LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS ĮSAKYMAS DöL ...

5o vykdyti pagrindinio naudojimo plynus kirtimus, sakinti mišką sklypuose, kuriuose augasaugomi medynai, augalų bendrijos, gyvena į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti gyvūnai;o dirbti miško ūkinius darbus neįšalus gruntui sklypuose, kur auga augalai tų rūšių, kuriosįrašytos į Lietuvos raudonąją knygą;o vykdyti plynus kirtimus pelk÷se, V, Va boniteto medynuose;o sodinti medžius tų rūšių, kurios neatitinka miškų augimviečių;e) žem÷s, esančios botaniniuose–zoologiniuose draustiniuose, savininkai ir naudotojai negalitrukdyti lankyti saugomų objektų.3. Ekosistemų atkūrimo zonoje gamtin÷s ekosistemos atkuriamos pagal nustatyta tvarka parengtastvarkymo programas.Konservacin÷s zonos vertyb÷ – išlikusi Amalvo pelk÷s dalis ir ežeras – botaniniu ir zoologiniupožiūriais vertinga teritorija, Žuvinto ekosistemos dalis.Amalvo pelk÷s teritorija (kartu su Žuvinto ir Žaltyčio pelk÷mis) yra paukščių apsaugai svarbiteritorija, patvirtinta LR Vyriausyb÷s nutarimu Nr. 399 D÷l Lietuvos Respublikos saugomų teritorijųarba jų dalių, kuriose yra Paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščiųapsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo 2004-04-08. Teritorijos kodas Europos ekologinio tinkloNATURA 2000 duomenų baz÷je – LTALYB003. Šiame nutarime pažym÷ta, kad teritorijoje aptinkamieuropin÷s svarbos saugomų rūšių paukščiai: nendrin÷s ling÷s (Circus aeruginosus), pievin÷s ling÷s(Circus pygargus), tetervinai (Tetrao tetrix), švygždos (Porzana porzana), plovin÷s vištel÷s (Porzanaparva), gerv÷s (Grus grus), tikučiai (Tringa glareola), vidutiniai geniai (Dendrocopos medius),baltnugariai geniai (Dendrocopos leucotos), m÷lyngurkl÷s (Luscinia svecica), meldin÷s nendrinuk÷s(Acrocephalus paludicola), didieji baubliai (Botaurus stellaris). Taip pat tai yra migruojančių vandenspaukščių sankaupų vieta.2006 06 23 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-310 patvirtintas Žuvinto biosferosrezervato tvarkymo planas, pagal kurį, siekiant atkurti Amalvo pelk÷s ekosistemą, numatoma:1. Atkurti aktyvią aukštapelkę degradavusios aukštapelk÷s masyvo vietoje ekosistemų atkūrimozonoje, šiauriau Dovin÷s up÷s (miškų ūkio paskirties žem÷je) pašalinant sumed÷jusią augaliją(išskyrus pelkines pušų formas) ir renatūralizuojant hidrologinį režimą (panaikinant melioraciniusgriovius);2. Atkurti pelkinių miškų buveines degradavusios žemapelk÷s masyve ekosistemų atkūrimo zonoje,piečiau Dovin÷s up÷s (miškų ūkio paskirties žem÷je), renatūralizuojant hidrologinį režimą(melioraciniai grioviai paliekami savaiminei renatūralizacijai);3. Palaikyti ir rekonstruoti Amalvo pelkę juosiančius apsauginius pylimus, pašalinti ant jų augančiąsumed÷jusią augaliją;4. Ekosistemų atkūrimo zonoje nevykdyti naujų melioracinių projektų, išskyrus tuos, kurie vykdomitinkamos aukštapelk÷s hidrologinio režimo būkl÷s užtikrinimui;5. Ekosistemų atkūrimo zonos agrarin÷se teritorijose palaikyti atvirą kraštovaizdį, skatinant išsaugotipievas ir ganyklas, didinti ekstensyvaus naudojimo pievų plotus;6. Išaiškinti Amalvo ežero blogos ekologin÷s būkl÷s priežastis ir imtis reikiamų priemonių šio ežeroekologinei būklei pagerinti;7. Parengti galimybių studijas Amalvos upelio žemupio renatūralizavimo, Amalvos pelk÷s apypelkiomelioracin÷s sistemos atskyrimo bei ekosistemų atkūrimo zonos agrarinių teritorijų hidrologiniorežimo renatūralizavimo galimyb÷ms išaiškinti. Amalvo pelk÷s ekosistemos atkūrimas turi būtivykdomas pagal nustatytąja tvarka parengtus bei patvirtintus gamtotvarkos planus ir techniniusprojektus.Siekiant atstatyti ir išsaugoti natūralias buveines reikia ūkiniu požiūriu nesvarbiose teritorijoserenatūralizuoti melioracijos pakeistą hidrologinį režimą ir hidrografinį tinklą bei iškirsti pelkin÷msbuvein÷ms nebūdingas medžių bei krūmų rūšis. Siekiant sudaryti palankias sąlygas vertingomspaukščių rūšims reikia numatytose vietose palaikyti atskiroms rūšims reikalingą augalijos tipą (pievas,krūmynus ir pan.).