arn. Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis instituti Arnold ...
arn. Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis instituti Arnold ...
arn. Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis instituti Arnold ...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
<strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong> <strong>saxelobis</strong> <strong>enaTmecnierebis</strong> <strong>instituti</strong><br />
<strong>Arnold</strong> Chikobava Institute of Linguistics
G i o r g i G o g o l a s h v i l i<br />
GEORGIAN VERB<br />
(FORM-BUILDING ISSUES)<br />
Tbilisi<br />
2010
g i o r g i g o g o l a S v i l i<br />
q a r T u l i z m n a<br />
(formawarmoebis sakiTxebi)<br />
Tbilisi<br />
2010
edaqtorebi:<br />
recenzentebi:<br />
teqnikuri redaqtori<br />
kompiuteruli uzrunvelyofa<br />
ASBN<br />
© giorgi gogolaSvili<br />
avTandil avTandil arabuli<br />
arabuli<br />
mixeil mixeil qurdiani qurdiani<br />
qurdiani<br />
Tedo Tedo Tedo uTurgaiZe<br />
uTurgaiZe<br />
vaxtang vaxtang vaxtang imnaiSvili<br />
imnaiSvili<br />
levan levan vaSakiZe<br />
vaSakiZe<br />
rusudan rusudan gr grigoliasi<br />
gr goliasi
qarTuli zmnis sarkvevi<br />
profesorma giorgi gogolaSvilma gansakuTrebulad uer-<br />
Tgula qarTuli zmnis problematikas. SeiZleba iTqvas, Tavisi<br />
samecniero moGvaweobis ganmavlobaSi mas arasodes SeuCerebia<br />
fiqri im problemebze, romlebic qarTuli zmnis formawarmoebis<br />
urTules sistemasTan aris dakavSirebuli da romelTac<br />
mkvlevarTa araerTi Taobis Zalisxmeva Selevia. es iKo mecnieris<br />
sakvalifikacio naSromebis ucvleli Tema da egeve Tematika dominirebs<br />
mis mravalricxovan publikaciebSi.<br />
da, ai, axla SegviZlia vTqvaT, rom winamdebare monografiis<br />
saxiT mkiTxvels sruli warmodgena Seeqmneba im mecnierul<br />
Sedegebze, rac mravalwliani Zalisxmevis Sedegad moupovebia avtors;<br />
SesaZlebloba eqneba erT mTlianobaSi dainaxos da Seafasos<br />
miGebuli daskvnebi, Caswvdes kvlevis principebsa da logikas.<br />
prof. giorgi gogolaSvili sakmaod detalurad mimoixilavs<br />
im istoriul winapirobebs, dawKebuli pirveli filologiuri<br />
gramatikebidan _ vidre akaki SaniZemde, ramac moamzada sakvlevi<br />
problematikis dGevandeli viTareba; magram mainc unda<br />
iTqvas, rom avtori gansakuTrebiT gamoirCeva zmnuri sistemebisa<br />
da struqturebis formaluri analizis erTgulebiT. man amisa-<br />
Tvis Sesavlidanve moamzada Teoriuli postulatebi sauGlebel<br />
fuZesa da mwkrivis sxva formalur elementebTan dakavSirebiT<br />
da Semdgom Tanamimdevrulad icavs am princips.<br />
aman ganapiroba, magaliTad, is, rom mkvlevarma CamoaKaliba<br />
qarTuli zmnis uGlebis rvamwkriviani paradigma, gamoricxa ra<br />
mwkrivis fuZidan regularulad ganmeorebadi, saerTo elementi<br />
_ zmniswini. formaluri TvalsazrisiT aseTi modeli TiTqmis<br />
ugamonaklisod moqmedebs gardamavali zmnis formawarmoebisas;<br />
da radganac gardamavali zmnis modeli Kvelaze ufro srulia
6<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
(unakloa) am TvalsazrisiT, SeiZleba SemoTavazebuli paradigmatuli<br />
wesi pirobiTad ganvazogadoT mTel sistemaze.<br />
amgvarad, avtori gvTavazobs enobriv monacemTa aGweriT<br />
analizs da amas sulac ar uSlis xels is, rom igi mudmivad iTvaliswinebs<br />
da, SeiZleba iTqvas, paralelur yrilSi warmoadgens<br />
rogorc Zveli qarTulis, ise TiTqmis Kvela dialeqtis<br />
zmnuri formawarmoebis (paradigmatul) monacemebs.<br />
qarTuli zmniT dainteresebuli piri amieridan am erT<br />
wignSi ixilavs TavmoKrils arsebiTad Kvela sakiTxs, dakavSirebuls<br />
samive seriisa da maTSi Semaval mwkrivTa Sesaxeb.<br />
kidev erTi unda iTqvas avtoris sasargeblod: TiTqmis aravis<br />
gamouvlenia ise Grmad mwkrivTa warmoebis Sinagani, sistemuri<br />
determinizmi, rogorc es g. gogolaSvilma warmoaCina (magaliTad,<br />
wKvetilisa da kavSirebiTis mwkrivis niSanTa urTier-<br />
Tganpirobebuloba da am sistemuri kanonebis istoriuli dinamika<br />
da misT.).<br />
bolositKvaSi avtori ambobs: `SeiZleba wigni araTanabari<br />
moeCvenos kacs: zog sakiTxs meti KuradGeba mivaqcieT, zogs _<br />
naklebi... magram gaviTvaliswinoT, rom es ar aris sistemuri<br />
kursi~. rogorc Cans, miTiTebuli `uTanabroba~ mecnieruli Ziebis<br />
bunebidan momdinareobs, albaT amiTac aris is saintereso.<br />
amJerad mTavari is aris, rom winamdebare wigni axal energias<br />
Semoitans qarTuli enis gramatikuli agebulebis SeswavlaSi da<br />
is did samsaxurs gauwevs qarTuli zmniT dainteresebul nebismier<br />
pirs.<br />
avTandil arabuli<br />
mixeil qurdiani
Sesavali<br />
* * *<br />
cnobili yeSmaritebaa: saxeli qarTul enaSi gacilebiT<br />
martivia, zmna _ uaGresad rTuli. am sirTulem aTqmevina XIX<br />
saukuneSi platon ioselians, rom qarTulSi Koveli zmna ukanonoao:<br />
`qarTulisa enisa zmnani Kovelnive arian ukanononi; TviTeulsa<br />
zmnasa aqvs Tviseba gardakeTebisa sxvad zmnad mimatebiTa,<br />
romelTame marcvalTa mravalTa sxvaTa sitKvisa nawilTa ZaluZsT<br />
gardaqceva zmnaT; aqedan gamovals siZnele kanonTa<br />
miGebisa maTTvis~ (p. ioseliani, 1840, gv. 49). niyieri gramatikosis<br />
amgvar Sefasebas qarTuli zmnis buneba Seapirobebda.<br />
momdevno periodis gramatikosi a. quTaTelaZe ase afasebs<br />
viTarebas: `dGemdis mainc ver vigdeT xelSi is klite, romelic<br />
aGebs Kvela zmnebis kars, rom, Sig ra aris, gavigoT; mainc ver<br />
gavxseniT dGemdis im saidumloebis naskvi, romelsac hqvia<br />
uGvlileba. e. i. ver mivageniT im kanons, romlis ZaliTac SegveZleboda<br />
Koveli zmnis Cagdeba kalapotSi uGvlilebis dros, da<br />
ise, rom erTmaneTSi ar aGgvreoda~ (a. quTaTelaZe, 1897, gv. 12).<br />
1929 wels <strong>arn</strong>old Ciqobavam p. ioselianis zemomoKvanili<br />
azri gaixsena da Tqva: `mas Semdeg 88 welma ganvlo, magram, samwuxarod,<br />
dGesac veravin itKvis, rom es siZnele daZleuli<br />
iKos; `qarTuli zmnis xlarTSi mecnieruli analizis Suqma Jerac<br />
ver Seatana da, albaT, sakmao dro gaivlis, sanam misi uCinari<br />
meqanizmis pirveladi berketebi gaSiSvldebodes~... Tqma ar<br />
unda, bevri ram aris ukve garkveuli, SeiZleba iTqvas, ZiriTadad<br />
Seicvala warmodgena qarTuli zmnis Sesaxeb, magram axlac ara<br />
Tu gadawKvetili ar aris Kvela sakiTxi, aramed dasmulic ki sa-<br />
Tanadod~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1998, gv. 13).<br />
am sitKvebis Tqmidan 80 weli gavida. gakeTda gacilebiT meti,<br />
vidre maSin SeiZleboda warmoedgina kacs. daisva da
8<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
gadawKda uamravi sakiTxi, problema. gamoqveKnda aseulobiT na-<br />
Sromi, aTeulobiT monografia qarTuli zmnis sakiTxebs rom ikvlevs.<br />
da mainc: gasakeTebeli aris albaT gacilebiT meti, vidre<br />
gakeTda dGemde. qarTuli zmna amouwuravi sabadoa, saganZuria,<br />
romlis gamomzeureba da srulKofili Seswavla momavlis saqmea.<br />
winamdebare wignis avtoris mizani qarTuli zmnis SeswavlaSi<br />
SeZlebisdagvari wvlilis Setanaa. naSromi Cveni ocdaaTwliani<br />
fiqris Sedegia. avtori bednieri iqneba imiT, Tu es nafiqri<br />
Tavis mizans miaGwevs.<br />
* * *<br />
1984 wels <strong>enaTmecnierebis</strong> institutSi Tematuri samecniero<br />
konferencia gaimarTa _ `qarTuli zmnis uGvlilebis formobrivi<br />
da semantikuri analizi~. am konferenciaze wavikiTxe moxseneba<br />
`nakvTeulTa sistema da uGvlilebis tipebi axal qar-<br />
TulSi~ (g. gogolaSvili, 1984(1)). am naSromSi pirvelad davsvi<br />
sakiTxi imis Taobaze, rom gadasasinJia mwkrivTa raodenobis sakiTxi<br />
axal qarTulSi. kerZod, mimaCnda, rom mKofadis wris<br />
gamoKofa (mKofadi, xolmeobiTi, mKofadis kavSirebiTi) formobrivi<br />
TvalsazrisiT ar aris gamarTlebuli da axal qarTulSi<br />
realurad, formobriv-semantikuri TvalsazrisiT 8 mwkrivi<br />
gvaqvs (nacvlad saKovelTaod miGebuli 11 mwkrivisa). sakiTxis<br />
amgvarad dasma moulodneli aGmoCnda zogierTTaTvis da zedmet<br />
siTamamed CauTvales avtors. erT-erTma cnobilma enaTmecnierma<br />
aGSfoTeba ver damala da replikis _ `formalizmi amaze Sors<br />
ver wavao~ _ Semdeg darbazi datova...<br />
mwkrivTa raodenobis sakiTxi uGlebis zogad sakiTxebTan<br />
iKo gadaJayvuli da vcadeT, es Tvalsazrisi gagvevrco da argumentirebuli<br />
gagvexada. 1988 wels wigni gamovida amgvari saTauriT<br />
_ `qarTuli zmnis uGvlilebis sistema~. wignis gamosvlas<br />
dumiliT Sexvdnen, magram roca es naSromi 1992 wels sadoqtoro<br />
disertaciad warvadgine, polemika sakmaod mZime da seriozuli<br />
iKo. sadisertacio sabyom disertants Ziebuli xarisxi mianiya...<br />
am problemebze muSaoba grZeldeboda.<br />
rva mwkrivis idea momxreebs iZenda. al. onianis or wignSi<br />
aris vrceli msJeloba imis Taobaze, rom mKofadis wris<br />
gamoKofa Tanamedrove qarTulSi morfologiurad gaumarTlebelia<br />
(a. oniani, 1998, gv. 212 da Semd.; a. oniani, 2003, gv. 148 da
Sesavali<br />
Semd.). CvenTvis faseulia TvalsazrisTa aseTi damTxveva, Tumca<br />
cota gaugebrobas amgvari msJeloba iwvevs: `msgavsi Tvalsazrisi,<br />
erTgarad gansxvavebul argumentaciaze damKarebiT, Cvengan damoukideblad,<br />
wamoKenebulia g. gogolaSvilis naSromSi (miTiTebulia<br />
1988 wels gamocemuli wigni _ g. g.). rodesac es naSromi<br />
gamoqveKnda, Cveni Sexeduleba im saxiT, ra saxec mas winamdebare<br />
wignSi aqvs, ukve CamoKalibebuli iKo, amitom SesaZleblad miviCnieT,<br />
Cveni Sexeduleba ucvlelad warmogvedgina, Tumca arsebuli<br />
Tvalsazrisis gaTvaliswineba (albaT igulisxmeba g. gogolaSvilis<br />
Tvalsazrisi _ g. g.), mas (e. i. a. onianis Tvalsazriss?<br />
_ g. g.) mxolod sargeblobas moutanda. mkiTxvels SeuZlia<br />
TiToeul maTgans cal-calke gaecnos~ (!) (a. oniani, 1998,<br />
gv. 217). aseTive komentari gvxvdeba avtoris Semdegdroindel<br />
gamocemaSic: `msgavsi Tvalsazrisi, erTgvarad gansxvavebuli argumentaciiT,<br />
Cvengan damoukideblad, wamoKenebulia g. gogolaSvilis<br />
naSromSi (g. gogolaSvili, 1988, gv. 82-99). rodesac es<br />
naSromi gamoqveKnda, Cveni aq warmodgenili Sexeduleba xel xelna xel na-<br />
wer werSi wer Si ukve dasrulebuli iKo, amitom SesaZleblad miviCnieT misi<br />
ucvlelad gamoqveKneba...<br />
g. gogolaSvilis naSromis gaTvaliswineba, is is is rom rom Cve Cveni Cve ni<br />
Se Sexe Se<br />
xe xedu<br />
dule<br />
lebis le bis da dasru da dasru<br />
srule srule<br />
leba<br />
bamd<br />
mde md e gamo gamoqveKne<br />
gamo gamoqveKne<br />
qveKnebu<br />
buliKo bu liKo (xazi Cvenia _<br />
g. g.), cxadia, ramdenadme Seamsubuqebda Cvens Sromas. ise ki ori<br />
avtoris erTmaneTisagan damoukideblad msgavs Tvalsazrisamde<br />
misvla garkveviT metKvelebs Tvalsazrisis sasargeblod~ (a. oniani,<br />
2003, gv. 155). arada, es wigni TiTqmis 20 wlis Semdeg daibeyda<br />
Cveni Tvalsazrisis gamoqveKnebidan... magram amas axla Cven-<br />
Tvis ara aqvs arsebiTi mniSvneloba; mTavari isaa, rom aq dro-kiloTa<br />
sistemis Cveneuli xedva aris gaziarebuli...<br />
kidev erTi saintereso faqti: 1999 wlis 17 maiss enaTmecnier<br />
ramaz qurdaZis sadoqtoro disertaciis dacvisas oficialurma<br />
oponentma prof. z. sarJvelaZem Tqva, rom prof. givi mayavariani<br />
saleqcio kursSi aGniSnavda I seriaSi mKofadis wris<br />
mwkrivTa gamoKofis mizanSeuwonlobas; I seriaSi sam mwkrivs miiCnevda<br />
kanonierad. z. sarJvelaZem isic daamata, rom am Tvalsazrisis<br />
Sesaxeb ar SeiZleba scodnoda g. gogolaSvils, radgan es<br />
saleqcio kursi ar gamoqveKnebulao... CvenTvis es cnoba friad<br />
faseuli iKo...<br />
9
10<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
dro-kiloTa sistemis 8 erTeuliT warmodgena dadebiTad<br />
iqna aGqmuli da garkveulwilad mas daemKaren zmnis uGlebis<br />
formalizebuli sistemis aGwerisas (q. daTukiSvili, 1997...) da<br />
sxva...<br />
* * *<br />
dro-kiloTa sistemaze roca vmsJelobT, KuradGebas<br />
ipKrobs samecniero terminologiis sakiTxi. es problema gansakuTrebiT<br />
iCens Tavs sauGlebeli erTeulis (zogadad) da misi<br />
saxelebis (konkretulad) terminebis mimarT.<br />
vfiqrob, qarTuli gramatikis arcerT sferoSi ara gvaqvs<br />
aseTi siyrele terminologiuri TvalsazrisiT, rogorc am SemTxvevaSi.<br />
praqtikul gramatikebSi sauGlebeli erTeulis saxelad ZiriTadad<br />
dro dro ixmareba, magaliTad, antonTan (e. babunaSvili,<br />
1970, gv. 140). imasac miuTiTeben, rom igi zogJer jam jam-sac jam<br />
gamoiKenebs (iqve), z. SanSovanis termins (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1965, gv.<br />
85). xSir SemTxvevaSi aGreulia dro dro, dro dro,<br />
, ki kilo ki kilo<br />
lo, lo,<br />
, rogorc sakuTriv<br />
kategoria Tu sauGlebeli erTeuli. adreul SromebSi, magali-<br />
Tad, sadoqtoro disertaciaSi, a. SaniZe gamoiKenebs dros dros, dros dros , ki-<br />
ki<br />
los los: los los `Tu zemore moKvanil zogad tabulas (II) kerZo SemTxvevebisaTvis<br />
vixmarT, e. i. ama Tu im dro droisa dro dro sa da ki kilosaTvis<br />
ki Tvis gamoviKenebT,<br />
maSin igi... aseT saxes miiGebs~ (a. SaniZe, 1981, gv. 118)<br />
da iqve sqemaa mocemuli:<br />
namKo namKo sru srulis sru lis Jgu Jgufi Jgu<br />
fi<br />
namKo sruli mKofadi (anu natvr. k.)<br />
namKo mravalgziTi brZanebiTi<br />
awmKos Jgu Jgufi Jgu<br />
fi<br />
awmKo erTgziTi awmKos mravalgziTi<br />
namKo usruli brZanebiTi<br />
(iqve, gv. 118-120)<br />
amave naSromSi dro dro-ki dro dro ki kiloc ki loc gamoiKeneba: `awmKos Jgufis<br />
dro-kiloTa formebi ufro naklebad ixmareba~ (iqve, gv. 194).<br />
a. SaniZis 1930 wlis gramatikaSi sauGlebel erTeuls wev-<br />
wev<br />
ri daerqva: `pirvel seriaSi sami wev wevria wev wevria<br />
ria~... ria SemdgomSi wev wevri wev wevri<br />
ri icvleba<br />
terminiT ri rigi ri<br />
gi gi: gi `Kvela piriani forma zmnisa SeiZleba iKos
Sesavali<br />
aT ri rigad ri<br />
gad gad~... gad (a. SaniZe, 1935, gv. 025). sauGlebeli erTeulis saxelad<br />
ri rigi ri<br />
gi ufro adre d. kariyaSvilma gamoiKena (d. kariyaSvili,<br />
1930, gv. 6...). a. SaniZis zemomoKvanili citata Zveli qarTuli<br />
enis saxelmZGvanelodanaa, romelic 1934 wels gamovida (Cven<br />
davimowmeT meore gamocema); am saxelmZGvanelos V gamocemaSi<br />
(1938 w.) avtorma gamoiKena ri rigi ri<br />
gi gis gi sinonimuri sitKva mwkri mwkrivi mwkri mwkri vi da<br />
mwkri mwkrivi mwkri vi kategoriad gamoacxada.<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna 1942 wlis gramatikaSi a. SaniZe SeniSnavs: `mwkrivi~<br />
warmodgeba `mwkar~-isagan, romelic igivea,<br />
rac bwkari, pwkari. bwkari amjamad sxvaTa Soris,<br />
striqonsac aGniSnavs wignSi~ (a. SaniZe, 1942, gv.<br />
209). mwkr mwkriv-Si mwkr -iv iv imave rigis formantadaa mi-<br />
Cneuli, rogoricaa qvr qvr-iv qvr iv iv-Si iv (← qmri-iv), mudm-<br />
mudm<br />
iv iv-Si iv (a. SaniZe, 1942, gv. 142).<br />
sabolood damkvidrda kidec es termini qarTul gramatika-<br />
Si. 1941 wels specialuri gamokvlevac mieZGvna am Temas (a. Sani-<br />
Ze, 1941), romlis ZiriTadi debulebebi Sevida `qarTuli gramatikis<br />
safuZvlebSi~, sadac avtori am terminis (mwkri mwkri mwkrivi<br />
vi) vi ucxo<br />
enebze Targmnis sakiTxzec msJelobs: `sasurveli iqneboda, rom<br />
es termini SesuliKo saerTaSoriso gramatikul terminologia-<br />
Si, magram gamartivebuli saxiT, rom sxva erovnebaTa warmomadgenlebs<br />
gauadvildeT maTi gamoTqma. Cemi winadadeba aseTia: rus.<br />
скрива (ж. р.), fr. la skrive, germ. die Skrive, ingl. the skrive (gamo-<br />
Tqvan, rogorc moexerxebaT). amiT saSualeba mogvecema, Tavi davaxwioT<br />
uxerxulobas bevrgan da gansakuTrebiT semituri enebis<br />
zmnebSi, sadac uGlebis formebi uxvad gvaqvs, magram `dro~ xSirad<br />
arc ki~ (a. SaniZe, 1942, gv. 210). es SeniSvna (da winac, romelSic<br />
terminis dasabuTeba iKo) gramatikis safuZvlebis momdevno<br />
gamocemebSi (1953 da Semdgomi) amoGebulia; gasagebia:<br />
terminis moxerxebulobis, saSualo skolis saxelmZGvaneloebisa<br />
da avtoris avtoritetis wKalobiT es termini TiTqmis saKovel-<br />
Taod damkvidrda.<br />
sauGlebeli erTeulis aGsaniSnavad <strong>arn</strong>. Ciqobava adreul<br />
SromebSi gamoiKenebs terminebs dro dro, dro , dro dro-ki dro ki kilo ki lo (<strong>arn</strong>. Ciqobava,<br />
11
12<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
1928, gv. 194, 206...). mogvianebiT am terminis SesatKvisad <strong>arn</strong>.<br />
Ciqobavam ixmara `nakvTi~. rogorc Cans, es termini adrec Kofila<br />
gamoKenebuli, oGond ara sauGlebeli erTeulis aGsaniSnavad,<br />
aramed zmnu zmnuri zmnu ri for formis for mis aGmniSvnelad: `nakvTi, gamomxatveli<br />
imis moqmedebis an mdgomareobis, romelic laparakobs, pirveli<br />
piris nakvTad iwodeba~ da misTanani (ix. d. kariyaSvili, 1930,<br />
gv. 49). <strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong> damsaxurebaa is, rom misi skolis enaTmecnierTa<br />
SromebSi es termini damkvidrda. aq erTi momentia sagulisxmo:<br />
am terminis damkvidrebas axlda cnebis gansxvavebuli gageba<br />
_ <strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong> azriT, `nakvTi teqnikuri terminia da miu-<br />
TiTebs uGvlilebis erTeulze am erTeulis funqciis aGuniSnavad,<br />
amitom nakvTi ver iqneba gramatikuli kategoria (ufunqcio<br />
kategoria ar aris kategoria!) iseve, rogorc gramatikul kategorias<br />
ar gulisxmoben terminebi `bgera~, `marcvali~, `xmovani~,<br />
`fuZe~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1948, gv. 8). mogexsenebaT, a. SaniZis azriT,<br />
mwkrivi gramatikuli kategoriaa (amis Taobaze qveviT ufro dawvrilebiT<br />
mogviwevs saubari), amitomac SemdgomSi arCevani _<br />
mwkrivi Tu nakvTi _ imis Sesabamisad wKdeboda, am cnebis rogor<br />
gagebasTan gveqneboda saqme... Cveulebriv, a. SaniZis skolis<br />
warmomadgenlebi gamoiKenebdnen termins mwkri mwkrivi mwkri mwkrivi<br />
vi, vi <strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong>i<br />
_ termins na nakvTi na<br />
kvTi kvTi. kvTi amitom SeiZleba arc iKos gamarTlebuli am<br />
terminTa paraleluri gamoKeneba ama Tu im gamokvlevaSi, magram<br />
ama Tu im avtoris naazrevis moxmobisas zogJer ar moxerxdeba,<br />
gverdi avuaroT termins, romelsac igi gamoiKenebs. Cvens SemTxvevaSi<br />
zogJer paraleluri xmareba am terminebisa amiT iqneba<br />
Sepirobebuli. miuxedavad imisa, viziarebT Tu ara cnebis zustad<br />
imgvar gagebas, romelic termins `mwkrivi~ axlavs, Cven mainc<br />
ufro moxerxebulad miviCnevT mas da amitomac msJelobaSi, Cveulebriv,<br />
mas gamoviKenebT. saerTod ki gansaxilveli sakiTxisaTvis<br />
aseT SemTxvevaSi sinonimur terminTagan erT-erTis SerCevas<br />
principul mniSvnelobas ar vaniyebT.<br />
araa erTvagvarovneba, ufro sworad, sakmao siyrelea<br />
mwkrivTa saxelebad gamoKenebul terminebSic.<br />
`cnobilia, rom tradiciulad SemuSavebuli gramatikuli<br />
nomenklatura xSirad ar Seefereba saqmis namdvil viTarebas da<br />
zogJer iseTia, rom pirdapir xels gviSlis movlenis Seswavlisa
Sesavali<br />
da sworad Sefasebis saqmeSi. magram arsad tradiciuli terminebi<br />
ise xelis SemSleli ar Kofila, rogorc zmnaTa uGlebis<br />
dargSi. tradiciis ugulebelKofa rom SesaZlebeli iKos, sul<br />
Sesacvlelia mTeli kompleqti mwkrivTa saxelebisa. idealuri<br />
iqneboda, rom mwkrivTa saxelebis darqmevis dros mxedvelobaSi<br />
ar KofiliKo miGebuli maTi Semadgeneli elementebi, rogoricaa<br />
dro, kilo, gzisoba da sxva, aramed monaxuliKo sruliad neitraluri<br />
saxelebi, _ Tundac xelovnuri, romlebic miekuTvneboda<br />
ama Tu im mwkrivs; vTqvaT, saxelebi darqmeodaT maT xeebis<br />
saxelebis mixedviT: arKisa, fiyvisa, naZvisa, soyisa, wiflisa,<br />
rcxilisa, wablisa, muxisa da sxva (es azri _ `xeebis saxelebi~<br />
_ 1942 wlis gamocemaSi araa, Cndeba 1953 w. _ g. g.), rac arsebiTad<br />
erTgvari reforma iqneboda. magram radganac amis SesaZlebloba<br />
amjamad ar aris, iseTi xerxi mainc unda iqnes moZebnili,<br />
rom movlenis arsebiTi mxare ar daiCrdilos~ (a. SaniZe, Tb.,<br />
1973, gv. 217).<br />
a k a k i S a n i Z i s zemomoKvanili msJeloba kidev ufro<br />
konkretdeba mwkrivTa saxelebis darqmevis SemTxvevisaTvis:<br />
`mwkrivebis saxelTa darqmevis dros SeiZleba Semdegi principiT<br />
vixelmZGvaneloT: rodesac mwkrivSi elementTagan marto dro da<br />
kilo aris, TxrobiT kiloian mwkrivebs drois mixedviT davarqvaT<br />
saxeli, sxva kiloian mwkrivebs ki _ kiloTa mixedviT. rodesac<br />
mwkrivSi droisa da kilos sxva elementic emateba, maSin<br />
saxelis arCevis dros mTavari KuradGeba am damatebul elements<br />
mieqces. Tu sadme neitraluri saxeli moiZebneba, tradiciulad<br />
SemuSavebuli, is Tavis alagas iqnes gamoKenebeli... am SemTxveva-<br />
Sic mwkrivis cneba ar unda avrioT drois an kilos cnebasTan~<br />
(a. SaniZe, 1973, gv. 217).<br />
faqtobriv, es ori msJeloba aris instruqcia imisaTvis, Tu<br />
rogor unda SemuSavdes terminebi, ras unda mieqces KuradGeba.<br />
kidev erTi msJeloba terminologiuri xasiaTisa: `gaugebrobis<br />
Tavidan asacileblad aqve unda ganvacxadoT, rom dro drois dro is aGsaniSnavad<br />
mxolod es sami termini gvaqvs gamoKenebuli: ex exlan ex<br />
lan lande lan de-<br />
li li, li war warsu war warsu<br />
suli su li da mo moma mo<br />
ma mava<br />
vali vali<br />
li. li rac Seexeba aqamomde arsebulebs<br />
awmKos awmKos, awmKos , namKos da mKofads mKofads, mKofads isini SeiZleba garkveul mwkrivebs<br />
mivakuTvnoT. aqac qarTulSi amaTgan marto `awmKo~ da `mKofadi~<br />
gvyirdeba. `namKo~ ki SeiZleba sxva enebisaTvis gamogvadges~<br />
13
14<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
(a. SaniZe, 1973, gv. 199). aq kidev erT moments mivapKroT KuradGeba:<br />
a. SaniZe roca akeTebs arCevans, es arCevani KovelTvis motivirebulia,<br />
argumentirebulia. magaliTad, ganmarteba imisa, Tu ratom<br />
amJobina es terminebi: `terminebi awmKo awmKo, awmKo , namKo namKo, namKo<br />
, mKofa mKofadi mKofa<br />
di di xelovnuria<br />
da anton I-isagan momdinareobs. pirvel or maTgans<br />
Camokvecili aqvs bolo marcvali: awmKo awmKo(fi awmKo fi fi), fi , na na-mKof na<br />
mKof mKof(fi mKof fi fi). fi ).<br />
mKofa Kofa Kofadi Kofa di (mKoobadi, mKobadi) igivea, rac Kofadi, e. i. rac unda<br />
iKos.<br />
aGniSnuli terminebi xelovnurobis garda ramdenadme<br />
uxerxulic aris amjamad, radganac `awmKo~-Si aw Zveli mniSvnelobiT<br />
aris naxmari: aw, _ exla, aw-mKo(fi) _ exla mKofi, magram<br />
dGes terminis pirvel nawils `awis~ ukavSireben, romelsac<br />
dasavlur kiloebSi sul sxva mniSvneloba aqvs: awi (awiT) _<br />
amas iqiT, amieridan~ (a. SaniZe, 1973, gv. 199).<br />
miuxedavad amgvari kritikuli damokidebulebisa, awmKosa<br />
awmKosa<br />
da mKofa mKofads mKofa s a. SaniZe mwkrivis saxelebadac gamoiKenebs; ase rom,<br />
pirobiToba da tradiciis angariSis gaweva faqtia terminTa SerCevisas...<br />
terminTa SerCevis problemurobaze saubrobs a r n o l d<br />
C i q o b a v a c. zmnur terminologiaze, kerZod dro-kiloTa sistemis<br />
erTeulTa Sesaxeb roca msJelobs, KuradGebas miaqcevs<br />
imas, rom gaTvaliswinebuli unda iqnes nakvTis funqciuri mxare;<br />
`rac Seexeba nakvTis funqcias, aq sayiroa iKos gaTvaliswinebuli<br />
nakvTis (...) semantikur-stilisturi Sinaarsi, erTis mxriT,<br />
da sintaqsuri mxare, e. i. konstruqcia, romelsac nakvTi moi-<br />
Txovs...~ iqve aGniSnavs, rom `erTi romelime funqciiT nakvTis<br />
daxasiaTeba, ra Tqma unda, miT ufro SeuZlebelia, rom iseTi<br />
SedarebiT martivi movlena, rogorsac warmoadgens sadaurobis<br />
warmoeba, sadaurobis aGniSvniT ar amoiwureba (TuSi _ TuSuri;<br />
zmna _ zmnur-i, subieqti _ subieqtur-i). gaugebrobas agvacilebda<br />
nakvTis saxeli struqturuli TvalsazrisiT mogveca (ubralo<br />
numeraciis wesiTac ki!), xolo Tu funqciebze daKrdnobiT<br />
davaxasiaTebdiT nakvTs, ZiriTadi funqcia unda gamovKoT da<br />
ar vivaraudoT, TiTqos amiT sruli funqciuri daxasiaTeba<br />
warmovadgineT~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1962, gv. 102). saerTod ki, sagulisxmoa<br />
avtoris zogadi Segoneba: `mecnieruli azrovnebisaTvis<br />
mTavaria cneba da ara termini. termins TavisTavadi Girebuleba
Sesavali<br />
ara aqvs, igi cnebis gadmocemas emsaxureba~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava,<br />
1948(1), gv. 7).<br />
ase rom, saubroben terminTa SerCevis problemurobaze;<br />
zog SemTxvevaSi kritikuli analizis Semdegac ZalaSi rCeba tradiciuli<br />
terminebi. mag.: awmKo (a. SaniZe da sxv.), TurmeobiTi<br />
(<strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong>Tan...). zog SemTxvevaSi tradiciulad qceuli<br />
terminis Canacvleba xdeba; mag.: uwKveteli (a. SaniZe) _ namKo<br />
usruli (<strong>arn</strong>. Ciqobava); wKvetili (a. SaniZe) _ namKo ZiriTadi<br />
(<strong>arn</strong>. Ciqobava)...<br />
konkretulad sauGlebel erTeulTa aGmniSvnel terminebze<br />
Sesabamis erTeulTa analizis dros visaubrebT. Cven ZiriTadad<br />
vecdebiT, gamoviKenoT is terminebi, romlebic ufro miGebulia<br />
saxelmZGvanelos tipis gamocemebSi da amitom ufro metad aris<br />
gavrcelebuli. cxadia, am SemTxvevaSi upiratesoba eniyeba a. SaniZis<br />
mier damkvidrebul terminebs. Tuki amis sayiroeba iqneba,<br />
SevecdebiT davasabuToT, ratom vaniyebT upiratesobas romelime<br />
termins. saerTod ki, dro-kiloTa sistemis kvlevis am etapze ama<br />
Tu im terminis SerCevas principul mniSvnelobas ar vaniyebT.<br />
* * *<br />
dro-kiloTa sistemis sadGeiso problemebze sanam daviwKebT<br />
saubars, Tvals gadavavlebT sauGlebel erTeulTa<br />
gamoKofis, kvalifikaciis, klasifikaciis istorias zurab SanSovanidan<br />
moKolebuli niko maramde; anu praqtikuli gramatikebis<br />
periods samecniero gramatikamde. es gza sakmaod rTuli da Zneli<br />
iKo. gansakuTrebiT qarTuli zmnis sistemaSi garkveva uyirT<br />
gramatikosebs.<br />
zemoTac aGvniSneT, zmnis sistemis sirTulem platon ioselians<br />
aseTi ram aTqmevina, rom `qarTulisa enisa zmnani Kovelnive<br />
arian ukanononio~.<br />
problemas xedavdnen da SeZlebisdagvarad cdilobdnen am<br />
problemebis mogvarebas; aris Sedegebi, romelTac fasi dGesac<br />
ar daukargavs. amitom Koveli cda gramatikuli analizisa mniSvnelovnad<br />
gvesaxeba da aucileblad migvaCnia am Sedegebis gaTvaliswineba<br />
dGevandeli sistemis sworad gaazrebisa da agebisa-<br />
Tvis.<br />
zemoT terminologiur problemebze gvqonda saubari. albaT,<br />
qarTuli zmnis sistemis analizis dros arcerT kategorias<br />
15
16<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
ar miupKria mkvlevarTa KuradGeba imdenad, ramdenadac es<br />
sauGlebel erTeulTa sistemas xvda wilad. albaT, arcerT sxva<br />
SemTxvevaSi ar Kofila iseTi gansxvavebuli Tvalsazrisebi, rogorc<br />
es am SemTxvevaSi iKo.<br />
erT magaliTs moviKvan meoce saukunis qarTuli enaTmecnierebidan:<br />
n i k o m a r i Zveli qarTuli saliteraturo enisaTvis<br />
dro-kiloTa meore seriaSi or or mwkrivs mwkrivs gamoKofs:<br />
1. aoristi<br />
2. II kavSirebiTi (n. mari, 1908)<br />
a r n. C i q o b a v a s azriT, II seriaSi 3 mwkri mwkrivi mwkri vi unda gamoiKos:<br />
1. namKo ZiriTadi<br />
2. xolmeobiTi<br />
3. kavSirebiTi meore (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1948(1), gv. 55)<br />
4 4 mwkrivs gamoKofs adreul SromebSi a k a k i S a n i Z e:<br />
1. wKvetili<br />
2. II kavSirebiTi<br />
3. II xolmeobiTi<br />
4. brZanebiTi kilo (a. SaniZe, 1920, gv. 6)<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna terminologiur sxvaobaze amJerad KuradGebas ar<br />
vamaxvilebT.<br />
swored es oTxmwkriviani varianti miaCnia sworad z. s a -<br />
r J v e l a Z e s (z. sarJvelaZe, 2004, gv. 94).<br />
Cven vfiqrobT, rom Zvel qarTulSi II seriaSi 4 mwkri mwkrivi mwkri<br />
unda gamoiKos (g. gogolaSvili, 1988)<br />
1. wKvetili<br />
2. II xolmeobiTi<br />
3. II kavSirebiTi<br />
4. Sereuli kavSirebiTi<br />
mogvianebiT II seriis mwkrivTa raodenoba a. S a n i Z i s<br />
moZGvrebaSi xu xuTa xu<br />
Ta Tamde Ta mde gaizarda:<br />
1. wKvetili<br />
2. II xolmeobiTi<br />
3. II brZanebiTi
Sesavali<br />
4. II kavSirebiTi<br />
5. Sereuli kavSirebiTi (Sereuli mKofadi)<br />
(a. SaniZe, 1976).<br />
l e v a n k i k n a Z i s azriT, Zvel qarTulSi II seriaSi rva<br />
rva<br />
mwkrvi mwkrvi unda gamoiKos:<br />
1. wKvetili<br />
2. II xolmeobiTi<br />
3. II brZanebiTi<br />
4. II kavSirebiTi<br />
5. Sereuli namKo<br />
6. Sereuli xolmeobiTi<br />
7. Sereuli brZanebiTi<br />
8. Sereuli kavSirebiTi<br />
(l. kiknaZe, 1967)<br />
amJerad Cven ar ganvixilavT am Tvalsazrisebs, amis gakeTebas<br />
qveviT SevecdebiT. Cven mxolod imis Cveneba gvsurda, Tu<br />
dGes azrTa rogori sxvadasxvaobaa, erT konkretul sakiTxze _<br />
ramdeni mwkrivia Zvel qarTul enaSi II seriaSi. rogorc davinaxeT,<br />
raodenoba merKeobs 2-dan 8-mde! ra xdeba? ra aris mizezi<br />
TvalsazrisTa aseTi sxvaobisa? ratom aris, rom erTi da igive<br />
forma erT avtorTan damoukidebel mwkrivad miiCneva, sxva avtorTan<br />
_ ara. da ra kriteriumebiT unda vixelmZGvaneloT, roca<br />
mwkrivs gamovKofT?...<br />
mwkrivis, rogorc formobriv-funqciuri monacemis, definicia<br />
gvaqvs ki saerTod? esa Tu is forma rodis SeiZleba miviCnioT<br />
damoukidebel mwkrivad da rodis _ erTi da imave mwkrivis<br />
formobriv variantebad?<br />
mokled: kiTxvaa uamravi, romlebzec erTmniSvnelovani pasuxi<br />
ar arsebobs. SevecdebiT am wignSi msgavs kiTxvebs pasuxi gavceT;<br />
is varianti SevTavazoT mkiTxvels, romelic Cven am Temaze<br />
fiqrisas logikurad gveCveneboda.<br />
qar qarTu qar qarTu<br />
Tuli Tuli<br />
li li enis enis enis enis ganvi gan gan ganvi<br />
viTa viTa<br />
Tare Tare<br />
rebis rebis<br />
bis bis etape eta eta etape<br />
pebis pebis<br />
bis bis<br />
((((pe pe peri peri<br />
rioooode ri de debis debis)<br />
bis bis)<br />
) ) Se Sesa Se Sesa<br />
saxeb saxeb<br />
xeb xeb<br />
Cvens naSroms `qarTuli zmna~ davarqviT. es ar aris wigni<br />
Zveli qarTulis an axali qarTulis Sesaxeb... cxadia, vikvlevT<br />
axal qarTul enas, magram gverds ver avuvliT qarTuli enis gan-<br />
17
18<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
viTarebis sxvadasxva etapis, sxvadasxva nairsaxeobis monacemebs...<br />
martiv yeSmaritebas brZanebs a. SaniZe: `istoriuli Tvalsazrisis<br />
gamoKeneba da dialeqtur formaTa moKvana Sedarebis mizniT<br />
kidev ufro sayiro gaxda uGlebis TavSi ($$ 445-565), vidre wina<br />
TavebSi, radganac amis gareSe bevri faqti axali saliteraturo<br />
qarTulisa gaugebari darCeboda: aq xSirad erTmaneTSia garTuli<br />
Zveli da axali formebi da maT-maTi adgilis miCena SeiZleba<br />
mxolod imis gaTvaliswinebiT, Tu ra viTareba iKo wina<br />
epoqebSi. marTlac, Tu istorias ar mivmarTeT, saidan unda gavigoT,<br />
ra aris is i, romelic `vundivar~-Si gvaqvs, an ra uZevs<br />
safuZvlad paraleluri formebis xmarebas, rogoricaa: daeSava<br />
($ 491), wavekideT da wavekideniT ($ 497) da sxva~ (a. SaniZe,<br />
1973, gv. 018). verc iseT terminebs avuvliT gverds, rogoricaa<br />
Zveli, axali da saSuali qarTuli... amitomac, aq mainc sayirod<br />
vTvliT, Cveneuli xedva SevTavazoT mkiTxvels qarTuli enis ganviTarebis<br />
etapebis (periodebis) Sesaxeb.<br />
qarTul saenaTmecniero literaturaSi qarTuli enis periodizaciis<br />
sakiTxi azrTa did sxvadasxvaobas iwvevs.<br />
arsebobs Tvalsazrisi, rom ar unda moxdes qarTuli saliteraturo<br />
enis periodebad daKofa: `TxuTmetsaukunovani qar-<br />
Tuli mwerloba erTi saliteraturo eniT iqmneboda da iqmneba<br />
dGemde... specialur literaturaSi xmarebuli imgvari terminebi,<br />
rogoricaa `Zveli qarTuli ena,~ `Zveli qarTuli literatura,~<br />
es aris pirobiTi, samuSao terminebi, umTavresad sxva xalx-<br />
Ta wamxedurobiT Seqmnili, romlebic ixmareba mecnieruli kvleva-Ziebis<br />
dros gamoKenebuli masalis marJved dasaJgufeblad...~<br />
mkvlevris azriT, `Zvel da axal werilobiT Zeglebs Soris arsebuli<br />
enobrivi sxvaoba araviTar safuZvels ar qmnis dedaqarTulis<br />
`Zvel~ da `axal~ qarTulad gamoKofisaTvis~ (r. TvaraZe,<br />
1978, 42).<br />
arsebobs Tvalsazrisi, romlis mixedviTac qarTuli saliteraturo<br />
enis ganviTarebaSi ori periodi unda gamoiKos: `Zveli<br />
qarTulisa (V-XI ss) da axali qarTulisa (XII- saukunidan<br />
dGemdis). axali qarTulis CamoKalibeba XII saukunidan iwKeba saero<br />
mwerlobis ZeglebSi; XVIII saukunisTvis es procesi damTavrebulia...<br />
axali qarTulisa da Zveli qarTulis gverdiT ver da-
Sesavali<br />
vaKenebT XII-XVII saukuneTa qarTuls; mas damoukidebeli saxe ar<br />
aqvs, arc gramatikuli wKobisa da arc ZiriTadi leqsikuri fondis<br />
mxriv. e. i. arc erTi im momentis mixedviT, rac enis safuZvels<br />
qmnis... mas, rogorc gardamaval safexurs, calke periodad<br />
_ Zveli da axali qarTulis gverdiT _ ver gamovKofT~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava,<br />
1952, 364).<br />
qarTuli saliteraturo enis ganviTarebaSi sam periods<br />
gamoKofs akaki SaniZe:<br />
Zveli qarTuli ena (V-XI ss.);<br />
saSuali qarTuli ena (XII-XVIII);<br />
axali qarTuli ena (XIX-XX ss.) (a. SaniZe, 1920; 1976 da sxva).<br />
es Tvalsazrisi dGes Kvelaze metad aris gavrcelebuli;<br />
mis dasabuTebas sagangebo werilSi Seecada z. yumburiZe (z. yumburiZe,<br />
1982). iqve warmodgenilia sakiTxis Seswavlis vrceli<br />
mimoxilva.<br />
sam periods (V-XI, XII-XVII da XIX-dan) gamoKofs i. qavTaraZe<br />
da daumatebs: `aGniSnuli sami periodis SigniT aris gardamavali<br />
etapebi, qveperiodebi, romelTa gamoKofa fakultatiuria da<br />
SeiZleba daemKaros, leqsikur-gramatikulis garda, funqciurstilistur<br />
principebs. aseTi iqneboda ZvelSi arabobamdeli da<br />
XI saukunis qveperiodebi; saSualSi, XII-XIII saukuneebis samwerlobo<br />
qarTuli, XIV-XVII saukuneebisa da antonis SexedulebaTa batonobisa<br />
(1760-1850w.w.); axalSi 1850-iani wlebidan 1921 wlamde<br />
da 1921 wlidan dGemde~ (i. qavTaraZe, 1972, gv. 35).<br />
saliteraturo enis ganviTarebaSi sam periods gamoKofs f.<br />
erTeliSvili, Tumca daKofa gansxvavebulia: `qarTuli saliteraturo<br />
enis periodizacia amgvari daKofiTa da terminebiT<br />
warmogvidgeba: Zveli saliteraturo ena _ V-XI ss., axali saliteraturo<br />
ena _ XII-XIX ss., Tanamedrove saliteratur ena _ XX s.<br />
(f. erTeliSvili, 1968).<br />
qarTuli saliteraturo enis ganviTarebaSi xuT periods<br />
(avtori mas etapebs uwodebs) gamoKofs b. JorbenaZe: saliteraturo<br />
enis ganviTarebaSi `unda gamovKoT ramdenime periodi:<br />
1. pir pirve pir pirve<br />
veli<br />
li, li sawKisi etapia Zveli qarTuli, klasikuri saliteraturo<br />
ena V saukunidan XI-XII saukuneebamde, romlisTvisac niSandoblivia<br />
mkveTrad gamoKofili kanonzomierebani, kerZod kanonizebulia<br />
formebis mkveTrad dacva... 2. qarTuli saliteraturo<br />
19
20<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
enis ganviTarebis me meore me<br />
re re etapi XI-XIII saukuneebidan iGebs saTaves,<br />
roca saero literaturis damkvidrebas arsebiTi cvlilebebi<br />
mohKva enobrivi TvalsazrisiTac... 3. ... realuri safrTxe gansakuTrebiT<br />
XVII-XVIII saukuneebSi daudga qarTul enas. uTuod amgvar<br />
viTarebaze reaqcias warmoadgens antonis sami stilis Teoria...<br />
swored es Teoria daedo safuZvlad qarTuli saliteraturo<br />
enis me mesa me<br />
sa same sa me etaps... 4. mxolod cocxali kiloebis Sinagani<br />
ganviTarebis tendenciaTa Sesisxlxorceba gadaarCenda qarTul<br />
enas sruli ganadgurebisagan. es procesi XIX saukunis 60-iani<br />
wlebidan daiwKo TergdaleulTa mesveurobiT da igi ukve me meo- me<br />
Txe Txe etapia qarTuli saliteraturo enis ganviTarebisa... 5. XX<br />
saukunis 10-20-ian wlebSi cxovrebis revoluciurma gardaqmnebma,<br />
qarTuli universitetis daarsebam, erovnuli TviTSegnebis<br />
aGorZinebam, qarTuli enis saxelmwifo enad gamocxadebam axali<br />
Tvalsawieri gadauSala qarTul saliteraturo enas. mas pirobiTad<br />
Tanamedrove qarTuli saliteraturo ena SeiZleba ewodos<br />
(me me mexu<br />
xuTe xu Te etapi)~ (b. JorbenaZe, 1989).<br />
qarTuli saliteraturo enis struqturisa da istoriis<br />
kvlevisas am Temas mravali mecnieri Sexebia. isini ZiriTadad<br />
iziareben a. SaniZis an <strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong> Tvalsazrisebs. maT Camo-<br />
Tvlas aGar SevudgebiT. r. TvaraZis Tvalsazrisi, faqtobriv,<br />
aravis gauziarebia, piriqiT, sakmaod mkacradac gaakritikes<br />
(S. ZiZiguri, 1978; z. yumburiZe, 1982).<br />
f. erTeliSvilisa da b. JorbenaZis Tvalsazrisebi naklebad<br />
popularulia (amitom SevecadeT ufro vrclad warmogvedgina),<br />
Tumca, vfiqrobT, sainteresoa da angariSgasawevi.<br />
ratom CavTvaleT sayirod amave sakiTxze KuradGebis gamaxvileba?<br />
vfiqrob, msJelobisas araTanabari odenobis erTeulebia<br />
daKenebuli gverdigverd. kerZod: ris periodizacias vaxdenT:<br />
qarTuli saliteraturo enisas Tu qarTuli enisas? SevecdebiT<br />
Cveni SekiTxva ganvmartoT.<br />
ra aris saliteraturo ena?<br />
Cveulebriv ganmartaven: `saliteraturo ena aris erovnuli<br />
enis umaGlesi da daxvewili, normirebuli saxe~ (b. JorbenaZe,<br />
1989, gv. 205). saliteraturo ena ar faravs erovnul enas. Cven-<br />
Tvis amosavalia Tvalsazrisi: `erovnuli ena aerTianebs Kvelafers<br />
_ Kvela saxis dialeqts, saliteraturo enas, sxvadasxva sa-
Sesavali<br />
xis koines, idioleqts. aq ufro konglomeratTan gvaqvs saqme,<br />
vinem mkacr enobriv sistemasTan~ (b. JorbenaZe, 1989, gv. 151). Sesabamisad,<br />
nebismieri enobrivi saxesxvaoba, nairsaxeoba (terminisaTvis<br />
ix. u. vainraixi, 1968) aris Semadgenili nawili erovnuli<br />
enisa, iqneba es eTnikur-teritoriuli dialeqti, socialuri<br />
dialeqti Tu saliteraturo ena. rogorc iTqva, saliteraturo<br />
ena aris `umaGlesi da daxvewili, normirebuli~ saxesxvaoba<br />
erovnuli enisa; met-naklebad xelovnuri, ufro metad konservatiuli,<br />
vidre bunebrivi saxesxvaobani.<br />
amdenad, roca vsaubrobT Tanamedrove qarTul enaze (qar qar qar- qar<br />
Tu Tuli Tu li ena Cvens msJelobaSi udris erov erovnul erov nul enas enas), enas igulisxmeba<br />
erToblioba Tanamedrove saliteraturo qarTuli enisa da Kvela<br />
im nairsaxeobisa, romlebic moepoveba dGes qarTul enas,<br />
upirvelesad eTnikur-teritoriuli dialeqtebisa. vimeorebT:<br />
dialeqtebi bunebrivi nairsaxeobania Tanamedrove qarTuli enisa,<br />
xolo saliteraturo ena _ zedialeqturi, normirebuli nairsaxeoba,<br />
met-naklebad xelovnuri; cxadia, sxvadasxva saxisa, magram<br />
mainc erTi donis (drouli gagebiT) erTeulebi. nebismieri<br />
epoqis, nebismieri drois erovnuli ena msgavsi konglomeratia<br />
(cxadia, vgulisxmobT enas, romelsac moepoveba saliteraturo<br />
saxesxvaoba).<br />
am poziciidan vxedavT gansaxilvel problemas.<br />
axali qarTuli aris enis ganviTarebis erTi safexuri Kvela<br />
zemowarmodgenili niSnis mixedviT; Cven masze SegviZlia viqonioT<br />
srulKofili warmodgena misi Semadgeneli Kvela saxesxvaobis<br />
gaTvaliswinebiT, anu; saliteraturo eniTa da dialeqtebiT.<br />
ase ar SegviZlia vimsJeloT Zveli qarTuli enis Sesaxeb.<br />
Zvel qarTul enaze warmodgena SegviZlia viqonioT mxolod misi<br />
erTi nairsaxeobis _ saliteraturo enis _ mixedviT. anu: Cven<br />
vicnobT mxolod Zvel qarTul saliteraturo enas da ara gvaqvs<br />
warmodgena, mis gverdiT ra saxesxvaobani iKo Zveli qarTulisa.<br />
cxadia, saliteraturo enis gverdiT iKo araerTi dialeqturi<br />
saxesxvaoba. asaxeleben kidec samecniero literaturaSi ramdenime<br />
maTgans: a) samxreT-aGmosavluri dialeqti (igive xanmeti),<br />
b) samxreT-dasavluri dialeqti (igive haemeti), g) centraluri<br />
dialeqti (igive -ev ev kilo), d) Crdilo-aGmosavluri (igive fxouri<br />
kilo). es varaudebia (sakmaod sarwmuno argumentebze<br />
21
22<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
damKarebuli). rogorc vTqviT, realurad SegviZlia msJeloba<br />
mxolod saliteraturo nairsaxeobaze.<br />
amgvarad, Zveli qarTuli ena da axali qarTuli ena Cvens<br />
warmodgenaSi sxvadasxva donis enobrivi erTeulebia. pirvel<br />
maTgans vicnobT mxolod erTi nairsaxeobiT; meores _<br />
srulKofilad, Kvela nairsaxeobiT. amitom Cven SegviZlia Zve Zveli Zve<br />
li<br />
qar qarTu qar qarTu<br />
Tuli Tu li sa sali sa<br />
li lite<br />
tera<br />
ratu<br />
turo tu ro enis gverdiT mxolod axa axali axa axali<br />
li qar qarTu qar<br />
Tu Tuli Tu li<br />
sa sali sa<br />
li lite<br />
tera<br />
ratu<br />
turo tu ro ena ganvixiloT _ rogorc Tanabari donis enobrivi<br />
erTeulebi.<br />
aravin daobs da arc SeiZleba sadavo iKos is, rom es aris<br />
klasikuri gagebiT ori saliteraturo ena Kvela `im momentis<br />
mixedviT, rac enis safuZvels qmnis~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1952, gv. 369).<br />
arsebobs Tu ara saSuali qarTuli saliteraturo ena?<br />
anu axlisa da Zvelis gverdiT mesame saxesxvaoba saliteraturo<br />
enisa `Kvela im momentis gaTvaliswinebiT, rac enis safuZvels<br />
qmnis?~ cxadia, ara. ar iziareben, magram aravis ucdia ganxilva<br />
da uarKofa msJelobisa: `axali qarTulisa da Zveli qarTulis<br />
gverdiT ver davaKenebT XII-XVII saukuneTa qarTuls; mas damoukidebeli<br />
saxe ar aqvs arc gramatikuli wKobisa da arc ZiriTadi<br />
leqsikuri fonis mxriv~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, iqve). arada, Zvelisa da<br />
axlis gverdiT mesame erTeulis gamoKofisaTvis es aucilebeli<br />
pirobaa. ufro martivad rom vTqvaT, Cven SegviZlia vimsJeloT<br />
Zveli qarTuli saliteraturo enis sistemaze; axali qarTuli<br />
saliteraturo enis sistemaze; magram ver avagebT saSuali qar-<br />
Tuli saliteraturo enis sistemas, radgan aseTi ram ar arsebobs.<br />
saSuali qarTulis Sesaxeb weren: `am periodis saliteraturo<br />
enis Kvelaze damaxasiaTebel niSnad unda miviCnioT formaTa<br />
siyrele da erTiani normebis uqonloba~ (z. yumburiZe,<br />
1982, gv. 24). formaTa siyrele da erTiani normebis uqonloba<br />
ar SeiZleba iKos saliteraturo enis niSnebi.<br />
amdenad, Tu vmsJelobT qar qarTu qar<br />
Tu Tuli Tu li sa sali sa<br />
li lite<br />
tera<br />
ratu ratu<br />
turo tu ro enis enis Taobaze,<br />
marTebuli iqneba, gamoiKos ori ori er erTe er erTe<br />
Teuli Te li _ Zve Zveli Zve<br />
li qar qar- qar<br />
Tu Tuli Tu li sa sali sa<br />
li lite<br />
tera<br />
ratu<br />
turo turo<br />
ro ena ena da ax axli ax<br />
li qar qarTu qar qarTu<br />
Tuli Tu li sa sali sa<br />
li lite<br />
tera tera<br />
ratu<br />
turo tu ro<br />
ena ena; ena<br />
realuri faqtia rogorc erTi, aseve _ meore.<br />
ra aris saSuali qarTuli? arsebobs Tu ara aseTi realoba?<br />
cxadia, arsebobs, magram is ar aris saliteraturo ena. ufro<br />
sworad, ar arsebobs saSualo qarTuli saliteraturo ena
Sesavali<br />
Kvela im parametris mixedviT, rac unda axasiaTebdes saliteraturo<br />
enas. gavixsenoT: `Kvela saliteraturo enas aqvs Tavisi<br />
niSnebi:<br />
a) igi aris saerTo da savaldebulo KvelasaTvis, vinc am<br />
enaze metKvelebs;<br />
b) saliteraturo ena aris samwerlobo da zepiri...<br />
g) saliteraturo ena aris normirebuli...<br />
d) saliteraturo ena aris oficialuri urTierTobis sa-<br />
Sualeba~ (b. JorbenaZe, 1989, 154).<br />
saubrebia sxva niSnebzec, magram arc erTi es niSani araa<br />
damaxasiaTebeli saSuali qarTulisaTvis. ufro sworad, XII-XVIII<br />
saukuneebis qarTuli ar SeiZleba gaerTiandes am niSnebis mixedviT;<br />
sxvagvarad rom vTqvaT, enobrivi erTeuli _ saSuali qar-<br />
Tuli _ ar aris im niSnebis matarebeli, rac mas warmogvidgenda<br />
rogorc saliteraturo enas, gansxvavebiT Zveli da axali<br />
qarTuli saliteraturo enisagan.<br />
am msJelobiT Cven mxars vuyerT Tvalsazriss qarTuli saliteraturo<br />
enis istoriaSi ori periodis gamoKofis Taobaze.<br />
magram msJelobas aq ver SevwKvetT. ar arsebobs saSuali qarTuli<br />
saliteraturo ena, magram saSuali qarTuli, rogorc enobrivi<br />
realoba, faqtia _ uaGresad rTuli da saintereso. magram<br />
igi ganixileba, rogorc konglomerati _ sxvadasxva tipis saxesxvaobaTa<br />
erToblioba.<br />
daiZebna calkeuli enobrivi movlenebi, faqtebi, romlebic<br />
Tavs iCens saSuali qarTulis periodSi (ix. z. yumburiZe, 1982);<br />
magram maT Soris ar aris arc erTi enobrivi faqti da movlena,<br />
romelic Tanabrad iKos damaxasiaTebeli XII-XVIII saukuneebis qar-<br />
TulisaTvis, rogorc am periodis enobrivi norma. sxvagvarad, ar<br />
dasturdeba arc erTi enobrivi faqti Tu movlena, romelic Zvelisa<br />
da axlis gverdiT (maT msgavsad) SeiZleba miviCnioT saSuali<br />
qarTulis normad. Cven ar vsaubrobT iseT faqtebsa Tu movlenebze,<br />
rac norma iKo ZvelisaTvis an normaa axali qarTulisaTvis<br />
da gvaqvs saSualSic. Cveni msJeloba, cxadia, ar uarKofs<br />
saSuali qarTulis faqtebsa da movlenebs, magram sxva kvalifikacias<br />
aZlevs mas. kerZod: es enobrivi faqtebi Tu movlenebi aris<br />
damaxasiaTebeli saSuali qarTulis sxvadasxva saxesxvaobisaTvis.<br />
es saxesxvaobebi SeiZleba ganixilebodes droSic da sivrceSic.<br />
23
24<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
anu: aris faqtebi da movlenebi, romlebic damaxasiaTebelia sa-<br />
Suali qarTulis mxolod adreuli periodisaTvis da _ piriqiT,<br />
damaxasiaTebelia mxolod mogviano periodisaTvis.<br />
amave periodis ZeglebSi Cven vxvdebiT iseT enobriv faqtebs,<br />
romelTa kvalifikacia SeiZleba mxolod rogorc dialeqtizmebisa...<br />
gasaTvaliwinebelia stilebrivi sxvaobac; calkeuli<br />
avtoris enobrivi Taviseburebani da sxva...<br />
amis Taobaze araerTi samecniero naSromi dawerila (magaliTad,<br />
i. qavTaraZe, 1966 da sxva.); bolo periodSi ramdenime<br />
disertacia iqna daculi. im disertaciaTa ganxilvisas aGvniSne<br />
kidec, rom TiToeuli aseTi kvleva adasturebs Tvalsazriss,<br />
rom ar arsebobs erTiani saSuali qarTuli saliteraturo ena,<br />
magram arsebobs saSuali qarTuli, rogorc enobrivi realoba<br />
Tavisi mravalgvari nairsaxeobiT.<br />
am gagebiT saSuali qarTuli Cven SeiZleba davaKenoT axali<br />
qarTuli enis gverdiT _ rogorc saero-erovnuli enis ganviTarebis<br />
ori safexuri.<br />
Tu Cven mxedvelobaSi miviGebT istoriuli dialeqtologiis<br />
kvlevis Sedegebs, SeiZleba mwiri, magram mainc garkveuli<br />
warmodgena viqonioT Zvel qarTul enaze _ rogorc saerTo-saxalxo<br />
enis ganviTarebis adreul etapze.<br />
amis gaTvaliswinebiT saerTo-saxalxo enis ganviTarebis safexurebze<br />
roca vsaubrobT, SeiZleba gamovKoT: a) Zve Zveli Zve<br />
li li qar qarTu qar<br />
Tu-<br />
li li ena ena, ena b) sa saSu sa<br />
Su Suali Su li qar qarTu qar<br />
Tu Tuli Tu li ena ena, ena<br />
g) axa axali axa li qar qarTu qar<br />
Tu Tuli Tu li ena ena. ena<br />
pirobiTad<br />
SeiZleboda gvemsJela uZveles etapzec _ V saukunemdel<br />
periodzec. am SemTxvevaSi ganixileboda is enobrivi viTareba,<br />
ramac xeli SeuwKo Zveli qarTulis periodis CamoKalibebas.<br />
sagulisxmoa is azri, romlis mixedviTac Zveli qarTulis<br />
Semdgom periodSi SesaZlebeli aris ramdenime etapis gamoKofa<br />
(b. JorbenaZe, f. erTeliSvili), magram amJerad es ar aris Cveni<br />
kvlevis mizani.<br />
Cven msJeloba SeiZleba amgvari saxiT davasruloT:<br />
1. Tu vmsJelobT qar qarTul qar Tul sa sali sa sali<br />
lite<br />
tera<br />
ratu<br />
turo tu ro ena enaze ena<br />
ze ze, ze unda<br />
gamovKoT ori ori er erTe er erTe<br />
Teuli Te li li: li<br />
a) Zve Zveli Zve<br />
li qar qarTu qar qarTu<br />
Tuli Tu li sa sali sa<br />
li lite lite<br />
tera<br />
ratu<br />
turo tu ro ena da b) axa axali axa li qar qarTu qar<br />
Tu-<br />
li li sa sali sa sali<br />
lite<br />
tera<br />
ratu<br />
turo tu ro ena ena. ena<br />
.
Sesavali<br />
2) Tu vsaubrobT qar ar arTu<br />
Tuli Tu li enis _ sa saer sa saer<br />
erTo<br />
To-sa To sa saxal<br />
xalxo xalxo<br />
xo enis<br />
enis<br />
(ara mxolod saliteraturo enis) Sesaxeb, SesaZleblad migvaCnia<br />
vimsJeloT sam sam sam er erTe er erTe<br />
Teul<br />
ulze<br />
ze: ze<br />
a) Zve Zveli Zve<br />
li qar qarTu qar qarTu<br />
Tuli Tuli<br />
li ena ena. ena<br />
b) sa saSu sa<br />
Su Suali Su li qar qarTu qar<br />
Tu Tuli Tu li ena ena. ena<br />
g) axa axali axa li qar qarTu qar qarTu<br />
Tuli Tuli<br />
li ena ena. ena<br />
dasaSvebad migvaCnia am SemTxvevaSi saubari samze met erTeulzec<br />
(magaliTad: uZvelesi qarTuli, Tanamedrove qarTuli da<br />
sxva.).<br />
ase vxedavT Cven qarTuli enis istorias; am mniSvnelobiT<br />
gamoviKenebT cnobil terminebs _ Zvels, axalsa Tu saSual qar-<br />
Tuls... amgvarad: Zveli, axali Tu saSuali qarTuli pirobiTi<br />
(samuSao) terminebia... es erTeulebi droSi warmoqmnili nairsaxeobania<br />
saerTo erovnuli qarTuli enisa (dialeqtebi sivrceSi<br />
warmoqmnili nairsaxeobania). qarTuli zmna erTiani mTlianobaa<br />
Tavisi istoriiTa da dGevandelobiT. Tumca SeswavlisaTvis periodebad,<br />
etapebad daKofa (nairsaxeobebad, sxva terminiT _<br />
idiomebad) aucilebelic aris...<br />
fu fuZis fu fuZis<br />
Zis Zis raoooobi ra ra ra bi bisa bisa<br />
saTvis saTvis<br />
Tvis Tvis<br />
dro-kiloTa sistemisa Tu zmnur formaTa warmoebis saki-<br />
Txebze msJelobisas arsebiTi mniSvneloba eniyeba imis garkvevas,<br />
ra ra aris aris fu fuZe fu fuZe<br />
Ze. Ze mokled, kiTxva aqac mravalia: ra aris fuZe? ra<br />
saxeobebi arsebobs fuZisa? ra principze aigeba fuZe? da a. S.<br />
sitKvis raobis gansazGvra da, aseve, fuZis (Tu Ziris) definicia<br />
zogadi <strong>enaTmecnierebis</strong> problemac aris. fuZe, rogorc<br />
realuri monacemi, Jer kidev antikur gramatikebSi ganixileboda.<br />
Kvela ganmarteba fuZisa swored antikur gramatikebSi iGebs<br />
saTaves. Cven ar visaxavT miznad am rTuli problemis Sesaxeb<br />
zogad msJelobas. CvenTvis arsebiTia da, Sesabamisad, sakmarisic<br />
qarTul saenaTmecniero literaturaSi arsebuli Tvalsazrisebis<br />
TavmoKra da, SeZlebisdagvarad, optimalur variantze SeJereba.<br />
`qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni~ fuZis aseT ganmartebas<br />
gvTavazobs: `sitKvis ZiriTadi nawili, romelTanac dakav-<br />
Sirebulia sagnobrivi mniSvneloba (da brunebisa Tu uGvlilebe-<br />
25
26<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
bis dros, e. i. romelime morfologiuri kategoriis mixedviT<br />
formaTa cvlisas sitKvaSi ucvlel nawilad warmogvidgeba)~<br />
(qegl. VII, 214).<br />
aq or momentzea gamaxvilebuli KuradGeba: erTi mxriv, mas mas- mas<br />
Tan Tan Tan da dakav da dakav<br />
kavSi<br />
Sire<br />
rebu<br />
bulia bu lia sa sagnob sa sagnob<br />
gnobri<br />
rivi ri vi mniS mniSvne mniS mniSvne<br />
vnelo vnelo<br />
loba lo ba da, meore mxriv,<br />
igi igi aris aris saKrde saKrdeni saKrde ni for forma for<br />
ma maTa ma Ta sis siste sis<br />
te temi<br />
misa misa<br />
saTvis<br />
Tvis. Tvis<br />
sxva SemTxvevaSi es ganmarteba zustdeba: fuZe aris<br />
`sitKvis iseTi nawili, romelic sagnobrivi mniSvnelobis matarebelia,<br />
rogorc iseTi nawili, romelic miuTiTebs garkveul obieqtur<br />
monacemze~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 2008, gv. 141). cxadia, es ori<br />
ganmarteba faqtobriv erTgvaria (qeglis mTavari redaqtori<br />
aris <strong>arn</strong>. Ciqobava).<br />
enciklopedia `qarTuli ena~ aseT ganmartebas gvTavazobs:<br />
`fu fu fuZe<br />
Ze, Ze sitKvis (sitKva-formis) nawili, romelic rCeba daboloebis<br />
CamoSorebis Semdeg da romelTanac dakavSirebulia sitKvis<br />
leqsikuri mniSvneloba~ (`qarTuli ena~, 2008). ganmartebis pirveli<br />
nawili (`daboloebis CamoSorebis Semdeg~) dazustebas sayiroebs:<br />
ra saxis daboloebebzea saubari _ derivaciul Tu<br />
fleqsiur elementze. derivaciuli elementi axal leqsikur<br />
mniSvnelobas aniyebs sitKvas, fleqsiuri _ ara...<br />
saxelmZGvaneloebsa da saxelmZGvaneloebis tipis gamocemeb-<br />
Si gansxvavebulad msJeloben saxelisa da zmnis fuZeebze: `saxelis<br />
im nawils, romelsac brunvis niSnebi erTvis, fuZe hqvia~<br />
(a. SaniZe, 1948, gv. 25). iqve: `zmnis im nawils, romelic leqsikur<br />
mniSvnelobas Seicavs, fuZe hqvia. pirian formas unda CamovaciloT<br />
piris, ricxvisa da mwkrivis niSnebi, da, rac darCeba,<br />
is iqneba fuZe~ (iqve, gv. 100) saxelmZGvanelos tipis sxva gamocemebi<br />
am ganmartebebs imeoreben (S. ZiZiguri, 1956, gv. 116; a. kiziria,<br />
1984, gv. 108).<br />
saxelTan dakavSirebiT imazec msJeloben, mravlobiTi ricxvis<br />
mawarmoebeli (-eb, -n, -T) Sedis Tu ara fuZeSi da am mxrivac<br />
araa azrTa erTgvaroba (ix. j. feiqriSvili, 1992, gv. 34)...<br />
magram saxeli ar aris amJerad Cveni msJelobis sagani. Cven zmna<br />
gvainteresebs.<br />
zmnis SemTxvevaSi seriozuli problemebis winaSe davdeqiT,<br />
roca vmuSaobdiT zmnu zmnuri zmnu zmnu ri fu fuZe fu<br />
Ze Zeebis Ze bis leq leqsi leq leqsi<br />
sikon<br />
konze konze<br />
ze (g. gogolaSvili,<br />
c. kvantaliani, d. Sengelia, 1989). Tu saenaTmecniero na-
Sesavali<br />
SromebSi zog SemTxvevaSi Ziri da fuZe ar gairCeoda, aq amis sayiroeba<br />
naTlad dadga. gavixsenoT: `mraval SemTxvevaSi zmnis<br />
fuZe igivea, rac Ziri~. qegli Zirs ase ganmartavs: `sitKvis martivi<br />
fuZe, romlis daSla ar SeiZleba~ (qegli, VIII). anda: `fu-<br />
Zes, romelic Semadgenel nawilebad aGar daiSleba, Ziri ewodeba~<br />
(a. SaniZe, 1973, gv. 33). saskolo saxelmZGvaneloSi `zustdeba~:<br />
`zmnaSi gamoiKofa iseTi nawili, romelic saerToa misgan nawarmoebi<br />
Kvela formisaTvis~ (a. SaniZe, i. imnaiSvili, 1980, gv.<br />
131). aq ukve daSorda erTmaneTs es ganmartebani: is, rac saer-<br />
Toa misgan nawarmoebi Kvela formisaTvis, SeiZleba `daiSalos<br />
Semadgenel elementebad~. aGaras vambob nasaxelar zmnebze<br />
(`Tvalwin ga gaisig ga<br />
sig sigrZe<br />
rZega<br />
gana<br />
na~... na am ganmartebiT Ziri iqneba sig sigrZe sig rZe-<br />
gan gan... gan<br />
... ...), ... igive SeiZleba iTqvas kauzatiur formebze: am ganmartebiT<br />
-in in da -evin evin mawarmoeblebis Semcveli odenoba Zirad iqneba<br />
gaazrebuli (`saerToa misgan nawarmoebi Kvela formisaTviso~).<br />
aris saintereso SemoTavazebac: `SesaZloa erTmaneTisagan gavarCioT<br />
mo morfo mo morfo<br />
rfolo<br />
logi<br />
giuri gi ri da eti etimo eti etimo<br />
molo<br />
logi<br />
giuri gi ri Zi Zire Zi<br />
re rebi<br />
bi da termini<br />
Zi Ziri Zi<br />
ri gamoviKenoT mxolod etimologiuris mniSvnelobiT~ (T. qitoSvili,<br />
2000, gv. 87). Ziris sinonimad l. kvayaZem gamoiKena termini<br />
mar marti mar<br />
ti tivi ti vi fu fuZe fu<br />
Ze (l. kvayaZe, 1993, gv. 88). martivi fuZe am<br />
TvalsazrisiT etimologiur Zirs emTxveva. Cven SesaZleblad miviCnieT,<br />
zmnuri fuZeebis leqsikonSi martivi fuZe ase gangvemarta:<br />
`termini mar marti mar<br />
ti tivi tivi<br />
vi fu fuZe fu<br />
Ze ar gulisxmobs etimologiurad martiv<br />
monacems; martiv fuZes vuwodebT im nawils zmnisas, romelic<br />
ar aris garTulebuli zmnuri morfologiuri elementebiT da<br />
saerToa dro-kiloTa sistemis Kvela wevrisaTvis~ (g. gogolaSvili,<br />
c. kvantaliani, d. Sengelia, 1989, gv. 4). am TvalsazrisiT zemomoKvanili<br />
magaliTidan (gaisigrZegana) sig sigrZe sig sigrZe<br />
rZegan rZe gan iqneba martivi<br />
fuZe. Cven am termins kvlavac gamoviKenebT amgvari dazustebiT:<br />
mar marti mar<br />
ti tivi vi fu fuZe fu<br />
Ze Zea Ze is, rac saerToa Kvela mwkrivisaTvis. si simar si simar<br />
marti<br />
tive<br />
ve am<br />
SemTxvevaSi pirobiTia. cxadia, mar marti mar<br />
ti tivi vi fu fuZis fu<br />
Zis Semotana gulisxmobs<br />
rTul rTul rTul fu fuZe fu fuZe<br />
Zesac Zesac<br />
sac. sac rTuli iqneba raime zmnuri elementiT garTulebli<br />
fuZe... da mainc: zogadad ra aris fuZe?<br />
b. JorbenaZis azriT, `fuZe (formobrivadac da funqciuradac)<br />
unda ganimartos im urTierTmimarTebaTa mixedviT, romlebsac<br />
igi amKarebs struqturis Semadgenel sxva elementebTan~<br />
(b. JorbenaZe, 1980(1), gv. 124). Tu uGlebis sistemaSi urTier-<br />
27
28<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
TmimarTebebs ganvixilavT, da am kuTxiT davinaxavT fu fuZes fu<br />
Zes Zes, Zes maSin<br />
aGmoCndeba, rom `fuZe unda ganvixiloT, rogorc permanentulad<br />
cvladi monacemi~, romelic `saKrdenia formaTa sistemisaTvis~<br />
(b. JorbenaZe, iqve, gv. 120). Tuki fu fuZe fu<br />
Ze aris aris per perma per perma<br />
manen<br />
nentu<br />
tulad tu lad cvla-<br />
di di mo mona mo mona<br />
nace<br />
cemi<br />
mi, mi , saKrde saKrdeni saKrde<br />
ni for forma for<br />
ma maTa ma Ta sis siste sis<br />
te temi<br />
misa<br />
saTvis sa vis vis, vis , maSin sxvadasxva<br />
SemTxvevaSi sxvadasxva fuZeze unda iKos saubari da asec aris.<br />
marTalia, fuZe ganixileba rogorc permanentulad cvladi<br />
monacemi, magram `Kovel mocemul struqturaSi struqturuli<br />
elementebis mimarT fuZe mdgradi (ucvleli) elementia~ (iqve,<br />
gv. 190).<br />
da kidev, `Kvelaferi is, rac saKrdenia nebismieri formisa<br />
an formaTa sistemisaTvis, fuZed unda iwodos~ (iqve).<br />
Tu vsaubrobT mwkrivis paradigmaze, maSin fuZed ganimarteba<br />
is nawili zmnuri formisa, romelsac CamoSordeba zmniswini,<br />
pirisa da ricxvis niSnebi:<br />
ga-v-ake ake akeTe ake Te<br />
ga-ake ake akeTe ake Te<br />
ga-akeT akeT akeT-a akeT<br />
ga-v-ake ake akeTe<br />
Te-T Te<br />
ga-ake ake akeTe<br />
Te-T Te<br />
ga-akeT akeT akeT-es akeT<br />
warmodgenili mwkrivis fuZe iqneba ake akeTe ake<br />
Te (sruli varianti)<br />
_ akeT akeT (arasruli varianti). sru sruli sru da aras arasru aras arasru<br />
ruli ru li varianti fu-<br />
Zisa moqmedi fonetikuri procesis Sedegad gansxvavebuli variantebia.<br />
fonetikuri procesis Sedegad SeiZleba daikargos rogorc<br />
morfologiuri funqciis mqone xmovniTi elementi (ga-<br />
akeT-e-a → ga-akeT-a), ise Zireuli morfemis xmovniTi elementi<br />
mov-kal kal _ mo-kl kl kl-a. kl<br />
am TvalsazrsiT imdeni fuZe gveqneba zmnisa, ramdeni mwkrivic<br />
gvaqvs. rogorc vnaxeT, sakuTari fuZis mqoneoba erT-erTi<br />
arsebiTi niSania mwkrivisaTvis. sxvagvarad: Kvela mwkrivs sakuTari<br />
fuZe unda hqondes (fuZis arasruli variantebi SeZlebisdagvarad<br />
avsaxeT `zmnuri fuZeebis leqsikonSi~).<br />
Tu vsaubrobT seriis formaTa warmoebaze, is nawili zmnuri<br />
formisa, romelic saerTo iqneba erT seriaSi Semaval zmnur<br />
formaTaTvis, iqneba se seri se<br />
ri riis ri is fu fuZe fu<br />
Ze Ze. Ze amgvari fuZis aGsaniSnavad<br />
a. SaniZem SemoiGo termini Te Tema Te Tema<br />
ma. ma . zmnis zmnis Te Tema Te ma aris is nawili
Sesavali<br />
zmnisa, romelic saerToa erTi seriis (pirveli an meore) forma-<br />
TaTvis (a. SaniZe, 1973, gv. 387). Sesabamisad, SeiZleba zmnas pirvel<br />
seriaSi sxva fuZe (Tema) hqondes da meore seriaSi _ sxva<br />
(a. SaniZis mixedviT _ orTemiani zmnebi). seriis fuZis (Temis) sakiTxi<br />
mesame seriisaTvis gansxvavebulad dadgeba. msJelobis gasaadvileblad<br />
seriis fuZisaTvis tradiciul termins Te Tema Te Tema<br />
ma gamoviKenebT.<br />
Tu msJeloba gveqneba uGlebis srul paradigmaze, fuZed is<br />
monacemi ganixileba, romelsac martivi fuZe vuwodeT da saxelmZGvanelos<br />
tipis gamocemebSi Zirs rom uwodebdnen (saerTo<br />
nawili Kvela zmnuri formisaTvis).<br />
formawarmoebis sakiTxebze msJelobisas sayiro xdeba sa saK- sa<br />
rde rdeni rde rde ni fu fuZis fu<br />
Zis Zis cnebis gamoKeneba. saKrde saKrdenia saKrde nia is is fu fuZe fu fuZe<br />
Ze, Ze , ro romel ro<br />
mel melsac mel sac<br />
emKare Kare Kareba Kare ba kon konkre kon konkre<br />
kretu kretu<br />
tuli li pa para pa<br />
ra radig radig<br />
digmis dig mis for forme for<br />
me mebi mebi<br />
bi: bi<br />
v-akeT akeT akeT-e akeT<br />
akeT akeT-e akeT<br />
v-akeT akeT akeT-e-T akeT<br />
akeT akeT-e-T akeT<br />
akeT akeT-es akeT akeT<br />
am SemTxvevaSi -e sufiqsi mwkrivis niSnad moiazreba. mwkrivis<br />
saKrde saKrdeni saKrde ni fu fuZe fu Ze iqneba akeT akeT, akeT , romelsac daerTvis mwkrivis mawarmoebeli.<br />
igive saKrdeni fuZe eqneba II kavSirebiTsac:<br />
v-akeT akeT akeT-o akeT<br />
akeT akeT-o akeT<br />
v-akeT akeT akeT-o-s akeT<br />
akeT akeT-o-T akeT<br />
akeT akeT-o-n akeT<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna formawarmoebis sakiTxebis ganxilvisas gamoviKenebT<br />
termins saKrde saKrdeni saKrde ni mo morfe mo morfe<br />
rfema<br />
ma. ma saKrdens<br />
vuwodebT im morfemas, romelsac uSualod daerTvis<br />
CvenTvis saintereso mawarmoebeli; formaSi<br />
a-keT keT keT-eb keT eb eb-d-e-s eb s -e e sufiqsi iqneba saKrdeni<br />
morfema -s sufiqsisaTvis, -d iqneba saKrdeni -e<br />
sufiqsisaTvis, -eb eb iqneba saKrdeni -d d formantisaTvis;<br />
Zireuli keT iqneba saKrdeni -eb eb sufiqsisaTvis...<br />
29
30<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
Cven viziarebT Tvalsazriss imis Sesaxeb, rom `gramatikul<br />
literaturaSi sakmaod xSirad gamoKenebuli cneba Zirisa ar<br />
ganekuTvneba enis realuri funqcionirebis sferos, e. i. Ziri<br />
uSualod ar funqcionirebs enaSi da funqcionirebas iwKebs<br />
mxolod mas Semdeg, rac fuZis SemadgenlobaSi Seva. enisaTvis<br />
moqmedi elementi fuZea da ara Ziri. Ziri abstrahirebuli cnebaa,<br />
im rigis wminda monacemia, romelic mxolod `laboratoriuli<br />
wesiT~ miiGeba, amitomac aris misi sazGvrebi ase bundovani:<br />
igi xan fuZes emTxveva (da maSin mxolod terminologiur nairgvarobasTan<br />
gvaqvs saqme, realuri arsi ki erTi da igivea), xan<br />
gansxvavdeba misgan da es gansxvaveba umetes wil an istoriuli<br />
monacemia, an Teoriulad dasaSvebi SesaZlebloba da ara Tanamedrove<br />
enis faqti~ (b. JorbenaZe, 1980(1), gv. 123).<br />
Kovelive zemoTqmulidan gamomdinare, fuZis raobis, misi arsis<br />
gasagebad arsebiTia is urTierTmimarTebani, romelsac amKarebs<br />
igi struqturis Semadgenel sxva elementebTan. am urTierTmimar-<br />
TebaTa gaTvaliswiebiT saubroben fuZeTa warmoebis or principze.<br />
es principebia: a) fu fuZe fu fuZe<br />
ZeTa Ze Ta warmo warmoebis warmo<br />
bis xa xazo xa xazo<br />
zova zova<br />
vani va ni prin princi prin princi<br />
cipi ci pi da b) fu fu- fu<br />
Ze ZeTa Ze<br />
Ta warmo warmoebis warmo<br />
bis bis Ca Canac Ca Canac<br />
nacvle nacvle<br />
vlebis bis prin princi prin<br />
ci cipi ci pi (b. JorbenaZe, iqve).<br />
fuZeTa warmoebis xazovani principis magaliTad dasaxele-<br />
bulia: keT keT → keT keT-eb keT eb → keT keT-eb keT eb eb-ul eb ul ul... ul roca erTi saKrdenia meorisaTvis,<br />
meore _ mesamisaTvis... fuZeTa warmoebis Canacvlebis<br />
principis magaliTia: keT keT-eb keT<br />
eb da keT keT-il keT<br />
il il, il , si si-keT si keT keT-e, keT , u-keT keT keT-ur keT ur ur... ur<br />
e. i. roca ramdenime fuZes saerTo saKrdeni fuZe aqvs:<br />
keT<br />
keT<br />
keT keT-eb keT<br />
eb<br />
keT keT-il keT il<br />
si si-keT si keT keT-e keT<br />
u-keT keT keT-ur keT ur<br />
aGniSnaven, rom `fuZeTa warmoeba xazovani da Canacvlebis<br />
principebiT ar moqmedebs erTmaneTisagan savsebiT gaTiSulad da<br />
rom isini arsebiTad erTmaneTs avseben~ (b. JorbenaZe, 1980, gv.<br />
125). rom es ori principi erTmaneTs avsebs, Cveni azriT, Kvelaze<br />
ukeT swored zmnur formaTa warmoebisas warmoCndeba; Tundac<br />
sauGlebel erTeulTa gamoKofisa da daJgufebisas. amis ufro<br />
naTlad warmoCenasac SevecdebiT am wignSi.
Sesavali<br />
enobri enob enob enobri<br />
rivi rivi<br />
vi vi faqti faq faq faqti<br />
ti ti da da da da misi mi mi misi<br />
si si kvali kva kva kvali<br />
lifi lifi<br />
fika fika<br />
kacia kacia<br />
cia cia<br />
vTqviT: saukuneze meti xnis istoria aqvs qarTuli zmnis<br />
mecnierul Seswavlas. Tu praqtikuli gramatikebis epoqasac gavixsenebT<br />
da antonamde periodsac gaviTvaliswinebT, qarTuli<br />
enis kvleva-Ziebis istoria sakmaod STambeydavi iqneba.<br />
uamravi Tvalsazrisi gamoiTqva; xSirad erTsa da imave saki-<br />
Txze urTierTsapirispiro, urTierTgamomricxavi, urTierTSemavsebelic.<br />
da mainc: Tqma imisa, rom qarTuli zmna dGes Seswavlilia,<br />
ufro sworad, `amowurulia~ Sesaswavli sakiTxebi, problemebi,<br />
ar SeiZleba. me vTqvi da amiT dasrulda am Temaze saubario,<br />
sakiTxi ase ar dasmula da arc SeiZleba daisvas (Tumca<br />
arc mTlad uamisobaaa...). sakiTxis ase dasma, faqtobriv, mecnierul<br />
kvleva-Ziebaze uaris Tqmaa.<br />
isic unda vTqva: arsebuli Tvalsazrisis kritikuli Sefaseba,<br />
argaziareba ar aris Sexedulebis avtorisadmi damokidebulebis<br />
gamovlineba (samwuxarod, amis Tqmac migvaCnia sayirod). am<br />
movlenas rogor unda SevxedoT, amis karg magaliTad migvaCnia<br />
a. SaniZis damokidebuleba winamorbedTa Tvalsazrisis mimarT<br />
momdevno Taobis mecnierTa kritikuli midgomisadmi:<br />
prof. k. daneliam gamokvleva dawera Zvel qarTulSi iSvia-<br />
Tad naxmari msxov msxovri msxov msxov ri (msxo msxo msxori<br />
ri) ri sitKvis Sesaxeb. adre am Temaze<br />
gamokvleva hqonda dabeydili a. SaniZes (a. SaniZe, 1980) batonma<br />
k. daneliam gamoqveKnebamde waakiTxa Tavisi naSromi did maswavlebels.<br />
batonma akakim aseTi minaweri gaukeTa k. danelias na-<br />
Sroms: `Tqmula: `siwKnare gmobili sJobs siCqaresa qebulsa~. es<br />
brZnuli azri S. rusTavelisa ver gaviTvaliswine da Secdoma<br />
momivida `msxor~ sitKvis axsnisas. magram sasiamovnoa, rom am<br />
sitKvis namdvili mniSvneloba gairkva da es Cemi Secdoma Cemmave<br />
mowafem prof. k. daneliam gamoaswora. a. SaniZe. 1 aprili 1981 w.~.<br />
k. danelias werili am minaweriTurT gamoqveKnda (k. danelia,<br />
1983).<br />
cxadia, individualuria enobrivi faqtis mimarT mkvlevris<br />
midgoma; movlenis Sefaseba, kvalifikaciaa individualuri; Tavad<br />
enobrivi faqti, enobrivi movlena, ra Tqma unda, aris obieqturi<br />
yeSmariteba. amitomacaa, rom erTi da igive enobrivi movlena,<br />
faqti (obieqturi yeSmariteba) SeiZleba sxvadasxvagvarad iqnes<br />
31
32<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
Sefasebuli. imis Tqma gvsurs, erTsa da imave sakiTxze gansxvavebuli<br />
Tvalsazrisis gamoTqma bunebriv movlenad migvaCnia... ramdenime<br />
konkretuli magaliTi:<br />
TiTqosda iseTi martivi sakiTxi, rogoricaa brunvaTa raodenoba<br />
axal qarTulSi, seriozuli azrTa sxvadasxvaobis sagani<br />
gaxda. a. SaniZem Svidi brunva gamoKo (a. SaniZe, 1930). <strong>arn</strong>. Ciqobavam<br />
eqvsi brunva warmoadgina _ wodebiTi ar miiCnia brunvad<br />
(<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1950); es Tvalsazrisi sagangebo gamokvleviT daasabuTa<br />
v. Tofuriam (v. Tofuria, 1956(2)). axlaxan is azric gamoiTqva,<br />
rom axal qarTulSi SesaZlebelia (Tu sayiroa...) wrfelobiT<br />
brunvaze saubaric (g. gogolaSvili, 2009(1))... arada, saqme<br />
exeba TiTqosda martiv sakiTxs... saxl saxl, saxl , saxl saxl-i, saxl , saxl saxl-ma saxl ma ma, ma ,<br />
saxl saxl-s, saxl , saxl saxl-is saxl is is, is , saxl saxl-iT saxl<br />
iT iT, iT , saxl saxl-ad saxl<br />
ad ad, ad , saxl saxl-o saxl<br />
_ Kvela es forma<br />
realurad arsebobs axal qarTulSi (pirvel SemTxvevaSi mxedvelobaSi<br />
gvaqvs saxl saxl-ka saxl saxl ka kari ka ri tipis kompozitebi Tu sxva...). maTi kvalifikaciaa<br />
sxvadasxvargvari; Cven imas ki ar vambobT, rom vinme<br />
cdeba, aramed movlenisadmi midgomaa gansxvavebuli... yeSmariteba<br />
aris faqti, kvalifikacia _ gansxvavebuli...<br />
sxva magaliTi: zemoTac gavixseneT _ Zveli qarTulisaTvis<br />
dro-kiloTa meore seriaSi n. marma ori mwkrivi gamoKo; <strong>arn</strong>. Ciqobavam<br />
_ sami; z. sarJvelaZe oTxi mwkrivis gamoKofas miiCnevs<br />
sworad. a. SaniZis azriT, Zvel qarTulSi xuTi mwkrivia, magram<br />
l. kiknaZis azriT _ rva mwkrivi unda gamoiKos!<br />
aq, zog SemTxvevaSi, ama Tu im avtorma ver SeamCnia ese Tu<br />
is forma, magram sxva SemTxvevaSi kvalifikacia misca mas gansxvavebuli.<br />
aseTi SemTxvevis mowmenic vxdebiT: siaxlis mowinaaGmdegeni<br />
sakiTxs asec svamen _ es rom ase KofiliKo, mavani ver SeniSnavdao<br />
da asaxeleben klasikoss... araa es mecnieruli midgoma.<br />
iseTma geniosma, rogoric n. mari iKo, II xolmeobiTis formebi<br />
SeamCnia, magram igi aoristis nairsaxeobad miiCnia... sxva SemTxvevaSi<br />
sxvaa mizezi gansxvavebuli Tvalsazrisisa; faqtia _ arsebobs<br />
enobrivi forma, romelsac gansxvavebuli Sefaseba eZleva<br />
sxvadasxva SemTxvevaSi. am dros, cxadia, saubari Secdomaze Tu<br />
araswor kvalifikaciaze, ar iqneba gamarTlebuli... amgvari Sexeduleba<br />
gansxvavebuli kvalifikaciis SesaZleblobaze gvaZlevs<br />
uflebas Cveneuli Sefaseba mivceT cnobil faqtebs.
Sesavali<br />
ufro sainteresod gveCveneba, roca erTi da igive mkvlevari<br />
axdens erTi da imave faqtis sxvadasxvagvar kvalifikacias. aq<br />
saubaria ara imaze, rom mkvlevari icvlis Sexedulebas, aramed,<br />
im faqtze, roca erTsa da imave dros sxvadasxvagvar kvalifikacias<br />
aZlevs romelime enobriv movlenas. amis magaliTad moviKvanT<br />
erT faqts a. SaniZis naazrevidan.<br />
anu, es aris magaliTi imisa, Tu rogor SeiZleba erTsa da<br />
imave avtorTan gvqondes erTsa da imave faqtze sxvadasxva Sefaseba<br />
da dasaSvebad miiCnevdes avtori orive Tvalsazriss, rac<br />
aseve iZleva imis uflebasac, faqti sxvagvarad iqnes Sefasebuli,<br />
anda moxdes romelime Tvalsazrisis gaziareba damatebiTi argumentebis<br />
moxmobiT. cnobil faqtebsa da sakiTxebze axali msJeloba<br />
Cven aseT moqmedebad gvesaxeba.<br />
aseTi faqti:<br />
a. SaniZis `qar qar qarTu qarTu<br />
Tuli Tu li enis enis enis gra grama gra grama<br />
mati<br />
tikis ti kis sa safuZ sa<br />
fuZ fuZvleb<br />
vlebSi<br />
Si~ Si deponensebze<br />
msJelobisas vkiTxulobT: `es es esrevs es revs zmnis msgavsad e aqvs<br />
prefiqsad `e-Zebs Zebs Zebs~ Zebs zmnasac (Zv. q. e-Zi-eb-s) da `c-ema ema ema~ ema zmnas wKvetilSi:<br />
`mi-v-e-c~, romelTac funqciac aqtiuri aqvT da formebic<br />
sxvafriv Kvelafrad aqtiuri~ (a. SaniZe, 1973, gv. 299).<br />
Tavisebur zmnebze saubrisas imave `safuZvlebSi~ vkiTxulobT:<br />
`wKvetilis pirvelsa da meore pirSi zmnas win e uCndeba:<br />
mi-v-e-c, mi-e-c (mexuTe saukunis saliteraturo eniT mi-x-u-ec,<br />
mi-x-ec, mi-x-c-a). Tu saxelzmnaTa formebs mivaqcevT KuradGebas,<br />
es e mawarmoebelia, mi-cema, mi-m-cemi, mi-sa-cemi da sxv.~ (iqve,<br />
gv. 550).<br />
erTgan mecnieri sakiTxs ase svams: `Tu `cema~ zmnas uzmniswinod<br />
vixmarT da saTaviso qceviT, -em em Zveleburadve Temis niSani<br />
iqneba da II seriaSi ar gadahKveba ($ 475). saKuradGebo is<br />
aris, rom am SemTxvevaSi e pirvelsa da meore pirSi SehrCeba:<br />
TavSi qva viec, TavSi qva iec, TavSi qva ica. radganac qcevis ni-<br />
Sani win daudga e-s, SeiZleba kiTxva davsvaT: es es e e ma mawar ma mawar<br />
warmo<br />
moebe- mo<br />
lia lia, lia , Tu fu fuZis fu<br />
Zis kuT kuTvni kuT kuTvni<br />
vnile<br />
leba<br />
ba? ba (iqve, gv. 429). (xazi Cvenia _ g. g.).<br />
am kiTxvas pasuxi iqve gaeca: `Tu mxedvelobaSi viqoniebT im garemoebas,<br />
rom wKvetilis 1-lsa da me-2 pirSi fuZe aGdgeba (mo-v-<br />
kal kal, kal<br />
Se-v-kar kar kar, kar davh-fal fal fal, fal vi-can can can, can v-Sev Sev Sev; Sev ga-v-yer yer yer da sxv.), maSin unda<br />
vTqvaT, rom e fuZiseuli xmovania. Tu egrea, maSin igi me-3<br />
piris formaSic igulisxmeba. metic SeiZleba iTqvas: igi igulis-<br />
33
34<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
xmeba Kvelgan, Kvela formaSi, magram Tu arsad ar Cans wKvetilis<br />
garda (isic pirvelisa da meore piris formebSi mxolod),<br />
es imitom, rom dakargulia momdevno xmovnis gamo, romelic an<br />
piris niSania (mi-s-c-a), an mwkrivisa (mi-s-c-i-s, mi-s-c-e-s), an Temis<br />
niSnis dasawKisia (mi-s-c-em em em-s)~ em (gv. 550). iqve ganagrZobs msJelobas:<br />
`Tu zemore moKvanili mosazreba sworia, vnebiTSi ori e<br />
unda gvqondes: erTi gvaris niSani, meore fuZiseuli, moqmedebiTSi<br />
ki marto erTi, fuZiseuli, romelic mesame pirSi ikargeba<br />
fuZis SekumSvis gamo: da-s-c-a (← da-h-c-a ← da-h-h-ca ← da-hhec)<br />
[aq mocemuli formaTa ganviTarebis sqema, ra Tqma unda, daaxloebiTia<br />
da im varaudiT, rom dakarguli Tanxmovania h] (iqve,<br />
gv. 531). (mivaqcioT KuradGeba: aseTi dabeJiTebuli msJelobis<br />
Semdgom, kiTxvas svams, `Tu zemore moKvanili mosazreba sworiao~...).<br />
ase rom, mi mivec mi<br />
vec vec formaSi e kvalificirebulia erT SemTxveva-<br />
Si vnebiTis niSnad, meore SemTxvevaSi _ fuZiseul xmovnad. ra<br />
SeiZleba iKos amis mizezi; anda mizani ra aris mkvlevrisa ori,<br />
urTierTsawinaaGmdego Tvalsazrisis warmodgenisas erTsa da<br />
imave naSromSi?<br />
Cveni Grma rwmeniT, amis mizezi aris is, rom akaki SaniZisa-<br />
Tvis yeS yeSma yeS yeSma<br />
mari<br />
rite<br />
teba te ba aris enob enobri enob<br />
ri rivi ri vi faq faqti faq<br />
ti ti; ti am faq faqtis faq tis kva kvalifi kva<br />
fi fika fi ka-<br />
cia cia zog zogJer zog Jer Se SeiZ Se SeiZ<br />
iZle<br />
leba le ba iKos iKos iKos na nair na nair<br />
irgva irgva<br />
gvari<br />
ri. ri swored am SesaZleblobis<br />
magaliTia warmodgenili msJeloba. mizani? _ amiT mecneri garkveulwilad<br />
sa safuZ sa<br />
fuZ fuZvels fuZ vels qmnis qmnis mo moma mo moma<br />
mava<br />
vali va li kvle kvleva kvle<br />
va va-Zi va Zi Ziebi Zi bi bisa<br />
saTvis<br />
Tvis. Tvis Cven<br />
ase davinaxeT es faqti da, SeZlebisdagvarad, SevecadeT, erT-er-<br />
Ti variantis sasargeblod mogveKvana damatebiTi argumentebi<br />
(Tu meore Tvalsazrisis sawinaaGmdegod kontrargumentebi). Tu<br />
sakiTxis ase dasmam (urTierTsawinaaGmdego TvalsazrisTa warmodgenam)<br />
ra msJelobisaken gvibiZga, amazec gvinda aqve saubari.<br />
am ori variantidan Cven sarwmunod miviCnieT varaudi, romelic<br />
e xmovnis Ziriseulobas uyers mxars. anu, daveTanxmeT<br />
a. SaniZis mosazrebas imis Taobaze, rom mi mivec mi mivec<br />
vec zmnaSi e Ziriseuli<br />
xmovania da ar gaviziareT a. SaniZis varaudi imis Taobaze,<br />
rom e am zmnaSi prefiqsia (g. gogolaSvili, 1985).<br />
Cveni msJeloba:<br />
I. ra winaaGmdegobebi axlavs e xmovnis prefiqsad miCnevas<br />
gansaxilvel zmnaSi?
Sesavali<br />
1. rogorc viciT, e xmovani mxolod wKvetilis pirveli da<br />
meore piris formebSi warmoCndeba: mi-v-e-c, mi-e-c; mi-v-e-c-i-T,<br />
mi-e-c-i-T.<br />
wKvetilSi subieqturi mesame pirisa da Kvela sxva formaSi<br />
e gauCinarebulia (SeniSnaven kidec, rom e am SemTxvevaSi Zireuli<br />
xmovaniviT iqceva). marTlac, Tu e prefiqsia, es iqneba erTaderTi<br />
SemTxveva, roca erTi mwkrivis paradigmaSi igi monacvleobs<br />
nulTan. calTanxmovnian ZirTagan nawarmoebi e prefiqsiani<br />
formebi prefiqss Kvela mwkrivsa da Kvela piris formaSi SeinarCuneben:<br />
e-b-meb-a, da-e-b-a, da-e-b-a-s, e-G-eb-a, ga-e-G-o, ga-e-Go-s...<br />
Se-e-q-o... wa-e-g-o...<br />
mi mivec mi<br />
vec zmna am TvalsazrisiT gancalkevebTi dgas.<br />
2. rogorc miuTiTeben, e daculia im SemTxvevaSi, roca momdevno<br />
c Tanxmovani formis absolutur boloSi moeqceva: mi-vec,<br />
mi-ec (wKvetilSi ufunqcio i elementis darTva, iseve rogorc<br />
sxva SemTxvevaSi, fonetikur saxes ver Seucvlis formas).<br />
nebismieri xmovani Tu xmovniT dawKebuli sufiqsiT garTuleba<br />
Zirisa e-s gauCinarebas iwvevs: c-em-a, mis-c-a, mis-c-es, miuc-ia...<br />
amgvari mizez-Sedegeobrivi damokidebuleba sufiqsuri<br />
xmovnisa winamaval xmovanTan SesaZlebelia mxolod maSin, roca<br />
winamavali xmovani (nulTan monacvle) am sufiqsisaTvis saKrdeni<br />
morfemiseulia.<br />
sxvagvarad: Tu e da c sxvadasxva morfemaa, gamodis, rom mis-c-a<br />
formaSi sufiqsi gavlenas axdens saKrdeni morfemis wina<br />
morfemaze (e. i. morfemaze gadaxtomiT). amgvari SesaZleblobac<br />
gamoricxulia. calTanxmovniani Zirebis Semcveli Kvela zmna nebismier<br />
formaSi prefiqsul xmovans ucvlelad warmogvidgens.<br />
mi mivec mi<br />
vec zmniseuli e am TvalsazrisiTac gancalkevebiT dgas...<br />
II. is, rac ewinaaGmdegeba e xmovnis prefiqsad miCnevas, TavisTavad,<br />
mxars uyers e-s Ziriseulobas.<br />
SesaZlebeli iqneboda amgvari varaudis daSvebac: e xmovani<br />
warmomavlobiT prefiqsia; gviandeli faqtia misi Zireulad gaazreba.<br />
eg istoriis sakiTxia, magram Zveli da axali qarTulis masalis<br />
Cvenebis safuZvelze Cven ar gveqneba ufleba e-s prefiqsad<br />
miCnevisa.<br />
35
36<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
gansakuTrebuli mniSvnelobis faqtad migvaCnia enaSi imgvar<br />
formaTa arseboba, romelTa Sesaxebac a. SaniZe miuTiTebs: `Tav-<br />
Si qva v-i-e-c~, i-e-c, i-c-a.<br />
saTaviso qcevis i-s momdevno e xmovani mxolod da mxolod<br />
Zireulad unda iqnes gagebuli.<br />
amTaviTve SevniSnavT, rom sasubieqto da saobieqto qcevis<br />
pirveli da meore piris formebi gansaxilveli zmnisa Zalze iSviaTia.<br />
ufro xSiria msgavsi semantikis sxva zmnaTa gamoKeneba<br />
(dakvra, daxla: `wadi da axla TavSi qva ixale~. ilia), Tu v-e-c<br />
zmnaSi e-s prefiqsad miviCnevT, sasubieqto da saobieqto qcevis<br />
formebi ase unda ewarmoebina: da-v-i-c-i, da-i-c-i; da-v-u-c-i, dau-c-i.<br />
am tipis formebi Cven ver davadastureT. da-v-i-ec tipis<br />
formebi gvxvdeba: `TavSi qva iec iec da isa hqeni~ (ilia). `wadi da<br />
TavSi qva ie ieci ie ci da Sen aalage~ (ilia) Girssacnobi faqtia is,<br />
rom iec iec forma iliasTan gvxvdeba rogorc poetur, ise arapoetur<br />
teqstebSi.<br />
v-i-ec tipis formebi Cveulebrivia xevsuruli dialeqtisa-<br />
Tvis: `marcxenaSi mi miiec mi<br />
ec xanJali~ (= marcxenaSi gadaitane xanJali),<br />
xevsurulSi gansaxilveli zmnis paradigmas aseTi saxe aqvs:<br />
mi-v-i-ec, mi-i-ec, mi-i-c-a (cnoba mogvawoda a. yinyaraulma).<br />
TavisTavad daismis kiTxva: sasubieqto qcevis amgvari formebi<br />
inovaciaa, prefiqsuli e xmovnis fuZiseulad gadaazrebis<br />
Sedegi, Tu istoriuli viTarebis asaxva? iseTi arqauli dialeqtis<br />
Cveneba, rogoric xevsurulia, am ukanasknels unda uyerdes<br />
mxars.<br />
CvenTvis saintereso forma Zvel qarTulSic dadasturda<br />
(vsargeblobT saqarTvelos mecnierebaTa akademiis <strong>enaTmecnierebis</strong><br />
<strong>instituti</strong>s saleqsikono fondiT, sadac am Ziris Semcveli<br />
ramdenime aTasi baraTi moipoveba...): egera vidreme ukue erTsa<br />
Zalsa samociqulosa da dauec da<br />
ec ec (kanon. karTag. 105. 6). es forma<br />
teqstis gamomcemels, k. kekeliZes, imdenad iSviaTad miuCnevia,<br />
rom leqsikonSic Seaqvs: da dauec da<br />
ec ec _ daukari (cemisagana). sxva magaliTi:<br />
nugeSinis viec (wameba abdulmesisi, 131. 13).<br />
subieqturi pirveli da meore piris formebi sxva ar Segvxvedria,<br />
mesame pirisa mravladaa: nugeSinis ica Tavsa T‚ssa (II<br />
mefeTa, oS. 13. 39). nugeSinis ica glovisagan iuda (dab. 38. 12).<br />
dauca Krmas mas... (paterik. II. gv. 58, 13) da sxv.
Sesavali<br />
Zveli qarTuli enis werilobiTi Zeglebis guldasmiTi Seswavla,<br />
vfiqrobT, `dauec~ tipis sxva magaliTebsac gamoaCens. am-<br />
Jerad Cven imis Tqmis ufleba gvaqvs, rom Zveli qarTuli enis<br />
Cvenebac mxars uyers e xmovnis Ziriseulad miCnevas.<br />
e xmovnis Ziriseulobis mamtkicebel erT-erT arsebiT argumentad<br />
ce cema ce ma zmnis meore kavSirebiTis warmoeba migvaCnia.<br />
Zvel qarTulSi gansaxilveli zmna meore kavSirebiTs -e e sufiqsiT<br />
iwarmoebda: ra ca scen scen mas yamadi (l. C. 8. 55). xolo<br />
wKali igi, romeli vsce vsce vsce mas, eKos (i. C. 4. 14)... asea axal qar-<br />
TulSic: mi mivce mi<br />
vce vce, vce mi misces mi<br />
sces sces... sces ...<br />
is faqti, rom ce cema ce cema<br />
ma zmna meore kavSirebiTs -e sufiqsiT<br />
iwarmoebs, imis mauwKebelia, rom kavSirebiTis formebSi gauCinarebuli<br />
e xmovani kavSirebiTis mawarmoebeli -e sufiqsisaTvis<br />
saKrdeni morfemiseulia (e. i. e Ziriseulia). (am sakiTxs qvemoT,<br />
V TavSi, ganvixilavT).<br />
Tu e xmovans Zireulad gaviazrebT, arabunebrivad SeiZleba<br />
mogveCvenos amgvari struqturis Ziri: ec ec. ec<br />
amis gamo aris, rom a.<br />
SaniZe e xmovnis wina poziciaSi Tanxmovans gulisxmobs dakargulad;<br />
ec ZirisaTvis *vec vec an *hec hec variants varaudobs amosavlad.<br />
Znelia amjamad imis mtkiceba, v an h Tanxmovani iKo Tu ara e<br />
xmovnis win, magram xmovniT dawKebuli zmnu zmnuri zmnu ri Zi Zire Zi<br />
re rebi re bi ucxo ucxo rom<br />
ar aris qarTulisaTvis, faqtia. f. erTeliSvili VC struqtu-<br />
ris 10, xolo VCC struqturis 9 zmnur fuZes gamoKofs (f. er-<br />
TeliSvili, 1970). marTalia, ar aris Cveulebrivi qarTulisaTvis<br />
amgvari struqturis zmnuri Zirebi, sakvlevia maTi istoria, magram<br />
faqtia maTi arseboba da ec Ziric maT rigSi Cadgeba.<br />
e xmovnis Zireulad miCneva ec Zirs gancalkevebiT ar warmogvidgens.<br />
roca vambobT, rom e Zireuli elementia zmnisa, ar gamovricxavT<br />
SesaZleblobas misi afiqsuri warmomavlobisas; magram<br />
KuradGebas vamaxvilebT imaze, rom Zveli da axali qarTulis monacemebis<br />
mixedviT e xmovans prefiqsad ver gaviazrebT, misi gamonawevreba<br />
da c TanxmovanTan daSoreba ar unda iKos gamar-<br />
Tlebuli.<br />
kidev erTxel davubrundebiT im sakiTxs, rom gaziareba ama<br />
Tu im Tvalsazrisisa da miuGebloba ama Tu im Sexedulebisa<br />
37
38<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
mxolod da mxolod gansaxilveli sagnis interesebidan gamomdinare<br />
xdeba. a. SaniZis principulma midgomam _ erTi da igive<br />
faqti SeiZleba sxvadasxvagvarad iKos kvalificirebuli _ mogvca<br />
biZgi am msJelobisa... msgavsi magaliTi _ arsebuli Tvalsazrisi<br />
rom safuZvelia sakiTxis axleburad dasmisa _ araerTia<br />
am wignSi. cxadia, madlieri varT Kvela avtorisa, visma Tvalsazrismac<br />
saSualeba mogvca msJelobisa... vinc Tavisi SexedulebiT<br />
(misaGebiTa Tu miuGebliT) saSualeba mogvca, davfiqrebuliKaviT<br />
ama Tu im sakiTxze, gamogveTqva Cveni azri, warmogvedgina<br />
Cveni Tvalsazrisi...<br />
mi mina mi<br />
na nawe<br />
weri<br />
ri: ri gasuli saukunis oTxmociani wlebidan moKolebuli<br />
Cvens sazogadoebriv cxovrebaSi momxdarma Zvrebma, kataklizmebma<br />
arc me damtova gulgrili da publicisturi werilebiT,<br />
gamosvlebiT vcade mxari ameba cxovrebisaTvis. ramdenime wignic<br />
gamoveci amgvari... erT periodSi gadawona kidec Cemma `publicisturma<br />
saqmianobam~ da amitomacaa albaT, rom am wignSi zogan<br />
wminda mecnierul sakiTxebze msJelobisas publicisturi stili<br />
SeiZleba moeCvenos mkiTxvels... unda mapatioT...
nawili nawili<br />
nawili<br />
pirveli<br />
pirveli<br />
Tavi Tavi pirveli<br />
pirveli<br />
dro dro-kiloTa dro kiloTa kiloTa sistema sistema qarTulSi<br />
qarTulSi<br />
dro dro-kiloTa<br />
dro kiloTa sistemis sistemis Seswavlis Seswavlis istoriidan<br />
istoriidan<br />
Tavi Tavi meore meore<br />
dro dro-kiloTa dro dro kiloTa sistema sistema. sistema<br />
. uGlebis uGlebis tipebi tipebi<br />
tipebi
Tavi Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis<br />
istoriidan<br />
$ $ $ 1. . . anton anton anton pirvelis pirvelis pirvelis `qarTuli qarTuli qarTuli Grammatika<br />
Grammatika~<br />
Grammatika<br />
1.1. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istorias anton pirvelis<br />
gramatikidan viwKebT, radganac `antonis gramatika arsebiTad<br />
pirveli gramatikaa qarTuli enisa, masTan Kvelaze vrceli praqtikul<br />
(winaremecnierul) gramatikaTa Soris, rac ki dGemde dawerila~<br />
(<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1965, gv. 90) da mas `emKareba rigi gramatika<br />
qarTuli enisa XVIII saukunis ukanasknel meoTxedSi da XIX saukunis<br />
pirvel meoTxedSi~ (iqve, gv. 19). `anton pirvelis `qar-<br />
Tuli Grammatkis~ mniSvneloba ara marto imiT ganisazGvreba,<br />
rom es aris pirveli sruli saskolo gramatika, aramed imiTac,<br />
rom misi gavlena Semdgomi drois gramatikosebze didze didi iKo<br />
da gramatikuli azris ganviTareba saqarTveloSi srulad ar iqneba<br />
warmodgenili, Tu antonis gramatika gamowvlilviT ar iqneba<br />
Seswavlili~ (e. babunaSvili, 1970, gv. 3). sakiTxis istorias antonis<br />
gramatikiT viwKebT imitomac, rom `igi aris ara mxolod<br />
pirveli gramatikis avtori, aramed qarTuli <strong>enaTmecnierebis</strong> fu-<br />
Zemdebelia saerTod~ (a. focxiSvili, 1995, gv. 19).<br />
Tumca Tu ufro zustebi viqnebiT, unda vTqvaT _ `erT-er-<br />
Ti fuZemdebeli~. faqtia: antoni Kamirs ar texs... qarTuli<br />
enaTmecnieruli azri ki safuZvels gacilebiT adre iGebs: samar-<br />
Tlianad miuTiTeben, rom enaTmecnieruli azrovnebis istoria<br />
qarTuli anbanis Seqmnidan unda daviwKoTo... Tumca es sxva Temaa.<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna qarTuli enis Seswavlis istoriis TvalsazrisiT<br />
mniSvnelovania `mokle Grammatika qarTuli enisa,<br />
qmnuli zurab SanSovanisagan, 1937 welsa~, romelic<br />
gamosca al. cagarelma peterburgSi 1881 w.<br />
i. abulaZis TqmiT, `z. SanSovanis `qarTul gramatikas~<br />
mxolod istoriuli mniSvneloba aqvs. igi
42<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
pirveli cdaa `qarTuli gramatikis~ Sedgenisa:<br />
cda, romelsac zurabis TanamedroveTagani da axlo<br />
TanamSromeli _ vaxuSti batoniSvili _ samarTlianad<br />
uKurebs rogorc `gzas Gramatikisas<br />
usruls~ (i. abulaZe, 1940, gv. 158). miuxedavad<br />
imisa, rom z. SanSovanis gramatika somxuri gramatikis<br />
mixedviT iqmneboda (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1965, gv.<br />
87), masSi aris zogi faseuli dakvirveba (mag.: vinisa<br />
da manis rigis gamoKofa...), terminologiuri<br />
siaxle, rac `ucvlelad (anda erTgvarad cvlili)<br />
antonis gramatikaSic iKo Semdeg gamoKenebuli da<br />
qarTuli enis gramatikaSi damkvidrda (amjamad<br />
Znelia imis Tqma, aqedan ra ukve moipoveboda da<br />
ra aris z. SanSovanis Seqmnili. sagramatiko terminebis<br />
istoria qarTuli enis gramatikis istorias<br />
gvaniSnebs. sakiTxs calke Seswavla esayiroeba)~<br />
(<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1965, gv. 87). amdenad, antoni<br />
garkveulad emKareba winamorbed gramatikosTa<br />
(Kovel SemTxvevaSi z. SanSovanis) monapovars, ise<br />
rogorc z. SanSovani (ivaraudeba) adrindel gramatikebs<br />
qarTuli Tu sxva enebisas. magram mTavari<br />
isaa, rom pirvelad qarTul sinamdvileSi antonma<br />
SeZlo sistemuri saxe mieca, erTgvarad SeeJamebina<br />
arsebuli da ganevrco igi Tavisi ubadlo<br />
niyis wKalobiT; faqtobriv, Seeqmna sruli<br />
gramatika qarTuli enisa da safuZveli moemzadebina<br />
qarTuli enis Semdgomi kvlevisaTvis. esaa<br />
erT-erTi ZiriTadi mizezi imisa, rom sakiTxis istorias<br />
anton pirvelidan viwKebT.<br />
antonis gramatikul naazrevSi garkveva rTuli da sapasuxismgeblo<br />
saqmea. Tavis droze iv. JavaxiSvili aGniSnavda, rom<br />
`antoni kaTalikozis niyma da mecnieruli dakvirvebis unarma<br />
qarTuli enis agebulebis ara erTi im Taviseburebis SemCneva da<br />
pirvelad aGniSvna SeaZlebina, romelic Tanamedrove saenaTmecniero<br />
mwerlobaSic cnobilia~, Tumca imasac aGniSnavda, rom `antoni<br />
kaTalikozis xelovnuri, sqolastikuri ena da metadre mi-
Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istoriidan<br />
si gramatikuli terminologiis Tanamedrove terminologiasTan<br />
gansxvavebuloba misi naSromis gagebasa da Jerovan Sefasebas metad<br />
aZnelebs. antoni kaTalikozis terminologiis Tanamedrove<br />
SesatKvisobani rom garkveuli iKos, maSin misi naSromis Sinaarsic<br />
advili gasagebi gaxdeboda da is Gvawlic, romelic qarTuli<br />
enis SeswavlaSi mas miuZGvis, ufro cxadi Seiqmneboda~ (iv.<br />
JavaxiSvili, 1937, gv. 4-5).<br />
marTalia, iv. JavaxiSvilis es mosazreba didi xnis winaT gamoiTqva<br />
da mas Semdeg bevri gakeTda antonis mecnieruli memkvidreobis<br />
SeswavlisaTvis, magram mainc iCens Tavs zogi problema,<br />
mravali sirTule; Tumca misi sruli daZlevisa da gadawKvetis<br />
pretenzia arc Cven SeiZleba gvqondes.<br />
faqtia da araerTgzis aGniSnula, rom antoni gramatikli<br />
analizisas xSirad uSvebs Secdomas, arazust kvalifikacias aZlevs<br />
faqtebs. es Kovelive gasagebi gaxdeba, Tu gaviTvaliswinebT<br />
imdroindeli gramatikuli azrovnebis dones da, kerZod, qarTuli<br />
enis Seswavlis imjamindel mdgomareobas. faqtia isic, rom<br />
antons, faqtobriv, mTeli rigi sakiTxebis garkvevaSi winamorbedi<br />
ara hKavs, aq ki, SeiZleba iTqvas, rom Kamirs texs.<br />
Cveni mizania, ZiriTadad warmoCndes antonis damsaxureba _<br />
ra gaakeTa man faseuli zmnis, kerZod ki dro-kiloTa sistemis<br />
kvlevis saqmeSi da ara is, risi gakeTeba ver SeZlo man, anda ra<br />
Secdoma dauSva.<br />
mianiSneben imasac, rom antoniseuli analizi xSirad emKareba<br />
xelovnur formebs. gvainteresebs, ramdenad xelovnuria esa<br />
Tu is forma da, Sesabamisad, ra aris mizezi amgvar `xelovnur~<br />
formaTa gaCenisa.<br />
rogorc cnobilia, antonis gramatikis ori varianti arsebobs:<br />
pirveli _ 1753 wlisa da meore _ 1967 wlisa. Cveni msJeloba<br />
daemKareba meore variantis beydur gamocemas (antoni),<br />
radgan, rogorc aGniSnaven, `pirveli varianti mxiTar sebastielis<br />
somxuri gramatikis nimuSebs misdevda... meore _ ufro damoukidebelic<br />
iKo da ufro srulic~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1965, gv.<br />
86). meore variantis upiratesobas pirvelTan SedarebiT antonic<br />
araerTxel gaxazavs (antoni, 1885, gv. 169-170, 183).<br />
43
44<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna am ociode wlis winaT, roca am sakiTxze daviwKe<br />
muSaoba, mxolod es gamocema gvqonda antonis gramatikisa.<br />
sabednierod, moxerxda am wignis xelaxla<br />
gamocema (1997 w.).<br />
CvenTvis saintereso sakiTxTan dakavSirebiT axal<br />
gamocemasTan Sedareba moxda...<br />
msJelobis gasaadvileblad antoniseuli dro-kiloTa sistemis<br />
Sedarebas movaxdenT a. SaniZiseul sistemasTan. a. SaniZiseul<br />
sauGlebel erTeulTa sistemaSi, rogorc cnobilia, axali qar-<br />
TulisaTvis gvaqvs sami seria da 11 mwkrivi. II seriaSi a. SaniZe<br />
brZanebiTisa da II xolmeobiTis mwkrivebsac warmoadgens da miu-<br />
TiTebs, rom `aq Semotanilia kiloebSi Semonaxuli ori mwkrivic:<br />
brZanebiTi da II xolmeobiTi~ (a. SaniZe, 1973, gv. 223). amitom<br />
Cveni msJeloba am or sauGlebel erTeulsac Seexeba. Sesadareblad<br />
axali qarTulis mwkrivTa sistemas mivmarTavT imitom,<br />
rom, Jer erTi, antonisdroindeli qarTuli faqtobriv axali<br />
qarTulia da, meorec, analizi antonis gramatikuli sistemisa<br />
amis safuZvels gvaZlevs.<br />
zmnis morfologiis ZiriTadi sakiTxebi antonis gramatikis<br />
I da II nawilSia ganxiluli. pirvel nawilSi warmodgenilia uGlebis<br />
paradigmebi, uGlebis tipebi da maTi saxeobani; meore nawilSi<br />
Teoriuli msJelobaa zmnuri formawarmoebisa da funqciebis<br />
Sesaxeb. TavisTavad, amgvari ageba gramatikisa mniSvnelovan<br />
faqtad gvesaxeba: praqtikuli (I nawilisa) da Teoriuli (II nawilisa)<br />
Girebuleba naSromisa izrdeba.<br />
1111....2222. . . . uG uGle uG uGle<br />
leba leba<br />
ba ba<br />
antonis azriT, zmnis kategoria, iseTive, rogoric sxva da-<br />
narCeni: `emdevrebian zmnasa, ricx…sa q…ÀSe Semosrulni r…ani<br />
ra meni: 1. naTesavi, 2. nak…ÀTi, 3. saxe, 4. ricx‚, 5. piri, 6.<br />
dro , 7. sqesi, 8. uGl…a ~ (gv. 179).<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna 1. rogorc iTqva, 1997 wels gamoica antonis gramatika<br />
meored. Cven vtovebT damowmebebs pirveli<br />
gamocemidan. mizezi ZiriTadad is gaxlavT, rom
Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istoriidan<br />
aris sagulisxmo cvlilebebi am or gamocemas Soris,<br />
gansakuTrebiT paradigmebSi. rogorc Cans,<br />
xelnawerebi, romlebsac es gamocemebi emKareba,<br />
gansxvavdeba erTmaneTisagan; es exeba formaTa daboloebebs<br />
(ganibaneboda _ ganibanebodes...), or-<br />
Tografias (‚ da vi) da sxv. zogJer iseTi STabeydileba<br />
rCeba, rom meore gamocemaSi `paradigmaTa<br />
gasworeba~ xdeba... garda amisa, am sakiTxebze<br />
muSaoba gacilebiT adre daviwKeT...<br />
2. aq antoni ar Cans originaluri, raodenobac da<br />
Tanamimdevrobac zmnuri kategoriebisa z. SanSovanisas<br />
emTxveva. Tavs iCens mxolod zogi terminologiuri<br />
sxvaoba (Sdr.: z. SanSovani, 1881, gv. 21-23).<br />
sauGlebel erTeuls (e. i. mwkrivs) antoni dros dros uwodebs.<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna gasarkvevia, zmnuri kategoriebis CamoTvlisas dasaxelebli<br />
dro dro drois gramatikul kategoriaze<br />
mianiSnebs Tu sauGlebel erTeulze; Tu ar ganasxvavebs<br />
mas avtori.<br />
uGvlilebis sistemaSi eqvsi droa warmodgenili:<br />
1. awmKo<br />
2. namKo usruli<br />
3. namKo sruli<br />
4. namKo usrulesi<br />
5. namKo uusrulesi<br />
6. mKoobadi<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna sauGlebel erTeulTa raodenoba da Tanamimdevroba<br />
aqac emTxveva z. SanSovanisas; sxvaobs terminologia<br />
(mKofi; Kofili usruli, sruli, maradisruli,<br />
zesruli; mKofadi).<br />
antonTan, iseve rogorc momdevno periodis avtorTa na-<br />
SromebSi, uGlebis sakiTxebis ganxilvisas KuradGeba eqceva<br />
zmnis formasac da funqciasac. sxvagvarad: zmnur formaTa anto-<br />
45
46<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
niseuli analizi formobriv-funqciur princips emKareba. kilos<br />
(avtoris terminologiiT _ sqesi) kategoria arsebiTia formaTa<br />
ganawilebisas droebSi. kilos mixedviT formaTa ganawileba avtors<br />
saSualebas aZlevs, zmnis Kvela SemCneuli forma am 6<br />
droSi gadaanawilos.<br />
1111....3333. . . . ra ra ra ra masa ma ma masa<br />
salas salas<br />
las las emKareba emKare emKare emKareba<br />
ba ba avto av av avto<br />
tori tori<br />
ri ri grama gra gra grama<br />
mati mati<br />
tiku tiku<br />
kuli kuli<br />
li li<br />
anali ana ana anali<br />
lizis lizis<br />
zis zis dros???? dros dros dros<br />
aGniSnaven, rom `antonis gramatikaSi damowmebuli zmnis<br />
uGvlilebis paradigmebi cxadKofs, rom antons Kvelgan Zveli<br />
qarTulis masala aqvs gaTvaliswinebuli [sqolioSi: Tu mxedvelobaSi<br />
ar miviGebT Zvel qarTulSi ararsebul, fsevdoarqaul<br />
formebs (hrwamnn... aGmixumies... tipisas)...]. Secdomac iq mosdis,<br />
radganac mis dros Zveli qarTulis enobrivi movlenebi ukve<br />
mkvdaria da, amas garda, enobrivi intuicia mas axali qarTuli<br />
enis modelebs uk<strong>arn</strong>axebs (amitomac aris gaparuli paradigmebSi<br />
axali qarTulisaTvis damaxasiaTebeli formebi)~ (e. babunaSvili,<br />
1970, gv. 176-177). es saintereso dakvirveba saintereso kiTxvas<br />
aGZravs: antoni Zveli qarTulis masalas emKareba (es ara marto<br />
paradigmebidan, damowmebuli teqstebidanac Cans), magram antonis<br />
gramatika Zveli qarTuli enis gramatikaa Tu axali qarTulisa,<br />
e. i. antonisdroindeli qarTulisa? kiTxvis dasma imdenad migvaCnia<br />
logikurad, ramdenadac antonisdroindeli qarTuli axali<br />
qarTulia. cocxal, sasaubro enaSi Zveli qarTulis faqtebi na-<br />
STis saxiTGaa SemorCenili XVIII saukuneSi (amis dasturad sulxan-saba<br />
orbelianisa da daviT guramiSvilis gaxsenebac kmara).<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna marTalia, gasaTvaliswinebelia is faqtic, rom<br />
imave sulxan-saba orbelianis saero da sasuliero<br />
xasiaTis Txzulebani sxvaoben stilis TvalsazrisiT:<br />
sasuliero xasiaTis Txzulebani arqauli<br />
stiliT iwereba, magram imave arqaul formaTa<br />
funqciur-semantikuri gaazreba, rogorc Cans, axali<br />
qarTulis poziciebidan xdeba...<br />
dasmul kiTxvaze pasuxs momdevno msJeloba gagvaceminebs.
Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istoriidan<br />
1111....4444.... pirveli pirveli pirveli pirveli se seri se seri<br />
riis riis<br />
is is forme for for forme<br />
mebi mebi<br />
bi bi<br />
e. babunaSvili aGniSnavs: `antons gamouKenebia Zveli qar-<br />
Tulis TiTqmis Kvela mwkrivi: awmKo, uwKvetlis xolmeobiTi, I<br />
kavSirebiTi, wKvetili, II kavSirebiTi, I TurmeobiTi, II Turmeobi-<br />
Ti sporadulad, awmKos xolmeobiTi, uwKveteli, I brZanebiTi, II<br />
brZanebiTi, II xolmeobiTi. ar Cans mxolod III kavSirebiTi (e. babunaSvili,<br />
1970, gv. 177).<br />
marTalia, I seriis formaTagan antoni amCnevs Kvela formas<br />
Zveli qarTulisas _<br />
awmKos<br />
awmKos xolmeobiTs<br />
uwKvetels<br />
I brZanebiTs<br />
uwKvetlis xolmeobiTs<br />
I kavSirebiTs _<br />
magram am eqvsi mwkrivis formebs paradigmebSi sam droSi anawilebs:<br />
awmKoSi awmKoSi, awmKoSi<br />
uwKve uwKvetel<br />
uwKve uwKvetel<br />
telSi tel Si (namKo usrulSi _ avtoris terminologiiT),<br />
I kav kavSi kav kavSi<br />
Sire<br />
rebiT<br />
biTSi biT Si (sawadisisa sqesisa awmKo-mKofadSi).<br />
ra xdeba? formebs amCnevs, aanalizebs da uGlebis sistema-<br />
Si Kvelas ver uZebnis adgils? avtorisaTvis damaxasiaTebeli<br />
enobrivi alGos patronisaTvis da, saerTod, enaTmecnieruli<br />
analizis xelovanisaTvis, es faqti TiTqos ucnaurad jGers.<br />
amTaviTve vitKviT: axa axali axa li qar qarTu qar<br />
Tu Tulis Tu lis enob enobri enob<br />
ri rivi vi si sinam si<br />
nam namdvi<br />
dvile dvi le<br />
ax axdens ax<br />
dens ga gavle ga gavle<br />
vlenas vlenas<br />
nas an anton an<br />
ton tonze tonze<br />
ze; ze ; ig igi ig<br />
i axa axali axa li qar qarTu qar<br />
Tu Tulis Tu lis se seman se<br />
man manti<br />
tikur<br />
kur-fun kur fun-<br />
qci qciuri qci ri po pozi po pozi<br />
zici<br />
ciebi ci bi bidan bi dan uKurebs Zve Zveli Zve<br />
li qar qarTu qar<br />
Tu Tulis Tu lis faq faqtebs faq<br />
tebs da<br />
amitom Zveli faqtebis kvalifikacia KovelTvis ver iqneba swori;<br />
sxvagvarad: for formob for formob<br />
mobri mobri<br />
rivad rivad<br />
vad Zve Zveli Zve<br />
li qar qarTu qar<br />
Tu Tulis Tu lis mo mona mo<br />
na nace<br />
cemi ce mi se seman se seman<br />
manti<br />
tiku ti ku- ku<br />
rad rad ax axali ax li qar qarTu qar qarTu<br />
Tulis lis po pozi po<br />
zi zici zici<br />
ciebi ci bi bida<br />
danaa da naa ga gaana ga na nali<br />
lize<br />
zebu zebu<br />
buli<br />
li. li<br />
a w m K o - m K o f a d i. awmKos paradigmebSi antoni Zveli qar-<br />
Tulis viTarebas asaxavs: uzmniswino da zmniswiniani varianti<br />
antonisaTvis orive awmKoa TxrobiTi kilosi; mag.: awmKoa, erTi<br />
mxriv, vas…am vas…am, vas…am vas…am , vis…me vis…mevi vis…me<br />
vi vi, vi , vawKen vawKen, vawKen<br />
, vhg… vhg…Àm... vhg…<br />
... meore mxriv, Se Sevhkrav Se<br />
vhkrav vhkrav, vhkrav ,<br />
gan ganvhban gan<br />
vhban vhban, vhban , ga ganvi ga<br />
vi viba<br />
bane<br />
nebi<br />
bi,<br />
, aGvix…am aGvix…am, aGvix…am aGvix…am,<br />
, aGvix aGvixmi aGvix<br />
mi mi... mi ...<br />
aqve gvinda SevniSnoT, rom zmniswinis sakiTxi antonTan sa-<br />
47
48<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
gangebo KuradGebas imsaxurebs. uGlebis paradigmebSi (I nawilSi)<br />
zmna Kvela droSi an uzmniswinodaa warmodgenili, an _ zmniswiniT.<br />
zmniswinis mier momavali drois gamoxatvis funqciaze antoni<br />
aras ambobs. ise ki, 12 zmnis paradigmidan 9 uzmniswinodaa<br />
warmodgenili, 3 _ zmniswiniT (Sevhkrav, ganvhban, aGvix…am)... saer-<br />
Tod ki, uGlebis tipebsa da mis saxeobebze msJelobisas antoni<br />
pirvel nawilSi 80-mde zmnas ganixilavs. amaTgan aTiodes warmoadgens<br />
zmniswiniT. Cveulebriv, msJelobisas awmKos formas (uzmniswinos)<br />
asaxelebs da saubrobs mis mimarTebaze namKo srulsa<br />
da mKofadTan (e. i. meore kavSirebiTTan). Zneli saTqmelia, Ziri-<br />
Tadad uzmniswino formaTa Sesaxeb msJeloba niSnavs Tu ara<br />
imas, rom swored amgvar formebSi xedavs avtori awmKos mniSvnelobas.<br />
vfiqrobT, ar unda iKos gamoricxuli amgvari gagebac.<br />
zmniswinis funqciaze, mianiyos zmnas mKofadis gageba, araa<br />
saubari antonTan. saerTod, zmniswinis sagangebo rols zmnuri<br />
formis semantikur gagebaSi, rogorc Cans, grZnobs avtori, magram<br />
araa bolomde gaazrebuli misi mniSvneloba da amitom Tavs<br />
aridebs erTsa da imave paradigmaSi zmniswinian da uzmniswino<br />
formaTa warmodgenas. sagulisxmo faqtia, rom antonma gamoKo<br />
Zveli qarTulisaTvis damaxasiaTebeli Kvela zmniswini (ir. veSapiZe,<br />
1967, gv. 4-8). gramatikis II nawilSi, sadac sagangebo msJelobaa<br />
zmniswinze, aGniSnavs, rom isini arian `mc…alebelni maTisa<br />
mniS…nelobisani, romelTaca zed-daedebian~. am SemTxvevaSi,<br />
vfiqrobT, antoni mianiSnebs zmniswinis ara romelime konkretul<br />
mniSvnelobaze, aramed zogadad SeniSnavs, rom zmniswinis<br />
darTva zmnas garkveuli TvalsazrisiT mniSvnelobas ucvlis<br />
(Sdr. al. focxiSvili, 1979, gv. 106). amgvari daskvnis uflebas<br />
gvaZlevs antonis Semdgomi msJeloba: `xolo esenia (zmniswinebi<br />
_ g. g.), wulil mxeduÀlobiTa GrammatikosisaTa, arian mniSvnel<br />
ra mesa~ (gv. 160). e. i. maT raGac mniSvneloba aqvT, magram konkretulad<br />
ra, amis Taobaze aras SeniSnavs.<br />
sagangebod zmniswinze imitom SevCerdiT, rom zmniswinian<br />
da uzmniswino formebs avtori orives awmKod miiCnevs, ara imitom,<br />
rom Zveli qarTuli sinamdvilis gramatikul aGweras axdens,<br />
aramed Tavs aridebs zmniswinis formawarmoebiT funqciaze<br />
KuradGebis gamaxvilebas. zmniswinian da uzmniswino formaTa dapirispirebis<br />
SesaZleblobas xedavs Kvela droSi. dro-kiloTa
Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istoriidan<br />
sistemaSi erTsa da imave zmnasTan sxvadasxva sauGlebel er-<br />
TeulSi zmniswini erTi funqciisad miiCneva.<br />
Girssacnobia is faqti, rom Zveli qarTulis e. w. awmKos<br />
xolmeobiTi, romelsac, ra Tqma unda, amCnevs avtori, misTvis<br />
awmKos variantia mxolod piris niSniT gansxvavebuli; mianiSnebs<br />
imasac, rom amgvari varianti Kvela zmnas SeiZleba hqondes: `Koveli<br />
zmna awmKosa drosa Sina pirisamebr mesamisa SesaZlebel ars niSniTa<br />
amiT n ganpirovnebad, magal.: hrwamn, Sehkravn, hscemn da sx…ani~<br />
(gv. 171). am dakvirvebas gansakuTrebul mniSvnelobas mivaniyebT<br />
Zveli qarTulis dro-kiloTa sistemis analizisas. antoni aGniSnavs<br />
imasac, rom sanian da narian mxolobiTis formebs mravlobiTebic<br />
Sesabamisi aqvT: `romelsaca awmKosa Sina drosa pirsa mesamesa<br />
apirovnebs n, magal.: hrwamn hrwamn, hrwamn mamravlebel eqmnebis kualad n, magal.:<br />
hrwamnn~ (iqve). es forma samecniero literaturaSi kvalificirebulia<br />
`qarTulSi ararsebul, fsevdoarqaul formad~ (e. babunaSvili,<br />
1970, gv. 176). marTalia, am konkretul SemTxvevaSi antoni<br />
cdeba, magram am Secdomas safuZveli isev Zvel qarTulSi eZebneba.<br />
iseTi SemTxvevebis arseboba Zvel qarTulSi, rogoricaa:<br />
awmKo: a-qun-s º a-qu-s<br />
Can-s º Ca-s<br />
awmK. xolm. a-qun º a-qun-n<br />
Can º Can-n<br />
ubiZgebs avtors hrwamnn hrwamnn formis Seqmnisaken. marTalia, forma<br />
xelovnuria, magram safuZvels amgvari formis Seqmnisas Zveli<br />
qarTulis enobrivi sinamdvile iZleva.<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna es rom asea, amas isic adasturebs, rom avtoriseul<br />
msJelobaSi aqunn aqunn formas awmKos mravlobiTi<br />
ricxvis mniSvnelobiT gamoiKenebs: `...mamravled da<br />
mapirovned aqunn igive niSanni~... (antoni, 1985, gv.<br />
181) Sdr.: `mesamisa mimarT pirisa aqus mapirovned<br />
mxolobiTad a~ (antoni, 1985, gv. 187). aseve: `mravalni<br />
namKosa srulsa drosa Sinani zmnani sx‚sa<br />
da sx‚sa uGl‚lebisani hsCann erTSesaxedavKofad~...<br />
(antoni, 1885, gv. 187).<br />
samwuxarod, antoni ver amCnevs Zveli qarTulis e. w. awmKos<br />
xolmeobiTis mravlobiTis formebs -ed ed bolosarTiT, magram<br />
49
50<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
faqti mainc sagangebo msJelobas moiTxovs. saqme isaa, rom pirvel<br />
nawilSi, uGlebis paradigmebSi, nariani awmKo saerTod araa<br />
warmodgenili. Kvela SemTxvevaSi saniani formebia mesame pirSi<br />
Se Sehkravs Se<br />
hkravs tipisa. e. i. avtori paralelur sanian da narian variantTagan<br />
ZiriTadad pirvels miiCnevs. narian formebSi awmKos<br />
gagebas xedavs; ver amCnevs semantikur sxvaobas ars ars da <strong>arn</strong> <strong>arn</strong> <strong>arn</strong> formebs<br />
Soris. viTareba naTelia: an anto an<br />
to toni to ni Zve Zveli Zve<br />
li qar qarTu qar<br />
Tu Tulis Tu lis faq faqtebs faq<br />
tebs<br />
axa axali axa li qar qarTu qar<br />
Tu Tulis Tu lis fun funqci fun<br />
qci qciur<br />
ur-se ur se seman<br />
manti<br />
tiku<br />
kuri ku ri po pozi po<br />
zi zici<br />
ciebi ci bi bidan bi dan xe xedavs xe<br />
davs davs. davs<br />
da is faqti, rom paralelur (narian da sanian) variantTagan<br />
ZiriTadad sanians miiCnevs, paralelur formaTagan erT-er-<br />
Tis upiratesobis miniyebis antoniseul principebze migvaniSnebs:<br />
ars ars da <strong>arn</strong> <strong>arn</strong> orive awmKoa (antonisaTvis): sixSire saniani<br />
formebis gamoKenebisa wKvets ars ars ars formis ZiriTadobis sakiTxs.<br />
six sixSi six sixSi<br />
Siru<br />
ruli ru li mo mona mo<br />
na nace nace<br />
ceme<br />
mebis bis ga gaTva ga gaTva<br />
Tvalis<br />
liswi<br />
wine<br />
neba ne ba pa para pa<br />
ra rale<br />
lelur le lur for forma for forma<br />
maTagan ma gan gan<br />
erT erT-er erT er erTis er Tis Zi Ziri Zi<br />
ri riTa<br />
Tadad Ta dad mi miCne mi<br />
Cne Cnevis Cne vis um umTav um<br />
Tav Tavre<br />
resi re si prin princi prin<br />
ci cipi ci pi Cans Cans an anto an to- to<br />
ni nisa ni<br />
sa saTvis<br />
Tvis. Tvis sixSiruli monacemebi Zveli qarTulis mixedviT ganisazGvreba.<br />
aqac da sxva SemTxvevaSic antonis mier paralelur<br />
formaTagan paradigmebSi erT-erTisaTvis upiratesobis miniyeba<br />
normirebis mcdelobasac unda niSnavdes: paradigmebSi Setanil<br />
formas normis mniSvneloba aqvs misTvis.<br />
u w K v e t e l i (n a m K o u s r u l i). e. babunaSvili aGniSnavs,<br />
rom `antonis namKo usruli, rogorc es Cans misi msJelobidan<br />
da paradigmebidanac, aris ZiriTadad Zveli qarTulis<br />
uwKvetlis xolmeobiTi (`ganvhbandi, ganhbandi, ganhbandis, ganvhbandiT,<br />
ganhbandiT, ganhbadian. II, 16V) Tumca xandaxan mxoloobiTis<br />
III pirSi uwKvetlis formebic dasturdeba (`SeiKuarebda~.<br />
I, 21V) da mravlobiTis III pirSi kavSirebiTi I-sac (SeiKvareben _<br />
I, 21V)~ (e. babunaSvili: 1970, gv. 155).<br />
amgvari daskvnis gakeTebis saSualebas, ra Tqma unda, gvaZlevs<br />
Zveli qarTuli enis normaTa gaTvaliswineba da antoniseul<br />
paradigmaTa analizi. magram, vfiqrobT, gasaTvaliswinebelia<br />
zogi ram. kerZod: gansxvavebulad unda mivudgeT, erTi mxriv, I<br />
da II piris formebs da, meore mxriv, III piris formebs.<br />
faqtia, rom antonis paradigmebSi warmodgenili I da II piris<br />
formebi Zveli qarTulis uwKvetlis xolmeobiTis formebia<br />
rogorc donian, ise od odian od<br />
zmnebSi, magram isic faqtia, rom
Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istoriidan<br />
Zvelsave qarTulSi doniani zmnebis uwKvetlisa da uwKvetlis<br />
xolmeobiTis formebi I da II pirSi formobrivad emTxveva erTmaneTs;<br />
maTi garCeva ar xerxdeba formobrivad. isic gasaTvaliswinebelia,<br />
rom donianebisa da od odianebis od<br />
uwKvetlis formaTa gaerTferovneba<br />
Zvelsave qarTulSi iwKeba. ramdenadac antoni ver<br />
xedavs sxvaobas awmKosa da awmKos xolmeobiTs Soris (ars-<strong>arn</strong>),<br />
mosalodnelia, rom verc is sxvaoba iqnes SeniSnuli, rac uwKvetelsa<br />
da uwKvetlis xolmeobiTs Sorisaa. am or odenobas antoni<br />
semantikurad ar ganarCevs. ufro metic, ramdenadac od odia- od<br />
ni zmnebis Zveli qarTulis uwKveteli (od od ode od daboloebiT) arc<br />
erT SemTxvevaSi araa warmodgenili namKo usrulis paradigmaSi<br />
da, piriqiT, ode ode tipis daboloebis mqone formebi I kavSirebi-<br />
Tis (mKofadis _ avtoris terminologiiT) paradigmaSia warmodgenili<br />
de de de tipis daboloebis formaTa gverdiT, aSkaraa, rom<br />
semantikur-funqciuri Sefaseba am formaTa axali qarTulis poziciebidan<br />
xdeba (amis Taobaze qveviT gveqneba saubari).<br />
uwKvetlisa da uwKvetlis xolmeobiTis formebze msJeloba<br />
am SemTxvevaSi ZiriTadad III piris formaTa monacemebs unda daemKaros.<br />
III piris formaTa warmoebis TvalsazrisiT sami SemTxveva<br />
gairCeva:<br />
1. roca mxolobiTsa da mravlobiTSi uwKvetlis xolmeobi-<br />
Tis formebia warmodgenili:<br />
Sehkr‚dis, Sehkr‚dian (iqve, gv. 24)<br />
ganbanidis, ganbanidian (iqve, gv. 27)<br />
2. roca orive ricxvSi uwKvetlis formebia warmodgenili:<br />
ganibaneboda, ganibaneboden (iqve, gv. 29)<br />
awKenda, awKenden (iqve, gv. 49)<br />
3. roca xdeba paradigmaTa aGreva: mxolobiTSi uwKvetlis<br />
formaa, mravlobiTSi _ uwKvetlis xolmeobiTis da piriqiT:<br />
ganibaneboda, ganibanebodian (iqve, gv. 29)<br />
asmida, asmidian (iqve, gv. 39)<br />
hg…Àmda, hg…Àmdian (iqve, gv. 56)<br />
51
52<br />
anda:<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
Seikrvodis, Seikrvoden (iqve, gv. 26)<br />
aKofinebdis, aKofinebden (iqve, gv. 72)<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna : 1. Girssacnobia is faqtic, rom uwKvetelSi subieqturi<br />
mesame piris mravlobiTis formebi axali<br />
qarTulisaa (-en sufiqsiT); Zveli qarTulis<br />
formebi antonTan ar gvxvdeba (-es bolosarTiT).<br />
2. uwKvetlis paradigmebSi warmodgenili Sei SeiKva Sei Sei va- va<br />
reb rebden reb reb den tipis formaTa gageba I kavSirebiTis<br />
formebad (Sdr. e. babunaSvili, 1970, gv. 155) ar<br />
gveCveneba marTebulad. isini axali qarTulis<br />
uwKvetlis formebia, romlebic formobrivad<br />
Zveli qarTulis I kavSirebiTs emTxveva. rogorc<br />
qveviT vnaxavT, antonis gramatikaSi ar aris SemTxveva<br />
erTi sauGlebeli erTeulis paradigmaSi<br />
sxvadasxva semantikis formebis warmodgenisa.<br />
awKen awKenda awKen awKenda<br />
da da awKen awKenden awKen den mxolod subieqtis ricxviT<br />
gansxvavebuli formebia; Sesabamisad, mravlobi-<br />
Tic axali qarTulis uwKvetlis formad unda<br />
iqnes miCneuli.<br />
aGniSnuli sami SemTxvevidan II da III SemTxveva iSviaTia. ufro<br />
xSiria I SemTxveva. unda aGiniSnos isic, rom III piris uwKvetlis<br />
formebi mxolod pirvel nawilSi, paradigmebSi aris warmodgenili.<br />
II, Teoriul, nawilSi mxolod uwKvetlis xolmeobiTis<br />
formebia damowmebuli. ufro sworad, moKvanili 15 magaliTidan<br />
mxolod erTia uwKvetlisa, isic mxolobiTSi: hswo hswoni hswo hswoni<br />
nida ni da (antoni,<br />
1885, gv. 179). arc es Cans SemTxveviTi: meore nawilSi antoni Jer<br />
wesebs gvTavazobs uwKvetlis warmoebisas, xolo Semdgom am wesebis<br />
Sesabamisad warmoadgens formebs. aq aGreva nakleb mosalodnelic<br />
iKo. xolo pirvel nawilSi paradigmaTa agebisas sasaubro<br />
enis gavlenam iCina Tavi da gaipara realuri formebi.<br />
vfiqrobT: uwKvetlisa da uwKvetlis xolmeobiTis formaTa<br />
amgvari aGreva imis mauwKebelia, rom es ori gansxvavebuli erTeuli<br />
antonisaTvis funqciur-semantikurad erTi da igivea. amave<br />
dros, uwKvetlis formaTa (III piris magaliTze) simcire da uwK-
Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istoriidan<br />
vetlis xolmeobiTis formaTa siyarbe moKvanil sailustracio<br />
masalaSi gamowveuli unda iKos antonis enobrivi poziciiT _<br />
maGali stilisaTvis Sesaferisad -is/-ian tipis daboloebian<br />
formebs miiCnevs (avtoriseuli msJelobac amgvari formebiT mimdinareobs).<br />
Tavisi drois sasaubro qarTulidan gamomdinare, is<br />
am tipis formebs arqaulad Tvlis.<br />
amdenad, uwKvet uwKvetli<br />
uwKvet uwKvetli<br />
lisa li sa da uwKvet uwKvetlis uwKvet uwKvetlis<br />
lis xol xolme xol<br />
me meobi me bi biTis biTis<br />
Tis for forme for<br />
me-<br />
bi bi an anto an anto<br />
toni<br />
nisa<br />
saTvis sa Tvis er erTi er<br />
Ti da igi igive igi<br />
ve fun funqci fun<br />
ci ciur<br />
ur-se ur se seman<br />
manti<br />
tiku<br />
kuri ku ri ode odeno ode<br />
no-<br />
baa baa. baa<br />
aGqma aqac axali qarTulis poziciebidan xdeba. sinonimur<br />
(antonis gagebiT) formaTagan erT-erTis ZiriTadad miCnevas am<br />
SemTxvevaSi arqaulobis principi (antonisave gagebiT) gansazGvravs.<br />
antoni sagangebo KuradGebas amaxvilebs namKo usrulis<br />
warmoebaze. aGniSnavs, rom `sazG…rebiTisa sqesisa namKosa usrulisa,<br />
ese igi, ara srulisa drosa Sinani zmnani warmoeben<br />
sazG…rebiTisave sqesisa, awmKosa drosa SinaTa zmnaTagan~ (iqve,<br />
gv. 178); rom `mapirovned samTave pirTa mimarT, igive <strong>arn</strong>n,<br />
ra caGa <strong>arn</strong>n awmKosa droTa SinaTa, eg-saxed mamravled-ca. xolo<br />
niSnad T‚sisa ara srulebisa, miiGeben marc…alsa...~ (iqve,<br />
gv. 179); rom di di da odi odi marc…alTa mier arian ara srul~ (iqve,<br />
gv. 181). Tumca am ukanasknelTac daSlis da i-s gamoKofs, romelsac<br />
sakuTar, zogad niSnad miiCnevs uwKvetlisaTvis: `ikidureben<br />
uwinares niSnisa ara srulebiTisa aso sa amis i samTave<br />
pirTa Sina mxoloobTisisamebrca da mravlobiTisa~ (iqve, gv.<br />
180). namKo usrulis formis analizi, rogorc vxedavT, sworia:<br />
awmKos awmKos fu fuZe fu Ze + + d-i, anda od od-i; od ; i sakuTriv namKo usrulis mawarmoebelia<br />
(d da od od ee-sTan<br />
e kombinaciaSi pirvel kavSirebiT-<br />
Sic _ sawadisisa sqesisa awmKo da mKoobadi _ gvxvdeba. amasac<br />
amCnevs antoni). i-s sakuTriv namKo usrulis niSnad miCneva ar<br />
Cans SemTxveviTi avtorisaTvis. egeve i, rogorc Cans, avtors gaigivebuli<br />
aqvs III xolmeobiTis -i sufiqsTan.<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna saintereso Cans isic, rom egeve i gaigivebulia<br />
awmKoSi vnebiTis i sufiqsTan: `ese (e. i. II xolmeobiTis<br />
formebi) msgavsi ars vnebiTisa vibrwKinvi,<br />
visurvi~ (iqve, gv. 181). aq mxolod masalobrivi<br />
53
54<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
igiveobis sakiTxi rom ar dgas, iqidanac Cans, rom<br />
namKo srulis i-sTan misi gaigiveba ar xdeba.<br />
II xolmeobiTis formebs antoni, ra Tqma unda, amCnevs, magram<br />
miiCnevs maT namKo usrulad. `sx‚Taca niSnebiTa iqmnebian<br />
zmnani namKosa drosa ara srulsa Sina mimoxril, xolo niSanni<br />
igi arian: 1, i, 2, ‚, magaliTebr: Sevikri, ganvibani, SeviK…ari...<br />
vhK‚... vhsZrc‚... eseni oriTa niSniTa arian ara srulni, ese igi<br />
gankidurebiTa: 1. i marc…lisaTa, magaliTebr: vhnergi, 2. ‚, magaliTebr:<br />
vhK‚, da sx…ani. xolo mamravled da mapirovned aqunn<br />
igive niSanni, romelnica di da odi odi marcvalTa mier arian ara<br />
srul~ (iqve, gv. 181).<br />
samecniero literaturaSi aGniSnulia: `aranakleb sainteresoa<br />
antonis mier II xolmeobiTis formebis uwKvetlad gamocxadebac.<br />
rogorc Cans, antons SeumCnevia, rom Zvel qarTulSi<br />
aseTi formebi uwKvetlis funqciiT gamoiKeneba~ (e. babunaSvili,<br />
1970, gv. 156). Zvel qarTulSi rom II xolmeobiTi uwKvetlis mniSvnelobiT<br />
gamoiKeneba, es ar unda iKos arsebiTi safuZveli antoniseuli<br />
analizisaTvis. mTavari aqac is Cans, rom antoni ver<br />
amCnevs im semantikur sxvaobas, racaa uwKvetelsa da II xolmeobiTs<br />
Soris. formaTa amgvari analizis safuZveli aqac axali<br />
qarTulis poziciebidan yvretaa: meore xolmeobiTi aGaraa cocxali<br />
sasaubro metKvelebaSi; mas ZiriTadad namKo usruli cvlis...<br />
amgvarad: me meore me<br />
re xol xolme xol xolme<br />
meobi me bi biTi bi Ti an anto an<br />
to tonis to nis ga gage ga<br />
ge gebiT ge biT ig igive ig<br />
ve namKo namKo<br />
us usru us<br />
ru rulia<br />
lia,<br />
, mi misi mi<br />
si for formob for formob<br />
mobri<br />
rivi ri vi va vari va vari<br />
rian<br />
antia<br />
tia. tia am sakiTxze ufro<br />
vrclad msJeloba gveqneba VI TavSi ($ 23).<br />
namKo usruladaa gagebuli, mis formobriv variantad, Zveli<br />
qarTulis I brZanebiTic: `kualad mapirovned aqus zmnaTa<br />
amaTTa, mesamisa pirisaTa, namKoTa ara srulTa droTa Sina n, ma-<br />
galiTebr: Sehkr‚din, ganhbandin, hk…ÀTdin, hsZrc‚din, da sx…ani~<br />
(antoni, 1885, gv. 181). marTalia, aq mravlobiTis ormagnarian<br />
formebs gvTavazobs (msgavsad awmKos xolmeobiTisa) _ Sehkr‚dinn,<br />
SeiK…arebdinn... _ magram cota qveviT, I kavSirebiTis formebze<br />
msJelobisas, I brZanebiTis formebi mohKavs da sworadac! `mxolobiTisamebr<br />
mapirovned iqmnebian n. magaliTebr: Seikrvodin,<br />
Seik…rebodin, xolo mamravled ed ed marc…ali, magaliTebr: Seikrvoded,<br />
ganibaneboded, aGix…moded da sx…ani~ (iqve, gv. 184).
Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istoriidan<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna isic sagulisxmo faqtia, mxolobiTis narian formas<br />
mewKviled mravlobiTSi ed ed-ian ed<br />
formas dauKenebs.<br />
rogorc vnaxeT, namKo usrulze msJelobisas antoni ganixilavs<br />
sxvadasxva sauGlebeli erTeulis formebs: uwKvetlisas,<br />
uwKvetlis xolmeobiTisas, I brZanebiTisas, meore xolmeobiTisas.<br />
Kvela es forma antonisaTvis Sinaarsobrivad identuria. avtori<br />
sayirod cnobs TiToeuli maTganis analizs, ramdenadac mizani<br />
gramatikuli formis daxasiaTebaa funqciur-semantikuri TvalsazrisiT.<br />
radgan erT-erTi ZiriTadi principi sauGlebel erTeulTa<br />
gamoKofisa formis funqciur-semantikuri mxaris gaTvaliswinebaa,<br />
amitom ramdenime forma erT sauGlebel erTeulSi iKris Tavs.<br />
e. i. aa aana aa<br />
na nalizebs na zebs Zi Ziri Zi<br />
ri riTa<br />
Tadad dad Zve Zveli Zve li qar qarTu qar qarTu<br />
Tuli Tu li enis ma masa ma<br />
sa salas salas<br />
las,<br />
, for forma for<br />
ma ma<br />
ar ar ar rCe rCeba rCe rCe ba SSeum<br />
S um umCne<br />
Cneve<br />
veli<br />
li, li , mag magram mag magram<br />
ram xde xdeba xde<br />
ba fun funqci fun<br />
qci qciur qciur<br />
ur-se ur se seman<br />
manti<br />
tiku<br />
kurad kurad<br />
rad am<br />
am<br />
for forma for forma<br />
maTa ma Ta ide identi ide ti tifi<br />
fika<br />
kacia kacia<br />
cia. cia gramatikis II nawilSi Kvela maTgans<br />
eZebneba adgili; paradigmebSi ase araa. magram Girssacnobia is,<br />
rom pa para pa<br />
ra radig<br />
digmeb<br />
mebSi meb Si for formob for formob<br />
mobri mobri<br />
rivi rivi<br />
vi pr princi pr<br />
nci ncipi pi mkac mkacra mkac mkacra<br />
radaa<br />
daa ga gata ga gata<br />
tare<br />
rebu<br />
buli bu li<br />
(Tu mxedvelobaSi ar miviGebT uwKvetlisa da uwKvetlis xolmeobiTis<br />
III piris formebs): funqciur-semantikurad identuri (antonisaTvis)<br />
II xolmeobiTis forma ar SeiZleba moxvdes uwKvetlis<br />
formis gverdiT erT paradigmaSi. erTaderTi SemTxvevaa, roca I<br />
nawilSi II xolmeobiTis formebia namKo usrulis paradigmaSi:<br />
viK‚i viK‚i, viK‚i , iK‚i iK‚i, iK‚i , iK‚is iK‚is... iK‚is ... (iqve, gv. 21). sagulisxmo SemTxvevaa: var zmnas<br />
uwKvetlis forma ara aqvs da antonma namKo usrulis droSi II<br />
xolmeobiTis forma Casva, misi azriT, igive namKo usruli. ra<br />
Tqma unda, zmnas uwKvetlis forma rom hqonoda, II xolmeobiTi<br />
paradigmaSi ar moxvdeboda, formobrivi principi ar dairGveoda.<br />
ZiriTadi safuZveli sxvadasxva formaTa erT semantikurfunqciur<br />
odenobad gaazrebisa isaa, rom xolmeobiTis kategoria<br />
antons SeumCneveli darCa. es ki imiT unda iKos gamowveuli,<br />
rom aGniSnuli kategoria antonisdroindeli qarTulisaTvis<br />
ukve istoriuli faqtia. antoni formas axali qarTulis funqciur-semantikuri<br />
poziciidan afasebs.<br />
I k a v S i r e b i T i (sawadisisa sqesisa awmKo da mKofadi).<br />
I kavSirebiTis formebi, iseve rogorc sawadisi (kavSirebi-<br />
Ti) kilos sxva formebi, va vaSa va vaSa<br />
SaTu Sa Tu Sorisdebuls dairTavs.<br />
55
56<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
I kavSirebiTisaTvis specifikurad antoni de de da ode ode daboloebebs<br />
miiCnevs. amasTanave gaxazavs, rom ode ode daboloeba vnebi-<br />
Ti gvaris zmnaTaTvisaa damaxasiaTebeli (iqve, gv. 184).<br />
KuradGebas mivaqcevT im faqts, rom am sauGlebeli erTeulis<br />
formobrivi analizi axali qarTulis viTarebas asaxavs: od- od<br />
ian zmnebTan e sufiqsi gvaqvs. e-s specifikuri kavSirebiTis<br />
formantad gaazreba antons erT lafsuss daaSvebinebs: Se Seik Se<br />
ik ikrvo ik rvo-<br />
ded ded, ded , gani ganiba gani ganiba<br />
bane<br />
nebo<br />
boded bo ded tipis formebs I kavSirebiTad gaiazrebs (iqve,<br />
gv. 184).<br />
1.5 1.5 1.5 1.5 meore meore meore meore se seri se seri<br />
riis riis<br />
is is forme for for forme<br />
mebi mebi<br />
bi bi<br />
n a m K o s r u l i. am sauGlebel erTeuls antoni erT-erT<br />
ZiriTad drod miiCnevs. igi Kvela zmnis paradigmaSia warmodgenili.<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna mxolod erTi zmnis SemTxvevaSia aGreuli paradigma<br />
(I nawilSi). namKo srulad warmogvidgens<br />
formebs: vhsciq…d, hsciq…d, hsciq…da; vhsciq…ÀT,<br />
hsciq…ÀT, hsciq…Às. es erTaderTi SemTxvevaa antonTan,<br />
roca erTi da imave zmnis erTi drois paradigmaSi<br />
mxolobiTi da mravlobiTi ase sxvaobs<br />
formobrivad. mxolobiTis formebi namKo usrulis<br />
formebia, mravlobiTisa _ namKo srulis.<br />
faqtis axsna yirs.<br />
namKo srulisTvis, iseve rogorc awmKosTvis, saKrdenad antons<br />
masdari miaCnia: `srulsa drosa Sinani zmnani, sazGvrebi-<br />
Tisa sqesisa mebrni, warmoeben ZirTagan TqmulTa~ (iqve, gv. 187).<br />
Tumca amas sxvagvari msJeloba mosdevs; Tu sworad gvesmis antonis<br />
azri, msJeloba ase grZeldeba: namKo srulisTvis amosavalia<br />
(saKrdenia) awmKo, romlisTvisac TavisTavad amosavalia masdari:<br />
`kualad ufrore Sesabam ars, raTa pirvelad iwarmoonca ZirTagan<br />
T‚sTa, awmKosa Sina zmnaTa da maTgan sx…aTa, magra, vina Tgan<br />
namKod srulad droebiTni sx…aoben, awmKod droebiTTagan iTqmian<br />
sa saSu sa<br />
Su Sualo Su lo lobi lobi<br />
biTa bi Ta (xazi avtorisaa _ g. g.), awmKod droebiTTa<br />
zmnaTTa ZirTagan pirvelad warmoebad zmnani namKosa srulsa
Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istoriidan<br />
drosa Sinani~ (iqve, gv. 187).<br />
zmnuri formawarmoebis TvalsazrisiT faseulad migvaCnia<br />
awmKosa da namKo srulis formaTa warmoebis urTierTmimarTebis<br />
sakiTxis dasma. sagulisxmoa antonis dakvirveba imis Taobaze,<br />
rom awmKos awmKos for formis for mis struq struqtu struq struqtu<br />
tura tu ra (warmo warmo warmoeba warmo ba ba) ba ) ar gan gansazGvravs<br />
gan<br />
sazGvravs<br />
namKo namKo sru srulis sru lis warmo warmoebis warmo bis tips tips. tips sxvagvarad: zmnebi awmKoSi SeiZleba<br />
erTgvarad iwarmoebdes formebs, magram gansxvavebuli iKos<br />
maTi namKo srulis warmoeba: `aGvix…am aGvix…am aGvix…am, aGvix…am , vhsdgam arian erTis<br />
uGvlilebisa q…ÀSeni da erT-xatni awmKosa drosa Sinani, magra<br />
namKosa srulsa drosa Sina gansx…avebulni urTierTas, magaliTebr:<br />
aGvix… aGvix…, aGvix… , vadˆg vadˆg~ vadˆg (iqve, gv. 170).<br />
es faqti imdenad gveCveneba sainteresod, ramdenadac<br />
dGesac ki namKo srulis warmoebis sakiTxebs awmKos formaTa<br />
warmoebidan amosvliT ganixilaven.<br />
miuxedavad imisa, rom namKo srulis formaTa warmoeba TiTqosda<br />
martivia, Kvelaze meti aGreva da siyrele aq gvaqvs anton-<br />
Tan. rva niSans gamoKofs namKo srulis mawarmoeblad avtori:<br />
1. a (Sevhkar, ganvhKav), 2. e (SeviK…are, vec), 3. oda oda (mhsuroda), 4.<br />
i (ganvardi), 5. … (aGvix…), 6. À (visur…À, vhsZarc…À), 7. ˆ (davadˆg)<br />
da 8. `vˆd vˆd vˆd, vˆd da odesme d~ (vhsdevˆd, vhswond) (iqve, gv. 187).<br />
rogorc vxedavT, marTebuladaa gamoKofili me-2 da me-4 SemTxvevaSi<br />
namKo srulis mawarmoebeli e da i; aqve Semova me-6 Se-<br />
mTxvevac _ À mawarmoebeli: es avtoris orTografiis Tavisebu-<br />
rebaa: …-s Semdgom e KovelTvis À-s saxiTaa warmodgenili (e. babunaSvili,<br />
1970, gv. 52). ra Tqma unda, Secdomaa var var, var<br />
, , Kav Kav, Kav<br />
, , vec<br />
magaliTTa SemTxvevaSi fuZiseuli xmovnis mawarmoeblad miCneva,<br />
magram TavisTavad sainteresoa is, rom am xmovanTa gamovlena<br />
namKo srulis Taviseburebad miiCneva (am tipis zmnaTa Ziri sruli<br />
saxiT mxolod namKo ZiriTadSi warmogvidgeba!). me-3 SemTxvevaSi<br />
Secdomis wKaro msurs msurs statikuri zmnis formawarmoebis<br />
Taviseburebaa: msu msuro msu<br />
ro roda ro da namKo usrulia, namKo sruli ar ewarmoeba;<br />
funqciurad msu msuro msu<br />
ro roda ro da itvirTavs namKo srulis mniSvnelobas.<br />
araswori analizis mizezi me-8 SemTxvevaSic namKo srulisa<br />
da namKo usrulis funqciur-semantikuri msgavseba unda iKos.<br />
gaugebaria me-5 SemTxvevaSi bolokiduri …-s miCneva namKo srulis<br />
niSnad. antoni Cveulebriv namKo srulis formis Sepirispirebas<br />
axdens awmKos formasTan da gansxvavebul niSans daarqmevs<br />
57
58<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
namKo srulis niSans. … am tipis zmnebTan awmKoSic gvaqvs<br />
(aGvix…am)... faqtis axsna yirs.<br />
sworia avtoris dakvirveba imis Taobazec, rom subieqturi<br />
mesame piris niSnad a da o namKo srulis formaTa warmoebis Taviseburebaa<br />
(iqve, gv. 187). Tumca Secdoma iCens Tavs mravlobi-<br />
Tis formebze msJelobisas, hswe hsweres hswe hsweres<br />
res, res , hk… hk…ÀTes hk… Tes formebSi mravlobiTis<br />
niSnad s aris miCneuli; Secdoma I-II pirTan III pirs formis<br />
Sepirispirebam daaSvebina: vhswe vhswereT vhswe vhswereT<br />
reT, reT , hswe hswereT hswe<br />
reT reT, reT , hswe hsweres hswe<br />
res res...<br />
...<br />
KuradGebas mivaqcevT imasac, rom III piris mravlobiTi ricxvis<br />
Sesaxeb msJelobisas antoni ganasxvavebs viTarebas moqmedebiTi<br />
da vnebiTi gvaris zmnebSi. ganmartavs, rom `mesamisa mimarT<br />
pirisa, zmnaTa amaT vnebiTTa namKod srul droebiTTa mamravled<br />
aq…sKe: 1. en en, en<br />
2. nen nen anu nes nes. nes niSanTa amaT KovelTa miiGeben Kov-<br />
lisa uGvlilebisa q…ÀSeni zmnani Kovlisa magaliTisa mebrni~<br />
(antoni, 1985, gv. 190). sainteresoa is, rom nen nen da nes nes erTimeoris<br />
variantebadaa CaTvlili. miuxedavad imisa, rom antonisaTvis<br />
saanalizo masala Zveli qarTulisaa, avtori mainc ver gaeqca<br />
axali qarTulis faqtebs. Tumca paradigmebSi (I nawilSi) yarbobs<br />
nes (anda es es) es<br />
tipis daboloeba. vfiqrobT, es antonis enobrivi<br />
poziciiT unda aixsnes.<br />
m e o r e k a v S i r e b i T i (sazGvrebiTisa sqesisa mKoobadi).<br />
es sauGlebeli erTeuli sworadaa gamoKofili da analizic mar-<br />
Tebulia. antoni sam mawarmoebels gamoKofs: a, , e, , o. `arian ni-<br />
Sanni mKoobadisa Sina moxrilTa zmnaTani: 1. a, magaliTebr: Sevhkra,<br />
ganvhxsna, vhqmna, da sxuani, 2. o, magaliTebr: aGvleso,<br />
vhk…ÀTo, vhswero, da sx…ani. 3. e, magaliTebr: vhsdge, ganvarde,<br />
ganvhsZlierde, vesvide, da sxuani~ (iqve, gv. 195).<br />
saKuradGeboa is faqtic, rom I nawilSi uGlebis saxeobebze<br />
msJelobisas, erT-erTi arsebiTi niSani zmnaTa daxasiaTebisa<br />
namKo srulisa da mKofadis formaTa urTierTmimarTebis saki-<br />
Txia: `ese srulsa drosa Sina saSual SemoiKvans aa.<br />
a<br />
. magaliTebr:<br />
Sevhkar da mKoofadsa Sina ganikidurebs. e. magaliTebr: viesve...<br />
da mKoobadsa Sina oo.<br />
o<br />
magaliTebr: viesvo~ (gv. 23) da misT.<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna erTaderT SemTxvevaSi _ ciq…a _ aGreulia pirveli<br />
da meore kavSirebiTis formebi; II kavSirebi-
Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istoriidan<br />
Tad aris gagebuli formebi hsciq‚des, hsciq‚den<br />
(iqve, gv. 73). Sdr.: imave zmnis namKo sruli.<br />
sainteresoa prefiqsiani vnebiTi gvaris zmnaTa II kavSirebi-<br />
Tis mravlobiTis formebi. I-II piri axali qarTulisaa: Se SevikraT Se<br />
kraT kraT, kraT ,<br />
Se Seik Se<br />
ik ikraT ik raT (iqve, gv. 26), gan ganvi gan<br />
vi viba<br />
banoT<br />
noT, noT , ga gani ga gani<br />
niba<br />
banoT ba noT (iqve, gv. 29); mesame<br />
piris formebSi gvaqvs, erTi mxriv, axali qarTulis viTareba _<br />
ga gani ga<br />
ni niba<br />
banon<br />
non; non meore mxriv, Zveli qarTulisa _ Se Seik Se<br />
ik ikrnen<br />
rnen. rnen erTader-<br />
Ti SemTxvevaa, roca Zveli qarTulis viTarebaa samsave pirSi:<br />
viK… viK…ÀniT viK… niT niT, niT , iK… iK…ÀniT iK… niT niT, niT , iK…nen iK…nen (iqve, gv. 21) (Tu mxedvelobaSi ar<br />
miviGebT antonis orTografiis Taviseburebas); Tumca Semdgom<br />
viKofi viKofi zmnis paradigmaSi, sadac II da III seriis formebi emTxveva<br />
var zmnis paradigmebs, mKofadi asea warmodgenili: viKoT viKoT, viKoT , iKoT iKoT, iKoT<br />
,<br />
iK…nen iK…nen (iqve, gv. 71).<br />
amgvarad, II kavSirebiTis paradigmebi antonTan ZiriTadad<br />
axali qarTulis viTarebas asaxavs.<br />
m e o r e x o l m e o b i T i s Sesaxeb msJeloba ukve gvqonda<br />
namKo usrulis sakiTxis ganxilvisas. aGvniSnavT isev, rom antoni<br />
am formebs amCnevs, gamoKofs mawarmoeblad i elements, oGond ar<br />
miiCnevs mas damoukidebel sauGlebel erTeulad. avtorisaTvis<br />
meore xolmeobiTi igive namKo usrulia, misi formobrivi varianti.<br />
m e o r e b r Z a n e b i T i (brZanebiTisa sqesisa awmKo ). war-<br />
TqmiT brZanebiTSi namKo srulis formebia moxmobili II pirisa-<br />
Tvis, II kavSirebiTisa _ III pirisaTvis, xolo ukuTqmiTi brZanebi-<br />
TisaTvis _ awmKos formebi nu nawilakiTurT. paradigma aseT<br />
saxes iGebs:<br />
mxolobiTad Se Sehkar Se<br />
hkar hkar, hkar , nu Se Sehkrav Se<br />
hkrav hkrav. hkrav . Se Sehkris Se<br />
hkris hkris, hkris , nu Se Sekravs Se<br />
kravs kravs. kravs<br />
mravlobiTad Se Sehka Se<br />
hka hkariT hkariT<br />
riT, riT , nu Se SehkravT Se<br />
hkravT hkravT. hkravT Sehkran Sehkran, Sehkran , nu Se Sehkra Se<br />
hkra hkraven<br />
ven<br />
(iqve, gv. 25).<br />
`brZanebiTisa sqesisa awmKo ~ sistemebr am saxiTaa warmodgenili<br />
antonis paradigmebSi. unda aGiniSnos is faqti, rom<br />
esaa esaa esaa er erTa er erTa<br />
Tade<br />
derTi de i Se SemTxve Se SemTxve<br />
mTxveva mTxve va uG uGle uG<br />
le lebis le bis pa para pa para<br />
radig<br />
digma<br />
maSi<br />
Si, Si , ro roca ro ca for-<br />
for<br />
mob mobri mob mobri<br />
rivad ri vad sxva sxvadas sxva sxvadas<br />
dasxva das xva mo mona mo mona<br />
nace<br />
cemi ce mi sis sistemebr sis temebr erT sauGle sauGlebel sauGle<br />
bel er erTe er<br />
Te-<br />
ul ulSia ul<br />
a mo moqce mo<br />
qce qceuli qce li li. li avtorisaTvis am SemTxvevaSi mxolod funqciaa<br />
59
60<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
amosavali. sxva SemTxvevaSi, rogorc vnaxeT, formobriv-funqciuri<br />
monacemebia gaTvaliswinebuli da isea gamoKofili sauGlebeli<br />
erTeuli. rogorc Cans, ver axerxebs avtori imas, rom gverdi<br />
auaros brZanebiTis funqciis mqone formebs da Sesabamis<br />
sauGlebel erTeulsac gamoKofs, Tumca grZnobs, rom es formobrivi<br />
principis darGvevaa da miuTiTebs kidec, rom: `Sesaxeda-<br />
vi da nak…ÀTi brZanebiTisa sqesisa awmKod sazG…rebiTisa igive<br />
ars, ra ca ars namKo sa srulisa, droebiTisa pirisa meorisa da<br />
ese damtkicebiTad iqmnebis, magaliTebr: hqmen hqmen. hqmen xolo pirisa mimarT<br />
mesamisa, mKoobadisa droebiTisa zmnisa, mesamisa msgavsi ars<br />
da igive KovliTurT, magaliTebr: hqmnas hqmnas. hqmnas xolo nabrZanni uku-<br />
TqmiTre, anu navedrni pirisa mimarT meorisa, msgavsi ars KovliTurT<br />
awmKod droebiTisa, meorisa da mesamisa pirisa, magaliTebr:<br />
nu nu iqm iqm, iqm , nu nu iqms iqms. iqms xolo mravlobiTad warmodgoma damtkicebiTTa<br />
da ukuTqmiTTa brZanebiTTa, igive ars, viTar igi<br />
mxolobiTTa~ (gv. 166-167). da rom brZanebiTi pirnaklia, aklia I<br />
piris forma (mxolobiTic da mravlobiTico), amazecaa msJeloba<br />
da mizezsac iZiebs (`miT romel aravin ars T‚sadmi T‚sisam brZanebel<br />
da mvedrebel~ _ gv. 163). rogorc vxedavT, brZanebiTi antonisaTvis<br />
mxolod funqciuri erTeulia; formobrivad sxva<br />
sauGlebeli erTeulebia gamoKenebuli. dakvirveba faseulia. aseve,<br />
fa fase fa fase<br />
seulad se lad mi migvaC mi migvaC<br />
gvaCnia nia Txov TxovniT Txov TxovniT<br />
niT-brZa niT brZa brZane<br />
nebi<br />
biTis bi Tis fun funqci fun<br />
qci qciis qci is da dalan da<br />
lan-<br />
dvac dvac (`nabrZanni anu navedrni~).<br />
isic unda aGiniSnos albaT, rom brZanebiTis calke<br />
sauGlebel erTeulad gamoKofa sxva enaTa gramatikebis gavlenis<br />
garkveuli Sedegi unda iKos.<br />
1111....6666. . . . mesame mesame mesame mesame se seri se seri<br />
riis riis<br />
is is forme for for forme<br />
mebi mebi<br />
bi bi<br />
mesame seriis formaTagan antonis paradigmebSi mxolod I<br />
da II TurmeobiTis formebia warmodgenili. III kavSirebiTi, rogorc<br />
iTqva, antons SeumCneveli darCa.<br />
I T u r m e o b i T i (namKo usrulesi). am sauGlebeli erTeulis<br />
formaTa analizi kidev erTxel dagvarwmunebs antonis<br />
Grma mecnieruli dakvirvebisa da msJelobis unarSi. namKo usrulesis<br />
(e. i. I TurmeobiTis) warmoebisas antoni ganarCevs moqme-
Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istoriidan<br />
debiTi da vnebiTi gvaris zmnebs (vnebiTTagan mxolod erTpirianebs<br />
ganixilavs, orpirianebze msJeloba ara aqvs).<br />
moqmedebiTi gvaris zmnebSi samgvar warmoebas gamoKofs: 1.<br />
miTq…ams miTq…ams, miTq…ams , Se Semik Se<br />
mik mikravs mik ravs tipisa (Tumca niSnad -s-s gamoKofs), 2. mi-<br />
mi<br />
we weri we weri<br />
ries ri es tipisa (mawarmoebeli ies ies) ies da 3. war warmiKva war<br />
miKva miKvania<br />
nia, nia , war warmiGia war<br />
miGia<br />
tipisa (mawarmoebeli -ia ia ia). ia aqve avtori SeniSnavs, rom `ganaGa,<br />
romelnica zmnani, meorisa niSansa miiGeben _ mesameca da romelnica<br />
mesamesa _ meoresaca~ (iqve, gv. 192). amgvarad, ies ies da ia ia tipis<br />
daboloebebs paralelur variantebad miiCnevs, romlebic Kvela<br />
SemTxvevaSi SeiZleba Seenacvlos erTmaneTs. magram KuradGebas<br />
mivaqcevT im faqts, rom I nawilSi, uGlebis paradigmebSi, mxolod<br />
ies ies daboloebas warmoadgens. faqtia, antoni grZnobs, rom<br />
amgvari daboloeba ufro arqaulia da sxvagvarad arc iKo mosalodneli,<br />
avtoris enobriv pozicias Tu gaviTvaliswinebT. es<br />
tendencia (ies es daboloebis ZiriTadad miCneva) imdenad Zlieria<br />
antonTan, rom erTgan av TemisniSnian zmnasac ies ies daboloebiT<br />
warmogvidgens: Se Semikr‚es Se<br />
mikr‚es mikr‚es, mikr‚es , Se Segikr‚es Se<br />
r‚es r‚es, r‚es , Se Seukr‚es Se<br />
ukr‚es (iqve, gv. 25). es<br />
formebi `sawadisisa sqesisa namKo srulisa da usrulesis~ paradigmaSia<br />
warmodgenili. es dro Cveulebriv sazGvrebiTi sqesis<br />
namKo usrulesisagan mxolod `vaSaTu~ SorisdebuliT gansxvav-<br />
deba: mig… mig…Àmi mig… mi mies<br />
es da va vaSa va vaSa<br />
SaTu Sa Tu mig… mig…Àmi mig…<br />
mi mies mies<br />
es,<br />
, mi mism mi mism<br />
smevi sm vi vies vi es da va vaSa va vaSa<br />
SaTu Tu mi-<br />
sme smevi sme<br />
vi vies<br />
es da misT. Se Sekravs Se<br />
kravs zmnis SemTxvevaSi TxrobiT kiloSi<br />
swori formebia warmodgenili (Semikravs, Segikravs, Seukravs...),<br />
kavSirebiTSi ies ies daboloebiani. II nawilSi aGmix…ams aGmix…ams zmnis sqema-<br />
Si paralelurad orive, ies ies da ia ia, ia daboloebaa warmodgenili:<br />
aG aG-mi aG mi mi-gi mi gi gi-…À-x…mi<br />
gi x…mi x…mies<br />
es, es , ia ia, ia ia,<br />
, ia ia, ia , iaT iaT, iaT<br />
, iaT (iqve, gv. 133).<br />
amrigad, rogorc e. babunaSvili SeniSnavs, `erTi da imave<br />
uGvlilebis zmnas zogJer SeiZleba sami mawarmoebeli daerTos~<br />
(e. babunaSvili, 1970, gv. 168). amaTgan ies ies daboloebiani formebi<br />
arabunebrivia. Secdomis wKaro, rogorc Cans, sasaubro enaSi<br />
gavrcelebuli ia ia daboloebiani formebia. im wesis saKovelTaod<br />
gatarebam (`romelnica zmnani, meorisa niSansa miiGeben _ mesamesaca<br />
da romelnica mesamesa _ meoresaca~) uk<strong>arn</strong>axa antons Se Seuk Se<br />
uk- uk<br />
rvia rvia, rvia rvia , aGuxu aGuxumia aGuxu mia formaTa safuZvelze Se Seukr‚es Se<br />
ukr‚es ukr‚es, ukr‚es , aGuxu aGuxumi aGuxu<br />
mi mies mi es formebis<br />
gakeTeba.<br />
Zalze sainteresoa erTpiriani vnebiTi gvaris zmnaTa I TurmeobiTis<br />
analizi. moviKvanT citatas: `vnebiTTa zmnaTa niSanni<br />
61
62<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
usrulessa namKosa drosa Sina aris zmna arsebiTi, awmKosa<br />
drosa Sina , samTave mimarT pirTa, viTarmed pirvelad zmna icvalebis<br />
mimGeobad, namKod vnebiTad, da mermeGa daedebis T‚Teulisa<br />
pirisa mimarTni zmnani arsebiTni, awmKosa drosa Sinani,<br />
magaliTebr: Se Sekrul Se<br />
krul krul-var krul var var, var , SeK…are SeK…arebul<br />
SeK…are<br />
bul bul-xar bul xar xar, xar , mowKlul mowKlul-ars<br />
mowKlul<br />
ars ars anu<br />
Se Sekrul Se<br />
krul krul-ari krul ari arian ari an da sx…ani~ (gv. 192). rogorc vxedavT, I Turmeobi-<br />
Tis formaTa analizi erTpiriani vnebiTi gvaris zmnaTaTvis sworia:<br />
warsuli drois vnebiTi gvaris mimGeoba + meSveli zmna<br />
awmKos formiT.<br />
specialur literaturaSi SeniSnulia isic, rom antoni<br />
moqmedebiTi gvaris zmnaTa inversiulobazec mianiSnebs, gaxazavs<br />
im faqts, rom subieqtis nacvlad obieqturi piris niSnebi iCens<br />
Tavs: `mapirovneni namKosa usrulsa drosa Sina arian, pirvelisa<br />
pirisa mimarT -m, meorisa mimarT _ g da mesamisa mimarT _ u,<br />
niadag da maradis~ (gv. 192).<br />
II T u r m e o b i T i (sazGvrebiTisa sqesisa namKo uusrulesi).<br />
am sauGlebeli erTeulis SemTxvevaSi antonTan raime arsebiTi<br />
xasiaTis Tavisebureba ar gvxvdeba. formawarmoebis TvalsazrisiT<br />
paradigma sworadaa agebuli; magaliTisaTvis:<br />
Se Semek Se<br />
mek mekra<br />
ra, ra<br />
Seg… Seg…Àkra Seg… Seg… ra ra, ra<br />
Se Segek Se<br />
gek gekra<br />
ra, ra<br />
Se Segek Se<br />
gek gekraT<br />
raT, raT<br />
Se Seek Se<br />
ek ekra ekra<br />
ra<br />
Se Seek Se<br />
ek ekraT ek raT (gv. 25).<br />
Tumca, roca imave zmnis obieqturi wKobis paradigmas (pirnakl<br />
paradigmas _ avtoris azriT) warmogvidgens, mesame piris<br />
mravlobiTobas T sufiqsis nacvlad -Ke Ke nawilakiT gamoxatavs:<br />
Se Seekar Se<br />
kar kar-Ke kar Ke (gv. 35). amgvarive formas imeorebs sawadisi sqesi namKo<br />
uusrulesSi: va vaSa va vaSa<br />
SaTu SaTu<br />
Tu Se Seme Se<br />
me mekar mekar<br />
kar-Ke kar Ke Ke. Ke saerTod, antoni awmKoSi mesame<br />
piris mravlobiTobis gamoxatvaze roca msJelobs, Ke nawilaks<br />
morfologiurad -an an an da -en en en sufiqsTa tolfasad miiCnevs, mag.:<br />
hswe hsweren hswe hsweren<br />
ren, ren , ganhKidi ganhKidian<br />
ganhKidi<br />
an an da uKvars uKvars-Ke uKvars Ke (iqve, gv. 171). rogorc vxedavT,<br />
awmKoSi Ke mxolod obieqturi wKobis zmnasTanaa damowmebuli.<br />
paradigmebSi mxolod zemoaGniSnul SemTxvevaSi iCina Tavi<br />
(Seekras-Ke). faqti erTia, avtori aSkarad grZnobs, rom Ke Ke-s Ke<br />
funqcia micemiTSi dasmuli subieqtis (an realuri subieqtisa)<br />
mravlobiTis gamoxatvaa. erTicaa, Ke nawilaki paradigmebSi de-
Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istoriidan<br />
fisiTaa gamoKofili, msgavsad meSveli zmnisa. piris niSnebs Cveulebriv<br />
ar gamoKofs antoni formaSi. es albaT imaze migvaniSnebs,<br />
rom avtori grZnobs Ke Ke-s Ke<br />
nawilakur warmomavlobas. isicaa<br />
Girssacnobi, rom am SemTxvevaSic sasaubro enis gavlena aSkaraa<br />
gramatikuli analizisas.<br />
rogorc davinaxeT, antoni ZiriTadad Zveli qarTulis masalis<br />
analizs axdens da formobrivi TvalsazrisiT Zveli qarTulis<br />
TiTqmis Kvela sauGlebeli erTeulia gamoKofili; magram aSkaraa<br />
axali qarTulis enobrivi sinamdvilis gavlena avtorze. es, upirveles<br />
Kovlisa, formaTa funqciur-semantikur analizSi igrZnoba.<br />
aqve gvinda gavixsenoT, rom Cvens msJelobaSi terminebi `Zveli<br />
qarTuli~ da `axali qarTuli~, ase vTqvaT, samuSao terminebia.<br />
Cven am SemTxvevaSi mivaniSnebT, erTi mxriv, Zveli qarTulis<br />
periodisaTvis da, meore mxriv _ axali qarTulis periodisaTvis<br />
damaxasiaTebel formebs. antonisaTvis ki ar arsebobs cneba Zveli<br />
da axali qarTulisa. misTvis qarTuli erTia, erTiani enaa,<br />
romelSic zog SemTxvevaSi xdeba ama Tu im gramatikuli kategoriis<br />
nairgvari gamoxatva, gvaqvs paralelizmi warmoebaSi (Cveni<br />
TvalsazrisiT Zveli da axali faqtebis dapirispireba). Zveli<br />
faqtebi misTvis ufro wignuria, literaturuli da amitomac<br />
aZlevs mas avtori xSir SemTxvevaSi upiratesobas.<br />
1111....7777. . . . uGlebis uGle uGle uGlebis<br />
bis bis tippppeeeebi ti ti ti bi bi bi<br />
antonis gramatikaSi Kvelaze rTuli da sadavo uGlebis<br />
tipebad daKofaa. sul antons gamoKofili aqvs uGlebis 8 saxe<br />
da 59 saxeoba (pirvel uGlebaSi _ 7, II-Si _ 15, III-Si _ 7, IV-Si<br />
_ 10, V-Si _ 8, VI-Si _ 4, VII-Si _ 1, VIII-Si _ 7). uGlebis saxe-<br />
Ta gamoKofis safuZvlad TxrobiTi kilos awmKos daboloebaa mi-<br />
Cneuli: ufro sworad, bolo marcvlis xmovani (a, e, À, i, u, o,<br />
‚, ˆ). es faqti mxiTaris somxuri gramatikis gavleniT ixsneba:<br />
`zmnebis uGvlilebad daKofa antonma ver SeZlo, radganac saklasifikacio<br />
niSnad zmnis ukanaskneli marcvali aiGo. Secdomis<br />
wKaro aq udavod somxuria, sadac imdeni uGvlileba gvaqvs, ramdeni<br />
xmovanic aris awmKos pirveli piris bolo marcvalSi~ (e.<br />
babunaSvili, 1970, gv. 150).<br />
63
64<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
am faqts <strong>arn</strong>. Ciqobava ase afasebs: `es aris pirveli cda<br />
qarTuli zmnis mravalferovnebaSi garkvevisa (amdenad ucnaurobanic<br />
moulodneli ar aris). antonim garkveuli niSani aiGo saorientaciod<br />
da misi gatareba scada. cxadia, amgvari daJgufebis<br />
cdaSi sxva enebis (somxuris, laTinuris...) nimuSTa gaTvaliswinebas<br />
metad didi adgili eTmoboda... morfologiuri erTeulebi<br />
(uGvlileba, uGvlilebis saxe) fonetikuri niSnis mixedviT<br />
gamoiKofoda... mainc cda sainteresoa~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1965, gv. 92).<br />
Tu uGlebis saxeTa gamoKofas antoni cdilobs garkveuli<br />
formobrivi niSnis mixedviT, miuTiTeben, rom `Znelia imis dadgena,<br />
Tu ra princips emKareba uGlebaSi xatebis (e. i. saxeobebis<br />
_ g. g.) gamoKofa~ (a. focxiSvili, 1979, gv. 112).<br />
amgvarad, uGlebis saxeebis gamoKofa awmKos fuZis struqturis,<br />
ufro sworad, bolo marcvlis xmovnis mixedviT xdeba...<br />
magram antoni imasac amCnevs, rom es niSani araa sakmarisi da arsebiTi<br />
klasifikaciisaTvis. sxvagvarad, erTsa da imave uGlebaSi<br />
gamoKofili xmovniTi elementi rom sxvadasxvaa da erTi da imave<br />
uGlebis zmnebi (am niSnis mixedviT gamoKofili) rom gansxvavebul<br />
viTarebas gviCvenebs forma- Tu sitKvawarmoebis TvalsazrisiT,<br />
iZulebuls xdis avtors, gamoKos qvesaxeobebi (xatebi).<br />
ama Tu im uGlebaSi Semaval zmnaTa saxeobebad daKofas antoni<br />
axdens zmnur forma- Tu sitKvawarmoebiT SesaZleblobaTa<br />
mixedviT: a) saklasifikacio ZiriTadi niSani wKvetilisa da meore<br />
kavSirebiTis warmoebaa. kerZod, rogoria Sesabamisoba wKvetilisa<br />
da II kavSirebiTis warmoebaTa Soris; b) garda amisa, damatebiT<br />
saklasifikacio niSnad Semoaqvs SesaZlebloba kauzatiur<br />
da ormagkauzatiur formaTa warmoebisa; g) zmnis `pirnakloba~.<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna : antonis mier pirnakli zmnebis gamoKofa kidev er-<br />
Txel mianiSnebs avtoris lingvisturi azrovnebis<br />
doneze, qarTuli zmnis bunebis Grma wvdomaze.<br />
davimowmebT kvlav <strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong>: `sagulisxmoa<br />
antonis azri `pir-nakl~ zmnaTa Sesaxeb; nimuSad<br />
antoni asaxelebs: Se Segkrav Se<br />
gkrav gkrav, gkrav , Se Segkravs Se<br />
gkravs gkravs, gkravs , Se Semkrav Se<br />
mkrav mkrav, mkrav , Se-<br />
mkravs mkravs ($ 32)..., e. i. obieqtis meore da pirveli<br />
piris aGmniSvnel formebs. maTi msgavsi formebi<br />
arc erTi enis zmnas ara hqonda, antoni rom amo-
Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istoriidan<br />
savlad miiCnevda. imave dros qarTul zmnaSi ase-<br />
Ti formebi TvalSi sacemi iKo, antonsac es<br />
KuradGebis gareSe ar darCenia. aq antoni damoukidebeli<br />
msJelobis unars iCens~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava,<br />
1965, gv. 92). antoni pirnaklobaSi `gulisxmobs<br />
subieqtis meore piris SeuTavseblobas obieqtis<br />
meore pirTan... subieqtis pirveli pirisa da obieqtis<br />
pirveli piris SeuTavseblobas zmnis formaSi~<br />
(e. babunaSvili, 1970, gv. 124).<br />
Kvela saxeoba am niSnebis mixedviT xasiaTdeba, mag.: `gan gan gan-<br />
vhswmed vhswmed. vhswmed vhswmed ese srulsa Sina ganikidurebs ee.<br />
e ese ar iqmnebis sxmiTgardasl‚Tad,<br />
aramed mrCobl-sxmiT-gardasl‚Tad, da arcaGa<br />
mimoixrebis pirnaklisa: mesamesa, meoTxesa da mexuTesa xatsa<br />
q…ÀSe, vidremdis ara iqces mrCobl-sxmiT-gardasl‚Tad~ (antoni,<br />
185, gv. 47).<br />
amdenad, antoni erT saxeobaSi aerTianebs zmnebs, romlebic<br />
erTnairad awarmoeben wKvetilsa da meore kavSirebiTs, moepovebaT<br />
(an ar moepovebaT) kauzatiuri da ormagkauzatiuri formebi,<br />
iuGlebian (an ar iuGlebian) `pir-naklad~. Tu erT-erTi am<br />
pirobaTagani sxvaobs, antoni maT sxvadasxva saxeobad miiCnevs. ra<br />
Tqma unda, amgvari daJgufebisas aGreva da uzustobac xSiria.<br />
magram arsebiTad migvaCnia is, rom sitKva- Tu formawarmoebis<br />
TvalsazrisiT qarTuli zmnebi Zlier gansxvavdebian erTmaneTisagan,<br />
cdilobs gamiJnos da daaJgufos isini am SesaZleblobaTa<br />
mixedviT.<br />
1111....8888. . . . pa para pa para<br />
radig radigma<br />
dig digma<br />
ma ma sauGlebe sauGle sauGle sauGlebe<br />
beli beli<br />
li li erTe er er erTe<br />
Teuuuuli Te li lisa lisa<br />
sa sa<br />
sauGlebeli erTeuli (`dro~) antonisaTvis formobrivi<br />
monacemia. sauGlebeli erTeulis fuZe, garda oriode gamonaklisisa,<br />
erTi paradigmis farglebSi saerToa. sauGlebeli erTeulis<br />
wevrebi sxvaoben mxolod pirisa da ricxvis mixedviT. er-<br />
TaderTi gamonaklisi, rogorc zemoT iTqva, `brZanebiTi sqesis<br />
awmKo ~ aris. formobrivi principi erT sauGlebel erTeulSi<br />
formaTa gaerTianebisa mxolod am SemTxvevaSi irGveva; funqciuri<br />
principiTaa aq zmnuri formebi gaerTianebuli. rogorc<br />
65
66<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
aGvniSneT, antoni amas grZnobs da mianiSnebs kidec.<br />
formobrivi principis gatareba rom arsebiTia antonisa-<br />
Tvis, es iqidanac Cans, rom, misi azriT, erTi da imave funqciis<br />
mqone formebi uwKvetlisa, uwKvetlis xolmeobiTisa, I brZanebi-<br />
Tisa da II xolmeobiTis erTi sauGlebeli erTeulis paradigmaSi<br />
araa warmodgenili, aGreuli. gamonakliss uwKvetlisa da<br />
uwKvetlis xolmeobiTis formebi qmnis; Tumca amasac, rogorc<br />
vTqviT, eZebneba gamarTleba.<br />
Tqmuli ar niSnavs imas, rom formis funqcias naklebi<br />
KuradGeba eqceva antonTan. avtori sagangebod amaxvilebs<br />
KuradGebas im faqtze, rom esa Tu is forma sxvadasxva SemTxvevaSi<br />
sxvadasxva kilouri da drouli mniSvnelobis gamomxatveli<br />
SeiZleba iKos.<br />
dro da kilo antonisaTvis funqciuri kategoriebia. igi am<br />
kategoriebs asaxelebs zmnis sxva kategoriaTa gverdiT, magram<br />
pirisa da ricxvis kategoriaTagan gansxvavebiT, ar msJelobs (ar<br />
miuTiTebs) maT morfologiur gamoxatvaze.<br />
KuradGebas mivaqcevT im faqts, rom antoni amCnevs, rom er-<br />
Ti da igive forma sxvadasxva kilouri mniSvnelobis SemTxvevaSi<br />
sxvadasxva droul mniSvnelobas iZens. mag.: antoni SeniSnavs, rom<br />
wKvetilis II piris formebs TxrobiTi kilos SemTxvevaSi namKo<br />
drois gageba aqvs, brZanebiTi kilos SemTxvevaSi _ awmKosi. mag.:<br />
Sehkar sawadisisa sqesisa namKo sruli<br />
SehkarT brZanebiTisa sqesisa awmKo<br />
sxva SemTxvevebi, roca kilouri sxvaoba droul sxvaobas<br />
iwvevs:<br />
Sehkras sawadisisa sqesisa mKoobadi<br />
Sehkran brZanebiTisa sqesisa awmKo<br />
aseve:<br />
Sevhkr‚deT brZanebiTisa sqesisa mKoobadi<br />
Sehkr‚de, Sehkr‚deT<br />
Sehkr‚des, Sehkr‚den sawadisisa sqesisa awmKo da mKoobadi.<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna sawadisi sqesis SemTxvevaSi, rogorc vTqviT, Sorisdebulic<br />
daerTvis formas.
Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istoriidan<br />
KuradGebas mivaqcevT imas, rom rig SemTxvevaSi antoni<br />
drouli TvalsazrisiT formis polifunqciurobazec migvaniSnebs.<br />
uGlebis sistemaSi va vaSa va vaSa<br />
SaTu Sa Tu Sehkr‚de tipis formebs ase saxeldebs:<br />
`sawadisisa sqesisa awmKo da mKobaadi~, anda: va vaSa va vaSa<br />
SaTu SaTu<br />
Tu<br />
gan ganmi gan<br />
mi miba<br />
bani<br />
nies ni es tipis formebs_ `sawadisisa sqesisa namKo sruli da<br />
uusrulesi~.<br />
kilo erT-erTi ZiriTadia im kategoriaTagan, romelTa ga-<br />
TvaliswinebiTac uGlebis sistema aigeba.<br />
antoni angariSs uwevs imasac, rom erTsa da imave formas<br />
sxvadasxva kilos gamoxatvis unari Seswevs; amitomaa, rom erTi<br />
da igive forma ramdenime sauGlebel erTeulad warmogvidgeba;<br />
mag.:<br />
ganvhbandi<br />
ganmibanies<br />
ganmebana<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
a) sazGvrebiTi sqesis namKo usruli<br />
b) sawadisi sqesis namKo usruli<br />
a) sazGvrebiTi sqesis namKo usruli<br />
b) sawadisi sqesis namKo sruli da usrulesi<br />
a) sazGvrebiTi sqesis namKo uusrulesi<br />
b) sawadisis sqesis namKo uusrulesi<br />
am funqciur sxvaobas rom konteqsti qmnis, esec naTelia<br />
antonisaTvis. amitomacaa, rom sawadisi sqesisaTvis aucilebel<br />
elementad Sorisdebulebs `vaSaTu~ da `netarTumca~ miiCnevs<br />
(iqve, gv. 167). paradigmebSi mxolod `vaSaTu~ Sorisdebulia<br />
warmodgenili.<br />
sazGvrebiTi da sawadisi sqesis gverdiT antoni `‚potetika<br />
sa sqessa~ gamoKofs (`TuobiTi~, pirobiTi kilo). uGlebis paradigmebSi<br />
‚potetika ar aisaxeba sruliad gasagebi mizezebis<br />
gamo: `‚potetika sa sqesisa zmnani Kovelni ixrebian Kovelsa Sina<br />
pirsa, Kovelsa Sina ricx…sa da Kovelsa Sina drosa Semoqmedebi-<br />
Tadca da vnebiTad. viTar igi ixrebian zmnani sawadisisa sqesisani.<br />
g<strong>arn</strong>a ganirCevian amiT, viTarmed daidebis niadag KovelTa<br />
zmnaTa zeda sawadsa Sina va vaSaT… va vaSaT…<br />
SaT…. SaT… xolo ‚potetikasa Sina<br />
ukeT… ukeT…~ ukeT… (iqve, gv. 25).<br />
Cveni azriT, drouli da kilouri mniSvnelobebisadmi ase-<br />
67
68<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
Ti damokidebuleba (Sefaseba) sagulisxmoa. sxvagvarad: Cvens interess<br />
is aGZravs, rom zmnuri formis Sefaseba droisa da kilos<br />
TvalsazrisiT calsaxad ar SeiZleba. es Cans antonis paradigmebidanac.<br />
$ $ 2. . antonidan antonidan maramde<br />
maramde<br />
2.1. . rogorc vTqviT, miuTiTeben, rom antonis<br />
Semdegdroindeli gramatikosebi ZiriTadad antonis moZGvrebas<br />
emKarebian. Cveni Semdgomi msJelobis mizans ar Seadgens sruli<br />
mimoxilva ama Tu im avtoris gramatikuli naazrevisa, ama Tu im<br />
gramatikis ganxilva. gvainteresebs: momdevno periodis<br />
gramatikosebTan dro-kiloTa sistemaSi ra mniSvnelovani siaxle<br />
gvaqvs, ra mniSvnelovani dakvirvebani, mignebani.<br />
2222....2222. . . . sauGlebel sauGlebel sauGlebel sauGlebel erTeulTa erTeulTa erTeulTa erTeulTa raodenoba<br />
raodenoba<br />
raodenoba<br />
raodenoba<br />
zmniswinis funqciaze, awmKosagan awarmoos mKofadi, ukve<br />
gaioz reqtoris gramatikSi gvaqvs miTiTeba: zmniswinebi `ukeTu<br />
odesme moekidebian zmnaTa awmKo sa dro saTa, maSin mniS…nelobasa<br />
missa hKofen mKoobadad; magal. vhswer vhswer ars zmna awmKo , martivi,<br />
sazG…rebiTisa sqesisa da ukeTu moekidos ra amas zemoxsenebuli<br />
igi marc…alni, maSin KovliTurT, hsc…lian viTarebasa<br />
missa dro TurT. magal. da davhswer da<br />
hswer hswer, hswer romelica arGara hniSnavs<br />
awmKosa drosa, aramed mKoobadsa~ (gaiozi, 1970, gv. 68). dakvirveba<br />
sworia da faseuli, magram gaiozTan da davhswer da<br />
vhswer tipis formebi<br />
paradigmebSi ar aisaxeba. am saxis mKofadi calke sauGlebel<br />
erTeulad ar gamoiKo. es antonis gavlena Cans: formaze<br />
msJelobs, magram dro-kiloTa sistemas antonisas imeorebs.<br />
zmniswiniani awmKo (mKofadi) calke sauGlebel erTeulad<br />
pirvelad d. Kifianma warmoadgina uGlebis paradigmebSi _ Cve Cve- Cve<br />
ne nebi ne<br />
bi biTi bi Ti da daxris da<br />
xris dro dro mo moma mo moma<br />
mava<br />
vali va li ga gasa ga<br />
sa saTa saTa<br />
Tave<br />
vebe vebe<br />
beli<br />
li; li mag.:<br />
gavakeTeb gavakeTebT<br />
gaakeTeb gaakeTebT<br />
gaakeTebs gaakeTeben (d. Kifiani, 1882, gv. 93).
Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istoriidan<br />
d. Kifanis gramatika imiTac iqcevs KuradGebas, rom III kav-<br />
SirebiTis formebi calke sauGlebel erTeulad pirvelad aq<br />
gamoiKo. oGond erTia: zmniswinian da uzmniswino formebs III<br />
kavSirebiTisas avtori sxvadasxva sauGlebel erTeulad warmoadgens<br />
natvriT daxraSi:<br />
dro dro ganvlili ganvlili ganvlili usruli _<br />
dro dro ganvlili ganvlili sruli sruli _<br />
mekeTebinos<br />
gekeTebinos<br />
ekeTebinos<br />
gamekeTebinos<br />
gagekeTebinos<br />
gaekeTebinos (iqve, gv. 100).<br />
zmniswinian da uzmniswino formaTa aseTi dapirispireba<br />
d. KifianisaTvis araa gamonaklisi. amaze qveviT gveqneba saubari.<br />
saintereso istoria aqvs II xolmeobiTis formebs. rogorc<br />
iTqva, antoni maT namKo usrulis formobriv variantad gaiazrebs.<br />
am formebze sagangebod amaxvilebs KuradGebas p. ioseliani:<br />
`arian romelime zmnani awmdgomsa drosa Sina xmarebulni<br />
hxSirobiTad dametebiTa bolo sa asoTa i. mag. ufali mhsaJulars,<br />
ese daamdablis, da ese aGamaGlis da sx. xolo pirovnad:<br />
davamdabli, avamaGli da sx.<br />
sxo. ese g…arsa odesca mdabiursa saubarsa Sina daematebis<br />
marc…ali xolme, maSin niSnavs qmnilsa usrulsa drosa, mag. davamdabli<br />
xolme, Sevswiri xolme da sx.~ (p. ioseliani, 1849, gv. 72).<br />
rogorc vxedavT, avtori mianiSnebs mravalgzisobis funqciaze,<br />
magram unawilakod mas ganixilavs rogorc awmKo drois<br />
formas, xolo xol xolme xol xolme<br />
me nawilakiT _ rogorc namKo usrulisas.<br />
damoukidebel sauGlebel erTeulad miiCnevs II xolmeobiTs<br />
T. jordania: `qarTul enas aqvs dro dro sa sama sa sama<br />
mara<br />
radi<br />
diso di so anu ga gaxSi ga gaxSi<br />
xSire<br />
rebi rebi<br />
bi- bi<br />
Ti Ti, Ti ra saTvis daemateba aso `i~, mag. `va-ri~, `xa-ri~ e. i. mudam<br />
var, xar (da ara mxolod exla), mag. `Ze Cemi xar-i Sen~ (fsal.<br />
2). namKo dros ki xSirad miemateba: `movid-is, wavid-is, monaxis...<br />
gamovid-i, gamovsc-i, vismin-i da sxv. (mraval. movidi-an gamovidi-an)~<br />
(T. jordania, 1889, gv. 60). miuxedavad imisa, rom avto-<br />
69
70<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
ri gamoKofs dro dro sa sama sa sama<br />
mara<br />
radi radi<br />
disos di sos anu ga gaxSi ga gaxSi<br />
xSire<br />
rebiTs<br />
biTs, biTs uGvlilebis<br />
srul paradigmaSi mainc ar moaqcevs mas. moKvanili citata SeniSvnis<br />
saxiT daerTvis uGvlilebis paradigmas. ase rom, II xolmeobiTis<br />
formebi antonma gamoKo, p. ioselianma da, gansakuTrebiT,<br />
T. jordaniam mogvces misi zusti morfologiuri da semantikuri<br />
daxasiaTeba, magram uGvlilebis sistemaSi mainc ver moeqca.<br />
ramdenadac moulodnelia, II xolmeobiTi, rogorc mwkrivi,<br />
araa gamoKofili n. maris arc `tabulebSi~ da arc `Zveli qar-<br />
Tuli saliteraturo enis gramatikaSi~; Tumca zogi zmnis uGlebisas<br />
n. mari am formaTa aGsaniSnavad xmarobs termins `namKo<br />
CveulebiTi~. amis Taobaze miuTiTebda <strong>arn</strong>. Ciqobava Jer kidev<br />
1926 wels (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1926, gv. 317).<br />
II xolmeobiTis formebi rom Zveli qarTulis faqtia, amis<br />
Taobaze miniSneba gvaqvs p. kvicariZesTan: `am formas axali mwerlebi<br />
yirsaviT eridebian, TiTqos zogJer umisoba SeiZlebodes.<br />
g<strong>arn</strong>a aqa-iqa axals mwerlebsac uxmariaT, mag. `gadabrundis Cveni<br />
ciga, kotriela, kotriela!~ r. e.~ (p. kvicariZe, 1888, gv. 125.<br />
2222....3333. . . . zmniswi zmnis zmnis zmniswi<br />
wini wini<br />
ni ni da da da da zmnuri zmnu zmnu zmnuri<br />
ri ri forma for for forma<br />
ma ma<br />
gavixsenoT: antoni paradigmaSi an zmniswinian formas warmoadgens,<br />
an _ uzmniswinos. antonisagan gansxvavebiT, gaiozis<br />
gramatikaSi erTi da imave zmnis paradigmaSi gvxvdeba rogorc<br />
zmniswiniani, aseve uzmniswino formebi. am SemTxvevaSi gaiozis<br />
principi aseTia: uzmniswinod sazGvrebiTis sqesis (TxrobiTi kilos)<br />
awmKo da namKo usrulia warmodgenili; sxva sauGlebel<br />
erTeulSi zmniswiniani formebia damowmebuli.<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna es faqti aGniSvnis Girsia, magram ar migvaCnia<br />
wingadadgmul nabiJad antonTan SedarebiT.<br />
gaiozis msJelobidan isic Cans, rom avtors zmniswinian da<br />
uzmniswino formaTa dapirispireba Kvela SemTxvevaSi miaCnia SesaZleblad,<br />
Tumca calke erTeulad amgvarad dapirispirebuli<br />
formebi ar gamoiKofa. erTi kia, avtori cdilobs, zmniswinian<br />
da uzmniswino formaTa dapirispirebiT Seamciros formaTa paralelizmi<br />
uGvlilebis srul paradigmaSi. amis nimuSad gvesaxe-
Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istoriidan<br />
ba is faqti, rom `sazGvrebiTisa sqesisa namKo usruli da apoteTika<br />
sa sqesisa namKo usrulesi~ paradigmebSi garda Sorisdebulisa,<br />
rig SemTxvevaSi zmniswiniTaa gansxvavebuli. mag.:<br />
vhswer vhswerdi vhswer di _ va vaSa va<br />
Sa SaTu Tu anu uke ukeTu uke<br />
Tu da davhswer da<br />
vhswer vhswerdi vhswer di (gaiozi, 1970,<br />
gv. 91).<br />
unda aGiniSnos isic, rom zmniswinian da uzmniswino formaTa<br />
erT paradigmaSi warmodgenis principi gaiozis gramatikaSi<br />
Tanmimdevrulad araa gatarebuli.<br />
am TvalsazrisiT metad saintereso viTarebaa d. Kifianis<br />
gramatikaSi. d. Kifiani, iseve rogorc gaiozi, SesaZleblad<br />
Tvlis Kvela SemTxvevaSi zmniswinian da uzmniswino formaTa dapirispirebas.<br />
da, rac mTavaria, oden zmniswiniT dapirispirebul<br />
formebs cal-calke sauGlebel erTeulebad warmoadgens:<br />
1) vakeTeb<br />
vakeTeb<br />
gavakeTeb<br />
gavakeTeb<br />
2) vakeTebdi<br />
vakeTebdi<br />
gavakeTebdi<br />
gavakeTebdi<br />
3) vakeTebde<br />
vakeTebde<br />
gavakeTebde<br />
gavakeTebde<br />
(daxra CvenebiTi, dro axlandeli _ awmKo) da<br />
(daxra CvenebiTi, dro momavali gasaTavebeli);<br />
(daxra CvenebiTi, dro gavlili usruli) da<br />
(daxra CvenebiTi, dro gavlili sruli);<br />
(daxra pirobiTi, dro axlandeli usruli) da<br />
(daxra pirobiTi, dro axlandeli sruli).<br />
rogorc vxedavT, aq iseTive viTarebaa, rogorc a. SaniZiseuli<br />
sistemis I seriaSi awmKosa da mKofadis wreTa mimarTebis<br />
sakiTxSi. magram d. Kifiani am princips bolomde gaatarebs da<br />
cal-calke sauGlebel erTeulebad warmogvidgens II da III seriis<br />
sauGlebel erTeulTa zmniswinian da uzmniswino formebs.<br />
4) vakeTe<br />
vakeTe<br />
ga gavakeTe ga ga vakeTe<br />
5) vakeTo<br />
vakeTo<br />
ggavakeTo<br />
g<br />
vakeTo<br />
(daxra CvenebiTi, dro gavlili usrulesi) da<br />
(daxra CvenebiTi, dro gavlili usrulesi sarwmuno);<br />
(daxra pirobiTi, dro momavali martivi) da<br />
(daxra pirobiTi, dro momavali sruli).<br />
71
72<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
SeniSvna SeniSvna: SeniSvna amgvar formaTa paradigma pirobiT kiloSi gamor-<br />
Cenili Cans. amas gvafiqrebinebs brZanebiT kiloSi<br />
sxvadasxva drois formebad warmodgenili akeTos<br />
akeTos<br />
(rCeviTi martivi) da gaakeTos gaakeTos (rCeviTi sruli).<br />
am ukanasknelis analogiiT aGvadgenT `momaval<br />
sruls~.<br />
6) mikeT mikeTebia mikeT bia<br />
ga gamikeTebia<br />
ga<br />
mikeTebia<br />
7) mekeTebina<br />
mekeTebina<br />
ga gameke ga gameke<br />
mekeTebina<br />
Tebina<br />
8) mekeTebinos<br />
mekeTebinos<br />
mekeTebinos<br />
gamekeTeb gamekeTebinos<br />
gamekeTeb nos nos<br />
(daxra CvenebiTi, dro gavlili berZnuli aoristi)<br />
da<br />
(daxra CvenebiTi, dro gavlili aoristi ga-<br />
Tavebuli);<br />
(daxra pirobiTi, dro gavlili usruli) da<br />
(daxra pirobiTi, dro gavlili sruli);<br />
(daxra natvriTi, dro gavlili usruli) da<br />
(daxra natvriTi, dro gavlili sruli)<br />
(d. Kifiani, 1882)<br />
amdenad, d. Kifiani sul 16 formobriv erTeuls gamoKofs.<br />
sistema mwKobria, principi bolomdea gatarebuli. magram Zalze<br />
sagulisxmoa is faqti, rom dro-kiloTa amgvar sistemas avtori<br />
mxolod SesaZlebel variantad miiCnevs, xelovnurad garTulebulad<br />
Tvlis (saswavlo miznebisaTvis Seufereblad) da SeniSnavs:<br />
`aucilebelia, unda Semokldes rogorme es uGvlileba~ (iqve, gv.<br />
104). am SeniSvnas mosdevs saintereso msJeloba: `gana ar SeiZleba,<br />
erTxel iTqvas da amiT gaTavdes, rom zmnas saxe sruli KovelTvis<br />
maSin miecema, rodesac Tavs prefiqsad erT-erTi<br />
mimZGoli Tandebuli miuJdebao?~ (iqve, gv. 104). amdenad, zmniswinian<br />
da uzmniswino formaTa Sepirispireba avtors zmniswinis<br />
maaspeqtebel (sruli aspeqtis warmoebis) funqciaze miapKrobinebs<br />
KuradGebas, rac faqtobriv gamoricxavs zmniswinis formawarmoebiT<br />
funqcias.<br />
gamartivebuli uGlebis sistema amgvar saxes iGebs:<br />
I. daxra CvenebiTi<br />
1. dro axlandeli _ awmKo _ vakeTeb<br />
vakeTeb<br />
2. dro gavlili _ vakeTebde<br />
vakeTebde
Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istoriidan<br />
3. dro gavlili usrulesi _ vakeTe<br />
vakeTe<br />
4. berZnuli aoristi _ mikeTebia<br />
mikeTebia<br />
II. daxra pirobiTi<br />
5. axlandeli _ mekeTebina<br />
mekeTebina<br />
6. gavlili _ vakeTebde<br />
vakeTebde<br />
7. momavali _ vakeTo<br />
vakeTo<br />
III. daxra natvriTi<br />
8. gavlili _ mekeTebinos<br />
mekeTebinos<br />
amdenad, sul 8 formobrivi erTeuli gamoiKo. uwKvet uwKvetlis<br />
uwKvet lis<br />
formas SeniSvna axlavs: `amas rom gaTavebulis (sisrulis) saxe<br />
mieces, prefiqsad erT-erTi Tandebuli unda miuZGvanoT~ (iqve,<br />
gv. 106) da Semdgom Kovel sauGlebel erTeulTan mianiSnebs:<br />
`win Tandebuli daasrulebs~...<br />
es varianti rom ufro realurad miaCnia avtors, am SeniSvnidanac<br />
Cans: `da unda vTqvaT, rom mimoxvra gamovida unaklulo~<br />
(iqve, gv. 112).<br />
momaval droze msJelobisas aGniSnavs: `rogorc berZnulSi,<br />
qarTulSic am zmnis momavalad axlandeli saxe ixmareba: vakeTeb;<br />
da Tu win Tandebuli mousviT, gamova: gavakeTeb...~ (iqve, gv.<br />
107). es SeniSvna orgvarad aris sagulisxmo: Jer erTi, avtori<br />
SeniSnavs, rom awmKos awmKos uz uzmnis uz uzmnis<br />
mniswi<br />
wino wi no for formam for<br />
mam Se SeiZ Se<br />
iZ iZle<br />
leba le ba mKofa mKofadi mKofa di<br />
dro drois dro is ga gage ga<br />
ge gebac ge bac it itvi it itvi<br />
virTos vi Tos da, meore, zmnis zmniswi zmnis zmniswi<br />
wini wi ni mKofa mKofadi mKofa<br />
di dro drois dro is<br />
ga gage ga<br />
ge gebas ge bas mxo mxolod mxo<br />
lod awmKos awmKos awmKos for formas for mas ani aniyebs ani<br />
yebs yebs. yebs Kvela sxva SemTxvevaSi<br />
zmniswins sruli aspeqtis warmoebis funqcia aqvs (`prefiqsad<br />
win Tandebuli daasrulebs~). cota qveviT (iqve, gv. 123) zmniswinis<br />
sakiTxs isev ubrundeba da aGniSnavs: zmniswinebi `Kovel-<br />
Tvis ucvlelad rCebian da zmna ise unda mimoixvrebodes, TiTqos<br />
Tandebuli sul ara hqoniKos~.<br />
amdenad, d. Kifianma 16 formobrivi erTeuli zmniswinis<br />
funqciis ganzogadebiT 8 formobriv erTeulze daiKvana. marTalia,<br />
aGreva aqac gvaqvs: damatebiT kauzatiursa da brZanebiTis<br />
Sinaarsis mqone formebs gamoKofs calke sauGlebel erTeulad,<br />
magram amas SeiZleba principuli mniSvneloba ar mivaniyoT. mTavaria,<br />
rom d. Kifianma SeZlo axali qarTulis Kvela mwkrivis<br />
73
74<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
formaTa warmodgena uGlebis sistemaSi da mkacrad gaatara<br />
formobrivi principi. am faqts qveviT kvlav gavixsenebT.<br />
2222....4444. . . . uGlebis uGle uGle uGlebis<br />
bis bis tipe ti ti tipe<br />
pebi pebi<br />
bi bi<br />
is, rac antonis naazrevidan Semdegdroindel gramatikebSi<br />
ar aisaxa da raSic principulad daupirispirda antons, upirveles<br />
Kovlisa, gaiozi, uGlebis tipebis gamoKofaa.<br />
gaiozi qarTuli zmnis TaviseburebaTa gaTvaliswinebiT<br />
gvTavazobs originalur princips uGlebis tipebad daKofisa-<br />
Tvis. gaiozis `qarTul gramatikaSi~ uGlebis 6 saxea gamoKofi-<br />
li: `kanonierni uk…À uGl‚lebani zmnaTani arian eq…s, romelnica<br />
pirvelTa, meoreTa da mesameTa pirTa Sina sazG…rebiTisa<br />
hsqesisa awmKo sa dro saTa kanonierad mimoƒrilni ganirCevian;<br />
magal.:<br />
1. vaqeb, aqeb, aqebs; vaqebT, aqebT, aqeben.<br />
2. mhG‚Zavs, ghG‚Zavs, hG‚Zavs; g…G‚Zavs, ghG‚ZavsT, hG‚ZavsT.<br />
3. ves…ri, es…ri, es…ris; ves…riT, es…riT, es…rian.<br />
4. viqm, iqm, iqms; viqmT, iqmT, iqman.<br />
5. vubnob, ubnob, ubnobs; vubnobT, ubnobT, ubnoben.<br />
6. vhswer, hswer, hswers; vhswerT, hswerT, hsweren~ (gaiozi,<br />
1970, gv. 71).<br />
rogorc warmodgenili sqemidan da misi komentarebidan (iqve,<br />
gv. 71-72) Cans, uGlebis saxeTa gamoKofis safuZveli piris<br />
niSnebisa da zmnis xmovanprefiqsTa kombinaciebia.<br />
zogadi suraTi aseTia: I, III, IV, V da VI uGlebaSi subieqturi<br />
uGlebis zmnebia gaerTianebuli (sxvagvarad: zmnebi, romel-<br />
Tac aqvT subieqturi uGleba). II uGlebas miakuTvnebs im zmnebs,<br />
romelTac ar gaaCniaT subieqturi uGleba (mGviZavs, maqvs...).<br />
ramdenadac I, III-VI tipis uGlebis zmnebisaTvis saerTo niSania<br />
vinis rigis piris niSanTa mqonebloba, damatebiT niSnad xmovanprefiqsebia<br />
moSveliebuli. sqemis saxiT rom warmovidginoT, ase-<br />
Ti viTareba iqneba:<br />
I.<br />
v-a _<br />
a _<br />
a _ s<br />
v-a _ T<br />
a _ T<br />
a _ n
Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istoriidan<br />
III.<br />
IV.<br />
V.<br />
VI.<br />
v-e _<br />
e _<br />
e _ s<br />
v-i _<br />
i _<br />
i _ s<br />
v-u _<br />
u _<br />
u _ s<br />
v-h _<br />
h _<br />
h _ s<br />
v-e _ T<br />
e _ T<br />
e _ n<br />
v-i _ T<br />
i _ T<br />
i _ n<br />
v-u _ T<br />
u _ T<br />
u _ n<br />
v-h _ T<br />
h _ T<br />
h _ n<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna Cven mier Sedgenili sqema arsebiTad gansxvavdeba<br />
specialur literaturaSi warmodgenili sqemisagan<br />
(Sdr.: al. focxiSvili, 1979, gv. 168-170). avtoris<br />
azriT, xmovanprefiqss gaiozi piris niSan-<br />
Ta tolfas odenobad gaiazrebs. gaiozi msJelobs:<br />
`pir…Àlisa uk…À uGl‚lebis SemoqmedebiTTa zmna-<br />
Ta sazG…rebiTisa hsqesisa awmKo sa mxoloobiTsa<br />
drosa Sina aqun mapirovneblad pir…Àlisa pirisa<br />
damwKebeli leqsisa aso v da meorisa pirisa _<br />
Se Semdgo Se<br />
mdgo mdgomi mdgo mi mi misi mi si a da mesamisa pirisa _ ukanaskneli<br />
aso s...~ (xazi Cvenia _ g. g.) (gaiozi, 1970, gv. 71)<br />
`Semdgomi misi aa~<br />
a gulisxmobs v-s momdevno a-s. ase<br />
rom, xmovanprefiqsis arsebobaze I piris formaSic<br />
mianiSnebs; ivaraudeba III pirSic: aq gaiozi mxolod<br />
I da II piris formaTagan ganmasxvavebel elementze<br />
(-s-ze) mianiSnebs. es rom asea, amas uGlebis<br />
paradigmebic adasturebs:<br />
vaqeb vaqebT<br />
aqeb aqebT<br />
aqebs aqeben<br />
75
76<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
Znelia vifiqroT, rom am paradgmis Semdgeni a-s<br />
mqoneblobas mxolod II piris formaSi varaudobs.<br />
aseve unda iTqvas uGlebis sxva saxeebzec...<br />
gaiozis mier SemoTavazebuli klasifikacia mxolod moqmedebiTi<br />
gvaris zmnebs Seexeba. mianiSnebs, rom Sesabamisi vnebiTebi<br />
erTgvarad iuGvlis (iqve, gv. 71-72).<br />
marTalia, uGlebis tipebad daKofis es principi dGevandeli<br />
poziciebidan gaumarTlebeli Cans (qcevis formaTa sxvaoba<br />
ar qmnis sxvaobas uGlebaSi), magram Cven gaiozis udavo<br />
damsaxurebad migvaCnia qarTuli zmnis bunebidan amosvliT uGlebis<br />
tipebad daKofis gzebis Zieba. vinisa da manis rigebis<br />
gaTvaliswineba da xmovanprefiqsTa moSvelieba Cven am gzebis<br />
Ziebad gvesaxeba.<br />
Tumca isic unda aGiniSnos, rom gaiozi ver axerxebs<br />
Tavisi principis bolomde gatarebas: obieqturi uGlebis<br />
zmnebSi xmovanprefiqsebs aGar iTvaliswinebs...<br />
am xarvezs gaiozis Semdegdroindeli gramatikosebi asworeben.<br />
kerZod, i. qarTveliSvili ukve ori saxis uGlebas gamoKofs;<br />
ZiriTadi principi gaiozisa rCeba _ vinisa da manis rigis gaTvaliswineba,<br />
oGond i. qarTveliSvili vinis rigis SemTxvevaSi<br />
KuradGebas aGar aqcevs xmovanprefiqsebs; ufro sworad, aerTianebs<br />
gaiozis 1, 3-6 uGlebas; msJeloba avtorisa gaiozis<br />
msJelobas emKareba: `uGl‚lebani zmnisani arian orni: zmnani<br />
zmnani<br />
p½lisa lisa uGl‚lebisani uGl‚lebisani arian igini, r½lnica awmKosa S½a drosa<br />
pir…Àlsa S½a pirsa SemdgomiTa misiTa aso Ta, ese igi, anu a,<br />
anu e, anu i, , anu u, , , anu h; da mesamesa S½a pirsa aso Ta awmKosa<br />
S½a drosa, mxoloobiTsa S½a ricx…sa p½lsa S½a pirsa gapirovndebian<br />
aso Ta amiT m; meoresa S½a pirsa aso Ta g; x½ mesamesa<br />
S½a pirsa anu h, anu u da anu meorisa pirisa mapirovnebelisa g<br />
SemdgomiTa aso Ta~ (i. qarTveliSvili, 1809, gv. 44). magaliTebic<br />
gaiozisa meordeba.<br />
amdenad, gaiozis mier SemoTavazebuli principi ixveweba. 6<br />
saxeobidan 2 miviGeT. amgvari klasifikacia zmnebisa misaGebia<br />
Semdegdroindeli avtorebisTvisac, vidre k. dodaSvili ar<br />
itKvis, rom `uGvlileba qarTulSi erTia~ (k. dodaSvili, 1887).
Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istoriidan<br />
faqtobriv, uarKofili iqna gaiozis principi uGlebis tipebad<br />
daKofisa (vimeorebT, qarTveliSvilis Tvalsazrisi gaiozis<br />
Tvalsazrisis daxvewis cdaa).<br />
2222....5555. . . . zmnur zmnur zmnur zmnur formaTa formaTa formaTa formaTa warmoebis warmoebis warmoebis warmoebis sakiTxebi sakiTx sakiTx sakiTxebi<br />
ebi ebi<br />
praqtikul gramatikebSi gvxvdeba araerTi saintereso dakvirveba,<br />
migneba; zog maTgans mecnieruli Girebuleba dGesac ar<br />
daukargavs. Kovel SemTxvevaSi, qarTuli enobrivi sinamdvilis<br />
gramatikuli analizis istoriis TvalsazrisiT uciloblad<br />
imsaxurebs KuradGebas.<br />
uwKvetlis warmoebaSi od sufiqsi (d-s paralelurad) Jer<br />
kidev antonma gamoKo. magram od rom umTavresad vnebiTi gvaris<br />
zmnebTan gvaqvs da, saerTod, iseT SemTxvevebSi, roca awmKos<br />
forma i elementiT iwarmoeba, amis Taobaze saintereso msJelobas<br />
gvTavazobs T. jordania (T. jordania, 1889, gv. 61-62). sagulisxmoa<br />
amave avtoris mier awmKoSi statikur zmnaTa gamoKofa<br />
da maTi warmoebis Taviseburebebze KuradGebis gamaxvileba:<br />
`s a x e m K o f o b i T i a w m K o s d r o i s a iwarmoeba<br />
saxel-zmnaTagan, romelTaca moekvecebaT `a~ da miemateba xmovani<br />
`i~ da arsebiTi zmnaca, mag., rev-a _ v-revi-var (xar, a); fen-a _<br />
v-fen-i-var (xar), wer-a _ v-wer-i-var da sxv. im saxelzmnebs,<br />
romelnic dabolovdebian `eba~, `oma~, `ola~, `ma~ da `va~<br />
(winauxmoTi) miemateba `i~ ZirSi. mag. gd-eba _ vgd-i-var, rg-eba<br />
_ va-rg-i-var; bm-a _ va-b-i-var da sx. namKo usruls droSi<br />
miiGebs `odi~ (iSviaTad `di~-s) (iqve, 62). aseTi dawvrilebiTi<br />
analizi statikur zmnaTa formawarmoebis Sesaxeb sxvagan ar<br />
gvxvdeba.<br />
sagulisxmo dakvirvebad migvaCnia gaiozTan is faqti, rom<br />
namKo srulis e mawarmoebeli mxolod I da II piris formebTan<br />
gvaqvs (gaiozi, 1970, gv. 72).<br />
III seriis formaTa inversiul bunebaze antonic mianiSnebda,<br />
magram gaiozi azustebs mas da wesis saxes aZlevs: `Koveli zmna<br />
SemoqmedebiTi namKosa usrulessa da uusrulessa drosa Sina<br />
77
78<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
mapirovneblad miiGeben meorisa uGl‚lebisa mapirovnebelTa<br />
niSanTa~ (iqve, gv. 73). meore uGl‚lebad avtorTan, rogorc<br />
iTqva, obieqturi wKobis zmnebia gamoKofili.<br />
I TurmeobiTis warmoebaSi ies ies º ia ia paralelizmi antonma<br />
SeniSna; paradigmebSi ies ies daboloebiani formebi Seitana. gaiozis<br />
paradigmebi am mxriv antonisas mihKveba. i. qarTveliSvili pa-<br />
radigmebSi paralelurad warmoadgens ies ies º ia ia daboloebas:<br />
`namKo usrulesi: mididebies-ia g‚didebies-ia<br />
gididebies-ia gididebiesT -iaT<br />
udidebies-ia udidebiesT-iaT~<br />
(i. qarTveliSvili, 1809, gv. 46).<br />
aseve meordeba p. ioseliansa da s. dodaSvilTan. mxolod<br />
d. Kifiani dainaxavs am ori tipis warmoebas Soris sxvaobas. ies<br />
ies<br />
daboloebian formebs `samwignobaros~ uwodebs, xolo ia ia-ze ia daboloebul<br />
formebs _ sasaubros. `samwignobro~ da `sasaubro~<br />
d. KifianTan dGevandeli TvalsazrisiT `Zveli qarTulisa~ da<br />
`axali qarTulis~ gagebas emTxveva (Sdr.: sasaubro _ aris, ari;<br />
gavakeTebdi... sawignobaro _ ars, ganvakeTebdi...) `samwignobro~<br />
da `sasaubro~ formaTa paradigmebs d. Kifiani Kvela sauGlebel<br />
erTeulSi paralelurad warmoadgens. es faqti imiTacaa<br />
Girssacnobi, rom d. Kifianma, qarTvel gramatikosTagan pirvelma,<br />
cada uGvlilebaSi Zveli da axali qarTulis faqtebis sistemuri<br />
gamiJvna da Sedareba.<br />
ies ies daboloebiani formebi Zveli qarTulis faqtad iqna<br />
kvalificirebuli p. kvicariZesTan: `namKo odes usruls da<br />
sruls dros Zvels qarTul enaSi nacvlad nabolarisa ia ia uzis<br />
zogan ies ies. ies mag. `Sevikribi, sada ara ganmibnevies~ sax. maT. T. 25<br />
m. 241; `raodeni ese giswavies Cemgan~ samoc: da sx. marama es<br />
forma samarTlianaT uar uKvia axals qarTul enas~ (p. kvicari-<br />
Ze, 1888, gv. 117-118). avtori axali qarTulisaTvis kanonikurad<br />
mxolod ia ia daboloebas miiCnevs.<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna es faqti imiTacaa sagulisxmo, rom p. kvicariZe<br />
pirvelia praqtikul gramatikaTa avtorTagan,<br />
vinc svams sakiTxs Zveli da axali qarTuli enis<br />
gansxvavebis Taobaze.
Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istoriidan<br />
I TurmeobiTis Sesaxeb praqtikul gramatikebSi msJeloba<br />
amiT ar mTavrdeba. a. quTaTelaZe moiTxovs, saerTod iqnes<br />
amoGebuli dro-kiloTa sistemebidan es forma: `sazGvrebiT daxras<br />
akldeba, dGemde umarTebulod xmarebuli, namKo usrulesi.<br />
zmna am formaSi aris perifraza da Semdgaria mimGeobisagan da<br />
arsebiT zmnaTagan, mag. vu-weri-var, u-weri-xar, u-weri-a (ars,<br />
aris), mi-wer-xar, mi-weri-a (ars, aris) da sxv. aqedan cxadad Cans<br />
_ viTomda n. usrulesis sami piri: mi-weri-a, gi-weri-a, u-weri-a,<br />
romelic aris mesame piri. amaTi qvemdebare iqneba `is~, e. i. rac<br />
dawerila, anu daiwereba Cemgan, Sengan, misgan da sx. _ `me, Sen,<br />
mas, imas~ ki damateba iqneba. es forma wineT Cvenc gvqonda SecdomiT<br />
Setanili Cvens gramatikaSi~ (a. quTaTelaZe, 1897, gv. 4).<br />
msJelobidan gamomdinare, avtoris KuradGeba or faqts miuqcevia:<br />
1) formaTa aGweriT warmoebasa da 2) formaTa cvlas<br />
gramatikuli obieqtis pirTa mixedviT. am TvalsazrisiT I TurmeobiTis<br />
formebi aSkarad sxvaobs droTa formebisagan. es ki<br />
safuZvels aZlevs avtors, uGlebis sruli paradigmidan amoiGos<br />
sauGlebeli erTeuli. msJeloba TavisTavad sainteresoa; dasmuli<br />
sakiTxebi _ sagulisxmo.<br />
ar. quTaTelaZe aseve moiTxovs dro-kiloTa sistemidan II<br />
TurmeobiTis amoGebas: `saTuo daxraSi uarvKaviT Kvela namKo,<br />
radgan isini SecdomiT iKvnen Separulni, da arian ki vnebiTi<br />
zmnis formebi, _ mag. miGebuli iKo saTuo daxraSi namKo usrulad<br />
`me-wer-a~ da n. srulad _ `da-me-wer-a~. magram es simar-<br />
Tles moklebulia: `me-wer-a~ aris zmnis vnebiTi saxe da warmodgeba<br />
am gvarad misi awmKo: vi-wer-ebi, ve-wer-ebi, me-wer-ebi, gewer-ebi<br />
da sx. aqedan... gagrZelebuli: vi-wer-e, i-wer-e, i-wer-a<br />
da sx. ve-wer-e, e-wer-e, e-wer-a da sx. me-wer-e, me-wer-a, ge-wer-e,<br />
ge-wer-a, e. i. Cvengan cnobili `me-wer-a, ge-wer-a, e-wer-a~ (a. qu-<br />
TaTelaZe, 1897, nv. 5). es SeniSvna friad sagulisxmoa: avtori<br />
KuradGebas miaqcevs im faqts, rom es prefiqsiani vnebiTis wKvetili<br />
da gardamaval zmnaTa II TurmeobiTi formobrivad identuria.<br />
formobriv paralelizms ki gamoricxavs sistemidan. ar. qu-<br />
TaTelaZis Tvalsazriss mxardayera ar hqonia. upirveles Kovlisa,<br />
imitom, rom amgvarad KuradGeba formobrivi monacemebisadmi<br />
sxvas ar gaumaxvilebia.<br />
79
80<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
SeniSvna SeniSvna: SeniSvna a. quTaTelaZesTan formobriv monacemebs rom arsebiTi<br />
KuradGeba eqceva, am SeniSvnidanac Cans:<br />
`uGvlilebis dros didi KuradGeba unda mieqces<br />
prefiqsebs, sufiqsebs da infiqsebs...~ (a. quTaTelaZe,<br />
1897, gv. 13). Tumca es sakiTxi rom arcTu<br />
martivad esaxeba avtors, aqedanac Cans: `dGemdis<br />
mainc ver vigdeT xelSi is klite, romelic aGebs<br />
Kvela zmnebis kars, rom, Sig ra aris, gavigoT; mainc<br />
ver gavxseniT dGemdis is saidumloebis naskvi,<br />
romelsac hqvia uGvlileba. e. i. ver mivageniT im<br />
kanons, romlis ZaliTac SegvZleboda Koveli<br />
zmnis Cagdeba kalapotSi, uGvlilebis dros, da<br />
ise, _ rom erTmaneTSi ar agvreoda~ (ar. quTaTelaZe,<br />
1897, gv. 12). faqtobriv, es msJeloba Sefasebaa<br />
gakeTebulis da programac gasakeTeblis,<br />
Tumca, unda iTqvas, rom am cdas mniSvnelovani<br />
Sedegi ar mohKolia...<br />
vfiqrobT, erT-erTi dadebiTi Sedegi, rac a. quTaTelaZis<br />
zmnaTa klasifikacias aqvs, isaa, rom gamoiKo Kvela Temis niSani.<br />
ar. quTaTelaZe cdilobs, zmnaTa klasifikacia isev formobrivi<br />
niSnebis mixedviT moaxdinos; moqmedebiTi gvaris zmnaTa-<br />
Tvis 15 klass gamoKofs, vnebiTi gvaris zmnaTaTvis _ 13-s (ar.<br />
quTaTelaZe, 1897).<br />
ZiriTadi saklasifikacio niSani awmKos fuZis warmoebaa,<br />
rasac wKvetilis formasTan SepirispirebiT arkvevs. iTvaliswinebs<br />
uwKvetlisa da mimGeobis formaTa warmoebasac. KuradGeba<br />
eqceva xmovanprefiqsebs, faqtobriv, klasifikacia rTulia da gayirdeba<br />
am cdis progresulobaze saubari.<br />
rogorc vTqviT, orTemianobaze KuradGebis gamaxvileba sistemuri<br />
saxiT udavod sagulisxmo faqtia. Tumca am faqtze miniSneba<br />
ufro adre T. jordaniasTan gvxvdeba: namKo sruli `warmosdgeba<br />
saxelzmnaTagan mimatebiT bolos xmovanisa `e~ (`a~-s magier),<br />
mag. kv-eT-a _ vkv-eT-e, wer-a _ vw-er-e (asea! _ g. g.), triali<br />
_ vitrial-e da sx. da dabo da<br />
bo bolo<br />
loebul lo bul bulni bul ni mar marcvle mar<br />
cvle cvlebi<br />
biTa bi Ta ``oba<br />
`<br />
oba oba~ oba ~ da<br />
`eba eba eba~ eba (xSirad `ili~-ze daboloebulnic) war warsul war<br />
sul sulSi sul Si mo moik mo<br />
ik ikve<br />
vecen ve cen am<br />
mar marcvlebs mar cvlebs da da da danar da danar<br />
narCen<br />
CenSi Cen Si mi miima mi<br />
ma mate<br />
teben te ben ima imave ima<br />
ve xmo xmovan xmo xmovan<br />
vansa van sa `e~, ~, ~, mag mag. mag<br />
.
Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istoriidan<br />
Se Semko Se<br />
mko mkoba mko ba _ _ Se Sevamk Se<br />
vamk vamk-e, vamk , mo mota mo<br />
ta tace tace<br />
ceba ce ba _ _ mo movi mo<br />
vi vitac<br />
tac-e tac e da da sx sx. sx<br />
. sa sabo sa<br />
bo boloo<br />
loo<br />
`eva eva eva~ eva ~ gada gadaiq gada<br />
iq iqce<br />
ceva ce va `ie ie ie~-d ie d d da `ena ena ena~ ena ~ _ `ine ine ine~-d, ine , , mag mag. mag . cd cd-ena cd ena _<br />
vacd vacd-ine vacd ine ine, ine , w-eva eva _ _ vw vw-ie vw ie da da sx sx. sx (T. jordania, 1889, gv. 55) (xazi<br />
Cvenia _ g. g.). awmKos formebze msJelobisas ki T. jordania aGniSnavs,<br />
rom `saxelzmnebs mxolod ukanaskneli xmovani miekveceba~<br />
(gv. 54). amdenad, eb eb, eb<br />
, ob marcvalTa mokveca namKo srulis<br />
formaTa warmoebis specifikadaa miCneuli. aseve: ev ev → iv iv, iv , en →<br />
in in procesic am sauGlebel erTeulSi xdebao. zmnur formaTa<br />
warmoebis TvalsazrisiT saintereso dakvirvebaa.<br />
gvinda kidev erT faqts mivaqcioT KuradGeba: T. jordania<br />
axdens zmnur formaTa warmoebis ganzogadebasa da gvTavazobs<br />
formawarmoebiT modelebs: `xolo T‚T moqmedebiTis zmnebis mo-<br />
mavali dro warmosdgeba nakveTiTa `vi-x-eb~ (mKofobiTebi ki na-<br />
kveTiTa `ve-x-ebi~), sadac x udris saxelzmnas, ukanasknel xmovan<br />
mokvecilsa; magram Tu saxelzmna dabolovdeba marcvlebze: eba,<br />
oba da va; maSin `x~ udris danarCens nawils saxelzmnisas, mag.<br />
vi-god-eb, vi-Can-eb, vi-wux-eb, vi-titin-eb. Tu awmKosa aqvs nakve-<br />
Ti: `vi-x-eb, anu v-x-ebi~, maSin momavali, sazogado kanonisamebr,<br />
iwarmoeba TandebuliT, mag. vigvianeb _ davigvianeb... (T. jorda-<br />
nia, 1889, gv. 56). anda: `vnebiTi awmKo iwarmoeba nakveTiTa, `vi-x-<br />
ebi~, sadac x udris saxelzmnas~ (gv. 61); awmKo iwarmoeba nakve-<br />
TiTa `v-x-debi~, romelSiac x udris Zirs zmnisas (`eba~ da `oba~<br />
mokveTils)~ (iqve, gv. 62) da a. S. faqti udavod sainteresoa.<br />
2222....6666. . . . sauGlebel sauGle sauGle sauGlebel<br />
bel bel erTe er er erTe<br />
Teul Teul<br />
ulTa ulTa<br />
Ta Ta urTi ur ur urTi<br />
TieeeerrrrTmi Ti Tmimar Tmi Tmimar<br />
marTe marTe<br />
Tebis Tebis<br />
bis bis<br />
sa saki sa saki<br />
kiTxi kiTxi<br />
Txi Txi da da da da Tana Ta Ta Tana<br />
namim namim<br />
mimdev mimdevro<br />
dev devro<br />
roba roba<br />
ba ba<br />
sauGlebel erTeulTa urTierTmimarTebaze warmoebis<br />
TvalsazrisiT miniSnebebi antonTanac gvaqvs. XIX saukunis dasasruls<br />
es sakiTxebi aqtualuri msJelobis sagani xdeba. mxedvelobaSi<br />
gvaqvs k. dodaSvilis, T. jordaniasa da d. CubinaSvilis<br />
Sromebi.<br />
samive avtorTan aris cda sauGlebel erTeulTa dalagebisa<br />
sawarmoebeli fuZis mixedviT. k. dodaSvilma, faqtobriv,<br />
uarKo droTa dalageba kiloebis mixedviT, rasac Tavi ver<br />
daaGwies mTlianad T. jordaniam da d. CubinaSvilma. magram gasaTvaliswinebelia<br />
isic, rom T. jordania roca msJelobs<br />
81
82<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
sauGlebel erTeulTa urTierTmimarTebaze, KuradGeba mxolod<br />
formawarmoebazea gamaxvilebuli; iseve rogorc k. dodaSvils, T.<br />
jordaniasac ori Jgufi aqvs gamoKofili:<br />
I. awmKosagan awmKosagan (vyri) nawarmoebi droebi:<br />
a) dro dro momavali momavali (`windasmiTa romelsame sazmnebo<br />
Tandebulebis~) _ ga-vyri.<br />
b) namKo namKo usr usruli usr li (di di an odi odi elementTa mimatebiT)<br />
v-yr-idi, v-qreb-odi.<br />
g) namKo namKo namKo istoriuli istoriuli (mimatebaTa wina nakveTisa `mi~<br />
(gvi, gi, u) da bolo nakveTisa `ia~; xolo daboloebulni<br />
awmKoSi `av~ da `am~ miiGeben `av~-s da `am~-s)<br />
_ mi-xev-ia, mi-kl-avs.<br />
II. namKo namKo srulisagan srulisagan (syra) iwarmoeba:<br />
a) namKo namKo uusrulesi uusrulesi uusrulesi an an winare winare-warsuli<br />
winare warsuli (winadarTviTa<br />
nakveTebisa me/ge, e, gve). mag. Txara (man) _ me-Txara).<br />
b) namKo namKo namKo sruli sruli vnebiTis vnebiTis vnebiTis saxisa saxisa, saxisa urTierTobisa da<br />
saTuo sqesisa srulad hgavs winare-warsuls... miimatebs<br />
marcvlebs `os~ an `as~. igulisxmeba III III<br />
ka kavSirebiTi<br />
ka<br />
vSirebiTi<br />
vSirebiTi.<br />
vSirebiTi<br />
g) sqesi sqesi brZanebiTi<br />
brZanebiTi brZanebiTi (`ganirCeva namKo srulisagan<br />
mxolod niSniTa maxviliT~ (igulisxmeba II brZanebiTi).<br />
d) dro dro momavali momavali da da saTuo saTuo sqesisa (damatebiTa bolos<br />
xmovanTa `o~, `a~ anu iSviaTad `e~) _ mivawebo...<br />
(T. jordania, 1889, gv. 56-57).<br />
viTareba d. CubinaSvilTanac amgvarivea. ZiriTadad or<br />
Jgufs gamoKofs:<br />
I. awmdgomisagan awmdgomisagan (vhswer) iwarmoeba:<br />
a) qmnili qmnili qmnili usruli usruli (di da odi marcvalTa mimatebiT) _<br />
vhswerdi,<br />
b) awmdgomi awmdgomi namKobisa namKobisa (de, ode-s darTviT) _ vhswerde,
Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istoriidan<br />
g) qmnili qmnili qmnili uusrulesi<br />
uusrulesi uusrulesi (vh, va, vi-s mi-T Secvlisa da ia,<br />
ies darTviT) _ miweria, miweries.<br />
SeniSvna SeniSvna: SeniSvna : sainteresoa is faqti, rom avtori grZnobs TurmeobiTis<br />
warmoebaSi saKrdeni fuZis orgvar<br />
SesaZleblobas da SeniSnavs, rom zog SemTxvevaSi<br />
awmKos fuZes marcvali moekveceba...<br />
II. qmnili qmnili qmnili srulisagan<br />
srulisagan (vhswere) iwarmoeba:<br />
a) qmnadi qmnadi TuobiTi TuobiTi _ vhswero,<br />
b) qmnili qmnili sruli ruli TuobiTi TuobiTi _ mewera.<br />
(d. CubinaSvili, 1887, gv. XIV-XVII).<br />
k. dodaSvilTan es ufro sistemuri saxiTaa warmodgenili:<br />
I Jgufi:<br />
awmKo awmKo (moTxrobiTi daxra) _ vakeTeb,<br />
momavali momavali (moTxrobiTi daxra) _ gavakeTeb,<br />
awmKo awmKo (natvriTi daxra) _ vakeTebde,<br />
momavali momavali (natvriTi daxra) _ gavakeTebde,<br />
namKo namKo usruli usruli (moTxrobiTi daxra) _ vakeTebdi,<br />
namKo namKo sruli sruli (saTuo daxra) _ gavakeTebdi.<br />
II Jgufi:<br />
namKo namKo mravalgziTi mravalgziTi (moTxrobiTi daxra) _ vakeTe,<br />
namKo namKo ssruli<br />
s sruli<br />
ruli (moTxrobiTi daxra) _ gavakeTe,<br />
awmKo awmKo (saTuo daxra) _ vakeTo,<br />
momavali momavali (saTuo daxra) _ gavakeTo,<br />
namKo namKo usrulesi<br />
usrulesi usrulesi (moTxrobiTi daxra) _ mikeTia,<br />
namKo namKo usrulesi<br />
usrulesi usrulesi (saTuo daxra) _ mekeTos,<br />
namKo namKo usruli usruli (saTuo daxra) _ mekeTa.<br />
(k. dodaSvili, 1887, # 217; 1894, # 6).<br />
SeniSvna SeniSvna: SeniSvna SeniSvna zmniswinian da uzmniswino formaTa dapirispirebis<br />
principi k. dodaSvilisa ZiriTadad d. Kifians<br />
emKareba (I variants, rTuls).<br />
sagulisxmoa isic, rom zmnis orTemianobas pirve-<br />
83
84<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
lad KuradGeba k. dodaSvilma miaqcia (k. dodaSvili,<br />
1887, # 214).<br />
k. dodaSvils sawarmoebeli fuZis principi rom bolomde<br />
gaetarebina, III seriis xelovnuri formebi Cndeba paradigmebSi.<br />
amis Taobaze n. abesaZe SeniSnavda: `k. dodaSvili brmad misdevs<br />
Tavis sqemebs da amis mixedviT xSirad uCveulo, xelovnur formebs<br />
qmnis~ (n. abesaZe, 1960, gv. 74). aq isic unda gaviTvaliswinoT,<br />
rom am principiT dalagebul orJgufian sistemaSi III seriis<br />
formaTa ganawileba ar moxerxda: III seriaSi zmnaTa erTi Jgufi<br />
saKrdenad I seriis fuZes iKenebs (u-keTebia...), meore Jgufi<br />
_ II seriis fuZes (au-G-ia...). es sirTule k. dodaSvilma am gziT<br />
moxsna (uke uke ukeTe<br />
Tebia Te bia formis nacvlad paradigmaSi uke ukeTia uke ukeTia<br />
Tia forma Casva).<br />
es sqemaTa brmad gamokidebis Sedegi ki ar aris, survili<br />
unificirebuli sistemis Seqmnisa, cda principis bolomde gatarebisa.<br />
Secdomas sakvlevi sakiTxis sirTule Seapirobebs. aqve<br />
unda SevniSnoT, rom es sirTule dGesac ar aris daZleuli.<br />
amis Taobaze qveviT iqneba msJeloba.<br />
amgvarad, sami avtoris friad saintereso erTgvar TvalsazrisTan<br />
gvaqvs saqme. sauGlebeli erTeulebi dalagda sawarmoebeli<br />
fuZis mixedviT; gamoiKo dro-kiloTa ori Jgufi: a) awmKoze<br />
damKarebuli da b) wKvetilze damKarebuli.<br />
im sirTulis moxsna, ramac k. dodaSvils xelovnuri formebi<br />
awarmoebina, n. marma III Jgufis gamoKofiT cada (n. mari,<br />
1908). III JgufSi sami sauGlebeli erTeuli Sevida: I Turmeobi-<br />
Ti, II TurmeobiTi da III kavSirebiTi: `es sami dro erTad unda<br />
iKos, radganac isini nawarmoebia erTi da imave wesiT, Tumca<br />
verc erT maTgans ver ganvixilavT, rogorc saKrdenad xmarebul<br />
dros, romlisganac sxvebi arian warmoqmnili~ (n. mari, 1931, gv.<br />
138. vimowmebT naSromidan: <strong>arn</strong>. Ciqobava, 1962, gv. 98). rogorc<br />
vxedavT, sirTule amgvar klasifikaciasac (III Jgufis gamoKofas)<br />
axlavs. amis gaTvaliswinebiT saocrad faseulad gveCveneba<br />
aGniSnul avtorTa (da, gansakuTrebiT, k. dodaSvilis) naazrevi.<br />
originaluria, magram naklebfaseuli, sauGlebel erTeul-<br />
Ta s. xundaZiseuli daJgufeba. Tu aqamde sauGlebel erTeulTa<br />
dalageba xdeboda ZiriTadad kiloTa, anda sawarmoebeli fuZis<br />
mixedviT, s. . xun xunda xun xunda<br />
daZe da Ze droTa mixedviT aJgufebs maT:
I.<br />
II.<br />
III.<br />
Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istoriidan<br />
awmKos awmKos awmKos Jgufi Jgufi: Jgufi Jgufi<br />
namKos namKos namKos Jgufi Jgufi: Jgufi<br />
mKofadis<br />
mKofadis<br />
Jgufi Jgufi: Jgufi<br />
vswer<br />
vswerde<br />
vswerdi<br />
vswere (davswere)<br />
miweria (damiweria)<br />
mewera (damewera)<br />
meweros (dameweros)<br />
vswerdi (davswerdi)<br />
vswer (davswer)<br />
vswerde (davswerde)<br />
vswero (davswero)<br />
(s. xundaZe, 1907, gv. 16-19).<br />
s. xundaZesTan saintereso faqtad gveCveneba TiToeuli<br />
sauGlebeli erTeulisaTvis kiTxvis misadageba (saswavlo mizani<br />
ganapirobebda, rogorc Cans, amas). I nawilSi droebs arc asaxelebs,<br />
kiTxvebis mixedviT warmoadgens paradigmebs (mosamzadebeli<br />
klasis kursSi); meore nawilSi droTa dasaxelebas mosdevs ki-<br />
Txvebi (droTa mixedviT): ras vSvrebi? ras unda vSvrebode? ras<br />
vSvrebodi? ra vqeni? ra miqnia? ra meqna? ra meqnas? ras vizamdi?<br />
ras vizam? ra vizamde? ra vqna? (s. xundaZe, 1907, gv. 16-19; 139-<br />
143). rogorc vxedavT, es is kiTxvebia, romlebic dGes Cvens<br />
praqtikul Tu samecniero gramatikebSi gvxvdeba. es udavo damsaxurebaa<br />
s. xundaZisa. Tumca unda aGiniSnos, rom amgvari cda<br />
m. JanaSvilTanac gvaqvs: `Tu gvinda gavigoT moqmedebis viTareba<br />
da dro, rodesac igi swarmoebs, unda davsoT kiTxvebi. sakiTxebad<br />
ixmarebian mxolod zmnebi Ca Cade Ca Cade<br />
dena, de , qmna qmna, qmna<br />
, Sro Sroma Sro<br />
ma ma, ma , Kof Kofna Kof<br />
na na, na , ke keTe ke<br />
Te- Te<br />
ba ba~ ba (m. JanaSvili, 1906, gv. 74). kiTxvebic aseTia, mag.: awmKo awmKo: awmKo ras<br />
Cadixar? ras iq? ras Svrebi? ras akeTeb? ras izam? raa? vinaa?<br />
rogorc vxedavT, m. JanaSvili kiTxvas svams zmnis semantikis<br />
mixedviT. s. xundaZem moaxdina ganzogadeba da iseTi kiTxva Seir-<br />
Ca, romelic, metad Tu naklebad, Kvela semantikis zmnas SeiZleba<br />
miesadagos.<br />
85
86<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna Znelia am SemTxvevaSi daisvas m. JanaSvilisa da<br />
s. xundaZis TvalsazrisTa mimarT uwinaresoba-Semdgomadobis<br />
sakiTxi. s. xundaZis `qarTuli gramatikis~<br />
pirveli gamocema 1905 wels gamovida (Cven<br />
vsargeblobT II gamocemiT); m. JanaSvilisa _ 1906<br />
wels. ramdenadac s. xundaZiseuli Tvalsazrisi<br />
ufro daxvewili Cans (da gamoiricxeba m. JanaSvilis<br />
gavlena), unda vivaraudoT, rom erTmaneTisagan<br />
damoukideblad iqmneboda es ori Tvalsazrisi.<br />
2222....7777. . . . zo zoga zo zoga<br />
gadi gadi<br />
di di sura su su sura<br />
raTi raTi<br />
Ti Ti aseTi ase ase aseTi<br />
Tiaaaa Ti<br />
dro-kiloTa sistemis analizis TvalsazrisiT praqtikulma<br />
gramatikebma sakmaod mKari safuZveli moumzades XX saukunis<br />
qarTul enaTmecnierebas samecniero kvleva-ZiebisaTvis. praqtikos-gramatikosebma,<br />
upirveles Kovlisa, antonma, fasdaudebeli<br />
Gvawli dasdes qarTuli gramatikuli azris ganviTarebas. mravali<br />
migneba da dakvirveba faseulia da dGesac ar daukargavs<br />
mniSvneloba. Kvela avtors sakadrisi unda miezGas. Kvela azrsa<br />
da Tvalsazriss angariSi unda gaewios, Girseulad Sefasdes da<br />
Tavisi adgili unda miekuTvnos qarTuli gramatikuli azris istoriaSi.
Tavi Tavi II. dro-kiloTa sistema.<br />
uGlebis tipebi<br />
$ $ 3. . dro dro-kiloTa dro kiloTa sistemis sistemis sistemis analizis<br />
analizis<br />
mdgomareoba<br />
mdgomareoba da da amocanebi amocanebi<br />
sauGlebel erTeulTa (mwkrivTa) raodenoba axal qarTul-<br />
Si Zvelisagan gansxvavebulia. aGvniSneT: praqtikul gramatikebSi<br />
(kerZod, antonTan) Zveli qarTulis TiTqmis Kvela forma iKo<br />
SemCneuli, magram ver moxerxda Kvela sauGlebeli erTeulis<br />
gamoKofa. rogorc iTqva, mizezi isaa, rom XVIII- XIX saukuneebSi<br />
iqmneboda imdroindeli qarTuli saliteraturo enis praqtikuli<br />
gramatikebi (zog SemTxvevaSi Zveli qarTuli enis masalaze!).<br />
amitom praqtikul gramatikebSi SemCneulia axali qarTulis Kvela<br />
mwkrivis forma, dalagebis principic gamoikveTa, Jgufebadac<br />
daiKo. principi TiTqos bolomde gatarda, magram ver moicva<br />
Kvela tipis zmnis uGleba: garda amisa, saqme III seriis formebma<br />
gaarTula. marTalia, n. mariseuli sistema Zveli qarTuli enis<br />
viTarebas asaxavs, magram principi uGlebis sistemis dalagebadaKofisa<br />
araa gansxvavebuli Zveli da axali qarTulisaTvis.<br />
sxvaobas Zvelsa da axal qarTuls Soris qmnis sauGlebel erTeulTa<br />
raodenoba (zogJer ama Tu im sauGlebeli erTeulis funqciuri<br />
datvirTva da warmoebis wesi).<br />
amgvarad, praqtikul gramatikebSi SeZlebisdagvarad gamoiKo<br />
axali qarTulis TiTqmis Kvela sauGlebeli erTeuli da aseve<br />
gairkva kidec am erTeulTa urTierTmimarTebis sakiTxebi warmoebis<br />
TvalsazrisiT. a. SaniZem I seriaSi eqvsi mwkrivi gamoKo, romlebic<br />
or wred daalaga (a. SaniZe, 1973). sistemis erTeulTa<br />
raodenoba ar Secvlila, terminebi dazustda da sabolood ase-<br />
Ti saxe miiGo sauGlebel erTeulTa sistemam:
88<br />
1.<br />
2.<br />
3.<br />
4.<br />
5.<br />
6.<br />
7.<br />
8.<br />
9.<br />
10.<br />
11.<br />
12.<br />
13.<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
1930 1930 w.<br />
`qarTuli qarTuli gramatika gramatika~<br />
gramatika<br />
I I seria<br />
seria<br />
a) awmKos wre<br />
awmKo<br />
namKo uwKveteli<br />
I kavSirebiTi<br />
b) mKobadis wre<br />
mKobadi<br />
pirobiTi<br />
I kavSirebiTi<br />
II II II seria<br />
seria<br />
namKo wKvetili<br />
namKo xolmeobiTi<br />
brZanebiTi (II subieqturi<br />
pirisa mxolod da isic<br />
warTqmiTad)<br />
II kavSirebiTi<br />
I TurmeobiTi<br />
II TurmeobiTi<br />
III kavSirebiTi<br />
III III seria seria<br />
seria<br />
1.<br />
2.<br />
3.<br />
4.<br />
5.<br />
6.<br />
7.<br />
8.<br />
9.<br />
10.<br />
11.<br />
12.<br />
13.<br />
`qarTuli qarTuli qarTuli gramat gramatikis<br />
gramat kis kis<br />
safuZvlebi<br />
safuZvlebi~<br />
safuZvlebi<br />
I I seria seria<br />
seria<br />
a) awmKos wre<br />
awmKo<br />
uwKveteli<br />
awmKos kavSirebiTi<br />
b) mKofadis wre<br />
mKofadi<br />
xolmeobiTi<br />
mKofadis kavSirebiTi<br />
II II II seria<br />
seria<br />
wKvetili<br />
brZanebiTi<br />
II xolmeobiTi<br />
II kavSirebiTi<br />
III III seria<br />
seria<br />
I TurmeobiTi<br />
II TurmeobiTi<br />
III kavSirebiTi<br />
saKuradGeboa is faqti, rom 1930 wlis gramatikaSi terminiT<br />
I I kav kavSi kav kavSi<br />
Sire<br />
rebi<br />
biTi bi Ti ori mwkrivia aGniSnuli. gavxazavT: or<br />
mwkrivs erTi da igive saxeli hqvia. es uxerxuloba 1942 wlis<br />
gramatikaSi gamosworda: erTs ewoda awmKos kavSirebiTi, meores<br />
_ mKobadis kavSirebiTi (a. SaniZe, 1942, gv. 213, 314), Tumca sqe-
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
maSi isev I kavSirebiTi darCa, oGond frCxilebSi mieTiTa: I kavSirebiTi<br />
(awmKosi), I kavSirebiTi (mKobadisa) (a. SaniZe, 1942, gv. 217).<br />
`safuZvlebSi~ sqemas axlavs SeniSvna, rom ori mwkrivi _<br />
brZanebiTi da II xolmeobiTi _ kiloebSia Semonaxuli. Tumca,<br />
rogorc iTqva, sailustraciod brZanebiTisaTvis saliteraturo<br />
qarTulis formebia moxmobili: were (dawere), aSene (aaSene); xolo<br />
II xolmeobiTisaTvis _ Zveli qarTulisa: vweri (davweri), va-<br />
Seni (avaSeni) (a. SaniZe, 1973, gv. 223).<br />
momdevno msJelobaSi a. SaniZe SeniSnavs: `mwkrivebs rom<br />
gamovakloT II xolmeobiTi, romelic dGevandel qarTulSi iSvia-<br />
TadGa ixmareba da brZanebiTi, romelsac sxva mwkrivebisagan gansxvavebuli<br />
formebi TiTqmis aGar aqvs, 13 mwkrivisagan 11 dagvrCeba~<br />
(a. SaniZe, 1971, gv. 233).<br />
`qarTuli enis zogad daxasiaTebaSi~ <strong>arn</strong>. Ciqobava 10<br />
mwkrivs warmoadgens (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1950); ar Cans e. w. `mKofadis<br />
kavSirebiTi~ (`awmKos kavSirebiTi~ aGiniSneba terminiT `pirveli<br />
kavSirebiTi~).<br />
sqema aseTi saxisaa:<br />
`awmKos awmKos wKebaSi Sedis:<br />
1. awmKo;<br />
2. awmKosagan nawarmoebi namKo namKo us usru us usru<br />
ruli<br />
li; li<br />
3. namKo usrulisagan nawarmoebi kav kavSi kav<br />
Si Sire<br />
rebiTi re biTi ppir<br />
p pir<br />
irve<br />
veli<br />
li; li<br />
4. awmKosganve nawarmoebi mKofa mKofadi mKofa di da<br />
5. mKofadisagan nawaromebi pi piro pi<br />
ro robi<br />
biTi<br />
Ti<br />
namKo namKo namKo Zi Ziri Zi Ziri<br />
riTa<br />
Tadis Ta dis wKebaSi Sedis:<br />
1. namKo ZiriTadi (aoristi) da<br />
2. kavSirebiTi meore.<br />
Tur Turme Tur Turme<br />
meobi me bi biTis bi Tis wreSi Sedis<br />
1. TurmeobiTi pirveli (gardamaval zmnebTan iwarmoeba<br />
awmKosagan an namKo ZiriTadisgan inversiulad);<br />
2. TurmeobiTi meore (iwarmoeba kavSirebiTi meorisagan)~<br />
(<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1950, gv. 062).<br />
89
90<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
1967 wels `mKofadis kavSirebiTi~ <strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong> Seaqvs<br />
sauGlebel erTeulTa sistemaSi da uwodebs mas `pirobiT-kavSirebiTs<br />
(<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1967, gv. 48). ase rom, sxvaoba a. SaniZis<br />
sistemasTan moixsna.<br />
amgvarad, saKovelTaod gaziarebuli Tvalsazrisis mixedviT,<br />
axal qarTulSi 11 mwkrivi gvaqvs. zog SemTxvevaSi sxvaobas mxolod<br />
terminologia qmnis (amjamad amas CvenTvis principuli<br />
mniSvneloba ara aqvs).<br />
amJerad miGebuli daJgufeba mwkrivTa sistemisa ZiriTadad<br />
sawarmoebeli fuZis principzea agebuli, rac samecniero literaturaSi<br />
n. maris danergilad miiCneva. rogorc viciT, ufro<br />
adre msgavsi principiT sauGlebel erTeulTa daJgufeba scades<br />
d. CubinaSvilma, k. dodaSvilma da T. jordaniam. Tu sawarmoebeli<br />
fuZis principi umtkivneulod SeiZleba gatardes I da II seriaSi,<br />
sirTules III seriis mwkrivebi qmnis. am sirTules n. maric<br />
grZnobs _ avtori mesame seriis calke Jgufad gamoKofisa. III serias,<br />
gansxvavebiT I da II seriisagan, ar gaaCnia saKrdeni mwkrivi.<br />
I TurmeobiTis fuZe ara Tu ar aris saKrdeni danarCeni mwkrivebisaTvis,<br />
aramed umetes SemTxvevaSi principulad sxvaobs kidec<br />
maTgan... am winaaGmdegobis Taobaze n. mari aGniSnavs, rom: `es<br />
sami dro erTad unda iKos, radganac isini nawarmoebia erTi da<br />
imave wesiT, Tumca vercerT maTgans ver ganvixilavT rogorc<br />
saKrdenad xmarebul dros, romlisganac sxvebi arian warmoqmnilni~<br />
(vimowmebT <strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong> naSromidan: <strong>arn</strong>. Ciqobava,<br />
1962, gv. 98). es saerTo wesi inversiulobaa; aseve, mesame seriis<br />
formebs sintaqsuri konstruqciis erTgvarobac aerTianebs... magram<br />
dairGva ZiriTadi principi mwkrivTa daJgufebisa: sawarmoebeli<br />
fuZis principi. `amosavali principis cvla klasifikaciis<br />
elementaruli wesis darGvevad iTvleba mecnierebis Kvela darg-<br />
Si; enis movlenaTa aGwerac aq gamonakliss ver Seqmnis. mereada:<br />
wKobis cvla _ sintaqsuri konstruqciis cvla _ axasiaTebs<br />
gardamaval zmnebs; gardauval zmnebSi aseTi cvla ara gvaqvs...<br />
amrigad, w a r m o e b i s wesi da sintaqsuri k o n s t r u q c i a<br />
TurmeobiTis Jgufis gamosaKofad mxolod gardamaval zmnebSi<br />
SeuZliaT ixmaron, da aqac igi klasifikaciis ZiriTadi wesis<br />
darGvevas niSnavs~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1962, gv. 98).
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
aGniSnuli sirTulis daZlevis saintereso cdaa a. SaniZis<br />
mier mwkrivis rTul kategoriad miCneva da mwkrivis elementebad<br />
aqtisa da Tanamdevrobis CaTvla (piris, ricxvis, droisa da kilos<br />
kategoriebTan erTad). avtoris azriT, mesame seriis mwkrivebs<br />
saerTo funqcia aerTianebT _ esaa TurmeobiToba (unaxaoba)<br />
procesisa. marTalia, III seriis formebs `unaxavi aqtis mwkrivebad~<br />
(a. SaniZe, 1973, gv. 222) moixseniebs, magram faqtia, rom<br />
unaxaoba procesisa mainc araa saerTo funqcia III seriis forma-<br />
TaTvis: `I TurmeobiTSi samive elementia: dro (wars.), kilo<br />
(Txr.) da aqti (unaxavi)... (iqve, gv. 221) `Sedgenilobis TvalsazrisiT<br />
II TurmeobiTi I-sagan erTi elementiT gansxvavdeba, es<br />
elementia Tanamdevroba (uwinaresi). es mwkrivi gadmogvcems iseT<br />
unaxav moqmedebas, romelic sxvas uswrebda~ (iqve, gv. 222). amgvarad,<br />
TurmeobiTisaTvis saerTo funqciaa unaxaoba (ganmasxvavebeli<br />
_ Tanamdevroba); miuxedavad imisa, rom erTgan III kavSirebi-<br />
Tic `unaxavi aqtis mwkrivad~ moixsenieba, misi daxasiaTebisas, ra<br />
Tqma unda, araferia Tqmuli unaxaobaze martivi mizezis gamo _<br />
amgvar gagebas ar Seicavs am mwkrivis formebi (mwkrivi xasiaTdeba<br />
mxolod droisa da kilos mixedviT). faqtia, aqti da Tanamdevrobac<br />
ver gaaerTianebs III seriis mwkrivebs erT Jgufad.<br />
III seriis formaTa erT Jgufad gaerTianebis sakiTxze specialurad<br />
msJelobs <strong>arn</strong>. Ciqobava. daskvna aseTia: `TurmeobiTi<br />
Jgufis nakvTebi ver gaerTiandeba maTi funqciis mixedviT; ker-<br />
Zod, TurmeobiToba ar aris am JgufisaTvis damaxasiaTebeli: kav-<br />
SirebiTi mesamisaTvis TurmeobiTis gageba ucxoa. TurmeobiTi<br />
meore ar iZleva TurmeobiTis Sinaarss, roca risame pirobaze<br />
miuTiTebs; xolo roca TxrobiTi kilos funqcia aqvs TurmeobiT<br />
meores, maSin misTvis ganmsazGvrelia sxva drosTan fardoba<br />
(e. i. `Tanamimdevroba~)~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1962, gv. 100). `mxolod<br />
nawilobriv egueba es Sinaarsi TurmeobiTs meores; TurmeobiTs<br />
pirvelSic unaxaoba ar gadmoicema pirvels pirSi, uarKofiTi nawilakebis<br />
xmarebisas ki _ sxva pirebSic~ (iqve, gv. 101).<br />
`sami Jgufis gamoKofa zmnis uGvlilebaSi nawilobriv gamarTlebulia<br />
sin sintaq sin<br />
taq taqsu taqsu<br />
suri<br />
ri TvalsazrisiT, nakvTebis warmoeba ki<br />
sintaqsis sagani ar aris, igi fu fuZe fu<br />
Ze ZeTa Ze Ta warmo warmoebas warmo bas ganekuTvneba da<br />
mo morfo mo<br />
rfo rfolo<br />
logi<br />
giis gi is sagani unda iKos (im TaviseburebaTa gaTvaliswinebiT,<br />
rac am rigis fuZeTa warmoebas axasiaTebs)~ (iqve, gv. 101).<br />
91
92<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
`nakvTebis warmoeba aris fuZeTa warmoeba da, maSasadame, nakvTebis<br />
sistemaSi ama Tu im nakvTma is adgili unda daikavos, rac<br />
mas ekuTvnis warmoebis TvalsazrisiT~ (iqve, gv. 102).<br />
es vrceli amonawerebi imisTvis moviKvaneT, rom naTeli<br />
iKos avtoris Teoriuli pozicia mwkrivTa sistemis daJgufebis<br />
sakiTxebze (es pozicia CvenTvisac amosavalia am sakiTxebze msJelobisas).<br />
amgvari Teoriuli safuZveli _ formobrvi monacemebis ga-<br />
Tvaliswineba _ <strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong> saSualebas aZlevs mwkrivebi or<br />
wKebad daaJgufos. ZiriTad mwkrivebad, romelTaganac iwarmoeba<br />
Kvela sxva mwkrivi uSualod Tu SualobiT, pirdapiri wKobiT<br />
Tu inversiulad, miiCneva awmKo da namKo ZirTadi da daaskvnis:<br />
`amisdakvalad nakvTebis warmoebisas gveqneba ori Jgufi: awmKos<br />
Jgufi da namKo ZiriTadis Jgufi. awmKos Jgufi amjamad Kvelaze<br />
mravalricxovania.<br />
I. garda gardama garda gardama<br />
mava<br />
vali va li zmnis awmKosa awmKosagan awmKosa<br />
gan (cvl-i-s) iwarmoeba:<br />
a) pir pirda pir pirda<br />
dapi dapi<br />
piri pi ri wKobis nakvTebi:<br />
1. namKo usruli (cvl-i-d-a) → 3. kavSirebiTi pirveli<br />
(cvl-i-d-e-s).<br />
2. mKofadi (Se-cvl-i-s) → 4. mKofadiseuli namKo usruli<br />
(Se-cvl-i-d-a).<br />
[5. 6. 7. TurmeobiTi I, II, kavSirebiTi III gardauval orpirian<br />
zmnaTa ({Se}scvlia, scvloda, scvlodes)].<br />
b) Se Sebru Se<br />
bru brune brune<br />
nebu<br />
buli bu li (in in inver<br />
versi<br />
siuli si li li) li ) wKobi wKobisa wKobi wKobisa<br />
sa: sa<br />
8. TurmeobiTi pirveli gardamaval zmnaTa (u-cvl-i-a).<br />
II. namKo namKo Zi Ziri Zi Ziri<br />
riTa<br />
Tadi<br />
disa<br />
sagan sa gan (cval-a) iwarmoeba nakvTebi:<br />
a) pir pirda pir pirda<br />
dapi<br />
piri pi ri wKobi wKobisa wKobi wKobisa<br />
sa: sa 9. namKo ZiriTadis xolmeobiTi<br />
(Zvel qarTulSi); (cval-i-s).<br />
10. kavSirebiTi meore (cval-o-s).<br />
b) Se Sebru Se<br />
bru brune<br />
nebu<br />
buli bu li (in in inver<br />
versi<br />
siuli si li li)<br />
) wKobi wKobisa wKobi wKobisa<br />
sa: sa<br />
11. TurmeobiTi meore gardamaval zmnaTa ({Se}ecvala).<br />
12. kavSirebiTi meore gardamaval zmnaTa ({Se}ecvalos)<br />
(<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1962, gv. 107).
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
sqemas ramdenime sirTule axlavs: sxvadasxvagvarad warmogvidgeba<br />
sistema gardamaval da orpirian gardauval zmnaTaTvis;<br />
erTpirian gardauval zmnaTa viTareba ar aisaxeba; araa warmodgenili<br />
e. w. mKofadis kavSirebiTi (`pirobiT-kavSirebiTi~ _ avtoris<br />
terminiT). garda amisa, Tu cvlis cvlis _ _ uc ucvlia uc<br />
vlia vlia, vlia , ake akeTebs ake<br />
Tebs _<br />
uke ukeTe uke ukeTe<br />
Tebia Te bia tipis gardamaval zmnaTa I TurmeobiTi am principiT<br />
awmKos JgufSi moxvdeba, aqebs aqebs _ _ uqia uqia, uqia<br />
, aGebs _ uGia tipis<br />
gardamaval zmnaTa igive mwkrivi wKvetilis JgufSi Seva (sqemaSi<br />
es faqti ar aisaxa). maSasadame, gardamaval zmnaTaTvisac araa<br />
mKari warmodgenili sistema.<br />
mwkrivTa sistema, amave principiT daJgufebuli (odnav Secvlili<br />
varianti), aris warmodgenili Semdegdroindel naSrom-<br />
Si (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1967, gv. 48-50):<br />
I. awmKos Jgufi<br />
1. awmKo _ zrd-i-s, a-Sen-e-b-s<br />
2. namKo usruli _ zrd-i-d-a, a-Sen-eb-d-a<br />
3. I kavSirebiTi _ zrd-i-d-e-s, a-Sen-eb-d-e-s<br />
4. mKofadi _ ga-zrd-i-s, a-a-Sen-eb-s<br />
5. pirobiTi _ ga-zrd--i-d-a, a-a-Sen-eb-d-a<br />
6. pirobiT-kavSirebiTi _ ga-zrd-i-d-e-s, a-a-Sen-eb-d-e-s<br />
7. I SedegobiTi _ ga-u-zrd-i-a, u-Sen-eb-i-a.<br />
II. namKo ZiriTadis Jgufi<br />
8. namKo ZiriTadi _ ga-zard-a, a-a-Sen-a<br />
9. namKo CveulebiTi (permansivi) _ ga-zard-i-s, a-a-Sen-i-s<br />
10. II SedegobiTi _ ga-e-zard-a, a-e-Sen-eb-in-a<br />
11. III kavSirebiTi _ ga-e-zard-o-s, a-e-Sen-eb-in-o-s.<br />
am sqemaSi moixsna is sirTule, erTi da igive mwkrivi sxvadasxva<br />
JgufSi rom iKo warmodgenili; Tumca sirTuleebi darCa.<br />
sqema mxolod gardamaval zmnaTaTvisaa gamosadegi (magali-<br />
Tebic gardamaval zmnaTa axlavs). zogadi SeniSvnebi igive rCeba,<br />
rac zemoT aGvniSneT. garda amisa, rac mTavaria, sawarmoebeli<br />
fuZis principi mainc dairGva: a-a-Sen Sen Sen-a, Sen , a-a-Sen Sen Sen-o-s Sen da a-e-Sen Sen-<br />
eb eb-in eb<br />
in in-a, in , a-e-Sen Sen Sen-eb Sen eb eb-in eb in in-o-s in s s erT JgufSi moxvda...<br />
93
94<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
saerTod: mwkrivis formaTa warmoebis (sauGlebel erTeul-<br />
Ta fuZis) sakiTxebze msJelobisas xmovanprefiqsebis sakiTxi garkvevas<br />
moiTxovs. am SemTxvevaSic, TurmeobiTebsa da III kavSirebiTSi<br />
xmovanprefiqsi gamoKofilia, sxva mwkrivebTan _ ara... sagulisxmoa<br />
is faqti, rom Tu I-II seriis formebSi erTi da igive<br />
xmovanprefiqsia warmodgenili Kvela mwkrivSi, gansxvavebulia vi-<br />
Tareba III seriis mwkrivebTan: gardamaval zmnebs I TurmeobiTSi<br />
sistemebr u- prefiqsi daerTvis, II TurmeobiTsa da III kavSirebiTSi<br />
_ e; orpiriani gardauvali zmnebi, romelTac I-II seriaSi<br />
e (ezrdeba) an u (ukeTdeba) prefiqsebi aqvT, III seriis formebs<br />
uprefiqsod iwarmoebs (ga-zrd-ia, ga-zrd-od-a; ga-h-keT-eb-i-a,<br />
gah-keT-eb-od-a). es wesi sistemebraa gatarebuli. zmnuri formawarmoebis<br />
sakiTxebze msJelobisas am faqts, albaT, gverds ver<br />
avuvliT. es faqti garkveulwilad mxars dauyers mwkrivTa sam<br />
seriad daJgufebas da, Sesabamisad, sawinaaGmdego Cvenebad gvesaxeba<br />
mwkrivTa or Jgufad warmodgenisas.<br />
amgvarad, mwkrivTa sistemis or Jgufad warmodgenas, romelsac<br />
saukuneze meti xnis istoria aqvs, ver miviCnevT warmatebul<br />
cdad.<br />
Tumca, sanam Cven am daskvnas gavakeTebdiT, Tavad avtorma,<br />
<strong>arn</strong>. Ciqobavam, 1984 wels gamoqveKnebul naSromSi mwkrivTa sistema<br />
tradiciul sam seriad warmoadgina. faqts dasabuTeba ar<br />
axlavs.<br />
naSromis specifikurobis gamo (dawerilia enciklopediuri<br />
cnobaris _ `msoflios enebi~ _ SekveTiT) dro-kiloTa sistemis<br />
sruli sqemac ar aris warmodgenili. TiTo seriidan TiTo<br />
mwkrivis formaa dasaxelebuli saTanado nimuSiT. magaliTad:<br />
`gardamavali zmna<br />
I seria: awmKo _ aqebs aqebs aqebs is mas<br />
II seria: namKo ZiriTadi _ aqo aqo aqo man igi<br />
III seria: I TurmeobiTi: uqia uqia mas igi~<br />
(<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1984, gv. 27).<br />
saerTod, aris ki SesaZlebeli mwkrivTa daJgufebisas formobrivi<br />
principis bolomde gatareba? Sesabamisad, mwkrivTa sistemis<br />
or Jgufad warmodgena?
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
kiTxvaze pasuxis gacema SesaZleblad migvaCnia im SemTxveva-<br />
Si, roca gairkveva rigi sakiTxebisa: ra aris mwkrivi, ra aris<br />
mwkrivis fuZe, ris safuZvelze xdeba mwkrivis gamoKofa da, Sesabamisad,<br />
rogoria mwkrivTa raodenoba da urTierTmimarTeba<br />
warmoebis TvalsazrsiT.<br />
$ $ 4. . mwkri mwkrivis mwkri vis ra raoba ra ba<br />
4444....1111. . . . ra ra ra ra aris aris aris aris mwkriiiivi mwkr mwkr mwkr vi vi???? vi<br />
<strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong> azriT, `nakvTi teqnikuri terminia da miuTi-<br />
Tebs uGvlilebis erTeulze am erTeulis funqciis aGuniSnavad.<br />
amitom nakvTi ver iqneba gramatikuli kategoria (`ufunqcio kategoria~<br />
ar aris kategoria!) iseve, rogorc gramatikul kategorias<br />
ar gulisxmoben terminebi `bgera~, `marcvali~, `xmovani~,<br />
`fuZe~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1948(1), gv. 8). sakiTxs specialuri gamokvleva<br />
uZGvna v. Tofuriam (v. Tofuria, 1956(1)). avtoris azriT,<br />
radgan mwkrivs ar gaaCnia gramatikuli kategoriis arc funqcia<br />
da arc forma, xolo mwkrivis sawarmoebel niSnebad miCneuli<br />
sufiqsebi (-a, -e, -o, -i...) drois, kilosa da Jerobis mawarmoebeli<br />
afiqsebia, amitom mwkrivi ar SeiZleba miviCnioT kategoriad.<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna sinonimuri terminebi `nakvTi~ da `mwkrivi~<br />
sauGlebeli erTeulis aGsaniSnavad ixmareba<br />
qarTul samecniero literaturaSi; pirveli maTgani<br />
<strong>arn</strong>. Ciqobavam SemoiGo, meore _ a. SaniZem.<br />
rogorc aGvniSneT, TiToeuli maTganis Semo-<br />
Gebas saTanado cnebebis sxvadasxvagvari gagebac<br />
axlda. amitom SeiZleba arc iKos gamarTlebuli<br />
am terminTa paraleluri gamoKeneba; ama Tu im<br />
avtoris naazrevis moxmobisas zogJer ar moxerxdeba<br />
gverdi avuaroT im termins, romelsac igi<br />
gamoiKenebs. Cvens SemTxvevaSi paraleluri xmareba<br />
am terminebisa amiTaa Sepirobebuli.<br />
gansxvavebul Tvalsazriss warmoadgens a. SaniZe. sakiTxs<br />
95
96<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
specialuri gamokvleva mieZGvna 1941 wels, romelic safuZvlad<br />
daedo mwkrivis Sesaxeb moZGvrebas `qarTuli enis gramatikis safuZvlebSi~.<br />
avtoris azriT, mwkrivi gramatikuli kategoriaa.<br />
msJelobis Tanamimdevroba aseTia: `aris Tu ara mwkrivi gramatikuli<br />
kategoria? swori pasuxi rom gavceT am kiTxvas, unda movigonoT:<br />
Kovelgvari gramatikuli kategoria Kalibdeba sapirispiro<br />
formaTa arsebobis niadagze. Tu am TvalsazrisiT SevxedavT<br />
mwkrivebs, davrwmundebiT, rom erTi romelime Jgufi, romelTac<br />
saerTod mwkrivi ewoda, iseT mimarTebaSia danarCenebTan, rogorc<br />
sxva romelime _ Kvela danarCenTan, isini erTgvar movlenas<br />
asaxaven enaSi, erTmaneTs Tanabrad Seezomebian, TiTqos Kvelas<br />
erTi da igive raodenoba aqvT formebisa (sqo sqo sqoli<br />
lioSi li Si Si: Si brZanebiTis<br />
mwkrivSi formaTa raodenoba naklebia, vidre TxrobiT-<br />
Si), TviTeul maTganTan garkveuli cnebaa dakavSirebuli da<br />
Kvela erTad warmodgenas gvaZlevs, rom isini Seadgenen sapirispiro<br />
saxeebs zogadi kategoriisas...~, `oGond sxva kategoriebi<br />
martivia, dauSleli, mwkrivi ki rTulia da Seicavs ramdenime kategorias,<br />
elementebad wodebuls, qarTulSi umTavresad drosa<br />
da kilos~ (iqve, gv. 217). sxvagan: `elementebi daerqva mwkrivis<br />
farglebSi ucvalebel kategoriebs, romlebic mis xerxemals<br />
warmoadgenen. qarTuli mwkrivis elementebia: dro, kilo, gzisoba,<br />
aqti, Tanamdevroba~ (a. SaniZe, 1973, gv. 116).<br />
ase vrclad imitom SevCerdiT aGniSnul Tvalsazrisze,<br />
rom, Cveni azriT, zogi ram dazustebasa da garkvevas moiTxovs.<br />
Jer erTi: piri, ricxvi, dro, kilo, gzisoba, aqti, Tanamdevroba<br />
da mwkrivi uGlebis kategoriebia, avtoris azriT. amaTgan<br />
mwkrivis kategoria elementebad Seicavs drois, kilos, gzisobis,<br />
aqtisa da Tanamdevrobis kategoriebs. sxvagvarad: uGlebis es kategoriebi<br />
elementebia imave uGlebis sxva kategoriisa... msJeloba<br />
TiTqos garkvevas sayiroebs...<br />
mwkrivis kategoriis Semadgenel kategoriaTa Sesaxeb msJelobisas<br />
miniSnebulia, rom TiToeuli maTgani (dro, kilo, gzisoba,<br />
aqti, Tanamdevroba) aris zmnis forma, iseve rogorc zmnis<br />
formad miiCneva ricxvisa da piris kategoriebi.<br />
amdenad, elementebad wodebuli kategoriebi morfologiur
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
kategoriebadaa miCneuli; ama Tu im formisaTvis damaxasiaTebel<br />
mudmiv, ucvalebel kategoriebad. gavixsenoT: `elementebi daerqva<br />
mwkrivis farglebSi uc ucva uc<br />
va vale<br />
lebel le bel ka kate ka kate<br />
tego<br />
gori gori<br />
riebs<br />
ebs, ebs romlebic mis<br />
xerxemals warmoadgenen. qarTuli mwkrivis elementebia: dro dro, dro ,<br />
ki kilo ki<br />
lo lo, lo , gzi gziso gzi gziso<br />
soba<br />
ba, ba , aq aqti aq<br />
ti ti, ti , Ta Tanam Ta Tanam<br />
namdev<br />
devro<br />
roba<br />
ba~ ba (xazi Cvenia _ g. g.).<br />
CvenTvis aseTi kiTxva iCens Tavs: aris Tu ara aGniSnuli<br />
kategoriebi morfologiuri kategoriebi; Sesabamisad _ ucvalebelni<br />
erTi mwkrivis farglebSi. aqedan gamomdinare: SeiZleba<br />
Tu ara morfologiurad mwkrivis daxasiaTeba aGniSnuli elementebis<br />
mixedviT?<br />
es uxerxuloba ufro Cans amgvar CamonaTvalSi: `davwere~<br />
zmnaSi uGlebis kategoriaTagan warmodgenilia: piri (Tanac subieqturi<br />
da obieqturi), ricxvi, dro, kilo, Jeroba, aqti, Tanamdevroba,<br />
mwkrivi; warmoqmnis kategoriaTagan: aspeqti, gvari,<br />
qceva, kontaqti, situacia (aklia gezi da orientacia)~ (a. SaniZe,<br />
1943, gv. 367): Tu mwkrivi elementebad Seicavs drois, kilos...<br />
a. S. kategoriebs, erT CamonaTvalSi gverdigverd rogor SeiZleba<br />
davaKenoT...<br />
4444....2222. . . . ra ra ra ra aris aris aris aris morfo mo mo morfolo<br />
rfo rfolo<br />
logi logi<br />
giuuuuri gi ri ri ri katttteeeego ka ka ka go gori gori<br />
riaaaa???? ri<br />
specialur literaturaSi morfologiuri kategoriis ganmartebisas<br />
araa erTgvarovani Sexeduleba. rig SemTxvevaSi morfologiuri<br />
kategoria gaigivebulia gramatikul kategorias-<br />
Tan. sxva TvalsazrisiT, morfologiuri kategoria gramatikuli<br />
kategoriis Semadgeneli nawilia sintaqsurTan erTad; sxvagvarad:<br />
sintaqsuri da morfologiur kategoriebis erToblioba<br />
qmnis gramatikul kategorias. gramatikuli kategoriis gageba<br />
dGesac kamaTisa da diskusiis sagans warmoadgens. aGniSnaven kidec:<br />
`samwuxarod, terminsa da cnebas `gramatikuli kategoria~<br />
Cvensa da sazGvargareTul enaTmecnierebaSi ar miuGia erTgvarovani<br />
ganmarteba da gamoKeneba. amas kargad gviCvenebs zogi ganmarteba<br />
da gansazGvra, TiTqosda alalbedze mocemuli~ (f. berezini,<br />
b. golovini, 1979, gv. 175) (wignSi saamiso mravali magali-<br />
Tia moKvanili).<br />
ar aris dava imis Taobaze, rom kategoria sapirispiro<br />
97
98<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
formaTa arsebobis safuZvelze Kalibdeba. aGniSnaven, rom `gramatikul<br />
kategorias gramatikuli formisa da gramatikuli mniSvnelobis<br />
erToba qmnis~ (v. gaki, 1986, gv. 32) da rom gramatikuli<br />
(morfologiuri) kategoriisaTvis gramatikuli (morfologiuri)<br />
niSnis mqonebloba miiCneva arsebiTad. <strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong><br />
sitKvebiT rom vTqvaT, `morfologiuri kategoria saTanado<br />
afiqsebiT unda iqnes warmodgenili da ara fuZis mniSvnelobiT~.<br />
ama Tu im faqtis morfologiur kategoriad miCnevas `morfologiuri<br />
niSnis qona-uqonloba wKvets~. sxvagvarad: `morfologiur<br />
kategorias qmnis afiqsiT gadmocemuli mniSvneloba~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava,<br />
1952, gv. 267).<br />
`gramatikuli kategoriis gamoxatulebis plani sistemurad<br />
organizebuli gramatikuli saSualebebia~ (a. bondarko, 1976, gv.<br />
30).<br />
saenaTmecniero literaturaSi es saKovelTaod gaziarebuli<br />
Tvalsazrisia. ufro konkretulad: `erTi da imave morfologiuri<br />
diferencialuri niSnebis gaerTianebis Sedegad<br />
miGebuli gramemebis iseT erTobliobas, romelSic Koveli diferencialuri<br />
niSani warmodgenilia Tavisi erT-erTi SesaZlebeli<br />
(dadebiTi an uarKofiTi) mniSvnelobiT, gramatikuli kategoria<br />
ewodeba. magaliTad, mxolobiTi ricxvis gramema da mravlobiTi<br />
ricxvis gramema, e. i. niSnis `erTi ~ mravali~ dadebiTi da<br />
uarKofiTi mniSvnelobebiT Sedgenili ori gramema erTiandeba<br />
ri ricxvis ri<br />
cxvis gra grama gra grama<br />
mati<br />
tikul ti kul kategoriaSi; I, II, III piris gramemebi qmnian<br />
piris gramatikul kategorias~ (T. gamKreliZe, 2003, gv. 223).<br />
CvenTvis es Tvalsazrisebi aris saKrdeni.<br />
4444....3333. . . . dro, dro dro dro,<br />
, , ro rogorc ro rogorc<br />
gorc gorc zmnis zmni zmni zmnis<br />
s s kate ka ka kate<br />
tego tego<br />
goria goria<br />
ria ria<br />
a r i s T u a r a d r o m o r f o l o g i u r i k a t e -<br />
g o r i a? mwkrivis formaTa funqciebze msJelobisas droisa da<br />
kilos kategoriebs gansakuTrebuli KuradGeba eTmoba. mwkrivTa<br />
saxeldebac ZiriTadad am ori maxasiaTeblis mixedviT xdeba. arc<br />
isaa SemTxveviTi, rom praqtikuli gramatikebidan moKolebuli<br />
sauGlebel erTeuls asec saxeldebdnen _ `dro~, `dro-kilo~;<br />
uGvlilebis sistemas _ `dro-kiloTa sistemis~ saxeliT movixse-
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
niebT dGesac. Cveulebriv drosa da kilos morfologiur kategoriebad<br />
miiCneven piris, ricxvis... kategoriaTa gverdiT: `morfologiuri<br />
kategoriebia: ...piri, ricxvi, dro, kilo, gvari... _<br />
zmnisaTvis~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1952, gv. 267). `zmna aris moqmedebis<br />
aGmniSvneli formacvalebadi sitKva, romelsac erTdroulad<br />
ramdenime morfologiuri kategoria moepoveba: pirvel Kovlisa<br />
piri, ricxvi, dro da kilo~ (a. SaniZe, 1973, gv. 173). zmnis morfologiuri<br />
kategoriebia `piri, ricxvi, kilo, qceva, gvari,<br />
dro da sxva~ (g. mayavariani, g. nebieriZe, 1972, gv. 102). es<br />
saKovelTaod gaziarebuli Tvalsazrisia. ramdenadac dro da kilo<br />
morfologiur kategoriebad gaiazreba, aris cda am kategoriaTa<br />
morfologiuri niSnis Ziebisa.<br />
drois mixedviT zmnuri formis kvalifikaciasa da daxasia-<br />
Tebas xangrZlivi istoria aqvs. drois kategoria erT-erTi rTuli<br />
da sadavo kategoriaa ara marto Cvens sinamdvileSi, aramed<br />
saerTod. araa SemTxveviTi, rom praqtikul gramatikebSi, da<br />
zogJer samecnieroSic, sauGlebeli erTeuli da dro gaigivebulia;<br />
imden droze saubroben, ramdeni sauGlebeli erTeulicaa:<br />
magaliTisaTvis: n. maris azriT, ZiriTadi dro rva aris: awmKo,<br />
namKo usruli, natvriTi, aoristi, kavSirebiTi (igive momavali),<br />
namKo sruli, winare warsuli, namKo kavSirebiTi (n. mari, 1925,<br />
gv. 142). <strong>arn</strong>. Ciqobava: `axal qarTulSi gvaqvs erTi awmKo, erTi<br />
mKofadi da oTxi namKo: namKo usruli anu uwKveti: akeTebda,<br />
aSenebda, Sromobda...; namKo ZiriTadi anu namKo wKvetili (aoristi):<br />
akeTa, aSena, iSroma...; TurmeobiTi pirveli: ukeTebia,<br />
uSenebia, uSromia..., TurmeobiTi meore: ekeTebina, eSenebina, eSroma...~<br />
(<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1952, gv. 274). a. SaniZe xazgasmiT aGniSnavs,<br />
rom `arev-dareva sufevs drois gagebaSi... aseTi mcdari Sexeduleba<br />
`drois~ Sesaxeb iqedan momdinareobs, rom specialur<br />
literaturaSi gramatikuli drois problema sworad ar aris<br />
dasmuli da gadawKvetili. sazogadod drois kategorias reven<br />
mwkrivis erT-erT kategoriasTan (kilosTan an Tanamimdevrobas-<br />
Tan) an TviT mwkrivTan da es aGreva, romelic yrelad asaxavs<br />
zogadi saenaTmecniero sakiTxis Seswavlis umweo mdgomareobas<br />
enis struqturul nawilSi, qarTul niadagzec ukritikod aris<br />
gadmotanili. sayiroa da aucilebeli, rom drois kategoria ga-<br />
99
100<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
moiTiSos sxva kategoriebisagan da mas Tavisi alagi mieCinos da<br />
sxvebsac TavTavisi moenaxos~ (a. SaniZe, 1973, gv. 201). `gramatikuli<br />
dro SeiZleba mxolod sami iKos: exlandeli, warsuli da momavali~<br />
(iqve, gv. 199). ZirTadad es Tvalsazrisia gaziarebuli.<br />
amjamad: drois samwevrian sistemas ganixilaven. safuZvels ki<br />
drois kategoriis amgvari gageba antikuri gramatikebidan iGebs.<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna drois morfologiuri kategoriis problema mxolod<br />
qarTuli <strong>enaTmecnierebis</strong> winaSe dasmuli<br />
problema rodia.<br />
aGniSnaven, rom `arcerTi sxva garmatikuli problema<br />
ar aris iseTi rTuli, rogorc gramatikuli<br />
drois problema~ (p. robertsi, 1954, gv. 131). magaliTisaTvis:<br />
v. vinogradovi mimoixilavs drois<br />
kategoriis Seswavlis istorias rusul enaTmecnierebaSi<br />
da aGniSnavs, rom erT-erTi Kvelaze sadavo<br />
sakiTxi, romelic azrTa principul sxvadasxvaobas<br />
iwvevda, drois kategoriaa. m. lomonosovma<br />
10 dro gamoKo, a. vostokovma _ 8, s. Safranovma<br />
_ 7, a. boldirevma _ 2. amgvari sxvadasxvaoba<br />
droisa da kilos kategoriaTa aGrevam gamoiwvia.<br />
am aGrevasTan brZolam m. katkovi da k. aqsakovi<br />
drois kategoriis uarKofamde miiKvana. amave azris<br />
iKo n. nekrasovic, romelmac scada `eCvenebina<br />
nebismieri rusuli zmnuri formis SesaZlebloba<br />
sruliad gansxvavebuli drouli mniSvnelobebis<br />
gamoxatvisa. is gadayriT uarKofda rusul zmnaSi<br />
drois mudmivi gramatikuli formis arsebobas~<br />
(v. vinogradovi, 1972, gv. 426-428). TviT v. vinogradovi<br />
rusulSi or dros gamoKofs (warsulsa<br />
da arawarsuls), xolo rusuli enis akademiur<br />
gramatikSi sami droa gamoKofili (awmKo, warsuli<br />
da momavali) (rusuli gramatika, 1980, gv.<br />
627). sakiTxi amgvarad sxva enaTa mimarTac dgeba.<br />
magaliTisaTvis, vfiqrobT, esec kmara.
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
rogorc iTqva, drois morfologiur kategoriad miCnevam<br />
TavisTavad dasva sakiTxi am kategoriis niSnis Ziebisa.<br />
axal qarTulSi warsuli drois gageba ramdenime mwkrivis<br />
formas SeiZleba hqondes. sxvagvarad: mwkrivTa daxasiaTebisas<br />
warsuli drois mniSvnelobis gadmocema miiCneva ramdenime<br />
mwkrivis formisaTvis niSandoblivad: vwer vwerdi vwer vwerdi<br />
di, di , da davwer da<br />
vwer vwerdi<br />
di, di , da davwe da<br />
vwe-<br />
re re, re<br />
, da dami da<br />
mi miwe<br />
weria weria<br />
ria, ria , da dame da<br />
me mewe<br />
wera<br />
ra, ra , da dame da dame<br />
mewe<br />
weros<br />
ros. ros Sesabamisad iKo mcdeloba<br />
namKo drois morfologiuri niSnis gamoKofisa.<br />
<strong>arn</strong>. Ciqobava wers: `rogorc zmnaSi, ise nazmnar saxelebSi<br />
(mimGeobebSi) dro afiqsebiTaa gamoxatuli (akeTeb-d-a... akeT-a<br />
← akeT-e-a... u-keTeb-i-a... e-keTeb-in in in-a... in (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1952, gv.<br />
275). magaliTebSi warsuli drois gamomxatvel morfologiur<br />
niSnebad gaxazulia: -d, , , -e, , -u, , -i, , -ni ni ni. ni drois morfologiur<br />
gamoxatvaze msJeloba grZeldeba: SeiZleba dro aGniSnos cal calke cal ke<br />
sitKvam sitKvam: sitKvam guSin... SarSan... Zvelad... warsulSi... winaT _ namKo<br />
droze miuTiTebs. magram es ar aris dro gramatikuli gagebiT,<br />
dros aq gadmogvcems mTe mTeli mTe li sitKva da ara mo morfo mo morfo<br />
rfolo<br />
logi<br />
giuri gi ri sa sa- sa<br />
Su Suale Su<br />
le leba<br />
ba... ba dro dro mo morf mo morf<br />
rfolo rf lo logi<br />
giuri gi ri (afiqsebiT gamoxatuli) da<br />
`dro dro ara aramor ara aramor<br />
morfo<br />
folo<br />
logi<br />
giuri gi ri ri~ ri (leqsikuri saSualebiT gadmocemuli)<br />
iseve unda ganvasxvavoT, rogorc mravlobiTi ricxvi, ricxviTi<br />
saxeliT aGniSnuli (`asi kaci~), da mravlobiTi ricxvi, morfologiuri<br />
niSniT warmodgenili (`kacebi~) (<strong>arn</strong>. Ciqobava, iqve).<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna iberiul-kavkasiur enebSi uGlebis tipebis Sesaxeb<br />
msJelobisas <strong>arn</strong>. Ciqobava wers: `dro, kilo<br />
da kilosTan funqciurad axlo mdgomi modaluri<br />
kategoriebi (Tanaobisa, saurTierTo, uneburobisa,<br />
ganzraxvisa...) upiratesad semantikur-stilistikuri<br />
xasiaTisa Cans!~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1979,<br />
gv. 165).<br />
Zveli qarTulis uwKvetelSi, I TurmeobiTsa da wKvetilSi<br />
gamovlenil -e sufiqss v. Tofuria `namKo saxeobaTa saerTo niSnad<br />
miiCnevs~ (v. Tofuria, 1955), Tumca drois gamomxatvel<br />
afiqsad misi kvalifikacia ar xdeba (iqve, gv. 73). TiTqosda winaaGmdegobrivia:<br />
`namKos saxeobaTa saerTo niSani~ `dros uTuod<br />
ar gamoxatavda~. magram wKvetilis -e sufiqss namKo drois<br />
101
102<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
morfologiur niSnad miiCnevs g. mayavariani (mimomxilveli,<br />
1972, gv. 532). igive avtori namKo drois mawarmoeblad miiCnevs<br />
agreTve wKvetilSi gamovlenil -i bolosarTs (iqve).<br />
amdenad, samecniero literaturaSi drois kategoriis morfologiur<br />
gamoxatvaze mxolod warsulis mimarT saubroben.<br />
awmKosa da mKofadis morfologiur gamoxatvaze (morfologiur<br />
niSanze) araa msJeloba. gamodis: drois samwevriani sistemidan<br />
markirebulia erTi, aramarkirebuli _ ori. am winaaGmdegobis<br />
moxsnas cdilobs g. mayavariani, romelic drois orwevrovan sistemas<br />
gvTavazobs: markirebuli namKo _ aramarkirebuli awmKo<br />
zogadi (momavali dro damatebiTi gramatikuli mniSvnelobaa diferencialur<br />
niSanTa konisaTvis: awmKo awmKo zo zoga zo zoga<br />
gadi ga di + grZli grZlivi grZli vi +<br />
sru sruli sru li as aspeq as aspeq<br />
peqti<br />
ti. ti msJelobisa da azris meti sicxadisaTvis moviKvanT<br />
amonarids. cnobisaTvis: g. mayavarianis naSromi `grZliobis,<br />
aspeqtisa da drois kategoriebis mimarTeba qarTulSi~ ar<br />
gamoqveKnebula (naSromi dakargulia). ZiriTadi debulebebi aGdgenilia<br />
m. mayavarianis mier. Cvenc am debulebebs vemKarebiT:<br />
`meore diferencialuri niSani, romliTac upirispirdebian<br />
zmnuri formebi erTmaneTs, aris dro. markirebulia namKo dro.<br />
alomorfebi [(od ~ di)] ~ (d ~di)] morfologiurad Sepirobebuli<br />
grZlivi formebiT: va vakeT va vakeT<br />
keT-eb keT eb eb-di eb di : : va vakeT va vakeT<br />
keT-eb keT eb eb, eb vxat vxat-av vxat av av-di av di di :<br />
:<br />
vxat vxat-av vxat av av, av vwer vwer-Ø-di<br />
vwer di : : vwer vwer-Ø, vwer<br />
vtir vtir-Ø-odi<br />
vtir odi : : vti vtiri vti vtiri<br />
ri da sxva), [e ~<br />
i º Ø] (morfologiurad Sepirobebuli aragrZlivi, wKvetili<br />
formebiT: va vakeT va vakeT<br />
keT-e keT e : : va vake va<br />
ke keT-eb ke eb eb, eb , vka ka kali ka li : vkl vkl-av vkl<br />
av da sxva). markirebul<br />
namKos upirispirdeba aramarkirebuli awmKo zogadi~ (g. mayavariani,<br />
1972, gv. 531).<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna niSvna<br />
vna: vna : aseve drois orwevrian sistemaze msJelobs m. megreliSvili;<br />
gamoKofs warsulsa da arwarsul<br />
dros: `warsuli drois arawarsulTan dapirispireba<br />
arsebobs drois samwevra sistemis SigniT da<br />
dafuZnebulia ara marto semantikur, aramed<br />
struqturul niSanzec~ (m. megreliSvili, 1986,<br />
gv. 33). `gvaqvs rogorc formaluri, ise semantikuri<br />
safuZveli CavTvaloT, rom dapirispireba axlandeli-momavali<br />
arsebobs ufro farTo kategoriis<br />
_ `arawarsulis~ _ CarCoebSi~ (iqve, gv.
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
103<br />
82). Znelia am Tvalsazrisis gaziareba, ramdenadac<br />
avtoris msJeloba winaaGmdegobrivia: emKareba<br />
Tvalsazriss, rom gramatikul kategorias aqvs<br />
Tavisi Sinaarsi da forma (Sinaarsis plani da gamoxatulebis<br />
plani); rom dro gramatikuli kategoriaa<br />
(gv. 45); magram roca uGlebis sistemis<br />
cxrils warmoadgens da aanalizebs am sistemas<br />
drois kategoriis TvalsazrisiT, daaskvnis: `drois<br />
gramatikul kategorias am formebSi araviTari<br />
calke aGebuli formaluri elementi ar SeesatKviseba~<br />
(gv. 79).<br />
naSromSi arc im struqturul niSnebzea saubari,<br />
romlebic apirispirebs warsul dros arawarsul<br />
drosTan... aqedan gamomdinare, SeiZleba ki dro<br />
CaiTvalos gramatikul kategoriad? garkvevas moi-<br />
Txovs msJelobac: `Zvel qarTulSi momavali drois<br />
forma ar arsebobda, amitomac gamoxatulebis<br />
planSi droTa sistema rTuli ar iKo. funqcionirebda<br />
drois mxolod ori forma _ warsuli<br />
da axlandeli~ (gv.80). `momavali dros forma gamoiKo<br />
SedarebiT gvian~ (gv. 81). iqmneba STabeydileba,<br />
TiTqos mKofadis mwkrivis CamoKalibebamde<br />
qarTulSi momavali drois gamoxatva ar xdeboda...<br />
sadavo sxvac SeiZleba iKos am TvalsazrisiT,<br />
magram CvenTvis arsebiTi isaa, rom msJeloba ori<br />
drois arsebobis Taobaze kritikas ver uZlebs.<br />
warsuli drois morfologiur niSnebad gamoiKo: -d (uwKvetlisa),<br />
-e, , -i i (wKvetilSi), u-i (I TurmeobiTSi), e-in in (II TurmeobiTSi).<br />
sagulisxmo faqtia, rom dasaxelebuli afiqsebi ZiriTadad<br />
sxvagvaradaa kvalificirebuli (zogJer erTsa da imave avtoreb-<br />
Tanac!):<br />
-d d _ namKo usrulis mwkrivis mawarmoebeli (<strong>arn</strong>. Ciqobava,<br />
1936, gv. 137; 1948, gv. 99); uwKvetlis mavrcobi (a. SaniZe,<br />
1973, gv. 424); uwKvetlis niSani (a. kiziria, 1974,<br />
gv. 95)...
104<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
e- _ vnebiTi gvaris niSani (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1967, gv. 49; a. SaniZe,<br />
1973, gv. 288); mianiSnebs konstruqciaSi iribi<br />
obieqtis povnierebaze (b. JorbenaZe, 1983, gv. 105).<br />
-in in _ kauzativis sufiqsi (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1967, gv. 46); SualobiTi<br />
kontaqtis niSani (a. SaniZe, 1973, gv. 360).<br />
-e _ namKo ZiriTadis fuZis mawarmoebeli (<strong>arn</strong>. Ciqobava,<br />
1967, gv. 49); wKvetilis mwkrivis niSani (a. SaniZe, 1973,<br />
gv. 429); aoristis Temis mawarmoebeli (T. gamKreliZe,<br />
g. mayavariani, 1965, gv. 240); TxrobiTi kilos mawarmoebeli<br />
(n. kotinovi, 1986, gv. 13).<br />
-i i _ wKvetilis mwkrivis niSani (a. SaniZe, 1973, gv. 427);<br />
ufunqcio, narTauli elementi (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1926);<br />
TxrobiTi kilos mawarmoebeli (n. kotinovi, 1986, gv. 13)...<br />
rogorc vxedavT, warsuli drois niSnad miCneuli afiqsebis<br />
morfologiuri kvalifikaciis sakiTxSi araa azrTa erTgvaroba.<br />
arsebobs urTierTgamomricxveli Tvalsazrisebic, magram<br />
CvenTvis amjamad arsebiTi isaa, rom isini ar arian drois gamomxatveli<br />
afiqsebi; azrTa aseTi sxvadasxvaobac swored amis mimaniSnebelia.<br />
a. SaniZesTan, romlis gramatikul naazrevSic dro zmnis<br />
erT-erT ZiriTad kategoriadaa miCneuli, drois morfologiur<br />
gamoxatvaze araa saubari. rogorc vnaxeT, sxva avtorebTan drois<br />
gramatikuli kategoriis niSnad miCneuli afiqsebi aq sxvagvaradaa<br />
kvalificirebuli. xazgasmiT aGniSnaven imas, rom `dro<br />
zmnis iseTi kategoriaa, romelsac niSani ar gaaCnia(!)~ (l. kvaya-<br />
Ze, 1981, gv. 233).<br />
Tu im Tvalsazriss davemKarebiT, rom `morfologiuri<br />
mniSvneloba SeiZleba gadmoices afiqsis gareSec~ (f. erTeliSvili,<br />
1965, gv. 178), drois morfologiuri mniSvneloba zmnis sa-<br />
Tanado struqturul models dauflebuli mniSvnelobaa (iqve,<br />
gv. 179), SeiZleboda drois morfologiur kategoriad miCneva.<br />
magram romelime warsuli drois gamomxatvel formaTaTvis _<br />
v-wer-d-i<br />
da-v-wer-d-i<br />
da-v-wer-e<br />
da-m-i-wer-ia
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
da-m-e-wer-a<br />
da-m-e-wer-o-s _<br />
gayirdeba im saerTo struqturuli modelis gamoKofa, romelsac<br />
miviCnevdiT warsuli drois gamomxatvelad. aseve iTqmis sxva<br />
drois aGmniSvnel formaTa Sesaxebac.<br />
amgvarad, im Tvalsazrisze damKareba, rom `morfologiuri<br />
kategoria saTanado afiqsebiT unda iqnes warmodgenili~, `ama<br />
Tu im faqtis morfologiur kategoriad miCnevas morfologiuri<br />
niSnis qona-uqonloba wKvets~ _ dros morfologiur kategoriad<br />
ver gagvaazrebinebs.<br />
dro drois dro is gamo gamoxat gamo<br />
xat xatva xat va mo morfo mo<br />
rfo rfolo<br />
logi<br />
giurad gi rad ar xde xdeba xde<br />
ba ba. ba<br />
Tu davuSvebT, rom dro morfologiuri kategoriaa, esa<br />
Tu is zmnuri forma ama Tu im drois gamomxatvelia, maSin, TavisTavad,<br />
unda vigulisxmoT, rom erTi romelime mwkrivis forma<br />
nebismier konteqstSi mxolod erT droul mniSvnelobas unda<br />
gadmogvcemdes. a. SaniZe asec msJelobs: `elementebi daerqva<br />
mwkrivis farglebSi ucvalebel elementebs...~ ase namdvilad ar<br />
aris...<br />
*<br />
* *<br />
aris aris aris Tu Tu ara ara ara dro dro dro uc ucva uc<br />
va vale<br />
lebe<br />
beli be li er erTi er Ti mwkri mwkrivis mwkri<br />
vis far fargleb far<br />
gleb glebSi<br />
Si? Si ?<br />
sxvagvarad: erTi mwkrivis formas aqvs Tu ara mxolod erTi<br />
drois gageba?<br />
samecniero literaturaSi araerTgzis aGniSnula, rom ama<br />
Tu im mwkrivis formam, garda ZirTadi drouli mniSvnelobisa,<br />
garkveul konteqstSi sxva drois mniSvneloba SeiZleba gadmosces;<br />
magaliTad, aGniSnaven, rom `erTma da imave formam SeiZleba<br />
exlandelis gagebac mogvces da momavlisac~. aseTi `polisemiuri<br />
formebia: yams, brZanebs, aswavlis, scems, ganagrZobs, uKurebs,<br />
iZinebs, Seadgens, arCens, aTamaSebs da sxv...~ `erTi da igive<br />
forma SeiZleba erT SemTxvevaSi droiani iKos, sxva SemTxvevaSi<br />
ki _ udroo~ (a.SaniZe, 1973, gv. 204). drois mixedviT cvalebadobas<br />
a. SaniZe Cveulebriv mianiSnebs mwkrivTa daxasiaTebisas:<br />
`awmKo... dro umetesad axlandelia (vswavlob, vcxovrob, vwer,<br />
vaSeneb), magram SeiZleba momavlis gagebac hqondes (vwer, vaSeneb,<br />
105
106<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
vaswavli)~ (iqve, gv. 218); `awmKos kavSirebTi... dro exlandelia<br />
an momavali~ (iqve, gv. 219); `mKofadi... dro umetsad momavalia~<br />
(iqve, gv. 219)... `kavSirebiT kiloian mwkrivSi samive dro SeiZleba<br />
iqnes gadmocemuli: exlandeli, warsuli da momavalia~ (iqve,<br />
gv. 205), Tumca amgvar msJelobas ZiriTadi debuleba _ `dro ucvalebeli<br />
elementia erTi mwkrivis farglebSi~ _ ar Seucvlia.<br />
mwkrivTa drouli mniSvnelobis sakiTxebs ramdenime gamokvleva<br />
uZGvna l. geguCaZem. sakiTxis dawvrilebiTma Seswavlam<br />
Zalze saintereso suraTi warmoaCina. avtoris azriT: `drois<br />
gamoxatvis unaris TvalsazrisiT mwkrivebi SeiZleba pirobiTad<br />
ramdenime Jgufad davKoT:<br />
a) mwkrivebi, romelTac aqvT mxolod erTi drois mniSvneloba;<br />
b) mwkrivebi, romelTac unari aqvT gadmoscen ramdenime<br />
dro (ori an sami);<br />
g) mwkrivebi, romelTa drouli mniSvnelobis dadgena yirs<br />
(an SeuZlebelia);<br />
am mravalferovnebas ganapirobebs is, rom erTi da igive<br />
mwkrivi sxvadasxva konteqstSi da sxvadasxva mwkrivTan urTier-<br />
Tobisas xSirad gansxvavebul mniSvnelobas iZens~ (l. geguCaZe,<br />
1984, gv. 7).<br />
calkeul mwkrivTa drouli mniSvnelobis zogadi suraTi<br />
aseTia: `aw aw awmKos mKos mwkrivs SeiZleba hqondes a x l a n d e l i, m o -<br />
m a v a l i an e. w. `z o g a d i a w m K o s~ mniSvneloba.<br />
namKo namKo uwKve uwKvete uwKve uwKvete<br />
teli te li mxolod w a r s u l i drois gamomxatvelia.<br />
awmKos awmKos kav kavSi kav kavSi<br />
Sire<br />
rebi<br />
biTi<br />
Ti a x l a n d e l an m o m a v a l dros<br />
varaudobs.<br />
mKofa mKofadis mKofa dis mwkri mwkrivi mwkri<br />
vi gadmogvcems m o m a v a l an a x l a n -<br />
d e l dros. SeiZleba hqondes zogadi awmKos gagebac.<br />
mKofa mKofadis mKofa mKofadis<br />
dis xol xolme xol<br />
me meobi me bi biTi bi Ti w a r s u l i drois gadmomcemi<br />
mwkrivia, magram SeuZlia SeiTavsos m o m a v a l i drois mniSvnelobac.<br />
mKofa mKofadis mKofa dis kav kavSi kav<br />
Si Sire<br />
rebi rebi<br />
biTi bi Ti mxolod m o m a v a l i drois gagebiT<br />
gvxvdeba.<br />
wKve wKveti wKve wKveti<br />
tilis ti lis mwkrivs unari aqvs gamoxatos rogorc w a r -<br />
s u l i, ise m o m a v a l i dro.
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
II II kav kavSi kav kavSi<br />
Sire Sire<br />
rebi rebi<br />
biTi biTi<br />
Ti m o m a v a l T a n erTad iTavsebs a x l a n -<br />
d e l i drois mniSvnelobasac.<br />
I I Tur Turme Tur Turme<br />
meobi me bi biTi<br />
Ti SeiZleba Segvxvdes a x l a n d e l i, w a r -<br />
s u l i an m o m a v a l i drois funqciiT.<br />
II II Tur Turme Tur Turme<br />
meobi me bi biTi bi Ti ZiriTadad n a m K o dros gadmoscems, magram<br />
misi kavSirebiTi kilos funqciiT xmarebisas SefardebiT<br />
m o m a v a l s gamoxatavs.<br />
III III kav kavSi kav kavSi<br />
Sire<br />
rebi<br />
biTi bi Ti upiratesad w a r s u l dros iTvaliswinebs,<br />
mas SeiZleba hqondes m o m a v a l i drois gagebac~ (l. geguCaZe,<br />
1978, gv. 119).<br />
cxadia, es analizi amomwuravi ar aris; zogi ram SeiZleba<br />
kidev dazustebuliKo. mag.: wKvetilis formam SeiZleba garkveul<br />
SemTxvevaSi awmKo drois gagebac gadmosces. miuTiTeben, rom<br />
`brZanebiToba Tavisi bunebiT iseTi aqtia, romelic SeiZleba<br />
awmKoSi an momavalSi xorcieldebodes~ (f. erTeliSvili, 1956,<br />
gv. 307). aqedan gamomdinare, wKvetilis formisaTvis awmKo drois<br />
gagebac ar Cans uCveulo. specialur literaturaSi isic<br />
aris SeniSnuli, rom uzmniswino formebs namKo ZiriTadisas<br />
brZanebiTi kilos SemTxvevaSi awmKo drois gageba aqvs (f. erTeliSvili,<br />
1956). es asea da amis dasturad SeiZleba magaliTebi<br />
moviKvanoT:<br />
`aq aq aqre aqre<br />
re, re sinaTle aq aqre aq<br />
re re, re me mainc avanTeb mas~ (y. lomT.);<br />
`is is ismi<br />
mine<br />
ne, ne swavlis mZebnelo~ (d. guram.)...<br />
awmKos gagebas Seicavs agreTve wKvetilis pirveli piris<br />
forma zogi zmnisa msgavs SemTxvevaSi:<br />
`elizbari: me wa wave wa wave<br />
vedi ve di (wamodgeba), miriani: moica~ (a. Cx.);<br />
`uceb qalbatoni dora SeCerda da Tqva: `me wa wave wa<br />
ve vedi<br />
di~ di<br />
(T. yil.);<br />
`aba ga gavi ga<br />
vi viqe<br />
qeci<br />
ci, ci Torem damagvianda~ (o. mamf.).<br />
miaCniaT, rom `me wavedi~, `gaviqeci~ marTlac awmKos gagebas<br />
Seicavs mocemul konteqstSi, oGond isini kalkebs warmoadgenen<br />
da amave dros maTi gamoKenebis are Zalian SezGudulia~<br />
(g. kvaracxelia). Cven vsaubrobT enobriv faqtebze, romlebic<br />
dasturdeba Tanamedrove mxatvruli literaturis enaSi. maT<br />
107
108<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
warmomavlobas amJerad CvenTvis naklebi mniSvneloba aqvs; amgvari<br />
warmoSobis araerTi forma dGes bunebriv qarTulad aGiqmeba.<br />
mTavari isaa, rom amgvari formebis gamoKeneba ar tovebs arabunebriobis<br />
STabeydilebas.<br />
SemTxveviTi arc is Cans, rom anton pirveli formebs _ Sehkar,<br />
SehkarT... _ `brZanebiTisa sqesisa awmKos~ uwodebs (antoni,<br />
gv. 25...). da saerTod, formaTa semantikuri analizisas antonis<br />
azri araerT kiTxvis niSans mogvixsnis...<br />
amgvarad, wKvetilis formisaTvis awmKo drois gamoxatvac<br />
ar aris ucxo.<br />
aseve: garda mKofadi da awmKo droebisa, II kavSirebiTis<br />
mwkrivs warsuli drois mniSvnelobac SeiZleba hqondes. am tipis<br />
_ `TiTqos eSinoda, aravis araferi vatkinoo~ _ winadadebaTa<br />
analizis Sedegad a. papiZe aseT daskvnas akeTebs: `TiT TiT TiTqos<br />
qos-o qos nawilakian<br />
konstruqciaSi moqceuli II kavSirebiTis nakvTi ukve<br />
warsuli drois kavSirebiTis gamomxatvelia, oGond iseTi warsulis,<br />
romelic Semdgomia mTavari winadadebis zmniT aGniSnul<br />
drosTan SedarebiT~ (a. papiZe, 1981(2), gv. 153).<br />
es saintereso msJelobaa, gaziarebulia da, Sesabamisad, daskvnac<br />
martivia: II kavSirebiTsac, msgavsad wKvetilisa da I TurmeobiTisa,<br />
samive drois gamoxatvis unari Seswevs. TiTo dros<br />
gamoxatavs mxolod uwKveteli da mKofadis kavSirebiTi; sxva<br />
mwkrivebi or-ori drois gamomxatvelia.<br />
m w k r i v i d r o<br />
awmKo<br />
axlandeli<br />
momavali<br />
zogadi awmKo.<br />
uwKveteli warsuli<br />
awmKos kavSirebiTi axlandeli<br />
momavali<br />
mKofadi momavali<br />
axlandeli<br />
xolmeobiTi momavali<br />
warsuli<br />
mKofadis kavSirebiTi momavali
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
wKvetili warsuli<br />
momavali<br />
axlandeli<br />
II kavSirebiTi momavali<br />
axlandeli<br />
warsuli<br />
I TurmeobiTi axlandeli<br />
warsuli<br />
momavali<br />
II TurmeobiTi warsuli<br />
momavali<br />
III kavSirebiTi warsuli<br />
momavali<br />
TerTmeti mwkrividan mxolod erT dros gamoxatavs ori<br />
mwkrivi; or dros gamoxatavs xuTi mwkrivi; sam dros _ sami<br />
mwkrivi; awmKos mwkrivs sami drouli gageba SeiZleba hqondes<br />
(erTi _ zogadi awmKo, anu daclilia konkretuli drouli<br />
mniSvnelobisagan).<br />
faqti Zalian STambeydavad gveCveneba. kiTxvaze _ aris Tu<br />
ara dro morfologiuri kategoria? _ uarKofiTi pasuxi unda<br />
gaeces:<br />
1. ar xdeba drois gamoxatva morfologiuri saSualebiT;<br />
2. erTi da igive forma ama Tu im mwkrivisa sxvadasxva konteqstSi<br />
sxvadasxva drois gagebas iZens. anu mwkrivis formas<br />
droul mniSvnelobas konteqsti aniyebs. konteqstis buneba da<br />
xasiaTi, konstruqciaSi Semavali wevrebi Seapirobeben am formis<br />
droul gagebas.<br />
miuxedavad imisa, rom specialur literaturaSi orive am<br />
momentze gvxvdeba miniSneba, ZiriTadi debuleba _ dro morfologiuri<br />
kategoriaa; dro ucvalebeli elementia formisa _ ZalaSi<br />
rCeba.<br />
rogorc Cans, daSveba imisa, rom dro cvalebadi elementia<br />
mwkrivis formisa, niSnavs drois morfologiuri kategoriis<br />
uarKofas: Tu forma TavisTavad Seicavs ama Tu im drois mniSvnelobas,<br />
misi cvla ar unda xdebodes konteqstis cvlis Sesaba-<br />
109
110<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
misad. konstruqciis sxva wevrTa mniSvneloba da Tavad konstruqciis<br />
tipi drouli mniSvnelobis cvlas ar unda iwvevdes. SedarebisaTvis:<br />
morfologiuri kategoriebia piri, ricxvi, qceva, kontaqti.<br />
forma v-a-ke ke keTeb keTeb<br />
Teb-in Teb in in-eb in eb eb-T eb am kategoriaTa mixedviT ase daxasiaTdeba:<br />
I subieqturi piri, mravlobiTi ricxvi, neitraluri<br />
qceva, SualobiTi kontaqti. nebismier konteqstSi warmoadgenili<br />
am formis morfologiuri daxasiaTeba am kategoriaTa mixedviT<br />
ucvleli iqneba. anda: m-i-keT keT keT-eb keT eb eb-s eb _ III subieqturi piri, I obieqturi<br />
piri, saobieqto qceva, uSualo kontaqti _ am morfologiur<br />
maxasiaTebelTa cvla konteqstze araa damokidebuli. mizezi<br />
martivia: aGniSnuli kategoriebi morfologiuri (gramatikuli)<br />
kategoriebia. drois kategoria ver dadgeba amaT gverdiT.<br />
roca mianiSneben erTi da imave formis mier sxvadasxva<br />
drouli mniSvnelobis gamoxatvis SesaZleblobaze, saubroben ZiriTad<br />
droul funqciaze. romelia ZiriTadi drouli mniSvneloba<br />
ga gaake ga<br />
ke keTe ke Te formisaTvis _ warsuli Tu momavali? warsulSi<br />
erTgzisi, dasrulebuli moqmedebis gamoxatva Tu momavalSi Sesasrulebel<br />
moqmedebaze KuradGebis miqceva? vfiq vfiqrobT vfiq vfiqrobT<br />
robT,<br />
, ori orive ori<br />
ve ve. ve<br />
II piris warTqmiTi brZanebiTis gamoxatva mxolod am formiT<br />
xdeba. riT SeiZleba aixsnas an dasabuTdes, rom frazaSi _ `gibrZaneb,<br />
gaakeTe!~ _ ukanaskneli formis drouli mniSvneloba<br />
warsulia, magram am SemTxvevaSi momavals gamoxatavs? amgvari<br />
msJeloba, vfiqrobT, alogikuric iqneba. pasuxs moiTxovs kiTxvac:<br />
Tu ga gaake ga ke keTe ke Te formis ZiriTadi drouli mniSvneloba warsulia,<br />
ra ra ani aniyebs ani yebs mas mas am am ga gage ga gage<br />
gebas ge bas sa saTa sa<br />
Ta Tana<br />
nado na do kon konteq kon<br />
teq teqst<br />
stSi<br />
Si, Si anda ra ra iw iwvevs iw vevs<br />
sxva sxva Se SemTxve Se SemTxve<br />
mTxveva<br />
vaSi va Si mo moma mo<br />
ma mava<br />
vali va li dro drois dro<br />
is mn mniSvne mn Svne Svnelo Svnelo<br />
lobis lo bis mi miniye mi<br />
ye yebas<br />
bas. bas sxvagvarad:<br />
warsuli drois mniSvnelobis gamocvlas? da, saerTod,<br />
konteqstis gareSe, izolirebulad, SeiZleba Tu ara zmnuri<br />
forma daxasiaTdes drouli mniSvnelobis mixedviT?<br />
roca erTi da igive forma sxvadasxva konteqstSi SeiZleba<br />
sxvadasxva drouli mniSvnelobiT mogvevlinos, TavisTavad cxadia,<br />
konteqstis gareSe droul mniSvnelobaze saubari gaumar-<br />
Tlebeli xdeba.<br />
SedarebisaTvis: forma kac konteqstis gareSe ar SeiZleba<br />
daxasiaTdes rogorc subieqti, an iribi obieqti, an pirdapiri<br />
obieqti; sxvadasxva SemTxvevaSi Kvela maTganis gamoxatva SeiZleba<br />
ikisros:
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
kacs kacs uTqvams _ subieqtia,<br />
kacs kacs uTxra _ iribi obieqtia,<br />
kacs kacs klavs _ pirdapiri obieqtia.<br />
roca vmsJelobT konteqstze, formis gareT arsebul drouli<br />
mniSvnelobis Semapirobebel movlenebze, KuradGebis gareSe<br />
ver davtovebT intonacias; magaliTisaTvis:<br />
_ moitane. _ pasuxi kiTxvaze: gamoican, movitane Tu ar<br />
momitania?<br />
_ moitane! _ pasuxi kiTxvaze: movitano?<br />
orive SemTxvevaSi wKvetilis forma winadadebis tolfasia.<br />
sxvaobas intonacia qmnis. es sxvaoba drouli sxvaobis safuZvelia.<br />
am SemTxvevaSi sxvadasxva intonacias sxvadasxva kilos gageba Semoaqvs.<br />
sxvadasxva kilos gagebis Semotana sxvadasxva drouli mniSvnelobis<br />
safuZvelia. am SemTxvevaSi intonacia konteqstis tolfasia.<br />
es ukanaskneli magaliTi imis dasturicaa, rom calke<br />
aGebul zmnur formaze msJeloba drouli mniSvnelobis gasarkvevad<br />
SeuZleblad migvaCnia: formis warmoTqmas KovelTvis axlavs<br />
garkveuli intonacia; wKvetils, Cveulebriv, TxrobiTi. es ki<br />
qmnis STabeydilebas, rom formis drouli mniSvneloba warsulia.<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna es daskvna moulodneli aGmoCnda zogi specialistisaTvis,<br />
amitom gancxadebis doneze xdeba misi<br />
uarKofa: `ver gaviziarebT im azrs, TiTqos konteqstis<br />
gareSe ar SeiZlebodes msJeloba ama Tu im<br />
mwkrivis droul mniSvnelobaze~ (z. yumburiZe,<br />
2001, gv. 197), Tumca ratom ver gaiziarebs, anda<br />
ra kontrargumentebi aqvs avtors am debulebis sawinaaGmdegod,<br />
ar Cans...<br />
aseve SeiZleboda msJeloba sxva mwkrivis Sesaxebac. konteqtis<br />
gaTvaliswineba KovelTvis iqneba sayiro drois mixedviT polisemantikuri<br />
formebis droul mniSvnelobebze msJelobisas.<br />
ama Tu im formis `ZiriTad~ da `araZiriTad~ droul mniSvnelobaze<br />
msJeloba imis mixedviT, rogoria sixSire ama Tu im<br />
mniSvnelobis gamovlenisa, aseve ar Cans gamarTlebuli. faqtia:<br />
awmKos mwkrivis formis axlandeli drois mniSvnelobiT gamoKene-<br />
111
112<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
bis SemTxvevebi gacilebiT yarbobs imave formis momavali drois<br />
mniSvnelobiT gamoKenebis SemTxvevebs; iseve rogorc wKvetilis<br />
formis SemTxvevSi momavali drois mniSvnelobas _ warsuli<br />
drois mniSvnelobiT gamoKenebis SemTxvevebi. niSnavs es imas, rom<br />
awmKos mwkrivis formis ZiriTadi drouli mniSvneloba axlandelia,<br />
xolo wKvetilisa _ warsuli? vfiqrobT, ara. radgan: aq im<br />
faqtoris gaTvaliswinebaa aucilebeli, rom ena enaSi ena Si six sixSi six<br />
Si Sire Si re im-<br />
im<br />
gvar gvar kon konstruq kon konstruq<br />
struqci<br />
ciaTa ci Ta Ta,<br />
, ro roml ro<br />
ml mlebSic ml Sic sa saana sa na nali<br />
lizo li zo mwkrivis for forma for<br />
ma ee.<br />
e<br />
.<br />
w. . . `Zir Zir ZirTi<br />
Tiadi Ti di dro drouli dro li li mniS mniSvne mniS ne nelo nelo<br />
lobiT<br />
biT~ biT ~ gvxvde gvxvdeba gvxvde gvxvdeba<br />
ba, ba , ga gaci ga<br />
ci cile<br />
lebiT le biT<br />
yar yarbobs yar bobs ee.<br />
e<br />
. w. . `ara ara araZi<br />
Ziri Ziri<br />
riTad ri Tad dro drouli dro li mniS mniSvne mniS<br />
vne vnelo<br />
lobis<br />
bis~ bis ~ mi mimni mi<br />
mni mniye<br />
yebel ye bel<br />
kon konstr kon konstr<br />
struqci str ci ciaTa ci Ta six sixSi six<br />
Si Sires Sires<br />
res. res<br />
swored am msJelobam aTqmevina z. yumburiZes: `diax, swored<br />
es faqtori (sixSire _ g. g.) gansazGvravs mwkrivis ZiriTad<br />
droul mniSvnelobas. magram amJerad Tavi davaneboT imas, Tu ra<br />
rols asrulebs sixSire ama Tu im formis `ZiriTadi~ da `araZiriTadi~<br />
drouli mniSvnelobis Sesaxeb warmodgenis CamoKalibebaSi.<br />
xom faqtia, rom wKvetilis ZiriTadi drouli mniSvneloba<br />
aris warsuli drois gamoxatva, sxva droebis gamoxatvis funqcia<br />
ki mas ekisreba mxolod sagangebo konteqstSi, gansakuTrebul SemTxvevaSi!~<br />
(z. yumburiZe, 2001, gv. 197). arcerT Cvens SekiTxvaze<br />
pasuxi ar aris gacemuli da sapirispiro daskvnas warmoadgens<br />
avtori. `xom `faqtiao~ _ ratom aris faqti? ras niSnavs `sagangebo<br />
konteqsti~, romelic aniyebs formas am droul mniSvnelobas?<br />
e. i. konteqsti gansazGvravs, xom?..<br />
msJeloba gagvigrZelda.<br />
daskvna aseTia: d r o a r a r i s m o r f o l o g i u r i<br />
k a t e g o r i a, radgan: a) a r x d e b a m i s i g a m o x a t v a m o -<br />
r f o l o g i u r a d; b) d r o u l i m n i S v n e l o b a c v a l e b a -<br />
d i a e r T i m w k r i v i s f a r g l e b S i. konteqsti gareSe formis<br />
drouli mniSvneloba ver gairkveva; d r o i s g a g e b a s<br />
f o r m a s k o n t e q s t i a n i y e b s.<br />
SevniSnavT imas, rom l. geguCaZis zemowarmodgenili msJeloba<br />
aris erT-erTi mTavari argumenti amgvari daskvnisa, Tumca<br />
avtori amgvari Sefasebisagan Tavs ikavebs...<br />
is faqtebi, rom uwKvetlisa da mKofadis kavSirebiTis<br />
formebs mxolod erTi drouli mniSvneloba aqvT, daskvnas ver<br />
Secvlis; aGniSnul mwkrivTa formebi ar aris Sesabamis drul
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
mniSvnelobaTa morfologiuri gamoxatva. Cven es problema ase<br />
gvesmis: am mwkrivTa formebis drouli mniSvnelobis gamoxatvis<br />
SesaZlebloba erTis tolia. aris mwkrivebi, romelTaTvis es SesaZlebloba<br />
oris tolia da iseTebic, romelTa SesaZlebloba<br />
samis tolia. ufro metic, iseTi formebic gvaqvs, romlebic garkveul<br />
konteqstSi daclilia drouli mniSvnelobisagan (e. w.<br />
zogadi awmKo). e. i. erTsa da imave zmnur formas SeiZleba hqondes<br />
ramdenime drouli mniSvnelobis gadmocemis SesaZlebloba.<br />
maTgan konkretul SemTxvevaSi mxolod erT-erTia realizebuli.<br />
SedarebisaTvis: moTxrobiTi brunva mxolod subieqtis<br />
brunvaa. sxva funqciiT igi winadadebaSi ar SeiZleba Segvxvdes.<br />
saxelobiTi _ subieqtisa da pirdapiri obieqtisa; micemiTi _<br />
subieqtis, pirdapiri obieqtisa da iribi obieqtisa.<br />
4444....4444. . . . ki kilo ki kilo<br />
lo, lo,<br />
, , ro rogorc ro rogorc<br />
gorc gorc zmnis zmnis zmnis zmnis kate ka ka kate<br />
tego tego<br />
goria goria<br />
ria ria<br />
mwkrivTa daxasiaTebisas drois tolfas kategoriad miiCneva<br />
kiloc. rogorc iTqva, es im faqtidanac Cans, rom mwkrivis<br />
aGmniSvnel terminad `dro-kiloc~ ixmareba da, Sesabamisad,<br />
uGvlilebis sistemas `dro-kiloTa~ sistemas vuwodebT.<br />
gavixsenoT msJeloba: `elementebi daerqva mwkrivis farglebSi<br />
uc ucva uc<br />
va vale<br />
lebel le bel ka kate ka<br />
te tego tego<br />
gori gori<br />
riebs<br />
ebs, ebs romlebic mis xerxemals warmoadgenen.<br />
qarTulSi mwkrivis elementebia: dro, kilo...~ (a. SaniZe,<br />
1973, gv. 116). kiTxvas am SemTxvevaSic amgvarad vsvamT:<br />
aris Tu ara kilo morfologiuri kategoria da, Sesabamisad,<br />
ucvalebeli erTi mwkrivis farglebSi?<br />
kilo ufro rTul kategoriad gvesaxeba, vidre dro. kilos<br />
kategoriasTan dakavSirebul sakiTxTa sirTules isic Seapirobebs,<br />
rom JerJerobiT sakamaToa, Kovel SemTxvevaSi, azrTa sxvadasxvaobas<br />
iwvevs am kategoriaSi Semaval erTeulTa raodenoba.<br />
<strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong> azriT, kilo qarTulSi oTxia: TxrobiTi,<br />
brZanebiTi, kavSirebiTi da pirobiTi (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1967, gv. 48).<br />
ufro adrindel SromaSi avtori xuT kilos gamoKofs:<br />
TxrobiTi, brZanebiTi, pirobiTi, natvriTi, kavSirebiTi (SeniSvniT:<br />
`kavSirebiTis qceva kilod meoreuli movlenaa~) (<strong>arn</strong>. Ciqobava,<br />
1952, gv. 276).<br />
113
114<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
a. SaniZis azriT: `gvaqvs sami kilo: TxrobiTi, kavSirebiTi<br />
da brZanebiTi~ (a. SaniZe, 1973, gv. 204). sainteresoa is faqti,<br />
rom `safuZvlebSi~ Semdgom msJelobaSi ganixileba Txov Txovni Txov Txovni<br />
niTi Ti ki-<br />
ki<br />
lo lo (mTis dialeqtebisaTvis damaxasiaTebladaa miCneuli) (iqve,<br />
gv. 207) da ak akrZal ak<br />
rZal rZalvi rZalvi<br />
viTi<br />
Ti: Ti `akrZalviTs, anu ukuTqmiT brZanebiTs,<br />
sakuTari mwkrivi ar gaaCnda da arc amjamad gaaCnia. saKuradGeboa,<br />
rom is warmTqmiTi brZanebiTis mwkrivs ki ar sargeblobs,<br />
aramed sxva kiloTagan sesxulobs formebs~ (iqve, gv. 207).<br />
avtori kilos kategoriis ganxilvisas Tanmimdevrulad,<br />
cal-calke paragrafebad warmoadgens `TxrobiT kilos~ ($ 248),<br />
`kavSirebiT kilos~ ($ 249), `brZanebiT kilos~ ($ 250), `TxovniT<br />
kilos~ ($ 255). amas mosdevs paragrafi `akrZalviTi~ ($ 255). paragrafSi<br />
akrZalviTs kilod ar moixseniebs, magram msJelobis<br />
Tanmimdevroba mas dasaxelebul kiloTa rigSi aKenebs. calke paragrafad<br />
gamoKofac amas unda niSnavdes.<br />
kidev ori kiloa gamoKofili `safuZvlebSi~: pi piro pi<br />
ro robiTi ro Ti da<br />
Se Sede Se<br />
de dego dego<br />
gobi gobi<br />
biTi<br />
Ti: Ti `p i r o b i T i a zmnis forma, romelic romelsame<br />
moqmedebas warmogvidgens rogorc aucilebel pirobas meore moqmedebis<br />
Sesasruleblad. is gvxvdeba damokidebul winadadebaSi.<br />
S e d e g o b i T i a zmnis forma, romelic gviCvenebs, rom zmniT<br />
aGniSnuli moqmedeba moxdeboda, Tu saTanado piroba iqneboda<br />
Sesrulebuli~ (iqve, gv. 209).<br />
amdenad, kilos kategoriis ganmartebisas ($ 247. kilos raoba)<br />
sami kilo iqna gamoKofili: TxrobiTi, kavSirebiTi, brZanebiTi.<br />
Semdgom msJelobaSi daemata: TxovniTi, akrZalviTi, pirobi-<br />
Ti da SedegobiTi.<br />
amaTgan pirveli sami imiT gansxvavdeba danarCenebisagan, avtoris<br />
azriT, rom `mwkrivebis SeqmnaSi iGeben monawileobas~.<br />
rogorc vxedavT, gamoiKo Svidi kilo. maTi daJgufeba da<br />
daxasiaTeba aseTia:<br />
Txro Txrobi Txro Txrobi<br />
biTi<br />
Ti, Ti , kav kavSi kav<br />
Si Sire<br />
rebi rebi<br />
biTi biTi<br />
Ti, Ti , brZa brZane brZa<br />
ne nebi<br />
biTi bi Ti _ monawileoben mwkrivebis<br />
SeqmnaSi;<br />
Txov Txovni Txov Txovni<br />
niTi ni Ti _ mTis kiloebisTvisaa damaxasiaTebeli;<br />
ak akrZal ak<br />
rZal rZalvi<br />
viTi vi Ti _ sakuTari mwkrivi ar gaaCnia, sxva kiloTagan<br />
sesxulobs formebs;<br />
pi piro pi<br />
ro robi<br />
biTi<br />
Ti, Ti , Se Sede Se<br />
de dego<br />
gobi<br />
biTi bi Ti _ sakuTari mwkrivis forma ar gaaC-
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
niaT; arc mwkrivebis SeqmnaSi iGeben monawileobas.<br />
mxolod warmodgenili Tvalsazrisebis gacnobac sakmarisia,<br />
rom gakeTdes daskvna, ramdenad rTulia da sakamaTo kilos kategoria.<br />
samravle da azrTa sxvadasxvaoba kilos kategoriaSi Semaval<br />
erTeulTa Sesaxeb praqtikuli gramatikebidan moKolebuli<br />
dGemde grZeldeba.<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna iseve rogorc drois kategoriis SemTxvevaSi, kilos<br />
kategoriis raobis sakiTxi problemuria da<br />
azrTa sxvadasxvaobas iwvevs sxva enebSic. magali-<br />
TisaTvis: rusul enaSi `raodenoba, kilos Semadgenloba<br />
da urTierTdamokidebuleba maT Soris<br />
sxvadasxva gramatikaSi sxvadasxvagvarad ganisazGvreba~.<br />
a. Saxmatovi Svid erTeuls gamoKofs<br />
kilos kategoriaSi; a. potebnia _ oTxs, v. vinogradovi<br />
_ oTxs (kiloTa saxeobani ar emTxveva<br />
a. potebnias Tvalsazriss). `rusuli enis akademiur<br />
gramatikaSi~ sami kiloa gamoKofili (1980, gv.<br />
619).<br />
saswavlo daniSnulebisaTvis gamiznul gamocemebSi kilos<br />
samwevriani sistemaa warmodgenili: TxrobiTi, kavSirebiTi da<br />
brZanebiTi (a. SaniZe, 1980, gv. 107; l. kvayaZe, 1981, gv. 236). Cveulebriv,<br />
es Tvalsazrisia gaziarebuli.<br />
sagangebod gvinda SevCerdeT erT Tvalsazrisze, kerZod im<br />
cdaze, romlis mixedviTac kilos ori saxeoba SeiZleba gamoiKos:<br />
re realu re<br />
lu luri ri ki kilo ki<br />
lo da ire irealu ire ire lu luri lu ri ki kilo ki<br />
lo lo. lo `sauGlebel erTeulTa ZiriTadi<br />
nawili kilouri TvalsazrisiT or Jgufad SeiZleba<br />
gaiKos: 1) nakvTebi, romlebic gadmoscemen realuri moqmedebis,<br />
realuri kilos Sinaarss da b) nakvTebi, romlebic irealuri kilos<br />
Sinaarss gadmoscemen. realuri iqneba kilo, romelSic<br />
gamoxatulia mosaubris Tvalsazrisi, _ zmnis moqmedeba gagebul<br />
iqnes rogorc faqti, _ Sesrulebuli an Sesasrulebeli. irealuri<br />
iqneba kilo, romelSic gamoxatulia mosaubris Tvalsazrisi,<br />
_ zmnis moqmedeba gagebuli iqnes rogorc saeyvo, SesaZlebeli<br />
savaraudo movlena, irealoba~ (a. papiZe, 1984(1), gv. 15).<br />
kilos tradiciul erTeulebs (kavSirebiTi, natvriTi, pirobi-<br />
Ti...) am ori ZiriTadi erTeulis (realuri, irealuri) semanti-<br />
115
116<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
kur JgufSi Semaval erTeulebad ganixilavs (iqve): avtori msJelobs<br />
imis Taobaze, rom kilo rTuli kategoriaa; misi saxeebis<br />
gamoKofa-gansazGvrebaSi gadamwKveti mniSvneloba aqvs im poziciis<br />
gaTvaliswinebas, romelSic saanalizo zmnaa moqceuli (gv.<br />
14); rom `irealur moqmedebaTa sxvadasxva saxis gadmosacemad<br />
enaSi mTeli sistemaa Seqmnili: gramatikuli forma, irealur da<br />
realur moqmedebaTa gamomxatveli zmnebis hipotaqsuri mimarTeba,<br />
nawilak-morfemoidebi da maTi urTierTmimarTebiT Sedgenili<br />
modelebi~ (gv. 16); rom `Tanamedrove qarTulSi irealobis<br />
sxvadasxva saxis, sxvadasxva modalobis gadmosacemad ZiriTadi da<br />
ganmsazGvrelia winadadebaTa konstruqcia~ (gv. 16) _ gvaZlevs<br />
uflebas, eyvi SevitanoT amgvarad gagebuli kilos kategoriis<br />
morfologiurobaSi. amas Semdgomi msJelobac uyers mxars. rac<br />
tovebs aSkara STabeydilebas, rom kilo ar aris morfologiuri<br />
kategoria, Tumca amgvar daskvnas avtori erideba...<br />
amdenad, kilos kategoriis arseboba sadavod ar aris gamxdari.<br />
Kvela SemTxvevaSi igi morfologiur (gramatikul) kategoriad<br />
gaiazreba. kategoriis erTeulTa raodenoba ki sxvadasxva<br />
avtorTan mniSvnelovnad merKeobs. mTlianobaSi ki aseTi suraTi<br />
gvaqvs _ gamoiKo kilo<br />
1. T x r o b i T i<br />
2. k a v S i r e b i T i<br />
3. b r Z a n e b i T i<br />
4. T x o v n i T i<br />
5. a k r Z a l v i T i<br />
6. p i r o b i T i<br />
7. S e d e g o b i T i<br />
8. n a t v r i T i da<br />
9. r e a l u r i<br />
10. i r e a l u r i (es ori ukanaskneli wesiT amaT<br />
rigSi ar unda CavaKenoT, isini gancalkevebiT dganan da moicaven<br />
danarCenebs rogorc TiToeul maTganSi Semaval semantikur er-<br />
Teulebs).<br />
SevniSneT isic, rom saswavlo miznebisaTvis gamiznul gamocemebSi<br />
sam ZiriTad erTeuls gamoKofen: TxrobiTs, kavSirebiTsa<br />
da brZanebiTs.
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
rogorc drois kategoriis SemTxvevaSi, daisva sakiTxi kilos<br />
kategoriis niSnis Ziebisa (cxadia: morfologiur kategorias<br />
niSani unda hqondes!). kavSirebiTis mwkrivebSi gamovlenili<br />
-a, , -e, , -o sufiqsebi kavSirebiTi kilos morfologiur niSnebadaa<br />
gaazrebuli (n. kotinovi, 1959, gv. 388-389; 1986, gv. 13).<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna niSvna<br />
vna: vna unda aGiniSnos isic, rom, Tu avtori erT SemTxvevaSi<br />
aGniSnul sufiqsebs kavSirebiTi kilos<br />
mawarmoeblad miiCnevs _ `kavSirebiTs qarTulSi<br />
ramdenime mawarmoebeli sufiqsi moepoveba, esenia:<br />
-e, , -a, , -i, , , -o sufiqsebi~ (n. kotinovi, 1986, gv. 28)<br />
_ sxva SemTxvevaSi aGniSnuli sufiqsebi mwkrivis<br />
mawarmoebel elementebad gaiazreba: `kavSirebiTi<br />
meore namKo srulis formidan momdinareobs. misi<br />
mawarmoebeli sufiqsebia: -e, , -a, , -o~ (iqve, gv. 14);<br />
`Zvel qarTulSi kavSirebiT pirvels ori mawarmoebeli<br />
aqvs...~ (iqve, gv. 22).<br />
saKovelTaod gaziarebuli Tvalsazrisis mixedviT ki, igive<br />
afiqsebi mwkrivis mawarmoebeli formantebia da ara kilosi (a.<br />
SaniZe, 1973, gv. 425, 433; <strong>arn</strong>. Ciqobava, 1936, gv. 139, 142; v. Tofuria,<br />
1967, gv. 167...).<br />
roca aris msJeloba kilos morfologiur gamoxatvaze, saubaria<br />
mxolod kavSirebiTze; TxrobiTisa da brZanebiTis kiloTa<br />
morfologiuri gamoxatva ar xdebao. gamodis: kilos samwevriani<br />
sistemidan (rogorc iTqva, zogi klasifikaciiT kiloTa raodenoba<br />
metia...) markirebulia erTi; es TavisTavad eyvqveS svams sakiTxs<br />
a, , e, , o sufiqsTa amgvari kvalifikaciisas. am winaaGmdegobis<br />
moxsnis cdaa kilos orwevriani sistemis daSveba, rac aseve<br />
sadavod migvaCnia.<br />
SeiZleboda, ar gveZebna kilos kategoriis gamomxatveli morfologiuri<br />
elementi da am kategoriis gamomxatvelad ama Tu<br />
im mwkrivis forma CagveTvala (formis struqtura, Kalibi), rom<br />
erTi arsebiTi xasiaTis dabrkoleba ar iKos:<br />
Tu davuSvebT, rom mwkrivis forma aris ama Tu im kilos<br />
morfologiuri gamoxatuleba, maSin ama Tu im formas mxolod<br />
erTi kilouri mniSvneloba unda hqondes. aGniSnaven kidec, rom<br />
117
118<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
kilos kategoria erTi mwkrivis farglebSi ucvalebeli kategoriaa<br />
(a. SaniZe, l. kvayaZe...).<br />
aris ki ase? mivmarTavT isev specialur literaturas:<br />
a. . Sa Sani Sa<br />
ni niZe<br />
Ze: Ze : `...SeiZleba, rom mwkrivi, romelic umTavresad<br />
erT kilos emsaxureba, zog SemTxvevaSi sxva kilos gadmosacemad<br />
iKos gmoKenebuli~ (1973, gv. 208); `damoukideblad (ukavSirod)<br />
xmarebuli kavSirebiTi SeiZleba brZanebiTad iqnes gamoKenebuli:<br />
wavides! wavideT!~ (iqve, gv. 205); `brZanebiTi kilos sakuTari<br />
formebi ar gaaCnia, iKenebs an TxrobiT, an kavSirebiT kilos<br />
formebs~ (iqve, gv. 206-207).<br />
l. . kva kvaya kva<br />
ya yaZe<br />
Ze: Ze `TxrobiTi kilos formam imave kilos sxva formasTan<br />
mimarTebiT SeiZleba axali kilos mniSvneloba moipovos~<br />
(1981, gv. 238).<br />
a. . pa papi pa<br />
pi piZe<br />
Ze: Ze `irealuri kilos gamomxatveli zmnuri erTeulebi<br />
garkveul SemTxvevaSi iZenen irealuri kilos Sinaarss~ (a.<br />
papiZe, 1981(1) gv. 14).<br />
n. . . ko koti ko koti<br />
tino tino<br />
novi<br />
vi: vi `kavSirebiTi sxva kiloebsac gadmoscems: igi<br />
Zvel qarTulSi ZiriTadi saSualebaa TxrobiTi kilos mKofadis<br />
gadmosacemad, erTaderTi saSualebaa pirveli piris mravlobiTi<br />
ricxvis brZanebiTi kilos gamosaxatavad da erT-erT saSualebas<br />
warmoadgens meore da mesame piris brZanebiTis gadmosacemad.<br />
gamodis, rom kavSirebiTi kilo asrulebs samive kilos _ kavSirebiTis,<br />
TxrobiTisa da brZanebiTis _ funqciebs~ (n. kotinovi,<br />
1986, gv. 36).<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna kavSirebiTis mwkrivebis formaTa kilos formebad<br />
gaazrebam amgvar msJelobamdec migviKvana: kavSirebiTi<br />
kilo gadmoscems TxrobiT (brZanebiT, kavSirebiT)<br />
kilos. rac igivea, vamtkicoT, moTxrobiTi<br />
brunva gadmoscems micemiT brunvas.<br />
amgvarad, faqtia, rom erTi da igive zmnuri forma sxvadasxva<br />
SemTxvevaSi sxvadasxva kilouri mniSvnelobis gamomxatveli<br />
SeiZleba iKos. sxvagvarad: kilouri mniSvnelobis cvla damaxasia-<br />
Tebelia ama Tu im zmnuri formisaTvis; kilo araa ucvalebeli<br />
kategoria erTi mwkrivis formebSi.<br />
samecniero literaturaSi imasac aGniSnaven, rom kilouri
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
mniSvnelobis gamovlenas konteqsti Seapirobebs.<br />
gavixsenoT: ukavSirod xmarebuli kavSirebiTis mwkrivi<br />
brZanebiTi kilos funqcias iZens (a. SaniZe). gamodis: kavSirebi-<br />
Tis funqcia konteqstiTaa Sepirobebuli. im konteqsturi garemos<br />
moSla kilouri mniSvnelobis cvlas iwvevs.<br />
l. . kva kvaya kva<br />
ya yaZe<br />
Ze: Ze `am ori kilos gageba (pirobiTisa da Sedegobi-<br />
Tis) TxrobiTs formas konteqstSi eZleva~ (1981, gv. 238); `kav-<br />
SirebiTis forma calke naklebad ixmareba. igi Cveulebriv mTavarTan<br />
r o m kavSiriT SeerTebul winadadebaSi gvxvdeba~ (iqve,<br />
gv. 236).<br />
a. . pa papi pa papi<br />
piZe<br />
Ze: Ze : `am konstruqciaTa analizs im daskvnamde<br />
mivKavarT, rom Tanamedrove qarTulSi irealobis sxvadasxva saxis,<br />
sxvadasxva modalobis gadmosacemad ZiriTadi da ganmsazGvrelia<br />
winadadebaTa konstruqcia~ (1983, gv. 16).<br />
garda amisa, Cven SesaZlebloba gvqonda gvekvlia II seriis<br />
mwkrivTa kilouri mniSvnelobis sakiTxi. aGmoCnda, rom wKvetilis<br />
formas sxvadasxva konteqstSi sxvadasxva kilos gamoxatvis<br />
SesaZlebloba aqvs:<br />
kilo TxrobiTia: `am KofiT ga gavSor ga gavSor<br />
vSordi vSor di vladikavkazs da piri<br />
Cemi qveKnisaken vqeni~ (ilia).<br />
kilo brZanebiTia: `Sen aas aasru aas<br />
ru rule<br />
le, le rasac gibrZaneben!~ (akaki).<br />
kilo kavSirebiTia: `Tu is imereli wa waaq wa<br />
aq aqcie<br />
cie, cie rac ginda<br />
mTxove~ (m. Javax.).<br />
magaliTebis gazrda usasrulod SeiZleba.<br />
aseve: meore kavSirebiTis mwkrivis formiT SeiZleba gadmoices<br />
rogorc kavSirebiTi kilos mniSvneloba, aseve TxrobiTi da<br />
brZanebiTi kilos mniSvnelobebi. mag.:<br />
`egeb da damZi da<br />
mZi mZiros mZiros<br />
ros morevma~ (vaja) _ kilo kavSirebiTia;<br />
`da da davdgeT<br />
vdgeT iq, sadac qariSxalia~ (galaktioni) _ kilo brZanebiTia;<br />
`am Semodgomaze veGar da daiyi da<br />
yi yiros yi ros Cirikma xelT mayris Jami~<br />
(g. leoniZe) _ kilo TxrobiTia (a. papiZe, 1981(2), gv. 150).<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna am sakiTxebze msJeloba gvqonda wignSi `dro-kiloTa<br />
meore seriis formebi axal qarTulSi~<br />
(g. gogolaSvili, 1984(2), gv. 18-28).<br />
119
120<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
magaliTebis gazrda Kvela SemTxvevisTvisaa SesaZlebeli.<br />
warmodgenili msJeloba da faqtebi cxadKofs, rom ama Tu im<br />
mwkrivis formas qarTulSi aqvs SesaZlebloba sxvadasxva kilouri<br />
mniSvnelobis gamoxatvisa.<br />
iseve rogorc drois kategoriis SemTxvevaSi, aqac msJeloben<br />
`ZiriTad, amosaval~ da `meoreul, SeZenil~ kilour mniSvnelobaze.<br />
Tumca ar Cans pasuxi kiTxvaze: roca erTsa da imave<br />
formas ramdenime kilos gamoxatvis SesaZlebloba aqvs, ris mixedviT<br />
unda mieces kvalifikacia ZiriTadi da araZiriTadi mniSvnelobisa?<br />
sixSiruli monacemi ama Tu im mniSvnelobis gamovlenisa<br />
ar unda iKos enobrivi faqtis Sefasebis ZiriTadi kriteriumi;<br />
kiTxva, romelic drois kategoriis mimarT daisva, unda gavimeoroT:<br />
ra aniyebs mwkrivis formas e. w. `ZiriTad kilour<br />
mniSvnelobas~; anda, ra aris is, rac erT konteqstSi gamovlenili<br />
`ZiriTadi kilouri mniSvnelobis~ gaqrobas da axali kilouri<br />
mniSvnelobis miniyebas iwvevs?<br />
faqtia: 1. ar xdeba kilos gamoxatva morfologiuri saSualebebiT.<br />
2. erTi da igive forma ama Tu im mwkrivisa sxvadasxva konteqstSi<br />
sxvadasxva kilos gagebas iZens. sxvagvarad: kilour mniSvnelobas<br />
ama Tu im mwkrivis formas konteqsti aniyebs. konteqstis<br />
saxeoba, konstruqciaSi Semaval wevrTa semantika Seapirobeben<br />
formis kilour mniSvnelobas.<br />
rogorc iTqva, specialur literaturaSi orive am momentze<br />
gvxvdeba miniSneba, magram ZiriTadi debuleba _ k i l o m o -<br />
r f o l o g i u r i k a t e g o r i a a; k i l o u c v a l e b e l i<br />
e l e m e n t i a e r T i m w k r i v i s f a r g l e b S i _ ZalaSi<br />
rCeboda.<br />
saerTod, aris ki SesaZlebeli calke aGebuli, konteqstisagan<br />
izolirebuli, zmnuri formis kilour mniSvnelobaze saubari?<br />
vfiqrobT, ara: rogorc zemoT moKvanili Tvalsazrisebidan<br />
Cans, TiTqmis Kvela SemTxvevaSi xdeba gaTvaliswineba konteqstis<br />
xasiaTisa, konstruqciis saxeobisa ama Tu im formis kilouri<br />
mniSvnelobis daxasiaTebisas.<br />
kilouri mniSvnelobis gamovlena rom konteqstzea damokidebuli,<br />
amis gamoa isic, rom araa erTgvarovani azri kiloTa<br />
raodenobis Sesaxeb. morfologiuri kategoria, formobrivad Se-
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
pirobebuli mniSvneloba amgvar sxvadasxvaobas kategoriis Semadgenel<br />
erTeulTa raodenobis Sesaxeb ar unda iZleodes.<br />
iseve, rogorc drois kategoriis SemTxvevaSi, ama Tu im<br />
formis `ZiriTad~ da `meoreul~ kilour mniSvnelobaze msJeloba<br />
imis mixedviT, Tu rogoria sixSire romelime kilouri mniSvnelobis<br />
gamovlenisa, aseve ar Cans gamarTlebuli. faqtia, wKvetilis<br />
formis gamoKenebis SemTxvevebi TxrobiTi kilos mniSvnelobiT<br />
ufro xSiria, vidre brZanebiTi Tu kavSirebiTi kilos<br />
mniSvnelobiT... es ki Sedegia imisa, rom enaSi imgvar konstruqciaTa<br />
sixSire, romelSic wKvetilis formas TxrobiTi kilos<br />
mniSvneloba aqvs, yarbobs im tipis konstruqciaTa sixSires, romelSic<br />
igive forma sxva kilour mniSvnelobas iZens. aseve SeiZleba<br />
iTqvas sxva mwkrivis formaTa Sesaxebac.<br />
daskvna aseTia: k i l o a r a r i s m o r f o l o g i u r i<br />
k a t e g o r i a, radgan: a) a r x d e b a m i s i g a m o x a t v a m o -<br />
r f o l o g i u r a d; b) k i l o u r i m n i S v n e l o b a c v a -<br />
l e b a d i a e r T i m w k r i v i s f a r g l e b S i. konteqstis gareSe<br />
formis kilouri mniSvneloba ver gairkveva; k i l o u r<br />
m n i S v n e l o b a s f o r m a s k o n t e q s t i a n i y e b s.<br />
Cveni am Tvalsazrisis sapirispirod iTqva: `ama Tu im<br />
mwkrivis daxasiaTeba konteqstis gareSe im droisa da kilos mixedviT,<br />
romlis aGmniSvneladac is umeteswilad gvevlineba, Cveni<br />
azriT, savsebiT SesaZlebelia da sayiroc aris~ (z. yumburiZe,<br />
2001, gv. 197). miuxedavad amgvari kategoriuli gancxadebisa,<br />
verc SesaZlebloba dagvanaxa oponentma amisa da verc sayiroeba...<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna niSvna<br />
vna: vna erT faqts gvinda mivaqcioT KuradGeba. g. axvledianis<br />
redaqciiT gamosul `<strong>enaTmecnierebis</strong> Sesavlis<br />
sakiTxebSi~ vkiTxulobT: `saxelis kategoriebia<br />
brunva, ricxvi, sqesi, gansazGvruloba-ganusazGvreloba,<br />
xolo zmnisa _ piri, ricxvi, kilo,<br />
qceva, gvari, dro da sxva. ganvixiloT TiToeuli<br />
es kategoriebi cal-calke~ (g. mayavariani, g. nebieriZe,<br />
1972, gv. 202). saubaria morfologiur kategoriebze,<br />
iqve aseTi Tvalsazrisicaa warmodgenili:<br />
`gramatikuli kategoriis Sesaxeb vlapara-<br />
121
122<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
kobT mxolod im SemTxvevaSi, Tu saTanado gramemebi<br />
gvaqvs. rusuli qcevas gamoxatavs ara gramatikuli<br />
saSualebebiT, aramed leqsikuri saSualebebiT,<br />
da amitom rusulSi qcevis kategoria ar<br />
gamoiKofa~ (gv. 211). naSromSi Tanmimdevruladaa<br />
ganxiluli saxelisa da zmnis kategoriebi, garda<br />
droisa da kilosi. albaT imitom, rom ar xdeba<br />
am kategoriaTa gamoxatva morfologiurad da amitom<br />
sxva gramatikul kategoriaTa gverdiT maTi<br />
daKeneba ar moxerxdeba.<br />
sakiTxi amgvaradve daismis gzisobis Sesaxebac (axali qar-<br />
TulisaTvis).<br />
4444....5555. . . . gziso gzi gzi gziso<br />
soba soba<br />
ba, ba,<br />
, , ro rogorc ro rogorc<br />
gorc gorc zmnis zmnis zmnis zmnis kate ka ka kate<br />
tego tego<br />
goria goria<br />
ria ria<br />
rogorc iTqva, a. SaniZis moZGvrebis Tanaxmad, gzi gziso gzi gziso<br />
soba<br />
ba, ba<br />
msgavsad sxva kategoriebisa (dro, kilo, aqti, Tanamdevroba),<br />
mwkrivis elementia. gzisoba, iseve rogorc dasaxelebuli kategoriebi,<br />
ucvalebelad moiazreba: `elementebi daerqva mwkrivis<br />
farglebSi ucvalebel kategoriebs... mwkrivis elementebia dro,<br />
kilo, gzisoba, aqti, Tanamdevroba~ (a. SaniZe, 1973, gv. 216).<br />
ra aris gzisoba da aris Tu ara igi morfologiuri kategoria<br />
axal qarTulSi; Sesabamisad _ ucvalebeli kategoria?<br />
`gzisoba aris zmnis forma, romelic gviCvenebs, Tu ramdengzis<br />
aris moqmedeba Cadenili, erTgzis Tu mravalgzis, anu er-<br />
Txel Tu mravalJer~ (a. SaniZe, 1973, gv. 209).<br />
aqve ganmartavs avtori, rom gzisobas ori forma aqvs: er-<br />
Tgzisi da mravalgzisi: `er er erTgzi<br />
Tgzisia Tgzi sia forma, romelic erTxel momxdar<br />
moqmedebas aGniSnavs da mra mraval mra mraval<br />
valgzi valgzi<br />
gzisia<br />
sia forma, romelic<br />
ramdenJerme ganmeorebul moqmedebas gamoxatavs. magaliTebi: da-<br />
Jda da daJdis, moitana da moitanis, mokla da moklis da misT.~<br />
(iqve, gv. 210).<br />
gzisobasTan dakavSirebuli zogadi sakiTxebis ganxilvisas,<br />
rogorc davinaxeT, a. SaniZe mravalgzisobis magaliTad Zveli<br />
qarTulis (Tu Tanamedrove qarTulis mTis dialeqtebis) magali-<br />
Tebs moixmobs: daJd-i-s, moitan-i-s, mokl-i-s...
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
faqtobrivad, amiT iTqva, rom mravalgzisobis morfologiuri<br />
gamoxatva axal qarTulSi ar xdeba. aGniSnavs kidec: mravalgzisobis<br />
gamosaxatavad `Zvelad sagangebo mwkrivi iKo, romelic<br />
dGevandel mTis kiloebsa da qiziKurSia daculi... cocxal<br />
kiloTa umetesobam da saliteraturo qarTulma es mwkrivi dakarga,<br />
samagierod ma maTi ma<br />
Ti gamo gamoxat gamo<br />
xat xatva xat va uwKve uwKvetel<br />
uwKve<br />
tel telsa tel sa da misgan nawarmoeb<br />
xol xolme xol xolme<br />
meobi me bi biTis bi Tis mwkrivs daakisra~ (a. SaniZe, 1973, gv. 210).<br />
gzisoba, rogorc mwkrivis elementi, ucvalebelia mwkrivis<br />
farglebSio, zemoT iTqva. mravalgzisobis gamomxatvel mwkrivTa-<br />
Tvis (uwKveteli, xolmeobiTi) mravalgzisoba ar aris ucvalebeli<br />
elementi. amitomacaa, uwKvetlis daxasiaTebisas mwkrivis<br />
elementTa mixedviT gzisobaze ar mianiSnebs: `uwKveteli Cveulebriv<br />
Sedgeba 2 elementisagan: dro warsulia, kilo _ TxrobiTi.<br />
zogJer is Tanamdevrobasac Seicavs, _ saxeldobr, er-<br />
Tdroulobas warsulSi~ (a. SaniZe, 1973, gv. 218). faqtia, gzisobis<br />
mixedviT SeiZleba erTgzisic iKos da mravalgzisic:<br />
erTgzisia: is rom movida, davalebas v w e r d i<br />
mravalgzisia: sadilis Semdeg davalebas v w e r d i , gakve-<br />
Tilebs v s w a v l o b d i da mere v T a m a -<br />
S o b d i ...<br />
xolmeobiTis mwkrivi `Sedgeba sami elementisagan, dro warsuli,<br />
kilo _ TxrobiTi, gzisoba _ mravalgzisi. saxeli ukanaskneli<br />
kategoriisagan aris miGebuli~ (a. SaniZe, 1973, gv. 219).<br />
mravalgzisobis gamomxatvel magaliTebadaa moKvanili: `diliT<br />
g a v i G v i Z e b d i Tu ara, a v d g e b o d i , pirs d a v i -<br />
b a n d i , saCqarod C a v i c v a m d i , Jer Cais d a v l e v d i , Semdeg<br />
magidas m i v u J d e b o d i da weras g a n v a g r Z o b d i ~. _<br />
Kvela magaliTi mravalgzisobis gamomxatvelia. Tumca a. SaniZe<br />
iqve SeniSnavs, rom `SeiZleba TxrobiTi kilos nacvlad amave<br />
mwkrivma SedegobiTi gadmogvces: `eg rom mcodnoda, adre g a -<br />
v i G v i Z e b d i , aqamde a v d g e b o d i da pirsac d a v i b a n -<br />
d i ~ am SemTxvevaSi frazaSi gzisoba ar aris. mwkrivis saxeli<br />
mainc xolmeobiTia (a. SaniZe, iqve). e. i. am magaliTebSi ar aris<br />
gamoxatuli mravalgzisi moqmedeba. gzisoba ucvalebeli kategoria<br />
arc xolmeobiTis mwkrivSia.<br />
Tu imasac gaviTvaliswinebT, rom xol xolme xol me nawilakian kon-<br />
123
124<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
struqciaSi mravalgzisoba SeiZleba awmKo-mKofadis mwkrivis<br />
formebiTac gadmoices _ `biZa-Cemi sanadirodan zogJer xoxobsac<br />
m o i t a n s xolme~ (a. SaniZe, 1973, gv. 211). Tumca es<br />
mwkrivebi Cveulebriv erTgzis moqmedebas gadmoscemen.<br />
Kovelive Tqmuli ki imis dasturia, rom gzisoba cvalebadi<br />
kategoriaa mwkrivis farglebSi; e. i. gzi gziso gzi gziso<br />
soba so ba ar ar aris aris mo morfo mo rfo- rfo<br />
lo logi lo logi<br />
giuri gi ri ri ka kate ka kate<br />
tego tego<br />
goria<br />
ria, ria axal qarTulSi ar xdeba am kategoriis<br />
morfologiuri gamoxatva.<br />
4444....6666. . . . aq aqti aq aqti<br />
ti, ti,<br />
, , ro rogorc ro rogorc<br />
gorc gorc zmnis zmnis zmnis zmnis kate ka ka kate<br />
tego tego<br />
goria goria<br />
ria ria<br />
`a q t i anu s a q m e aris zmnis forma, romelic gviCvenebs,<br />
naxa moubarma zmniT gamoxatuli moqmedeba, Tu ara~. qarTul<br />
zmnas aqvs saSualeba, aGniSnos ara marto iseTi moqmedeba, romelsac<br />
moubari daswrebia da unaxavs, aramed iseTic, romelsac<br />
is ar daswrebia da ar unaxavs. amis mixedviT gvaqvs ori aqti: naxuli<br />
da unaxavi (anu daswrebuli da dauswrebeli) (a. SaniZe,<br />
1973, gv. 211).<br />
aqti mwkrivis elmentad aris miCneuli da iseve, rogorc<br />
sxva elementebi mwkrivisa, `mwkrivis farglebSi ucvalebel kategoriad~<br />
moiazreba~ (iqve, gv. 216). zemoTac aGvniSneT: ucvalebel<br />
kategoriad SeiZleba moviazroT is kategoria, romelic<br />
aris warmodgenili zmnis ama Tu im formaSi da nebismier konteqstSi<br />
xdeba misi gamoxatva anu: nebismier konteqstSi aqvs es<br />
mniSvneloba. Tu xdeba cvla am mniSvnelobisa sxvadasxva konteqstSi,<br />
unda aixsnebodes am cvlis mizezi; anu: formas ram daukarga<br />
am konkretul SemTxvevaSi es mniSvneloba, an ram mianiya<br />
sxva konteqstSi sxva mniSvneloba. amis Taobaze drois, kilosa<br />
da gzisobis kategoriebze saubris drosac mivaniSnebdi.<br />
ra viTarebaa am mxriv aq aqtis aq<br />
tis kategoriasTan dakavSirebiT.<br />
aq aqti aq<br />
ti (una una unaxa<br />
xavi xavi<br />
vi), vi , rogorc mwkrivis elementi, I TurmeobiTSi<br />
aris warmodgenili: `I TurmeobiTSi sami elementia: dro (wars.),<br />
kilo (Txr.) da aqti (unaxavi)... unaxavi aqtis moqmedeba gviCvenebs<br />
moqmedebas, romelic gaTvaliswinebulia Sedegis mixedviT an<br />
sxvisgan aris gagonili~ (iqve, gv. 221). a. SaniZe unaxav aqts mwkrivis<br />
elementad asaxelebs II TurmeobiTSic: `Sedgenilobis Tvalsaz-
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
risiT II TurmeobiTi I-sagan erTi elementiT gansxvavdeba. es elementia<br />
Tanamimdevroba (uwinaresi). mwkrivi gadmogvcems iseT unaxav<br />
moqmedebas, romelic sxvas uswrebda~ (a. SaniZe, 1973, gv. 112).<br />
III seriis mwkrivebs a. SaniZe `unaxavi aqtis mwkrivebs~ uwodebs<br />
(gv. 222), Tumca ar Cans, III kavSirebiTsac unaxavi aqtis<br />
mwkrivad miiCnevs Tu ara.<br />
Tu TurmeobiTebi unaxavi aqtis mwkrivebia, ivaraudeba, rom<br />
sxva mwkrivebi na naxu na<br />
xu xuli xu li aq aqtis aq<br />
tis mwkrivebia.<br />
aris Tu ara aqti ucvalebeli kategoria TurmeobiTis<br />
mwkrivebisaTvis? sakiTxi sagangebod Seiswavla i. qavTaraZem. misi<br />
azriT, `udavoa, rom qarTul enaSi TurmeobiTis nakvTi Zalian<br />
xSirad ixmareba iseTi moqmedeba-mdgomareobis gadmosacemad, romelic<br />
subieqtma Tavisi TvaliT naxa, daeswro mas, unaxavi moqmedebis<br />
gamosaxatavad misi gamoKeneba srulebiTac araa erTader-<br />
Ti, piriqiT, es ufro gviandeli Cans, roca drois gageba masSi<br />
ramdenadme daiCrdila~ (i. qavTaraZe, 1956, gv. 191). anu unaxaoba<br />
SeiZleba gadmosces sxva formamac da piriqiT... `es imas niSnavs,<br />
rom qarTulSi ara gvaqvs unaxaobis kategoriis morfologiuri<br />
warmoebis saSualeba, igi araa imgvarad gamoxatuli gramatikuli<br />
kategoria, rogoradac dro, qceva da sxva, romelTac moepovebaT<br />
specialuri morfema, aglutinaciuri tipis qarTuli enisaTvis<br />
Sesaferisi~ (iqve). avtori gaxazavs imasac, rom morfologiurad<br />
ar xdeba dapirispireba, magram `dGevandel qarTulSi faqtia<br />
aseTi dapirispireba~ (iqve); da kidev: `unaxaobis Sinaarsis gamosaxatavad<br />
qarTulSi gvaqvs erTgvari saSualeba (Tur Tur Turme Tur me nawilaki<br />
da pirveli TurmeobiTi garkveul SemTxvevaSi) da ara gramatikuli<br />
kategoria~ (iqve, gv. 192).<br />
<strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong> azriT, `una una unaxa<br />
xaoba xa ba ba, ba saerTod, ar unda iKos ni-<br />
Sandoblivi TurmeobiTis SinaarsisaTvis. Kovel SemTxvevaSi, unaxaobas<br />
ver vivaraudebT, roca realuri subieqti pirvel pirSia~<br />
(<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1962, gv. 101). avtori eTanxmeba i. qavTaraZes da daaskvnis:<br />
`amrigad: TurmeobiTis Jgufis nakvTebi funqciuri TvalsazrisiT<br />
ver gaerTiandeba; Turmeobas ar gulisxmobs kavSirebiTi<br />
mesame; mxolod nawilobriv egueba es Sinaarsi TurmeobiTs meores;<br />
TurmeobTs pirvelSic unaxaoba ar gadmoicema pirvels pir-<br />
Si, uarKofiTi nawilakebis xmarebisas ki _ sxva pirebSic~ (iqve).<br />
125
126<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
warmodgenili msJeloba da dasaxelebul avtorTa mier Catarebuli<br />
analizi cxadKofs, rom aqti ar aris morfologiuri<br />
kategoria da, Sesabamisad, ucvalebeli erTi mwkrivis fargleb-<br />
Si. ase rom, am TvalsazrsiT aq aqti aq<br />
ti dgeba drois, kilosa da gzisobis<br />
gverdiT.<br />
4444....7777. . . . Ta Tanam Ta Tanam<br />
namdev namdevro<br />
dev devro<br />
roba roba<br />
ba, ba,<br />
, , rogoooorc rog rog rog rc rc rc zmnis zmnis zmnis zmnis kate ka ka kate<br />
tego tego<br />
goria goria<br />
ria ria<br />
mexuTe kategoria, romelsac mwkrivis elementad miiCnevs<br />
a. SaniZe, aris Tanamdevroba: `Tanamdevrobis saxeliT aGvniSnavT<br />
zmnis formas, romelic gvagebinebs, Tu rogoria drouli mimar-<br />
Teba ori moqmedebisa warsulsa an momavalSi. ori moqmedebis Sefardebisas<br />
SeiZleba aGmoCndes, rom orive erT dros mimdinareobs<br />
da gvaqvs er erTdro er<br />
Tdro Tdroulo<br />
Tdro lo loba lo ba moqmedebisa, magram Tu gansxvavebaa<br />
droSi, maT Soris iseTi urTierToba iqneba, rom erTi unda uswrebdes,<br />
meore mosdevdes. rogorc swreba, ise modevneba xdeba<br />
mxolod or gramatikul droSi, warsulsa da momavalSi, magram<br />
erTdrouloba mxolod warsulSia gamoxatuli~ (a. SaniZe, 1973,<br />
gv. 212). `Tanamdevrobis formebi qarTulSi samgvaria: er erTdro er erTdro<br />
Tdrou- Tdro<br />
lo loba lo<br />
ba ba, ba , uwi uwina uwi<br />
na nare<br />
reso<br />
soba soba<br />
ba da Se Semdgo Se<br />
mdgo mdgomo<br />
moba<br />
ba~ ba (iqve, gv. 213). warmodgenili<br />
msJelobidan da moxmobili magaliTebidan Cans, rom zmnuri formis<br />
mier gamoxatuli moqmedebis Sefaseba xdeba rTul konstruqciebSi;<br />
anu zmnuri formis erTdrouloba, uwinaresoba Tu Semdgomoba<br />
sxva zmnis mier Sesrulebuli moqmedebis mixedviT gairkveva.<br />
es ukve sintaqsis sferoa. roca <strong>arn</strong>. Ciqobava III seriis gamoKofis<br />
safuZvlebze msJelobs da ganixilavs aqtisa da Tanamimdevrobis<br />
kategoriebs, aseT daskvnas gvTavazobs: `sami Jgufis gamoKofa<br />
zmnis uGvlilebaSi nawilobriv gamarTlebulia sin sintaq sin<br />
taq taqsu taq su-<br />
ri ri TvalsazrisiT, nakvTebis warmoeba ki sintaqsis sagani ar aris,<br />
igi fuZeTa warmoebas ganekuTvneba da morfologiis sagani unda<br />
iKos (im TaviseburebaTa gaTvaliswinebiT, rac am rigis fuZeTa<br />
warmoebas axasiaTebs)~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1962, gv. 101).<br />
amgvarad, Tanamdevroba ar aris morfologiuri kategoria<br />
da, Sesabamisad, ar SeiZleba iKos ucvalebeli erTi mwkrivis<br />
farglebSi.
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
*<br />
* *<br />
rogorc warmodgenilma msJelobam gviCvena, erTi mwkrivis<br />
formas konteqstisda mixedviT SesaZlebloba aqvs sxvadasxva<br />
droisa Tu kilos mniSvnelobis gadmocemisa; aseve erTgzisi da<br />
mravalgzisi moqmedebisa; unaxavi an nanaxi aqtisa; aseve erTdrouli,<br />
uwinaresi Tu Semdgomi moqmedebis gamoxatvisa... (SevadaroT:<br />
brunvis forma da brunvaTa funqciebi).<br />
4444....8888. . . . as aspeq as aspeqti<br />
peq peqti<br />
ti ti da da da da mwkrivi mwkri mwkri mwkrivi<br />
vi vi<br />
a. SaniZis moZGvrebis mixedviT, aspeqti qarTulSi ar aris<br />
mwkrivis elementi, uGlebis kategoria. igi warmoqmnis kategoriaa.<br />
`aspeqti Zvelad uGlebis kategoria iKo: is aucilebeli<br />
elementi iKo TviTeuli mwkrivisa I-sa da II seriaSi, magram axal<br />
sistemaze gadasvliT es kategoria gamovida uGlebidan da warmoqmnaSi<br />
daiyira adgili, radganac am gziT man zmnis paralelur<br />
formebs (uzmniswinosa da zmniswinians) mwkrivebSi sxvadasxva<br />
gramatikuli mniSvneloba misca: grixa _ dagrixa, grixos _ dagrixos,<br />
ugrexia _ daugrexia da sxva~ (a. SaniZe, 1973, gv. 270).<br />
es imas niSnavs, rom mxolod aspeqtiT gansxvavebuli formebi ar<br />
CaiTvleba sxvadasxva mwkrivis formebad: we wera we ra da da dawe da<br />
we wera<br />
ra, ra , we weros we ros<br />
da da dawe da dawe<br />
weros we ros erTi da imave mwkrivis formebia.<br />
sxvagvari iKo viTareba Zvel qarTulSi: `Zvel qarTulSi aspeqti<br />
uGlebis kategoria iKo da mwkrivSi Sedioda, rogorc misi<br />
elementi: I seriis mwkrivebi usruli aspeqtiani iKvnen. II serisa<br />
ki _ srulisani. zmniswins am sakiTxSi araviTari Zala ar<br />
hqonda: is an gezs aGniSnavda, orientaciiTurT, an axali zmnis<br />
sawarmoebeli morfema iKo. amitom awmKos mwkrivis exlandel<br />
dros zmniswinis darTva momavlisad ver gadaaqcevda, ....samagierod<br />
II seriis mwkrivebi Kvela srul-aspeqtiani iKo~ (a. SaniZe,<br />
1973, gv. 266). momxdari cvlilebis ZiriTadi Sedegi, a. SaniZis<br />
azriT, aris is, rom I seriis formebi or wred gaiKo: `paralelur<br />
formaTa gansxvavebuli gamoKenebiT axalma sistemam awmKos<br />
Jgufis sami wevrisagan warmoqmna sami axali mwkrivi, gansxvavebuli<br />
erTi-meorisagan Sesabamisad ara marto aspeqtis mixedviT,<br />
127
128<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
aramed droisa da sxva elementebis mixedviTac~ (iqve, gv. 270).<br />
erTi mniSvnelovani Sedegi isicaa, rom `aspeqti SeiZina III<br />
seriis formebma da saxelzmnebma~ (iqve, gv. 271).<br />
aq KuradGebas gavamaxvilebT im faqtze, rom aspeqtian<br />
zmnebSi zmniswini apirispirebs srul da usrul formebs sa samsa sa samsa<br />
msave msa ve<br />
se seriaSi se<br />
Si da da sa saxel sa saxel<br />
xelzmneb<br />
zmnebSi<br />
Si. Si . am faqts kvlavac movubrundebiT. moswrebulad<br />
Tqva mecnierma: `zmniswinma zmnas misca aspeqti axal<br />
safuZvelze, magram am aspeqtma usrulobis SemTxvevaSi zmnas waarTva<br />
zmniswini~... (iqve).<br />
Tumca ase erTmniSvnelovnad, rogorc Cans, Znelia saubari.<br />
a. SaniZe wers: `eyvi ar aris, rom dGevan dGevande dGevan dGevande<br />
deli li as aspeq as<br />
peq peqti ti sa sazo sa<br />
zo zoga zo ga-<br />
dod dod warmo warmoqmnis warmo qmnis ka kate ka kate<br />
tego<br />
gori<br />
riaa<br />
aa, aa , mag magram mag ram ver ver vi vitKviT vi KviT KviT, KviT , rom rom mas<br />
mas<br />
mTlad mTlad gawKve gawKveti gawKve gawKveti<br />
tili ti li hqon hqondes hqon<br />
des kav kavSi kav<br />
Si Siri Si ri uGle uGlebas uGle uGlebas<br />
basTan<br />
Tan~ Tan (iqve, gv.<br />
276). sxvagan: `daskvna: as aspeqts as peqts uGle uGlebis uGle<br />
bis far fargle far<br />
gle glebi<br />
bidan dan sul gga<br />
g<br />
mo mosu mo<br />
su sulad lad ver ver mi miviC mi miviC<br />
viCnevT<br />
nevT, nevT , mas ram ramde ram<br />
de denad<br />
nadme nad me ki kidev ki<br />
dev Se SerCe Se SerCe<br />
rCeni<br />
nili ni li aqvs<br />
aqvs<br />
uGle uGlebis uGle bis ka kate ka<br />
te tego<br />
gori<br />
riis is niS niSne niS niSne<br />
nebi<br />
bi~ bi (iqve, gv. 277).<br />
aq Cven im SemTxvevasTan gvaqvs saqme, SesavalSi rom vwerdiT:<br />
erTi enobrivi movlena, orgvari kvalifikacia... aspeqti ar<br />
aris uGlebis kategoria, amitom dro-kiloTa sistemis agebisas<br />
aspeqtiT gansxvavebuli formebi (akeTa _ gaakeTa, akeTos _ gaakeTos,<br />
ukeTebia _ gaukeTebia...) ar CaiTvleba sxvadasxva mwkrivis<br />
formebad. amitom sistema 11 erTeuls (mwkrivs) Seicavs. es Ziri-<br />
Tadi Tvalsazrsia avtorisa. Tumca imasac uSvebs, rom `aspeqts<br />
uGlebis farglebidan sul gamosulad ver miviCnevT, mas ramdenadme<br />
kidev SerCenili aqvs uGlebis kategoriis niSnebio~.<br />
da aq gvTavazobs SemaJamebel paragrafs _ `cxrili~ ($ 343):<br />
`dagvrCa erTi: SevaJamoT zemoT naTqvami (igulisxmeba aspeqtisadmi<br />
miZGvnili msJeloba) cxrilSi, romelic mokled da TvalsaCinod<br />
warmogvidgens aspeqtis viTarebas dGevandel qarTulSi. magaliTebad<br />
moKvanilia sami zmna: `texa~ zmnis sru sruli sru sru li uGle uGleba uGle<br />
ba subieqturi<br />
pirebis mixedviT Ti TiTo Ti To se seri se seri<br />
riis ri is Ti TiTo Ti<br />
To mwkr mwkrivSi mwkr<br />
vSi (I seriaSi<br />
orive wrisaTvis), merme ki samive zmnis 1-li sub. piris formebi<br />
Tvi TviTe Tvi TviTe<br />
Teul Te ul mwkriv mwkrivSi mwkriv mwkrivSi<br />
Si, Si , garda warTqm. brZanebiTisa, sadac me-2 piris<br />
formebia moKvanili (a. SaniZe, 1973, gv. 278-279).<br />
Se SeJa Se SeJa<br />
Jame<br />
mebu mebu<br />
buli li sa saxiT sa<br />
xiT warmodgenili sru sruli sru li uGle uGleba uGle<br />
ba Ti TiTo Ti<br />
To se seri se ri-<br />
is is Ti TiTo Ti To mwkriv mwkrivSi mwkriv Si faqtobriv emTxveva dimitri Kifianis princips,<br />
romelsac `gramatikis safuZvlebSi~, swored `cxrilis~ win sagange-
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
bo paragrafi eZGvneba _ `dimitri Kifianis tabula~ (gv. 288-278).<br />
d. Kifians orgvari paradigma aqvs _ rTuli da martivi;<br />
rTuli _ zmniswinian da uzmniswino dapirispirebul formaTa<br />
paradigma _ 16 erTeuli (martivi 8 erTeuliani iKo)... d. Kifianis<br />
paradigmas kvlavac gavixsenebT...<br />
a. SaniZis SeJamebuli cxrili swored d. Kifianis rTuli<br />
paradigmis msgavsia. es cxrili garkveulwilad mxars dauyers<br />
Cvens Tvalsazrissac. Tumca amis Taobaze mogvianebiT.<br />
axla srulad warmovadgenT a. SaniZis cxrils, aspeqtTan<br />
dakavSirebiT moKvanils.<br />
awmKo<br />
awmKo<br />
(u s r u l i)<br />
mx. 1.3. vtex<br />
2.3. stex<br />
3.3. texs<br />
mr. 1.3. vtexT<br />
2.3. stexT<br />
3.3. texen<br />
I I seria<br />
seria<br />
II II seria<br />
seria<br />
wKvetili<br />
wKvetili<br />
mKofadi mKofadi<br />
mKofadi<br />
(s r u l i )<br />
ga-vtex<br />
ga-stex<br />
ga-texs<br />
ga-vtexT<br />
ga-stexT<br />
ga-texen<br />
(u s r u l i ) (s r u l i )<br />
vtexe<br />
stexe<br />
texa<br />
vtexeT<br />
stexeT<br />
texes<br />
III III seria seria<br />
seria<br />
ga-vtexe<br />
ga-stexe<br />
ga-texa<br />
ga-vtexeT<br />
ga-stexeT<br />
ga-texes<br />
I I I TurmeobiTi<br />
TurmeobiTi<br />
(u s r u l i ) (s r u l i )<br />
mitexia<br />
ga-mitexia<br />
gitexia<br />
ga-gitexia<br />
utexia<br />
ga-utexia<br />
129
130<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
gvitexia<br />
gitexiaT<br />
utexia(T)<br />
ga-gvitexia<br />
ga-gitexiaT<br />
ga-utexia(T)<br />
I I seria<br />
seria<br />
u s r u l i (awmKos wre)<br />
awmKo vtex vaqeb vmalav<br />
uwKv. vtexdi vaqebdi vmalavdi<br />
awmK. kavS. vtexde vaqebde vmalavde<br />
s r u l i (mKofadis wreSi)<br />
mKofadi ga-vtexe Se-vaqeb da-vmalav<br />
I xolm. ga-vtexdi Se-vaqebdi da-vmalavdi<br />
mKof. kavS. ga-vtexde Se-vaqebde da-vmalavde<br />
II II seria<br />
seria<br />
(u s r.) (s r.) (u s r.) (s r.) (u s r.) (s r.)<br />
wKvet. vtexe ga-vtexe vaqe Se-vaqe vmale da-vmale<br />
II xolm. vtexi ga-vtexi vaqi Se-vaqi vmali da-vmali<br />
II kavS. vtexo ga-vtexo vaqo Se-vaqo vmalo da-vmalo<br />
brZan. texe ga-texe aqe Se-aqo male da-male<br />
III III seria<br />
seria<br />
(u s r.) (s r.) (usr.) (s r.) (u s r.) (s r.)<br />
I Turm. mitexia ga-mitexia miqia Se-miqia mimalavs da-mimalavs<br />
II Turm. metexa ga-metexa meqo Se-meqo memala da-memala<br />
III kavS. metexos ga-metexos meqos Se-meqos memalos da-memalos<br />
(a. SaniZe, 1973, gv. 279)<br />
arsebiTi am cxrilSi isaa, rom zmniswinian da uzmniswino<br />
formaTa dapirispireba erT princips emKareba samive seriaSi; paradigmebic<br />
erTgvaradaa agebuli samive seriaSi. am faqts kidev<br />
gavixsenebT...<br />
as aspe as<br />
pe peti pe ti da dro dro-kilo<br />
dro<br />
lo loTa lo Ta sis siste sis<br />
te tema te ma _ es aris Tema a. arabulis<br />
ramdenime naSromisa (a. arabuli, 1984(1); a. arabuli, 1992;
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
a. arabuli, 1999). aspeqti, avtoris azriT, droisa da kilos kategoriis<br />
gverdiT ZiriTad kategoriadaa warmodgenili: `amgvarad,<br />
gvrCeba sami kategoria: kilo, dro da aspeqti. Koveli nakvTis<br />
ZiriTadi mniSvnelobebi SeiZleba daxasiaTdes am sami semantikuri<br />
monacemis gamoKenebiT. maTi kombinacia gvaZlevs<br />
nakvTs, rogorc funqciur kategorias~ (a. arabuli, 1984, gv. 4);<br />
rom `qarTuli zmnis nakvTebis semantikuri struqturis ZiriTadi<br />
erTeulebi swored dro da aspeqtia. SeiZleba iTqvas, rom<br />
qarTuli zmnis uGvlilebis erTeulebi, nakvTebi, semantikurad<br />
droul-aspeqturi erTeulebia. amaTgan dro SedarebiT martivi,<br />
xolo moqmedebis saxe, anu aspeqti, bevrad ufro rTuli kategoriaa~<br />
(a. arabuli, 1992, gv. 105). am msJelobiT, sauGlebeli er-<br />
Teulis gamoKofisas aspeqts meti mniSvneloba eniyeba.<br />
faqtobriv, es aris zmnur formaTa semantikuri analizi da<br />
Sedegic saintereso: `sauGlebeli sistemis semantikurma analizma<br />
mxolod TxrobiTi kilos formaTa saxiT 9 erTeuli warmogvidgina~<br />
(a. arabuli, 1999, gv. 43). xolo saerTo suraTze, romelic<br />
sqemis saxis aris warmodgenli, 16 mwkrivia; a. SaniZis 11<br />
mwkriviani sistemis II da III seriaSi zmniswiniani da uzmniswino<br />
formebi sxvadasxva mwkrivebad miiCneva (a. arabuli, 1999, gv. 50).<br />
es SesaZlebeli gaxda amgvari moTxovnis Semdeg: `aspeqtis kategoriam<br />
Tavisi kuTvnili adgili unda daikavos uGlebis (paradigmatul)<br />
kategoriaTa rigSi da, Sesabamisad, zmniswiniani<br />
sauGlebeli fuZis (mwkrivis) organul nawilad unda iqnes mi-<br />
Cneuli~ (a. arabuli, 1999, gv. 48).<br />
Cven zemoT d. Kifianis principze vsaubrobdiT da a. SaniZis<br />
paradigmebi warmovadgineT, sadac aspeqts, zmniswinian da uzmniswino<br />
formaTa dapirispirebas arsebiTi mniSvneloba eniyeboda.<br />
cxadia, dasaSvebia amgvari msJeloba, magram am SemTxvevaSi saqme<br />
gvaqvs semantikur principze agebul paradigmebTan; semantikuri<br />
paradigmebis formaTa sesxebas Cven gavmiJnavT formobrivi (ufro<br />
sworad, formobriv-semantikuri) paradigmebisagan (ix. aqve, $ 144).<br />
aspeqti aris zmnis semantikuri maxasiaTebeli, magram zmniswini,<br />
romelic srul aspeqts awarmoebs, Cveni azriT, ar SeiZleba<br />
CaiTvalos im elementad, romelic erTmaneTisagan ganasxvavebs<br />
or mwkrivs (amis Sesaxeb ufro vrclad aqve, $ 5).<br />
131
132<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
4444....9999. . . . ma mainc ma mainc<br />
inc inc ra ra ra ra aris aris aris aris mwkrivi mwkri mwkri mwkrivi<br />
vi???? vi<br />
Tu e. w. mwkrivis elementebi (dro, kilo, gzisoba, aqti,<br />
Tanamdevroba) ar aris morfologiuri (gramatikuli) kategoria,<br />
ras warmoadgenen isini?<br />
magaliTisaTvis: faqtia, rom qarTulSi arsebobs drois semantika,<br />
drois funqcia, magram ar xdeba misi formaluri gamoxatva.<br />
Sesabamisad, drois kategoria semantikuri kategoriaa.<br />
amis Taobaze mianiSnebs kidec <strong>arn</strong>. Ciqobava mogviano periodis<br />
naSromSi: `dro, kilo da kilosTan funqciurad axlo mdgomi<br />
modaluri kategoriebi (Tanaobisa, saurTierTo, uneburobisa,<br />
ganzraxvisa...) upiratesad semantikur-stilistikuri xasiaTisa<br />
Cans (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1979, gv. 165). drosa da kilos semantikur<br />
kategoriad miiCnevs agreTve b. JorbenaZe (1986, gv. 134). semantikur<br />
kategoriaTa Sesaxeb aGniSnaven, rom: `semantikuri kategoriebi,<br />
rogorc wesi, gamoixatebian specialuri morfologiuri<br />
(formaluri) saSualebiT, magram SeiZleba gamoixatos aramorfologiurad,<br />
e. i. aGweriTad, leqsikurad an konteqstiT. gamoiKeneba<br />
sxva saSualebebic (magaliTad, intonacia...)~ (b. JorbenaZe,<br />
1986, gv. 134-135). `semantikuri maxasiaTeblebi SeiZleba icvalos<br />
ara mxolod formis, aramed konteqstis cvlis Sedegadac~<br />
(b. JorbenaZe, 1984, gv. 27). dro da kilo is semantikuri kategoriebia,<br />
romelTa gamosaxatavad konteqsti da intonacia gamoiKeneba.<br />
aseve, semantikur kategoriad unda iqnes miCneuli<br />
`mwkrivis sxva elementebic~ _ gzisoba, aqti, Tanamdevroba.<br />
sabolood, Cveni Tvalsazrisi aseTia: dro dro, dro , ki kilo ki<br />
lo lo, lo , gzi gziso gzi<br />
so soba so ba<br />
(axal axal axal qar qarTul qar qarTul<br />
TulSi<br />
Si), Si , aq aqti aq<br />
ti da da Tan Tanamdev Tan mdev mdevro<br />
roba ro ba ar ar aris aris mo morfo mo morfo<br />
rfolo<br />
logi lo giuri<br />
ri ka kate ka kate<br />
tego<br />
gori<br />
riebi riebi<br />
ebi. ebi Sesabamisad: er erTi er<br />
Ti mwkri mwkrivis mwkri<br />
vis for forma for<br />
ma maTa ma Ta me meori me<br />
ri risa ri sa- sa<br />
gan gan gan ganmas gan ganmas<br />
masxva<br />
xvaveb<br />
veblad veb lad ver ver ver mi miviC mi miviC<br />
viCnevT viC nevT ee.<br />
e . w. . `mwkri mwkri mwkrivis mwkri vis ele elemen ele elemen<br />
mentebs<br />
tebs~. tebs .<br />
mwkri mwkrivis mwkri vis ga gansazGvra ga sazGvra am am `ele le lemen<br />
mente<br />
tebis<br />
bis~ bis ~ mi mixed mi mixed<br />
xedviT viT ar mo moxer mo<br />
xer xerxde<br />
xdeba<br />
ba. ba<br />
mwkrivi zmnis sistemaSi iseTive formobrivi monacemia,<br />
rogoric brunva saxelis sistemaSi. ramdenadac saxelis sistema<br />
gacilebiT martivia zmnis sistemasTan SedarebiT, brunvis raobis<br />
gansazGvrac ufro iolad xerxdeba: gamoiKofa brunvis forma,<br />
rogorc formobrivi monacemi da Semdeg xdeba misi funqciuri<br />
daxasiaTeba. zmnis sistemaSi piriqiT moxda: funqciidan amosvliT<br />
xdeba Sefaseba zmnuri formisa... erTma da imave formam
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
rom ramdenime funqcia SeiZleba itvirTos, es brunvaTa analizidanac<br />
cxadia. amitom zmnis sistemaSic analogiuri proceduraa<br />
sayiro: arsebobs forma da unda moxdes misi funqciuri daxasia-<br />
Teba... formobriv-funqciuri analizi ase gvesmis...<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna Cveni daskvna principulad ewinaaGmdegeba samecniro<br />
literaturaSi gabatonebul Tvalsazriss,<br />
kerZod a. SaniZis moZGvrebas mwkrivis Sesaxeb, magram<br />
CvenTvis misaGebi Tvalsazrisis safuZvels a.<br />
SaniZis gramatikul naazrevSive vipoviT. moviKvanT<br />
vrcel citatas: `mwkrivs forma erTi aqvs, funqcia<br />
ki _ xSirad sxvadasxva. saxeli mwkrivs SeiZleba<br />
erTi funqciis mixedviT hqondes darqmeuli,<br />
magram rogorsa da ramden funqciasac unda asrulebdes<br />
ama Tu im SemTxvevaSi, formiT is mainc<br />
erTi erTeulia. nomenklaturam ar unda SegviKvanos<br />
SecdomaSi: awmKos mwkrivma SeiZleba dro momavali<br />
gadmosces da mKofadis mwkrivma _ exlandeli...<br />
aGniSnul movlenas paraleli movuZebnoT<br />
saxelTa brunvebSi: saxelobiTi mudam saxelobi-<br />
Tia, asrulebs is subieqtis funqcias, Tu obieqtisas...<br />
amgvaradve, micemiTi mudam micemiTia, gadmoscems<br />
is subieqts, pirdapir obieqts Tu irib<br />
obieqts...<br />
brunva saxelis mimosaxvreli saSualebaa, mwkrivi<br />
ki _ zmnisa. funqcia erTsac da meoresac sxvadasxva<br />
SemTxvevaSi SeiZleba sxvadasxva hqondes, magram<br />
TviTeuli brunva da TviTeuli mwkrivi TiTo er-<br />
Teulia... mwkrivis elementebi metad moZravi ramea<br />
da bevrad da damo da<br />
mo moki moki<br />
kide<br />
debu<br />
buli bu li zmnis zmnis for formis for formis<br />
mis ga gare ga<br />
re remoc remoc<br />
moc- moc<br />
vi visa vi visa<br />
sagan sagan<br />
gan...~ gan (xazi Cvenia _ g. g.) (a. SaniZe, 1973, gv.<br />
224). rogorc vxedavT, warmodgenili msJeloba<br />
principulad ewinaaGmdegeba avtorisave moZGvrebas<br />
mwkrivis kategoriis Sesaxeb, kerZod, mwkrivis<br />
elementTa ucvaleblobis Sesaxeb.<br />
133
134<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
*<br />
* *<br />
mainc: ra ra aris aris mwkri mwkrivi mwkri mwkrivi<br />
vi? vi<br />
gavixsenoT: erTi Tvalsazrisis mixedviT, mwkrivi ar aris<br />
kategoria, igi teqnikuri terminia. sxva Tvalsazrisis mixedviT,<br />
mwkrivi kategoriaa, masTan rTuli kategoria. am Tvalsazrisis<br />
Sesaxeb zemoT vrclad gvqonda saubari. mwkrivis raobis amgvari<br />
gageba CvenTvis sadavoa, magram ar uarvKofT imas, rom mwkrivi<br />
kategoriaa.<br />
metKvelebis nawilTagan formacvaleba saxelsa da zmnas axasiaTebs.<br />
saxelis formacvaleba xdeba brunvisa da ricxvis mixedviT,<br />
brunva da ricxvi saxelis morfologiuri kategoriebia _<br />
xdeba maTi gamoxatva formobrivad. es cnobili faqtia. risTvis<br />
dagvyirda amis gaxseneba:<br />
miuTiTeben, rom `uGvlileba zmnis morfologiaSi imave rigis<br />
movlenaa, rac saxelTa morfologiaSi bruneba. orive erTi<br />
da imave principiT unda iqnes Seswavlili~ (b. JorbenaZe, 1984,<br />
gv. 17).<br />
mwkrivi iseTive monacemia zmnis sistemaSi, rogoric brunva<br />
saxelis sistemaSi: `nakvTi aris zmnis funqcionirebis (enaSi<br />
zmnis arsebobisa da gamoKenebis) forma. nakvTs formobriv moepoveba<br />
Tavisi Kalibi, fuZe da mawarmoebeli~ (b. JorbenaZe, iqve).<br />
brunvis kategoriis Sesaxeb msJelobisas aGniSnaven, rom<br />
`igiveoba leqsikuri da sxvadasxvaoba gramatikuli, _ ai brunvis<br />
formaTa arsebobis niSani~ (a. SaniZe, 1973, gv. 44). Sesabamisad<br />
SeiZleba iTqvas, rom mwkrivis formaTa arsebobis niSania leqsikuri<br />
igiveoba da gramatikuli (formobrivi) sxvadasxvaoba.<br />
brunva morfologiuri kategoriaa saxelisa; mwkrivi _<br />
zmnisa, ramdenadac saxelis sistema martivia zmnis sistemasTan<br />
SedarebiT, imdenad brunvis kategoria martivia mwkrivis kategoriasTan<br />
SedarebiT, romelsac aqvs sakuTari forma da funqcia,<br />
romelic Sesabamis konteqstSi gamovlindeba.<br />
mwkrivis formobriv saxes mwkrivis fuZe qmnis. mwkrivis fu-<br />
Zed miiCneva is nawili zmnisa, romelsac CamoSorebuli aqvs pirisa<br />
da ricxvis niSnebi; mas Tavisi paradigma aqvs. mwkrivis paradigmas<br />
qmnis mxolod pirisa da ricxvis niSnebiT gansxvavebuli<br />
formebi:
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
v-akeTeb v-akeTeb-T<br />
akeTeb akeTeb-T<br />
akeTeb-s akeTeb-en<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna mwkrivis paradigmaze msJelobisas garkvevas moi-<br />
Txovs zmniswinis sakiTxi: ake akeTeb ake<br />
Teb Teb-s Teb da ga ga-ake ga ake akeTeb<br />
Teb-s Teb s<br />
sxvadasxva mwkrivis formebad miiCneva. ake akeTa ake<br />
Ta da<br />
ga ga-akeT ga<br />
akeT akeT-a akeT _ erTi mwkrivis formebad. aqedan gamomdinare,<br />
meore da mesame seriis mwkrivTa fuZis<br />
ganmartebisas esec unda aisaxos: mwkrivis paradigma<br />
aerTianebs zmniswiniT, pirisa da ricxvis<br />
niSnebiT gansxvavebul formebs. amasve ver vitKviT<br />
pirveli seriis formaTa Sesaxebac. Tumca II da III<br />
seriis mwkrivTa paradigmis amgvari gansazGvrac<br />
ar iqneba mTlad zusti: zmniswinian da uzmniswino<br />
formaTa monacvleoba erTi mwkrivis fargleb-<br />
Si araa niSandoblivi Kvela tipis zmnaTaTvis...<br />
zmniswinisa da zmnuri formis sakiTxi sagangebo<br />
msJelobas iTxovs.<br />
saubari mwkrivTa raodenobaze mwkrivis fuZeTa raodenobis<br />
garkvevas gulisxmobs, uGlebis sistemas mwkrivTa sistemuri da-<br />
Jgufeba qmnis. uGlebis srul paradigmas mwkrivTa sistema qmnis.<br />
uGleba _ zmnis mwkrivTa mixedviT cvlaa uGlebis srul<br />
paradigmaSi; mwkrivis farglebSi _ cvla pirisa da ricxvis mixedviT<br />
(a. SaniZe).<br />
amgvarad, uGlebas ori mniSvnelobiT vxmarobT: viwro mniSvnelobiT<br />
mwkrivis farglebSi zmnis pirisa da ricxvis mixedviT<br />
cvlas gulisxmobs; farTo mniSvnelobiT _ uGlebis sistemaSi<br />
mwkrivTa mixedviT cvlas.<br />
semantikurad mwkrivis calsaxad daxasiaTeba ar moxerxdeba.<br />
mwkrivi polisemantikuri monacemia. dro, kilo, aspeqti, gzisoba,<br />
Tanamdevroba, aqti _ am semantikur kategoriaTa erToblioba<br />
qmnis mwkrivis formis semantikas. rogorc aGiniSna, erTi da imave<br />
mwkrivis formam sxvadasxva konteqstSi SeiZleba sxvadasxva<br />
drois, kilos... da a. S. mniSvneloba gadmosces. mniSvnelobis<br />
gamovlena konteqstzea damokidebuli.<br />
135
136<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
amis mixedviT erTi da imave mwkrivis forma SeiZleba sxvadasxvagvarad<br />
daxasiaTdes:<br />
ga gaake ga<br />
ke keTe<br />
Te! Te _ dro _ m o m a v a l i , kilo _ b r Z a n e b i T i ,<br />
Jeroba _ e r T g z i s i , aqti _ n a n a x i...<br />
ga gaake ga<br />
ke keTe<br />
Te. Te _ dro w a r s u l i , kilo _ T x r o b i T i , Jeroba<br />
_ e r T g z i s i , aqti _ n a n a x i...<br />
amave dros, sxvadasaxva mwkrivis forma SeiZleba erTnairad<br />
daxasiaTdes:<br />
ga gaake ga<br />
ke keTe<br />
Te! Te dro _ m o m a v a l i, kilo _ b r Z a n e b i T i, Jeroba _<br />
ga gaake ga<br />
ke keTos<br />
Tos! Tos e r T g z i s i, aqti _ n a n a x i...<br />
semantikuri poziciebidan zmnur formaTa Sefaseba amgvar<br />
formebs erT sauGlebel erTeulad warmoadgeninebda praqtikos<br />
gramatikosebs, rac samecniero gramatikSi, TavisTavad cxadia, gasworda.<br />
amgvarad, mwkrivi formobrivi monacemia. imdeni mwkrivia,<br />
ramdenic gansxvavebuli fuZea zmnisa erTi da imave leqsikuri<br />
mniSvnelobis mqone.<br />
am Tvalsazrisze dgoma axal qarTulSi mwkrivTa raodenobis<br />
gadasinJvis sakiTxsac dasvams; kerZod, sagangebo msJelobas<br />
moiTxovs pirveli seriis awmKosa da mKofadis wreebad daKofis<br />
sakiTxi.<br />
$ $ $ 5. . mwkriv mwkrivTa mwkriv Ta ra raode ra de deno deno<br />
noba no ba axal axal qar qarTul qar qarTul<br />
TulSi Tul Si<br />
5555....1111. . . . ra ra ra ra xddddeeeeba xx<br />
x ba ba ba dGes dGes dGes dGes<br />
rogorc aGiniSna, axal qarTulSi 11 mwkrivi gamoiKofa.<br />
pirveli seria 6 sauGlebeli erTeuliTaa warmodgenili;<br />
a w m K o s w r e<br />
1. awmKo awmKo awmKo _ vwer<br />
2. uwKve uwKvete uwKve uwKvete<br />
teli te li _ vwerdi<br />
3. awmKos awmKos awmKos kav kavSi kav kavSi<br />
Sire<br />
rebi<br />
biTi bi Ti _ vwerde
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
m K o f a d i s w r e<br />
1. mKofa mKofadi mKofa mKofadi<br />
di _ davwer<br />
2. xol xolme xol xolme<br />
meobi me bi biTi bi Ti _ davwerdi<br />
3. mKof mKof. mKof . kav kavSi kav<br />
Si Sire<br />
rebi<br />
biTi bi Ti _ davwerde<br />
formobrivi TvalsazrisiT dapirispireba<br />
vwer _ da-vwer<br />
vwerdi _ da-vwerdi<br />
vwerde _ da-vwerde<br />
imave rigisaa, rogorc<br />
vwere _ da-vwere<br />
vwero _ da-vwero<br />
miweria _ da-miweria<br />
mewera _ da-mewera<br />
meweros _ da-meweros<br />
Tu pirveli seriis zmniswiniani da uzmniswino formebi<br />
sxvadasxva mwkrivis formebadaa miCneuli, meore da mesame seriis<br />
SemTxvevaSi amgvaradve dapirispirebuli formebi sxvadasxva<br />
mwkrivisebad ar gaigeba:<br />
vwer _ awmKo, magram vwere<br />
da-vwer _ mKofadi, da-vwere wKvetili.<br />
rogorc cnobilia, Zvel qarTulSic gvaqvs amgvarive dapirispireba<br />
pirvel seriaSi zmniswinian da uzmniswino formaTa<br />
Soris, magram zmniswiniT gansxvavebuli formebi sxvadasxva<br />
mwkrivad ar gaiazreboda. aspeqtis sistemaSi momxdari cvlilebebi<br />
awmKos zmniswinian da uzmniswino formaTa Soris drouli<br />
dapirispirebis safuZveli gaxda: uzmniswino formam awmKo drois<br />
gadmocema itvirTa, zmniswinianma _ momavlisa. `paralelur<br />
formaTa gansxvavebuli gamoKenebiT axalma sistemam awmKos Jgufis<br />
sami mwkrivisagan warmoqmna sami axali mwkrivi, gansxvavebuli<br />
erTimeorisagan Sesabamisad ara marto aspeqtis mixedviT, aramed<br />
droisa da sxva elementebis mixedviTac. es moxda ise, rom garegnulad<br />
axali araferi ar Kofila Seqmnili, _ gamoKenebuli iqna<br />
arsebuli maragi formebisa, oGond gramatikuli Sinaarsis Se-<br />
137
138<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
cvliT!~ (a. SaniZe, 1973, gv. 270). `uzmniswino forma axlandel<br />
dros aGniSnavs, zmniswiniani _ momavals. ase miviGeT erTis nacvlad<br />
or mwkrivi: awmKo da mKofadi. aseve gaimiJna maTgan nawarmoebi<br />
sxva mwkrivebic: uwKveteli da xolmeobiTi, awmKos kav-<br />
SirebiTi da mKofadis kavSirebiTi~ (z. yumburiZe, 1986, gv. 5).<br />
amgvarad, mKofadis damoukidebel mwkrivad gamoKofa drois<br />
kategoriis safuZvelze moxda. `mwkrivis elementebis~ mixedviT<br />
Tu SevadarebT awmKosa da mKofads, aseT suraTs miviGebT:<br />
awmKo: dro _ umetesad axlandeli mKofadi: dro _ momavali<br />
kilo _ TxrobiTi kilo _ TxrobiTi<br />
Tu davuSvebT, rom amgvari dapirispireba sakmarisia wers<br />
wers<br />
da dawer dawers dawer formaTa sxvadasxva mwkrivebad miCnevisaTvis, gayirdeba<br />
amgvarive safuZvlis moZebna werda werda _ _ _ dawerda dawerda formaTaTvis.<br />
am formebs ase axasiaTeben:<br />
uwKveteli uwKveteli<br />
xolmeobiTi<br />
xolmeobiTi<br />
dro _ w a r s u l i dro _ w a r s u l i<br />
kilo _ T x r o b i T i kilo _ T x r o b i T i<br />
Tanmdevroba _ e r T d r o u l i gzisoba _ m r a v a l g z i s i<br />
gaviTvaliswinoT isic, rom Tanamdevrobas `zogJer Seicavs~<br />
da aseve zogJer SeiZleba gamoxatos mravalgzisi moqmedeba (a. SaniZe,<br />
1973, gv. 210).<br />
rogorc vxedavT, `uGlebis kategoriaTa~ mixedviT daxasia-<br />
Teba uwKvetlisa da xolmeobiTisa identuria. marTalia, a. Sani-<br />
Ze uwKvetlis mwkrivis daxasiaTebisas xazgasmiT ar mianiSnebs<br />
mravalgzisobaze, magram xolmeobiTis kategoriaze msJelobisas<br />
aGniSnavs, `cocxal kiloTa umetesobam da saliteraturo qar-<br />
Tulma es formebi (e. i. mravalgzisobis gamomxatveli formebi<br />
_ g. g.) dakarga, samagierod maTi gamoxatva uwKvetelsa da misgan<br />
nawarmoeb xolmeobiTis mwkrivs daakisra~ (a. SaniZe, 1973, gv.<br />
210). l. kvayaZe uwKvetlis daxasiaTebisas xazgasmiT aGniSnavs:<br />
`uwKvetlis mwkriviT mravalgzisoba gadmoicema~ (l. kvayaZe,<br />
1981, gv. 253). amdenad, `uGlebis kategoriaTa~ mixedviT uwKvetlisa<br />
da xolmeobiTis mwkrivebs Soris sxvaoba araa. Tumca xol-
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
meobiTis mwkrivisagan uwKvetlisaTvis ganmasxvavebel niSnad Tanamdevrobac<br />
miiCneva: `zogJer is Tanamdevrobasac Seicavs, _ saxeldobr<br />
erTdroulobas warsulSi~ (a. SaniZe, 1973, gv. 218).<br />
araa SemTxveviTi, rom avtori Tanamdevrobas uwKvetlis formisaTvis<br />
Cveulebriv damaxasiaTeblad ar miiCnevs (`zogJer is Tanamdevrobasac<br />
Seicavs~...). rogorc aGvniSneT, Tanamdevroba, Tuki<br />
saerTod SeiZleba CaiTvalos kategoriad, araa morfologiuri<br />
kategoria. msJeloba `er er erTdro<br />
Tdroulia<br />
Tdro lia zmnis forma, romelic<br />
gvagebinebs, rom erTi moqmedeba sxva dasaxelebul (an nagulisxmev)<br />
moqmedebasTan erTad xdeboda~ _ gulisxmobs, rom Tanamdevrobaze<br />
mxolod rTul konstruqciebSi SeiZleba saubari.<br />
moKvanili magaliTebic amis dasturia: `Sin rom mivedi, Tovda~.<br />
`Tovda~ formiT gamoxatuli dro emTxveva Sin dabrunebis<br />
dros~ (gv. 213). martiv konstruqciebSi xmarebul uwKvetlis<br />
formiT gamoxatul Tanamdevrobaze ver visaubrebT. faqtobriv<br />
Tanamdevroba gamodis sxvadasxva konstruqciaSi sxvadasxva zmniT<br />
gamoxatul moqmedebaTa urTierTmimarTeba drois TvalsazrisiT,<br />
rac ama Tu im zmnis morfologiur maxasiaTeblad ar SeiZleba<br />
miviCnioT.<br />
garda amisa, a. SaniZe uwKvetelsa da xolmeobiTs Soris aspeqtur<br />
sxvaobazec mianiSnebs: ufro zustad, uwKvetlisaTvis<br />
damaxasiaTeblad usruli aspeqtis gamoxatvas miiCnevs: `zogJer<br />
agreTve sruli aspeqtis gadmocema ekisreba~ (gv. 219). magram aspeqti,<br />
avtoris azriT, warmoqmnis kategoriaa da uGlebis saki-<br />
Txebis ganxilvisas, kerZod, mwkrivTa gamoKofisas, mxedvelobaSi<br />
ar miiGeba. winaaGmdeg SemTxvevaSi ake akeTa ake<br />
Ta da ga gaake ga ke keTa ke Ta sxvadasxva<br />
mwkrivis formebad CaiTvleboda...<br />
gamodis, rom awmKo-mKofadis gamoKofa movaxdineT uGlebis<br />
erT-erTi kategoriis _ drois _ mixedviT. uwKveteli da xolmeobiTi<br />
uGlebis kategoriaTa mixedviT ar gansxvavdeba. miviCnevT<br />
ki mainc sxvadasxva mwkrivebad awmKosa da mKofadis msgavsad.<br />
aseTivea mimarTeba awmKos kavSirebiTsa da mKofadis kavSirebiTs<br />
Soris.<br />
`awmKos awmKos kav kavSi kav kavSi<br />
Sire Sire<br />
rebi<br />
biTi<br />
Ti. Ti Sedgeba ori elementisagan: droisa<br />
da kilosagan. dro exlandelia an momavali, kilo _ kavSirebi-<br />
Ti~ (a. SaniZe, 1973, gv. 219).<br />
139
140<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
`mKofa mKofa mKofadis mKofadis<br />
dis kav kavSi kav<br />
Si Sire Sire<br />
rebi<br />
biTi biTi<br />
Ti. Ti am mwkrivs moepoveba ori elementi:<br />
dro (mom.) da kilo (kavS.)~ (iqve, gv. 220).<br />
rogorc vxedavT, or mwkrivs Soris arsebiTi sxvaoba araa.<br />
Tu mxedvelobaSi ar miviGebT imas, rom awmKos kavSirebiTs, rogorc<br />
aGniSnaven, SeiZleba zogJer axlandeli drois gagebac<br />
hqondes.<br />
Tu am faqts davemKarebiT, gamova, rom awmKos kavSirebiTi<br />
damoukidebel mwkrivad maSin unda miviCnioT, roca is awmKo<br />
drois gamomxatvelia. Tu mas momavali drois gageba eqneba, misi<br />
maxasiaTeblebi daemTxveva mKofadis kavSirebiTisas da, amdenad,<br />
calke mwkrivad misi gaazreba arc iqneba SesaZlebeli.<br />
ra ganasxvavebs arsebiTad uwKvetels xolmeobiTisagan da<br />
awmKos kavSirebiTs mKofadis kavSirebiTisagan? sxvaoba aspeqturia:<br />
`awmKos wris mwkrivebi usruli aspeqtisaa, mKofadis wrisa<br />
ki _ srulisa~ (a. SaniZe, 1973, gv. 263). vwer vwerdi vwer di da vwer vwerde vwer vwer de usruli<br />
aspeqtis formebia, da davwer da<br />
vwer vwerdi vwer di da da davwer da<br />
vwer vwerde vwer de _ srulisa.<br />
vimeorebT, sxva gansxvaveba zmniswinian da uzmniswino formaTa<br />
Soris ar aris.<br />
analogiuri xasiaTis semantikuri dapirispirebaa meore da<br />
mesame seriis zmniswinian da uzmniswino formaTa Soris:<br />
usruli usruli usruli aspeqti aspeqti sruli sruli aspeqtia<br />
vwere da-vwere<br />
vwero da-vwero<br />
miweria da-miweria<br />
mewera da-mewera<br />
meweros da-meweros<br />
aSkaraa, rom mwkrivTa gamoKofis procesi darGveulia: Tu<br />
meore da mesame seriis zmniswiniani da uzmniswino formebi erTi<br />
mwkrivisebadaa miCneuli, sxvadasxva mwkrivis formebad ar unda<br />
CaiTvalos wer werda wer wer da da da dawer da<br />
wer werda<br />
da, da , wer werdes wer<br />
des des da da dawer da<br />
wer werdes<br />
des; des anda piriqiT<br />
_ sxvadasxva mwkrivis formebad unda miviCnioT meore da mesame<br />
seriis zmniswiniani da uzmniswino variantebic (rogorc es<br />
gaakeTa d. Kifianma).<br />
TiTqosda sxvagvaria viTareba awmKosa da mKofadis SemTxvevaSi.<br />
marTalia, zmniswinian da uzmniswino formebs Soris aspeq-
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
turi sxvaoba aqac iseTivea, rogorc sxva SemTxvevaSi _ awmKos<br />
formebi usruli aspeqtisa, mKofadisa _ srulis (a. SaniZe,<br />
1973, gv. 263) _ magram maT Soris drouli mimarTebis sakiTxi<br />
dgeba gansxvavebulad. aris Tu ara es sakmarisi awmKosa da mKofadis<br />
sxvadasxva mwkrivad miCnevisaTvis?<br />
vfiqrobT, ara:<br />
awmKo-mKofadis formaTa dapirispirebaSi zmniswins gansakuTrebuli<br />
roli aqvs miniyebuli; rogorc iTqva, awmKos safuZvelze<br />
ori mwkrivis gamoKofa _ awmKosa da mKofadis _ Sedegia<br />
zmniswinis mier drouli dapirispirebis funqciis SeZenisa.<br />
zmniswins mwkrivTa mawarmoebladac miiCneven: `zmniswins qarTul-<br />
Si da, saerTod, qarTvelur enebSi, rogorc cnobilia, ramdenime<br />
funqcia akisria: mimarTulebis (gezisa da orientaciis) Cveneba,<br />
sruli aspeqtis gamoxatva, mwkriv mwkrivTa mwkriv Ta warmo warmoeba warmo<br />
ba da zmnis fuZis<br />
mniSvnelobis Secvla~ (z. yumburiZe, 1986, gv. 97) (xazi Cvenia _<br />
g. g.). miuxedavad imisa, rom mKofadis wris mwkrivTa gamoKofa<br />
samecniero gramatikaSi a. SaniZem daamkvidra, mis naazrevSi zmniswinis<br />
funqciad mwkrivTa warmoeba araa miCneuli. a. SaniZe miu-<br />
TiTebs zmniswinian da uzmniswino formaTa Soris arsebul droul<br />
dapirispirebaze awmKosa da mKofads Soris da amis safuZvelze<br />
axdens axali mwkrivis gamoKofas. awmKo-mKofadis analogiiT<br />
xdeba mKofadis wris sxva mwkrivTa gamoKofac: `paralelur<br />
formaTa gansxvavebuli gamoKenebiT axalma sistemam awmKos Jgufis<br />
sami mwkrivisagan warmoqmna sami axali mwkrivi, gansxvavebuli<br />
erTimeorisagan, Sesabamisad ara marto aspeqtis mixedviT, aramed<br />
droisa da sxva elementebis mixedviTac~ (a. SaniZe, 1973, gv. 270).<br />
rogorc vxedavT, aspeqtis sistemaSi momxdari cvlilebebi<br />
iwvevs zmniswinTa funqciebis zrdas, rac safuZvlad edeba mKofadis<br />
wris gamoKofas. avtori Tavs aridebs, miiCnios zmniswini<br />
mwkrivis mawarmoeblad. es aris safuZveli imisa, rom mwkrivTa<br />
warmoebis sakiTxebis ganxilvisas cal-calke ar ganixilavs awmKosa<br />
da mKofadis wris mwkrivTa warmoebas; miuTiTebs kidec: `pirvel<br />
seriaSi ori wris mwkrivebi Semodis, magram formaTa warmoebis<br />
TvalsazrisiT arsebiTad erTi romelime wris mwkrivebia sakmarisi<br />
(mag., awmKos wrisa), radgan or wred gaKofa erTi seriisa axali<br />
sistemis aspeqtis SeqmnasTan dakavSirebiT moxda da ganaKof mwkri-<br />
141
142<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
vebs erTnairi niSnebi aqvT~ (a. SaniZe, 1973, gv. 423). amitomac, avtori<br />
msJelobs awmKos warmoebaze da gulisxmobs mKofadsac...<br />
awmKo-mKofadis mimarTebis sakiTxi rom mxolod zmniswinian<br />
da uzmniswino formaTa mimarTebis garkveviT ar gadawKdeba, es,<br />
ra Tqma unda, aSkara da naTelia avtorisaTvis da amitomacaa,<br />
rom zmniswins mwkrivis mawarmoeblad ar miiCnevs. a. SaniZe xazgasmiT<br />
aGniSnavs: `imdenad mravalferovania warmoqmnis nuansebi<br />
zmniswinTa gamoKenebis sakiTxSi, rom SeuZlebelia, specialuri<br />
gamokvlevis gareSe, Tundac miaxlovebiT, aGinusxos ZiriTadi xazebi<br />
am sakiTxSi~ (a. SaniZe, 1973, gv. 253). a. SaniZis moZGvrebis<br />
safuZvelze Seqmnil naSromebSi ki zmniswini mwkrivis mawarmoebladaa<br />
miCneuli (ix. l. kvayaZe, 1981, gv. 254; a. kiziria, 1984,<br />
gv. 94; z. yumburiZe, 1986, gv. 97).<br />
5555....2222. . . . mKofadis mKofa mKofa mKofadis<br />
dis dis wris wris wris wris gamoKofis gamoKofis gamoKofis gamoKofis isto is is isto<br />
toria toria<br />
ria ria da da da da marTe mar mar marTe<br />
Tebu Tebu<br />
bulo bulo<br />
loba loba<br />
ba ba<br />
p a s u x i s g a c e m a s s a y i r o e b s k i T x v e b i: aris<br />
ki zmniswini is elementi, romelic SeiZleba miviCnioT awmKomKofadis<br />
ganmasxvaveblad? sxvagvarad: awmKo-mKofadis formaTa<br />
dapirispireba SeiZleba Tu ara miviCnioT, rogorc dapirispireba<br />
sxvadasxva sauGlebeli erTeulebisa? saerTod, ra formobrivi<br />
safuZveli gvaqvs awmKosa da mKofadis sxvadasxva sauGlebel<br />
erTeulebad miCnevisa?<br />
axlandeli da momavali droebis gamoxatva, rac awmKosa da<br />
mKofadis mwkrivTa sxvaobis safuZvladaa miCneuli, KovelTvis<br />
araa dakavSirebuli zmniswinTan. aq. z. yumburiZis samarTliani<br />
SeniSvniT, `sakmaod nairferovani suraTia~.<br />
a) moqmedebiTi gvaris zmnaTa umravlesobaSi awmKosa da<br />
mKofadis formebs zmniswini ganasxvavebs:<br />
awmKo awmKo awmKo mKofadi Kofadi<br />
akeTebs ga-akeTebs<br />
aSenebs a-aSenebs<br />
xatavs da-xatavs<br />
wers da-wers da mravali sxva.
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna : roca mKofadis formebSi zmniswinTa Senacvleba<br />
drouli mimarTebis TvalsazrisiT arafers Secvlis,<br />
magaliTebSi mxolod erT-erT maTgans<br />
warmovadgenT, ufro neitralurs, zogadi semantikis<br />
gamomxatvels.<br />
magram zmniswinian da uzmniswino formaTa dapirispireba am<br />
tipis zmnebSic araa KovelTvis erTgvari. Tu zmniswiniani forma,<br />
Cveulebriv, mxolod momaval dros gamoxatavs, uzmniswinos<br />
Seswevs unari gamoxatos rogorc axlandeli, aseve momavali dro<br />
(a. SaniZe, 1973, gv. 218). a. SaniZe am tipis magaliTebad asaxelebs<br />
zmnebs: vyam, vwer, vaSeneb, vaswavli... magaliTebis dasaxeleba<br />
Sesabamisad SeiZleba gagrZeldes. faqtia, amgvari formebi<br />
konteqstisda Sesabamisad SeiZleba erT SemTxvevaSi axlandel<br />
dros gamoxatavdes, sxva SemTxvevaSi, momavals (zogJer SeiZleba<br />
drouli mniSvnelobisagan saerTod daclili iKos). formaTa<br />
ganawileba drouli TvalsazrisiT aseTi iqneba:<br />
axlandeli axlandeli momavali<br />
momavali<br />
vyam vyam _ Se-vyam<br />
zmniswinian da uzmniswino formaTa dapirispireba momavali<br />
drois gamoxatvis SemTxvevaSi aspeqturi iqneba, iseTive, rogoricaa<br />
II da III seriaSi:<br />
usruli aspeqti _ vyam, sruli aspeqti _ Sevyam.<br />
b) aris erTi nawili gardamavali zmnebisa, romlebic<br />
`zmniswinis darTvis unars moklebulia~ da `erTi da imave formiT<br />
gadmoscems rogorc axlandel dros, ise momavals. ase magaliTad,<br />
adGeg adGegrZe adGeg adGegrZe<br />
rZelebs rZe lebs niSnavs rogorc `sadGegrZelos eubneba~,<br />
aseve `sadGegrZelos etKvis~ (z. yumburiZe, 1986, gv. 36).<br />
am tipis zmnebia: aiZulebs, aniSnebs, agemebs, akurTxebs, amcnobs,<br />
amxilebs, anacvalebs da sxva.<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna mKofadis warmoebis sakiTxebi _ warmoebis saSualebebi<br />
_ safuZvlianad aris Seswavlili z. yumburiZis<br />
monografiaSi `mKofadi qarTvelur eneb-<br />
143
144<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
Si~ (gv. 85-130). Cveni msJeloba ZiriTadad am na-<br />
Sroms emKareba.<br />
aseTivea viTareba mxolod u- prefiqsiani moqmedebiTi gvaris<br />
formebSi: uanderZebs, uboZebs, udepeSebs, uTanagrZnobs, uTvalTvalebs,<br />
uk<strong>arn</strong>axebs da misTanani (z. yumburiZe, 1986, gv. 87).<br />
zmniswins ar dairTavs agreTve mozrdili Jgufi moqmedebi-<br />
Ti gvaris zmnebisa, romelTa umetesoba nasaxelaria da eb Temis<br />
niSniT aris nawarmoebi... am tipis zmnaTa saarviso qcevis forma<br />
gvxvdeba moqmedebiT gvarSi rogorc axlandelis, ise momavali<br />
drois gagebiT: abanakebs, (ar) aboginebs, adardebs, adGegrZelebs,<br />
avaxSmebs, aTareSebs, aTevzavebs... da mravali sxva~ (iqve).<br />
`axlandeli da momavali drois formebi garCeuli araa uzmniswino<br />
zmnaTa SualobiTi kontaqtis formebSic, rogoricaa,<br />
magaliTad: agebinebs, akurTxebinebs, azGvevinebs, aceminebs, abanavebinebs,<br />
Tavs adebinebs da sxva~ (iqve, gv. 89).<br />
g) `aris zmnaTa sakmaod didi Jgufi, romelic moqmedebas<br />
upiratesad xangrZlivi procesis saxiT warmogvidgens da usruli<br />
aspeqtis formiT ixmareba. aseTi zmnebi mKofadSi ufro xSirad<br />
uzmniswinod gvxvdeba, ase rom, awmKosa da mKofadis (usruli<br />
aspeqtis) formaTa damTxveva am zmnebSi sistematur xasiaTs<br />
atarebs. aseTia, magaliTad: abodebs, aTamaSebs, akvnesebs, akivlebs,<br />
akotrialebs... da sxvani~ (iqve, gv. 95-96).<br />
Cven is SemTxvevebi warmovadgineT, roca uzmniswino forma<br />
gamoxatavs rogorc axlandeli, aseve momavali drois mniSvnelobas.<br />
d) `formiT awmKoa da umTavresad axlandeli drois gagebas<br />
atarebs, magram amjamad momavali drois gagebiTac SeiZleba<br />
Segvxvdes eniani vnebiTis formebi: ealerseba, earSiKeba, ebaaseba,<br />
eduduneba, eTamaSeba... zogi amgvari forma mKofadSi zmniswini-<br />
Tac SeiZleba warmogvidges, riTac gairCeva mKofadis sruli da<br />
usruli aspeqti; magaliTad: ealerseba _ moealerseba, earSiKeba<br />
_ gaearSiKeba, ebaaseba _ gamoebaaseba da sxvani~ (iqve, gv. 96).<br />
e) aris SemTxvevebi, roca zmniswiniani formebi gamoxatavs<br />
rogorc axlandeli, aseve momavali drois mniSvnelobasac. `zmnebi,<br />
romlebic awmKoSic zmniswiniania, zmniswins ver icileben im<br />
Sinaarsobrivi sxvaobis gamo, rac am zmniswinis meSveobiT aris
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
gamoxatuli... magaliTad: mi-brZandeba, mi-agebs... mo-aswavebs, mouwodebs,<br />
mo-ixseniebs... da-edgomeba, da-eJereba, da-iSveba... gadmohKurebs,<br />
gadmo-scems... Se-icavs, Se-exeba...~ (iqve, gv. 89).<br />
`gansakuTrebiT xSirad gvxvdeba aseT SemTxvevaSi aG-, aGmo-<br />
da gan-, gamo- zmniswinebi: aG-aSfoTebs, aG-adgens... aGmo-fxvris,<br />
aGmo-acenebs, aGmo-cendeba... gan-agebs, gan-agrZobs, gan-avrcobs...<br />
gamo-ricxavs, gamo-saxavs... da sxvani...~ `raki es zmnebi awmKoSiac<br />
zmniswiniani arian, awmKosa da mKofads veGar ganasxvaveben da<br />
orive mwkrivSi erTi formiT warmogvidgebian... saziaro forma-<br />
Ta Soris gansxvaveba konteqstis meSveobiT mKardeba~ (iqve, gv.<br />
89-90).<br />
v) iseTi SemTxvevebic aris, roca zmnas aqvs rogorc uzmniswino,<br />
aseve zmniswiniani formebi, magram drouli mniSvneloba<br />
mxolod axlandelisa aqvs; aseTi viTareba, Cveulebriv, saSuali<br />
gvaris zmnebTan gvaqvs:<br />
rbis _ mirbis<br />
qris _ daqris<br />
xtis _ daxtis da mravali sxva.<br />
z) aris SemTxvevebic, roca zmniswinian Tu uzmniswino<br />
formebs mxolod momavali drois gageba aqvs:<br />
iTamaSebs _ gaiTamaSebs<br />
irbens _ gairbens<br />
ifrens _ gaifrens<br />
ikiTxavs _ gaikiTxavs da misTanani.<br />
es ukanaskneli SemTxvevebi sxva mxrivac aris saintereso:<br />
Tu zmniswinian da uzmniswino formebs mxolod awmKo drois gageba<br />
aqvT, isini imave fuZisagan mKofads ver iwarmoeben; nasesxebi<br />
formebiT ivseben naklul mwkrivebs:<br />
rbi-s _ irben-s<br />
qri-s _ iqroleb-s<br />
xti-s _ ixtuneb-s<br />
da, Sesabamisad, Tu zmniswinian an uzmniswino formebs mxo-<br />
145
146<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
lod momavali drois gageba aqvT, awmKoSi sxva fuZisagan warmoebuli<br />
formebi enacvlebaT:<br />
iTamaSeb-s _ TamaSob-s<br />
ifren-s _ fren-s º frinav-s<br />
ikiTxav-s _ kiTxulob-s...<br />
es imiTaa saintereso, rom am tipis zmnebSi zmniswinebs<br />
drouli gageba ar SeaqvT...<br />
T) aris sagangebo SemTxvevebic, roca momavali drois<br />
mniSvnelobis mqone uzmniswino formebs zmniswinis darTva axlandeli<br />
drois mniSvnelobas aniyebs:<br />
m o m a v a l i d r o a x l a n d e l i d r o<br />
igijebs igijebs _ `gijiviT moiqceva~; moigijebs moigijebs _ `cotaTi gijia,<br />
mTlad ykviani ar aris~;<br />
izarmacebs<br />
izarmacebs izarmacebs _ `zarmacobas da- moizarmacebs moizarmacebs _ `zarmacis TviseiwKebs,<br />
zarmacobas mohKveba~; bebs iCens, odnav zarmacia~;<br />
iTavxedebs iTavxedebs _ `Tavxedobas gamo- waiTavxedebs waiTavxedebs _ `cota ar iKos,<br />
iCens, Tavxedurad moiqceva~; Tavxedia~;<br />
ikoylebs ikoylebs _ `koylobiT ivlis~; moikoylebs moikoylebs _ `odnav koylia~;<br />
iavadmKofebs iavadmKofebs _ `avad iqneba ga- moiavadmKofebs moiavadmKofebs _ `odnav avad<br />
rkveuli drois ganmavlobaSi~;<br />
aris~;<br />
iavadebs iavadebs _ `igivea, rac iavad- moiavadebs moiavadebs _ `igivea, rac moimKofebs~;<br />
avadmKofebs~;<br />
isulelebs isulelebs _ `suleliviT, moisulelebs moisulelebs _ `cota sulesulelurad<br />
moiqceva, sisu- lia, mosuleloa~.<br />
leles Caidens~<br />
SeniSvna SeniSvna: SeniSvna ganmartebebi aGebulia `qarTuli enis ganmartebiTi<br />
leqsikonidan~.<br />
aseve: ibriKvebs ibriKvebs da moibriKvebs<br />
moibriKvebs;<br />
moibriKvebs<br />
iavebs iavebs da waiavebs waiavebs; waiavebs waiavebs<br />
ibeJiTes ibeJiTes da waibeJiTebs waibeJiTebs da misTanani.<br />
amgvarad, Cven ganvixileT 8 Jgufi zmnebisa, romlebic ax-
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
landeli da momavali droebis gamoxatvis TvalsazrisiT principul<br />
sxvaobas iCenen im tipis zmnebisagan, romlebSic axlandel<br />
da momaval droebs zmniswini ganasxvavebs. warmodgenili SemTxvevebis<br />
ganxilva aSkarad warmoaCens, rom zmniswinian da uzmniswino<br />
formaTa dapirispireba araa mKari safuZveli awmKosa da<br />
mKofadis sxvadasxva mwkrivad gamoKofisaTvis; sxvagvarad: awmKosa<br />
da mKofadis mwkrivebze msJelobisas ganzogadeba imisa, rom mKofadis<br />
forma iwarmoeba awmKosagan zmniswinis darTviT, ar Cans<br />
gamarTlebuli, radgan suraTi aseTia:<br />
uzmniswino formas aqvs: 1. mxolod awmKos gageba<br />
2. awmKosa da mKofadis gageba<br />
3. mxolod mKofadis gageba<br />
zmniswinian formas aqvs: 1. mxolod awmKos gageba<br />
2. mxolod mKofadis gageba<br />
3. awmKosa da mKofadis gageba<br />
da Tu imasac gavixsenebT, rom `dro da kilo ar aris morfologiuri<br />
kategoria, Sesabamisad: erTi mwkrivis formaTa meorisagan<br />
gansxvavebulad ver miviCnevT e. w. `mwkrivis elementebs~. mwkrivis<br />
gansazGvra am elementebis mixedviT ar moxerxdeba~ _ drois<br />
kategoriis safuZvelze awmKosa da mKofadis sxvadasxva mwkrivebad<br />
CaTvla gayirdeba.<br />
amdenad, formawarmoebis TvalsazrisiT formaTa dapirispireba<br />
a k e T e b s _ g a a k e T e b s<br />
a k e T e b d a _ g a a k e T e b d a<br />
a k e T e b d e s _ g a a k e T e b d e s imave rigisaa, rogorc<br />
a k e T a _ g a a k e T a da sxva.<br />
Kvela SemTxvevaSi gansxvaveba zmniswins emKareba. amitom I seriaSi<br />
ori wris gamoKofis sakiTxi martivad ver gadawKdeba:<br />
gverds ver avuvliT garegnulad amgvaradve gansxvavebul II da III<br />
seriis formebs, aq erTi arsebiTi xasiaTis sakiTxia gadasayreli:<br />
ramdenadac mwkrivTa sxvaoba fuZeTa sxvaobazea damKarebuli,<br />
zmniswinisa da zmnuri fuZis urTierTmimarTebis sakiTxi moi-<br />
Txovs garkvevas.<br />
147
148<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
5555....3333. . . . Se Sedis Se Sedis<br />
dis dis Tu Tu Tu Tu ara ara ara ara zmniswi zmnis zmnis zmniswi<br />
wini wini<br />
ni ni fuuuuZe ff<br />
f Ze ZeSi ZeSi<br />
Si???? Si<br />
sanam am kiTxvas gavcemT pasuxs, gavixsenoT, ra aris fuZe.<br />
zmnuri fuZis ganmartebisas KuradGeba pirisa da ricxvis niSnebzea<br />
gamaxvilebuli (`fuZe aris is nawili zmnisa, romelsac Camo-<br />
Sorebuli aqvs pirisa da ricxvis niSnebi~). am ganmartebis Sesabamisad,<br />
zmniswini, TavisTavad cxadia, fuZis nawilad gaiazreba.<br />
pirveli seriis mwkrivTa analizi mxolod am Tvalsazriss uyers<br />
mxars: zmniswini aq mwkrivebs ganasxvavebs:<br />
akeTebs<br />
akeTebda<br />
akeTebdes<br />
_<br />
_<br />
_<br />
ga-akeTebs<br />
ga-akeTebda<br />
ga-akeTebdes<br />
sxvagvari viTareba II da III seriis SemTxvevaSi: zmniswinis<br />
qona-arqona mwkrivis formaTa ganmasxvavebeli faqtori ar aris;<br />
erTi da imave mwkrivis formebia:<br />
akeTa<br />
akeTos<br />
ukeTebia<br />
ekeTebina<br />
ekeTebinos<br />
da<br />
da<br />
da<br />
da<br />
da<br />
ga-akeTa<br />
ga-akeTos<br />
ga-ukeTebia<br />
ga-ekeTebina<br />
ga-ekeTebinos<br />
zmniswini am SemTxvevaSi fuZiseulad aGar gaiazreba: winaaGmdeg<br />
SemTxvevaSi ake akeTa ake Ta da ga gaake ga ke keTa ke Ta sxvadasxva mwkrivis formebad<br />
unda iqnes gagebuli (rogorc akeTebda da gaakeTebda), ramdenadac<br />
mwkrivTa Soris sxvaobas fuZeTa sxvaoba qmnis.<br />
mokled: zmniswinisa da zmnuri fuZis mimarTebis sakiTxi<br />
problemuria da rTuli. garkveuli pasuxi kiTxvaze _ zmniswini<br />
Sedis Tu ara zmnur fuZeSi (mwkrivis fuZeSi) _ araa gacemuli.<br />
metic, es sakiTxi arcaa dasmuli samecniero literaturaSi. Cveulebriv,<br />
zmnur fuZeze msJelobisas uzmniswino formebs ganixilaven.<br />
ufro metic, Tuki amis SesaZlebloba arsebobs, uGlebis<br />
tipebsa da saxeobebze msJelobisas ZiriTadad uzmniswino formebs<br />
warmogvidgenen.
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
aris faqtorebi, romlebic zmniswins fuZiseulad gagvaazrebinebs.<br />
Jer erTi: calkeuli Jgufis zmnebi ama Tu im mwkrivis<br />
formebSi uzmniswinod ar gvxvdeba. mag.: `uwindebulod doniani<br />
vnebiTi (keTda, Senda, Zlierda...) namKo ZiriTadSi SeuZlebelia~<br />
(<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1950, gv. 81); isic cnobilia, rom zmniswini zmnas<br />
leqsikur mniSvnelobas ucvlis: `windebulis darTvisas fuZis<br />
mniSvneloba SeiZleba arsebiTadac Seicvalos. Sdr.: ga-igo, moigo,<br />
da-igo~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1950, gv. 061). garda amisa, `iSviaTad<br />
iseTi zmnebic gvxvdeba, romlebic uzmniswinod ar ixmareba;<br />
gvaqvs: mi-vida, mo-vida... magram calke vida amjamad ar mogvepoveba~<br />
(a. SaniZe, 1973, gv. 239). zmniswinian da uzmniswino formaTa<br />
sxvadasxva saleqsikono erTeulebad miCneva (mag. `qarTuli enis<br />
ganmartebiT leqsikonSi~) zmniswinis fuZiseulobas dauyerda<br />
mxars da, rogorc iTqva, awmKos wrisa da mKofadis wris mwkriv-<br />
Ta sxvadasxva sauGlebel erTeulebad warmodgena mxolod am<br />
Tvalsazrisze daKrdnobiT SeiZleba; zmnaTa umravlesobaSi<br />
awmKosa da mKofadis wris mwkrivTa formebis dapirispireba mxolod<br />
zmniswinis saSualebiT xdeba.<br />
magram zmniswinis fuZiseulad gaazrebas zmnur formawarmoebaSi<br />
ramdenime sirTule axlavs. pirvel rigSi, rogorc iTqva,<br />
II da III seriis zmniswiniani da uzmniswino formebi (wera _ dawera,<br />
an Cawera...) sxvadasxva sauGlebel erTeulebad unda iqnes<br />
gagebuli, rogorc es pirvel seriaSia; anda, sxvadasxva zmnis<br />
(wers, dawers, Cawers...) _ erTi da imave mwkrivis formebad. magram<br />
amgvarad gadawKveta sakiTxisa winaaGmdegobaSi mova pirveli<br />
seriis mwkrivTa gamoKofis principTan.<br />
Tu zmniswins fuZiseulad gaviazrebT, imdeni fuZe gveqneba,<br />
erTi da imave zmnuri Zirisagan warmoebuli, ramdenic zmniswiniani<br />
variantic gvaqvs ama Tu im SemTxvevaSi. mag.: dawers, Cawers,<br />
miwers, mowers, gawers, aGwers, amowers, gadawers, gamowers, Camowers,<br />
gadmowers... dGes miGebuli Tvalsazrisis mixedviT, Kvela<br />
es forma erTi da imave wers wers zmnis mKofadis formebia,<br />
zmniswiniT gansxvavebuli. sxvadasxva fuZeze an sxvadasxva zmnaze<br />
am SemTxvevaSi Cveulebriv ar saubroben. zogadad mieniSneba, rom<br />
forma zmniswiniania da nimuSad romelime maTgans (Cveulebriv<br />
netraluri, zogadi semantikuri mniSvnelobisas) warmoadgenen<br />
(mag. wers wers zmnisaTvis da dawers da<br />
wers formas). Tu zmniswins fuZiseulad<br />
149
150<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
gaviazrebT, imden fuZeze unda vilaparakoT, ramdeni zmniswiniani<br />
formac gvaqvs.<br />
aris kidev erTi arsebiTi xasiaTis faqtori: a. SaniZe wers<br />
_ `zmniswini igivea zmnisaTvis, rac Tandebuli saxelisaTvis.<br />
erTic da meorec damoukidebeli sitKva iKo erT dros, magram<br />
damoukidebloba dakarges da Seezardnen saxels an zmnas. msgavseba<br />
amiT ar amoiwureba. zog SemTxvevaSi erTi da igive `sitKva~<br />
(odesGac damoukidebeli) saxelTan Tandebulad aris gamoKenebuli,<br />
zmnasTan ki _ zmniswinad~) (a. SaniZe, 1973, gv. 260). tmesis<br />
movlena Zveli qarTulisaTvis am Tvalsazrisis naTeli dadasturebaa.<br />
savsebiT gasaziarebelia a. SaniZis daskvna, am movlenis<br />
ganxilvis Sedegad gakeTebuli: `rogorc magaliTebidan Cans,<br />
zmniswins erTgvari damoukidebloba aqvs, is aucileblad mikruli<br />
ar aris zmnaze... didi ar aris es damoukidebloba, magram mainc<br />
gviCvenebs im gzas, romelic zmniswins gauvlia sruli damoukideblobidan<br />
srul daqvemdebarebamde da morfemad qcevamde.<br />
dGes tmesisa Soreuli mogonebaGa gvaqvs, ramdenadac zmna da<br />
zmniswini mainc iKofa pirisa, qcevisa da gvaris niSnebad an mimGeobaTa<br />
afiqsebad~ (a. SaniZe, 1973, gv. 260).<br />
zmnuri formawarmoebis sakiTxebis ganxilvisas Cven am ukanasknel<br />
Tvalsazriss daveKrdnobiT; `zmniswini igivea zmnisaTvis,<br />
rac Tandebuli saxelisaTvis~. es es es Tval Tvalsaz Tval Tvalsaz<br />
sazri<br />
risi si zmnis zmniswins zmnis zmniswins<br />
wins fu fuZi fu<br />
Zi- Zi<br />
se seulad se<br />
lad lad ar ar ga gagva ga gagva<br />
gvaaz gvaaz<br />
azre<br />
rebi rebi<br />
binebs<br />
nebs. nebs<br />
marTalia, amgvari msJelobis safuZvelze zmniswinis arafu-<br />
Ziseulad miCneva erTgvarad pirobiTia, magram zmnur formaTa<br />
warmoebis sakiTxebis ganxilvisas am pirobiTobas aqvs safuZveli:<br />
mwkrivis fuZeTa warmoeba araa myidro kavSirSi zmniswinTan;<br />
sxvadasxva zmniswinTa monacvleoba erTi da imave mwkrivis formasTan<br />
aseve ar qmnis problemas formawarmoebis TvalsazrisiT.<br />
Kvela mwkrivis formaTa gaTvaliswinebiT SesaZlebelia zmniswin-<br />
Ta funqciebis ganzogadeba; fuZis semantikidan gamomdinare,<br />
zmniswini an mimarTulebas aGniSnavs, an aspeqtur dapirispirebas<br />
axdens, an leqsikur mniSvnelobas ucvlis zmnas (awmKo-mKofadis<br />
dapirispirebis SemTxvevaSic). ganzogadeba ar moxerxdeba, roca<br />
zmniswini droul mimarTebas cvlis, Tumca am ukanasknel SemTxvevaSic<br />
ki mxolod drouli mniSvnelobiT dapirispirebas arasodes<br />
ar axdens: sxva funqciebic ar gamoiricxeba zmniswinisa.
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna rogorc iTqva, zmniswinis funqciis ganzogadeba<br />
pirvelad d. Kifianma moaxdina. Sedegad gamartivda<br />
uGlebis sistema da analizic gaiolda.<br />
sxvagvarad rom vTqvaT, zmniswini polisemantikuri monacemia<br />
_ erTsa da imave dros ramdenime mniSvnelobis Semcveli.<br />
romelime konkretul zmnur fuZesTan ra mniSvnelobac aqvs mas<br />
erT SemTxvevaSi, igive mniSvneloba eqneba amave zmnis sxva mwkrivis<br />
formebTan. sxvaobas rig SemTxvevaSi awmKo qmnis (drois faqtori<br />
Semodis aq), magram es ar aris zogadi kanonzomiereba awmKo-mKofadis<br />
dapirispirebisa da, Sesabamisad, safuZveli imisa,<br />
rom awmKo da misgan nawarmoebi mwkrivebi ganvasxvavoT mKofadisa<br />
da misgan nawarmoebi mwkrivebisagan.<br />
amgvarma gadawKvetam gaabundovna zmnur formaTa warmoebis<br />
sakiTxi: erTgvari warmoebis SemTxvevebi sxvadasxva mwkrivad iqna<br />
aGqmuli:<br />
a w m K o m K o f a d i<br />
i-keT-eb-s da i-mef-eb-s<br />
u-TvalTval-eb-s da u-patron-eb-s<br />
da-frin-av-s da da-xat-av-s<br />
ra Tqma unda, es sirTule awmKo-mKofadis dapirispirebaSi<br />
SemCneuli iKo. a. SaniZe sakiTxs ase svams: `Tu warmoebas mivaqcevT<br />
KuradGebas, isi isini isi ni Kve Kvela Kve<br />
la awmKos awmKos for forme for forme<br />
mebia mebia<br />
bia, bia magram mniSvnelobiT<br />
uTuod mKofadis wris zmnebTan erTad arian. awmKoSi<br />
maT sxva zmnebi enacvlebian... da, amis mixedviT maT mKofadSi<br />
aqvT mopovebuli adgili: `vnaxav~ mKofadis formaa, `vnaKav~ ki _<br />
awmKosi, miuxedavad imisa, rom erTgvarad nawarmoebi formebia~<br />
(a. SaniZe, 1973, gv. 275). am SemTxvevaSi, Tu formas orive drois<br />
gageba SeiZleba hqondes, zmniswinianebi mKofadSi unda movaTavsoT<br />
(mag.: gansazGvravs, aGniSnavs...), xolo uzmniswinoebi _<br />
awmKoSi (mag.: adGegrZelebs, avaxSmebs...) (iqve). gamodis, rom Tu<br />
forma polisemiuria dros TvalsazrisiT, angariSs vuwevT mxolod<br />
formas da ugulebelvKofT awmKo-mKofadis dapirispirebis<br />
semantikur safuZvels; xolo Tu forma araa polisemiuri drois<br />
mixedviT, angariSs vuwevT semantikas da ugulebelKofili rCeba<br />
151
152<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
awmKo-mKofadis dapirispirebis formobrivi safuZveli. e. i. Tavs<br />
iCens winaaGmdegoba.<br />
z. yumburiZes miaCnia, rom Tu forma polisemiuria drois<br />
TvalsazrisiT, angariSs vuwevT mxolod formas da ugulebelvKofT<br />
awmKo-mKofadis dapirispirebis semantikur safuZvels;<br />
xolo Tu forma araa polisemiuri drois mixedviT, angariSs vuwevT<br />
semantikas da ugulebelKofili rCeba awmKo-mKofadis dapirispirebis<br />
formobrivi safuZveli. e. i. Tavs iCens winaaGmdegoba.<br />
e. i.:<br />
z. yumburiZis azriT, `marTebuli iqneba, rom is zmniswiniani<br />
Tu uzmniswino formebi, romlebic gvxvdeba rogorc axlandeli,<br />
ise momavali drois gagebiT, mwkrivis mixedviTac polisemiurad<br />
vcnoT da, Tu axlandeli droa, awmKos mwkrivs mivakuTvnoT,<br />
momavlis gagebiT ki _ mKofadis mwkrivs~ (z. yumburiZe, 1986, gv.<br />
91). mwkrivTa gamoKofis formobrivi safuZveli aqac irGveva; Tu<br />
romeli mwkrivia, garCeva mxolod konteqstis mixedviT unda moxdes.<br />
Tumca a. SaniZe garkveviT wers: `am tipis uzmniswino formebi<br />
`mwkrivis TvalsazrisiT~ awmKo, xolo zmniswiniani _ `mwkrivis<br />
TvalsazriT~ mKofadi (a. SaniZe, 1973, gv. 266). formobrivi<br />
safuZveli dapirispirebisa irGveva maSinac, roca zmniswinian<br />
formebs mxolod axlandeli drois gageba aqvs, anda uzmniswino<br />
formebs _ mxolod momavali droisa. sabolood, awmKo-mKofadis<br />
gamoKofa ZiriTadad semantikur princips emKareba da ara formobrivs.<br />
formobrivi principis gatareba semantikurs daarGvevs...<br />
Tu erTsa da imave formas drouli mniSvnelobis sxvaobis<br />
mixedviT sxvadasxva mwkrivad miviCnevT awmKosa da mKofadSi, am<br />
principiT brZanebiTis mwkrivis gamoKofac iqneboda SesaZlebeli<br />
axal qarTulSi; miT umetes, rom am SemTxvevaSi semantikuri<br />
sxvaoba ufro mkveTria (kilos mixedviTac gansxvavdeba); vidre<br />
awmKo-mKofadis SemTxvevaSi (aq mxolod dro qmnis sxvaobas); magram<br />
sruliad samarTlianad `gaakeTe~ da `gaakeTe!~ sxvadasxva<br />
mwkrivis formebad ar miiCneva. es faqtic unda iqnes gaTvaliswinebuli<br />
awmKo-mKofadis mwkrivTa sakiTxis gadawKvetisas.<br />
rogorc vxedavT, awmKosa da mKofadis damoukidebel mwkrivebad<br />
gamoKofis sakiTxi seriozul sirTuleebs awKdeba. upirveles<br />
Kovlisa, irGveva zogadi principi. xolo xolmeobiTisa da<br />
mKofadis kavSirebiTis damoukidebel mwkrivebad miCneva ara mar-
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
to arGvevs am princips, aramed arsebiTad ewinaaGmdegeba mas.<br />
Tu awmKo-mKofadis SemTxvevaSi zogJer SeiZleba semantikuri momenti<br />
(drouli dapirispireba) mogveSveliebina, mKofadis wris<br />
sxva mwkrivTa SemTxvevaSi esec gamoiricxeba.<br />
vimeorebT: mKofadis wris gamoKofis gamarTleba zmniswins<br />
fuZiseulad gagvaazrebinebs. maSin, aseve unda gadawKdes II da III<br />
seriebis mwkrivTa fuZis sakiTxic _ zmniswins aqac unda gaewios<br />
angariSi; amgvari daSvebis SemTxvevaSi aspeqti gamova is semantikuri<br />
maxasiaTebeli, romlis mixedviTac zmniswinian da uzmniswino<br />
formebs sxvadasxva mwkrivad CavTvlidiT, ase ki sakiTxi Jer<br />
ar dasmula da, albaT, arc unda daisvas. rogorc aGiniSna, angariSgasawevia<br />
da gasaziarebeli d. Kifianiseuli gadawKveta saki-<br />
Txisa: `aucilebelia, unda Semokldes rogorme es uGvlileba...<br />
gana ar SeiZleba, erTxel iTqvas da amiT gaTavdes, rom zmnas saxe<br />
sruli KovelTvis maSin miecema, rodesac Tavs prefiqsad erTerTi<br />
mimZGoli Tandebuli miuJdebao~ (d. Kifiani, 1982, gv. 104).<br />
am Tvalsazriss isic dauyers mxars, rom, Cveni azriT, dro<br />
da kilo, iseve rogorc Tanamdevroba, gezi da orientacia, araa<br />
morfologiuri kategoriebi da mxolod drouli da kilouri<br />
mniSvnelobebis mixedviT gansxvavebuli formebi damoukidebel<br />
mwkrivebad ar unda CaiTvalos.<br />
amgvarad, zmnis fuZis ganmartebisas CvenTvis ZalaSi rCeba<br />
tradiciuli Tvalsazrisi Semdegi dazustebiT: mwkri mwkrivis mwkri vis fu fuZe fu<br />
Ze<br />
aris aris aris is is na nawi na nawi<br />
wili wi li zmni zmnisa zmni<br />
sa sa,<br />
, romel el elsac el sac Camo CamoSo Camo<br />
So Sore<br />
rebu<br />
buli bu li aqvs aqvs zmnis zmniswi zmnis wi-<br />
ni ni, ni<br />
, pi piri pi<br />
ri risa ri sa da da ri ricxvis ri ricxvis<br />
cxvis niS niSne niS<br />
ne nebi<br />
bi. bi<br />
ram ramde ram ramde<br />
dena<br />
nadac na dac mwkriv mwkrivTa mwkriv Ta gamoKofa gamoKofa da da daJgu da<br />
Jgu Jgufe<br />
feba fe ba sa sawar sa sawar<br />
warmo<br />
moebe mo be- be<br />
li li fu fuZis fu Zis prin princips prin<br />
cips emKare emKareba emKare<br />
ba ba, ba , im imden im<br />
den mwkriv mwkrivze mwkriv ze un unda un<br />
da vi visa vi<br />
sa saub<br />
ubroT<br />
roT, roT ,<br />
ra ramde ra de deni de ni gan gansxva gan<br />
sxva sxvave<br />
vebu<br />
buli bu li fu fuZec fu Zec ar arse ar arse<br />
sebobs<br />
bobs. bobs<br />
mwkrivis fuZis amgvari gagebis safuZvelze uGlebis sistema<br />
unda gaimarTos im principze, ra principiTac aris warmodgenili<br />
II da III seriaSi. es Tvalsazrisi I seriaSi sami mwkrivis gamoKofas<br />
varaudobs. amisdakvalad, axal qarTulSi zmnuri formebi<br />
daJgufdeba sam seriad da 8 mwkrivad.<br />
I I seria seria<br />
seria<br />
1-li mwkrivi (awmKo-mKofadi) _ (zmnisw.)- a k e T e b s<br />
153
154<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
me-2 mwkrivi (uwKveteli-xolmeobiTi) _ (zmnisw.)- a k e T e b d a<br />
me-3 mwkrivi (I kavSirebiTi) _ (zmnisw.)- a k e T e b d e s<br />
II II seria<br />
seria<br />
me-4 mwkrivi (wKvetili) _ (zmnisw.)- a k e T a<br />
me-5 mwkrivi (II kavSirebiTi _ (zmnisw.)- a k e T o s<br />
III III seria<br />
seria<br />
me-6 mwkrivi (I TurmeobiTi) _ (zmnisw.)- u k e T e b i a<br />
me-7 mwkrivi (II TurmeobiTi) _ (zmnisw.)- e k e T e b i n a<br />
me-8 mwkrivi (III kavSirebiTi) _ (zmnisw.)- e k e T e b i n o s<br />
SeniSvna SeniSvna: SeniSvna 1. ramdenadac erTsa da imave zmnasTan SesaZlebelia<br />
sxvadasxva zmniswinTa monacvleoba, vamJobinebT,<br />
pirobiTad mivaniSnoT maTze.<br />
2. terminTa pirobiTobis Taobaze zemoTac iTqva.<br />
I seriaSic amJerad tradiciuli terminebis datovebas<br />
vamJobinebT. garkveul uxerxulobas<br />
SeiZleba qmnides pirveli da meore mwkrivis saxelebi<br />
(awmKo-mKofadi, uwKvetel-xolmeobiTi), magram<br />
axali qarTulisaTvis msJelobis gasaadvileblad<br />
es pirobiTobac dasaSvebad migvaCnia.<br />
5555....4444. . . . dro----ki dro dro dro ki kilo kilo<br />
loTa loTa<br />
Ta Ta siste sis sis siste<br />
tema tema<br />
ma ma da da da da ````qar qar qarTu qarTu<br />
Tuli Tuli<br />
li li enis enis enis enis<br />
ganmar gan gan ganmar<br />
marte marte<br />
tebi tebi<br />
biTi biTi<br />
Ti Ti leqsik leq leq leqsik<br />
sikooooni sik ni ni~~~~ ni<br />
gansaxilvel problemebTan dakavSirebT saintereso da angariSgasawevia<br />
`qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis~ Cveneba.<br />
qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis komisiam tradiciisagan<br />
gansxvavebiT zmnis piriani forma miiCnia ZiriTad saleqsikono<br />
erTeulad. upiratesoba mieniya awmKos mesame piris formas:<br />
`zmnis leqsikur erTeulad komisiam miiGo awmKos awmKos (mKofadis)<br />
mesame piri Kvela im warmoebisa, rac zeviT aGvniSneT: Te-<br />
Te<br />
savs savs, savs savs , iTe iTesavs iTe<br />
savs savs, savs , uTe uTesavs uTe<br />
savs savs,<br />
, aTes aTesvi aTes<br />
vi vinebs<br />
nebs,<br />
, eTe eTese eTe<br />
se seba<br />
ba, ba,<br />
, iTe iTese iTe<br />
se seba<br />
ba, ba,<br />
, Te Tesia Te<br />
sia sia,<br />
,<br />
uTe uTesia uTe sia (TiToeuli maTgani droebs awarmoebs: Tesavda, Tesavdes,<br />
Tesa, Tesos, uTesavs, eTeseba, eTesos, magram eseni leqsikur er-<br />
Teulebad ar ar mi miiC mi miiC<br />
iCne<br />
neva ne va da leqsikonSi ar Sedis~ (qegl, 1950, gv.
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
011). isic gavixsenoT, `rac rac rac zeviT aGvniSneT~: `zmnis eqspresiuli<br />
Zala didia. zmnas SeuZlia, warmogvidginos moqmedeba: rogorc<br />
p a s i u r i procesi da rogorc subieqtis a q t i u r o -<br />
b i s gamovlena: iTe iTese iTe iTese<br />
seba<br />
ba da Te Tesavs Te Tesavs<br />
savs; savs rogorc subieqtisTvis gankuTvnili<br />
da rogorc saobieqto (masTan _ aqtiuri, pasiuri):<br />
iTe iTesavs iTe iTesavs<br />
savs, savs , uTe uTesavs uTe uTesavs<br />
savs, savs , eTe eTese eTe eTese<br />
seba<br />
ba; ba rogorc subieqtis namoqmedari da<br />
rogorc sxvisi meSveobiT Sesrulebuli: Te Tesavs Te savs da aTes aTesvi aTes aTesvi<br />
vinebs<br />
nebs; nebs<br />
rogorc m d g o m a r e o b a, statikurs KofaSi: Tesia (e. i. daTesilia;<br />
kuTvnilebis aGniSvniT: uTesia), da rogorc procesi, dinamika:<br />
Tesavs, iTeseba, iTesavs da sxv.~ (iqve).<br />
rogorc vxedavT, gansxvavebul saleqsikono erTeulebadaa<br />
miCneuli sxvadasxva gvaris (aqtiuri Tu pasiuri), sxvadasxva qcevis,<br />
kauzatiuri Tu arakauzatiuri, statikuri Tu dinamikuri<br />
zmnebis awmKos mwkrivis III piris formebi:<br />
Tesavs<br />
iTesavs<br />
uTesavs<br />
aTesvinebs<br />
iTeseba<br />
eTeseba<br />
Tesia<br />
uTesia<br />
xazgasmiTaa aGniSnuli, rom `TiToeuli maTgani droebs<br />
iwarmoebs~, e. i. sxvadasxva mwkrivis forma moepoveba.<br />
e. i. saleqsikono formaa: T e s a v s<br />
misgan nawaremoebi droebia: Tesavda<br />
Tesavdes<br />
Tesa<br />
Tesos<br />
uTesia<br />
eTesa<br />
eTesos<br />
rva mwkrivis (drois) formaa warmodgenili:<br />
awmKo, uwKveteli, I kavSirebiTi, wKvetili, II kavSirebiTi, I<br />
TurmeobiTi, II TurmeobiTi da III kavSirebiTi. qegl-is wina-<br />
155
156<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
sitKvaobaSi araferia Tqmuli e. w. mKofadis wris mwkrivTa<br />
formebis Sesaxeb: Tumca aqve, qeglis I tomSi, mTavari redaqtoris<br />
`qarTuli enis zogad daxasiaTebaSi~ I seria ase warmodgenili:<br />
`awmKos awmKos wKebaSi Sedis:<br />
1. awmKo;<br />
2. awmKosgan nawarmoebi n a m K o u s r u l i;<br />
3. namKo usrulisagan nawarmoebi k a v S i r e b i T i p i r v e l i;<br />
4. awmKosganve nawarmoebi m K o f a d i da<br />
5. mKofadisagan nawarmoebi p i r o b i T i ~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1950,<br />
gv. 062).<br />
winasitKvaobaSi mwkrivTa formebis CamoTvlisas mKofadi da<br />
pirobiTi araa warmodgenili: da daTe da<br />
Te Tesavs<br />
savs, savs , da daTe da<br />
Te Tesav<br />
savda<br />
da.<br />
. da daTe da daTe<br />
Tesavs<br />
savs saleqsikono<br />
erTeuladaa warmodgenili (III tomi) ara rogorc Te Te-<br />
Te<br />
savs savs zmnis sxva drois (mwkrivis) forma, aramed rogorc damoukidebeli<br />
saleqsikono erTeuli; damoukidebel saleqsikono er-<br />
Teulebadaa warmodgenili T e s a v s zmnis Kvela zmniswiniani<br />
forma (morfologiurad mKofadis mwkrivis forma): d a T e s a v s,<br />
g a m o T e s a v s, g a n T e s a v s, m i T e s a v s, m o T e s a v s, S e T e -<br />
s a v s... ivaraudeba, rom Kvela es forma formobrivad da leqsikurad<br />
tolfasia T e s a v s zmnisa. es aris principuli xasiaTis<br />
winaaGmdegoba qegl-is winasitKvaobisa da qarTuli enis zogad<br />
daxasiaTebaSi warmodgenili Tvalsazrisebisa.<br />
vimeorebT: saleqsikono erTeulis (Tesavs) sxva mwkrivis<br />
formebi `leqsikur erTeulebad ar miiCnevao da leqsikonSi ar<br />
Sedis~. aqedan gamomdinare, is rac leqsikuri erTeulebia, ar<br />
SeiZleba erTi meoris mimarT mwkrivis formebad iqnes kvalificirebuli.<br />
TiToeul saleqsikono erTeuls _ awmKos (mKofadis)<br />
formas _ Tavisi mwkrivis formebi eqneba, romlebic `leqsikur<br />
erTeulebad ar miiCneva.~ sxvagvarad rom vTqvaT, rac leqsikonSi<br />
Sedis, `drois formebi~ ar aris...<br />
ramdenadac Tavad leqsikonSi zmna im principiTaa warmodgenili,<br />
rac winasitKvaobaSia mocemuli, faqtia, rom `mKofadis<br />
forma~ aris ara `awmKos formis~ paradigmis wevri, aramed misi<br />
tolfasi.<br />
Tavad is faqti, rom winasitKvaSi amgvaradaa mocemuli _
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
awmKo awmKo (mKofa mKofa mKofadi<br />
di), di , erT odenobad aris miCneuli (frCxilebis<br />
funqcia am SemTxvevaSi ase gvesmis Cven). es ar aris awmKo awmKo an<br />
an<br />
mKofa mKofadi mKofa mKofadi<br />
di, di , es aris awmKo awmKo anu anu mKofa mKofadi mKofa mKofadi<br />
di. di<br />
faqtobriv, qegl-is rvatomeulSi zmnis warmodgenis principi<br />
mxars uyers Sexedulebas imis Taobaze, rom formobrivi TvalsazrisiT<br />
mKofadis wris mwkrivTa gamoKofa gaumarTlebelia.<br />
Zalian sainteresoa qegl-is erTtomeulis (1986 w.) winasitKvaobaSi<br />
<strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong> ganmarteba saleqsikono erTeulis Sesaxeb:<br />
`saleqsikono erTeulis sakiTxi saxelisaTvis martivia, saxelobiTi<br />
an saxelobiTis f u Z e, ramdenadac leqsikuri mniSvneloba<br />
f u Z e s T a n aris dakavSirebuli. rac Seexeba zmnas, qar-<br />
Tuli zmnis rigi kategoria leqsikurad gansxvavebuli mniSvnelobis<br />
matarebelia, e. i. axal leqsikur erTeuls warmoadgens;<br />
igulisxmeba: qce qceva qce qceva<br />
va, va , gva gvari gva<br />
ri ri, ri , ka kauza ka za zati<br />
tivi<br />
vi, vi agreTve, mimGeo mimGeoba mimGeo mimGeoba<br />
ba, ba , pre-<br />
ver verbi ver verbi<br />
biani bi ni (zmniswiniani) va vari va vari<br />
rian<br />
ante ante<br />
tebi<br />
bi (Slis Slis Slis: Slis iS iSlis iS iSlis<br />
lis, lis , uS uSlis uS<br />
lis lis, lis , iS iSle iS le-<br />
ba ba, ba , eS eSle eS<br />
le leba<br />
ba; ba ; aS aSle aS<br />
le levi<br />
vinebs<br />
nebs... nebs ... ga gaSli ga gaSli<br />
Slili<br />
li, li , ga gasaS ga<br />
saS saSle<br />
leli<br />
li... li ... aS aSlis aS aSlis<br />
lis, lis , wa wa- wa<br />
Sl Slis Sl<br />
is is, is , mo moSlis mo<br />
Slis Slis, Slis , gada gadaSlis gada gadaSlis<br />
Slis, Slis , gadmo gadmoSlis<br />
gadmo<br />
Slis Slis...)<br />
...). ...) saxelSi msgavsi nawarmoebi<br />
fuZeebi iqneboda: Zm-ur-i, Zm-ob-a, mo-Zm-e, sa-Zm-o; kac-ur-i,<br />
u-kac-ur-i, kac-ob-a, sa-kac-e, u-kac-r-av-ad...~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1986,<br />
gv. 6).<br />
rogorc vxedavT, zmniswini (da mimGeoba) gramatikuli kategoriebis<br />
rangSi aris aKvanili: preverbiani variantebi gvaris,<br />
qcevisa Tu kauzativis formaTa tolfasadaa miCneuli; amosavali<br />
formisagan (Slis) preverbiT gansxvavebuli formebi (waSlis,<br />
moSlis...) iseTive damoukidebel fuZeebad aris miCneuli, rogorc<br />
saxelis SemTxvevaSi kac kac-i kac<br />
i / / sa sa-kac sa<br />
kac kac-e kac e / / u-kac kac kac-r-avad<br />
kac avad avad... avad ...<br />
amave winasitKvaobaSi saubaria imis Taobaze, rom `awmKos es<br />
fuZe, e. i. amosavali fuZe masdarisa, e. i. is, rac masdaris<br />
saKrdenia, avirCieT zmnis leqsikur erTeulad~ (iqve)... `mTavaria<br />
is, rom saleqsikono erTeulad SerCeulia zmnis is fuZe, risganac<br />
masdari (saxelzmna) iwarmoeba da ramac qarTuli zmnis leqsikur-semantikuri<br />
simdidris gamovlena leqsikonSi SegvaZlebina~<br />
(iqve). am ukanasknel msJelobaSi, marTalia, uzmniswino variantebia<br />
moxmobili magaliTebad, magram, rogorc vnaxeT, zmniswiniani<br />
variantebi amaT tolfasad moiazreba; zmniswiniani da uzmniswino<br />
variantebi ara erTi-meoris mimarT mwkrivis formebad, ara-<br />
157
158<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
med erTi da imave morfologiuri Girebulebis erTeulebad moiazreba.<br />
am winasitKvaSi (gansxvavebiT rvatomeulis winasitKvaobisagan)<br />
saubaria mxolod awmKoze (rogorc pirian formaTa saleqsikono<br />
erTeulze) da mKofa mKofadi mKofa di (rogorc dro anu mwkrivi)<br />
naxsenebic ar aris. e. i. Kvela saleqsikono piriani forma zmnisa<br />
erTi morfologiuri odenobaa, aq warmodgenili msJelobis mixedviT,<br />
awmKos awmKos forma... es ki mxars uyers Cvens Tvalsazriss imis<br />
Taobaze, rom mKofa mKofadi mKofa mKofadi<br />
di (zmniswiniani variantebi) ar aris<br />
awmKosa awmKosagan awmKosa gan gansxvavebuli mwkrivis forma, iseTi, rogoricaa sxva<br />
mwkrivis formebi... Tumca mTavari redaqtoris winasitKvaobaSi<br />
warmodgenil am Tvalsazriss upirispirdeba (ufro sworad ewinaaGmdegeba)<br />
winasitKvaobaSi `leqsikonis sargeblobis Sesaxeb~<br />
moxmobili msJeloba: `zmnebi warmodgenilia awmKos (windebulianebi<br />
_mKofadis) fuZiT, mesame piris mxolobiT ricxvSi... zmnis<br />
uwindebulo fuZe, Cveulebriv, gagzavnilia saTanado windebulianTan<br />
(ba ba barav<br />
rav-s rav ix. dabaravs), xolo Tu uwindebulo fuZes namKo<br />
ZiriTadSi (unda iKos mKofadi? Kovel SemTxvevaSi ilustraciebi<br />
amas mianiSnebs _ g. g.) or- da metwindebuliani zmnebi Seesabameba,<br />
maSin maT calcalke mivuTiTebT da vurTavT saTanado sailustracio<br />
frazebs: aba abam-s aba<br />
1. ix. gaabams, Toks abams. 2. ix. daabams.<br />
ZaGls abams. 3. ix. miabams, moabams. matarebels vagons abamen.<br />
4. ix. uremSi xarebs abams~ (gv. 9).<br />
am msJelobiT uwindebulo (e. i. uzmniswino) awmKo da windebuliani<br />
mKofadi orive saleqsikono erTeulebia, Tumca terminebi<br />
awmKo awmKo da mKofa mKofadi mKofa mKofadi<br />
di mwkrivis mniSvnelobiTaa naxmari: awmKos<br />
mwkrivis forma da mKofadis mwkrivis forma. aq ukve iseTive winaaGmdegobaa,<br />
rogorc aGvniSneT rvatomeulis SemTxvevaSi: awmKo<br />
da mKofadi mwkrivebia, erTi paradigmis wevrebi, Tumca orive saleqsikono<br />
erTeulia, gansxvavebiT sxva mwkrivis formaTagan! _ es<br />
daskvna Teoriuli msJelobis safuZvelze keTdeba. praqtiulad,<br />
leqsikonSi zmniswiniani da uzmniswino formebi erT da imave morfologiur<br />
odenobadaa gaazrebuli da es varianti aisaxa kidec<br />
erTtomeulSi mTavari redaqtoris winasitKvaobaSi.<br />
ase rom, Tavad leqsikoni (gansakuTrebiT rvatomeuli)<br />
praqtikulad Tanmimdevrulia e. w. awmKo-mKofadis formaTa gaazrebaSi;<br />
am gaazrebis mixedviT awmKo-mKofadi erTi mwkrivia... es<br />
daskvna met damaJereblobas iZens im tipis zmnaTa ganxilvisas,
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
romlebSic zmniswini axlandel da momaval droebs ar apirispirebs<br />
(daraJobs _ udaraJebs, mefobs _ imefebs, dgas _ idgeba<br />
da sxva).<br />
is winaaGmdegoba, rac leqsikonis Teoriul da praqtikul<br />
nawilebs Soris aris, zogJer safuZveli xdeba araTanmimdevrulobisa.<br />
magaliTi: Slis Slis Slis zmnis SemTxvevaSi iqve miTiTebulia<br />
zmniswiniani formebi: `ix. gaSlis. sufras S. 2. ix. gadaSlis.<br />
wigns S. 3. ix. daSlis. saaTs S. 4. ix. CaSlis. Znas S. 5. ix. wa-<br />
Slis. dawerils S.~ (gv. 505). am principze rom agebuliKo, rvatomeulSi<br />
ufro rTuli viTareba iqneboda _ Slis Slis zmnasTan 14<br />
zmniswini gamoiKeneba (g. gogolaSvili, c. kvantaliani, d. Sengelia,<br />
1989, gv. 313)... wers wers zmnis SemTxvevaSi zmniswiniani (mKofadis!)<br />
forma ar mieTiTeba (gv. 561), Tumca amave leqsikonSi saTanado<br />
adgilas warmodgenilia formebi _ aGwers, gadawers, dawers,<br />
miswers, moswers, Cawers... amaT kavSirze w e r s zmnasTan<br />
miniSneba araa.<br />
aseTi araTanmimdevruloba da winaaGmdegobebi moixsneboda,<br />
awmKo-mKofads Tu erT morfologiur odenobad gaviazrebdiT...<br />
sxvagvarad rom vTqvaT, awmKosa da mKofadis erT mwkrivad<br />
warmodgenas mxars dauyers qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis<br />
monacemebi; principi awmKosa da mKofadis cal-calke mwkrivis<br />
formebad gaazrebisa gaumarTlebeli Cans.<br />
sainteresod gveCveneba is faqti, rom k. Cxenkelis ciurixSi<br />
gamocemul `qarTul-germanul leqsikonSi~ viTareba ufro dazustebuli<br />
Cans. rogorc miuTiTeben, `zmna warmodgenilia ara<br />
sawKisis, aramed awmKos drois III piris formiT (igulisxmeba<br />
awmKos mwkrivis _ g. g.), rogorc es `qarTuli enis ganmartebiT<br />
leqsikonSia~. iqvea miTiTebuli mKofadis, wKvetilisa da TurmeobiTi<br />
I-is formebi. aGniSnulia zmniswinTa Kvela dasaSvebi varianti<br />
TargmaniTurT (mag.: vageb, avageb, amovageb, gavageb, gamovageb,<br />
gadavageb, davageb, movageb, wavageb, wamovageb) qcevis, kontaqtis,<br />
gvaris mixedviT gansxvavebuli formebi (vageb, vigeb, vugeb,<br />
vagebineb, igeba, vegebi, megeba, ugia, agia, gamegeba...)~<br />
(r. SamelaSvili-zeqalaSvili, 1997, gv. 36). aSkaraa, rom mKofadi,<br />
wKvetili da I TurmeobiTi erTi donis morfologiuri odenobebia,<br />
mwkrivebia da amitomac saleqsikonod gatanili awmKos<br />
formis ganmartebisaTvis gamoiKeneba...<br />
159
160<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
5555....5555. . . . dro----ki dro dro dro ki kilo kilo<br />
loTa loTa<br />
Ta Ta siste sis sis siste<br />
tema tema<br />
ma ma da da da da qarTu qar qar qarTu<br />
Tuli Tuli<br />
li li enis enis enis enis<br />
diaaaaleqt di di di leqtTa leqt leqtTa<br />
Ta Ta pirve pir pir pirve<br />
veli veli<br />
li li xollllmmmmeeeeoooobi xo xo xo bi biTi biTi<br />
Ti Ti<br />
I seriaSi mKofadis wris mwkrivTa gamoKofis sakiTxi rom<br />
gadasasinJia, amis naTel magaliTs warmoadgens qarTuli enis dialeqtebSi<br />
gamovlenili I xolmeobiTi da saenaTmecniero literaturaSi<br />
misi analizi.<br />
mwkrivTa raodenobis mixedviT qarTuli enis dialeqtebi<br />
sxvadasxvagvar viTarebas gviCvenebs, magram arsebiTia is faqti,<br />
rom saliteraturo qarTulisaTvis damaxasiaTebeli Kvela mwkrivi<br />
gvaqvs Kvela dialeqtSi. SesaZloa, ama Tu im mwkrivis xmarebis<br />
sixSire gansxvavebulic iKos dialeqtTa mixedviT. magaliTad: miuTiTeben,<br />
rom III kavSirebiTis formaTa gamoKeneba SezGudulia<br />
dialeqtTa erT JgufSi, mis nacvlad II TurmeobiTi ixmareba<br />
(TiTqmis iseTive viTarebaa, rogorc axal qarTulSi); sapirispiro<br />
viTarebaa rayulSi _ II TurmeobiTis formaTa simcire da<br />
mis nacvlad III kavSirebiTis formaTa gamoKeneba. magram, rogorc<br />
vTqviT, amJerad CvenTvis arsebiTia is, rom saliteraturo qar-<br />
Tulis mwkrivTa sistema sruladaa warmodgenili Kvela dialeqtSi.<br />
xdeba mxolod calkeul dialeqtSi misi garTuleba.<br />
Cveni msJeloba I xolmeobiTs Seexeba. kerZod, gvainteresebs,<br />
dialeqtebSi, sadac I xolmeobiTis mwkrivi gvaqvs, rogor unda<br />
iqnes warmodgenili I seriis mwkrivTa sistema.<br />
samwuxarod, dialeqtologiur gamokvlevebSi, Cveulebriv,<br />
uGlebis sruli paradigmebi araa warmodgenili. mianiSneben mxolod<br />
saliteraturo qarTulisagan gansxvavebul viTarebaze, faqtebze.<br />
sxvagvarad: warmoCenilia mxolod Taviseburebani; xolo<br />
es Taviseburi viTareba, ama Tu im dialeqtisaTvis niSandoblivi<br />
formebi ra adgils iyers sistemaSi da rogor miemarTeba sistemis<br />
danarCen wevrebs, amis Sesaxeb TiTqmis araferia Tqmuli. es<br />
faqti, TavisTavad, xSir SemTxvevaSi arTulebs sistemis sruli<br />
saxiT warmodgenas. magram, ramdenadac ZiriTadi principi, romlis<br />
safuZvelzec es gamokvlevebi aigeba, aseTia, rom saliteraturo<br />
qarTulisagan gansxvavebulis Taobazea mxolod saubari,<br />
ivaraudeba: razec araa saubari, saliteraturo qarTulis identuria.<br />
aris ki ase?<br />
cnobilia, rom aGmosavleT saqarTvelos dialeqtebSi xolmeobiTis<br />
morfologiuri kategoria met-naklebad kargadaa Semo-
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
naxuli. I xolmeobiTi Kvela dialeqtSia daculi. marTalia, qar-<br />
Tlursa da kaxurSi naSTis saxiTGaa SemorCenili da mxolod<br />
calkeul regionSi gamovlindeba, magram mTis dialeqtebisaTvis<br />
igi Cveulebrivi faqtia.<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna aGmosavlur dialeqtTagan ingilourSi xolmeobiTis<br />
organuli warmoeba amjamad ar dasturdeba.<br />
xolmeobiToba am dialeqtSi Ke (K) nawilakiani<br />
formebiT gamoixateba (g. imnaiSvili, 1966): fereidnulSi,<br />
istoriulad kaxuris ganaKar dialeqt-<br />
Si, xolmeobiTis organuli warmoeba SenarCunebulia<br />
(<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1927).<br />
ZiriTadi principi I xolmeobiTis warmoebisa Kvela dialeqtSi<br />
erTgvaria _ saKrdenad uwKvetlis fuZea (ufro sworad,<br />
uwKvetlis saKrdeni fuZe) gamoKenebuli. gansxvavebulia mwkrivis<br />
formaTa warmoebis saSualebebi. am TvalsazrisiT sami SemTxveva<br />
ganirCeva:<br />
a) moxeurSi, mTiulur-gudamaKrulSi, qarTlursa da kaxur-<br />
Si I xolmeobiTi Zveli qarTuliseburad iwarmoeba (i. qavTaraZe,<br />
1985; g. imnaiSvili, 1974; a. martirosovi, g. imnaiSvili, 1956; b.<br />
JorbenaZe, 1989).<br />
v-a-keT-eb-d-i<br />
a-keT-eb-d-i<br />
a-keT-eb-d-i-s<br />
v-a-keT-eb-d-i-T<br />
a-keT-eb-d-i-T<br />
a-keT-eb-d-i-an<br />
b) xevsurulsa da TuSurSi I xolmeobiTis paradigma supleturia:<br />
I-II piris formebi -id id elementiTaa garTulebuli, III<br />
piris forma Zveli qarTuliseburia (a. yinyarauli, 1960; T. uTurgaiZe,<br />
1960; g. cocaniZe, 1970).<br />
v-a-keT-eb-d-id-˜<br />
a-keT-eb-d-id-˜<br />
a-keT-eb-d-i-s<br />
161
162<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
v-a-keT-eb-d-id-i-T<br />
a-keT-eb-d-id-i-T<br />
a-keT-eb-d-i-an<br />
g) supleturia I xolmeobiTis paradigma fSaurSic, oGond<br />
am SemTxvevaSi I-II piris formebs -od od elementi arTulebs (a. yinyarauli,<br />
1960; g. cocaniZe, 1978):<br />
v-a-keT-eb-d-od-i<br />
a-keT-eb-d-od-i<br />
a-keT-eb-d-i-s<br />
v-a-keT-eb-d-od-i-T<br />
a-keT-eb-d-od-i-T<br />
a-keT-eb-d-i-an<br />
isic gavixsenoT, rom saliteraturo qarTulSi I seriis eqvsi<br />
mwkrivi or wredaa daJgufebuli:<br />
I wre II wre<br />
awmKo mKofadi<br />
uwKveteli xolmeobiTi<br />
awmKos kavSirebiTi mKofadis kavSirebiTi<br />
rogorc iTqva, ramdenadac amis Taobaze miniSneba araa dialeqtologiur<br />
literaturaSi, ivaraudeba, rom es sistema Kvela<br />
dialeqtisaTvisaa misaGebi. davuSvaT, asea, maSin: sad daiyers adgils<br />
I xolmeobiTi da is principi, ris safuZvelzec gamoiKo<br />
ori wre, gatardeba Tu ara bolomde?<br />
es sakiTxi ar dasmula samecniero literaturaSi. Tu pirvel<br />
seriaSi erTi da imave zmnis zmniswiniani da uzmniswino variantebi<br />
sxvadasxva mwkrivis formebad gaiazreba _<br />
akeTebda da ga-akeTebda.<br />
akeTebdes da ga-akeTebdes, _ sakiTxi aseve unda dasmuliKo<br />
I xolmeobiTis zmniswiniani da uzmniswino variantebis<br />
Taobaze. faqtobriv ki, I xolmeobiTze msJelobisas gverdigverd<br />
ganixileba zmniswiniani da uzmniswino variantebi. sxvagvarad:<br />
zmniswiniani da uzmniswino formebi erTi mwkrivis formebadaa<br />
miCneuli.
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
moxeurisaTvis: bevri cxori ƒ o c e b o d e s; v a k e T e b -<br />
d i - k e, v q s o v d i T - k e, i k e r a v d i -<br />
a n - k e da d a x f a r a v d i s, d a v x e d a v -<br />
d i - k e, d a v a g d e b i n e b d i - k e.<br />
fSaurisaTvis: v T i b d o d i, v x d i d o d i, v a k e T e b -<br />
d o d i, v d G v e b d o d i, m a t i r e b d o -<br />
d i da C a m o v x v e t d o d i T, a m a s w u -<br />
r a v d i a n, S a i n a x d i a n, d a i Z v r o -<br />
d i s (i. qavTaraZe, 1985; g. cocaniZe, 1978).<br />
magaliTebis moKvana sxva dialeqtebidanac SeiZleba. faqtia,<br />
Kvela SemTxvevaSi aseTi viTarebaa. ise ki, Cveulebriv I xolmeobiTis<br />
warmoebaze msJelobisas uzmniswino formebia gaanalizebuli.<br />
paradigmac uzmniswino formaTaganaa Sedgenili.<br />
saintereso gamonaklisia, Cveni TvalsazrisiT, g. cocaniZis<br />
gamokvleva `TuSuri xolmeobiTis Sesaxeb~ (g. cocaniZe, 1970).<br />
avtori mxolod uzmniswino formaTa paradigmas warmoadgens<br />
rogorc pirvel, aseve meore seriaSi da Sesabamisad pirvel seriaSi<br />
e. w. `mKofadis wre~ ar figurirebs. faqti sainteresoa,<br />
Tumca, samwuxarod, am faqts komentari ar axlavs. Znelia vimsJeloT,<br />
avtori ar Tvlis marTebulad mKofadis wris mwkrivTa<br />
gamoKofas, Tu konkretulad am SemTxvevisaTvis ar miiCnevs sayirod.<br />
Koveli SemTxvevisaTvis, sistemis am saxiT warmodgenas<br />
mKofadis wris mwkrivTa gamoKofis kritikad miviCnevT. TavisTavad<br />
es faqti im sirTulis maniSnebelia, rac axlavs mKofadis<br />
wris gamoKofas.<br />
Tu marTebulad miviCnevT I seriaSi mKofadis wris gamoKofas,<br />
maSin mKofadis wreSic Sesabamisi zmniswiniani xolmeobiTis<br />
mwkrivi unda gamoiKos. Cveni TxovniT avTandil arabulma xevsuruli<br />
zmnis uGlebis sruli paradigma Seadgina. arsebuli sistemis<br />
saklasifikacio principis Tanmimdevrulad gatarebis Sedegad<br />
I seriaSi xolmeobiTis ori mwkrivi warmoadgina:<br />
I. v-Tibdid˜ II. ma-v-s-Tibdid˜<br />
s-Tibdid˜ ma-s-Tibdid˜<br />
Tibdi-s ma-s-Tibdi-s<br />
v-Tibdidi-T ma-v-s-Tibdidi-T<br />
163
164<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
s-Tibdidi-T ma-s-Tibdidi-T<br />
Tibdi-an ma-s-Tibdi-an<br />
vimeorebT: arsebuli sistemis gaTvaliswinebiT logikuria<br />
sakiTxisadmi aseTi midgoma. Tumca unda gaixazos, rom arcerT<br />
dialeqtologiur gamokvlevaSi, romlebSic I xolmeobiTis Sesaxebaa<br />
msJeloba, es sakiTxi ar dasmula. garkveviT weren: moxeur-<br />
Si `namKo usrulis fuZes erTvis cnobili uZvelesi -i sufiqsi<br />
da mesame piris daboloebis mixedviT gadmoicema e. w. pirveli<br />
xolmeobiTi~ (i. qavTaraZe, 1985, gv. 58). `TuSuri zmnis uGvlilebis<br />
sistemaSi, saliteraturo qarTulTan da rig dialeqteb-<br />
Tan SedarebiT, ori nakvTi metia: erTi maTgani dro-kiloTa<br />
awmKos wKebaSia, eKrdnoba namKo usrulis fuZes da, I da II piris<br />
formebi ewarmoeba -id id (i) sufiqsiT, xolo III piris formebi -i-<br />
Ti...~ (g. cocaniZe, 1970, gv. 35) fSaurSi `pirveli xolmeobiTi<br />
sawarmoebel fuZed namKo usruls iKenebs~ (g. cocaniZe, 1978, gv.<br />
78), `fSaur-xevsurul-TuSurSi pirveli xolmeobiTi awmKos fu-<br />
Zidan iwarmoeba namKo usrulis meSveobiT~ (a. yinyarauli, 1960,<br />
gv. 113); `mTiulur-gudamaKrulSi mkvidria xolmeobiTis warmoeba,<br />
romelic sami nairsaxeobiTaa warmodgenili: arqauli, -i sufiqsiani<br />
warmoeba: uKord-i-s, yamd-i-s (I xolmeobiTi); yam-i-s, gaaniav-i-s,<br />
eb-i-s (II xolmeobiTi)... (b. JorbenaZe, 1989, gv. 283).<br />
faqtia, amgvari msJelobis mixedviT I xolmeobiTis adgili<br />
awmKos wreSia. amitomacaa, roca I xolmeobiTis warmoebaze msJeloben,<br />
Cveulebriv uzmniswino formebs moixmoben, magram rogorc<br />
vnaxeT, magaliTebis CamoTvlisas zmniswinianebic gaereva xolme...<br />
zmniswiniani I xolmeobiTis formaTa SemTxvevaSi zmniswinis<br />
funqciaze ki saubari ar aris.<br />
analogiisaTvis saintereso faqtis gaxseneba SeiZleba:<br />
a k e T e b d e s da g a a k T e b d e s a. S a n i Z e m 1930 wlis<br />
`qarTul garmatikaSi~ erTi da imave mwkrivis formebad miiCnia:<br />
orive I kavSirebiTad gaiazreboda. safuZveli albaT is iKo, rom<br />
es ori forma erTmaneTisagan ar gansxvavdeba im elementTa mixedviT,<br />
romelTac avtori `mwkrivis elementebs~ uwodebs. sxvaoba<br />
am formaTa Soris aspeqturia; aspeqti ki warmoqmnis kategoriaa<br />
da ara uGlebisa. amitom am funqciur sxvaobaze damKarebuli<br />
formebi erT mwkrivad iqna gaazrebuli. viTareba am SemTxve-
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
vaSi iseTivea, rogorc II da III seriaSi: akeTa _ gaakeTa, ukeTebia<br />
_ gaukeTebia... _ erTi mwkrivis formebia. amitom, savsebiT samarTlianad,<br />
mwkrivTa Sesaxeb Tavisive moZGvrebidan amosvliT<br />
a k e T e b d e s da g a a k e T e b d e s erTi mwkrivis formebad<br />
iqna gaazrebuli. magram Kovelive aman mwkrivTa sistemaSi<br />
warmoqmna uxerxuloba _ I seria aseTi saxiT warmogvidga:<br />
a) awmKos wre b) mKofadis wre<br />
1. awmKo 4. mKofadi<br />
2. namKo uwKveteli 5. pirobiTi<br />
3. I kavSirebiTi 6. I kavSirebiTi<br />
mesame da meeqvse nomrad erTi da igive mwkrivi _ I kavSirebiTi<br />
_ aris warmodgenili! uxerxulobis gasworebis ori gza<br />
arsebobda: a) an uari unda gveTqva im principze, ris mixedviTac<br />
mKofadis wre gamoiKo, b) anda I kavSirebiTis zmniswiniani da<br />
uzmniswino formebi sxvadasxva mwkrivis formebad migveCnia, ri-<br />
Tac irGveoda mwkrivTa gamoKofs principi (or mwkrivs erTmane-<br />
Tisagan uGlebis kategoriebi unda ganasxvavebdes da ara warmoqmnisa).<br />
a. SaniZe meore variants amJobinebs saliteraturo qar-<br />
TulisaTvis: I seriaSi ori kavSirebiTi gamoiKo: awmKos kavSirebiTi<br />
da mKofadis kavSirebiTi. aseTive kompromisia uwKvetlis<br />
zmniswiniani variantisagan axali mwkrivis gamoKofa (amis Sesaxeb<br />
zemoT iKo saubari).<br />
sxvaoba I seriis xolmeobiTis zmniswinian da uzmniswino<br />
formaTa Soris aspeqturia (vemKarebiT a. arabulis, m. kobaiZisa<br />
da g. cocaniZis azrs); e. i. iseTive, rogor II da III seriiis<br />
mwkrivebs Soris. rogorc viciT, aspeqturi TvalsazrisiT dapirispirebuli<br />
II da III seriis formebi sxvadasxva mwkrivis formebad<br />
ar gaiazreba. erTi da imave mwkrivis formebia<br />
a k e T a<br />
a k e T o s<br />
u k e T e b i a<br />
e k e T e b i n a<br />
e k e T e b i n o s<br />
da<br />
da<br />
da<br />
da<br />
da<br />
g a a k e T a<br />
g a a k e T o s<br />
g a u k e T e b i a<br />
g a e k e T e b i n a<br />
g a e k e T e b i n o s<br />
165
166<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
aqedan gamomdinare, marTebulia is pozicia, rac qarTul<br />
daleqtologiur literaturaSia damkvidrebuli: I xolmeobiTis<br />
uzmniswino da zmniswiniani formebi erTi mwkrivad rom aris Ca-<br />
Tvlili. oGond erTia, unda moxdes Segueba am poziciisa drokiloTa<br />
arsebul sistemasTan. monacemTa mixedviT mxolod sami<br />
mwkrivi SeiZleba gamoiKos:<br />
I mwkrivi (awmKo-mKofadi) (ga)-akeTebs<br />
II mwkrivi (uwKveteli-xolmeobiTi) (ga)-akeTebda<br />
III mwkrivi (I kavSirebiTi) (ga)-akeTebdes<br />
is, risi dasabuTebac Cven Teoriulad vcadeT, qarTul dialeqtologiur<br />
literaturaSi praqtikulad gatarebulia: rogorc<br />
iTqva, I xolmeobiTis zmniswiniani da uzmniswino formebi<br />
saKovelTaod erT mwkrivadaa miCneuli. I seriis mwkrivTa sistema<br />
CvenTvis saintereso dialeqtebSi am saxiT warmogvidgeba (moviKvanT<br />
xevsurulis magaliTebs):<br />
1. awmKo: (ma)-v-(s)-Tib (ma)-v(s)-Tib-T<br />
(ma)-s-Tib (ma)-s-Tib-T<br />
(ma)-(s)-Tib-s (ma)_(s)-Tib-en<br />
2. uwKveteli: (ma)-v-(s)-Tib-d˜ (ma)-s-Tib-d-i-T<br />
(ma)-s-Tib-d-˜ (ma)-s-Tib-d-i-T<br />
(ma)-(s)-Tib-d-a (ma)-v-(s)-Tib-d-es<br />
3. I kavSirebiTi: (ma)-v-(s)-Tib-d-{a} (ma)-v-(s)-Tib-d-a-T<br />
(ma)-s-Tib-d-{a} (ma)-v-(s)-Tib-d-a-T<br />
(ma)-(s)-Tib-d-a-s (ma)-(s)-Tib-d-a-n<br />
4. I xolmeobiTi: (ma)-v-(s)-Tib-d-id-˜ (ma)-v-(s)-Tib-d-id-i-T<br />
(ma)-s-Tib-d-id-˜ (ma)-s-Tib-d-id-i-T<br />
(ma)-(s)-Tib-d-i-s (ma)-(s)-Tib-d-i-an<br />
dabolos: sakiTxebi, romlebic I xolmeobiTma aGZra, vfiqrobT,<br />
damatebiTi argumentebia Cveni TvalsazrisisaTvis: I seria-<br />
Si mKofadis wris mwkrivTa gamoKofa formobrivad gaumarTlebelia.
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
5555....6666. . . . zo zoga zo zoga<br />
gadi gadi<br />
di di SeniS Se Se SeniS<br />
niSvna niSvna<br />
vna vna<br />
mwkrivTa raodenobis sakiTxi mxolod formobrivi principis<br />
mixedviT ar gairkveva. gvaqvs paraleluri warmoebis SemTxvevebic:<br />
i-Tq-m-i-s<br />
Se-v-i-pKar<br />
da-v-a-mKn-a<br />
da-u-xat-av-s<br />
ga-e-keT-a<br />
da<br />
da<br />
da<br />
da<br />
da<br />
i-Tqm-eb-a<br />
Se-v-i-pKr-e<br />
da-v-a-mKn-o<br />
da-u-xat-i-a<br />
ga-e-keT-eb-in-a<br />
da misTanani.<br />
mxolod fuZeTa sxvaobis principi Tu daedeba safuZvlad<br />
sauGlebel erTeulTa gamoKofas, warmodgenil wKvilTa Semadgeneli<br />
calebi sxvadasxva fuZis Semcvelni arian; Sesabamisad sxvadasxva<br />
mwkrivad unda iqnes gagebuli. sakiTxis amgvarad dasma, TavisTavad<br />
cxadia, umarTebuloa imdenad, ramdenadac warmodgenil paralelur<br />
formebs erTsa da imave konteqstSi erTi da igive mniSvneloba aqvs.<br />
mag.: mxatvars suraTi dauxatavs;<br />
mxatvars suraTi dauxatia.<br />
anda: KvelasTan Kvelaferi ar iTqmis;<br />
KvelasTan Kvelaferi ar iTqmeba.<br />
amgvarad, erTi da imave zmnis sxvadasxva fuZis mqone formebi<br />
sxvadasxva mwkrivad CaiTvleba im SemTxvevaSi, Tu nebismier<br />
konteqstSi maTi Canacvleba SesaZlebelia; sxvagvarad: erTsa da<br />
imave konteqstSi gansxvavebuli fuZis mqone formaTa semantika<br />
identuria. am SemTxvevaSi saqme gvaqvs mwkrivis formaTa warmoebis<br />
TaviseburebebTan, rac calke kvlevis sagania.<br />
5555....7777. . . . uGlebis uGlebis uGlebis uGlebis nimuSi nimuSi nimuSi nimuSi axali ax ax axali<br />
ali ali qarTulisaTvis<br />
qarTulisaTvis<br />
qarTulisaTvis<br />
qarTulisaTvis<br />
1. awmKo awmKo (mKofadi mKofadi mKofadi) mKofadi<br />
(da)-v-wer<br />
(da)-wer<br />
(da)-wer-s<br />
I seria<br />
(da)-v-wer-T<br />
(da)-wer-T<br />
(da)-wer-en<br />
167
168<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
2. uwKveteli<br />
uwKveteli uwKveteli (xolme xolme xolmeobiTi<br />
xolme biTi biTi) biTi<br />
(da)-v-wer-d-i<br />
(da)-wer-d-i<br />
(da)-wer-d-a<br />
3. I I kavSirebiTi<br />
kavSirebiTi<br />
(da)-v-wer-d-e<br />
(da)-wer-d-e<br />
(da)-wer-d-e-s<br />
4. wKvetili<br />
wKvetili<br />
(da)-v-wer-e<br />
(da)-wer-e<br />
(da)-wer-a<br />
5. II II kavSirebiTi<br />
kavSirebiTi<br />
(da)-v-wer-o<br />
(da)-wer-o<br />
(da)-wer-o-s<br />
II seria<br />
III seria<br />
6. I I TurmeobTi<br />
TurmeobTi<br />
TurmeobTi<br />
(da)-m-i-wer-i-a<br />
(da)-g-i-wer-i-a<br />
(da)-u-wer-i-a<br />
7. II II TurmeobiT<br />
TurmeobiTi<br />
TurmeobiT<br />
da-m-e-wer-a<br />
da-g-e-wer-a<br />
da-e-wer-a<br />
8. III III kavSirebiTi<br />
kavSirebiTi<br />
da-m-e-wer-o-s<br />
da-g-e-wer-o-s<br />
da-e-wer-o-s<br />
(da)-v-wer-d-i-T<br />
(da)-wer-d-i-T<br />
(da)-wer-d-nen<br />
(da)-v-wer-d-e-T<br />
(da)-wer-d-e-T<br />
(da)-wer-d-nen<br />
(da)-v-wer-e-T<br />
(da)-wer-e-T<br />
(da)-wer-es<br />
(da)-v-wer-o-T<br />
(da)-wer-o-T<br />
(da)-wer-o-n<br />
(da)-gv-i-wer-i-a<br />
(da)-g-i-wer-i-a-T<br />
(da)-u-wer-i-a-T<br />
da-gv-e-wer-a<br />
ga-g-e-wer-a-T<br />
da-e-wer-a-T<br />
da-gv-e-wer-o-s<br />
da-g-e-wer-o-T<br />
da-e-wer-o-T
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
$ 66.<br />
6 . mwkrivTa mwkrivTa raodenoba raodenoba Zvel Zvel qarTulSi<br />
qarTulSi<br />
6666....1111. . . . nnnniko iko iko iko maris maris maris maris Tvalsazrisidan Tvalsazrisidan Tvalsazrisidan Tvalsazrisidan dGemde dGemde dGemde dGemde<br />
n. mari Zveli qarTulisaTvis 8 mwkrivs (dros _ avtoris<br />
terminologiiT) gamoKofs:<br />
I Jgufi: 1. awmKo (vaqeb)<br />
2. namKo usruli I (vaqebdi)<br />
3. namKo usruli II (natvriTi _ vaqebde)<br />
II Jgufi: 4. aoristi (vaqe)<br />
5. kavSirebiTi (vaqo)<br />
III Jgufi: 6. namKo sruli (wignuri _ miqies,<br />
xalxuri _ miqia)<br />
7. winarewarsuli (meqo)<br />
8. namKo kavSirebiTi (meqos)<br />
(n. mari, 1908)<br />
TiTqosda moulodnelia, magram faqtia, rom n. mari amCnevs<br />
xolmeobiTis formebs, zogi zmnis uGlebisas msJelobs maTze da<br />
uwodebs `namKo CveulebiTs~; Tumca mwkrivTa sistemaSi calke<br />
sauGlebel erTeulad ar warmogvidgens.<br />
rogorc iTqva, xolmeobiTis forma n. maramde damoukidebel<br />
sauGlebel erTeulad miiCnia T. jordaniam (uwodebs mas<br />
`dros samaradisos anu gaxSirebiTs~). a. SaniZem am formas adgili<br />
meore seriaSi miuCina da uwoda `namKo mravalgziTi~ da axasiaTebs<br />
mas: `namKo mravalgziTi, kacma rom Tqvas, gansazGvruli<br />
dro ar aris: igi gamoxatavs xolme moqmedebas ara romelsame<br />
droSi gansazGvruls (namKosa, awmKosa Tu mKofadSi), aramed<br />
iseTs, romelic KovelTvis Cveulebrivia da marad damaxasiaTebelia<br />
moqmedi pirisaTvis. amitom vfiqrobT, rom mravalgziTi nam-<br />
Kos formebi qarTuli zmnis uZvelesi formaciis droisa unda<br />
iKos~ (a. SaniZe, 1920, gv. 6).<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna niSvna<br />
vna: vna amave Sromis rusul variantSi termini per perma per perma<br />
mansi ma si-<br />
via xmarebuli (a. SaniZe, 1957, gv. 52). sabolood<br />
saenaTmecniero literaturaSi adgili daimkvidra<br />
terminma xol xolme xol xolme<br />
meobi me bi biTi<br />
Ti, Ti romelic a. Sani-<br />
169
170<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
Zem 1930 wlis gramatikaSi namKo CveulebiTis<br />
sinonimad ixmara. amave mwkrivis aGsaniSnavad<br />
<strong>arn</strong>. Ciqobavam gamoiKena termini ha habi ha habi<br />
bitu<br />
tuali tu li lisi li si<br />
(<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1968, gv. 146).<br />
1920 wels a. SaniZe sauGlebel erTeulTa sistemas amgvari<br />
saxiT warmoadgens:<br />
A (namKo srulis Jgufi)<br />
1. namKo sruli<br />
2. mKobadi (anu natvrTi k.)<br />
3. namKo mravalgziTi<br />
4. brZanebiTi k.<br />
B (awmKos Jgufi)<br />
5. awmKo erTgziTi<br />
6. awmKo mravalgziTi<br />
7. namKo usruli (anu natvriTi k.)<br />
8. brZanebiTi k. (a. SaniZe, 1920, gv. 6-7).<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna a) III seriis formebi ar aris ganxiluli naSrom-<br />
Si, amitom sqemaSic ar aisaxeba.<br />
b) sainteresoa is faqtic, rom sqemis mixedviT<br />
avtori pirvel Jgufad (seriad) namKo srulis<br />
Jgufs miiCnevs.<br />
Zveli qarTuli enis saskolo saxelmZGvaneloSi avtori<br />
sauGlebel erTeulTa sam Jgufs (serias, wKebas) warmoadgens. aq<br />
ukve namKo srulis Jgufi meore seriadaa warmodgenili iseve,<br />
rogorc 1930 wlis gramatikaSi; terminebi dazustebulia da<br />
sistema aseT saxes iGebs:<br />
1. awmKo<br />
2. awmKo xolmeobiTi<br />
3. namKo uwKveteli<br />
4. I kavSirebiTi<br />
I wKeba (seria)
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
II wKeba (seria)<br />
5. namKo wKvetili (anu aoristi)<br />
6. namKo xolmeobiTi<br />
7. meore kavSirebiTi (igive mKofadi)<br />
8. warTqmiTi brZanebiTi<br />
III wKeba (seria)<br />
9. pirveli TurmeobiTi<br />
10. meore TurmeobiTi<br />
11. mesame kavSirebiTi (a. SaniZe, 1935, gv. 025)<br />
ufro mogvianebiT I serias kidev erTi mwkrivi daemata:<br />
uwKvet uwKvetlis uwKvet lis xol xolme xol xolme<br />
meobi me bi biTi<br />
Ti, Ti romelic, avtoris azriT, pirnaklia<br />
(a. SaniZe, 1945, gv. 835); Tumca 1976 wlis `Zveli qarTuli enis<br />
gramatikaSi~ sruli paradigmiTaa warmodgenili (a. SaniZe, 1976,<br />
gv. 90). 1946 wels a. SaniZe aqveKnebs naSroms `erTi ucnobi<br />
mwkrivi qarTulSi~ (a. SaniZe, 1946(2)), sadac saubaria `ebrZanis~<br />
tipis formaTa Sesaxeb. maT avtori III III xol xolme xol xolme<br />
meobi me bi biTad bi Tad miiCnevs. am<br />
mwkrivs adgili mesame seraSi mieCina. a. SaniZis sqemas kidev erTi<br />
mwkrivi daemata meore seriaSi _ Se Sere Se<br />
re reuli re li kav kavSi kav<br />
Si Sire<br />
rebi<br />
biTi bi Ti (miscodian)<br />
(a. SaniZe, 1948).<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna am formebs pirvelad KuradGeba miaqcia k. kekeli-<br />
Zem, romelic aGniSnavs: `saKuradGeboa araCveulebrivi,<br />
TiTqosda dialeqturi formebi zmnisa: aGasrulnodian,<br />
ezi<strong>arn</strong>odian, Kodian, ganaTiodian~ da<br />
udarebs maT vaja-fSavelasTan dadasturebul fSauri<br />
kilos formebs _ `saflavi gamoTxarodi, miwani<br />
momaKarodi~ (k. kekeliZe, 1946, gv. 168).<br />
sabolood, dazustebuli terminologiiTa da Sevsebuli<br />
saxiT dro-kiloTa sistema a. SaniZis SromaTa mixedviT aseT saxes<br />
miiGebs:<br />
171
172<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
I I I seria<br />
seria<br />
1. awmKo<br />
2. awmKos xolmeobiTi<br />
3. uwKveteli<br />
4. pirveli brZanebiTi<br />
5. uwKvetlis xolmeobiTi<br />
6. pirveli kavSirebiTi (pirveli mKofadi)<br />
II II seria<br />
seria<br />
7. wKvetili<br />
8. meore brZanebiTi<br />
9. meore xolmeobiTi<br />
10. meore kavSirebiTi (meore mKofadi)<br />
11. Sereuli kavSirebiTi (Sereuli mKofadi)<br />
12. pirveli TurmeobiTi<br />
13. meore TurmeobiTi<br />
14. mesame xolmeobiTi<br />
15. mesame kavSirebiTi<br />
III III seria<br />
seria<br />
rogorc vxedavT, a. SaniZiseuli sqema sistemisa n. maris<br />
sqemasTan SedarebiT 7 erTeuliT gaizarda. damoukidebel mwkrivebad<br />
gamoiKo:<br />
I I seriaSi<br />
seriaSi<br />
1. awmKos xolmeobiTi<br />
2. pirveli brZanebiTi<br />
3. uwKvetlis xolmeobiTi<br />
II II seriaSi<br />
seriaSi<br />
4. meore brZanebiTi<br />
5. meore xolmeobiTi<br />
6. Sereuli kavSirebiTi
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
7. III xolmeobiTi<br />
III III seriaSi seriaSi<br />
seriaSi<br />
Zveli qarTulis uGlebis sistemis ufro rTul variants<br />
gvTavazobs l. kiknaZe. avtoris azriT, II seriaSi damatebiT<br />
SesaZlebelia sami mwkrivis gamoKofa:<br />
1. Sereuli namKo<br />
2. Sereuli xolmeobiTi<br />
3. Sereuli brZanebiTi<br />
xolo mesame seriaSi _ I TurmeobiTis xolmeobiTisa.<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna formebs, romelTac l. kiknaZe I TurmeobiTis<br />
xolmeobiTs uwodebs (ucnobien, Segiracxien),<br />
KuradGeba miaqcia i. abulaZem da mas miiCnevs<br />
odesGac arsebuli kidev erTi xolmeobiTis<br />
gadmonaSTad (i. abulaZe, 1954, gv. 145). am Tvalsazriss<br />
iziarebs z. sarJvelaZe da miiCnevs, rom<br />
uc ucno uc<br />
no nobi nobi<br />
bien<br />
en tipis formebi unda iwodos `mesame<br />
xolmeobiTad~, xolo eb ebrZa eb<br />
rZa rZanis rZa nis tipis formebi _<br />
IV xolmeobiTad (z. sarJvelaZe, 1984, gv. 406).<br />
Tumca `Zveli qarTuli enis gramatikaSi~ (1997)<br />
es ar aisaxa.<br />
ase rom, mwkrivTa raodenoba uGlebis sistemaSi 19-mde gaizarda.<br />
l. kiknaZis Tvalsazriss Sereuli wKvetilis, brZanebiTisa<br />
da xolmeobiTis mwkrivTa arsebobis Taobaze iziarebs da magali-<br />
TebiTac adasturebs z. sarJvelaZe (z. sarJvelaZe, 1984, gv. 454-<br />
457) (`gramatikaSi~ warmodgenil paradigmebSi arc es aisaxeba).<br />
i. imnaiSvili a. SaniZis Tvalsazrisze dgas da Tavis tabulebSi<br />
15 mwkrivs warmoadgens (i. imnaiSvili, 1982).<br />
<strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong> azriT, dro-kiloTa sistema Zvel qarTulSi<br />
SedarebiT martivia. avtoris naSromTa mixedviT sqema amgvar saxes<br />
miiGebs:<br />
173
174<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
pirveli pirveli Jgufi<br />
Jgufi<br />
1. awmKo<br />
2. namKo usruli<br />
3. kavSirebiTi I<br />
4. namKo usrulis xolmeobiTi<br />
meore meore Jgufi<br />
Jgufi<br />
5. namKo ZiriTadi (aoristi)<br />
6. xolmeobiTi<br />
7. kavSirebiTi meore<br />
mesame mesame Jgufi<br />
Jgufi<br />
8. TurmeobiTi pirveli<br />
9. TurmeobiTi meore<br />
10. kavSirebiTi mesame<br />
(<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1968, gv. 144-151; 1948, gv. 55).<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna <strong>arn</strong>. Ciqobava naSromSi `ergatiuli konstruqciis<br />
problema iberiul-kavkasiur enebSi~ (I, 1948) me-<br />
9 paragrafSi awmKos mwkrivTa wKebas 4 erTeuliT<br />
warmoadgens: awmKo, namKo usruli, kavSirebiTi<br />
I, namKo usrulis xolmeobiTi; 26-e paragrafSi<br />
uGlebis sruli sistemis warmodgenisas<br />
namKo usrulis xolmeobiTs aGar asaxelebs.<br />
Cven pirvel variants vemKarebiT.<br />
rogorc vxedavT, n. maridan moKolebuli mwkrivTa raodenoba<br />
Zvel qarTulSi rvidan cxrametamde merKeobs.<br />
ZiriTadad oTxi variantia uGlebis sistemisa; suraTi ase-<br />
Tia:<br />
n. maris sqema _ 8 sauGlebeli erTeuli;<br />
<strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong> sqema _ 10 sauGlebeli erTeuli;<br />
a. SaniZis sqema _ 15 sauGlebeli erTeuli;<br />
l. kiknaZis sqema _ 19 sauGlebeli erTeuli.<br />
Kvela is mwkrivi, romelic n. maris sqemazea warmodgenili,
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
meordeba sxva avtorebTanac. am sistemis Semadgenel erTeulTa<br />
damoukidebel mwkrivad miCnevis sakiTxi davas ar iwvevs. gamoKofis<br />
principi _ formobriv-funqciuri _ am sistemaSi daculia.<br />
Kvela sauGlebeli erTeuli damoukidebeli formobrivi monacemia;<br />
mwkrivTa Soris sxvaobas fuZeTa sxvaoba qmnis:<br />
I I seria<br />
seria<br />
awmKo _ v-a-q-eb<br />
uwKveteli _ v-a-q-eb-d-(i)<br />
I kavSirebiTi _ v-a-q-eb-d-e<br />
II II seria<br />
seria<br />
wKvetili _ v-a-q-e<br />
II kavSirebiTi _ v-a-q-o<br />
III III seria<br />
seria<br />
I TurmeobiTi _ m-i-q-i-e-s<br />
II TurmeobiTi _ m-e-q-o (← *m-e-q-e-o)<br />
III kavSirebiTi _ m-e-q-o-s<br />
davas ar iwvevs I seriaSi uwKvetlis xolmeobiTis mwkrivis<br />
gamoKofa: v-a-q-eb-d-i, a-q-eb-d-i, a-q-eb-d-i-s; fuZeTa sxvaobas uwKvetelsa<br />
da uwKvetlis xolmeobiTs Soris, rogorc cnobilia, -i<br />
sufiqsi qmnis, romelic mwkrivis mawarmoeblad gaiazreba; uwKvetelSi<br />
gamovlenili i elementi fonetikuri danarTia, fuZiseulad<br />
ar gaiazreba.<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna is faqti, rom erTmaneTs emTxveva doniani zmnebis<br />
uwKvetlis I da II piris formebi mravlobiTSi<br />
(da mxolobiTSic, Tu -i elementi daerTvis), ar<br />
dasvams saerTo fuZis sakiTxs am ori mwkrivisa-<br />
Tvis da, Sesabamisad, maTi erT mwkrivad miCnevisas.<br />
sxvaobs Cveulebriv paradigmis mesame wevri<br />
(III piris formebi). fuZeTa sxvaoba am SemTxvevaSi<br />
aSkaraa:<br />
175
176<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
uwKveteli uwKveteli uwKvetlis uwKvetlis xolme xolmeobiTi<br />
xolme biTi<br />
v-wer-d-(i) v-wer-d-i<br />
s-wer-d-(i) s-wer-d-i<br />
wer-d-a wer-d-i-s<br />
v-wer-d-i-T v-wer-d-i-T<br />
s-wer-d-i-T s-wer-d-i-T<br />
wer-d-es wer-d-i-an<br />
I SemTxvevaSi i ar SeiZleba gaviazroT fuZiseulad:<br />
igi aSkara danarTi elementia, mxolobiTSi<br />
sporadulad gamovlenili. II SemTxvevaSi _ fu-<br />
Zis organuli kuTvnileba.<br />
sxvagvaria viTareba od od-iani od zmnebis SemTxvevaSi:<br />
uwKvetlis xolmeobiTsa da I kavSirebiTis paradigmebi<br />
identuria:<br />
v-tir-od-i v-tir-od-i-T<br />
s-tir-od-i s-tir-od-i-T<br />
tir-od-i-s tir-od-i-an<br />
rom Kvela SemTxvevaSi (e. i. -d da -id id sufiqsianebSic)<br />
aseTi viTareba gvqondes, TavisTavad<br />
cxadia, dadgeboda sakiTxi am formaTa erTi<br />
mwkrivis formebad miCnevisa, magram arsebiTi<br />
isaa, rom formaTa damTxveva xdeba mxolod erTi<br />
tipis (-od od sufiqsian) zmnebSi da ara Kvela SemTxvevaSi.<br />
mwkrivis formaTa warmoebis sakiTxebze<br />
msJelobisas es faqti aGiniSneba, magram ar<br />
dgeba sakiTxi mwkrivTa identifikaciisa...<br />
aseve iTqmis II xolmeobiTzec _ Zveli qarTulisaTvis aSkarad<br />
gamokveTili damoukidebeli formisa da funqciis mwkrivze:<br />
v-a-q-i, a-q-i, a-q-i-s... formobrivi da funqciuri TvalsazrisiT<br />
kanonzomieria e-brZan-i-s tipis formaTa damoukidebel mwkrivad<br />
_ mesame xolmeobiTad _ gamoKofac.<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna niSvna<br />
vna: vna dava III xolmeobiTis Taobaze specialur literaturaSi<br />
ar aris. <strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong> SromebSi am mwkri-
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
177<br />
vis Sesaxeb msJeloba araa. Tumca <strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong><br />
redaqciiT gamosul a. yinyaraulis monografiaSi<br />
`xevsurulis Taviseburebani~ (1961) am mwkrivis<br />
Taobaze aris saubari (gv. 144-145).<br />
6666....2222. . . . eeee. . . . wwww. . . . sa sada sa sada<br />
davvvvo da o o o mwkrive mwkri mwkri mwkrive<br />
vebis vebis<br />
bis bis Sesa Se Se Sesa<br />
saxeb saxeb<br />
xeb xeb<br />
samecniero literaturaSi araa azrTa erTgvaroba Sereuli<br />
kavSirebiTis mwkrivis Sesaxeb. rogorc iTqva, am formebs pirvelad<br />
KuradGeba k. kekeliZem miaqcia, magram misi calke mwkrivad<br />
gamoKofa da morfologiur-semantikuri daxasiaTeba a. SaniZis<br />
saxelTanaa dakavSirebuli: `warmoebis TvalsazrisiT isini II serias<br />
ekuTvnian _ mis fuZes eKrdnobian, magram zed urTaven od<br />
savrcobs, romelic I seriidan aris aGebuli. amis gamo isini ormag<br />
bunebas iCenen: sintaqsuri Taviseburebani II seriis mwkrivebisa<br />
aqvT (gardamavali zmnebi qvemdebares moTxrobiTSi SeiwKoben,<br />
pird. damatebas ki _ saxelobiTSi), xolo erTi morfologiuri<br />
kategoriis mixedviT isini I seriis mwkrivTa rigSi dganan: aspeqti<br />
usruli aqvT. dro maT momavali aqvT, kilo _ TxrobiTi an<br />
kavSirebiTi, zogJer brZanebiTic~ (a. SaniZe, 1948, gv. 18).<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna SeiZleba dazustebas moiTxovdes ganmarteba, rom<br />
-od od sufiqsi `I seriidan aris aGebuli~. -od od sufiqsi<br />
gvxvdeba I seriis mwkrivebTanac, III seriis<br />
mwkrivebTanac da, rogorc vxedavT, II seriis<br />
mwkrivTanac. ase rom, savrcobiani mwkrivebi Kvela<br />
seriaSi gvaqvs. amitom prioriteti I serias<br />
albaT ar unda mieniyos.<br />
<strong>arn</strong>. Ciqobava `aGiG-od-i-s~, `misc-od-i-s~ tipis formebs damoukidebeli<br />
mwkrivis formebad ar gaiazrebs. avtori mas `xolmeobi-<br />
Tisagan nawarmoeb namKo usruls~, anda `arqaul namKo usruls~<br />
uwodebs. warmoebis mixedviT ganarCevs orgvar namKo usruls:<br />
a) ake akeTeb ake akeTeb<br />
Tebda Teb da _ awmKos fuZisagan nawarmoebi ordinaluri<br />
(rigiTi) namKo usruli;<br />
b) vi vido vi vido<br />
doda do da _ xolmeobiTisagan nawarmoebi arqauli namKo<br />
usruli (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1948(1), gv. 58).
178<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
vfiqrobT: `aG-i-G-od-i-s~... tipis formaTa analizi am tipis<br />
warmoebis damoukidebel mwkrivad miCnevas dauyers mxars.<br />
faqtia, gvaqvs gansxvavebuli fuZe (I seriis -od od od sufiqsian warmoebasTan<br />
Temis niSniT gansxvavebuli) gansxvavebuli funqciebiT.<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna a) Zvel qarTulSi uwKvetlis funqciebad asaxeleben:<br />
`dro _ warsuli, kilo _ TxrobiTi, aspeqti<br />
_ usruli (a. SaniZe);<br />
Sereuli kavSirebiTis funqciebia: dro _ momavali,<br />
kilo _TxrobiTi (an kavSirebiTi, an brZanebiTi),<br />
aspeqti _ usruli.<br />
b) a. SaniZe am mwkrivis erT-erT Taviseburebad<br />
imasac miiCnevs, rom II seriis sxva mwkrivTagan<br />
gansxvavebiT obieqtis mravlobiTobis n(←en)<br />
formanti -od od sufiqsis winaa: Sewirnodis (man<br />
igini). es faqti a. SaniZes imis sabuTad miaCnda,<br />
rom `mwkrivi uTuod meoreuli warmoSobisaa~<br />
(a. SaniZe, 1948, gv. 18). dakvirveba udavod sainteresoa,<br />
magram am mwkrivis meoreuli (gviandeli)<br />
warmomavlobis sabuTad es faqti SeiZleba<br />
ar gamodges: -en en sufiqsi mxolod meore seriis<br />
formebTan gvxvdeba da igi Cveulebriv uSualod<br />
martiv fuZes (resp. Zirs) mierTvis; pirisa da<br />
ricxvis niSnebi Tu mwkrivis mawarmoeblebi, Cve-<br />
ulebriv, -en en (→n) sufiqss mosdevs:<br />
da-wer-en, da-wer-en-i-T,<br />
da-wer-n-a, da-wer-n-es<br />
da-wer-en-i-n, da-wer-n-ed,<br />
da-wer-n-i-s, da-wer-n-i-an,<br />
da-wer-n-e-s, da-wer-n-e-n,<br />
aseTive viTarebaa Sereuli kavSirebiTis SemTxvevaSic:<br />
Se-wir-n-od-i-s, aGa-srul-n-od-i-an.<br />
ar gvaqvs SesaZlebloba am TvalsazrisiT SevudaroT<br />
sxva -od formantiani mwkrivebi _ I da III
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
179<br />
seriaSi -en(→n) sufiqsi pirdapiri obieqtis<br />
mravlobiTobisa ara gvaqvs. II seriis formaTa<br />
analizi ki Sereuli kavSirebiTis vaiTarebas<br />
gancalkevebiT ar warmogvidgens.<br />
aq albaT im sakiTxis dasmac SeiZleba, rom<br />
sxva mwkrivTa formebis gaazrebidan odi odi erT<br />
morfemad xom ar unda iqnes gaazrebuli:<br />
dav-wer-en<br />
dav-wer-n-i<br />
dav-wer-n-e<br />
dav-wer-n-odi...<br />
sxvagvaria viTareba awmKos xolmeobiTis da, Sesabamisad, I da<br />
II brZanebiTis SemTxvevaSi. samive mwkrivis paradigma pirnaklia.<br />
awmKos xolmeobiTis paradigmaSi mxolod III piris formebs<br />
warmoadgenen:<br />
wer-n (igi mas) wer-ed (igini mas)<br />
I da II brZanebiTis paradigmebi II da III piris formebiTaa<br />
warmodgenili:<br />
I I brZanebiTi<br />
brZanebiTi II II brZanebiTi<br />
1. _ _ _ 1. _ _ _<br />
2. wer-d-(i) 2. da-wer-e<br />
3. wer-d-i-n 3. da-wer-e-n<br />
1. _ _ _ 1. _ _ _<br />
2. wer-d-i-T 2. da-wer-e-T<br />
3. wer-d-ed 3. da-wer-ed<br />
am sami mwkrivis Taobaze samecniero literaturaSi araa<br />
azrTa erTgvaroba. azrTa sxvadasxvaobis safuZvels is qmnis, rom<br />
maT sakuTari fuZe ar gaaCniaT. `awmKos xolmeobiTi da I brZanebiTi<br />
sakuTari fuZis armqone, pirnakli mwkrivebia~ (l. kiknaZe,<br />
1961, gv. 231) awmKos xolmeobiTis fuZe identuria awmKos fuZisa;<br />
I brZanebiTis fuZe _ uwKvetlis fuZisa, xolo II brZanebiTis<br />
fuZe _ wKvetilis fuZisa. es cnobili faqtia.<br />
funqciuri sxvaoba aSkaraa awmKosa da awmKos xolmeobiTis,<br />
uwKvetlisa da I brZanebiTis, wKvetilisa da II brZanebiTis formebs<br />
Soris:
180<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
a) awmKo awmKo _ `dro exlandelia, kilo _ TxrobiTi~.<br />
awmKos xol xolme xol<br />
me meobi me bi biTi bi Ti _ `kilo TxrobiTia, gamoxatavs mravalgzis<br />
gameorebul moqmedebas warsulSi an iseT moqmedebas,<br />
romelic Cveulebrivia da maradis xdeba~.<br />
b) uwKve uwKvete uwKve uwKvete<br />
teli<br />
li _ `dro warsulia, kilo TxrobiTi~.<br />
I brZa brZane brZa brZane<br />
nebi<br />
biTi<br />
Ti _ `dro exlandeli an momavali, kilo _<br />
brZanebiTi~.<br />
g) wKv wKveti wKv ti tili ti li _ `dro warsulia, kilo _ TxrobiTi~.<br />
II II brZa brZane brZa brZane<br />
nebi<br />
biTi<br />
Ti _ `dro momavalia, kilo _ brZanebiTi~<br />
(a. SaniZe, 1976, gv. 69-70).<br />
magram aris ki sakmarisi mxolod funqciuri sxvaoba am<br />
wKvilTagan TiToeulis damoukidebel mwkrivad miCnevisaTvis?<br />
formobrivad maT Soris sxvaobas qmnis is, rom subieqtur mesame<br />
pirSi gansxvavebul sufiqsebs miiGeben:<br />
awmKo awmKo<br />
awmKos awmKos xolmeobiTi<br />
xolmeobiTi<br />
wer-s wer-n<br />
wer-en wer-ed<br />
uwKveteli<br />
uwKveteli uwKveteli I I brZanebiTi<br />
brZanebiTi<br />
wer-d-a wer-d-i-n<br />
wer-d-es wer-d-ed<br />
wKvetili wKvetili<br />
II II brZanebiTi<br />
brZanebiTi<br />
da-wer-a da-wer-e-n<br />
da-wer-es da-wer-ed<br />
rogorc vxedavT, viTareba samive SemTxvevaSi erTgvaria:<br />
faqtobriv, piris niSanTa sxvaobas efuZneba damoukidebel mwkriv-<br />
Ta gamoKofa. aris ki es sakmarisi mwkrivTa gamoKofisaTvis?<br />
sakiTxis amgvarad dasmas samecniero literaturaSi xangrZlivi<br />
istoria aqvs. azrTa erTgvaroba Jerac araa miGweuli.<br />
erTi Tvalsazrisis mixedviT, ar ar-n ar<br />
n _ ari ari-ed ari ed ed formebi<br />
awmKos formebia, subieqtis uZvelesi -n, , -ed ed sufiqsebiT; sxvagvarad:<br />
a r - s da a r - n, a r - i - a n da a r - i - e d paraleluri formebia<br />
awmKos mwkrivisa; paralelizms sxvadasxva piris niSanTa ga-
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
moKeneba qmnis (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1940, 1948(1), 1968; v. Tofuria,<br />
1953; g. rogava, 1968; a. arabuli, 1980).<br />
meore Tvalsazrisis mixedviT, subieqturi mesame piris sufiqsebiT<br />
gansxvavebuli formebi sxvadasxva mwkrivis formebia<br />
(a. SaniZe, 1976; i. abulaZe, 1954; i. imnaiSvili, 1982; l. kiknaZe,<br />
1961; 1967; z. sarJvelaZe, 1984).<br />
amTaviTve aGvniSnavT, rom CvenTvis misaGebia pirveli Tvalsazrisi.<br />
ra SeiZleba iTqvas meore Tvalsazrisze?<br />
mkvlevarTa umetesoba awmKos xolmeobiTs pirnakl mwkrivad<br />
miiCnevs; es aris mwkrivi, romelsac mxolod subieqturi mesame<br />
piris formebi moepoveba (a. SaniZe, i. imnaiSvili...). Tu awmKos<br />
xolmeobiTs damoukidebel mwkrivad miviCnevT, savsebiT marTebuli<br />
iqneba z. sarJvelaZis mier sakiTxis ase dasma: `Znelia warmovidginoT,<br />
rom iseT mniSvnelovan mwkrivs, rogoricaa awmKos<br />
xolmeobiTi, ar hqonoda I da II subieqturi piris formebi. rogorc<br />
Cans, awmKos xolmeobiTis I da II piris formebi awmKos I da<br />
II piris formebs emTxveva. garCeuli iKo mxolod III piris formebi~<br />
(z. sarJvelaZe, 1984, gv. 425). amgvarad, awmKosa da awmKos<br />
xolmeobiTis mwkrivTa paradigmebi aseT saxes miiGebda:<br />
awmKo awmKo<br />
awmKos awmKos xo xolmeobiTi<br />
xo meobiTi<br />
v-kl-av v-kl-av<br />
h-kl-av h-kl-av<br />
kl-av-s kl-av-n<br />
v-kl-av-T v-kl-av-T<br />
h-kl-av-T h-kl-av-T<br />
kl-v-en en kl-v-ed ed<br />
sxvaobas am or paradigmas Soris III pirSi sufiqsebi -s da<br />
-n, , -en en da -ed ed qmnian. ar davoben imis Taobaze, rom es sufiqsebi<br />
subieqturi mesame piris formantebia; -n da -ed ed ed sufiqsTa gamo-<br />
Keneba miiCneva awmKos xolmeobiTis mwkrivebisaTvis specifikur<br />
movlenad. magram faqtia, rom isi isini isi isini<br />
ni su subi su<br />
bi bieq<br />
eqtu<br />
turi tu ri me mesa me<br />
sa same sa me pirs gga<br />
g<br />
mo moxa mo<br />
xa xata<br />
taven ta ven sxva mwkri mwkriveb mwkri<br />
veb vebSic<br />
Sic; Sic kerZod, miuTiTeben, rom<br />
a) `Zveli qarTulis normaTa mixedviT, -ed ed mesame subieqturi<br />
piris niSnad mravlobiT ricxvSi ixmareba I I da da II II brZa brZane brZa brZane<br />
nebiT<br />
biT-<br />
biT<br />
181
182<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
Si Si: Si<br />
: imal imalvod imal imalvod<br />
vod-ed vod ed (igini); da dawer da<br />
wer wer-ed wer ed (maT igi); awmKos awmKos xo xolme xo xo me meobiT me biT biT- biT<br />
Si Si: Si<br />
: wer wer-ed wer<br />
ed ed (igini mas); II II brZa brZane brZa brZane<br />
nebiT<br />
biTSi biT Si _ iseT zmnebTan, romel-<br />
Tac mwkrivis niSani ar daerTvis: Tqu Tqu-ed Tqu ed (mag igi)~ (z. sarJvelaZe,<br />
1984, gv. 394). garda amisa, -ed ed sufiqsi subieqturi piris<br />
niSnad mravlobiT ricxvSi dadasturda uwKvet uwKvetlis uwKvet lis xo xolme xo<br />
me meobiT me biT-<br />
sa (zrun-v-id-i-ed...) da II II xo xolme xo me meobiT me biT biTSi biT Si (da-sxd-i-ed...) (i. abula-<br />
Ze, 1954), II kavSirebiTsa (iqmned...) da I TurmeobiTSi (Seumosied...)<br />
(z. sarJvelaZe, 1984).<br />
b) `S3 piris niSnad mxolobiT ricxvSi -n gvxvdeba: awmKos<br />
awmKos<br />
xol xolme xol xolme<br />
meobiT me biT biTSi biT Si (zin zin zin, zin , wern wern), wern I I brZa brZane brZa brZane<br />
nebiT ne iT iTsa<br />
sa (wer wer werdin<br />
din, din , klev klevdin klev<br />
din din) din da II<br />
brZa brZane brZa brZane<br />
nebiT<br />
biTSi biT Si (mo mo mokaln<br />
kaln,<br />
, Tqun Tqun) Tqun<br />
(z. sarJvelaZe, 1984, gv. 403)~. garda<br />
amisa, -n subieqturi III piris niSnad dadasturda I I Tur Turme Tur Turme<br />
meobi me bi biT- bi<br />
Sic Sic (ucnobien) (i. abulaZe, 1954) da II II xol xolme xol xolme<br />
meobiT me biT biTSic biT Sic (iTq‚n iTq‚n iTq‚n, iTq‚n ,<br />
iKvin iKvin) iKvin iKvin (z. sarJvelaZe, 1984).<br />
ra faqtis winaSe aGmovCndiT:<br />
mxolobiT ricxvSi subieqtur mesame pirs gamoxatavs -n:<br />
awmKos xolmeobiTSi;<br />
I brZanebiTSi;<br />
II brZanebiTSi;<br />
II xolmeobiTSi;<br />
I TurmeobiTSi.<br />
subieqturi mesame piris mravlobiT ricxvs gamoxatavs -ed ed ed: ed<br />
awmKos xolmeobiTSi;<br />
I brZanebiTSi;<br />
uwKvetlis xolmeobiTSi,<br />
II brZanebiTSi;<br />
II xolmeobiTSi;<br />
II kavSirebiTSi;<br />
I TurmeobiTSi.<br />
amdenad, -n da -ed ed ed sufiqsTa gmoKenebis sfero sakmaod far-<br />
Toa. am dros sami mwkrivis _ awmKos awmKos xol xolme xol xolme<br />
meobi me bi biTis<br />
Tis, Tis , I brZa brZanebi brZa<br />
bi bi- bi<br />
Ti Tisa Ti sa da II II II brZa brZane brZa brZane<br />
nebi<br />
biTis bi Tis _ damoukidebel sauGlebel erTeulad<br />
miCneva mxolod am niSanTa gamovlenas efuZneba, maSin roca piris<br />
niSniT aseve gansxvavebuli formebi uwKvet uwKvetlis uwKvet lis xol xolme xol xolme<br />
meobiT me biT biT- biT<br />
Si Si, Si<br />
, II II xol xolme xol xolme<br />
meobiT me biT biTSi<br />
Si, Si , II kav kavSi kav kavSi<br />
Sire<br />
rebiT<br />
biTsa biT sa da I Tur Turme Tur Turme<br />
meobiT me biT biTSi biT Si damouki-
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
debel sauGlebel erTeulad ar gaiazreba. Tuki es faqtori (piris<br />
niSanTa sxvaoba) sauGlebel erTeulTa gamoKofis principad<br />
SeiZleba miviGoT, gamodis, rom es principi irGveva. Cveni msJelobis<br />
sawinaaGmdegod SeiZleba gviTxran, rom awmKos xolmeobiTsa<br />
da I-II brZanebiTis SemTxvevaSi funqciuri sxvaobac xdeba,<br />
sxva SemTxvevaSi _ ara. marTalia, magram unda gaviTvaliswinoT<br />
isic, rom xSiria SemTxvevebi, roca<br />
I. awmKo gvaqvs iq, sadac konteqstis mixedviT awmKos xolmeobiTi<br />
aris mosalodneli;<br />
II. erTsa da imave winadadebaSi erTmaneTis gverdiT dasturdeba<br />
awmKosa da awmKos xolmeobiTis formebi;<br />
III. erTi da imave teqstis sxvadasxva nusxebi sakmaod xSirad<br />
erTmaneTs imiTac upirispirdebian, rom erTi da imave zmnis<br />
formas gansxvavebulad warmogvidgenen. erT nusxaSi rom awmKos<br />
xolmeobiTia, saTanado adgilas meore nusxa awmKos mwkrivs gamoavlens;<br />
IV. erTsa da imave winadadebaSi awmKos gverdiT dasturdeba<br />
zmnebi, romlebic uwKvetlis xolmeobiTis an III xolmeobiTis<br />
formiT arian warmodgenili. amdenad, aseT SemTxvevebSi awmKos<br />
xolmeobiTi iKo mosalodneli, gvaqvs ki awmKo;<br />
V. gadamwers mcdarad miuCnevia awmKos formebi da mis `gaazrianebas~<br />
cdila (z. sarJvelaZe, 1984, gv. 427). da Kovelive es<br />
IX-XI saukunis ZeglebSi dasturdeba.<br />
rogorc vxedavT, -s/ -en en sufiqsebian formebsac Seswevs unari<br />
zogadi awmKos funqciis gadmocemisa.<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna Kvela CamoTvlili SemTxveva avtorTan gamonaklisad<br />
da normidan gadaxvevad miiCneva, rom<br />
`awmKos xolmeobiTis mwkrivi iSleba, mas Tavisuflad<br />
enacvleba awmKo~. warmodgenil SemTxvevaTa<br />
magaliTebis simravle, Tanac Zveli qarTulisaTvis<br />
iseT mniSvnelovan periodSi, rogoricaa<br />
IX-XI saukuneebi, vfiqrobT, imis mauwKebelia,<br />
upirveles Kovlisa, rom zogadi da konkretuli<br />
awmKos gamoxatva formobriv mkveTrad araa gamiJnuli.<br />
183
184<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
davuSvaT, rom mesame subieqturi piris niSnis mixedviT gansxvavebuli<br />
formebi sistemebr dapirispirebulia funqciuradac.<br />
aris ki es sakmarisi maTi sxvadasxva mwkrivis formebad miCnevisaTvis?<br />
ar aris SemTxveviTi is faqti, rom a. SaniZe awmKos xolmeobiTs<br />
pirnakl mwkrivad warmoadgens. v-wer, s-wer, v-wer-T, s-wer-T<br />
avtorisaTvis mxolod awmKos formebia; ra Tqma unda, albaT,<br />
Kvelaze kargad a. SaniZisaTvis iKo cnobili is faqti, rom am<br />
formebs SeswevT unari rogorc konkretuli, aseve zogadi<br />
awmKos (xolmeobiTis) funqciis gadmocemisa, magram ar svams sakiTxs<br />
am formaTa ori mwkrivis saxiT warmodgenisas. es daarGvevda<br />
a. SaniZis moZGvrebas mwkrivis kategoriis Sesaxeb:<br />
`zmnis zmnis for forma for forma<br />
maTa ma Ta iseT iseT Jgufs Jgufs, Jgufs , ro rome ro<br />
me melic me lic aer aerTi aer aerTi<br />
Tianebs Ti nebs er erTma er erTma<br />
Tmane<br />
neTi<br />
Tisa Ti sa-<br />
gan gan gan mxo mxolod mxo lod pi piri pi piri<br />
risa ri sa da ri ricxvis ri<br />
cxvis mi mixed mi<br />
xed xedviT xed viT gan gansxva gan<br />
sxva sxvave<br />
vebul ve bul ffor<br />
f<br />
mebs mebs, mebs , mwkri mwkrivi mwkri vi hqvia hqvia~ hqvia (a. SaniZe, i. imnaiSvili, l. kvayaZe, 1980, gv.<br />
109); rom `zmnis zmnis im im im na nawils na nawils<br />
wils, wils , ro romel ro<br />
mel melsac mel sac Camo CamoSo Camo CamoSo<br />
Sore Sore<br />
rebu<br />
buli bu li aqvs aqvs pi pi-<br />
pi<br />
risa sa sa da ri ricxvis ri<br />
cxvis niS niSne niS<br />
ne nebi<br />
bi, bi , mwkri mwkrivis mwkri<br />
vis fu fuZe fu<br />
Ze hqvia hqvia~ hqvia<br />
(iqve, gv. 11). rom<br />
`zmnas zmnas zmnas sxva sxvadas sxva sxvadas<br />
dasxva das xva mwkriv mwkrivSi mwkriv<br />
Si sxva sxvadas sxva sxvadas<br />
dasxva das xva fu fuZe fu fuZe<br />
Ze aqvs aqvs~ aqvs<br />
(iqve, gv. 121).<br />
am moZGvrebis safuZvelze v-wer wer forma ar SeiZleba CaiTvalos<br />
erT SemTxvevaSi awmKod da sxva SemTxvevaSi awmKos xolmeobiTad,<br />
miuxedavad imisa, rogoria konteqstSi misi funqciebi...<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna z. sarJvelaZis azriT, `awmKos xolmeobiTis I da II<br />
pirebis formebi awmKos I da II pirebis formebs<br />
emTxveoda. msgavsi viTareba gvaqvs -d sufiqsiani<br />
vnebiTi gvaris zmnaTa uGlebisas II seriaSi, sadac<br />
`wKvetilisa da II xolmeobiTis I da II pirebis<br />
formebi saziaroa~ (z. sarJvelaZe, 1984, gv. 425).<br />
vfiqrobT, amgvari analogia sadavoa: wKvetilisa<br />
da meore xolmeobiTis I-II pirebis formaTa damTxveva<br />
xdeba mxolod erTi Jgufis zmnebSi da<br />
ara saerTod. sxva SemTxvevaSi am ori mwkrivis<br />
formebi mkveTradaa gansxvavebuli I-II pirebSi. aq<br />
saqme gvaqvs erTi tipis zmnaTa wKvetilis warmoebis<br />
TaviseburebebTan. sxvagvaria viTareba awmKosa<br />
da awmKos xolmeobiTis SemTxvevaSi _ formaTa<br />
damTxveva (Tuki sxvadasxva mwkrivad miviCnevT)
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
185<br />
Kvela tipis zmnaTaTvis iqneba Cveulebrivi.<br />
SedarebisaTvis saxelTa brunebidan: axal qar-<br />
TulSi xdeba fuZeukvecel saxelTa micemiTi da<br />
naTesaobiTi brunvis formaTa damTxveva (wKaros wKaros<br />
wKali da wKaros wKaros wavawKdi). es faqti rom damaxasiaTebeli<br />
KofiliKo Kvela tipis saxelTa<br />
brunebisaTvis, ori brunva aGar gamoiKofoda.<br />
wKvetilisa da II xolmeobiTis formaTa damTxveva<br />
am viTarebis analogiurad gvesaxeba.<br />
a. SaniZis warmodgenili moZGvreba mwkrivis raobis Sesaxeb<br />
saKovelTaodaa gaziarebuli. rogor Seegueba am moZGvrebas wer wer-s wer<br />
da wer wer-n wer formaTa sxvadasxva mwkrivis formebad miCneva (Sesabamisad:<br />
uwKvetlisa da I brZanebiTis, wKvetilisa da II brZanebiTis)?<br />
cxadia, kiTxva problemuria.<br />
aGmoCndeba, rom sistemebr awmKosa da awmKos xolmeobiTs,<br />
uwKvetelsa da I brZanebiTs, wKvetilsa da II brZanebiTs erTi da<br />
igive fuZe aqvT:<br />
a w m K o a w m K o s x o l m e o b i T i<br />
wer wer-s wer<br />
wer wer-n wer<br />
war-i-Kvan Kvan Kvan-eb Kvan eb eb-s eb war-i-Kvan Kvan Kvan-eb Kvan eb eb-n eb<br />
s-cn cn cn-ob cn ob ob-s ob<br />
s-cn cn cn-ob cn ob ob-n ob<br />
Txz Txz-av Txz av av-s av<br />
Txz Txz-av Txz<br />
av av-n av<br />
u w K v e t e l i I b r Z a n e b i T i<br />
wer wer-d-a wer wer<br />
wer wer-d-i-n wer<br />
war-i-Kvan Kvan Kvan-eb Kvan eb eb-d-a eb war-i-Kvan Kvan Kvan-eb Kvan eb eb-d-i-n eb<br />
s-cn cn cn-ob cn ob ob-d-a ob<br />
s-cn cn cn-ob cn ob ob-d-i-n ob<br />
Txz Txz-v-id Txz Txz id id-a id<br />
Txz Txz-ev Txz<br />
ev ev-d-i-n ev<br />
w K v e t i l i I I b r Z a n e b i T i<br />
s-wer wer wer-e wer<br />
wer wer-e-n wer<br />
war-i-Kvan Kvan Kvan-e Kvan<br />
war-i-Kvan Kvan Kvan-e-n Kvan<br />
s-can can can can-i-n can<br />
Se-s-Txaz Txaz Se-Txaz Txaz Txaz-n<br />
Txaz
186<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna sruli fuZe rom warmoCeniliKo, wKvetilSi S2 piris<br />
formebi moviKvaneT.<br />
kvlav gavixsenoT: `zmnas sxvadasxva mwkrivSi sxvadasxva fuZe<br />
aqvs~. es es de debu de debu<br />
bule<br />
leba le ba da da da moKva moKvani moKva moKvani<br />
nili ni li ma maga ma maga<br />
gali<br />
liTe<br />
Tebi Te bi er erTma er<br />
Tma TmaneTs Tma neTs ew ewi- ew<br />
naaGmde naaGmdege naaGmde naaGmdege<br />
geba<br />
ba. ba am debulebis safuZvelze a w m K o s a d a a w m K o s<br />
x o l m e o b i T s, u w K v e t e l s a d a I b r Z a n e b i T s, w K v e -<br />
t i l s a d a II b r Z a n e b i T s s x v a d a s x v a m w k r i v a d v e r<br />
m i v i C n e v T.<br />
aGniSnul wKvilTa sxvadasxva mwkrivad miCneva mwkrivis ganmartebis<br />
dazustebas moiTxovs: an mwkrivTa Soris fuZeTa sxvaobis<br />
principi unda Seicvalos, an mwkrivis fuZis ganmarteba.<br />
mwkrivis fuZis ganmartebis Secvla fuZeSi piris niSanTa<br />
Setanas ivaraudebda (wer-s da wer-n mxolod piris niSnebiT gansxvavdeba).<br />
sakiTxis ase dasma, TavisTavad cxadia, dauSvebelia:<br />
gveqneba imdeni fuZe (Sesabamisad, imdeni mwkrivic), ramdeni formacaa<br />
pirisa da ricxvis niSnebiT gansxvavebuli!<br />
Tu fuZeTa sxvaobas ar miviCnevT aucileblad mwkrivTa gamoKofisaTvis<br />
da mxolod funqciur sxvaobas davemKarebiT, imgvar<br />
Sedegs miviGebdiT, ra viTarebac praqtikul gramatikebSi<br />
gvqonda: erTi da igive forma sxvadasxva drois (mwkrivis) formad<br />
rom gaiazreboda! es meore ukiduresobaa. da rac mTavaria:<br />
wer wer-s wer da wer wer-n... wer ... formaTa sxvadasxva mwkrivad miCneva daarGvevs<br />
im ZiriTad princips, rac n. marma danerga samecniero gramatika-<br />
Si _ sawarmoebeli fuZis princips. es iqneba, faqtobriv, mibruneba<br />
im principisaken, rac praqtikul garmatikebSi iKo damkvidrebuli.<br />
subieqturi mesame piris niSnebiT gansxvavebul formaTa<br />
sxvadasxva sauGlebel erTeulebad miCnevam gamouval winaaGmdegobaSi<br />
Cagvagdo.<br />
Kovelive es im Tvalsazriss dauyers mxars, rom awmKos<br />
xolmeobiTi, I da II brZanebiTebi Zvel qarTulSi aris damoukidebeli<br />
mwkrivebi.<br />
mainc rCeba erTi sakiTxi: ra vuKoT im funqciur sxvaobas,<br />
romelic wer wer-s wer da wer wer-en wer en formaTa Sorisaa (da, Sesabamisad,<br />
wer wer-e-n wer da wer wer-a, wer , wer wer-d-i-n wer da wer wer-d-a wer formebs Soris).<br />
wer wer-s wer s da wer wer-n wer formaTa ganmasxvavebeli elementebi subieq-
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
turi mesame piris morfemebia. formaTa Soris funqciuri sxvaobaa.<br />
faqtia, formaTa ganmasxvavebeli elementebi araa gansxvavebul<br />
mniSvnelobaTa morfologiuri niSani...<br />
rogorc iTqva, paraleluri _ nariani da saniani _ warmoeba<br />
mesame subieqturi pirisa dasturdeba ramdenime mwkrivSi:<br />
awmKoSi, uwKvetelSi, wKvetilSi, II xolmeobiTSi, I TurmeobiTSi.<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna Tu imasac gaviTvaliswinebT, rom -ed ed sufiqsiani<br />
warmoeba subieqturi mesame piris mravlobiT ricxvSi,<br />
garda CamoTvlilisa, gvaqvs uwKvetlis xolmeobiTsa<br />
da II kavSirebiTSi, SeiZleboda am mwkrivebis<br />
dasaxelebac paralelur formian mwkrivebSic.<br />
amaTgan damoukidebeli mwkrivebis gamoKofas varaudoben<br />
(sxvadasxva funqciis safuZvelze) mxolod awmKosagan, uwKvetlisa<br />
da wKvetilisagan. uwKvetlis xolmeobiTSi, II xolmeobiTSi, II<br />
kavSirebiTSi paraleluri formebis arseboba ar gamxdara safuZveli<br />
axali mwkrivebis gamoKofisa. Tu davuSvebT, rom -n/ -ed ed sufiqsebs<br />
pirvel SemTxvevaSi SeswevT Zala mwkrivTa dapirispirebisa,<br />
ratom ar xdeba es meore SemTxvevaSi? Tu -n/ -d mwkrivis<br />
formaTa damapirispirebeli elementebia, ratom gvxvdeba isini<br />
meore rigis mwkrivebTan? da kidev, ratom axdens -n/ -d dapirispirebas<br />
sxvadasxva funqciuri TvalsazrisiT?<br />
vfiqrobT, saqme isaa, rom awmKo, uwKveteli da wKvetili<br />
droul-kilouri TvalsazrisiT polifunqciuri mwkrivebia:<br />
awmKos formas Seswevs unari konkretuli (awmKo) drois gadmocemisac<br />
da zogadi awmKos mniSvnelobac aqvs (anu: daclilia konkretuli<br />
drouli mniSvnelobisagan); es sxvaoba safuZveli xdeba<br />
aspeqturi sxvaobisac (kerZod, erTgzisi da mravalgzisi mniSvnelobebis<br />
gadmocemis); aseve, uwKvetelsa da wKvetils SeswevT<br />
unari TxrobiTi da brZanebiTi kilos mniSvnelobebis gadmocemisa<br />
(rac xdeba safuZveli drouli sxvaobisa; TxrobiTi kilos<br />
gadmocemis SemTxvevaSi dro warsulia, brZanebiTi kilos SemTxvevaSi<br />
_ dro momavalia).<br />
idealuria viTareba, roca enaSi gansxvavebuli funqcia gan-<br />
187
188<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
sxvavebuli formiT gadmoicema... warmodgenil sam mwkrivSi arsebuli<br />
formobrivi paralelizmi mesame subieqtur pirSi enam<br />
funqciuri sxvaobisaTvis gamoiKena: enaSi ukve arsebulma formebma<br />
SeiTavses aseve enaSi ukve arsebuli Sinaarsi. es SesaZlebloba<br />
ar iKo I da II piris formebTan (anu I da II pirSi ar gvqonda<br />
paraleluri warmoeba), amitom es formebi kvlavindeburad<br />
polisemantikuri darCa droisa Tu kilos TvalsazrisiT. Tumca<br />
xazi unda gaesvas imasac, rom TviT im mwkrivebSic ki ar gatarda<br />
sistemebr es principi: saniani forma awmKosi orive mniSvnelobas<br />
iTavsebda (konkretulsac da zogadsac), e. i. zogadi awmKos mniSvneloba<br />
orive formiT gadmoicemoda _ sanianiTa da narianiT.<br />
vfiqrobT, es viTareba subieqturi mesame piris niSanTa sistemaSi<br />
momxdar cvlilebasTan uSualo kavSirSi unda iKos.<br />
subieqturi mesame piris niSanTa sistema Zvel qarTulSi amgvari<br />
saxiT warmogvidgeba:<br />
mx. ricxvi: -d mr. ricxvi: -ed<br />
-n -en/-an/-n<br />
-s -es<br />
-a<br />
(-o)<br />
saliteraturo enis istoria naTlad gviCvenebs am sistemis<br />
cvlilebis suraTs: mxolobiT ricxvSi gamoKenebis ares ifarToebs<br />
-s sufiqsi da iyers imave funqciiT aGyurvili -n da -d<br />
formantebis adgils. imavdroulad -s sufiqsis adgils rig SemTxvevaSi<br />
-a sufiqsi ikavebs (dinamikur gardauval zmnaTa<br />
awmKoSi). mravlobiT ricxvSi gamoKenebis ares ifarToebs nariani<br />
mawarmoeblebi, kerZod, -en en sufiqsi. -ed ed ed formanti daikarga, xolo<br />
-es es sufiqsis gamoKenebis are daviwrovda.<br />
amrigad, cvlilebis tendencia aseTia: enam ver igua erTi<br />
da imave funqciiT ramdenime formanti da mxolobiT ricxvSi<br />
Tanxmovan sufiqsTagan -s gabatonda, mravlobiTSi _ -en en sufiqsi<br />
iCens amgvar midrekilebas. es tendencia amjamad qvemoimerul dialeqtSi<br />
warmogvidgeba TiTqmis dasrulebuli saxiT: aq -es es sufiqsi<br />
gardamaval zmnaTa wKvetilSi -en en en-ma en Secvala (gaakeT-en, aa-
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
Sen-en...). -en en iyers -an an an sufiqsis adgilsac (tiri-en, modi-en...).<br />
aq martivad warmodgenili sistemis cvlilebis tendencia<br />
sakmaod xangrZlivia da rTuli procesi Cans (am sakiTxs ufro<br />
dawvrilebiT ganvixilavT me-12 paragrafSi). Kvela detalis ga-<br />
Tvaliswinebas da Kvela cvlilebis Sefasebas Cven amJerad ar<br />
vTvliT sayirod, magram vfiqrobT, rom narian da sanian forma-<br />
Ta Soris funqciaTa gadanawileba (magaliTad: zogadi da konkretuli<br />
awmKos funqciaTa gamoxatva) am rTuli procesis amsaxveli<br />
erT-erTi etapi unda iKos. Tumca, Cveni azriT, es iKo Canasaxi<br />
tendenciisa, romelic arc bolomde gatarda da arc Kvela<br />
mwkrivis SemTxveva moicva.<br />
vimeorebT: procesi TavisTavad Zalze sainteresoa formaTa<br />
Soris funqciaTa gadanawilebis procesis gasaazreblad (gansxvavebuli<br />
formebi gansxvavebul funqciebs iTavsebs...), magram araa<br />
sakmarisi narian da sanian variantTa sxvadasxva mwkrivis formebad<br />
miCnevisaTvis...<br />
Kovelive zemoTqmulis gaTvaliswinebiT awmKos awmKos xol xolme xol xolme<br />
meobi me bi bi- bi<br />
Tis Tis, Tis , I da II II II brZa brZane brZa brZane<br />
nebi nebi<br />
biTis bi Tis damoukidebel mwkrivebad gamoKofa ar<br />
migvaCnia gamarTlebulad. veTanxmebiT im Tvalsazriss, rom isini<br />
awmKos, uwKvetlisa da wKvetilis formobrivi variantebia, subieqturi<br />
mesame piris niSnebiT gansxvavebuli. am mwkrivTa paradigmebi<br />
aseTi saxiT warmogvidgeba:<br />
awmKo awmKo: awmKo v-wer v-wer-T<br />
s-wer s-wer-T<br />
wer-s º n (º d) wer-en º ed<br />
uwKveteli<br />
uwKveteli: uwKveteli<br />
uwKveteli v-wer-d-(i) v-wer-d-i-T<br />
s-wer-d-(i) s-wer-d-i-T<br />
wer-d-a º wer-d-i-n wer-d-es º ed<br />
wKvetili wKvetili: wKvetili v-wer-e v-wer-e-T<br />
s-wer-e s-wer-e-T<br />
wer-a º wer-e-n wer-es º -ed<br />
SeniSvniT: subieqturi mesame piris -n/-ed sufiqsiani formebi<br />
awmKos SemTxvevaSi zogadi awmKos mniSvnelobis gamomxatvelia,<br />
xolo wKvetilisa da uwKvetlis SemTxvevaSi brZanebiTi kilos<br />
mniSvnelobas itvirTavs.<br />
189
190<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
rogorc iTqva, II seriaSi l. kiknaZem kidev sami mwkrivi<br />
gamoKo: Se Sere Se Sere<br />
reuli re li namKo namKo, namKo , Se Sere Se<br />
re reuli re li brZa brZane brZa<br />
ne nebi<br />
biTi bi Ti da Se Sere Se<br />
re reuli re li<br />
xol xolme xol xolme<br />
meobi me bi biTi biTi<br />
Ti. Ti ukve aGiniSna, rom Zveli qarTulisaTvis faqtia<br />
Se Sere Se<br />
re reuli re li kav kavSi kav kavSi<br />
Sire<br />
rebi<br />
biTis bi Tis mwkrivis arseboba. l. kiknaZe msJelobs:<br />
`raki Sereuli kavSirebiTi funqciiT I kavSirebiTis tolia da<br />
od-iani zmnebis am mwkrivs formiTac hgavs, mis gverdiT unda arsebuliKo<br />
is mwkrivic, romelic funqciiT uwKvetlis xolmeobi-<br />
Tis toli iqneboda, xolo formiT (garegnulad) arafriT ar<br />
iqneboda gansxvavebuli Sereuli kavSirebiTisagan... for formiT for miT Se-<br />
re reuli re<br />
li kav kavSi kav kavSi<br />
Sire<br />
rebi<br />
biTis bi Tis msgavs am mwkrivs... Se Sere Se<br />
re reuli re li xol xolme xol<br />
me meobi me bi biTi bi Ti<br />
unda ewodos~ (xazi avtorisaa _ g. g.) (l. kiknaZe, 1967. gv.<br />
187). rom da dadv da<br />
dv dvodi dv di dian di an da da daiban da<br />
ban ban(n)odi ban odi odian odi an tipis formebs `xan Se- Se<br />
re reuli re<br />
li kav kavSi kav kavSi<br />
Sire<br />
rebi<br />
biTis bi Tis funqcia aqvs da xan Se Sere Se<br />
re reuli re li xol xolme xol<br />
me meobi me bi bi- bi<br />
Ti Tisa Ti Tisa<br />
sa~ sa (iqve, gv. 190). amgvarad, paradigma:<br />
mi-v-s-c-od-i<br />
mi-s-c-od-i<br />
mi-s-c-od-i-s<br />
mi-v-s-c-od-i-T<br />
mi-s-c-od-i-T<br />
mi-s-c-od-i-a-n<br />
konteqstSi gamovlenili funqciisda mixedviT sxvadasxva SemTxvevaSi<br />
sxvadasxva mwkrivad gaiazreba! es azri gaiziara z. sarJvelaZem:<br />
`iSviaTad, magram mainc gvxvdeba Zvel qarTul teqstebSi<br />
Sereuli wKvetili, Sereuli xolmeobiTi, Sereuli brZanebiTi,<br />
Sereuli kavSirebiTi ufro xSiria.<br />
am mwkrivTa (! _ g. g.) nimuSebi upiratesad gvxvdeba iseT<br />
ZeglebSi, romlebic dawerilia, naTargmnia an gadawerilia samxreT<br />
saqarTvelos mwignobrul kerebSi, an am kuTxis warmomadgenelTa<br />
mier. SeiZleba davasaxeloT: adiSis oTxTavi, parxlis<br />
mravalTavi, Sin.-97, parizis leqcionari, Sin.-43 da sxva.<br />
Zvel qarTul saliteraturo enaSi es movlena dialeqtizmad<br />
unda CavTvaloT~ (z. sarJvelaZe, 1984, gv. 457).<br />
Tumca avtorma `Zveli qarTuli enis gramatikaSi~ paradigmebSi<br />
ar Seitana... TavisTavad cxadia, amgvari gaazreba arsebi-<br />
Tad ewinaaGmdegeba mwkrivTa sistemis agebis princips. faqtobriv,<br />
n. maris udidesi damsaxureba _ sawarmoebeli fuZis principis<br />
mixedviT gamoKofa sauGlebeli erTeulebisa _ aq ugulebelKofilia.<br />
esaa mobruneba praqtikuli gramatikebisaken _ er-
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
Ti da igive forma sxvadasxva funqciis gamoxatvis SemTxvevaSi<br />
sxvadasxva sauGlebel erTeulad rom gaiazreboda!<br />
Se Sere Se<br />
re reuli re li li xol xolme xol xolme<br />
meobi me bi biTis bi Tis mwkrivis gamoKofa Zveli qarTulisaTvis<br />
gaumarTlebelia.<br />
aseve, am poziciidan gaumarTleblad migvaCnia Se Sere Se<br />
re reuli re li<br />
namKosa namKosa da Se Sere Se<br />
re reuli re li brZa brZane brZa brZane<br />
nebi<br />
biTis bi Tis mwkrivebis gamoKofac. movusminoT<br />
avtors: `a. SaniZes m o g ‚ ƒ s e n e n formis adgilas, romelic<br />
aq II b r Z a n e b i T i a, xolo s x v a a d g i l a s SeiZleba<br />
w K v e t i l i iKos, aGudgenia m o m i ƒ s e n n o d e, im mwkrivis<br />
forma, romelic Sereul xolmeobiTTan da Sereul kavSirebiT-<br />
Tan erTad unda arsebuliKo da romlisTvisac SeiZleboda S e -<br />
r e u l i b r Z a n e b i T i gvewodebina~ (l. kiknaZe, 1967, gv. 192).<br />
mo momiƒsen mo<br />
miƒsen miƒsenno<br />
node no de forma rom realurad arsebuliKo Zvel qar-<br />
TulSi, TavisTavad cxadia, SeiZleboda msJeloba damoukidebel<br />
mwkrivze, magram ararsebul formaTa paradigmis realur mwkrivad<br />
gamocxadeba da sistemaSi misTvis adgilis miCena gayirdeba...<br />
amgvari daSveba avtors kidev axali mwkrivis gamoKofis safuZvels<br />
aZlevs: `raki a. SaniZes Sereuli brZanebiTis forma<br />
aGudgenia, cxadia, mas isic gaTvaliswinebuli hqonia, rom Tavis<br />
droze is mwkrivic unda arsebuliKo, romlis fuZec gamoKenebuli<br />
iqneboda Sereuli brZanebiTisaTvis da romlisTvisac SeiZleboda<br />
Sereuli namKo dagverqmia: raki arc I brZanebiTs da arc II<br />
brZanebiTs sakuTari fuZe ar hqonda (I brZanebiTi uwKvetlis<br />
fuZes iKenebda da II brZanebiTi _ wKvetilisas), cxadia, arc Sereul<br />
brZanebiTs eqneboda sakuTari fuZe da mas saTanado Sereuli<br />
mwkrivis fuZe unda gamoeKenebina~ (iqve, gv. 192-193).<br />
mo momiƒsen mo<br />
miƒsen miƒsenno<br />
node no de tipis formebi rom realurad arsebuliKo,<br />
maTi or mwkrivad miCneva (Sereul namKod da Sereul brZanebi-<br />
Tad) principulad gaumarTlebeli iqneboda. am SemTxvevaSi ki,<br />
ramdenadac realurad amgvari formebi ar dasturdeba, am mwkrivebze<br />
saubaric zedmeti gveCveneba.<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna 1. l. kiknaZis msJelobidan is STabeydilebac rCeba,<br />
rom TiTqos Sereuli namKosa da Sereuli<br />
brZanebiTis gamoKofa safuZvels a. SaniZis naazrevidan<br />
iGebs. marTalia, a. SaniZe aGadgens<br />
191
192<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
formas mo momiƒsen mo<br />
miƒsen miƒsenno<br />
node<br />
de, de magram ar svams sakiTxs<br />
misi damoukidebel sauGlebel erTeulad miCnevis<br />
Taobaze. safuZvels moklebuli gveCveneba<br />
mtkicebac, rom `mas (a. SaniZes) isic gaTvaliswinebuli<br />
hqonia, rom Tavis droze is mwkrivic<br />
unda arsebuliKo, romlis fuZec gamoKenebuli<br />
iqneboda Sereuli brZanebiTisaTvis~. a. SaniZis<br />
SromebSi amgvari mwkrivebis _ Sereuli brZanebiTi,<br />
Sereuli namKo, Sereuli xolmeobiTi _<br />
Sesaxeb araa msJeloba. `Zveli qarTuli enis<br />
gramatikaSi~, romelic 1976 wels daibeyda (l.<br />
kiknaZis naSromi 1967 wels gamoqveKnda), am<br />
mwkrivebs ver vxvdebiT. rogorc Cans, a. SaniZe<br />
ar iziarebda warmodgenil Tvalsazriss. a. SaniZis<br />
debuleba _ `zmnas sxvadasxva mwkrivSi<br />
sxvadasxva fuZe aqvs~ _ sxvagvari daskvnis uflebas<br />
ar gvaZlevs.<br />
2. l. kiknaZis Tvalsazrisis Semagrebas faqtobrivi<br />
masaliT cdilobs z. sarJvelaZe. aGi aGiGoda aGi aGiGoda<br />
Goda, Goda,<br />
,<br />
eKvo eKvode eKvo eKvode<br />
de, de , T‚s T‚s-eKvo T‚s<br />
eKvo eKvoda<br />
da, da , T‚s T‚s-eKvo T‚s<br />
eKvo eKvodes eKvo des _ Sereuli<br />
wKvetilis formebadaa miCneuli, xolo forma<br />
aGiGodid<br />
aGiGodid aGiGodid _ Sereul brZanebiTad. Tumca kategoriulad<br />
amis mtkicebas avtori ar cdilobs.<br />
msJeloba _ `aris ramdenime SemTxveva, roca Sereuli<br />
wKvetilia sagulvebeli~ da `TiTqos Sereuli<br />
brZanebiTic gvxvdeba gelaTis bibliaSi~<br />
_ gvafiqrebinebs, rom avtorisaTvisac mTlad<br />
sarwmuno ar aris formaTa amgvari kvalifikacia<br />
(ix. z. sarJvelaZe, 1984, gv. 456-457). amitomac<br />
avtors es mwkrivebi ar Seutania Zveli qar-<br />
Tuli enis gramatikis saxelmZGvaneloSi (z. sarJvelaZe,<br />
1997).<br />
I TurmeobiTis iSviaTi formebi _ uc ucno uc<br />
no nobi<br />
bien<br />
en, en , Se Segi Se<br />
gi gira<br />
racxi<br />
cxien<br />
en, en ,<br />
mi miuge mi<br />
ge gebi<br />
bien<br />
en... en tipisa _ rogorc iTqva, damoukidebeli mwkrivis<br />
formebad gaiazreba (i. abulaZe, 1954, gv. 145; l. kiknaZe, 1967,<br />
gv. 192; z. sarJvelaZe, 1984, gv. 404-405). am mwkrivs `III xolmeo-
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
biTi~ (i. abulaZe) an `I TurmeobiTis xolmeobiTi~ (l. kiknaZe)<br />
uwodes.<br />
Cven sarwmunod da damaJerebald migvaCnia Tvalsazrisi,<br />
romlis mixedviTac am SemTxvevaSi, iseve rogorc `awmKos xolmeobiTis~<br />
SemTxvevaSi, saqme gvaqvs I TurmeobiTis arqaul formeb-<br />
Tan; III subieqturi piris niSniT gansxvavebul paralelur warmoebasTan<br />
(a. arabuli, 1980, gv. 39). awmKos xolmeobiTis Taobaze<br />
zemoT warmodgenili msJeloba analogias am SemTxvevaSic ipovis...<br />
Tu SevaJamebT Kovelive zemoTqmuls, Zvel qarTulSi drokiloTa<br />
sistema am saxiT warmogvidgeba:<br />
I seria _ 1. awmKo _ (das)wer-s<br />
2. uwKveteli _ (das)wer-d-a<br />
3. uwKvetlis xolmeobiTi _ (das)wer-d-i-s<br />
4. I kavSirebiTi _ (das)wer-d-e-s<br />
II seria _ 5. wKvetili _ (da)wer-a<br />
6. II xolmeobiTi _ (da)wer-i-s<br />
7. II kavSirebiTi _ (da)wer-o-s<br />
8. Sereuli kavSirebiTi _ (da)wer-od-i-s<br />
III seria _ 9. I TurmeobiTi _ (da)uwer-ie-s<br />
10. II TurmeobiTi _ (da)ewer-a<br />
11. III xolmeobiTi _ (da) ewer-i-s<br />
12. III kavSirebiTi _ (da)ewer-o-s<br />
rogorc vxedavT, gansxvavebas axali qarTulis sistemisagan<br />
oTxi mwkrivi qmnis: uwKvetlis xolmeobiTi, II xolmeobiTi, Sereuli<br />
kavSirebiTi, III xolmeobiTi. Tu im faqtsac gaviTvaliswinebT,<br />
rom Sereuli kavSirebiTis formebi Cveulebriv xolmeobi-<br />
Tis funqciasac iTavseben (ris gamoc Sereuli xolmeobiTic ewoda<br />
am formebs), SeiZleba davaskvnaT, rom rom Zve Zveli Zve Zveli<br />
li da axa axali axa<br />
li qar qar- qar<br />
Tu Tulis Tu lis dro dro-ki dro<br />
ki kilo<br />
loTa lo Ta sis siste sis<br />
te tema<br />
maTa ma Ta So Soris So<br />
ris ris ar arse ar<br />
se sebu<br />
buli bu li gan gansxva gan gansxva<br />
sxvave<br />
vebis ve bis<br />
mi mize mi<br />
ze zezi ze zi xxol<br />
x<br />
ol olme<br />
meobi me bi biTis bi Tis mo morfo mo<br />
rfo rfolo<br />
logi<br />
giuri gi ri ka kate ka<br />
te tego<br />
gori<br />
riis ri is ga gaqro ga<br />
qro qrobaa<br />
baa.<br />
baa<br />
193
194<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
6666....3333. . . . uGlebis uGlebis uGlebis uGlebis nimuSi nimuSi nimuSi nimuSi Zveli Zveli Zveli Zveli qarTuli qarTuli qarTuli qarTuli enisaTvvvvis enisaT enisaT enisaT is is is<br />
1. awmKo<br />
awmKo<br />
da-v-s-wer da-v-s-wer-T<br />
da-s-wer da-s-wer-T<br />
da-s-wer-s da-s-wer-en<br />
SeniSvna SeniSvna: SeniSvna I seriis mwkrivebSi, rogorc cnobilia, paraleluri<br />
_ zmniswiniani da uzmniswino variantebi<br />
gvaqvs. nimuSisaTvis zmniswinian variants movixmobT<br />
_ aq ukeT warmoCndeba Taviseburebani.<br />
2. uwKveteli<br />
uwKveteli<br />
da-v-s-wer-d-(i) da-v-s-wer-d-i-T<br />
da-s-wer-d-(i) da-s-wer-d-i-T<br />
da-s-wer-d-a da-s-wer-d-es<br />
3. I I I xolmeobiTi<br />
xolmeobiTi<br />
da-v-s-wer-d-i da-v-s-wer-d-i-T<br />
da-s-wer-d-i da-s-wer-d-i-T<br />
da-s-wer-d-i-s da-s-wer-d-i-an<br />
4. I I I kavSirebiTi<br />
kavSirebiTi<br />
da-v-s-wer-d-e da-v-s-wer-d-e-T<br />
da-s-wer-d-e da-s-wer-d-e-T<br />
da-s-wer-d-e-s da-s-wer-d-e-n<br />
5. wKvetili<br />
wKvetili<br />
II II seria<br />
seria<br />
da-v-wer-e da-v-wer-e-T<br />
da-s-wer-e da-s-wer-e-T<br />
da-wer-a da-wer-es
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
6. II II xolmeobiTi<br />
xolmeobiTi<br />
da-v-wer-i da-v-wer-i-T<br />
da-s-wer-i da-s-wer-i-T<br />
da-wer-i-s da-wer-i-an<br />
7. II II kavSirebiTi<br />
kavSirebiTi<br />
da-v-wer-o da-v-wer-o-T<br />
da-s-wer-o da-s-wer-o-T<br />
da-wer-o-s da-wer-o-n<br />
8. Sereuli Sereuli xxolme<br />
x xolme<br />
olmeobiTi<br />
olme biTi (kavSirebiTi)<br />
da-v-wer-od-i da-v-wer-od-i-T<br />
da-s-wer-od-i da-s-wer-od-i-T<br />
da-wer-od-i-s da-wer-od-i-an<br />
9 I I I TTurmeobiTi<br />
T rmeobiTi<br />
III III seria<br />
seria<br />
a) obieqturi wKobiT<br />
. da-m-i-wer-i-e-s da-m-i-wer-i-e-s (da-gu-i-wer-i-e-s)<br />
da-g-i-wer-i-e-s da-g-i-wer-i-e-s<br />
da-u-wer-i-e-s da-u-wer-i-e-s<br />
b) subieqturi wKobT<br />
da-u-wer-i-e da-u-wer-i-e-T<br />
da-u-wer-i-e da-u-wer-i-e-T<br />
da-u-wer-i-e-s da-u-wer-i-an<br />
10. II II Turme TurmeobiTi<br />
Turme biTi<br />
da-m-e-wer-a da-m-e-wer-a (da-gu-e-wer-a)<br />
da-g-e-wer-a da-g-e-wer-a<br />
da-e-wer-a da-e-wer-a<br />
195
196<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
11. III III xolme xolmeobiTi<br />
xolme xolme biTi biTi<br />
da-m-e-wer-i-s da-m-e-wer-i-s (da-gu-e-wer-i-s)<br />
da-g-e-wer-i-s da-g-e-wer-i-s<br />
da-e-wer-i-s da-e-wer-i-s<br />
12. III III kavSirebTi<br />
kavSirebTi<br />
da-m-e-wer-o-s da-m-e-wer-o-s (da-gu-e-wer-o-s)<br />
da-g-e-wer-o-s da-g-e-wer-o-s<br />
da-e-wer-o-s da-e-wer-o-s<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna nimuSisaTvis mxolod I TurmeobiTSi warmovadgineT<br />
subieqturi da obieqturi wKobis magaliTebi.<br />
sxvadasxva tipis zmnaTa warmoebis Taviseburebebze<br />
II nawilSi visaubrebT.<br />
$ $ 7. . . dro dro-kiloTa dro kiloTa kiloTa sistema sistema qarTuli qarTuli enis enis dialeqtebSi<br />
7777....1111. . . . zo zoga zo zoga<br />
gadi gadi<br />
di di viTa vi vi viTa<br />
Tare Tare<br />
reba reba<br />
ba ba<br />
mwkrivTa raodenobis mixedviT qarTuli enis dialeqtebi<br />
araerTgvarovan viTarebas gviCvenebs.<br />
is rva mwkrivi, romelic axal qarTulSi gvaqvs, dasturdeba<br />
qarTuli enis TiTqmis Kvela dialeqtSi. vambobT TiTqmiso,<br />
imitom, rom Taviseburi viTarebaa mesame kavSirebiTTan dakavSirebiT.<br />
cnobilia, rom mesame kavSirebiTi axal qarTulSi Kvelaze<br />
naklebad xmarebuli mwkrivia; mis nacvlad meore TurmeobiTi<br />
gamoiKeneba (a. SaniZe, 1973, gv. 223; S. ZiZiguri, 1970, gv. 250;<br />
a. papiZe, 1979, gv. 54). miuTiTeben, rom mesame kavSirebiTis xmareba<br />
dialeqtebSi iseve SezGudulia, rogorc saliteraturo<br />
qarTulSi (a. yinyarauli, 1960, gv. 144; k. kublaSvili, 1985, gv.<br />
167 da sxva). aqac, iseve rogorc saliteraturo qarTulSi, mas<br />
meore TurmeobiTi cvlis. gamonakliss rayuli dialeqti qmnis,<br />
sadac kargad Semogvenaxa III kavSirebiTi. ufro metic, igi xSirad<br />
cvlis II TurmeobiTs. es erT-erTi specifikuri niSania rayuli
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
dialeqtisa (S. ZiZiguri, 1970, gv. 194...). amgvarive movlenaze miuTiTeben<br />
ingiloursa da atenis xeobis qarTlurSic (g. imnaiSvili,<br />
1952, gv. 329). miuxedavad imisa, rogoria III kavSirebiTisa<br />
Tu II TurmeobiTis gamoKenebis sixSire ama Tu im kiloSi, faqtia,<br />
rom orive mwkrivi dasturdeba qarTul dialeqtebSi.<br />
ase rom, dro-kiloTa sistemis gamartiveba ar xdeba dialeqtebSi;<br />
garTuleba _ ki.<br />
7777....2222. . . . dro----ki dro dro dro ki kilo kilo<br />
loTa loTa<br />
Ta Ta siste sis sis siste<br />
tema tema<br />
ma ma aGmosav aGmo aGmo aGmosav<br />
savlur savlur<br />
lur lur dial di di dial<br />
aleeeeqteb al qtebSi qteb qtebSi<br />
Si Si<br />
dro-kiloTa sistemis Sedgenilobis TvalsazrisiT qarTuli<br />
enis dialeqtebi ramdenime Jgufad SeiZleba daiKos:<br />
1. dialeqtebi, romlebic mwkrivTa raodenobis TvalsazrisiT<br />
axali qarTulisagan ar gansxvavdebian _ dro-kiloTa sistemaSi<br />
rva erTeulia warmodgenili. dialeqtTa am Jgufs miekuTvneba:<br />
ayaruli, mesxuri, Javaxuri, imerxeuli da ingilouri.<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna 1. am niSnis mixedviT ingilouri dialeqti samxrul-dasavlur<br />
dialeqtTa gverdiT aGmoCnda.<br />
sxvaobas aGmosavluri dialeqtebidan, kerZod, kaxurisagan<br />
(romelTanac ingilours mravali Sexvedris<br />
wertili aqvs), xolmeobiTis mwkrivebis<br />
qona-arqona qmnis... Tumca, xolmeobiTis kategoriis<br />
gamoxatvis TvalsazrisiT, ingilouri am<br />
Jgufisagan mainc gancalkevebiT dgas: Ke (ºK) nawilakiani<br />
formebis xolmeobiTis gamoxatva ni-<br />
Sandoblivia am dialeqtisaTvis (ix. g. imnaiSvili,<br />
1966, gv. 121), rac ucxoa am Jgufis sxva kiloebisaTvis.<br />
2. m o t a n i T , S a n a x i T , g a g i , d a n a -<br />
x i... tipis formebi, wKvetilis mniSvnelobiT<br />
rom gvxvdeba ingilourSi, ar SeiZleba CaiTvalos<br />
istoriuli xolmeobiTis formebad (Sdr. g.<br />
imnaiSvili, 1966, gv. 121), igi unificirebuli<br />
wKvetilis formebia, analogias es movlena xevsurulSi<br />
ipovis.<br />
3. TurqeTis teritoriaze arsebuli qarTuli<br />
metKvelebis dialeqturi daKofis Sesaxeb araa<br />
197
198<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
azrTa erTgvaroba. sxvadasxva mkvlevari sxvadasxva<br />
dialeqts gamoKofs. S. futkaraZis azriT,<br />
oTxi dialeqti unda gamoiKos:<br />
1. imerxeuli<br />
2. livanuri<br />
3. mayaxluri<br />
4. taos qarTuli (S. futkaraZe, 1995, gv. 2).<br />
m. faGavas azriT, sami dialeqti unda gamoiKos:<br />
1. SavSuri (kiloebiTurT mayaxluri da<br />
imerxeuli).<br />
2. klarJuli (igive livanuri)<br />
3. taouri (m. faGava, 2004, gv. 809).<br />
Cveni azriT, am etapze ar aris sakmarisi masala<br />
imis samtkiceblad, Tu ramdeni dialeqtia samxreT<br />
saqarTveloSi. m. faGavas msJeloba samxruli<br />
dialeqtebis fonematuri struqturis analizs<br />
emKareba, S. futkaraZisa _ calkeul nairsaxeobaTa<br />
lingvistur analizs; Tumca ra viTareba<br />
aris zmnis uGlebis TvalsazrisiT, am ki-<br />
Txvaze pasuxis gacema yirs... amitomac Cven JerJerobiT<br />
tradiciul Tvalsazrisze vrCebiT da samxrul<br />
metKvelebas imerxeuli (klarJuli) dialeqtiT<br />
warmovadgenT.<br />
2. gancalkevebiT dgas xevsuruli dialeqti. xolmeobiTis<br />
morfologiuri kategoria am dialeqtSi Kvelaze ukeT da srulad<br />
Semogvenaxa: dasturdeba samive xolmeobiTi:<br />
I xolmeobiTi (uwKvetlis xolmeobiTi) _ (ga)-akeTeb-d-i-s<br />
II xolmeobiTi _ (ga)-akeT-i-s<br />
III xolmeobiTi _ (ga)-ekeT-i-s<br />
(al. yinyarauli, 1960; a. arabuli, 1978).<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna Zveli qarTulis identuri viTareba I da II xolmeobiTis<br />
warmoebaSi mxolod III piris formebTan<br />
gvaqvs. I-II subieqturi piris formebSi -id id savrcobi<br />
iCens Tavs:
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
I xolmeobiTi _ vakeTebd-id id id-˜ id vakeTebd-id id id-iT id<br />
akeTebd-id id id-˜ id akeTebd-id id id-i-T id<br />
akeTebd-i-s akeTebd-i-an<br />
II xolmeobiTi _ vakeT-id id id-˜ id vakeT-id id id-i-T id<br />
akeT-id-˜ akeT-id id id-i-T id<br />
akeT-i-s akeT-i-an<br />
III III xol xolme xol xolme<br />
meobi me bi biTis bi Tis mwkrivis Semonaxvaa is faqtori, romelic<br />
xevsuruls gancalkevebiT warmogvidgens.<br />
3. erTnair viTarebas gviCvenebs fSauri, mTiulur-gudamaKruli<br />
da moxeuri (g. cocaniZe, 1978; i. qavTaraZe, 1985; 1961).<br />
am dialeqtebSi Semonaxulia I da II xolmeobiTis mwkrivebi.<br />
mwkrivTa warmoebis TvalsazrisiT mTiulur-gudamaKruli da moxeuri<br />
Zveli qarTulis viTarebas asaxavs:<br />
I xolmeobiTi<br />
II xolmeobiTi<br />
_<br />
_<br />
vakeTebd-i<br />
akeTebd-i<br />
akeTebd-i-s<br />
vakeT-i<br />
akeT-i<br />
akeT-i-s<br />
vakeTebd-i-T<br />
akeTebd-i-T<br />
akeTebd-i-an<br />
vakeT-i-T<br />
akeT-i-T<br />
akeT-i-an<br />
fSaurSi am mwkrivTa warmoebis principi xevsurulis magvaria.<br />
sxvaobas is qmnis, rom xevsurulSi gamoKenebuli -id id id sufiqsis<br />
nacvlad fSaurSi -od od od sufiqsi ixmareba:<br />
I xolmeobiTi _ vakeTebd-od od od-i od vakeTebd-od od od-i-T od<br />
akeTebd-od od od-i od akeTebd-od od od-i-T od<br />
akeTebd-i-s akeTebd-i-an<br />
II xolmeobiTi _ vakeT-od od od-i od vakeT-od od od-i-T od<br />
akeT-od od od-i od akeT-od od od-i-T od<br />
akeT-i-s akeT-i-an<br />
is, rac am dialeqtebs sxvebisagan gamoarCevs, TxovniT-brZanebi-<br />
Tia (TxovniT-waqezebiTi), II seriis mwkrivi:<br />
vakeT-od-e<br />
akeT-od-e<br />
akeT-od-e-s<br />
vakeT-od-e-T<br />
akeT-od-e-T<br />
akeT-od-e-n<br />
199
200<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna : 1. gansxvavebulia am mwkrivTa xmarebis sixSire<br />
aGniSnul dialeqtebSi: Tu fSaurSi maTi<br />
gamoKeneba Cveulebrivi faqtia, moxeursa da<br />
mTiulur-gudmaKrulSi SedarebiT iSviaTia.<br />
2. moxeurSi aris tendencia xolmeobiTobis organuli<br />
warmoebis nawilakiani warmoebiT Secvlisa,<br />
`xolmeobiTis gamoKenebis sayiroeba darCa,<br />
magram gamoxatvis forma Seicvala... far-<br />
Tod gavrcelda -ke ke nawilakis gamoKeneba `xolmes~<br />
funqciiT~ (i. qavTaraZe, 1985, gv. 57). saintereso<br />
suraTia: gverdigverd dasturdeba sami<br />
varianti _ arqauli, gardamavali da axali:<br />
I xolmeobiTi _ akeTebdis, akeTebdis-ke, akeTebda-ke;<br />
II xolmeobiTi _ akeTis, akeTis-ke, akeTa-ke.<br />
4. erTgvarovania viTareba TuSurSi, kaxurSi, qarTlursa<br />
da fereidnul dialeqtebSi (T. uTurgaiZe, 1960; g. cocaniZe,<br />
1970; a. martirosovi, g. imnaiSvili, 1956; g. imnaiSvili, 1953;<br />
ar. Ciqobava, 1927; b. JorbenaZe, 1989...). am dialeqtebSi saliteraturo<br />
qarTulisagan gansxvavebuli ori mwkrivi dasturdeba: I<br />
da II xolmeobiTebi. warmoebis principiTa da saSualebebiT Tu-<br />
Suri xolmeobiTebi xevsurulis identuria; qarTluri, kaxuri<br />
da fereidnuli xolmeobiTebi Zveli qarTuliseburia.<br />
am dialeqtebis xevsurulisagan III xolmeobiTis arqona ganasxvavebs;<br />
fSauris, moxeurisa da mTiulur-gudamaKrulisagan _<br />
TxovniT-waqezebiTi mwkrivis arqona.<br />
7777....3333. . . . dro----ki dro dro dro ki kilo kilo<br />
loTa loTa<br />
Ta Ta siste sis sis siste<br />
tema tema<br />
ma ma dasav da da dasav<br />
savlur savlur<br />
lur lur diaaaaleq di di di leqteb leq leqtebSi<br />
teb tebSi<br />
Si Si<br />
specifikur viTarebas qmnis qarTuli enis dasavlur dialeqtTa<br />
erTi Jgufi _ imeruli, leCxumuri, rayuli da guruli.<br />
dialeqtTa am JgufSi gamoiKo IV seria sami mwkriviT: TurmeobiTi<br />
III (minavala, nawera), TurmeobiTi IV (minavaliKo, naweriKo)<br />
da kavSirebiTi IV (minavaliKos, naweriKos) (g. rogava, 1953). am tipis<br />
warmoeba megrulis gavleniT ixsneba (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1936, gv.<br />
146). `qarTuli enis dasavlur kiloebs Soris qvemoimeruli erTa-
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
derTia, romelSic awmKos Jgufis TurmeobiTis mwkrivebi (e. i. IV<br />
seriis mwkrvebi _ g. g.) Kvelaze ufro mwKobr sistemas qmnis~ (k.<br />
kublaSvili, 1985, gv. 170). rogorc iTqva, IV seriis mwkrivebi dasturdeba<br />
agreTve leCxumurSi, rayulsa da gurulSi (g. rogava,<br />
1953; v. Tofuria, 1954; b. JorbenaZe, 1989). am tipis formebi gamovlenilia<br />
zemoimerulSic (q. ZoweniZe, 1973). qvemoimerulis magaliTze<br />
warmovadgenT IV seriis mwkrivTa paradigmebs:<br />
III TurmeobiTi:<br />
IV TurmeobiTi:<br />
IV kavSirebiTi:<br />
v-nakeTeb-var<br />
nakeTeb-xar<br />
nakeTeb-a<br />
v-nakeTeb-iKavi<br />
nakeTeb-iKavi<br />
nakeTeb-iKo<br />
v-nakeTeb-iKo<br />
nakeTeb-iKo<br />
nakeTeb-iKos<br />
v-nakeTeb-varT<br />
nakeTeb-xarT<br />
nakeTeblarien<br />
v-nakeTeb-iKaviT<br />
nakeTeb-iKaviT<br />
nakeTeb-iKven<br />
v-nakeTeb-iKoT<br />
nakeTeb-iKoT<br />
nakeTeb-iKon<br />
miuTiTeben, rom kavSirebiTi IV-is `nakvTi (SesaZlebeli<br />
forma) iseve iSviaTia, rogorc kavSirebiTi mesamis forma~<br />
(g. rogava, 1953, gv. 23). imasac aGniSnaven, rom `qarTulis kiloebSi<br />
meoTxe Jgufis mwkrivebi Cveulebriv mesame piris formiT<br />
gvxvdeba: nawera, minavala, minavaliKo, nazogava, ganareba da sxv...<br />
pirveli da meore piris formebSi igi iSviaTad gvxvdeba... piris<br />
prefiqsebi ixmareba umTavresad na na- na mimGeobis afiqsis win: v-nake-<br />
Tebvar, v-nawervar, m-naKvareba da sxv... zogan ki na na- na prefiqssa da<br />
zmnis fuZes Sorisaa moTavsebuli piris niSani... Sena-gv-Zleba~<br />
(g. rogava, 1953, gv. 29).<br />
7777....4444. . . . tenden ten ten tendenci<br />
den denci<br />
cieeeebi ci bi bi bi<br />
rogorc vxedavT, saliteraturo qarTulisaTvis niSandoblivi<br />
mwkrivTa sistema aris is, rac aerTianebs dialeqtebSi dadasturebul<br />
sistemebs. sxvaobas saliteraturo qarTulTan mimarTebiT<br />
avlens 12 dialeqti, Tanxvedra gvaqvs xuT SemTxvevaSi<br />
(ingilour, mesxur, Javaxur, ayarul da imerxeul dialeqtebSi).<br />
dialeqtebi, romlebic sxvaoben saliteraturo qarTulTan Seda-<br />
201
202<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
rebiT, zogadad or Jgufad SeiZleba daiKos: `romlebSic arqauli<br />
viTarebaa daculi (mxedvelobaSi gvaqvs xolmeobiTebis mwkrivebi):<br />
xevsuruli, fSauri, mTiulur-gudamaKruli, moxeuri, Tu-<br />
Suri, qarTluri, kaxuri, fereidnuli; 2. dialeqtebi, romelTa<br />
uGlebis sistemas saliteraturo qarTulisagan axalwarmonaqmni<br />
mwkrivebi ganasxvavebs (mxedvelobaSi gvaqvs IV seriis mwkrivebi):<br />
imeruli, leCxumuri, rayuli, guruli. aris garkveuli kanonzomierebac:<br />
pirvel JgufSi Sedis aGmosavluri dialeqtebi (da fereidnuli,<br />
romelic, faqtobriv, kaxuri dialeqtis ganaKaria),<br />
xolo meore JgufSi _ dasavluri dialeqtebi.<br />
pirveli Jgufis dialeqtebisaTvis damaxasiaTebelia sistemis<br />
gamartivebis _ saliteraturo qarTulTan daaxloebis _ tendencia.<br />
xolmeobiTis morfologiuri kategoria iSleba. baris<br />
dialeqtebma _ kaxurma da qarTlurma _ nawilobriv SeinarCunes<br />
I da II xolmeobiTis formebi (mxolod calkeul regionebSi); mTis<br />
dialeqtTagan moxeurSi miiGo am tendenciam gamokveTili saxe:<br />
organuli warmoebis formebs cvlis aGweriTi warmoeba. Kvelaze<br />
srulad da mKarad xolmeobiTis mwkrivebi xevsurulSia daculi;<br />
Semdgom TuSursa da fSaurSi. aqac TiTqos naTlad Cans gza<br />
sistemis gamartivebisa xevsurulidan qarTlur-kaxuramde... saer-<br />
To Cans TiTqos moxeurSi amjamad mimdinare procesic xolmeobi-<br />
Tis organuli warmoebis aGweriTi warmoebiT Secvlisa...<br />
meore Jgufis dialeqtebisaTvis damaxasiaTebelia sistemis<br />
garTulebis _ saliteraturo qarTulisagan gansxvavebis _ tendencia.<br />
qarTuli saliteraturo enis istoriis gaTvaliswineba<br />
gvavaraudebinebs, rom xolmeobiTis morfologiuri kategoria am<br />
dialeqtebisaTvis unda KofiliKo damaxasiaTebeli. amjamad dasavlur<br />
dialeqtebSi amis kvalic ara Cans. Zveli qarTulis rTuli<br />
sistema xolmeobiTis dakargvis xarJze gamartivda da aqve iCina<br />
Tavi sxva TvalsazrisiT sistemis garTulebis tendenciam: Camo-<br />
Kalibda IV seria...<br />
Zveli qarTuli saliteraturo enis, axali qarTuli saliteraturo<br />
enisa da Tanamedrove qarTuli dialeqtebis dro-kiloTa<br />
sistemis viTarebis gaTvaliswineba erTian procesad warmogvadgeninebs<br />
dro-kiloTa sistemaSi mimdinare procesebs. qar-<br />
Tuli enis dialeqtebma Semogvinaxes am xangrZlivi da saintereso<br />
procesis Kvela etapi Zveli qarTulis dro-kiloTa sistemi-
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
dan dasavluri dialeqtebis sistemamde.<br />
Kovelive es metad rTul da saintereso viTarebas qmnis.<br />
sakvlevi da asaxsneli am procesSi bevri ramaa. amJerad Cven mxolod<br />
aGweriT vkmaKofildebiT.<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna : rogorc aGvniSneT, dialeqtologiuri xasiaTis<br />
gamokvlevebSi araa saubari imis Taobaze, unda<br />
gamoiKos Tu ara mKofadis wre ama Tu im dialeqtebSi.<br />
ake akeTebs ake<br />
Tebs _ ga gaake ga<br />
ke keTebs ke Tebs formaTa Soris<br />
ramdenadac drouli sxvaoba Kvela dialeqtSia<br />
da am sakiTxze raime SeniSvna ar keTdeba, ivaraudeba,<br />
rom gaziarebulia Tvalsazrisi mKofadis<br />
wris gamoKofis Taobaze. es, erTi mxriv, terminologiis<br />
sakiTxis gadasinJvas moiTxovda dialeqtebSi,<br />
romlebSic I xolmeobiTis mwkrivia<br />
damowmebuli: mKofadis wris xolmeobiTi (gaake-<br />
Tebda) da iqve I xolmeobiTi (akeTebdis) terminologiur<br />
Seusabamobas Seqmnida... meore mxriv,<br />
zmniswinian da uzmniswino formaTa dapirispirebis<br />
safuZvelze mwkrivTa gamoKofis sakiTxi<br />
pirveli xolmeobiTis zmniswinian formaTa damoukidebel<br />
sauGlebel erTeulad gamoKofis<br />
sakiTxsac dasvamda: ake akeTeb ake<br />
Teb Tebdis Teb dis _ ga gaake ga ke keTeb keTeb<br />
Tebdis<br />
dis. dis<br />
tradiciul Tvalsazrisze dgoma msJelobas moi-<br />
Txovs: Tu ake akeTeb ake<br />
Teb Tebda Teb da _ ga gaake ga ke keTe keTe<br />
Tebda Te da sxvadasxva<br />
mwkrivia, ratom ar dgeba aseve sakiTxi ake akeTeb ake Teb-<br />
dis dis _ gaake ke keTeb<br />
Tebdis Teb dis formaTa mimarT.<br />
vimeorebT, is, rom ar dgas sakiTxi ake akeTeb ake<br />
Teb Tebdis Teb dis _ _<br />
_<br />
ga gaake ga<br />
ke keTe<br />
Tebdis Te dis formaTa sxvadasxva sauGlebel er-<br />
Teulad miCnevisa, mxars uyers Cvens Tvalsazriss<br />
imis Taobaze, rom ake akeTeb ake<br />
Teb Tebda Teb da _ ga gaake ga<br />
ke keTeb<br />
Tebda Teb da<br />
erTi da imave mwkrivis formebia (am sakiTxs ganvixilavdiT<br />
me-5 paragrafSi: 5.5).<br />
7777....5555. . . . uGlebis uGle uGle uGlebis<br />
bis bis nimu ni ni nimu<br />
muSe muSe<br />
Sebi Sebi<br />
bi bi qarTu qar qar qarTu<br />
Tuli Tuli<br />
li li enis enis enis enis diaaaaleq di di di leqteb leq leqtebSi<br />
teb tebSi<br />
Si Si<br />
warmovadgenT or dialeqtSi _ xevsurulsa (Seadgina a. arabulma)<br />
da imerulSi zmnis uGlebis nimuSs:<br />
203
204<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
xevsuruli dialeqti<br />
I seria _ 1. awmKo: (ma)v(s)Tib<br />
(ma)sTib<br />
(mas)Tibs<br />
2. uwKveteli: (ma)v(s)Tibd˜<br />
(ma)sTibd˜<br />
(mas)Tibd{a}<br />
3. I kavSirebiTi: (ma)v(s)Tibd{a}<br />
(ma)sTibd{a}<br />
(mas)Tibdas<br />
4. I xolmeobiTi: (ma)v(s)Tibdid˜<br />
(ma)sTibdid˜<br />
(mas) Tibdis<br />
II seria _ 5. wKvetili: (ma)vTib˜<br />
(ma)sTib˜<br />
(ma)Tib{a}<br />
6. II kavSirebiTi: (ma)vTib{a}<br />
(ma)sTib{a}<br />
(ma)Tibas<br />
7. II xolmeobiTi: (ma)vTibid˜<br />
(ma)sTibid˜<br />
(ma)Tibis<br />
III seria _ 8. I TurmeobiTi: (ma)miTibav(is)<br />
(ma)giTibav(is)<br />
(ma)uTibav(is)<br />
9. II TurmeobiTi: (ma)meTib<br />
(ma)geTib<br />
(me)eTib<br />
10. III kavSirebiTi: (ma)meTibas<br />
(ma)geTibas<br />
(me)eTibas<br />
11. III xolmeobiTi: (ma)meTibis<br />
(ma)geTibis<br />
(me)eTibis<br />
(ma)v(s)TibT<br />
(ma)sTibT<br />
(mas)Tiben<br />
(ma)v(s)TibdiT<br />
(ma)sTibdiT<br />
(mas)Tibdes<br />
(ma)v(s)TibdaT<br />
(ma)sTibdaT<br />
(mas)Tibdan<br />
(ma)v(s)TibdidiT<br />
(ma)sTibdidiT<br />
(mas) Tibdian<br />
(ma)vTibeT<br />
(ma)sTibeT<br />
(ma)Tibes<br />
(ma)vTibaT<br />
(ma)sTibaT<br />
(ma)Tiban<br />
(ma)vTibidiT<br />
(ma)sTibidiT<br />
(ma)Tibian<br />
(ma)gviTibav(is)<br />
(ma)giTibav(is)<br />
(ma)uTibav(is)<br />
(ma)gveTib<br />
(ma)geTibaT<br />
(me)eTibaT<br />
(ma)gveTibas<br />
(ma)geTibasT<br />
(me)eTibas<br />
(ma)gveTibis<br />
(ma)geTibisT<br />
(me)eTibis
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
qvemoimeruli dialeqti<br />
I seria _ 1. awmKo: (ge)vikeTeb<br />
(ge)ikeTeb<br />
(ge)ikeTebs<br />
2. uwKveteli: (ge)vikeTebdi<br />
(ge)ikeTebdi<br />
(ge)ikeTebda<br />
3. I kavSirebiTi: (ge)vikeTebde<br />
(ge)ikeTebde<br />
(ge)ikeTebdes<br />
II seria _ 4. wKvetili: (ge)vikeTe<br />
(ge)ikeTe<br />
(ge)ikeTa<br />
5. II kavSirebiTi: (ge)vikeTo<br />
(ge)ikeTo<br />
(ge)ikeTos<br />
III seria _ 6. I TurmeobiTi: (ga)mikeTebia<br />
(ga)gikeTebia<br />
(go)ukeTebia<br />
7. II TurmeobiTi: (ge)mekeTebia<br />
(ge)gekeTebia<br />
(ge)ekeTebia<br />
8. III kavSirebiTi: (ge)mekeTebios<br />
(ge)gekeTebios<br />
(ge)ekeTebios<br />
IV sera _ 9. III TurmeobiTi: (ga)vnakeTebvar<br />
(ga)nakeTebxar<br />
(ga)nakeTeba<br />
10. IV TurmeobiTi: (ga)vnakeTebiKavi<br />
(ga)nakeTebiKavi<br />
(ga)nakeTebiKo<br />
11. IV kavSirebiTi: (ga)vnakeTebiKo<br />
(ga)nakeTebiKo<br />
(ga)nakeTebiKos<br />
(ge)vikeTebT<br />
(ge)ikeTebT<br />
(ge)ikeTeben<br />
(ge)vikeTebdiT<br />
(ge)ikeTebdiT<br />
(ge)ikeTebden<br />
(ge)vikeTebdeT<br />
(ge)ikeTebdeT<br />
(ge)ikeTebden<br />
(ge)vikeTeT<br />
(ge)ikeTeT<br />
(ge)ikeTen<br />
(ge)vikeToT<br />
(ge)ikeToT<br />
(ge)ikeTon<br />
205<br />
(ga)gvikeTebia<br />
(ga)gikeTebiaT<br />
(go)ukeTebiaT<br />
(ge)gvekeTebia<br />
(ge)gekeTebiaT<br />
(ge)ekeTebiaT<br />
(ge)gvekeTebios<br />
(ge)gekeTebioT<br />
(ge)ekeTebioT<br />
(ga)vnakeTebvarT<br />
(ga)nakeTebxarT<br />
(ga)nakeTeban<br />
(ga)vnakeTebiKaviT<br />
(ga)nakeTebiKaviT<br />
(ga)nakeTebiKon<br />
(ga)vnakeTebiKoT<br />
(ga)nakeTebiKoT<br />
(ga)nakeTebiKon
206<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
$ $ 8. . mwkriv mwkrivTa mwkriv Ta da daJgu da daJgu<br />
Jgufe<br />
febis<br />
bisa bis da da Ta Tana Ta Tana<br />
namimdev na dev devro<br />
robis ro bis<br />
sa saki sa<br />
ki kiTxi kiTxi<br />
Txisa<br />
saTvis<br />
Tvis<br />
iTqva, rom mwkrivebi sawarmoebeli fuZis mixedviTaa daJgufebuli.<br />
es principi `n. marma danerga samecniero gramatikaSi da<br />
es misi uTuo damsaxureba aris~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava). isic aGiniSna,<br />
rom sawarmoebeli fuZis principis mixedviT Tu pirveli da meore<br />
seriis gamoKofa davas ar iwvevs, amas ver vitKviT mesame seriis<br />
mimarT. `TurmeobiTis Jgufs ar moepoveba saerTo fuZe,<br />
amosavlad rom gvqondes warmoebisas, amiT gansxvavdeba TurmeobiTis<br />
Jgufi awmKos da namKo ZiriTadis (n. mariT: aoristis)<br />
Jgufisagan: awmKos Jgufi awmKos fuZezea damKarebuli, namKo ZiriTadisa<br />
_ namKo ZiriTadis fuZeze. Tu mesame Jgufi (TurmeobiTis<br />
Jgufi) mainc gaerTianda, es imitom, rom am JgufSi Semavali<br />
droebi `erTi da imave wesiT iwarmoeba. marTlac, am JgufSi<br />
inversiuli wKoba gvaqvs maSin, rodesac awmKosa da namKo ZiriTadis<br />
JgufebSi wKoba pirdapiria...~ pirvel da meore JgufSi `warmoebaa<br />
amosavali, mesame Jgufi sxva princips daemKara~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava,<br />
1962, gv. 93).<br />
is, rac mesame Jgufis Taobaze iTqva, zustia da gamarTlebuli<br />
Zveli saliteraturo qarTulisaTvis. mesame Jgufis<br />
mwkrivTa warmoebaSi arsebiTi xasiaTis cvlilebebi ganxorcielda<br />
da, Cveni azriT, am cvlilebebma saintereso saxe miiGo. amis<br />
Taobaze mesame seriis mwkrivTa warmoebisas visaubrebT. Tumca<br />
mesame seria axal qarTulSic ZiriTadad ar eTanxmeba mwkrivTa<br />
daJgufebis im princips, romelic I da II seriaSi gatarda. rogorc<br />
iTqva, I da II seriaSi mkacrad gatarebuli sauGlebeli fu-<br />
Zis principi III seriaSi sxva saxes iGebs. dairGva klasifikaciis<br />
erTiani principi.<br />
klasifikaciis erTiani principis gatarebis cdam mwkrivTa or<br />
Jgufad dalagebis sakiTxi dasva (<strong>arn</strong>. Ciqobava). Tumca, SeiZleba<br />
iTqvas, rom es cda warumatebeli aGmoCnda (amis Taobaze zemoTac<br />
iTqva). roca am sakiTxze vsaubrobdiT, kiTxva davsviT: aris ki SesaZlebeli<br />
saklasifikacio niSnad sawarmoebeli fuZis principis<br />
bolomde gatareba, e. i. mwkrivTa or seriad daJgufeba? ukve, roca<br />
gamoikveTa Cveni Tvalsazrisi mwkrivis raobisa da mwkrivTa raodenobis<br />
Sesaxeb, vfiqrobT, SesaZlebelia am sakiTxze msJelobac.
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
sawarmoebeli fuZis principi gulisxmobs imis garkvevas,<br />
warmoebis TvalsazrsiT rogor miemarTeba erTi romelime mwkrivis<br />
saKrdeni fuZe meores.<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna 1. rogorc SesavalSi aGvniSneT, mwkrivis saKrden<br />
fuZes vuwodebT im nawils zmnuri formisas, romelsac<br />
daerTvis mwkrivis mawarmoeblebi.<br />
2. mwkrivis mawarmoeblad ganixileba is elementi<br />
zmnuri formisa, romelic gvxvdeba ama Tu im<br />
mwkrivis formaSi da ar gadahKveba sxva mwkrivSi.<br />
Sesabamisad: va vake va vake<br />
keTebd<br />
Tebd-e Tebd formaSi -e mwkrivis mawarmoebeli<br />
iqneba (Sdr.: vakeTebd-i) v-a-ke ke keTeb ke Teb<br />
tipis formebSi miviCnevT, rom nulovani warmoebaa<br />
mwkrivisa. mwkrivis saKrdeni fuZe da mwkrivis<br />
fuZe am SemTxvevaSi erTmaneTs emTxveva.<br />
gavixsenoT: fuZeTa Senebis or princips gamoKofen _ xa xazo xa zo-<br />
va vani va ni prin princi prin<br />
ci cipi ci pi da Ca Canac Ca<br />
nac nacvle<br />
vlebis vle bis prin princi prin<br />
ci cipi<br />
pi. pi mwkrivTa warmoebaSi xazovani<br />
principis magaliTad SeiZleba CaiTvalos awmKo-mKofadisa<br />
da uwKvetel-xolmeobiTis mimarTeba: ake akeTeb ake<br />
Teb → ake akeTeb ake akeTeb<br />
Teb-d. Teb e. i.<br />
xazovania mimarTeba, roca erTi fuZe srulad meordeba meoreSi.<br />
Canacvlebis principiT miemarTeba erTmaneTs fuZeebi, Tu maT saerTo<br />
saKrdeni fuZe aqvT:<br />
akeT keT keT-e keT e / akeT akeT-o akeT (b. JorbenaZe, 1980(2), gv. 129).<br />
fuZeTa warmoebis am ori principis safuZvelze aris faqtobriv<br />
daJgufebuli I da II seriebSi mwkrivebi. Tavad seriebs<br />
saerTo fuZe moepovebaT (igive Te Tema Te Tema<br />
ma). ma sworia msJeloba, rom<br />
`awmKos Jgufi awmKos fuZezea damKarebuli, namKo ZiriTadisa _<br />
namKo ZiriTadis fuZeze~, magram zogi ram mainc dazustebas moi-<br />
Txovs: kerZod, rogorc iTqva, unda gairCes mwkrivis fuZe da<br />
mwkrivis saKrdeni fuZe. awmKo-mKofadis fuZe vnebiTi gvaris<br />
zmnebSi -i elementian formebs varaudobs: v-Tbeb Tbeb Tbeb-i, Tbeb , v-be be berdeb be deb deb-i, deb ,<br />
v-iz iz izrdeb<br />
rdeb-i... rdeb mwkrivis fuZis kuTvnileba -i elementi mwkrivis mawarmoeblad<br />
gaiazreba imitom, rom I seriis sxva mwkrivebSi igi<br />
ar gadahKveba.<br />
207
208<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
v-Tb-eb-i v-izrdeb-i<br />
v-Tb-eb-od-i v-izrdeb-od-i<br />
v-Tb-eb-od-e v-izrdeb-od-e<br />
I seriis meore da mesame mwkrivSi figurirebs awmKo-mKofadis<br />
saKrdeni fuZe _ Tb Tb-eb Tb eb eb. eb awmKo-mKofadis mwkrivis fuZe ki<br />
aris Tb Tb-eb Tb eb eb-i. eb ase rom, roca mwkrivTa fuZeebis urTierTmimarTebis<br />
sakiTxs vsvamT, unda daisvas mwkrivis saKrden fuZeTa urTierTmimarTebis<br />
sakiTxi da ara mwkrivis fuZeTa mimarTebis saki-<br />
Txi.<br />
*<br />
* *<br />
I seriaSi uwKvetel-xolmeobiTisa da I kavSirebiTis saKrden<br />
fuZeTa Soris sxvaoba ar aris. es ori mwkrivi erTsa da imave<br />
saKrden fuZes gamoiKenebs. sxvaobas maT Soris mwkrivis mawarmoeblebi<br />
qmnis. anu am or mwkrivs saerTo aqvT mwkrivis saKrdeni<br />
fuZe; gansxvavebuli _ mwkrivis fuZe. saKrdeni fuZe iqneba ake ake- ake<br />
Teb Teb-d; Teb mwkrivTa fuZeebi a-keT keT keT-eb keT eb eb-d-i, eb , , a-keT keT keT-eb keT eb eb-d-e. eb amgvarad, mimarTeba<br />
awmKo-mKofadisa uwKvetel-xolmeobiTTan da I kavSirebiTTan<br />
xazovan principzea damKarebuli, xolo wKvetils, xolmeobiTsa<br />
da I kavSirebiTs Soris _ Canacvlebis principze:<br />
awmK.-mKof. _ akeT-eb → akeT-eb-d<br />
akeT-eb-d-i _ uwKv.-xolm.<br />
akeT-eb-d-e _ I kavS.<br />
aqedan gamomdinare, SeiZleba visaubroT `awmKosagan nawarmoeb<br />
namKo usrulze~, magram ar SeiZleba visaubroT `namKo usrulisagan<br />
nawarmoeb kavSirebiT pirvelze~ (Sdr.: <strong>arn</strong>. Ciqobava,<br />
1950, gv. 062).<br />
anu: I kavSirebiTic iseve iwarmoeba awmKosagan, rogorc<br />
uwKvetel-xolmeobiTi:<br />
awmK.-mKof. _ akeT-eb<br />
akeT-eb-d-i _ uwKvetel-xolm.<br />
akeT-eb-d-e _ I kavSirebiTi
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna : uwKvetel-xolmeobiTis i elementis istoriis ga-<br />
Tvaliswineba sakiTxs sxvagvarad ar dagvasmevinebs.<br />
-i-s gareSe axal qarTulSi am mwkrivis forma ar<br />
gvxvdeba, amitomacaa, rom igi mwkrivis mawarmoeblad<br />
kvalificirdeba (a. SaniZe, 1973, gv. 424). am<br />
mwkrivTa (uwKvetlisa da I kavSirebiTis) mimarTebis<br />
sakiTxi aseve daismis Zvel qarTulSic. Tu -d<br />
formantian zmnebSi iqmneba STabeydileba, rom<br />
ake akeTebd ake<br />
Tebd da ake akeTeb ake<br />
Teb Tebde Teb de formebi erTmaneTs xazovani<br />
principiT miemarTebian, sxvagvaria viTareba<br />
-od od formantian zmnebTan: aq mimarTeba Canacvlebis<br />
princips emKareba:<br />
uwKveteli _ tir tir-od tir od od-e od<br />
I kavSirebiTi _ tir tir-od tir od od-i od<br />
209<br />
es faqti -d sufiqsian formebSi nulovani warmoebis<br />
sakiTxs dagvasmevinebs:<br />
uwKveteli _ a-keT keT keT-eb keT eb eb-d-0/ eb i<br />
I kavSirebiTi _ a-keT keT keT-eb keT eb eb-d-e eb<br />
am SemTxvevaSic Canacvlebis principze unda visaubroT.<br />
II seriis mwkrivebi _ wKvetili da II kavSirebiTi<br />
_ erTmaneTs Canacvlebis principiT miemarTebian.<br />
saKrdeni fuZe saerToa:<br />
wKveteli _ a-keT keT keT-e keT<br />
II kavSirebiTi _ a-keT keT keT-o keT<br />
amgvarad, I da II seriaSi sami saKrdeni fuZe gamoiKo: akeT akeT<br />
akeT<br />
_ akeT akeT-eb akeT eb _ akeT akeT-eb akeT eb eb-d, eb romlebic erTmaneTs xazovani principiT<br />
miemarTeba. pirveli maTgani saKrdenia meore seriis mwkrivebisaTvis:<br />
akeT<br />
akeT<br />
akeT akeT-e akeT akeT _ wKvetili<br />
akeT akeT-o akeT _ II kavSirebiTi
210<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
II saKrdeni fuZisagan awmKos mwkrivis fuZe iwarmoeba:<br />
akeT akeT-eb akeT eb _ akeT akeT-eb akeT eb eb-0 eb<br />
III saKrdeni fuZisagan _ uwKvetel-xolmeobiTi da I kavSirebiTi.<br />
akeT akeT-eb akeT eb eb-d eb<br />
akeT akeT-eb akeT eb eb-d-i eb _ wKvetili<br />
akeT akeT-eb akeT eb eb-d-e eb _ II kavSirebiTi<br />
I-II seriis mwkrivebis daJgufeba saKrdeni fuZis urTierTmimarTebis<br />
mixedviT aseT suraTs mogvcems:<br />
wKvetili _ akeT akeT-e akeT e e<br />
II kavSirebiTi _ akeT akeT-o akeT<br />
awmKo-mKofadi _ akeT akeT-eb akeT akeT eb eb-0 eb _ saKrdeni fuZe akeT akeT-eb akeT akeT eb<br />
uwKvetel-xolmeobiTi _ akeT akeT-eb akeT eb eb-d-i eb<br />
I kavSirebiTi _ akeT akeT-eb akeT akeT eb eb-d-e eb<br />
saKrdeni fuZe akeT<br />
akeT<br />
saKrdeni fuZe akeT akeT-eb akeT eb eb-d<br />
eb<br />
Tu zedmiwevniT Tanmimdevrulni viqnebiT sawarmoebeli<br />
fuZis principis bolomde gatarebaSi, mwkrivebi zemowarmodgenili<br />
TanmimdevrobiT unda dalagdes. meore seriad miCneuli<br />
mwkrivebis saKrdeni fuZe SedarebiT martivia. I seriis<br />
mwkrivTa saKrdeni fuZe rTulia, martivisagan warmoebuli.<br />
faqti cnobilia, magram sistemis gadaJgufebis sakiTxi ar dasmula.<br />
aq, albaT, tradicias gaewia angariSi. da meorec, rogorc<br />
Cans, droul semantikas eweoda angariSi, roca uGlebis<br />
erTeulTa dasaxelebas awmKo drois gamomxatveli mwkriviT<br />
iwKebdnen... samecniero gramatikaSi am tradiciis darGvevis cdaa<br />
a. SaniZis mier adreul naSromSi sauGlebel erTeulTa pirvel<br />
(A) Jgufad `namKo srulis Jgufis~ miCneva, xolo meore Jgufad<br />
(B) _ `awmKos Jgufis~ warmodgena (a. SaniZe, 1920, gv. 6-7).<br />
miGebuli Tanamimdevrobis Secvlis sxva cda ar Kofila. am<br />
SemTxvevaSi tradicias angariSi unda gaewios.
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
kidev: rogori unda iKos Tanmimdevroba urTierTCanacvlebul<br />
fuZeTa? rogorc iTqva, wKvetili da II kavSirebiTi warmoebis<br />
mixedviT araa erTimeoreze damokidebuli mwkrivebi. Tanmimdevrobis<br />
Secvla sawarmoebeli fuZis princips ar daarGvevda.<br />
magram tradiciul Tanmimdevrobas formobrivi gamarTlebac<br />
aqvs: reducirebadi xmovnis Semcvel fuZeebSi wKvetili amosavali<br />
xmovniani variantiTaa warmodgenili, II kavSirebiTi _<br />
reducirebuliT:<br />
v-kal kal kal-i kal<br />
kal<br />
v-kl kl kl-a kl<br />
amosavali varianti, bunebrivia, win uswrebdes mis meoreul,<br />
fonetikur variants. Tumca sagulvebelia, rom tradiciuli<br />
TanmimdevrobisaTvis semantikuri momentia amosavali. urTier-<br />
TCanacvlebul fuZeTagan, orive SemTxvevaSi, erTi upiratesad<br />
TxrobiTi kilos gamomxatvelia, meore _ kavSirebiTisa. Tanmimdevrobis<br />
sakiTxic, rogorc Cans, am faqtma gadawKvita. gavixsenoT:<br />
praqtikuli gramatikebidan moKolebuli (da ara mxolod<br />
qarTulSi) Kvela SemTxvevaSi Jer TxrobiTi kilos gamomxatveli<br />
formebi ganixileboda, Semdeg _ kavSirebiTisa da a. S.<br />
rogoria III seriis mwkrivis formaTa fuZis struqtura da<br />
aris Tu ara SesaZlebeli sawarmoebeli fuZis mixedviT maTi I an<br />
II seriaSi CarTva?<br />
SeniSvna SeniSvna: SeniSvna III seriaSi momxdar formobriv cvlilebebs calke<br />
Tavi (VI) daeTmoba am wignSi. es sakiTxebic iq<br />
ufro dawvrilebiT iqneba ganxiluli...<br />
rogorc iTqva, `TurmeobiTis Jgufs ar moepoveba saerTo<br />
fuZe~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava). msJeloba ar iTvaliswinebs erTpirian gardauval<br />
zmnaTa SemTxvevas. es erTaderTi gamonaklisia, roca III<br />
seriis samive mwkrivis warmoeba erTgvarovan principzea damKarebuli:<br />
I TurmeobiTi _ gambTar-xar, gazrdil-xar<br />
II TurmeobiTi _ gambTar-iKavi, gazrdil-iKavi<br />
III kavSirebiTi _ gambTar-iKo, gazrdil-iKo<br />
211
212<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
formawarmoebis TvalsazrisiT III seriis mwkrivTa calke<br />
Jgufad gamoKofas mxolod am tipis zmnaTa warmoeba dauyerda<br />
mxars... magram es sagangebo SemTxvevaa _ aGweriTi warmoeba mim-<br />
Geobur formaTa gamoKenebiT. es principulad ganasxvavebs am<br />
tipis formebs statikur zmnaTa awmKosa da gardamaval zmnaTa<br />
pirveli TurmeobiTis warmoebisagan, romlebSic aGweriTi warmoeba<br />
zmnur fuZezea damKarebuli: v-zi-var, v-tiri-var (Sdr.: vzi,<br />
v-tiri...)... da-uxatav-xar, a-uSeneb-i-xar... sagulisxmoa isic,<br />
rom am SemTxvevaSi aGweriTi warmoeba I-II subieqturi piris<br />
formebTan gvaqvs; III subieqtur pirSi organuli warmoebaa: zi-s,<br />
tiri-s... dauxatavs, auSenebi-a...<br />
TviTon is faqtic, rom mesame seriis mwkrivTa warmoebaSi<br />
aseTi principuli sxvaobaa, mas gancalkevebiT daaKenebs. Kovel<br />
SemTxvevaSi, ga gamTbar ga<br />
mTbar mTbarxar mTbar xar tipis zmnaTa I an II seriaSi gadanawilebis<br />
sakiTxi ar SeiZleba dadges.<br />
Kvela sxva tipis zmnasTan I TurmeobiTis warmoeba sxvaobs<br />
II TurmeobiTisa da III kavSirebiTis warmoebisagan. es sxvaoba<br />
principuli xasiaTisaa.<br />
pirvel Kovlisa, KuradGeba gvinda mivaqcioT xmovanprefiqs-<br />
Ta sakiTxs. mwkrivis fuZis ganmarteba xmovanprefiqss fuZiseul<br />
elementad warmogvidgens (gavixsenoT: mwkrivis fuZe aris is nawili<br />
zmnisa, romelsac CamoSorebuli aqvs zmniswini, pirisa da<br />
ricxvis niSnebi), I da II seriis mwkrivTa paradigmebSi xmovanprefiqsi<br />
ucvalebeli elementia (vsaubrobT moqmedebiTi gvaris<br />
zmnebze, prefiqsian vnebiTebsa da orpirian sufiqsian vnebiTebze):<br />
0-xatavs,<br />
a-keTebs,<br />
i-keTebs,<br />
u-keTebs,<br />
e-zrdeba,<br />
0-xatavda,<br />
a-keTebda,<br />
i-keTebda,<br />
u-keTebda,<br />
e-zrdeboda,<br />
0-xatavdes,<br />
a-keTebdes,<br />
i-keTebdes,<br />
u-keTebdes,<br />
e-zrdebodes,<br />
0-xata,<br />
a-keTa,<br />
i-keTa,<br />
u-keTa,<br />
e-zarda,<br />
0-xatos<br />
a-keTos<br />
i-keTos<br />
u-keTos<br />
e-zardos...<br />
III seria sxvaobs I-II seriisagan xmovanprefiqsTa TvalsazrisiT:<br />
gardamaval zmnaTa I TurmeobiTSi I da II seriaSi gamo-
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
Kenebuli 0, , a, , i, , u xmovanprefiqsTa monacvled saobieqto qcevis<br />
u(/ (/ (/i) (/ prefiqsi gvevlineba:<br />
0-xatavs<br />
a-keTebs<br />
i-keTebs<br />
u-keTebs<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
da-u-xatavs<br />
ga-u-keTebia<br />
ga-u-keTebia<br />
ga-u-keTebia<br />
damTxveva xdeba mxolod saobieqto qcevis SemTxvevaSi. amave<br />
tipis zmnebTan sruliad gansxvavebul viTarebas gviCvenebs II<br />
TurmeobiTi da III kavSirebiTi: Kvela SemTxvevaSi xmovanprefiqsTa<br />
monacvled e- gvevlineba.<br />
0-xatavs<br />
a-keTebs<br />
i-keTebs<br />
u-keTebs<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
da-e-xata,<br />
ga-e-keTebina,<br />
ga-e-keTebina,<br />
ga-e-keTebina,<br />
da-e-xatos<br />
ga-e-keTebinos<br />
ga-e-keTebinos<br />
ga-e-keTebinos<br />
xmovanprefiqsTa TvalsazrisiT erTferovania viTareba gardamaval<br />
zmnaTa I TurmeobiTSi, gansxvavebuli I-II seriisagan; aseve:<br />
erTferovania viTareba II TurmeobiTsa da III kavSirebiTSi,<br />
gansxvavebuli, erTi mxriv, I-II seriisagan da, meore mxriv, I TurmeobiTisagan.<br />
Tu fuZis warmodgenil ganmartebas gaviziarebT, sawarmoebeli<br />
fuZis principis mixedviT III seriis formebi gansaxilvel<br />
zmnaTa I da II seriaSi ver gadanawildeba. winaaGmdeg SemTxvevaSi<br />
sayiro gaxdeba fuZis ganmartebis Secvla _ xmovanprefiqsTa<br />
ugulebelKofa.<br />
sakiTxi aseve dadgeba e- prefiqsian zmnaTa mimarTac: zmnebi,<br />
romelTac I-II seriaSi e- prefiqsi aqvT, III seriaSi Cveulebriv<br />
xmovanprefiqsis gareSea warmodgenili:<br />
e-zrdeba _ ga-zrdia<br />
_ ga-zrdoda<br />
_ ga-zrdodes<br />
III seria am SemTxvevaSi erTgvar viTarebas gviCvenebs da gansxvavdeba<br />
principulad I-II seriisagan.<br />
213
214<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
i- prefiqsian erTpirian zmnebSic viTareba analogiuria: III<br />
seriaSi aGweriTi warmoeba gvaqvs da xmovanprefiqsis sakiTxi ar<br />
dgas:<br />
i-Sleba _ ga-Slil-a<br />
ga-Slil-iKo<br />
ga-Slil-iKos<br />
xmovanprefiqsTa viTarebis gaTvaliswineba mxars dauyers III<br />
seriis mwkrivTa calke Jgufad gamoKofas. es iTqmis, pirvel Kovlisa,<br />
Kvela tipis vnebiTi gvaris zmnaTa Sesaxeb. rogorc iTqva,<br />
gardamavali zmnebi am niSnis mixedviT ver gaerTiandeba I an II<br />
seriasTan, Tumca maTi erT Jgufad gaerTianebac ar iqneba gamar-<br />
Tlebuli: I TurmeobiTi sxvaobs danarCeni mwkrivebisagan (SevniSnavT<br />
imasac, rom a. SaniZe xmovanprefiqss TemaSi ar ganixilavs...).<br />
viTarebas ar gaamartivebs xmovanprefiqsTa monacemebis gauTvaliswineblobac.<br />
erTpiriani vnebiTi gvaris zmnaTa III seriis<br />
formebis Sesaxeb ukve iTqva. es Jgufi gancalkevebiT dgas.<br />
iseve rogorc xmovanprefiqsebis SemTxvevaSi, fuZis struqturis<br />
TvalsazrisiTac Kvela SemTxvevaSi sxvadasxvagvar viTarebas<br />
gviCvenebs, erTi mxriv, I TurmeobiTi, xolo, meore mxriv, II<br />
TurmeobiTi da III kavSirebiTi. am SemTxvevaSic erTgvaria viTareba<br />
am ori mwkrivis warmoebisa.<br />
Tu mxedvelobaSi ar miviGebT xmovanprefiqsebs, I Turmeobi-<br />
Tis fuZis struqtura erT SemTxvevaSi emTxveva awmKo-mKofadis<br />
fuZis struqturas; awmKo-mKofadis saKrdeni fuZea gamoKenebuli<br />
saKrdenad I TurmeobiTisaTvisac. amgvar viTarebas gviCvenebs er-<br />
Ti nawili gardamavali zmnebisa:<br />
awmKo _ xat-av-s I TurmeobiTi _ da-u-xat-av-s<br />
dg-am-s da-u-dg-am-s<br />
a-keT-eb-s ga-u-keT-eb-i-a<br />
drek-s mo-u-drek-i-a<br />
erTi Jgufis gardamaval zmnaTa I TurmeobiTi saKrdenad II<br />
seriis fuZes iKenebs:
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
wKvetili _ a-q-o I TurmeobiTi _ u-q-i-a (Sdr. awmKo<br />
_ a-q-e-b-s)<br />
ga-a-Tb-o ga-u-Tb-i-a<br />
(Sdr. awmKo _<br />
a-Tb-ob-s)<br />
Taviseburia viTareba gardauvali orpiriani zmnebisa: I<br />
TurmeobiTis saKrdeni fuZe ar emTxveva arc I da arc II seriis<br />
fuZeebs:<br />
awmKo-mKofadi _ u-keT keT keT-d-eb keT eb eb-a eb e-zrd zrd zrd-eb zrd eb eb-a eb u-dn dn dn-eb dn eb eb-a eb<br />
wKvetili _ ga-u-keT keT keT-d-a keT ga-e-zard zard zard-a zard ga-u-dn dn dn-a dn<br />
I TurmeobiTi _ ga-h-keT keT keT-eb keT eb eb-i-a eb ga-zrd zrd zrd-i-a zrd ga-s-dn dn dn-ob dn ob ob-ia ob<br />
amgvarad, relatiur gardamaval da gardauval zmnaTa I<br />
TurmeobiTi erT SemTxvevaSi I seriis fuZes daemKareba, meore<br />
SemTxvevaSi _ II seriis fuZes, xolo mesame SemTxvevaSi gancalkevebiT<br />
dadgeba. Tu xmovanprefiqsTa monacemsac gaviTvaliswinebT,<br />
SeuZlebeli aGmoCndeba I TurmeobiTis I an II seriis mwkrivebTan<br />
gaerTianeba sawarmoebeli fuZis mixedviT.<br />
aseTive daskvna gakeTdeba II TurmeobiTisa da III kavSirebi-<br />
Tis formaTa analizis safuZvelzedac; ramdenadac, rogorc iTqva,<br />
saKrdeni fuZe am ori mwkrivis identuria, e. i. es ori<br />
mwkrivi erTmaneTs Canacvlebis principiT miemarTeba, mxolod meore<br />
TurmeobiTis magaliTs moviKvanT:<br />
a) gardamaval zmnaTa erTi Jgufis II TurmeobiTi II seriis<br />
fuZes emKareba:<br />
awmKo-mKofadi _ xat xat-av xat av av-s av a-q-eb-s drek drek-s drek<br />
wKvetili _ da-xat xat xat-a xat Se-a-q-o mo-drik drik drik-a drik<br />
II TurmeobiTi _ da-e-xat xat xat-a xat Se-e-q-o mo-e-drik drik drik-a drik<br />
b) II TurmeobiTis saKrden fuZes awmKo-mKofadis saKrdeni<br />
fuZisagan -in in formanti ganasxvavebs:<br />
awmKo-mKofadi _<br />
a-keT keT keT-eb keT eb eb-s eb<br />
a-Sen Sen Sen-eb Sen eb eb-s eb<br />
II TurmeobiTi _ ga-e-keT keT keT-eb keT eb eb-in eb in in-a in a-e-Sen Sen Sen-eb Sen eb eb-in eb in in-a...<br />
in<br />
215
216<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
SeniSvna SeniSvna: SeniSvna am SemTxvevaSi mniSvneloba ara aqvs imas, in in in daboloeba<br />
erTiani sufiqsia, Tu SeiZleba misi daSla<br />
_ i-n.<br />
g) orpirian gardauval zmnaTa II TurmeobiTis fuZis struqtura<br />
gansxvavebulia rogorc I seriis, ise II seriis mwkrivis<br />
fuZeTa struqturisagan. gansxvavebas qmnis -od od sufiqsi, romelic<br />
Kvela SemTxvevaSi gamovlindeba. igive -od od uwKvetelSic<br />
gvaqvs, magram sxvaobas zog SemTxvevaSi vnebiTobis sufiqsis<br />
uqonloba qmnis, sxva SemTxvevaSi _ Temis niSani; suraTi aseTia:<br />
uwKveteli<br />
u-keT keT keT-d-eb keT eb eb-od eb od od-a od<br />
e-zrd zrd zrd-eb zrd eb eb-od eb od od-a od<br />
e-mal mal mal-eb mal eb eb-od eb od od-a od<br />
u-Sr Sr Sr-eb Sr eb eb-od eb od od-a od<br />
u-kvd kvd kvd-eb kvd eb eb-od eb od od-a od<br />
II TurmeobiTi<br />
ga-h-keT keT keT-eb keT eb eb-od eb od od-a od<br />
ga-zrd zrd zrd-od zrd od od-a od<br />
da-mal mal mal-v-od mal od od-a od<br />
ga-Sr Sr Sr-ob Sr ob ob-od ob od od-a od<br />
mo-kvd kvd kvd-om kvd om om-od om od od-a od<br />
Tu am SemTxvevaSic xmovanprefiqsTa viTarebas gaviTvaliswinebT,<br />
sxvaoba III seriis mwkrivTa saKrden fuZeebsa da I-II seriis<br />
fuZeTa Soris ufro aSkara gaxdeba...<br />
is, rac vTqviT III seriis formaTa warmoebis Taobaze, cnobili<br />
faqtebia. Cvens mizans ar Seadgens mwkrivTa warmoebis saki-<br />
Txebis gamowvlilviTi analizi. gvsurda mxolod zogadi suraTi<br />
warmogvedgina da gveCvenebina, rom saKrdeni fuZis struqturis<br />
TvalsazrisiT III seriaSi sakmao siyrelea, araa erTgvarovneba,<br />
rac gamoricxavs SesaZleblobas sawarmoebeli fuZis principis<br />
mixedviT am mwkrivTa I da II seriaSi gadanawilebisas.<br />
amgvarad, sirTule da araerTgvarovneba III seriis mwkrivTa<br />
formebis warmoebisa Seapirobebs am seriis calke Jgufad gamoKofas.<br />
vfiqrobT, Kvelaze optimaluri varianti mwkrivTa da-<br />
Jgufebisa n. mariseuli variantia im naklovanebiT, rac TviT avtorma<br />
aGniSna Tavis droze.<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna ukve iTqva: Taviseburebam da sirTulem III seriis<br />
formaTa warmoebisam a. quTaTelaZe am formaTa
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
217<br />
uarKofamde miiKvana: `saTuo daxraSi uarvKaviT<br />
Kvela namKo, radgan isini SecdomiT iKvnen Separulnio~.<br />
esec Taviseburi gamosavalia sirTulis<br />
daZlevisa, Tumca miuGebeli.<br />
III seriaSi momxdar (da mimdinare) formobriv cvlilebebze<br />
gveqneba saubari.<br />
$ $ 9. . uGleba uGleba, uGleba , uGlebis uGlebis tipebi<br />
tipebi<br />
9.1. . ter termi ter termi<br />
mini<br />
nisa<br />
saTvis<br />
Tvis<br />
qarTul saenaTmecniero literaturaSi zmnis formacvalebis<br />
aGsaniSnavad ori termini gamoiKeneba: uGle uGleba uGle ba da uGvli uGvlile uGvli le-<br />
ba ba. ba formobrivad gansxvavebuli es terminebi Sinaarsobrivad ar<br />
gansxvavdeba, absoluturad identuria. terminis Seqmnis safuZveli<br />
uGel uGel fuZea.<br />
qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis rvatomeuli<br />
auGvlebs auGvlebs formas ganmartavs (qegl, I, 1950) da uGvli uGvlile uGvli uGvlile<br />
leba leba<br />
baze ba ze<br />
agzavnis mkiTxvels. KuradGebas mivaqcevT formaSi v Tanxmovans.<br />
orTografiuli leqsikoni swor formad miiCnevs auGlebs auGlebs (v-s<br />
gareSe) (v. Tofuria, i. gigineiSvili, 1998 w.). aGsaniSnavia, rom<br />
qegl qegl-is qegl qegl rvatomeulis axali gamocemis I tomSi (2008 w.) swored<br />
es formaa (auGlebs auGlebs auGlebs) auGlebs warmodgenili. sainteresod gveCveneba<br />
qegl-is I da II gamocemaTa ganmartebanic.<br />
I gamocema (1950 w.): `auGvlebs auGvlebs (auGvla, uuGvlebia)<br />
uGvlilebas awarmoebs (ix. uGvlileba)~.<br />
II gamocema (2008 w.) `auGlebs auGlebs (auGla, uuGlebia) zmnis<br />
uGlebas, uGvlilebas awarmoebs~<br />
qegl-is pirvel gamocemaSi warmodgenili formis amgvari<br />
gaazreba moxda:<br />
uGeli uGeli _ _ uGlavs uGlavs _ _ auGvlebs (← auGl-v-eb-s) uGvle uGvleba uGvle ba<br />
_ uGvli uGvlile uGvli<br />
le leba<br />
ba.<br />
. Tumca CvenTvis mTlad naTeli ar aris bolo<br />
formis gaazreba.<br />
qegli uGle uGleba uGle uGleba<br />
basa ba sa da uGvli uGvlile uGvli uGvlile<br />
lebas le bas sinonimur terminebad miiCnevs:<br />
`uGle uGle uGleba uGle ba igivea, rac uGvli uGvlile uGvli uGvlile<br />
leba leba<br />
ba~ ba arada, saenaTmecniero<br />
literaturis erT nawilSi uGle uGleba uGle ba aris damkvidrebuli (a. Sa-
218<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
niZe da sxvani); xolo meore nawilSi _ uGvli uGvlile uGvli uGvlile<br />
leba le ba (<strong>arn</strong>. Ciqobava<br />
da sxvebi).<br />
erTi mxriv, sirTule uGvli uGvlile uGvli uGvlile<br />
leba le ba terminis warmoebisa (rogorc<br />
iTqva, rac mTlad naTeli ar aris CvenTvis) da, meore<br />
mxriv, simartive da gamyvirvaloba uGle uGleba uGle ba terminisa am ukanasknelisaTvis<br />
dagvayerinebs mxars. miT umetes, rom qegl-is II gamocema,<br />
faqtobriv, mas dauyers mxars.<br />
a. SaniZem termin uG uGleba uG<br />
eba eba-s eba ganmartebisas sam mniSvnelobaze<br />
gaamaxvila KuradGeba:<br />
`a) pirvel Kovlisa igi aGniSnavs pirian zmnaTa fleqsias<br />
da am mxriT igi upirispirdeba upiro zmnaTa da sakuTriv saxel-<br />
Ta fleqsias. Tu saxelTa fleqsia anu mimoxra niSnavs sitKvis<br />
cvalebas brunvaTa mixedviT erT-erT ricxvSi (...), samagierod pirian<br />
zmnaTa mimoxra niSnavs sitKvis cvalebas pirTa mixedviT<br />
erT-erT mwkrivSi da erT-erT ricxvSi (mxolobiTSi an mravlobiTSi)<br />
an orive ricxvSi (umetesad) (a. SaniZe, 1973, gv. 488).<br />
faqtobriv, es aris uGle uGleba uGle ba viw viwro viw<br />
ro ga gage ga<br />
ge gebiT<br />
biT _ zmnis formacvaleba<br />
pirisa da ricxvis mixedviT erTi mwkrivis farglebSi.<br />
`b) meore gagebiT `uGleba~ aGniSnavs piriani zmnis formacvalebas<br />
Kvela mwkrivSi, romelic ki moepoveba aGebul zmnas~<br />
(iqve). faqtobriv es aris uGle uGleba uGle ba far farTo far<br />
To ga gage ga gage<br />
gebiT<br />
biT _ zmnis formacvaleba<br />
mwkrivTa mixedviT, mwkrivis SigniT _ pirisa da ricxvis<br />
mixedviT.<br />
da mesame mniSvneloba: `g) mesame gagebiT `uGleba~ gulisxmobs<br />
tips, romelsac misdevs esa Tu is zmna samive seriis formaTa<br />
warmoebis dros~ (iqve, gv. 489).<br />
9999....2222. . . . Tvalsazrisebi Tvalsazrisebi Tvalsazrisebi Tvalsazrisebi uGlebis uGlebis uGlebis uGlebis tipebad tipebad tipebad tipebad<br />
daKofis daKofis daKofis daKofis Taobaze Taobaze Taobaze Taobaze<br />
uGlebis tipebad daKofa, zmnaTa klasifikacia tipebis gamoKofis<br />
gziT araa axali movlena. Jer kidev praqtikul gramatikebSi<br />
cdilobdnen avtorebi uGlebis tipebis gamoKofas sxvadasxva<br />
zmnuri kategoriebisa Tu formawarmoebis TaviseburebaTa ga-<br />
TvaliswinebiT. qarTul samecniero literaturaSi ZiriTadad<br />
ori Tvalsazrisia gatarebuli qarTuli zmnebis klasifikaciis,<br />
uGlebis tipebis gamoKofisa. Cveulebriv zmnaTa daJgufeba xdeba<br />
ramdenime niSnis mixedviT. a. S a n i Z i s azriT, `mTavari es aris:
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
rogoria urTierToba samive seriis formebs Soris warmoebis<br />
TvalsazrsiT~. ZiriTad saklasifikacio niSnad gvaris kategoria<br />
aris miCneuli, damatebiT niSnad _ statikuroba-dinamikuroba.<br />
I I ti tipi ti tipi<br />
pi. pi uGleba moqm. gvaris zmnebisa. amaTi mTavari Tavisebureba<br />
is aris, rom isini III seriis formebs inversiulad awarmoeben.<br />
amas garda, pirdapiri mimarTebis formebi mxolod aq<br />
aris SesaZlebeli.<br />
II II II ti tipi ti tipi<br />
pi. pi uGleba dinamikuri vnebiTi gvaris zmnebisa, ZiriTadi<br />
gansxvaveba pirveli tipis zmnaTa uGlebisagan III seriaSi iCens<br />
Tavs. Tanac aq zmnebi ganiKofa imis mixedviT, erTpiriania forma<br />
Tu orpiriani: amas Tavisi warmoeba aqvs da imas _ Tavisi. amas<br />
garda, am tipis zmnebs pirveli tipis zmnaTagan ganasxvavebs savrcobi<br />
(od od od). od<br />
III III ti tipi ti tipi<br />
pi. pi . uGleba saSual-moqmedebiTi (medioaqtivi) zmnebisa.<br />
am zmnebs Senacvlebis wesiT aqvT nawarmoebi II da III seriis formebi,<br />
agreTve I seriis mKofadis wrisa. Senacvlebisas gamoKenebulia<br />
imave fuZis moqmedebiTis saTavisos an sasxvisos formebi.<br />
IV IV ti tipi. ti uGleba saSual-vnebiTi (mediopasivi) zmnebisa da<br />
statikuri vnebiTi gvaris zmnebisa. amaT Kvelas aerTianebs<br />
mwkrivebis kleba (an meore seriisa mTlianad, an uwKvetlisa da<br />
awmKos kavSirebiTisa I seriidan). amas garda, awmKoSi eseni me-<br />
Svel zmnas dairTaven pirvelsa da meore pirSi.<br />
TiToeuli tipis SigniT kidev aris Tav-Tavisi daKofileba...~<br />
(a. SaniZe, 1973, gv. 489).<br />
rogorc vxedavT, saklasifikaciod ramdenime niSania gamo-<br />
Kenebuli: gvaris kategoria, inversiuloba, mwkrivTa warmoebis<br />
SesaZlebloba, mwkrivTa warmoebis Taviseburebani. klasifikaciis<br />
amgvarma Tvalsazrisma sayiro gaxada sxva morfologiuri kategoriebis<br />
gaTvaliswinebac da amisdakvalobaze _ qvetipebis gamoKofa.<br />
am SemTxvevaSi KuradGeba maxvildeba Temaze, Temis niSnebze,<br />
mwkrivis fuZeTa urTerTmimarTebaze, vnebiTis warmoebis<br />
tipze, ra saSualebiT xdeba nakluli mwkrivebis Sevseba... fonetikuri<br />
principic iCens Tavs _ `ikumSeba fuZe Tu ara~...<br />
arsebobs sxva Tvalsazrisic; a r n. C i q o b a v a s azriT,<br />
`qarTuli zmnebis ZiriTadi saklasifikacio erTeulebia: statikuri<br />
da dinamikuri zmnebi, erTi mxriv, gardauvali da gardmava-<br />
219
220<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
li zmnebi, meore mxriv~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1950, gv. 051). amisdaSesabamisad,<br />
sami tipi gamoiKo:<br />
I. dinamikuri zmnebi (i- vnebiTiani tipi)<br />
II. dinamikuri zmnebi (d- vnebiTiani tipi)<br />
III. statikuri zmnebi (ori qvetipiT:<br />
a) statikuri erTpiriani zmnebi<br />
b) statikuri orpiriani zmnebi...) (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1950,<br />
gv. 063-074).<br />
tipebis gamoKofa erTi saklasifikacio niSnis _ dinamikuroba-statikurobis<br />
_ mixedviT udavod saintereso faqtia,<br />
oGond mTlad naTeli araa am SemTxvevaSi I da II tipebis gamoKofis<br />
aucilebloba: vnebiTis warmoebis tipis mixedviT sxvadasxva<br />
Jgufis warmodgena. mesame tipi vnebiTis formaTa saki-<br />
Txic garkvevas sayiroebs... gamodis, rom: zrdis zrdis da iz izrde iz izrde<br />
rdeba rde ba / /<br />
ez ezrde ez<br />
rde rdeba rde ba erTi tipis uGlebis zmnebia, texs texs da tKde tKdeba tKde tKde ba _ meorisa,<br />
xolo wuxs wuxs, wuxs cxov cxovrobs cxov robs da uKvars uKvars _ mesamisa... dgas dgas, dgas dgas,<br />
, zis da<br />
a. S. tipis zmnebic, albaT, aq Semova (Tumca amis Taobaze miTi-<br />
Teba araa).<br />
rogorc pirveli, aseve meore Tvalsazrisis mixedviT Ziri-<br />
Tadi KuradGeba zmnur formaTa warmoebis Taviseburebazea gamaxvilebuli.<br />
klasifikaciis amgvar principebze damKareba gamoKofil<br />
erTeulTa simravles qmnis da, rac mTavaria, ar xerxdeba<br />
formaTa warmoebis TvalsazrisiT Kvela saxis zmnis gaTvaliswinebac.<br />
garda amisa, araa erTgvarovani principi gatarebuli:<br />
sxvadasxva TvalsazrisiT xdeba gamoKofili tipebis daxasia-<br />
Teba; principis cvla ki `klasifikaciis elementaruli wesis<br />
darGvevad iTvleba mecnierebis Kvela dargSi. enis movlenaTa<br />
aGwerac aq gamonakliss ver Seqmnis~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1962, gv. 98).<br />
9999....3333. . . . formaTa formaTa formaTa formaTa ````sesxebis sesxebis~ sesxebis sesxebis~<br />
~ ~ sakiTxi sakiTxi sakiTxi sakiTxi<br />
sanam msJelobas gavagrZelebT uGlebis TvalsazrisiT<br />
zmnaTa daJgufebis sakiTxze, gvinda SevexoT `formaTa sesxebis~<br />
sakiTxs. e. w. saSuali gvaris zmnaTa uGlebis Taobaze roca<br />
msJeloben, mianiSneben, rom `am zmnebs Senacvlebis wesiT aqvT<br />
nawarmoebi II da III seriis formebi, agreTve I seriis mKofadis<br />
wrisa. Senacvlebisas gamoKenebulia imave fuZis moqmedebiTis sa-
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
Tavisos an sasxvisos formebi~ (a. SaniZe, 1973, gv. 489); rom es<br />
zmnebi nakluli mwkrivebis Sesavsebad `iKenebs dinamikuri zmnebisagan<br />
nasesxeb nakvTebs~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1950, gv. 072...). amgvari<br />
komentariT saSuali gvaris zmnaTa uGlebis srul paradigmas<br />
warmoadgenen:<br />
1. magaliTi formaTa `sesxebisa~<br />
sakuTari sakuTari formebi formebi<br />
`nasesxebi nasesxebi nasesxebi~ nasesxebi formebi<br />
`awmKos wreSi~<br />
awmKo v-tir-i<br />
s-tir-i<br />
tir-i-s<br />
v-tir-i-T<br />
s-tir-i-T<br />
tir-i-an<br />
uwKveteli v-tir-od-i<br />
s-tir-od-i<br />
tir-od-a<br />
v-tir-od-i-T<br />
s-tir-od-i-T<br />
tir-od-nen<br />
awmK. kavS. v-tir-od-e<br />
s-tir-od-e<br />
tir-od-e-s<br />
v-tir-od-e-T<br />
s-tir-od-e-T<br />
tir-od-nen<br />
`mKofadis wreSi~<br />
mKofadi v-i-tir-eb<br />
i-tir-eb<br />
i-tir-eb-s<br />
v-i-tir-eb-T<br />
i-tir-eb-T<br />
i-tir-eb-en<br />
xolmeobiTi v-i-tir-eb-d-i<br />
i-tir-eb-d-i<br />
i-tir-eb-d-a<br />
v-i-tir-eb-d-i-T<br />
i-tir-eb-d-i-T<br />
i-tir-eb-d-nen<br />
mKof. kavS. v-i-tir-eb-d-e<br />
i-tir-eb-d-e<br />
i-tir-eb-d-e-s<br />
v-i-tir-eb-d-e-T<br />
i-tir-eb-d-e-T<br />
i-tir-eb-d-nen<br />
SeniSvna SeniSvna: SeniSvna 1. ramdenadac II da III seriis mwkrivTa formebi<br />
formobrivad gagrZelebaa `nasesxeb~ formaTa paradigmisa,<br />
amdenad maT aGar moviKvan.<br />
2. piris niSanTa marTlwera (vTqvaT, s-tir-i) a. SaniZis<br />
mixedviTaa warmodgenili.<br />
221
222<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
2. magaliTi formaTa sesxebisa<br />
awmKo awmKo awmKo<br />
mKofadi<br />
mKofadi<br />
v-dga-var<br />
dga-xar<br />
dga-s<br />
v-dga-varT<br />
dga-xarT<br />
dgan-an<br />
v-i-dg-eb-i<br />
i-dg-eb-i<br />
i-dg-eb-a<br />
v-i-dg-eb-i-T<br />
i-dg-eb-i-T<br />
i-dg-eb-i-an<br />
uwKveteli<br />
uwKveteli uwKveteli<br />
xolmeobiTi<br />
xolmeobiTi<br />
v-i-dg-eb-od-i<br />
i-dg-eb-od-i<br />
i-dg-eb-od-a<br />
v-i-dg-eb-od-i-T<br />
i-dg-eb-od-i-T<br />
i-dg-eb-od-nen<br />
awmKo awmKos awmKo awmKo kavSir kavSirebiTi<br />
kavSir biTi mKof mKof. mKof . kavSir kavSirebiTi<br />
kavSir biTi<br />
v-i-dg-eb-od-e<br />
i-dg-eb-od-e<br />
i-dg-eb-od-e-s<br />
v-i-dg-eb-od-e-T<br />
i-dg-eb-od-e-T<br />
i-dg-eb-od-nen<br />
II da III seriaSi gagrZeleba aqvs mKofadis paradigmas.<br />
3. magaliTi formaTa `sesxebisa~<br />
m-i-Kvar-s<br />
g-i-Kvar-s<br />
u-Kvar-s<br />
gv-i-Kvar-s<br />
g-i-Kvar-T<br />
u-Kvar-T<br />
awmKo awmKo<br />
mKofadi Kofadi<br />
m-e-Kvar-eb-a<br />
g-e-Kvar-eb-a<br />
e-Kvar-eb-a<br />
gv-e-Kvar-eb-a<br />
g-e-Kvar-eb-a-T<br />
e-Kvar-eb-a-T<br />
/<br />
/<br />
/<br />
/<br />
/<br />
/<br />
Se-m-i-Kvar-d-e-b-a<br />
Se-g-i-Kvar-d-e-b-a<br />
Se-u-Kvar-d-e-b-a<br />
Se-gv-i-Kvar-d-e-b-a<br />
Se-g-i-Kvar-d-e-b-a-T<br />
Se-u-Kvar-d-e-b-a-T
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
uwKveteli uwKveteli<br />
xolmeobiTi<br />
xolmeobiTi<br />
m-i-Kvar-d-a<br />
g-i-Kvar-d-a<br />
u-Kvar-d-a<br />
gv-i-Kvar-d-a<br />
g-i-Kvar-d-a-T<br />
u-Kvar-d-a-T<br />
m-e-Kvar-eb-od-a<br />
g-e-Kvar-eb-od-a<br />
e-Kvar-eb-od-a<br />
gv-e-Kvar-eb-od-a<br />
g-e-Kvar-eb-od-a-T<br />
e-Kvar-eb-od-a-T<br />
awmK awmK. awmK . kavSir kavSirebiTi<br />
kavSir biTi mKof mKof. mKof . kavSirebiTi<br />
kavSirebiTi<br />
m-i-Kvar-d-e-s<br />
g-i-Kvar-d-e-s<br />
u-Kvar-d-e-s<br />
gv-i-Kvar-d-e-s<br />
g-i-Kvar-d-e-T<br />
u-Kvar-d-e-T<br />
m-e-Kvar-eb-od-e-s<br />
g-e-Kvar-eb-od-e-s<br />
e-Kvar-eb-od-e-s<br />
gv-e-Kvar-eb-od-e-s<br />
g-e-Kvar-eb-od-e-T<br />
e-Kvar-eb-od-e-T<br />
/<br />
/<br />
/<br />
/<br />
/<br />
/<br />
/<br />
/<br />
/<br />
/<br />
/<br />
/<br />
223<br />
Se-m-i-Kvar-d-e-b-od-a<br />
Se-g-i-Kvar-d-e-b-od-a<br />
Se-u-Kvar-d-e-b-od-a<br />
Se-gv-i-Kvar-d-e-b-od-a<br />
Se-g-i-Kvar-d-e-b-od-a-T<br />
Se-u-Kvar-d-e-b-od-a-T<br />
Se-m-i-Kvar-d-eb-od-e-s<br />
Se-g-i-Kvar-d-eb-od-e-s<br />
Se-u-Kvar-d-eb-od-e-s<br />
Se-gv-i-Kvar-d-e-b-od-e-s<br />
Se-g-i-Kvar-d-e-b-od-e-T<br />
Se-u-Kvar-d-e-b-od-e-T<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna II da III seriaSi gagrZeleba mKofadis meore variants<br />
eqneba: Se-m-i-Kvar-d-a, Se-m-i-Kvar-d-e-s, Se-m-<br />
Kvar-eb-i-a...<br />
4. magaliTi formaTa `sesxebisa~<br />
awmKo<br />
awmKo<br />
v-boboqr-ob<br />
boboqr-ob<br />
boboqr-ob-s<br />
v-boboqr-ob-T<br />
boboqr-ob-T<br />
boboqr-ob-en<br />
uwKveteli<br />
uwKveteli<br />
uwKveteli<br />
v-boboqr-ob-d-i<br />
boboqr-ob-d-i<br />
boboqr-ob-d-a<br />
v-boboqr-ob-d-i-T<br />
v-i-boboqr-eb<br />
i-boboqr-eb<br />
i-boboqr-eb-s<br />
v-i-boboqr-eb-T<br />
i-boboqr-eb-T<br />
i-boboqr-eb-en<br />
v-i-boboqr-eb-d-i<br />
i-boboqr-ebd-i<br />
i-boboqr-eb-d-a<br />
v-i-boboqr-eb-d-i-T<br />
mKofadi mKofadi<br />
mKofadi<br />
/<br />
/<br />
/<br />
/<br />
/<br />
/<br />
xolmeobiTi<br />
xolmeobiTi<br />
/<br />
/<br />
/<br />
/<br />
a-v-boboqrd-eb-i<br />
a-boboqrd-eb-i<br />
a-boboqrd-eb-a<br />
a-v-boboqrd-eb-i-T<br />
a-boboqrd-eb-i-T<br />
a-boboqrd-eb-i-an<br />
a-v-boboqrd-eb-od-i<br />
a-boboqrd-eb-od-i<br />
a-boboqrd-eb-od-a<br />
a-v-boboqrd-eb-od-i-T
224<br />
boboqr-ob-d-i-T<br />
boboqr-ob-d-nen<br />
awmK awmK. awmK awmK.<br />
. kavS kavS. kavS<br />
v-boboqr-ob-d-e<br />
boboqr-ob-d-e<br />
boboqr-ob-d-e-s<br />
v-boboqr-ob-d-e-T<br />
boboqr-ob-d-e-T<br />
boboqr-ob-d-nen<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
i-boboqr-eb-d-i-T<br />
i-boboqr-eb-d-nen<br />
v-i-boboqr-eb-d-e<br />
i-boboqr-ebd-e<br />
i-boboqr-eb-d-e-s<br />
v-i-boboqr-eb-d-e-T<br />
i-boboqr-eb-d-e-T<br />
i-boboqr-eb-d-nen<br />
/<br />
/<br />
mKof mKof. mKof mKof.<br />
. kavSirebiTi<br />
kavSirebiTi<br />
kavSirebiTi<br />
/<br />
/<br />
/<br />
/<br />
/<br />
/<br />
a-boboqrd-eb-od-i-T<br />
a-boboqrd-eb-od-nen<br />
a-v-boboqrd-eb-od-i<br />
a-boboqrd-eb-od-i<br />
a-boboqrd-eb-od-a<br />
a-v-boboqrd-eb-od-i-T<br />
a-boboqrd-eb-od-i-T<br />
a-boboqrd-eb-od-nen<br />
II da III seriaSi gagrZeleba aqvs mKofadis orive variants.<br />
formobrivi TvalsazrisiT `awmKos wrisa~ da `mKofadis<br />
wris~ formaTa erT paradigmaSi moqceva, cxadia, ar moxerxdeba;<br />
es igive iqneba, akeTebs akeTebs akeTebs zmnas gaikeTa gaikeTa davuKenoT gverdiT da<br />
uke ukeTebs uke Tebs zmnas _ gakeTda gakeTda. gakeTda<br />
Kalibis mixedviT pirveli rigis zmnebi sul sxva paradigmis<br />
wevrebia da meore rigisa _ sxva paradigmis. `sesxebac~ amitom<br />
daerqva paradigmaTa amgvar `Sevsebas~.<br />
amgvari `sesxebiT~ irGveva formobrivi principi.<br />
Cven Sorsa varT im azrisagan, rom ti tiris ti ris da iti itira iti itira<br />
ra, ra , dgas<br />
da id idge id idge<br />
geba<br />
ba, ba , uKvars uKvars da eKva eKvare eKva eKvare<br />
reba re ba / SeuKvar SeuKvarde<br />
SeuKvar SeuKvarde<br />
deba de ba Tu bo boboq bo<br />
boq boqrobs boq robs<br />
da ibo iboboq ibo iboboq<br />
boqrebs<br />
rebs ar SeiZleba erT paradigmaSi moeqces, oGond er-<br />
Tia: un unda un<br />
da gan gansxvav gan<br />
sxvav sxvavdes sxvav des se seman se seman<br />
manti<br />
tiku<br />
kuri ku ri da for formob for<br />
mob mobriv<br />
riv-se riv se seman<br />
mantiku man ku kuri ku ri<br />
pa para pa<br />
ra radig<br />
digme<br />
mebi<br />
bi. bi<br />
se seman se<br />
man manti<br />
tikur kur pa para pa<br />
ra radig<br />
digmas dig mas vuwodebT im pa para pa<br />
ra radig<br />
digmas<br />
mas, mas , romelSic<br />
formobrivi principi darGveulia da sxvadasxva fuZis mqone<br />
zmnebi erT paradigmaSi mxolod semantikuri principiTaa gaer-<br />
Tianebuli.<br />
for formob for formob<br />
mobriv<br />
riv-se riv se seman<br />
manti manti<br />
tikurs<br />
kurs vuwodeb im paradigmas<br />
paradigmas, paradigmas<br />
paradigmas rome romelSic<br />
rome Sic<br />
orive orive principia principia principia gatarebuli gatarebuli _ _ _ formobrivic da semantik semantiku-<br />
semantik<br />
ric ric. ric SeiZleba martivad formobrivi formobrivi paradigmac paradigmac vuwodoT. ase<br />
rom, sesxebiT Sevsebuli paradigma CvenTvis semantikuri paradigmaa<br />
da sxva, moqmedebiTi Tu vnebiTi gvaris zmnaTa paradigmebi<br />
_ formobrivi (e. i. formobriv-semantikuri) paradigmebia.<br />
semantikuri semantikuri paradigmebi paradigmebi ramdenime saxis SeiZleba iKos:<br />
1. roca paradigmis wevrebi erTi da imave Zireuli mor-
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
femisagan iwarmoeba. Tumca aqac gamoiKofa ramdenime qveJgufi:<br />
a) roca `awmKos wris~ mwkrivTa paradigmas `mKofadis<br />
wresa~ da II-III seriaSi erTi paradigma avsebs:<br />
mef-ob-s<br />
mef-ob-d-a<br />
mef-ob-d-e-s<br />
i-mef-eb-s<br />
i-mef-eb-da<br />
i-mef-eb-d-e-s<br />
i-mef-a<br />
i-mef-o-s<br />
u-mef-i-a<br />
e-mef-a<br />
e-mef-o-s<br />
b) roca mxolod awmKos forma aqvs zmnas da `mKofadis<br />
wrisa~ Tu II-III seriis formebs ivsebs sxva formobrivi paradigmiT.<br />
wev-s i-wv-eb-a<br />
i-wv-eb-od-a<br />
i-wv-eb-od-e-s<br />
i-wv-a<br />
i-wv-e-s<br />
(wolil-a<br />
wolil-iKo<br />
wolil-iKos)<br />
g) roca `awmKos wris~ mwkrivTa paradigmis Sevseba xdeba<br />
`mKofadis wreSi~ orgvari formobrivi paradigmiT, romelTagan<br />
erT-erTs aqvs gagrZeleba II da III seriaSi<br />
s-Zul-s<br />
s-Zul-d-a<br />
s-Zul-d-e-s<br />
_<br />
_<br />
e-Zul-eb-a<br />
e-Zul-eb-od-a<br />
e-Zul-eb-od-e-s<br />
_<br />
_<br />
/<br />
/<br />
/<br />
Se-s-Zul-d-eb-a<br />
Se-s-Zul-d-eb-od-a<br />
Se-s-Zul-d-eb-od-e-s<br />
Se-s-Zul-d-a<br />
Se-s-Zul-d-e-s<br />
225
226<br />
_<br />
_<br />
_<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
_<br />
_<br />
_<br />
Se-s-Zul-eb-i-a<br />
Se-s-Zul-eb-od-a<br />
Se-s-Zul-eb-od-e-s<br />
d) roca `awmKos wris~ mwkrivTa paradigmis Sevseba xdeba<br />
`mKofadis wrisa~ da II-III seriis formebis orgvari paradigmiT:<br />
bibin-eb-s<br />
bibin-eb-d-a<br />
bibin-eb-d-e-s<br />
i-bibin-eb-s<br />
i-bibin-eb-d-a<br />
i-bibin-eb-d-e-s<br />
i-bibin-a<br />
i-bibin-o-s<br />
u-bibin-i-a<br />
e-bibin-a<br />
e-bibin-o-s<br />
/<br />
/<br />
/<br />
/<br />
/<br />
/<br />
/<br />
/<br />
a-bibin-d-eb-a<br />
a-bibin-d-eb-od-a<br />
a-bibin-d-eb-od-es<br />
a-bibin-d-a<br />
a-bibin-d-e-s<br />
abibinebul-a<br />
abibinebul-iKo<br />
abibinebul-iKos<br />
2. meore rigis semantikuri paradigmis wevrebi sxvadasxva<br />
Zireuli morfemisagan warmoebuli zmnuri formebia: ambobs ambobs _<br />
itKvis itKvis _ _ Tqva Tqva. Tqva<br />
ambob-s<br />
amb-ob-d-a<br />
amb-ob-d-e-s<br />
Svreba Svreba Svreba _ _ izams izams _ qna<br />
Svr-eb-a<br />
Svr-eb-od-a<br />
Svr-eb-od-e-s<br />
i-tKv-i-s<br />
i-tK-od-a<br />
i-tK-od-e-s<br />
i-zam-s<br />
i-zam-d-a<br />
i-zam-d-e-s<br />
Tqv-a<br />
Tqv-a-s<br />
u-Tqv-am-s<br />
e-Tqv-a<br />
e-Tqv-a-s<br />
qn-a<br />
qn-a-s
aris aris _ _ iqneba iqneba_ iqneba _ iKos<br />
iKos<br />
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
ar-i-s i-qn-eb-a<br />
i-qn-eb-od-a<br />
i-qn-eb-od-e-s<br />
u-qn-i-a<br />
e-qn-a<br />
e-qn-a-s<br />
i-K-o<br />
i-K-o-s<br />
Kofil-a<br />
Kofil-iKo<br />
Kofil-iKos<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna : 1. sagulisxmo faqtia _ III seria Kvela SemTxveva-<br />
Si II seriis fuZes imeorebs. 2. aq imasac mivaqcevT<br />
KuradGebas, rom amb amb martivi fuZisagan<br />
warmoebuli neitraluri qcevis forma semantikur<br />
paradigmas qmnis.<br />
am paradigmebis gacnoba erTi daskvnis saSualebas gvaZlevs:<br />
rogorc meore rigis paradigmebi (ambobs... aris... Svreba...) ar<br />
SeiZleba CaiTvalos formobriv paradigmad da, Sesabamisad, morfologiuri<br />
analizis faqtad, ise pirveli rigis paradigmebi<br />
ar SeiZleba CaiTvalos formobriv paradigmad. sxvagvarad: `sesxeba~<br />
ar aris morfologiuri faqti... es semantikis sferoa.<br />
rac Seexeba imas, rom am ambobs am<br />
bobs _ itKvi itKvis itKvi _ _ Tqva erT paradigmad<br />
warmogvidgeba, morfologiuri analizis dros unda iTqvas,<br />
rom am ambobs am<br />
bobs aris zmna (is zmnuri forma), romelsac mxolod<br />
awmKos drouli mniSvnelobis gamoxatvis SesaZlebloba<br />
aqvs; Sesabamisad: itKvis itKvis aris is zmna (zmnuri forma), romelsac<br />
ara aqvs awmKos gamoxatvis SesaZlebloba, gamoxatavs mxolod momaval<br />
dros da, Sesabamisad, aseve iTqmis Tqva Tqva formazec _ igi<br />
warsuli drois mniSvnelobas gadmoscems. am martivi fuZis axlandeli<br />
da momavali drois gamoxatva ar xdeba. aseve SeiZleba<br />
iTqvas me mefobs me<br />
fobs da ime imefebs ime imefebs<br />
febs, febs , dgas dgas da id idge id idge<br />
geba<br />
ba, ba , bru brunavs bru navs da ib ibru ib ibru<br />
ru-<br />
ru<br />
227
228<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
nebs nebs da sxva mravali msgavsi SemTxvevis Sesaxeb; anu im zmnebis<br />
Sesaxeb, romlebic `sesxebis gziT ivseben naklul mwkrivebs~.<br />
da Kovelive es xdeba gansxvavebiT im zmnebisagan, romlebic<br />
erTi da imave martivi fuZiT, erTi morfologiuri paradigmis<br />
farglebSi axdenen am droul dapirispirebas: wer wer-s wer s _ da da-wers da wers<br />
_ da dawe da<br />
we wera<br />
ra. ra axlandeli da momavali drois gansxvaveba erTi<br />
mwkrivis farglebSi xdeba zog SemTxvevaSi zmniswinis meSveobiT,<br />
zog SemTxvevaSi _ konteqstis daxmarebiT (ix. $ 5).<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna semantikuri paradigmis agebis saintereso cdas<br />
gvTavazobs a. arabuli. sauGlebeli sistemis semantikurma<br />
analizma mxolod TxrobiTi kilos<br />
formaTa saxiT 9 erTeuli warmoadgina (a. arabuli,<br />
1992); aspeqtis kategoriis `uGlebis (paradigmatul)<br />
kategoriaTa rigSi~ gatanam da, Sesabamisad,<br />
`zmniswinis sauGlebeli fuZis (mwkrivis)<br />
organul nawilad~ miCnevam; `mTeli paradigmis<br />
(uGlebis sistemis) formaluri (fuZisa) da<br />
semantikuri (`diferencialur niSanTa~) maxasia-<br />
Teblebis gaTvaliswinebiT gadaweram~ 16 mwkrivi<br />
mogvca (a. arabuli, 1999).<br />
9999....4444.... zmnaTa zmnaTa zmnaTa zmnaTa daJgufeba daJgufeba daJgufeba daJgufeba mwkrivTa mwkrivTa mwkrivTa mwkrivTa warmoebis warmoebis warmoebis warmoebis<br />
SesaZleblobis SesaZleblobis SesaZleblobis SesaZleblobis mixedviT mixedviT mixedviT mixedviT<br />
zmniswinis rolze, aspeqtis kategoriis mniSvnelobaze da e.<br />
w. mwkrivis elementTa (anu uGlebis kategoriaTa) Sesaxeb mwkrivis<br />
raobis garkvevisas visaubreT; e. w. semantikuri diferencialuri<br />
niSnebi rom araa ucvalebeli da maTi mixedviT mwkrivTa<br />
daxasiaTeba arastabiluria, amis Taobazec gvqonda saubari... magram<br />
es Kovelive exeboda formobriv paradigmas. semantikurad<br />
dasaSvebia sakiTxis ase dasma, miT umetes, Tu erT paradigmad<br />
gaviazrebT c x o v r o b s _ i c x o v r a, a r i s _ i K o _ i q n e b a<br />
formebs... Cveni da warmodgenili Tvalsazrisis sxvaobis safuZveli<br />
mizania _ vagebT formobriv Tu semantikur paradigmas...<br />
formobrivi (anu formobriv-semantikuri) principis gaTvaliswineba<br />
saintereso suraTs warmogvidgens ama Tu im zmnis mier<br />
m w k r i v T a w a r m o e b i s S e s a Z l e b l o b i s m i x e d v i T.
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
anu: r a S e s a Z l e b l o b a a q v s a m a T u i m z m n a s z m n u -<br />
r i f o r m e b i s w a r m o e b i s a.<br />
Tu am principis mixedviT vecdebi zmnaTa daJgufebas, aGmo-<br />
Cndeba, rom SesaZlebelia zmnebi sam Jgufad dalagdes: a) zmnebi,<br />
romelTac mxolod erTi _ awmKo-mKofadis _ mwkrivis forma<br />
moepoveba; b) zmnebi, romelTac mxolod I seriis mwkrivTa formebi<br />
moepoveba da g) zmnebi, romelTac Kvela mwkrivis forma moepoveba;<br />
sqema aseT saxes miiGebs:<br />
a) awmKo-mKofadi; b) awmKo-mKofadi<br />
uwKvetel-xolmeobiTi<br />
I kavSirebiTi<br />
229<br />
g) awmKo-mKofadi<br />
uwKvet.-xolmeobiTi<br />
I kavSirebiTi<br />
wKvetili<br />
II kavSirebiTi<br />
I TurmeobiTi<br />
II TurmeobiTi<br />
III kavSirebiTi<br />
uGlebis Jgufebis gamoKofis dros am faqts gansakuTrebuli<br />
KuradGeba unda mieqces. gavixsenoT: `uGle uGle uGleba uGle ba aGniSnavs piriani<br />
zmnis formacvalebas Kvela mwkrivSi, romelic ki moepoveba<br />
aGebul zmnas~ (a. SaniZe). dazusteba _ `romelic ki moepoveba<br />
aGebul zmnas~ _ gulisxmobs imas, rom Kvela zmnas ara aqvs SesaZlebloba<br />
Kvela mwkrivis formaTa warmoebisa; anu: zmnebi gansxvavdeba<br />
erTmaneTisagan imis mixedviTac, Tu ra S e s a Z l e b -<br />
l o b a a q v s m a s m w k r i v T a w a r m o e b i s a. vfiqrobT: zmnis<br />
formobrivi analizisas zmnaTa daJgufeba am niSnis mixedviT unda<br />
moxdes: r o g o r i a S e s a Z l e b l o b a z m n i s a m w k r i v i s<br />
f o r m a T a w a r m o e b i s a ; sxvagvarad: S e s w e v s T u a r a<br />
z m n a s u n a r i K v e l a m w k r i v i s f o r m a T a w a r m o e b i s a.<br />
mwkrivis formaTa warmoebis SesaZleblobis mixedviT zmnebi<br />
sam Jgufad SeiZleba davKoT; Sesabamisad gveqneba sami tipi<br />
uGlebisa:<br />
I I I ti tipis ti pis uGle uGlebas uGle bas ganekuTvneba is zmnebi, romelTac mxolod<br />
erTi mwkrivis (awmKo-mKofadis) formebi moepovebaT (zemowarmodgenil<br />
msJelobis safuZvelze e. w. `nasesxeb~ formebs mxedve-
230<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
lobaSi ar viGebT). am JgufSi Semova: a) e. w. statikuri vnebi-<br />
Tis formebi: abia abia, abia , abaria abaria, abaria , abadia abadia, abadia<br />
, hb hburavs hb<br />
ravs ravs, ravs , xuravs da misTanani.<br />
b) e. w. mediopasiur zmnaTa erTi nawili: wev wevs, wev , dgas dgas, dgas , Zevs Zevs, Zevs Zevs,<br />
,<br />
sxedan sxedan da sxva.<br />
am tipis zmnebi SeiZleba iKos rogorc erTpiriani, ise orpiriani:<br />
abia abia / ubia ubia, ubia , agia agia / ugia ugia, ugia , agdia agdia / ugdia ugdia, ugdia , asvia / usvia usvia, usvia usvia,<br />
,<br />
afenia enia / ufenia ufenia... ufenia dgas dgas / udgas udgas, udgas , zis / azis azis / uzis uzis... uzis<br />
am tipis zmnaTa uGlebis erTi damaxasiaTebeli niSani is<br />
aris, rom I da II subieqturi piris formebs meSveli zmniT iwarmoeben:<br />
anda:<br />
v-dga-var<br />
dga-xar<br />
v-dga-varT<br />
dga-xarT<br />
v-abari-var<br />
abari-xar<br />
v-zi-var<br />
zi-xar<br />
v-zi-varT<br />
zi-xarT<br />
v-agdi-var<br />
agdi-xar<br />
v-sxed-var-T<br />
sxed-xar-T<br />
v-wevar<br />
wev-xar<br />
v-wevar-T<br />
wev-xar-T<br />
zogi zmnisaTvis I-II subieqturi piris formebi ar Cans<br />
bunebrivi: hburavs, xuravs...<br />
sagulisxmoa is faqtic, rom am tipis zmnebi zmniswins ar<br />
dairTaven. drouli gageba am zmnebisa stabiluria _ awmKos<br />
gageba aqvT (zogadisa Tu konkretulisa).<br />
II tipis uGlebas ganekuTvneba is zmnebi, romlebic mxolod<br />
I seriis mwkrivTa formebs iwarmoebs:<br />
awmKo awmKo-mKofadi<br />
awmKo mKofadi<br />
v-mef-ob<br />
mef-ob<br />
mef-ob-s<br />
v-mef-ob-T<br />
mef-ob-T<br />
mef-ob-en<br />
v-TamaS-ob<br />
TamaS-ob<br />
TamaS-ob-s<br />
v-TamaS-ob-T<br />
TamaS-ob-T<br />
TamaS-ob-en<br />
v-amb-ob<br />
amb-ob<br />
amb-ob-s<br />
v-amb-ob-T<br />
amb-ob-T<br />
amb-ob-en<br />
v-itKv-i<br />
itKv-i<br />
itKv-i-s<br />
v-itKv-i-T<br />
itKv-i-T<br />
itKv-i-an<br />
v-ic-i<br />
ic-i<br />
ic-i-s<br />
v-ic-i-T<br />
ic-i-T<br />
ic-i-an
uwKvetel<br />
uwKvetel-xol<br />
uwKvetel xol xolmeobiTi<br />
xol biTi<br />
v-mef-ob-d-i<br />
mef-ob-d-i<br />
mef-ob-d-a<br />
v-mef-ob-d-i-T<br />
mef-ob-d-i-T<br />
mef-ob-d-nen<br />
I kavSirebiTi<br />
kavSirebiTi<br />
v-mef-ob-d-e<br />
mef-ob-d-e<br />
mef-ob-d-e-s<br />
v-mef-ob-d-e-T<br />
mef-ob-d-e-T<br />
mef-ob-d-nen<br />
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
v-TamaS-ob-d-i<br />
TamaS-ob-d-i<br />
TamaS-ob-d-a<br />
v-TamaS-ob-d-i-T<br />
TamaS-ob-d-i-T<br />
TamaS-ob-d-nen<br />
v-TamaS-ob-d-e<br />
TamaS-ob-d-e<br />
TamaS-ob-d-e-s<br />
v-TamaS-ob-d-e-T<br />
TamaS-ob-d-e-T<br />
TamaS-ob-d-nen<br />
v-amb-ob-d-i<br />
amb-ob-d-i<br />
amb-ob-d-a<br />
v-amb-ob-d-i-T<br />
amb-ob-d-i-T<br />
amb-ob-d-nen<br />
v-amb-ob-d-e<br />
amb-ob-d-e<br />
amb-ob-d-e-s<br />
v-amb-ob-d-e-T<br />
amb-ob-d-e-T<br />
amb-ob-d-nen<br />
v-itK-od-i<br />
itK-od-i<br />
itK-od-a<br />
v-itK-od-i-T<br />
itK-od-i-T<br />
itK-od-nen<br />
v-itK-od-e<br />
itK-od-e<br />
itK-od-e-s<br />
v-itK-od-e-T<br />
itK-od-e-T<br />
itK-od-nen<br />
v-ic-od-i<br />
ic-od-i<br />
ic-od-a<br />
v-ic-od-i-T<br />
ic-od-i-T<br />
ic-od-nen<br />
v-ic-od-e<br />
ic-od-e<br />
ic-od-e-s<br />
v-ic-od-e-T<br />
ic-od-e-T<br />
ic-od-nen<br />
ZiriTadad am JgufSi Semodis is zmnebi, romelTac medioaqtiur<br />
zmnebs vuwodebT _ swavlobs, cxovrobs, amxanagobs,<br />
cruobs, tKuis... garda amisa, ramdenime gardamavali dinamikuri<br />
zmna, e. w. mwkrivSi monacvle zmnebi _ ambobs ambobs, ambobs , itKvis itKvis; itKvis<br />
; Svreba Svreba, Svreba<br />
,<br />
izams izams... izams statikuri zmnebi _ icis icis, icis icis,<br />
, uwKis uwKis... uwKis<br />
da gardauvali dinamikuri<br />
zmnebi _ iqneba iqneba, iqneba , gaeZleba gaeZleba, gaeZleba<br />
, gaemtKuneba<br />
gaemtKuneba...<br />
gaemtKuneba<br />
II Jgufis zmnaTa umetesoba uzmniswinoa, zmniswins ver<br />
iguebs. erTi nawili medioaqtiuri zmnebisa zmniswiniania, magram<br />
zmniswini droisa da aspeqtis gamoxatvis unars moklebulia; es<br />
ZiriTadad moZraobis aGmniSvneli zmnebia: midis midis, midis , mirbis mirbis, mirbis<br />
, mifr mifri- mifr<br />
navs navs... navs ... aseTi SeiZleba iKos mi mi-TamaSobs<br />
mi TamaSobs TamaSobs, TamaSobs , mo mo-TamaSaobs<br />
mo<br />
TamaSaobs tipis<br />
formebic.<br />
aris zmnaTa erTi nawili, romelic KovelTvis zmniswiniania.<br />
zmniswini am SemTxvevaSi zmnuri formis leqsikur<br />
mniSvnelobas gansazGvravs _ gaeZleba gaeZleba, gaeZleba gaeZleba , gaemtKuneba<br />
gaemtKuneba,<br />
gaemtKuneba<br />
, gaewKoba gaewKoba...<br />
gaewKoba<br />
... ...<br />
SeniSvna SeniSvna: SeniSvna 1. ama Tu im tipis uGlebis zmnaTa daxasiaTeba<br />
morfologiuri Tu semantikuri TvalsazrisiT<br />
calke kvlevis sagnad gvesaxeba. am SemTxvevaSi Cven<br />
davkmaKofildebiT mxolod zogadi miTiTebiT<br />
zmnaTa formobriv-semantikur Taviseburebebze.<br />
231
232<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
2. zmniswinisa da zmnuri formis urTiermimarTebis<br />
sakiTxi arsebiT mniSvnelobas iZens, ramdenadac,<br />
rogorc vnaxeT da vnaxavT, aris SemTxvevebi,<br />
a) roca zmna zmniswins saerTod ver iguebs _ me-<br />
me<br />
fobs fobs, fobs , am ambobs am<br />
bobs bobs, bobs , itKvis itKvis, itKvis<br />
, icis icis... icis<br />
adGeg adGegrZe adGeg adGegrZe<br />
rZelebs<br />
lebs, lebs ,<br />
adar adardebs adar adardebs<br />
debs... debs b) roca zmnuri forma zmniswinis gareSe<br />
ar gvxvdeba (erTi da imave semantikiT) _<br />
mi miagebs mi<br />
gebs gebs, gebs , mo moas mo moas<br />
aswa<br />
wavebs<br />
vebs; vebs da daeJe da Je Jere<br />
reba<br />
ba, ba da daiS da<br />
iS iSve<br />
veba<br />
ba... ba ... aGmo-<br />
aGmo<br />
cen cende cen cende<br />
deba<br />
ba, ba ganag ganagrZobs<br />
ganag ganagrZobs<br />
rZobs... rZobs ... g) roca paraleluri<br />
zmniswiniani da uzmniswino variantebi Tanabradaa<br />
dasaSvebi (cxadia, zmniswins garkveuli funqciebi<br />
aqvs am SemTxvevaSi): wers wers da da dawers da<br />
wers wers, wers qris<br />
qris<br />
da mo moqris mo<br />
qris qris... qris<br />
Kovelive amis gaTvaliswineba ama Tu im zmnis<br />
uGlebis paradigmis Sedgenisas aucileblad migvaCnia.<br />
3. zmniswinian zmnebSi, Cveulebriv, erTsa da imave<br />
martiv fuZesTan ramdenime zmniswini SeiZleba<br />
Segvxvdes. zmniswinTa raodenobis sakiTxi sxvadasxva<br />
fuZesTan sxvadasxvagvaria. `zmnuri fuZeebis<br />
leqsikoni~ am TvalsazrisiT naTel suraTs iZleva<br />
(ix. g. gogolaSvili, c. kvantaliani, d. Sengelia,<br />
1989). umetes SemTxvevaSi zmniswinTa Senacvleba<br />
formawarmoebaze gavlenas ver axdens. aseT<br />
SemTxvevaSi msJelobisas mxolod erT-erT zmniswins<br />
moviKvanT, Cveulebriv, neitraluri semantikisas<br />
(neitraluri zmniswinis Sesaxeb ix. c. kvantaliani,<br />
1998).<br />
III III III tipis tipis tipis uGlebas mivakuTvnebT im zmnebs, romelTac Kvela<br />
mwkrivis forma moepovebaT. zmniswini am tipis zmnebTan sagangebo<br />
KuradGebas iqcevs. wina SeniSvna upiratesad zmnebs Seexeboda.<br />
imisda mixedviT, Tu rogoria zmniswinis mimarTeba<br />
zmnur formasTan, ramdenime qveJgufi SeiZleba gamoiKos:<br />
1. zmnebi, romelTac paraleluri _ zmniswiniani da<br />
uzmniswino _ formebi aqvs Kvela mwkrivSi (msJelobis simar-
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
tivisa da suraTis sicxadisaTvis mxolod III piris formas movixmobT):<br />
awmKo awmKo-mKof<br />
awmKo mKof mKofadi mKof adi<br />
uwKvet uwKvet.-xolm<br />
uwKvet xolm xolm. xolm<br />
I I kavSirebiTi<br />
kavSirebiTi<br />
wKvetili<br />
wKvetili<br />
II II kavSirebiTi<br />
kavSirebiTi<br />
I I Tu TurmeobiTi<br />
Tu meobiTi<br />
II II Tu TurmeobiTi<br />
Tu meobiTi<br />
III III III kavSirebiTi<br />
kavSirebiTi<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
(da)-wers<br />
(da)-werda<br />
(da)-werdes<br />
(da)-wera<br />
(da)-weros<br />
(da)-uweria<br />
(da)-ewera<br />
(da)-eweros<br />
(ga)-akeTebs<br />
(ga)-akeTebda<br />
(ga)-akeTebdes<br />
(ga)-akeTa<br />
(ga)-akeTos<br />
(ga)-ukeTebia<br />
(ga)-ekeTebina<br />
(ga)-ekeTebinos<br />
233<br />
(mo)-dreks<br />
(mo)-drekda<br />
(mo)-drekdes<br />
(mo)-drika<br />
(mo)-drikos<br />
(mo)-udrekia<br />
(mo)-edrika<br />
(mo)-edrikos<br />
am JgufSi Semova moqmedebiTi gvaris zmnaTa ZiriTadi<br />
nawili.<br />
2. zmnebi, romelTac mxolod uzmniswino formebi moepoveba<br />
Kvela mwkrivSi:<br />
awmKo awmKo-mKofadi<br />
awmKo awmKo mKofadi<br />
uwKvet uwKvet.-xolm<br />
uwKvet xolm xolm. xolm<br />
I I I kavSir kavSirebiTi<br />
kavSir biTi<br />
wKvetili<br />
wKvetili<br />
II II kavSirebiTi<br />
kavSirebiTi<br />
I I Turme TurmeobiTi<br />
Turme biTi<br />
II II Tu TurmeobiTi<br />
Tu meobiTi<br />
III III kavSirebiTi<br />
kavSirebiTi<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
gvems<br />
gvemda<br />
gvemdes<br />
gvema<br />
gvemos<br />
ugvemia<br />
egvema<br />
egvemos<br />
icxovrebs<br />
icxovrebda<br />
icxovrebdes<br />
icxovra<br />
icxovros<br />
ucxovria<br />
ecxovra<br />
ecxovros<br />
iJdeba<br />
iJdeboda<br />
iJdebodes<br />
iJda<br />
iJdes<br />
mJdara<br />
mJdariKo<br />
mJdariKos<br />
am qveJgufSi Semova ZiriTadi nawili im zmnebisa, romlebic<br />
specialur literaturaSi saSuali gvaris zmnaTa monacvled miiCneva<br />
mKofadis wresa da II-III seriebis mwkrivebSi: iazrovnebs,<br />
iarsebebs, imetKvelebs, itrialebs (is), ieyvianebs, ieqimebs, igulisxmebs...<br />
idgeba, iwveba...<br />
aq gaerTiandeba aseve nawili dinamikuri gardamavali Tu<br />
gardauvali zmnebisa: amxilebs, awamebs, brZanebs, Sobs, udepeSebs,<br />
TanaugrZnobs, umzers... asazrdoebs, aSromebs da sxva.<br />
3. zmnebi, romelTac mxolod zmniswiniani formebi moepovebaT<br />
Kvela mwkrivSi:
234<br />
awmKo awmKo-mKofadi<br />
awmKo mKofadi<br />
uwKvet uwKvet.-xolm<br />
uwKvet xolm xolm. xolm<br />
I I kavSirebiTi<br />
kavSirebiTi<br />
wKvetili<br />
wKvetili<br />
II I kavSirebiTi<br />
I I Tu TurmeobiTi<br />
Tu meobiTi<br />
II II Tu TurmeobiTi<br />
Tu meobiTi meobiTi<br />
III III III kavSirebiTi<br />
kavSirebiTi<br />
kavSirebiTi<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
aG-iqvams<br />
aG-iqvamda<br />
aG-iqvamdes<br />
aG-iqva<br />
aG-iqvas<br />
aG-uqvams<br />
aG-eqva<br />
aG-eqvas<br />
gan-agrZobs<br />
gan-agrZobda<br />
gan-agrZobdes<br />
gan-agrZo<br />
gan-agrZos<br />
gan-ugrZvia<br />
gan-egrZo<br />
gan-egrZos<br />
aGmo-cendeba<br />
aGmo-cendeboda<br />
aGmo-cendebodes<br />
aGmo-cenda<br />
aGmo-cendes<br />
aGmo-cenebula<br />
aGmo-cenebuliKo<br />
aGmo-cenebuliKos<br />
am qveJgufSi Semova umTavresad is zmnebi, romelTac zmniswinTa<br />
arqauli formebi Semoinaxes (aGiarebs, aGnusxavs, auTqvams,<br />
aGyuravs... ganmuxtavs, ganavrcobs... warmoSobs... STaagonebs...).<br />
aris sxva SemTxvevebic (dasZens, miirTmevs, miqaravs, mouwodebs...),<br />
umTavresad iseTi, roca zmniswinis moSoreba zmnas<br />
leqsikur mniSvnelobas Seucvlis....<br />
4. zmnebi, romelTac I seriis mwkrivebSi paraleluri _<br />
zmniswiniani da uzmniswino _ formebi moepovebaT, xolo II da III<br />
seriis mwkrivebSi _ mxolod zmniswiniani:<br />
awmKo awmKo-mKof<br />
awmKo mKof mKof. mKof<br />
uwKv uwKv.-xolm<br />
uwKv uwKv xolm xolm. xolm<br />
I I kavSir kavSir. kavSir<br />
wKvetili<br />
wKvetili<br />
II II II kavSir kavSir. kavSir<br />
I I Turm Turm. Turm<br />
II II Turm Turm. Turm<br />
III III III kavSir kavSir. kavSir<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
(ga)-Tbeba<br />
(ga)-Tbeboda<br />
(ga)-Tbebodes<br />
ga-Tba<br />
ga-Tbes<br />
ga-mTbara<br />
ga-mTbariKo<br />
ga-mTbariKos<br />
(da)-emaleba<br />
(da)emaleboda<br />
(da)-emalebodes<br />
da-emala<br />
da-emalos<br />
da-malvia<br />
da-malvoda<br />
da-malvodes<br />
(ga)-keTdeba<br />
(ga)-keTdeboda<br />
(ga)-keTdebodes<br />
ga-keTda<br />
ga-keTdes<br />
ga-keTebula<br />
ga-keTebuliKo<br />
ga-keTebuliKos<br />
am qveJgufSi Semova umTavresad vnebiTi gvaris zmnebi.<br />
III tipis uGlebis zmnebSi zmniswini polifunqciuria:<br />
xSirad erTdroulad ramdenime funqciis gamomxatveli.<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna a) e. w. medioaqtiur zmnebTan aris tendencia mo mo-, mo<br />
,<br />
wa wa- wa zmniswinTa specifikuri funqciiT gamoKenebisa<br />
(waibavSvebs, waipoetebs... moibeJiTebs, moisulelebs...).<br />
zmnebi, romlebic amgvari funqciiT ga-
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
235<br />
moiKenebs zmniswinebs, mesame JgufSi Seva _ zmniswins<br />
Kvela mwkrivSi SeinarCunebs.<br />
b) imisda mixedviT, Tu ra semantikas aniyebs<br />
zmniswini zmnur formas, erTi da igive zmna sxvadasxva<br />
zmniswiniT SeiZleba sxvadasxva JgufSi moxvdes.<br />
g) aseve: SeiZleba erTi da igive zmna zogJer sxvadasxva<br />
tipis uGlebaSi moxvdes imisda mixedviT,<br />
Tu ra mniSvnelobiT gamoiKeneba. mag.: scems scems scems _<br />
mniSvnelobiT `deda bavSvs scems~ III tipis uGlebisa<br />
iqneba, xolo mniSvnelobiT `Tma koyebamde<br />
scems~ _ II tipis uGlebisa. aseve: cris cris _ mniSvnelobiT<br />
`qali fqvils cris~ III tipis uGlebis<br />
zmnaa, xolo mniSvnelobiT `wvima cris~ _ II tipis<br />
uGlebisa.<br />
mwkrivis formaTa warmoebis SesaZleblobaTa mixedviT zmnebis<br />
daJgufebam erTi saintereso faqtic warmoaCina:<br />
a) Tu zmnas aqvs uwKvetel-xolmeobiTisa da I kavSirebiTis<br />
formebi, aucileblad eqneba awmKo-mKofadis formac. b) Tu<br />
zmnas aqvs II da III seriis mwkrivTa formebi, aucileblad eqneba I<br />
seriis mwkrivTa formebic.<br />
wesi Seqcevadi araa: zmnas SeiZleba hqondes awmKo-mKofadis<br />
forma, magram ar ewarmoebodes sxva mwkrivis formebi. anda:<br />
zmnas SeiZleba hqondes I seriis mwkrivTa formebi, magram ar<br />
ewarmoebodes II da III seriis formebi.<br />
es faqtebi garkveulad mxars mxars uyers uyers mwkrivTa mwkrivTa tradiciul<br />
tradiciul<br />
daJgufebas<br />
daJgufebas,<br />
daJgufebas , mis mis marTebulobas<br />
marTebulobas...<br />
marTebulobas<br />
...<br />
erTi saintereso kanonzomierebac irkveva: Tu zmnas aqvs<br />
uwKvetel-xolmeobiTis forma, eqneba I kavSirebiTic. aseve _ Tu<br />
zmnas aqvs wKvetilis forma, eqneba II kavSirebiTic. faqti imiTaa<br />
saintereso, rom uwKvetel-xolmeobiTi da I kavSirebiTi, erTi<br />
mxriv, da wKvetili da II kavSirebiTi, meore mxriv, urTierTCanacvlebuli<br />
formebia. aseTive damokidebuleba araa awmKomKofadsa<br />
da uwKvetel-xolmeobiTs Soris. es ori mwkrivi erTmaneTs<br />
xazovani principiT miemarTeba.
236<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna is, rac iTqva axali qarTulis sistemis magaliTze,<br />
iTqmis Zveli qarTulisa da dialeqtebis sistemaTa<br />
mimarTac. gansxvavebuli mwkrivebi am kanonzomierebas<br />
ar arGvevs. I xolmeobiTi (uwKvetlis<br />
xolmeobiTi) Canacvlebis principiT miemarTeba<br />
uwKvetelsa da I kavSirebiTs, xolo II xolmeobiTi<br />
_ wKvetilsa da II kavSirebiTs. Sesabamisad,<br />
Tu zmnas aqvs uwKvetlis forma, eqneba uwKvetlis<br />
xolmeobiTic; aseve: Tu gvaqvs wKvetilis forma,<br />
gveqneba II xolmeobiTic. sxvagvarad: urTierTCanacvlebad<br />
formaTagan Tu arsebobs erT-erTi, iqneba<br />
danarCenic.<br />
Cveni azriT, JerJerobiT amouxsneli, magram saintereso kanonzomiereba<br />
Cans dafaruli am faqtebSi.<br />
$ $ 10 10. 10<br />
. supletivizmi supletivizmi mwkrivTa mwkrivTa warmoe warmoebaSi<br />
warmoe warmoebaSi<br />
baSi<br />
aGiniSna, rom mwkrivis paradigmaSi erTiandeba zmnis piriani<br />
formebi, romlebic gansxvavebulia erTmaneTisagan mxolod<br />
zmniswiniT, pirisa da ricxvis niSnebiT. zmniswinis, pirisa da<br />
ricxvis niSnebis CamoSorebiT mwkrivis fuZes viGebT. ese igi:<br />
mwkrivis paradigmis wevrebisaTvis fuZe saerToa.<br />
magram aris SemTxvevebi, roca mwkrivis paradigmaSi Semavali<br />
romelime wevris fuZe sxvaobs mwkrivis saerTo fuZisagan;<br />
erTi da imave mwkrivis paradigmaSi sxvadasxva fuZe iKris Tavs.<br />
amgvarad, warmoiqmneba supleturi paradigmebi.<br />
saerTod, lingvisturi leqsikonebis mixedviT, supletivizmi<br />
iseTi gramatikuli movlenaa, roca erTi paradigmis fargleb-<br />
Si xdeba Zirisa Tu fuZis monacvleoba (j. maruzo, 1960; o. axmanova,<br />
1969).<br />
qarTuli enis masalaze msJelobisas zmnis sistemaSi supleturad<br />
miiCneva e. w. ricxvisa Tu mwkrivis mixedviT monacvle zmnebi:
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
daJda daJda is _ dasxdnen dasxdnen isini<br />
abia abia is mas _ asxia asxia isini mas<br />
anda: aris aris _ iqneba iqneba iqneba _ iKo<br />
iKo<br />
Svreba Svreba Svreba _ _ izams izams _ qna<br />
qna<br />
Kvela SemTxvevaSi saubaria martiv fuZeTa monacvleobaze:<br />
uGlebis sistemaSi erTsa da imave mwkrivSi Tu sxvadasxva<br />
mwkrivSi sxvadasxva zmnebia warmodgenili. faqtobriv, am<br />
SemTxvevaSi saqme gvaqvs semantikuri principis mixedviT<br />
sxvadasxva zmnaTa erT paradigmaSi gaerTianebisa. amgvar<br />
SemTxvevebs Cven semantikuri paradigmebi vuwodeT.<br />
ganmartebis mixedviT supletivizmad unda CaiTvalos ara<br />
marto martiv fuZeTa, aramed mwkrivTa paradigmaSi saKrdeni<br />
fuZeebis sxvaobis SemTxvevac.<br />
rogorc vTqviT, qarTulSi aris SemTxvevebi, roca erTi<br />
mwkrivis paradigmaSi sxvadasxva saKrdeni fuZea gamoKenebuli.<br />
magaliTad, Zveli qarTulis:<br />
val val<br />
val<br />
x-val val<br />
val val-s val<br />
val val-T val val<br />
x-val val val-T val<br />
vlen vlen-an vlen<br />
mravlobiTi ricxvis III piris vlen vlen saKrdeni fuZe gansxvavebulia<br />
sxva piris formaTa saKrdeni fuZisagan _ val val. val<br />
amgvar<br />
SemTxvevebs vuwodebT Cven supletivizms.<br />
supleturi paradigmebi qarTulSi ZiriTadad awmKos formebSi<br />
iCens Tavs; moviKvanT Zveli qarTulis nimuSebs:<br />
wev<br />
wev<br />
gav av<br />
da<br />
da<br />
wvan<br />
wvan<br />
gvan gvan<br />
gvan<br />
v-wev wev<br />
s-wev wev<br />
wev wev-s wev<br />
v-h-gav gav<br />
v-wev wev wev-T wev<br />
s-wev wev wev-T wev<br />
wwvan<br />
w<br />
an an-an an<br />
v-h-gav gav gav-T<br />
gav<br />
237
238<br />
ƒam<br />
ƒam<br />
rwam<br />
rwam<br />
dga<br />
dga<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
da<br />
da<br />
da<br />
ƒman<br />
ƒman<br />
rwman rwman<br />
rwman<br />
dgan<br />
dgan<br />
h-gav gav<br />
h-gav gav gav-s gav<br />
v-ƒam ƒam ƒam<br />
h-ƒam ƒam<br />
ƒam ƒam-s ƒam<br />
v-h-rwam rwam<br />
h-rwam rwam<br />
h-rwam rwam rwam-s rwam<br />
v-dga dga<br />
s-dga dga<br />
dga dga-s dga<br />
h-gav gav gav-T gav<br />
h-gvan gvan gvan-an gvan<br />
v-ƒam ƒam ƒam-T ƒam<br />
h-ƒam ƒam ƒam-T ƒam<br />
ƒman ƒman-an ƒman<br />
v-h-rwam rwam rwam-T rwam<br />
h-rwam rwam rwam-T rwam<br />
h-rwman rwman rwman-an rwman<br />
v-dga dga dga-T dga<br />
s-dga dga dga-T dga<br />
dgan dgan-an dgan<br />
SeniSvna SeniSvna: SeniSvna 1. wev wev wev _ wvan wvan, wvan , Kav Kav _ _ Kvan Kvan, Kvan , gav gav _ _ gvan gvan, gvan , dga dga _<br />
_<br />
dgan dgan zmnaTa paradigmebi supleturia axal qar-<br />
TulSic. sxvaobas Zveli qarTulisagan is qmnis,<br />
rom I-II piris formebma meSveli zmna dairTes:<br />
v-dga-var<br />
dga-xar<br />
dga-s<br />
v-dga-varT<br />
dga-xarT<br />
dgan-an<br />
2. am SemTxvevaSi Cvens mizans ar Seadgens III piris<br />
mravlobiTis formaSi dadasturebuli an elementis<br />
raobis kvleva. arsebiTi isaa CvenTvis, rom es<br />
elementi saKrdeni fuZis nawilia. Tumca vTqvaT<br />
isic, rom a. SaniZis azriT, am formebSi an Temis<br />
niSania, naSTis saxiT SemorCenili (a. SaniZe,<br />
1973, gv. 416).<br />
supletur paradigmebs dialeqtebSic vadasturebT. imerulis<br />
magaliTebia:<br />
me-v-itan itan<br />
me-itan itan<br />
me-itan itan itan-s itan<br />
me-v-ixmar ixmar<br />
me-ixmar ixmar<br />
me-ixmar ixmar ixmar-s ixmar<br />
we-v-iKvan iKvan<br />
we-iKvan iKvan<br />
we-iKvan iKvan iKvan-s<br />
iKvan
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
me-v-itan itan itan-T itan<br />
me-itan itan itan-T itan<br />
me-itaneb itaneb itaneb-en itaneb<br />
me-v-ixmar ixmar ixmar-T ixmar<br />
me-ixmar ixmar ixmar-T ixmar<br />
me-ixmareb ixmareb ixmareb-en ixmareb<br />
we-v-iKvan iKvan iKvan-T iKvan<br />
we-iKvan iKvan iKvan-T iKvan<br />
we-iKvaneb iKvaneb iKvaneb-en iKvaneb<br />
mesame piris mravlobiTi ricxvis forma -eb eb Temis niSans<br />
warmoaCens, rac sxva formebSi ar dasturdeba.<br />
miuTiTeben agreTve, rom zemoimerulSi -av av TemisniSniani<br />
Kvela zmna subieqturi mesame piris mravlobiT ricxvSi -ev ev<br />
sufiqss dairTavs -av av av-is av nacvlad.<br />
v-xnav xnav<br />
xnav<br />
xnav<br />
xnav xnav-s xnav<br />
v-xnav xnav xnav-T xnav<br />
xnav xnav-T xnav<br />
xnev xnev-en xnev (q. ZoweniZe, 1973).<br />
saKrden fuZeTa sxvaoba aqac faqtia: xnav xnav da xnev xnev. xnev am<br />
SemTxvevaSi saqme gvaqvs ara xmovanmonacvleobasTan, aramed av da<br />
ev elementTa sxvaobasTan. msgavs viTarebaze mianiSneben zemorayulSic<br />
(S. ZiZiguri, 1970).<br />
saintereso viTarebaa mesxurSi. aq Taviseburia Temis ni-<br />
SanTa sistema: saliteraturo qarTulisaTvis damaxasiaTebel<br />
Temis niSnebs aq nariani formantebi cvlis: v-baZ-an an (v-baZ-av).<br />
v-kr-an an (v-kr-av), v-rg-an an an (v-rg-av), v-aq-en en (v-aq-eb), v-icv-an an (v-icvam),<br />
v-ap-on on (v-ap-ob), v-grZn-on on (v-grZn-ob), v-K-on on (v-K-of)... magram<br />
`awmKos mr. r. III pirSi aq nebismieri nariani sufiqsis nacvlad<br />
damowmebulia -eb eb eb~ eb (m. beriZe, 1980).<br />
v-baZ baZ baZ-an baZ an<br />
baZ baZ-an baZ an<br />
baZ baZ-an baZ an an-s an<br />
v-baZ baZ baZ-an baZ an an-T an<br />
baZ baZ-an baZ an an-T an<br />
baZ baZ-eb baZ eb eb-en. eb<br />
amgvarad, erTi paradigmis farglebSi erTmaneTs daupirispirda<br />
ori saKrdeni fuZe baZ baZ-an baZ<br />
an an da baZ baZ-eb baZ<br />
eb da sxva.<br />
aseve: v-kr kr kr-an kr an da kr kr-eb kr eb eb-en, eb v-rg rg rg-an rg an da rg rg-eb rg<br />
eb eb-en, eb v-a-q-en en en da aq-eb<br />
eb eb-en, eb v-i-cv cv cv-an cv an da i-cv cv cv-eb cv eb eb-en, eb v-a-p-on on º en da a-p-eb eb eb-en eb º a-p-ob ob ob- ob<br />
en, v-grZn grZn grZn-on grZn on da grZn grZn-eb grZn eb eb-en eb º grZn grZn-ob grZn ob ob-en, ob v-K-on on da K-eb eb eb-en eb<br />
(`Kofen~) da misT.<br />
239
240<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
gansakuTrebiT sainteresod gveCveneba is faqti, rom erTi<br />
mwkrivis paradigmaSi gansxvavebul fuZes subieqturi mesame piris<br />
mravlobiTi ricxvis forma gamoiKenebs. Tu Zveli qarTulis<br />
val val-s val da vlen vlen-an vlen tipis supletivizms raime arqauli movlenis<br />
niSnad miviCnevT, amasve ver vitKviT dialeqtur monacemTa mimarT:<br />
aq aSkarad axal tendenciasTan gvaqvs saqme, Tumca principi<br />
supletivizmisa araa axali, faqtia Zvel qarTulSic.<br />
dasmul sakiTxTan dakavSirebiT sainteresoa Zvel qar-<br />
TulSi -av av da -am am am TemisniSnian zmnaTa uwKvetlis warmoeba.<br />
rogorc cnobilia, av da am TemisniSnian zmnaTa uwKvetlis<br />
paradigmaSi gansxvavebul viTarebas gviCvenebs I-II piris formebi<br />
III pirTan mimarTebiT.<br />
v-kl kl kl-ev kl ev ev-d-(i) ev<br />
h-kl kl kl-ev kl ev ev-d-(i) ev<br />
kl kl-v-id kl id id-a id<br />
v-kl kl kl-ev kl ev ev-d-i-T ev<br />
h-kl kl kl-ev kl ev ev-d-i-T ev<br />
kl kl-v-id kl id id-es id<br />
v-dg dg dg-em dg em em-d-(i) em<br />
s-dg dg dg-em dg em em-d-(i) em<br />
dg dg-m-id dg<br />
id id-a id<br />
v-dg dg dg-em dg em em-d-i-T em<br />
s-dg dg dg-em dg em em-d-i-T em<br />
dg dg-m-id dg<br />
id id-es id<br />
vvaraudobT, rom III piris formebSi gamovlenili -id id id morfologiurad<br />
damoukidebeli odenobaa, d-s badali (ix. $ 14).<br />
v, , m ki -av av av, av , -am am sufiqsTa fonetikuri (xmovandakarguli) varianti.<br />
amdenad, I-II pirisaTvis kl kl-ev kl ev ev-d ev saKrdeni fuZe gamoiKofa, IIIsaTvis<br />
kl kl-v-id kl id id. id saKrden fuZeTa sxvaoba aSkaraa. supletivizmic<br />
faqtia. sainteresod gveCveneba is, rom am SemTxvevaSic III piris<br />
forma upirispirdeba I-II piris formebs...<br />
msgavsi viTareba qarTuli enis dialeqtebSicaa damowmebuli:<br />
TuSurSi, xevsurulsa da fSaur dialeqtebSi, rogorc<br />
aGiniSna, xolmeobiTis warmoeba amave principzea damKarebuli: I-<br />
II piris formaSi -id id (TuSur-xevsurulSi) an -od od (fSaurSi)<br />
formantebia warmodgenili, mesame pirSi _ ara:<br />
xevsuruli _ v-aG aG aG-id aG id id-˜ id<br />
aG aG-id aG id id-˜ id<br />
aG aG-i-s aG<br />
v-aG aG aG-id aG id id-i-T id<br />
aG aG-id aG id id-i-T id<br />
aG aG-i-an<br />
aG
Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />
fSauri _ v-aG aG aG-od aG od od-i od<br />
aG aG-od aG od od-i od<br />
aG aG-i-s aG<br />
v-aG aG aG-od aG od od-i-T od<br />
aG aG-od aG od od-i-T od<br />
aG aG-i-an aG<br />
mesame piris formaTa saKrdeni fuZe I-II pirisagan aqac sxvaobs.<br />
supletivizmi aqac faqtia.<br />
Tu Zvel qarTulSi awmKosa da uwKvetelSi supleturi<br />
warmoeba mwkrivTa paradigmebisa mxolod garkveuli tipis zmna-<br />
TaTvisaa damaxasiaTebeli (awmKoSi statikur zmnebTan, xolo<br />
uwKvetelSi av da am TemisniSnebTan), zogma dialeqtma (mag. mesxurma)<br />
es principi awmKoSi Kvela zmnaze gaavrcela... aseve bolomdea<br />
gatarebuli es principi xolmeobiTebis warmoebaSi Tu-<br />
SurSi, xevsurulsa da fSaurSi.<br />
Zveli Tu axali saliteraturo enisa da dialeqtebis monacemTa<br />
gamowvlilviT Seswavla albaT faqtebs gaamravlebs. saki-<br />
Txis dasmisaTvis, vfiqrobT, esec sakmarisia.<br />
supletivizmi mwkrivTa warmoebaSi sagangebo movlenaa. igi<br />
arGvevs mwkrivis paradigmis agebis saerTo princips _ mwkrivis<br />
saKrdeni fuZis princips (gavixsenoT: mwkrivi aerTianebs mxolod<br />
pirisa da ricxvis niSnebiT gansxvavebul formebs): erTi mwkrivis<br />
paradigmaSi Semaval formebs saerTo saKrdeni fuZe unda<br />
hqondeT; sxvadasxva saKrdeni fuZe sxvadasxva mwkrivis formaTa<br />
warmoebis safuZvelia... supletivizmis movlena axsnas moiTxovs...<br />
Cven amJerad faqtis aGweriT vkmaKofildebiT.<br />
241
nawili nawili<br />
nawili<br />
meore meore<br />
meore<br />
Tavi Tavi mesame<br />
mesame<br />
Tavi Tavi meoTxe meoTxe<br />
meoTxe<br />
Tavi Tavi mexuTe<br />
mexuTe<br />
Tavi Tavi meeqvse<br />
meeqvse<br />
zmnuri zmnuri formawarmoebis formawarmoebis sakiTxebi<br />
sakiTxebi<br />
pirisa pirisa da da ricxvis ricxvis niSanTa niSanTa sistem sistemis sistem is sakiTxebi<br />
sakiTxebi<br />
qarTulSi<br />
qarTulSi<br />
I I seriis seriis formaTa formaTa warmoebis warmoebis sakiTxebi<br />
sakiTxebi<br />
sakiTxebi<br />
II seriis seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
III II sseriis<br />
s eriis formaTa warmoebis sakiTxebi
Tavi Tavi III III. III pirisa da ricxvis niSanTa sistemis<br />
sakiTxebi qarTulSi<br />
$ $ 11 11. 11<br />
. kiTxvebi kiTxvebi da SeniSvnebi subieqturi meore<br />
da da da obieqturi obieqturi mesa mesame mesa<br />
me me piris piris niSanTa niSanTa Sesaxeb Sesaxeb<br />
11 11....1 11 11 1 1 1 ````xan xan xanme xanme<br />
meto meto<br />
toba toba<br />
ba~~~~____````ha ba ha haeeeeme ha me meto meto<br />
tobis tobis~<br />
bis bis~<br />
~ ~ Ta Taooooba Ta Ta ba baze baze<br />
ze ze<br />
mgoni arcerT movlenas qarTuli zmnis analizisas imdeni<br />
KuradGeba ar miqcevia, ramdenic subieqturi meore da obieqtu-<br />
ri mesame (S2O3) piris niSnebs. praqtikul gramatikebs ar vgulisxmob<br />
me amJerad (iqac Jerovnad iKo masze msJeloba).<br />
es movlena sagangebo mecnieruli Seswavlis sagani gaxda<br />
a. S a n i Z i s gamokvlevaSi `qarTuli kiloebi mTaSi~ (1915 w.)<br />
da misive sadoqtoro disertaciaSi(1919 w.).<br />
movlenis ganviTarebis istoriaSi sami etapi gamoiKofa _<br />
xanmetoba, haemetoba da sannarevoba.<br />
x a n m e t i Zeglebi TariGdeba V-VII saukuneebiT, h a e m e -<br />
t i Zeglebi _ VII-IX saukuneebiT, s a n n a r e v i Zeglebi dasturdeba<br />
IX saukunidan.<br />
movlenis Seswavlis istoriidan:<br />
x a n m e t o b i s a T v i s pirvelad (Cveni Tvalsawieridan)<br />
giorgi mTawmidels miuqcevia KuradGeba: `vinc vin daswerdeT,<br />
Tu amisgan Jer-giCndes dawera , GmrTisaT‚s sitKuaTa nu scvalebT,<br />
aramed viTarca aqa sweria, egre dawereT; da Tu ara<br />
ra me gaSundes, Cuenni Kovelni saxarebani pirveliTgan wmidad<br />
Targmnilnia da keTilad _ xan xanmet xan xanmet<br />
metni<br />
nica<br />
ca da sabawmindurnica~ (a.<br />
SaniZe, 1981, gv. 283)... terimni `xanmeti~ gamocanad rCeboda...<br />
gasuli saukunis ocian wlebSi qarTul filologiaSi sworupovar<br />
aGmoCenad iqna miCneuli xanmeti teqstebis mikvleva; gairkva<br />
termini xan xanmet xan xanmet<br />
met-is met mniSvneloba; analogiiT Seiqmna termini<br />
ha haeme ha<br />
me meti<br />
ti. ti<br />
xanmeti teqstebis aGmoCenas misi aGmomCeni i v a n e J a v a -
246<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
x i S v i l i ase afasebs: `viTarca saqristiano mwerlobis uZvels<br />
Zeglebs, maT mniSvneloba aqvT, rasakvirvelia, saerTod mecnierebisaTvis<br />
_ saxarebisa, dabadebisa da apokriful nawarmoebTa<br />
teqstis istoriisa da kritikisaTvis, magram metadre qar-<br />
Tuli filologiuri mecnierebisaTvisaa Zvirfasi. es Zeglebi, misTvis<br />
unda Seiqmnes qvakuTxedad rogorc qarTuli damwerlobisa<br />
da mwerlobis Zeglebi, es xelnawerebi ara erTi qarTuli<br />
<strong>enaTmecnierebis</strong>a, mwerlobisa da kulturis istoriis pirvelxarisxovani<br />
sadavo sakiTxebis gadayris saSualebasac gvaZleven~ (i.<br />
JavaxiSvili, 1949, gv. 297-298).<br />
a k a k i S a n i Z i s Sefaseba: `uZvelesi qarTuli teqstebis<br />
aGmoCena farTo horozontebs gviSlis Tvalwin mravalmxriv.<br />
Tu JerJerobiT ar xerxdeba maTi qronologiurad gansazGvra<br />
sruli zedmiwevnilobiT, is mainc cxadia, rom aq, Kovel SemTxvevaSi,<br />
arabobamdel literaturasTan gvaqvs saqme. maSasadame, arab-<br />
Ta Semosevis wina xanebSi (e. i. meSvide saukunis naxevramde) arsebuli<br />
qarTuli mwerloba ar daGupula ise katastrofulad,<br />
rogorc es aqamomde gvegona, vinaidan, Cvenda bedad, zogi ram am<br />
epoqisa daGupvisagan gadaurCenia palimfsestebs. es faqti<br />
uaGresi mniSvnelobisaa rogorc literaturisa da enis istoriis,<br />
ise paleografiisaTvisac. amieridan qarTuli istoriuli dialeqtologia<br />
mkveTr safuZvels poulobs da SesaZlebeli xdeba<br />
mravali bundovani istoriul-literaturuli sakiTxis gamorkveva~<br />
(a. SaniZe, 1981, gv. 281-282).<br />
ga gaxse ga<br />
xse xsene<br />
nebi<br />
bisa<br />
saTvis<br />
Tvis: Tvis x a n m e t ZeglebSi x gamoxatavda: a) subieqtur<br />
meore pirs (x-ar, x-akeTeb...); b) obieqtur mesame pirs (Sex-uabT,<br />
mi-x-ca...); g) awarmoebda ufroobiTi xarisxis formebs (xumJobÀs,<br />
x-udidÀs...); d) gvqonda i-nian vnebiTebSi (x-iKo, x-iqmna...).<br />
haemet ZeglebSi xanis adgils hae iyers (hcemdes, hyamT,<br />
h‚Kav...).<br />
sannarev periodSi garkveul fonetikur garemoSi h-s enacvleba<br />
s (dTt Zcw JCy Tanxmovnebis win); danarCeni Tanxmovnebis<br />
win h aris warmodgenili. sxva SemTxvevaSi (xmovnebisa da zogJer<br />
zogierT TanxmovanTa win) h ikargeba.<br />
sainteresoa: ra cvlilebasac ganicdis prefiqsi erT SemTxvevaSi<br />
(gamoKenebis oTxi SemTxvevidan), igive cvlileba xdeba
Tavi III. pirisa da ricxvis niSanTa sistemis sakiTxebi qarTulSi 247<br />
sxva SemTxvevaSic. erTi `gamonaklisi~: haemet da sannarev Zegleb-<br />
Si SemorCenilia ori xanmeti forma: x-ar, x-val (x-ved). da erTerTi<br />
arsebiTi kiTxva: ram ram ram gamo gamoiw gamo gamoiw<br />
iwvia iw via am ori for formis for<br />
mis mis Semo Semonax Semo<br />
nax naxva<br />
va? va<br />
amas fonologiuri safuZveli ar unda hqondes.<br />
v-ar<br />
x-ar<br />
ar-s<br />
mo-ved<br />
mo-x-ued<br />
mo-vida<br />
erTgan xmovniswina poziciaSia Semonaxuli prefiqsi, meoregan<br />
_ Tanxmovniswina poziciaSi; Tu meore SemTxvevaSi SeiZleba<br />
daSveba imisa, rom I da II piris formaTa sxvaobisaTvis Semogvenaxa<br />
x (Sdr.: brZanebiTi II pirisa _ mo-ved!), amasve ver vitKviT<br />
pirvel SemTxvevaSi _ sxvaoba isedac gveqneboda... arada, es ori<br />
zmna am formiT gvxvdeba qarTuli enis ganviTarebis Kvela etapze,<br />
Kvela dialeqtsa Tu samwerlobo qarTulSi.<br />
ra xdeba? axsna yirs... gamonaklisia...<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna v. Tofurias mowafe (b. JorbenaZe) igonebda: v. Tofuria<br />
itKoda, ana analo ana analo<br />
logia lo gia da gamo gamonak gamo<br />
nak nakli<br />
lisi si ga gayir ga<br />
yir-<br />
ve vebis ve bis ax axsna ax<br />
sna snaao... sna ... cnobili Segonebaa: Kvela `gamonakliss~<br />
aqvs wesi... `gamonaklisad~ rCeba faqti<br />
manam, sanam am wess mivagnebT... zemowarmodgenili<br />
gamonaklisis wesi ucnobia...<br />
principuli xasiaTisa aris problema x a n m e t o b i s a da<br />
h a e m e t o b i s urTierTmimarTebisa.<br />
gavixsenebT: x a n m e t i Z e g l e b i qronologiurad win<br />
uswrebs h a e m e t Z e g l e b s. udavod momxiblavi Cans a. S a -<br />
n i Z i s e u l i axsna am faqtisa: `CemTvis ueyvelia, rom gansxvaveba<br />
maT Soris imdenad qronologiuri ki ar aris, ramdenad dialeqturi,<br />
e. i. isini imdenad sxvadasxva epoqas ki ar ekuTvnian,<br />
ramdenad sxvadasxva kilos. xanmeti teqstebi erT kilozea dawerili<br />
da haemeti ki _ meoreze~ (a. SaniZe, 1923, gv. 311). saer-<br />
Tod, erTi da imave faqtis orgvari (an mravalgvari) gamoxatvis<br />
SemTxvevaSi sxvadasxva dialeqturi warmomavlobis moSvelieba SeiZleba<br />
martiv gamosavlad miviCnioT (iseve, rogorc analogia da
248<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
gamonaklisi _ xSir SemTxvevaSi), magram gvgonia, rom xanmetobahametebis<br />
SemTxvevaSi dialeqturi faqtoris moSvelieba damaJerebeli<br />
Cans. aq erTi seriozuli kiTxvaa: dialeqturi saxesxvaobani<br />
erTi da imave qronologiuri donis monacemebi unda iKos;<br />
aq ki sxvadasxva donis monacemebzea saubari: xanmetoba V-VII saukuneebis<br />
faqtia, haemetoba _ VII-IX saukuneebis. a. S a n i Z i s pasuxi<br />
am kiTxvaze: `is garemoeba, rom Cvenamde moGweuli xanmeti<br />
teqstebi qronologiurad win uswrebs haemet teqstebs da uciloblad<br />
Zvelia maTze, ra Tqma unda, TavisTavad Jer kidev ar<br />
wKvets sakiTxs imis Sesaxeb, TiTqo qarTuli literatura paralelurad<br />
ar arsebobda haemet kilozedac; an kidev, rom xanmeti<br />
literatura sazogadod ueyvelad xnieri iKos haemetze. magram<br />
kidevac rom gamoirkves sabolood, rom swored xanmeti iKo is<br />
kilo, romelmac safuZveli CauKara qarTul saliteraturo enas,<br />
es mainc ar mogvcems imis sabuTs, rom hae istoriulad xanis<br />
ganviTarebis meore safexurad vcnoT... xanmeti kilo saqarTvelos<br />
samxreT-aGmosavleT kuTxeSi iKo (ase vTqvaT, mcxeTa-bolnisis<br />
raionsa da mimdgom mxareebSi), xolo haemeti kilo ki mis<br />
dasavleTiT~ (a. SaniZe, iqve, gv. 361).<br />
xanmetoba-haemetobis dialeqturi urTierTmimarTebis saki-<br />
Txi dasvams am mawarmoebelTa urTierTmimarTebis sakiTxs _ ro-<br />
ro<br />
me melia me<br />
lia amo amosa amo amosa<br />
sava<br />
vali va li va vari va vari<br />
rian<br />
anti<br />
ti? ti<br />
i. JavaxiSvilis azriT, amosavalia qronologiurad uwinaresi:<br />
x prefiqsi saerTo-qarTveluri monacemi Cans, amosavali saxea<br />
prefiqsisa da h misgan miviGeT _ x → h (i. JavaxiSvili, 1922-23,<br />
gv. 365).<br />
a. SaniZe piriqiT process varaudobs _ x-sagan h-s miGeba<br />
araa mosalodneli: `x prefiqsi ar SeiZleboda fonetikur niadagze<br />
gadasuliKo h-Si, ramdenadac qarTul enas saerTod ar<br />
axasiaTebs x-s dasusteba da h-Ti Secvla~ (a. SaniZe, iqve).<br />
<strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong> azriT, rogorc erTi (x), ise meore (h) prefiqsisaTvis<br />
amosavalia s: `safiqrebelia, es s- prefiqsi (warmomavlobiT<br />
nivTis gramatikuli klasis niSani _ g. g.) iKo amosava-<br />
li xºh formantebisaTvis, S2 da O3-is rolSi rom gamodian:<br />
raGac gardamavali bgera (hºs) erT SemTxvevaSi s-d Kalibdeba,<br />
meoreSi h-d qceula, Semdeg ikargvis (zanurSi). am gardamavali<br />
bgerisagan SeiZleboda x-c migveGo~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1953, gv. 59).
Tavi III. pirisa da ricxvis niSanTa sistemis sakiTxebi qarTulSi 249<br />
r. enuqiSvili Tvlis, rom h h da x x erTmaneTs geneturad ar<br />
ukavSirdeba: `Tavdapirvelad, qarTveluri enebis erTobis adrin-<br />
del safexurze, S2 da O3 pirebs sxvadasxva niSani gamoxatavda: S2<br />
xaniT aGiniSneboda (....), xolo O3 _ haeTi...~ (r. enuqiSvili,<br />
1976, gv. 178).<br />
saintereso suraTia:<br />
a) x → h<br />
b) h → x<br />
g) s → hºx<br />
d) h da s araa erTmaneTTan genetur kavSirSi<br />
da, Cveni azriT, Kvelaze saintereso varianti: S2O3-is `prefiqsebis<br />
ori saxeoba h- da x- ar unda KofiliKo fonemurad gansxvavebuli<br />
ori bgera h da x. meore subieqturi da mesame obieqturi<br />
pirebis aGmniSvnelad dasaxelebul epoqaSi (da ufro adrec)<br />
qarTul zmnebs unda hqonoda erTi da igive laringaluri (Tu:<br />
laringalur-faringaluri) spiranti h, romelic, zogan ufro<br />
Grmad gamoTqmuli, iZleoda ukanaenismieri x spirantis STabeydilebas.<br />
zog ZeglSi am afiqsis xaniTa da zogSi haeTi aGniSvna<br />
arsebiTad grafikuli xasiaTis sxvaoba unda KofiliKo. e. i.<br />
erTma literaturulma skolam am laringalur-faringaluri bgeris<br />
gadmosacemad hae aso ixmara, xolo meorem xani airCia~ _ es<br />
g. r o g a v a s azria (g. rogava, 1991, gv. 147). e. i. avtoris azriT,<br />
sxvaoba grafikul gamoxatulebaSia. erTi da igive bgera<br />
sxvadasxvagvarad gamoixateba or dialeqtur zonaSi... ise isic<br />
iTqmis: iseTi zusti anbanuri sistemis (vgulisxmob Sesabamisobas<br />
bgeriT sistemasTan) SemTxvevaSi ramdenad mosalodnelia aseTi<br />
grafikuli Seusabamoba?.. da mainc: es Tvalsazrisi gvibiZgebs am-<br />
gvari dazustebisaken: S2O3-s aGmniS aGmniSvne aGmniS<br />
vne vneli vne li h h da da s s pre prefiq pre prefiq<br />
fiqse<br />
sebi se bi<br />
ref refleq ref refleq<br />
leqse leqse<br />
sebia bia uka ukana uka<br />
na nane<br />
nenis nenis<br />
nismi<br />
mieri mi ri rTu rTuli rTu li bge bgeri bge bgeri<br />
risa<br />
sa; sa ; igi igi da daikar da<br />
kar karga kar ga da<br />
di dialeqt di leqt leqtTa leqt Ta or or Jguf JgufSi Jguf Si mo mogvca mo gvca sxva sxvadas sxva<br />
das dasxva das xva ref refleq ref refleq<br />
leqsi leqsi<br />
si: si : erT erTgan erT<br />
gan hh,<br />
h ,<br />
me meore me<br />
re regan re an xx.<br />
x<br />
es Tvalsazrisi (amgvari dazustebiT) mxars uyers xanmetoba-haemetobis<br />
dialeqtur Teorias; magram ras SeiZleba daemKaros<br />
es Tvalsazrisi?<br />
amgvari ram, rTuli bgeris daSla da sxvadasxva refleqsis<br />
warmodgena sxvadasxva idiomaSi, araa ucxo qarTuli enisaTvis<br />
(aGaras vambob, vTqvaT, daGestnis enebis rTul bgeraTa refleq-
250<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
sebze. amis Taobaze ix. <strong>arn</strong>. Ciqobava, 1979; m. qurdiani, 2007...).<br />
qarTulSi dadasturebulia SemTxvevebi, roca dezafrikatizacia<br />
SeiZleba moxdes orive mimarTulebiT: afrikatma mogvces,<br />
erTi mxriv, xSuli bgera da, meore mxriv, _ spirantebi:<br />
a) af afri af<br />
ri rika<br />
kati ka ti → xSu xSuli xSu li<br />
Z → d: eZeba → samxreT qarTluri: edeba; korZebiani → samxreT<br />
qarTluri: kordebiani...<br />
c → T zarmaci → imeruli: zarmaTi; ficxlav → qarTluri:<br />
fiTxlav...<br />
w → t: swavlobs → guruli, imeruli: stavlobs; swori<br />
→ stori...<br />
b) af afri af afri<br />
rika<br />
kati ka ti → spi spiran spi spiran<br />
ranti ran ti<br />
Z → z: niZlavi → imeruli: nizlavi; taZari → imeruli:<br />
tazari, moiZule → imeruli: moizule...<br />
c → s: ciskari → xevsuruli: siskari; cximi → moxeuri:<br />
sximi...<br />
w → z: aiweva → imeruli: eizeva (b. JorbenaZe, 1997, gv.<br />
483...).<br />
amgvari procesis arsebobis SesaZlebloba qarTulSi erTi<br />
mxarea am daSvebisaTvis; meore, rac amKarebs, Cveni azriT, am varauds,<br />
aris mosazreba imis Sesaxeb, rom qarTulSi (da, saerTod,<br />
kavkasiur enebSi) amosavali iKo TanxmovanTa rTuli sistema:<br />
g. r o g a v a s azriT, `qarTvelur enebSi faringaluri xSulebic,<br />
rogorc saerTod xSulebi, unda KofiliKo oTxeulebrivi<br />
sistemisa~ (g. rogava, 1946, gv. 6);<br />
saerTo qarTvelurSi sisin-SiSina spirantTa da afrikatTa<br />
ormag wKvileulebs varaduobs v a c l a v p o l a k i (v. polaki,<br />
1955, gv. 77...).<br />
sisin-SiSina bgeraTa ufro rTul sistemas varaudoben qar-<br />
Tvelur enaTa erTobis xanisaTvis k. h. Smidti (k. Smidti, 1962)<br />
da g. mayavariani (g. mayavariani, 1965).<br />
istoriulad la late la late<br />
tera tera<br />
rale<br />
lebis le bis arsebobas varaudobs qarTulSi<br />
belgieli enaTmecnieri van-ginekeni (van-ginekeni, 1938)...<br />
marTalia, am TvalsazrisTagan zogma seriozuli kritika
Tavi III. pirisa da ricxvis niSanTa sistemis sakiTxebi qarTulSi 251<br />
daimsaxura (ix.: <strong>arn</strong>. Ciqobava, 1979, gv. 74...), magram es ar aris<br />
amjamad Cveni interesis sagani, Cveni daSvebisaTvis, vfiqrobT,<br />
gvaqvs safuZveli... kerZod: S2O3 prefiqsebi x x da h h istoriulad<br />
arsebuli rTuli bgeris refleqsebi SeiZleba iKos...<br />
11 11....2222. 11 11 . . . ki kiTxve ki kiTxvebi<br />
Txve Txvebi<br />
bi bi S2O3333----is is is is gamoxat gamo gamo gamoxat<br />
xatvis xatvis<br />
vis vis gamo; gamo gamo gamo;<br />
; ; ``Zi<br />
``<br />
Zi Ziri Ziri<br />
riTa riTa<br />
Tadi Tadi<br />
di~~~~ di<br />
da da da da ````ara araZi ara araZi<br />
ZirrrriiiiTa Zi Ta Tadi Tadi<br />
di~ di~<br />
~ ~ we wesi we wesi<br />
si... si...<br />
... ...<br />
kiTxvebi, cxadia, kvlavac darCeba; Tundac, masalobrivad<br />
(da, albaT, geneturadac) erTi da igive prefiqsebi ratom gamoxataven<br />
morfologiurad ase mkveTrad gansxvavebul odenobebs _<br />
II subieqtur pirsa da III obieqtur pirs?<br />
a r n. C i q o b a v a s azriT: `pirovani uGvlebis TvalsazrisiT<br />
gaugebaria da axsnas moiTxovs is faqti, rom erTi da igive<br />
prefiqsi (x-, h-) aGniSnavs meore piris subieqtsac da mesame piris<br />
obieqtsac micemiTSi (Tu aq omonimur prefiqsebTan ar<br />
gvaqvs saqme)...~ es faqti `klasovani uGvlilebis gamoZaxili Cans~<br />
(<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1979, gv. 181). am Temaze msJelobis gagrZelebas<br />
ar vapirebT; axsna friad saintereso gveCveneba, Tumca kiTxvis<br />
niSani mainc ar moixsneba...<br />
aris erTi arsebiTi xasiaTis SekiTxva; SekiTxvis winapiroba<br />
aseTia:<br />
rogorc pirveli, ise meore da mesame subieqturi pirebis<br />
niSanTa gamovlena araa damokidebuli, romeli brunvis formi-<br />
Taa gamoxatuli esa Tu is subieqturi piri; Kvela SemTxvevaSi<br />
piris niSani erTgvaradaa warmodgenili. sakiTxi aseve dgas I da<br />
II obieqturi pirebis SemTxvevaSi _ ar aris garCeva pirdapiri<br />
da iribi obieqtebisa gamoxatvis TvalsazrisiT. rogorc Tvlian,<br />
mxolod mesame obieqturi piris gamoxatva aris gansxvavebuli<br />
imis mixedviT, pirdapiri obieqtia Tu iribi.<br />
Zveli qarTulisaTvis ganvixilavT sannarevi Zeglebis viTarebas;<br />
xanmet da haemet ZeglebSi ZiriTadi wesi igivea, magram saanalizo<br />
masalis simcirea. amitom gviJobs sannarev periodze saubari.<br />
`me-3 irib-obieqturi piris niSani aris h an misi bgeranacvali,<br />
e. i. xmovnebis win araferi (radganac aq h dakargulia),<br />
kbilismierisa da nunismieri Tanxmovnebis win aris s, miGebuli
252<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
h-sagan. es Tanxmovnebia: tdT; wZc; yJC~ (a. SaniZe, 1976, gv. 65).<br />
`me me me-3 me pir pirda pir pirda<br />
dapir<br />
pir-obi pir obi obieq<br />
eqtu<br />
turi tu ri pi piris pi<br />
ris ni niSan ni niSan<br />
Sani. San gardamavali zmnis<br />
pirdapir-obieqtur pirs II seriis formebSi niSani ara aqvs... I<br />
seriaSi ki pirdapir-obieqtur pirs SeiZleba niSani hqondes garkveul<br />
SemTxvevaSi~ (a. SaniZe, iqve). es `garkveuli SemTxvevebi~<br />
Semdeg zustdeba: `saKuradGeboa, rom pirdapiri obieqti, romelic<br />
saxelobiT brunvaSi dgas II seriis mwkrivTa formebTan, Tu<br />
igi me-3 pirisaa, zmnaSi ar aisaxeba (iq SeiZleba misi ricxvic aisaxos).<br />
magram I seriaSi igi aisaxeba zmniswinian formebSi TiTqmis<br />
Kvelgan, uzmniswinoSi ki _ ara, zogierTi gamonaklisis<br />
garda~ (a. SaniZe, 1976, gv. 91). am zogierT gamonaklisze visaubrebT,<br />
magram aq ramdenime saintereso kiTxva daismis:<br />
ratom ar aisaxeba saxelobiTSi dasmuli obieqti? <strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong><br />
azriT, amgvar kiTxvasac Soreul istoriul wasrulSi<br />
aqvs kvali: `amrigad, zmnaSi micemiTi brunvis piri aGiniSneba,<br />
mravlobiToba _ ara, saxelobiTSi Tua obieqti, misi piri ar<br />
aGiniSneba, mravlobiToba ki aGiniSneba... Zveli qarTulis es Tavisebureba<br />
klasovani uGvlilebis cnobil princips warmogvidgens:<br />
gardamavali zmna klasovani uGvlilebis normebis Sesabamisad<br />
mxolod obieqts (`uaxloes obieqts~) eTanxmeba: am obieqtis<br />
klassa da ricxvs aGniSnavs (subieqtis arc klasi, arc ricxvi<br />
gardamavali zmnis formebSi ara Cans)~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1979, gv.<br />
182-183).<br />
pirdapiri obieqtis gamoxatva I seriaSi ratomaa damokidebuli<br />
zmniswinis mqoneobaze, roca sakiTxi ase ar dgas iribi<br />
obieqtis mimarT? sxvagvarad rom vTqvaT: Tu pirdapiri obieqti<br />
I seriaSi imitom gamoisaxeba, rom micemiTSia, zmniswiniani da<br />
uzmniswino formebi ra SuaSia? TvalsaCinoebisaTvis warmovadgenT<br />
awmKosa da wKvetilis paradigmebs orpiriani (mxolod pirdapirobieqturi)<br />
da sampiriani (sadac iribi obieqticaa) zmnebisaTvis:<br />
v-wer<br />
s-wer<br />
wer-s<br />
orpiriani sampiriani<br />
da-v-s-wer<br />
da-s-wer<br />
da-s-wer-s<br />
v-s-cem<br />
s-cem<br />
s-cem-s<br />
mi-v-s-cem<br />
mi-s-cem<br />
mi-s-cem-s
Tavi III. pirisa da ricxvis niSanTa sistemis sakiTxebi qarTulSi 253<br />
v-wer-T<br />
s-wer-T<br />
wer-en<br />
v-suam<br />
h-suam<br />
suam-s<br />
v-suam-T<br />
h-suam-T<br />
sum-en<br />
da-v-s-wer-T<br />
da-s-wer-T<br />
da-s-wer-en<br />
Se-v-h-suam<br />
Se-h-suam<br />
Se-h-suam-s<br />
Se-v-h-suam-T<br />
Se-h-suam-T<br />
Se-h-sum-en<br />
v-s-cem-T<br />
s-cem-T<br />
s-cem-en<br />
v-h-kiTxav<br />
h-kiTxav<br />
h-kiTxav-s<br />
v-h-kiTxav-T<br />
h-kiTxav-T<br />
h-kiTxv-en<br />
mi-v-s-cem-T<br />
mi-s-cem-T<br />
mi-s-cem-en<br />
am movlenis gamo T. uTurgaiZe wers: `Zvel qarTulSi micemiTSi<br />
dasmuli obieqtis mesame piri KovelTvis gamoixateboda.<br />
ara hqonda mniSvneloba imas, obieqti iribi iKo Tu pirdapiri.<br />
aqedan kargad Cans, rom h > 0 fonematur niadagze dawKebula uzmniswino<br />
formebSi /h/-s fonematuri SeuTavseblobis gamo. zmniswinian<br />
formebSi ki mas dakargvisagan zniswinis xmovani icavda garkveuli<br />
drois ganmavlobaSi~ (T. uTurgaiZe, 1980, gv. 21-22).<br />
kiTxva mainc Cndeba: Tu piris niSnis SenarCuneba orpiriani<br />
zmnebis zmniswinian variantSi da, Sesabamisad, dakargva uzmniswinoebSi<br />
fonologiuri procesebis Sedegia, igive procesebi ratom<br />
ar xdeba sampirian zmnebSi (anu sadac gvaqvs iribi obieqti)?<br />
es wesi (micemiTSi dasmul pirdapir obieqts niSani aqvs<br />
zmniswinian formebSi) mkacrad aris gatarebuli xevsurul dialeqtSi,<br />
romelSic araerTi arqauli movlenaa SemorCenili (i.<br />
imnaiSvili, 1971, gv. 139). es faqti, vfiqrobT, kidev ufro aqtualurs<br />
xdis dasmul kiTxvas: ra SuaSia zmniswini?..<br />
miT umetes, aris erTi Jgufi orpiriani gardamavali zmne-<br />
bisa, romlebic I seriaSi uzmniswino formebSic gamoavlenen O3is<br />
niSnebs: h-guems, h-povebs, s-stanJavs, s-cnobs... es is zmnebia,<br />
romlebic ar dairTaven zmniswins; aris iseTi zmnebic, romlebsac<br />
moepovebaT zmniswiniani da uzmniswino formebi da orive Se-<br />
mTxvevaSi dairTaven O3-is niSans: s-devnis _ war-s-devnis, h-gmobs<br />
_ gan-h-gmobs, x-iTxovs _ gamo-x-iTxovs, h-kurnebs _ gan-h-kurnebs,<br />
s-tkebnis _ da-s-tkebnis, h-faravs _ da-h-faravs, h-Kofs _ gan-h-<br />
Kofs da sxvani (i. da v. imnaiSvilebi, 1996, gv. 42-43)...
254<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
aq saubroben `ZiriTad wesze~ da `gamonaklisebze~ da Ziri-<br />
Tadi wesidan gadaxvevasa da am formebs dialeqturi warmoSobiT<br />
xsnian (`erT-erTi Zveli dialeqtis Semonatani unda iKoso~ _ i.<br />
da v. imnaiSvilebi, 1996, gv. 46). saerTod, dialeqturi saxesxvaobiT<br />
axsna movlenisa sainteresoa, magram zogJer, rogorc<br />
vTqviT, `dialeqturoba~ `analogiisa~ da `gamonaklisis~ gverdiT<br />
dgeba da `gayirvebis axsnas~ ufro Camohgavs...<br />
niSandoblivia isic, rom Kvela am SemTxvevaSi II seriis<br />
formebi piris niSnis gareSea warmodgenili. es, TavisTavad,<br />
adasturebs imas, rom obieqtis brunvas arsebiTi mniSvneloba<br />
aqvs, magram wer wer-s, wer , yam yam-s yam<br />
da h-Kofs Kofs Kofs, Kofs , h-gvems gvems tipis formaTa arseboba<br />
mainc asaxsnelia... ratom aris `Kovlad SeuZlebeli~ hklavs<br />
an moklavs, hmusravs an Semusravs, swers an dawers... (i. da v. imnaiSvilebi,<br />
1996, gv. 42), magram SesaZlebelia h-gmobs da gan-hgmobs<br />
da misTanani... es rTul kiTxvad gveCveneba...<br />
am konteqstSi unda ganvixiloT e. w. `dahbada~ tipis zmnebic.<br />
es orpiriani zmnebia pirdapir obieqtiani, da ara mxolod I<br />
seriaSi, II seriaSic dairTaven piris niSnebs: da-h-bada (man igi),<br />
aG-h-marTa da-h-fla, da-h-marxa, da-h-nerga, da-h-beyda, da-s-Tesa,<br />
da-h-ƒSa da sxva, sul ociode zmna. am zmnaTa istoriis gaTvaliswinebiT<br />
movlenis axsna xerxdeba: `es zmnebi warmoSobiT sampirianebia,<br />
amas adasturebs vnebiTi gvaris formaTa warmoeba maTgan<br />
_ vnebiTi maT e-Ti aqvT nawarmoebi, rogorc Cveulebriv sam-pirian<br />
zmnebs _ da-h-bada _ da-e-bada...~ (a. SaniZe, 1976, gv. 103).<br />
e. i. daekarga iribi obieqti (da-h-bada man igi *mas), forma ucvleli<br />
darCa da piris niSanma `misamarTi Seicvala~ _ zmnaSi<br />
darCenil pirdapir obieqts miemarTa; es aris arsebiTi cvlileba,<br />
romelic am tipis zmnebma ganicades; ase rom: da-h-bad-a man<br />
igi _ h miemarTeba pirdapir obieqts, Tumca istoriulad misi<br />
niSani ar iKo. dGevandeli analiziT pirdapiri obieqtis niSnad<br />
aGiqmeba. Tumca egec kiTxvis sagania: Tu s-Zinav-s formaSi -s dakarguli<br />
piris niSnad gaiazreba da ara `zedmet~ piris niSnad,<br />
ratom ar vTvliT da dahba da dahba<br />
hbada hba tipis zmnebSi h-s dakarguli piris<br />
niSnad da ratom miviCnevT analizisas mas zmnaSi warmodgenili<br />
obieqtis niSnad?...<br />
`Semdeg da Semdeg zmnis Sinaarsis Secvlam mxari auba formebsac<br />
da h da s TandaTan gaqra~ (i. da v. imnaiSvilebi, 1996, gv.
Tavi III. pirisa da ricxvis niSanTa sistemis sakiTxebi qarTulSi 255<br />
61). Sinaarsobrivi da formobrivi cvlilebebis urTierTmimar-<br />
Tebis Taobaze `dahbada~ tipis zmnebSi momxdari cvlilebebi<br />
uaGresad sainteresoa:<br />
i K o: da-h-bad-a man igi mas. misi konversiuli formaa da-ebad-a<br />
igi mas.<br />
S e m d e g i e t a p i _ da-hbad-a man igi (maszed _ iribi<br />
obieqti iqca ubralo damatebad da Semdeg saerTod qreba) konversiuli<br />
formaa da-e-bada igi. morfologiurad Seusabamobaa:<br />
saxelobiTSi dasmul pirs aqvs h- prefiqsi; erTpiriani vnebiTi<br />
aris e-niani. Sinaarsi da forma acda erTmaneTs. xdeba formis<br />
misadageba SinaarsTan:<br />
S e m d e g i e t a p i _ dabada man igi; konversiuli formaa<br />
da-i-bada igi. Sinaarssa da formas Soris Sesabamisoba zustia.<br />
SeiZleboda gvefiqra: da-h-bada tipis zmnebSi h-s dakargva<br />
im periodis faqtia, roca iwKeba aGreva am prefiqsTa (h, s) xmarebaSi<br />
da ara raGac kanonzomierebis gamovlena (Sesabamisoba<br />
formasa da Sinaarss Soris); magram vnebiTis formebSi momxdari<br />
cvlileba (daebada _ daibada) gvafiqrebinebs, rom aq swored<br />
formisa da Sinaarsis Sesabamisobis sakiTxi dgas.<br />
rogorc vxedavT, `swori formebis~ gverdiT `uswor-masworo<br />
formebic~ (a. SaniZis terminia) mravladaa; `ZiriTadi wesis~<br />
gverdiT araerTi wesia gamonaklisisa (d a h b a d a tipis zmnaTa-<br />
Tvis; h K o f s tipis zmnaTaTvis...). am rigis faqtad miiCneva qa-<br />
qa<br />
da dagebs da<br />
gebs tipis zmnebic; es is Jgufia zmnebisa, romelTac obieqti<br />
micemiTSi aqvT, magram prefiqss ar dairTaven (a. SaniZe, 1981, gv.<br />
189)...<br />
e. i. `ZiriTadi wesi~ aseTia: `Z v e l s a l i t e r a t u r o<br />
q a r T u l S i m e s a m e p i r i s o b i e q t u r i p r e f i q -<br />
s i a u c i l e b l a d m o e p o v e b a ara Kovel zmnas, aramed<br />
m x o l o d i s e T s, r o m e l i c m i c e m i T i s d a m a t e -<br />
b a s m o i T x o v s r o g o r c a w m K o S i, i s e n a m K o<br />
s r u l S i~ (a. SaniZe, 1981, gv. 194); mere ganivrcoba `ZiriTadi<br />
wesi~: da iseTebi, romlebic micemiTis damatebas moiTxovs mxolod<br />
awmKoSi da dairTaven zmniswins (a. SaniZe, 1976, gv. 91);<br />
Tumca mravlad aris iseTi SemTxvevebi, roca es wesi irGveva da<br />
`gamonaklisebs~ Tavisi wesi aqvs:<br />
a) unda iKos prefiqsi da ar aris (qadagebs tipi);
256<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
b) ar unda iKos prefiqsi da aris (hKofs tipi);<br />
g) istoriulad eZleva gamarTleba prefiqsis qonas, magram<br />
sinqronulad _ ara (dahbada tipi);<br />
d) `Sereuli awmKo~: `zogierTi zmna awmKosa da misgan nawarmoeb<br />
dro-kiloebSi arc hKofs hKofs tipis uGlebas misdevs mTlad<br />
da arc qa qada qa<br />
da dagebs da gebs tipisas, aramed xan erTs mihKveba da xan meores<br />
da amitom formebi Sereuli aqvs~ (a. SaniZe, 1981, gv. 191) (k a -<br />
f a igi _ kafs º hkafs mas...)<br />
mogvianebiT z. sarJvelaZis kvleva-Ziebam anomaliebis SemTxvevebi<br />
Zveli qarTulisaTvis gaamravla... `Cven mier mopovebuli<br />
masala sam Jgufad SeiZleba daiKos: I. saliteraturo enis<br />
normebis mixedviT, S2 an O3 pirebis niSnebi (h-, an s-) unda iKos,<br />
magram araa. II. h-s nacvlad s- aris dawerili iseT SemTxvevebSi,<br />
sadac h- da s- prefiqsTa ganawilebis wesebis mixedviT h- unda<br />
iKos. III _ `piris niSani~ zedmetadaa dawerili~ (z. sarJvelaZe,<br />
1984, gv. 383). Koveli maTganis magaliTi mravladaa. zedmet niSnebze<br />
rocaa saubari, aq erT saintereso SemTxvevasac mivaqcioT<br />
KuradGeba: arcTu iSviaTia SemTxvevebi `mrCobli prefiqsis~ xmarebisa:<br />
h-s-Txovo, mi-h-s-ces, h-s-dgeT, h-s-tir, h-s-wuxdeT... h-s-<br />
ca (magaliTebi literaturidanaa)... (gavixsenebT: S2 iseve iqceva,<br />
rogorc O3) da es magaliTebi `ZiriTadi wesis~ gverdiT gvxvdeba...<br />
am tipis anomaliebi imiTacaa saintereso, rom mogviano periodSic<br />
(XIX saukuneSic) gvxvdeba...<br />
Kovelive amis gaTvaliswinebiT, misaGebia daskvna, romelsac<br />
a. SaniZe gvTavazobs: `awmKos warmoebis dros Zvel saliteraturo<br />
qarTuls mesame obieqturi prefiqsis xmarebis sakiTxSi aklia<br />
is erTsaxeoba, mTlianoba da garkveuli sistema, romelic<br />
mas namKo srulSi amSvenebs~ (a. SaniZe, 1981, gv. 195); da es xdeba<br />
imitom, rom Zvel qarTulSi `mesame obieqturi piris prefiqsis<br />
xmarebis sakiTxSi ori dialeqturi mimarTuleba ebrZvis er-<br />
Timeores: erTi miiswafvis, rom awmKos warmoebis dros Sesrulebuli<br />
iKos formaluri mxare, romelic gamomdinareobs zmnis<br />
sintaqsuri agebulebisagan, e. i. rom awmKos uGlebaSi zmnas mesame<br />
piris obieqturi prefiqsi gauCndes; meore mimarTulebas ki<br />
ara hsurs Kuri aTxovos sintaqsur konstruqcias da imis cda-<br />
Sia, rom zmnas awmKoSic igive uGlebis wesi SeunarCunos, romelic<br />
mas namKo srulSi hqonda. zogi zmnis uGlebaSi erTi mimar-
Tavi III. pirisa da ricxvis niSanTa sistemis sakiTxebi qarTulSi 257<br />
Tuleba imarJvebs, zogisaSi _ meore. da zogSi kidev xan erTi<br />
mimarTuleba iCens Tavs da xan _ meore~ (a. SaniZe, 1981, gv.<br />
180). msJeloba logikuria da saintereso, magram zogierTi `gamonaklisis~<br />
wesis saxiT warmodgena ufro zusti axsnis survils<br />
badebs...<br />
11 11....3333. 11 11 . . . sis siste sis siste<br />
temis temis<br />
mis mis rGveva rGve rGve rGveva<br />
va va Tu Tu Tu Tu axali axa axa axali<br />
li li siste sis sis siste<br />
temis temis<br />
mis mis CamoKalibe<br />
CamoKali CamoKali CamoKalibe<br />
bebis bebis<br />
bis bis<br />
mcdelo mcde mcde mcdelo<br />
loba loba<br />
ba? ba?<br />
? ? norma nor nor norma<br />
ma ma da da da da reaaaalo re re re lo loba loba<br />
ba ba<br />
Zveli qarTulis viTarebis gacnobam sakmaod rTuli zogadi<br />
suraTi dagvixata: S2O3-is prefiqsebis xmarebis TvalsazrisiT<br />
mZime viTarebaa. rac ufro aqeT movdivarT V saukunidan, miT<br />
ufro rTuldeba viTareba. saSuali qarTulis monacemebi ar iZleva<br />
SesaZleblobas, raime zogadi kanonzomiereba dadgindes: vi-<br />
Tareba a. SaniZem ase Seafasa: `Jer kidev Zvel qarTulSi daiwKo<br />
gaugebroba da formebis areva. es gaugebroba TandaTan izrdeboda<br />
da matulobda saSual qarTulSi: airia xmovniani da Tanxmovniani<br />
fuZeebi, waiSala formaluri gansxvaveba brZanebiTsa da<br />
TxrobiTs Soris, obieqturi prefiqsi gaCnda saxelobiT damatebian<br />
zmnebSi da sxvani, da sxvani. erTi sitKviT, roca Zvelis mier<br />
naanderZev qonebas saSuali qarTulis mier xangrZlivi drois<br />
ganmavlobaSi keTilSenaZeni miemata, iseTi arev-dareva Seiqna<br />
formebisa, rom Zneli saqme iKo maTi gamorkveva da raime sistemiT<br />
dalageba~ (a. SaniZe, 1981, gv. 218).<br />
anton kaTalikosma scada (am sferoSic) aGreuli viTarebis<br />
dalageba, wesis farglebSi moqceva, Tumca misi paradigmebis mixedviT<br />
Znelia raime kanonzomierebis dayera. mizani antonisa ke-<br />
TilSobiluria _ wesi gauCinos, swor kalapotSi Caagdos mdinareba<br />
movlenisa, magram Sedegi savalalo miviGeT. `kaTalikozisa-<br />
Tvis am prefiqss (calad h-s, tKubad hs hs-s) hs wminda morfologiuri<br />
mniSvneloba ara aqvs: mi misTvis mi Tvis igi igi arc S2-ia ia da arc arc O3, ,<br />
ara aramed ara ara med rraGac<br />
r<br />
Gac Gac sa samka sa samka<br />
mkauli mka li li, li , ro rome ro<br />
me melic lic sa sayi sa sayi<br />
yiroa roa zmnis for forma for<br />
ma maSi ma Si akus-<br />
ti tiku ti tiku<br />
kuri ku ri STa STabey STa STabey<br />
beydi<br />
dile<br />
lebis bis ga gasaZ ga gasaZ<br />
saZli<br />
liereb li reb reblad<br />
lad~ lad (a. SaniZe, 1981, gv.<br />
221). magram, rogorc miuTiTeben, antonma es sakiTxi gaitana Teoriuli<br />
kvleva-Ziebis farglebidan da praqtikul niadagze gadaitana.<br />
Tavisi samecniero Tu saGvTismetKvelo TxzulebaTa wKalobiT,<br />
erTi mxriv, da misive mimdevrebis meSveobiT, meore<br />
mxriv, farTo asparezi moupova Tavis pozicias da sakmaod mZime
258<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
daGi daasva saliteraturo enis ganviTarebas... Tumca, modiT<br />
isic vTqvaT: antonamde gezi am saliteraturo enis ganviTarebi-<br />
sa ukve gamrudebuli iKo, viTareba aGreuli iKo S2 O3-is xmarebaSi,<br />
antonma ver SeZlo misi SeCereba da, SeiZleba raGac odenobiT,<br />
daaCqara kidec es procesi.<br />
aseTi mZime memkvidreoba miiGo XIX saukunem...<br />
XX saukuneSi SemuSavebuli axali qarTuli saliteraturo<br />
enis normebis mixedviT viTareba TiTqos mowesrigda. dadginda<br />
wesebi. sakmaod kategoriulia moTxovna _ `Tanamedrove saliteraturo<br />
qarTulSi unda dadasturdes Semdegi wesi:<br />
a) a r i q n e s x m a r e b u l i h- da s- p r e f i q s e b i II<br />
s u b i e q t u r i p i r i s a G s a n i S n a v a d;<br />
b) ixmarebodes h- da s- prefiqsebi III iribobieqturi piris<br />
aGsaniSnavad~ (normebi, 1986, gv. 193). wesi Semdeg zustdeba: `hdatovebul<br />
iqnes g, , k, , q, , b, , , p, , , f, , , K TanxmovanTa win. s- III iribobieqturi<br />
piris aGsaniSnavad Kvelgan unda ixmarebodes (e. i. d, , ,<br />
T, , t, , Z, , c, , w, , J, , C, , , y y TanxmovanTa win)~ (iqve, gv. 194). wesebi<br />
TiTqos naTelia da martivic; magram, rogorc Cans, iseTi zmnebic<br />
aGmoCnda, am wesebSi rom ver moTavsda da damatebiT iTqva:<br />
`ramdenime zmna Tanamedrove qarTulSi iseTi agebulebisaa, rom<br />
aq dadgenili wesebis mixedviT am zmnebSi prefiqsi s- ar unda<br />
ixmarebodes. miuxedavad amisa, am zmnebSi s prefiqsi unda darCes,<br />
ramdenadac s- aq fuZesaa Sexorcebuli~ (normebi, 1986, gv.<br />
202). saubaria zmnebze ga-s-tans, ga-s-wevs, a-s-wevs, gamo-s-cems,<br />
ga-s-cems... Jer erTi, naTeli ar aris, ras niSnavs `fuZesTan Sexorceba~:<br />
pirveli piris formaSi Tu saxelzmnebSi is ar Cans<br />
(gamo-v-cem, gamo-s-cem... gamo-cema, gamom-cem-eli...). meorec, aranairi<br />
kriteriumi ar arsebobs am zmnaTa amosacnobad. miniSneba _<br />
`aseTi zmnebi orTografiul leqsikonSia Setanili~ _ viTarebas<br />
ver amartivebs. gamonaklisebi axsnas ar eqvemdebareba.<br />
faqtobriv, realuri viTareba da wesi erTmaneTs Sordeba.<br />
normad miCneuli formebi _ Se-v-s-davebivar, Se-v-s-cilebivar,<br />
Se-v-s-yidebivar _ ar aris realuri formebi dGeisaTvis. ara<br />
mgonia, saqmes amartivebdes dazusteba: `im SemTxvevaSi, roca<br />
zmnis formaSi III iribobieqtur pirTan erTad I subieqturi piria<br />
warmodgenili, I subieqturi piris niSnis v- prefiqsis Sem-
Tavi III. pirisa da ricxvis niSanTa sistemis sakiTxebi qarTulSi 259<br />
deg h- da s- prefiqsebi SeiZleba ar ixmarebodes: h- da s- prefiqsiani<br />
formebis gverdiT darCeba uprefiqso formebi~ (iqve,<br />
gv. 201) da warmodgenil formaTa Tanabaruflebian formebad<br />
cxaddeba: Sevgebebivar, gavparvivar, movferebivar... Sevdavebivar,<br />
Sevcilebivar, Sevyidebivar... es formebi realuria, paraleluri<br />
normaturi formebi ki _ ararealuri... eg erTi mxarea...<br />
meore da arsebiTi: Znelia davasaxeloT meore iseTi SemTxveva,<br />
masobriv xasiaTs rom iZens normis darGveva. moviKvanT erT-er-<br />
Ti kvlevis Sedegebs. kerZod jurnal `ciskris~ 1968 wlis nomer-<br />
Si gamoqveKnebuli literaturuli nawarmoebebis mixedviT Catarebul<br />
analizs. mZime daskvnaa: `zmnebSi Kvelaze mougvarebeli da<br />
yrel-yreli formebi piris niSnebTanaa dakavSirebuli. marTalia,<br />
aq mtkice wesebi normebis saxiT, samwuxarod, ara gvaqvs, magram<br />
Kvelaze martivad KvelasTvis advilad gasagebi wesebi mainc unda<br />
davicvaT. ase, magaliTad, Kvelam kargad icis, rom erTpirian<br />
zmnebs mxolod erTi niSani aqvs _ subieqtisa, obieqtis niSani<br />
erTpirian zmnebs ar SeiZleba hqondes im ubralo mizezis gamo,<br />
rom maT obieqti ara aqvT. jurnalSi ki am saqmeSi didi arev-darevaa:<br />
sadac niSani sayiroa, bevrgan ar weren, xolo sadac sayiro<br />
araa, aseve bevrgan weren (i. imnaiSvili, 1976, gv. 207)... viTareba<br />
gacilebiT ufro rTulia, vidre Zvel qarTulSi iKo...<br />
11 11....4444. 11 11 . . . mwerlis mwer mwer mwerlis<br />
lis lis enobri enob enob enobri<br />
rivi rivi<br />
vi vi Tavi Ta Ta Tavi<br />
visuf visufle<br />
suf sufle<br />
leba leba<br />
ba ba<br />
da da da da S2222O3333 axal axal axal axal qarrrrTul qa qa qa TulSi Tul TulSi<br />
Si Si<br />
Jer kidev naxevari saukunis winaT a. SaniZe saSuali qarTulis<br />
viTarebis ganxilvis Semdeg SeniSnavda, rom `sabolood<br />
verc erTma mimarTulebam ver moikida fexi saliteraturo enaSi<br />
da dGesac e r T a d - e r T i s a z o m i h a e s a d a s a n i s<br />
x m a r e b i s s a k i T x i s g a d a s a y r e l a d a r i s T v i -<br />
T e u l i m w e r l i s s u r v i l i d a m o w o n e b a: visac r o -<br />
g o r m o s w o n s, i m g v a r a d x m a r o b s s a u b a r S i c a<br />
d a w e r a S i c~ (a. SaniZe, 1981, gv. 224). am naxevari saukunis<br />
manZilze bevri ram Seicvala (normebic dawesda!), magram SeniSvna<br />
`TviTeuli mwerlis survili da mowoneba~ _ ZalaSi darCa.<br />
da mainc: aris ki ise, visac rogor surs da, meorec, ras<br />
niSnavs mwerlis, `survili da mowoneba~?<br />
enobrivi norma Tu e. w. `keTilxmovnebis principi~?
260<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna praqtikul gramatikebSi saubrobdnen e. w. `ke-<br />
Tilxmovnebis principis~ Sesaxeb. magaliTad, s.<br />
xundaZe Tvlida, rom h a r a r i s o r g a n u -<br />
l i q a r T u l i b g e r a d a m i u G e b e l i a<br />
k e T i l x m o v n e b i s T v a l s a z r i s i T a c . . .<br />
(s. xundaZe, 1901, gv. 49). T. uTurgaiZis azriT,<br />
`am debulebis safuZvelia Semdegi: (1) h qarTul<br />
sitKvebSi an daikarga, an x-d iqcao (haeri _ aeri<br />
/ xaeri); (2) arakeTilxmovnebis safuZveli is<br />
iKo, rom erTi morfemis farglebSi h sxva TanxmovnebTan<br />
kombinaciaSi ar Sedis~ (T. uTurgaiZe,<br />
1980, gv. 21).<br />
ra gansazGvravs e. w. `keTilxmovnebis princips?~ es aris vi-<br />
Tom `mwerlis survili da mowoneba?~ es mxolod gemovnebis sakiTxia<br />
Tu ufro meti _ mwer mwerlu mwer mwerlu<br />
luri lu ri in intu in intu<br />
tuici tu ci ciis ci is wKalo wKalobiT wKalo biT da dana da<br />
na- na<br />
xu xuli xu<br />
li ise iseTi ise<br />
Ti ram ram, ram , rac rac Se SeiZ Se SeiZ<br />
iZle iZle<br />
leba le ba Cven CvenTvis Cven Tvis Zne Zneli Zne li da dasa da<br />
sa sana sana<br />
naxi xi iKos iKos? iKos<br />
magaliTad: ratom sTxovda v a j a - f S a v e l a Tavis gamomcemlebs,<br />
h-s ar Sexebodnen?: `amasTan gTxovT umorCilesad, bgera<br />
`h~ daicvaT Cems nawerebSi ise, rogorc me vxmarob~ (vaja, t<br />
.X, gv. 194).<br />
i. yavyavaZis avtografebis Seswavlisas gairkva rom mwerali<br />
h-sa da s-s zogan Caamatebs, zogan amoSlis da fiqroben, rom `am<br />
prefiqsTa xmarebis mxriv ilias enaSi raime kanonzomiereba ar<br />
SeiniSneba~ (z. yumburiZe, 1994, gv. 79)...<br />
araerTi Canaweri aqvs m. JavaxiSvils am Temaze Tavis cnobil<br />
`bloknotebSi~; xSirad aGizianebs kidec `mSrali~ gramatikuli<br />
wesebi: `marto gramatikoss Jer arsad Seuqmnia ena. sayiroa didi<br />
Semomqmedic, an davdapirvelad Semomqmedi, romelic sanimuSo<br />
droSas hqsovs epoqisaTvis. da mebrZol laSqarsac, bedma Tu gangebam,<br />
uceb mouvlina medroSe~ (m. JavaxiSvili, t. VI, gv. 318).<br />
akaki wereTlis saxumaro komentaric gavixsenoT `hKvavis guria~-s<br />
magaliTze: Kvavebis guriazea saubari Tu aKvavebul guriazeo<br />
(hKvavis Tu Kvaviso)...<br />
vrclad msJelobs am Temaze k. gamsaxurdia da es magaliTic<br />
imisTvis gvyirdeba, rom mwerlur xedvas angariSi unda gaewios<br />
_ anu mwerlis `survilsa da mowonebas~.
Tavi III. pirisa da ricxvis niSanTa sistemis sakiTxebi qarTulSi 261<br />
k. gamsaxurdia: `akademikosi Tofuria kvlav mtruladaa<br />
ganwKobili `h~ da `s~-s mimarT... Cveni lingvistebi amtkiceben,<br />
`h~ Krua da amitom aGar gvesayiroebao. es gaxlavT smenis ameraciis<br />
Sedegi sitKvebSi: `hqonda~, `mihqris~, sruliad araa es asoniSani<br />
Kru. miqris _ es xom Gimilis momgvreli sitKvaa... igivea<br />
`hKvavis~ nacvlad `Kvavis~ rom iTqvas... me gaocebuli var, ram<br />
SeaZulaT Cvens enaTmecnierebs hae... savsebiT gaugebaria, rad SeiZules<br />
asoniSani sani. `Cans~ _ ra qarTulia; ucilod unda daiweros<br />
`sCans~, `swers~ da ara `wers~ (k. gamsaxurdia, 1967, gv. 261).<br />
cxadia, mecnieruli kamaTi aq warmodgenili azrebis Sesaxeb<br />
Sedegs ver mogvcems. Cven SeiZleba kiTxva davsvaT: ratom uCndebaT<br />
survili mwerlebs, ekamaTon enaTmecnierebs? xom aris saki-<br />
Txebi, romlebSic isini eTanxmebian lingvistebs? aq ra xdeba?<br />
ras xedaven mwerlebi am formebSi (hKvavis, sCans...) iseTs, rasac<br />
ver vamCnevT enaTmecnierebi? ratom miaCniaT, rom am konkretul<br />
SemTxvevaSi hKva hKvavis hKva hKvavis<br />
vis, vis , sCans sCans da misTanania (e. i. aranormatuli)<br />
swori da ara, ase vTqvaT, normatuli (Kvavis, Cans...) formebi?<br />
xom ar dadga dro, vi visa vi visa<br />
saub<br />
ubroT ub roT h h da da da s s pre prefiq pre prefiq<br />
fiqse<br />
sebis se bis raGac<br />
sxva sxva fun funqci fun funqci<br />
qcieb<br />
ebze ebze<br />
ze am tipis (e. w. aranormatul) formebSi?<br />
erTi konkretuli magaliTi: Zvel qarTulSi S2 piris niSani<br />
brZanebiTis formebSi ar gvqonda:<br />
TxrobiTi: da-s-were<br />
h-kiTxe<br />
da es iKo wesi.<br />
brZanebiTi: da-were!<br />
kiTxe!<br />
Tanamedrove qarTulSi xSir SemTxvevaSi Tu TxrobiTSi S2<br />
h an s dakargulia, brZanebiTis formebSi Cndeba:<br />
ar gastKdeT gastKdeT, gastKdeT qarTvlis Svilebo! (g. leon.)<br />
aG aG-s-deq aG deq deq, deq saqarTvelov! (g. leon.)<br />
ga ga-s-wi ga<br />
wi wi, wi , ga ga-h-kur ga<br />
kur kurcxle<br />
cxle, cxle , Cemo merano! (n. baraT.)<br />
nu s-ti ti tiri<br />
ri, ri mSveniero! (v. b<strong>arn</strong>.)<br />
nu s-Cqa Cqa Cqarob<br />
rob, rob Kaflan! (b. b<strong>arn</strong>.)<br />
droSa qveiT da da-s-wie da wie wie! wie (m. Javax.)<br />
ar ga ga-h-be ga<br />
be bedo bedo<br />
do! do (m. Javax.)<br />
s-TqviT TqviT TqviT, TqviT mi miam mi<br />
am ambeT<br />
beT, beT ra moxda! (m. Javax.)<br />
midi, da da-h-ka da ka ka! ka (m. Javax.)<br />
ratom aris `ade ade adeqi<br />
qi.~, qi magram `Se Se Se-s-deq Se deq deq!~ deq da misTanani.
262<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
ar Cans SemTxveviTi es faqtebi. aq S2 piris niSans damatebiTi<br />
niuansi Semoaqvs, ara gramatikuli, aramed stilisturi...<br />
TiTqosda raGac intensiuri moqmedeba aisaxeba... es faqti Seswavlas<br />
sayiroebs... vTqvaT, imave k. gamsaxurdiasTan, m. JavaxiSvilTan,<br />
v. b<strong>arn</strong>ovTan, o. CxeiZesTan am kuTxiT aucilebelicaa sakiTxis<br />
ganxilva... h- da s- prefiqsTa funqciebis reinterpretacia<br />
xdeba. es ar Cans axali dawKebuli. am TvalsazrisiT unda<br />
gadaixedos axali qarTuli enis Zeglebi, dialeqtebi. amitom saubari<br />
imis Taobaze, rom mwerali arGvevs enobriv normebs da<br />
uSvebs Secdomebs, safrTxiloa...<br />
11 11....5555.... 11 11 subieqturi subieqturi subieqturi subieqturi meore meore meore meore da da da da obieqturi obieqturi obieqturi obieqturi mesame mesame mesame mesame piris piris piris piris<br />
niSSSSnebi ni ni ni nebi nebi nebi TTaaaana<br />
TT<br />
na named named<br />
medro medro<br />
rove rove<br />
ve ve qarTul qar qar qarTul<br />
Tul Tul diaaaaleq di di di leqteb leq leqtebSi<br />
teb tebSi<br />
Si Si<br />
rogorc vxedavT, qarTuli saliteraturo enis istoriis<br />
manZilze subieqturi meore da obieqturi mesame piris gamoxatvas<br />
sirTule da problemebi KovelTvis axlda. es sirTule ver<br />
gaamartiva saliteraturo enis normaTa dadgenam; Tanamedrove<br />
qarTulis viTareba gacilebiT ufro rTulia, vidre odesme iKo.<br />
mxedvelobaSi gvaqvs saliteraturo enisa da dialeqtebis viTareba;<br />
gansakuTrebiT am ukanasknelisa. Cven SevecadeT saerTo suraTis<br />
daxatvas dialeqtologiuri samecniero literaturis mixedviT.<br />
monacemTa sizusteze, cxadia, pasuxs am SemTxvevaSi ama<br />
Tu im dialeqtis mkvlevari agebs, vis naSromebsac vemKarebiT.<br />
orgvar cxrils warmovadgenT: erTSi mocemulia variantebi<br />
S2O3 prefiqsebisa da maTi gavrcelebis are; meore cxrilSi am<br />
variantTa damadasturebeli magaliTebi mogvKavs.<br />
qarTluri<br />
I s q e m a:<br />
Ø h s z S j x G h s x z S † hx hS hs<br />
+ + + + + + + + +<br />
kaxuri + + + + + + + + + + +<br />
ingilouri: <br />
fereidnuli <br />
xevsuruli<br />
+ + + + + + + + +<br />
+ + +<br />
+ + + + + + + +
mTiuluri<br />
Tavi III. pirisa da ricxvis niSanTa sistemis sakiTxebi qarTulSi 263<br />
+ + +<br />
moxeuri + + + + + + + + +<br />
TuSuri + + + + + + + +<br />
fSauri + + + + + + + + + +<br />
Javaxuri + + + + + + + +<br />
ayaruli + + + + + + + + +<br />
imeruli + + + +<br />
guruli + + + +<br />
leCxumuri<br />
+ + + + +<br />
rayuli + + + +<br />
klarJuli<br />
+ + +<br />
II s q e m a:<br />
magaliTebi (vasaxelebT ramdenime SemTxvevas ama Tu im dialeqtidan):<br />
Ø akeTeb, aSeneb, ukeTeb, uSeneb... kiTxa, miwera (imer.)<br />
h gahKva, mohkvdomia... vhfqovdiT (mox.) ahtkivda (ayar.)<br />
s sZinavs, swKdeba, Seswevda, gasTavebia..<br />
z movzJardiT (xevs.), zdgebi (kax.), gadazdisa (qarTl.)<br />
S moSyra, gaSyirebia (qarTl.), SeSyamTo (kax.), gaSCexa (ayar.)<br />
j jJobnia, dajJerda (ayar.), jJGvlems (TuS.), dajJerdan (xevs.)<br />
x daxfaraven (xevs.), davxpatije (mox.), xparavs, xqonda (TuS.), axkidebs<br />
(ayar.)<br />
G waGlalavs (xevs.), gavGlesT (mox.), Gnaxidi (TuS.)<br />
wa brZandebi, a dgebi (kax.), da Tanxmda, da kiTxa (qarTl.)<br />
h a hKva, ga hkra (qarTl.), Ca hKo (kax.), da hfqavden (fS.)<br />
s da swvda, wa swKvita (qarTl.), da swverT (kax.)<br />
x xKav, xƒocden, xƒnavda, gda xKoliKo (fS.)<br />
z gama zZaxs (fS.)<br />
S da SyKivla, Sa Syams, da Syriden (fS.)<br />
† ga†fxek (← gahfxek) (mox.)<br />
hs mihsca, avhswoneviT, avhswie (ayar.), mivhscem (ing.)<br />
hS SehSyamda, gahSyra, dahSyirdeba (ayar.), mohSyra (ing.)<br />
hx CahxKves, mihxvda (ayar.), hxKidi, dahxxura (ingil.)<br />
sul dadasturebulia 18 fonetikuri varianti. Kvelaze meti kaxur<br />
dialeqtSia warmodgenili (cxadia, kilokauri TvalsazrisiTac<br />
aris sxvaoba, magram Cven amJerad amas ver gamovedevnebiT);<br />
Kvelaze naklebi varianti klarJulSi gvaqvs (esec SeiZleba imiT
264<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
aixsnes, rom es dialeqti, Tu dialeqtTa Jgufi SedarebiT naklebadaa<br />
Seswavlili).<br />
oriode SeniSvna: h- da s- prefiqsebis Semdeg Kvelaze met<br />
dialeqtSi x- prefiqsia warmodgenili (Cven aq ar vgulisxmobT<br />
x-ar ar da x-val val val / x-ved ved zmnebs _ x- prefiqsi am zmnebSi qarTuli<br />
enis istoriis Kvela etapze dasturdeba). veTanxmebiT im azrs,<br />
rom am SemTxvevaSi xx-<br />
x iseTive fonetikuri procesebis Sedegia,<br />
rogorc sxva variantebi. mTis dialeqtebisaTvis fonetikuri<br />
procesebis sqemas b. JorbenaZe ase warmogvidgens (b. JorbenaZe,<br />
1995, gv. 627, 629).<br />
s- → S- → j<br />
h- → x- → G-<br />
Ø<br />
baris dialeqtebisaTvis (kerZod, qarTlurisa da kaxurisaTvis)<br />
º h<br />
- º h- º hs-<br />
h- → s- → z- º z-<br />
S- º S-<br />
Ø<br />
sqemebi arc Kvela variants moicavs da arc Kvela process<br />
(Tumca sruli suraTis Sesaxeb Tu vimsJelebT, sqemaSi adgili<br />
Kvela variants moeZebneba), magram arsebiTi is aris, rom mawarmoebelTa<br />
simravle fonetikuradaa Sepirobebuli. principulad<br />
gaumarTleblad migvaCnia daSveba imisa, rom x prefiqsi am sistemaSi<br />
xanmetobis droindeli naSTia (m. miqautaZe, 2009, gv. 26).<br />
da kidev: Zveli qarTulis ZeglebSi dasturdeba ormagi gamoxatva<br />
pirisa. rogorc Cans, es variantic qarTuli saliteraturo<br />
enis ganviTarebis mTel manZilze gvxvdeba: saSual qar-<br />
TulSi sakmaod mravladaa; XIX saukuneSic (ilias enaSic) da, rogorc<br />
vxedavT, dGevandel dialeqtebSic (hs, hS, hx). is faqti,<br />
rom saSuali qarTulis monacemi orTografiis problemad moiazreba,<br />
SeiZleba eyvqveS daaKenos swored dialeqturma monacemebma:<br />
dialeqtebSi dadasturebuli ormagi prefiqsebi ar SeiZleba<br />
CaiTvalos orTografiuli aGrevis Sedegad...<br />
dabolos, subieqturi meore da obieqturi mesame piris
Tavi III. pirisa da ricxvis niSanTa sistemis sakiTxebi qarTulSi 265<br />
niSnebi mraval kiTxvas aGZraven... sagangebo kvlevaa sayiro am ki-<br />
Txvebze pasuxis gasacemad...<br />
$ $ $ 12 12. 12<br />
. . su subi su subi<br />
bieq<br />
eqtu<br />
turi ri me mesa me mesa<br />
same me pi piris pi<br />
ris ris ni niSan ni niSan<br />
SanTa Ta sis siste sis siste<br />
tema<br />
ma<br />
12 12....1111. 12 12 . . . zo zoga zo zoga<br />
gadi gadi<br />
di di sura su su sura<br />
raTi raTi<br />
Ti Ti<br />
Cven visaubreT subieqturi meore da obieqturi mesame piris<br />
niSanTa Sesaxeb. viTareba sakmaod rTuli iKo. sirTules ZiriTadad<br />
am afiqsTa fonetikuri saxesxvaobebi da maTi ganawilebis<br />
sakiTxi qmnida... amJerad Cveni interesis sagans ar warmoadgens<br />
subieqturi pirveli da pirvel-meore obieqturi piris niSnebi...<br />
magram faqtia, Kvela maT (subieqtur I-II, obieqtur I-II-III<br />
pirTa niSnebs) gamoxatvis erTi saerTo principi aqvT _ isini<br />
prefiqsebia da maTi gamoxatva ZiriTadad aglutinaciur princips<br />
emKareba (garkveulwilad Tavisebur viTarebas qmnis obieqturi<br />
I piri, gansakuTrebiT Zvel qarTulSi, magram amis Taobazec<br />
bevri Tqmula).<br />
mTel am sistemaSi (subieqtur da obieqtur pirTa gamoxatva<br />
maqvs mxedvelobaSi) gansakuTrebul viTarebas qmnis subieqturi<br />
mesame piri: pirisa da ricxvis niSnebi sufiqsebia da, meore,<br />
mxolobiT ricxvSi sxva niSnebi gvaqvs, mravlobiT ricxvSi _ sxva<br />
niSnebi; gavixsenoT: I da II subieqtur pirebSi piris niSani orive<br />
ricxvSi erTi da igivea; mravlobiTi ricxvi orive SemTxvevaSi<br />
erTi da imave sufiqsiT gadmoicema: v-wer da v-wer-T, s-wer da<br />
s-wer-T...<br />
subieqturi mesame piris niSanTa sistema aseT suraTs qmnis<br />
Zveli qarTulisaTvis:<br />
mx. ricxvi mr. ricxvi<br />
-a<br />
-o<br />
-s<br />
-n<br />
-d<br />
-es<br />
-en<br />
-an<br />
-n<br />
-ed
266<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
axali qarTulis varianti ufro martivia: ara gvaqvs mxolobiTSi<br />
-n, , -d da mravlobiTSi -ed ed sufiqsebi; samagierod ga-<br />
Cnda -nen nen sufiqsi. `-nen nen nen imdenad SeiZleba mTlianad CaiTvalos<br />
mravlobiTi ricxvis me-3 piris subieqtur niSnad, ramdenadac<br />
Sig Semavali pirveli n visame enaSi mxolod me-3 pirSi gvxvdeba<br />
da imave ricxvis 1-lisa da me-2 piris formebSi ki _ ara (a. SaniZe,<br />
1973, gv. ). am rTuli sufiqsis CamoKalibeba Cven Tvalwin<br />
moxda: meore komponenti n-en en sufiqsisa igive -en en sufiqsia, romelic<br />
mravlobiTis mawarmoebelTa rigSia; pirveli komponenti (n)<br />
xmovandakarguli variantia e. w. pirdapiri obieqtis mravlobi-<br />
Tis -en en bolosarTisa (mo mo movkal mo vkal me igi _ movkl-en en me igini). cnobili<br />
faqtia: roca pirdapiri obieqtis mravlobiTis gamoxatvis<br />
sayiroeba aGar iKo qarTul zmnaSi, -en en sufiqsis bedi ori gziT<br />
warimarTa:<br />
a) dasavlur dialeqtebSi e. w. pirdapiri obieqtis mravlo-<br />
biTobis aGniSvnis moSlis Semdeg -en (→ -n) sufiqsi qreba samive<br />
piris formidan;<br />
b) aGmosavlur dialeqtebSi igive sufiqsi qreba I-II piris<br />
formebSi; xolo III piris formaSi miuxorcda mravlobiTobis -en<br />
sufiqss n-en en en: en<br />
da-v-izard-en-iT<br />
da-izard-en-iT<br />
da-izard-n-en<br />
da-v-izarde-T da-v-izarde-T<br />
da-izarde-T da-izarde-T<br />
da-izard-en da-izard-nen (!)<br />
am procesSi saintereso isicaa, rom paradigmis `sisworis~<br />
TvalsazrisiT wKvetilis niSnis (-e sufiqsis) dakargvis piroba<br />
meore SemTxvevaSi ara gvaqvs:<br />
ga-izard-a ← ga-izard-e-a<br />
da-izard-en ← da-izard-e-en<br />
aGmosavlur paradigmaSi mesame piris forma Zveli paradigmidanaa<br />
aGebuli, I-II piris formebi _ axali paradigmidan. miviGeT,<br />
ase vTqvaT, Sereuli paradigma:
Tavi III. pirisa da ricxvis niSanTa sistemis sakiTxebi qarTulSi 267<br />
ga-v-izard-en-i-T ga ga-v-izard<br />
ga izard izard-e-T izard<br />
ga-izard-en-i-T ga ga-izard ga izard izard-e-T<br />
izard<br />
ga ga-izard ga<br />
izard izard-n-en<br />
izard en ga-izard-(e)-en<br />
ase rom, nen sufiqsi specifikur viTarebas qmnis. mis komponentebze<br />
sagangebod vimsJelebT Sesabamis paragrafebSi, roca<br />
S3 niSanTa sistemis analizis dros S3 -en en sufiqss ganvixilavT...<br />
amgvarad, Zveli qarTuli rTuli sistema axal qarTulSi<br />
aseT saxes iGebs:<br />
mx. ricxvi mr. ricxvi<br />
a<br />
o<br />
s<br />
Cven Tvals gavadevnebT sistemis gamartivebis gzas. manamde<br />
or sakiTxs ganvixilavT: ra mimarTebaa, erTi mxriv, mravlobiTis<br />
narian mawarmoeblebsa da, meore mxriv, xmovansufiqsebs (-a, -o)<br />
Soris.<br />
es<br />
en<br />
an<br />
n<br />
12 12....2222. 12 12 . . . mravlo mrav mrav mravlo<br />
lobi lobi<br />
biTis biTis<br />
Tis Tis nari na na nari<br />
rian rian<br />
an an mawar ma ma mawar<br />
warmo warmo<br />
moeeeebel mo belTa bel belTa<br />
Ta Ta<br />
ur urTi ur urTi<br />
Tier Tier<br />
ermi ermi<br />
mimar mimar<br />
marTe marTe<br />
Tebi Tebi<br />
bisa bisa<br />
saTvis saTvis<br />
Tvis Tvis<br />
rogorc vnaxeT, qarTulSi subieqturi mesame piris mravlobiTis<br />
mawarmoebelTagan sami afiqsi naris Semcvelia: -en en en, en , -an an an, an , n.<br />
ra mimarTebaa maT Soris?<br />
gansxvavebul sufiqsTagan TiToeuls xmarebis garkveuli<br />
are aqvs; maT ganawilebas ZiriTadad fonologiuri safuZveli<br />
edeba: a) -en sufiqsi gvxvdeba Tanxmovnis momdevno poziciaSi:<br />
akeTeb-en en en, en malav-en en en... en b) -n gvxvdeba a, , e, , o xmovnebis momdevno poziciaSi:<br />
mokla-n, gaTbe-n, gaakeTo-n... g) -an an sufiqsi gvxvdeba i<br />
xmovnis (es i Cveulebriv zmnuri sufiqsia) momdevno poziciaSi:<br />
tir-i-an an an, an midi-an an an, an ici-an an an... an da am naTel ganawilebas erTgvarad<br />
arGvevs is SemTxveva, roca -an an sufiqsi daerTvis ramdenime statikur<br />
zmnas: sxed-an an an, an dgan-an an an, an dum-an, wux-an an an... an erTi SexedviT ganawilebis<br />
fonologiur princips morfologiuri `SeeSveleba~...<br />
rogorc Cans, is faqti, rom TiToeuli mawarmoebeli garkveul<br />
fonetikur garemocvaSi gamovlindeba, gaxda safuZveli
268<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
imisa, rom isini erTmaneTis fonetikur variantebad iqna gaazrebuli.<br />
-en en en, en , -an an an, an , -n sufiqsTagan amosavlad e xmovniani varianti<br />
miiCneva. kerZod, ivaraudeba Semdegi fonetikuri procesebi:<br />
-a-en en → -a-n: mokl-a-en → mokl-a-n...<br />
-e-en en en → -e-n: gaTb-e-en → gaTb-e-n...<br />
-o-en en → -o-n: dawer-o-en → dawer-o-n...<br />
anu, iTvleba, rom xmovankopleqsebi ae ae, ae<br />
, ee ee, ee<br />
, oe gamartivda meore<br />
komponentis Cavardnis gziT (a. SaniZe, 1973, gv. 433; b. foCxua,<br />
1961, gv. 60-62; v. Tofuria, 1953, gv. 520). ee ee → e SemTxvevaSi<br />
xmovanTa SerwKmasac varaudoben (b. foCxua, 1961, gv. 62).<br />
fonetikuri procesis Sedegad en en-is en<br />
saxecvlil variantad<br />
miiCneva -an an sufiqsic: i-en en → ii-an<br />
i an (mki-en → mki-an) (g. rogava,<br />
1968, gv. 76).<br />
arian Tu ara -en en en, en,<br />
, -an an an,<br />
, -n sufiqsebi erTmaneTis fonetikuri<br />
variantebi; sxvagvarad, moqmedi fonetikuri procesis Sedegi da,<br />
saerTod, aris Tu ara SesaZlebeli amgvari fonetikuri procesebi<br />
zmnur formebSi?<br />
rogor aGvniSneT, -n sufiqsi miiCneva -en en sufiqsis xmovandakargul<br />
variantad: en → n. sufiqsiseuli xmovnis reduqcia<br />
araa ucxo qarTuli enisaTvis (a. SaniZe, 1957, gv. 316), magram<br />
roca saubroben am procesze, miuTiTeben momdevno xmovansufiq-<br />
sis gavlenaze: mokl-n-a ← mokl-en-a... asea es rogorc zmnebSi,<br />
ise saxelebSi. fuZiseul (an sufiqsiseul) da sufiqsiseul xmovanTa<br />
Sexvedrisas warmoqmnil xmovanTkompleqsebSi fonetikur<br />
procesTa sami SemTxveva gairCeva: a) roca ikargeba kompleqsis<br />
pirveli komponenti: e-a → a (akeTe-a → akeT-a); b) roca xmovnebi<br />
gaiTiSeba v TanxmovniT e-a → e-v-a (axe-eb-s → axe-v-ebs)... da g)<br />
warmoiqmneba xmovanTkompleqsi Kovelgvari gamartivebisa da xmovanTgamKaris<br />
gareSe _ aaxlo-eb eb eb-s... eb<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna axe-v-eb-s tipis formebSi v-s raobis Sesaxeb ix. $ 20.<br />
amgvarad, warmoqmnil xmovanTkopleqsTa gamartiveba momdevno<br />
xmovnis dakargvis gziT araa damaxasiaTebeli istoriulad<br />
qarTulisaTvis. Kovel SemTxvevaSi, msgavsi faqtebi dadasturebuli<br />
araa. asea es amjamadac (g. gogolaSvili, 1987, gv. 108).
Tavi III. pirisa da ricxvis niSanTa sistemis sakiTxebi qarTulSi 269<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna saxelebSi gvaqvs gamonaklisi: naTesaobiTi da moqmedebiTi<br />
brunvis niSniseuli i ikargeba fuZeukvecel<br />
saxelebTan. sakiTxis specialuri Seswavlis<br />
Sedegad dadginda, rom es aris erTaderTi Se-<br />
mTxveva fuZiseul (resp. sufiqsiseul) da sufiqsiseul<br />
xmovanTa Sexvedrisas warmoqmnil kompleqsebSi<br />
meore wevris Cavardnisa (g. gogolaSvili,<br />
1987, gv. 109). gamonaklisi SemTxveviTi ar unda<br />
iKos (arc raime kanonzomierebis gamovlena) _ -is is is,<br />
,<br />
-iT iT sufiqsebi rTuli Sedgenilobisaa, i ar unda<br />
iKos organuli nawili s da T Tanxmovnebisa (<strong>arn</strong>.<br />
Ciqobava, 1956). vfiqrobT, amas gadamwKveti mniSvneloba<br />
eniyeba momxdar procesSi.<br />
xmovanTkompleqsebSi fonetikuri procesebi sakmaod gavrcelebulia<br />
da rTul suraTs qmnis dGevandel qarTul dialeqtebsa<br />
da zanurSi, magram Kvela SemTxvevaSi kompleqsis meore wevri<br />
daculia _ fonetikuri procesebi mimdinareobs kompleqsis pirveli<br />
komponentis cvlis xarJze.<br />
Kovelive zemoTqmuli eyvqveS aKenebs -en en sufiqsiseuli<br />
xmovnis dakargvis sakiTxs xmovnis momdevno poziciaSi. amgvari,<br />
dadasturebuli kanonzomierebis sawinaaGmdego, procesis moqmedebis<br />
dasamtkiceblad erTi SemTxveva araa sakmarisi.<br />
Cven ar uarvKofT -n da -en en sufiqsebs Soris SesaZlo genetur<br />
kavSirs; aGvniSnavT mxolod imas, rom sxvaoba maT Sedgenilobas<br />
Soris araa momxdari zmnur formebSi. isini ar warmoadgenen<br />
erTmaneTis fonetikur variantebs maTi zmnur afiqsebad<br />
CamoKalibebis Semdeg.<br />
zemoT aGvniSneT, rom -an an sufiqsi miCneulia -en en en-is en fonetikur<br />
variantad. kerZod, i-s momdevno poziciaSi e disimilirdeba<br />
da gvaZlevs a-s. amave dros SeniSnaven, rom `ie ie ie kompleqsis gadasvla<br />
ia ia-Si ia principSi igivea, rac qarTulisaTvis damaxasiaTebeli<br />
ea kompleqsis gadasvla ia ia-Si~ ia (g. rogava, 1968, gv. 76). sakiTxis<br />
amgvarad dasma sadavoa. ie ie → ia ia procesi regresul gavlenazea<br />
damKarebuli da xdeba farTo xmovnis daviwroeba. orive es movlena<br />
bunebrivia da kanonzomieri qarTulisaTvis (S. ZiZiguri,
270<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
1946; g. gogolaSvili, 1974). ie ie → ia ia procesis dros ki sawinaaGmdego<br />
movlenasTan gvaqvs saqme _ gavlena progresulia da<br />
xdeba viwro xmovnis gafarToeba, rac arabunebrivia qarTulisa-<br />
Tvis. gamonaklisis arseboba moqmed fonetikur procesSi dasaSvebia,<br />
magram amJerad ar xerxdeba am gamonaklisis axsna, vfiqrobT,<br />
arca gvaqvs safuZveli misi daSvebisaTvis.<br />
ie ie → ia ia procesis arsebobis Sesaxeb seriozul eyvs badebs<br />
agreTve isic, rom -an an sufiqsi dasturdeba Tanxmovnis momdevno<br />
poziciaSi da es iseT zmnebTan, romlebic uZvelesi formaciis<br />
zmnebadaa miCneuli: w u x -an an an, an , d u m -an an an... an ... Tu es SemTxveva SeiZleba<br />
imiT aixsnas, rom am tipis zmnebs i sufiqsi hqondaT da is<br />
iKo mizezi en en → an an procesisa, imaves ver vitKviT d g a n - an an, an<br />
, ,<br />
K v a n - an an... an<br />
... tipis formebze, sadac i sufiqsis arseboba arc dadasturebulia<br />
da arc Teoriulad savaraudo. saeyvoa agreTve<br />
analogiis procesis daSvebac.<br />
KuradGebas ipKrobs is faqtic, rom ie ie kompleqsi ar Cans<br />
arabunebrivi qarTulisaTvis. Zvel qarTulSi sakmaod gavrcelebulia<br />
ie ie daboloeba statikuri zmnebis awmKosa da gardamavali<br />
zmnebis pirvel TurmeobiTSi: u p K r i e s, h g i e s... d a u w e -<br />
r i e s, g a u k e T e b i e s... ie ie kompleqsis ia ia-Ti ia Secvla axal qar-<br />
TulSi (u p K r i i a a , d a u w e r i i a a ...) ar Cans fonetikuri procesis<br />
Sedegi, aramed aGniSnul formaTa warmoebis tipis Secvlas<br />
unda ukavSirdebodes.<br />
ie ie kompleqsis bunebriobas unda uyerdes mxars isic, rom<br />
-an an sufiqsis adgils rig dialeqtSi iyers -en en sufiqsi da warmoiqmneba<br />
swored is kompleqsi, romlis gamartivebis Sedegad miGebuladac<br />
ivaraudeba -an an sufiqsi: m o d i - e n , a r i - e n , t i -<br />
r i - e n , K v i r i - e n...<br />
amgvarad, iseve rogorc wina SemTxvevaSi, vfiqrobT, rom -an an<br />
sufiqsi ar aris -en en en-is en fonetikuri varianti, warmoqmnili misi<br />
zmnur afiqsad CamoKalibebis Semdeg.<br />
Kovelive es ki gamoricxavs -en en en sufiqsis pirveladobas; igi<br />
araa amosavali -an an da -n sufiqsebisaTvis zmnur formebSi.<br />
-en en sufiqsis pirveladobis erT-erT sabuTad miiCneva zanurSi<br />
dadasturebuli -an an sufiqsi, romelic iTvleba qarTulis<br />
kanonzomier SesatKvisad. amgvari ram dasaSvebia, magram gasaTvaliswinebelia<br />
is faqti, rom -an an varianti gvaqvs qarTulSic, ro-
Tavi III. pirisa da ricxvis niSanTa sistemis sakiTxebi qarTulSi 271<br />
melic, Cveni azriT, ar warmoadgens -en en en-is en fonetikur variants<br />
da, Tu subieqturi mesame piris mravlobiTobis -es es sufiqsi zanurSi<br />
qarTulidan Sesulad ivaraudeba (b. foCxua, 1961, gv.<br />
60), zanurSi gvaqs -n sufiqsic, romelic qarTulis identuria<br />
(SesatKvisobaze saubari am SemTxvevaSi Znelia), ratom ar SeiZleba<br />
zanuri -an an igive qarTuli -an an sufiqsi iKos da ara -en en en-is en<br />
SesatKvisi?<br />
warmodgenili msJelobidan gamomdinare, vvaraudobT, rom<br />
-n, , -en en en, en -an an sufiqsebs Soris arsebuli fonetikuri sxvaoba ar<br />
unda iKos momxdari zmnur formebSi. Tu maT Soris genetiuri<br />
kavSiri arsebobs (vambobT `Tu~-s, imitom rom funqciuri da masalobrivi<br />
msgavseba ar unda iKos sakmarisi afiqsTa geneturi<br />
kavSiris samtkiceblad...), formobrivi diferenciacia am elementTa<br />
zmnur afiqsebad CamoKalibebamdea momxdari. variantTa<br />
ganawileba zmnur formebSi warmoqmnil bgeraTkompleqsTa bunebriobis<br />
mixedviT unda iKos momxdari.<br />
12 12....3333. 12 12 . . . ----a a a a da da da da ----o o o o sufiqs su su sufiqsTa<br />
fiqs fiqsTa<br />
Ta Ta urTi ur ur urTi<br />
Tier Tier<br />
erTTTTmi er mi mimar mimar<br />
marTe marTe<br />
Tebi Tebi<br />
bisa bisa<br />
saTvis saTvis<br />
Tvis Tvis<br />
rogorc Zvel, ise axal qarTulSi -o sufiqsis gamovlena<br />
uSualodaa dakavSirebuli wKvetilis warmoebasTan, amitom am<br />
sufiqsis Taobaze ZiriTadad wKvetilis warmoebisas visaubrebT<br />
(aqve, $ 23, 24). Tumca subieqturi mesame piris niSanTa sistemis<br />
analizisas mogviwevs zogierTi mosazrebis winaswar `gameoreba~<br />
(ufro dawvrilebiT ixileT $ 23).<br />
-o sufiqsi gvxvdeba wKvetilsa da meore TurmeobiTSi: aiG-<br />
o, , aeG-o... am mwkrivebSi S3 pirs gamoxatavs agreTve -a sufiqsi:<br />
dawera, daewera... e. i. romel mwkrivSic gvaqvs -o, gvaqvs -a sufiqsic.<br />
wesi piruku ar moqmedebs: -a gvaqvs axal qarTulSi<br />
awmKosa (Tbeb-a...) da uwKvetelSi (werd-a...) rogorc Zvel, ise<br />
axal qarTulSi; swored esecaa safuZveli imisa, rom o sufiqss<br />
geneturad akavSireben -a-sTan.<br />
-o sufiqsis gamovlenis SemTxvevaTa analizi magaliTebs<br />
orad dagvaJgufebinebs: erTi mxriv, iKo (agreTve dialeqturi Caico,<br />
gamoarTo...) tipis formebi da, meore mxriv, aiGo, gaigo,<br />
Seaqo tipis formebi. pirvel SemTxvevaSi o moqmedi fonetikuri<br />
procesis Sedegi Cans:
272<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
v-i-Kav<br />
i-Kav<br />
i-Kav-a → i-Ko<br />
Ca-v-i-cv-i<br />
Ca-i-cv-i<br />
Ca-i-cv-a → Ca-i-c-o<br />
faqtobriv, aq o-s gamoKofa sufiqsad ar SeiZleba: igi fu-<br />
Ziseuli Tanxmovnisa da S3 -a sufiqsis SerwKmis Sedegia...<br />
sxva viTarebaa aiG-o tipis formebSi. am tipis zmnaTa SemTxvevaSi<br />
-o TavisTavadi sufiqsia da misi gamovlena araa dakav-<br />
Sirebuli v-a kompleqsis arsebobasTan. sxvagvarad: pirvel SemTxvevaSi<br />
o fonetikuri procesis produqtia, meore SemTxvevaSi<br />
_ TavisTavadi, damoukidebeli sufiqsi.<br />
-o sufiqsis gamovlenas qarTulSi (saliteraturo enis ganviTarebis<br />
Kvela etapze) ori piroba gansazGvravs: a) wKvetilis<br />
saKrdeni fuZe unda iKos umarcvlo da b) wKvetilis mawarmoebeli<br />
_ e:<br />
avi-G-e<br />
ai-G-e<br />
ai-G-o<br />
gava-Tb Tb Tb-e Tb<br />
gaa-Tb Tb Tb-e Tb<br />
gaa-Tb Tb Tb-o Tb<br />
dava-tkb tkb tkb-e tkb<br />
daa-tkb tkb tkb-e tkb<br />
daa-tkb tkb tkb-o tkb<br />
wesi ugamonaklisoa. Kvela e. w. gamonaklisi ixsneba (ix. $ 24).<br />
ase rom, -o Zvel qarTulSi ukve CamoKalibda damoukidebel<br />
sufiqsad, -a bolosarTis tolfasad. es ar gamoricxavs imas,<br />
rom `o miGebuli iKos va/ve/Ÿa/Ÿe-sagan ufro adrindel period-<br />
Si an saerTo qarTveluri fuZe enis diferenciaciamde~ (b. gigineiSvili,<br />
z. sarJvelaZe, 1973, gv. 76). -a-s da -o-s ganawilebas<br />
fonologiuri safuZveli aqvs.<br />
aqedan gamomdinare, S3 piris niSanTa sistemaSi maT damoukidebeli,<br />
TavisTavadi adgili uyiravT; Tumca mis meoreulobaze<br />
saubari SesaZlebelia. amitomac, erTi mxriv, sistemis istoriis<br />
gaTvaliswineba da, meore mxriv, sistemis wevrTa urTierTSesabamisoba<br />
da ganawilebis principi saSualebas gvaZlevs, sqema ase<br />
warmovadginoT:<br />
mx. ricxvi mr. ricxvi<br />
a, (o)<br />
s<br />
n<br />
d<br />
es<br />
en, an, n<br />
ed
Tavi III. pirisa da ricxvis niSanTa sistemis sakiTxebi qarTulSi 273<br />
12 12....4444.... 12 12 S3333 pi piris pi piris<br />
ris ris niSan ni ni niSanTa<br />
San SanTa<br />
Ta Ta ganawi gana gana ganawi<br />
wile wile<br />
leba leba<br />
ba ba Zvel Zvel Zvel Zvel qarTul qar qar qarTulSi<br />
Tul TulSi<br />
Si Si<br />
rogor nawildeba Zvel qarTulSi am uaGresad rTuli sistemis<br />
wevrebi; rogoria mxolobiTisa da mravlobiTis mawarmoebelTa<br />
urTiermimarTeba.<br />
warmovadgenT mawarmoebelTa ganawilebas mwkrivTa mixedviT<br />
_ romel mwkrivebSi gvxvdeba esa Tu is mawarmoebeli (ix. i. imnaiSvili,<br />
1971, gv. 159-160):<br />
-o<br />
-s<br />
m x o l o b i T i r i c x v i s a f i q s e b i<br />
-a _ uwKvetelSi (werd-a...)<br />
wKvetilSi (da-wer-a...)<br />
II TurmeobiTSi (da-ewer-a...)<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna niSvna<br />
vna: vna awmKoSi -a sufiqsi axali qarTulis faqtad miiCneva,<br />
Tumca statikur zmnebSi (gipKri-a, sweri-a...)<br />
igi `pirvelad `sinur mravalTavSi~ iCens Tavs~<br />
(z. sarJvelaZe, 1984, gv. 415). magram Tu imas gaviTvaliswinebT,<br />
rom ia ia daboloeba gardamaval zmna-<br />
Ta I TurmeobiTSi haemet teqstebSic dasturdeba,<br />
-a statikuri zmnebis awmKoSic IX saukuneze adrindel<br />
faqtad unda miviCnioT: cnobili faqtia,<br />
rom qarTuli enis ganviTarebis nebismier etapze<br />
(dGevandeli dialeqtebis CaTvliT), rogoric<br />
aris daboloeba gardamaval zmnaTa I TurmeobiTisa,<br />
iseTivea statikur zmnaTa awmKoSic (da piriqiT).<br />
da kidev, ia ia daboloeba Tu Znelad aGwevs<br />
saliteraturo qarTulSi, ar niSnavs, rom igi gviandelia...<br />
Cven ar vdavobT, rom ie ie-s ie daboloeba<br />
wina safexuria, -ia ia _ momdevno, magram, vfiqrobT,<br />
roca vsaubrobT -a sufiqsis Taobaze, unda iTqvas,<br />
rom igi awmKoSic gamoiKeneba Zvel qarTulSi...<br />
w K v e t i l S i<br />
II T u r m e o b i T S i<br />
a w m K o S i<br />
I k a v S i r e b i T S i<br />
(ganaG-o...)<br />
(ganeG-o...)<br />
(wer-s... iwerebi-s... masmie-s...)<br />
(werde-s... tirode-s...)
274<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
I x o l m e o b i T S i<br />
II x o l m e o b i T S i<br />
II k a v S i r e b i T S i<br />
S e r e u l k a v S i r.<br />
I T u r m e o b i T S i<br />
II x o l m e o b i T S i<br />
III k a v S i r e b i T S i<br />
(werdi-s... tirodi-s...)<br />
(daweri-s...)<br />
(dawero-s...)<br />
(miscodi-s...)<br />
(dauwerie-s...)<br />
(ebrZani-s...)<br />
(daewero-s...)<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna avtori Cveulebriv we wera we ra zmnis paradigmas warmoadgens,<br />
magram iSviaTad xmarebuli mwkrivebis SemTxvevaSi<br />
im formas moixmobs, romelic teqstebSi<br />
dasturdeba.<br />
-n n _ a w m K o S i (wer-n...)<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna : vTqviT, rom vemKarebiT i. imnaiSvilis naSroms, sadac<br />
msgavsi formebi awmKos xolmeobiTadaa miCneuli;<br />
Sesabamisad, misi azriT, -n awmKoSi ar<br />
gvxvdeba; igive iTqmis I da II brZanebiTebzec, romelTac<br />
Cven Tanmimdevrulad uwKvetlisa da wKvetilis<br />
formebad miviCnevT (ix. aqve $ 6.2.).<br />
u w K v e t e l S i (werdi-n...)<br />
w K v e t i l S i (dawere-n...)<br />
II x o l m e o b i T S i (iTq‚-n, iKvi-n... z. sarJvelaZe,<br />
1984, gv. 406).<br />
I T u r m e o b i T S i (Segiracxie-n...)<br />
-d _ a w m K o S i (hnTie-d...)<br />
u w K v e t e l S i (iTqumode-d, itKode-d, iqmnebode-d<br />
(z. sarJvelaZe, 1984, gv. 396).<br />
I k a v S i r e b i T S i _ (emagaliTebode-d, z. sarJvelaZe,<br />
1984, gv. 396).<br />
w K v e t i l S i _ (yame-d, gamoiGe-d...) (z. sarJvelaZe,<br />
1984, gv. 397)<br />
II k a v S i r e b i T S i _ (dadumne-d, ganƒde-d... z. sar-<br />
JvelaZe, 1984, gv. 397).<br />
I Tu r m e o b i T S i (warugdebie-d...)
-es es<br />
-en en<br />
-an an<br />
-n<br />
Tavi III. pirisa da ricxvis niSanTa sistemis sakiTxebi qarTulSi 275<br />
-ed ed<br />
m r a v l o b i T i r i c x v i s a f i q s e b i<br />
u w K v e t i l S i<br />
w K v e t i l S i<br />
II T u r m e o b i T S i<br />
a w m K o S i<br />
I T u r m e o b i T S i<br />
a w m K o S i<br />
I x o l m e o b i T S i<br />
I k a v S i r e b i T S i<br />
II x o l m e o b i T S i<br />
II k a v S i r e b i T S i<br />
S e r. k a v S i r.<br />
I T u r m e o b i T S i<br />
III x o l m e o b i T S i<br />
I k a v S i r e b i T S i<br />
II k a v S i r e b i T S i<br />
III k a v S i r e b i T S i<br />
a w m K o<br />
u w K v e t e l S i<br />
I x o l m e o b i T S i<br />
w K v e t i l S i<br />
II x o l m e o b i T S i<br />
I T u r m e o b i T S i<br />
(werd-es es es...) es<br />
(dawer-es es es... es warvid-es es es...) es<br />
(daewern-es es es...) es<br />
(wer-en en en...) en<br />
(SeupKri-en en en... en faqts aGniSnavs<br />
a. arabuli, 1984(2), gv. 54)<br />
(Txri-an an an... an iwerebi-an an an... an hgi-an an an...) an<br />
(werdi-an an an... an iwerebodi-an an an...) an<br />
(iwerebodi-an an an...) an<br />
(daweri-an an an...) an<br />
(uwodi-an an an...) an<br />
(miscodi-an an an...) an<br />
(dauweri-an an an...) an<br />
(moesrni-an an an...) an<br />
(werde-n...)<br />
(dawero-n...)<br />
(daewerne-n...)<br />
(wer-ed ed ed...) ed<br />
(werd-ed ed ed...) ed<br />
(scvidi-ed ed _ iSviaTad...)<br />
(dawer-ed ed ed...) ed<br />
(movidi-ed ed ed...) ed<br />
(Segiracxi-ed ed ed... ed warutacebi-ed ed ed... ed<br />
faqts aGniSnavs a. arabuli;<br />
ix.: a. arabuli, 1984(2), gv. 53).<br />
viTareba sakmaod rTulia. es sirTule kidev ufro naTeli<br />
gaxdeba, Tu davalagebT mwkrivTa mixedviT:<br />
mx. ricxvi mr. ricxvi<br />
awmKo (-a), -s, -n -d -en, -an, -ed<br />
uwKveteli -a -n -d -es -ed<br />
I xolmeobiTi -s -an -ed
276<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
I kavSirebiTi -s -d -an -n<br />
wKvetili -a, -o -n -d -es -ed<br />
II xolmeobiTi -s -n -an -ed<br />
II kavSirebiTi -s -d -an -n<br />
Sereuli kavS. -s -an<br />
I TurmeobiTi -s -n -d -en, -an -ed<br />
II TurmeobiTi -a, -o -es<br />
III xolmeobiTi -s -an<br />
III kavSirebiTi -s -n<br />
12 12....5555. 12 12 . . . isev isev isev isev kiTxve ki ki kiTxvebi<br />
Txve Txvebi<br />
bi bi da da da da SeniS Se Se SeniS<br />
niSvne niSvne<br />
vnebi vnebi<br />
bi bi<br />
am sqemebidan, erTi SexedviT, bevri ram aris saKuradGebo.<br />
J e r e r T i: ucnauria da axsnas sayiroebs, ratomaa erT<br />
sistemaSi, erTi mxriv, odenxmovniani da, meore mxriv, odenTanxmovniani<br />
sufiqsebi:<br />
a(o) _ s, n, d<br />
m e o r e c: rogor unda aixsnas odenTanxmovniani (mxolobiTSi)<br />
da TanxmovnisSemcveli (mravlobiTSi) sufiqsebis urTierTmimarTeba<br />
(da saerTod, Tu SeiZleba am mimarTebaze saubari<br />
da ra kuTxiT):<br />
s _ es<br />
n _ en<br />
d _ ed<br />
es mimarTebac xom ar iqneba damatebiTi argumenti -en en sufiqsis<br />
pirveladobisa narian mawarmoebelTa Soris (Tuki isini geneturad<br />
erTmaneTs ukavSirdebian)... Kovel SemTxvevaSi, mravlobiTobis<br />
-an an da -n gancalkevebiT dgas... Tuki am mimarTebis sakiTxi SeiZleba<br />
daisvas, ra saxis mimarTebaa?.. Tuki maTi geneturi kavSiris<br />
sakiTxis dasma SeiZleba (masalobrivi msgavseba Jer kidev ar gvaZlevs<br />
uflebas vamtkicoT maTi geneturi igiveoba), ra aris safuZveli<br />
ricxvis mixedviT maTi aseTi gadanawilebisa: odenTanxmovniani<br />
mxolobiTSi, xmovani da Tanxmovani _ mravlobiTSi...<br />
Kovel SemTxvevaSi, TiTqosda gamokveTili pozicia (funqciebi)<br />
uCans mxolobiTSi a (o) da mravlobiTSi es es es sufiqsebs:<br />
gvxvdeba uwKvetelsa da wKvetilSi.<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna 1. es mawarmoeblebi gvxvdeba II TurmeobiTSic, magram<br />
ramdenadac II TurmeobiTi `nawarmoebia ro-
Tavi III. pirisa da ricxvis niSanTa sistemis sakiTxebi qarTulSi 277<br />
gorc statikuri vnebiTis wKvetili, e. i. eniT,<br />
forma mTlianad emTxveva dinamikuri vnebiTis<br />
orpiriani zmnis wKvetils, eniT nawarmoebs da<br />
iziarebs Kvela mis Taviseburebas~ (a. SaniZe,<br />
1973, gv. 438); amdenad formawarmoebis sakiTxebze<br />
msJelobisas calke II TurmeobiTze aGar vsaubrobT.<br />
2. -o gvxvdeba wKvetilSi (wina SeniSvnis gamo ase<br />
vambobT) da, rogorc iTqva, -a-sa da -o-s ganawilebas<br />
fonologiuri safuZveli aqvs. vimeorebT,<br />
ar gamovricxavT -a-s pirveladobas. swored es<br />
amosavali viTareba unda iKos daculi xevsurul-<br />
Si (moxeursa da ingilourSic nawilobriv): -o<br />
sufiqsi S3 piris niSnad ar dasturdeba _ Kvela<br />
mosalodnel SemTxvevaSi -a gvaqvs (ix. aqve, $ 23).<br />
vfiqrobT, sinamdviles ar Seefereba Zveli qarTulisaTvis<br />
S3 pirisa da ricxvis niSanTa gadanawilebis safuZvlad morfologiuri<br />
faqtoris dasaxeleba: `piris morfemis alomorfTa ganawileba<br />
Sepirobebulia ara fonologiurad, aramed _ morfologiurad.<br />
sxvagvarad rom vTqvaT, aGniSnul alomorfTa gamovlenas<br />
ganapirobebs ara fonologiuri garemocva, aramed romelime<br />
morfologiuri kategoria (mwkrivi, kilo, gvari...)~ (a. oniani,<br />
1978, gv. 170). midgoma erTgvaria Zveli da axali qarTulis<br />
sistemisadmi: `faqtobriv, aseTivea viTareba Zvel qarTulSic: S3<br />
morfemis /-s/, /-a/, /-o/, /-n/, /-d/ alomorfebis ganawileba morfologiur<br />
princips emKareba~ (iqve). am Tvalsazriss iziarebs l.<br />
baramiZe (ix. l. baramiZe, 2008, gv. 90).<br />
swored amis gamoa, rom am alomorfebs mkvlevari akavSirebs<br />
im zmnur kategoriebTan, romlebic, misi azriT, aris safuZveli<br />
alomorfTa ganawilebisa.<br />
davxedoT sqemas da gaviTvaliswinoT: erTi mxriv, -a da -o,<br />
xolo, meore mxriv, -en, , -an an an, an , -n sufiqsTa ganawilebas eZebneba<br />
fonologiuri safuZveli (amis Taobaze iTqva); vfiqrobT, maTi<br />
ganawilebisaTvis araa sayiro morfologiuri safuZvlis Zieba;<br />
saerTod, II seriaSi -a da -o sufiqsTa gamovlenis dakavSireba I<br />
seriaSi gamoKenebul Temis niSnebTan, aseve Secdoma gvgonia (ix.
278<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
a. oniani, iqve). sxva SemTxvevaSi viTareba rTulia: -d sufiqsi,<br />
marTalia, iSviaTad gamoiKeneba, magram gvxvdeba a w m K o S i,<br />
u w K v e t e l S i, I k a v S i r e b i T S i, w K v e t i l S i, II k a v -<br />
S i r e b i T S i, I T u r m e o b i T S i; mis gamovlenas, dGemde<br />
cnobili Sexedulebebis mixedviT, raime morfologiuri an fonologiuri<br />
safuZveli ar gaaCnia.<br />
is faqti, rom -s gvxvdeba kavSirebiTSi, ar SeiZleba misi<br />
kavSirebiTobasTan dakavSireba; Sdr.: -s `istoriulad kavSirebi-<br />
Tis morfemis Semadgeneli elementi iKo, misi S3 morfemis warmomadgenlad<br />
qceva ki SedarebiT gviandeli movlenaa~ (a. oniani,<br />
1978, gv. 172). sakiTxis ase dasma ar SeiZleba Tundac imitom,<br />
rom igive -s aris Zvel qarTulSi erTaderTi mawarmoebeli xolmeobiTebisa,<br />
awmKosi da I TurmeobiTisa... ratom eZleva upiratesoba<br />
kavSirebiTebs, ar Cans...<br />
-s/ -n/ -d sufiqsebs Soris morfologiuri TvalsazrisiT<br />
(ganawilebas vgulisxmob) rom sxvaoba araa, amas isic adasturebs,<br />
rom `erTi da imave Zeglis sxvadasxva redaqciebma SeiZleba<br />
samive varianti gviCvenos: da rajams ganqardis, ara aƒsovn, ra<br />
uq uqmni uq<br />
mni mnied mni ed (apokr. 37, 23. �); LD: uq uqmni uq<br />
mni mnies<br />
es; es ; F: uq uqmni uq<br />
mni mnien<br />
en. en igive formantebi<br />
monacvleoben statikur zmnaTa awmKos III pirSi...~<br />
(a. arabuli, 1984(2), gv. 52).<br />
Seqmnili viTareba ubiZgebs enas, moxdes, erTi mxriv, morfologiurad<br />
identur afiqsTa sistemis gamartiveba da, meore<br />
mxriv, sinonimur afiqsTa funqciuri gadanawileba.<br />
mxolobiTisa da mravlobiTis sufiqsebi dawKvildnen:<br />
-a (-o)<br />
-s<br />
-n<br />
_<br />
_<br />
_<br />
-es<br />
-en, -an, -n<br />
-ed<br />
sistemis gamartiveba iwKeba -d sufiqsis dakargvis xarJze;<br />
mas mewKvile ara aqvs. am etapze Zalze sainteresod gveCveneba -n n<br />
_ -ed ed sufiqsTa dawKvileba: es sufiqsebi, sxva sufiqsTa paralelurad,<br />
gamoiKeneboda sxvadasxva mwkrivSi:<br />
-n _ awmKoSi, uwKvetelSi, wKvetilSi, II xolmeobiTsa da I<br />
TurmeobiTSi;
Tavi III. pirisa da ricxvis niSanTa sistemis sakiTxebi qarTulSi 279<br />
-ed ed _ awmKoSi, uwKvetelSi, I xolmeobiTSi, wKvetilSi, II<br />
xolmeobiTSi, II kavSirebiTSi, I TurmeobiTSi;<br />
am mwkrivTagan awmKo, uwKveteli da wKvetili droisa da kilos<br />
TvalsazrisiT polifunqciuri mwkrivebia: awmKos awmKos awmKos mwkrivs<br />
drouli TvalsazrisiT SeuZlia gamoxatos rogorc konkretuli<br />
awmKo (axlandeli dro), ise zogadi awmKo (awmKo CveulebiTi) _<br />
daclili konkretuli drouli mniSvnelobisagan. uwKvetelsa da<br />
wKvetils SeuZlia gadmoscen rogorc TxrobiTi kilo, ise _<br />
brZanebiTi. sxva mwkrivebi, sadac -n da -ed ed sufiqsebi gvxvdeba,<br />
dro-kilos TvalsazrisiT monofunqciuria. enam gamoiKena formobrivi<br />
paralelizmis SemTxvevebi da droisa Tu kilos gansxvavebul<br />
funqciebs gansxvavebuli formebi miusadaga; awmKos SemTxvevaSi<br />
ganasxvava konkretuli da zogadi awmKo:<br />
kon konkre kon konkre<br />
kretu kretu<br />
tuli tu li awmKo awmKo zo zoga zo<br />
ga gadi gadi<br />
di awmKo<br />
awmKo<br />
wer-s s s igi<br />
wer-en en igini<br />
wer-n n igi<br />
wer-ed ed igini<br />
meore rigis formebs awmKos xolmeobiTi uwodes da damoukidebel<br />
mwkrivad aGiares... ramdenadac formobrivi paralelizmi<br />
gvqonda mxolod III subieqtur pirSi, amdenad I-II piris formebi<br />
(v-wer, s-wer...) itvirTavdnen rogorc konkretuli, ise zogadi<br />
awmKos gadmocemas. da amitomacaa, rom mkvlevarTa erTi nawili<br />
e. w. awmKos xolmeobiTs pirnakl mwkrivad miiCnevs (I-II subieqtur<br />
pirs sakuTari forma ara aqvso), meore nawili srul paradigmas<br />
warmoadgens _ I-II piris formebi emTxveva awmKosas<br />
(amis Taobaze vrclad ix. aqve, $ 6.2.).<br />
awmKo awmKo awmKo `awmKos awmKos xol xolme xol xolme<br />
meobi me bi biTi<br />
Ti~ Ti<br />
v-wer<br />
s-wer<br />
wer wer-s wer wer<br />
v-wer-T<br />
s-wer-T<br />
wer wer-en wer en<br />
v-wer<br />
s-wer<br />
wer wer-n wer<br />
v-wer-T<br />
s-wer-T<br />
wer wer-ed wer ed<br />
rogorc iTqva ($ 6), esaa erTi mwkrivis paradigma, sadac<br />
formobrivi paralelizmi III pirSi gamoKenebuli iqna funqciuri<br />
sxvaobis aGsaniSnavad.
280<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
wer-n / wer-ed formaTaTvis xolmeobiTis funqciis miniyeba<br />
rom meoreulia, isic mianiSnebs, rom amave funqcias warmatebiT<br />
iTavsebs wers wers / we weren we ren formebi; `awmKo gvaqvs iq, sadac konteqstis<br />
mixedviT awmKos xolmeobiTia mosalodneli~ (z. sarJvelaZe,<br />
1984, gv. 427 da Smd.); sakiTxi vrclad ganixileba, magram TiTqos<br />
ara Cans iseTi SemTxvevebi, roca wern wern / / we wered we red formebi konkretuli<br />
awmKos mniSvnelobiT gamoiKenebodes... es gvafiqrebinebs,<br />
rom am ukanasknel formaTaTvis xolmeobiTis gamoxatva gviandeli<br />
funqcia Cans...<br />
sakiTxi msgavsadve daismis uwKvetlisa da wKvetilis paralelur<br />
formaTa Sesaxeb. uwKveteli da wKvetili Cveulebriv<br />
TxrobiTi kilos gamomxatveli mwkrivebia. es mwkrivebi gamoiKeneba<br />
warTqmiTi brZanebiTebis gadmosacemad; am SemTxvevaSic enam<br />
gamoiKena formobrivi paralelizmis SemTxveva pirTa gamoxatvaSi<br />
da ase ganasxvava TxrobiTi da brZanebiTi formebi.<br />
Txro Txrobi Txro Txrobi<br />
biTi bi Ti brZanebiTi<br />
brZanebiTi<br />
v-wer-d-(i)<br />
s-wer-d(i)<br />
werd-a<br />
v-werd-i-T<br />
s-werd-i-T<br />
werd-es es<br />
_<br />
werd-(i)<br />
werd-i-n<br />
_<br />
werd-i-T<br />
werd-ed ed<br />
II pirSi variantebi _ s-/Ø-<br />
III pirSi variantebi _ -a/-n, -es/-ed<br />
asevea wKvetilis SemTxvevaSic:<br />
v-wer-e<br />
s-wer-e<br />
wer-a<br />
v-were-T<br />
s-were-T<br />
wer-es es<br />
Txro Txrobi Txro Txrobi<br />
biTi bi Ti brZa brZane brZa brZane<br />
nebi<br />
biTi bi Ti<br />
_<br />
were<br />
were-n<br />
_<br />
were-T<br />
wer-ed ed ed<br />
cxadia, arc am SemTxvevaSi SeiZleba meore rigis paradigma-<br />
Ta damoukidebel mwkrivebad miCneva (ix. $ 6).
Tavi III. pirisa da ricxvis niSanTa sistemis sakiTxebi qarTulSi 281<br />
rogorc Cans, amgvari gadanawileba funqciebisa daiwKo Zveli<br />
qarTuli enis adreul safexurzeve _ V-VIII s.s.-Si, magram<br />
sistemis gamartivebis tendencia ufro Zlieri aGmoCnda da -n n _<br />
-ed ed wKvili asparezidan gadis. es procesi iwKeba Zveli qarTuli<br />
enis gviandel safexurze; Sesabamisad qreba e. w. awmKos xolmeobiTi<br />
da e. w. brZanebiTebi...<br />
sistema aseT saxes iGebs:<br />
mx mx. mx<br />
. ri ricx ri<br />
cx cxvi cx mr mr. mr<br />
. ricxv ricxvi ricxv<br />
-a (-o)<br />
-s<br />
-es<br />
-en, -an, -n<br />
faqtobriv, mxolobiTSi TanxmovansufiqsTagan gabatonda -s.<br />
mravlobiTSi aseTive midrekilebas iCens nariani mawarmoeblebi:<br />
Zveli qarTulidan moKolebuli -es es es sufiqsis gamoKenebis are viwrovdeba:<br />
Tu Zvel qarTulSi -es es gamoxatavda S3 piris mravlobiTobas<br />
uwKvetelsa da wKvetilSi, axal saliteraturo qarTulsa da<br />
dialeqtebis umravlesobaSi -es es sufiqsi gamoiKeneba mxolod<br />
wKvetilSi da isic brunvacvalebadsubieqtian zmnebSi (moqmedebi-<br />
Ti da saSual-moqmedebiTi gvarisa): maT gaakeT-es, iTamaS-es,<br />
imef-es... brunvaucvlelsubieqtian zmnebSi nariani mawarmoebeli<br />
iyers mis adgils: isini movid-en/nen, gaizard-en/nen... tendencia<br />
aSkarad gamokveTilia: -es es adgils uTmobs narian mawarmoeblebs.<br />
es tendencia dasrulebul saxes iGebs qarTuli enis dasavlur<br />
dialeqtebSi (qvemoimerulSi, gurulSi...): wKvetilSi Kvela tipis<br />
zmnasTan subieqturi mesame piris mravlobiT ricxvs -en en sufiqsi<br />
gamoxatavs: maT gaakeT-en en en, en dawer-en en en... en isini mevid-en en en, en geizard-en<br />
en en... en<br />
anu, Zveli qarTulis es sistema:<br />
-a (-o)<br />
-s<br />
-n<br />
-d<br />
-es<br />
-en, -an, -n<br />
-ed<br />
sabolood amgvar saxes iGebs:
282<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
-a (-o)<br />
-s<br />
-en, -an, -n<br />
mxolobiTSi gabatonda (TanxmovansufiqsTagan) sani, mravlobiTSi<br />
_ nariani mawarmoeblebi. procesi Zalian xangrZlivi<br />
Cans da Cven SesaZlebloba gvaqvs, Tvali gavadevnoT mas.<br />
da kidev erTi, friad saintereso faqti:<br />
Tanamedrove qarTuli enis dialeqtebSi dasturdeba -es es<br />
sufiqssa da narian mawarmoebelTa Soris funqciebis gadanawilebis<br />
rTuli da xangrZlivi procesis ganviTarebis sami ZiriTadi<br />
etapi:<br />
1. roca -es es sufiqsi gamoxatavs subieqturi mesame piris<br />
mravlobiTobas uwKvetelsa da wKvetilSi (xevsuruli, TuSuri,<br />
moxeuri...)<br />
2. roca -es es gvxvdeba mxolod wKvetilSi brunvacvalebadsubieqtian<br />
zmnebTan (qarTluri, kaxuri...)<br />
3. roca -es es sufiqsi aGar gamoiKeneba, moxda sruli Canacvleba<br />
nariani mawarmoeblebiT (qvemoimeruli, guruli, ayaruli...).<br />
gamartivebul sistemaSi mravlobiTobis narian mawarmoebelTa<br />
ganawilebas, rogorc aGiniSna, fonologiuri safuZveli<br />
aqvs; fonologiuri principi edeba safuZvlad -a da -o sufiqsTa<br />
ganawilebasac; mosalodneli aris, fonologiuri iKos safuZveli<br />
-a (-o) da -s sufiqsTa ganawilebisac. aris ki ase? SevecdebiT am<br />
kiTxvasac gavceT pasuxi.<br />
12 12....6666. 12 12 . . . ia ia ia ia dabo da da dabo<br />
bolo bolo<br />
loeeeebis lo bis bis bis a a a a kompo kom kom kompo<br />
ponen ponen<br />
nentis nentis<br />
tis tis Taooooba Ta Ta Ta ba baze baze<br />
ze ze awmKosa awmKosa awmKosa awmKosa<br />
da da da da I I I I Turme Tur Tur Turme<br />
meoooobiT me biTSi biT biTSi<br />
Si Si<br />
sanam dasmul kiTxvas vupasuxebT, erTi sakiTxi unda gairkves:<br />
ras warmoadgens ia ia daboloebis -a komponenti statikuri<br />
zmnebis erT nawilsa da gardamavali zmnebis pirvel TurmeobiT-<br />
Si subieqturi mesame piris formebSi rom gvaqvs (awer-ia ia ia, ia ukeT-<br />
ia ia... ia dauwer-ia ia ia, ia gaukeTeb-ia ia ia...). ia a meSvelzmnuri warmoSobisaao<br />
(ars → a), rogorc amas mkvlevarTa erTi nawili fiqrobs (n. mari,<br />
1925, gv. 125; a. SaniZe, 1973, gv. 436; l. baramiZe, 2008, gv.<br />
24); sxva Tvalsazrisis mixedviT, -a komponenti subieqturi mesa-
Tavi III. pirisa da ricxvis niSanTa sistemis sakiTxebi qarTulSi 283<br />
me piris niSania (n. naTaZe, 1955(2), gv. 91; v. Tofuria, 1955, gv.<br />
456; a. arabuli, 1984 (2), gv. 51).<br />
CvenTvis sarwmunoa meore Tvalsazrisi. is faqti, rom aGniSnul<br />
zmnaTa paradigmis I-II piris formebi meSvelzmniania (vwer-i-var,<br />
s-wer-i-xar...), rac mTavari argumentia pirveli TvalsazrisisaTvis,<br />
vfiqrobT, ar unda iKos xelisSemSleli (kontrargumenti)<br />
meore SexedulebisaTvis: qarTulSi aris tendencia<br />
erTi mwkrivis paradigmaSi I-II piris formaTa warmoebis<br />
principis gansxvavebisa mesame piris formisagan (amis Taobaze<br />
ufro vrclad ix. aqve, $ 10). sxvadasxva SemTxvevaSi, sxvadasxva<br />
tipis zmnebTan es tendencia sxvadasxvagvarad gamovlinda:<br />
a) Zvel qarTulSi -av av da -am am TemisniSnian zmnaTa uwKvetlis<br />
I-II piris formebi III pirisas Temis niSniTa da savrcobiT<br />
daupirispirda:<br />
v-xat-ev ev ev-d ev<br />
h-xat-ev ev ev-d ev<br />
xat-v-id id id-a id (← xat-av-ida)...<br />
v-ab-em em em-d em<br />
ab-em em em-d em<br />
ab-m-id id id-a id (← ab-am-ida)...<br />
b) am mizniT statikur zmnaTa erTma nawilma Zvel qarTul-<br />
Si an elementi gamoiKena: v-wev-T<br />
s-wev-T<br />
wv-an an an-an... an<br />
g) es principi farTod gavrcelda dialeqtebSi. fSaurma,<br />
xevsurulma da TuSurma dialeqtebma I-II xolmeobiTis mwkrivTa<br />
warmoeba mTlianad am princips daamKares _ pirvel-meore piris<br />
formebi savrcobiT ganasxvaves mesame piris formisagan:<br />
fSauri _ v-akeT-od od od-i od<br />
akeT- od od-i od<br />
akeT-i-s...<br />
xevsuruli _ v-akeT-id id id-i id<br />
akeT-id id id-i id<br />
akeT-i-s...<br />
d) zemoimerulma dialeqtma mesame piris TemisniSniani<br />
forma daupirispira I-II piris uTemisniSno formebs erTi tipis<br />
zmnebSi (mravlobiT ricxvSi):<br />
me-v-itan-T<br />
me-itan-T<br />
me-itan-eb eb eb-en...<br />
eb
284<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
e) statikurma zmnebma awmKoSi meSveli zmna gamoiKenes:<br />
v-zi-var var<br />
zi-xar xar<br />
zi-s<br />
v-dga-var var<br />
dga-xar xar<br />
dga-s<br />
es procesi dialeqtebSi ufro Sorsaa wasuli:<br />
v-fiqrob-var var<br />
fiqrob-xar xar<br />
fiqrob-s<br />
v-icini-var var<br />
icini-xar xar<br />
icini-s...<br />
v) Cveni azriT, aseTive viTarebaa ia ia daboloebis SemTxveva-<br />
Sic: I-II piris formebi meSvelzmniania, mesame pirisa _ ara:<br />
v-anTi-var var<br />
anTi-xar xar<br />
anTi-a...<br />
a-v-uSenebi-var var<br />
a-uSenebi-xar xar xar<br />
a-uSenebi-a...<br />
Sdr.: mo-v-uklav-var var<br />
mo-uklav-xar ar<br />
mo-uklav-s...<br />
zemoTqmulidan gamomdinare, ia ia daboloebis a komponenti<br />
kvalificirebuli unda iqnes, rogorc subieqturi mesame piris<br />
niSani.<br />
12 12....7777.... 12 12 su subi su subi<br />
bieq bieq<br />
eqtu eqtu<br />
turi turi<br />
ri ri mesa me me mesa<br />
same same<br />
me me piris pi pi piris<br />
ris ris ----ssss,,,, ----aaaa, , , , ----o o o o sufiqs su su sufiqsTa<br />
fiqs fiqsTa<br />
Ta Ta<br />
ganawi gana gana ganawi<br />
wile wile<br />
lebi lebi<br />
bisa bisa<br />
saTTTTvis sa vis vis vis axal axal axal axal qarTul qar qar qarTulSi<br />
Tul TulSi<br />
Si Si<br />
rogorc viciT, axal qarTulSi subieqturi mesame piris<br />
mxolobiT ricxvs sami sufiqsi aGniSnavs: -s, , , -a, , , -o. TiToeul<br />
maTgans gamoKenebis mkacrad gansazGvruli sfero aqvs. erTi da<br />
imave zmnis erTsa da imave formasTan ar xdeba maTi Tavisufali<br />
monacvleoba. -a da -o sufiqsTa Tavisufali monacvleobis magaliTad<br />
asaxeleben dar darga dar darga<br />
ga / / dar dargo, dar<br />
, mo morwKa mo<br />
wKa / morwKo tipis paralelur<br />
formebs: `amgvar zmnebTan (igulisxmeba -av av TemisniSnianebi)<br />
/-o/-s zogJer Tavisuflad enacvleba /-a/~ (a. oniani, 1978,<br />
gv. 60). am tipis zmnebSi paralelizms sxva safuZveli aqvs: isini<br />
sxvadasxva paradigmis wevrebi arian (dawvrilebiT ix. aqve, $ 24).<br />
-s, , -a, , -o sufiqsebi, erTi SexedviT, ganawilebis TvalsazrisiT<br />
rTul suraTs qmnian. gavixsenoT isic, rom CvenTvis sarwmunoa<br />
mosazreba, romlis mixedviTac -o bolosarTi istoriulad<br />
-a-sagan aris miGebuli (amosavali fonetikuri viTareba iKo v's<br />
mezobloba), magram Semdeg -o analogiis mixedviT sxva zmnebsac
Tavi III. pirisa da ricxvis niSanTa sistemis sakiTxebi qarTulSi 285<br />
gauCndaT _ Kvelgan a's adgilas~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1950, gv. 053).<br />
radgan es asea, visaubrebT -a da -s sufiqsTa ganawilebis safuZvelze<br />
da Semdeg SevecdebiT vaCvenoT, ra SemTxvevaSi gamovlindeba<br />
-o sufiqsi -a's adgilas.<br />
samecniero literaturaSi -s da -a sufiqsTa ganawilebis<br />
safuZvlad morfologiuri principia miCneuli. zmnis gvarisa da<br />
mwkrivis kategoriaTa mixedviT am sufiqsTa ganawilebis suraTia<br />
warmodgenili a. SaniZis `qarTuli enis gramatikis safuZvlebSi~<br />
(a. SaniZe, 1973, gv. 423 da Smd.). sakiTxs specialurad ganixilavs<br />
a. oniani (a. oniani, 1978). naSromSi srulad aris aGwerili<br />
Kvela is SemTxveva, sadac gansaxilveli -a da -s sufiqsebi<br />
gamovlindeba. Sedegi aseTia: `aGniSnuli alomorfebi arsebiTad<br />
mwkrivTa mixedviT nawildebian~ (iqve, gv. 57). awmKo-mKofadis<br />
mwkrivSi es wesi ar aGmoCnda sakmarisi _ erTsa da imave mwkriv-<br />
Si gvxvdeba rogorc -a, aseve -s. sayiro gaxda damatebiTi wesebis<br />
Semotana zmnis gvaris, subieqtis brunvacvalebadobisa Tu<br />
ucvlelobis, Temisa Tu mwkrivis niSanTa gaTvaliswinebiT~ (iqve,<br />
gv. 58-59). marTalia, amgvari kvleva SesaZleblobas iZleva srulad<br />
aGiweros Kvela is SemTxveva, sadac xdeba -a da -s sufiqsTa<br />
gamovlena, magram daskvna _ `aGniSnul alomorfTa gamovlenas<br />
ganapirobebs ara fonologiuri garemocva, aramed romelime morfologiuri<br />
kategoria (mwkrivi, kilo, gvari)...~ (iqve, gv. 170)<br />
_ sadavod gveCveneba, radgan ar xdeba erTi romelime principis<br />
bolomde gatareba am sufiqsTa ganawilebis safuZvlad. saklasifikacio<br />
principis cvla erTi romelime movlenis klasifikaciisas<br />
am klasifikaciis naklia. rogorc aGvniSneT, mwkrivTa mixedviT<br />
ganawileba ar iZleva amomwurav pasuxs; subieqtis brunvacvalebadoba<br />
Tu ucvlelobac ar aris gadamwKveti (-s gvaqvs orive<br />
SemTxvevaSi), -i sufiqsis momdevno poziciaSic orive sufiqsi<br />
dasturdeba (iwv-i-s, magram afen-i-a...); -av av av Temis niSanTan, marTalia,<br />
gvxvdeba mxolod -s, magram sxva Temis niSnebi amgvar Cvenebas<br />
ar iZlevian. mediopasiur zmnebTanac orive sufiqsi SeiZleba<br />
Segvxvdes (dev-s, wev-s, magram und-a, sJer-a...).<br />
amdenad, amgvari principis mixedviT SeiZleba moxerxdes aGwera<br />
-s da -a sufiqsTa gamovlenis SemTxvevebisa, magram axsna,<br />
rogorc Cans, SeuZlebelia.<br />
miuTiTeben imasac, rom `faqtobriv aseTive viTarebaa Zvel
286<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
qarTulSi: S2 morfemis / -s/, / / -a/, / / -o/, / / -n/, / / -d/ / alomorfebis ganawileba<br />
morfologiur princips emKareba~ (iqve).<br />
rogorc vnaxeT, Zvel qarTulSi sakmaod rTuli viTarebaa;<br />
Zveli qarTulis mdgomareoba amjamindel viTarebas ver agvixsnis.<br />
ufro sworad, Zvel qarTulSi subieqturi mesame piris mxolobiTi<br />
ricxvis sufiqsTa ganawilebis wesebs ver gavavrcelebT<br />
axal qarTulze, radgan principuli sxvaoba arsebobs subieqturi<br />
mesame piris niSanTa sistemis TvalsazrisiT Zvelsa da axal<br />
qarTulSi.<br />
axali qarTulis martivma sistemam Zveli qarTulis rTuli<br />
sistemis adgili daiyira. Kovelive es ki uflebas gvaZlevs, gansxvavebulad<br />
mivudgeT am afiqsTa ganawilebis sakiTxs Zvelsa da<br />
axal qarTulSi.<br />
ra aris safuZveli subieqturi mesame piris -s da -a sufiqsTa<br />
ganawilebisa, SesaZlebeli aris Tu ara maTi gamovlenis<br />
Kvela SemTxvevas Soris raime saerTo niSnis daZebna? vfiqrobT,<br />
ki.<br />
subieqturi mesame piris -s da -a sufqsTa gamovlenisaTvis<br />
arsebiTi mniSvneloba unda eniyebodes saKrdeni morfemis Tvisobas.<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna : gavixsenoT: saKrdens vuwodebT im morfemas, romelsac<br />
uSualod daerTvis CvenTvis saintereso,<br />
am SemTxvevaSi subieqturi mesame piris, niSani.<br />
axal qarTulSi, faqtobriv, subieqturi mesame piris niSnis<br />
saKrdeni morfema Kvela SemTxvevaSi marcvlovania. saKrdeni morfema<br />
SeiZleba iKos rogorc Zireuli (wer wer wer-s, wer drek drek-s...), drek aseve<br />
sufiqsuri (akeT-eb eb eb-s, eb xat-av av av-s...). av sufiqsuris SemTxvevaSi SeiZleba<br />
iKos odenxmovniani (gaakeT-o-s...) da xmovnisa da Tanxmovnis<br />
Semcvelic (TamaS-ob ob ob-s...). ob roca vambobT, rom arsebiTi mniSvneloba<br />
eniyeba saKrdeni morfemis Tvisobas, vgulisxmobT saKrdeni<br />
morfemiseuli xmovnis nulTan monacvleoba-armonacvleobas.<br />
aq, ra Tqma unda, dadgeba sakiTxi imis Sesaxeb, rom saKrdeni<br />
morfemiseuli xmovnis nulTan monacvleoba-armonacvleoba<br />
aris safuZveli sufiqsTa gamovlenisa, Tu TviTon sufiqsebia<br />
saKrdeni morfemiseuli xmovnis nulTan monacvleoba-armonacvle-
Tavi III. pirisa da ricxvis niSanTa sistemis sakiTxebi qarTulSi 287<br />
obis mizezi. samecniero literaturaSi amgvaradac ixsneba es sakiTxi:<br />
`TviT es alomorfebi apirobeben Zireuli morfemis nairsaxeobas<br />
da ara Zireuli morfemis fonologiuri agebuleba ama<br />
Tu im alomorfis (/ s-/-s an / -a/ -s) gamovlenas~ (a. oniani, 1978,<br />
gv. 61). mxolod subieqturi mesame piris mxolobiTi ricxvis<br />
formebi am sakiTxis gadasawKvetad, vfiqrobT, ar gamogvadgeba,<br />
radganac am SemTxvevaSi sakiTxis orivegvarad dasma SeiZleba<br />
(erTi mxriv, wer wer- wer ukumSvelia da imitom dairTavs -s's, meore<br />
mxriv, -s rom daerTvis, imitom aris ukumSveli).<br />
erTsac SevniSnavT. roca vsaubrobT saKrdeni morfemiseuli<br />
xmovnis nulTan monacvleoba-armonacvleobaze, vgulisxmobT process<br />
erTi paradigmis farglebSi. mag.: -av av TemisniSniseuli xmo-<br />
vani SeiZleba saerTod gauCinardes (xat-v-a ← xat-av av av-a), av magram<br />
awmKo-mKofadis formebSi KovelTvis sruli saxiTaa warmodgenili<br />
axal qarTulSi da, amdenad, am formebze msJelobisas vambobT,<br />
rom -av av TemisniSniseuli xmovnis Tvisoba ar aris nulTan<br />
monacvleoba axal qarTulSi. ZvelSi a monacvleobs nulTan).<br />
saKrdeni morfemiseuli xmovnis nulTan monacvleoba-armonacvleobis<br />
ZiriTadi sakontrolo saSualeba CvenTvis subieqturi<br />
mesame piris mravlobiTis formebia: akeT-eb eb eb-en, eb xat-av av av-en, av TamaS-ob<br />
ob ob-en, ob yr-i-an, K-of of of-en of formebSi saKrdeni morfemiseuli xmovani<br />
ar monacvleobs nulTan, sxva SemTxvevaSi igi nulTan monacvlea:<br />
avaSen-e _ aaSen-es es (← aaSen-e-es)<br />
mov-kal kal<br />
_ mo-kl-es es<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna `movkal~ tipis zmnebSi -i elements ar miviCnevT<br />
saKrden morfemad, ramdenadac igi morfologiuri<br />
odenoba ar aris. misi Tavisufali monacvleoba<br />
nulTan (mo mo movka<br />
vkali vka li º mo movkal mo<br />
vkal vkal) vkal am daskvnis gamotanis<br />
safuZvels gvaZlevs. gansxvavebul odenobad<br />
gvesaxeba is -i elementi, romelic Tavisuflad ar<br />
monacvleobs nulTan (avSend-i, gavTb-i...) (ix. aqve,<br />
$ 23).<br />
vTqviT, kavSirebiTis formebSi subieqturi mesame<br />
piris mravlobiTobis -n sufiqsi -en en sufiqsidan
288<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
SeiZleba momdinareobdes, magram es procesi ar<br />
xdeba amjamad zmnis sistemaSi.<br />
am TvalsazrisiT sirTules qmnis kavSirebiTis mawarmoebelTa<br />
Tvisobis sakiTxi. ara gvaqvs SemTxveva, rom kavSirebiTis -a, , -e, , ,<br />
-o mawarmoeblebs xmovniT dawKebuli sufiqsi daerTvodes. am SemTxvevaSi<br />
sakiTxi sxvagvarad daismis.<br />
odenxmovnian sufiqsTa nulTan monacvleoba ar aris tolfasi<br />
Tanxmovnis Semcveli sufiqsiseuli xmovnis nulTan monacvleobisa.<br />
garkveuli morfologiuri daniSnulebis Tanxmovnis<br />
Semcveli sufiqsiseuli xmovnis dakargva ar qmnis saSiSroebas<br />
saTanado funqciis miCqmalvisas _ TanxmovniTi elementi (resp.<br />
uxmovno alomorfi) am daniSnulebas asrulebs. Sdr.: Zveli<br />
qarT. movkl-en en / mokl-n-a. sxvagvari viTarebaa odenxmovnian<br />
afiqsTa SemTxvevaSi: misma gauCinarebam SeiZleba gamoiwvios saTanado<br />
funqciis miCqmalva, radgan aGar gvaqvs formaSi im funqciis<br />
matarebeli elementi da dakarguli xmovansufiqsis kompensacia<br />
ar xdeba.<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna saintereso faqtia: xevsuruli dialeqti dakarguli<br />
xmovansufiqsis kompensacias maxviliT axdens<br />
(ix. a. arabuli, 1981, gv. 12).<br />
odenxmovniani sufiqsis nulTan monacvleoba-armonacvleobis<br />
ZiriTadi piroba, Cveni azriT, am afiqsTa funqciuri datvirTvaa.<br />
odenxmovniani sufiqsi SeiZleba monacvleobdes nul-<br />
Tan im SemTxvevaSi, Tu es monacvleoba formis Sinaarsis cvlas<br />
ar gamoiwvevs; xolo Tu xmovnis savaraudo dakargva formis Sinaarsis<br />
cvlas gamoiwvevs, dakarguli xmovansufiqsis funqcia gauCinardeba,<br />
xmovnis nulTan monacvleoba ar moxdeba: dedo do dofal<br />
fal-a, fal<br />
yri yriyin yri yriyin<br />
yin-a yin fuZeTa bolokiduri xmovansufiqsi formawarmoebisas<br />
ar ikveceba imitom, rom aGar moxdeboda garCeva de dedo de<br />
do dofal<br />
fal-, fal , ,<br />
yri yriyin yri yriyin<br />
yin- yin fuZeTa saTanado formebTan; xolo me me-Tevz me Tevz Tevz-e Tevz tipis fu-<br />
ZeTa bolokiduri xmovansufiqsi ikveceba, radgan am fonetikuri<br />
cvliT miGebuli forma ar gaigivdeba amosaval fuZesTan: me me- me<br />
Tevz Tevz-is Tevz is / / Tevz Tevz-is Tevz is is... is<br />
kavSirebiTis mawarmoebelTa dakargva kavSirebiTis funqci-
Tavi III. pirisa da ricxvis niSanTa sistemis sakiTxebi qarTulSi 289<br />
is gauCinarebas gamoiwvevda: I kavSirebiTis forma uwKvetelTan<br />
gaigivdeboda, meore kavSirebiTisa _ wKvetilTan. wKvetilis mawarmoeblis<br />
gauCinarebis SemTxvevaSi es safrTxe ara gvaqvs: ar<br />
moxdeba formis damTxveva sxva paradigmis wevrTan... aqedan gamomdinare,<br />
vfiqrobT, rom kavSirebiTis -a, , -e, , -o sufiqsTa morfologiuri<br />
daniSnuleba da srul paradigmaSi maTi mimarTebani<br />
Seapirobebs im faqts, rom isini nulTan ar monacvleoben. ufro<br />
sworad, logikurad maTi nulTan monacvleoba gamoricxulia.<br />
warmodgenili msJelobidan gamomdinare, vfiqrobT, rom subieqturi<br />
mesame piris -s, , -a, , -o sufiqsebi ki ar Seapirobeben<br />
saKrdeni morfemis fonologiur saxes, aramed saKrdeni morfemiseuli<br />
xmovnis Tvisoba nulTan monacvleoba-armonacvleobisa<br />
aris ganmsazGvreli piroba am sufiqsTa gamovlenisaTvis, maTi<br />
ganawilebis safuZveli.<br />
-s da -a sufiqsTa ganawilebis SemTxvevaTa analizi amgvari<br />
daskvnis gamotanis saSualebas gvaZlevs: s u b i e q t u r i m e -<br />
s a m e p i r i s -a s u f i q s i g a m o v l i n d e b a n u l T a n<br />
m o n a c v l e x m o v n i s S e m c v e l s a K r d e n m o r f e -<br />
m a s T a n:<br />
mov-kal _ mo-kl-a ← mo-kal-a,<br />
gavakeT-e _ gaakeTa ← gaakeT-e-a. xolo s- s u f i q s i<br />
g a m o v l i n d e b a n u l T a n a r a m o n a c v l e x m o v n i s<br />
S e m c v e l s a K r d e n m o r f e m a s T a n: akeT-eb-s, xat-av-s,<br />
aaSen-o-s...<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna m. kraveiSvilisa da g. naxucriSvilis wignSi `qar-<br />
Tuli enisa da wera-kiTxvis TviTmaswavlebeli inglisuris<br />
mcodneTaTvis~ (II seria, Tbilisi, 1972<br />
w.) subieqturi mesame piris -s, , -o, , -a sufiqsTa<br />
ganawilebis aseTi wesia warmodgenili: `samive<br />
pirSi Tanxmovanze an xmovanze daboloebuli zmnebi<br />
dairTavs -s morfemas. e'ze daboloebuli zmnebi<br />
pirvel da meore pirSi da SekumSulfuZiani<br />
zmnebi mesame pirSi o-s dairTavs, sxva zmnebi ki a<br />
bolosarTs dairTavs~ (gv. 38). miuxedavad imisa,<br />
rom aq CvenTvis zogi ram sadavoa, es wesi mainc
290<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
sainteresod gveCveneba im TvalsazrisiT, rom sufiqsTa<br />
ganawilebis safuZvlad zmnuri fuZis<br />
struqturaa miCneuli.<br />
am wesidan gamomdinare, sainteresoa -ia ia daboloebis mqone<br />
statikur zmnaTa awmKosa da gardamaval zmnaTa I TurmeobiTis -a<br />
sufiqsis sakiTxi.<br />
rogorc aGvniSneT, mkvlevarTa erTi Jgufi -a bolosarTs<br />
piris niSnad miiCnevs (imave odenobad, rac gaakeT-a formaSia);<br />
xolo zogi mkvlevris azriT, a daboloeba ars ars meSveli zmnis na-<br />
STia.<br />
Cven gaviziareT pirveli Tvalsazrisi. Tu -a a Se SeupKri Se<br />
upKri upKri-a upKri<br />
formaSi piris niSania, maSin mis win xmovani unda iKos gauCina-<br />
rebuli. asec varaudoben: SeupKrie-a → SeupKri-a (l. baramiZe,<br />
2008, gv. 23); I-II piris formebSi s bolosarTis ararsebobis (SevupKri-var,<br />
SeupKri-xar) Taobaze iTqva: `safiqrebelia, rom III<br />
piris fuZe ganzogadda Semdeg sxva pirebSi~ (iqve). es Tvalsazrisi<br />
gaziarebulia: `Sekvecili fuZe III piridan Cans gadasuli,<br />
meorec, KuradGeba unda mivaqcioT imas, rom -e afiqsi namKo<br />
droisaa (v. Tofuria) da dasrulebul moqmedebas gamoxatavs; me-<br />
Sveli zmnac ZiriTadi zmnis fuZeSi gadmocemuli moqmedebis rezultats<br />
statikurad warmoadgens, garkveulad Sedegs iZleva,<br />
moqmedebis dasrulebas gulisxmobs, amitomac am poziciaSi -e<br />
sufiqsi funqciuradac nulis toli aGmoCndeboda (SeupKrixar)~<br />
(a. arabuli, 1984 (2), gv. 51). da es bolo argumenti xels SeuwKobda<br />
analogiis process (III piris formis gavrcelebas I-II pirebSi).<br />
ase rom, es SemTxvevac Cven mier SemoTavazebuli wesis<br />
farglebSi eqceva: -a sufiqsisaTvis saKrdenia -e, romelic<br />
monacvleobs nulTan.
Ta Tavi Ta<br />
vi IV IV. IV I seriis formaTa warmoebis<br />
$ $ $ 13 13. 13<br />
. . Te Tema Te<br />
ma ma.<br />
. Te Temis Te<br />
mis mis niS niSne niS<br />
ne nebi nebi<br />
bi<br />
13 13....1111. 13 13 . . . Te Temis Te Temis<br />
mis mis raoooobi ra ra ra bi bisa bisa<br />
saTvis saTvis<br />
Tvis Tvis<br />
sakiTxebi<br />
SesavalSi iTqva: rom `fuZe unda ganvixiloT, rogorc permanentulad<br />
cvladi monacemi~, romelic `saKrdenia formaTa sistemisaTvis~<br />
(b. JorbenaZe). da Tuki fuZe aris permanentulad<br />
cvladi monacemi, saKrdeni formaTa sistemisaTvis, maSin sxvadasxva<br />
SemTxvevaSi sxvadasxva fuZeze unda iKos saubari da asec<br />
aris: `Kvelaferi is, rac saKrdenia nebismieri formisa an formaTa<br />
sistemisaTvis, fuZed unda iwodos~. magram zmnur formaTa<br />
analizma moiTxova terminologiuradac gansxvavebuliKo sxvadasxva<br />
formisa Tu formaTa sistemisaTvis gamoKenebuli fuZe da<br />
Semovida pirobiTi terminebi: fuZe (= mwkrivis fuZes), Tema (=<br />
seriis fuZes) da `Ziri~ (= sruli paradigmis fuZes). mwkrivis<br />
fuZe imdenia, ramdeni mwkrivic gamoiKofa. ra aris Te Tema Te Tema<br />
ma? ma terminisa<br />
Tu Sesabamisi cnebis damkvidreba qarTul gramatikaSi a. SaniZis<br />
damsaxurebaa.<br />
moviKvanT amonarids 1930 wlis gramatikidan (vfiqrobT,<br />
movlenis arsi aq ukeTaa gamoxatuli): `pirieli zmnis ConCxs<br />
warmoadgens Tema, romelzedac asxmulia forma. Tema hqvia ucvalebel<br />
nawils zmnisas, romelic gasdevs xolme erT-erTi seriis<br />
Kvela formaSi, e. i. romlis dapirispirebiTac cvalebadia p i -<br />
r i s a, r i c x v i s a, q c e v i s a, d r o i s a da k i l o s niSnebi<br />
(xazi Cvenia _ g. g.). TemaTa sxvadasxvaoba safuZvlad udevs drokiloTa<br />
or seriad daKofas qarTulSi zmnaTa didi umravlesobisTvis<br />
morfologiuradac~ (a. SaniZe, 1930, gv. 138). swored<br />
TemaTa gansxvaveba daedo safuZvlad sauGlebeli fuZis principiT<br />
zmnaTa daJgufebas seriebad; ufro sworad, I da II seriis<br />
gamoKofas. `raica Seexeba III serias, mas sakuTari Tema ar gaaCnia
292<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
da Cveulebriv igi an pirveli seriis Temas sargeblobs (ufro<br />
xSirad), an arada meorisas (ufro iSviaTad), an kidev sul sxva<br />
principze agebs Tavis formebs, vidre pirvelisa da meore seriis<br />
dro-kiloebi~ (a. SaniZe, 1930, gv. 138). amitomacaa, rom Temaze saubrisas<br />
ganixilaven I da II seriis viTarebas; III seriis SemTxveva-<br />
Si saerTo fuZis principi axal qarTulSi Zvelisagan arsebiTad<br />
gansxvavebulia, Tumca es sagangebo msJelobas sayiroebs. am sakiTxs<br />
III seriis formaTa warmoebis ganxilvisas davubrundebiT ($ 27).<br />
I seriis mwkrivTaTvis saKrden fuZes I seriis Tema ewodeba,<br />
II seriis mwkrivTaTvis saKrden fuZes _ II seriis Tema.<br />
gamoKofen erTTemian da orTemian zmnebs: `e r T - T e m i a -<br />
n i a zmna, romelsac pirvelisa da meore seriis formebi erTsa<br />
da imave bazisze aqvs daKrdnobili.<br />
o r - T e m i a n i a zmna, romelsac pirvelsa da meore seria-<br />
Si gansxvavebuli Temebi moepoveba~ (a. SaniZe, 1973, gv. 388). magaliTad,<br />
erTemiania orTemiania<br />
(da)v-wer wer wer (da)v-xat xat xat-av xat av<br />
(da)v-wer wer wer-d-i wer (da)v-xat xat xat-av xat av av-d-i av<br />
(da)v-wer wer wer-d-i wer (da)v-xat xat xat-av xat av av-d-e av<br />
(da)v-wer wer wer-e wer (da)-v-xat xat xat-e xat<br />
(da)-v-wer wer wer-o wer (da)v-xat xat xat-o xat<br />
meore SemTxvevaSi xat xat martivi Temaa, xat xat-av xat av _ rTuli. martiv<br />
da rTul TemaTa ganmasxvavebel elements Te Temis Te mis ni niSa ni<br />
Sa Sani Sa ni daerqva<br />
(a. SaniZe, 1973, gv. 388). Temis niSnebad gamoKofen sufiqsebs:<br />
-i, -av, -am, -eb, -ob, -of, -em...<br />
saubroben g a v r c o b i l da g a u v r c o b e l Temazec; I<br />
seriis or mwkrivSi `Tema gavrcobili aqvs -d, an -od od od-is od darTviT,<br />
romelTac s a v r c o b s v e Z a x i T ~ (iqve, gv. 388).<br />
orTemianad miiCneva fuZis gaxmovanebiT dapirispirebuli<br />
zmnebic:<br />
I I se seria se ria II II se seria se ria<br />
v-grex v-grix-e<br />
v-grex-d-i v-grix-o<br />
v-grex-d-e<br />
saubaria mxolod im SemTxvevaze, roca I seriis Tema e gaxmovanebiTaa<br />
warmodgenili, xolo meore seriis Tema _ i gaxmo-
Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
vanebiT. vfiqrobT, unda visaubroT gaxmovanebis sxva variantzec:<br />
roca I seriis Tema uxmovnoa, meore seriisa _ a-xmovniani:<br />
v-zrd-i<br />
v-zrd-idi<br />
v-zrd-ide<br />
v-zard-e<br />
v-zard-o<br />
Tumca sanam am sakiTxze visaubrebT, amgvar zmnebSi -i sufiqsis<br />
raoba aris gasarkvevi.<br />
ra aris v-zrd-i, v-Tl-i, v-Tvl-i tipis zmnebSi -i bolosar-<br />
Ti?<br />
13 13....2222.... 13 13 ----i i i i elemen ele ele elemen<br />
mentis mentis<br />
tis tis Taooooba Ta Ta Ta ba baze baze<br />
ze ze zrd----iiii----s zrd zrd zrd s s s tipis ti ti tipis<br />
pis pis zmnebSi zmneb zmneb zmnebSi<br />
Si Si<br />
samecniero literaturaSi v-zrd zrd zrd-i zrd tipis zmnebTan awmKoSi<br />
gamovlenili i elementi Temis niSnad gaiazreba (a. SaniZe, 1973,<br />
gv. 388 da Semdeg). Kvela saxis gamokvlevasa Tu saxelmZGvanelo-<br />
Si es azri gaziarebulia.<br />
safuZveli amgvari gaazrebisa is aris, rom i gasdevs I seriis<br />
paradigmas Kvela mwkrivSi:<br />
(ga)-v-zrd-i<br />
(ga)-v-zrd-idi<br />
(ga)-v-zrd-ide<br />
Sdr.: v-kl-av av<br />
v-kl-av av av-di av<br />
v-kl-av av av-de av<br />
miGebuli ganmartebebis mixedviT, zrd zrd-i zrd saerTo fuZea pirveli<br />
seriis mwkrivTaTvis, amitom I seriis Temad iqna miCneuli:<br />
am zmnis meore seriis Tema iqneba zard zard: zard<br />
v-zard zard zard-e zard<br />
v-zard zard zard-o zard<br />
I da II seriebis TemaTa Sepirispirebam xeli SeuwKo i elementis<br />
Temis niSnad gaazrebas.<br />
vfiqrobT: i sxvadasxva odenobaa awmKosa da I seriis sxva<br />
mwkrivebSi; awmKoSi -i mwkrivis niSnad unda iqnes miCneuli, xolo<br />
sxva mwkrivebSi i i xmovniTi nawili Cans id id id sufiqsisa. ra<br />
gvaZlevs amgvari daskvnis gakeTebis safuZvels?<br />
1. Temis niSanTa sistemaSi i gancalkevebiT dgas. Temis niS-<br />
293
294<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
nebad gamoiKofa av av, av<br />
, am am, am , eb eb, eb<br />
, ob ob, ob<br />
, em em, em<br />
, of of, of<br />
, ev (a. SaniZe, 1973, gv.<br />
389 da Semd.).<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna a. SaniZe erT SemTxvevaSi Temis niSnad moixseniebs<br />
-o sufiqss wavaqci(v)o formaSi, Tumca imave o-sa<br />
da msgavs sufiqsebs sxvagan, da Cveulebriv, mwkrivis<br />
niSnebad miiCnevs da Cvenc ase ganvixilavT.<br />
struqtura Temis niSnebisa Kvela SemTxvevaSi erTgvaria:<br />
VC. gansxvavebuli struqturisa erTaderTi iqneba i, Tuki mas<br />
miviCnevT Temis niSnad...<br />
2. i i aris erTaderTi Temis niSnad miCneuli elementi, romelic<br />
ar Cans sawKisSi; sxva Temis niSnebi sawKisSi Cveulebriv<br />
iCens Tavs: cnobilia: `sawKisis niSania a, romelic daerTvis I seriis<br />
Temas, gauvrcobels, e. i. im Temas, romelic awmKos (an<br />
mKofadis) formebSi Cans~ (a. SaniZe, 1973, gv. 560).<br />
-av:<br />
-am:<br />
-eb:<br />
-of:<br />
-em:<br />
-ev:<br />
xat-v-a,<br />
dg-m-a,<br />
keT-eb eb eb-a, eb<br />
K-of of of-a... of<br />
c-em em em-a... em<br />
da-bn-ev ev ev-a... ev<br />
magram: zrd-i-s _ zrd-a<br />
Tl-i-s _ Tl-a<br />
Sl-i-s _ Sl-a<br />
Kr-i-s _ Kr-a...<br />
mal-v-a,<br />
b-m-a,<br />
Sen-eb eb eb-a, eb<br />
par-v-a...<br />
Ca-c-m-a...<br />
ga-G-eb eb eb-a... eb<br />
a. SaniZe Tvlis, rom `a-s darTvis gamo in inian in zmnebSi ikveceba<br />
Temis niSani i~ (a. SaniZe, 1973, gv. 560). es daskvna Zneli gasaziarebelia:<br />
odenxmovniani elementis ukvalod gaqroba araa<br />
mosalodneli: morfologiuri TvalsazrisiT garTuldeboda<br />
formis mniSvnelobis gageba... amitom, sawKisebSi gamovlenili -a<br />
sufiqsis gavlenas ver mivawerT i elementis arqonas zrd zrd-a zrd tipis<br />
formebSi: Temis niSnebi Kvela SemTxvevaSi iqna SenarCunebuli;<br />
sxva zmnebSi sayiroebis SemTxvevaSi moxda sxvadasxva elementTa<br />
CarTva (n, , ol ol, ol<br />
, , om om...).<br />
om
Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
i i elementis arqona sawKisur formebSi eyvs Segvataninebs<br />
imaSi, rom i Temis niSania.<br />
3. Cveulebriv I seriis Temas emKareba moqmedebiTi gvaris<br />
mimGeobac:<br />
xat-av av av-s av _ da-m-xat-v-el-i<br />
dg-am am am-s am _ da-m-dg-m-el-i<br />
aSen-eb eb eb-s eb _ m-Sen-eb eb eb-el-i eb<br />
Tm-ob ob ob-s ob _ da-m-Tm-ob ob ob-i ob<br />
K-of-s _ ga-m-K-of-i...<br />
magram: zrd-i-s _ m-zrd-el-i...<br />
miiCneven, rom -i, iseve rogorc sawKisSi, fonetikur niadagze<br />
aris gauCinarebuli (momdevno e xmovnis gavleniT) (a. SaniZe,<br />
1973, gv. 570), Tumca iseve rogorc sawKisis SemTxvevaSi,<br />
arc am formaSia mosaldneli `i-s mokveca~.<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna niSvna<br />
vna: vna : 1. Tavis droze morfemaTa miJnaze warmoqmnil<br />
xmovankompleqsebSi mimdinare fonetikuri procesebis<br />
Seswavlisas mivediT aseT daskvnamde: `qar-<br />
TulSi morfemaTa miJnaze warmoqmnil xmovan-<br />
TkompleqsTa gamartiveba _ elizia _ xdeba mxolod<br />
maSin, roca boloxmovnian sitKvas xmovniT<br />
dawKebuli sufiqsi daerTvis. eliziaSi ZiriTadad<br />
moqmedebs regresuli gavlenis principi. Tu<br />
gvxvdeba progresul gavlenaze damKarebuli elizia,<br />
am SemTxvevaSi elizirebul xmovanze garda<br />
maelizirebeli xmovnis gavlenisa, unda moqmedebdes<br />
meoreuli faqtorebic. eliziis ganxorcieleba<br />
damokidebulia xmovanTa aweulobasa da<br />
warmoebis rigze: rac ufro maGali aweulobisaa<br />
xmovani, erTi mxriv, miT metia misi gamZleoba<br />
eliziisadmi da, meore mxriv, misi maelizirebeli<br />
Zala~ (g. gogolaSvili, 1987, gv. 110). am daskvnidan<br />
gamomdinare, araa mosalodneli i xmovnis<br />
mokveca, miT umetes, a da e xmovanTa gavleniT.<br />
2. da kidev: roca saubroben -i `Temis niSnis~<br />
295
296<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
mokvecaze sawKisis an mimGeobis mawarmoebelTa<br />
gavleniT, analogiur magaliTebad mohKavT av av da<br />
am Temis niSanTa SemTxvevebi: xat-v-a, da-dg-m-a...<br />
SevniSnavT: odenxmovnian sufiqsTa nulTan mo-<br />
nacvleoba ar aris tolfasi VC tipis sufiqsiseuli<br />
xmovnis nulTan monacvleobisa (ix. $12.7).<br />
garkveuli morfologiuri daniSnulebis VC tipis<br />
sufiqsiseuli xmovnis dakargva ar qmnis sa-<br />
SiSroebas Sesabamisi funqciis miCqmalvisas _ TanxmovniTi<br />
elementi (uxmovno alomorfi) am daniSnulebas<br />
asrulebs. sxvagvaria viTareba odenxmovniani<br />
afiqsis gauCinarebis SemTxvevaSi: misi dakargva<br />
gamoiwvevs saTanado funqciis gauCinarebas.<br />
esaa CvenTvis erT-erTi argumenti, roca<br />
gamovricxavT saxelzmnebSi zrd zrd-i-s zrd tipis zmnebis<br />
awmKoSi dadasturebuli i elementis mokvecas.<br />
4. Zvel qarTulSi I TurmeobiTis warmoeba erTgvarovania<br />
Kvela TemisniSnian zmnaSi: I seriis rTuli Tema aris saKrdeni:<br />
aGu-Sen Sen Sen-eb Sen eb eb-ies, eb aGu-G-eb eb eb-ies, eb ganu-tf tf tf-ob tf ob ob-ies, ob miu-c-em em em-ies, em<br />
dau-mal mal mal-av mal av av-s, av dau-dg dg dg-am dg am am-s... am<br />
martivTemiani (erTemiani, fuZedrekadi) zmnebi martiv Temaze<br />
dairTaven -ies ies daboloebas:<br />
dau-wer wer wer-ies, wer mou-drek drek drek-ies... drek<br />
swored martivTemiani zmnebis msgavsad iwarmoebs I TurmeobiTs<br />
e. w. i TemisniSniani zmnebi:<br />
ganu-ƒrwn ƒrwn ƒrwn-ies, ƒrwn mou-gur gur gur-ies, gur uGuw Guw Guw-ies... Guw<br />
es faqtic, Cveni azriT, dasturia imisa, rom -i elementi<br />
zrd zrd-i-s zrd tipis zmnebSi ar aris Temis niSani.<br />
arsebiTi kiTxva: -i I seriis mTel paradigmaSi rom meordeba,<br />
es rogorc aixsnes?<br />
(ga)zrd-i-s<br />
(ga)zrd-i-d-a<br />
(ga)zrd-i-d-e-s<br />
mTavari saTqmeli: -i e l e m e n t i a r a r i s e r T i da<br />
i g i v e o d e n o b a a w m K o - m K o f a d s a d a s x v a m w k r i -<br />
v e b S i; awmKo-mKofadSi i mwkrivis kuTvnilebaa; ase vTqvaT,
Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
mwkrivis niSania; iseTive bolosarTia (Tavisi funqciiT), rogoric<br />
vnebiTebSi (vTb-eb-i, vizrdeb-i...) Tu statikur zmnebSi (vici,<br />
vuwK-i, vicin-i, vtir-i...); me ar vsaubrob am zmnebSi warmodgenili<br />
i elementis genetur igiveobaze; funqciaa maTi erTi da<br />
igive: daerTvis awmKos formas da ar gadahKveba sxva mwkrivebSi.<br />
rac Seexeba uwKvetelsa da I kavSirebiTs, am formebSi warmodgenili<br />
-i i -id id sufiqsis xmovniTi nawilia. paradigma ase unda<br />
warmovidginoT:<br />
v-zrd-i<br />
v-zrd-id id id-i id<br />
v-zrd-id id id-e id<br />
-id id morfologiurad iseTive odenobaa, rogoric -d da<br />
-od od Sesabamis savrcobian mwkrivebSi.<br />
aris ki ase? SevecdebiT am kiTxvaze pasuxis gacemas ($ 14).<br />
manamde kidev ramdenime sakiTxi Temis niSanTan dakavSirebiT.<br />
13 13....3333. 13 13 . . . ----av av av av da da da da ----am am am am Temis Te Te Temis<br />
misniS misniS<br />
niSni niSni<br />
nian nian<br />
an an zmnaTa zmna zmna zmnaTa<br />
Ta Ta vnebi vne vne vnebi<br />
biTi biTi<br />
Ti Ti gvaris gva gva gvaris<br />
ris ris<br />
forma for for forma<br />
maTa maTa<br />
Ta Ta Sessssaaaaxeb Se Se Se xeb xeb xeb axal axal axal axal qarTul qar qar qarTulSi<br />
Tul TulSi<br />
Si Si<br />
axal qarTulSi zmnur formawarmoebaSi momxdar cvlileba-<br />
Tagan KuradGebas iqcevs -av av da -am am TemisniSnian zmnaTa vnebiTi<br />
gvaris formebis -eb eb sufiqsian warmoebaze gadasvlis faqti:<br />
Zv. qarT.: i-mal-v-i-s<br />
i-karg-v-i-s<br />
i-Tqm-i-s<br />
ax. qarT.: i-mal-eb-a<br />
i-karg-eb-a<br />
i-Tq-m-eb-a...<br />
viTareba TiTqos martivia _ Seicvala vnebiTis warmoebis<br />
tipi. ramdenime zmnam Zveli warmoebac Semogvinaxa: iwvis, iZvris,<br />
erTvis da misT. es cnobili faqtia.<br />
axal qarTulSi -av av av TemisniSniani zmnebi vnebiTis warmoebis<br />
mixedviT or Jgufad unda gaiKos:<br />
1. roca -av av Temis niSani -eb eb sufiqsian vnebiTebSi SenarCunebulia<br />
(fonetikurad saxecvlili _ xmovangauCinarebuli):<br />
297
298<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
rg-av av av-s av<br />
rwK-av av av-s av<br />
xS-av av av-s av<br />
_<br />
_<br />
_<br />
i-rg-v-eb-a<br />
i-rwK-v-eb-a<br />
i-xS-v-eb-a...<br />
2. roca -av av Temis niSani -eb eb sufiqsian vnebiTebSi ar<br />
gadahKveba zmnas:<br />
mal-av av av-s av<br />
xat-av av av-s av<br />
Tes-av av av-s av<br />
_<br />
_<br />
_<br />
i-mal-eb eb eb-a eb<br />
i-xat-eb eb eb-a eb<br />
i-Tes-eb eb eb-a... eb<br />
rac Seexeba -am am Temis niSans, igi vnebiTis formebSi Kovel-<br />
Tvis SenarCunebulia (ra Tqma unda, fonetikurad saxecvlili _<br />
xmovangauCinarebuli):<br />
a-b-am am am-s am<br />
a-dg-am am am-s am<br />
aG-i-qv-am am am-s am<br />
_<br />
_<br />
_<br />
e-b-m-eb-a<br />
e-dg-m-eb-a<br />
aGi-q-m-eb-a (←aGiqvmeba)...<br />
SeiniSneba kanonzomiereba: -av av av Temis niSani vnebiTis formebSi<br />
gadahKveba zmnebs, romelTa Zireuli morfema umarcvloa;<br />
marcvlovani Zireuli morfemis mqone zmnebi -av av Temis niSans vnebiTis<br />
formebSi ar gamoavlenen. ramdenadac -am am TemisniSnian<br />
zmnaTa morfema Kvela SemTxvevaSi umarcvloa, vnebiTis formebSi<br />
-am am Temis niSani KovelTvisaa warmodgenili.<br />
amdenad, umarcvlo Zireuli morfemis Semcveli -av av da -am am<br />
TemisniSniani zmnebi moqmedebiTiseul Temas vnebiTis formebSi<br />
srulad warmogvidgens... kiTxvaze _ ra xdeba? _ pasuxis gacema<br />
iolad xerxdeba. kiTxvaze ratom? _ pasuxi yirs.<br />
umarcvlo Ziris mqone -av av TemisniSniani zmna arcTu cotaa:<br />
rg-av-s<br />
rT-av-s<br />
kl-av-s<br />
sxl-av-s<br />
Txz-av-s<br />
wn-av-s<br />
xn-av-s<br />
kr-av-s<br />
Zr-av-s<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
i-rg-v-eb-a<br />
i-rT-v-eb-a<br />
i-kl-v-eb-a → ikvleba<br />
i-sxl-v-eb-a → isxvleba<br />
i-Txz-v-eb-a<br />
i-wn-v-eb-a → iwvneba<br />
i-xn-v-eb-a → ixvneba<br />
i-kr-v-eb-a → ikvreba<br />
i-Zr-v-eb-a → iZvreba
Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
xr-av-s<br />
miu-zG-av-s<br />
rwK-av-s<br />
xS-av-s<br />
aseve: wv-av-s<br />
fqv-av-s<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
-am am TemisniSnian zmnebSi:<br />
a-b-am-s<br />
a-dg-am-s<br />
sv-am-s<br />
gamo-Tqv-am-s<br />
aGi-qv-am-s<br />
Camo-a-cv-am-s<br />
Ca-nTq-am-s<br />
Semo-a-rtK-am-s<br />
gana-rTx-am-s<br />
Caa-sx-am-s<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
i-xr-v-eb-a → ixvreba<br />
mie-zG-v-eb-a<br />
i-rwK-v-eb-a<br />
i-xS-v-eb-a<br />
i-wv-eb-a ← i-wv-v-eb-a<br />
i-fqv-eb-a ← i-fqv-v-eb-a<br />
e-b-m-eb-a<br />
e-dg-m-eb-a<br />
i-sv-m-eb-a → ismeba<br />
gamo-i-Tqv-m-eb-a → gamoiqTmeba<br />
aG-i-qv-m-eb-a → aGiqmeba<br />
Camo-e-cv-m-eb-a → Camoecmeba<br />
Ca-i-nTq-m-eb-a<br />
Semo-e-rtK-m-eb-a<br />
gan-e-rTx-m-eb-a<br />
Ca-i-sx-m-eb-a...<br />
Cvens KuradGebas vnebiTis formaTa analizi iqcevs.<br />
faqtia, rom vnebiTSi moqmedebiTis formaTa Temis niSnebi<br />
SenarCunebulia (fonetikurad saxecvlili):<br />
rg-av av av-s av<br />
dg-am am am-s am<br />
_<br />
_<br />
i-rg-v-eb-a<br />
i-dg-m-eb-a<br />
uCveulo TiTqos araferia: qarTulSi aris SemTxvevebi, roca<br />
-av av TemisniSniani zmnaa, magram cur-a(v)-ob-s tipis zmnaTa<br />
formebSi -ob ob Temis niSani rTul Temas daerTo (am rigis magaliTebia<br />
xtunavs da xtuna(v)obs, goravs da gora(v)obs da<br />
misT...).<br />
aseve: S-ob-s _ Sv-a -ob ob (← v-eb) TemisniSniani zmnaa. dialeqtebSi<br />
amgvari formebic dasturdeba: Sob-am (`vSobam, Sen nu<br />
moukvdebi Cems Tavs, vSobam~ _ ilia).<br />
magram am rigis magaliTebSi -av av Tu -ob ob Temis niSani fuZes<br />
Sexorcebuli elementia, ramdenadac isini II seriis formebSic<br />
299
300<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
gadahKveba zmnas da, amdenad, maTi Temis niSnad gaazreba aGar<br />
xdeba: cur-av-ob-s _ i-cur-av-a; Sob-am-s _ Sob-a (amis Taobaze<br />
ix. $ 17)...<br />
amgvarad, cur-av-ob-s Tu Sob-am-s tipis formaTa SemTxveva-<br />
Si faqti naTelia. icvleba fuZis struqtura, formawarmoebaSi<br />
es sirTules ara qmnis: Zveli Temis niSani fuZiseul elementad<br />
gaiazreba da zmna axal Temis niSans dairTavs.<br />
sxvagvaria viTareba Cvens SemTxvevaSi. i-rg-v-eb-a _ i-dg-m-eb-<br />
a tipis formebs v(← av) da m(← am) elementebi II seriaSi aGar<br />
gadahKveba:<br />
i-rg-v-eb-a<br />
i-dg-m-eb-a<br />
_<br />
_<br />
da-i-rg-a<br />
da-i-dg-a...<br />
ra kvalifikacia unda mieces v(← av) da m(← am) elementebs<br />
gansaxilvel formebSi?<br />
Tu maT Temis niSnebad miviCnevT, gamodis, rom erT struqturaSi<br />
erTi sistemis ori elementia warmodgenili, rac Tavis-<br />
Tavad dauSvebelia da, saerTod, aris ki SesaZlebeli v(← av),<br />
m(← am) da -eb elementebis damoukidebel morfologiur elemen-<br />
tebad miCneva? vfiqrobT, rom ara: v-eb(← av-eb), m-eb(← am-eb)<br />
gansaxilveli tipis zmnebSi erTi morfologiuri odenobaa da<br />
misi daSla morfologiis doneze ar moxerxdeba. Kovel SemTxvevaSi,<br />
Tu davSliT, SeuZlebeli iqneba maTTvis cal-calke funqciis<br />
misadageba.<br />
aGniSnul formaTa saanalizod sxva tipis vnebiTebis moSvelieba<br />
(mag.: xat-av-s _ i-xat-eb-a...) da amis safuZvelze i r g v e -<br />
b a - i d g m e b a formebSi oden -eb sufiqsis gamoKofa, ar iqneboda<br />
gamarTlebuli.<br />
veb (← av-eb), meb (← am-eb), Cveni azriT, erTi morfologiuri<br />
odenobaa; isini gansaxilveli tipis zmnaTa I seriis fuZis<br />
mawarmoeblad unda miviCnioT da kvalificirebuli unda iqnes<br />
rogorc rTuli Temis niSnebi; amdenad, Temis niSanTa sistemaSi<br />
martiv (-av, -am, -eb, -ob...) Temis niSanTa gverdiT unda iqnes<br />
warmodgenili rTuli veb veb(← veb aveb), meb meb(← meb ameb) Temis niSnebic,<br />
romlebic umarcvlo Ziris mqone -av da -am TemisniSnian moqmedebiTi<br />
gvaris zmnaTa Sesabamis vnebiTebTan gamoiKeneba.
Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
13 13....4444. 13 13 . . . ev ev//// ev ev iv iv iv iv sufiq su su sufiqsi<br />
fiq fiqsi<br />
siaaaani si ni ni ni vnebi vne vne vnebi<br />
biTi biTi<br />
Ti Ti gvaris gva gva gvaris<br />
ris ris formaTa formaTa formaTa formaTa<br />
Sesa Se Se Sesa<br />
saxeb saxeb<br />
xeb xeb axal axal axal axal qarTul qar qar qarTulSi<br />
Tul TulSi<br />
Si Si<br />
ev/iv sufiqsi gvxvdeba rogorc moqmedebiTi, aseve vnebiTi<br />
gvaris zmnebSi (-ev pirveli seriis formebTan, -iv→i _ meore seriis<br />
formebTan):<br />
awmKo awmKo: awmKo<br />
ao aoris ao<br />
ris risti risti<br />
ti: ti<br />
moqm. vneb.<br />
(a)-i/u-r-ev-s<br />
a-i/u-r-i(v)-a<br />
(a)-i/e-r-ev-a<br />
a-i/e-r-i(v)-a<br />
axal qarTulSi vnebiTi gvaris zmnaTa umetesobas -ev(→iv)<br />
sufiqsi meore seriis formebSi aGar gadahKveba (daingra, daimsxvra,<br />
SeinZra, daibna...); -ev sufiqsian zmnaTa mcire nawilma Zveli<br />
viTareba Semoinaxa (air-i-a, gaiw-i-a, dail-i-a, daet-i-a...);<br />
zmnaTa erTma Jgufma paraleluri formebi gaiCina (daexva º daexvia,<br />
daixa º daixia, SeemTxva º SeemTxvia, gaeTra º gaeTria...). -ev<br />
sufiqsian zmnaTa vnebiTis formebis axali tipis warmoebaze<br />
gadasvlis procesi dasrulebuli ar aris. tendencia aSkaraa da<br />
xangrZlivi istoria aqvs (saTaves Zvel qarTulSi iGebs).<br />
es movlena samecniero literaturaSi, ra Tqma unda, SeniSnulia<br />
(a. SaniZe, 1973, gv. 413). meore seriis formebSi iv formantis<br />
dakargva inian vnebiTebSi omoformaTa Tavidan acilebiT<br />
(Sdr.: daingria man is / daingria is > daingra), xolo enian vne-<br />
biTebSi analogiiT (daengra < daengria procesi daingra formis<br />
analogiiT xdebao) aixsneba.<br />
vfiqrobT, SesaZlebelia sakiTxis sxvagvarad dasma:<br />
axal qarTulSi vnebiTi gvaris zmnaTa awmKos warmoebis<br />
ori ZiriTadi Kalibi arsebobs: a) Ziri + Temis niSani + i (Tbeb-i,<br />
e-rT-ob-i...).<br />
b) Ziri + d + Temis niSani + i (ber-d-eb-i...).<br />
Kvela tipis vnebiTi am or KalibSi Tavsdeba. gamonakliss<br />
qmnida mxolod -ev/-iv sufiqsiani zmnebi (ev/iv aGweris doneze Zireul<br />
masalad ganixileba _ a-rev-s / a-riv-a; Sdr.: drek-s (drik-a).<br />
Kalibis gavlenis Sedegad gansaxilveli tipis zmnebSi moxda<br />
-ev/-iv formantis gadaazrianeba da funqciurad misi gaigiveba<br />
Temis niSnebTan (-eb, -av...); aman ki meore seriis formebSi -iv<br />
301
302<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
formantis gaqroba gamoiwvia : i-ngr-ev-a / da-i-ngr-a (Sdr.: i-Sleb-a<br />
/ gai-Sal-a).<br />
amgvarad, Cveni azriT, vnebiTi gvaris -ev sufiqsian zmnaTa<br />
axali tipis warmoebaze gadasvlis tendencia Sinaarsobrivad<br />
identur formaTa formobrivad erTgvar KalibSi moqcevis faqtia.<br />
am faqtma arsebiTi xasiaTis koreqtivi Semoitana enaSi: geneturad<br />
(da funqciurad) erTi da igive -ev formanti vnebiTebsa<br />
da Sesabamis moqmedebiTebSi sxvadasxvagvarad unda iqnes kvalificirebuli:<br />
vnebiTebSi _ rogorc Temis niSani; moqmedebi-<br />
TebSi _ Zirs Sexorcebuli, amjamad morfologiurad ufunqcio<br />
elementi.<br />
$ $ 14 14. 14<br />
. Te Temis Te<br />
mis ga gavrco ga<br />
vrco vrcoba<br />
ba. ba sa savrco sa<br />
vrco vrcobi vrco bi<br />
14 14....1111. 14 14 . . . sa savrco sa savrcobis<br />
vrco vrcobis<br />
bis bis raoooobi ra ra ra bi bisa bisa<br />
saTvis saTvis<br />
Tvis Tvis<br />
Tu rogor unda iqnes gaazrebuli -id id id daboloeba _ erT<br />
morfologiur odenobad Tu or morfemad, am sakiTxis garkveva<br />
uwKvetlis warmoebasTanaa dakavSirebuli.<br />
viciT: uwKveteli awmKosagan xazovani principiT nawarmoebi<br />
mwkrivia; asea es Kvela tipis zmnasTan.<br />
uwKvetlis fuZes awmKos fuZisagan e. w. savrcobi awarmoebs:<br />
v-wer wer → v-wer wer wer-d, wer<br />
va-keT keT keT-eb keT eb → va-keT keT keT-eb keT eb eb-d, eb<br />
v-tir tir tir-i tir<br />
→ v-tir tir tir-od tir od od-i... od<br />
savrcobian fuZes g a v r c o b i l T e m a s uwodeben (a. SaniZe,<br />
1973, gv. 388).<br />
savrcobad Cveulebriv miiCneven -d da -od od od morfemebs (gavrcelebuli<br />
terminologiiT _ doniani zmnebi da odiani zmnebi).<br />
TiTqosda iZebneba -d da -od od sufiqsTa ganawilebis principic:<br />
`gavrcobili Tema vnebiTi gvaris zmnisa KovelTvis od od-iT od<br />
aris nawarmoebi: vi-qeb qeb qeb-i qeb _ vi-qeb qeb qeb-od qeb od od-i; od v-Savd Savd Savd-eb Savd eb eb-i eb _ v-Savd Savd Savd-eb Savd eb- eb<br />
od od-i; od v-Tbeb Tbeb Tbeb-od Tbeb od od-i od da misT. amave savrcobs dairTavs saSuali
Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
zmnebi, romelTac awmKoSi mwkrivis niSnad i aqvT (...): xt xt-i-s xt<br />
_<br />
xt xt-od xt<br />
od od-a, od h-Sven Sven Sven-i-s Sven _ h-Sven Sven Sven-od Sven od od-a... od gamonaklisis saxiT egeve od od<br />
aqvs ramdenime gardamaval zmnas, romelTac gaformebis TvalsazrisiT<br />
vnebiTisebri niSnebi aqvs awmKoSi (an mKofadSi): isvr-i-s<br />
_ isvr-od od od-a, od itKv-i-s _ itK-od od od-a~ od (a. SaniZe, 1973, gv. 417).<br />
Kvela danarCeni zmna d savrcobs dairTavs...<br />
viTareba TiTqos martivia, magram problema Seqmna -av av av/ av -am am<br />
TemisniSnianma zmnebma Zvel qarTulSi. gavixsenoT -av/-am TemisniSnian<br />
zmnaTa uwKvetlis paradigma:<br />
v-kl-ev ev ev-d-(i) ev<br />
h-kl-ev ev ev-d-(i) ev<br />
kl-v-id id id-a id<br />
v-kl-ev ev ev-d-i-T ev<br />
h-kl-ev ev ev-d-i-T ev<br />
kl-v-id id id-es id<br />
v-su-em em em-d-(i) em<br />
h-su-em em em-d-(i) em<br />
su-m-id id id-a id<br />
v-su-em em em-d-i-T em<br />
h-su-em em em-d-i-T em<br />
su-m-id id id-es id<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna:<br />
: 1. am SemTxvevaSic -am am TemisniSnianebi iseve<br />
iuGvlian, rogorc -av av TemisniSnianebi. amitom<br />
visaubrebT -av av TemisniSnianebze. daskvnebi gavrceldeba<br />
-am am TemisniSnianebzec.<br />
2. III piris daboloeba -vid vid vid- vid aris warmodgenili<br />
I xolmeobiTisa da I kavSirebiTis Kvela forma-<br />
Si; aseve: e. w. `I brZanebiTis~ III piris mravlobi-<br />
Tis formaSi (kl-vid-ed); amave e. w. `I brZanebi-<br />
Tis~ sxva formebSi I-II pirTa variantia warmodgenili<br />
-ev-d d (kl-evd, kl-evd-i-n...).<br />
es paradigma mraval kiTxvas aGZravs:<br />
_ ras warmoadgens I da II piris formebSi gamovlenili e<br />
xmovniani varianti -ev/-em?<br />
_ ra mimarTebaa awmKoSi gamovlenil a xmovnian variantebsa<br />
(-av/-am) da e xmovnian variantebs Soris?<br />
_ romeli sufiqsis uxmovno variantia III piris formebSi<br />
gamovlenili -v/ -m?<br />
_ ras warmoadgens III piris formebSi gamovlenili i xmovani:<br />
damoukidebeli elementia Tu id id bolosarTis nawili?<br />
303
304<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
samecniero literaturaSi iKo mcdeloba Kvela am kiTxvaze<br />
pasuxis gacemisa. SevecdebiT Tvali gadavavloT am sikiTxis Sesaxeb<br />
arsebul mosazrebebs da Cveneuli Sefaseba mivceT faqtebs...<br />
14 14....2222. 14 14 . . . ----av av av//// av ----am am am am Temis Te Te Temis<br />
misniS misniS<br />
niSni niSni<br />
nian nian<br />
an an zmnaTa zmna zmna zmnaTa<br />
Ta Ta para pa pa para<br />
radig radigma<br />
dig digma<br />
ma ma Zvel Zvel Zvel Zvel<br />
qar qarTul qar qarTulSi<br />
Tul TulSi<br />
Si Si da da da da masTan mas mas masTan<br />
Tan Tan daka da da daka<br />
kavvvvSi ka Si Sire Sire<br />
rebu rebu<br />
buli buli<br />
li li proble prob prob proble<br />
leme leme<br />
mebi mebi<br />
bi bi<br />
msJelobas daviwKebT bolo kiTxvidan: rogor unda iqnes gaazrebuli<br />
-id id id daboloeba:<br />
III piris formas a. SaniZe aseT axsnas aZlevs: `im zmnebs, romelTac<br />
Temis niSnad -av av da -am am aqvT, uwKvetlis 1-lisa da me-2<br />
sub. piris formebSi (saTanadod I brZanebiTis formebSi) Temis<br />
niSnis xmovani a SeecvlebaT e-d, xolo me-3 sub. piris formebSi<br />
i-nis saSualebiT daukavSirdeba d savrcobs, ris gamoc winamavali<br />
xmovani, Temis niSnisa, amoGebul iqneba: vklav, hklav, klavs,<br />
vklevd(i), hklevd(i), klvida; Sevabemd(i), Seabemd(i), Seabmida. me-<br />
3 sub. pirSi amgvarad miGebuli fuZe gadadis uwKvetlis xolmeobiTisa<br />
da I kavSirebiTis (I mKofadis) Kvela sub. pirSi: vkvlidi,<br />
vkvlide, Sevabmidi, Sevabmide da sxva~ (a. SaniZe, 1976, gv. 94).<br />
movlenis axsna amgvarivea `gramatikis safuZvlebSi~: `av av avian av<br />
da am amian am<br />
zmnebSi Zvelad a-s e cvlida pirvelsa da meore sub.<br />
pirSi, mesameSi ki do donis do<br />
win i Cndeboda, romelic winamaval xmovans<br />
amoiGebda~ (a. SaniZe, 1973, gv. 425).<br />
suraTi aseTia:<br />
1. av av → ev ev (mizezi ar saxeldeba)<br />
2. ev ev-d ev<br />
→ ev ev-i-d ev<br />
(i Cndebao; TanxmovangamKari?)<br />
3. ev ev-i-d ev<br />
→ v-i-d (reduqcia ivaraudeba)<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna faqtobriv, es Tvalsazrisi aris warmodgenili da<br />
gacilebiT ufro `Grmad~ l. kiknaZis sakmaod<br />
vrcel naSromSi (l. kiknaZe, 1947, gv. 317-344),<br />
Tumca msJelobas damaJerebloba aklia. l. kiknaZis<br />
naSromze daKrdnobiT amave azrs eTanxmebian i. da<br />
v. imnaiSvilebi (i. da v. imnaiSvilebi, 1996, gv.<br />
126-129).<br />
procesis amgvari gaazreba kiTxvebs amravlebs:
Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
a) ra aris mizezi a→e gadabgerebisa?<br />
b) ra fonetikuri aucilebloba iKo i xmovnis gaCenisa III<br />
pirSi, roca aseTi ram ar xdeba I-II pirebSi (igive Tanxmovankompleqsi<br />
warmoiqmneba _ vd vd)? vd<br />
g) gaCenil xmovans (TanxmovangasaKars!) Seswevs ki Zala sufiqsiseuli<br />
xmovnis reduqciisa? cxadia, ara.<br />
Kvela es kiTxva eyqveS dagvaKenebinebs movlenis axsnis warmodgenili<br />
variantis yeSmaritebas.<br />
III piris formaSi warmodgenil daboloebas (id) erT odenobad<br />
ar ganixilavs <strong>arn</strong>. Ciqobavac. Tumca movlenis axsna principulad<br />
gansxvavebulia: avtori, erTi mxriv, I-II da, meore mxriv,<br />
III piris formebSi warmodgenil fuZeTa sxvaobas amgvarad xsnis:<br />
`aq ori ori ori gan gansxva gan gansxva<br />
sxvave<br />
vebu<br />
buli bu li warmo warmoeba warmo ba unda gvqondes: erTi -ev ev ev- ev sufiqsiania,<br />
meore -av av av- av sufiqsiani. orive es sufiqsi `awmKosia~,<br />
oGond pirvels araferi daerTvis, meores ki -i daerTvoda~<br />
(<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1948, gv. 99).<br />
orgvari paradigma ivaraudeba awmKoSi:<br />
I. v-h-kiTx-ev<br />
h-kiTx-ev<br />
h-kiTx-ev-s<br />
II. v-h-kiTx-v-i (← vhkiTxavi)<br />
h-kiTx-v-i<br />
h-kiTx-v-i-s<br />
Sesabamisad uwKvetlis paradigma iqneboda:<br />
v-h-kiTx-ev-d<br />
h-kiTx-ev-d<br />
h-kiTx-ev-d-a<br />
v-h-kiTx-v-i-d<br />
h-kiTx-v-i-d<br />
h-kiTx-v-i-d-a<br />
KuradGebas mivapKrobT im faqts, rom i awmKodan gadmoKolil<br />
sufiqsad gaiazreba da igi gatolebulia qmn qmn-i-s qmn tipis<br />
zmnaTa awmKoSi gamovlenil i sufiqsTan, romelic uwKvetelSic<br />
gadahKveba: qmn-i-d-a; es igive e. w. i Temis niSania...<br />
amgvari ganmartebiT -av av sufiqsiseuli xmovnis dakargvis safuZveli<br />
-i sufiqsia...<br />
sagulisxmod migvaCnia is dakvirvebac, rom uwKvetlis orive<br />
paradigmis Kvela wevri realuri formaa, Zvel qarTulSi: `-vid vid vid-<br />
vid<br />
305
306<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
(hkiTxvida) mesame pirSi gvxvdeba, -ev ev ev-d- ev (vhkiTxevd, hkiTxevd)<br />
pirvelsa da meoreSio; es mTlad zusti araa; marTalia, -v-i-d-<br />
Cveulebrivad mesame pirSi dasturdeba, magram pirvelsa da meore<br />
pirSic SeiZleba Segvxvdes. amisda kvalad -v-i-d- tips saku-<br />
Tari samive piri ewarmoeboda: vhkiTxvid-i, hkiTxvid-i, hkiTxvid-a.<br />
-ev ev ev-d- ev TiTqos mxolod da mxolod pirveli ori piriTaaa warmodgenili;<br />
magram ar iTqmis, mesameSi ar gvxvdebao, metad iSvia-<br />
Tad, magram mesame pirSic gvaqvs~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1948, gv. 99). es<br />
gansakuTrebiT iTqmis saSuali qarTulis Sesaxeb (i. GutiZe,<br />
1999-b).<br />
I paradigmis III piris (-ev-d-a/es) araerTi magaliTi daadastura<br />
z. sarJvelaZem X-XI saukuneebis ZeglebSi (z. sarJvelaZe,<br />
1984, gv. 448), Tumca avtori maT meoreulad miiCnevs, `xdeba paradigmis<br />
gasworebao~.<br />
<strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong> azriT, moxda I da II paradigmis formaTa SerwKma:<br />
`-ev ev ev-d- ev (pirveli ori pirisa) da -v-i-d- mesame pirisa~ (<strong>arn</strong>.<br />
Ciqobava, 1948, gv. 100); miviGeT e. w. `Sereuli paradigma~, rac<br />
araa uCveulo movlena qarTulisaTvis. amgvari Serevis Sedegia<br />
supleturi paradigmebi (ix. $ 10); aseTi araa iSviaTi wKvetilis<br />
warmoebaSic (ix. $ 24.4). sagulisxmoa is faqtic, rom movlenas<br />
dialeqturi axsna eZleva: `-ev ev ev-d- ev erTi dialeqturi wris faqti<br />
Cans, -v-i-d- meorisa (-e-v-d- warmoebasac, -v-i-d warmoebasac Tavisi<br />
Kvela piri moepoveboda~) (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1948, gv. 100).<br />
am ukanaskneli Tvalsazrisis dasturad gveCvena is faqtic,<br />
rom axali qarTulis dialeqtebSi orive tipis paradigma gvaqvs<br />
(cxadia, saliteraturo normatiuli paradigmis gverdiT):<br />
I. v-mal-av av av-d-i av<br />
mal-av av av-d-i av<br />
mal-av av av-d-a av<br />
II. v-mal-ev ev ev-d-i ev<br />
v-mal-ev ev ev-d-i ev<br />
v-mal-ev ev ev-d-a ev<br />
III. v-mal-v-id id id-i id<br />
mal-v-id id id-i id<br />
mal-v-id id id-a id<br />
I paradigma, rogorc vTqviT, gvaqvs saliteraturo qarTulsa<br />
da dialqteTa umravlesobaSi (qarTluri, kaxuri, qvemoimeruli...);<br />
II paradigma gvaqvs ZiriTadad aGmosavleT saqarTvelos<br />
mTis dialeqtebsa da zemoimerulSi; III paradigma _ gurulsa da<br />
ayarulSi (sporadulad rayulSic) (b. JorbenaZe, 1995, gv. 377-<br />
379; i. GutiZe, 1999-a).
Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
ase rom, Zveli qarTulisaTvis (da axali qarTulis dialeqtebisaTvis)<br />
faqtia -av av av/ av -ev ev ev, ev , -am/ -em em sufiqsTa paraleluri povniereba.<br />
arsebobs a/e xmovanTa urTierTmimarTebis sxvagvari axsnac:<br />
uwKvetlis paradigmaSi -av av av/ av -am am sufiqsiseuli xmovnis umlauti<br />
moaxdina -id id id sufiqsiseulma i-m, Tavad ki daikargao; anu:<br />
mal-av-id-a → mal-ev-id-a → mal-ev-d-a (g. deetersi, 1930, gv.<br />
134). misaGebia am Tvalsazrisis kritika (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1964, gv.<br />
129). sxva TvalsazrisiT, Soreul istoriul warsulSi paralelur<br />
variantTagan amosavlad e xmovaniani varianti miiCneva (<strong>arn</strong>.<br />
Ciqobava, 1964, gv. 128); Tumca amJerad Cveni interesi ase Sors<br />
ar midis.<br />
erTi kia: paraleluri a º e (da oo-c)<br />
o xmovniani variantebis<br />
arseboba sufiqsebisa araa uCveulo qarTulisaTvis. v. Tofuria<br />
amgvari saxiT warmogvidgens sufiqsTa sistemas qarTulSi:<br />
-av av av, av<br />
-ev ev ev, ev<br />
-ov ov ov, ov<br />
-am am am, am<br />
-em em em, em<br />
-om om om, om<br />
*-ab ab ab, ab<br />
-eb eb eb, eb<br />
-ob ob ob, ob<br />
*-af af af<br />
*-ef ef<br />
-of of<br />
-an an an, an -al al al, al -ar ar ar, ar -ad ad ad, ad<br />
-en en en, en -el el el, el -er er er, er -ed ed ed, ed<br />
-on on on<br />
-ol ol ol, ol -or or or, or -od od od. od<br />
(v. Tofuria, 1942, gv. 489)<br />
amgvarad, a da e xmovniani variantebis arseboba -av av av/ av -am am TemisniSnian<br />
zmnaTa uGlebaSi gamonaklisi ar Cans, Tumca kiTxva<br />
isev iCens Tavs: ratom moxda uwKvetlis paradigmaSi formaTa<br />
Sereva? arc es movlena Cans ucxo da uCveulo qarTulisaTvis: I-<br />
II piris formaTa erTgvarovneba da gansxvaveba III piris formisagan.<br />
am movlenaze vrclad gvqonda saubari (ix. $ 10).<br />
zemowarmodgenili msJelobebidan faqtia, rom -vid vid vid- vid daboloebaSi<br />
i da d elementebi sxvadasxva odenobebadaa miCneuli<br />
(a. SaniZe, <strong>arn</strong>. Ciqobava, l. kiknaZe...).<br />
-av av TemisniSnian zmnaTa uwKvetlis formebze msJelobisas<br />
id id daboloebas dauSlelad, erT morfologiur odenobad warmoadgens<br />
g. deetersi (g. deetersi, 1930, gv. 134). misi azriT,<br />
-ev ev ev-d- ev da -v-id id id- id daboloebaTaTvis amosavalia -av av av-id av id id-. id erTi<br />
mxriv, -av av av-id av id daboloebis i ikargeba da iwvevs winamavali a xmovnis<br />
umlauts (a → e); meore mxriv, i i iwvevs winamavali xmovnis<br />
reduqcias. anu, amosavali -av av av-id av id id- id daboloebis ganviTarebis ori<br />
307
308<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
gzis Sedegad miviGeT orgvari daboloeba, romlebic erTi paradigmis<br />
farglebSi gadanawilda:<br />
-av av av-id av id id- id<br />
av av-d av<br />
→ ev-d (i-s dakargvam gamoiwvia a xmovnis umlauti)<br />
v-id id (i i iwvevs winamavali a-s reduqcias)<br />
ramdenad aris SesaZlebeli orgvari ganviTareba movlenisa<br />
da ratom moxda es erTi paradigmis farglebSi, amis Taobaze<br />
araferia Tqmuli... magram Cven KuradGebas mivaqcevT or moments:<br />
a) v (vid daboloebisa) aris av sufiqsis xmovandakarguli varianti<br />
da b) id id erT morfologiur odenobad aris gaazrebuli.<br />
Tumca araa saubari id id id formantis raobaze. orive es Tvalsazrisi<br />
CvenTvis misaGebia da damaJerebeli...<br />
sagangebo KuradGebas imsaxurebs v. Tofurias Tvalsazrisi<br />
CvenTvis saintereso dabolebis (id id id) id Sesaxeb. 1931 wels `svanur<br />
zmnaSi~ namKo usrulis formantTa funqciebis ganxilvisas avtori<br />
SeniSnavs: `qarTulsa da megrulSi namKousruls -d awarmoebs<br />
(Tu, ra Tqma unda, -i sufiqsian gardauvalebSi gamovlenil<br />
-o-s [vdi-o-d-i, tir-o-d-a] mxedvelobaSi ar miviGebT). sq.:<br />
da agreTve -av, -am sufiqsianebSi savaraudebel -id id id'sac~ id (v. Tofuria,<br />
1967, gv. 103).<br />
uwKvetlis -d sufiqsis gverdiT aKenebs avtori od da id id<br />
(-av/-am sufiqsianebSi gamovlenil) sufiqsebs.<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna : od sufiqsis (tir-od od od-a) od daSlili saxiT warmodgena,<br />
vfiqrobT, xazgasmaa d da od sufiqsTa genetur<br />
(da funqciur?) igiveobaze.<br />
svanuris namKo usrulis formantTagan _ -d, , , -da da da,<br />
, -ˆd ˆd ˆd,<br />
, -ˆda ˆda<br />
_ v. Tofurias azriT, `ZiriTadi formantia -ˆd ˆd ˆd. ˆd ai, aq grZeldeba<br />
msJeloba CvenTvis sainteresod (sqolioSi):<br />
`damafiqrebelia Zvels qarTulsa da dialeqtebSi namKousrulisa<br />
da koniunqtivi I-is warmoebisas -av av da -am am sufiqsian<br />
zmnaTa fuZis Secvla, saxeldobr:<br />
S e v s w i r - e v - d madlobasa (wKaroTa miTiTebas citataSi
Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
aGar gadmovwerT _ g. g.) _ S e v s w i r - v - i d - e - T.<br />
S e s w i r - e v - d - i Tavsa T‚ssa msxuerplad;<br />
S e s w i r - v - i d - a msxuerplTa sulierTa;<br />
g a s T e l - e v - d - a (xevs.)... kl-ev-d-es, uz-em-d-a, ub-em-diT,<br />
far-v-id-a, dg-m-id-a (fereidn.)... da ase zemoimerulsa, Java-<br />
xursa da sxvaSi. Tu damtkicda, rom Seswirvida ← *Seswir-av-<br />
id-a, xolo Sevswir-ev-d ← *Sevswir-av-id, e. i. pirvel magaliT-<br />
Si -a-s reduqcias aqvs adgili da meoreSi ki amoGebuli -i-s mier<br />
winamavali -a-s damsgavsebas, maSin qarT. namoKousrulis mawarmoebel<br />
-id id formantis SesatKvisad svanurSi -ˆd ˆd Tavisuflad<br />
daiSveba~ (v. Tofuria, 1967, gv. 105).<br />
sagulisxmoa, rom v. Tofuria faqtobriv iziarebs g. deetersis<br />
Tvalsazrissa da Seamagrebs mas svanur SesatKvis masalas-<br />
Tan SedarebiT, Tumca g. deetersis naSromze miTiTeba ar xdeba.<br />
sxva SemTxvevaSi v. Tofuria ganmartavs: `es saKuradGebo gamokvleva<br />
(g. deetersi, 1930 _ g. g.), samwuxarod, mxolod maSin<br />
SevZeliT dagvemuSavebina, roca gverdebi Sekruli iKo, amitom<br />
igi saTanado adgilas ar aris gamoKenebuli~ (v. Tofuria, 1967,<br />
gv. 242). es SeniSvna imdenad aris saKuradGebo, ramdenadac Sexeduleba<br />
-id id id savrcobis Taobaze damoukideblad CamoKalibebuli<br />
Cans; miT umetes, svanur masalasTan misi dakavSireba. vfiq-<br />
robT, savsebiT gasaziarebelia varaudi _ -av av av-id av id → vv-id<br />
v id _ procesis<br />
Taobaze; Tumca, rogorc g. deetersis SexedulebasTan da-<br />
kavSirebiT vTqviT, damaJerebloba aklia av av-id av<br />
id → av av- av d → ev ev -d<br />
procesis daSvebas.<br />
id id daboloebas erT formantad gaiazrebs z. sarJvelaZec;<br />
-av/-am TemisniSniani zmnebis Sesaxeb msJelobisas daaskvnis: `Tu<br />
Temis niSani uxmovno variantiTaa warmodgenili (-v, -m), savrcobad<br />
-id id gvevlineba~ (z. sarJvelaZe, 1997, gv. 113). Tumca am<br />
Tvalsazriss wignis redaqtori, prof. k. danelia, sadavod miiCnevs<br />
(iqve, gv. 4).<br />
-d sufiqsis tolfas odenobad gaiazrebs -id id daboloebas<br />
b. JorbenaZec (b. JorbenaZe, 1995, gv. 376).<br />
-id id daboloebis -d da -od od savrcobTa tolfas odenobad<br />
gaazrebisaTvis Girssacnobia mTis dialeqtTa Cveneba:<br />
fSauris, xevsurulisa da TuSuris xolmeobiTis mwkrivTa<br />
warmoeba naTeli magaliTia imisa, rom -id id da -od od sxvadasxva di-<br />
309
310<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
aleqtTa mier erTi da imave morfologiuri daniSnulebiT<br />
gamoKenebuli sufiqsebia:<br />
Tu TuSur Tu TuSur<br />
Sur-xev Sur xev xevsu<br />
suru<br />
ruli ru li fSa fSauri fSa ri<br />
I x o l m e o b i T i<br />
v-wer-d-id id id-i(T) id<br />
v-wer-d-od od od-i(T) od<br />
s-wer-d-id id id-i(T) id<br />
s-wer-d-od od od-i(T) od<br />
wer-d-i-s/an wer-d-i-s/an<br />
II x o l m e o b i T i<br />
(da)-v-wer-id id id-i(T) id<br />
(da)-v-wer-od od od-i od<br />
(da)-s-wer-id id id-i(T) id<br />
(da)-s-wer-od od od-i od<br />
(da)-wer-i-s/an (da)-wer-i-s<br />
am sakiTxs vrclad ganvixilavT 26-e paragrafSi. winswrebiT<br />
davimowmebT momdevno msJelobas: is faqti, rom TuSurSi, xevsurulsa<br />
da fSaurSi xolmeobiTis mwkrivTa warmoebaSi arsebiTi<br />
msgavsebaa _ I-II piris formaTa garTuleba xdeba savrcobi elementiT<br />
(-od/-id) _ konvergenciis procesis moqmedebis Sedegad<br />
unda iqnes miCneuli.<br />
rac Seexeba arsebiT gansxvavebas _ TuSur-xevsuruli -id id id, id<br />
fSauri _ -od od _ dialeqtTa urTierTgamiJvnis tendenciis moqmedebis<br />
Sedegi unda iKos: am SemTxvevaSi dialeqturi gansxvavebulobisadmi,<br />
dialeqturi Taviseburebebisadmi damokidebuleba<br />
Segnebulia _ enobrivi cnobierebis doneze xdeba. fSaveli Tavis<br />
fSavlobas gansxvavebuli enobrivi formebiT warmoadgens. iseve,<br />
rogorc xevsuri (Tu TuSi) Tavis xevsurobas (Tu TuSobas) swored<br />
xevsuruli (Tu TuSuri) metKvelebis TaviseburebebiT gamoavlens.<br />
amJerad CvenTvis arsebiTi is aris, rom erTi da imave mizniT<br />
tolfasi enobrivi saSualebebidan (-id/-od) erTi dialeqti<br />
erT mawarmoebels gamoiKenebs, meore _ sxvas.<br />
amas miviCnevT Cven erT-erT mTavar argumentad imis samtkiceblad,<br />
rom -id id aris -d da -od od formantTa tolfasi morfologiuri<br />
odenoba.
Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
14 14....3333. 14 14 . . . ----dddd, , , , ----id id id, id,<br />
, , ----od od od od savrcob sa sa savrcobTa<br />
vrcob vrcobTa<br />
Ta Ta ganawi gana gana ganawi<br />
wile wile<br />
lebis lebis<br />
bis bis<br />
sa safuZ sa safuZve<br />
fuZ fuZve<br />
veli veli<br />
li li I I I I seri se se seri<br />
riaaaaSi ri Si Si Si<br />
davubrundeT Temis savrcobTa Taobaze gamoTqmul Tvalsazriss:<br />
-od od s a v r c o b s d a i r T a v s _<br />
a) vnebiTi gvaris Kvela zmna (izrdeba _ izrdeb-od-a, emaleba<br />
_ emaleb-od-a, berdeba _ berdeb-od-a, Tbeba _ Tbeb-od-a).<br />
gavixsenoT: mwkrivis niSnad awmKoSi vnebiTebs -i aqvT.<br />
b) saSuali gvaris is zmnebi, romleTac awmKoSi mwkrivis<br />
niSnad i aqvT (xt-i-s _ xt-od-a, Kvav-i-s _ Kva(v)-od-a...)<br />
g) e. w. deponensebi: (isvris _ isr-od-a, itKvis _ itK-od-a)<br />
d) gardamaval statikur zmnebs: ic-i-s _ ic-od-a, uwK-i-s _<br />
uwK-od-a...<br />
moqmedebiTi gvaris zmnebs, a. SaniZis azriT, `iqneba es Tema<br />
martivi Tu rTuli, sul erTia, orTav unda daematos -d, romelsac<br />
savrcobi hqvia~ (a. SaniZe, 1973, gv. 409). vTqviT isic,<br />
rom a. SaniZisaTvis -id id id savrcobi ar arsebobs...<br />
Cveni zemowarmodgenili msJelobidan gavixsenoT: zrd zrd-i-s zrd<br />
tipis zmnebSi -i mwkrivis niSania da, Sesabamisad: savrcobian<br />
mwkrivebSi savrcobi -id id sufiqsia:<br />
v-zrd-i v-qmn-i v-Toxn-i<br />
v-zrd-id id id-i id v-qmn-id id id-i id<br />
v-Toxn-id id id-i id<br />
v-zrd-id id id-e id v-qmn-id id id-e id<br />
v-Toxn-id id id-e id<br />
mivaqcioT KuradGeba: sami Jgufi gamoiKofa e. w. i TemisniSnian<br />
zmnebSi (a. SaniZe, 1973, gv. 394):<br />
a) zmnebi, romelTa saKrden Zireul morfemaSi a xmovania<br />
reducirebuli:<br />
v-zrd zrd zrd-i zrd<br />
v-Tl Tl Tl-i Tl<br />
v-Txr Txr Txr-i Txr<br />
v-sJ sJ sJ-i sJ<br />
v-Gvr Gvr Gvr-i Gvr<br />
v-cd cd cd-i cd<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
v-zard zard zard-e zard<br />
v-Tal Tal Tal-e Tal<br />
v-Txar Txar Txar-e Txar<br />
v-saJ saJ saJ-e saJ<br />
v-Gvar Gvar Gvar-e Gvar<br />
v-cad cad cad-e...<br />
cad<br />
311
312<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
b) zmnebi, romelTa saKrden Zireul morfemaSi e xmovani<br />
aris reducirebuli:<br />
v-brdGvn brdGvn brdGvn-i brdGvn<br />
v-qmn qmn qmn-i qmn<br />
vu-ZGvn ZGvn ZGvn-i ZGvn<br />
v-cr cr cr-i cr<br />
v-yr yr yr-i yr<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
(da)v-brdGven brdGven brdGven-i brdGven<br />
(Se)-v-qmen qmen qmen-i qmen<br />
vu-ZGven ZGven ZGven-i ZGven<br />
(ga)-v-cer cer cer-i cer<br />
(ga)-v-yer yer yer-i... yer<br />
g) zmnebi, romelTac `Temis niSnis win infiqsi n aqvs~<br />
(a. SaniZe, 1973, gv. 394):<br />
v-gzavn-i<br />
v-kocn-i<br />
v-Zebn-i<br />
v-Toxn-i<br />
vi-povn-i<br />
v-Jobn-i<br />
rogorc vTqviT, bolokiduri n afiqsad miiCneva; Cveulebriv<br />
ar yirs misi gamonawevreba (Sdr.: a-koc-a, e-Zeb-a, i-pov-a, a-<br />
Job-a...); Tu imas gaviTvaliswinebT, rom I da II Jgufis zmnaTaTvis<br />
awmKos formis saKrdeni SekumSuli morfemaa, III Jgufis zmnaTa n<br />
bolosarTic xmovandakargul sufiqsad unda iqnes gaazrebuli.<br />
Sesabamisad, e. w. i TemisniSniani Kvela zmnisaTvis i sufiqsis<br />
saKrdeni morfema nulTan monacvle xmovnis Semcveli morfemaa;<br />
anu: -id id savrcobs dairTavs is moqmedebiTi gvaris zmnebi, romelTa<br />
saKrdeni morfema reducirebadi xmovnis Semcveli morfemaa<br />
(Zireuli Tu sufiqsuri)...<br />
xolo, romelTa saKrdeni morfema marcvlovania da ar kargavs<br />
xmovans, -d sufiqss dairTavs uwKvetelSi: v-wer wer wer-d-(i), wer vakeT-eb<br />
eb eb-d-(i), eb v-grex grex grex-d-(i)...<br />
grex<br />
gavixsenoT, -av av da -am am Temis niSnebi Zvel qarTulSi formawarmoebisas<br />
Kvela SemTxvevaSi xmovans kargavdnen: mal-av av av-s av _<br />
mal-v-en, mal-v-a; dg-am am am-s am _ dg-m-en, dg-m-a...<br />
Sesabamisad uwKvetelSi, sadac av av/ av<br />
am am TemisniSniani formebia,<br />
savrcobi aris -id id id-: id<br />
mal-v-id id id-a, id su-m-id id id-a... id<br />
SevadaroT: -ev ev ev/ ev -em em sufiqsebi formawarmoebisas xmovans ar<br />
kargaven; Sesabamisad, uwKvetlis formebSi, sadac -ev ev ev/ ev -em em ivaraudeba,<br />
-id id savrcobi gvaqvs:
Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
v-mal-ev ev ev-d-(i), ev v-su-em em em-d-(i)... em<br />
Girssacnobi faqtia isic, rom dialeqtTa im JgufSi, sadac<br />
-av av av/ av -am am Temis niSnebi awmKoSi xmovans kargaven, uwKvetls -id id id savrcobiT<br />
iwarmoeben (guruli, ayaruli, rayuli):<br />
awmKo: mal-v-en en en, en dg-m-en en en... en<br />
uwKveteli: mal-v-id id id-a, id dg-m-id id id-a... id ayarulsa da rayulSi paralelurad<br />
SeiZleba -ev ev ev/ ev -em em sufiqsiani uwKvetelic Segvxvdes;<br />
Sesabamisad savrcobi iqneba -d:<br />
mal-ev ev ev-d-a, ev dg-em em em-da... em<br />
dialeqtebSi, sadac -av av av/ av -am am ar arian kumSvadni, uwKvetels<br />
-d savrcobiT iwarmoeben:<br />
mal-av av av-en av en _ mal-av av av-d-a av<br />
dg-am am am-en am en _ dg-am am am-d-a... am<br />
amgvarad: e. w. i TemisniSniani zmnebis, -av av av/ av -am am am TemisniSnian<br />
zmnaTa Zveli qarTulis uwKvetlis paradigmisa da Tanamedrove<br />
qarTulis dialeqtTa monacemebis gaTvaliswineba aseTi daskvnis<br />
SesaZleblobas iZleva: moqmedebiTi (da saSual-moqmedebiTi) gvaris<br />
zmnebi sarvcobian mwkrivebs -d da -id id id sufiqsebiT iwarmoeben.<br />
-d gvaqvs marcvlovani saKrdeni morfemis SemTxvevaSi (wer wer wer- wer<br />
d-a, akeT-eb eb eb-d-a, eb mef-ob ob ob-d-a, ob Kof Kof-d-a, Kof c-em em em-d-a...); em -id id daerTvis<br />
xmovandakargul umarcvlo saKrden morfemas (zrd zrd zrd-id zrd id id-a, id cr cr-id cr ida,<br />
mal-v-id id id-a, id dg-m-id id id-a). id<br />
am daskvnas isic unda daematos, rom Temis niSanTa sistema-<br />
Si -i ar unda iqnes ganxiluli: igi awmKos mwkrivis sakuTrebaa.<br />
14 14....4444. 14 14 . . . sa savrcob sa savrcobTa<br />
vrcob vrcobTa<br />
Ta Ta gamoKene ga ga gamoKeneba<br />
moKene moKeneba<br />
ba ba sxva sxva sxva sxva seri se se seri<br />
rieb rieb<br />
ebSi ebSi<br />
Si Si<br />
da da da da aGZruli aGZru aGZru aGZruli<br />
li li kiTTTTxxxxve ki ki ki ve vebi vebi<br />
bi bi<br />
-d, , -od od od, od , -id id sufiqsebi savrcobad iwodeba; erT SemTxvevaSi<br />
mas Temis savrcobs uwodeben (a. SaniZe, 1930, gv. 138), sxva avtor-<br />
Tan mwkrivis savrcobs (z. sarJvelaZe, 1997, gv. 84). saubroben<br />
martiv, rTul da gavrcobil Temazedac (a. SaniZe, 1930, gv. 138).<br />
uwKvetlis sufiqssac uwodeben (a. SaniZe, 1920, gv. 154). warmodgenil<br />
sufiqsebs martivad s a v r c o b s a c uwodeben (a. SaniZe,<br />
1973, g. 388)...<br />
<strong>arn</strong>. Ciqobava -d sufiqss namKo usrulis (e. i. uwKvetlis)<br />
sufiqsad miiCnevs (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1948, gv. 54 da Smd.). saintere-<br />
313
314<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
soa is, rom -od od sufiqss mkvlevari rTul odenobad gaiazrebs<br />
da uwKvetlis sufiqsad am SemTxvevaSic -d-s miiCnevs _ `-o<br />
cxadKofs amosaval fuZeSi -i-s Tanapovnierebas: vid-i-s _ vid-od-a<br />
(Sdr. K‚r-i-s _ K‚r-o-d-a)~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1948, gv. 56). aseve<br />
rTulad gaiazrebs -id id id sufiqsac i-d: `zrdi zrdi zrdida zrdi da tipis formebSi<br />
i awmKos sufiqsia~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1950, gv. 062), xolo xevsurul-<br />
TuSur xolmeobiTebSi (vTqv-i-d-i) d-s wina i xolmeobiTis niSania;<br />
sakmaod rTulad gaiazreba o-s (o-d) raobac: `-d sufiqss<br />
xevsurulSi -i- uswrebs, fSaurSi _ -o; arc arc arc er erTi er Ti da arc me meo- me<br />
re re namKo namKo us usru us usru<br />
rulis ru lis su sufiq su<br />
fiq fiqsis fiq sis kuT kuTvni kuT kuTvni<br />
vnile<br />
leba le ba araa araa: araa -i-(-o-) saKrdeni<br />
fuZisa, xolmeobiTisaa; xevsurulSi igi ucvlelad gadahKveba<br />
namKo usrulSi, fSaurSi _ -i-s adgilas -o- iyers (safiqrebelia,<br />
rom es -o- miGebuli iKo winamaval -v-sTan SerwKmiT; am v-s<br />
mqonebloba dialeqturi norma unda KofiliKo)...<br />
xevsuruli -i-d, fSauri -o-d da arqauli namKo usrulis<br />
-o-d (igulisxmeba Sereuli kavSirebiTi _ g. g.) sufiqsebi<br />
gardauvaloba _ gardamavlobas ar ganasxvavebs; saliteraturo<br />
qarTulSi ki o-d gardauval zmnebTan gvxvdeba, -i-d- _ gardamavalTan;<br />
am sufiqsTa aseTi gamoKeneba meoreuli unda iKos~ (<strong>arn</strong>.<br />
Ciqobava, 1948, gv. 86-87). am msJelobas winaaGmdegobebi axlavs,<br />
rasac avtoric xedavs. CvenTvis arsebiTi iKo Cveneba azrTa sxvadasxvaobisa.<br />
cxadia, dGes -od od (da -id!) sufiqsis daSlis safuZvels ver<br />
vxedavT, miT umetes, daSlis SemTxvevaSi damoukidebel funqciebs.<br />
araTu damoukidebel funqciebs o da d elementebisa, Tavad<br />
-d, , -od od da -id id sufiqsTa morfologiuri daniSnulebac (funqciac)<br />
ar aris naTeli.<br />
Zvelisa Tu axali qarTulis monacemTa gaTvaliswineba -d, , ,<br />
-id id id da -od od od sufiqsTa gamoKenebis gansxvavebul arealebs warmoa-<br />
Cens (esec mianiSnebs maT gansxvavebulobaze...).<br />
Kvelaze metad SezGuduli -d sufiqsis gamoKenebaa (mxedvelobaSi<br />
maqvs mwkrivTa warmoebis SesaZlebloba): igi aris<br />
saKrdeni fuZis nawili mxolod I seriis mwkrivTaTvis: axal qar-<br />
TulSi uwKvetlisa da I kavSirebiTisaTvis; Zvel qarTulSi _<br />
uwKvetlis, I xolmeobiTisa da I kavSirebiTisaTvis:
Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
a x a l i q a r T u l i Z v e l i q a r T u l i<br />
uwKve uwKvete uwKve uwKvete<br />
teli te li v-wer-d-i v-wer-d-(i)<br />
I I kavS kavS. kavS v-wer-d-e v-wer-d-e<br />
I I xolm xolm. xolm<br />
v-wer-d-i<br />
-id id sufiqsi axal saliteraturo qarTulSi saKrdeni fu-<br />
Zis nawilia uwKvetlisa da I kavSirebiTisaTvis; Zvel qarTulSi<br />
_ damatebiT I xolmeobiTisaTvis; dialeqtebSi (xevsurulsa da<br />
TuSurSi) agreTve II xolmeobiTSi:<br />
a x. q a r T u l i Z v . q a r T u l i x e v s u r u l i<br />
uwKv. v-Tl-id id id-i id<br />
v-Tl-id id id-(i) id<br />
v-Tl-id id id-i id<br />
I kavS. v-Tl-id id id-e id<br />
v-Tl-id id id-e id<br />
v-Tl-id id id-a id<br />
I xolm. _ v-Tl-id id id-i id<br />
vTl-id-id id id-i id<br />
(v-wer-d-id id id-i) id<br />
II xolm. v-Tal-i v-Tal-id id id-i id<br />
-od od axal saliteraturo qarTulSi saKrdeni fuZis nawilia<br />
uwKvetlisa da I kavSirebiTisaTvis; gamoiKeneba II TurmeobiTsa<br />
da III kavSirebiTSi orpirian gardauval zmnebTan; Zvel<br />
qarTulSi amas emateba I xolmeobiTi da Sereuli kavSirebiTi;<br />
fSaurSi I xolmeobiTi da II xolmeobiTi:<br />
a x. q a r T u l i Z v . q a r T u l i f S a u r i<br />
uwKv. v-Tbeb-od od od-i od v-tf-eb-od od od-e od v-Tb-eb-od od od-i od<br />
I kavS. v-Tbeb-od od od-e od v-tf-eb-od od od-i od v-Tb-eb-od od od-e od<br />
I xolm. _ v-tf-eb-od od od-i od avaSeneb-d-od od od-i od<br />
II xolm. _ _ avaSen-od od od-i od<br />
Ser. kavS. _ Sev-wir-od od od-i od<br />
_<br />
II Turm. gav-zrd-od od od-i od dav-malv-od od od-e od gav-zrd-od od od-i od<br />
III kavS. gav-zrd-od od od-e od dav-malv-od od od-i od gav-zrd-od od od-e od<br />
rogorc vxedavT, savrcobiani mwkrivebia (sxvadasxva tipis<br />
zmnaTaTvis da sxvadasxva savrcobTaTvis):<br />
uwKve uwKvete uwKve uwKvete<br />
teli te li (Zv. qarT., axali qarT., dialeqtebi)<br />
I kav kavSi kav<br />
Si Sire<br />
rebi<br />
biTi bi Ti (Zv. qarT., axali qarT., dialeqtebi)<br />
I I xol xolme xol xolme<br />
meobi me bi biTi bi Ti (Zv. qarT., dialeqtebi)<br />
315
316<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
II II xol xolme xol xolme<br />
meobi me bi biTi bi Ti (dialeqtebi)<br />
Se Sere Se<br />
re reuli re li kavS kavS. kavS . (Zv. qarTuli)<br />
II II Tur Turme Tur Turme<br />
meobi me bi biTi<br />
Ti (Zv. qarT., axali qarT., dialeqtebi)<br />
III III kav kavSi kav kavSi<br />
Sire<br />
rebi<br />
biTi bi Ti (Zv. qarT., axali qarT., dialeqtebi)<br />
savrcobTa gamoKenebis TvalsazrisiT:<br />
uwKveteli _ -d, -id, -od<br />
I kavSir. _ -d, -id, -od<br />
I xolm. _ -d, -id, -od<br />
II xolm. _ _ -id, -od<br />
Ser. kavS. _ _ _ -od<br />
II Turm. _ _ _ -od<br />
III kavS. _ _ _ -od<br />
am viTarebis gaTvaliswineba araerT kiTxvas dagvasmevinebs:<br />
1. ra aris funqcia savrcobisa? mxolod fuZis warmoeba?<br />
2. SeiZleba Tu ara -d da -id id sufiqsebi CaiTvalos erTmaneTis<br />
variantebad (-id id id gaxmovanebis srul safexurze da -d gaxmovanebis<br />
nul safexurze), Tu gaviTvaliswinebT I seriaSi maTi<br />
ganawilebis safuZvels: -id id gvxvdeba umarcvlo saKrden morfemasTan,<br />
-d gvxvdeba marcvlovan saKrden morfemasTan: yr yr-id yr id id-a, id<br />
Tl Tl-id Tl id id-a, id erTi mxriv, da wer wer-d-a, wer akeT-eb eb eb-da, eb meore mxriv...<br />
3. ra aris mizezi imisa, rom Zvel qarTulSi uwKvetlisa da<br />
I kavSirebiTis mawarmoeblebi (-e, -i) piruku daerTvis:<br />
magaliTebi:<br />
uwKv. _ d-(i); id-(i); magram _ od-e<br />
I kavS. _ d-e; id-e; magram _ od-i<br />
uwKv. _ v-wer-d-(i), v-Tl-id id id-(i), id magram v-tir-od od od-e od<br />
I kavS. _ v-wer-d-e, v-Tl-id id id-e, id magram v-tir-od od od-i od<br />
gaviTvaliswinoT: sxvaoba gvaqvs I da II pirebSi; subieqturi<br />
mesame piris formebi identurad iwarmoeba: wer-d-a / wer-d-es es es, es<br />
Tl-id-a / Tl-id-es tir-od-a / tir-od-es es es... es I xolmeobiTi ki<br />
orive tipis warmoebas erTgvari aqvs _ i sufiqsiani:
Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
v-wer-d-i, v-Tl-id id id-i, id v-tir-od od od-i; od amitomac I kavSirebiTi da<br />
I xolmeobiTi od od-ian od<br />
zmnebSi erTmaneTs emTxveva...<br />
4. ra gaxda safuZveli imisa, rom uwKvetlisa da I kavSirebiTis<br />
formaTa warmoebis gaerTferovneba moxda axal qarTulSi:<br />
uwKv. v-wer-d-i, v-Tl-id id id-i, id v-tir-od od od-i, od<br />
I kavS. v-wer-d-e, v-Tl-id id id-e, id v-tir-od od od-e... od<br />
5. am formobriv cvlilebebTan aris Tu ara kavSirSi is<br />
cvlileba, subieqturi mesame piris mravlobiTis -es es sufiqss<br />
nariani mawarmoebeli rom Caenacvla:<br />
Zv. qarT.: ax. qarT.:<br />
wer-d-es (igini) wer-d-en/nen<br />
Tl-id-es Tl-id-en/nen<br />
tir-od-es tir-od-en/nen<br />
da mainc (safiqrebelia): savrcobTan Tu TemasTan dakavSi-<br />
rebul formobriv cvlilebebTan es cvlileba (tir-od-es es →<br />
tir-od-nen nen nen) nen kavSirSi ar unda iKos; es ukanaskneli subieqturi<br />
mesame piris niSanTa sistemaSi momxdari sistemuri cvlilebis<br />
asaxvaa (ix. $ 12).<br />
5. kiTxvaTa wKebas aGZravs TuSur-xevsurul-fSauri xolmeobiTebi:<br />
maSin, rodesac aris tendencia xolmeobiTis organuli<br />
warmoebis moSlisa (ix. $ 26), ratom gaxda sayiro am dialeqteb-<br />
Si organuli warmoebis formaTa garTuleba (Sdr. mTiulurSi,<br />
moxeurSi xolmeobiTebi: SenarCunebulia Zveli qarTuliseburi<br />
warmoebiT)? sadac savrcobiT garTuleba ar moxda organuli<br />
warmoebisa, iq nawilakiani warmoebis ganviTareba xdeba (mag. moxeurSi.<br />
ix. $ 26). ratom?<br />
ratom aris erTgan -id id da meoregan -od od od, od am kiTxvas TiTqos<br />
pasuxic gaveciT, magram ratom mxolod I-II piris formebs daer-<br />
Tvis savrcobi? es kiTxva rCeba da am dialeqtTa xolmeobiTis<br />
formebi dgebian im formaTa gverdiT, romlebSic warmoebis<br />
TvalsazrisiT dapirispirebulia, erTi mxriv, I-II da, meore mxriv,<br />
III piris formebi (ix. $ 10).<br />
7. ra kvalifikacia unda mieces -id/-od elements xolmeobi-<br />
Tis dialeqtur formebSi?<br />
317
318<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
I s e r i a II s e r i a<br />
va-keT-eb<br />
va-keT-eb-d-i va-keT-e<br />
va-keT-eb-d-e va-keT-o<br />
va-keT-eb-d-od-i va-keT-od-i<br />
keT keT-eb keT<br />
eb _ I seriis Temaa; keT _ meore seriisa; d savrcobia.<br />
urTierTCanacvlebad mwkrivTaTvis saerTo morfologiuri<br />
odenoba; -i, , -e uwKvetelsa da I kavSirebiTSi mwkrivis niSnebia;<br />
odi odi? odi (Sesabamisad daismis kiTxva -id id id-i-s id Taobazec)...<br />
igive kiTxva daismis II seriaSic: -e, , -o mwkrivis niSnebia;<br />
od od-i od (anda: id-i?).<br />
odi odi (idi) saerToa I da II xolmeobiTisaTvis. xolmeobiTis<br />
sistemaSi I da II xolmeobiTebi warmoebis TvalsazrisiT Kovel-<br />
Tvis erTgvar viTarebas gviCvenebdnen: mwkrivis (Tu xolmeobi-<br />
Tis) niSani hqondaT saerTo _ -i (akeTebd-i-s, akeT-i-s). asea axlac.<br />
od erT morfologiur odenobad xom ar unda iqnes gaazrebuli,<br />
urTierTCanacvlebad mwkrivTa rigSi mwkrivis niSnad?<br />
dav-wer-e,<br />
dav-wer-o,<br />
dav-wer-odi odi (dav-wer-idi idi idi)... idi<br />
kiTxvebi sxvac SeiZleboda, pasuxs momavali gascems...<br />
$ $ 15 15. 15<br />
. Te Temis Te<br />
mis sa saki sa<br />
ki kiTxi<br />
Txisa<br />
saTvis sa Tvis -i i ele elemen ele<br />
men menti<br />
tian ti an zmneb zmnebSi zmneb<br />
Si<br />
i elements awmKoSi ramdenime tipis zmna dairTavs.<br />
a) vnebiTi gvaris zmnebi (Kvela tipisa):<br />
v-i-zrdeb-i<br />
v-e-maleb-i<br />
v-berdeb-i<br />
v-Tbeb-i<br />
vnebiTebisaTvis i damaxasiaTebeli iKo Zvel qarTulSic. arsebiTi<br />
gansxvaveba axal qarTulTan is aris, rom Zvelad awmKoSi<br />
Kvela piris forma dairTavda -i-s, axalSi III piris mx. ricxvis<br />
formaSi ar gvxvdeba:
Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
Zv. qarT.: v-tf-eb-i<br />
s-tf-eb-i<br />
tf-eb-i-s<br />
v-tf-eb-i-T<br />
s-tf-eb-i-T<br />
tf-eb-i-an<br />
ax. qarT.: v-Tb-eb-i<br />
Tb-eb-i<br />
Tb-eb-a<br />
v-Tb-eb-i-T<br />
Tb-eb-i-T<br />
Tb-eb-i-an<br />
Zneli saTqmelia: mx. ricxvis mesame piris formaSi a-s darTvam<br />
gamoiwvia -i-s dakargva, Tu i-s dakargvis gamo moxda -s-s<br />
Canacvleba -a sufiqsiT. ufro metad sagulvebeli Cans, -i elementma<br />
Seicvala Tvisoba da amis gamo moxda -a sufiqsiT Canacvleba...<br />
Tumca mravlobiTSi ratom iqna SenarCunebuli, es seriozuli<br />
kiTxvaa...<br />
Temis sakiTxs es ar arTulebs: i elementi mxolod awmKos<br />
mwkrivis sakuTrebaa; igi KovelTvis iKo warmodgenili awmKos<br />
formaSi da masTan akavSireben -od od savrcobis gamovlenas (a. SaniZe,<br />
1973, gv. 410, 417), Tumca mizez-Sedegobriv kavSirze saubari<br />
ar Kofila...<br />
b) i elements dairTavs erTi tipis saSuali gvaris zmnebi:<br />
v-tir-i, v-Civ-i, v-Kvir-i, v-kiv-i, v-kvnes-i, vi-cin-i... es is zmnebia,<br />
romlebic tendencias iCenen meSvelzmnian warmoebaze gadasvlisas<br />
(ix. $ 19). -i Kvela piris formaSi aris awmKoSi (Civ-a, Kiv-a...<br />
dialeqturi variantebia). savrcobad am zmnebsac -od od moudis. aqve<br />
Semova albaT vi-c-i, vu-wK-i zmnebic. -i-s qceva amgvarivea am<br />
zmnebSic:<br />
da<br />
v-tir-i<br />
s-tir-i<br />
tir-i-s<br />
v-tir-i-T<br />
s-tir-i-T<br />
tir-i-an<br />
v-tir-od-i,<br />
v-i-c-i<br />
i-c-i<br />
i-c-i-s<br />
v-i-c-i-T<br />
i-c-i-T<br />
i-c-i-an<br />
v-i-c-od-i...<br />
Temis sakiTxi am SemTxvevaSic martivad wKdeba: Tema martivia,<br />
savrcobad -od od od-is od gamovlenis motivacia wina Jgufis magvaria,<br />
Tumca erTia: tir-od-a gardauvalia, ic-od-a _ gardamava-<br />
319
320<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
li. arada miuTiTeben: `saliteraturo qarTulSi ki -od od od- od gardauval<br />
zmnebTan gvxvdeba, -id id id-i id _ gardamavlebTan~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava,<br />
1948(1), gv. 87)... aseT SemTxvevebs veZaxiT gamonaklisebs, Tumca<br />
am gamonaklisis axsnis seriozuli cda gvqonda (<strong>arn</strong>. Ciqobava,<br />
1948).<br />
g) gansxvavebul viTarebas gviCvenebs d-i-s (d-ena), rb-i-s<br />
(rb-ola) zmnebi. i i elementi gasdevs I seriis mwkrivTa formebs I<br />
SemTxvevaSi axal qarTulSic, II SemTxvevaSi _ mxolod Zvel qar-<br />
TulSi:<br />
d-i-s<br />
d-i-od-a<br />
d-i-od-es<br />
rb-i-s<br />
rb-i-od-a<br />
rb-i-od-es<br />
axali: rb-i-s<br />
rb-od-a<br />
rb-od-es<br />
Tema (arsebuli ganmartebiT) pirveli zmnisaTvis aris di di, di<br />
Tumca ver visaubrebT zmnis orTemianobaze, radgan ara gvaqvs<br />
igive fuZe II seriaSi; verc Temis sirTuleze visaubrebT, radganac<br />
ara gvaqvs Sesabamisi martivi Tema. amisdakvalad, ar SeiZleba<br />
i-s mivceT Temis niSnis kvalifikacia.<br />
aseTive msJeloba SeiZleba rb rb-is rb<br />
zmnis Zveli qarTulis paradigmaze;<br />
axali qarTulis viTareba ki iseTivea, rogorc tir-<br />
tir<br />
i-s zmnis SemTxvevaSi...<br />
d) ufro rTulia viTareba zrd zrd-i-s zrd tipis SemTxvevaSi (e. w.<br />
`-i TemisniSnian~ zmnebSi).<br />
-i elementis mwkrivis niSnad gaazrebis Semdeg CvenTvis moixsna<br />
sakiTxi am tipis zmnaTa rTulTemian zmnebad miCnevisa:<br />
v-zrd-i<br />
v-zrd-id-i<br />
v-zrd-id-e<br />
Tumca orTemianobis sakiTxi ar moxsnila:<br />
zrdis zrdis zrdis tipis formebi xmovanmonacvle zmnaTa rigSi Cadgeba.<br />
saerTod xmovanmonacvleobis or saxes ganixilaven:<br />
e _ i (v-drek drek _ v-drik drik drik-e) drik _ drekadi fuZeebi da<br />
a _ Ø (zrd zrd zrd-i-s zrd _ zard zard-a) zard _ kumSvadi fuZeebi (a. SaniZe,<br />
1973, gv. 390 da Semd.; 393 da Semd., f. erTeliSvili, 1970, gv.<br />
88, 99; aseve: T. gamKreliZe, g. mayavariani, 1965; T. gamKreliZe,<br />
2003; d. meliqiSvili, 2001; r. qurdaZe, 2005 da sxv.).
Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
swored fuZedrekadobis gamo miiCneva e-i i xmovanmonacvle<br />
zmnebi orTemianad:<br />
v-drek drek v-drik drik drik-e drik<br />
v-drek drek drek-di drek<br />
v-drek drek drek-de drek<br />
v-drik drik drik-o drik<br />
orive SemTxvevaSi Tema martivia, Tumca Tavs iCens tendencia<br />
xmovanmonacvleobis moxsnisa da rTuli da martivi Temebis<br />
dapirispirebisa:<br />
v-drik drik drik-av drik av av v-drik drik drik-e drik<br />
v-drik drik drik-av drik av av-di av v-drik drik drik-o drik<br />
v-drik drik drik-av drik av av-de av<br />
(am tendenciis Taobaze ix. $ 17).<br />
xmovanmonacvleoba Ø_a principulad aseTive dapirispirebaa<br />
(sxvadasxva gaxmovaneba sxvadasxva seriaSi), magram es dapirispireba<br />
ar miiCneoda orTemianobis safuZvlad. zrd zrd-i-s zrd tipis<br />
zmnebSi orTemianobis safuZvlad `-i Temis niSani~ iTvleboda.<br />
cxadia, roca moixsna sakiTxi i-s TemisniSnobisa, dapirispi-<br />
reba Ø_a xdeba iseTive Zalisa fuZeTa dapirispirebis TvalsazrisiT,<br />
rogoricaa e e _ ii:<br />
i<br />
v-zrd zrd zrd-i zrd v-zard zard zard-e zard<br />
v-zrd zrd zrd-id-i zrd v-zard zard zard-o zard<br />
v-zrd zrd zrd-id-e zrd<br />
anu ablauturi xmovanmonacvleobis saxeobad moiazreba<br />
(cnebisaTvis ix. g. axvlediani, 1949, gv. 210). am dapirispirebis<br />
bunebis gaazreba kidev erTi argumentia imisa, rom i awmKos sufiqsia<br />
da ara Temis niSani: winaaGmdeg SemTxvevaSi yarbi aGmo-<br />
Cndeboda I da II seriis dapirispirebaSi erT-erTi niSani (xmovanmonacvleoba<br />
da Temis niSani).<br />
SevadaroT: roca gamoikveTa tendencia fuZedrekad zmnebze<br />
Temis niSnis darTvisa, dapirispireba e _ i moixsna:<br />
drek drek-s drek _ drik drik-a, drik magram<br />
(drek-av-s →) drik drik-av-s drik drik _ drik drik-a... drik<br />
zmna rCeba orTemianad, magram xmovanmonacvleobiT gamowveuli<br />
orTemianoba icvleba rTul da martiv TemaTa dapirispirebiT...<br />
321
322<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
e) sxvagvaria viTareba yr yr-i-s yr tipis zmnaTa SemTxvevaSi. es<br />
aris zmnebi, romelTa Zireuli saKrdeni morfema I seriis mwkrivebSi<br />
umarcvloa; meore seriaSi reducirebuli xmovani aGdgeba;<br />
magram gansxvavebiT zrdis zrdis tipis zmnaTagan, mxolod wKvetilis I<br />
da II pirebSi:<br />
I seria: v-yr-i va-mKn-i<br />
v-yr-id-i va-mKn-id-i<br />
v-yr-id-e va-mKn-id-e<br />
xmovanmonacvleoba a / / Ø Tu wina SemTxvevaSi (zrd _ zard)<br />
funqciuri xasiaTisaa (morfologiuri procesia), ablautis SemTxvevad<br />
unda ganvixiloT; yr yr _ yer martivi xmovanmonacvleobaa,<br />
fonetikuri procesis Sedegia: xmovani ikargeba garkveul<br />
fonetikur garemoSi (xmovansufiqsis wina poziciaSi); sruladaa<br />
warmodgenili, roca Zireul morfemas xmovansufiqsi ar mosdevs:<br />
v-yr-i va-mKn-i<br />
v-yr-id id id-i id va-mKn-id id id-i id<br />
v-yr-a va-mKn-a<br />
xmovani aGdgeba wKvetilis I-II piris formebSi:<br />
(ga)-v-yer-(i) (da)-v-a-mKen-(i)<br />
(ga)-yer(-i) (da)-a-mKen-(i), magram<br />
ga-yr-a (da)-a-mKn-a<br />
ase rom, Zireuli morfemisaTvis umarcvloba damaxasiaTebelia<br />
rogorc I, ise II seriis formaTaTvis. Sesabamisad yr yr-i-s yr tipis<br />
zmnebi erTTemian zmnebad unda iqnes gagebuli. aqedan gamomdinare,<br />
erTTemiania rogorc wer wer-s wer tipis zmnebi, ise _ yr yr-i-s yr<br />
tipis zmnebi.<br />
erTTemianad unda miviCnioT tir tir-i-s tir tipis zmnebi, Tumca es<br />
principulad gansxvavebuli erTTemianobaa: tir tir tir mxolod I seriis<br />
mwkrivebSi gvxvdeba, sxva seriis formebs am tipis zmnebi ver<br />
iwarmoebs. da ramdenadac ar arsebobs SesaZlebloba sxvadasxva<br />
seriis TemaTa Sepirispirebisa, erTTemianoba-orTemianobis saki-<br />
Txi SeiZleboda arc dasmuliKo...
Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
$ $ 16 16. 16<br />
. xmo xmovan xmo xmovan<br />
vanpre<br />
prefiq<br />
fiqse<br />
sebi se bi da da Te Tema Te ma<br />
xmovanprefiqsebi da fuZe _ saKuradGebo Temaa. fuZis ganmartebisas<br />
a. SaniZem mxolod 1930 wlis gramatikaSi miaqcia<br />
KuradGeba xmovanprefiqsebs: `pirieli zmnisaTvis fuZe hqvia im<br />
nawils, romelic ucvalebelia pirisa, ricxvisa da qcevis niSan-<br />
Ta mimarT~ (a. SaniZe, 1930, gv. 148). sxva gamocemebSi xmovanprefiqsebze<br />
KuradGeba aGaraa gamaxvilebuli, Tumca Temaze msJelobisas<br />
moKvanil magaliTebSi xmovanprefiqsebs Temisagan gamoKofs:<br />
va-ge ge gebeb<br />
beb, beb vi-ge ge gereb<br />
reb, reb va-la la lageb<br />
geb, geb vu-te te teveb te veb da sxva (a. SaniZe,<br />
1973, gv. 398).<br />
vnebiTi gvaris zmnaTa Temaze saubrisas vnebiTi gvaris ni-<br />
SanTagan xmovanprefiqsebi ar miiCneva Temis nawilad:<br />
mo-v-i-sp sp sp-ob sp ob ob-i, ob mo-v-i-sp sp sp-e, sp<br />
v-e-nd nd nd-ob nd ob ob-i, ob v-e-nd nd nd-e nd da misT.<br />
a-v-i-rev rev rev-i, rev a-v-i-ri ri ri(v)-e ri<br />
mi-v-e-Cvev Cvev Cvev-i, Cvev mi-v-e-Cvi Cvi Cvi(v)-e Cvi da misT.<br />
xolo vnebiTobis -d sufiqsi Temis nawiladaa gaazrebuli:<br />
ga-v-keT keT keT-d-eb keT eb eb-i, eb ga-v-keT keT keT-d-i keT<br />
ga-v-Sav Sav Sav-d-eb Sav eb eb-i, eb ga-v-Sav Sav Sav-d-i Sav da misT.<br />
(a. SaniZe, 1973, gv. 412).<br />
arada, Temis ganmartebis Sesabamisad (saerTo nawili seriis<br />
Kvela mwkrivisaTvis) xmovanprefiqsi Temis nawilad unda KofiliKo<br />
gagebuli...<br />
roca I-II seriis formebSi aseTi damokidebulebaa xmovanprefiqsebisadmi,<br />
gasagebia, ratom ar aris gaTvaliswinebuli xmovanprefiqsebi<br />
III seriis formebze msJelobisas: `qceva mxolod zmnis<br />
pirian formebs moepoveba da isic I-sa da II seriaSi. rac Seexeba<br />
III serias, iq qcevebis garCevas adgili ara aqvs, radganac zmnas<br />
aklia sapirispiro formebi, kuTvnileba daniSnulebis mixedviT<br />
gansxvavebuli~ (a. SaniZe, 1973, gv. 338) `qceviani~ da `uqceo~<br />
formebi asea gadanawilebuli:<br />
323
324<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
q c e v i a n i f o r m e b i u q c e o f o r m e b i<br />
I I se seria se ria II II se seria se ria III III se seria se seria<br />
ria<br />
I Turm. II Turm. III kavS.<br />
saarv. a-Senebs a-a-Sena<br />
saTav. i-Senebs a-i-Sena a-u-Senebia, a-e-Senebina, a-e-Senebinos<br />
sasxv. u-Senebs a-u-Sena<br />
`III seriaSi forma ganmartoebulia, ucaloa, amitom ukuTvnelia,<br />
Tumca ki warmoebis mixedviT sasxvisoa~ (a. SaniZe, 1973, gv. 339).<br />
am faqtze imitomac vamaxvilebT KuradGebas, rom Temis sakiTxis<br />
ganxilvisas III seriaSi (da, saerTod, III seriis formaTa<br />
warmoebis sakiTxTa ganxilvisas) xmovanprefiqss sagangebo<br />
KuradGeba mieqceva.<br />
mainc albaT ase martivad ver gadawKdeba xmovanprefiqsTa<br />
fuZesTan (nebismieri saxisa _ mwkrivis fuZesTan, Tu seriis fu-<br />
ZesTan, Tu sruli paradigmis fuZesTan) mimarTebis sakiTxi: xmovanprefiqsiT<br />
gansxvavebuli formebi, vTqvaT, qarTuli enis ganmartebiT<br />
leqsikonSi sxvadasxva leqsikur erTeulad gaiazreba:<br />
a-keTebs, i-keTebs, u-keTebs... keTdeba, u-keTdeba; zrdis,<br />
i-zrdis, u-zrdis... i-zrdeba, e-zrdeba da misT. Kvela warmodgenili<br />
forma sxvadasxva leqsikuri erTeulia; anu: xmovanprefiqss<br />
Seswevs Zala leqsikur erTeulTa gansxvavebisa; aseT SemTxvevaSi<br />
unda iqnes Tu ara zmnuri formis fuZis nawilad gaazrebuli?..<br />
rogorc vxedavT, fuZeze msJelobisas pirobiTobas ver avcdebiT.<br />
am pirobiTobiT xmovanprefiqsi Temis nawilad ar gaiazreba.<br />
CvenTvis es pirobiToba misaGebia; amgvari pirobiTobiT III<br />
seriaSi Temis sakiTxze msJeloba gamartivdeba (ix. Tavi VI).<br />
$ $ 17 17. 17<br />
. Te Temis Te<br />
mis ni niSan ni<br />
San SanTa San Ta mo monac mo monac<br />
nacvle<br />
vleoba vle ba<br />
11117777....1111. . . . Te Temis Te Temis<br />
mis mis niSan ni ni niSanTa<br />
San SanTa<br />
Ta Ta monac mo mo monac<br />
nacvle nacvleooooba<br />
vle vle ba ba ba moqme mo mo moqme<br />
qmede qmede<br />
debi debi<br />
biTi biTi<br />
Ti Ti<br />
gvaris gva gva gvaris<br />
ris ris zmnebSi zmneb zmneb zmnebSi<br />
Si Si<br />
Tu Tvals gavadevnebT qarTuli zmnis formobrivi ganviTarebis<br />
grZel gzas, aSkarad davinaxavT: Temis niSanTa sistema<br />
erT-erTi Kvelaze aramKari, cvalebadi sistemaa; Tu Tanamedrove<br />
qarTuli enis dialeqtebs am mxriv gadavxedavT, suraTi kidev<br />
ufro STambeydavi iqneba.
Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
ra saxis cvlilebebi xdeba istoriulad, es, erTi mxriv, da<br />
sinqronulad (dGevandel dialeqtebSi), es, meore mxriv.<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna adrec gviTqvams, av av da am am Temis niSnebi am sistemaSi<br />
erTnairad iqcevian. Tu saliteraturo enaSi<br />
-av av TemisniSnianebi yarbobs -am am am-ianebs, am dialeqteb-<br />
Si (aGmosavlursa Tu samxrulSi) -av av av-is av Canacvleba<br />
xdeba -am am am-iT am da, Sesabamisad, yarbobs -am am am-ianebi: am<br />
bar-am, xat-am, mal-am... aris piruku procesic: am am-s am<br />
enacvleba av av-i av<br />
(sv-av-s, dg-av-s...), orive es SemTxveva<br />
(av → am, am → av) gancalkevebiT dgas im<br />
cvlilebaTagan, romlis Sesaxebac gvsurs saubari<br />
am paragrafSi: av av-i av<br />
iqneba Tu -am am am-i, am erTgvarovania<br />
maTi mimarTeba sistemis sxva wevrebTan da maTi<br />
roli am rTul procesSi. amitom av-ze visaubrebT<br />
Tu -am am am-ze, am am procesisaTvis ara aqvs mniSvneloba...<br />
1. eb eb eb → Ø<br />
moqmedebiTi gvaris ramdenime -eb eb TemisniSniani zmna kargavs<br />
Temis niSans:<br />
Zv Zv. Zv<br />
. qar qarTu qar qarTu<br />
Tuli Tu li ax ax. ax<br />
. qar qarTu qar qarTu<br />
Tuli<br />
li<br />
aGa-dgin-eb eb eb-s eb<br />
warga-vlin-eb eb eb-s eb<br />
Semi-Kvan-eb eb eb-s eb<br />
Ses-Zin-eb eb eb-s eb<br />
aw-Kin-eb eb eb-s eb<br />
moi-Tmin-eb eb eb-s eb<br />
mou-lxin-eb eb eb-s eb<br />
a-mxil-eb eb eb-s eb<br />
moi-smin-eb eb eb-s eb<br />
gamoa-Cin-eb eb eb-s eb<br />
moi-wKin-eb eb eb-s eb<br />
aGi-xil-eb eb eb-s eb<br />
→<br />
→<br />
→<br />
→<br />
→<br />
→<br />
→<br />
→<br />
→<br />
→<br />
→<br />
→<br />
aqve unda SemovitanoT msgavsi SemTxveva:<br />
aGa-dgen-s,<br />
warga-vlen-s,<br />
Semi-Kvan-s,<br />
Ses-Zen-s,<br />
aw-Ken-s,<br />
moi-Tmen-s,<br />
mou-lxen-s,<br />
a-mxel-s,<br />
moi-smen-s,<br />
gamoa-Cen-s,<br />
moi-wKen-s<br />
aa-xel-s da sxva.<br />
325
326<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
Ses-cval-eb eb eb-s eb<br />
miu-ZGvan-eb eb eb-s eb<br />
daa-cad-eb eb eb-s eb<br />
→<br />
→<br />
→<br />
Se-cvl-is,<br />
miu-ZGvn-is,<br />
daa-cd-is...<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna magaliTebs vimowmebT samecniero literaturdan;<br />
warmovadgenT im formiT, ra formiTacaa wKaro-<br />
Si. ZiriTadi literatura Zveli qarTulisaTvis<br />
(a. SaniZe, 1976; i. imnaiSvili, 1971; i. da v. imnaiSvilebi,<br />
1996; z. sarJvelaZe, 1997, l. baramiZe,<br />
2009); dialeqturi masalisaTvis (g. imnaiSvili,<br />
1966; T. saraliZe, 1978; a. martirosovi, 1984;<br />
a. martirosovi, g. imnaiSvili, 1956; m. beriZe,<br />
1980; g. imniaSvili, 1974(1); v. abaSvili, 2009).<br />
es procesi _ eb eb → Ø moqmedebiTi gvaris zmnebSi kaxursa<br />
da JavaxurSi dadasturda:<br />
2. -eb eb → -av av<br />
v-tov-eb eb<br />
a-grov-eb eb eb-s eb<br />
mov-kid-eb eb<br />
vi-Jer-eb eb<br />
vi-TamaS-eb eb<br />
dava-Cum-eb eb<br />
va-xsen-eb eb<br />
mi-tov-eb eb eb-s eb<br />
→<br />
→<br />
→<br />
→<br />
→<br />
→<br />
→<br />
→<br />
→<br />
v-tov, dav-tov<br />
a-grov-s, daa-grov-s<br />
mov-kid-d-i<br />
vi-Jer-i<br />
vi-TamaS-i<br />
daa-Cum<br />
va-xsen-d-i<br />
mi-tov-s<br />
Zv Zv. Zv<br />
. qar qarTu qar qarTu<br />
Tuli Tu li ax ax. ax<br />
. qar qarTu qar qarTu<br />
Tuli Tu li<br />
ganh-kurn-eb eb eb-s eb<br />
aGh-marT-eb eb eb-s eb<br />
Seh-Kin-eb eb eb-s eb<br />
ganu-mart-eb eb eb-s eb<br />
→<br />
→<br />
→<br />
→<br />
gan-kurn-av av av-s, av<br />
aG-marT-av av av-s, av<br />
ga-Kin-av av av-s, av<br />
ganu-mart-av av av-s... av<br />
am tipis monacvleoba damaxasiaTebelia aGmosavluri da samxruli<br />
dialeqtebisaTvis (qarTlurisaTvis, kaxurisaTvis, Javaxu-
Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
risa da mesxurisaTvis). monacvleobis variantebi sxvadasxvaa: eb<br />
→ av, eb → am, eb → an; Cven erT-erT variants davimowmebT:<br />
ga-neb-eb eb eb-s eb<br />
gi-Jer-eb eb eb-s eb<br />
a-wiok-eb eb eb-s eb<br />
a-xocin-eb eb eb-s eb<br />
a-keT-eb eb eb-s eb<br />
dah-bad-eb eb eb-s eb<br />
davalevin-eb eb<br />
gava-swor-eb eb eb-s eb<br />
miva-Kud-eb eb<br />
→<br />
→<br />
→<br />
→<br />
→<br />
→<br />
→<br />
→<br />
→<br />
ga-neb-am am am-s am<br />
gi-Jer-am am am-s am<br />
a-wiok-am am am-T am<br />
a-xocin-am am am-T am<br />
a-keT-an an an-s an<br />
dah-bad-av av av-s av<br />
davalein-am am am-T am<br />
gava-swor-am am<br />
miv-Kud-am am am da sxva...<br />
3. ob ob → am am<br />
kaxursa da JavaxurSi Segvxvda ob Temis niSnis -am am Temis<br />
niSniT Senacvlebis SemTxveva:<br />
gi-amb-ob → gi-amb-am, u-amb-am...<br />
am procesTan dakavSirebiT sainteresoa erTi SemTxveva kaxuridan:<br />
S-ob ob ob-s ob zmnaSi moxda Temis niSnis fuZesTan Sexorceba<br />
da -am am Temis niSnis darTva:<br />
awmKo:<br />
wKvet.:<br />
v-S-ob<br />
v-Sev (v-Sv-i)<br />
→<br />
v-Sob-am<br />
↓<br />
v-Sob-e<br />
cnobili magaliTi i. yavyavaZis `kacia-adamianidan~:<br />
`_ erTi vajiSvili So Sobe So<br />
be be... be<br />
_ vSo vSobam vSo vSobam<br />
bam, bam Sen nu moukvdebi Cems Tavs, vSo vSobam vSo vSobam<br />
bam~... bam<br />
4. e. w. `i TemisniSniani~ → -am am am. am procesi dasturdeba qar-<br />
Tlursa da kaxurSi:<br />
i-Kid-is<br />
u-zrd-is<br />
ga-xd-is<br />
da-gv-is<br />
→<br />
→<br />
→<br />
→<br />
i-Kid-am-s<br />
u-zard-am-s<br />
ga-xad-am-s<br />
da-gav-am-s<br />
327
328<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
s-wvel-is<br />
won-is<br />
ten-is<br />
→<br />
→<br />
→<br />
s-wvel-am-s<br />
won-am-s<br />
ten-am-s...<br />
erTi mxriv, aq Semovida orTemiani xmovanmonacvle zmnebi<br />
(zrd-is, xd-is...); meore mxriv _ erTTemiani zmnebi (Kid-is, wonis,<br />
ten-is...)...<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna roca vambobT, dadasturda ama Tu im dialeqtSio,<br />
ar vgulisxmobT imas, rom sxva dialeqteb-<br />
Si amgvari cvlileba ar SeiZleba Segvxvdes; Cveni<br />
sayiroebisaTvis sakmarisi masalis mopovebis Semdeg<br />
Cven Zieba aGar gagvigrZelebia. sakiTxis ufro<br />
CaGrmavebiTa da gamowvlilviT Seswavla momavlis<br />
saqmea...<br />
5. Ø → -av av av<br />
istoriulad moqmedebiTi gvaris erTTemiani zmnebis -av av TemisniSnianebSi<br />
gadaricxva cnobili procesia:<br />
v-Tib<br />
v-Tes<br />
v-CeC<br />
v-xoc<br />
→<br />
→<br />
→<br />
→<br />
v-Tib-av<br />
v-Tes-av<br />
v-CeC-av<br />
v-xoc-av da sxva mravali (ix.<br />
a. SaniZe, 1973, gv. 389)<br />
is magaliTebi, romlebic erTTemianad miiCneva (a. SaniZe,<br />
1973, gv. 389), umetesoba sasaubro metKvelebasa da, saerTod,<br />
dialeqtebSi orTemiania (-av/-am TemisniSniania):<br />
kec-s<br />
kvec-s<br />
pent-s<br />
tex-s<br />
CeC-s<br />
yed-s<br />
moi-xvey-s<br />
→<br />
→<br />
→<br />
→<br />
→<br />
→<br />
→<br />
kec-av-s<br />
kvec-av-s<br />
pent-av-s<br />
tex-av-s<br />
CeC-av-s<br />
yed-av-s<br />
moi-xvey-av-s da sxva.
Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
iseTi zmnebic ki, rogoricaa wer wer-s, wer wer , fen fen-s fen<br />
dialeqtebSi or-<br />
Temiania: wer-av/-am-s, fen-av/-am-s da sxva.<br />
6. qarTul dialeqtebSi farTod gavrcelebuli procesia<br />
fuZedrekad zmnebze -av av av/ av -am am Temis niSnis darTva. procesi orsafexuriania:<br />
I etapze xdeba e xmovnian fuZeebze Temis niSnis darTva:<br />
dr-ek-s → drek-av-s; faqtobriv am SemTxvevaSi xdeba ormagi<br />
dapirispireba I da II seriis TemaTa Soris (xmovanmonacvleobiTa<br />
da Temis niSniT)<br />
drek-av-s _ drik-a.<br />
cxadia, erT-erTi yarbia; amitomac, radgan tendenciaa -av av<br />
Temis niSnis darTva, gaxmovanebiT dapirispireba moixsneba da<br />
viGebT meore safexurs cvlilebisas _ drik drik-av drik av av-s av e. i.:<br />
drek-s → drek-av-s → drik-av-s<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna niSvna<br />
vna: vna drek-av-s / drik-av-s formaTa Sesaxeb iTqva, rom<br />
erT SemTxvevaSi arCevani gakeTda I seriis Temaze<br />
(drek), meore SemTxvevaSi _ II seriis Temaze. cxadia,<br />
Sedegis mixedviT (drik-av-s) SeiZleba ase vifiqroT,<br />
magram aq albaT fuZeTa SeuGlebis principis<br />
gaxsenebac ar iqneboda urigo: -av av sufiqsis<br />
darTvam moiTxova reducirebuli fuZe (Sdr.: T.<br />
gamKreliZe, g. mayavariani, 1965).<br />
davasaxelebT zog magaliTs:<br />
gleJ-s<br />
yKlet-s<br />
xvret-s<br />
kben-s<br />
→<br />
→<br />
→<br />
→<br />
gleJ-av-s / gliJ-av-s<br />
yKlet-av-s / yKlit-av-s<br />
xvret-am-s / xvrit-am-s<br />
kben-am-s / kbin-am-s<br />
rogorc irkveva, es procesi Kvela dialeqtisTvisaa damaxasiaTebeli,<br />
garda aGmosavleT saqarTvelos mTis dialeqtebisa<br />
(r. qurdaZe, 2005, gv. 28-94). amJerad Cvens interess ar warmoadgens,<br />
romel dialeqtSi ra safexuria dadasturebuli; CvenTvis<br />
procesia mTavari: fuZedrekadi zmnebi -av av av/ av -am am Temis niSnebs dairTaven...<br />
329
330<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
7. dasturdeba orsafexuriani cvlilebac:<br />
-eb eb → Ø → -am am<br />
wari-Kvan-eb eb eb-s eb<br />
wari-tan-eb eb eb-s eb<br />
(Zv.) _<br />
_<br />
wai-Kvan-s<br />
moi-tan-s<br />
(ax.) _<br />
_<br />
avi-Kvan-am am<br />
mogi-tan-am am<br />
17 17....2222. 17 17 . . . Te Temis Te Temis<br />
mis mis niSan ni ni niSanTa<br />
San SanTa<br />
Ta Ta monac mo mo monac<br />
nacvle nacvleooooba<br />
vle vle ba ba ba vnebi vne vne vnebi<br />
biTi biTi<br />
Ti Ti gvaris gva gva gvaris<br />
ris ris<br />
zmnebSi zmneb zmneb zmnebSi<br />
Si Si<br />
Javax.<br />
da misT.<br />
am procesTan dakavSirebiT (Temis niSanTa monacvleoba)<br />
vnebiTi gvaris zmnebSi erTi cvlileba xdeba:<br />
Zvel qarTulSi -av av av/ av -am am TemisniSnian zmnebs Temis niSani vnebiTebSic<br />
gadahKveboda moqmedebiTidan:<br />
moqmedebiTi vnebiTi<br />
mal-av av av-s av i-mal-v-is<br />
xat-av av av-s av i-xat-v-is<br />
kl-av av av-s av i-kl-v-is<br />
dg-am am am-s am i-dg-mis<br />
ab-am am am-s am<br />
dai-b-m-is da a. S.<br />
rogorc viciT, Kvela sxva SemTxvevaSi vnebiTi gvaris zmnebi<br />
I seriaSi -eb eb Temis niSans dairTavda:<br />
i-zrd-eb eb eb-i-s eb<br />
e-zrd-eb eb eb-i-s eb<br />
da-ber-d-eb eb eb-i-s eb<br />
gan-yabuk-n-e-eb eb eb-i-s... eb<br />
axal qarTulSi -av/-am TemisniSnianma zmnebmac vnebiTebSi<br />
-eb eb Temis niSani dairTes:<br />
i-mal-eb eb eb-a eb<br />
i-xat-eb eb eb-a... eb<br />
umarcvlo ZirebTan -av av av/ av -am am Temis niSnis TanxmovniTi elementebic<br />
iqna SenarCunebuli:<br />
ixvneba (← i-xn-v-eb-a)<br />
ikvleba (← i-kl-v-eb-a)<br />
idg-m-eb-a<br />
i-Tq-m-eb-a (ix.: $ 13.3).
Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
17 17....3333. 17 17 . . . Te Temis Te Temis<br />
mis mis niSan ni ni niSanTa<br />
San SanTa<br />
Ta Ta monac mo mo monac<br />
nacvle nacvleooooba<br />
vle vle ba ba ba saSu sa sa saSu<br />
Suaaaali Su li li li<br />
gvaris gva gva gvaris<br />
ris ris zmnebSi zmneb zmneb zmnebSi<br />
Si Si<br />
saintereso procesebi xdeba saSuali gvaris zmnebSi: sistematurad<br />
sasaubro metKvelebaSi -eb eb Temis niSans uCndeba paraleluri<br />
variantebi -ob ob TemisniSniani (ix.: g. gogolaSvili, c. kvantaliani,<br />
d. Sengelia, 1989).<br />
eb eb → ob<br />
ob<br />
barbac-eb eb eb-s eb<br />
kaSkaS-eb eb eb-s eb<br />
rakrak-eb eb eb-s eb<br />
bibin-eb eb eb-s eb<br />
KiKin-eb eb eb-s eb<br />
gugun-eb eb eb-s eb<br />
Grial-eb eb eb-s eb<br />
→<br />
→<br />
→<br />
→<br />
→<br />
→<br />
→<br />
barbac-ob ob ob-s ob<br />
kaSkaS-ob ob ob-s ob<br />
rakrak-ob ob ob-s ob<br />
bibn-ob ob ob-s ob<br />
KiKin-ob ob ob-s ob<br />
gugun-ob ob ob-s ob<br />
Grial-ob ob ob-s ob da mravali sxva<br />
aris erTi Jgufi -av av av TemisniSniani saSuali gvaris zmnebisa,<br />
romlebSic xdeba -av av av Temis niSnis fuZeSi gadaricxva da axali<br />
Temis niSnis (-ob) darTva.<br />
gvaqvs, erTi mxriv:<br />
gor-av av av-s av<br />
xtun-av av av-s av<br />
cur-av av av-s av<br />
buqn-av av av-s av<br />
KvinT-av av av-s av<br />
da gvaqvs, meore mxrv:<br />
gorav-ob ob ob-s ob<br />
xtunav-ob ob ob-s ob<br />
curav-ob ob ob-s ob<br />
buqnav-ob ob ob-s ob<br />
KvinTav-ob ob ob-s ob<br />
aseTi magaliTebic dasturdeba:<br />
(i-gor-a),<br />
(i-xtun-a),<br />
(i-cur-a),<br />
(Ca-buqn-a),<br />
(Ca-KvinT-a).<br />
(i-gorav-a),<br />
(i-xtunav-a),<br />
(i-curav-a),<br />
(i-buqnav-a),<br />
(i-KvinTav-a).<br />
mo-cur-av av av-s av → mo-cur-s (ilia)<br />
vi-loc-av av → v-locul-ob ob<br />
331
332<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
ras niSnavs es cvlilebebi; ra aris `mizani~ am cvlilebaTa<br />
da ra Sedegi gvaqvs (ufro sworad, ras velodebiT)? mTavari ki-<br />
Txva: ra aris safuZveli Temis niSanTa ganawilebisa; cvlilebebi<br />
sistemuri xasiaTisaa da erTmaneTTan dakavSirebuli, Tu, ase<br />
vTqvaT, erTmaneTisagan damoukidebeli, qaoturi xasiaTisa?<br />
amTaviTve vitKviT: qaoturi xasiaTis cvlilebebi enaSi mosalodneli<br />
ar aris. maS, ra kanonzomierebasTan gvaqvs saqme?<br />
$ $ 18 18. 18<br />
. Te Temis Te<br />
mis ni niSan ni<br />
San SanTa San Ta gana ganawi gana ganawi<br />
wile<br />
lebi<br />
bisa<br />
saTvis sa Tvis<br />
rogorc davinaxeT, Temis niSanTa sistema Zvelsa da axal<br />
qarTuls Soris seriozul sxvaobas avlens.<br />
Tematur da aTematur fuZeTa dapirispireba ucvlelia: I<br />
seriis mwkrivebi Tematuria (TemisniSniania), II seriisa _ aTematuri<br />
(uTemisniSno).<br />
gavuswrebT movlenebs da vitKviT: Temis niSanTa gamoKeneba<br />
III seriaSi principulad gansxvavebulia Zvelsa da axal qarTuls<br />
Soris (ix. VI Tavi). cxadia, Temis niSanTa ganawilebaze saubrisas<br />
gverdis avla mesame seriisaTvis ar moxerxdeba, magram I-II seriis<br />
viTarebis garkvevis Semdeg davubrundebiT III serias.<br />
ra xdeba I-II seriaSi. ra funqcia ekisreba Temis niSans da<br />
rogor aixsneba sistemaSi mimdinare cvlilebebi?<br />
gavixsenoT: Temis niSnebi gvxvdeba I seriaSi, ara gvaqvs II seriaSi.<br />
sainteresod gveCveneba g. mayavarianis Tvalsazrisi.<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna g. mayavarianis naSromi `grZliobis, aspeqtisa da<br />
drois kategoriebis mimarTeba Tanamedrove qar-<br />
TulSi~ `wakiTxulia moxsenebad Tsu zogadi<br />
<strong>enaTmecnierebis</strong> kaTedris gafarToebul Gia<br />
sxdomaze 1968 w. moxsenebis Tezisebi da teqsti<br />
JerJerobiT dakargulia. ZiriTadi debulebebi<br />
aGdenilia maia mayavarianis mier, avtorTan saubris<br />
safuZvelze~ (`mimomxilveli~, 1972, gv. 531).<br />
Cveni msJeloba swored am aGdgenil debulebebs<br />
emKareba, amave krebulSi (`mimomxiveli~, 6-9,<br />
1972) dabeydils.
Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
msJeloba Tanamedrove qarTulis viTarebas asaxavs: `avtori<br />
gamoKofs axal zmnur kategorias _ grZli grZliobas<br />
grZli bas bas. bas gamoxatulebis<br />
planSi mas Seesabameba e. w. `Temis niSnebi~. grZliobis kategori-<br />
is morfema Seicavs alomorfebs: [-eb, -ob, -am, -av, -i, -O...]. am<br />
alomorfTa Semcveli (markirebuli) formebi upirispirdeba aramarkirebul,<br />
aragrZliv, wKvetil formebs, vxat-av : v-xate, vakeT-<br />
eb : vakeTe, vwer-O : vwere, vawux-eb-di : vawuxe da sxva~ (`mimomxilveli~,<br />
1972, gv. 531).<br />
am msJelobidan gamomdinare, es formebi ase dalagdeba :<br />
grZli rZli rZlivi rZli vi arag aragrZli arag aragrZli<br />
rZlivi rZli vi<br />
vxat-av<br />
vakeT-eb<br />
vwer-O<br />
vawux-eb-di<br />
vxate<br />
vakeTe<br />
vwere<br />
vawuxe<br />
Zneli saTqmelia, IV magaliTSi ratom aris Semotanili uwKvetlis<br />
forma. Tu Temis niSani aris grZliobis morfologiuri ni-<br />
Sani, ratom awmKos forma ar aris moxmobili (vawux-eb : vawuxe),<br />
rogorc sxva SemTxvevaSi.<br />
arag aragrZli arag aragrZli<br />
rZlioba rZli ba da da wKve wKveti wKve wKveti<br />
tilo<br />
loba lo ba aris gaigivebuli (`upirispirdeba<br />
aramarkirebul, aragrZliv, wKvetil formebso~). Sesabamisad<br />
gaigivebulia mar marki mar<br />
ki kire kire<br />
rebu<br />
buli<br />
li, li , grZli grZlivi grZli<br />
vi vi, vi , uwKve uwKvete uwKve<br />
te teli<br />
li formebi.<br />
e. i. dapirispireba aseTia:<br />
v-xat-av av _ grZlivi, uwKveteli<br />
v-xate _ aragrZlivi, wKvetili<br />
aqve saubaria IV diferencialur niSanze: `meoTxe paradigmatuli<br />
diferencialuri niSania aspeqti, markirebulia sruli aspeqti,<br />
aramarkirebulia _ usruli. vakeT-eb : ga-vakeT-eb, vakeT-e :<br />
ga-vakeT-e, vakeT-eb-di : ga-vakeT-eb-d-i, vakeT-eb-d-e : ga-vakeT-eb-d-e,<br />
vakeT-o : ga-vakeT-o da sxva~ (iqve).<br />
sruli aspeqtis markeri zmnis zmniswi zmnis zmniswi<br />
winia<br />
nia; nia<br />
grZliobis markeri _ Te Temis Te mis ni niSa ni<br />
Sa Sani<br />
ni. ni grZlioba _ igive uwKvetlobaa;<br />
aragrZlioba _ wKvetiloba. magram ra sxvaobaa<br />
g r Z l i o b a s a da u s r u l o b a s, a r a g r Z l i o b a s a da<br />
s r u l o b a s Soris, ar Cans. grZlioba-aragrZlioba aspeqturi<br />
333
334<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
dapirispireba Cans; ra mimarTebaa aspeqtTan (sruli-usruli), am<br />
zepirad aGdgenili debulebebis mixedviT Zneli saTqmelia.<br />
isic sagulisxmoa: grZliobaze saubrisas zmniswini ugulebelKofilia<br />
(ufro sworad, uzmniswino formaTa magaliTebia<br />
moKvanili)...<br />
amave dros, aspeqturi TvalsazrsiT (Tundac grZliobaaragrZliobis)<br />
axal qarTulSi ra aris saerTo I seriis mwkrivebs<br />
Soris, riTac isini gansxvavdebian II seriis mwkrivTagan, Zneli<br />
saTqmelia.<br />
aris erTi sagulisxmo faqtic: Tu Te Temis Te mis niSani aris<br />
grZliobis markeri, ra aris sxvaoba sxvadasxva Temis niSans Soris,<br />
maTi ganawilebis safuZveli? vfiqrobT, formobrivi TvalsazrisiT<br />
amaze saubari SesaZlebelia. funqciuri analizi momavlis<br />
saqme Cans.<br />
erTi kia: Temis niSanTa funqciaze roca vsaubrobT, aspeqtis<br />
faqtori angariSgasawevia Zveli qarTulisaTvis: `Zvel qar-<br />
TulSi upirispirdeba I seriis formebi II seriisas im mxriv, rom<br />
aspeqtian zmnebSi I seriis formebi u s r u l moqmedebas gadmoscemen,<br />
II seriisa ki _ sruls~ (a. SaniZe, 1976, gv. 68). es udavo<br />
faqtia. sxvaobas I da II serias Soris formobrivi TvalsazrisiT<br />
Te Tema Te ma qmnis... Sesabamisad, TemaTa dapirispireba aspeqturi dapirispirebis<br />
safuZvlad SeiZleba miviCnioT... es Zvel qarTulSi.<br />
axal qarTulSi am TvalsazrisiTac principuli xasiaTis<br />
cvlilebebi moxda: I seriaSi iseve xdeba sruli da usruli aspeqtis<br />
dapirispireba, rogorc meore seriaSi; anu: aspeqturi dapirispireba<br />
ara Temisa, aramed zmniswinis funqciad iqca: `zmniswinma<br />
zmnas misca aspeqti axal safuZvelze, magram am aspeqtma,<br />
usrulobis SemTxvevaSi, zmnas waarTva zmniswini da amiT mouspo<br />
mas saSualeba, damokidebuleba hqonoda sxvadasxva viTarebaSi<br />
mdebare punqtebTan sivrceSi~ (a. SaniZe, 1973, gv. 271).<br />
zmnur formaTa funqciuri analizi ar aris Cveni mizani.<br />
SevniSnavT mxolod, rom funqciurad Te Tema Te Tema<br />
ma (Sesabmisad _ Te Temis Te mis<br />
ni niSa ni<br />
Sa Sani<br />
ni) ni Zvel Zvel qar qarTul qar qarTul<br />
TulSi Tul Si as aspeqt as<br />
peqt peqtTan peqt Tan un unda un<br />
da iKos da dakav da<br />
kav kavSi<br />
Sire<br />
rebu rebu<br />
buli<br />
li. li<br />
a s p e q t i s s i s t e m i s c v l a p r i n c i p u l k a v S i r -<br />
S i u n d a i K o s T e m i s n i S a n T a s i s t e m a S i m o -<br />
m x d a r c v l i l e b e b T a n (da ara mxolod masTan): `aspeqtis<br />
kategoriam aGniSna, ase vTqvaT, didi moxveuli qarTuli sa-
Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
literaturo enis istoriaSi da amiT garkveuli miJna daido<br />
Zvel qarTulsa da axals Soris~ (a. SaniZe, 1973, gv. 271).<br />
faqtia: Tema kavSirSia aspeqtTan, magram Temis niSanTa ganawilebis<br />
safuZveli Zveli qarTulisaTvis (vTqvaT, ratom erTi<br />
Jgufis zmnebTan erTi Temis niSani da meoresTan _ sxva) Cven-<br />
Tvis gaurkvevelia. erTi aSkaraa: gvaris kategorias Temis niSan-<br />
Ta ganawilebasTan Zvel qarTulSi kavSiri ara aqvs: erTi da igive<br />
Temis niSani gvaqvs rogorc moqmedebiTi, ise vnebiTi da ise<br />
saSuali gvaris zmnebTan:<br />
aSen-eb-s<br />
mal-av-s<br />
dg-am-s<br />
SevipKr-ob<br />
da<br />
da<br />
da<br />
da<br />
Send-eb-is...<br />
imal-v-is<br />
daidg-m-is<br />
SeipKr-ob-is...<br />
rac Seexeba axal qarTuls, gvaris kategorias, Cveni azriT,<br />
arsebiTi mniSvneloba eniyeba Temis niSanTa gadanawilebisaTvis.<br />
Kovel SemTxvevaSi, momxdari formobrivi cvlilebebi amis maCvenebelia.<br />
gavixsenoT wina paragrafSi Tqmuli: ra saxis cvlilebebi<br />
moxda Temis niSanTa sistemaSi moqmedebiTi gvaris zmnebTan:<br />
a) -eb eb eb Temis niSniani gaxda uTemisniSno:<br />
aGa-dgin dgin dgin-eb dgin eb eb-s eb _ aGa-dgen dgen dgen-s, dgen<br />
a-grov grov grov-eb grov eb eb-s eb _ a-grov grov grov-s... grov<br />
b) -eb eb Temis niSans Caenacvleba -av av av/ av -am am am: am<br />
gan-kurn kurn kurn-eb kurn eb eb-s eb _ gan-kurn kurn kurn-av kurn av av-s, av<br />
a-keT keT keT-eb keT eb eb-s eb _ a-keT keT keT-am keT am am-s... am<br />
g) -ob ob TemisniSniani gaxda -av av av/ av -am am TemisniSniani:<br />
gi-amb amb amb-ob amb ob ob-s ob _ gi-amb amb amb-am amb am am-s... am<br />
S-ob ob ob-s ob _ Sob-am am am-s... am<br />
d) uTemisniSno i elementiani zmnebi dairTaven am am-s: am<br />
zrd zrd-i-s zrd _ zard zard-am zard am am-s, am<br />
won won-i-s won _ won won-am won am am-s... am<br />
e) erTTemiani zmnebi dairTaven -av av av-s av<br />
Tib Tib-s Tib Tib _ Tib Tib-av Tib av av-s av<br />
wer wer-s wer _ wer wer-av wer wer av av-s...<br />
av<br />
335
336<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
v) fuZedrekadi zmnebi dairTaven -av av av-s: av<br />
drek drek-s drek _ (drek-av-s) _ drik drik-av drik av av-s, av<br />
kben kben-s kben _ (kben-am-s) _ kbin kbin-am kbin am am-s... am<br />
cvlilebebis Sedegi aris is, rom m o q m e d e b i T i g v a -<br />
r i s z m n e b S i m k v i d r d e b a -av av av/ av -am am T e m i s n i S n e b i (Caenacvleba<br />
sxva Temis niSans, erTi mxriv, da Cndeba uTemisniSno<br />
zmnebSi, meore mxriv).<br />
ni:<br />
II. ra xdeba vnebiTi gvaris zmnebSi:<br />
-av av av/ av -am am Temis niSnebs cvlis (anda daemateba) -eb eb Temis niSa-<br />
i-mal mal mal-v-is mal<br />
dai-b-m-is<br />
_<br />
_<br />
i-mal mal mal-eb mal eb eb-a, eb<br />
dai-b-meb meb meb-a... meb<br />
Tu imasac gavixsenebT, rom vnebiTi gvaris zmnaTa umravlesoba<br />
-eb eb eb TemisniSniania, SeiZleboda dagveskvna: v n e b i T i g v a -<br />
r i s z m n e b S i a r i s t e n d e n c i a -eb eb T e m i s n i S n i s<br />
d a m k v i d r e b i s a.<br />
III. saSuali gvaris zmnebSi momxdari cvlilebebi:<br />
a) -eb eb TemisniSniani saSuali gvaris zmnebi iCenen tendencias<br />
-ob ob Temis niSanze gadasvlisa:<br />
tri trial tri trial<br />
al-eb al eb eb-s eb<br />
KiKin KiKin-eb KiKin KiKin eb eb-s eb<br />
_<br />
_<br />
tri trial tri trial<br />
al-ob al ob ob-s, ob<br />
KiKin KiKin-ob KiKin ob ob-s... ob<br />
b) -av av Temis niSani gadairicxa fuZeSi da dairTo -ob:<br />
gor-av av av-s av<br />
cur-av av av-s av<br />
_<br />
_<br />
go gorav go<br />
rav rav-ob-s, rav<br />
cu curav cu curav<br />
rav-ob-s... rav<br />
g) aseTi SemTxvevac dsturdeba, roca -av av ikargeba da zmna<br />
uTemisniSno xdeba:<br />
mocur-av-s _ mo-cur-s<br />
d) anda, -av av TemisniSniani -ob ob TemisniSniani xdeba:<br />
vi-loc-av av → v-locul-ob ob ob...<br />
ob
Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
daskvna aseTia: saSuali gvaris zmnebSi aris tendencia -ob ob ob<br />
Temis niSnis damkvidrebisa...<br />
sabolood SeiZleba iTqvas: Temis niSanTa sistemaSi mimdinare<br />
cvlilebebis gaTvaliswineba gvafiqrebinebs, rom a x a l<br />
q a r T u l S i T e m i s n i S a n T a g a n a w i l e b a s s a f u Z -<br />
v l a d g v a r i s k a t e g o r i a e d e b a: -av av av/ av -am am T e m i s n i S -<br />
n e b i m k v i d r d e b a m o q m e d e b i T i g v a r i s z m n e b S i;<br />
-eb eb T e m i s n i S a n i m k v i d r d e b a v n e b i T i g v a r i s<br />
z m n e b S i d a -ob ob T e m i s n i S a n i _ s a S u a l i g v a r i s<br />
z m n e b S i. Kvela momxdari cvlileba am tendenciis gamovlenaa.<br />
$ $ $ 19 19. 19<br />
. . sta stati sta stati<br />
tikur kur zmna zmnaTa zmna<br />
Ta Ta awmKos awmKos me meSvel me<br />
Svel Svelzmni<br />
zmniani zmni ni ni<br />
for forme for forme<br />
mebis me bis Se Sesa Se<br />
sa saxeb sa xeb<br />
statikuri zmnebis awmKos formaTa warmoebaSi mniSvnelovani<br />
cvlilebebi moxda axal qarTulSi.<br />
Zvel qarTulSi Kvela tipis statikuri zmna awmKos<br />
formebs organulad iwarmoebs (gamovKofT sam Jgufs):<br />
I. v-dg-a<br />
s-dg-a<br />
dg-a-s<br />
v-dg-a-T<br />
s-dg-a-T<br />
dgan-an<br />
II. v-tir<br />
s-tir<br />
tir-s<br />
v-tir-T<br />
s-tir-T<br />
tir-an<br />
v-zi<br />
h-zi<br />
zi-s<br />
v-sxed-T<br />
h-sxed-T<br />
sxen-an<br />
v-Kiv-i<br />
h-Kiv-i<br />
Kiv-i-s<br />
v-Kiv-i-T<br />
h-Kiv-i-T<br />
Kiv-i-an<br />
v-wev<br />
s-wev<br />
wev-s<br />
v-wev-T<br />
s-wev-T<br />
wvan-an<br />
v-Kvav-i<br />
h-Kvav-i<br />
Kvav-i-s<br />
v-Kvav-i-T<br />
h-Kvav-i-T<br />
Kvav-i-an<br />
v-rb-i<br />
h-rb-i<br />
rb-i-s<br />
v-rb-i-T<br />
h-rb-i-T<br />
rb-i-an<br />
v-kunes-i<br />
h-kunes-i<br />
kunes-i-s<br />
v-kunes-i-T<br />
h-kunes-i-T<br />
kunes-i-an<br />
v-h-gav<br />
h-gav<br />
h-gav-s<br />
v-h-gav-T<br />
h-gav-T<br />
h-gvan-an<br />
337
338<br />
III. v-i-c-i<br />
i-c-i<br />
i-c-i-s<br />
v-i-c-i-T<br />
i-c-i-T<br />
i-c-i-an<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
v-cur-av<br />
s-cur-av<br />
cur-av-s<br />
v-cur-av-T<br />
s-cur-av-T<br />
cur-av-en<br />
v-ampartavn-ob<br />
ampartavn-ob<br />
ampartavn-ob-s<br />
v-ampartavn-ob-T<br />
ampartavn-ob-T<br />
ampartavn-ob-en<br />
axali qarTulisaTvis uCveuloa I Jgufis zmnaTa formebi<br />
(magaliTebs vimowmebT: i. da v. imnaiSvilebi, 1996, gv. 87-89):<br />
aha esera me winaSe vdga vdga; vdga Cem Tana sdga sdga da ganuSorebeli<br />
xar.<br />
me aqa mS‚dobiT vzi vzi; vzi vzi Sen hzi hzi aqa parexsa amas marto .<br />
me ukve aw egre vrbi vrbi, vrbi viTarca ara uCinod; xolo Sen moklvad<br />
hrbi hrbi. hrbi<br />
aw Cuen ra sa vsxedT vsxedT? vsxedT romelTa Soris Tquen hsxedT hsxedT. hsxedT<br />
gareSÀ vCanT vCanT mdablad; nuca Sen aqa sCan sCan. sCan<br />
da me vwux vwux; vwux ra sa stir da swux swux. swux<br />
Sen swev swev da hkunesi...<br />
(vrclad am sakiTxze ix.: l. baramiZe, 1964).<br />
rac Seexeba II da III Jgufis zmnebs, maTi organuli (meSveli<br />
zmnis gareSe) formebi bunebrivia axali qarTulisaTvisac; Tumca<br />
sainteresoa tendencia, romelic Jer kidev Zvel qarTulSi Caisaxa.<br />
daiwKo statikuri zmnebis meSvelzmnian warmoebaze gadasvla.<br />
es procesi ramdenime etapad ganviTarda.<br />
Tu Zveli qarTulis viTarebas (Kvela statikuri zmna organuli<br />
warmoebisaa) miviCnevT pir pirvel pir vel eta etapad eta etapad<br />
pad, pad momdevno etapad<br />
ganvixilavT im periods, roca I Jgufis zmnebma daiwKes meSvelzmnian<br />
warmoebaze gadasvla.<br />
tendencia aseTia: meSvelzmniani paraleluri formebi ga-<br />
Cnda I da II subieqtur pirebSi (mxolobiTSic da mravlobiTSic).<br />
v-zi<br />
h-zi<br />
º<br />
º<br />
v-zi-var<br />
h-zi-xar<br />
v-sxed-T<br />
h-sxed-T<br />
º<br />
º<br />
v-sxed-varT<br />
sxed-xarT.
Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
paraleluri formebi gvxvdeba erTsa da imave epoqaSi, zog-<br />
Jer erTsa da imave ZeglSic (magaliTebs vimowmebT: l. baramiZe,<br />
1964, gv. 123-126):<br />
me laparakad aqa vzi vzi; vzi mzesTan mTvare viTa vzi vzivar vzi var (Sahname).<br />
Tqves: vwux vwuxTo vwux To aq ar damxdomni; rasTvis swu swuxar swu swuxar<br />
xar pirad mzeo<br />
(arCili);<br />
vwev vwev; vwev swev swev (visramiani), vwe vwevar vwe var (Svd. mT.), swev swevxar swev xar (Sahname);<br />
sxedT sxedT (visramiani); vsxed vsxedvarT<br />
vsxed varT (Sahname)...<br />
am etapze paraleluri formebi im zmnebma gaiCines, romlebic<br />
dGes mxolod meSvelzmnianni arian. II da III tipis zmnaTa paraleluri<br />
formebi am periodis ZeglebSi ver davadastureT.<br />
`vefxistKaosanSi~ ti tiris ti ris zmnis I-II piris 11 forma dasturdeba<br />
(a. SaniZe, 1956). arcerTi ar aris meSvelzmniani:<br />
vti vtiri vti vti ri cremliTa cxariTa...<br />
ubrZana, nu stir stir, stir asulo...<br />
II II eta etapi eta eta pi SeiZleba ase warmovidginoT:<br />
I Jgufi II Jgufi III Jgufi<br />
v-zi º v-zi-var<br />
h-zi º h-zi-xar<br />
zi-s<br />
v-tir<br />
s-tir<br />
tir-s<br />
v-curav<br />
s-curav<br />
curav-s<br />
procesi araerTgvarovnad warimarTa: Tu meore etapze I<br />
Jgufis zmnaTa paraleluri formebi gvaqvs, momdevno etapze (davarqvaT<br />
III etapi) I Jgufis zmnebSi mxolod meSvelzmniani formebi<br />
gvaqvs, II Jgufis zmnebi iCenen paralelur meSvelzmnian variantebs:<br />
me vti vtiri vti vtiri<br />
ri, ri rameTu Zalum mKvarebia (ana);<br />
es sixarulis cremlebia, rodi vti vtirivar vti vti var (ana)...<br />
vCivi º vCivivar, vKviri º vKvirivar, vkvnesi º vkvnesivar... am<br />
tipis paralelizmi Cveulebrivia...<br />
I Jgufi II Jgufi III Jgufi<br />
v-zi-var v-tir-i º v-tir-i-var v-ic-i, v-fiqrob<br />
339
340<br />
zi-xar<br />
zi-s<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
s-tir-i º s-tir-i-xar<br />
tir-i-s<br />
ici,<br />
icis,<br />
fiqrob<br />
fiqrob-s<br />
es aris faqtobriv Tanamedrove qarTuli saliteraturo<br />
enis mdgomareoba. I da III Jgufis zmnebi problemas ar qmnis. II<br />
Jgufis zmnebSi paralelizmma normis SemoGebis sayiroeba Seqmna<br />
da 2002 wels qarTuli enis saxelmwifo komisiam daadgina: `unda<br />
vTqvaT da vweroT:<br />
vtiri, tiri, nu tiri!<br />
vKviri, Kviri, nu Kviri!<br />
vtKui, tKui, nu tKui da misTanani~ (ax. normebi, 2003).<br />
anu meSvelzmniani formebi ukugdebulia. miiCneven, rom I da II<br />
Jgufis zmnaTa mesame piris formaTa warmoebis identuroba<br />
(zis... tiris...) aris safuZveli imisa, rom I Jgufis zmnaTa analogiiT<br />
meore Jgufis zmnebma I-II pirTa meSvelzmniani formebi<br />
ganaviTara: `rogorc Cans, aGniSnuli msgavsebis safuZvelze maTi<br />
pirvel-meore piris formebic adre CamoTvlili zmnebis mibaZviT<br />
iqna nawarmoebi K o f n a zmnis saSualebiT. ase miviGeT umarTebulo<br />
formebi: vmGerivar, mGerixar; vtirivar, tirixar; vKvirivar,<br />
Kvirixar; vtKuivar, tKuixar~ (iqve, gv. 8)...<br />
sadavoa amgvari daskvna, magram am Temaze sxvagan gvqonda saubari<br />
(g. gogolaSvili, 2009(2)); CvenTvis arsebiTi is aris, rom<br />
amgvar daskvnaTa gamotanisas ar xdeba sistemuri cvlilebebis<br />
gaTvaliswineba: vti vtiri vti ri º vti vtiri vti vtiri<br />
rivar ri var formaTa paralelizmi aris<br />
erT-erTi etapi statikur zmnebSi mimdinare cvlilebaTa kanonzomieri<br />
ganviTarebisa.<br />
procesi am etapze ar Cerdeba. sasaubro metKvelebaSi (da<br />
gansakuTrebiT bavSvebis enaSi) araa iSviaTi vi vici vi vici<br />
cini<br />
nivar nivar<br />
var, var , vfiq vfiqrob vfiq<br />
rob-<br />
var var tipis formebi;<br />
sagulisxmo faqtia isic, rom ingilour dialeqtSi es procesi<br />
ufro Sors aris wasuli; II Jgufis zmnebi iq Cveulebriv me-<br />
Svelzmniania; III tipis zmnebSi gvaqvs paralelizmi; metic, umetesad<br />
_ meSvelzmniani warmoeba: javrob-xar (Javrob), fiqrovar<br />
(vfiqrob), dardobxar (dardob)...<br />
vici-var vici-varT<br />
ici-xar ici-xar-T...<br />
ver vicivar (ar vici) (g. imnaiSvili, 1966; v. abaSvili, 2003).
Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
es aris IV IV eta etapi eta pi statikur zmnaTa formacvalebisa:<br />
I Jgufi II Jgufi III Jgufi<br />
v-zi-var<br />
zi-xar<br />
zi-s<br />
v-tiri-var<br />
tiri-xar<br />
tiri-s<br />
v-ici º v-ici-var<br />
ici º ici-xar<br />
ici-s<br />
341<br />
v-fiqrob º v-fiqrob-var<br />
fiqrob º fiqrob-xar<br />
fiqrob-s<br />
rogorc iTqva, saliteraturo qarTuli da dialeqtTa umetesoba<br />
III etapzea gaCerebuli; IV etapze, faqtobriv, ingilouri<br />
dialeqti dgas; Tumca mTlad ucxo es etapi arc sxva dialeqtebisTvisaa<br />
(vicinivar, vfiqrobvar...). sakiTxi ufro gamowvlilviT<br />
analizs sayiroebs...<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna zemoT norma vaxseneT _ vti vtiri vti vtiri<br />
rivar<br />
var, var vKvi vKviri vKvi vKviri<br />
rivar ri var<br />
formaTa mcdarad gamocxadeba dafiqrebas moi-<br />
Txovs. analogiiT (`mibaZviT~) maTi axsna (ix.: ax.<br />
norm.) ar iqneba gamarTlebuli. v-zi zi zi-var zi var da v-<br />
tir tir-i-var tir var saerTo enobrivi tendenciis gamovlenis<br />
or etapad warmogvidgenia. am SemTxvevaSi XIX<br />
saukunis monacemTa safuZvelze XXI saukuneSi daskvnis<br />
gakeTebac ar gveCveneba marTebuli: amgvari<br />
enobrivi tendenciisaTvis saukune-naxevars angari-<br />
Si unda gaewios; is, rac bunebrivia dGes, SeiZleba<br />
iSviaTi movlena KofiliKo saukune-naxevris<br />
winaT... amis Taobaze aq msJelobas aGar gavagrZelebT<br />
(ix. g. gogolaSvili, 2009(2)).<br />
amgvarad, statikur zmnebSi meSvelzmnian formaTa ganviTarebis<br />
TvalsazrisiT oTxi etapi gamovKaviT:<br />
I etapi: samive Jgufis zmnaTa awmKos mwkrivis formaTa warmoeba<br />
organulia.<br />
II etapi: I Jgufis zmnebma paraleluri meSvelzmniani formebi gaiCina;<br />
III etapi: I Jgufi _ mxolod meSvelzmniani, II Jgufi _ paraleluri:<br />
meSvelzmniani da organuli, III Jgufi _ mxolod<br />
organuli;<br />
IV etapi: I-II Jgufi mxolod meSvelzmniani; III Jgufi _ paralelu-
342<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
ri; _ organuli da meSvelzmniani (upiratesoba am ukanasknels<br />
aqvs).<br />
I da II etapi istoriis sakuTrebaa; III da IV etapi Tanamedrove<br />
qarTulis viTarebas asaxavs...<br />
$ $ $ 20 20. 20 20.<br />
. na nasa na nasa<br />
saxe<br />
xelar<br />
lar zmna zmnaTa zmna zmnaTa<br />
Ta fu fuZis fu<br />
Zis Zis sa saki sa<br />
ki kiTxi<br />
Txisa<br />
saTvis<br />
Tvis<br />
saxelis fuZisagan zmnuri formebis warmoeba qarTulSi<br />
Cveulebrivi procesia.<br />
saxeluri fuZeebisagan zmnuri formebis warmoebis sami SemTxveva<br />
gairCeva:<br />
a) saxeluri fuZe ucvleladaa warmodgenili zmnur formebSi: <br />
lia:<br />
saxl saxl-i saxl saxl<br />
kac kac-i kac<br />
bral bral-i bral bral<br />
did did-i did<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
daa-saxl saxl saxl-ebs saxl<br />
kac kac-obs kac<br />
a-bral bral bral-ebs bral<br />
a-did did did-eb-s... did<br />
b) saxelis fuZiseuli xmovani zmnur formebSi gauCinarebu-<br />
marT marTal-i marT<br />
sa salam sa<br />
lam lam-i lam<br />
gro grova gro va<br />
gu gube gu<br />
be<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
gaa-marTl marTl marTl-ebs,<br />
marTl<br />
gamoa-salm salm salm-ebs, salm<br />
moa-grov grov grov-ebs, grov<br />
daa-gub gub gub-ebs... gub<br />
g) saxeluri fuZe v elementiTaa garTulebuli:<br />
xe<br />
qva<br />
brma<br />
tKve<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
gaa-xe xe xe-v-ebs xe<br />
gaa-qva qva qva-v-ebs qva<br />
daa-brma brma brma-v-ebs brma<br />
daa-tKve tKve tKve-v-ebs tKve<br />
kumSvad da kvecad fuZeTagan warmoebul zmnur formebSi<br />
(II SemTxveva) fuZe Cveulebriv fonetikurad saxecvlilia (Sekum-<br />
Sulia an Sekvecilia). fuZiseuli xmovnis dakargva zmnur for-
Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
mebSi fonetikur procesad gaiazreba: `saxelis fuZe zmnaSi imitom<br />
ikumSeba, rom mas aq sruli xmovnebi mosdevs (a, e, o)~<br />
(a. SaniZe, 1973, gv. 418). sirTules doniani vnebiTi qmnis: ga-<br />
marTl marTl-d-eba, marTl ga-wiTl wiTl wiTl-d-eba; wiTl da-gub gub gub-d-eba, gub Se-grov grov grov-deba... grov Tanxmovansufiqsuri<br />
fonetikur process ver gamoiwvevs. orgvari axsna<br />
arsebobs am sirTulisa: `vnebiTis formanti Zvelad ed ed (en en en) en unda<br />
KofiliKo. e. i. xmovniT dawKebuli afiqsi, romelic fuZeSi<br />
SekumSvas iwvevda. maSasadme, SekumSva istoriulad SemuSavda da<br />
dGevandlamde darCa~ (a. SaniZe, 1973, gv. 418). sxva TvalsazrisiT,<br />
SekumSuli fuZe moqmedebiTidan gadmohKva (<strong>arn</strong>. Ciqobava,<br />
1948, gv. 76).<br />
aris Tvalsazrisic, romelic ewinaaGdmegeba am orivegvar<br />
axsnas: nasaxelar zmnebSi moqmedebiTi da vnebiTi (an saSuali)<br />
erTi meoris konversiuli forma ki ar aris, aramed TiToeuli<br />
maTgani (erTi da imave saxelisagan nawarmoebi sxvadasxva gvaris<br />
formebi) uSualod saxeluri fuZisagan momdinared miiCneva:<br />
ara ara civ-i → acivebs<br />
a-civ-eb-s<br />
ara aramed ara med civi civ-d-eba<br />
civ-ob-s.<br />
civdeba<br />
civobs...<br />
arsebiTi am debulebisaTvis isaa, rom `aris SemTxvevebi,<br />
roca saxelisagan zmna ki iwarmoeba, magram mas gvaris mxolod<br />
erTi forma da misi statikuri (gardauvali) varianti moepoveba:<br />
Crdili, aCrdilebs, Crdilobs (`Crdilsac CrdilobT~, xalxuri...),<br />
an mxolod statikuri _ xili: `xilsac xilobT~ (xalxuri...),<br />
magram ukanasknel formas moqmedebiTi da vnebiTi ara<br />
aqvs~ (b. JorbenaZe, 1975, gv. 128-129).<br />
es sagulisxmo faqtia: Kovel konkretul formaSi vnebiTisa<br />
(Tu saSualo gvaris zmnisa) ar unda xdebodes gaazreba Sesabamisi<br />
moqmedebiTisa: enaSi Seqmnilia zogadi modelebi da ama Tu im<br />
modelSi xdeba Casma saxeluri fuZisa. roca arsebobs vnebiTis<br />
forma ga gako ga<br />
ko komu<br />
munis<br />
nistda<br />
tda, tda ar ivaraudeba, rom arsebobs formac ako-<br />
ako<br />
mu munis mu<br />
nis nistebs<br />
tebs...<br />
tebs<br />
343
344<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
Tu es asea (da, vfiqrobT, rom asea), rogor avxsnaT kumSvadi<br />
da kvecadi fuZeebis sakiTxi?<br />
Cveni azriT, roca arsebobs saxeluri fuZis ori varianti<br />
_ sruli da arasruli (SekumSuli an Sekvecili), zmnuri formawarmoebisaTvis<br />
fonetikurad saxecvlili varianti gamoiKeneba;<br />
anu: fonetikuri procesi ar xdeba zmnur formaSi; zmna saxeluri<br />
paradigmidan mzamzareul fuZes gamoiKenebs (da ara mis amosaval<br />
srul variants):<br />
mar marTal mar marTal<br />
Tal- Tal<br />
marTl marTl _<br />
poetur metKvelebaSi dasaSvebia srulfuZiani variantic:<br />
salam _ mie-sa sa salam salam<br />
lam-a lam (erTi pawia Ciora muxidan mo mome mo<br />
me mesa<br />
sala<br />
lama<br />
ma _ ana)<br />
salm _<br />
gamoa-salm salm salm-ebs salm<br />
mi-e-salm salm salm-eba salm<br />
aris SemTxvevebi, roca saxeluri fuZis ori variantidan (sruli,<br />
arasruli) zmnaSi sruli varianti gamoiKeneba.<br />
gaa-wKal-eb-s<br />
wKal<br />
wKal<br />
ga-wKal-deba<br />
wK wKl wK<br />
_ ______<br />
aa-mtver-ebs<br />
mtver<br />
mtver<br />
a-mtver-deba<br />
mtvr mtvr _ _____<br />
Se-a-Jvar-eb-s<br />
Jvar Jvar- Jvar<br />
Se-Jvar-d-eb-a<br />
Jvr Jvr- Jvr<br />
_ _____<br />
a-marTl-eb-s<br />
marTl-d-eba
Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
erT SemTxvevaSi ratom gamoiKeneba sruli fuZe da meore<br />
SemTxvevaSi _ arasruli fuZe, momavali kvleva-Ziebis saqmea; faqti<br />
erTia: fonetikuri garemo erTgvari, Sedegi _ sxvadasxva...<br />
magram:<br />
viTareba analogiuria xmovanfuZian saxelebSic:<br />
da da- da<br />
_ Zma _<br />
d- _ d-obs, Zm _ Zm Zm-obs Zm<br />
ma mama ma<br />
ma _ ma mama ma<br />
ma ma-obs ma (rusT xelmwifesTan ma mama ma ma maobs ma obs _ d. guram.)<br />
ma mam ma<br />
_ mam mam-obs mam<br />
m e o r e m x r i v :<br />
qva _<br />
qv _ ______<br />
xe _<br />
a-qva qva qva-v-ebs qva<br />
qva qva-v-deba qva<br />
a-xe xe xe-v-ebs xe<br />
xe xe-v-deba<br />
xe<br />
x _ ______<br />
`zmnuri fuZeebis leqsikonSi~ vwerdiT: `ramdenadac kum-<br />
Svad da kvecad saxelTa fuZis ori variantidan (marTal _<br />
marTl, mcire _ mcir) zmnis sistemaSi fonetikurad saxecvlili<br />
variantia gamoKenebuli mTel paradigmaSi, nasaxelar zmnaTa fu-<br />
Zed am SemTxvevaSi warmovadgenT arasrul variants da ara mis<br />
amosaval fonetikur saxeobas~ (g. gogolaSvili, c. kvantaliani,<br />
d. Sengelia, 1989, gv. 5; ix. agreTve: g. gogolaSvili, c. kvantaliani,<br />
d. Sengelia, saxelzmnuri fuZeebis leqsikoni, 1991).<br />
Cven amJerad kiTxvebs vsvamT. pasuxebi gasacemia...<br />
erTi kiTxvac: ras warmoadgens v aqvavebs, atKvevebs tipis<br />
formebSi?<br />
345
346<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
xmovanfuZian ukvecel saxelebSi gamovlenili `v elementi<br />
ganviTarebuli unda iKos xmovanTa Soris arsebuli hiatusis Tavidan<br />
asacileblad~ (l. nozaZe, 1974, gv. 26). am Tvalsazriss<br />
ufro kategoriuladac amtkiceben (T. uTurgaiZe, 1974, gv. 23).<br />
viTarebas aqac sufiqsiani vnebiTi arTulebs: v SenarCunebulia<br />
_ qva-v-d-eba, xe-v-d-eba... hiatusi aq araviTar SuaSia; Tu<br />
moqmedebiTSi SeiZleba ase dsmuliKo sakiTxi (a-xe-v-ebs, a-qva-vebs...),<br />
Sesabamisi fonetikuri garemos arqonis SemTxvevaSi v-s<br />
arseboba gaurkvevelia. moqmedebiTis formidan misi gadmoKola<br />
vnebiTSi aseve araa sarwmuno: Tu moqmedebiTSi fonetikuri sayiroebisaTvis<br />
gaCndeba, vnebiTebSi es sayiroeba ar iKo...<br />
kidev erTi saintereso faqtia: v v gvaqvs im nasaxelar zmnaTa<br />
vnebiTebSi, romelTa fuZec o da u xmovnebze mTavrdeba:<br />
axlo-v-deba, Kru-v-deba...<br />
Tumca Sesabamis moqmedebiTebSi igi ar dasturdeba a-axloebs,<br />
a-Kru-ebs... am formebSi v-s dakargulad ver miviCnevT, radgan<br />
aq misi gaCenis pirobac ar iKo u-a, , o-e xmovankompleqsTa ga-<br />
TiSva ar iKo mosalodneli.<br />
sainteresod SeniSnavs a. SaniZe: `es v zmnisaTvis fuZis<br />
(martivi Temis) ganuKofeli nawilia~ (a. SaniZe, 1973, g. 421);<br />
igi moqmedebiTebSi dakarguliao: fuZe `gaivrcoba v-iniT, romelic<br />
daikargeba rogorc o-nis win, ise o-nis Semdeg, gansakuTrebiT<br />
ki u-nis Semdeg~ (a. SaniZe, 1973, gv. 420).<br />
am sagulisxmo SeniSvnidan gamomdinare, ramdenadac v zmnur<br />
formebSi (piriansa Tu upiroSi) KovelTvisaa warmodgenili, Tu<br />
fornetikur niadagze ar aris gauCinarebuli, v-s miviCnevT fu-<br />
Zis organul nawilad. mas S e i Z l e b a m a z m n a v e b e l i<br />
e l e m e n t i v u w o d o T. Sesabamisad saxelis fuZea: qva, tKve,<br />
farTo, Kru... zmnis fuZea: qvav, tKvev, farTov, Kruv...<br />
amitomac iKo, zmnuri da saxelzmnuri fuZeebis leqsikoneb-<br />
Si saleqsikono erTeulad am tipis nasaxelar zmnebSi SevitaneT<br />
v elementiani formebi da ara amosavali saxeluri formebi (ix.:<br />
g. gogolaSvili, c. kvantaliani, d. Sengelia, 1989; g. gogolaSvili,<br />
c. kvantaliani, d. Sengelia, 1991).<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna rogorc Cans, qarTulisaTvis arabunebrivia xmovanze<br />
dasrulebuli martivi fuZe zmnisa. sainte-
Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
347<br />
reso statistika: f. erTeliSvili gaanalizebs<br />
5481 zmnur martiv fuZes. amaTgan CV struqtu-<br />
risa aris 14, xolo CCV struqturisa _ 11. esenia<br />
Cveulebriv o da u xmovnebze dasrulebuli<br />
fuZeebi (f. erTeliSvili, 1970, gv. 19), romleb-<br />
Sic Sesabamis fonetikur garemoSi v Tanxmovani<br />
aGdgeba: fu (fuis _a-fuv fuv fuv-da), fuv tKu (tKu-is _<br />
mo-tKuv-da)...<br />
Kovelive es sagulisxmo daskvnis saSualebas gvaZlevs: kum-<br />
Svadi, kvecadi da ukveceli saxeluri fuZeebis SemTxvevaSi<br />
zmnur formebSi fuZeTa aseTi arCevani (SekumSuli, Sekvecili<br />
da v v elementiT garTulebuli) z m n u r i d a s a x e l u r i f u -<br />
Z e e b i s g a n m a s x v a v e b e l s a S u a l e b a d u n d a m i v i C -<br />
n i o T.<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna saerTo warmomavlobis zmnuri da saxeluri fuZeebis<br />
fonologiurad dapirispirebuli magaliTebi<br />
qarTulSi gvaqvs:<br />
saxeluri fuZe zmnuri fuZe<br />
Zal Zal-ai Zal<br />
Zel Zel (Sevi-Zel)<br />
qar qar-i qar<br />
qer (gav-qer)<br />
qr (qr-is)<br />
gan gan-i gan<br />
gen gen (miva-gen)<br />
axal axal<br />
axel (ve-axel)<br />
(amis Taobaze ix. g. gogolaSvili, 1981).<br />
$ 21 21. 21<br />
. er erTpi er erTpi<br />
Tpiri<br />
rian ri an na nasa na<br />
sa saxe saxe<br />
xelar xe lar zmna zmnaTa zmna<br />
Ta ffor<br />
f for<br />
orma<br />
mawar<br />
warmo<br />
moebis mo bis<br />
ssaki<br />
s ki kiTxe<br />
Txebi<br />
bi<br />
erTpiriani nasaxelari zmnebi ZiriTadad or morfologiur<br />
JgufSi erTiandeba: vnebiTi gvarisa da saSuali gvaris e. w. `medioaqtiur~<br />
JgufSi. gvaqvs, erTi mxriv, iba ibare iba ibare<br />
reba<br />
ba, ba , ijan ijange ijan ijange<br />
geba<br />
ba, ba , ika-<br />
ika<br />
le leba le leba<br />
ba, ba,<br />
, iqar iqarge iqar iqarge<br />
geba<br />
ba,<br />
, gub gubde gub gubde<br />
deba<br />
ba, ba , mxec mxecde mxec mxecde<br />
deba<br />
ba, ba , Sav Savde Sav Savde<br />
deba de ba da sxva; meore<br />
mxriv, mxe mxecobs mxe<br />
cobs cobs, cobs , me mefobs me<br />
fobs fobs, fobs , bav bavSvobs bav bavSvobs<br />
Svobs, Svobs , Tev Tevza Tev<br />
za zaobs<br />
obs, obs , bur burTa bur<br />
Ta Taobs<br />
obs, obs , ken kenya ken<br />
ya yaobs ya obs<br />
da sxva.
348<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
TiToeul zemowarmodgenil JgufSi SeiZleba gamoiKos qveJgufebi<br />
formawarmoebis TvalsazrisiT: a) iniani vnebiTebi, b)<br />
doniani vnebiTebi, g) -av av elementiani rTuli formebi T e v z a -<br />
o b s _ i T e v z a v a tipisa da d) martivi formebi m e f o b s _<br />
i m e f a tipisa.<br />
TiTqmis Kvela saxelisagan SeiZleba vawarmooT zmnuri<br />
forma, magram erTi da imave saxelisagan ver vawarmoebT zemowarmodgenili<br />
Kvela formobrivi Jgufidan nebismiers. arsebobs<br />
garkveuli akrZalvebi: k a l a _ i k a l e b a, magram araa k a l -<br />
d e b a, k a l o b s, k a l a o b s da misT.<br />
Cveni mizania, gavarkvioT, arsebobs Tu ara raime kanonzomiereba<br />
formaTa amgvar ganawilebaSi; erTi da imave saxelisagan<br />
ratom iwarmoeba mxolod garkveuli formebi da ra aris mizezi<br />
sxva formaTa akrZalvisa.<br />
vnebiTi gvaris nasaxelar zmnaTa ganxilvisas gamoKvanilia<br />
daskvna: rom `ijangeba _ jangdeba tipis formebi funqciis TvalsazrisiT<br />
ar unda warmoadgendnen paralelur formebs,... erTi<br />
maTgani jangdeba (resp. jangad iqceva) gardaqceviTobis funqciis<br />
matarebeli unda KofiliKo, magram forma ijangeba (resp. jangiT<br />
ifareba) ki _ instrumentativisa~ (b. JorbenaZe, 1975). vfiqrobT,<br />
sakiTxis amgvarad dasma marTebulia. Sinaarsobrivi sxvaoba<br />
iZebneba agreTve ime imefa ime fa da iTev iTevza iTev iTevza<br />
zava za va tipis formebs Sorisac.<br />
ufro metic, xerxdeba im saerTo safuZvlis daZebna, romlis mixedviTac<br />
SeiZleba zemowarmodgenil erTpirian nasaxelar zmnaTa<br />
Jgufebis daxasiaTeba.<br />
arsebiTi, rac erTpirian nasaxelar zmnaTa formobriv Jgufebs<br />
erTmaneTisagan ganasxvavebs, aris is, Tu rogoria mimarTeba<br />
saTanado zmnis subieqtisa da zmnis fuZiT gadmocemul mniSvnelobas<br />
Soris; e. i. im saxeliT gadmocemul mniSvnelobas Soris,<br />
romlisganac saTanado zmnuri forma iwarmoeba.<br />
a) i prefiqsian vnebiTebSi subieqtis aGmniSvneli sitKviT<br />
gamoxatul saganze moqmedeben zmnis fuZeSi warmodgenili<br />
sitKviT aGniSnuli sagniT: da daiba da<br />
ba bara ba ra miwa _ m i w a subieqtia,<br />
b a r i _ fuZiT gadmocemuli mniSvneloba; bariT moqmedeben miwaze.<br />
amgvaria damokidebuleba am Jgufis TiTqmis Kvela zmnis<br />
subieqtisa da fuZiT gadmocemul mniSvnelobas Soris:<br />
da daijan da<br />
jan janga jan ga Tofi: mimarTeba Tofsa da jangs Soris;
Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
mo moiS mo<br />
iS iSxa<br />
xama<br />
ma bavSvi: mimarTeba bavSvsa da Sxams Soris;<br />
mo moice mo<br />
ce cela ce la balaxi: mimarTeba balaxsa da cels Soris;<br />
da daisetKva da<br />
setKva venaxi... da daifar da<br />
far farcxa far cxa miwa... mo moixer mo<br />
xer xerxa xer xa xe da mravali<br />
sxva. rogorc vxedavT, Kvela SemTxvevaSi mimarTeba subieqtsa<br />
da fuZiT gadmocemul mniSvnelobas Soris erTgvaria. subieqti<br />
Kvela SemTxvevaSi pasiuria, realurad is moqmedebis obieqtia;<br />
ganicdis zemoqmedebas im sagnisas, romlis aGmniSvneli saxelic<br />
zmnis fuZeSia warmodgenili.<br />
b) sufiqsian vnebiTebSi subieqti gadaiqceva im sagnad (an<br />
imgvarad), romlis aGmniSvneli saxelic zmnis fuZeSia warmodgenili:<br />
jan jangde jan jangde<br />
gdeba gde ba Tofi _ Tofi jangad iqceva; ga gawiT ga gawiT<br />
wiTlda wiT lda ca _ ca<br />
wiTeli gaxda; da dagub da dagub<br />
gubda<br />
da wKali; da dakac da<br />
kac kacda kac da bavSvi; ga gaSav ga gaSav<br />
Savda Sav da siTxe da<br />
sxva.<br />
unda aGiniSnos, rom am JgufSi Semodis ZiriTadad sagnis<br />
niSnis an Tvisebis gamomxatvel saxelTagan nawarmoebi zmnebi.<br />
vambobT `sagnis niSnis an Tvisebis~ da ara zedsarTavs, radgan am<br />
JgufSi SeiZleba Semovides arsebiT saxelTagan nawarmoebi zmnebic,<br />
roca arsebiTi saxeli sagnis niSans an Tvisebas gamoxatavs<br />
da ara sagans: ga gamxec ga<br />
mxec mxecda<br />
da, da , gam gamgel gam<br />
gel gelda<br />
da,<br />
, ga gaJiq ga gaJiq<br />
Jiqda<br />
da... da mxe mxeci mxe mxeci<br />
ci,<br />
, mge mgeli mge<br />
li li,<br />
, Ji Jiqi Ji<br />
qi<br />
am SemTxvevaSi zedsarTavis funqciiT gamodis.<br />
g) `imefa~ tipis zmnaTa fuZeSi warmodgenili saxeliT<br />
aGniSnuli sagani subieqtisaTvis mibaZvis, mimsgavsebis sagania;<br />
subieqti avlens zmnis fuZiT gadmocemul mniSvnelobasTan droebiT<br />
msgavsebas, droebiT asrulebs mis funqcias, movaleobas:<br />
bav bavSvobs bav Svobs kaci _ kaci bavSviviT iqceva; ve vezi ve vezi<br />
zirobs zi robs _ veziris movaleobas<br />
asrulebs; ka kacobs ka<br />
cobs cobs, cobs , xe xevis xe<br />
vis visbe<br />
berobs be robs da sxva.<br />
amgvar Sinaarsobriv gaazrebas pirobiTad m s g a v s o b i -<br />
T o b a SeiZleba vuwodoT. msgavsobiTobis Sinaarsi SeiZleba<br />
gamoxatos nebismieri saxelisagan warmoebulma formam, Tu saxelis<br />
semantika amis SesaZleblobas iZleva. e. i. Tu saxelis semantika<br />
iseTia, rom SeiZleba subieqtma mas mibaZos, mas miemsgavsos,<br />
masaviT moiqces, misi movaleoba Seasrulos.<br />
d) dabolos, `iTevzava~ tipis zmnebSi mimarTeba subieqtsa<br />
da zmnis fuZiT gadmocemul mniSvnelobas Soris ase SeiZleba<br />
daxasiaTdes: subieqti moqmedebas asrulebs fuZeSi warmodgenili<br />
saxeliT aGniSnuli sagniT an saganze, sxvagvarad: fuZiT<br />
gadmocemuli mniSvneloba subieqtisaTvis aris is obieqti, rom-<br />
349
350<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
liTac an romelzec moqmedebs: Tev Tevza Tev Tevza<br />
zaobs<br />
obs _ wKalSi Tevzs iyers;<br />
bur burTa bur burTa<br />
Taobs Ta obs _ burTs TamaSobs; kurdGla kurdGlaobs<br />
kurdGla obs _ kurdGelze nadirobs;<br />
mwKera mwKeraobs mwKera obs _ mwKerze nadiobs; Sol Solta Sol Solta<br />
taobs ta obs Soltis qneviT<br />
TamaSobs; gun gunda gun gunda<br />
daobs da obs _ Tovlis gundebis sroliT vinmesTan Tama-<br />
Sobs da sxva. mimarTeba subieqtisa da zmnis fuZiT gadmocemul<br />
mniSvnelobas Soris KovelTvis erTgvaria.<br />
amgvarad, erTpirian nasaxelar zmnaTa formobrivad dapirispirebuli<br />
Jgufebi Sinaarsobriv dapirispirebasac avlenen. Sinaarsobriv<br />
sxvaobas qmnis mimarTeba subieqtsa da zmnis fuZiT<br />
gadmocemul mniSvnelobas Soris.<br />
Kovelive zemoTqmuli bunebrivad svams sakiTxs _ ra aris<br />
mizezi formobriv Jgufebs Soris Sinaarsobrivi sxvaobisa; saTanado<br />
forma aris Tu ara Sesabamisi Sinaarsis morfologiuri<br />
gamoxatva? an sxvagvarad: SeiZleba Tu ara saTanado formaTa<br />
urTierTganmasxvavebeli elementi miviCnioT Sesabamisi Sinaarsis<br />
morfologiur niSnad? _ ra Tqma unda, ara.<br />
a m g v a r i S i n a a r s o b r i v i d a p i r i s p i r e b a arsebul<br />
formebs Soris d a m a x a s i a T e b e l i a m x o l o d<br />
n a s a x e l a r i z m n e b i s a T v i s. msgavsi warmoebis mqone Zireuli<br />
zmnebi amgvar Sinaarsobriv dapirispirebas ar gmoxataven:<br />
iz izrde iz izrde<br />
rdeba<br />
ba, ba , ir irTve ir irTve<br />
Tveba<br />
ba, ba , in ingre in ingre<br />
greva<br />
va... va ... Sen Sende Sen<br />
de deba<br />
ba, ba , keT keTde keT<br />
de deba<br />
ba, ba , Cnde Cndeba Cnde<br />
ba ba... ba ... maT Soris<br />
msgavsi Sinaarsobrivi sxvaoba ar SeiniSneba. ufro sworad,<br />
Zireul zmnebSi ar dgeba sakiTxi subieqtisa da fuZiT gadmocemuli<br />
mniSvnelobis urTierTmimarTebisa.<br />
es faqtebi, vfiqrobT, gansakuTrebuli Girebulebisaa. ker-<br />
Zod, dadasturebaa imisa, rom saTanado forma ar aris Sesabamisi<br />
Sinaarsis morfologiuri gamoxatva. enaSi ukve arsebulma<br />
formebma SeiTvises gansxvavebuli, aseve enaSi ukve arsebuli Sinaarsi.<br />
formaTa Soris amgvari Sinaarsobrivi sxvaoba gviandeli<br />
Cans. esec aris mizezi imisa, rom zogi forma ar aris im Sinaarsis<br />
gamomxatveli, romelzec zemoT gvqonda saubari. mag.: na nadi na di- di<br />
obs obs _ ina inadi ina inadi<br />
dira di ra formis mixedviT me mefobs me fobs _ ime imefa ime fa tipisaa, magram<br />
Sinaarsobrivad _ Tev Tevza Tev Tevza<br />
zaobs za obs _ iTev iTevza iTev iTevza<br />
zava<br />
va tipis zmnaTa rigSi<br />
dgeba. ina inaze ina inaze<br />
zeba ze ba formiT iniani vnebiTia, SinaarsiT ki me mefobs me fobs _<br />
ime imefa ime fa tipisa. msgavsi magaliTebi sxvac SeiZleba daiZebnos.
Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
$ $ 22 22. 22 . -av av ele elemen ele elemen<br />
menti<br />
tian ti an me medi me<br />
di dioaq di aq aqti aqti<br />
tiur ti ur zmna zmnaTa zmna<br />
Ta Se Sesa Se<br />
sa saxeb sa xeb<br />
saSuali gvaris zmnaTa erTi nawili dro-kiloTa formebs<br />
paralelurad iwarmoebs: gvaqvs, erTi mxriv, martivi go goravs go<br />
ravs ravs, ravs , cu-<br />
cu<br />
ravs ravs, ravs , xtu xtunavs xtu xtunavs<br />
navs... navs da, meore mxriv, rTuli go gora go<br />
ra ravobs<br />
vobs, vobs , cu cura cu cura<br />
ravobs ravobs<br />
vobs, vobs,<br />
,<br />
xtu xtuna xtu xtuna<br />
navobs na obs obs... obs formebi. martiv da rTul formaTa ganmasxvavebeli<br />
-av av elementi rTul formebSi Kvela mwkrivSi gadahKveba zmnas.<br />
vini ikargeba im SemTxvevaSi, roca -av av av elements o xmovnis Semcveli<br />
sufiqsi daerTvis: go goraobs go<br />
obs ← go gora go gora<br />
ravobs<br />
vobs, vobs , igo igora igo igora<br />
raos ra os ←<br />
igo igora igo igora<br />
ravos<br />
vos... vos igive -av av elementi iCens Tavs rig nasaxelar zmnasTanac:<br />
iTevz iTevz-av iTevz av av-a, av , iburT iburT-av iburT av av-a, av , irik irik-av irik<br />
av av-a... av<br />
samecniero literaturaSi rTul formaTa arseboba amgvaradaa<br />
axsnili: `anze gaTavebuli ob obiani ob<br />
saSuali zmnebis analogiiT<br />
(vgun vgun vgunda<br />
daob<br />
ob, ob,<br />
, vko vkoya vko vkoya<br />
yaob<br />
ob, ob , vkox vkoxta vkox vkoxta<br />
taob<br />
ob, ob , vmu vmuSa vmu vmuSa<br />
Saob<br />
ob, ob , vci vciga vci vciga<br />
gaob<br />
ob) ob gakeTebulia<br />
zmnebi: vyo vyora vyo<br />
ra raob<br />
ob,<br />
, vcu vcura vcu<br />
ra raob<br />
ob, ob , vTev vTevza vTev<br />
za zaob<br />
ob, ob sadac v aGdgeba sa-<br />
Tanado fonetikur pirobebSi: vi vi-Tev vi Tev Tevzav<br />
zav-eb zav eb eb da misT~ (a. SaniZe,<br />
1973, gv. 420). Zireul zmnebsa da TanxmovanfuZian saxelTagan nawarmoeb<br />
zmnur formebSi -av av elementis arsebobis axsna a xmovanfuZian<br />
ukvecel saxelTagan nawarmoebi zmnuri formebis analogiiT<br />
sadavo gveCveneba: sagulisxmo faqtia is, rom meore seriis<br />
formebSi -av av elements gamoavlens is Zireuli zmnebi, romelTac<br />
martivi formebi -av av TemisniSniani aqvT: icu icura icu icura<br />
rava ra va _ cu curavs cu curavs<br />
ravs, ravs,<br />
,<br />
igo igora igo igora<br />
rava ra va _ _ go goravs go<br />
ravs (ix. $ 17.3.)... rogorc Cans, rTul formebSi<br />
gamovlenili -av av elementi da Sesabamisi martivi formebis -av av av<br />
Temis niSani erTi d igive odenobaa. swored amas varaudobs l.<br />
nozaZe, roca ambobs: `Tevzaobs tipis zmnebisTvisac xom ar SeiZleba<br />
vivaraudoT -av av sufiqsiani formebi: Tev Tevzavs Tev Tevzavs<br />
zavs, zavs , ba banavs ba<br />
navs navs, navs , bur bur- bur<br />
Tavs Tavs, Tavs , yi yidavs yi yidavs<br />
davs~ davs (l. nozaZe, 1974, gv. 26). faqti erTia: gvaqs martivi<br />
da rTuli formebi; gvainteresebs: aris Tu ara maT Soris<br />
raime Sinaarsobrivi sxvaoba.<br />
icu icura icu icu ra _ icu icura icu<br />
ra rava ra va tipis formobrivad dapirispirebuli er-<br />
Teulebi samecniero literaturaSi identuri Sinaarsis odenobebad<br />
aris miCneuli (a. SaniZe, 1973, gv. 420; j. feiqriSvili,<br />
1977, gv. 51; l. nozaZe, 1974, gv. 26). es faqti Tavs iCens `qar-<br />
Tuli enis ganmartebiT leqsikonSic~, sadac vkiTxulobT:<br />
cu cura cu cura<br />
raobs<br />
obs _ igivea, rac curavs,<br />
351
352<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
xtu xtuna xtu xtuna<br />
naobs na obs _ igivea, rac xtis; xtu xtunavs xtu navs _ igivea, rac xtis,<br />
buq buqnavs buq navs _ igivea, rac buqnaobs...<br />
Tumca, rig SemTxvevaSi miTiTebuli aris rTul da martiv<br />
formebs Soris arsebuli Sinaarsobrivi sxvaobac:<br />
go gora go<br />
ra raobs ra obs _ mwoliare erT adgilze brunavs, tralebs; erT-<br />
Tavad wevs, gadabrund-gadmobrundeba. Sdr.:<br />
go goravs go<br />
ravs _ brunviT, trialiT adgils gadainacvlebs.<br />
Kvin KvinTa Kvin KvinTa<br />
Taobs Ta obs xSir-xSirad, zedized KvinTavs, Sdr.:<br />
Kvin KvinTavs Kvin Tavs _ wKlis siGrmeSi Cadis...<br />
icu icura icu ra _ _ icu icura icu<br />
ra rava ra va tipis formebs Soris Sinaarsobriv sxvaobas<br />
xedavs b. JorbenaZe; misi azriT, `go go goravs go ravs _ go gora go gora<br />
raobs ra obs tipis<br />
formebi erTmaneTis mimarT paralelurad SeiZleba CaiTvalos<br />
imdenad, ramdenadac Kvela maTgani `mediumis~ funqcias gadmoscems<br />
da mniSvnelobiTac erTmaneTis fardni arian. SeiniSneba<br />
erTgvari Sinaarsobrivi sxvaobac. kerZod, -ob ob TemisniSniani sa-<br />
Suali zmnebi mdgomareobis met ganzogadebas axdenen, vidre sxva<br />
TemisniSandarTuli formebi. da, marTlac, Tuki go goravs go<br />
ravs umetesad<br />
awmKos funqciis matarebelia, go gora go<br />
ra raobs ra obs (← go gora go<br />
ra ravobs<br />
vobs) vobs forma<br />
ufro zogad awmKos ganekuTvneba. sxvagvarad: aGniSnavs moqmede-<br />
bas, romelic damaxasiaTebelia ama Tu im sagnisaTvis (resp. pirovnebisaTvis)~<br />
(b. JorbenaZe, 1975, gv. 202). vfiqrobT, udavo<br />
unda iKos Sinaarsobrivi dapirispireba cur cur-av cur cur av av-s av s _ cur cur-av cur<br />
av av-ob av ob ob-s ob s<br />
tipis formebs Soris. Cveni azriT, martiv formaTaTvis damaxasiaTebeli<br />
Cans droisa Tu sivrcis TvalsazrisiT SeuzGudavi moqmedebis<br />
gadmocema, xolo, Sesabamisad, droisa Tu sivrcis TvalsazrisiT<br />
SezGuduli moqmedebis gadmocema -av av elementian formaTa<br />
funqciaa.<br />
a) Cveulebrivi, droisa Tu sivrcis TvalsazrisiT SeuzGudavi<br />
moqmedeba unda gamoixatebodes am SemTxvevaSi (vsargeblobT<br />
saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis <strong>enaTmecnierebis</strong><br />
<strong>instituti</strong>s qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis sadokumentacio<br />
fondiT):<br />
Cemi xnisa qvac aGar go gorav go<br />
rav ravso<br />
so, so xmurobiT itKoda (g. xorg.).<br />
mTidan qva go goravs go<br />
ravs ravs (a. Kazb.).<br />
qoTanma igo igora igo igora<br />
ra, ra,<br />
, igo igora igo ra da Tavis sarqveli ipovnao (and.).<br />
Sen kargad cu curav cu rav (d. kvic.).
Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
daTiko marTla SesaniSnavad cu curav cu curav<br />
ravda rav da (a. beliaSv.).<br />
mercxali navardobs da TiTqmis cu curavs cu<br />
ravs (r. erisT.).<br />
ZaGli darbis, xtu xtunavs xtu xtunavs<br />
navs, navs ikbineba (iakobi).<br />
kurdGelma rac ikuka, is ix ixtu ix ixtu<br />
tuna tu na (and.)...<br />
b) droisa Tu sivrcis TvalsazrisiT garkveulad SezGuduli<br />
moqmedeba unda iKos gamoxatuli zemowarmodgenil zmnaTa<br />
-av av elementian formebSi:<br />
erTi wuTis Semdeg oriveni quCis mtverSi go gora go gora<br />
raob<br />
obdnen ob dnen<br />
(a. sulak.).<br />
fexebis dayra Sen ufro gargebs, rom ufro kargad igo igora igo ra-<br />
vo vo (v. urJ.)<br />
bagratam naxevari saaTi igo igora igo igora<br />
rava ra va taxtze (a. beliaSv.).<br />
meore dGes Kinulze vcu vcura vcu vcura<br />
raob<br />
obdiT ob diT nela-nela (r. erisT.).<br />
oragulebma karga xans icu icura icu icura<br />
raves<br />
ves Zir-Zir (iakobi)<br />
kai xani icu icura icu icura<br />
rava ra va Cvenma mgalobelma cis sivrceSi (iakobi).<br />
bavSvebi TamaSobdnen da xtu xtuna xtu xtuna<br />
naob<br />
obdnen ob dnen (x. s.).<br />
mec bevrJer mi mixtu mi<br />
xtu xtuna<br />
navia na via pataraobaSi (S. aragv.).<br />
zGarbma ix ixtu ix ixtu<br />
tuna tuna<br />
nava na va da iTamaSa (iakobi)...<br />
magram aqve unda SevniSnoT, rom amgvari Sinaarsobrivi dapirispireba<br />
martiv da rTul formebs Soris sistemebr ar aris<br />
gatarebuli. ufro sworad, zogJer yirs formaTa Soris mniSvnelobaTa<br />
amgvari diferenciacia. aris SemTxvevebi, roca Sinaarsobrivad<br />
TiTqos mosalodneli iKo -av av elementiani rTuli<br />
formebi, aris ki martivi:<br />
malalos Svilebic Tavis Kaidaze gaezarda, mTeli dGe loginSi<br />
go gorav go<br />
rav ravdnen rav dnen (o. yil.).<br />
ade, vix vixtu vix<br />
tu tunoT<br />
noT, noT viTamaSoT (vaja).<br />
udardelad cu curav cu curav<br />
ravdnen<br />
dnen da yKumpalaobdnen alazanSi daqsaqsuli<br />
saqarTvelos momavali mefeni da mTav<strong>arn</strong>i (l. goTua).<br />
ar Segvxvedria Sinaarsobrivi TvalsazrisiT mosalodneli<br />
martivi formis nacvlad -av av elementiani forma; amis mizezi,<br />
vfiqrobT, pirvel rigSi is aris, rom -av av elementiani formebi<br />
gviandelia, rogorc miuTiTeben, Cveulebriv Tavs iCens XIX sau-<br />
353
354<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
kunidan (j. feiqriSvili, 1977, gv. 51). igulisxmeba, rom manamde<br />
martiv formebs ekisreboda im Sinaarsis gadmocemac, rasac dGes<br />
-av av elementiani formebi gamoxatavs. es faqtic sakmaod xSirad<br />
iCens Tavs.<br />
nasaxelar zmnebSi erTi da imave fuZisagan nawarmoebi martivi<br />
da rTuli (-av av elementiani) formebi ar Segvxvedria. saxelTa<br />
erTi nawili zmnur formebs -av av elementiT iwarmoebs<br />
(iTevzavebs, ibruTavebs...), xolo, meore nawili _ martivad; -av av<br />
elementis gareSe (me me mefobs<br />
fobs, fobs , bav bavSvobs bav bavSvobs<br />
Svobs, Svobs , ka kacobs ka kacobs<br />
cobs...<br />
...). ... miuxedvad amisa,<br />
mainc SeimCneva aSkara Sinaarsobrivi sxvaoba `iTevzava~ da<br />
`imefa~ tipis formebs Soris. sxvaobas qmnis mimarTeba zmnis subieqtsa<br />
da fuZiT gadmocemul mniSvnelobas Soris (amis Taobaze<br />
wina paragrafSi visaubreT).<br />
rogorc vxedavT, martiv da rTul (-av av elementian) forma-<br />
Ta Sinaarsobriv dapirispirebas sxvadasxva safuZveli aqvs Zireul<br />
da nasaxelar zmnebSi. es faqti TavisTavad svams sakiTxs imis<br />
Sesaxeb, rom -av av elementis morfologiuri funqcia ar aris martiv<br />
da rTul formaTa Soris arsebuli Sinaarsobrivi dapirispirebis<br />
gamoxatva.<br />
rogorc Cans, enaSi ukve arsebulma formebma (martivma da<br />
rTulma) gadainawiles aseve enaSi ukve arsebuli gansxvavebuli<br />
Sinaarsi. formaTa Soris amgvari Sinaarsobrivi sxvaoba gviandeli<br />
Cans da esec aris mizezi imisa, rom Sinaarsobrivi dapirispireba<br />
sistemebr ar aris gatarebuli.<br />
gvinda KuradGeba mivaqcioT ramdenime konkretul SemTxvevas.<br />
igun igunda igun igunda<br />
dava<br />
va, va , ici iciga ici iciga<br />
gava<br />
va, va,<br />
, iko ikoya iko ikoya<br />
yava ya va formebSi v fonetikur Canar-<br />
Tad, xmovanTgasaKarad aris miCneuli. winamvali a ki _ Sesabamisi<br />
saxelis fuZiseul xmovnad (a. SaniZe, 1973, gv. 420; ix. agreTve<br />
l. nozaZe, 1974, gv. 26). aGniSnul nasaxelar zmnaTa amgvari<br />
analizis safuZveli is aris, rom saTanado saxeli xmovanfuZiania.<br />
zemoT imis Taobazec visaubreT, rom `xmovanze fuZedaboloebul<br />
saxelTagan zmnaTa warmoeba orgvaria: SeiZleba, rom bolokiduri<br />
xmovani Seikvecos da SeiZleba saxelis fuZe Senaxul<br />
iqnes mTlianad~ (a. SaniZe, 1973, gv. 418). ici iciga ici iciga<br />
gava<br />
va, va , igun igunda igun<br />
da dava<br />
va, va ,
Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
iko ikoya iko ikoya<br />
yava ya va formebSi ivaraudeba, rom saxelis fuZe (ci ci ciga<br />
ga, ga , gun gunda gun<br />
da da, da ,<br />
ko koya ko koya<br />
ya) ya ucvleladaa warmodgenili.<br />
vfiqrobT, aGniSnul zmnur formebSi SesaZlebelia imave -av av<br />
elementis gmoKofa, rac `iTevzava~ tipis zmnebSi dastrudeba.<br />
sakiTxis gadawKvetisaTvis sayiroa gaviTvaliswinoT, Tu<br />
rogor icvleba saxeluri fuZeebi maTgan zmnuri formebis warmoebis<br />
dros.<br />
Tu im fonetikur procesebs gaviTvaliswinebT, rac erTzemetmarcvlian<br />
xmovanfuZian kvecad saxelebSi xdeba _ ci ciga ci ciga<br />
ga, ga , gun-<br />
da da, da<br />
, ko koya ko koya<br />
ya, ya , ka kafia ka<br />
fia fia, fia , ena ena, ena<br />
, , ci cigu ci cigu<br />
gura gu ra da sxva saxeluri fuZeebidan warmoebul<br />
zmnur formebSi bolokiduri xmovnis dakargvaa mosalodneli,<br />
es ki i-cig cig cig-av cig av av-a, av , i-gund gund gund-av gund av av-a, av , i-koy koy koy-av koy av av-a, av , ka kafi ka kafi<br />
fi-a(v)-obs<br />
fi obs obs, obs<br />
ci cigur ci cigur<br />
gur-a(v)-obs<br />
gur obs obs, obs , ena ena-(v)-obs<br />
ena<br />
obs formebSi -av av elementis gamoKofis<br />
saSualebas gvaZlevs. am formebSi -av av av elementis gamoKofas mxars<br />
uyers maTi Sinaarsobrivi mxaris gaTvaliswinebac: mimarTeba subieqtsa<br />
da fuZiT gadmocemul mniSvnelobas Soris iseTia, rogorc<br />
`iTevzava~ tipis zmnaTa SemTxvevaSi: subieqti moqedebas asrulebs<br />
fuZeSi warmodgenili saxeliT aGniSnuli sagniT an saganze:<br />
ci ciga ci ciga<br />
gaobs ga obs _ cigiT srialebs,<br />
gun gunda gun gunda<br />
daobs da obs _ Tovlis gundebis sroliT vinmesTan TamaSobs,<br />
ko koya ko koya<br />
yaobs<br />
obs _ koys TamaSobs (koyi º koya),<br />
ena enaobs ena<br />
obs _ ena, ambavi miaqvs-moaqvs,<br />
ci ciga ci ciga<br />
garaobs ga obs _ cigurebiT srialebs.<br />
amgvarad, momxdari fonetikuri procesisa da Sinaarsobrivi<br />
mxaris gaTvaliswineba am formebSi imave -av av elements gamogvaKofinebs,<br />
rac `iTevzava~ tipis zmnebSi dasturdeba.<br />
355
Tavi Tavi VV.<br />
V . II seriis formaTa warmoebis<br />
sakiTxebi<br />
$ $ 23. . wKve wKveti wKve wKveti<br />
tilis ti lis warmo warmoebis warmo<br />
is sakiTxebi sakiTxebi<br />
sakiTxebi<br />
22223333....1111. . . . wKveti wKve wKve wKveti<br />
tilis tilis<br />
lis lis warmoeeeebis warmo warmo warmo bis bis bis tipis ti ti tipis<br />
pis pis gansazGvri<br />
gan gan gansazGvrisa<br />
sazGvri sazGvrisa<br />
saTvis saTvis<br />
Tvis Tvis<br />
wKvetlis warmoebaSi ZiriTadad or Jgufs gamoKofen: a)<br />
uniSnos, romelic rig SemTxvevaSi miiGebs narTaul i-s da b) -e<br />
sufiqsians.<br />
wKvetilis warmoebis sakiTxis garkvevisas Cveulebriv ganixilaven<br />
ama Tu im morfologiur tips da msJeloben, Tu romeli<br />
tipis zmna rogor awarmoebs am mwkrivis formebs. amgvari analizi<br />
arsebul viTarebas mxolod arTulebs da yirs zogadi kanonzomierebis<br />
dadgena.<br />
wKvetilis warmoebis sakiTxis ganxilva zmnis gvaris formaTa<br />
mixedviT erTnair suraTs iZleva: -i elementi gvxvdeba rogorc<br />
moqmedebiTi, aseve vnebiTi gvaris zmnaTa wKvetilis formebSi:<br />
moqm.: davwv-i, davfqv-i, SemovartK-i, movkal-i...<br />
vneb.: gavTb-i, avSend-i, davberd-i, gaviqec-i...<br />
igive iTqmis -e sufiqsis mimarTac:<br />
moqm.: avaSen-e, gavzard-e, davxat-e, gavakeTebin-e...<br />
vneb.: davemal-e, gavizard-e, davibad-e...<br />
arc pirveli seriis formaTa warmoebis gaTvaliswineba<br />
amartivebs saqmes, radganac erTi da igive TemisniSniani zmnebi<br />
wKvetils iwarmoebs rogorc -e sufiqsiT, aseve -i elementiT:<br />
e. w. -i Te Temis Te Temis<br />
misniS<br />
niSni<br />
niani ni ni ni zmnebi: vSl-i i _ vSal-e, vTl-i _<br />
vTal-e, vmk-i i _ vmk-e... magram vyr-i i _ vyer-i, vcr-i i _ vcer-i,<br />
vqmn-i i _ vqmen-i...<br />
-eb eb Te Temis Te Temis<br />
misniS<br />
niSni<br />
niane ni ne nebi<br />
bi: bi vakeT-eb eb _ vakeT-e, vaSen-eb eb _ vaSen-e,<br />
vaq-eb eb _ vaq-e... magram vuSv-eb eb _ gavuSv-i, vuZl-eb eb _ gavuZel-i,<br />
vTb-eb eb eb-i eb i _ gavTb-i...
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
-ob ob Te Temis Te Temis<br />
misniS<br />
niSni<br />
niane ni ne nebi<br />
bi: bi vgm-ob ob ob, ob davgm-e, vTm-ob ob _ davTm-e, vamaK-<br />
ob _ viamaK-e... magram vgrZn-ob ob _ vigrZen-i, vecn-ob ob ob-i ob _ gavecan-i...<br />
-av av Te Temis Te Temis<br />
misniS<br />
niSni<br />
niane ni ne nebi<br />
bi: bi vxat-av av _ davxat-e, vker-av av _ Sevker-e,<br />
vTes-av av _ davTes-e... magram vkl-av av _ movkal-i, vZr-av av _ davZar-i,<br />
vxr-av av _ gamovxar-i...<br />
samecniero literaturaSi vxvdebiT wKvetilis warmoebis<br />
zogadi kanonzomierebis dadgenis cdasac: `im zmnebs, romelTac<br />
wKvetilSi daboloeba ara aqvT, awmKoSi KovelTvis aqvT Tematuri<br />
sufiqsi: v-sum-am _ v-su, v-kl-av _ mo-v-kal... Tu zmna awmKoSi<br />
uTemisniSnoa, mas wKvetilSi aucileblad eqneba -e sufiqsi~ (l.<br />
kiknaZe, 1947, gv. 320). marTalia, uniSno wKvetils TemisniSniani<br />
awmKo Seefardeba, magram Temis niSnis mqoneoba ar aris wKvetilis<br />
uniSnobisaTvis ganmsazGvreli piroba: rogorc vnaxeT,<br />
awmKoSi TemisniSnian zmnebs wKvetili -e sufiqsiTac ewarmoebaT;<br />
es ki meore wesis sawinaaGmdego mtkicebaa: -e sufiqsiani wKvetili<br />
mxolod uTemisniSno zmnebs ar Seefardeba.<br />
rogorc Cans, zmnuri kategoriebisa da morfologiuri tipebis<br />
gaTvaliswineba ver agvixsnis wKvetilis warmoebis sakiTxs.<br />
sxvagvarad, zmnuri kategoriebi da morfologiuri Jgufebi ar<br />
gansazGvravs wKvetilis warmoebis tips.<br />
sakiTxs aq isic arTulebs, rom wKvetilSi gamovlenil -e<br />
sufiqss, iseve rogorc -i elements, Cveulebriv, erT da imave<br />
odenobad miiCneven (amis Sesaxeb dawvrilebiT qveviT gveqneba saubari).<br />
wKvetilis warmoebasTan dakavSirebiT sainteresoa v. Tofurias<br />
SeniSvna: `wKvetili ori saxiT ixmareba: uniSnod an narTauli<br />
-i-T da -e sufiqsiT. uniSnos SeuZlia dairTos ufunqcio<br />
-i. aseTi zmnebi raodenobiT mcirea. maTi fuZe an umarcvloa, an<br />
kumSvadi, -e sufiqsiT iwarmoeba fuZekumSvadi zmnebi~ (v. Tofuria,<br />
1955, gv. 453). movlenis asaxsnelad marTebuli Cans sakiTxisadmi<br />
aseTi midgoma. masalis analizi adasturebs, rom wKve wKveti wKve ti- ti<br />
lis lis warmo warmoeba warmo ba baSi ba Si gadamwKve gadamwKveti gadamwKve ti mniS mniSvne mniS<br />
vne vnelo<br />
loba ba eni eniye eni<br />
ye yeba ba saKrde saKrdeni saKrde<br />
ni mo-<br />
rfe rfemis rfe mis struq struqtu struq struqtu<br />
turas<br />
ras. ras gansxvavebulia viTareba imis mixedviT,<br />
saKrdeni morfema marcvlovania Tu umarcvlo; marcvlovanTagan<br />
_ nulTan monacvle xmovnis Semcvelia Tu ara. aqve davZenT: roca<br />
vsaubrobT saKrdeni morfemiseuli xmovnis nulTan monacvleobaze,<br />
mxedvelobaSi gvaqvs monacvleoba-armonacvleoba wKveti-<br />
357
358<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
lis formebSi. SeiZleba saKrdeni morfemiseuli xmovani saer-<br />
Tod nulTan monacvleobdes, magram gansaxilveli mwkrivis formebSi<br />
xmovani SenarCunebuli hqondes; mag.: awmKo _ v-Sl-i, v-Tli...<br />
wKvetili _ v-Sal-e, v-Tal-e... aseT SemTxvevaSi saKrden morfemas<br />
nulTan armonacvle xmovnis Semcvels vuwodebT, radgan<br />
saubari gvaqs wKvetilis warmoebaze.<br />
warmoebis tipze msJelobisas mxedvelobaSia miGebuli subieqturi<br />
pirveli da meore piris formebi, radgan mawarmoeblebi<br />
sruli saxiT aq aris warmodgenili. subieqturi mesame piris<br />
formebSi piris niSanTa gavleniT momxdar fonetikur procesTa<br />
Sedegad warmoebis tipis garCeva, ZiriTadad, ar moxerxda.<br />
22223333....2222. . . . ----i i i i elemen ele ele elemen<br />
menti menti<br />
tiaaaani ti ni ni ni wKveti wKve wKve wKveti<br />
tili tili<br />
li li<br />
wKvetilSi zmnaTa erTi Jgufi subieqturi I da II piris<br />
formebSi -i elements dairTavs. saTanado enobrivi masalis analizi<br />
adasturebs, rom gansaxilvel mwkriv mwkrivSi mwkriv mwkriv Si -i elementi Kvelgan<br />
erT da imave odenobad ar SeiZleba CaiTvalos.<br />
-i elementiani wKvetilis warmoebaSi ori SemTxveva unda<br />
gairCes: erTi, roca I da II piris formebSi -i elementi Tavisuflad<br />
monacvleobs nulTan da meore, roca am formebSi -i elementi<br />
ar monacvleobs nulTan.<br />
Tu Tu saKrde saKrdeni saKrde ni mo morfe mo fe fema fe ma mar marcvlo mar<br />
cvlo cvlova<br />
vania va nia da dro dro-ki dro<br />
ki kilo kilo<br />
loTa lo Ta me meo- me<br />
re re se seri se seri<br />
riis ri is ga garkve ga<br />
rkve rkveul rkve ul for formeb for formeb<br />
mebSi meb Si (e. i. saTanado fonetikur garemocvaSi)<br />
xmo xmovans xmo<br />
vans kar kargavs kar kargavs<br />
gavs,<br />
, wKve wKveti wKve<br />
ti tili ti li -i i ele elemen ele<br />
men mentiT men tiT iwar iwarmo iwar<br />
mo moeba mo ba an<br />
an<br />
uniS uniSno uniS uniSno<br />
nodaa no daa warmo warmodge warmo<br />
dge dgeni dgeni<br />
nili<br />
li (uniSno tipi warmoebisa amjamad SedarebiT<br />
iSviaTia). aGniSnuli kanonzomierebisaTvis ara aqvs mniSvneloba,<br />
saKrdeni morfema Zireulia Tu sufiqsuri:<br />
a) saKrdeni morfema Zireulia:<br />
mov-kal kal kal-i kal º mov-kal kal<br />
mo-kal kal kal-i kal º mo-kal kal kal<br />
mo-kl kl kl-a kl<br />
mov-kal kal kal-i-T kal<br />
mo-kal kal kal-i-T kal<br />
mo-kl kl kl-es kl<br />
am tipis zmnebia: a) a xmovniani Zireuli morfemiT: Sev-kar kar kar-i kar<br />
(Se-kr-a), mov-xan xan xan-i xan (mo-xn-a), dav-wan wan wan-i wan (da-wn-a), dav-Zar Zar Zar-i Zar (da-Zr-a)
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
da sxva; b) e xmovniani Zireuli morfemiT: gavi-nZer nZer nZer-i nZer (gai-nZr-a),<br />
gav-yer yer yer-i yer (ga-yr-a), gav-cer cer cer-i cer (ga-cr-a), gavi-qec qec qec-i qec (gai-qc-a) da<br />
sxva.<br />
warmoebis tipi ar icvleba, roca saKrdeni morfema iseTi<br />
sufiqsia, romlis xmovanic garkveul fonetikur garemocvaSi monacvleobs<br />
nulTan. axal qarTulSi dro-kiloTa meore seriis<br />
formebTan amgvari sufiqsuri saKrdeni morfema ara gvaqvs, magram<br />
Zvel qarTulSi gvqonda; mxedvelobaSi gvaqvs pirdapiri obieqtis<br />
mravlobiTis -en en (romelic Sesabamisi vnebiTis formebSic<br />
gadahKveboda zmnas) da vnebiTi gvaris -en en mawarmoeblebi. Zveli<br />
qarTulis monacemTa moSveliebas arsebiTi mniSvneloba aqvs. ker-<br />
Zod, dgindeba, rom kanonzomiereba sakmaod Zveli da gavrcelebuli<br />
Cans. garda amisa, naSTis saxiT axal qarTulSi SemogvrCa<br />
pirdapiri obieqtis mravlobiTobis aGmniSvneli -en en sufiqsiani<br />
formebi; maT gamoKenebas umetes SemTxvevaSi, marTalia, stiluri<br />
daniSnuleba SeiZleba hqondes, magram sakiTxis ganxilvisaTvis<br />
mniSvnelovania:<br />
weros wvivni dav davle dav davle<br />
lewen le wen (a. yavy.)<br />
siskar da marex me TviT Ca Cavaq Ca Cavaq<br />
vaqren vaq ren Cauqrobelma da kvlav aG-<br />
van vanTen van vanTen<br />
Ten, Ten , viT mzeman _ mTvare (g. Jab.).<br />
-en en sufiqsi, ZiriTadad, vnebiTis formebma Semogvinaxa:<br />
davkocneT erTmaneTi da ga gaviKare ga gaviKare<br />
viKareniT<br />
niT (ilia).<br />
da daizar da<br />
zar zarde<br />
deniT<br />
niT, niT qalebo (vaja).<br />
aGmarTTan urmebs da dave da<br />
ve vewi<br />
wieniT wi niT da nabiJiT gavKeviT ukan (ek.<br />
gab.).<br />
sastikad viZ viZli viZ viZli<br />
lieniT li niT da guli gatKda gmirulad mebrZolis<br />
(v. b<strong>arn</strong>.).<br />
guSin sadilidan pirdapir iq ga gaipa ga pa pare<br />
reniT<br />
niT? niT (n. Siuk.).<br />
Se Sevem Se<br />
vem vemtki<br />
tkice<br />
ceniT<br />
niT, niT maTni varT da Cvenni arian (o. Cx.).<br />
Sen Tu musika ar gawuxebs, Cven da davi da<br />
vi vixo<br />
xoce<br />
ceniT ce niT (m. berZ.).<br />
rogorc cnobilia, pirdapiri obieqtis mravlobiTobisa da<br />
vnebiTi gvaris aGniSnuli mawarmoeblebi wKvetilis pirveli da meore<br />
piris formebSi sruli saxiT iKo warmodgenili, mesame pirSi<br />
xmovani reducirdeboda. zemoganxiluli SemTxvevebis msgavsad, wKvetili<br />
aqac an uniSnoa, an dairTavs -i elements (ZiriTadad mravlobiTis<br />
formebSi). mniSvneloba ara aqvs Zireuli morfemis tips:<br />
359
360<br />
bic:<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
a) Zireuli morfemiseuli xmovani monacvleobs nulTan:<br />
mov-kl-en<br />
moh-kl-en<br />
mo-kl-n-a<br />
mov-kl-en-i-T<br />
moh-kl-en-i-T<br />
mo-kl-n-es<br />
b) Zireuli morfemiseuli xmovani ar monacvleobs nulTan:<br />
dav-xat-en<br />
dah-xat-en<br />
da-xat-n-a<br />
dav-xat-en-i-T<br />
dah-xat-en-i-T<br />
da-xat-n-es<br />
aseve iwarmoebs wKvetilis formebs -en en sufiqsiani vnebiTe-<br />
ganv-kac-en<br />
ganh-kac-en<br />
gan-kac-n-a<br />
ganv-kac-en-i-T<br />
ganh-kac-en-i-T<br />
gan-kac-n-es<br />
amgvarad, Tu saKrdeni morfema aris marcvlovani da namKo<br />
ZiriTadis subieqturi mesame piris formebSi kargavs xmovans,<br />
zmnuri forma dairTavs -i elements, romelic Tavisuflad monacvleobs<br />
nulTan. ganxilul tips warmoebisas vuwodebT wKve wKve-<br />
wKve<br />
ti tilis ti lis warmo warmoebis warmo<br />
bis I Kalibs (nulTan monacvle xmovnis Semcveli<br />
saKrdeni morfema + i º 0).<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna niSvna<br />
vna: vna SeiZleboda Kalibebis saxeldeba mogvexdina am<br />
KalibiT warmoebuli romelime zmnis mixedviT<br />
mag.: `movkali~ tipis zmnebi da a. S. magram ramdenadac<br />
erTi da imave KalibiT iwarmoebs wKvetilis<br />
formebs sxvadasxva morfologiuri Jgufis<br />
zmnebi, aman SeiZleba gaugebroba gamoiwvios. <strong>arn</strong>.<br />
Ciqobava mwkrivTa saxeldebis principebze msJelobisas<br />
aGniSnavs: gaugebrobas agvacilebda, mwkrivis<br />
saxeli struqturuli TvalsazrisiT mogveca<br />
(ubralo numeraciis wesiTac ki!) (<strong>arn</strong>. Ciqobava,<br />
1962, gv. 102). roca Kalibebis saxeldebas ar vaxdenT<br />
am KalibSi Semavali romelime zmnis mixed-
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
361<br />
viT, amgvari gaugebrobis Tavidan acilebas vcdilobT.<br />
gamoiKofa zmnaTa erTi Jgufi, romelic wKvetils -i elementiT<br />
iwarmoebs, magram sxvaoba zemoT ganxiluli I Kalibis<br />
zmnebTan is aris, rom es -i elementi Tvisobrivad gansxvavebulia,<br />
igi ar monacvleobs nulTan: Tu gvaqvs mo movkal mo vkal º mo movkal mo movkal<br />
vkal-i vkal<br />
tipis formebi, ar gvxvdeba gavTb gavTb-i gavTb gavTb i º gavTb gavTb gavTb paraleluri formebi.<br />
am faqts arsebiTi mniSvneloba aqvs gansaxilveli tipis zmna-<br />
Ta formobrivi analizisas.<br />
zmnaTa im Jgufs, romelTa wKvetilSi gamovlenili -i elementi<br />
ar monacvleobs nulTan, vuwodebT wKve wKveti wKve wKveti<br />
tilis ti lis warmo warmoebis warmo<br />
bis<br />
II II Kalibs Kalibs. Kalibs<br />
meore Kalibis zmnebSi ZiriTadad sami morfologiuri<br />
Jgufi gamoiKofa: a) -am am TemisniSnianebi, b) doniani vnebiTebi da<br />
g) `uniSno vnebiTTa~ erTi nawili (am zmnaTa morfologiuri<br />
Taviseburebebi rom arafer SuaSia wKvetilis warmoebasTan dakavSirebiT,<br />
isic adasturebs, rom uniSno vnebiTTa erTi nawili<br />
_ gavZexi, davTveri, gavqeri... _ I KalibSi Tavsdeba, nawili ki II<br />
KalibSi Semodis).<br />
ganvixilavT cal-calke meore Kalibis zmnaTa Jgufebs:<br />
-am am TemisniSniani Kvela zmna wKvetils -i elementiT iwarmoebs<br />
(a. SaniZe, 1973, gv. 427). amgvar zmnaTa raodenoba arcTu<br />
didia. -am am TemisniSnian zmnaTa wKvetilSi saKrdeni morfema Zireulia<br />
da, rac mTavaria, umarcvlo:<br />
dava-b-i (vab-am)<br />
dav-dg-i (vdg-am)<br />
gava-rTx-i (varTx-am)<br />
gav-Tqv-i (gavTqv-am)<br />
Sev-sv-i (Sevsv-am)<br />
dava-sx-i (va-sx-am)<br />
Semovi-rtK-i (SemovirtK-am)<br />
dava-rqv-i (davarqv-am º<br />
davarqm-ev)<br />
Cavi-cv-i (Cavicv-am)<br />
warmodgenil zmnaTa Zireul morfemebs istoriulad sxvagvari<br />
saxe hqonda. ori maTgani Zvel qarTulSi a xmovans Seicavda,<br />
romelic III subieqturi piris formebSi monacvleobda nul-<br />
Tan:<br />
ganvi-raTx raTx _ gani-rTx rTx rTx-a, rTx Sevi-ratK ratK _ Sei-rtK rtK rtK-a.<br />
rtK
362<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
ramdenime Zireul morfemaSi dadasturebuli bolokiduri<br />
v v Tanxmovani istoriulad u xmovania, romelic mesame piris<br />
formebSi umarcvlo u-s saxiT warmogvidgeba: v-Tqu Tqu _ Tq… Tq…-a, Tq…<br />
Sev-su su _ Se-s… s… s…-a, s… var-rqu rqu _ rq… rq…-a, rq… STava-cu cu _ STaac… c… c…-a, c… miva-<br />
rTu rTu _ mia-rT… rT… rT…-a, rT… dg dg-am dg zmnisaTvis deg deg Ziria amosavali.<br />
irkveva, rom Zveli qarTulis Cveneba am zmnebs I Kalibis<br />
zmnaTa rigSi aKenebs (kumSvadi saKrdeni morfema + i º 0). amas<br />
ver vitKviT b-am, sx sx-am sx<br />
zmnebis Zireul morfemaTa Sesaxeb. Tu im<br />
Tvalsazriss davemKarebiT, rom `umarcvlo zmnuri fuZeebi istoriulad<br />
miGebulia xmovnis reduqciis Sedegad. umarcvlo<br />
fuZeebi qarTulisaTvis araa tipiuri, damaxasiaTebeli arc sinqroniul<br />
da (miT umetes) diaqroniul planSi~ (f. erTeliSvili,<br />
1970, gv. 285), sakiTxi TiTqos iolad wKdeba, magram b - a m ,<br />
s x a - m Zireul morfemebSi amosavali marcvlovani variantis<br />
mtkicebisaTvis araviTari safuZveli ar gagvaCnia, garda am mosazrebisa.<br />
konkretuli SemTxvevisaTvis ki, vfiqrobT, es sakmarisi<br />
ar aris. miT umetes, rom arsebobs Tvalsazrisi, romlis mixedviTac<br />
istoriulad qarTvelur enebSi `Ziri Sedgeba erTi<br />
Tanxmovnisagan... saxelisa da zmnis fuZe mkveTrad araa diferencirebuli~<br />
(<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1948 (2), gv. 274).<br />
`uniSno vnebiTTa~ erTi, mcire, nawili pirvel KalibSi<br />
Tavsdeba (gavZexi, davTveri, gavqeri...); am tipis zmnaTa meore nawilis<br />
Zireuli morfema wKvetilis Kvela formaSi umarcvloa da<br />
II Kalibis paradigmas gvaZlevs:<br />
Sev-krT-i<br />
Se-krT-i<br />
Se-krT-a<br />
Sev-krT-i-T<br />
Se-krT-i-T<br />
Se-krT-nen<br />
aseve iuGvlis zmnebi: gav gav-Tb gav Tb Tb-i, Tb , , gav gav-xm gav<br />
xm xm-i, xm , , dav dav-dn dav<br />
dn dn-i... dn ... ... am zmna-<br />
Tagan zogi Zvel qarTulSi wKvetilis pirvelsa da meore pirSi<br />
Zireul morfemaSi xmovans warmoadgenda:<br />
ganv-tef<br />
gan-tef<br />
gan-tf-a<br />
ganv-tef-i-T<br />
gan-tef-i-T<br />
gan-tf-es
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
amgvari zmnebia: ganv ganv-ƒem ganv ƒem (`gavxmi~), ganv ganv-kerT ganv kerT (`gavkrTi~),<br />
Sevs Sevs-ceT Sevs ceT (`Sevcdi~), mov mov-ku mov ku kued ku ed (`movkvdi~) da sxva. magram uniSno<br />
vnebiTTa erTi nawilis Zireuli morfema Zvel qarTulSic umarcvloa:<br />
gav-Sr-i, dav-dn-i... v. Tofurias azriT, `Tbeba~ tipis Kvela<br />
zmnaSi istoriulad xmovani ivaraudeba, rasac mxars uyers<br />
monaTesave enaTa Cveneba (v. Tofuria, 1930, gv. 300).<br />
amgvarad, ivaraudeba, rom `uniSno vnebiTebic~ wKvetilis<br />
formebs istoriulad pirveli Kalibis mixedviT iwarmoebdnen.<br />
saKrdeni morfema umarcvlo aqvs da wKvetilSi -i elements<br />
dairTavs doniani vnebiTi. faqtobriv, Zvelsa da axal qarTulSi<br />
ar dasturdeba doniani vnebiTis pirveli da meore piris formebi<br />
(mxolobiTsa da mravlobiTSi), rom am elements ar dairTavdes.<br />
gamoTqmuli mosazrebis mixedviT, -d sufiqsi vnebiTis -n n<br />
(← -en en en) en sufiqsis fonetikuri variantia (a. SaniZe, 1957, gv. 43; h.<br />
fogti, 1981, gv. 305; g. klimovi, 1964, gv. 67), rac TavisTavad<br />
svams sakiTxs misi (-d sufiqsis) -ed ed formantidan momdinareobis<br />
Sesaxeb. magram mkvlevarTa erTi Jgufi ar iziarebs am varauds, -d<br />
da -n n (← -en) formantebs geneturad gansxvavebul odenobebad<br />
miiCnevs (v. Tofuria, 1955; f. erTeliSvili, 1970; g. mayavariani,<br />
1959). CvenTvis sarwmuno da damaJerebelia meore mosazreba. amgvarad,<br />
sakiTxis ganxilvisas vemKarebiT debulebas, rom -d sufiqsi<br />
vnebiTi gvaris zmnebSi damoukidebeli odenobaa da araa<br />
genetur kavSirSi -n n (← -en en en) en formantTan. magram es ar gamoricxavs<br />
sakiTxs -d sufiqsis -ed ed ed formantidan momdinareobis Sesaxeb.<br />
mkvlevarTa is Jgufi, romelic -d da -n n (← -en en en) en sufiqsebs<br />
Soris genetur kavSirs uarKofs, -d sufiqsis Tavdapirvel saxed<br />
aseve -ed ed ed-s ed varaudobs. mosazrebidan gamomdinareobs, rom doniani<br />
vnebiTis formebic istoriulad pirveli Kalibis mixedviT<br />
iwarmoebda wKvetilis formebs.<br />
meore Kalibis zmnaTa morfologiuri Jgufebis ganxilvam<br />
gviCvena, rom am Kalibis zmnaTa ZiriTad nawilSi istoriulad<br />
marcvlovani kumSvadi saKrdeni morfema igulisxmeba; magram istoriuli<br />
viTareba amjamindel mdgomareobas ar unda gansazGvravdes.<br />
-i elementis gamovlena gansaxilveli tipis zmnaTa<br />
wKvetilis formebSi araa odindeli marcvlovnobis Sedegi. wKvetilis<br />
warmoebaSi arsebiTi mniSvneloba eniyeba mxolod da mxo-<br />
363
364<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
lod saKrdeni morfemis amjamindel struqturas (es ufro cxadad<br />
warmoCndeba, roca SevexebiT paralelur warmoebas wKvetilisas).<br />
aqedan gamomdinare, marTebuli Cans dakvirveba (v. Tofuria,<br />
1955, gv. 453), rom -i i ele elements ele<br />
ments da dair da<br />
ir irTavs ir Tavs umar umarcvlo umar umarcvlo<br />
cvlo sa saK- sa<br />
rde rdeni rde ni mo morfe mo<br />
rfe rfema<br />
ma. ma<br />
ra gvaZlevs safuZvels meore Kalibis gamoKofisas; xom ar<br />
SeiZleba -i elementiani Kvela zmnis erT KalibSi moqceva da wesis<br />
amgvarad CamoKalibeba: -i elements dairTavs namKo ZiriTad-<br />
Si kumSvadi da umarcvlo saKrdeni morfema?<br />
ra Tqma unda, ara. aq ueyveladaa gasaTvaliswinebeli -i<br />
elementis Tvisoba da qmedebis unari. -i elementi, rogorc miu-<br />
TiTeben, `ufunqcioa~, gaCenilia TanxmovangasaKarad I da II subieqturi<br />
piris mravlobiTis formebSi, Semdeg gadavida mxolobiTSi<br />
(msJeloba I Kalibis zmnebTan gamovlenil -i elements Seexeba,<br />
II Kalibis zmnebTan dadasturebuli -i elementis Sesaxeb<br />
avtoris mosazrebebs qveviT ganvixilavT) (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1926).<br />
mkvlevarTa umravlesoba amgvarad xsnis -i elementis arsebobas I<br />
da II Kalibis zmnebTan, Tumca imasac SeniSnaven, rom SesamCnevia<br />
sxvaoba am elementis gamoKenebis TvalsazrisiT marcvlovan da<br />
umarcvlo fuZeebTan: `narTauli i... TanxmovanT gasaKarad aris<br />
gaCenili mravlobiTSi da iqidan mxolobiTSia gadasuli. es i<br />
dGes mxolobiTisaTvis aucilebelia umarcvlo fuZeebSi, sxvebSi<br />
ki aucilebeli araa, Tumca ki misi darTva Cveulebrivia~ (a. SaniZe,<br />
1973, gv. 427).<br />
sadavoa namKo ZiriTadSi gamovlenili -i elementis Kvela<br />
SemTxvevaSi erT da imave odenobad miCneva.<br />
Jer Jer erT erTi, erT , Tu -i i elementi pirveli da meore Kalibis zmneb-<br />
Tan erTi da igive odenobaa, ratom aris, rom I Kalibis zmnaTa<br />
paraleluri formebi arsebobs -i elementiTa da mis gareSe:<br />
mov mov-kal mov kal kal º mov mov-kal mov kal kal-i..., kal xolo meore Kalibis zmnebSi ar gvxvdeba<br />
amgvari SemTxvevebi; gvaqvs dav dav-dg dav dav dg dg-i, dg , gav gav-Tb gav<br />
Tb Tb-i, Tb , av avSen av<br />
Sen Sen-d-i, Sen magram<br />
ara gvaqvs dav dav-dg dav dg dg, dg , gav gav-Tb gav<br />
Tb Tb, Tb , av avSen av<br />
Sen Sen-d Sen da sxva.<br />
me meorec me<br />
rec rec, rec Tu pirveli Kalibis zmnebSi -i i elementi saKrdeni<br />
morfemis xmovanze gavlenis unars moklebulia, ver kargavs mas<br />
(mov-kal-i da ara mov-kl-i), amas ver vitKviT II Kalibis zmnebTan<br />
gamovlenil -i elementze. Kvela mosalodnel SemTxvevaSi aq saK-<br />
rdeni morfema SekumSulia (gav-Tb-i ← ganv-tef-i, gav-xm-i ←
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
ganv-ƒem-i...). xmovnis reduqciis gamomwvevi sxva faqtori, garda -i<br />
elementis gavlenisa, am SemTxvevaSi, vfiqrobT, gamoricxulia.<br />
amdenad, II Kalibis zmnebTan gamovlenili -i elementi arsebiTi<br />
xasiaTis sxvaobas avlens I Kalibis zmnebTan dadasturebul<br />
-i elementTan: ar monacvleobs nulTan da kargavs saKrden morfemiseul<br />
xmovans.<br />
konkretuli SemTxvevisaTvis _ dav dav-dg dav dg dg-i dg (me, is) _ I da II<br />
pirSi Zireuli saKrdeni morfemis SekumSuli saxeoba III piris<br />
formidan _ da da-dg da<br />
dg dg-a dg (man is) _ gadasulad ivaraudeba, raTa gansxvavebuliKo<br />
erTpiriani dav dav-deg dav deg (→ davdeq) formisagan (g. mayavariani,<br />
1959, gv. 101). aseve mesame piris analogias miewereba<br />
`uniSno vnebiTTa~ I da II formebSi uxmovno fuZis mqoneoba (gavxm-i,<br />
mov-kvd-i, wav-xd-i da sxv.) (iqve, gv. 102). es Tvalsazrisi<br />
saKrdeni morfemiseul xmovanze -i elementis gavlenis faqtors<br />
gamoricxavs. vfiqrobT, mosazreba sadavoa. pirvel SemTxvevaSi<br />
(dav-dg-i me is) omonimur formaTa Tavidan asacileblad enas ar<br />
gamouKenebia raime madiferencirebeli saSualeba mesame piris<br />
formisaTvis _ da dadga da dadga<br />
dga man is da da dadga da<br />
dga is _ da, amdenad, eyvqveS<br />
dgeba I da II piris formebSi momxdari cvlilebis amgvarad axsna.<br />
marTalia, isic SeiZleba iTqvas, rom enaSi mimdinare raime procesi<br />
SesaZloa ar gavrceldes sistemaSi Semaval Kvela formaze,<br />
magram am SemTxvevaSi axsna unda daeZebnos imas, rac iwvevs erT<br />
SemTxvevaSi cvlilebas, xolo sxva SemTxvevaSi ucvlelad tovebs<br />
formas. Tu SemoTavazebul Tvalsazriss virwmunebT, pasuxi unda<br />
gaeces kiTxvas: I Kalibis zmnaTa III piris formebSi Zireuli<br />
saKrdeni morfema SekumSulia; ratom ar gavrcelda morfemis<br />
SekumSuli saxeoba I da II piris formebSi (mo-kl kl kl-a, kl magram mov-<br />
kal kal-i, kal<br />
mo-kal kal kal-i kal da ara mov-kl kl kl-i, kl mo-kl kl kl-i...). kl Cans, dav-dg dg dg-i, dg gav-<br />
Tb Tb-i... Tb II Kalibis sxva zmnebTan erTad erT sistemas qmnis da Zireuli<br />
morfemiseuli xmovnis dakargva -i elementis qmedebis<br />
unaris gamovlenaa.<br />
Kovelive es ki svams sakiTxs imis Sesaxeb, rom -i elementi<br />
sxvadasxva odenobad unda iqnes miCneuli I da II Kalibis zmneb-<br />
Tan.<br />
wKvetilSi dadasturebuli -i elementis Sesaxeb <strong>arn</strong>. Ciqobava<br />
wers: `aoristis es -i sxvadasxva zmnasTan sxvadasxvagvari<br />
warmoSobisa SeiZleba iKos; unda ganvasxvavoT: a) -i, romelic<br />
365
366<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
namKo xolmeobiTs awarmoebs (gavakeTi, gaakeTi, gaakeTis man);<br />
b) -i, romelic TanxmovanTa kompleqsSi iqna gamoKenebuli TanxmovanTa<br />
gasaKarad (moved _ moved-i-T; movkued _ movkued-i-T);<br />
g) namKo xolmeobiTis -i erTgvari saanalogo baza unda KofiliKo,<br />
magram fonetikuri xelisSemwKobi garemoc mniSvnelovan<br />
rols TamaSobda: Zv. qarTulSi amgvar SemTxvevaSi -i ukve damkvidrebulia,<br />
sxvagan ki, sadac axla vxedavT -i-s, igi Jer arsad<br />
Cans, anda sporaduladGa gvxvdeba. mxolod analogias miewereba<br />
-i iseT zmnebSi, rogoricaaa vTqvi (Zv. qarT. vTqu, vTq‚). am tipis<br />
aorists istoriulad araviTari mawarmoebeli ar unda hqonoda~<br />
(<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1936, gv. 133; ix. agreTve <strong>arn</strong>. Ciqobava,<br />
1950, gv. 062). amdenad, avtoris azriT, wKvetilis -i elementi<br />
erT SemTxvevaSi fonetikur CanarTad gaiazreba, sxva SemTxvevaSi<br />
misi gamovlena xolmeobiTis -i sufiqsis analogias miewereba.<br />
wKvetilis -i elementis xolmeobiTis -i sufiqsTan kavSirze<br />
miuTiTebs agreTve b. JorbenaZe: `gavTb-i, davberd-i warmoSobiT<br />
II xolmeobiTis formebia, magram axla wKvetilis (namKo ZiriTadis)<br />
funqciiT gamoiKenebian. es saerTod damaxasiaTebeli Cans<br />
sufiqsiani da mesame tipis (uniSno) vnebiTebisaTvis:<br />
namKo ZiriTadi: gan-v-tef (axla: gav-Tb-i), Se-v-ceb (axla:<br />
Se-v-cb-i), da-s-cxer (axla: da-cxr-i) da a. S.<br />
meore xolmeobiTi: gan-v-tf-i (III p. gan-tf-i-s), Se-v-cb-i (III<br />
p. Se-cb-i-s), da-s-cxr-i (III p. da-cxr-i-s) da a. S.<br />
rogorc vxedavT, axla wKvetilad gagebuli es formebi<br />
warmoSobiT meore xolmeobiTebia. aseTi formebis gavrceleba<br />
savaraudoa im xnidan, roca qarTulSi rGveva daiwKo II xolmeobiTis<br />
formam, rac axal qarTulSi (garda zogierTi dialeqtisa)<br />
misi dakargviT dasrulda~ (b. JorbenaZe, 1975, gv. 103).<br />
marTalia, aq saubaria donian vnebiTebsa da `Tbeba~ tipis<br />
zmnebis wKvetilSi dadasturebuli -i elementis raobaze, magram<br />
Tvisobisa da qmedebis unaris gaTvaliswineba meore Kalibis<br />
zmnebTan gamovlenil -i elements Kvela SemTxvevaSi erT odenobad<br />
migvaCnevinebs da gangvasxvavebinebs mas pirveli Kalibis<br />
zmnebTan gamovlenili -i elementisagan.<br />
SeniSvna imis Sesaxeb, rom -i elementi wKvetilSi aucilebelia<br />
I da II piris formebTan umarcvlo fuZeebSi (rac imas gulisxmobs,<br />
rom -i elementi amgvar formebSi ar monacvleobs
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
nulTan (a. SaniZe, 1973, gv. 427), ramdenadme dasazustebelia: -i<br />
elementi, romelic ar monacvleobs nulTan, gvxvdeba ara mxolod<br />
umarcvlo fuZeebTan, aramed saerTod umarcvlo saKrden<br />
morfemasTan da, meorec, saKrdeni morfemis gaumarcvlovnebis mizezi<br />
umetes SemTxvevaSi TviT -i elementia.<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna sakiTxi amgvaradve SeiZleba dasmuliKo doniani<br />
vnebiTebis mimarTac: d-s gaumarcvlovnebis mizezi<br />
wKvetilis formebSi -i elementia. sagulisxmoa<br />
is faqti, rom -d sufiqsi sitKvis absolutur<br />
boloSi am saxiT ar gvxvdeba _ I seriis formeb-<br />
Si Temis niSani mosdevs, II seriis formebSi wKvetilis<br />
daboloeba. rogorc aGvniSneT, Zvelsave<br />
qarTulSi da davber da<br />
vber vberdi vber di tipis formebSi -i Kovel-<br />
Tvisaa warmodgenili. xolmeobiTis kategoriis<br />
arsebobis periodSi da davber da<br />
vber vberdi vber di tipis formaTa regularulma<br />
damowmebam SeiZleba sxvagvarad dasvas<br />
mwkrivTa -i elementis genezisis sakiTxi, saeyvo<br />
gaxados misi xolmeobiTis -i sufiqsTan kav-<br />
Siri... CvenTvis arsebiTia is, rom I da II Kalibis<br />
zmnaTa i elementebi geneturad gansxvavebuli<br />
odenobebia.<br />
meore Kalibis zmnebi istoriulad pirveli Kalibisaa. Kalibis<br />
Secvla, axali Kalibis Seqmna donian vnebiTebSi unda<br />
dawKebuliKo, Zvelsave qarTulSi es procesi ukve damTavrebulia.<br />
sxva tipis zmnebTan ki Cven Tvalwin xdeboda; -am am TemisniSnianebSi<br />
ukve dasrulebuli saxe miiGo, xolo `mesame tipis~ vnebiTis<br />
zogi zmna dGesac pirvel KalibSi Sedis; gvaqvs paraleluri<br />
warmoebis SemTxvevebic: da davTve da<br />
vTve vTveri<br />
ri º da davTvri da<br />
vTvri vTvri, vTvri,<br />
, gav gavqe gav gavqe<br />
qeri<br />
ri º ga-<br />
ga<br />
vqri vqri, vqri vqri , da davSve da davSve<br />
vSveri vSve ri º da davSvri da davSvri<br />
vSvri... vSvri ...<br />
Kovelive zemoTqmulidan gamomdinare, me meore me re Kali Kalibis Kali<br />
bis zmnebi<br />
SeiZleba amgvarad davaxasiaToT: umar umarcvlo umar cvlo saKrde saKrdeni saKrde<br />
ni ni mo morfe mo<br />
rfe-<br />
ma ma ma + + -i i ele elemen ele elemen<br />
menti<br />
ti, ti , ro rome ro<br />
me melic me lic ar ar mo monac mo monac<br />
nacvle<br />
vleobas vle bas nul nulTan nul<br />
Tan Tan.<br />
Tan<br />
367
368<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
23 23....3333. 23 23 . . . ----e e e e sufiq su su sufiqsi<br />
fiq fiqsi<br />
siaaaani si ni ni ni wKveti wKve wKve wKveti<br />
tili tili<br />
li li<br />
wKvetilSi zmnaTa erTi Jgufi I da II subieqturi piris<br />
formebSi -e sufiqss dairTavs. -e sufiqsiani wKvetilis warmoebaSi<br />
ori SemTxveva unda gairCes: er erTi er<br />
Ti Ti, Ti roca am formantiT warmoebul<br />
zmnebs mesame subieqturi piris niSnad -a sufiqsi moudis<br />
da, meore, roca subieqturi mesame piris niSnad -o sufiqsi<br />
aqvs. pirveli maTgani meorisagan kidev erTi arsebiTi mniSvnelobis<br />
sxvaobas avlens, kerZod, gansxvavebulia maTi saKrdeni morfemebic.<br />
-e sufiqss dairTavs da -a-s miiGebs subieqturi mesame piris<br />
niSnad iseTi zmnebi, romelTa saKrdeni morfema marcvlovania<br />
da meore seriis formebSi ar kargavs xmovans. ara aqvs mniSvneloba<br />
imas, saKrdeni morfema Zireulia Tu sufiqsuri _ Cveneba<br />
KovelTvis erTgvaria:<br />
a) saKrdeni morfema Zireulia:<br />
gav-Sal Sal Sal-e Sal<br />
ga-Sal Sal Sal-e Sal<br />
ga-Sal Sal Sal-a Sal<br />
ava-Sen Sen Sen-e Sen<br />
aa-Sen Sen Sen-e Sen<br />
aa-Sen Sen Sen-a Sen<br />
mov-drik drik drik-e drik<br />
mo-drik drik drik-e drik<br />
mo-drik drik drik-a drik<br />
b) saKrdeni morfema sufiqsuria:<br />
movakvl-evin evin evin-e evin<br />
moakvl-evin evin evin-e evin<br />
moakvl-evin evin evin-a evin<br />
Sev-Gob Gob Gob-e Gob<br />
Se-Gob Gob Gob-e Gob<br />
Se-Gob Gob Gob-a Gob<br />
davawer-in in in-e in<br />
daawer-in in in-e in<br />
daawer-in in in-a in<br />
mova-dun dun dun-e dun<br />
moa-dun dun dun-e dun<br />
moa-dun dun dun-a dun<br />
rogorc vxedavT, SeiZleba zmna am mwkrivis sxva formebs<br />
sxvagvarad iwarmoebdes, magram warmoebis nulTan armonacvle<br />
xmovnis Semcveli sufiqsiT garTuleba wKvetilis warmoebis tips<br />
cvlis: gav-yer yer yer-(-i), yer magram gavayr-evin evin evin-e... evin sxva SemTxvevaSi uSualo<br />
da SualobiTi kontaqtis formaTa amgvari Senacvleba warmoebis<br />
tipis Secvlas ar gamoiwvevs, Tu saKrdeni morfemis<br />
struqtura ar Seicvleba: gava-keT keT keT-e keT _ gavakeTeb-in in in-e. in es kidev<br />
erTi dadasturebaa imisa, rom wKvetilis warmoebis ganmsazGvreli<br />
ZiriTadad saKrdeni morfemis struqturaa.<br />
amgvarad, wKvetilis warmoebaSi kidev erTi Kali Kalibi Kali bi gamoiKo,
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
romelic SeiZleba ase daxasiaTdes, mar marcvlo mar marcvlo<br />
cvlova<br />
vani va ni uku ukumSve uku<br />
mSve mSveli<br />
li<br />
saKrde saKrdeni saKrde ni mo morfe mo<br />
rfe rfema rfe ma + + -e e su sufiq su sufiq<br />
fiqsi<br />
si. si warmoebis am tipisaTvis niSandoblivia<br />
subieqturi mesame piris niSnad -a sufiqsi. namKo namKo namKo Zi-<br />
Zi<br />
ri riTa ri<br />
Ta Tadis Ta dis warmo warmoebis warmo<br />
bis am am tips tips vu vuwo vu<br />
wo wodebT wo debT mesame Kalibs Kalibs. Kalibs<br />
mesame Kalibis zmnebs aSkarad upirispirdeba da sxvagvar<br />
Kalibs qmnis zmnaTa is Jgufi, romelic wKvetils aseve -e sufiqsiT<br />
iwarmoebs, magram mesame subieqturi piris niSnad moudis -o<br />
sufiqsi. Kvela am zmnis saKrdeni morfema umarcvloa.<br />
amgvarad, umarcvlo saKrdeni morfema da I da II pirSi wKvetilis<br />
-e mawarmoebeli aris aucilebeli piroba imisaTvis, rom<br />
subieqturi mesame piris niSnad -o sufiqsi gamovlindes. sxvagvarad:<br />
subieqturi mesame piris -o sufiqsi KovelTvis varaudobs I<br />
da II pirSi -e mawarmoebels (wesi piruku ar moqmedebs). es kanonzomiereba<br />
Cans:<br />
ava-g-e<br />
aa-g-e<br />
aa-g-o<br />
gava-Tb Tb Tb-e Tb<br />
gaa-Tb Tb Tb-e Tb<br />
gaa-Tb Tb Tb-o Tb<br />
dava-tkb tkb tkb-e tkb<br />
daa-tkb tkb tkb-e tkb<br />
daa-tkb tkb tkb-o tkb<br />
dava-frTx frTx frTx-e frTx<br />
daa-frTx frTx frTx-e frTx<br />
daa-frTx frTx frTx-o frTx<br />
amgvar Kalibs _ umarcvlo saKrdeni morfema + -e sufiqsi<br />
I da II pirSi da -o sufiqsi III pirSi _ vuwodebT wKve wKveti wKve wKveti<br />
tilis tilis<br />
lis<br />
wa warmo wa mo moebis mo bis me meoTxe me Txe Kalibs Kalibs. Kalibs<br />
meoTxe Kalibis zmnaTa raodenoba arcTu didia. maTi ricxvi<br />
`qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis~ (qegl.) mixedviT<br />
cxra aTeuls aGwevs. saKrdeni morfema SeiZleba iKos calTanxmovniani<br />
(ava-g-e _ aa-g-o, avi-G-e _ ai-G-o, Seva-q-e _ Sea-q-o...),<br />
orTanxmovniani (gava-gd gd gd-e gd _ gaa-gd gd gd-o, gd dav-gm gm gm-e gm _ da-gm gm gm-o, gm dav-Tm Tm Tm-e Tm<br />
_ da-Tm Tm Tm-o...), Tm samTanxmovniani (Seva-krT krT krT-e krT _ Sea-krT krT krT-o, krT dava-tkb tkb tkb-e tkb<br />
_ daa-tkb tkb tkb-o, tkb vu-mtr mtr mtr-e mtr _ u-mtr mtr mtr-o...) mtr da oTxTanxmovniani (dava-<br />
frTx frTx-e frTx frTx _ daa-frTx frTx frTx-o, frTx dave-Krdn Krdn Krdn-e Krdn _ dae-Krdn Krdn Krdn-o. Krdn vi-grZn grZn grZn-e grZn _ i-<br />
grZn grZn-o...). grZn<br />
aqve, ueyvelia, Tavs iCens erTi sakiTxi: Tu wKvetilis warmoebis<br />
tipis gansazGvrisaTvis gadamwKveti mniSvneloba saKrdeni<br />
morfemis struqturas eniyeba, rogor unda aixsnes is faqti,<br />
rom II da IV Kalibis zmnaTa saKrdeni morfema struqturulad<br />
erTgvaria _ umarcvlo da zog SemTxvevaSi SekumSuli (erTi<br />
mxriv, dava-b-i, gav-Tb Tb Tb-i... Tb da, meore mxriv, ava-g-e, gava-Tb Tb Tb-e...). Tb miviGeT:<br />
a) erTgvarovani saKrdeni morfema da gansxvavebuli warmoeba<br />
(gav-Sr Sr Sr-i Sr _ gava-Sr Sr Sr-e...) Sr da, piriqiT, b) gansxvavebuli<br />
369
370<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
struqturis saKrdeni morfema da erTgvari warmoeba (ava-Sen Sen Sen-e Sen<br />
_ avi-G-e).<br />
faqtis istoriis gaTvaliswineba movlenas agvixsnis. ker-<br />
Zod, dgindeba, rom -e sufiqsi mesame da meoTxe Kalibis zmnebSi<br />
geneturad gansxvavebuli odenobebia.<br />
samecniero literaturaSi azrTa sxvadasxvaobaa namKo wKvetilis<br />
-e sufiqsis genezisis Sesaxeb.<br />
miuTiTeben, rom wKvetilis -e sufiqsis Tavdapirveli saxe<br />
iKo -ev ev (g. rogava, 1945; <strong>arn</strong>. Ciqobava, 1967; gv. 49; g. deetersi,<br />
1930, gv. 109). am mosazrebis erT-erTi ZirTadi sabuTi is aris,<br />
rom -e sufiqsian wKvetils -o sufiqsiani meore kavSirebiTi See-<br />
sabameba da ivaraudeba, rom -o o ← vv-e<br />
v e ← -ev ev ev-e. ev aGniSnaven, rom am<br />
mosazrebas zanuris Cvenebac uyers mxars. amgvarad, am Tvalsaz-<br />
risis Tanaxmad e e ← ev ev. ev<br />
arsebobs sxvagvari mosazrebac: -e ar momdinareobs -ev ev sufiqsisagan;<br />
-e formanti TavisTavadi, damoukidebeli mawarmoebelia;<br />
igi miCneulia namKos saxeobaTa saerTo niSnad da gaigivebulia<br />
namKo usrulsa da I TurmeobiTSi gamovlenil -e sufiqsTan<br />
(v. Tofuria, 1955).<br />
Cveni azriT, wKvetilSi warmodgenili -e sufiqsi ar aris<br />
erTi da igive odenoba Kvela SemTxvevaSi. IV Kalibis zmnebSi -e<br />
sufiqsi -ev ev ev-idan ev momdinare Cans, III Kalibis zmnebSi ki _ Tavis-<br />
Tavadi, damoukidebeli mawarmoebeli.<br />
amgvarad, sadac subieqtur mesame pirSi -o sufiqsi gvaqvs,<br />
Sesabamis pirveli da meore piris formebSi dadasturebuli -e<br />
sufiqsis pirvelsaxe unda KofiliKo -ev ev ev. ev subieqturi mesame pi-<br />
ris -o o ← vv-a<br />
v<br />
a ← ev ev-a ev (o sufiqsis amgvari warmomavloba, saer-<br />
Tod, gaziarebulia).<br />
amgvar mosazrebas sarwmunos xdis ramdenime faqtis gaTvaliswineba:<br />
saSual qarTulSi da, rig SemTxvevaSi ZvelSic, am tipis<br />
zmnebs -ev ev ev SenarCunebuli aqvs. `-ev ev sufiqsi Zveli Cans (werilobiT<br />
dokumentebSi misi fiqsacia sistemebr gvaqvs ukve meToTxmete saukunis<br />
dasawKisSi; Zvel qarTulSic SeiniSneba da davi da davi<br />
vicev vi cev tipis zmneb-<br />
Si). mesame pirSi Kvela am tipis zmnas o niSani aqvs~<br />
(i. qavTaraZe, 1973, gv. 32). iqve gamoTqmulia mosazreba, rom -ev ev ixmareboda<br />
xalxur metKvelebaSi da mas asaxavda mwerlobis enac. im
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
periodis werilobiTi Zeglebis monacemTa mixedviT -ev ev gvxvdeba<br />
mxolod umarcvlo Zireul morfemebTan; ar dasturdeba marcvlovan<br />
saKrden morfemasTan. es faqti ar unda iKos SemTxveviTi. dialeqtebSi<br />
dadasturebuli ga gava ga gava<br />
vake<br />
keTe<br />
Tevi<br />
vi, vi , ava avaSe ava<br />
Se Sene<br />
nevi ne vi tipis formebi<br />
gviandelia da da davde da davde<br />
vdevi vde vi tipis formaTa uniformaciis Sedegi Cans.<br />
sainteresoa is faqtic, rom `uniSno vnebiTTagan~ warmoebuli<br />
moqmedebiTi gvaris formebi sistemebr meoTxe KalibSi Tavsdeba.<br />
saKrdeni Zireuli morfema am zmnebSi meore Kalibis zmna-<br />
Ta saKrdeni morfemis msgavsia (ufro sworad, identuri): gava-<br />
Tb Tb-e, Tb gava-xm xm xm-e, xm (Sdr.: gav-Tb Tb Tb-i, Tb gav-xm xm xm-i...). xm awmKoSi am tipis zmnebs<br />
sistemebr -ob ob Temis niSani aqvs, romelic -eb eb Temis niSniseuli<br />
e xmovnis winamaval v-sTan SerwKmis Sedegad miGebulad ivarau-<br />
deba: v-eb eb → ob ob (g. deetersi, 1930, gv. 126; e. osiZe, 1968, gv.<br />
16). aqedan gamomdinare, awmKos formis Cveneba v-s varaudobs<br />
zmnis fuZeSi. vfiqrobT, es v TanxmovniTi nawilia wKvetilis<br />
formaSi arsebuli -ev ev sufiqsisa, romelic, rogorc Cans, sxva<br />
mwkrivis formebSic gadahKveba zmnas. egeve -ev ev sufiqsi ivaraudeba<br />
II kavSirebiTis formebSic. Kovelive es ki migvaniSnebs imaze,<br />
rom -ev ev (→ vv)<br />
v<br />
sufiqsi istoriulad ar aris wKvetilis mawarmoebeli.<br />
mas sxva funqcia unda hqonoda (es sakiTxi amJerad ar Seadgens<br />
Cveni kvlevis sagans).<br />
amjamad IV Kalibis zmnebSi -e sufiqsi gamartivebuli, Tanxmovanmokvecili,<br />
-ev ev sufqsia. -ev ev sufiqsis fonetikuri saxis<br />
cvla (ev ev → ee)<br />
e da funqciurad misi gaigiveba namKo ZirTiadis -e<br />
mawarmoebelTan (avaSen-e, , gavakeT-e...) gviandeli faqtia. subieqturi<br />
mesame piris -o sufiqsis warmoqmnis (o o ← vv-a)<br />
v<br />
procesi<br />
ufro adrindeli Cans; -ev ev gaumartivebeli saxiT dialeqtma Semogvinaxa,<br />
xolo Semdeg moxda dialeqturi formebis Semoyra samwerlobo<br />
enaSi.<br />
-ev ev sufiqsisa da subieqturi mesame piris -o formantis<br />
urTierTmimarTebis TvalsazrisiT sainteresoa xevsuruli dialeqtis<br />
Cveneba:<br />
xevsurulSi subieqturi mesame piris niSnad -o ara gvaqvs.<br />
wKvetilSi Kvela zmnasTan -a sufiqsia warmodgenili. zmnebi, romelTac<br />
saliteraturo qarTulSi -o aqvs subieqturi mesame piris<br />
niSnad, xevsurulSi wKvetilis formebs -i sufiqsiT iwarmoebs:<br />
aviG aviG-i, aviG , ga gavig ga gavig<br />
vig-i, vig , da davagd da davagd<br />
vagd-i. vagd `xevsurulSi am zmnebSi i i ee-s<br />
e da-<br />
371
372<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
viwroebiT miGebuli ara Cans, igi bolo poziciis dakargvis SemTxvevaSic<br />
i-d rCeba... am zmnebs iseve, rogorc sxva zmnebsac, xevsurulSi<br />
wKvetilis mesame piris niSnad KovelTvis -a aqvs: gaig-a,<br />
aiG-a, daagd-a...~ (a. yinyarauli, 1960, gv. 105). rogorc vxedavT,<br />
im faqtma, rom wKvetils es zmnebi -e sufiqsiT ar iwarmoeben,<br />
gamoiwvia is, rom ara gvaqvs subieqtur mesame pirSi -o sufiqsi.<br />
es kidev erTi dadasturebaa imisa, rom ori piroba _ umarcvlo<br />
saKrdeni morfema da -e sufiqsi wKvetilis mawarmoeblad I da II<br />
piris formebSi _ aucilebelia o-s gamovlenisaTvis. xevsurulisaTvis<br />
samarTliani Cans SeniSvna, rom `xevsuruli im enobrivi<br />
koleqtivis wevri ar unda KofiliKo, sadac aiGev, aagev, daagdev...<br />
warmoeba gvqonda~ (a. yinyarauli, 1960, gv. 105).<br />
am TvalsazrisiT analogiuri mdgomareobaa ingilour dialeqtSic:<br />
kakur kilokavSi wKvetili mxolod -i elementiT iwarmoeba.<br />
-e sufiqsiani wKvetili kakurma ar icis. aliabadur kilokavSi<br />
ki ZiriTadad -e sufiqsi awarmoebs mwkrivis formebs, iseT<br />
SemTxvevebSic ki, sadac saliteraturo qarTulSi -i elementi<br />
gvaqvs: we weve we weve<br />
vele<br />
le, le , vi vica vi<br />
ca cane cane<br />
ne, ne , Se Se†ka Se<br />
ka kare kare<br />
re, re , ma mame ma<br />
me mece<br />
ce... ce ... `nawils ki -i erTvis<br />
rogorc brZanebiTSi, ise TxrobiTSi, iqneba is mxolobiT ricxvSi<br />
Tu mravlobiTSi; mag.: wKali ma ma Gi Gi! Gi ! kari ga gamiGi ga gamiGi<br />
miGi! miGi ! maiGiT maiGiT! maiGiT kari<br />
gaaGiT gaaGiT... gaaGiT gaaGiT...<br />
... wavG wavGi wavG tKeSi (waviGe), imaze ma maigi ma gi bevr TeTr (imitom<br />
moige bevri fuli)... mavGiT mavGiT (movitaneT) da sxv.~ (g. imnaiSvili,<br />
1954, gv. 159-160). rogorc vxedavT, aliabadurSi -i gvaqvs<br />
mxolod IV Kalibis zmnebSi da, Sesabamisad, subieqturi mesame<br />
piris Cveneba aseTia ingilourSi: `mesame subieqtur pirSi mxolod<br />
-a sufiqsi gvaqvs namKo wKvetilSi; Tu fonetikuri procesi<br />
ar Caeria, -o bolosarTi araa; sadac o gvevlineba, is meore-<br />
ulia da miGebulia fonetikur niadagze; mag.: Tqo ← (Tq…a),<br />
Ca co (← Caic…a), wamarTo...~ (g. imnaiSvili, 1966, gv. 118).<br />
am TemasTan dakavSirebiT SeiZleboda gvesaubra moxeuri<br />
dialeqtis monacemebze, magram am dialeqtebSi es movlena naSTis<br />
saxes atarebs (ix. i. qavTaraZe, 1985). xevsurulsa da ingilour-<br />
Si ufro sistemuri saxe aqvs...<br />
amgvarad, ingilourSi, iseve rogorc xevsurulSi, ar aris<br />
subieqturi mesame piris -o sufiqsis gamovlenis erT-erTi piroba<br />
IV Kalibis zmnebTan (wKvetilis mawarmoebeli -e sufiqsi),<br />
amitomac ara gvaqvs -o sufiqsi.
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna Cvens mizans ar Seadgens xevsurulsa da ingilourSi<br />
dadasturebuli faqtis istoriis kvleva:<br />
arqaul viTarebasTan gvaqvs saqme Tu inovaciaa.<br />
dialeqturi monacemebi subieqturi mesame piris<br />
-o sufiqsis gamovlenisaTvis sayiro pirobaTa<br />
dasadastureblad davimowmeT. TavisTavad es ukanaskneli<br />
mkacri kanonzomiereba Cans, romelsac<br />
icavs rogorc saliteraturo ena, aseve dialeqtebi.<br />
Kovelive zemoTqmulidan gamomdinare, vfiqrobT, rom me meo- me<br />
Txe Txe Kali Kalibis Kali bis zmneb zmnebSi zmneb Si -e su sufiq su<br />
fiq fiqsi fiq si -ev-is ga gamar ga gamar<br />
marti<br />
tive<br />
vebu<br />
buli li sa saxea sa saxea<br />
xea, xea , xo- xo<br />
lo lo su subi su subi<br />
bieq<br />
eqtu<br />
turi tu ri me mesa me mesa<br />
same sa me pi piris pi<br />
ris -o miGebu miGebulia<br />
miGebu miGebu lia va kom kompleq kom kompleq<br />
pleqsis pleq sis<br />
SerwKmis SerwKmis Se Sede Se Sede<br />
degad<br />
gad. gad<br />
gamoTqmulia mosazreba, rom `o alomorfi S3 pirisa fonologiurad<br />
Sepirobebuli araa Zvel qarTulSi~ (b. gigineiSvili,<br />
z. sarJvelaZe, 1973, gv. 80)... `SesaZloa o miGebuli iKos<br />
va/ve/…a/…e-sagan ufro adrindel periodSi an saerTo qarTveluri<br />
fuZe enis diferenciaciamde~ (iqve, gv. 76). Cvens SemTxvevaSi<br />
va va → o procesis siZveleze migvaniSnebs is faqtic, rom Zvel<br />
qarTulSi zemoT warmodgenili Kalibebi ukve Seqmnilia da mkacrad<br />
dakanonebuli. IV Kalibis zmnur formaTa siZveleze unda migvaniSnebdes<br />
isic, rom am tipis zmnaTa wKvetilis fuZea saKrdeni<br />
I TurmeobiTisaTvis: `aGsaniSnavia, rom es meore Juris warmoeba<br />
(e. i. roca I TurmeobiTi II seriis fuZes eKrdnoba _ g. g.)<br />
iseT zmnebs moudis, romelTac moqmedebiTi gvaris namKo wKvetilis<br />
forma mxolobiTi ricxvis III subieqtur pirSi o-niT aqvT<br />
nawarmoebi~ (a. SaniZe, 1930, gv. 156) ix. agreTve g. rudenko,<br />
1940, gv. 132; h. fogti, 1981, gv. 169).<br />
roca vsaubrobT o o ← va va procesze, ar ivaraudeba, rom subieqturi<br />
mesame piris -o sufiqsi Kvela SemTxvevaSi amgvari procesis<br />
Sedegadaa miGebuli. miuTiTeben, rom o-s warmoqmnisaTvis<br />
`amosavali fonetikuri viTareba iKo (v-s mezobloba), magram<br />
Semdeg o analogiis mixedviT sxva zmnebsac gauCndaT, _ Kvelgan<br />
-a-s adgilas~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1950, gv. 053). debuleba sarwmunoa.<br />
-o sufiqsi Kvela SemTxvevaSi kompleqsis SerwKmis Sedegi ar<br />
aris. amgvari procesi ivaraudeba iseT formebSi, romelTac xe-<br />
373
374<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
li SeuwKves Kalibis Seqmnas. romelime zmnis am KalibSi moqceva<br />
iwvevs subieqtur mesame pirSi -o sufiqsis gamovlenas.<br />
IV Kalibis zmnebSi -e sufiqsis pirvelsaxed -ev ev miviCnieT.<br />
ras unda gamoewvia v-s dakargva pirveli da meore piris formeb-<br />
Si? qarTuli enisaTvis damaxasiaTebeli fonetikuri procesia<br />
auslautSi xmovnis momdevno poziciaSi Tanxmovnis dakargva (g.<br />
axvlediani, 1966, gv. 172): karga ← kargad, maGla ← maGlad,<br />
dabla ← dablad; kide ←kidev; mara ← magram; Kiva ← Kivan, Civa<br />
← Civan (b. JorbenaZe, 1980, gv. 183-184). es Cans erT-erTi xelis-<br />
SemwKobi piroba -ev ev sufiqsiseuli vinis dakargvisa. am procesisaTvis<br />
garkveulad xeli unda SeewKo imave mwkrivSi -e sufiqsian<br />
formaTa arsebobas da moxda formobrivi damTxveva -ev ev da -e sufiqsebisa,<br />
rac gaxda mizezi maTi erT afiqsad miCnevisa. TavisTavad,<br />
es procesi ivaraudeba mas Semdeg, rac -ev ev formantma dakarga<br />
pirvandeli funqcia.<br />
g. deetersis mier warmodgenili sqema marTebuli Cans mxolod<br />
IV Kalibis zmnaTaTvis:<br />
va va-gev va gev gev<br />
xa xa-gev xa<br />
gev<br />
a-gev gev gev-a gev a > agua<br />
agua<br />
><br />
><br />
><br />
va vage va ge<br />
(x)age age<br />
ago<br />
(g. deetersi, 1930, gv. 109)<br />
rogorc vxedavT, meoTxe Kalibis zmnebic istoriulad pirveli<br />
Kalibisaa. momxdarma fonetikurma procesebma da -ev ev sufiqsis<br />
morfologiurma reinterpretaciam gamoiwvies axali Kalibis<br />
Seqmna.<br />
23 23....4444. 23 23 . . . wKveti wKve wKve wKveti<br />
tilis tilis<br />
lis lis warmoeeeebis warmo warmo warmo bis bis bis amosa amo amo amosa<br />
sava sava<br />
vali vali<br />
li li tipi ti ti tipi<br />
pisa pisa<br />
saTvis saTvis<br />
Tvis Tvis<br />
Cven ganvixilavdiT wKvetilis warmoebis sakiTxs axal qar-<br />
TulSi da oTxi formobrivi Jgufi gamovKaviT. KalibTa gamoKofis<br />
safuZveli ZiriTadad saKrdeni morfemis struqtura iKo.<br />
meore da meoTxe Kalibis zmnebze msJelobisas aGvniSneT, rom<br />
orive es Jgufi istoriulad pirveli Kalibisa iKo. momxdarma<br />
fonetikurma cvlilebebma da afiqsTa morfologiurma reinterpretaciam<br />
gamoiwvia Kalibis saxis Secvla da axali Kalibebis<br />
Seqmna. aqedan gamomdinare, dGevandeli viTareba wKvetilis war-
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
moebisa meoreulia da SedarebiT rTuli. rogorc Cans, amosavali<br />
viTareba ufro martivi iKo. v. Tofuras SeniSvna _ `wKvetili<br />
ori saxiT ixmareba: uniSnod an narTauli i-T da -e sufiqsiT.<br />
uniSnos SeuZlia dairTos ufunqcio -i. aseTi zmnebi raodenobiT<br />
mcirea. maTi fuZe an umarcvloa an kumSvadi. -e sufiqsiT<br />
iwarmoeba fuZeukumSveli zmnebi~ (v. Tofuria, 1955, gv.<br />
453) _ samarTliani Cans amosavali viTarebis dasaxasiaTeblad.<br />
e. i. im periodisaTvis, sanam III da IV Kalibebi Seiqmneboda.<br />
pirveli Kalibis zmnebSi momxdarma cvlilebebma gaarTula<br />
warmoeba da Seqmnili Kalibebis dasaxasiaTeblad sayiro gaxda<br />
(garda saKrdeni morfemis struqturisa) damatebiTi niSnebis<br />
Semotana, magram formobrivi xasiaTis cvlilebebs Sinaarsobrivi<br />
cvlilebebi ar gamouwvevia.<br />
$ $ $ 24 24. 24 . Ta Tavi Ta<br />
vi vise<br />
sebu<br />
bure<br />
reba reba<br />
bani bani<br />
ni wKve wKveti wKve<br />
ti tilis ti lis warmo warmoeba warmo<br />
ba baSi ba Si<br />
24 24....1111. 24 24 . . . uniSSSSno uni uni uni no no no tipi ti ti tipi<br />
pi pi warmoeeeebi warmo warmo warmo bi bisa bisa<br />
sa sa<br />
wKvetilis warmoebis I Kalibis zmnebi I da II piris formebs<br />
uniSnod iwarmoeben an dairTaven e. w. `ufunqcio~ -i-s. uniSno<br />
tipi warmoebisa norma iKo Zveli qarTulisaTvis mxolobiTis<br />
formebSi. rogorc cnobilia, -i elementi Tavdapirvelad mravlobiTis<br />
formebSi iqna gamoKenebuli TanxmovanTa kompleqsis gasaTi-<br />
Sad, Semdeg damkvidrda mxolobiTis formebSic. Zveli qarTulisa-<br />
Tvis Cveulebrivi iKo mravlobiTis formaTa uniSno warmoebac.<br />
warmoebis uniSno tipi damaxasiaTebelia amjamad qarTuli<br />
enis zogi dialeqtisaTvis (xevsuruli, TuSuri...).<br />
axal qarTul saliteraturo enaSi warmoebis uniSno tipi<br />
Zalze iSviaTia: Cveulebriv -i elementma daimkvidra adgili<br />
wKvetilSi subieqturi I da II piris formebTan rogorc mravlobiTSi,<br />
aseve mxolobiTSi. I Kalibis zmnaTa uniSno variantebi ZiriTadad<br />
brZanebiT winadadebebSi dasturdeba, Tumca aris SemTxvevebi<br />
kiTxviT da TxrobiT winadadebebSi maTi gamoKenebisa:<br />
a) brZanebiTi:<br />
aq mo moeTer mo<br />
Ter Ter, Ter aqa, Se unamuso! (ek. gab.).<br />
375
376<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
maS, es mi miTxar mi<br />
Txar Txar, Txar kaco! (vaja).<br />
aba, patara xans da dadeg da<br />
deg deg, deg Tu mKral gubed ar gadaiqce!<br />
(ilia).<br />
dedi, oriod puri mo momec mo<br />
mec mec! mec (x. s.).<br />
cxviri mo momyer mo<br />
myer myer, myer Tu eseni boTlebis mrecxavebi arian (n.<br />
Siuk.).<br />
ga gauZe ga<br />
Ze Zex Ze x stumrebs (g. Sar. 8).<br />
b) kiTxviTi:<br />
xuTkunyulav, ga gaxvel ga xvel xids Tu ara? (x. s.).<br />
ga gaZex ga<br />
Zex Zex, Zex meliav, Tu arao? _ hkiTxa ofofma (iqve).<br />
rad mo momas mo<br />
mas maswar mas war am dGesa? (akaki).<br />
maxvili hkar hkar da ar gaxsovs? (g. Sar.).<br />
g. TxrobiTi:<br />
warmo warmovu warmo warmovu<br />
vudeg vu deg fexzed da CamovarTvi gamowvdili xeli<br />
(ilia).<br />
me da davkar da<br />
vkar fexi da gavvardi KaCaGad (iqve).<br />
xelebi uSnod ga gavi ga gavi<br />
vikar vi kar barZaKebzed (vaja).<br />
uTxar uTxar, uTxar uTxar axlave gamogzavnos (a. cag.).<br />
vig vigrZen vig<br />
rZen raGac SiSi (n. Siuk.).<br />
Seswavlili masala gviCvenebs, rom uniSno formaTa gamo-<br />
Kenebis sixSire metia XIX saukunis mweralTa enaSi, vidre XX saukunisaSi.<br />
prozaul teqstebSi uniSno wKvetili Tanamedrove qar-<br />
TulSi Cveulebriv naklebad gvxvdeba; aramxatvrul teqstebSi<br />
amgvari warmoeba gamoricxulia. uniSno tipi warmoebisa ZiriTadad<br />
poeturi teqstebisaTvisaa damaxasiaTebeli:<br />
megobrobav, Svebis varskvlavad aGgveg aGgvegzen aGgveg zen (g. orb.).<br />
mexrev, ga gaukar ga<br />
kar Svindasa, cota zarmaci xaria (r. erisT.).<br />
iKav iKav amier SeCvenebuli (akaki).<br />
gamarJoba, Sofero, mi mican mi mican<br />
can? can ai, dedasa! (galaktioni).<br />
Zils mi mivec mi<br />
vec Tavi wuTiT daGlilma (m. leb.).<br />
gadarCi maSin, rodesac gi giTxar gi giTxar<br />
Txar: Txar dGeidan me var patroni<br />
Seni (m. may.).<br />
cxadia, aseT SemTxvevebSi uniSnoba umetesad leqsis sayiroebiTaa<br />
gamowveuli _ marcvalTa raodenoba ganmsazGvreli<br />
Cans.
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
zog SemTxvevaSi uniSno variantis daniSnuleba arqauli<br />
stilis Seqmnaa. mravlad dasturdeba msgavsi formebi istoriul<br />
Temebze Seqmnil originalur Tu naTargmn literaturul ZeglebSi.<br />
am mxriv personajisa da avtoris metKveleba sxvaobas gviCvenebs.<br />
CvenTvis saintereso formebi ZiriTadad personajTa<br />
metKvelebisaTvisaa damaxasiaTebeli:<br />
Se Seib Se<br />
ib maxvili (akaki).<br />
aSot, saKvarelo, mi miTxar mi miTxar<br />
Txar, Txar manugeSe (v. b<strong>arn</strong>.).<br />
iq iqmen iq iqmen<br />
men sruliad morCili Cemi (iqve).<br />
gan ganved gan<br />
ved Cemgan, macduro boroto (iqve).<br />
asulsa Cemsa ga gaacan ga can erisTavni (g. Sar.).<br />
gvqmen gvqmen erTpirada (o. Cx.).<br />
rao, dunai, nuTu ver mi mican mi<br />
can can? can (bilin.).<br />
nestian miwaSi da damfal da<br />
mfal mkerdamde (iqve).<br />
amgvar SemTxvevebSi mravlobiTis uniSno variantebic dasturdeba:<br />
dGes scanT scanT ra, Tavadno, Cveni nebani... (g. Sar.).<br />
ras mo moves mo<br />
ves veswarT<br />
warT, warT ra dGe dagvadga (o. Cx.).<br />
viTar Se SeiZelT Se<br />
ZelT gadatana esden vaebis (iqve).<br />
aha, gadarCa, is gadarCa, kvlav gamo gamovix gamo gamovix<br />
vixsenT vix senT (iqve).<br />
msgavsi formebi mweral o. CxeiZis mxolod istoruli xasiaTis<br />
poetur nawarmoebebSi davadastureT. ori faqtoris gaTvaliswineba<br />
ueyvelia: stilis arqaizacia da frazis ritmuloba.<br />
avtorisaTvis uniSno da -i elementiani variantebi formobrivad<br />
gansxvavebuli da funqciurad identuri odenobebia, romlebic<br />
sayiroebis SemTxvevaSi Tavisuflad SeiZleba Seenacvlon erTmaneTs.<br />
es gansakuTrebiT aSkarad igrZnoba im SemTxvevaSi, roca<br />
erTsa da imave frazaSi erTi da imave zmnis paraleluri variantebia<br />
warmodgenili:<br />
gan ganved gan<br />
ved ved, ved ujmuro, Camomexsen, hoi, gan ganve gan<br />
ve vedi<br />
di (o. Cx.).<br />
gvi gviTxar gvi<br />
Txar Txar, Txar , o, gvi gviTxar gvi gviTxar<br />
Txar, Txar rame gvi gviTxar gvi<br />
Txar Txar, Txar , gvi gviTxa gvi gviTxa<br />
Txari Txa ri rame (iqve).<br />
GmerTo mi mixsen mi<br />
xsen xsen, xsen Sen da damix da<br />
mix mixse mixse<br />
seni<br />
ni, ni mxsnelo KovelTa (iqve).<br />
377
378<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
im faqts, rom uniSno variantebi frazaSi win uswrebs -i<br />
elementian variantebs, sakiTxTan dakavSirebiT raime arsebiTi<br />
mniSvneloba ar unda hqondes. es mwerlis individualuri stilis<br />
Tavisebureba Cans. aseve mwerlis individualuri stilis<br />
Taviseburebad unda miviCnioT uniSno wKvetilis gamoKenebis zogi<br />
SemTxveva al. yavyavaZis poeziaSi:<br />
mam mamcen mam cen mnaTobo... risgan gaqvs ymunva da sneuleba<br />
(a. yavy.).<br />
aw Cemda Sesazarad, garda gardage garda gardage<br />
geqec ge qec Soraelad (iqve).<br />
mo moved mo<br />
ved TagTir xSulis gulis saxebad (iqve).<br />
mas mnaTs uTxarT uTxarT ymunvani Cemni sruliad (iqve, 48) da<br />
sxva.<br />
zogJer amgvari SemTxvevebi SeiZleba gavigoT, rogorc `poeturi<br />
licencia~: mwerlisa da, gansakuTrebiT, poetisaTvis dasaSvebi<br />
Tavisufleba (SesaZlebloba), sayiroebis SemTxvevaSi gamoiKenos<br />
iseTi gramatikuli formebi, konstruqciebi, warmoTqmebi,<br />
romlebic savsebiT an Cveulebriv ar ixmareba metKvelebaSi<br />
(j. maruzo, 1960, gv. 58-59; o. axmanova, 1969, gv. 84). magram<br />
calkeuli faqtebis `poetur licenciad~ miCneva ar gvaZlevs<br />
imis uflebas, rom maTze KuradGeba ar gavamaxviloT, radgan,<br />
`poeturi licencia aris enaSi potenciurad mocemuli (magram<br />
metKvelebaSi araeralizebuli) formisa da funqciis individualuri<br />
realizacia mwerlis mier. amgvari ganmarteba aucilebels<br />
xdis, normidan (`uzusidan~) Kovelgvari `gadaxvevis~ safuZveli<br />
isev da isev enaSi veZioT. mwerali pirvelaGmomCenia am SesaZleblobisa<br />
da ara gamomgonebeli~ (b. JorbenaZe, 1980, gv. 63).<br />
amgvarad wKvetilis uniSno variantebi Tanamedrove qar-<br />
TulSi mxatvruli teqstebisTvisaa damaxasiaTebeli; prozaul<br />
nawarmoebebSi ZiriTadad personajTa metKvelebaSi gamoiKeneba da<br />
mas garkveuli stiluri daniSnuleba ekisreba.<br />
24 24....2222. 24 24 . . . zo zoga zo zoga<br />
gadad gadad<br />
dad dad subi su su subi<br />
bieq bieq<br />
eqtu eqtu<br />
turi turi<br />
ri ri III III III III piris pi pi piris<br />
ris ris ----o o o o sufiq su su sufiqsis<br />
fiq fiqsis<br />
sis sis<br />
gamovle gamo gamo gamovlenis<br />
vle vlenis<br />
nis nis piro pi pi piro<br />
roba roba<br />
baTa baTa<br />
Ta Ta Sesa Se Se Sesa<br />
saxeb saxeb<br />
xeb xeb<br />
IV Kalibis zmnaTa Sesaxeb msJelobisas gansakuTrebuli KuradGeba<br />
subieqturi mesame piris -o sufiqss mivaqcieT. -o sufiqsTan<br />
dakavSirebiT a. SaniZe SeniSnavs: `aris erTi wKeba zmne-
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
bisa, romelTac mxolobiTSi a-s nacvlad -o moudis. am zmnebis<br />
fuZe umetesad umarcvloa da Sedgeba erTi, ori an sami Tanxmovnisagan.<br />
or-TanxmovnianebSi meore, xolo sam-TanxmovnianebSi mesame<br />
SeiZleba iKos umarcvlo unisagan miGebuli v~ (a. SaniZe, 1973,<br />
gv. 430). SeniSvna sworia, magram amgvari ganmarteba ver gagvcems<br />
pasuxs kiTxvaze, Tu ratom gvaqvs -a subieqturi mesame piris<br />
niSnad iseT zmnebTan, rogoricaa gamoa-rTv rTv rTv-a, rTv Caa-cv cv cv-a, cv Se-sv sv sv-a, sv<br />
Tqv Tqv-a Tqv da sxva (Kvela maTganis fuZe uxmovnoa da bolokiduri<br />
Tanxmovani _ umarcvlo unisagan miGebuli); anda ratom gvaqvs<br />
paraleluri warmoeba -a da -o sufiqsebiT, razec a. SaniZec miuTiTebs<br />
(darga º dargo, morwKa º morwKo, miuzGa º miuzGo) (a.<br />
SaniZe, 1973, gv. 430).<br />
uxmovno fuZis mqoneoba ar aris sakmarisi piroba wKvetil-<br />
Si subieqturi mesame piris -o sufiqsis gamovlenisaTvis. umarcvlo<br />
fuZesTan erTad aucilebelia subieqturi pirveli da meore<br />
piris formebSi wKvetilis mawarmoeblad warmodgenil iqnes<br />
-e sufiqsi. amgvarad, wKvetilSi subieqturi mesame piris -o sufiqsis<br />
arsebobisaTvis ori pirobaa aucilebeli: a) saKrde saKrdeni saKrde saKrdeni<br />
ni mo-<br />
mo<br />
rfe rfema rfe rfema<br />
ma (am SemTxvevaSi martivi fuZe) un unda un<br />
da iKos umar umarcvlo<br />
umar<br />
cvlo da<br />
b) wKve wKveti wKve wKveti<br />
tilis lis ma mawar ma<br />
war warmo warmo<br />
moebe mo be beli be li _ -e e su sufiq su<br />
fiq fiqsi<br />
si. si es kanonzomierebaa.<br />
Tu am pirobaTagan erT-erTi ar aris daculi, maSin subieqturi<br />
mesame piris niSnad namKo ZiriTadSi -a sufiqsi iqneba<br />
warmodgenili:<br />
a) gvaqvs umarcvlo fuZe (saKrdeni morfema), magram namKo<br />
ZiriTads -i elementi awarmoebs:<br />
dava-b-i<br />
daa-b-i<br />
daa-b-a<br />
gavu-Sv-i<br />
gau-Sv-i<br />
gau-Sv-a<br />
v-Tqv-i<br />
Tqv-i<br />
Tqv-a<br />
b) namKo ZiriTadis mawarmoebelia -e e sufiqsi, magram saKrdeni<br />
morfema marcvlovania:<br />
gav-Tal-e<br />
ga-Tal-e<br />
ga-Tal-a<br />
ava-Sen-e<br />
aa-Sen-e<br />
aa-Sen-a<br />
Sev-krib-e<br />
Se-krib-e<br />
Se-krib-a<br />
davawer-in-e<br />
daawer-in-e<br />
daawer-in-a<br />
379
380<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
Tumca saliteraturo qarTulSi dasturdeba iseTi SemTxvevebic,<br />
roca subieqtur mesame pirs -o sufiqsi gamoxatavs,<br />
aGniSnuli ori piroba -o-s gamovlenisa ki ar aris daculi. rogorc<br />
aGvniSneT, iseTi faqtebic gvxvdeba, roca erTi da imave<br />
zmnis subieqtur mesame pirSi paralelurad -a da -o sufiqsebia<br />
warmodgenili. Cveni Semdgomi msJeloba amgvari gamonaklisebis<br />
axsnas isaxavs miznad.<br />
22224444....3333. . . . Kav Kav Kav Kav fuuuuZis ff<br />
f Zis Zis Zis Semcvel Se Se Semcvel<br />
mcvel mcvel zmnaTa zmna zmna zmnaTa<br />
Ta Ta wKveti wKve wKve wKveti<br />
tilis tilis<br />
lis lis Sesa Se Se Sesa<br />
saxeb saxeb<br />
xeb xeb<br />
Kav Kav fuZis Semcveli rogorc absoluturi, aseve relatiuri<br />
formebi wKvetilis pirveli da meore piris formebs uniSnod<br />
(resp. -i elementiT) iwarmoebs.<br />
vi-Kav-(i)<br />
i-Kav-(i)<br />
uar-v-Kav-(i)<br />
uar-Kav-(i)<br />
mesame pirSi mosaldneli i-Kv Kv Kv-a, Kv , , uar uar-Kv uar<br />
Kv Kv-a Kv formaTa nacvlad<br />
iKo iKo, iKo , uar uar-Ko uar Ko formebia normatuli. cnobilia, rom o o va va kopleqsis<br />
SerwKmis Sedegadaa miGebuli. saliteraturo qarTuli enis<br />
uZveles ZeglebSi mxolod o xmovniani formebia dadasturebuli.<br />
fonetikuri procesis safuZvelze warmoqmnili o sufiqsad iqna<br />
gaazrebuli.<br />
is faqti, rom iKo iKo, iKo , uar uar-Ko uar<br />
Ko formebSi fonetikur niadagze<br />
warmoqmnili o sufiqsad iqna gaazrebuli, aris mizezi imisa,<br />
rom kanonzomierebis ZaliT (-o gulisxmobs subieqtur I da II<br />
pirSi -e sufiqss), sasaubro enaSi Tavi iCina -e sufiqsianma<br />
formebma: uar-v-Kv-e, uar-Kv-e. amgvari formebi samwerlobo ena-<br />
Sic dasturdeba:<br />
pirvelma me uarvKve uarvKve misi debulebebi! (o. Cx.).<br />
rogorc vxedavT, istoriulad fonetikur safuZvelze mi-<br />
Gebulma amjamad normatulma subieqturi mesame piris -o sufiqsianma<br />
formam `paradigmis gasworebis~ mizniT enaSi axali formebi<br />
gaaCina. TavisTavad faqti -o-s gamovlenisaTvis sayiro pirobaTa<br />
principul dasabuTebad gvesaxeba.<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna : uarvKve tipis formebi inovaciis _ `sametKvelo<br />
licenciis~ _ faqtad unda miviCnioT: `poeturisagan~<br />
gansxvavebiT `sametKvelo licencia~
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
381<br />
KoveldGiurad uamravi raodenobiT warmoiqmneba<br />
metKvelebaSi, magram isev ugzo-ukvlod ikargvis<br />
da mxolod mciredi nawili poulobs noKier niadags<br />
gasavrceleblad da dasamkvidreblad, mxolod<br />
umciresi nawili aGmoCndeba saKovelTaod<br />
damkvidrebisaTvis sayiro monacemebis mqone da<br />
TandaTan, TiTqmis SeumCnevlad, daemKnoba enaSi,<br />
Semdeg ki aseve TandaTanobiT iwvevs manamde arsebuli<br />
Sinagani wonasworobis rGvevas, warmoqmnis<br />
Sinagan miswrafebas axali Tanafardobis dasamkvidreblad~<br />
(b. JorbenaZe, 1980, gv. 63).<br />
24 24....4444. 24 24 . . . Ca Caiiiico Ca Ca co co co ((((← Ca Caic Ca Caic<br />
icva icva<br />
va) va)<br />
) ) ti tipis ti tipis<br />
pis pis forme for for forme<br />
mebi mebi<br />
bi bi samwer sa sa samwerlo<br />
mwer mwerlo<br />
lobo lobo<br />
bo bo enaSi ena ena enaSi<br />
Si Si<br />
samwerlobo enaSi asaxva pova iseTma formebma, rogoricaa:<br />
ga gagi ga<br />
gi giSo gi (`gagiSva~), Ca Caico Ca<br />
co (`Caicva~) gamo gamoar gamo gamoar<br />
arTo ar To (`gamoarTva~) da sxva:<br />
rom ga gagi ga<br />
gi giSo<br />
So, So Cemi sulic Tan unda gagaKolo (ilia).<br />
arc mwvadi da daswo da<br />
swo da arc Samfuri (iqve).<br />
Ca Caico Ca<br />
co tanTa (vaja).<br />
dakodils xeli mo mouso mo<br />
so (r. erisT.).<br />
gamo gamoar gamo gamoar<br />
arTo arTo<br />
To mGvdels metrikuli mowmoba (e. nin.) da sxva.<br />
warmodgenili zmnebi meore Kalibisaa da, amdenad, araa mosalodneli<br />
subieqturi mesame piris niSnad -o sufiqsi. msgavsi<br />
formebi ZiriTadad XIX saukunis mweralTa enisTvisaa damaxasia-<br />
Tebeli da saliteraturo enis TvalsazrisiT aSkara dialeqtizmebia:<br />
-o Kvela SemTxvevaSi -a sufiqsis v-sTan SerwKmis Sedegia,<br />
faqti moqmedi fonetikuri procesis asaxvaa. saanalizo formaTa<br />
umarTebulobis mtkiceba subieqturi mesame piris -o sufiqsis<br />
gamovlenis pirobaTa gaTvaliswinebiTac xerxdeba: marTalia,<br />
wKvetilSi saKrdeni morfema umarcvloa, magram mwkrivis mawarmoeblad<br />
ara gvaqvs -e sufiqsi.<br />
24 24....5555. 24 24 . . . ````Se Se Sere Sere<br />
reuuuuli re li li li para pa pa para<br />
radig radigme<br />
dig digme<br />
mebi mebi<br />
bi~ bi~<br />
~ ~ wKveti wKve wKve wKveti<br />
tilis tilis<br />
lis lis warmoeeeeba warmo warmo warmo ba baSi baSi<br />
Si Si<br />
gamoiKofa zmnaTa erTi Jgufi, romelTa fuZeSi v Tanxmovani<br />
ar aris, wKvetilis I da II piris formebSi uniSnoa an -i elements<br />
dairTavs da III piris niSnad -o sufiqsi gvaqvs:
382<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
Se-v-i-pKar pKar pKar-(i) pKar<br />
Se-i-pKar pKar pKar-(i) pKar<br />
Se-i-pK pK pKr-o pK<br />
Se-v-i-pKar pKar pKar-i-T pKar<br />
Se-i-pKar pKar pKar-i-T pKar<br />
Se-i-pKr pKr pKr-es pKr<br />
msJelobiTisaTvis mravlobiTis magaliTebs mniSvneloba ara<br />
aqvs, amitom mxolobiTis formebs davemKarebiT.<br />
am tipis zmnebia:<br />
vi-grZen grZen grZen-(i) grZen<br />
vi-can can can-(i) can<br />
mova-swar swar swar-(i) swar<br />
miva-gen gen gen-(i) gen<br />
gamova-kel kel kel-(i) kel<br />
dava-mKen mKen mKen-(i) mKen<br />
Sev-Zel Zel Zel-(i) Zel<br />
i-grZen grZen grZen-(i) grZen<br />
i-can can can-(i) can<br />
moa-swar swar swar-(i) swar<br />
mia-gen gen gen-(i) gen<br />
gamoa-kel kel kel-(i) kel<br />
daa-mKen mKen mKen-(i) mKen<br />
Se-Zel Zel Zel-(i) Zel<br />
i-grZn grZn grZn-o grZn<br />
i-cn cn cn-o cn<br />
moa-swr swr swr-o swr<br />
mia-gn gn gn-o gn<br />
gamoa-kl kl kl-o kl<br />
daa-mKn mKn mKn-o mKn<br />
Se-Zl Zl Zl-o Zl<br />
subieqturi mesame piris -o sufiqsis arseboba am formebSi<br />
fonetikur safuZvelze ver aixsneba. am tipis zmnebs Zvel qar-<br />
TulSi ZiriTadad subieqturi mesame piris niSnad -a sufiqsi<br />
moudioda: Se SeipKr Se<br />
ipKr ipKr-a, ipKr , agrZn agrZn-a, agrZn , Se Seicn Se<br />
icn icn-a... icn ... -a sufiqsis -o-Ti Senacvlebas<br />
verc meoTxe Kalibis zmnaTa analogias mivawerT: amgvari<br />
ram ar momxdara am tipis (fuZekumSvad) zmnaTa did umravlesobaSi:<br />
mov-kal _ mo-kl-a; Sev-kar _ Se-kr-a, mov-xan _ mo-xn-a, gamov-xar<br />
_ gamo-xr-a...<br />
arsebiTi aris is, rom axal qarTulSi gansaxilvel zmnebs<br />
subieqtur I da II pirSi nulovani (resp. -i elementiani) warmoebis<br />
paralelurad -e sufiqsiani formebic moepovebaT: Se Sevi Se<br />
vi vi-pKar vi pKar<br />
º º Se Sevi Se Sevi<br />
vi-pKr vi pKr pKr-e, pKr , vig vigrZen vig<br />
rZen º vi vi-grZn vi<br />
grZn grZn-e, grZn , mo mova mo<br />
va va-swar va swar º mo mova mo<br />
va va-swr va swr swr-e, swr , mi miva mi<br />
va va-<br />
gen gen º º mi miva mi miva<br />
va-gn va gn gn-e, gn , ga gavi ga<br />
vi vi-can vi can can º º ga gavi ga gavi<br />
vi-cn vi cn cn-e, cn , Ca Cav-fal Ca<br />
fal º Cav Cav-fl Cav<br />
fl fl-e, fl , gamo gamova gamo<br />
va- va<br />
kel kel º º ggamo<br />
g mo mova<br />
va-kl va kl kl-e, kl , Se Sevi Se<br />
vi vi-Zel vi Zel º Se Sevi Se<br />
vi vi-Zl vi Zl Zl-e... Zl ...<br />
cad aGapKre aGapKre aGapKre xeli wKvili (s. Ciq.).<br />
Se Seic Se<br />
ic icne<br />
ne, ne moZme namdvili Turme ruseTSic gKolia (iqve).<br />
ifiqre, ifiqre bednierebaze, Tuki erT niSans mainc mi-<br />
mi<br />
vag vagneT vag neT (`sab. xel.~ #9, 1977, 110).<br />
uecrad Ca Cavef Ca<br />
vef vefle vef le Grma ZilSi (`cisk.~ #5, 1976, 17).<br />
rodis Se Seig Se<br />
ig igrZne<br />
rZne, rZne , Tu Se Seig Se<br />
ig igrZne ig rZne tato bolomdi (v. gogol.).
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
zogan raGac Cavumate, zogan raGac gamo gamovak gamo gamovak<br />
vakle vak le (g. petr.).<br />
GmerTo, sakuTar sikvdils mo momas mo<br />
mas maswre mas wre (`cisk.~ #1, 1981,<br />
62).<br />
Semaswore da da damimKne da<br />
mimKne sisxlze (s. Ciq.).<br />
am formebSi gvaqvs is orive piroba, romelic aucilebelia<br />
mxolobiTi ricxvis mesame subieqtur pirSi -o sufiqsis gamovlenisaTvis:<br />
umarcvlo fuZe da wKvetilis mawarmoebeli -e sufiqsi.<br />
amgvarad, enaSi arsebuli paradigmis gverdiT CamoKalibda<br />
axali paradigma:<br />
Sevi-pKar pKar pKar-(i) pKar<br />
Sei-pKar pKar pKar-(i) pKar<br />
Sei-pKr pKr pKr-a pKr<br />
º<br />
º<br />
º<br />
Sevi-pKr pKr pKr-e pKr<br />
Sei-pKr pKr pKr-e pKr<br />
Sei-pKr pKr pKr-o pKr<br />
meore, gviandeli, paradigmis mesame piris forma farTod<br />
gavrcelda da daiyira winamorbedi paradigmis Sesabamisi formis<br />
adgili (Tumca dialeqtebSi, da zogJer saliteraturo enaSic,<br />
Jer kidev SemogvrCa -a sufiqsiani formebi), rac ar momxdara<br />
pirveli da meore piris formaTa SemTxvevaSi. amgvarad miviGeT<br />
dGeisaTvis normatuli paradigma:<br />
Sevi-pKar pKar pKar-(i) pKar<br />
Sei-pKar pKar pKar-(i) pKar<br />
Sei-pKr pKr pKr-o pKr<br />
romelsac pirobiTad Sereuli paradigma SeiZleba vuwodoT.<br />
amiT gasagebi xdeba, Tu ratom aris -o subieqturi mesame piris<br />
niSnad im SemTxvevaSi, roca pirvel da meore pirSi wKvetilis<br />
mawarmoeblad ara gvaqvs -e sufiqsi.<br />
Tu Se SevipKar Se<br />
vipKar vipKar, vipKar , ga gavi ga<br />
vi vican<br />
can... can ... zmnaTa SemTxvevaSi pirveli Kalibis<br />
formaTa paralelurad meoTxe Kalibis formebi CamoKalibda,<br />
dasturdeba sapirispiro movlenac _ meoTxe Kalibis formis paralelurad<br />
pirveli Kalibis formis gaCena: Zvel qarTulSi Se SeZ- Se<br />
le leba le leba<br />
ba zmnis wKvetilis formebi IV KalibiT iwarmoeboda:<br />
ra saTvis Cuen ver Se SeuZ Se<br />
uZ uZleT<br />
leT gankurnebad mas? (m. DE,<br />
17, 19).<br />
kacman aman [iwK]o SÀnebad d[a ver Se Se]uZ Se<br />
uZ uZlo<br />
lo aGs[r]ulebad<br />
(l. C 14, 30).<br />
383
384<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
paradigma aseT saxes iGebs:<br />
Seu-Zl Zl Zl-e Zl Seu-Zl Zl Zl-e-T Zl<br />
Seu-Zl Zl Zl-e Zl Seu-Zl Zl Zl-e-T Zl<br />
Seu-Zl Zl Zl-o Zl Seu-Zl Zl Zl-es Zl es<br />
dGevandeli normatuli paradigmis (SeviZel _ SeiZel _<br />
SeiZlo) mesame piris forma Zveli viTarebis asaxvaa, IV Kalibis<br />
paradigmidanaa aGebuli. I da II piris formebi gviandelia, II Kalibisaa:<br />
Sevi-Zel Zel<br />
Sei-Zel Zel<br />
Sei-Zl Zl Zl-o Zl<br />
Se SevipKar Se<br />
vipKar º Se SevipKre Se vipKre tipis formebi paralelur variantebs<br />
warmogvidgens rogorc I da II pirSi, aseve III pirSic (Tumca I<br />
Kalibis III piris forma amjamad iSviaTia,: ufro damaxasiaTebeli<br />
iKo XIX saukunis mweralTa enisaTvis):<br />
eg aris svimon mefe, Se SeipKariT<br />
Se<br />
ipKariT ipKariT! ipKariT (iakobi).<br />
da cas mi miapKre mi<br />
apKre fiqrebi wrfeli (s. Ciq.).<br />
xelni aGapKra aGapKra, aGapKra aGapKra moiwoda zecisa Zalni (r. erisT.).<br />
igi dadianis Txovnas siamaKiT mo moepKra mo<br />
epKra (iakobi).<br />
SiSma Se SeipKro Se<br />
ipKro solomoni (d. kld.).<br />
ratom Se SegipKro Se<br />
gipKro aseTma azrma? (v. b<strong>arn</strong>.).<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna : aq warmodgenil, magaliTebs vimowmebT saq. ssr<br />
mecnierebaTa akademiis <strong>enaTmecnierebis</strong> <strong>instituti</strong>s<br />
qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis sadokumentacio<br />
fondidan.<br />
sxvagvaria mdgomareoba ga gama ga gama<br />
maqer ma qer º º ga gamaq ga<br />
maq maqre<br />
re, re , mi miva mi<br />
va vagen va gen º mi mivag mi<br />
vag vagne<br />
ne, ne ,<br />
ga gavi ga<br />
vi viZer vi Zer º º ga gaviZ ga<br />
viZ viZre viZre<br />
re, re , Se Sevi Se<br />
vi viZel Zel º º Se SeviZ Se<br />
viZ viZle viZ le tipis zmnebTan, romelTa<br />
I da II piris formaTa paraleluri warmoeba dasturdeba axal<br />
qarTulSi:<br />
momkal, ga gama ga<br />
ma maqer ma qer (ilia).<br />
aq aqre aq<br />
re sanTeli, aq aqre aq<br />
re re, re me mainc avanTeb mas (y. lomT.).<br />
bolos mi miva mi<br />
va vage<br />
geniT<br />
niT, niT magram dilas aqeT ki vdevT (p. kakab.).
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
ver Se Sevig Se<br />
vig vigne vigne<br />
ne, ne ra sisulele Cavidine (`komunisti~, #22,<br />
1982, 3).<br />
ga gavi ga<br />
vi viZer vi Zer xanJali (ilia).<br />
dambaCac ga gaviZ ga<br />
viZ viZre viZ re welidam (iqve).<br />
dagKurebdi, veGar ga gavZel ga el el, el loKiT kocna me mogpare<br />
(ilia).<br />
saxlSi ver ga gasZle ga<br />
sZle sZle da damiyleqdi (ek. gab.).<br />
I Kalibis III piris forma ver davidastureT (gaaqr-a, gaiZr-a,<br />
miagn-a, gaZl-a), IV Kalibisa ki _ Cveulebrivia: gaaqro, gaiZro,<br />
miagno, gaZlo:<br />
sad ga gaaq ga<br />
aq aqro aq ro amdeni kalmaxi, kacma ar icoda (g. wereT.).<br />
iago ukan gadaxta da ga gaiZ ga gaiZ<br />
iZro iZ ro xanJali (a. Kazb.).<br />
pepiam siaruli veGar SeZlo SeZlo (ilia).<br />
melam Citis budes mi miag mi miag<br />
agno ag no (iakobi).<br />
amdenad, am zmnaTa I Kalibis paradigma (Cveni masalis mixedviT)<br />
naklulia, IV Kalibisa ki _ sruli:<br />
gava-qer-(i)<br />
gaa-qer-(i)<br />
º<br />
º<br />
gava-qr-e<br />
gaa-qr-e<br />
gaa-qr-o<br />
amitom, IV Kalibis paradigmis III piris forma kisrulobs I Kalibis<br />
paradigmis Sesabamisi wevris rolsac: Se Sevi Se<br />
vi viZel vi Zel _ Se SeiZel Se<br />
Zel _<br />
Se SeiZ Se<br />
iZ iZlo<br />
lo; lo am SemTxvevaSic `Sereuli paradigma~ warmoiqmneba.<br />
24 24....6666. 24 24 . . . da davde da davdevi<br />
vde vdevi<br />
vi vi º º º º davde da da davde<br />
vde vde tipis ti ti tipis<br />
pis pis para pa pa para<br />
rale rale<br />
lelur lelur<br />
lur lur<br />
forma for for forma<br />
maTa maTa<br />
Ta Ta Sesa Se Se Sesa<br />
saxeb saxeb<br />
xeb xeb<br />
qarTuli enis ganmartebiTi da orTografiuli leqsikonebi<br />
(qegl; v. Tofuria, i. gigineiSvili, 1998) paralelur, kanonzomier<br />
formebad warmogvidgens debs debs zmnis wKvetilis mesame pirSi<br />
dadva º dado formebs.<br />
samecniero literaturaSi aGniSnulia, rom `axali qarTulis<br />
dialeqtebSi gansakuTrebiT gavrcelebulia v-sa (umetesad<br />
← …) da aa-s<br />
a SerwKma, romelic o-s iZleva (Tva Tva Tvali Tva li → To Toli To Toli<br />
li, li ,<br />
385
386<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
cxva cxvari cxva ri → cxo cxori cxo cxori<br />
ri, ri , gval gvalva gval<br />
va → gol golva gol golva<br />
va, va , su suams su ams → soms soms... soms soms ... id idva id va →<br />
ido ido da sxva (i. imnaiSvili, 1971, gv. 137). mosazrebis Tanaxmad<br />
da dado da<br />
do dialeqturi variantia da dadva da<br />
dva formisa. am zmnis wKvetilis<br />
I da II piris formad da davde da<br />
vde vdevi vde vi _ da dade da<br />
de devi de vi ivaraudeba. amgvarad,<br />
paradigma aseT saxes iGebs:<br />
dav dav-dev dav dev dev-i dev<br />
da da-dev da<br />
dev dev-i dev<br />
da da-dv da<br />
dv dv-a dv a → da da-do da do<br />
da, amdenad, iKo iKo zmnis gverdiT dgeba. amgvari Tvalsazrisis<br />
mixedviT, saliteraturo enaSi dadasturebuli da davde da<br />
vde vde-da vde da dade da de<br />
formebi (Seni xaTriT gavwire Tavi da da davde da<br />
vde sicocxle sasworze<br />
_ o. iosel.; qudi mand da dade da<br />
de da Sen aq daJeq _ n. Siuk. ...) kvalificirdeba<br />
rogorc da davde da<br />
vde vdevi<br />
vi, vi , da dade da<br />
de devi de vi formaTa fonetikuri, vmokvecili,<br />
variantebi. vfiqrobT, SeiZleba sakiTxi dazustdes:<br />
gansaxilvel zmnaSi Zireulad d-s gamoKofen (<strong>arn</strong>. Ciqobava,<br />
1938, gv. 270). e da davde da vde formaSi -ev ev formantis Tanxmovanmokvecili<br />
variantia, magram amjamad igi wKvetilis mawarmoeblad gaiazreba<br />
iseve, rogorc im zmnebSi, romlebic safuZvlad daedo IV<br />
Kalibs. Tavdapirvelad fonetikur niadagze warmoqmnili o (dad-<br />
va → dad-o) aseve subieqturi mesame piris niSnad iqna gaazrebuli;<br />
amdenad, Zveli (I Kalibis) paradigmis gverdiT axali (IV Kalibis)<br />
paradigma CamoKalibda:<br />
dav-dev dev dev-(i) dev<br />
da-dev dev dev-(i) dev<br />
da-dv dv dv-a dv<br />
Sdr.: ava ava-gev ava<br />
gev<br />
aa aa-gev aa<br />
gev<br />
aa aa-gv aa<br />
gv gv-a gv<br />
º<br />
º<br />
º<br />
dav dav-d-e dav<br />
da da-d-e da<br />
da da-d-o da<br />
ava ava-g-e ava<br />
aa aa-g-e aa<br />
aa aa-g-o aa<br />
Tu meore SemTxvevaSi amosavali (I Kalibis) paradigma istoriis<br />
kuTvnilebaa, da davde da<br />
vde vdevi vde vi º º da davde da vde zmnam orive Kalibis paradigma<br />
Semogvinaxa da paralelur, Tanabaruflebian formebad gvevlineba.<br />
da dadva da<br />
dva º da dado da<br />
do paralelur formaTa gamoKenebas erTsa da imave<br />
mweralTan zogJer stiluri elferi dahkravs:<br />
gigom wigni magidaze da dasdva da<br />
sdva (d. kld.).<br />
gigom amis gamo gada gadasdo gada sdo wasvla (iqve).
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
o xmovnis asonansi Cans meore SemTxvevaSi gada gadasdo gada sdo formis xmarebis<br />
mizezi (saerTod, bgerweris sakiTxebi d. kldiaSvilis<br />
prozaSi sagangebo KuradGebas iqcevs).<br />
rac iTqva subieqturi mesame piris paralelur formaTa<br />
Sesaxeb, igive daskvna unda gavrceldes maTi Sesabamisi pirveli<br />
da meore subieqturi piris formaTa mimarTac: da davde da<br />
vde vdevi vde vi º º º da-<br />
da<br />
vde vde, vde , da dade da dade<br />
devi de vi º º da dade da<br />
de aseve kanonzomieri, Tanabaruflebiani formebia<br />
(qarTuli enis ganmartebiT da orTografiul leqsikoneb-<br />
Si, samwuxarod, subieqturi I da II piris paraleluri formebi<br />
araa warmodgenili, sayiroebas ki vgrZnobT).<br />
24 24....7777. 24 24 . . . darga dar dar darga<br />
ga ga º º º º darrrrgo da da da go go go tipis ti ti tipis<br />
pis pis para pa pa para<br />
rale rale<br />
lelu lelu<br />
luri luri<br />
ri ri forme for for forme<br />
mebi mebi<br />
bi bi<br />
samecniero literaturaSi aGniSnulia, rom subieqturi mesame<br />
piris formebs paralelurad, -a da -o sufiqsebiT, iwarmoeben<br />
Semdegi zmnebi: dar darga dar ga º dar dargo dar<br />
go go, go , morwKa º º morwKo morwKo, morwKo<br />
, mi miuzGa mi<br />
uzGa º<br />
º<br />
mi miuzGo mi<br />
uzGo uzGo, uzGo , da daar da daar<br />
arTa ar Ta º da daar da<br />
ar arTo ar To (a. SaniZe, 1973, gv. 430; a. oniani,<br />
1978, gv. 60). amaT rigSi unda Cadges: momka º momko, ganerTxa º<br />
ganerTxo, damwKsa º damwKso, dauxSa º dauxSo, daixrCva º daixrCo...<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna am or ukanasknel SemTxvevaSi paralelizmi pirvel<br />
seriaSicaa dadasturebuli: da daux da<br />
ux uxSavs<br />
Savs º da daux da<br />
ux uxSobs<br />
Sobs, Sobs ,<br />
da daix da<br />
ix ixrCve ixrCve<br />
rCveba rCve ba º da daix da<br />
ix ixrCo<br />
rCoba<br />
ba. ba . -o sufiqsiani wKvetili<br />
-ob ob ob TemisniSnian formaTa Sesabamisadaa miCneuli.<br />
I seriis formaTa paralelizmi ar Cans ganmsazGvreli<br />
da daux da<br />
ux uxSa ux Sa º da daux da<br />
ux uxSo<br />
So,<br />
, da daix da<br />
ix ixrCva ix rCva º da daix da<br />
ix ixrCo ix rCo<br />
paralelur formaTa arsebobisa. aqac wKvetilis<br />
warmoebis TaviseburebasTan gvaqvs saqme, es zmnebi<br />
gansaxilvel zmnaTa rigSi dgeba...<br />
subieqtur mesame pirSi paralelur formaTa arsebobis axsna<br />
-a da -o sufiqsTa Tavisufali monacvleobiT gayirdeba (Sdr.<br />
a. oniani, 1978, gv. 60). dar darga dar dar ga da dar dargo dar dar go sxvadasxva paradigmis wevrebia:<br />
-a sufiqsiani II Kalibis formaa, -o sufiqsiani _ IV Kalibisa:<br />
dav-rg rg rg-i rg<br />
da-rg rg rg-i rg<br />
da-rg rg rg-a rg<br />
º<br />
º<br />
º<br />
dav-rg rg rg-e rg<br />
da-rg rg rg-e rg<br />
da-rg rg rg-o<br />
rg<br />
387
388<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
samwerlobo enaSi Kvela forma dasturdeba:<br />
me gadmo gadmovrgi<br />
gadmo vrgi miwaze Kvavili (y. lomT.).<br />
ukrainaSi gada gadargi gada rgi leqsi da moaSene qarTuli baGi (s.<br />
Ciq.).<br />
kacad maSin xar saqebi, Tu es wesi wesad darge darge (ilia).<br />
vazi gadmorga gadmorga (qegl).<br />
erTxel bavSvobisas mamas surda SeefurCqna vardis<br />
patara Cirgvebi, romlebic dargo dargo amaswinaT Tavis baG-<br />
CaSi (iakobi).<br />
subieqturi mesame piris -a da -o sufiqsiani formebi samwerlo<br />
enaSi TiTqmis Tanabari sixSiriT gvxvdeba; es faqti<br />
`qarTuli enis ganmartebiT leqsikonSic~ iCens Tavs: rg Ziris<br />
Semcvel zmnebTan wKvetilis formebi warmodgenilia rogorc -a,<br />
iseve -o sufiqsiT: dar darga dar darga<br />
ga, ga , gada gadarga gada<br />
rga rga, rga , mi miar mi<br />
ar arga arga<br />
ga, ga , gadmo gadmorga gadmo<br />
rga rga, rga , Semo Semorga Semo<br />
rga rga, rga ,<br />
gada gadaur gada gadaur<br />
urga<br />
ga _ _ Semo Semoar Semo<br />
ar argo<br />
go,<br />
, Ca Cargo Ca<br />
rgo rgo, rgo , war wargo war<br />
go go, go , Se Sergo Se<br />
rgo rgo, rgo , da daur da<br />
ur urgo<br />
go, go , wa waur wa<br />
ur urgo urgo<br />
go. go<br />
mdgomareoba TiTqmis aseTivea am tipis sxva zmnaTa SemTxvevaSic:<br />
awKa awKa, awKa , dawKa dawKa, dawKa , auwKa auwKa, auwKa , mi miiwKa mi miiwKa<br />
iwKa, iwKa magram aiwKo aiwKo, aiwKo , amowKo amowKo, amowKo , gamo gamouwKo gamo gamouwKo<br />
uwKo... uwKo ...<br />
mo momka mo<br />
mka mka, mka , gada gadamka gada gadamka<br />
mka, mka , mo moum mo<br />
um umka<br />
ka, ka magram da damko da damko<br />
mko, mko , mo moim mo<br />
im imko<br />
ko, ko , mo moum mo<br />
um umko<br />
ko... ko ...<br />
vfiqrobT, gansaxilvel zmnaTa subieqturi mesame piris paralelur<br />
formaTa arsebobas -a da -o sufiqsebiT amgvari axsna<br />
unda mieces Kvela SemTxvevaSi.<br />
22224444....8888. . . . Se SevatKve Se SevatKve<br />
vatKve vatKve º º º º SevatKe Se Se SevatKe<br />
vatKe vatKe tipis ti ti tipis<br />
pis pis forma for for forma<br />
maTa maTa<br />
Ta Ta Sesa Se Se Sesa<br />
saxeb saxeb<br />
xeb xeb<br />
aris erTi Jgufi zmnebisa, romlebic wKvetilis mxolobiTi<br />
ricxvis I da II da mravlobiTi ricxvis Kvela piris formaSi paraleluri<br />
variantebiT warmogvidgeba. paralelizms fuZis bolokiduri<br />
-v v Tanxmovnis qona-arqona Seapirobebs: da davax da<br />
vax vaxrCve vax rCve º<br />
da davax da<br />
vax vaxrCe<br />
rCe, rCe , Se SevatKve Se<br />
vatKve º Se SevatKe Se<br />
vatKe vatKe, vatKe , da davam da davam<br />
vamxve vam xve º º º da davam da davam<br />
vamxe<br />
xe, xe , mo movawKve mo<br />
vawKve º º<br />
º<br />
mo movawKe mo<br />
vawKe vawKe, vawKe , gamo gamova gamo gamova<br />
vacxve va cxve º º ga gamova ga<br />
va vacxe<br />
cxe... cxe ...<br />
gaxsoms erTxel abanoSi kinaGam hauzSi da damax da<br />
max maxrCe<br />
rCe? rCe<br />
(a. cag.).<br />
da daax da<br />
ax axrCveT ax rCveT Cqara! (g. Sarv.).<br />
da daem da<br />
em emxe em Zirsa, daaxale miwasa Subli (o. Cx.).<br />
da daem da<br />
em emxe<br />
xe, xe kalo daloce (s. Ciq.).<br />
Sen mo moawKe mo<br />
awKe mkiTxavisagan wamlis motana (v. b<strong>arn</strong>.).
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
me ki ubralod ar msurs gagSorde, rogorme ucxod mo-<br />
miwKve miwKve miwKve bolo (s. Ciq.).<br />
da daacxeT da<br />
cxeT lavaSebi? (v. b<strong>arn</strong>.).<br />
puric gamo gamoacxves<br />
gamo cxves (s. SanS.).<br />
`Tanamedrove qarTuli saliteraturo enis normebis~ mixedviT,<br />
fuZiseuli v daculi unda iqnes `namKo ZiriTadis mxoloobiTi<br />
ricxvis I da II da mravlobiTi ricxvis Kvela piris<br />
formebSi im zmnebSi, romlebic TurmeobiT pirvelSi (kiTxvaze:<br />
ra uqnia?) v bgeras warmogvidgenen fuZeSi~ (normebi, 1970, gv.<br />
15). am wesis Sesabamisad marTebulia formebi: da davax da<br />
vax vaxrCve<br />
rCve, rCve , Se- Se<br />
vatKve vatKve, vatKve , da davam da davam<br />
vamxve<br />
xve, xve , mo movawKve mo<br />
vawKve vawKve, vawKve , gamo gamova gamo<br />
va vacxve<br />
cxve, cxve , da davaT da<br />
vaT vaTvre vaTvre<br />
vre, vre , ga gaval ga<br />
val valxve<br />
xve, xve , da-<br />
vas vasve vas vasve<br />
ve, ve , mi mivan mi<br />
van vandve<br />
dve, dve , viGrZve GrZve GrZve,<br />
, da daval da<br />
val valtve val tve da sxva.<br />
Kvela warmodgenili zmna IV Kalibisaa da Sesabamisad subieqtur<br />
mesame pirSi -o sufiqsi aqvs. fuZiseuli v subieqtur mesame<br />
pirSi ar Cans. es faqti da isic, rom Kvela maTgani -ob ob TemisniSniani<br />
zmnaa, ris gamoc v I seriis formebSic ar aris warmodgenili,<br />
gaxda mizezi da davax da<br />
vax vaxrCe<br />
rCe,<br />
, Se SevitKe Se<br />
vitKe tipis formaTa gaCenisa<br />
_ analogiis moqmedeba aSkaraa.<br />
es zmnebi interess sxva mxrivac aGZravs: rogorc aGvniSneT,<br />
subieqturi mesame piris mxolobiT ricxvSi -o sufiqsi gvaqvs, v<br />
gauCinarebulia. sakiTxis orgvarad dasma aris SesaZlebeli: a) o<br />
subieqturi mesame piris -a sufiqsisa da fuZiseuli v Tanxmovnis<br />
SerwKmis Sedegia da b) fuZiseuli v ikargeba momdevno -o sufiqsis<br />
win. Cven sarwmunod da damaJereblad migvaCnia mosazreba,<br />
romlis mixedviTac `qarTulSi arsebuli formebi aoristisa, sadac<br />
I da II pirSi zmnis fuZeSi v v gvaqvs, xolo III pirSi ki igi ar<br />
Cans S3-is o-s win (an kavSirebiTis -o-s win), va va-s va an ve ve-s ve SerwKmaze<br />
ki ar migviTiTeben, aramed imaze, rom v-s uyirs o-s win ga-<br />
Zleba. v ufro Zlebs o-s win, Tu mas xmovani uZGvis win. aq<br />
gvaqvs Tavisufali varirebis SemTxvevebi~ (b. gigineiSvili, z. sarJvelaZe,<br />
1973, gv. 83). am mosazrebas mxars uyers is faqti, rom<br />
gansaxilvel zmnaTa saKrdeni Zireuli morfema Kvela SemTxvevaSi<br />
umarcvloa da wKvetili -e sufiqsiT iwarmoeba, rac TavisTavad<br />
pirobaa subieqturi mesame piris -o sufiqsis gamovlenisa. warmodgenil<br />
mosazrebasTan dakavSirebiT dazustebas moiTxovs debuleba,<br />
rom `/v/ fonemis momdevno poziciaSi arc erT SemTxveva-<br />
Si ar dasturdeba /o/, aq KovelTvis /-a/ aris warmodgenili: Sv-a,<br />
389
390<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
ga-uSv-a, da-wv-a (man is) da sxv.~ (a. oniani, 1978, gv. 59). v ki ar<br />
gansazGvravs -o-s gamovlenas, aramed -o-s arseboba ganapirobebs<br />
v-s Kofna-arKofnas am tipis zmnaTa subieqturi mesame piris<br />
formebSi.<br />
22224444....9999. . . . Ta Tavi Ta Tavi<br />
vise vise<br />
sebu sebu<br />
bure bure<br />
reba reba<br />
ba ba uambobs uam uam uambobs<br />
bobs bobs zmnis zmnis zmnis zmnis wKveti wKve wKve wKveti<br />
tili tili<br />
lissss li formi for for formi<br />
misa misa<br />
sa sa<br />
subieqturi mesame piris -o sufiqsis gamovlenis erT-erTi<br />
piroba umarcvlo fuZis mqoneobaa. iseT SemTxvevaSi, rogoricaa<br />
uam uambo uam uambo<br />
bo, bo , es piroba darGveuli Cans: saKrdeni Zireuli morfema am<br />
SemTxvevaSi marcvlovania: amb amb (← ambav). am zmnis `sawKisia `mboba~.<br />
mosalodneli iKo `amboba~, radganac nawarmoebia `ambav~<br />
sitKvisagan (romlis ukanaskneli Tanxmovani dakargulia bagismieri<br />
Tanxmovnebis mezoblobaSi: vambv-ob), magram a qcevis niSnad<br />
iqna gagebuli da sawKisSi CamoSorda~ (a. SaniZe, 1973, gv. 31).<br />
TiTqosda moulodnelia qcevis niSnis momdevno xmovnis (v-u-ambe)<br />
qcevis niSnadve gaazreba (saobieqto qcevis u prefiqsis momdevnod<br />
neitraluri qcevis a prefiqsad miCneva fuZiseuli xmovnisa),<br />
radgan erTi da imave rangis ori morfema ar SeiZleba iqnes<br />
warmodgenili formaSi.<br />
magram es mainc sagangebo SemTxvevaa da bevri ram axsnas moiTxovs:<br />
pirian formebSi a ueyvelad fuZiseulad gaiazreba:<br />
u-amb-ob-s, u-amb-o, u-amb-ia...<br />
amgvari Ziris mqone zmnebma wKvetili III KalibiT unda iwarmoos:<br />
v-u-amb amb amb-e amb<br />
u-amb amb amb-e amb<br />
da Sesabamisad III piris forma unda iKos u-amb amb amb-a. amb msgavsi formebi<br />
xalxur poeziaSi dasturdeba:<br />
`dadeq, nafoto, miambe megobris SemonaTvali;<br />
dadga nafotma mi mimam mi mimam<br />
mamba<br />
ba... ba ... (xalx.). teqsti xizabavraSia Cawerili,<br />
Tumca ZiriTadad o sufiqsiani variantia gavrcelebeli:<br />
uamb uamb-o. uamb<br />
SeiZleba amgvari varaudis daSvebac: -o fuZiseuli v Tanxmovnis<br />
subieqturi mesame piris -a sufiqsTan SerwKmis produq-<br />
tia: mi miam mi<br />
am ambo am bo ← mi miambva mi mbva mbva. mbva Semdeg moxda o sufiqsTan gaazreba.
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
namKo ZiriTadis -e formanti da subieqturi mesame piris -o<br />
saKrden morfemad umarcvlo Zirs varaudobs. es gaxda mizezi<br />
amb amb amb Ziriseuli a xmovnis araZireuli gaazrebisa.<br />
22224444....10 10 10. 10.<br />
. . val val val val zmnis zmnis zmnis zmnis wKveti wKve wKve wKveti<br />
tilis tilis<br />
lis lis forma for for forma<br />
maTa maTa<br />
Ta Ta Sesa Se Se Sesa<br />
saxeb saxeb<br />
xeb xeb<br />
wKvetilis warmoebis Cven mier ganxilul KalibebSi ver<br />
Tavsdeba da Tavisebur viTarebas gviCvenebs val val zmna, romlis Sesaxebac<br />
sagangebod gvinda vimsJeloT.<br />
aGniSnuli zmna fuZemonacvlea. sxvadasxva mwkrivSi sxvadasxva<br />
fuZea gamoKenebuli: val val _ ved ved/ ved vid vid _ di (a. SaniZe, 1973, gv.<br />
506). `meore seriis formebi ved ved-vid ved vid fuZezea daKrdnobili.<br />
amaTgan ved ved ved I-lisa da me-2 piris formebs awarmoebs [da brZanebiTisasac,<br />
magram ukanaskneli forma Zalian daSorebulia pirvan-<br />
dels: mo-ved → mo-ed-(i) → mo-di]. me-3 piris forma da ori<br />
sxva mwkrivisa ki vid vid vid fuZes iKenebs (romelic variantia vedisa):<br />
movide, movidi~ (iqve, gv. 507).<br />
gansaxilveli zmna ramdenime Taviseburebas avlens:<br />
1. ved ved/ ved vid erTaderTi fuZea, romelmac meore seriis formebSi<br />
subieqturi meore piris niSnad x- prefiqsi Semogvinaxa:<br />
mo-x-ved(i), mo-x-vid-e. miuTiTeben, rom am prefiqsis Semonaxvisa-<br />
Tvis SesaZloa fonetikur garemocvas SeewKo xeli (i. qavTaraZe,<br />
1954, gv. 170). es varaudi imasac gulisxmobs, rom gamoricxuli<br />
ar aris x- prefiqsis Semonaxvis xelisSemwKobi sxva faqtorebis<br />
arsebobac (Koveli SemTxvevisaTvis, kiTxvaze _ imave fonetikur<br />
garemocvaSi sxva zmnasTan ratom ar Semogvenaxa x- prefiqsi _<br />
pasuxi gasacemia).<br />
2. saerTod, zmnis fuZiseuli e xmovani sxvadasxva Jgufis<br />
zmnasTan sxvadasxvagvar Tvisebas avlens: a) Kvela mwkrivis formebSi<br />
ucvleladaa warmodgenili: vwer-vwere-miweria, vZerwavvZerwe-miZerwavs...<br />
b) I seriis formebSi dadasturebul e xmovans<br />
II seriis formebSi i i xmovani enacvleba vdrek-vdrike, vgrex-vgrixe...<br />
g) erTi tipis zmnebSi fuZiseuli e mxolod wKvetilis I da<br />
II piris formebSia warmodgenili; imave mwkrivis III pirisa da<br />
sxva mwkrivTa formebSi fuZe nulovani gaxmovanebiTaa warmodgenili:<br />
gavyeri-gayeri-gayra, yris, gayras... fuZeSi e xmovnis Semcveli<br />
Kvela zmna zemowarmodgenili sami Jgufidan romelime<br />
391
392<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
erT-erTs miekuTvneba. gamonakliss qmnis mxolod ved ved zmna. es<br />
es<br />
er erTa er<br />
Ta Tader<br />
derTi der Ti fu fuZea fu<br />
Zea Zea, Zea , sa sadac sa dac xmo xmovan xmo<br />
van vanmo<br />
monac<br />
nacvle<br />
vleoba vle ba ee/<br />
e<br />
i i i er erTi er Ti mwkri mwkrivis mwkri<br />
vis<br />
for formeb for formeb<br />
mebSi meb Si xde xdeba xde<br />
ba ba: ba I da II piris formebSi e gaxmovanebiTaa warmodgenili,<br />
III pirs formaSi _ i gaxmovanebiT:<br />
wa-ved ved ved-(i) ved<br />
wax-ved ved ved-(i) ved<br />
wa-vid id id-a id<br />
wa-ved ved ved-i-T ved<br />
wax-ved ved ved-i-T ved<br />
wa-vid vid vid-nen vid<br />
e/ i xmovanTmonacvleoba fonetikur niadagze ixsneba: xdeba<br />
nawilobrivi reduqcia (b. JorbenaZe, 1980, gv. 145). axal qar-<br />
TulSi es erTaderTi SemTxvevaa I Kalibis zmnebTan, roca saKrdeni<br />
morfemiseuli xmovani amgvar cvlilebs ganicdis (Zvel<br />
qarTulSi u xmovnian Zireul morfemebSi msgavsi SemTxvevebi<br />
dasturdeba: v-Tqu _ Tq…-a, v-su _ s…-a...). ved ved/ ved vid zmna am<br />
mxrivac gamonakliss qmnis. gamonaklisis wesis farglebSi moqceva<br />
dialeqtebma cada: ayarulsa da imerxeulSi am zmnis paradigma<br />
aseT saxes iGebs:<br />
(we)-ved ved ved-i ved<br />
(wax)-ved ved ved-i ved<br />
(we)-vd vd vd-a vd<br />
saKrdenma morfemiseulma xmovanma sruli reduqcia ganicada.<br />
Sdr.:<br />
gav-yer yer yer-i yer<br />
ga-yer yer yer-i yer<br />
ga-yr yr yr-a yr<br />
sxva amgvari SemTxveva ar dadasturda.<br />
3. rogorc cnobilia, warTqmiTi brZanebiTi meore pirisa<br />
wKvetilis formebs iKenebs: ga gaake ga ke keTe<br />
Te!<br />
! da dawe da dawe<br />
were<br />
re!<br />
! ga gaiqe ga qe qeci<br />
ci...<br />
... Zvel qar-<br />
TulSi wKvetilis II piris sruli forma gamoiKeneboda brZanebi-<br />
Tis gamosaxatavad am zmnasTanac, rac axal qarTulSic iCens<br />
Tavs arqaizmis saxiT: `gan gan ganve<br />
vedi ve di Cemgan, ho, macTuro, sulo boroto!~<br />
(n. bar. 286); magram, rogorc miuTiTeben, amjamad brZanebi-<br />
Tis ZiriTadi formaa gad gad-i, gad<br />
, wa wa-di wa<br />
di (a. SaniZe, 1973, gv. 177).<br />
es faqti samecniero literaturaSi amgvarad ixsneba: `ved<br />
1-li da me-2 piris formebs awarmoebs (da brZanebiTisasac, mag-
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
ram ukanaskneli forma Zalian daSorebulia pirvandels: mo-ved<br />
→ mo-ed-(i) → mo-d(i)~... (iqve, gv. 507). amgvar axsnas ramdenime<br />
winaaGmdegoba axlavs:<br />
a) mo mo-di mo<br />
di formaSi i imave rigis elementad gaiazreba, rac<br />
mov mov-kal mov kal kal-(i) kal tipis zmnebTan gvaqvs. I Kalibis formebSi -i elementi<br />
nulTan monacvlea. axal qarTulSi es (nulTan monacvleoba<br />
-i elementisa) swored brZanebiTis formebSi xdeba ZiriTadad<br />
(ix. $ 11). mo modi mo di forma Cveulebriv i-s gareSe ar gvxvdeba. am<br />
mxriv es -i ufro meore Kalibis zmnebTan damowmebul -i elements<br />
esadageba, Tu, ra Tqma unda, misi gamonawerveba saerTod<br />
SesaZlebelia.<br />
b) ufro arsebiTi xasiaTis dabrkolebad gveCveneba is faqti,<br />
rom zmnuri fuZis gamartivebisas cveTa, mokveca Cveulebriv<br />
bolokidur pozicias exeba. mosalodneli iKo swored amgvari<br />
cvlileba (Sdr.: wavgrZeldi da wa wave wa<br />
ve grZelad _ vefx. 445). ved ved/ ved<br />
vid fuZiseuli v-s dakargvis SemTxvevebi Zvel qarTulSic dasturdeba<br />
(i. qavTaraZe, 1954 ) da qarTul dialeqtebSic (Zv.<br />
qarT.: mo moed mo<br />
ed da Semomideg _ l, C. 18, 22; kaxuri, fSauri: mo moi- mo<br />
da da...), da<br />
magram sagulisxmoa is, rom v Kvela SemTxvevaSi mo zmniswinis<br />
momdevno poziciaSi uCinardeba, a-xmovnian zmniswinTa momdevnod<br />
SenarCunebulia; Tu mainc davuSvebT amgvar SesaZleblobas<br />
(mo mo mo zmniswinian formaTa analogiad miviCnevT sxva zmniswinian<br />
formebSi v-s dakargvas), auxsneli dagvrCeba mo mo-ed mo<br />
ed ed-(i) ed<br />
formaSi e-s dakargva _ saamiso fonetikuri safuZveli ara Cans.<br />
amdenad, eyvqveS dgeba amgvari varaudis daSveba.<br />
brZanebiTis formebSi damowmebuli di masalobrivad igivea,<br />
rac awmKos wris mwkrivTa formebSi warmodgenili fuZe _ miv-<br />
di di-var di / mi-di di di-s. di magram niSnavs ki masalobrivad msgavseba genetur<br />
igiveobas? sainteresoa is faqtic, rom imave awmKoSi di di<br />
fuZis paralelurad mKofadisaTvis Cveulebriv val val (wa-val) fu-<br />
Zec gamoiKeneba: mi mival mi<br />
val val-mi val mi mixval<br />
xval-mi xval mi miva miva<br />
va. va rogorc Cans, fu fuZe fu<br />
Ze ZeTa Ze Ta gada gadana gada gadana<br />
na- na<br />
wi wile wi wile<br />
lebis le bis pro proce pro proce<br />
cesi si grZel grZelde grZel grZelde<br />
deba<br />
ba, ba rac TavisTavad sainteresoa. brZanebiTis<br />
meore pirisa da awmKos formaTa fuZeebis identurobaze<br />
gadayriT raimes Tqmas isic aZnelebs, rom ara gvaqvs sxva SemTxveva<br />
brZanebiTSi awmKos fuZis gamoKenebisa.<br />
4. rogorc qveviT vnaxavT, brZanebiTis formebSi fuZeTa<br />
cveTa, bolokiduris mokveca axali qarTulisaTvis damaxasiaTebe-<br />
393
394<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
li movlenaa. ved ved/ ved vid vid vid zmna aqac Taviseburia: erTaderTi SemTxvevaa,<br />
roca zmniswini zmnuri formis funqciiT gamodis: wa<br />
(← wadi), ga (←gadi), mo (←modi)... amgvari faqtebi, Tumca iSviaTad,<br />
magram Zvel qarTulSic dasturdeba:<br />
xolo aw aw mo mo da mivideT misa (i. C. II, 15).<br />
5. ved ved/ ved vid ZiriTadi fuZea wKvetilisaTvis, Tumca mis paralelurad<br />
I da II piris formebSi vel vel fuZec gamoiKeneba: movel,<br />
moxvel (a. SaniZe, 1973, gv. 587). faqti Zvelsave qarTulSi iGebs<br />
saTaves (i. qavTaraZe, 1954, gv. 174). miuTiTeben, rom ed ed/ ed<br />
id id, id , el<br />
damoukidebeli zmnuri afiqsebia (iqve, gv. 170). ved ved da vel vel er-<br />
Ti mniSvnelobis dialeqturi warmonaqmnebia (i. qavTaraZe, 1954,<br />
gv. 174).<br />
sagulisxmoa is faqti, rom vel vel fuZe mxolod I da II pirisaTvisaa<br />
gamoKenebuli, paradigmis mesame wevri vid fuZiTaa warmodgenili:<br />
mo-vel vel<br />
mo-x-vel vel<br />
mo-vid vid vid-a vid<br />
vfiqrobT, SesaZloa im varaudis daSveba, rom am SemTxveva-<br />
Si wKvetilis I da II piris ved ved fuZe I seriis val val fuZis analogiiT<br />
vel vel variantad warmogvidga. mesame piris formaSi vid fu-<br />
Zis arseboba amis xelSesaxeb faqtad unda miviCnioT. Sdr.: dav-<br />
weq weq, weq da da-weq weq magram da-wv wv wv-a, wv dav-Jeq Jeq Jeq, Jeq da-Jeq Jeq Jeq, Jeq magram da-Jd Jd Jd-a; Jd analogias<br />
av avdeq av<br />
deq deq-adeq deq adeq adeq-ad adeq ad adga ad ga zmnisas mxolod I da II piris formebi<br />
daeqvemdebara.<br />
24 24....11 24 24 11 11.... 11 fu fuZe fu fuZe<br />
ZeTa ZeTa<br />
Ta Ta bolo bo bo bolo<br />
loki loki<br />
kidu kidu<br />
duris duris<br />
ris ris mokve mo mo mokve<br />
kveca kveca<br />
ca ca wKvetil wKve wKve wKvetilSi<br />
til tilSi<br />
Si Si<br />
wKvetilis formaTa erT-erTi damaxasiaTebeli Tavisebureba<br />
aris fuZeTa bolokiduris mokveca. movlena exeba ZiriTadad meore<br />
subieqturi piris formebs, isic warTqmiT brZanebiTSi (l.<br />
kvayaZe, 1981, gv. 238); da daxe da<br />
xe xe (← daxede), ga gaswi ga swi (← gaswie), momKe<br />
momKe<br />
(← momKevi), ga game ga<br />
me meca me ca (← gamecale), mo moica mo ca (← moicade), daaKe daaKe daaKe (←<br />
daaKene) da sxva;<br />
da daxeT da<br />
xeT xeT, xeT rogorc mousva, ukan aGarc ixedeba (T. bib.).
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
ga gaswi ga<br />
swi swi, swi merano, Sens yenebas ar aqvs samZGvari (n. bar.).<br />
modiT, momKeT momKeT, momKeT Tu guli gerCiT (o. Cx.).<br />
ga game ga<br />
me meca<br />
ca, ca viro, nu meGriJebi (ilia).<br />
ho, ver micvnia, vera-meTqi, Tumca mo moica mo<br />
ca (o. Cx.).<br />
ilos fafa mainc mo mome mo<br />
me (T. yil. 53).<br />
kargi, daaKe daaKe eg Conguri, ra mogivida (T. bib. 41).<br />
eg raGa saxumaroa, ge gena ge gena<br />
nacvaT na vaT (iqve).<br />
waiKvaT waiKvaT da CaabareT (g. Sar.).<br />
miuTiTeben, rom `Sekvecis mizezia Zlieri dinamikuri maxvili,<br />
romelic zmnis formas TavSi moudis~ (l. kvayaZe, 1981, gv.<br />
238). formas moekveceba, Cveulebriv, bolo marcvali _ odenxmovnis<br />
Semcveli (-i an -e) an Tanxmovnisa da xmovnis Semcveli<br />
(Tanxmovani Zireulia). subieqturi meore piris mravlobiTobis<br />
SemTxvevaSi -T sufiqsi mokvecil formas daerTvis. marcvlis mokveca<br />
xdeba mxolod im SemTxvevaSi, rodesac wKvetilis formis<br />
saKrdeni morfema Zireulia. sufiqsuri saKrdeni morfemis mqone<br />
formaTa Sekveca ar xdeba: doniani vnebiTebi, SualobiTi kontaqtis<br />
formebi Kvela SemTxvevaSi sruladaa warmodgenili. maSasadame,<br />
morfologiuri daniSnulebis mqone elementTa mokveca sa-<br />
Tanado funqciis gauCinarebas gamoiwvevda. ga gaswi ga gaswi<br />
swi (← gaswi-e) tipis<br />
formaTa -e e sufiqsis mokveca amave Sedegs (-e sufiqsis funqciis<br />
gauCinarebas) ar iwvevs: II piris warTqmiTi brZanebiTi mxolod<br />
wKvetilis formas gamoiKenebs. mawarmoeblis mokvecis SemTxvevaSic<br />
araa mosalodneli wKvetilis formis gauazrebloba.<br />
22224444....11112222. . . . vvvv----s s s s saki sa sa saki<br />
kiTxi kiTxisa<br />
Txi Txisa<br />
saTvis saTvis<br />
Tvis Tvis ----ev ev ev ev sufiq su su sufiqsi<br />
fiq fiqsi<br />
sian sian<br />
an an zmnaTa zmna zmna zmnaTa<br />
Ta Ta formmmmeb for for for eb ebSi ebSi<br />
Si Si<br />
wKvetilis da, saerTod, meore seriis formebSi Taviseburebas<br />
avlens -ev ev sufiqsiani zmnebi. rogorc cnobilia, -ev ev sufiqsi<br />
e gaxmovanebiT awmKosa da misgan nawarmoeb formebSia warmodgenili<br />
(angr-ev ev ev-s, ev ngr-ev ev ev-a, ev mngr-ev ev ev-eli...); ev xolo meore seriis<br />
formebSi i i gaxmovanebiT (daangr-i(v)-a, daangr-i(v)-os...). II seriis<br />
formebSi ev ev/ ev<br />
iv iv sufiqsi kidev erT Taviseburebas avlens: ikargeba<br />
sufiqsis TanxmovniTi nawili: daangr-i-a ← daangr-iv-a.<br />
sruli saxiT II seriis formebSi -iv iv sufiqsi dialeqtebma<br />
395
396<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
Semogvinaxes. sakmaod xSiria amgvari formebi XIX saukunis mweralTa<br />
enaSic:<br />
muxTlad gvawvies, da dagvax da<br />
gvax gvaxvi<br />
vives vi ves Tavs bnelni burni<br />
(a. yavy.).<br />
ymunvaman mZli mZliva mZli mZliva<br />
va, va , gan ganmi gan<br />
mi mili<br />
liva li va Kovlni Goneni (iqve).<br />
ga gaiq ga<br />
iq iqni<br />
niva ni va Tavi iseTis GimiliT, TiTqos xumrobaSi atarebso<br />
am saqmes (ilia).<br />
gulman Zalian ga gauwi ga<br />
wi wiva wi va iqiT (iqve).<br />
kapasobiT ga gaaq ga<br />
aq aqni<br />
niva<br />
va, va eSmakurad kudis wveri (r. erisT.).<br />
binaT es burJi ir irCi ir irCi<br />
Cives<br />
ves, ves rom Tvalsa miscen rulia (iqve).<br />
cot-cotasa wrupavda, magram mainc mo moeri mo<br />
ri riva ri va (vaja).<br />
didebulo moxuco, maq maqci maq maqci<br />
cive ci ve arwivad (iqve).<br />
rogorc vTqviT, amjamad msgavs formebSi v Tanxmovani intervokalur<br />
poziciaSi gauCinarebulia. es faqti imitomac<br />
aGZravs interess, rom sxva SemTxvevebSi (asec fiqroben) imave<br />
mwkrivis formebSi xdeba v-s CarTva xmovanTgasaKarad. mxedvelobaSi<br />
gvaqvs xmovanfuZiani saxelebisagan warmoebuli zmnuri formebi:<br />
daaxurda-v-a, gaaxe-v-a, daaaxlo-v-a... e. i. erT SemTxvevaSi<br />
xdeba v-s dakargva da warmoiqmneba xmovanTkompleqsi, xolo meore<br />
SemTxvevaSi warmoqmnili xmovanTkompleqsis gasaTiSad Caer-<br />
Tvis vini. ra unda iKos am ori, urTierTsawinaaGmdego, procesis<br />
mizezi, moepoveba Tu ara am procesebs fonetikuri safuZveli,<br />
raime saerTo kanonzomiereba?<br />
vfiqrobT, ki. kerZod, qar qarTu qar<br />
Tu Tuli<br />
lisa<br />
saTvis sa Tvis bu buneb bu<br />
neb nebri nebri<br />
rivi ri vi da da da dama da ma- ma<br />
xa xasi xa<br />
si siaTe si Te Tebe<br />
beli be li Cans ise iseTi ise<br />
Ti xmo xmovan xmo<br />
van vanTkop van kop kopleq<br />
leqse<br />
sebi, se , rom romlis rom romlis<br />
lis pir pirve pir pirve<br />
veli ve li<br />
wev wevri wev ri maq maqsi maq<br />
si sima sima<br />
malu<br />
lurad lu rad viw viwroa viw<br />
roa roa, roa , mo momdev mo momdev<br />
mdevno mdev no _ Se Seda Se<br />
da dare<br />
rebiT re biT far farTo far<br />
To To. To .<br />
vi vini vi ni ikar ikarge ikar<br />
ge geba ge ba im Se SemTxve Se<br />
mTxve mTxveva<br />
vaSi vaSi<br />
Si, Si , ro roca ro<br />
ca mi misi mi si da dakar da<br />
kar kargvis gvis Se Sede Se<br />
de degad de gad am-<br />
gva gvari gva<br />
ri (maqsimalurad viwro + SedarebiT farTo) kom kompleq kom kompleq<br />
pleqsi pleq si<br />
warmo warmoiq warmo warmoiq<br />
iqmne iqmne<br />
mneba<br />
ba; ba sxva SemTxvevaSi KovelTvis daculia. ufro metic,<br />
vi vini vi ni ga gaTi ga<br />
Ti TiSavs Savs iseT xmo xmovan xmo<br />
van vanTkom van kom kompleq<br />
pleqsebs<br />
sebs, sebs , rom romlis rom<br />
lis lis pir pirve pir<br />
ve veli ve li wev wevri wev ri<br />
araa araa araa maq maqsi maq maqsi<br />
sima<br />
malu<br />
lurad lu rad viw viwro viw viwro<br />
ro. ro<br />
im debulebis dasamtkiceblad, rom qarTulisaTvis bunebrivia<br />
maq maqsi maq maqsi<br />
sima<br />
malu<br />
lurad lu rad viw viwro viw<br />
ro + + Se Seda Se<br />
da dare<br />
rebiT<br />
biT far farTo far To tipis xmovanTkompleqsebi,<br />
ramdenime sabuTis motana SeiZleba daileqtebSi moqme-
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
di fonetikuri procesebis gaTvaliswinebiT:<br />
a) zmniswiniseuli xmovnebisa da momdevno zmnuri xmovanprefiqsebis<br />
Sexvedrisas warmoqmnili kompleqsebi asimilaciisa da<br />
disimilaciis procesTa safuZvelze iswrafvian iseTi mdgomareobisaken,<br />
roca pirveli wevri maqsimalurad viwro iqneba:<br />
ae ae ae → ee ee → ie ie: ie gaegzavna → geegzavna → giegzavna<br />
ai ai → ei ei → ii ii: ii waiGo → weiGo → wiiGo<br />
au au → ou ou → uu uu: uu dauZaxa → douZaxa → duuZaxa<br />
oa oa → ua ua: ua : moaqvs → muaqvs<br />
ea ea → ia ia: ia Seebrala → Siebrala (S. ZiZiguri, 1946; g. gogolaSvili,<br />
1974). am TvalsazrisiT zmniswiniseul xmovanTa cvlaSi<br />
gamonaklisi ara gvaqvs:<br />
b) amgvarsave cvlilebebs ganicdis xmovanfuZian saxelTa a<br />
da e e bolokiduri xmovnebi mravlobiTobis -eb eb eb sufiqsiseul e<br />
xmovanTan Sexvedrisas:<br />
ae ae → ee ee ee → ie ie: ie gza-ebi → gze-ebi → gzi-ebi, frTiebi, brmiebi,<br />
diebi...<br />
ee ee → ie ie: ie kldeebi → kldiebi; saqmiebi, Griebi, dGiebi...<br />
msgavsi movlenebi dadasturebulia mesxur, Javaxur, ayarul,<br />
imerxeul, gurul dialeqtebSi (S. ZiZiguri, 1954).<br />
g) amave kanonzomierebis ZaliT vnebiTis e- prefiqsi fuZiseul<br />
a a xmovanTan Sexvedrisas viwrovdeba:<br />
ea eama ea<br />
→ ia iama, ia geaxla → giaxla<br />
aseve, wKvetilis -e e sufiqsi fSaurSi prosodiul a xmovnis<br />
darTvisas i xmovanSi gadadis: vSobea → vSobia, idGegrZelea →<br />
idGegrZelia, gamimrTelea → gamimrTelia (msgavsi magaliTebi<br />
mravlad dasturdeba vaja-fSavelas poeziaSi).<br />
d) movlena rom axali ar aris da damaxasiaTebeli iKo istoriulad<br />
qarTulisaTvis, adasturebs is, rom amgvari bgeraTcvlilebebi<br />
xmovanTkompleqsebSi damowmebulia saSuali qarTu-<br />
lis werilobiT ZeglebSi: ocdieqvsi (← ocdaeqvsi), amiebs (←<br />
amaebs), xatieTi (← xataeTi), ciebi (← caebi), kldieTi (←<br />
kldeeTi), miore (← meore) da sxva (i. qavTaraZe, 1966, gv. 318).<br />
amgvarad, xmovanTkompleqsebSi mimdinare fonetikuri cvlilebebis<br />
Sedegad viGebT viGebT iseT iseT kom kompleq kom kompleq<br />
pleqsebs pleqsebs<br />
sebs, sebs romlis pir pirve pir pirve<br />
veli<br />
li<br />
wev wevri wev ri maq maqsi maq<br />
si sima<br />
malu malu<br />
lurad lu rad viw viwroa viw viwroa<br />
roa; roa mo momdev mo<br />
mdev mdevno mdev _ Se Seda Se<br />
da dare<br />
rebiT re biT far farTo far farTo<br />
To.<br />
To<br />
397
398<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
Kovelive es ki adasturebs im debulebas, rom qarTulisaTvis<br />
ufro damaxasiaTebeli da bunebrivia pirvel wevrad maqsimalurad<br />
viwro xmovnis Semcveli kompleqsebi.<br />
zemoTqmulidan gamomdinare, vinis gauCinareba -ev ev sufiqsian<br />
zmnaTa meore seriis formebSi am mizeziT aixsneba: igi dabrkolebad<br />
iqca warmoqmnil kompleqsSi _ iva iva, iva<br />
, ive ive; ive<br />
; vinis dakargva<br />
xels uwKobs bunebrivi xmovanTkompleqsis warmoqmnas. mimdinare<br />
procesSi vinis merKev bunebasac garkveuli roli eniyeba.<br />
amave kanonzomierebis ZaliT -ev ev sufiqsian zmnaTa awmKosa da saxelzmnur<br />
formebSi v Tanxmovnis arseboba bunebrivi Cans; eva eva, eva ,<br />
eve eve eve kompleqsebSi v-s dakargva araa mosalodneli. ufro metic,<br />
nasaxelar zmnebSi vinis CarTva arabunebriv xmovanTkompleqsTa<br />
gasaTiSadaa gamoKenebuli: da daaxur da<br />
xur xurda<br />
da-v-a da a / da daaxur da<br />
xur xurda xurda<br />
da-v-es da es es, es , ga gaaxe ga xev-a<br />
a a / / ga gaaxe ga<br />
xe xe-v-es xe es es; es ; da daaaxlo da lo lo-v-a lo a / / da daaax da<br />
ax axlo<br />
lo-v-es lo es es...<br />
...<br />
mosazreba imis Sesaxeb, rom -ev ev ev sufiqsian zmnaTa meore kav-<br />
SirebiTSi vinis dakargvis mizezi kavSirebiTis o sufiqsia (a.<br />
SaniZe, 1973, gv. 403), ar Cans safuZvelsmoklebuli, Tumca SesaZlebelia<br />
vifiqroT, rom am procesSi garkveul rols zemowarmodgenili<br />
kanonzomierebac asrulebs. magram sadavod migvaCnia<br />
Tvalsazrisi, romlis mixedviTac wKvetilSi v-s gauCinareba II<br />
kavSirebiTis formaTa gavlenas miewereba (II kavSirebiTis forma-<br />
Ta ganzogadebis Sedegiao) (iqve, gv. 403): amgvari ram ar momxdara<br />
nasaxelar zmnaTa wKvetilSi, Tumca II kavSirebiTis formebSi<br />
v aqac ar gvxvdeba: da daabi da<br />
bi bina<br />
na-v-a, na , da daaaxlo da<br />
lo lo-v-a, lo magram da daabi da<br />
bi bina<br />
naos<br />
os, os ,<br />
da daaaxlo da<br />
lo loos<br />
os... os<br />
vinis dakargva amgvar fonetikur garemoSi araa damaxasiaTebeli<br />
mxolod -ev ev sufiqsiani zmnebisaTvis. msgavs SemTxvevaSi<br />
vins kargavs iseTi saxeluri fuZeebi, rogoricaa p a t i v i:<br />
a p a t i a, p a t i e b a; c i v i: S e a c i a, c i e b a. vinis dakargvis<br />
analogiur SemTxvevasTan gvaqvs saqme formaSi g a n T i a -<br />
d i ← g a n T i v a d i...<br />
sitKvawarmoebiTi -ian ian ian, ian , -ier ier ier sufiqsebis Tavdapirvel saxed<br />
iv iv-an iv an an, an iv iv-er iv er ivaraudeba. . vinis gauCinareba am sufiqsebSi zemoaGniSnuli<br />
kanonzomierebiT unda aixsnas. -ier ier sufiqsis SemTxvevaSi<br />
amis mtkicebisaTvis sagulisxmo sabuTs iZleva iseTi<br />
formebis arseboba, rogoricaa G o n - i i v v - r a d , g o n - i i v v -<br />
r u l i: saTanado fonetikuri garemocvis moSla iwvevs dakargu-
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
li vinis aGdgenas.<br />
msgavs fonetikur garemocvaSi sxva bgeraTa dakargvis SemTxvevebic<br />
dasturdeba: nari ikargeba SualobiTi kontaqtis for-<br />
mebSi _ a k e T e b i e b s (← a k e T e b i n e b s ), g a a k e T e b i a<br />
(← g a a k e T e b i n a ). igive safuZveli unda gaaCndes donis dakargvas<br />
sitKvebSi: di a s a x l i s i, d i a c i. am kompozitTa<br />
pirvel komponentSi amgvari fonetikuri cvlilebebi ivaraudeba:<br />
d e d a → d i d a → d i a (cvlilebis Kvela safexuri realurad<br />
dadasturebulia dialeqtebSi: meore _ Sorisdebulis funqciiT,<br />
bolo _ amosavali arsebiTi saxelis mniSvnelobiT). Tumca<br />
aqve unda SevniSnoT, rom vinis garda sxva bgeraTa dakargvis<br />
TiTo-orola SemTxveva dasturdeba. es TviT am bgeraTa bunebidan<br />
unda gamomdinareobdes.<br />
vinis dakargva -ev ev ev/ ev -iv iv iv sufiqsian zmnaTa meore seriis formebSi,<br />
da, saerTod, msgavs fonetikur garemocvaSi, moqmedi fonetikuri<br />
procesia. Kvela im SemTxvevaSi, roca vinis momdevno<br />
xmovnis pozicias Tanxmovani iyers, vini aGdgeba. mxedvelobaSi<br />
gvaqvs amgvari SemTxvevebi:<br />
gamo gamoex gamo gamoex<br />
exviv<br />
vivnen<br />
nen talGebSi cxeni da kaci, orive (akaki).<br />
magram mxedrebi moewiv wiv wivnen<br />
nen, nen utaces xeli cxensa (iakobi).<br />
riTac vis SegviZlian, imiT Se Seve Se<br />
ve vewiv<br />
wivneT<br />
neT, neT , gaviKvanoT es<br />
kaci iolad (vaja).<br />
stumrebi me mewviv me<br />
wviv wvivnen<br />
nen, nen fuli ara maqvs, aruTinJan (ek.<br />
gab.).<br />
namcecebs Se Seesiv Se<br />
siv sivnen siv nen (cisk. #5, 1976, 31).<br />
siKvarulma Kvelaferi isev ariv ariv-da ariv da daria da ria (m. focx.).<br />
24 24....13 24 24 13 13. 13.<br />
. . KalibTa Kalib Kalib KalibTa<br />
Ta Ta monac mo mo monac<br />
nacvle nacvleoooobi<br />
vle vle bi bisa bisa<br />
saTvis saTvis<br />
Tvis Tvis<br />
zeviT saubari gvqonda ramdenime tipobriv SemTxvevaze, roca<br />
wKvetilSi SesamCnevia formaTa paraleluri warmoeba. erTi<br />
da igive zmna SeiZleba paralelurad ramdenime KalibiT iwarmoebdes<br />
wKvetilis formebs. KalibTa monacvleobis mixedviT zmna-<br />
Ta ramdenime Jgufi SeiZleba gamoiKos:<br />
a) zmnebi, romlebic wKvetilis formebs iwarmoebs I da IV<br />
Kalibis mixedviT:<br />
399
400<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
Sevi-pKar-(i)<br />
Sei-pKar-(i)<br />
Sei-pKr-a<br />
º<br />
º<br />
º<br />
Sevi-pKr-e<br />
Sei-pKr-e<br />
Sei-pKr-o<br />
aseve: movaswar º movaswre, gavican º gavicne da sxv. (ix. $ 245).<br />
b) zmnebi, romlebic wKvetilis formebs iwarmoeben I da II<br />
Kalibis mixedviT; mxedvelobaSi gvaqvs KalibTa ara istoriuli<br />
monacvleoba (mag., SeviratK _ SevirtKi, ganviraTx _ ganvir-<br />
Txi...), aramed iseTi SemTxvevebi, roca erTmaneTis gverdiT Tanaarsebobs<br />
erTi da imave zmnis I da II Kalibis mixedviT warmoebuli<br />
wKvetilis formebi:<br />
dav-Tver-(i)<br />
da-Tver-(i)<br />
da-Tvr-a<br />
º<br />
º<br />
º<br />
dav-Tvr-i<br />
da-Tvr-i<br />
da-Tvr-a<br />
dav-Sver-(i)<br />
da-Sver-(i)<br />
da-Svr-a<br />
º<br />
º<br />
º<br />
dav-Svr-i<br />
da-Svr-i<br />
da-Svr-a<br />
mag.: rJulzed da davTve da davTve<br />
vTveriT vTve riT erTxel (d. kld.).<br />
Cemi biZaSvilis niSnobaSi gaxldiT, karga davlieT...<br />
Zrienac da davTvri da vTvri (vaja).<br />
amaod da davSvri da<br />
vSvri da daviGale (saunJe, 1982, #6, gv. 87).<br />
ara Tqva, amaod TiTqos da davSve da<br />
vSve vSveri<br />
ri (lit. saq. 1983, #9,<br />
gv. 8).<br />
amgvar paralelur formebs warmogvidgens Semdegi zmnebi:<br />
gavwKer gavwKer(i) gavwKer º gavwKri gavwKri, gavwKri , ga gavqer ga<br />
vqer vqer(i) vqer º ga gavqri ga gavqri<br />
vqri, vqri , ga gavZex ga<br />
vZex vZex(i) vZex º gavZGi gavZGi... gavZGi ... ramdenadac<br />
I da II Kalibis zmnaTa warmoebis Tavisebureba Seapirobebs<br />
im faqts, rom mxolobiTi ricxvis subieqturi mesame piris<br />
formebSi orive SemTxvevaSi -a sufiqsi gvaqvs, formobrivi paralelizmic<br />
mxolod I da II piris formebTan dasturdeba.<br />
g) zmnebi, romlebic wKvetilis formebs iwarmoeben II da IV<br />
Kalibis mixedviT:<br />
dav-rg-i<br />
da-rg-i<br />
da-rg-a<br />
º<br />
º<br />
º<br />
dav-rg-e<br />
da-rg-e<br />
da-rg-o<br />
aseve: da davix da<br />
vix vixrCvi vix rCvi º da davix da<br />
vix vixrCve<br />
rCve, rCve , movrwKi º movrwKe da sxva<br />
(ix. $ 17).
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
d) saintereso suraTs gviCvenebs -ev ev sufiqsian zmnaTa vnebiTi<br />
gvaris formebi in ingre in ingre<br />
greva<br />
va, va , ixe ixeva ixe ixeva<br />
va, va , ib ibne ib ibne<br />
neva ne va tipisa. am zmnaTa<br />
wKvetilis formebSi Zvel qarTulSi -i i (v) formanti SenarCunebuli<br />
iKo: da dain da dain<br />
ingria in gria (is), da daixia da<br />
xia (is), da daib da<br />
ib ibnia ib nia (is)... (normebi, gv.<br />
207). `amis gamo, erTi mxriT, vnebiTisa da, meore mxriT, moqmedebiTis<br />
sasubieqto qcevis formebi namKo ZiriTadsa da kavSirebiT<br />
meoreSi erTmaneTs emTxveoda. ufro gvian daiwKo vnebiTis formebis<br />
gamartiveba~, rac -i(v) formantis gaqrobis xarJze moxda<br />
da miviGeT da dain da<br />
in ingra ingra<br />
gra, gra , da daixa da xa xa, xa , da daib da<br />
ib ibna<br />
na... na ... tipis formebi (iqve, gv.<br />
208). formaTa gamartiveba, TavisTavad cxadia, I da II piris formebsac<br />
Seexo: da davin da<br />
vin vingrie<br />
grie, grie , da davib da<br />
vib vibnie<br />
nie, nie , da davim da<br />
vim vimtvrie<br />
tvrie formaTa paralelurad<br />
da davin da davin<br />
vinger vinger<br />
ger(i), ger , , da davi da<br />
vi viben<br />
ben(i), ben , da davim da davim<br />
vimtver<br />
tver(i) tver formebi gaCnda<br />
da daimkvidra adgili saliteraturo enaSi (iqve, gv. 208). amdenad<br />
III Kalibis formaTa (davingr-i-e...) gverdiT I Kalibis formebi<br />
(davi-nger-i...) Cndeba.<br />
davi-ngr-i(v)-e<br />
dai-ngr-i(v)-e<br />
dai-ngr-i(v)-a<br />
º<br />
º<br />
º<br />
davi-nger-i<br />
dai-nger-i<br />
dai-ngr-a<br />
mesame Kalibis formebi amjamad iSviaTad gvxvdeba, ris mizezedac<br />
saTanado zmnis sasubieqto qcevis formebTan damTxveva miiCneva<br />
(miwisZvrisgan saxli da dain da<br />
in ingria in gria (is)º man Tavisi cxovreba<br />
da dain da<br />
in ingria in gria (man is). III Kalibis formebi metadaa SemorCenili zog<br />
dialeqtSi (mag. qiziKurSi); saliteraturo enaSi amgvar forma-<br />
Ta dadastureba dialeqtizmad gaiazreba (iqve).<br />
vfiqrobT, am SemTxvevaSi, da saerTod, SesaZlebelia saki-<br />
Txis amgvarad dasma:<br />
KalibTa monacvleoba dialeqturi movlena ki ar aris, aramed<br />
uniformaciisa da warmoebis tipis cvlis tendenciis gamovlenaa.<br />
warmoebis tipis cvlas sxvadasxva safuZveli SeiZleba<br />
hqondes. mwkrivis warmoebis sakiTxi myidro kavSirSia formaSi<br />
Semaval morfemaTa funqciur datvirTvasTan. ama Tu im formantis<br />
morfologiuri funqciis cvlam erT SemTxvevaSi formantis<br />
dakargva, xolo sxva SemTxvevaSi misi gadaazrianeba SeiZleba gamoiwvios.<br />
es ki safuZveli xdeba warmoebis tipis cvlisa. amis<br />
ramdenime magaliTis moxmoba SeiZleba:<br />
401
402<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
a) e. w. `uniSno vnebiTTa~ uniformaciis, I-dan II Kalibze<br />
gadasvlis erT-erTi xelisSmewKobi faqtori xolmeobiTis morfologiuri<br />
kategoriis gaqrobac unda iKos: ganv ganv-tef ganv tef wKvetilis<br />
formis gverdiT ganv ganv-tf ganv tf tf-i tf meore xolmeobiTis forma arsebobda.<br />
axali qarTulis ga ga-vTb ga vTb vTb-i vTb formobrivad Zveli qarTulis II<br />
xolmeobiTis identuria; magram es sirTules ar qmnis _ II xolmeobiTi<br />
ar icis axalma qarTulma. xolmeobiTis kategoriis gaqroba<br />
da `uniSno~ vnebiTTa I-dan II Kalibze gadasvla Cven Tvalwin<br />
xdeba. es ukanaskneli procesi amjamadac ar aris sabolood<br />
dasrulebuli, gvaqvs paraleluri warmoebis SemTxvevebi: da-<br />
da<br />
vTve vTveri vTve ri º da davTvri da<br />
vTvri vTvri, vTvri , da davSve da davSve<br />
vSveri vSve ri º da davSvri da<br />
vSvri vSvri... vSvri ...<br />
b) amjamad Znelia saubari imis Sesaxeb, Tu ra morfologi-<br />
uri daniSnulebisa iKo -ev ev (→ iv iv) iv sufiqsi an angrevs an<br />
grevs / da daan da daan<br />
angria an gria<br />
tipis zmnebSi. am zmnaTa Sesabamisi vnebiTis wKvetilis warmoebis<br />
tipis cvla, rac -iv iv (→ ev ev) ev<br />
sufiqsis dakargvis xarJze moxda,<br />
formantis morfologiuri funqciis gauCinarebis Sedegic unda<br />
iKos.<br />
g) tKor tKorcna tKor cna zmnis wKvetili I Kalibis mixedviT iwarmoeboda:<br />
gav gav-tKorc<br />
gav<br />
tKorc tKorc-en tKorc en en... en ... amjamad III Kalibis paradigmas qmnis:<br />
gav-tKorcn tKorcn tKorcn-e tKorcn<br />
ga-tKorcn tKorcn tKorcn-e tKorcn<br />
ga-tKorcn tKorcn tKorcn-a. tKorcn<br />
bolokiduri n misi odindeli morfologiuri funqciis gauCinarebis<br />
safuZvelze ufunqcio elementad iqca da fuZiseulad iqna<br />
miCneuli. amis gamo wKvetilis formisaTvis saKrden morfemad<br />
tKorcn tKorcn warmogvidgeba, rac am zmnis III KalibiT warmoebis safuZveli<br />
gaxda. TavisTavad es faqti ki (III KalibiT warmoeba)<br />
tKorcn tKorcn fuZeSi n elementis gamoKofis saSualebas aGar gvaZlevs<br />
_ winaaGmdeg SemTxvevaSi saKrdeni morfema iqneboda umarcvlo,<br />
es ki zmnis II an IV KalibiT warmoebis safuZvelia; rac,<br />
rogorc vxedavT, am SemTxvevaSi ara gvaqvs.<br />
KalibTa monacvleoba rTuli procesi Cans. tendencia sxvadasxvagvaria.<br />
procesi ufro aSkara da winwasulia dialeqtebSi.<br />
KalibTa monacvleobisa da unifikaciis tendenciis TvalsazrisiT<br />
sainteresoa ingilouri dialeqtis Cveneba. es tendencia am<br />
dialeqtSi Kvelaze cxadad warmoCndeba; Tumca am tendencias<br />
ara aqvs aSkarad gamoxatuli mimarTuleba erTi romelime for-
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
mis unifikaciisa: erTma kilokavma _ aliabadurma _ ZiriTadad<br />
-e sufiqsiani warmoeba gaabatona, meorem _ kakurma _ -i sufiqsiani<br />
warmoeba.<br />
kakuri kilokavi: me<br />
Sen<br />
man<br />
aliabaduri kilokavi: me<br />
Sen<br />
man<br />
So -nax<br />
Sa -nax<br />
Sa -nax-a<br />
vi-can-e<br />
i-can-e<br />
i-cn-a/o<br />
mo -G<br />
ma -G<br />
ma -G-a<br />
mo†-kal-e<br />
mo-kal-e<br />
mo-kl-a<br />
(g. imnaiSvili, 1966 gv. 118; v. abaSvili, 2009, gv. 108).<br />
yirs saliteraturo enaSi momxdari KalibTa monacvleobis<br />
kanonzomierebis dadgena: I Kalibis zmnaTa erTi nawili II Kalibis<br />
formebs ikeTebs, meore nawili _ IV Kalibisas.<br />
paralelur formaTagan TiToeuli maTgani araa Tanabari<br />
Girebulebisa. rig SemTxvevaSi saliteraturo enis faqtad (werilobiTi<br />
Zeglebis enaSi) mxolod erT-erTi gvevlineba (mag.:<br />
davTveri, mivuzGe...), magram sasaubro enaSi Cveulebrivia maTi<br />
paraleluri variantebis xmarebac, rac iSviaTad samwerlobo<br />
enaSic iCens Tavs. sakiTxze msJelobisas, vfiqrobT, amgvar formebs<br />
gverds ver avuvliT.<br />
$ $ $ 25. . me meore me re kav kavSi kav<br />
Si Sire<br />
rebi rebi<br />
biTis bi Tis warmo warmoeba warmo ba<br />
22225555....1111. . . . me meoooore me me re re re kavSi kav kav kavSi<br />
Sire Sire<br />
rebi rebi<br />
biTis biTis<br />
Tis Tis mawar ma ma mawar<br />
warmo warmo<br />
moeeeebe mo be beli beli<br />
li li sufiq su su sufiqse<br />
fiq fiqse<br />
sebi sebi<br />
bi bi<br />
meore kavSirebiTs axal qarTulSi sami sufiqsi awarmoebs:<br />
-a (movkl-a, gavyr-a...), -e (gavTb-e, avSend-e...) da -o (gavakeT-o,<br />
davxat-o...). erTi mwkrivis mawarmoebel sufiqsTa simravle samecniero<br />
literaturaSi meoreuladaa miCneuli. TiTqmis saKovelTaodaa<br />
gaziarebuli Tvalsazrisi, romlis mixedviTac meore<br />
kavSirebiTis ZiriTad, pirvandel formantad -e aris miCneuli<br />
(v. Tofuria, 1967, gv. 167; <strong>arn</strong>. Ciqobava, 1936, gv. 139). am Tvalsazrisis<br />
sabuTad <strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong> miaCnia: `1) d/ n-Ti nawarmoeb<br />
vnebiTTa koniunqtivi meore, e-Ti nawarmoebi: ganmdidr-d-e-s, aGmaGl-d-e-s...<br />
gankac-n-e-s, ganyapuk-n-e-s... aseTi vnebiTi uZvelesi<br />
403
404<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
formaciisaa da misi Cvenebac saTanado wonis mqonea; 2) koniunqtivi<br />
pirvelis -e formantiT warmoeba Kvela zmnaSi: hpoeb-d-e-s,<br />
mdidr-d-eb-od-e-s... da sxv. koniunqtivs pirvelSi Cven unda<br />
gvqondes Senaxuli koniunqtivi meoris pirvandeli daboloeba,<br />
iseve, rogorc namKo usrulSi gvaqvs namKo ZiriTadisa da namKo<br />
CveulebiTis daboloebani; 3) zmna mi misca mi sca axlac e-Ti awarmoebs<br />
koniunqtiv meores, amas garda, zogJer zmnebs, romelTac amjamad<br />
-a aqvT, Cveulebrivad, SemounaxavT e-niani formebic; Cven Zveli<br />
qarTulis normebis mixedviT vitKodiT: Svas, iƒsnas, qmnas... magram<br />
teqstebSi e-nian formebsac wavawKdebiT; mag.: STaegzavnes,<br />
vqmne, Sves, davicveT, viƒsne~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1929, gv. 117). n. kotinovi<br />
emKareba warmodgenil Tvalsazriss, iziarebs mas da -e<br />
sufiqsis pirveladobis samtkiceblad damatebiT sabuTebsac<br />
gvTavazobs: 1. -e kavSirebiTis mawarmoeblad gvevlineba qarTuli<br />
enis ganviTarebis Kvela safexurze, 2. igi awarmoebs kavSirebiTis<br />
Kvela formas (kavS. I, II, III); 3. . -e-s mxars uyers qarTveluri enebis<br />
monacemebic. zanuris -a warmoadgens -e-s kanonzomier SesatKvisobas;<br />
xolo svanurSi moipoveba misi identuri -e sufiqsi;<br />
4. -e kavSirebiTis mawarmoeblad gvxvdeba Kvela qarTul dialeqtSi<br />
met-naklebad (n. kotinovi, 1959, gv. 388-389).<br />
-e sufiqsis II kavSirebiTis uZveles, pirvandel, mawarmoeblad<br />
miCneva Sesabamisad svams sakiTxs -a da -o sufiqsTa meoreulobaze,<br />
gviandelobaze. Tumca samecniero literaturaSi garkveviT<br />
araferia Tqmuli -a da -e formantTa urTierTmimarTebis<br />
Sesaxeb: -a sufiqsi -e-s fonetikuri variantia Tu TavisTavadi,<br />
damoukidebeli afiqsia, gansxvavebuli funqciisa, romelmac Semdgom<br />
SeiZina kavSirebiTobis funqcia.<br />
rac Seexeba II kavSirebiTis -o sufiqss, mkvlevarTa umetesoba<br />
mas fonetikur niadagze warmoqmnilad miiCnevs. azrTa sxvadasxvaobas<br />
iwvevs is, rogoraa gaazrebuli am sufiqsis miGebis<br />
gza. n. maris azriT, -o sufiqsi kavSirebiTis -a sufiqsis fuZiseul<br />
v-sTan SerwKmis Sedegadaa miGebuli (n. mari, 1925, gv. 161).<br />
am mosazrebas iziarebs g. deetersic (g. deetersi, 1930, gv. 150).<br />
sxva Tvalsazrisis mixedviT, -o sufiqsiani II kavSirebiTis pirvandeli<br />
mawarmoebeli unda KofiliKo -e; misi SerwKmiT fuZiseul<br />
v-sTan miviGeT o (g. rogava, 1945, 652). arsebobs Tvalsazrisi,<br />
romlis mixedviTac kavSirebiTis -o ukve Zvelsave qarTulSi Ta-
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
visTavadi, damoukidebeli mawarmoebelia da ara kompleqsis<br />
SerwKmis Sedegi, Tumca ufro adrindel safexurze amgvari procesis<br />
SesaZleblobac araa gamoricxuli (b. gigineiSvili, z. sarJvelaZe,<br />
1973).<br />
amgvarad, samecniero literaturaSi II kavSirebiTis mawarmoebelTa<br />
Tavdapirveli saxisa da maTi urTierTmimarTebis Sesaxeb<br />
araa azrTa erTgvaroba.<br />
22225555....2222. . . . me meoooore me me re re re kavSi kav kav kavSi<br />
Sire Sire<br />
rebi rebi<br />
biTis biTis<br />
Tis Tis mawar ma ma mawar<br />
warmo warmo<br />
moeeeebel mo bel bel bel sufiqs su su sufiqsTa<br />
fiqs fiqsTa<br />
Ta Ta<br />
ganawi gana gana ganawi<br />
wile wile<br />
lebis lebis<br />
bis bis Sesa Se Se Sesa<br />
saxeb saxeb<br />
xeb xeb arse ar ar arse<br />
sebu sebu<br />
buli buli<br />
li li Tvalsaz Tval Tval Tvalsaz<br />
sazri sazri<br />
rise rise<br />
sebi sebi<br />
bi bi<br />
meore kavSirebiTis sufiqsTa ganawileba arcTu martiv suraTs<br />
qmnis. Cveulebriv miuTiTeben, rom meore kavSirebiTi iwarmoeba<br />
wKvetilis fuZisagan da -a, , -e, , -o sufiqsTa gamovlena damokidebulia<br />
wKvetilis warmoebis tipze; sxvagvarad, wKvetilis<br />
warmoeba gansazGvravs meore kavSirebiTis warmoebas. <strong>arn</strong>. Ciqobava<br />
aGniSnavs: `qarTulSi am drois sawarmoeblad sami sufiqsi ixmareba:<br />
-e (d-Ti nawaromeb vnebiTebTan metwilad da zog sxva<br />
gardauval zmnebTan), -a da -o gardamaval zmnebTan da -i-T, e-Ti<br />
nawarmoeb vnebiTebTan; Tu -i i i anda nuli gvaqvs mawarmoeblad, aq<br />
-a gveqneba (davkar _ dakvra, vTqvi _ vTqva, davabi _ davaba,)<br />
Tu aoristSi -e aris, aq -o iqneba mawarmoebeli sufiqsi (gavake-<br />
Te _ gavakeTo, vwere _ vwero, vzome _ vzomo)~... (<strong>arn</strong>. Ciqobava,<br />
1936, gv. 142). moqmedebiTi gvaris zmnaTa uGlebis ganxilvisas a.<br />
SaniZe aGniSnavs: `am mwkrivis warmoebas myidro kavSiri aqvs<br />
wKvetilis warmoebasTan. is zmnebi, romelTac niSani ara aqvT<br />
wKvetilSi, an Tu aqvT, narTauli -i, aq niSnad miiGeben a-s<br />
(of of ofianebs of garda), Kvela danarCeni ki (emianebs garda) miiGeben<br />
o-s, maT Soris ofianebic~ (a. SaniZe, 1973, gv. 433) da iqve SeniSnavs,<br />
rom `erTaderTi moqmedebiTi gvaris zmna, romelsac meore<br />
kavSirebiTi eniT aqvs nawarmoebi, aris ce cema ce ma (mi, ga-, da- da<br />
sxv.): mivsce, misce, misce-s~ (iqve, gv. 343). vnebiTi gvaris zmnaTa<br />
meore kavSirebiTis warmoebis ganxilvisas aGniSnaven, rom prefiqsian<br />
vnebiTebSi mx. ricxvSi ZiriTadad -a da -o sufiqsi<br />
gvxvdeba. erTaderTi fuZe, romelic -e-s dairTavs, aris zmna da-<br />
ve vece ve vece<br />
ce. ce igive viTarebaa mravlobiT ricxvSi, Tu Zveli warmoeba<br />
araa _ e. i. Tu n afiqsi ar iCens Tavs: `n infiqsis xmareba mrav-<br />
405
406<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
lobiTSi erT cvlilebas iwvevs, romelic axasiaTebda Zvel qar-<br />
Tuls da axasiaTebs axal qarTulsac, ramdenadac Zveli warmoeba<br />
dGesac xmarebaSia: rogoric unda iKos mwkrivis niSani mxolobiTSi<br />
(a a Tu o), sulerTia, mravlobiTSi, n infiqsis xmarebis SemTxvevaSi,<br />
es niSani e-d Seicvleba... mag.: gavekra, gaekra, gaekra-s;<br />
gavekrneT º gavekraT, gaekrneT º gaekraT, gaekrnen~ (iqve, gv.<br />
449). sufiqsian da uniSno vnebiTebTan mxolod -e sufiqsi gvaqvs<br />
(iqve, gv. 451).<br />
aris cda, warmodgenil Tvalsazrisebze daKrdnobiT, wesis<br />
ufro martivad warmodgenisac: `meore kavSirebiTi iwarmoeba<br />
namKo wKvetilisagan Semdegi wesiT: Tu zmna gardauvalia (doniani<br />
vnebiTi, uniSno vnebiTi da zogi saSualo gvaris zmna), meore<br />
kavSirebiTis niSnad gvaqvs -e, Tu gardamavalia, gvaqvs -a da -o. .<br />
-a gvaqvs im SemTxvevaSi, roca wKvetilSi zmna fuZekumSvadia,<br />
uniSnoa, -o gvaqvs danarCen SemTxvevaSi~ (a. kiziria, 1974, gv.<br />
101). II kavSirebiTis warmoebis am saxiT CamoKalibeba ramdenime<br />
SeniSvnas iwvevs: II kavSirebiTis mawarmoebelTa ganawilebis safuZvlad<br />
gardamavloba-gardauvalobis Semotanam faqtobriv<br />
gamoricxa am mwkrivis warmoebis mimarTeba wKvetlis warmoebas-<br />
Tan, ramdenadac gardamavloba-gardauvaloba ar aris wKvetilis<br />
warmoebis ganmsazGvreli; garda amisa, es wesi ar moicavs iseT<br />
SemTxvevebs, rogoricaa prefiqsian vnebiTTa -a da -o sufiqsiani<br />
II kavSirebiTi (daixnas, iTqvas, daiwvas... gaizardos, daixatos,<br />
daiTesos da sxva mravali); am wesidan gamomdinare, umarcvlo<br />
fuZis mqone gardamavli zmnebi -o sufiqsiT unda iwarmoebodes,<br />
gvaqs ki -a sufiqsiani warmoeba: davaba, davsxa, davfqva, davwva...<br />
da saerTod, rogorc vnaxeT, mawarmoebelTa ganawilebis safuZvlad<br />
gardamavloba-gardauvalobis gatareba ar Cans gamarTlebuli.<br />
miuTiTeben imis Sesaxebac, rom zogJer II kavSirebiTs erTi<br />
da igive zmna paralelurad iwarmoebs (viqne º viqna, viKve º<br />
viKo...), Tumca es rig SemTxvevaSi Zveli da axali warmoebisa, Tu<br />
saliteraturo da dialeqturi formebis gverdigverd arsebobis<br />
faqtad aris miCneuli (a. SaniZe, 1973, gv. 449; v. imnaiSvili,<br />
1975, gv. 381-383).<br />
Tvalsazrisi imis Sesaxeb, rom meore kavSirebiTis warmoebas<br />
wKvetilis warmoeba Seapirobebs, rom meore kavSirebiTi
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
wKvetilis fuZisagan iwarmoeba, ramdenime SeniSvnas aGZravs:<br />
Tu erT SemTxvevaSi mimarTebas formobrivi niSani qmnis<br />
(wKvetilis -e _ kavSirebiTis -o), sxva SemTxvevaSi igive niSani<br />
ar gatardeba: uniSno (resp. -i elementiani) wKvetilis _ I Kalibis<br />
zmnebi _ sxvadasxvagvar viTarebas gviCvenebs; meore kavSirebiTs<br />
iwarmoebs rogorc -a (mov-kal-(i) _ mov-kl-a...), ise -e (gavi-nZer-(i)<br />
_ gavi-nZr-e...) sufiqsebiT. Tu amgvari SemTxvevisaTvis<br />
damatebiT pirobad morfologiuri niSani Semogvaqvs _ gardamavloba-gardauvaloba,<br />
arc es principi gatardeba bolomde: -a<br />
sufiqss dairTavs rogorc gardamavali (moxn-a-s...), ise gardauvali<br />
(moixn-a-s...) zmnebi. aseve iTqmis -e sufiqsis mimarTac (gardamavali<br />
_ mivc-e; gardauvali _ miec-e-s...). arc gvaris kategoriis<br />
moSvelieba amartivebs saqmes. rogorc vnebiTi, aseve moqmedebiTi<br />
gvaris zmnebSi SeiZleba gvqondes meore kavSirebiTis mawarmoeblad<br />
samive sufiqsi _ -a, , -e, , -o:<br />
vnebiTi: daikl-a-s, daiZr-a-s... iqn-e-s, gaTb-e-s... eKm-o-s,<br />
eZm-o-s...<br />
moqmedebiTi: dakl-a-s, daZr-a-s... aaSen-o-s, aag-o-s... misc-e-s.<br />
marTalia, es ukanaskneli erTaderTi magaliTia axali qar-<br />
TulisaTvis, magram naSTia Zvel qarTulSi moqmedi kanonzomierebisa<br />
(ix. $ 25.4), rac, TavisTavad, maCvenebelia imisa, rom qar-<br />
TulisaTvis ar aris arabunebrivi moqmedebiTi gvaris zmnaTa II<br />
kavSirebiTis -e sufiqsiT warmoeba.<br />
erTgvarad TiTqos sistemuri xasiaTi aqvs doniani da<br />
`uniSno~ vnebiTebis II kavSirebiTis formaTa -e sufiqsiT warmoebas,<br />
magram amis mizezi aris ara am zmnaTa vnebiToba, aramed ma-<br />
Ti saKrdeni morfemis struqturis Tavisebureba.<br />
zemoTqmulidan gamomdinare, TiTqosda Cans garkveuli mimarTeba<br />
namKo ZiriTadisa da II kavSirebiTis warmoebas Soris,<br />
magram davas SeiZleba am mimarTebis safuZveli iwvevdes. arsebi-<br />
Ti kiTxva, romelic am SemTxvevaSi daismis, Semdegia: wKve wKveti wKve wKveti<br />
tilis<br />
lis<br />
warmo warmoeba warmo warmo ba aris aris gan ganmsazGvre<br />
gan ganmsazGvre<br />
msazGvreli msazGvre li me meore me re kav kavSi kav<br />
Si Sire<br />
rebi<br />
biTis bi Tis warmo warmoebi warmo<br />
bi bisa<br />
sa, sa,<br />
,<br />
Tu Tu Tu am am mwkriv mwkrivTa mwkriv Ta warmo warmoebas warmo<br />
bas ra raime ra<br />
me sxva sa safuZ sa<br />
fuZ fuZve<br />
veli ve li aqvs aqvs? aqvs anda,<br />
wKve wKveti wKve wKveti<br />
tilis ti lis fu fuZes fu<br />
Zes emKare emKareba emKare<br />
ba ba me meore me<br />
re kav kavSi kav<br />
Si Sire<br />
rebi<br />
biTi bi Ti Tu Tu ori orive ori<br />
ve ve am<br />
mwkri mwkrivi mwkri mwkrivi<br />
visa<br />
saTvis sa Tvis sa saer sa<br />
er erTo erTo<br />
To fu fuZea fu<br />
Zea saKrde saKrdeni saKrde<br />
ni ni? ni<br />
SevecdebiT ganvixiloT II kavSirebiTis warmoebis sakiTxebi<br />
da vupasuxoT dasmul kiTxvebs.<br />
407
408<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
22225555....3333. . . . ----o o o o sufiq su su sufiqsi<br />
fiq fiqsi<br />
siaaaani si ni ni ni meoooore me me me re re re kavSi kav kav kavSi<br />
Sire Sire<br />
rebi rebi<br />
biTi biTi<br />
Ti Ti<br />
warmoebis TvalsazrisiT SedarebiT martivi viTareba -o<br />
sufqsian II kavSirebiTSi gvaqvs: Tu namKo ZiriTadSi mawarmoebeli<br />
aris -e sufiqsi (III da IV Kalibis zmnebi), II kavSirebiTSi -o<br />
sufiqsi gveqneba (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1938, gv. 142). mag.:<br />
vakeT-e / vakeT-o, vaSen-e / vaSen-o, davaxatvin-e / davaxatvin-o,<br />
movakvlevin-e / movakvlevin-o, gavaG-e / gavaG-o,<br />
Sevaq-e / Sevaq-o da sxva.<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna : wKvetilisa da II kavSirebiTis formaTa amgvari<br />
urTierTmimarTebis Sesaxeb qarTuli enis praqtikul<br />
gramatikebSic aris miniSnebebi. anton I<br />
wKvetilis -e / II kavSirebiTis -o mimarTebas zmna-<br />
Ta erT-erT saklasifikacio niSnad gamoiKenebs<br />
da gamoKofil Jgufebs am niSnis mixedviT axasia-<br />
Tebs: `ese srulsa Sina ganikidurebs ee.<br />
e magaliTebr:<br />
ganvhbane da mKoobadsa Sina o. magaliTebr:<br />
ganvhbano~ (antoni, 1885, gv. 29). am tipis<br />
Kvela zmna amgvaradaa daxasiaTebuli. saer-<br />
Tod, anton I zmnaTa Jgufebis gamoKofisas wKvetilisa<br />
da II kavSirebiTis formaTa Cvenebas, maT<br />
urTierTmimarTebas gansakuTrebul KuradGebas<br />
aqcevs. gaioz reqtori zmnaTa uGlebis Jgufebis<br />
daxasiaTebas sistematurad am niSnis mixedviT ax-<br />
dens (`namKo srulsa da drosa piruÀlsa da meoresa<br />
pirsa Sina ganikidureben e e da mKofadsa Sina<br />
o~) da calkeul SemTxvevebSi CamoTvlis im<br />
zmnebs, romlebic am wess ar emorCileba (`romelnica<br />
sxuaoben srulsa da mKoobadsa drosa<br />
Sina~ (gaiozi, 1970, gv. 72-95).<br />
Sesabamisoba wKvetilis -e : meore kavSirebiTis -o ugamonakliso<br />
Cans. sxvagvarad: zmnebi, romlebic wKvetilis I da II pir-<br />
Si miiGeben -e daboloebas (wKvetilis warmoebis III da IV Kalibi),<br />
II kavSirebiTs -o sufiqsiT iwarmoebs.<br />
iqmneba STabeydileba, rom es wesi piruku ar moqmedebs:
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
axal qarTulSi dasturdeba SemTxvevebi, roca II kavSirebiTi -o<br />
sufiqsiT aris nawarmoebi, Sesabamisi wKvetilis formebSi ki -e<br />
sufiqsi ara gvaqvs: mivagen-i _ mivagn-o, vican-i _ vicn-o, Sevi-<br />
Zel-i _ SeviZl-o, vigrZen-i _ vigrZn-o, viKav-i _ viK-o o da sxva.<br />
es movlena uSualo kavSirSia wKvetilSi subieqturi mesame piris<br />
o- sufiqsis gamovlenasTan. marTebuli Cans dakvirveba: `Tu<br />
aoristSi S3-d oo<br />
o<br />
aris warmodgenili, II kavSirebiTis niSani o iqneba.<br />
es wesi piruku ar moqmedebs: kavSirebiT II-Si SeiZleba ki-<br />
los maCvenebeli o alomorfi iKos, magram aoristSi S3-d aucilebeli<br />
araa o gvqondes~ (b. gigineiSvili, z. sarJvelaZe, 1973,<br />
gv. 82). axsna eZebneba imgvar SemTxvevebs, roca II kavSirebiTSi o<br />
sufiqsi gvaqvs, wKvetili ki -e sufiqsiT ar iwarmoeba.<br />
Kvela amgvar SemTxvevaSi II kavSirebiTSi paraleluri warmoeba<br />
gvaqvs, ZiriTadad -a sufiqsiani:<br />
daipKr-o-s º daipKr-a-s<br />
mere es qveKana da davipKro da<br />
vipKro vipKroTo vipKro To (iakobi).<br />
rom saqarTvelom mtkiced da daipKras da<br />
ipKras qristes moZGvreba<br />
(akaki).<br />
miezG-o-s º miezG-a-s<br />
Kvelas mi miezGos mi<br />
ezGos saTaviso, Sesaferisi (o. Cx.).<br />
Kvelam unda mizGas mizGas Cemi danakargi (ilia).<br />
mouTxr-o-s º mouTxr-a-s<br />
iqneb mo mogvi mo<br />
gvi gviTxroT gviTxroT<br />
TxroT, TxroT rogor ipoveT sakuTari stili<br />
TargmanSi (T. Cx.).<br />
vin mo mogvi mo<br />
gvi gviTxras gvi Txras maTi saqme uTvalavi, sagmironi (akaki).<br />
darg-o-s º darg-a-s<br />
maS am diliT vardi da davrgo da<br />
vrgo vrgo? vrgo (o. mamf.).<br />
CrdilisaTvis da davrgaT da<br />
vrgaT ramodenime xe (m. noz.).<br />
morwK-o-s º morwK-a-s<br />
daTesvis Semdeg niadagi KuTebSi kargad unda mo-<br />
irwKos irwKos (n. Cax.).<br />
nakveTi unda mo moirwKas mo<br />
irwKas sayiroebis mixedviT (m. noz.).<br />
SerT-o-s º SerT-a-s<br />
aseTi qali Se SevrTo Se<br />
vrTo vrTo... vrTo (ilia).<br />
409
410<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
meti gza ar aris, coli unda Se SevrTaT Se<br />
vrTaT (iqve).<br />
moaswr-o-s º moaswr-a-s<br />
ese ar mo momas mo<br />
mas maswron<br />
wron... wron ... (n. Siuk.).<br />
ui, netavi ki im bednier dGes Se Seves Se<br />
ves veswra<br />
wra (ilia).<br />
aseve: icnas º icnos, igrZnas º igrZnos, Caflas º Caflos, daamKnas<br />
º daamKnos, dadvas º dados... aGniSnul zmnebs formaTa paralelizmi<br />
wKvetilSic axasiaTebT (ix. $ 24). -o sufiqsiani varianti<br />
Kvela SemTxvevaSi wKvetilis -e sufiqsian variants Seesabameba.<br />
wKvetilSi subieqturi III piris -o-s damkvidreba da II kav-<br />
SirebiTSi -o sufiqsis gaCena erTdrouli procesi Cans; safuZveli<br />
Kvelgan erTgvaria.<br />
erTaderTi gamonaklisi, roca II kavSirebiTSi o gvaqvs da<br />
Sesabamisi wKvetilis formaSi -e sufiqsi ar dasturdeba, aris<br />
iKos iKos zmna. Tu am formaSi o kavSirebiTis mawarmoebelia da misi<br />
gamoKofa saerTod SesaZlebelia, iseve rogorc wKvetilis formis<br />
(iKo iKo iKo) iKo bolokiduri o-si (ix. $ 24.3.), maSin II kavSirebiTis -o<br />
sufiqsis gamovlenis wesi ugamonakliso ar iqneba.<br />
Tu wKvetilis SemTxvevaSi uar uar-vKe uar vKe tipis formebi gamonaklisis<br />
sistemaSi moqcevis faqtad miviCnieT, II kavSirebiTSi viKve<br />
viKve<br />
/ iKve iKve / iKves iKves tipis formaTa gaCena gamonaklisis Tavidan aSorebis<br />
cdad gvesaxeba. amgvari formebi gvxvdeba samwerlobo enaSi:<br />
Sercxvenil viKve viKve, viKve Tu sanaqebod ar movulxino (d.<br />
kld.).<br />
gana ar ginda, rom Seni Sroma ufro naKofieri da<br />
vrceli iKves iKves? iKves (ek. gab.).<br />
suli morCili netaria, oGond aq viKveT viKveT viKveT (o. Cx.).<br />
amgvarad, wKvetilis warmoebis III da IV Kalibis zmnebi kav-<br />
SirebiT meores -o sufiqsiT iwarmoeben. Sesabamisoba _ wKvetilis<br />
-e: II kavSirebiTis -o _ kanonzomieri Cans.<br />
25 25....4444. 25 25 . . . ----a a a a da da da da ----e e e e sufiq su su sufiqsi<br />
fiq fiqsi<br />
siaaaani si ni ni ni II II II II kavSi kav kav kavSi<br />
Sire Sire<br />
rebi rebi<br />
biTi biTi<br />
Ti Ti<br />
zmnebi, romlebic wKvetilis formebs pirveli an meore Kalibis<br />
mixedviT iwarmoeben, II kavSirebiTSi dairTaven an -a, an -e<br />
sufiqss.
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
samecniero literaturaSi sakmaod dawvrilebiTaa ganxiluli<br />
II kavSirebiTSi -e sufiqsis gamovlenis SemTxvevebi (<strong>arn</strong>. Ciqobava,<br />
1929, gv. 31). aGwera morfologiuri principis mixedviT<br />
xdeba. Cvenc amJerad cal-calke ganvixilavT TiToeul morfologiur<br />
Jgufs, sadac II kavSirebiTSi -e sufiqsi gvaqvs:<br />
a) e. w. `uniSno vnebiTebi~ ugamonaklisod II kavSirebiTSi -e<br />
sufiqss dairTavs:<br />
gav-Tb-e<br />
ga-Tb-e<br />
ga-Tb-e-s<br />
gav-Tb-e-T<br />
ga-Tb-e-T<br />
ga-Tb-e-n (º gaTbnen)<br />
aseve: da-dn-e-s, ga-qr-e-s, da-ykn-e-s, ga-Sr-e-s, ga-xm-e-s, ga-ZG-e-s,<br />
gamo-cxv-e-s, da-cxr-e-s da-lb-e-s, da-dg-e-s da-wv-e-s, da-rC-e-s da<br />
sxva.<br />
rogorc Zvel, aseve axal qarTulSi am Jgufis zmnebTan II<br />
kavSirebiTis warmoebis TvalsazrisiT mKari viTarebaa.<br />
b) doniani vnebiTebi Kvela SemTxvevaSi -e sufiqsiT iwarmoeben<br />
II kavSirebiTis formebs:<br />
dav-ber-d-e<br />
da-ber-d-e<br />
da-ber-d-e-s<br />
dav-ber-d-e-T<br />
da-ber-d-e-T<br />
da-ber-d-e-n (º daberdnen)<br />
aseve: aSen-d-e-s, gakeT-d-e-s, dasaxl-d-e-s da sxva mravali.<br />
g) -e e sufiqsiT iwarmoebs II kavSirebiTs agreTve prefiqsian<br />
vnebiTTa erTi nawili:<br />
gav-i/e-qc-e<br />
ga-i/e-qc-e<br />
ga-i/e-qc-e-s<br />
aseve: da-i-bn-e-s / da-e-bn-e-s, da-i-ngr-e-s / da-e-ngr-e-s. i-qn-e-s /<br />
e-qn-e-s da sxva.<br />
d) da, rogorc aGniSnaven, erTaderTi gardmavali zmna<br />
miv-c-e<br />
mis-c-e<br />
mis-c-e-s<br />
miv-c-e-T<br />
mis-c-e-T<br />
mis-c-e-n<br />
411
412<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
zemoT warmodgenil oTxive SemTxvevaSi erTi faqtia saKuradGebo:<br />
Kvelgan saKrdeni morfema reducirebulia da gauCinarebulia<br />
e xmovani. prefiqsian vnebiTebsa da mi misces mi sces zmnaSi saKrdeni<br />
morfema sruli saxiT aGdgeba wKvetilis subieqturi I da<br />
II piris formebSi. gavi-qec qec qec, qec davi-ben ben ben, ben , dave-xsen xsen xsen, xsen vi-qen qen qen, qen miv-ec ec ec (am<br />
zmnasTan dakavSirebiT sagangebo msJeloba gvqonda SesavalSi)...<br />
aseTivea `uniSno vnebiTTa~ erTi nawilis Cvenebac: dav-Tv Tv Tver Tver<br />
er, er gav-<br />
Zex Zex, Zex dav-deq deq deq, deq dav-wev wev wev, wev gav-Zver Zver Zver, Zver mov-Kev Kev Kev, Kev dav-Jeq Jeq Jeq... Jeq marTalia, am tipis<br />
zmnaTa erT nawilSi xmovani ara Cans axal qarTulSi, magram<br />
aGdgeba Zveli qarTulis Cvenebis mixedviT: ganv-tef tef tef, tef ganv-ƒem ƒem ƒem, ƒem<br />
Sevs-ced ced ced... ced is faqti, rom zogJer saKrdeni morfemiseuli xmovnis<br />
aGdgena ar xerxdeba arc axali da arc Zveli qarTuli enis doneze,<br />
saqmis viTarebas ar cvlis. `Tbeba~ tipis Kvela zmnaSi istoriulad<br />
e xmovani ivaraudeba, rasac mxars uyers monaTesave<br />
enaTa Cvenebac (v. Tofuria, 1930). saKovelTaod gaziarebuli<br />
TvalsazrisiT vnebiTis -d sufiqsis Tavdapirvel saxed -ed ed miiCneva.<br />
aq ar SeiZleba ar gavixsenoT isic, rom Zvel qarTulSi -e<br />
sufiqss dairTavda II kavSirebiTSi -n n (← en en) en sufiqsiani vnebiTebic:<br />
ra Ta ganv ganv-kac ganv ganv kac kac-n-e, kac , gan gan-kac gan<br />
kac kac-n-e, kac , gan gan-kac gan<br />
kac kac-n-e-s kac (wKvetili: ganvkac-en,<br />
ganh-kac-en, gan-kac-n-a).<br />
Zvel qarTulSi e. w. pirdapiri obieqtis mravlobiTobis<br />
-en en en(n)-s en `Semdeg koniunqtiv meoreSi -a da o-s nacvlad -e Cndeba...<br />
-e ki ucvlelad rCeba~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1929, gv. 116). marTalia,<br />
pirdapiri obieqtis mravlobiTobis aGniSvna axal qarTul-<br />
Si -en en formantiT aGar xdeba moqmedebiTi gvaris zmnebSi, magram<br />
Sesabamisi vnebiTis formebma Semogvinaxa -n n (← -en en en) en sufiqsiani<br />
formebi:<br />
Tu vera vZlev, da davi da<br />
vi vixoc<br />
xocneT xoc neT saxeliTa da didebiT<br />
(ilia).<br />
dedofalo, Seni yirime, Cqara aviKar aviK<strong>arn</strong>eT aviKar aviKar neT aqedan (iakobi).<br />
rawams saxlSi xma miwKdeba, ga gavi ga gavi<br />
vipar<br />
p<strong>arn</strong>eT<br />
neT (ek. gab.).<br />
cxadia, unda avi avibar avi avibar<br />
bargneT bar gneT aqedan (n. Siuk.).<br />
Kovelive zemoTqmulidan erTi daskvna SeiZleba gakeTdes: II<br />
kav kavSi kav<br />
Si Sire<br />
rebiT<br />
biTSi biT Si -e e su sufiq su sufiq<br />
fiqsi fiq si gvaqvs im Se SemTxve Se<br />
mTxve mTxveva<br />
vaSi<br />
Si, Si , ro roca ro<br />
ca saKrden saKrden<br />
saKrden<br />
mo morfe mo<br />
rfe rfemaSi rfe Si e e xmo xmova xmo xmova<br />
vani va ni aris ga gauCi ga<br />
Ci Cina<br />
nare<br />
rebu<br />
buli<br />
li.<br />
li
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
axali qarTulisaTvis wesi piruku ar moqmedebs: Kvelgan,<br />
sadac saKrden morfemaSi e xmovania gauCinarebuli, ara gvaqvs II<br />
kavSirebiTis -e sufiqsiani warmoeba, vgulisxmobT moqmedebiTi<br />
gvaris zmnebs: gav-cr-a (saKrdeni morfemis sruli saxea cer cer), cer cer<br />
gav-yr-a (yer), Sev-qmn-a (qmen), vi-xsn-a (xsen), gav-rKvn-a (rKven),<br />
aGmov-fxvr-a (fxven) da sxva.<br />
es zmnebi, iseve rogorc wKvetilis warmoebis I da II Kalibis<br />
moqmedebiTi gvaris Kvela zmna (garda mi misces mi sces zmnisa) II kavSirebiTs<br />
-a sufiqsiT iwarmoebs. amdenad, -a sufiqsi gvaqvs II kavSirebiTis<br />
mawarmoeblad: a) I da II Kalibis moqmedebiTi gvaris<br />
zmnebTan, miuxedavad imisa, Tu ra struqturisaa saKrdeni morfema:<br />
Sev-kar _ Sev-kr-a, mov-kal _ mov-kl-a, dav-fqv-i _ davfqv-a,<br />
dava-b-i _ dava-b-a, Cav-sx-i _ Cav-sx-a da sxv; b) prefiqsian<br />
vnebiTebTan: da-i-wv-a-s, da-i-fqv-a-s, da-e-b-a-s, Semo-e-rtK-a-s, dae-rqv-a-s...<br />
aris SemTxvevebi, roca prefiqsiani vnebiTi gvaris formeb-<br />
Si paralelurad gvxvdeba rogorc -e, , aseve -a sufiqsiani warmoeba<br />
II kavSirebiTisa erTsa da imave zmnasTan:<br />
iqn iqn-a-s iqn s s º º iqn iqn-e-s iqn<br />
farsman sparsisaTvis konstantine arsakiZis dapirispireba<br />
gagebul unda iq iqnas iq nas rogorc erTgvari teza da<br />
antiteza (k. gams.).<br />
gaTvaliswinebul iq iqnes iq nes kamaTSi gamosuli amxanagebis<br />
saqmiani SeniSvnebi (m. kekelia).<br />
iq iqmn-a-s iq s º º iq iqmn-e-s iq<br />
dee, rac saqmnelia, iq iqmnas iq mnas (ilia)<br />
Cven, Cvenve veq veqmneT veq mneT Cvenianebs damamSvideblad (o. Cx.).<br />
Se SeinZr Se<br />
inZr inZr-a-s inZr s º º Se SeinZr Se SeinZr<br />
inZr-e-s inZr<br />
saTburebSi gadatanis dros namKenebi ar Se Sein Se<br />
in inZres in Zres<br />
(n. Caxn.).<br />
amisaTvis sayiroa konebi Se Sein Se<br />
in inZras in Zras (iqve).<br />
idg idg-a-s idg s s º º º idg idg-e-s idg<br />
gved gvedgas gved gas akvani gadaudgmelad (o. Cx.).<br />
egre id idges id idges<br />
ges, ges Torema, me, xom ici... (r. inan.).<br />
da daiwv da<br />
iwv iwv-a-s iwv s º º da daiwv da daiwv<br />
iwv-e-s<br />
iwv<br />
413
414<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
gamiSvi, Tu gindaT, mec cecxli ar wamekidos da ar<br />
da daviw da<br />
viw viwve viw ve (o. ios.).<br />
rac CvenSi aris uvargisi, da daiw da<br />
iw iwvas iw vas mKisve (iran. poezia).<br />
da daiyr da<br />
iyr iyr-a-s iyr s º º º da daiyr da daiyr<br />
iyr-e-s iyr<br />
Tu da daviy da<br />
viy viyre viyre<br />
re, re mwvavdes wKluli (s. Ciq.).<br />
miaqvs ieriSi, medgrad exeTqeba, rom Se Seiy Se<br />
iy iyras iy as da Seangrios<br />
(galaktioni).<br />
mo mogvesm mo<br />
gvesm gvesm-a-s gvesm s º º º mo mogvesm mo mogvesm<br />
gvesm-e-s gvesm<br />
rom kvlavc mo mogves mo<br />
gves gvesmes gves mes sitKva qarTuli rusTavelisa<br />
(gr. orb.).<br />
unda kideca mivdioT mas, gves gvesmas gves mas mSoblisa (n. bar.).<br />
aseve: aGiZras º aGiZres, aixsnas º aixsnes, mieZGvnas º mieZGvnes,<br />
daixnes º daixnas, gaicres º gaicras da sxva.<br />
formaTa amgvari paralelizmi ar dasturdeba am zmnaTa<br />
wKvetilSi, arc Sesabamisi moqmedebiTi gvaris zmnaTa II kavSirebiTSi;<br />
moqmedebiTi da saTanado prefiqsiani vnebiTi gvaris formebi<br />
wKvetilSi warmoebis TvalsazrisiT ar gansxvavdebian: davwv-i<br />
da daviwv-i, dav-Zar-i da daviZar-i, vqmen-i da viqmen-i, davabi<br />
da daveb-i... II kavSirebiTSi ki, rogorc vnaxeT, arsebiTi xasia-<br />
Tis gansxvavebaa.<br />
amgvarad, zmnebi, romlebic II kavSirebiTs -e da -a sufiqsebiT<br />
iwarmoeben, sam Jgufad SeiZleba daiKos:<br />
a) romlebic mxolod -e sufiqss dairTaven: `uniSno~ da<br />
sufiqsiani vnebiTebi, pirdapiri obieqtis mravlobiTobis -en en sufiqsiani<br />
formebi da mi misca mi<br />
sca zmna;<br />
b) zmnebi, romlebic mxolod -a sufiqsiT iwarmoeben II kav-<br />
SirebiTs: moqmedebiTi gvaris formebi (garda mi misca mi sca zmnisa);<br />
g) zmnebi, romlebic II kavSirebiTis formebs paralelurad<br />
iwarmoeben: prefiqsiani vnebiTebi.<br />
amTaviTve SevniSnavT, rom Tavdapirveli viTareba (Zveli<br />
qarTulis msgavsi) pirvel SemTxvevaSia daculi: sxva SemTxvevaSi<br />
mdgomareoba ZiriTadad meoreulia: aq axali sistemis CamoKalibebis<br />
procesTan da, zogJer, ukve CamoKalibebul viTarebasTan<br />
gvaqvs saqme.<br />
Zvel qarTulSi moqmedebiTi gvaris uniSno wKvetilis mqone
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
zmnaTa erTi nawili II kavSirebiTis formebs -a sufiqsiT iwarmoebda:<br />
sxva.<br />
samarTali warmarTTa man mi miuTxras mi Txras (m. DE. 12. II).<br />
pirvelad Se Sekras Se<br />
kras Zlieri igi (m. 12. 29).<br />
ara _ me upKra upKrasa upKra sa da aGmoiTquas igi (m. DE. 12. II).<br />
xolo bzÀ igi da dawu da<br />
wu wuas wu as cecxliTa uSretiTa (m. 3. 12).<br />
ra vyamoT, anu ra vsu vsuaT vsu<br />
aT (m. 6. 31).<br />
da mas jamsa Sina vhrqua vhrqua maT (m. DE. 7. 23).<br />
vTquaT Tu: zeciT iKo, gur gurqu gur gurqu<br />
quas<br />
as: as : rad ara grwmena misi<br />
(m. C 21, 25).<br />
aGdges saxlisa ufali da dahƒSas dahƒSas kari (l. 13. 25) da<br />
magram uniSno namKo ZiriTadis mqone zmnaTa meore nawili<br />
-e sufiqss dairTavda II kavSirebiTSi:<br />
aha, qalwuli miudges da Sves Sves ZÀ (m. I, 23).<br />
rameTe man iƒsnes iƒsnes eri T‚si codvaTa maTTagan (m. I,<br />
21).<br />
sada-igi mGilman, myamelman ganrKunes ganrKunes, ganrKunes da sada mparav-<br />
Ta daTxaron da gani ganipa gani ganipa<br />
paron pa ron igi (m. DE. 6. 19).<br />
Tu gnebavs, vqmneT vqmneT aqa sam talavar (m. 17. 4).<br />
ra Ta da daic da<br />
ic icves ic ves igi GmerTman, viTarca aGsasrulamde<br />
(mam. cx. 167. 30) da sxva.<br />
samecniero literaturaSi es faqti, ra Tqma unda, SeniSnulia<br />
(<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1929; a. SaniZe, 1976; n. naTaZe, 1955; n. kotinovi,<br />
1959), magram sadavo gveCveneba faqtis kvalifikacia; i. imnaiSvilis<br />
azriT, `axal qarTulSi gardamaval zmnaTagan erTaderTi<br />
SemogvrCa, romelsac meore kavSirebiTis niSnad -e moepoveba:<br />
mi-v-s-c-e, mi-s-c-e, mi-s-c-e-s. Zvel qarTulSi aseT zmnaTa raodenoba<br />
bevri iKo. -e hqonda n-ze fuZedaboloebul zmnebs, romlebic<br />
wKvetils uniSnod awarmoebdnen: ra Ta aGvagzne, vagrZne,<br />
davmKne, vamcne, vqmne, mivaKrdne, ganvƒrwne, vixsne, viJmne... -e kav-<br />
SirebiTis sawarmoebeli Zveli niSania. misi SemonaxvisaTvis am<br />
zmnebSi xeli unda SeewKo im garemoebas, rom n n qmni qmnida qmni da pir pirda pir<br />
da dapi da pi- pi<br />
ri ri obi obieq obi obieq<br />
eqtis eq tis mrav mravlo mrav<br />
lo lobi<br />
biTo<br />
Tobis To bis aso asoci aso asoci<br />
ciacias ci as as, as , romel el elTa<br />
Tanac Ta nac kav kavSi kav<br />
Si Sire Si re-<br />
bi biTis bi<br />
Tis niS niSnad niS<br />
nad mu mudam mu dam -e e ix ixma ix ixma<br />
mare<br />
rebo<br />
boda<br />
da...<br />
... n n fu fuZis fu Zis bo bolos bo<br />
los gada gadamwers gada mwers<br />
ago agonebs ago<br />
nebs obi obieq obi<br />
eq eqtis eq tis mrav mravlo mrav<br />
lo lobi lobi<br />
biTo<br />
Tobis To bis su sufiqss su sufiqss<br />
fiqss, fiqss , ami amitom ami tom kav kavSi kav<br />
Si Sire<br />
rebi<br />
bi-<br />
bi<br />
415
416<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
Tis Tis Zvel Zvel ni niSans ni Sans uc ucvle uc ucvle<br />
vlelad vle lad to tovebs to<br />
vebs vebs~ vebs (i. imnaiSvili, 1963, gv.<br />
184) (xazi Cvenia _ g. g.). es Tvalsazrisi SemdgomSic iqna ganmeorebuli<br />
da gavrcobili: `miuTiTeben, rom zemoxsenebuli Jgufis<br />
zmnebSi e niSnis SenarCunebisaTvis xeli unda SeewKo im garemoebas,<br />
rom mwkrivis niSnis win mdgomi n qmnida gardamaval<br />
zmnaTa pirdapiri obieqtis mravlobiTobis maCvenebeli n n (← en en) en<br />
sufiqsis iluzias: xsenebuli sufiqsis Semdeg ki aucilebeli<br />
iKo e daboloebis gamoKeneba. e e mwkri mwkrivis mwkri vis niS niSnis niS<br />
nis gamoKene gamoKenebis gamoKene<br />
bis bis are<br />
ga gafar ga<br />
far farTo farTo<br />
Toebu To bu bulia bu lia da da igi igi mo moicavs mo cavs sxva zmneb zmnebsac zmneb<br />
sac sac, sac , gan gansa gan<br />
sa sakuT sakuT<br />
kuTre<br />
rebiT re biT<br />
ki ki imaT imaT, imaT , ro romel ro<br />
mel melTa mel Ta fu fuZec fu Zec vv-ze<br />
v ze mTav mTavrde mTav<br />
de deba<br />
ba~ ba (v. imnaiSvili, 1975,<br />
gv. 419). (xazi Cvenia _ g. g.).<br />
warmodgenili msJelobidan ivaraudeba, rom saanalizo<br />
formebi im viTarebis anareklia, roca kavSirebiTi II mxolod -e<br />
sufiqsiT iwarmoeboda, rac, iseve rogorc pirdapiri obieqtis<br />
mravlobiTobis -en en en (→ -n) ) sufiqsis asociacia Tu iluzia, naklebsarwmunod<br />
gveCveneba. am ukanaskneli Tvalsazrisis upirveles<br />
kontrargumentad swored ara n sonorze daboloebul fu-<br />
ZeebTan kavSirebiTis -e sufiqsis gamovlena migvaCnia: ra Ta<br />
vSv-e, ganrcx-e, STaviyr-e, davicv-e, SeuZln-e-s da sxva.<br />
zemowarmodgenilma masalam TvalnaTliv dagvanaxa, rom Zvel<br />
qarTulSi moqmedebiTi gvaris zmnebi II kavSirebiTs iwarmoebdnen<br />
Cveulebriv rogorc -a, aseve -e sufiqsebiT. KuradGeba gvinda<br />
gavamaxviloT im faqtze, rom -e sufiqss dairTavs is zmnebi, romelTa<br />
fuZiseul saKrden morfemaSi e xmovania gauCinarebuli<br />
(Sev, ƒsen, rKuen, qmen, cev, gzen, mKen, mcen, Krden, ƒrwen, Jmen,<br />
yer, recx, Zel...); xolo roca saKrden morfemaSi e xmovani ar<br />
aGdgeba, sxva xmovania reducirebuli, anda umarcvloa, II kavSirebiTis<br />
mawarmoeblad -a sufiqsi gvaqvs (Txar, kar, kal, ƒaS,<br />
Tqu, su, rqu, wu, cu, sx...).<br />
miuTiTeben, rom ganxilul zmnaTa `vnebiTebic xsenebul kanonebs<br />
emorCileboda~ (i. imnaiSvili, 1963, gv. 184). zmnebi, romelTa<br />
saKrdeni Zireuli morfemis e xmovani monacvleobda nul-<br />
Tan, vnebiTi gvaris II kavSirebiTis formebs aseve -e sufiqsiT<br />
iwarmoebda:<br />
ra Ta awve aGeg aGegznes aGeg aGegznes<br />
znes (l. E. 12. 49).<br />
rameTu romeli _ igi misgan iS iSves iS ves (m. I 20).<br />
xolo Cinebulni igi ara Girs iq iqmnes iq mnes (m. C. 22. 8).
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
ra Tamca dasaJa sofeli, aramed ra Ta iƒsnes iƒsnes iƒsnes sofeli<br />
mis gamo (i. C. 3. 17).<br />
da romeli KurTa ge gesmen ge men Tquen, qadageT erdoTa zeda<br />
(m. 10. 27).<br />
Koveli nergi... ZiriTurT aGifxu aGifxures<br />
aGifxu aGifxures<br />
res (m. DE. 15. 13).<br />
xolo ƒorci igi ra ganix ganixrwnes<br />
ganix rwnes (equs. dG. 92. 9).<br />
arca ganirKunes<br />
ganirKunes ganirKunes (ion. 37. 14).<br />
prefiqsiani vnebiTi gvaris zmnebi, romelTa saKrden Zireul<br />
morfemaSi nulTan monacvle e xmovani ar dasturdeboda, II<br />
kavSirebiTs -a sufiqsiT iwarmoebda:<br />
da sxva.<br />
sadaca iqadagos saxareba ese Koelsa sofelsa, iTquas iTquas<br />
iTquas<br />
(m. C. 26. 13).<br />
maSin miuteva maT baraba, xolo iesus SoltiTa hsca<br />
da misca maT, ra Ta Juars-ecu ecu ecuas<br />
as (m. DE. 27. 26).<br />
saxlsa Cemsa saxl salocvel er erqu er<br />
qu quas qu as KovelTagan warmarTTa<br />
(mr. II. 17).<br />
g<strong>arn</strong>a Tu gareSe bunebisa aGiZ aGiZras aGiZ ras igi (equs. dG. 12.<br />
26).<br />
gina Tu mo moiw mo<br />
iw iwuas iw uas fiyunari da muxnari (iqve, 58, 37)<br />
rogorc vxedavT, Zvel qarTulSi uniSno (resp. -i elementiani)<br />
wKvetilis mqone zmnebi II kavSirebiTis warmoebis TvalsazrisiT<br />
gvaris mixedviT ar gansxvavdebian; warmoebis principi saerToa<br />
moqmedebiTi da vnebiTi gvaris zmnaTaTvis. Tu imasac gavixsenebT,<br />
rom -e sufiqss dairTaven agreTve uniSno da sufiqsiani<br />
vnebiTebi, pirdapiri obieqtis mravlobiTobis -en en sufiqsiani<br />
formebi, SeiZleba Zveli qarTulisaTvis wesi amgvarad CamoKalibdes:<br />
II II kav kavSi kav kavSi<br />
Sire<br />
rebiT<br />
biTSi biT Si -e e su sufiq su<br />
fiq fiqsi fiq si gamo gamovlin gamo gamovlin<br />
vlinde<br />
deba ba im zmneb zmnebSi zmneb<br />
Si Si, Si ,<br />
ro romel ro romel<br />
melTa mel Ta saKrde saKrdeni saKrde ni mo morfe mo<br />
rfe rfemi rfemi<br />
mise<br />
seuli se li e xmo xmova xmo<br />
va vania va nia ga gauCi ga<br />
Ci Cina<br />
nare<br />
rebu<br />
buli<br />
li;<br />
;<br />
Kve Kvela Kve la sxva sxva sxva Se SemTxve Se SemTxve<br />
mTxveva<br />
vaSi Si uniS uniSno uniS<br />
no da -i i ele elemen ele<br />
men menti<br />
tiani ti ni ni wKve wKveti wKve<br />
ti tilis ti lis<br />
mqo mqone mqo<br />
ne zmneb zmnebSi zmneb zmnebSi<br />
Si am am mwkriv mwkrivis mwkriv<br />
is ma mawar ma<br />
war warmo<br />
moeb<br />
eblad eb lad -a a a su sufiq su<br />
fiq fiqsi fiq si gveq gveqne gveq<br />
ne neba neba<br />
ba. ba<br />
dGevandeli viTareba II kavSirebiTis warmoebisa I da II Kalibis<br />
zmnebTan meoreulia. amjamad moqmedebiTi gvaris zmnebSi<br />
am mwkrivis warmoebisas angariSi ar eweva saKrdeni morfemis<br />
struqturas _ Kvela SemTxvevaSi mwkrivis mawarmoeblad -a sufiqsi<br />
gvaqvs (garda mi misces mi sces zmnisa, Zveli viTareba mxolod aq Se-<br />
417
418<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
mogvenaxa). am formantis unifikacia moqmedebiTi gvaris zmnebTan<br />
TiTqmis damTavrebulia. es tendencia dialeqtebSi ufro Sors<br />
aris wasuli: xevsurulma Kvela SemTxvevaSi -a sufiqsi gaabatona;<br />
am dialeqtma II kavSirebiTis mawarmoeblad sxva formanti ar icis.<br />
axal qarTulSi mdgomareoba garTulda prefiqsiani vnebiTi<br />
gvaris zmnaTa SemTxvevaSi. aq formaTa paralelizmma iCina Tavi.<br />
mivuTiTebdiT, rom erTi da igive zmna II kavSirebiTs iwarmoebs<br />
rogorc -a, , aseve -e sufiqsebiT. Tu moqmedebiTi gvaris SemTxvevaSi<br />
unifikaciis tendencia -e sufiqsiani warmoebis gaqrobis<br />
xarJze warimarTa, gabatonda -a sufiqsiani warmoeba, sxvagvari<br />
procesi mimdinareobs vnebiTis formebSi: aris SemTxvevebi, roca<br />
prefiqsiani vnebiTi gvaris zmnebSi II kavSirebiTis -e sufiqsian<br />
formebs uCndeba paraleluri, -a sufiqsiani, formebi da piriqiT:<br />
-a sufiqsian formebs uCndeba -e sufiqsiani paraleluri<br />
formebi:<br />
a) iqnes º iqnas, gainZres º gainZras, edges º edgas, gaiyres<br />
º gaiyras...<br />
b) aGiZras º aGiZres, daiwvas º daiwves, SemoertKas º SemoertKes...<br />
radgan moqmedebiTi gvaris zmnebSi -a sufiqsiani warmoeba<br />
gabatonda, TiTqosda mosalodneli iKo vnebiTi gvaris zmnebSic<br />
amgvari procesi momxdariKo: an -a sufiqsian warmoebas daeyira<br />
-e sufiqsiani warmoebis adgili, anda, Tu gvaris faqtori daedeboda<br />
safuZvlad mawarmoebelTa gadanawilebas, vnebiTis formebSi<br />
-e sufiqsiani warmoeba unificirebuliKo. magram, rogorc<br />
vxedavT, ase ar moxda. mawarmoebelTa gadanawilebis procesi<br />
grZeldeba, ramac enaSi paralelur formaTa gaCena gamoiwvia.<br />
KuradGeba gvinda gavamaxviloT ramdenime kerZo SemTxvevaze:<br />
a) -e sufiqsiT iwarmoebs II kavSirebiTis formebs ved ved/ ved vid<br />
vid<br />
zmna. es erTaderTi gamonaklisia, roca -e sufiqsi gvaqvs da<br />
saKrden morfemaSi e xmovani ar aris gauCinarebuli: wa-vid-e,<br />
wax-vid-e, wa-vid-e-s. Tu vid Ziriseul i xmovans e-s reduqciis<br />
produqtad miviCnevT, maSin zmnis Cvenebis gaTvaliswineba -e sufiqsis<br />
gmovlenis wess amgvarad daazustebs: II II kav kavSi kav kavSi<br />
Sire<br />
rebi<br />
biTis bi Tis -e<br />
su sufiqss su fiqss da dair da dair<br />
irTavs ir Tavs is zmne zmnebi zmne<br />
bi bi, bi , ro romel ro<br />
mel melTa mel Ta saKrden saKrden mo morfe mo morfe<br />
rfema rfema<br />
maSi ma Si re-<br />
du duci du duci<br />
cire<br />
rebu<br />
buli bu li e xmo xmova xmo xmova<br />
vani va ni iva ivara iva<br />
ra raude ra de deba de ba (reduqcia SeiZleba iKos<br />
srulic da nawilobrivic: e → i).
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
b) iKos iKos formaSi o-s miGebis orgvari gza SeiZleba vivaraudoT:<br />
o ← vv-a,<br />
v<br />
, o ← vv-e;<br />
v<br />
; e. i. fuZiseul v-sTan kavSirebiTis -a<br />
an -e sufiqsis SerwKma. Tu gaviTvaliswinebT, rom aGniSnuli<br />
zmnis Ziri orgvari gaxmovanebiTaa dadasturebuli _ Kav/Kev, o-s<br />
miGebis orive gza dasaSvebia; Kav fuZisagan II kavSrebiTi -a su-<br />
fiqsiT unda warmoebuliKo (i-Kv-a-s ← i-Kav-a-s), Ke Kev Ke<br />
fuZisagan<br />
_ -e sufiqsiT (i-Kv-e-s ← i-Kev-e-s). orive es varianti dasturdeba<br />
dialeqtebSi (iKvas, iKves).<br />
g) sakiTxi amgvarad SeiZleba dasmuliKo im zmnaTa mimar-<br />
Tac, romelTa fuZeebis aseve paraleluri variantebia dadasturebuli:<br />
yer yer º º yar yar, yar , cer cer º º car car, car , Ter º º Tar Tar, Tar<br />
magram saliteraturo<br />
enis TvalsazrisiT msJelobisas am zmnaTa mxolod e xmovnian<br />
variantebs unda davemKaroT.<br />
25 25....5555. 25 25 . . . wKveti wKve wKve wKveti<br />
tili tili<br />
lisa lisa<br />
sa sa da da da da II II II II kavSi kav kav kavSi<br />
Sire Sire<br />
rebi rebi<br />
biTis biTis<br />
Tis Tis mwkrivTa mwkriv mwkriv mwkrivTa<br />
Ta Ta<br />
warmoeeeebis warmo warmo warmo bis bis bis urTi ur ur urTi<br />
Tier Tier<br />
erTmi erTmimar<br />
Tmi Tmimar<br />
marTe marTe<br />
Tebi Tebi<br />
bisa bisa<br />
saTvis saTvis<br />
Tvis Tvis<br />
meore kavSirebiTis warmoebis ganxilvam wKvetilis warmoebasTan<br />
mimarTebiT araerTgvari suraTi warmogvidgina: er erTi er<br />
Ti<br />
mxriv mxriv, mxriv wKvetilis warmoebasa da II kavSirebiTis warmoebas Soris<br />
mKari Sesabamisobaa; mxedvelobaSi gvaqvs wKvetilis warmoebis III<br />
da IV Kalibis zmnebi: kavSirebiT II-Si -o sufiqsi iCens Tavs, roca<br />
wKvetili -e sufiqss dairTavs. wKvetilis formebs I da II Kalibis<br />
zmnebTan amgvarad ar miemarTeba II kavSirebiTis formebi:<br />
nawili -e sufiqsiT iwarmoebs II kavSirebiTs: nawili _ a sufiqsiT;<br />
erTi da imave zmnis moqmedebiTisa da Sesabamisi prefiqsiani<br />
vnebiTis wKvetilis formebi Tu warmoebis TvalsazrisiT sxvaobas<br />
ar gviCvenebs, amas ver vitKviT II kavSirebiTze. aq erT SemTxvevaSi<br />
identuri warmoeba gvaqvs (aGvZar-aGvZra, aGviZar-aGviZra),<br />
magram sxva SemTxvevaSi sxvaoba dasturdeba (davyer-davyra,<br />
daviyer-daviyre). Tu im Tvalsazriss davemKarebiT, rom II kavSirebiTisaTvis<br />
wKvetilis fuZea saKrdeni (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1962, gv.<br />
107), amgvari sxvaoba asaxsneli iqneba: erTgvari warmoeba wKvetilSi,<br />
gansxvavebuli _ meore kavSirebiTSi. sxvaobis safuZvels<br />
axal qarTulSi am tipis zmnebTan ZiriTadad zmnis gvari qmnis.<br />
gvaris faqtori am mwkrivTa warmoebis principze gavlenas ar axdenda<br />
Zvel qarTulSi: moqmedebiTi da vnebiTi gvaris zmnebs Tu<br />
419
420<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
wKvetilSi identuri warmoeba hqondaT, aseve erTnairad iwarmoebdnen<br />
II kavSirebiTis formebs (vqmen _ viqmen, vqmne _ viqmne...);<br />
magram sxvaoba aqac TvalSisacemia: erTgvari warmoeba wKvetilisa,<br />
gansxvavebuli warmoeba meore kavSirebiTisa faqtia (aGvZar,<br />
viƒsen, magram ra Ta aGZra, viƒsne).<br />
amdenad, eyvqveS dgeba sakiTxi imis Sesaxeb, rom wKvetilis<br />
fuZe saKrdenia II kavSirebiTis formisaTvis (rac TavisTavad imas<br />
gulisxmobs, rom wKvetilis mawarmoeblebi II kavSirebiTis forma-<br />
Sic ivaraudeba: ava-Sen-e ← ava-Sen-e-o..).<br />
rogorc aGvniSnavdiT, wKvetilis warmoebas ZiriTadad saKrdeni<br />
morfemis struqtura Seapirobebs. nulTan monacvle xmov-<br />
nis Semcveli saKrdeni morfema wKvetilis uniSno (resp. I da II<br />
piris formebSi `ufunqcio~, nulTan monacvle -i elementian)<br />
warmoebas varaudobs (I Kalibi); umarcvlo saKrdeni morfema -i<br />
elementian (romelic ar monacvleobs nulTan I da II piris formebSi)<br />
warmoebas gulisxmobs (II Kalibi).<br />
aseve, saKrdeni morfemis struqtura Seapirobebs II kavSirebiTis<br />
-a da -e formantebis gamovlenas I da II Kalibis zmnebTan<br />
(axal qarTulSi ZiriTadad vnebiTi gvaris zmnebSi), oGond safuZveli<br />
Sepirobebisa sxvagvaria. Tu wKvetilis warmoebisas KuradGeba<br />
ar eqceva imas, saKrdeni morfemiseuli xmovani, romelic<br />
reducirdeba, ra xmovania, II kavSirebiTis warmoebisas amas<br />
arsebiTi mniSvneloba eniyeba.<br />
axal qarTulSi II kavSirebiTis -a da -e sufiqsTa ganawilebisas<br />
Tu gvaris faqtors garkveuli KuradGeba mieqca (moqmedebiTi<br />
gvaris zmnebSi warmoebis unifikacia moxda), wKvetilis<br />
warmoebaSi am faqtoris moqmedeba gamoricxulia.<br />
amgvarad, -a da -e sufiqsiani II kavSirebiTis warmoebis saki-<br />
Txis ganxilva im daskvnis gakeTebis safuZvels gvaZlevs, rom<br />
wKvetilis fuZe ar aris saKrdeni II kavSirebiTisaTvis. wKvetilis<br />
mawarmoeblebi II kavSirebiTis formaSi ar ivaraudeba. orive am<br />
mwkrivisTvis saerTo fuZea saKrdeni. wKvetilisa da II kavSirebi-<br />
Tis warmoebas ZiriTadad saKrdeni morfemis struqtura gansazGvravs;<br />
ganmsazGvreli piroba sxvadasxvagvaria. II kavSirebiTis<br />
-a da -e e e sufiqsTa ganawilebisas garkveul mniSvnelobas gvaris<br />
faqtoric iZens.<br />
Tu -a da -e sufiqsiani II kavSirebiTis SemTxvevaSi SesaZle-
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
belia am daskvnis gakeTeba, amasve ver vitKviT -o sufiqsiani II<br />
kavSirebiTis mimarT; magram, vfiqrobT, amjamindeli viTareba am<br />
mxriv meoreulia.<br />
IV Kalibis zmnur formaTa amosaval saxed ava avagev ava<br />
gev tipis<br />
warmoeba ivaraudeba; istoriulad wKvetilis warmoebis TvalsazrisiT<br />
am tipis zmnebi I Kalibisa iKo: saKrdeni morfema -ev ev nul-<br />
Tan monacvlea da, amdenad, wKvetili uniSno unda hqonoda. saKrdeni<br />
morfemiseuli e xmovnis nulTan monacvleoba am tipis<br />
zmnebTan II kavSirebiTis mawarmoeblad -e sufiqss gvavaraudebinebs.<br />
wKvetili: ava ava-g-ev ava ev ev, ev , II kavS.: ava ava-g-v-e ava<br />
← ava-g-ev-e.<br />
aqedan gamomdinare, sarwmuno Cans mosazreba imis Sesaxeb,<br />
rom II kavSirebiTis -o sufiqsi istoriulad ve ve kompleqsis<br />
SerwKmis Sedegadaa miGebuli (g. rogava, 1945). fonetikur niadagze<br />
warmoqmnili o-s damoukidebel morfologiur odenobad<br />
miCneva, iseve rogorc -ev ev formantis v Tanxmovanmokvecili e<br />
elementis wKvetilis -e sufiqsTan (avaSen-e) funqciuri gaigiveba,<br />
gviandeli movlenaa _ -ev ev formantis Tavdapirveli funqciis<br />
gauCinarebisa da misi morfologiuri reinterpretaciis Semdegi<br />
procesia. amdenad, IV Kalibis zmnebSi Sesabamisoba _ wKvetilis<br />
-e: II kavSirebiTis -o _ orive am mwkrivisaTvis saerTo saKrden<br />
morfemasTan, -ev ev ev formantTan, dakavSirebuli fonetikuri da morfologiuri<br />
cvlilebebis Sedegia. Sesabamisoba mKaria ara imitom,<br />
rom wKvetilis -e sufiqsiani warmoeba Seapirobebs II kavSirebiTis<br />
-o sufiqsian warmoebas, aramed orive am mwkrivisaTvis<br />
saerTo saKrdeni morfemaa -ev ev ev, ev romelic sxvadasxvagvar transformacias<br />
ganicdis wKvetilsa Tu II kavSirebiTSi. sxvagvarad:<br />
es Sesabamisoba imis maCvenebeli ki ar aris, rom wKvetilis fuZe<br />
aris saKrdeni II kavSirebiTisaTvis, aramed saerTo saKrdeni morfema<br />
sxvadasxvagvar fonetikur cvlilebas ganicdis da am cvlilebis<br />
Sedegad mKardeba Sesabamisoba.<br />
Cveni TvalsazrisisaTvis erT-erT mniSvnelovan sabuTad<br />
kvlav xevsuruli dialeqtis Cveneba gvesaxeba: rogorc aGvniSnavdiT,<br />
ava avagev ava gev tipis warmoebis arseboba am dialeqtSi ar ivaraudeba.<br />
aqedan gamomdinare, arc -o sufiqsiani II kavSirebiTi unda<br />
gvqonoda. xevsurulSi, rogorc cnobilia, avi avi-G-i, avi , ga gavi ga<br />
vi vi-g-i... vi ... tipis<br />
morfema -i elements gamoavlens wKvetilSi (Sdr.: salitera-<br />
421
422<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
turo qarTulis dava-b-i, Cav-sx-i...); igive saKrdeni morfema -a<br />
sufiqss varaudobs II kavSirebiTis mawarmoeblad. asecaa am dialeqtSi:<br />
avi-G-a, gavi-g-a... -a sufiqsis unifikacia xevsurulSi II<br />
kavSirebiTis warmoebisas -e sufiqsis xarJze moxda. -a iyers -e-s<br />
adgils. ara gvaqvs safuZveli davuSvaT -o sufiqsis arseboba saerTod<br />
am dialeqtSi.<br />
momxdari fonetikuri procesebisa da morfologiuri reinterpretaciis<br />
safuZvelze damKarebuli Sesabamisoba IV Kalibis<br />
zmnebSi _ wKvetilis -e: II kavSirebiTis -o _ unda iKos safuZve-<br />
li imisa, rom mas Semdeg, rac -e e (← ev ev) ev<br />
) gaazrebul iqna III Kalibis<br />
zmnebTan gamovlenili wKvetilis -e sufiqsis tolfasad, mesame<br />
Kalibis zmnebTanac -o sufiqsi Cndeba II kavSirebiTSi. III<br />
Kalibis zmnaTa saKrdeni morfema marcvlovani da ukumSvelia.<br />
ramdenadac aq ar aris piroba II kavSirebiTis -e sufiqsis gamovlenisa,<br />
odindeli mawarmoebeli mwkrivisa am tipis zmnebTan -a<br />
sufiqsi unda KofiliKo.<br />
amgvarad, -o sufiqsiani II kavSirebiTis SemTxvevaSi mdgomareoba<br />
meoreulia: erTi nawili istoriulad -a sufiqsiT iwarmoebda<br />
gansaxilveli mwkrivis formebs, meore nawili _ -e sufiqsiT.<br />
mas Semdeg, rac damKarda Sesabamisoba _ wKvetilis -e: II<br />
kavSirebiTis o, TavisTavad cxadia, Kvela SemTxvevaSi ver miviCnevT<br />
II kavSirebiTis -o sufiqsisaTvis amosavlad ve ve ve kompleqss<br />
(iseve rogorc subieqturi mesame piris -o sufiqsisaTvis va va kompleqss).<br />
amjamad -o o o damoukidebeli mawarmoebelia -a da -e formantTa<br />
gverdiT da formobrivad miemarTeba wKvetilis -e sufiqss.<br />
Kovelive zemoTqmuli amgvari daskvnis gakeTebis safuZvels<br />
gvaZlevs: wKve wKveti wKve wKveti<br />
tilis ti lis fu fuZe fu<br />
Ze ar aris saKrde saKrdeni saKrde<br />
ni II kav kavSi kav<br />
Si Sire<br />
rebi<br />
biTi<br />
Tisa<br />
sa- sa<br />
Tvis Tvis Tvis arc arc is isto is isto<br />
tori<br />
riulad ri lad da da da arc arc am amja am amja<br />
jamad<br />
mad. mad . ori orive ori<br />
ve am am am mwkr mwkrivi mwkr vi visa<br />
saTvis sa Tvis<br />
sa saer sa<br />
er erTo er To fu fuZea fu<br />
Zea Zea saKrde saKrdeni saKrde saKrdeni<br />
ni. ni mKari formobrivi Sesabamisoba meoreuli<br />
faqtia da ar ewinaaGmdegeba saerTo daskvnas.
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
$ $ 26. . mra mraval mra mraval<br />
valgzi<br />
gziso<br />
sobis so bis gamo gamoxat gamo gamoxat<br />
xatvi<br />
visa<br />
saTvis Tvis qar qarTul qar<br />
Tul TulSi Tul Si<br />
22226666....1111. . . . mraval mra mra mraval<br />
valgzi valgziso<br />
gzi gziso<br />
sobis sobis<br />
bis bis kate ka ka kate<br />
tego tego<br />
gori gori<br />
riiiiisa ri sa saTvis saTvis<br />
Tvis Tvis<br />
a. SaniZe `qarTuli enis gramatikis safuZvlebSi~ axali qar-<br />
Tuli enis mwkrivTa sistemis warmodgenisas wKvetilisa da brZanebiTis<br />
Semdeg II xolmeobiTsac asaxelebs: `me me meore me re xol xolme xol<br />
me meobi me bi biTi<br />
Ti~. Ti<br />
vambobT `xolmeobiTio~, radganac is mravalgzisobis gagebas Seicavs,<br />
romelic, Tu sanaTado forma ara gvaqvs, `xolme~-Ti unda<br />
gadmoices. vumatebT `meoreo~, radganac II seriaSi Sedis. magali-<br />
Tebi: vweri (davweri), vaSene (avaSeni)~ (a. SaniZe, 1973, gv. 220).<br />
KuradGeba mivaqcioT magaliTebs da Semdeg SeniSvnas: `naSTis saxiT<br />
am mwkrivis forma saKovelTaod `icis~ da `uwKis~ zmnaTa saxiT<br />
SemogvrCa. oGond maT drois TvalsazrisiT exlandelis gageba<br />
miiGes...~ da mTavari:: `es mwkrivi axal qarTulSi saKovel-<br />
Taod aGar aris, _ zogierT kilos SehrCa. mis nacvlad sxva kiloebma<br />
da saliteraturo enam SeimuSava I xolmeobiTi, romelic<br />
uwKvetels gamoeKo. es SemuSaveba paralelurad xdeboda II xolmeobiTis<br />
gadavardnasTan erTad~ (iqve, gv. 221). am SemTxvevaSi II<br />
xolmeobiTi ganxilulia rogorc axali qarTulis faqti, oGond<br />
ara axali qarTuli saliteraturo enisa (igulisxmeba organuli<br />
warmoeba), Tumca magaliTebi (vweri _ davweri, vaSeni _ avaSeni)<br />
Zveli qarTuli saliteraturo enisaa (Tu dialeqtebis?). avtori<br />
II xolmeobiTis amgvar formebs sxva sakiTxebze msJelobisasac<br />
moiSveliebs: `II seriis formebi am zmnisa Kvela srulia: naxa, naxos,<br />
naxis, naxe~ (a. SaniZe, 1973, gv. 271) da sxva. funqcia zustdeba:<br />
`mwkrivi ixmareba mravalJer gameorebuli moqmedebis aGsaniSnavad.<br />
agreTve is gadmogvcems C v e u l e b i T s moqmedebas,<br />
mudam gameorebul moqmedebas da amitom SeiZleba, rom is warsul<br />
dros ki aGar Seicavdes, aramed sul daclili iKos drois<br />
elementisagan~ (iqve, gv. 221). sxvagan zustdeba: `mravalgziTi<br />
forma `xolme~-s gagebas Seicavs. es `xolme~ SeiZleba daerTos<br />
zmnis formas, magram rom ar daerTos, imiTac ara daSavdeba ra~<br />
(iqve, gv. 211). es dazusteba imiTac aris saintereso, rom swored<br />
am gagebam misca safuZveli terminis SerCevas _ x o l m e o -<br />
b i T i. isic sagulisxmoa: a. SaniZe imazec amaxvilebs KuradGebas,<br />
rom x o l m e s gageba araa erTaderTi am formebisaTvis: `Tu<br />
moqmedeba meordeba, is SeiZleba Cveulebad gadaiqces. amitom<br />
423
424<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
mravalgzisi formebi iseT moqmedebasac gadmoscems, romlebic<br />
Cveulebad aris qceuli. amitom aseT formebs C v e u l e b i T -<br />
s a c eZaxian~ (iqve, gv. 221). aq aGvniSnoT isic, rom swored<br />
x o l m e o b i T i aris erT-erTi is termini, romelic a. SaniZis<br />
wKalobiT marJved SeirCa da damkvidrda samecniero gramatikaSi:<br />
`x o l m e o b i T i kargad nawarmoebi terminia: `x o l m e~ _<br />
`x o l m e o b i T i~ (Sdr. `T u r m e~ _ `T u r m e o b i T i~,<br />
SemoGebuli ak. SaniZisave mier). misi mTavari nakli isaa, rom advilad<br />
ireva `mrvalgziTSi~: `akeTebs xolme~ SeiZleba ise iqnes<br />
gagebuli, TiTqos `keTebis~ ganmeorebas eqceodes KuradGeba, namdvilad<br />
ki sayiroa gadmoices, rom moqmedeba `C v e u l e b r i v<br />
xdeba~, moqmedebas `C v e u l e b r i v a d aqvs adgili~. es rom ara,<br />
`x o l m e o b i T i~ SeniSvnas ar gamoiwvevda. saca wesia, ufro<br />
zusti iqneboda `C v e u l e b i T i~ anda _ kidev ufro _ `m i -<br />
m d i n a r e o b i T i~... amisda kvalad SeiZleba permansivis badlad<br />
davtovoT x o l m e o b i T i saTanado aqcentiT (`rac<br />
C v e u l e b r i v xdeba~, am gagebiT: rac xdeba x o l m e~) (<strong>arn</strong>.<br />
Ciqobava, 1948, gv. 7).<br />
*<br />
* *<br />
moqmedebis mravalgzisobis gamoxatva qarTuli zmnis erTerTi<br />
arsebiTi damaxasiaTebeli niSania. erTgzisi (erTxel Sesrulebuli<br />
moqmedeba) da mravalgzisi (mravalJer Tu Cveulebriv<br />
Sesrulebuli moqmedeba) qarTuli saliteraturo enis istoriis<br />
manZilze gairCeoda erTmaneTisagan; Tumca am garCevas<br />
sxvadasxva saxe hqonda: organuli warmoeba xolmeobiTisa Cven<br />
Tvalwin bardeba warsuls da mis adgils aGweriTi warmoeba<br />
iyers. Cven SevecdebiT am tendenciasac gavadevnoT Tvali: ra<br />
gziT miemarTeba es cvlileba...<br />
26 26....2222. 26 26 . . . II II II II xolme xol xol xolme<br />
meoooobi me bi biTi biTi<br />
Ti Ti praqti praq praq praqti<br />
tikul tikul<br />
kul kul grama gra gra grama<br />
mati mati<br />
tikeb tikeb<br />
kebSi kebSi<br />
Si Si<br />
II xolmeobiTi imiTac aris saintereso, rom am formebs Zveli<br />
gramatikosebi TiTqos Kvelani amCneven, magram kvalifikacia<br />
am formebisa gansxvavebuli iKo; arc esaa SemTxveviTi: misi funqciuri<br />
Tavisebureba arTulebda saqmes.<br />
gavixsenoT: es umniSvnelovanesi morfologiuri odenoba
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
calke sauGlebel erTeulad ar gamoiKofa a n t o n T a n. vTqviT<br />
ukve es. gavimeorebT: antoni II xolmeobiTis formebs amCnevs,<br />
gamoKofs, magram funqciurad aigivebs mas uwKvetelTan _ II<br />
xolmeobiTsa da uwKvetels Soris funqciur sxvaobas ver xedavs:<br />
gan ganvi gan<br />
vi viba<br />
bani ba ni da gan ganvi gan<br />
vi viba<br />
bane<br />
nebo<br />
bodi<br />
di, di , Se Sevik Se<br />
vik vikri vik ri da Se Sevik Se<br />
vik vikvro<br />
vrodi vro di misTvis<br />
mniSvnelobiT erTi da igive odenobebia. sworia antonis xedva,<br />
roca Zveli qarTulis II xolmeobiTSi (ganvibani, Sevikri...) imave<br />
mniSvnelobas xedavs, rac aqvs misdroindeli qarTulis uwKvetlis<br />
formebs (ganvibanebodi, Sevikvrodi...), oGond erTi Zveli<br />
qarTulia da meore _ axali. maTi gverdigverd daKeneba doneebis<br />
aGrevaa. Zvel qarTulSi II xolmeobiTis gverdiT uwKvetels<br />
es funqcia ar hqonda; axali qarTulis uwKvetlis formaTa<br />
gverdiT ki II xolmeobiTi aGara gvaqvs. zemoTac vTqviT: antoni<br />
axali qarTulis poziciidan yvrets am movlenas; Secdomis<br />
wKaroc esaa; amitomac ver SeZlo II xolmeobiTis calke sauGlebel<br />
erTeulad gamoKofa.<br />
II xolmeobiTis formaTa saintereso daxasiaTeba mogvca<br />
p. i o s e l i a n m a. igi saubrobs am formaTa awmKos formebTan<br />
msgavsebaze, ufro sworad, awmKos droisad miiCnevs maT da sworad<br />
gamoKofs mawarmoebels: `arian romelime zmnani awmdgomsa<br />
drosa Sina xmarebulni hxSirobiTad damatebiTa bolo sa asoTa<br />
i. mag. ufali mhsaJul-ars, ese daamdablis, da ese aGamaGlis da<br />
sx. xolo pirovnad: davamdabli, avamaGli da sx...<br />
sxo: ese g…arsa odesca mdabiursa saubarsa Sina daemetebis<br />
marc…ali xolme, maSin niSnavs qmnilsa usrulsa drosa, mag. davamdabli<br />
xolme, Sevswiri xolme da sx.~ (p. ioseliani, 1840, gv.<br />
72). aq xol xolme xol me nawilakis funqciac ikveTeba; xolmeobiTis funqcias<br />
swored am nawilakian formebSi xedavs.<br />
aSkarad wingadadgmuli nabiJia II xolmeobiTis formaTa gagebaSi<br />
T. j o r d a n i a s `qarTul gramatikaSi~ warmodgenili<br />
msJeloba: `qarTul enas aqvs dr dro dr<br />
o sa sama sa<br />
ma mara<br />
radi<br />
diso di so anu ga gaxSi ga gaxSi<br />
xSire<br />
rebi rebi<br />
biTi<br />
Ti, Ti<br />
ra saTvis daemateba aso `i~, mag. `va-ri~, `xa-ri~ e. i. mudam var,<br />
xar (da ara mxolod exla), mag. `Ze Cemi xar-i Sen~ (fsal. 2).<br />
namKo dros ki xSirad miemateba: `movid-is, wavid-is, monax-is...<br />
gamovid-i, gamovsc-i, vismin-i da sxv. (mravl. movidi-an, gamovidi-<br />
425
426<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
an)~ (T. jordania, 1889, gv. 60). rogorc vxedavT, formebi sworad<br />
aris SemCneuli, daxasiaTebuli (`samaradiso~ anu `gaxSirebiTi~),<br />
sworadaa mawarmoebeli gamoKofili, ganmartebuli (`mudam<br />
var~...), magram ramdenadac moulodnelia, uGlebis srul paradigmaSi<br />
am formebs adgili ar moeZebneba; rogorc Cans, T.<br />
j o r d a n i a am SemTxvevaSi tradicias uwevs angariSs...<br />
a n t o n T a n, p. i o s e l i a n T a n da T . j o r d a n i -<br />
a s T a n II xolmeobiTis formebi ar ganixileba, rogorc Zveli<br />
movlena (Zveli qarTulis). am avtorebTan, faqtobriv, ar imiJneba<br />
Zveli da axali qarTuli saliteraturo ena. es gamiJvna praqtikos<br />
gramatikosTagan p. k v i c a r i Z e m moaxdina; gavixsenoT<br />
misi msJeloba I TurmeobiTis formaTa Sesaxeb: `namKo odes usrulsa<br />
da sruls dros Zvels Zvels qar qarTul qar Tul ena enaSi ena<br />
Si nacvlad nabolarisa<br />
ia ia, ia uzis zogan ies ies~... ies ies (p. kvicariZe, 1888, gv. 117-118). swored<br />
p. k v i c a r i Z e mianiSnebs imaze, rom II xolmeobiTi Zveli qar-<br />
Tulis kuTvnilebaa: `am formas axali mwerlebi yirsaviT eridebian,<br />
TiTqos zogJer umisoba SeiZlebodes~ (iqve, gv. 125). Tumca<br />
iqve daamatebs: `g<strong>arn</strong>a aqa-iqa axals mwerlebsac uxmariaT, mag.<br />
`gadabrundis Cveni ciga, kotriela, kotriela~ r. e.~ e. i. p. kvicariZisaTvis<br />
II xolmeobiTi Zveli qarTulis faqtia, axal qar-<br />
TulSi SemorCenilia naSTis saxiT.<br />
26 26....3333. 26 26 . . . II II II II xolme xol xol xolme<br />
meoooobi me bi biTi biTi<br />
Ti Ti da da da da niko ni ni niko<br />
ko ko maaaari mm<br />
m ri ri ri<br />
ase mivediT n i k o m a r a m d e.<br />
sakmaod moulodnelia is faqti, rom xolmeobiTi, rogorc<br />
damoukidebeli sauGlebeli erTeuli Zvel qarTulSi, ar<br />
gamouKvia n. m a r s. amis Taobaze msJelobs a r n. C i q o b a v a<br />
n. maris `Zveli saliteraturo qarTuli enis gramatikis~ Sesaxeb<br />
1926 w. daweril recenziaSi. moviKvanT vrcel amonarids: `arsada<br />
Cans penmansivi (anu habitualisi): man man klis klis... klis d i a l e q t u -<br />
r i a o r i s t i s saxelwodebiT aris igi monaTluli `ZiriTad<br />
tabulebSi~ da moxsenebulia `sintaqsurad aGmocenebul forma-<br />
Ta Soris~ (ix. gv. 11); Kovel SemTxvevaSi uGlebis sistemaSi adgils<br />
moklebulia.<br />
es formalurad umarTebuloa: Zvel qarTulSi Cveulebrivia<br />
formebi, rogoricaa: man klis, daweris, dafaris... maSasadame,
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
araviTari ufleba ara gvaqvs formaTa aGwe aGwera aGwe aGwera<br />
ra-da ra da dala<br />
lage<br />
gebi<br />
bisas bi sas saTanado<br />
adgilas (aoristis JgufSi) es ar SevitanoT. amisaTvis ara<br />
aqvs mniSvneloba, Tu rogor vxsniT vxsniT mas: miviCnevT mas dialeqtur<br />
Tu xalxur aoristad.<br />
arsebiTad am formis ugulebelKofa miT ufro SeuwKnarebelia,<br />
rom igi Tavisebur, metad mniSvnelovan rols asrulebs<br />
uGlebis sistemaSi: mas mas Se SeuZ Se SeuZ<br />
uZlia uZ lia awmKos gver gverdiT gver<br />
diT mo mogvev mo<br />
gvev gvevli<br />
linos li nos<br />
pir pirve pir pirve<br />
veli ve li Jgu Jgufis Jgu<br />
fis dro droTa dro Ta warmo warmoebi warmo<br />
bi bisas bi sas da dasaKrde da<br />
saKrde saKrdenad<br />
saKrdenad<br />
nad. nad Tavdapirveli<br />
misi Sinaarsi ar unda KofiliKo daSorebuli awmKosas; droTa<br />
saTanado formebis Sabloni roca SemuSavda, is aoristis amala-<br />
Si aGmoCnda (fuZis agebulebis wKalobiT). pirvandeli mdgomareobis<br />
kvali mainc darCa: es aris zogierT zmnaTa uGleba:<br />
1. vidis (awmKo=permans.) _ vidoda/is (nam. usr.) _ vidodes<br />
(TanauGvlebiTi pirv.): awmKois `vals~ sxva rigisaa: vals, vlida,<br />
vlides; mo-vlo, mo-vlis, mo-vlos... (transitivia).<br />
2. man icis, uwKis (awmKo=permansivi): icoda, uwKoda; icodes<br />
_ uwKodes. _ Semdeg amaT aGar uwarmoebiaT meore Jgufis<br />
formebi, iseve rogorc zmnebs: K‚ris, tiris, qris (maTi meore<br />
Jgufi i-TavsarTiani, mediali aGar aris!); samagierod transitivebma:<br />
ƒsnis, gzavnis, (awmK.) _ man gzavnis (perm.); mxolod konstruqciiT<br />
arian eseni garCeuli; iKvnen ki erTi da igive forma...<br />
am tipis zmnaTagan bevrma SemdegSi fuZeebic ganasxvava: awmKo _ reduqciani<br />
(Slis, Txris), aoristi _ ureduqcio (Salis, Txaris <<br />
Sala, Txara), raic Semdegi xnis ambavia; damaxasiaTebelia, rom reduqciani<br />
forma (pirvandeli permansivi) SerCa awmKos...~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava,<br />
1926, gv. 312). is faqti, rom II xolmeobiTi n. m a r T a n ar<br />
gamoiKo damoukidebel sauGlebel erTeulad Zveli qarTuli<br />
enisaTvis, miT ufro gaugebaria, rom praqtikul gramatikebSi<br />
sworad iKo Sefasebuli es formebi da, rac mTavari, a. S a n i -<br />
Z e am sakiTxze msJelobs Tavis adreul SromebSi:<br />
1915 wels petrogradSi gamoica `krebuli~ i. JavaxiSvilis<br />
redaqtorobiT, romelSic daibeyda a. SaniZis naSromi `qarTuli<br />
kiloebi mTaSi~, sadac vkiTxulobT: `gansakuTrebiT saKuradGeboa<br />
is garemoeba, rom mTaSi Senaxulia dGevandlamde erTi dro, romelic<br />
gamoxatavs mravalgziT moqmedebas da romelic namKo srulis<br />
Temisagan warmoebs. am drois formebs mxolod Zvel qar-<br />
Tulsa da qiziKurSi vpoebT~ (a. SaniZe, 1981, gv. 19).<br />
427
428<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
ufro vrceli da safuZvliani msJeloba am Temaze mocemulia<br />
a. SaniZis monografiaSi `subieqturi prefiqsi meore pirisa<br />
da obieqturi prefiqsi mesame pirisa qarTul zmnaSi~, romelic<br />
1920 wels gamoica. vkiTxulobT: `namKo mravalgziTi~, kacma rom<br />
Tqvas, gansazGvruli dro ar aris: igi gamoxatavs moqmedebas ara<br />
romelsame droSi gansazGvruls (namKosa, awmKosa, Tu mKofadSi),<br />
aramed iseTs, romelic KovelTvis Cveulebrivia da marad damaxasiaTebelia<br />
moqmedi pirisaTvis. amitom unda vifiqroT, rom mravalgzisi<br />
namKos formebi qarTuli zmnis uZvelesi formaciis<br />
droisa unda iKos. es mravalgziTi namKo axalma saliteraturo<br />
enam xmarebidan gandevna, magram igi Seinaxa zogma kilom, magali-<br />
Tad, mTis kiloebma da qiziKurmac. misi xmareba sitKvas did sicxoveles<br />
hmatebs~ (a. SaniZe, 1981, gv. 119).<br />
a. SaniZisve cnobiT, es Sroma `ibeydeboda ruseTis samecni-<br />
ero akademiis материали по Яфетическому языкознанию seriaSi.<br />
stambaSi Cabarebul iKo 1915 wlis Semodgomaze. daibeyda sami<br />
rveuli (48 gverdi), magram wignis damTavreba, sxvadasxva dabrkolebaTa<br />
gamo, ver moxerxda~ (a. SaniZe, 1981, gv. 530). am seriis<br />
redaqtori n. mari iKo...<br />
26 26....4444. 26 26 . . . organuli organuli organuli organuli warmoeeeebi warmo warmo warmo bi bidan bidan<br />
dan dan aGweri aGwe aGwe aGweri<br />
riTi riTi<br />
Tisa Tisa<br />
saken saken<br />
ken ken<br />
II xolmeobiTis organuli warmoebis aGweriTiT Secvla<br />
erT-erTi principuli xasiaTis gansxvavebaa Zvelsa da axal saliteraturo<br />
qarTuls Soris. `mravalgzisobis gamomxatvel organul<br />
formaTa moSlis es procesi (ise ki, rom mravalgzisobis<br />
funqcia SemogvrCa) enaSi mimdinare formobrivi abstraqciis<br />
TvalnaTlivi nimuSia~ (b. JorbenaZe, 1995, gv. 389). TavisTavad<br />
saintereso: ena sayirod miiCnevs funqciurad daapirispiros er-<br />
Tgzisi da mravalgzisi moqmedeba, magram cvlis am dapirispirebis<br />
saxes: erT SemTxvevaSi es morfologiurad xdeboda (da xdeba<br />
dGesac zog idiomaSi), meore SemTxvevaSi am dapirispirebas<br />
aramorfologiuri saSualebebi axdenen. `formaTa erTi sistemis<br />
funqcionirebis gafarToebis xarJze xdeba formobrivi mravalferovnebisa<br />
da nairgvarobis nivelireba, morfologiuri dapirispirebis<br />
adgils konteqsturi gansxvavebis kriteriumi ikavebs~<br />
(b. JorbenaZe, 1995, gv. 389). msgavsi SemTxveva araerTia. gavixse-
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
noT: momavali drois gamoxatvis Zveli qarTulis viTareba rogor<br />
icvleba; Tundac aspeqtis gamoxatvis sistema; enaSi rCeba<br />
aucilebloba amgvari dapirispirebisa (axlandeli _ momavali _<br />
warsuli; sruli _ usruli), icvleba dapirispirebis saxe... Tumca<br />
es ufro zogadi msJelobaa. konkretulad: qronologiurad<br />
organuli warmoebis moSla da aGweriTze gadasvla im periods<br />
emTxveva, roca qarTulSi `aspeqtis kategoriam aGniSna, ase<br />
vTqvaT, didi moxveuli qarTuli saliteraturo enis istoriaSi<br />
da amiT garkveuli miJna daido Zvel qarTulsa da axals Soris~<br />
(a. SaniZe, 1973, gv. 271); da kidev: `aspeqtis sistemis TandaTanobiT<br />
cvlasTan dakavSirebiT daiwKo TxrobiT-kiloiani momavali<br />
drois gamoxatva awmKos mwkrivisagan gamoKofilis axali mwkrivis<br />
saSualebiT, e. i. I seriis mwkriviT, rac Zvel qarTulSi SeuZlebeli<br />
iKo... sistemis Secvlis procesi (igulisxmeba aspeqtis sistemisa<br />
da masTan dakavSirebiT momavali drois gamoxatvisa _ g.<br />
g.) damTavrebulia axal qarTulSi, Tumca magaliTebi Zveli sistemis<br />
movlenebisa dGevandel qarTulSic aris naSTis saxiT SemorCenili~<br />
(a. SaniZe, 1973, gv. 271-272).<br />
swored am movlenebis gverdiT xdeba II xolmeobiTis organuli<br />
warmoebis moSla: `damowmebuli masala miuTiTebs, rom<br />
enaSi II xolmeobiTis moSla daiwKo... sainteresoa, rom Cven mier<br />
moKvanili magaliTebis umravlesoba iseT ZeglebSi aris dadasturebuli,<br />
romlebic samxreT saqarTvelos samwerlobo kerebidan<br />
momdinareoben. safiqrebelia, rom samxreT qarTul dialeq-<br />
tur arealSi, romelsac emKareba VIII-XI saukuneTa qarTuli samwerlobo<br />
ena, II xolmeobiTi moiSala~ (z. sarJvelaZe, 1984, gv.<br />
451). Tumca aq zogi ram dasazustebelia: ufro sworad, samecniero<br />
literaturaSi II xolmeobiTis Canacvleba wKvetiliT zog<br />
SemTxvevaSi II xolmeobiTis moSlis mauwKebeli ar unda iKos.<br />
mxedvelobaSi gvaqvs msgavsi magaliTebi: `rameTu mravalgzis<br />
Jay‚Ta da borkilTa Sekrul iKo iKo igi~ (mrk. 5. 4); `maradis dGe<br />
da Game samarobisa Sina da mTaTa Sina iKo iKo...~ iKo (mrk. 5, 5c); `da<br />
mravalgzis cecxlsa STa STaag STa STaag<br />
agdo ag do ege da wKalsa~ (mrk. 9, 92); `yeSmaritebaman<br />
Senman maradis Se SemiwKna Se<br />
miwKna miwKnana miwKna na me, A 3869r, 1-2 da sxva~ (z.<br />
sarJvelaZe, 1984, gv. 451); vfiqrobT, es SemTxvevebi sxvagvarad<br />
unda iqnes kvalificirebuli: angariSi unda gaewios konteqsts<br />
da konteqsturad gamoxatuli mravalgzisobis mimarTebis saki-<br />
429
430<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
Txi gairkves morfologiurad gamoxatul mravalgzisobasTan;<br />
cxadia, es movlenis istorias _ organuli warmoebis aGweriTze<br />
gadasvlas _ ar Secvlis, Tumca maT Soris mizez-Sedegobrivi<br />
kavSiri SeiZleba iKos. sxvagvarad rom vTqvaT: xolmeobiTis konteqsturad<br />
(an leqsikurad, aGweriTad) gamoxatvis SesaZleblobis<br />
arseboba SeiZleba gamxdariKo xelisSemwKobi faqtori (da<br />
ara mizezi) organuli warmoebis moSlisa da aGweriTi warmoebis<br />
CamoKalibebisa.<br />
26 26....5555. 26 26 . . . xolme xol xol xolme<br />
meoooobi me bi biTis biTis<br />
Tis Tis mwkrivi mwkri mwkri mwkrivi<br />
vi vi da da da da leqqqqsi le le le si siku siku<br />
kurad kurad<br />
rad rad<br />
gamoxat gamo gamo gamoxat<br />
xatuuuuli xat li li li mraaaaval mr mr mr val valgzi valgziso<br />
gzi gziso<br />
soba soba<br />
ba ba Zvel Zvel Zvel Zvel qarTul qar qar qarTulSi<br />
Tul TulSi<br />
Si Si<br />
viciT: axal qarTul saliteraturo enaSi xolmeobiTis morfologiuri<br />
kategoria aGar mogvepoveba. xolmeobiTisa (Tu<br />
mravalgzisobis) Sinaarsis gadmocema ZiriTadad aGweriTad xdeba:<br />
amave Sinaarsis matarebel leqsikur erTeulTa (mudam, KovelTvis,<br />
xSirad...) Tu nawilakTa (xolme, Ke/ke _ dialeqtebSi)<br />
meSveobiT:<br />
mucela m u d a m G a m e lo locu lo locu<br />
culob<br />
lobda lob da (vaja);<br />
Cveni qveKana K o v e l T v i s qebuli iK iKo... iK (l. qiaCeli);<br />
x S i r a d adre mofrenil mercxals susxi da sicive<br />
klavs klavs klavs (akaki);<br />
z a m T r o b i T mgeli es estum es estum<br />
tumre<br />
reba re ba x o l m e xmel wifels<br />
(vaja)...<br />
aq Kvela SemTxvevaSi xolmeobiToba leqsikurad gamoixateba.<br />
es SesaZlebloba Zvel qarTulSic gvqonda. ra mimarTeba iKo morfologiurad<br />
gamoxatul xolmeobiTobasa da leqsikurad gamoxatul<br />
xolmeobiTobas Soris? ramdenad iguebs erTi meores?<br />
swori qarTulis TvalsazrisT ramdenadaa marTebuli maTi Tanaarseboba<br />
erT konteqstSi?<br />
morfologiuri gamoxatva xolmeobiTobisa zogadi miTiTebaa<br />
procesze, magram zogJer rogorc xolmeobiTis, ise mravalgzisobis<br />
Sinaarsis gadmocemisas sayiro iKo dazusteba, dakonkreteba<br />
xolmeobiTobisa Tu mravalgzisobis xasiaTisa. amitomac<br />
gamoiKenebs xolmeobiTobisa Tu mravalgzisobis Sinaarsis Semcvel<br />
leqsikur erTeulebs. magaliTad:
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
xol xolme xol xolme<br />
meobi me bi biTo biTo<br />
Tobi<br />
bisa<br />
saTvis<br />
Tvis: Tvis `ra Ta ara m a r a d i s movidodis~<br />
(l. 18, 5, DE).<br />
mra mraval mra mraval<br />
valgzi<br />
gziso<br />
sobi<br />
bisa<br />
saTvis<br />
Tvis: Tvis `m r a v a l g z i s waritacis, da Seborkilian<br />
Jay‚Ta da sakrveliTa da scved da ganxeTqis<br />
sakrveli da idevnebin eSmakisa misgan udabnoTa~<br />
(l. 8, 29 C).<br />
magram aq erTi saintereso sakiTxi iCens Tavs: leqsikurad<br />
gamoxatuli xolmeobiTobis an mravalgzisobis SemTxvevaSi enobrivi<br />
TvalsazrisiT (ufro sworad, stilisturad) ramdenad mar-<br />
Tebulia aseTi konstruqcia: xolmeobiTis Sinaarsis mqone leqsikur<br />
erTeulTa gverdiT xolmeobiTis mwkrivis formebi; mxedvelobaSi<br />
gvaqvs zemomoKvanili magaliTebi:<br />
maradis movidodis;<br />
mravalgzis waritacis;<br />
mravalgzis ganxeTqis da sxv.<br />
aris Tu ara es azrobrivi gameoreba (tavtologia) da, Sesabamisad,<br />
fraza stilisturad gamarTuli? aris Tu ara es ise-<br />
Tive enobrivi uzustoba, rogoricaa ricxviTi saxeliT gamoxatuli<br />
msazGvrelis gverdiT -eb eb eb-ian eb mravlobiTSi dasmuli sazGvruli:<br />
mra mrava mra mrava<br />
vali va li ada adami ada<br />
mi miane mi ne nebi<br />
bi? bi vfiqrobT, ki.<br />
stilisturi TvalsazrisiT gamarTul variantebad unda miviCnioT<br />
iseTi SemTxvevebi, roca xolmeobiTis formebis gverdiT<br />
ar gvxvdeba xolmeobiTis Sinaarsis mqone leqsikuri erTeulebi<br />
da piriqiT: xolmeobiTis Sinaarsis mqone leqsikur erTeulTa<br />
gverdiT _ xolmeobiTis mwkrivTa formebi:<br />
maradis movidoda;<br />
mraval gzis waritaca;<br />
mraval gzis ganxeTqa da misTanani.<br />
am TvalsazrisiT erTi da imave Zeglis sxvadasxva redaqciis<br />
Sedareba saintereso suraTs qmnis: zemomKvanili magaliTi oTx-<br />
Tavis Jruy-parxlis redaqciisaa:<br />
ra Ta ara ma mara ma<br />
ra radis ra dis mo movi mo<br />
vi vido<br />
dodis do dis (l. 18,5 DE);<br />
amis paralelurad adiSis redaqciaSi vkiTxulobT:<br />
ra Ta ara mo movi mo<br />
vi vido<br />
dodis do dis (l. 18, 5 C).<br />
431
432<br />
sxva magaliTi:<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
DE redaqcia: `rameTu ma mara ma mara<br />
radis<br />
dis Game da dGe saflavebsa da<br />
mTaTa gare iq iqce iq iqce<br />
cevi<br />
vian vi an (mr. 5, 5 DE);<br />
C redaqcia: da ma mara ma<br />
ra radis ra dis dGe da Game samarobansa Sina da<br />
mTaTa Sina iKo iKo (mr. 5, 5 C).<br />
C);<br />
DE).<br />
kidev erTi nimuSi:<br />
C redaqcia: da mra mraval mra mra val gzis gzis cecxlsa STa STaag STa STaag<br />
agdis ag dis (mrk. 9, 22<br />
DE redaqcia: da mra mraval mra val gzis gzis cecxlsa STa STaag STa STaag<br />
agdo<br />
do (mrk. 9, 22<br />
ase vTqvaT, stilsturad gamarTuli varianti erT SemTxve-<br />
vaSi C redaqciaSia, meore SemTxvevaSi _ DE redaqciaSi. am<br />
TvalsazrisiT Tundac oTxTavis redaqciaTa gamowvlilviT Seswavla,<br />
vfiqrobT, saintereso Sedegs mogvcems. cxadia, am SemTxvevaSi<br />
warmoCndeba upirvelesad redaqtoris (Tu mTargmnelis)<br />
enobrivi alGo da intuicia. sainteresoa agreTve naTargmni<br />
Zeglebis SemTxvevaSi dednis monacemebis gaTvaliswinebac (samwuxarod,<br />
Cven es ver movaxerxeT): ram ubiZga mTargmnels Tu<br />
radaqtors tavtologiisaken.<br />
da kidev: is faqti, rom xolmeobiTis gamomxatvel leqsikur<br />
erTeulTa gverdiT araxolmeobiTi mwkrivebis formebi gamoiKeneba,<br />
rogorc vTqviT, mwignobris zusti enobrivi alGos<br />
Sedegia da ara magaliTi imisa, rom `enaSi dawKebulia II xolmeobiTis<br />
moSla~ (z. sarJvelaZe, 1979). faqtia, xolmeobiTis mwkriv-<br />
Ta gaqroba da maTi Canacvleba sxva mwkrivebiT enobrivi realobaa,<br />
magram es magaliTi amis dasturad ar gamodgeba.<br />
erTi sagulisxmo detalic: sakiTxis dasmisaTvis Cven mxolod<br />
ori Zegli SeviswavleT. naTargmni _ oTxTavis ori Zveli<br />
redaqcia da originaluri _ giorgi merCulis `grigol xanZTelis<br />
cxovreba~. giorgi merCulis TxzulebaSi Cven ver davadastureT<br />
vercerTi SemTxveva, xolmeobiTis gamomxatvel sitKvaTa<br />
gverdiT xolmeobiTis mwkrivis formebi rom KofiliKo damowmebuli.<br />
aseTi magaliTebi oTxTavis redaqciebSi dadasturda (zemomoKvanil<br />
magaliTebs vgulisxmobT). Tu es sakiTxi Semdgomi<br />
kvleva-Ziebis sagani gaxdeba, es faqti axsnas moiTxovs. rogorc
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
vTqviT zemoT, dednis gavlena ar unda gamoiricxos.<br />
erTi saintereso SemTxvevac; erTgvarSemasmenlian SerwKmul<br />
winadadebaSi xolmeobiTis Sinaarsis gamomxatveli leqsikuri er-<br />
Teulis uaxloesi Semasmeneli araxolmebiTis mwkrivis formiTaa<br />
warmodgenili, sxva _ xolmeobiTis mwkrivis formiT. e. i. leqsikuri<br />
erTeuli xolmeobiTis Sinaarss aniyebs uaxloes Semasmenels,<br />
sxvebi am Sinaarss zmnuri formidan iGeben:<br />
433<br />
rameTu m r a v a l g z i s Jay‚Ta da borkiliTa Sekrul<br />
iKo iKo da gan ganxeT gan<br />
xeT xeTqis xeT qis da Se Semus Se<br />
mus musris mus ris igi (mrk. 5,4 DE).<br />
da m a r a d i s d G e d a G a m e samarobansa Sina da<br />
mTaTa Sina iKo iKo, iKo iKo GaGadebn GaGadebn da qviTa da dait‚nvin<br />
da<br />
it‚nvin (mrk.<br />
5,5 C).<br />
albaT aqve unda ganvixiloT aseTi magaliTic:<br />
da arca GamÀ sanTeli aGan aGanTi aGan aGanTi<br />
Tian<br />
an, an aramed GamÀ iKo<br />
iKo<br />
fsalmuneba da dGisi wignis kiTxva da locva m a -<br />
r a d i s (merC. 1947, 118).<br />
zemoTac vTqviT: xSir SemTxvevaSi mwignobars surs, mianiSnos<br />
ara zogadad xolmeobiToba Tu mravalgzisoba, aramed daakonkretos,<br />
Tu ra saxisaa es xolmeobiToba Tu mravalgzisoba.<br />
am faqts vuwodebT xolmeobiTis aGweriT warmoebas. aGweriT<br />
warmoebaSi ZiriTadad gamoiKeneba zmnis awmKos, wKvetilisa da<br />
uwKvetlis formebi; saxeladi nawili (ase vTqvaT pirobiTad) amgvar<br />
konstruqciaSi sxvadasxva sitKviTaa warmodgenili. moviKvanT<br />
nimuSebs giorgi merCulis Txzulebidan:<br />
ma mara ma<br />
ra radis ra dis _ angelozni maTni ma mara ma mara<br />
radis ra dis x e d v e n pirsa mamisa<br />
Cemisasa zecaTa sa (merC. 1947, 117); simarTlesa Sina<br />
maTsa ma mara ma mara<br />
radis ra dis TavTa T‚sTa braloba a q u n d a<br />
(iqve); Ziri siwmidisa ma mara ma mara<br />
radis<br />
dis gulsa missa d a -<br />
n e r g u l i K o (iqve).<br />
rogorc vTqviT, zmna sxvadasxva mwkrivis formiT SeiZleba<br />
iKos warmodgenili. qvemoT TiTo magaliTs warmovadgenT.<br />
ma maradGe ma<br />
radGe _ SenTvis m o v s w K d e b i T Cuen ma maradGe ma radGe (iqve, 106).<br />
dGe dGe da da Game Game _ romeli ara g a n e S o r e b o d a taZrisagan<br />
uflisa dGe dGe da da Game Game locviTa da marxviTa (iqve,<br />
122-123).
434<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
dGiTi dGiTi-dGe<br />
dGiTi dGe _ da da dGiTi dGiTi-dGe<br />
dGiTi dGe dGe a G o r Z n d e b o d e s Zmani<br />
(iqve, 106).<br />
siC siCCo siC siCCo<br />
Co Tgan Tganve Tgan ve _ rameTu siC siCCo siC Co Tgan Tganve Tgan<br />
ve G‚no da ƒorci ara<br />
S e ƒ d a pirsa missa (iqve, 100).<br />
sa saSo sa<br />
So Tgan Tganve Tgan<br />
ve de dedi de dedi<br />
disa di sa T T _ da sa saSo sa So Tgan Tganve Tgan<br />
ve de dedi de dedi<br />
disa di sa TT<br />
T S e -<br />
w i r u l i K o GmrTisa dedisagan T‚sisa (iqve).<br />
siKrmi siKrmidan siKrmi siKrmidan<br />
danve dan ve _ G‚no kula siKrmiT siKrmiTgan<br />
siKrmiT siKrmiTgan<br />
ganve gan ve ara e s u a (iqve,<br />
113).<br />
Kov Kovlad Kov Kovlad<br />
ladve lad ve _ da mravalni maTganni ara s u m i d e s G‚nosa<br />
Kov Kovlad Kov Kovlad<br />
ladve lad ve (iqve, 113).<br />
mKovar mKovar jam jam _ viTarca saxed eklesiisa naTlisa Grubeli<br />
gamoxatuli i d g a mKovar mKovar jam jam (iqve, 103).<br />
mra mraval mra mraval<br />
valjam val jam _ da mra mraval mra mraval<br />
valjam val jam martod u b n o b d e s net<strong>arn</strong>i<br />
ese (iqve, 138).<br />
sam sam-gzis sam<br />
gzis _ rameTu damarxvasa sxuaTa micvalebulTasa sam sam- sam<br />
gzis gzis i p o v a Sinagan karsa akldamisasa mdebare (iqve,<br />
140).<br />
S‚d S‚d-gzis S‚d gzis _ ara Tu S‚d S‚d-gzis S‚d gzis oden S e u n d o ZmaTa dGesa<br />
Sina, aramed sameocdaaT Jer S‚d ‚d ‚d-gzis ‚d gzis (iqve, 106).<br />
magaliTebis gamravleba SeiZleba. `grigol xanZTels cxovrebidan~<br />
sailustracio masala imitom movixmeT, rom am Zeglisa-<br />
Tvis Cveulebriv damaxasiaTebelia xolmeobiTis mwkrivis formebi;<br />
oriode magaliTi:<br />
anda:<br />
pirvelad gamo gamosca gamo gamosca<br />
scadis sca dis Kovelsa zeda keTilisa saqmesa,<br />
da ukueTu ipo ipovis ipo vis guliTa umanko , uzakuveli da<br />
udrt‚nvelad simdabliT morCili wadierad Kovelsa<br />
zeda keTilsa saqmesa, igi Se SeiwKna Se<br />
iwKna iwKnaris<br />
ris sixaruliT (iqve,<br />
107).<br />
da rajams mama grigol stumrad mi miiwi mi wi wiis wiis<br />
is iSxans, episkoposman<br />
sudarsa igi das‚ das‚s, das‚ da T‚T Tana daJdis Jdis Jdis, Jdis rameTu<br />
ara Tavs id idvis id vis urCeba netarisa grigolisi (iqve,<br />
119)...<br />
Sesabamisad, am ZeglebSi xolmeobiTis gamoxatvis aGweriTi<br />
warmoebis gamoKeneba xdeba ara imitom, rom moSlis gzazea xolmeobiTis<br />
morfologiuri kategoria, aramed imitom, rom a v t o -
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
r i s a T v i s x o l m e o b i T o b i s g a m o x a t v i s a G w e r iTi<br />
d a o r g a n u l i w a r m o e b a a r i s o r i S e s a Z l e b l o b a<br />
e r T i d a i m a v e S i n a a r s i s g a d m o s a c e m a d d a g a -<br />
m o i K e n e b s e r T - e r T m a T g a n s i m i s d a m i x e d v i T, T u<br />
m i s i m w e r l u r i a l G o r a s u k a r n a x e b s, r a s m i -<br />
i C n e v s s a y i r o d. e r T k o n s t r u q c i a S i o r i v e s a -<br />
S u a l e b a r o m a r g v x v d e b a, e s q a r T u l i e n i s S i -<br />
n a g a n i b u n e b i s G r m a w v d o m i s S e d e g i a.<br />
vfiqrob, es sakiTxi ufro Grma da gamowvlilviT Seswavlas<br />
sayiroebs.<br />
vimeorebT, es ar cvlis movlenis istorias; aman SeiZleba<br />
mxolod xeli SeuwKo (daaCqara) organuli warmoebis moSlas.<br />
22226666....6666. . . . mrvallllgzi mrva mrva mrva gziso gzi gziso<br />
sobis sobis<br />
bis bis gamomxat gamo gamo gamomxatvel<br />
mxat mxatvel<br />
vel vel mwkrivTa mwkriv mwkriv mwkrivTa<br />
Ta Ta<br />
ur urTi ur urTi<br />
Tier Tier<br />
erTo erTo<br />
Tobis Tobis<br />
bis bis saki sa sa saki<br />
kiTxi kiTxi<br />
Txi Txi Zvel Zvel Zvel Zvel qarTul qar qar qarTulSi<br />
Tul TulSi<br />
Si Si<br />
Zvel qarTul enaSi ramdenime mwkrivia mravalgzisobis gamomxatveli;<br />
saxelebi seriaTa mixedviT erqmeva:<br />
(da)-v-wer-d-i<br />
(da)-s-wer-d-i<br />
(da)-wer-d-i-s<br />
(da)-v-wer-d-i-T<br />
(da)-s-wer-d-i-T<br />
(da)-wer-d-i-an<br />
(da)-v-wer-i<br />
(da)-s-wer-i<br />
(da)-wer-i-s<br />
(da)-v-wer-i-T<br />
(da)-s-wer-i-T<br />
(da)-wer-i-an<br />
I I xol xolme xol<br />
me meobi me bi biTi bi Ti (anu uwKvetlis xolmeobiTi):<br />
Sdr. uwKveteli: (da)-v-wer-d-(i)<br />
(da)-s-wer-d-(i)<br />
(da)-wer-d-a<br />
(da)-v-wer-d-i-T<br />
(da)-s-wer-d-i-T<br />
(da)-wer-d-es<br />
II II xol xolme xol xolme<br />
meobi me bi biTi bi Ti (anu wKvetilis xolmeobiTi)<br />
Sdr. wKvetili: (da)-v-wer-e<br />
(da)-s-wer-e<br />
(da)-wer-a<br />
(da)-v-wer-e-T<br />
(da)-s-wer-e-T<br />
(da)-wer-es<br />
435
436<br />
da-m-e-wer-i-s<br />
da-g-e-wer-i-s<br />
da-e-wer-i-s<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
III III xol xolme xol xolme<br />
meobi me bi biTi<br />
Ti (anu II TurmeobiTis xolmeobiTi)<br />
da-gu-e-wer-i-s /<br />
da-g-e-wer-i-s<br />
da-e-wer-i-s<br />
Sdr. II TurmeobiTi:<br />
da-m-e-wer-i-s<br />
da-m-e-wer-a<br />
da-g-e-wer-a<br />
da-e-wer-a<br />
da-gu-e-wer-a / da-m-e-wer-a<br />
da-g-e-wer-a<br />
da-e-wer-a<br />
rogorc viciT: kidev erT xolmeobiTze saubroben _<br />
awmKos xolmeobiTze, romelic, a. SaniZis azrT, pirnaklia. amis<br />
Taobaze gvqonda zemoT saubari ($ 6.2). moepoveba mxolod III piris<br />
forma (a. SaniZe, 1976, gv. 91); z. sarJvelaZe srul paradigmas<br />
warmoadgens: I-II pirTa formebi emTxveva awmKosas (z. sarJvelaZe,<br />
2005, gv. 94). nimuSi:<br />
e. w. awmK awmK. awmK awmK.<br />
. xol xolme xol xolme<br />
meobi me bi biTi<br />
Ti Sdr. awmKo:<br />
v-wer<br />
v-wer<br />
s-wer<br />
s-wer<br />
wer-n<br />
wer-s<br />
v-wer-T<br />
v-wer-T<br />
s-wer-T<br />
s-wer-T<br />
wer-ed<br />
wer-en<br />
zemoT aGvniSnavdiT, rom formobrivi TvalsazrisiT awmKos<br />
xolmeobiTis gamoKofa damoukidebel mwkrivad ar SeiZleba CaiTvalos<br />
gamarTlebulad. III subieqturi piris niSanTa sistemaSi<br />
momxdari cvlilebebis kvaldakval moxda awmKoSi piris niSanTa<br />
gadanawileba, Tumca es procesi bolomde ver gatarda; rogorc<br />
Cans, mravalgzisobis kategoriis moSlam es tendencia uperspeqtivo<br />
gaxada. amis Taobaze ufro vrclad subieqturi mesame piris<br />
niSanTa sistemaze saubrisas vimsJeleT.<br />
rogorc Cans, `istoriulad qarTulSi gvqonda moqmedebis<br />
erTgzisobisa da mravalgzisobis morfologiuri opozicia:
seria<br />
I seria<br />
II seria<br />
III seria<br />
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
gzisoba<br />
erTgzisi mravalgzisi<br />
(da)-wer-d-a<br />
(da)-wer-a<br />
(da)-e-wer-a<br />
(da)-wer-d-i-s<br />
(da)-wer-i-s<br />
(da)-e-wer-i-s<br />
(b. JorbenaZe, 1995, gv. 388).<br />
warmoebis principi, mimarTeba Sesabamisi erTgzisi moqmedebis<br />
gamomxatvel formasTan erTgvaria _ mravalgzis formebs er-<br />
Tgzisisagan -i elementi ganasxvavebs. cxadia, mravalgzisobis mawarmoebeli<br />
es -i sufiqsia. igi mwkrivis saKrden fuZesTan erTad<br />
qmnis mwkrivis formas. esaa mravalgzisobis gamoxatvis sistema:<br />
aq ar dgas sakiTxi mravalgzisi formebis erTgzisisagan momdinareobisa,<br />
anu imisa, rom mrvalgzisi formebisaTvis saKrdenia er-<br />
Tgzisis fuZe. samive SemTxvevaSi erTgzisi da mravalgzisi mwkrivebis<br />
fuZeebi erTmaneTs Canacvlebis principiT miemarTebian; iTqvas<br />
esec: Sesabamisi kavSirebiTis fuZec:<br />
0/(i) _ (da-)v-wer wer wer-d-(i) wer<br />
wer-d- -i _ (da-)v-wer wer wer-d-i wer<br />
-e _ (da-)v-wer wer wer-d-e wer<br />
e _ (da-)v-wer wer wer-e wer<br />
wer- i _ (da-)v-wer wer wer-i wer<br />
e _ (da-)v-wer wer wer-o wer<br />
e _ (da-)v-e-wer wer wer-e wer<br />
e-wer- i _ (da-)v-e-wer wer wer-i wer<br />
o _ (da-)v-e-wer wer wer-o wer<br />
*<br />
* *<br />
ar aris Cveni mizani funqciuri analizi xolmeobiTisa, ufro<br />
sworad, im sxvaobis garkveva, rac am sam xolmeobiTs Sorisaa.<br />
CvenTvis arsebiTi sxva aris: II xolmeobiTi aris ZiriTadi<br />
mrvalgzisobis gamomxatvel formaTa Soris: e. w. awmKos xolmeobiTis<br />
Taobaze vTqviT _ igi awmKos formobrivi variantia, zoga-<br />
437
438<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
di awmKos funqcia rom itvirTa... gvian Cndeba da maleve qreba...<br />
uwKvetlis xolmeobiTis mwkrivic gviandeli warmonaqmni<br />
Cans. misi formebi Zveli qarTuli enis ZeglebSi iSviaTia.<br />
a. S a n i Z i s azriT, es mwkrivi X saukuneSi Cndeba da igi pirvandelia<br />
_ moepoveba mxolod III piris formebi (a. SaniZe, 1945,<br />
gv. 835). pirnaklad miiCnevs a r n . C i q o b a v a c; `mravalgziT~<br />
formaze msJelobisas 1923 wels igi SeniSnavs: `Zveli qarTulis<br />
sami formaa cnobili am saxelwodebiT: e. w. I. awmKo mravalgzi-<br />
Ti (3 p. mxol. da mravl. ricxvi: ixarebn, gmobn, sTxovn... ixarebed,<br />
gmobed, sTxoved), II. namKo usruli mrvalgz. (3 p. mxol. da<br />
mravl. ricxvi: ixarebdis, gmobdis, sTxovdis... ixarebdian, gmobdian,<br />
sTxovdian) da III. namKo sruli (aoristi) mravalgziTi _<br />
Kvela pirebisa: sTxovis, sTxovi, vsTxovi... sTxovian, sTxoviT,<br />
vsTxoviT... (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1923, gv. 7).<br />
mogvianebiT l. k i k n a Z e m sagangebod gamoikvlia es<br />
mwkrivi, teqstebSi damowmebul formaTa raodenoba 49-mde ga-<br />
zarda; miiCnia, rom sruli paradigma aqvs da X saukuneze adre<br />
unda arsebuliKo (l. kiknaZe, 1961). rogorc Cans, es Tvalsazrisi<br />
a. S a n i Z e m gaiziara, amitom `Zveli qarTuli enis gramatikis~<br />
kursSi sruli paradigma warmoadgina (a. SaniZe, 1976, gv. 92<br />
da sxva). teqstebSi damowmebul formaTa raodenoba z. s a -<br />
r J v e l a Z e m sagrZnoblad gazarda da aseTi daskvna SemogvTavaza:<br />
`es mwkrivi VIII saukunidan iCens Tavs (aq imowmebs l. kikna-<br />
Zis miTiTebul naSroms _ g. g.). XI-XIII saukuneTa werilobiT ZeglebSi<br />
imis xmarebis SemTxvevebi matulobs. qarTulma saliteraturo<br />
enam igi TandaTan dakarga (imowmebs a. SaniZes _ g. g.),<br />
magram Semoinaxes mTis dialeqtebma. es ki miuTiTebs, rom igi saliteraturo<br />
enis warmonaqmni ki araa, aramed cocxal metKvelebaSic<br />
arsebobda~ (z. sarJvelaZe, 1984, gv. 438).<br />
SeiZleba dazustebas sayiroebdes msJeloba _ `saliteraturo<br />
enis warmonaqmnia Tu cocxali metKvelebisao~, magram faqtia,<br />
VIII saukuneze adrindel ZeglebSi uwKvetlis xolmeobiTis<br />
mwkrivis formebi ar gvxvdeba; am mwkrivis warmoqmna swored am<br />
droisaTvis iwKeba da, roca iwKeba mravalgzisobis organuli<br />
warmoebis moSla, im droisaTvis SedarebiT gaizarda misi xmarebis<br />
SemTxvevebi! anu: ver SeZlo adgilis mKarad dakvirveba drokiloTa<br />
sistemaSi da sworad II xolmeobiTTan erTad moiSala. am
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
SemTxvevaSi meordeba swored is procesi, rac e. w. awmKos xolmeobiTis<br />
SemTxvevisaTvis aGiniSna: CamoKalibebamde, mKarad damkvidrebamde<br />
CaerTo im procesSi, mravalgzisobis organuli<br />
warmoebis moSla rom hqvia.<br />
kidev erTi momenti: i. q a v T a r a Z e II TurmeobiTis aGweriT<br />
warmoebaze gadasvlaze roca msJelobs, wers: `aris zogier-<br />
Ti sxva garemoebac, romlebmac ganapirobes x o l m e nawilakis<br />
gamoKenebis aucilebloba. es aris, kerZod, `ufunqcio~ -i sufiqsiani<br />
namKos gavrceleba saliteraturo enaSi erTi tipis zmneb-<br />
Tan Kvela gvaris formebSi, roca erTgzis-mravalgzisi aSkarad<br />
airia da orazrovani gaxda. Sdr. v T x o v d i, g a v T b i, g a -<br />
v u S v i tipis zmnebi, romelTa fuZeze x o l m e nawilakis darTva<br />
qmnis sapirispiro kategoriis gagebas~ (i. qavTaraZe, 1961,<br />
gv. 11).<br />
z. s a r J v e l a Z i s azriT, `narTauli ii<br />
i<br />
analogiiT mxolobiTis<br />
formebSi X saukunidan dasturdeba~ ( z. sarJvelaZe,<br />
1984, gv. 439). `savaraudoa, igi cocxal metKvelebaSi adre, VII-<br />
VIII saukuneebSi arsebuliKo~ (iqve, gv. 441). mravlobiTis formebSi<br />
i Cveulebriv ixmareboda da aSkara iKo paradigmaTa damTxveva<br />
I-II pirebSi:<br />
uwKve uwKvete uwKve uwKvete<br />
teli te li uwKvet uwKvetlis<br />
uwKvet lis xol xolme xol<br />
me meobi me bi biTi bi Ti<br />
v-wer-d-i<br />
s-wer-d-i<br />
v-wer-d-i-T<br />
s-wer-d-i-T<br />
v-wer-d-i<br />
s-wer-d-i<br />
v-wer-d-i-T<br />
s-wer-d-i-T<br />
isic gavixsenoT _ od od-ani od<br />
zmnebis uwKvetlis xolmeobiTisa<br />
da I kavSirebiTis paradigmebi identuria:<br />
v-tf-eb-od-i<br />
s-tf-eb-od-i<br />
tf-eb-od-i-s<br />
v-tf-eb-od-i-T<br />
s-tf-eb-od-i-T<br />
tf-eb-od-i-an<br />
es asea Kvela SemTxvevaSi.<br />
439
440<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
Cveni azriT, d-savrcobian zmnebSi I-II piris formaTa damTxveva<br />
uwKvetlis xolmeobiTsa da uwKvetelSi, erTi mxriv, da<br />
uwKvetlis xolmeobiTsa da I kavSirebiTis paradigmaTa damTxveva<br />
od od-ian od zmnebSi, meore mxriv, aris xelisSemwKobi piroba uwKvetlis<br />
xolmeobiTis mwkrivis gaqrobisa; mizezi _ mravalgzisobis<br />
kategoriis gamoxatvis organul formaTa aGweriT warmoebaze<br />
gadasvlis tendenciaa.<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna vTqviT: I kavSirebiTisa da uwKvetlis xolmeobi-<br />
Tis formebi daemTxva erTmaneTs-Tqo od od-ian od<br />
zmnebSi. erTicaa gasaTvaliswinebeli: I kavSirebi-<br />
Tis od od-iani od<br />
formebi arsebobda. uwKvetlis xolmeobiTi<br />
gvian Kalibdeba. xom ar daismis sakiTxi<br />
ase: ki ar daemTxva ori paradigma erTmaneTs, od od-<br />
od<br />
iani zmnebis I kavSirebiTma SeiTavsa xolmeobiTis<br />
funqciac. Sdr. Sereuli kavSirebiTis SemTxveva.<br />
am ukanasknel SemTxvevaSi Kvela tipis zmnasTan<br />
erTgvari viTarebaa, amitom arcaa mizanSewonili<br />
damoukidebel mwkrivebze (Sereuli kavSirebiTi<br />
da Sereuli xolmeobiTi) saubari (ix. aqve $ 6.2.).<br />
I seriaSic rom Kvela SemTxvevaSi od od-ianebis od<br />
msgavsi viTareba KofiliKo, uwKvetlis xolmeobi-<br />
Tis mwkrivis Sesaxeb arc visaubrebdiT...<br />
aseTive viTarebaa (SeiZleba ufro martivic) III xolmeobi-<br />
Tis SemTxvevaSi. a. S a n i Z e m XI-XIII saukuneTa werilobiT ZeglebSi<br />
SeniSna iSviaTi formebi zmnisa (ganevlian, brZola-ecis,<br />
ebrZanis da sxv.), romelTac III xolmeobiTi uwoda: `sxvaTa Soris<br />
XI-XIII saukuneTa werilobiT ZeglebSi gvxvdeba erTi iSviaTi<br />
mwkrivi, romelic aqamomde SeumCneveli iKo~ (a. SaniZe, 1946, gv.<br />
2). a. S a n i Z e m sul 11 zmna daadastura III xolmeobiTis formiT,<br />
Kvela moqmedebiTi gvarisa; d. g e w a Z e m imave periodis<br />
ZeglebSi damatebiT 7 magaliTi moipova (d. gewaZe, 1952, 186-<br />
187). ramdenime aTeuli SemTxveva daadastura am mwkrivis xmarebisa<br />
z. s a r J v e l a Z e m ; manve moipova saSual-moqmedebiTi da<br />
vnebiTi gvaris formebic III xolmeobiTisa da aGniSna, rom `am<br />
mwkrivis formebi werilobiT ZeglebSi X saukunidan gvxvdeba~
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
(z. sarJvelaZe, 1984, gv. 463).<br />
am mwkrivTan dakavSirebiT, Zalze saintereso gveCveneba a.<br />
S a n i Z i s msJeloba: `uadgilo ar iqneba vikiTxoT: uZvelesi<br />
droidan momdinareobs III xolmeobiTis formebi, Tu isini Semdeg<br />
ganviTarebulia uwKvetlis xolmeobiTis msgavsad? am kiTxvas rom<br />
swori pasuxi gaeces, sayiroa Kvela moGweuli Zegli iKos Seswavlili<br />
mwkrivTa xmarebis TvalsazrisiT, Tu saxarebis enaSi ar<br />
gvxvdeba aGniSnuli mwkrivi, es kidev arafers niSnavs, radgan<br />
Zegli naTargmnia da amis gamo iq sazogadod III seriis formebi<br />
iSviaTia, magram Tu mxedvelobaSi miviGebT im garemoebas, rom<br />
Zvel qarTulSi mrvalgzisobis kategoria mkafiod aris gamoxatuli<br />
rogorc I, ise II seriaSi, araviTari sabuTi ara gvaqvs, daveyvdeT,<br />
rom es kategoria III seriis mwkriviTac SeiZleba KofiliKo<br />
gadmocemuli. cocxal metKvelebaSi albaT is Zveladac moipoveboda~<br />
(a. SaniZe, 1946, gv. 10-11). am ukanasknel varauds z.<br />
s a r J v e l a Z e ganavrcobs: `savaraudoa, es mwkrivi damaxasiaTebeli<br />
KofiliKo qarTuli enis dialeqtTa garkveuli Jgufisa-<br />
Tvis. vfiqrobT, III xolmeobiTi samxreT saqarTvelos zog dialeqtSic<br />
X-XIII saukuneebSi arsebobda. III xolmeobiTis formebi<br />
gvxvdeba im mweralTa nawerebSi, romlebic samxreT saqarTvelodan<br />
arian (efT‚me mTawmideli, giorgi mTawmideli, efrem mcire,<br />
SoTa rusTaveli...)~ (z. sarJvelaZe, 1984, gv. 466).<br />
logika a. S a n i Z i s msJelobisa, agreTve damowmebul<br />
formaTa raodenoba da qronologia dadebiT pasuxs gagvaceminebs<br />
am kiTxvaze: gvian ganviTarebulia III xolmeobiTis formebi<br />
uwKvetlis xolmeobiTis msgavsad Tu arao. Sesabamisad igive logika<br />
ar dauyerda mxars varauds imis Sesaxeb, rom dadasturebuli<br />
formebi III xolmeobiTisa naSTia Zveli viTarebisa: `sxva dialeqtebma<br />
es mwkrivi ufro adre dakarges (igulisxmeba samxrul<br />
dialeqtebze adre _ g. g.), albaT amiT aixsneba, rom III xolmeobiTi<br />
ar dasturdeba V-IX saukuneTa ZeglebSi, agreTve X saukunis<br />
xelnawerebSi (gamonaklisia: Satberdis krebuli, Ath.-32, aTonis<br />
asketuri krebuli, parxlis mravalTavi~ (z. sarJvelaZe, 1984, gv.<br />
466-467).<br />
Kovelgvari safuZveli arsebobs imisaTvis, rom vifiqroT:<br />
xolmeobiTebis sistemaSi (I xolmeobiTi, II xolmeobiTi, III xolmeobiTi,<br />
e. w. awmKos xolmeobiTi, e. w. Sereuli xolmeobiTi) Zi-<br />
441
442<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
riTadia da odindeli II xolmeobiTi; danarCenebi gvian CamoKalibebuli;<br />
e. w. awmKos xolmeobiTi da e. w. Sereuli xolmeobiTi<br />
ver ganviTarda rogorc mwkrivi; I xolmeobiTi (uwKvetlis xolmeobiTi)<br />
da III xolmeobiTi CamoKalibda rogorc mwkrivi, magram<br />
ver damkvidrda sistemaSi, radgan maTi CamoKalibebis procesi<br />
daemTxva mravalgzisobis kategoriis gamoxatvis principis Secvlis<br />
periods.<br />
dro-kiloTa sistemis istoriasTan dakavSirebiT xolmeobi-<br />
Tis istoriis kvlevam <strong>arn</strong>. Ciqobava am daskvnamde miiKvana: `xolmeobiTis<br />
istoriasTan dakavSirebiT gamoirkva, rom garda gardama garda gardama<br />
maval ma val<br />
zmnas ewarmoeboda namKo namKo Zi Ziri Zi Ziri<br />
riTa<br />
Tadis<br />
dis wKeba (xolmeobiTi, namKo ZiriTadi<br />
da am ukanasknelisagan _ kavSirebiTi meore, magram ar<br />
ar<br />
ga gaaC ga<br />
aC aCnda aC nda awmKos wKeba wKeba. wKeba<br />
. garda gardauval garda<br />
val sta stati sta<br />
ti tikur ti kur zmnebs moepoveboda<br />
awmKos wKeba (zog zmnas mxolod awmKo!), magram ar ewarmoeboda<br />
namKo ZiriTadis wKeba. gardauval zmnas, ramdenadac is statikuri<br />
iKo, mxo mxolod mxo mxolod<br />
lod diuratiuli aspeqtis nakvTebi ewar ewarmo ewar ewarmo<br />
moebo mo bo boda<br />
da<br />
(awmKo awmKo awmKo, awmKo , namKo namKo us usru us usru<br />
ruli<br />
li); li ; gardamaval zmnas ori aspeqtis Se SesaZ Se saZ-<br />
leb leblo leb leblo<br />
loba lo ba qon qonda qon<br />
da da: da:<br />
: mo momen mo<br />
men mentob mentob<br />
tobri<br />
rivi<br />
visa<br />
saTvis sa Tvis _ _ namKo Zi Ziri Zi<br />
ri riTa riTa<br />
Tadi Ta di (da kav-<br />
SirebiTi II) iKo gankuTvnili, di diura di ra rati<br />
tiuli ti li lisa<br />
saTvis sa Tvis _ _ xol xolme xol xolme<br />
meobi me bi bi- bi<br />
Ti Ti; Ti ; awmKos wKebis danakliss avsebda xolmeobiTi, rogorc gangrZobiTi<br />
aspeqtis nakvTi: gan gangrZo gan gangrZo<br />
grZobi<br />
biTi Ti as aspeq as<br />
peq peqti peq ti erT erT sibrtKeze<br />
sibrtKeze<br />
sibrtKeze<br />
aKenebs aKenebs sta stati sta stati<br />
tikur ti kur zmna zmnaTa zmna<br />
Ta Ta awmKos awmKos da da garda gardama garda gardama<br />
maval ma val zmna zmnaTa zmna<br />
Ta xxol<br />
x<br />
ol olme ol meobi<br />
bi biTs<br />
Ts~ Ts (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1948(1), gv. 110-111).<br />
es daskvnac, rogorc vxedavT, II xolmeobiTis formaTa uZvelesobaze<br />
metKvelebs. sami ZiriTadi dro: awmKo, wKvetili da II<br />
xolmeobiTi... da gangrZobiTi (diuratiuli) aspeqtis, anu mravalgzisobis<br />
(xolmeobiTis) gamoxatvis organuli warmoeba icvleba<br />
aGweriTi warmoebiT. es grZeli procesia; rogorc vTqviT,<br />
saukuneebis miGma iGebs saTaves da grZeldeba dGesac. am gzasac<br />
gvinda Tvali gavadevnoT.<br />
26 26....7777. 26 26 . . . mraval mra mra mraval<br />
valgzi valgzissssoooobis<br />
gzi gzi bis bis bis gamoxat gamo gamo gamoxat<br />
xatva xatva<br />
va va aGmosav aGmo aGmo aGmosav<br />
savleT savleT<br />
leT leT<br />
saqar sa sa saqar<br />
qarTve qarTvelos<br />
Tve Tvelos<br />
los los mTis mTis mTis mTis diaaaaleq di di di leqteb leq leqtebSi<br />
teb tebSi<br />
Si Si<br />
iTqva: a. S a n i Z i s azriT, `rac Seexeba mravalgzisobas,<br />
misTvis Zvelad sagangebo mwkrivi iKo (da ara mwkrivebio!? _ g.<br />
g.), romelic dGevandel mTis kiloebsa da qiziKurSia daculi~.<br />
mravalgzisobis gamomxatvel idiomaTa Soris qiziKuri, in-
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
gilouri da fereidnuli erT Jgufs qmnian, sadac mravalgzisobis<br />
gamoxatvis cvlilebaTa tendenciis erTi xazia warmodgenili,<br />
sxvadasxva etapi ganviTarebis am xazisa. amis Sesaxeb qveviT<br />
visaubrebT.<br />
meore Jgufs, ufro rTulsa da mravalferovans _ aGmosavleT<br />
saqarTvelos mTis dialeqtebi qmnian (fxours rom uwodebda<br />
a. SaniZe). esaa xuTi dialeqti qarTuli enisa: xevsuruli,<br />
TuSuri, fSauri, mTiuluri (gudamaKruliTurT) da moxeuri. am<br />
dialeqtTagan Zveli qarTulis samive xolmeobiTi Semogvinaxa<br />
mxolod xevsurulma: I xolmeobiTi (uwKvetlis xolmeobiTi),<br />
II xolmeobiTi (wKvetilis xolmeobiTi),<br />
III xolmeobiTi (II TurmeobiTis xolmeobiTi).<br />
danarCen oTx dialeqtSi mxolod I-II xolmeobiTebia SemorCenili.<br />
mTiuluri imiT gansxvavdeba sxva dialeqtebisagan, rom Zveli<br />
qarTulis viTareba (xolmeobiTis mwkrivTa warmoeba maqvs<br />
mxedvelobaSi) Kvelaze ukeT am dialeqtSia Semonaxuli:<br />
I xolmeobiTi: v-yam-d-i v-yam-d-i-T<br />
s-yamd-i s-yam-d-i-T<br />
yamd-i-s yamd-i-an<br />
II xolmeobiTi: v-yam-i v-yam-i-T<br />
s-yam-i s-yam-i-T<br />
yam-i-s yam-i-an<br />
esaa ZiriTadi varianti mravalgzisobis gamomxatvel forma-<br />
Ta. iqve Tavs iCens -ke ke (← Ke Ke) Ke nawilakiani warmoeba: iGebs Gebs Gebs-ke Gebs ke ke,<br />
,<br />
aiGeb aiGebda aiGeb aiGebda<br />
da-ke da ke ke... ke ... `ke SeiZleba daerTos awmKo-mKofadis, namKo usrulis<br />
formebs~ (b. JorbenaZe, 1989, gv. 285).<br />
aris mesame variantic _ ase vTqvaT, gardamavali, roca -ke ke ke<br />
daerTvis xolmeobiTis organul warmoebas: ezidebod-i-s-ke, ezidebod-i-an-ke...<br />
gauSv-i-s-ke, gauSv-i-an-ke...<br />
formaTa ganviTarebis dinamika aseTia:<br />
yamd-i-s → yamd-i-s-ke → yamd-a-ke<br />
gauSv-i-s → gauSv-i-s-ke → gauSvebda-ke.<br />
samive es safexuri aris dadasturebuli mTiulurSi, sistemuri<br />
TvalsazrisiT upiratesoba pirvel safexurs eniyeba. moxeurTan<br />
SedarebiT cvlilebis procesi aq Senelebulia.<br />
443
444<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
analogiuri viTarebaa moxeurSic: aq SemorCenili gvaqvs<br />
Zveli qarTuliseburi organuli warmoeba I-II xolmebiTisa (I safexuri):<br />
I xolmeobiTi: (ma)v(s)Tibd-i<br />
(ma)sTibd-i<br />
(mas)Tibd-i-s<br />
II xolmeobiTi: (ma)v(s)Tib-i<br />
(ma)sTib-i<br />
(mas)Tib-i-s<br />
(ma)v(s)Tibd-i-T<br />
(ma)sTibd-i-T<br />
(mas)Tibd-i-an<br />
(ma)v(s)Tib-i-T<br />
(ma)sTib-i-T<br />
(mas)Tib-i-an<br />
es saxeoba ukve iSviaTia moxeurSi, ufro gavrcelebuli<br />
kontaminirebuli (II safexuri da oden ke ke (← Ke) nawilakiani (III<br />
safexuri) warmoebaa:<br />
I xolmeobiTi: vakeTebd-i-ke<br />
akeTebd-i-ke<br />
akeTebd-i-s-ke<br />
II xolmeobiTi: (ga)vakeT-i-ke<br />
(ga)akeT-i-ke<br />
(ga)vakeT-i-s-ke<br />
vakeTebd-i-T-ke<br />
akeTebd-i-T-ke<br />
akeTebd-i-an-ke<br />
(ga)vakeT-i-T-ke<br />
(ga)akeT-i-T-ke<br />
(ga)akeT-i-an-ke<br />
da bolo safexuri cvlilebisa: -ke ke nawilaki daerTvis awmKomKofadis,<br />
uwKvetlisa da wKvetilis mwkrivTa formebs (i. qavTaraZe,<br />
1985, gv. 57); magaliTebi: cxori xSirad brme brmeba brme brmeba<br />
bake<br />
ke; ke sul is<br />
g…in g…inda g…in g…inda<br />
dake<br />
ke; ke adre vdge vdgebiT vdge vdgebiT<br />
biTke<br />
ke; ke nacarCiga mo movxar mo<br />
vxar vxarSav<br />
SavTke<br />
Tke; Tke s…ils<br />
gavGbertKTke<br />
gavGbertKTke; gavGbertKTke mzeze ga gavfen ga gavfen<br />
vfenTke<br />
Tke... Tke `namKo-usrulis formas, Cveni<br />
dakvirvebiT, ke ke pirvel-meore pirSi erTvis, mesame pirSi is xolmeobiTs<br />
aZlierebs; vakeTebdike, akeTebdike, akeTebdiske (akeTebdake<br />
ar ixmareba!) (i. qavTaraZe, 1985, gv. 52).<br />
aseve miuTiTeben, rom `namKo srulis formebTan Zalian iSviaTia<br />
ke ke: ke<br />
gavTibeke, gasTibeke, gaTibake (e. i. `man gaTiba xolme~)<br />
moxeurSi JerJerobiT TiTqmis sul ar gvxvdeba, radganac ga ga- ga<br />
Ti Tibis Ti bis Jer kidev cocxalia, magram miviwKebis gzazea, mas gaZliereba<br />
esayiroeba da amiT aixsneba ke ke-s ke darTva~ (i. qavTaraZe,<br />
1985, gv. 57).<br />
rogorc irkveva, sixSiruli TvalsazrisiT, II safexuri
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
(kontaminirebuli -i-ke) yarbobs sxvebs. sagulisxmoa is faqtic,<br />
rom moxeuri erTaderTia mTis dialeqtTagan, sadac ke ke-s ke adgils<br />
zogJer xol xolme xol me nawilaki iyers. i. q a v T a r a Z e aseT magaliTs<br />
moiKvans: `cxorCi roca viKviT viKviT xol xolme xol xolme<br />
me~ me (i. qavTaraZe, iqve). Tu es<br />
saliteraturo enis gavlena ar aris, udavod sainteresoa.<br />
amgvarad, mravalgzisobis gamoxatva mTiulursa da moxeur-<br />
Si erTgvarad xdeba; gansxvavebas procesis dinamika iZleva: moxeurSi<br />
cvlileba SedarebiT daCqarebuli tempiT xdeba, Zveliqar-<br />
Tulisebri formebi iSviaTia; mTiulurSi piriqiT: swored Zveli<br />
varianti aris ufro gavrcelebuli.<br />
Zalze saintereso viTarebaa TuSur-xevsurul-fSaurSi. es<br />
dialeqtebi Girssacnob variants gvTavazoben mravalgzisobis<br />
gamoxatvis TvalsazrisiT arqauli da inovaciuri variantebis<br />
SerwKmisas. is faqti, rom am JgufSi mravalgzisoba organulad<br />
iwarmoeba (ara gvaqvs nawilakiani formebi), arqaul viTarebas<br />
exmianeba. rac Seexeba I-II pirebSi -id id id/ id -od od sufiqsTa gamovlenas,<br />
es inovaciaa. sxvagvarad rom vTqvaT, mravalgzisobis gamoxatvaSi<br />
cvlilebis tendencias -id id id/ id -od od od sufiqsTa gamovleniT uyers<br />
mxars.<br />
I-II xolmeobiTis I-II piris formebSi TuSuri da xevsuruli<br />
dialeqtebi -id id id sufiqss dairTaven uwKvetlisa da wKvetilis<br />
fuZeze, xolo fSauri _ -od od sufiqss.<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna 1. rogorc vTqviT, xevsurulSi dasturdeba III<br />
xolmeobiTis formebi, `oGond iSviaTi xmarebisaa<br />
iseve, rogorc Zvel qarTulSi~ (a. yinyarauli,<br />
1960, gv. 145). a. arabulis cnobiT, es mwkrivi<br />
xevsurulSi iwarmoeba ZveliqarTuliseburad:<br />
(ma)meTibis<br />
(ma)geTibis<br />
(ma)eTibis<br />
(ma)gveTibis<br />
(ma)geTibisT<br />
(me)eTibis<br />
445<br />
2. T. uTurgaiZis mixedviT, TuSurSi I xolmeobi-<br />
Ti Zveli qarTuliseburad iwarmoeba: `uwKvetlis<br />
xolmeobiTis warmoeba TuSurSi iseve xdeba, rogorc<br />
Zvel qarTulSi. imisaTvis amosavalia uwKvetlis<br />
mwkrivi~ (T. uTurgaiZe, 1960, gv. 41). ni-
446<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
muSad sxvadasxva tipis zmnaTa paradigmebia warmodgenili;<br />
erT-erTia:<br />
vTbebod˜<br />
sTbebod˜<br />
Tbebodis<br />
vTbebodiT<br />
sTbebodiT<br />
Tbebodian<br />
g. cocaniZis azriT, I xolmeobiTi, iseve rogorc<br />
II xolmeobiTi, xevsurulis msgavsad (I-II piris<br />
formebze -id id sufiqsis darTviT) iwarmoeba (g.<br />
cocaniZe, 1970).<br />
(ma)vsTibd-id-˜<br />
(ma)sTibd-id-˜<br />
(ma)sTibd-i-s<br />
(ma)vsTibd-id-i-T<br />
(ma)sTibd-id-i-T<br />
(ma)sTibd-i-an<br />
es is variantia, rogoric gvaqvs TuSuris II xolmeobiTsa<br />
da am Jgufis sxva dialeqtebSi.<br />
paradigmis nimuSebi I da II xolmeobiTisaTvis dialeqtTa am<br />
JgufSi (TuSuri, xevsuruli, fSauri):<br />
TuSur-xevsuruli: (ma)v(s)Tibd-id-˜<br />
(ma)sTibd-id-˜<br />
(mas)Tibd-i-s<br />
fSauri: (ma)v(s)Tibd-od-i<br />
(ma)sTibd-od-i<br />
(mas)Tibd-i-s<br />
TuSur-xevsuruli: (ma)vTib-id-˜<br />
(ma)Tib-id-˜<br />
(ma)Tib-i-s<br />
fSauri: (ma)vTib-od-i<br />
(ma)sTib-od-i<br />
(ma)Tib-i-s<br />
I xolmeobiTi<br />
II xolmeobiTi<br />
(ma)v(s)Tibdid-i-T<br />
(ma)sTibdid-i-T<br />
(mas)Tib-i-an<br />
(ma)v(s)Tibd-od-i-T<br />
(ma)sTibd-od-i-T<br />
(mas)Tibd-i-an<br />
(ma)vTib-id-i-T<br />
(ma)Tib-id-i-T<br />
(ma)Tib-i-an<br />
(ma)vTib-od-i-T<br />
(ma)sTib-od-i-T<br />
(ma)Tib-i-an
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
TuSur-xevsurul-fSauri xolmeobiTi ramdenime TvalsazrisiT<br />
aris saintereso:<br />
pirvel Kovlisa, KuradGebas mivapKrobT imas, rom morfologiuri<br />
TvalsazrisiT -id id sufiqsi (TuSursa da xevsurulSi)<br />
-od od sufiqsis (fSaurSi) tolfasad warmoCndeba.<br />
inovacia (xolmeobiTis formis savrcobiT garTuleba gav-<br />
Tib-i → gav-Tib-id /od-i), vfiqrobT, mxris abmaa im tendenciisa,<br />
Zveli qarTulis organuli warmoebis Secvla rom warmoadgens;<br />
TviTon gzaa cvlilebisa gansxvavebuli:<br />
aviG-i-Ke / ke → aviGeb (an sxva mwkrivis forma) -ke (I)<br />
a-v-iG-i aviG-i xolme → aviGeb (an sxva mwkrivis forma)<br />
xolme º unawilako<br />
aviG-id/od-i (uwKvetel-xolmeobiTi) (II)<br />
I gziT cvlileba ganviTarda _ mTiulurSi, moxeurSi, qiziKurSi,<br />
ingiloursa da fereidnulSi;<br />
II gziT _ qarTl-kaxurSi (garda qiziKurisa), dasavlur dialeqtebsa<br />
da saliteraturo qarTulSi;<br />
III gziT _ TuSurSi, xevsurulsa da fSaurSi.<br />
amgvarad, mravalgzisobis organuli warmoebis moSla mkveTrad<br />
gamoxatuli tendenciaa, romelic sxvadasxva nairsaxeobaSi<br />
(idiomaSi) sxvadasxvagvarad warimarTa. procesi cocxalia da ra<br />
saboloo saxes miiGebs, anda rodis, amis Tqma amJerad Znelia.<br />
Girssacnobia is faqtic, rom TuSur-xevsurul-fSaurSi<br />
cvlileba Seexo mxolod I-II pirs da ara _ mesames. es faqtic im<br />
tendenciis gamovlenaa, romelic sakmaod farTod gavrcelda<br />
qarTulSi da romelic ZvelqarTulSive iGebs saTaves. mxedvelobaSi<br />
gvaqvs III piris gansxvavebuli formebi I-II pirebTan SedarebiT<br />
(ix. $ 10.):<br />
Zvel Zvel qar qarTul qar qarTul<br />
TulSi<br />
Si _ statikuri zmnebi:<br />
v-dg dg dga-T dg<br />
s-dg dg dga-T dg<br />
dga dga-an dga dga an an-an an<br />
v-ƒam ƒam ƒam-T ƒam<br />
h-ƒam ƒam ƒam-T ƒam<br />
ƒm ƒm-an ƒm<br />
an an-an an da misT.<br />
av av/ av<br />
am TemisniSniani zmnebis uwKveteli:<br />
447
448<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
v-klevd klevd klevd(i) klevd<br />
h-klevd klevd klevd(i) klevd<br />
klvid klvid-a klvid<br />
v-su su suemd<br />
emd(i) emd<br />
h-su su suemd<br />
emd(i) emd<br />
su sumid su sumid<br />
mid-a mid<br />
axal saliteraturo qarTulSi _ statikur zmnaTa awmKosa<br />
da gardauval zmnaTa I TurmeobiTSi meSvel zmnas dairTavs I-II<br />
pirebi:<br />
v-zi-var var<br />
zi-xar xar xar<br />
zi-s<br />
dav-berebul-var var var<br />
da-berebul-xar xar xar<br />
da-berebul-a<br />
dialeqtebSi sxvadasxva tipis zmnaTa warmoebaSi:<br />
mesxuri: v-baZ baZ baZ-an baZ an<br />
baZ aZ aZ-an aZ an<br />
baZ baZ-eb baZ eb eb-en eb en<br />
imeruli: mevi-tan tan tan-T tan<br />
mei-tan tan tan-T tan<br />
mei-ta ta taneb<br />
neb-en neb en da sxva...<br />
id id/ id od sufiqsian xolmeobiTebSic xSirad amgvar viTarebas-<br />
Tan gvaqvs saqme.<br />
da kidev erTi kiTxva: rogor SeiZleba aixsnas gansxvaveba<br />
fSaursa da TuSur-xevsuruls Soris?<br />
is faqti, rom samive dialeqtSi cvlilebis tendencia erTi<br />
gziT warimarTeba, konvergenciis procesis moqmedebis Sedegad<br />
unda iqnes miCneuli. `konvergencia (← laTinuri `rac emTxveva<br />
rasme~) aris analogiuri an identuri movlenebis erTmaneTisagan<br />
damoukideblad mqonebloba (povniereba) or an met dialeqtSi...<br />
konvergencia uSualodaa dakavSirebuli dialeqtTa integraciis<br />
procesTan. ori ram _ dialeqtTa urTierTzegavlena da erTmaneTisagan<br />
damoukidebliv msgavs an identur movlenaTa ganviTareba<br />
sxvadasxva dialeqtSi (konvergencia) edeba safuZvlad dialeqtTa<br />
daaxloebis, integraciis process~ (b. JorbenaZe, 1989,<br />
gv. 138). vfiqrobT, swored konvergenciis procesis moqmedebis<br />
Sedegi unda iKos erTgvarovani procesis Casaxva da ganviTareba<br />
TuSur-fSaur dialeqtebSi (id/od sufiqsiT garTuleba xolmeobiTis<br />
formebisa).<br />
rac Seexeba gansxvavebas (id_od), b. JorbenaZis azriT, di-
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
vergenciis procesis (`sapirispiro enobrivi procesebis moqmedeba<br />
teritoriulad axlomdgom kiloebsa da kilokavebSi~) moqmedebis<br />
Sedegi unda iKos:<br />
xevsuruli (a) TuSuri) fSauri<br />
da-v-wer-id-˜<br />
da-s-wer-id-˜<br />
da-v-wer-od-i<br />
da-s-wer-od-i<br />
msgavsi tipis magaliTebi sxvac saxeldeba (b. JorbenaZe,<br />
1989, gv. 135).<br />
Cveni azriT, am SemTxvevaSi angariSi unda gaewios kidev<br />
erT tendencias _ dialeqtTa urTierTgamiJvnis tendencias.<br />
momiJnave dialeqtebs Soris mxolod urTierTzegavlenis<br />
faqtori rom moqmedebdes, maSin dialeqtebs Soris gansxvaveba<br />
moiSleboda; es ki xels SeuwKobda dialeqtebis gaqrobas. arada,<br />
faqtebi sxvas metKveleben: dialeqtebi Tanaarseboben mezoblad<br />
da inarCuneben TavisTavadobas. `es imitom, rom urTierTzegavlenasTan<br />
erTad momiJnave dialeqtebSi (aseve erTi dialeqtis<br />
kilokavebSi) Tavs iCens urTierTgamiJvnis (`TviTgamiJvnis~) aSkarad<br />
gamoxatuli tendencia~ (b. JorbenaZe, 1989, gv. 37). ase rom,<br />
am SemTxvevaSi dialeqturi gansxvavebulobisadmi, dialeqturi<br />
Taviseburebebisadmi damokidebuleba Segnebulia _ enobrivi<br />
cnobierebis doneze xdeba. fSaveli Tavis fSavlobas gansxvavebuli<br />
enobrivi formebiT warmoadgens, iseve, rogorc xevsuri Tavis<br />
xevsurobas swored xevsuruli metKvelebis TaviseburebebiT<br />
gamoavlens.<br />
26 26....8888. 26 26 . . . mraval mra mra mraval<br />
valgzi valgziso<br />
gzi gziso<br />
sobis sobis<br />
bis bis gamoxat gamo gamo gamoxat<br />
xatva xatva<br />
va va aGmosav aGmo aGmo aGmosav<br />
savleT savleT<br />
leT leT<br />
sa saqar sa saqar<br />
qarTve qarTvelos<br />
Tve Tvelos<br />
los los baris ba ba baris<br />
ris ris diaaaaleq di di di leqteb leq leqtebSi<br />
teb tebSi<br />
Si Si<br />
didad gansxvavebuli viTareba ara gvaqvs aGmosavleT saqar-<br />
Tvelos baris dialeqtebSi; ufro sworad, mravalgzisobis gamoxatvis<br />
zogadi TvalsazrisiT, organuli warmoebisa gvaqvs I-II<br />
xolmeobiTebi; mravalgzisobas ZiriTadad Ke Ke/ Ke<br />
ke ke anda xol xolme xol xolme<br />
me nawilaki<br />
gamoxatavs. didi upiratesoba aqvs nawilakian formebs.<br />
qarTlurSi, kerZod mis Crdilour kilokavebSi _ qsnisa<br />
da aragvis xeobebSi _ naSTis saxiT SeiniSneba organuli warmoeba<br />
xolmeobiTisa: gama rekdis, ademdis, gvakuTnebdis... dailoc-<br />
449
450<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
vis, iKvis... `am rigis warmoeba moSlis gzazea, xolmeobiTis formebi<br />
upiratesad moxucTa metKvelebaSi ismis~ (b. JorbenaZe, 1989,<br />
gv. 306; aseve: g. imnaiSvili, 1974; v. somxiSvili, 1968). ZiriTadad<br />
mravalgzisoba im saSualebebiT gadmoicema, riTac saliteraturo<br />
qarTulSi.<br />
viTareba ufro sainteresoa kaxursa da mis `ganaKar~ dialeqtebSi<br />
_ ingiloursa da fereidnulSi. gamoxatvis mravalferovnebiT<br />
gamoirCeva kaxuri (gansakuTrebiT misi qiziKuri kilokavi);<br />
aq gvaqvs Semdegi saxeobebi:<br />
1. arqauli, -i sufiqsiani warmoeba (iSviaTad, magram mainc):<br />
ma maif ma<br />
if ifSvne ifSvne<br />
Svneta<br />
tamdis<br />
mdis, mdis , itKodis itKodis) itKodis<br />
(I xolmeobiTi) (magali-<br />
Tebs samecniero literaturidan vimowmebT)... ga-<br />
motKdis motKdis, motKdis , mi miuS mi<br />
uS uSvi<br />
vian<br />
an, an , da daay da<br />
ay ayre<br />
revi<br />
vini<br />
nian ni an (II xolmeobiTi);<br />
2. arqaul formaze darTuli Ke Keºke Ke<br />
ke nawilki (ZiriTadad qiziKurSi;<br />
iSviaTad _ garekaxurSi): gada gadaudis gada dis dis-ke dis ke ke, ke , vi viariT vi<br />
riT-<br />
ke ke, ke<br />
, Ca Cavri Ca<br />
vri vriviT<br />
viT-ke viT ke ke... ke<br />
3. xolmeobiTis arqaul formas daerTvis xol xolme xol me nawilaki<br />
da es movlena specifikuria qiziKurisaTvis: da daJe da<br />
Je JeJil<br />
Jildis Jil dis<br />
xol xolme xol xolme<br />
me, me , gada gadaago gada go gori<br />
rian ri an xol xolme xol xolme<br />
me, me , mo mokvdis mo<br />
kvdis xol xolme xol xolme<br />
me, me , da daTe da daTe<br />
Tesi Tesi<br />
sian si an<br />
xol xolme xol xolme<br />
me... me<br />
4 Ke º ke nawilaki daerTvis awmKo-mKofadis (an sxva mwkrivis)<br />
formebs: am ambo am<br />
bo boben<br />
benke<br />
ke, ke itKoda itKodake itKoda itKodake<br />
ke... ke<br />
5. xol xolme xol xol me daerTvis awmKo-mKofadis (an sxva mwkrivis) formebs:<br />
itKvis itKvis xol xolme xol xolme<br />
me, me ake akeTeb ake<br />
Teb Tebda Teb da xol xolme xol xolme<br />
me, me ga gamar ga gamar<br />
marglav<br />
glavda glav da xol-<br />
xol<br />
me me... me<br />
zis zis xol xolme xol xolme<br />
me, me getKodi getKodi xol xolme xol xolme<br />
me... me<br />
6. saliteraturo qarTulis msgavsad kaxurSic uwKvetelxolmeobiTis<br />
mwkrivma nawilakis gareSe SeiZleba itvir-<br />
Tos es funqcia: `rawam amovidoda, xar(s) avSlidiT, avdgebodiT,<br />
davibandiT...~ da sxva...<br />
7. mravalgzisoba gamoixateba `usruli aspeqtis namKo Ziri-<br />
Tadis formaTa gameorebiTac~ (b. JorbenaZe): `cxva, cxva,<br />
Zliv gamacxva~; `iara, iara da bolos miadga erT saxenwifo<br />
~...<br />
8. `zogJer mravalgzisoba gamoixateba oden usruli aspeqtis<br />
formiT: ...iq Kofila erTi vajio, dGisiT mkvdara (=<br />
kvdeboda xolme), GamiT cocxlebula (= cocxldeboda<br />
xolme)~ (a. martirosovi, g. imnaiSvili, 1956, gv. 97).
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
TavisTavad, qarTuli enis erT-erT umTavres dialeqtSi amgvari<br />
suraTis arseboba metKvelebs swored am movlenis _ mravalgzisobis<br />
organuli warmoebis moSlis _ problemurobaze;<br />
enaSi mimdinare procesebis Tanaarsebobaze; da imaze, rom es cocxali<br />
procesia da nel-nela ikvlevs gzas dasrulebisaken.<br />
qiziKuris am STambeydavi suraTis Semdeg sainteresoa ingilourisa<br />
da fereidnulis viTareba Tundac imis gamo, rom es<br />
ori dialeqti kaxuris ganStoebas warmoadgens: `Kvelaze axlo<br />
fereidnuli dgas ingilourTan, romelic warmoSobiT qiziKuris<br />
GviZli Zma unda iKos~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1927, gv. ). da is istoriuli<br />
Znelbedoba, rac am dialeqtebs xvda wilad, ra gavlenas axdens<br />
am dialeqtebze CvenTvis saintereso movlenis TvalsazrisiT.<br />
faqtia, rom ingilourisa da fereidnulisaTvis `enobrivi<br />
GerZi, xerxemali kaxuria, oGond uxvad Sezavebuli sxva enebis<br />
(...) gavleniT~ (b. JorbenaZe, 1989, gv. 338); `ingilouric, fereidnulis<br />
msgavsad, TiTqmis mowKvetilia qarTul kiloebs da arc<br />
samwerlobo qarTulis gavlenas ganicdis ise, rogorc sxva qar-<br />
Tuli kiloebi...~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1927, gv. ).<br />
ratom gavxazavT Kovelive amas: im droisaTvis, roca am dialeqtTa<br />
daSoreba ivaraudeba, kaxurSi xolmeobiTis organuli<br />
warmoeba gvaqvs. istoriul sabuTebSi es kargad iCens Tavs: dai-<br />
Zebneba TiTo-orola SemTxveva Ke Ke nawilakis xmarebisa, isic mxolod<br />
ver vervin ver vin nacvalsaxelTan; mag.: vervinKe Semogecilos Tuinier<br />
erTis mGuTis meti~ (a. martirosovi, 1953, gv. 266). am viTarebas<br />
Tu SevadarebT dGevandel suraTs, davinaxavT, movlenaTa ganvi-<br />
Tarebam ra saxe miiGo...<br />
ingilourSi movlenebi mxolod erTi mimarTulebiT ganvi-<br />
Tarda (gavxazavT _ ganviTarda); e. i. procesi iqac gagrZelda,<br />
oGond ara ise mravalferovnad, rogorc es amosaval dialeqtSia.<br />
`amjamad ingilourSi moqmedebis sixSiris, mis Cveulebriobis<br />
aGniSvnas kisrulobs mxolod -Ke Ke Ke (º K) nawilaki~ (g. imnaiSvili,<br />
1966, gv. 121): a m b o v e n-K (amboben xolme), c x ÷ v a-K<br />
(cxveba)...<br />
ra xdeba fereidnulSi? aq mravalgzisoba, erTi mxriv, i<br />
sufiqsiT gamoixateba (arqauli viTareba): Ca Caig Ca Caig<br />
igdis ig is is, is ad adgis ad adgis<br />
gis, gis wa wavi wa<br />
vi-<br />
dis dis, dis aiGis aiGis, aiGis ... meore mxriv, -Ke Ke nawilakis darTviT. -Ke Ke Ke-s Ke dair-<br />
Tavs an I, an II xolmeobiTis formebi: as aswav as aswav<br />
wavli<br />
lidisKe<br />
disKe, disKe mi mixhe mi mixhe<br />
xhedisKe<br />
disKe,<br />
disKe<br />
451
452<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
uam uambisKe uam uambisKe<br />
bisKe, bisKe Sa SaitKvisKe<br />
Sa<br />
itKvisKe itKvisKe da misTanani (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1923-1924; <strong>arn</strong>.<br />
Ciqobava, 1927; b. JorbenaZe, 1989). sagulisxmo is aris, fereidnuli<br />
imiT Sordeba kaxurs, rom organuli warmoebaa TiTqmis<br />
erTaderTi saSualeba mravalgzisobis gamoxatvisa.<br />
is faqti, rom tendencia orive dialeqtSi (ingiloursa da<br />
fereidnulSi) ganviTarda, TavisTavad dadasturebaa imisa, rom<br />
am tendencias Grma da Zlieri safuZveli hqonda. am tendenciis<br />
ganviTarebis ramdenime safexurze gvqonda saubari. Tu kaxuri<br />
dialeqtisaTvis zemowarmodgenili sqemidan Kvela gza aris dama-<br />
xasiaTebeli, garda mesamisa (aviGi → aviG-id/od-i), ingiloursa<br />
da fereidnulSi es tendencia sworxazovnad ganviTarda:<br />
aviGi → aviGi-Ke/ke → aviGeb-Ke<br />
fereidnulSi dasturdeba I-II safexuri (aviGi, aviGi-Ke), ingilourSi<br />
_ II-III safexuri (aviGi-Ke, aviGeb-Ke). is faqti, rom<br />
amosaval dialeqtSi _ kaxurSi (ZiriTadad qiziKur kilokavSi)<br />
tendenciam gacilebiT rTuli saxe miiGo, saliteraturo enisa<br />
Tu sxva qarTuli dialeqtebisa Tu samwerlobo qarTulis gavlenis<br />
Sedegi unda iKos.<br />
erT saintereso faqtsac gvinda mivapKroT KuradGeba: fereidnulis<br />
teqstebSi aris iseTi SemTxvevebi, roca erTsa da<br />
imave winadadebaSi orive varianti (arqauli da Ke nawilakiani)<br />
aris warmodgenili: cxenma Tavi aiGis aiGis da ga gaiq ga gaiq<br />
iqcisKe<br />
cisKe; cisKe samJel av- av<br />
diKe diKe, diKe rom wa wavi wa wavi<br />
vide<br />
de, de ar ga gami ga gami<br />
miSisKe<br />
SisKe; SisKe im dGes TaJerma ro har mi mi-<br />
mi<br />
scisKe scisKe, scisKe dGes ori imTeni mi misca mi sca da misTanani (magaliTebi mogvKavs<br />
werilidan _ <strong>arn</strong>. Ciqobava, 1923-24, gv. 42). ori kuTxiT mivapKrobT<br />
KuradGebas: mosaubrisaTvis es ori varianti Tanabari<br />
Girebulebis enobrivi faqtia da Tavisuflad enacvleba erTmaneTs<br />
da, meore, maTi monacvleoba stilisturi xasiaTisa Cans. es<br />
kidev erTxel gvarwmunebs imaSi, rom dialeqtTa stilistika (zepirmetKvelebis<br />
stilistika) Sesaswavlia.<br />
xolmeobiTis, rogorc mwkrivis (mwkrivebis) gaqroba am kategoriis<br />
istoriis Tanmdevi procesia. uwKvetel-xolmeobiTis<br />
mier am funqciis SeTavsebam ver daakmaKofila enis moTxovna<br />
mravalgzisobis gamoxatvisa da amitomac Cndeba xol xolme xol me nawilaki<br />
am funqciiT. i. qavTaraZis azriT, `TviT saliteraturo enaSi<br />
da garkveul dialeqtebSic ukve meCvidmete saukunidan sabolo-
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
od iCens Tavs analogiur formaTa (igulisxmeba Zveli qarTulis<br />
I da II xolmeobiTebi _ g. g.) mniSvnelobis dakargva, daviwKeba,<br />
risTvisac damatebiTi sakompensacio saSualeba _ `x o l m e ~ nawilaki<br />
xdeba aucilebeli. xolmeobiTis cnobil formebze<br />
x o l m e s darTva erTgvari aGdgenaa saTanado Sinaarsisa; es<br />
nawilaki intensivobis TandaTan gavrcelebuli nawilakia, romelic<br />
Semdeg ise farTovdeba, rom araxolmeobiTis formasac<br />
xolmeobiTobas aniyebs~ (i. qavTaraZe, 1961, gv. 10). e. i. xolmeobiTis<br />
formebi kargaven xolmeobiTobis Sinaarss da am Sinaarsis<br />
aGdgenas cdilobs ena x o l m e nawilakiT; procesi grZeldeba;<br />
xolmeobiTis Sinaarsi ecileba formas, forma ikargeba, magram am<br />
Sinaarss SeiTavsebs srulad x o l m e nawilaki. msJeloba sarwmunoa:<br />
mravalgzisi forma + x o l m e → erTgzisi forma + x o l m e.<br />
`x o l m e nawilakiani aGweriTi formebi imdenad moqnili aGmo-<br />
Cnda, rom misi meoxebiT mravalgzisobis gamoxatva moxerxda nakvTebis<br />
umetesobaSi~ (i. qavTaraZe, 1961, gv. 11).<br />
22226666....9999. . . . mraval mra mra mraval<br />
valgzi valgziso<br />
gzi gziso<br />
sobi sobi<br />
bis bis<br />
s s gamoxat gamo gamo gamoxat<br />
xatvi xatvi<br />
visa visa<br />
saTvis saTvis<br />
Tvis Tvis axal axal axal axal<br />
sa sali sa sali<br />
lite lite<br />
tera tera<br />
ratu ratu<br />
turo turo<br />
ro ro qarTul qar qar qarTulSi<br />
Tul TulSi<br />
Si Si<br />
faqtobrivad, mravalgzisobis gamosaxatavad xol xolme xol me nawilakiani<br />
formebis damkvidrebam gaafarTova SesaZlebloba am mniSvnelobis<br />
gamoxatvisa: xol xolme xol me nawilaki daerTvis TiTqmis Kvela<br />
mwkrivis formas. vambobT TiT TiTqmis TiT TiTqmis<br />
qmis, qmis imitom, rom ver davadastureT<br />
x o l m e nawilaki III kavSirebiTTan; magram Tu imas gaviTvaliswinebT,<br />
rom III kavSirebiTi iSviaTi mwkrivia da mas Cveulebriv<br />
II TurmeobiTi cvlis, es `TiTqmisoba~ gasagebi iqneba.<br />
moviKvanT magaliTebs Tanmimdevrulad, mwkrivTa mixedviT,<br />
erTgzis formebTan x o l m e nawilakis gamoKenebisas (magali-<br />
Tebs vimowmebT: i. qavTaraZe, 1961):<br />
awmKo awmKo-mKofa<br />
awmKo mKofa mKofadi mKofadi<br />
di: di<br />
cremls wKalsaviT vGvriT vGvriT xol xolme xol me (ilia);<br />
sul egre stKui stKui xol xolme xol xolme<br />
me (iqve);<br />
Tvali sul Cemken uyiravs, mi mici mi mici<br />
cinis ci nis xol xolme xol me (vaja);<br />
Cemi batoni Semova da da daskup da<br />
skup skupde<br />
deba de ba xol xolme xol<br />
me (S. aragv.);<br />
SiSi muxls mo mohkve mo<br />
hkve hkveTavs hkve Tavs xol xolmeo xol xolmeo<br />
meo, meo amboben (iakobi);<br />
453
454<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
Zalauneburad keTil gzisken ga gami ga gami<br />
mita mita<br />
tacebs ta cebs xol xolme xol me (akaki).<br />
uwKvetel<br />
uwKvetel-xolmeobiTi<br />
uwKvetel<br />
uwKvetel xolmeobiTi<br />
xolmeobiTi:<br />
xolmeobiTi<br />
sul erTsa da imave simGeras GiGineb GiGinebda GiGineb da xol xolme xol<br />
me (ilia);<br />
saaGdgomod yonaze da dadi da<br />
di diod diod<br />
odnen od nen xol xolme xol<br />
me momGerlebi (akaki);<br />
yia-matlebi ere ereod ere ereod<br />
odnen od nen xol xolme xol me xexilsa (iakobi);<br />
pasuxad sul amas metKoda metKoda xol xolme xol me (ilia);<br />
gveli rom Segxvedroda? _ da davas da<br />
vas vasxver<br />
xverteb<br />
tebdi teb di xol xolme xol xolme<br />
me miwaze (akaki);<br />
daviTi advilad da swrafad mo moina mo<br />
na nadi<br />
direb<br />
rebda reb da xol xolme xol me Kvelas<br />
guls (iakobi).<br />
I I kav kavSi kav kavSi<br />
Sire<br />
rebi<br />
biTi<br />
Ti: Ti<br />
neta sitKvas saqmed vaq vaqcev vaq vaqcev<br />
cevdeT cev deT xol xolme xol me (ek. gab.);<br />
baGis muSaobis drosac amas unda ga gais ga gais<br />
istum<br />
tumreb<br />
rebdeT reb deT xol xolme xol me<br />
(its. sabuT.);<br />
Tqven Tavad sxvas ga gaimZGva ga gaimZGva<br />
imZGvareb imZGvareb<br />
rebdeT reb deT xol xolme xol me (iqve);<br />
am Cvengan ganwesebuls wKalobas Cveni saxlTuxucesebi,<br />
mdivnebi niadag wels Semosavlebidan unda mi misc mi misc<br />
scem<br />
emdeT em deT xol-<br />
xol<br />
me (iqve).<br />
wKve wKveti wKve wKveti<br />
tili<br />
li: li<br />
modi, giorgisac da daeki da<br />
ki kiTxe ki Txe xol xolme xol<br />
me (ilia);<br />
sxvagan wamsvleli kargad gaCxrikeT xolme (iakobi);<br />
egre sTqvi sTqvi sTqvi xol xolme xol xolme<br />
me sxvaganac (ilia).<br />
II II kav kavSi kav kavSi<br />
Sire Sire<br />
rebi<br />
biTi biTi<br />
Ti: Ti<br />
KovelTvis hsurs, rom Tavisi gulispasuxi sxvebsac gadasces,<br />
Se SeatKobi Se<br />
atKobi atKobinos atKobi nos xol xolme xol me (akaki);<br />
ecdebian, sxvebsac da dauSa da<br />
Sa Salon Sa lon xol xolme xol<br />
me amgvari ugunuri da<br />
mavne moqmedeba (iakobi);<br />
egebis aqedan ninos Tvali mo movkra mo<br />
vkra xol xolmeo xol meo (r. erisT.).<br />
I I Tur Turme Tur Turme<br />
meobi me bi biTi bi Ti (iSviaTia):<br />
adre qurcikiviT aur aurbe aur aurbe<br />
benia be nia xol xolme xol me es dakidebuli gza<br />
(r. gvet.).<br />
II II Tur Turme Tur Turme<br />
meobi me bi biTi bi Ti (iSviaTia):<br />
gayirvebuli kaci ga gaeca ga ca cace<br />
cebi<br />
bina bi na xol xolme xol me macdurs (ilia).<br />
uwKvetel-xolmeobiTi rom nawilakis gareSe gamoxatavs mravalgzisobas,<br />
esec cnobilia:
Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
kneina Tvals ga gaayKet ga<br />
ayKet ayKetda<br />
da, da SavardeniviT gadmo gadmofrin<br />
gadmo gadmofrin<br />
frinde<br />
debo<br />
boda bo da<br />
taxtidam, ga gadik ga<br />
dik dikrav<br />
ravda rav da Sublsafensa, zed wa waik wa<br />
ik ikrav<br />
ravda rav da CiTmerdinsa,<br />
ga gadic ga<br />
dic dicvam<br />
vamda vam da CiTis kabasa _ xandisxan siCqarisagan<br />
ukuGma _ SiSvela fexs Se Seimo Se<br />
mo mosav<br />
savda<br />
da CustiTa da _ heri biyo<br />
_ da daeS da daeS<br />
eSve<br />
vebo<br />
boda<br />
da Calurisaken (ilia).<br />
unda gaviTvaliswinoT isic, rom `sagaremoebo sitKvebis gamoKenebiT<br />
gangrZobili moqmedebis Sinaarsi uZlierdeba zmnis nakvTis<br />
formebs~ (i. qavTaraZe, 1961, gv. 20):<br />
is dalocvili mGdeli xSi xSirad xSi rad ma mari ma mari<br />
rigeb<br />
gebda geb da xol xolme xol<br />
me (ilia);<br />
saxe mu mudam mu mudam<br />
dam erTi gansakuTrebuli sulelobiT uci ucino uci ucino<br />
noda<br />
da<br />
xol xolme xol me (akaki);<br />
oTaraanT qvrivi Kovel Kovel kvi kvira kvi ra dGes erTi aTiod SoTs da<br />
erT badia korkots Tavis xeliT gadautanda xolme (ilia)...<br />
amgvari SesaZleblobebi ganusazGvrelia; sagaremoebo<br />
sitKvebi x o l m e nawilakis gareSec axerxebs am mniSvnelobis<br />
gadmocemas:<br />
`kvi kvi kvira kvi ra ar ar ga gavi ga gavi<br />
vido<br />
doda doda<br />
da, da rom oTaraanT qvrivs ar CamoeGo CamoeGo CamoeGo es<br />
iaraGi da guldasmiT ar ga gaew ga gaew<br />
ewmin ewmin<br />
minda<br />
da~ da (ilia)...<br />
bev bevrJer bev rJer da da bev bevrJer bev bevrJer<br />
rJer Sen mac macdu mac<br />
du dune<br />
ne (ilia);<br />
mu mudam mu<br />
dam gabutviT da dadis da da dis (ilia);<br />
mra mraval mra mraval<br />
valJer val Jer da daef da<br />
ef efrTxos ef rTxos (akaki) da sxva.<br />
aGaras vambobT iseT SemTxvevebze, rogoricaa formaTa gameoreba:<br />
vke vkece vke<br />
ce ce, ce , vke vkece vke<br />
ce ce, ce ver davkece...<br />
vTva vTvale vTva vTvale<br />
le, le vTva vTvale vTva vTvale<br />
le, le ver davTvale...<br />
ia iara ia iara<br />
ra, ra ia iara ia ra da miadga...<br />
wera ra ra, ra we wera we ra da...<br />
Kovelive amaze imitom vamaxvilebT KuradGebas, rom davinaxoT,<br />
Tu ra viTareba Seiqmna axal qarTulSi xolmeobiTis organuli<br />
warmoebis moSlis Semdeg: mravalgzisobis gamoxatvis enobrivi<br />
SesaZleblobebi gaizada, gamravalferovnda. es TavisTavad<br />
am mniSvnelobis gamoxatvisas damatebiTi niuansebis gadmocemis<br />
SesaZleblobas iZleva. zmnur formaTa funqciuri analizis<br />
dros Kovelive amaze KuradGeba unda iqnes gamaxvilebuli...<br />
455
Ta Tavi Ta<br />
vi vi VVI.<br />
V . III seriis formaTa warmoebis<br />
sakiTxebi<br />
$ $ 27. . III III se seri se seri<br />
riis ri is for forma for forma<br />
maTa ma Ta warmo warmoebis warmo bis sa saki sa<br />
ki kiTxe kiTxe<br />
Txebi Txe bi<br />
22227777....1111.... * * * * * * * * * * * *<br />
mwkrivTa warmoebisa da daJgufebis principebze saubrisas<br />
($ 8) aGiniSna, rom formawarmoebis TvalsazrisiT seriozul<br />
problemebs qmnis dro-kiloTa mesame seria. arsebiTi is aris,<br />
rom sawarmoebeli fuZis principi, romelic samecniero gramatikaSi<br />
n. marma danerga (<strong>arn</strong>. Ciqobava), gatarebulia pirvel da meore<br />
seriaSi; mesame seriaSi es principi irGveva: `TurmeobiTis<br />
Jgufs ar moepoveba saerTo fuZe, amosavlad rom gvqondes warmoebisas.<br />
amiT gansxvavdeba TurmeobiTis Jgufi awmKosa da namKo<br />
ZiriTadis Jgufisagan: awmKos Jgufi awmKos fuZezea damKarebuli,<br />
namKo ZiriTadisa _ namKo ZiriTadis fuZeze. Tu mesame Jgufi mainc<br />
gaerTianda, es imitom, rom am JgufSi Semavali droebi `er-<br />
Ti da imave wesiT iwarmoeba~. marTlac, am JgufSi inversiuli<br />
wKoba gvaqvs maSin, rodesac awmKosa da namKo ZiriTadis JgufebSi<br />
wKoba pirdapiria~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1962, gv. 93). aq unda davazustoT:<br />
warmoebis es wesi (inversiuloba) mxolod gardamaval<br />
zmnaTaTvisaa niSandoblivi. gardauvali zmnebi pirdapiri wKobiT<br />
iuGvlis. mokled rom vTqvaT, mesame seriaSi formawarmoebisas<br />
ramdenime SemTxveva gairCeva: e r T i m x r i v, gardamavali orpiriani<br />
zmnebi; m e o r e m x r i v, gardauvali erTpiriani zmnebi<br />
da, m e s a m e m x r i v, gardauvali orpiriani zmnebi. ase iKo es<br />
Zvel qarTulSic da asea axal qarTulSic, Tumca didad mniSvnelovania<br />
is cvlilebebi, romlebic moxda axal qarTulSi mesame<br />
seriis formaTa warmoebisas. SevecdebiT Tvali mivadevnoT am<br />
cvlilebebs.
Tavi VI. III seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
22227777....2222. . . . III III III III seri se se seri<br />
riis riis<br />
is is mwkriiiivTa mwkr mwkr mwkr vTa vTa vTa warmoeeeeba warmo warmo warmo ba ba ba Zvel Zvel Zvel Zvel qarTul qar qar qarTulSi<br />
Tul TulSi<br />
Si Si<br />
rogori iKo viTareba Zvel qarTulSi: warmovadgenT TiToeul<br />
zemomoKvanili SemTxvevis magaliTebs paradigmebis saxiT da<br />
Semdeg SevecdebiT analizs. amTaviTve SevniSnavT: p i r v e l S e -<br />
m T x v e v a S i (orpirian gardamaval zmnebSi) formawarmoebis<br />
ori varianti gairCeva _ a) -av av da -am am TemisniSnianebi da b) Kvela<br />
danarCeni.<br />
magaliTebi:<br />
I. SemTxveva:<br />
I I Tur Turme Tur Turme<br />
meobi me bi biTi<br />
Ti: Ti<br />
a) da-m-i-wer-i-e-s<br />
da-g-i-wer-i-e-s<br />
da-u-wer-i-e-s<br />
da-m-i-wer-i-e-s º<br />
º da-gu-i-wer-i-e-s<br />
da-g-i-wer-i-e-s<br />
da-u-wer-i-e-s<br />
b) mo-m-i-kl-av-s<br />
mo-g-i-kl-av-s<br />
mo-u-kl-av-s<br />
mo-m-i-kl-av-s º<br />
º mo-gu-i-kl-av-s<br />
mo-g-i-kl-av-s<br />
mo-u-kl-av-s<br />
aG-m-i-SÀn-eb-i-e-s<br />
aG-g-i-SÀn-eb-i-e-s<br />
aG-u-SÀn-eb-i-e-s<br />
aG-m-i-SÀn-eb-i-e-s º<br />
º aG-g-u-i-SÀn-eb-i-e-s<br />
aG-g-i-SÀn-eb-i-e-s<br />
aG-u-SÀn-eb-i-e-s<br />
da-m-i-dg-am-s<br />
da-g-i-dg-am-s<br />
da-u-dg-am-s<br />
da-m-i-dg-am-s º<br />
º da-gu-i-dg-am-s<br />
da-g-i-dg-am-s<br />
da-u-dg-am-s<br />
(me igi)<br />
(Sen igi)<br />
(mas igi)<br />
(Cuen igi)<br />
(Cuen igi)<br />
(Tquen igi)<br />
(maT igi)<br />
(me igi)<br />
(Sen igi)<br />
(mas igi)<br />
(Cuen igi)<br />
(Cuen igi)<br />
(Tquen igi)<br />
(maT igi<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna obieqtis ricxvs amJerad KuradGebas ar mivaqcevT.<br />
Semdgomi msJelobisaTvis mravlobiTi ricxvis pirveli<br />
piris SemTxvevaSi moviKvanT mxolod e. w. inkluzivis<br />
formebs (mo-gu-iklavs, da-gu-idgams, aG-<br />
457<br />
gu-iSÀnebis...): mwkrivis formaTa warmoebis TvalsazrisiT<br />
e. w. inkluziuri da eqskluziuri formebi<br />
gansxvavebas ar iZlevian:
458<br />
II II Tur Turme Tur Turme<br />
meobiTi me Ti Ti: Ti<br />
a) da-m-e-wer-a<br />
da-g-e-wer-a<br />
da-e-wer-a<br />
da-gu-e-wer-a<br />
da-g-e-wer-a<br />
da-e-wer-a<br />
b) mo-m-e-kl-a<br />
mo-g-e-kl-a<br />
mo-e-kl-a<br />
mo-gu-e-kl-a<br />
mo-g-e-kl-a<br />
mo-e-kl-a<br />
III III kav kavSi kav kavSi<br />
Sire<br />
rebi rebi<br />
biTi<br />
Ti: Ti<br />
a) da-m-e-wer-o-s<br />
da-g-e-wer-o-s<br />
da-e-wer-o-s<br />
da-gu-e-wer-o-s<br />
da-g-e-wer-o-s<br />
da-e-wer-o-s<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
aG-m-e-SÀn-a<br />
aG-g-e-SÀn-a<br />
aG-e-SÀn-a<br />
aG-gu-e-SÀn-a<br />
aG-g-e-SÀn-a<br />
aG-e-SÀn-a<br />
da-m-e-dg-a<br />
da-g-e-dg-a<br />
da-e-dg-a<br />
da-gu-e-dg-a<br />
da-g-e-dg-a<br />
da-e-dg-a<br />
aG-m-e-SÀn-o-s<br />
aG-g-e-SÀn-o-s<br />
aG-e-SÀn-o-s<br />
aG-gu-e-SÀn-o-s<br />
aG-g-e-SÀn-o-s<br />
aG-e-SÀn-o-s<br />
(me igi)<br />
(Sen igi)<br />
(mas igi)<br />
(Cuen igi)<br />
(Tquen igi)<br />
(maT igi)<br />
(me igi)<br />
(Sen igi)<br />
(mas igi)<br />
(Cuen igi)<br />
(Tquen igi)<br />
(maT igi)<br />
(me igi)<br />
(Sen igi)<br />
(mas igi)<br />
(Cuen igi)<br />
(Tquen igi)<br />
(mas igi)<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna : mesame seriaSi momxdar formobriv cvlilebaTa<br />
analizis dros ar vimsJelebT III xolmeobiTze<br />
ramdenime mizezis gamo:<br />
a) mesame xolmeobiTi ara gvaqvs axal qarTulSi<br />
da, Sesabamisad, formobriv cvlilebebze saubaric<br />
ar iqneba SesaZlebeli.<br />
b) mesame xolmeobiTi Zveli qarTulis zogadi suraTis<br />
warmosadgenad SeiZleboda mogveKvana, magram<br />
aseTi suraTi am wignSi ukve warmovadgineT ($<br />
6.3.); meorec, Kvela tipis gardamaval zmnaTaTvis<br />
arc iqneboda gamarTlebuli (Tu SesaZlebeli<br />
aris) am mwkrivis formaTa paradigmis ageba (Teoriulad,<br />
ra Tqma unda, dasaSvebia).
Tavi VI. III seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
459<br />
g) III xolmeobiTi mxolod gardamaval zmnaTaTvisaa<br />
da ara gardauvalTaTvis, rac zogadad momxdar<br />
formobriv cvlilebaTa suraTs arafers<br />
Sematebs...<br />
d) formobrivi TvalsazrisiT rac xdeba II TurmeobiTsa<br />
da III kavSirebiTSi, is xdeba III xolmeobiT-<br />
Sic. amitomac sakmarisad migvaCnia msJeloba am or<br />
mwkrivze (II TurmeobiTsa da III kavSirebiTze)... amave<br />
TvalTaxedviT SeiZleboda mxolod II TurmeobiTze<br />
gvemsJela, magram II TurmeobiTsa da II kavSirebiTs<br />
Soris arsebiTi sxvaobaa eTpirian gardauval<br />
zmnebSi; amitom III seriis srul paradigmebSi<br />
sayirod vTvliT III kavSirebiTze msJelobasac.<br />
zogi ram dasakonkretebelia:<br />
mesame Jgufis wverTagan II TurmeobiTi da III kavSirebiTi<br />
Kvela tipis zmnasTan erTgvari principiT miemarTeba erTmaneTs:<br />
brunvacvalebadsubieqtian zmnebSi maTi mimarTeba formobrivi<br />
TvalsazrisiT iseTia, rogoric uwKvetlisa da I kavSirebiTisa,<br />
wKvetilisa da II kavSirebiTisa.<br />
erTi mxriv, uwKveteli da I kavSirebiTi, xolo, meore<br />
mxriv, wKvetili da II kavSirebiTi urTierTCanacvlebadi mwkrivebia;<br />
asea II TurmeobiTi da III kavSirebiTic, rogorc Zvel, ise<br />
axal saliteraturo qarTulSi:<br />
uwKveteli:<br />
I kavSirebiTi:<br />
wKvetili:<br />
II kavSirebiTi:<br />
II TurmeobiTi:<br />
III kavSirebiTi:<br />
Zveli qarTuli:<br />
v-wer-d-(i)<br />
v-wer-d-e<br />
da-v-wer-e<br />
da-v-wer-o<br />
da-m-e-wer-a<br />
da-m-e-wer-o-s<br />
v-tir-od-e<br />
v-tir-od-i<br />
gan-v-tef-Ø<br />
gan-v-tf-e<br />
aG-m-e-SÀn-a<br />
aG-m-e-SÀn-o-s
460<br />
uwKveteli:<br />
I kavSirebiTi:<br />
wKvetili:<br />
II kavSirebiTi:<br />
II TurmeobiTi:<br />
III kavSirebiTi:<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
axali qarTuli:<br />
(da)-v-wer-d-i<br />
(da)-v-wer-d-e<br />
(da)-v-wer-e<br />
(da)-v-wer-o<br />
(da)-m-e-wer-a<br />
(da)-m-e-wer-o-s<br />
v-tir-od-i<br />
v-tir-od-e<br />
ga-v-Tb-i<br />
ga-v-Tb-e<br />
a-m-e-Sen-eb-in-a<br />
a-m-e-Sen-eb-in-o-s<br />
ase rom, Kvela SemTxvevaSi es wKvilebi urTierTCanacvlebadi<br />
mwkrivebia.<br />
principuli sxvaoba isaa, rom uwKvetelsa da I kavSirebiTs<br />
aqvT saerTo saKrdeni mwkrivi _ awmKo, romelsac isini xazovani<br />
principiT miemarTebian. aseTi saKrdeni mwkrivi ar moepoveba arc<br />
wKvetil _ II kavSirebiTsa da arc II TurmeobiT _ III kavSirebiTs:<br />
uwKveteli:<br />
I kavSirebiTi:<br />
uwKveteli:<br />
I kavSirebiTi:<br />
v-wer-d-i<br />
v-wer-d-e<br />
v-a-Sen-eb-d-i<br />
v-a-Sen-eb-d-e<br />
awmKo: v-wer<br />
awmKo: v-a-Sen-eb<br />
sxvagvarad rom vTqvaT: awmKo aris saKrdeni momdevno mwkrivebisaTvis<br />
(Zveli qarTulisaTvis: uwKvetlisa, I kavSirebiTisa da<br />
I xolmeobiTisaTvis. axal qarTulSi _ uwKvetlisa da I kavSirebiTisaTvis);<br />
momdevno mwkrivebi erTmaneTs Canacvlebis wesiT miemarTebian;<br />
isini erTimeorisTvis ar arian saKrdeni. asea rogorc<br />
Zvel, ise axal qarTulSi Kvela tipis zmnaSi; ufro zustad:<br />
Kvela im zmnaSi, romlebic iwarmoeben I seriis mwkrivebs<br />
(ganurCevlad gvarisa da gardamavlobisa).<br />
Sen-eb → Sen-eb-d<br />
Sen-eb-di<br />
Sen-eb-de<br />
II seriaSi Kvela urTierTCanacvlebadi mwkrivia rogorc<br />
Zvel, ise axal qarTulSi. Zveli saliteraturo qarTulisaTvis
Tavi VI. III seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
Sereuli kavSirebiTis daboloeba formobrivad mxolod mwkrivis<br />
niSanTa tolfasad SegviZlia miviCnioT:<br />
wKvetili:<br />
(aG)-v-a-SÀn-e<br />
II xolmeobiTi: (aG)-v-a-SÀn-i<br />
I kavSirebiTi: (aG)-v-a-SÀn-o<br />
Ser. kavSirebiTi: (aG)-v-a-SÀn-odi<br />
aseve iTqmis Zveli qarTuli saliteraturo enis SemTxveva-<br />
Si III xolmeobiTzec: isic Canacvlebis principiT miemarTeba II<br />
TurmeobiTsa da II kavSirebiTs.<br />
am sakmaod mwKobri da saintereso sistemidan ganmartoebiT<br />
dgas I TurmeobiTi (JerJerobiT vmsJelobT brunvacvalebadsubieqtian<br />
zmnebze).<br />
rogorc cnobilia, am SemTxvevaSi I TurmeobiTsa da momdevno<br />
mwkrivebs _ II TurmeobiTs, III kavSirebiTsa da III xolmeobiTs<br />
_ warmoebis wesi (e. w. inversiuloba) da sintaqsuri konstruqcia<br />
aerTianebT. fuZis warmoebis sakiTxi? aq principuli dapirispirebaa:<br />
Zvel saliteraturo qarTulSi gansaxilvel zmnaTa (brunvacvalebadsubieqtian<br />
zmnebs vgulisxmob) I TurmeobiTi I seriis<br />
rTul Temas emKareba.<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna Temis Sesaxeb zogadad visaubreT (SesavalSi). rogorc<br />
iTqva, Cven Temad ganvixilavT martivi fu-<br />
Zisa da Temis niSnis kombinacias: v-a-keT keT keT-eb keT eb eb, eb , v-i-<br />
keT keT-eb keT<br />
eb eb, eb , v-u-keT keT keT-eb keT eb eb. eb . keT keT-eb keT eb rTuli Temaa CvenTvis,<br />
wer wer _ martivi, drek drek xmovanmonacvle _ martivi.<br />
faqti erTia, am etapze xmovanprefiqsebs TemaSi<br />
ar ganvixilavT.<br />
erTTemian zmnebze, cxadia, amJerad ar vmsJelobT: TemaTa<br />
sxvaoba aq, ra Tqma unda, ar gveqneba. sxva SemTxvevaSi Zvel Zvel Zvel sa-<br />
sa<br />
li lite li lite<br />
tera<br />
ratu<br />
turo tu ro qar qarTul qar<br />
Tul TulSi Si I Tur Turme Tur<br />
me meobi me bi biTi bi Ti Kovel KovelTvis Kovel<br />
Tvis ime imeorebs ime<br />
rebs<br />
rTul rTul Te Temas Te Temas<br />
mas, mas , II II II Tur Turme Tur Turme<br />
meobi me bi biTi<br />
Ti _ mar martivs mar martivs<br />
tivs. tivs<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna rogorc aGvniSneT, II TurmeobiTi, III kavSirebiTi<br />
da III xolmeobiTi urTierTCanacvlebadi mwkrivebia,<br />
amitom msJelobis gasaadvileblad mxolod II<br />
461
462<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
TurmeobiTze vimsJeloT. igive daskvna gavrceldeba<br />
momdevno mwkrivebzec.<br />
- e b T e m i s n i S n i a n i zmnebi (warmovadgenT subieqtis<br />
mxolobiTis formebs):<br />
awmKo: aG-v-a-SÀn-eb eb<br />
aG-a-SÀn-eb eb<br />
aG-a-SÀn-eb eb eb-s eb<br />
I TurmeobiTi: aG-m-i-SÀn-eb eb eb-i-e-s eb<br />
aG-g-i-SÀn-eb eb eb-i-e-s eb<br />
aG-u-SÀn-eb eb eb-i-e-s eb<br />
wKvetili: aG-v-a-SÀn-e<br />
aG-a-SÀn-e<br />
aG-a-SÀn-a<br />
II TurmeobiTi: aG-m-e-SÀn-a<br />
aG-g-e-SÀn-a<br />
aG-e-SÀn-a<br />
gan-v-a-g-eb eb<br />
gan-a-g-eb eb<br />
gan-a-g-eb eb eb-s eb<br />
gan-m-i-g-eb eb eb-i-e-s eb<br />
gan-g-i-g-eb eb eb-i-e-s eb<br />
gan-u-g-eb eb eb-i-e-s eb<br />
gan-v-a-g-e<br />
gan-a-g-e<br />
gan-a-g-o<br />
gan-m-e-g-o<br />
gan-g-e-g-o<br />
gan-e-g-o<br />
-o b T e m i s n i S n i a n i:<br />
awmKo: gan-v-a-tf tf tf-ob tf ob ob I TurmeobiTi: gan-m-i-tf tf tf-ob tf ob ob-i-e-s ob<br />
wKvetili: gan-v-a-tf tf tf-e tf II TurmeobiTi gan-m-e-tf tf tf-o tf<br />
-o f T e m i s n i S n i a n i:<br />
awmKo: v-h-K-of of I TurmeobiTi: m-i-K-of of of-i-e-s of<br />
wKvetili: v-Kav Kav Kav(K-o) Kav<br />
II TurmeobiTi: m-e-K-o<br />
-e v T e m i s n i S n i a n i:<br />
awmKo: v-a-kurT kurT kurTx-ev kurT ev I TurmeobiTi: m-i-kurTx kurTx kurTx-ev kurTx ev ev-i-e-s ev<br />
wKvetili: v-a-kurTx kurTx kurTx-e kurTx II TurmeobiTi: m-e-kurTx kurTx kurTx-a kurTx<br />
-e m T e m i s n i S n i a n i:<br />
awmKo: war-v-s-c-em em I TurmeobiTi: war-m-i-c-em em em-i-e-s em<br />
wKvetili: war-v-ec ec II TurmeobiTi: war-m-e-c-a
Tavi VI. III seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
Temis TvalsazrisiT principulad igive viTarebaa -av av da<br />
-am am TemisniSnian zmnebSi; sxvaoba isaa, rom es zmnebi I TurmeobiTSi<br />
ie ie daboloebas ar dairTaven:<br />
-a v T e m i s n i S n i a n i:<br />
awmKo: da-v-h-mal mal mal-av mal av I TurmeobiTi: da-m-i-mal mal mal-av mal av av-s av<br />
wKvetili: da-v-mal mal mal-e mal II TurmeobiTi da-m-e-mal mal mal-a mal<br />
-a m T e m i s n i S n i a n i:<br />
awmKo: gan-v-i-rTx rTx rTx-am rTx I TurmeobiTi: gan-m-i-rTx rTx rTx-am rTx am am-s am<br />
wKvetili: gan-v-i-ra ra raTx<br />
Tx II TurmeobiTi gan-m-e-rTx rTx rTx-a rTx<br />
viTareba analogiuria f u Z e d r e k a d z m n e b S i c:<br />
awmKo: mo-v-s-drek drek I TurmeobiTi: mo-m-i-drek drek drek-i-e-s drek<br />
wKvetili: mo-v-drik drik drik-e drik II TurmeobiTi mo-m-e-drik drik drik-a drik<br />
Tu davuSvebT, rom wer wer tipis aTematur zmnebSi nulovani<br />
Tematuri niSani aris, viTareba aseTive iqneba:<br />
awmKo: da-v-s-wer wer wer-Ø wer I TurmeobiTi: da-m-i-wer wer wer-Ø-i-e-s<br />
wer<br />
wKvetili: da-v-wer wer wer-e wer II TurmeobiTi da-m-e-wer wer wer-a wer<br />
warmodgenil suraTs Tu gadavxedavT, daskvnis gakeTeba iolia:<br />
rogorc pirveli, ise meore TurmeobiTis warmoeba aris er-<br />
Tgvarovani, magram principulad gansxvavebuli erTmaneTisagan<br />
saKrdeni fuZis TvalsazrisiT:<br />
Kvela SemTxvevaSi I T u r m e o b i T i s f o r m i s a T v i s<br />
s a K r d e n i a r T u l i T e m a; anu I s e r i i s T e m a (aq Semodis<br />
uTemisniSno da fuZedrekadi zmnebi). II T u r m e o b i T i -<br />
s a T v i s (d a, Se s a b a m i s a d, III k a v S i r e b i T i s a d a III<br />
x o l m e o b i T i s a T v i s) s a K r d e n i a m a r t i v i , a n u II<br />
s e r i i s T e m a (fuZedrekadi zmnebi i gaxmovanebiT).<br />
-av av av/ av -am am TemisniSniani zmnebi danarCenTagan imiT gansxvavdeba,<br />
rom ie ie daboloebas ar dairTavs. anu: msgavseba danarCenebTan is<br />
aris, rom I seriis Temas emKareba; gansxvaveba ki isaa, rom ie ie daboloebas<br />
ar dairTavs.<br />
463
464<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
ase rom, gardamaval zmnebSi I TurmeobiTSi ori ZirTadi<br />
modeli gamoiKofa:<br />
a) I I se seri se seri<br />
riis ri is Te Tema Te ma + + i-e (aGmi-SÀn-eb eb eb-i-e-s); eb<br />
b) I I se seri se seri<br />
riis ri is Te Tema Te ma (i-e daboloebis gareSe) (dami-mal mal mal-av mal av av-s). av<br />
rac Seexeba II TurmeobiTs, aq viTareba erTgvarovania Kvela<br />
tipis gardamavali zmnisaTvis.<br />
Cven SevecadeT, saerTo suraTi warmogvedgina Zveli qarTulisa<br />
da mimarTebebic dagvezustebina...<br />
22227777....3333. . . . ra ra ra ra xdeba xde xde xdeba<br />
ba ba axal axal axal axal sali sa sa sali<br />
lite lite<br />
tera tera<br />
ratu ratu<br />
turo turo<br />
ro ro qarTul qar qar qarTulSi<br />
Tul TulSi<br />
Si???? Si<br />
axal saliteraturo qarTulSi ZvelTan SedarebiT principuli<br />
cvlilebebi ganxorcielda. da dairGva da<br />
irGva er erTfe er erTfe<br />
Tferov<br />
rovne<br />
neba ne ba er erTi er Ti<br />
da da ima imave ima ve mwkri mwkrivis mwkri vis for forma for<br />
ma maTa ma Ta warmo warmoeba warmo<br />
ba baSi<br />
Si, Si magram damKar damKarda damKar damKarda<br />
da er er- er<br />
Tgv Tgvarov Tgv rov rovne<br />
neba ne ba III III se seri se seri<br />
riis riis<br />
is mwkriv mwkrivTa mwkriv<br />
Ta Ta pa para pa<br />
ra radig<br />
digma<br />
maSi<br />
Si; Si sxvagvarad rom<br />
vTqvaT, erTi da igive zmna III III se seri se seri<br />
riis ri is mwkriv mwkrivTa mwkriv<br />
Ta for forme for<br />
me mebis me bis sa sawa sa sawa<br />
war- wa<br />
mo moeb mo<br />
eb eblad lad gamoiKenebs gamoiKenebs er erTsa er<br />
Tsa da ima imave ima<br />
ve saKrden saKrden fu fuZes fu<br />
Zes Zes. Zes Tumca aq<br />
Tavs iCens saintereso movlena: erTi Jgufis zmnebi III seriis samive<br />
mwkrivSi eKrdnoba I seriis Temas, meore Jgufis zmnebi _ II<br />
seriis Temas:<br />
I J g u f i s z m n e b i:<br />
awmKo: v-a-Sen Sen Sen-eb Sen eb<br />
a-Sen Sen Sen-eb Sen eb<br />
a-Sen Sen Sen-eb Sen eb eb-s eb<br />
I TurmeobiTi: a-m-i-Sen Sen Sen-eb Sen eb eb-ia eb<br />
a-g-i-Sen Sen Sen-eb Sen eb eb-ia eb<br />
a-u-Sen Sen Sen-eb Sen eb eb-ia eb<br />
II TurmeobiTi: a-m-e-Sen Sen Sen-eb Sen eb eb-i-n-a eb<br />
a-g-e-Sen Sen Sen-eb Sen eb eb-i-n-a eb<br />
a-e-Sen Sen Sen-eb Sen eb eb-i-n-a eb<br />
III kavSirebiTi: a-m-e-Sen Sen Sen-eb Sen eb eb-i-n-o-s eb<br />
a-g-e-Sen Sen Sen-eb Sen eb eb-i-n-o-s eb<br />
a-e-Sen Sen Sen-eb Sen eb eb-i-n-o-s eb<br />
v-a-brun brun brun-eb brun eb<br />
a-brun brun brun-eb brun eb<br />
a-brun brun brun-eb brun eb eb-s eb<br />
da-m-i-brun brun brun-eb brun eb eb-ia eb<br />
da-g-i-brun brun brun-eb brun eb eb-ia eb<br />
da-u-brun brun brun-eb brun eb eb-ia eb<br />
da-m-e-brun brun brun-eb brun eb eb-i-n-a eb<br />
da-g-e-brun brun brun-eb brun eb eb-i-n-a eb<br />
da-e-brun brun brun-eb brun eb eb-i-n-a eb<br />
da-m-e-brun brun brun-eb brun eb eb-i-n-o-s eb<br />
da-g-e-brun brun brun-eb brun eb eb-i-n-o-s eb<br />
da-e-brun brun brun-eb brun eb eb-i-n-o-s<br />
eb
Tavi VI. III seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
II J g u f i s z m n e b i:<br />
wKvetili: a-v-a-g-e (Sdr.: a-v-a-g-eb eb eb) eb<br />
a-a-g-e<br />
a-a-g-o<br />
I TurmeobiTi: a-m-i-g-i-a<br />
a-g-i-g-i-a<br />
a-u-g-i-a<br />
II TurmeobiTi: a-m-e-g-o<br />
a-g-e-g-o<br />
a-e-g-o<br />
III kavSirebiTi: a-m-e-g-o-s<br />
a-g-e-g-o-s<br />
a-e-g-o-s<br />
465<br />
ga-v-a-Tb Tb Tb-e Tb (Sdr.: gav-a-Tb<br />
Tb Tb-ob Tb ob ob) ob<br />
ga-a-Tb Tb Tb-e Tb<br />
ga-a-Tb Tb Tb-o Tb<br />
ga-m-i-Tb Tb Tb-i-a Tb<br />
ga-g-i-Tb Tb Tb-i-a Tb<br />
ga-u-Tb Tb Tb-i-a Tb<br />
ga-m-e-Tb Tb Tb-o Tb<br />
ga-g-e-Tb Tb Tb-o Tb<br />
ga-e-Tb Tb Tb-o Tb<br />
ga-m-e-Tb Tb Tb-o-s Tb<br />
ga-g-e-Tb Tb Tb-o-s Tb<br />
ga-e-Tb Tb Tb-o-s Tb<br />
-av av da -am am TemisniSnian zmnaTa Tavisebur viTarebaze mogvianebiT<br />
visaubreb.<br />
rogorc vxedavT, cvlileba ori mimarTulebiT ganviTarda:<br />
a) erTi rigis zmnebSi I TurmeobiTis rTuli Tema gavrcelda<br />
II TurmeobiTsa da III kavSirebiTSi:<br />
gami-keT keT keT-eb keT eb eb-i-a eb _ game-keT keT keT-eb keT eb eb-ina eb _ game-keT keT keT-eb-inos keT (nacvlad<br />
formebisa game-keT keT keT-a, keT game-keT keT keT-os); keT<br />
b) meore rigis zmnebSi II TurmeobiTisa da III kavSirebiTis<br />
martivi Tema gavrcelda I TurmeobiTSi:<br />
a-me-G-o / ame-G-os _ ami-G-ia (nacvlad formisa aGmi-G-eb ebies...);<br />
mime-c-a / mime-c-e-s_ mimi-c-ia (nacvlad formisa mimi-c-em em- em<br />
ies)...<br />
moxda `paradigmebis gasworeba~: erT SemTxvevaSi I TurmeobiTis<br />
mixedviT, meore SemTxvevaSi _ II TurmeobiTisa da III kavSirebiTis<br />
mixedviT.<br />
ase rom, Te Temis Te Temis<br />
misniS misniS<br />
niSni niSni<br />
nian ni an brun brunvac brun brunvac<br />
vacva<br />
vale<br />
lebad lebad<br />
badsu<br />
subi<br />
bieq<br />
eqti<br />
tian ti an zmneb zmnebSi zmneb<br />
Si<br />
sauGlebeli fuZis principi III seriis mwkrivebSic gatarda: zmnebi<br />
samive mwkrivSi erTsa da imave fuZes eKrdnoba _ an rTuls (I<br />
seriisas), an martivs (II seriisas);
466<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
a w m K o : va-keT keT keT-eb keT eb vi-G-eb eb<br />
w K v e t i l i: va-keT keT keT-e keT<br />
avi-G-e<br />
I T u r m.: gami-keT keT keT-eb keT eb eb-ia eb ami-G-ia<br />
II T u r m.: game-keT keT keT-eb keT eb eb-ina eb ame-G-o<br />
III k a v S.: game-keT keT keT-eb keT eb eb-inos eb ame-G-os<br />
erTi mTavari kiTxva Cndeba: ra aris mizezi amgvari cvlilebis<br />
ganxorcielebisa? _ paradigmis gasworeba? maSin: ratom<br />
`gasworda~ erTi Jgufi pirveli TurmeobiTis mixedviT da meore<br />
Jgufi _ II TurmeobiTis mixedviT? es kiTxvebi JerJerobiT upasuxod<br />
rCeba...<br />
Cven zemoT gavxazeT: es cvlileba moxda Te Temis Te Temis<br />
misniS misniS<br />
niSni<br />
nian<br />
an<br />
zmneb zmnebSi zmneb zmnebSi<br />
Si. Si xolo im zmnebSi, romelTa I-II seriebis Tema xmovanmonacvleobiTaa<br />
dapirispirebuli, amgvari cvlileba ar momxdara;<br />
viTareba Zveleburi darCa: I TurmeobiTi kvlavac awmKos fuZes<br />
eKrdnoba, II TurmeobiTi da III kavSirebiTi _ wKvetilis fuZes:<br />
am SemTxvevaSic or Jgufs ganvixilavT: a) fuZedrekad zmnebsa da<br />
b) e. w. i-TemisniSnian zmnebs.<br />
a) fuZedrekadi zmnebi:<br />
a w m K o : v-drek drek war-v-a-dgen dgen<br />
I T u r m.: mo-m-i-dr dr drek-i-a dr<br />
war-m-i-dgen dgen dgen-i-a dgen<br />
w K v e t.: mo-v-drik drik drik-e drik<br />
war-v-a-dgin dgin dgin-e dgin<br />
II T u r m.: mo-m-e-drik drik drik-a drik war-m-e-dgin dgin dgin-a dgin<br />
III k a v S.: mo-m-e-drik drik drik-o-s drik war-m-e-dgin dgin dgin-o-s dgin<br />
b) e. w. i-TemisniSniani zmnebi:<br />
a w m K o : v-Tl Tl Tl-i Tl<br />
v-cl cl cl-i cl<br />
I T u r m.: ga-m-i-Tl Tl Tl-i-a Tl<br />
da-m-i-cl cl cl-ia cl<br />
w K v e t.: ga-v-Tal Tal Tal-e Tal<br />
da-v-cal cal cal-e cal<br />
II T u r m.: ga-m-e-Tal Tal Tal-a Tal da-m-e-cal cal cal-a cal<br />
III k a v S.: ga-m-e-Tal Tal Tal-o-s Tal da-m-e-cal cal cal-o-s<br />
cal
Tavi VI. III seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
amgvarad: xmovanmonacvle zmnebi inarCunebs imave princips, ra<br />
principzec iKo agebuli III seriis mwkrivTa warmoeba Zvel qarTul-<br />
Si. cvlileba ar momxdara da arc iKo mosalodneli erTTemian<br />
zmnebSi: wer wer-s wer tipis zmnaTa III seriis mwkrivebi imave martiv fuZes<br />
emKareba, romeli fuZec saerToa I da II seriis mwkrivTaTvis:<br />
a w m K o : v-wer wer v-Txov Txov<br />
w K v e t.: v-wer wer wer-e wer<br />
v-Tx Tx Txov<br />
ov-e ov<br />
I T u r m.: m-i-wer wer wer-i-a wer<br />
m-i-Txov Txov Txov-i-a Txov<br />
II T u r m.: m-e-wer wer wer-a wer<br />
m-e-Txov Txov Txov-a Txov<br />
III k a v S.: m-e-wer wer wer-o-s wer<br />
m-e-Txov Txov Txov-o-s Txov<br />
ra daskvnis gakeTeba SeiZleba Kovelive amis gaTvaliswinebiT?<br />
rogorc Cans, ar arse ar arse<br />
sebi<br />
biTi bi Ti mniS mniSvne mniS<br />
vne vnelo<br />
loba lo ba mi mieni mi<br />
ni niya ni ya rTul rTul da da ma mar- ma<br />
tiv tiv Te Tema Te Tema<br />
maTa ma Ta da dapi da dapi<br />
piris piris<br />
rispi<br />
pire<br />
rebas re bas da ara erTTemianoba-orTemianobis<br />
princips. gavixsenoT: rTulia Tema, roca martivi fuZe ganivrcoba<br />
Temis niSniT (keT _ keT keT-eb keT<br />
eb eb, eb Tb _ Tb Tb-ob Tb ob ob, ob ec _ c-em em em...); em<br />
martivia Tema, romelic ar Seicavs Temis niSnas (keT keT keT-, keT , Sen Sen-... Sen<br />
...<br />
wer wer-, wer , tex tex... tex tex...<br />
...). ... am TvalsazrisiT martivia Tema fuZedrekad zmneb-<br />
Sic (drek drek _ _ drik drik, drik , grex grex _ grix grix... grix grix...<br />
...) ... da e. w. i-TemisniSnianebSic<br />
(Tl _ Tal, Sl _ Sal...).<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna 1. gavixsenoT, rom i- bolosarTs ar miviCnevT Temis<br />
niSnad. Tavad is faqti rom Tl Tl-i-s, Tl , , Sl Sl-i-s Sl<br />
tipis zmnebi III seriis mwkrivTa warmoebis TvalsazrisiT<br />
uTemisniSno zmnaTa rigSi Cadga, -i sufiqsis<br />
raobis garkvevis TvalsazrisiT arsebiTad<br />
gveCveneba.<br />
2. radgan mniSvneloba mieniya Temis niSnis qonaarqonas,<br />
tendencia rom aris qarTulSi uTemisniSno<br />
da fuZedrekad zmnaTa TemisniSnian for-<br />
467<br />
mebze gadasvlisa (rek-s → rek-av-s, Tib-s → Tib-<br />
av-s... fren-s → frinavs...), xom ar aris kavSirSi<br />
III seriaSi mimdinare formacvalebisa?..<br />
da mainc: ra SuaSia Temis niSani da formawarmoebaSi momxdari<br />
cvlilebebi? Cven saubari gvqonda Temis niSanTa sistema-
468<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
Si momxdar cvlilebebsa da im tendenciebze, rasac es cvlilebebi<br />
efuZneboda (ix. $ 17). safiqrebelia, III seriaSi momxdari<br />
formobrivi cvlilebebi dakavSirebuli iKos Temis niSanTa sistemaSi<br />
mimdinare procesebTan... sxvagvarad rom vTqvaT, III seriaSi<br />
momxdari cvlilebebi Temis niSanTa sistemaSi momxdar<br />
cvlilebeTan kavSirSi unda iqnes ganxiluli. rogor? _ es momavali<br />
kvlevis sagnad gvesaxeba.<br />
Kovelive zemoTqmuli saSualebas gvaZlevs davaskvnaT, rom<br />
brunvacvalebadsubieqtian zmnaTa III seriis mwkrivebSi momxdari<br />
formobrivi cvlilebebis Sedegad sauGlebeli fuZis principi<br />
gatarda dro-kiloTa am JgufSic. es principi daemKara rTul da<br />
martiv TemaTa dapirispirebis faqtors: sa sami sa sami<br />
mive mi ve mwkriv mwkrivSi mwkriv Si bru brun- bru<br />
vac vacva vac vacva<br />
vale<br />
lebadsu<br />
badsubi<br />
bieq<br />
eqti<br />
tian ti an zmnebs an rTu rTuli rTu<br />
li Te Tema Te<br />
ma aqvs (keT-eb, Seneb...),<br />
an _ mar marti mar<br />
ti tiv ti Te Tema Te<br />
ma (-q-, -g-... Tl/Tal, Sl/Sal... drek/drik,<br />
grex/grix...)... gavixsenoT: Zvel qarTulSi TemisniSnian zmnebs I<br />
TurmeobiTSi rTuli Tema hqondaT, II TurmeobiTSi _ martivi.<br />
sxvagvarad rom vTqvaT, fuZeTa erTgvarovnebis `horizontaluri~<br />
principi Seicvala fuZeTa erTgvarovnebis `vertikaluri~ principiT:<br />
Z v. q a r T u l i:<br />
I Turm.: mi-keT keT keT-eb keT eb eb-ies, eb aGmi-SÀn Àn Àn-eb Àn ebies;<br />
mimi-g-eb eb eb-ies, eb mimi-c-em em em-es... em<br />
II Turm.: me-keT keT keT-a, keT aGme-SÀn Àn Àn-a; Àn mime-g-o, mime-c-a...<br />
III kavS.: me-keT keT keT-os, keT aGme-SÀn Àn Àn-os; Àn mime-g-os, mime-c-es<br />
a x a l i q a r T u l i:<br />
I Turm.: mi-keT keT keT-eb keT eb eb-ia, eb mi-Sen Sen Sen-eb Sen eb eb-ia; eb mimi-g-ia, mimi-c-ia<br />
II Turm.: me-keT keT keT-eb keT eb eb-i(n)a, eb me-Sen Sen Sen-eb Sen eb eb-i(n)a; eb mime-g-o, mime-c-a<br />
III kavS.: me-keT keT keT-eb keT eb eb-i(n)os, eb me-Sen Sen Sen-eb Sen eb eb-i(n)os; eb mime-g-os, mime-c-es<br />
vimeorebT: horizontalur xazebSi warmodgenili erTgvarovneba<br />
Seicvla vertikalur rigebSi warmodgenili erTgvarovnebiT.<br />
da es es aris aris aris uaGre uaGresad uaGre uaGre sad prin princi prin<br />
ci cipu cipu<br />
puli pu li mniS mniSvne mniS<br />
vne vnelo<br />
lobis lobis<br />
bis for formob for<br />
mob-<br />
ri rivi ri<br />
vi gan gansxva gan gansxva<br />
sxvave<br />
veba ve ba Zvel Zvelsa Zvel<br />
sa da da axal qar qarTuls qar<br />
Tuls So Soris So<br />
ris ris. ris<br />
erTi saintereso detalic: zemowarmodgenili paradigmebis<br />
I rigis formebSi II TurmeobiTsa da III kavSirebiTSi gamovlenili
Tavi VI. III seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
n frCxilebSi CavsviT. faqtia, rom ga gaeke ga ke keTeb<br />
Teb-in Teb in in-a in da ga gaeke ga ke keTeb<br />
Teb-i-a Teb<br />
paraleluri formebia, magram mxolod es ar aris mTavari. Cven-<br />
Tvis arsebiTi mniSvneloba aqvs n bolosarTis statuss.<br />
a. SaniZis azriT, n CanarTi Tanxmovania: `garegnulad ise<br />
Cans, TiTqos grZeli forma SualobiTi kontaqtis formaao, magram<br />
SualobiTi kontaqtis zmnebs kidev sxva ebin ebin emateba: ga game- ga<br />
keT keT-e-bin keT<br />
bin bin-ebin bin ebin ebin-a ebin _ ga game ga<br />
me mekeT mekeT<br />
keT-ebin keT ebin ebin-ebin ebin ebin ebin-o-s, ebin ase rom, namdvilad aq<br />
raGac sxva viTarebaa~ (a. SaniZe, 1973, gv. 440). mivadevnoT Tvali<br />
saintereso msJelobas: `grZeli formebis warmoSobis safuZveli<br />
es aris: eb ebian eb<br />
zmnaTa I TurmeobiTis fuZe ganzogadda (igulisxmeba<br />
is ebianebi, romelTac Temis niSani Senaxuli aqvT I<br />
TurmeobiTSi) da or sxva mwkrivSic iqna gadatanili:<br />
gamikeTebia _ gamekeTebia _ gamekeTebios<br />
damiSavebia _ dameSavebia _ dameSavebios da misT.<br />
amgvari formebi bevr kiloSia daculi, zogma kilom da ma-<br />
Ti gavleniT saliteraturo enam n CaurTo kidev da amgvarad miviGeT<br />
ebin ebin ebin darTuli (`grZeli~) formebi~ (a. SaniZe, 1973, gv.<br />
440).<br />
es logikuri da damaJerebeli msJeloba III seriis I Kalibis<br />
samive mwkrivis formebSi warmodgenil -i elements erT odenobad<br />
gagvaazrebinebs da saerTo fuZis wesi kidev ufro mKari<br />
xdeba:<br />
I Turm.<br />
II Turm.<br />
III kavS.<br />
ga-m-i-keT keT keT-eb keT eb eb-i-a eb<br />
ga-m-e-keT keT keT-eb keT eb eb-i-a eb<br />
ga-m-e-keT keT keT-eb keT eb eb-i-o-s eb<br />
is faqti, rom -i elementi I rigis zmnebSi samive mwkrivSi<br />
gvxvdeba, xolo II rigis zmnebTan mxolod I TurmeobiTSi, safuZvels<br />
gamogvaclis imisas, es formanti mwkrivis niSnad gaviazroT.<br />
n elementis CanarTobis Taobaze roca msJelobs, mkvlevari<br />
daaskvnis: `CarTuli n pirvelad II TurmeobiTSi unda gaCeniliKo,<br />
magram Semdeg igi I TurmeobiTSi gadasula~ (a. SaniZe,<br />
1973, gv. 443), igulisxmeba uKid-n-ia tipis formebi.<br />
Se SeniS Se<br />
niS niSvna<br />
vna: vna Tanamedrove qarTuli saliteraturo enis norma-<br />
Ta mixedviT `erTaderT saliteraturo forme-<br />
469
470<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
bad~ (normebi, 1986, gv. 218) unda iqnes miCneuli<br />
n CarTuli formebi; aeSenebina, aeSenebinos... Tu<br />
gaviTvaliswinebT ia ia daboloebiani formebis gavrcelebis<br />
sixSires da n-s warmomavlobis sakiTxs,<br />
SeiZleba warmodgenil kategoriul msJelobaSi<br />
er erTa er<br />
Ta Tade<br />
derTi de Ti Ti Segvecvala... miT umetes, rom igive n<br />
normis darGvevaa I TurmeobiTSi...<br />
27 27....4444. 27 27 . . . ----av av av av / / / / ----am am am am Temis Te Te Temis<br />
misniS misniS<br />
niSni niSni<br />
nian nian<br />
an an zmnaTa zmna zmna zmnaTa<br />
Ta Ta III III III III seri se se seri<br />
riis riis<br />
is is<br />
forma for for forma<br />
maTa maTa<br />
Ta Ta Sessssaaaaxeb Se Se Se xeb xeb xeb<br />
Zvel qarTulSi -av av av/ av -am am TemisniSnian zmnaTa III seriis formebi,<br />
rogorc vnaxeT, Tavisebur viTarebas gviCvenebs: Tu II TurmeobiTsa<br />
da III kavSirebiTSi raime arsebiTi xasiaTis gansxvaveba<br />
ara gvaqvs sxva brunvacvalebadsubieqtian zmnaTa warmoebasTan, I<br />
TurmeobiTSi principulad gansxvavebuli viTarebaa:<br />
II Turm.:<br />
III kavS.:<br />
mo-m-e-kl kl kl-a, kl<br />
mo-m-e-kl kl kl-a-s kl<br />
m-e-Tqu Tqu Tqu-a Tqu<br />
m-e-Tqu Tqu Tqu-a-s Tqu<br />
Sdr.: m-e-wer wer wer-a wer<br />
m-e-wer wer wer-o-s wer<br />
I TurmeobiTSi msgavseba is aris, rom rTul Temas emKareba<br />
-av av av/ av -am am TemisniSniani zmnebic; gansxvaveba is aris, rom ar dair-<br />
Tavs -i-e- daboloebas:<br />
m-i-kiTx-av-s<br />
m-i-su-am-s<br />
Sdr.: m-i-keT-eb-i-e-s<br />
mi-m-i-c-em-i-e-s<br />
Zneli saTqmelia, es sxvaoba risi amsaxvelia; ras niSnavs,<br />
magram faqtia... es aris norma Zveli qarTulisaTvis.<br />
`saSuali qarTulis adreul safexurze I TurmeobiTis -ia ia<br />
daboloeba -av av av da -am am TemisniSnian zmnebSic iCens Tavs. uZvelesi<br />
nimuSebi amgvari warmoebisa Cven mogvepoveba `vefxistKaosanSi~<br />
(z. yumburiZe, 1976, gv. 29). ori formaa dasaxelebuli d a m i -<br />
s a x i a da d a m i T e s i a. z. sarJvelaZe X-XI saukuneebis xelnawerebSic<br />
adasturebs ia ia daboloebian formebs: daumarxied, dau-<br />
Tesian (z. sarJvelaZe, 1984, gv. 462). -av av av/ av -am am TemisniSnian zmnaTa<br />
-ia ia daboloebaze gadasvla, rogorc Cans, Zvel qarTuliSive<br />
dawKebula. Zalze sainteresoa antonis paradigmebSi dadasture-
Tavi VI. III seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
buli variantebi -av av av/ av -am am TemisniSnian zmnaTa I TurmeobiTisa:<br />
a) Seukravs, aGuxuams<br />
b) Seukr‚es, aGuxumies<br />
g) Seukrvia, aGuxumia<br />
d) Seukria, aGuxumia (ix. $ 1.6).<br />
Tu davuSvebT, rom Kvela es forma realuria (da, ar gvaqvs<br />
safuZveli, vifiqroT, rom ase ar aris), saintereso procesTan<br />
gvaqvs saqme:<br />
I etapze iwKeba av av/ av<br />
-am am TemisniSnian zmanTa warmoebis gaTanabreba<br />
sxva TemisniSnian zmnebTan: rTuli Tema + ie ie-s ie daboloeba:<br />
Seu-kr kr kr-av kr av av-s av → Seu-kr kr kr-v-ie kr ie ie-s ie (Sdr.: u-keT keT keT-eb keT eb eb-ie eb ie ie-s) ie II etapze<br />
ie ie-s ie daboloeba icvleba _ i-a daboloebiT:<br />
Seu-kr-v-ie ie ie-s ie → Seu-kr-v-ia ia (Sdr.: u-keT-eb-ia) III etapze<br />
ikargeba Temis niSani da -av/-am TemisniSnian zmnaTa gaTanabreba<br />
xdeba II rigis zmnaTa I TurmeobiTis formebTan:<br />
Seu-kr kr kr-v-ia kr → Seu-kr kr kr-ia kr (Sdr.: au-G-ia...). es procesi sakmaod<br />
xangrZlivi da masStaburi aGmoCnda. imdenad bunebrivi da<br />
TiTqmis saKovelTao, rom karga xania gamoiTqva azri, rom I<br />
TurmeobiTis paralelur formaTagan (dauxatavs º dauxatia, daudgams<br />
º daudgia) saliteraturo normaTa TvalsazrisiT orive<br />
unda iqnes daSvebuli (z. yumburiZe, 1976; g. gogolaSvili,<br />
2000; g. gogolaSvili, 2007).<br />
amJerad am polemikas ar gamovedevnebiT. CvenTvis arsebiTia,<br />
ra xdeba enobriv sistemaSi: -av av av/ av -am am TemisniSnian zmnaTa Zveli<br />
formebi (daumalavs, uTqvams...) ramdenad Jdeba axal sistemaSi.<br />
I Turm.:<br />
II Turm.:<br />
III kavS.:<br />
da-u-mal mal mal-av mal av av-s av<br />
da-e-mal mal mal-a mal<br />
da-e-mal mal mal-o-s mal<br />
u-Tqu Tqu Tqu-am Tqu am am-s am<br />
e-Tqu Tqu Tqu-a Tqu<br />
e-Tqu Tqu Tqu-a-s Tqu<br />
formaTa mimarTeba (saKrdeni fuZis principidan gamomdinare)<br />
im principzea agebuli, ra principsac emKareboda TemisniSnian<br />
zmnaTa III seriis mwkrivTa warmoeba: ase vTqvaT, warmoebis er-<br />
Tferovnebis `horizontaluri principi~ _ I TurmeobiTSi rTuli<br />
Tema; II TurmeobiTsa da III kavSirebiTSi _ martivi Tema.<br />
471
472<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
ia ia daboloebian formebs Tu am paradigmaSi CavsvamT, miviGebT<br />
im variants, romelsac vuwodeT formaTa erTferovnebis<br />
`vertikaluri principi~:<br />
I Turm.:<br />
II Turm.:<br />
III kavS.:<br />
da-u-mal mal mal-ia mal<br />
da-e-mal mal mal-a mal<br />
da-e-mal mal mal-o-s mal<br />
u-Tqv Tqv Tqv-ia Tqv<br />
e-Tqv Tqv Tqv-a Tqv<br />
e-Tqv Tqv Tqv-as Tqv<br />
rogorc vnaxeT, axal qarTulSi Sereuli (anu `erTferovnebis<br />
horizontalur principze~ agebuli) paradigma TemisniSnian<br />
zmnebSi aGar gvaqvs: an samive mwkrivSi rTuli Temaa, an samive<br />
mwkrivSi _ martivi Temaa. -av av av/ av -am am TemisniSnian zmanTa Zveli paradigma<br />
arGvevs erTian sistemas. ia ia daboloebian formaTa gaCena<br />
swored III seriis formawarmoebaSi momxdari rTuli cvlilebis<br />
tendenciis gamovlenaa. -ia ia daboloebiani formebi analogiuria<br />
TemisniSnian zmnaTa II rigis formebisa: roca II TurmeobiTis (da<br />
III kavSirebiTis) uTemisniSno saKrdeni fuZe gavrcelda I TurmeobiTSi:<br />
Sdr.:<br />
I Turm.:<br />
II Turm.:<br />
III kavS.:<br />
I Turm.:<br />
II Turm.:<br />
III kavS.:<br />
gan-m-i-tf tf tf-ob tf ob ob-i-e-s ob<br />
gan-m-e-tf tf tf-o tf<br />
gan-m-e-tf tf tf-o-s tf<br />
mo-m-i-kl kl kl-av kl av av-s av<br />
mo-m-e-kl kl kl-a kl<br />
mo-m-e-kl kl kl-a-s kl<br />
ga-m-i-Tb Tb Tb-ia Tb<br />
ga-m-e-Tb Tb Tb-o Tb<br />
ga-m-i-Tb Tb Tb-o-s Tb<br />
mo-m-i-kl kl kl-i-a kl<br />
mo-m-e-kl kl kl-a kl<br />
mo-m-e-kl kl kl-a-s kl<br />
rogorc iTqva, TemisniSnian zmnaTa III seriis formaTa<br />
cvlilebis tendencia faqtobriv dasrulebulia. erTaderTi gamonaklisi<br />
(Zveli sistemis naSTi), aris swored -av/-am TemisniSnian<br />
zmnaTa istoriuli paradigma, romlis Canacvlebis mcdeloba<br />
axali sistemis paradigmiT Zvel qarTulSive dawKebula. dGes<br />
axali paradigma faqtobriv damkvidrebulia rogorc zepirmetKvelebaSi,<br />
ise samwerlo qarTulSi.<br />
am gamonaklisis SenarCunebas (-av/-am TemisniSniani formebisa)<br />
garkveulwilad xeli SeuwKo gasuli saukunis dasawKisSi Se-
Tavi VI. III seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
muSavebulma normam: `Tanamedrove saliteraturo qarTulSi er-<br />
TaderT literaturul formad unda darCes -av av da -am am sufiqsiani<br />
formebi, xolo -ia ia daboloebiani formebi ukugdebul unda<br />
iqnes (normebi, 1986, gv. 217). argumentebi aseTia: TemisniSniani<br />
formebi<br />
`a) marTebuli formebia warmoebis TvalsazrisiT;<br />
b) marTebuli formebia istoriuli TvalsazrisiT;<br />
g) gabatonebuli formebia Tanamedrove saliteraturo qar-<br />
TulSi~ (iqve, gv. 216).<br />
TiTqmis saukunis winaT, roca es norma SemuSavda, SesaZlebeli<br />
iKo sakiTxis ase dasma, magram dGevandeli gadasaxedidan<br />
SeiZleboda sxvagvarad gvefiqra:<br />
rogorc Cvenma zemomoKvanilma msJelobam gviCvena, ia ia daboloebiani<br />
formebi marTebulia warmoebis TvalsazrisiT. metic:<br />
TemisniSniani formebi (daumalavs, uTqvams) Zveli sistemis naSTia<br />
da amovardnilia axali sistemidan; misi xelovnuri SenarCuneba<br />
arGvevs saukuneebis manZilze ganviTarebul tendencias. rogorc<br />
vTqviT, esaa erTaderTi gamonaklisi TemisniSnian zmnebSi.<br />
roca vsaubrobT formaTa gavrcelebulobis faqtorze, aq<br />
moviSveliebT z. yumburiZis azrs: ia ia ia daboloebiani formebi `saerTo<br />
enobrivi tendenciis gamoxatulebaa, gavrcelebulia mTeli<br />
xalxis sasaubro enaSi da ar warmoadgens erTi romelime dialeqtis<br />
(an dialeqtTa wris) Semonatans saliteraturo enaSi;<br />
savsebiT egueba saliteraturo enis ganviTarebis tendencias, gamarTlebulia<br />
qarTuli enis dGevandeli gramatikuli sistemiT<br />
da ar arGvevs am sistemiT nagulisxmev Tanmimdevrobas~ (z. yumburiZe,<br />
1976, gv. 35-36).<br />
KuradGebas mivapKrobT imas, rom gansaxilvel zmnaTa I<br />
TurmeobiTis sruli paradigmidan gavrcelebulobis TvalsazrisiT<br />
araa erTgvarovani viTareba organul da meSvelzmnian formaTa<br />
SemTxvevaSi: Tu paralelizmi aSkaraa da TemisniSniani formebi<br />
arcTu iSviaTia unaxavs º unaxia SemTxvevaSi, meSvelzmnian<br />
warmoebaSi TemisniSniani formebi iSviaTia, metic, TiTqmis aGar<br />
gvxvdeba: minaxav av avxar av º minaxixar, ginaxav xav xavxar xav º ginaxivar...<br />
Cven imis Tqma gvinda, rom -av av av/ av -am am TemisniSnian zmnaTa ia ia<br />
ia<br />
daboloebaze gadasvla kanonzomieri procesia da mas normatuli<br />
barierebi ver SeaCerebs.<br />
473
474<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
sanam am Temaze saboloo daskvnas gavakeTebT, kidev erTxel<br />
gadavavloT Tvali gansaxilvel zmnaTa I TurmeobiTis srul paradigmas:<br />
damixat-av av av-s av<br />
dagixat-av av av-s av<br />
dauxat-av av av-s av<br />
dagvixat-av av av-s av<br />
dagixat-av av av-T av<br />
dauxat-av av av-T av<br />
damixat-av av av-xar av<br />
damixat-av av av-xarT av<br />
dagvixat-av av av-xar av<br />
dagvixat-av av av-xarT av<br />
dagixat-av av av-var av<br />
dagixat-av av av-varT av<br />
dagvixat-av av av-xar av<br />
dagvixat-av av av-xarT av<br />
dauxat-av av av-var av<br />
dauxat-av av av-varT av<br />
dauxat-av av av-xar av<br />
dauxat-av av av-xarT av<br />
dagixat-av av av-varT av<br />
davuxat-av av av-varT av<br />
dauxat-av av av-xarT av<br />
º<br />
º<br />
º<br />
º<br />
º<br />
º<br />
º<br />
º<br />
º<br />
º<br />
º<br />
º<br />
º<br />
º<br />
º<br />
º<br />
º<br />
º<br />
º<br />
º<br />
º<br />
damixat-i-a<br />
dagixat-i-a<br />
dauxat-i-a<br />
dagvixat-i-a<br />
dagvixat-i-a-T<br />
dauixat-i-a-T<br />
damixat-i-xar<br />
damixat-i-xarT<br />
dagvixat-i-xar<br />
dagvixat-i-xarT<br />
dagixat-i-var<br />
dagixat-i-varT<br />
dagvixat-i-xar<br />
dagvixat-i-xarT<br />
davuxat-i-var<br />
dauxat-i-varT<br />
dauxat-i-xar<br />
dauxat-i-xarT<br />
dagixat-i-varT<br />
davuxat-i-varT<br />
dauxat-i-xarT<br />
me is (isini)<br />
Sen is (isini)<br />
mas is (isini)<br />
Cven is (isini)<br />
Tqven is (isini)<br />
maT is (isini)<br />
me Sen<br />
me Tqven<br />
Cven Sen<br />
Cven Tqven<br />
Sen me<br />
Sen Cven<br />
Cven Sen<br />
Cven Tqven<br />
mas me<br />
mas Cven<br />
mas Sen<br />
mas Tqven<br />
Tqven me (Cven)<br />
maT me (Cven)<br />
maT Sen (Tqven)<br />
es vrceli paradigma imisTvis moviKvaneT, rom davinaxoT,<br />
paradigmis marJvena rigi (ia ia daboloebiani varianti) ramdenad<br />
bunebrivi da (xSir SemTxvevaSi) erTaderTi variantia paralelur<br />
formaTagan. es exeba gansakuTrebiT meSvelzmnian formebs.<br />
marcxena rigis meSvelzmniani formebi iSviaTia da zogJer xelovnurobis<br />
elfersac atarebs. amitomac vTvliT: am formaTa<br />
`erTaderT literaturul formebad~ miCneva enis ganviTarebis<br />
kanonzomierebis winaaGmdeg wasvlaa. Znelia, am SemTxvevaSi kanonmdebelma<br />
aJobos enas...
Tavi VI. III seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
22227777....5555. . . . vne vnebi vne vnebi<br />
biTi biTi<br />
Ti Ti gvari gva gva gvari<br />
rissss ri zmanTa zman zman zmanTa<br />
Ta Ta III III III III seri se se seri<br />
riis riis<br />
is is forma for for forma<br />
maTa maTa<br />
Ta Ta Sesa Se Se Sesa<br />
saxeb saxeb<br />
xeb xeb<br />
am Tavis dasawKisSic vTqviT: formawarmoebis Taviseburebebs<br />
mesame seriaSi garkveulwilad gansazGvravs gvaris faqtori:<br />
moqmedebiTi gvaris SemTxvevaSi formawarmoeba inversiis principzea<br />
agebuli da ZiriTadad organulia. vambobT ZiriTadad-Tqo,<br />
radganac organulia warmoeba garda im SemTxvevebisa, roca realuri<br />
obieqti aris I da II pirebi:<br />
me is<br />
Sen is<br />
mas is<br />
mas me<br />
mas Sen<br />
me Sen<br />
Sen me<br />
a-m-i-Se Se Seneb Seneb<br />
neb-ia neb<br />
a-g-i-Se Se Seneb<br />
neb-ia neb<br />
a-u-Se Se Seneb<br />
neb-ia neb<br />
a-v-u-Se Se Seneb<br />
neb-i-var neb<br />
a-u-Se Se Seneb<br />
neb-i-xar neb<br />
a-m-i-Se Se Seneb<br />
neb-i-xar neb<br />
a-g-i-Se Se Seneb Seneb<br />
neb-i-var neb<br />
Tumca meSvelzmniani warmoebis SemTxvevaSic mwkrivis saKrdeni<br />
fuZe saerToa.<br />
vnebiTi gvaris SemTxvevaSi sxvadasxvagvar viTarebas gviCvenebs<br />
erTpiriani da orpiriani zmnebi. moqmedebiTi gvaris zmneb-<br />
Tan mimarTebiT Zalze sainteresoa is faqti, rom formaTa warmoebis<br />
erTgvarovani principis gatareba xdeba vnebiTi gvaris<br />
zmnebSic.<br />
erTpirian vnebiTebTan es problema TiTqos ar mdgara:<br />
Zvelsa Tu axal saliteraturo qarTulSi III seriis samive mwkrivi<br />
erTgvari principiT iwarmoeboda, ra Tqma unda, im TaviseburebaTa<br />
gaTvaliswinebiT, rac amgvar warmoebaSi sxvaobas qmnida<br />
da axal qarTulSi _ mxedvelobaSi maqvs meSvelzmniani warmoeba<br />
(meSvelzmnian formaTa warmoqmnisa da ganviTarebis Sesaxeb ix.<br />
l. baramiZe, 2000):<br />
Z v e l i q a r T u l i<br />
I I Tur Turme Tur Turme<br />
meobi me bi biTi bi Ti II II Tur Turme Tur Turme<br />
meobi me bi biTi bi Ti III III kav kavSi kav kavSi<br />
Sire<br />
rebi rebi<br />
biTi bi Ti<br />
damalul var<br />
damalul xar<br />
damalul viKav<br />
damalul iKav<br />
damalul viKo<br />
damalul iKo<br />
475
476<br />
damalul ars<br />
damalul varT<br />
damalul xarT<br />
damalul arian<br />
a x a l i q a r T u l i<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
damalul iKo<br />
damalul viKveniT<br />
damalul iKveniT<br />
damalul iKvnes<br />
damalul iKos<br />
damalul viKvneT<br />
damalul iKvneT<br />
damalul iKvnen<br />
I I Tur Turme Tur Turme<br />
meobi me bi biTi bi Ti II II Tur Turme Tur Turme<br />
meobi me bi biTi bi Ti III III III kav kavSi kav kavSi<br />
Sire<br />
rebi<br />
biTi bi Ti<br />
da-v-malul-var<br />
da-malul-xar<br />
da-malul-a<br />
da-v-malul-varT<br />
da-malul-xarT<br />
da-malul-an<br />
da-v-malul-iKav<br />
da-malul-iKav<br />
da-malul-iKo<br />
da-v-malul-iKveniT/iKaviT<br />
da-malul-iKveniT/iKaviT<br />
da-malul-iKvnen<br />
da-v-malul-iKo<br />
da-malul-iKo<br />
da-malul-iKos<br />
da-v-malul-iKvneT<br />
/iKoT<br />
da-malul-iKvneT/<br />
iKoT<br />
da-malul-iKvnen<br />
a. SaniZis azriT, axal qarTulSi `piris niSnis win wamowevisaTvis<br />
xeli unda SeewKo orpiriani zmnebis uGlebas imave seriis<br />
mwkrivebSi~ (a. SaniZe, 1973, gv. 454). vfiqrobT, esaa esaa aaGwe<br />
a we-<br />
ri riTi ri<br />
Ti warmo warmoebis warmo bis or orga or<br />
ga ganu<br />
nulad nu lad ga gaaz ga<br />
az azre<br />
rebis re bis gza gza, gza<br />
, rac rac, rac , Cve Cveni Cve<br />
ni az azriT az azriT<br />
riT, riT ,<br />
im im ssaer<br />
s<br />
aer aerTo aer To ten tenden ten<br />
den denci<br />
ciis ci is gamo gamovle gamo gamovle<br />
vlenaa<br />
naa,<br />
, rac me mesa me<br />
sa same sa me se seri se<br />
ri riis ri is mwkriv mwkrivTa mwkriv Ta<br />
warmo warmoeba warmo ba baSi ba Si mo momxdar mo<br />
mxdar cvli cvlile cvli cvlile<br />
lebas<br />
basTan bas Tan aris aris da dakav da dakav<br />
kavSi<br />
Sire<br />
rebu<br />
buli bu li _<br />
_<br />
formobrivi principis bolomde gatareba: mimGeo mimGeoba mimGeo ba ga gaiaz ga<br />
az azre<br />
reba re ba<br />
zmnur zmnur zmnur fu fuZed fu fuZed<br />
Zed, Zed , sa saer sa saer<br />
erTo er To mo mona mo<br />
na nace<br />
cemad ce mad sa sami sa sami<br />
mive mi ve mwkri mwkrivis mwkri mwkrivis<br />
vis for forma for<br />
ma maTa<br />
TaTvis<br />
Tvis<br />
da da Cve Cveuleb Cve leb lebri<br />
rivi ri vi mo morfo mo morfo<br />
rfolo<br />
logi<br />
giuri gi ri mo mode mo<br />
de deli de li iq iqmne iq<br />
mne mneba<br />
ba: ba<br />
zmniswini + piris niSani + fuZe + meSveli zmna:<br />
da-v-malul-var; Sdr.: mi-v-di-var, da-v-frinav-var<br />
mimGeoba am S e m T x v e v a S i m o r f o l o g i u r a d t o l -<br />
f a s i a T e m i s a, e. i. organul warmoebaSi im nawilisa, romelic<br />
saerToa erTi seriis mwkrivTa formebisaTvis.<br />
es tendencia rom aSkaraa, amis dasturia is cvlilebebi,<br />
romlebic xdeba orpiriani vnebiTi gvaris formaTa warmoebaSi.<br />
cnobilia, rogorc Zvel, ise axal saliteraturo qarTulSi orpiriani<br />
gardauvali zmnebis I TurmeobiTi, erTi mxriv, da II<br />
TurmeobiTi da III kavSirebiTi, meore mxriv, gansxvavebuli principiT<br />
iuGvlis.
Tavi VI. III seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />
Zve Zveli Zve<br />
li qar qarTu qar qarTu<br />
Tuli Tu li<br />
I T u r m .: da-v-h-viwK-eb-i-e<br />
da-h-viwK-eb-i-e<br />
da-h-viwK-eb-i-e-s<br />
II T u r m .: da-v-h-viwK-eb-od-e<br />
da-h-viwK-eb-od-e<br />
da-h-viwK-eb-od-a<br />
III k a v S .: da-v-h-viwK-eb-od-i<br />
da-h-viwK-eb-od-i<br />
da-h-viwK-eb-od-i-s<br />
formobrivi TvalsazrisiT, III seriaSi saerTo fuZis wesi<br />
Zvel qarTul saliteraturo enaSi Kvelaze kargad am SemTxveva-<br />
Si gatarda. aq am sam mwkrivs Soris iseTive mimarTebaa formawarmoebis<br />
TvalsazrisiT, rogorc _ od od-ian od<br />
zmnebis I seriis<br />
awmKos, uwKvetelsa da I kavSirebiTSi:<br />
Sdr.: gan-v-tf-eb-i<br />
gan-v-tf-eb-od-e<br />
gan-v-tf-eb-od-i<br />
I TurmeobiTis meSvelzmnian warmoebaze gadasvlam cvlileba<br />
gamoiwvia mTlianad III seriis paradigmaSi; am SemTxvevaSi orpiriani<br />
gardauvali zmnebi erTpirianis msgavsni aGmoCndebian<br />
formobriv:<br />
I Turm.: da-v-viwK-eb-i-var<br />
da-viwK-eb-i-xar<br />
da-viwK-eb-i-a<br />
II Turm.: da-v-viwK-eb-i-Kav<br />
da-viwK-eb-i-Kav<br />
da-viwK-eb-i-Ko<br />
III kavS.: da-v-viwK-eb-i-Ko<br />
da-viwK-eb-i-Ko<br />
da-viwK-eb-i-Kos<br />
477
478<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
II TurmeobiTsa da III kavSirebiTSi meSvelzmniani formebi<br />
dialeqtizmebad gaiazreba (da asecaa), oGond aGsaniSnavia is<br />
faqti, rom esaa im tendenciis gamovlena, rac III seriis mwkrivTa<br />
warmoebis formobriv principze damKarebaa.<br />
27 27....6666. 27 27 . . . zo zoga zo zoga<br />
gadi gadi<br />
di di daskvna da da daskvna<br />
skvna skvna paragrafisaTvis<br />
paragrafisaTvis<br />
paragrafisaTvis<br />
paragrafisaTvis<br />
Kovelive zemoTqmulidan gamomdinare sagulisxmo daskvnis<br />
gakeTeba SeiZleba:<br />
is azri, rom III seriis formaTa warmoeba arGvevs sauGlebeli<br />
fuZis princips (n. mari), gamarTlebulia da realobas asaxavs<br />
Zveli qarTuli saliteraturo enisaTvis. a x a l q a r -<br />
T u l s a l i t e r a t u r o e n a S i `s a e r T o f u Z i s~<br />
p r i n c i p i s g a t a r e b a m o x d a r o g o r c m o q m e d e -<br />
b i T i g v a r i s z m n e b S i, i s e v n e b i T e b S i. arsebobs<br />
nairgvari modelebi erTferovnebisa; esaa arsebiTi sxvaoba da<br />
Tvisebureba axali qarTuli saliteraturo enisa.
olositKva<br />
qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis erTtomeulze muSaobis<br />
bolo etapze (gasuli saukunis oTxmociani wlebis dasawKisSi)<br />
leqsikonis redaqtorma m. yabaSvilma drois gagrZeleba<br />
iTxova: zogi ram SesaJerebelia, zogi ram gadasamowmebeliao.<br />
mTavarma redaqtorma <strong>arn</strong>old Ciqobavam brZana: leqsikonze muSaoba<br />
arasdros mTavrdeba, unda SeZloT wertilis dasmao... ase<br />
Kofila, amgvar wignze muSaobac ar mTavrdeba Turme... magram mainc<br />
SevZeliT wertilis dasma... morCilad veliT mkiTxvelis<br />
msJavrs...<br />
SeiZleba wigni araTanabari moeCvenos kacs: zog sakiTxs meti<br />
KuradGeba mivaqcieT, zogs _ naklebi... magram gaviTvaliswinoT,<br />
rom es ar aris sistemuri kursi... aris sakiTxebi, romlebzec<br />
bevri vifiqreT... aris sakiTxebi, romlebzec ar gvifiqria...<br />
iseTi sakiTxebicaa, vifiqreT, magram amaod _ verafers mivageniT...<br />
zmna isev rCeba Cveni fiqris mTavar sagnad... GvTis madliT,<br />
amouwuravi madania qarTuli zmna... albaT araerTi mkvlevari<br />
Seecdeba mis labirinTebSi garkvevas... bednierad CavTvliT<br />
Tavs, es Cveni naSromi Tu daexmareba maT, am labirinTebSi gza<br />
rom gaignon...<br />
sakmaod Zneli iKo am wignis sastambod momzadeba. teqsti<br />
rusudan grigoliam mondomebiT aawKo; am rTuli naSromis koreqturis<br />
simZime rusudan landiam da cicino kvantalianma gaiziares<br />
(cxadia, pasuxismgebloba gaparuli SecdomebisaTvis mxolod<br />
avtors ekisreba)... arc redaqtorebis Sroma iKo advili...<br />
Kvela maTgans uGrmesi madloba..<br />
qarTuli enisaTvis udidesi bedniereba iKo is, rom, XIX saukuneSi<br />
iakob gogebaSvili mouvlina mas GmerTma patronad... iakobi,<br />
ilia, akaki... qarTuli enisTvis udidesi bedniereba iKo
480<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
isic, rom XX saukuneSi GmerTma mas akaki SaniZe mouvlina... akaki<br />
SaniZe, <strong>arn</strong>old Ciqobava, varlam Tofuria...<br />
diax, bednieria ena, romelsac aseTi mkvlevrebi arguna bedma...<br />
bednierebaa isic, gangeba Tanaziars rom gagxdis kacs am bednierebisa...<br />
did taZarSi did kandelTa gverdiT patara sanTelsac<br />
Tavisi wili sinaTle Seaqvs... cxadia, Tu is gulwrfelad<br />
iwvis... da esec bednierebaa im sanTlisaTvis...
l i t e r a t u r a<br />
v. . abaS abaSvi abaS abaSvi<br />
vili<br />
li, li , 2009 2009 2009 _ v. abaSvili, qarTuli enis ingilouri<br />
dialeqti, Tbilisi, 2009.<br />
n. . abe abesa abe abesa<br />
saZe<br />
Ze, Ze , 1960 _ n. abesaZe, gramatikis sakiTxebi XIX saukunis<br />
qarTul periodul gamocemebSi, Tbilisi, 1960.<br />
i. . abu abula abu abula<br />
laZe<br />
Ze, Ze 1940 1940 _ i. abulaZe, qarTuli gramatikuli literaturis<br />
adrindeli Zeglebi. I. zurab SanSovani: sax. muz. moambe,<br />
X, Tbilisi, 1940.<br />
i. . abu abula abu abula<br />
laZe<br />
Ze, Ze , 1954 _ i. abulaZe, qarTuli zmnis iSviaTi<br />
formebi VIII-IX s-is Zeglebis mixedviT: Tbilisis saxelmwifo<br />
universitetis Sromebi, t. 53, Tbilisi, 1954.<br />
an anto an<br />
to toni<br />
ni,<br />
, 1885 1885 _ qarTuli Grammatika Sedgenili anton I-is<br />
mier, Tbilisi, 1885.<br />
an anto an<br />
to toni<br />
ni, ni , 1997 1997 _ anton pirveli, qarTuli Grammatika (meore<br />
redaqcia _ 1767), Tbilisi, 1997.<br />
a. . ara arabu ara arabu<br />
buli<br />
li, li , 1978 _ a. arabuli, mesame xolmeobiTi xevsurulSi:<br />
zogadi da iberiul-kavkasiuri <strong>enaTmecnierebis</strong> sakiTxebi,<br />
Tbilisi, 1978.<br />
a. . . ara arabu ara<br />
bu buli<br />
li, li , 1980 1980 _ a. arabuli, sporadulad gamovlenil<br />
III piris -n/ -d, , -en en en/ en -ed ed ed sufiqsTa funqciisaTvis Zvel qarTulSi:<br />
narkvevebi iberiul-kavkasiur enaTa morfologiidan, Tbilisi,<br />
1980.<br />
a. . ara arabu ara<br />
bu buli buli<br />
li, li , 1981 1981 1981 _ a. arabuli, maxvili xevsurul dialeqtSi:<br />
qarTvelur enaTa struqturis sakiTxebi, V, Tbilisi,<br />
1981.<br />
a. . ara arabu ara arabu<br />
buli<br />
li,<br />
, 1984 1984(1) 1984 _ a. arabuli, zmnis formaTa semantikuri<br />
analizisaTvis: qarTuli zmnis formobrivi da semantikuri<br />
analizi, <strong>enaTmecnierebis</strong> <strong>instituti</strong>s XLI samecniero sesiis masalebi,<br />
Tbilisi, 1984.<br />
a. . ara arabu ara arabu<br />
buli<br />
li, li , 1984 1984(2) 1984 _ a. arabuli, mesame seriis nakvTeul-<br />
Ta warmoeba da mniSvneloba Zvel qarTulSi, Tbilisi, 1984.
482<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
a. . ara arabu ara arabu<br />
buli<br />
li, li , 1992 1992 _ a. arabuli, qarTuli zmnis formaTa<br />
semantikuri analizisaTvis: macne, enisa da literaturis seria,<br />
4, 1992.<br />
a. . ara arabu ara arabu<br />
buli<br />
li, li , 1999 1999 _ a. arabuli, zmnis sauGlebel erTeul-<br />
Ta raodenobis sakiTxisaTvis qarTulSi: <strong>enaTmecnierebis</strong> sakiTxebi,<br />
1, 1999.<br />
g. . ax axvle ax axvle<br />
vledi<br />
diani di ni ni, ni , 1966 1966 _ g. axvlediani, zogadi fonetikis Sesavali,<br />
Tbilisi, 1966.<br />
o. . ax axma ax<br />
ma mano<br />
nova<br />
va, va , 1969 1969 1969 _ О. С. Ахманова, Словарь лингвистических<br />
терминов, М., 1969.<br />
e. . ba babu ba babu<br />
bunaS<br />
naSvi<br />
vili<br />
li, li , 1970 _ e. babunaSvili, anton pirveli da<br />
qarTuli gramatikis sakiTxebi, Tbilisi, 1970.<br />
l. . ba bara ba bara<br />
rami<br />
miZe<br />
Ze, Ze , 1964 _ l. baramiZe, zogierTi tipis meSvelzmnian<br />
formaTa Casaxva da ganviTareba qarTulSi: Tbilisis saxelmwifo<br />
universitetis Zveli qarTuli enis kaTedris Sromebi,<br />
9, Tbilisi, 1964.<br />
l. . ba bara ba bara<br />
rami<br />
miZe<br />
Ze, Ze , 2008 _ l. baramiZe, qarTuli enis istoriuli<br />
gramatikis sakiTxebi, Tbilisi, 2008.<br />
l. . . ba bara ba bara<br />
rami<br />
miZe<br />
Ze, Ze , 2009 2009 _ l. baramiZe, Zveli qarTuli enis gramatika,<br />
Tbilisi, 2009.<br />
f. . . be bere be<br />
re rezi<br />
zini<br />
ni,<br />
, b. . . go golo go<br />
lo lovi<br />
vini vini<br />
ni, ni , 1979 _ Ф. М. Березин, Б. Н. Головин,<br />
Общее языкознание, М., 1979.<br />
m. . be beri be<br />
ri riZe<br />
Ze, Ze , 1980 _ m. beriZe, Temis niSnebi qarTuli enis mesxur<br />
dialeqtSi: narkvevebi iberiul-kavkasiur enaTa morfologiidan,<br />
Tbilisi, 1980.<br />
a. . bon bonda bon bonda<br />
dare<br />
reko<br />
ko, ko , 1976 1976 1976 _ А. В. Бондареко, Теория морфологических<br />
категорий, Л., 1976.<br />
ga gaiozi ga<br />
zi zi, zi , 1970 1970 _ gaioz reqtori, qarTuli Grammatika, teqsti<br />
gamosacemad moamzada, gamokvleva da leqsikoni daurTo e.<br />
nikolaiSvilma, Tbilisi, 1970.<br />
v. . . ga gaki ga<br />
ki ki, ki , 1986 1986 _ В. Г. Гак, Теоретическая грамматика французско-<br />
го языка, морфология, М., 1986.<br />
k. . ga gamsa ga<br />
msa msaxur<br />
xurdia xurdia<br />
dia, dia , 1967 1967 _ k. gamsaxurdia, rCeuli Txzulebani,<br />
rva tomad, t. VIII, Tbilisi, 1967.<br />
T. . . gamKre gamKreli gamKre gamKreli<br />
liZe<br />
Ze, Ze,<br />
, g. . . ma maya ma maya<br />
yava<br />
vari<br />
riani ri ni ni, ni , 1965 _ T. gamKreliZe, g. mayavariani,<br />
sonantTa sistema da ablauti qarTvelur enebSi, Tbilisi,<br />
1965.
literatura<br />
T. . gamKre gamKreli gamKre<br />
li liZe<br />
Ze, Ze , 2003 2003 _ T. gamKreliZe, z. kiknaZe, i. Saduri,<br />
n. Sengelia, Teoriuli <strong>enaTmecnierebis</strong> kursi, Tbilisi, 2003.<br />
l. . ge gegu ge gegu<br />
guCa<br />
CaZe<br />
Ze, Ze , 1972 1972 1972 _ l. geguCaZe, droTa Tanamimdevrobis<br />
sakiTxisaTvis drois garemoebiTi damokidebuli winadadebis Semcvel<br />
rTul qvewKobil winadadebaSi: Tbilisis universitetis<br />
Sromebi, B3 (142), humanitaruli mecnierebani, Tbilisi, 1972.<br />
l. ge gegu ge gegu<br />
guCa<br />
CaZe<br />
Ze, Ze , 1978 1978 _ l. geguCaZe, mwkrivis formaTa swavlebasTan<br />
dakavSirebuli zogierTi sakiTxi: qarTuli ena da literatura<br />
skolaSi, # 2, 1978.<br />
l. . ge gegu ge<br />
gu guCa<br />
CaZe<br />
Ze, Ze , 1980 1980 1980 _ l. geguCaZe, mKofadis mniSvnelobisa-<br />
Tvis qarTulSi (hipotaqsur konstruqciaTa masalaze): narkvevebi<br />
iberiul-kavkasiur enaTa morfologiidan, Tbilisi, 1980.<br />
l. . ge gegu ge<br />
gu guCa<br />
CaZe CaZe<br />
Ze, Ze , 1984 1984 _ l. geguCaZe, nakvTTa droul mniSvnelobaTaTvis<br />
qarTulSi: qarTuli zmnis uGvlilebis formobrivi<br />
da semantikuri analizi, <strong>enaTmecnierebis</strong> <strong>instituti</strong>s XLI samecniero<br />
sesiis masalebi, Tbilisi, 1984.<br />
l. . . ge gegu ge<br />
gu guCa<br />
CaZe<br />
Ze, Ze , 2005 2005 _ l. geguCaZe, mwkrivTa SesaZlo Sefardebebisa<br />
da droTa Tanamimdevrobis sakiTxebi rTul konstruqciebSi,<br />
Tbilisi, 2005.<br />
d. . . ge gewa ge gewa<br />
waZe waZe<br />
Ze, Ze , 1952 _ d. gewaZe, mesame piris subieqtis niSani<br />
-d Zvel qarTulSi: quTaisis ped. <strong>instituti</strong>s Sr., XI, quTaisi,<br />
1952-1953.<br />
b. . gi gigi gi gi gine<br />
neiS<br />
iSvi<br />
vili vili<br />
li,<br />
, z. . sa sarJve sa sarJve<br />
rJvela<br />
laZe<br />
Ze, Ze , 1973 _ b. gigineiSvili,<br />
z. sarJvelaZe, [va], [Ÿa], [Ÿe], da [o] segmentTa urTierTmimarTe-<br />
bisaTvis Zvel qarTulSi: mravalTavi, III, Tbilisi, 1973.<br />
g. . go gogo go<br />
go golaS<br />
laSvi<br />
vili<br />
li, li , 1974 1974 _ g. gogolaSvili, zmniswiniseul<br />
xmovanTa cvlasTan dakavSrebuli zogi sakiTxi dialeqtebSi: saqarTvelos<br />
mecnierebaTa akademiis moambe, t. 75, # 3, Tbilisi,<br />
1974.<br />
g. . go gogo go<br />
go golaS<br />
laSvi<br />
vili vili<br />
li, li , 1981 1981 1981 _ g. gogolaSvili, fuZeSi e xmovnis<br />
Semcvel erTi tipis zmnaTa Sesaxeb: Tbilisis saxelmwifo universitetis<br />
axalgazrda mecnierTa Sromebi, # 7-8, Tbilisi, 1981.<br />
g. . go gogo go<br />
go golaS<br />
laSvi<br />
vili<br />
li,<br />
, 1984 1984(1) 1984 _ g. gogolaSvili, nakvTeulTa<br />
sistema da uGvlilebis tipebi axal qarTulSi: qarTuli zmnis<br />
uGvlilebis formobrivi da semantikuri analizi, enaTmecniere-<br />
bis <strong>instituti</strong>s XLI samecniero konferenciis masalebi, Tbilisi,<br />
1984.<br />
483
484<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
g. . go gogo go<br />
go golaS<br />
laSvi<br />
vili vili<br />
li, li , 1984 1984(2) 1984 _ g. gogolaSvili, dro-kiloTa<br />
meore seriis formebi axal qarTulSi, Tbilisi, 1984.<br />
g. . go gogo go<br />
go golaS golaS<br />
laSvi<br />
vili<br />
li, li , 1985 1985 1985 _ g. gogolaSvili, erTi zmnuri Ziris<br />
(cema) SedgenilobisaTvis qarTulSi: macne, enisa da literaturis<br />
seria, # 1, 1985.<br />
g. . go gogo go go golaS<br />
laSvi<br />
vili vili<br />
li,<br />
, 1986 _ g. gogolaSvili, uwKvetlis<br />
warmoebis sakiTxisaTvis qarTulSi: enaTmecniereba I, eZGvneba a.<br />
SaniZis dabadebis 100 wlisTavs, 1986 wlis 17-20 dekemberi, moxsenebaTa<br />
Tezisebi, Tbilisi, 1986.<br />
g. . go gogo go<br />
go golaS<br />
laSvi<br />
vili<br />
li, li , 1987 1987 1987 _ g. gogolaSvili, morfemaTa miJnaze<br />
warmoqmnil xmovankompleqsTa Sesaxeb Tanamedrove salitera-<br />
turo qarTulSi: iberiul-kavkasiuri enaTmecniereba, t. XXVI,<br />
Tbilisi, 1987.<br />
g. . go gogo go<br />
go golaS<br />
laSvi<br />
vili<br />
li,<br />
, 1988 _ g. gogolaSvili, qarTuli zmnis<br />
uGvlilebis sistema, Tbilisi, 1988.<br />
g. . . go gogo go<br />
go golaS golaS<br />
laSvi<br />
vili<br />
li, li , 2000 2000 2000 _ g. gogolaSvili, kvlav -av da -am<br />
TemisniSnian zmnaTa I TurmeobiTis formaTa Sesaxeb: Tbilisis<br />
saxelmwifo universitetis filologiis fakultetis samecniero<br />
sesiis masalebi, Tbilisi, 2000.<br />
g. . go gogo go<br />
go golaS golaS<br />
laSvi laSvi<br />
vili<br />
li,<br />
, 2007 2007 _ g. gogolaSvili, daumalavs Tu<br />
daumalia, anu orpirian -av da -am TemisniSnian zmnaTa I TurmeobiTis<br />
formaTa Sesaxeb: gelaTis mecnierebaTa akademiis jurnali,<br />
# 3, 2007.<br />
g. . go gogo go<br />
go golaS<br />
laSvi laSvi<br />
vili vili<br />
li,<br />
, 2009 2009(1) 2009<br />
_ g. gogolaSvili, gauformebe-<br />
li fuZe Tu konkretuli brunva?: b. JorbenaZis sazogadoebis XI<br />
samecniero konferenciis masalebi, Tbilisi, 2009.<br />
g. . go gogo go<br />
go golaS<br />
laSvi<br />
vili<br />
li, li , 2009 2009(2) 2009<br />
_ g. gogolaSvili, statikur<br />
zmnaTa awmKos I-II piris meSvelzmnian formaTa Sesaxeb: gelaTis<br />
mecnierebaTa akademiis jurnali, 1, 2009.<br />
g. go gogo go<br />
go golaS<br />
laSvi<br />
vili<br />
li, li , c. kvan kvanta kvan kvanta<br />
tali<br />
liani li ni ni, ni , d. Se Senge Se<br />
nge ngelia<br />
lia, lia 1989 1989 _<br />
g. gogolaSvili, c. kvantaliani, d. Sengelia, qarTuli enis<br />
zmnuri fuZeebis leqsikoni, Tbilisi, 1989.<br />
g. . go gogo go<br />
go golaS<br />
laSvi laSvi<br />
vili<br />
li,<br />
, c. . kva kvanta kva<br />
ta tali tali<br />
liani li ni ni, ni , d. . Se Senge Se<br />
nge ngelia<br />
lia, lia , 1991 _ g.<br />
gogolaSvili, c. kvantaliani, d. Sengelia, qarTuli enis saxelzmnuri<br />
fuZeebis leqsikoni, Tbilisi, 1991.<br />
q. . da daTu da daTu<br />
TukiS<br />
kiSvi kiSvi<br />
vili<br />
li,<br />
, 1997 1997 _ q. daTukiSvili, uGlebis paradigmaTa<br />
tipebi Tanamedrove qaTulSi: b. JorbenaZis sazogadoebis III
literatura<br />
samecniero konferenciis masalebi, Tbilisi, 1997.<br />
k. . da dane da dane<br />
nelia<br />
lia, lia , 1983 _ k. danelia, Zveli qarTulis leqsikidan.<br />
4. msxovri (msxori): saenaTmecniero Ziebani, Tbilisi, 1983.<br />
g. . de deeter de ter tersi<br />
si, si , 1930 1930 1930 _ G. Deeters, Das kharthvelische verbum,<br />
Leipzig, 1930.<br />
k. . do dodaS do<br />
daS daSvi<br />
vili<br />
li, li , 1887 1887 1887 _ k. dodaSvili, sagramatiko eskizi:<br />
`iveria~, 1987, # 214-217, 219, 220, 222.<br />
k. . do dodaS do dodaS<br />
daSvi<br />
vili<br />
li, li , 1894 1894 _ k. dodaSvili, axali gza-kvali qar-<br />
Tuli gramatikis kvleva-Ziebisa: `moambe~, 1894, # 4, 6.<br />
s. . do dodaS do<br />
daS daSvi<br />
vili<br />
li,<br />
, 1830 1830 _ Semoklebuli qarTuli Grammatika,<br />
gmocemuli solomon dodaevisa mier, tfilisi, 1830.<br />
r. . enu enuqaS enu<br />
qaS qaSvi<br />
vili<br />
li, li , 1976 1976 _ r. enuqaSvili, xanmetoba-haemetobis<br />
sakiTxisaTvis qarTulSi: Tbilisis saxelmwifo universitetis<br />
Zveli qarTuli enis kaTedris Sromebi, 19, Tbilisi, 1976.<br />
f. . er erTe er erTe<br />
TeliS<br />
liSvi<br />
vili<br />
li, li , 1956 1956 _ f. erTeliSvili, ratom iKenebs<br />
II brZanebiTi wKvetilis fuZes: Tbilisis saxelmwifo universitetis<br />
Sromebi, t. 61, Tbilisi, 1956.<br />
f. . er erTe er<br />
Te TeliS<br />
liSvi liSvi<br />
vili<br />
li,<br />
, 1960 _ f. erTeliSvili, dºn(en) vnebi-<br />
Tobis sufiqsTa genezisi, Tbilisis saxelmwifo universitetis<br />
Sromebi, t. 93, Tbilisi, 1960.<br />
f. . er erTe er<br />
Te TeliS<br />
liSvi<br />
vili, vi , 1965 1965 1965 _ f. erTeliSvili, qcevis sakiTxisaTvis<br />
qarTulSi: Tbilisis saxelmwifo universitetis Sromebi,<br />
t. 114, Tbilisi, 1965.<br />
f. . er erTe er<br />
Te TeliS<br />
liSvi<br />
vili vili<br />
li, li,<br />
, 1968 1968 1968 _ f. erTeliSvili, axali qarTuli<br />
saliteraturo enis istoriisaTvis: qarTuli ena da literatura<br />
skolaSi, # 2, 1968.<br />
f. . er erTe er<br />
Te TeliS<br />
liSvi<br />
vili vili<br />
li, li , 1970 1970 _ f. erTeliSvili, zmnuri fuZeebis<br />
fonematuri struqturisa da istoriis sakiTxebi qarTulSi,<br />
Tbilisi, 1970.<br />
u. va vain va vain<br />
inri<br />
rixi<br />
xi, xi 1968 1968 _ u. vainrixi, SesaZlebelia Tu ara struqturuli<br />
dialeqtologia: mimomxilveli, 4-5, Tbilisi, 1968.<br />
van van gi gine gi gine<br />
neke<br />
keni<br />
ni, ni , 1938 1938 _ Van Gineken J., Contribution à lf Grammaire<br />
comparée des langues du Caucase, Amsterdam, 1938.<br />
va vaja va vaja<br />
ja-fSa ja fSa fSave<br />
vela<br />
la, la , 1961 1961 _ vaja-fSavela, Txzulebani 10 tomad,<br />
t. X, Tbilisi, 1961.<br />
i. . ve veSa ve veSa<br />
Sapi<br />
piZe<br />
Ze, Ze , 1967 1967 1967 _ i. veSapiZe, zmniswini Zvel qarTul ena-<br />
Si, Tbilisi, 1967.<br />
485
486<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
v. . vi vinog vi vinog<br />
nogra nogra<br />
rado<br />
dovi dovi<br />
vi, vi , 1972 1972 _ В. В. Виноградов, Русский язык, М.,<br />
1972.<br />
r. . Tva Tvara Tva Tvara<br />
raZe<br />
Ze, Ze , 1978 1978 1978 _ r. TvaraZe, TxuTmetsaukunovani mTlianoba:<br />
qarTuli ena da literatura skolaSi, # 3, 1978.<br />
v. . To Tofu To Tofu<br />
furia<br />
ria, ria , 1930 _ v. Tofuria, fonetikuri dakvirvebani<br />
qarTvelur enebSi, II: tfilisis universitetis moambe, X, tfilisi,<br />
1930.<br />
v. . To Tofu To Tofu<br />
furia<br />
ria, ria , 1940 1940 _ v. Tofuria, qarTvelur enaTa sitKvawarmoebidan,<br />
II: enimkis moambe, V-VI, Tbilisi, 1940.<br />
v. . To Tofu To Tofu<br />
furia<br />
ria, ria , 1953 1953 _ v. Tofuria, enis ganviTarebis Sinagan<br />
kanonTa erTi nimuSi qarTulSi: iberiul-kavkasiuri enaTmecnie-<br />
reba, V, Tbilisi, 1953.<br />
v. . To Tofu To<br />
fu furia<br />
ria, ria , 1954 _ v. Tofuria, gramatikul movlenaTa<br />
erTgvarovani procesi qarTvelur enebSi: iberiul-kavkasiuri<br />
enaTmecniereba, VI, Tbilisi, 1954.<br />
v. . . To Tofu To Tofu<br />
furia<br />
ria, ria , 1955 1955 _ v. Tofuria, namKos saxeobaTa saerTo<br />
niSnisaTvis qarTulSi: iberiul-kavkasiuri enaTmecniereba, t.<br />
VII, Tbilisi, 1955.<br />
v. . To Tofu To Tofu<br />
furia<br />
ria, ria , 1956 1956(1) 1956 _ v. Tofuria, mwkrivis zogierTi sakiTxisaTvis<br />
qarTulSi: Tbilisis universitetis samecniero sesia,<br />
1956, 22-27 noemberi, muSaobis gegma da moxsenebaTa Tezisebi,<br />
Tbilisi, 1956.<br />
v. . . To Tofu To Tofu<br />
furia<br />
ria, ria , 1956 1956(2) 1956 _ v. Tofuria, wodebiTi brunvisa-<br />
Tvis: saxelis brunebis istoriisaTvis qarTvelur enebSi, I, Tbilisi,<br />
1956.<br />
v. . To Tofu To Tofu<br />
furia furia<br />
ria, ria , 1967 1967 1967 _ v. Tofuria, svanuri zmna: Sromebi, t.<br />
I, Tbilisi, 1967.<br />
v. . To Tofu To Tofu<br />
furia<br />
ria, ria , i. . gi gigi gi<br />
gi gine<br />
neiS<br />
iSvi<br />
vili<br />
li, li , 1968 _ v. Tofuria, i. gigineiSvili,<br />
qarTuli enis orTografiuli leqsikoni, Tbilisi,<br />
1968.<br />
g. . im imna im imna<br />
naiS naiS<br />
iSvi iSvi<br />
vili vili<br />
li, li , 1953 _ g. imnaiSvili, aragvis xeobis qar-<br />
Tluri: iberiul-kavkasiuri enaTmecniereba, t. V, Tbilisi, 1953.<br />
g. . im imna im imna<br />
naiS naiS<br />
iSvi iSvi<br />
vili vili<br />
li,<br />
, 1954 _ g. imnaiSvili, zogierTi drois<br />
warmoeba ingilourSi: iberiul-kavkasiuri enaTmecniereba, t. VI,<br />
Tbilisi, 1954.<br />
g. . im imna im imna<br />
naiS<br />
iSvi<br />
vili<br />
li, li , 1966 1966 _ g. imnaiSvili, qarTuli enis ingilouri<br />
dialeqtis Taviseburebani, Tbilisi, 1966.
literatura<br />
g. . im imna im imna<br />
naiS<br />
iSvi<br />
vili vili<br />
li, li , 1974 1974(1) 1974 _ g. imnaiSvili, qarTluri dialeqti,<br />
I, Tbilisi, 1974.<br />
g. . im imna im imna<br />
naiS<br />
iSvi<br />
vili vili<br />
li, li , 1974 1974(2) 1974 _ g. imnaiSvili, qarTluri dialeqti,<br />
II, Tbilisi, 1974.<br />
i. . im imna im imna<br />
naiS<br />
iSvi<br />
vili<br />
li, li , 1963 _ i. imnaiSvili, qarTuli enis istoriuli<br />
qrestomaTia, t. II, Tbilisi, 1963.<br />
i. . im imna im imna<br />
naiS<br />
iSvi<br />
vili<br />
li, li , 1966 _ i. imnaiSvili, qarTuli enis isto-<br />
riuli qrestomaTia, t. I, nawili II, Tbilisi, 1966.<br />
i. . im imna im imna<br />
naiS<br />
iSvi<br />
vili<br />
li, li , 1976 1976 _ i. imnaiSvili, ciskris ena (1968<br />
wlis nomrebSi gmoqveKnebuli produqciis mixedviT): Tbilisis<br />
saxelmwifo universitetis Zveli qarTuli enis kaTedris Sromebi,<br />
19, Tbilisi, 1976.<br />
i. im imna im imna<br />
naiS<br />
iSvi<br />
vili vili<br />
li, li , 1982 _ i. imnaiSvili, qarTuli enis istoriuli<br />
qrestomaTia, t. I, naw. II, Tbilisi, 1982.<br />
i. . da da vv.<br />
v . im imna im imna<br />
naiS<br />
iSvi iSvi<br />
vileb vi eb ebi, eb , 1996 _ i. imnaiSvili, v. imnaiSvili,<br />
Zveli qarTuli zmna, mainis frankfurti, 1996.<br />
v. . . im imna im imna<br />
naiS<br />
iSvi<br />
vili<br />
li, li , 19 1975 19 1975<br />
75 _ v. imnaiSvili, mamaTa cxorebani, teqsti<br />
gamosacemad moamzada, gamokvleva da leqsikoni daurTo v.<br />
imnaiSvilma, Tbilisi, 1975.<br />
p. . io iose io iose<br />
seli<br />
liani li ni ni, ni , 1840 _ p. ioseliani, piruÀl-dawKebiTni kanonni<br />
qarTulisa Grammatikisa, Sedgenili platon egnatisa-Zis<br />
ioselianisa mier, Tfilisi, 1840.<br />
d. . . ka kari ka<br />
ri riyaS<br />
yaSvi yaSvi<br />
vili<br />
li, li , 1930 _ d. kariyaSvili, qarTuli enis gramatika,<br />
etimologia, Tbilisi, 1930.<br />
k. . ke keke ke<br />
ke keli<br />
liZe<br />
Ze, Ze , 1946 1946 _ k. kekeliZe, `cxovreba saba palestine-<br />
lisa~ (gamokvleva): qarTuli agiografiuli Zeglebi, nawili I,<br />
kimeni, tomi II, gamosca k. kekeliZem, Tbilisi, 1946.<br />
c. . kvan kvanta kvan kvanta<br />
tali<br />
liani li ni ni,<br />
, 1998 1998 1998 _ c. kvantaliani, zmniswinis neitraluri<br />
funqciisaTvis qarTulSi: saenaTmecniero Ziebani, VII, Tbilisi<br />
1998.<br />
l. kva kvaya kva<br />
ya yaZe<br />
Ze, Ze 1981 1981 _ l. kvayaZe, qarTuli ena, naw. I, Tbilisi,<br />
1981.<br />
l. . kva kvaya kva<br />
ya yaZe<br />
Ze, Ze , 1993 1993 _ l. kvayaZe, qarTuli ena, Tbilisi, 1993.<br />
p. . kvi kvica kvi<br />
ca cari cari<br />
riZe<br />
Ze, Ze , 1888 1888 1888 _ qarTuli swormetKveleba, saSinJi saxelmZGvanelo,<br />
pirveli wigni, Sedgenili p. kvicariZis mier, Tbilisi,<br />
1888.<br />
a. . ki kizi ki<br />
zi ziria<br />
ria, ria , 1974 1974 _ a. kiziria, qarTuli ena (praqtikumi),<br />
487
488<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
Tbilisi, 1974.<br />
a. . ki kizi ki<br />
zi ziria<br />
ria, ria , 1984 1984 _ a. kiziria, qarTuli enis praqtikumi,<br />
Tbilisi, 1984.<br />
l. . kik kikna kik kikna<br />
naZe<br />
Ze, Ze , 1947 1947 _ l. kiknaZe, I seriis mwkrivTa warmoeba:<br />
Tbilisis universitetis Sromebi, XXX-XXXI B, Tbilisi, 1947.<br />
l. . kik kikna kik kikna<br />
naZe<br />
Ze, Ze , 1961 1961 _ l. kiknaZe, uwKvetlis xolmeobiTis<br />
mwkrivi Zvel qarTulSi: Tbilisis saxelmwifo universitetis<br />
Zveli qarTuli enis kaTedris Sromebi, VII, Tbilisi, 1961.<br />
l. . kik kikna kik kikna<br />
naZe<br />
Ze, Ze , 1967 _ l. kiknaZe, Sereuli xolmeobiTis<br />
mwkrivi Zvel qarTulSi: orioni, Tbilisi, 1967.<br />
g. . kli klimo kli klimo<br />
movi<br />
vi, vi , 1964 _ Г. А. Климов, Этимологический словарь<br />
картвельских языков, М., 1964.<br />
n. . ko koti ko koti<br />
tino<br />
novi<br />
vi, vi , 1959 1959 _ n. kotinovi, kilos kategoria qar-<br />
Tul enaSi: Telavis ped. <strong>instituti</strong>s Sromebi, III, Telavi, 1959.<br />
n. . . ko koti ko koti<br />
tino tino<br />
novi<br />
vi, vi , 1986 1986 _ n. kotinovi, kilos kategoria da sintaqsis<br />
zogierTi sakiTxi qarTulSi, Tbilisi, 1986.<br />
m. . kra krave kra<br />
ve veiS<br />
iSvi<br />
vili vili<br />
li, li , g. . . na naxuc na<br />
xuc xucriS<br />
riSvi<br />
vili<br />
li, li , 1972 1972 _ m. kraveiSvili,<br />
g. naxucriSvili, qarTuli enis da wera-kiTxvis TviTmaswavlebe-<br />
li inglisuris mcodneTaTvis, II seria, Tbilisi, 1972.<br />
k. . kub kublaS kub kublaS<br />
laSvi laSvi<br />
vili vili<br />
li, li,<br />
, 1985 1985 1985 _ k. kublaSvili, qarTuli enis qvemoimeruli<br />
dialeqti, Tbilisi, 1985.<br />
n. . . ma mari ma<br />
ri ri, ri , 1908 1908 _ Н. Я. Марр, Основные таблици к грамматике<br />
древнегрузинского языка, С-ПБ., 1908.<br />
n. . . ma mari ma<br />
ri ri, ri , 19 1925 19 25 _ Н. Я. Марр, Грамматика древнелитературного<br />
грузинского языка, Л., 1925.<br />
n. . ma mari ma<br />
ri ri, ri , 19 1931 19<br />
31 _ Marr N. Briére M. La Géorgienne, Paris, 1931.<br />
a. . mar marti mar marti<br />
tiro<br />
roso<br />
sovi<br />
vi,<br />
, g. . im imna im imna<br />
naiS<br />
iSvi<br />
vili<br />
li, li , 1956 _ a. martirosovi, g.<br />
imnaiSvili, qarTuli enis kaxuri dialeqti, Tbilisi, 1956.<br />
j. . ma maru ma<br />
ru ruzo<br />
zo, zo , 1960 1960 _ Ж. Марузо, Словарь лингвистических тер-<br />
минов, М., 1960.<br />
g. . . ma maya ma<br />
ya yava<br />
vari<br />
riani ri ni ni,<br />
, 1959 1959 1959 _ g. mayavariani, `uniSno vnebiTi~ qar-<br />
Tvelur enebSi: qarTvelur enaTa struqturis sakiTxebi, I, Tbilisi,<br />
1959.<br />
g. . ma maya ma<br />
ya yava<br />
vari vari<br />
riani ri ni ni, ni , 1965 _ g. mayavariani, saerTo qarTveluri<br />
konsonanturi sistema, Tbilisi, 1965.<br />
g. ma maya ma<br />
ya yava<br />
vari<br />
riani ri ni ni,<br />
, g. ne nebi ne nebi<br />
bieri bi ri riZe<br />
Ze, Ze 1972 1972 _ g. mayavariani, g. nebieri-<br />
Ze, morfologia: <strong>enaTmecnierebis</strong> Sesavlis sakiTxebi, Tbilisi, 1972.
literatura<br />
g. . ma maya ma maya<br />
yava<br />
vari<br />
riani ri ni ni, ni , 1973 _ g. mayavariani, vnebiTis sufiqsuri<br />
tipis genezisis sakiTxi qarTvelur enebSi: macne, enisa da literaturis<br />
seria, # 1, Tbilisi, 1973.<br />
m. . me megre me<br />
gre greliS<br />
liSvi<br />
vili vili<br />
li, li 1986 _ m. megreliSvili, zmnis funqciur-semantikuri<br />
kategoriebi inglisur enaSi, Tbilisi, 1986.<br />
d. . me meli me<br />
li liqiS liqiS<br />
qiSvi<br />
vili<br />
li, li , 1979 _ d. meliqiSvili, moqmedebiTi gvaris<br />
zmnis uGlebis sistema Tanamedrove qarTulSi: macne, enisa<br />
da literaturis seria, # 1, 1979.<br />
d. . me meli me<br />
li liqiS<br />
qiSvi<br />
vili vili<br />
li, li , 1980 _ d. meliqiSvili, momavali droisa<br />
da kavSirebiTi kilos urTierTobis sakiTxisaTvis (Zveli qarTuli<br />
enis masalaze daKrdnobiT): iberiul-kavkasiuri enaTmecniere-<br />
bis weliwdeuli, VII, Tbilisi, 1980.<br />
d. . me meli me<br />
li liqiS<br />
qiSvi<br />
vili<br />
li, li , 2001 2001 _ d. meliqiSvili, qarTuli zmnis<br />
uGlebis sistema, Tbilisi, 2001.<br />
mimo mimomxil mimo mimomxil<br />
mxilve<br />
veli<br />
li, li , 1972 _ mimomxilveli (samecniero bibliografiuli<br />
krebuli), 6-9, Tbilisi, 1972.<br />
m. . mi miqauta mi ta taZe taZe<br />
Ze, Ze , 2009 _ m. miqautaZe, xanmetobis kvalisaTvis<br />
qarTvelur kiloebSi: XXIX respublikuri dialeqtologiuri samecniero<br />
sesiis masalebi, Tbilisi, 2009.<br />
n. . . na naTa na<br />
Ta TaZe<br />
Ze, Ze , 1955 1955(1) 1955<br />
_ n. naTaZe, dro-kiloTa warmoeba Zvel<br />
qarTulSi, sadisertacio naSromi, Tbilisi, 1955.<br />
n. . na naTa na naTa<br />
TaZe<br />
Ze, Ze , 1955 1955(2) 1955<br />
_ n. naTaZe, mesame seriis dro-kiloTa<br />
warmoebisaTvis qarTulSi: iberiul-kavkasiuri enaTmecniereba,<br />
VII, Tbilisi, 1955.<br />
l. . no noza no<br />
za zaZe<br />
Ze, Ze , 1974 1974 1974 _ l. nozaZe, medioqtiv zmnaTa warmoebis<br />
zogi sakiTxi qarTulSi: iberiul-kavkasiuri enaTmecnierba, XIX,<br />
Tbilisi, 1974.<br />
nor norme nor norme<br />
mebi<br />
bi, bi , 1970 1970 _ Tanamedrove qarTuli saliteraturo<br />
enis normebi, wigni I, Tbilisi, 1970.<br />
a. . . oni oniani oni ni ni,<br />
, 1978 1978 _ a. oniani, qarTvelur enaTa istoriuli<br />
morfologiis sakiTxebi, Tbilisi, 1978.<br />
a. . . oni oniani oni ni ni, ni , 1998 1998 _ a. oniani, svanuri ena, Tbilisi, 1998.<br />
a. . oni oniani oni ni ni, ni , 2003 2003 _ a. oniani, Tanamedrove qarTuli ena, Tbilisi,<br />
2003.<br />
e. . osi osiZe osi osiZe<br />
Ze, Ze , 1963 1963 1963 _ e. osiZe, erTi tipis zmnaTa awmKos fuZis<br />
agebulebisaTvis qarTulSi: qarTvelur enaTa struqturis saki-<br />
Txebi, III, Tbilisi, 1963.<br />
489
490<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
a. pa papi pa papi<br />
piZe<br />
Ze, Ze , 1979 1979 _ a. papiZe, III kavSirebiTi Tanamedrove qar-<br />
Tul saliteraturo enaSi: qarTuli sitKvis kulturis sakiTxe-<br />
bi, II, Tbilisi, 1979.<br />
a. . pa papi pa<br />
pi piZe<br />
Ze, Ze , 1981 1981(1) 1981 _ a. papiZe, kavSirebiTi kilosa da momavali<br />
drois gamoxatvisaTvis qarTulSi: qarTvelur enaTa struq-<br />
turis sakiTxebi, V, Tbilisi 1981.<br />
a. . pa papi pa<br />
pi piZe<br />
Ze, Ze , 1981 1981(2) 1981 _ a. papiZe, II kavSirebiTis nakvTis funqciebi<br />
da gamoKeneba Tanamedrove saliteraturo qarTulSi: qar-<br />
Tuli sitKvis kulturis sakiTxebi, IV, Tbilisi, 1981.<br />
a. . pa papi pa<br />
pi piZe<br />
Ze, Ze , 1984 _ a. papiZe, kilos kategoriisaTvis qarTul-<br />
Si: qarTuli zmnis uGvlilebis formobrivi da semantikuri ana-<br />
lizi; <strong>enaTmecnierebis</strong> <strong>instituti</strong>s XLI samecniero sesiis masalebi,<br />
Tbilisi, 1984.<br />
v. . po pola po<br />
la laki laki<br />
ki, ki , 1955 _ V. Polak, Constributions à la grammaire historique<br />
des langues kartveliennes, Archiv Orient, XXIII, 1-2, 1955.<br />
T. . jor jorda jor jorda<br />
dania<br />
nia, nia , 1889 1889 1889 _ qarTuli grammatika (etimologia da<br />
sintaqsi), Txzuli da gamocemuli T. jordaniasagan, tfilisi,<br />
1889.<br />
p. . . ro rober ro<br />
ber bertsi<br />
tsi, tsi , 1954 _ P. Roberts, Understanding Grammar, New<br />
York, 1954.<br />
g. . . ro roga ro roga<br />
gava<br />
va, va , 1945 1945 _ g. rogava, aoristisa da kavSirebiTi IIis<br />
zog afiqsTa genezisisaTvis -ev sufiqsTan dakavSirebiT qar-<br />
Tulsa da megrulSi: saqarTvelos mecnierebaTa akademiis moambe,<br />
t. VI, # 8, 1945.<br />
g. . ro roga ro<br />
ga gava<br />
va, va , 1946 _ g. rogava, faringalur xSulTa rigisa-<br />
Tvis qarTvelursa da adiGeur enebSi: iberiul-kavkasiuri enaT-<br />
mecniereba, t. I, Tbilisi, 1946.<br />
g. . ro roga ro roga<br />
gava<br />
va, va 1953 1953 _ g. rogava, dro-kiloTa IV Jgufis nakvTe-<br />
bi qarTvelur enebSi: iberiul-kavkasiuri enaTmecniereba, V, Tbilisi,<br />
1953.<br />
g. . ro roga ro<br />
ga gava<br />
va, va , 1968 1968 _ g. rogava, mravlobiTi ricxvis mesame subieqturi<br />
piris -an an an sufiqsisaTvis qarTulSi: iberiul-kavkasiuri<br />
enaTmecniereba, XVI, Tbilisi, 1968.<br />
v. . ru ruden ru<br />
den denko<br />
ko, ko , 1940 1940 1940 _ В. Т. Руденко, Грамматика грузинского<br />
языка, М., 1940.<br />
ru rusu ru<br />
su suli su li gra grama gra grama<br />
mati<br />
tika<br />
ka, ka , 1980 _ Русская грамматика, т. I, М., 1980.<br />
T. . sa sara sa sara<br />
rali<br />
liZe<br />
Ze, Ze , 1978 1978 _ T. saraliZe, algeTis xeobis qarTlu-
literatura<br />
ri, Tbilisi, 1978.<br />
z. . sa sarJv sa<br />
rJv rJvela rJv la laZe<br />
Ze, Ze , 1975 1975 _ z. sarJvelaZe, qarTuli saliteraturo<br />
enis istoriis sakiTxebi, Tbilisi, 1975.<br />
z. . sa sarJv sa<br />
rJv rJvela rJv la laZe laZe<br />
Ze, Ze , 1979 1979 _ z. sarJvelaZe, wKvetilisa da meore<br />
xolmeobiTis formaTa urTierTSenacvlebisaTvis Zvel qarTul<br />
werilobiT ZeglebSi: saenaTmecniero krebuli, Tbilisi, 1979.<br />
z. . sa sarJv sa<br />
rJv rJvela rJv la laZe<br />
Ze, Ze , 1984 1984 _ z. sarJvelaZe, qarTuli saliteraturo<br />
enis istoriis Sesavali, Tbilisi, 1984.<br />
z. . sa sarJv sa<br />
rJv rJvela rJv la laZe<br />
Ze,<br />
, 2004 2004 _ z. sarJvelaZe, Zveli qarTuli ena,<br />
Tbilisi, 2004.<br />
v. . som somxiS som somxiS<br />
xiSvi xiSvi<br />
vili<br />
li, li , 1968 1968 _ v. somxiSvili, qsnis xeobis metKveleba,<br />
cxinvali, 1968.<br />
T. . uTur uTurga uTur<br />
ga gaiZe ga Ze Ze, Ze , 1960 1960 _ T. uTurgaiZe, TuSuri kilo, Tbilisi,<br />
1960.<br />
T. . uTur uTurga uTur uTurga<br />
gaiZe ga Ze Ze, Ze , 1974 1974 _ T. uTurgaiZe, qarTuli enis xmovnebis<br />
ganawileba xmovnebTan sitKvis Tavsa da boloSi: iberiul-kav-<br />
kasiuri enaTmecniereba, XIX, Tbilisi, 1974.<br />
T. . uTur uTurga uTur<br />
ga gaiZe ga Ze Ze, Ze , 1980 1980 _ T. uTurgaiZe, silovan xundaZis fono-morfologiuri<br />
dakvirvebani qarTul enaSi: narkvevebi iberul-kavkasiur<br />
enaTa morfologiidan, Tbilisi, 1980.<br />
T. . uTur uTurga uTur<br />
ga gaiZe ga Ze Ze, Ze , 2002 2002 _ T. uTurgaiZe, gramatikuli kategoriebisa<br />
da maTi urTierTmimarTebisaTvis qarTul zmnaSi, Tbilisi,<br />
2002.<br />
m. . faGava faGava, faGava , 2004 2004 _ m. faGava, qarTuli enis samxruli kiloebis<br />
fonematuri struqtura, avtoreferati, Tbilisi, 2004.<br />
j. . fe feiq fe<br />
iq iqriS iqriS<br />
riSvi riSvi<br />
vili<br />
li,<br />
, 1992 1992 _ j. feiqriSvili, qarTuli enis morfologia,<br />
quTaisi, 1992.<br />
h. . fog fogti fog fogti<br />
ti, ti , 1981 1981 _ Hans vogt, Grammaire de la langue Gèorgienne,<br />
Oslo,, 1981.<br />
b. . . fo foCxua fo<br />
Cxua Cxua, Cxua , 1961 1961 _ b. foCxua, mravlobiTobis nariani mawarmoeblebi<br />
Zvel qarTulSi: qarTvelur enaTa struqturis sa-<br />
kiTxebi, II, Tbilisi, 1961.<br />
a. . fo focxiS fo focxiS<br />
cxiSvi<br />
vili<br />
li, li , 1979 _ a. focxiSvili, qarTuli gramatikuli<br />
azris istoriidan, Tbilisi, 1979.<br />
a. . fo focxiS fo focxiS<br />
cxiSvi cxiSvi<br />
vili<br />
li, li , 1995 1995 _ a. focxiSvili, qarTuli <strong>enaTmecnierebis</strong><br />
istoria, I, Tbilisi, 1995.<br />
S. . fut futka fut futka<br />
kara<br />
raZe<br />
Ze, Ze , 1995 _ S. futkaraZe, qarTuli enis sa-<br />
491
492<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
mxrul-dasavluri dialeqtebis Taviseburebani istoriuli taoklarJeTisa<br />
da muhaJiri qarTvelebis metKvelebis mixedviT, avtoreferti,<br />
Tbilisi, 1995.<br />
i. . qav qavTa qav qavTa<br />
Tara<br />
raZe<br />
Ze, Ze , 1954 1954 _ i. qavTaraZe, zmnis ZiriTadi kategoriebis<br />
istoriisaTvis Zvel qarTulSi, Tbilisi, 1954.<br />
i. . qav qavTa qav qavTa<br />
Tara<br />
raZe<br />
Ze, Ze , 1956 1956 _ i. qavTaraZe, unaxaobis kategoriis istoriisaTvis<br />
qarTulSi: iberiul-kavkasiuri enaTmecniereba, VIII,<br />
Tbilisi, 1956.<br />
i. . qav qavTa qav qavTa<br />
Tara<br />
raZe<br />
Ze, Ze , 1961 1961 _ i. qavTaraZe, xolmeobiTis kategoriis<br />
istoriidan qarTulSi: qarTvelur enaTa struqturis sakiTxebi,<br />
t. II, Tbilisi, 1961.<br />
i. . qav qavTa qav<br />
Ta Tara<br />
raZe<br />
Ze, Ze , 1966 1966 _ i. qavTaraZe, qarTuli enis istoriisaTvis,<br />
I, Tbilisi, 1966.<br />
i. . . qav qavTa qav qavTa<br />
Tara<br />
raZe<br />
Ze, Ze , 1972 1972 1972 _ i. qavTaraZe, qarTuli saliteraturo<br />
enis istoriis periodizaciisaTvis: Tbilisis saxelmwifo univer-<br />
sitetis filologiis fakultetis XV samecniero sesia, muSaobis<br />
gegma da moxsenebaTa Tezisebi, Tbilisi, 1972.<br />
i. . . qav qavTa qav qavTa<br />
Tara<br />
raZe<br />
Ze,<br />
, 1973 1973 1973 _ i. qavTaraZe, -ev sufiqsi II da III se-<br />
riis zmnebSi: aGmosavluri filologia, III, Tbilisi, 1973.<br />
i. . qav qavTa qav qavTa<br />
Tara<br />
raZe<br />
Ze,<br />
, 1985 1985 _ i. qavTaraZe, qarTuli enis moxeuri<br />
dialeqti, Tbilisi, 1985.<br />
qarT qarT. qarT . agi agiogr agi<br />
ogr ogr., ogr , , 1946 1946 _ qarTuli agiografiuli Zeglebi, kimeni,<br />
t. II, gamosca k. kekeliZem, Tbilisi, 1946.<br />
`qar qar qarTu<br />
Tuli<br />
li ena ena~, ena ~, 2008 2008 _ enciklopedia qarTuli ena, Tbilisi,<br />
2008.<br />
i. . qar qarTve qar<br />
Tve TveliS<br />
liSvi<br />
vili<br />
li, li , 1809 1809 _ i. qarTveliSvili, qarTuli<br />
Grammatika, 1809, xelnaweri (avtografi), daculia saqarTvelos<br />
mecnierebaTa akademiis xelnawerTa institutSi (S 4432).<br />
qeg qegli, qeg<br />
, 1950 1950-1964 1950 1964 _ qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni,<br />
t. 1-8, Tbilisi, 1950-1964.<br />
qeg qegli qeg<br />
li li, li , 1986 _ qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni, er-<br />
Ttomeuli, Tbilisi, 1986.<br />
qeg qegli qeg<br />
li li, li , 2008 2008 _ qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni rva<br />
tomad, t. I, Tbilisi, 2008.<br />
T. . qi qitoS qi<br />
toS toSvi toSvi<br />
vili<br />
li,<br />
, 2000 2000 _ T. qitoSvili, fuZis sakiTxisaTvis<br />
SualobiT kontaqtian zmnebSi: saenaTmecniero Ziebani, X, Tbilisi,<br />
2000.
literatura<br />
ar ar. ar<br />
. qu quTa qu<br />
Ta TaTe TaTe<br />
Tela<br />
laZe<br />
Ze, Ze , 1894 1894 _ ar. quTaTelaZe, pirveli dawKebi-<br />
Ti qarTuli grammatika, Sedgenili ar. quTaTelaZisagan, mesame<br />
Sevsebuli gamocema, tfilisi, 1894.<br />
ar ar. ar<br />
. qu quTa qu<br />
Ta TaTe TaTe<br />
Tela<br />
laZe<br />
Ze,<br />
, 1897 _ ar. quTaTelaZe, qarTuli zmnebis<br />
klasifikacia, Sedgenili ar. quTaTelaZisagan, tfilisi, 1897.<br />
r. . qur qurda qur qurda<br />
daZe<br />
Ze, Ze , 2005 2005 _ r. qurdaZe, xmovanmonacvle zmnebi Tanamedrove<br />
qarTulSi, Tbilisi, 2005.<br />
m. . qur qurdi qur<br />
di diani di ni ni, ni , 2007 _ m. qurdiani, iberiul-kavkasiuri ena-<br />
Tmecnierebis safuZvlebi, Tbilisi, 2007.<br />
i. . Guti GutiZe Guti<br />
Ze Ze, Ze , 1999 1999(1) 1999 _ i. GutiZe, -av av da -am TemisniSnian<br />
zmnaTa namKo usrulis formaTa warmoebisaTvis qarTuli enis<br />
dialeqtebSi: saenaTmecniero Ziebani, VIII, Tbilisi, 1999.<br />
i. . Guti GutiZe Guti<br />
Ze Ze, Ze , 1999 1999(2) 1999<br />
_ i. GutiZe, -av av da -am TemisniSniani<br />
zmnebi I seriis mwkrivebSi Zvelsa da saSual qarTulSi: saenaT-<br />
mecniero Ziebani, IX, Tbilisi, 1999.<br />
d. . Kifi Kifiani Kifi<br />
ni ni, ni,<br />
, 1882 1882 _ d. Kifiani, axali qarTuli grammatika,<br />
sankt-peterburGi, 1882.<br />
r. . Sa Same Sa<br />
me melaS<br />
laSvi<br />
vili vili<br />
li-ze li ze zeqa<br />
qalaS<br />
laSvi<br />
vili<br />
li, li , 1997 _ r. SamelaSvili-zeqalaSvili,<br />
zmna k. Cxenkelis `qarTul-germanul leqsikonSi~: b.<br />
JorbenaZis sazogadoebis IV samecniero konferenciis masalebi,<br />
Tbilisi, 1997.<br />
a. . Sa Sani Sa Sani<br />
niZe<br />
Ze, Ze , 1920 1920 _ a. SaniZe, subieqturi prefiqsi meore pirisa<br />
da obieqturi prefiqsi mesame pirisa qarTul zmnebSi, tfilisi,<br />
1920.<br />
a. . Sa Sani Sa<br />
ni niZe<br />
Ze, Ze , 1930 _ a. SaniZe, qarTuli gramatika, Tbilisi,<br />
1930.<br />
a. . Sa Sani Sa<br />
ni niZe<br />
Ze, Ze , 1935 1935 _ a. SaniZe, Zveli qarTuli ena: a. SaniZe,<br />
al. baramiZe, i. abulaZe, Zveli qarTuli ena da literatura, a.<br />
SaniZis redaqciiT, me-2 gamocema, tfilisi, 1935.<br />
a. . Sa Sani Sa<br />
ni niZe<br />
Ze,<br />
, 1938 1938 1938 _ a. SaniZe, Zveli qarTuli ena: a. SaniZe,<br />
al. baramiZe, i. abulaZe, Zveli qarTuli ena da literatura, a.<br />
SaniZis redaqciiT, V gamocema, Tbilisi, 1938.<br />
a. . . Sa Sani Sa<br />
ni niZe<br />
Ze, Ze , 1941 1941 _ А. Шанидзе, Категория ряда в глаголе, обшие<br />
вопросы формообразований глаголов на примерах грузинского языка: saq.<br />
ssr mecnierebaTa akademiis n. maris <strong>saxelobis</strong> enis, istoriisa<br />
da materialuri kulturis <strong>instituti</strong>s moambe, X, Tbilisi,<br />
1941.<br />
493
494<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
a. . Sa Sani Sa<br />
ni niZe<br />
Ze, Ze , 1942 1942 _ a. SaniZe, qarTuli gramatkis safuZvlebi,<br />
nakveTi I, Tbilisi, 1942.<br />
a. . Sa Sani Sa<br />
ni niZe<br />
Ze, Ze , 1943 1943 _ a. SaniZe, qarTuli gramatkis safuZvlebi,<br />
nakveTi II, Tbilisi, 1943.<br />
a. . Sa Sani Sa<br />
ni niZe<br />
Ze, Ze , 1945 1945 _ a. SaniZe, mwkrivTa moZGvrebisaTvis, I, sami<br />
mwkrivis warmoebis Taviseburebani Zvel qarTulSi: saqarTve-<br />
los mecnierebaTa akademiis moambe, t. VI, # 10, 1945.<br />
a. . Sa Sani Sa<br />
ni niZe<br />
Ze, Ze , 1946 1946(1) 1946 _ a. SaniZe, qarTuli enis gramatika, fo-<br />
netika, morfologia, sintaqsi, saxelmZGvanelo V-VIII klasebisa-<br />
Tvis (III gamocema), Tbilisi, 1946.<br />
a. . Sa Sani Sa<br />
ni niZe<br />
Ze, Ze , 1946 1946(2) 1946 _ a. SaniZe, mwkrivTa moZGvrebisaTvis, II,<br />
erTi ucnobi mwkrivi qarTulSi: Tbilisis saxelmwifo universitetis<br />
samecniero sesia, 1946, 2-4 marti. muSaobis gegma da moxsenebaTa<br />
Tezisebi, Tbilisi, 1946.<br />
a. . Sa Sani Sa Sani<br />
niZe<br />
Ze,<br />
, 1948 _ a. SaniZe, mwkrivTa moZGvrebisaTvis, V,<br />
sxva ucnobi mwkrivi qarTulSi: Tbilisis universitetis samecniero<br />
sesia, 1948, 31 maisi _ 5 ivnisi. muSaobis gegma da moxsenebaTa<br />
Tezisebi, Tbilisi, 1948.<br />
a. . . Sa Sani Sa<br />
ni niZe niZe<br />
Ze, Ze , 1948 1948 _ a. SaniZe, qarTuli enis gramatika, fonetika<br />
da morfologia, saxelmZGvanelo V da VI klasebisaTvis, me-<br />
4 gamocema, Tbilisi, 1948.<br />
a. . Sa Sani Sa<br />
ni niZe niZe<br />
Ze, Ze,<br />
, 1953 _ a. SaniZe, qarTuli gramatikis safuZvlebi<br />
(I gamocema), Tbilisi, 1953.<br />
a. . Sa Sani Sa<br />
ni niZe<br />
Ze, Ze , 1973 _ a. SaniZe, qarTuli enis gramatikis safuZvlebi<br />
(II gamocema), Tbilisi, 1973.<br />
a. . Sa Sani Sa<br />
ni niZe<br />
Ze, Ze , 1976 _ a. SaniZe, Zveli qarTuli ena, Tbilisi,<br />
1976.<br />
a. . Sa Sani Sa Sani<br />
niZe<br />
Ze, Ze , 1980 1980 _ a. SaniZe, leqsikologiuri SeniSvnebi.<br />
m s x o v a r i, m e m c x v a r e: saq. mecn. akad. `macne~ (enisa da literaturis<br />
seria), # 2, 1980.<br />
a. . Sa Sani Sa<br />
ni niZe<br />
Ze,<br />
, 1980 _ a. SaniZe, i. imnaiSvili, l. kvayaZe, qarTu-<br />
li enis gramatika, I nawili, V-VI klasebis saxelmZGvanelo, Tbilisi,<br />
1980.<br />
a. . Sa Sani Sa<br />
ni niZe<br />
Ze, Ze , 1981 1981 _ a. SaniZe, Txzulebani, t. II, 1981.<br />
z. . San SanSo San SanSo<br />
Sova<br />
vani<br />
ni, ni , 1737 1737 _ Краткая грузинская грамматика, составленная<br />
Зурабом шаншовани в 1737 г., издания А. Ц. В память V Археологического<br />
съезда в Тифлисе, С. Петербург, 1881.
literatura<br />
k. . Smid Smidti Smid<br />
ti ti, ti , 1962 1962 _ K. H. Schmidt, Studien zur Rekonstuktion des<br />
Lautstandes der süd-rfurfsischen Grundsprache, wisbaden, 1962.<br />
<strong>arn</strong> <strong>arn</strong>. <strong>arn</strong> . Ci Ciqo Ci<br />
qo qoba<br />
bava<br />
va, va , 1923 1923 1923 _ <strong>arn</strong>. Ciqobava, -Ke nawilaki fereidnulSi<br />
da misi mniSvneloba gramatika-logikis urTierTobis<br />
TvalsazrisiT: qarTuli saenaTmecniero sazogadoebis weliwdeu-<br />
li, I-II, 1923-1924.<br />
<strong>arn</strong> <strong>arn</strong>. <strong>arn</strong> . Ci Ciqo Ci Ciqo<br />
qoba<br />
bava<br />
va, va , 1926 _ <strong>arn</strong>. Ciqobava, recenzia: Н. Я. Марр,<br />
Грамматика древнелитературного грузинского языка. Материалы по яфетическому<br />
языкознанию, 12, Л., 1925: mimomxilveli, saqarTvelos sa-<br />
istorio da saeTnografio sazogadoebis organo, I, tfilisi,<br />
1926.<br />
<strong>arn</strong> <strong>arn</strong>. <strong>arn</strong> . Ci Ciqo Ci<br />
qo qoba<br />
bava<br />
va, va , 1927 1927 _ <strong>arn</strong>. Ciqobava, fereidnulis mTavari<br />
Taviseburebani: Tbilisis saxelmwifo universitetis moambe, t.<br />
VII, Tbilisi, 1927.<br />
<strong>arn</strong> <strong>arn</strong>. <strong>arn</strong> . Ci Ciqo Ci<br />
qo qoba qoba<br />
bava<br />
va, va , 1928 _ <strong>arn</strong>. Ciqobava, martivi winadadebis<br />
problema qarTulSi, 1, Tbilisi, 1928.<br />
<strong>arn</strong> <strong>arn</strong>. <strong>arn</strong> . Ci Ciqo Ci Ciqo<br />
qoba<br />
bava bava<br />
va, va , 1929 1929 1929 _ <strong>arn</strong>. Ciqobava, riT aris warmodgenili<br />
mravlobiTis saxelobiTSi dasmuli morfologiuri obieqti<br />
Zvel qarTulSi: tfilisis universitetis mombe, t. 9, tfilisi,<br />
1929.<br />
<strong>arn</strong> <strong>arn</strong>. <strong>arn</strong> . Ci Ciqo Ci<br />
qo qoba<br />
bava<br />
va, va , 1936 _ <strong>arn</strong>. Ciqobava, yanuris gramatikuli<br />
analizi, Tbilisi, 1936.<br />
<strong>arn</strong> <strong>arn</strong>. <strong>arn</strong> . Ci Ciqo Ci<br />
qo qoba<br />
bava<br />
va, va , 1938 1938 1938 _ <strong>arn</strong>. Ciqobava, yanur-megrul-qarTuli<br />
SedarebiTi leqsikoni, Tbilisi, 1938.<br />
<strong>arn</strong> <strong>arn</strong>. <strong>arn</strong> . Ci Ciqo Ci<br />
qo qoba<br />
bava<br />
va, va , 1940 1940 _ <strong>arn</strong>. Ciqobava, mesame piris subieqtis<br />
uZvelesi niSani qarTvelur enebSi: enimkis moambe, t. 5-6, Tbilisi,<br />
1940.<br />
<strong>arn</strong> <strong>arn</strong>. <strong>arn</strong> . Ci Ciqo Ci<br />
qo qoba<br />
bava<br />
va, va , 1948 1948(1) 1948<br />
_ <strong>arn</strong>. Ciqobava, ergatiuli konstruqciis<br />
problema iberiul-kavkasiur enebSi, I, Tbilisi, 1948.<br />
<strong>arn</strong> <strong>arn</strong>. <strong>arn</strong> <strong>arn</strong>.<br />
. Ci Ciqo Ci<br />
qo qoba<br />
bava<br />
va, va , 1948 1948(2) 1948 _ Арн. Чикобава, Картвельские языки,<br />
их исторический состав и древний лингвистический облик: iberiul-kavksiuri<br />
enaTmecniereba, t. II, Tbilisi, 1948.<br />
<strong>arn</strong> <strong>arn</strong>. <strong>arn</strong> . Ci Ciqo Ci Ciqo<br />
qoba qoba<br />
bava<br />
va, va , 1950 _ <strong>arn</strong>. Ciqobava, qarTuli enis zogadi<br />
enaTmecnieruli daxasiaTeba: qarTuli enis ganmartebiTi leqsi-<br />
koni, t. I, Tbilisi, 1950.<br />
<strong>arn</strong> <strong>arn</strong>. <strong>arn</strong> . Ci Ciqo Ci Ciqo<br />
qoba<br />
bava<br />
va, va , 1952 1952 1952 _ <strong>arn</strong>. Ciqobava, <strong>enaTmecnierebis</strong> Sesavali,<br />
Tbilisi, 1952.<br />
495
496<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
<strong>arn</strong> <strong>arn</strong>. <strong>arn</strong> . Ci Ciqo Ci<br />
qo qoba<br />
bava<br />
va, va , 1956 1956 _ <strong>arn</strong>. Ciqobava, ratom aris aucilebeli<br />
brunvaTa rigis Secvla qarTulSi?: saxelis brunebis isto-<br />
riisaTvis qarTvelur enebSi, I, Tbilisi, 1956.<br />
<strong>arn</strong> <strong>arn</strong>. <strong>arn</strong> . Ci Ciqo Ci<br />
qo qoba<br />
bava<br />
va, va , 1962 1962 _ <strong>arn</strong>. Ciqobava, qarTuli zmnis nakvTeulTa<br />
daJgufebis principisaTvis: iberiul-kavkasiuri enaTmecnie-<br />
reba, XIII, Tbilisi, 1962.<br />
<strong>arn</strong> <strong>arn</strong>. <strong>arn</strong> . Ci Ciqo Ci<br />
qo qoba<br />
bava<br />
va, va , 1965 1965 _ <strong>arn</strong>. Ciqobava, iberiul-kavkasiur ena-<br />
Ta Seswavlis istoria, Tbilisi, 1965.<br />
<strong>arn</strong> <strong>arn</strong>. <strong>arn</strong> . Ci Ciqo Ci Ciqo<br />
qoba<br />
bava bava<br />
va, va , 1967 1967 _ А. С. Чикобава, Грузинский язык: Языки<br />
народов СССР, т. IV, М., 1967.<br />
<strong>arn</strong> <strong>arn</strong>. <strong>arn</strong> . Ci Ciqo Ci<br />
qo qoba<br />
bava<br />
va, va , 1968 _ <strong>arn</strong>. Ciqobava, martivi winadadebis<br />
problema qarTulSi, I (meore gamocema), Tbilisi, 1968.<br />
<strong>arn</strong> <strong>arn</strong>. <strong>arn</strong> . Ci Ciqo Ci Ciqo<br />
qoba<br />
bava<br />
va, va , 1979 _ <strong>arn</strong>. Ciqobava, iberiul-kavkasiuri<br />
<strong>enaTmecnierebis</strong> Sesavali, Tbilisi, 1979.<br />
<strong>arn</strong> <strong>arn</strong>. <strong>arn</strong> <strong>arn</strong>.<br />
. Ci Ciqo Ci Ciqo<br />
qoba<br />
bava<br />
va, va , 19 1984 19<br />
_ А. С. Чикобава, Грузинский язык: ЕИКЯ,<br />
XI, Тбилиси, 1984.<br />
<strong>arn</strong> <strong>arn</strong>. <strong>arn</strong> . Ci Ciqo Ci<br />
qo qoba<br />
bava<br />
va, va , 1998 1998 _ <strong>arn</strong>. Ciqobava, ra Tavisebureba axasia-<br />
Tebs qarTuli enis agebulebas, Tbilisi, 1998,<br />
d. . . Cu Cubi Cu Cubi<br />
binaS<br />
naSvi<br />
vili<br />
li, li , 1887 1887 _ d. CubinaSvili, qarTuli Grammatika:<br />
saunJe qarTuli enisa. qarTul-rusuli leqsikoni, s. peterburgi,<br />
1887.<br />
g. . . co coca co coca<br />
cani<br />
niZe niZe<br />
Ze, Ze , 19 1970 19<br />
_ g. cocaniZe, TuSuri xolmeobiTis Sesaxeb:<br />
iberiul-kavkasiuri enaTmecniereba, XVII, Tbilisi, 1970.<br />
g. . co coca co coca<br />
cani<br />
niZe<br />
Ze, Ze , 197 1978 197 _ g. cocaniZe, fSauri dialeqti, Tbilisi,<br />
1978.<br />
S. . Zi ZiZi Zi<br />
Zi Zigu<br />
guri<br />
ri, ri , 1946 1946 _ S. ZiZiguri, xmovanTa kompleqsebis<br />
fonetikur procesTa saerTo safuZveli qarTul kiloebsa da<br />
zanurSi: iberiul-kavkasiuri enaTmecniereba, I, Tbilisi, 1946.<br />
S. . Zi ZiZi Zi<br />
Zi Ziguri Zi ri ri, ri , 1956 1956 _ S. ZiZiguri, qarTuli enis leqsika,<br />
fonetika, morfologia, Tbilisi, 1956.<br />
S. . Zi ZiZi Zi Zi Zigu<br />
guri<br />
ri, ri , 1970 1970 _ S. ZiZiguri, qarTuli dialeqtologiuri<br />
Ziebani, Tbilisi, 1970.<br />
S. . Zi ZiZi Zi<br />
Zi Zigu<br />
guri<br />
ri, ri , 1978 _ S. ZiZiguri, mTlianoba oGond nairgvari:<br />
qarTuli ena da literatura skolaSi, # 3, 1978.<br />
q. . . Zo Zowe Zo Zowe<br />
weni<br />
niZe<br />
Ze, Ze,<br />
, 1973 1973 1973 _ q. ZoweniZe, zemoimeruli kilokavi,<br />
Tbilisi, 1973.<br />
a. . yin yinya yin yinya<br />
yara<br />
rauli ra li li,<br />
, 1960 _ a. yinyarauli, xevsurulis Tavise-
literatura<br />
burebani, Tbilisi, 1960.<br />
z. . yum yumbu yum yumbu<br />
buri buri<br />
riZe<br />
Ze, Ze , 1968 _ z. yumburiZe, mKofadis warmoqmnis<br />
istoriisaTvis qarTulSi: Zveli qarTuli enis kaTedris Sromebi,<br />
11, Tbilisi, 1968.<br />
z. . yum yumbu yum<br />
bu buri<br />
riZe<br />
Ze, Ze , 1976 1976 _ z. yumburiZe, -av av da -am am TemisniSnian<br />
zmnaTa uGlebisaTvis pirvel TurmeobiTSi: Tbilisis saxelmwifo<br />
universitetis Zveli qarTuli enis kaTedris Sromebi, 19,<br />
Tbilisi, 1976.<br />
z. . yum yumbu yum yumbu<br />
buri<br />
riZe<br />
Ze, Ze , 1982 1982 _ z. yumburiZe, qarTuli saliterturo<br />
enis istoriis periodizaciisaTvis: madli dedaenisa, Tbilisi,<br />
1982.<br />
z. . yum yumbu yum yumbu<br />
buri<br />
riZe<br />
Ze, Ze , 19 1986 19<br />
_ z. yumburiZe, mKofadi qarTvelur<br />
enebSi, Tbilisi, 1986.<br />
z. . yum yumbu yum yumbu<br />
buri<br />
riZe<br />
Ze, Ze , 1994 1994 _ z. yumburiZe, ilia yavyavaZis ena da<br />
teqstis dadgenis zogierTi sakiTxi, Tbilisi, 1994.<br />
z. . yum yumbu yum yumbu<br />
buri buri<br />
riZe riZe<br />
Ze, Ze , 2001 001 _ z. yumburiZe, recenzia g. gogolaSvilis<br />
naSromze `qarTuli zmnis uGvlilebis sistema~, Tbilisi,<br />
1988: Zveli qarTuli enis kaTedris Sromebi, 30, Tbilisi, 2001.<br />
s. . xun xunda xun xunda<br />
daZe<br />
Ze, Ze , 1901 1901 _ s. xundaZe, saliteraturo qarTuli,<br />
quTaisi, 1901.<br />
s. . xun xunda xun xunda<br />
daZe<br />
Ze, Ze , 1907 _ s. xundaZe, qarTuli gramatika, quTaisi,<br />
1907.<br />
i. . Ja Java Ja<br />
va vaxiS<br />
xiSvi<br />
vili<br />
li, li , 1937 1937 1937 _ i. JavaxiSvili, qarTuli da kavkasiuri<br />
enebis Tavdapirveli buneba da naTesaoba, tfilisi, 1937.<br />
m. . Ja JanaS Ja JanaS<br />
naSvi<br />
vili<br />
li,<br />
, 190 1906 190<br />
_ m. JanaSvili, qarTuli gramatika,<br />
tfilisi, 1906.<br />
b. . Jor Jorbe Jor<br />
be bena<br />
naZe<br />
Ze, Ze , 1975 1975 _ b. JorbenaZe, zmnis gvaris formaTa<br />
warmoebisa da funqciis sakiTxebi qarTulSi, Tbilisi, 1975.<br />
b. . Jor Jorbe Jor<br />
be bena<br />
naZe naZe<br />
Ze, Ze , 1980 1980(1) 1980 _ b. JorbenaZe, qarTuli zmnis formobrivi<br />
da funqciuri analizis principebi, Tbilisi, 1980.<br />
b. . Jor Jorbe Jor Jorbe<br />
bena<br />
naZe naZe<br />
Ze, Ze , 1980 1980(2) 1980<br />
_ b. JorbenaZe, formantTa semantikuri<br />
informaciulobis sakiTxisaTvis qarTulSi: narkvevebi iberiul-kavkasiur<br />
enaTa morfologiidan, Tbilisi, 1980.<br />
b. . Jor Jorbe Jor Jorbe<br />
bena bena<br />
naZe<br />
Ze, Ze , 1983 1983 1983 _ b. JorbenaZe, zmnis xmovanprefiqsuli<br />
warmoeba qarTulSi, Tbilisi, 1983.<br />
b. . Jor Jorbe Jor Jorbe<br />
bena<br />
naZe<br />
Ze, Ze , 1984 1984 1984 _ b. JorbenaZe, qarTuli zmnis uGvlilebis<br />
principebi: qarTuli zmnis uGvlilebis formobrivi da<br />
497
498<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
semantikuri analizi; <strong>enaTmecnierebis</strong> <strong>instituti</strong>s XLI samecniero<br />
sesiis masalebi, Tbilisi, 1984.<br />
b. . Jor Jorbe Jor Jorbe<br />
bena<br />
naZe<br />
Ze, Ze , 1986 1986 _ Б. Джорбенадзе, Грузинский глагол, Тбилиси,<br />
1986.<br />
b. . Jor Jorbe Jor Jorbe<br />
bena<br />
naZe<br />
Ze, Ze , 198 1989 198 _ b. JorbenaZe, qarTuli dialeqtolo-<br />
gia, t. I, Tbilisi, 1989.<br />
b. . Jor Jorbe Jor<br />
be bena<br />
naZe<br />
Ze, Ze , 1995 1995 _ b. JorbenaZe, qarTveluri enebis dialeqtebi,<br />
Tbilisi, 1995.<br />
b. . Jor Jorbe Jor Jorbe<br />
bena<br />
naZe naZe<br />
Ze, Ze , 1997 1997 _ b. JorbenaZe, qarTuli dialeqtologia,<br />
t. II, Tbilisi, 1997.
pirTa saZieblebi<br />
v. . . abaSvili abaSvili _ 326, 340, 403, 481<br />
n. . abe abesa abe abesa<br />
saZe sa Ze _ 84, 481<br />
i. . abu abula abu abula<br />
laZe la Ze _ 41, 42, 173, 181, 182, 192, 481, 493<br />
an anto an<br />
to toni to ni _ 10, 41-68, 70, 74, 78, 86, 87, 108, 257, 408, 425, 426,<br />
470, 481<br />
a. . . ara arabu ara arabu<br />
buli bu li _ 130, 131, 165, 180, 192, 198, 203, 228, 275, 278,<br />
283, 287, 290, 445, 481, 482<br />
k. . aqsakovi aqsakovi _ 100<br />
g. . ax axvle ax<br />
vle vledi<br />
diani di ni _ 121, 321, 374, 482<br />
o. . ax axma ax<br />
ma mano mano<br />
nova no va _ 236, 378, 482<br />
e. . . ba babu ba babu<br />
bunaS<br />
naSvi naSvi<br />
vili vi li _ 41, 46, 47, 49, 50, 52, 54, 61, 65, 482<br />
a. . baramiZe baramiZe _ 493<br />
l. . . baramiZe baramiZe _ 277, 282, 290, 326, 338, 339, 475, 482<br />
v. . . b<strong>arn</strong>ovi b<strong>arn</strong>ovi b<strong>arn</strong>ovi _ 262<br />
f. . be bere be<br />
re rezi<br />
zini<br />
ni _ 97, 482<br />
m. . . be beri be<br />
ri riZe ri Ze _ 239, 326, 482<br />
a. . boldirevi boldirevi _ 100<br />
a. . bon bonda bon bonda<br />
dare<br />
reko re ko _ 98, 482<br />
n. . brieri brieri _ 488<br />
ga gaiozi ga<br />
zi _ 68, 70, 71, 74-77, 408, 482<br />
v. . ga gaki ga<br />
ki _ 98, 482<br />
k. . gamsaxurdia gamsaxurdia _ 260, 261, 482<br />
T. . gamK gamKre gamK gamKre<br />
reli<br />
liZe li Ze _ 98, 104, 320, 329, 482, 483<br />
l. . ge gegu ge<br />
gu guCa guCa<br />
CaZe CaZe<br />
Ze _ 106, 107, 112, 483<br />
d. . gewaZe gewaZe _ 440, 483<br />
b. . gi gigi gi<br />
gi gine gine<br />
neiS<br />
iSvi iSvi<br />
vili vi li _ 272, 373, 389, 405, 409, 483<br />
i. . gigineiSvili<br />
gigineiSvili gigineiSvili _ 217, 385, 486<br />
g. . go gogo go<br />
go golaS<br />
laSvi laSvi<br />
vili vi li _ 8, 9, 16, 26, 27, 32, 34, 119, 159, 232, 268-<br />
270, 295, 331, 340, 341, 345-347, 397, 471, 483, 484,<br />
497
500<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
b. . golovini golovini _ 97, 482<br />
q. . . daTukiSvili daTukiSvili _ 10, 484<br />
k. . danelia danelia _ 31, 309, 485<br />
g. . de deeter de ter tersi ter si _ 307, 309, 370, 371, 374, 404, 485<br />
k. . do dodaS do dodaS<br />
daSvi<br />
vili vi li _ 77, 81-84, 90, 485<br />
s. . do dodaS do dodaS<br />
daSvi daSvi<br />
vili vi li _ 78, 485<br />
r. . enuqaSvili enuqaSvili _ 249, 485<br />
f. . er erTe er<br />
Te TeliS<br />
liSvi<br />
vili vi li _ 19, 20, 24, 37, 104, 107, 320, 347, 362, 363,<br />
485<br />
u. . vainraixi vainraixi _ 21, 485<br />
van van ginekeni ginekeni _ 250, 485<br />
va vaja-fSavela<br />
va fSavela _ 260, 485<br />
vaxuSti vaxuSti batoniSvili batoniSvili _ 42<br />
i. . ve veSa ve veSa<br />
Sapi<br />
piZe pi Ze _ 48, 485<br />
v. . vi vinog vi vinog<br />
nogra<br />
rado<br />
dovi dovi<br />
vi _ 100, 115, 486<br />
a. . vostokovi vostokovi _ 100<br />
r. . . TvaraZe TvaraZe _ 18, 20, 486<br />
v. . . To Tofu To Tofu<br />
furia fu ria _ 32, 95, 101, 117, 180, 200, 217, 247, 261, 262,<br />
268, 283, 290, 307-309, 357, 363, 364, 370, 375, 385,<br />
403, 412, 486<br />
g. . . im imna im imna<br />
naiS naiS<br />
iSvi<br />
vili vi li _ 161, 196, 197, 200, 326, 340, 372, 403, 450, 451,<br />
486, 488<br />
i. . im imna im imna<br />
naiS<br />
iSvi iSvi<br />
vili vi li _ 27, 173, 180, 181, 184, 253, 254, 259, 273, 304,<br />
326, 338, 386, 415, 416, 487, 495<br />
v. . im imna im imna<br />
naiS<br />
iSvi<br />
vili vi li _ 252, 254, 304, 326, 338, 406, 416, 487<br />
p. . io iose io iose<br />
seli<br />
liani li ni _ 7, 69, 70, 78, 425, 426, 487<br />
d. . kari kariyaSvili<br />
kari aSvili _ 11, 12, 487<br />
m. . katkovi katkovi _ 100<br />
k. . . kekeliZe kekeliZe _ 36, 171, 176, 487, 492<br />
c. . . kvantaliani<br />
kvantaliani kvantaliani _ 26, 27, 159, 232, 331, 345, 346, 487<br />
g g kvaracxelia kvaracxelia _ 107<br />
l. . . kva kvayaZe kva<br />
aZe _ 27, 104, 115, 118, 119, 142, 184, 394, 395, 487, 495<br />
p. . kvi kvica kvi<br />
ca cari<br />
riZe ri Ze _ 70, 78, 79, 426, 487<br />
a. . . ki kizi ki<br />
zi ziria zi ria _ 26, 103, 142, 406,487, 488<br />
l. . kik kikna kik kikna<br />
naZe na Ze _ 483<br />
l. . kik kikna kik kikna<br />
naZe<br />
Ze _ 17, 32, 172-174, 179, 180, 189-192, 304, 307, 357,<br />
438, 488
pirTa saZieblebi<br />
d. . kldiaSvili kldiaSvili _ 387<br />
m. . . kobaiZe kobaiZe _ 165<br />
g. . klimovi klimovi _ 363, 488<br />
n. . . ko koti ko koti<br />
tino<br />
novi no vi _ 104, 117, 118, 404, 415, 488<br />
m. . kraveiSvili kraveiSvili _ 289, 488<br />
k. . kublaSvili kublaSvili _ 196, 200, 488<br />
m. . lomonosovi lomonosovi _ 100<br />
n. . ma mari ma<br />
ri _ 16, 32, 68, 70, 84, 87, 90, 99, 168, 169, 174, 186, 206,<br />
282, 404, 426, 427, 428, 488, 495, 495<br />
a. . . mar marti mar marti<br />
tiro<br />
roso<br />
sovi so vi _ 161, 200, 326, 450, 451, 488<br />
j. . ma maru ma<br />
ru ruzo ru zo _ 236, 378, 488<br />
m. . ma mayavariani<br />
ma<br />
avariani _ 102, 332<br />
g. . ma mayava ma va vari<br />
riani ri ni _ 9, 99, 101, 102, 104, 121, 250, 320, 329, 332,<br />
363, 365, 482, 488, 489<br />
m. . me megre me<br />
gre greliS greliS<br />
liSvi<br />
vili vi li _ 102, 489<br />
d. . meliqiSvili<br />
meliqiSvili meliqiSvili _ 320, 489<br />
g. . . merCule merCule _ 432, 433, 482<br />
m. . . miqutaZe miqutaZe _ 264, 489<br />
mxiTar mxiTar sebastieli sebastieli _ 43, 63<br />
n. . na naTa na<br />
Ta TaZe Ta Ze _ 283, 415, 489<br />
g. . . naxucriSvili naxucriSvili _ 289, 488<br />
g. . ne nebi ne<br />
bi bieri bi ri riZe riZe<br />
Ze _ 99, 121, 488<br />
n. . . nekrasovi nekrasovi _ 100<br />
e. . ni niko ni<br />
ko kola<br />
laiS<br />
iSvi<br />
vili<br />
li _ 482<br />
l. . nozaZe nozaZe nozaZe _ 346, 351, 354, 489<br />
a. . . oni oniani oni ni _ 8, 9, 277, 278, 284, 285, 287, 387, 390, 489<br />
e. . osi osiZe osi Ze _ 371, 489<br />
a. . pa papi pa<br />
pi piZe pi Ze _ 108, 115, 118, 119, 196, 490<br />
v. . polaki polaki _ 250, 490<br />
a. . . potebnia potebnia potebnia _ 115<br />
T. . jor or orda<br />
dania da nia _ 69, 70, 77, 80-82, 90, 169, 425, 426, 490<br />
p. . ro rober ro rober<br />
bertsi ber tsi _ _ 100, 490<br />
g. . ro roga ro<br />
ga gava gava<br />
va _ 180, 200, 201, 249, 250, 268, 269, 370, 404, 421, 490<br />
v. . . ru ruden ru<br />
den denko<br />
ko _ 373, 490<br />
T. . saraliZe saraliZe _ 326, 490<br />
z. . sa sarJvela sa<br />
la laZe la Ze _ 9, 16, 32, 173, 180-184, 190, 192, 272-274, 280,<br />
306, 309, 313, 326, 373, 389, 405, 409, 429, 432, 436,<br />
501
502<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
438-441, 470, 483, 491<br />
v. . . somxiSvili somxiSvili _ 450, 491<br />
T. . uTur uTurga uTur uTurga<br />
gaiZe ga Ze _ 161, 200, 253, 260, 346, 445, 491<br />
m. . fa faGava fa<br />
ava _ 198, 491<br />
j. . feiqriSvili feiqriSvili _ 26, 351, 354, 491<br />
h. . fog fogti fog ti _ _ 363, 373, 491<br />
b. . foCxua foCxua _ 268, 271, 491<br />
a. . fo focxiS fo<br />
cxiS cxiSvi<br />
vili vi li _ 41, 48, 64, 75, 491<br />
S. . futkaraZe<br />
futkaraZe futkaraZe _ 197, 491<br />
i. . qav qavTa qav qavTa<br />
Tara<br />
raZe ra Ze _ 24, 125, 161, 163, 164, 198, 370, 372, 391, 393,<br />
394, 397, 439, 444, 445, 452, 453, 455, 492<br />
i. . qar qarTve qar qarTve<br />
TveliS<br />
liSvi<br />
vili vi li _ 76, 78, 492<br />
T. . qitoSvili qitoSvili _ 27, 492<br />
a. . qu quTa qu<br />
Ta TaTe<br />
Tela<br />
laZe laZe<br />
Ze _ 7, 79, 80, 216, 493<br />
r. . qurdaZe qurdaZe _ 320, 329, 493<br />
m. . qurdiani qurdiani _ 250, 493<br />
i. . . GutiZe utiZe _ 306, 493<br />
d. . . Kifi ifi ifiani ifi ni _ 69, 71-74, 78, 84, 128, 129, 131, 140, 150, 153, 493<br />
i. . Saduri Saduri _ 483<br />
r. . SamelaSvili<br />
SamelaSvili-zeqalaSvili<br />
SamelaSvili zeqalaSvili _ 159, 493<br />
a. . . Sa Sani Sa<br />
ni niZe ni Ze _ 10-16, 18-20, 26-29, 31-34, 36, 38, 44, 71, 87-91, 95-<br />
97, 99, 103-105, 113, 115, 117-119, 122-129, 131, 133-<br />
135, 137-143, 149-152, 164, 165, 169, 172-174, 176-<br />
181, 183-185, 190, 191, 196, 209, 210, 214, 217-221,<br />
29, 238, 245-248, 252, 254-257, 259, 266, 268, 277,<br />
282, 285, 292-295, 301-304, 307, 311-313, 319, 320,<br />
323, 324, 326, 328, 334, 335, 339, 343, 346, 351, 354,<br />
361, 363, 364, 367, 373, 379, 387, 390-392, 394, 397,<br />
405, 406, 415, 423, 427-429, 436, 438, 440-443, 469,<br />
476, 493, 494<br />
z. . San SanSo San SanSo<br />
Sova<br />
vani va ni _ 10, 41, 42, 45, 494<br />
s. . Saf Safranovi<br />
Saf ranovi _ 100<br />
a. . Saxmatovi Saxmatovi Saxmatovi _ 115<br />
n. . Sengelia Sengelia Sengelia _ 483<br />
d. . Sengelia Sengelia _ 26, 27, 159, 232, 331, 345, 346<br />
k. . Smidti Smidti _ 250, 495<br />
<strong>arn</strong> <strong>arn</strong>. <strong>arn</strong> . Ci Ciqo Ci Ciqo<br />
qoba<br />
bava ba va _ 7, 10-12, 14-16, 19, 20, 22, 26, 32, 41-43, 64, 65,
pirTa saZieblebi<br />
70, 84, 89-95, 98, 99, 101, 103, 104, 113, 117, 125,<br />
126, 132, 148, 149, 156, 157, 161, 169-171, 174, 176,<br />
177, 180, 200, 206, 208, 217, 219-221, 248-252, 269,<br />
285, 291, 305-307, 313, 314, 320, 343, 360, 362-366,<br />
370, 373, 386, 403-405, 408, 411, 412, 415, 419, 424,<br />
426, 427, 438, 442, 451, 452, 456, 495, 496<br />
d. . Cu Cubi Cu Cubi<br />
binaS bi aS aSvi<br />
vili vi li _ 81-83, 90, 496<br />
o. . CxeiZe CxeiZe _ 262<br />
k. . Cxenkeli Cxenkeli _ 159<br />
g. . co coca co coca<br />
cani<br />
niZe ni Ze _ 161-165, 198, 200, 46, 496<br />
S. . Zi ZiZi Zi Zi Zigu<br />
guri gu ri _ 20, 26, 196, 239, 269, 397, 496<br />
q. . Zo Zowe Zo Zowe<br />
weni<br />
niZe ni Ze _ 200, 239, 496<br />
a. . wereTeli wereTeli _ 260<br />
i. . yav av avyavaZe av avaZe _ 260, 264, 327 , 497<br />
a. . . yin in inyara in ra rauli ra li _ 36, 161, 164, 176, 196, 198, 372, 445, 497<br />
z. . yum um umbu<br />
buri<br />
riZe ri Ze _ 19, 20, 22, 23, 111, 112, 121, 137, 141-143, 151,<br />
152, 260, 470, 471, 473, 497<br />
s. . xun xunda xun xunda<br />
daZe da Ze _ 85, 86, 260, 497<br />
i. . Java va vaxiS<br />
xiSvi<br />
vili vi li _ 42, 43, 246, 248, 427, 497<br />
m. . JavaxiSvili<br />
avaxiSvili _ 260, 262<br />
m. . JanaS naS naSvi<br />
vili<br />
li _ 85, 86, 497<br />
b. . . Jor or orbe<br />
bena<br />
naZe<br />
Ze _ 19-21, 23, 24, 27, 28, 30, 103, 132, 134, 164, 200,<br />
207, 247, 250, 264, 291, 306, 309, 343, 348, 352, 366,<br />
374, 378, 381, 392, 428, 437, 438, 443, 448-452, 497,<br />
498<br />
503
Semoklebani<br />
i. . abaS abaS. abaS _ irakli abaSiZe<br />
akaki akaki akaki _ akaki wereTeli<br />
ana ana _ ana kalandaZe<br />
and and. and _ andaza<br />
S. . aragv aragv. aragv _ Sio aragvispireli<br />
ayar ar ar. ar _ ayaruli dialeqti<br />
n. . baraT baraT. baraT _ nikoloz baraTaSvili<br />
v. . b<strong>arn</strong> b<strong>arn</strong>. b<strong>arn</strong> _ vasil b<strong>arn</strong>ovi<br />
a. . beliaS beliaS. beliaS _ akaki beliaSvili<br />
m. . berZ berZ. berZ _ merab berZeniSvili<br />
T. . bibil bibil. bibil _ T. bibiluri<br />
bilin bilin. bilin _ bilinebi (Targmani o. gogiCaiSvilisa).<br />
ek ek. ek<br />
. gab gab. gab<br />
_ ekaterine gabaSvili<br />
k. . gams gams. gams _ konstantine gamsaxurdia<br />
galaktioni galaktioni _ galaktion tabiZe<br />
r. . . gvet gvet. gvet _ rajden gvetaZe<br />
gur gur. gur _ guruli dialeqti<br />
g. . g. _ giorgi gogolaSvili<br />
v. . gogol gogol. gogol _ vaxtang gogolaSvili<br />
l. . goTua goTua _ levan goTua<br />
d. . guram guram. guram _ daviT guramiSvili<br />
dab dab. dab . _ wignni Zuelisa aGTqumisani, gamosca a. SaniZem, t. I, nakv.<br />
I. dabadebisa , 1947.<br />
i. . evd evd. evd _ irodion evdoSvili<br />
r. . erisT erisT. erisT _ rafiel erisTavi<br />
equs equs. equs equs.<br />
. dG. _ basili didi, equsTa dGeTa (gamosca m. kaxaZem,<br />
1947).<br />
va vaja va _ vaja-fSavela<br />
TuS TuS. TuS _ TuSuri dialeqti<br />
i. _ ioanes saxareba (miTiTebulia redaqcia, Tavi da muxli).
Semoklebani<br />
iakobi iakobi iakobi _ iakob gogebaSvili<br />
ilia ilia _ ilia yavyavaZe<br />
imer imer. imer _ imeruli dialeqti<br />
imerx imerx. imerx _ imerxeuli dialeqti<br />
ing ing. ing _ ingilouri dialeqti<br />
r. . inan inan. inan _ revaz inaniSvili<br />
ion ion. ion _ frem asuri, wmidisa efremisi ionaisTvis (i. imnaiSvili,<br />
qarTuli enis istoriuli qrestomaTia, II, 1963).<br />
o. . iosel iosel. iosel _ otia ioseliani<br />
iran iran. iran . poezia poezia _ irnuli poezia (Tb. 1977).<br />
ist ist. ist . sabuT sabuT. sabuT _ istoriuli sabuTebi<br />
p. . . kakab kakab. kakab . _ polikarpe kakabaZe<br />
kanon kanon. kanon . karTag karTag. karTag _ kanonni karTagenisa<br />
kax kax. kax<br />
_ kaxuri dialeqti<br />
m. . kekelia kekelia _ m. kekelia, saqmis qaGaldebi, 1977.<br />
d. . . kvic kvic. kvic _ daviT kvicariZe<br />
klar klarJ. klar _ klarJuli dialeqti<br />
d. . kld kld. kld _ daviT kldiaSvili<br />
`komunisti<br />
komunisti<br />
komunisti~ komunisti _ gazeTi `komunisti~<br />
l. _ lukas saxareba (miTiTebulia redaqcia, Tavi da muxli).<br />
m. . leban leban. leban _ murman lebaniZe<br />
g. . leon leon. leon _ giorgi leoniZe<br />
leCx leCx. leCx _ leCxumuri dialeqti<br />
`lit lit lit. lit . saq saq.~ saq<br />
_ gazeTi `literaturuli saqarTvelo~<br />
y. . lomT lomT. lomT _ yola lomTaTiZe<br />
m. _ maTes saxareba (miTiTebulia redaqcia, Tavi da muxli).<br />
o. . mamf mamf. mamf _ oTar mamforia<br />
mam mam. mam . cx cx. cx<br />
_ mamaTa cxorebani (gamosca v. imnaiSvilma, 1975).<br />
m. . ma mayav ma<br />
av av. av _ muxran mayavariani<br />
merC merC. merC merC _ giorgi merCule, grigol xanZTelis cxovreba: Zveli<br />
qarTuli literaturis qrestomaTia, gamosca s. KubaneiSvilma,<br />
Tb. 1947.<br />
mesx mesx. mesx _ mesxuri dialeqti<br />
mox mox. mox _ moxeuri dialeqti<br />
mTiul mTiul. mTiul _ mTiuluri dialeqti<br />
mrk mrk. mrk _ markozis saxareba (miTiTebulia redaqcia, Tavi da<br />
muxli).<br />
505
506<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
e. . nin nin. nin<br />
_ egnate ninoSvili<br />
m. . noz noz. noz _ m. nozaZe, saSualo skolis saswavlo-sacdeli nakveTi,<br />
1941.<br />
g. . orb orb. orb _ grigol orbeliani<br />
paterik paterik. paterik _ Sua saukuneTa novelebis Zv. qarTuli Targmanebi, I,<br />
gamosca m. dvalma, xelnaweri, A-35.<br />
g. . petr petr. petr _ guram petriaSvili<br />
ra ray. ra _ rayuli dialeqti<br />
r. . e. _ rafiel erisTavi<br />
r. . erisT erisT. erisT _ rafiel erisTavi<br />
rusTaveli rusTaveli _ SoTa rusTaveli<br />
`sab sab saby. sab . xelov xelov.~ xelov _ jurnali `sabyoTa xelovneba~<br />
`saun saun saunJe~ saun _ almanaxi `saunJe~<br />
a. sulak sulak. sulak _ arCil sulakauri<br />
v. . . ur urJ. ur<br />
_ vano urJumelaSvili<br />
fereidn fereidn. fereidn _ fereidnuli dialeqti<br />
m. . focx focx. focx _ moris focxiSvili<br />
fS fS. fS<br />
_ fSauri dialeqti<br />
qarTl qarTl. qarTl _ qarTluri dialeqti<br />
qegl qegl _ qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni<br />
a. Kazb azb azb. azb _ aleqsandre Kazbegi<br />
s. . . SanS SanS. SanS _ sandro SanSiaSvili<br />
g. . Sarv Sarv. Sarv _ giorgi SarvaSiZe<br />
n. . Siuk Siuk. Siuk _ niko SiukaSvili<br />
n. . Caxn Caxn. Caxn _ n. CaxnaSvili, m. gadaxabaZe, praqtikul-laboratoriuli<br />
mecadineoba mevenaxeobaSi, 1973.<br />
s. . Ciq Ciq. Ciq _ simon Ciqovani<br />
a. . Cx Cx. Cx<br />
. _ aleqsandre CxaiZe<br />
o. . Cx Cx. Cx<br />
_ oTar CxeiZe<br />
T. . Cxenk Cxenk. Cxenk _ Tamaz Cxenkeli<br />
a. . cag cag. cag _ aqvsenti cagareli<br />
`cisk cisk cisk.~ cisk _ jurnali `ciskari~<br />
II II mefeTa mefeTa _ mefeT-wignebi, gamosacemad moamzada u. cindelianma.<br />
a. yyav<br />
y yav<br />
avy. av _ aleqsandre yavyavaZe<br />
T. . yil il il. il _ Tamaz yilaZe<br />
o. . yil il il. il _ oTar yilaZe<br />
xalx xalx. xalx xalx _ xalxuri poeziidan
Semoklebani<br />
xevs xevs. xevs xevs _ xevsuruli dialeqti<br />
x. . s. _ xalxuri sibrZne, xuT tomad, 1963-1965.<br />
g. . xorg xorg. xorg . _ giorgi xorguaSvili<br />
g. . xux xux. xux _ giorgi xuxaSvili<br />
g. . Jab ab ab. ab _ gabriel JabuSanuri<br />
m. . Javax avax avax. avax _ mixeil JavaxiSvili<br />
507
GIORGI GOGOLASHVILI<br />
GEORGIAN VERB<br />
(FORM-BUILDING ISSUES)<br />
S u m m a r y<br />
1. The morphological analysis of the Georgian verb has had an age-long<br />
history. Anton Bagrationi’s ‘Georgian Grammar’ (the first edition in 1753, the<br />
second edition – in 1767) can be regarded as a cornerstone work that<br />
summarized the previous stage and laid the foundation for the grammatical<br />
thinking of the next period. Till the beginning of the 20 th century, till N. Marr,<br />
the authors of all practical grammars (Gayoz, P.Ioseliani, S.Dodashvili,<br />
D.Kipiani, A.Kutateladze, P.Kvitsaridze. T.Zhordania, I.Kartvelishvili,<br />
D.Chubinashvili, M.Janashvili, S.Khundadze) though having a number of<br />
important findings, mainly based their works on that of Anton’s, Obviously<br />
the analysis of the Georgian verb system presented in the above-mentioned<br />
practical grammars is of particular relevance for the 20 th century Georgian<br />
linguistic thought.<br />
2. One of the controversial issues in the form analysis of the Georgian<br />
verb is linked with the notion of mtskrivi (which is a conjugation element), viz.<br />
its definition and qualification; the number of mtskrirvis in Old and New<br />
Georgian as well as in the dialects.<br />
Mtskrivi is a grammatical category; it is as essential for the verb system<br />
as declension is for the nominal system. Mtskrivi is a form of verb realization,<br />
verb functioning. Hence there should be singled out as many mtskrivis as there<br />
are independent verb forms with distinct functions.<br />
Mtskrivi is a morphological phenomenon, i.e. it has a morphological<br />
structure. the structure of a mtskrivi form is based on the stem, thematic,<br />
extension and mtskrivi markers.<br />
The mtskrivi stem is the part of the verb form without a preverb,<br />
person and number markers.<br />
In the form da da-v-xat da<br />
xat xat-av xat av av-d-e-T av the mtskrivi stem is xatavde xatavde. xatavde<br />
The base forming mtskrivi stem is the part of the verb form a particular<br />
mtskrivi form is based on, i.e.it is the mtskrivi stem without a mtskrivi marker:<br />
in the form da da-v-xat da<br />
xat xat-av xat av av-d-e av the base forming stem is xat xat-av xat<br />
av av-d-. av The element<br />
differentiating the mtskrivi stem from the base forming mtskrivi stem is called a<br />
mtskrivi marker: in the form da da-xat da xat xat-av xat av av-d-e av the mtskrivi marker is e.<br />
Some mrskrivis may have the same base forming stem but different<br />
mtskrivi markers.
510<br />
G. Gogolashvili, Georgian Verb<br />
va-keT keT keT-o. keT<br />
va-keT keT keT-e. keT<br />
Likewise some mtskrivis may have different base forming stems and<br />
identical mtskrivi markers though with different functions:<br />
av-tirdeb-i,<br />
av-tird-i<br />
Thus the mtskrivi form is conditioned by the mtskrivi structure.<br />
3. Tense, mood, frequentative, act ( expression of factual or unwitnessed<br />
action), sequence are not morphological categories as they are not expressed<br />
morphologically. Tense, mood etc. meanings are explicated in a context.. Hence<br />
one and the same form may reveal a different tense (mood etc.) meaning in<br />
different contexts. Tense, mood, frequentative, act, sequence are semantic<br />
categories.<br />
A mtskrivi is polyfunctional. The content of the mtskrivi form is<br />
determined by the unity of the above-enumerated semantic categories.<br />
Functions of a particular form may vary from context to context e.g.:in the<br />
declarative context the form. gaakeTe gaakeTe gaakeTe is in the Indicative mood, Past tense ,<br />
whereas in the imperative context it conveys the Future meaning and is in<br />
the Imperative mood.<br />
4. Considering formal and functional peculiarities of the verb, 8<br />
mtskrivis can be singled out in Modern Georgian:<br />
Series I<br />
The Present Tense (The Future) _ (da)wers<br />
Continuous (The Permansive) _ (da)werda<br />
Subjunctive I _ (da)werdes<br />
Series II<br />
The Aorist _ (da)wera<br />
Subjunctive II _ (da)weros<br />
Series III<br />
Resultative I _ (da)uweria<br />
Resultative II _ (da)ewera<br />
Subjunctive III _ (da)eweros<br />
According to the same principle 12 mtskrivis should be singled out in<br />
Old Georgian:<br />
Series I<br />
The Present Tense _ (da-s)wers<br />
Continuous _ (da-s)werda<br />
Permansive I _ (da-s)werdis<br />
Subjunctive I _ (da-s)werdes<br />
Series II<br />
The Past Tense _ (da)wera<br />
Permansive II _ (da)weris
Summary<br />
Subjunctive II _ (da)weros<br />
Mixed Permansive (Subjunctive) _ (da)werodis<br />
Series III<br />
Resultative I _ (da)uweria<br />
Resultative II _ (da)ewera<br />
Permansive III _ (da)eweris<br />
Subjunctive III _ (da)eweros<br />
5. The simplification of Old Georgian verb system was caused by the<br />
disappearance of the morphological category of frequentative. which was<br />
consequently followed by the disappearance of Permansive I, Permansive II,<br />
Mixed Permansive (or Mixed Subjunctive) and Permansive III.<br />
6. In the dialects of Georgian three variants of tense-mood system are<br />
evidenced: a) in the Kartlian, Kakhetian, Ingiloan, Fereidanian, Acharan, Tao-<br />
Klarjian) the system is similar to that of Standard Georgian;. b) in the second<br />
group of the dialects the archaic system is preserved; Permansive I and II (in<br />
Pshav, Tush, Mtiulian, Khevsurian) and even Permansive III (in Khevsurian)<br />
are encountered. though some innovations are also traceable; c) in the third<br />
group of the dialects the tense-mood system has become more complicated<br />
because of the mtskrivis of Series IV – Resultative III (naKvareba), Resultative<br />
IV (naKvarebiKo) and Subjunctive IV (naKvarebiKos)<br />
7. The mtskrivis are arranged and grouped according to the stem<br />
relation principle; the relations between mtskrivi stems can be based on a linear<br />
or substitution principle. In the case of the linear principle the mtskrivi stem is<br />
repeated in another mtskrivi (wer wer-d),whereas in the case of substitution two<br />
or more mtskrivis have the same base forming stem.<br />
v-wer wer wer-e wer<br />
wer v-wer wer wer-i wer<br />
v-wer wer wer-o wer<br />
8. The arrangement of mtskrivis into series was based on the stem<br />
principle. N. Marr’s system ( a three-series system) is an optimal variant though<br />
as N.Marr himself stresses, it has a drawback : in Series III the common stem<br />
principle is violated.<br />
9. In a narrow sense conjugation is the alteration of verb forms according<br />
to person and number within the framework of a particular mtsksrivi; in a<br />
broad sense conjugation is the alteration of verb forms according to mtskrivis<br />
Different verbs reveal specific peculiarities of mtskrivi form formation; three<br />
types can be singled out here: 1) verbs that can form only one mtskrivi form<br />
(dga-s, zi-s 2) verbs that can only build mtskrivi forms of one series (tiris _<br />
tiroda _ tirodes, mefobs _ mefobda _ mefobdes) 3) verbs forming all<br />
mtskrivi forms; the third group can be further subdivided: a) verbs having<br />
parallel preverbed and preverbless forms in all mtskrivis (akeTebs // gaakeTebs,<br />
akeTa // gaakeTa, ukeTebia // gaukeTebia) b) verbs taking no preverbs in any<br />
of the mtskrivi forms. (icxovrebs _ icxrovra – ucxovria). g) verbs having<br />
511
512<br />
G. Gogolashvili, Georgian Verb<br />
parallel forms in Series I, and having only preverbed forms in Series II and III<br />
(Tbeba // gaTbeba _ gaTba _ gamTbari).<br />
10. The system of person and number markers is the most .difficult<br />
issue of the Georgian verb. The second person subjective and the third person<br />
objective have undergone drastic changes. At an early stage of the development<br />
of Standard Georgian (5-9cc) x was replaced by h; later h,s, and 0 co-existed).<br />
In Modern Georgian some functional changes are evidenced: h- and s prefixes<br />
have acquired additional stylistic loading; sometimes they have only a stylistic<br />
function. In Old Georgian the system of the markers of the third person. is<br />
complex (in the singular –a, -o, -s, -n, -d; in the plural : -es, -en,, -an, -n, -ed);<br />
The tendency towards the simplification of the system started in Old Georgian;<br />
In Modern Georgian (in one of its dialects Imeretian) the process ended:: in the<br />
singular consonant suffix -s and, in the plural the suffixes with n became<br />
dominant. Different historical stages of the alteration in question is testified in<br />
the dialects of Modern Georgian. This is not the only case when different stages<br />
of change are evidenced synchronically in the dialects (e.g. the changes in the<br />
form -building means of static verbs, or the substitution of the morphological<br />
way of the formation of frequentative by the analytical one etc.)<br />
11.The changes in the system of thematic markers (the markers forming<br />
the present stem) are also of complex type; complex thematic markers (-veb,<br />
-meb) come into use, as well as ordinary suffixes turn into thematic markers<br />
-ev). The category of voice forms the basis of the distribution of thematic<br />
markers, which is unusual for Old Georgian.<br />
12. The changes in the formation of Series II and III are of particular<br />
interest. In Series II new forms are not developed. though some verbs change<br />
the type of formation; for instance, the past tense forms with no markers start<br />
taking suffixes, the forms of Subjunctive II with the suffix -e change the<br />
suffix into -a. the basis for the distribution of synonymous affixes in the<br />
formation of the same mtskrivis is changed; e.g. in Old Georgian the structure<br />
of the base morpheme formed the basis for the distribution of the thematic<br />
markers for the subjunctive (a, -e), in Modern Georgian the category of voice<br />
forms the basis. etc. In general, the factor of the voice in the form-building is<br />
typical of Modern Georgian. There are a number of exceptions, in Series II ,in<br />
particular, but the consideration of systemic changes makes it possible to<br />
explain them.( e.g. the reason for parallel forms, or the basis for the distribution<br />
of synonymous affixes have already been explained).<br />
The changes in the forms of Series III are an interesting example of<br />
systemic changes; it is difficult to state the reasons for them. However, it can be<br />
said that what was regarded as a violation for the grammatical system of Old<br />
Georgian (the principle of the conjugated stem), has ‘improved’ as a result of<br />
the change in question.<br />
13. The consideration of systemic changes helps to work out normative<br />
recommendations. The study of verb formation reveals numerous unsolved<br />
issues.
Sinaarsi<br />
qarTuli qarTuli zmnis zmnis sarkvevi sarkvevi (redaqtorebisagan) ................................. 5<br />
Sesavali<br />
Sesavali<br />
*** ........................................................................................................7<br />
*** (zogi ram naSromis istoriidan) ....................................... 8<br />
*** (terminTa paralelizmis Taobaze).................................... 10<br />
*** (azrTa sxvadasxvaoba _ stimuli kvleva-Ziebisa) ......... 15<br />
qarTuli enis ganviTarebis etapebis (periodebis)<br />
Sesaxeb ............................................................................................. 17<br />
fuZis raobisaTvis ....................................................................... 25<br />
enobrivi faqti da misi kvalifikacia .................................... 31<br />
nawili I. dro dro-kiloT<br />
dro kiloT kiloTa kiloT a sistema sistema qarTulSi qarTulSi ................................... 39<br />
Tavi I. dro dro-kiloTa dro kiloTa sistemis sistemis Seswavlis Seswavlis istoriidan<br />
istoriidan<br />
$ $ $ $ 1111. . . . anton anton anton anton pirvelis pirvelis pirvelis pirvelis ````qarTuli qarTuli qarTuli qarTuli GGGGrammatika rammatika~<br />
rammatika rammatika~<br />
~ ~<br />
1.1. *** ............................................................................................ 41<br />
1.2. uGleba .................................................................................... 44<br />
1.3. ra masalas emKareba avtori gramatikuli<br />
analizis dros? .................................................................... 46<br />
1.4 pirveli seriis formebi ..................................................... 47<br />
1.5. meore seriis formebi ........................................................ 56<br />
1.6. mesame seriis formebi ........................................................ 60<br />
1.7. uGlebis tipebi .................................................................... 63<br />
1.8. paradigma sauGlebeli erTeulisa ................................. 65<br />
$ $ $ $ 2222. . . . antonidan antonidan antonidan antonidan maramde maramde maramde maramde<br />
2.1. *** ............................................................................................ 68<br />
2.2. sauGlebel erTeulTa raodenoba .................................. 68<br />
2.3. zmniswini da zmnuri forma .............................................. 70
514<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
2.4. uGlebis tipebi .................................................................... 74<br />
2.5. zmnur formaTa warmoebis sakiTxebi .............................. 77<br />
2.6. sauGlebel erTeulTa urTierTmimarTebis<br />
sakiTxi da Tanmimdevroba .................................................. 81<br />
2.7. zogadi suraTi aseTia ........................................................ 86<br />
Tavi II. dro dro-kiloTa dro kiloTa kiloTa sistema sistema. sistema . uGlebis lebis tipebi<br />
$ $ $ $ 3333. . . . dro----kiloTa dro dro dro kiloTa kiloTa kiloTa sistemis sistemis sistemis sistemis analizis analizis analizis analizis mdgomareoba<br />
mdgomareoba<br />
mdgomareoba<br />
mdgomareoba<br />
da da da da amocanebi amocanebi amocanebi amocanebi ................................................................................... 87<br />
$ $ $ $ 4444. . . . mwkrivis mwkrivis mwkrivis mwkrivis raoba raoba raoba raoba<br />
4.1. ra aris mwkrivi? ................................................................ 95<br />
4.2. ra aris morfologiuri kategoria? ............................ 97<br />
4.3. dro, rogorc zmnis kategoria ...................................... 98<br />
4.4. kilo, rogorc zmnis kategoria .................................. 113<br />
4.5. gzisoba, rogorc zmnis kategoria .............................. 122<br />
4.6. aqti, rogorc zmnis kategoria .................................... 124<br />
4.7. Tanamdevroba, rogorc zmnis kategoria ................... 126<br />
4.8. aspeqti da mwkrivi ........................................................... 127<br />
4.9. mainc, ra aris mwkrivi? .................................................. 132<br />
$ $ $ $ 5555. . . . mwkrivTa mwkrivTa mwkrivTa mwkrivTa raodenoba raodenoba raodenoba raodenoba axal axal axal axal qarTulSi<br />
qarTulSi<br />
qarTulSi<br />
qarTulSi<br />
5.1. ra xdeba dGes....................................................................... 136<br />
5.2. mKofadis wris gamoKofis istoria da<br />
marTebuloba ...................................................................... 142<br />
5.3. Sedis Tu ara zmniswini fuZeSi .................................... 148<br />
5.4. dro-kiloTa sistema da `qarTuli enis<br />
ganmartebiTi leqsikoni~ .................................................. 154<br />
5.5. dro-kiloTa sistema da qarTuli enis<br />
dialeqtTa pirveli xolmeobiTi ................................... 160<br />
5.6. zogadi SeniSvna .................................................................. 167<br />
5.7. uGlebis nimuSi axali qarTulisaTvis ....................... 167<br />
$ $ $ $ 6666. . . . mwkrivTa mwkrivTa mwkrivTa mwkrivTa raodenoba raodenoba raodenoba raodenoba Zvel Zvel Zvel Zvel qarTulSi<br />
qarTulSi<br />
qarTulSi<br />
qarTulSi<br />
6.1. niko maris Tvalsazrisidan dGemde ............................. 169<br />
6.2. e. w. sadavo mwkrivebis Sesaxeb ...................................... 177
Sinaarsi<br />
6.3. uGlebis nimuSebi Zveli qarTuli enisaTvis ............. 193<br />
$ $ $ $ 7777. . . . dro----kiloTa dro dro dro kiloTa kiloTa kiloTa sistema sistema sistema sistema qarTuli qarTuli qarTuli qarTuli enis enis enis enis dialeqtebSi<br />
dialeqtebSi<br />
dialeqtebSi<br />
dialeqtebSi<br />
7.1. zogadi viTareba ................................................................. 196<br />
7.2. dro-kiloTa sistema aGmosavlur dialeqtebSi ....... 197<br />
7.3. dro-kiloTa sistema dasavlur dialeqtebSi ............ 200<br />
7.4. tendenciebi ......................................................................... 201<br />
7.5. uGlebis nimuSebi qarTuli enis dialeqtebSi ......... 203<br />
$ $ $ $ 8888. . . . mwkrivTa mwkrivTa mwkrivTa mwkrivTa daJJJJgufebisa da da da gufebisa gufebisa gufebisa da da da da Tanamimdevrobis<br />
Tanamimdevrobis<br />
Tanamimdevrobis<br />
Tanamimdevrobis<br />
sakiTxisaTvis sakiTxisaTvis<br />
sakiTxisaTvis<br />
sakiTxisaTvis ................................................................................ 206<br />
$ $ $ $ 9999. . . . uuuuGGGGleba leba, leba leba,<br />
, , uuuuGGGGle le lebis lebis<br />
bis bis tipebi tipebi tipebi tipebi<br />
9.1. terminisaTvis ...................................................................... 217<br />
9.2. Tvalsazrisebi uGlebis tipebad daKofis<br />
Taobaze ................................................................................ 218<br />
9.3. formaTa `sesxebis~ sakiTxi ............................................. 220<br />
9.4. zmnaTa daJgufeba mwkrivTa warmoebis<br />
SesaZleblobis mixedviT ................................................... 228<br />
$ $ $ $ 10 10. 10 10.<br />
. . supletivizmi supletivizmi supletivizmi supletivizmi mwkrivTa mwkrivTa mwkrivTa mwkrivTa warmoebaSi warmoebaSi<br />
warmoebaSi<br />
warmoebaSi ................................. 236<br />
nawili II. zmnuri zmnuri formawarmoebis formawarmoebis sakiTxebi<br />
sakiTxebi<br />
Tavi III. pirisa pirisa da da ricxvis ricxvis niSanTa niSanTa sistemis sistemis Sesaxeb<br />
Sesaxeb<br />
qarTulSi<br />
qarTulSi<br />
$ $ $ $ 11 11. 11 11.<br />
. . kiTxvebi kiTxvebi kiTxvebi kiTxvebi da da da da SeniSvnebi SeniSvnebi SeniSvnebi SeniSvnebi subieqturi subieqturi subieqturi subieqturi meore meore meore meore da da da da<br />
obieqturi obieqturi obieqturi obieqturi mesame mesame mesame mesame piris piri piri piris<br />
s s niSanTa niSanTa niSanTa niSanTa Sesaxeb Sesaxeb Sesaxeb Sesaxeb<br />
515<br />
.......................... 243<br />
11.1. `xanmetoba~-`haemetobis~ Taobaze ............................... 245<br />
11.2. kiTxvebi subieqturi meore da obieqturi<br />
mesame piris gamoxatvis principis gamo;<br />
`ZiriTadi~ da `araZiriTadi~ wesi .............................. 251<br />
11.3. sistemis rGveva Tu axali sistemis Camo-<br />
Kalibebis mcdeloba? norma da realoba .................. 257<br />
11.4. mwerlis enobrivi Tavisufleba da subieq-
516<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
turi meore da obieqturi mesame piri axal<br />
qarTulSi .......................................................................... 259<br />
11.5. subieqturi meore da obieqturi mesame piris<br />
niSnebi Tanamedrove qarTul dialeqtebSi .................. 262<br />
$ $ $ $ 12 12. 12 12.<br />
. . subieqturi subieqturi subieqturi subieqturi mesame mesame mesame mesame piris piris piris piris niSanTa niSanTa niSanTa niSanTa sistema sistema sistema sistema<br />
12.1. zogadi suraTi ................................................................. 265<br />
12.2. mravlobiTobis narian mawarmoebelTa<br />
urTierTmimarTebisaTvis ................................................ 267<br />
12.3. -a da -o sufiqsTa urTierTmimarTebisaTvis ........... 271<br />
12.4. subieqturi mesame piris niSanTa ganawi-<br />
lebisaTvis Zvel qarTulSi ........................................... 273<br />
12.5. isev kiTxvebi da SeniSvnebi ........................................... 276<br />
12.6. ia daboloebis a komponentis Taobaze<br />
awmKosa da I TurmeobiTSi ............................................. 282<br />
12.7. subieqturi mesame piris -s, -a, -o sufiqsTa<br />
ganawilebisaTvis axal qarTulSi ................................ 284<br />
Tavi IV. I seriis seriis formaTa formaTa warmoebis warmoebis sakiTxebi<br />
$ $ $ $ 13 13. 13 13.<br />
. . Tema. Tema Tema Tema.<br />
. . Temis Temis Temis Temis niSnebi niSnebi niSnebi niSnebi<br />
13.1. Temis raobisaTvis ........................................................... 291<br />
13.2. -i elementis Taobaze zrd-i-s tipis zmnebSi .......... 293<br />
13.3. -av da -am TemisniSnian zmnaTa vnebiTi<br />
gvaris formaTa Sesaxeb axal qarTulSi ................. 297<br />
13.4. -ev/-iv sufiqsiani vnebiTi gvaris formaTa<br />
Sesaxeb axal qarTulSi .................................................. 301<br />
$ $ $ $ 14 14. 14 14.<br />
. . Temis Temis Temis Temis gavrcoba. gavrcoba gavrcoba gavrcoba.<br />
. . savrcobi.... savrcobi savrcobi savrcobi<br />
14.1. savrcobis raobisaTvis ................................................... 302<br />
14.2. -av/-am TemisniSnian zmnaTa paradigma Zvel<br />
qarTulSi da masTan dakavSirebuli<br />
problemebi ......................................................................... 304<br />
14.3. -d, -id, -od savrcobTa ganawilebis<br />
safuZveli I seriaSi ....................................................... 311
Sinaarsi<br />
14.4. savrcobTa gamoKeneba sxva seriebSi da<br />
aGZruli kiTxvebi ............................................................. 313<br />
$ $ $ $ 15 15. 15 15.<br />
. . Temis Tem Tem Temis<br />
is is sakiTxisaTvis sakiTxisaTvis<br />
sakiTxisaTvis<br />
sakiTxisaTvis ----i i i i elementian elementian elementian elementian zmnebSi zmnebSi zmnebSi zmnebSi ................... 318<br />
$ $ $ $ 16 16. 16 16.<br />
. . xmovanprefiqsebi xmovanprefiqsebi xmovanprefiqsebi xmovanprefiqsebi da da da da Tema Tema Tema Tema ..................................................... 323<br />
$ $ $ $ 17 17. 17 17.<br />
. . Temis Temis Temis Temis niSanTa niSanTa niSanTa niSanTa monacvleoba<br />
monacvleoba<br />
monacvleoba<br />
monacvleoba<br />
17.1. Temis niSanTa monacvleoba moqmedebiTi<br />
gvaris zmnebSi ................................................................... 324<br />
17.2. Temis niSanTa monacvleoba vnebiTi gvaris<br />
zmnebSi ................................................................................. 330<br />
17.3. Temis niSanTa monacvleoba saSuali gvaris<br />
zmnebSi ............................................................................... 331<br />
$ $ $ $ 18 18. 18 18.<br />
. . Temis Temis Temis Temis niSanTa niSanTa niSanTa niSanTa ganawilebisaTvis ganawilebisaTvis<br />
ganawilebisaTvis<br />
ganawilebisaTvis ......................................... 332<br />
$ $ $ $ 19 19. 19 19.<br />
. . statikur statikur statikur statikur zmnaTa zmnaTa zmnaTa zmnaTa awmKKKKos awm awm awm os os os meSvelzmnian<br />
meSvelzmnian<br />
meSvelzmnian<br />
meSvelzmnian<br />
formaTa formaTa formaTa formaTa Sesaxeb Sesaxeb Sesaxeb Sesaxeb ...................................................................... 337<br />
$ $ $ $ 20 20. 20 20.<br />
. . nasaxelar nasaxelar nasaxelar nasaxelar zmnaTa zmnaTa zmnaTa zmnaTa fuZis fuZis fuZis fuZis sakiTxisaTvis sakiTxisaTvis<br />
sakiTxisaTvis<br />
sakiTxisaTvis ............................ 342<br />
$ $ $ $ 21 21. 21 21.<br />
. . erTpirian erTpirian erTpirian erTpirian nasaxelar nasaxelar nasaxelar nasaxelar zmnaTa zmnaTa zmnaTa zmnaTa formawarmoebis<br />
formawarmoebis<br />
formawarmoebis<br />
formawarmoebis<br />
sakiTxebi sakiTxebi sakiTxebi sakiTxebi .................................................................................... 347<br />
$ $ $ $ 22 22. 22 22.<br />
. . ----av av av av elementian elementian elementian elementian medioaqtiur medioaqtiur medioaqtiur medioaqtiur zmnaTa zmnaTa zmnaTa zmnaTa Sesaxeb Sesaxeb Sesaxeb Sesaxeb ................. 351<br />
Tavi V. II seriis seriis formaTa formaTa formaTa warmoebis warmoebis sakiTxebi<br />
sakiTxebi<br />
$ $ $ $ 23 23. 23 23.<br />
. . wK wKvetilis wK wKvetilis<br />
vetilis vetilis warmoebis warmoebis warmoebis warmoebis sakiTxebi sakiTxebi sakiTxebi sakiTxebi<br />
23.1. wvetilis warmoebis tipis gansazGvrisaTvis ........... 356<br />
23.2. -i elementani wKvetili ................................................. 358<br />
23.3. -e sufiqsiani wKvetili .................................................. 368<br />
23.4. wvetilis warmoebis amosavali tipisaTvis .............. 374<br />
$ $ $ $ 24 24. 24 24.<br />
. . Taviseburebani Tavisebure<br />
Tavisebure<br />
Taviseburebani<br />
bani bani wKKKKvetilis ww<br />
w vetilis vetilis vetilis warmoebaSi<br />
warmoebaSi<br />
warmoebaSi<br />
warmoebaSi<br />
24.1. uniSno tipi warmoebisa ................................................ 375<br />
24.2. zogadad subieqturi mesame piris -o<br />
sufiqsis gamovlenis pirobaTa Sesaxeb ...................... 378<br />
24.3. Kav fuZis Semcvel zmnaTa wKvetilis Sesaxeb .......... 380<br />
24.4. Caico ( Caicva) tipis formebi samwerlobo<br />
enaSi ..................................................................................... 381<br />
517
518<br />
g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />
24.5. `Sereuli paradigmebi~ wKvetilis warmoebaSi ........ 381<br />
24.6. davdevi // davde tipis paralelur formaTa<br />
Sesaxeb ............................................................................... 385<br />
24.7. dargo //darga tipis paraleluri formebi ............. 387<br />
24.8. SevatKve // SevatKe tipis formaTa Sesaxeb .............. 388<br />
24.9. Tavisebureba uambobs zmnis wKvetilis formisa .... 390<br />
24.10. val zmnis wKvetilis formaTa Sesaxeb .................... 391<br />
24.11. fuZeTa bolokiduris mokveca wKvetilSi .............. 394<br />
24.12. v-s sakiTxisaTvis -ev sufiqsian zmnaTa<br />
formebSi ........................................................................... 395<br />
24.13. KalibTa monacvleobisaTvis ........................................ 399<br />
$ $ $ $ 25 25. 25 25.<br />
. . II II II II kavSirebiTis kavSirebiTis kavSirebiTis kavSirebiTis warmoebis warmoebis warmoebis warmoebis sakiTxebi sakiTxebi sakiTxebi sakiTxebi<br />
25.1. meore kavSirebiTis mawarmoebeli sufiqsebi ........... 403<br />
25.2. meore kavSirebiTis mawarmoebel sufiqsTa<br />
ganawilebis Sesaxeb arsebuli Tvalsazrisebi ........ 405<br />
25.3. -o sufiqsiani meore kavSirebiTi ................................ 408<br />
25.4. -a da -e sufiqsiani meore kavSirebiTi ...................... 410<br />
25.5. wKvetilisa da meore kavSirebiTis mwkrivTa<br />
warmoebis urTierTmimarTebisaTvis ............................ 419<br />
$ $ $ $ 26 26. 26 26.<br />
. . mravalgzisobis mravalgzisobis mravalgzisobis mravalgzisobis gamoxatvisaTvis gamoxatvisaTvis gamoxatvisaTvis gamoxatvisaTvis qarTulSi<br />
qarTulSi<br />
qarTulSi<br />
qarTulSi<br />
26.1. mravalgzisobis kategoriisaTvis ................................ 423<br />
26.2. II xolmeobiTi praqtikul gramatikebSi .................... 424<br />
26.3. II xolmeobiTi da niko mari .......................................... 426<br />
26.4. organuli warmoebidan aGweriTisaken ...................... 428<br />
26.5. xolmeobiTis mwkrivi da leqsikurad<br />
gamoxatuli mravalgzisoba Zvel qarTulSi ............ 430<br />
26.6. mravalgzisobis gamomxatvel mwkrivTa urTierT-<br />
mimarTebis sakiTxi Zvel qarTulSi ............................ 435<br />
26.7. mravalgzisobis gamoxatva aGmosavleT saqar-<br />
Tvelos mTis dialeqtebSi ............................................. 442<br />
26.8. mravalgzisobis gamoxatva aGmosavleT saqar-<br />
Tvelos baris dialeqtebSi ........................................... 449<br />
26.9. mravalgzisobis gamoxatvisaTvis axal sali-<br />
teraturo qarTulSi ...................................................... 453
Sinaarsi<br />
Tavi VI. III seriis seriis formaTa formaTa warmoebis warmoebis sakiTxebi sakiTxebi<br />
sakiTxebi<br />
$ $ $ $ 27 27. 27 27.<br />
. . III III III III seriis seriis seriis seriis formaTa formaTa formaTa formaTa warmoebis warmoebis warmoebis warmoebis sakiTxebi sakiTxebi sakiTxebi sakiTxebi<br />
27.1. *** ........................................................................................ 456<br />
27.2. mesame seriis mwkrivTa warmoeba Zvel<br />
qarTulSi ........................................................................... 457<br />
27.3. ra xdeba axal saliteraturo qarTulSi? .............. 464<br />
27.4. -av da -am TemisniSnian zmnaTa III seriis<br />
formaTa Sesaxeb ............................................................. 470<br />
27.5. vnebiTi gvaris zmnaTa mesame seriis<br />
formaTa Sesaxeb ............................................................... 475<br />
27.6. zogadi daskvna paragrafisaTvis ................................. 478<br />
bolosit bolositKva<br />
bolosit Kva .......................................................................................... 479<br />
literatura<br />
literatura literatura ........................................................................................ 481<br />
pirTa pirTa saZieblebi saZieblebi ................................................................................ 459<br />
Semoklebani Semoklebani .......................................................................................... 504<br />
G. Gogolashvili, Georgian Verb (Form-Building<br />
Issues) _ Summary .............................................................. 509<br />
519