esiformuojančią pelkinių miškųbuveinę (91DO) palikti natūraliamvystymuisi.3.2.Išanalizuoti Amalvos žiemospolderio renatūralizavimo galimybesir poveikį aplinkin÷ms teritorijoms.3.3. Išanalizuoti Amalv÷s upeliorenatūralizavimo galimybes ir poveikįaplinkin÷ms teritorijoms.3.4. Išanalizuoti pietvakarinio pelkiųmasyvo pakraščio renatūralizavimogalimybes ir poveikį aplinkin÷msteritorijoms4.1. Skatinti diegti agrarin÷saplinkosaugos priemones Amalvopelkių masyvo ir gretimoseteritorijose.4.2. Pl÷toti aplinkosauginį švietimą.4.3. Pl÷toti pažintinį turizmą4.4. Parengti ir vykdyti Amalvo ežeromonitoringo programą.Apypelkio melioracijossistemos renovacija galipakenti renatūralizacijai.Didel÷s finansinių l÷šų irlaiko sąnaudos.Didel÷s finansinių l÷šų irlaiko sąnaudos.Didel÷s finansinių l÷šų irlaiko sąnaudos.Silpni bendruomen÷sryšiai, abejingumasagrarinei aplinkosaugai;agrarin÷s aplinkosaugospavyzdžių nebuvimas.Reikalingą išsilavinimą iršiuolaikiškas aplinkosauginiošvietimo žinias turinčiųžmonių trūkumas regione.Reikalinga įsilavinimą iršiuolaikiškas pažintinioturizmo žinias turinčiųžmonių trūkumas regione.Trūkstant duomenų apieežero problemas ir vertybesneaiškūs prioritetiniaiežero būkl÷s rodikliai.L÷šų trūkumas dažniemsrutininiams matavimams.užtvankos sudaro palankiassąlygas savaiminiam pelkiniųmiškų buvein÷s formavimuisi.Blog÷janti polderio sistemųbūkl÷, did÷jantys jo priežiūroskaštai ir maž÷jančios pajamos iščia užauginamos produkcijos.Numatytos kompensacijos užaplinkosauginių priemoniųtaikymą.Blog÷janti melioracinių sistemųbūkl÷, did÷jantys jų priežiūroskaštai ir maž÷jančios pajamos iščia užauginamos produkcijos.Numatytos kompensacijos užaplinkosauginių priemoniųtaikymą; ŽBR yra darbuotojaigalintys konsultuoti diegiantaplinkosaugines priemones.ŽBR darbuotojų aplinkosauginiošvietimo žinios ir vykdomųprojektų aplinkosauginiošveitimo priemon÷s.ŽBR darbuotojus ir turimusišteklius galima panaudotipažintiniam turizmui stiprinti.Epizodiniai ankstesnių tyrimųduomenys leidžia nustatyti kaikuriuos ežero rodiklius buvusiusprieš patvenkimą; kai kuriuosmatavimus galima vykdytiautomatiniais prietaisais.atskirti ją nuo pelkinio miškomelioracijos sistemos.Vykdyti ekologinį švietimą iraiškinamąjį darbą apienumatomas kompensacijas irnaujas galimybesVykdyti ekologinį švietimą iraiškinamąjį darbą apie kompensacijasir naujas galimybesVykdyti ekologinį švietimą iraiškinamąjį darbą apienumatomas kompensacijas irnaujas galimybesPanaudojant ŽBR vykdomusprojektus stiprintibendruomen÷s ryšius, įdiegtipilotinius agrarin÷saplinkosaugos ūkis.Per ŽBR ir mokyklas pl÷totiaplinkosauginį švietimą;nustatyti pagrindinius pelk÷snaudotojus ir lankytojus.Esama infrastruktūra palankipažintinio turizmo pl÷totei.Atlikti hidrobiologinius, hidrocheminiustyrimus, nustatytipagrindines ežero problemas irvertybes; įdiegti automatiniusvandens lygio ir temperatūrosmatavimo prietaisus.kasybą, pasinaudojant esamamelioracijos sistema, kitainfrastruktūraPolderio žemių savininkųnepritarimas polderiorenatūralizavimui.Žem÷s savininkų ir naudotojųnepritarimas melioraciniųsąlygų bloginimui.Savininkų ar žemių naudotojųnepritarimasrenatūralizavimui.Darbingo amžiaus ir reikiamoišsilavinimo gyventojųtrūkumas; nes÷kmingasagrarin÷s aplinkosaugos ūkiųdarbas.Parengtos atmintin÷snepasieks pagrindinių Amalvopelkių naudotojų ir lankytojų.Pažintinis turizmas,neatsižvelgiant į teritorijosspecifiką, gali pakenkti ŽBRuždaviniams.Optimalaus monitoringoįdiegimui ir vykdymui ŽBRnetur÷s pakankamų paj÷gumųir įrangos; neužtikrintasautomatinių prietaisųsaugumas.
III. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANASAmalvo pelkių masyve pasirinkta mišri apsaugos ir tvarkymo strategija, kurioje atsižvelgta įsaugomų vertybių būklę, egzistuojantį skirtingą teritorijų naudojimą, pažeidimo lygį, nuosavyb÷ssantykius ir kitus veiksnius. Gamtotvarkos priemonių parinkimą labiausiai komplikuoja didesn÷jeteritorijos dalyje XX a. 7–8 dešimtmetį pakeista tradicin÷ žem÷nauda. Nusausinus dalį pelkių masyvoįrengtos kultūrin÷s pievos ir ganyklos, išvystytas intensyvus agrarinis ūkis. Įrengta bendra apypelkį irpelkę sausinanti sistema, tod÷l gana komplikuota pertvarkyti pelk÷s melioracijos sistemąnepažeidžiant apypelkio melioracijos sistemos. Vykstant žem÷s reformai, didesn÷ šių teritorijų dalisbuvo privatizuota arba priskirta asmeniniam ūkiui, dalis grąžinti natūra žem÷s sklypais. Likusineprivatizuota laisvo fondo žem÷ yra daugiausiai Amalvo botaniniame–zoologiniame draustinyje,degradavusiose pelk÷se kairiajame ir dešiniajame Dovin÷s krante. Įgyvendinant gamtotvarkospriemones šioje teritorijoje konfliktai mažiausiai tik÷tini. Privačioje ir valstybin÷je žem÷je su geraiveikiančia melioracijos sistema lauktina daugiau konfliktų, tod÷l šiose teritorijose pasirinktosnuosaikesn÷s laipsniško renatūralizavimo gamtotvarkos priemon÷s.Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes numatytos Amalvo pelkių masyvo gamtotvarkos priemon÷ssuskirstytos į dvi grupes:o parengiamosios priemon÷s (planavimo ir projektavimo) (2 br÷ž., 4–1, 4–2 lent.);o vykdomosios priemon÷s (administracin÷s, švietimo ir teritorijų tvarkymo) (2 br÷ž., 4–1,4–2 lent.).Parengiamosios priemon÷s numatytos tose planuojamos teritorijos plotuose ir tuosegamtotvarkos veiksmuose, kur susiduria daugiausia interesų konfliktų. Tai Amalvos žiemos polderis,kuriame įrengta sud÷tinga ir brangi melioracijos sistema, intensyviai naudojama žem÷s ūkyje, taip patAmalv÷s žemupys bei aplinkinių drenuojamų laukų plotas ir pietvakarin÷, intensyviai žem÷s ūkyjenaudojama, pelkių masyvo dalis. Ūkininkavimo sąlygų bloginimas sukeltų konfliktą su polderio žemiųnaudotojais, nors, kaip rodo pasaulin÷ praktika, ūkininkavimas polderiuose be palaikomųjų dotacijųn÷ra perspektyvus. Šių teritorijų vandens režimo renatūralizavimas sudarytų sąlygas atsikurtinatūralioms aukštapelkių buvein÷ms, tačiau d÷l dabartin÷s teritorijos žem÷valdos bei žem÷naudos, taippat d÷l šių plotų melioracijos sistemų reikšm÷s aplink planuojamą teritoriją esančioms žem÷snaudmenoms, būtina atlikti renatūralizavimo galimybių studiją ir poveikio aplinkai vertinimą.Vakarin÷je ir šiaur÷s vakarin÷je Amalvo pelkių masyvo dalyje esantis kanalas drenuoja tiekapypelkio žem÷s ūkio naudmenas, tiek ir pelkių pakraštį. Vieninga melioracijos sistema neleidžiaužtvankomis blokuoti nuot÷kio A–1 kanalu, nes kiltų konfliktas su žem÷s ūkio naudmenų savininkais.Šiai teritorijai numatoma parengti 100 ha ploto apypelkio melioracinių sistemų atskyrimo nuo pelkiųmasyvo projektą, kuris leistų pakelti vandens lygį vakariniame ir šiaurvakariniame pelk÷s pakraštyje ireliminuotų tik÷tiną konfliktą su apypelkio žemių savininkais. Pirmiausia tur÷tų būti atlikti vakarinio iršiaur÷s vakarinio pelk÷s pakraščio hidrologinio režimo ir durp÷s klodo būkl÷s tyrimai, kurie sudarytųprielaidas tinkamai parengti melioracinių sistemų atskyrimo ir nuot÷kio blokavimo iš pelk÷s projektą.Vykdomosios priemon÷s – tai konkretūs tvarkymo bei palaikymo veiksmai, reikalingi tinkamaibuveinių bei rūšių būklei užtikrinti bei nekeliantys didesnių interesų konfliktų. Tokios priemon÷snumatytos tetervinų apsaugai svarbiose teritorijose bei natūraliam vystymuisi paliekamoseatsikuriančiose pelkinių miškų buvein÷se (91DO) kairiajame Dovin÷s krante, kuriose nereikalingosagrarin÷s aplinkosaugos priemon÷s, tačiau būtina reguliuoti šernų, mangutų, kiaunių, naminių kačių,kanadinių audinių ir pilkųjų varnų gausumą, medžiokl÷s laikotarpį suderinant su paukščių apsaugosreikalavimais. Taip pat šiam tipui priskiriamos švygždų ir m÷lyngurklių apsaugai svarbios teritorijos,kuriose reikia taikyti agrarin÷s aplinkosaugos priemones. Švygždų apsaugai svarbiose teritorijose turibūti vykdomas ekstensyvus ganymas (1–2 galvijai/ha) arba v÷lyvas šienavimas (po liepos 15 d.). Dalisšvygždų apsaugai svarbios teritorijos patenka į privačias valdas (žr. 8 schemą). Ankstyvas šienavimasar ganymas kelia pavojų paukščiams, tad reik÷tų su žem÷s savininkais ar naudotojais sudaryti sutartisd÷l ekstensyvaus ganymo bei v÷lyvojo šienavimo. M÷lyngurklių apsaugai svarbioje teritorijojetarpin÷s pelk÷s ir liūnai labai užaugę krūmais, d÷l to maž÷ja šios buvein÷s bioįvairov÷ ir jostinkamumas m÷lyngurkl÷ms (žr. 9 schemą). Tod÷l reikia vietomis iškirsti krūmų sąžalynus. Iš visokrūmynais apaugęs 25 ha plotas, per metus turi būti kertama iki 5% teritorijoje esančių krūmų,parenkant labiausiai krūmais užaugusius plotus. Taip reik÷tų kasmet išvalyti tokį pat plotą nendrynaisapaugusios teritorijos.