11.01.2013 Views

arn. Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis instituti Arnold ...

arn. Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis instituti Arnold ...

arn. Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis instituti Arnold ...

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

<strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong> <strong>saxelobis</strong> <strong>enaTmecnierebis</strong> <strong>instituti</strong><br />

<strong>Arnold</strong> Chikobava Institute of Linguistics


G i o r g i G o g o l a s h v i l i<br />

GEORGIAN VERB<br />

(FORM-BUILDING ISSUES)<br />

Tbilisi<br />

2010


g i o r g i g o g o l a S v i l i<br />

q a r T u l i z m n a<br />

(formawarmoebis sakiTxebi)<br />

Tbilisi<br />

2010


edaqtorebi:<br />

recenzentebi:<br />

teqnikuri redaqtori<br />

kompiuteruli uzrunvelyofa<br />

ASBN<br />

© giorgi gogolaSvili<br />

avTandil avTandil arabuli<br />

arabuli<br />

mixeil mixeil qurdiani qurdiani<br />

qurdiani<br />

Tedo Tedo Tedo uTurgaiZe<br />

uTurgaiZe<br />

vaxtang vaxtang vaxtang imnaiSvili<br />

imnaiSvili<br />

levan levan vaSakiZe<br />

vaSakiZe<br />

rusudan rusudan gr grigoliasi<br />

gr goliasi


qarTuli zmnis sarkvevi<br />

profesorma giorgi gogolaSvilma gansakuTrebulad uer-<br />

Tgula qarTuli zmnis problematikas. SeiZleba iTqvas, Tavisi<br />

samecniero moGvaweobis ganmavlobaSi mas arasodes SeuCerebia<br />

fiqri im problemebze, romlebic qarTuli zmnis formawarmoebis<br />

urTules sistemasTan aris dakavSirebuli da romelTac<br />

mkvlevarTa araerTi Taobis Zalisxmeva Selevia. es iKo mecnieris<br />

sakvalifikacio naSromebis ucvleli Tema da egeve Tematika dominirebs<br />

mis mravalricxovan publikaciebSi.<br />

da, ai, axla SegviZlia vTqvaT, rom winamdebare monografiis<br />

saxiT mkiTxvels sruli warmodgena Seeqmneba im mecnierul<br />

Sedegebze, rac mravalwliani Zalisxmevis Sedegad moupovebia avtors;<br />

SesaZlebloba eqneba erT mTlianobaSi dainaxos da Seafasos<br />

miGebuli daskvnebi, Caswvdes kvlevis principebsa da logikas.<br />

prof. giorgi gogolaSvili sakmaod detalurad mimoixilavs<br />

im istoriul winapirobebs, dawKebuli pirveli filologiuri<br />

gramatikebidan _ vidre akaki SaniZemde, ramac moamzada sakvlevi<br />

problematikis dGevandeli viTareba; magram mainc unda<br />

iTqvas, rom avtori gansakuTrebiT gamoirCeva zmnuri sistemebisa<br />

da struqturebis formaluri analizis erTgulebiT. man amisa-<br />

Tvis Sesavlidanve moamzada Teoriuli postulatebi sauGlebel<br />

fuZesa da mwkrivis sxva formalur elementebTan dakavSirebiT<br />

da Semdgom Tanamimdevrulad icavs am princips.<br />

aman ganapiroba, magaliTad, is, rom mkvlevarma CamoaKaliba<br />

qarTuli zmnis uGlebis rvamwkriviani paradigma, gamoricxa ra<br />

mwkrivis fuZidan regularulad ganmeorebadi, saerTo elementi<br />

_ zmniswini. formaluri TvalsazrisiT aseTi modeli TiTqmis<br />

ugamonaklisod moqmedebs gardamavali zmnis formawarmoebisas;<br />

da radganac gardamavali zmnis modeli Kvelaze ufro srulia


6<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

(unakloa) am TvalsazrisiT, SeiZleba SemoTavazebuli paradigmatuli<br />

wesi pirobiTad ganvazogadoT mTel sistemaze.<br />

amgvarad, avtori gvTavazobs enobriv monacemTa aGweriT<br />

analizs da amas sulac ar uSlis xels is, rom igi mudmivad iTvaliswinebs<br />

da, SeiZleba iTqvas, paralelur yrilSi warmoadgens<br />

rogorc Zveli qarTulis, ise TiTqmis Kvela dialeqtis<br />

zmnuri formawarmoebis (paradigmatul) monacemebs.<br />

qarTuli zmniT dainteresebuli piri amieridan am erT<br />

wignSi ixilavs TavmoKrils arsebiTad Kvela sakiTxs, dakavSirebuls<br />

samive seriisa da maTSi Semaval mwkrivTa Sesaxeb.<br />

kidev erTi unda iTqvas avtoris sasargeblod: TiTqmis aravis<br />

gamouvlenia ise Grmad mwkrivTa warmoebis Sinagani, sistemuri<br />

determinizmi, rogorc es g. gogolaSvilma warmoaCina (magaliTad,<br />

wKvetilisa da kavSirebiTis mwkrivis niSanTa urTier-<br />

Tganpirobebuloba da am sistemuri kanonebis istoriuli dinamika<br />

da misT.).<br />

bolositKvaSi avtori ambobs: `SeiZleba wigni araTanabari<br />

moeCvenos kacs: zog sakiTxs meti KuradGeba mivaqcieT, zogs _<br />

naklebi... magram gaviTvaliswinoT, rom es ar aris sistemuri<br />

kursi~. rogorc Cans, miTiTebuli `uTanabroba~ mecnieruli Ziebis<br />

bunebidan momdinareobs, albaT amiTac aris is saintereso.<br />

amJerad mTavari is aris, rom winamdebare wigni axal energias<br />

Semoitans qarTuli enis gramatikuli agebulebis SeswavlaSi da<br />

is did samsaxurs gauwevs qarTuli zmniT dainteresebul nebismier<br />

pirs.<br />

avTandil arabuli<br />

mixeil qurdiani


Sesavali<br />

* * *<br />

cnobili yeSmaritebaa: saxeli qarTul enaSi gacilebiT<br />

martivia, zmna _ uaGresad rTuli. am sirTulem aTqmevina XIX<br />

saukuneSi platon ioselians, rom qarTulSi Koveli zmna ukanonoao:<br />

`qarTulisa enisa zmnani Kovelnive arian ukanononi; TviTeulsa<br />

zmnasa aqvs Tviseba gardakeTebisa sxvad zmnad mimatebiTa,<br />

romelTame marcvalTa mravalTa sxvaTa sitKvisa nawilTa ZaluZsT<br />

gardaqceva zmnaT; aqedan gamovals siZnele kanonTa<br />

miGebisa maTTvis~ (p. ioseliani, 1840, gv. 49). niyieri gramatikosis<br />

amgvar Sefasebas qarTuli zmnis buneba Seapirobebda.<br />

momdevno periodis gramatikosi a. quTaTelaZe ase afasebs<br />

viTarebas: `dGemdis mainc ver vigdeT xelSi is klite, romelic<br />

aGebs Kvela zmnebis kars, rom, Sig ra aris, gavigoT; mainc ver<br />

gavxseniT dGemdis im saidumloebis naskvi, romelsac hqvia<br />

uGvlileba. e. i. ver mivageniT im kanons, romlis ZaliTac SegveZleboda<br />

Koveli zmnis Cagdeba kalapotSi uGvlilebis dros, da<br />

ise, rom erTmaneTSi ar aGgvreoda~ (a. quTaTelaZe, 1897, gv. 12).<br />

1929 wels <strong>arn</strong>old Ciqobavam p. ioselianis zemomoKvanili<br />

azri gaixsena da Tqva: `mas Semdeg 88 welma ganvlo, magram, samwuxarod,<br />

dGesac veravin itKvis, rom es siZnele daZleuli<br />

iKos; `qarTuli zmnis xlarTSi mecnieruli analizis Suqma Jerac<br />

ver Seatana da, albaT, sakmao dro gaivlis, sanam misi uCinari<br />

meqanizmis pirveladi berketebi gaSiSvldebodes~... Tqma ar<br />

unda, bevri ram aris ukve garkveuli, SeiZleba iTqvas, ZiriTadad<br />

Seicvala warmodgena qarTuli zmnis Sesaxeb, magram axlac ara<br />

Tu gadawKvetili ar aris Kvela sakiTxi, aramed dasmulic ki sa-<br />

Tanadod~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1998, gv. 13).<br />

am sitKvebis Tqmidan 80 weli gavida. gakeTda gacilebiT meti,<br />

vidre maSin SeiZleboda warmoedgina kacs. daisva da


8<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

gadawKda uamravi sakiTxi, problema. gamoqveKnda aseulobiT na-<br />

Sromi, aTeulobiT monografia qarTuli zmnis sakiTxebs rom ikvlevs.<br />

da mainc: gasakeTebeli aris albaT gacilebiT meti, vidre<br />

gakeTda dGemde. qarTuli zmna amouwuravi sabadoa, saganZuria,<br />

romlis gamomzeureba da srulKofili Seswavla momavlis saqmea.<br />

winamdebare wignis avtoris mizani qarTuli zmnis SeswavlaSi<br />

SeZlebisdagvari wvlilis Setanaa. naSromi Cveni ocdaaTwliani<br />

fiqris Sedegia. avtori bednieri iqneba imiT, Tu es nafiqri<br />

Tavis mizans miaGwevs.<br />

* * *<br />

1984 wels <strong>enaTmecnierebis</strong> institutSi Tematuri samecniero<br />

konferencia gaimarTa _ `qarTuli zmnis uGvlilebis formobrivi<br />

da semantikuri analizi~. am konferenciaze wavikiTxe moxseneba<br />

`nakvTeulTa sistema da uGvlilebis tipebi axal qar-<br />

TulSi~ (g. gogolaSvili, 1984(1)). am naSromSi pirvelad davsvi<br />

sakiTxi imis Taobaze, rom gadasasinJia mwkrivTa raodenobis sakiTxi<br />

axal qarTulSi. kerZod, mimaCnda, rom mKofadis wris<br />

gamoKofa (mKofadi, xolmeobiTi, mKofadis kavSirebiTi) formobrivi<br />

TvalsazrisiT ar aris gamarTlebuli da axal qarTulSi<br />

realurad, formobriv-semantikuri TvalsazrisiT 8 mwkrivi<br />

gvaqvs (nacvlad saKovelTaod miGebuli 11 mwkrivisa). sakiTxis<br />

amgvarad dasma moulodneli aGmoCnda zogierTTaTvis da zedmet<br />

siTamamed CauTvales avtors. erT-erTma cnobilma enaTmecnierma<br />

aGSfoTeba ver damala da replikis _ `formalizmi amaze Sors<br />

ver wavao~ _ Semdeg darbazi datova...<br />

mwkrivTa raodenobis sakiTxi uGlebis zogad sakiTxebTan<br />

iKo gadaJayvuli da vcadeT, es Tvalsazrisi gagvevrco da argumentirebuli<br />

gagvexada. 1988 wels wigni gamovida amgvari saTauriT<br />

_ `qarTuli zmnis uGvlilebis sistema~. wignis gamosvlas<br />

dumiliT Sexvdnen, magram roca es naSromi 1992 wels sadoqtoro<br />

disertaciad warvadgine, polemika sakmaod mZime da seriozuli<br />

iKo. sadisertacio sabyom disertants Ziebuli xarisxi mianiya...<br />

am problemebze muSaoba grZeldeboda.<br />

rva mwkrivis idea momxreebs iZenda. al. onianis or wignSi<br />

aris vrceli msJeloba imis Taobaze, rom mKofadis wris<br />

gamoKofa Tanamedrove qarTulSi morfologiurad gaumarTlebelia<br />

(a. oniani, 1998, gv. 212 da Semd.; a. oniani, 2003, gv. 148 da


Sesavali<br />

Semd.). CvenTvis faseulia TvalsazrisTa aseTi damTxveva, Tumca<br />

cota gaugebrobas amgvari msJeloba iwvevs: `msgavsi Tvalsazrisi,<br />

erTgarad gansxvavebul argumentaciaze damKarebiT, Cvengan damoukideblad,<br />

wamoKenebulia g. gogolaSvilis naSromSi (miTiTebulia<br />

1988 wels gamocemuli wigni _ g. g.). rodesac es naSromi<br />

gamoqveKnda, Cveni Sexeduleba im saxiT, ra saxec mas winamdebare<br />

wignSi aqvs, ukve CamoKalibebuli iKo, amitom SesaZleblad miviCnieT,<br />

Cveni Sexeduleba ucvlelad warmogvedgina, Tumca arsebuli<br />

Tvalsazrisis gaTvaliswineba (albaT igulisxmeba g. gogolaSvilis<br />

Tvalsazrisi _ g. g.), mas (e. i. a. onianis Tvalsazriss?<br />

_ g. g.) mxolod sargeblobas moutanda. mkiTxvels SeuZlia<br />

TiToeul maTgans cal-calke gaecnos~ (!) (a. oniani, 1998,<br />

gv. 217). aseTive komentari gvxvdeba avtoris Semdegdroindel<br />

gamocemaSic: `msgavsi Tvalsazrisi, erTgvarad gansxvavebuli argumentaciiT,<br />

Cvengan damoukideblad, wamoKenebulia g. gogolaSvilis<br />

naSromSi (g. gogolaSvili, 1988, gv. 82-99). rodesac es<br />

naSromi gamoqveKnda, Cveni aq warmodgenili Sexeduleba xel xelna xel na-<br />

wer werSi wer Si ukve dasrulebuli iKo, amitom SesaZleblad miviCnieT misi<br />

ucvlelad gamoqveKneba...<br />

g. gogolaSvilis naSromis gaTvaliswineba, is is is rom rom Cve Cveni Cve ni<br />

Se Sexe Se<br />

xe xedu<br />

dule<br />

lebis le bis da dasru da dasru<br />

srule srule<br />

leba<br />

bamd<br />

mde md e gamo gamoqveKne<br />

gamo gamoqveKne<br />

qveKnebu<br />

buliKo bu liKo (xazi Cvenia _<br />

g. g.), cxadia, ramdenadme Seamsubuqebda Cvens Sromas. ise ki ori<br />

avtoris erTmaneTisagan damoukideblad msgavs Tvalsazrisamde<br />

misvla garkveviT metKvelebs Tvalsazrisis sasargeblod~ (a. oniani,<br />

2003, gv. 155). arada, es wigni TiTqmis 20 wlis Semdeg daibeyda<br />

Cveni Tvalsazrisis gamoqveKnebidan... magram amas axla Cven-<br />

Tvis ara aqvs arsebiTi mniSvneloba; mTavari isaa, rom aq dro-kiloTa<br />

sistemis Cveneuli xedva aris gaziarebuli...<br />

kidev erTi saintereso faqti: 1999 wlis 17 maiss enaTmecnier<br />

ramaz qurdaZis sadoqtoro disertaciis dacvisas oficialurma<br />

oponentma prof. z. sarJvelaZem Tqva, rom prof. givi mayavariani<br />

saleqcio kursSi aGniSnavda I seriaSi mKofadis wris<br />

mwkrivTa gamoKofis mizanSeuwonlobas; I seriaSi sam mwkrivs miiCnevda<br />

kanonierad. z. sarJvelaZem isic daamata, rom am Tvalsazrisis<br />

Sesaxeb ar SeiZleba scodnoda g. gogolaSvils, radgan es<br />

saleqcio kursi ar gamoqveKnebulao... CvenTvis es cnoba friad<br />

faseuli iKo...<br />

9


10<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

dro-kiloTa sistemis 8 erTeuliT warmodgena dadebiTad<br />

iqna aGqmuli da garkveulwilad mas daemKaren zmnis uGlebis<br />

formalizebuli sistemis aGwerisas (q. daTukiSvili, 1997...) da<br />

sxva...<br />

* * *<br />

dro-kiloTa sistemaze roca vmsJelobT, KuradGebas<br />

ipKrobs samecniero terminologiis sakiTxi. es problema gansakuTrebiT<br />

iCens Tavs sauGlebeli erTeulis (zogadad) da misi<br />

saxelebis (konkretulad) terminebis mimarT.<br />

vfiqrob, qarTuli gramatikis arcerT sferoSi ara gvaqvs<br />

aseTi siyrele terminologiuri TvalsazrisiT, rogorc am SemTxvevaSi.<br />

praqtikul gramatikebSi sauGlebeli erTeulis saxelad ZiriTadad<br />

dro dro ixmareba, magaliTad, antonTan (e. babunaSvili,<br />

1970, gv. 140). imasac miuTiTeben, rom igi zogJer jam jam-sac jam<br />

gamoiKenebs (iqve), z. SanSovanis termins (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1965, gv.<br />

85). xSir SemTxvevaSi aGreulia dro dro, dro dro,<br />

, ki kilo ki kilo<br />

lo, lo,<br />

, rogorc sakuTriv<br />

kategoria Tu sauGlebeli erTeuli. adreul SromebSi, magali-<br />

Tad, sadoqtoro disertaciaSi, a. SaniZe gamoiKenebs dros dros, dros dros , ki-<br />

ki<br />

los los: los los `Tu zemore moKvanil zogad tabulas (II) kerZo SemTxvevebisaTvis<br />

vixmarT, e. i. ama Tu im dro droisa dro dro sa da ki kilosaTvis<br />

ki Tvis gamoviKenebT,<br />

maSin igi... aseT saxes miiGebs~ (a. SaniZe, 1981, gv. 118)<br />

da iqve sqemaa mocemuli:<br />

namKo namKo sru srulis sru lis Jgu Jgufi Jgu<br />

fi<br />

namKo sruli mKofadi (anu natvr. k.)<br />

namKo mravalgziTi brZanebiTi<br />

awmKos Jgu Jgufi Jgu<br />

fi<br />

awmKo erTgziTi awmKos mravalgziTi<br />

namKo usruli brZanebiTi<br />

(iqve, gv. 118-120)<br />

amave naSromSi dro dro-ki dro dro ki kiloc ki loc gamoiKeneba: `awmKos Jgufis<br />

dro-kiloTa formebi ufro naklebad ixmareba~ (iqve, gv. 194).<br />

a. SaniZis 1930 wlis gramatikaSi sauGlebel erTeuls wev-<br />

wev<br />

ri daerqva: `pirvel seriaSi sami wev wevria wev wevria<br />

ria~... ria SemdgomSi wev wevri wev wevri<br />

ri icvleba<br />

terminiT ri rigi ri<br />

gi gi: gi `Kvela piriani forma zmnisa SeiZleba iKos


Sesavali<br />

aT ri rigad ri<br />

gad gad~... gad (a. SaniZe, 1935, gv. 025). sauGlebeli erTeulis saxelad<br />

ri rigi ri<br />

gi ufro adre d. kariyaSvilma gamoiKena (d. kariyaSvili,<br />

1930, gv. 6...). a. SaniZis zemomoKvanili citata Zveli qarTuli<br />

enis saxelmZGvanelodanaa, romelic 1934 wels gamovida (Cven<br />

davimowmeT meore gamocema); am saxelmZGvanelos V gamocemaSi<br />

(1938 w.) avtorma gamoiKena ri rigi ri<br />

gi gis gi sinonimuri sitKva mwkri mwkrivi mwkri mwkri vi da<br />

mwkri mwkrivi mwkri vi kategoriad gamoacxada.<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna 1942 wlis gramatikaSi a. SaniZe SeniSnavs: `mwkrivi~<br />

warmodgeba `mwkar~-isagan, romelic igivea,<br />

rac bwkari, pwkari. bwkari amjamad sxvaTa Soris,<br />

striqonsac aGniSnavs wignSi~ (a. SaniZe, 1942, gv.<br />

209). mwkr mwkriv-Si mwkr -iv iv imave rigis formantadaa mi-<br />

Cneuli, rogoricaa qvr qvr-iv qvr iv iv-Si iv (← qmri-iv), mudm-<br />

mudm<br />

iv iv-Si iv (a. SaniZe, 1942, gv. 142).<br />

sabolood damkvidrda kidec es termini qarTul gramatika-<br />

Si. 1941 wels specialuri gamokvlevac mieZGvna am Temas (a. Sani-<br />

Ze, 1941), romlis ZiriTadi debulebebi Sevida `qarTuli gramatikis<br />

safuZvlebSi~, sadac avtori am terminis (mwkri mwkri mwkrivi<br />

vi) vi ucxo<br />

enebze Targmnis sakiTxzec msJelobs: `sasurveli iqneboda, rom<br />

es termini SesuliKo saerTaSoriso gramatikul terminologia-<br />

Si, magram gamartivebuli saxiT, rom sxva erovnebaTa warmomadgenlebs<br />

gauadvildeT maTi gamoTqma. Cemi winadadeba aseTia: rus.<br />

скрива (ж. р.), fr. la skrive, germ. die Skrive, ingl. the skrive (gamo-<br />

Tqvan, rogorc moexerxebaT). amiT saSualeba mogvecema, Tavi davaxwioT<br />

uxerxulobas bevrgan da gansakuTrebiT semituri enebis<br />

zmnebSi, sadac uGlebis formebi uxvad gvaqvs, magram `dro~ xSirad<br />

arc ki~ (a. SaniZe, 1942, gv. 210). es SeniSvna (da winac, romelSic<br />

terminis dasabuTeba iKo) gramatikis safuZvlebis momdevno<br />

gamocemebSi (1953 da Semdgomi) amoGebulia; gasagebia:<br />

terminis moxerxebulobis, saSualo skolis saxelmZGvaneloebisa<br />

da avtoris avtoritetis wKalobiT es termini TiTqmis saKovel-<br />

Taod damkvidrda.<br />

sauGlebeli erTeulis aGsaniSnavad <strong>arn</strong>. Ciqobava adreul<br />

SromebSi gamoiKenebs terminebs dro dro, dro , dro dro-ki dro ki kilo ki lo (<strong>arn</strong>. Ciqobava,<br />

11


12<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

1928, gv. 194, 206...). mogvianebiT am terminis SesatKvisad <strong>arn</strong>.<br />

Ciqobavam ixmara `nakvTi~. rogorc Cans, es termini adrec Kofila<br />

gamoKenebuli, oGond ara sauGlebeli erTeulis aGsaniSnavad,<br />

aramed zmnu zmnuri zmnu ri for formis for mis aGmniSvnelad: `nakvTi, gamomxatveli<br />

imis moqmedebis an mdgomareobis, romelic laparakobs, pirveli<br />

piris nakvTad iwodeba~ da misTanani (ix. d. kariyaSvili, 1930,<br />

gv. 49). <strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong> damsaxurebaa is, rom misi skolis enaTmecnierTa<br />

SromebSi es termini damkvidrda. aq erTi momentia sagulisxmo:<br />

am terminis damkvidrebas axlda cnebis gansxvavebuli gageba<br />

_ <strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong> azriT, `nakvTi teqnikuri terminia da miu-<br />

TiTebs uGvlilebis erTeulze am erTeulis funqciis aGuniSnavad,<br />

amitom nakvTi ver iqneba gramatikuli kategoria (ufunqcio<br />

kategoria ar aris kategoria!) iseve, rogorc gramatikul kategorias<br />

ar gulisxmoben terminebi `bgera~, `marcvali~, `xmovani~,<br />

`fuZe~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1948, gv. 8). mogexsenebaT, a. SaniZis azriT,<br />

mwkrivi gramatikuli kategoriaa (amis Taobaze qveviT ufro dawvrilebiT<br />

mogviwevs saubari), amitomac SemdgomSi arCevani _<br />

mwkrivi Tu nakvTi _ imis Sesabamisad wKdeboda, am cnebis rogor<br />

gagebasTan gveqneboda saqme... Cveulebriv, a. SaniZis skolis<br />

warmomadgenlebi gamoiKenebdnen termins mwkri mwkrivi mwkri mwkrivi<br />

vi, vi <strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong>i<br />

_ termins na nakvTi na<br />

kvTi kvTi. kvTi amitom SeiZleba arc iKos gamarTlebuli am<br />

terminTa paraleluri gamoKeneba ama Tu im gamokvlevaSi, magram<br />

ama Tu im avtoris naazrevis moxmobisas zogJer ar moxerxdeba,<br />

gverdi avuaroT termins, romelsac igi gamoiKenebs. Cvens SemTxvevaSi<br />

zogJer paraleluri xmareba am terminebisa amiT iqneba<br />

Sepirobebuli. miuxedavad imisa, viziarebT Tu ara cnebis zustad<br />

imgvar gagebas, romelic termins `mwkrivi~ axlavs, Cven mainc<br />

ufro moxerxebulad miviCnevT mas da amitomac msJelobaSi, Cveulebriv,<br />

mas gamoviKenebT. saerTod ki gansaxilveli sakiTxisaTvis<br />

aseT SemTxvevaSi sinonimur terminTagan erT-erTis SerCevas<br />

principul mniSvnelobas ar vaniyebT.<br />

araa erTvagvarovneba, ufro sworad, sakmao siyrelea<br />

mwkrivTa saxelebad gamoKenebul terminebSic.<br />

`cnobilia, rom tradiciulad SemuSavebuli gramatikuli<br />

nomenklatura xSirad ar Seefereba saqmis namdvil viTarebas da<br />

zogJer iseTia, rom pirdapir xels gviSlis movlenis Seswavlisa


Sesavali<br />

da sworad Sefasebis saqmeSi. magram arsad tradiciuli terminebi<br />

ise xelis SemSleli ar Kofila, rogorc zmnaTa uGlebis<br />

dargSi. tradiciis ugulebelKofa rom SesaZlebeli iKos, sul<br />

Sesacvlelia mTeli kompleqti mwkrivTa saxelebisa. idealuri<br />

iqneboda, rom mwkrivTa saxelebis darqmevis dros mxedvelobaSi<br />

ar KofiliKo miGebuli maTi Semadgeneli elementebi, rogoricaa<br />

dro, kilo, gzisoba da sxva, aramed monaxuliKo sruliad neitraluri<br />

saxelebi, _ Tundac xelovnuri, romlebic miekuTvneboda<br />

ama Tu im mwkrivs; vTqvaT, saxelebi darqmeodaT maT xeebis<br />

saxelebis mixedviT: arKisa, fiyvisa, naZvisa, soyisa, wiflisa,<br />

rcxilisa, wablisa, muxisa da sxva (es azri _ `xeebis saxelebi~<br />

_ 1942 wlis gamocemaSi araa, Cndeba 1953 w. _ g. g.), rac arsebiTad<br />

erTgvari reforma iqneboda. magram radganac amis SesaZlebloba<br />

amjamad ar aris, iseTi xerxi mainc unda iqnes moZebnili,<br />

rom movlenis arsebiTi mxare ar daiCrdilos~ (a. SaniZe, Tb.,<br />

1973, gv. 217).<br />

a k a k i S a n i Z i s zemomoKvanili msJeloba kidev ufro<br />

konkretdeba mwkrivTa saxelebis darqmevis SemTxvevisaTvis:<br />

`mwkrivebis saxelTa darqmevis dros SeiZleba Semdegi principiT<br />

vixelmZGvaneloT: rodesac mwkrivSi elementTagan marto dro da<br />

kilo aris, TxrobiT kiloian mwkrivebs drois mixedviT davarqvaT<br />

saxeli, sxva kiloian mwkrivebs ki _ kiloTa mixedviT. rodesac<br />

mwkrivSi droisa da kilos sxva elementic emateba, maSin<br />

saxelis arCevis dros mTavari KuradGeba am damatebul elements<br />

mieqces. Tu sadme neitraluri saxeli moiZebneba, tradiciulad<br />

SemuSavebuli, is Tavis alagas iqnes gamoKenebeli... am SemTxveva-<br />

Sic mwkrivis cneba ar unda avrioT drois an kilos cnebasTan~<br />

(a. SaniZe, 1973, gv. 217).<br />

faqtobriv, es ori msJeloba aris instruqcia imisaTvis, Tu<br />

rogor unda SemuSavdes terminebi, ras unda mieqces KuradGeba.<br />

kidev erTi msJeloba terminologiuri xasiaTisa: `gaugebrobis<br />

Tavidan asacileblad aqve unda ganvacxadoT, rom dro drois dro is aGsaniSnavad<br />

mxolod es sami termini gvaqvs gamoKenebuli: ex exlan ex<br />

lan lande lan de-<br />

li li, li war warsu war warsu<br />

suli su li da mo moma mo<br />

ma mava<br />

vali vali<br />

li. li rac Seexeba aqamomde arsebulebs<br />

awmKos awmKos, awmKos , namKos da mKofads mKofads, mKofads isini SeiZleba garkveul mwkrivebs<br />

mivakuTvnoT. aqac qarTulSi amaTgan marto `awmKo~ da `mKofadi~<br />

gvyirdeba. `namKo~ ki SeiZleba sxva enebisaTvis gamogvadges~<br />

13


14<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

(a. SaniZe, 1973, gv. 199). aq kidev erT moments mivapKroT KuradGeba:<br />

a. SaniZe roca akeTebs arCevans, es arCevani KovelTvis motivirebulia,<br />

argumentirebulia. magaliTad, ganmarteba imisa, Tu ratom<br />

amJobina es terminebi: `terminebi awmKo awmKo, awmKo , namKo namKo, namKo<br />

, mKofa mKofadi mKofa<br />

di di xelovnuria<br />

da anton I-isagan momdinareobs. pirvel or maTgans<br />

Camokvecili aqvs bolo marcvali: awmKo awmKo(fi awmKo fi fi), fi , na na-mKof na<br />

mKof mKof(fi mKof fi fi). fi ).<br />

mKofa Kofa Kofadi Kofa di (mKoobadi, mKobadi) igivea, rac Kofadi, e. i. rac unda<br />

iKos.<br />

aGniSnuli terminebi xelovnurobis garda ramdenadme<br />

uxerxulic aris amjamad, radganac `awmKo~-Si aw Zveli mniSvnelobiT<br />

aris naxmari: aw, _ exla, aw-mKo(fi) _ exla mKofi, magram<br />

dGes terminis pirvel nawils `awis~ ukavSireben, romelsac<br />

dasavlur kiloebSi sul sxva mniSvneloba aqvs: awi (awiT) _<br />

amas iqiT, amieridan~ (a. SaniZe, 1973, gv. 199).<br />

miuxedavad amgvari kritikuli damokidebulebisa, awmKosa<br />

awmKosa<br />

da mKofa mKofads mKofa s a. SaniZe mwkrivis saxelebadac gamoiKenebs; ase rom,<br />

pirobiToba da tradiciis angariSis gaweva faqtia terminTa SerCevisas...<br />

terminTa SerCevis problemurobaze saubrobs a r n o l d<br />

C i q o b a v a c. zmnur terminologiaze, kerZod dro-kiloTa sistemis<br />

erTeulTa Sesaxeb roca msJelobs, KuradGebas miaqcevs<br />

imas, rom gaTvaliswinebuli unda iqnes nakvTis funqciuri mxare;<br />

`rac Seexeba nakvTis funqcias, aq sayiroa iKos gaTvaliswinebuli<br />

nakvTis (...) semantikur-stilisturi Sinaarsi, erTis mxriT,<br />

da sintaqsuri mxare, e. i. konstruqcia, romelsac nakvTi moi-<br />

Txovs...~ iqve aGniSnavs, rom `erTi romelime funqciiT nakvTis<br />

daxasiaTeba, ra Tqma unda, miT ufro SeuZlebelia, rom iseTi<br />

SedarebiT martivi movlena, rogorsac warmoadgens sadaurobis<br />

warmoeba, sadaurobis aGniSvniT ar amoiwureba (TuSi _ TuSuri;<br />

zmna _ zmnur-i, subieqti _ subieqtur-i). gaugebrobas agvacilebda<br />

nakvTis saxeli struqturuli TvalsazrisiT mogveca (ubralo<br />

numeraciis wesiTac ki!), xolo Tu funqciebze daKrdnobiT<br />

davaxasiaTebdiT nakvTs, ZiriTadi funqcia unda gamovKoT da<br />

ar vivaraudoT, TiTqos amiT sruli funqciuri daxasiaTeba<br />

warmovadgineT~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1962, gv. 102). saerTod ki, sagulisxmoa<br />

avtoris zogadi Segoneba: `mecnieruli azrovnebisaTvis<br />

mTavaria cneba da ara termini. termins TavisTavadi Girebuleba


Sesavali<br />

ara aqvs, igi cnebis gadmocemas emsaxureba~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava,<br />

1948(1), gv. 7).<br />

ase rom, saubroben terminTa SerCevis problemurobaze;<br />

zog SemTxvevaSi kritikuli analizis Semdegac ZalaSi rCeba tradiciuli<br />

terminebi. mag.: awmKo (a. SaniZe da sxv.), TurmeobiTi<br />

(<strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong>Tan...). zog SemTxvevaSi tradiciulad qceuli<br />

terminis Canacvleba xdeba; mag.: uwKveteli (a. SaniZe) _ namKo<br />

usruli (<strong>arn</strong>. Ciqobava); wKvetili (a. SaniZe) _ namKo ZiriTadi<br />

(<strong>arn</strong>. Ciqobava)...<br />

konkretulad sauGlebel erTeulTa aGmniSvnel terminebze<br />

Sesabamis erTeulTa analizis dros visaubrebT. Cven ZiriTadad<br />

vecdebiT, gamoviKenoT is terminebi, romlebic ufro miGebulia<br />

saxelmZGvanelos tipis gamocemebSi da amitom ufro metad aris<br />

gavrcelebuli. cxadia, am SemTxvevaSi upiratesoba eniyeba a. SaniZis<br />

mier damkvidrebul terminebs. Tuki amis sayiroeba iqneba,<br />

SevecdebiT davasabuToT, ratom vaniyebT upiratesobas romelime<br />

termins. saerTod ki, dro-kiloTa sistemis kvlevis am etapze ama<br />

Tu im terminis SerCevas principul mniSvnelobas ar vaniyebT.<br />

* * *<br />

dro-kiloTa sistemis sadGeiso problemebze sanam daviwKebT<br />

saubars, Tvals gadavavlebT sauGlebel erTeulTa<br />

gamoKofis, kvalifikaciis, klasifikaciis istorias zurab SanSovanidan<br />

moKolebuli niko maramde; anu praqtikuli gramatikebis<br />

periods samecniero gramatikamde. es gza sakmaod rTuli da Zneli<br />

iKo. gansakuTrebiT qarTuli zmnis sistemaSi garkveva uyirT<br />

gramatikosebs.<br />

zemoTac aGvniSneT, zmnis sistemis sirTulem platon ioselians<br />

aseTi ram aTqmevina, rom `qarTulisa enisa zmnani Kovelnive<br />

arian ukanononio~.<br />

problemas xedavdnen da SeZlebisdagvarad cdilobdnen am<br />

problemebis mogvarebas; aris Sedegebi, romelTac fasi dGesac<br />

ar daukargavs. amitom Koveli cda gramatikuli analizisa mniSvnelovnad<br />

gvesaxeba da aucileblad migvaCnia am Sedegebis gaTvaliswineba<br />

dGevandeli sistemis sworad gaazrebisa da agebisa-<br />

Tvis.<br />

zemoT terminologiur problemebze gvqonda saubari. albaT,<br />

qarTuli zmnis sistemis analizis dros arcerT kategorias<br />

15


16<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

ar miupKria mkvlevarTa KuradGeba imdenad, ramdenadac es<br />

sauGlebel erTeulTa sistemas xvda wilad. albaT, arcerT sxva<br />

SemTxvevaSi ar Kofila iseTi gansxvavebuli Tvalsazrisebi, rogorc<br />

es am SemTxvevaSi iKo.<br />

erT magaliTs moviKvan meoce saukunis qarTuli enaTmecnierebidan:<br />

n i k o m a r i Zveli qarTuli saliteraturo enisaTvis<br />

dro-kiloTa meore seriaSi or or mwkrivs mwkrivs gamoKofs:<br />

1. aoristi<br />

2. II kavSirebiTi (n. mari, 1908)<br />

a r n. C i q o b a v a s azriT, II seriaSi 3 mwkri mwkrivi mwkri vi unda gamoiKos:<br />

1. namKo ZiriTadi<br />

2. xolmeobiTi<br />

3. kavSirebiTi meore (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1948(1), gv. 55)<br />

4 4 mwkrivs gamoKofs adreul SromebSi a k a k i S a n i Z e:<br />

1. wKvetili<br />

2. II kavSirebiTi<br />

3. II xolmeobiTi<br />

4. brZanebiTi kilo (a. SaniZe, 1920, gv. 6)<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna terminologiur sxvaobaze amJerad KuradGebas ar<br />

vamaxvilebT.<br />

swored es oTxmwkriviani varianti miaCnia sworad z. s a -<br />

r J v e l a Z e s (z. sarJvelaZe, 2004, gv. 94).<br />

Cven vfiqrobT, rom Zvel qarTulSi II seriaSi 4 mwkri mwkrivi mwkri<br />

unda gamoiKos (g. gogolaSvili, 1988)<br />

1. wKvetili<br />

2. II xolmeobiTi<br />

3. II kavSirebiTi<br />

4. Sereuli kavSirebiTi<br />

mogvianebiT II seriis mwkrivTa raodenoba a. S a n i Z i s<br />

moZGvrebaSi xu xuTa xu<br />

Ta Tamde Ta mde gaizarda:<br />

1. wKvetili<br />

2. II xolmeobiTi<br />

3. II brZanebiTi


Sesavali<br />

4. II kavSirebiTi<br />

5. Sereuli kavSirebiTi (Sereuli mKofadi)<br />

(a. SaniZe, 1976).<br />

l e v a n k i k n a Z i s azriT, Zvel qarTulSi II seriaSi rva<br />

rva<br />

mwkrvi mwkrvi unda gamoiKos:<br />

1. wKvetili<br />

2. II xolmeobiTi<br />

3. II brZanebiTi<br />

4. II kavSirebiTi<br />

5. Sereuli namKo<br />

6. Sereuli xolmeobiTi<br />

7. Sereuli brZanebiTi<br />

8. Sereuli kavSirebiTi<br />

(l. kiknaZe, 1967)<br />

amJerad Cven ar ganvixilavT am Tvalsazrisebs, amis gakeTebas<br />

qveviT SevecdebiT. Cven mxolod imis Cveneba gvsurda, Tu<br />

dGes azrTa rogori sxvadasxvaobaa, erT konkretul sakiTxze _<br />

ramdeni mwkrivia Zvel qarTul enaSi II seriaSi. rogorc davinaxeT,<br />

raodenoba merKeobs 2-dan 8-mde! ra xdeba? ra aris mizezi<br />

TvalsazrisTa aseTi sxvaobisa? ratom aris, rom erTi da igive<br />

forma erT avtorTan damoukidebel mwkrivad miiCneva, sxva avtorTan<br />

_ ara. da ra kriteriumebiT unda vixelmZGvaneloT, roca<br />

mwkrivs gamovKofT?...<br />

mwkrivis, rogorc formobriv-funqciuri monacemis, definicia<br />

gvaqvs ki saerTod? esa Tu is forma rodis SeiZleba miviCnioT<br />

damoukidebel mwkrivad da rodis _ erTi da imave mwkrivis<br />

formobriv variantebad?<br />

mokled: kiTxvaa uamravi, romlebzec erTmniSvnelovani pasuxi<br />

ar arsebobs. SevecdebiT am wignSi msgavs kiTxvebs pasuxi gavceT;<br />

is varianti SevTavazoT mkiTxvels, romelic Cven am Temaze<br />

fiqrisas logikurad gveCveneboda.<br />

qar qarTu qar qarTu<br />

Tuli Tuli<br />

li li enis enis enis enis ganvi gan gan ganvi<br />

viTa viTa<br />

Tare Tare<br />

rebis rebis<br />

bis bis etape eta eta etape<br />

pebis pebis<br />

bis bis<br />

((((pe pe peri peri<br />

rioooode ri de debis debis)<br />

bis bis)<br />

) ) Se Sesa Se Sesa<br />

saxeb saxeb<br />

xeb xeb<br />

Cvens naSroms `qarTuli zmna~ davarqviT. es ar aris wigni<br />

Zveli qarTulis an axali qarTulis Sesaxeb... cxadia, vikvlevT<br />

axal qarTul enas, magram gverds ver avuvliT qarTuli enis gan-<br />

17


18<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

viTarebis sxvadasxva etapis, sxvadasxva nairsaxeobis monacemebs...<br />

martiv yeSmaritebas brZanebs a. SaniZe: `istoriuli Tvalsazrisis<br />

gamoKeneba da dialeqtur formaTa moKvana Sedarebis mizniT<br />

kidev ufro sayiro gaxda uGlebis TavSi ($$ 445-565), vidre wina<br />

TavebSi, radganac amis gareSe bevri faqti axali saliteraturo<br />

qarTulisa gaugebari darCeboda: aq xSirad erTmaneTSia garTuli<br />

Zveli da axali formebi da maT-maTi adgilis miCena SeiZleba<br />

mxolod imis gaTvaliswinebiT, Tu ra viTareba iKo wina<br />

epoqebSi. marTlac, Tu istorias ar mivmarTeT, saidan unda gavigoT,<br />

ra aris is i, romelic `vundivar~-Si gvaqvs, an ra uZevs<br />

safuZvlad paraleluri formebis xmarebas, rogoricaa: daeSava<br />

($ 491), wavekideT da wavekideniT ($ 497) da sxva~ (a. SaniZe,<br />

1973, gv. 018). verc iseT terminebs avuvliT gverds, rogoricaa<br />

Zveli, axali da saSuali qarTuli... amitomac, aq mainc sayirod<br />

vTvliT, Cveneuli xedva SevTavazoT mkiTxvels qarTuli enis ganviTarebis<br />

etapebis (periodebis) Sesaxeb.<br />

qarTul saenaTmecniero literaturaSi qarTuli enis periodizaciis<br />

sakiTxi azrTa did sxvadasxvaobas iwvevs.<br />

arsebobs Tvalsazrisi, rom ar unda moxdes qarTuli saliteraturo<br />

enis periodebad daKofa: `TxuTmetsaukunovani qar-<br />

Tuli mwerloba erTi saliteraturo eniT iqmneboda da iqmneba<br />

dGemde... specialur literaturaSi xmarebuli imgvari terminebi,<br />

rogoricaa `Zveli qarTuli ena,~ `Zveli qarTuli literatura,~<br />

es aris pirobiTi, samuSao terminebi, umTavresad sxva xalx-<br />

Ta wamxedurobiT Seqmnili, romlebic ixmareba mecnieruli kvleva-Ziebis<br />

dros gamoKenebuli masalis marJved dasaJgufeblad...~<br />

mkvlevris azriT, `Zvel da axal werilobiT Zeglebs Soris arsebuli<br />

enobrivi sxvaoba araviTar safuZvels ar qmnis dedaqarTulis<br />

`Zvel~ da `axal~ qarTulad gamoKofisaTvis~ (r. TvaraZe,<br />

1978, 42).<br />

arsebobs Tvalsazrisi, romlis mixedviTac qarTuli saliteraturo<br />

enis ganviTarebaSi ori periodi unda gamoiKos: `Zveli<br />

qarTulisa (V-XI ss) da axali qarTulisa (XII- saukunidan<br />

dGemdis). axali qarTulis CamoKalibeba XII saukunidan iwKeba saero<br />

mwerlobis ZeglebSi; XVIII saukunisTvis es procesi damTavrebulia...<br />

axali qarTulisa da Zveli qarTulis gverdiT ver da-


Sesavali<br />

vaKenebT XII-XVII saukuneTa qarTuls; mas damoukidebeli saxe ar<br />

aqvs, arc gramatikuli wKobisa da arc ZiriTadi leqsikuri fondis<br />

mxriv. e. i. arc erTi im momentis mixedviT, rac enis safuZvels<br />

qmnis... mas, rogorc gardamaval safexurs, calke periodad<br />

_ Zveli da axali qarTulis gverdiT _ ver gamovKofT~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava,<br />

1952, 364).<br />

qarTuli saliteraturo enis ganviTarebaSi sam periods<br />

gamoKofs akaki SaniZe:<br />

Zveli qarTuli ena (V-XI ss.);<br />

saSuali qarTuli ena (XII-XVIII);<br />

axali qarTuli ena (XIX-XX ss.) (a. SaniZe, 1920; 1976 da sxva).<br />

es Tvalsazrisi dGes Kvelaze metad aris gavrcelebuli;<br />

mis dasabuTebas sagangebo werilSi Seecada z. yumburiZe (z. yumburiZe,<br />

1982). iqve warmodgenilia sakiTxis Seswavlis vrceli<br />

mimoxilva.<br />

sam periods (V-XI, XII-XVII da XIX-dan) gamoKofs i. qavTaraZe<br />

da daumatebs: `aGniSnuli sami periodis SigniT aris gardamavali<br />

etapebi, qveperiodebi, romelTa gamoKofa fakultatiuria da<br />

SeiZleba daemKaros, leqsikur-gramatikulis garda, funqciurstilistur<br />

principebs. aseTi iqneboda ZvelSi arabobamdeli da<br />

XI saukunis qveperiodebi; saSualSi, XII-XIII saukuneebis samwerlobo<br />

qarTuli, XIV-XVII saukuneebisa da antonis SexedulebaTa batonobisa<br />

(1760-1850w.w.); axalSi 1850-iani wlebidan 1921 wlamde<br />

da 1921 wlidan dGemde~ (i. qavTaraZe, 1972, gv. 35).<br />

saliteraturo enis ganviTarebaSi sam periods gamoKofs f.<br />

erTeliSvili, Tumca daKofa gansxvavebulia: `qarTuli saliteraturo<br />

enis periodizacia amgvari daKofiTa da terminebiT<br />

warmogvidgeba: Zveli saliteraturo ena _ V-XI ss., axali saliteraturo<br />

ena _ XII-XIX ss., Tanamedrove saliteratur ena _ XX s.<br />

(f. erTeliSvili, 1968).<br />

qarTuli saliteraturo enis ganviTarebaSi xuT periods<br />

(avtori mas etapebs uwodebs) gamoKofs b. JorbenaZe: saliteraturo<br />

enis ganviTarebaSi `unda gamovKoT ramdenime periodi:<br />

1. pir pirve pir pirve<br />

veli<br />

li, li sawKisi etapia Zveli qarTuli, klasikuri saliteraturo<br />

ena V saukunidan XI-XII saukuneebamde, romlisTvisac niSandoblivia<br />

mkveTrad gamoKofili kanonzomierebani, kerZod kanonizebulia<br />

formebis mkveTrad dacva... 2. qarTuli saliteraturo<br />

19


20<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

enis ganviTarebis me meore me<br />

re re etapi XI-XIII saukuneebidan iGebs saTaves,<br />

roca saero literaturis damkvidrebas arsebiTi cvlilebebi<br />

mohKva enobrivi TvalsazrisiTac... 3. ... realuri safrTxe gansakuTrebiT<br />

XVII-XVIII saukuneebSi daudga qarTul enas. uTuod amgvar<br />

viTarebaze reaqcias warmoadgens antonis sami stilis Teoria...<br />

swored es Teoria daedo safuZvlad qarTuli saliteraturo<br />

enis me mesa me<br />

sa same sa me etaps... 4. mxolod cocxali kiloebis Sinagani<br />

ganviTarebis tendenciaTa Sesisxlxorceba gadaarCenda qarTul<br />

enas sruli ganadgurebisagan. es procesi XIX saukunis 60-iani<br />

wlebidan daiwKo TergdaleulTa mesveurobiT da igi ukve me meo- me<br />

Txe Txe etapia qarTuli saliteraturo enis ganviTarebisa... 5. XX<br />

saukunis 10-20-ian wlebSi cxovrebis revoluciurma gardaqmnebma,<br />

qarTuli universitetis daarsebam, erovnuli TviTSegnebis<br />

aGorZinebam, qarTuli enis saxelmwifo enad gamocxadebam axali<br />

Tvalsawieri gadauSala qarTul saliteraturo enas. mas pirobiTad<br />

Tanamedrove qarTuli saliteraturo ena SeiZleba ewodos<br />

(me me mexu<br />

xuTe xu Te etapi)~ (b. JorbenaZe, 1989).<br />

qarTuli saliteraturo enis struqturisa da istoriis<br />

kvlevisas am Temas mravali mecnieri Sexebia. isini ZiriTadad<br />

iziareben a. SaniZis an <strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong> Tvalsazrisebs. maT Camo-<br />

Tvlas aGar SevudgebiT. r. TvaraZis Tvalsazrisi, faqtobriv,<br />

aravis gauziarebia, piriqiT, sakmaod mkacradac gaakritikes<br />

(S. ZiZiguri, 1978; z. yumburiZe, 1982).<br />

f. erTeliSvilisa da b. JorbenaZis Tvalsazrisebi naklebad<br />

popularulia (amitom SevecadeT ufro vrclad warmogvedgina),<br />

Tumca, vfiqrobT, sainteresoa da angariSgasawevi.<br />

ratom CavTvaleT sayirod amave sakiTxze KuradGebis gamaxvileba?<br />

vfiqrob, msJelobisas araTanabari odenobis erTeulebia<br />

daKenebuli gverdigverd. kerZod: ris periodizacias vaxdenT:<br />

qarTuli saliteraturo enisas Tu qarTuli enisas? SevecdebiT<br />

Cveni SekiTxva ganvmartoT.<br />

ra aris saliteraturo ena?<br />

Cveulebriv ganmartaven: `saliteraturo ena aris erovnuli<br />

enis umaGlesi da daxvewili, normirebuli saxe~ (b. JorbenaZe,<br />

1989, gv. 205). saliteraturo ena ar faravs erovnul enas. Cven-<br />

Tvis amosavalia Tvalsazrisi: `erovnuli ena aerTianebs Kvelafers<br />

_ Kvela saxis dialeqts, saliteraturo enas, sxvadasxva sa-


Sesavali<br />

xis koines, idioleqts. aq ufro konglomeratTan gvaqvs saqme,<br />

vinem mkacr enobriv sistemasTan~ (b. JorbenaZe, 1989, gv. 151). Sesabamisad,<br />

nebismieri enobrivi saxesxvaoba, nairsaxeoba (terminisaTvis<br />

ix. u. vainraixi, 1968) aris Semadgenili nawili erovnuli<br />

enisa, iqneba es eTnikur-teritoriuli dialeqti, socialuri<br />

dialeqti Tu saliteraturo ena. rogorc iTqva, saliteraturo<br />

ena aris `umaGlesi da daxvewili, normirebuli~ saxesxvaoba<br />

erovnuli enisa; met-naklebad xelovnuri, ufro metad konservatiuli,<br />

vidre bunebrivi saxesxvaobani.<br />

amdenad, roca vsaubrobT Tanamedrove qarTul enaze (qar qar qar- qar<br />

Tu Tuli Tu li ena Cvens msJelobaSi udris erov erovnul erov nul enas enas), enas igulisxmeba<br />

erToblioba Tanamedrove saliteraturo qarTuli enisa da Kvela<br />

im nairsaxeobisa, romlebic moepoveba dGes qarTul enas,<br />

upirvelesad eTnikur-teritoriuli dialeqtebisa. vimeorebT:<br />

dialeqtebi bunebrivi nairsaxeobania Tanamedrove qarTuli enisa,<br />

xolo saliteraturo ena _ zedialeqturi, normirebuli nairsaxeoba,<br />

met-naklebad xelovnuri; cxadia, sxvadasxva saxisa, magram<br />

mainc erTi donis (drouli gagebiT) erTeulebi. nebismieri<br />

epoqis, nebismieri drois erovnuli ena msgavsi konglomeratia<br />

(cxadia, vgulisxmobT enas, romelsac moepoveba saliteraturo<br />

saxesxvaoba).<br />

am poziciidan vxedavT gansaxilvel problemas.<br />

axali qarTuli aris enis ganviTarebis erTi safexuri Kvela<br />

zemowarmodgenili niSnis mixedviT; Cven masze SegviZlia viqonioT<br />

srulKofili warmodgena misi Semadgeneli Kvela saxesxvaobis<br />

gaTvaliswinebiT, anu; saliteraturo eniTa da dialeqtebiT.<br />

ase ar SegviZlia vimsJeloT Zveli qarTuli enis Sesaxeb.<br />

Zvel qarTul enaze warmodgena SegviZlia viqonioT mxolod misi<br />

erTi nairsaxeobis _ saliteraturo enis _ mixedviT. anu: Cven<br />

vicnobT mxolod Zvel qarTul saliteraturo enas da ara gvaqvs<br />

warmodgena, mis gverdiT ra saxesxvaobani iKo Zveli qarTulisa.<br />

cxadia, saliteraturo enis gverdiT iKo araerTi dialeqturi<br />

saxesxvaoba. asaxeleben kidec samecniero literaturaSi ramdenime<br />

maTgans: a) samxreT-aGmosavluri dialeqti (igive xanmeti),<br />

b) samxreT-dasavluri dialeqti (igive haemeti), g) centraluri<br />

dialeqti (igive -ev ev kilo), d) Crdilo-aGmosavluri (igive fxouri<br />

kilo). es varaudebia (sakmaod sarwmuno argumentebze<br />

21


22<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

damKarebuli). rogorc vTqviT, realurad SegviZlia msJeloba<br />

mxolod saliteraturo nairsaxeobaze.<br />

amgvarad, Zveli qarTuli ena da axali qarTuli ena Cvens<br />

warmodgenaSi sxvadasxva donis enobrivi erTeulebia. pirvel<br />

maTgans vicnobT mxolod erTi nairsaxeobiT; meores _<br />

srulKofilad, Kvela nairsaxeobiT. amitom Cven SegviZlia Zve Zveli Zve<br />

li<br />

qar qarTu qar qarTu<br />

Tuli Tu li sa sali sa<br />

li lite<br />

tera<br />

ratu<br />

turo tu ro enis gverdiT mxolod axa axali axa axali<br />

li qar qarTu qar<br />

Tu Tuli Tu li<br />

sa sali sa<br />

li lite<br />

tera<br />

ratu<br />

turo tu ro ena ganvixiloT _ rogorc Tanabari donis enobrivi<br />

erTeulebi.<br />

aravin daobs da arc SeiZleba sadavo iKos is, rom es aris<br />

klasikuri gagebiT ori saliteraturo ena Kvela `im momentis<br />

mixedviT, rac enis safuZvels qmnis~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1952, gv. 369).<br />

arsebobs Tu ara saSuali qarTuli saliteraturo ena?<br />

anu axlisa da Zvelis gverdiT mesame saxesxvaoba saliteraturo<br />

enisa `Kvela im momentis gaTvaliswinebiT, rac enis safuZvels<br />

qmnis?~ cxadia, ara. ar iziareben, magram aravis ucdia ganxilva<br />

da uarKofa msJelobisa: `axali qarTulisa da Zveli qarTulis<br />

gverdiT ver davaKenebT XII-XVII saukuneTa qarTuls; mas damoukidebeli<br />

saxe ar aqvs arc gramatikuli wKobisa da arc ZiriTadi<br />

leqsikuri fonis mxriv~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, iqve). arada, Zvelisa da<br />

axlis gverdiT mesame erTeulis gamoKofisaTvis es aucilebeli<br />

pirobaa. ufro martivad rom vTqvaT, Cven SegviZlia vimsJeloT<br />

Zveli qarTuli saliteraturo enis sistemaze; axali qarTuli<br />

saliteraturo enis sistemaze; magram ver avagebT saSuali qar-<br />

Tuli saliteraturo enis sistemas, radgan aseTi ram ar arsebobs.<br />

saSuali qarTulis Sesaxeb weren: `am periodis saliteraturo<br />

enis Kvelaze damaxasiaTebel niSnad unda miviCnioT formaTa<br />

siyrele da erTiani normebis uqonloba~ (z. yumburiZe,<br />

1982, gv. 24). formaTa siyrele da erTiani normebis uqonloba<br />

ar SeiZleba iKos saliteraturo enis niSnebi.<br />

amdenad, Tu vmsJelobT qar qarTu qar<br />

Tu Tuli Tu li sa sali sa<br />

li lite<br />

tera<br />

ratu ratu<br />

turo tu ro enis enis Taobaze,<br />

marTebuli iqneba, gamoiKos ori ori er erTe er erTe<br />

Teuli Te li _ Zve Zveli Zve<br />

li qar qar- qar<br />

Tu Tuli Tu li sa sali sa<br />

li lite<br />

tera<br />

ratu<br />

turo turo<br />

ro ena ena da ax axli ax<br />

li qar qarTu qar qarTu<br />

Tuli Tu li sa sali sa<br />

li lite<br />

tera tera<br />

ratu<br />

turo tu ro<br />

ena ena; ena<br />

realuri faqtia rogorc erTi, aseve _ meore.<br />

ra aris saSuali qarTuli? arsebobs Tu ara aseTi realoba?<br />

cxadia, arsebobs, magram is ar aris saliteraturo ena. ufro<br />

sworad, ar arsebobs saSualo qarTuli saliteraturo ena


Sesavali<br />

Kvela im parametris mixedviT, rac unda axasiaTebdes saliteraturo<br />

enas. gavixsenoT: `Kvela saliteraturo enas aqvs Tavisi<br />

niSnebi:<br />

a) igi aris saerTo da savaldebulo KvelasaTvis, vinc am<br />

enaze metKvelebs;<br />

b) saliteraturo ena aris samwerlobo da zepiri...<br />

g) saliteraturo ena aris normirebuli...<br />

d) saliteraturo ena aris oficialuri urTierTobis sa-<br />

Sualeba~ (b. JorbenaZe, 1989, 154).<br />

saubrebia sxva niSnebzec, magram arc erTi es niSani araa<br />

damaxasiaTebeli saSuali qarTulisaTvis. ufro sworad, XII-XVIII<br />

saukuneebis qarTuli ar SeiZleba gaerTiandes am niSnebis mixedviT;<br />

sxvagvarad rom vTqvaT, enobrivi erTeuli _ saSuali qar-<br />

Tuli _ ar aris im niSnebis matarebeli, rac mas warmogvidgenda<br />

rogorc saliteraturo enas, gansxvavebiT Zveli da axali<br />

qarTuli saliteraturo enisagan.<br />

am msJelobiT Cven mxars vuyerT Tvalsazriss qarTuli saliteraturo<br />

enis istoriaSi ori periodis gamoKofis Taobaze.<br />

magram msJelobas aq ver SevwKvetT. ar arsebobs saSuali qarTuli<br />

saliteraturo ena, magram saSuali qarTuli, rogorc enobrivi<br />

realoba, faqtia _ uaGresad rTuli da saintereso. magram<br />

igi ganixileba, rogorc konglomerati _ sxvadasxva tipis saxesxvaobaTa<br />

erToblioba.<br />

daiZebna calkeuli enobrivi movlenebi, faqtebi, romlebic<br />

Tavs iCens saSuali qarTulis periodSi (ix. z. yumburiZe, 1982);<br />

magram maT Soris ar aris arc erTi enobrivi faqti da movlena,<br />

romelic Tanabrad iKos damaxasiaTebeli XII-XVIII saukuneebis qar-<br />

TulisaTvis, rogorc am periodis enobrivi norma. sxvagvarad, ar<br />

dasturdeba arc erTi enobrivi faqti Tu movlena, romelic Zvelisa<br />

da axlis gverdiT (maT msgavsad) SeiZleba miviCnioT saSuali<br />

qarTulis normad. Cven ar vsaubrobT iseT faqtebsa Tu movlenebze,<br />

rac norma iKo ZvelisaTvis an normaa axali qarTulisaTvis<br />

da gvaqvs saSualSic. Cveni msJeloba, cxadia, ar uarKofs<br />

saSuali qarTulis faqtebsa da movlenebs, magram sxva kvalifikacias<br />

aZlevs mas. kerZod: es enobrivi faqtebi Tu movlenebi aris<br />

damaxasiaTebeli saSuali qarTulis sxvadasxva saxesxvaobisaTvis.<br />

es saxesxvaobebi SeiZleba ganixilebodes droSic da sivrceSic.<br />

23


24<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

anu: aris faqtebi da movlenebi, romlebic damaxasiaTebelia sa-<br />

Suali qarTulis mxolod adreuli periodisaTvis da _ piriqiT,<br />

damaxasiaTebelia mxolod mogviano periodisaTvis.<br />

amave periodis ZeglebSi Cven vxvdebiT iseT enobriv faqtebs,<br />

romelTa kvalifikacia SeiZleba mxolod rogorc dialeqtizmebisa...<br />

gasaTvaliwinebelia stilebrivi sxvaobac; calkeuli<br />

avtoris enobrivi Taviseburebani da sxva...<br />

amis Taobaze araerTi samecniero naSromi dawerila (magaliTad,<br />

i. qavTaraZe, 1966 da sxva.); bolo periodSi ramdenime<br />

disertacia iqna daculi. im disertaciaTa ganxilvisas aGvniSne<br />

kidec, rom TiToeuli aseTi kvleva adasturebs Tvalsazriss,<br />

rom ar arsebobs erTiani saSuali qarTuli saliteraturo ena,<br />

magram arsebobs saSuali qarTuli, rogorc enobrivi realoba<br />

Tavisi mravalgvari nairsaxeobiT.<br />

am gagebiT saSuali qarTuli Cven SeiZleba davaKenoT axali<br />

qarTuli enis gverdiT _ rogorc saero-erovnuli enis ganviTarebis<br />

ori safexuri.<br />

Tu Cven mxedvelobaSi miviGebT istoriuli dialeqtologiis<br />

kvlevis Sedegebs, SeiZleba mwiri, magram mainc garkveuli<br />

warmodgena viqonioT Zvel qarTul enaze _ rogorc saerTo-saxalxo<br />

enis ganviTarebis adreul etapze.<br />

amis gaTvaliswinebiT saerTo-saxalxo enis ganviTarebis safexurebze<br />

roca vsaubrobT, SeiZleba gamovKoT: a) Zve Zveli Zve<br />

li li qar qarTu qar<br />

Tu-<br />

li li ena ena, ena b) sa saSu sa<br />

Su Suali Su li qar qarTu qar<br />

Tu Tuli Tu li ena ena, ena<br />

g) axa axali axa li qar qarTu qar<br />

Tu Tuli Tu li ena ena. ena<br />

pirobiTad<br />

SeiZleboda gvemsJela uZveles etapzec _ V saukunemdel<br />

periodzec. am SemTxvevaSi ganixileboda is enobrivi viTareba,<br />

ramac xeli SeuwKo Zveli qarTulis periodis CamoKalibebas.<br />

sagulisxmoa is azri, romlis mixedviTac Zveli qarTulis<br />

Semdgom periodSi SesaZlebeli aris ramdenime etapis gamoKofa<br />

(b. JorbenaZe, f. erTeliSvili), magram amJerad es ar aris Cveni<br />

kvlevis mizani.<br />

Cven msJeloba SeiZleba amgvari saxiT davasruloT:<br />

1. Tu vmsJelobT qar qarTul qar Tul sa sali sa sali<br />

lite<br />

tera<br />

ratu<br />

turo tu ro ena enaze ena<br />

ze ze, ze unda<br />

gamovKoT ori ori er erTe er erTe<br />

Teuli Te li li: li<br />

a) Zve Zveli Zve<br />

li qar qarTu qar qarTu<br />

Tuli Tu li sa sali sa<br />

li lite lite<br />

tera<br />

ratu<br />

turo tu ro ena da b) axa axali axa li qar qarTu qar<br />

Tu-<br />

li li sa sali sa sali<br />

lite<br />

tera<br />

ratu<br />

turo tu ro ena ena. ena<br />

.


Sesavali<br />

2) Tu vsaubrobT qar ar arTu<br />

Tuli Tu li enis _ sa saer sa saer<br />

erTo<br />

To-sa To sa saxal<br />

xalxo xalxo<br />

xo enis<br />

enis<br />

(ara mxolod saliteraturo enis) Sesaxeb, SesaZleblad migvaCnia<br />

vimsJeloT sam sam sam er erTe er erTe<br />

Teul<br />

ulze<br />

ze: ze<br />

a) Zve Zveli Zve<br />

li qar qarTu qar qarTu<br />

Tuli Tuli<br />

li ena ena. ena<br />

b) sa saSu sa<br />

Su Suali Su li qar qarTu qar<br />

Tu Tuli Tu li ena ena. ena<br />

g) axa axali axa li qar qarTu qar qarTu<br />

Tuli Tuli<br />

li ena ena. ena<br />

dasaSvebad migvaCnia am SemTxvevaSi saubari samze met erTeulzec<br />

(magaliTad: uZvelesi qarTuli, Tanamedrove qarTuli da<br />

sxva.).<br />

ase vxedavT Cven qarTuli enis istorias; am mniSvnelobiT<br />

gamoviKenebT cnobil terminebs _ Zvels, axalsa Tu saSual qar-<br />

Tuls... amgvarad: Zveli, axali Tu saSuali qarTuli pirobiTi<br />

(samuSao) terminebia... es erTeulebi droSi warmoqmnili nairsaxeobania<br />

saerTo erovnuli qarTuli enisa (dialeqtebi sivrceSi<br />

warmoqmnili nairsaxeobania). qarTuli zmna erTiani mTlianobaa<br />

Tavisi istoriiTa da dGevandelobiT. Tumca SeswavlisaTvis periodebad,<br />

etapebad daKofa (nairsaxeobebad, sxva terminiT _<br />

idiomebad) aucilebelic aris...<br />

fu fuZis fu fuZis<br />

Zis Zis raoooobi ra ra ra bi bisa bisa<br />

saTvis saTvis<br />

Tvis Tvis<br />

dro-kiloTa sistemisa Tu zmnur formaTa warmoebis saki-<br />

Txebze msJelobisas arsebiTi mniSvneloba eniyeba imis garkvevas,<br />

ra ra aris aris fu fuZe fu fuZe<br />

Ze. Ze mokled, kiTxva aqac mravalia: ra aris fuZe? ra<br />

saxeobebi arsebobs fuZisa? ra principze aigeba fuZe? da a. S.<br />

sitKvis raobis gansazGvra da, aseve, fuZis (Tu Ziris) definicia<br />

zogadi <strong>enaTmecnierebis</strong> problemac aris. fuZe, rogorc<br />

realuri monacemi, Jer kidev antikur gramatikebSi ganixileboda.<br />

Kvela ganmarteba fuZisa swored antikur gramatikebSi iGebs<br />

saTaves. Cven ar visaxavT miznad am rTuli problemis Sesaxeb<br />

zogad msJelobas. CvenTvis arsebiTia da, Sesabamisad, sakmarisic<br />

qarTul saenaTmecniero literaturaSi arsebuli Tvalsazrisebis<br />

TavmoKra da, SeZlebisdagvarad, optimalur variantze SeJereba.<br />

`qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni~ fuZis aseT ganmartebas<br />

gvTavazobs: `sitKvis ZiriTadi nawili, romelTanac dakav-<br />

Sirebulia sagnobrivi mniSvneloba (da brunebisa Tu uGvlilebe-<br />

25


26<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

bis dros, e. i. romelime morfologiuri kategoriis mixedviT<br />

formaTa cvlisas sitKvaSi ucvlel nawilad warmogvidgeba)~<br />

(qegl. VII, 214).<br />

aq or momentzea gamaxvilebuli KuradGeba: erTi mxriv, mas mas- mas<br />

Tan Tan Tan da dakav da dakav<br />

kavSi<br />

Sire<br />

rebu<br />

bulia bu lia sa sagnob sa sagnob<br />

gnobri<br />

rivi ri vi mniS mniSvne mniS mniSvne<br />

vnelo vnelo<br />

loba lo ba da, meore mxriv,<br />

igi igi aris aris saKrde saKrdeni saKrde ni for forma for<br />

ma maTa ma Ta sis siste sis<br />

te temi<br />

misa misa<br />

saTvis<br />

Tvis. Tvis<br />

sxva SemTxvevaSi es ganmarteba zustdeba: fuZe aris<br />

`sitKvis iseTi nawili, romelic sagnobrivi mniSvnelobis matarebelia,<br />

rogorc iseTi nawili, romelic miuTiTebs garkveul obieqtur<br />

monacemze~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 2008, gv. 141). cxadia, es ori<br />

ganmarteba faqtobriv erTgvaria (qeglis mTavari redaqtori<br />

aris <strong>arn</strong>. Ciqobava).<br />

enciklopedia `qarTuli ena~ aseT ganmartebas gvTavazobs:<br />

`fu fu fuZe<br />

Ze, Ze sitKvis (sitKva-formis) nawili, romelic rCeba daboloebis<br />

CamoSorebis Semdeg da romelTanac dakavSirebulia sitKvis<br />

leqsikuri mniSvneloba~ (`qarTuli ena~, 2008). ganmartebis pirveli<br />

nawili (`daboloebis CamoSorebis Semdeg~) dazustebas sayiroebs:<br />

ra saxis daboloebebzea saubari _ derivaciul Tu<br />

fleqsiur elementze. derivaciuli elementi axal leqsikur<br />

mniSvnelobas aniyebs sitKvas, fleqsiuri _ ara...<br />

saxelmZGvaneloebsa da saxelmZGvaneloebis tipis gamocemeb-<br />

Si gansxvavebulad msJeloben saxelisa da zmnis fuZeebze: `saxelis<br />

im nawils, romelsac brunvis niSnebi erTvis, fuZe hqvia~<br />

(a. SaniZe, 1948, gv. 25). iqve: `zmnis im nawils, romelic leqsikur<br />

mniSvnelobas Seicavs, fuZe hqvia. pirian formas unda CamovaciloT<br />

piris, ricxvisa da mwkrivis niSnebi, da, rac darCeba,<br />

is iqneba fuZe~ (iqve, gv. 100) saxelmZGvanelos tipis sxva gamocemebi<br />

am ganmartebebs imeoreben (S. ZiZiguri, 1956, gv. 116; a. kiziria,<br />

1984, gv. 108).<br />

saxelTan dakavSirebiT imazec msJeloben, mravlobiTi ricxvis<br />

mawarmoebeli (-eb, -n, -T) Sedis Tu ara fuZeSi da am mxrivac<br />

araa azrTa erTgvaroba (ix. j. feiqriSvili, 1992, gv. 34)...<br />

magram saxeli ar aris amJerad Cveni msJelobis sagani. Cven zmna<br />

gvainteresebs.<br />

zmnis SemTxvevaSi seriozuli problemebis winaSe davdeqiT,<br />

roca vmuSaobdiT zmnu zmnuri zmnu zmnu ri fu fuZe fu<br />

Ze Zeebis Ze bis leq leqsi leq leqsi<br />

sikon<br />

konze konze<br />

ze (g. gogolaSvili,<br />

c. kvantaliani, d. Sengelia, 1989). Tu saenaTmecniero na-


Sesavali<br />

SromebSi zog SemTxvevaSi Ziri da fuZe ar gairCeoda, aq amis sayiroeba<br />

naTlad dadga. gavixsenoT: `mraval SemTxvevaSi zmnis<br />

fuZe igivea, rac Ziri~. qegli Zirs ase ganmartavs: `sitKvis martivi<br />

fuZe, romlis daSla ar SeiZleba~ (qegli, VIII). anda: `fu-<br />

Zes, romelic Semadgenel nawilebad aGar daiSleba, Ziri ewodeba~<br />

(a. SaniZe, 1973, gv. 33). saskolo saxelmZGvaneloSi `zustdeba~:<br />

`zmnaSi gamoiKofa iseTi nawili, romelic saerToa misgan nawarmoebi<br />

Kvela formisaTvis~ (a. SaniZe, i. imnaiSvili, 1980, gv.<br />

131). aq ukve daSorda erTmaneTs es ganmartebani: is, rac saer-<br />

Toa misgan nawarmoebi Kvela formisaTvis, SeiZleba `daiSalos<br />

Semadgenel elementebad~. aGaras vambob nasaxelar zmnebze<br />

(`Tvalwin ga gaisig ga<br />

sig sigrZe<br />

rZega<br />

gana<br />

na~... na am ganmartebiT Ziri iqneba sig sigrZe sig rZe-<br />

gan gan... gan<br />

... ...), ... igive SeiZleba iTqvas kauzatiur formebze: am ganmartebiT<br />

-in in da -evin evin mawarmoeblebis Semcveli odenoba Zirad iqneba<br />

gaazrebuli (`saerToa misgan nawarmoebi Kvela formisaTviso~).<br />

aris saintereso SemoTavazebac: `SesaZloa erTmaneTisagan gavarCioT<br />

mo morfo mo morfo<br />

rfolo<br />

logi<br />

giuri gi ri da eti etimo eti etimo<br />

molo<br />

logi<br />

giuri gi ri Zi Zire Zi<br />

re rebi<br />

bi da termini<br />

Zi Ziri Zi<br />

ri gamoviKenoT mxolod etimologiuris mniSvnelobiT~ (T. qitoSvili,<br />

2000, gv. 87). Ziris sinonimad l. kvayaZem gamoiKena termini<br />

mar marti mar<br />

ti tivi ti vi fu fuZe fu<br />

Ze (l. kvayaZe, 1993, gv. 88). martivi fuZe am<br />

TvalsazrisiT etimologiur Zirs emTxveva. Cven SesaZleblad miviCnieT,<br />

zmnuri fuZeebis leqsikonSi martivi fuZe ase gangvemarta:<br />

`termini mar marti mar<br />

ti tivi tivi<br />

vi fu fuZe fu<br />

Ze ar gulisxmobs etimologiurad martiv<br />

monacems; martiv fuZes vuwodebT im nawils zmnisas, romelic<br />

ar aris garTulebuli zmnuri morfologiuri elementebiT da<br />

saerToa dro-kiloTa sistemis Kvela wevrisaTvis~ (g. gogolaSvili,<br />

c. kvantaliani, d. Sengelia, 1989, gv. 4). am TvalsazrisiT zemomoKvanili<br />

magaliTidan (gaisigrZegana) sig sigrZe sig sigrZe<br />

rZegan rZe gan iqneba martivi<br />

fuZe. Cven am termins kvlavac gamoviKenebT amgvari dazustebiT:<br />

mar marti mar<br />

ti tivi vi fu fuZe fu<br />

Ze Zea Ze is, rac saerToa Kvela mwkrivisaTvis. si simar si simar<br />

marti<br />

tive<br />

ve am<br />

SemTxvevaSi pirobiTia. cxadia, mar marti mar<br />

ti tivi vi fu fuZis fu<br />

Zis Semotana gulisxmobs<br />

rTul rTul rTul fu fuZe fu fuZe<br />

Zesac Zesac<br />

sac. sac rTuli iqneba raime zmnuri elementiT garTulebli<br />

fuZe... da mainc: zogadad ra aris fuZe?<br />

b. JorbenaZis azriT, `fuZe (formobrivadac da funqciuradac)<br />

unda ganimartos im urTierTmimarTebaTa mixedviT, romlebsac<br />

igi amKarebs struqturis Semadgenel sxva elementebTan~<br />

(b. JorbenaZe, 1980(1), gv. 124). Tu uGlebis sistemaSi urTier-<br />

27


28<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

TmimarTebebs ganvixilavT, da am kuTxiT davinaxavT fu fuZes fu<br />

Zes Zes, Zes maSin<br />

aGmoCndeba, rom `fuZe unda ganvixiloT, rogorc permanentulad<br />

cvladi monacemi~, romelic `saKrdenia formaTa sistemisaTvis~<br />

(b. JorbenaZe, iqve, gv. 120). Tuki fu fuZe fu<br />

Ze aris aris per perma per perma<br />

manen<br />

nentu<br />

tulad tu lad cvla-<br />

di di mo mona mo mona<br />

nace<br />

cemi<br />

mi, mi , saKrde saKrdeni saKrde<br />

ni for forma for<br />

ma maTa ma Ta sis siste sis<br />

te temi<br />

misa<br />

saTvis sa vis vis, vis , maSin sxvadasxva<br />

SemTxvevaSi sxvadasxva fuZeze unda iKos saubari da asec aris.<br />

marTalia, fuZe ganixileba rogorc permanentulad cvladi<br />

monacemi, magram `Kovel mocemul struqturaSi struqturuli<br />

elementebis mimarT fuZe mdgradi (ucvleli) elementia~ (iqve,<br />

gv. 190).<br />

da kidev, `Kvelaferi is, rac saKrdenia nebismieri formisa<br />

an formaTa sistemisaTvis, fuZed unda iwodos~ (iqve).<br />

Tu vsaubrobT mwkrivis paradigmaze, maSin fuZed ganimarteba<br />

is nawili zmnuri formisa, romelsac CamoSordeba zmniswini,<br />

pirisa da ricxvis niSnebi:<br />

ga-v-ake ake akeTe ake Te<br />

ga-ake ake akeTe ake Te<br />

ga-akeT akeT akeT-a akeT<br />

ga-v-ake ake akeTe<br />

Te-T Te<br />

ga-ake ake akeTe<br />

Te-T Te<br />

ga-akeT akeT akeT-es akeT<br />

warmodgenili mwkrivis fuZe iqneba ake akeTe ake<br />

Te (sruli varianti)<br />

_ akeT akeT (arasruli varianti). sru sruli sru da aras arasru aras arasru<br />

ruli ru li varianti fu-<br />

Zisa moqmedi fonetikuri procesis Sedegad gansxvavebuli variantebia.<br />

fonetikuri procesis Sedegad SeiZleba daikargos rogorc<br />

morfologiuri funqciis mqone xmovniTi elementi (ga-<br />

akeT-e-a → ga-akeT-a), ise Zireuli morfemis xmovniTi elementi<br />

mov-kal kal _ mo-kl kl kl-a. kl<br />

am TvalsazrsiT imdeni fuZe gveqneba zmnisa, ramdeni mwkrivic<br />

gvaqvs. rogorc vnaxeT, sakuTari fuZis mqoneoba erT-erTi<br />

arsebiTi niSania mwkrivisaTvis. sxvagvarad: Kvela mwkrivs sakuTari<br />

fuZe unda hqondes (fuZis arasruli variantebi SeZlebisdagvarad<br />

avsaxeT `zmnuri fuZeebis leqsikonSi~).<br />

Tu vsaubrobT seriis formaTa warmoebaze, is nawili zmnuri<br />

formisa, romelic saerTo iqneba erT seriaSi Semaval zmnur<br />

formaTaTvis, iqneba se seri se<br />

ri riis ri is fu fuZe fu<br />

Ze Ze. Ze amgvari fuZis aGsaniSnavad<br />

a. SaniZem SemoiGo termini Te Tema Te Tema<br />

ma. ma . zmnis zmnis Te Tema Te ma aris is nawili


Sesavali<br />

zmnisa, romelic saerToa erTi seriis (pirveli an meore) forma-<br />

TaTvis (a. SaniZe, 1973, gv. 387). Sesabamisad, SeiZleba zmnas pirvel<br />

seriaSi sxva fuZe (Tema) hqondes da meore seriaSi _ sxva<br />

(a. SaniZis mixedviT _ orTemiani zmnebi). seriis fuZis (Temis) sakiTxi<br />

mesame seriisaTvis gansxvavebulad dadgeba. msJelobis gasaadvileblad<br />

seriis fuZisaTvis tradiciul termins Te Tema Te Tema<br />

ma gamoviKenebT.<br />

Tu msJeloba gveqneba uGlebis srul paradigmaze, fuZed is<br />

monacemi ganixileba, romelsac martivi fuZe vuwodeT da saxelmZGvanelos<br />

tipis gamocemebSi Zirs rom uwodebdnen (saerTo<br />

nawili Kvela zmnuri formisaTvis).<br />

formawarmoebis sakiTxebze msJelobisas sayiro xdeba sa saK- sa<br />

rde rdeni rde rde ni fu fuZis fu<br />

Zis Zis cnebis gamoKeneba. saKrde saKrdenia saKrde nia is is fu fuZe fu fuZe<br />

Ze, Ze , ro romel ro<br />

mel melsac mel sac<br />

emKare Kare Kareba Kare ba kon konkre kon konkre<br />

kretu kretu<br />

tuli li pa para pa<br />

ra radig radig<br />

digmis dig mis for forme for<br />

me mebi mebi<br />

bi: bi<br />

v-akeT akeT akeT-e akeT<br />

akeT akeT-e akeT<br />

v-akeT akeT akeT-e-T akeT<br />

akeT akeT-e-T akeT<br />

akeT akeT-es akeT akeT<br />

am SemTxvevaSi -e sufiqsi mwkrivis niSnad moiazreba. mwkrivis<br />

saKrde saKrdeni saKrde ni fu fuZe fu Ze iqneba akeT akeT, akeT , romelsac daerTvis mwkrivis mawarmoebeli.<br />

igive saKrdeni fuZe eqneba II kavSirebiTsac:<br />

v-akeT akeT akeT-o akeT<br />

akeT akeT-o akeT<br />

v-akeT akeT akeT-o-s akeT<br />

akeT akeT-o-T akeT<br />

akeT akeT-o-n akeT<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna formawarmoebis sakiTxebis ganxilvisas gamoviKenebT<br />

termins saKrde saKrdeni saKrde ni mo morfe mo morfe<br />

rfema<br />

ma. ma saKrdens<br />

vuwodebT im morfemas, romelsac uSualod daerTvis<br />

CvenTvis saintereso mawarmoebeli; formaSi<br />

a-keT keT keT-eb keT eb eb-d-e-s eb s -e e sufiqsi iqneba saKrdeni<br />

morfema -s sufiqsisaTvis, -d iqneba saKrdeni -e<br />

sufiqsisaTvis, -eb eb iqneba saKrdeni -d d formantisaTvis;<br />

Zireuli keT iqneba saKrdeni -eb eb sufiqsisaTvis...<br />

29


30<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

Cven viziarebT Tvalsazriss imis Sesaxeb, rom `gramatikul<br />

literaturaSi sakmaod xSirad gamoKenebuli cneba Zirisa ar<br />

ganekuTvneba enis realuri funqcionirebis sferos, e. i. Ziri<br />

uSualod ar funqcionirebs enaSi da funqcionirebas iwKebs<br />

mxolod mas Semdeg, rac fuZis SemadgenlobaSi Seva. enisaTvis<br />

moqmedi elementi fuZea da ara Ziri. Ziri abstrahirebuli cnebaa,<br />

im rigis wminda monacemia, romelic mxolod `laboratoriuli<br />

wesiT~ miiGeba, amitomac aris misi sazGvrebi ase bundovani:<br />

igi xan fuZes emTxveva (da maSin mxolod terminologiur nairgvarobasTan<br />

gvaqvs saqme, realuri arsi ki erTi da igivea), xan<br />

gansxvavdeba misgan da es gansxvaveba umetes wil an istoriuli<br />

monacemia, an Teoriulad dasaSvebi SesaZlebloba da ara Tanamedrove<br />

enis faqti~ (b. JorbenaZe, 1980(1), gv. 123).<br />

Kovelive zemoTqmulidan gamomdinare, fuZis raobis, misi arsis<br />

gasagebad arsebiTia is urTierTmimarTebani, romelsac amKarebs<br />

igi struqturis Semadgenel sxva elementebTan. am urTierTmimar-<br />

TebaTa gaTvaliswiebiT saubroben fuZeTa warmoebis or principze.<br />

es principebia: a) fu fuZe fu fuZe<br />

ZeTa Ze Ta warmo warmoebis warmo<br />

bis xa xazo xa xazo<br />

zova zova<br />

vani va ni prin princi prin princi<br />

cipi ci pi da b) fu fu- fu<br />

Ze ZeTa Ze<br />

Ta warmo warmoebis warmo<br />

bis bis Ca Canac Ca Canac<br />

nacvle nacvle<br />

vlebis bis prin princi prin<br />

ci cipi ci pi (b. JorbenaZe, iqve).<br />

fuZeTa warmoebis xazovani principis magaliTad dasaxele-<br />

bulia: keT keT → keT keT-eb keT eb → keT keT-eb keT eb eb-ul eb ul ul... ul roca erTi saKrdenia meorisaTvis,<br />

meore _ mesamisaTvis... fuZeTa warmoebis Canacvlebis<br />

principis magaliTia: keT keT-eb keT<br />

eb da keT keT-il keT<br />

il il, il , si si-keT si keT keT-e, keT , u-keT keT keT-ur keT ur ur... ur<br />

e. i. roca ramdenime fuZes saerTo saKrdeni fuZe aqvs:<br />

keT<br />

keT<br />

keT keT-eb keT<br />

eb<br />

keT keT-il keT il<br />

si si-keT si keT keT-e keT<br />

u-keT keT keT-ur keT ur<br />

aGniSnaven, rom `fuZeTa warmoeba xazovani da Canacvlebis<br />

principebiT ar moqmedebs erTmaneTisagan savsebiT gaTiSulad da<br />

rom isini arsebiTad erTmaneTs avseben~ (b. JorbenaZe, 1980, gv.<br />

125). rom es ori principi erTmaneTs avsebs, Cveni azriT, Kvelaze<br />

ukeT swored zmnur formaTa warmoebisas warmoCndeba; Tundac<br />

sauGlebel erTeulTa gamoKofisa da daJgufebisas. amis ufro<br />

naTlad warmoCenasac SevecdebiT am wignSi.


Sesavali<br />

enobri enob enob enobri<br />

rivi rivi<br />

vi vi faqti faq faq faqti<br />

ti ti da da da da misi mi mi misi<br />

si si kvali kva kva kvali<br />

lifi lifi<br />

fika fika<br />

kacia kacia<br />

cia cia<br />

vTqviT: saukuneze meti xnis istoria aqvs qarTuli zmnis<br />

mecnierul Seswavlas. Tu praqtikuli gramatikebis epoqasac gavixsenebT<br />

da antonamde periodsac gaviTvaliswinebT, qarTuli<br />

enis kvleva-Ziebis istoria sakmaod STambeydavi iqneba.<br />

uamravi Tvalsazrisi gamoiTqva; xSirad erTsa da imave saki-<br />

Txze urTierTsapirispiro, urTierTgamomricxavi, urTierTSemavsebelic.<br />

da mainc: Tqma imisa, rom qarTuli zmna dGes Seswavlilia,<br />

ufro sworad, `amowurulia~ Sesaswavli sakiTxebi, problemebi,<br />

ar SeiZleba. me vTqvi da amiT dasrulda am Temaze saubario,<br />

sakiTxi ase ar dasmula da arc SeiZleba daisvas (Tumca<br />

arc mTlad uamisobaaa...). sakiTxis ase dasma, faqtobriv, mecnierul<br />

kvleva-Ziebaze uaris Tqmaa.<br />

isic unda vTqva: arsebuli Tvalsazrisis kritikuli Sefaseba,<br />

argaziareba ar aris Sexedulebis avtorisadmi damokidebulebis<br />

gamovlineba (samwuxarod, amis Tqmac migvaCnia sayirod). am<br />

movlenas rogor unda SevxedoT, amis karg magaliTad migvaCnia<br />

a. SaniZis damokidebuleba winamorbedTa Tvalsazrisis mimarT<br />

momdevno Taobis mecnierTa kritikuli midgomisadmi:<br />

prof. k. daneliam gamokvleva dawera Zvel qarTulSi iSvia-<br />

Tad naxmari msxov msxovri msxov msxov ri (msxo msxo msxori<br />

ri) ri sitKvis Sesaxeb. adre am Temaze<br />

gamokvleva hqonda dabeydili a. SaniZes (a. SaniZe, 1980) batonma<br />

k. daneliam gamoqveKnebamde waakiTxa Tavisi naSromi did maswavlebels.<br />

batonma akakim aseTi minaweri gaukeTa k. danelias na-<br />

Sroms: `Tqmula: `siwKnare gmobili sJobs siCqaresa qebulsa~. es<br />

brZnuli azri S. rusTavelisa ver gaviTvaliswine da Secdoma<br />

momivida `msxor~ sitKvis axsnisas. magram sasiamovnoa, rom am<br />

sitKvis namdvili mniSvneloba gairkva da es Cemi Secdoma Cemmave<br />

mowafem prof. k. daneliam gamoaswora. a. SaniZe. 1 aprili 1981 w.~.<br />

k. danelias werili am minaweriTurT gamoqveKnda (k. danelia,<br />

1983).<br />

cxadia, individualuria enobrivi faqtis mimarT mkvlevris<br />

midgoma; movlenis Sefaseba, kvalifikaciaa individualuri; Tavad<br />

enobrivi faqti, enobrivi movlena, ra Tqma unda, aris obieqturi<br />

yeSmariteba. amitomacaa, rom erTi da igive enobrivi movlena,<br />

faqti (obieqturi yeSmariteba) SeiZleba sxvadasxvagvarad iqnes<br />

31


32<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

Sefasebuli. imis Tqma gvsurs, erTsa da imave sakiTxze gansxvavebuli<br />

Tvalsazrisis gamoTqma bunebriv movlenad migvaCnia... ramdenime<br />

konkretuli magaliTi:<br />

TiTqosda iseTi martivi sakiTxi, rogoricaa brunvaTa raodenoba<br />

axal qarTulSi, seriozuli azrTa sxvadasxvaobis sagani<br />

gaxda. a. SaniZem Svidi brunva gamoKo (a. SaniZe, 1930). <strong>arn</strong>. Ciqobavam<br />

eqvsi brunva warmoadgina _ wodebiTi ar miiCnia brunvad<br />

(<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1950); es Tvalsazrisi sagangebo gamokvleviT daasabuTa<br />

v. Tofuriam (v. Tofuria, 1956(2)). axlaxan is azric gamoiTqva,<br />

rom axal qarTulSi SesaZlebelia (Tu sayiroa...) wrfelobiT<br />

brunvaze saubaric (g. gogolaSvili, 2009(1))... arada, saqme<br />

exeba TiTqosda martiv sakiTxs... saxl saxl, saxl , saxl saxl-i, saxl , saxl saxl-ma saxl ma ma, ma ,<br />

saxl saxl-s, saxl , saxl saxl-is saxl is is, is , saxl saxl-iT saxl<br />

iT iT, iT , saxl saxl-ad saxl<br />

ad ad, ad , saxl saxl-o saxl<br />

_ Kvela es forma<br />

realurad arsebobs axal qarTulSi (pirvel SemTxvevaSi mxedvelobaSi<br />

gvaqvs saxl saxl-ka saxl saxl ka kari ka ri tipis kompozitebi Tu sxva...). maTi kvalifikaciaa<br />

sxvadasxvargvari; Cven imas ki ar vambobT, rom vinme<br />

cdeba, aramed movlenisadmi midgomaa gansxvavebuli... yeSmariteba<br />

aris faqti, kvalifikacia _ gansxvavebuli...<br />

sxva magaliTi: zemoTac gavixseneT _ Zveli qarTulisaTvis<br />

dro-kiloTa meore seriaSi n. marma ori mwkrivi gamoKo; <strong>arn</strong>. Ciqobavam<br />

_ sami; z. sarJvelaZe oTxi mwkrivis gamoKofas miiCnevs<br />

sworad. a. SaniZis azriT, Zvel qarTulSi xuTi mwkrivia, magram<br />

l. kiknaZis azriT _ rva mwkrivi unda gamoiKos!<br />

aq, zog SemTxvevaSi, ama Tu im avtorma ver SeamCnia ese Tu<br />

is forma, magram sxva SemTxvevaSi kvalifikacia misca mas gansxvavebuli.<br />

aseTi SemTxvevis mowmenic vxdebiT: siaxlis mowinaaGmdegeni<br />

sakiTxs asec svamen _ es rom ase KofiliKo, mavani ver SeniSnavdao<br />

da asaxeleben klasikoss... araa es mecnieruli midgoma.<br />

iseTma geniosma, rogoric n. mari iKo, II xolmeobiTis formebi<br />

SeamCnia, magram igi aoristis nairsaxeobad miiCnia... sxva SemTxvevaSi<br />

sxvaa mizezi gansxvavebuli Tvalsazrisisa; faqtia _ arsebobs<br />

enobrivi forma, romelsac gansxvavebuli Sefaseba eZleva<br />

sxvadasxva SemTxvevaSi. am dros, cxadia, saubari Secdomaze Tu<br />

araswor kvalifikaciaze, ar iqneba gamarTlebuli... amgvari Sexeduleba<br />

gansxvavebuli kvalifikaciis SesaZleblobaze gvaZlevs<br />

uflebas Cveneuli Sefaseba mivceT cnobil faqtebs.


Sesavali<br />

ufro sainteresod gveCveneba, roca erTi da igive mkvlevari<br />

axdens erTi da imave faqtis sxvadasxvagvar kvalifikacias. aq<br />

saubaria ara imaze, rom mkvlevari icvlis Sexedulebas, aramed,<br />

im faqtze, roca erTsa da imave dros sxvadasxvagvar kvalifikacias<br />

aZlevs romelime enobriv movlenas. amis magaliTad moviKvanT<br />

erT faqts a. SaniZis naazrevidan.<br />

anu, es aris magaliTi imisa, Tu rogor SeiZleba erTsa da<br />

imave avtorTan gvqondes erTsa da imave faqtze sxvadasxva Sefaseba<br />

da dasaSvebad miiCnevdes avtori orive Tvalsazriss, rac<br />

aseve iZleva imis uflebasac, faqti sxvagvarad iqnes Sefasebuli,<br />

anda moxdes romelime Tvalsazrisis gaziareba damatebiTi argumentebis<br />

moxmobiT. cnobil faqtebsa da sakiTxebze axali msJeloba<br />

Cven aseT moqmedebad gvesaxeba.<br />

aseTi faqti:<br />

a. SaniZis `qar qar qarTu qarTu<br />

Tuli Tu li enis enis enis gra grama gra grama<br />

mati<br />

tikis ti kis sa safuZ sa<br />

fuZ fuZvleb<br />

vlebSi<br />

Si~ Si deponensebze<br />

msJelobisas vkiTxulobT: `es es esrevs es revs zmnis msgavsad e aqvs<br />

prefiqsad `e-Zebs Zebs Zebs~ Zebs zmnasac (Zv. q. e-Zi-eb-s) da `c-ema ema ema~ ema zmnas wKvetilSi:<br />

`mi-v-e-c~, romelTac funqciac aqtiuri aqvT da formebic<br />

sxvafriv Kvelafrad aqtiuri~ (a. SaniZe, 1973, gv. 299).<br />

Tavisebur zmnebze saubrisas imave `safuZvlebSi~ vkiTxulobT:<br />

`wKvetilis pirvelsa da meore pirSi zmnas win e uCndeba:<br />

mi-v-e-c, mi-e-c (mexuTe saukunis saliteraturo eniT mi-x-u-ec,<br />

mi-x-ec, mi-x-c-a). Tu saxelzmnaTa formebs mivaqcevT KuradGebas,<br />

es e mawarmoebelia, mi-cema, mi-m-cemi, mi-sa-cemi da sxv.~ (iqve,<br />

gv. 550).<br />

erTgan mecnieri sakiTxs ase svams: `Tu `cema~ zmnas uzmniswinod<br />

vixmarT da saTaviso qceviT, -em em Zveleburadve Temis niSani<br />

iqneba da II seriaSi ar gadahKveba ($ 475). saKuradGebo is<br />

aris, rom am SemTxvevaSi e pirvelsa da meore pirSi SehrCeba:<br />

TavSi qva viec, TavSi qva iec, TavSi qva ica. radganac qcevis ni-<br />

Sani win daudga e-s, SeiZleba kiTxva davsvaT: es es e e ma mawar ma mawar<br />

warmo<br />

moebe- mo<br />

lia lia, lia , Tu fu fuZis fu<br />

Zis kuT kuTvni kuT kuTvni<br />

vnile<br />

leba<br />

ba? ba (iqve, gv. 429). (xazi Cvenia _ g. g.).<br />

am kiTxvas pasuxi iqve gaeca: `Tu mxedvelobaSi viqoniebT im garemoebas,<br />

rom wKvetilis 1-lsa da me-2 pirSi fuZe aGdgeba (mo-v-<br />

kal kal, kal<br />

Se-v-kar kar kar, kar davh-fal fal fal, fal vi-can can can, can v-Sev Sev Sev; Sev ga-v-yer yer yer da sxv.), maSin unda<br />

vTqvaT, rom e fuZiseuli xmovania. Tu egrea, maSin igi me-3<br />

piris formaSic igulisxmeba. metic SeiZleba iTqvas: igi igulis-<br />

33


34<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

xmeba Kvelgan, Kvela formaSi, magram Tu arsad ar Cans wKvetilis<br />

garda (isic pirvelisa da meore piris formebSi mxolod),<br />

es imitom, rom dakargulia momdevno xmovnis gamo, romelic an<br />

piris niSania (mi-s-c-a), an mwkrivisa (mi-s-c-i-s, mi-s-c-e-s), an Temis<br />

niSnis dasawKisia (mi-s-c-em em em-s)~ em (gv. 550). iqve ganagrZobs msJelobas:<br />

`Tu zemore moKvanili mosazreba sworia, vnebiTSi ori e<br />

unda gvqondes: erTi gvaris niSani, meore fuZiseuli, moqmedebiTSi<br />

ki marto erTi, fuZiseuli, romelic mesame pirSi ikargeba<br />

fuZis SekumSvis gamo: da-s-c-a (← da-h-c-a ← da-h-h-ca ← da-hhec)<br />

[aq mocemuli formaTa ganviTarebis sqema, ra Tqma unda, daaxloebiTia<br />

da im varaudiT, rom dakarguli Tanxmovania h] (iqve,<br />

gv. 531). (mivaqcioT KuradGeba: aseTi dabeJiTebuli msJelobis<br />

Semdgom, kiTxvas svams, `Tu zemore moKvanili mosazreba sworiao~...).<br />

ase rom, mi mivec mi<br />

vec vec formaSi e kvalificirebulia erT SemTxveva-<br />

Si vnebiTis niSnad, meore SemTxvevaSi _ fuZiseul xmovnad. ra<br />

SeiZleba iKos amis mizezi; anda mizani ra aris mkvlevrisa ori,<br />

urTierTsawinaaGmdego Tvalsazrisis warmodgenisas erTsa da<br />

imave naSromSi?<br />

Cveni Grma rwmeniT, amis mizezi aris is, rom akaki SaniZisa-<br />

Tvis yeS yeSma yeS yeSma<br />

mari<br />

rite<br />

teba te ba aris enob enobri enob<br />

ri rivi ri vi faq faqti faq<br />

ti ti; ti am faq faqtis faq tis kva kvalifi kva<br />

fi fika fi ka-<br />

cia cia zog zogJer zog Jer Se SeiZ Se SeiZ<br />

iZle<br />

leba le ba iKos iKos iKos na nair na nair<br />

irgva irgva<br />

gvari<br />

ri. ri swored am SesaZleblobis<br />

magaliTia warmodgenili msJeloba. mizani? _ amiT mecneri garkveulwilad<br />

sa safuZ sa<br />

fuZ fuZvels fuZ vels qmnis qmnis mo moma mo moma<br />

mava<br />

vali va li kvle kvleva kvle<br />

va va-Zi va Zi Ziebi Zi bi bisa<br />

saTvis<br />

Tvis. Tvis Cven<br />

ase davinaxeT es faqti da, SeZlebisdagvarad, SevecadeT, erT-er-<br />

Ti variantis sasargeblod mogveKvana damatebiTi argumentebi<br />

(Tu meore Tvalsazrisis sawinaaGmdegod kontrargumentebi). Tu<br />

sakiTxis ase dasmam (urTierTsawinaaGmdego TvalsazrisTa warmodgenam)<br />

ra msJelobisaken gvibiZga, amazec gvinda aqve saubari.<br />

am ori variantidan Cven sarwmunod miviCnieT varaudi, romelic<br />

e xmovnis Ziriseulobas uyers mxars. anu, daveTanxmeT<br />

a. SaniZis mosazrebas imis Taobaze, rom mi mivec mi mivec<br />

vec zmnaSi e Ziriseuli<br />

xmovania da ar gaviziareT a. SaniZis varaudi imis Taobaze,<br />

rom e am zmnaSi prefiqsia (g. gogolaSvili, 1985).<br />

Cveni msJeloba:<br />

I. ra winaaGmdegobebi axlavs e xmovnis prefiqsad miCnevas<br />

gansaxilvel zmnaSi?


Sesavali<br />

1. rogorc viciT, e xmovani mxolod wKvetilis pirveli da<br />

meore piris formebSi warmoCndeba: mi-v-e-c, mi-e-c; mi-v-e-c-i-T,<br />

mi-e-c-i-T.<br />

wKvetilSi subieqturi mesame pirisa da Kvela sxva formaSi<br />

e gauCinarebulia (SeniSnaven kidec, rom e am SemTxvevaSi Zireuli<br />

xmovaniviT iqceva). marTlac, Tu e prefiqsia, es iqneba erTaderTi<br />

SemTxveva, roca erTi mwkrivis paradigmaSi igi monacvleobs<br />

nulTan. calTanxmovnian ZirTagan nawarmoebi e prefiqsiani<br />

formebi prefiqss Kvela mwkrivsa da Kvela piris formaSi SeinarCuneben:<br />

e-b-meb-a, da-e-b-a, da-e-b-a-s, e-G-eb-a, ga-e-G-o, ga-e-Go-s...<br />

Se-e-q-o... wa-e-g-o...<br />

mi mivec mi<br />

vec zmna am TvalsazrisiT gancalkevebTi dgas.<br />

2. rogorc miuTiTeben, e daculia im SemTxvevaSi, roca momdevno<br />

c Tanxmovani formis absolutur boloSi moeqceva: mi-vec,<br />

mi-ec (wKvetilSi ufunqcio i elementis darTva, iseve rogorc<br />

sxva SemTxvevaSi, fonetikur saxes ver Seucvlis formas).<br />

nebismieri xmovani Tu xmovniT dawKebuli sufiqsiT garTuleba<br />

Zirisa e-s gauCinarebas iwvevs: c-em-a, mis-c-a, mis-c-es, miuc-ia...<br />

amgvari mizez-Sedegeobrivi damokidebuleba sufiqsuri<br />

xmovnisa winamaval xmovanTan SesaZlebelia mxolod maSin, roca<br />

winamavali xmovani (nulTan monacvle) am sufiqsisaTvis saKrdeni<br />

morfemiseulia.<br />

sxvagvarad: Tu e da c sxvadasxva morfemaa, gamodis, rom mis-c-a<br />

formaSi sufiqsi gavlenas axdens saKrdeni morfemis wina<br />

morfemaze (e. i. morfemaze gadaxtomiT). amgvari SesaZleblobac<br />

gamoricxulia. calTanxmovniani Zirebis Semcveli Kvela zmna nebismier<br />

formaSi prefiqsul xmovans ucvlelad warmogvidgens.<br />

mi mivec mi<br />

vec zmniseuli e am TvalsazrisiTac gancalkevebiT dgas...<br />

II. is, rac ewinaaGmdegeba e xmovnis prefiqsad miCnevas, TavisTavad,<br />

mxars uyers e-s Ziriseulobas.<br />

SesaZlebeli iqneboda amgvari varaudis daSvebac: e xmovani<br />

warmomavlobiT prefiqsia; gviandeli faqtia misi Zireulad gaazreba.<br />

eg istoriis sakiTxia, magram Zveli da axali qarTulis masalis<br />

Cvenebis safuZvelze Cven ar gveqneba ufleba e-s prefiqsad<br />

miCnevisa.<br />

35


36<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

gansakuTrebuli mniSvnelobis faqtad migvaCnia enaSi imgvar<br />

formaTa arseboba, romelTa Sesaxebac a. SaniZe miuTiTebs: `Tav-<br />

Si qva v-i-e-c~, i-e-c, i-c-a.<br />

saTaviso qcevis i-s momdevno e xmovani mxolod da mxolod<br />

Zireulad unda iqnes gagebuli.<br />

amTaviTve SevniSnavT, rom sasubieqto da saobieqto qcevis<br />

pirveli da meore piris formebi gansaxilveli zmnisa Zalze iSviaTia.<br />

ufro xSiria msgavsi semantikis sxva zmnaTa gamoKeneba<br />

(dakvra, daxla: `wadi da axla TavSi qva ixale~. ilia), Tu v-e-c<br />

zmnaSi e-s prefiqsad miviCnevT, sasubieqto da saobieqto qcevis<br />

formebi ase unda ewarmoebina: da-v-i-c-i, da-i-c-i; da-v-u-c-i, dau-c-i.<br />

am tipis formebi Cven ver davadastureT. da-v-i-ec tipis<br />

formebi gvxvdeba: `TavSi qva iec iec da isa hqeni~ (ilia). `wadi da<br />

TavSi qva ie ieci ie ci da Sen aalage~ (ilia) Girssacnobi faqtia is,<br />

rom iec iec forma iliasTan gvxvdeba rogorc poetur, ise arapoetur<br />

teqstebSi.<br />

v-i-ec tipis formebi Cveulebrivia xevsuruli dialeqtisa-<br />

Tvis: `marcxenaSi mi miiec mi<br />

ec xanJali~ (= marcxenaSi gadaitane xanJali),<br />

xevsurulSi gansaxilveli zmnis paradigmas aseTi saxe aqvs:<br />

mi-v-i-ec, mi-i-ec, mi-i-c-a (cnoba mogvawoda a. yinyaraulma).<br />

TavisTavad daismis kiTxva: sasubieqto qcevis amgvari formebi<br />

inovaciaa, prefiqsuli e xmovnis fuZiseulad gadaazrebis<br />

Sedegi, Tu istoriuli viTarebis asaxva? iseTi arqauli dialeqtis<br />

Cveneba, rogoric xevsurulia, am ukanasknels unda uyerdes<br />

mxars.<br />

CvenTvis saintereso forma Zvel qarTulSic dadasturda<br />

(vsargeblobT saqarTvelos mecnierebaTa akademiis <strong>enaTmecnierebis</strong><br />

<strong>instituti</strong>s saleqsikono fondiT, sadac am Ziris Semcveli<br />

ramdenime aTasi baraTi moipoveba...): egera vidreme ukue erTsa<br />

Zalsa samociqulosa da dauec da<br />

ec ec (kanon. karTag. 105. 6). es forma<br />

teqstis gamomcemels, k. kekeliZes, imdenad iSviaTad miuCnevia,<br />

rom leqsikonSic Seaqvs: da dauec da<br />

ec ec _ daukari (cemisagana). sxva magaliTi:<br />

nugeSinis viec (wameba abdulmesisi, 131. 13).<br />

subieqturi pirveli da meore piris formebi sxva ar Segvxvedria,<br />

mesame pirisa mravladaa: nugeSinis ica Tavsa T‚ssa (II<br />

mefeTa, oS. 13. 39). nugeSinis ica glovisagan iuda (dab. 38. 12).<br />

dauca Krmas mas... (paterik. II. gv. 58, 13) da sxv.


Sesavali<br />

Zveli qarTuli enis werilobiTi Zeglebis guldasmiTi Seswavla,<br />

vfiqrobT, `dauec~ tipis sxva magaliTebsac gamoaCens. am-<br />

Jerad Cven imis Tqmis ufleba gvaqvs, rom Zveli qarTuli enis<br />

Cvenebac mxars uyers e xmovnis Ziriseulad miCnevas.<br />

e xmovnis Ziriseulobis mamtkicebel erT-erT arsebiT argumentad<br />

ce cema ce ma zmnis meore kavSirebiTis warmoeba migvaCnia.<br />

Zvel qarTulSi gansaxilveli zmna meore kavSirebiTs -e e sufiqsiT<br />

iwarmoebda: ra ca scen scen mas yamadi (l. C. 8. 55). xolo<br />

wKali igi, romeli vsce vsce vsce mas, eKos (i. C. 4. 14)... asea axal qar-<br />

TulSic: mi mivce mi<br />

vce vce, vce mi misces mi<br />

sces sces... sces ...<br />

is faqti, rom ce cema ce cema<br />

ma zmna meore kavSirebiTs -e sufiqsiT<br />

iwarmoebs, imis mauwKebelia, rom kavSirebiTis formebSi gauCinarebuli<br />

e xmovani kavSirebiTis mawarmoebeli -e sufiqsisaTvis<br />

saKrdeni morfemiseulia (e. i. e Ziriseulia). (am sakiTxs qvemoT,<br />

V TavSi, ganvixilavT).<br />

Tu e xmovans Zireulad gaviazrebT, arabunebrivad SeiZleba<br />

mogveCvenos amgvari struqturis Ziri: ec ec. ec<br />

amis gamo aris, rom a.<br />

SaniZe e xmovnis wina poziciaSi Tanxmovans gulisxmobs dakargulad;<br />

ec ZirisaTvis *vec vec an *hec hec variants varaudobs amosavlad.<br />

Znelia amjamad imis mtkiceba, v an h Tanxmovani iKo Tu ara e<br />

xmovnis win, magram xmovniT dawKebuli zmnu zmnuri zmnu ri Zi Zire Zi<br />

re rebi re bi ucxo ucxo rom<br />

ar aris qarTulisaTvis, faqtia. f. erTeliSvili VC struqtu-<br />

ris 10, xolo VCC struqturis 9 zmnur fuZes gamoKofs (f. er-<br />

TeliSvili, 1970). marTalia, ar aris Cveulebrivi qarTulisaTvis<br />

amgvari struqturis zmnuri Zirebi, sakvlevia maTi istoria, magram<br />

faqtia maTi arseboba da ec Ziric maT rigSi Cadgeba.<br />

e xmovnis Zireulad miCneva ec Zirs gancalkevebiT ar warmogvidgens.<br />

roca vambobT, rom e Zireuli elementia zmnisa, ar gamovricxavT<br />

SesaZleblobas misi afiqsuri warmomavlobisas; magram<br />

KuradGebas vamaxvilebT imaze, rom Zveli da axali qarTulis monacemebis<br />

mixedviT e xmovans prefiqsad ver gaviazrebT, misi gamonawevreba<br />

da c TanxmovanTan daSoreba ar unda iKos gamar-<br />

Tlebuli.<br />

kidev erTxel davubrundebiT im sakiTxs, rom gaziareba ama<br />

Tu im Tvalsazrisisa da miuGebloba ama Tu im Sexedulebisa<br />

37


38<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

mxolod da mxolod gansaxilveli sagnis interesebidan gamomdinare<br />

xdeba. a. SaniZis principulma midgomam _ erTi da igive<br />

faqti SeiZleba sxvadasxvagvarad iKos kvalificirebuli _ mogvca<br />

biZgi am msJelobisa... msgavsi magaliTi _ arsebuli Tvalsazrisi<br />

rom safuZvelia sakiTxis axleburad dasmisa _ araerTia<br />

am wignSi. cxadia, madlieri varT Kvela avtorisa, visma Tvalsazrismac<br />

saSualeba mogvca msJelobisa... vinc Tavisi SexedulebiT<br />

(misaGebiTa Tu miuGebliT) saSualeba mogvca, davfiqrebuliKaviT<br />

ama Tu im sakiTxze, gamogveTqva Cveni azri, warmogvedgina<br />

Cveni Tvalsazrisi...<br />

mi mina mi<br />

na nawe<br />

weri<br />

ri: ri gasuli saukunis oTxmociani wlebidan moKolebuli<br />

Cvens sazogadoebriv cxovrebaSi momxdarma Zvrebma, kataklizmebma<br />

arc me damtova gulgrili da publicisturi werilebiT,<br />

gamosvlebiT vcade mxari ameba cxovrebisaTvis. ramdenime wignic<br />

gamoveci amgvari... erT periodSi gadawona kidec Cemma `publicisturma<br />

saqmianobam~ da amitomacaa albaT, rom am wignSi zogan<br />

wminda mecnierul sakiTxebze msJelobisas publicisturi stili<br />

SeiZleba moeCvenos mkiTxvels... unda mapatioT...


nawili nawili<br />

nawili<br />

pirveli<br />

pirveli<br />

Tavi Tavi pirveli<br />

pirveli<br />

dro dro-kiloTa dro kiloTa kiloTa sistema sistema qarTulSi<br />

qarTulSi<br />

dro dro-kiloTa<br />

dro kiloTa sistemis sistemis Seswavlis Seswavlis istoriidan<br />

istoriidan<br />

Tavi Tavi meore meore<br />

dro dro-kiloTa dro dro kiloTa sistema sistema. sistema<br />

. uGlebis uGlebis tipebi tipebi<br />

tipebi


Tavi Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis<br />

istoriidan<br />

$ $ $ 1. . . anton anton anton pirvelis pirvelis pirvelis `qarTuli qarTuli qarTuli Grammatika<br />

Grammatika~<br />

Grammatika<br />

1.1. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istorias anton pirvelis<br />

gramatikidan viwKebT, radganac `antonis gramatika arsebiTad<br />

pirveli gramatikaa qarTuli enisa, masTan Kvelaze vrceli praqtikul<br />

(winaremecnierul) gramatikaTa Soris, rac ki dGemde dawerila~<br />

(<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1965, gv. 90) da mas `emKareba rigi gramatika<br />

qarTuli enisa XVIII saukunis ukanasknel meoTxedSi da XIX saukunis<br />

pirvel meoTxedSi~ (iqve, gv. 19). `anton pirvelis `qar-<br />

Tuli Grammatkis~ mniSvneloba ara marto imiT ganisazGvreba,<br />

rom es aris pirveli sruli saskolo gramatika, aramed imiTac,<br />

rom misi gavlena Semdgomi drois gramatikosebze didze didi iKo<br />

da gramatikuli azris ganviTareba saqarTveloSi srulad ar iqneba<br />

warmodgenili, Tu antonis gramatika gamowvlilviT ar iqneba<br />

Seswavlili~ (e. babunaSvili, 1970, gv. 3). sakiTxis istorias antonis<br />

gramatikiT viwKebT imitomac, rom `igi aris ara mxolod<br />

pirveli gramatikis avtori, aramed qarTuli <strong>enaTmecnierebis</strong> fu-<br />

Zemdebelia saerTod~ (a. focxiSvili, 1995, gv. 19).<br />

Tumca Tu ufro zustebi viqnebiT, unda vTqvaT _ `erT-er-<br />

Ti fuZemdebeli~. faqtia: antoni Kamirs ar texs... qarTuli<br />

enaTmecnieruli azri ki safuZvels gacilebiT adre iGebs: samar-<br />

Tlianad miuTiTeben, rom enaTmecnieruli azrovnebis istoria<br />

qarTuli anbanis Seqmnidan unda daviwKoTo... Tumca es sxva Temaa.<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna qarTuli enis Seswavlis istoriis TvalsazrisiT<br />

mniSvnelovania `mokle Grammatika qarTuli enisa,<br />

qmnuli zurab SanSovanisagan, 1937 welsa~, romelic<br />

gamosca al. cagarelma peterburgSi 1881 w.<br />

i. abulaZis TqmiT, `z. SanSovanis `qarTul gramatikas~<br />

mxolod istoriuli mniSvneloba aqvs. igi


42<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

pirveli cdaa `qarTuli gramatikis~ Sedgenisa:<br />

cda, romelsac zurabis TanamedroveTagani da axlo<br />

TanamSromeli _ vaxuSti batoniSvili _ samarTlianad<br />

uKurebs rogorc `gzas Gramatikisas<br />

usruls~ (i. abulaZe, 1940, gv. 158). miuxedavad<br />

imisa, rom z. SanSovanis gramatika somxuri gramatikis<br />

mixedviT iqmneboda (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1965, gv.<br />

87), masSi aris zogi faseuli dakvirveba (mag.: vinisa<br />

da manis rigis gamoKofa...), terminologiuri<br />

siaxle, rac `ucvlelad (anda erTgvarad cvlili)<br />

antonis gramatikaSic iKo Semdeg gamoKenebuli da<br />

qarTuli enis gramatikaSi damkvidrda (amjamad<br />

Znelia imis Tqma, aqedan ra ukve moipoveboda da<br />

ra aris z. SanSovanis Seqmnili. sagramatiko terminebis<br />

istoria qarTuli enis gramatikis istorias<br />

gvaniSnebs. sakiTxs calke Seswavla esayiroeba)~<br />

(<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1965, gv. 87). amdenad, antoni<br />

garkveulad emKareba winamorbed gramatikosTa<br />

(Kovel SemTxvevaSi z. SanSovanis) monapovars, ise<br />

rogorc z. SanSovani (ivaraudeba) adrindel gramatikebs<br />

qarTuli Tu sxva enebisas. magram mTavari<br />

isaa, rom pirvelad qarTul sinamdvileSi antonma<br />

SeZlo sistemuri saxe mieca, erTgvarad SeeJamebina<br />

arsebuli da ganevrco igi Tavisi ubadlo<br />

niyis wKalobiT; faqtobriv, Seeqmna sruli<br />

gramatika qarTuli enisa da safuZveli moemzadebina<br />

qarTuli enis Semdgomi kvlevisaTvis. esaa<br />

erT-erTi ZiriTadi mizezi imisa, rom sakiTxis istorias<br />

anton pirvelidan viwKebT.<br />

antonis gramatikul naazrevSi garkveva rTuli da sapasuxismgeblo<br />

saqmea. Tavis droze iv. JavaxiSvili aGniSnavda, rom<br />

`antoni kaTalikozis niyma da mecnieruli dakvirvebis unarma<br />

qarTuli enis agebulebis ara erTi im Taviseburebis SemCneva da<br />

pirvelad aGniSvna SeaZlebina, romelic Tanamedrove saenaTmecniero<br />

mwerlobaSic cnobilia~, Tumca imasac aGniSnavda, rom `antoni<br />

kaTalikozis xelovnuri, sqolastikuri ena da metadre mi-


Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istoriidan<br />

si gramatikuli terminologiis Tanamedrove terminologiasTan<br />

gansxvavebuloba misi naSromis gagebasa da Jerovan Sefasebas metad<br />

aZnelebs. antoni kaTalikozis terminologiis Tanamedrove<br />

SesatKvisobani rom garkveuli iKos, maSin misi naSromis Sinaarsic<br />

advili gasagebi gaxdeboda da is Gvawlic, romelic qarTuli<br />

enis SeswavlaSi mas miuZGvis, ufro cxadi Seiqmneboda~ (iv.<br />

JavaxiSvili, 1937, gv. 4-5).<br />

marTalia, iv. JavaxiSvilis es mosazreba didi xnis winaT gamoiTqva<br />

da mas Semdeg bevri gakeTda antonis mecnieruli memkvidreobis<br />

SeswavlisaTvis, magram mainc iCens Tavs zogi problema,<br />

mravali sirTule; Tumca misi sruli daZlevisa da gadawKvetis<br />

pretenzia arc Cven SeiZleba gvqondes.<br />

faqtia da araerTgzis aGniSnula, rom antoni gramatikli<br />

analizisas xSirad uSvebs Secdomas, arazust kvalifikacias aZlevs<br />

faqtebs. es Kovelive gasagebi gaxdeba, Tu gaviTvaliswinebT<br />

imdroindeli gramatikuli azrovnebis dones da, kerZod, qarTuli<br />

enis Seswavlis imjamindel mdgomareobas. faqtia isic, rom<br />

antons, faqtobriv, mTeli rigi sakiTxebis garkvevaSi winamorbedi<br />

ara hKavs, aq ki, SeiZleba iTqvas, rom Kamirs texs.<br />

Cveni mizania, ZiriTadad warmoCndes antonis damsaxureba _<br />

ra gaakeTa man faseuli zmnis, kerZod ki dro-kiloTa sistemis<br />

kvlevis saqmeSi da ara is, risi gakeTeba ver SeZlo man, anda ra<br />

Secdoma dauSva.<br />

mianiSneben imasac, rom antoniseuli analizi xSirad emKareba<br />

xelovnur formebs. gvainteresebs, ramdenad xelovnuria esa<br />

Tu is forma da, Sesabamisad, ra aris mizezi amgvar `xelovnur~<br />

formaTa gaCenisa.<br />

rogorc cnobilia, antonis gramatikis ori varianti arsebobs:<br />

pirveli _ 1753 wlisa da meore _ 1967 wlisa. Cveni msJeloba<br />

daemKareba meore variantis beydur gamocemas (antoni),<br />

radgan, rogorc aGniSnaven, `pirveli varianti mxiTar sebastielis<br />

somxuri gramatikis nimuSebs misdevda... meore _ ufro damoukidebelic<br />

iKo da ufro srulic~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1965, gv.<br />

86). meore variantis upiratesobas pirvelTan SedarebiT antonic<br />

araerTxel gaxazavs (antoni, 1885, gv. 169-170, 183).<br />

43


44<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna am ociode wlis winaT, roca am sakiTxze daviwKe<br />

muSaoba, mxolod es gamocema gvqonda antonis gramatikisa.<br />

sabednierod, moxerxda am wignis xelaxla<br />

gamocema (1997 w.).<br />

CvenTvis saintereso sakiTxTan dakavSirebiT axal<br />

gamocemasTan Sedareba moxda...<br />

msJelobis gasaadvileblad antoniseuli dro-kiloTa sistemis<br />

Sedarebas movaxdenT a. SaniZiseul sistemasTan. a. SaniZiseul<br />

sauGlebel erTeulTa sistemaSi, rogorc cnobilia, axali qar-<br />

TulisaTvis gvaqvs sami seria da 11 mwkrivi. II seriaSi a. SaniZe<br />

brZanebiTisa da II xolmeobiTis mwkrivebsac warmoadgens da miu-<br />

TiTebs, rom `aq Semotanilia kiloebSi Semonaxuli ori mwkrivic:<br />

brZanebiTi da II xolmeobiTi~ (a. SaniZe, 1973, gv. 223). amitom<br />

Cveni msJeloba am or sauGlebel erTeulsac Seexeba. Sesadareblad<br />

axali qarTulis mwkrivTa sistemas mivmarTavT imitom,<br />

rom, Jer erTi, antonisdroindeli qarTuli faqtobriv axali<br />

qarTulia da, meorec, analizi antonis gramatikuli sistemisa<br />

amis safuZvels gvaZlevs.<br />

zmnis morfologiis ZiriTadi sakiTxebi antonis gramatikis<br />

I da II nawilSia ganxiluli. pirvel nawilSi warmodgenilia uGlebis<br />

paradigmebi, uGlebis tipebi da maTi saxeobani; meore nawilSi<br />

Teoriuli msJelobaa zmnuri formawarmoebisa da funqciebis<br />

Sesaxeb. TavisTavad, amgvari ageba gramatikisa mniSvnelovan<br />

faqtad gvesaxeba: praqtikuli (I nawilisa) da Teoriuli (II nawilisa)<br />

Girebuleba naSromisa izrdeba.<br />

1111....2222. . . . uG uGle uG uGle<br />

leba leba<br />

ba ba<br />

antonis azriT, zmnis kategoria, iseTive, rogoric sxva da-<br />

narCeni: `emdevrebian zmnasa, ricx…sa q…ÀSe Semosrulni r…ani<br />

ra meni: 1. naTesavi, 2. nak…ÀTi, 3. saxe, 4. ricx‚, 5. piri, 6.<br />

dro , 7. sqesi, 8. uGl…a ~ (gv. 179).<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna 1. rogorc iTqva, 1997 wels gamoica antonis gramatika<br />

meored. Cven vtovebT damowmebebs pirveli<br />

gamocemidan. mizezi ZiriTadad is gaxlavT, rom


Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istoriidan<br />

aris sagulisxmo cvlilebebi am or gamocemas Soris,<br />

gansakuTrebiT paradigmebSi. rogorc Cans,<br />

xelnawerebi, romlebsac es gamocemebi emKareba,<br />

gansxvavdeba erTmaneTisagan; es exeba formaTa daboloebebs<br />

(ganibaneboda _ ganibanebodes...), or-<br />

Tografias (‚ da vi) da sxv. zogJer iseTi STabeydileba<br />

rCeba, rom meore gamocemaSi `paradigmaTa<br />

gasworeba~ xdeba... garda amisa, am sakiTxebze<br />

muSaoba gacilebiT adre daviwKeT...<br />

2. aq antoni ar Cans originaluri, raodenobac da<br />

Tanamimdevrobac zmnuri kategoriebisa z. SanSovanisas<br />

emTxveva. Tavs iCens mxolod zogi terminologiuri<br />

sxvaoba (Sdr.: z. SanSovani, 1881, gv. 21-23).<br />

sauGlebel erTeuls (e. i. mwkrivs) antoni dros dros uwodebs.<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna gasarkvevia, zmnuri kategoriebis CamoTvlisas dasaxelebli<br />

dro dro drois gramatikul kategoriaze<br />

mianiSnebs Tu sauGlebel erTeulze; Tu ar ganasxvavebs<br />

mas avtori.<br />

uGvlilebis sistemaSi eqvsi droa warmodgenili:<br />

1. awmKo<br />

2. namKo usruli<br />

3. namKo sruli<br />

4. namKo usrulesi<br />

5. namKo uusrulesi<br />

6. mKoobadi<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna sauGlebel erTeulTa raodenoba da Tanamimdevroba<br />

aqac emTxveva z. SanSovanisas; sxvaobs terminologia<br />

(mKofi; Kofili usruli, sruli, maradisruli,<br />

zesruli; mKofadi).<br />

antonTan, iseve rogorc momdevno periodis avtorTa na-<br />

SromebSi, uGlebis sakiTxebis ganxilvisas KuradGeba eqceva<br />

zmnis formasac da funqciasac. sxvagvarad: zmnur formaTa anto-<br />

45


46<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

niseuli analizi formobriv-funqciur princips emKareba. kilos<br />

(avtoris terminologiiT _ sqesi) kategoria arsebiTia formaTa<br />

ganawilebisas droebSi. kilos mixedviT formaTa ganawileba avtors<br />

saSualebas aZlevs, zmnis Kvela SemCneuli forma am 6<br />

droSi gadaanawilos.<br />

1111....3333. . . . ra ra ra ra masa ma ma masa<br />

salas salas<br />

las las emKareba emKare emKare emKareba<br />

ba ba avto av av avto<br />

tori tori<br />

ri ri grama gra gra grama<br />

mati mati<br />

tiku tiku<br />

kuli kuli<br />

li li<br />

anali ana ana anali<br />

lizis lizis<br />

zis zis dros???? dros dros dros<br />

aGniSnaven, rom `antonis gramatikaSi damowmebuli zmnis<br />

uGvlilebis paradigmebi cxadKofs, rom antons Kvelgan Zveli<br />

qarTulis masala aqvs gaTvaliswinebuli [sqolioSi: Tu mxedvelobaSi<br />

ar miviGebT Zvel qarTulSi ararsebul, fsevdoarqaul<br />

formebs (hrwamnn... aGmixumies... tipisas)...]. Secdomac iq mosdis,<br />

radganac mis dros Zveli qarTulis enobrivi movlenebi ukve<br />

mkvdaria da, amas garda, enobrivi intuicia mas axali qarTuli<br />

enis modelebs uk<strong>arn</strong>axebs (amitomac aris gaparuli paradigmebSi<br />

axali qarTulisaTvis damaxasiaTebeli formebi)~ (e. babunaSvili,<br />

1970, gv. 176-177). es saintereso dakvirveba saintereso kiTxvas<br />

aGZravs: antoni Zveli qarTulis masalas emKareba (es ara marto<br />

paradigmebidan, damowmebuli teqstebidanac Cans), magram antonis<br />

gramatika Zveli qarTuli enis gramatikaa Tu axali qarTulisa,<br />

e. i. antonisdroindeli qarTulisa? kiTxvis dasma imdenad migvaCnia<br />

logikurad, ramdenadac antonisdroindeli qarTuli axali<br />

qarTulia. cocxal, sasaubro enaSi Zveli qarTulis faqtebi na-<br />

STis saxiTGaa SemorCenili XVIII saukuneSi (amis dasturad sulxan-saba<br />

orbelianisa da daviT guramiSvilis gaxsenebac kmara).<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna marTalia, gasaTvaliswinebelia is faqtic, rom<br />

imave sulxan-saba orbelianis saero da sasuliero<br />

xasiaTis Txzulebani sxvaoben stilis TvalsazrisiT:<br />

sasuliero xasiaTis Txzulebani arqauli<br />

stiliT iwereba, magram imave arqaul formaTa<br />

funqciur-semantikuri gaazreba, rogorc Cans, axali<br />

qarTulis poziciebidan xdeba...<br />

dasmul kiTxvaze pasuxs momdevno msJeloba gagvaceminebs.


Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istoriidan<br />

1111....4444.... pirveli pirveli pirveli pirveli se seri se seri<br />

riis riis<br />

is is forme for for forme<br />

mebi mebi<br />

bi bi<br />

e. babunaSvili aGniSnavs: `antons gamouKenebia Zveli qar-<br />

Tulis TiTqmis Kvela mwkrivi: awmKo, uwKvetlis xolmeobiTi, I<br />

kavSirebiTi, wKvetili, II kavSirebiTi, I TurmeobiTi, II Turmeobi-<br />

Ti sporadulad, awmKos xolmeobiTi, uwKveteli, I brZanebiTi, II<br />

brZanebiTi, II xolmeobiTi. ar Cans mxolod III kavSirebiTi (e. babunaSvili,<br />

1970, gv. 177).<br />

marTalia, I seriis formaTagan antoni amCnevs Kvela formas<br />

Zveli qarTulisas _<br />

awmKos<br />

awmKos xolmeobiTs<br />

uwKvetels<br />

I brZanebiTs<br />

uwKvetlis xolmeobiTs<br />

I kavSirebiTs _<br />

magram am eqvsi mwkrivis formebs paradigmebSi sam droSi anawilebs:<br />

awmKoSi awmKoSi, awmKoSi<br />

uwKve uwKvetel<br />

uwKve uwKvetel<br />

telSi tel Si (namKo usrulSi _ avtoris terminologiiT),<br />

I kav kavSi kav kavSi<br />

Sire<br />

rebiT<br />

biTSi biT Si (sawadisisa sqesisa awmKo-mKofadSi).<br />

ra xdeba? formebs amCnevs, aanalizebs da uGlebis sistema-<br />

Si Kvelas ver uZebnis adgils? avtorisaTvis damaxasiaTebeli<br />

enobrivi alGos patronisaTvis da, saerTod, enaTmecnieruli<br />

analizis xelovanisaTvis, es faqti TiTqos ucnaurad jGers.<br />

amTaviTve vitKviT: axa axali axa li qar qarTu qar<br />

Tu Tulis Tu lis enob enobri enob<br />

ri rivi vi si sinam si<br />

nam namdvi<br />

dvile dvi le<br />

ax axdens ax<br />

dens ga gavle ga gavle<br />

vlenas vlenas<br />

nas an anton an<br />

ton tonze tonze<br />

ze; ze ; ig igi ig<br />

i axa axali axa li qar qarTu qar<br />

Tu Tulis Tu lis se seman se<br />

man manti<br />

tikur<br />

kur-fun kur fun-<br />

qci qciuri qci ri po pozi po pozi<br />

zici<br />

ciebi ci bi bidan bi dan uKurebs Zve Zveli Zve<br />

li qar qarTu qar<br />

Tu Tulis Tu lis faq faqtebs faq<br />

tebs da<br />

amitom Zveli faqtebis kvalifikacia KovelTvis ver iqneba swori;<br />

sxvagvarad: for formob for formob<br />

mobri mobri<br />

rivad rivad<br />

vad Zve Zveli Zve<br />

li qar qarTu qar<br />

Tu Tulis Tu lis mo mona mo<br />

na nace<br />

cemi ce mi se seman se seman<br />

manti<br />

tiku ti ku- ku<br />

rad rad ax axali ax li qar qarTu qar qarTu<br />

Tulis lis po pozi po<br />

zi zici zici<br />

ciebi ci bi bida<br />

danaa da naa ga gaana ga na nali<br />

lize<br />

zebu zebu<br />

buli<br />

li. li<br />

a w m K o - m K o f a d i. awmKos paradigmebSi antoni Zveli qar-<br />

Tulis viTarebas asaxavs: uzmniswino da zmniswiniani varianti<br />

antonisaTvis orive awmKoa TxrobiTi kilosi; mag.: awmKoa, erTi<br />

mxriv, vas…am vas…am, vas…am vas…am , vis…me vis…mevi vis…me<br />

vi vi, vi , vawKen vawKen, vawKen<br />

, vhg… vhg…Àm... vhg…<br />

... meore mxriv, Se Sevhkrav Se<br />

vhkrav vhkrav, vhkrav ,<br />

gan ganvhban gan<br />

vhban vhban, vhban , ga ganvi ga<br />

vi viba<br />

bane<br />

nebi<br />

bi,<br />

, aGvix…am aGvix…am, aGvix…am aGvix…am,<br />

, aGvix aGvixmi aGvix<br />

mi mi... mi ...<br />

aqve gvinda SevniSnoT, rom zmniswinis sakiTxi antonTan sa-<br />

47


48<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

gangebo KuradGebas imsaxurebs. uGlebis paradigmebSi (I nawilSi)<br />

zmna Kvela droSi an uzmniswinodaa warmodgenili, an _ zmniswiniT.<br />

zmniswinis mier momavali drois gamoxatvis funqciaze antoni<br />

aras ambobs. ise ki, 12 zmnis paradigmidan 9 uzmniswinodaa<br />

warmodgenili, 3 _ zmniswiniT (Sevhkrav, ganvhban, aGvix…am)... saer-<br />

Tod ki, uGlebis tipebsa da mis saxeobebze msJelobisas antoni<br />

pirvel nawilSi 80-mde zmnas ganixilavs. amaTgan aTiodes warmoadgens<br />

zmniswiniT. Cveulebriv, msJelobisas awmKos formas (uzmniswinos)<br />

asaxelebs da saubrobs mis mimarTebaze namKo srulsa<br />

da mKofadTan (e. i. meore kavSirebiTTan). Zneli saTqmelia, Ziri-<br />

Tadad uzmniswino formaTa Sesaxeb msJeloba niSnavs Tu ara<br />

imas, rom swored amgvar formebSi xedavs avtori awmKos mniSvnelobas.<br />

vfiqrobT, ar unda iKos gamoricxuli amgvari gagebac.<br />

zmniswinis funqciaze, mianiyos zmnas mKofadis gageba, araa<br />

saubari antonTan. saerTod, zmniswinis sagangebo rols zmnuri<br />

formis semantikur gagebaSi, rogorc Cans, grZnobs avtori, magram<br />

araa bolomde gaazrebuli misi mniSvneloba da amitom Tavs<br />

aridebs erTsa da imave paradigmaSi zmniswinian da uzmniswino<br />

formaTa warmodgenas. sagulisxmo faqtia, rom antonma gamoKo<br />

Zveli qarTulisaTvis damaxasiaTebeli Kvela zmniswini (ir. veSapiZe,<br />

1967, gv. 4-8). gramatikis II nawilSi, sadac sagangebo msJelobaa<br />

zmniswinze, aGniSnavs, rom isini arian `mc…alebelni maTisa<br />

mniS…nelobisani, romelTaca zed-daedebian~. am SemTxvevaSi,<br />

vfiqrobT, antoni mianiSnebs zmniswinis ara romelime konkretul<br />

mniSvnelobaze, aramed zogadad SeniSnavs, rom zmniswinis<br />

darTva zmnas garkveuli TvalsazrisiT mniSvnelobas ucvlis<br />

(Sdr. al. focxiSvili, 1979, gv. 106). amgvari daskvnis uflebas<br />

gvaZlevs antonis Semdgomi msJeloba: `xolo esenia (zmniswinebi<br />

_ g. g.), wulil mxeduÀlobiTa GrammatikosisaTa, arian mniSvnel<br />

ra mesa~ (gv. 160). e. i. maT raGac mniSvneloba aqvT, magram konkretulad<br />

ra, amis Taobaze aras SeniSnavs.<br />

sagangebod zmniswinze imitom SevCerdiT, rom zmniswinian<br />

da uzmniswino formebs avtori orives awmKod miiCnevs, ara imitom,<br />

rom Zveli qarTuli sinamdvilis gramatikul aGweras axdens,<br />

aramed Tavs aridebs zmniswinis formawarmoebiT funqciaze<br />

KuradGebis gamaxvilebas. zmniswinian da uzmniswino formaTa dapirispirebis<br />

SesaZleblobas xedavs Kvela droSi. dro-kiloTa


Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istoriidan<br />

sistemaSi erTsa da imave zmnasTan sxvadasxva sauGlebel er-<br />

TeulSi zmniswini erTi funqciisad miiCneva.<br />

Girssacnobia is faqti, rom Zveli qarTulis e. w. awmKos<br />

xolmeobiTi, romelsac, ra Tqma unda, amCnevs avtori, misTvis<br />

awmKos variantia mxolod piris niSniT gansxvavebuli; mianiSnebs<br />

imasac, rom amgvari varianti Kvela zmnas SeiZleba hqondes: `Koveli<br />

zmna awmKosa drosa Sina pirisamebr mesamisa SesaZlebel ars niSniTa<br />

amiT n ganpirovnebad, magal.: hrwamn, Sehkravn, hscemn da sx…ani~<br />

(gv. 171). am dakvirvebas gansakuTrebul mniSvnelobas mivaniyebT<br />

Zveli qarTulis dro-kiloTa sistemis analizisas. antoni aGniSnavs<br />

imasac, rom sanian da narian mxolobiTis formebs mravlobiTebic<br />

Sesabamisi aqvT: `romelsaca awmKosa Sina drosa pirsa mesamesa<br />

apirovnebs n, magal.: hrwamn hrwamn, hrwamn mamravlebel eqmnebis kualad n, magal.:<br />

hrwamnn~ (iqve). es forma samecniero literaturaSi kvalificirebulia<br />

`qarTulSi ararsebul, fsevdoarqaul formad~ (e. babunaSvili,<br />

1970, gv. 176). marTalia, am konkretul SemTxvevaSi antoni<br />

cdeba, magram am Secdomas safuZveli isev Zvel qarTulSi eZebneba.<br />

iseTi SemTxvevebis arseboba Zvel qarTulSi, rogoricaa:<br />

awmKo: a-qun-s º a-qu-s<br />

Can-s º Ca-s<br />

awmK. xolm. a-qun º a-qun-n<br />

Can º Can-n<br />

ubiZgebs avtors hrwamnn hrwamnn formis Seqmnisaken. marTalia, forma<br />

xelovnuria, magram safuZvels amgvari formis Seqmnisas Zveli<br />

qarTulis enobrivi sinamdvile iZleva.<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna es rom asea, amas isic adasturebs, rom avtoriseul<br />

msJelobaSi aqunn aqunn formas awmKos mravlobiTi<br />

ricxvis mniSvnelobiT gamoiKenebs: `...mamravled da<br />

mapirovned aqunn igive niSanni~... (antoni, 1985, gv.<br />

181) Sdr.: `mesamisa mimarT pirisa aqus mapirovned<br />

mxolobiTad a~ (antoni, 1985, gv. 187). aseve: `mravalni<br />

namKosa srulsa drosa Sinani zmnani sx‚sa<br />

da sx‚sa uGl‚lebisani hsCann erTSesaxedavKofad~...<br />

(antoni, 1885, gv. 187).<br />

samwuxarod, antoni ver amCnevs Zveli qarTulis e. w. awmKos<br />

xolmeobiTis mravlobiTis formebs -ed ed bolosarTiT, magram<br />

49


50<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

faqti mainc sagangebo msJelobas moiTxovs. saqme isaa, rom pirvel<br />

nawilSi, uGlebis paradigmebSi, nariani awmKo saerTod araa<br />

warmodgenili. Kvela SemTxvevaSi saniani formebia mesame pirSi<br />

Se Sehkravs Se<br />

hkravs tipisa. e. i. avtori paralelur sanian da narian variantTagan<br />

ZiriTadad pirvels miiCnevs. narian formebSi awmKos<br />

gagebas xedavs; ver amCnevs semantikur sxvaobas ars ars da <strong>arn</strong> <strong>arn</strong> <strong>arn</strong> formebs<br />

Soris. viTareba naTelia: an anto an<br />

to toni to ni Zve Zveli Zve<br />

li qar qarTu qar<br />

Tu Tulis Tu lis faq faqtebs faq<br />

tebs<br />

axa axali axa li qar qarTu qar<br />

Tu Tulis Tu lis fun funqci fun<br />

qci qciur<br />

ur-se ur se seman<br />

manti<br />

tiku<br />

kuri ku ri po pozi po<br />

zi zici<br />

ciebi ci bi bidan bi dan xe xedavs xe<br />

davs davs. davs<br />

da is faqti, rom paralelur (narian da sanian) variantTagan<br />

ZiriTadad sanians miiCnevs, paralelur formaTagan erT-er-<br />

Tis upiratesobis miniyebis antoniseul principebze migvaniSnebs:<br />

ars ars da <strong>arn</strong> <strong>arn</strong> orive awmKoa (antonisaTvis): sixSire saniani<br />

formebis gamoKenebisa wKvets ars ars ars formis ZiriTadobis sakiTxs.<br />

six sixSi six sixSi<br />

Siru<br />

ruli ru li mo mona mo<br />

na nace nace<br />

ceme<br />

mebis bis ga gaTva ga gaTva<br />

Tvalis<br />

liswi<br />

wine<br />

neba ne ba pa para pa<br />

ra rale<br />

lelur le lur for forma for forma<br />

maTagan ma gan gan<br />

erT erT-er erT er erTis er Tis Zi Ziri Zi<br />

ri riTa<br />

Tadad Ta dad mi miCne mi<br />

Cne Cnevis Cne vis um umTav um<br />

Tav Tavre<br />

resi re si prin princi prin<br />

ci cipi ci pi Cans Cans an anto an to- to<br />

ni nisa ni<br />

sa saTvis<br />

Tvis. Tvis sixSiruli monacemebi Zveli qarTulis mixedviT ganisazGvreba.<br />

aqac da sxva SemTxvevaSic antonis mier paralelur<br />

formaTagan paradigmebSi erT-erTisaTvis upiratesobis miniyeba<br />

normirebis mcdelobasac unda niSnavdes: paradigmebSi Setanil<br />

formas normis mniSvneloba aqvs misTvis.<br />

u w K v e t e l i (n a m K o u s r u l i). e. babunaSvili aGniSnavs,<br />

rom `antonis namKo usruli, rogorc es Cans misi msJelobidan<br />

da paradigmebidanac, aris ZiriTadad Zveli qarTulis<br />

uwKvetlis xolmeobiTi (`ganvhbandi, ganhbandi, ganhbandis, ganvhbandiT,<br />

ganhbandiT, ganhbadian. II, 16V) Tumca xandaxan mxoloobiTis<br />

III pirSi uwKvetlis formebic dasturdeba (`SeiKuarebda~.<br />

I, 21V) da mravlobiTis III pirSi kavSirebiTi I-sac (SeiKvareben _<br />

I, 21V)~ (e. babunaSvili: 1970, gv. 155).<br />

amgvari daskvnis gakeTebis saSualebas, ra Tqma unda, gvaZlevs<br />

Zveli qarTuli enis normaTa gaTvaliswineba da antoniseul<br />

paradigmaTa analizi. magram, vfiqrobT, gasaTvaliswinebelia<br />

zogi ram. kerZod: gansxvavebulad unda mivudgeT, erTi mxriv, I<br />

da II piris formebs da, meore mxriv, III piris formebs.<br />

faqtia, rom antonis paradigmebSi warmodgenili I da II piris<br />

formebi Zveli qarTulis uwKvetlis xolmeobiTis formebia<br />

rogorc donian, ise od odian od<br />

zmnebSi, magram isic faqtia, rom


Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istoriidan<br />

Zvelsave qarTulSi doniani zmnebis uwKvetlisa da uwKvetlis<br />

xolmeobiTis formebi I da II pirSi formobrivad emTxveva erTmaneTs;<br />

maTi garCeva ar xerxdeba formobrivad. isic gasaTvaliswinebelia,<br />

rom donianebisa da od odianebis od<br />

uwKvetlis formaTa gaerTferovneba<br />

Zvelsave qarTulSi iwKeba. ramdenadac antoni ver<br />

xedavs sxvaobas awmKosa da awmKos xolmeobiTs Soris (ars-<strong>arn</strong>),<br />

mosalodnelia, rom verc is sxvaoba iqnes SeniSnuli, rac uwKvetelsa<br />

da uwKvetlis xolmeobiTs Sorisaa. am or odenobas antoni<br />

semantikurad ar ganarCevs. ufro metic, ramdenadac od odia- od<br />

ni zmnebis Zveli qarTulis uwKveteli (od od ode od daboloebiT) arc<br />

erT SemTxvevaSi araa warmodgenili namKo usrulis paradigmaSi<br />

da, piriqiT, ode ode tipis daboloebis mqone formebi I kavSirebi-<br />

Tis (mKofadis _ avtoris terminologiiT) paradigmaSia warmodgenili<br />

de de de tipis daboloebis formaTa gverdiT, aSkaraa, rom<br />

semantikur-funqciuri Sefaseba am formaTa axali qarTulis poziciebidan<br />

xdeba (amis Taobaze qveviT gveqneba saubari).<br />

uwKvetlisa da uwKvetlis xolmeobiTis formebze msJeloba<br />

am SemTxvevaSi ZiriTadad III piris formaTa monacemebs unda daemKaros.<br />

III piris formaTa warmoebis TvalsazrisiT sami SemTxveva<br />

gairCeva:<br />

1. roca mxolobiTsa da mravlobiTSi uwKvetlis xolmeobi-<br />

Tis formebia warmodgenili:<br />

Sehkr‚dis, Sehkr‚dian (iqve, gv. 24)<br />

ganbanidis, ganbanidian (iqve, gv. 27)<br />

2. roca orive ricxvSi uwKvetlis formebia warmodgenili:<br />

ganibaneboda, ganibaneboden (iqve, gv. 29)<br />

awKenda, awKenden (iqve, gv. 49)<br />

3. roca xdeba paradigmaTa aGreva: mxolobiTSi uwKvetlis<br />

formaa, mravlobiTSi _ uwKvetlis xolmeobiTis da piriqiT:<br />

ganibaneboda, ganibanebodian (iqve, gv. 29)<br />

asmida, asmidian (iqve, gv. 39)<br />

hg…Àmda, hg…Àmdian (iqve, gv. 56)<br />

51


52<br />

anda:<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

Seikrvodis, Seikrvoden (iqve, gv. 26)<br />

aKofinebdis, aKofinebden (iqve, gv. 72)<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna : 1. Girssacnobia is faqtic, rom uwKvetelSi subieqturi<br />

mesame piris mravlobiTis formebi axali<br />

qarTulisaa (-en sufiqsiT); Zveli qarTulis<br />

formebi antonTan ar gvxvdeba (-es bolosarTiT).<br />

2. uwKvetlis paradigmebSi warmodgenili Sei SeiKva Sei Sei va- va<br />

reb rebden reb reb den tipis formaTa gageba I kavSirebiTis<br />

formebad (Sdr. e. babunaSvili, 1970, gv. 155) ar<br />

gveCveneba marTebulad. isini axali qarTulis<br />

uwKvetlis formebia, romlebic formobrivad<br />

Zveli qarTulis I kavSirebiTs emTxveva. rogorc<br />

qveviT vnaxavT, antonis gramatikaSi ar aris SemTxveva<br />

erTi sauGlebeli erTeulis paradigmaSi<br />

sxvadasxva semantikis formebis warmodgenisa.<br />

awKen awKenda awKen awKenda<br />

da da awKen awKenden awKen den mxolod subieqtis ricxviT<br />

gansxvavebuli formebia; Sesabamisad, mravlobi-<br />

Tic axali qarTulis uwKvetlis formad unda<br />

iqnes miCneuli.<br />

aGniSnuli sami SemTxvevidan II da III SemTxveva iSviaTia. ufro<br />

xSiria I SemTxveva. unda aGiniSnos isic, rom III piris uwKvetlis<br />

formebi mxolod pirvel nawilSi, paradigmebSi aris warmodgenili.<br />

II, Teoriul, nawilSi mxolod uwKvetlis xolmeobiTis<br />

formebia damowmebuli. ufro sworad, moKvanili 15 magaliTidan<br />

mxolod erTia uwKvetlisa, isic mxolobiTSi: hswo hswoni hswo hswoni<br />

nida ni da (antoni,<br />

1885, gv. 179). arc es Cans SemTxveviTi: meore nawilSi antoni Jer<br />

wesebs gvTavazobs uwKvetlis warmoebisas, xolo Semdgom am wesebis<br />

Sesabamisad warmoadgens formebs. aq aGreva nakleb mosalodnelic<br />

iKo. xolo pirvel nawilSi paradigmaTa agebisas sasaubro<br />

enis gavlenam iCina Tavi da gaipara realuri formebi.<br />

vfiqrobT: uwKvetlisa da uwKvetlis xolmeobiTis formaTa<br />

amgvari aGreva imis mauwKebelia, rom es ori gansxvavebuli erTeuli<br />

antonisaTvis funqciur-semantikurad erTi da igivea. amave<br />

dros, uwKvetlis formaTa (III piris magaliTze) simcire da uwK-


Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istoriidan<br />

vetlis xolmeobiTis formaTa siyarbe moKvanil sailustracio<br />

masalaSi gamowveuli unda iKos antonis enobrivi poziciiT _<br />

maGali stilisaTvis Sesaferisad -is/-ian tipis daboloebian<br />

formebs miiCnevs (avtoriseuli msJelobac amgvari formebiT mimdinareobs).<br />

Tavisi drois sasaubro qarTulidan gamomdinare, is<br />

am tipis formebs arqaulad Tvlis.<br />

amdenad, uwKvet uwKvetli<br />

uwKvet uwKvetli<br />

lisa li sa da uwKvet uwKvetlis uwKvet uwKvetlis<br />

lis xol xolme xol<br />

me meobi me bi biTis biTis<br />

Tis for forme for<br />

me-<br />

bi bi an anto an anto<br />

toni<br />

nisa<br />

saTvis sa Tvis er erTi er<br />

Ti da igi igive igi<br />

ve fun funqci fun<br />

ci ciur<br />

ur-se ur se seman<br />

manti<br />

tiku<br />

kuri ku ri ode odeno ode<br />

no-<br />

baa baa. baa<br />

aGqma aqac axali qarTulis poziciebidan xdeba. sinonimur<br />

(antonis gagebiT) formaTagan erT-erTis ZiriTadad miCnevas am<br />

SemTxvevaSi arqaulobis principi (antonisave gagebiT) gansazGvravs.<br />

antoni sagangebo KuradGebas amaxvilebs namKo usrulis<br />

warmoebaze. aGniSnavs, rom `sazG…rebiTisa sqesisa namKosa usrulisa,<br />

ese igi, ara srulisa drosa Sinani zmnani warmoeben<br />

sazG…rebiTisave sqesisa, awmKosa drosa SinaTa zmnaTagan~ (iqve,<br />

gv. 178); rom `mapirovned samTave pirTa mimarT, igive <strong>arn</strong>n,<br />

ra caGa <strong>arn</strong>n awmKosa droTa SinaTa, eg-saxed mamravled-ca. xolo<br />

niSnad T‚sisa ara srulebisa, miiGeben marc…alsa...~ (iqve,<br />

gv. 179); rom di di da odi odi marc…alTa mier arian ara srul~ (iqve,<br />

gv. 181). Tumca am ukanasknelTac daSlis da i-s gamoKofs, romelsac<br />

sakuTar, zogad niSnad miiCnevs uwKvetlisaTvis: `ikidureben<br />

uwinares niSnisa ara srulebiTisa aso sa amis i samTave<br />

pirTa Sina mxoloobTisisamebrca da mravlobiTisa~ (iqve, gv.<br />

180). namKo usrulis formis analizi, rogorc vxedavT, sworia:<br />

awmKos awmKos fu fuZe fu Ze + + d-i, anda od od-i; od ; i sakuTriv namKo usrulis mawarmoebelia<br />

(d da od od ee-sTan<br />

e kombinaciaSi pirvel kavSirebiT-<br />

Sic _ sawadisisa sqesisa awmKo da mKoobadi _ gvxvdeba. amasac<br />

amCnevs antoni). i-s sakuTriv namKo usrulis niSnad miCneva ar<br />

Cans SemTxveviTi avtorisaTvis. egeve i, rogorc Cans, avtors gaigivebuli<br />

aqvs III xolmeobiTis -i sufiqsTan.<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna saintereso Cans isic, rom egeve i gaigivebulia<br />

awmKoSi vnebiTis i sufiqsTan: `ese (e. i. II xolmeobiTis<br />

formebi) msgavsi ars vnebiTisa vibrwKinvi,<br />

visurvi~ (iqve, gv. 181). aq mxolod masalobrivi<br />

53


54<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

igiveobis sakiTxi rom ar dgas, iqidanac Cans, rom<br />

namKo srulis i-sTan misi gaigiveba ar xdeba.<br />

II xolmeobiTis formebs antoni, ra Tqma unda, amCnevs, magram<br />

miiCnevs maT namKo usrulad. `sx‚Taca niSnebiTa iqmnebian<br />

zmnani namKosa drosa ara srulsa Sina mimoxril, xolo niSanni<br />

igi arian: 1, i, 2, ‚, magaliTebr: Sevikri, ganvibani, SeviK…ari...<br />

vhK‚... vhsZrc‚... eseni oriTa niSniTa arian ara srulni, ese igi<br />

gankidurebiTa: 1. i marc…lisaTa, magaliTebr: vhnergi, 2. ‚, magaliTebr:<br />

vhK‚, da sx…ani. xolo mamravled da mapirovned aqunn<br />

igive niSanni, romelnica di da odi odi marcvalTa mier arian ara<br />

srul~ (iqve, gv. 181).<br />

samecniero literaturaSi aGniSnulia: `aranakleb sainteresoa<br />

antonis mier II xolmeobiTis formebis uwKvetlad gamocxadebac.<br />

rogorc Cans, antons SeumCnevia, rom Zvel qarTulSi<br />

aseTi formebi uwKvetlis funqciiT gamoiKeneba~ (e. babunaSvili,<br />

1970, gv. 156). Zvel qarTulSi rom II xolmeobiTi uwKvetlis mniSvnelobiT<br />

gamoiKeneba, es ar unda iKos arsebiTi safuZveli antoniseuli<br />

analizisaTvis. mTavari aqac is Cans, rom antoni ver<br />

amCnevs im semantikur sxvaobas, racaa uwKvetelsa da II xolmeobiTs<br />

Soris. formaTa amgvari analizis safuZveli aqac axali<br />

qarTulis poziciebidan yvretaa: meore xolmeobiTi aGaraa cocxali<br />

sasaubro metKvelebaSi; mas ZiriTadad namKo usruli cvlis...<br />

amgvarad: me meore me<br />

re xol xolme xol xolme<br />

meobi me bi biTi bi Ti an anto an<br />

to tonis to nis ga gage ga<br />

ge gebiT ge biT ig igive ig<br />

ve namKo namKo<br />

us usru us<br />

ru rulia<br />

lia,<br />

, mi misi mi<br />

si for formob for formob<br />

mobri<br />

rivi ri vi va vari va vari<br />

rian<br />

antia<br />

tia. tia am sakiTxze ufro<br />

vrclad msJeloba gveqneba VI TavSi ($ 23).<br />

namKo usruladaa gagebuli, mis formobriv variantad, Zveli<br />

qarTulis I brZanebiTic: `kualad mapirovned aqus zmnaTa<br />

amaTTa, mesamisa pirisaTa, namKoTa ara srulTa droTa Sina n, ma-<br />

galiTebr: Sehkr‚din, ganhbandin, hk…ÀTdin, hsZrc‚din, da sx…ani~<br />

(antoni, 1885, gv. 181). marTalia, aq mravlobiTis ormagnarian<br />

formebs gvTavazobs (msgavsad awmKos xolmeobiTisa) _ Sehkr‚dinn,<br />

SeiK…arebdinn... _ magram cota qveviT, I kavSirebiTis formebze<br />

msJelobisas, I brZanebiTis formebi mohKavs da sworadac! `mxolobiTisamebr<br />

mapirovned iqmnebian n. magaliTebr: Seikrvodin,<br />

Seik…rebodin, xolo mamravled ed ed marc…ali, magaliTebr: Seikrvoded,<br />

ganibaneboded, aGix…moded da sx…ani~ (iqve, gv. 184).


Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istoriidan<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna isic sagulisxmo faqtia, mxolobiTis narian formas<br />

mewKviled mravlobiTSi ed ed-ian ed<br />

formas dauKenebs.<br />

rogorc vnaxeT, namKo usrulze msJelobisas antoni ganixilavs<br />

sxvadasxva sauGlebeli erTeulis formebs: uwKvetlisas,<br />

uwKvetlis xolmeobiTisas, I brZanebiTisas, meore xolmeobiTisas.<br />

Kvela es forma antonisaTvis Sinaarsobrivad identuria. avtori<br />

sayirod cnobs TiToeuli maTganis analizs, ramdenadac mizani<br />

gramatikuli formis daxasiaTebaa funqciur-semantikuri TvalsazrisiT.<br />

radgan erT-erTi ZiriTadi principi sauGlebel erTeulTa<br />

gamoKofisa formis funqciur-semantikuri mxaris gaTvaliswinebaa,<br />

amitom ramdenime forma erT sauGlebel erTeulSi iKris Tavs.<br />

e. i. aa aana aa<br />

na nalizebs na zebs Zi Ziri Zi<br />

ri riTa<br />

Tadad dad Zve Zveli Zve li qar qarTu qar qarTu<br />

Tuli Tu li enis ma masa ma<br />

sa salas salas<br />

las,<br />

, for forma for<br />

ma ma<br />

ar ar ar rCe rCeba rCe rCe ba SSeum<br />

S um umCne<br />

Cneve<br />

veli<br />

li, li , mag magram mag magram<br />

ram xde xdeba xde<br />

ba fun funqci fun<br />

qci qciur qciur<br />

ur-se ur se seman<br />

manti<br />

tiku<br />

kurad kurad<br />

rad am<br />

am<br />

for forma for forma<br />

maTa ma Ta ide identi ide ti tifi<br />

fika<br />

kacia kacia<br />

cia. cia gramatikis II nawilSi Kvela maTgans<br />

eZebneba adgili; paradigmebSi ase araa. magram Girssacnobia is,<br />

rom pa para pa<br />

ra radig<br />

digmeb<br />

mebSi meb Si for formob for formob<br />

mobri mobri<br />

rivi rivi<br />

vi pr princi pr<br />

nci ncipi pi mkac mkacra mkac mkacra<br />

radaa<br />

daa ga gata ga gata<br />

tare<br />

rebu<br />

buli bu li<br />

(Tu mxedvelobaSi ar miviGebT uwKvetlisa da uwKvetlis xolmeobiTis<br />

III piris formebs): funqciur-semantikurad identuri (antonisaTvis)<br />

II xolmeobiTis forma ar SeiZleba moxvdes uwKvetlis<br />

formis gverdiT erT paradigmaSi. erTaderTi SemTxvevaa, roca I<br />

nawilSi II xolmeobiTis formebia namKo usrulis paradigmaSi:<br />

viK‚i viK‚i, viK‚i , iK‚i iK‚i, iK‚i , iK‚is iK‚is... iK‚is ... (iqve, gv. 21). sagulisxmo SemTxvevaa: var zmnas<br />

uwKvetlis forma ara aqvs da antonma namKo usrulis droSi II<br />

xolmeobiTis forma Casva, misi azriT, igive namKo usruli. ra<br />

Tqma unda, zmnas uwKvetlis forma rom hqonoda, II xolmeobiTi<br />

paradigmaSi ar moxvdeboda, formobrivi principi ar dairGveoda.<br />

ZiriTadi safuZveli sxvadasxva formaTa erT semantikurfunqciur<br />

odenobad gaazrebisa isaa, rom xolmeobiTis kategoria<br />

antons SeumCneveli darCa. es ki imiT unda iKos gamowveuli,<br />

rom aGniSnuli kategoria antonisdroindeli qarTulisaTvis<br />

ukve istoriuli faqtia. antoni formas axali qarTulis funqciur-semantikuri<br />

poziciidan afasebs.<br />

I k a v S i r e b i T i (sawadisisa sqesisa awmKo da mKofadi).<br />

I kavSirebiTis formebi, iseve rogorc sawadisi (kavSirebi-<br />

Ti) kilos sxva formebi, va vaSa va vaSa<br />

SaTu Sa Tu Sorisdebuls dairTavs.<br />

55


56<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

I kavSirebiTisaTvis specifikurad antoni de de da ode ode daboloebebs<br />

miiCnevs. amasTanave gaxazavs, rom ode ode daboloeba vnebi-<br />

Ti gvaris zmnaTaTvisaa damaxasiaTebeli (iqve, gv. 184).<br />

KuradGebas mivaqcevT im faqts, rom am sauGlebeli erTeulis<br />

formobrivi analizi axali qarTulis viTarebas asaxavs: od- od<br />

ian zmnebTan e sufiqsi gvaqvs. e-s specifikuri kavSirebiTis<br />

formantad gaazreba antons erT lafsuss daaSvebinebs: Se Seik Se<br />

ik ikrvo ik rvo-<br />

ded ded, ded , gani ganiba gani ganiba<br />

bane<br />

nebo<br />

boded bo ded tipis formebs I kavSirebiTad gaiazrebs (iqve,<br />

gv. 184).<br />

1.5 1.5 1.5 1.5 meore meore meore meore se seri se seri<br />

riis riis<br />

is is forme for for forme<br />

mebi mebi<br />

bi bi<br />

n a m K o s r u l i. am sauGlebel erTeuls antoni erT-erT<br />

ZiriTad drod miiCnevs. igi Kvela zmnis paradigmaSia warmodgenili.<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna mxolod erTi zmnis SemTxvevaSia aGreuli paradigma<br />

(I nawilSi). namKo srulad warmogvidgens<br />

formebs: vhsciq…d, hsciq…d, hsciq…da; vhsciq…ÀT,<br />

hsciq…ÀT, hsciq…Às. es erTaderTi SemTxvevaa antonTan,<br />

roca erTi da imave zmnis erTi drois paradigmaSi<br />

mxolobiTi da mravlobiTi ase sxvaobs<br />

formobrivad. mxolobiTis formebi namKo usrulis<br />

formebia, mravlobiTisa _ namKo srulis.<br />

faqtis axsna yirs.<br />

namKo srulisTvis, iseve rogorc awmKosTvis, saKrdenad antons<br />

masdari miaCnia: `srulsa drosa Sinani zmnani, sazGvrebi-<br />

Tisa sqesisa mebrni, warmoeben ZirTagan TqmulTa~ (iqve, gv. 187).<br />

Tumca amas sxvagvari msJeloba mosdevs; Tu sworad gvesmis antonis<br />

azri, msJeloba ase grZeldeba: namKo srulisTvis amosavalia<br />

(saKrdenia) awmKo, romlisTvisac TavisTavad amosavalia masdari:<br />

`kualad ufrore Sesabam ars, raTa pirvelad iwarmoonca ZirTagan<br />

T‚sTa, awmKosa Sina zmnaTa da maTgan sx…aTa, magra, vina Tgan<br />

namKod srulad droebiTni sx…aoben, awmKod droebiTTagan iTqmian<br />

sa saSu sa<br />

Su Sualo Su lo lobi lobi<br />

biTa bi Ta (xazi avtorisaa _ g. g.), awmKod droebiTTa<br />

zmnaTTa ZirTagan pirvelad warmoebad zmnani namKosa srulsa


Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istoriidan<br />

drosa Sinani~ (iqve, gv. 187).<br />

zmnuri formawarmoebis TvalsazrisiT faseulad migvaCnia<br />

awmKosa da namKo srulis formaTa warmoebis urTierTmimarTebis<br />

sakiTxis dasma. sagulisxmoa antonis dakvirveba imis Taobaze,<br />

rom awmKos awmKos for formis for mis struq struqtu struq struqtu<br />

tura tu ra (warmo warmo warmoeba warmo ba ba) ba ) ar gan gansazGvravs<br />

gan<br />

sazGvravs<br />

namKo namKo sru srulis sru lis warmo warmoebis warmo bis tips tips. tips sxvagvarad: zmnebi awmKoSi SeiZleba<br />

erTgvarad iwarmoebdes formebs, magram gansxvavebuli iKos<br />

maTi namKo srulis warmoeba: `aGvix…am aGvix…am aGvix…am, aGvix…am , vhsdgam arian erTis<br />

uGvlilebisa q…ÀSeni da erT-xatni awmKosa drosa Sinani, magra<br />

namKosa srulsa drosa Sina gansx…avebulni urTierTas, magaliTebr:<br />

aGvix… aGvix…, aGvix… , vadˆg vadˆg~ vadˆg (iqve, gv. 170).<br />

es faqti imdenad gveCveneba sainteresod, ramdenadac<br />

dGesac ki namKo srulis warmoebis sakiTxebs awmKos formaTa<br />

warmoebidan amosvliT ganixilaven.<br />

miuxedavad imisa, rom namKo srulis formaTa warmoeba TiTqosda<br />

martivia, Kvelaze meti aGreva da siyrele aq gvaqvs anton-<br />

Tan. rva niSans gamoKofs namKo srulis mawarmoeblad avtori:<br />

1. a (Sevhkar, ganvhKav), 2. e (SeviK…are, vec), 3. oda oda (mhsuroda), 4.<br />

i (ganvardi), 5. … (aGvix…), 6. À (visur…À, vhsZarc…À), 7. ˆ (davadˆg)<br />

da 8. `vˆd vˆd vˆd, vˆd da odesme d~ (vhsdevˆd, vhswond) (iqve, gv. 187).<br />

rogorc vxedavT, marTebuladaa gamoKofili me-2 da me-4 SemTxvevaSi<br />

namKo srulis mawarmoebeli e da i; aqve Semova me-6 Se-<br />

mTxvevac _ À mawarmoebeli: es avtoris orTografiis Tavisebu-<br />

rebaa: …-s Semdgom e KovelTvis À-s saxiTaa warmodgenili (e. babunaSvili,<br />

1970, gv. 52). ra Tqma unda, Secdomaa var var, var<br />

, , Kav Kav, Kav<br />

, , vec<br />

magaliTTa SemTxvevaSi fuZiseuli xmovnis mawarmoeblad miCneva,<br />

magram TavisTavad sainteresoa is, rom am xmovanTa gamovlena<br />

namKo srulis Taviseburebad miiCneva (am tipis zmnaTa Ziri sruli<br />

saxiT mxolod namKo ZiriTadSi warmogvidgeba!). me-3 SemTxvevaSi<br />

Secdomis wKaro msurs msurs statikuri zmnis formawarmoebis<br />

Taviseburebaa: msu msuro msu<br />

ro roda ro da namKo usrulia, namKo sruli ar ewarmoeba;<br />

funqciurad msu msuro msu<br />

ro roda ro da itvirTavs namKo srulis mniSvnelobas.<br />

araswori analizis mizezi me-8 SemTxvevaSic namKo srulisa<br />

da namKo usrulis funqciur-semantikuri msgavseba unda iKos.<br />

gaugebaria me-5 SemTxvevaSi bolokiduri …-s miCneva namKo srulis<br />

niSnad. antoni Cveulebriv namKo srulis formis Sepirispirebas<br />

axdens awmKos formasTan da gansxvavebul niSans daarqmevs<br />

57


58<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

namKo srulis niSans. … am tipis zmnebTan awmKoSic gvaqvs<br />

(aGvix…am)... faqtis axsna yirs.<br />

sworia avtoris dakvirveba imis Taobazec, rom subieqturi<br />

mesame piris niSnad a da o namKo srulis formaTa warmoebis Taviseburebaa<br />

(iqve, gv. 187). Tumca Secdoma iCens Tavs mravlobi-<br />

Tis formebze msJelobisas, hswe hsweres hswe hsweres<br />

res, res , hk… hk…ÀTes hk… Tes formebSi mravlobiTis<br />

niSnad s aris miCneuli; Secdoma I-II pirTan III pirs formis<br />

Sepirispirebam daaSvebina: vhswe vhswereT vhswe vhswereT<br />

reT, reT , hswe hswereT hswe<br />

reT reT, reT , hswe hsweres hswe<br />

res res...<br />

...<br />

KuradGebas mivaqcevT imasac, rom III piris mravlobiTi ricxvis<br />

Sesaxeb msJelobisas antoni ganasxvavebs viTarebas moqmedebiTi<br />

da vnebiTi gvaris zmnebSi. ganmartavs, rom `mesamisa mimarT<br />

pirisa, zmnaTa amaT vnebiTTa namKod srul droebiTTa mamravled<br />

aq…sKe: 1. en en, en<br />

2. nen nen anu nes nes. nes niSanTa amaT KovelTa miiGeben Kov-<br />

lisa uGvlilebisa q…ÀSeni zmnani Kovlisa magaliTisa mebrni~<br />

(antoni, 1985, gv. 190). sainteresoa is, rom nen nen da nes nes erTimeoris<br />

variantebadaa CaTvlili. miuxedavad imisa, rom antonisaTvis<br />

saanalizo masala Zveli qarTulisaa, avtori mainc ver gaeqca<br />

axali qarTulis faqtebs. Tumca paradigmebSi (I nawilSi) yarbobs<br />

nes (anda es es) es<br />

tipis daboloeba. vfiqrobT, es antonis enobrivi<br />

poziciiT unda aixsnes.<br />

m e o r e k a v S i r e b i T i (sazGvrebiTisa sqesisa mKoobadi).<br />

es sauGlebeli erTeuli sworadaa gamoKofili da analizic mar-<br />

Tebulia. antoni sam mawarmoebels gamoKofs: a, , e, , o. `arian ni-<br />

Sanni mKoobadisa Sina moxrilTa zmnaTani: 1. a, magaliTebr: Sevhkra,<br />

ganvhxsna, vhqmna, da sxuani, 2. o, magaliTebr: aGvleso,<br />

vhk…ÀTo, vhswero, da sx…ani. 3. e, magaliTebr: vhsdge, ganvarde,<br />

ganvhsZlierde, vesvide, da sxuani~ (iqve, gv. 195).<br />

saKuradGeboa is faqtic, rom I nawilSi uGlebis saxeobebze<br />

msJelobisas, erT-erTi arsebiTi niSani zmnaTa daxasiaTebisa<br />

namKo srulisa da mKofadis formaTa urTierTmimarTebis saki-<br />

Txia: `ese srulsa drosa Sina saSual SemoiKvans aa.<br />

a<br />

. magaliTebr:<br />

Sevhkar da mKoofadsa Sina ganikidurebs. e. magaliTebr: viesve...<br />

da mKoobadsa Sina oo.<br />

o<br />

magaliTebr: viesvo~ (gv. 23) da misT.<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna erTaderT SemTxvevaSi _ ciq…a _ aGreulia pirveli<br />

da meore kavSirebiTis formebi; II kavSirebi-


Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istoriidan<br />

Tad aris gagebuli formebi hsciq‚des, hsciq‚den<br />

(iqve, gv. 73). Sdr.: imave zmnis namKo sruli.<br />

sainteresoa prefiqsiani vnebiTi gvaris zmnaTa II kavSirebi-<br />

Tis mravlobiTis formebi. I-II piri axali qarTulisaa: Se SevikraT Se<br />

kraT kraT, kraT ,<br />

Se Seik Se<br />

ik ikraT ik raT (iqve, gv. 26), gan ganvi gan<br />

vi viba<br />

banoT<br />

noT, noT , ga gani ga gani<br />

niba<br />

banoT ba noT (iqve, gv. 29); mesame<br />

piris formebSi gvaqvs, erTi mxriv, axali qarTulis viTareba _<br />

ga gani ga<br />

ni niba<br />

banon<br />

non; non meore mxriv, Zveli qarTulisa _ Se Seik Se<br />

ik ikrnen<br />

rnen. rnen erTader-<br />

Ti SemTxvevaa, roca Zveli qarTulis viTarebaa samsave pirSi:<br />

viK… viK…ÀniT viK… niT niT, niT , iK… iK…ÀniT iK… niT niT, niT , iK…nen iK…nen (iqve, gv. 21) (Tu mxedvelobaSi ar<br />

miviGebT antonis orTografiis Taviseburebas); Tumca Semdgom<br />

viKofi viKofi zmnis paradigmaSi, sadac II da III seriis formebi emTxveva<br />

var zmnis paradigmebs, mKofadi asea warmodgenili: viKoT viKoT, viKoT , iKoT iKoT, iKoT<br />

,<br />

iK…nen iK…nen (iqve, gv. 71).<br />

amgvarad, II kavSirebiTis paradigmebi antonTan ZiriTadad<br />

axali qarTulis viTarebas asaxavs.<br />

m e o r e x o l m e o b i T i s Sesaxeb msJeloba ukve gvqonda<br />

namKo usrulis sakiTxis ganxilvisas. aGvniSnavT isev, rom antoni<br />

am formebs amCnevs, gamoKofs mawarmoeblad i elements, oGond ar<br />

miiCnevs mas damoukidebel sauGlebel erTeulad. avtorisaTvis<br />

meore xolmeobiTi igive namKo usrulia, misi formobrivi varianti.<br />

m e o r e b r Z a n e b i T i (brZanebiTisa sqesisa awmKo ). war-<br />

TqmiT brZanebiTSi namKo srulis formebia moxmobili II pirisa-<br />

Tvis, II kavSirebiTisa _ III pirisaTvis, xolo ukuTqmiTi brZanebi-<br />

TisaTvis _ awmKos formebi nu nawilakiTurT. paradigma aseT<br />

saxes iGebs:<br />

mxolobiTad Se Sehkar Se<br />

hkar hkar, hkar , nu Se Sehkrav Se<br />

hkrav hkrav. hkrav . Se Sehkris Se<br />

hkris hkris, hkris , nu Se Sekravs Se<br />

kravs kravs. kravs<br />

mravlobiTad Se Sehka Se<br />

hka hkariT hkariT<br />

riT, riT , nu Se SehkravT Se<br />

hkravT hkravT. hkravT Sehkran Sehkran, Sehkran , nu Se Sehkra Se<br />

hkra hkraven<br />

ven<br />

(iqve, gv. 25).<br />

`brZanebiTisa sqesisa awmKo ~ sistemebr am saxiTaa warmodgenili<br />

antonis paradigmebSi. unda aGiniSnos is faqti, rom<br />

esaa esaa esaa er erTa er erTa<br />

Tade<br />

derTi de i Se SemTxve Se SemTxve<br />

mTxveva mTxve va uG uGle uG<br />

le lebis le bis pa para pa para<br />

radig<br />

digma<br />

maSi<br />

Si, Si , ro roca ro ca for-<br />

for<br />

mob mobri mob mobri<br />

rivad ri vad sxva sxvadas sxva sxvadas<br />

dasxva das xva mo mona mo mona<br />

nace<br />

cemi ce mi sis sistemebr sis temebr erT sauGle sauGlebel sauGle<br />

bel er erTe er<br />

Te-<br />

ul ulSia ul<br />

a mo moqce mo<br />

qce qceuli qce li li. li avtorisaTvis am SemTxvevaSi mxolod funqciaa<br />

59


60<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

amosavali. sxva SemTxvevaSi, rogorc vnaxeT, formobriv-funqciuri<br />

monacemebia gaTvaliswinebuli da isea gamoKofili sauGlebeli<br />

erTeuli. rogorc Cans, ver axerxebs avtori imas, rom gverdi<br />

auaros brZanebiTis funqciis mqone formebs da Sesabamis<br />

sauGlebel erTeulsac gamoKofs, Tumca grZnobs, rom es formobrivi<br />

principis darGvevaa da miuTiTebs kidec, rom: `Sesaxeda-<br />

vi da nak…ÀTi brZanebiTisa sqesisa awmKod sazG…rebiTisa igive<br />

ars, ra ca ars namKo sa srulisa, droebiTisa pirisa meorisa da<br />

ese damtkicebiTad iqmnebis, magaliTebr: hqmen hqmen. hqmen xolo pirisa mimarT<br />

mesamisa, mKoobadisa droebiTisa zmnisa, mesamisa msgavsi ars<br />

da igive KovliTurT, magaliTebr: hqmnas hqmnas. hqmnas xolo nabrZanni uku-<br />

TqmiTre, anu navedrni pirisa mimarT meorisa, msgavsi ars KovliTurT<br />

awmKod droebiTisa, meorisa da mesamisa pirisa, magaliTebr:<br />

nu nu iqm iqm, iqm , nu nu iqms iqms. iqms xolo mravlobiTad warmodgoma damtkicebiTTa<br />

da ukuTqmiTTa brZanebiTTa, igive ars, viTar igi<br />

mxolobiTTa~ (gv. 166-167). da rom brZanebiTi pirnaklia, aklia I<br />

piris forma (mxolobiTic da mravlobiTico), amazecaa msJeloba<br />

da mizezsac iZiebs (`miT romel aravin ars T‚sadmi T‚sisam brZanebel<br />

da mvedrebel~ _ gv. 163). rogorc vxedavT, brZanebiTi antonisaTvis<br />

mxolod funqciuri erTeulia; formobrivad sxva<br />

sauGlebeli erTeulebia gamoKenebuli. dakvirveba faseulia. aseve,<br />

fa fase fa fase<br />

seulad se lad mi migvaC mi migvaC<br />

gvaCnia nia Txov TxovniT Txov TxovniT<br />

niT-brZa niT brZa brZane<br />

nebi<br />

biTis bi Tis fun funqci fun<br />

qci qciis qci is da dalan da<br />

lan-<br />

dvac dvac (`nabrZanni anu navedrni~).<br />

isic unda aGiniSnos albaT, rom brZanebiTis calke<br />

sauGlebel erTeulad gamoKofa sxva enaTa gramatikebis gavlenis<br />

garkveuli Sedegi unda iKos.<br />

1111....6666. . . . mesame mesame mesame mesame se seri se seri<br />

riis riis<br />

is is forme for for forme<br />

mebi mebi<br />

bi bi<br />

mesame seriis formaTagan antonis paradigmebSi mxolod I<br />

da II TurmeobiTis formebia warmodgenili. III kavSirebiTi, rogorc<br />

iTqva, antons SeumCneveli darCa.<br />

I T u r m e o b i T i (namKo usrulesi). am sauGlebeli erTeulis<br />

formaTa analizi kidev erTxel dagvarwmunebs antonis<br />

Grma mecnieruli dakvirvebisa da msJelobis unarSi. namKo usrulesis<br />

(e. i. I TurmeobiTis) warmoebisas antoni ganarCevs moqme-


Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istoriidan<br />

debiTi da vnebiTi gvaris zmnebs (vnebiTTagan mxolod erTpirianebs<br />

ganixilavs, orpirianebze msJeloba ara aqvs).<br />

moqmedebiTi gvaris zmnebSi samgvar warmoebas gamoKofs: 1.<br />

miTq…ams miTq…ams, miTq…ams , Se Semik Se<br />

mik mikravs mik ravs tipisa (Tumca niSnad -s-s gamoKofs), 2. mi-<br />

mi<br />

we weri we weri<br />

ries ri es tipisa (mawarmoebeli ies ies) ies da 3. war warmiKva war<br />

miKva miKvania<br />

nia, nia , war warmiGia war<br />

miGia<br />

tipisa (mawarmoebeli -ia ia ia). ia aqve avtori SeniSnavs, rom `ganaGa,<br />

romelnica zmnani, meorisa niSansa miiGeben _ mesameca da romelnica<br />

mesamesa _ meoresaca~ (iqve, gv. 192). amgvarad, ies ies da ia ia tipis<br />

daboloebebs paralelur variantebad miiCnevs, romlebic Kvela<br />

SemTxvevaSi SeiZleba Seenacvlos erTmaneTs. magram KuradGebas<br />

mivaqcevT im faqts, rom I nawilSi, uGlebis paradigmebSi, mxolod<br />

ies ies daboloebas warmoadgens. faqtia, antoni grZnobs, rom<br />

amgvari daboloeba ufro arqaulia da sxvagvarad arc iKo mosalodneli,<br />

avtoris enobriv pozicias Tu gaviTvaliswinebT. es<br />

tendencia (ies es daboloebis ZiriTadad miCneva) imdenad Zlieria<br />

antonTan, rom erTgan av TemisniSnian zmnasac ies ies daboloebiT<br />

warmogvidgens: Se Semikr‚es Se<br />

mikr‚es mikr‚es, mikr‚es , Se Segikr‚es Se<br />

r‚es r‚es, r‚es , Se Seukr‚es Se<br />

ukr‚es (iqve, gv. 25). es<br />

formebi `sawadisisa sqesisa namKo srulisa da usrulesis~ paradigmaSia<br />

warmodgenili. es dro Cveulebriv sazGvrebiTi sqesis<br />

namKo usrulesisagan mxolod `vaSaTu~ SorisdebuliT gansxvav-<br />

deba: mig… mig…Àmi mig… mi mies<br />

es da va vaSa va vaSa<br />

SaTu Sa Tu mig… mig…Àmi mig…<br />

mi mies mies<br />

es,<br />

, mi mism mi mism<br />

smevi sm vi vies vi es da va vaSa va vaSa<br />

SaTu Tu mi-<br />

sme smevi sme<br />

vi vies<br />

es da misT. Se Sekravs Se<br />

kravs zmnis SemTxvevaSi TxrobiT kiloSi<br />

swori formebia warmodgenili (Semikravs, Segikravs, Seukravs...),<br />

kavSirebiTSi ies ies daboloebiani. II nawilSi aGmix…ams aGmix…ams zmnis sqema-<br />

Si paralelurad orive, ies ies da ia ia, ia daboloebaa warmodgenili:<br />

aG aG-mi aG mi mi-gi mi gi gi-…À-x…mi<br />

gi x…mi x…mies<br />

es, es , ia ia, ia ia,<br />

, ia ia, ia , iaT iaT, iaT<br />

, iaT (iqve, gv. 133).<br />

amrigad, rogorc e. babunaSvili SeniSnavs, `erTi da imave<br />

uGvlilebis zmnas zogJer SeiZleba sami mawarmoebeli daerTos~<br />

(e. babunaSvili, 1970, gv. 168). amaTgan ies ies daboloebiani formebi<br />

arabunebrivia. Secdomis wKaro, rogorc Cans, sasaubro enaSi<br />

gavrcelebuli ia ia daboloebiani formebia. im wesis saKovelTaod<br />

gatarebam (`romelnica zmnani, meorisa niSansa miiGeben _ mesamesaca<br />

da romelnica mesamesa _ meoresaca~) uk<strong>arn</strong>axa antons Se Seuk Se<br />

uk- uk<br />

rvia rvia, rvia rvia , aGuxu aGuxumia aGuxu mia formaTa safuZvelze Se Seukr‚es Se<br />

ukr‚es ukr‚es, ukr‚es , aGuxu aGuxumi aGuxu<br />

mi mies mi es formebis<br />

gakeTeba.<br />

Zalze sainteresoa erTpiriani vnebiTi gvaris zmnaTa I TurmeobiTis<br />

analizi. moviKvanT citatas: `vnebiTTa zmnaTa niSanni<br />

61


62<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

usrulessa namKosa drosa Sina aris zmna arsebiTi, awmKosa<br />

drosa Sina , samTave mimarT pirTa, viTarmed pirvelad zmna icvalebis<br />

mimGeobad, namKod vnebiTad, da mermeGa daedebis T‚Teulisa<br />

pirisa mimarTni zmnani arsebiTni, awmKosa drosa Sinani,<br />

magaliTebr: Se Sekrul Se<br />

krul krul-var krul var var, var , SeK…are SeK…arebul<br />

SeK…are<br />

bul bul-xar bul xar xar, xar , mowKlul mowKlul-ars<br />

mowKlul<br />

ars ars anu<br />

Se Sekrul Se<br />

krul krul-ari krul ari arian ari an da sx…ani~ (gv. 192). rogorc vxedavT, I Turmeobi-<br />

Tis formaTa analizi erTpiriani vnebiTi gvaris zmnaTaTvis sworia:<br />

warsuli drois vnebiTi gvaris mimGeoba + meSveli zmna<br />

awmKos formiT.<br />

specialur literaturaSi SeniSnulia isic, rom antoni<br />

moqmedebiTi gvaris zmnaTa inversiulobazec mianiSnebs, gaxazavs<br />

im faqts, rom subieqtis nacvlad obieqturi piris niSnebi iCens<br />

Tavs: `mapirovneni namKosa usrulsa drosa Sina arian, pirvelisa<br />

pirisa mimarT -m, meorisa mimarT _ g da mesamisa mimarT _ u,<br />

niadag da maradis~ (gv. 192).<br />

II T u r m e o b i T i (sazGvrebiTisa sqesisa namKo uusrulesi).<br />

am sauGlebeli erTeulis SemTxvevaSi antonTan raime arsebiTi<br />

xasiaTis Tavisebureba ar gvxvdeba. formawarmoebis TvalsazrisiT<br />

paradigma sworadaa agebuli; magaliTisaTvis:<br />

Se Semek Se<br />

mek mekra<br />

ra, ra<br />

Seg… Seg…Àkra Seg… Seg… ra ra, ra<br />

Se Segek Se<br />

gek gekra<br />

ra, ra<br />

Se Segek Se<br />

gek gekraT<br />

raT, raT<br />

Se Seek Se<br />

ek ekra ekra<br />

ra<br />

Se Seek Se<br />

ek ekraT ek raT (gv. 25).<br />

Tumca, roca imave zmnis obieqturi wKobis paradigmas (pirnakl<br />

paradigmas _ avtoris azriT) warmogvidgens, mesame piris<br />

mravlobiTobas T sufiqsis nacvlad -Ke Ke nawilakiT gamoxatavs:<br />

Se Seekar Se<br />

kar kar-Ke kar Ke (gv. 35). amgvarive formas imeorebs sawadisi sqesi namKo<br />

uusrulesSi: va vaSa va vaSa<br />

SaTu SaTu<br />

Tu Se Seme Se<br />

me mekar mekar<br />

kar-Ke kar Ke Ke. Ke saerTod, antoni awmKoSi mesame<br />

piris mravlobiTobis gamoxatvaze roca msJelobs, Ke nawilaks<br />

morfologiurad -an an an da -en en en sufiqsTa tolfasad miiCnevs, mag.:<br />

hswe hsweren hswe hsweren<br />

ren, ren , ganhKidi ganhKidian<br />

ganhKidi<br />

an an da uKvars uKvars-Ke uKvars Ke (iqve, gv. 171). rogorc vxedavT,<br />

awmKoSi Ke mxolod obieqturi wKobis zmnasTanaa damowmebuli.<br />

paradigmebSi mxolod zemoaGniSnul SemTxvevaSi iCina Tavi<br />

(Seekras-Ke). faqti erTia, avtori aSkarad grZnobs, rom Ke Ke-s Ke<br />

funqcia micemiTSi dasmuli subieqtis (an realuri subieqtisa)<br />

mravlobiTis gamoxatvaa. erTicaa, Ke nawilaki paradigmebSi de-


Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istoriidan<br />

fisiTaa gamoKofili, msgavsad meSveli zmnisa. piris niSnebs Cveulebriv<br />

ar gamoKofs antoni formaSi. es albaT imaze migvaniSnebs,<br />

rom avtori grZnobs Ke Ke-s Ke<br />

nawilakur warmomavlobas. isicaa<br />

Girssacnobi, rom am SemTxvevaSic sasaubro enis gavlena aSkaraa<br />

gramatikuli analizisas.<br />

rogorc davinaxeT, antoni ZiriTadad Zveli qarTulis masalis<br />

analizs axdens da formobrivi TvalsazrisiT Zveli qarTulis<br />

TiTqmis Kvela sauGlebeli erTeulia gamoKofili; magram aSkaraa<br />

axali qarTulis enobrivi sinamdvilis gavlena avtorze. es, upirveles<br />

Kovlisa, formaTa funqciur-semantikur analizSi igrZnoba.<br />

aqve gvinda gavixsenoT, rom Cvens msJelobaSi terminebi `Zveli<br />

qarTuli~ da `axali qarTuli~, ase vTqvaT, samuSao terminebia.<br />

Cven am SemTxvevaSi mivaniSnebT, erTi mxriv, Zveli qarTulis<br />

periodisaTvis da, meore mxriv _ axali qarTulis periodisaTvis<br />

damaxasiaTebel formebs. antonisaTvis ki ar arsebobs cneba Zveli<br />

da axali qarTulisa. misTvis qarTuli erTia, erTiani enaa,<br />

romelSic zog SemTxvevaSi xdeba ama Tu im gramatikuli kategoriis<br />

nairgvari gamoxatva, gvaqvs paralelizmi warmoebaSi (Cveni<br />

TvalsazrisiT Zveli da axali faqtebis dapirispireba). Zveli<br />

faqtebi misTvis ufro wignuria, literaturuli da amitomac<br />

aZlevs mas avtori xSir SemTxvevaSi upiratesobas.<br />

1111....7777. . . . uGlebis uGle uGle uGlebis<br />

bis bis tippppeeeebi ti ti ti bi bi bi<br />

antonis gramatikaSi Kvelaze rTuli da sadavo uGlebis<br />

tipebad daKofaa. sul antons gamoKofili aqvs uGlebis 8 saxe<br />

da 59 saxeoba (pirvel uGlebaSi _ 7, II-Si _ 15, III-Si _ 7, IV-Si<br />

_ 10, V-Si _ 8, VI-Si _ 4, VII-Si _ 1, VIII-Si _ 7). uGlebis saxe-<br />

Ta gamoKofis safuZvlad TxrobiTi kilos awmKos daboloebaa mi-<br />

Cneuli: ufro sworad, bolo marcvlis xmovani (a, e, À, i, u, o,<br />

‚, ˆ). es faqti mxiTaris somxuri gramatikis gavleniT ixsneba:<br />

`zmnebis uGvlilebad daKofa antonma ver SeZlo, radganac saklasifikacio<br />

niSnad zmnis ukanaskneli marcvali aiGo. Secdomis<br />

wKaro aq udavod somxuria, sadac imdeni uGvlileba gvaqvs, ramdeni<br />

xmovanic aris awmKos pirveli piris bolo marcvalSi~ (e.<br />

babunaSvili, 1970, gv. 150).<br />

63


64<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

am faqts <strong>arn</strong>. Ciqobava ase afasebs: `es aris pirveli cda<br />

qarTuli zmnis mravalferovnebaSi garkvevisa (amdenad ucnaurobanic<br />

moulodneli ar aris). antonim garkveuli niSani aiGo saorientaciod<br />

da misi gatareba scada. cxadia, amgvari daJgufebis<br />

cdaSi sxva enebis (somxuris, laTinuris...) nimuSTa gaTvaliswinebas<br />

metad didi adgili eTmoboda... morfologiuri erTeulebi<br />

(uGvlileba, uGvlilebis saxe) fonetikuri niSnis mixedviT<br />

gamoiKofoda... mainc cda sainteresoa~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1965, gv. 92).<br />

Tu uGlebis saxeTa gamoKofas antoni cdilobs garkveuli<br />

formobrivi niSnis mixedviT, miuTiTeben, rom `Znelia imis dadgena,<br />

Tu ra princips emKareba uGlebaSi xatebis (e. i. saxeobebis<br />

_ g. g.) gamoKofa~ (a. focxiSvili, 1979, gv. 112).<br />

amgvarad, uGlebis saxeebis gamoKofa awmKos fuZis struqturis,<br />

ufro sworad, bolo marcvlis xmovnis mixedviT xdeba...<br />

magram antoni imasac amCnevs, rom es niSani araa sakmarisi da arsebiTi<br />

klasifikaciisaTvis. sxvagvarad, erTsa da imave uGlebaSi<br />

gamoKofili xmovniTi elementi rom sxvadasxvaa da erTi da imave<br />

uGlebis zmnebi (am niSnis mixedviT gamoKofili) rom gansxvavebul<br />

viTarebas gviCvenebs forma- Tu sitKvawarmoebis TvalsazrisiT,<br />

iZulebuls xdis avtors, gamoKos qvesaxeobebi (xatebi).<br />

ama Tu im uGlebaSi Semaval zmnaTa saxeobebad daKofas antoni<br />

axdens zmnur forma- Tu sitKvawarmoebiT SesaZleblobaTa<br />

mixedviT: a) saklasifikacio ZiriTadi niSani wKvetilisa da meore<br />

kavSirebiTis warmoebaa. kerZod, rogoria Sesabamisoba wKvetilisa<br />

da II kavSirebiTis warmoebaTa Soris; b) garda amisa, damatebiT<br />

saklasifikacio niSnad Semoaqvs SesaZlebloba kauzatiur<br />

da ormagkauzatiur formaTa warmoebisa; g) zmnis `pirnakloba~.<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna : antonis mier pirnakli zmnebis gamoKofa kidev er-<br />

Txel mianiSnebs avtoris lingvisturi azrovnebis<br />

doneze, qarTuli zmnis bunebis Grma wvdomaze.<br />

davimowmebT kvlav <strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong>: `sagulisxmoa<br />

antonis azri `pir-nakl~ zmnaTa Sesaxeb; nimuSad<br />

antoni asaxelebs: Se Segkrav Se<br />

gkrav gkrav, gkrav , Se Segkravs Se<br />

gkravs gkravs, gkravs , Se Semkrav Se<br />

mkrav mkrav, mkrav , Se-<br />

mkravs mkravs ($ 32)..., e. i. obieqtis meore da pirveli<br />

piris aGmniSvnel formebs. maTi msgavsi formebi<br />

arc erTi enis zmnas ara hqonda, antoni rom amo-


Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istoriidan<br />

savlad miiCnevda. imave dros qarTul zmnaSi ase-<br />

Ti formebi TvalSi sacemi iKo, antonsac es<br />

KuradGebis gareSe ar darCenia. aq antoni damoukidebeli<br />

msJelobis unars iCens~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava,<br />

1965, gv. 92). antoni pirnaklobaSi `gulisxmobs<br />

subieqtis meore piris SeuTavseblobas obieqtis<br />

meore pirTan... subieqtis pirveli pirisa da obieqtis<br />

pirveli piris SeuTavseblobas zmnis formaSi~<br />

(e. babunaSvili, 1970, gv. 124).<br />

Kvela saxeoba am niSnebis mixedviT xasiaTdeba, mag.: `gan gan gan-<br />

vhswmed vhswmed. vhswmed vhswmed ese srulsa Sina ganikidurebs ee.<br />

e ese ar iqmnebis sxmiTgardasl‚Tad,<br />

aramed mrCobl-sxmiT-gardasl‚Tad, da arcaGa<br />

mimoixrebis pirnaklisa: mesamesa, meoTxesa da mexuTesa xatsa<br />

q…ÀSe, vidremdis ara iqces mrCobl-sxmiT-gardasl‚Tad~ (antoni,<br />

185, gv. 47).<br />

amdenad, antoni erT saxeobaSi aerTianebs zmnebs, romlebic<br />

erTnairad awarmoeben wKvetilsa da meore kavSirebiTs, moepovebaT<br />

(an ar moepovebaT) kauzatiuri da ormagkauzatiuri formebi,<br />

iuGlebian (an ar iuGlebian) `pir-naklad~. Tu erT-erTi am<br />

pirobaTagani sxvaobs, antoni maT sxvadasxva saxeobad miiCnevs. ra<br />

Tqma unda, amgvari daJgufebisas aGreva da uzustobac xSiria.<br />

magram arsebiTad migvaCnia is, rom sitKva- Tu formawarmoebis<br />

TvalsazrisiT qarTuli zmnebi Zlier gansxvavdebian erTmaneTisagan,<br />

cdilobs gamiJnos da daaJgufos isini am SesaZleblobaTa<br />

mixedviT.<br />

1111....8888. . . . pa para pa para<br />

radig radigma<br />

dig digma<br />

ma ma sauGlebe sauGle sauGle sauGlebe<br />

beli beli<br />

li li erTe er er erTe<br />

Teuuuuli Te li lisa lisa<br />

sa sa<br />

sauGlebeli erTeuli (`dro~) antonisaTvis formobrivi<br />

monacemia. sauGlebeli erTeulis fuZe, garda oriode gamonaklisisa,<br />

erTi paradigmis farglebSi saerToa. sauGlebeli erTeulis<br />

wevrebi sxvaoben mxolod pirisa da ricxvis mixedviT. er-<br />

TaderTi gamonaklisi, rogorc zemoT iTqva, `brZanebiTi sqesis<br />

awmKo ~ aris. formobrivi principi erT sauGlebel erTeulSi<br />

formaTa gaerTianebisa mxolod am SemTxvevaSi irGveva; funqciuri<br />

principiTaa aq zmnuri formebi gaerTianebuli. rogorc<br />

65


66<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

aGvniSneT, antoni amas grZnobs da mianiSnebs kidec.<br />

formobrivi principis gatareba rom arsebiTia antonisa-<br />

Tvis, es iqidanac Cans, rom, misi azriT, erTi da imave funqciis<br />

mqone formebi uwKvetlisa, uwKvetlis xolmeobiTisa, I brZanebi-<br />

Tisa da II xolmeobiTis erTi sauGlebeli erTeulis paradigmaSi<br />

araa warmodgenili, aGreuli. gamonakliss uwKvetlisa da<br />

uwKvetlis xolmeobiTis formebi qmnis; Tumca amasac, rogorc<br />

vTqviT, eZebneba gamarTleba.<br />

Tqmuli ar niSnavs imas, rom formis funqcias naklebi<br />

KuradGeba eqceva antonTan. avtori sagangebod amaxvilebs<br />

KuradGebas im faqtze, rom esa Tu is forma sxvadasxva SemTxvevaSi<br />

sxvadasxva kilouri da drouli mniSvnelobis gamomxatveli<br />

SeiZleba iKos.<br />

dro da kilo antonisaTvis funqciuri kategoriebia. igi am<br />

kategoriebs asaxelebs zmnis sxva kategoriaTa gverdiT, magram<br />

pirisa da ricxvis kategoriaTagan gansxvavebiT, ar msJelobs (ar<br />

miuTiTebs) maT morfologiur gamoxatvaze.<br />

KuradGebas mivaqcevT im faqts, rom antoni amCnevs, rom er-<br />

Ti da igive forma sxvadasxva kilouri mniSvnelobis SemTxvevaSi<br />

sxvadasxva droul mniSvnelobas iZens. mag.: antoni SeniSnavs, rom<br />

wKvetilis II piris formebs TxrobiTi kilos SemTxvevaSi namKo<br />

drois gageba aqvs, brZanebiTi kilos SemTxvevaSi _ awmKosi. mag.:<br />

Sehkar sawadisisa sqesisa namKo sruli<br />

SehkarT brZanebiTisa sqesisa awmKo<br />

sxva SemTxvevebi, roca kilouri sxvaoba droul sxvaobas<br />

iwvevs:<br />

Sehkras sawadisisa sqesisa mKoobadi<br />

Sehkran brZanebiTisa sqesisa awmKo<br />

aseve:<br />

Sevhkr‚deT brZanebiTisa sqesisa mKoobadi<br />

Sehkr‚de, Sehkr‚deT<br />

Sehkr‚des, Sehkr‚den sawadisisa sqesisa awmKo da mKoobadi.<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna sawadisi sqesis SemTxvevaSi, rogorc vTqviT, Sorisdebulic<br />

daerTvis formas.


Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istoriidan<br />

KuradGebas mivaqcevT imas, rom rig SemTxvevaSi antoni<br />

drouli TvalsazrisiT formis polifunqciurobazec migvaniSnebs.<br />

uGlebis sistemaSi va vaSa va vaSa<br />

SaTu Sa Tu Sehkr‚de tipis formebs ase saxeldebs:<br />

`sawadisisa sqesisa awmKo da mKobaadi~, anda: va vaSa va vaSa<br />

SaTu SaTu<br />

Tu<br />

gan ganmi gan<br />

mi miba<br />

bani<br />

nies ni es tipis formebs_ `sawadisisa sqesisa namKo sruli da<br />

uusrulesi~.<br />

kilo erT-erTi ZiriTadia im kategoriaTagan, romelTa ga-<br />

TvaliswinebiTac uGlebis sistema aigeba.<br />

antoni angariSs uwevs imasac, rom erTsa da imave formas<br />

sxvadasxva kilos gamoxatvis unari Seswevs; amitomaa, rom erTi<br />

da igive forma ramdenime sauGlebel erTeulad warmogvidgeba;<br />

mag.:<br />

ganvhbandi<br />

ganmibanies<br />

ganmebana<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

a) sazGvrebiTi sqesis namKo usruli<br />

b) sawadisi sqesis namKo usruli<br />

a) sazGvrebiTi sqesis namKo usruli<br />

b) sawadisi sqesis namKo sruli da usrulesi<br />

a) sazGvrebiTi sqesis namKo uusrulesi<br />

b) sawadisis sqesis namKo uusrulesi<br />

am funqciur sxvaobas rom konteqsti qmnis, esec naTelia<br />

antonisaTvis. amitomacaa, rom sawadisi sqesisaTvis aucilebel<br />

elementad Sorisdebulebs `vaSaTu~ da `netarTumca~ miiCnevs<br />

(iqve, gv. 167). paradigmebSi mxolod `vaSaTu~ Sorisdebulia<br />

warmodgenili.<br />

sazGvrebiTi da sawadisi sqesis gverdiT antoni `‚potetika<br />

sa sqessa~ gamoKofs (`TuobiTi~, pirobiTi kilo). uGlebis paradigmebSi<br />

‚potetika ar aisaxeba sruliad gasagebi mizezebis<br />

gamo: `‚potetika sa sqesisa zmnani Kovelni ixrebian Kovelsa Sina<br />

pirsa, Kovelsa Sina ricx…sa da Kovelsa Sina drosa Semoqmedebi-<br />

Tadca da vnebiTad. viTar igi ixrebian zmnani sawadisisa sqesisani.<br />

g<strong>arn</strong>a ganirCevian amiT, viTarmed daidebis niadag KovelTa<br />

zmnaTa zeda sawadsa Sina va vaSaT… va vaSaT…<br />

SaT…. SaT… xolo ‚potetikasa Sina<br />

ukeT… ukeT…~ ukeT… (iqve, gv. 25).<br />

Cveni azriT, drouli da kilouri mniSvnelobebisadmi ase-<br />

67


68<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

Ti damokidebuleba (Sefaseba) sagulisxmoa. sxvagvarad: Cvens interess<br />

is aGZravs, rom zmnuri formis Sefaseba droisa da kilos<br />

TvalsazrisiT calsaxad ar SeiZleba. es Cans antonis paradigmebidanac.<br />

$ $ 2. . antonidan antonidan maramde<br />

maramde<br />

2.1. . rogorc vTqviT, miuTiTeben, rom antonis<br />

Semdegdroindeli gramatikosebi ZiriTadad antonis moZGvrebas<br />

emKarebian. Cveni Semdgomi msJelobis mizans ar Seadgens sruli<br />

mimoxilva ama Tu im avtoris gramatikuli naazrevisa, ama Tu im<br />

gramatikis ganxilva. gvainteresebs: momdevno periodis<br />

gramatikosebTan dro-kiloTa sistemaSi ra mniSvnelovani siaxle<br />

gvaqvs, ra mniSvnelovani dakvirvebani, mignebani.<br />

2222....2222. . . . sauGlebel sauGlebel sauGlebel sauGlebel erTeulTa erTeulTa erTeulTa erTeulTa raodenoba<br />

raodenoba<br />

raodenoba<br />

raodenoba<br />

zmniswinis funqciaze, awmKosagan awarmoos mKofadi, ukve<br />

gaioz reqtoris gramatikSi gvaqvs miTiTeba: zmniswinebi `ukeTu<br />

odesme moekidebian zmnaTa awmKo sa dro saTa, maSin mniS…nelobasa<br />

missa hKofen mKoobadad; magal. vhswer vhswer ars zmna awmKo , martivi,<br />

sazG…rebiTisa sqesisa da ukeTu moekidos ra amas zemoxsenebuli<br />

igi marc…alni, maSin KovliTurT, hsc…lian viTarebasa<br />

missa dro TurT. magal. da davhswer da<br />

hswer hswer, hswer romelica arGara hniSnavs<br />

awmKosa drosa, aramed mKoobadsa~ (gaiozi, 1970, gv. 68). dakvirveba<br />

sworia da faseuli, magram gaiozTan da davhswer da<br />

vhswer tipis formebi<br />

paradigmebSi ar aisaxeba. am saxis mKofadi calke sauGlebel<br />

erTeulad ar gamoiKo. es antonis gavlena Cans: formaze<br />

msJelobs, magram dro-kiloTa sistemas antonisas imeorebs.<br />

zmniswiniani awmKo (mKofadi) calke sauGlebel erTeulad<br />

pirvelad d. Kifianma warmoadgina uGlebis paradigmebSi _ Cve Cve- Cve<br />

ne nebi ne<br />

bi biTi bi Ti da daxris da<br />

xris dro dro mo moma mo moma<br />

mava<br />

vali va li ga gasa ga<br />

sa saTa saTa<br />

Tave<br />

vebe vebe<br />

beli<br />

li; li mag.:<br />

gavakeTeb gavakeTebT<br />

gaakeTeb gaakeTebT<br />

gaakeTebs gaakeTeben (d. Kifiani, 1882, gv. 93).


Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istoriidan<br />

d. Kifanis gramatika imiTac iqcevs KuradGebas, rom III kav-<br />

SirebiTis formebi calke sauGlebel erTeulad pirvelad aq<br />

gamoiKo. oGond erTia: zmniswinian da uzmniswino formebs III<br />

kavSirebiTisas avtori sxvadasxva sauGlebel erTeulad warmoadgens<br />

natvriT daxraSi:<br />

dro dro ganvlili ganvlili ganvlili usruli _<br />

dro dro ganvlili ganvlili sruli sruli _<br />

mekeTebinos<br />

gekeTebinos<br />

ekeTebinos<br />

gamekeTebinos<br />

gagekeTebinos<br />

gaekeTebinos (iqve, gv. 100).<br />

zmniswinian da uzmniswino formaTa aseTi dapirispireba<br />

d. KifianisaTvis araa gamonaklisi. amaze qveviT gveqneba saubari.<br />

saintereso istoria aqvs II xolmeobiTis formebs. rogorc<br />

iTqva, antoni maT namKo usrulis formobriv variantad gaiazrebs.<br />

am formebze sagangebod amaxvilebs KuradGebas p. ioseliani:<br />

`arian romelime zmnani awmdgomsa drosa Sina xmarebulni<br />

hxSirobiTad dametebiTa bolo sa asoTa i. mag. ufali mhsaJulars,<br />

ese daamdablis, da ese aGamaGlis da sx. xolo pirovnad:<br />

davamdabli, avamaGli da sx.<br />

sxo. ese g…arsa odesca mdabiursa saubarsa Sina daematebis<br />

marc…ali xolme, maSin niSnavs qmnilsa usrulsa drosa, mag. davamdabli<br />

xolme, Sevswiri xolme da sx.~ (p. ioseliani, 1849, gv. 72).<br />

rogorc vxedavT, avtori mianiSnebs mravalgzisobis funqciaze,<br />

magram unawilakod mas ganixilavs rogorc awmKo drois<br />

formas, xolo xol xolme xol xolme<br />

me nawilakiT _ rogorc namKo usrulisas.<br />

damoukidebel sauGlebel erTeulad miiCnevs II xolmeobiTs<br />

T. jordania: `qarTul enas aqvs dro dro sa sama sa sama<br />

mara<br />

radi<br />

diso di so anu ga gaxSi ga gaxSi<br />

xSire<br />

rebi rebi<br />

bi- bi<br />

Ti Ti, Ti ra saTvis daemateba aso `i~, mag. `va-ri~, `xa-ri~ e. i. mudam<br />

var, xar (da ara mxolod exla), mag. `Ze Cemi xar-i Sen~ (fsal.<br />

2). namKo dros ki xSirad miemateba: `movid-is, wavid-is, monaxis...<br />

gamovid-i, gamovsc-i, vismin-i da sxv. (mraval. movidi-an gamovidi-an)~<br />

(T. jordania, 1889, gv. 60). miuxedavad imisa, rom avto-<br />

69


70<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

ri gamoKofs dro dro sa sama sa sama<br />

mara<br />

radi radi<br />

disos di sos anu ga gaxSi ga gaxSi<br />

xSire<br />

rebiTs<br />

biTs, biTs uGvlilebis<br />

srul paradigmaSi mainc ar moaqcevs mas. moKvanili citata SeniSvnis<br />

saxiT daerTvis uGvlilebis paradigmas. ase rom, II xolmeobiTis<br />

formebi antonma gamoKo, p. ioselianma da, gansakuTrebiT,<br />

T. jordaniam mogvces misi zusti morfologiuri da semantikuri<br />

daxasiaTeba, magram uGvlilebis sistemaSi mainc ver moeqca.<br />

ramdenadac moulodnelia, II xolmeobiTi, rogorc mwkrivi,<br />

araa gamoKofili n. maris arc `tabulebSi~ da arc `Zveli qar-<br />

Tuli saliteraturo enis gramatikaSi~; Tumca zogi zmnis uGlebisas<br />

n. mari am formaTa aGsaniSnavad xmarobs termins `namKo<br />

CveulebiTi~. amis Taobaze miuTiTebda <strong>arn</strong>. Ciqobava Jer kidev<br />

1926 wels (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1926, gv. 317).<br />

II xolmeobiTis formebi rom Zveli qarTulis faqtia, amis<br />

Taobaze miniSneba gvaqvs p. kvicariZesTan: `am formas axali mwerlebi<br />

yirsaviT eridebian, TiTqos zogJer umisoba SeiZlebodes.<br />

g<strong>arn</strong>a aqa-iqa axals mwerlebsac uxmariaT, mag. `gadabrundis Cveni<br />

ciga, kotriela, kotriela!~ r. e.~ (p. kvicariZe, 1888, gv. 125.<br />

2222....3333. . . . zmniswi zmnis zmnis zmniswi<br />

wini wini<br />

ni ni da da da da zmnuri zmnu zmnu zmnuri<br />

ri ri forma for for forma<br />

ma ma<br />

gavixsenoT: antoni paradigmaSi an zmniswinian formas warmoadgens,<br />

an _ uzmniswinos. antonisagan gansxvavebiT, gaiozis<br />

gramatikaSi erTi da imave zmnis paradigmaSi gvxvdeba rogorc<br />

zmniswiniani, aseve uzmniswino formebi. am SemTxvevaSi gaiozis<br />

principi aseTia: uzmniswinod sazGvrebiTis sqesis (TxrobiTi kilos)<br />

awmKo da namKo usrulia warmodgenili; sxva sauGlebel<br />

erTeulSi zmniswiniani formebia damowmebuli.<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna es faqti aGniSvnis Girsia, magram ar migvaCnia<br />

wingadadgmul nabiJad antonTan SedarebiT.<br />

gaiozis msJelobidan isic Cans, rom avtors zmniswinian da<br />

uzmniswino formaTa dapirispireba Kvela SemTxvevaSi miaCnia SesaZleblad,<br />

Tumca calke erTeulad amgvarad dapirispirebuli<br />

formebi ar gamoiKofa. erTi kia, avtori cdilobs, zmniswinian<br />

da uzmniswino formaTa dapirispirebiT Seamciros formaTa paralelizmi<br />

uGvlilebis srul paradigmaSi. amis nimuSad gvesaxe-


Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istoriidan<br />

ba is faqti, rom `sazGvrebiTisa sqesisa namKo usruli da apoteTika<br />

sa sqesisa namKo usrulesi~ paradigmebSi garda Sorisdebulisa,<br />

rig SemTxvevaSi zmniswiniTaa gansxvavebuli. mag.:<br />

vhswer vhswerdi vhswer di _ va vaSa va<br />

Sa SaTu Tu anu uke ukeTu uke<br />

Tu da davhswer da<br />

vhswer vhswerdi vhswer di (gaiozi, 1970,<br />

gv. 91).<br />

unda aGiniSnos isic, rom zmniswinian da uzmniswino formaTa<br />

erT paradigmaSi warmodgenis principi gaiozis gramatikaSi<br />

Tanmimdevrulad araa gatarebuli.<br />

am TvalsazrisiT metad saintereso viTarebaa d. Kifianis<br />

gramatikaSi. d. Kifiani, iseve rogorc gaiozi, SesaZleblad<br />

Tvlis Kvela SemTxvevaSi zmniswinian da uzmniswino formaTa dapirispirebas.<br />

da, rac mTavaria, oden zmniswiniT dapirispirebul<br />

formebs cal-calke sauGlebel erTeulebad warmoadgens:<br />

1) vakeTeb<br />

vakeTeb<br />

gavakeTeb<br />

gavakeTeb<br />

2) vakeTebdi<br />

vakeTebdi<br />

gavakeTebdi<br />

gavakeTebdi<br />

3) vakeTebde<br />

vakeTebde<br />

gavakeTebde<br />

gavakeTebde<br />

(daxra CvenebiTi, dro axlandeli _ awmKo) da<br />

(daxra CvenebiTi, dro momavali gasaTavebeli);<br />

(daxra CvenebiTi, dro gavlili usruli) da<br />

(daxra CvenebiTi, dro gavlili sruli);<br />

(daxra pirobiTi, dro axlandeli usruli) da<br />

(daxra pirobiTi, dro axlandeli sruli).<br />

rogorc vxedavT, aq iseTive viTarebaa, rogorc a. SaniZiseuli<br />

sistemis I seriaSi awmKosa da mKofadis wreTa mimarTebis<br />

sakiTxSi. magram d. Kifiani am princips bolomde gaatarebs da<br />

cal-calke sauGlebel erTeulebad warmogvidgens II da III seriis<br />

sauGlebel erTeulTa zmniswinian da uzmniswino formebs.<br />

4) vakeTe<br />

vakeTe<br />

ga gavakeTe ga ga vakeTe<br />

5) vakeTo<br />

vakeTo<br />

ggavakeTo<br />

g<br />

vakeTo<br />

(daxra CvenebiTi, dro gavlili usrulesi) da<br />

(daxra CvenebiTi, dro gavlili usrulesi sarwmuno);<br />

(daxra pirobiTi, dro momavali martivi) da<br />

(daxra pirobiTi, dro momavali sruli).<br />

71


72<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

SeniSvna SeniSvna: SeniSvna amgvar formaTa paradigma pirobiT kiloSi gamor-<br />

Cenili Cans. amas gvafiqrebinebs brZanebiT kiloSi<br />

sxvadasxva drois formebad warmodgenili akeTos<br />

akeTos<br />

(rCeviTi martivi) da gaakeTos gaakeTos (rCeviTi sruli).<br />

am ukanasknelis analogiiT aGvadgenT `momaval<br />

sruls~.<br />

6) mikeT mikeTebia mikeT bia<br />

ga gamikeTebia<br />

ga<br />

mikeTebia<br />

7) mekeTebina<br />

mekeTebina<br />

ga gameke ga gameke<br />

mekeTebina<br />

Tebina<br />

8) mekeTebinos<br />

mekeTebinos<br />

mekeTebinos<br />

gamekeTeb gamekeTebinos<br />

gamekeTeb nos nos<br />

(daxra CvenebiTi, dro gavlili berZnuli aoristi)<br />

da<br />

(daxra CvenebiTi, dro gavlili aoristi ga-<br />

Tavebuli);<br />

(daxra pirobiTi, dro gavlili usruli) da<br />

(daxra pirobiTi, dro gavlili sruli);<br />

(daxra natvriTi, dro gavlili usruli) da<br />

(daxra natvriTi, dro gavlili sruli)<br />

(d. Kifiani, 1882)<br />

amdenad, d. Kifiani sul 16 formobriv erTeuls gamoKofs.<br />

sistema mwKobria, principi bolomdea gatarebuli. magram Zalze<br />

sagulisxmoa is faqti, rom dro-kiloTa amgvar sistemas avtori<br />

mxolod SesaZlebel variantad miiCnevs, xelovnurad garTulebulad<br />

Tvlis (saswavlo miznebisaTvis Seufereblad) da SeniSnavs:<br />

`aucilebelia, unda Semokldes rogorme es uGvlileba~ (iqve, gv.<br />

104). am SeniSvnas mosdevs saintereso msJeloba: `gana ar SeiZleba,<br />

erTxel iTqvas da amiT gaTavdes, rom zmnas saxe sruli KovelTvis<br />

maSin miecema, rodesac Tavs prefiqsad erT-erTi<br />

mimZGoli Tandebuli miuJdebao?~ (iqve, gv. 104). amdenad, zmniswinian<br />

da uzmniswino formaTa Sepirispireba avtors zmniswinis<br />

maaspeqtebel (sruli aspeqtis warmoebis) funqciaze miapKrobinebs<br />

KuradGebas, rac faqtobriv gamoricxavs zmniswinis formawarmoebiT<br />

funqcias.<br />

gamartivebuli uGlebis sistema amgvar saxes iGebs:<br />

I. daxra CvenebiTi<br />

1. dro axlandeli _ awmKo _ vakeTeb<br />

vakeTeb<br />

2. dro gavlili _ vakeTebde<br />

vakeTebde


Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istoriidan<br />

3. dro gavlili usrulesi _ vakeTe<br />

vakeTe<br />

4. berZnuli aoristi _ mikeTebia<br />

mikeTebia<br />

II. daxra pirobiTi<br />

5. axlandeli _ mekeTebina<br />

mekeTebina<br />

6. gavlili _ vakeTebde<br />

vakeTebde<br />

7. momavali _ vakeTo<br />

vakeTo<br />

III. daxra natvriTi<br />

8. gavlili _ mekeTebinos<br />

mekeTebinos<br />

amdenad, sul 8 formobrivi erTeuli gamoiKo. uwKvet uwKvetlis<br />

uwKvet lis<br />

formas SeniSvna axlavs: `amas rom gaTavebulis (sisrulis) saxe<br />

mieces, prefiqsad erT-erTi Tandebuli unda miuZGvanoT~ (iqve,<br />

gv. 106) da Semdgom Kovel sauGlebel erTeulTan mianiSnebs:<br />

`win Tandebuli daasrulebs~...<br />

es varianti rom ufro realurad miaCnia avtors, am SeniSvnidanac<br />

Cans: `da unda vTqvaT, rom mimoxvra gamovida unaklulo~<br />

(iqve, gv. 112).<br />

momaval droze msJelobisas aGniSnavs: `rogorc berZnulSi,<br />

qarTulSic am zmnis momavalad axlandeli saxe ixmareba: vakeTeb;<br />

da Tu win Tandebuli mousviT, gamova: gavakeTeb...~ (iqve, gv.<br />

107). es SeniSvna orgvarad aris sagulisxmo: Jer erTi, avtori<br />

SeniSnavs, rom awmKos awmKos uz uzmnis uz uzmnis<br />

mniswi<br />

wino wi no for formam for<br />

mam Se SeiZ Se<br />

iZ iZle<br />

leba le ba mKofa mKofadi mKofa di<br />

dro drois dro is ga gage ga<br />

ge gebac ge bac it itvi it itvi<br />

virTos vi Tos da, meore, zmnis zmniswi zmnis zmniswi<br />

wini wi ni mKofa mKofadi mKofa<br />

di dro drois dro is<br />

ga gage ga<br />

ge gebas ge bas mxo mxolod mxo<br />

lod awmKos awmKos awmKos for formas for mas ani aniyebs ani<br />

yebs yebs. yebs Kvela sxva SemTxvevaSi<br />

zmniswins sruli aspeqtis warmoebis funqcia aqvs (`prefiqsad<br />

win Tandebuli daasrulebs~). cota qveviT (iqve, gv. 123) zmniswinis<br />

sakiTxs isev ubrundeba da aGniSnavs: zmniswinebi `Kovel-<br />

Tvis ucvlelad rCebian da zmna ise unda mimoixvrebodes, TiTqos<br />

Tandebuli sul ara hqoniKos~.<br />

amdenad, d. Kifianma 16 formobrivi erTeuli zmniswinis<br />

funqciis ganzogadebiT 8 formobriv erTeulze daiKvana. marTalia,<br />

aGreva aqac gvaqvs: damatebiT kauzatiursa da brZanebiTis<br />

Sinaarsis mqone formebs gamoKofs calke sauGlebel erTeulad,<br />

magram amas SeiZleba principuli mniSvneloba ar mivaniyoT. mTavaria,<br />

rom d. Kifianma SeZlo axali qarTulis Kvela mwkrivis<br />

73


74<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

formaTa warmodgena uGlebis sistemaSi da mkacrad gaatara<br />

formobrivi principi. am faqts qveviT kvlav gavixsenebT.<br />

2222....4444. . . . uGlebis uGle uGle uGlebis<br />

bis bis tipe ti ti tipe<br />

pebi pebi<br />

bi bi<br />

is, rac antonis naazrevidan Semdegdroindel gramatikebSi<br />

ar aisaxa da raSic principulad daupirispirda antons, upirveles<br />

Kovlisa, gaiozi, uGlebis tipebis gamoKofaa.<br />

gaiozi qarTuli zmnis TaviseburebaTa gaTvaliswinebiT<br />

gvTavazobs originalur princips uGlebis tipebad daKofisa-<br />

Tvis. gaiozis `qarTul gramatikaSi~ uGlebis 6 saxea gamoKofi-<br />

li: `kanonierni uk…À uGl‚lebani zmnaTani arian eq…s, romelnica<br />

pirvelTa, meoreTa da mesameTa pirTa Sina sazG…rebiTisa<br />

hsqesisa awmKo sa dro saTa kanonierad mimoƒrilni ganirCevian;<br />

magal.:<br />

1. vaqeb, aqeb, aqebs; vaqebT, aqebT, aqeben.<br />

2. mhG‚Zavs, ghG‚Zavs, hG‚Zavs; g…G‚Zavs, ghG‚ZavsT, hG‚ZavsT.<br />

3. ves…ri, es…ri, es…ris; ves…riT, es…riT, es…rian.<br />

4. viqm, iqm, iqms; viqmT, iqmT, iqman.<br />

5. vubnob, ubnob, ubnobs; vubnobT, ubnobT, ubnoben.<br />

6. vhswer, hswer, hswers; vhswerT, hswerT, hsweren~ (gaiozi,<br />

1970, gv. 71).<br />

rogorc warmodgenili sqemidan da misi komentarebidan (iqve,<br />

gv. 71-72) Cans, uGlebis saxeTa gamoKofis safuZveli piris<br />

niSnebisa da zmnis xmovanprefiqsTa kombinaciebia.<br />

zogadi suraTi aseTia: I, III, IV, V da VI uGlebaSi subieqturi<br />

uGlebis zmnebia gaerTianebuli (sxvagvarad: zmnebi, romel-<br />

Tac aqvT subieqturi uGleba). II uGlebas miakuTvnebs im zmnebs,<br />

romelTac ar gaaCniaT subieqturi uGleba (mGviZavs, maqvs...).<br />

ramdenadac I, III-VI tipis uGlebis zmnebisaTvis saerTo niSania<br />

vinis rigis piris niSanTa mqonebloba, damatebiT niSnad xmovanprefiqsebia<br />

moSveliebuli. sqemis saxiT rom warmovidginoT, ase-<br />

Ti viTareba iqneba:<br />

I.<br />

v-a _<br />

a _<br />

a _ s<br />

v-a _ T<br />

a _ T<br />

a _ n


Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istoriidan<br />

III.<br />

IV.<br />

V.<br />

VI.<br />

v-e _<br />

e _<br />

e _ s<br />

v-i _<br />

i _<br />

i _ s<br />

v-u _<br />

u _<br />

u _ s<br />

v-h _<br />

h _<br />

h _ s<br />

v-e _ T<br />

e _ T<br />

e _ n<br />

v-i _ T<br />

i _ T<br />

i _ n<br />

v-u _ T<br />

u _ T<br />

u _ n<br />

v-h _ T<br />

h _ T<br />

h _ n<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna Cven mier Sedgenili sqema arsebiTad gansxvavdeba<br />

specialur literaturaSi warmodgenili sqemisagan<br />

(Sdr.: al. focxiSvili, 1979, gv. 168-170). avtoris<br />

azriT, xmovanprefiqss gaiozi piris niSan-<br />

Ta tolfas odenobad gaiazrebs. gaiozi msJelobs:<br />

`pir…Àlisa uk…À uGl‚lebis SemoqmedebiTTa zmna-<br />

Ta sazG…rebiTisa hsqesisa awmKo sa mxoloobiTsa<br />

drosa Sina aqun mapirovneblad pir…Àlisa pirisa<br />

damwKebeli leqsisa aso v da meorisa pirisa _<br />

Se Semdgo Se<br />

mdgo mdgomi mdgo mi mi misi mi si a da mesamisa pirisa _ ukanaskneli<br />

aso s...~ (xazi Cvenia _ g. g.) (gaiozi, 1970, gv. 71)<br />

`Semdgomi misi aa~<br />

a gulisxmobs v-s momdevno a-s. ase<br />

rom, xmovanprefiqsis arsebobaze I piris formaSic<br />

mianiSnebs; ivaraudeba III pirSic: aq gaiozi mxolod<br />

I da II piris formaTagan ganmasxvavebel elementze<br />

(-s-ze) mianiSnebs. es rom asea, amas uGlebis<br />

paradigmebic adasturebs:<br />

vaqeb vaqebT<br />

aqeb aqebT<br />

aqebs aqeben<br />

75


76<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

Znelia vifiqroT, rom am paradgmis Semdgeni a-s<br />

mqoneblobas mxolod II piris formaSi varaudobs.<br />

aseve unda iTqvas uGlebis sxva saxeebzec...<br />

gaiozis mier SemoTavazebuli klasifikacia mxolod moqmedebiTi<br />

gvaris zmnebs Seexeba. mianiSnebs, rom Sesabamisi vnebiTebi<br />

erTgvarad iuGvlis (iqve, gv. 71-72).<br />

marTalia, uGlebis tipebad daKofis es principi dGevandeli<br />

poziciebidan gaumarTlebeli Cans (qcevis formaTa sxvaoba<br />

ar qmnis sxvaobas uGlebaSi), magram Cven gaiozis udavo<br />

damsaxurebad migvaCnia qarTuli zmnis bunebidan amosvliT uGlebis<br />

tipebad daKofis gzebis Zieba. vinisa da manis rigebis<br />

gaTvaliswineba da xmovanprefiqsTa moSvelieba Cven am gzebis<br />

Ziebad gvesaxeba.<br />

Tumca isic unda aGiniSnos, rom gaiozi ver axerxebs<br />

Tavisi principis bolomde gatarebas: obieqturi uGlebis<br />

zmnebSi xmovanprefiqsebs aGar iTvaliswinebs...<br />

am xarvezs gaiozis Semdegdroindeli gramatikosebi asworeben.<br />

kerZod, i. qarTveliSvili ukve ori saxis uGlebas gamoKofs;<br />

ZiriTadi principi gaiozisa rCeba _ vinisa da manis rigis gaTvaliswineba,<br />

oGond i. qarTveliSvili vinis rigis SemTxvevaSi<br />

KuradGebas aGar aqcevs xmovanprefiqsebs; ufro sworad, aerTianebs<br />

gaiozis 1, 3-6 uGlebas; msJeloba avtorisa gaiozis<br />

msJelobas emKareba: `uGl‚lebani zmnisani arian orni: zmnani<br />

zmnani<br />

p½lisa lisa uGl‚lebisani uGl‚lebisani arian igini, r½lnica awmKosa S½a drosa<br />

pir…Àlsa S½a pirsa SemdgomiTa misiTa aso Ta, ese igi, anu a,<br />

anu e, anu i, , anu u, , , anu h; da mesamesa S½a pirsa aso Ta awmKosa<br />

S½a drosa, mxoloobiTsa S½a ricx…sa p½lsa S½a pirsa gapirovndebian<br />

aso Ta amiT m; meoresa S½a pirsa aso Ta g; x½ mesamesa<br />

S½a pirsa anu h, anu u da anu meorisa pirisa mapirovnebelisa g<br />

SemdgomiTa aso Ta~ (i. qarTveliSvili, 1809, gv. 44). magaliTebic<br />

gaiozisa meordeba.<br />

amdenad, gaiozis mier SemoTavazebuli principi ixveweba. 6<br />

saxeobidan 2 miviGeT. amgvari klasifikacia zmnebisa misaGebia<br />

Semdegdroindeli avtorebisTvisac, vidre k. dodaSvili ar<br />

itKvis, rom `uGvlileba qarTulSi erTia~ (k. dodaSvili, 1887).


Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istoriidan<br />

faqtobriv, uarKofili iqna gaiozis principi uGlebis tipebad<br />

daKofisa (vimeorebT, qarTveliSvilis Tvalsazrisi gaiozis<br />

Tvalsazrisis daxvewis cdaa).<br />

2222....5555. . . . zmnur zmnur zmnur zmnur formaTa formaTa formaTa formaTa warmoebis warmoebis warmoebis warmoebis sakiTxebi sakiTx sakiTx sakiTxebi<br />

ebi ebi<br />

praqtikul gramatikebSi gvxvdeba araerTi saintereso dakvirveba,<br />

migneba; zog maTgans mecnieruli Girebuleba dGesac ar<br />

daukargavs. Kovel SemTxvevaSi, qarTuli enobrivi sinamdvilis<br />

gramatikuli analizis istoriis TvalsazrisiT uciloblad<br />

imsaxurebs KuradGebas.<br />

uwKvetlis warmoebaSi od sufiqsi (d-s paralelurad) Jer<br />

kidev antonma gamoKo. magram od rom umTavresad vnebiTi gvaris<br />

zmnebTan gvaqvs da, saerTod, iseT SemTxvevebSi, roca awmKos<br />

forma i elementiT iwarmoeba, amis Taobaze saintereso msJelobas<br />

gvTavazobs T. jordania (T. jordania, 1889, gv. 61-62). sagulisxmoa<br />

amave avtoris mier awmKoSi statikur zmnaTa gamoKofa<br />

da maTi warmoebis Taviseburebebze KuradGebis gamaxvileba:<br />

`s a x e m K o f o b i T i a w m K o s d r o i s a iwarmoeba<br />

saxel-zmnaTagan, romelTaca moekvecebaT `a~ da miemateba xmovani<br />

`i~ da arsebiTi zmnaca, mag., rev-a _ v-revi-var (xar, a); fen-a _<br />

v-fen-i-var (xar), wer-a _ v-wer-i-var da sxv. im saxelzmnebs,<br />

romelnic dabolovdebian `eba~, `oma~, `ola~, `ma~ da `va~<br />

(winauxmoTi) miemateba `i~ ZirSi. mag. gd-eba _ vgd-i-var, rg-eba<br />

_ va-rg-i-var; bm-a _ va-b-i-var da sx. namKo usruls droSi<br />

miiGebs `odi~ (iSviaTad `di~-s) (iqve, 62). aseTi dawvrilebiTi<br />

analizi statikur zmnaTa formawarmoebis Sesaxeb sxvagan ar<br />

gvxvdeba.<br />

sagulisxmo dakvirvebad migvaCnia gaiozTan is faqti, rom<br />

namKo srulis e mawarmoebeli mxolod I da II piris formebTan<br />

gvaqvs (gaiozi, 1970, gv. 72).<br />

III seriis formaTa inversiul bunebaze antonic mianiSnebda,<br />

magram gaiozi azustebs mas da wesis saxes aZlevs: `Koveli zmna<br />

SemoqmedebiTi namKosa usrulessa da uusrulessa drosa Sina<br />

77


78<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

mapirovneblad miiGeben meorisa uGl‚lebisa mapirovnebelTa<br />

niSanTa~ (iqve, gv. 73). meore uGl‚lebad avtorTan, rogorc<br />

iTqva, obieqturi wKobis zmnebia gamoKofili.<br />

I TurmeobiTis warmoebaSi ies ies º ia ia paralelizmi antonma<br />

SeniSna; paradigmebSi ies ies daboloebiani formebi Seitana. gaiozis<br />

paradigmebi am mxriv antonisas mihKveba. i. qarTveliSvili pa-<br />

radigmebSi paralelurad warmoadgens ies ies º ia ia daboloebas:<br />

`namKo usrulesi: mididebies-ia g‚didebies-ia<br />

gididebies-ia gididebiesT -iaT<br />

udidebies-ia udidebiesT-iaT~<br />

(i. qarTveliSvili, 1809, gv. 46).<br />

aseve meordeba p. ioseliansa da s. dodaSvilTan. mxolod<br />

d. Kifiani dainaxavs am ori tipis warmoebas Soris sxvaobas. ies<br />

ies<br />

daboloebian formebs `samwignobaros~ uwodebs, xolo ia ia-ze ia daboloebul<br />

formebs _ sasaubros. `samwignobro~ da `sasaubro~<br />

d. KifianTan dGevandeli TvalsazrisiT `Zveli qarTulisa~ da<br />

`axali qarTulis~ gagebas emTxveva (Sdr.: sasaubro _ aris, ari;<br />

gavakeTebdi... sawignobaro _ ars, ganvakeTebdi...) `samwignobro~<br />

da `sasaubro~ formaTa paradigmebs d. Kifiani Kvela sauGlebel<br />

erTeulSi paralelurad warmoadgens. es faqti imiTacaa<br />

Girssacnobi, rom d. Kifianma, qarTvel gramatikosTagan pirvelma,<br />

cada uGvlilebaSi Zveli da axali qarTulis faqtebis sistemuri<br />

gamiJvna da Sedareba.<br />

ies ies daboloebiani formebi Zveli qarTulis faqtad iqna<br />

kvalificirebuli p. kvicariZesTan: `namKo odes usruls da<br />

sruls dros Zvels qarTul enaSi nacvlad nabolarisa ia ia uzis<br />

zogan ies ies. ies mag. `Sevikribi, sada ara ganmibnevies~ sax. maT. T. 25<br />

m. 241; `raodeni ese giswavies Cemgan~ samoc: da sx. marama es<br />

forma samarTlianaT uar uKvia axals qarTul enas~ (p. kvicari-<br />

Ze, 1888, gv. 117-118). avtori axali qarTulisaTvis kanonikurad<br />

mxolod ia ia daboloebas miiCnevs.<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna es faqti imiTacaa sagulisxmo, rom p. kvicariZe<br />

pirvelia praqtikul gramatikaTa avtorTagan,<br />

vinc svams sakiTxs Zveli da axali qarTuli enis<br />

gansxvavebis Taobaze.


Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istoriidan<br />

I TurmeobiTis Sesaxeb praqtikul gramatikebSi msJeloba<br />

amiT ar mTavrdeba. a. quTaTelaZe moiTxovs, saerTod iqnes<br />

amoGebuli dro-kiloTa sistemebidan es forma: `sazGvrebiT daxras<br />

akldeba, dGemde umarTebulod xmarebuli, namKo usrulesi.<br />

zmna am formaSi aris perifraza da Semdgaria mimGeobisagan da<br />

arsebiT zmnaTagan, mag. vu-weri-var, u-weri-xar, u-weri-a (ars,<br />

aris), mi-wer-xar, mi-weri-a (ars, aris) da sxv. aqedan cxadad Cans<br />

_ viTomda n. usrulesis sami piri: mi-weri-a, gi-weri-a, u-weri-a,<br />

romelic aris mesame piri. amaTi qvemdebare iqneba `is~, e. i. rac<br />

dawerila, anu daiwereba Cemgan, Sengan, misgan da sx. _ `me, Sen,<br />

mas, imas~ ki damateba iqneba. es forma wineT Cvenc gvqonda SecdomiT<br />

Setanili Cvens gramatikaSi~ (a. quTaTelaZe, 1897, gv. 4).<br />

msJelobidan gamomdinare, avtoris KuradGeba or faqts miuqcevia:<br />

1) formaTa aGweriT warmoebasa da 2) formaTa cvlas<br />

gramatikuli obieqtis pirTa mixedviT. am TvalsazrisiT I TurmeobiTis<br />

formebi aSkarad sxvaobs droTa formebisagan. es ki<br />

safuZvels aZlevs avtors, uGlebis sruli paradigmidan amoiGos<br />

sauGlebeli erTeuli. msJeloba TavisTavad sainteresoa; dasmuli<br />

sakiTxebi _ sagulisxmo.<br />

ar. quTaTelaZe aseve moiTxovs dro-kiloTa sistemidan II<br />

TurmeobiTis amoGebas: `saTuo daxraSi uarvKaviT Kvela namKo,<br />

radgan isini SecdomiT iKvnen Separulni, da arian ki vnebiTi<br />

zmnis formebi, _ mag. miGebuli iKo saTuo daxraSi namKo usrulad<br />

`me-wer-a~ da n. srulad _ `da-me-wer-a~. magram es simar-<br />

Tles moklebulia: `me-wer-a~ aris zmnis vnebiTi saxe da warmodgeba<br />

am gvarad misi awmKo: vi-wer-ebi, ve-wer-ebi, me-wer-ebi, gewer-ebi<br />

da sx. aqedan... gagrZelebuli: vi-wer-e, i-wer-e, i-wer-a<br />

da sx. ve-wer-e, e-wer-e, e-wer-a da sx. me-wer-e, me-wer-a, ge-wer-e,<br />

ge-wer-a, e. i. Cvengan cnobili `me-wer-a, ge-wer-a, e-wer-a~ (a. qu-<br />

TaTelaZe, 1897, nv. 5). es SeniSvna friad sagulisxmoa: avtori<br />

KuradGebas miaqcevs im faqts, rom es prefiqsiani vnebiTis wKvetili<br />

da gardamaval zmnaTa II TurmeobiTi formobrivad identuria.<br />

formobriv paralelizms ki gamoricxavs sistemidan. ar. qu-<br />

TaTelaZis Tvalsazriss mxardayera ar hqonia. upirveles Kovlisa,<br />

imitom, rom amgvarad KuradGeba formobrivi monacemebisadmi<br />

sxvas ar gaumaxvilebia.<br />

79


80<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

SeniSvna SeniSvna: SeniSvna a. quTaTelaZesTan formobriv monacemebs rom arsebiTi<br />

KuradGeba eqceva, am SeniSvnidanac Cans:<br />

`uGvlilebis dros didi KuradGeba unda mieqces<br />

prefiqsebs, sufiqsebs da infiqsebs...~ (a. quTaTelaZe,<br />

1897, gv. 13). Tumca es sakiTxi rom arcTu<br />

martivad esaxeba avtors, aqedanac Cans: `dGemdis<br />

mainc ver vigdeT xelSi is klite, romelic aGebs<br />

Kvela zmnebis kars, rom, Sig ra aris, gavigoT; mainc<br />

ver gavxseniT dGemdis is saidumloebis naskvi,<br />

romelsac hqvia uGvlileba. e. i. ver mivageniT im<br />

kanons, romlis ZaliTac SegvZleboda Koveli<br />

zmnis Cagdeba kalapotSi, uGvlilebis dros, da<br />

ise, _ rom erTmaneTSi ar agvreoda~ (ar. quTaTelaZe,<br />

1897, gv. 12). faqtobriv, es msJeloba Sefasebaa<br />

gakeTebulis da programac gasakeTeblis,<br />

Tumca, unda iTqvas, rom am cdas mniSvnelovani<br />

Sedegi ar mohKolia...<br />

vfiqrobT, erT-erTi dadebiTi Sedegi, rac a. quTaTelaZis<br />

zmnaTa klasifikacias aqvs, isaa, rom gamoiKo Kvela Temis niSani.<br />

ar. quTaTelaZe cdilobs, zmnaTa klasifikacia isev formobrivi<br />

niSnebis mixedviT moaxdinos; moqmedebiTi gvaris zmnaTa-<br />

Tvis 15 klass gamoKofs, vnebiTi gvaris zmnaTaTvis _ 13-s (ar.<br />

quTaTelaZe, 1897).<br />

ZiriTadi saklasifikacio niSani awmKos fuZis warmoebaa,<br />

rasac wKvetilis formasTan SepirispirebiT arkvevs. iTvaliswinebs<br />

uwKvetlisa da mimGeobis formaTa warmoebasac. KuradGeba<br />

eqceva xmovanprefiqsebs, faqtobriv, klasifikacia rTulia da gayirdeba<br />

am cdis progresulobaze saubari.<br />

rogorc vTqviT, orTemianobaze KuradGebis gamaxvileba sistemuri<br />

saxiT udavod sagulisxmo faqtia. Tumca am faqtze miniSneba<br />

ufro adre T. jordaniasTan gvxvdeba: namKo sruli `warmosdgeba<br />

saxelzmnaTagan mimatebiT bolos xmovanisa `e~ (`a~-s magier),<br />

mag. kv-eT-a _ vkv-eT-e, wer-a _ vw-er-e (asea! _ g. g.), triali<br />

_ vitrial-e da sx. da dabo da<br />

bo bolo<br />

loebul lo bul bulni bul ni mar marcvle mar<br />

cvle cvlebi<br />

biTa bi Ta ``oba<br />

`<br />

oba oba~ oba ~ da<br />

`eba eba eba~ eba (xSirad `ili~-ze daboloebulnic) war warsul war<br />

sul sulSi sul Si mo moik mo<br />

ik ikve<br />

vecen ve cen am<br />

mar marcvlebs mar cvlebs da da da danar da danar<br />

narCen<br />

CenSi Cen Si mi miima mi<br />

ma mate<br />

teben te ben ima imave ima<br />

ve xmo xmovan xmo xmovan<br />

vansa van sa `e~, ~, ~, mag mag. mag<br />

.


Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istoriidan<br />

Se Semko Se<br />

mko mkoba mko ba _ _ Se Sevamk Se<br />

vamk vamk-e, vamk , mo mota mo<br />

ta tace tace<br />

ceba ce ba _ _ mo movi mo<br />

vi vitac<br />

tac-e tac e da da sx sx. sx<br />

. sa sabo sa<br />

bo boloo<br />

loo<br />

`eva eva eva~ eva ~ gada gadaiq gada<br />

iq iqce<br />

ceva ce va `ie ie ie~-d ie d d da `ena ena ena~ ena ~ _ `ine ine ine~-d, ine , , mag mag. mag . cd cd-ena cd ena _<br />

vacd vacd-ine vacd ine ine, ine , w-eva eva _ _ vw vw-ie vw ie da da sx sx. sx (T. jordania, 1889, gv. 55) (xazi<br />

Cvenia _ g. g.). awmKos formebze msJelobisas ki T. jordania aGniSnavs,<br />

rom `saxelzmnebs mxolod ukanaskneli xmovani miekveceba~<br />

(gv. 54). amdenad, eb eb, eb<br />

, ob marcvalTa mokveca namKo srulis<br />

formaTa warmoebis specifikadaa miCneuli. aseve: ev ev → iv iv, iv , en →<br />

in in procesic am sauGlebel erTeulSi xdebao. zmnur formaTa<br />

warmoebis TvalsazrisiT saintereso dakvirvebaa.<br />

gvinda kidev erT faqts mivaqcioT KuradGeba: T. jordania<br />

axdens zmnur formaTa warmoebis ganzogadebasa da gvTavazobs<br />

formawarmoebiT modelebs: `xolo T‚T moqmedebiTis zmnebis mo-<br />

mavali dro warmosdgeba nakveTiTa `vi-x-eb~ (mKofobiTebi ki na-<br />

kveTiTa `ve-x-ebi~), sadac x udris saxelzmnas, ukanasknel xmovan<br />

mokvecilsa; magram Tu saxelzmna dabolovdeba marcvlebze: eba,<br />

oba da va; maSin `x~ udris danarCens nawils saxelzmnisas, mag.<br />

vi-god-eb, vi-Can-eb, vi-wux-eb, vi-titin-eb. Tu awmKosa aqvs nakve-<br />

Ti: `vi-x-eb, anu v-x-ebi~, maSin momavali, sazogado kanonisamebr,<br />

iwarmoeba TandebuliT, mag. vigvianeb _ davigvianeb... (T. jorda-<br />

nia, 1889, gv. 56). anda: `vnebiTi awmKo iwarmoeba nakveTiTa, `vi-x-<br />

ebi~, sadac x udris saxelzmnas~ (gv. 61); awmKo iwarmoeba nakve-<br />

TiTa `v-x-debi~, romelSiac x udris Zirs zmnisas (`eba~ da `oba~<br />

mokveTils)~ (iqve, gv. 62) da a. S. faqti udavod sainteresoa.<br />

2222....6666. . . . sauGlebel sauGle sauGle sauGlebel<br />

bel bel erTe er er erTe<br />

Teul Teul<br />

ulTa ulTa<br />

Ta Ta urTi ur ur urTi<br />

TieeeerrrrTmi Ti Tmimar Tmi Tmimar<br />

marTe marTe<br />

Tebis Tebis<br />

bis bis<br />

sa saki sa saki<br />

kiTxi kiTxi<br />

Txi Txi da da da da Tana Ta Ta Tana<br />

namim namim<br />

mimdev mimdevro<br />

dev devro<br />

roba roba<br />

ba ba<br />

sauGlebel erTeulTa urTierTmimarTebaze warmoebis<br />

TvalsazrisiT miniSnebebi antonTanac gvaqvs. XIX saukunis dasasruls<br />

es sakiTxebi aqtualuri msJelobis sagani xdeba. mxedvelobaSi<br />

gvaqvs k. dodaSvilis, T. jordaniasa da d. CubinaSvilis<br />

Sromebi.<br />

samive avtorTan aris cda sauGlebel erTeulTa dalagebisa<br />

sawarmoebeli fuZis mixedviT. k. dodaSvilma, faqtobriv,<br />

uarKo droTa dalageba kiloebis mixedviT, rasac Tavi ver<br />

daaGwies mTlianad T. jordaniam da d. CubinaSvilma. magram gasaTvaliswinebelia<br />

isic, rom T. jordania roca msJelobs<br />

81


82<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

sauGlebel erTeulTa urTierTmimarTebaze, KuradGeba mxolod<br />

formawarmoebazea gamaxvilebuli; iseve rogorc k. dodaSvils, T.<br />

jordaniasac ori Jgufi aqvs gamoKofili:<br />

I. awmKosagan awmKosagan (vyri) nawarmoebi droebi:<br />

a) dro dro momavali momavali (`windasmiTa romelsame sazmnebo<br />

Tandebulebis~) _ ga-vyri.<br />

b) namKo namKo usr usruli usr li (di di an odi odi elementTa mimatebiT)<br />

v-yr-idi, v-qreb-odi.<br />

g) namKo namKo namKo istoriuli istoriuli (mimatebaTa wina nakveTisa `mi~<br />

(gvi, gi, u) da bolo nakveTisa `ia~; xolo daboloebulni<br />

awmKoSi `av~ da `am~ miiGeben `av~-s da `am~-s)<br />

_ mi-xev-ia, mi-kl-avs.<br />

II. namKo namKo srulisagan srulisagan (syra) iwarmoeba:<br />

a) namKo namKo uusrulesi uusrulesi uusrulesi an an winare winare-warsuli<br />

winare warsuli (winadarTviTa<br />

nakveTebisa me/ge, e, gve). mag. Txara (man) _ me-Txara).<br />

b) namKo namKo namKo sruli sruli vnebiTis vnebiTis vnebiTis saxisa saxisa, saxisa urTierTobisa da<br />

saTuo sqesisa srulad hgavs winare-warsuls... miimatebs<br />

marcvlebs `os~ an `as~. igulisxmeba III III<br />

ka kavSirebiTi<br />

ka<br />

vSirebiTi<br />

vSirebiTi.<br />

vSirebiTi<br />

g) sqesi sqesi brZanebiTi<br />

brZanebiTi brZanebiTi (`ganirCeva namKo srulisagan<br />

mxolod niSniTa maxviliT~ (igulisxmeba II brZanebiTi).<br />

d) dro dro momavali momavali da da saTuo saTuo sqesisa (damatebiTa bolos<br />

xmovanTa `o~, `a~ anu iSviaTad `e~) _ mivawebo...<br />

(T. jordania, 1889, gv. 56-57).<br />

viTareba d. CubinaSvilTanac amgvarivea. ZiriTadad or<br />

Jgufs gamoKofs:<br />

I. awmdgomisagan awmdgomisagan (vhswer) iwarmoeba:<br />

a) qmnili qmnili qmnili usruli usruli (di da odi marcvalTa mimatebiT) _<br />

vhswerdi,<br />

b) awmdgomi awmdgomi namKobisa namKobisa (de, ode-s darTviT) _ vhswerde,


Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istoriidan<br />

g) qmnili qmnili qmnili uusrulesi<br />

uusrulesi uusrulesi (vh, va, vi-s mi-T Secvlisa da ia,<br />

ies darTviT) _ miweria, miweries.<br />

SeniSvna SeniSvna: SeniSvna : sainteresoa is faqti, rom avtori grZnobs TurmeobiTis<br />

warmoebaSi saKrdeni fuZis orgvar<br />

SesaZleblobas da SeniSnavs, rom zog SemTxvevaSi<br />

awmKos fuZes marcvali moekveceba...<br />

II. qmnili qmnili qmnili srulisagan<br />

srulisagan (vhswere) iwarmoeba:<br />

a) qmnadi qmnadi TuobiTi TuobiTi _ vhswero,<br />

b) qmnili qmnili sruli ruli TuobiTi TuobiTi _ mewera.<br />

(d. CubinaSvili, 1887, gv. XIV-XVII).<br />

k. dodaSvilTan es ufro sistemuri saxiTaa warmodgenili:<br />

I Jgufi:<br />

awmKo awmKo (moTxrobiTi daxra) _ vakeTeb,<br />

momavali momavali (moTxrobiTi daxra) _ gavakeTeb,<br />

awmKo awmKo (natvriTi daxra) _ vakeTebde,<br />

momavali momavali (natvriTi daxra) _ gavakeTebde,<br />

namKo namKo usruli usruli (moTxrobiTi daxra) _ vakeTebdi,<br />

namKo namKo sruli sruli (saTuo daxra) _ gavakeTebdi.<br />

II Jgufi:<br />

namKo namKo mravalgziTi mravalgziTi (moTxrobiTi daxra) _ vakeTe,<br />

namKo namKo ssruli<br />

s sruli<br />

ruli (moTxrobiTi daxra) _ gavakeTe,<br />

awmKo awmKo (saTuo daxra) _ vakeTo,<br />

momavali momavali (saTuo daxra) _ gavakeTo,<br />

namKo namKo usrulesi<br />

usrulesi usrulesi (moTxrobiTi daxra) _ mikeTia,<br />

namKo namKo usrulesi<br />

usrulesi usrulesi (saTuo daxra) _ mekeTos,<br />

namKo namKo usruli usruli (saTuo daxra) _ mekeTa.<br />

(k. dodaSvili, 1887, # 217; 1894, # 6).<br />

SeniSvna SeniSvna: SeniSvna SeniSvna zmniswinian da uzmniswino formaTa dapirispirebis<br />

principi k. dodaSvilisa ZiriTadad d. Kifians<br />

emKareba (I variants, rTuls).<br />

sagulisxmoa isic, rom zmnis orTemianobas pirve-<br />

83


84<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

lad KuradGeba k. dodaSvilma miaqcia (k. dodaSvili,<br />

1887, # 214).<br />

k. dodaSvils sawarmoebeli fuZis principi rom bolomde<br />

gaetarebina, III seriis xelovnuri formebi Cndeba paradigmebSi.<br />

amis Taobaze n. abesaZe SeniSnavda: `k. dodaSvili brmad misdevs<br />

Tavis sqemebs da amis mixedviT xSirad uCveulo, xelovnur formebs<br />

qmnis~ (n. abesaZe, 1960, gv. 74). aq isic unda gaviTvaliswinoT,<br />

rom am principiT dalagebul orJgufian sistemaSi III seriis<br />

formaTa ganawileba ar moxerxda: III seriaSi zmnaTa erTi Jgufi<br />

saKrdenad I seriis fuZes iKenebs (u-keTebia...), meore Jgufi<br />

_ II seriis fuZes (au-G-ia...). es sirTule k. dodaSvilma am gziT<br />

moxsna (uke uke ukeTe<br />

Tebia Te bia formis nacvlad paradigmaSi uke ukeTia uke ukeTia<br />

Tia forma Casva).<br />

es sqemaTa brmad gamokidebis Sedegi ki ar aris, survili<br />

unificirebuli sistemis Seqmnisa, cda principis bolomde gatarebisa.<br />

Secdomas sakvlevi sakiTxis sirTule Seapirobebs. aqve<br />

unda SevniSnoT, rom es sirTule dGesac ar aris daZleuli.<br />

amis Taobaze qveviT iqneba msJeloba.<br />

amgvarad, sami avtoris friad saintereso erTgvar TvalsazrisTan<br />

gvaqvs saqme. sauGlebeli erTeulebi dalagda sawarmoebeli<br />

fuZis mixedviT; gamoiKo dro-kiloTa ori Jgufi: a) awmKoze<br />

damKarebuli da b) wKvetilze damKarebuli.<br />

im sirTulis moxsna, ramac k. dodaSvils xelovnuri formebi<br />

awarmoebina, n. marma III Jgufis gamoKofiT cada (n. mari,<br />

1908). III JgufSi sami sauGlebeli erTeuli Sevida: I Turmeobi-<br />

Ti, II TurmeobiTi da III kavSirebiTi: `es sami dro erTad unda<br />

iKos, radganac isini nawarmoebia erTi da imave wesiT, Tumca<br />

verc erT maTgans ver ganvixilavT, rogorc saKrdenad xmarebul<br />

dros, romlisganac sxvebi arian warmoqmnili~ (n. mari, 1931, gv.<br />

138. vimowmebT naSromidan: <strong>arn</strong>. Ciqobava, 1962, gv. 98). rogorc<br />

vxedavT, sirTule amgvar klasifikaciasac (III Jgufis gamoKofas)<br />

axlavs. amis gaTvaliswinebiT saocrad faseulad gveCveneba<br />

aGniSnul avtorTa (da, gansakuTrebiT, k. dodaSvilis) naazrevi.<br />

originaluria, magram naklebfaseuli, sauGlebel erTeul-<br />

Ta s. xundaZiseuli daJgufeba. Tu aqamde sauGlebel erTeulTa<br />

dalageba xdeboda ZiriTadad kiloTa, anda sawarmoebeli fuZis<br />

mixedviT, s. . xun xunda xun xunda<br />

daZe da Ze droTa mixedviT aJgufebs maT:


I.<br />

II.<br />

III.<br />

Tavi I. dro-kiloTa sistemis Seswavlis istoriidan<br />

awmKos awmKos awmKos Jgufi Jgufi: Jgufi Jgufi<br />

namKos namKos namKos Jgufi Jgufi: Jgufi<br />

mKofadis<br />

mKofadis<br />

Jgufi Jgufi: Jgufi<br />

vswer<br />

vswerde<br />

vswerdi<br />

vswere (davswere)<br />

miweria (damiweria)<br />

mewera (damewera)<br />

meweros (dameweros)<br />

vswerdi (davswerdi)<br />

vswer (davswer)<br />

vswerde (davswerde)<br />

vswero (davswero)<br />

(s. xundaZe, 1907, gv. 16-19).<br />

s. xundaZesTan saintereso faqtad gveCveneba TiToeuli<br />

sauGlebeli erTeulisaTvis kiTxvis misadageba (saswavlo mizani<br />

ganapirobebda, rogorc Cans, amas). I nawilSi droebs arc asaxelebs,<br />

kiTxvebis mixedviT warmoadgens paradigmebs (mosamzadebeli<br />

klasis kursSi); meore nawilSi droTa dasaxelebas mosdevs ki-<br />

Txvebi (droTa mixedviT): ras vSvrebi? ras unda vSvrebode? ras<br />

vSvrebodi? ra vqeni? ra miqnia? ra meqna? ra meqnas? ras vizamdi?<br />

ras vizam? ra vizamde? ra vqna? (s. xundaZe, 1907, gv. 16-19; 139-<br />

143). rogorc vxedavT, es is kiTxvebia, romlebic dGes Cvens<br />

praqtikul Tu samecniero gramatikebSi gvxvdeba. es udavo damsaxurebaa<br />

s. xundaZisa. Tumca unda aGiniSnos, rom amgvari cda<br />

m. JanaSvilTanac gvaqvs: `Tu gvinda gavigoT moqmedebis viTareba<br />

da dro, rodesac igi swarmoebs, unda davsoT kiTxvebi. sakiTxebad<br />

ixmarebian mxolod zmnebi Ca Cade Ca Cade<br />

dena, de , qmna qmna, qmna<br />

, Sro Sroma Sro<br />

ma ma, ma , Kof Kofna Kof<br />

na na, na , ke keTe ke<br />

Te- Te<br />

ba ba~ ba (m. JanaSvili, 1906, gv. 74). kiTxvebic aseTia, mag.: awmKo awmKo: awmKo ras<br />

Cadixar? ras iq? ras Svrebi? ras akeTeb? ras izam? raa? vinaa?<br />

rogorc vxedavT, m. JanaSvili kiTxvas svams zmnis semantikis<br />

mixedviT. s. xundaZem moaxdina ganzogadeba da iseTi kiTxva Seir-<br />

Ca, romelic, metad Tu naklebad, Kvela semantikis zmnas SeiZleba<br />

miesadagos.<br />

85


86<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna Znelia am SemTxvevaSi daisvas m. JanaSvilisa da<br />

s. xundaZis TvalsazrisTa mimarT uwinaresoba-Semdgomadobis<br />

sakiTxi. s. xundaZis `qarTuli gramatikis~<br />

pirveli gamocema 1905 wels gamovida (Cven<br />

vsargeblobT II gamocemiT); m. JanaSvilisa _ 1906<br />

wels. ramdenadac s. xundaZiseuli Tvalsazrisi<br />

ufro daxvewili Cans (da gamoiricxeba m. JanaSvilis<br />

gavlena), unda vivaraudoT, rom erTmaneTisagan<br />

damoukideblad iqmneboda es ori Tvalsazrisi.<br />

2222....7777. . . . zo zoga zo zoga<br />

gadi gadi<br />

di di sura su su sura<br />

raTi raTi<br />

Ti Ti aseTi ase ase aseTi<br />

Tiaaaa Ti<br />

dro-kiloTa sistemis analizis TvalsazrisiT praqtikulma<br />

gramatikebma sakmaod mKari safuZveli moumzades XX saukunis<br />

qarTul enaTmecnierebas samecniero kvleva-ZiebisaTvis. praqtikos-gramatikosebma,<br />

upirveles Kovlisa, antonma, fasdaudebeli<br />

Gvawli dasdes qarTuli gramatikuli azris ganviTarebas. mravali<br />

migneba da dakvirveba faseulia da dGesac ar daukargavs<br />

mniSvneloba. Kvela avtors sakadrisi unda miezGas. Kvela azrsa<br />

da Tvalsazriss angariSi unda gaewios, Girseulad Sefasdes da<br />

Tavisi adgili unda miekuTvnos qarTuli gramatikuli azris istoriaSi.


Tavi Tavi II. dro-kiloTa sistema.<br />

uGlebis tipebi<br />

$ $ 3. . dro dro-kiloTa dro kiloTa sistemis sistemis sistemis analizis<br />

analizis<br />

mdgomareoba<br />

mdgomareoba da da amocanebi amocanebi<br />

sauGlebel erTeulTa (mwkrivTa) raodenoba axal qarTul-<br />

Si Zvelisagan gansxvavebulia. aGvniSneT: praqtikul gramatikebSi<br />

(kerZod, antonTan) Zveli qarTulis TiTqmis Kvela forma iKo<br />

SemCneuli, magram ver moxerxda Kvela sauGlebeli erTeulis<br />

gamoKofa. rogorc iTqva, mizezi isaa, rom XVIII- XIX saukuneebSi<br />

iqmneboda imdroindeli qarTuli saliteraturo enis praqtikuli<br />

gramatikebi (zog SemTxvevaSi Zveli qarTuli enis masalaze!).<br />

amitom praqtikul gramatikebSi SemCneulia axali qarTulis Kvela<br />

mwkrivis forma, dalagebis principic gamoikveTa, Jgufebadac<br />

daiKo. principi TiTqos bolomde gatarda, magram ver moicva<br />

Kvela tipis zmnis uGleba: garda amisa, saqme III seriis formebma<br />

gaarTula. marTalia, n. mariseuli sistema Zveli qarTuli enis<br />

viTarebas asaxavs, magram principi uGlebis sistemis dalagebadaKofisa<br />

araa gansxvavebuli Zveli da axali qarTulisaTvis.<br />

sxvaobas Zvelsa da axal qarTuls Soris qmnis sauGlebel erTeulTa<br />

raodenoba (zogJer ama Tu im sauGlebeli erTeulis funqciuri<br />

datvirTva da warmoebis wesi).<br />

amgvarad, praqtikul gramatikebSi SeZlebisdagvarad gamoiKo<br />

axali qarTulis TiTqmis Kvela sauGlebeli erTeuli da aseve<br />

gairkva kidec am erTeulTa urTierTmimarTebis sakiTxebi warmoebis<br />

TvalsazrisiT. a. SaniZem I seriaSi eqvsi mwkrivi gamoKo, romlebic<br />

or wred daalaga (a. SaniZe, 1973). sistemis erTeulTa<br />

raodenoba ar Secvlila, terminebi dazustda da sabolood ase-<br />

Ti saxe miiGo sauGlebel erTeulTa sistemam:


88<br />

1.<br />

2.<br />

3.<br />

4.<br />

5.<br />

6.<br />

7.<br />

8.<br />

9.<br />

10.<br />

11.<br />

12.<br />

13.<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

1930 1930 w.<br />

`qarTuli qarTuli gramatika gramatika~<br />

gramatika<br />

I I seria<br />

seria<br />

a) awmKos wre<br />

awmKo<br />

namKo uwKveteli<br />

I kavSirebiTi<br />

b) mKobadis wre<br />

mKobadi<br />

pirobiTi<br />

I kavSirebiTi<br />

II II II seria<br />

seria<br />

namKo wKvetili<br />

namKo xolmeobiTi<br />

brZanebiTi (II subieqturi<br />

pirisa mxolod da isic<br />

warTqmiTad)<br />

II kavSirebiTi<br />

I TurmeobiTi<br />

II TurmeobiTi<br />

III kavSirebiTi<br />

III III seria seria<br />

seria<br />

1.<br />

2.<br />

3.<br />

4.<br />

5.<br />

6.<br />

7.<br />

8.<br />

9.<br />

10.<br />

11.<br />

12.<br />

13.<br />

`qarTuli qarTuli qarTuli gramat gramatikis<br />

gramat kis kis<br />

safuZvlebi<br />

safuZvlebi~<br />

safuZvlebi<br />

I I seria seria<br />

seria<br />

a) awmKos wre<br />

awmKo<br />

uwKveteli<br />

awmKos kavSirebiTi<br />

b) mKofadis wre<br />

mKofadi<br />

xolmeobiTi<br />

mKofadis kavSirebiTi<br />

II II II seria<br />

seria<br />

wKvetili<br />

brZanebiTi<br />

II xolmeobiTi<br />

II kavSirebiTi<br />

III III seria<br />

seria<br />

I TurmeobiTi<br />

II TurmeobiTi<br />

III kavSirebiTi<br />

saKuradGeboa is faqti, rom 1930 wlis gramatikaSi terminiT<br />

I I kav kavSi kav kavSi<br />

Sire<br />

rebi<br />

biTi bi Ti ori mwkrivia aGniSnuli. gavxazavT: or<br />

mwkrivs erTi da igive saxeli hqvia. es uxerxuloba 1942 wlis<br />

gramatikaSi gamosworda: erTs ewoda awmKos kavSirebiTi, meores<br />

_ mKobadis kavSirebiTi (a. SaniZe, 1942, gv. 213, 314), Tumca sqe-


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

maSi isev I kavSirebiTi darCa, oGond frCxilebSi mieTiTa: I kavSirebiTi<br />

(awmKosi), I kavSirebiTi (mKobadisa) (a. SaniZe, 1942, gv. 217).<br />

`safuZvlebSi~ sqemas axlavs SeniSvna, rom ori mwkrivi _<br />

brZanebiTi da II xolmeobiTi _ kiloebSia Semonaxuli. Tumca,<br />

rogorc iTqva, sailustraciod brZanebiTisaTvis saliteraturo<br />

qarTulis formebia moxmobili: were (dawere), aSene (aaSene); xolo<br />

II xolmeobiTisaTvis _ Zveli qarTulisa: vweri (davweri), va-<br />

Seni (avaSeni) (a. SaniZe, 1973, gv. 223).<br />

momdevno msJelobaSi a. SaniZe SeniSnavs: `mwkrivebs rom<br />

gamovakloT II xolmeobiTi, romelic dGevandel qarTulSi iSvia-<br />

TadGa ixmareba da brZanebiTi, romelsac sxva mwkrivebisagan gansxvavebuli<br />

formebi TiTqmis aGar aqvs, 13 mwkrivisagan 11 dagvrCeba~<br />

(a. SaniZe, 1971, gv. 233).<br />

`qarTuli enis zogad daxasiaTebaSi~ <strong>arn</strong>. Ciqobava 10<br />

mwkrivs warmoadgens (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1950); ar Cans e. w. `mKofadis<br />

kavSirebiTi~ (`awmKos kavSirebiTi~ aGiniSneba terminiT `pirveli<br />

kavSirebiTi~).<br />

sqema aseTi saxisaa:<br />

`awmKos awmKos wKebaSi Sedis:<br />

1. awmKo;<br />

2. awmKosagan nawarmoebi namKo namKo us usru us usru<br />

ruli<br />

li; li<br />

3. namKo usrulisagan nawarmoebi kav kavSi kav<br />

Si Sire<br />

rebiTi re biTi ppir<br />

p pir<br />

irve<br />

veli<br />

li; li<br />

4. awmKosganve nawarmoebi mKofa mKofadi mKofa di da<br />

5. mKofadisagan nawaromebi pi piro pi<br />

ro robi<br />

biTi<br />

Ti<br />

namKo namKo namKo Zi Ziri Zi Ziri<br />

riTa<br />

Tadis Ta dis wKebaSi Sedis:<br />

1. namKo ZiriTadi (aoristi) da<br />

2. kavSirebiTi meore.<br />

Tur Turme Tur Turme<br />

meobi me bi biTis bi Tis wreSi Sedis<br />

1. TurmeobiTi pirveli (gardamaval zmnebTan iwarmoeba<br />

awmKosagan an namKo ZiriTadisgan inversiulad);<br />

2. TurmeobiTi meore (iwarmoeba kavSirebiTi meorisagan)~<br />

(<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1950, gv. 062).<br />

89


90<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

1967 wels `mKofadis kavSirebiTi~ <strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong> Seaqvs<br />

sauGlebel erTeulTa sistemaSi da uwodebs mas `pirobiT-kavSirebiTs<br />

(<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1967, gv. 48). ase rom, sxvaoba a. SaniZis<br />

sistemasTan moixsna.<br />

amgvarad, saKovelTaod gaziarebuli Tvalsazrisis mixedviT,<br />

axal qarTulSi 11 mwkrivi gvaqvs. zog SemTxvevaSi sxvaobas mxolod<br />

terminologia qmnis (amjamad amas CvenTvis principuli<br />

mniSvneloba ara aqvs).<br />

amJerad miGebuli daJgufeba mwkrivTa sistemisa ZiriTadad<br />

sawarmoebeli fuZis principzea agebuli, rac samecniero literaturaSi<br />

n. maris danergilad miiCneva. rogorc viciT, ufro<br />

adre msgavsi principiT sauGlebel erTeulTa daJgufeba scades<br />

d. CubinaSvilma, k. dodaSvilma da T. jordaniam. Tu sawarmoebeli<br />

fuZis principi umtkivneulod SeiZleba gatardes I da II seriaSi,<br />

sirTules III seriis mwkrivebi qmnis. am sirTules n. maric<br />

grZnobs _ avtori mesame seriis calke Jgufad gamoKofisa. III serias,<br />

gansxvavebiT I da II seriisagan, ar gaaCnia saKrdeni mwkrivi.<br />

I TurmeobiTis fuZe ara Tu ar aris saKrdeni danarCeni mwkrivebisaTvis,<br />

aramed umetes SemTxvevaSi principulad sxvaobs kidec<br />

maTgan... am winaaGmdegobis Taobaze n. mari aGniSnavs, rom: `es<br />

sami dro erTad unda iKos, radganac isini nawarmoebia erTi da<br />

imave wesiT, Tumca vercerT maTgans ver ganvixilavT rogorc<br />

saKrdenad xmarebul dros, romlisganac sxvebi arian warmoqmnilni~<br />

(vimowmebT <strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong> naSromidan: <strong>arn</strong>. Ciqobava,<br />

1962, gv. 98). es saerTo wesi inversiulobaa; aseve, mesame seriis<br />

formebs sintaqsuri konstruqciis erTgvarobac aerTianebs... magram<br />

dairGva ZiriTadi principi mwkrivTa daJgufebisa: sawarmoebeli<br />

fuZis principi. `amosavali principis cvla klasifikaciis<br />

elementaruli wesis darGvevad iTvleba mecnierebis Kvela darg-<br />

Si; enis movlenaTa aGwerac aq gamonakliss ver Seqmnis. mereada:<br />

wKobis cvla _ sintaqsuri konstruqciis cvla _ axasiaTebs<br />

gardamaval zmnebs; gardauval zmnebSi aseTi cvla ara gvaqvs...<br />

amrigad, w a r m o e b i s wesi da sintaqsuri k o n s t r u q c i a<br />

TurmeobiTis Jgufis gamosaKofad mxolod gardamaval zmnebSi<br />

SeuZliaT ixmaron, da aqac igi klasifikaciis ZiriTadi wesis<br />

darGvevas niSnavs~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1962, gv. 98).


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

aGniSnuli sirTulis daZlevis saintereso cdaa a. SaniZis<br />

mier mwkrivis rTul kategoriad miCneva da mwkrivis elementebad<br />

aqtisa da Tanamdevrobis CaTvla (piris, ricxvis, droisa da kilos<br />

kategoriebTan erTad). avtoris azriT, mesame seriis mwkrivebs<br />

saerTo funqcia aerTianebT _ esaa TurmeobiToba (unaxaoba)<br />

procesisa. marTalia, III seriis formebs `unaxavi aqtis mwkrivebad~<br />

(a. SaniZe, 1973, gv. 222) moixseniebs, magram faqtia, rom<br />

unaxaoba procesisa mainc araa saerTo funqcia III seriis forma-<br />

TaTvis: `I TurmeobiTSi samive elementia: dro (wars.), kilo<br />

(Txr.) da aqti (unaxavi)... (iqve, gv. 221) `Sedgenilobis TvalsazrisiT<br />

II TurmeobiTi I-sagan erTi elementiT gansxvavdeba, es<br />

elementia Tanamdevroba (uwinaresi). es mwkrivi gadmogvcems iseT<br />

unaxav moqmedebas, romelic sxvas uswrebda~ (iqve, gv. 222). amgvarad,<br />

TurmeobiTisaTvis saerTo funqciaa unaxaoba (ganmasxvavebeli<br />

_ Tanamdevroba); miuxedavad imisa, rom erTgan III kavSirebi-<br />

Tic `unaxavi aqtis mwkrivad~ moixsenieba, misi daxasiaTebisas, ra<br />

Tqma unda, araferia Tqmuli unaxaobaze martivi mizezis gamo _<br />

amgvar gagebas ar Seicavs am mwkrivis formebi (mwkrivi xasiaTdeba<br />

mxolod droisa da kilos mixedviT). faqtia, aqti da Tanamdevrobac<br />

ver gaaerTianebs III seriis mwkrivebs erT Jgufad.<br />

III seriis formaTa erT Jgufad gaerTianebis sakiTxze specialurad<br />

msJelobs <strong>arn</strong>. Ciqobava. daskvna aseTia: `TurmeobiTi<br />

Jgufis nakvTebi ver gaerTiandeba maTi funqciis mixedviT; ker-<br />

Zod, TurmeobiToba ar aris am JgufisaTvis damaxasiaTebeli: kav-<br />

SirebiTi mesamisaTvis TurmeobiTis gageba ucxoa. TurmeobiTi<br />

meore ar iZleva TurmeobiTis Sinaarss, roca risame pirobaze<br />

miuTiTebs; xolo roca TxrobiTi kilos funqcia aqvs TurmeobiT<br />

meores, maSin misTvis ganmsazGvrelia sxva drosTan fardoba<br />

(e. i. `Tanamimdevroba~)~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1962, gv. 100). `mxolod<br />

nawilobriv egueba es Sinaarsi TurmeobiTs meores; TurmeobiTs<br />

pirvelSic unaxaoba ar gadmoicema pirvels pirSi, uarKofiTi nawilakebis<br />

xmarebisas ki _ sxva pirebSic~ (iqve, gv. 101).<br />

`sami Jgufis gamoKofa zmnis uGvlilebaSi nawilobriv gamarTlebulia<br />

sin sintaq sin<br />

taq taqsu taqsu<br />

suri<br />

ri TvalsazrisiT, nakvTebis warmoeba ki<br />

sintaqsis sagani ar aris, igi fu fuZe fu<br />

Ze ZeTa Ze Ta warmo warmoebas warmo bas ganekuTvneba da<br />

mo morfo mo<br />

rfo rfolo<br />

logi<br />

giis gi is sagani unda iKos (im TaviseburebaTa gaTvaliswinebiT,<br />

rac am rigis fuZeTa warmoebas axasiaTebs)~ (iqve, gv. 101).<br />

91


92<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

`nakvTebis warmoeba aris fuZeTa warmoeba da, maSasadame, nakvTebis<br />

sistemaSi ama Tu im nakvTma is adgili unda daikavos, rac<br />

mas ekuTvnis warmoebis TvalsazrisiT~ (iqve, gv. 102).<br />

es vrceli amonawerebi imisTvis moviKvaneT, rom naTeli<br />

iKos avtoris Teoriuli pozicia mwkrivTa sistemis daJgufebis<br />

sakiTxebze (es pozicia CvenTvisac amosavalia am sakiTxebze msJelobisas).<br />

amgvari Teoriuli safuZveli _ formobrvi monacemebis ga-<br />

Tvaliswineba _ <strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong> saSualebas aZlevs mwkrivebi or<br />

wKebad daaJgufos. ZiriTad mwkrivebad, romelTaganac iwarmoeba<br />

Kvela sxva mwkrivi uSualod Tu SualobiT, pirdapiri wKobiT<br />

Tu inversiulad, miiCneva awmKo da namKo ZirTadi da daaskvnis:<br />

`amisdakvalad nakvTebis warmoebisas gveqneba ori Jgufi: awmKos<br />

Jgufi da namKo ZiriTadis Jgufi. awmKos Jgufi amjamad Kvelaze<br />

mravalricxovania.<br />

I. garda gardama garda gardama<br />

mava<br />

vali va li zmnis awmKosa awmKosagan awmKosa<br />

gan (cvl-i-s) iwarmoeba:<br />

a) pir pirda pir pirda<br />

dapi dapi<br />

piri pi ri wKobis nakvTebi:<br />

1. namKo usruli (cvl-i-d-a) → 3. kavSirebiTi pirveli<br />

(cvl-i-d-e-s).<br />

2. mKofadi (Se-cvl-i-s) → 4. mKofadiseuli namKo usruli<br />

(Se-cvl-i-d-a).<br />

[5. 6. 7. TurmeobiTi I, II, kavSirebiTi III gardauval orpirian<br />

zmnaTa ({Se}scvlia, scvloda, scvlodes)].<br />

b) Se Sebru Se<br />

bru brune brune<br />

nebu<br />

buli bu li (in in inver<br />

versi<br />

siuli si li li) li ) wKobi wKobisa wKobi wKobisa<br />

sa: sa<br />

8. TurmeobiTi pirveli gardamaval zmnaTa (u-cvl-i-a).<br />

II. namKo namKo Zi Ziri Zi Ziri<br />

riTa<br />

Tadi<br />

disa<br />

sagan sa gan (cval-a) iwarmoeba nakvTebi:<br />

a) pir pirda pir pirda<br />

dapi<br />

piri pi ri wKobi wKobisa wKobi wKobisa<br />

sa: sa 9. namKo ZiriTadis xolmeobiTi<br />

(Zvel qarTulSi); (cval-i-s).<br />

10. kavSirebiTi meore (cval-o-s).<br />

b) Se Sebru Se<br />

bru brune<br />

nebu<br />

buli bu li (in in inver<br />

versi<br />

siuli si li li)<br />

) wKobi wKobisa wKobi wKobisa<br />

sa: sa<br />

11. TurmeobiTi meore gardamaval zmnaTa ({Se}ecvala).<br />

12. kavSirebiTi meore gardamaval zmnaTa ({Se}ecvalos)<br />

(<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1962, gv. 107).


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

sqemas ramdenime sirTule axlavs: sxvadasxvagvarad warmogvidgeba<br />

sistema gardamaval da orpirian gardauval zmnaTaTvis;<br />

erTpirian gardauval zmnaTa viTareba ar aisaxeba; araa warmodgenili<br />

e. w. mKofadis kavSirebiTi (`pirobiT-kavSirebiTi~ _ avtoris<br />

terminiT). garda amisa, Tu cvlis cvlis _ _ uc ucvlia uc<br />

vlia vlia, vlia , ake akeTebs ake<br />

Tebs _<br />

uke ukeTe uke ukeTe<br />

Tebia Te bia tipis gardamaval zmnaTa I TurmeobiTi am principiT<br />

awmKos JgufSi moxvdeba, aqebs aqebs _ _ uqia uqia, uqia<br />

, aGebs _ uGia tipis<br />

gardamaval zmnaTa igive mwkrivi wKvetilis JgufSi Seva (sqemaSi<br />

es faqti ar aisaxa). maSasadame, gardamaval zmnaTaTvisac araa<br />

mKari warmodgenili sistema.<br />

mwkrivTa sistema, amave principiT daJgufebuli (odnav Secvlili<br />

varianti), aris warmodgenili Semdegdroindel naSrom-<br />

Si (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1967, gv. 48-50):<br />

I. awmKos Jgufi<br />

1. awmKo _ zrd-i-s, a-Sen-e-b-s<br />

2. namKo usruli _ zrd-i-d-a, a-Sen-eb-d-a<br />

3. I kavSirebiTi _ zrd-i-d-e-s, a-Sen-eb-d-e-s<br />

4. mKofadi _ ga-zrd-i-s, a-a-Sen-eb-s<br />

5. pirobiTi _ ga-zrd--i-d-a, a-a-Sen-eb-d-a<br />

6. pirobiT-kavSirebiTi _ ga-zrd-i-d-e-s, a-a-Sen-eb-d-e-s<br />

7. I SedegobiTi _ ga-u-zrd-i-a, u-Sen-eb-i-a.<br />

II. namKo ZiriTadis Jgufi<br />

8. namKo ZiriTadi _ ga-zard-a, a-a-Sen-a<br />

9. namKo CveulebiTi (permansivi) _ ga-zard-i-s, a-a-Sen-i-s<br />

10. II SedegobiTi _ ga-e-zard-a, a-e-Sen-eb-in-a<br />

11. III kavSirebiTi _ ga-e-zard-o-s, a-e-Sen-eb-in-o-s.<br />

am sqemaSi moixsna is sirTule, erTi da igive mwkrivi sxvadasxva<br />

JgufSi rom iKo warmodgenili; Tumca sirTuleebi darCa.<br />

sqema mxolod gardamaval zmnaTaTvisaa gamosadegi (magali-<br />

Tebic gardamaval zmnaTa axlavs). zogadi SeniSvnebi igive rCeba,<br />

rac zemoT aGvniSneT. garda amisa, rac mTavaria, sawarmoebeli<br />

fuZis principi mainc dairGva: a-a-Sen Sen Sen-a, Sen , a-a-Sen Sen Sen-o-s Sen da a-e-Sen Sen-<br />

eb eb-in eb<br />

in in-a, in , a-e-Sen Sen Sen-eb Sen eb eb-in eb in in-o-s in s s erT JgufSi moxvda...<br />

93


94<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

saerTod: mwkrivis formaTa warmoebis (sauGlebel erTeul-<br />

Ta fuZis) sakiTxebze msJelobisas xmovanprefiqsebis sakiTxi garkvevas<br />

moiTxovs. am SemTxvevaSic, TurmeobiTebsa da III kavSirebiTSi<br />

xmovanprefiqsi gamoKofilia, sxva mwkrivebTan _ ara... sagulisxmoa<br />

is faqti, rom Tu I-II seriis formebSi erTi da igive<br />

xmovanprefiqsia warmodgenili Kvela mwkrivSi, gansxvavebulia vi-<br />

Tareba III seriis mwkrivebTan: gardamaval zmnebs I TurmeobiTSi<br />

sistemebr u- prefiqsi daerTvis, II TurmeobiTsa da III kavSirebiTSi<br />

_ e; orpiriani gardauvali zmnebi, romelTac I-II seriaSi<br />

e (ezrdeba) an u (ukeTdeba) prefiqsebi aqvT, III seriis formebs<br />

uprefiqsod iwarmoebs (ga-zrd-ia, ga-zrd-od-a; ga-h-keT-eb-i-a,<br />

gah-keT-eb-od-a). es wesi sistemebraa gatarebuli. zmnuri formawarmoebis<br />

sakiTxebze msJelobisas am faqts, albaT, gverds ver<br />

avuvliT. es faqti garkveulwilad mxars dauyers mwkrivTa sam<br />

seriad daJgufebas da, Sesabamisad, sawinaaGmdego Cvenebad gvesaxeba<br />

mwkrivTa or Jgufad warmodgenisas.<br />

amgvarad, mwkrivTa sistemis or Jgufad warmodgenas, romelsac<br />

saukuneze meti xnis istoria aqvs, ver miviCnevT warmatebul<br />

cdad.<br />

Tumca, sanam Cven am daskvnas gavakeTebdiT, Tavad avtorma,<br />

<strong>arn</strong>. Ciqobavam, 1984 wels gamoqveKnebul naSromSi mwkrivTa sistema<br />

tradiciul sam seriad warmoadgina. faqts dasabuTeba ar<br />

axlavs.<br />

naSromis specifikurobis gamo (dawerilia enciklopediuri<br />

cnobaris _ `msoflios enebi~ _ SekveTiT) dro-kiloTa sistemis<br />

sruli sqemac ar aris warmodgenili. TiTo seriidan TiTo<br />

mwkrivis formaa dasaxelebuli saTanado nimuSiT. magaliTad:<br />

`gardamavali zmna<br />

I seria: awmKo _ aqebs aqebs aqebs is mas<br />

II seria: namKo ZiriTadi _ aqo aqo aqo man igi<br />

III seria: I TurmeobiTi: uqia uqia mas igi~<br />

(<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1984, gv. 27).<br />

saerTod, aris ki SesaZlebeli mwkrivTa daJgufebisas formobrivi<br />

principis bolomde gatareba? Sesabamisad, mwkrivTa sistemis<br />

or Jgufad warmodgena?


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

kiTxvaze pasuxis gacema SesaZleblad migvaCnia im SemTxveva-<br />

Si, roca gairkveva rigi sakiTxebisa: ra aris mwkrivi, ra aris<br />

mwkrivis fuZe, ris safuZvelze xdeba mwkrivis gamoKofa da, Sesabamisad,<br />

rogoria mwkrivTa raodenoba da urTierTmimarTeba<br />

warmoebis TvalsazrsiT.<br />

$ $ 4. . mwkri mwkrivis mwkri vis ra raoba ra ba<br />

4444....1111. . . . ra ra ra ra aris aris aris aris mwkriiiivi mwkr mwkr mwkr vi vi???? vi<br />

<strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong> azriT, `nakvTi teqnikuri terminia da miuTi-<br />

Tebs uGvlilebis erTeulze am erTeulis funqciis aGuniSnavad.<br />

amitom nakvTi ver iqneba gramatikuli kategoria (`ufunqcio kategoria~<br />

ar aris kategoria!) iseve, rogorc gramatikul kategorias<br />

ar gulisxmoben terminebi `bgera~, `marcvali~, `xmovani~,<br />

`fuZe~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1948(1), gv. 8). sakiTxs specialuri gamokvleva<br />

uZGvna v. Tofuriam (v. Tofuria, 1956(1)). avtoris azriT,<br />

radgan mwkrivs ar gaaCnia gramatikuli kategoriis arc funqcia<br />

da arc forma, xolo mwkrivis sawarmoebel niSnebad miCneuli<br />

sufiqsebi (-a, -e, -o, -i...) drois, kilosa da Jerobis mawarmoebeli<br />

afiqsebia, amitom mwkrivi ar SeiZleba miviCnioT kategoriad.<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna sinonimuri terminebi `nakvTi~ da `mwkrivi~<br />

sauGlebeli erTeulis aGsaniSnavad ixmareba<br />

qarTul samecniero literaturaSi; pirveli maTgani<br />

<strong>arn</strong>. Ciqobavam SemoiGo, meore _ a. SaniZem.<br />

rogorc aGvniSneT, TiToeuli maTganis Semo-<br />

Gebas saTanado cnebebis sxvadasxvagvari gagebac<br />

axlda. amitom SeiZleba arc iKos gamarTlebuli<br />

am terminTa paraleluri gamoKeneba; ama Tu im<br />

avtoris naazrevis moxmobisas zogJer ar moxerxdeba<br />

gverdi avuaroT im termins, romelsac igi<br />

gamoiKenebs. Cvens SemTxvevaSi paraleluri xmareba<br />

am terminebisa amiTaa Sepirobebuli.<br />

gansxvavebul Tvalsazriss warmoadgens a. SaniZe. sakiTxs<br />

95


96<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

specialuri gamokvleva mieZGvna 1941 wels, romelic safuZvlad<br />

daedo mwkrivis Sesaxeb moZGvrebas `qarTuli enis gramatikis safuZvlebSi~.<br />

avtoris azriT, mwkrivi gramatikuli kategoriaa.<br />

msJelobis Tanamimdevroba aseTia: `aris Tu ara mwkrivi gramatikuli<br />

kategoria? swori pasuxi rom gavceT am kiTxvas, unda movigonoT:<br />

Kovelgvari gramatikuli kategoria Kalibdeba sapirispiro<br />

formaTa arsebobis niadagze. Tu am TvalsazrisiT SevxedavT<br />

mwkrivebs, davrwmundebiT, rom erTi romelime Jgufi, romelTac<br />

saerTod mwkrivi ewoda, iseT mimarTebaSia danarCenebTan, rogorc<br />

sxva romelime _ Kvela danarCenTan, isini erTgvar movlenas<br />

asaxaven enaSi, erTmaneTs Tanabrad Seezomebian, TiTqos Kvelas<br />

erTi da igive raodenoba aqvT formebisa (sqo sqo sqoli<br />

lioSi li Si Si: Si brZanebiTis<br />

mwkrivSi formaTa raodenoba naklebia, vidre TxrobiT-<br />

Si), TviTeul maTganTan garkveuli cnebaa dakavSirebuli da<br />

Kvela erTad warmodgenas gvaZlevs, rom isini Seadgenen sapirispiro<br />

saxeebs zogadi kategoriisas...~, `oGond sxva kategoriebi<br />

martivia, dauSleli, mwkrivi ki rTulia da Seicavs ramdenime kategorias,<br />

elementebad wodebuls, qarTulSi umTavresad drosa<br />

da kilos~ (iqve, gv. 217). sxvagan: `elementebi daerqva mwkrivis<br />

farglebSi ucvalebel kategoriebs, romlebic mis xerxemals<br />

warmoadgenen. qarTuli mwkrivis elementebia: dro, kilo, gzisoba,<br />

aqti, Tanamdevroba~ (a. SaniZe, 1973, gv. 116).<br />

ase vrclad imitom SevCerdiT aGniSnul Tvalsazrisze,<br />

rom, Cveni azriT, zogi ram dazustebasa da garkvevas moiTxovs.<br />

Jer erTi: piri, ricxvi, dro, kilo, gzisoba, aqti, Tanamdevroba<br />

da mwkrivi uGlebis kategoriebia, avtoris azriT. amaTgan<br />

mwkrivis kategoria elementebad Seicavs drois, kilos, gzisobis,<br />

aqtisa da Tanamdevrobis kategoriebs. sxvagvarad: uGlebis es kategoriebi<br />

elementebia imave uGlebis sxva kategoriisa... msJeloba<br />

TiTqos garkvevas sayiroebs...<br />

mwkrivis kategoriis Semadgenel kategoriaTa Sesaxeb msJelobisas<br />

miniSnebulia, rom TiToeuli maTgani (dro, kilo, gzisoba,<br />

aqti, Tanamdevroba) aris zmnis forma, iseve rogorc zmnis<br />

formad miiCneva ricxvisa da piris kategoriebi.<br />

amdenad, elementebad wodebuli kategoriebi morfologiur


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

kategoriebadaa miCneuli; ama Tu im formisaTvis damaxasiaTebel<br />

mudmiv, ucvalebel kategoriebad. gavixsenoT: `elementebi daerqva<br />

mwkrivis farglebSi uc ucva uc<br />

va vale<br />

lebel le bel ka kate ka kate<br />

tego<br />

gori gori<br />

riebs<br />

ebs, ebs romlebic mis<br />

xerxemals warmoadgenen. qarTuli mwkrivis elementebia: dro dro, dro ,<br />

ki kilo ki<br />

lo lo, lo , gzi gziso gzi gziso<br />

soba<br />

ba, ba , aq aqti aq<br />

ti ti, ti , Ta Tanam Ta Tanam<br />

namdev<br />

devro<br />

roba<br />

ba~ ba (xazi Cvenia _ g. g.).<br />

CvenTvis aseTi kiTxva iCens Tavs: aris Tu ara aGniSnuli<br />

kategoriebi morfologiuri kategoriebi; Sesabamisad _ ucvalebelni<br />

erTi mwkrivis farglebSi. aqedan gamomdinare: SeiZleba<br />

Tu ara morfologiurad mwkrivis daxasiaTeba aGniSnuli elementebis<br />

mixedviT?<br />

es uxerxuloba ufro Cans amgvar CamonaTvalSi: `davwere~<br />

zmnaSi uGlebis kategoriaTagan warmodgenilia: piri (Tanac subieqturi<br />

da obieqturi), ricxvi, dro, kilo, Jeroba, aqti, Tanamdevroba,<br />

mwkrivi; warmoqmnis kategoriaTagan: aspeqti, gvari,<br />

qceva, kontaqti, situacia (aklia gezi da orientacia)~ (a. SaniZe,<br />

1943, gv. 367): Tu mwkrivi elementebad Seicavs drois, kilos...<br />

a. S. kategoriebs, erT CamonaTvalSi gverdigverd rogor SeiZleba<br />

davaKenoT...<br />

4444....2222. . . . ra ra ra ra aris aris aris aris morfo mo mo morfolo<br />

rfo rfolo<br />

logi logi<br />

giuuuuri gi ri ri ri katttteeeego ka ka ka go gori gori<br />

riaaaa???? ri<br />

specialur literaturaSi morfologiuri kategoriis ganmartebisas<br />

araa erTgvarovani Sexeduleba. rig SemTxvevaSi morfologiuri<br />

kategoria gaigivebulia gramatikul kategorias-<br />

Tan. sxva TvalsazrisiT, morfologiuri kategoria gramatikuli<br />

kategoriis Semadgeneli nawilia sintaqsurTan erTad; sxvagvarad:<br />

sintaqsuri da morfologiur kategoriebis erToblioba<br />

qmnis gramatikul kategorias. gramatikuli kategoriis gageba<br />

dGesac kamaTisa da diskusiis sagans warmoadgens. aGniSnaven kidec:<br />

`samwuxarod, terminsa da cnebas `gramatikuli kategoria~<br />

Cvensa da sazGvargareTul enaTmecnierebaSi ar miuGia erTgvarovani<br />

ganmarteba da gamoKeneba. amas kargad gviCvenebs zogi ganmarteba<br />

da gansazGvra, TiTqosda alalbedze mocemuli~ (f. berezini,<br />

b. golovini, 1979, gv. 175) (wignSi saamiso mravali magali-<br />

Tia moKvanili).<br />

ar aris dava imis Taobaze, rom kategoria sapirispiro<br />

97


98<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

formaTa arsebobis safuZvelze Kalibdeba. aGniSnaven, rom `gramatikul<br />

kategorias gramatikuli formisa da gramatikuli mniSvnelobis<br />

erToba qmnis~ (v. gaki, 1986, gv. 32) da rom gramatikuli<br />

(morfologiuri) kategoriisaTvis gramatikuli (morfologiuri)<br />

niSnis mqonebloba miiCneva arsebiTad. <strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong><br />

sitKvebiT rom vTqvaT, `morfologiuri kategoria saTanado<br />

afiqsebiT unda iqnes warmodgenili da ara fuZis mniSvnelobiT~.<br />

ama Tu im faqtis morfologiur kategoriad miCnevas `morfologiuri<br />

niSnis qona-uqonloba wKvets~. sxvagvarad: `morfologiur<br />

kategorias qmnis afiqsiT gadmocemuli mniSvneloba~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava,<br />

1952, gv. 267).<br />

`gramatikuli kategoriis gamoxatulebis plani sistemurad<br />

organizebuli gramatikuli saSualebebia~ (a. bondarko, 1976, gv.<br />

30).<br />

saenaTmecniero literaturaSi es saKovelTaod gaziarebuli<br />

Tvalsazrisia. ufro konkretulad: `erTi da imave morfologiuri<br />

diferencialuri niSnebis gaerTianebis Sedegad<br />

miGebuli gramemebis iseT erTobliobas, romelSic Koveli diferencialuri<br />

niSani warmodgenilia Tavisi erT-erTi SesaZlebeli<br />

(dadebiTi an uarKofiTi) mniSvnelobiT, gramatikuli kategoria<br />

ewodeba. magaliTad, mxolobiTi ricxvis gramema da mravlobiTi<br />

ricxvis gramema, e. i. niSnis `erTi ~ mravali~ dadebiTi da<br />

uarKofiTi mniSvnelobebiT Sedgenili ori gramema erTiandeba<br />

ri ricxvis ri<br />

cxvis gra grama gra grama<br />

mati<br />

tikul ti kul kategoriaSi; I, II, III piris gramemebi qmnian<br />

piris gramatikul kategorias~ (T. gamKreliZe, 2003, gv. 223).<br />

CvenTvis es Tvalsazrisebi aris saKrdeni.<br />

4444....3333. . . . dro, dro dro dro,<br />

, , ro rogorc ro rogorc<br />

gorc gorc zmnis zmni zmni zmnis<br />

s s kate ka ka kate<br />

tego tego<br />

goria goria<br />

ria ria<br />

a r i s T u a r a d r o m o r f o l o g i u r i k a t e -<br />

g o r i a? mwkrivis formaTa funqciebze msJelobisas droisa da<br />

kilos kategoriebs gansakuTrebuli KuradGeba eTmoba. mwkrivTa<br />

saxeldebac ZiriTadad am ori maxasiaTeblis mixedviT xdeba. arc<br />

isaa SemTxveviTi, rom praqtikuli gramatikebidan moKolebuli<br />

sauGlebel erTeuls asec saxeldebdnen _ `dro~, `dro-kilo~;<br />

uGvlilebis sistemas _ `dro-kiloTa sistemis~ saxeliT movixse-


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

niebT dGesac. Cveulebriv drosa da kilos morfologiur kategoriebad<br />

miiCneven piris, ricxvis... kategoriaTa gverdiT: `morfologiuri<br />

kategoriebia: ...piri, ricxvi, dro, kilo, gvari... _<br />

zmnisaTvis~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1952, gv. 267). `zmna aris moqmedebis<br />

aGmniSvneli formacvalebadi sitKva, romelsac erTdroulad<br />

ramdenime morfologiuri kategoria moepoveba: pirvel Kovlisa<br />

piri, ricxvi, dro da kilo~ (a. SaniZe, 1973, gv. 173). zmnis morfologiuri<br />

kategoriebia `piri, ricxvi, kilo, qceva, gvari,<br />

dro da sxva~ (g. mayavariani, g. nebieriZe, 1972, gv. 102). es<br />

saKovelTaod gaziarebuli Tvalsazrisia. ramdenadac dro da kilo<br />

morfologiur kategoriebad gaiazreba, aris cda am kategoriaTa<br />

morfologiuri niSnis Ziebisa.<br />

drois mixedviT zmnuri formis kvalifikaciasa da daxasia-<br />

Tebas xangrZlivi istoria aqvs. drois kategoria erT-erTi rTuli<br />

da sadavo kategoriaa ara marto Cvens sinamdvileSi, aramed<br />

saerTod. araa SemTxveviTi, rom praqtikul gramatikebSi, da<br />

zogJer samecnieroSic, sauGlebeli erTeuli da dro gaigivebulia;<br />

imden droze saubroben, ramdeni sauGlebeli erTeulicaa:<br />

magaliTisaTvis: n. maris azriT, ZiriTadi dro rva aris: awmKo,<br />

namKo usruli, natvriTi, aoristi, kavSirebiTi (igive momavali),<br />

namKo sruli, winare warsuli, namKo kavSirebiTi (n. mari, 1925,<br />

gv. 142). <strong>arn</strong>. Ciqobava: `axal qarTulSi gvaqvs erTi awmKo, erTi<br />

mKofadi da oTxi namKo: namKo usruli anu uwKveti: akeTebda,<br />

aSenebda, Sromobda...; namKo ZiriTadi anu namKo wKvetili (aoristi):<br />

akeTa, aSena, iSroma...; TurmeobiTi pirveli: ukeTebia,<br />

uSenebia, uSromia..., TurmeobiTi meore: ekeTebina, eSenebina, eSroma...~<br />

(<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1952, gv. 274). a. SaniZe xazgasmiT aGniSnavs,<br />

rom `arev-dareva sufevs drois gagebaSi... aseTi mcdari Sexeduleba<br />

`drois~ Sesaxeb iqedan momdinareobs, rom specialur<br />

literaturaSi gramatikuli drois problema sworad ar aris<br />

dasmuli da gadawKvetili. sazogadod drois kategorias reven<br />

mwkrivis erT-erT kategoriasTan (kilosTan an Tanamimdevrobas-<br />

Tan) an TviT mwkrivTan da es aGreva, romelic yrelad asaxavs<br />

zogadi saenaTmecniero sakiTxis Seswavlis umweo mdgomareobas<br />

enis struqturul nawilSi, qarTul niadagzec ukritikod aris<br />

gadmotanili. sayiroa da aucilebeli, rom drois kategoria ga-<br />

99


100<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

moiTiSos sxva kategoriebisagan da mas Tavisi alagi mieCinos da<br />

sxvebsac TavTavisi moenaxos~ (a. SaniZe, 1973, gv. 201). `gramatikuli<br />

dro SeiZleba mxolod sami iKos: exlandeli, warsuli da momavali~<br />

(iqve, gv. 199). ZirTadad es Tvalsazrisia gaziarebuli.<br />

amjamad: drois samwevrian sistemas ganixilaven. safuZvels ki<br />

drois kategoriis amgvari gageba antikuri gramatikebidan iGebs.<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna drois morfologiuri kategoriis problema mxolod<br />

qarTuli <strong>enaTmecnierebis</strong> winaSe dasmuli<br />

problema rodia.<br />

aGniSnaven, rom `arcerTi sxva garmatikuli problema<br />

ar aris iseTi rTuli, rogorc gramatikuli<br />

drois problema~ (p. robertsi, 1954, gv. 131). magaliTisaTvis:<br />

v. vinogradovi mimoixilavs drois<br />

kategoriis Seswavlis istorias rusul enaTmecnierebaSi<br />

da aGniSnavs, rom erT-erTi Kvelaze sadavo<br />

sakiTxi, romelic azrTa principul sxvadasxvaobas<br />

iwvevda, drois kategoriaa. m. lomonosovma<br />

10 dro gamoKo, a. vostokovma _ 8, s. Safranovma<br />

_ 7, a. boldirevma _ 2. amgvari sxvadasxvaoba<br />

droisa da kilos kategoriaTa aGrevam gamoiwvia.<br />

am aGrevasTan brZolam m. katkovi da k. aqsakovi<br />

drois kategoriis uarKofamde miiKvana. amave azris<br />

iKo n. nekrasovic, romelmac scada `eCvenebina<br />

nebismieri rusuli zmnuri formis SesaZlebloba<br />

sruliad gansxvavebuli drouli mniSvnelobebis<br />

gamoxatvisa. is gadayriT uarKofda rusul zmnaSi<br />

drois mudmivi gramatikuli formis arsebobas~<br />

(v. vinogradovi, 1972, gv. 426-428). TviT v. vinogradovi<br />

rusulSi or dros gamoKofs (warsulsa<br />

da arawarsuls), xolo rusuli enis akademiur<br />

gramatikSi sami droa gamoKofili (awmKo, warsuli<br />

da momavali) (rusuli gramatika, 1980, gv.<br />

627). sakiTxi amgvarad sxva enaTa mimarTac dgeba.<br />

magaliTisaTvis, vfiqrobT, esec kmara.


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

rogorc iTqva, drois morfologiur kategoriad miCnevam<br />

TavisTavad dasva sakiTxi am kategoriis niSnis Ziebisa.<br />

axal qarTulSi warsuli drois gageba ramdenime mwkrivis<br />

formas SeiZleba hqondes. sxvagvarad: mwkrivTa daxasiaTebisas<br />

warsuli drois mniSvnelobis gadmocema miiCneva ramdenime<br />

mwkrivis formisaTvis niSandoblivad: vwer vwerdi vwer vwerdi<br />

di, di , da davwer da<br />

vwer vwerdi<br />

di, di , da davwe da<br />

vwe-<br />

re re, re<br />

, da dami da<br />

mi miwe<br />

weria weria<br />

ria, ria , da dame da<br />

me mewe<br />

wera<br />

ra, ra , da dame da dame<br />

mewe<br />

weros<br />

ros. ros Sesabamisad iKo mcdeloba<br />

namKo drois morfologiuri niSnis gamoKofisa.<br />

<strong>arn</strong>. Ciqobava wers: `rogorc zmnaSi, ise nazmnar saxelebSi<br />

(mimGeobebSi) dro afiqsebiTaa gamoxatuli (akeTeb-d-a... akeT-a<br />

← akeT-e-a... u-keTeb-i-a... e-keTeb-in in in-a... in (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1952, gv.<br />

275). magaliTebSi warsuli drois gamomxatvel morfologiur<br />

niSnebad gaxazulia: -d, , , -e, , -u, , -i, , -ni ni ni. ni drois morfologiur<br />

gamoxatvaze msJeloba grZeldeba: SeiZleba dro aGniSnos cal calke cal ke<br />

sitKvam sitKvam: sitKvam guSin... SarSan... Zvelad... warsulSi... winaT _ namKo<br />

droze miuTiTebs. magram es ar aris dro gramatikuli gagebiT,<br />

dros aq gadmogvcems mTe mTeli mTe li sitKva da ara mo morfo mo morfo<br />

rfolo<br />

logi<br />

giuri gi ri sa sa- sa<br />

Su Suale Su<br />

le leba<br />

ba... ba dro dro mo morf mo morf<br />

rfolo rf lo logi<br />

giuri gi ri (afiqsebiT gamoxatuli) da<br />

`dro dro ara aramor ara aramor<br />

morfo<br />

folo<br />

logi<br />

giuri gi ri ri~ ri (leqsikuri saSualebiT gadmocemuli)<br />

iseve unda ganvasxvavoT, rogorc mravlobiTi ricxvi, ricxviTi<br />

saxeliT aGniSnuli (`asi kaci~), da mravlobiTi ricxvi, morfologiuri<br />

niSniT warmodgenili (`kacebi~) (<strong>arn</strong>. Ciqobava, iqve).<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna iberiul-kavkasiur enebSi uGlebis tipebis Sesaxeb<br />

msJelobisas <strong>arn</strong>. Ciqobava wers: `dro, kilo<br />

da kilosTan funqciurad axlo mdgomi modaluri<br />

kategoriebi (Tanaobisa, saurTierTo, uneburobisa,<br />

ganzraxvisa...) upiratesad semantikur-stilistikuri<br />

xasiaTisa Cans!~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1979,<br />

gv. 165).<br />

Zveli qarTulis uwKvetelSi, I TurmeobiTsa da wKvetilSi<br />

gamovlenil -e sufiqss v. Tofuria `namKo saxeobaTa saerTo niSnad<br />

miiCnevs~ (v. Tofuria, 1955), Tumca drois gamomxatvel<br />

afiqsad misi kvalifikacia ar xdeba (iqve, gv. 73). TiTqosda winaaGmdegobrivia:<br />

`namKos saxeobaTa saerTo niSani~ `dros uTuod<br />

ar gamoxatavda~. magram wKvetilis -e sufiqss namKo drois<br />

101


102<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

morfologiur niSnad miiCnevs g. mayavariani (mimomxilveli,<br />

1972, gv. 532). igive avtori namKo drois mawarmoeblad miiCnevs<br />

agreTve wKvetilSi gamovlenil -i bolosarTs (iqve).<br />

amdenad, samecniero literaturaSi drois kategoriis morfologiur<br />

gamoxatvaze mxolod warsulis mimarT saubroben.<br />

awmKosa da mKofadis morfologiur gamoxatvaze (morfologiur<br />

niSanze) araa msJeloba. gamodis: drois samwevriani sistemidan<br />

markirebulia erTi, aramarkirebuli _ ori. am winaaGmdegobis<br />

moxsnas cdilobs g. mayavariani, romelic drois orwevrovan sistemas<br />

gvTavazobs: markirebuli namKo _ aramarkirebuli awmKo<br />

zogadi (momavali dro damatebiTi gramatikuli mniSvnelobaa diferencialur<br />

niSanTa konisaTvis: awmKo awmKo zo zoga zo zoga<br />

gadi ga di + grZli grZlivi grZli vi +<br />

sru sruli sru li as aspeq as aspeq<br />

peqti<br />

ti. ti msJelobisa da azris meti sicxadisaTvis moviKvanT<br />

amonarids. cnobisaTvis: g. mayavarianis naSromi `grZliobis,<br />

aspeqtisa da drois kategoriebis mimarTeba qarTulSi~ ar<br />

gamoqveKnebula (naSromi dakargulia). ZiriTadi debulebebi aGdgenilia<br />

m. mayavarianis mier. Cvenc am debulebebs vemKarebiT:<br />

`meore diferencialuri niSani, romliTac upirispirdebian<br />

zmnuri formebi erTmaneTs, aris dro. markirebulia namKo dro.<br />

alomorfebi [(od ~ di)] ~ (d ~di)] morfologiurad Sepirobebuli<br />

grZlivi formebiT: va vakeT va vakeT<br />

keT-eb keT eb eb-di eb di : : va vakeT va vakeT<br />

keT-eb keT eb eb, eb vxat vxat-av vxat av av-di av di di :<br />

:<br />

vxat vxat-av vxat av av, av vwer vwer-Ø-di<br />

vwer di : : vwer vwer-Ø, vwer<br />

vtir vtir-Ø-odi<br />

vtir odi : : vti vtiri vti vtiri<br />

ri da sxva), [e ~<br />

i º Ø] (morfologiurad Sepirobebuli aragrZlivi, wKvetili<br />

formebiT: va vakeT va vakeT<br />

keT-e keT e : : va vake va<br />

ke keT-eb ke eb eb, eb , vka ka kali ka li : vkl vkl-av vkl<br />

av da sxva). markirebul<br />

namKos upirispirdeba aramarkirebuli awmKo zogadi~ (g. mayavariani,<br />

1972, gv. 531).<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna niSvna<br />

vna: vna : aseve drois orwevrian sistemaze msJelobs m. megreliSvili;<br />

gamoKofs warsulsa da arwarsul<br />

dros: `warsuli drois arawarsulTan dapirispireba<br />

arsebobs drois samwevra sistemis SigniT da<br />

dafuZnebulia ara marto semantikur, aramed<br />

struqturul niSanzec~ (m. megreliSvili, 1986,<br />

gv. 33). `gvaqvs rogorc formaluri, ise semantikuri<br />

safuZveli CavTvaloT, rom dapirispireba axlandeli-momavali<br />

arsebobs ufro farTo kategoriis<br />

_ `arawarsulis~ _ CarCoebSi~ (iqve, gv.


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

103<br />

82). Znelia am Tvalsazrisis gaziareba, ramdenadac<br />

avtoris msJeloba winaaGmdegobrivia: emKareba<br />

Tvalsazriss, rom gramatikul kategorias aqvs<br />

Tavisi Sinaarsi da forma (Sinaarsis plani da gamoxatulebis<br />

plani); rom dro gramatikuli kategoriaa<br />

(gv. 45); magram roca uGlebis sistemis<br />

cxrils warmoadgens da aanalizebs am sistemas<br />

drois kategoriis TvalsazrisiT, daaskvnis: `drois<br />

gramatikul kategorias am formebSi araviTari<br />

calke aGebuli formaluri elementi ar SeesatKviseba~<br />

(gv. 79).<br />

naSromSi arc im struqturul niSnebzea saubari,<br />

romlebic apirispirebs warsul dros arawarsul<br />

drosTan... aqedan gamomdinare, SeiZleba ki dro<br />

CaiTvalos gramatikul kategoriad? garkvevas moi-<br />

Txovs msJelobac: `Zvel qarTulSi momavali drois<br />

forma ar arsebobda, amitomac gamoxatulebis<br />

planSi droTa sistema rTuli ar iKo. funqcionirebda<br />

drois mxolod ori forma _ warsuli<br />

da axlandeli~ (gv.80). `momavali dros forma gamoiKo<br />

SedarebiT gvian~ (gv. 81). iqmneba STabeydileba,<br />

TiTqos mKofadis mwkrivis CamoKalibebamde<br />

qarTulSi momavali drois gamoxatva ar xdeboda...<br />

sadavo sxvac SeiZleba iKos am TvalsazrisiT,<br />

magram CvenTvis arsebiTi isaa, rom msJeloba ori<br />

drois arsebobis Taobaze kritikas ver uZlebs.<br />

warsuli drois morfologiur niSnebad gamoiKo: -d (uwKvetlisa),<br />

-e, , -i i (wKvetilSi), u-i (I TurmeobiTSi), e-in in (II TurmeobiTSi).<br />

sagulisxmo faqtia, rom dasaxelebuli afiqsebi ZiriTadad<br />

sxvagvaradaa kvalificirebuli (zogJer erTsa da imave avtoreb-<br />

Tanac!):<br />

-d d _ namKo usrulis mwkrivis mawarmoebeli (<strong>arn</strong>. Ciqobava,<br />

1936, gv. 137; 1948, gv. 99); uwKvetlis mavrcobi (a. SaniZe,<br />

1973, gv. 424); uwKvetlis niSani (a. kiziria, 1974,<br />

gv. 95)...


104<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

e- _ vnebiTi gvaris niSani (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1967, gv. 49; a. SaniZe,<br />

1973, gv. 288); mianiSnebs konstruqciaSi iribi<br />

obieqtis povnierebaze (b. JorbenaZe, 1983, gv. 105).<br />

-in in _ kauzativis sufiqsi (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1967, gv. 46); SualobiTi<br />

kontaqtis niSani (a. SaniZe, 1973, gv. 360).<br />

-e _ namKo ZiriTadis fuZis mawarmoebeli (<strong>arn</strong>. Ciqobava,<br />

1967, gv. 49); wKvetilis mwkrivis niSani (a. SaniZe, 1973,<br />

gv. 429); aoristis Temis mawarmoebeli (T. gamKreliZe,<br />

g. mayavariani, 1965, gv. 240); TxrobiTi kilos mawarmoebeli<br />

(n. kotinovi, 1986, gv. 13).<br />

-i i _ wKvetilis mwkrivis niSani (a. SaniZe, 1973, gv. 427);<br />

ufunqcio, narTauli elementi (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1926);<br />

TxrobiTi kilos mawarmoebeli (n. kotinovi, 1986, gv. 13)...<br />

rogorc vxedavT, warsuli drois niSnad miCneuli afiqsebis<br />

morfologiuri kvalifikaciis sakiTxSi araa azrTa erTgvaroba.<br />

arsebobs urTierTgamomricxveli Tvalsazrisebic, magram<br />

CvenTvis amjamad arsebiTi isaa, rom isini ar arian drois gamomxatveli<br />

afiqsebi; azrTa aseTi sxvadasxvaobac swored amis mimaniSnebelia.<br />

a. SaniZesTan, romlis gramatikul naazrevSic dro zmnis<br />

erT-erT ZiriTad kategoriadaa miCneuli, drois morfologiur<br />

gamoxatvaze araa saubari. rogorc vnaxeT, sxva avtorebTan drois<br />

gramatikuli kategoriis niSnad miCneuli afiqsebi aq sxvagvaradaa<br />

kvalificirebuli. xazgasmiT aGniSnaven imas, rom `dro<br />

zmnis iseTi kategoriaa, romelsac niSani ar gaaCnia(!)~ (l. kvaya-<br />

Ze, 1981, gv. 233).<br />

Tu im Tvalsazriss davemKarebiT, rom `morfologiuri<br />

mniSvneloba SeiZleba gadmoices afiqsis gareSec~ (f. erTeliSvili,<br />

1965, gv. 178), drois morfologiuri mniSvneloba zmnis sa-<br />

Tanado struqturul models dauflebuli mniSvnelobaa (iqve,<br />

gv. 179), SeiZleboda drois morfologiur kategoriad miCneva.<br />

magram romelime warsuli drois gamomxatvel formaTaTvis _<br />

v-wer-d-i<br />

da-v-wer-d-i<br />

da-v-wer-e<br />

da-m-i-wer-ia


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

da-m-e-wer-a<br />

da-m-e-wer-o-s _<br />

gayirdeba im saerTo struqturuli modelis gamoKofa, romelsac<br />

miviCnevdiT warsuli drois gamomxatvelad. aseve iTqmis sxva<br />

drois aGmniSvnel formaTa Sesaxebac.<br />

amgvarad, im Tvalsazrisze damKareba, rom `morfologiuri<br />

kategoria saTanado afiqsebiT unda iqnes warmodgenili~, `ama<br />

Tu im faqtis morfologiur kategoriad miCnevas morfologiuri<br />

niSnis qona-uqonloba wKvets~ _ dros morfologiur kategoriad<br />

ver gagvaazrebinebs.<br />

dro drois dro is gamo gamoxat gamo<br />

xat xatva xat va mo morfo mo<br />

rfo rfolo<br />

logi<br />

giurad gi rad ar xde xdeba xde<br />

ba ba. ba<br />

Tu davuSvebT, rom dro morfologiuri kategoriaa, esa<br />

Tu is zmnuri forma ama Tu im drois gamomxatvelia, maSin, TavisTavad,<br />

unda vigulisxmoT, rom erTi romelime mwkrivis forma<br />

nebismier konteqstSi mxolod erT droul mniSvnelobas unda<br />

gadmogvcemdes. a. SaniZe asec msJelobs: `elementebi daerqva<br />

mwkrivis farglebSi ucvalebel elementebs...~ ase namdvilad ar<br />

aris...<br />

*<br />

* *<br />

aris aris aris Tu Tu ara ara ara dro dro dro uc ucva uc<br />

va vale<br />

lebe<br />

beli be li er erTi er Ti mwkri mwkrivis mwkri<br />

vis far fargleb far<br />

gleb glebSi<br />

Si? Si ?<br />

sxvagvarad: erTi mwkrivis formas aqvs Tu ara mxolod erTi<br />

drois gageba?<br />

samecniero literaturaSi araerTgzis aGniSnula, rom ama<br />

Tu im mwkrivis formam, garda ZirTadi drouli mniSvnelobisa,<br />

garkveul konteqstSi sxva drois mniSvneloba SeiZleba gadmosces;<br />

magaliTad, aGniSnaven, rom `erTma da imave formam SeiZleba<br />

exlandelis gagebac mogvces da momavlisac~. aseTi `polisemiuri<br />

formebia: yams, brZanebs, aswavlis, scems, ganagrZobs, uKurebs,<br />

iZinebs, Seadgens, arCens, aTamaSebs da sxv...~ `erTi da igive<br />

forma SeiZleba erT SemTxvevaSi droiani iKos, sxva SemTxvevaSi<br />

ki _ udroo~ (a.SaniZe, 1973, gv. 204). drois mixedviT cvalebadobas<br />

a. SaniZe Cveulebriv mianiSnebs mwkrivTa daxasiaTebisas:<br />

`awmKo... dro umetesad axlandelia (vswavlob, vcxovrob, vwer,<br />

vaSeneb), magram SeiZleba momavlis gagebac hqondes (vwer, vaSeneb,<br />

105


106<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

vaswavli)~ (iqve, gv. 218); `awmKos kavSirebTi... dro exlandelia<br />

an momavali~ (iqve, gv. 219); `mKofadi... dro umetsad momavalia~<br />

(iqve, gv. 219)... `kavSirebiT kiloian mwkrivSi samive dro SeiZleba<br />

iqnes gadmocemuli: exlandeli, warsuli da momavalia~ (iqve,<br />

gv. 205), Tumca amgvar msJelobas ZiriTadi debuleba _ `dro ucvalebeli<br />

elementia erTi mwkrivis farglebSi~ _ ar Seucvlia.<br />

mwkrivTa drouli mniSvnelobis sakiTxebs ramdenime gamokvleva<br />

uZGvna l. geguCaZem. sakiTxis dawvrilebiTma Seswavlam<br />

Zalze saintereso suraTi warmoaCina. avtoris azriT: `drois<br />

gamoxatvis unaris TvalsazrisiT mwkrivebi SeiZleba pirobiTad<br />

ramdenime Jgufad davKoT:<br />

a) mwkrivebi, romelTac aqvT mxolod erTi drois mniSvneloba;<br />

b) mwkrivebi, romelTac unari aqvT gadmoscen ramdenime<br />

dro (ori an sami);<br />

g) mwkrivebi, romelTa drouli mniSvnelobis dadgena yirs<br />

(an SeuZlebelia);<br />

am mravalferovnebas ganapirobebs is, rom erTi da igive<br />

mwkrivi sxvadasxva konteqstSi da sxvadasxva mwkrivTan urTier-<br />

Tobisas xSirad gansxvavebul mniSvnelobas iZens~ (l. geguCaZe,<br />

1984, gv. 7).<br />

calkeul mwkrivTa drouli mniSvnelobis zogadi suraTi<br />

aseTia: `aw aw awmKos mKos mwkrivs SeiZleba hqondes a x l a n d e l i, m o -<br />

m a v a l i an e. w. `z o g a d i a w m K o s~ mniSvneloba.<br />

namKo namKo uwKve uwKvete uwKve uwKvete<br />

teli te li mxolod w a r s u l i drois gamomxatvelia.<br />

awmKos awmKos kav kavSi kav kavSi<br />

Sire<br />

rebi<br />

biTi<br />

Ti a x l a n d e l an m o m a v a l dros<br />

varaudobs.<br />

mKofa mKofadis mKofa dis mwkri mwkrivi mwkri<br />

vi gadmogvcems m o m a v a l an a x l a n -<br />

d e l dros. SeiZleba hqondes zogadi awmKos gagebac.<br />

mKofa mKofadis mKofa mKofadis<br />

dis xol xolme xol<br />

me meobi me bi biTi bi Ti w a r s u l i drois gadmomcemi<br />

mwkrivia, magram SeuZlia SeiTavsos m o m a v a l i drois mniSvnelobac.<br />

mKofa mKofadis mKofa dis kav kavSi kav<br />

Si Sire<br />

rebi rebi<br />

biTi bi Ti mxolod m o m a v a l i drois gagebiT<br />

gvxvdeba.<br />

wKve wKveti wKve wKveti<br />

tilis ti lis mwkrivs unari aqvs gamoxatos rogorc w a r -<br />

s u l i, ise m o m a v a l i dro.


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

II II kav kavSi kav kavSi<br />

Sire Sire<br />

rebi rebi<br />

biTi biTi<br />

Ti m o m a v a l T a n erTad iTavsebs a x l a n -<br />

d e l i drois mniSvnelobasac.<br />

I I Tur Turme Tur Turme<br />

meobi me bi biTi<br />

Ti SeiZleba Segvxvdes a x l a n d e l i, w a r -<br />

s u l i an m o m a v a l i drois funqciiT.<br />

II II Tur Turme Tur Turme<br />

meobi me bi biTi bi Ti ZiriTadad n a m K o dros gadmoscems, magram<br />

misi kavSirebiTi kilos funqciiT xmarebisas SefardebiT<br />

m o m a v a l s gamoxatavs.<br />

III III kav kavSi kav kavSi<br />

Sire<br />

rebi<br />

biTi bi Ti upiratesad w a r s u l dros iTvaliswinebs,<br />

mas SeiZleba hqondes m o m a v a l i drois gagebac~ (l. geguCaZe,<br />

1978, gv. 119).<br />

cxadia, es analizi amomwuravi ar aris; zogi ram SeiZleba<br />

kidev dazustebuliKo. mag.: wKvetilis formam SeiZleba garkveul<br />

SemTxvevaSi awmKo drois gagebac gadmosces. miuTiTeben, rom<br />

`brZanebiToba Tavisi bunebiT iseTi aqtia, romelic SeiZleba<br />

awmKoSi an momavalSi xorcieldebodes~ (f. erTeliSvili, 1956,<br />

gv. 307). aqedan gamomdinare, wKvetilis formisaTvis awmKo drois<br />

gagebac ar Cans uCveulo. specialur literaturaSi isic<br />

aris SeniSnuli, rom uzmniswino formebs namKo ZiriTadisas<br />

brZanebiTi kilos SemTxvevaSi awmKo drois gageba aqvs (f. erTeliSvili,<br />

1956). es asea da amis dasturad SeiZleba magaliTebi<br />

moviKvanoT:<br />

`aq aq aqre aqre<br />

re, re sinaTle aq aqre aq<br />

re re, re me mainc avanTeb mas~ (y. lomT.);<br />

`is is ismi<br />

mine<br />

ne, ne swavlis mZebnelo~ (d. guram.)...<br />

awmKos gagebas Seicavs agreTve wKvetilis pirveli piris<br />

forma zogi zmnisa msgavs SemTxvevaSi:<br />

`elizbari: me wa wave wa wave<br />

vedi ve di (wamodgeba), miriani: moica~ (a. Cx.);<br />

`uceb qalbatoni dora SeCerda da Tqva: `me wa wave wa<br />

ve vedi<br />

di~ di<br />

(T. yil.);<br />

`aba ga gavi ga<br />

vi viqe<br />

qeci<br />

ci, ci Torem damagvianda~ (o. mamf.).<br />

miaCniaT, rom `me wavedi~, `gaviqeci~ marTlac awmKos gagebas<br />

Seicavs mocemul konteqstSi, oGond isini kalkebs warmoadgenen<br />

da amave dros maTi gamoKenebis are Zalian SezGudulia~<br />

(g. kvaracxelia). Cven vsaubrobT enobriv faqtebze, romlebic<br />

dasturdeba Tanamedrove mxatvruli literaturis enaSi. maT<br />

107


108<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

warmomavlobas amJerad CvenTvis naklebi mniSvneloba aqvs; amgvari<br />

warmoSobis araerTi forma dGes bunebriv qarTulad aGiqmeba.<br />

mTavari isaa, rom amgvari formebis gamoKeneba ar tovebs arabunebriobis<br />

STabeydilebas.<br />

SemTxveviTi arc is Cans, rom anton pirveli formebs _ Sehkar,<br />

SehkarT... _ `brZanebiTisa sqesisa awmKos~ uwodebs (antoni,<br />

gv. 25...). da saerTod, formaTa semantikuri analizisas antonis<br />

azri araerT kiTxvis niSans mogvixsnis...<br />

amgvarad, wKvetilis formisaTvis awmKo drois gamoxatvac<br />

ar aris ucxo.<br />

aseve: garda mKofadi da awmKo droebisa, II kavSirebiTis<br />

mwkrivs warsuli drois mniSvnelobac SeiZleba hqondes. am tipis<br />

_ `TiTqos eSinoda, aravis araferi vatkinoo~ _ winadadebaTa<br />

analizis Sedegad a. papiZe aseT daskvnas akeTebs: `TiT TiT TiTqos<br />

qos-o qos nawilakian<br />

konstruqciaSi moqceuli II kavSirebiTis nakvTi ukve<br />

warsuli drois kavSirebiTis gamomxatvelia, oGond iseTi warsulis,<br />

romelic Semdgomia mTavari winadadebis zmniT aGniSnul<br />

drosTan SedarebiT~ (a. papiZe, 1981(2), gv. 153).<br />

es saintereso msJelobaa, gaziarebulia da, Sesabamisad, daskvnac<br />

martivia: II kavSirebiTsac, msgavsad wKvetilisa da I TurmeobiTisa,<br />

samive drois gamoxatvis unari Seswevs. TiTo dros<br />

gamoxatavs mxolod uwKveteli da mKofadis kavSirebiTi; sxva<br />

mwkrivebi or-ori drois gamomxatvelia.<br />

m w k r i v i d r o<br />

awmKo<br />

axlandeli<br />

momavali<br />

zogadi awmKo.<br />

uwKveteli warsuli<br />

awmKos kavSirebiTi axlandeli<br />

momavali<br />

mKofadi momavali<br />

axlandeli<br />

xolmeobiTi momavali<br />

warsuli<br />

mKofadis kavSirebiTi momavali


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

wKvetili warsuli<br />

momavali<br />

axlandeli<br />

II kavSirebiTi momavali<br />

axlandeli<br />

warsuli<br />

I TurmeobiTi axlandeli<br />

warsuli<br />

momavali<br />

II TurmeobiTi warsuli<br />

momavali<br />

III kavSirebiTi warsuli<br />

momavali<br />

TerTmeti mwkrividan mxolod erT dros gamoxatavs ori<br />

mwkrivi; or dros gamoxatavs xuTi mwkrivi; sam dros _ sami<br />

mwkrivi; awmKos mwkrivs sami drouli gageba SeiZleba hqondes<br />

(erTi _ zogadi awmKo, anu daclilia konkretuli drouli<br />

mniSvnelobisagan).<br />

faqti Zalian STambeydavad gveCveneba. kiTxvaze _ aris Tu<br />

ara dro morfologiuri kategoria? _ uarKofiTi pasuxi unda<br />

gaeces:<br />

1. ar xdeba drois gamoxatva morfologiuri saSualebiT;<br />

2. erTi da igive forma ama Tu im mwkrivisa sxvadasxva konteqstSi<br />

sxvadasxva drois gagebas iZens. anu mwkrivis formas<br />

droul mniSvnelobas konteqsti aniyebs. konteqstis buneba da<br />

xasiaTi, konstruqciaSi Semavali wevrebi Seapirobeben am formis<br />

droul gagebas.<br />

miuxedavad imisa, rom specialur literaturaSi orive am<br />

momentze gvxvdeba miniSneba, ZiriTadi debuleba _ dro morfologiuri<br />

kategoriaa; dro ucvalebeli elementia formisa _ ZalaSi<br />

rCeba.<br />

rogorc Cans, daSveba imisa, rom dro cvalebadi elementia<br />

mwkrivis formisa, niSnavs drois morfologiuri kategoriis<br />

uarKofas: Tu forma TavisTavad Seicavs ama Tu im drois mniSvnelobas,<br />

misi cvla ar unda xdebodes konteqstis cvlis Sesaba-<br />

109


110<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

misad. konstruqciis sxva wevrTa mniSvneloba da Tavad konstruqciis<br />

tipi drouli mniSvnelobis cvlas ar unda iwvevdes. SedarebisaTvis:<br />

morfologiuri kategoriebia piri, ricxvi, qceva, kontaqti.<br />

forma v-a-ke ke keTeb keTeb<br />

Teb-in Teb in in-eb in eb eb-T eb am kategoriaTa mixedviT ase daxasiaTdeba:<br />

I subieqturi piri, mravlobiTi ricxvi, neitraluri<br />

qceva, SualobiTi kontaqti. nebismier konteqstSi warmoadgenili<br />

am formis morfologiuri daxasiaTeba am kategoriaTa mixedviT<br />

ucvleli iqneba. anda: m-i-keT keT keT-eb keT eb eb-s eb _ III subieqturi piri, I obieqturi<br />

piri, saobieqto qceva, uSualo kontaqti _ am morfologiur<br />

maxasiaTebelTa cvla konteqstze araa damokidebuli. mizezi<br />

martivia: aGniSnuli kategoriebi morfologiuri (gramatikuli)<br />

kategoriebia. drois kategoria ver dadgeba amaT gverdiT.<br />

roca mianiSneben erTi da imave formis mier sxvadasxva<br />

drouli mniSvnelobis gamoxatvis SesaZleblobaze, saubroben ZiriTad<br />

droul funqciaze. romelia ZiriTadi drouli mniSvneloba<br />

ga gaake ga<br />

ke keTe ke Te formisaTvis _ warsuli Tu momavali? warsulSi<br />

erTgzisi, dasrulebuli moqmedebis gamoxatva Tu momavalSi Sesasrulebel<br />

moqmedebaze KuradGebis miqceva? vfiq vfiqrobT vfiq vfiqrobT<br />

robT,<br />

, ori orive ori<br />

ve ve. ve<br />

II piris warTqmiTi brZanebiTis gamoxatva mxolod am formiT<br />

xdeba. riT SeiZleba aixsnas an dasabuTdes, rom frazaSi _ `gibrZaneb,<br />

gaakeTe!~ _ ukanaskneli formis drouli mniSvneloba<br />

warsulia, magram am SemTxvevaSi momavals gamoxatavs? amgvari<br />

msJeloba, vfiqrobT, alogikuric iqneba. pasuxs moiTxovs kiTxvac:<br />

Tu ga gaake ga ke keTe ke Te formis ZiriTadi drouli mniSvneloba warsulia,<br />

ra ra ani aniyebs ani yebs mas mas am am ga gage ga gage<br />

gebas ge bas sa saTa sa<br />

Ta Tana<br />

nado na do kon konteq kon<br />

teq teqst<br />

stSi<br />

Si, Si anda ra ra iw iwvevs iw vevs<br />

sxva sxva Se SemTxve Se SemTxve<br />

mTxveva<br />

vaSi va Si mo moma mo<br />

ma mava<br />

vali va li dro drois dro<br />

is mn mniSvne mn Svne Svnelo Svnelo<br />

lobis lo bis mi miniye mi<br />

ye yebas<br />

bas. bas sxvagvarad:<br />

warsuli drois mniSvnelobis gamocvlas? da, saerTod,<br />

konteqstis gareSe, izolirebulad, SeiZleba Tu ara zmnuri<br />

forma daxasiaTdes drouli mniSvnelobis mixedviT?<br />

roca erTi da igive forma sxvadasxva konteqstSi SeiZleba<br />

sxvadasxva drouli mniSvnelobiT mogvevlinos, TavisTavad cxadia,<br />

konteqstis gareSe droul mniSvnelobaze saubari gaumar-<br />

Tlebeli xdeba.<br />

SedarebisaTvis: forma kac konteqstis gareSe ar SeiZleba<br />

daxasiaTdes rogorc subieqti, an iribi obieqti, an pirdapiri<br />

obieqti; sxvadasxva SemTxvevaSi Kvela maTganis gamoxatva SeiZleba<br />

ikisros:


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

kacs kacs uTqvams _ subieqtia,<br />

kacs kacs uTxra _ iribi obieqtia,<br />

kacs kacs klavs _ pirdapiri obieqtia.<br />

roca vmsJelobT konteqstze, formis gareT arsebul drouli<br />

mniSvnelobis Semapirobebel movlenebze, KuradGebis gareSe<br />

ver davtovebT intonacias; magaliTisaTvis:<br />

_ moitane. _ pasuxi kiTxvaze: gamoican, movitane Tu ar<br />

momitania?<br />

_ moitane! _ pasuxi kiTxvaze: movitano?<br />

orive SemTxvevaSi wKvetilis forma winadadebis tolfasia.<br />

sxvaobas intonacia qmnis. es sxvaoba drouli sxvaobis safuZvelia.<br />

am SemTxvevaSi sxvadasxva intonacias sxvadasxva kilos gageba Semoaqvs.<br />

sxvadasxva kilos gagebis Semotana sxvadasxva drouli mniSvnelobis<br />

safuZvelia. am SemTxvevaSi intonacia konteqstis tolfasia.<br />

es ukanaskneli magaliTi imis dasturicaa, rom calke<br />

aGebul zmnur formaze msJeloba drouli mniSvnelobis gasarkvevad<br />

SeuZleblad migvaCnia: formis warmoTqmas KovelTvis axlavs<br />

garkveuli intonacia; wKvetils, Cveulebriv, TxrobiTi. es ki<br />

qmnis STabeydilebas, rom formis drouli mniSvneloba warsulia.<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna es daskvna moulodneli aGmoCnda zogi specialistisaTvis,<br />

amitom gancxadebis doneze xdeba misi<br />

uarKofa: `ver gaviziarebT im azrs, TiTqos konteqstis<br />

gareSe ar SeiZlebodes msJeloba ama Tu im<br />

mwkrivis droul mniSvnelobaze~ (z. yumburiZe,<br />

2001, gv. 197), Tumca ratom ver gaiziarebs, anda<br />

ra kontrargumentebi aqvs avtors am debulebis sawinaaGmdegod,<br />

ar Cans...<br />

aseve SeiZleboda msJeloba sxva mwkrivis Sesaxebac. konteqtis<br />

gaTvaliswineba KovelTvis iqneba sayiro drois mixedviT polisemantikuri<br />

formebis droul mniSvnelobebze msJelobisas.<br />

ama Tu im formis `ZiriTad~ da `araZiriTad~ droul mniSvnelobaze<br />

msJeloba imis mixedviT, rogoria sixSire ama Tu im<br />

mniSvnelobis gamovlenisa, aseve ar Cans gamarTlebuli. faqtia:<br />

awmKos mwkrivis formis axlandeli drois mniSvnelobiT gamoKene-<br />

111


112<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

bis SemTxvevebi gacilebiT yarbobs imave formis momavali drois<br />

mniSvnelobiT gamoKenebis SemTxvevebs; iseve rogorc wKvetilis<br />

formis SemTxvevSi momavali drois mniSvnelobas _ warsuli<br />

drois mniSvnelobiT gamoKenebis SemTxvevebi. niSnavs es imas, rom<br />

awmKos mwkrivis formis ZiriTadi drouli mniSvneloba axlandelia,<br />

xolo wKvetilisa _ warsuli? vfiqrobT, ara. radgan: aq im<br />

faqtoris gaTvaliswinebaa aucilebeli, rom ena enaSi ena Si six sixSi six<br />

Si Sire Si re im-<br />

im<br />

gvar gvar kon konstruq kon konstruq<br />

struqci<br />

ciaTa ci Ta Ta,<br />

, ro roml ro<br />

ml mlebSic ml Sic sa saana sa na nali<br />

lizo li zo mwkrivis for forma for<br />

ma ee.<br />

e<br />

.<br />

w. . . `Zir Zir ZirTi<br />

Tiadi Ti di dro drouli dro li li mniS mniSvne mniS ne nelo nelo<br />

lobiT<br />

biT~ biT ~ gvxvde gvxvdeba gvxvde gvxvdeba<br />

ba, ba , ga gaci ga<br />

ci cile<br />

lebiT le biT<br />

yar yarbobs yar bobs ee.<br />

e<br />

. w. . `ara ara araZi<br />

Ziri Ziri<br />

riTad ri Tad dro drouli dro li mniS mniSvne mniS<br />

vne vnelo<br />

lobis<br />

bis~ bis ~ mi mimni mi<br />

mni mniye<br />

yebel ye bel<br />

kon konstr kon konstr<br />

struqci str ci ciaTa ci Ta six sixSi six<br />

Si Sires Sires<br />

res. res<br />

swored am msJelobam aTqmevina z. yumburiZes: `diax, swored<br />

es faqtori (sixSire _ g. g.) gansazGvravs mwkrivis ZiriTad<br />

droul mniSvnelobas. magram amJerad Tavi davaneboT imas, Tu ra<br />

rols asrulebs sixSire ama Tu im formis `ZiriTadi~ da `araZiriTadi~<br />

drouli mniSvnelobis Sesaxeb warmodgenis CamoKalibebaSi.<br />

xom faqtia, rom wKvetilis ZiriTadi drouli mniSvneloba<br />

aris warsuli drois gamoxatva, sxva droebis gamoxatvis funqcia<br />

ki mas ekisreba mxolod sagangebo konteqstSi, gansakuTrebul SemTxvevaSi!~<br />

(z. yumburiZe, 2001, gv. 197). arcerT Cvens SekiTxvaze<br />

pasuxi ar aris gacemuli da sapirispiro daskvnas warmoadgens<br />

avtori. `xom `faqtiao~ _ ratom aris faqti? ras niSnavs `sagangebo<br />

konteqsti~, romelic aniyebs formas am droul mniSvnelobas?<br />

e. i. konteqsti gansazGvravs, xom?..<br />

msJeloba gagvigrZelda.<br />

daskvna aseTia: d r o a r a r i s m o r f o l o g i u r i<br />

k a t e g o r i a, radgan: a) a r x d e b a m i s i g a m o x a t v a m o -<br />

r f o l o g i u r a d; b) d r o u l i m n i S v n e l o b a c v a l e b a -<br />

d i a e r T i m w k r i v i s f a r g l e b S i. konteqsti gareSe formis<br />

drouli mniSvneloba ver gairkveva; d r o i s g a g e b a s<br />

f o r m a s k o n t e q s t i a n i y e b s.<br />

SevniSnavT imas, rom l. geguCaZis zemowarmodgenili msJeloba<br />

aris erT-erTi mTavari argumenti amgvari daskvnisa, Tumca<br />

avtori amgvari Sefasebisagan Tavs ikavebs...<br />

is faqtebi, rom uwKvetlisa da mKofadis kavSirebiTis<br />

formebs mxolod erTi drouli mniSvneloba aqvT, daskvnas ver<br />

Secvlis; aGniSnul mwkrivTa formebi ar aris Sesabamis drul


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

mniSvnelobaTa morfologiuri gamoxatva. Cven es problema ase<br />

gvesmis: am mwkrivTa formebis drouli mniSvnelobis gamoxatvis<br />

SesaZlebloba erTis tolia. aris mwkrivebi, romelTaTvis es SesaZlebloba<br />

oris tolia da iseTebic, romelTa SesaZlebloba<br />

samis tolia. ufro metic, iseTi formebic gvaqvs, romlebic garkveul<br />

konteqstSi daclilia drouli mniSvnelobisagan (e. w.<br />

zogadi awmKo). e. i. erTsa da imave zmnur formas SeiZleba hqondes<br />

ramdenime drouli mniSvnelobis gadmocemis SesaZlebloba.<br />

maTgan konkretul SemTxvevaSi mxolod erT-erTia realizebuli.<br />

SedarebisaTvis: moTxrobiTi brunva mxolod subieqtis<br />

brunvaa. sxva funqciiT igi winadadebaSi ar SeiZleba Segvxvdes.<br />

saxelobiTi _ subieqtisa da pirdapiri obieqtisa; micemiTi _<br />

subieqtis, pirdapiri obieqtisa da iribi obieqtisa.<br />

4444....4444. . . . ki kilo ki kilo<br />

lo, lo,<br />

, , ro rogorc ro rogorc<br />

gorc gorc zmnis zmnis zmnis zmnis kate ka ka kate<br />

tego tego<br />

goria goria<br />

ria ria<br />

mwkrivTa daxasiaTebisas drois tolfas kategoriad miiCneva<br />

kiloc. rogorc iTqva, es im faqtidanac Cans, rom mwkrivis<br />

aGmniSvnel terminad `dro-kiloc~ ixmareba da, Sesabamisad,<br />

uGvlilebis sistemas `dro-kiloTa~ sistemas vuwodebT.<br />

gavixsenoT msJeloba: `elementebi daerqva mwkrivis farglebSi<br />

uc ucva uc<br />

va vale<br />

lebel le bel ka kate ka<br />

te tego tego<br />

gori gori<br />

riebs<br />

ebs, ebs romlebic mis xerxemals warmoadgenen.<br />

qarTulSi mwkrivis elementebia: dro, kilo...~ (a. SaniZe,<br />

1973, gv. 116). kiTxvas am SemTxvevaSic amgvarad vsvamT:<br />

aris Tu ara kilo morfologiuri kategoria da, Sesabamisad,<br />

ucvalebeli erTi mwkrivis farglebSi?<br />

kilo ufro rTul kategoriad gvesaxeba, vidre dro. kilos<br />

kategoriasTan dakavSirebul sakiTxTa sirTules isic Seapirobebs,<br />

rom JerJerobiT sakamaToa, Kovel SemTxvevaSi, azrTa sxvadasxvaobas<br />

iwvevs am kategoriaSi Semaval erTeulTa raodenoba.<br />

<strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong> azriT, kilo qarTulSi oTxia: TxrobiTi,<br />

brZanebiTi, kavSirebiTi da pirobiTi (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1967, gv. 48).<br />

ufro adrindel SromaSi avtori xuT kilos gamoKofs:<br />

TxrobiTi, brZanebiTi, pirobiTi, natvriTi, kavSirebiTi (SeniSvniT:<br />

`kavSirebiTis qceva kilod meoreuli movlenaa~) (<strong>arn</strong>. Ciqobava,<br />

1952, gv. 276).<br />

113


114<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

a. SaniZis azriT: `gvaqvs sami kilo: TxrobiTi, kavSirebiTi<br />

da brZanebiTi~ (a. SaniZe, 1973, gv. 204). sainteresoa is faqti,<br />

rom `safuZvlebSi~ Semdgom msJelobaSi ganixileba Txov Txovni Txov Txovni<br />

niTi Ti ki-<br />

ki<br />

lo lo (mTis dialeqtebisaTvis damaxasiaTebladaa miCneuli) (iqve,<br />

gv. 207) da ak akrZal ak<br />

rZal rZalvi rZalvi<br />

viTi<br />

Ti: Ti `akrZalviTs, anu ukuTqmiT brZanebiTs,<br />

sakuTari mwkrivi ar gaaCnda da arc amjamad gaaCnia. saKuradGeboa,<br />

rom is warmTqmiTi brZanebiTis mwkrivs ki ar sargeblobs,<br />

aramed sxva kiloTagan sesxulobs formebs~ (iqve, gv. 207).<br />

avtori kilos kategoriis ganxilvisas Tanmimdevrulad,<br />

cal-calke paragrafebad warmoadgens `TxrobiT kilos~ ($ 248),<br />

`kavSirebiT kilos~ ($ 249), `brZanebiT kilos~ ($ 250), `TxovniT<br />

kilos~ ($ 255). amas mosdevs paragrafi `akrZalviTi~ ($ 255). paragrafSi<br />

akrZalviTs kilod ar moixseniebs, magram msJelobis<br />

Tanmimdevroba mas dasaxelebul kiloTa rigSi aKenebs. calke paragrafad<br />

gamoKofac amas unda niSnavdes.<br />

kidev ori kiloa gamoKofili `safuZvlebSi~: pi piro pi<br />

ro robiTi ro Ti da<br />

Se Sede Se<br />

de dego dego<br />

gobi gobi<br />

biTi<br />

Ti: Ti `p i r o b i T i a zmnis forma, romelic romelsame<br />

moqmedebas warmogvidgens rogorc aucilebel pirobas meore moqmedebis<br />

Sesasruleblad. is gvxvdeba damokidebul winadadebaSi.<br />

S e d e g o b i T i a zmnis forma, romelic gviCvenebs, rom zmniT<br />

aGniSnuli moqmedeba moxdeboda, Tu saTanado piroba iqneboda<br />

Sesrulebuli~ (iqve, gv. 209).<br />

amdenad, kilos kategoriis ganmartebisas ($ 247. kilos raoba)<br />

sami kilo iqna gamoKofili: TxrobiTi, kavSirebiTi, brZanebiTi.<br />

Semdgom msJelobaSi daemata: TxovniTi, akrZalviTi, pirobi-<br />

Ti da SedegobiTi.<br />

amaTgan pirveli sami imiT gansxvavdeba danarCenebisagan, avtoris<br />

azriT, rom `mwkrivebis SeqmnaSi iGeben monawileobas~.<br />

rogorc vxedavT, gamoiKo Svidi kilo. maTi daJgufeba da<br />

daxasiaTeba aseTia:<br />

Txro Txrobi Txro Txrobi<br />

biTi<br />

Ti, Ti , kav kavSi kav<br />

Si Sire<br />

rebi rebi<br />

biTi biTi<br />

Ti, Ti , brZa brZane brZa<br />

ne nebi<br />

biTi bi Ti _ monawileoben mwkrivebis<br />

SeqmnaSi;<br />

Txov Txovni Txov Txovni<br />

niTi ni Ti _ mTis kiloebisTvisaa damaxasiaTebeli;<br />

ak akrZal ak<br />

rZal rZalvi<br />

viTi vi Ti _ sakuTari mwkrivi ar gaaCnia, sxva kiloTagan<br />

sesxulobs formebs;<br />

pi piro pi<br />

ro robi<br />

biTi<br />

Ti, Ti , Se Sede Se<br />

de dego<br />

gobi<br />

biTi bi Ti _ sakuTari mwkrivis forma ar gaaC-


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

niaT; arc mwkrivebis SeqmnaSi iGeben monawileobas.<br />

mxolod warmodgenili Tvalsazrisebis gacnobac sakmarisia,<br />

rom gakeTdes daskvna, ramdenad rTulia da sakamaTo kilos kategoria.<br />

samravle da azrTa sxvadasxvaoba kilos kategoriaSi Semaval<br />

erTeulTa Sesaxeb praqtikuli gramatikebidan moKolebuli<br />

dGemde grZeldeba.<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna iseve rogorc drois kategoriis SemTxvevaSi, kilos<br />

kategoriis raobis sakiTxi problemuria da<br />

azrTa sxvadasxvaobas iwvevs sxva enebSic. magali-<br />

TisaTvis: rusul enaSi `raodenoba, kilos Semadgenloba<br />

da urTierTdamokidebuleba maT Soris<br />

sxvadasxva gramatikaSi sxvadasxvagvarad ganisazGvreba~.<br />

a. Saxmatovi Svid erTeuls gamoKofs<br />

kilos kategoriaSi; a. potebnia _ oTxs, v. vinogradovi<br />

_ oTxs (kiloTa saxeobani ar emTxveva<br />

a. potebnias Tvalsazriss). `rusuli enis akademiur<br />

gramatikaSi~ sami kiloa gamoKofili (1980, gv.<br />

619).<br />

saswavlo daniSnulebisaTvis gamiznul gamocemebSi kilos<br />

samwevriani sistemaa warmodgenili: TxrobiTi, kavSirebiTi da<br />

brZanebiTi (a. SaniZe, 1980, gv. 107; l. kvayaZe, 1981, gv. 236). Cveulebriv,<br />

es Tvalsazrisia gaziarebuli.<br />

sagangebod gvinda SevCerdeT erT Tvalsazrisze, kerZod im<br />

cdaze, romlis mixedviTac kilos ori saxeoba SeiZleba gamoiKos:<br />

re realu re<br />

lu luri ri ki kilo ki<br />

lo da ire irealu ire ire lu luri lu ri ki kilo ki<br />

lo lo. lo `sauGlebel erTeulTa ZiriTadi<br />

nawili kilouri TvalsazrisiT or Jgufad SeiZleba<br />

gaiKos: 1) nakvTebi, romlebic gadmoscemen realuri moqmedebis,<br />

realuri kilos Sinaarss da b) nakvTebi, romlebic irealuri kilos<br />

Sinaarss gadmoscemen. realuri iqneba kilo, romelSic<br />

gamoxatulia mosaubris Tvalsazrisi, _ zmnis moqmedeba gagebul<br />

iqnes rogorc faqti, _ Sesrulebuli an Sesasrulebeli. irealuri<br />

iqneba kilo, romelSic gamoxatulia mosaubris Tvalsazrisi,<br />

_ zmnis moqmedeba gagebuli iqnes rogorc saeyvo, SesaZlebeli<br />

savaraudo movlena, irealoba~ (a. papiZe, 1984(1), gv. 15).<br />

kilos tradiciul erTeulebs (kavSirebiTi, natvriTi, pirobi-<br />

Ti...) am ori ZiriTadi erTeulis (realuri, irealuri) semanti-<br />

115


116<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

kur JgufSi Semaval erTeulebad ganixilavs (iqve): avtori msJelobs<br />

imis Taobaze, rom kilo rTuli kategoriaa; misi saxeebis<br />

gamoKofa-gansazGvrebaSi gadamwKveti mniSvneloba aqvs im poziciis<br />

gaTvaliswinebas, romelSic saanalizo zmnaa moqceuli (gv.<br />

14); rom `irealur moqmedebaTa sxvadasxva saxis gadmosacemad<br />

enaSi mTeli sistemaa Seqmnili: gramatikuli forma, irealur da<br />

realur moqmedebaTa gamomxatveli zmnebis hipotaqsuri mimarTeba,<br />

nawilak-morfemoidebi da maTi urTierTmimarTebiT Sedgenili<br />

modelebi~ (gv. 16); rom `Tanamedrove qarTulSi irealobis<br />

sxvadasxva saxis, sxvadasxva modalobis gadmosacemad ZiriTadi da<br />

ganmsazGvrelia winadadebaTa konstruqcia~ (gv. 16) _ gvaZlevs<br />

uflebas, eyvi SevitanoT amgvarad gagebuli kilos kategoriis<br />

morfologiurobaSi. amas Semdgomi msJelobac uyers mxars. rac<br />

tovebs aSkara STabeydilebas, rom kilo ar aris morfologiuri<br />

kategoria, Tumca amgvar daskvnas avtori erideba...<br />

amdenad, kilos kategoriis arseboba sadavod ar aris gamxdari.<br />

Kvela SemTxvevaSi igi morfologiur (gramatikul) kategoriad<br />

gaiazreba. kategoriis erTeulTa raodenoba ki sxvadasxva<br />

avtorTan mniSvnelovnad merKeobs. mTlianobaSi ki aseTi suraTi<br />

gvaqvs _ gamoiKo kilo<br />

1. T x r o b i T i<br />

2. k a v S i r e b i T i<br />

3. b r Z a n e b i T i<br />

4. T x o v n i T i<br />

5. a k r Z a l v i T i<br />

6. p i r o b i T i<br />

7. S e d e g o b i T i<br />

8. n a t v r i T i da<br />

9. r e a l u r i<br />

10. i r e a l u r i (es ori ukanaskneli wesiT amaT<br />

rigSi ar unda CavaKenoT, isini gancalkevebiT dganan da moicaven<br />

danarCenebs rogorc TiToeul maTganSi Semaval semantikur er-<br />

Teulebs).<br />

SevniSneT isic, rom saswavlo miznebisaTvis gamiznul gamocemebSi<br />

sam ZiriTad erTeuls gamoKofen: TxrobiTs, kavSirebiTsa<br />

da brZanebiTs.


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

rogorc drois kategoriis SemTxvevaSi, daisva sakiTxi kilos<br />

kategoriis niSnis Ziebisa (cxadia: morfologiur kategorias<br />

niSani unda hqondes!). kavSirebiTis mwkrivebSi gamovlenili<br />

-a, , -e, , -o sufiqsebi kavSirebiTi kilos morfologiur niSnebadaa<br />

gaazrebuli (n. kotinovi, 1959, gv. 388-389; 1986, gv. 13).<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna niSvna<br />

vna: vna unda aGiniSnos isic, rom, Tu avtori erT SemTxvevaSi<br />

aGniSnul sufiqsebs kavSirebiTi kilos<br />

mawarmoeblad miiCnevs _ `kavSirebiTs qarTulSi<br />

ramdenime mawarmoebeli sufiqsi moepoveba, esenia:<br />

-e, , -a, , -i, , , -o sufiqsebi~ (n. kotinovi, 1986, gv. 28)<br />

_ sxva SemTxvevaSi aGniSnuli sufiqsebi mwkrivis<br />

mawarmoebel elementebad gaiazreba: `kavSirebiTi<br />

meore namKo srulis formidan momdinareobs. misi<br />

mawarmoebeli sufiqsebia: -e, , -a, , -o~ (iqve, gv. 14);<br />

`Zvel qarTulSi kavSirebiT pirvels ori mawarmoebeli<br />

aqvs...~ (iqve, gv. 22).<br />

saKovelTaod gaziarebuli Tvalsazrisis mixedviT ki, igive<br />

afiqsebi mwkrivis mawarmoebeli formantebia da ara kilosi (a.<br />

SaniZe, 1973, gv. 425, 433; <strong>arn</strong>. Ciqobava, 1936, gv. 139, 142; v. Tofuria,<br />

1967, gv. 167...).<br />

roca aris msJeloba kilos morfologiur gamoxatvaze, saubaria<br />

mxolod kavSirebiTze; TxrobiTisa da brZanebiTis kiloTa<br />

morfologiuri gamoxatva ar xdebao. gamodis: kilos samwevriani<br />

sistemidan (rogorc iTqva, zogi klasifikaciiT kiloTa raodenoba<br />

metia...) markirebulia erTi; es TavisTavad eyvqveS svams sakiTxs<br />

a, , e, , o sufiqsTa amgvari kvalifikaciisas. am winaaGmdegobis<br />

moxsnis cdaa kilos orwevriani sistemis daSveba, rac aseve<br />

sadavod migvaCnia.<br />

SeiZleboda, ar gveZebna kilos kategoriis gamomxatveli morfologiuri<br />

elementi da am kategoriis gamomxatvelad ama Tu<br />

im mwkrivis forma CagveTvala (formis struqtura, Kalibi), rom<br />

erTi arsebiTi xasiaTis dabrkoleba ar iKos:<br />

Tu davuSvebT, rom mwkrivis forma aris ama Tu im kilos<br />

morfologiuri gamoxatuleba, maSin ama Tu im formas mxolod<br />

erTi kilouri mniSvneloba unda hqondes. aGniSnaven kidec, rom<br />

117


118<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

kilos kategoria erTi mwkrivis farglebSi ucvalebeli kategoriaa<br />

(a. SaniZe, l. kvayaZe...).<br />

aris ki ase? mivmarTavT isev specialur literaturas:<br />

a. . Sa Sani Sa<br />

ni niZe<br />

Ze: Ze : `...SeiZleba, rom mwkrivi, romelic umTavresad<br />

erT kilos emsaxureba, zog SemTxvevaSi sxva kilos gadmosacemad<br />

iKos gmoKenebuli~ (1973, gv. 208); `damoukideblad (ukavSirod)<br />

xmarebuli kavSirebiTi SeiZleba brZanebiTad iqnes gamoKenebuli:<br />

wavides! wavideT!~ (iqve, gv. 205); `brZanebiTi kilos sakuTari<br />

formebi ar gaaCnia, iKenebs an TxrobiT, an kavSirebiT kilos<br />

formebs~ (iqve, gv. 206-207).<br />

l. . kva kvaya kva<br />

ya yaZe<br />

Ze: Ze `TxrobiTi kilos formam imave kilos sxva formasTan<br />

mimarTebiT SeiZleba axali kilos mniSvneloba moipovos~<br />

(1981, gv. 238).<br />

a. . pa papi pa<br />

pi piZe<br />

Ze: Ze `irealuri kilos gamomxatveli zmnuri erTeulebi<br />

garkveul SemTxvevaSi iZenen irealuri kilos Sinaarss~ (a.<br />

papiZe, 1981(1) gv. 14).<br />

n. . . ko koti ko koti<br />

tino tino<br />

novi<br />

vi: vi `kavSirebiTi sxva kiloebsac gadmoscems: igi<br />

Zvel qarTulSi ZiriTadi saSualebaa TxrobiTi kilos mKofadis<br />

gadmosacemad, erTaderTi saSualebaa pirveli piris mravlobiTi<br />

ricxvis brZanebiTi kilos gamosaxatavad da erT-erT saSualebas<br />

warmoadgens meore da mesame piris brZanebiTis gadmosacemad.<br />

gamodis, rom kavSirebiTi kilo asrulebs samive kilos _ kavSirebiTis,<br />

TxrobiTisa da brZanebiTis _ funqciebs~ (n. kotinovi,<br />

1986, gv. 36).<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna kavSirebiTis mwkrivebis formaTa kilos formebad<br />

gaazrebam amgvar msJelobamdec migviKvana: kavSirebiTi<br />

kilo gadmoscems TxrobiT (brZanebiT, kavSirebiT)<br />

kilos. rac igivea, vamtkicoT, moTxrobiTi<br />

brunva gadmoscems micemiT brunvas.<br />

amgvarad, faqtia, rom erTi da igive zmnuri forma sxvadasxva<br />

SemTxvevaSi sxvadasxva kilouri mniSvnelobis gamomxatveli<br />

SeiZleba iKos. sxvagvarad: kilouri mniSvnelobis cvla damaxasia-<br />

Tebelia ama Tu im zmnuri formisaTvis; kilo araa ucvalebeli<br />

kategoria erTi mwkrivis formebSi.<br />

samecniero literaturaSi imasac aGniSnaven, rom kilouri


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

mniSvnelobis gamovlenas konteqsti Seapirobebs.<br />

gavixsenoT: ukavSirod xmarebuli kavSirebiTis mwkrivi<br />

brZanebiTi kilos funqcias iZens (a. SaniZe). gamodis: kavSirebi-<br />

Tis funqcia konteqstiTaa Sepirobebuli. im konteqsturi garemos<br />

moSla kilouri mniSvnelobis cvlas iwvevs.<br />

l. . kva kvaya kva<br />

ya yaZe<br />

Ze: Ze `am ori kilos gageba (pirobiTisa da Sedegobi-<br />

Tis) TxrobiTs formas konteqstSi eZleva~ (1981, gv. 238); `kav-<br />

SirebiTis forma calke naklebad ixmareba. igi Cveulebriv mTavarTan<br />

r o m kavSiriT SeerTebul winadadebaSi gvxvdeba~ (iqve,<br />

gv. 236).<br />

a. . pa papi pa papi<br />

piZe<br />

Ze: Ze : `am konstruqciaTa analizs im daskvnamde<br />

mivKavarT, rom Tanamedrove qarTulSi irealobis sxvadasxva saxis,<br />

sxvadasxva modalobis gadmosacemad ZiriTadi da ganmsazGvrelia<br />

winadadebaTa konstruqcia~ (1983, gv. 16).<br />

garda amisa, Cven SesaZlebloba gvqonda gvekvlia II seriis<br />

mwkrivTa kilouri mniSvnelobis sakiTxi. aGmoCnda, rom wKvetilis<br />

formas sxvadasxva konteqstSi sxvadasxva kilos gamoxatvis<br />

SesaZlebloba aqvs:<br />

kilo TxrobiTia: `am KofiT ga gavSor ga gavSor<br />

vSordi vSor di vladikavkazs da piri<br />

Cemi qveKnisaken vqeni~ (ilia).<br />

kilo brZanebiTia: `Sen aas aasru aas<br />

ru rule<br />

le, le rasac gibrZaneben!~ (akaki).<br />

kilo kavSirebiTia: `Tu is imereli wa waaq wa<br />

aq aqcie<br />

cie, cie rac ginda<br />

mTxove~ (m. Javax.).<br />

magaliTebis gazrda usasrulod SeiZleba.<br />

aseve: meore kavSirebiTis mwkrivis formiT SeiZleba gadmoices<br />

rogorc kavSirebiTi kilos mniSvneloba, aseve TxrobiTi da<br />

brZanebiTi kilos mniSvnelobebi. mag.:<br />

`egeb da damZi da<br />

mZi mZiros mZiros<br />

ros morevma~ (vaja) _ kilo kavSirebiTia;<br />

`da da davdgeT<br />

vdgeT iq, sadac qariSxalia~ (galaktioni) _ kilo brZanebiTia;<br />

`am Semodgomaze veGar da daiyi da<br />

yi yiros yi ros Cirikma xelT mayris Jami~<br />

(g. leoniZe) _ kilo TxrobiTia (a. papiZe, 1981(2), gv. 150).<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna am sakiTxebze msJeloba gvqonda wignSi `dro-kiloTa<br />

meore seriis formebi axal qarTulSi~<br />

(g. gogolaSvili, 1984(2), gv. 18-28).<br />

119


120<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

magaliTebis gazrda Kvela SemTxvevisTvisaa SesaZlebeli.<br />

warmodgenili msJeloba da faqtebi cxadKofs, rom ama Tu im<br />

mwkrivis formas qarTulSi aqvs SesaZlebloba sxvadasxva kilouri<br />

mniSvnelobis gamoxatvisa.<br />

iseve rogorc drois kategoriis SemTxvevaSi, aqac msJeloben<br />

`ZiriTad, amosaval~ da `meoreul, SeZenil~ kilour mniSvnelobaze.<br />

Tumca ar Cans pasuxi kiTxvaze: roca erTsa da imave<br />

formas ramdenime kilos gamoxatvis SesaZlebloba aqvs, ris mixedviT<br />

unda mieces kvalifikacia ZiriTadi da araZiriTadi mniSvnelobisa?<br />

sixSiruli monacemi ama Tu im mniSvnelobis gamovlenisa<br />

ar unda iKos enobrivi faqtis Sefasebis ZiriTadi kriteriumi;<br />

kiTxva, romelic drois kategoriis mimarT daisva, unda gavimeoroT:<br />

ra aniyebs mwkrivis formas e. w. `ZiriTad kilour<br />

mniSvnelobas~; anda, ra aris is, rac erT konteqstSi gamovlenili<br />

`ZiriTadi kilouri mniSvnelobis~ gaqrobas da axali kilouri<br />

mniSvnelobis miniyebas iwvevs?<br />

faqtia: 1. ar xdeba kilos gamoxatva morfologiuri saSualebebiT.<br />

2. erTi da igive forma ama Tu im mwkrivisa sxvadasxva konteqstSi<br />

sxvadasxva kilos gagebas iZens. sxvagvarad: kilour mniSvnelobas<br />

ama Tu im mwkrivis formas konteqsti aniyebs. konteqstis<br />

saxeoba, konstruqciaSi Semaval wevrTa semantika Seapirobeben<br />

formis kilour mniSvnelobas.<br />

rogorc iTqva, specialur literaturaSi orive am momentze<br />

gvxvdeba miniSneba, magram ZiriTadi debuleba _ k i l o m o -<br />

r f o l o g i u r i k a t e g o r i a a; k i l o u c v a l e b e l i<br />

e l e m e n t i a e r T i m w k r i v i s f a r g l e b S i _ ZalaSi<br />

rCeboda.<br />

saerTod, aris ki SesaZlebeli calke aGebuli, konteqstisagan<br />

izolirebuli, zmnuri formis kilour mniSvnelobaze saubari?<br />

vfiqrobT, ara: rogorc zemoT moKvanili Tvalsazrisebidan<br />

Cans, TiTqmis Kvela SemTxvevaSi xdeba gaTvaliswineba konteqstis<br />

xasiaTisa, konstruqciis saxeobisa ama Tu im formis kilouri<br />

mniSvnelobis daxasiaTebisas.<br />

kilouri mniSvnelobis gamovlena rom konteqstzea damokidebuli,<br />

amis gamoa isic, rom araa erTgvarovani azri kiloTa<br />

raodenobis Sesaxeb. morfologiuri kategoria, formobrivad Se-


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

pirobebuli mniSvneloba amgvar sxvadasxvaobas kategoriis Semadgenel<br />

erTeulTa raodenobis Sesaxeb ar unda iZleodes.<br />

iseve, rogorc drois kategoriis SemTxvevaSi, ama Tu im<br />

formis `ZiriTad~ da `meoreul~ kilour mniSvnelobaze msJeloba<br />

imis mixedviT, Tu rogoria sixSire romelime kilouri mniSvnelobis<br />

gamovlenisa, aseve ar Cans gamarTlebuli. faqtia, wKvetilis<br />

formis gamoKenebis SemTxvevebi TxrobiTi kilos mniSvnelobiT<br />

ufro xSiria, vidre brZanebiTi Tu kavSirebiTi kilos<br />

mniSvnelobiT... es ki Sedegia imisa, rom enaSi imgvar konstruqciaTa<br />

sixSire, romelSic wKvetilis formas TxrobiTi kilos<br />

mniSvneloba aqvs, yarbobs im tipis konstruqciaTa sixSires, romelSic<br />

igive forma sxva kilour mniSvnelobas iZens. aseve SeiZleba<br />

iTqvas sxva mwkrivis formaTa Sesaxebac.<br />

daskvna aseTia: k i l o a r a r i s m o r f o l o g i u r i<br />

k a t e g o r i a, radgan: a) a r x d e b a m i s i g a m o x a t v a m o -<br />

r f o l o g i u r a d; b) k i l o u r i m n i S v n e l o b a c v a -<br />

l e b a d i a e r T i m w k r i v i s f a r g l e b S i. konteqstis gareSe<br />

formis kilouri mniSvneloba ver gairkveva; k i l o u r<br />

m n i S v n e l o b a s f o r m a s k o n t e q s t i a n i y e b s.<br />

Cveni am Tvalsazrisis sapirispirod iTqva: `ama Tu im<br />

mwkrivis daxasiaTeba konteqstis gareSe im droisa da kilos mixedviT,<br />

romlis aGmniSvneladac is umeteswilad gvevlineba, Cveni<br />

azriT, savsebiT SesaZlebelia da sayiroc aris~ (z. yumburiZe,<br />

2001, gv. 197). miuxedavad amgvari kategoriuli gancxadebisa,<br />

verc SesaZlebloba dagvanaxa oponentma amisa da verc sayiroeba...<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna niSvna<br />

vna: vna erT faqts gvinda mivaqcioT KuradGeba. g. axvledianis<br />

redaqciiT gamosul `<strong>enaTmecnierebis</strong> Sesavlis<br />

sakiTxebSi~ vkiTxulobT: `saxelis kategoriebia<br />

brunva, ricxvi, sqesi, gansazGvruloba-ganusazGvreloba,<br />

xolo zmnisa _ piri, ricxvi, kilo,<br />

qceva, gvari, dro da sxva. ganvixiloT TiToeuli<br />

es kategoriebi cal-calke~ (g. mayavariani, g. nebieriZe,<br />

1972, gv. 202). saubaria morfologiur kategoriebze,<br />

iqve aseTi Tvalsazrisicaa warmodgenili:<br />

`gramatikuli kategoriis Sesaxeb vlapara-<br />

121


122<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

kobT mxolod im SemTxvevaSi, Tu saTanado gramemebi<br />

gvaqvs. rusuli qcevas gamoxatavs ara gramatikuli<br />

saSualebebiT, aramed leqsikuri saSualebebiT,<br />

da amitom rusulSi qcevis kategoria ar<br />

gamoiKofa~ (gv. 211). naSromSi Tanmimdevruladaa<br />

ganxiluli saxelisa da zmnis kategoriebi, garda<br />

droisa da kilosi. albaT imitom, rom ar xdeba<br />

am kategoriaTa gamoxatva morfologiurad da amitom<br />

sxva gramatikul kategoriaTa gverdiT maTi<br />

daKeneba ar moxerxdeba.<br />

sakiTxi amgvaradve daismis gzisobis Sesaxebac (axali qar-<br />

TulisaTvis).<br />

4444....5555. . . . gziso gzi gzi gziso<br />

soba soba<br />

ba, ba,<br />

, , ro rogorc ro rogorc<br />

gorc gorc zmnis zmnis zmnis zmnis kate ka ka kate<br />

tego tego<br />

goria goria<br />

ria ria<br />

rogorc iTqva, a. SaniZis moZGvrebis Tanaxmad, gzi gziso gzi gziso<br />

soba<br />

ba, ba<br />

msgavsad sxva kategoriebisa (dro, kilo, aqti, Tanamdevroba),<br />

mwkrivis elementia. gzisoba, iseve rogorc dasaxelebuli kategoriebi,<br />

ucvalebelad moiazreba: `elementebi daerqva mwkrivis<br />

farglebSi ucvalebel kategoriebs... mwkrivis elementebia dro,<br />

kilo, gzisoba, aqti, Tanamdevroba~ (a. SaniZe, 1973, gv. 216).<br />

ra aris gzisoba da aris Tu ara igi morfologiuri kategoria<br />

axal qarTulSi; Sesabamisad _ ucvalebeli kategoria?<br />

`gzisoba aris zmnis forma, romelic gviCvenebs, Tu ramdengzis<br />

aris moqmedeba Cadenili, erTgzis Tu mravalgzis, anu er-<br />

Txel Tu mravalJer~ (a. SaniZe, 1973, gv. 209).<br />

aqve ganmartavs avtori, rom gzisobas ori forma aqvs: er-<br />

Tgzisi da mravalgzisi: `er er erTgzi<br />

Tgzisia Tgzi sia forma, romelic erTxel momxdar<br />

moqmedebas aGniSnavs da mra mraval mra mraval<br />

valgzi valgzi<br />

gzisia<br />

sia forma, romelic<br />

ramdenJerme ganmeorebul moqmedebas gamoxatavs. magaliTebi: da-<br />

Jda da daJdis, moitana da moitanis, mokla da moklis da misT.~<br />

(iqve, gv. 210).<br />

gzisobasTan dakavSirebuli zogadi sakiTxebis ganxilvisas,<br />

rogorc davinaxeT, a. SaniZe mravalgzisobis magaliTad Zveli<br />

qarTulis (Tu Tanamedrove qarTulis mTis dialeqtebis) magali-<br />

Tebs moixmobs: daJd-i-s, moitan-i-s, mokl-i-s...


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

faqtobrivad, amiT iTqva, rom mravalgzisobis morfologiuri<br />

gamoxatva axal qarTulSi ar xdeba. aGniSnavs kidec: mravalgzisobis<br />

gamosaxatavad `Zvelad sagangebo mwkrivi iKo, romelic<br />

dGevandel mTis kiloebsa da qiziKurSia daculi... cocxal<br />

kiloTa umetesobam da saliteraturo qarTulma es mwkrivi dakarga,<br />

samagierod ma maTi ma<br />

Ti gamo gamoxat gamo<br />

xat xatva xat va uwKve uwKvetel<br />

uwKve<br />

tel telsa tel sa da misgan nawarmoeb<br />

xol xolme xol xolme<br />

meobi me bi biTis bi Tis mwkrivs daakisra~ (a. SaniZe, 1973, gv. 210).<br />

gzisoba, rogorc mwkrivis elementi, ucvalebelia mwkrivis<br />

farglebSio, zemoT iTqva. mravalgzisobis gamomxatvel mwkrivTa-<br />

Tvis (uwKveteli, xolmeobiTi) mravalgzisoba ar aris ucvalebeli<br />

elementi. amitomacaa, uwKvetlis daxasiaTebisas mwkrivis<br />

elementTa mixedviT gzisobaze ar mianiSnebs: `uwKveteli Cveulebriv<br />

Sedgeba 2 elementisagan: dro warsulia, kilo _ TxrobiTi.<br />

zogJer is Tanamdevrobasac Seicavs, _ saxeldobr, er-<br />

Tdroulobas warsulSi~ (a. SaniZe, 1973, gv. 218). faqtia, gzisobis<br />

mixedviT SeiZleba erTgzisic iKos da mravalgzisic:<br />

erTgzisia: is rom movida, davalebas v w e r d i<br />

mravalgzisia: sadilis Semdeg davalebas v w e r d i , gakve-<br />

Tilebs v s w a v l o b d i da mere v T a m a -<br />

S o b d i ...<br />

xolmeobiTis mwkrivi `Sedgeba sami elementisagan, dro warsuli,<br />

kilo _ TxrobiTi, gzisoba _ mravalgzisi. saxeli ukanaskneli<br />

kategoriisagan aris miGebuli~ (a. SaniZe, 1973, gv. 219).<br />

mravalgzisobis gamomxatvel magaliTebadaa moKvanili: `diliT<br />

g a v i G v i Z e b d i Tu ara, a v d g e b o d i , pirs d a v i -<br />

b a n d i , saCqarod C a v i c v a m d i , Jer Cais d a v l e v d i , Semdeg<br />

magidas m i v u J d e b o d i da weras g a n v a g r Z o b d i ~. _<br />

Kvela magaliTi mravalgzisobis gamomxatvelia. Tumca a. SaniZe<br />

iqve SeniSnavs, rom `SeiZleba TxrobiTi kilos nacvlad amave<br />

mwkrivma SedegobiTi gadmogvces: `eg rom mcodnoda, adre g a -<br />

v i G v i Z e b d i , aqamde a v d g e b o d i da pirsac d a v i b a n -<br />

d i ~ am SemTxvevaSi frazaSi gzisoba ar aris. mwkrivis saxeli<br />

mainc xolmeobiTia (a. SaniZe, iqve). e. i. am magaliTebSi ar aris<br />

gamoxatuli mravalgzisi moqmedeba. gzisoba ucvalebeli kategoria<br />

arc xolmeobiTis mwkrivSia.<br />

Tu imasac gaviTvaliswinebT, rom xol xolme xol me nawilakian kon-<br />

123


124<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

struqciaSi mravalgzisoba SeiZleba awmKo-mKofadis mwkrivis<br />

formebiTac gadmoices _ `biZa-Cemi sanadirodan zogJer xoxobsac<br />

m o i t a n s xolme~ (a. SaniZe, 1973, gv. 211). Tumca es<br />

mwkrivebi Cveulebriv erTgzis moqmedebas gadmoscemen.<br />

Kovelive Tqmuli ki imis dasturia, rom gzisoba cvalebadi<br />

kategoriaa mwkrivis farglebSi; e. i. gzi gziso gzi gziso<br />

soba so ba ar ar aris aris mo morfo mo rfo- rfo<br />

lo logi lo logi<br />

giuri gi ri ri ka kate ka kate<br />

tego tego<br />

goria<br />

ria, ria axal qarTulSi ar xdeba am kategoriis<br />

morfologiuri gamoxatva.<br />

4444....6666. . . . aq aqti aq aqti<br />

ti, ti,<br />

, , ro rogorc ro rogorc<br />

gorc gorc zmnis zmnis zmnis zmnis kate ka ka kate<br />

tego tego<br />

goria goria<br />

ria ria<br />

`a q t i anu s a q m e aris zmnis forma, romelic gviCvenebs,<br />

naxa moubarma zmniT gamoxatuli moqmedeba, Tu ara~. qarTul<br />

zmnas aqvs saSualeba, aGniSnos ara marto iseTi moqmedeba, romelsac<br />

moubari daswrebia da unaxavs, aramed iseTic, romelsac<br />

is ar daswrebia da ar unaxavs. amis mixedviT gvaqvs ori aqti: naxuli<br />

da unaxavi (anu daswrebuli da dauswrebeli) (a. SaniZe,<br />

1973, gv. 211).<br />

aqti mwkrivis elmentad aris miCneuli da iseve, rogorc<br />

sxva elementebi mwkrivisa, `mwkrivis farglebSi ucvalebel kategoriad~<br />

moiazreba~ (iqve, gv. 216). zemoTac aGvniSneT: ucvalebel<br />

kategoriad SeiZleba moviazroT is kategoria, romelic<br />

aris warmodgenili zmnis ama Tu im formaSi da nebismier konteqstSi<br />

xdeba misi gamoxatva anu: nebismier konteqstSi aqvs es<br />

mniSvneloba. Tu xdeba cvla am mniSvnelobisa sxvadasxva konteqstSi,<br />

unda aixsnebodes am cvlis mizezi; anu: formas ram daukarga<br />

am konkretul SemTxvevaSi es mniSvneloba, an ram mianiya<br />

sxva konteqstSi sxva mniSvneloba. amis Taobaze drois, kilosa<br />

da gzisobis kategoriebze saubris drosac mivaniSnebdi.<br />

ra viTarebaa am mxriv aq aqtis aq<br />

tis kategoriasTan dakavSirebiT.<br />

aq aqti aq<br />

ti (una una unaxa<br />

xavi xavi<br />

vi), vi , rogorc mwkrivis elementi, I TurmeobiTSi<br />

aris warmodgenili: `I TurmeobiTSi sami elementia: dro (wars.),<br />

kilo (Txr.) da aqti (unaxavi)... unaxavi aqtis moqmedeba gviCvenebs<br />

moqmedebas, romelic gaTvaliswinebulia Sedegis mixedviT an<br />

sxvisgan aris gagonili~ (iqve, gv. 221). a. SaniZe unaxav aqts mwkrivis<br />

elementad asaxelebs II TurmeobiTSic: `Sedgenilobis Tvalsaz-


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

risiT II TurmeobiTi I-sagan erTi elementiT gansxvavdeba. es elementia<br />

Tanamimdevroba (uwinaresi). mwkrivi gadmogvcems iseT unaxav<br />

moqmedebas, romelic sxvas uswrebda~ (a. SaniZe, 1973, gv. 112).<br />

III seriis mwkrivebs a. SaniZe `unaxavi aqtis mwkrivebs~ uwodebs<br />

(gv. 222), Tumca ar Cans, III kavSirebiTsac unaxavi aqtis<br />

mwkrivad miiCnevs Tu ara.<br />

Tu TurmeobiTebi unaxavi aqtis mwkrivebia, ivaraudeba, rom<br />

sxva mwkrivebi na naxu na<br />

xu xuli xu li aq aqtis aq<br />

tis mwkrivebia.<br />

aris Tu ara aqti ucvalebeli kategoria TurmeobiTis<br />

mwkrivebisaTvis? sakiTxi sagangebod Seiswavla i. qavTaraZem. misi<br />

azriT, `udavoa, rom qarTul enaSi TurmeobiTis nakvTi Zalian<br />

xSirad ixmareba iseTi moqmedeba-mdgomareobis gadmosacemad, romelic<br />

subieqtma Tavisi TvaliT naxa, daeswro mas, unaxavi moqmedebis<br />

gamosaxatavad misi gamoKeneba srulebiTac araa erTader-<br />

Ti, piriqiT, es ufro gviandeli Cans, roca drois gageba masSi<br />

ramdenadme daiCrdila~ (i. qavTaraZe, 1956, gv. 191). anu unaxaoba<br />

SeiZleba gadmosces sxva formamac da piriqiT... `es imas niSnavs,<br />

rom qarTulSi ara gvaqvs unaxaobis kategoriis morfologiuri<br />

warmoebis saSualeba, igi araa imgvarad gamoxatuli gramatikuli<br />

kategoria, rogoradac dro, qceva da sxva, romelTac moepovebaT<br />

specialuri morfema, aglutinaciuri tipis qarTuli enisaTvis<br />

Sesaferisi~ (iqve). avtori gaxazavs imasac, rom morfologiurad<br />

ar xdeba dapirispireba, magram `dGevandel qarTulSi faqtia<br />

aseTi dapirispireba~ (iqve); da kidev: `unaxaobis Sinaarsis gamosaxatavad<br />

qarTulSi gvaqvs erTgvari saSualeba (Tur Tur Turme Tur me nawilaki<br />

da pirveli TurmeobiTi garkveul SemTxvevaSi) da ara gramatikuli<br />

kategoria~ (iqve, gv. 192).<br />

<strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong> azriT, `una una unaxa<br />

xaoba xa ba ba, ba saerTod, ar unda iKos ni-<br />

Sandoblivi TurmeobiTis SinaarsisaTvis. Kovel SemTxvevaSi, unaxaobas<br />

ver vivaraudebT, roca realuri subieqti pirvel pirSia~<br />

(<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1962, gv. 101). avtori eTanxmeba i. qavTaraZes da daaskvnis:<br />

`amrigad: TurmeobiTis Jgufis nakvTebi funqciuri TvalsazrisiT<br />

ver gaerTiandeba; Turmeobas ar gulisxmobs kavSirebiTi<br />

mesame; mxolod nawilobriv egueba es Sinaarsi TurmeobiTs meores;<br />

TurmeobTs pirvelSic unaxaoba ar gadmoicema pirvels pir-<br />

Si, uarKofiTi nawilakebis xmarebisas ki _ sxva pirebSic~ (iqve).<br />

125


126<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

warmodgenili msJeloba da dasaxelebul avtorTa mier Catarebuli<br />

analizi cxadKofs, rom aqti ar aris morfologiuri<br />

kategoria da, Sesabamisad, ucvalebeli erTi mwkrivis fargleb-<br />

Si. ase rom, am TvalsazrsiT aq aqti aq<br />

ti dgeba drois, kilosa da gzisobis<br />

gverdiT.<br />

4444....7777. . . . Ta Tanam Ta Tanam<br />

namdev namdevro<br />

dev devro<br />

roba roba<br />

ba, ba,<br />

, , rogoooorc rog rog rog rc rc rc zmnis zmnis zmnis zmnis kate ka ka kate<br />

tego tego<br />

goria goria<br />

ria ria<br />

mexuTe kategoria, romelsac mwkrivis elementad miiCnevs<br />

a. SaniZe, aris Tanamdevroba: `Tanamdevrobis saxeliT aGvniSnavT<br />

zmnis formas, romelic gvagebinebs, Tu rogoria drouli mimar-<br />

Teba ori moqmedebisa warsulsa an momavalSi. ori moqmedebis Sefardebisas<br />

SeiZleba aGmoCndes, rom orive erT dros mimdinareobs<br />

da gvaqvs er erTdro er<br />

Tdro Tdroulo<br />

Tdro lo loba lo ba moqmedebisa, magram Tu gansxvavebaa<br />

droSi, maT Soris iseTi urTierToba iqneba, rom erTi unda uswrebdes,<br />

meore mosdevdes. rogorc swreba, ise modevneba xdeba<br />

mxolod or gramatikul droSi, warsulsa da momavalSi, magram<br />

erTdrouloba mxolod warsulSia gamoxatuli~ (a. SaniZe, 1973,<br />

gv. 212). `Tanamdevrobis formebi qarTulSi samgvaria: er erTdro er erTdro<br />

Tdrou- Tdro<br />

lo loba lo<br />

ba ba, ba , uwi uwina uwi<br />

na nare<br />

reso<br />

soba soba<br />

ba da Se Semdgo Se<br />

mdgo mdgomo<br />

moba<br />

ba~ ba (iqve, gv. 213). warmodgenili<br />

msJelobidan da moxmobili magaliTebidan Cans, rom zmnuri formis<br />

mier gamoxatuli moqmedebis Sefaseba xdeba rTul konstruqciebSi;<br />

anu zmnuri formis erTdrouloba, uwinaresoba Tu Semdgomoba<br />

sxva zmnis mier Sesrulebuli moqmedebis mixedviT gairkveva.<br />

es ukve sintaqsis sferoa. roca <strong>arn</strong>. Ciqobava III seriis gamoKofis<br />

safuZvlebze msJelobs da ganixilavs aqtisa da Tanamimdevrobis<br />

kategoriebs, aseT daskvnas gvTavazobs: `sami Jgufis gamoKofa<br />

zmnis uGvlilebaSi nawilobriv gamarTlebulia sin sintaq sin<br />

taq taqsu taq su-<br />

ri ri TvalsazrisiT, nakvTebis warmoeba ki sintaqsis sagani ar aris,<br />

igi fuZeTa warmoebas ganekuTvneba da morfologiis sagani unda<br />

iKos (im TaviseburebaTa gaTvaliswinebiT, rac am rigis fuZeTa<br />

warmoebas axasiaTebs)~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1962, gv. 101).<br />

amgvarad, Tanamdevroba ar aris morfologiuri kategoria<br />

da, Sesabamisad, ar SeiZleba iKos ucvalebeli erTi mwkrivis<br />

farglebSi.


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

*<br />

* *<br />

rogorc warmodgenilma msJelobam gviCvena, erTi mwkrivis<br />

formas konteqstisda mixedviT SesaZlebloba aqvs sxvadasxva<br />

droisa Tu kilos mniSvnelobis gadmocemisa; aseve erTgzisi da<br />

mravalgzisi moqmedebisa; unaxavi an nanaxi aqtisa; aseve erTdrouli,<br />

uwinaresi Tu Semdgomi moqmedebis gamoxatvisa... (SevadaroT:<br />

brunvis forma da brunvaTa funqciebi).<br />

4444....8888. . . . as aspeq as aspeqti<br />

peq peqti<br />

ti ti da da da da mwkrivi mwkri mwkri mwkrivi<br />

vi vi<br />

a. SaniZis moZGvrebis mixedviT, aspeqti qarTulSi ar aris<br />

mwkrivis elementi, uGlebis kategoria. igi warmoqmnis kategoriaa.<br />

`aspeqti Zvelad uGlebis kategoria iKo: is aucilebeli<br />

elementi iKo TviTeuli mwkrivisa I-sa da II seriaSi, magram axal<br />

sistemaze gadasvliT es kategoria gamovida uGlebidan da warmoqmnaSi<br />

daiyira adgili, radganac am gziT man zmnis paralelur<br />

formebs (uzmniswinosa da zmniswinians) mwkrivebSi sxvadasxva<br />

gramatikuli mniSvneloba misca: grixa _ dagrixa, grixos _ dagrixos,<br />

ugrexia _ daugrexia da sxva~ (a. SaniZe, 1973, gv. 270).<br />

es imas niSnavs, rom mxolod aspeqtiT gansxvavebuli formebi ar<br />

CaiTvleba sxvadasxva mwkrivis formebad: we wera we ra da da dawe da<br />

we wera<br />

ra, ra , we weros we ros<br />

da da dawe da dawe<br />

weros we ros erTi da imave mwkrivis formebia.<br />

sxvagvari iKo viTareba Zvel qarTulSi: `Zvel qarTulSi aspeqti<br />

uGlebis kategoria iKo da mwkrivSi Sedioda, rogorc misi<br />

elementi: I seriis mwkrivebi usruli aspeqtiani iKvnen. II serisa<br />

ki _ srulisani. zmniswins am sakiTxSi araviTari Zala ar<br />

hqonda: is an gezs aGniSnavda, orientaciiTurT, an axali zmnis<br />

sawarmoebeli morfema iKo. amitom awmKos mwkrivis exlandel<br />

dros zmniswinis darTva momavlisad ver gadaaqcevda, ....samagierod<br />

II seriis mwkrivebi Kvela srul-aspeqtiani iKo~ (a. SaniZe,<br />

1973, gv. 266). momxdari cvlilebis ZiriTadi Sedegi, a. SaniZis<br />

azriT, aris is, rom I seriis formebi or wred gaiKo: `paralelur<br />

formaTa gansxvavebuli gamoKenebiT axalma sistemam awmKos<br />

Jgufis sami wevrisagan warmoqmna sami axali mwkrivi, gansxvavebuli<br />

erTi-meorisagan Sesabamisad ara marto aspeqtis mixedviT,<br />

127


128<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

aramed droisa da sxva elementebis mixedviTac~ (iqve, gv. 270).<br />

erTi mniSvnelovani Sedegi isicaa, rom `aspeqti SeiZina III<br />

seriis formebma da saxelzmnebma~ (iqve, gv. 271).<br />

aq KuradGebas gavamaxvilebT im faqtze, rom aspeqtian<br />

zmnebSi zmniswini apirispirebs srul da usrul formebs sa samsa sa samsa<br />

msave msa ve<br />

se seriaSi se<br />

Si da da sa saxel sa saxel<br />

xelzmneb<br />

zmnebSi<br />

Si. Si . am faqts kvlavac movubrundebiT. moswrebulad<br />

Tqva mecnierma: `zmniswinma zmnas misca aspeqti axal<br />

safuZvelze, magram am aspeqtma usrulobis SemTxvevaSi zmnas waarTva<br />

zmniswini~... (iqve).<br />

Tumca ase erTmniSvnelovnad, rogorc Cans, Znelia saubari.<br />

a. SaniZe wers: `eyvi ar aris, rom dGevan dGevande dGevan dGevande<br />

deli li as aspeq as<br />

peq peqti ti sa sazo sa<br />

zo zoga zo ga-<br />

dod dod warmo warmoqmnis warmo qmnis ka kate ka kate<br />

tego<br />

gori<br />

riaa<br />

aa, aa , mag magram mag ram ver ver vi vitKviT vi KviT KviT, KviT , rom rom mas<br />

mas<br />

mTlad mTlad gawKve gawKveti gawKve gawKveti<br />

tili ti li hqon hqondes hqon<br />

des kav kavSi kav<br />

Si Siri Si ri uGle uGlebas uGle uGlebas<br />

basTan<br />

Tan~ Tan (iqve, gv.<br />

276). sxvagan: `daskvna: as aspeqts as peqts uGle uGlebis uGle<br />

bis far fargle far<br />

gle glebi<br />

bidan dan sul gga<br />

g<br />

mo mosu mo<br />

su sulad lad ver ver mi miviC mi miviC<br />

viCnevT<br />

nevT, nevT , mas ram ramde ram<br />

de denad<br />

nadme nad me ki kidev ki<br />

dev Se SerCe Se SerCe<br />

rCeni<br />

nili ni li aqvs<br />

aqvs<br />

uGle uGlebis uGle bis ka kate ka<br />

te tego<br />

gori<br />

riis is niS niSne niS niSne<br />

nebi<br />

bi~ bi (iqve, gv. 277).<br />

aq Cven im SemTxvevasTan gvaqvs saqme, SesavalSi rom vwerdiT:<br />

erTi enobrivi movlena, orgvari kvalifikacia... aspeqti ar<br />

aris uGlebis kategoria, amitom dro-kiloTa sistemis agebisas<br />

aspeqtiT gansxvavebuli formebi (akeTa _ gaakeTa, akeTos _ gaakeTos,<br />

ukeTebia _ gaukeTebia...) ar CaiTvleba sxvadasxva mwkrivis<br />

formebad. amitom sistema 11 erTeuls (mwkrivs) Seicavs. es Ziri-<br />

Tadi Tvalsazrsia avtorisa. Tumca imasac uSvebs, rom `aspeqts<br />

uGlebis farglebidan sul gamosulad ver miviCnevT, mas ramdenadme<br />

kidev SerCenili aqvs uGlebis kategoriis niSnebio~.<br />

da aq gvTavazobs SemaJamebel paragrafs _ `cxrili~ ($ 343):<br />

`dagvrCa erTi: SevaJamoT zemoT naTqvami (igulisxmeba aspeqtisadmi<br />

miZGvnili msJeloba) cxrilSi, romelic mokled da TvalsaCinod<br />

warmogvidgens aspeqtis viTarebas dGevandel qarTulSi. magaliTebad<br />

moKvanilia sami zmna: `texa~ zmnis sru sruli sru sru li uGle uGleba uGle<br />

ba subieqturi<br />

pirebis mixedviT Ti TiTo Ti To se seri se seri<br />

riis ri is Ti TiTo Ti<br />

To mwkr mwkrivSi mwkr<br />

vSi (I seriaSi<br />

orive wrisaTvis), merme ki samive zmnis 1-li sub. piris formebi<br />

Tvi TviTe Tvi TviTe<br />

Teul Te ul mwkriv mwkrivSi mwkriv mwkrivSi<br />

Si, Si , garda warTqm. brZanebiTisa, sadac me-2 piris<br />

formebia moKvanili (a. SaniZe, 1973, gv. 278-279).<br />

Se SeJa Se SeJa<br />

Jame<br />

mebu mebu<br />

buli li sa saxiT sa<br />

xiT warmodgenili sru sruli sru li uGle uGleba uGle<br />

ba Ti TiTo Ti<br />

To se seri se ri-<br />

is is Ti TiTo Ti To mwkriv mwkrivSi mwkriv Si faqtobriv emTxveva dimitri Kifianis princips,<br />

romelsac `gramatikis safuZvlebSi~, swored `cxrilis~ win sagange-


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

bo paragrafi eZGvneba _ `dimitri Kifianis tabula~ (gv. 288-278).<br />

d. Kifians orgvari paradigma aqvs _ rTuli da martivi;<br />

rTuli _ zmniswinian da uzmniswino dapirispirebul formaTa<br />

paradigma _ 16 erTeuli (martivi 8 erTeuliani iKo)... d. Kifianis<br />

paradigmas kvlavac gavixsenebT...<br />

a. SaniZis SeJamebuli cxrili swored d. Kifianis rTuli<br />

paradigmis msgavsia. es cxrili garkveulwilad mxars dauyers<br />

Cvens Tvalsazrissac. Tumca amis Taobaze mogvianebiT.<br />

axla srulad warmovadgenT a. SaniZis cxrils, aspeqtTan<br />

dakavSirebiT moKvanils.<br />

awmKo<br />

awmKo<br />

(u s r u l i)<br />

mx. 1.3. vtex<br />

2.3. stex<br />

3.3. texs<br />

mr. 1.3. vtexT<br />

2.3. stexT<br />

3.3. texen<br />

I I seria<br />

seria<br />

II II seria<br />

seria<br />

wKvetili<br />

wKvetili<br />

mKofadi mKofadi<br />

mKofadi<br />

(s r u l i )<br />

ga-vtex<br />

ga-stex<br />

ga-texs<br />

ga-vtexT<br />

ga-stexT<br />

ga-texen<br />

(u s r u l i ) (s r u l i )<br />

vtexe<br />

stexe<br />

texa<br />

vtexeT<br />

stexeT<br />

texes<br />

III III seria seria<br />

seria<br />

ga-vtexe<br />

ga-stexe<br />

ga-texa<br />

ga-vtexeT<br />

ga-stexeT<br />

ga-texes<br />

I I I TurmeobiTi<br />

TurmeobiTi<br />

(u s r u l i ) (s r u l i )<br />

mitexia<br />

ga-mitexia<br />

gitexia<br />

ga-gitexia<br />

utexia<br />

ga-utexia<br />

129


130<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

gvitexia<br />

gitexiaT<br />

utexia(T)<br />

ga-gvitexia<br />

ga-gitexiaT<br />

ga-utexia(T)<br />

I I seria<br />

seria<br />

u s r u l i (awmKos wre)<br />

awmKo vtex vaqeb vmalav<br />

uwKv. vtexdi vaqebdi vmalavdi<br />

awmK. kavS. vtexde vaqebde vmalavde<br />

s r u l i (mKofadis wreSi)<br />

mKofadi ga-vtexe Se-vaqeb da-vmalav<br />

I xolm. ga-vtexdi Se-vaqebdi da-vmalavdi<br />

mKof. kavS. ga-vtexde Se-vaqebde da-vmalavde<br />

II II seria<br />

seria<br />

(u s r.) (s r.) (u s r.) (s r.) (u s r.) (s r.)<br />

wKvet. vtexe ga-vtexe vaqe Se-vaqe vmale da-vmale<br />

II xolm. vtexi ga-vtexi vaqi Se-vaqi vmali da-vmali<br />

II kavS. vtexo ga-vtexo vaqo Se-vaqo vmalo da-vmalo<br />

brZan. texe ga-texe aqe Se-aqo male da-male<br />

III III seria<br />

seria<br />

(u s r.) (s r.) (usr.) (s r.) (u s r.) (s r.)<br />

I Turm. mitexia ga-mitexia miqia Se-miqia mimalavs da-mimalavs<br />

II Turm. metexa ga-metexa meqo Se-meqo memala da-memala<br />

III kavS. metexos ga-metexos meqos Se-meqos memalos da-memalos<br />

(a. SaniZe, 1973, gv. 279)<br />

arsebiTi am cxrilSi isaa, rom zmniswinian da uzmniswino<br />

formaTa dapirispireba erT princips emKareba samive seriaSi; paradigmebic<br />

erTgvaradaa agebuli samive seriaSi. am faqts kidev<br />

gavixsenebT...<br />

as aspe as<br />

pe peti pe ti da dro dro-kilo<br />

dro<br />

lo loTa lo Ta sis siste sis<br />

te tema te ma _ es aris Tema a. arabulis<br />

ramdenime naSromisa (a. arabuli, 1984(1); a. arabuli, 1992;


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

a. arabuli, 1999). aspeqti, avtoris azriT, droisa da kilos kategoriis<br />

gverdiT ZiriTad kategoriadaa warmodgenili: `amgvarad,<br />

gvrCeba sami kategoria: kilo, dro da aspeqti. Koveli nakvTis<br />

ZiriTadi mniSvnelobebi SeiZleba daxasiaTdes am sami semantikuri<br />

monacemis gamoKenebiT. maTi kombinacia gvaZlevs<br />

nakvTs, rogorc funqciur kategorias~ (a. arabuli, 1984, gv. 4);<br />

rom `qarTuli zmnis nakvTebis semantikuri struqturis ZiriTadi<br />

erTeulebi swored dro da aspeqtia. SeiZleba iTqvas, rom<br />

qarTuli zmnis uGvlilebis erTeulebi, nakvTebi, semantikurad<br />

droul-aspeqturi erTeulebia. amaTgan dro SedarebiT martivi,<br />

xolo moqmedebis saxe, anu aspeqti, bevrad ufro rTuli kategoriaa~<br />

(a. arabuli, 1992, gv. 105). am msJelobiT, sauGlebeli er-<br />

Teulis gamoKofisas aspeqts meti mniSvneloba eniyeba.<br />

faqtobriv, es aris zmnur formaTa semantikuri analizi da<br />

Sedegic saintereso: `sauGlebeli sistemis semantikurma analizma<br />

mxolod TxrobiTi kilos formaTa saxiT 9 erTeuli warmogvidgina~<br />

(a. arabuli, 1999, gv. 43). xolo saerTo suraTze, romelic<br />

sqemis saxis aris warmodgenli, 16 mwkrivia; a. SaniZis 11<br />

mwkriviani sistemis II da III seriaSi zmniswiniani da uzmniswino<br />

formebi sxvadasxva mwkrivebad miiCneva (a. arabuli, 1999, gv. 50).<br />

es SesaZlebeli gaxda amgvari moTxovnis Semdeg: `aspeqtis kategoriam<br />

Tavisi kuTvnili adgili unda daikavos uGlebis (paradigmatul)<br />

kategoriaTa rigSi da, Sesabamisad, zmniswiniani<br />

sauGlebeli fuZis (mwkrivis) organul nawilad unda iqnes mi-<br />

Cneuli~ (a. arabuli, 1999, gv. 48).<br />

Cven zemoT d. Kifianis principze vsaubrobdiT da a. SaniZis<br />

paradigmebi warmovadgineT, sadac aspeqts, zmniswinian da uzmniswino<br />

formaTa dapirispirebas arsebiTi mniSvneloba eniyeboda.<br />

cxadia, dasaSvebia amgvari msJeloba, magram am SemTxvevaSi saqme<br />

gvaqvs semantikur principze agebul paradigmebTan; semantikuri<br />

paradigmebis formaTa sesxebas Cven gavmiJnavT formobrivi (ufro<br />

sworad, formobriv-semantikuri) paradigmebisagan (ix. aqve, $ 144).<br />

aspeqti aris zmnis semantikuri maxasiaTebeli, magram zmniswini,<br />

romelic srul aspeqts awarmoebs, Cveni azriT, ar SeiZleba<br />

CaiTvalos im elementad, romelic erTmaneTisagan ganasxvavebs<br />

or mwkrivs (amis Sesaxeb ufro vrclad aqve, $ 5).<br />

131


132<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

4444....9999. . . . ma mainc ma mainc<br />

inc inc ra ra ra ra aris aris aris aris mwkrivi mwkri mwkri mwkrivi<br />

vi???? vi<br />

Tu e. w. mwkrivis elementebi (dro, kilo, gzisoba, aqti,<br />

Tanamdevroba) ar aris morfologiuri (gramatikuli) kategoria,<br />

ras warmoadgenen isini?<br />

magaliTisaTvis: faqtia, rom qarTulSi arsebobs drois semantika,<br />

drois funqcia, magram ar xdeba misi formaluri gamoxatva.<br />

Sesabamisad, drois kategoria semantikuri kategoriaa.<br />

amis Taobaze mianiSnebs kidec <strong>arn</strong>. Ciqobava mogviano periodis<br />

naSromSi: `dro, kilo da kilosTan funqciurad axlo mdgomi<br />

modaluri kategoriebi (Tanaobisa, saurTierTo, uneburobisa,<br />

ganzraxvisa...) upiratesad semantikur-stilistikuri xasiaTisa<br />

Cans (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1979, gv. 165). drosa da kilos semantikur<br />

kategoriad miiCnevs agreTve b. JorbenaZe (1986, gv. 134). semantikur<br />

kategoriaTa Sesaxeb aGniSnaven, rom: `semantikuri kategoriebi,<br />

rogorc wesi, gamoixatebian specialuri morfologiuri<br />

(formaluri) saSualebiT, magram SeiZleba gamoixatos aramorfologiurad,<br />

e. i. aGweriTad, leqsikurad an konteqstiT. gamoiKeneba<br />

sxva saSualebebic (magaliTad, intonacia...)~ (b. JorbenaZe,<br />

1986, gv. 134-135). `semantikuri maxasiaTeblebi SeiZleba icvalos<br />

ara mxolod formis, aramed konteqstis cvlis Sedegadac~<br />

(b. JorbenaZe, 1984, gv. 27). dro da kilo is semantikuri kategoriebia,<br />

romelTa gamosaxatavad konteqsti da intonacia gamoiKeneba.<br />

aseve, semantikur kategoriad unda iqnes miCneuli<br />

`mwkrivis sxva elementebic~ _ gzisoba, aqti, Tanamdevroba.<br />

sabolood, Cveni Tvalsazrisi aseTia: dro dro, dro , ki kilo ki<br />

lo lo, lo , gzi gziso gzi<br />

so soba so ba<br />

(axal axal axal qar qarTul qar qarTul<br />

TulSi<br />

Si), Si , aq aqti aq<br />

ti da da Tan Tanamdev Tan mdev mdevro<br />

roba ro ba ar ar aris aris mo morfo mo morfo<br />

rfolo<br />

logi lo giuri<br />

ri ka kate ka kate<br />

tego<br />

gori<br />

riebi riebi<br />

ebi. ebi Sesabamisad: er erTi er<br />

Ti mwkri mwkrivis mwkri<br />

vis for forma for<br />

ma maTa ma Ta me meori me<br />

ri risa ri sa- sa<br />

gan gan gan ganmas gan ganmas<br />

masxva<br />

xvaveb<br />

veblad veb lad ver ver ver mi miviC mi miviC<br />

viCnevT viC nevT ee.<br />

e . w. . `mwkri mwkri mwkrivis mwkri vis ele elemen ele elemen<br />

mentebs<br />

tebs~. tebs .<br />

mwkri mwkrivis mwkri vis ga gansazGvra ga sazGvra am am `ele le lemen<br />

mente<br />

tebis<br />

bis~ bis ~ mi mixed mi mixed<br />

xedviT viT ar mo moxer mo<br />

xer xerxde<br />

xdeba<br />

ba. ba<br />

mwkrivi zmnis sistemaSi iseTive formobrivi monacemia,<br />

rogoric brunva saxelis sistemaSi. ramdenadac saxelis sistema<br />

gacilebiT martivia zmnis sistemasTan SedarebiT, brunvis raobis<br />

gansazGvrac ufro iolad xerxdeba: gamoiKofa brunvis forma,<br />

rogorc formobrivi monacemi da Semdeg xdeba misi funqciuri<br />

daxasiaTeba. zmnis sistemaSi piriqiT moxda: funqciidan amosvliT<br />

xdeba Sefaseba zmnuri formisa... erTma da imave formam


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

rom ramdenime funqcia SeiZleba itvirTos, es brunvaTa analizidanac<br />

cxadia. amitom zmnis sistemaSic analogiuri proceduraa<br />

sayiro: arsebobs forma da unda moxdes misi funqciuri daxasia-<br />

Teba... formobriv-funqciuri analizi ase gvesmis...<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna Cveni daskvna principulad ewinaaGmdegeba samecniro<br />

literaturaSi gabatonebul Tvalsazriss,<br />

kerZod a. SaniZis moZGvrebas mwkrivis Sesaxeb, magram<br />

CvenTvis misaGebi Tvalsazrisis safuZvels a.<br />

SaniZis gramatikul naazrevSive vipoviT. moviKvanT<br />

vrcel citatas: `mwkrivs forma erTi aqvs, funqcia<br />

ki _ xSirad sxvadasxva. saxeli mwkrivs SeiZleba<br />

erTi funqciis mixedviT hqondes darqmeuli,<br />

magram rogorsa da ramden funqciasac unda asrulebdes<br />

ama Tu im SemTxvevaSi, formiT is mainc<br />

erTi erTeulia. nomenklaturam ar unda SegviKvanos<br />

SecdomaSi: awmKos mwkrivma SeiZleba dro momavali<br />

gadmosces da mKofadis mwkrivma _ exlandeli...<br />

aGniSnul movlenas paraleli movuZebnoT<br />

saxelTa brunvebSi: saxelobiTi mudam saxelobi-<br />

Tia, asrulebs is subieqtis funqcias, Tu obieqtisas...<br />

amgvaradve, micemiTi mudam micemiTia, gadmoscems<br />

is subieqts, pirdapir obieqts Tu irib<br />

obieqts...<br />

brunva saxelis mimosaxvreli saSualebaa, mwkrivi<br />

ki _ zmnisa. funqcia erTsac da meoresac sxvadasxva<br />

SemTxvevaSi SeiZleba sxvadasxva hqondes, magram<br />

TviTeuli brunva da TviTeuli mwkrivi TiTo er-<br />

Teulia... mwkrivis elementebi metad moZravi ramea<br />

da bevrad da damo da<br />

mo moki moki<br />

kide<br />

debu<br />

buli bu li zmnis zmnis for formis for formis<br />

mis ga gare ga<br />

re remoc remoc<br />

moc- moc<br />

vi visa vi visa<br />

sagan sagan<br />

gan...~ gan (xazi Cvenia _ g. g.) (a. SaniZe, 1973, gv.<br />

224). rogorc vxedavT, warmodgenili msJeloba<br />

principulad ewinaaGmdegeba avtorisave moZGvrebas<br />

mwkrivis kategoriis Sesaxeb, kerZod, mwkrivis<br />

elementTa ucvaleblobis Sesaxeb.<br />

133


134<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

*<br />

* *<br />

mainc: ra ra aris aris mwkri mwkrivi mwkri mwkrivi<br />

vi? vi<br />

gavixsenoT: erTi Tvalsazrisis mixedviT, mwkrivi ar aris<br />

kategoria, igi teqnikuri terminia. sxva Tvalsazrisis mixedviT,<br />

mwkrivi kategoriaa, masTan rTuli kategoria. am Tvalsazrisis<br />

Sesaxeb zemoT vrclad gvqonda saubari. mwkrivis raobis amgvari<br />

gageba CvenTvis sadavoa, magram ar uarvKofT imas, rom mwkrivi<br />

kategoriaa.<br />

metKvelebis nawilTagan formacvaleba saxelsa da zmnas axasiaTebs.<br />

saxelis formacvaleba xdeba brunvisa da ricxvis mixedviT,<br />

brunva da ricxvi saxelis morfologiuri kategoriebia _<br />

xdeba maTi gamoxatva formobrivad. es cnobili faqtia. risTvis<br />

dagvyirda amis gaxseneba:<br />

miuTiTeben, rom `uGvlileba zmnis morfologiaSi imave rigis<br />

movlenaa, rac saxelTa morfologiaSi bruneba. orive erTi<br />

da imave principiT unda iqnes Seswavlili~ (b. JorbenaZe, 1984,<br />

gv. 17).<br />

mwkrivi iseTive monacemia zmnis sistemaSi, rogoric brunva<br />

saxelis sistemaSi: `nakvTi aris zmnis funqcionirebis (enaSi<br />

zmnis arsebobisa da gamoKenebis) forma. nakvTs formobriv moepoveba<br />

Tavisi Kalibi, fuZe da mawarmoebeli~ (b. JorbenaZe, iqve).<br />

brunvis kategoriis Sesaxeb msJelobisas aGniSnaven, rom<br />

`igiveoba leqsikuri da sxvadasxvaoba gramatikuli, _ ai brunvis<br />

formaTa arsebobis niSani~ (a. SaniZe, 1973, gv. 44). Sesabamisad<br />

SeiZleba iTqvas, rom mwkrivis formaTa arsebobis niSania leqsikuri<br />

igiveoba da gramatikuli (formobrivi) sxvadasxvaoba.<br />

brunva morfologiuri kategoriaa saxelisa; mwkrivi _<br />

zmnisa, ramdenadac saxelis sistema martivia zmnis sistemasTan<br />

SedarebiT, imdenad brunvis kategoria martivia mwkrivis kategoriasTan<br />

SedarebiT, romelsac aqvs sakuTari forma da funqcia,<br />

romelic Sesabamis konteqstSi gamovlindeba.<br />

mwkrivis formobriv saxes mwkrivis fuZe qmnis. mwkrivis fu-<br />

Zed miiCneva is nawili zmnisa, romelsac CamoSorebuli aqvs pirisa<br />

da ricxvis niSnebi; mas Tavisi paradigma aqvs. mwkrivis paradigmas<br />

qmnis mxolod pirisa da ricxvis niSnebiT gansxvavebuli<br />

formebi:


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

v-akeTeb v-akeTeb-T<br />

akeTeb akeTeb-T<br />

akeTeb-s akeTeb-en<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna mwkrivis paradigmaze msJelobisas garkvevas moi-<br />

Txovs zmniswinis sakiTxi: ake akeTeb ake<br />

Teb Teb-s Teb da ga ga-ake ga ake akeTeb<br />

Teb-s Teb s<br />

sxvadasxva mwkrivis formebad miiCneva. ake akeTa ake<br />

Ta da<br />

ga ga-akeT ga<br />

akeT akeT-a akeT _ erTi mwkrivis formebad. aqedan gamomdinare,<br />

meore da mesame seriis mwkrivTa fuZis<br />

ganmartebisas esec unda aisaxos: mwkrivis paradigma<br />

aerTianebs zmniswiniT, pirisa da ricxvis<br />

niSnebiT gansxvavebul formebs. amasve ver vitKviT<br />

pirveli seriis formaTa Sesaxebac. Tumca II da III<br />

seriis mwkrivTa paradigmis amgvari gansazGvrac<br />

ar iqneba mTlad zusti: zmniswinian da uzmniswino<br />

formaTa monacvleoba erTi mwkrivis fargleb-<br />

Si araa niSandoblivi Kvela tipis zmnaTaTvis...<br />

zmniswinisa da zmnuri formis sakiTxi sagangebo<br />

msJelobas iTxovs.<br />

saubari mwkrivTa raodenobaze mwkrivis fuZeTa raodenobis<br />

garkvevas gulisxmobs, uGlebis sistemas mwkrivTa sistemuri da-<br />

Jgufeba qmnis. uGlebis srul paradigmas mwkrivTa sistema qmnis.<br />

uGleba _ zmnis mwkrivTa mixedviT cvlaa uGlebis srul<br />

paradigmaSi; mwkrivis farglebSi _ cvla pirisa da ricxvis mixedviT<br />

(a. SaniZe).<br />

amgvarad, uGlebas ori mniSvnelobiT vxmarobT: viwro mniSvnelobiT<br />

mwkrivis farglebSi zmnis pirisa da ricxvis mixedviT<br />

cvlas gulisxmobs; farTo mniSvnelobiT _ uGlebis sistemaSi<br />

mwkrivTa mixedviT cvlas.<br />

semantikurad mwkrivis calsaxad daxasiaTeba ar moxerxdeba.<br />

mwkrivi polisemantikuri monacemia. dro, kilo, aspeqti, gzisoba,<br />

Tanamdevroba, aqti _ am semantikur kategoriaTa erToblioba<br />

qmnis mwkrivis formis semantikas. rogorc aGiniSna, erTi da imave<br />

mwkrivis formam sxvadasxva konteqstSi SeiZleba sxvadasxva<br />

drois, kilos... da a. S. mniSvneloba gadmosces. mniSvnelobis<br />

gamovlena konteqstzea damokidebuli.<br />

135


136<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

amis mixedviT erTi da imave mwkrivis forma SeiZleba sxvadasxvagvarad<br />

daxasiaTdes:<br />

ga gaake ga<br />

ke keTe<br />

Te! Te _ dro _ m o m a v a l i , kilo _ b r Z a n e b i T i ,<br />

Jeroba _ e r T g z i s i , aqti _ n a n a x i...<br />

ga gaake ga<br />

ke keTe<br />

Te. Te _ dro w a r s u l i , kilo _ T x r o b i T i , Jeroba<br />

_ e r T g z i s i , aqti _ n a n a x i...<br />

amave dros, sxvadasaxva mwkrivis forma SeiZleba erTnairad<br />

daxasiaTdes:<br />

ga gaake ga<br />

ke keTe<br />

Te! Te dro _ m o m a v a l i, kilo _ b r Z a n e b i T i, Jeroba _<br />

ga gaake ga<br />

ke keTos<br />

Tos! Tos e r T g z i s i, aqti _ n a n a x i...<br />

semantikuri poziciebidan zmnur formaTa Sefaseba amgvar<br />

formebs erT sauGlebel erTeulad warmoadgeninebda praqtikos<br />

gramatikosebs, rac samecniero gramatikSi, TavisTavad cxadia, gasworda.<br />

amgvarad, mwkrivi formobrivi monacemia. imdeni mwkrivia,<br />

ramdenic gansxvavebuli fuZea zmnisa erTi da imave leqsikuri<br />

mniSvnelobis mqone.<br />

am Tvalsazrisze dgoma axal qarTulSi mwkrivTa raodenobis<br />

gadasinJvis sakiTxsac dasvams; kerZod, sagangebo msJelobas<br />

moiTxovs pirveli seriis awmKosa da mKofadis wreebad daKofis<br />

sakiTxi.<br />

$ $ $ 5. . mwkriv mwkrivTa mwkriv Ta ra raode ra de deno deno<br />

noba no ba axal axal qar qarTul qar qarTul<br />

TulSi Tul Si<br />

5555....1111. . . . ra ra ra ra xddddeeeeba xx<br />

x ba ba ba dGes dGes dGes dGes<br />

rogorc aGiniSna, axal qarTulSi 11 mwkrivi gamoiKofa.<br />

pirveli seria 6 sauGlebeli erTeuliTaa warmodgenili;<br />

a w m K o s w r e<br />

1. awmKo awmKo awmKo _ vwer<br />

2. uwKve uwKvete uwKve uwKvete<br />

teli te li _ vwerdi<br />

3. awmKos awmKos awmKos kav kavSi kav kavSi<br />

Sire<br />

rebi<br />

biTi bi Ti _ vwerde


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

m K o f a d i s w r e<br />

1. mKofa mKofadi mKofa mKofadi<br />

di _ davwer<br />

2. xol xolme xol xolme<br />

meobi me bi biTi bi Ti _ davwerdi<br />

3. mKof mKof. mKof . kav kavSi kav<br />

Si Sire<br />

rebi<br />

biTi bi Ti _ davwerde<br />

formobrivi TvalsazrisiT dapirispireba<br />

vwer _ da-vwer<br />

vwerdi _ da-vwerdi<br />

vwerde _ da-vwerde<br />

imave rigisaa, rogorc<br />

vwere _ da-vwere<br />

vwero _ da-vwero<br />

miweria _ da-miweria<br />

mewera _ da-mewera<br />

meweros _ da-meweros<br />

Tu pirveli seriis zmniswiniani da uzmniswino formebi<br />

sxvadasxva mwkrivis formebadaa miCneuli, meore da mesame seriis<br />

SemTxvevaSi amgvaradve dapirispirebuli formebi sxvadasxva<br />

mwkrivisebad ar gaigeba:<br />

vwer _ awmKo, magram vwere<br />

da-vwer _ mKofadi, da-vwere wKvetili.<br />

rogorc cnobilia, Zvel qarTulSic gvaqvs amgvarive dapirispireba<br />

pirvel seriaSi zmniswinian da uzmniswino formaTa<br />

Soris, magram zmniswiniT gansxvavebuli formebi sxvadasxva<br />

mwkrivad ar gaiazreboda. aspeqtis sistemaSi momxdari cvlilebebi<br />

awmKos zmniswinian da uzmniswino formaTa Soris drouli<br />

dapirispirebis safuZveli gaxda: uzmniswino formam awmKo drois<br />

gadmocema itvirTa, zmniswinianma _ momavlisa. `paralelur<br />

formaTa gansxvavebuli gamoKenebiT axalma sistemam awmKos Jgufis<br />

sami mwkrivisagan warmoqmna sami axali mwkrivi, gansxvavebuli<br />

erTimeorisagan Sesabamisad ara marto aspeqtis mixedviT, aramed<br />

droisa da sxva elementebis mixedviTac. es moxda ise, rom garegnulad<br />

axali araferi ar Kofila Seqmnili, _ gamoKenebuli iqna<br />

arsebuli maragi formebisa, oGond gramatikuli Sinaarsis Se-<br />

137


138<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

cvliT!~ (a. SaniZe, 1973, gv. 270). `uzmniswino forma axlandel<br />

dros aGniSnavs, zmniswiniani _ momavals. ase miviGeT erTis nacvlad<br />

or mwkrivi: awmKo da mKofadi. aseve gaimiJna maTgan nawarmoebi<br />

sxva mwkrivebic: uwKveteli da xolmeobiTi, awmKos kav-<br />

SirebiTi da mKofadis kavSirebiTi~ (z. yumburiZe, 1986, gv. 5).<br />

amgvarad, mKofadis damoukidebel mwkrivad gamoKofa drois<br />

kategoriis safuZvelze moxda. `mwkrivis elementebis~ mixedviT<br />

Tu SevadarebT awmKosa da mKofads, aseT suraTs miviGebT:<br />

awmKo: dro _ umetesad axlandeli mKofadi: dro _ momavali<br />

kilo _ TxrobiTi kilo _ TxrobiTi<br />

Tu davuSvebT, rom amgvari dapirispireba sakmarisia wers<br />

wers<br />

da dawer dawers dawer formaTa sxvadasxva mwkrivebad miCnevisaTvis, gayirdeba<br />

amgvarive safuZvlis moZebna werda werda _ _ _ dawerda dawerda formaTaTvis.<br />

am formebs ase axasiaTeben:<br />

uwKveteli uwKveteli<br />

xolmeobiTi<br />

xolmeobiTi<br />

dro _ w a r s u l i dro _ w a r s u l i<br />

kilo _ T x r o b i T i kilo _ T x r o b i T i<br />

Tanmdevroba _ e r T d r o u l i gzisoba _ m r a v a l g z i s i<br />

gaviTvaliswinoT isic, rom Tanamdevrobas `zogJer Seicavs~<br />

da aseve zogJer SeiZleba gamoxatos mravalgzisi moqmedeba (a. SaniZe,<br />

1973, gv. 210).<br />

rogorc vxedavT, `uGlebis kategoriaTa~ mixedviT daxasia-<br />

Teba uwKvetlisa da xolmeobiTisa identuria. marTalia, a. Sani-<br />

Ze uwKvetlis mwkrivis daxasiaTebisas xazgasmiT ar mianiSnebs<br />

mravalgzisobaze, magram xolmeobiTis kategoriaze msJelobisas<br />

aGniSnavs, `cocxal kiloTa umetesobam da saliteraturo qar-<br />

Tulma es formebi (e. i. mravalgzisobis gamomxatveli formebi<br />

_ g. g.) dakarga, samagierod maTi gamoxatva uwKvetelsa da misgan<br />

nawarmoeb xolmeobiTis mwkrivs daakisra~ (a. SaniZe, 1973, gv.<br />

210). l. kvayaZe uwKvetlis daxasiaTebisas xazgasmiT aGniSnavs:<br />

`uwKvetlis mwkriviT mravalgzisoba gadmoicema~ (l. kvayaZe,<br />

1981, gv. 253). amdenad, `uGlebis kategoriaTa~ mixedviT uwKvetlisa<br />

da xolmeobiTis mwkrivebs Soris sxvaoba araa. Tumca xol-


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

meobiTis mwkrivisagan uwKvetlisaTvis ganmasxvavebel niSnad Tanamdevrobac<br />

miiCneva: `zogJer is Tanamdevrobasac Seicavs, _ saxeldobr<br />

erTdroulobas warsulSi~ (a. SaniZe, 1973, gv. 218).<br />

araa SemTxveviTi, rom avtori Tanamdevrobas uwKvetlis formisaTvis<br />

Cveulebriv damaxasiaTeblad ar miiCnevs (`zogJer is Tanamdevrobasac<br />

Seicavs~...). rogorc aGvniSneT, Tanamdevroba, Tuki<br />

saerTod SeiZleba CaiTvalos kategoriad, araa morfologiuri<br />

kategoria. msJeloba `er er erTdro<br />

Tdroulia<br />

Tdro lia zmnis forma, romelic<br />

gvagebinebs, rom erTi moqmedeba sxva dasaxelebul (an nagulisxmev)<br />

moqmedebasTan erTad xdeboda~ _ gulisxmobs, rom Tanamdevrobaze<br />

mxolod rTul konstruqciebSi SeiZleba saubari.<br />

moKvanili magaliTebic amis dasturia: `Sin rom mivedi, Tovda~.<br />

`Tovda~ formiT gamoxatuli dro emTxveva Sin dabrunebis<br />

dros~ (gv. 213). martiv konstruqciebSi xmarebul uwKvetlis<br />

formiT gamoxatul Tanamdevrobaze ver visaubrebT. faqtobriv<br />

Tanamdevroba gamodis sxvadasxva konstruqciaSi sxvadasxva zmniT<br />

gamoxatul moqmedebaTa urTierTmimarTeba drois TvalsazrisiT,<br />

rac ama Tu im zmnis morfologiur maxasiaTeblad ar SeiZleba<br />

miviCnioT.<br />

garda amisa, a. SaniZe uwKvetelsa da xolmeobiTs Soris aspeqtur<br />

sxvaobazec mianiSnebs: ufro zustad, uwKvetlisaTvis<br />

damaxasiaTeblad usruli aspeqtis gamoxatvas miiCnevs: `zogJer<br />

agreTve sruli aspeqtis gadmocema ekisreba~ (gv. 219). magram aspeqti,<br />

avtoris azriT, warmoqmnis kategoriaa da uGlebis saki-<br />

Txebis ganxilvisas, kerZod, mwkrivTa gamoKofisas, mxedvelobaSi<br />

ar miiGeba. winaaGmdeg SemTxvevaSi ake akeTa ake<br />

Ta da ga gaake ga ke keTa ke Ta sxvadasxva<br />

mwkrivis formebad CaiTvleboda...<br />

gamodis, rom awmKo-mKofadis gamoKofa movaxdineT uGlebis<br />

erT-erTi kategoriis _ drois _ mixedviT. uwKveteli da xolmeobiTi<br />

uGlebis kategoriaTa mixedviT ar gansxvavdeba. miviCnevT<br />

ki mainc sxvadasxva mwkrivebad awmKosa da mKofadis msgavsad.<br />

aseTivea mimarTeba awmKos kavSirebiTsa da mKofadis kavSirebiTs<br />

Soris.<br />

`awmKos awmKos kav kavSi kav kavSi<br />

Sire Sire<br />

rebi<br />

biTi<br />

Ti. Ti Sedgeba ori elementisagan: droisa<br />

da kilosagan. dro exlandelia an momavali, kilo _ kavSirebi-<br />

Ti~ (a. SaniZe, 1973, gv. 219).<br />

139


140<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

`mKofa mKofa mKofadis mKofadis<br />

dis kav kavSi kav<br />

Si Sire Sire<br />

rebi<br />

biTi biTi<br />

Ti. Ti am mwkrivs moepoveba ori elementi:<br />

dro (mom.) da kilo (kavS.)~ (iqve, gv. 220).<br />

rogorc vxedavT, or mwkrivs Soris arsebiTi sxvaoba araa.<br />

Tu mxedvelobaSi ar miviGebT imas, rom awmKos kavSirebiTs, rogorc<br />

aGniSnaven, SeiZleba zogJer axlandeli drois gagebac<br />

hqondes.<br />

Tu am faqts davemKarebiT, gamova, rom awmKos kavSirebiTi<br />

damoukidebel mwkrivad maSin unda miviCnioT, roca is awmKo<br />

drois gamomxatvelia. Tu mas momavali drois gageba eqneba, misi<br />

maxasiaTeblebi daemTxveva mKofadis kavSirebiTisas da, amdenad,<br />

calke mwkrivad misi gaazreba arc iqneba SesaZlebeli.<br />

ra ganasxvavebs arsebiTad uwKvetels xolmeobiTisagan da<br />

awmKos kavSirebiTs mKofadis kavSirebiTisagan? sxvaoba aspeqturia:<br />

`awmKos wris mwkrivebi usruli aspeqtisaa, mKofadis wrisa<br />

ki _ srulisa~ (a. SaniZe, 1973, gv. 263). vwer vwerdi vwer di da vwer vwerde vwer vwer de usruli<br />

aspeqtis formebia, da davwer da<br />

vwer vwerdi vwer di da da davwer da<br />

vwer vwerde vwer de _ srulisa.<br />

vimeorebT, sxva gansxvaveba zmniswinian da uzmniswino formaTa<br />

Soris ar aris.<br />

analogiuri xasiaTis semantikuri dapirispirebaa meore da<br />

mesame seriis zmniswinian da uzmniswino formaTa Soris:<br />

usruli usruli usruli aspeqti aspeqti sruli sruli aspeqtia<br />

vwere da-vwere<br />

vwero da-vwero<br />

miweria da-miweria<br />

mewera da-mewera<br />

meweros da-meweros<br />

aSkaraa, rom mwkrivTa gamoKofis procesi darGveulia: Tu<br />

meore da mesame seriis zmniswiniani da uzmniswino formebi erTi<br />

mwkrivisebadaa miCneuli, sxvadasxva mwkrivis formebad ar unda<br />

CaiTvalos wer werda wer wer da da da dawer da<br />

wer werda<br />

da, da , wer werdes wer<br />

des des da da dawer da<br />

wer werdes<br />

des; des anda piriqiT<br />

_ sxvadasxva mwkrivis formebad unda miviCnioT meore da mesame<br />

seriis zmniswiniani da uzmniswino variantebic (rogorc es<br />

gaakeTa d. Kifianma).<br />

TiTqosda sxvagvaria viTareba awmKosa da mKofadis SemTxvevaSi.<br />

marTalia, zmniswinian da uzmniswino formebs Soris aspeq-


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

turi sxvaoba aqac iseTivea, rogorc sxva SemTxvevaSi _ awmKos<br />

formebi usruli aspeqtisa, mKofadisa _ srulis (a. SaniZe,<br />

1973, gv. 263) _ magram maT Soris drouli mimarTebis sakiTxi<br />

dgeba gansxvavebulad. aris Tu ara es sakmarisi awmKosa da mKofadis<br />

sxvadasxva mwkrivad miCnevisaTvis?<br />

vfiqrobT, ara:<br />

awmKo-mKofadis formaTa dapirispirebaSi zmniswins gansakuTrebuli<br />

roli aqvs miniyebuli; rogorc iTqva, awmKos safuZvelze<br />

ori mwkrivis gamoKofa _ awmKosa da mKofadis _ Sedegia<br />

zmniswinis mier drouli dapirispirebis funqciis SeZenisa.<br />

zmniswins mwkrivTa mawarmoebladac miiCneven: `zmniswins qarTul-<br />

Si da, saerTod, qarTvelur enebSi, rogorc cnobilia, ramdenime<br />

funqcia akisria: mimarTulebis (gezisa da orientaciis) Cveneba,<br />

sruli aspeqtis gamoxatva, mwkriv mwkrivTa mwkriv Ta warmo warmoeba warmo<br />

ba da zmnis fuZis<br />

mniSvnelobis Secvla~ (z. yumburiZe, 1986, gv. 97) (xazi Cvenia _<br />

g. g.). miuxedavad imisa, rom mKofadis wris mwkrivTa gamoKofa<br />

samecniero gramatikaSi a. SaniZem daamkvidra, mis naazrevSi zmniswinis<br />

funqciad mwkrivTa warmoeba araa miCneuli. a. SaniZe miu-<br />

TiTebs zmniswinian da uzmniswino formaTa Soris arsebul droul<br />

dapirispirebaze awmKosa da mKofads Soris da amis safuZvelze<br />

axdens axali mwkrivis gamoKofas. awmKo-mKofadis analogiiT<br />

xdeba mKofadis wris sxva mwkrivTa gamoKofac: `paralelur<br />

formaTa gansxvavebuli gamoKenebiT axalma sistemam awmKos Jgufis<br />

sami mwkrivisagan warmoqmna sami axali mwkrivi, gansxvavebuli<br />

erTimeorisagan, Sesabamisad ara marto aspeqtis mixedviT, aramed<br />

droisa da sxva elementebis mixedviTac~ (a. SaniZe, 1973, gv. 270).<br />

rogorc vxedavT, aspeqtis sistemaSi momxdari cvlilebebi<br />

iwvevs zmniswinTa funqciebis zrdas, rac safuZvlad edeba mKofadis<br />

wris gamoKofas. avtori Tavs aridebs, miiCnios zmniswini<br />

mwkrivis mawarmoeblad. es aris safuZveli imisa, rom mwkrivTa<br />

warmoebis sakiTxebis ganxilvisas cal-calke ar ganixilavs awmKosa<br />

da mKofadis wris mwkrivTa warmoebas; miuTiTebs kidec: `pirvel<br />

seriaSi ori wris mwkrivebi Semodis, magram formaTa warmoebis<br />

TvalsazrisiT arsebiTad erTi romelime wris mwkrivebia sakmarisi<br />

(mag., awmKos wrisa), radgan or wred gaKofa erTi seriisa axali<br />

sistemis aspeqtis SeqmnasTan dakavSirebiT moxda da ganaKof mwkri-<br />

141


142<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

vebs erTnairi niSnebi aqvT~ (a. SaniZe, 1973, gv. 423). amitomac, avtori<br />

msJelobs awmKos warmoebaze da gulisxmobs mKofadsac...<br />

awmKo-mKofadis mimarTebis sakiTxi rom mxolod zmniswinian<br />

da uzmniswino formaTa mimarTebis garkveviT ar gadawKdeba, es,<br />

ra Tqma unda, aSkara da naTelia avtorisaTvis da amitomacaa,<br />

rom zmniswins mwkrivis mawarmoeblad ar miiCnevs. a. SaniZe xazgasmiT<br />

aGniSnavs: `imdenad mravalferovania warmoqmnis nuansebi<br />

zmniswinTa gamoKenebis sakiTxSi, rom SeuZlebelia, specialuri<br />

gamokvlevis gareSe, Tundac miaxlovebiT, aGinusxos ZiriTadi xazebi<br />

am sakiTxSi~ (a. SaniZe, 1973, gv. 253). a. SaniZis moZGvrebis<br />

safuZvelze Seqmnil naSromebSi ki zmniswini mwkrivis mawarmoebladaa<br />

miCneuli (ix. l. kvayaZe, 1981, gv. 254; a. kiziria, 1984,<br />

gv. 94; z. yumburiZe, 1986, gv. 97).<br />

5555....2222. . . . mKofadis mKofa mKofa mKofadis<br />

dis dis wris wris wris wris gamoKofis gamoKofis gamoKofis gamoKofis isto is is isto<br />

toria toria<br />

ria ria da da da da marTe mar mar marTe<br />

Tebu Tebu<br />

bulo bulo<br />

loba loba<br />

ba ba<br />

p a s u x i s g a c e m a s s a y i r o e b s k i T x v e b i: aris<br />

ki zmniswini is elementi, romelic SeiZleba miviCnioT awmKomKofadis<br />

ganmasxvaveblad? sxvagvarad: awmKo-mKofadis formaTa<br />

dapirispireba SeiZleba Tu ara miviCnioT, rogorc dapirispireba<br />

sxvadasxva sauGlebeli erTeulebisa? saerTod, ra formobrivi<br />

safuZveli gvaqvs awmKosa da mKofadis sxvadasxva sauGlebel<br />

erTeulebad miCnevisa?<br />

axlandeli da momavali droebis gamoxatva, rac awmKosa da<br />

mKofadis mwkrivTa sxvaobis safuZvladaa miCneuli, KovelTvis<br />

araa dakavSirebuli zmniswinTan. aq. z. yumburiZis samarTliani<br />

SeniSvniT, `sakmaod nairferovani suraTia~.<br />

a) moqmedebiTi gvaris zmnaTa umravlesobaSi awmKosa da<br />

mKofadis formebs zmniswini ganasxvavebs:<br />

awmKo awmKo awmKo mKofadi Kofadi<br />

akeTebs ga-akeTebs<br />

aSenebs a-aSenebs<br />

xatavs da-xatavs<br />

wers da-wers da mravali sxva.


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna : roca mKofadis formebSi zmniswinTa Senacvleba<br />

drouli mimarTebis TvalsazrisiT arafers Secvlis,<br />

magaliTebSi mxolod erT-erT maTgans<br />

warmovadgenT, ufro neitralurs, zogadi semantikis<br />

gamomxatvels.<br />

magram zmniswinian da uzmniswino formaTa dapirispireba am<br />

tipis zmnebSic araa KovelTvis erTgvari. Tu zmniswiniani forma,<br />

Cveulebriv, mxolod momaval dros gamoxatavs, uzmniswinos<br />

Seswevs unari gamoxatos rogorc axlandeli, aseve momavali dro<br />

(a. SaniZe, 1973, gv. 218). a. SaniZe am tipis magaliTebad asaxelebs<br />

zmnebs: vyam, vwer, vaSeneb, vaswavli... magaliTebis dasaxeleba<br />

Sesabamisad SeiZleba gagrZeldes. faqtia, amgvari formebi<br />

konteqstisda Sesabamisad SeiZleba erT SemTxvevaSi axlandel<br />

dros gamoxatavdes, sxva SemTxvevaSi, momavals (zogJer SeiZleba<br />

drouli mniSvnelobisagan saerTod daclili iKos). formaTa<br />

ganawileba drouli TvalsazrisiT aseTi iqneba:<br />

axlandeli axlandeli momavali<br />

momavali<br />

vyam vyam _ Se-vyam<br />

zmniswinian da uzmniswino formaTa dapirispireba momavali<br />

drois gamoxatvis SemTxvevaSi aspeqturi iqneba, iseTive, rogoricaa<br />

II da III seriaSi:<br />

usruli aspeqti _ vyam, sruli aspeqti _ Sevyam.<br />

b) aris erTi nawili gardamavali zmnebisa, romlebic<br />

`zmniswinis darTvis unars moklebulia~ da `erTi da imave formiT<br />

gadmoscems rogorc axlandel dros, ise momavals. ase magaliTad,<br />

adGeg adGegrZe adGeg adGegrZe<br />

rZelebs rZe lebs niSnavs rogorc `sadGegrZelos eubneba~,<br />

aseve `sadGegrZelos etKvis~ (z. yumburiZe, 1986, gv. 36).<br />

am tipis zmnebia: aiZulebs, aniSnebs, agemebs, akurTxebs, amcnobs,<br />

amxilebs, anacvalebs da sxva.<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna mKofadis warmoebis sakiTxebi _ warmoebis saSualebebi<br />

_ safuZvlianad aris Seswavlili z. yumburiZis<br />

monografiaSi `mKofadi qarTvelur eneb-<br />

143


144<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

Si~ (gv. 85-130). Cveni msJeloba ZiriTadad am na-<br />

Sroms emKareba.<br />

aseTivea viTareba mxolod u- prefiqsiani moqmedebiTi gvaris<br />

formebSi: uanderZebs, uboZebs, udepeSebs, uTanagrZnobs, uTvalTvalebs,<br />

uk<strong>arn</strong>axebs da misTanani (z. yumburiZe, 1986, gv. 87).<br />

zmniswins ar dairTavs agreTve mozrdili Jgufi moqmedebi-<br />

Ti gvaris zmnebisa, romelTa umetesoba nasaxelaria da eb Temis<br />

niSniT aris nawarmoebi... am tipis zmnaTa saarviso qcevis forma<br />

gvxvdeba moqmedebiT gvarSi rogorc axlandelis, ise momavali<br />

drois gagebiT: abanakebs, (ar) aboginebs, adardebs, adGegrZelebs,<br />

avaxSmebs, aTareSebs, aTevzavebs... da mravali sxva~ (iqve).<br />

`axlandeli da momavali drois formebi garCeuli araa uzmniswino<br />

zmnaTa SualobiTi kontaqtis formebSic, rogoricaa,<br />

magaliTad: agebinebs, akurTxebinebs, azGvevinebs, aceminebs, abanavebinebs,<br />

Tavs adebinebs da sxva~ (iqve, gv. 89).<br />

g) `aris zmnaTa sakmaod didi Jgufi, romelic moqmedebas<br />

upiratesad xangrZlivi procesis saxiT warmogvidgens da usruli<br />

aspeqtis formiT ixmareba. aseTi zmnebi mKofadSi ufro xSirad<br />

uzmniswinod gvxvdeba, ase rom, awmKosa da mKofadis (usruli<br />

aspeqtis) formaTa damTxveva am zmnebSi sistematur xasiaTs<br />

atarebs. aseTia, magaliTad: abodebs, aTamaSebs, akvnesebs, akivlebs,<br />

akotrialebs... da sxvani~ (iqve, gv. 95-96).<br />

Cven is SemTxvevebi warmovadgineT, roca uzmniswino forma<br />

gamoxatavs rogorc axlandeli, aseve momavali drois mniSvnelobas.<br />

d) `formiT awmKoa da umTavresad axlandeli drois gagebas<br />

atarebs, magram amjamad momavali drois gagebiTac SeiZleba<br />

Segvxvdes eniani vnebiTis formebi: ealerseba, earSiKeba, ebaaseba,<br />

eduduneba, eTamaSeba... zogi amgvari forma mKofadSi zmniswini-<br />

Tac SeiZleba warmogvidges, riTac gairCeva mKofadis sruli da<br />

usruli aspeqti; magaliTad: ealerseba _ moealerseba, earSiKeba<br />

_ gaearSiKeba, ebaaseba _ gamoebaaseba da sxvani~ (iqve, gv. 96).<br />

e) aris SemTxvevebi, roca zmniswiniani formebi gamoxatavs<br />

rogorc axlandeli, aseve momavali drois mniSvnelobasac. `zmnebi,<br />

romlebic awmKoSic zmniswiniania, zmniswins ver icileben im<br />

Sinaarsobrivi sxvaobis gamo, rac am zmniswinis meSveobiT aris


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

gamoxatuli... magaliTad: mi-brZandeba, mi-agebs... mo-aswavebs, mouwodebs,<br />

mo-ixseniebs... da-edgomeba, da-eJereba, da-iSveba... gadmohKurebs,<br />

gadmo-scems... Se-icavs, Se-exeba...~ (iqve, gv. 89).<br />

`gansakuTrebiT xSirad gvxvdeba aseT SemTxvevaSi aG-, aGmo-<br />

da gan-, gamo- zmniswinebi: aG-aSfoTebs, aG-adgens... aGmo-fxvris,<br />

aGmo-acenebs, aGmo-cendeba... gan-agebs, gan-agrZobs, gan-avrcobs...<br />

gamo-ricxavs, gamo-saxavs... da sxvani...~ `raki es zmnebi awmKoSiac<br />

zmniswiniani arian, awmKosa da mKofads veGar ganasxvaveben da<br />

orive mwkrivSi erTi formiT warmogvidgebian... saziaro forma-<br />

Ta Soris gansxvaveba konteqstis meSveobiT mKardeba~ (iqve, gv.<br />

89-90).<br />

v) iseTi SemTxvevebic aris, roca zmnas aqvs rogorc uzmniswino,<br />

aseve zmniswiniani formebi, magram drouli mniSvneloba<br />

mxolod axlandelisa aqvs; aseTi viTareba, Cveulebriv, saSuali<br />

gvaris zmnebTan gvaqvs:<br />

rbis _ mirbis<br />

qris _ daqris<br />

xtis _ daxtis da mravali sxva.<br />

z) aris SemTxvevebic, roca zmniswinian Tu uzmniswino<br />

formebs mxolod momavali drois gageba aqvs:<br />

iTamaSebs _ gaiTamaSebs<br />

irbens _ gairbens<br />

ifrens _ gaifrens<br />

ikiTxavs _ gaikiTxavs da misTanani.<br />

es ukanaskneli SemTxvevebi sxva mxrivac aris saintereso:<br />

Tu zmniswinian da uzmniswino formebs mxolod awmKo drois gageba<br />

aqvT, isini imave fuZisagan mKofads ver iwarmoeben; nasesxebi<br />

formebiT ivseben naklul mwkrivebs:<br />

rbi-s _ irben-s<br />

qri-s _ iqroleb-s<br />

xti-s _ ixtuneb-s<br />

da, Sesabamisad, Tu zmniswinian an uzmniswino formebs mxo-<br />

145


146<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

lod momavali drois gageba aqvT, awmKoSi sxva fuZisagan warmoebuli<br />

formebi enacvlebaT:<br />

iTamaSeb-s _ TamaSob-s<br />

ifren-s _ fren-s º frinav-s<br />

ikiTxav-s _ kiTxulob-s...<br />

es imiTaa saintereso, rom am tipis zmnebSi zmniswinebs<br />

drouli gageba ar SeaqvT...<br />

T) aris sagangebo SemTxvevebic, roca momavali drois<br />

mniSvnelobis mqone uzmniswino formebs zmniswinis darTva axlandeli<br />

drois mniSvnelobas aniyebs:<br />

m o m a v a l i d r o a x l a n d e l i d r o<br />

igijebs igijebs _ `gijiviT moiqceva~; moigijebs moigijebs _ `cotaTi gijia,<br />

mTlad ykviani ar aris~;<br />

izarmacebs<br />

izarmacebs izarmacebs _ `zarmacobas da- moizarmacebs moizarmacebs _ `zarmacis TviseiwKebs,<br />

zarmacobas mohKveba~; bebs iCens, odnav zarmacia~;<br />

iTavxedebs iTavxedebs _ `Tavxedobas gamo- waiTavxedebs waiTavxedebs _ `cota ar iKos,<br />

iCens, Tavxedurad moiqceva~; Tavxedia~;<br />

ikoylebs ikoylebs _ `koylobiT ivlis~; moikoylebs moikoylebs _ `odnav koylia~;<br />

iavadmKofebs iavadmKofebs _ `avad iqneba ga- moiavadmKofebs moiavadmKofebs _ `odnav avad<br />

rkveuli drois ganmavlobaSi~;<br />

aris~;<br />

iavadebs iavadebs _ `igivea, rac iavad- moiavadebs moiavadebs _ `igivea, rac moimKofebs~;<br />

avadmKofebs~;<br />

isulelebs isulelebs _ `suleliviT, moisulelebs moisulelebs _ `cota sulesulelurad<br />

moiqceva, sisu- lia, mosuleloa~.<br />

leles Caidens~<br />

SeniSvna SeniSvna: SeniSvna ganmartebebi aGebulia `qarTuli enis ganmartebiTi<br />

leqsikonidan~.<br />

aseve: ibriKvebs ibriKvebs da moibriKvebs<br />

moibriKvebs;<br />

moibriKvebs<br />

iavebs iavebs da waiavebs waiavebs; waiavebs waiavebs<br />

ibeJiTes ibeJiTes da waibeJiTebs waibeJiTebs da misTanani.<br />

amgvarad, Cven ganvixileT 8 Jgufi zmnebisa, romlebic ax-


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

landeli da momavali droebis gamoxatvis TvalsazrisiT principul<br />

sxvaobas iCenen im tipis zmnebisagan, romlebSic axlandel<br />

da momaval droebs zmniswini ganasxvavebs. warmodgenili SemTxvevebis<br />

ganxilva aSkarad warmoaCens, rom zmniswinian da uzmniswino<br />

formaTa dapirispireba araa mKari safuZveli awmKosa da<br />

mKofadis sxvadasxva mwkrivad gamoKofisaTvis; sxvagvarad: awmKosa<br />

da mKofadis mwkrivebze msJelobisas ganzogadeba imisa, rom mKofadis<br />

forma iwarmoeba awmKosagan zmniswinis darTviT, ar Cans<br />

gamarTlebuli, radgan suraTi aseTia:<br />

uzmniswino formas aqvs: 1. mxolod awmKos gageba<br />

2. awmKosa da mKofadis gageba<br />

3. mxolod mKofadis gageba<br />

zmniswinian formas aqvs: 1. mxolod awmKos gageba<br />

2. mxolod mKofadis gageba<br />

3. awmKosa da mKofadis gageba<br />

da Tu imasac gavixsenebT, rom `dro da kilo ar aris morfologiuri<br />

kategoria, Sesabamisad: erTi mwkrivis formaTa meorisagan<br />

gansxvavebulad ver miviCnevT e. w. `mwkrivis elementebs~. mwkrivis<br />

gansazGvra am elementebis mixedviT ar moxerxdeba~ _ drois<br />

kategoriis safuZvelze awmKosa da mKofadis sxvadasxva mwkrivebad<br />

CaTvla gayirdeba.<br />

amdenad, formawarmoebis TvalsazrisiT formaTa dapirispireba<br />

a k e T e b s _ g a a k e T e b s<br />

a k e T e b d a _ g a a k e T e b d a<br />

a k e T e b d e s _ g a a k e T e b d e s imave rigisaa, rogorc<br />

a k e T a _ g a a k e T a da sxva.<br />

Kvela SemTxvevaSi gansxvaveba zmniswins emKareba. amitom I seriaSi<br />

ori wris gamoKofis sakiTxi martivad ver gadawKdeba:<br />

gverds ver avuvliT garegnulad amgvaradve gansxvavebul II da III<br />

seriis formebs, aq erTi arsebiTi xasiaTis sakiTxia gadasayreli:<br />

ramdenadac mwkrivTa sxvaoba fuZeTa sxvaobazea damKarebuli,<br />

zmniswinisa da zmnuri fuZis urTierTmimarTebis sakiTxi moi-<br />

Txovs garkvevas.<br />

147


148<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

5555....3333. . . . Se Sedis Se Sedis<br />

dis dis Tu Tu Tu Tu ara ara ara ara zmniswi zmnis zmnis zmniswi<br />

wini wini<br />

ni ni fuuuuZe ff<br />

f Ze ZeSi ZeSi<br />

Si???? Si<br />

sanam am kiTxvas gavcemT pasuxs, gavixsenoT, ra aris fuZe.<br />

zmnuri fuZis ganmartebisas KuradGeba pirisa da ricxvis niSnebzea<br />

gamaxvilebuli (`fuZe aris is nawili zmnisa, romelsac Camo-<br />

Sorebuli aqvs pirisa da ricxvis niSnebi~). am ganmartebis Sesabamisad,<br />

zmniswini, TavisTavad cxadia, fuZis nawilad gaiazreba.<br />

pirveli seriis mwkrivTa analizi mxolod am Tvalsazriss uyers<br />

mxars: zmniswini aq mwkrivebs ganasxvavebs:<br />

akeTebs<br />

akeTebda<br />

akeTebdes<br />

_<br />

_<br />

_<br />

ga-akeTebs<br />

ga-akeTebda<br />

ga-akeTebdes<br />

sxvagvari viTareba II da III seriis SemTxvevaSi: zmniswinis<br />

qona-arqona mwkrivis formaTa ganmasxvavebeli faqtori ar aris;<br />

erTi da imave mwkrivis formebia:<br />

akeTa<br />

akeTos<br />

ukeTebia<br />

ekeTebina<br />

ekeTebinos<br />

da<br />

da<br />

da<br />

da<br />

da<br />

ga-akeTa<br />

ga-akeTos<br />

ga-ukeTebia<br />

ga-ekeTebina<br />

ga-ekeTebinos<br />

zmniswini am SemTxvevaSi fuZiseulad aGar gaiazreba: winaaGmdeg<br />

SemTxvevaSi ake akeTa ake Ta da ga gaake ga ke keTa ke Ta sxvadasxva mwkrivis formebad<br />

unda iqnes gagebuli (rogorc akeTebda da gaakeTebda), ramdenadac<br />

mwkrivTa Soris sxvaobas fuZeTa sxvaoba qmnis.<br />

mokled: zmniswinisa da zmnuri fuZis mimarTebis sakiTxi<br />

problemuria da rTuli. garkveuli pasuxi kiTxvaze _ zmniswini<br />

Sedis Tu ara zmnur fuZeSi (mwkrivis fuZeSi) _ araa gacemuli.<br />

metic, es sakiTxi arcaa dasmuli samecniero literaturaSi. Cveulebriv,<br />

zmnur fuZeze msJelobisas uzmniswino formebs ganixilaven.<br />

ufro metic, Tuki amis SesaZlebloba arsebobs, uGlebis<br />

tipebsa da saxeobebze msJelobisas ZiriTadad uzmniswino formebs<br />

warmogvidgenen.


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

aris faqtorebi, romlebic zmniswins fuZiseulad gagvaazrebinebs.<br />

Jer erTi: calkeuli Jgufis zmnebi ama Tu im mwkrivis<br />

formebSi uzmniswinod ar gvxvdeba. mag.: `uwindebulod doniani<br />

vnebiTi (keTda, Senda, Zlierda...) namKo ZiriTadSi SeuZlebelia~<br />

(<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1950, gv. 81); isic cnobilia, rom zmniswini zmnas<br />

leqsikur mniSvnelobas ucvlis: `windebulis darTvisas fuZis<br />

mniSvneloba SeiZleba arsebiTadac Seicvalos. Sdr.: ga-igo, moigo,<br />

da-igo~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1950, gv. 061). garda amisa, `iSviaTad<br />

iseTi zmnebic gvxvdeba, romlebic uzmniswinod ar ixmareba;<br />

gvaqvs: mi-vida, mo-vida... magram calke vida amjamad ar mogvepoveba~<br />

(a. SaniZe, 1973, gv. 239). zmniswinian da uzmniswino formaTa<br />

sxvadasxva saleqsikono erTeulebad miCneva (mag. `qarTuli enis<br />

ganmartebiT leqsikonSi~) zmniswinis fuZiseulobas dauyerda<br />

mxars da, rogorc iTqva, awmKos wrisa da mKofadis wris mwkriv-<br />

Ta sxvadasxva sauGlebel erTeulebad warmodgena mxolod am<br />

Tvalsazrisze daKrdnobiT SeiZleba; zmnaTa umravlesobaSi<br />

awmKosa da mKofadis wris mwkrivTa formebis dapirispireba mxolod<br />

zmniswinis saSualebiT xdeba.<br />

magram zmniswinis fuZiseulad gaazrebas zmnur formawarmoebaSi<br />

ramdenime sirTule axlavs. pirvel rigSi, rogorc iTqva,<br />

II da III seriis zmniswiniani da uzmniswino formebi (wera _ dawera,<br />

an Cawera...) sxvadasxva sauGlebel erTeulebad unda iqnes<br />

gagebuli, rogorc es pirvel seriaSia; anda, sxvadasxva zmnis<br />

(wers, dawers, Cawers...) _ erTi da imave mwkrivis formebad. magram<br />

amgvarad gadawKveta sakiTxisa winaaGmdegobaSi mova pirveli<br />

seriis mwkrivTa gamoKofis principTan.<br />

Tu zmniswins fuZiseulad gaviazrebT, imdeni fuZe gveqneba,<br />

erTi da imave zmnuri Zirisagan warmoebuli, ramdenic zmniswiniani<br />

variantic gvaqvs ama Tu im SemTxvevaSi. mag.: dawers, Cawers,<br />

miwers, mowers, gawers, aGwers, amowers, gadawers, gamowers, Camowers,<br />

gadmowers... dGes miGebuli Tvalsazrisis mixedviT, Kvela<br />

es forma erTi da imave wers wers zmnis mKofadis formebia,<br />

zmniswiniT gansxvavebuli. sxvadasxva fuZeze an sxvadasxva zmnaze<br />

am SemTxvevaSi Cveulebriv ar saubroben. zogadad mieniSneba, rom<br />

forma zmniswiniania da nimuSad romelime maTgans (Cveulebriv<br />

netraluri, zogadi semantikuri mniSvnelobisas) warmoadgenen<br />

(mag. wers wers zmnisaTvis da dawers da<br />

wers formas). Tu zmniswins fuZiseulad<br />

149


150<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

gaviazrebT, imden fuZeze unda vilaparakoT, ramdeni zmniswiniani<br />

formac gvaqvs.<br />

aris kidev erTi arsebiTi xasiaTis faqtori: a. SaniZe wers<br />

_ `zmniswini igivea zmnisaTvis, rac Tandebuli saxelisaTvis.<br />

erTic da meorec damoukidebeli sitKva iKo erT dros, magram<br />

damoukidebloba dakarges da Seezardnen saxels an zmnas. msgavseba<br />

amiT ar amoiwureba. zog SemTxvevaSi erTi da igive `sitKva~<br />

(odesGac damoukidebeli) saxelTan Tandebulad aris gamoKenebuli,<br />

zmnasTan ki _ zmniswinad~) (a. SaniZe, 1973, gv. 260). tmesis<br />

movlena Zveli qarTulisaTvis am Tvalsazrisis naTeli dadasturebaa.<br />

savsebiT gasaziarebelia a. SaniZis daskvna, am movlenis<br />

ganxilvis Sedegad gakeTebuli: `rogorc magaliTebidan Cans,<br />

zmniswins erTgvari damoukidebloba aqvs, is aucileblad mikruli<br />

ar aris zmnaze... didi ar aris es damoukidebloba, magram mainc<br />

gviCvenebs im gzas, romelic zmniswins gauvlia sruli damoukideblobidan<br />

srul daqvemdebarebamde da morfemad qcevamde.<br />

dGes tmesisa Soreuli mogonebaGa gvaqvs, ramdenadac zmna da<br />

zmniswini mainc iKofa pirisa, qcevisa da gvaris niSnebad an mimGeobaTa<br />

afiqsebad~ (a. SaniZe, 1973, gv. 260).<br />

zmnuri formawarmoebis sakiTxebis ganxilvisas Cven am ukanasknel<br />

Tvalsazriss daveKrdnobiT; `zmniswini igivea zmnisaTvis,<br />

rac Tandebuli saxelisaTvis~. es es es Tval Tvalsaz Tval Tvalsaz<br />

sazri<br />

risi si zmnis zmniswins zmnis zmniswins<br />

wins fu fuZi fu<br />

Zi- Zi<br />

se seulad se<br />

lad lad ar ar ga gagva ga gagva<br />

gvaaz gvaaz<br />

azre<br />

rebi rebi<br />

binebs<br />

nebs. nebs<br />

marTalia, amgvari msJelobis safuZvelze zmniswinis arafu-<br />

Ziseulad miCneva erTgvarad pirobiTia, magram zmnur formaTa<br />

warmoebis sakiTxebis ganxilvisas am pirobiTobas aqvs safuZveli:<br />

mwkrivis fuZeTa warmoeba araa myidro kavSirSi zmniswinTan;<br />

sxvadasxva zmniswinTa monacvleoba erTi da imave mwkrivis formasTan<br />

aseve ar qmnis problemas formawarmoebis TvalsazrisiT.<br />

Kvela mwkrivis formaTa gaTvaliswinebiT SesaZlebelia zmniswin-<br />

Ta funqciebis ganzogadeba; fuZis semantikidan gamomdinare,<br />

zmniswini an mimarTulebas aGniSnavs, an aspeqtur dapirispirebas<br />

axdens, an leqsikur mniSvnelobas ucvlis zmnas (awmKo-mKofadis<br />

dapirispirebis SemTxvevaSic). ganzogadeba ar moxerxdeba, roca<br />

zmniswini droul mimarTebas cvlis, Tumca am ukanasknel SemTxvevaSic<br />

ki mxolod drouli mniSvnelobiT dapirispirebas arasodes<br />

ar axdens: sxva funqciebic ar gamoiricxeba zmniswinisa.


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna rogorc iTqva, zmniswinis funqciis ganzogadeba<br />

pirvelad d. Kifianma moaxdina. Sedegad gamartivda<br />

uGlebis sistema da analizic gaiolda.<br />

sxvagvarad rom vTqvaT, zmniswini polisemantikuri monacemia<br />

_ erTsa da imave dros ramdenime mniSvnelobis Semcveli.<br />

romelime konkretul zmnur fuZesTan ra mniSvnelobac aqvs mas<br />

erT SemTxvevaSi, igive mniSvneloba eqneba amave zmnis sxva mwkrivis<br />

formebTan. sxvaobas rig SemTxvevaSi awmKo qmnis (drois faqtori<br />

Semodis aq), magram es ar aris zogadi kanonzomiereba awmKo-mKofadis<br />

dapirispirebisa da, Sesabamisad, safuZveli imisa,<br />

rom awmKo da misgan nawarmoebi mwkrivebi ganvasxvavoT mKofadisa<br />

da misgan nawarmoebi mwkrivebisagan.<br />

amgvarma gadawKvetam gaabundovna zmnur formaTa warmoebis<br />

sakiTxi: erTgvari warmoebis SemTxvevebi sxvadasxva mwkrivad iqna<br />

aGqmuli:<br />

a w m K o m K o f a d i<br />

i-keT-eb-s da i-mef-eb-s<br />

u-TvalTval-eb-s da u-patron-eb-s<br />

da-frin-av-s da da-xat-av-s<br />

ra Tqma unda, es sirTule awmKo-mKofadis dapirispirebaSi<br />

SemCneuli iKo. a. SaniZe sakiTxs ase svams: `Tu warmoebas mivaqcevT<br />

KuradGebas, isi isini isi ni Kve Kvela Kve<br />

la awmKos awmKos for forme for forme<br />

mebia mebia<br />

bia, bia magram mniSvnelobiT<br />

uTuod mKofadis wris zmnebTan erTad arian. awmKoSi<br />

maT sxva zmnebi enacvlebian... da, amis mixedviT maT mKofadSi<br />

aqvT mopovebuli adgili: `vnaxav~ mKofadis formaa, `vnaKav~ ki _<br />

awmKosi, miuxedavad imisa, rom erTgvarad nawarmoebi formebia~<br />

(a. SaniZe, 1973, gv. 275). am SemTxvevaSi, Tu formas orive drois<br />

gageba SeiZleba hqondes, zmniswinianebi mKofadSi unda movaTavsoT<br />

(mag.: gansazGvravs, aGniSnavs...), xolo uzmniswinoebi _<br />

awmKoSi (mag.: adGegrZelebs, avaxSmebs...) (iqve). gamodis, rom Tu<br />

forma polisemiuria dros TvalsazrisiT, angariSs vuwevT mxolod<br />

formas da ugulebelvKofT awmKo-mKofadis dapirispirebis<br />

semantikur safuZvels; xolo Tu forma araa polisemiuri drois<br />

mixedviT, angariSs vuwevT semantikas da ugulebelKofili rCeba<br />

151


152<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

awmKo-mKofadis dapirispirebis formobrivi safuZveli. e. i. Tavs<br />

iCens winaaGmdegoba.<br />

z. yumburiZes miaCnia, rom Tu forma polisemiuria drois<br />

TvalsazrisiT, angariSs vuwevT mxolod formas da ugulebelvKofT<br />

awmKo-mKofadis dapirispirebis semantikur safuZvels;<br />

xolo Tu forma araa polisemiuri drois mixedviT, angariSs vuwevT<br />

semantikas da ugulebelKofili rCeba awmKo-mKofadis dapirispirebis<br />

formobrivi safuZveli. e. i. Tavs iCens winaaGmdegoba.<br />

e. i.:<br />

z. yumburiZis azriT, `marTebuli iqneba, rom is zmniswiniani<br />

Tu uzmniswino formebi, romlebic gvxvdeba rogorc axlandeli,<br />

ise momavali drois gagebiT, mwkrivis mixedviTac polisemiurad<br />

vcnoT da, Tu axlandeli droa, awmKos mwkrivs mivakuTvnoT,<br />

momavlis gagebiT ki _ mKofadis mwkrivs~ (z. yumburiZe, 1986, gv.<br />

91). mwkrivTa gamoKofis formobrivi safuZveli aqac irGveva; Tu<br />

romeli mwkrivia, garCeva mxolod konteqstis mixedviT unda moxdes.<br />

Tumca a. SaniZe garkveviT wers: `am tipis uzmniswino formebi<br />

`mwkrivis TvalsazrisiT~ awmKo, xolo zmniswiniani _ `mwkrivis<br />

TvalsazriT~ mKofadi (a. SaniZe, 1973, gv. 266). formobrivi<br />

safuZveli dapirispirebisa irGveva maSinac, roca zmniswinian<br />

formebs mxolod axlandeli drois gageba aqvs, anda uzmniswino<br />

formebs _ mxolod momavali droisa. sabolood, awmKo-mKofadis<br />

gamoKofa ZiriTadad semantikur princips emKareba da ara formobrivs.<br />

formobrivi principis gatareba semantikurs daarGvevs...<br />

Tu erTsa da imave formas drouli mniSvnelobis sxvaobis<br />

mixedviT sxvadasxva mwkrivad miviCnevT awmKosa da mKofadSi, am<br />

principiT brZanebiTis mwkrivis gamoKofac iqneboda SesaZlebeli<br />

axal qarTulSi; miT umetes, rom am SemTxvevaSi semantikuri<br />

sxvaoba ufro mkveTria (kilos mixedviTac gansxvavdeba); vidre<br />

awmKo-mKofadis SemTxvevaSi (aq mxolod dro qmnis sxvaobas); magram<br />

sruliad samarTlianad `gaakeTe~ da `gaakeTe!~ sxvadasxva<br />

mwkrivis formebad ar miiCneva. es faqtic unda iqnes gaTvaliswinebuli<br />

awmKo-mKofadis mwkrivTa sakiTxis gadawKvetisas.<br />

rogorc vxedavT, awmKosa da mKofadis damoukidebel mwkrivebad<br />

gamoKofis sakiTxi seriozul sirTuleebs awKdeba. upirveles<br />

Kovlisa, irGveva zogadi principi. xolo xolmeobiTisa da<br />

mKofadis kavSirebiTis damoukidebel mwkrivebad miCneva ara mar-


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

to arGvevs am princips, aramed arsebiTad ewinaaGmdegeba mas.<br />

Tu awmKo-mKofadis SemTxvevaSi zogJer SeiZleba semantikuri momenti<br />

(drouli dapirispireba) mogveSveliebina, mKofadis wris<br />

sxva mwkrivTa SemTxvevaSi esec gamoiricxeba.<br />

vimeorebT: mKofadis wris gamoKofis gamarTleba zmniswins<br />

fuZiseulad gagvaazrebinebs. maSin, aseve unda gadawKdes II da III<br />

seriebis mwkrivTa fuZis sakiTxic _ zmniswins aqac unda gaewios<br />

angariSi; amgvari daSvebis SemTxvevaSi aspeqti gamova is semantikuri<br />

maxasiaTebeli, romlis mixedviTac zmniswinian da uzmniswino<br />

formebs sxvadasxva mwkrivad CavTvlidiT, ase ki sakiTxi Jer<br />

ar dasmula da, albaT, arc unda daisvas. rogorc aGiniSna, angariSgasawevia<br />

da gasaziarebeli d. Kifianiseuli gadawKveta saki-<br />

Txisa: `aucilebelia, unda Semokldes rogorme es uGvlileba...<br />

gana ar SeiZleba, erTxel iTqvas da amiT gaTavdes, rom zmnas saxe<br />

sruli KovelTvis maSin miecema, rodesac Tavs prefiqsad erTerTi<br />

mimZGoli Tandebuli miuJdebao~ (d. Kifiani, 1982, gv. 104).<br />

am Tvalsazriss isic dauyers mxars, rom, Cveni azriT, dro<br />

da kilo, iseve rogorc Tanamdevroba, gezi da orientacia, araa<br />

morfologiuri kategoriebi da mxolod drouli da kilouri<br />

mniSvnelobebis mixedviT gansxvavebuli formebi damoukidebel<br />

mwkrivebad ar unda CaiTvalos.<br />

amgvarad, zmnis fuZis ganmartebisas CvenTvis ZalaSi rCeba<br />

tradiciuli Tvalsazrisi Semdegi dazustebiT: mwkri mwkrivis mwkri vis fu fuZe fu<br />

Ze<br />

aris aris aris is is na nawi na nawi<br />

wili wi li zmni zmnisa zmni<br />

sa sa,<br />

, romel el elsac el sac Camo CamoSo Camo<br />

So Sore<br />

rebu<br />

buli bu li aqvs aqvs zmnis zmniswi zmnis wi-<br />

ni ni, ni<br />

, pi piri pi<br />

ri risa ri sa da da ri ricxvis ri ricxvis<br />

cxvis niS niSne niS<br />

ne nebi<br />

bi. bi<br />

ram ramde ram ramde<br />

dena<br />

nadac na dac mwkriv mwkrivTa mwkriv Ta gamoKofa gamoKofa da da daJgu da<br />

Jgu Jgufe<br />

feba fe ba sa sawar sa sawar<br />

warmo<br />

moebe mo be- be<br />

li li fu fuZis fu Zis prin princips prin<br />

cips emKare emKareba emKare<br />

ba ba, ba , im imden im<br />

den mwkriv mwkrivze mwkriv ze un unda un<br />

da vi visa vi<br />

sa saub<br />

ubroT<br />

roT, roT ,<br />

ra ramde ra de deni de ni gan gansxva gan<br />

sxva sxvave<br />

vebu<br />

buli bu li fu fuZec fu Zec ar arse ar arse<br />

sebobs<br />

bobs. bobs<br />

mwkrivis fuZis amgvari gagebis safuZvelze uGlebis sistema<br />

unda gaimarTos im principze, ra principiTac aris warmodgenili<br />

II da III seriaSi. es Tvalsazrisi I seriaSi sami mwkrivis gamoKofas<br />

varaudobs. amisdakvalad, axal qarTulSi zmnuri formebi<br />

daJgufdeba sam seriad da 8 mwkrivad.<br />

I I seria seria<br />

seria<br />

1-li mwkrivi (awmKo-mKofadi) _ (zmnisw.)- a k e T e b s<br />

153


154<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

me-2 mwkrivi (uwKveteli-xolmeobiTi) _ (zmnisw.)- a k e T e b d a<br />

me-3 mwkrivi (I kavSirebiTi) _ (zmnisw.)- a k e T e b d e s<br />

II II seria<br />

seria<br />

me-4 mwkrivi (wKvetili) _ (zmnisw.)- a k e T a<br />

me-5 mwkrivi (II kavSirebiTi _ (zmnisw.)- a k e T o s<br />

III III seria<br />

seria<br />

me-6 mwkrivi (I TurmeobiTi) _ (zmnisw.)- u k e T e b i a<br />

me-7 mwkrivi (II TurmeobiTi) _ (zmnisw.)- e k e T e b i n a<br />

me-8 mwkrivi (III kavSirebiTi) _ (zmnisw.)- e k e T e b i n o s<br />

SeniSvna SeniSvna: SeniSvna 1. ramdenadac erTsa da imave zmnasTan SesaZlebelia<br />

sxvadasxva zmniswinTa monacvleoba, vamJobinebT,<br />

pirobiTad mivaniSnoT maTze.<br />

2. terminTa pirobiTobis Taobaze zemoTac iTqva.<br />

I seriaSic amJerad tradiciuli terminebis datovebas<br />

vamJobinebT. garkveul uxerxulobas<br />

SeiZleba qmnides pirveli da meore mwkrivis saxelebi<br />

(awmKo-mKofadi, uwKvetel-xolmeobiTi), magram<br />

axali qarTulisaTvis msJelobis gasaadvileblad<br />

es pirobiTobac dasaSvebad migvaCnia.<br />

5555....4444. . . . dro----ki dro dro dro ki kilo kilo<br />

loTa loTa<br />

Ta Ta siste sis sis siste<br />

tema tema<br />

ma ma da da da da ````qar qar qarTu qarTu<br />

Tuli Tuli<br />

li li enis enis enis enis<br />

ganmar gan gan ganmar<br />

marte marte<br />

tebi tebi<br />

biTi biTi<br />

Ti Ti leqsik leq leq leqsik<br />

sikooooni sik ni ni~~~~ ni<br />

gansaxilvel problemebTan dakavSirebT saintereso da angariSgasawevia<br />

`qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis~ Cveneba.<br />

qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis komisiam tradiciisagan<br />

gansxvavebiT zmnis piriani forma miiCnia ZiriTad saleqsikono<br />

erTeulad. upiratesoba mieniya awmKos mesame piris formas:<br />

`zmnis leqsikur erTeulad komisiam miiGo awmKos awmKos (mKofadis)<br />

mesame piri Kvela im warmoebisa, rac zeviT aGvniSneT: Te-<br />

Te<br />

savs savs, savs savs , iTe iTesavs iTe<br />

savs savs, savs , uTe uTesavs uTe<br />

savs savs,<br />

, aTes aTesvi aTes<br />

vi vinebs<br />

nebs,<br />

, eTe eTese eTe<br />

se seba<br />

ba, ba,<br />

, iTe iTese iTe<br />

se seba<br />

ba, ba,<br />

, Te Tesia Te<br />

sia sia,<br />

,<br />

uTe uTesia uTe sia (TiToeuli maTgani droebs awarmoebs: Tesavda, Tesavdes,<br />

Tesa, Tesos, uTesavs, eTeseba, eTesos, magram eseni leqsikur er-<br />

Teulebad ar ar mi miiC mi miiC<br />

iCne<br />

neva ne va da leqsikonSi ar Sedis~ (qegl, 1950, gv.


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

011). isic gavixsenoT, `rac rac rac zeviT aGvniSneT~: `zmnis eqspresiuli<br />

Zala didia. zmnas SeuZlia, warmogvidginos moqmedeba: rogorc<br />

p a s i u r i procesi da rogorc subieqtis a q t i u r o -<br />

b i s gamovlena: iTe iTese iTe iTese<br />

seba<br />

ba da Te Tesavs Te Tesavs<br />

savs; savs rogorc subieqtisTvis gankuTvnili<br />

da rogorc saobieqto (masTan _ aqtiuri, pasiuri):<br />

iTe iTesavs iTe iTesavs<br />

savs, savs , uTe uTesavs uTe uTesavs<br />

savs, savs , eTe eTese eTe eTese<br />

seba<br />

ba; ba rogorc subieqtis namoqmedari da<br />

rogorc sxvisi meSveobiT Sesrulebuli: Te Tesavs Te savs da aTes aTesvi aTes aTesvi<br />

vinebs<br />

nebs; nebs<br />

rogorc m d g o m a r e o b a, statikurs KofaSi: Tesia (e. i. daTesilia;<br />

kuTvnilebis aGniSvniT: uTesia), da rogorc procesi, dinamika:<br />

Tesavs, iTeseba, iTesavs da sxv.~ (iqve).<br />

rogorc vxedavT, gansxvavebul saleqsikono erTeulebadaa<br />

miCneuli sxvadasxva gvaris (aqtiuri Tu pasiuri), sxvadasxva qcevis,<br />

kauzatiuri Tu arakauzatiuri, statikuri Tu dinamikuri<br />

zmnebis awmKos mwkrivis III piris formebi:<br />

Tesavs<br />

iTesavs<br />

uTesavs<br />

aTesvinebs<br />

iTeseba<br />

eTeseba<br />

Tesia<br />

uTesia<br />

xazgasmiTaa aGniSnuli, rom `TiToeuli maTgani droebs<br />

iwarmoebs~, e. i. sxvadasxva mwkrivis forma moepoveba.<br />

e. i. saleqsikono formaa: T e s a v s<br />

misgan nawaremoebi droebia: Tesavda<br />

Tesavdes<br />

Tesa<br />

Tesos<br />

uTesia<br />

eTesa<br />

eTesos<br />

rva mwkrivis (drois) formaa warmodgenili:<br />

awmKo, uwKveteli, I kavSirebiTi, wKvetili, II kavSirebiTi, I<br />

TurmeobiTi, II TurmeobiTi da III kavSirebiTi. qegl-is wina-<br />

155


156<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

sitKvaobaSi araferia Tqmuli e. w. mKofadis wris mwkrivTa<br />

formebis Sesaxeb: Tumca aqve, qeglis I tomSi, mTavari redaqtoris<br />

`qarTuli enis zogad daxasiaTebaSi~ I seria ase warmodgenili:<br />

`awmKos awmKos wKebaSi Sedis:<br />

1. awmKo;<br />

2. awmKosgan nawarmoebi n a m K o u s r u l i;<br />

3. namKo usrulisagan nawarmoebi k a v S i r e b i T i p i r v e l i;<br />

4. awmKosganve nawarmoebi m K o f a d i da<br />

5. mKofadisagan nawarmoebi p i r o b i T i ~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1950,<br />

gv. 062).<br />

winasitKvaobaSi mwkrivTa formebis CamoTvlisas mKofadi da<br />

pirobiTi araa warmodgenili: da daTe da<br />

Te Tesavs<br />

savs, savs , da daTe da<br />

Te Tesav<br />

savda<br />

da.<br />

. da daTe da daTe<br />

Tesavs<br />

savs saleqsikono<br />

erTeuladaa warmodgenili (III tomi) ara rogorc Te Te-<br />

Te<br />

savs savs zmnis sxva drois (mwkrivis) forma, aramed rogorc damoukidebeli<br />

saleqsikono erTeuli; damoukidebel saleqsikono er-<br />

Teulebadaa warmodgenili T e s a v s zmnis Kvela zmniswiniani<br />

forma (morfologiurad mKofadis mwkrivis forma): d a T e s a v s,<br />

g a m o T e s a v s, g a n T e s a v s, m i T e s a v s, m o T e s a v s, S e T e -<br />

s a v s... ivaraudeba, rom Kvela es forma formobrivad da leqsikurad<br />

tolfasia T e s a v s zmnisa. es aris principuli xasiaTis<br />

winaaGmdegoba qegl-is winasitKvaobisa da qarTuli enis zogad<br />

daxasiaTebaSi warmodgenili Tvalsazrisebisa.<br />

vimeorebT: saleqsikono erTeulis (Tesavs) sxva mwkrivis<br />

formebi `leqsikur erTeulebad ar miiCnevao da leqsikonSi ar<br />

Sedis~. aqedan gamomdinare, is rac leqsikuri erTeulebia, ar<br />

SeiZleba erTi meoris mimarT mwkrivis formebad iqnes kvalificirebuli.<br />

TiToeul saleqsikono erTeuls _ awmKos (mKofadis)<br />

formas _ Tavisi mwkrivis formebi eqneba, romlebic `leqsikur<br />

erTeulebad ar miiCneva.~ sxvagvarad rom vTqvaT, rac leqsikonSi<br />

Sedis, `drois formebi~ ar aris...<br />

ramdenadac Tavad leqsikonSi zmna im principiTaa warmodgenili,<br />

rac winasitKvaobaSia mocemuli, faqtia, rom `mKofadis<br />

forma~ aris ara `awmKos formis~ paradigmis wevri, aramed misi<br />

tolfasi.<br />

Tavad is faqti, rom winasitKvaSi amgvaradaa mocemuli _


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

awmKo awmKo (mKofa mKofa mKofadi<br />

di), di , erT odenobad aris miCneuli (frCxilebis<br />

funqcia am SemTxvevaSi ase gvesmis Cven). es ar aris awmKo awmKo an<br />

an<br />

mKofa mKofadi mKofa mKofadi<br />

di, di , es aris awmKo awmKo anu anu mKofa mKofadi mKofa mKofadi<br />

di. di<br />

faqtobriv, qegl-is rvatomeulSi zmnis warmodgenis principi<br />

mxars uyers Sexedulebas imis Taobaze, rom formobrivi TvalsazrisiT<br />

mKofadis wris mwkrivTa gamoKofa gaumarTlebelia.<br />

Zalian sainteresoa qegl-is erTtomeulis (1986 w.) winasitKvaobaSi<br />

<strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong> ganmarteba saleqsikono erTeulis Sesaxeb:<br />

`saleqsikono erTeulis sakiTxi saxelisaTvis martivia, saxelobiTi<br />

an saxelobiTis f u Z e, ramdenadac leqsikuri mniSvneloba<br />

f u Z e s T a n aris dakavSirebuli. rac Seexeba zmnas, qar-<br />

Tuli zmnis rigi kategoria leqsikurad gansxvavebuli mniSvnelobis<br />

matarebelia, e. i. axal leqsikur erTeuls warmoadgens;<br />

igulisxmeba: qce qceva qce qceva<br />

va, va , gva gvari gva<br />

ri ri, ri , ka kauza ka za zati<br />

tivi<br />

vi, vi agreTve, mimGeo mimGeoba mimGeo mimGeoba<br />

ba, ba , pre-<br />

ver verbi ver verbi<br />

biani bi ni (zmniswiniani) va vari va vari<br />

rian<br />

ante ante<br />

tebi<br />

bi (Slis Slis Slis: Slis iS iSlis iS iSlis<br />

lis, lis , uS uSlis uS<br />

lis lis, lis , iS iSle iS le-<br />

ba ba, ba , eS eSle eS<br />

le leba<br />

ba; ba ; aS aSle aS<br />

le levi<br />

vinebs<br />

nebs... nebs ... ga gaSli ga gaSli<br />

Slili<br />

li, li , ga gasaS ga<br />

saS saSle<br />

leli<br />

li... li ... aS aSlis aS aSlis<br />

lis, lis , wa wa- wa<br />

Sl Slis Sl<br />

is is, is , mo moSlis mo<br />

Slis Slis, Slis , gada gadaSlis gada gadaSlis<br />

Slis, Slis , gadmo gadmoSlis<br />

gadmo<br />

Slis Slis...)<br />

...). ...) saxelSi msgavsi nawarmoebi<br />

fuZeebi iqneboda: Zm-ur-i, Zm-ob-a, mo-Zm-e, sa-Zm-o; kac-ur-i,<br />

u-kac-ur-i, kac-ob-a, sa-kac-e, u-kac-r-av-ad...~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1986,<br />

gv. 6).<br />

rogorc vxedavT, zmniswini (da mimGeoba) gramatikuli kategoriebis<br />

rangSi aris aKvanili: preverbiani variantebi gvaris,<br />

qcevisa Tu kauzativis formaTa tolfasadaa miCneuli; amosavali<br />

formisagan (Slis) preverbiT gansxvavebuli formebi (waSlis,<br />

moSlis...) iseTive damoukidebel fuZeebad aris miCneuli, rogorc<br />

saxelis SemTxvevaSi kac kac-i kac<br />

i / / sa sa-kac sa<br />

kac kac-e kac e / / u-kac kac kac-r-avad<br />

kac avad avad... avad ...<br />

amave winasitKvaobaSi saubaria imis Taobaze, rom `awmKos es<br />

fuZe, e. i. amosavali fuZe masdarisa, e. i. is, rac masdaris<br />

saKrdenia, avirCieT zmnis leqsikur erTeulad~ (iqve)... `mTavaria<br />

is, rom saleqsikono erTeulad SerCeulia zmnis is fuZe, risganac<br />

masdari (saxelzmna) iwarmoeba da ramac qarTuli zmnis leqsikur-semantikuri<br />

simdidris gamovlena leqsikonSi SegvaZlebina~<br />

(iqve). am ukanasknel msJelobaSi, marTalia, uzmniswino variantebia<br />

moxmobili magaliTebad, magram, rogorc vnaxeT, zmniswiniani<br />

variantebi amaT tolfasad moiazreba; zmniswiniani da uzmniswino<br />

variantebi ara erTi-meoris mimarT mwkrivis formebad, ara-<br />

157


158<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

med erTi da imave morfologiuri Girebulebis erTeulebad moiazreba.<br />

am winasitKvaSi (gansxvavebiT rvatomeulis winasitKvaobisagan)<br />

saubaria mxolod awmKoze (rogorc pirian formaTa saleqsikono<br />

erTeulze) da mKofa mKofadi mKofa di (rogorc dro anu mwkrivi)<br />

naxsenebic ar aris. e. i. Kvela saleqsikono piriani forma zmnisa<br />

erTi morfologiuri odenobaa, aq warmodgenili msJelobis mixedviT,<br />

awmKos awmKos forma... es ki mxars uyers Cvens Tvalsazriss imis<br />

Taobaze, rom mKofa mKofadi mKofa mKofadi<br />

di (zmniswiniani variantebi) ar aris<br />

awmKosa awmKosagan awmKosa gan gansxvavebuli mwkrivis forma, iseTi, rogoricaa sxva<br />

mwkrivis formebi... Tumca mTavari redaqtoris winasitKvaobaSi<br />

warmodgenil am Tvalsazriss upirispirdeba (ufro sworad ewinaaGmdegeba)<br />

winasitKvaobaSi `leqsikonis sargeblobis Sesaxeb~<br />

moxmobili msJeloba: `zmnebi warmodgenilia awmKos (windebulianebi<br />

_mKofadis) fuZiT, mesame piris mxolobiT ricxvSi... zmnis<br />

uwindebulo fuZe, Cveulebriv, gagzavnilia saTanado windebulianTan<br />

(ba ba barav<br />

rav-s rav ix. dabaravs), xolo Tu uwindebulo fuZes namKo<br />

ZiriTadSi (unda iKos mKofadi? Kovel SemTxvevaSi ilustraciebi<br />

amas mianiSnebs _ g. g.) or- da metwindebuliani zmnebi Seesabameba,<br />

maSin maT calcalke mivuTiTebT da vurTavT saTanado sailustracio<br />

frazebs: aba abam-s aba<br />

1. ix. gaabams, Toks abams. 2. ix. daabams.<br />

ZaGls abams. 3. ix. miabams, moabams. matarebels vagons abamen.<br />

4. ix. uremSi xarebs abams~ (gv. 9).<br />

am msJelobiT uwindebulo (e. i. uzmniswino) awmKo da windebuliani<br />

mKofadi orive saleqsikono erTeulebia, Tumca terminebi<br />

awmKo awmKo da mKofa mKofadi mKofa mKofadi<br />

di mwkrivis mniSvnelobiTaa naxmari: awmKos<br />

mwkrivis forma da mKofadis mwkrivis forma. aq ukve iseTive winaaGmdegobaa,<br />

rogorc aGvniSneT rvatomeulis SemTxvevaSi: awmKo<br />

da mKofadi mwkrivebia, erTi paradigmis wevrebi, Tumca orive saleqsikono<br />

erTeulia, gansxvavebiT sxva mwkrivis formaTagan! _ es<br />

daskvna Teoriuli msJelobis safuZvelze keTdeba. praqtiulad,<br />

leqsikonSi zmniswiniani da uzmniswino formebi erT da imave morfologiur<br />

odenobadaa gaazrebuli da es varianti aisaxa kidec<br />

erTtomeulSi mTavari redaqtoris winasitKvaobaSi.<br />

ase rom, Tavad leqsikoni (gansakuTrebiT rvatomeuli)<br />

praqtikulad Tanmimdevrulia e. w. awmKo-mKofadis formaTa gaazrebaSi;<br />

am gaazrebis mixedviT awmKo-mKofadi erTi mwkrivia... es<br />

daskvna met damaJereblobas iZens im tipis zmnaTa ganxilvisas,


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

romlebSic zmniswini axlandel da momaval droebs ar apirispirebs<br />

(daraJobs _ udaraJebs, mefobs _ imefebs, dgas _ idgeba<br />

da sxva).<br />

is winaaGmdegoba, rac leqsikonis Teoriul da praqtikul<br />

nawilebs Soris aris, zogJer safuZveli xdeba araTanmimdevrulobisa.<br />

magaliTi: Slis Slis Slis zmnis SemTxvevaSi iqve miTiTebulia<br />

zmniswiniani formebi: `ix. gaSlis. sufras S. 2. ix. gadaSlis.<br />

wigns S. 3. ix. daSlis. saaTs S. 4. ix. CaSlis. Znas S. 5. ix. wa-<br />

Slis. dawerils S.~ (gv. 505). am principze rom agebuliKo, rvatomeulSi<br />

ufro rTuli viTareba iqneboda _ Slis Slis zmnasTan 14<br />

zmniswini gamoiKeneba (g. gogolaSvili, c. kvantaliani, d. Sengelia,<br />

1989, gv. 313)... wers wers zmnis SemTxvevaSi zmniswiniani (mKofadis!)<br />

forma ar mieTiTeba (gv. 561), Tumca amave leqsikonSi saTanado<br />

adgilas warmodgenilia formebi _ aGwers, gadawers, dawers,<br />

miswers, moswers, Cawers... amaT kavSirze w e r s zmnasTan<br />

miniSneba araa.<br />

aseTi araTanmimdevruloba da winaaGmdegobebi moixsneboda,<br />

awmKo-mKofads Tu erT morfologiur odenobad gaviazrebdiT...<br />

sxvagvarad rom vTqvaT, awmKosa da mKofadis erT mwkrivad<br />

warmodgenas mxars dauyers qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis<br />

monacemebi; principi awmKosa da mKofadis cal-calke mwkrivis<br />

formebad gaazrebisa gaumarTlebeli Cans.<br />

sainteresod gveCveneba is faqti, rom k. Cxenkelis ciurixSi<br />

gamocemul `qarTul-germanul leqsikonSi~ viTareba ufro dazustebuli<br />

Cans. rogorc miuTiTeben, `zmna warmodgenilia ara<br />

sawKisis, aramed awmKos drois III piris formiT (igulisxmeba<br />

awmKos mwkrivis _ g. g.), rogorc es `qarTuli enis ganmartebiT<br />

leqsikonSia~. iqvea miTiTebuli mKofadis, wKvetilisa da TurmeobiTi<br />

I-is formebi. aGniSnulia zmniswinTa Kvela dasaSvebi varianti<br />

TargmaniTurT (mag.: vageb, avageb, amovageb, gavageb, gamovageb,<br />

gadavageb, davageb, movageb, wavageb, wamovageb) qcevis, kontaqtis,<br />

gvaris mixedviT gansxvavebuli formebi (vageb, vigeb, vugeb,<br />

vagebineb, igeba, vegebi, megeba, ugia, agia, gamegeba...)~<br />

(r. SamelaSvili-zeqalaSvili, 1997, gv. 36). aSkaraa, rom mKofadi,<br />

wKvetili da I TurmeobiTi erTi donis morfologiuri odenobebia,<br />

mwkrivebia da amitomac saleqsikonod gatanili awmKos<br />

formis ganmartebisaTvis gamoiKeneba...<br />

159


160<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

5555....5555. . . . dro----ki dro dro dro ki kilo kilo<br />

loTa loTa<br />

Ta Ta siste sis sis siste<br />

tema tema<br />

ma ma da da da da qarTu qar qar qarTu<br />

Tuli Tuli<br />

li li enis enis enis enis<br />

diaaaaleqt di di di leqtTa leqt leqtTa<br />

Ta Ta pirve pir pir pirve<br />

veli veli<br />

li li xollllmmmmeeeeoooobi xo xo xo bi biTi biTi<br />

Ti Ti<br />

I seriaSi mKofadis wris mwkrivTa gamoKofis sakiTxi rom<br />

gadasasinJia, amis naTel magaliTs warmoadgens qarTuli enis dialeqtebSi<br />

gamovlenili I xolmeobiTi da saenaTmecniero literaturaSi<br />

misi analizi.<br />

mwkrivTa raodenobis mixedviT qarTuli enis dialeqtebi<br />

sxvadasxvagvar viTarebas gviCvenebs, magram arsebiTia is faqti,<br />

rom saliteraturo qarTulisaTvis damaxasiaTebeli Kvela mwkrivi<br />

gvaqvs Kvela dialeqtSi. SesaZloa, ama Tu im mwkrivis xmarebis<br />

sixSire gansxvavebulic iKos dialeqtTa mixedviT. magaliTad: miuTiTeben,<br />

rom III kavSirebiTis formaTa gamoKeneba SezGudulia<br />

dialeqtTa erT JgufSi, mis nacvlad II TurmeobiTi ixmareba<br />

(TiTqmis iseTive viTarebaa, rogorc axal qarTulSi); sapirispiro<br />

viTarebaa rayulSi _ II TurmeobiTis formaTa simcire da<br />

mis nacvlad III kavSirebiTis formaTa gamoKeneba. magram, rogorc<br />

vTqviT, amJerad CvenTvis arsebiTia is, rom saliteraturo qar-<br />

Tulis mwkrivTa sistema sruladaa warmodgenili Kvela dialeqtSi.<br />

xdeba mxolod calkeul dialeqtSi misi garTuleba.<br />

Cveni msJeloba I xolmeobiTs Seexeba. kerZod, gvainteresebs,<br />

dialeqtebSi, sadac I xolmeobiTis mwkrivi gvaqvs, rogor unda<br />

iqnes warmodgenili I seriis mwkrivTa sistema.<br />

samwuxarod, dialeqtologiur gamokvlevebSi, Cveulebriv,<br />

uGlebis sruli paradigmebi araa warmodgenili. mianiSneben mxolod<br />

saliteraturo qarTulisagan gansxvavebul viTarebaze, faqtebze.<br />

sxvagvarad: warmoCenilia mxolod Taviseburebani; xolo<br />

es Taviseburi viTareba, ama Tu im dialeqtisaTvis niSandoblivi<br />

formebi ra adgils iyers sistemaSi da rogor miemarTeba sistemis<br />

danarCen wevrebs, amis Sesaxeb TiTqmis araferia Tqmuli. es<br />

faqti, TavisTavad, xSir SemTxvevaSi arTulebs sistemis sruli<br />

saxiT warmodgenas. magram, ramdenadac ZiriTadi principi, romlis<br />

safuZvelzec es gamokvlevebi aigeba, aseTia, rom saliteraturo<br />

qarTulisagan gansxvavebulis Taobazea mxolod saubari,<br />

ivaraudeba: razec araa saubari, saliteraturo qarTulis identuria.<br />

aris ki ase?<br />

cnobilia, rom aGmosavleT saqarTvelos dialeqtebSi xolmeobiTis<br />

morfologiuri kategoria met-naklebad kargadaa Semo-


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

naxuli. I xolmeobiTi Kvela dialeqtSia daculi. marTalia, qar-<br />

Tlursa da kaxurSi naSTis saxiTGaa SemorCenili da mxolod<br />

calkeul regionSi gamovlindeba, magram mTis dialeqtebisaTvis<br />

igi Cveulebrivi faqtia.<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna aGmosavlur dialeqtTagan ingilourSi xolmeobiTis<br />

organuli warmoeba amjamad ar dasturdeba.<br />

xolmeobiToba am dialeqtSi Ke (K) nawilakiani<br />

formebiT gamoixateba (g. imnaiSvili, 1966): fereidnulSi,<br />

istoriulad kaxuris ganaKar dialeqt-<br />

Si, xolmeobiTis organuli warmoeba SenarCunebulia<br />

(<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1927).<br />

ZiriTadi principi I xolmeobiTis warmoebisa Kvela dialeqtSi<br />

erTgvaria _ saKrdenad uwKvetlis fuZea (ufro sworad,<br />

uwKvetlis saKrdeni fuZe) gamoKenebuli. gansxvavebulia mwkrivis<br />

formaTa warmoebis saSualebebi. am TvalsazrisiT sami SemTxveva<br />

ganirCeva:<br />

a) moxeurSi, mTiulur-gudamaKrulSi, qarTlursa da kaxur-<br />

Si I xolmeobiTi Zveli qarTuliseburad iwarmoeba (i. qavTaraZe,<br />

1985; g. imnaiSvili, 1974; a. martirosovi, g. imnaiSvili, 1956; b.<br />

JorbenaZe, 1989).<br />

v-a-keT-eb-d-i<br />

a-keT-eb-d-i<br />

a-keT-eb-d-i-s<br />

v-a-keT-eb-d-i-T<br />

a-keT-eb-d-i-T<br />

a-keT-eb-d-i-an<br />

b) xevsurulsa da TuSurSi I xolmeobiTis paradigma supleturia:<br />

I-II piris formebi -id id elementiTaa garTulebuli, III<br />

piris forma Zveli qarTuliseburia (a. yinyarauli, 1960; T. uTurgaiZe,<br />

1960; g. cocaniZe, 1970).<br />

v-a-keT-eb-d-id-˜<br />

a-keT-eb-d-id-˜<br />

a-keT-eb-d-i-s<br />

161


162<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

v-a-keT-eb-d-id-i-T<br />

a-keT-eb-d-id-i-T<br />

a-keT-eb-d-i-an<br />

g) supleturia I xolmeobiTis paradigma fSaurSic, oGond<br />

am SemTxvevaSi I-II piris formebs -od od elementi arTulebs (a. yinyarauli,<br />

1960; g. cocaniZe, 1978):<br />

v-a-keT-eb-d-od-i<br />

a-keT-eb-d-od-i<br />

a-keT-eb-d-i-s<br />

v-a-keT-eb-d-od-i-T<br />

a-keT-eb-d-od-i-T<br />

a-keT-eb-d-i-an<br />

isic gavixsenoT, rom saliteraturo qarTulSi I seriis eqvsi<br />

mwkrivi or wredaa daJgufebuli:<br />

I wre II wre<br />

awmKo mKofadi<br />

uwKveteli xolmeobiTi<br />

awmKos kavSirebiTi mKofadis kavSirebiTi<br />

rogorc iTqva, ramdenadac amis Taobaze miniSneba araa dialeqtologiur<br />

literaturaSi, ivaraudeba, rom es sistema Kvela<br />

dialeqtisaTvisaa misaGebi. davuSvaT, asea, maSin: sad daiyers adgils<br />

I xolmeobiTi da is principi, ris safuZvelzec gamoiKo<br />

ori wre, gatardeba Tu ara bolomde?<br />

es sakiTxi ar dasmula samecniero literaturaSi. Tu pirvel<br />

seriaSi erTi da imave zmnis zmniswiniani da uzmniswino variantebi<br />

sxvadasxva mwkrivis formebad gaiazreba _<br />

akeTebda da ga-akeTebda.<br />

akeTebdes da ga-akeTebdes, _ sakiTxi aseve unda dasmuliKo<br />

I xolmeobiTis zmniswiniani da uzmniswino variantebis<br />

Taobaze. faqtobriv ki, I xolmeobiTze msJelobisas gverdigverd<br />

ganixileba zmniswiniani da uzmniswino variantebi. sxvagvarad:<br />

zmniswiniani da uzmniswino formebi erTi mwkrivis formebadaa<br />

miCneuli.


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

moxeurisaTvis: bevri cxori ƒ o c e b o d e s; v a k e T e b -<br />

d i - k e, v q s o v d i T - k e, i k e r a v d i -<br />

a n - k e da d a x f a r a v d i s, d a v x e d a v -<br />

d i - k e, d a v a g d e b i n e b d i - k e.<br />

fSaurisaTvis: v T i b d o d i, v x d i d o d i, v a k e T e b -<br />

d o d i, v d G v e b d o d i, m a t i r e b d o -<br />

d i da C a m o v x v e t d o d i T, a m a s w u -<br />

r a v d i a n, S a i n a x d i a n, d a i Z v r o -<br />

d i s (i. qavTaraZe, 1985; g. cocaniZe, 1978).<br />

magaliTebis moKvana sxva dialeqtebidanac SeiZleba. faqtia,<br />

Kvela SemTxvevaSi aseTi viTarebaa. ise ki, Cveulebriv I xolmeobiTis<br />

warmoebaze msJelobisas uzmniswino formebia gaanalizebuli.<br />

paradigmac uzmniswino formaTaganaa Sedgenili.<br />

saintereso gamonaklisia, Cveni TvalsazrisiT, g. cocaniZis<br />

gamokvleva `TuSuri xolmeobiTis Sesaxeb~ (g. cocaniZe, 1970).<br />

avtori mxolod uzmniswino formaTa paradigmas warmoadgens<br />

rogorc pirvel, aseve meore seriaSi da Sesabamisad pirvel seriaSi<br />

e. w. `mKofadis wre~ ar figurirebs. faqti sainteresoa,<br />

Tumca, samwuxarod, am faqts komentari ar axlavs. Znelia vimsJeloT,<br />

avtori ar Tvlis marTebulad mKofadis wris mwkrivTa<br />

gamoKofas, Tu konkretulad am SemTxvevisaTvis ar miiCnevs sayirod.<br />

Koveli SemTxvevisaTvis, sistemis am saxiT warmodgenas<br />

mKofadis wris mwkrivTa gamoKofis kritikad miviCnevT. TavisTavad<br />

es faqti im sirTulis maniSnebelia, rac axlavs mKofadis<br />

wris gamoKofas.<br />

Tu marTebulad miviCnevT I seriaSi mKofadis wris gamoKofas,<br />

maSin mKofadis wreSic Sesabamisi zmniswiniani xolmeobiTis<br />

mwkrivi unda gamoiKos. Cveni TxovniT avTandil arabulma xevsuruli<br />

zmnis uGlebis sruli paradigma Seadgina. arsebuli sistemis<br />

saklasifikacio principis Tanmimdevrulad gatarebis Sedegad<br />

I seriaSi xolmeobiTis ori mwkrivi warmoadgina:<br />

I. v-Tibdid˜ II. ma-v-s-Tibdid˜<br />

s-Tibdid˜ ma-s-Tibdid˜<br />

Tibdi-s ma-s-Tibdi-s<br />

v-Tibdidi-T ma-v-s-Tibdidi-T<br />

163


164<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

s-Tibdidi-T ma-s-Tibdidi-T<br />

Tibdi-an ma-s-Tibdi-an<br />

vimeorebT: arsebuli sistemis gaTvaliswinebiT logikuria<br />

sakiTxisadmi aseTi midgoma. Tumca unda gaixazos, rom arcerT<br />

dialeqtologiur gamokvlevaSi, romlebSic I xolmeobiTis Sesaxebaa<br />

msJeloba, es sakiTxi ar dasmula. garkveviT weren: moxeur-<br />

Si `namKo usrulis fuZes erTvis cnobili uZvelesi -i sufiqsi<br />

da mesame piris daboloebis mixedviT gadmoicema e. w. pirveli<br />

xolmeobiTi~ (i. qavTaraZe, 1985, gv. 58). `TuSuri zmnis uGvlilebis<br />

sistemaSi, saliteraturo qarTulTan da rig dialeqteb-<br />

Tan SedarebiT, ori nakvTi metia: erTi maTgani dro-kiloTa<br />

awmKos wKebaSia, eKrdnoba namKo usrulis fuZes da, I da II piris<br />

formebi ewarmoeba -id id (i) sufiqsiT, xolo III piris formebi -i-<br />

Ti...~ (g. cocaniZe, 1970, gv. 35) fSaurSi `pirveli xolmeobiTi<br />

sawarmoebel fuZed namKo usruls iKenebs~ (g. cocaniZe, 1978, gv.<br />

78), `fSaur-xevsurul-TuSurSi pirveli xolmeobiTi awmKos fu-<br />

Zidan iwarmoeba namKo usrulis meSveobiT~ (a. yinyarauli, 1960,<br />

gv. 113); `mTiulur-gudamaKrulSi mkvidria xolmeobiTis warmoeba,<br />

romelic sami nairsaxeobiTaa warmodgenili: arqauli, -i sufiqsiani<br />

warmoeba: uKord-i-s, yamd-i-s (I xolmeobiTi); yam-i-s, gaaniav-i-s,<br />

eb-i-s (II xolmeobiTi)... (b. JorbenaZe, 1989, gv. 283).<br />

faqtia, amgvari msJelobis mixedviT I xolmeobiTis adgili<br />

awmKos wreSia. amitomacaa, roca I xolmeobiTis warmoebaze msJeloben,<br />

Cveulebriv uzmniswino formebs moixmoben, magram rogorc<br />

vnaxeT, magaliTebis CamoTvlisas zmniswinianebic gaereva xolme...<br />

zmniswiniani I xolmeobiTis formaTa SemTxvevaSi zmniswinis<br />

funqciaze ki saubari ar aris.<br />

analogiisaTvis saintereso faqtis gaxseneba SeiZleba:<br />

a k e T e b d e s da g a a k T e b d e s a. S a n i Z e m 1930 wlis<br />

`qarTul garmatikaSi~ erTi da imave mwkrivis formebad miiCnia:<br />

orive I kavSirebiTad gaiazreboda. safuZveli albaT is iKo, rom<br />

es ori forma erTmaneTisagan ar gansxvavdeba im elementTa mixedviT,<br />

romelTac avtori `mwkrivis elementebs~ uwodebs. sxvaoba<br />

am formaTa Soris aspeqturia; aspeqti ki warmoqmnis kategoriaa<br />

da ara uGlebisa. amitom am funqciur sxvaobaze damKarebuli<br />

formebi erT mwkrivad iqna gaazrebuli. viTareba am SemTxve-


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

vaSi iseTivea, rogorc II da III seriaSi: akeTa _ gaakeTa, ukeTebia<br />

_ gaukeTebia... _ erTi mwkrivis formebia. amitom, savsebiT samarTlianad,<br />

mwkrivTa Sesaxeb Tavisive moZGvrebidan amosvliT<br />

a k e T e b d e s da g a a k e T e b d e s erTi mwkrivis formebad<br />

iqna gaazrebuli. magram Kovelive aman mwkrivTa sistemaSi<br />

warmoqmna uxerxuloba _ I seria aseTi saxiT warmogvidga:<br />

a) awmKos wre b) mKofadis wre<br />

1. awmKo 4. mKofadi<br />

2. namKo uwKveteli 5. pirobiTi<br />

3. I kavSirebiTi 6. I kavSirebiTi<br />

mesame da meeqvse nomrad erTi da igive mwkrivi _ I kavSirebiTi<br />

_ aris warmodgenili! uxerxulobis gasworebis ori gza<br />

arsebobda: a) an uari unda gveTqva im principze, ris mixedviTac<br />

mKofadis wre gamoiKo, b) anda I kavSirebiTis zmniswiniani da<br />

uzmniswino formebi sxvadasxva mwkrivis formebad migveCnia, ri-<br />

Tac irGveoda mwkrivTa gamoKofs principi (or mwkrivs erTmane-<br />

Tisagan uGlebis kategoriebi unda ganasxvavebdes da ara warmoqmnisa).<br />

a. SaniZe meore variants amJobinebs saliteraturo qar-<br />

TulisaTvis: I seriaSi ori kavSirebiTi gamoiKo: awmKos kavSirebiTi<br />

da mKofadis kavSirebiTi. aseTive kompromisia uwKvetlis<br />

zmniswiniani variantisagan axali mwkrivis gamoKofa (amis Sesaxeb<br />

zemoT iKo saubari).<br />

sxvaoba I seriis xolmeobiTis zmniswinian da uzmniswino<br />

formaTa Soris aspeqturia (vemKarebiT a. arabulis, m. kobaiZisa<br />

da g. cocaniZis azrs); e. i. iseTive, rogor II da III seriiis<br />

mwkrivebs Soris. rogorc viciT, aspeqturi TvalsazrisiT dapirispirebuli<br />

II da III seriis formebi sxvadasxva mwkrivis formebad<br />

ar gaiazreba. erTi da imave mwkrivis formebia<br />

a k e T a<br />

a k e T o s<br />

u k e T e b i a<br />

e k e T e b i n a<br />

e k e T e b i n o s<br />

da<br />

da<br />

da<br />

da<br />

da<br />

g a a k e T a<br />

g a a k e T o s<br />

g a u k e T e b i a<br />

g a e k e T e b i n a<br />

g a e k e T e b i n o s<br />

165


166<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

aqedan gamomdinare, marTebulia is pozicia, rac qarTul<br />

daleqtologiur literaturaSia damkvidrebuli: I xolmeobiTis<br />

uzmniswino da zmniswiniani formebi erTi mwkrivad rom aris Ca-<br />

Tvlili. oGond erTia, unda moxdes Segueba am poziciisa drokiloTa<br />

arsebul sistemasTan. monacemTa mixedviT mxolod sami<br />

mwkrivi SeiZleba gamoiKos:<br />

I mwkrivi (awmKo-mKofadi) (ga)-akeTebs<br />

II mwkrivi (uwKveteli-xolmeobiTi) (ga)-akeTebda<br />

III mwkrivi (I kavSirebiTi) (ga)-akeTebdes<br />

is, risi dasabuTebac Cven Teoriulad vcadeT, qarTul dialeqtologiur<br />

literaturaSi praqtikulad gatarebulia: rogorc<br />

iTqva, I xolmeobiTis zmniswiniani da uzmniswino formebi<br />

saKovelTaod erT mwkrivadaa miCneuli. I seriis mwkrivTa sistema<br />

CvenTvis saintereso dialeqtebSi am saxiT warmogvidgeba (moviKvanT<br />

xevsurulis magaliTebs):<br />

1. awmKo: (ma)-v-(s)-Tib (ma)-v(s)-Tib-T<br />

(ma)-s-Tib (ma)-s-Tib-T<br />

(ma)-(s)-Tib-s (ma)_(s)-Tib-en<br />

2. uwKveteli: (ma)-v-(s)-Tib-d˜ (ma)-s-Tib-d-i-T<br />

(ma)-s-Tib-d-˜ (ma)-s-Tib-d-i-T<br />

(ma)-(s)-Tib-d-a (ma)-v-(s)-Tib-d-es<br />

3. I kavSirebiTi: (ma)-v-(s)-Tib-d-{a} (ma)-v-(s)-Tib-d-a-T<br />

(ma)-s-Tib-d-{a} (ma)-v-(s)-Tib-d-a-T<br />

(ma)-(s)-Tib-d-a-s (ma)-(s)-Tib-d-a-n<br />

4. I xolmeobiTi: (ma)-v-(s)-Tib-d-id-˜ (ma)-v-(s)-Tib-d-id-i-T<br />

(ma)-s-Tib-d-id-˜ (ma)-s-Tib-d-id-i-T<br />

(ma)-(s)-Tib-d-i-s (ma)-(s)-Tib-d-i-an<br />

dabolos: sakiTxebi, romlebic I xolmeobiTma aGZra, vfiqrobT,<br />

damatebiTi argumentebia Cveni TvalsazrisisaTvis: I seria-<br />

Si mKofadis wris mwkrivTa gamoKofa formobrivad gaumarTlebelia.


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

5555....6666. . . . zo zoga zo zoga<br />

gadi gadi<br />

di di SeniS Se Se SeniS<br />

niSvna niSvna<br />

vna vna<br />

mwkrivTa raodenobis sakiTxi mxolod formobrivi principis<br />

mixedviT ar gairkveva. gvaqvs paraleluri warmoebis SemTxvevebic:<br />

i-Tq-m-i-s<br />

Se-v-i-pKar<br />

da-v-a-mKn-a<br />

da-u-xat-av-s<br />

ga-e-keT-a<br />

da<br />

da<br />

da<br />

da<br />

da<br />

i-Tqm-eb-a<br />

Se-v-i-pKr-e<br />

da-v-a-mKn-o<br />

da-u-xat-i-a<br />

ga-e-keT-eb-in-a<br />

da misTanani.<br />

mxolod fuZeTa sxvaobis principi Tu daedeba safuZvlad<br />

sauGlebel erTeulTa gamoKofas, warmodgenil wKvilTa Semadgeneli<br />

calebi sxvadasxva fuZis Semcvelni arian; Sesabamisad sxvadasxva<br />

mwkrivad unda iqnes gagebuli. sakiTxis amgvarad dasma, TavisTavad<br />

cxadia, umarTebuloa imdenad, ramdenadac warmodgenil paralelur<br />

formebs erTsa da imave konteqstSi erTi da igive mniSvneloba aqvs.<br />

mag.: mxatvars suraTi dauxatavs;<br />

mxatvars suraTi dauxatia.<br />

anda: KvelasTan Kvelaferi ar iTqmis;<br />

KvelasTan Kvelaferi ar iTqmeba.<br />

amgvarad, erTi da imave zmnis sxvadasxva fuZis mqone formebi<br />

sxvadasxva mwkrivad CaiTvleba im SemTxvevaSi, Tu nebismier<br />

konteqstSi maTi Canacvleba SesaZlebelia; sxvagvarad: erTsa da<br />

imave konteqstSi gansxvavebuli fuZis mqone formaTa semantika<br />

identuria. am SemTxvevaSi saqme gvaqvs mwkrivis formaTa warmoebis<br />

TaviseburebebTan, rac calke kvlevis sagania.<br />

5555....7777. . . . uGlebis uGlebis uGlebis uGlebis nimuSi nimuSi nimuSi nimuSi axali ax ax axali<br />

ali ali qarTulisaTvis<br />

qarTulisaTvis<br />

qarTulisaTvis<br />

qarTulisaTvis<br />

1. awmKo awmKo (mKofadi mKofadi mKofadi) mKofadi<br />

(da)-v-wer<br />

(da)-wer<br />

(da)-wer-s<br />

I seria<br />

(da)-v-wer-T<br />

(da)-wer-T<br />

(da)-wer-en<br />

167


168<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

2. uwKveteli<br />

uwKveteli uwKveteli (xolme xolme xolmeobiTi<br />

xolme biTi biTi) biTi<br />

(da)-v-wer-d-i<br />

(da)-wer-d-i<br />

(da)-wer-d-a<br />

3. I I kavSirebiTi<br />

kavSirebiTi<br />

(da)-v-wer-d-e<br />

(da)-wer-d-e<br />

(da)-wer-d-e-s<br />

4. wKvetili<br />

wKvetili<br />

(da)-v-wer-e<br />

(da)-wer-e<br />

(da)-wer-a<br />

5. II II kavSirebiTi<br />

kavSirebiTi<br />

(da)-v-wer-o<br />

(da)-wer-o<br />

(da)-wer-o-s<br />

II seria<br />

III seria<br />

6. I I TurmeobTi<br />

TurmeobTi<br />

TurmeobTi<br />

(da)-m-i-wer-i-a<br />

(da)-g-i-wer-i-a<br />

(da)-u-wer-i-a<br />

7. II II TurmeobiT<br />

TurmeobiTi<br />

TurmeobiT<br />

da-m-e-wer-a<br />

da-g-e-wer-a<br />

da-e-wer-a<br />

8. III III kavSirebiTi<br />

kavSirebiTi<br />

da-m-e-wer-o-s<br />

da-g-e-wer-o-s<br />

da-e-wer-o-s<br />

(da)-v-wer-d-i-T<br />

(da)-wer-d-i-T<br />

(da)-wer-d-nen<br />

(da)-v-wer-d-e-T<br />

(da)-wer-d-e-T<br />

(da)-wer-d-nen<br />

(da)-v-wer-e-T<br />

(da)-wer-e-T<br />

(da)-wer-es<br />

(da)-v-wer-o-T<br />

(da)-wer-o-T<br />

(da)-wer-o-n<br />

(da)-gv-i-wer-i-a<br />

(da)-g-i-wer-i-a-T<br />

(da)-u-wer-i-a-T<br />

da-gv-e-wer-a<br />

ga-g-e-wer-a-T<br />

da-e-wer-a-T<br />

da-gv-e-wer-o-s<br />

da-g-e-wer-o-T<br />

da-e-wer-o-T


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

$ 66.<br />

6 . mwkrivTa mwkrivTa raodenoba raodenoba Zvel Zvel qarTulSi<br />

qarTulSi<br />

6666....1111. . . . nnnniko iko iko iko maris maris maris maris Tvalsazrisidan Tvalsazrisidan Tvalsazrisidan Tvalsazrisidan dGemde dGemde dGemde dGemde<br />

n. mari Zveli qarTulisaTvis 8 mwkrivs (dros _ avtoris<br />

terminologiiT) gamoKofs:<br />

I Jgufi: 1. awmKo (vaqeb)<br />

2. namKo usruli I (vaqebdi)<br />

3. namKo usruli II (natvriTi _ vaqebde)<br />

II Jgufi: 4. aoristi (vaqe)<br />

5. kavSirebiTi (vaqo)<br />

III Jgufi: 6. namKo sruli (wignuri _ miqies,<br />

xalxuri _ miqia)<br />

7. winarewarsuli (meqo)<br />

8. namKo kavSirebiTi (meqos)<br />

(n. mari, 1908)<br />

TiTqosda moulodnelia, magram faqtia, rom n. mari amCnevs<br />

xolmeobiTis formebs, zogi zmnis uGlebisas msJelobs maTze da<br />

uwodebs `namKo CveulebiTs~; Tumca mwkrivTa sistemaSi calke<br />

sauGlebel erTeulad ar warmogvidgens.<br />

rogorc iTqva, xolmeobiTis forma n. maramde damoukidebel<br />

sauGlebel erTeulad miiCnia T. jordaniam (uwodebs mas<br />

`dros samaradisos anu gaxSirebiTs~). a. SaniZem am formas adgili<br />

meore seriaSi miuCina da uwoda `namKo mravalgziTi~ da axasiaTebs<br />

mas: `namKo mravalgziTi, kacma rom Tqvas, gansazGvruli<br />

dro ar aris: igi gamoxatavs xolme moqmedebas ara romelsame<br />

droSi gansazGvruls (namKosa, awmKosa Tu mKofadSi), aramed<br />

iseTs, romelic KovelTvis Cveulebrivia da marad damaxasiaTebelia<br />

moqmedi pirisaTvis. amitom vfiqrobT, rom mravalgziTi nam-<br />

Kos formebi qarTuli zmnis uZvelesi formaciis droisa unda<br />

iKos~ (a. SaniZe, 1920, gv. 6).<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna niSvna<br />

vna: vna amave Sromis rusul variantSi termini per perma per perma<br />

mansi ma si-<br />

via xmarebuli (a. SaniZe, 1957, gv. 52). sabolood<br />

saenaTmecniero literaturaSi adgili daimkvidra<br />

terminma xol xolme xol xolme<br />

meobi me bi biTi<br />

Ti, Ti romelic a. Sani-<br />

169


170<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

Zem 1930 wlis gramatikaSi namKo CveulebiTis<br />

sinonimad ixmara. amave mwkrivis aGsaniSnavad<br />

<strong>arn</strong>. Ciqobavam gamoiKena termini ha habi ha habi<br />

bitu<br />

tuali tu li lisi li si<br />

(<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1968, gv. 146).<br />

1920 wels a. SaniZe sauGlebel erTeulTa sistemas amgvari<br />

saxiT warmoadgens:<br />

A (namKo srulis Jgufi)<br />

1. namKo sruli<br />

2. mKobadi (anu natvrTi k.)<br />

3. namKo mravalgziTi<br />

4. brZanebiTi k.<br />

B (awmKos Jgufi)<br />

5. awmKo erTgziTi<br />

6. awmKo mravalgziTi<br />

7. namKo usruli (anu natvriTi k.)<br />

8. brZanebiTi k. (a. SaniZe, 1920, gv. 6-7).<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna a) III seriis formebi ar aris ganxiluli naSrom-<br />

Si, amitom sqemaSic ar aisaxeba.<br />

b) sainteresoa is faqtic, rom sqemis mixedviT<br />

avtori pirvel Jgufad (seriad) namKo srulis<br />

Jgufs miiCnevs.<br />

Zveli qarTuli enis saskolo saxelmZGvaneloSi avtori<br />

sauGlebel erTeulTa sam Jgufs (serias, wKebas) warmoadgens. aq<br />

ukve namKo srulis Jgufi meore seriadaa warmodgenili iseve,<br />

rogorc 1930 wlis gramatikaSi; terminebi dazustebulia da<br />

sistema aseT saxes iGebs:<br />

1. awmKo<br />

2. awmKo xolmeobiTi<br />

3. namKo uwKveteli<br />

4. I kavSirebiTi<br />

I wKeba (seria)


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

II wKeba (seria)<br />

5. namKo wKvetili (anu aoristi)<br />

6. namKo xolmeobiTi<br />

7. meore kavSirebiTi (igive mKofadi)<br />

8. warTqmiTi brZanebiTi<br />

III wKeba (seria)<br />

9. pirveli TurmeobiTi<br />

10. meore TurmeobiTi<br />

11. mesame kavSirebiTi (a. SaniZe, 1935, gv. 025)<br />

ufro mogvianebiT I serias kidev erTi mwkrivi daemata:<br />

uwKvet uwKvetlis uwKvet lis xol xolme xol xolme<br />

meobi me bi biTi<br />

Ti, Ti romelic, avtoris azriT, pirnaklia<br />

(a. SaniZe, 1945, gv. 835); Tumca 1976 wlis `Zveli qarTuli enis<br />

gramatikaSi~ sruli paradigmiTaa warmodgenili (a. SaniZe, 1976,<br />

gv. 90). 1946 wels a. SaniZe aqveKnebs naSroms `erTi ucnobi<br />

mwkrivi qarTulSi~ (a. SaniZe, 1946(2)), sadac saubaria `ebrZanis~<br />

tipis formaTa Sesaxeb. maT avtori III III xol xolme xol xolme<br />

meobi me bi biTad bi Tad miiCnevs. am<br />

mwkrivs adgili mesame seraSi mieCina. a. SaniZis sqemas kidev erTi<br />

mwkrivi daemata meore seriaSi _ Se Sere Se<br />

re reuli re li kav kavSi kav<br />

Si Sire<br />

rebi<br />

biTi bi Ti (miscodian)<br />

(a. SaniZe, 1948).<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna am formebs pirvelad KuradGeba miaqcia k. kekeli-<br />

Zem, romelic aGniSnavs: `saKuradGeboa araCveulebrivi,<br />

TiTqosda dialeqturi formebi zmnisa: aGasrulnodian,<br />

ezi<strong>arn</strong>odian, Kodian, ganaTiodian~ da<br />

udarebs maT vaja-fSavelasTan dadasturebul fSauri<br />

kilos formebs _ `saflavi gamoTxarodi, miwani<br />

momaKarodi~ (k. kekeliZe, 1946, gv. 168).<br />

sabolood, dazustebuli terminologiiTa da Sevsebuli<br />

saxiT dro-kiloTa sistema a. SaniZis SromaTa mixedviT aseT saxes<br />

miiGebs:<br />

171


172<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

I I I seria<br />

seria<br />

1. awmKo<br />

2. awmKos xolmeobiTi<br />

3. uwKveteli<br />

4. pirveli brZanebiTi<br />

5. uwKvetlis xolmeobiTi<br />

6. pirveli kavSirebiTi (pirveli mKofadi)<br />

II II seria<br />

seria<br />

7. wKvetili<br />

8. meore brZanebiTi<br />

9. meore xolmeobiTi<br />

10. meore kavSirebiTi (meore mKofadi)<br />

11. Sereuli kavSirebiTi (Sereuli mKofadi)<br />

12. pirveli TurmeobiTi<br />

13. meore TurmeobiTi<br />

14. mesame xolmeobiTi<br />

15. mesame kavSirebiTi<br />

III III seria<br />

seria<br />

rogorc vxedavT, a. SaniZiseuli sqema sistemisa n. maris<br />

sqemasTan SedarebiT 7 erTeuliT gaizarda. damoukidebel mwkrivebad<br />

gamoiKo:<br />

I I seriaSi<br />

seriaSi<br />

1. awmKos xolmeobiTi<br />

2. pirveli brZanebiTi<br />

3. uwKvetlis xolmeobiTi<br />

II II seriaSi<br />

seriaSi<br />

4. meore brZanebiTi<br />

5. meore xolmeobiTi<br />

6. Sereuli kavSirebiTi


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

7. III xolmeobiTi<br />

III III seriaSi seriaSi<br />

seriaSi<br />

Zveli qarTulis uGlebis sistemis ufro rTul variants<br />

gvTavazobs l. kiknaZe. avtoris azriT, II seriaSi damatebiT<br />

SesaZlebelia sami mwkrivis gamoKofa:<br />

1. Sereuli namKo<br />

2. Sereuli xolmeobiTi<br />

3. Sereuli brZanebiTi<br />

xolo mesame seriaSi _ I TurmeobiTis xolmeobiTisa.<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna formebs, romelTac l. kiknaZe I TurmeobiTis<br />

xolmeobiTs uwodebs (ucnobien, Segiracxien),<br />

KuradGeba miaqcia i. abulaZem da mas miiCnevs<br />

odesGac arsebuli kidev erTi xolmeobiTis<br />

gadmonaSTad (i. abulaZe, 1954, gv. 145). am Tvalsazriss<br />

iziarebs z. sarJvelaZe da miiCnevs, rom<br />

uc ucno uc<br />

no nobi nobi<br />

bien<br />

en tipis formebi unda iwodos `mesame<br />

xolmeobiTad~, xolo eb ebrZa eb<br />

rZa rZanis rZa nis tipis formebi _<br />

IV xolmeobiTad (z. sarJvelaZe, 1984, gv. 406).<br />

Tumca `Zveli qarTuli enis gramatikaSi~ (1997)<br />

es ar aisaxa.<br />

ase rom, mwkrivTa raodenoba uGlebis sistemaSi 19-mde gaizarda.<br />

l. kiknaZis Tvalsazriss Sereuli wKvetilis, brZanebiTisa<br />

da xolmeobiTis mwkrivTa arsebobis Taobaze iziarebs da magali-<br />

TebiTac adasturebs z. sarJvelaZe (z. sarJvelaZe, 1984, gv. 454-<br />

457) (`gramatikaSi~ warmodgenil paradigmebSi arc es aisaxeba).<br />

i. imnaiSvili a. SaniZis Tvalsazrisze dgas da Tavis tabulebSi<br />

15 mwkrivs warmoadgens (i. imnaiSvili, 1982).<br />

<strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong> azriT, dro-kiloTa sistema Zvel qarTulSi<br />

SedarebiT martivia. avtoris naSromTa mixedviT sqema amgvar saxes<br />

miiGebs:<br />

173


174<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

pirveli pirveli Jgufi<br />

Jgufi<br />

1. awmKo<br />

2. namKo usruli<br />

3. kavSirebiTi I<br />

4. namKo usrulis xolmeobiTi<br />

meore meore Jgufi<br />

Jgufi<br />

5. namKo ZiriTadi (aoristi)<br />

6. xolmeobiTi<br />

7. kavSirebiTi meore<br />

mesame mesame Jgufi<br />

Jgufi<br />

8. TurmeobiTi pirveli<br />

9. TurmeobiTi meore<br />

10. kavSirebiTi mesame<br />

(<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1968, gv. 144-151; 1948, gv. 55).<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna <strong>arn</strong>. Ciqobava naSromSi `ergatiuli konstruqciis<br />

problema iberiul-kavkasiur enebSi~ (I, 1948) me-<br />

9 paragrafSi awmKos mwkrivTa wKebas 4 erTeuliT<br />

warmoadgens: awmKo, namKo usruli, kavSirebiTi<br />

I, namKo usrulis xolmeobiTi; 26-e paragrafSi<br />

uGlebis sruli sistemis warmodgenisas<br />

namKo usrulis xolmeobiTs aGar asaxelebs.<br />

Cven pirvel variants vemKarebiT.<br />

rogorc vxedavT, n. maridan moKolebuli mwkrivTa raodenoba<br />

Zvel qarTulSi rvidan cxrametamde merKeobs.<br />

ZiriTadad oTxi variantia uGlebis sistemisa; suraTi ase-<br />

Tia:<br />

n. maris sqema _ 8 sauGlebeli erTeuli;<br />

<strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong> sqema _ 10 sauGlebeli erTeuli;<br />

a. SaniZis sqema _ 15 sauGlebeli erTeuli;<br />

l. kiknaZis sqema _ 19 sauGlebeli erTeuli.<br />

Kvela is mwkrivi, romelic n. maris sqemazea warmodgenili,


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

meordeba sxva avtorebTanac. am sistemis Semadgenel erTeulTa<br />

damoukidebel mwkrivad miCnevis sakiTxi davas ar iwvevs. gamoKofis<br />

principi _ formobriv-funqciuri _ am sistemaSi daculia.<br />

Kvela sauGlebeli erTeuli damoukidebeli formobrivi monacemia;<br />

mwkrivTa Soris sxvaobas fuZeTa sxvaoba qmnis:<br />

I I seria<br />

seria<br />

awmKo _ v-a-q-eb<br />

uwKveteli _ v-a-q-eb-d-(i)<br />

I kavSirebiTi _ v-a-q-eb-d-e<br />

II II seria<br />

seria<br />

wKvetili _ v-a-q-e<br />

II kavSirebiTi _ v-a-q-o<br />

III III seria<br />

seria<br />

I TurmeobiTi _ m-i-q-i-e-s<br />

II TurmeobiTi _ m-e-q-o (← *m-e-q-e-o)<br />

III kavSirebiTi _ m-e-q-o-s<br />

davas ar iwvevs I seriaSi uwKvetlis xolmeobiTis mwkrivis<br />

gamoKofa: v-a-q-eb-d-i, a-q-eb-d-i, a-q-eb-d-i-s; fuZeTa sxvaobas uwKvetelsa<br />

da uwKvetlis xolmeobiTs Soris, rogorc cnobilia, -i<br />

sufiqsi qmnis, romelic mwkrivis mawarmoeblad gaiazreba; uwKvetelSi<br />

gamovlenili i elementi fonetikuri danarTia, fuZiseulad<br />

ar gaiazreba.<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna is faqti, rom erTmaneTs emTxveva doniani zmnebis<br />

uwKvetlis I da II piris formebi mravlobiTSi<br />

(da mxolobiTSic, Tu -i elementi daerTvis), ar<br />

dasvams saerTo fuZis sakiTxs am ori mwkrivisa-<br />

Tvis da, Sesabamisad, maTi erT mwkrivad miCnevisas.<br />

sxvaobs Cveulebriv paradigmis mesame wevri<br />

(III piris formebi). fuZeTa sxvaoba am SemTxvevaSi<br />

aSkaraa:<br />

175


176<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

uwKveteli uwKveteli uwKvetlis uwKvetlis xolme xolmeobiTi<br />

xolme biTi<br />

v-wer-d-(i) v-wer-d-i<br />

s-wer-d-(i) s-wer-d-i<br />

wer-d-a wer-d-i-s<br />

v-wer-d-i-T v-wer-d-i-T<br />

s-wer-d-i-T s-wer-d-i-T<br />

wer-d-es wer-d-i-an<br />

I SemTxvevaSi i ar SeiZleba gaviazroT fuZiseulad:<br />

igi aSkara danarTi elementia, mxolobiTSi<br />

sporadulad gamovlenili. II SemTxvevaSi _ fu-<br />

Zis organuli kuTvnileba.<br />

sxvagvaria viTareba od od-iani od zmnebis SemTxvevaSi:<br />

uwKvetlis xolmeobiTsa da I kavSirebiTis paradigmebi<br />

identuria:<br />

v-tir-od-i v-tir-od-i-T<br />

s-tir-od-i s-tir-od-i-T<br />

tir-od-i-s tir-od-i-an<br />

rom Kvela SemTxvevaSi (e. i. -d da -id id sufiqsianebSic)<br />

aseTi viTareba gvqondes, TavisTavad<br />

cxadia, dadgeboda sakiTxi am formaTa erTi<br />

mwkrivis formebad miCnevisa, magram arsebiTi<br />

isaa, rom formaTa damTxveva xdeba mxolod erTi<br />

tipis (-od od sufiqsian) zmnebSi da ara Kvela SemTxvevaSi.<br />

mwkrivis formaTa warmoebis sakiTxebze<br />

msJelobisas es faqti aGiniSneba, magram ar<br />

dgeba sakiTxi mwkrivTa identifikaciisa...<br />

aseve iTqmis II xolmeobiTzec _ Zveli qarTulisaTvis aSkarad<br />

gamokveTili damoukidebeli formisa da funqciis mwkrivze:<br />

v-a-q-i, a-q-i, a-q-i-s... formobrivi da funqciuri TvalsazrisiT<br />

kanonzomieria e-brZan-i-s tipis formaTa damoukidebel mwkrivad<br />

_ mesame xolmeobiTad _ gamoKofac.<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna niSvna<br />

vna: vna dava III xolmeobiTis Taobaze specialur literaturaSi<br />

ar aris. <strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong> SromebSi am mwkri-


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

177<br />

vis Sesaxeb msJeloba araa. Tumca <strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong><br />

redaqciiT gamosul a. yinyaraulis monografiaSi<br />

`xevsurulis Taviseburebani~ (1961) am mwkrivis<br />

Taobaze aris saubari (gv. 144-145).<br />

6666....2222. . . . eeee. . . . wwww. . . . sa sada sa sada<br />

davvvvo da o o o mwkrive mwkri mwkri mwkrive<br />

vebis vebis<br />

bis bis Sesa Se Se Sesa<br />

saxeb saxeb<br />

xeb xeb<br />

samecniero literaturaSi araa azrTa erTgvaroba Sereuli<br />

kavSirebiTis mwkrivis Sesaxeb. rogorc iTqva, am formebs pirvelad<br />

KuradGeba k. kekeliZem miaqcia, magram misi calke mwkrivad<br />

gamoKofa da morfologiur-semantikuri daxasiaTeba a. SaniZis<br />

saxelTanaa dakavSirebuli: `warmoebis TvalsazrisiT isini II serias<br />

ekuTvnian _ mis fuZes eKrdnobian, magram zed urTaven od<br />

savrcobs, romelic I seriidan aris aGebuli. amis gamo isini ormag<br />

bunebas iCenen: sintaqsuri Taviseburebani II seriis mwkrivebisa<br />

aqvT (gardamavali zmnebi qvemdebares moTxrobiTSi SeiwKoben,<br />

pird. damatebas ki _ saxelobiTSi), xolo erTi morfologiuri<br />

kategoriis mixedviT isini I seriis mwkrivTa rigSi dganan: aspeqti<br />

usruli aqvT. dro maT momavali aqvT, kilo _ TxrobiTi an<br />

kavSirebiTi, zogJer brZanebiTic~ (a. SaniZe, 1948, gv. 18).<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna SeiZleba dazustebas moiTxovdes ganmarteba, rom<br />

-od od sufiqsi `I seriidan aris aGebuli~. -od od sufiqsi<br />

gvxvdeba I seriis mwkrivebTanac, III seriis<br />

mwkrivebTanac da, rogorc vxedavT, II seriis<br />

mwkrivTanac. ase rom, savrcobiani mwkrivebi Kvela<br />

seriaSi gvaqvs. amitom prioriteti I serias<br />

albaT ar unda mieniyos.<br />

<strong>arn</strong>. Ciqobava `aGiG-od-i-s~, `misc-od-i-s~ tipis formebs damoukidebeli<br />

mwkrivis formebad ar gaiazrebs. avtori mas `xolmeobi-<br />

Tisagan nawarmoeb namKo usruls~, anda `arqaul namKo usruls~<br />

uwodebs. warmoebis mixedviT ganarCevs orgvar namKo usruls:<br />

a) ake akeTeb ake akeTeb<br />

Tebda Teb da _ awmKos fuZisagan nawarmoebi ordinaluri<br />

(rigiTi) namKo usruli;<br />

b) vi vido vi vido<br />

doda do da _ xolmeobiTisagan nawarmoebi arqauli namKo<br />

usruli (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1948(1), gv. 58).


178<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

vfiqrobT: `aG-i-G-od-i-s~... tipis formaTa analizi am tipis<br />

warmoebis damoukidebel mwkrivad miCnevas dauyers mxars.<br />

faqtia, gvaqvs gansxvavebuli fuZe (I seriis -od od od sufiqsian warmoebasTan<br />

Temis niSniT gansxvavebuli) gansxvavebuli funqciebiT.<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna a) Zvel qarTulSi uwKvetlis funqciebad asaxeleben:<br />

`dro _ warsuli, kilo _ TxrobiTi, aspeqti<br />

_ usruli (a. SaniZe);<br />

Sereuli kavSirebiTis funqciebia: dro _ momavali,<br />

kilo _TxrobiTi (an kavSirebiTi, an brZanebiTi),<br />

aspeqti _ usruli.<br />

b) a. SaniZe am mwkrivis erT-erT Taviseburebad<br />

imasac miiCnevs, rom II seriis sxva mwkrivTagan<br />

gansxvavebiT obieqtis mravlobiTobis n(←en)<br />

formanti -od od sufiqsis winaa: Sewirnodis (man<br />

igini). es faqti a. SaniZes imis sabuTad miaCnda,<br />

rom `mwkrivi uTuod meoreuli warmoSobisaa~<br />

(a. SaniZe, 1948, gv. 18). dakvirveba udavod sainteresoa,<br />

magram am mwkrivis meoreuli (gviandeli)<br />

warmomavlobis sabuTad es faqti SeiZleba<br />

ar gamodges: -en en sufiqsi mxolod meore seriis<br />

formebTan gvxvdeba da igi Cveulebriv uSualod<br />

martiv fuZes (resp. Zirs) mierTvis; pirisa da<br />

ricxvis niSnebi Tu mwkrivis mawarmoeblebi, Cve-<br />

ulebriv, -en en (→n) sufiqss mosdevs:<br />

da-wer-en, da-wer-en-i-T,<br />

da-wer-n-a, da-wer-n-es<br />

da-wer-en-i-n, da-wer-n-ed,<br />

da-wer-n-i-s, da-wer-n-i-an,<br />

da-wer-n-e-s, da-wer-n-e-n,<br />

aseTive viTarebaa Sereuli kavSirebiTis SemTxvevaSic:<br />

Se-wir-n-od-i-s, aGa-srul-n-od-i-an.<br />

ar gvaqvs SesaZlebloba am TvalsazrisiT SevudaroT<br />

sxva -od formantiani mwkrivebi _ I da III


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

179<br />

seriaSi -en(→n) sufiqsi pirdapiri obieqtis<br />

mravlobiTobisa ara gvaqvs. II seriis formaTa<br />

analizi ki Sereuli kavSirebiTis vaiTarebas<br />

gancalkevebiT ar warmogvidgens.<br />

aq albaT im sakiTxis dasmac SeiZleba, rom<br />

sxva mwkrivTa formebis gaazrebidan odi odi erT<br />

morfemad xom ar unda iqnes gaazrebuli:<br />

dav-wer-en<br />

dav-wer-n-i<br />

dav-wer-n-e<br />

dav-wer-n-odi...<br />

sxvagvaria viTareba awmKos xolmeobiTis da, Sesabamisad, I da<br />

II brZanebiTis SemTxvevaSi. samive mwkrivis paradigma pirnaklia.<br />

awmKos xolmeobiTis paradigmaSi mxolod III piris formebs<br />

warmoadgenen:<br />

wer-n (igi mas) wer-ed (igini mas)<br />

I da II brZanebiTis paradigmebi II da III piris formebiTaa<br />

warmodgenili:<br />

I I brZanebiTi<br />

brZanebiTi II II brZanebiTi<br />

1. _ _ _ 1. _ _ _<br />

2. wer-d-(i) 2. da-wer-e<br />

3. wer-d-i-n 3. da-wer-e-n<br />

1. _ _ _ 1. _ _ _<br />

2. wer-d-i-T 2. da-wer-e-T<br />

3. wer-d-ed 3. da-wer-ed<br />

am sami mwkrivis Taobaze samecniero literaturaSi araa<br />

azrTa erTgvaroba. azrTa sxvadasxvaobis safuZvels is qmnis, rom<br />

maT sakuTari fuZe ar gaaCniaT. `awmKos xolmeobiTi da I brZanebiTi<br />

sakuTari fuZis armqone, pirnakli mwkrivebia~ (l. kiknaZe,<br />

1961, gv. 231) awmKos xolmeobiTis fuZe identuria awmKos fuZisa;<br />

I brZanebiTis fuZe _ uwKvetlis fuZisa, xolo II brZanebiTis<br />

fuZe _ wKvetilis fuZisa. es cnobili faqtia.<br />

funqciuri sxvaoba aSkaraa awmKosa da awmKos xolmeobiTis,<br />

uwKvetlisa da I brZanebiTis, wKvetilisa da II brZanebiTis formebs<br />

Soris:


180<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

a) awmKo awmKo _ `dro exlandelia, kilo _ TxrobiTi~.<br />

awmKos xol xolme xol<br />

me meobi me bi biTi bi Ti _ `kilo TxrobiTia, gamoxatavs mravalgzis<br />

gameorebul moqmedebas warsulSi an iseT moqmedebas,<br />

romelic Cveulebrivia da maradis xdeba~.<br />

b) uwKve uwKvete uwKve uwKvete<br />

teli<br />

li _ `dro warsulia, kilo TxrobiTi~.<br />

I brZa brZane brZa brZane<br />

nebi<br />

biTi<br />

Ti _ `dro exlandeli an momavali, kilo _<br />

brZanebiTi~.<br />

g) wKv wKveti wKv ti tili ti li _ `dro warsulia, kilo _ TxrobiTi~.<br />

II II brZa brZane brZa brZane<br />

nebi<br />

biTi<br />

Ti _ `dro momavalia, kilo _ brZanebiTi~<br />

(a. SaniZe, 1976, gv. 69-70).<br />

magram aris ki sakmarisi mxolod funqciuri sxvaoba am<br />

wKvilTagan TiToeulis damoukidebel mwkrivad miCnevisaTvis?<br />

formobrivad maT Soris sxvaobas qmnis is, rom subieqtur mesame<br />

pirSi gansxvavebul sufiqsebs miiGeben:<br />

awmKo awmKo<br />

awmKos awmKos xolmeobiTi<br />

xolmeobiTi<br />

wer-s wer-n<br />

wer-en wer-ed<br />

uwKveteli<br />

uwKveteli uwKveteli I I brZanebiTi<br />

brZanebiTi<br />

wer-d-a wer-d-i-n<br />

wer-d-es wer-d-ed<br />

wKvetili wKvetili<br />

II II brZanebiTi<br />

brZanebiTi<br />

da-wer-a da-wer-e-n<br />

da-wer-es da-wer-ed<br />

rogorc vxedavT, viTareba samive SemTxvevaSi erTgvaria:<br />

faqtobriv, piris niSanTa sxvaobas efuZneba damoukidebel mwkriv-<br />

Ta gamoKofa. aris ki es sakmarisi mwkrivTa gamoKofisaTvis?<br />

sakiTxis amgvarad dasmas samecniero literaturaSi xangrZlivi<br />

istoria aqvs. azrTa erTgvaroba Jerac araa miGweuli.<br />

erTi Tvalsazrisis mixedviT, ar ar-n ar<br />

n _ ari ari-ed ari ed ed formebi<br />

awmKos formebia, subieqtis uZvelesi -n, , -ed ed sufiqsebiT; sxvagvarad:<br />

a r - s da a r - n, a r - i - a n da a r - i - e d paraleluri formebia<br />

awmKos mwkrivisa; paralelizms sxvadasxva piris niSanTa ga-


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

moKeneba qmnis (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1940, 1948(1), 1968; v. Tofuria,<br />

1953; g. rogava, 1968; a. arabuli, 1980).<br />

meore Tvalsazrisis mixedviT, subieqturi mesame piris sufiqsebiT<br />

gansxvavebuli formebi sxvadasxva mwkrivis formebia<br />

(a. SaniZe, 1976; i. abulaZe, 1954; i. imnaiSvili, 1982; l. kiknaZe,<br />

1961; 1967; z. sarJvelaZe, 1984).<br />

amTaviTve aGvniSnavT, rom CvenTvis misaGebia pirveli Tvalsazrisi.<br />

ra SeiZleba iTqvas meore Tvalsazrisze?<br />

mkvlevarTa umetesoba awmKos xolmeobiTs pirnakl mwkrivad<br />

miiCnevs; es aris mwkrivi, romelsac mxolod subieqturi mesame<br />

piris formebi moepoveba (a. SaniZe, i. imnaiSvili...). Tu awmKos<br />

xolmeobiTs damoukidebel mwkrivad miviCnevT, savsebiT marTebuli<br />

iqneba z. sarJvelaZis mier sakiTxis ase dasma: `Znelia warmovidginoT,<br />

rom iseT mniSvnelovan mwkrivs, rogoricaa awmKos<br />

xolmeobiTi, ar hqonoda I da II subieqturi piris formebi. rogorc<br />

Cans, awmKos xolmeobiTis I da II piris formebi awmKos I da<br />

II piris formebs emTxveva. garCeuli iKo mxolod III piris formebi~<br />

(z. sarJvelaZe, 1984, gv. 425). amgvarad, awmKosa da awmKos<br />

xolmeobiTis mwkrivTa paradigmebi aseT saxes miiGebda:<br />

awmKo awmKo<br />

awmKos awmKos xo xolmeobiTi<br />

xo meobiTi<br />

v-kl-av v-kl-av<br />

h-kl-av h-kl-av<br />

kl-av-s kl-av-n<br />

v-kl-av-T v-kl-av-T<br />

h-kl-av-T h-kl-av-T<br />

kl-v-en en kl-v-ed ed<br />

sxvaobas am or paradigmas Soris III pirSi sufiqsebi -s da<br />

-n, , -en en da -ed ed qmnian. ar davoben imis Taobaze, rom es sufiqsebi<br />

subieqturi mesame piris formantebia; -n da -ed ed ed sufiqsTa gamo-<br />

Keneba miiCneva awmKos xolmeobiTis mwkrivebisaTvis specifikur<br />

movlenad. magram faqtia, rom isi isini isi isini<br />

ni su subi su<br />

bi bieq<br />

eqtu<br />

turi tu ri me mesa me<br />

sa same sa me pirs gga<br />

g<br />

mo moxa mo<br />

xa xata<br />

taven ta ven sxva mwkri mwkriveb mwkri<br />

veb vebSic<br />

Sic; Sic kerZod, miuTiTeben, rom<br />

a) `Zveli qarTulis normaTa mixedviT, -ed ed mesame subieqturi<br />

piris niSnad mravlobiT ricxvSi ixmareba I I da da II II brZa brZane brZa brZane<br />

nebiT<br />

biT-<br />

biT<br />

181


182<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

Si Si: Si<br />

: imal imalvod imal imalvod<br />

vod-ed vod ed (igini); da dawer da<br />

wer wer-ed wer ed (maT igi); awmKos awmKos xo xolme xo xo me meobiT me biT biT- biT<br />

Si Si: Si<br />

: wer wer-ed wer<br />

ed ed (igini mas); II II brZa brZane brZa brZane<br />

nebiT<br />

biTSi biT Si _ iseT zmnebTan, romel-<br />

Tac mwkrivis niSani ar daerTvis: Tqu Tqu-ed Tqu ed (mag igi)~ (z. sarJvelaZe,<br />

1984, gv. 394). garda amisa, -ed ed sufiqsi subieqturi piris<br />

niSnad mravlobiT ricxvSi dadasturda uwKvet uwKvetlis uwKvet lis xo xolme xo<br />

me meobiT me biT-<br />

sa (zrun-v-id-i-ed...) da II II xo xolme xo me meobiT me biT biTSi biT Si (da-sxd-i-ed...) (i. abula-<br />

Ze, 1954), II kavSirebiTsa (iqmned...) da I TurmeobiTSi (Seumosied...)<br />

(z. sarJvelaZe, 1984).<br />

b) `S3 piris niSnad mxolobiT ricxvSi -n gvxvdeba: awmKos<br />

awmKos<br />

xol xolme xol xolme<br />

meobiT me biT biTSi biT Si (zin zin zin, zin , wern wern), wern I I brZa brZane brZa brZane<br />

nebiT ne iT iTsa<br />

sa (wer wer werdin<br />

din, din , klev klevdin klev<br />

din din) din da II<br />

brZa brZane brZa brZane<br />

nebiT<br />

biTSi biT Si (mo mo mokaln<br />

kaln,<br />

, Tqun Tqun) Tqun<br />

(z. sarJvelaZe, 1984, gv. 403)~. garda<br />

amisa, -n subieqturi III piris niSnad dadasturda I I Tur Turme Tur Turme<br />

meobi me bi biT- bi<br />

Sic Sic (ucnobien) (i. abulaZe, 1954) da II II xol xolme xol xolme<br />

meobiT me biT biTSic biT Sic (iTq‚n iTq‚n iTq‚n, iTq‚n ,<br />

iKvin iKvin) iKvin iKvin (z. sarJvelaZe, 1984).<br />

ra faqtis winaSe aGmovCndiT:<br />

mxolobiT ricxvSi subieqtur mesame pirs gamoxatavs -n:<br />

awmKos xolmeobiTSi;<br />

I brZanebiTSi;<br />

II brZanebiTSi;<br />

II xolmeobiTSi;<br />

I TurmeobiTSi.<br />

subieqturi mesame piris mravlobiT ricxvs gamoxatavs -ed ed ed: ed<br />

awmKos xolmeobiTSi;<br />

I brZanebiTSi;<br />

uwKvetlis xolmeobiTSi,<br />

II brZanebiTSi;<br />

II xolmeobiTSi;<br />

II kavSirebiTSi;<br />

I TurmeobiTSi.<br />

amdenad, -n da -ed ed ed sufiqsTa gmoKenebis sfero sakmaod far-<br />

Toa. am dros sami mwkrivis _ awmKos awmKos xol xolme xol xolme<br />

meobi me bi biTis<br />

Tis, Tis , I brZa brZanebi brZa<br />

bi bi- bi<br />

Ti Tisa Ti sa da II II II brZa brZane brZa brZane<br />

nebi<br />

biTis bi Tis _ damoukidebel sauGlebel erTeulad<br />

miCneva mxolod am niSanTa gamovlenas efuZneba, maSin roca piris<br />

niSniT aseve gansxvavebuli formebi uwKvet uwKvetlis uwKvet lis xol xolme xol xolme<br />

meobiT me biT biT- biT<br />

Si Si, Si<br />

, II II xol xolme xol xolme<br />

meobiT me biT biTSi<br />

Si, Si , II kav kavSi kav kavSi<br />

Sire<br />

rebiT<br />

biTsa biT sa da I Tur Turme Tur Turme<br />

meobiT me biT biTSi biT Si damouki-


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

debel sauGlebel erTeulad ar gaiazreba. Tuki es faqtori (piris<br />

niSanTa sxvaoba) sauGlebel erTeulTa gamoKofis principad<br />

SeiZleba miviGoT, gamodis, rom es principi irGveva. Cveni msJelobis<br />

sawinaaGmdegod SeiZleba gviTxran, rom awmKos xolmeobiTsa<br />

da I-II brZanebiTis SemTxvevaSi funqciuri sxvaobac xdeba,<br />

sxva SemTxvevaSi _ ara. marTalia, magram unda gaviTvaliswinoT<br />

isic, rom xSiria SemTxvevebi, roca<br />

I. awmKo gvaqvs iq, sadac konteqstis mixedviT awmKos xolmeobiTi<br />

aris mosalodneli;<br />

II. erTsa da imave winadadebaSi erTmaneTis gverdiT dasturdeba<br />

awmKosa da awmKos xolmeobiTis formebi;<br />

III. erTi da imave teqstis sxvadasxva nusxebi sakmaod xSirad<br />

erTmaneTs imiTac upirispirdebian, rom erTi da imave zmnis<br />

formas gansxvavebulad warmogvidgenen. erT nusxaSi rom awmKos<br />

xolmeobiTia, saTanado adgilas meore nusxa awmKos mwkrivs gamoavlens;<br />

IV. erTsa da imave winadadebaSi awmKos gverdiT dasturdeba<br />

zmnebi, romlebic uwKvetlis xolmeobiTis an III xolmeobiTis<br />

formiT arian warmodgenili. amdenad, aseT SemTxvevebSi awmKos<br />

xolmeobiTi iKo mosalodneli, gvaqvs ki awmKo;<br />

V. gadamwers mcdarad miuCnevia awmKos formebi da mis `gaazrianebas~<br />

cdila (z. sarJvelaZe, 1984, gv. 427). da Kovelive es<br />

IX-XI saukunis ZeglebSi dasturdeba.<br />

rogorc vxedavT, -s/ -en en sufiqsebian formebsac Seswevs unari<br />

zogadi awmKos funqciis gadmocemisa.<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna Kvela CamoTvlili SemTxveva avtorTan gamonaklisad<br />

da normidan gadaxvevad miiCneva, rom<br />

`awmKos xolmeobiTis mwkrivi iSleba, mas Tavisuflad<br />

enacvleba awmKo~. warmodgenil SemTxvevaTa<br />

magaliTebis simravle, Tanac Zveli qarTulisaTvis<br />

iseT mniSvnelovan periodSi, rogoricaa<br />

IX-XI saukuneebi, vfiqrobT, imis mauwKebelia,<br />

upirveles Kovlisa, rom zogadi da konkretuli<br />

awmKos gamoxatva formobriv mkveTrad araa gamiJnuli.<br />

183


184<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

davuSvaT, rom mesame subieqturi piris niSnis mixedviT gansxvavebuli<br />

formebi sistemebr dapirispirebulia funqciuradac.<br />

aris ki es sakmarisi maTi sxvadasxva mwkrivis formebad miCnevisaTvis?<br />

ar aris SemTxveviTi is faqti, rom a. SaniZe awmKos xolmeobiTs<br />

pirnakl mwkrivad warmoadgens. v-wer, s-wer, v-wer-T, s-wer-T<br />

avtorisaTvis mxolod awmKos formebia; ra Tqma unda, albaT,<br />

Kvelaze kargad a. SaniZisaTvis iKo cnobili is faqti, rom am<br />

formebs SeswevT unari rogorc konkretuli, aseve zogadi<br />

awmKos (xolmeobiTis) funqciis gadmocemisa, magram ar svams sakiTxs<br />

am formaTa ori mwkrivis saxiT warmodgenisas. es daarGvevda<br />

a. SaniZis moZGvrebas mwkrivis kategoriis Sesaxeb:<br />

`zmnis zmnis for forma for forma<br />

maTa ma Ta iseT iseT Jgufs Jgufs, Jgufs , ro rome ro<br />

me melic me lic aer aerTi aer aerTi<br />

Tianebs Ti nebs er erTma er erTma<br />

Tmane<br />

neTi<br />

Tisa Ti sa-<br />

gan gan gan mxo mxolod mxo lod pi piri pi piri<br />

risa ri sa da ri ricxvis ri<br />

cxvis mi mixed mi<br />

xed xedviT xed viT gan gansxva gan<br />

sxva sxvave<br />

vebul ve bul ffor<br />

f<br />

mebs mebs, mebs , mwkri mwkrivi mwkri vi hqvia hqvia~ hqvia (a. SaniZe, i. imnaiSvili, l. kvayaZe, 1980, gv.<br />

109); rom `zmnis zmnis im im im na nawils na nawils<br />

wils, wils , ro romel ro<br />

mel melsac mel sac Camo CamoSo Camo CamoSo<br />

Sore Sore<br />

rebu<br />

buli bu li aqvs aqvs pi pi-<br />

pi<br />

risa sa sa da ri ricxvis ri<br />

cxvis niS niSne niS<br />

ne nebi<br />

bi, bi , mwkri mwkrivis mwkri<br />

vis fu fuZe fu<br />

Ze hqvia hqvia~ hqvia<br />

(iqve, gv. 11). rom<br />

`zmnas zmnas zmnas sxva sxvadas sxva sxvadas<br />

dasxva das xva mwkriv mwkrivSi mwkriv<br />

Si sxva sxvadas sxva sxvadas<br />

dasxva das xva fu fuZe fu fuZe<br />

Ze aqvs aqvs~ aqvs<br />

(iqve, gv. 121).<br />

am moZGvrebis safuZvelze v-wer wer forma ar SeiZleba CaiTvalos<br />

erT SemTxvevaSi awmKod da sxva SemTxvevaSi awmKos xolmeobiTad,<br />

miuxedavad imisa, rogoria konteqstSi misi funqciebi...<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna z. sarJvelaZis azriT, `awmKos xolmeobiTis I da II<br />

pirebis formebi awmKos I da II pirebis formebs<br />

emTxveoda. msgavsi viTareba gvaqvs -d sufiqsiani<br />

vnebiTi gvaris zmnaTa uGlebisas II seriaSi, sadac<br />

`wKvetilisa da II xolmeobiTis I da II pirebis<br />

formebi saziaroa~ (z. sarJvelaZe, 1984, gv. 425).<br />

vfiqrobT, amgvari analogia sadavoa: wKvetilisa<br />

da meore xolmeobiTis I-II pirebis formaTa damTxveva<br />

xdeba mxolod erTi Jgufis zmnebSi da<br />

ara saerTod. sxva SemTxvevaSi am ori mwkrivis<br />

formebi mkveTradaa gansxvavebuli I-II pirebSi. aq<br />

saqme gvaqvs erTi tipis zmnaTa wKvetilis warmoebis<br />

TaviseburebebTan. sxvagvaria viTareba awmKosa<br />

da awmKos xolmeobiTis SemTxvevaSi _ formaTa<br />

damTxveva (Tuki sxvadasxva mwkrivad miviCnevT)


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

185<br />

Kvela tipis zmnaTaTvis iqneba Cveulebrivi.<br />

SedarebisaTvis saxelTa brunebidan: axal qar-<br />

TulSi xdeba fuZeukvecel saxelTa micemiTi da<br />

naTesaobiTi brunvis formaTa damTxveva (wKaros wKaros<br />

wKali da wKaros wKaros wavawKdi). es faqti rom damaxasiaTebeli<br />

KofiliKo Kvela tipis saxelTa<br />

brunebisaTvis, ori brunva aGar gamoiKofoda.<br />

wKvetilisa da II xolmeobiTis formaTa damTxveva<br />

am viTarebis analogiurad gvesaxeba.<br />

a. SaniZis warmodgenili moZGvreba mwkrivis raobis Sesaxeb<br />

saKovelTaodaa gaziarebuli. rogor Seegueba am moZGvrebas wer wer-s wer<br />

da wer wer-n wer formaTa sxvadasxva mwkrivis formebad miCneva (Sesabamisad:<br />

uwKvetlisa da I brZanebiTis, wKvetilisa da II brZanebiTis)?<br />

cxadia, kiTxva problemuria.<br />

aGmoCndeba, rom sistemebr awmKosa da awmKos xolmeobiTs,<br />

uwKvetelsa da I brZanebiTs, wKvetilsa da II brZanebiTs erTi da<br />

igive fuZe aqvT:<br />

a w m K o a w m K o s x o l m e o b i T i<br />

wer wer-s wer<br />

wer wer-n wer<br />

war-i-Kvan Kvan Kvan-eb Kvan eb eb-s eb war-i-Kvan Kvan Kvan-eb Kvan eb eb-n eb<br />

s-cn cn cn-ob cn ob ob-s ob<br />

s-cn cn cn-ob cn ob ob-n ob<br />

Txz Txz-av Txz av av-s av<br />

Txz Txz-av Txz<br />

av av-n av<br />

u w K v e t e l i I b r Z a n e b i T i<br />

wer wer-d-a wer wer<br />

wer wer-d-i-n wer<br />

war-i-Kvan Kvan Kvan-eb Kvan eb eb-d-a eb war-i-Kvan Kvan Kvan-eb Kvan eb eb-d-i-n eb<br />

s-cn cn cn-ob cn ob ob-d-a ob<br />

s-cn cn cn-ob cn ob ob-d-i-n ob<br />

Txz Txz-v-id Txz Txz id id-a id<br />

Txz Txz-ev Txz<br />

ev ev-d-i-n ev<br />

w K v e t i l i I I b r Z a n e b i T i<br />

s-wer wer wer-e wer<br />

wer wer-e-n wer<br />

war-i-Kvan Kvan Kvan-e Kvan<br />

war-i-Kvan Kvan Kvan-e-n Kvan<br />

s-can can can can-i-n can<br />

Se-s-Txaz Txaz Se-Txaz Txaz Txaz-n<br />

Txaz


186<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna sruli fuZe rom warmoCeniliKo, wKvetilSi S2 piris<br />

formebi moviKvaneT.<br />

kvlav gavixsenoT: `zmnas sxvadasxva mwkrivSi sxvadasxva fuZe<br />

aqvs~. es es de debu de debu<br />

bule<br />

leba le ba da da da moKva moKvani moKva moKvani<br />

nili ni li ma maga ma maga<br />

gali<br />

liTe<br />

Tebi Te bi er erTma er<br />

Tma TmaneTs Tma neTs ew ewi- ew<br />

naaGmde naaGmdege naaGmde naaGmdege<br />

geba<br />

ba. ba am debulebis safuZvelze a w m K o s a d a a w m K o s<br />

x o l m e o b i T s, u w K v e t e l s a d a I b r Z a n e b i T s, w K v e -<br />

t i l s a d a II b r Z a n e b i T s s x v a d a s x v a m w k r i v a d v e r<br />

m i v i C n e v T.<br />

aGniSnul wKvilTa sxvadasxva mwkrivad miCneva mwkrivis ganmartebis<br />

dazustebas moiTxovs: an mwkrivTa Soris fuZeTa sxvaobis<br />

principi unda Seicvalos, an mwkrivis fuZis ganmarteba.<br />

mwkrivis fuZis ganmartebis Secvla fuZeSi piris niSanTa<br />

Setanas ivaraudebda (wer-s da wer-n mxolod piris niSnebiT gansxvavdeba).<br />

sakiTxis ase dasma, TavisTavad cxadia, dauSvebelia:<br />

gveqneba imdeni fuZe (Sesabamisad, imdeni mwkrivic), ramdeni formacaa<br />

pirisa da ricxvis niSnebiT gansxvavebuli!<br />

Tu fuZeTa sxvaobas ar miviCnevT aucileblad mwkrivTa gamoKofisaTvis<br />

da mxolod funqciur sxvaobas davemKarebiT, imgvar<br />

Sedegs miviGebdiT, ra viTarebac praqtikul gramatikebSi<br />

gvqonda: erTi da igive forma sxvadasxva drois (mwkrivis) formad<br />

rom gaiazreboda! es meore ukiduresobaa. da rac mTavaria:<br />

wer wer-s wer da wer wer-n... wer ... formaTa sxvadasxva mwkrivad miCneva daarGvevs<br />

im ZiriTad princips, rac n. marma danerga samecniero gramatika-<br />

Si _ sawarmoebeli fuZis princips. es iqneba, faqtobriv, mibruneba<br />

im principisaken, rac praqtikul garmatikebSi iKo damkvidrebuli.<br />

subieqturi mesame piris niSnebiT gansxvavebul formaTa<br />

sxvadasxva sauGlebel erTeulebad miCnevam gamouval winaaGmdegobaSi<br />

Cagvagdo.<br />

Kovelive es im Tvalsazriss dauyers mxars, rom awmKos<br />

xolmeobiTi, I da II brZanebiTebi Zvel qarTulSi aris damoukidebeli<br />

mwkrivebi.<br />

mainc rCeba erTi sakiTxi: ra vuKoT im funqciur sxvaobas,<br />

romelic wer wer-s wer da wer wer-en wer en formaTa Sorisaa (da, Sesabamisad,<br />

wer wer-e-n wer da wer wer-a, wer , wer wer-d-i-n wer da wer wer-d-a wer formebs Soris).<br />

wer wer-s wer s da wer wer-n wer formaTa ganmasxvavebeli elementebi subieq-


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

turi mesame piris morfemebia. formaTa Soris funqciuri sxvaobaa.<br />

faqtia, formaTa ganmasxvavebeli elementebi araa gansxvavebul<br />

mniSvnelobaTa morfologiuri niSani...<br />

rogorc iTqva, paraleluri _ nariani da saniani _ warmoeba<br />

mesame subieqturi pirisa dasturdeba ramdenime mwkrivSi:<br />

awmKoSi, uwKvetelSi, wKvetilSi, II xolmeobiTSi, I TurmeobiTSi.<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna Tu imasac gaviTvaliswinebT, rom -ed ed sufiqsiani<br />

warmoeba subieqturi mesame piris mravlobiT ricxvSi,<br />

garda CamoTvlilisa, gvaqvs uwKvetlis xolmeobiTsa<br />

da II kavSirebiTSi, SeiZleboda am mwkrivebis<br />

dasaxelebac paralelur formian mwkrivebSic.<br />

amaTgan damoukidebeli mwkrivebis gamoKofas varaudoben<br />

(sxvadasxva funqciis safuZvelze) mxolod awmKosagan, uwKvetlisa<br />

da wKvetilisagan. uwKvetlis xolmeobiTSi, II xolmeobiTSi, II<br />

kavSirebiTSi paraleluri formebis arseboba ar gamxdara safuZveli<br />

axali mwkrivebis gamoKofisa. Tu davuSvebT, rom -n/ -ed ed sufiqsebs<br />

pirvel SemTxvevaSi SeswevT Zala mwkrivTa dapirispirebisa,<br />

ratom ar xdeba es meore SemTxvevaSi? Tu -n/ -d mwkrivis<br />

formaTa damapirispirebeli elementebia, ratom gvxvdeba isini<br />

meore rigis mwkrivebTan? da kidev, ratom axdens -n/ -d dapirispirebas<br />

sxvadasxva funqciuri TvalsazrisiT?<br />

vfiqrobT, saqme isaa, rom awmKo, uwKveteli da wKvetili<br />

droul-kilouri TvalsazrisiT polifunqciuri mwkrivebia:<br />

awmKos formas Seswevs unari konkretuli (awmKo) drois gadmocemisac<br />

da zogadi awmKos mniSvnelobac aqvs (anu: daclilia konkretuli<br />

drouli mniSvnelobisagan); es sxvaoba safuZveli xdeba<br />

aspeqturi sxvaobisac (kerZod, erTgzisi da mravalgzisi mniSvnelobebis<br />

gadmocemis); aseve, uwKvetelsa da wKvetils SeswevT<br />

unari TxrobiTi da brZanebiTi kilos mniSvnelobebis gadmocemisa<br />

(rac xdeba safuZveli drouli sxvaobisa; TxrobiTi kilos<br />

gadmocemis SemTxvevaSi dro warsulia, brZanebiTi kilos SemTxvevaSi<br />

_ dro momavalia).<br />

idealuria viTareba, roca enaSi gansxvavebuli funqcia gan-<br />

187


188<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

sxvavebuli formiT gadmoicema... warmodgenil sam mwkrivSi arsebuli<br />

formobrivi paralelizmi mesame subieqtur pirSi enam<br />

funqciuri sxvaobisaTvis gamoiKena: enaSi ukve arsebulma formebma<br />

SeiTavses aseve enaSi ukve arsebuli Sinaarsi. es SesaZlebloba<br />

ar iKo I da II piris formebTan (anu I da II pirSi ar gvqonda<br />

paraleluri warmoeba), amitom es formebi kvlavindeburad<br />

polisemantikuri darCa droisa Tu kilos TvalsazrisiT. Tumca<br />

xazi unda gaesvas imasac, rom TviT im mwkrivebSic ki ar gatarda<br />

sistemebr es principi: saniani forma awmKosi orive mniSvnelobas<br />

iTavsebda (konkretulsac da zogadsac), e. i. zogadi awmKos mniSvneloba<br />

orive formiT gadmoicemoda _ sanianiTa da narianiT.<br />

vfiqrobT, es viTareba subieqturi mesame piris niSanTa sistemaSi<br />

momxdar cvlilebasTan uSualo kavSirSi unda iKos.<br />

subieqturi mesame piris niSanTa sistema Zvel qarTulSi amgvari<br />

saxiT warmogvidgeba:<br />

mx. ricxvi: -d mr. ricxvi: -ed<br />

-n -en/-an/-n<br />

-s -es<br />

-a<br />

(-o)<br />

saliteraturo enis istoria naTlad gviCvenebs am sistemis<br />

cvlilebis suraTs: mxolobiT ricxvSi gamoKenebis ares ifarToebs<br />

-s sufiqsi da iyers imave funqciiT aGyurvili -n da -d<br />

formantebis adgils. imavdroulad -s sufiqsis adgils rig SemTxvevaSi<br />

-a sufiqsi ikavebs (dinamikur gardauval zmnaTa<br />

awmKoSi). mravlobiT ricxvSi gamoKenebis ares ifarToebs nariani<br />

mawarmoeblebi, kerZod, -en en sufiqsi. -ed ed ed formanti daikarga, xolo<br />

-es es sufiqsis gamoKenebis are daviwrovda.<br />

amrigad, cvlilebis tendencia aseTia: enam ver igua erTi<br />

da imave funqciiT ramdenime formanti da mxolobiT ricxvSi<br />

Tanxmovan sufiqsTagan -s gabatonda, mravlobiTSi _ -en en sufiqsi<br />

iCens amgvar midrekilebas. es tendencia amjamad qvemoimerul dialeqtSi<br />

warmogvidgeba TiTqmis dasrulebuli saxiT: aq -es es sufiqsi<br />

gardamaval zmnaTa wKvetilSi -en en en-ma en Secvala (gaakeT-en, aa-


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

Sen-en...). -en en iyers -an an an sufiqsis adgilsac (tiri-en, modi-en...).<br />

aq martivad warmodgenili sistemis cvlilebis tendencia<br />

sakmaod xangrZlivia da rTuli procesi Cans (am sakiTxs ufro<br />

dawvrilebiT ganvixilavT me-12 paragrafSi). Kvela detalis ga-<br />

Tvaliswinebas da Kvela cvlilebis Sefasebas Cven amJerad ar<br />

vTvliT sayirod, magram vfiqrobT, rom narian da sanian forma-<br />

Ta Soris funqciaTa gadanawileba (magaliTad: zogadi da konkretuli<br />

awmKos funqciaTa gamoxatva) am rTuli procesis amsaxveli<br />

erT-erTi etapi unda iKos. Tumca, Cveni azriT, es iKo Canasaxi<br />

tendenciisa, romelic arc bolomde gatarda da arc Kvela<br />

mwkrivis SemTxveva moicva.<br />

vimeorebT: procesi TavisTavad Zalze sainteresoa formaTa<br />

Soris funqciaTa gadanawilebis procesis gasaazreblad (gansxvavebuli<br />

formebi gansxvavebul funqciebs iTavsebs...), magram araa<br />

sakmarisi narian da sanian variantTa sxvadasxva mwkrivis formebad<br />

miCnevisaTvis...<br />

Kovelive zemoTqmulis gaTvaliswinebiT awmKos awmKos xol xolme xol xolme<br />

meobi me bi bi- bi<br />

Tis Tis, Tis , I da II II II brZa brZane brZa brZane<br />

nebi nebi<br />

biTis bi Tis damoukidebel mwkrivebad gamoKofa ar<br />

migvaCnia gamarTlebulad. veTanxmebiT im Tvalsazriss, rom isini<br />

awmKos, uwKvetlisa da wKvetilis formobrivi variantebia, subieqturi<br />

mesame piris niSnebiT gansxvavebuli. am mwkrivTa paradigmebi<br />

aseTi saxiT warmogvidgeba:<br />

awmKo awmKo: awmKo v-wer v-wer-T<br />

s-wer s-wer-T<br />

wer-s º n (º d) wer-en º ed<br />

uwKveteli<br />

uwKveteli: uwKveteli<br />

uwKveteli v-wer-d-(i) v-wer-d-i-T<br />

s-wer-d-(i) s-wer-d-i-T<br />

wer-d-a º wer-d-i-n wer-d-es º ed<br />

wKvetili wKvetili: wKvetili v-wer-e v-wer-e-T<br />

s-wer-e s-wer-e-T<br />

wer-a º wer-e-n wer-es º -ed<br />

SeniSvniT: subieqturi mesame piris -n/-ed sufiqsiani formebi<br />

awmKos SemTxvevaSi zogadi awmKos mniSvnelobis gamomxatvelia,<br />

xolo wKvetilisa da uwKvetlis SemTxvevaSi brZanebiTi kilos<br />

mniSvnelobas itvirTavs.<br />

189


190<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

rogorc iTqva, II seriaSi l. kiknaZem kidev sami mwkrivi<br />

gamoKo: Se Sere Se Sere<br />

reuli re li namKo namKo, namKo , Se Sere Se<br />

re reuli re li brZa brZane brZa<br />

ne nebi<br />

biTi bi Ti da Se Sere Se<br />

re reuli re li<br />

xol xolme xol xolme<br />

meobi me bi biTi biTi<br />

Ti. Ti ukve aGiniSna, rom Zveli qarTulisaTvis faqtia<br />

Se Sere Se<br />

re reuli re li kav kavSi kav kavSi<br />

Sire<br />

rebi<br />

biTis bi Tis mwkrivis arseboba. l. kiknaZe msJelobs:<br />

`raki Sereuli kavSirebiTi funqciiT I kavSirebiTis tolia da<br />

od-iani zmnebis am mwkrivs formiTac hgavs, mis gverdiT unda arsebuliKo<br />

is mwkrivic, romelic funqciiT uwKvetlis xolmeobi-<br />

Tis toli iqneboda, xolo formiT (garegnulad) arafriT ar<br />

iqneboda gansxvavebuli Sereuli kavSirebiTisagan... for formiT for miT Se-<br />

re reuli re<br />

li kav kavSi kav kavSi<br />

Sire<br />

rebi<br />

biTis bi Tis msgavs am mwkrivs... Se Sere Se<br />

re reuli re li xol xolme xol<br />

me meobi me bi biTi bi Ti<br />

unda ewodos~ (xazi avtorisaa _ g. g.) (l. kiknaZe, 1967. gv.<br />

187). rom da dadv da<br />

dv dvodi dv di dian di an da da daiban da<br />

ban ban(n)odi ban odi odian odi an tipis formebs `xan Se- Se<br />

re reuli re<br />

li kav kavSi kav kavSi<br />

Sire<br />

rebi<br />

biTis bi Tis funqcia aqvs da xan Se Sere Se<br />

re reuli re li xol xolme xol<br />

me meobi me bi bi- bi<br />

Ti Tisa Ti Tisa<br />

sa~ sa (iqve, gv. 190). amgvarad, paradigma:<br />

mi-v-s-c-od-i<br />

mi-s-c-od-i<br />

mi-s-c-od-i-s<br />

mi-v-s-c-od-i-T<br />

mi-s-c-od-i-T<br />

mi-s-c-od-i-a-n<br />

konteqstSi gamovlenili funqciisda mixedviT sxvadasxva SemTxvevaSi<br />

sxvadasxva mwkrivad gaiazreba! es azri gaiziara z. sarJvelaZem:<br />

`iSviaTad, magram mainc gvxvdeba Zvel qarTul teqstebSi<br />

Sereuli wKvetili, Sereuli xolmeobiTi, Sereuli brZanebiTi,<br />

Sereuli kavSirebiTi ufro xSiria.<br />

am mwkrivTa (! _ g. g.) nimuSebi upiratesad gvxvdeba iseT<br />

ZeglebSi, romlebic dawerilia, naTargmnia an gadawerilia samxreT<br />

saqarTvelos mwignobrul kerebSi, an am kuTxis warmomadgenelTa<br />

mier. SeiZleba davasaxeloT: adiSis oTxTavi, parxlis<br />

mravalTavi, Sin.-97, parizis leqcionari, Sin.-43 da sxva.<br />

Zvel qarTul saliteraturo enaSi es movlena dialeqtizmad<br />

unda CavTvaloT~ (z. sarJvelaZe, 1984, gv. 457).<br />

Tumca avtorma `Zveli qarTuli enis gramatikaSi~ paradigmebSi<br />

ar Seitana... TavisTavad cxadia, amgvari gaazreba arsebi-<br />

Tad ewinaaGmdegeba mwkrivTa sistemis agebis princips. faqtobriv,<br />

n. maris udidesi damsaxureba _ sawarmoebeli fuZis principis<br />

mixedviT gamoKofa sauGlebeli erTeulebisa _ aq ugulebelKofilia.<br />

esaa mobruneba praqtikuli gramatikebisaken _ er-


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

Ti da igive forma sxvadasxva funqciis gamoxatvis SemTxvevaSi<br />

sxvadasxva sauGlebel erTeulad rom gaiazreboda!<br />

Se Sere Se<br />

re reuli re li li xol xolme xol xolme<br />

meobi me bi biTis bi Tis mwkrivis gamoKofa Zveli qarTulisaTvis<br />

gaumarTlebelia.<br />

aseve, am poziciidan gaumarTleblad migvaCnia Se Sere Se<br />

re reuli re li<br />

namKosa namKosa da Se Sere Se<br />

re reuli re li brZa brZane brZa brZane<br />

nebi<br />

biTis bi Tis mwkrivebis gamoKofac. movusminoT<br />

avtors: `a. SaniZes m o g ‚ ƒ s e n e n formis adgilas, romelic<br />

aq II b r Z a n e b i T i a, xolo s x v a a d g i l a s SeiZleba<br />

w K v e t i l i iKos, aGudgenia m o m i ƒ s e n n o d e, im mwkrivis<br />

forma, romelic Sereul xolmeobiTTan da Sereul kavSirebiT-<br />

Tan erTad unda arsebuliKo da romlisTvisac SeiZleboda S e -<br />

r e u l i b r Z a n e b i T i gvewodebina~ (l. kiknaZe, 1967, gv. 192).<br />

mo momiƒsen mo<br />

miƒsen miƒsenno<br />

node no de forma rom realurad arsebuliKo Zvel qar-<br />

TulSi, TavisTavad cxadia, SeiZleboda msJeloba damoukidebel<br />

mwkrivze, magram ararsebul formaTa paradigmis realur mwkrivad<br />

gamocxadeba da sistemaSi misTvis adgilis miCena gayirdeba...<br />

amgvari daSveba avtors kidev axali mwkrivis gamoKofis safuZvels<br />

aZlevs: `raki a. SaniZes Sereuli brZanebiTis forma<br />

aGudgenia, cxadia, mas isic gaTvaliswinebuli hqonia, rom Tavis<br />

droze is mwkrivic unda arsebuliKo, romlis fuZec gamoKenebuli<br />

iqneboda Sereuli brZanebiTisaTvis da romlisTvisac SeiZleboda<br />

Sereuli namKo dagverqmia: raki arc I brZanebiTs da arc II<br />

brZanebiTs sakuTari fuZe ar hqonda (I brZanebiTi uwKvetlis<br />

fuZes iKenebda da II brZanebiTi _ wKvetilisas), cxadia, arc Sereul<br />

brZanebiTs eqneboda sakuTari fuZe da mas saTanado Sereuli<br />

mwkrivis fuZe unda gamoeKenebina~ (iqve, gv. 192-193).<br />

mo momiƒsen mo<br />

miƒsen miƒsenno<br />

node no de tipis formebi rom realurad arsebuliKo,<br />

maTi or mwkrivad miCneva (Sereul namKod da Sereul brZanebi-<br />

Tad) principulad gaumarTlebeli iqneboda. am SemTxvevaSi ki,<br />

ramdenadac realurad amgvari formebi ar dasturdeba, am mwkrivebze<br />

saubaric zedmeti gveCveneba.<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna 1. l. kiknaZis msJelobidan is STabeydilebac rCeba,<br />

rom TiTqos Sereuli namKosa da Sereuli<br />

brZanebiTis gamoKofa safuZvels a. SaniZis naazrevidan<br />

iGebs. marTalia, a. SaniZe aGadgens<br />

191


192<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

formas mo momiƒsen mo<br />

miƒsen miƒsenno<br />

node<br />

de, de magram ar svams sakiTxs<br />

misi damoukidebel sauGlebel erTeulad miCnevis<br />

Taobaze. safuZvels moklebuli gveCveneba<br />

mtkicebac, rom `mas (a. SaniZes) isic gaTvaliswinebuli<br />

hqonia, rom Tavis droze is mwkrivic<br />

unda arsebuliKo, romlis fuZec gamoKenebuli<br />

iqneboda Sereuli brZanebiTisaTvis~. a. SaniZis<br />

SromebSi amgvari mwkrivebis _ Sereuli brZanebiTi,<br />

Sereuli namKo, Sereuli xolmeobiTi _<br />

Sesaxeb araa msJeloba. `Zveli qarTuli enis<br />

gramatikaSi~, romelic 1976 wels daibeyda (l.<br />

kiknaZis naSromi 1967 wels gamoqveKnda), am<br />

mwkrivebs ver vxvdebiT. rogorc Cans, a. SaniZe<br />

ar iziarebda warmodgenil Tvalsazriss. a. SaniZis<br />

debuleba _ `zmnas sxvadasxva mwkrivSi<br />

sxvadasxva fuZe aqvs~ _ sxvagvari daskvnis uflebas<br />

ar gvaZlevs.<br />

2. l. kiknaZis Tvalsazrisis Semagrebas faqtobrivi<br />

masaliT cdilobs z. sarJvelaZe. aGi aGiGoda aGi aGiGoda<br />

Goda, Goda,<br />

,<br />

eKvo eKvode eKvo eKvode<br />

de, de , T‚s T‚s-eKvo T‚s<br />

eKvo eKvoda<br />

da, da , T‚s T‚s-eKvo T‚s<br />

eKvo eKvodes eKvo des _ Sereuli<br />

wKvetilis formebadaa miCneuli, xolo forma<br />

aGiGodid<br />

aGiGodid aGiGodid _ Sereul brZanebiTad. Tumca kategoriulad<br />

amis mtkicebas avtori ar cdilobs.<br />

msJeloba _ `aris ramdenime SemTxveva, roca Sereuli<br />

wKvetilia sagulvebeli~ da `TiTqos Sereuli<br />

brZanebiTic gvxvdeba gelaTis bibliaSi~<br />

_ gvafiqrebinebs, rom avtorisaTvisac mTlad<br />

sarwmuno ar aris formaTa amgvari kvalifikacia<br />

(ix. z. sarJvelaZe, 1984, gv. 456-457). amitomac<br />

avtors es mwkrivebi ar Seutania Zveli qar-<br />

Tuli enis gramatikis saxelmZGvaneloSi (z. sarJvelaZe,<br />

1997).<br />

I TurmeobiTis iSviaTi formebi _ uc ucno uc<br />

no nobi<br />

bien<br />

en, en , Se Segi Se<br />

gi gira<br />

racxi<br />

cxien<br />

en, en ,<br />

mi miuge mi<br />

ge gebi<br />

bien<br />

en... en tipisa _ rogorc iTqva, damoukidebeli mwkrivis<br />

formebad gaiazreba (i. abulaZe, 1954, gv. 145; l. kiknaZe, 1967,<br />

gv. 192; z. sarJvelaZe, 1984, gv. 404-405). am mwkrivs `III xolmeo-


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

biTi~ (i. abulaZe) an `I TurmeobiTis xolmeobiTi~ (l. kiknaZe)<br />

uwodes.<br />

Cven sarwmunod da damaJerebald migvaCnia Tvalsazrisi,<br />

romlis mixedviTac am SemTxvevaSi, iseve rogorc `awmKos xolmeobiTis~<br />

SemTxvevaSi, saqme gvaqvs I TurmeobiTis arqaul formeb-<br />

Tan; III subieqturi piris niSniT gansxvavebul paralelur warmoebasTan<br />

(a. arabuli, 1980, gv. 39). awmKos xolmeobiTis Taobaze<br />

zemoT warmodgenili msJeloba analogias am SemTxvevaSic ipovis...<br />

Tu SevaJamebT Kovelive zemoTqmuls, Zvel qarTulSi drokiloTa<br />

sistema am saxiT warmogvidgeba:<br />

I seria _ 1. awmKo _ (das)wer-s<br />

2. uwKveteli _ (das)wer-d-a<br />

3. uwKvetlis xolmeobiTi _ (das)wer-d-i-s<br />

4. I kavSirebiTi _ (das)wer-d-e-s<br />

II seria _ 5. wKvetili _ (da)wer-a<br />

6. II xolmeobiTi _ (da)wer-i-s<br />

7. II kavSirebiTi _ (da)wer-o-s<br />

8. Sereuli kavSirebiTi _ (da)wer-od-i-s<br />

III seria _ 9. I TurmeobiTi _ (da)uwer-ie-s<br />

10. II TurmeobiTi _ (da)ewer-a<br />

11. III xolmeobiTi _ (da) ewer-i-s<br />

12. III kavSirebiTi _ (da)ewer-o-s<br />

rogorc vxedavT, gansxvavebas axali qarTulis sistemisagan<br />

oTxi mwkrivi qmnis: uwKvetlis xolmeobiTi, II xolmeobiTi, Sereuli<br />

kavSirebiTi, III xolmeobiTi. Tu im faqtsac gaviTvaliswinebT,<br />

rom Sereuli kavSirebiTis formebi Cveulebriv xolmeobi-<br />

Tis funqciasac iTavseben (ris gamoc Sereuli xolmeobiTic ewoda<br />

am formebs), SeiZleba davaskvnaT, rom rom Zve Zveli Zve Zveli<br />

li da axa axali axa<br />

li qar qar- qar<br />

Tu Tulis Tu lis dro dro-ki dro<br />

ki kilo<br />

loTa lo Ta sis siste sis<br />

te tema<br />

maTa ma Ta So Soris So<br />

ris ris ar arse ar<br />

se sebu<br />

buli bu li gan gansxva gan gansxva<br />

sxvave<br />

vebis ve bis<br />

mi mize mi<br />

ze zezi ze zi xxol<br />

x<br />

ol olme<br />

meobi me bi biTis bi Tis mo morfo mo<br />

rfo rfolo<br />

logi<br />

giuri gi ri ka kate ka<br />

te tego<br />

gori<br />

riis ri is ga gaqro ga<br />

qro qrobaa<br />

baa.<br />

baa<br />

193


194<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

6666....3333. . . . uGlebis uGlebis uGlebis uGlebis nimuSi nimuSi nimuSi nimuSi Zveli Zveli Zveli Zveli qarTuli qarTuli qarTuli qarTuli enisaTvvvvis enisaT enisaT enisaT is is is<br />

1. awmKo<br />

awmKo<br />

da-v-s-wer da-v-s-wer-T<br />

da-s-wer da-s-wer-T<br />

da-s-wer-s da-s-wer-en<br />

SeniSvna SeniSvna: SeniSvna I seriis mwkrivebSi, rogorc cnobilia, paraleluri<br />

_ zmniswiniani da uzmniswino variantebi<br />

gvaqvs. nimuSisaTvis zmniswinian variants movixmobT<br />

_ aq ukeT warmoCndeba Taviseburebani.<br />

2. uwKveteli<br />

uwKveteli<br />

da-v-s-wer-d-(i) da-v-s-wer-d-i-T<br />

da-s-wer-d-(i) da-s-wer-d-i-T<br />

da-s-wer-d-a da-s-wer-d-es<br />

3. I I I xolmeobiTi<br />

xolmeobiTi<br />

da-v-s-wer-d-i da-v-s-wer-d-i-T<br />

da-s-wer-d-i da-s-wer-d-i-T<br />

da-s-wer-d-i-s da-s-wer-d-i-an<br />

4. I I I kavSirebiTi<br />

kavSirebiTi<br />

da-v-s-wer-d-e da-v-s-wer-d-e-T<br />

da-s-wer-d-e da-s-wer-d-e-T<br />

da-s-wer-d-e-s da-s-wer-d-e-n<br />

5. wKvetili<br />

wKvetili<br />

II II seria<br />

seria<br />

da-v-wer-e da-v-wer-e-T<br />

da-s-wer-e da-s-wer-e-T<br />

da-wer-a da-wer-es


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

6. II II xolmeobiTi<br />

xolmeobiTi<br />

da-v-wer-i da-v-wer-i-T<br />

da-s-wer-i da-s-wer-i-T<br />

da-wer-i-s da-wer-i-an<br />

7. II II kavSirebiTi<br />

kavSirebiTi<br />

da-v-wer-o da-v-wer-o-T<br />

da-s-wer-o da-s-wer-o-T<br />

da-wer-o-s da-wer-o-n<br />

8. Sereuli Sereuli xxolme<br />

x xolme<br />

olmeobiTi<br />

olme biTi (kavSirebiTi)<br />

da-v-wer-od-i da-v-wer-od-i-T<br />

da-s-wer-od-i da-s-wer-od-i-T<br />

da-wer-od-i-s da-wer-od-i-an<br />

9 I I I TTurmeobiTi<br />

T rmeobiTi<br />

III III seria<br />

seria<br />

a) obieqturi wKobiT<br />

. da-m-i-wer-i-e-s da-m-i-wer-i-e-s (da-gu-i-wer-i-e-s)<br />

da-g-i-wer-i-e-s da-g-i-wer-i-e-s<br />

da-u-wer-i-e-s da-u-wer-i-e-s<br />

b) subieqturi wKobT<br />

da-u-wer-i-e da-u-wer-i-e-T<br />

da-u-wer-i-e da-u-wer-i-e-T<br />

da-u-wer-i-e-s da-u-wer-i-an<br />

10. II II Turme TurmeobiTi<br />

Turme biTi<br />

da-m-e-wer-a da-m-e-wer-a (da-gu-e-wer-a)<br />

da-g-e-wer-a da-g-e-wer-a<br />

da-e-wer-a da-e-wer-a<br />

195


196<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

11. III III xolme xolmeobiTi<br />

xolme xolme biTi biTi<br />

da-m-e-wer-i-s da-m-e-wer-i-s (da-gu-e-wer-i-s)<br />

da-g-e-wer-i-s da-g-e-wer-i-s<br />

da-e-wer-i-s da-e-wer-i-s<br />

12. III III kavSirebTi<br />

kavSirebTi<br />

da-m-e-wer-o-s da-m-e-wer-o-s (da-gu-e-wer-o-s)<br />

da-g-e-wer-o-s da-g-e-wer-o-s<br />

da-e-wer-o-s da-e-wer-o-s<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna nimuSisaTvis mxolod I TurmeobiTSi warmovadgineT<br />

subieqturi da obieqturi wKobis magaliTebi.<br />

sxvadasxva tipis zmnaTa warmoebis Taviseburebebze<br />

II nawilSi visaubrebT.<br />

$ $ 7. . . dro dro-kiloTa dro kiloTa kiloTa sistema sistema qarTuli qarTuli enis enis dialeqtebSi<br />

7777....1111. . . . zo zoga zo zoga<br />

gadi gadi<br />

di di viTa vi vi viTa<br />

Tare Tare<br />

reba reba<br />

ba ba<br />

mwkrivTa raodenobis mixedviT qarTuli enis dialeqtebi<br />

araerTgvarovan viTarebas gviCvenebs.<br />

is rva mwkrivi, romelic axal qarTulSi gvaqvs, dasturdeba<br />

qarTuli enis TiTqmis Kvela dialeqtSi. vambobT TiTqmiso,<br />

imitom, rom Taviseburi viTarebaa mesame kavSirebiTTan dakavSirebiT.<br />

cnobilia, rom mesame kavSirebiTi axal qarTulSi Kvelaze<br />

naklebad xmarebuli mwkrivia; mis nacvlad meore TurmeobiTi<br />

gamoiKeneba (a. SaniZe, 1973, gv. 223; S. ZiZiguri, 1970, gv. 250;<br />

a. papiZe, 1979, gv. 54). miuTiTeben, rom mesame kavSirebiTis xmareba<br />

dialeqtebSi iseve SezGudulia, rogorc saliteraturo<br />

qarTulSi (a. yinyarauli, 1960, gv. 144; k. kublaSvili, 1985, gv.<br />

167 da sxva). aqac, iseve rogorc saliteraturo qarTulSi, mas<br />

meore TurmeobiTi cvlis. gamonakliss rayuli dialeqti qmnis,<br />

sadac kargad Semogvenaxa III kavSirebiTi. ufro metic, igi xSirad<br />

cvlis II TurmeobiTs. es erT-erTi specifikuri niSania rayuli


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

dialeqtisa (S. ZiZiguri, 1970, gv. 194...). amgvarive movlenaze miuTiTeben<br />

ingiloursa da atenis xeobis qarTlurSic (g. imnaiSvili,<br />

1952, gv. 329). miuxedavad imisa, rogoria III kavSirebiTisa<br />

Tu II TurmeobiTis gamoKenebis sixSire ama Tu im kiloSi, faqtia,<br />

rom orive mwkrivi dasturdeba qarTul dialeqtebSi.<br />

ase rom, dro-kiloTa sistemis gamartiveba ar xdeba dialeqtebSi;<br />

garTuleba _ ki.<br />

7777....2222. . . . dro----ki dro dro dro ki kilo kilo<br />

loTa loTa<br />

Ta Ta siste sis sis siste<br />

tema tema<br />

ma ma aGmosav aGmo aGmo aGmosav<br />

savlur savlur<br />

lur lur dial di di dial<br />

aleeeeqteb al qtebSi qteb qtebSi<br />

Si Si<br />

dro-kiloTa sistemis Sedgenilobis TvalsazrisiT qarTuli<br />

enis dialeqtebi ramdenime Jgufad SeiZleba daiKos:<br />

1. dialeqtebi, romlebic mwkrivTa raodenobis TvalsazrisiT<br />

axali qarTulisagan ar gansxvavdebian _ dro-kiloTa sistemaSi<br />

rva erTeulia warmodgenili. dialeqtTa am Jgufs miekuTvneba:<br />

ayaruli, mesxuri, Javaxuri, imerxeuli da ingilouri.<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna 1. am niSnis mixedviT ingilouri dialeqti samxrul-dasavlur<br />

dialeqtTa gverdiT aGmoCnda.<br />

sxvaobas aGmosavluri dialeqtebidan, kerZod, kaxurisagan<br />

(romelTanac ingilours mravali Sexvedris<br />

wertili aqvs), xolmeobiTis mwkrivebis<br />

qona-arqona qmnis... Tumca, xolmeobiTis kategoriis<br />

gamoxatvis TvalsazrisiT, ingilouri am<br />

Jgufisagan mainc gancalkevebiT dgas: Ke (ºK) nawilakiani<br />

formebis xolmeobiTis gamoxatva ni-<br />

Sandoblivia am dialeqtisaTvis (ix. g. imnaiSvili,<br />

1966, gv. 121), rac ucxoa am Jgufis sxva kiloebisaTvis.<br />

2. m o t a n i T , S a n a x i T , g a g i , d a n a -<br />

x i... tipis formebi, wKvetilis mniSvnelobiT<br />

rom gvxvdeba ingilourSi, ar SeiZleba CaiTvalos<br />

istoriuli xolmeobiTis formebad (Sdr. g.<br />

imnaiSvili, 1966, gv. 121), igi unificirebuli<br />

wKvetilis formebia, analogias es movlena xevsurulSi<br />

ipovis.<br />

3. TurqeTis teritoriaze arsebuli qarTuli<br />

metKvelebis dialeqturi daKofis Sesaxeb araa<br />

197


198<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

azrTa erTgvaroba. sxvadasxva mkvlevari sxvadasxva<br />

dialeqts gamoKofs. S. futkaraZis azriT,<br />

oTxi dialeqti unda gamoiKos:<br />

1. imerxeuli<br />

2. livanuri<br />

3. mayaxluri<br />

4. taos qarTuli (S. futkaraZe, 1995, gv. 2).<br />

m. faGavas azriT, sami dialeqti unda gamoiKos:<br />

1. SavSuri (kiloebiTurT mayaxluri da<br />

imerxeuli).<br />

2. klarJuli (igive livanuri)<br />

3. taouri (m. faGava, 2004, gv. 809).<br />

Cveni azriT, am etapze ar aris sakmarisi masala<br />

imis samtkiceblad, Tu ramdeni dialeqtia samxreT<br />

saqarTveloSi. m. faGavas msJeloba samxruli<br />

dialeqtebis fonematuri struqturis analizs<br />

emKareba, S. futkaraZisa _ calkeul nairsaxeobaTa<br />

lingvistur analizs; Tumca ra viTareba<br />

aris zmnis uGlebis TvalsazrisiT, am ki-<br />

Txvaze pasuxis gacema yirs... amitomac Cven JerJerobiT<br />

tradiciul Tvalsazrisze vrCebiT da samxrul<br />

metKvelebas imerxeuli (klarJuli) dialeqtiT<br />

warmovadgenT.<br />

2. gancalkevebiT dgas xevsuruli dialeqti. xolmeobiTis<br />

morfologiuri kategoria am dialeqtSi Kvelaze ukeT da srulad<br />

Semogvenaxa: dasturdeba samive xolmeobiTi:<br />

I xolmeobiTi (uwKvetlis xolmeobiTi) _ (ga)-akeTeb-d-i-s<br />

II xolmeobiTi _ (ga)-akeT-i-s<br />

III xolmeobiTi _ (ga)-ekeT-i-s<br />

(al. yinyarauli, 1960; a. arabuli, 1978).<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna Zveli qarTulis identuri viTareba I da II xolmeobiTis<br />

warmoebaSi mxolod III piris formebTan<br />

gvaqvs. I-II subieqturi piris formebSi -id id savrcobi<br />

iCens Tavs:


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

I xolmeobiTi _ vakeTebd-id id id-˜ id vakeTebd-id id id-iT id<br />

akeTebd-id id id-˜ id akeTebd-id id id-i-T id<br />

akeTebd-i-s akeTebd-i-an<br />

II xolmeobiTi _ vakeT-id id id-˜ id vakeT-id id id-i-T id<br />

akeT-id-˜ akeT-id id id-i-T id<br />

akeT-i-s akeT-i-an<br />

III III xol xolme xol xolme<br />

meobi me bi biTis bi Tis mwkrivis Semonaxvaa is faqtori, romelic<br />

xevsuruls gancalkevebiT warmogvidgens.<br />

3. erTnair viTarebas gviCvenebs fSauri, mTiulur-gudamaKruli<br />

da moxeuri (g. cocaniZe, 1978; i. qavTaraZe, 1985; 1961).<br />

am dialeqtebSi Semonaxulia I da II xolmeobiTis mwkrivebi.<br />

mwkrivTa warmoebis TvalsazrisiT mTiulur-gudamaKruli da moxeuri<br />

Zveli qarTulis viTarebas asaxavs:<br />

I xolmeobiTi<br />

II xolmeobiTi<br />

_<br />

_<br />

vakeTebd-i<br />

akeTebd-i<br />

akeTebd-i-s<br />

vakeT-i<br />

akeT-i<br />

akeT-i-s<br />

vakeTebd-i-T<br />

akeTebd-i-T<br />

akeTebd-i-an<br />

vakeT-i-T<br />

akeT-i-T<br />

akeT-i-an<br />

fSaurSi am mwkrivTa warmoebis principi xevsurulis magvaria.<br />

sxvaobas is qmnis, rom xevsurulSi gamoKenebuli -id id id sufiqsis<br />

nacvlad fSaurSi -od od od sufiqsi ixmareba:<br />

I xolmeobiTi _ vakeTebd-od od od-i od vakeTebd-od od od-i-T od<br />

akeTebd-od od od-i od akeTebd-od od od-i-T od<br />

akeTebd-i-s akeTebd-i-an<br />

II xolmeobiTi _ vakeT-od od od-i od vakeT-od od od-i-T od<br />

akeT-od od od-i od akeT-od od od-i-T od<br />

akeT-i-s akeT-i-an<br />

is, rac am dialeqtebs sxvebisagan gamoarCevs, TxovniT-brZanebi-<br />

Tia (TxovniT-waqezebiTi), II seriis mwkrivi:<br />

vakeT-od-e<br />

akeT-od-e<br />

akeT-od-e-s<br />

vakeT-od-e-T<br />

akeT-od-e-T<br />

akeT-od-e-n<br />

199


200<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna : 1. gansxvavebulia am mwkrivTa xmarebis sixSire<br />

aGniSnul dialeqtebSi: Tu fSaurSi maTi<br />

gamoKeneba Cveulebrivi faqtia, moxeursa da<br />

mTiulur-gudmaKrulSi SedarebiT iSviaTia.<br />

2. moxeurSi aris tendencia xolmeobiTobis organuli<br />

warmoebis nawilakiani warmoebiT Secvlisa,<br />

`xolmeobiTis gamoKenebis sayiroeba darCa,<br />

magram gamoxatvis forma Seicvala... far-<br />

Tod gavrcelda -ke ke nawilakis gamoKeneba `xolmes~<br />

funqciiT~ (i. qavTaraZe, 1985, gv. 57). saintereso<br />

suraTia: gverdigverd dasturdeba sami<br />

varianti _ arqauli, gardamavali da axali:<br />

I xolmeobiTi _ akeTebdis, akeTebdis-ke, akeTebda-ke;<br />

II xolmeobiTi _ akeTis, akeTis-ke, akeTa-ke.<br />

4. erTgvarovania viTareba TuSurSi, kaxurSi, qarTlursa<br />

da fereidnul dialeqtebSi (T. uTurgaiZe, 1960; g. cocaniZe,<br />

1970; a. martirosovi, g. imnaiSvili, 1956; g. imnaiSvili, 1953;<br />

ar. Ciqobava, 1927; b. JorbenaZe, 1989...). am dialeqtebSi saliteraturo<br />

qarTulisagan gansxvavebuli ori mwkrivi dasturdeba: I<br />

da II xolmeobiTebi. warmoebis principiTa da saSualebebiT Tu-<br />

Suri xolmeobiTebi xevsurulis identuria; qarTluri, kaxuri<br />

da fereidnuli xolmeobiTebi Zveli qarTuliseburia.<br />

am dialeqtebis xevsurulisagan III xolmeobiTis arqona ganasxvavebs;<br />

fSauris, moxeurisa da mTiulur-gudamaKrulisagan _<br />

TxovniT-waqezebiTi mwkrivis arqona.<br />

7777....3333. . . . dro----ki dro dro dro ki kilo kilo<br />

loTa loTa<br />

Ta Ta siste sis sis siste<br />

tema tema<br />

ma ma dasav da da dasav<br />

savlur savlur<br />

lur lur diaaaaleq di di di leqteb leq leqtebSi<br />

teb tebSi<br />

Si Si<br />

specifikur viTarebas qmnis qarTuli enis dasavlur dialeqtTa<br />

erTi Jgufi _ imeruli, leCxumuri, rayuli da guruli.<br />

dialeqtTa am JgufSi gamoiKo IV seria sami mwkriviT: TurmeobiTi<br />

III (minavala, nawera), TurmeobiTi IV (minavaliKo, naweriKo)<br />

da kavSirebiTi IV (minavaliKos, naweriKos) (g. rogava, 1953). am tipis<br />

warmoeba megrulis gavleniT ixsneba (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1936, gv.<br />

146). `qarTuli enis dasavlur kiloebs Soris qvemoimeruli erTa-


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

derTia, romelSic awmKos Jgufis TurmeobiTis mwkrivebi (e. i. IV<br />

seriis mwkrvebi _ g. g.) Kvelaze ufro mwKobr sistemas qmnis~ (k.<br />

kublaSvili, 1985, gv. 170). rogorc iTqva, IV seriis mwkrivebi dasturdeba<br />

agreTve leCxumurSi, rayulsa da gurulSi (g. rogava,<br />

1953; v. Tofuria, 1954; b. JorbenaZe, 1989). am tipis formebi gamovlenilia<br />

zemoimerulSic (q. ZoweniZe, 1973). qvemoimerulis magaliTze<br />

warmovadgenT IV seriis mwkrivTa paradigmebs:<br />

III TurmeobiTi:<br />

IV TurmeobiTi:<br />

IV kavSirebiTi:<br />

v-nakeTeb-var<br />

nakeTeb-xar<br />

nakeTeb-a<br />

v-nakeTeb-iKavi<br />

nakeTeb-iKavi<br />

nakeTeb-iKo<br />

v-nakeTeb-iKo<br />

nakeTeb-iKo<br />

nakeTeb-iKos<br />

v-nakeTeb-varT<br />

nakeTeb-xarT<br />

nakeTeblarien<br />

v-nakeTeb-iKaviT<br />

nakeTeb-iKaviT<br />

nakeTeb-iKven<br />

v-nakeTeb-iKoT<br />

nakeTeb-iKoT<br />

nakeTeb-iKon<br />

miuTiTeben, rom kavSirebiTi IV-is `nakvTi (SesaZlebeli<br />

forma) iseve iSviaTia, rogorc kavSirebiTi mesamis forma~<br />

(g. rogava, 1953, gv. 23). imasac aGniSnaven, rom `qarTulis kiloebSi<br />

meoTxe Jgufis mwkrivebi Cveulebriv mesame piris formiT<br />

gvxvdeba: nawera, minavala, minavaliKo, nazogava, ganareba da sxv...<br />

pirveli da meore piris formebSi igi iSviaTad gvxvdeba... piris<br />

prefiqsebi ixmareba umTavresad na na- na mimGeobis afiqsis win: v-nake-<br />

Tebvar, v-nawervar, m-naKvareba da sxv... zogan ki na na- na prefiqssa da<br />

zmnis fuZes Sorisaa moTavsebuli piris niSani... Sena-gv-Zleba~<br />

(g. rogava, 1953, gv. 29).<br />

7777....4444. . . . tenden ten ten tendenci<br />

den denci<br />

cieeeebi ci bi bi bi<br />

rogorc vxedavT, saliteraturo qarTulisaTvis niSandoblivi<br />

mwkrivTa sistema aris is, rac aerTianebs dialeqtebSi dadasturebul<br />

sistemebs. sxvaobas saliteraturo qarTulTan mimarTebiT<br />

avlens 12 dialeqti, Tanxvedra gvaqvs xuT SemTxvevaSi<br />

(ingilour, mesxur, Javaxur, ayarul da imerxeul dialeqtebSi).<br />

dialeqtebi, romlebic sxvaoben saliteraturo qarTulTan Seda-<br />

201


202<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

rebiT, zogadad or Jgufad SeiZleba daiKos: `romlebSic arqauli<br />

viTarebaa daculi (mxedvelobaSi gvaqvs xolmeobiTebis mwkrivebi):<br />

xevsuruli, fSauri, mTiulur-gudamaKruli, moxeuri, Tu-<br />

Suri, qarTluri, kaxuri, fereidnuli; 2. dialeqtebi, romelTa<br />

uGlebis sistemas saliteraturo qarTulisagan axalwarmonaqmni<br />

mwkrivebi ganasxvavebs (mxedvelobaSi gvaqvs IV seriis mwkrivebi):<br />

imeruli, leCxumuri, rayuli, guruli. aris garkveuli kanonzomierebac:<br />

pirvel JgufSi Sedis aGmosavluri dialeqtebi (da fereidnuli,<br />

romelic, faqtobriv, kaxuri dialeqtis ganaKaria),<br />

xolo meore JgufSi _ dasavluri dialeqtebi.<br />

pirveli Jgufis dialeqtebisaTvis damaxasiaTebelia sistemis<br />

gamartivebis _ saliteraturo qarTulTan daaxloebis _ tendencia.<br />

xolmeobiTis morfologiuri kategoria iSleba. baris<br />

dialeqtebma _ kaxurma da qarTlurma _ nawilobriv SeinarCunes<br />

I da II xolmeobiTis formebi (mxolod calkeul regionebSi); mTis<br />

dialeqtTagan moxeurSi miiGo am tendenciam gamokveTili saxe:<br />

organuli warmoebis formebs cvlis aGweriTi warmoeba. Kvelaze<br />

srulad da mKarad xolmeobiTis mwkrivebi xevsurulSia daculi;<br />

Semdgom TuSursa da fSaurSi. aqac TiTqos naTlad Cans gza<br />

sistemis gamartivebisa xevsurulidan qarTlur-kaxuramde... saer-<br />

To Cans TiTqos moxeurSi amjamad mimdinare procesic xolmeobi-<br />

Tis organuli warmoebis aGweriTi warmoebiT Secvlisa...<br />

meore Jgufis dialeqtebisaTvis damaxasiaTebelia sistemis<br />

garTulebis _ saliteraturo qarTulisagan gansxvavebis _ tendencia.<br />

qarTuli saliteraturo enis istoriis gaTvaliswineba<br />

gvavaraudebinebs, rom xolmeobiTis morfologiuri kategoria am<br />

dialeqtebisaTvis unda KofiliKo damaxasiaTebeli. amjamad dasavlur<br />

dialeqtebSi amis kvalic ara Cans. Zveli qarTulis rTuli<br />

sistema xolmeobiTis dakargvis xarJze gamartivda da aqve iCina<br />

Tavi sxva TvalsazrisiT sistemis garTulebis tendenciam: Camo-<br />

Kalibda IV seria...<br />

Zveli qarTuli saliteraturo enis, axali qarTuli saliteraturo<br />

enisa da Tanamedrove qarTuli dialeqtebis dro-kiloTa<br />

sistemis viTarebis gaTvaliswineba erTian procesad warmogvadgeninebs<br />

dro-kiloTa sistemaSi mimdinare procesebs. qar-<br />

Tuli enis dialeqtebma Semogvinaxes am xangrZlivi da saintereso<br />

procesis Kvela etapi Zveli qarTulis dro-kiloTa sistemi-


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

dan dasavluri dialeqtebis sistemamde.<br />

Kovelive es metad rTul da saintereso viTarebas qmnis.<br />

sakvlevi da asaxsneli am procesSi bevri ramaa. amJerad Cven mxolod<br />

aGweriT vkmaKofildebiT.<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna : rogorc aGvniSneT, dialeqtologiuri xasiaTis<br />

gamokvlevebSi araa saubari imis Taobaze, unda<br />

gamoiKos Tu ara mKofadis wre ama Tu im dialeqtebSi.<br />

ake akeTebs ake<br />

Tebs _ ga gaake ga<br />

ke keTebs ke Tebs formaTa Soris<br />

ramdenadac drouli sxvaoba Kvela dialeqtSia<br />

da am sakiTxze raime SeniSvna ar keTdeba, ivaraudeba,<br />

rom gaziarebulia Tvalsazrisi mKofadis<br />

wris gamoKofis Taobaze. es, erTi mxriv, terminologiis<br />

sakiTxis gadasinJvas moiTxovda dialeqtebSi,<br />

romlebSic I xolmeobiTis mwkrivia<br />

damowmebuli: mKofadis wris xolmeobiTi (gaake-<br />

Tebda) da iqve I xolmeobiTi (akeTebdis) terminologiur<br />

Seusabamobas Seqmnida... meore mxriv,<br />

zmniswinian da uzmniswino formaTa dapirispirebis<br />

safuZvelze mwkrivTa gamoKofis sakiTxi<br />

pirveli xolmeobiTis zmniswinian formaTa damoukidebel<br />

sauGlebel erTeulad gamoKofis<br />

sakiTxsac dasvamda: ake akeTeb ake<br />

Teb Tebdis Teb dis _ ga gaake ga ke keTeb keTeb<br />

Tebdis<br />

dis. dis<br />

tradiciul Tvalsazrisze dgoma msJelobas moi-<br />

Txovs: Tu ake akeTeb ake<br />

Teb Tebda Teb da _ ga gaake ga ke keTe keTe<br />

Tebda Te da sxvadasxva<br />

mwkrivia, ratom ar dgeba aseve sakiTxi ake akeTeb ake Teb-<br />

dis dis _ gaake ke keTeb<br />

Tebdis Teb dis formaTa mimarT.<br />

vimeorebT, is, rom ar dgas sakiTxi ake akeTeb ake<br />

Teb Tebdis Teb dis _ _<br />

_<br />

ga gaake ga<br />

ke keTe<br />

Tebdis Te dis formaTa sxvadasxva sauGlebel er-<br />

Teulad miCnevisa, mxars uyers Cvens Tvalsazriss<br />

imis Taobaze, rom ake akeTeb ake<br />

Teb Tebda Teb da _ ga gaake ga<br />

ke keTeb<br />

Tebda Teb da<br />

erTi da imave mwkrivis formebia (am sakiTxs ganvixilavdiT<br />

me-5 paragrafSi: 5.5).<br />

7777....5555. . . . uGlebis uGle uGle uGlebis<br />

bis bis nimu ni ni nimu<br />

muSe muSe<br />

Sebi Sebi<br />

bi bi qarTu qar qar qarTu<br />

Tuli Tuli<br />

li li enis enis enis enis diaaaaleq di di di leqteb leq leqtebSi<br />

teb tebSi<br />

Si Si<br />

warmovadgenT or dialeqtSi _ xevsurulsa (Seadgina a. arabulma)<br />

da imerulSi zmnis uGlebis nimuSs:<br />

203


204<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

xevsuruli dialeqti<br />

I seria _ 1. awmKo: (ma)v(s)Tib<br />

(ma)sTib<br />

(mas)Tibs<br />

2. uwKveteli: (ma)v(s)Tibd˜<br />

(ma)sTibd˜<br />

(mas)Tibd{a}<br />

3. I kavSirebiTi: (ma)v(s)Tibd{a}<br />

(ma)sTibd{a}<br />

(mas)Tibdas<br />

4. I xolmeobiTi: (ma)v(s)Tibdid˜<br />

(ma)sTibdid˜<br />

(mas) Tibdis<br />

II seria _ 5. wKvetili: (ma)vTib˜<br />

(ma)sTib˜<br />

(ma)Tib{a}<br />

6. II kavSirebiTi: (ma)vTib{a}<br />

(ma)sTib{a}<br />

(ma)Tibas<br />

7. II xolmeobiTi: (ma)vTibid˜<br />

(ma)sTibid˜<br />

(ma)Tibis<br />

III seria _ 8. I TurmeobiTi: (ma)miTibav(is)<br />

(ma)giTibav(is)<br />

(ma)uTibav(is)<br />

9. II TurmeobiTi: (ma)meTib<br />

(ma)geTib<br />

(me)eTib<br />

10. III kavSirebiTi: (ma)meTibas<br />

(ma)geTibas<br />

(me)eTibas<br />

11. III xolmeobiTi: (ma)meTibis<br />

(ma)geTibis<br />

(me)eTibis<br />

(ma)v(s)TibT<br />

(ma)sTibT<br />

(mas)Tiben<br />

(ma)v(s)TibdiT<br />

(ma)sTibdiT<br />

(mas)Tibdes<br />

(ma)v(s)TibdaT<br />

(ma)sTibdaT<br />

(mas)Tibdan<br />

(ma)v(s)TibdidiT<br />

(ma)sTibdidiT<br />

(mas) Tibdian<br />

(ma)vTibeT<br />

(ma)sTibeT<br />

(ma)Tibes<br />

(ma)vTibaT<br />

(ma)sTibaT<br />

(ma)Tiban<br />

(ma)vTibidiT<br />

(ma)sTibidiT<br />

(ma)Tibian<br />

(ma)gviTibav(is)<br />

(ma)giTibav(is)<br />

(ma)uTibav(is)<br />

(ma)gveTib<br />

(ma)geTibaT<br />

(me)eTibaT<br />

(ma)gveTibas<br />

(ma)geTibasT<br />

(me)eTibas<br />

(ma)gveTibis<br />

(ma)geTibisT<br />

(me)eTibis


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

qvemoimeruli dialeqti<br />

I seria _ 1. awmKo: (ge)vikeTeb<br />

(ge)ikeTeb<br />

(ge)ikeTebs<br />

2. uwKveteli: (ge)vikeTebdi<br />

(ge)ikeTebdi<br />

(ge)ikeTebda<br />

3. I kavSirebiTi: (ge)vikeTebde<br />

(ge)ikeTebde<br />

(ge)ikeTebdes<br />

II seria _ 4. wKvetili: (ge)vikeTe<br />

(ge)ikeTe<br />

(ge)ikeTa<br />

5. II kavSirebiTi: (ge)vikeTo<br />

(ge)ikeTo<br />

(ge)ikeTos<br />

III seria _ 6. I TurmeobiTi: (ga)mikeTebia<br />

(ga)gikeTebia<br />

(go)ukeTebia<br />

7. II TurmeobiTi: (ge)mekeTebia<br />

(ge)gekeTebia<br />

(ge)ekeTebia<br />

8. III kavSirebiTi: (ge)mekeTebios<br />

(ge)gekeTebios<br />

(ge)ekeTebios<br />

IV sera _ 9. III TurmeobiTi: (ga)vnakeTebvar<br />

(ga)nakeTebxar<br />

(ga)nakeTeba<br />

10. IV TurmeobiTi: (ga)vnakeTebiKavi<br />

(ga)nakeTebiKavi<br />

(ga)nakeTebiKo<br />

11. IV kavSirebiTi: (ga)vnakeTebiKo<br />

(ga)nakeTebiKo<br />

(ga)nakeTebiKos<br />

(ge)vikeTebT<br />

(ge)ikeTebT<br />

(ge)ikeTeben<br />

(ge)vikeTebdiT<br />

(ge)ikeTebdiT<br />

(ge)ikeTebden<br />

(ge)vikeTebdeT<br />

(ge)ikeTebdeT<br />

(ge)ikeTebden<br />

(ge)vikeTeT<br />

(ge)ikeTeT<br />

(ge)ikeTen<br />

(ge)vikeToT<br />

(ge)ikeToT<br />

(ge)ikeTon<br />

205<br />

(ga)gvikeTebia<br />

(ga)gikeTebiaT<br />

(go)ukeTebiaT<br />

(ge)gvekeTebia<br />

(ge)gekeTebiaT<br />

(ge)ekeTebiaT<br />

(ge)gvekeTebios<br />

(ge)gekeTebioT<br />

(ge)ekeTebioT<br />

(ga)vnakeTebvarT<br />

(ga)nakeTebxarT<br />

(ga)nakeTeban<br />

(ga)vnakeTebiKaviT<br />

(ga)nakeTebiKaviT<br />

(ga)nakeTebiKon<br />

(ga)vnakeTebiKoT<br />

(ga)nakeTebiKoT<br />

(ga)nakeTebiKon


206<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

$ $ 8. . mwkriv mwkrivTa mwkriv Ta da daJgu da daJgu<br />

Jgufe<br />

febis<br />

bisa bis da da Ta Tana Ta Tana<br />

namimdev na dev devro<br />

robis ro bis<br />

sa saki sa<br />

ki kiTxi kiTxi<br />

Txisa<br />

saTvis<br />

Tvis<br />

iTqva, rom mwkrivebi sawarmoebeli fuZis mixedviTaa daJgufebuli.<br />

es principi `n. marma danerga samecniero gramatikaSi da<br />

es misi uTuo damsaxureba aris~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava). isic aGiniSna,<br />

rom sawarmoebeli fuZis principis mixedviT Tu pirveli da meore<br />

seriis gamoKofa davas ar iwvevs, amas ver vitKviT mesame seriis<br />

mimarT. `TurmeobiTis Jgufs ar moepoveba saerTo fuZe,<br />

amosavlad rom gvqondes warmoebisas, amiT gansxvavdeba TurmeobiTis<br />

Jgufi awmKos da namKo ZiriTadis (n. mariT: aoristis)<br />

Jgufisagan: awmKos Jgufi awmKos fuZezea damKarebuli, namKo ZiriTadisa<br />

_ namKo ZiriTadis fuZeze. Tu mesame Jgufi (TurmeobiTis<br />

Jgufi) mainc gaerTianda, es imitom, rom am JgufSi Semavali<br />

droebi `erTi da imave wesiT iwarmoeba. marTlac, am JgufSi<br />

inversiuli wKoba gvaqvs maSin, rodesac awmKosa da namKo ZiriTadis<br />

JgufebSi wKoba pirdapiria...~ pirvel da meore JgufSi `warmoebaa<br />

amosavali, mesame Jgufi sxva princips daemKara~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava,<br />

1962, gv. 93).<br />

is, rac mesame Jgufis Taobaze iTqva, zustia da gamarTlebuli<br />

Zveli saliteraturo qarTulisaTvis. mesame Jgufis<br />

mwkrivTa warmoebaSi arsebiTi xasiaTis cvlilebebi ganxorcielda<br />

da, Cveni azriT, am cvlilebebma saintereso saxe miiGo. amis<br />

Taobaze mesame seriis mwkrivTa warmoebisas visaubrebT. Tumca<br />

mesame seria axal qarTulSic ZiriTadad ar eTanxmeba mwkrivTa<br />

daJgufebis im princips, romelic I da II seriaSi gatarda. rogorc<br />

iTqva, I da II seriaSi mkacrad gatarebuli sauGlebeli fu-<br />

Zis principi III seriaSi sxva saxes iGebs. dairGva klasifikaciis<br />

erTiani principi.<br />

klasifikaciis erTiani principis gatarebis cdam mwkrivTa or<br />

Jgufad dalagebis sakiTxi dasva (<strong>arn</strong>. Ciqobava). Tumca, SeiZleba<br />

iTqvas, rom es cda warumatebeli aGmoCnda (amis Taobaze zemoTac<br />

iTqva). roca am sakiTxze vsaubrobdiT, kiTxva davsviT: aris ki SesaZlebeli<br />

saklasifikacio niSnad sawarmoebeli fuZis principis<br />

bolomde gatareba, e. i. mwkrivTa or seriad daJgufeba? ukve, roca<br />

gamoikveTa Cveni Tvalsazrisi mwkrivis raobisa da mwkrivTa raodenobis<br />

Sesaxeb, vfiqrobT, SesaZlebelia am sakiTxze msJelobac.


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

sawarmoebeli fuZis principi gulisxmobs imis garkvevas,<br />

warmoebis TvalsazrsiT rogor miemarTeba erTi romelime mwkrivis<br />

saKrdeni fuZe meores.<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna 1. rogorc SesavalSi aGvniSneT, mwkrivis saKrden<br />

fuZes vuwodebT im nawils zmnuri formisas, romelsac<br />

daerTvis mwkrivis mawarmoeblebi.<br />

2. mwkrivis mawarmoeblad ganixileba is elementi<br />

zmnuri formisa, romelic gvxvdeba ama Tu im<br />

mwkrivis formaSi da ar gadahKveba sxva mwkrivSi.<br />

Sesabamisad: va vake va vake<br />

keTebd<br />

Tebd-e Tebd formaSi -e mwkrivis mawarmoebeli<br />

iqneba (Sdr.: vakeTebd-i) v-a-ke ke keTeb ke Teb<br />

tipis formebSi miviCnevT, rom nulovani warmoebaa<br />

mwkrivisa. mwkrivis saKrdeni fuZe da mwkrivis<br />

fuZe am SemTxvevaSi erTmaneTs emTxveva.<br />

gavixsenoT: fuZeTa Senebis or princips gamoKofen _ xa xazo xa zo-<br />

va vani va ni prin princi prin<br />

ci cipi ci pi da Ca Canac Ca<br />

nac nacvle<br />

vlebis vle bis prin princi prin<br />

ci cipi<br />

pi. pi mwkrivTa warmoebaSi xazovani<br />

principis magaliTad SeiZleba CaiTvalos awmKo-mKofadisa<br />

da uwKvetel-xolmeobiTis mimarTeba: ake akeTeb ake<br />

Teb → ake akeTeb ake akeTeb<br />

Teb-d. Teb e. i.<br />

xazovania mimarTeba, roca erTi fuZe srulad meordeba meoreSi.<br />

Canacvlebis principiT miemarTeba erTmaneTs fuZeebi, Tu maT saerTo<br />

saKrdeni fuZe aqvT:<br />

akeT keT keT-e keT e / akeT akeT-o akeT (b. JorbenaZe, 1980(2), gv. 129).<br />

fuZeTa warmoebis am ori principis safuZvelze aris faqtobriv<br />

daJgufebuli I da II seriebSi mwkrivebi. Tavad seriebs<br />

saerTo fuZe moepovebaT (igive Te Tema Te Tema<br />

ma). ma sworia msJeloba, rom<br />

`awmKos Jgufi awmKos fuZezea damKarebuli, namKo ZiriTadisa _<br />

namKo ZiriTadis fuZeze~, magram zogi ram mainc dazustebas moi-<br />

Txovs: kerZod, rogorc iTqva, unda gairCes mwkrivis fuZe da<br />

mwkrivis saKrdeni fuZe. awmKo-mKofadis fuZe vnebiTi gvaris<br />

zmnebSi -i elementian formebs varaudobs: v-Tbeb Tbeb Tbeb-i, Tbeb , v-be be berdeb be deb deb-i, deb ,<br />

v-iz iz izrdeb<br />

rdeb-i... rdeb mwkrivis fuZis kuTvnileba -i elementi mwkrivis mawarmoeblad<br />

gaiazreba imitom, rom I seriis sxva mwkrivebSi igi<br />

ar gadahKveba.<br />

207


208<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

v-Tb-eb-i v-izrdeb-i<br />

v-Tb-eb-od-i v-izrdeb-od-i<br />

v-Tb-eb-od-e v-izrdeb-od-e<br />

I seriis meore da mesame mwkrivSi figurirebs awmKo-mKofadis<br />

saKrdeni fuZe _ Tb Tb-eb Tb eb eb. eb awmKo-mKofadis mwkrivis fuZe ki<br />

aris Tb Tb-eb Tb eb eb-i. eb ase rom, roca mwkrivTa fuZeebis urTierTmimarTebis<br />

sakiTxs vsvamT, unda daisvas mwkrivis saKrden fuZeTa urTierTmimarTebis<br />

sakiTxi da ara mwkrivis fuZeTa mimarTebis saki-<br />

Txi.<br />

*<br />

* *<br />

I seriaSi uwKvetel-xolmeobiTisa da I kavSirebiTis saKrden<br />

fuZeTa Soris sxvaoba ar aris. es ori mwkrivi erTsa da imave<br />

saKrden fuZes gamoiKenebs. sxvaobas maT Soris mwkrivis mawarmoeblebi<br />

qmnis. anu am or mwkrivs saerTo aqvT mwkrivis saKrdeni<br />

fuZe; gansxvavebuli _ mwkrivis fuZe. saKrdeni fuZe iqneba ake ake- ake<br />

Teb Teb-d; Teb mwkrivTa fuZeebi a-keT keT keT-eb keT eb eb-d-i, eb , , a-keT keT keT-eb keT eb eb-d-e. eb amgvarad, mimarTeba<br />

awmKo-mKofadisa uwKvetel-xolmeobiTTan da I kavSirebiTTan<br />

xazovan principzea damKarebuli, xolo wKvetils, xolmeobiTsa<br />

da I kavSirebiTs Soris _ Canacvlebis principze:<br />

awmK.-mKof. _ akeT-eb → akeT-eb-d<br />

akeT-eb-d-i _ uwKv.-xolm.<br />

akeT-eb-d-e _ I kavS.<br />

aqedan gamomdinare, SeiZleba visaubroT `awmKosagan nawarmoeb<br />

namKo usrulze~, magram ar SeiZleba visaubroT `namKo usrulisagan<br />

nawarmoeb kavSirebiT pirvelze~ (Sdr.: <strong>arn</strong>. Ciqobava,<br />

1950, gv. 062).<br />

anu: I kavSirebiTic iseve iwarmoeba awmKosagan, rogorc<br />

uwKvetel-xolmeobiTi:<br />

awmK.-mKof. _ akeT-eb<br />

akeT-eb-d-i _ uwKvetel-xolm.<br />

akeT-eb-d-e _ I kavSirebiTi


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna : uwKvetel-xolmeobiTis i elementis istoriis ga-<br />

Tvaliswineba sakiTxs sxvagvarad ar dagvasmevinebs.<br />

-i-s gareSe axal qarTulSi am mwkrivis forma ar<br />

gvxvdeba, amitomacaa, rom igi mwkrivis mawarmoeblad<br />

kvalificirdeba (a. SaniZe, 1973, gv. 424). am<br />

mwkrivTa (uwKvetlisa da I kavSirebiTis) mimarTebis<br />

sakiTxi aseve daismis Zvel qarTulSic. Tu -d<br />

formantian zmnebSi iqmneba STabeydileba, rom<br />

ake akeTebd ake<br />

Tebd da ake akeTeb ake<br />

Teb Tebde Teb de formebi erTmaneTs xazovani<br />

principiT miemarTebian, sxvagvaria viTareba<br />

-od od formantian zmnebTan: aq mimarTeba Canacvlebis<br />

princips emKareba:<br />

uwKveteli _ tir tir-od tir od od-e od<br />

I kavSirebiTi _ tir tir-od tir od od-i od<br />

209<br />

es faqti -d sufiqsian formebSi nulovani warmoebis<br />

sakiTxs dagvasmevinebs:<br />

uwKveteli _ a-keT keT keT-eb keT eb eb-d-0/ eb i<br />

I kavSirebiTi _ a-keT keT keT-eb keT eb eb-d-e eb<br />

am SemTxvevaSic Canacvlebis principze unda visaubroT.<br />

II seriis mwkrivebi _ wKvetili da II kavSirebiTi<br />

_ erTmaneTs Canacvlebis principiT miemarTebian.<br />

saKrdeni fuZe saerToa:<br />

wKveteli _ a-keT keT keT-e keT<br />

II kavSirebiTi _ a-keT keT keT-o keT<br />

amgvarad, I da II seriaSi sami saKrdeni fuZe gamoiKo: akeT akeT<br />

akeT<br />

_ akeT akeT-eb akeT eb _ akeT akeT-eb akeT eb eb-d, eb romlebic erTmaneTs xazovani principiT<br />

miemarTeba. pirveli maTgani saKrdenia meore seriis mwkrivebisaTvis:<br />

akeT<br />

akeT<br />

akeT akeT-e akeT akeT _ wKvetili<br />

akeT akeT-o akeT _ II kavSirebiTi


210<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

II saKrdeni fuZisagan awmKos mwkrivis fuZe iwarmoeba:<br />

akeT akeT-eb akeT eb _ akeT akeT-eb akeT eb eb-0 eb<br />

III saKrdeni fuZisagan _ uwKvetel-xolmeobiTi da I kavSirebiTi.<br />

akeT akeT-eb akeT eb eb-d eb<br />

akeT akeT-eb akeT eb eb-d-i eb _ wKvetili<br />

akeT akeT-eb akeT eb eb-d-e eb _ II kavSirebiTi<br />

I-II seriis mwkrivebis daJgufeba saKrdeni fuZis urTierTmimarTebis<br />

mixedviT aseT suraTs mogvcems:<br />

wKvetili _ akeT akeT-e akeT e e<br />

II kavSirebiTi _ akeT akeT-o akeT<br />

awmKo-mKofadi _ akeT akeT-eb akeT akeT eb eb-0 eb _ saKrdeni fuZe akeT akeT-eb akeT akeT eb<br />

uwKvetel-xolmeobiTi _ akeT akeT-eb akeT eb eb-d-i eb<br />

I kavSirebiTi _ akeT akeT-eb akeT akeT eb eb-d-e eb<br />

saKrdeni fuZe akeT<br />

akeT<br />

saKrdeni fuZe akeT akeT-eb akeT eb eb-d<br />

eb<br />

Tu zedmiwevniT Tanmimdevrulni viqnebiT sawarmoebeli<br />

fuZis principis bolomde gatarebaSi, mwkrivebi zemowarmodgenili<br />

TanmimdevrobiT unda dalagdes. meore seriad miCneuli<br />

mwkrivebis saKrdeni fuZe SedarebiT martivia. I seriis<br />

mwkrivTa saKrdeni fuZe rTulia, martivisagan warmoebuli.<br />

faqti cnobilia, magram sistemis gadaJgufebis sakiTxi ar dasmula.<br />

aq, albaT, tradicias gaewia angariSi. da meorec, rogorc<br />

Cans, droul semantikas eweoda angariSi, roca uGlebis<br />

erTeulTa dasaxelebas awmKo drois gamomxatveli mwkriviT<br />

iwKebdnen... samecniero gramatikaSi am tradiciis darGvevis cdaa<br />

a. SaniZis mier adreul naSromSi sauGlebel erTeulTa pirvel<br />

(A) Jgufad `namKo srulis Jgufis~ miCneva, xolo meore Jgufad<br />

(B) _ `awmKos Jgufis~ warmodgena (a. SaniZe, 1920, gv. 6-7).<br />

miGebuli Tanamimdevrobis Secvlis sxva cda ar Kofila. am<br />

SemTxvevaSi tradicias angariSi unda gaewios.


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

kidev: rogori unda iKos Tanmimdevroba urTierTCanacvlebul<br />

fuZeTa? rogorc iTqva, wKvetili da II kavSirebiTi warmoebis<br />

mixedviT araa erTimeoreze damokidebuli mwkrivebi. Tanmimdevrobis<br />

Secvla sawarmoebeli fuZis princips ar daarGvevda.<br />

magram tradiciul Tanmimdevrobas formobrivi gamarTlebac<br />

aqvs: reducirebadi xmovnis Semcvel fuZeebSi wKvetili amosavali<br />

xmovniani variantiTaa warmodgenili, II kavSirebiTi _<br />

reducirebuliT:<br />

v-kal kal kal-i kal<br />

kal<br />

v-kl kl kl-a kl<br />

amosavali varianti, bunebrivia, win uswrebdes mis meoreul,<br />

fonetikur variants. Tumca sagulvebelia, rom tradiciuli<br />

TanmimdevrobisaTvis semantikuri momentia amosavali. urTier-<br />

TCanacvlebul fuZeTagan, orive SemTxvevaSi, erTi upiratesad<br />

TxrobiTi kilos gamomxatvelia, meore _ kavSirebiTisa. Tanmimdevrobis<br />

sakiTxic, rogorc Cans, am faqtma gadawKvita. gavixsenoT:<br />

praqtikuli gramatikebidan moKolebuli (da ara mxolod<br />

qarTulSi) Kvela SemTxvevaSi Jer TxrobiTi kilos gamomxatveli<br />

formebi ganixileboda, Semdeg _ kavSirebiTisa da a. S.<br />

rogoria III seriis mwkrivis formaTa fuZis struqtura da<br />

aris Tu ara SesaZlebeli sawarmoebeli fuZis mixedviT maTi I an<br />

II seriaSi CarTva?<br />

SeniSvna SeniSvna: SeniSvna III seriaSi momxdar formobriv cvlilebebs calke<br />

Tavi (VI) daeTmoba am wignSi. es sakiTxebic iq<br />

ufro dawvrilebiT iqneba ganxiluli...<br />

rogorc iTqva, `TurmeobiTis Jgufs ar moepoveba saerTo<br />

fuZe~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava). msJeloba ar iTvaliswinebs erTpirian gardauval<br />

zmnaTa SemTxvevas. es erTaderTi gamonaklisia, roca III<br />

seriis samive mwkrivis warmoeba erTgvarovan principzea damKarebuli:<br />

I TurmeobiTi _ gambTar-xar, gazrdil-xar<br />

II TurmeobiTi _ gambTar-iKavi, gazrdil-iKavi<br />

III kavSirebiTi _ gambTar-iKo, gazrdil-iKo<br />

211


212<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

formawarmoebis TvalsazrisiT III seriis mwkrivTa calke<br />

Jgufad gamoKofas mxolod am tipis zmnaTa warmoeba dauyerda<br />

mxars... magram es sagangebo SemTxvevaa _ aGweriTi warmoeba mim-<br />

Geobur formaTa gamoKenebiT. es principulad ganasxvavebs am<br />

tipis formebs statikur zmnaTa awmKosa da gardamaval zmnaTa<br />

pirveli TurmeobiTis warmoebisagan, romlebSic aGweriTi warmoeba<br />

zmnur fuZezea damKarebuli: v-zi-var, v-tiri-var (Sdr.: vzi,<br />

v-tiri...)... da-uxatav-xar, a-uSeneb-i-xar... sagulisxmoa isic,<br />

rom am SemTxvevaSi aGweriTi warmoeba I-II subieqturi piris<br />

formebTan gvaqvs; III subieqtur pirSi organuli warmoebaa: zi-s,<br />

tiri-s... dauxatavs, auSenebi-a...<br />

TviTon is faqtic, rom mesame seriis mwkrivTa warmoebaSi<br />

aseTi principuli sxvaobaa, mas gancalkevebiT daaKenebs. Kovel<br />

SemTxvevaSi, ga gamTbar ga<br />

mTbar mTbarxar mTbar xar tipis zmnaTa I an II seriaSi gadanawilebis<br />

sakiTxi ar SeiZleba dadges.<br />

Kvela sxva tipis zmnasTan I TurmeobiTis warmoeba sxvaobs<br />

II TurmeobiTisa da III kavSirebiTis warmoebisagan. es sxvaoba<br />

principuli xasiaTisaa.<br />

pirvel Kovlisa, KuradGeba gvinda mivaqcioT xmovanprefiqs-<br />

Ta sakiTxs. mwkrivis fuZis ganmarteba xmovanprefiqss fuZiseul<br />

elementad warmogvidgens (gavixsenoT: mwkrivis fuZe aris is nawili<br />

zmnisa, romelsac CamoSorebuli aqvs zmniswini, pirisa da<br />

ricxvis niSnebi), I da II seriis mwkrivTa paradigmebSi xmovanprefiqsi<br />

ucvalebeli elementia (vsaubrobT moqmedebiTi gvaris<br />

zmnebze, prefiqsian vnebiTebsa da orpirian sufiqsian vnebiTebze):<br />

0-xatavs,<br />

a-keTebs,<br />

i-keTebs,<br />

u-keTebs,<br />

e-zrdeba,<br />

0-xatavda,<br />

a-keTebda,<br />

i-keTebda,<br />

u-keTebda,<br />

e-zrdeboda,<br />

0-xatavdes,<br />

a-keTebdes,<br />

i-keTebdes,<br />

u-keTebdes,<br />

e-zrdebodes,<br />

0-xata,<br />

a-keTa,<br />

i-keTa,<br />

u-keTa,<br />

e-zarda,<br />

0-xatos<br />

a-keTos<br />

i-keTos<br />

u-keTos<br />

e-zardos...<br />

III seria sxvaobs I-II seriisagan xmovanprefiqsTa TvalsazrisiT:<br />

gardamaval zmnaTa I TurmeobiTSi I da II seriaSi gamo-


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

Kenebuli 0, , a, , i, , u xmovanprefiqsTa monacvled saobieqto qcevis<br />

u(/ (/ (/i) (/ prefiqsi gvevlineba:<br />

0-xatavs<br />

a-keTebs<br />

i-keTebs<br />

u-keTebs<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

da-u-xatavs<br />

ga-u-keTebia<br />

ga-u-keTebia<br />

ga-u-keTebia<br />

damTxveva xdeba mxolod saobieqto qcevis SemTxvevaSi. amave<br />

tipis zmnebTan sruliad gansxvavebul viTarebas gviCvenebs II<br />

TurmeobiTi da III kavSirebiTi: Kvela SemTxvevaSi xmovanprefiqsTa<br />

monacvled e- gvevlineba.<br />

0-xatavs<br />

a-keTebs<br />

i-keTebs<br />

u-keTebs<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

da-e-xata,<br />

ga-e-keTebina,<br />

ga-e-keTebina,<br />

ga-e-keTebina,<br />

da-e-xatos<br />

ga-e-keTebinos<br />

ga-e-keTebinos<br />

ga-e-keTebinos<br />

xmovanprefiqsTa TvalsazrisiT erTferovania viTareba gardamaval<br />

zmnaTa I TurmeobiTSi, gansxvavebuli I-II seriisagan; aseve:<br />

erTferovania viTareba II TurmeobiTsa da III kavSirebiTSi,<br />

gansxvavebuli, erTi mxriv, I-II seriisagan da, meore mxriv, I TurmeobiTisagan.<br />

Tu fuZis warmodgenil ganmartebas gaviziarebT, sawarmoebeli<br />

fuZis principis mixedviT III seriis formebi gansaxilvel<br />

zmnaTa I da II seriaSi ver gadanawildeba. winaaGmdeg SemTxvevaSi<br />

sayiro gaxdeba fuZis ganmartebis Secvla _ xmovanprefiqsTa<br />

ugulebelKofa.<br />

sakiTxi aseve dadgeba e- prefiqsian zmnaTa mimarTac: zmnebi,<br />

romelTac I-II seriaSi e- prefiqsi aqvT, III seriaSi Cveulebriv<br />

xmovanprefiqsis gareSea warmodgenili:<br />

e-zrdeba _ ga-zrdia<br />

_ ga-zrdoda<br />

_ ga-zrdodes<br />

III seria am SemTxvevaSi erTgvar viTarebas gviCvenebs da gansxvavdeba<br />

principulad I-II seriisagan.<br />

213


214<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

i- prefiqsian erTpirian zmnebSic viTareba analogiuria: III<br />

seriaSi aGweriTi warmoeba gvaqvs da xmovanprefiqsis sakiTxi ar<br />

dgas:<br />

i-Sleba _ ga-Slil-a<br />

ga-Slil-iKo<br />

ga-Slil-iKos<br />

xmovanprefiqsTa viTarebis gaTvaliswineba mxars dauyers III<br />

seriis mwkrivTa calke Jgufad gamoKofas. es iTqmis, pirvel Kovlisa,<br />

Kvela tipis vnebiTi gvaris zmnaTa Sesaxeb. rogorc iTqva,<br />

gardamavali zmnebi am niSnis mixedviT ver gaerTiandeba I an II<br />

seriasTan, Tumca maTi erT Jgufad gaerTianebac ar iqneba gamar-<br />

Tlebuli: I TurmeobiTi sxvaobs danarCeni mwkrivebisagan (SevniSnavT<br />

imasac, rom a. SaniZe xmovanprefiqss TemaSi ar ganixilavs...).<br />

viTarebas ar gaamartivebs xmovanprefiqsTa monacemebis gauTvaliswineblobac.<br />

erTpiriani vnebiTi gvaris zmnaTa III seriis<br />

formebis Sesaxeb ukve iTqva. es Jgufi gancalkevebiT dgas.<br />

iseve rogorc xmovanprefiqsebis SemTxvevaSi, fuZis struqturis<br />

TvalsazrisiTac Kvela SemTxvevaSi sxvadasxvagvar viTarebas<br />

gviCvenebs, erTi mxriv, I TurmeobiTi, xolo, meore mxriv, II<br />

TurmeobiTi da III kavSirebiTi. am SemTxvevaSic erTgvaria viTareba<br />

am ori mwkrivis warmoebisa.<br />

Tu mxedvelobaSi ar miviGebT xmovanprefiqsebs, I Turmeobi-<br />

Tis fuZis struqtura erT SemTxvevaSi emTxveva awmKo-mKofadis<br />

fuZis struqturas; awmKo-mKofadis saKrdeni fuZea gamoKenebuli<br />

saKrdenad I TurmeobiTisaTvisac. amgvar viTarebas gviCvenebs er-<br />

Ti nawili gardamavali zmnebisa:<br />

awmKo _ xat-av-s I TurmeobiTi _ da-u-xat-av-s<br />

dg-am-s da-u-dg-am-s<br />

a-keT-eb-s ga-u-keT-eb-i-a<br />

drek-s mo-u-drek-i-a<br />

erTi Jgufis gardamaval zmnaTa I TurmeobiTi saKrdenad II<br />

seriis fuZes iKenebs:


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

wKvetili _ a-q-o I TurmeobiTi _ u-q-i-a (Sdr. awmKo<br />

_ a-q-e-b-s)<br />

ga-a-Tb-o ga-u-Tb-i-a<br />

(Sdr. awmKo _<br />

a-Tb-ob-s)<br />

Taviseburia viTareba gardauvali orpiriani zmnebisa: I<br />

TurmeobiTis saKrdeni fuZe ar emTxveva arc I da arc II seriis<br />

fuZeebs:<br />

awmKo-mKofadi _ u-keT keT keT-d-eb keT eb eb-a eb e-zrd zrd zrd-eb zrd eb eb-a eb u-dn dn dn-eb dn eb eb-a eb<br />

wKvetili _ ga-u-keT keT keT-d-a keT ga-e-zard zard zard-a zard ga-u-dn dn dn-a dn<br />

I TurmeobiTi _ ga-h-keT keT keT-eb keT eb eb-i-a eb ga-zrd zrd zrd-i-a zrd ga-s-dn dn dn-ob dn ob ob-ia ob<br />

amgvarad, relatiur gardamaval da gardauval zmnaTa I<br />

TurmeobiTi erT SemTxvevaSi I seriis fuZes daemKareba, meore<br />

SemTxvevaSi _ II seriis fuZes, xolo mesame SemTxvevaSi gancalkevebiT<br />

dadgeba. Tu xmovanprefiqsTa monacemsac gaviTvaliswinebT,<br />

SeuZlebeli aGmoCndeba I TurmeobiTis I an II seriis mwkrivebTan<br />

gaerTianeba sawarmoebeli fuZis mixedviT.<br />

aseTive daskvna gakeTdeba II TurmeobiTisa da III kavSirebi-<br />

Tis formaTa analizis safuZvelzedac; ramdenadac, rogorc iTqva,<br />

saKrdeni fuZe am ori mwkrivis identuria, e. i. es ori<br />

mwkrivi erTmaneTs Canacvlebis principiT miemarTeba, mxolod meore<br />

TurmeobiTis magaliTs moviKvanT:<br />

a) gardamaval zmnaTa erTi Jgufis II TurmeobiTi II seriis<br />

fuZes emKareba:<br />

awmKo-mKofadi _ xat xat-av xat av av-s av a-q-eb-s drek drek-s drek<br />

wKvetili _ da-xat xat xat-a xat Se-a-q-o mo-drik drik drik-a drik<br />

II TurmeobiTi _ da-e-xat xat xat-a xat Se-e-q-o mo-e-drik drik drik-a drik<br />

b) II TurmeobiTis saKrden fuZes awmKo-mKofadis saKrdeni<br />

fuZisagan -in in formanti ganasxvavebs:<br />

awmKo-mKofadi _<br />

a-keT keT keT-eb keT eb eb-s eb<br />

a-Sen Sen Sen-eb Sen eb eb-s eb<br />

II TurmeobiTi _ ga-e-keT keT keT-eb keT eb eb-in eb in in-a in a-e-Sen Sen Sen-eb Sen eb eb-in eb in in-a...<br />

in<br />

215


216<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

SeniSvna SeniSvna: SeniSvna am SemTxvevaSi mniSvneloba ara aqvs imas, in in in daboloeba<br />

erTiani sufiqsia, Tu SeiZleba misi daSla<br />

_ i-n.<br />

g) orpirian gardauval zmnaTa II TurmeobiTis fuZis struqtura<br />

gansxvavebulia rogorc I seriis, ise II seriis mwkrivis<br />

fuZeTa struqturisagan. gansxvavebas qmnis -od od sufiqsi, romelic<br />

Kvela SemTxvevaSi gamovlindeba. igive -od od uwKvetelSic<br />

gvaqvs, magram sxvaobas zog SemTxvevaSi vnebiTobis sufiqsis<br />

uqonloba qmnis, sxva SemTxvevaSi _ Temis niSani; suraTi aseTia:<br />

uwKveteli<br />

u-keT keT keT-d-eb keT eb eb-od eb od od-a od<br />

e-zrd zrd zrd-eb zrd eb eb-od eb od od-a od<br />

e-mal mal mal-eb mal eb eb-od eb od od-a od<br />

u-Sr Sr Sr-eb Sr eb eb-od eb od od-a od<br />

u-kvd kvd kvd-eb kvd eb eb-od eb od od-a od<br />

II TurmeobiTi<br />

ga-h-keT keT keT-eb keT eb eb-od eb od od-a od<br />

ga-zrd zrd zrd-od zrd od od-a od<br />

da-mal mal mal-v-od mal od od-a od<br />

ga-Sr Sr Sr-ob Sr ob ob-od ob od od-a od<br />

mo-kvd kvd kvd-om kvd om om-od om od od-a od<br />

Tu am SemTxvevaSic xmovanprefiqsTa viTarebas gaviTvaliswinebT,<br />

sxvaoba III seriis mwkrivTa saKrden fuZeebsa da I-II seriis<br />

fuZeTa Soris ufro aSkara gaxdeba...<br />

is, rac vTqviT III seriis formaTa warmoebis Taobaze, cnobili<br />

faqtebia. Cvens mizans ar Seadgens mwkrivTa warmoebis saki-<br />

Txebis gamowvlilviTi analizi. gvsurda mxolod zogadi suraTi<br />

warmogvedgina da gveCvenebina, rom saKrdeni fuZis struqturis<br />

TvalsazrisiT III seriaSi sakmao siyrelea, araa erTgvarovneba,<br />

rac gamoricxavs SesaZleblobas sawarmoebeli fuZis principis<br />

mixedviT am mwkrivTa I da II seriaSi gadanawilebisas.<br />

amgvarad, sirTule da araerTgvarovneba III seriis mwkrivTa<br />

formebis warmoebisa Seapirobebs am seriis calke Jgufad gamoKofas.<br />

vfiqrobT, Kvelaze optimaluri varianti mwkrivTa da-<br />

Jgufebisa n. mariseuli variantia im naklovanebiT, rac TviT avtorma<br />

aGniSna Tavis droze.<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna ukve iTqva: Taviseburebam da sirTulem III seriis<br />

formaTa warmoebisam a. quTaTelaZe am formaTa


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

217<br />

uarKofamde miiKvana: `saTuo daxraSi uarvKaviT<br />

Kvela namKo, radgan isini SecdomiT iKvnen Separulnio~.<br />

esec Taviseburi gamosavalia sirTulis<br />

daZlevisa, Tumca miuGebeli.<br />

III seriaSi momxdar (da mimdinare) formobriv cvlilebebze<br />

gveqneba saubari.<br />

$ $ 9. . uGleba uGleba, uGleba , uGlebis uGlebis tipebi<br />

tipebi<br />

9.1. . ter termi ter termi<br />

mini<br />

nisa<br />

saTvis<br />

Tvis<br />

qarTul saenaTmecniero literaturaSi zmnis formacvalebis<br />

aGsaniSnavad ori termini gamoiKeneba: uGle uGleba uGle ba da uGvli uGvlile uGvli le-<br />

ba ba. ba formobrivad gansxvavebuli es terminebi Sinaarsobrivad ar<br />

gansxvavdeba, absoluturad identuria. terminis Seqmnis safuZveli<br />

uGel uGel fuZea.<br />

qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis rvatomeuli<br />

auGvlebs auGvlebs formas ganmartavs (qegl, I, 1950) da uGvli uGvlile uGvli uGvlile<br />

leba leba<br />

baze ba ze<br />

agzavnis mkiTxvels. KuradGebas mivaqcevT formaSi v Tanxmovans.<br />

orTografiuli leqsikoni swor formad miiCnevs auGlebs auGlebs (v-s<br />

gareSe) (v. Tofuria, i. gigineiSvili, 1998 w.). aGsaniSnavia, rom<br />

qegl qegl-is qegl qegl rvatomeulis axali gamocemis I tomSi (2008 w.) swored<br />

es formaa (auGlebs auGlebs auGlebs) auGlebs warmodgenili. sainteresod gveCveneba<br />

qegl-is I da II gamocemaTa ganmartebanic.<br />

I gamocema (1950 w.): `auGvlebs auGvlebs (auGvla, uuGvlebia)<br />

uGvlilebas awarmoebs (ix. uGvlileba)~.<br />

II gamocema (2008 w.) `auGlebs auGlebs (auGla, uuGlebia) zmnis<br />

uGlebas, uGvlilebas awarmoebs~<br />

qegl-is pirvel gamocemaSi warmodgenili formis amgvari<br />

gaazreba moxda:<br />

uGeli uGeli _ _ uGlavs uGlavs _ _ auGvlebs (← auGl-v-eb-s) uGvle uGvleba uGvle ba<br />

_ uGvli uGvlile uGvli<br />

le leba<br />

ba.<br />

. Tumca CvenTvis mTlad naTeli ar aris bolo<br />

formis gaazreba.<br />

qegli uGle uGleba uGle uGleba<br />

basa ba sa da uGvli uGvlile uGvli uGvlile<br />

lebas le bas sinonimur terminebad miiCnevs:<br />

`uGle uGle uGleba uGle ba igivea, rac uGvli uGvlile uGvli uGvlile<br />

leba leba<br />

ba~ ba arada, saenaTmecniero<br />

literaturis erT nawilSi uGle uGleba uGle ba aris damkvidrebuli (a. Sa-


218<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

niZe da sxvani); xolo meore nawilSi _ uGvli uGvlile uGvli uGvlile<br />

leba le ba (<strong>arn</strong>. Ciqobava<br />

da sxvebi).<br />

erTi mxriv, sirTule uGvli uGvlile uGvli uGvlile<br />

leba le ba terminis warmoebisa (rogorc<br />

iTqva, rac mTlad naTeli ar aris CvenTvis) da, meore<br />

mxriv, simartive da gamyvirvaloba uGle uGleba uGle ba terminisa am ukanasknelisaTvis<br />

dagvayerinebs mxars. miT umetes, rom qegl-is II gamocema,<br />

faqtobriv, mas dauyers mxars.<br />

a. SaniZem termin uG uGleba uG<br />

eba eba-s eba ganmartebisas sam mniSvnelobaze<br />

gaamaxvila KuradGeba:<br />

`a) pirvel Kovlisa igi aGniSnavs pirian zmnaTa fleqsias<br />

da am mxriT igi upirispirdeba upiro zmnaTa da sakuTriv saxel-<br />

Ta fleqsias. Tu saxelTa fleqsia anu mimoxra niSnavs sitKvis<br />

cvalebas brunvaTa mixedviT erT-erT ricxvSi (...), samagierod pirian<br />

zmnaTa mimoxra niSnavs sitKvis cvalebas pirTa mixedviT<br />

erT-erT mwkrivSi da erT-erT ricxvSi (mxolobiTSi an mravlobiTSi)<br />

an orive ricxvSi (umetesad) (a. SaniZe, 1973, gv. 488).<br />

faqtobriv, es aris uGle uGleba uGle ba viw viwro viw<br />

ro ga gage ga<br />

ge gebiT<br />

biT _ zmnis formacvaleba<br />

pirisa da ricxvis mixedviT erTi mwkrivis farglebSi.<br />

`b) meore gagebiT `uGleba~ aGniSnavs piriani zmnis formacvalebas<br />

Kvela mwkrivSi, romelic ki moepoveba aGebul zmnas~<br />

(iqve). faqtobriv es aris uGle uGleba uGle ba far farTo far<br />

To ga gage ga gage<br />

gebiT<br />

biT _ zmnis formacvaleba<br />

mwkrivTa mixedviT, mwkrivis SigniT _ pirisa da ricxvis<br />

mixedviT.<br />

da mesame mniSvneloba: `g) mesame gagebiT `uGleba~ gulisxmobs<br />

tips, romelsac misdevs esa Tu is zmna samive seriis formaTa<br />

warmoebis dros~ (iqve, gv. 489).<br />

9999....2222. . . . Tvalsazrisebi Tvalsazrisebi Tvalsazrisebi Tvalsazrisebi uGlebis uGlebis uGlebis uGlebis tipebad tipebad tipebad tipebad<br />

daKofis daKofis daKofis daKofis Taobaze Taobaze Taobaze Taobaze<br />

uGlebis tipebad daKofa, zmnaTa klasifikacia tipebis gamoKofis<br />

gziT araa axali movlena. Jer kidev praqtikul gramatikebSi<br />

cdilobdnen avtorebi uGlebis tipebis gamoKofas sxvadasxva<br />

zmnuri kategoriebisa Tu formawarmoebis TaviseburebaTa ga-<br />

TvaliswinebiT. qarTul samecniero literaturaSi ZiriTadad<br />

ori Tvalsazrisia gatarebuli qarTuli zmnebis klasifikaciis,<br />

uGlebis tipebis gamoKofisa. Cveulebriv zmnaTa daJgufeba xdeba<br />

ramdenime niSnis mixedviT. a. S a n i Z i s azriT, `mTavari es aris:


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

rogoria urTierToba samive seriis formebs Soris warmoebis<br />

TvalsazrsiT~. ZiriTad saklasifikacio niSnad gvaris kategoria<br />

aris miCneuli, damatebiT niSnad _ statikuroba-dinamikuroba.<br />

I I ti tipi ti tipi<br />

pi. pi uGleba moqm. gvaris zmnebisa. amaTi mTavari Tavisebureba<br />

is aris, rom isini III seriis formebs inversiulad awarmoeben.<br />

amas garda, pirdapiri mimarTebis formebi mxolod aq<br />

aris SesaZlebeli.<br />

II II II ti tipi ti tipi<br />

pi. pi uGleba dinamikuri vnebiTi gvaris zmnebisa, ZiriTadi<br />

gansxvaveba pirveli tipis zmnaTa uGlebisagan III seriaSi iCens<br />

Tavs. Tanac aq zmnebi ganiKofa imis mixedviT, erTpiriania forma<br />

Tu orpiriani: amas Tavisi warmoeba aqvs da imas _ Tavisi. amas<br />

garda, am tipis zmnebs pirveli tipis zmnaTagan ganasxvavebs savrcobi<br />

(od od od). od<br />

III III ti tipi ti tipi<br />

pi. pi . uGleba saSual-moqmedebiTi (medioaqtivi) zmnebisa.<br />

am zmnebs Senacvlebis wesiT aqvT nawarmoebi II da III seriis formebi,<br />

agreTve I seriis mKofadis wrisa. Senacvlebisas gamoKenebulia<br />

imave fuZis moqmedebiTis saTavisos an sasxvisos formebi.<br />

IV IV ti tipi. ti uGleba saSual-vnebiTi (mediopasivi) zmnebisa da<br />

statikuri vnebiTi gvaris zmnebisa. amaT Kvelas aerTianebs<br />

mwkrivebis kleba (an meore seriisa mTlianad, an uwKvetlisa da<br />

awmKos kavSirebiTisa I seriidan). amas garda, awmKoSi eseni me-<br />

Svel zmnas dairTaven pirvelsa da meore pirSi.<br />

TiToeuli tipis SigniT kidev aris Tav-Tavisi daKofileba...~<br />

(a. SaniZe, 1973, gv. 489).<br />

rogorc vxedavT, saklasifikaciod ramdenime niSania gamo-<br />

Kenebuli: gvaris kategoria, inversiuloba, mwkrivTa warmoebis<br />

SesaZlebloba, mwkrivTa warmoebis Taviseburebani. klasifikaciis<br />

amgvarma Tvalsazrisma sayiro gaxada sxva morfologiuri kategoriebis<br />

gaTvaliswinebac da amisdakvalobaze _ qvetipebis gamoKofa.<br />

am SemTxvevaSi KuradGeba maxvildeba Temaze, Temis niSnebze,<br />

mwkrivis fuZeTa urTerTmimarTebaze, vnebiTis warmoebis<br />

tipze, ra saSualebiT xdeba nakluli mwkrivebis Sevseba... fonetikuri<br />

principic iCens Tavs _ `ikumSeba fuZe Tu ara~...<br />

arsebobs sxva Tvalsazrisic; a r n. C i q o b a v a s azriT,<br />

`qarTuli zmnebis ZiriTadi saklasifikacio erTeulebia: statikuri<br />

da dinamikuri zmnebi, erTi mxriv, gardauvali da gardmava-<br />

219


220<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

li zmnebi, meore mxriv~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1950, gv. 051). amisdaSesabamisad,<br />

sami tipi gamoiKo:<br />

I. dinamikuri zmnebi (i- vnebiTiani tipi)<br />

II. dinamikuri zmnebi (d- vnebiTiani tipi)<br />

III. statikuri zmnebi (ori qvetipiT:<br />

a) statikuri erTpiriani zmnebi<br />

b) statikuri orpiriani zmnebi...) (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1950,<br />

gv. 063-074).<br />

tipebis gamoKofa erTi saklasifikacio niSnis _ dinamikuroba-statikurobis<br />

_ mixedviT udavod saintereso faqtia,<br />

oGond mTlad naTeli araa am SemTxvevaSi I da II tipebis gamoKofis<br />

aucilebloba: vnebiTis warmoebis tipis mixedviT sxvadasxva<br />

Jgufis warmodgena. mesame tipi vnebiTis formaTa saki-<br />

Txic garkvevas sayiroebs... gamodis, rom: zrdis zrdis da iz izrde iz izrde<br />

rdeba rde ba / /<br />

ez ezrde ez<br />

rde rdeba rde ba erTi tipis uGlebis zmnebia, texs texs da tKde tKdeba tKde tKde ba _ meorisa,<br />

xolo wuxs wuxs, wuxs cxov cxovrobs cxov robs da uKvars uKvars _ mesamisa... dgas dgas, dgas dgas,<br />

, zis da<br />

a. S. tipis zmnebic, albaT, aq Semova (Tumca amis Taobaze miTi-<br />

Teba araa).<br />

rogorc pirveli, aseve meore Tvalsazrisis mixedviT Ziri-<br />

Tadi KuradGeba zmnur formaTa warmoebis Taviseburebazea gamaxvilebuli.<br />

klasifikaciis amgvar principebze damKareba gamoKofil<br />

erTeulTa simravles qmnis da, rac mTavaria, ar xerxdeba<br />

formaTa warmoebis TvalsazrisiT Kvela saxis zmnis gaTvaliswinebac.<br />

garda amisa, araa erTgvarovani principi gatarebuli:<br />

sxvadasxva TvalsazrisiT xdeba gamoKofili tipebis daxasia-<br />

Teba; principis cvla ki `klasifikaciis elementaruli wesis<br />

darGvevad iTvleba mecnierebis Kvela dargSi. enis movlenaTa<br />

aGwerac aq gamonakliss ver Seqmnis~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1962, gv. 98).<br />

9999....3333. . . . formaTa formaTa formaTa formaTa ````sesxebis sesxebis~ sesxebis sesxebis~<br />

~ ~ sakiTxi sakiTxi sakiTxi sakiTxi<br />

sanam msJelobas gavagrZelebT uGlebis TvalsazrisiT<br />

zmnaTa daJgufebis sakiTxze, gvinda SevexoT `formaTa sesxebis~<br />

sakiTxs. e. w. saSuali gvaris zmnaTa uGlebis Taobaze roca<br />

msJeloben, mianiSneben, rom `am zmnebs Senacvlebis wesiT aqvT<br />

nawarmoebi II da III seriis formebi, agreTve I seriis mKofadis<br />

wrisa. Senacvlebisas gamoKenebulia imave fuZis moqmedebiTis sa-


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

Tavisos an sasxvisos formebi~ (a. SaniZe, 1973, gv. 489); rom es<br />

zmnebi nakluli mwkrivebis Sesavsebad `iKenebs dinamikuri zmnebisagan<br />

nasesxeb nakvTebs~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1950, gv. 072...). amgvari<br />

komentariT saSuali gvaris zmnaTa uGlebis srul paradigmas<br />

warmoadgenen:<br />

1. magaliTi formaTa `sesxebisa~<br />

sakuTari sakuTari formebi formebi<br />

`nasesxebi nasesxebi nasesxebi~ nasesxebi formebi<br />

`awmKos wreSi~<br />

awmKo v-tir-i<br />

s-tir-i<br />

tir-i-s<br />

v-tir-i-T<br />

s-tir-i-T<br />

tir-i-an<br />

uwKveteli v-tir-od-i<br />

s-tir-od-i<br />

tir-od-a<br />

v-tir-od-i-T<br />

s-tir-od-i-T<br />

tir-od-nen<br />

awmK. kavS. v-tir-od-e<br />

s-tir-od-e<br />

tir-od-e-s<br />

v-tir-od-e-T<br />

s-tir-od-e-T<br />

tir-od-nen<br />

`mKofadis wreSi~<br />

mKofadi v-i-tir-eb<br />

i-tir-eb<br />

i-tir-eb-s<br />

v-i-tir-eb-T<br />

i-tir-eb-T<br />

i-tir-eb-en<br />

xolmeobiTi v-i-tir-eb-d-i<br />

i-tir-eb-d-i<br />

i-tir-eb-d-a<br />

v-i-tir-eb-d-i-T<br />

i-tir-eb-d-i-T<br />

i-tir-eb-d-nen<br />

mKof. kavS. v-i-tir-eb-d-e<br />

i-tir-eb-d-e<br />

i-tir-eb-d-e-s<br />

v-i-tir-eb-d-e-T<br />

i-tir-eb-d-e-T<br />

i-tir-eb-d-nen<br />

SeniSvna SeniSvna: SeniSvna 1. ramdenadac II da III seriis mwkrivTa formebi<br />

formobrivad gagrZelebaa `nasesxeb~ formaTa paradigmisa,<br />

amdenad maT aGar moviKvan.<br />

2. piris niSanTa marTlwera (vTqvaT, s-tir-i) a. SaniZis<br />

mixedviTaa warmodgenili.<br />

221


222<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

2. magaliTi formaTa sesxebisa<br />

awmKo awmKo awmKo<br />

mKofadi<br />

mKofadi<br />

v-dga-var<br />

dga-xar<br />

dga-s<br />

v-dga-varT<br />

dga-xarT<br />

dgan-an<br />

v-i-dg-eb-i<br />

i-dg-eb-i<br />

i-dg-eb-a<br />

v-i-dg-eb-i-T<br />

i-dg-eb-i-T<br />

i-dg-eb-i-an<br />

uwKveteli<br />

uwKveteli uwKveteli<br />

xolmeobiTi<br />

xolmeobiTi<br />

v-i-dg-eb-od-i<br />

i-dg-eb-od-i<br />

i-dg-eb-od-a<br />

v-i-dg-eb-od-i-T<br />

i-dg-eb-od-i-T<br />

i-dg-eb-od-nen<br />

awmKo awmKos awmKo awmKo kavSir kavSirebiTi<br />

kavSir biTi mKof mKof. mKof . kavSir kavSirebiTi<br />

kavSir biTi<br />

v-i-dg-eb-od-e<br />

i-dg-eb-od-e<br />

i-dg-eb-od-e-s<br />

v-i-dg-eb-od-e-T<br />

i-dg-eb-od-e-T<br />

i-dg-eb-od-nen<br />

II da III seriaSi gagrZeleba aqvs mKofadis paradigmas.<br />

3. magaliTi formaTa `sesxebisa~<br />

m-i-Kvar-s<br />

g-i-Kvar-s<br />

u-Kvar-s<br />

gv-i-Kvar-s<br />

g-i-Kvar-T<br />

u-Kvar-T<br />

awmKo awmKo<br />

mKofadi Kofadi<br />

m-e-Kvar-eb-a<br />

g-e-Kvar-eb-a<br />

e-Kvar-eb-a<br />

gv-e-Kvar-eb-a<br />

g-e-Kvar-eb-a-T<br />

e-Kvar-eb-a-T<br />

/<br />

/<br />

/<br />

/<br />

/<br />

/<br />

Se-m-i-Kvar-d-e-b-a<br />

Se-g-i-Kvar-d-e-b-a<br />

Se-u-Kvar-d-e-b-a<br />

Se-gv-i-Kvar-d-e-b-a<br />

Se-g-i-Kvar-d-e-b-a-T<br />

Se-u-Kvar-d-e-b-a-T


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

uwKveteli uwKveteli<br />

xolmeobiTi<br />

xolmeobiTi<br />

m-i-Kvar-d-a<br />

g-i-Kvar-d-a<br />

u-Kvar-d-a<br />

gv-i-Kvar-d-a<br />

g-i-Kvar-d-a-T<br />

u-Kvar-d-a-T<br />

m-e-Kvar-eb-od-a<br />

g-e-Kvar-eb-od-a<br />

e-Kvar-eb-od-a<br />

gv-e-Kvar-eb-od-a<br />

g-e-Kvar-eb-od-a-T<br />

e-Kvar-eb-od-a-T<br />

awmK awmK. awmK . kavSir kavSirebiTi<br />

kavSir biTi mKof mKof. mKof . kavSirebiTi<br />

kavSirebiTi<br />

m-i-Kvar-d-e-s<br />

g-i-Kvar-d-e-s<br />

u-Kvar-d-e-s<br />

gv-i-Kvar-d-e-s<br />

g-i-Kvar-d-e-T<br />

u-Kvar-d-e-T<br />

m-e-Kvar-eb-od-e-s<br />

g-e-Kvar-eb-od-e-s<br />

e-Kvar-eb-od-e-s<br />

gv-e-Kvar-eb-od-e-s<br />

g-e-Kvar-eb-od-e-T<br />

e-Kvar-eb-od-e-T<br />

/<br />

/<br />

/<br />

/<br />

/<br />

/<br />

/<br />

/<br />

/<br />

/<br />

/<br />

/<br />

223<br />

Se-m-i-Kvar-d-e-b-od-a<br />

Se-g-i-Kvar-d-e-b-od-a<br />

Se-u-Kvar-d-e-b-od-a<br />

Se-gv-i-Kvar-d-e-b-od-a<br />

Se-g-i-Kvar-d-e-b-od-a-T<br />

Se-u-Kvar-d-e-b-od-a-T<br />

Se-m-i-Kvar-d-eb-od-e-s<br />

Se-g-i-Kvar-d-eb-od-e-s<br />

Se-u-Kvar-d-eb-od-e-s<br />

Se-gv-i-Kvar-d-e-b-od-e-s<br />

Se-g-i-Kvar-d-e-b-od-e-T<br />

Se-u-Kvar-d-e-b-od-e-T<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna II da III seriaSi gagrZeleba mKofadis meore variants<br />

eqneba: Se-m-i-Kvar-d-a, Se-m-i-Kvar-d-e-s, Se-m-<br />

Kvar-eb-i-a...<br />

4. magaliTi formaTa `sesxebisa~<br />

awmKo<br />

awmKo<br />

v-boboqr-ob<br />

boboqr-ob<br />

boboqr-ob-s<br />

v-boboqr-ob-T<br />

boboqr-ob-T<br />

boboqr-ob-en<br />

uwKveteli<br />

uwKveteli<br />

uwKveteli<br />

v-boboqr-ob-d-i<br />

boboqr-ob-d-i<br />

boboqr-ob-d-a<br />

v-boboqr-ob-d-i-T<br />

v-i-boboqr-eb<br />

i-boboqr-eb<br />

i-boboqr-eb-s<br />

v-i-boboqr-eb-T<br />

i-boboqr-eb-T<br />

i-boboqr-eb-en<br />

v-i-boboqr-eb-d-i<br />

i-boboqr-ebd-i<br />

i-boboqr-eb-d-a<br />

v-i-boboqr-eb-d-i-T<br />

mKofadi mKofadi<br />

mKofadi<br />

/<br />

/<br />

/<br />

/<br />

/<br />

/<br />

xolmeobiTi<br />

xolmeobiTi<br />

/<br />

/<br />

/<br />

/<br />

a-v-boboqrd-eb-i<br />

a-boboqrd-eb-i<br />

a-boboqrd-eb-a<br />

a-v-boboqrd-eb-i-T<br />

a-boboqrd-eb-i-T<br />

a-boboqrd-eb-i-an<br />

a-v-boboqrd-eb-od-i<br />

a-boboqrd-eb-od-i<br />

a-boboqrd-eb-od-a<br />

a-v-boboqrd-eb-od-i-T


224<br />

boboqr-ob-d-i-T<br />

boboqr-ob-d-nen<br />

awmK awmK. awmK awmK.<br />

. kavS kavS. kavS<br />

v-boboqr-ob-d-e<br />

boboqr-ob-d-e<br />

boboqr-ob-d-e-s<br />

v-boboqr-ob-d-e-T<br />

boboqr-ob-d-e-T<br />

boboqr-ob-d-nen<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

i-boboqr-eb-d-i-T<br />

i-boboqr-eb-d-nen<br />

v-i-boboqr-eb-d-e<br />

i-boboqr-ebd-e<br />

i-boboqr-eb-d-e-s<br />

v-i-boboqr-eb-d-e-T<br />

i-boboqr-eb-d-e-T<br />

i-boboqr-eb-d-nen<br />

/<br />

/<br />

mKof mKof. mKof mKof.<br />

. kavSirebiTi<br />

kavSirebiTi<br />

kavSirebiTi<br />

/<br />

/<br />

/<br />

/<br />

/<br />

/<br />

a-boboqrd-eb-od-i-T<br />

a-boboqrd-eb-od-nen<br />

a-v-boboqrd-eb-od-i<br />

a-boboqrd-eb-od-i<br />

a-boboqrd-eb-od-a<br />

a-v-boboqrd-eb-od-i-T<br />

a-boboqrd-eb-od-i-T<br />

a-boboqrd-eb-od-nen<br />

II da III seriaSi gagrZeleba aqvs mKofadis orive variants.<br />

formobrivi TvalsazrisiT `awmKos wrisa~ da `mKofadis<br />

wris~ formaTa erT paradigmaSi moqceva, cxadia, ar moxerxdeba;<br />

es igive iqneba, akeTebs akeTebs akeTebs zmnas gaikeTa gaikeTa davuKenoT gverdiT da<br />

uke ukeTebs uke Tebs zmnas _ gakeTda gakeTda. gakeTda<br />

Kalibis mixedviT pirveli rigis zmnebi sul sxva paradigmis<br />

wevrebia da meore rigisa _ sxva paradigmis. `sesxebac~ amitom<br />

daerqva paradigmaTa amgvar `Sevsebas~.<br />

amgvari `sesxebiT~ irGveva formobrivi principi.<br />

Cven Sorsa varT im azrisagan, rom ti tiris ti ris da iti itira iti itira<br />

ra, ra , dgas<br />

da id idge id idge<br />

geba<br />

ba, ba , uKvars uKvars da eKva eKvare eKva eKvare<br />

reba re ba / SeuKvar SeuKvarde<br />

SeuKvar SeuKvarde<br />

deba de ba Tu bo boboq bo<br />

boq boqrobs boq robs<br />

da ibo iboboq ibo iboboq<br />

boqrebs<br />

rebs ar SeiZleba erT paradigmaSi moeqces, oGond er-<br />

Tia: un unda un<br />

da gan gansxvav gan<br />

sxvav sxvavdes sxvav des se seman se seman<br />

manti<br />

tiku<br />

kuri ku ri da for formob for<br />

mob mobriv<br />

riv-se riv se seman<br />

mantiku man ku kuri ku ri<br />

pa para pa<br />

ra radig<br />

digme<br />

mebi<br />

bi. bi<br />

se seman se<br />

man manti<br />

tikur kur pa para pa<br />

ra radig<br />

digmas dig mas vuwodebT im pa para pa<br />

ra radig<br />

digmas<br />

mas, mas , romelSic<br />

formobrivi principi darGveulia da sxvadasxva fuZis mqone<br />

zmnebi erT paradigmaSi mxolod semantikuri principiTaa gaer-<br />

Tianebuli.<br />

for formob for formob<br />

mobriv<br />

riv-se riv se seman<br />

manti manti<br />

tikurs<br />

kurs vuwodeb im paradigmas<br />

paradigmas, paradigmas<br />

paradigmas rome romelSic<br />

rome Sic<br />

orive orive principia principia principia gatarebuli gatarebuli _ _ _ formobrivic da semantik semantiku-<br />

semantik<br />

ric ric. ric SeiZleba martivad formobrivi formobrivi paradigmac paradigmac vuwodoT. ase<br />

rom, sesxebiT Sevsebuli paradigma CvenTvis semantikuri paradigmaa<br />

da sxva, moqmedebiTi Tu vnebiTi gvaris zmnaTa paradigmebi<br />

_ formobrivi (e. i. formobriv-semantikuri) paradigmebia.<br />

semantikuri semantikuri paradigmebi paradigmebi ramdenime saxis SeiZleba iKos:<br />

1. roca paradigmis wevrebi erTi da imave Zireuli mor-


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

femisagan iwarmoeba. Tumca aqac gamoiKofa ramdenime qveJgufi:<br />

a) roca `awmKos wris~ mwkrivTa paradigmas `mKofadis<br />

wresa~ da II-III seriaSi erTi paradigma avsebs:<br />

mef-ob-s<br />

mef-ob-d-a<br />

mef-ob-d-e-s<br />

i-mef-eb-s<br />

i-mef-eb-da<br />

i-mef-eb-d-e-s<br />

i-mef-a<br />

i-mef-o-s<br />

u-mef-i-a<br />

e-mef-a<br />

e-mef-o-s<br />

b) roca mxolod awmKos forma aqvs zmnas da `mKofadis<br />

wrisa~ Tu II-III seriis formebs ivsebs sxva formobrivi paradigmiT.<br />

wev-s i-wv-eb-a<br />

i-wv-eb-od-a<br />

i-wv-eb-od-e-s<br />

i-wv-a<br />

i-wv-e-s<br />

(wolil-a<br />

wolil-iKo<br />

wolil-iKos)<br />

g) roca `awmKos wris~ mwkrivTa paradigmis Sevseba xdeba<br />

`mKofadis wreSi~ orgvari formobrivi paradigmiT, romelTagan<br />

erT-erTs aqvs gagrZeleba II da III seriaSi<br />

s-Zul-s<br />

s-Zul-d-a<br />

s-Zul-d-e-s<br />

_<br />

_<br />

e-Zul-eb-a<br />

e-Zul-eb-od-a<br />

e-Zul-eb-od-e-s<br />

_<br />

_<br />

/<br />

/<br />

/<br />

Se-s-Zul-d-eb-a<br />

Se-s-Zul-d-eb-od-a<br />

Se-s-Zul-d-eb-od-e-s<br />

Se-s-Zul-d-a<br />

Se-s-Zul-d-e-s<br />

225


226<br />

_<br />

_<br />

_<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

_<br />

_<br />

_<br />

Se-s-Zul-eb-i-a<br />

Se-s-Zul-eb-od-a<br />

Se-s-Zul-eb-od-e-s<br />

d) roca `awmKos wris~ mwkrivTa paradigmis Sevseba xdeba<br />

`mKofadis wrisa~ da II-III seriis formebis orgvari paradigmiT:<br />

bibin-eb-s<br />

bibin-eb-d-a<br />

bibin-eb-d-e-s<br />

i-bibin-eb-s<br />

i-bibin-eb-d-a<br />

i-bibin-eb-d-e-s<br />

i-bibin-a<br />

i-bibin-o-s<br />

u-bibin-i-a<br />

e-bibin-a<br />

e-bibin-o-s<br />

/<br />

/<br />

/<br />

/<br />

/<br />

/<br />

/<br />

/<br />

a-bibin-d-eb-a<br />

a-bibin-d-eb-od-a<br />

a-bibin-d-eb-od-es<br />

a-bibin-d-a<br />

a-bibin-d-e-s<br />

abibinebul-a<br />

abibinebul-iKo<br />

abibinebul-iKos<br />

2. meore rigis semantikuri paradigmis wevrebi sxvadasxva<br />

Zireuli morfemisagan warmoebuli zmnuri formebia: ambobs ambobs _<br />

itKvis itKvis _ _ Tqva Tqva. Tqva<br />

ambob-s<br />

amb-ob-d-a<br />

amb-ob-d-e-s<br />

Svreba Svreba Svreba _ _ izams izams _ qna<br />

Svr-eb-a<br />

Svr-eb-od-a<br />

Svr-eb-od-e-s<br />

i-tKv-i-s<br />

i-tK-od-a<br />

i-tK-od-e-s<br />

i-zam-s<br />

i-zam-d-a<br />

i-zam-d-e-s<br />

Tqv-a<br />

Tqv-a-s<br />

u-Tqv-am-s<br />

e-Tqv-a<br />

e-Tqv-a-s<br />

qn-a<br />

qn-a-s


aris aris _ _ iqneba iqneba_ iqneba _ iKos<br />

iKos<br />

Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

ar-i-s i-qn-eb-a<br />

i-qn-eb-od-a<br />

i-qn-eb-od-e-s<br />

u-qn-i-a<br />

e-qn-a<br />

e-qn-a-s<br />

i-K-o<br />

i-K-o-s<br />

Kofil-a<br />

Kofil-iKo<br />

Kofil-iKos<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna : 1. sagulisxmo faqtia _ III seria Kvela SemTxveva-<br />

Si II seriis fuZes imeorebs. 2. aq imasac mivaqcevT<br />

KuradGebas, rom amb amb martivi fuZisagan<br />

warmoebuli neitraluri qcevis forma semantikur<br />

paradigmas qmnis.<br />

am paradigmebis gacnoba erTi daskvnis saSualebas gvaZlevs:<br />

rogorc meore rigis paradigmebi (ambobs... aris... Svreba...) ar<br />

SeiZleba CaiTvalos formobriv paradigmad da, Sesabamisad, morfologiuri<br />

analizis faqtad, ise pirveli rigis paradigmebi<br />

ar SeiZleba CaiTvalos formobriv paradigmad. sxvagvarad: `sesxeba~<br />

ar aris morfologiuri faqti... es semantikis sferoa.<br />

rac Seexeba imas, rom am ambobs am<br />

bobs _ itKvi itKvis itKvi _ _ Tqva erT paradigmad<br />

warmogvidgeba, morfologiuri analizis dros unda iTqvas,<br />

rom am ambobs am<br />

bobs aris zmna (is zmnuri forma), romelsac mxolod<br />

awmKos drouli mniSvnelobis gamoxatvis SesaZlebloba<br />

aqvs; Sesabamisad: itKvis itKvis aris is zmna (zmnuri forma), romelsac<br />

ara aqvs awmKos gamoxatvis SesaZlebloba, gamoxatavs mxolod momaval<br />

dros da, Sesabamisad, aseve iTqmis Tqva Tqva formazec _ igi<br />

warsuli drois mniSvnelobas gadmoscems. am martivi fuZis axlandeli<br />

da momavali drois gamoxatva ar xdeba. aseve SeiZleba<br />

iTqvas me mefobs me<br />

fobs da ime imefebs ime imefebs<br />

febs, febs , dgas dgas da id idge id idge<br />

geba<br />

ba, ba , bru brunavs bru navs da ib ibru ib ibru<br />

ru-<br />

ru<br />

227


228<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

nebs nebs da sxva mravali msgavsi SemTxvevis Sesaxeb; anu im zmnebis<br />

Sesaxeb, romlebic `sesxebis gziT ivseben naklul mwkrivebs~.<br />

da Kovelive es xdeba gansxvavebiT im zmnebisagan, romlebic<br />

erTi da imave martivi fuZiT, erTi morfologiuri paradigmis<br />

farglebSi axdenen am droul dapirispirebas: wer wer-s wer s _ da da-wers da wers<br />

_ da dawe da<br />

we wera<br />

ra. ra axlandeli da momavali drois gansxvaveba erTi<br />

mwkrivis farglebSi xdeba zog SemTxvevaSi zmniswinis meSveobiT,<br />

zog SemTxvevaSi _ konteqstis daxmarebiT (ix. $ 5).<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna semantikuri paradigmis agebis saintereso cdas<br />

gvTavazobs a. arabuli. sauGlebeli sistemis semantikurma<br />

analizma mxolod TxrobiTi kilos<br />

formaTa saxiT 9 erTeuli warmoadgina (a. arabuli,<br />

1992); aspeqtis kategoriis `uGlebis (paradigmatul)<br />

kategoriaTa rigSi~ gatanam da, Sesabamisad,<br />

`zmniswinis sauGlebeli fuZis (mwkrivis)<br />

organul nawilad~ miCnevam; `mTeli paradigmis<br />

(uGlebis sistemis) formaluri (fuZisa) da<br />

semantikuri (`diferencialur niSanTa~) maxasia-<br />

Teblebis gaTvaliswinebiT gadaweram~ 16 mwkrivi<br />

mogvca (a. arabuli, 1999).<br />

9999....4444.... zmnaTa zmnaTa zmnaTa zmnaTa daJgufeba daJgufeba daJgufeba daJgufeba mwkrivTa mwkrivTa mwkrivTa mwkrivTa warmoebis warmoebis warmoebis warmoebis<br />

SesaZleblobis SesaZleblobis SesaZleblobis SesaZleblobis mixedviT mixedviT mixedviT mixedviT<br />

zmniswinis rolze, aspeqtis kategoriis mniSvnelobaze da e.<br />

w. mwkrivis elementTa (anu uGlebis kategoriaTa) Sesaxeb mwkrivis<br />

raobis garkvevisas visaubreT; e. w. semantikuri diferencialuri<br />

niSnebi rom araa ucvalebeli da maTi mixedviT mwkrivTa<br />

daxasiaTeba arastabiluria, amis Taobazec gvqonda saubari... magram<br />

es Kovelive exeboda formobriv paradigmas. semantikurad<br />

dasaSvebia sakiTxis ase dasma, miT umetes, Tu erT paradigmad<br />

gaviazrebT c x o v r o b s _ i c x o v r a, a r i s _ i K o _ i q n e b a<br />

formebs... Cveni da warmodgenili Tvalsazrisis sxvaobis safuZveli<br />

mizania _ vagebT formobriv Tu semantikur paradigmas...<br />

formobrivi (anu formobriv-semantikuri) principis gaTvaliswineba<br />

saintereso suraTs warmogvidgens ama Tu im zmnis mier<br />

m w k r i v T a w a r m o e b i s S e s a Z l e b l o b i s m i x e d v i T.


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

anu: r a S e s a Z l e b l o b a a q v s a m a T u i m z m n a s z m n u -<br />

r i f o r m e b i s w a r m o e b i s a.<br />

Tu am principis mixedviT vecdebi zmnaTa daJgufebas, aGmo-<br />

Cndeba, rom SesaZlebelia zmnebi sam Jgufad dalagdes: a) zmnebi,<br />

romelTac mxolod erTi _ awmKo-mKofadis _ mwkrivis forma<br />

moepoveba; b) zmnebi, romelTac mxolod I seriis mwkrivTa formebi<br />

moepoveba da g) zmnebi, romelTac Kvela mwkrivis forma moepoveba;<br />

sqema aseT saxes miiGebs:<br />

a) awmKo-mKofadi; b) awmKo-mKofadi<br />

uwKvetel-xolmeobiTi<br />

I kavSirebiTi<br />

229<br />

g) awmKo-mKofadi<br />

uwKvet.-xolmeobiTi<br />

I kavSirebiTi<br />

wKvetili<br />

II kavSirebiTi<br />

I TurmeobiTi<br />

II TurmeobiTi<br />

III kavSirebiTi<br />

uGlebis Jgufebis gamoKofis dros am faqts gansakuTrebuli<br />

KuradGeba unda mieqces. gavixsenoT: `uGle uGle uGleba uGle ba aGniSnavs piriani<br />

zmnis formacvalebas Kvela mwkrivSi, romelic ki moepoveba<br />

aGebul zmnas~ (a. SaniZe). dazusteba _ `romelic ki moepoveba<br />

aGebul zmnas~ _ gulisxmobs imas, rom Kvela zmnas ara aqvs SesaZlebloba<br />

Kvela mwkrivis formaTa warmoebisa; anu: zmnebi gansxvavdeba<br />

erTmaneTisagan imis mixedviTac, Tu ra S e s a Z l e b -<br />

l o b a a q v s m a s m w k r i v T a w a r m o e b i s a. vfiqrobT: zmnis<br />

formobrivi analizisas zmnaTa daJgufeba am niSnis mixedviT unda<br />

moxdes: r o g o r i a S e s a Z l e b l o b a z m n i s a m w k r i v i s<br />

f o r m a T a w a r m o e b i s a ; sxvagvarad: S e s w e v s T u a r a<br />

z m n a s u n a r i K v e l a m w k r i v i s f o r m a T a w a r m o e b i s a.<br />

mwkrivis formaTa warmoebis SesaZleblobis mixedviT zmnebi<br />

sam Jgufad SeiZleba davKoT; Sesabamisad gveqneba sami tipi<br />

uGlebisa:<br />

I I I ti tipis ti pis uGle uGlebas uGle bas ganekuTvneba is zmnebi, romelTac mxolod<br />

erTi mwkrivis (awmKo-mKofadis) formebi moepovebaT (zemowarmodgenil<br />

msJelobis safuZvelze e. w. `nasesxeb~ formebs mxedve-


230<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

lobaSi ar viGebT). am JgufSi Semova: a) e. w. statikuri vnebi-<br />

Tis formebi: abia abia, abia , abaria abaria, abaria , abadia abadia, abadia<br />

, hb hburavs hb<br />

ravs ravs, ravs , xuravs da misTanani.<br />

b) e. w. mediopasiur zmnaTa erTi nawili: wev wevs, wev , dgas dgas, dgas , Zevs Zevs, Zevs Zevs,<br />

,<br />

sxedan sxedan da sxva.<br />

am tipis zmnebi SeiZleba iKos rogorc erTpiriani, ise orpiriani:<br />

abia abia / ubia ubia, ubia , agia agia / ugia ugia, ugia , agdia agdia / ugdia ugdia, ugdia , asvia / usvia usvia, usvia usvia,<br />

,<br />

afenia enia / ufenia ufenia... ufenia dgas dgas / udgas udgas, udgas , zis / azis azis / uzis uzis... uzis<br />

am tipis zmnaTa uGlebis erTi damaxasiaTebeli niSani is<br />

aris, rom I da II subieqturi piris formebs meSveli zmniT iwarmoeben:<br />

anda:<br />

v-dga-var<br />

dga-xar<br />

v-dga-varT<br />

dga-xarT<br />

v-abari-var<br />

abari-xar<br />

v-zi-var<br />

zi-xar<br />

v-zi-varT<br />

zi-xarT<br />

v-agdi-var<br />

agdi-xar<br />

v-sxed-var-T<br />

sxed-xar-T<br />

v-wevar<br />

wev-xar<br />

v-wevar-T<br />

wev-xar-T<br />

zogi zmnisaTvis I-II subieqturi piris formebi ar Cans<br />

bunebrivi: hburavs, xuravs...<br />

sagulisxmoa is faqtic, rom am tipis zmnebi zmniswins ar<br />

dairTaven. drouli gageba am zmnebisa stabiluria _ awmKos<br />

gageba aqvT (zogadisa Tu konkretulisa).<br />

II tipis uGlebas ganekuTvneba is zmnebi, romlebic mxolod<br />

I seriis mwkrivTa formebs iwarmoebs:<br />

awmKo awmKo-mKofadi<br />

awmKo mKofadi<br />

v-mef-ob<br />

mef-ob<br />

mef-ob-s<br />

v-mef-ob-T<br />

mef-ob-T<br />

mef-ob-en<br />

v-TamaS-ob<br />

TamaS-ob<br />

TamaS-ob-s<br />

v-TamaS-ob-T<br />

TamaS-ob-T<br />

TamaS-ob-en<br />

v-amb-ob<br />

amb-ob<br />

amb-ob-s<br />

v-amb-ob-T<br />

amb-ob-T<br />

amb-ob-en<br />

v-itKv-i<br />

itKv-i<br />

itKv-i-s<br />

v-itKv-i-T<br />

itKv-i-T<br />

itKv-i-an<br />

v-ic-i<br />

ic-i<br />

ic-i-s<br />

v-ic-i-T<br />

ic-i-T<br />

ic-i-an


uwKvetel<br />

uwKvetel-xol<br />

uwKvetel xol xolmeobiTi<br />

xol biTi<br />

v-mef-ob-d-i<br />

mef-ob-d-i<br />

mef-ob-d-a<br />

v-mef-ob-d-i-T<br />

mef-ob-d-i-T<br />

mef-ob-d-nen<br />

I kavSirebiTi<br />

kavSirebiTi<br />

v-mef-ob-d-e<br />

mef-ob-d-e<br />

mef-ob-d-e-s<br />

v-mef-ob-d-e-T<br />

mef-ob-d-e-T<br />

mef-ob-d-nen<br />

Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

v-TamaS-ob-d-i<br />

TamaS-ob-d-i<br />

TamaS-ob-d-a<br />

v-TamaS-ob-d-i-T<br />

TamaS-ob-d-i-T<br />

TamaS-ob-d-nen<br />

v-TamaS-ob-d-e<br />

TamaS-ob-d-e<br />

TamaS-ob-d-e-s<br />

v-TamaS-ob-d-e-T<br />

TamaS-ob-d-e-T<br />

TamaS-ob-d-nen<br />

v-amb-ob-d-i<br />

amb-ob-d-i<br />

amb-ob-d-a<br />

v-amb-ob-d-i-T<br />

amb-ob-d-i-T<br />

amb-ob-d-nen<br />

v-amb-ob-d-e<br />

amb-ob-d-e<br />

amb-ob-d-e-s<br />

v-amb-ob-d-e-T<br />

amb-ob-d-e-T<br />

amb-ob-d-nen<br />

v-itK-od-i<br />

itK-od-i<br />

itK-od-a<br />

v-itK-od-i-T<br />

itK-od-i-T<br />

itK-od-nen<br />

v-itK-od-e<br />

itK-od-e<br />

itK-od-e-s<br />

v-itK-od-e-T<br />

itK-od-e-T<br />

itK-od-nen<br />

v-ic-od-i<br />

ic-od-i<br />

ic-od-a<br />

v-ic-od-i-T<br />

ic-od-i-T<br />

ic-od-nen<br />

v-ic-od-e<br />

ic-od-e<br />

ic-od-e-s<br />

v-ic-od-e-T<br />

ic-od-e-T<br />

ic-od-nen<br />

ZiriTadad am JgufSi Semodis is zmnebi, romelTac medioaqtiur<br />

zmnebs vuwodebT _ swavlobs, cxovrobs, amxanagobs,<br />

cruobs, tKuis... garda amisa, ramdenime gardamavali dinamikuri<br />

zmna, e. w. mwkrivSi monacvle zmnebi _ ambobs ambobs, ambobs , itKvis itKvis; itKvis<br />

; Svreba Svreba, Svreba<br />

,<br />

izams izams... izams statikuri zmnebi _ icis icis, icis icis,<br />

, uwKis uwKis... uwKis<br />

da gardauvali dinamikuri<br />

zmnebi _ iqneba iqneba, iqneba , gaeZleba gaeZleba, gaeZleba<br />

, gaemtKuneba<br />

gaemtKuneba...<br />

gaemtKuneba<br />

II Jgufis zmnaTa umetesoba uzmniswinoa, zmniswins ver<br />

iguebs. erTi nawili medioaqtiuri zmnebisa zmniswiniania, magram<br />

zmniswini droisa da aspeqtis gamoxatvis unars moklebulia; es<br />

ZiriTadad moZraobis aGmniSvneli zmnebia: midis midis, midis , mirbis mirbis, mirbis<br />

, mifr mifri- mifr<br />

navs navs... navs ... aseTi SeiZleba iKos mi mi-TamaSobs<br />

mi TamaSobs TamaSobs, TamaSobs , mo mo-TamaSaobs<br />

mo<br />

TamaSaobs tipis<br />

formebic.<br />

aris zmnaTa erTi nawili, romelic KovelTvis zmniswiniania.<br />

zmniswini am SemTxvevaSi zmnuri formis leqsikur<br />

mniSvnelobas gansazGvravs _ gaeZleba gaeZleba, gaeZleba gaeZleba , gaemtKuneba<br />

gaemtKuneba,<br />

gaemtKuneba<br />

, gaewKoba gaewKoba...<br />

gaewKoba<br />

... ...<br />

SeniSvna SeniSvna: SeniSvna 1. ama Tu im tipis uGlebis zmnaTa daxasiaTeba<br />

morfologiuri Tu semantikuri TvalsazrisiT<br />

calke kvlevis sagnad gvesaxeba. am SemTxvevaSi Cven<br />

davkmaKofildebiT mxolod zogadi miTiTebiT<br />

zmnaTa formobriv-semantikur Taviseburebebze.<br />

231


232<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

2. zmniswinisa da zmnuri formis urTiermimarTebis<br />

sakiTxi arsebiT mniSvnelobas iZens, ramdenadac,<br />

rogorc vnaxeT da vnaxavT, aris SemTxvevebi,<br />

a) roca zmna zmniswins saerTod ver iguebs _ me-<br />

me<br />

fobs fobs, fobs , am ambobs am<br />

bobs bobs, bobs , itKvis itKvis, itKvis<br />

, icis icis... icis<br />

adGeg adGegrZe adGeg adGegrZe<br />

rZelebs<br />

lebs, lebs ,<br />

adar adardebs adar adardebs<br />

debs... debs b) roca zmnuri forma zmniswinis gareSe<br />

ar gvxvdeba (erTi da imave semantikiT) _<br />

mi miagebs mi<br />

gebs gebs, gebs , mo moas mo moas<br />

aswa<br />

wavebs<br />

vebs; vebs da daeJe da Je Jere<br />

reba<br />

ba, ba da daiS da<br />

iS iSve<br />

veba<br />

ba... ba ... aGmo-<br />

aGmo<br />

cen cende cen cende<br />

deba<br />

ba, ba ganag ganagrZobs<br />

ganag ganagrZobs<br />

rZobs... rZobs ... g) roca paraleluri<br />

zmniswiniani da uzmniswino variantebi Tanabradaa<br />

dasaSvebi (cxadia, zmniswins garkveuli funqciebi<br />

aqvs am SemTxvevaSi): wers wers da da dawers da<br />

wers wers, wers qris<br />

qris<br />

da mo moqris mo<br />

qris qris... qris<br />

Kovelive amis gaTvaliswineba ama Tu im zmnis<br />

uGlebis paradigmis Sedgenisas aucileblad migvaCnia.<br />

3. zmniswinian zmnebSi, Cveulebriv, erTsa da imave<br />

martiv fuZesTan ramdenime zmniswini SeiZleba<br />

Segvxvdes. zmniswinTa raodenobis sakiTxi sxvadasxva<br />

fuZesTan sxvadasxvagvaria. `zmnuri fuZeebis<br />

leqsikoni~ am TvalsazrisiT naTel suraTs iZleva<br />

(ix. g. gogolaSvili, c. kvantaliani, d. Sengelia,<br />

1989). umetes SemTxvevaSi zmniswinTa Senacvleba<br />

formawarmoebaze gavlenas ver axdens. aseT<br />

SemTxvevaSi msJelobisas mxolod erT-erT zmniswins<br />

moviKvanT, Cveulebriv, neitraluri semantikisas<br />

(neitraluri zmniswinis Sesaxeb ix. c. kvantaliani,<br />

1998).<br />

III III III tipis tipis tipis uGlebas mivakuTvnebT im zmnebs, romelTac Kvela<br />

mwkrivis forma moepovebaT. zmniswini am tipis zmnebTan sagangebo<br />

KuradGebas iqcevs. wina SeniSvna upiratesad zmnebs Seexeboda.<br />

imisda mixedviT, Tu rogoria zmniswinis mimarTeba<br />

zmnur formasTan, ramdenime qveJgufi SeiZleba gamoiKos:<br />

1. zmnebi, romelTac paraleluri _ zmniswiniani da<br />

uzmniswino _ formebi aqvs Kvela mwkrivSi (msJelobis simar-


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

tivisa da suraTis sicxadisaTvis mxolod III piris formas movixmobT):<br />

awmKo awmKo-mKof<br />

awmKo mKof mKofadi mKof adi<br />

uwKvet uwKvet.-xolm<br />

uwKvet xolm xolm. xolm<br />

I I kavSirebiTi<br />

kavSirebiTi<br />

wKvetili<br />

wKvetili<br />

II II kavSirebiTi<br />

kavSirebiTi<br />

I I Tu TurmeobiTi<br />

Tu meobiTi<br />

II II Tu TurmeobiTi<br />

Tu meobiTi<br />

III III III kavSirebiTi<br />

kavSirebiTi<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

(da)-wers<br />

(da)-werda<br />

(da)-werdes<br />

(da)-wera<br />

(da)-weros<br />

(da)-uweria<br />

(da)-ewera<br />

(da)-eweros<br />

(ga)-akeTebs<br />

(ga)-akeTebda<br />

(ga)-akeTebdes<br />

(ga)-akeTa<br />

(ga)-akeTos<br />

(ga)-ukeTebia<br />

(ga)-ekeTebina<br />

(ga)-ekeTebinos<br />

233<br />

(mo)-dreks<br />

(mo)-drekda<br />

(mo)-drekdes<br />

(mo)-drika<br />

(mo)-drikos<br />

(mo)-udrekia<br />

(mo)-edrika<br />

(mo)-edrikos<br />

am JgufSi Semova moqmedebiTi gvaris zmnaTa ZiriTadi<br />

nawili.<br />

2. zmnebi, romelTac mxolod uzmniswino formebi moepoveba<br />

Kvela mwkrivSi:<br />

awmKo awmKo-mKofadi<br />

awmKo awmKo mKofadi<br />

uwKvet uwKvet.-xolm<br />

uwKvet xolm xolm. xolm<br />

I I I kavSir kavSirebiTi<br />

kavSir biTi<br />

wKvetili<br />

wKvetili<br />

II II kavSirebiTi<br />

kavSirebiTi<br />

I I Turme TurmeobiTi<br />

Turme biTi<br />

II II Tu TurmeobiTi<br />

Tu meobiTi<br />

III III kavSirebiTi<br />

kavSirebiTi<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

gvems<br />

gvemda<br />

gvemdes<br />

gvema<br />

gvemos<br />

ugvemia<br />

egvema<br />

egvemos<br />

icxovrebs<br />

icxovrebda<br />

icxovrebdes<br />

icxovra<br />

icxovros<br />

ucxovria<br />

ecxovra<br />

ecxovros<br />

iJdeba<br />

iJdeboda<br />

iJdebodes<br />

iJda<br />

iJdes<br />

mJdara<br />

mJdariKo<br />

mJdariKos<br />

am qveJgufSi Semova ZiriTadi nawili im zmnebisa, romlebic<br />

specialur literaturaSi saSuali gvaris zmnaTa monacvled miiCneva<br />

mKofadis wresa da II-III seriebis mwkrivebSi: iazrovnebs,<br />

iarsebebs, imetKvelebs, itrialebs (is), ieyvianebs, ieqimebs, igulisxmebs...<br />

idgeba, iwveba...<br />

aq gaerTiandeba aseve nawili dinamikuri gardamavali Tu<br />

gardauvali zmnebisa: amxilebs, awamebs, brZanebs, Sobs, udepeSebs,<br />

TanaugrZnobs, umzers... asazrdoebs, aSromebs da sxva.<br />

3. zmnebi, romelTac mxolod zmniswiniani formebi moepovebaT<br />

Kvela mwkrivSi:


234<br />

awmKo awmKo-mKofadi<br />

awmKo mKofadi<br />

uwKvet uwKvet.-xolm<br />

uwKvet xolm xolm. xolm<br />

I I kavSirebiTi<br />

kavSirebiTi<br />

wKvetili<br />

wKvetili<br />

II I kavSirebiTi<br />

I I Tu TurmeobiTi<br />

Tu meobiTi<br />

II II Tu TurmeobiTi<br />

Tu meobiTi meobiTi<br />

III III III kavSirebiTi<br />

kavSirebiTi<br />

kavSirebiTi<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

aG-iqvams<br />

aG-iqvamda<br />

aG-iqvamdes<br />

aG-iqva<br />

aG-iqvas<br />

aG-uqvams<br />

aG-eqva<br />

aG-eqvas<br />

gan-agrZobs<br />

gan-agrZobda<br />

gan-agrZobdes<br />

gan-agrZo<br />

gan-agrZos<br />

gan-ugrZvia<br />

gan-egrZo<br />

gan-egrZos<br />

aGmo-cendeba<br />

aGmo-cendeboda<br />

aGmo-cendebodes<br />

aGmo-cenda<br />

aGmo-cendes<br />

aGmo-cenebula<br />

aGmo-cenebuliKo<br />

aGmo-cenebuliKos<br />

am qveJgufSi Semova umTavresad is zmnebi, romelTac zmniswinTa<br />

arqauli formebi Semoinaxes (aGiarebs, aGnusxavs, auTqvams,<br />

aGyuravs... ganmuxtavs, ganavrcobs... warmoSobs... STaagonebs...).<br />

aris sxva SemTxvevebic (dasZens, miirTmevs, miqaravs, mouwodebs...),<br />

umTavresad iseTi, roca zmniswinis moSoreba zmnas<br />

leqsikur mniSvnelobas Seucvlis....<br />

4. zmnebi, romelTac I seriis mwkrivebSi paraleluri _<br />

zmniswiniani da uzmniswino _ formebi moepovebaT, xolo II da III<br />

seriis mwkrivebSi _ mxolod zmniswiniani:<br />

awmKo awmKo-mKof<br />

awmKo mKof mKof. mKof<br />

uwKv uwKv.-xolm<br />

uwKv uwKv xolm xolm. xolm<br />

I I kavSir kavSir. kavSir<br />

wKvetili<br />

wKvetili<br />

II II II kavSir kavSir. kavSir<br />

I I Turm Turm. Turm<br />

II II Turm Turm. Turm<br />

III III III kavSir kavSir. kavSir<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

(ga)-Tbeba<br />

(ga)-Tbeboda<br />

(ga)-Tbebodes<br />

ga-Tba<br />

ga-Tbes<br />

ga-mTbara<br />

ga-mTbariKo<br />

ga-mTbariKos<br />

(da)-emaleba<br />

(da)emaleboda<br />

(da)-emalebodes<br />

da-emala<br />

da-emalos<br />

da-malvia<br />

da-malvoda<br />

da-malvodes<br />

(ga)-keTdeba<br />

(ga)-keTdeboda<br />

(ga)-keTdebodes<br />

ga-keTda<br />

ga-keTdes<br />

ga-keTebula<br />

ga-keTebuliKo<br />

ga-keTebuliKos<br />

am qveJgufSi Semova umTavresad vnebiTi gvaris zmnebi.<br />

III tipis uGlebis zmnebSi zmniswini polifunqciuria:<br />

xSirad erTdroulad ramdenime funqciis gamomxatveli.<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna a) e. w. medioaqtiur zmnebTan aris tendencia mo mo-, mo<br />

,<br />

wa wa- wa zmniswinTa specifikuri funqciiT gamoKenebisa<br />

(waibavSvebs, waipoetebs... moibeJiTebs, moisulelebs...).<br />

zmnebi, romlebic amgvari funqciiT ga-


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

235<br />

moiKenebs zmniswinebs, mesame JgufSi Seva _ zmniswins<br />

Kvela mwkrivSi SeinarCunebs.<br />

b) imisda mixedviT, Tu ra semantikas aniyebs<br />

zmniswini zmnur formas, erTi da igive zmna sxvadasxva<br />

zmniswiniT SeiZleba sxvadasxva JgufSi moxvdes.<br />

g) aseve: SeiZleba erTi da igive zmna zogJer sxvadasxva<br />

tipis uGlebaSi moxvdes imisda mixedviT,<br />

Tu ra mniSvnelobiT gamoiKeneba. mag.: scems scems scems _<br />

mniSvnelobiT `deda bavSvs scems~ III tipis uGlebisa<br />

iqneba, xolo mniSvnelobiT `Tma koyebamde<br />

scems~ _ II tipis uGlebisa. aseve: cris cris _ mniSvnelobiT<br />

`qali fqvils cris~ III tipis uGlebis<br />

zmnaa, xolo mniSvnelobiT `wvima cris~ _ II tipis<br />

uGlebisa.<br />

mwkrivis formaTa warmoebis SesaZleblobaTa mixedviT zmnebis<br />

daJgufebam erTi saintereso faqtic warmoaCina:<br />

a) Tu zmnas aqvs uwKvetel-xolmeobiTisa da I kavSirebiTis<br />

formebi, aucileblad eqneba awmKo-mKofadis formac. b) Tu<br />

zmnas aqvs II da III seriis mwkrivTa formebi, aucileblad eqneba I<br />

seriis mwkrivTa formebic.<br />

wesi Seqcevadi araa: zmnas SeiZleba hqondes awmKo-mKofadis<br />

forma, magram ar ewarmoebodes sxva mwkrivis formebi. anda:<br />

zmnas SeiZleba hqondes I seriis mwkrivTa formebi, magram ar<br />

ewarmoebodes II da III seriis formebi.<br />

es faqtebi garkveulad mxars mxars uyers uyers mwkrivTa mwkrivTa tradiciul<br />

tradiciul<br />

daJgufebas<br />

daJgufebas,<br />

daJgufebas , mis mis marTebulobas<br />

marTebulobas...<br />

marTebulobas<br />

...<br />

erTi saintereso kanonzomierebac irkveva: Tu zmnas aqvs<br />

uwKvetel-xolmeobiTis forma, eqneba I kavSirebiTic. aseve _ Tu<br />

zmnas aqvs wKvetilis forma, eqneba II kavSirebiTic. faqti imiTaa<br />

saintereso, rom uwKvetel-xolmeobiTi da I kavSirebiTi, erTi<br />

mxriv, da wKvetili da II kavSirebiTi, meore mxriv, urTierTCanacvlebuli<br />

formebia. aseTive damokidebuleba araa awmKomKofadsa<br />

da uwKvetel-xolmeobiTs Soris. es ori mwkrivi erTmaneTs<br />

xazovani principiT miemarTeba.


236<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna is, rac iTqva axali qarTulis sistemis magaliTze,<br />

iTqmis Zveli qarTulisa da dialeqtebis sistemaTa<br />

mimarTac. gansxvavebuli mwkrivebi am kanonzomierebas<br />

ar arGvevs. I xolmeobiTi (uwKvetlis<br />

xolmeobiTi) Canacvlebis principiT miemarTeba<br />

uwKvetelsa da I kavSirebiTs, xolo II xolmeobiTi<br />

_ wKvetilsa da II kavSirebiTs. Sesabamisad,<br />

Tu zmnas aqvs uwKvetlis forma, eqneba uwKvetlis<br />

xolmeobiTic; aseve: Tu gvaqvs wKvetilis forma,<br />

gveqneba II xolmeobiTic. sxvagvarad: urTierTCanacvlebad<br />

formaTagan Tu arsebobs erT-erTi, iqneba<br />

danarCenic.<br />

Cveni azriT, JerJerobiT amouxsneli, magram saintereso kanonzomiereba<br />

Cans dafaruli am faqtebSi.<br />

$ $ 10 10. 10<br />

. supletivizmi supletivizmi mwkrivTa mwkrivTa warmoe warmoebaSi<br />

warmoe warmoebaSi<br />

baSi<br />

aGiniSna, rom mwkrivis paradigmaSi erTiandeba zmnis piriani<br />

formebi, romlebic gansxvavebulia erTmaneTisagan mxolod<br />

zmniswiniT, pirisa da ricxvis niSnebiT. zmniswinis, pirisa da<br />

ricxvis niSnebis CamoSorebiT mwkrivis fuZes viGebT. ese igi:<br />

mwkrivis paradigmis wevrebisaTvis fuZe saerToa.<br />

magram aris SemTxvevebi, roca mwkrivis paradigmaSi Semavali<br />

romelime wevris fuZe sxvaobs mwkrivis saerTo fuZisagan;<br />

erTi da imave mwkrivis paradigmaSi sxvadasxva fuZe iKris Tavs.<br />

amgvarad, warmoiqmneba supleturi paradigmebi.<br />

saerTod, lingvisturi leqsikonebis mixedviT, supletivizmi<br />

iseTi gramatikuli movlenaa, roca erTi paradigmis fargleb-<br />

Si xdeba Zirisa Tu fuZis monacvleoba (j. maruzo, 1960; o. axmanova,<br />

1969).<br />

qarTuli enis masalaze msJelobisas zmnis sistemaSi supleturad<br />

miiCneva e. w. ricxvisa Tu mwkrivis mixedviT monacvle zmnebi:


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

daJda daJda is _ dasxdnen dasxdnen isini<br />

abia abia is mas _ asxia asxia isini mas<br />

anda: aris aris _ iqneba iqneba iqneba _ iKo<br />

iKo<br />

Svreba Svreba Svreba _ _ izams izams _ qna<br />

qna<br />

Kvela SemTxvevaSi saubaria martiv fuZeTa monacvleobaze:<br />

uGlebis sistemaSi erTsa da imave mwkrivSi Tu sxvadasxva<br />

mwkrivSi sxvadasxva zmnebia warmodgenili. faqtobriv, am<br />

SemTxvevaSi saqme gvaqvs semantikuri principis mixedviT<br />

sxvadasxva zmnaTa erT paradigmaSi gaerTianebisa. amgvar<br />

SemTxvevebs Cven semantikuri paradigmebi vuwodeT.<br />

ganmartebis mixedviT supletivizmad unda CaiTvalos ara<br />

marto martiv fuZeTa, aramed mwkrivTa paradigmaSi saKrdeni<br />

fuZeebis sxvaobis SemTxvevac.<br />

rogorc vTqviT, qarTulSi aris SemTxvevebi, roca erTi<br />

mwkrivis paradigmaSi sxvadasxva saKrdeni fuZea gamoKenebuli.<br />

magaliTad, Zveli qarTulis:<br />

val val<br />

val<br />

x-val val<br />

val val-s val<br />

val val-T val val<br />

x-val val val-T val<br />

vlen vlen-an vlen<br />

mravlobiTi ricxvis III piris vlen vlen saKrdeni fuZe gansxvavebulia<br />

sxva piris formaTa saKrdeni fuZisagan _ val val. val<br />

amgvar<br />

SemTxvevebs vuwodebT Cven supletivizms.<br />

supleturi paradigmebi qarTulSi ZiriTadad awmKos formebSi<br />

iCens Tavs; moviKvanT Zveli qarTulis nimuSebs:<br />

wev<br />

wev<br />

gav av<br />

da<br />

da<br />

wvan<br />

wvan<br />

gvan gvan<br />

gvan<br />

v-wev wev<br />

s-wev wev<br />

wev wev-s wev<br />

v-h-gav gav<br />

v-wev wev wev-T wev<br />

s-wev wev wev-T wev<br />

wwvan<br />

w<br />

an an-an an<br />

v-h-gav gav gav-T<br />

gav<br />

237


238<br />

ƒam<br />

ƒam<br />

rwam<br />

rwam<br />

dga<br />

dga<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

da<br />

da<br />

da<br />

ƒman<br />

ƒman<br />

rwman rwman<br />

rwman<br />

dgan<br />

dgan<br />

h-gav gav<br />

h-gav gav gav-s gav<br />

v-ƒam ƒam ƒam<br />

h-ƒam ƒam<br />

ƒam ƒam-s ƒam<br />

v-h-rwam rwam<br />

h-rwam rwam<br />

h-rwam rwam rwam-s rwam<br />

v-dga dga<br />

s-dga dga<br />

dga dga-s dga<br />

h-gav gav gav-T gav<br />

h-gvan gvan gvan-an gvan<br />

v-ƒam ƒam ƒam-T ƒam<br />

h-ƒam ƒam ƒam-T ƒam<br />

ƒman ƒman-an ƒman<br />

v-h-rwam rwam rwam-T rwam<br />

h-rwam rwam rwam-T rwam<br />

h-rwman rwman rwman-an rwman<br />

v-dga dga dga-T dga<br />

s-dga dga dga-T dga<br />

dgan dgan-an dgan<br />

SeniSvna SeniSvna: SeniSvna 1. wev wev wev _ wvan wvan, wvan , Kav Kav _ _ Kvan Kvan, Kvan , gav gav _ _ gvan gvan, gvan , dga dga _<br />

_<br />

dgan dgan zmnaTa paradigmebi supleturia axal qar-<br />

TulSic. sxvaobas Zveli qarTulisagan is qmnis,<br />

rom I-II piris formebma meSveli zmna dairTes:<br />

v-dga-var<br />

dga-xar<br />

dga-s<br />

v-dga-varT<br />

dga-xarT<br />

dgan-an<br />

2. am SemTxvevaSi Cvens mizans ar Seadgens III piris<br />

mravlobiTis formaSi dadasturebuli an elementis<br />

raobis kvleva. arsebiTi isaa CvenTvis, rom es<br />

elementi saKrdeni fuZis nawilia. Tumca vTqvaT<br />

isic, rom a. SaniZis azriT, am formebSi an Temis<br />

niSania, naSTis saxiT SemorCenili (a. SaniZe,<br />

1973, gv. 416).<br />

supletur paradigmebs dialeqtebSic vadasturebT. imerulis<br />

magaliTebia:<br />

me-v-itan itan<br />

me-itan itan<br />

me-itan itan itan-s itan<br />

me-v-ixmar ixmar<br />

me-ixmar ixmar<br />

me-ixmar ixmar ixmar-s ixmar<br />

we-v-iKvan iKvan<br />

we-iKvan iKvan<br />

we-iKvan iKvan iKvan-s<br />

iKvan


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

me-v-itan itan itan-T itan<br />

me-itan itan itan-T itan<br />

me-itaneb itaneb itaneb-en itaneb<br />

me-v-ixmar ixmar ixmar-T ixmar<br />

me-ixmar ixmar ixmar-T ixmar<br />

me-ixmareb ixmareb ixmareb-en ixmareb<br />

we-v-iKvan iKvan iKvan-T iKvan<br />

we-iKvan iKvan iKvan-T iKvan<br />

we-iKvaneb iKvaneb iKvaneb-en iKvaneb<br />

mesame piris mravlobiTi ricxvis forma -eb eb Temis niSans<br />

warmoaCens, rac sxva formebSi ar dasturdeba.<br />

miuTiTeben agreTve, rom zemoimerulSi -av av TemisniSniani<br />

Kvela zmna subieqturi mesame piris mravlobiT ricxvSi -ev ev<br />

sufiqss dairTavs -av av av-is av nacvlad.<br />

v-xnav xnav<br />

xnav<br />

xnav<br />

xnav xnav-s xnav<br />

v-xnav xnav xnav-T xnav<br />

xnav xnav-T xnav<br />

xnev xnev-en xnev (q. ZoweniZe, 1973).<br />

saKrden fuZeTa sxvaoba aqac faqtia: xnav xnav da xnev xnev. xnev am<br />

SemTxvevaSi saqme gvaqvs ara xmovanmonacvleobasTan, aramed av da<br />

ev elementTa sxvaobasTan. msgavs viTarebaze mianiSneben zemorayulSic<br />

(S. ZiZiguri, 1970).<br />

saintereso viTarebaa mesxurSi. aq Taviseburia Temis ni-<br />

SanTa sistema: saliteraturo qarTulisaTvis damaxasiaTebel<br />

Temis niSnebs aq nariani formantebi cvlis: v-baZ-an an (v-baZ-av).<br />

v-kr-an an (v-kr-av), v-rg-an an an (v-rg-av), v-aq-en en (v-aq-eb), v-icv-an an (v-icvam),<br />

v-ap-on on (v-ap-ob), v-grZn-on on (v-grZn-ob), v-K-on on (v-K-of)... magram<br />

`awmKos mr. r. III pirSi aq nebismieri nariani sufiqsis nacvlad<br />

damowmebulia -eb eb eb~ eb (m. beriZe, 1980).<br />

v-baZ baZ baZ-an baZ an<br />

baZ baZ-an baZ an<br />

baZ baZ-an baZ an an-s an<br />

v-baZ baZ baZ-an baZ an an-T an<br />

baZ baZ-an baZ an an-T an<br />

baZ baZ-eb baZ eb eb-en. eb<br />

amgvarad, erTi paradigmis farglebSi erTmaneTs daupirispirda<br />

ori saKrdeni fuZe baZ baZ-an baZ<br />

an an da baZ baZ-eb baZ<br />

eb da sxva.<br />

aseve: v-kr kr kr-an kr an da kr kr-eb kr eb eb-en, eb v-rg rg rg-an rg an da rg rg-eb rg<br />

eb eb-en, eb v-a-q-en en en da aq-eb<br />

eb eb-en, eb v-i-cv cv cv-an cv an da i-cv cv cv-eb cv eb eb-en, eb v-a-p-on on º en da a-p-eb eb eb-en eb º a-p-ob ob ob- ob<br />

en, v-grZn grZn grZn-on grZn on da grZn grZn-eb grZn eb eb-en eb º grZn grZn-ob grZn ob ob-en, ob v-K-on on da K-eb eb eb-en eb<br />

(`Kofen~) da misT.<br />

239


240<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

gansakuTrebiT sainteresod gveCveneba is faqti, rom erTi<br />

mwkrivis paradigmaSi gansxvavebul fuZes subieqturi mesame piris<br />

mravlobiTi ricxvis forma gamoiKenebs. Tu Zveli qarTulis<br />

val val-s val da vlen vlen-an vlen tipis supletivizms raime arqauli movlenis<br />

niSnad miviCnevT, amasve ver vitKviT dialeqtur monacemTa mimarT:<br />

aq aSkarad axal tendenciasTan gvaqvs saqme, Tumca principi<br />

supletivizmisa araa axali, faqtia Zvel qarTulSic.<br />

dasmul sakiTxTan dakavSirebiT sainteresoa Zvel qar-<br />

TulSi -av av da -am am am TemisniSnian zmnaTa uwKvetlis warmoeba.<br />

rogorc cnobilia, av da am TemisniSnian zmnaTa uwKvetlis<br />

paradigmaSi gansxvavebul viTarebas gviCvenebs I-II piris formebi<br />

III pirTan mimarTebiT.<br />

v-kl kl kl-ev kl ev ev-d-(i) ev<br />

h-kl kl kl-ev kl ev ev-d-(i) ev<br />

kl kl-v-id kl id id-a id<br />

v-kl kl kl-ev kl ev ev-d-i-T ev<br />

h-kl kl kl-ev kl ev ev-d-i-T ev<br />

kl kl-v-id kl id id-es id<br />

v-dg dg dg-em dg em em-d-(i) em<br />

s-dg dg dg-em dg em em-d-(i) em<br />

dg dg-m-id dg<br />

id id-a id<br />

v-dg dg dg-em dg em em-d-i-T em<br />

s-dg dg dg-em dg em em-d-i-T em<br />

dg dg-m-id dg<br />

id id-es id<br />

vvaraudobT, rom III piris formebSi gamovlenili -id id id morfologiurad<br />

damoukidebeli odenobaa, d-s badali (ix. $ 14).<br />

v, , m ki -av av av, av , -am am sufiqsTa fonetikuri (xmovandakarguli) varianti.<br />

amdenad, I-II pirisaTvis kl kl-ev kl ev ev-d ev saKrdeni fuZe gamoiKofa, IIIsaTvis<br />

kl kl-v-id kl id id. id saKrden fuZeTa sxvaoba aSkaraa. supletivizmic<br />

faqtia. sainteresod gveCveneba is, rom am SemTxvevaSic III piris<br />

forma upirispirdeba I-II piris formebs...<br />

msgavsi viTareba qarTuli enis dialeqtebSicaa damowmebuli:<br />

TuSurSi, xevsurulsa da fSaur dialeqtebSi, rogorc<br />

aGiniSna, xolmeobiTis warmoeba amave principzea damKarebuli: I-<br />

II piris formaSi -id id (TuSur-xevsurulSi) an -od od (fSaurSi)<br />

formantebia warmodgenili, mesame pirSi _ ara:<br />

xevsuruli _ v-aG aG aG-id aG id id-˜ id<br />

aG aG-id aG id id-˜ id<br />

aG aG-i-s aG<br />

v-aG aG aG-id aG id id-i-T id<br />

aG aG-id aG id id-i-T id<br />

aG aG-i-an<br />

aG


Tavi II. dro-kiloTa sistema. uGlebis tipebi<br />

fSauri _ v-aG aG aG-od aG od od-i od<br />

aG aG-od aG od od-i od<br />

aG aG-i-s aG<br />

v-aG aG aG-od aG od od-i-T od<br />

aG aG-od aG od od-i-T od<br />

aG aG-i-an aG<br />

mesame piris formaTa saKrdeni fuZe I-II pirisagan aqac sxvaobs.<br />

supletivizmi aqac faqtia.<br />

Tu Zvel qarTulSi awmKosa da uwKvetelSi supleturi<br />

warmoeba mwkrivTa paradigmebisa mxolod garkveuli tipis zmna-<br />

TaTvisaa damaxasiaTebeli (awmKoSi statikur zmnebTan, xolo<br />

uwKvetelSi av da am TemisniSnebTan), zogma dialeqtma (mag. mesxurma)<br />

es principi awmKoSi Kvela zmnaze gaavrcela... aseve bolomdea<br />

gatarebuli es principi xolmeobiTebis warmoebaSi Tu-<br />

SurSi, xevsurulsa da fSaurSi.<br />

Zveli Tu axali saliteraturo enisa da dialeqtebis monacemTa<br />

gamowvlilviT Seswavla albaT faqtebs gaamravlebs. saki-<br />

Txis dasmisaTvis, vfiqrobT, esec sakmarisia.<br />

supletivizmi mwkrivTa warmoebaSi sagangebo movlenaa. igi<br />

arGvevs mwkrivis paradigmis agebis saerTo princips _ mwkrivis<br />

saKrdeni fuZis princips (gavixsenoT: mwkrivi aerTianebs mxolod<br />

pirisa da ricxvis niSnebiT gansxvavebul formebs): erTi mwkrivis<br />

paradigmaSi Semaval formebs saerTo saKrdeni fuZe unda<br />

hqondeT; sxvadasxva saKrdeni fuZe sxvadasxva mwkrivis formaTa<br />

warmoebis safuZvelia... supletivizmis movlena axsnas moiTxovs...<br />

Cven amJerad faqtis aGweriT vkmaKofildebiT.<br />

241


nawili nawili<br />

nawili<br />

meore meore<br />

meore<br />

Tavi Tavi mesame<br />

mesame<br />

Tavi Tavi meoTxe meoTxe<br />

meoTxe<br />

Tavi Tavi mexuTe<br />

mexuTe<br />

Tavi Tavi meeqvse<br />

meeqvse<br />

zmnuri zmnuri formawarmoebis formawarmoebis sakiTxebi<br />

sakiTxebi<br />

pirisa pirisa da da ricxvis ricxvis niSanTa niSanTa sistem sistemis sistem is sakiTxebi<br />

sakiTxebi<br />

qarTulSi<br />

qarTulSi<br />

I I seriis seriis formaTa formaTa warmoebis warmoebis sakiTxebi<br />

sakiTxebi<br />

sakiTxebi<br />

II seriis seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

III II sseriis<br />

s eriis formaTa warmoebis sakiTxebi


Tavi Tavi III III. III pirisa da ricxvis niSanTa sistemis<br />

sakiTxebi qarTulSi<br />

$ $ 11 11. 11<br />

. kiTxvebi kiTxvebi da SeniSvnebi subieqturi meore<br />

da da da obieqturi obieqturi mesa mesame mesa<br />

me me piris piris niSanTa niSanTa Sesaxeb Sesaxeb<br />

11 11....1 11 11 1 1 1 ````xan xan xanme xanme<br />

meto meto<br />

toba toba<br />

ba~~~~____````ha ba ha haeeeeme ha me meto meto<br />

tobis tobis~<br />

bis bis~<br />

~ ~ Ta Taooooba Ta Ta ba baze baze<br />

ze ze<br />

mgoni arcerT movlenas qarTuli zmnis analizisas imdeni<br />

KuradGeba ar miqcevia, ramdenic subieqturi meore da obieqtu-<br />

ri mesame (S2O3) piris niSnebs. praqtikul gramatikebs ar vgulisxmob<br />

me amJerad (iqac Jerovnad iKo masze msJeloba).<br />

es movlena sagangebo mecnieruli Seswavlis sagani gaxda<br />

a. S a n i Z i s gamokvlevaSi `qarTuli kiloebi mTaSi~ (1915 w.)<br />

da misive sadoqtoro disertaciaSi(1919 w.).<br />

movlenis ganviTarebis istoriaSi sami etapi gamoiKofa _<br />

xanmetoba, haemetoba da sannarevoba.<br />

x a n m e t i Zeglebi TariGdeba V-VII saukuneebiT, h a e m e -<br />

t i Zeglebi _ VII-IX saukuneebiT, s a n n a r e v i Zeglebi dasturdeba<br />

IX saukunidan.<br />

movlenis Seswavlis istoriidan:<br />

x a n m e t o b i s a T v i s pirvelad (Cveni Tvalsawieridan)<br />

giorgi mTawmidels miuqcevia KuradGeba: `vinc vin daswerdeT,<br />

Tu amisgan Jer-giCndes dawera , GmrTisaT‚s sitKuaTa nu scvalebT,<br />

aramed viTarca aqa sweria, egre dawereT; da Tu ara<br />

ra me gaSundes, Cuenni Kovelni saxarebani pirveliTgan wmidad<br />

Targmnilnia da keTilad _ xan xanmet xan xanmet<br />

metni<br />

nica<br />

ca da sabawmindurnica~ (a.<br />

SaniZe, 1981, gv. 283)... terimni `xanmeti~ gamocanad rCeboda...<br />

gasuli saukunis ocian wlebSi qarTul filologiaSi sworupovar<br />

aGmoCenad iqna miCneuli xanmeti teqstebis mikvleva; gairkva<br />

termini xan xanmet xan xanmet<br />

met-is met mniSvneloba; analogiiT Seiqmna termini<br />

ha haeme ha<br />

me meti<br />

ti. ti<br />

xanmeti teqstebis aGmoCenas misi aGmomCeni i v a n e J a v a -


246<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

x i S v i l i ase afasebs: `viTarca saqristiano mwerlobis uZvels<br />

Zeglebs, maT mniSvneloba aqvT, rasakvirvelia, saerTod mecnierebisaTvis<br />

_ saxarebisa, dabadebisa da apokriful nawarmoebTa<br />

teqstis istoriisa da kritikisaTvis, magram metadre qar-<br />

Tuli filologiuri mecnierebisaTvisaa Zvirfasi. es Zeglebi, misTvis<br />

unda Seiqmnes qvakuTxedad rogorc qarTuli damwerlobisa<br />

da mwerlobis Zeglebi, es xelnawerebi ara erTi qarTuli<br />

<strong>enaTmecnierebis</strong>a, mwerlobisa da kulturis istoriis pirvelxarisxovani<br />

sadavo sakiTxebis gadayris saSualebasac gvaZleven~ (i.<br />

JavaxiSvili, 1949, gv. 297-298).<br />

a k a k i S a n i Z i s Sefaseba: `uZvelesi qarTuli teqstebis<br />

aGmoCena farTo horozontebs gviSlis Tvalwin mravalmxriv.<br />

Tu JerJerobiT ar xerxdeba maTi qronologiurad gansazGvra<br />

sruli zedmiwevnilobiT, is mainc cxadia, rom aq, Kovel SemTxvevaSi,<br />

arabobamdel literaturasTan gvaqvs saqme. maSasadame, arab-<br />

Ta Semosevis wina xanebSi (e. i. meSvide saukunis naxevramde) arsebuli<br />

qarTuli mwerloba ar daGupula ise katastrofulad,<br />

rogorc es aqamomde gvegona, vinaidan, Cvenda bedad, zogi ram am<br />

epoqisa daGupvisagan gadaurCenia palimfsestebs. es faqti<br />

uaGresi mniSvnelobisaa rogorc literaturisa da enis istoriis,<br />

ise paleografiisaTvisac. amieridan qarTuli istoriuli dialeqtologia<br />

mkveTr safuZvels poulobs da SesaZlebeli xdeba<br />

mravali bundovani istoriul-literaturuli sakiTxis gamorkveva~<br />

(a. SaniZe, 1981, gv. 281-282).<br />

ga gaxse ga<br />

xse xsene<br />

nebi<br />

bisa<br />

saTvis<br />

Tvis: Tvis x a n m e t ZeglebSi x gamoxatavda: a) subieqtur<br />

meore pirs (x-ar, x-akeTeb...); b) obieqtur mesame pirs (Sex-uabT,<br />

mi-x-ca...); g) awarmoebda ufroobiTi xarisxis formebs (xumJobÀs,<br />

x-udidÀs...); d) gvqonda i-nian vnebiTebSi (x-iKo, x-iqmna...).<br />

haemet ZeglebSi xanis adgils hae iyers (hcemdes, hyamT,<br />

h‚Kav...).<br />

sannarev periodSi garkveul fonetikur garemoSi h-s enacvleba<br />

s (dTt Zcw JCy Tanxmovnebis win); danarCeni Tanxmovnebis<br />

win h aris warmodgenili. sxva SemTxvevaSi (xmovnebisa da zogJer<br />

zogierT TanxmovanTa win) h ikargeba.<br />

sainteresoa: ra cvlilebasac ganicdis prefiqsi erT SemTxvevaSi<br />

(gamoKenebis oTxi SemTxvevidan), igive cvlileba xdeba


Tavi III. pirisa da ricxvis niSanTa sistemis sakiTxebi qarTulSi 247<br />

sxva SemTxvevaSic. erTi `gamonaklisi~: haemet da sannarev Zegleb-<br />

Si SemorCenilia ori xanmeti forma: x-ar, x-val (x-ved). da erTerTi<br />

arsebiTi kiTxva: ram ram ram gamo gamoiw gamo gamoiw<br />

iwvia iw via am ori for formis for<br />

mis mis Semo Semonax Semo<br />

nax naxva<br />

va? va<br />

amas fonologiuri safuZveli ar unda hqondes.<br />

v-ar<br />

x-ar<br />

ar-s<br />

mo-ved<br />

mo-x-ued<br />

mo-vida<br />

erTgan xmovniswina poziciaSia Semonaxuli prefiqsi, meoregan<br />

_ Tanxmovniswina poziciaSi; Tu meore SemTxvevaSi SeiZleba<br />

daSveba imisa, rom I da II piris formaTa sxvaobisaTvis Semogvenaxa<br />

x (Sdr.: brZanebiTi II pirisa _ mo-ved!), amasve ver vitKviT<br />

pirvel SemTxvevaSi _ sxvaoba isedac gveqneboda... arada, es ori<br />

zmna am formiT gvxvdeba qarTuli enis ganviTarebis Kvela etapze,<br />

Kvela dialeqtsa Tu samwerlobo qarTulSi.<br />

ra xdeba? axsna yirs... gamonaklisia...<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna v. Tofurias mowafe (b. JorbenaZe) igonebda: v. Tofuria<br />

itKoda, ana analo ana analo<br />

logia lo gia da gamo gamonak gamo<br />

nak nakli<br />

lisi si ga gayir ga<br />

yir-<br />

ve vebis ve bis ax axsna ax<br />

sna snaao... sna ... cnobili Segonebaa: Kvela `gamonakliss~<br />

aqvs wesi... `gamonaklisad~ rCeba faqti<br />

manam, sanam am wess mivagnebT... zemowarmodgenili<br />

gamonaklisis wesi ucnobia...<br />

principuli xasiaTisa aris problema x a n m e t o b i s a da<br />

h a e m e t o b i s urTierTmimarTebisa.<br />

gavixsenebT: x a n m e t i Z e g l e b i qronologiurad win<br />

uswrebs h a e m e t Z e g l e b s. udavod momxiblavi Cans a. S a -<br />

n i Z i s e u l i axsna am faqtisa: `CemTvis ueyvelia, rom gansxvaveba<br />

maT Soris imdenad qronologiuri ki ar aris, ramdenad dialeqturi,<br />

e. i. isini imdenad sxvadasxva epoqas ki ar ekuTvnian,<br />

ramdenad sxvadasxva kilos. xanmeti teqstebi erT kilozea dawerili<br />

da haemeti ki _ meoreze~ (a. SaniZe, 1923, gv. 311). saer-<br />

Tod, erTi da imave faqtis orgvari (an mravalgvari) gamoxatvis<br />

SemTxvevaSi sxvadasxva dialeqturi warmomavlobis moSvelieba SeiZleba<br />

martiv gamosavlad miviCnioT (iseve, rogorc analogia da


248<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

gamonaklisi _ xSir SemTxvevaSi), magram gvgonia, rom xanmetobahametebis<br />

SemTxvevaSi dialeqturi faqtoris moSvelieba damaJerebeli<br />

Cans. aq erTi seriozuli kiTxvaa: dialeqturi saxesxvaobani<br />

erTi da imave qronologiuri donis monacemebi unda iKos;<br />

aq ki sxvadasxva donis monacemebzea saubari: xanmetoba V-VII saukuneebis<br />

faqtia, haemetoba _ VII-IX saukuneebis. a. S a n i Z i s pasuxi<br />

am kiTxvaze: `is garemoeba, rom Cvenamde moGweuli xanmeti<br />

teqstebi qronologiurad win uswrebs haemet teqstebs da uciloblad<br />

Zvelia maTze, ra Tqma unda, TavisTavad Jer kidev ar<br />

wKvets sakiTxs imis Sesaxeb, TiTqo qarTuli literatura paralelurad<br />

ar arsebobda haemet kilozedac; an kidev, rom xanmeti<br />

literatura sazogadod ueyvelad xnieri iKos haemetze. magram<br />

kidevac rom gamoirkves sabolood, rom swored xanmeti iKo is<br />

kilo, romelmac safuZveli CauKara qarTul saliteraturo enas,<br />

es mainc ar mogvcems imis sabuTs, rom hae istoriulad xanis<br />

ganviTarebis meore safexurad vcnoT... xanmeti kilo saqarTvelos<br />

samxreT-aGmosavleT kuTxeSi iKo (ase vTqvaT, mcxeTa-bolnisis<br />

raionsa da mimdgom mxareebSi), xolo haemeti kilo ki mis<br />

dasavleTiT~ (a. SaniZe, iqve, gv. 361).<br />

xanmetoba-haemetobis dialeqturi urTierTmimarTebis saki-<br />

Txi dasvams am mawarmoebelTa urTierTmimarTebis sakiTxs _ ro-<br />

ro<br />

me melia me<br />

lia amo amosa amo amosa<br />

sava<br />

vali va li va vari va vari<br />

rian<br />

anti<br />

ti? ti<br />

i. JavaxiSvilis azriT, amosavalia qronologiurad uwinaresi:<br />

x prefiqsi saerTo-qarTveluri monacemi Cans, amosavali saxea<br />

prefiqsisa da h misgan miviGeT _ x → h (i. JavaxiSvili, 1922-23,<br />

gv. 365).<br />

a. SaniZe piriqiT process varaudobs _ x-sagan h-s miGeba<br />

araa mosalodneli: `x prefiqsi ar SeiZleboda fonetikur niadagze<br />

gadasuliKo h-Si, ramdenadac qarTul enas saerTod ar<br />

axasiaTebs x-s dasusteba da h-Ti Secvla~ (a. SaniZe, iqve).<br />

<strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong> azriT, rogorc erTi (x), ise meore (h) prefiqsisaTvis<br />

amosavalia s: `safiqrebelia, es s- prefiqsi (warmomavlobiT<br />

nivTis gramatikuli klasis niSani _ g. g.) iKo amosava-<br />

li xºh formantebisaTvis, S2 da O3-is rolSi rom gamodian:<br />

raGac gardamavali bgera (hºs) erT SemTxvevaSi s-d Kalibdeba,<br />

meoreSi h-d qceula, Semdeg ikargvis (zanurSi). am gardamavali<br />

bgerisagan SeiZleboda x-c migveGo~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1953, gv. 59).


Tavi III. pirisa da ricxvis niSanTa sistemis sakiTxebi qarTulSi 249<br />

r. enuqiSvili Tvlis, rom h h da x x erTmaneTs geneturad ar<br />

ukavSirdeba: `Tavdapirvelad, qarTveluri enebis erTobis adrin-<br />

del safexurze, S2 da O3 pirebs sxvadasxva niSani gamoxatavda: S2<br />

xaniT aGiniSneboda (....), xolo O3 _ haeTi...~ (r. enuqiSvili,<br />

1976, gv. 178).<br />

saintereso suraTia:<br />

a) x → h<br />

b) h → x<br />

g) s → hºx<br />

d) h da s araa erTmaneTTan genetur kavSirSi<br />

da, Cveni azriT, Kvelaze saintereso varianti: S2O3-is `prefiqsebis<br />

ori saxeoba h- da x- ar unda KofiliKo fonemurad gansxvavebuli<br />

ori bgera h da x. meore subieqturi da mesame obieqturi<br />

pirebis aGmniSvnelad dasaxelebul epoqaSi (da ufro adrec)<br />

qarTul zmnebs unda hqonoda erTi da igive laringaluri (Tu:<br />

laringalur-faringaluri) spiranti h, romelic, zogan ufro<br />

Grmad gamoTqmuli, iZleoda ukanaenismieri x spirantis STabeydilebas.<br />

zog ZeglSi am afiqsis xaniTa da zogSi haeTi aGniSvna<br />

arsebiTad grafikuli xasiaTis sxvaoba unda KofiliKo. e. i.<br />

erTma literaturulma skolam am laringalur-faringaluri bgeris<br />

gadmosacemad hae aso ixmara, xolo meorem xani airCia~ _ es<br />

g. r o g a v a s azria (g. rogava, 1991, gv. 147). e. i. avtoris azriT,<br />

sxvaoba grafikul gamoxatulebaSia. erTi da igive bgera<br />

sxvadasxvagvarad gamoixateba or dialeqtur zonaSi... ise isic<br />

iTqmis: iseTi zusti anbanuri sistemis (vgulisxmob Sesabamisobas<br />

bgeriT sistemasTan) SemTxvevaSi ramdenad mosalodnelia aseTi<br />

grafikuli Seusabamoba?.. da mainc: es Tvalsazrisi gvibiZgebs am-<br />

gvari dazustebisaken: S2O3-s aGmniS aGmniSvne aGmniS<br />

vne vneli vne li h h da da s s pre prefiq pre prefiq<br />

fiqse<br />

sebi se bi<br />

ref refleq ref refleq<br />

leqse leqse<br />

sebia bia uka ukana uka<br />

na nane<br />

nenis nenis<br />

nismi<br />

mieri mi ri rTu rTuli rTu li bge bgeri bge bgeri<br />

risa<br />

sa; sa ; igi igi da daikar da<br />

kar karga kar ga da<br />

di dialeqt di leqt leqtTa leqt Ta or or Jguf JgufSi Jguf Si mo mogvca mo gvca sxva sxvadas sxva<br />

das dasxva das xva ref refleq ref refleq<br />

leqsi leqsi<br />

si: si : erT erTgan erT<br />

gan hh,<br />

h ,<br />

me meore me<br />

re regan re an xx.<br />

x<br />

es Tvalsazrisi (amgvari dazustebiT) mxars uyers xanmetoba-haemetobis<br />

dialeqtur Teorias; magram ras SeiZleba daemKaros<br />

es Tvalsazrisi?<br />

amgvari ram, rTuli bgeris daSla da sxvadasxva refleqsis<br />

warmodgena sxvadasxva idiomaSi, araa ucxo qarTuli enisaTvis<br />

(aGaras vambob, vTqvaT, daGestnis enebis rTul bgeraTa refleq-


250<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

sebze. amis Taobaze ix. <strong>arn</strong>. Ciqobava, 1979; m. qurdiani, 2007...).<br />

qarTulSi dadasturebulia SemTxvevebi, roca dezafrikatizacia<br />

SeiZleba moxdes orive mimarTulebiT: afrikatma mogvces,<br />

erTi mxriv, xSuli bgera da, meore mxriv, _ spirantebi:<br />

a) af afri af<br />

ri rika<br />

kati ka ti → xSu xSuli xSu li<br />

Z → d: eZeba → samxreT qarTluri: edeba; korZebiani → samxreT<br />

qarTluri: kordebiani...<br />

c → T zarmaci → imeruli: zarmaTi; ficxlav → qarTluri:<br />

fiTxlav...<br />

w → t: swavlobs → guruli, imeruli: stavlobs; swori<br />

→ stori...<br />

b) af afri af afri<br />

rika<br />

kati ka ti → spi spiran spi spiran<br />

ranti ran ti<br />

Z → z: niZlavi → imeruli: nizlavi; taZari → imeruli:<br />

tazari, moiZule → imeruli: moizule...<br />

c → s: ciskari → xevsuruli: siskari; cximi → moxeuri:<br />

sximi...<br />

w → z: aiweva → imeruli: eizeva (b. JorbenaZe, 1997, gv.<br />

483...).<br />

amgvari procesis arsebobis SesaZlebloba qarTulSi erTi<br />

mxarea am daSvebisaTvis; meore, rac amKarebs, Cveni azriT, am varauds,<br />

aris mosazreba imis Sesaxeb, rom qarTulSi (da, saerTod,<br />

kavkasiur enebSi) amosavali iKo TanxmovanTa rTuli sistema:<br />

g. r o g a v a s azriT, `qarTvelur enebSi faringaluri xSulebic,<br />

rogorc saerTod xSulebi, unda KofiliKo oTxeulebrivi<br />

sistemisa~ (g. rogava, 1946, gv. 6);<br />

saerTo qarTvelurSi sisin-SiSina spirantTa da afrikatTa<br />

ormag wKvileulebs varaduobs v a c l a v p o l a k i (v. polaki,<br />

1955, gv. 77...).<br />

sisin-SiSina bgeraTa ufro rTul sistemas varaudoben qar-<br />

Tvelur enaTa erTobis xanisaTvis k. h. Smidti (k. Smidti, 1962)<br />

da g. mayavariani (g. mayavariani, 1965).<br />

istoriulad la late la late<br />

tera tera<br />

rale<br />

lebis le bis arsebobas varaudobs qarTulSi<br />

belgieli enaTmecnieri van-ginekeni (van-ginekeni, 1938)...<br />

marTalia, am TvalsazrisTagan zogma seriozuli kritika


Tavi III. pirisa da ricxvis niSanTa sistemis sakiTxebi qarTulSi 251<br />

daimsaxura (ix.: <strong>arn</strong>. Ciqobava, 1979, gv. 74...), magram es ar aris<br />

amjamad Cveni interesis sagani, Cveni daSvebisaTvis, vfiqrobT,<br />

gvaqvs safuZveli... kerZod: S2O3 prefiqsebi x x da h h istoriulad<br />

arsebuli rTuli bgeris refleqsebi SeiZleba iKos...<br />

11 11....2222. 11 11 . . . ki kiTxve ki kiTxvebi<br />

Txve Txvebi<br />

bi bi S2O3333----is is is is gamoxat gamo gamo gamoxat<br />

xatvis xatvis<br />

vis vis gamo; gamo gamo gamo;<br />

; ; ``Zi<br />

``<br />

Zi Ziri Ziri<br />

riTa riTa<br />

Tadi Tadi<br />

di~~~~ di<br />

da da da da ````ara araZi ara araZi<br />

ZirrrriiiiTa Zi Ta Tadi Tadi<br />

di~ di~<br />

~ ~ we wesi we wesi<br />

si... si...<br />

... ...<br />

kiTxvebi, cxadia, kvlavac darCeba; Tundac, masalobrivad<br />

(da, albaT, geneturadac) erTi da igive prefiqsebi ratom gamoxataven<br />

morfologiurad ase mkveTrad gansxvavebul odenobebs _<br />

II subieqtur pirsa da III obieqtur pirs?<br />

a r n. C i q o b a v a s azriT: `pirovani uGvlebis TvalsazrisiT<br />

gaugebaria da axsnas moiTxovs is faqti, rom erTi da igive<br />

prefiqsi (x-, h-) aGniSnavs meore piris subieqtsac da mesame piris<br />

obieqtsac micemiTSi (Tu aq omonimur prefiqsebTan ar<br />

gvaqvs saqme)...~ es faqti `klasovani uGvlilebis gamoZaxili Cans~<br />

(<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1979, gv. 181). am Temaze msJelobis gagrZelebas<br />

ar vapirebT; axsna friad saintereso gveCveneba, Tumca kiTxvis<br />

niSani mainc ar moixsneba...<br />

aris erTi arsebiTi xasiaTis SekiTxva; SekiTxvis winapiroba<br />

aseTia:<br />

rogorc pirveli, ise meore da mesame subieqturi pirebis<br />

niSanTa gamovlena araa damokidebuli, romeli brunvis formi-<br />

Taa gamoxatuli esa Tu is subieqturi piri; Kvela SemTxvevaSi<br />

piris niSani erTgvaradaa warmodgenili. sakiTxi aseve dgas I da<br />

II obieqturi pirebis SemTxvevaSi _ ar aris garCeva pirdapiri<br />

da iribi obieqtebisa gamoxatvis TvalsazrisiT. rogorc Tvlian,<br />

mxolod mesame obieqturi piris gamoxatva aris gansxvavebuli<br />

imis mixedviT, pirdapiri obieqtia Tu iribi.<br />

Zveli qarTulisaTvis ganvixilavT sannarevi Zeglebis viTarebas;<br />

xanmet da haemet ZeglebSi ZiriTadi wesi igivea, magram saanalizo<br />

masalis simcirea. amitom gviJobs sannarev periodze saubari.<br />

`me-3 irib-obieqturi piris niSani aris h an misi bgeranacvali,<br />

e. i. xmovnebis win araferi (radganac aq h dakargulia),<br />

kbilismierisa da nunismieri Tanxmovnebis win aris s, miGebuli


252<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

h-sagan. es Tanxmovnebia: tdT; wZc; yJC~ (a. SaniZe, 1976, gv. 65).<br />

`me me me-3 me pir pirda pir pirda<br />

dapir<br />

pir-obi pir obi obieq<br />

eqtu<br />

turi tu ri pi piris pi<br />

ris ni niSan ni niSan<br />

Sani. San gardamavali zmnis<br />

pirdapir-obieqtur pirs II seriis formebSi niSani ara aqvs... I<br />

seriaSi ki pirdapir-obieqtur pirs SeiZleba niSani hqondes garkveul<br />

SemTxvevaSi~ (a. SaniZe, iqve). es `garkveuli SemTxvevebi~<br />

Semdeg zustdeba: `saKuradGeboa, rom pirdapiri obieqti, romelic<br />

saxelobiT brunvaSi dgas II seriis mwkrivTa formebTan, Tu<br />

igi me-3 pirisaa, zmnaSi ar aisaxeba (iq SeiZleba misi ricxvic aisaxos).<br />

magram I seriaSi igi aisaxeba zmniswinian formebSi TiTqmis<br />

Kvelgan, uzmniswinoSi ki _ ara, zogierTi gamonaklisis<br />

garda~ (a. SaniZe, 1976, gv. 91). am zogierT gamonaklisze visaubrebT,<br />

magram aq ramdenime saintereso kiTxva daismis:<br />

ratom ar aisaxeba saxelobiTSi dasmuli obieqti? <strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong><br />

azriT, amgvar kiTxvasac Soreul istoriul wasrulSi<br />

aqvs kvali: `amrigad, zmnaSi micemiTi brunvis piri aGiniSneba,<br />

mravlobiToba _ ara, saxelobiTSi Tua obieqti, misi piri ar<br />

aGiniSneba, mravlobiToba ki aGiniSneba... Zveli qarTulis es Tavisebureba<br />

klasovani uGvlilebis cnobil princips warmogvidgens:<br />

gardamavali zmna klasovani uGvlilebis normebis Sesabamisad<br />

mxolod obieqts (`uaxloes obieqts~) eTanxmeba: am obieqtis<br />

klassa da ricxvs aGniSnavs (subieqtis arc klasi, arc ricxvi<br />

gardamavali zmnis formebSi ara Cans)~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1979, gv.<br />

182-183).<br />

pirdapiri obieqtis gamoxatva I seriaSi ratomaa damokidebuli<br />

zmniswinis mqoneobaze, roca sakiTxi ase ar dgas iribi<br />

obieqtis mimarT? sxvagvarad rom vTqvaT: Tu pirdapiri obieqti<br />

I seriaSi imitom gamoisaxeba, rom micemiTSia, zmniswiniani da<br />

uzmniswino formebi ra SuaSia? TvalsaCinoebisaTvis warmovadgenT<br />

awmKosa da wKvetilis paradigmebs orpiriani (mxolod pirdapirobieqturi)<br />

da sampiriani (sadac iribi obieqticaa) zmnebisaTvis:<br />

v-wer<br />

s-wer<br />

wer-s<br />

orpiriani sampiriani<br />

da-v-s-wer<br />

da-s-wer<br />

da-s-wer-s<br />

v-s-cem<br />

s-cem<br />

s-cem-s<br />

mi-v-s-cem<br />

mi-s-cem<br />

mi-s-cem-s


Tavi III. pirisa da ricxvis niSanTa sistemis sakiTxebi qarTulSi 253<br />

v-wer-T<br />

s-wer-T<br />

wer-en<br />

v-suam<br />

h-suam<br />

suam-s<br />

v-suam-T<br />

h-suam-T<br />

sum-en<br />

da-v-s-wer-T<br />

da-s-wer-T<br />

da-s-wer-en<br />

Se-v-h-suam<br />

Se-h-suam<br />

Se-h-suam-s<br />

Se-v-h-suam-T<br />

Se-h-suam-T<br />

Se-h-sum-en<br />

v-s-cem-T<br />

s-cem-T<br />

s-cem-en<br />

v-h-kiTxav<br />

h-kiTxav<br />

h-kiTxav-s<br />

v-h-kiTxav-T<br />

h-kiTxav-T<br />

h-kiTxv-en<br />

mi-v-s-cem-T<br />

mi-s-cem-T<br />

mi-s-cem-en<br />

am movlenis gamo T. uTurgaiZe wers: `Zvel qarTulSi micemiTSi<br />

dasmuli obieqtis mesame piri KovelTvis gamoixateboda.<br />

ara hqonda mniSvneloba imas, obieqti iribi iKo Tu pirdapiri.<br />

aqedan kargad Cans, rom h > 0 fonematur niadagze dawKebula uzmniswino<br />

formebSi /h/-s fonematuri SeuTavseblobis gamo. zmniswinian<br />

formebSi ki mas dakargvisagan zniswinis xmovani icavda garkveuli<br />

drois ganmavlobaSi~ (T. uTurgaiZe, 1980, gv. 21-22).<br />

kiTxva mainc Cndeba: Tu piris niSnis SenarCuneba orpiriani<br />

zmnebis zmniswinian variantSi da, Sesabamisad, dakargva uzmniswinoebSi<br />

fonologiuri procesebis Sedegia, igive procesebi ratom<br />

ar xdeba sampirian zmnebSi (anu sadac gvaqvs iribi obieqti)?<br />

es wesi (micemiTSi dasmul pirdapir obieqts niSani aqvs<br />

zmniswinian formebSi) mkacrad aris gatarebuli xevsurul dialeqtSi,<br />

romelSic araerTi arqauli movlenaa SemorCenili (i.<br />

imnaiSvili, 1971, gv. 139). es faqti, vfiqrobT, kidev ufro aqtualurs<br />

xdis dasmul kiTxvas: ra SuaSia zmniswini?..<br />

miT umetes, aris erTi Jgufi orpiriani gardamavali zmne-<br />

bisa, romlebic I seriaSi uzmniswino formebSic gamoavlenen O3is<br />

niSnebs: h-guems, h-povebs, s-stanJavs, s-cnobs... es is zmnebia,<br />

romlebic ar dairTaven zmniswins; aris iseTi zmnebic, romlebsac<br />

moepovebaT zmniswiniani da uzmniswino formebi da orive Se-<br />

mTxvevaSi dairTaven O3-is niSans: s-devnis _ war-s-devnis, h-gmobs<br />

_ gan-h-gmobs, x-iTxovs _ gamo-x-iTxovs, h-kurnebs _ gan-h-kurnebs,<br />

s-tkebnis _ da-s-tkebnis, h-faravs _ da-h-faravs, h-Kofs _ gan-h-<br />

Kofs da sxvani (i. da v. imnaiSvilebi, 1996, gv. 42-43)...


254<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

aq saubroben `ZiriTad wesze~ da `gamonaklisebze~ da Ziri-<br />

Tadi wesidan gadaxvevasa da am formebs dialeqturi warmoSobiT<br />

xsnian (`erT-erTi Zveli dialeqtis Semonatani unda iKoso~ _ i.<br />

da v. imnaiSvilebi, 1996, gv. 46). saerTod, dialeqturi saxesxvaobiT<br />

axsna movlenisa sainteresoa, magram zogJer, rogorc<br />

vTqviT, `dialeqturoba~ `analogiisa~ da `gamonaklisis~ gverdiT<br />

dgeba da `gayirvebis axsnas~ ufro Camohgavs...<br />

niSandoblivia isic, rom Kvela am SemTxvevaSi II seriis<br />

formebi piris niSnis gareSea warmodgenili. es, TavisTavad,<br />

adasturebs imas, rom obieqtis brunvas arsebiTi mniSvneloba<br />

aqvs, magram wer wer-s, wer , yam yam-s yam<br />

da h-Kofs Kofs Kofs, Kofs , h-gvems gvems tipis formaTa arseboba<br />

mainc asaxsnelia... ratom aris `Kovlad SeuZlebeli~ hklavs<br />

an moklavs, hmusravs an Semusravs, swers an dawers... (i. da v. imnaiSvilebi,<br />

1996, gv. 42), magram SesaZlebelia h-gmobs da gan-hgmobs<br />

da misTanani... es rTul kiTxvad gveCveneba...<br />

am konteqstSi unda ganvixiloT e. w. `dahbada~ tipis zmnebic.<br />

es orpiriani zmnebia pirdapir obieqtiani, da ara mxolod I<br />

seriaSi, II seriaSic dairTaven piris niSnebs: da-h-bada (man igi),<br />

aG-h-marTa da-h-fla, da-h-marxa, da-h-nerga, da-h-beyda, da-s-Tesa,<br />

da-h-ƒSa da sxva, sul ociode zmna. am zmnaTa istoriis gaTvaliswinebiT<br />

movlenis axsna xerxdeba: `es zmnebi warmoSobiT sampirianebia,<br />

amas adasturebs vnebiTi gvaris formaTa warmoeba maTgan<br />

_ vnebiTi maT e-Ti aqvT nawarmoebi, rogorc Cveulebriv sam-pirian<br />

zmnebs _ da-h-bada _ da-e-bada...~ (a. SaniZe, 1976, gv. 103).<br />

e. i. daekarga iribi obieqti (da-h-bada man igi *mas), forma ucvleli<br />

darCa da piris niSanma `misamarTi Seicvala~ _ zmnaSi<br />

darCenil pirdapir obieqts miemarTa; es aris arsebiTi cvlileba,<br />

romelic am tipis zmnebma ganicades; ase rom: da-h-bad-a man<br />

igi _ h miemarTeba pirdapir obieqts, Tumca istoriulad misi<br />

niSani ar iKo. dGevandeli analiziT pirdapiri obieqtis niSnad<br />

aGiqmeba. Tumca egec kiTxvis sagania: Tu s-Zinav-s formaSi -s dakarguli<br />

piris niSnad gaiazreba da ara `zedmet~ piris niSnad,<br />

ratom ar vTvliT da dahba da dahba<br />

hbada hba tipis zmnebSi h-s dakarguli piris<br />

niSnad da ratom miviCnevT analizisas mas zmnaSi warmodgenili<br />

obieqtis niSnad?...<br />

`Semdeg da Semdeg zmnis Sinaarsis Secvlam mxari auba formebsac<br />

da h da s TandaTan gaqra~ (i. da v. imnaiSvilebi, 1996, gv.


Tavi III. pirisa da ricxvis niSanTa sistemis sakiTxebi qarTulSi 255<br />

61). Sinaarsobrivi da formobrivi cvlilebebis urTierTmimar-<br />

Tebis Taobaze `dahbada~ tipis zmnebSi momxdari cvlilebebi<br />

uaGresad sainteresoa:<br />

i K o: da-h-bad-a man igi mas. misi konversiuli formaa da-ebad-a<br />

igi mas.<br />

S e m d e g i e t a p i _ da-hbad-a man igi (maszed _ iribi<br />

obieqti iqca ubralo damatebad da Semdeg saerTod qreba) konversiuli<br />

formaa da-e-bada igi. morfologiurad Seusabamobaa:<br />

saxelobiTSi dasmul pirs aqvs h- prefiqsi; erTpiriani vnebiTi<br />

aris e-niani. Sinaarsi da forma acda erTmaneTs. xdeba formis<br />

misadageba SinaarsTan:<br />

S e m d e g i e t a p i _ dabada man igi; konversiuli formaa<br />

da-i-bada igi. Sinaarssa da formas Soris Sesabamisoba zustia.<br />

SeiZleboda gvefiqra: da-h-bada tipis zmnebSi h-s dakargva<br />

im periodis faqtia, roca iwKeba aGreva am prefiqsTa (h, s) xmarebaSi<br />

da ara raGac kanonzomierebis gamovlena (Sesabamisoba<br />

formasa da Sinaarss Soris); magram vnebiTis formebSi momxdari<br />

cvlileba (daebada _ daibada) gvafiqrebinebs, rom aq swored<br />

formisa da Sinaarsis Sesabamisobis sakiTxi dgas.<br />

rogorc vxedavT, `swori formebis~ gverdiT `uswor-masworo<br />

formebic~ (a. SaniZis terminia) mravladaa; `ZiriTadi wesis~<br />

gverdiT araerTi wesia gamonaklisisa (d a h b a d a tipis zmnaTa-<br />

Tvis; h K o f s tipis zmnaTaTvis...). am rigis faqtad miiCneva qa-<br />

qa<br />

da dagebs da<br />

gebs tipis zmnebic; es is Jgufia zmnebisa, romelTac obieqti<br />

micemiTSi aqvT, magram prefiqss ar dairTaven (a. SaniZe, 1981, gv.<br />

189)...<br />

e. i. `ZiriTadi wesi~ aseTia: `Z v e l s a l i t e r a t u r o<br />

q a r T u l S i m e s a m e p i r i s o b i e q t u r i p r e f i q -<br />

s i a u c i l e b l a d m o e p o v e b a ara Kovel zmnas, aramed<br />

m x o l o d i s e T s, r o m e l i c m i c e m i T i s d a m a t e -<br />

b a s m o i T x o v s r o g o r c a w m K o S i, i s e n a m K o<br />

s r u l S i~ (a. SaniZe, 1981, gv. 194); mere ganivrcoba `ZiriTadi<br />

wesi~: da iseTebi, romlebic micemiTis damatebas moiTxovs mxolod<br />

awmKoSi da dairTaven zmniswins (a. SaniZe, 1976, gv. 91);<br />

Tumca mravlad aris iseTi SemTxvevebi, roca es wesi irGveva da<br />

`gamonaklisebs~ Tavisi wesi aqvs:<br />

a) unda iKos prefiqsi da ar aris (qadagebs tipi);


256<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

b) ar unda iKos prefiqsi da aris (hKofs tipi);<br />

g) istoriulad eZleva gamarTleba prefiqsis qonas, magram<br />

sinqronulad _ ara (dahbada tipi);<br />

d) `Sereuli awmKo~: `zogierTi zmna awmKosa da misgan nawarmoeb<br />

dro-kiloebSi arc hKofs hKofs tipis uGlebas misdevs mTlad<br />

da arc qa qada qa<br />

da dagebs da gebs tipisas, aramed xan erTs mihKveba da xan meores<br />

da amitom formebi Sereuli aqvs~ (a. SaniZe, 1981, gv. 191) (k a -<br />

f a igi _ kafs º hkafs mas...)<br />

mogvianebiT z. sarJvelaZis kvleva-Ziebam anomaliebis SemTxvevebi<br />

Zveli qarTulisaTvis gaamravla... `Cven mier mopovebuli<br />

masala sam Jgufad SeiZleba daiKos: I. saliteraturo enis<br />

normebis mixedviT, S2 an O3 pirebis niSnebi (h-, an s-) unda iKos,<br />

magram araa. II. h-s nacvlad s- aris dawerili iseT SemTxvevebSi,<br />

sadac h- da s- prefiqsTa ganawilebis wesebis mixedviT h- unda<br />

iKos. III _ `piris niSani~ zedmetadaa dawerili~ (z. sarJvelaZe,<br />

1984, gv. 383). Koveli maTganis magaliTi mravladaa. zedmet niSnebze<br />

rocaa saubari, aq erT saintereso SemTxvevasac mivaqcioT<br />

KuradGeba: arcTu iSviaTia SemTxvevebi `mrCobli prefiqsis~ xmarebisa:<br />

h-s-Txovo, mi-h-s-ces, h-s-dgeT, h-s-tir, h-s-wuxdeT... h-s-<br />

ca (magaliTebi literaturidanaa)... (gavixsenebT: S2 iseve iqceva,<br />

rogorc O3) da es magaliTebi `ZiriTadi wesis~ gverdiT gvxvdeba...<br />

am tipis anomaliebi imiTacaa saintereso, rom mogviano periodSic<br />

(XIX saukuneSic) gvxvdeba...<br />

Kovelive amis gaTvaliswinebiT, misaGebia daskvna, romelsac<br />

a. SaniZe gvTavazobs: `awmKos warmoebis dros Zvel saliteraturo<br />

qarTuls mesame obieqturi prefiqsis xmarebis sakiTxSi aklia<br />

is erTsaxeoba, mTlianoba da garkveuli sistema, romelic<br />

mas namKo srulSi amSvenebs~ (a. SaniZe, 1981, gv. 195); da es xdeba<br />

imitom, rom Zvel qarTulSi `mesame obieqturi piris prefiqsis<br />

xmarebis sakiTxSi ori dialeqturi mimarTuleba ebrZvis er-<br />

Timeores: erTi miiswafvis, rom awmKos warmoebis dros Sesrulebuli<br />

iKos formaluri mxare, romelic gamomdinareobs zmnis<br />

sintaqsuri agebulebisagan, e. i. rom awmKos uGlebaSi zmnas mesame<br />

piris obieqturi prefiqsi gauCndes; meore mimarTulebas ki<br />

ara hsurs Kuri aTxovos sintaqsur konstruqcias da imis cda-<br />

Sia, rom zmnas awmKoSic igive uGlebis wesi SeunarCunos, romelic<br />

mas namKo srulSi hqonda. zogi zmnis uGlebaSi erTi mimar-


Tavi III. pirisa da ricxvis niSanTa sistemis sakiTxebi qarTulSi 257<br />

Tuleba imarJvebs, zogisaSi _ meore. da zogSi kidev xan erTi<br />

mimarTuleba iCens Tavs da xan _ meore~ (a. SaniZe, 1981, gv.<br />

180). msJeloba logikuria da saintereso, magram zogierTi `gamonaklisis~<br />

wesis saxiT warmodgena ufro zusti axsnis survils<br />

badebs...<br />

11 11....3333. 11 11 . . . sis siste sis siste<br />

temis temis<br />

mis mis rGveva rGve rGve rGveva<br />

va va Tu Tu Tu Tu axali axa axa axali<br />

li li siste sis sis siste<br />

temis temis<br />

mis mis CamoKalibe<br />

CamoKali CamoKali CamoKalibe<br />

bebis bebis<br />

bis bis<br />

mcdelo mcde mcde mcdelo<br />

loba loba<br />

ba? ba?<br />

? ? norma nor nor norma<br />

ma ma da da da da reaaaalo re re re lo loba loba<br />

ba ba<br />

Zveli qarTulis viTarebis gacnobam sakmaod rTuli zogadi<br />

suraTi dagvixata: S2O3-is prefiqsebis xmarebis TvalsazrisiT<br />

mZime viTarebaa. rac ufro aqeT movdivarT V saukunidan, miT<br />

ufro rTuldeba viTareba. saSuali qarTulis monacemebi ar iZleva<br />

SesaZleblobas, raime zogadi kanonzomiereba dadgindes: vi-<br />

Tareba a. SaniZem ase Seafasa: `Jer kidev Zvel qarTulSi daiwKo<br />

gaugebroba da formebis areva. es gaugebroba TandaTan izrdeboda<br />

da matulobda saSual qarTulSi: airia xmovniani da Tanxmovniani<br />

fuZeebi, waiSala formaluri gansxvaveba brZanebiTsa da<br />

TxrobiTs Soris, obieqturi prefiqsi gaCnda saxelobiT damatebian<br />

zmnebSi da sxvani, da sxvani. erTi sitKviT, roca Zvelis mier<br />

naanderZev qonebas saSuali qarTulis mier xangrZlivi drois<br />

ganmavlobaSi keTilSenaZeni miemata, iseTi arev-dareva Seiqna<br />

formebisa, rom Zneli saqme iKo maTi gamorkveva da raime sistemiT<br />

dalageba~ (a. SaniZe, 1981, gv. 218).<br />

anton kaTalikosma scada (am sferoSic) aGreuli viTarebis<br />

dalageba, wesis farglebSi moqceva, Tumca misi paradigmebis mixedviT<br />

Znelia raime kanonzomierebis dayera. mizani antonisa ke-<br />

TilSobiluria _ wesi gauCinos, swor kalapotSi Caagdos mdinareba<br />

movlenisa, magram Sedegi savalalo miviGeT. `kaTalikozisa-<br />

Tvis am prefiqss (calad h-s, tKubad hs hs-s) hs wminda morfologiuri<br />

mniSvneloba ara aqvs: mi misTvis mi Tvis igi igi arc S2-ia ia da arc arc O3, ,<br />

ara aramed ara ara med rraGac<br />

r<br />

Gac Gac sa samka sa samka<br />

mkauli mka li li, li , ro rome ro<br />

me melic lic sa sayi sa sayi<br />

yiroa roa zmnis for forma for<br />

ma maSi ma Si akus-<br />

ti tiku ti tiku<br />

kuri ku ri STa STabey STa STabey<br />

beydi<br />

dile<br />

lebis bis ga gasaZ ga gasaZ<br />

saZli<br />

liereb li reb reblad<br />

lad~ lad (a. SaniZe, 1981, gv.<br />

221). magram, rogorc miuTiTeben, antonma es sakiTxi gaitana Teoriuli<br />

kvleva-Ziebis farglebidan da praqtikul niadagze gadaitana.<br />

Tavisi samecniero Tu saGvTismetKvelo TxzulebaTa wKalobiT,<br />

erTi mxriv, da misive mimdevrebis meSveobiT, meore<br />

mxriv, farTo asparezi moupova Tavis pozicias da sakmaod mZime


258<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

daGi daasva saliteraturo enis ganviTarebas... Tumca, modiT<br />

isic vTqvaT: antonamde gezi am saliteraturo enis ganviTarebi-<br />

sa ukve gamrudebuli iKo, viTareba aGreuli iKo S2 O3-is xmarebaSi,<br />

antonma ver SeZlo misi SeCereba da, SeiZleba raGac odenobiT,<br />

daaCqara kidec es procesi.<br />

aseTi mZime memkvidreoba miiGo XIX saukunem...<br />

XX saukuneSi SemuSavebuli axali qarTuli saliteraturo<br />

enis normebis mixedviT viTareba TiTqos mowesrigda. dadginda<br />

wesebi. sakmaod kategoriulia moTxovna _ `Tanamedrove saliteraturo<br />

qarTulSi unda dadasturdes Semdegi wesi:<br />

a) a r i q n e s x m a r e b u l i h- da s- p r e f i q s e b i II<br />

s u b i e q t u r i p i r i s a G s a n i S n a v a d;<br />

b) ixmarebodes h- da s- prefiqsebi III iribobieqturi piris<br />

aGsaniSnavad~ (normebi, 1986, gv. 193). wesi Semdeg zustdeba: `hdatovebul<br />

iqnes g, , k, , q, , b, , , p, , , f, , , K TanxmovanTa win. s- III iribobieqturi<br />

piris aGsaniSnavad Kvelgan unda ixmarebodes (e. i. d, , ,<br />

T, , t, , Z, , c, , w, , J, , C, , , y y TanxmovanTa win)~ (iqve, gv. 194). wesebi<br />

TiTqos naTelia da martivic; magram, rogorc Cans, iseTi zmnebic<br />

aGmoCnda, am wesebSi rom ver moTavsda da damatebiT iTqva:<br />

`ramdenime zmna Tanamedrove qarTulSi iseTi agebulebisaa, rom<br />

aq dadgenili wesebis mixedviT am zmnebSi prefiqsi s- ar unda<br />

ixmarebodes. miuxedavad amisa, am zmnebSi s prefiqsi unda darCes,<br />

ramdenadac s- aq fuZesaa Sexorcebuli~ (normebi, 1986, gv.<br />

202). saubaria zmnebze ga-s-tans, ga-s-wevs, a-s-wevs, gamo-s-cems,<br />

ga-s-cems... Jer erTi, naTeli ar aris, ras niSnavs `fuZesTan Sexorceba~:<br />

pirveli piris formaSi Tu saxelzmnebSi is ar Cans<br />

(gamo-v-cem, gamo-s-cem... gamo-cema, gamom-cem-eli...). meorec, aranairi<br />

kriteriumi ar arsebobs am zmnaTa amosacnobad. miniSneba _<br />

`aseTi zmnebi orTografiul leqsikonSia Setanili~ _ viTarebas<br />

ver amartivebs. gamonaklisebi axsnas ar eqvemdebareba.<br />

faqtobriv, realuri viTareba da wesi erTmaneTs Sordeba.<br />

normad miCneuli formebi _ Se-v-s-davebivar, Se-v-s-cilebivar,<br />

Se-v-s-yidebivar _ ar aris realuri formebi dGeisaTvis. ara<br />

mgonia, saqmes amartivebdes dazusteba: `im SemTxvevaSi, roca<br />

zmnis formaSi III iribobieqtur pirTan erTad I subieqturi piria<br />

warmodgenili, I subieqturi piris niSnis v- prefiqsis Sem-


Tavi III. pirisa da ricxvis niSanTa sistemis sakiTxebi qarTulSi 259<br />

deg h- da s- prefiqsebi SeiZleba ar ixmarebodes: h- da s- prefiqsiani<br />

formebis gverdiT darCeba uprefiqso formebi~ (iqve,<br />

gv. 201) da warmodgenil formaTa Tanabaruflebian formebad<br />

cxaddeba: Sevgebebivar, gavparvivar, movferebivar... Sevdavebivar,<br />

Sevcilebivar, Sevyidebivar... es formebi realuria, paraleluri<br />

normaturi formebi ki _ ararealuri... eg erTi mxarea...<br />

meore da arsebiTi: Znelia davasaxeloT meore iseTi SemTxveva,<br />

masobriv xasiaTs rom iZens normis darGveva. moviKvanT erT-er-<br />

Ti kvlevis Sedegebs. kerZod jurnal `ciskris~ 1968 wlis nomer-<br />

Si gamoqveKnebuli literaturuli nawarmoebebis mixedviT Catarebul<br />

analizs. mZime daskvnaa: `zmnebSi Kvelaze mougvarebeli da<br />

yrel-yreli formebi piris niSnebTanaa dakavSirebuli. marTalia,<br />

aq mtkice wesebi normebis saxiT, samwuxarod, ara gvaqvs, magram<br />

Kvelaze martivad KvelasTvis advilad gasagebi wesebi mainc unda<br />

davicvaT. ase, magaliTad, Kvelam kargad icis, rom erTpirian<br />

zmnebs mxolod erTi niSani aqvs _ subieqtisa, obieqtis niSani<br />

erTpirian zmnebs ar SeiZleba hqondes im ubralo mizezis gamo,<br />

rom maT obieqti ara aqvT. jurnalSi ki am saqmeSi didi arev-darevaa:<br />

sadac niSani sayiroa, bevrgan ar weren, xolo sadac sayiro<br />

araa, aseve bevrgan weren (i. imnaiSvili, 1976, gv. 207)... viTareba<br />

gacilebiT ufro rTulia, vidre Zvel qarTulSi iKo...<br />

11 11....4444. 11 11 . . . mwerlis mwer mwer mwerlis<br />

lis lis enobri enob enob enobri<br />

rivi rivi<br />

vi vi Tavi Ta Ta Tavi<br />

visuf visufle<br />

suf sufle<br />

leba leba<br />

ba ba<br />

da da da da S2222O3333 axal axal axal axal qarrrrTul qa qa qa TulSi Tul TulSi<br />

Si Si<br />

Jer kidev naxevari saukunis winaT a. SaniZe saSuali qarTulis<br />

viTarebis ganxilvis Semdeg SeniSnavda, rom `sabolood<br />

verc erTma mimarTulebam ver moikida fexi saliteraturo enaSi<br />

da dGesac e r T a d - e r T i s a z o m i h a e s a d a s a n i s<br />

x m a r e b i s s a k i T x i s g a d a s a y r e l a d a r i s T v i -<br />

T e u l i m w e r l i s s u r v i l i d a m o w o n e b a: visac r o -<br />

g o r m o s w o n s, i m g v a r a d x m a r o b s s a u b a r S i c a<br />

d a w e r a S i c~ (a. SaniZe, 1981, gv. 224). am naxevari saukunis<br />

manZilze bevri ram Seicvala (normebic dawesda!), magram SeniSvna<br />

`TviTeuli mwerlis survili da mowoneba~ _ ZalaSi darCa.<br />

da mainc: aris ki ise, visac rogor surs da, meorec, ras<br />

niSnavs mwerlis, `survili da mowoneba~?<br />

enobrivi norma Tu e. w. `keTilxmovnebis principi~?


260<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna praqtikul gramatikebSi saubrobdnen e. w. `ke-<br />

Tilxmovnebis principis~ Sesaxeb. magaliTad, s.<br />

xundaZe Tvlida, rom h a r a r i s o r g a n u -<br />

l i q a r T u l i b g e r a d a m i u G e b e l i a<br />

k e T i l x m o v n e b i s T v a l s a z r i s i T a c . . .<br />

(s. xundaZe, 1901, gv. 49). T. uTurgaiZis azriT,<br />

`am debulebis safuZvelia Semdegi: (1) h qarTul<br />

sitKvebSi an daikarga, an x-d iqcao (haeri _ aeri<br />

/ xaeri); (2) arakeTilxmovnebis safuZveli is<br />

iKo, rom erTi morfemis farglebSi h sxva TanxmovnebTan<br />

kombinaciaSi ar Sedis~ (T. uTurgaiZe,<br />

1980, gv. 21).<br />

ra gansazGvravs e. w. `keTilxmovnebis princips?~ es aris vi-<br />

Tom `mwerlis survili da mowoneba?~ es mxolod gemovnebis sakiTxia<br />

Tu ufro meti _ mwer mwerlu mwer mwerlu<br />

luri lu ri in intu in intu<br />

tuici tu ci ciis ci is wKalo wKalobiT wKalo biT da dana da<br />

na- na<br />

xu xuli xu<br />

li ise iseTi ise<br />

Ti ram ram, ram , rac rac Se SeiZ Se SeiZ<br />

iZle iZle<br />

leba le ba Cven CvenTvis Cven Tvis Zne Zneli Zne li da dasa da<br />

sa sana sana<br />

naxi xi iKos iKos? iKos<br />

magaliTad: ratom sTxovda v a j a - f S a v e l a Tavis gamomcemlebs,<br />

h-s ar Sexebodnen?: `amasTan gTxovT umorCilesad, bgera<br />

`h~ daicvaT Cems nawerebSi ise, rogorc me vxmarob~ (vaja, t<br />

.X, gv. 194).<br />

i. yavyavaZis avtografebis Seswavlisas gairkva rom mwerali<br />

h-sa da s-s zogan Caamatebs, zogan amoSlis da fiqroben, rom `am<br />

prefiqsTa xmarebis mxriv ilias enaSi raime kanonzomiereba ar<br />

SeiniSneba~ (z. yumburiZe, 1994, gv. 79)...<br />

araerTi Canaweri aqvs m. JavaxiSvils am Temaze Tavis cnobil<br />

`bloknotebSi~; xSirad aGizianebs kidec `mSrali~ gramatikuli<br />

wesebi: `marto gramatikoss Jer arsad Seuqmnia ena. sayiroa didi<br />

Semomqmedic, an davdapirvelad Semomqmedi, romelic sanimuSo<br />

droSas hqsovs epoqisaTvis. da mebrZol laSqarsac, bedma Tu gangebam,<br />

uceb mouvlina medroSe~ (m. JavaxiSvili, t. VI, gv. 318).<br />

akaki wereTlis saxumaro komentaric gavixsenoT `hKvavis guria~-s<br />

magaliTze: Kvavebis guriazea saubari Tu aKvavebul guriazeo<br />

(hKvavis Tu Kvaviso)...<br />

vrclad msJelobs am Temaze k. gamsaxurdia da es magaliTic<br />

imisTvis gvyirdeba, rom mwerlur xedvas angariSi unda gaewios<br />

_ anu mwerlis `survilsa da mowonebas~.


Tavi III. pirisa da ricxvis niSanTa sistemis sakiTxebi qarTulSi 261<br />

k. gamsaxurdia: `akademikosi Tofuria kvlav mtruladaa<br />

ganwKobili `h~ da `s~-s mimarT... Cveni lingvistebi amtkiceben,<br />

`h~ Krua da amitom aGar gvesayiroebao. es gaxlavT smenis ameraciis<br />

Sedegi sitKvebSi: `hqonda~, `mihqris~, sruliad araa es asoniSani<br />

Kru. miqris _ es xom Gimilis momgvreli sitKvaa... igivea<br />

`hKvavis~ nacvlad `Kvavis~ rom iTqvas... me gaocebuli var, ram<br />

SeaZulaT Cvens enaTmecnierebs hae... savsebiT gaugebaria, rad SeiZules<br />

asoniSani sani. `Cans~ _ ra qarTulia; ucilod unda daiweros<br />

`sCans~, `swers~ da ara `wers~ (k. gamsaxurdia, 1967, gv. 261).<br />

cxadia, mecnieruli kamaTi aq warmodgenili azrebis Sesaxeb<br />

Sedegs ver mogvcems. Cven SeiZleba kiTxva davsvaT: ratom uCndebaT<br />

survili mwerlebs, ekamaTon enaTmecnierebs? xom aris saki-<br />

Txebi, romlebSic isini eTanxmebian lingvistebs? aq ra xdeba?<br />

ras xedaven mwerlebi am formebSi (hKvavis, sCans...) iseTs, rasac<br />

ver vamCnevT enaTmecnierebi? ratom miaCniaT, rom am konkretul<br />

SemTxvevaSi hKva hKvavis hKva hKvavis<br />

vis, vis , sCans sCans da misTanania (e. i. aranormatuli)<br />

swori da ara, ase vTqvaT, normatuli (Kvavis, Cans...) formebi?<br />

xom ar dadga dro, vi visa vi visa<br />

saub<br />

ubroT ub roT h h da da da s s pre prefiq pre prefiq<br />

fiqse<br />

sebis se bis raGac<br />

sxva sxva fun funqci fun funqci<br />

qcieb<br />

ebze ebze<br />

ze am tipis (e. w. aranormatul) formebSi?<br />

erTi konkretuli magaliTi: Zvel qarTulSi S2 piris niSani<br />

brZanebiTis formebSi ar gvqonda:<br />

TxrobiTi: da-s-were<br />

h-kiTxe<br />

da es iKo wesi.<br />

brZanebiTi: da-were!<br />

kiTxe!<br />

Tanamedrove qarTulSi xSir SemTxvevaSi Tu TxrobiTSi S2<br />

h an s dakargulia, brZanebiTis formebSi Cndeba:<br />

ar gastKdeT gastKdeT, gastKdeT qarTvlis Svilebo! (g. leon.)<br />

aG aG-s-deq aG deq deq, deq saqarTvelov! (g. leon.)<br />

ga ga-s-wi ga<br />

wi wi, wi , ga ga-h-kur ga<br />

kur kurcxle<br />

cxle, cxle , Cemo merano! (n. baraT.)<br />

nu s-ti ti tiri<br />

ri, ri mSveniero! (v. b<strong>arn</strong>.)<br />

nu s-Cqa Cqa Cqarob<br />

rob, rob Kaflan! (b. b<strong>arn</strong>.)<br />

droSa qveiT da da-s-wie da wie wie! wie (m. Javax.)<br />

ar ga ga-h-be ga<br />

be bedo bedo<br />

do! do (m. Javax.)<br />

s-TqviT TqviT TqviT, TqviT mi miam mi<br />

am ambeT<br />

beT, beT ra moxda! (m. Javax.)<br />

midi, da da-h-ka da ka ka! ka (m. Javax.)<br />

ratom aris `ade ade adeqi<br />

qi.~, qi magram `Se Se Se-s-deq Se deq deq!~ deq da misTanani.


262<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

ar Cans SemTxveviTi es faqtebi. aq S2 piris niSans damatebiTi<br />

niuansi Semoaqvs, ara gramatikuli, aramed stilisturi...<br />

TiTqosda raGac intensiuri moqmedeba aisaxeba... es faqti Seswavlas<br />

sayiroebs... vTqvaT, imave k. gamsaxurdiasTan, m. JavaxiSvilTan,<br />

v. b<strong>arn</strong>ovTan, o. CxeiZesTan am kuTxiT aucilebelicaa sakiTxis<br />

ganxilva... h- da s- prefiqsTa funqciebis reinterpretacia<br />

xdeba. es ar Cans axali dawKebuli. am TvalsazrisiT unda<br />

gadaixedos axali qarTuli enis Zeglebi, dialeqtebi. amitom saubari<br />

imis Taobaze, rom mwerali arGvevs enobriv normebs da<br />

uSvebs Secdomebs, safrTxiloa...<br />

11 11....5555.... 11 11 subieqturi subieqturi subieqturi subieqturi meore meore meore meore da da da da obieqturi obieqturi obieqturi obieqturi mesame mesame mesame mesame piris piris piris piris<br />

niSSSSnebi ni ni ni nebi nebi nebi TTaaaana<br />

TT<br />

na named named<br />

medro medro<br />

rove rove<br />

ve ve qarTul qar qar qarTul<br />

Tul Tul diaaaaleq di di di leqteb leq leqtebSi<br />

teb tebSi<br />

Si Si<br />

rogorc vxedavT, qarTuli saliteraturo enis istoriis<br />

manZilze subieqturi meore da obieqturi mesame piris gamoxatvas<br />

sirTule da problemebi KovelTvis axlda. es sirTule ver<br />

gaamartiva saliteraturo enis normaTa dadgenam; Tanamedrove<br />

qarTulis viTareba gacilebiT ufro rTulia, vidre odesme iKo.<br />

mxedvelobaSi gvaqvs saliteraturo enisa da dialeqtebis viTareba;<br />

gansakuTrebiT am ukanasknelisa. Cven SevecadeT saerTo suraTis<br />

daxatvas dialeqtologiuri samecniero literaturis mixedviT.<br />

monacemTa sizusteze, cxadia, pasuxs am SemTxvevaSi ama<br />

Tu im dialeqtis mkvlevari agebs, vis naSromebsac vemKarebiT.<br />

orgvar cxrils warmovadgenT: erTSi mocemulia variantebi<br />

S2O3 prefiqsebisa da maTi gavrcelebis are; meore cxrilSi am<br />

variantTa damadasturebeli magaliTebi mogvKavs.<br />

qarTluri<br />

I s q e m a:<br />

Ø h s z S j x G h s x z S † hx hS hs<br />

+ + + + + + + + +<br />

kaxuri + + + + + + + + + + +<br />

ingilouri: <br />

fereidnuli <br />

xevsuruli<br />

+ + + + + + + + +<br />

+ + +<br />

+ + + + + + + +


mTiuluri<br />

Tavi III. pirisa da ricxvis niSanTa sistemis sakiTxebi qarTulSi 263<br />

+ + +<br />

moxeuri + + + + + + + + +<br />

TuSuri + + + + + + + +<br />

fSauri + + + + + + + + + +<br />

Javaxuri + + + + + + + +<br />

ayaruli + + + + + + + + +<br />

imeruli + + + +<br />

guruli + + + +<br />

leCxumuri<br />

+ + + + +<br />

rayuli + + + +<br />

klarJuli<br />

+ + +<br />

II s q e m a:<br />

magaliTebi (vasaxelebT ramdenime SemTxvevas ama Tu im dialeqtidan):<br />

Ø akeTeb, aSeneb, ukeTeb, uSeneb... kiTxa, miwera (imer.)<br />

h gahKva, mohkvdomia... vhfqovdiT (mox.) ahtkivda (ayar.)<br />

s sZinavs, swKdeba, Seswevda, gasTavebia..<br />

z movzJardiT (xevs.), zdgebi (kax.), gadazdisa (qarTl.)<br />

S moSyra, gaSyirebia (qarTl.), SeSyamTo (kax.), gaSCexa (ayar.)<br />

j jJobnia, dajJerda (ayar.), jJGvlems (TuS.), dajJerdan (xevs.)<br />

x daxfaraven (xevs.), davxpatije (mox.), xparavs, xqonda (TuS.), axkidebs<br />

(ayar.)<br />

G waGlalavs (xevs.), gavGlesT (mox.), Gnaxidi (TuS.)<br />

wa brZandebi, a dgebi (kax.), da Tanxmda, da kiTxa (qarTl.)<br />

h a hKva, ga hkra (qarTl.), Ca hKo (kax.), da hfqavden (fS.)<br />

s da swvda, wa swKvita (qarTl.), da swverT (kax.)<br />

x xKav, xƒocden, xƒnavda, gda xKoliKo (fS.)<br />

z gama zZaxs (fS.)<br />

S da SyKivla, Sa Syams, da Syriden (fS.)<br />

† ga†fxek (← gahfxek) (mox.)<br />

hs mihsca, avhswoneviT, avhswie (ayar.), mivhscem (ing.)<br />

hS SehSyamda, gahSyra, dahSyirdeba (ayar.), mohSyra (ing.)<br />

hx CahxKves, mihxvda (ayar.), hxKidi, dahxxura (ingil.)<br />

sul dadasturebulia 18 fonetikuri varianti. Kvelaze meti kaxur<br />

dialeqtSia warmodgenili (cxadia, kilokauri TvalsazrisiTac<br />

aris sxvaoba, magram Cven amJerad amas ver gamovedevnebiT);<br />

Kvelaze naklebi varianti klarJulSi gvaqvs (esec SeiZleba imiT


264<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

aixsnes, rom es dialeqti, Tu dialeqtTa Jgufi SedarebiT naklebadaa<br />

Seswavlili).<br />

oriode SeniSvna: h- da s- prefiqsebis Semdeg Kvelaze met<br />

dialeqtSi x- prefiqsia warmodgenili (Cven aq ar vgulisxmobT<br />

x-ar ar da x-val val val / x-ved ved zmnebs _ x- prefiqsi am zmnebSi qarTuli<br />

enis istoriis Kvela etapze dasturdeba). veTanxmebiT im azrs,<br />

rom am SemTxvevaSi xx-<br />

x iseTive fonetikuri procesebis Sedegia,<br />

rogorc sxva variantebi. mTis dialeqtebisaTvis fonetikuri<br />

procesebis sqemas b. JorbenaZe ase warmogvidgens (b. JorbenaZe,<br />

1995, gv. 627, 629).<br />

s- → S- → j<br />

h- → x- → G-<br />

Ø<br />

baris dialeqtebisaTvis (kerZod, qarTlurisa da kaxurisaTvis)<br />

º h<br />

- º h- º hs-<br />

h- → s- → z- º z-<br />

S- º S-<br />

Ø<br />

sqemebi arc Kvela variants moicavs da arc Kvela process<br />

(Tumca sruli suraTis Sesaxeb Tu vimsJelebT, sqemaSi adgili<br />

Kvela variants moeZebneba), magram arsebiTi is aris, rom mawarmoebelTa<br />

simravle fonetikuradaa Sepirobebuli. principulad<br />

gaumarTleblad migvaCnia daSveba imisa, rom x prefiqsi am sistemaSi<br />

xanmetobis droindeli naSTia (m. miqautaZe, 2009, gv. 26).<br />

da kidev: Zveli qarTulis ZeglebSi dasturdeba ormagi gamoxatva<br />

pirisa. rogorc Cans, es variantic qarTuli saliteraturo<br />

enis ganviTarebis mTel manZilze gvxvdeba: saSual qar-<br />

TulSi sakmaod mravladaa; XIX saukuneSic (ilias enaSic) da, rogorc<br />

vxedavT, dGevandel dialeqtebSic (hs, hS, hx). is faqti,<br />

rom saSuali qarTulis monacemi orTografiis problemad moiazreba,<br />

SeiZleba eyvqveS daaKenos swored dialeqturma monacemebma:<br />

dialeqtebSi dadasturebuli ormagi prefiqsebi ar SeiZleba<br />

CaiTvalos orTografiuli aGrevis Sedegad...<br />

dabolos, subieqturi meore da obieqturi mesame piris


Tavi III. pirisa da ricxvis niSanTa sistemis sakiTxebi qarTulSi 265<br />

niSnebi mraval kiTxvas aGZraven... sagangebo kvlevaa sayiro am ki-<br />

Txvebze pasuxis gasacemad...<br />

$ $ $ 12 12. 12<br />

. . su subi su subi<br />

bieq<br />

eqtu<br />

turi ri me mesa me mesa<br />

same me pi piris pi<br />

ris ris ni niSan ni niSan<br />

SanTa Ta sis siste sis siste<br />

tema<br />

ma<br />

12 12....1111. 12 12 . . . zo zoga zo zoga<br />

gadi gadi<br />

di di sura su su sura<br />

raTi raTi<br />

Ti Ti<br />

Cven visaubreT subieqturi meore da obieqturi mesame piris<br />

niSanTa Sesaxeb. viTareba sakmaod rTuli iKo. sirTules ZiriTadad<br />

am afiqsTa fonetikuri saxesxvaobebi da maTi ganawilebis<br />

sakiTxi qmnida... amJerad Cveni interesis sagans ar warmoadgens<br />

subieqturi pirveli da pirvel-meore obieqturi piris niSnebi...<br />

magram faqtia, Kvela maT (subieqtur I-II, obieqtur I-II-III<br />

pirTa niSnebs) gamoxatvis erTi saerTo principi aqvT _ isini<br />

prefiqsebia da maTi gamoxatva ZiriTadad aglutinaciur princips<br />

emKareba (garkveulwilad Tavisebur viTarebas qmnis obieqturi<br />

I piri, gansakuTrebiT Zvel qarTulSi, magram amis Taobazec<br />

bevri Tqmula).<br />

mTel am sistemaSi (subieqtur da obieqtur pirTa gamoxatva<br />

maqvs mxedvelobaSi) gansakuTrebul viTarebas qmnis subieqturi<br />

mesame piri: pirisa da ricxvis niSnebi sufiqsebia da, meore,<br />

mxolobiT ricxvSi sxva niSnebi gvaqvs, mravlobiT ricxvSi _ sxva<br />

niSnebi; gavixsenoT: I da II subieqtur pirebSi piris niSani orive<br />

ricxvSi erTi da igivea; mravlobiTi ricxvi orive SemTxvevaSi<br />

erTi da imave sufiqsiT gadmoicema: v-wer da v-wer-T, s-wer da<br />

s-wer-T...<br />

subieqturi mesame piris niSanTa sistema aseT suraTs qmnis<br />

Zveli qarTulisaTvis:<br />

mx. ricxvi mr. ricxvi<br />

-a<br />

-o<br />

-s<br />

-n<br />

-d<br />

-es<br />

-en<br />

-an<br />

-n<br />

-ed


266<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

axali qarTulis varianti ufro martivia: ara gvaqvs mxolobiTSi<br />

-n, , -d da mravlobiTSi -ed ed sufiqsebi; samagierod ga-<br />

Cnda -nen nen sufiqsi. `-nen nen nen imdenad SeiZleba mTlianad CaiTvalos<br />

mravlobiTi ricxvis me-3 piris subieqtur niSnad, ramdenadac<br />

Sig Semavali pirveli n visame enaSi mxolod me-3 pirSi gvxvdeba<br />

da imave ricxvis 1-lisa da me-2 piris formebSi ki _ ara (a. SaniZe,<br />

1973, gv. ). am rTuli sufiqsis CamoKalibeba Cven Tvalwin<br />

moxda: meore komponenti n-en en sufiqsisa igive -en en sufiqsia, romelic<br />

mravlobiTis mawarmoebelTa rigSia; pirveli komponenti (n)<br />

xmovandakarguli variantia e. w. pirdapiri obieqtis mravlobi-<br />

Tis -en en bolosarTisa (mo mo movkal mo vkal me igi _ movkl-en en me igini). cnobili<br />

faqtia: roca pirdapiri obieqtis mravlobiTis gamoxatvis<br />

sayiroeba aGar iKo qarTul zmnaSi, -en en sufiqsis bedi ori gziT<br />

warimarTa:<br />

a) dasavlur dialeqtebSi e. w. pirdapiri obieqtis mravlo-<br />

biTobis aGniSvnis moSlis Semdeg -en (→ -n) sufiqsi qreba samive<br />

piris formidan;<br />

b) aGmosavlur dialeqtebSi igive sufiqsi qreba I-II piris<br />

formebSi; xolo III piris formaSi miuxorcda mravlobiTobis -en<br />

sufiqss n-en en en: en<br />

da-v-izard-en-iT<br />

da-izard-en-iT<br />

da-izard-n-en<br />

da-v-izarde-T da-v-izarde-T<br />

da-izarde-T da-izarde-T<br />

da-izard-en da-izard-nen (!)<br />

am procesSi saintereso isicaa, rom paradigmis `sisworis~<br />

TvalsazrisiT wKvetilis niSnis (-e sufiqsis) dakargvis piroba<br />

meore SemTxvevaSi ara gvaqvs:<br />

ga-izard-a ← ga-izard-e-a<br />

da-izard-en ← da-izard-e-en<br />

aGmosavlur paradigmaSi mesame piris forma Zveli paradigmidanaa<br />

aGebuli, I-II piris formebi _ axali paradigmidan. miviGeT,<br />

ase vTqvaT, Sereuli paradigma:


Tavi III. pirisa da ricxvis niSanTa sistemis sakiTxebi qarTulSi 267<br />

ga-v-izard-en-i-T ga ga-v-izard<br />

ga izard izard-e-T izard<br />

ga-izard-en-i-T ga ga-izard ga izard izard-e-T<br />

izard<br />

ga ga-izard ga<br />

izard izard-n-en<br />

izard en ga-izard-(e)-en<br />

ase rom, nen sufiqsi specifikur viTarebas qmnis. mis komponentebze<br />

sagangebod vimsJelebT Sesabamis paragrafebSi, roca<br />

S3 niSanTa sistemis analizis dros S3 -en en sufiqss ganvixilavT...<br />

amgvarad, Zveli qarTuli rTuli sistema axal qarTulSi<br />

aseT saxes iGebs:<br />

mx. ricxvi mr. ricxvi<br />

a<br />

o<br />

s<br />

Cven Tvals gavadevnebT sistemis gamartivebis gzas. manamde<br />

or sakiTxs ganvixilavT: ra mimarTebaa, erTi mxriv, mravlobiTis<br />

narian mawarmoeblebsa da, meore mxriv, xmovansufiqsebs (-a, -o)<br />

Soris.<br />

es<br />

en<br />

an<br />

n<br />

12 12....2222. 12 12 . . . mravlo mrav mrav mravlo<br />

lobi lobi<br />

biTis biTis<br />

Tis Tis nari na na nari<br />

rian rian<br />

an an mawar ma ma mawar<br />

warmo warmo<br />

moeeeebel mo belTa bel belTa<br />

Ta Ta<br />

ur urTi ur urTi<br />

Tier Tier<br />

ermi ermi<br />

mimar mimar<br />

marTe marTe<br />

Tebi Tebi<br />

bisa bisa<br />

saTvis saTvis<br />

Tvis Tvis<br />

rogorc vnaxeT, qarTulSi subieqturi mesame piris mravlobiTis<br />

mawarmoebelTagan sami afiqsi naris Semcvelia: -en en en, en , -an an an, an , n.<br />

ra mimarTebaa maT Soris?<br />

gansxvavebul sufiqsTagan TiToeuls xmarebis garkveuli<br />

are aqvs; maT ganawilebas ZiriTadad fonologiuri safuZveli<br />

edeba: a) -en sufiqsi gvxvdeba Tanxmovnis momdevno poziciaSi:<br />

akeTeb-en en en, en malav-en en en... en b) -n gvxvdeba a, , e, , o xmovnebis momdevno poziciaSi:<br />

mokla-n, gaTbe-n, gaakeTo-n... g) -an an sufiqsi gvxvdeba i<br />

xmovnis (es i Cveulebriv zmnuri sufiqsia) momdevno poziciaSi:<br />

tir-i-an an an, an midi-an an an, an ici-an an an... an da am naTel ganawilebas erTgvarad<br />

arGvevs is SemTxveva, roca -an an sufiqsi daerTvis ramdenime statikur<br />

zmnas: sxed-an an an, an dgan-an an an, an dum-an, wux-an an an... an erTi SexedviT ganawilebis<br />

fonologiur princips morfologiuri `SeeSveleba~...<br />

rogorc Cans, is faqti, rom TiToeuli mawarmoebeli garkveul<br />

fonetikur garemocvaSi gamovlindeba, gaxda safuZveli


268<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

imisa, rom isini erTmaneTis fonetikur variantebad iqna gaazrebuli.<br />

-en en en, en , -an an an, an , -n sufiqsTagan amosavlad e xmovniani varianti<br />

miiCneva. kerZod, ivaraudeba Semdegi fonetikuri procesebi:<br />

-a-en en → -a-n: mokl-a-en → mokl-a-n...<br />

-e-en en en → -e-n: gaTb-e-en → gaTb-e-n...<br />

-o-en en → -o-n: dawer-o-en → dawer-o-n...<br />

anu, iTvleba, rom xmovankopleqsebi ae ae, ae<br />

, ee ee, ee<br />

, oe gamartivda meore<br />

komponentis Cavardnis gziT (a. SaniZe, 1973, gv. 433; b. foCxua,<br />

1961, gv. 60-62; v. Tofuria, 1953, gv. 520). ee ee → e SemTxvevaSi<br />

xmovanTa SerwKmasac varaudoben (b. foCxua, 1961, gv. 62).<br />

fonetikuri procesis Sedegad en en-is en<br />

saxecvlil variantad<br />

miiCneva -an an sufiqsic: i-en en → ii-an<br />

i an (mki-en → mki-an) (g. rogava,<br />

1968, gv. 76).<br />

arian Tu ara -en en en, en,<br />

, -an an an,<br />

, -n sufiqsebi erTmaneTis fonetikuri<br />

variantebi; sxvagvarad, moqmedi fonetikuri procesis Sedegi da,<br />

saerTod, aris Tu ara SesaZlebeli amgvari fonetikuri procesebi<br />

zmnur formebSi?<br />

rogor aGvniSneT, -n sufiqsi miiCneva -en en sufiqsis xmovandakargul<br />

variantad: en → n. sufiqsiseuli xmovnis reduqcia<br />

araa ucxo qarTuli enisaTvis (a. SaniZe, 1957, gv. 316), magram<br />

roca saubroben am procesze, miuTiTeben momdevno xmovansufiq-<br />

sis gavlenaze: mokl-n-a ← mokl-en-a... asea es rogorc zmnebSi,<br />

ise saxelebSi. fuZiseul (an sufiqsiseul) da sufiqsiseul xmovanTa<br />

Sexvedrisas warmoqmnil xmovanTkompleqsebSi fonetikur<br />

procesTa sami SemTxveva gairCeva: a) roca ikargeba kompleqsis<br />

pirveli komponenti: e-a → a (akeTe-a → akeT-a); b) roca xmovnebi<br />

gaiTiSeba v TanxmovniT e-a → e-v-a (axe-eb-s → axe-v-ebs)... da g)<br />

warmoiqmneba xmovanTkompleqsi Kovelgvari gamartivebisa da xmovanTgamKaris<br />

gareSe _ aaxlo-eb eb eb-s... eb<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna axe-v-eb-s tipis formebSi v-s raobis Sesaxeb ix. $ 20.<br />

amgvarad, warmoqmnil xmovanTkopleqsTa gamartiveba momdevno<br />

xmovnis dakargvis gziT araa damaxasiaTebeli istoriulad<br />

qarTulisaTvis. Kovel SemTxvevaSi, msgavsi faqtebi dadasturebuli<br />

araa. asea es amjamadac (g. gogolaSvili, 1987, gv. 108).


Tavi III. pirisa da ricxvis niSanTa sistemis sakiTxebi qarTulSi 269<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna saxelebSi gvaqvs gamonaklisi: naTesaobiTi da moqmedebiTi<br />

brunvis niSniseuli i ikargeba fuZeukvecel<br />

saxelebTan. sakiTxis specialuri Seswavlis<br />

Sedegad dadginda, rom es aris erTaderTi Se-<br />

mTxveva fuZiseul (resp. sufiqsiseul) da sufiqsiseul<br />

xmovanTa Sexvedrisas warmoqmnil kompleqsebSi<br />

meore wevris Cavardnisa (g. gogolaSvili,<br />

1987, gv. 109). gamonaklisi SemTxveviTi ar unda<br />

iKos (arc raime kanonzomierebis gamovlena) _ -is is is,<br />

,<br />

-iT iT sufiqsebi rTuli Sedgenilobisaa, i ar unda<br />

iKos organuli nawili s da T Tanxmovnebisa (<strong>arn</strong>.<br />

Ciqobava, 1956). vfiqrobT, amas gadamwKveti mniSvneloba<br />

eniyeba momxdar procesSi.<br />

xmovanTkompleqsebSi fonetikuri procesebi sakmaod gavrcelebulia<br />

da rTul suraTs qmnis dGevandel qarTul dialeqtebsa<br />

da zanurSi, magram Kvela SemTxvevaSi kompleqsis meore wevri<br />

daculia _ fonetikuri procesebi mimdinareobs kompleqsis pirveli<br />

komponentis cvlis xarJze.<br />

Kovelive zemoTqmuli eyvqveS aKenebs -en en sufiqsiseuli<br />

xmovnis dakargvis sakiTxs xmovnis momdevno poziciaSi. amgvari,<br />

dadasturebuli kanonzomierebis sawinaaGmdego, procesis moqmedebis<br />

dasamtkiceblad erTi SemTxveva araa sakmarisi.<br />

Cven ar uarvKofT -n da -en en sufiqsebs Soris SesaZlo genetur<br />

kavSirs; aGvniSnavT mxolod imas, rom sxvaoba maT Sedgenilobas<br />

Soris araa momxdari zmnur formebSi. isini ar warmoadgenen<br />

erTmaneTis fonetikur variantebs maTi zmnur afiqsebad<br />

CamoKalibebis Semdeg.<br />

zemoT aGvniSneT, rom -an an sufiqsi miCneulia -en en en-is en fonetikur<br />

variantad. kerZod, i-s momdevno poziciaSi e disimilirdeba<br />

da gvaZlevs a-s. amave dros SeniSnaven, rom `ie ie ie kompleqsis gadasvla<br />

ia ia-Si ia principSi igivea, rac qarTulisaTvis damaxasiaTebeli<br />

ea kompleqsis gadasvla ia ia-Si~ ia (g. rogava, 1968, gv. 76). sakiTxis<br />

amgvarad dasma sadavoa. ie ie → ia ia procesi regresul gavlenazea<br />

damKarebuli da xdeba farTo xmovnis daviwroeba. orive es movlena<br />

bunebrivia da kanonzomieri qarTulisaTvis (S. ZiZiguri,


270<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

1946; g. gogolaSvili, 1974). ie ie → ia ia procesis dros ki sawinaaGmdego<br />

movlenasTan gvaqvs saqme _ gavlena progresulia da<br />

xdeba viwro xmovnis gafarToeba, rac arabunebrivia qarTulisa-<br />

Tvis. gamonaklisis arseboba moqmed fonetikur procesSi dasaSvebia,<br />

magram amJerad ar xerxdeba am gamonaklisis axsna, vfiqrobT,<br />

arca gvaqvs safuZveli misi daSvebisaTvis.<br />

ie ie → ia ia procesis arsebobis Sesaxeb seriozul eyvs badebs<br />

agreTve isic, rom -an an sufiqsi dasturdeba Tanxmovnis momdevno<br />

poziciaSi da es iseT zmnebTan, romlebic uZvelesi formaciis<br />

zmnebadaa miCneuli: w u x -an an an, an , d u m -an an an... an ... Tu es SemTxveva SeiZleba<br />

imiT aixsnas, rom am tipis zmnebs i sufiqsi hqondaT da is<br />

iKo mizezi en en → an an procesisa, imaves ver vitKviT d g a n - an an, an<br />

, ,<br />

K v a n - an an... an<br />

... tipis formebze, sadac i sufiqsis arseboba arc dadasturebulia<br />

da arc Teoriulad savaraudo. saeyvoa agreTve<br />

analogiis procesis daSvebac.<br />

KuradGebas ipKrobs is faqtic, rom ie ie kompleqsi ar Cans<br />

arabunebrivi qarTulisaTvis. Zvel qarTulSi sakmaod gavrcelebulia<br />

ie ie daboloeba statikuri zmnebis awmKosa da gardamavali<br />

zmnebis pirvel TurmeobiTSi: u p K r i e s, h g i e s... d a u w e -<br />

r i e s, g a u k e T e b i e s... ie ie kompleqsis ia ia-Ti ia Secvla axal qar-<br />

TulSi (u p K r i i a a , d a u w e r i i a a ...) ar Cans fonetikuri procesis<br />

Sedegi, aramed aGniSnul formaTa warmoebis tipis Secvlas<br />

unda ukavSirdebodes.<br />

ie ie kompleqsis bunebriobas unda uyerdes mxars isic, rom<br />

-an an sufiqsis adgils rig dialeqtSi iyers -en en sufiqsi da warmoiqmneba<br />

swored is kompleqsi, romlis gamartivebis Sedegad miGebuladac<br />

ivaraudeba -an an sufiqsi: m o d i - e n , a r i - e n , t i -<br />

r i - e n , K v i r i - e n...<br />

amgvarad, iseve rogorc wina SemTxvevaSi, vfiqrobT, rom -an an<br />

sufiqsi ar aris -en en en-is en fonetikuri varianti, warmoqmnili misi<br />

zmnur afiqsad CamoKalibebis Semdeg.<br />

Kovelive es ki gamoricxavs -en en en sufiqsis pirveladobas; igi<br />

araa amosavali -an an da -n sufiqsebisaTvis zmnur formebSi.<br />

-en en sufiqsis pirveladobis erT-erT sabuTad miiCneva zanurSi<br />

dadasturebuli -an an sufiqsi, romelic iTvleba qarTulis<br />

kanonzomier SesatKvisad. amgvari ram dasaSvebia, magram gasaTvaliswinebelia<br />

is faqti, rom -an an varianti gvaqvs qarTulSic, ro-


Tavi III. pirisa da ricxvis niSanTa sistemis sakiTxebi qarTulSi 271<br />

melic, Cveni azriT, ar warmoadgens -en en en-is en fonetikur variants<br />

da, Tu subieqturi mesame piris mravlobiTobis -es es sufiqsi zanurSi<br />

qarTulidan Sesulad ivaraudeba (b. foCxua, 1961, gv.<br />

60), zanurSi gvaqs -n sufiqsic, romelic qarTulis identuria<br />

(SesatKvisobaze saubari am SemTxvevaSi Znelia), ratom ar SeiZleba<br />

zanuri -an an igive qarTuli -an an sufiqsi iKos da ara -en en en-is en<br />

SesatKvisi?<br />

warmodgenili msJelobidan gamomdinare, vvaraudobT, rom<br />

-n, , -en en en, en -an an sufiqsebs Soris arsebuli fonetikuri sxvaoba ar<br />

unda iKos momxdari zmnur formebSi. Tu maT Soris genetiuri<br />

kavSiri arsebobs (vambobT `Tu~-s, imitom rom funqciuri da masalobrivi<br />

msgavseba ar unda iKos sakmarisi afiqsTa geneturi<br />

kavSiris samtkiceblad...), formobrivi diferenciacia am elementTa<br />

zmnur afiqsebad CamoKalibebamdea momxdari. variantTa<br />

ganawileba zmnur formebSi warmoqmnil bgeraTkompleqsTa bunebriobis<br />

mixedviT unda iKos momxdari.<br />

12 12....3333. 12 12 . . . ----a a a a da da da da ----o o o o sufiqs su su sufiqsTa<br />

fiqs fiqsTa<br />

Ta Ta urTi ur ur urTi<br />

Tier Tier<br />

erTTTTmi er mi mimar mimar<br />

marTe marTe<br />

Tebi Tebi<br />

bisa bisa<br />

saTvis saTvis<br />

Tvis Tvis<br />

rogorc Zvel, ise axal qarTulSi -o sufiqsis gamovlena<br />

uSualodaa dakavSirebuli wKvetilis warmoebasTan, amitom am<br />

sufiqsis Taobaze ZiriTadad wKvetilis warmoebisas visaubrebT<br />

(aqve, $ 23, 24). Tumca subieqturi mesame piris niSanTa sistemis<br />

analizisas mogviwevs zogierTi mosazrebis winaswar `gameoreba~<br />

(ufro dawvrilebiT ixileT $ 23).<br />

-o sufiqsi gvxvdeba wKvetilsa da meore TurmeobiTSi: aiG-<br />

o, , aeG-o... am mwkrivebSi S3 pirs gamoxatavs agreTve -a sufiqsi:<br />

dawera, daewera... e. i. romel mwkrivSic gvaqvs -o, gvaqvs -a sufiqsic.<br />

wesi piruku ar moqmedebs: -a gvaqvs axal qarTulSi<br />

awmKosa (Tbeb-a...) da uwKvetelSi (werd-a...) rogorc Zvel, ise<br />

axal qarTulSi; swored esecaa safuZveli imisa, rom o sufiqss<br />

geneturad akavSireben -a-sTan.<br />

-o sufiqsis gamovlenis SemTxvevaTa analizi magaliTebs<br />

orad dagvaJgufebinebs: erTi mxriv, iKo (agreTve dialeqturi Caico,<br />

gamoarTo...) tipis formebi da, meore mxriv, aiGo, gaigo,<br />

Seaqo tipis formebi. pirvel SemTxvevaSi o moqmedi fonetikuri<br />

procesis Sedegi Cans:


272<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

v-i-Kav<br />

i-Kav<br />

i-Kav-a → i-Ko<br />

Ca-v-i-cv-i<br />

Ca-i-cv-i<br />

Ca-i-cv-a → Ca-i-c-o<br />

faqtobriv, aq o-s gamoKofa sufiqsad ar SeiZleba: igi fu-<br />

Ziseuli Tanxmovnisa da S3 -a sufiqsis SerwKmis Sedegia...<br />

sxva viTarebaa aiG-o tipis formebSi. am tipis zmnaTa SemTxvevaSi<br />

-o TavisTavadi sufiqsia da misi gamovlena araa dakav-<br />

Sirebuli v-a kompleqsis arsebobasTan. sxvagvarad: pirvel SemTxvevaSi<br />

o fonetikuri procesis produqtia, meore SemTxvevaSi<br />

_ TavisTavadi, damoukidebeli sufiqsi.<br />

-o sufiqsis gamovlenas qarTulSi (saliteraturo enis ganviTarebis<br />

Kvela etapze) ori piroba gansazGvravs: a) wKvetilis<br />

saKrdeni fuZe unda iKos umarcvlo da b) wKvetilis mawarmoebeli<br />

_ e:<br />

avi-G-e<br />

ai-G-e<br />

ai-G-o<br />

gava-Tb Tb Tb-e Tb<br />

gaa-Tb Tb Tb-e Tb<br />

gaa-Tb Tb Tb-o Tb<br />

dava-tkb tkb tkb-e tkb<br />

daa-tkb tkb tkb-e tkb<br />

daa-tkb tkb tkb-o tkb<br />

wesi ugamonaklisoa. Kvela e. w. gamonaklisi ixsneba (ix. $ 24).<br />

ase rom, -o Zvel qarTulSi ukve CamoKalibda damoukidebel<br />

sufiqsad, -a bolosarTis tolfasad. es ar gamoricxavs imas,<br />

rom `o miGebuli iKos va/ve/Ÿa/Ÿe-sagan ufro adrindel period-<br />

Si an saerTo qarTveluri fuZe enis diferenciaciamde~ (b. gigineiSvili,<br />

z. sarJvelaZe, 1973, gv. 76). -a-s da -o-s ganawilebas<br />

fonologiuri safuZveli aqvs.<br />

aqedan gamomdinare, S3 piris niSanTa sistemaSi maT damoukidebeli,<br />

TavisTavadi adgili uyiravT; Tumca mis meoreulobaze<br />

saubari SesaZlebelia. amitomac, erTi mxriv, sistemis istoriis<br />

gaTvaliswineba da, meore mxriv, sistemis wevrTa urTierTSesabamisoba<br />

da ganawilebis principi saSualebas gvaZlevs, sqema ase<br />

warmovadginoT:<br />

mx. ricxvi mr. ricxvi<br />

a, (o)<br />

s<br />

n<br />

d<br />

es<br />

en, an, n<br />

ed


Tavi III. pirisa da ricxvis niSanTa sistemis sakiTxebi qarTulSi 273<br />

12 12....4444.... 12 12 S3333 pi piris pi piris<br />

ris ris niSan ni ni niSanTa<br />

San SanTa<br />

Ta Ta ganawi gana gana ganawi<br />

wile wile<br />

leba leba<br />

ba ba Zvel Zvel Zvel Zvel qarTul qar qar qarTulSi<br />

Tul TulSi<br />

Si Si<br />

rogor nawildeba Zvel qarTulSi am uaGresad rTuli sistemis<br />

wevrebi; rogoria mxolobiTisa da mravlobiTis mawarmoebelTa<br />

urTiermimarTeba.<br />

warmovadgenT mawarmoebelTa ganawilebas mwkrivTa mixedviT<br />

_ romel mwkrivebSi gvxvdeba esa Tu is mawarmoebeli (ix. i. imnaiSvili,<br />

1971, gv. 159-160):<br />

-o<br />

-s<br />

m x o l o b i T i r i c x v i s a f i q s e b i<br />

-a _ uwKvetelSi (werd-a...)<br />

wKvetilSi (da-wer-a...)<br />

II TurmeobiTSi (da-ewer-a...)<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna niSvna<br />

vna: vna awmKoSi -a sufiqsi axali qarTulis faqtad miiCneva,<br />

Tumca statikur zmnebSi (gipKri-a, sweri-a...)<br />

igi `pirvelad `sinur mravalTavSi~ iCens Tavs~<br />

(z. sarJvelaZe, 1984, gv. 415). magram Tu imas gaviTvaliswinebT,<br />

rom ia ia daboloeba gardamaval zmna-<br />

Ta I TurmeobiTSi haemet teqstebSic dasturdeba,<br />

-a statikuri zmnebis awmKoSic IX saukuneze adrindel<br />

faqtad unda miviCnioT: cnobili faqtia,<br />

rom qarTuli enis ganviTarebis nebismier etapze<br />

(dGevandeli dialeqtebis CaTvliT), rogoric<br />

aris daboloeba gardamaval zmnaTa I TurmeobiTisa,<br />

iseTivea statikur zmnaTa awmKoSic (da piriqiT).<br />

da kidev, ia ia daboloeba Tu Znelad aGwevs<br />

saliteraturo qarTulSi, ar niSnavs, rom igi gviandelia...<br />

Cven ar vdavobT, rom ie ie-s ie daboloeba<br />

wina safexuria, -ia ia _ momdevno, magram, vfiqrobT,<br />

roca vsaubrobT -a sufiqsis Taobaze, unda iTqvas,<br />

rom igi awmKoSic gamoiKeneba Zvel qarTulSi...<br />

w K v e t i l S i<br />

II T u r m e o b i T S i<br />

a w m K o S i<br />

I k a v S i r e b i T S i<br />

(ganaG-o...)<br />

(ganeG-o...)<br />

(wer-s... iwerebi-s... masmie-s...)<br />

(werde-s... tirode-s...)


274<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

I x o l m e o b i T S i<br />

II x o l m e o b i T S i<br />

II k a v S i r e b i T S i<br />

S e r e u l k a v S i r.<br />

I T u r m e o b i T S i<br />

II x o l m e o b i T S i<br />

III k a v S i r e b i T S i<br />

(werdi-s... tirodi-s...)<br />

(daweri-s...)<br />

(dawero-s...)<br />

(miscodi-s...)<br />

(dauwerie-s...)<br />

(ebrZani-s...)<br />

(daewero-s...)<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna avtori Cveulebriv we wera we ra zmnis paradigmas warmoadgens,<br />

magram iSviaTad xmarebuli mwkrivebis SemTxvevaSi<br />

im formas moixmobs, romelic teqstebSi<br />

dasturdeba.<br />

-n n _ a w m K o S i (wer-n...)<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna : vTqviT, rom vemKarebiT i. imnaiSvilis naSroms, sadac<br />

msgavsi formebi awmKos xolmeobiTadaa miCneuli;<br />

Sesabamisad, misi azriT, -n awmKoSi ar<br />

gvxvdeba; igive iTqmis I da II brZanebiTebzec, romelTac<br />

Cven Tanmimdevrulad uwKvetlisa da wKvetilis<br />

formebad miviCnevT (ix. aqve $ 6.2.).<br />

u w K v e t e l S i (werdi-n...)<br />

w K v e t i l S i (dawere-n...)<br />

II x o l m e o b i T S i (iTq‚-n, iKvi-n... z. sarJvelaZe,<br />

1984, gv. 406).<br />

I T u r m e o b i T S i (Segiracxie-n...)<br />

-d _ a w m K o S i (hnTie-d...)<br />

u w K v e t e l S i (iTqumode-d, itKode-d, iqmnebode-d<br />

(z. sarJvelaZe, 1984, gv. 396).<br />

I k a v S i r e b i T S i _ (emagaliTebode-d, z. sarJvelaZe,<br />

1984, gv. 396).<br />

w K v e t i l S i _ (yame-d, gamoiGe-d...) (z. sarJvelaZe,<br />

1984, gv. 397)<br />

II k a v S i r e b i T S i _ (dadumne-d, ganƒde-d... z. sar-<br />

JvelaZe, 1984, gv. 397).<br />

I Tu r m e o b i T S i (warugdebie-d...)


-es es<br />

-en en<br />

-an an<br />

-n<br />

Tavi III. pirisa da ricxvis niSanTa sistemis sakiTxebi qarTulSi 275<br />

-ed ed<br />

m r a v l o b i T i r i c x v i s a f i q s e b i<br />

u w K v e t i l S i<br />

w K v e t i l S i<br />

II T u r m e o b i T S i<br />

a w m K o S i<br />

I T u r m e o b i T S i<br />

a w m K o S i<br />

I x o l m e o b i T S i<br />

I k a v S i r e b i T S i<br />

II x o l m e o b i T S i<br />

II k a v S i r e b i T S i<br />

S e r. k a v S i r.<br />

I T u r m e o b i T S i<br />

III x o l m e o b i T S i<br />

I k a v S i r e b i T S i<br />

II k a v S i r e b i T S i<br />

III k a v S i r e b i T S i<br />

a w m K o<br />

u w K v e t e l S i<br />

I x o l m e o b i T S i<br />

w K v e t i l S i<br />

II x o l m e o b i T S i<br />

I T u r m e o b i T S i<br />

(werd-es es es...) es<br />

(dawer-es es es... es warvid-es es es...) es<br />

(daewern-es es es...) es<br />

(wer-en en en...) en<br />

(SeupKri-en en en... en faqts aGniSnavs<br />

a. arabuli, 1984(2), gv. 54)<br />

(Txri-an an an... an iwerebi-an an an... an hgi-an an an...) an<br />

(werdi-an an an... an iwerebodi-an an an...) an<br />

(iwerebodi-an an an...) an<br />

(daweri-an an an...) an<br />

(uwodi-an an an...) an<br />

(miscodi-an an an...) an<br />

(dauweri-an an an...) an<br />

(moesrni-an an an...) an<br />

(werde-n...)<br />

(dawero-n...)<br />

(daewerne-n...)<br />

(wer-ed ed ed...) ed<br />

(werd-ed ed ed...) ed<br />

(scvidi-ed ed _ iSviaTad...)<br />

(dawer-ed ed ed...) ed<br />

(movidi-ed ed ed...) ed<br />

(Segiracxi-ed ed ed... ed warutacebi-ed ed ed... ed<br />

faqts aGniSnavs a. arabuli;<br />

ix.: a. arabuli, 1984(2), gv. 53).<br />

viTareba sakmaod rTulia. es sirTule kidev ufro naTeli<br />

gaxdeba, Tu davalagebT mwkrivTa mixedviT:<br />

mx. ricxvi mr. ricxvi<br />

awmKo (-a), -s, -n -d -en, -an, -ed<br />

uwKveteli -a -n -d -es -ed<br />

I xolmeobiTi -s -an -ed


276<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

I kavSirebiTi -s -d -an -n<br />

wKvetili -a, -o -n -d -es -ed<br />

II xolmeobiTi -s -n -an -ed<br />

II kavSirebiTi -s -d -an -n<br />

Sereuli kavS. -s -an<br />

I TurmeobiTi -s -n -d -en, -an -ed<br />

II TurmeobiTi -a, -o -es<br />

III xolmeobiTi -s -an<br />

III kavSirebiTi -s -n<br />

12 12....5555. 12 12 . . . isev isev isev isev kiTxve ki ki kiTxvebi<br />

Txve Txvebi<br />

bi bi da da da da SeniS Se Se SeniS<br />

niSvne niSvne<br />

vnebi vnebi<br />

bi bi<br />

am sqemebidan, erTi SexedviT, bevri ram aris saKuradGebo.<br />

J e r e r T i: ucnauria da axsnas sayiroebs, ratomaa erT<br />

sistemaSi, erTi mxriv, odenxmovniani da, meore mxriv, odenTanxmovniani<br />

sufiqsebi:<br />

a(o) _ s, n, d<br />

m e o r e c: rogor unda aixsnas odenTanxmovniani (mxolobiTSi)<br />

da TanxmovnisSemcveli (mravlobiTSi) sufiqsebis urTierTmimarTeba<br />

(da saerTod, Tu SeiZleba am mimarTebaze saubari<br />

da ra kuTxiT):<br />

s _ es<br />

n _ en<br />

d _ ed<br />

es mimarTebac xom ar iqneba damatebiTi argumenti -en en sufiqsis<br />

pirveladobisa narian mawarmoebelTa Soris (Tuki isini geneturad<br />

erTmaneTs ukavSirdebian)... Kovel SemTxvevaSi, mravlobiTobis<br />

-an an da -n gancalkevebiT dgas... Tuki am mimarTebis sakiTxi SeiZleba<br />

daisvas, ra saxis mimarTebaa?.. Tuki maTi geneturi kavSiris<br />

sakiTxis dasma SeiZleba (masalobrivi msgavseba Jer kidev ar gvaZlevs<br />

uflebas vamtkicoT maTi geneturi igiveoba), ra aris safuZveli<br />

ricxvis mixedviT maTi aseTi gadanawilebisa: odenTanxmovniani<br />

mxolobiTSi, xmovani da Tanxmovani _ mravlobiTSi...<br />

Kovel SemTxvevaSi, TiTqosda gamokveTili pozicia (funqciebi)<br />

uCans mxolobiTSi a (o) da mravlobiTSi es es es sufiqsebs:<br />

gvxvdeba uwKvetelsa da wKvetilSi.<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna 1. es mawarmoeblebi gvxvdeba II TurmeobiTSic, magram<br />

ramdenadac II TurmeobiTi `nawarmoebia ro-


Tavi III. pirisa da ricxvis niSanTa sistemis sakiTxebi qarTulSi 277<br />

gorc statikuri vnebiTis wKvetili, e. i. eniT,<br />

forma mTlianad emTxveva dinamikuri vnebiTis<br />

orpiriani zmnis wKvetils, eniT nawarmoebs da<br />

iziarebs Kvela mis Taviseburebas~ (a. SaniZe,<br />

1973, gv. 438); amdenad formawarmoebis sakiTxebze<br />

msJelobisas calke II TurmeobiTze aGar vsaubrobT.<br />

2. -o gvxvdeba wKvetilSi (wina SeniSvnis gamo ase<br />

vambobT) da, rogorc iTqva, -a-sa da -o-s ganawilebas<br />

fonologiuri safuZveli aqvs. vimeorebT,<br />

ar gamovricxavT -a-s pirveladobas. swored es<br />

amosavali viTareba unda iKos daculi xevsurul-<br />

Si (moxeursa da ingilourSic nawilobriv): -o<br />

sufiqsi S3 piris niSnad ar dasturdeba _ Kvela<br />

mosalodnel SemTxvevaSi -a gvaqvs (ix. aqve, $ 23).<br />

vfiqrobT, sinamdviles ar Seefereba Zveli qarTulisaTvis<br />

S3 pirisa da ricxvis niSanTa gadanawilebis safuZvlad morfologiuri<br />

faqtoris dasaxeleba: `piris morfemis alomorfTa ganawileba<br />

Sepirobebulia ara fonologiurad, aramed _ morfologiurad.<br />

sxvagvarad rom vTqvaT, aGniSnul alomorfTa gamovlenas<br />

ganapirobebs ara fonologiuri garemocva, aramed romelime<br />

morfologiuri kategoria (mwkrivi, kilo, gvari...)~ (a. oniani,<br />

1978, gv. 170). midgoma erTgvaria Zveli da axali qarTulis<br />

sistemisadmi: `faqtobriv, aseTivea viTareba Zvel qarTulSic: S3<br />

morfemis /-s/, /-a/, /-o/, /-n/, /-d/ alomorfebis ganawileba morfologiur<br />

princips emKareba~ (iqve). am Tvalsazriss iziarebs l.<br />

baramiZe (ix. l. baramiZe, 2008, gv. 90).<br />

swored amis gamoa, rom am alomorfebs mkvlevari akavSirebs<br />

im zmnur kategoriebTan, romlebic, misi azriT, aris safuZveli<br />

alomorfTa ganawilebisa.<br />

davxedoT sqemas da gaviTvaliswinoT: erTi mxriv, -a da -o,<br />

xolo, meore mxriv, -en, , -an an an, an , -n sufiqsTa ganawilebas eZebneba<br />

fonologiuri safuZveli (amis Taobaze iTqva); vfiqrobT, maTi<br />

ganawilebisaTvis araa sayiro morfologiuri safuZvlis Zieba;<br />

saerTod, II seriaSi -a da -o sufiqsTa gamovlenis dakavSireba I<br />

seriaSi gamoKenebul Temis niSnebTan, aseve Secdoma gvgonia (ix.


278<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

a. oniani, iqve). sxva SemTxvevaSi viTareba rTulia: -d sufiqsi,<br />

marTalia, iSviaTad gamoiKeneba, magram gvxvdeba a w m K o S i,<br />

u w K v e t e l S i, I k a v S i r e b i T S i, w K v e t i l S i, II k a v -<br />

S i r e b i T S i, I T u r m e o b i T S i; mis gamovlenas, dGemde<br />

cnobili Sexedulebebis mixedviT, raime morfologiuri an fonologiuri<br />

safuZveli ar gaaCnia.<br />

is faqti, rom -s gvxvdeba kavSirebiTSi, ar SeiZleba misi<br />

kavSirebiTobasTan dakavSireba; Sdr.: -s `istoriulad kavSirebi-<br />

Tis morfemis Semadgeneli elementi iKo, misi S3 morfemis warmomadgenlad<br />

qceva ki SedarebiT gviandeli movlenaa~ (a. oniani,<br />

1978, gv. 172). sakiTxis ase dasma ar SeiZleba Tundac imitom,<br />

rom igive -s aris Zvel qarTulSi erTaderTi mawarmoebeli xolmeobiTebisa,<br />

awmKosi da I TurmeobiTisa... ratom eZleva upiratesoba<br />

kavSirebiTebs, ar Cans...<br />

-s/ -n/ -d sufiqsebs Soris morfologiuri TvalsazrisiT<br />

(ganawilebas vgulisxmob) rom sxvaoba araa, amas isic adasturebs,<br />

rom `erTi da imave Zeglis sxvadasxva redaqciebma SeiZleba<br />

samive varianti gviCvenos: da rajams ganqardis, ara aƒsovn, ra<br />

uq uqmni uq<br />

mni mnied mni ed (apokr. 37, 23. �); LD: uq uqmni uq<br />

mni mnies<br />

es; es ; F: uq uqmni uq<br />

mni mnien<br />

en. en igive formantebi<br />

monacvleoben statikur zmnaTa awmKos III pirSi...~<br />

(a. arabuli, 1984(2), gv. 52).<br />

Seqmnili viTareba ubiZgebs enas, moxdes, erTi mxriv, morfologiurad<br />

identur afiqsTa sistemis gamartiveba da, meore<br />

mxriv, sinonimur afiqsTa funqciuri gadanawileba.<br />

mxolobiTisa da mravlobiTis sufiqsebi dawKvildnen:<br />

-a (-o)<br />

-s<br />

-n<br />

_<br />

_<br />

_<br />

-es<br />

-en, -an, -n<br />

-ed<br />

sistemis gamartiveba iwKeba -d sufiqsis dakargvis xarJze;<br />

mas mewKvile ara aqvs. am etapze Zalze sainteresod gveCveneba -n n<br />

_ -ed ed sufiqsTa dawKvileba: es sufiqsebi, sxva sufiqsTa paralelurad,<br />

gamoiKeneboda sxvadasxva mwkrivSi:<br />

-n _ awmKoSi, uwKvetelSi, wKvetilSi, II xolmeobiTsa da I<br />

TurmeobiTSi;


Tavi III. pirisa da ricxvis niSanTa sistemis sakiTxebi qarTulSi 279<br />

-ed ed _ awmKoSi, uwKvetelSi, I xolmeobiTSi, wKvetilSi, II<br />

xolmeobiTSi, II kavSirebiTSi, I TurmeobiTSi;<br />

am mwkrivTagan awmKo, uwKveteli da wKvetili droisa da kilos<br />

TvalsazrisiT polifunqciuri mwkrivebia: awmKos awmKos awmKos mwkrivs<br />

drouli TvalsazrisiT SeuZlia gamoxatos rogorc konkretuli<br />

awmKo (axlandeli dro), ise zogadi awmKo (awmKo CveulebiTi) _<br />

daclili konkretuli drouli mniSvnelobisagan. uwKvetelsa da<br />

wKvetils SeuZlia gadmoscen rogorc TxrobiTi kilo, ise _<br />

brZanebiTi. sxva mwkrivebi, sadac -n da -ed ed sufiqsebi gvxvdeba,<br />

dro-kilos TvalsazrisiT monofunqciuria. enam gamoiKena formobrivi<br />

paralelizmis SemTxvevebi da droisa Tu kilos gansxvavebul<br />

funqciebs gansxvavebuli formebi miusadaga; awmKos SemTxvevaSi<br />

ganasxvava konkretuli da zogadi awmKo:<br />

kon konkre kon konkre<br />

kretu kretu<br />

tuli tu li awmKo awmKo zo zoga zo<br />

ga gadi gadi<br />

di awmKo<br />

awmKo<br />

wer-s s s igi<br />

wer-en en igini<br />

wer-n n igi<br />

wer-ed ed igini<br />

meore rigis formebs awmKos xolmeobiTi uwodes da damoukidebel<br />

mwkrivad aGiares... ramdenadac formobrivi paralelizmi<br />

gvqonda mxolod III subieqtur pirSi, amdenad I-II piris formebi<br />

(v-wer, s-wer...) itvirTavdnen rogorc konkretuli, ise zogadi<br />

awmKos gadmocemas. da amitomacaa, rom mkvlevarTa erTi nawili<br />

e. w. awmKos xolmeobiTs pirnakl mwkrivad miiCnevs (I-II subieqtur<br />

pirs sakuTari forma ara aqvso), meore nawili srul paradigmas<br />

warmoadgens _ I-II piris formebi emTxveva awmKosas<br />

(amis Taobaze vrclad ix. aqve, $ 6.2.).<br />

awmKo awmKo awmKo `awmKos awmKos xol xolme xol xolme<br />

meobi me bi biTi<br />

Ti~ Ti<br />

v-wer<br />

s-wer<br />

wer wer-s wer wer<br />

v-wer-T<br />

s-wer-T<br />

wer wer-en wer en<br />

v-wer<br />

s-wer<br />

wer wer-n wer<br />

v-wer-T<br />

s-wer-T<br />

wer wer-ed wer ed<br />

rogorc iTqva ($ 6), esaa erTi mwkrivis paradigma, sadac<br />

formobrivi paralelizmi III pirSi gamoKenebuli iqna funqciuri<br />

sxvaobis aGsaniSnavad.


280<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

wer-n / wer-ed formaTaTvis xolmeobiTis funqciis miniyeba<br />

rom meoreulia, isic mianiSnebs, rom amave funqcias warmatebiT<br />

iTavsebs wers wers / we weren we ren formebi; `awmKo gvaqvs iq, sadac konteqstis<br />

mixedviT awmKos xolmeobiTia mosalodneli~ (z. sarJvelaZe,<br />

1984, gv. 427 da Smd.); sakiTxi vrclad ganixileba, magram TiTqos<br />

ara Cans iseTi SemTxvevebi, roca wern wern / / we wered we red formebi konkretuli<br />

awmKos mniSvnelobiT gamoiKenebodes... es gvafiqrebinebs,<br />

rom am ukanasknel formaTaTvis xolmeobiTis gamoxatva gviandeli<br />

funqcia Cans...<br />

sakiTxi msgavsadve daismis uwKvetlisa da wKvetilis paralelur<br />

formaTa Sesaxeb. uwKveteli da wKvetili Cveulebriv<br />

TxrobiTi kilos gamomxatveli mwkrivebia. es mwkrivebi gamoiKeneba<br />

warTqmiTi brZanebiTebis gadmosacemad; am SemTxvevaSic enam<br />

gamoiKena formobrivi paralelizmis SemTxveva pirTa gamoxatvaSi<br />

da ase ganasxvava TxrobiTi da brZanebiTi formebi.<br />

Txro Txrobi Txro Txrobi<br />

biTi bi Ti brZanebiTi<br />

brZanebiTi<br />

v-wer-d-(i)<br />

s-wer-d(i)<br />

werd-a<br />

v-werd-i-T<br />

s-werd-i-T<br />

werd-es es<br />

_<br />

werd-(i)<br />

werd-i-n<br />

_<br />

werd-i-T<br />

werd-ed ed<br />

II pirSi variantebi _ s-/Ø-<br />

III pirSi variantebi _ -a/-n, -es/-ed<br />

asevea wKvetilis SemTxvevaSic:<br />

v-wer-e<br />

s-wer-e<br />

wer-a<br />

v-were-T<br />

s-were-T<br />

wer-es es<br />

Txro Txrobi Txro Txrobi<br />

biTi bi Ti brZa brZane brZa brZane<br />

nebi<br />

biTi bi Ti<br />

_<br />

were<br />

were-n<br />

_<br />

were-T<br />

wer-ed ed ed<br />

cxadia, arc am SemTxvevaSi SeiZleba meore rigis paradigma-<br />

Ta damoukidebel mwkrivebad miCneva (ix. $ 6).


Tavi III. pirisa da ricxvis niSanTa sistemis sakiTxebi qarTulSi 281<br />

rogorc Cans, amgvari gadanawileba funqciebisa daiwKo Zveli<br />

qarTuli enis adreul safexurzeve _ V-VIII s.s.-Si, magram<br />

sistemis gamartivebis tendencia ufro Zlieri aGmoCnda da -n n _<br />

-ed ed wKvili asparezidan gadis. es procesi iwKeba Zveli qarTuli<br />

enis gviandel safexurze; Sesabamisad qreba e. w. awmKos xolmeobiTi<br />

da e. w. brZanebiTebi...<br />

sistema aseT saxes iGebs:<br />

mx mx. mx<br />

. ri ricx ri<br />

cx cxvi cx mr mr. mr<br />

. ricxv ricxvi ricxv<br />

-a (-o)<br />

-s<br />

-es<br />

-en, -an, -n<br />

faqtobriv, mxolobiTSi TanxmovansufiqsTagan gabatonda -s.<br />

mravlobiTSi aseTive midrekilebas iCens nariani mawarmoeblebi:<br />

Zveli qarTulidan moKolebuli -es es es sufiqsis gamoKenebis are viwrovdeba:<br />

Tu Zvel qarTulSi -es es gamoxatavda S3 piris mravlobiTobas<br />

uwKvetelsa da wKvetilSi, axal saliteraturo qarTulsa da<br />

dialeqtebis umravlesobaSi -es es sufiqsi gamoiKeneba mxolod<br />

wKvetilSi da isic brunvacvalebadsubieqtian zmnebSi (moqmedebi-<br />

Ti da saSual-moqmedebiTi gvarisa): maT gaakeT-es, iTamaS-es,<br />

imef-es... brunvaucvlelsubieqtian zmnebSi nariani mawarmoebeli<br />

iyers mis adgils: isini movid-en/nen, gaizard-en/nen... tendencia<br />

aSkarad gamokveTilia: -es es adgils uTmobs narian mawarmoeblebs.<br />

es tendencia dasrulebul saxes iGebs qarTuli enis dasavlur<br />

dialeqtebSi (qvemoimerulSi, gurulSi...): wKvetilSi Kvela tipis<br />

zmnasTan subieqturi mesame piris mravlobiT ricxvs -en en sufiqsi<br />

gamoxatavs: maT gaakeT-en en en, en dawer-en en en... en isini mevid-en en en, en geizard-en<br />

en en... en<br />

anu, Zveli qarTulis es sistema:<br />

-a (-o)<br />

-s<br />

-n<br />

-d<br />

-es<br />

-en, -an, -n<br />

-ed<br />

sabolood amgvar saxes iGebs:


282<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

-a (-o)<br />

-s<br />

-en, -an, -n<br />

mxolobiTSi gabatonda (TanxmovansufiqsTagan) sani, mravlobiTSi<br />

_ nariani mawarmoeblebi. procesi Zalian xangrZlivi<br />

Cans da Cven SesaZlebloba gvaqvs, Tvali gavadevnoT mas.<br />

da kidev erTi, friad saintereso faqti:<br />

Tanamedrove qarTuli enis dialeqtebSi dasturdeba -es es<br />

sufiqssa da narian mawarmoebelTa Soris funqciebis gadanawilebis<br />

rTuli da xangrZlivi procesis ganviTarebis sami ZiriTadi<br />

etapi:<br />

1. roca -es es sufiqsi gamoxatavs subieqturi mesame piris<br />

mravlobiTobas uwKvetelsa da wKvetilSi (xevsuruli, TuSuri,<br />

moxeuri...)<br />

2. roca -es es gvxvdeba mxolod wKvetilSi brunvacvalebadsubieqtian<br />

zmnebTan (qarTluri, kaxuri...)<br />

3. roca -es es sufiqsi aGar gamoiKeneba, moxda sruli Canacvleba<br />

nariani mawarmoeblebiT (qvemoimeruli, guruli, ayaruli...).<br />

gamartivebul sistemaSi mravlobiTobis narian mawarmoebelTa<br />

ganawilebas, rogorc aGiniSna, fonologiuri safuZveli<br />

aqvs; fonologiuri principi edeba safuZvlad -a da -o sufiqsTa<br />

ganawilebasac; mosalodneli aris, fonologiuri iKos safuZveli<br />

-a (-o) da -s sufiqsTa ganawilebisac. aris ki ase? SevecdebiT am<br />

kiTxvasac gavceT pasuxi.<br />

12 12....6666. 12 12 . . . ia ia ia ia dabo da da dabo<br />

bolo bolo<br />

loeeeebis lo bis bis bis a a a a kompo kom kom kompo<br />

ponen ponen<br />

nentis nentis<br />

tis tis Taooooba Ta Ta Ta ba baze baze<br />

ze ze awmKosa awmKosa awmKosa awmKosa<br />

da da da da I I I I Turme Tur Tur Turme<br />

meoooobiT me biTSi biT biTSi<br />

Si Si<br />

sanam dasmul kiTxvas vupasuxebT, erTi sakiTxi unda gairkves:<br />

ras warmoadgens ia ia daboloebis -a komponenti statikuri<br />

zmnebis erT nawilsa da gardamavali zmnebis pirvel TurmeobiT-<br />

Si subieqturi mesame piris formebSi rom gvaqvs (awer-ia ia ia, ia ukeT-<br />

ia ia... ia dauwer-ia ia ia, ia gaukeTeb-ia ia ia...). ia a meSvelzmnuri warmoSobisaao<br />

(ars → a), rogorc amas mkvlevarTa erTi nawili fiqrobs (n. mari,<br />

1925, gv. 125; a. SaniZe, 1973, gv. 436; l. baramiZe, 2008, gv.<br />

24); sxva Tvalsazrisis mixedviT, -a komponenti subieqturi mesa-


Tavi III. pirisa da ricxvis niSanTa sistemis sakiTxebi qarTulSi 283<br />

me piris niSania (n. naTaZe, 1955(2), gv. 91; v. Tofuria, 1955, gv.<br />

456; a. arabuli, 1984 (2), gv. 51).<br />

CvenTvis sarwmunoa meore Tvalsazrisi. is faqti, rom aGniSnul<br />

zmnaTa paradigmis I-II piris formebi meSvelzmniania (vwer-i-var,<br />

s-wer-i-xar...), rac mTavari argumentia pirveli TvalsazrisisaTvis,<br />

vfiqrobT, ar unda iKos xelisSemSleli (kontrargumenti)<br />

meore SexedulebisaTvis: qarTulSi aris tendencia<br />

erTi mwkrivis paradigmaSi I-II piris formaTa warmoebis<br />

principis gansxvavebisa mesame piris formisagan (amis Taobaze<br />

ufro vrclad ix. aqve, $ 10). sxvadasxva SemTxvevaSi, sxvadasxva<br />

tipis zmnebTan es tendencia sxvadasxvagvarad gamovlinda:<br />

a) Zvel qarTulSi -av av da -am am TemisniSnian zmnaTa uwKvetlis<br />

I-II piris formebi III pirisas Temis niSniTa da savrcobiT<br />

daupirispirda:<br />

v-xat-ev ev ev-d ev<br />

h-xat-ev ev ev-d ev<br />

xat-v-id id id-a id (← xat-av-ida)...<br />

v-ab-em em em-d em<br />

ab-em em em-d em<br />

ab-m-id id id-a id (← ab-am-ida)...<br />

b) am mizniT statikur zmnaTa erTma nawilma Zvel qarTul-<br />

Si an elementi gamoiKena: v-wev-T<br />

s-wev-T<br />

wv-an an an-an... an<br />

g) es principi farTod gavrcelda dialeqtebSi. fSaurma,<br />

xevsurulma da TuSurma dialeqtebma I-II xolmeobiTis mwkrivTa<br />

warmoeba mTlianad am princips daamKares _ pirvel-meore piris<br />

formebi savrcobiT ganasxvaves mesame piris formisagan:<br />

fSauri _ v-akeT-od od od-i od<br />

akeT- od od-i od<br />

akeT-i-s...<br />

xevsuruli _ v-akeT-id id id-i id<br />

akeT-id id id-i id<br />

akeT-i-s...<br />

d) zemoimerulma dialeqtma mesame piris TemisniSniani<br />

forma daupirispira I-II piris uTemisniSno formebs erTi tipis<br />

zmnebSi (mravlobiT ricxvSi):<br />

me-v-itan-T<br />

me-itan-T<br />

me-itan-eb eb eb-en...<br />

eb


284<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

e) statikurma zmnebma awmKoSi meSveli zmna gamoiKenes:<br />

v-zi-var var<br />

zi-xar xar<br />

zi-s<br />

v-dga-var var<br />

dga-xar xar<br />

dga-s<br />

es procesi dialeqtebSi ufro Sorsaa wasuli:<br />

v-fiqrob-var var<br />

fiqrob-xar xar<br />

fiqrob-s<br />

v-icini-var var<br />

icini-xar xar<br />

icini-s...<br />

v) Cveni azriT, aseTive viTarebaa ia ia daboloebis SemTxveva-<br />

Sic: I-II piris formebi meSvelzmniania, mesame pirisa _ ara:<br />

v-anTi-var var<br />

anTi-xar xar<br />

anTi-a...<br />

a-v-uSenebi-var var<br />

a-uSenebi-xar xar xar<br />

a-uSenebi-a...<br />

Sdr.: mo-v-uklav-var var<br />

mo-uklav-xar ar<br />

mo-uklav-s...<br />

zemoTqmulidan gamomdinare, ia ia daboloebis a komponenti<br />

kvalificirebuli unda iqnes, rogorc subieqturi mesame piris<br />

niSani.<br />

12 12....7777.... 12 12 su subi su subi<br />

bieq bieq<br />

eqtu eqtu<br />

turi turi<br />

ri ri mesa me me mesa<br />

same same<br />

me me piris pi pi piris<br />

ris ris ----ssss,,,, ----aaaa, , , , ----o o o o sufiqs su su sufiqsTa<br />

fiqs fiqsTa<br />

Ta Ta<br />

ganawi gana gana ganawi<br />

wile wile<br />

lebi lebi<br />

bisa bisa<br />

saTTTTvis sa vis vis vis axal axal axal axal qarTul qar qar qarTulSi<br />

Tul TulSi<br />

Si Si<br />

rogorc viciT, axal qarTulSi subieqturi mesame piris<br />

mxolobiT ricxvs sami sufiqsi aGniSnavs: -s, , , -a, , , -o. TiToeul<br />

maTgans gamoKenebis mkacrad gansazGvruli sfero aqvs. erTi da<br />

imave zmnis erTsa da imave formasTan ar xdeba maTi Tavisufali<br />

monacvleoba. -a da -o sufiqsTa Tavisufali monacvleobis magaliTad<br />

asaxeleben dar darga dar darga<br />

ga / / dar dargo, dar<br />

, mo morwKa mo<br />

wKa / morwKo tipis paralelur<br />

formebs: `amgvar zmnebTan (igulisxmeba -av av TemisniSnianebi)<br />

/-o/-s zogJer Tavisuflad enacvleba /-a/~ (a. oniani, 1978,<br />

gv. 60). am tipis zmnebSi paralelizms sxva safuZveli aqvs: isini<br />

sxvadasxva paradigmis wevrebi arian (dawvrilebiT ix. aqve, $ 24).<br />

-s, , -a, , -o sufiqsebi, erTi SexedviT, ganawilebis TvalsazrisiT<br />

rTul suraTs qmnian. gavixsenoT isic, rom CvenTvis sarwmunoa<br />

mosazreba, romlis mixedviTac -o bolosarTi istoriulad<br />

-a-sagan aris miGebuli (amosavali fonetikuri viTareba iKo v's<br />

mezobloba), magram Semdeg -o analogiis mixedviT sxva zmnebsac


Tavi III. pirisa da ricxvis niSanTa sistemis sakiTxebi qarTulSi 285<br />

gauCndaT _ Kvelgan a's adgilas~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1950, gv. 053).<br />

radgan es asea, visaubrebT -a da -s sufiqsTa ganawilebis safuZvelze<br />

da Semdeg SevecdebiT vaCvenoT, ra SemTxvevaSi gamovlindeba<br />

-o sufiqsi -a's adgilas.<br />

samecniero literaturaSi -s da -a sufiqsTa ganawilebis<br />

safuZvlad morfologiuri principia miCneuli. zmnis gvarisa da<br />

mwkrivis kategoriaTa mixedviT am sufiqsTa ganawilebis suraTia<br />

warmodgenili a. SaniZis `qarTuli enis gramatikis safuZvlebSi~<br />

(a. SaniZe, 1973, gv. 423 da Smd.). sakiTxs specialurad ganixilavs<br />

a. oniani (a. oniani, 1978). naSromSi srulad aris aGwerili<br />

Kvela is SemTxveva, sadac gansaxilveli -a da -s sufiqsebi<br />

gamovlindeba. Sedegi aseTia: `aGniSnuli alomorfebi arsebiTad<br />

mwkrivTa mixedviT nawildebian~ (iqve, gv. 57). awmKo-mKofadis<br />

mwkrivSi es wesi ar aGmoCnda sakmarisi _ erTsa da imave mwkriv-<br />

Si gvxvdeba rogorc -a, aseve -s. sayiro gaxda damatebiTi wesebis<br />

Semotana zmnis gvaris, subieqtis brunvacvalebadobisa Tu<br />

ucvlelobis, Temisa Tu mwkrivis niSanTa gaTvaliswinebiT~ (iqve,<br />

gv. 58-59). marTalia, amgvari kvleva SesaZleblobas iZleva srulad<br />

aGiweros Kvela is SemTxveva, sadac xdeba -a da -s sufiqsTa<br />

gamovlena, magram daskvna _ `aGniSnul alomorfTa gamovlenas<br />

ganapirobebs ara fonologiuri garemocva, aramed romelime morfologiuri<br />

kategoria (mwkrivi, kilo, gvari)...~ (iqve, gv. 170)<br />

_ sadavod gveCveneba, radgan ar xdeba erTi romelime principis<br />

bolomde gatareba am sufiqsTa ganawilebis safuZvlad. saklasifikacio<br />

principis cvla erTi romelime movlenis klasifikaciisas<br />

am klasifikaciis naklia. rogorc aGvniSneT, mwkrivTa mixedviT<br />

ganawileba ar iZleva amomwurav pasuxs; subieqtis brunvacvalebadoba<br />

Tu ucvlelobac ar aris gadamwKveti (-s gvaqvs orive<br />

SemTxvevaSi), -i sufiqsis momdevno poziciaSic orive sufiqsi<br />

dasturdeba (iwv-i-s, magram afen-i-a...); -av av av Temis niSanTan, marTalia,<br />

gvxvdeba mxolod -s, magram sxva Temis niSnebi amgvar Cvenebas<br />

ar iZlevian. mediopasiur zmnebTanac orive sufiqsi SeiZleba<br />

Segvxvdes (dev-s, wev-s, magram und-a, sJer-a...).<br />

amdenad, amgvari principis mixedviT SeiZleba moxerxdes aGwera<br />

-s da -a sufiqsTa gamovlenis SemTxvevebisa, magram axsna,<br />

rogorc Cans, SeuZlebelia.<br />

miuTiTeben imasac, rom `faqtobriv aseTive viTarebaa Zvel


286<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

qarTulSi: S2 morfemis / -s/, / / -a/, / / -o/, / / -n/, / / -d/ / alomorfebis ganawileba<br />

morfologiur princips emKareba~ (iqve).<br />

rogorc vnaxeT, Zvel qarTulSi sakmaod rTuli viTarebaa;<br />

Zveli qarTulis mdgomareoba amjamindel viTarebas ver agvixsnis.<br />

ufro sworad, Zvel qarTulSi subieqturi mesame piris mxolobiTi<br />

ricxvis sufiqsTa ganawilebis wesebs ver gavavrcelebT<br />

axal qarTulze, radgan principuli sxvaoba arsebobs subieqturi<br />

mesame piris niSanTa sistemis TvalsazrisiT Zvelsa da axal<br />

qarTulSi.<br />

axali qarTulis martivma sistemam Zveli qarTulis rTuli<br />

sistemis adgili daiyira. Kovelive es ki uflebas gvaZlevs, gansxvavebulad<br />

mivudgeT am afiqsTa ganawilebis sakiTxs Zvelsa da<br />

axal qarTulSi.<br />

ra aris safuZveli subieqturi mesame piris -s da -a sufiqsTa<br />

ganawilebisa, SesaZlebeli aris Tu ara maTi gamovlenis<br />

Kvela SemTxvevas Soris raime saerTo niSnis daZebna? vfiqrobT,<br />

ki.<br />

subieqturi mesame piris -s da -a sufqsTa gamovlenisaTvis<br />

arsebiTi mniSvneloba unda eniyebodes saKrdeni morfemis Tvisobas.<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna : gavixsenoT: saKrdens vuwodebT im morfemas, romelsac<br />

uSualod daerTvis CvenTvis saintereso,<br />

am SemTxvevaSi subieqturi mesame piris, niSani.<br />

axal qarTulSi, faqtobriv, subieqturi mesame piris niSnis<br />

saKrdeni morfema Kvela SemTxvevaSi marcvlovania. saKrdeni morfema<br />

SeiZleba iKos rogorc Zireuli (wer wer wer-s, wer drek drek-s...), drek aseve<br />

sufiqsuri (akeT-eb eb eb-s, eb xat-av av av-s...). av sufiqsuris SemTxvevaSi SeiZleba<br />

iKos odenxmovniani (gaakeT-o-s...) da xmovnisa da Tanxmovnis<br />

Semcvelic (TamaS-ob ob ob-s...). ob roca vambobT, rom arsebiTi mniSvneloba<br />

eniyeba saKrdeni morfemis Tvisobas, vgulisxmobT saKrdeni<br />

morfemiseuli xmovnis nulTan monacvleoba-armonacvleobas.<br />

aq, ra Tqma unda, dadgeba sakiTxi imis Sesaxeb, rom saKrdeni<br />

morfemiseuli xmovnis nulTan monacvleoba-armonacvleoba<br />

aris safuZveli sufiqsTa gamovlenisa, Tu TviTon sufiqsebia<br />

saKrdeni morfemiseuli xmovnis nulTan monacvleoba-armonacvle-


Tavi III. pirisa da ricxvis niSanTa sistemis sakiTxebi qarTulSi 287<br />

obis mizezi. samecniero literaturaSi amgvaradac ixsneba es sakiTxi:<br />

`TviT es alomorfebi apirobeben Zireuli morfemis nairsaxeobas<br />

da ara Zireuli morfemis fonologiuri agebuleba ama<br />

Tu im alomorfis (/ s-/-s an / -a/ -s) gamovlenas~ (a. oniani, 1978,<br />

gv. 61). mxolod subieqturi mesame piris mxolobiTi ricxvis<br />

formebi am sakiTxis gadasawKvetad, vfiqrobT, ar gamogvadgeba,<br />

radganac am SemTxvevaSi sakiTxis orivegvarad dasma SeiZleba<br />

(erTi mxriv, wer wer- wer ukumSvelia da imitom dairTavs -s's, meore<br />

mxriv, -s rom daerTvis, imitom aris ukumSveli).<br />

erTsac SevniSnavT. roca vsaubrobT saKrdeni morfemiseuli<br />

xmovnis nulTan monacvleoba-armonacvleobaze, vgulisxmobT process<br />

erTi paradigmis farglebSi. mag.: -av av TemisniSniseuli xmo-<br />

vani SeiZleba saerTod gauCinardes (xat-v-a ← xat-av av av-a), av magram<br />

awmKo-mKofadis formebSi KovelTvis sruli saxiTaa warmodgenili<br />

axal qarTulSi da, amdenad, am formebze msJelobisas vambobT,<br />

rom -av av TemisniSniseuli xmovnis Tvisoba ar aris nulTan<br />

monacvleoba axal qarTulSi. ZvelSi a monacvleobs nulTan).<br />

saKrdeni morfemiseuli xmovnis nulTan monacvleoba-armonacvleobis<br />

ZiriTadi sakontrolo saSualeba CvenTvis subieqturi<br />

mesame piris mravlobiTis formebia: akeT-eb eb eb-en, eb xat-av av av-en, av TamaS-ob<br />

ob ob-en, ob yr-i-an, K-of of of-en of formebSi saKrdeni morfemiseuli xmovani<br />

ar monacvleobs nulTan, sxva SemTxvevaSi igi nulTan monacvlea:<br />

avaSen-e _ aaSen-es es (← aaSen-e-es)<br />

mov-kal kal<br />

_ mo-kl-es es<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna `movkal~ tipis zmnebSi -i elements ar miviCnevT<br />

saKrden morfemad, ramdenadac igi morfologiuri<br />

odenoba ar aris. misi Tavisufali monacvleoba<br />

nulTan (mo mo movka<br />

vkali vka li º mo movkal mo<br />

vkal vkal) vkal am daskvnis gamotanis<br />

safuZvels gvaZlevs. gansxvavebul odenobad<br />

gvesaxeba is -i elementi, romelic Tavisuflad ar<br />

monacvleobs nulTan (avSend-i, gavTb-i...) (ix. aqve,<br />

$ 23).<br />

vTqviT, kavSirebiTis formebSi subieqturi mesame<br />

piris mravlobiTobis -n sufiqsi -en en sufiqsidan


288<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

SeiZleba momdinareobdes, magram es procesi ar<br />

xdeba amjamad zmnis sistemaSi.<br />

am TvalsazrisiT sirTules qmnis kavSirebiTis mawarmoebelTa<br />

Tvisobis sakiTxi. ara gvaqvs SemTxveva, rom kavSirebiTis -a, , -e, , ,<br />

-o mawarmoeblebs xmovniT dawKebuli sufiqsi daerTvodes. am SemTxvevaSi<br />

sakiTxi sxvagvarad daismis.<br />

odenxmovnian sufiqsTa nulTan monacvleoba ar aris tolfasi<br />

Tanxmovnis Semcveli sufiqsiseuli xmovnis nulTan monacvleobisa.<br />

garkveuli morfologiuri daniSnulebis Tanxmovnis<br />

Semcveli sufiqsiseuli xmovnis dakargva ar qmnis saSiSroebas<br />

saTanado funqciis miCqmalvisas _ TanxmovniTi elementi (resp.<br />

uxmovno alomorfi) am daniSnulebas asrulebs. Sdr.: Zveli<br />

qarT. movkl-en en / mokl-n-a. sxvagvari viTarebaa odenxmovnian<br />

afiqsTa SemTxvevaSi: misma gauCinarebam SeiZleba gamoiwvios saTanado<br />

funqciis miCqmalva, radgan aGar gvaqvs formaSi im funqciis<br />

matarebeli elementi da dakarguli xmovansufiqsis kompensacia<br />

ar xdeba.<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna saintereso faqtia: xevsuruli dialeqti dakarguli<br />

xmovansufiqsis kompensacias maxviliT axdens<br />

(ix. a. arabuli, 1981, gv. 12).<br />

odenxmovniani sufiqsis nulTan monacvleoba-armonacvleobis<br />

ZiriTadi piroba, Cveni azriT, am afiqsTa funqciuri datvirTvaa.<br />

odenxmovniani sufiqsi SeiZleba monacvleobdes nul-<br />

Tan im SemTxvevaSi, Tu es monacvleoba formis Sinaarsis cvlas<br />

ar gamoiwvevs; xolo Tu xmovnis savaraudo dakargva formis Sinaarsis<br />

cvlas gamoiwvevs, dakarguli xmovansufiqsis funqcia gauCinardeba,<br />

xmovnis nulTan monacvleoba ar moxdeba: dedo do dofal<br />

fal-a, fal<br />

yri yriyin yri yriyin<br />

yin-a yin fuZeTa bolokiduri xmovansufiqsi formawarmoebisas<br />

ar ikveceba imitom, rom aGar moxdeboda garCeva de dedo de<br />

do dofal<br />

fal-, fal , ,<br />

yri yriyin yri yriyin<br />

yin- yin fuZeTa saTanado formebTan; xolo me me-Tevz me Tevz Tevz-e Tevz tipis fu-<br />

ZeTa bolokiduri xmovansufiqsi ikveceba, radgan am fonetikuri<br />

cvliT miGebuli forma ar gaigivdeba amosaval fuZesTan: me me- me<br />

Tevz Tevz-is Tevz is / / Tevz Tevz-is Tevz is is... is<br />

kavSirebiTis mawarmoebelTa dakargva kavSirebiTis funqci-


Tavi III. pirisa da ricxvis niSanTa sistemis sakiTxebi qarTulSi 289<br />

is gauCinarebas gamoiwvevda: I kavSirebiTis forma uwKvetelTan<br />

gaigivdeboda, meore kavSirebiTisa _ wKvetilTan. wKvetilis mawarmoeblis<br />

gauCinarebis SemTxvevaSi es safrTxe ara gvaqvs: ar<br />

moxdeba formis damTxveva sxva paradigmis wevrTan... aqedan gamomdinare,<br />

vfiqrobT, rom kavSirebiTis -a, , -e, , -o sufiqsTa morfologiuri<br />

daniSnuleba da srul paradigmaSi maTi mimarTebani<br />

Seapirobebs im faqts, rom isini nulTan ar monacvleoben. ufro<br />

sworad, logikurad maTi nulTan monacvleoba gamoricxulia.<br />

warmodgenili msJelobidan gamomdinare, vfiqrobT, rom subieqturi<br />

mesame piris -s, , -a, , -o sufiqsebi ki ar Seapirobeben<br />

saKrdeni morfemis fonologiur saxes, aramed saKrdeni morfemiseuli<br />

xmovnis Tvisoba nulTan monacvleoba-armonacvleobisa<br />

aris ganmsazGvreli piroba am sufiqsTa gamovlenisaTvis, maTi<br />

ganawilebis safuZveli.<br />

-s da -a sufiqsTa ganawilebis SemTxvevaTa analizi amgvari<br />

daskvnis gamotanis saSualebas gvaZlevs: s u b i e q t u r i m e -<br />

s a m e p i r i s -a s u f i q s i g a m o v l i n d e b a n u l T a n<br />

m o n a c v l e x m o v n i s S e m c v e l s a K r d e n m o r f e -<br />

m a s T a n:<br />

mov-kal _ mo-kl-a ← mo-kal-a,<br />

gavakeT-e _ gaakeTa ← gaakeT-e-a. xolo s- s u f i q s i<br />

g a m o v l i n d e b a n u l T a n a r a m o n a c v l e x m o v n i s<br />

S e m c v e l s a K r d e n m o r f e m a s T a n: akeT-eb-s, xat-av-s,<br />

aaSen-o-s...<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna m. kraveiSvilisa da g. naxucriSvilis wignSi `qar-<br />

Tuli enisa da wera-kiTxvis TviTmaswavlebeli inglisuris<br />

mcodneTaTvis~ (II seria, Tbilisi, 1972<br />

w.) subieqturi mesame piris -s, , -o, , -a sufiqsTa<br />

ganawilebis aseTi wesia warmodgenili: `samive<br />

pirSi Tanxmovanze an xmovanze daboloebuli zmnebi<br />

dairTavs -s morfemas. e'ze daboloebuli zmnebi<br />

pirvel da meore pirSi da SekumSulfuZiani<br />

zmnebi mesame pirSi o-s dairTavs, sxva zmnebi ki a<br />

bolosarTs dairTavs~ (gv. 38). miuxedavad imisa,<br />

rom aq CvenTvis zogi ram sadavoa, es wesi mainc


290<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

sainteresod gveCveneba im TvalsazrisiT, rom sufiqsTa<br />

ganawilebis safuZvlad zmnuri fuZis<br />

struqturaa miCneuli.<br />

am wesidan gamomdinare, sainteresoa -ia ia daboloebis mqone<br />

statikur zmnaTa awmKosa da gardamaval zmnaTa I TurmeobiTis -a<br />

sufiqsis sakiTxi.<br />

rogorc aGvniSneT, mkvlevarTa erTi Jgufi -a bolosarTs<br />

piris niSnad miiCnevs (imave odenobad, rac gaakeT-a formaSia);<br />

xolo zogi mkvlevris azriT, a daboloeba ars ars meSveli zmnis na-<br />

STia.<br />

Cven gaviziareT pirveli Tvalsazrisi. Tu -a a Se SeupKri Se<br />

upKri upKri-a upKri<br />

formaSi piris niSania, maSin mis win xmovani unda iKos gauCina-<br />

rebuli. asec varaudoben: SeupKrie-a → SeupKri-a (l. baramiZe,<br />

2008, gv. 23); I-II piris formebSi s bolosarTis ararsebobis (SevupKri-var,<br />

SeupKri-xar) Taobaze iTqva: `safiqrebelia, rom III<br />

piris fuZe ganzogadda Semdeg sxva pirebSi~ (iqve). es Tvalsazrisi<br />

gaziarebulia: `Sekvecili fuZe III piridan Cans gadasuli,<br />

meorec, KuradGeba unda mivaqcioT imas, rom -e afiqsi namKo<br />

droisaa (v. Tofuria) da dasrulebul moqmedebas gamoxatavs; me-<br />

Sveli zmnac ZiriTadi zmnis fuZeSi gadmocemuli moqmedebis rezultats<br />

statikurad warmoadgens, garkveulad Sedegs iZleva,<br />

moqmedebis dasrulebas gulisxmobs, amitomac am poziciaSi -e<br />

sufiqsi funqciuradac nulis toli aGmoCndeboda (SeupKrixar)~<br />

(a. arabuli, 1984 (2), gv. 51). da es bolo argumenti xels SeuwKobda<br />

analogiis process (III piris formis gavrcelebas I-II pirebSi).<br />

ase rom, es SemTxvevac Cven mier SemoTavazebuli wesis<br />

farglebSi eqceva: -a sufiqsisaTvis saKrdenia -e, romelic<br />

monacvleobs nulTan.


Ta Tavi Ta<br />

vi IV IV. IV I seriis formaTa warmoebis<br />

$ $ $ 13 13. 13<br />

. . Te Tema Te<br />

ma ma.<br />

. Te Temis Te<br />

mis mis niS niSne niS<br />

ne nebi nebi<br />

bi<br />

13 13....1111. 13 13 . . . Te Temis Te Temis<br />

mis mis raoooobi ra ra ra bi bisa bisa<br />

saTvis saTvis<br />

Tvis Tvis<br />

sakiTxebi<br />

SesavalSi iTqva: rom `fuZe unda ganvixiloT, rogorc permanentulad<br />

cvladi monacemi~, romelic `saKrdenia formaTa sistemisaTvis~<br />

(b. JorbenaZe). da Tuki fuZe aris permanentulad<br />

cvladi monacemi, saKrdeni formaTa sistemisaTvis, maSin sxvadasxva<br />

SemTxvevaSi sxvadasxva fuZeze unda iKos saubari da asec<br />

aris: `Kvelaferi is, rac saKrdenia nebismieri formisa an formaTa<br />

sistemisaTvis, fuZed unda iwodos~. magram zmnur formaTa<br />

analizma moiTxova terminologiuradac gansxvavebuliKo sxvadasxva<br />

formisa Tu formaTa sistemisaTvis gamoKenebuli fuZe da<br />

Semovida pirobiTi terminebi: fuZe (= mwkrivis fuZes), Tema (=<br />

seriis fuZes) da `Ziri~ (= sruli paradigmis fuZes). mwkrivis<br />

fuZe imdenia, ramdeni mwkrivic gamoiKofa. ra aris Te Tema Te Tema<br />

ma? ma terminisa<br />

Tu Sesabamisi cnebis damkvidreba qarTul gramatikaSi a. SaniZis<br />

damsaxurebaa.<br />

moviKvanT amonarids 1930 wlis gramatikidan (vfiqrobT,<br />

movlenis arsi aq ukeTaa gamoxatuli): `pirieli zmnis ConCxs<br />

warmoadgens Tema, romelzedac asxmulia forma. Tema hqvia ucvalebel<br />

nawils zmnisas, romelic gasdevs xolme erT-erTi seriis<br />

Kvela formaSi, e. i. romlis dapirispirebiTac cvalebadia p i -<br />

r i s a, r i c x v i s a, q c e v i s a, d r o i s a da k i l o s niSnebi<br />

(xazi Cvenia _ g. g.). TemaTa sxvadasxvaoba safuZvlad udevs drokiloTa<br />

or seriad daKofas qarTulSi zmnaTa didi umravlesobisTvis<br />

morfologiuradac~ (a. SaniZe, 1930, gv. 138). swored<br />

TemaTa gansxvaveba daedo safuZvlad sauGlebeli fuZis principiT<br />

zmnaTa daJgufebas seriebad; ufro sworad, I da II seriis<br />

gamoKofas. `raica Seexeba III serias, mas sakuTari Tema ar gaaCnia


292<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

da Cveulebriv igi an pirveli seriis Temas sargeblobs (ufro<br />

xSirad), an arada meorisas (ufro iSviaTad), an kidev sul sxva<br />

principze agebs Tavis formebs, vidre pirvelisa da meore seriis<br />

dro-kiloebi~ (a. SaniZe, 1930, gv. 138). amitomacaa, rom Temaze saubrisas<br />

ganixilaven I da II seriis viTarebas; III seriis SemTxveva-<br />

Si saerTo fuZis principi axal qarTulSi Zvelisagan arsebiTad<br />

gansxvavebulia, Tumca es sagangebo msJelobas sayiroebs. am sakiTxs<br />

III seriis formaTa warmoebis ganxilvisas davubrundebiT ($ 27).<br />

I seriis mwkrivTaTvis saKrden fuZes I seriis Tema ewodeba,<br />

II seriis mwkrivTaTvis saKrden fuZes _ II seriis Tema.<br />

gamoKofen erTTemian da orTemian zmnebs: `e r T - T e m i a -<br />

n i a zmna, romelsac pirvelisa da meore seriis formebi erTsa<br />

da imave bazisze aqvs daKrdnobili.<br />

o r - T e m i a n i a zmna, romelsac pirvelsa da meore seria-<br />

Si gansxvavebuli Temebi moepoveba~ (a. SaniZe, 1973, gv. 388). magaliTad,<br />

erTemiania orTemiania<br />

(da)v-wer wer wer (da)v-xat xat xat-av xat av<br />

(da)v-wer wer wer-d-i wer (da)v-xat xat xat-av xat av av-d-i av<br />

(da)v-wer wer wer-d-i wer (da)v-xat xat xat-av xat av av-d-e av<br />

(da)v-wer wer wer-e wer (da)-v-xat xat xat-e xat<br />

(da)-v-wer wer wer-o wer (da)v-xat xat xat-o xat<br />

meore SemTxvevaSi xat xat martivi Temaa, xat xat-av xat av _ rTuli. martiv<br />

da rTul TemaTa ganmasxvavebel elements Te Temis Te mis ni niSa ni<br />

Sa Sani Sa ni daerqva<br />

(a. SaniZe, 1973, gv. 388). Temis niSnebad gamoKofen sufiqsebs:<br />

-i, -av, -am, -eb, -ob, -of, -em...<br />

saubroben g a v r c o b i l da g a u v r c o b e l Temazec; I<br />

seriis or mwkrivSi `Tema gavrcobili aqvs -d, an -od od od-is od darTviT,<br />

romelTac s a v r c o b s v e Z a x i T ~ (iqve, gv. 388).<br />

orTemianad miiCneva fuZis gaxmovanebiT dapirispirebuli<br />

zmnebic:<br />

I I se seria se ria II II se seria se ria<br />

v-grex v-grix-e<br />

v-grex-d-i v-grix-o<br />

v-grex-d-e<br />

saubaria mxolod im SemTxvevaze, roca I seriis Tema e gaxmovanebiTaa<br />

warmodgenili, xolo meore seriis Tema _ i gaxmo-


Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

vanebiT. vfiqrobT, unda visaubroT gaxmovanebis sxva variantzec:<br />

roca I seriis Tema uxmovnoa, meore seriisa _ a-xmovniani:<br />

v-zrd-i<br />

v-zrd-idi<br />

v-zrd-ide<br />

v-zard-e<br />

v-zard-o<br />

Tumca sanam am sakiTxze visaubrebT, amgvar zmnebSi -i sufiqsis<br />

raoba aris gasarkvevi.<br />

ra aris v-zrd-i, v-Tl-i, v-Tvl-i tipis zmnebSi -i bolosar-<br />

Ti?<br />

13 13....2222.... 13 13 ----i i i i elemen ele ele elemen<br />

mentis mentis<br />

tis tis Taooooba Ta Ta Ta ba baze baze<br />

ze ze zrd----iiii----s zrd zrd zrd s s s tipis ti ti tipis<br />

pis pis zmnebSi zmneb zmneb zmnebSi<br />

Si Si<br />

samecniero literaturaSi v-zrd zrd zrd-i zrd tipis zmnebTan awmKoSi<br />

gamovlenili i elementi Temis niSnad gaiazreba (a. SaniZe, 1973,<br />

gv. 388 da Semdeg). Kvela saxis gamokvlevasa Tu saxelmZGvanelo-<br />

Si es azri gaziarebulia.<br />

safuZveli amgvari gaazrebisa is aris, rom i gasdevs I seriis<br />

paradigmas Kvela mwkrivSi:<br />

(ga)-v-zrd-i<br />

(ga)-v-zrd-idi<br />

(ga)-v-zrd-ide<br />

Sdr.: v-kl-av av<br />

v-kl-av av av-di av<br />

v-kl-av av av-de av<br />

miGebuli ganmartebebis mixedviT, zrd zrd-i zrd saerTo fuZea pirveli<br />

seriis mwkrivTaTvis, amitom I seriis Temad iqna miCneuli:<br />

am zmnis meore seriis Tema iqneba zard zard: zard<br />

v-zard zard zard-e zard<br />

v-zard zard zard-o zard<br />

I da II seriebis TemaTa Sepirispirebam xeli SeuwKo i elementis<br />

Temis niSnad gaazrebas.<br />

vfiqrobT: i sxvadasxva odenobaa awmKosa da I seriis sxva<br />

mwkrivebSi; awmKoSi -i mwkrivis niSnad unda iqnes miCneuli, xolo<br />

sxva mwkrivebSi i i xmovniTi nawili Cans id id id sufiqsisa. ra<br />

gvaZlevs amgvari daskvnis gakeTebis safuZvels?<br />

1. Temis niSanTa sistemaSi i gancalkevebiT dgas. Temis niS-<br />

293


294<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

nebad gamoiKofa av av, av<br />

, am am, am , eb eb, eb<br />

, ob ob, ob<br />

, em em, em<br />

, of of, of<br />

, ev (a. SaniZe, 1973, gv.<br />

389 da Semd.).<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna a. SaniZe erT SemTxvevaSi Temis niSnad moixseniebs<br />

-o sufiqss wavaqci(v)o formaSi, Tumca imave o-sa<br />

da msgavs sufiqsebs sxvagan, da Cveulebriv, mwkrivis<br />

niSnebad miiCnevs da Cvenc ase ganvixilavT.<br />

struqtura Temis niSnebisa Kvela SemTxvevaSi erTgvaria:<br />

VC. gansxvavebuli struqturisa erTaderTi iqneba i, Tuki mas<br />

miviCnevT Temis niSnad...<br />

2. i i aris erTaderTi Temis niSnad miCneuli elementi, romelic<br />

ar Cans sawKisSi; sxva Temis niSnebi sawKisSi Cveulebriv<br />

iCens Tavs: cnobilia: `sawKisis niSania a, romelic daerTvis I seriis<br />

Temas, gauvrcobels, e. i. im Temas, romelic awmKos (an<br />

mKofadis) formebSi Cans~ (a. SaniZe, 1973, gv. 560).<br />

-av:<br />

-am:<br />

-eb:<br />

-of:<br />

-em:<br />

-ev:<br />

xat-v-a,<br />

dg-m-a,<br />

keT-eb eb eb-a, eb<br />

K-of of of-a... of<br />

c-em em em-a... em<br />

da-bn-ev ev ev-a... ev<br />

magram: zrd-i-s _ zrd-a<br />

Tl-i-s _ Tl-a<br />

Sl-i-s _ Sl-a<br />

Kr-i-s _ Kr-a...<br />

mal-v-a,<br />

b-m-a,<br />

Sen-eb eb eb-a, eb<br />

par-v-a...<br />

Ca-c-m-a...<br />

ga-G-eb eb eb-a... eb<br />

a. SaniZe Tvlis, rom `a-s darTvis gamo in inian in zmnebSi ikveceba<br />

Temis niSani i~ (a. SaniZe, 1973, gv. 560). es daskvna Zneli gasaziarebelia:<br />

odenxmovniani elementis ukvalod gaqroba araa<br />

mosalodneli: morfologiuri TvalsazrisiT garTuldeboda<br />

formis mniSvnelobis gageba... amitom, sawKisebSi gamovlenili -a<br />

sufiqsis gavlenas ver mivawerT i elementis arqonas zrd zrd-a zrd tipis<br />

formebSi: Temis niSnebi Kvela SemTxvevaSi iqna SenarCunebuli;<br />

sxva zmnebSi sayiroebis SemTxvevaSi moxda sxvadasxva elementTa<br />

CarTva (n, , ol ol, ol<br />

, , om om...).<br />

om


Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

i i elementis arqona sawKisur formebSi eyvs Segvataninebs<br />

imaSi, rom i Temis niSania.<br />

3. Cveulebriv I seriis Temas emKareba moqmedebiTi gvaris<br />

mimGeobac:<br />

xat-av av av-s av _ da-m-xat-v-el-i<br />

dg-am am am-s am _ da-m-dg-m-el-i<br />

aSen-eb eb eb-s eb _ m-Sen-eb eb eb-el-i eb<br />

Tm-ob ob ob-s ob _ da-m-Tm-ob ob ob-i ob<br />

K-of-s _ ga-m-K-of-i...<br />

magram: zrd-i-s _ m-zrd-el-i...<br />

miiCneven, rom -i, iseve rogorc sawKisSi, fonetikur niadagze<br />

aris gauCinarebuli (momdevno e xmovnis gavleniT) (a. SaniZe,<br />

1973, gv. 570), Tumca iseve rogorc sawKisis SemTxvevaSi,<br />

arc am formaSia mosaldneli `i-s mokveca~.<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna niSvna<br />

vna: vna : 1. Tavis droze morfemaTa miJnaze warmoqmnil<br />

xmovankompleqsebSi mimdinare fonetikuri procesebis<br />

Seswavlisas mivediT aseT daskvnamde: `qar-<br />

TulSi morfemaTa miJnaze warmoqmnil xmovan-<br />

TkompleqsTa gamartiveba _ elizia _ xdeba mxolod<br />

maSin, roca boloxmovnian sitKvas xmovniT<br />

dawKebuli sufiqsi daerTvis. eliziaSi ZiriTadad<br />

moqmedebs regresuli gavlenis principi. Tu<br />

gvxvdeba progresul gavlenaze damKarebuli elizia,<br />

am SemTxvevaSi elizirebul xmovanze garda<br />

maelizirebeli xmovnis gavlenisa, unda moqmedebdes<br />

meoreuli faqtorebic. eliziis ganxorcieleba<br />

damokidebulia xmovanTa aweulobasa da<br />

warmoebis rigze: rac ufro maGali aweulobisaa<br />

xmovani, erTi mxriv, miT metia misi gamZleoba<br />

eliziisadmi da, meore mxriv, misi maelizirebeli<br />

Zala~ (g. gogolaSvili, 1987, gv. 110). am daskvnidan<br />

gamomdinare, araa mosalodneli i xmovnis<br />

mokveca, miT umetes, a da e xmovanTa gavleniT.<br />

2. da kidev: roca saubroben -i `Temis niSnis~<br />

295


296<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

mokvecaze sawKisis an mimGeobis mawarmoebelTa<br />

gavleniT, analogiur magaliTebad mohKavT av av da<br />

am Temis niSanTa SemTxvevebi: xat-v-a, da-dg-m-a...<br />

SevniSnavT: odenxmovnian sufiqsTa nulTan mo-<br />

nacvleoba ar aris tolfasi VC tipis sufiqsiseuli<br />

xmovnis nulTan monacvleobisa (ix. $12.7).<br />

garkveuli morfologiuri daniSnulebis VC tipis<br />

sufiqsiseuli xmovnis dakargva ar qmnis sa-<br />

SiSroebas Sesabamisi funqciis miCqmalvisas _ TanxmovniTi<br />

elementi (uxmovno alomorfi) am daniSnulebas<br />

asrulebs. sxvagvaria viTareba odenxmovniani<br />

afiqsis gauCinarebis SemTxvevaSi: misi dakargva<br />

gamoiwvevs saTanado funqciis gauCinarebas.<br />

esaa CvenTvis erT-erTi argumenti, roca<br />

gamovricxavT saxelzmnebSi zrd zrd-i-s zrd tipis zmnebis<br />

awmKoSi dadasturebuli i elementis mokvecas.<br />

4. Zvel qarTulSi I TurmeobiTis warmoeba erTgvarovania<br />

Kvela TemisniSnian zmnaSi: I seriis rTuli Tema aris saKrdeni:<br />

aGu-Sen Sen Sen-eb Sen eb eb-ies, eb aGu-G-eb eb eb-ies, eb ganu-tf tf tf-ob tf ob ob-ies, ob miu-c-em em em-ies, em<br />

dau-mal mal mal-av mal av av-s, av dau-dg dg dg-am dg am am-s... am<br />

martivTemiani (erTemiani, fuZedrekadi) zmnebi martiv Temaze<br />

dairTaven -ies ies daboloebas:<br />

dau-wer wer wer-ies, wer mou-drek drek drek-ies... drek<br />

swored martivTemiani zmnebis msgavsad iwarmoebs I TurmeobiTs<br />

e. w. i TemisniSniani zmnebi:<br />

ganu-ƒrwn ƒrwn ƒrwn-ies, ƒrwn mou-gur gur gur-ies, gur uGuw Guw Guw-ies... Guw<br />

es faqtic, Cveni azriT, dasturia imisa, rom -i elementi<br />

zrd zrd-i-s zrd tipis zmnebSi ar aris Temis niSani.<br />

arsebiTi kiTxva: -i I seriis mTel paradigmaSi rom meordeba,<br />

es rogorc aixsnes?<br />

(ga)zrd-i-s<br />

(ga)zrd-i-d-a<br />

(ga)zrd-i-d-e-s<br />

mTavari saTqmeli: -i e l e m e n t i a r a r i s e r T i da<br />

i g i v e o d e n o b a a w m K o - m K o f a d s a d a s x v a m w k r i -<br />

v e b S i; awmKo-mKofadSi i mwkrivis kuTvnilebaa; ase vTqvaT,


Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

mwkrivis niSania; iseTive bolosarTia (Tavisi funqciiT), rogoric<br />

vnebiTebSi (vTb-eb-i, vizrdeb-i...) Tu statikur zmnebSi (vici,<br />

vuwK-i, vicin-i, vtir-i...); me ar vsaubrob am zmnebSi warmodgenili<br />

i elementis genetur igiveobaze; funqciaa maTi erTi da<br />

igive: daerTvis awmKos formas da ar gadahKveba sxva mwkrivebSi.<br />

rac Seexeba uwKvetelsa da I kavSirebiTs, am formebSi warmodgenili<br />

-i i -id id sufiqsis xmovniTi nawilia. paradigma ase unda<br />

warmovidginoT:<br />

v-zrd-i<br />

v-zrd-id id id-i id<br />

v-zrd-id id id-e id<br />

-id id morfologiurad iseTive odenobaa, rogoric -d da<br />

-od od Sesabamis savrcobian mwkrivebSi.<br />

aris ki ase? SevecdebiT am kiTxvaze pasuxis gacemas ($ 14).<br />

manamde kidev ramdenime sakiTxi Temis niSanTan dakavSirebiT.<br />

13 13....3333. 13 13 . . . ----av av av av da da da da ----am am am am Temis Te Te Temis<br />

misniS misniS<br />

niSni niSni<br />

nian nian<br />

an an zmnaTa zmna zmna zmnaTa<br />

Ta Ta vnebi vne vne vnebi<br />

biTi biTi<br />

Ti Ti gvaris gva gva gvaris<br />

ris ris<br />

forma for for forma<br />

maTa maTa<br />

Ta Ta Sessssaaaaxeb Se Se Se xeb xeb xeb axal axal axal axal qarTul qar qar qarTulSi<br />

Tul TulSi<br />

Si Si<br />

axal qarTulSi zmnur formawarmoebaSi momxdar cvlileba-<br />

Tagan KuradGebas iqcevs -av av da -am am TemisniSnian zmnaTa vnebiTi<br />

gvaris formebis -eb eb sufiqsian warmoebaze gadasvlis faqti:<br />

Zv. qarT.: i-mal-v-i-s<br />

i-karg-v-i-s<br />

i-Tqm-i-s<br />

ax. qarT.: i-mal-eb-a<br />

i-karg-eb-a<br />

i-Tq-m-eb-a...<br />

viTareba TiTqos martivia _ Seicvala vnebiTis warmoebis<br />

tipi. ramdenime zmnam Zveli warmoebac Semogvinaxa: iwvis, iZvris,<br />

erTvis da misT. es cnobili faqtia.<br />

axal qarTulSi -av av av TemisniSniani zmnebi vnebiTis warmoebis<br />

mixedviT or Jgufad unda gaiKos:<br />

1. roca -av av Temis niSani -eb eb sufiqsian vnebiTebSi SenarCunebulia<br />

(fonetikurad saxecvlili _ xmovangauCinarebuli):<br />

297


298<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

rg-av av av-s av<br />

rwK-av av av-s av<br />

xS-av av av-s av<br />

_<br />

_<br />

_<br />

i-rg-v-eb-a<br />

i-rwK-v-eb-a<br />

i-xS-v-eb-a...<br />

2. roca -av av Temis niSani -eb eb sufiqsian vnebiTebSi ar<br />

gadahKveba zmnas:<br />

mal-av av av-s av<br />

xat-av av av-s av<br />

Tes-av av av-s av<br />

_<br />

_<br />

_<br />

i-mal-eb eb eb-a eb<br />

i-xat-eb eb eb-a eb<br />

i-Tes-eb eb eb-a... eb<br />

rac Seexeba -am am Temis niSans, igi vnebiTis formebSi Kovel-<br />

Tvis SenarCunebulia (ra Tqma unda, fonetikurad saxecvlili _<br />

xmovangauCinarebuli):<br />

a-b-am am am-s am<br />

a-dg-am am am-s am<br />

aG-i-qv-am am am-s am<br />

_<br />

_<br />

_<br />

e-b-m-eb-a<br />

e-dg-m-eb-a<br />

aGi-q-m-eb-a (←aGiqvmeba)...<br />

SeiniSneba kanonzomiereba: -av av av Temis niSani vnebiTis formebSi<br />

gadahKveba zmnebs, romelTa Zireuli morfema umarcvloa;<br />

marcvlovani Zireuli morfemis mqone zmnebi -av av Temis niSans vnebiTis<br />

formebSi ar gamoavlenen. ramdenadac -am am TemisniSnian<br />

zmnaTa morfema Kvela SemTxvevaSi umarcvloa, vnebiTis formebSi<br />

-am am Temis niSani KovelTvisaa warmodgenili.<br />

amdenad, umarcvlo Zireuli morfemis Semcveli -av av da -am am<br />

TemisniSniani zmnebi moqmedebiTiseul Temas vnebiTis formebSi<br />

srulad warmogvidgens... kiTxvaze _ ra xdeba? _ pasuxis gacema<br />

iolad xerxdeba. kiTxvaze ratom? _ pasuxi yirs.<br />

umarcvlo Ziris mqone -av av TemisniSniani zmna arcTu cotaa:<br />

rg-av-s<br />

rT-av-s<br />

kl-av-s<br />

sxl-av-s<br />

Txz-av-s<br />

wn-av-s<br />

xn-av-s<br />

kr-av-s<br />

Zr-av-s<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

i-rg-v-eb-a<br />

i-rT-v-eb-a<br />

i-kl-v-eb-a → ikvleba<br />

i-sxl-v-eb-a → isxvleba<br />

i-Txz-v-eb-a<br />

i-wn-v-eb-a → iwvneba<br />

i-xn-v-eb-a → ixvneba<br />

i-kr-v-eb-a → ikvreba<br />

i-Zr-v-eb-a → iZvreba


Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

xr-av-s<br />

miu-zG-av-s<br />

rwK-av-s<br />

xS-av-s<br />

aseve: wv-av-s<br />

fqv-av-s<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

-am am TemisniSnian zmnebSi:<br />

a-b-am-s<br />

a-dg-am-s<br />

sv-am-s<br />

gamo-Tqv-am-s<br />

aGi-qv-am-s<br />

Camo-a-cv-am-s<br />

Ca-nTq-am-s<br />

Semo-a-rtK-am-s<br />

gana-rTx-am-s<br />

Caa-sx-am-s<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

i-xr-v-eb-a → ixvreba<br />

mie-zG-v-eb-a<br />

i-rwK-v-eb-a<br />

i-xS-v-eb-a<br />

i-wv-eb-a ← i-wv-v-eb-a<br />

i-fqv-eb-a ← i-fqv-v-eb-a<br />

e-b-m-eb-a<br />

e-dg-m-eb-a<br />

i-sv-m-eb-a → ismeba<br />

gamo-i-Tqv-m-eb-a → gamoiqTmeba<br />

aG-i-qv-m-eb-a → aGiqmeba<br />

Camo-e-cv-m-eb-a → Camoecmeba<br />

Ca-i-nTq-m-eb-a<br />

Semo-e-rtK-m-eb-a<br />

gan-e-rTx-m-eb-a<br />

Ca-i-sx-m-eb-a...<br />

Cvens KuradGebas vnebiTis formaTa analizi iqcevs.<br />

faqtia, rom vnebiTSi moqmedebiTis formaTa Temis niSnebi<br />

SenarCunebulia (fonetikurad saxecvlili):<br />

rg-av av av-s av<br />

dg-am am am-s am<br />

_<br />

_<br />

i-rg-v-eb-a<br />

i-dg-m-eb-a<br />

uCveulo TiTqos araferia: qarTulSi aris SemTxvevebi, roca<br />

-av av TemisniSniani zmnaa, magram cur-a(v)-ob-s tipis zmnaTa<br />

formebSi -ob ob Temis niSani rTul Temas daerTo (am rigis magaliTebia<br />

xtunavs da xtuna(v)obs, goravs da gora(v)obs da<br />

misT...).<br />

aseve: S-ob-s _ Sv-a -ob ob (← v-eb) TemisniSniani zmnaa. dialeqtebSi<br />

amgvari formebic dasturdeba: Sob-am (`vSobam, Sen nu<br />

moukvdebi Cems Tavs, vSobam~ _ ilia).<br />

magram am rigis magaliTebSi -av av Tu -ob ob Temis niSani fuZes<br />

Sexorcebuli elementia, ramdenadac isini II seriis formebSic<br />

299


300<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

gadahKveba zmnas da, amdenad, maTi Temis niSnad gaazreba aGar<br />

xdeba: cur-av-ob-s _ i-cur-av-a; Sob-am-s _ Sob-a (amis Taobaze<br />

ix. $ 17)...<br />

amgvarad, cur-av-ob-s Tu Sob-am-s tipis formaTa SemTxveva-<br />

Si faqti naTelia. icvleba fuZis struqtura, formawarmoebaSi<br />

es sirTules ara qmnis: Zveli Temis niSani fuZiseul elementad<br />

gaiazreba da zmna axal Temis niSans dairTavs.<br />

sxvagvaria viTareba Cvens SemTxvevaSi. i-rg-v-eb-a _ i-dg-m-eb-<br />

a tipis formebs v(← av) da m(← am) elementebi II seriaSi aGar<br />

gadahKveba:<br />

i-rg-v-eb-a<br />

i-dg-m-eb-a<br />

_<br />

_<br />

da-i-rg-a<br />

da-i-dg-a...<br />

ra kvalifikacia unda mieces v(← av) da m(← am) elementebs<br />

gansaxilvel formebSi?<br />

Tu maT Temis niSnebad miviCnevT, gamodis, rom erT struqturaSi<br />

erTi sistemis ori elementia warmodgenili, rac Tavis-<br />

Tavad dauSvebelia da, saerTod, aris ki SesaZlebeli v(← av),<br />

m(← am) da -eb elementebis damoukidebel morfologiur elemen-<br />

tebad miCneva? vfiqrobT, rom ara: v-eb(← av-eb), m-eb(← am-eb)<br />

gansaxilveli tipis zmnebSi erTi morfologiuri odenobaa da<br />

misi daSla morfologiis doneze ar moxerxdeba. Kovel SemTxvevaSi,<br />

Tu davSliT, SeuZlebeli iqneba maTTvis cal-calke funqciis<br />

misadageba.<br />

aGniSnul formaTa saanalizod sxva tipis vnebiTebis moSvelieba<br />

(mag.: xat-av-s _ i-xat-eb-a...) da amis safuZvelze i r g v e -<br />

b a - i d g m e b a formebSi oden -eb sufiqsis gamoKofa, ar iqneboda<br />

gamarTlebuli.<br />

veb (← av-eb), meb (← am-eb), Cveni azriT, erTi morfologiuri<br />

odenobaa; isini gansaxilveli tipis zmnaTa I seriis fuZis<br />

mawarmoeblad unda miviCnioT da kvalificirebuli unda iqnes<br />

rogorc rTuli Temis niSnebi; amdenad, Temis niSanTa sistemaSi<br />

martiv (-av, -am, -eb, -ob...) Temis niSanTa gverdiT unda iqnes<br />

warmodgenili rTuli veb veb(← veb aveb), meb meb(← meb ameb) Temis niSnebic,<br />

romlebic umarcvlo Ziris mqone -av da -am TemisniSnian moqmedebiTi<br />

gvaris zmnaTa Sesabamis vnebiTebTan gamoiKeneba.


Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

13 13....4444. 13 13 . . . ev ev//// ev ev iv iv iv iv sufiq su su sufiqsi<br />

fiq fiqsi<br />

siaaaani si ni ni ni vnebi vne vne vnebi<br />

biTi biTi<br />

Ti Ti gvaris gva gva gvaris<br />

ris ris formaTa formaTa formaTa formaTa<br />

Sesa Se Se Sesa<br />

saxeb saxeb<br />

xeb xeb axal axal axal axal qarTul qar qar qarTulSi<br />

Tul TulSi<br />

Si Si<br />

ev/iv sufiqsi gvxvdeba rogorc moqmedebiTi, aseve vnebiTi<br />

gvaris zmnebSi (-ev pirveli seriis formebTan, -iv→i _ meore seriis<br />

formebTan):<br />

awmKo awmKo: awmKo<br />

ao aoris ao<br />

ris risti risti<br />

ti: ti<br />

moqm. vneb.<br />

(a)-i/u-r-ev-s<br />

a-i/u-r-i(v)-a<br />

(a)-i/e-r-ev-a<br />

a-i/e-r-i(v)-a<br />

axal qarTulSi vnebiTi gvaris zmnaTa umetesobas -ev(→iv)<br />

sufiqsi meore seriis formebSi aGar gadahKveba (daingra, daimsxvra,<br />

SeinZra, daibna...); -ev sufiqsian zmnaTa mcire nawilma Zveli<br />

viTareba Semoinaxa (air-i-a, gaiw-i-a, dail-i-a, daet-i-a...);<br />

zmnaTa erTma Jgufma paraleluri formebi gaiCina (daexva º daexvia,<br />

daixa º daixia, SeemTxva º SeemTxvia, gaeTra º gaeTria...). -ev<br />

sufiqsian zmnaTa vnebiTis formebis axali tipis warmoebaze<br />

gadasvlis procesi dasrulebuli ar aris. tendencia aSkaraa da<br />

xangrZlivi istoria aqvs (saTaves Zvel qarTulSi iGebs).<br />

es movlena samecniero literaturaSi, ra Tqma unda, SeniSnulia<br />

(a. SaniZe, 1973, gv. 413). meore seriis formebSi iv formantis<br />

dakargva inian vnebiTebSi omoformaTa Tavidan acilebiT<br />

(Sdr.: daingria man is / daingria is > daingra), xolo enian vne-<br />

biTebSi analogiiT (daengra < daengria procesi daingra formis<br />

analogiiT xdebao) aixsneba.<br />

vfiqrobT, SesaZlebelia sakiTxis sxvagvarad dasma:<br />

axal qarTulSi vnebiTi gvaris zmnaTa awmKos warmoebis<br />

ori ZiriTadi Kalibi arsebobs: a) Ziri + Temis niSani + i (Tbeb-i,<br />

e-rT-ob-i...).<br />

b) Ziri + d + Temis niSani + i (ber-d-eb-i...).<br />

Kvela tipis vnebiTi am or KalibSi Tavsdeba. gamonakliss<br />

qmnida mxolod -ev/-iv sufiqsiani zmnebi (ev/iv aGweris doneze Zireul<br />

masalad ganixileba _ a-rev-s / a-riv-a; Sdr.: drek-s (drik-a).<br />

Kalibis gavlenis Sedegad gansaxilveli tipis zmnebSi moxda<br />

-ev/-iv formantis gadaazrianeba da funqciurad misi gaigiveba<br />

Temis niSnebTan (-eb, -av...); aman ki meore seriis formebSi -iv<br />

301


302<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

formantis gaqroba gamoiwvia : i-ngr-ev-a / da-i-ngr-a (Sdr.: i-Sleb-a<br />

/ gai-Sal-a).<br />

amgvarad, Cveni azriT, vnebiTi gvaris -ev sufiqsian zmnaTa<br />

axali tipis warmoebaze gadasvlis tendencia Sinaarsobrivad<br />

identur formaTa formobrivad erTgvar KalibSi moqcevis faqtia.<br />

am faqtma arsebiTi xasiaTis koreqtivi Semoitana enaSi: geneturad<br />

(da funqciurad) erTi da igive -ev formanti vnebiTebsa<br />

da Sesabamis moqmedebiTebSi sxvadasxvagvarad unda iqnes kvalificirebuli:<br />

vnebiTebSi _ rogorc Temis niSani; moqmedebi-<br />

TebSi _ Zirs Sexorcebuli, amjamad morfologiurad ufunqcio<br />

elementi.<br />

$ $ 14 14. 14<br />

. Te Temis Te<br />

mis ga gavrco ga<br />

vrco vrcoba<br />

ba. ba sa savrco sa<br />

vrco vrcobi vrco bi<br />

14 14....1111. 14 14 . . . sa savrco sa savrcobis<br />

vrco vrcobis<br />

bis bis raoooobi ra ra ra bi bisa bisa<br />

saTvis saTvis<br />

Tvis Tvis<br />

Tu rogor unda iqnes gaazrebuli -id id id daboloeba _ erT<br />

morfologiur odenobad Tu or morfemad, am sakiTxis garkveva<br />

uwKvetlis warmoebasTanaa dakavSirebuli.<br />

viciT: uwKveteli awmKosagan xazovani principiT nawarmoebi<br />

mwkrivia; asea es Kvela tipis zmnasTan.<br />

uwKvetlis fuZes awmKos fuZisagan e. w. savrcobi awarmoebs:<br />

v-wer wer → v-wer wer wer-d, wer<br />

va-keT keT keT-eb keT eb → va-keT keT keT-eb keT eb eb-d, eb<br />

v-tir tir tir-i tir<br />

→ v-tir tir tir-od tir od od-i... od<br />

savrcobian fuZes g a v r c o b i l T e m a s uwodeben (a. SaniZe,<br />

1973, gv. 388).<br />

savrcobad Cveulebriv miiCneven -d da -od od od morfemebs (gavrcelebuli<br />

terminologiiT _ doniani zmnebi da odiani zmnebi).<br />

TiTqosda iZebneba -d da -od od sufiqsTa ganawilebis principic:<br />

`gavrcobili Tema vnebiTi gvaris zmnisa KovelTvis od od-iT od<br />

aris nawarmoebi: vi-qeb qeb qeb-i qeb _ vi-qeb qeb qeb-od qeb od od-i; od v-Savd Savd Savd-eb Savd eb eb-i eb _ v-Savd Savd Savd-eb Savd eb- eb<br />

od od-i; od v-Tbeb Tbeb Tbeb-od Tbeb od od-i od da misT. amave savrcobs dairTavs saSuali


Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

zmnebi, romelTac awmKoSi mwkrivis niSnad i aqvT (...): xt xt-i-s xt<br />

_<br />

xt xt-od xt<br />

od od-a, od h-Sven Sven Sven-i-s Sven _ h-Sven Sven Sven-od Sven od od-a... od gamonaklisis saxiT egeve od od<br />

aqvs ramdenime gardamaval zmnas, romelTac gaformebis TvalsazrisiT<br />

vnebiTisebri niSnebi aqvs awmKoSi (an mKofadSi): isvr-i-s<br />

_ isvr-od od od-a, od itKv-i-s _ itK-od od od-a~ od (a. SaniZe, 1973, gv. 417).<br />

Kvela danarCeni zmna d savrcobs dairTavs...<br />

viTareba TiTqos martivia, magram problema Seqmna -av av av/ av -am am<br />

TemisniSnianma zmnebma Zvel qarTulSi. gavixsenoT -av/-am TemisniSnian<br />

zmnaTa uwKvetlis paradigma:<br />

v-kl-ev ev ev-d-(i) ev<br />

h-kl-ev ev ev-d-(i) ev<br />

kl-v-id id id-a id<br />

v-kl-ev ev ev-d-i-T ev<br />

h-kl-ev ev ev-d-i-T ev<br />

kl-v-id id id-es id<br />

v-su-em em em-d-(i) em<br />

h-su-em em em-d-(i) em<br />

su-m-id id id-a id<br />

v-su-em em em-d-i-T em<br />

h-su-em em em-d-i-T em<br />

su-m-id id id-es id<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna:<br />

: 1. am SemTxvevaSic -am am TemisniSnianebi iseve<br />

iuGvlian, rogorc -av av TemisniSnianebi. amitom<br />

visaubrebT -av av TemisniSnianebze. daskvnebi gavrceldeba<br />

-am am TemisniSnianebzec.<br />

2. III piris daboloeba -vid vid vid- vid aris warmodgenili<br />

I xolmeobiTisa da I kavSirebiTis Kvela forma-<br />

Si; aseve: e. w. `I brZanebiTis~ III piris mravlobi-<br />

Tis formaSi (kl-vid-ed); amave e. w. `I brZanebi-<br />

Tis~ sxva formebSi I-II pirTa variantia warmodgenili<br />

-ev-d d (kl-evd, kl-evd-i-n...).<br />

es paradigma mraval kiTxvas aGZravs:<br />

_ ras warmoadgens I da II piris formebSi gamovlenili e<br />

xmovniani varianti -ev/-em?<br />

_ ra mimarTebaa awmKoSi gamovlenil a xmovnian variantebsa<br />

(-av/-am) da e xmovnian variantebs Soris?<br />

_ romeli sufiqsis uxmovno variantia III piris formebSi<br />

gamovlenili -v/ -m?<br />

_ ras warmoadgens III piris formebSi gamovlenili i xmovani:<br />

damoukidebeli elementia Tu id id bolosarTis nawili?<br />

303


304<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

samecniero literaturaSi iKo mcdeloba Kvela am kiTxvaze<br />

pasuxis gacemisa. SevecdebiT Tvali gadavavloT am sikiTxis Sesaxeb<br />

arsebul mosazrebebs da Cveneuli Sefaseba mivceT faqtebs...<br />

14 14....2222. 14 14 . . . ----av av av//// av ----am am am am Temis Te Te Temis<br />

misniS misniS<br />

niSni niSni<br />

nian nian<br />

an an zmnaTa zmna zmna zmnaTa<br />

Ta Ta para pa pa para<br />

radig radigma<br />

dig digma<br />

ma ma Zvel Zvel Zvel Zvel<br />

qar qarTul qar qarTulSi<br />

Tul TulSi<br />

Si Si da da da da masTan mas mas masTan<br />

Tan Tan daka da da daka<br />

kavvvvSi ka Si Sire Sire<br />

rebu rebu<br />

buli buli<br />

li li proble prob prob proble<br />

leme leme<br />

mebi mebi<br />

bi bi<br />

msJelobas daviwKebT bolo kiTxvidan: rogor unda iqnes gaazrebuli<br />

-id id id daboloeba:<br />

III piris formas a. SaniZe aseT axsnas aZlevs: `im zmnebs, romelTac<br />

Temis niSnad -av av da -am am aqvT, uwKvetlis 1-lisa da me-2<br />

sub. piris formebSi (saTanadod I brZanebiTis formebSi) Temis<br />

niSnis xmovani a SeecvlebaT e-d, xolo me-3 sub. piris formebSi<br />

i-nis saSualebiT daukavSirdeba d savrcobs, ris gamoc winamavali<br />

xmovani, Temis niSnisa, amoGebul iqneba: vklav, hklav, klavs,<br />

vklevd(i), hklevd(i), klvida; Sevabemd(i), Seabemd(i), Seabmida. me-<br />

3 sub. pirSi amgvarad miGebuli fuZe gadadis uwKvetlis xolmeobiTisa<br />

da I kavSirebiTis (I mKofadis) Kvela sub. pirSi: vkvlidi,<br />

vkvlide, Sevabmidi, Sevabmide da sxva~ (a. SaniZe, 1976, gv. 94).<br />

movlenis axsna amgvarivea `gramatikis safuZvlebSi~: `av av avian av<br />

da am amian am<br />

zmnebSi Zvelad a-s e cvlida pirvelsa da meore sub.<br />

pirSi, mesameSi ki do donis do<br />

win i Cndeboda, romelic winamaval xmovans<br />

amoiGebda~ (a. SaniZe, 1973, gv. 425).<br />

suraTi aseTia:<br />

1. av av → ev ev (mizezi ar saxeldeba)<br />

2. ev ev-d ev<br />

→ ev ev-i-d ev<br />

(i Cndebao; TanxmovangamKari?)<br />

3. ev ev-i-d ev<br />

→ v-i-d (reduqcia ivaraudeba)<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna faqtobriv, es Tvalsazrisi aris warmodgenili da<br />

gacilebiT ufro `Grmad~ l. kiknaZis sakmaod<br />

vrcel naSromSi (l. kiknaZe, 1947, gv. 317-344),<br />

Tumca msJelobas damaJerebloba aklia. l. kiknaZis<br />

naSromze daKrdnobiT amave azrs eTanxmebian i. da<br />

v. imnaiSvilebi (i. da v. imnaiSvilebi, 1996, gv.<br />

126-129).<br />

procesis amgvari gaazreba kiTxvebs amravlebs:


Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

a) ra aris mizezi a→e gadabgerebisa?<br />

b) ra fonetikuri aucilebloba iKo i xmovnis gaCenisa III<br />

pirSi, roca aseTi ram ar xdeba I-II pirebSi (igive Tanxmovankompleqsi<br />

warmoiqmneba _ vd vd)? vd<br />

g) gaCenil xmovans (TanxmovangasaKars!) Seswevs ki Zala sufiqsiseuli<br />

xmovnis reduqciisa? cxadia, ara.<br />

Kvela es kiTxva eyqveS dagvaKenebinebs movlenis axsnis warmodgenili<br />

variantis yeSmaritebas.<br />

III piris formaSi warmodgenil daboloebas (id) erT odenobad<br />

ar ganixilavs <strong>arn</strong>. Ciqobavac. Tumca movlenis axsna principulad<br />

gansxvavebulia: avtori, erTi mxriv, I-II da, meore mxriv,<br />

III piris formebSi warmodgenil fuZeTa sxvaobas amgvarad xsnis:<br />

`aq ori ori ori gan gansxva gan gansxva<br />

sxvave<br />

vebu<br />

buli bu li warmo warmoeba warmo ba unda gvqondes: erTi -ev ev ev- ev sufiqsiania,<br />

meore -av av av- av sufiqsiani. orive es sufiqsi `awmKosia~,<br />

oGond pirvels araferi daerTvis, meores ki -i daerTvoda~<br />

(<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1948, gv. 99).<br />

orgvari paradigma ivaraudeba awmKoSi:<br />

I. v-h-kiTx-ev<br />

h-kiTx-ev<br />

h-kiTx-ev-s<br />

II. v-h-kiTx-v-i (← vhkiTxavi)<br />

h-kiTx-v-i<br />

h-kiTx-v-i-s<br />

Sesabamisad uwKvetlis paradigma iqneboda:<br />

v-h-kiTx-ev-d<br />

h-kiTx-ev-d<br />

h-kiTx-ev-d-a<br />

v-h-kiTx-v-i-d<br />

h-kiTx-v-i-d<br />

h-kiTx-v-i-d-a<br />

KuradGebas mivapKrobT im faqts, rom i awmKodan gadmoKolil<br />

sufiqsad gaiazreba da igi gatolebulia qmn qmn-i-s qmn tipis<br />

zmnaTa awmKoSi gamovlenil i sufiqsTan, romelic uwKvetelSic<br />

gadahKveba: qmn-i-d-a; es igive e. w. i Temis niSania...<br />

amgvari ganmartebiT -av av sufiqsiseuli xmovnis dakargvis safuZveli<br />

-i sufiqsia...<br />

sagulisxmod migvaCnia is dakvirvebac, rom uwKvetlis orive<br />

paradigmis Kvela wevri realuri formaa, Zvel qarTulSi: `-vid vid vid-<br />

vid<br />

305


306<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

(hkiTxvida) mesame pirSi gvxvdeba, -ev ev ev-d- ev (vhkiTxevd, hkiTxevd)<br />

pirvelsa da meoreSio; es mTlad zusti araa; marTalia, -v-i-d-<br />

Cveulebrivad mesame pirSi dasturdeba, magram pirvelsa da meore<br />

pirSic SeiZleba Segvxvdes. amisda kvalad -v-i-d- tips saku-<br />

Tari samive piri ewarmoeboda: vhkiTxvid-i, hkiTxvid-i, hkiTxvid-a.<br />

-ev ev ev-d- ev TiTqos mxolod da mxolod pirveli ori piriTaaa warmodgenili;<br />

magram ar iTqmis, mesameSi ar gvxvdebao, metad iSvia-<br />

Tad, magram mesame pirSic gvaqvs~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1948, gv. 99). es<br />

gansakuTrebiT iTqmis saSuali qarTulis Sesaxeb (i. GutiZe,<br />

1999-b).<br />

I paradigmis III piris (-ev-d-a/es) araerTi magaliTi daadastura<br />

z. sarJvelaZem X-XI saukuneebis ZeglebSi (z. sarJvelaZe,<br />

1984, gv. 448), Tumca avtori maT meoreulad miiCnevs, `xdeba paradigmis<br />

gasworebao~.<br />

<strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong> azriT, moxda I da II paradigmis formaTa SerwKma:<br />

`-ev ev ev-d- ev (pirveli ori pirisa) da -v-i-d- mesame pirisa~ (<strong>arn</strong>.<br />

Ciqobava, 1948, gv. 100); miviGeT e. w. `Sereuli paradigma~, rac<br />

araa uCveulo movlena qarTulisaTvis. amgvari Serevis Sedegia<br />

supleturi paradigmebi (ix. $ 10); aseTi araa iSviaTi wKvetilis<br />

warmoebaSic (ix. $ 24.4). sagulisxmoa is faqtic, rom movlenas<br />

dialeqturi axsna eZleva: `-ev ev ev-d- ev erTi dialeqturi wris faqti<br />

Cans, -v-i-d- meorisa (-e-v-d- warmoebasac, -v-i-d warmoebasac Tavisi<br />

Kvela piri moepoveboda~) (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1948, gv. 100).<br />

am ukanaskneli Tvalsazrisis dasturad gveCvena is faqtic,<br />

rom axali qarTulis dialeqtebSi orive tipis paradigma gvaqvs<br />

(cxadia, saliteraturo normatiuli paradigmis gverdiT):<br />

I. v-mal-av av av-d-i av<br />

mal-av av av-d-i av<br />

mal-av av av-d-a av<br />

II. v-mal-ev ev ev-d-i ev<br />

v-mal-ev ev ev-d-i ev<br />

v-mal-ev ev ev-d-a ev<br />

III. v-mal-v-id id id-i id<br />

mal-v-id id id-i id<br />

mal-v-id id id-a id<br />

I paradigma, rogorc vTqviT, gvaqvs saliteraturo qarTulsa<br />

da dialqteTa umravlesobaSi (qarTluri, kaxuri, qvemoimeruli...);<br />

II paradigma gvaqvs ZiriTadad aGmosavleT saqarTvelos<br />

mTis dialeqtebsa da zemoimerulSi; III paradigma _ gurulsa da<br />

ayarulSi (sporadulad rayulSic) (b. JorbenaZe, 1995, gv. 377-<br />

379; i. GutiZe, 1999-a).


Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

ase rom, Zveli qarTulisaTvis (da axali qarTulis dialeqtebisaTvis)<br />

faqtia -av av av/ av -ev ev ev, ev , -am/ -em em sufiqsTa paraleluri povniereba.<br />

arsebobs a/e xmovanTa urTierTmimarTebis sxvagvari axsnac:<br />

uwKvetlis paradigmaSi -av av av/ av -am am sufiqsiseuli xmovnis umlauti<br />

moaxdina -id id id sufiqsiseulma i-m, Tavad ki daikargao; anu:<br />

mal-av-id-a → mal-ev-id-a → mal-ev-d-a (g. deetersi, 1930, gv.<br />

134). misaGebia am Tvalsazrisis kritika (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1964, gv.<br />

129). sxva TvalsazrisiT, Soreul istoriul warsulSi paralelur<br />

variantTagan amosavlad e xmovaniani varianti miiCneva (<strong>arn</strong>.<br />

Ciqobava, 1964, gv. 128); Tumca amJerad Cveni interesi ase Sors<br />

ar midis.<br />

erTi kia: paraleluri a º e (da oo-c)<br />

o xmovniani variantebis<br />

arseboba sufiqsebisa araa uCveulo qarTulisaTvis. v. Tofuria<br />

amgvari saxiT warmogvidgens sufiqsTa sistemas qarTulSi:<br />

-av av av, av<br />

-ev ev ev, ev<br />

-ov ov ov, ov<br />

-am am am, am<br />

-em em em, em<br />

-om om om, om<br />

*-ab ab ab, ab<br />

-eb eb eb, eb<br />

-ob ob ob, ob<br />

*-af af af<br />

*-ef ef<br />

-of of<br />

-an an an, an -al al al, al -ar ar ar, ar -ad ad ad, ad<br />

-en en en, en -el el el, el -er er er, er -ed ed ed, ed<br />

-on on on<br />

-ol ol ol, ol -or or or, or -od od od. od<br />

(v. Tofuria, 1942, gv. 489)<br />

amgvarad, a da e xmovniani variantebis arseboba -av av av/ av -am am TemisniSnian<br />

zmnaTa uGlebaSi gamonaklisi ar Cans, Tumca kiTxva<br />

isev iCens Tavs: ratom moxda uwKvetlis paradigmaSi formaTa<br />

Sereva? arc es movlena Cans ucxo da uCveulo qarTulisaTvis: I-<br />

II piris formaTa erTgvarovneba da gansxvaveba III piris formisagan.<br />

am movlenaze vrclad gvqonda saubari (ix. $ 10).<br />

zemowarmodgenili msJelobebidan faqtia, rom -vid vid vid- vid daboloebaSi<br />

i da d elementebi sxvadasxva odenobebadaa miCneuli<br />

(a. SaniZe, <strong>arn</strong>. Ciqobava, l. kiknaZe...).<br />

-av av TemisniSnian zmnaTa uwKvetlis formebze msJelobisas<br />

id id daboloebas dauSlelad, erT morfologiur odenobad warmoadgens<br />

g. deetersi (g. deetersi, 1930, gv. 134). misi azriT,<br />

-ev ev ev-d- ev da -v-id id id- id daboloebaTaTvis amosavalia -av av av-id av id id-. id erTi<br />

mxriv, -av av av-id av id daboloebis i ikargeba da iwvevs winamavali a xmovnis<br />

umlauts (a → e); meore mxriv, i i iwvevs winamavali xmovnis<br />

reduqcias. anu, amosavali -av av av-id av id id- id daboloebis ganviTarebis ori<br />

307


308<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

gzis Sedegad miviGeT orgvari daboloeba, romlebic erTi paradigmis<br />

farglebSi gadanawilda:<br />

-av av av-id av id id- id<br />

av av-d av<br />

→ ev-d (i-s dakargvam gamoiwvia a xmovnis umlauti)<br />

v-id id (i i iwvevs winamavali a-s reduqcias)<br />

ramdenad aris SesaZlebeli orgvari ganviTareba movlenisa<br />

da ratom moxda es erTi paradigmis farglebSi, amis Taobaze<br />

araferia Tqmuli... magram Cven KuradGebas mivaqcevT or moments:<br />

a) v (vid daboloebisa) aris av sufiqsis xmovandakarguli varianti<br />

da b) id id erT morfologiur odenobad aris gaazrebuli.<br />

Tumca araa saubari id id id formantis raobaze. orive es Tvalsazrisi<br />

CvenTvis misaGebia da damaJerebeli...<br />

sagangebo KuradGebas imsaxurebs v. Tofurias Tvalsazrisi<br />

CvenTvis saintereso dabolebis (id id id) id Sesaxeb. 1931 wels `svanur<br />

zmnaSi~ namKo usrulis formantTa funqciebis ganxilvisas avtori<br />

SeniSnavs: `qarTulsa da megrulSi namKousruls -d awarmoebs<br />

(Tu, ra Tqma unda, -i sufiqsian gardauvalebSi gamovlenil<br />

-o-s [vdi-o-d-i, tir-o-d-a] mxedvelobaSi ar miviGebT). sq.:<br />

da agreTve -av, -am sufiqsianebSi savaraudebel -id id id'sac~ id (v. Tofuria,<br />

1967, gv. 103).<br />

uwKvetlis -d sufiqsis gverdiT aKenebs avtori od da id id<br />

(-av/-am sufiqsianebSi gamovlenil) sufiqsebs.<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna : od sufiqsis (tir-od od od-a) od daSlili saxiT warmodgena,<br />

vfiqrobT, xazgasmaa d da od sufiqsTa genetur<br />

(da funqciur?) igiveobaze.<br />

svanuris namKo usrulis formantTagan _ -d, , , -da da da,<br />

, -ˆd ˆd ˆd,<br />

, -ˆda ˆda<br />

_ v. Tofurias azriT, `ZiriTadi formantia -ˆd ˆd ˆd. ˆd ai, aq grZeldeba<br />

msJeloba CvenTvis sainteresod (sqolioSi):<br />

`damafiqrebelia Zvels qarTulsa da dialeqtebSi namKousrulisa<br />

da koniunqtivi I-is warmoebisas -av av da -am am sufiqsian<br />

zmnaTa fuZis Secvla, saxeldobr:<br />

S e v s w i r - e v - d madlobasa (wKaroTa miTiTebas citataSi


Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

aGar gadmovwerT _ g. g.) _ S e v s w i r - v - i d - e - T.<br />

S e s w i r - e v - d - i Tavsa T‚ssa msxuerplad;<br />

S e s w i r - v - i d - a msxuerplTa sulierTa;<br />

g a s T e l - e v - d - a (xevs.)... kl-ev-d-es, uz-em-d-a, ub-em-diT,<br />

far-v-id-a, dg-m-id-a (fereidn.)... da ase zemoimerulsa, Java-<br />

xursa da sxvaSi. Tu damtkicda, rom Seswirvida ← *Seswir-av-<br />

id-a, xolo Sevswir-ev-d ← *Sevswir-av-id, e. i. pirvel magaliT-<br />

Si -a-s reduqcias aqvs adgili da meoreSi ki amoGebuli -i-s mier<br />

winamavali -a-s damsgavsebas, maSin qarT. namoKousrulis mawarmoebel<br />

-id id formantis SesatKvisad svanurSi -ˆd ˆd Tavisuflad<br />

daiSveba~ (v. Tofuria, 1967, gv. 105).<br />

sagulisxmoa, rom v. Tofuria faqtobriv iziarebs g. deetersis<br />

Tvalsazrissa da Seamagrebs mas svanur SesatKvis masalas-<br />

Tan SedarebiT, Tumca g. deetersis naSromze miTiTeba ar xdeba.<br />

sxva SemTxvevaSi v. Tofuria ganmartavs: `es saKuradGebo gamokvleva<br />

(g. deetersi, 1930 _ g. g.), samwuxarod, mxolod maSin<br />

SevZeliT dagvemuSavebina, roca gverdebi Sekruli iKo, amitom<br />

igi saTanado adgilas ar aris gamoKenebuli~ (v. Tofuria, 1967,<br />

gv. 242). es SeniSvna imdenad aris saKuradGebo, ramdenadac Sexeduleba<br />

-id id id savrcobis Taobaze damoukideblad CamoKalibebuli<br />

Cans; miT umetes, svanur masalasTan misi dakavSireba. vfiq-<br />

robT, savsebiT gasaziarebelia varaudi _ -av av av-id av id → vv-id<br />

v id _ procesis<br />

Taobaze; Tumca, rogorc g. deetersis SexedulebasTan da-<br />

kavSirebiT vTqviT, damaJerebloba aklia av av-id av<br />

id → av av- av d → ev ev -d<br />

procesis daSvebas.<br />

id id daboloebas erT formantad gaiazrebs z. sarJvelaZec;<br />

-av/-am TemisniSniani zmnebis Sesaxeb msJelobisas daaskvnis: `Tu<br />

Temis niSani uxmovno variantiTaa warmodgenili (-v, -m), savrcobad<br />

-id id gvevlineba~ (z. sarJvelaZe, 1997, gv. 113). Tumca am<br />

Tvalsazriss wignis redaqtori, prof. k. danelia, sadavod miiCnevs<br />

(iqve, gv. 4).<br />

-d sufiqsis tolfas odenobad gaiazrebs -id id daboloebas<br />

b. JorbenaZec (b. JorbenaZe, 1995, gv. 376).<br />

-id id daboloebis -d da -od od savrcobTa tolfas odenobad<br />

gaazrebisaTvis Girssacnobia mTis dialeqtTa Cveneba:<br />

fSauris, xevsurulisa da TuSuris xolmeobiTis mwkrivTa<br />

warmoeba naTeli magaliTia imisa, rom -id id da -od od sxvadasxva di-<br />

309


310<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

aleqtTa mier erTi da imave morfologiuri daniSnulebiT<br />

gamoKenebuli sufiqsebia:<br />

Tu TuSur Tu TuSur<br />

Sur-xev Sur xev xevsu<br />

suru<br />

ruli ru li fSa fSauri fSa ri<br />

I x o l m e o b i T i<br />

v-wer-d-id id id-i(T) id<br />

v-wer-d-od od od-i(T) od<br />

s-wer-d-id id id-i(T) id<br />

s-wer-d-od od od-i(T) od<br />

wer-d-i-s/an wer-d-i-s/an<br />

II x o l m e o b i T i<br />

(da)-v-wer-id id id-i(T) id<br />

(da)-v-wer-od od od-i od<br />

(da)-s-wer-id id id-i(T) id<br />

(da)-s-wer-od od od-i od<br />

(da)-wer-i-s/an (da)-wer-i-s<br />

am sakiTxs vrclad ganvixilavT 26-e paragrafSi. winswrebiT<br />

davimowmebT momdevno msJelobas: is faqti, rom TuSurSi, xevsurulsa<br />

da fSaurSi xolmeobiTis mwkrivTa warmoebaSi arsebiTi<br />

msgavsebaa _ I-II piris formaTa garTuleba xdeba savrcobi elementiT<br />

(-od/-id) _ konvergenciis procesis moqmedebis Sedegad<br />

unda iqnes miCneuli.<br />

rac Seexeba arsebiT gansxvavebas _ TuSur-xevsuruli -id id id, id<br />

fSauri _ -od od _ dialeqtTa urTierTgamiJvnis tendenciis moqmedebis<br />

Sedegi unda iKos: am SemTxvevaSi dialeqturi gansxvavebulobisadmi,<br />

dialeqturi Taviseburebebisadmi damokidebuleba<br />

Segnebulia _ enobrivi cnobierebis doneze xdeba. fSaveli Tavis<br />

fSavlobas gansxvavebuli enobrivi formebiT warmoadgens. iseve,<br />

rogorc xevsuri (Tu TuSi) Tavis xevsurobas (Tu TuSobas) swored<br />

xevsuruli (Tu TuSuri) metKvelebis TaviseburebebiT gamoavlens.<br />

amJerad CvenTvis arsebiTi is aris, rom erTi da imave mizniT<br />

tolfasi enobrivi saSualebebidan (-id/-od) erTi dialeqti<br />

erT mawarmoebels gamoiKenebs, meore _ sxvas.<br />

amas miviCnevT Cven erT-erT mTavar argumentad imis samtkiceblad,<br />

rom -id id aris -d da -od od formantTa tolfasi morfologiuri<br />

odenoba.


Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

14 14....3333. 14 14 . . . ----dddd, , , , ----id id id, id,<br />

, , ----od od od od savrcob sa sa savrcobTa<br />

vrcob vrcobTa<br />

Ta Ta ganawi gana gana ganawi<br />

wile wile<br />

lebis lebis<br />

bis bis<br />

sa safuZ sa safuZve<br />

fuZ fuZve<br />

veli veli<br />

li li I I I I seri se se seri<br />

riaaaaSi ri Si Si Si<br />

davubrundeT Temis savrcobTa Taobaze gamoTqmul Tvalsazriss:<br />

-od od s a v r c o b s d a i r T a v s _<br />

a) vnebiTi gvaris Kvela zmna (izrdeba _ izrdeb-od-a, emaleba<br />

_ emaleb-od-a, berdeba _ berdeb-od-a, Tbeba _ Tbeb-od-a).<br />

gavixsenoT: mwkrivis niSnad awmKoSi vnebiTebs -i aqvT.<br />

b) saSuali gvaris is zmnebi, romleTac awmKoSi mwkrivis<br />

niSnad i aqvT (xt-i-s _ xt-od-a, Kvav-i-s _ Kva(v)-od-a...)<br />

g) e. w. deponensebi: (isvris _ isr-od-a, itKvis _ itK-od-a)<br />

d) gardamaval statikur zmnebs: ic-i-s _ ic-od-a, uwK-i-s _<br />

uwK-od-a...<br />

moqmedebiTi gvaris zmnebs, a. SaniZis azriT, `iqneba es Tema<br />

martivi Tu rTuli, sul erTia, orTav unda daematos -d, romelsac<br />

savrcobi hqvia~ (a. SaniZe, 1973, gv. 409). vTqviT isic,<br />

rom a. SaniZisaTvis -id id id savrcobi ar arsebobs...<br />

Cveni zemowarmodgenili msJelobidan gavixsenoT: zrd zrd-i-s zrd<br />

tipis zmnebSi -i mwkrivis niSania da, Sesabamisad: savrcobian<br />

mwkrivebSi savrcobi -id id sufiqsia:<br />

v-zrd-i v-qmn-i v-Toxn-i<br />

v-zrd-id id id-i id v-qmn-id id id-i id<br />

v-Toxn-id id id-i id<br />

v-zrd-id id id-e id v-qmn-id id id-e id<br />

v-Toxn-id id id-e id<br />

mivaqcioT KuradGeba: sami Jgufi gamoiKofa e. w. i TemisniSnian<br />

zmnebSi (a. SaniZe, 1973, gv. 394):<br />

a) zmnebi, romelTa saKrden Zireul morfemaSi a xmovania<br />

reducirebuli:<br />

v-zrd zrd zrd-i zrd<br />

v-Tl Tl Tl-i Tl<br />

v-Txr Txr Txr-i Txr<br />

v-sJ sJ sJ-i sJ<br />

v-Gvr Gvr Gvr-i Gvr<br />

v-cd cd cd-i cd<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

v-zard zard zard-e zard<br />

v-Tal Tal Tal-e Tal<br />

v-Txar Txar Txar-e Txar<br />

v-saJ saJ saJ-e saJ<br />

v-Gvar Gvar Gvar-e Gvar<br />

v-cad cad cad-e...<br />

cad<br />

311


312<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

b) zmnebi, romelTa saKrden Zireul morfemaSi e xmovani<br />

aris reducirebuli:<br />

v-brdGvn brdGvn brdGvn-i brdGvn<br />

v-qmn qmn qmn-i qmn<br />

vu-ZGvn ZGvn ZGvn-i ZGvn<br />

v-cr cr cr-i cr<br />

v-yr yr yr-i yr<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

(da)v-brdGven brdGven brdGven-i brdGven<br />

(Se)-v-qmen qmen qmen-i qmen<br />

vu-ZGven ZGven ZGven-i ZGven<br />

(ga)-v-cer cer cer-i cer<br />

(ga)-v-yer yer yer-i... yer<br />

g) zmnebi, romelTac `Temis niSnis win infiqsi n aqvs~<br />

(a. SaniZe, 1973, gv. 394):<br />

v-gzavn-i<br />

v-kocn-i<br />

v-Zebn-i<br />

v-Toxn-i<br />

vi-povn-i<br />

v-Jobn-i<br />

rogorc vTqviT, bolokiduri n afiqsad miiCneva; Cveulebriv<br />

ar yirs misi gamonawevreba (Sdr.: a-koc-a, e-Zeb-a, i-pov-a, a-<br />

Job-a...); Tu imas gaviTvaliswinebT, rom I da II Jgufis zmnaTaTvis<br />

awmKos formis saKrdeni SekumSuli morfemaa, III Jgufis zmnaTa n<br />

bolosarTic xmovandakargul sufiqsad unda iqnes gaazrebuli.<br />

Sesabamisad, e. w. i TemisniSniani Kvela zmnisaTvis i sufiqsis<br />

saKrdeni morfema nulTan monacvle xmovnis Semcveli morfemaa;<br />

anu: -id id savrcobs dairTavs is moqmedebiTi gvaris zmnebi, romelTa<br />

saKrdeni morfema reducirebadi xmovnis Semcveli morfemaa<br />

(Zireuli Tu sufiqsuri)...<br />

xolo, romelTa saKrdeni morfema marcvlovania da ar kargavs<br />

xmovans, -d sufiqss dairTavs uwKvetelSi: v-wer wer wer-d-(i), wer vakeT-eb<br />

eb eb-d-(i), eb v-grex grex grex-d-(i)...<br />

grex<br />

gavixsenoT, -av av da -am am Temis niSnebi Zvel qarTulSi formawarmoebisas<br />

Kvela SemTxvevaSi xmovans kargavdnen: mal-av av av-s av _<br />

mal-v-en, mal-v-a; dg-am am am-s am _ dg-m-en, dg-m-a...<br />

Sesabamisad uwKvetelSi, sadac av av/ av<br />

am am TemisniSniani formebia,<br />

savrcobi aris -id id id-: id<br />

mal-v-id id id-a, id su-m-id id id-a... id<br />

SevadaroT: -ev ev ev/ ev -em em sufiqsebi formawarmoebisas xmovans ar<br />

kargaven; Sesabamisad, uwKvetlis formebSi, sadac -ev ev ev/ ev -em em ivaraudeba,<br />

-id id savrcobi gvaqvs:


Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

v-mal-ev ev ev-d-(i), ev v-su-em em em-d-(i)... em<br />

Girssacnobi faqtia isic, rom dialeqtTa im JgufSi, sadac<br />

-av av av/ av -am am Temis niSnebi awmKoSi xmovans kargaven, uwKvetls -id id id savrcobiT<br />

iwarmoeben (guruli, ayaruli, rayuli):<br />

awmKo: mal-v-en en en, en dg-m-en en en... en<br />

uwKveteli: mal-v-id id id-a, id dg-m-id id id-a... id ayarulsa da rayulSi paralelurad<br />

SeiZleba -ev ev ev/ ev -em em sufiqsiani uwKvetelic Segvxvdes;<br />

Sesabamisad savrcobi iqneba -d:<br />

mal-ev ev ev-d-a, ev dg-em em em-da... em<br />

dialeqtebSi, sadac -av av av/ av -am am ar arian kumSvadni, uwKvetels<br />

-d savrcobiT iwarmoeben:<br />

mal-av av av-en av en _ mal-av av av-d-a av<br />

dg-am am am-en am en _ dg-am am am-d-a... am<br />

amgvarad: e. w. i TemisniSniani zmnebis, -av av av/ av -am am am TemisniSnian<br />

zmnaTa Zveli qarTulis uwKvetlis paradigmisa da Tanamedrove<br />

qarTulis dialeqtTa monacemebis gaTvaliswineba aseTi daskvnis<br />

SesaZleblobas iZleva: moqmedebiTi (da saSual-moqmedebiTi) gvaris<br />

zmnebi sarvcobian mwkrivebs -d da -id id id sufiqsebiT iwarmoeben.<br />

-d gvaqvs marcvlovani saKrdeni morfemis SemTxvevaSi (wer wer wer- wer<br />

d-a, akeT-eb eb eb-d-a, eb mef-ob ob ob-d-a, ob Kof Kof-d-a, Kof c-em em em-d-a...); em -id id daerTvis<br />

xmovandakargul umarcvlo saKrden morfemas (zrd zrd zrd-id zrd id id-a, id cr cr-id cr ida,<br />

mal-v-id id id-a, id dg-m-id id id-a). id<br />

am daskvnas isic unda daematos, rom Temis niSanTa sistema-<br />

Si -i ar unda iqnes ganxiluli: igi awmKos mwkrivis sakuTrebaa.<br />

14 14....4444. 14 14 . . . sa savrcob sa savrcobTa<br />

vrcob vrcobTa<br />

Ta Ta gamoKene ga ga gamoKeneba<br />

moKene moKeneba<br />

ba ba sxva sxva sxva sxva seri se se seri<br />

rieb rieb<br />

ebSi ebSi<br />

Si Si<br />

da da da da aGZruli aGZru aGZru aGZruli<br />

li li kiTTTTxxxxve ki ki ki ve vebi vebi<br />

bi bi<br />

-d, , -od od od, od , -id id sufiqsebi savrcobad iwodeba; erT SemTxvevaSi<br />

mas Temis savrcobs uwodeben (a. SaniZe, 1930, gv. 138), sxva avtor-<br />

Tan mwkrivis savrcobs (z. sarJvelaZe, 1997, gv. 84). saubroben<br />

martiv, rTul da gavrcobil Temazedac (a. SaniZe, 1930, gv. 138).<br />

uwKvetlis sufiqssac uwodeben (a. SaniZe, 1920, gv. 154). warmodgenil<br />

sufiqsebs martivad s a v r c o b s a c uwodeben (a. SaniZe,<br />

1973, g. 388)...<br />

<strong>arn</strong>. Ciqobava -d sufiqss namKo usrulis (e. i. uwKvetlis)<br />

sufiqsad miiCnevs (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1948, gv. 54 da Smd.). saintere-<br />

313


314<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

soa is, rom -od od sufiqss mkvlevari rTul odenobad gaiazrebs<br />

da uwKvetlis sufiqsad am SemTxvevaSic -d-s miiCnevs _ `-o<br />

cxadKofs amosaval fuZeSi -i-s Tanapovnierebas: vid-i-s _ vid-od-a<br />

(Sdr. K‚r-i-s _ K‚r-o-d-a)~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1948, gv. 56). aseve<br />

rTulad gaiazrebs -id id id sufiqsac i-d: `zrdi zrdi zrdida zrdi da tipis formebSi<br />

i awmKos sufiqsia~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1950, gv. 062), xolo xevsurul-<br />

TuSur xolmeobiTebSi (vTqv-i-d-i) d-s wina i xolmeobiTis niSania;<br />

sakmaod rTulad gaiazreba o-s (o-d) raobac: `-d sufiqss<br />

xevsurulSi -i- uswrebs, fSaurSi _ -o; arc arc arc er erTi er Ti da arc me meo- me<br />

re re namKo namKo us usru us usru<br />

rulis ru lis su sufiq su<br />

fiq fiqsis fiq sis kuT kuTvni kuT kuTvni<br />

vnile<br />

leba le ba araa araa: araa -i-(-o-) saKrdeni<br />

fuZisa, xolmeobiTisaa; xevsurulSi igi ucvlelad gadahKveba<br />

namKo usrulSi, fSaurSi _ -i-s adgilas -o- iyers (safiqrebelia,<br />

rom es -o- miGebuli iKo winamaval -v-sTan SerwKmiT; am v-s<br />

mqonebloba dialeqturi norma unda KofiliKo)...<br />

xevsuruli -i-d, fSauri -o-d da arqauli namKo usrulis<br />

-o-d (igulisxmeba Sereuli kavSirebiTi _ g. g.) sufiqsebi<br />

gardauvaloba _ gardamavlobas ar ganasxvavebs; saliteraturo<br />

qarTulSi ki o-d gardauval zmnebTan gvxvdeba, -i-d- _ gardamavalTan;<br />

am sufiqsTa aseTi gamoKeneba meoreuli unda iKos~ (<strong>arn</strong>.<br />

Ciqobava, 1948, gv. 86-87). am msJelobas winaaGmdegobebi axlavs,<br />

rasac avtoric xedavs. CvenTvis arsebiTi iKo Cveneba azrTa sxvadasxvaobisa.<br />

cxadia, dGes -od od (da -id!) sufiqsis daSlis safuZvels ver<br />

vxedavT, miT umetes, daSlis SemTxvevaSi damoukidebel funqciebs.<br />

araTu damoukidebel funqciebs o da d elementebisa, Tavad<br />

-d, , -od od da -id id sufiqsTa morfologiuri daniSnulebac (funqciac)<br />

ar aris naTeli.<br />

Zvelisa Tu axali qarTulis monacemTa gaTvaliswineba -d, , ,<br />

-id id id da -od od od sufiqsTa gamoKenebis gansxvavebul arealebs warmoa-<br />

Cens (esec mianiSnebs maT gansxvavebulobaze...).<br />

Kvelaze metad SezGuduli -d sufiqsis gamoKenebaa (mxedvelobaSi<br />

maqvs mwkrivTa warmoebis SesaZlebloba): igi aris<br />

saKrdeni fuZis nawili mxolod I seriis mwkrivTaTvis: axal qar-<br />

TulSi uwKvetlisa da I kavSirebiTisaTvis; Zvel qarTulSi _<br />

uwKvetlis, I xolmeobiTisa da I kavSirebiTisaTvis:


Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

a x a l i q a r T u l i Z v e l i q a r T u l i<br />

uwKve uwKvete uwKve uwKvete<br />

teli te li v-wer-d-i v-wer-d-(i)<br />

I I kavS kavS. kavS v-wer-d-e v-wer-d-e<br />

I I xolm xolm. xolm<br />

v-wer-d-i<br />

-id id sufiqsi axal saliteraturo qarTulSi saKrdeni fu-<br />

Zis nawilia uwKvetlisa da I kavSirebiTisaTvis; Zvel qarTulSi<br />

_ damatebiT I xolmeobiTisaTvis; dialeqtebSi (xevsurulsa da<br />

TuSurSi) agreTve II xolmeobiTSi:<br />

a x. q a r T u l i Z v . q a r T u l i x e v s u r u l i<br />

uwKv. v-Tl-id id id-i id<br />

v-Tl-id id id-(i) id<br />

v-Tl-id id id-i id<br />

I kavS. v-Tl-id id id-e id<br />

v-Tl-id id id-e id<br />

v-Tl-id id id-a id<br />

I xolm. _ v-Tl-id id id-i id<br />

vTl-id-id id id-i id<br />

(v-wer-d-id id id-i) id<br />

II xolm. v-Tal-i v-Tal-id id id-i id<br />

-od od axal saliteraturo qarTulSi saKrdeni fuZis nawilia<br />

uwKvetlisa da I kavSirebiTisaTvis; gamoiKeneba II TurmeobiTsa<br />

da III kavSirebiTSi orpirian gardauval zmnebTan; Zvel<br />

qarTulSi amas emateba I xolmeobiTi da Sereuli kavSirebiTi;<br />

fSaurSi I xolmeobiTi da II xolmeobiTi:<br />

a x. q a r T u l i Z v . q a r T u l i f S a u r i<br />

uwKv. v-Tbeb-od od od-i od v-tf-eb-od od od-e od v-Tb-eb-od od od-i od<br />

I kavS. v-Tbeb-od od od-e od v-tf-eb-od od od-i od v-Tb-eb-od od od-e od<br />

I xolm. _ v-tf-eb-od od od-i od avaSeneb-d-od od od-i od<br />

II xolm. _ _ avaSen-od od od-i od<br />

Ser. kavS. _ Sev-wir-od od od-i od<br />

_<br />

II Turm. gav-zrd-od od od-i od dav-malv-od od od-e od gav-zrd-od od od-i od<br />

III kavS. gav-zrd-od od od-e od dav-malv-od od od-i od gav-zrd-od od od-e od<br />

rogorc vxedavT, savrcobiani mwkrivebia (sxvadasxva tipis<br />

zmnaTaTvis da sxvadasxva savrcobTaTvis):<br />

uwKve uwKvete uwKve uwKvete<br />

teli te li (Zv. qarT., axali qarT., dialeqtebi)<br />

I kav kavSi kav<br />

Si Sire<br />

rebi<br />

biTi bi Ti (Zv. qarT., axali qarT., dialeqtebi)<br />

I I xol xolme xol xolme<br />

meobi me bi biTi bi Ti (Zv. qarT., dialeqtebi)<br />

315


316<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

II II xol xolme xol xolme<br />

meobi me bi biTi bi Ti (dialeqtebi)<br />

Se Sere Se<br />

re reuli re li kavS kavS. kavS . (Zv. qarTuli)<br />

II II Tur Turme Tur Turme<br />

meobi me bi biTi<br />

Ti (Zv. qarT., axali qarT., dialeqtebi)<br />

III III kav kavSi kav kavSi<br />

Sire<br />

rebi<br />

biTi bi Ti (Zv. qarT., axali qarT., dialeqtebi)<br />

savrcobTa gamoKenebis TvalsazrisiT:<br />

uwKveteli _ -d, -id, -od<br />

I kavSir. _ -d, -id, -od<br />

I xolm. _ -d, -id, -od<br />

II xolm. _ _ -id, -od<br />

Ser. kavS. _ _ _ -od<br />

II Turm. _ _ _ -od<br />

III kavS. _ _ _ -od<br />

am viTarebis gaTvaliswineba araerT kiTxvas dagvasmevinebs:<br />

1. ra aris funqcia savrcobisa? mxolod fuZis warmoeba?<br />

2. SeiZleba Tu ara -d da -id id sufiqsebi CaiTvalos erTmaneTis<br />

variantebad (-id id id gaxmovanebis srul safexurze da -d gaxmovanebis<br />

nul safexurze), Tu gaviTvaliswinebT I seriaSi maTi<br />

ganawilebis safuZvels: -id id gvxvdeba umarcvlo saKrden morfemasTan,<br />

-d gvxvdeba marcvlovan saKrden morfemasTan: yr yr-id yr id id-a, id<br />

Tl Tl-id Tl id id-a, id erTi mxriv, da wer wer-d-a, wer akeT-eb eb eb-da, eb meore mxriv...<br />

3. ra aris mizezi imisa, rom Zvel qarTulSi uwKvetlisa da<br />

I kavSirebiTis mawarmoeblebi (-e, -i) piruku daerTvis:<br />

magaliTebi:<br />

uwKv. _ d-(i); id-(i); magram _ od-e<br />

I kavS. _ d-e; id-e; magram _ od-i<br />

uwKv. _ v-wer-d-(i), v-Tl-id id id-(i), id magram v-tir-od od od-e od<br />

I kavS. _ v-wer-d-e, v-Tl-id id id-e, id magram v-tir-od od od-i od<br />

gaviTvaliswinoT: sxvaoba gvaqvs I da II pirebSi; subieqturi<br />

mesame piris formebi identurad iwarmoeba: wer-d-a / wer-d-es es es, es<br />

Tl-id-a / Tl-id-es tir-od-a / tir-od-es es es... es I xolmeobiTi ki<br />

orive tipis warmoebas erTgvari aqvs _ i sufiqsiani:


Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

v-wer-d-i, v-Tl-id id id-i, id v-tir-od od od-i; od amitomac I kavSirebiTi da<br />

I xolmeobiTi od od-ian od<br />

zmnebSi erTmaneTs emTxveva...<br />

4. ra gaxda safuZveli imisa, rom uwKvetlisa da I kavSirebiTis<br />

formaTa warmoebis gaerTferovneba moxda axal qarTulSi:<br />

uwKv. v-wer-d-i, v-Tl-id id id-i, id v-tir-od od od-i, od<br />

I kavS. v-wer-d-e, v-Tl-id id id-e, id v-tir-od od od-e... od<br />

5. am formobriv cvlilebebTan aris Tu ara kavSirSi is<br />

cvlileba, subieqturi mesame piris mravlobiTis -es es sufiqss<br />

nariani mawarmoebeli rom Caenacvla:<br />

Zv. qarT.: ax. qarT.:<br />

wer-d-es (igini) wer-d-en/nen<br />

Tl-id-es Tl-id-en/nen<br />

tir-od-es tir-od-en/nen<br />

da mainc (safiqrebelia): savrcobTan Tu TemasTan dakavSi-<br />

rebul formobriv cvlilebebTan es cvlileba (tir-od-es es →<br />

tir-od-nen nen nen) nen kavSirSi ar unda iKos; es ukanaskneli subieqturi<br />

mesame piris niSanTa sistemaSi momxdari sistemuri cvlilebis<br />

asaxvaa (ix. $ 12).<br />

5. kiTxvaTa wKebas aGZravs TuSur-xevsurul-fSauri xolmeobiTebi:<br />

maSin, rodesac aris tendencia xolmeobiTis organuli<br />

warmoebis moSlisa (ix. $ 26), ratom gaxda sayiro am dialeqteb-<br />

Si organuli warmoebis formaTa garTuleba (Sdr. mTiulurSi,<br />

moxeurSi xolmeobiTebi: SenarCunebulia Zveli qarTuliseburi<br />

warmoebiT)? sadac savrcobiT garTuleba ar moxda organuli<br />

warmoebisa, iq nawilakiani warmoebis ganviTareba xdeba (mag. moxeurSi.<br />

ix. $ 26). ratom?<br />

ratom aris erTgan -id id da meoregan -od od od, od am kiTxvas TiTqos<br />

pasuxic gaveciT, magram ratom mxolod I-II piris formebs daer-<br />

Tvis savrcobi? es kiTxva rCeba da am dialeqtTa xolmeobiTis<br />

formebi dgebian im formaTa gverdiT, romlebSic warmoebis<br />

TvalsazrisiT dapirispirebulia, erTi mxriv, I-II da, meore mxriv,<br />

III piris formebi (ix. $ 10).<br />

7. ra kvalifikacia unda mieces -id/-od elements xolmeobi-<br />

Tis dialeqtur formebSi?<br />

317


318<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

I s e r i a II s e r i a<br />

va-keT-eb<br />

va-keT-eb-d-i va-keT-e<br />

va-keT-eb-d-e va-keT-o<br />

va-keT-eb-d-od-i va-keT-od-i<br />

keT keT-eb keT<br />

eb _ I seriis Temaa; keT _ meore seriisa; d savrcobia.<br />

urTierTCanacvlebad mwkrivTaTvis saerTo morfologiuri<br />

odenoba; -i, , -e uwKvetelsa da I kavSirebiTSi mwkrivis niSnebia;<br />

odi odi? odi (Sesabamisad daismis kiTxva -id id id-i-s id Taobazec)...<br />

igive kiTxva daismis II seriaSic: -e, , -o mwkrivis niSnebia;<br />

od od-i od (anda: id-i?).<br />

odi odi (idi) saerToa I da II xolmeobiTisaTvis. xolmeobiTis<br />

sistemaSi I da II xolmeobiTebi warmoebis TvalsazrisiT Kovel-<br />

Tvis erTgvar viTarebas gviCvenebdnen: mwkrivis (Tu xolmeobi-<br />

Tis) niSani hqondaT saerTo _ -i (akeTebd-i-s, akeT-i-s). asea axlac.<br />

od erT morfologiur odenobad xom ar unda iqnes gaazrebuli,<br />

urTierTCanacvlebad mwkrivTa rigSi mwkrivis niSnad?<br />

dav-wer-e,<br />

dav-wer-o,<br />

dav-wer-odi odi (dav-wer-idi idi idi)... idi<br />

kiTxvebi sxvac SeiZleboda, pasuxs momavali gascems...<br />

$ $ 15 15. 15<br />

. Te Temis Te<br />

mis sa saki sa<br />

ki kiTxi<br />

Txisa<br />

saTvis sa Tvis -i i ele elemen ele<br />

men menti<br />

tian ti an zmneb zmnebSi zmneb<br />

Si<br />

i elements awmKoSi ramdenime tipis zmna dairTavs.<br />

a) vnebiTi gvaris zmnebi (Kvela tipisa):<br />

v-i-zrdeb-i<br />

v-e-maleb-i<br />

v-berdeb-i<br />

v-Tbeb-i<br />

vnebiTebisaTvis i damaxasiaTebeli iKo Zvel qarTulSic. arsebiTi<br />

gansxvaveba axal qarTulTan is aris, rom Zvelad awmKoSi<br />

Kvela piris forma dairTavda -i-s, axalSi III piris mx. ricxvis<br />

formaSi ar gvxvdeba:


Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

Zv. qarT.: v-tf-eb-i<br />

s-tf-eb-i<br />

tf-eb-i-s<br />

v-tf-eb-i-T<br />

s-tf-eb-i-T<br />

tf-eb-i-an<br />

ax. qarT.: v-Tb-eb-i<br />

Tb-eb-i<br />

Tb-eb-a<br />

v-Tb-eb-i-T<br />

Tb-eb-i-T<br />

Tb-eb-i-an<br />

Zneli saTqmelia: mx. ricxvis mesame piris formaSi a-s darTvam<br />

gamoiwvia -i-s dakargva, Tu i-s dakargvis gamo moxda -s-s<br />

Canacvleba -a sufiqsiT. ufro metad sagulvebeli Cans, -i elementma<br />

Seicvala Tvisoba da amis gamo moxda -a sufiqsiT Canacvleba...<br />

Tumca mravlobiTSi ratom iqna SenarCunebuli, es seriozuli<br />

kiTxvaa...<br />

Temis sakiTxs es ar arTulebs: i elementi mxolod awmKos<br />

mwkrivis sakuTrebaa; igi KovelTvis iKo warmodgenili awmKos<br />

formaSi da masTan akavSireben -od od savrcobis gamovlenas (a. SaniZe,<br />

1973, gv. 410, 417), Tumca mizez-Sedegobriv kavSirze saubari<br />

ar Kofila...<br />

b) i elements dairTavs erTi tipis saSuali gvaris zmnebi:<br />

v-tir-i, v-Civ-i, v-Kvir-i, v-kiv-i, v-kvnes-i, vi-cin-i... es is zmnebia,<br />

romlebic tendencias iCenen meSvelzmnian warmoebaze gadasvlisas<br />

(ix. $ 19). -i Kvela piris formaSi aris awmKoSi (Civ-a, Kiv-a...<br />

dialeqturi variantebia). savrcobad am zmnebsac -od od moudis. aqve<br />

Semova albaT vi-c-i, vu-wK-i zmnebic. -i-s qceva amgvarivea am<br />

zmnebSic:<br />

da<br />

v-tir-i<br />

s-tir-i<br />

tir-i-s<br />

v-tir-i-T<br />

s-tir-i-T<br />

tir-i-an<br />

v-tir-od-i,<br />

v-i-c-i<br />

i-c-i<br />

i-c-i-s<br />

v-i-c-i-T<br />

i-c-i-T<br />

i-c-i-an<br />

v-i-c-od-i...<br />

Temis sakiTxi am SemTxvevaSic martivad wKdeba: Tema martivia,<br />

savrcobad -od od od-is od gamovlenis motivacia wina Jgufis magvaria,<br />

Tumca erTia: tir-od-a gardauvalia, ic-od-a _ gardamava-<br />

319


320<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

li. arada miuTiTeben: `saliteraturo qarTulSi ki -od od od- od gardauval<br />

zmnebTan gvxvdeba, -id id id-i id _ gardamavlebTan~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava,<br />

1948(1), gv. 87)... aseT SemTxvevebs veZaxiT gamonaklisebs, Tumca<br />

am gamonaklisis axsnis seriozuli cda gvqonda (<strong>arn</strong>. Ciqobava,<br />

1948).<br />

g) gansxvavebul viTarebas gviCvenebs d-i-s (d-ena), rb-i-s<br />

(rb-ola) zmnebi. i i elementi gasdevs I seriis mwkrivTa formebs I<br />

SemTxvevaSi axal qarTulSic, II SemTxvevaSi _ mxolod Zvel qar-<br />

TulSi:<br />

d-i-s<br />

d-i-od-a<br />

d-i-od-es<br />

rb-i-s<br />

rb-i-od-a<br />

rb-i-od-es<br />

axali: rb-i-s<br />

rb-od-a<br />

rb-od-es<br />

Tema (arsebuli ganmartebiT) pirveli zmnisaTvis aris di di, di<br />

Tumca ver visaubrebT zmnis orTemianobaze, radgan ara gvaqvs<br />

igive fuZe II seriaSi; verc Temis sirTuleze visaubrebT, radganac<br />

ara gvaqvs Sesabamisi martivi Tema. amisdakvalad, ar SeiZleba<br />

i-s mivceT Temis niSnis kvalifikacia.<br />

aseTive msJeloba SeiZleba rb rb-is rb<br />

zmnis Zveli qarTulis paradigmaze;<br />

axali qarTulis viTareba ki iseTivea, rogorc tir-<br />

tir<br />

i-s zmnis SemTxvevaSi...<br />

d) ufro rTulia viTareba zrd zrd-i-s zrd tipis SemTxvevaSi (e. w.<br />

`-i TemisniSnian~ zmnebSi).<br />

-i elementis mwkrivis niSnad gaazrebis Semdeg CvenTvis moixsna<br />

sakiTxi am tipis zmnaTa rTulTemian zmnebad miCnevisa:<br />

v-zrd-i<br />

v-zrd-id-i<br />

v-zrd-id-e<br />

Tumca orTemianobis sakiTxi ar moxsnila:<br />

zrdis zrdis zrdis tipis formebi xmovanmonacvle zmnaTa rigSi Cadgeba.<br />

saerTod xmovanmonacvleobis or saxes ganixilaven:<br />

e _ i (v-drek drek _ v-drik drik drik-e) drik _ drekadi fuZeebi da<br />

a _ Ø (zrd zrd zrd-i-s zrd _ zard zard-a) zard _ kumSvadi fuZeebi (a. SaniZe,<br />

1973, gv. 390 da Semd.; 393 da Semd., f. erTeliSvili, 1970, gv.<br />

88, 99; aseve: T. gamKreliZe, g. mayavariani, 1965; T. gamKreliZe,<br />

2003; d. meliqiSvili, 2001; r. qurdaZe, 2005 da sxv.).


Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

swored fuZedrekadobis gamo miiCneva e-i i xmovanmonacvle<br />

zmnebi orTemianad:<br />

v-drek drek v-drik drik drik-e drik<br />

v-drek drek drek-di drek<br />

v-drek drek drek-de drek<br />

v-drik drik drik-o drik<br />

orive SemTxvevaSi Tema martivia, Tumca Tavs iCens tendencia<br />

xmovanmonacvleobis moxsnisa da rTuli da martivi Temebis<br />

dapirispirebisa:<br />

v-drik drik drik-av drik av av v-drik drik drik-e drik<br />

v-drik drik drik-av drik av av-di av v-drik drik drik-o drik<br />

v-drik drik drik-av drik av av-de av<br />

(am tendenciis Taobaze ix. $ 17).<br />

xmovanmonacvleoba Ø_a principulad aseTive dapirispirebaa<br />

(sxvadasxva gaxmovaneba sxvadasxva seriaSi), magram es dapirispireba<br />

ar miiCneoda orTemianobis safuZvlad. zrd zrd-i-s zrd tipis<br />

zmnebSi orTemianobis safuZvlad `-i Temis niSani~ iTvleboda.<br />

cxadia, roca moixsna sakiTxi i-s TemisniSnobisa, dapirispi-<br />

reba Ø_a xdeba iseTive Zalisa fuZeTa dapirispirebis TvalsazrisiT,<br />

rogoricaa e e _ ii:<br />

i<br />

v-zrd zrd zrd-i zrd v-zard zard zard-e zard<br />

v-zrd zrd zrd-id-i zrd v-zard zard zard-o zard<br />

v-zrd zrd zrd-id-e zrd<br />

anu ablauturi xmovanmonacvleobis saxeobad moiazreba<br />

(cnebisaTvis ix. g. axvlediani, 1949, gv. 210). am dapirispirebis<br />

bunebis gaazreba kidev erTi argumentia imisa, rom i awmKos sufiqsia<br />

da ara Temis niSani: winaaGmdeg SemTxvevaSi yarbi aGmo-<br />

Cndeboda I da II seriis dapirispirebaSi erT-erTi niSani (xmovanmonacvleoba<br />

da Temis niSani).<br />

SevadaroT: roca gamoikveTa tendencia fuZedrekad zmnebze<br />

Temis niSnis darTvisa, dapirispireba e _ i moixsna:<br />

drek drek-s drek _ drik drik-a, drik magram<br />

(drek-av-s →) drik drik-av-s drik drik _ drik drik-a... drik<br />

zmna rCeba orTemianad, magram xmovanmonacvleobiT gamowveuli<br />

orTemianoba icvleba rTul da martiv TemaTa dapirispirebiT...<br />

321


322<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

e) sxvagvaria viTareba yr yr-i-s yr tipis zmnaTa SemTxvevaSi. es<br />

aris zmnebi, romelTa Zireuli saKrdeni morfema I seriis mwkrivebSi<br />

umarcvloa; meore seriaSi reducirebuli xmovani aGdgeba;<br />

magram gansxvavebiT zrdis zrdis tipis zmnaTagan, mxolod wKvetilis I<br />

da II pirebSi:<br />

I seria: v-yr-i va-mKn-i<br />

v-yr-id-i va-mKn-id-i<br />

v-yr-id-e va-mKn-id-e<br />

xmovanmonacvleoba a / / Ø Tu wina SemTxvevaSi (zrd _ zard)<br />

funqciuri xasiaTisaa (morfologiuri procesia), ablautis SemTxvevad<br />

unda ganvixiloT; yr yr _ yer martivi xmovanmonacvleobaa,<br />

fonetikuri procesis Sedegia: xmovani ikargeba garkveul<br />

fonetikur garemoSi (xmovansufiqsis wina poziciaSi); sruladaa<br />

warmodgenili, roca Zireul morfemas xmovansufiqsi ar mosdevs:<br />

v-yr-i va-mKn-i<br />

v-yr-id id id-i id va-mKn-id id id-i id<br />

v-yr-a va-mKn-a<br />

xmovani aGdgeba wKvetilis I-II piris formebSi:<br />

(ga)-v-yer-(i) (da)-v-a-mKen-(i)<br />

(ga)-yer(-i) (da)-a-mKen-(i), magram<br />

ga-yr-a (da)-a-mKn-a<br />

ase rom, Zireuli morfemisaTvis umarcvloba damaxasiaTebelia<br />

rogorc I, ise II seriis formaTaTvis. Sesabamisad yr yr-i-s yr tipis<br />

zmnebi erTTemian zmnebad unda iqnes gagebuli. aqedan gamomdinare,<br />

erTTemiania rogorc wer wer-s wer tipis zmnebi, ise _ yr yr-i-s yr<br />

tipis zmnebi.<br />

erTTemianad unda miviCnioT tir tir-i-s tir tipis zmnebi, Tumca es<br />

principulad gansxvavebuli erTTemianobaa: tir tir tir mxolod I seriis<br />

mwkrivebSi gvxvdeba, sxva seriis formebs am tipis zmnebi ver<br />

iwarmoebs. da ramdenadac ar arsebobs SesaZlebloba sxvadasxva<br />

seriis TemaTa Sepirispirebisa, erTTemianoba-orTemianobis saki-<br />

Txi SeiZleboda arc dasmuliKo...


Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

$ $ 16 16. 16<br />

. xmo xmovan xmo xmovan<br />

vanpre<br />

prefiq<br />

fiqse<br />

sebi se bi da da Te Tema Te ma<br />

xmovanprefiqsebi da fuZe _ saKuradGebo Temaa. fuZis ganmartebisas<br />

a. SaniZem mxolod 1930 wlis gramatikaSi miaqcia<br />

KuradGeba xmovanprefiqsebs: `pirieli zmnisaTvis fuZe hqvia im<br />

nawils, romelic ucvalebelia pirisa, ricxvisa da qcevis niSan-<br />

Ta mimarT~ (a. SaniZe, 1930, gv. 148). sxva gamocemebSi xmovanprefiqsebze<br />

KuradGeba aGaraa gamaxvilebuli, Tumca Temaze msJelobisas<br />

moKvanil magaliTebSi xmovanprefiqsebs Temisagan gamoKofs:<br />

va-ge ge gebeb<br />

beb, beb vi-ge ge gereb<br />

reb, reb va-la la lageb<br />

geb, geb vu-te te teveb te veb da sxva (a. SaniZe,<br />

1973, gv. 398).<br />

vnebiTi gvaris zmnaTa Temaze saubrisas vnebiTi gvaris ni-<br />

SanTagan xmovanprefiqsebi ar miiCneva Temis nawilad:<br />

mo-v-i-sp sp sp-ob sp ob ob-i, ob mo-v-i-sp sp sp-e, sp<br />

v-e-nd nd nd-ob nd ob ob-i, ob v-e-nd nd nd-e nd da misT.<br />

a-v-i-rev rev rev-i, rev a-v-i-ri ri ri(v)-e ri<br />

mi-v-e-Cvev Cvev Cvev-i, Cvev mi-v-e-Cvi Cvi Cvi(v)-e Cvi da misT.<br />

xolo vnebiTobis -d sufiqsi Temis nawiladaa gaazrebuli:<br />

ga-v-keT keT keT-d-eb keT eb eb-i, eb ga-v-keT keT keT-d-i keT<br />

ga-v-Sav Sav Sav-d-eb Sav eb eb-i, eb ga-v-Sav Sav Sav-d-i Sav da misT.<br />

(a. SaniZe, 1973, gv. 412).<br />

arada, Temis ganmartebis Sesabamisad (saerTo nawili seriis<br />

Kvela mwkrivisaTvis) xmovanprefiqsi Temis nawilad unda KofiliKo<br />

gagebuli...<br />

roca I-II seriis formebSi aseTi damokidebulebaa xmovanprefiqsebisadmi,<br />

gasagebia, ratom ar aris gaTvaliswinebuli xmovanprefiqsebi<br />

III seriis formebze msJelobisas: `qceva mxolod zmnis<br />

pirian formebs moepoveba da isic I-sa da II seriaSi. rac Seexeba<br />

III serias, iq qcevebis garCevas adgili ara aqvs, radganac zmnas<br />

aklia sapirispiro formebi, kuTvnileba daniSnulebis mixedviT<br />

gansxvavebuli~ (a. SaniZe, 1973, gv. 338) `qceviani~ da `uqceo~<br />

formebi asea gadanawilebuli:<br />

323


324<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

q c e v i a n i f o r m e b i u q c e o f o r m e b i<br />

I I se seria se ria II II se seria se ria III III se seria se seria<br />

ria<br />

I Turm. II Turm. III kavS.<br />

saarv. a-Senebs a-a-Sena<br />

saTav. i-Senebs a-i-Sena a-u-Senebia, a-e-Senebina, a-e-Senebinos<br />

sasxv. u-Senebs a-u-Sena<br />

`III seriaSi forma ganmartoebulia, ucaloa, amitom ukuTvnelia,<br />

Tumca ki warmoebis mixedviT sasxvisoa~ (a. SaniZe, 1973, gv. 339).<br />

am faqtze imitomac vamaxvilebT KuradGebas, rom Temis sakiTxis<br />

ganxilvisas III seriaSi (da, saerTod, III seriis formaTa<br />

warmoebis sakiTxTa ganxilvisas) xmovanprefiqss sagangebo<br />

KuradGeba mieqceva.<br />

mainc albaT ase martivad ver gadawKdeba xmovanprefiqsTa<br />

fuZesTan (nebismieri saxisa _ mwkrivis fuZesTan, Tu seriis fu-<br />

ZesTan, Tu sruli paradigmis fuZesTan) mimarTebis sakiTxi: xmovanprefiqsiT<br />

gansxvavebuli formebi, vTqvaT, qarTuli enis ganmartebiT<br />

leqsikonSi sxvadasxva leqsikur erTeulad gaiazreba:<br />

a-keTebs, i-keTebs, u-keTebs... keTdeba, u-keTdeba; zrdis,<br />

i-zrdis, u-zrdis... i-zrdeba, e-zrdeba da misT. Kvela warmodgenili<br />

forma sxvadasxva leqsikuri erTeulia; anu: xmovanprefiqss<br />

Seswevs Zala leqsikur erTeulTa gansxvavebisa; aseT SemTxvevaSi<br />

unda iqnes Tu ara zmnuri formis fuZis nawilad gaazrebuli?..<br />

rogorc vxedavT, fuZeze msJelobisas pirobiTobas ver avcdebiT.<br />

am pirobiTobiT xmovanprefiqsi Temis nawilad ar gaiazreba.<br />

CvenTvis es pirobiToba misaGebia; amgvari pirobiTobiT III<br />

seriaSi Temis sakiTxze msJeloba gamartivdeba (ix. Tavi VI).<br />

$ $ 17 17. 17<br />

. Te Temis Te<br />

mis ni niSan ni<br />

San SanTa San Ta mo monac mo monac<br />

nacvle<br />

vleoba vle ba<br />

11117777....1111. . . . Te Temis Te Temis<br />

mis mis niSan ni ni niSanTa<br />

San SanTa<br />

Ta Ta monac mo mo monac<br />

nacvle nacvleooooba<br />

vle vle ba ba ba moqme mo mo moqme<br />

qmede qmede<br />

debi debi<br />

biTi biTi<br />

Ti Ti<br />

gvaris gva gva gvaris<br />

ris ris zmnebSi zmneb zmneb zmnebSi<br />

Si Si<br />

Tu Tvals gavadevnebT qarTuli zmnis formobrivi ganviTarebis<br />

grZel gzas, aSkarad davinaxavT: Temis niSanTa sistema<br />

erT-erTi Kvelaze aramKari, cvalebadi sistemaa; Tu Tanamedrove<br />

qarTuli enis dialeqtebs am mxriv gadavxedavT, suraTi kidev<br />

ufro STambeydavi iqneba.


Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

ra saxis cvlilebebi xdeba istoriulad, es, erTi mxriv, da<br />

sinqronulad (dGevandel dialeqtebSi), es, meore mxriv.<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna adrec gviTqvams, av av da am am Temis niSnebi am sistemaSi<br />

erTnairad iqcevian. Tu saliteraturo enaSi<br />

-av av TemisniSnianebi yarbobs -am am am-ianebs, am dialeqteb-<br />

Si (aGmosavlursa Tu samxrulSi) -av av av-is av Canacvleba<br />

xdeba -am am am-iT am da, Sesabamisad, yarbobs -am am am-ianebi: am<br />

bar-am, xat-am, mal-am... aris piruku procesic: am am-s am<br />

enacvleba av av-i av<br />

(sv-av-s, dg-av-s...), orive es SemTxveva<br />

(av → am, am → av) gancalkevebiT dgas im<br />

cvlilebaTagan, romlis Sesaxebac gvsurs saubari<br />

am paragrafSi: av av-i av<br />

iqneba Tu -am am am-i, am erTgvarovania<br />

maTi mimarTeba sistemis sxva wevrebTan da maTi<br />

roli am rTul procesSi. amitom av-ze visaubrebT<br />

Tu -am am am-ze, am am procesisaTvis ara aqvs mniSvneloba...<br />

1. eb eb eb → Ø<br />

moqmedebiTi gvaris ramdenime -eb eb TemisniSniani zmna kargavs<br />

Temis niSans:<br />

Zv Zv. Zv<br />

. qar qarTu qar qarTu<br />

Tuli Tu li ax ax. ax<br />

. qar qarTu qar qarTu<br />

Tuli<br />

li<br />

aGa-dgin-eb eb eb-s eb<br />

warga-vlin-eb eb eb-s eb<br />

Semi-Kvan-eb eb eb-s eb<br />

Ses-Zin-eb eb eb-s eb<br />

aw-Kin-eb eb eb-s eb<br />

moi-Tmin-eb eb eb-s eb<br />

mou-lxin-eb eb eb-s eb<br />

a-mxil-eb eb eb-s eb<br />

moi-smin-eb eb eb-s eb<br />

gamoa-Cin-eb eb eb-s eb<br />

moi-wKin-eb eb eb-s eb<br />

aGi-xil-eb eb eb-s eb<br />

→<br />

→<br />

→<br />

→<br />

→<br />

→<br />

→<br />

→<br />

→<br />

→<br />

→<br />

→<br />

aqve unda SemovitanoT msgavsi SemTxveva:<br />

aGa-dgen-s,<br />

warga-vlen-s,<br />

Semi-Kvan-s,<br />

Ses-Zen-s,<br />

aw-Ken-s,<br />

moi-Tmen-s,<br />

mou-lxen-s,<br />

a-mxel-s,<br />

moi-smen-s,<br />

gamoa-Cen-s,<br />

moi-wKen-s<br />

aa-xel-s da sxva.<br />

325


326<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

Ses-cval-eb eb eb-s eb<br />

miu-ZGvan-eb eb eb-s eb<br />

daa-cad-eb eb eb-s eb<br />

→<br />

→<br />

→<br />

Se-cvl-is,<br />

miu-ZGvn-is,<br />

daa-cd-is...<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna magaliTebs vimowmebT samecniero literaturdan;<br />

warmovadgenT im formiT, ra formiTacaa wKaro-<br />

Si. ZiriTadi literatura Zveli qarTulisaTvis<br />

(a. SaniZe, 1976; i. imnaiSvili, 1971; i. da v. imnaiSvilebi,<br />

1996; z. sarJvelaZe, 1997, l. baramiZe,<br />

2009); dialeqturi masalisaTvis (g. imnaiSvili,<br />

1966; T. saraliZe, 1978; a. martirosovi, 1984;<br />

a. martirosovi, g. imnaiSvili, 1956; m. beriZe,<br />

1980; g. imniaSvili, 1974(1); v. abaSvili, 2009).<br />

es procesi _ eb eb → Ø moqmedebiTi gvaris zmnebSi kaxursa<br />

da JavaxurSi dadasturda:<br />

2. -eb eb → -av av<br />

v-tov-eb eb<br />

a-grov-eb eb eb-s eb<br />

mov-kid-eb eb<br />

vi-Jer-eb eb<br />

vi-TamaS-eb eb<br />

dava-Cum-eb eb<br />

va-xsen-eb eb<br />

mi-tov-eb eb eb-s eb<br />

→<br />

→<br />

→<br />

→<br />

→<br />

→<br />

→<br />

→<br />

→<br />

v-tov, dav-tov<br />

a-grov-s, daa-grov-s<br />

mov-kid-d-i<br />

vi-Jer-i<br />

vi-TamaS-i<br />

daa-Cum<br />

va-xsen-d-i<br />

mi-tov-s<br />

Zv Zv. Zv<br />

. qar qarTu qar qarTu<br />

Tuli Tu li ax ax. ax<br />

. qar qarTu qar qarTu<br />

Tuli Tu li<br />

ganh-kurn-eb eb eb-s eb<br />

aGh-marT-eb eb eb-s eb<br />

Seh-Kin-eb eb eb-s eb<br />

ganu-mart-eb eb eb-s eb<br />

→<br />

→<br />

→<br />

→<br />

gan-kurn-av av av-s, av<br />

aG-marT-av av av-s, av<br />

ga-Kin-av av av-s, av<br />

ganu-mart-av av av-s... av<br />

am tipis monacvleoba damaxasiaTebelia aGmosavluri da samxruli<br />

dialeqtebisaTvis (qarTlurisaTvis, kaxurisaTvis, Javaxu-


Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

risa da mesxurisaTvis). monacvleobis variantebi sxvadasxvaa: eb<br />

→ av, eb → am, eb → an; Cven erT-erT variants davimowmebT:<br />

ga-neb-eb eb eb-s eb<br />

gi-Jer-eb eb eb-s eb<br />

a-wiok-eb eb eb-s eb<br />

a-xocin-eb eb eb-s eb<br />

a-keT-eb eb eb-s eb<br />

dah-bad-eb eb eb-s eb<br />

davalevin-eb eb<br />

gava-swor-eb eb eb-s eb<br />

miva-Kud-eb eb<br />

→<br />

→<br />

→<br />

→<br />

→<br />

→<br />

→<br />

→<br />

→<br />

ga-neb-am am am-s am<br />

gi-Jer-am am am-s am<br />

a-wiok-am am am-T am<br />

a-xocin-am am am-T am<br />

a-keT-an an an-s an<br />

dah-bad-av av av-s av<br />

davalein-am am am-T am<br />

gava-swor-am am<br />

miv-Kud-am am am da sxva...<br />

3. ob ob → am am<br />

kaxursa da JavaxurSi Segvxvda ob Temis niSnis -am am Temis<br />

niSniT Senacvlebis SemTxveva:<br />

gi-amb-ob → gi-amb-am, u-amb-am...<br />

am procesTan dakavSirebiT sainteresoa erTi SemTxveva kaxuridan:<br />

S-ob ob ob-s ob zmnaSi moxda Temis niSnis fuZesTan Sexorceba<br />

da -am am Temis niSnis darTva:<br />

awmKo:<br />

wKvet.:<br />

v-S-ob<br />

v-Sev (v-Sv-i)<br />

→<br />

v-Sob-am<br />

↓<br />

v-Sob-e<br />

cnobili magaliTi i. yavyavaZis `kacia-adamianidan~:<br />

`_ erTi vajiSvili So Sobe So<br />

be be... be<br />

_ vSo vSobam vSo vSobam<br />

bam, bam Sen nu moukvdebi Cems Tavs, vSo vSobam vSo vSobam<br />

bam~... bam<br />

4. e. w. `i TemisniSniani~ → -am am am. am procesi dasturdeba qar-<br />

Tlursa da kaxurSi:<br />

i-Kid-is<br />

u-zrd-is<br />

ga-xd-is<br />

da-gv-is<br />

→<br />

→<br />

→<br />

→<br />

i-Kid-am-s<br />

u-zard-am-s<br />

ga-xad-am-s<br />

da-gav-am-s<br />

327


328<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

s-wvel-is<br />

won-is<br />

ten-is<br />

→<br />

→<br />

→<br />

s-wvel-am-s<br />

won-am-s<br />

ten-am-s...<br />

erTi mxriv, aq Semovida orTemiani xmovanmonacvle zmnebi<br />

(zrd-is, xd-is...); meore mxriv _ erTTemiani zmnebi (Kid-is, wonis,<br />

ten-is...)...<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna roca vambobT, dadasturda ama Tu im dialeqtSio,<br />

ar vgulisxmobT imas, rom sxva dialeqteb-<br />

Si amgvari cvlileba ar SeiZleba Segvxvdes; Cveni<br />

sayiroebisaTvis sakmarisi masalis mopovebis Semdeg<br />

Cven Zieba aGar gagvigrZelebia. sakiTxis ufro<br />

CaGrmavebiTa da gamowvlilviT Seswavla momavlis<br />

saqmea...<br />

5. Ø → -av av av<br />

istoriulad moqmedebiTi gvaris erTTemiani zmnebis -av av TemisniSnianebSi<br />

gadaricxva cnobili procesia:<br />

v-Tib<br />

v-Tes<br />

v-CeC<br />

v-xoc<br />

→<br />

→<br />

→<br />

→<br />

v-Tib-av<br />

v-Tes-av<br />

v-CeC-av<br />

v-xoc-av da sxva mravali (ix.<br />

a. SaniZe, 1973, gv. 389)<br />

is magaliTebi, romlebic erTTemianad miiCneva (a. SaniZe,<br />

1973, gv. 389), umetesoba sasaubro metKvelebasa da, saerTod,<br />

dialeqtebSi orTemiania (-av/-am TemisniSniania):<br />

kec-s<br />

kvec-s<br />

pent-s<br />

tex-s<br />

CeC-s<br />

yed-s<br />

moi-xvey-s<br />

→<br />

→<br />

→<br />

→<br />

→<br />

→<br />

→<br />

kec-av-s<br />

kvec-av-s<br />

pent-av-s<br />

tex-av-s<br />

CeC-av-s<br />

yed-av-s<br />

moi-xvey-av-s da sxva.


Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

iseTi zmnebic ki, rogoricaa wer wer-s, wer wer , fen fen-s fen<br />

dialeqtebSi or-<br />

Temiania: wer-av/-am-s, fen-av/-am-s da sxva.<br />

6. qarTul dialeqtebSi farTod gavrcelebuli procesia<br />

fuZedrekad zmnebze -av av av/ av -am am Temis niSnis darTva. procesi orsafexuriania:<br />

I etapze xdeba e xmovnian fuZeebze Temis niSnis darTva:<br />

dr-ek-s → drek-av-s; faqtobriv am SemTxvevaSi xdeba ormagi<br />

dapirispireba I da II seriis TemaTa Soris (xmovanmonacvleobiTa<br />

da Temis niSniT)<br />

drek-av-s _ drik-a.<br />

cxadia, erT-erTi yarbia; amitomac, radgan tendenciaa -av av<br />

Temis niSnis darTva, gaxmovanebiT dapirispireba moixsneba da<br />

viGebT meore safexurs cvlilebisas _ drik drik-av drik av av-s av e. i.:<br />

drek-s → drek-av-s → drik-av-s<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna niSvna<br />

vna: vna drek-av-s / drik-av-s formaTa Sesaxeb iTqva, rom<br />

erT SemTxvevaSi arCevani gakeTda I seriis Temaze<br />

(drek), meore SemTxvevaSi _ II seriis Temaze. cxadia,<br />

Sedegis mixedviT (drik-av-s) SeiZleba ase vifiqroT,<br />

magram aq albaT fuZeTa SeuGlebis principis<br />

gaxsenebac ar iqneboda urigo: -av av sufiqsis<br />

darTvam moiTxova reducirebuli fuZe (Sdr.: T.<br />

gamKreliZe, g. mayavariani, 1965).<br />

davasaxelebT zog magaliTs:<br />

gleJ-s<br />

yKlet-s<br />

xvret-s<br />

kben-s<br />

→<br />

→<br />

→<br />

→<br />

gleJ-av-s / gliJ-av-s<br />

yKlet-av-s / yKlit-av-s<br />

xvret-am-s / xvrit-am-s<br />

kben-am-s / kbin-am-s<br />

rogorc irkveva, es procesi Kvela dialeqtisTvisaa damaxasiaTebeli,<br />

garda aGmosavleT saqarTvelos mTis dialeqtebisa<br />

(r. qurdaZe, 2005, gv. 28-94). amJerad Cvens interess ar warmoadgens,<br />

romel dialeqtSi ra safexuria dadasturebuli; CvenTvis<br />

procesia mTavari: fuZedrekadi zmnebi -av av av/ av -am am Temis niSnebs dairTaven...<br />

329


330<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

7. dasturdeba orsafexuriani cvlilebac:<br />

-eb eb → Ø → -am am<br />

wari-Kvan-eb eb eb-s eb<br />

wari-tan-eb eb eb-s eb<br />

(Zv.) _<br />

_<br />

wai-Kvan-s<br />

moi-tan-s<br />

(ax.) _<br />

_<br />

avi-Kvan-am am<br />

mogi-tan-am am<br />

17 17....2222. 17 17 . . . Te Temis Te Temis<br />

mis mis niSan ni ni niSanTa<br />

San SanTa<br />

Ta Ta monac mo mo monac<br />

nacvle nacvleooooba<br />

vle vle ba ba ba vnebi vne vne vnebi<br />

biTi biTi<br />

Ti Ti gvaris gva gva gvaris<br />

ris ris<br />

zmnebSi zmneb zmneb zmnebSi<br />

Si Si<br />

Javax.<br />

da misT.<br />

am procesTan dakavSirebiT (Temis niSanTa monacvleoba)<br />

vnebiTi gvaris zmnebSi erTi cvlileba xdeba:<br />

Zvel qarTulSi -av av av/ av -am am TemisniSnian zmnebs Temis niSani vnebiTebSic<br />

gadahKveboda moqmedebiTidan:<br />

moqmedebiTi vnebiTi<br />

mal-av av av-s av i-mal-v-is<br />

xat-av av av-s av i-xat-v-is<br />

kl-av av av-s av i-kl-v-is<br />

dg-am am am-s am i-dg-mis<br />

ab-am am am-s am<br />

dai-b-m-is da a. S.<br />

rogorc viciT, Kvela sxva SemTxvevaSi vnebiTi gvaris zmnebi<br />

I seriaSi -eb eb Temis niSans dairTavda:<br />

i-zrd-eb eb eb-i-s eb<br />

e-zrd-eb eb eb-i-s eb<br />

da-ber-d-eb eb eb-i-s eb<br />

gan-yabuk-n-e-eb eb eb-i-s... eb<br />

axal qarTulSi -av/-am TemisniSnianma zmnebmac vnebiTebSi<br />

-eb eb Temis niSani dairTes:<br />

i-mal-eb eb eb-a eb<br />

i-xat-eb eb eb-a... eb<br />

umarcvlo ZirebTan -av av av/ av -am am Temis niSnis TanxmovniTi elementebic<br />

iqna SenarCunebuli:<br />

ixvneba (← i-xn-v-eb-a)<br />

ikvleba (← i-kl-v-eb-a)<br />

idg-m-eb-a<br />

i-Tq-m-eb-a (ix.: $ 13.3).


Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

17 17....3333. 17 17 . . . Te Temis Te Temis<br />

mis mis niSan ni ni niSanTa<br />

San SanTa<br />

Ta Ta monac mo mo monac<br />

nacvle nacvleooooba<br />

vle vle ba ba ba saSu sa sa saSu<br />

Suaaaali Su li li li<br />

gvaris gva gva gvaris<br />

ris ris zmnebSi zmneb zmneb zmnebSi<br />

Si Si<br />

saintereso procesebi xdeba saSuali gvaris zmnebSi: sistematurad<br />

sasaubro metKvelebaSi -eb eb Temis niSans uCndeba paraleluri<br />

variantebi -ob ob TemisniSniani (ix.: g. gogolaSvili, c. kvantaliani,<br />

d. Sengelia, 1989).<br />

eb eb → ob<br />

ob<br />

barbac-eb eb eb-s eb<br />

kaSkaS-eb eb eb-s eb<br />

rakrak-eb eb eb-s eb<br />

bibin-eb eb eb-s eb<br />

KiKin-eb eb eb-s eb<br />

gugun-eb eb eb-s eb<br />

Grial-eb eb eb-s eb<br />

→<br />

→<br />

→<br />

→<br />

→<br />

→<br />

→<br />

barbac-ob ob ob-s ob<br />

kaSkaS-ob ob ob-s ob<br />

rakrak-ob ob ob-s ob<br />

bibn-ob ob ob-s ob<br />

KiKin-ob ob ob-s ob<br />

gugun-ob ob ob-s ob<br />

Grial-ob ob ob-s ob da mravali sxva<br />

aris erTi Jgufi -av av av TemisniSniani saSuali gvaris zmnebisa,<br />

romlebSic xdeba -av av av Temis niSnis fuZeSi gadaricxva da axali<br />

Temis niSnis (-ob) darTva.<br />

gvaqvs, erTi mxriv:<br />

gor-av av av-s av<br />

xtun-av av av-s av<br />

cur-av av av-s av<br />

buqn-av av av-s av<br />

KvinT-av av av-s av<br />

da gvaqvs, meore mxrv:<br />

gorav-ob ob ob-s ob<br />

xtunav-ob ob ob-s ob<br />

curav-ob ob ob-s ob<br />

buqnav-ob ob ob-s ob<br />

KvinTav-ob ob ob-s ob<br />

aseTi magaliTebic dasturdeba:<br />

(i-gor-a),<br />

(i-xtun-a),<br />

(i-cur-a),<br />

(Ca-buqn-a),<br />

(Ca-KvinT-a).<br />

(i-gorav-a),<br />

(i-xtunav-a),<br />

(i-curav-a),<br />

(i-buqnav-a),<br />

(i-KvinTav-a).<br />

mo-cur-av av av-s av → mo-cur-s (ilia)<br />

vi-loc-av av → v-locul-ob ob<br />

331


332<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

ras niSnavs es cvlilebebi; ra aris `mizani~ am cvlilebaTa<br />

da ra Sedegi gvaqvs (ufro sworad, ras velodebiT)? mTavari ki-<br />

Txva: ra aris safuZveli Temis niSanTa ganawilebisa; cvlilebebi<br />

sistemuri xasiaTisaa da erTmaneTTan dakavSirebuli, Tu, ase<br />

vTqvaT, erTmaneTisagan damoukidebeli, qaoturi xasiaTisa?<br />

amTaviTve vitKviT: qaoturi xasiaTis cvlilebebi enaSi mosalodneli<br />

ar aris. maS, ra kanonzomierebasTan gvaqvs saqme?<br />

$ $ 18 18. 18<br />

. Te Temis Te<br />

mis ni niSan ni<br />

San SanTa San Ta gana ganawi gana ganawi<br />

wile<br />

lebi<br />

bisa<br />

saTvis sa Tvis<br />

rogorc davinaxeT, Temis niSanTa sistema Zvelsa da axal<br />

qarTuls Soris seriozul sxvaobas avlens.<br />

Tematur da aTematur fuZeTa dapirispireba ucvlelia: I<br />

seriis mwkrivebi Tematuria (TemisniSniania), II seriisa _ aTematuri<br />

(uTemisniSno).<br />

gavuswrebT movlenebs da vitKviT: Temis niSanTa gamoKeneba<br />

III seriaSi principulad gansxvavebulia Zvelsa da axal qarTuls<br />

Soris (ix. VI Tavi). cxadia, Temis niSanTa ganawilebaze saubrisas<br />

gverdis avla mesame seriisaTvis ar moxerxdeba, magram I-II seriis<br />

viTarebis garkvevis Semdeg davubrundebiT III serias.<br />

ra xdeba I-II seriaSi. ra funqcia ekisreba Temis niSans da<br />

rogor aixsneba sistemaSi mimdinare cvlilebebi?<br />

gavixsenoT: Temis niSnebi gvxvdeba I seriaSi, ara gvaqvs II seriaSi.<br />

sainteresod gveCveneba g. mayavarianis Tvalsazrisi.<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna g. mayavarianis naSromi `grZliobis, aspeqtisa da<br />

drois kategoriebis mimarTeba Tanamedrove qar-<br />

TulSi~ `wakiTxulia moxsenebad Tsu zogadi<br />

<strong>enaTmecnierebis</strong> kaTedris gafarToebul Gia<br />

sxdomaze 1968 w. moxsenebis Tezisebi da teqsti<br />

JerJerobiT dakargulia. ZiriTadi debulebebi<br />

aGdenilia maia mayavarianis mier, avtorTan saubris<br />

safuZvelze~ (`mimomxilveli~, 1972, gv. 531).<br />

Cveni msJeloba swored am aGdgenil debulebebs<br />

emKareba, amave krebulSi (`mimomxiveli~, 6-9,<br />

1972) dabeydils.


Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

msJeloba Tanamedrove qarTulis viTarebas asaxavs: `avtori<br />

gamoKofs axal zmnur kategorias _ grZli grZliobas<br />

grZli bas bas. bas gamoxatulebis<br />

planSi mas Seesabameba e. w. `Temis niSnebi~. grZliobis kategori-<br />

is morfema Seicavs alomorfebs: [-eb, -ob, -am, -av, -i, -O...]. am<br />

alomorfTa Semcveli (markirebuli) formebi upirispirdeba aramarkirebul,<br />

aragrZliv, wKvetil formebs, vxat-av : v-xate, vakeT-<br />

eb : vakeTe, vwer-O : vwere, vawux-eb-di : vawuxe da sxva~ (`mimomxilveli~,<br />

1972, gv. 531).<br />

am msJelobidan gamomdinare, es formebi ase dalagdeba :<br />

grZli rZli rZlivi rZli vi arag aragrZli arag aragrZli<br />

rZlivi rZli vi<br />

vxat-av<br />

vakeT-eb<br />

vwer-O<br />

vawux-eb-di<br />

vxate<br />

vakeTe<br />

vwere<br />

vawuxe<br />

Zneli saTqmelia, IV magaliTSi ratom aris Semotanili uwKvetlis<br />

forma. Tu Temis niSani aris grZliobis morfologiuri ni-<br />

Sani, ratom awmKos forma ar aris moxmobili (vawux-eb : vawuxe),<br />

rogorc sxva SemTxvevaSi.<br />

arag aragrZli arag aragrZli<br />

rZlioba rZli ba da da wKve wKveti wKve wKveti<br />

tilo<br />

loba lo ba aris gaigivebuli (`upirispirdeba<br />

aramarkirebul, aragrZliv, wKvetil formebso~). Sesabamisad<br />

gaigivebulia mar marki mar<br />

ki kire kire<br />

rebu<br />

buli<br />

li, li , grZli grZlivi grZli<br />

vi vi, vi , uwKve uwKvete uwKve<br />

te teli<br />

li formebi.<br />

e. i. dapirispireba aseTia:<br />

v-xat-av av _ grZlivi, uwKveteli<br />

v-xate _ aragrZlivi, wKvetili<br />

aqve saubaria IV diferencialur niSanze: `meoTxe paradigmatuli<br />

diferencialuri niSania aspeqti, markirebulia sruli aspeqti,<br />

aramarkirebulia _ usruli. vakeT-eb : ga-vakeT-eb, vakeT-e :<br />

ga-vakeT-e, vakeT-eb-di : ga-vakeT-eb-d-i, vakeT-eb-d-e : ga-vakeT-eb-d-e,<br />

vakeT-o : ga-vakeT-o da sxva~ (iqve).<br />

sruli aspeqtis markeri zmnis zmniswi zmnis zmniswi<br />

winia<br />

nia; nia<br />

grZliobis markeri _ Te Temis Te mis ni niSa ni<br />

Sa Sani<br />

ni. ni grZlioba _ igive uwKvetlobaa;<br />

aragrZlioba _ wKvetiloba. magram ra sxvaobaa<br />

g r Z l i o b a s a da u s r u l o b a s, a r a g r Z l i o b a s a da<br />

s r u l o b a s Soris, ar Cans. grZlioba-aragrZlioba aspeqturi<br />

333


334<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

dapirispireba Cans; ra mimarTebaa aspeqtTan (sruli-usruli), am<br />

zepirad aGdgenili debulebebis mixedviT Zneli saTqmelia.<br />

isic sagulisxmoa: grZliobaze saubrisas zmniswini ugulebelKofilia<br />

(ufro sworad, uzmniswino formaTa magaliTebia<br />

moKvanili)...<br />

amave dros, aspeqturi TvalsazrsiT (Tundac grZliobaaragrZliobis)<br />

axal qarTulSi ra aris saerTo I seriis mwkrivebs<br />

Soris, riTac isini gansxvavdebian II seriis mwkrivTagan, Zneli<br />

saTqmelia.<br />

aris erTi sagulisxmo faqtic: Tu Te Temis Te mis niSani aris<br />

grZliobis markeri, ra aris sxvaoba sxvadasxva Temis niSans Soris,<br />

maTi ganawilebis safuZveli? vfiqrobT, formobrivi TvalsazrisiT<br />

amaze saubari SesaZlebelia. funqciuri analizi momavlis<br />

saqme Cans.<br />

erTi kia: Temis niSanTa funqciaze roca vsaubrobT, aspeqtis<br />

faqtori angariSgasawevia Zveli qarTulisaTvis: `Zvel qar-<br />

TulSi upirispirdeba I seriis formebi II seriisas im mxriv, rom<br />

aspeqtian zmnebSi I seriis formebi u s r u l moqmedebas gadmoscemen,<br />

II seriisa ki _ sruls~ (a. SaniZe, 1976, gv. 68). es udavo<br />

faqtia. sxvaobas I da II serias Soris formobrivi TvalsazrisiT<br />

Te Tema Te ma qmnis... Sesabamisad, TemaTa dapirispireba aspeqturi dapirispirebis<br />

safuZvlad SeiZleba miviCnioT... es Zvel qarTulSi.<br />

axal qarTulSi am TvalsazrisiTac principuli xasiaTis<br />

cvlilebebi moxda: I seriaSi iseve xdeba sruli da usruli aspeqtis<br />

dapirispireba, rogorc meore seriaSi; anu: aspeqturi dapirispireba<br />

ara Temisa, aramed zmniswinis funqciad iqca: `zmniswinma<br />

zmnas misca aspeqti axal safuZvelze, magram am aspeqtma,<br />

usrulobis SemTxvevaSi, zmnas waarTva zmniswini da amiT mouspo<br />

mas saSualeba, damokidebuleba hqonoda sxvadasxva viTarebaSi<br />

mdebare punqtebTan sivrceSi~ (a. SaniZe, 1973, gv. 271).<br />

zmnur formaTa funqciuri analizi ar aris Cveni mizani.<br />

SevniSnavT mxolod, rom funqciurad Te Tema Te Tema<br />

ma (Sesabmisad _ Te Temis Te mis<br />

ni niSa ni<br />

Sa Sani<br />

ni) ni Zvel Zvel qar qarTul qar qarTul<br />

TulSi Tul Si as aspeqt as<br />

peqt peqtTan peqt Tan un unda un<br />

da iKos da dakav da<br />

kav kavSi<br />

Sire<br />

rebu rebu<br />

buli<br />

li. li<br />

a s p e q t i s s i s t e m i s c v l a p r i n c i p u l k a v S i r -<br />

S i u n d a i K o s T e m i s n i S a n T a s i s t e m a S i m o -<br />

m x d a r c v l i l e b e b T a n (da ara mxolod masTan): `aspeqtis<br />

kategoriam aGniSna, ase vTqvaT, didi moxveuli qarTuli sa-


Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

literaturo enis istoriaSi da amiT garkveuli miJna daido<br />

Zvel qarTulsa da axals Soris~ (a. SaniZe, 1973, gv. 271).<br />

faqtia: Tema kavSirSia aspeqtTan, magram Temis niSanTa ganawilebis<br />

safuZveli Zveli qarTulisaTvis (vTqvaT, ratom erTi<br />

Jgufis zmnebTan erTi Temis niSani da meoresTan _ sxva) Cven-<br />

Tvis gaurkvevelia. erTi aSkaraa: gvaris kategorias Temis niSan-<br />

Ta ganawilebasTan Zvel qarTulSi kavSiri ara aqvs: erTi da igive<br />

Temis niSani gvaqvs rogorc moqmedebiTi, ise vnebiTi da ise<br />

saSuali gvaris zmnebTan:<br />

aSen-eb-s<br />

mal-av-s<br />

dg-am-s<br />

SevipKr-ob<br />

da<br />

da<br />

da<br />

da<br />

Send-eb-is...<br />

imal-v-is<br />

daidg-m-is<br />

SeipKr-ob-is...<br />

rac Seexeba axal qarTuls, gvaris kategorias, Cveni azriT,<br />

arsebiTi mniSvneloba eniyeba Temis niSanTa gadanawilebisaTvis.<br />

Kovel SemTxvevaSi, momxdari formobrivi cvlilebebi amis maCvenebelia.<br />

gavixsenoT wina paragrafSi Tqmuli: ra saxis cvlilebebi<br />

moxda Temis niSanTa sistemaSi moqmedebiTi gvaris zmnebTan:<br />

a) -eb eb eb Temis niSniani gaxda uTemisniSno:<br />

aGa-dgin dgin dgin-eb dgin eb eb-s eb _ aGa-dgen dgen dgen-s, dgen<br />

a-grov grov grov-eb grov eb eb-s eb _ a-grov grov grov-s... grov<br />

b) -eb eb Temis niSans Caenacvleba -av av av/ av -am am am: am<br />

gan-kurn kurn kurn-eb kurn eb eb-s eb _ gan-kurn kurn kurn-av kurn av av-s, av<br />

a-keT keT keT-eb keT eb eb-s eb _ a-keT keT keT-am keT am am-s... am<br />

g) -ob ob TemisniSniani gaxda -av av av/ av -am am TemisniSniani:<br />

gi-amb amb amb-ob amb ob ob-s ob _ gi-amb amb amb-am amb am am-s... am<br />

S-ob ob ob-s ob _ Sob-am am am-s... am<br />

d) uTemisniSno i elementiani zmnebi dairTaven am am-s: am<br />

zrd zrd-i-s zrd _ zard zard-am zard am am-s, am<br />

won won-i-s won _ won won-am won am am-s... am<br />

e) erTTemiani zmnebi dairTaven -av av av-s av<br />

Tib Tib-s Tib Tib _ Tib Tib-av Tib av av-s av<br />

wer wer-s wer _ wer wer-av wer wer av av-s...<br />

av<br />

335


336<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

v) fuZedrekadi zmnebi dairTaven -av av av-s: av<br />

drek drek-s drek _ (drek-av-s) _ drik drik-av drik av av-s, av<br />

kben kben-s kben _ (kben-am-s) _ kbin kbin-am kbin am am-s... am<br />

cvlilebebis Sedegi aris is, rom m o q m e d e b i T i g v a -<br />

r i s z m n e b S i m k v i d r d e b a -av av av/ av -am am T e m i s n i S n e b i (Caenacvleba<br />

sxva Temis niSans, erTi mxriv, da Cndeba uTemisniSno<br />

zmnebSi, meore mxriv).<br />

ni:<br />

II. ra xdeba vnebiTi gvaris zmnebSi:<br />

-av av av/ av -am am Temis niSnebs cvlis (anda daemateba) -eb eb Temis niSa-<br />

i-mal mal mal-v-is mal<br />

dai-b-m-is<br />

_<br />

_<br />

i-mal mal mal-eb mal eb eb-a, eb<br />

dai-b-meb meb meb-a... meb<br />

Tu imasac gavixsenebT, rom vnebiTi gvaris zmnaTa umravlesoba<br />

-eb eb eb TemisniSniania, SeiZleboda dagveskvna: v n e b i T i g v a -<br />

r i s z m n e b S i a r i s t e n d e n c i a -eb eb T e m i s n i S n i s<br />

d a m k v i d r e b i s a.<br />

III. saSuali gvaris zmnebSi momxdari cvlilebebi:<br />

a) -eb eb TemisniSniani saSuali gvaris zmnebi iCenen tendencias<br />

-ob ob Temis niSanze gadasvlisa:<br />

tri trial tri trial<br />

al-eb al eb eb-s eb<br />

KiKin KiKin-eb KiKin KiKin eb eb-s eb<br />

_<br />

_<br />

tri trial tri trial<br />

al-ob al ob ob-s, ob<br />

KiKin KiKin-ob KiKin ob ob-s... ob<br />

b) -av av Temis niSani gadairicxa fuZeSi da dairTo -ob:<br />

gor-av av av-s av<br />

cur-av av av-s av<br />

_<br />

_<br />

go gorav go<br />

rav rav-ob-s, rav<br />

cu curav cu curav<br />

rav-ob-s... rav<br />

g) aseTi SemTxvevac dsturdeba, roca -av av ikargeba da zmna<br />

uTemisniSno xdeba:<br />

mocur-av-s _ mo-cur-s<br />

d) anda, -av av TemisniSniani -ob ob TemisniSniani xdeba:<br />

vi-loc-av av → v-locul-ob ob ob...<br />

ob


Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

daskvna aseTia: saSuali gvaris zmnebSi aris tendencia -ob ob ob<br />

Temis niSnis damkvidrebisa...<br />

sabolood SeiZleba iTqvas: Temis niSanTa sistemaSi mimdinare<br />

cvlilebebis gaTvaliswineba gvafiqrebinebs, rom a x a l<br />

q a r T u l S i T e m i s n i S a n T a g a n a w i l e b a s s a f u Z -<br />

v l a d g v a r i s k a t e g o r i a e d e b a: -av av av/ av -am am T e m i s n i S -<br />

n e b i m k v i d r d e b a m o q m e d e b i T i g v a r i s z m n e b S i;<br />

-eb eb T e m i s n i S a n i m k v i d r d e b a v n e b i T i g v a r i s<br />

z m n e b S i d a -ob ob T e m i s n i S a n i _ s a S u a l i g v a r i s<br />

z m n e b S i. Kvela momxdari cvlileba am tendenciis gamovlenaa.<br />

$ $ $ 19 19. 19<br />

. . sta stati sta stati<br />

tikur kur zmna zmnaTa zmna<br />

Ta Ta awmKos awmKos me meSvel me<br />

Svel Svelzmni<br />

zmniani zmni ni ni<br />

for forme for forme<br />

mebis me bis Se Sesa Se<br />

sa saxeb sa xeb<br />

statikuri zmnebis awmKos formaTa warmoebaSi mniSvnelovani<br />

cvlilebebi moxda axal qarTulSi.<br />

Zvel qarTulSi Kvela tipis statikuri zmna awmKos<br />

formebs organulad iwarmoebs (gamovKofT sam Jgufs):<br />

I. v-dg-a<br />

s-dg-a<br />

dg-a-s<br />

v-dg-a-T<br />

s-dg-a-T<br />

dgan-an<br />

II. v-tir<br />

s-tir<br />

tir-s<br />

v-tir-T<br />

s-tir-T<br />

tir-an<br />

v-zi<br />

h-zi<br />

zi-s<br />

v-sxed-T<br />

h-sxed-T<br />

sxen-an<br />

v-Kiv-i<br />

h-Kiv-i<br />

Kiv-i-s<br />

v-Kiv-i-T<br />

h-Kiv-i-T<br />

Kiv-i-an<br />

v-wev<br />

s-wev<br />

wev-s<br />

v-wev-T<br />

s-wev-T<br />

wvan-an<br />

v-Kvav-i<br />

h-Kvav-i<br />

Kvav-i-s<br />

v-Kvav-i-T<br />

h-Kvav-i-T<br />

Kvav-i-an<br />

v-rb-i<br />

h-rb-i<br />

rb-i-s<br />

v-rb-i-T<br />

h-rb-i-T<br />

rb-i-an<br />

v-kunes-i<br />

h-kunes-i<br />

kunes-i-s<br />

v-kunes-i-T<br />

h-kunes-i-T<br />

kunes-i-an<br />

v-h-gav<br />

h-gav<br />

h-gav-s<br />

v-h-gav-T<br />

h-gav-T<br />

h-gvan-an<br />

337


338<br />

III. v-i-c-i<br />

i-c-i<br />

i-c-i-s<br />

v-i-c-i-T<br />

i-c-i-T<br />

i-c-i-an<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

v-cur-av<br />

s-cur-av<br />

cur-av-s<br />

v-cur-av-T<br />

s-cur-av-T<br />

cur-av-en<br />

v-ampartavn-ob<br />

ampartavn-ob<br />

ampartavn-ob-s<br />

v-ampartavn-ob-T<br />

ampartavn-ob-T<br />

ampartavn-ob-en<br />

axali qarTulisaTvis uCveuloa I Jgufis zmnaTa formebi<br />

(magaliTebs vimowmebT: i. da v. imnaiSvilebi, 1996, gv. 87-89):<br />

aha esera me winaSe vdga vdga; vdga Cem Tana sdga sdga da ganuSorebeli<br />

xar.<br />

me aqa mS‚dobiT vzi vzi; vzi vzi Sen hzi hzi aqa parexsa amas marto .<br />

me ukve aw egre vrbi vrbi, vrbi viTarca ara uCinod; xolo Sen moklvad<br />

hrbi hrbi. hrbi<br />

aw Cuen ra sa vsxedT vsxedT? vsxedT romelTa Soris Tquen hsxedT hsxedT. hsxedT<br />

gareSÀ vCanT vCanT mdablad; nuca Sen aqa sCan sCan. sCan<br />

da me vwux vwux; vwux ra sa stir da swux swux. swux<br />

Sen swev swev da hkunesi...<br />

(vrclad am sakiTxze ix.: l. baramiZe, 1964).<br />

rac Seexeba II da III Jgufis zmnebs, maTi organuli (meSveli<br />

zmnis gareSe) formebi bunebrivia axali qarTulisaTvisac; Tumca<br />

sainteresoa tendencia, romelic Jer kidev Zvel qarTulSi Caisaxa.<br />

daiwKo statikuri zmnebis meSvelzmnian warmoebaze gadasvla.<br />

es procesi ramdenime etapad ganviTarda.<br />

Tu Zveli qarTulis viTarebas (Kvela statikuri zmna organuli<br />

warmoebisaa) miviCnevT pir pirvel pir vel eta etapad eta etapad<br />

pad, pad momdevno etapad<br />

ganvixilavT im periods, roca I Jgufis zmnebma daiwKes meSvelzmnian<br />

warmoebaze gadasvla.<br />

tendencia aseTia: meSvelzmniani paraleluri formebi ga-<br />

Cnda I da II subieqtur pirebSi (mxolobiTSic da mravlobiTSic).<br />

v-zi<br />

h-zi<br />

º<br />

º<br />

v-zi-var<br />

h-zi-xar<br />

v-sxed-T<br />

h-sxed-T<br />

º<br />

º<br />

v-sxed-varT<br />

sxed-xarT.


Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

paraleluri formebi gvxvdeba erTsa da imave epoqaSi, zog-<br />

Jer erTsa da imave ZeglSic (magaliTebs vimowmebT: l. baramiZe,<br />

1964, gv. 123-126):<br />

me laparakad aqa vzi vzi; vzi mzesTan mTvare viTa vzi vzivar vzi var (Sahname).<br />

Tqves: vwux vwuxTo vwux To aq ar damxdomni; rasTvis swu swuxar swu swuxar<br />

xar pirad mzeo<br />

(arCili);<br />

vwev vwev; vwev swev swev (visramiani), vwe vwevar vwe var (Svd. mT.), swev swevxar swev xar (Sahname);<br />

sxedT sxedT (visramiani); vsxed vsxedvarT<br />

vsxed varT (Sahname)...<br />

am etapze paraleluri formebi im zmnebma gaiCines, romlebic<br />

dGes mxolod meSvelzmnianni arian. II da III tipis zmnaTa paraleluri<br />

formebi am periodis ZeglebSi ver davadastureT.<br />

`vefxistKaosanSi~ ti tiris ti ris zmnis I-II piris 11 forma dasturdeba<br />

(a. SaniZe, 1956). arcerTi ar aris meSvelzmniani:<br />

vti vtiri vti vti ri cremliTa cxariTa...<br />

ubrZana, nu stir stir, stir asulo...<br />

II II eta etapi eta eta pi SeiZleba ase warmovidginoT:<br />

I Jgufi II Jgufi III Jgufi<br />

v-zi º v-zi-var<br />

h-zi º h-zi-xar<br />

zi-s<br />

v-tir<br />

s-tir<br />

tir-s<br />

v-curav<br />

s-curav<br />

curav-s<br />

procesi araerTgvarovnad warimarTa: Tu meore etapze I<br />

Jgufis zmnaTa paraleluri formebi gvaqvs, momdevno etapze (davarqvaT<br />

III etapi) I Jgufis zmnebSi mxolod meSvelzmniani formebi<br />

gvaqvs, II Jgufis zmnebi iCenen paralelur meSvelzmnian variantebs:<br />

me vti vtiri vti vtiri<br />

ri, ri rameTu Zalum mKvarebia (ana);<br />

es sixarulis cremlebia, rodi vti vtirivar vti vti var (ana)...<br />

vCivi º vCivivar, vKviri º vKvirivar, vkvnesi º vkvnesivar... am<br />

tipis paralelizmi Cveulebrivia...<br />

I Jgufi II Jgufi III Jgufi<br />

v-zi-var v-tir-i º v-tir-i-var v-ic-i, v-fiqrob<br />

339


340<br />

zi-xar<br />

zi-s<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

s-tir-i º s-tir-i-xar<br />

tir-i-s<br />

ici,<br />

icis,<br />

fiqrob<br />

fiqrob-s<br />

es aris faqtobriv Tanamedrove qarTuli saliteraturo<br />

enis mdgomareoba. I da III Jgufis zmnebi problemas ar qmnis. II<br />

Jgufis zmnebSi paralelizmma normis SemoGebis sayiroeba Seqmna<br />

da 2002 wels qarTuli enis saxelmwifo komisiam daadgina: `unda<br />

vTqvaT da vweroT:<br />

vtiri, tiri, nu tiri!<br />

vKviri, Kviri, nu Kviri!<br />

vtKui, tKui, nu tKui da misTanani~ (ax. normebi, 2003).<br />

anu meSvelzmniani formebi ukugdebulia. miiCneven, rom I da II<br />

Jgufis zmnaTa mesame piris formaTa warmoebis identuroba<br />

(zis... tiris...) aris safuZveli imisa, rom I Jgufis zmnaTa analogiiT<br />

meore Jgufis zmnebma I-II pirTa meSvelzmniani formebi<br />

ganaviTara: `rogorc Cans, aGniSnuli msgavsebis safuZvelze maTi<br />

pirvel-meore piris formebic adre CamoTvlili zmnebis mibaZviT<br />

iqna nawarmoebi K o f n a zmnis saSualebiT. ase miviGeT umarTebulo<br />

formebi: vmGerivar, mGerixar; vtirivar, tirixar; vKvirivar,<br />

Kvirixar; vtKuivar, tKuixar~ (iqve, gv. 8)...<br />

sadavoa amgvari daskvna, magram am Temaze sxvagan gvqonda saubari<br />

(g. gogolaSvili, 2009(2)); CvenTvis arsebiTi is aris, rom<br />

amgvar daskvnaTa gamotanisas ar xdeba sistemuri cvlilebebis<br />

gaTvaliswineba: vti vtiri vti ri º vti vtiri vti vtiri<br />

rivar ri var formaTa paralelizmi aris<br />

erT-erTi etapi statikur zmnebSi mimdinare cvlilebaTa kanonzomieri<br />

ganviTarebisa.<br />

procesi am etapze ar Cerdeba. sasaubro metKvelebaSi (da<br />

gansakuTrebiT bavSvebis enaSi) araa iSviaTi vi vici vi vici<br />

cini<br />

nivar nivar<br />

var, var , vfiq vfiqrob vfiq<br />

rob-<br />

var var tipis formebi;<br />

sagulisxmo faqtia isic, rom ingilour dialeqtSi es procesi<br />

ufro Sors aris wasuli; II Jgufis zmnebi iq Cveulebriv me-<br />

Svelzmniania; III tipis zmnebSi gvaqvs paralelizmi; metic, umetesad<br />

_ meSvelzmniani warmoeba: javrob-xar (Javrob), fiqrovar<br />

(vfiqrob), dardobxar (dardob)...<br />

vici-var vici-varT<br />

ici-xar ici-xar-T...<br />

ver vicivar (ar vici) (g. imnaiSvili, 1966; v. abaSvili, 2003).


Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

es aris IV IV eta etapi eta pi statikur zmnaTa formacvalebisa:<br />

I Jgufi II Jgufi III Jgufi<br />

v-zi-var<br />

zi-xar<br />

zi-s<br />

v-tiri-var<br />

tiri-xar<br />

tiri-s<br />

v-ici º v-ici-var<br />

ici º ici-xar<br />

ici-s<br />

341<br />

v-fiqrob º v-fiqrob-var<br />

fiqrob º fiqrob-xar<br />

fiqrob-s<br />

rogorc iTqva, saliteraturo qarTuli da dialeqtTa umetesoba<br />

III etapzea gaCerebuli; IV etapze, faqtobriv, ingilouri<br />

dialeqti dgas; Tumca mTlad ucxo es etapi arc sxva dialeqtebisTvisaa<br />

(vicinivar, vfiqrobvar...). sakiTxi ufro gamowvlilviT<br />

analizs sayiroebs...<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna zemoT norma vaxseneT _ vti vtiri vti vtiri<br />

rivar<br />

var, var vKvi vKviri vKvi vKviri<br />

rivar ri var<br />

formaTa mcdarad gamocxadeba dafiqrebas moi-<br />

Txovs. analogiiT (`mibaZviT~) maTi axsna (ix.: ax.<br />

norm.) ar iqneba gamarTlebuli. v-zi zi zi-var zi var da v-<br />

tir tir-i-var tir var saerTo enobrivi tendenciis gamovlenis<br />

or etapad warmogvidgenia. am SemTxvevaSi XIX<br />

saukunis monacemTa safuZvelze XXI saukuneSi daskvnis<br />

gakeTebac ar gveCveneba marTebuli: amgvari<br />

enobrivi tendenciisaTvis saukune-naxevars angari-<br />

Si unda gaewios; is, rac bunebrivia dGes, SeiZleba<br />

iSviaTi movlena KofiliKo saukune-naxevris<br />

winaT... amis Taobaze aq msJelobas aGar gavagrZelebT<br />

(ix. g. gogolaSvili, 2009(2)).<br />

amgvarad, statikur zmnebSi meSvelzmnian formaTa ganviTarebis<br />

TvalsazrisiT oTxi etapi gamovKaviT:<br />

I etapi: samive Jgufis zmnaTa awmKos mwkrivis formaTa warmoeba<br />

organulia.<br />

II etapi: I Jgufis zmnebma paraleluri meSvelzmniani formebi gaiCina;<br />

III etapi: I Jgufi _ mxolod meSvelzmniani, II Jgufi _ paraleluri:<br />

meSvelzmniani da organuli, III Jgufi _ mxolod<br />

organuli;<br />

IV etapi: I-II Jgufi mxolod meSvelzmniani; III Jgufi _ paralelu-


342<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

ri; _ organuli da meSvelzmniani (upiratesoba am ukanasknels<br />

aqvs).<br />

I da II etapi istoriis sakuTrebaa; III da IV etapi Tanamedrove<br />

qarTulis viTarebas asaxavs...<br />

$ $ $ 20 20. 20 20.<br />

. na nasa na nasa<br />

saxe<br />

xelar<br />

lar zmna zmnaTa zmna zmnaTa<br />

Ta fu fuZis fu<br />

Zis Zis sa saki sa<br />

ki kiTxi<br />

Txisa<br />

saTvis<br />

Tvis<br />

saxelis fuZisagan zmnuri formebis warmoeba qarTulSi<br />

Cveulebrivi procesia.<br />

saxeluri fuZeebisagan zmnuri formebis warmoebis sami SemTxveva<br />

gairCeva:<br />

a) saxeluri fuZe ucvleladaa warmodgenili zmnur formebSi: <br />

lia:<br />

saxl saxl-i saxl saxl<br />

kac kac-i kac<br />

bral bral-i bral bral<br />

did did-i did<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

daa-saxl saxl saxl-ebs saxl<br />

kac kac-obs kac<br />

a-bral bral bral-ebs bral<br />

a-did did did-eb-s... did<br />

b) saxelis fuZiseuli xmovani zmnur formebSi gauCinarebu-<br />

marT marTal-i marT<br />

sa salam sa<br />

lam lam-i lam<br />

gro grova gro va<br />

gu gube gu<br />

be<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

gaa-marTl marTl marTl-ebs,<br />

marTl<br />

gamoa-salm salm salm-ebs, salm<br />

moa-grov grov grov-ebs, grov<br />

daa-gub gub gub-ebs... gub<br />

g) saxeluri fuZe v elementiTaa garTulebuli:<br />

xe<br />

qva<br />

brma<br />

tKve<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

gaa-xe xe xe-v-ebs xe<br />

gaa-qva qva qva-v-ebs qva<br />

daa-brma brma brma-v-ebs brma<br />

daa-tKve tKve tKve-v-ebs tKve<br />

kumSvad da kvecad fuZeTagan warmoebul zmnur formebSi<br />

(II SemTxveva) fuZe Cveulebriv fonetikurad saxecvlilia (Sekum-<br />

Sulia an Sekvecilia). fuZiseuli xmovnis dakargva zmnur for-


Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

mebSi fonetikur procesad gaiazreba: `saxelis fuZe zmnaSi imitom<br />

ikumSeba, rom mas aq sruli xmovnebi mosdevs (a, e, o)~<br />

(a. SaniZe, 1973, gv. 418). sirTules doniani vnebiTi qmnis: ga-<br />

marTl marTl-d-eba, marTl ga-wiTl wiTl wiTl-d-eba; wiTl da-gub gub gub-d-eba, gub Se-grov grov grov-deba... grov Tanxmovansufiqsuri<br />

fonetikur process ver gamoiwvevs. orgvari axsna<br />

arsebobs am sirTulisa: `vnebiTis formanti Zvelad ed ed (en en en) en unda<br />

KofiliKo. e. i. xmovniT dawKebuli afiqsi, romelic fuZeSi<br />

SekumSvas iwvevda. maSasadme, SekumSva istoriulad SemuSavda da<br />

dGevandlamde darCa~ (a. SaniZe, 1973, gv. 418). sxva TvalsazrisiT,<br />

SekumSuli fuZe moqmedebiTidan gadmohKva (<strong>arn</strong>. Ciqobava,<br />

1948, gv. 76).<br />

aris Tvalsazrisic, romelic ewinaaGdmegeba am orivegvar<br />

axsnas: nasaxelar zmnebSi moqmedebiTi da vnebiTi (an saSuali)<br />

erTi meoris konversiuli forma ki ar aris, aramed TiToeuli<br />

maTgani (erTi da imave saxelisagan nawarmoebi sxvadasxva gvaris<br />

formebi) uSualod saxeluri fuZisagan momdinared miiCneva:<br />

ara ara civ-i → acivebs<br />

a-civ-eb-s<br />

ara aramed ara med civi civ-d-eba<br />

civ-ob-s.<br />

civdeba<br />

civobs...<br />

arsebiTi am debulebisaTvis isaa, rom `aris SemTxvevebi,<br />

roca saxelisagan zmna ki iwarmoeba, magram mas gvaris mxolod<br />

erTi forma da misi statikuri (gardauvali) varianti moepoveba:<br />

Crdili, aCrdilebs, Crdilobs (`Crdilsac CrdilobT~, xalxuri...),<br />

an mxolod statikuri _ xili: `xilsac xilobT~ (xalxuri...),<br />

magram ukanasknel formas moqmedebiTi da vnebiTi ara<br />

aqvs~ (b. JorbenaZe, 1975, gv. 128-129).<br />

es sagulisxmo faqtia: Kovel konkretul formaSi vnebiTisa<br />

(Tu saSualo gvaris zmnisa) ar unda xdebodes gaazreba Sesabamisi<br />

moqmedebiTisa: enaSi Seqmnilia zogadi modelebi da ama Tu im<br />

modelSi xdeba Casma saxeluri fuZisa. roca arsebobs vnebiTis<br />

forma ga gako ga<br />

ko komu<br />

munis<br />

nistda<br />

tda, tda ar ivaraudeba, rom arsebobs formac ako-<br />

ako<br />

mu munis mu<br />

nis nistebs<br />

tebs...<br />

tebs<br />

343


344<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

Tu es asea (da, vfiqrobT, rom asea), rogor avxsnaT kumSvadi<br />

da kvecadi fuZeebis sakiTxi?<br />

Cveni azriT, roca arsebobs saxeluri fuZis ori varianti<br />

_ sruli da arasruli (SekumSuli an Sekvecili), zmnuri formawarmoebisaTvis<br />

fonetikurad saxecvlili varianti gamoiKeneba;<br />

anu: fonetikuri procesi ar xdeba zmnur formaSi; zmna saxeluri<br />

paradigmidan mzamzareul fuZes gamoiKenebs (da ara mis amosaval<br />

srul variants):<br />

mar marTal mar marTal<br />

Tal- Tal<br />

marTl marTl _<br />

poetur metKvelebaSi dasaSvebia srulfuZiani variantic:<br />

salam _ mie-sa sa salam salam<br />

lam-a lam (erTi pawia Ciora muxidan mo mome mo<br />

me mesa<br />

sala<br />

lama<br />

ma _ ana)<br />

salm _<br />

gamoa-salm salm salm-ebs salm<br />

mi-e-salm salm salm-eba salm<br />

aris SemTxvevebi, roca saxeluri fuZis ori variantidan (sruli,<br />

arasruli) zmnaSi sruli varianti gamoiKeneba.<br />

gaa-wKal-eb-s<br />

wKal<br />

wKal<br />

ga-wKal-deba<br />

wK wKl wK<br />

_ ______<br />

aa-mtver-ebs<br />

mtver<br />

mtver<br />

a-mtver-deba<br />

mtvr mtvr _ _____<br />

Se-a-Jvar-eb-s<br />

Jvar Jvar- Jvar<br />

Se-Jvar-d-eb-a<br />

Jvr Jvr- Jvr<br />

_ _____<br />

a-marTl-eb-s<br />

marTl-d-eba


Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

erT SemTxvevaSi ratom gamoiKeneba sruli fuZe da meore<br />

SemTxvevaSi _ arasruli fuZe, momavali kvleva-Ziebis saqmea; faqti<br />

erTia: fonetikuri garemo erTgvari, Sedegi _ sxvadasxva...<br />

magram:<br />

viTareba analogiuria xmovanfuZian saxelebSic:<br />

da da- da<br />

_ Zma _<br />

d- _ d-obs, Zm _ Zm Zm-obs Zm<br />

ma mama ma<br />

ma _ ma mama ma<br />

ma ma-obs ma (rusT xelmwifesTan ma mama ma ma maobs ma obs _ d. guram.)<br />

ma mam ma<br />

_ mam mam-obs mam<br />

m e o r e m x r i v :<br />

qva _<br />

qv _ ______<br />

xe _<br />

a-qva qva qva-v-ebs qva<br />

qva qva-v-deba qva<br />

a-xe xe xe-v-ebs xe<br />

xe xe-v-deba<br />

xe<br />

x _ ______<br />

`zmnuri fuZeebis leqsikonSi~ vwerdiT: `ramdenadac kum-<br />

Svad da kvecad saxelTa fuZis ori variantidan (marTal _<br />

marTl, mcire _ mcir) zmnis sistemaSi fonetikurad saxecvlili<br />

variantia gamoKenebuli mTel paradigmaSi, nasaxelar zmnaTa fu-<br />

Zed am SemTxvevaSi warmovadgenT arasrul variants da ara mis<br />

amosaval fonetikur saxeobas~ (g. gogolaSvili, c. kvantaliani,<br />

d. Sengelia, 1989, gv. 5; ix. agreTve: g. gogolaSvili, c. kvantaliani,<br />

d. Sengelia, saxelzmnuri fuZeebis leqsikoni, 1991).<br />

Cven amJerad kiTxvebs vsvamT. pasuxebi gasacemia...<br />

erTi kiTxvac: ras warmoadgens v aqvavebs, atKvevebs tipis<br />

formebSi?<br />

345


346<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

xmovanfuZian ukvecel saxelebSi gamovlenili `v elementi<br />

ganviTarebuli unda iKos xmovanTa Soris arsebuli hiatusis Tavidan<br />

asacileblad~ (l. nozaZe, 1974, gv. 26). am Tvalsazriss<br />

ufro kategoriuladac amtkiceben (T. uTurgaiZe, 1974, gv. 23).<br />

viTarebas aqac sufiqsiani vnebiTi arTulebs: v SenarCunebulia<br />

_ qva-v-d-eba, xe-v-d-eba... hiatusi aq araviTar SuaSia; Tu<br />

moqmedebiTSi SeiZleba ase dsmuliKo sakiTxi (a-xe-v-ebs, a-qva-vebs...),<br />

Sesabamisi fonetikuri garemos arqonis SemTxvevaSi v-s<br />

arseboba gaurkvevelia. moqmedebiTis formidan misi gadmoKola<br />

vnebiTSi aseve araa sarwmuno: Tu moqmedebiTSi fonetikuri sayiroebisaTvis<br />

gaCndeba, vnebiTebSi es sayiroeba ar iKo...<br />

kidev erTi saintereso faqtia: v v gvaqvs im nasaxelar zmnaTa<br />

vnebiTebSi, romelTa fuZec o da u xmovnebze mTavrdeba:<br />

axlo-v-deba, Kru-v-deba...<br />

Tumca Sesabamis moqmedebiTebSi igi ar dasturdeba a-axloebs,<br />

a-Kru-ebs... am formebSi v-s dakargulad ver miviCnevT, radgan<br />

aq misi gaCenis pirobac ar iKo u-a, , o-e xmovankompleqsTa ga-<br />

TiSva ar iKo mosalodneli.<br />

sainteresod SeniSnavs a. SaniZe: `es v zmnisaTvis fuZis<br />

(martivi Temis) ganuKofeli nawilia~ (a. SaniZe, 1973, g. 421);<br />

igi moqmedebiTebSi dakarguliao: fuZe `gaivrcoba v-iniT, romelic<br />

daikargeba rogorc o-nis win, ise o-nis Semdeg, gansakuTrebiT<br />

ki u-nis Semdeg~ (a. SaniZe, 1973, gv. 420).<br />

am sagulisxmo SeniSvnidan gamomdinare, ramdenadac v zmnur<br />

formebSi (piriansa Tu upiroSi) KovelTvisaa warmodgenili, Tu<br />

fornetikur niadagze ar aris gauCinarebuli, v-s miviCnevT fu-<br />

Zis organul nawilad. mas S e i Z l e b a m a z m n a v e b e l i<br />

e l e m e n t i v u w o d o T. Sesabamisad saxelis fuZea: qva, tKve,<br />

farTo, Kru... zmnis fuZea: qvav, tKvev, farTov, Kruv...<br />

amitomac iKo, zmnuri da saxelzmnuri fuZeebis leqsikoneb-<br />

Si saleqsikono erTeulad am tipis nasaxelar zmnebSi SevitaneT<br />

v elementiani formebi da ara amosavali saxeluri formebi (ix.:<br />

g. gogolaSvili, c. kvantaliani, d. Sengelia, 1989; g. gogolaSvili,<br />

c. kvantaliani, d. Sengelia, 1991).<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna rogorc Cans, qarTulisaTvis arabunebrivia xmovanze<br />

dasrulebuli martivi fuZe zmnisa. sainte-


Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

347<br />

reso statistika: f. erTeliSvili gaanalizebs<br />

5481 zmnur martiv fuZes. amaTgan CV struqtu-<br />

risa aris 14, xolo CCV struqturisa _ 11. esenia<br />

Cveulebriv o da u xmovnebze dasrulebuli<br />

fuZeebi (f. erTeliSvili, 1970, gv. 19), romleb-<br />

Sic Sesabamis fonetikur garemoSi v Tanxmovani<br />

aGdgeba: fu (fuis _a-fuv fuv fuv-da), fuv tKu (tKu-is _<br />

mo-tKuv-da)...<br />

Kovelive es sagulisxmo daskvnis saSualebas gvaZlevs: kum-<br />

Svadi, kvecadi da ukveceli saxeluri fuZeebis SemTxvevaSi<br />

zmnur formebSi fuZeTa aseTi arCevani (SekumSuli, Sekvecili<br />

da v v elementiT garTulebuli) z m n u r i d a s a x e l u r i f u -<br />

Z e e b i s g a n m a s x v a v e b e l s a S u a l e b a d u n d a m i v i C -<br />

n i o T.<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna saerTo warmomavlobis zmnuri da saxeluri fuZeebis<br />

fonologiurad dapirispirebuli magaliTebi<br />

qarTulSi gvaqvs:<br />

saxeluri fuZe zmnuri fuZe<br />

Zal Zal-ai Zal<br />

Zel Zel (Sevi-Zel)<br />

qar qar-i qar<br />

qer (gav-qer)<br />

qr (qr-is)<br />

gan gan-i gan<br />

gen gen (miva-gen)<br />

axal axal<br />

axel (ve-axel)<br />

(amis Taobaze ix. g. gogolaSvili, 1981).<br />

$ 21 21. 21<br />

. er erTpi er erTpi<br />

Tpiri<br />

rian ri an na nasa na<br />

sa saxe saxe<br />

xelar xe lar zmna zmnaTa zmna<br />

Ta ffor<br />

f for<br />

orma<br />

mawar<br />

warmo<br />

moebis mo bis<br />

ssaki<br />

s ki kiTxe<br />

Txebi<br />

bi<br />

erTpiriani nasaxelari zmnebi ZiriTadad or morfologiur<br />

JgufSi erTiandeba: vnebiTi gvarisa da saSuali gvaris e. w. `medioaqtiur~<br />

JgufSi. gvaqvs, erTi mxriv, iba ibare iba ibare<br />

reba<br />

ba, ba , ijan ijange ijan ijange<br />

geba<br />

ba, ba , ika-<br />

ika<br />

le leba le leba<br />

ba, ba,<br />

, iqar iqarge iqar iqarge<br />

geba<br />

ba,<br />

, gub gubde gub gubde<br />

deba<br />

ba, ba , mxec mxecde mxec mxecde<br />

deba<br />

ba, ba , Sav Savde Sav Savde<br />

deba de ba da sxva; meore<br />

mxriv, mxe mxecobs mxe<br />

cobs cobs, cobs , me mefobs me<br />

fobs fobs, fobs , bav bavSvobs bav bavSvobs<br />

Svobs, Svobs , Tev Tevza Tev<br />

za zaobs<br />

obs, obs , bur burTa bur<br />

Ta Taobs<br />

obs, obs , ken kenya ken<br />

ya yaobs ya obs<br />

da sxva.


348<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

TiToeul zemowarmodgenil JgufSi SeiZleba gamoiKos qveJgufebi<br />

formawarmoebis TvalsazrisiT: a) iniani vnebiTebi, b)<br />

doniani vnebiTebi, g) -av av elementiani rTuli formebi T e v z a -<br />

o b s _ i T e v z a v a tipisa da d) martivi formebi m e f o b s _<br />

i m e f a tipisa.<br />

TiTqmis Kvela saxelisagan SeiZleba vawarmooT zmnuri<br />

forma, magram erTi da imave saxelisagan ver vawarmoebT zemowarmodgenili<br />

Kvela formobrivi Jgufidan nebismiers. arsebobs<br />

garkveuli akrZalvebi: k a l a _ i k a l e b a, magram araa k a l -<br />

d e b a, k a l o b s, k a l a o b s da misT.<br />

Cveni mizania, gavarkvioT, arsebobs Tu ara raime kanonzomiereba<br />

formaTa amgvar ganawilebaSi; erTi da imave saxelisagan<br />

ratom iwarmoeba mxolod garkveuli formebi da ra aris mizezi<br />

sxva formaTa akrZalvisa.<br />

vnebiTi gvaris nasaxelar zmnaTa ganxilvisas gamoKvanilia<br />

daskvna: rom `ijangeba _ jangdeba tipis formebi funqciis TvalsazrisiT<br />

ar unda warmoadgendnen paralelur formebs,... erTi<br />

maTgani jangdeba (resp. jangad iqceva) gardaqceviTobis funqciis<br />

matarebeli unda KofiliKo, magram forma ijangeba (resp. jangiT<br />

ifareba) ki _ instrumentativisa~ (b. JorbenaZe, 1975). vfiqrobT,<br />

sakiTxis amgvarad dasma marTebulia. Sinaarsobrivi sxvaoba<br />

iZebneba agreTve ime imefa ime fa da iTev iTevza iTev iTevza<br />

zava za va tipis formebs Sorisac.<br />

ufro metic, xerxdeba im saerTo safuZvlis daZebna, romlis mixedviTac<br />

SeiZleba zemowarmodgenil erTpirian nasaxelar zmnaTa<br />

Jgufebis daxasiaTeba.<br />

arsebiTi, rac erTpirian nasaxelar zmnaTa formobriv Jgufebs<br />

erTmaneTisagan ganasxvavebs, aris is, Tu rogoria mimarTeba<br />

saTanado zmnis subieqtisa da zmnis fuZiT gadmocemul mniSvnelobas<br />

Soris; e. i. im saxeliT gadmocemul mniSvnelobas Soris,<br />

romlisganac saTanado zmnuri forma iwarmoeba.<br />

a) i prefiqsian vnebiTebSi subieqtis aGmniSvneli sitKviT<br />

gamoxatul saganze moqmedeben zmnis fuZeSi warmodgenili<br />

sitKviT aGniSnuli sagniT: da daiba da<br />

ba bara ba ra miwa _ m i w a subieqtia,<br />

b a r i _ fuZiT gadmocemuli mniSvneloba; bariT moqmedeben miwaze.<br />

amgvaria damokidebuleba am Jgufis TiTqmis Kvela zmnis<br />

subieqtisa da fuZiT gadmocemul mniSvnelobas Soris:<br />

da daijan da<br />

jan janga jan ga Tofi: mimarTeba Tofsa da jangs Soris;


Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

mo moiS mo<br />

iS iSxa<br />

xama<br />

ma bavSvi: mimarTeba bavSvsa da Sxams Soris;<br />

mo moice mo<br />

ce cela ce la balaxi: mimarTeba balaxsa da cels Soris;<br />

da daisetKva da<br />

setKva venaxi... da daifar da<br />

far farcxa far cxa miwa... mo moixer mo<br />

xer xerxa xer xa xe da mravali<br />

sxva. rogorc vxedavT, Kvela SemTxvevaSi mimarTeba subieqtsa<br />

da fuZiT gadmocemul mniSvnelobas Soris erTgvaria. subieqti<br />

Kvela SemTxvevaSi pasiuria, realurad is moqmedebis obieqtia;<br />

ganicdis zemoqmedebas im sagnisas, romlis aGmniSvneli saxelic<br />

zmnis fuZeSia warmodgenili.<br />

b) sufiqsian vnebiTebSi subieqti gadaiqceva im sagnad (an<br />

imgvarad), romlis aGmniSvneli saxelic zmnis fuZeSia warmodgenili:<br />

jan jangde jan jangde<br />

gdeba gde ba Tofi _ Tofi jangad iqceva; ga gawiT ga gawiT<br />

wiTlda wiT lda ca _ ca<br />

wiTeli gaxda; da dagub da dagub<br />

gubda<br />

da wKali; da dakac da<br />

kac kacda kac da bavSvi; ga gaSav ga gaSav<br />

Savda Sav da siTxe da<br />

sxva.<br />

unda aGiniSnos, rom am JgufSi Semodis ZiriTadad sagnis<br />

niSnis an Tvisebis gamomxatvel saxelTagan nawarmoebi zmnebi.<br />

vambobT `sagnis niSnis an Tvisebis~ da ara zedsarTavs, radgan am<br />

JgufSi SeiZleba Semovides arsebiT saxelTagan nawarmoebi zmnebic,<br />

roca arsebiTi saxeli sagnis niSans an Tvisebas gamoxatavs<br />

da ara sagans: ga gamxec ga<br />

mxec mxecda<br />

da, da , gam gamgel gam<br />

gel gelda<br />

da,<br />

, ga gaJiq ga gaJiq<br />

Jiqda<br />

da... da mxe mxeci mxe mxeci<br />

ci,<br />

, mge mgeli mge<br />

li li,<br />

, Ji Jiqi Ji<br />

qi<br />

am SemTxvevaSi zedsarTavis funqciiT gamodis.<br />

g) `imefa~ tipis zmnaTa fuZeSi warmodgenili saxeliT<br />

aGniSnuli sagani subieqtisaTvis mibaZvis, mimsgavsebis sagania;<br />

subieqti avlens zmnis fuZiT gadmocemul mniSvnelobasTan droebiT<br />

msgavsebas, droebiT asrulebs mis funqcias, movaleobas:<br />

bav bavSvobs bav Svobs kaci _ kaci bavSviviT iqceva; ve vezi ve vezi<br />

zirobs zi robs _ veziris movaleobas<br />

asrulebs; ka kacobs ka<br />

cobs cobs, cobs , xe xevis xe<br />

vis visbe<br />

berobs be robs da sxva.<br />

amgvar Sinaarsobriv gaazrebas pirobiTad m s g a v s o b i -<br />

T o b a SeiZleba vuwodoT. msgavsobiTobis Sinaarsi SeiZleba<br />

gamoxatos nebismieri saxelisagan warmoebulma formam, Tu saxelis<br />

semantika amis SesaZleblobas iZleva. e. i. Tu saxelis semantika<br />

iseTia, rom SeiZleba subieqtma mas mibaZos, mas miemsgavsos,<br />

masaviT moiqces, misi movaleoba Seasrulos.<br />

d) dabolos, `iTevzava~ tipis zmnebSi mimarTeba subieqtsa<br />

da zmnis fuZiT gadmocemul mniSvnelobas Soris ase SeiZleba<br />

daxasiaTdes: subieqti moqmedebas asrulebs fuZeSi warmodgenili<br />

saxeliT aGniSnuli sagniT an saganze, sxvagvarad: fuZiT<br />

gadmocemuli mniSvneloba subieqtisaTvis aris is obieqti, rom-<br />

349


350<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

liTac an romelzec moqmedebs: Tev Tevza Tev Tevza<br />

zaobs<br />

obs _ wKalSi Tevzs iyers;<br />

bur burTa bur burTa<br />

Taobs Ta obs _ burTs TamaSobs; kurdGla kurdGlaobs<br />

kurdGla obs _ kurdGelze nadirobs;<br />

mwKera mwKeraobs mwKera obs _ mwKerze nadiobs; Sol Solta Sol Solta<br />

taobs ta obs Soltis qneviT<br />

TamaSobs; gun gunda gun gunda<br />

daobs da obs _ Tovlis gundebis sroliT vinmesTan Tama-<br />

Sobs da sxva. mimarTeba subieqtisa da zmnis fuZiT gadmocemul<br />

mniSvnelobas Soris KovelTvis erTgvaria.<br />

amgvarad, erTpirian nasaxelar zmnaTa formobrivad dapirispirebuli<br />

Jgufebi Sinaarsobriv dapirispirebasac avlenen. Sinaarsobriv<br />

sxvaobas qmnis mimarTeba subieqtsa da zmnis fuZiT<br />

gadmocemul mniSvnelobas Soris.<br />

Kovelive zemoTqmuli bunebrivad svams sakiTxs _ ra aris<br />

mizezi formobriv Jgufebs Soris Sinaarsobrivi sxvaobisa; saTanado<br />

forma aris Tu ara Sesabamisi Sinaarsis morfologiuri<br />

gamoxatva? an sxvagvarad: SeiZleba Tu ara saTanado formaTa<br />

urTierTganmasxvavebeli elementi miviCnioT Sesabamisi Sinaarsis<br />

morfologiur niSnad? _ ra Tqma unda, ara.<br />

a m g v a r i S i n a a r s o b r i v i d a p i r i s p i r e b a arsebul<br />

formebs Soris d a m a x a s i a T e b e l i a m x o l o d<br />

n a s a x e l a r i z m n e b i s a T v i s. msgavsi warmoebis mqone Zireuli<br />

zmnebi amgvar Sinaarsobriv dapirispirebas ar gmoxataven:<br />

iz izrde iz izrde<br />

rdeba<br />

ba, ba , ir irTve ir irTve<br />

Tveba<br />

ba, ba , in ingre in ingre<br />

greva<br />

va... va ... Sen Sende Sen<br />

de deba<br />

ba, ba , keT keTde keT<br />

de deba<br />

ba, ba , Cnde Cndeba Cnde<br />

ba ba... ba ... maT Soris<br />

msgavsi Sinaarsobrivi sxvaoba ar SeiniSneba. ufro sworad,<br />

Zireul zmnebSi ar dgeba sakiTxi subieqtisa da fuZiT gadmocemuli<br />

mniSvnelobis urTierTmimarTebisa.<br />

es faqtebi, vfiqrobT, gansakuTrebuli Girebulebisaa. ker-<br />

Zod, dadasturebaa imisa, rom saTanado forma ar aris Sesabamisi<br />

Sinaarsis morfologiuri gamoxatva. enaSi ukve arsebulma<br />

formebma SeiTvises gansxvavebuli, aseve enaSi ukve arsebuli Sinaarsi.<br />

formaTa Soris amgvari Sinaarsobrivi sxvaoba gviandeli<br />

Cans. esec aris mizezi imisa, rom zogi forma ar aris im Sinaarsis<br />

gamomxatveli, romelzec zemoT gvqonda saubari. mag.: na nadi na di- di<br />

obs obs _ ina inadi ina inadi<br />

dira di ra formis mixedviT me mefobs me fobs _ ime imefa ime fa tipisaa, magram<br />

Sinaarsobrivad _ Tev Tevza Tev Tevza<br />

zaobs za obs _ iTev iTevza iTev iTevza<br />

zava<br />

va tipis zmnaTa rigSi<br />

dgeba. ina inaze ina inaze<br />

zeba ze ba formiT iniani vnebiTia, SinaarsiT ki me mefobs me fobs _<br />

ime imefa ime fa tipisa. msgavsi magaliTebi sxvac SeiZleba daiZebnos.


Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

$ $ 22 22. 22 . -av av ele elemen ele elemen<br />

menti<br />

tian ti an me medi me<br />

di dioaq di aq aqti aqti<br />

tiur ti ur zmna zmnaTa zmna<br />

Ta Se Sesa Se<br />

sa saxeb sa xeb<br />

saSuali gvaris zmnaTa erTi nawili dro-kiloTa formebs<br />

paralelurad iwarmoebs: gvaqvs, erTi mxriv, martivi go goravs go<br />

ravs ravs, ravs , cu-<br />

cu<br />

ravs ravs, ravs , xtu xtunavs xtu xtunavs<br />

navs... navs da, meore mxriv, rTuli go gora go<br />

ra ravobs<br />

vobs, vobs , cu cura cu cura<br />

ravobs ravobs<br />

vobs, vobs,<br />

,<br />

xtu xtuna xtu xtuna<br />

navobs na obs obs... obs formebi. martiv da rTul formaTa ganmasxvavebeli<br />

-av av elementi rTul formebSi Kvela mwkrivSi gadahKveba zmnas.<br />

vini ikargeba im SemTxvevaSi, roca -av av av elements o xmovnis Semcveli<br />

sufiqsi daerTvis: go goraobs go<br />

obs ← go gora go gora<br />

ravobs<br />

vobs, vobs , igo igora igo igora<br />

raos ra os ←<br />

igo igora igo igora<br />

ravos<br />

vos... vos igive -av av elementi iCens Tavs rig nasaxelar zmnasTanac:<br />

iTevz iTevz-av iTevz av av-a, av , iburT iburT-av iburT av av-a, av , irik irik-av irik<br />

av av-a... av<br />

samecniero literaturaSi rTul formaTa arseboba amgvaradaa<br />

axsnili: `anze gaTavebuli ob obiani ob<br />

saSuali zmnebis analogiiT<br />

(vgun vgun vgunda<br />

daob<br />

ob, ob,<br />

, vko vkoya vko vkoya<br />

yaob<br />

ob, ob , vkox vkoxta vkox vkoxta<br />

taob<br />

ob, ob , vmu vmuSa vmu vmuSa<br />

Saob<br />

ob, ob , vci vciga vci vciga<br />

gaob<br />

ob) ob gakeTebulia<br />

zmnebi: vyo vyora vyo<br />

ra raob<br />

ob,<br />

, vcu vcura vcu<br />

ra raob<br />

ob, ob , vTev vTevza vTev<br />

za zaob<br />

ob, ob sadac v aGdgeba sa-<br />

Tanado fonetikur pirobebSi: vi vi-Tev vi Tev Tevzav<br />

zav-eb zav eb eb da misT~ (a. SaniZe,<br />

1973, gv. 420). Zireul zmnebsa da TanxmovanfuZian saxelTagan nawarmoeb<br />

zmnur formebSi -av av elementis arsebobis axsna a xmovanfuZian<br />

ukvecel saxelTagan nawarmoebi zmnuri formebis analogiiT<br />

sadavo gveCveneba: sagulisxmo faqtia is, rom meore seriis<br />

formebSi -av av elements gamoavlens is Zireuli zmnebi, romelTac<br />

martivi formebi -av av TemisniSniani aqvT: icu icura icu icura<br />

rava ra va _ cu curavs cu curavs<br />

ravs, ravs,<br />

,<br />

igo igora igo igora<br />

rava ra va _ _ go goravs go<br />

ravs (ix. $ 17.3.)... rogorc Cans, rTul formebSi<br />

gamovlenili -av av elementi da Sesabamisi martivi formebis -av av av<br />

Temis niSani erTi d igive odenobaa. swored amas varaudobs l.<br />

nozaZe, roca ambobs: `Tevzaobs tipis zmnebisTvisac xom ar SeiZleba<br />

vivaraudoT -av av sufiqsiani formebi: Tev Tevzavs Tev Tevzavs<br />

zavs, zavs , ba banavs ba<br />

navs navs, navs , bur bur- bur<br />

Tavs Tavs, Tavs , yi yidavs yi yidavs<br />

davs~ davs (l. nozaZe, 1974, gv. 26). faqti erTia: gvaqs martivi<br />

da rTuli formebi; gvainteresebs: aris Tu ara maT Soris<br />

raime Sinaarsobrivi sxvaoba.<br />

icu icura icu icu ra _ icu icura icu<br />

ra rava ra va tipis formobrivad dapirispirebuli er-<br />

Teulebi samecniero literaturaSi identuri Sinaarsis odenobebad<br />

aris miCneuli (a. SaniZe, 1973, gv. 420; j. feiqriSvili,<br />

1977, gv. 51; l. nozaZe, 1974, gv. 26). es faqti Tavs iCens `qar-<br />

Tuli enis ganmartebiT leqsikonSic~, sadac vkiTxulobT:<br />

cu cura cu cura<br />

raobs<br />

obs _ igivea, rac curavs,<br />

351


352<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

xtu xtuna xtu xtuna<br />

naobs na obs _ igivea, rac xtis; xtu xtunavs xtu navs _ igivea, rac xtis,<br />

buq buqnavs buq navs _ igivea, rac buqnaobs...<br />

Tumca, rig SemTxvevaSi miTiTebuli aris rTul da martiv<br />

formebs Soris arsebuli Sinaarsobrivi sxvaobac:<br />

go gora go<br />

ra raobs ra obs _ mwoliare erT adgilze brunavs, tralebs; erT-<br />

Tavad wevs, gadabrund-gadmobrundeba. Sdr.:<br />

go goravs go<br />

ravs _ brunviT, trialiT adgils gadainacvlebs.<br />

Kvin KvinTa Kvin KvinTa<br />

Taobs Ta obs xSir-xSirad, zedized KvinTavs, Sdr.:<br />

Kvin KvinTavs Kvin Tavs _ wKlis siGrmeSi Cadis...<br />

icu icura icu ra _ _ icu icura icu<br />

ra rava ra va tipis formebs Soris Sinaarsobriv sxvaobas<br />

xedavs b. JorbenaZe; misi azriT, `go go goravs go ravs _ go gora go gora<br />

raobs ra obs tipis<br />

formebi erTmaneTis mimarT paralelurad SeiZleba CaiTvalos<br />

imdenad, ramdenadac Kvela maTgani `mediumis~ funqcias gadmoscems<br />

da mniSvnelobiTac erTmaneTis fardni arian. SeiniSneba<br />

erTgvari Sinaarsobrivi sxvaobac. kerZod, -ob ob TemisniSniani sa-<br />

Suali zmnebi mdgomareobis met ganzogadebas axdenen, vidre sxva<br />

TemisniSandarTuli formebi. da, marTlac, Tuki go goravs go<br />

ravs umetesad<br />

awmKos funqciis matarebelia, go gora go<br />

ra raobs ra obs (← go gora go<br />

ra ravobs<br />

vobs) vobs forma<br />

ufro zogad awmKos ganekuTvneba. sxvagvarad: aGniSnavs moqmede-<br />

bas, romelic damaxasiaTebelia ama Tu im sagnisaTvis (resp. pirovnebisaTvis)~<br />

(b. JorbenaZe, 1975, gv. 202). vfiqrobT, udavo<br />

unda iKos Sinaarsobrivi dapirispireba cur cur-av cur cur av av-s av s _ cur cur-av cur<br />

av av-ob av ob ob-s ob s<br />

tipis formebs Soris. Cveni azriT, martiv formaTaTvis damaxasiaTebeli<br />

Cans droisa Tu sivrcis TvalsazrisiT SeuzGudavi moqmedebis<br />

gadmocema, xolo, Sesabamisad, droisa Tu sivrcis TvalsazrisiT<br />

SezGuduli moqmedebis gadmocema -av av elementian formaTa<br />

funqciaa.<br />

a) Cveulebrivi, droisa Tu sivrcis TvalsazrisiT SeuzGudavi<br />

moqmedeba unda gamoixatebodes am SemTxvevaSi (vsargeblobT<br />

saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis <strong>enaTmecnierebis</strong><br />

<strong>instituti</strong>s qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis sadokumentacio<br />

fondiT):<br />

Cemi xnisa qvac aGar go gorav go<br />

rav ravso<br />

so, so xmurobiT itKoda (g. xorg.).<br />

mTidan qva go goravs go<br />

ravs ravs (a. Kazb.).<br />

qoTanma igo igora igo igora<br />

ra, ra,<br />

, igo igora igo ra da Tavis sarqveli ipovnao (and.).<br />

Sen kargad cu curav cu rav (d. kvic.).


Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

daTiko marTla SesaniSnavad cu curav cu curav<br />

ravda rav da (a. beliaSv.).<br />

mercxali navardobs da TiTqmis cu curavs cu<br />

ravs (r. erisT.).<br />

ZaGli darbis, xtu xtunavs xtu xtunavs<br />

navs, navs ikbineba (iakobi).<br />

kurdGelma rac ikuka, is ix ixtu ix ixtu<br />

tuna tu na (and.)...<br />

b) droisa Tu sivrcis TvalsazrisiT garkveulad SezGuduli<br />

moqmedeba unda iKos gamoxatuli zemowarmodgenil zmnaTa<br />

-av av elementian formebSi:<br />

erTi wuTis Semdeg oriveni quCis mtverSi go gora go gora<br />

raob<br />

obdnen ob dnen<br />

(a. sulak.).<br />

fexebis dayra Sen ufro gargebs, rom ufro kargad igo igora igo ra-<br />

vo vo (v. urJ.)<br />

bagratam naxevari saaTi igo igora igo igora<br />

rava ra va taxtze (a. beliaSv.).<br />

meore dGes Kinulze vcu vcura vcu vcura<br />

raob<br />

obdiT ob diT nela-nela (r. erisT.).<br />

oragulebma karga xans icu icura icu icura<br />

raves<br />

ves Zir-Zir (iakobi)<br />

kai xani icu icura icu icura<br />

rava ra va Cvenma mgalobelma cis sivrceSi (iakobi).<br />

bavSvebi TamaSobdnen da xtu xtuna xtu xtuna<br />

naob<br />

obdnen ob dnen (x. s.).<br />

mec bevrJer mi mixtu mi<br />

xtu xtuna<br />

navia na via pataraobaSi (S. aragv.).<br />

zGarbma ix ixtu ix ixtu<br />

tuna tuna<br />

nava na va da iTamaSa (iakobi)...<br />

magram aqve unda SevniSnoT, rom amgvari Sinaarsobrivi dapirispireba<br />

martiv da rTul formebs Soris sistemebr ar aris<br />

gatarebuli. ufro sworad, zogJer yirs formaTa Soris mniSvnelobaTa<br />

amgvari diferenciacia. aris SemTxvevebi, roca Sinaarsobrivad<br />

TiTqos mosalodneli iKo -av av elementiani rTuli<br />

formebi, aris ki martivi:<br />

malalos Svilebic Tavis Kaidaze gaezarda, mTeli dGe loginSi<br />

go gorav go<br />

rav ravdnen rav dnen (o. yil.).<br />

ade, vix vixtu vix<br />

tu tunoT<br />

noT, noT viTamaSoT (vaja).<br />

udardelad cu curav cu curav<br />

ravdnen<br />

dnen da yKumpalaobdnen alazanSi daqsaqsuli<br />

saqarTvelos momavali mefeni da mTav<strong>arn</strong>i (l. goTua).<br />

ar Segvxvedria Sinaarsobrivi TvalsazrisiT mosalodneli<br />

martivi formis nacvlad -av av elementiani forma; amis mizezi,<br />

vfiqrobT, pirvel rigSi is aris, rom -av av elementiani formebi<br />

gviandelia, rogorc miuTiTeben, Cveulebriv Tavs iCens XIX sau-<br />

353


354<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

kunidan (j. feiqriSvili, 1977, gv. 51). igulisxmeba, rom manamde<br />

martiv formebs ekisreboda im Sinaarsis gadmocemac, rasac dGes<br />

-av av elementiani formebi gamoxatavs. es faqtic sakmaod xSirad<br />

iCens Tavs.<br />

nasaxelar zmnebSi erTi da imave fuZisagan nawarmoebi martivi<br />

da rTuli (-av av elementiani) formebi ar Segvxvedria. saxelTa<br />

erTi nawili zmnur formebs -av av elementiT iwarmoebs<br />

(iTevzavebs, ibruTavebs...), xolo, meore nawili _ martivad; -av av<br />

elementis gareSe (me me mefobs<br />

fobs, fobs , bav bavSvobs bav bavSvobs<br />

Svobs, Svobs , ka kacobs ka kacobs<br />

cobs...<br />

...). ... miuxedvad amisa,<br />

mainc SeimCneva aSkara Sinaarsobrivi sxvaoba `iTevzava~ da<br />

`imefa~ tipis formebs Soris. sxvaobas qmnis mimarTeba zmnis subieqtsa<br />

da fuZiT gadmocemul mniSvnelobas Soris (amis Taobaze<br />

wina paragrafSi visaubreT).<br />

rogorc vxedavT, martiv da rTul (-av av elementian) forma-<br />

Ta Sinaarsobriv dapirispirebas sxvadasxva safuZveli aqvs Zireul<br />

da nasaxelar zmnebSi. es faqti TavisTavad svams sakiTxs imis<br />

Sesaxeb, rom -av av elementis morfologiuri funqcia ar aris martiv<br />

da rTul formaTa Soris arsebuli Sinaarsobrivi dapirispirebis<br />

gamoxatva.<br />

rogorc Cans, enaSi ukve arsebulma formebma (martivma da<br />

rTulma) gadainawiles aseve enaSi ukve arsebuli gansxvavebuli<br />

Sinaarsi. formaTa Soris amgvari Sinaarsobrivi sxvaoba gviandeli<br />

Cans da esec aris mizezi imisa, rom Sinaarsobrivi dapirispireba<br />

sistemebr ar aris gatarebuli.<br />

gvinda KuradGeba mivaqcioT ramdenime konkretul SemTxvevas.<br />

igun igunda igun igunda<br />

dava<br />

va, va , ici iciga ici iciga<br />

gava<br />

va, va,<br />

, iko ikoya iko ikoya<br />

yava ya va formebSi v fonetikur Canar-<br />

Tad, xmovanTgasaKarad aris miCneuli. winamvali a ki _ Sesabamisi<br />

saxelis fuZiseul xmovnad (a. SaniZe, 1973, gv. 420; ix. agreTve<br />

l. nozaZe, 1974, gv. 26). aGniSnul nasaxelar zmnaTa amgvari<br />

analizis safuZveli is aris, rom saTanado saxeli xmovanfuZiania.<br />

zemoT imis Taobazec visaubreT, rom `xmovanze fuZedaboloebul<br />

saxelTagan zmnaTa warmoeba orgvaria: SeiZleba, rom bolokiduri<br />

xmovani Seikvecos da SeiZleba saxelis fuZe Senaxul<br />

iqnes mTlianad~ (a. SaniZe, 1973, gv. 418). ici iciga ici iciga<br />

gava<br />

va, va , igun igunda igun<br />

da dava<br />

va, va ,


Tavi IV. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

iko ikoya iko ikoya<br />

yava ya va formebSi ivaraudeba, rom saxelis fuZe (ci ci ciga<br />

ga, ga , gun gunda gun<br />

da da, da ,<br />

ko koya ko koya<br />

ya) ya ucvleladaa warmodgenili.<br />

vfiqrobT, aGniSnul zmnur formebSi SesaZlebelia imave -av av<br />

elementis gmoKofa, rac `iTevzava~ tipis zmnebSi dastrudeba.<br />

sakiTxis gadawKvetisaTvis sayiroa gaviTvaliswinoT, Tu<br />

rogor icvleba saxeluri fuZeebi maTgan zmnuri formebis warmoebis<br />

dros.<br />

Tu im fonetikur procesebs gaviTvaliswinebT, rac erTzemetmarcvlian<br />

xmovanfuZian kvecad saxelebSi xdeba _ ci ciga ci ciga<br />

ga, ga , gun-<br />

da da, da<br />

, ko koya ko koya<br />

ya, ya , ka kafia ka<br />

fia fia, fia , ena ena, ena<br />

, , ci cigu ci cigu<br />

gura gu ra da sxva saxeluri fuZeebidan warmoebul<br />

zmnur formebSi bolokiduri xmovnis dakargvaa mosalodneli,<br />

es ki i-cig cig cig-av cig av av-a, av , i-gund gund gund-av gund av av-a, av , i-koy koy koy-av koy av av-a, av , ka kafi ka kafi<br />

fi-a(v)-obs<br />

fi obs obs, obs<br />

ci cigur ci cigur<br />

gur-a(v)-obs<br />

gur obs obs, obs , ena ena-(v)-obs<br />

ena<br />

obs formebSi -av av elementis gamoKofis<br />

saSualebas gvaZlevs. am formebSi -av av av elementis gamoKofas mxars<br />

uyers maTi Sinaarsobrivi mxaris gaTvaliswinebac: mimarTeba subieqtsa<br />

da fuZiT gadmocemul mniSvnelobas Soris iseTia, rogorc<br />

`iTevzava~ tipis zmnaTa SemTxvevaSi: subieqti moqedebas asrulebs<br />

fuZeSi warmodgenili saxeliT aGniSnuli sagniT an saganze:<br />

ci ciga ci ciga<br />

gaobs ga obs _ cigiT srialebs,<br />

gun gunda gun gunda<br />

daobs da obs _ Tovlis gundebis sroliT vinmesTan TamaSobs,<br />

ko koya ko koya<br />

yaobs<br />

obs _ koys TamaSobs (koyi º koya),<br />

ena enaobs ena<br />

obs _ ena, ambavi miaqvs-moaqvs,<br />

ci ciga ci ciga<br />

garaobs ga obs _ cigurebiT srialebs.<br />

amgvarad, momxdari fonetikuri procesisa da Sinaarsobrivi<br />

mxaris gaTvaliswineba am formebSi imave -av av elements gamogvaKofinebs,<br />

rac `iTevzava~ tipis zmnebSi dasturdeba.<br />

355


Tavi Tavi VV.<br />

V . II seriis formaTa warmoebis<br />

sakiTxebi<br />

$ $ 23. . wKve wKveti wKve wKveti<br />

tilis ti lis warmo warmoebis warmo<br />

is sakiTxebi sakiTxebi<br />

sakiTxebi<br />

22223333....1111. . . . wKveti wKve wKve wKveti<br />

tilis tilis<br />

lis lis warmoeeeebis warmo warmo warmo bis bis bis tipis ti ti tipis<br />

pis pis gansazGvri<br />

gan gan gansazGvrisa<br />

sazGvri sazGvrisa<br />

saTvis saTvis<br />

Tvis Tvis<br />

wKvetlis warmoebaSi ZiriTadad or Jgufs gamoKofen: a)<br />

uniSnos, romelic rig SemTxvevaSi miiGebs narTaul i-s da b) -e<br />

sufiqsians.<br />

wKvetilis warmoebis sakiTxis garkvevisas Cveulebriv ganixilaven<br />

ama Tu im morfologiur tips da msJeloben, Tu romeli<br />

tipis zmna rogor awarmoebs am mwkrivis formebs. amgvari analizi<br />

arsebul viTarebas mxolod arTulebs da yirs zogadi kanonzomierebis<br />

dadgena.<br />

wKvetilis warmoebis sakiTxis ganxilva zmnis gvaris formaTa<br />

mixedviT erTnair suraTs iZleva: -i elementi gvxvdeba rogorc<br />

moqmedebiTi, aseve vnebiTi gvaris zmnaTa wKvetilis formebSi:<br />

moqm.: davwv-i, davfqv-i, SemovartK-i, movkal-i...<br />

vneb.: gavTb-i, avSend-i, davberd-i, gaviqec-i...<br />

igive iTqmis -e sufiqsis mimarTac:<br />

moqm.: avaSen-e, gavzard-e, davxat-e, gavakeTebin-e...<br />

vneb.: davemal-e, gavizard-e, davibad-e...<br />

arc pirveli seriis formaTa warmoebis gaTvaliswineba<br />

amartivebs saqmes, radganac erTi da igive TemisniSniani zmnebi<br />

wKvetils iwarmoebs rogorc -e sufiqsiT, aseve -i elementiT:<br />

e. w. -i Te Temis Te Temis<br />

misniS<br />

niSni<br />

niani ni ni ni zmnebi: vSl-i i _ vSal-e, vTl-i _<br />

vTal-e, vmk-i i _ vmk-e... magram vyr-i i _ vyer-i, vcr-i i _ vcer-i,<br />

vqmn-i i _ vqmen-i...<br />

-eb eb Te Temis Te Temis<br />

misniS<br />

niSni<br />

niane ni ne nebi<br />

bi: bi vakeT-eb eb _ vakeT-e, vaSen-eb eb _ vaSen-e,<br />

vaq-eb eb _ vaq-e... magram vuSv-eb eb _ gavuSv-i, vuZl-eb eb _ gavuZel-i,<br />

vTb-eb eb eb-i eb i _ gavTb-i...


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

-ob ob Te Temis Te Temis<br />

misniS<br />

niSni<br />

niane ni ne nebi<br />

bi: bi vgm-ob ob ob, ob davgm-e, vTm-ob ob _ davTm-e, vamaK-<br />

ob _ viamaK-e... magram vgrZn-ob ob _ vigrZen-i, vecn-ob ob ob-i ob _ gavecan-i...<br />

-av av Te Temis Te Temis<br />

misniS<br />

niSni<br />

niane ni ne nebi<br />

bi: bi vxat-av av _ davxat-e, vker-av av _ Sevker-e,<br />

vTes-av av _ davTes-e... magram vkl-av av _ movkal-i, vZr-av av _ davZar-i,<br />

vxr-av av _ gamovxar-i...<br />

samecniero literaturaSi vxvdebiT wKvetilis warmoebis<br />

zogadi kanonzomierebis dadgenis cdasac: `im zmnebs, romelTac<br />

wKvetilSi daboloeba ara aqvT, awmKoSi KovelTvis aqvT Tematuri<br />

sufiqsi: v-sum-am _ v-su, v-kl-av _ mo-v-kal... Tu zmna awmKoSi<br />

uTemisniSnoa, mas wKvetilSi aucileblad eqneba -e sufiqsi~ (l.<br />

kiknaZe, 1947, gv. 320). marTalia, uniSno wKvetils TemisniSniani<br />

awmKo Seefardeba, magram Temis niSnis mqoneoba ar aris wKvetilis<br />

uniSnobisaTvis ganmsazGvreli piroba: rogorc vnaxeT,<br />

awmKoSi TemisniSnian zmnebs wKvetili -e sufiqsiTac ewarmoebaT;<br />

es ki meore wesis sawinaaGmdego mtkicebaa: -e sufiqsiani wKvetili<br />

mxolod uTemisniSno zmnebs ar Seefardeba.<br />

rogorc Cans, zmnuri kategoriebisa da morfologiuri tipebis<br />

gaTvaliswineba ver agvixsnis wKvetilis warmoebis sakiTxs.<br />

sxvagvarad, zmnuri kategoriebi da morfologiuri Jgufebi ar<br />

gansazGvravs wKvetilis warmoebis tips.<br />

sakiTxs aq isic arTulebs, rom wKvetilSi gamovlenil -e<br />

sufiqss, iseve rogorc -i elements, Cveulebriv, erT da imave<br />

odenobad miiCneven (amis Sesaxeb dawvrilebiT qveviT gveqneba saubari).<br />

wKvetilis warmoebasTan dakavSirebiT sainteresoa v. Tofurias<br />

SeniSvna: `wKvetili ori saxiT ixmareba: uniSnod an narTauli<br />

-i-T da -e sufiqsiT. uniSnos SeuZlia dairTos ufunqcio<br />

-i. aseTi zmnebi raodenobiT mcirea. maTi fuZe an umarcvloa, an<br />

kumSvadi, -e sufiqsiT iwarmoeba fuZekumSvadi zmnebi~ (v. Tofuria,<br />

1955, gv. 453). movlenis asaxsnelad marTebuli Cans sakiTxisadmi<br />

aseTi midgoma. masalis analizi adasturebs, rom wKve wKveti wKve ti- ti<br />

lis lis warmo warmoeba warmo ba baSi ba Si gadamwKve gadamwKveti gadamwKve ti mniS mniSvne mniS<br />

vne vnelo<br />

loba ba eni eniye eni<br />

ye yeba ba saKrde saKrdeni saKrde<br />

ni mo-<br />

rfe rfemis rfe mis struq struqtu struq struqtu<br />

turas<br />

ras. ras gansxvavebulia viTareba imis mixedviT,<br />

saKrdeni morfema marcvlovania Tu umarcvlo; marcvlovanTagan<br />

_ nulTan monacvle xmovnis Semcvelia Tu ara. aqve davZenT: roca<br />

vsaubrobT saKrdeni morfemiseuli xmovnis nulTan monacvleobaze,<br />

mxedvelobaSi gvaqvs monacvleoba-armonacvleoba wKveti-<br />

357


358<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

lis formebSi. SeiZleba saKrdeni morfemiseuli xmovani saer-<br />

Tod nulTan monacvleobdes, magram gansaxilveli mwkrivis formebSi<br />

xmovani SenarCunebuli hqondes; mag.: awmKo _ v-Sl-i, v-Tli...<br />

wKvetili _ v-Sal-e, v-Tal-e... aseT SemTxvevaSi saKrden morfemas<br />

nulTan armonacvle xmovnis Semcvels vuwodebT, radgan<br />

saubari gvaqs wKvetilis warmoebaze.<br />

warmoebis tipze msJelobisas mxedvelobaSia miGebuli subieqturi<br />

pirveli da meore piris formebi, radgan mawarmoeblebi<br />

sruli saxiT aq aris warmodgenili. subieqturi mesame piris<br />

formebSi piris niSanTa gavleniT momxdar fonetikur procesTa<br />

Sedegad warmoebis tipis garCeva, ZiriTadad, ar moxerxda.<br />

22223333....2222. . . . ----i i i i elemen ele ele elemen<br />

menti menti<br />

tiaaaani ti ni ni ni wKveti wKve wKve wKveti<br />

tili tili<br />

li li<br />

wKvetilSi zmnaTa erTi Jgufi subieqturi I da II piris<br />

formebSi -i elements dairTavs. saTanado enobrivi masalis analizi<br />

adasturebs, rom gansaxilvel mwkriv mwkrivSi mwkriv mwkriv Si -i elementi Kvelgan<br />

erT da imave odenobad ar SeiZleba CaiTvalos.<br />

-i elementiani wKvetilis warmoebaSi ori SemTxveva unda<br />

gairCes: erTi, roca I da II piris formebSi -i elementi Tavisuflad<br />

monacvleobs nulTan da meore, roca am formebSi -i elementi<br />

ar monacvleobs nulTan.<br />

Tu Tu saKrde saKrdeni saKrde ni mo morfe mo fe fema fe ma mar marcvlo mar<br />

cvlo cvlova<br />

vania va nia da dro dro-ki dro<br />

ki kilo kilo<br />

loTa lo Ta me meo- me<br />

re re se seri se seri<br />

riis ri is ga garkve ga<br />

rkve rkveul rkve ul for formeb for formeb<br />

mebSi meb Si (e. i. saTanado fonetikur garemocvaSi)<br />

xmo xmovans xmo<br />

vans kar kargavs kar kargavs<br />

gavs,<br />

, wKve wKveti wKve<br />

ti tili ti li -i i ele elemen ele<br />

men mentiT men tiT iwar iwarmo iwar<br />

mo moeba mo ba an<br />

an<br />

uniS uniSno uniS uniSno<br />

nodaa no daa warmo warmodge warmo<br />

dge dgeni dgeni<br />

nili<br />

li (uniSno tipi warmoebisa amjamad SedarebiT<br />

iSviaTia). aGniSnuli kanonzomierebisaTvis ara aqvs mniSvneloba,<br />

saKrdeni morfema Zireulia Tu sufiqsuri:<br />

a) saKrdeni morfema Zireulia:<br />

mov-kal kal kal-i kal º mov-kal kal<br />

mo-kal kal kal-i kal º mo-kal kal kal<br />

mo-kl kl kl-a kl<br />

mov-kal kal kal-i-T kal<br />

mo-kal kal kal-i-T kal<br />

mo-kl kl kl-es kl<br />

am tipis zmnebia: a) a xmovniani Zireuli morfemiT: Sev-kar kar kar-i kar<br />

(Se-kr-a), mov-xan xan xan-i xan (mo-xn-a), dav-wan wan wan-i wan (da-wn-a), dav-Zar Zar Zar-i Zar (da-Zr-a)


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

da sxva; b) e xmovniani Zireuli morfemiT: gavi-nZer nZer nZer-i nZer (gai-nZr-a),<br />

gav-yer yer yer-i yer (ga-yr-a), gav-cer cer cer-i cer (ga-cr-a), gavi-qec qec qec-i qec (gai-qc-a) da<br />

sxva.<br />

warmoebis tipi ar icvleba, roca saKrdeni morfema iseTi<br />

sufiqsia, romlis xmovanic garkveul fonetikur garemocvaSi monacvleobs<br />

nulTan. axal qarTulSi dro-kiloTa meore seriis<br />

formebTan amgvari sufiqsuri saKrdeni morfema ara gvaqvs, magram<br />

Zvel qarTulSi gvqonda; mxedvelobaSi gvaqvs pirdapiri obieqtis<br />

mravlobiTis -en en (romelic Sesabamisi vnebiTis formebSic<br />

gadahKveboda zmnas) da vnebiTi gvaris -en en mawarmoeblebi. Zveli<br />

qarTulis monacemTa moSveliebas arsebiTi mniSvneloba aqvs. ker-<br />

Zod, dgindeba, rom kanonzomiereba sakmaod Zveli da gavrcelebuli<br />

Cans. garda amisa, naSTis saxiT axal qarTulSi SemogvrCa<br />

pirdapiri obieqtis mravlobiTobis aGmniSvneli -en en sufiqsiani<br />

formebi; maT gamoKenebas umetes SemTxvevaSi, marTalia, stiluri<br />

daniSnuleba SeiZleba hqondes, magram sakiTxis ganxilvisaTvis<br />

mniSvnelovania:<br />

weros wvivni dav davle dav davle<br />

lewen le wen (a. yavy.)<br />

siskar da marex me TviT Ca Cavaq Ca Cavaq<br />

vaqren vaq ren Cauqrobelma da kvlav aG-<br />

van vanTen van vanTen<br />

Ten, Ten , viT mzeman _ mTvare (g. Jab.).<br />

-en en sufiqsi, ZiriTadad, vnebiTis formebma Semogvinaxa:<br />

davkocneT erTmaneTi da ga gaviKare ga gaviKare<br />

viKareniT<br />

niT (ilia).<br />

da daizar da<br />

zar zarde<br />

deniT<br />

niT, niT qalebo (vaja).<br />

aGmarTTan urmebs da dave da<br />

ve vewi<br />

wieniT wi niT da nabiJiT gavKeviT ukan (ek.<br />

gab.).<br />

sastikad viZ viZli viZ viZli<br />

lieniT li niT da guli gatKda gmirulad mebrZolis<br />

(v. b<strong>arn</strong>.).<br />

guSin sadilidan pirdapir iq ga gaipa ga pa pare<br />

reniT<br />

niT? niT (n. Siuk.).<br />

Se Sevem Se<br />

vem vemtki<br />

tkice<br />

ceniT<br />

niT, niT maTni varT da Cvenni arian (o. Cx.).<br />

Sen Tu musika ar gawuxebs, Cven da davi da<br />

vi vixo<br />

xoce<br />

ceniT ce niT (m. berZ.).<br />

rogorc cnobilia, pirdapiri obieqtis mravlobiTobisa da<br />

vnebiTi gvaris aGniSnuli mawarmoeblebi wKvetilis pirveli da meore<br />

piris formebSi sruli saxiT iKo warmodgenili, mesame pirSi<br />

xmovani reducirdeboda. zemoganxiluli SemTxvevebis msgavsad, wKvetili<br />

aqac an uniSnoa, an dairTavs -i elements (ZiriTadad mravlobiTis<br />

formebSi). mniSvneloba ara aqvs Zireuli morfemis tips:<br />

359


360<br />

bic:<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

a) Zireuli morfemiseuli xmovani monacvleobs nulTan:<br />

mov-kl-en<br />

moh-kl-en<br />

mo-kl-n-a<br />

mov-kl-en-i-T<br />

moh-kl-en-i-T<br />

mo-kl-n-es<br />

b) Zireuli morfemiseuli xmovani ar monacvleobs nulTan:<br />

dav-xat-en<br />

dah-xat-en<br />

da-xat-n-a<br />

dav-xat-en-i-T<br />

dah-xat-en-i-T<br />

da-xat-n-es<br />

aseve iwarmoebs wKvetilis formebs -en en sufiqsiani vnebiTe-<br />

ganv-kac-en<br />

ganh-kac-en<br />

gan-kac-n-a<br />

ganv-kac-en-i-T<br />

ganh-kac-en-i-T<br />

gan-kac-n-es<br />

amgvarad, Tu saKrdeni morfema aris marcvlovani da namKo<br />

ZiriTadis subieqturi mesame piris formebSi kargavs xmovans,<br />

zmnuri forma dairTavs -i elements, romelic Tavisuflad monacvleobs<br />

nulTan. ganxilul tips warmoebisas vuwodebT wKve wKve-<br />

wKve<br />

ti tilis ti lis warmo warmoebis warmo<br />

bis I Kalibs (nulTan monacvle xmovnis Semcveli<br />

saKrdeni morfema + i º 0).<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna niSvna<br />

vna: vna SeiZleboda Kalibebis saxeldeba mogvexdina am<br />

KalibiT warmoebuli romelime zmnis mixedviT<br />

mag.: `movkali~ tipis zmnebi da a. S. magram ramdenadac<br />

erTi da imave KalibiT iwarmoebs wKvetilis<br />

formebs sxvadasxva morfologiuri Jgufis<br />

zmnebi, aman SeiZleba gaugebroba gamoiwvios. <strong>arn</strong>.<br />

Ciqobava mwkrivTa saxeldebis principebze msJelobisas<br />

aGniSnavs: gaugebrobas agvacilebda, mwkrivis<br />

saxeli struqturuli TvalsazrisiT mogveca<br />

(ubralo numeraciis wesiTac ki!) (<strong>arn</strong>. Ciqobava,<br />

1962, gv. 102). roca Kalibebis saxeldebas ar vaxdenT<br />

am KalibSi Semavali romelime zmnis mixed-


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

361<br />

viT, amgvari gaugebrobis Tavidan acilebas vcdilobT.<br />

gamoiKofa zmnaTa erTi Jgufi, romelic wKvetils -i elementiT<br />

iwarmoebs, magram sxvaoba zemoT ganxiluli I Kalibis<br />

zmnebTan is aris, rom es -i elementi Tvisobrivad gansxvavebulia,<br />

igi ar monacvleobs nulTan: Tu gvaqvs mo movkal mo vkal º mo movkal mo movkal<br />

vkal-i vkal<br />

tipis formebi, ar gvxvdeba gavTb gavTb-i gavTb gavTb i º gavTb gavTb gavTb paraleluri formebi.<br />

am faqts arsebiTi mniSvneloba aqvs gansaxilveli tipis zmna-<br />

Ta formobrivi analizisas.<br />

zmnaTa im Jgufs, romelTa wKvetilSi gamovlenili -i elementi<br />

ar monacvleobs nulTan, vuwodebT wKve wKveti wKve wKveti<br />

tilis ti lis warmo warmoebis warmo<br />

bis<br />

II II Kalibs Kalibs. Kalibs<br />

meore Kalibis zmnebSi ZiriTadad sami morfologiuri<br />

Jgufi gamoiKofa: a) -am am TemisniSnianebi, b) doniani vnebiTebi da<br />

g) `uniSno vnebiTTa~ erTi nawili (am zmnaTa morfologiuri<br />

Taviseburebebi rom arafer SuaSia wKvetilis warmoebasTan dakavSirebiT,<br />

isic adasturebs, rom uniSno vnebiTTa erTi nawili<br />

_ gavZexi, davTveri, gavqeri... _ I KalibSi Tavsdeba, nawili ki II<br />

KalibSi Semodis).<br />

ganvixilavT cal-calke meore Kalibis zmnaTa Jgufebs:<br />

-am am TemisniSniani Kvela zmna wKvetils -i elementiT iwarmoebs<br />

(a. SaniZe, 1973, gv. 427). amgvar zmnaTa raodenoba arcTu<br />

didia. -am am TemisniSnian zmnaTa wKvetilSi saKrdeni morfema Zireulia<br />

da, rac mTavaria, umarcvlo:<br />

dava-b-i (vab-am)<br />

dav-dg-i (vdg-am)<br />

gava-rTx-i (varTx-am)<br />

gav-Tqv-i (gavTqv-am)<br />

Sev-sv-i (Sevsv-am)<br />

dava-sx-i (va-sx-am)<br />

Semovi-rtK-i (SemovirtK-am)<br />

dava-rqv-i (davarqv-am º<br />

davarqm-ev)<br />

Cavi-cv-i (Cavicv-am)<br />

warmodgenil zmnaTa Zireul morfemebs istoriulad sxvagvari<br />

saxe hqonda. ori maTgani Zvel qarTulSi a xmovans Seicavda,<br />

romelic III subieqturi piris formebSi monacvleobda nul-<br />

Tan:<br />

ganvi-raTx raTx _ gani-rTx rTx rTx-a, rTx Sevi-ratK ratK _ Sei-rtK rtK rtK-a.<br />

rtK


362<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

ramdenime Zireul morfemaSi dadasturebuli bolokiduri<br />

v v Tanxmovani istoriulad u xmovania, romelic mesame piris<br />

formebSi umarcvlo u-s saxiT warmogvidgeba: v-Tqu Tqu _ Tq… Tq…-a, Tq…<br />

Sev-su su _ Se-s… s… s…-a, s… var-rqu rqu _ rq… rq…-a, rq… STava-cu cu _ STaac… c… c…-a, c… miva-<br />

rTu rTu _ mia-rT… rT… rT…-a, rT… dg dg-am dg zmnisaTvis deg deg Ziria amosavali.<br />

irkveva, rom Zveli qarTulis Cveneba am zmnebs I Kalibis<br />

zmnaTa rigSi aKenebs (kumSvadi saKrdeni morfema + i º 0). amas<br />

ver vitKviT b-am, sx sx-am sx<br />

zmnebis Zireul morfemaTa Sesaxeb. Tu im<br />

Tvalsazriss davemKarebiT, rom `umarcvlo zmnuri fuZeebi istoriulad<br />

miGebulia xmovnis reduqciis Sedegad. umarcvlo<br />

fuZeebi qarTulisaTvis araa tipiuri, damaxasiaTebeli arc sinqroniul<br />

da (miT umetes) diaqroniul planSi~ (f. erTeliSvili,<br />

1970, gv. 285), sakiTxi TiTqos iolad wKdeba, magram b - a m ,<br />

s x a - m Zireul morfemebSi amosavali marcvlovani variantis<br />

mtkicebisaTvis araviTari safuZveli ar gagvaCnia, garda am mosazrebisa.<br />

konkretuli SemTxvevisaTvis ki, vfiqrobT, es sakmarisi<br />

ar aris. miT umetes, rom arsebobs Tvalsazrisi, romlis mixedviTac<br />

istoriulad qarTvelur enebSi `Ziri Sedgeba erTi<br />

Tanxmovnisagan... saxelisa da zmnis fuZe mkveTrad araa diferencirebuli~<br />

(<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1948 (2), gv. 274).<br />

`uniSno vnebiTTa~ erTi, mcire, nawili pirvel KalibSi<br />

Tavsdeba (gavZexi, davTveri, gavqeri...); am tipis zmnaTa meore nawilis<br />

Zireuli morfema wKvetilis Kvela formaSi umarcvloa da<br />

II Kalibis paradigmas gvaZlevs:<br />

Sev-krT-i<br />

Se-krT-i<br />

Se-krT-a<br />

Sev-krT-i-T<br />

Se-krT-i-T<br />

Se-krT-nen<br />

aseve iuGvlis zmnebi: gav gav-Tb gav Tb Tb-i, Tb , , gav gav-xm gav<br />

xm xm-i, xm , , dav dav-dn dav<br />

dn dn-i... dn ... ... am zmna-<br />

Tagan zogi Zvel qarTulSi wKvetilis pirvelsa da meore pirSi<br />

Zireul morfemaSi xmovans warmoadgenda:<br />

ganv-tef<br />

gan-tef<br />

gan-tf-a<br />

ganv-tef-i-T<br />

gan-tef-i-T<br />

gan-tf-es


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

amgvari zmnebia: ganv ganv-ƒem ganv ƒem (`gavxmi~), ganv ganv-kerT ganv kerT (`gavkrTi~),<br />

Sevs Sevs-ceT Sevs ceT (`Sevcdi~), mov mov-ku mov ku kued ku ed (`movkvdi~) da sxva. magram uniSno<br />

vnebiTTa erTi nawilis Zireuli morfema Zvel qarTulSic umarcvloa:<br />

gav-Sr-i, dav-dn-i... v. Tofurias azriT, `Tbeba~ tipis Kvela<br />

zmnaSi istoriulad xmovani ivaraudeba, rasac mxars uyers<br />

monaTesave enaTa Cveneba (v. Tofuria, 1930, gv. 300).<br />

amgvarad, ivaraudeba, rom `uniSno vnebiTebic~ wKvetilis<br />

formebs istoriulad pirveli Kalibis mixedviT iwarmoebdnen.<br />

saKrdeni morfema umarcvlo aqvs da wKvetilSi -i elements<br />

dairTavs doniani vnebiTi. faqtobriv, Zvelsa da axal qarTulSi<br />

ar dasturdeba doniani vnebiTis pirveli da meore piris formebi<br />

(mxolobiTsa da mravlobiTSi), rom am elements ar dairTavdes.<br />

gamoTqmuli mosazrebis mixedviT, -d sufiqsi vnebiTis -n n<br />

(← -en en en) en sufiqsis fonetikuri variantia (a. SaniZe, 1957, gv. 43; h.<br />

fogti, 1981, gv. 305; g. klimovi, 1964, gv. 67), rac TavisTavad<br />

svams sakiTxs misi (-d sufiqsis) -ed ed formantidan momdinareobis<br />

Sesaxeb. magram mkvlevarTa erTi Jgufi ar iziarebs am varauds, -d<br />

da -n n (← -en) formantebs geneturad gansxvavebul odenobebad<br />

miiCnevs (v. Tofuria, 1955; f. erTeliSvili, 1970; g. mayavariani,<br />

1959). CvenTvis sarwmuno da damaJerebelia meore mosazreba. amgvarad,<br />

sakiTxis ganxilvisas vemKarebiT debulebas, rom -d sufiqsi<br />

vnebiTi gvaris zmnebSi damoukidebeli odenobaa da araa<br />

genetur kavSirSi -n n (← -en en en) en formantTan. magram es ar gamoricxavs<br />

sakiTxs -d sufiqsis -ed ed ed formantidan momdinareobis Sesaxeb.<br />

mkvlevarTa is Jgufi, romelic -d da -n n (← -en en en) en sufiqsebs<br />

Soris genetur kavSirs uarKofs, -d sufiqsis Tavdapirvel saxed<br />

aseve -ed ed ed-s ed varaudobs. mosazrebidan gamomdinareobs, rom doniani<br />

vnebiTis formebic istoriulad pirveli Kalibis mixedviT<br />

iwarmoebda wKvetilis formebs.<br />

meore Kalibis zmnaTa morfologiuri Jgufebis ganxilvam<br />

gviCvena, rom am Kalibis zmnaTa ZiriTad nawilSi istoriulad<br />

marcvlovani kumSvadi saKrdeni morfema igulisxmeba; magram istoriuli<br />

viTareba amjamindel mdgomareobas ar unda gansazGvravdes.<br />

-i elementis gamovlena gansaxilveli tipis zmnaTa<br />

wKvetilis formebSi araa odindeli marcvlovnobis Sedegi. wKvetilis<br />

warmoebaSi arsebiTi mniSvneloba eniyeba mxolod da mxo-<br />

363


364<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

lod saKrdeni morfemis amjamindel struqturas (es ufro cxadad<br />

warmoCndeba, roca SevexebiT paralelur warmoebas wKvetilisas).<br />

aqedan gamomdinare, marTebuli Cans dakvirveba (v. Tofuria,<br />

1955, gv. 453), rom -i i ele elements ele<br />

ments da dair da<br />

ir irTavs ir Tavs umar umarcvlo umar umarcvlo<br />

cvlo sa saK- sa<br />

rde rdeni rde ni mo morfe mo<br />

rfe rfema<br />

ma. ma<br />

ra gvaZlevs safuZvels meore Kalibis gamoKofisas; xom ar<br />

SeiZleba -i elementiani Kvela zmnis erT KalibSi moqceva da wesis<br />

amgvarad CamoKalibeba: -i elements dairTavs namKo ZiriTad-<br />

Si kumSvadi da umarcvlo saKrdeni morfema?<br />

ra Tqma unda, ara. aq ueyveladaa gasaTvaliswinebeli -i<br />

elementis Tvisoba da qmedebis unari. -i elementi, rogorc miu-<br />

TiTeben, `ufunqcioa~, gaCenilia TanxmovangasaKarad I da II subieqturi<br />

piris mravlobiTis formebSi, Semdeg gadavida mxolobiTSi<br />

(msJeloba I Kalibis zmnebTan gamovlenil -i elements Seexeba,<br />

II Kalibis zmnebTan dadasturebuli -i elementis Sesaxeb<br />

avtoris mosazrebebs qveviT ganvixilavT) (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1926).<br />

mkvlevarTa umravlesoba amgvarad xsnis -i elementis arsebobas I<br />

da II Kalibis zmnebTan, Tumca imasac SeniSnaven, rom SesamCnevia<br />

sxvaoba am elementis gamoKenebis TvalsazrisiT marcvlovan da<br />

umarcvlo fuZeebTan: `narTauli i... TanxmovanT gasaKarad aris<br />

gaCenili mravlobiTSi da iqidan mxolobiTSia gadasuli. es i<br />

dGes mxolobiTisaTvis aucilebelia umarcvlo fuZeebSi, sxvebSi<br />

ki aucilebeli araa, Tumca ki misi darTva Cveulebrivia~ (a. SaniZe,<br />

1973, gv. 427).<br />

sadavoa namKo ZiriTadSi gamovlenili -i elementis Kvela<br />

SemTxvevaSi erT da imave odenobad miCneva.<br />

Jer Jer erT erTi, erT , Tu -i i elementi pirveli da meore Kalibis zmneb-<br />

Tan erTi da igive odenobaa, ratom aris, rom I Kalibis zmnaTa<br />

paraleluri formebi arsebobs -i elementiTa da mis gareSe:<br />

mov mov-kal mov kal kal º mov mov-kal mov kal kal-i..., kal xolo meore Kalibis zmnebSi ar gvxvdeba<br />

amgvari SemTxvevebi; gvaqvs dav dav-dg dav dav dg dg-i, dg , gav gav-Tb gav<br />

Tb Tb-i, Tb , av avSen av<br />

Sen Sen-d-i, Sen magram<br />

ara gvaqvs dav dav-dg dav dg dg, dg , gav gav-Tb gav<br />

Tb Tb, Tb , av avSen av<br />

Sen Sen-d Sen da sxva.<br />

me meorec me<br />

rec rec, rec Tu pirveli Kalibis zmnebSi -i i elementi saKrdeni<br />

morfemis xmovanze gavlenis unars moklebulia, ver kargavs mas<br />

(mov-kal-i da ara mov-kl-i), amas ver vitKviT II Kalibis zmnebTan<br />

gamovlenil -i elementze. Kvela mosalodnel SemTxvevaSi aq saK-<br />

rdeni morfema SekumSulia (gav-Tb-i ← ganv-tef-i, gav-xm-i ←


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

ganv-ƒem-i...). xmovnis reduqciis gamomwvevi sxva faqtori, garda -i<br />

elementis gavlenisa, am SemTxvevaSi, vfiqrobT, gamoricxulia.<br />

amdenad, II Kalibis zmnebTan gamovlenili -i elementi arsebiTi<br />

xasiaTis sxvaobas avlens I Kalibis zmnebTan dadasturebul<br />

-i elementTan: ar monacvleobs nulTan da kargavs saKrden morfemiseul<br />

xmovans.<br />

konkretuli SemTxvevisaTvis _ dav dav-dg dav dg dg-i dg (me, is) _ I da II<br />

pirSi Zireuli saKrdeni morfemis SekumSuli saxeoba III piris<br />

formidan _ da da-dg da<br />

dg dg-a dg (man is) _ gadasulad ivaraudeba, raTa gansxvavebuliKo<br />

erTpiriani dav dav-deg dav deg (→ davdeq) formisagan (g. mayavariani,<br />

1959, gv. 101). aseve mesame piris analogias miewereba<br />

`uniSno vnebiTTa~ I da II formebSi uxmovno fuZis mqoneoba (gavxm-i,<br />

mov-kvd-i, wav-xd-i da sxv.) (iqve, gv. 102). es Tvalsazrisi<br />

saKrdeni morfemiseul xmovanze -i elementis gavlenis faqtors<br />

gamoricxavs. vfiqrobT, mosazreba sadavoa. pirvel SemTxvevaSi<br />

(dav-dg-i me is) omonimur formaTa Tavidan asacileblad enas ar<br />

gamouKenebia raime madiferencirebeli saSualeba mesame piris<br />

formisaTvis _ da dadga da dadga<br />

dga man is da da dadga da<br />

dga is _ da, amdenad, eyvqveS<br />

dgeba I da II piris formebSi momxdari cvlilebis amgvarad axsna.<br />

marTalia, isic SeiZleba iTqvas, rom enaSi mimdinare raime procesi<br />

SesaZloa ar gavrceldes sistemaSi Semaval Kvela formaze,<br />

magram am SemTxvevaSi axsna unda daeZebnos imas, rac iwvevs erT<br />

SemTxvevaSi cvlilebas, xolo sxva SemTxvevaSi ucvlelad tovebs<br />

formas. Tu SemoTavazebul Tvalsazriss virwmunebT, pasuxi unda<br />

gaeces kiTxvas: I Kalibis zmnaTa III piris formebSi Zireuli<br />

saKrdeni morfema SekumSulia; ratom ar gavrcelda morfemis<br />

SekumSuli saxeoba I da II piris formebSi (mo-kl kl kl-a, kl magram mov-<br />

kal kal-i, kal<br />

mo-kal kal kal-i kal da ara mov-kl kl kl-i, kl mo-kl kl kl-i...). kl Cans, dav-dg dg dg-i, dg gav-<br />

Tb Tb-i... Tb II Kalibis sxva zmnebTan erTad erT sistemas qmnis da Zireuli<br />

morfemiseuli xmovnis dakargva -i elementis qmedebis<br />

unaris gamovlenaa.<br />

Kovelive es ki svams sakiTxs imis Sesaxeb, rom -i elementi<br />

sxvadasxva odenobad unda iqnes miCneuli I da II Kalibis zmneb-<br />

Tan.<br />

wKvetilSi dadasturebuli -i elementis Sesaxeb <strong>arn</strong>. Ciqobava<br />

wers: `aoristis es -i sxvadasxva zmnasTan sxvadasxvagvari<br />

warmoSobisa SeiZleba iKos; unda ganvasxvavoT: a) -i, romelic<br />

365


366<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

namKo xolmeobiTs awarmoebs (gavakeTi, gaakeTi, gaakeTis man);<br />

b) -i, romelic TanxmovanTa kompleqsSi iqna gamoKenebuli TanxmovanTa<br />

gasaKarad (moved _ moved-i-T; movkued _ movkued-i-T);<br />

g) namKo xolmeobiTis -i erTgvari saanalogo baza unda KofiliKo,<br />

magram fonetikuri xelisSemwKobi garemoc mniSvnelovan<br />

rols TamaSobda: Zv. qarTulSi amgvar SemTxvevaSi -i ukve damkvidrebulia,<br />

sxvagan ki, sadac axla vxedavT -i-s, igi Jer arsad<br />

Cans, anda sporaduladGa gvxvdeba. mxolod analogias miewereba<br />

-i iseT zmnebSi, rogoricaaa vTqvi (Zv. qarT. vTqu, vTq‚). am tipis<br />

aorists istoriulad araviTari mawarmoebeli ar unda hqonoda~<br />

(<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1936, gv. 133; ix. agreTve <strong>arn</strong>. Ciqobava,<br />

1950, gv. 062). amdenad, avtoris azriT, wKvetilis -i elementi<br />

erT SemTxvevaSi fonetikur CanarTad gaiazreba, sxva SemTxvevaSi<br />

misi gamovlena xolmeobiTis -i sufiqsis analogias miewereba.<br />

wKvetilis -i elementis xolmeobiTis -i sufiqsTan kavSirze<br />

miuTiTebs agreTve b. JorbenaZe: `gavTb-i, davberd-i warmoSobiT<br />

II xolmeobiTis formebia, magram axla wKvetilis (namKo ZiriTadis)<br />

funqciiT gamoiKenebian. es saerTod damaxasiaTebeli Cans<br />

sufiqsiani da mesame tipis (uniSno) vnebiTebisaTvis:<br />

namKo ZiriTadi: gan-v-tef (axla: gav-Tb-i), Se-v-ceb (axla:<br />

Se-v-cb-i), da-s-cxer (axla: da-cxr-i) da a. S.<br />

meore xolmeobiTi: gan-v-tf-i (III p. gan-tf-i-s), Se-v-cb-i (III<br />

p. Se-cb-i-s), da-s-cxr-i (III p. da-cxr-i-s) da a. S.<br />

rogorc vxedavT, axla wKvetilad gagebuli es formebi<br />

warmoSobiT meore xolmeobiTebia. aseTi formebis gavrceleba<br />

savaraudoa im xnidan, roca qarTulSi rGveva daiwKo II xolmeobiTis<br />

formam, rac axal qarTulSi (garda zogierTi dialeqtisa)<br />

misi dakargviT dasrulda~ (b. JorbenaZe, 1975, gv. 103).<br />

marTalia, aq saubaria donian vnebiTebsa da `Tbeba~ tipis<br />

zmnebis wKvetilSi dadasturebuli -i elementis raobaze, magram<br />

Tvisobisa da qmedebis unaris gaTvaliswineba meore Kalibis<br />

zmnebTan gamovlenil -i elements Kvela SemTxvevaSi erT odenobad<br />

migvaCnevinebs da gangvasxvavebinebs mas pirveli Kalibis<br />

zmnebTan gamovlenili -i elementisagan.<br />

SeniSvna imis Sesaxeb, rom -i elementi wKvetilSi aucilebelia<br />

I da II piris formebTan umarcvlo fuZeebSi (rac imas gulisxmobs,<br />

rom -i elementi amgvar formebSi ar monacvleobs


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

nulTan (a. SaniZe, 1973, gv. 427), ramdenadme dasazustebelia: -i<br />

elementi, romelic ar monacvleobs nulTan, gvxvdeba ara mxolod<br />

umarcvlo fuZeebTan, aramed saerTod umarcvlo saKrden<br />

morfemasTan da, meorec, saKrdeni morfemis gaumarcvlovnebis mizezi<br />

umetes SemTxvevaSi TviT -i elementia.<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna sakiTxi amgvaradve SeiZleba dasmuliKo doniani<br />

vnebiTebis mimarTac: d-s gaumarcvlovnebis mizezi<br />

wKvetilis formebSi -i elementia. sagulisxmoa<br />

is faqti, rom -d sufiqsi sitKvis absolutur<br />

boloSi am saxiT ar gvxvdeba _ I seriis formeb-<br />

Si Temis niSani mosdevs, II seriis formebSi wKvetilis<br />

daboloeba. rogorc aGvniSneT, Zvelsave<br />

qarTulSi da davber da<br />

vber vberdi vber di tipis formebSi -i Kovel-<br />

Tvisaa warmodgenili. xolmeobiTis kategoriis<br />

arsebobis periodSi da davber da<br />

vber vberdi vber di tipis formaTa regularulma<br />

damowmebam SeiZleba sxvagvarad dasvas<br />

mwkrivTa -i elementis genezisis sakiTxi, saeyvo<br />

gaxados misi xolmeobiTis -i sufiqsTan kav-<br />

Siri... CvenTvis arsebiTia is, rom I da II Kalibis<br />

zmnaTa i elementebi geneturad gansxvavebuli<br />

odenobebia.<br />

meore Kalibis zmnebi istoriulad pirveli Kalibisaa. Kalibis<br />

Secvla, axali Kalibis Seqmna donian vnebiTebSi unda<br />

dawKebuliKo, Zvelsave qarTulSi es procesi ukve damTavrebulia.<br />

sxva tipis zmnebTan ki Cven Tvalwin xdeboda; -am am TemisniSnianebSi<br />

ukve dasrulebuli saxe miiGo, xolo `mesame tipis~ vnebiTis<br />

zogi zmna dGesac pirvel KalibSi Sedis; gvaqvs paraleluri<br />

warmoebis SemTxvevebic: da davTve da<br />

vTve vTveri<br />

ri º da davTvri da<br />

vTvri vTvri, vTvri,<br />

, gav gavqe gav gavqe<br />

qeri<br />

ri º ga-<br />

ga<br />

vqri vqri, vqri vqri , da davSve da davSve<br />

vSveri vSve ri º da davSvri da davSvri<br />

vSvri... vSvri ...<br />

Kovelive zemoTqmulidan gamomdinare, me meore me re Kali Kalibis Kali<br />

bis zmnebi<br />

SeiZleba amgvarad davaxasiaToT: umar umarcvlo umar cvlo saKrde saKrdeni saKrde<br />

ni ni mo morfe mo<br />

rfe-<br />

ma ma ma + + -i i ele elemen ele elemen<br />

menti<br />

ti, ti , ro rome ro<br />

me melic me lic ar ar mo monac mo monac<br />

nacvle<br />

vleobas vle bas nul nulTan nul<br />

Tan Tan.<br />

Tan<br />

367


368<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

23 23....3333. 23 23 . . . ----e e e e sufiq su su sufiqsi<br />

fiq fiqsi<br />

siaaaani si ni ni ni wKveti wKve wKve wKveti<br />

tili tili<br />

li li<br />

wKvetilSi zmnaTa erTi Jgufi I da II subieqturi piris<br />

formebSi -e sufiqss dairTavs. -e sufiqsiani wKvetilis warmoebaSi<br />

ori SemTxveva unda gairCes: er erTi er<br />

Ti Ti, Ti roca am formantiT warmoebul<br />

zmnebs mesame subieqturi piris niSnad -a sufiqsi moudis<br />

da, meore, roca subieqturi mesame piris niSnad -o sufiqsi<br />

aqvs. pirveli maTgani meorisagan kidev erTi arsebiTi mniSvnelobis<br />

sxvaobas avlens, kerZod, gansxvavebulia maTi saKrdeni morfemebic.<br />

-e sufiqss dairTavs da -a-s miiGebs subieqturi mesame piris<br />

niSnad iseTi zmnebi, romelTa saKrdeni morfema marcvlovania<br />

da meore seriis formebSi ar kargavs xmovans. ara aqvs mniSvneloba<br />

imas, saKrdeni morfema Zireulia Tu sufiqsuri _ Cveneba<br />

KovelTvis erTgvaria:<br />

a) saKrdeni morfema Zireulia:<br />

gav-Sal Sal Sal-e Sal<br />

ga-Sal Sal Sal-e Sal<br />

ga-Sal Sal Sal-a Sal<br />

ava-Sen Sen Sen-e Sen<br />

aa-Sen Sen Sen-e Sen<br />

aa-Sen Sen Sen-a Sen<br />

mov-drik drik drik-e drik<br />

mo-drik drik drik-e drik<br />

mo-drik drik drik-a drik<br />

b) saKrdeni morfema sufiqsuria:<br />

movakvl-evin evin evin-e evin<br />

moakvl-evin evin evin-e evin<br />

moakvl-evin evin evin-a evin<br />

Sev-Gob Gob Gob-e Gob<br />

Se-Gob Gob Gob-e Gob<br />

Se-Gob Gob Gob-a Gob<br />

davawer-in in in-e in<br />

daawer-in in in-e in<br />

daawer-in in in-a in<br />

mova-dun dun dun-e dun<br />

moa-dun dun dun-e dun<br />

moa-dun dun dun-a dun<br />

rogorc vxedavT, SeiZleba zmna am mwkrivis sxva formebs<br />

sxvagvarad iwarmoebdes, magram warmoebis nulTan armonacvle<br />

xmovnis Semcveli sufiqsiT garTuleba wKvetilis warmoebis tips<br />

cvlis: gav-yer yer yer-(-i), yer magram gavayr-evin evin evin-e... evin sxva SemTxvevaSi uSualo<br />

da SualobiTi kontaqtis formaTa amgvari Senacvleba warmoebis<br />

tipis Secvlas ar gamoiwvevs, Tu saKrdeni morfemis<br />

struqtura ar Seicvleba: gava-keT keT keT-e keT _ gavakeTeb-in in in-e. in es kidev<br />

erTi dadasturebaa imisa, rom wKvetilis warmoebis ganmsazGvreli<br />

ZiriTadad saKrdeni morfemis struqturaa.<br />

amgvarad, wKvetilis warmoebaSi kidev erTi Kali Kalibi Kali bi gamoiKo,


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

romelic SeiZleba ase daxasiaTdes, mar marcvlo mar marcvlo<br />

cvlova<br />

vani va ni uku ukumSve uku<br />

mSve mSveli<br />

li<br />

saKrde saKrdeni saKrde ni mo morfe mo<br />

rfe rfema rfe ma + + -e e su sufiq su sufiq<br />

fiqsi<br />

si. si warmoebis am tipisaTvis niSandoblivia<br />

subieqturi mesame piris niSnad -a sufiqsi. namKo namKo namKo Zi-<br />

Zi<br />

ri riTa ri<br />

Ta Tadis Ta dis warmo warmoebis warmo<br />

bis am am tips tips vu vuwo vu<br />

wo wodebT wo debT mesame Kalibs Kalibs. Kalibs<br />

mesame Kalibis zmnebs aSkarad upirispirdeba da sxvagvar<br />

Kalibs qmnis zmnaTa is Jgufi, romelic wKvetils aseve -e sufiqsiT<br />

iwarmoebs, magram mesame subieqturi piris niSnad moudis -o<br />

sufiqsi. Kvela am zmnis saKrdeni morfema umarcvloa.<br />

amgvarad, umarcvlo saKrdeni morfema da I da II pirSi wKvetilis<br />

-e mawarmoebeli aris aucilebeli piroba imisaTvis, rom<br />

subieqturi mesame piris niSnad -o sufiqsi gamovlindes. sxvagvarad:<br />

subieqturi mesame piris -o sufiqsi KovelTvis varaudobs I<br />

da II pirSi -e mawarmoebels (wesi piruku ar moqmedebs). es kanonzomiereba<br />

Cans:<br />

ava-g-e<br />

aa-g-e<br />

aa-g-o<br />

gava-Tb Tb Tb-e Tb<br />

gaa-Tb Tb Tb-e Tb<br />

gaa-Tb Tb Tb-o Tb<br />

dava-tkb tkb tkb-e tkb<br />

daa-tkb tkb tkb-e tkb<br />

daa-tkb tkb tkb-o tkb<br />

dava-frTx frTx frTx-e frTx<br />

daa-frTx frTx frTx-e frTx<br />

daa-frTx frTx frTx-o frTx<br />

amgvar Kalibs _ umarcvlo saKrdeni morfema + -e sufiqsi<br />

I da II pirSi da -o sufiqsi III pirSi _ vuwodebT wKve wKveti wKve wKveti<br />

tilis tilis<br />

lis<br />

wa warmo wa mo moebis mo bis me meoTxe me Txe Kalibs Kalibs. Kalibs<br />

meoTxe Kalibis zmnaTa raodenoba arcTu didia. maTi ricxvi<br />

`qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis~ (qegl.) mixedviT<br />

cxra aTeuls aGwevs. saKrdeni morfema SeiZleba iKos calTanxmovniani<br />

(ava-g-e _ aa-g-o, avi-G-e _ ai-G-o, Seva-q-e _ Sea-q-o...),<br />

orTanxmovniani (gava-gd gd gd-e gd _ gaa-gd gd gd-o, gd dav-gm gm gm-e gm _ da-gm gm gm-o, gm dav-Tm Tm Tm-e Tm<br />

_ da-Tm Tm Tm-o...), Tm samTanxmovniani (Seva-krT krT krT-e krT _ Sea-krT krT krT-o, krT dava-tkb tkb tkb-e tkb<br />

_ daa-tkb tkb tkb-o, tkb vu-mtr mtr mtr-e mtr _ u-mtr mtr mtr-o...) mtr da oTxTanxmovniani (dava-<br />

frTx frTx-e frTx frTx _ daa-frTx frTx frTx-o, frTx dave-Krdn Krdn Krdn-e Krdn _ dae-Krdn Krdn Krdn-o. Krdn vi-grZn grZn grZn-e grZn _ i-<br />

grZn grZn-o...). grZn<br />

aqve, ueyvelia, Tavs iCens erTi sakiTxi: Tu wKvetilis warmoebis<br />

tipis gansazGvrisaTvis gadamwKveti mniSvneloba saKrdeni<br />

morfemis struqturas eniyeba, rogor unda aixsnes is faqti,<br />

rom II da IV Kalibis zmnaTa saKrdeni morfema struqturulad<br />

erTgvaria _ umarcvlo da zog SemTxvevaSi SekumSuli (erTi<br />

mxriv, dava-b-i, gav-Tb Tb Tb-i... Tb da, meore mxriv, ava-g-e, gava-Tb Tb Tb-e...). Tb miviGeT:<br />

a) erTgvarovani saKrdeni morfema da gansxvavebuli warmoeba<br />

(gav-Sr Sr Sr-i Sr _ gava-Sr Sr Sr-e...) Sr da, piriqiT, b) gansxvavebuli<br />

369


370<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

struqturis saKrdeni morfema da erTgvari warmoeba (ava-Sen Sen Sen-e Sen<br />

_ avi-G-e).<br />

faqtis istoriis gaTvaliswineba movlenas agvixsnis. ker-<br />

Zod, dgindeba, rom -e sufiqsi mesame da meoTxe Kalibis zmnebSi<br />

geneturad gansxvavebuli odenobebia.<br />

samecniero literaturaSi azrTa sxvadasxvaobaa namKo wKvetilis<br />

-e sufiqsis genezisis Sesaxeb.<br />

miuTiTeben, rom wKvetilis -e sufiqsis Tavdapirveli saxe<br />

iKo -ev ev (g. rogava, 1945; <strong>arn</strong>. Ciqobava, 1967; gv. 49; g. deetersi,<br />

1930, gv. 109). am mosazrebis erT-erTi ZirTadi sabuTi is aris,<br />

rom -e sufiqsian wKvetils -o sufiqsiani meore kavSirebiTi See-<br />

sabameba da ivaraudeba, rom -o o ← vv-e<br />

v e ← -ev ev ev-e. ev aGniSnaven, rom am<br />

mosazrebas zanuris Cvenebac uyers mxars. amgvarad, am Tvalsaz-<br />

risis Tanaxmad e e ← ev ev. ev<br />

arsebobs sxvagvari mosazrebac: -e ar momdinareobs -ev ev sufiqsisagan;<br />

-e formanti TavisTavadi, damoukidebeli mawarmoebelia;<br />

igi miCneulia namKos saxeobaTa saerTo niSnad da gaigivebulia<br />

namKo usrulsa da I TurmeobiTSi gamovlenil -e sufiqsTan<br />

(v. Tofuria, 1955).<br />

Cveni azriT, wKvetilSi warmodgenili -e sufiqsi ar aris<br />

erTi da igive odenoba Kvela SemTxvevaSi. IV Kalibis zmnebSi -e<br />

sufiqsi -ev ev ev-idan ev momdinare Cans, III Kalibis zmnebSi ki _ Tavis-<br />

Tavadi, damoukidebeli mawarmoebeli.<br />

amgvarad, sadac subieqtur mesame pirSi -o sufiqsi gvaqvs,<br />

Sesabamis pirveli da meore piris formebSi dadasturebuli -e<br />

sufiqsis pirvelsaxe unda KofiliKo -ev ev ev. ev subieqturi mesame pi-<br />

ris -o o ← vv-a<br />

v<br />

a ← ev ev-a ev (o sufiqsis amgvari warmomavloba, saer-<br />

Tod, gaziarebulia).<br />

amgvar mosazrebas sarwmunos xdis ramdenime faqtis gaTvaliswineba:<br />

saSual qarTulSi da, rig SemTxvevaSi ZvelSic, am tipis<br />

zmnebs -ev ev ev SenarCunebuli aqvs. `-ev ev sufiqsi Zveli Cans (werilobiT<br />

dokumentebSi misi fiqsacia sistemebr gvaqvs ukve meToTxmete saukunis<br />

dasawKisSi; Zvel qarTulSic SeiniSneba da davi da davi<br />

vicev vi cev tipis zmneb-<br />

Si). mesame pirSi Kvela am tipis zmnas o niSani aqvs~<br />

(i. qavTaraZe, 1973, gv. 32). iqve gamoTqmulia mosazreba, rom -ev ev ixmareboda<br />

xalxur metKvelebaSi da mas asaxavda mwerlobis enac. im


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

periodis werilobiTi Zeglebis monacemTa mixedviT -ev ev gvxvdeba<br />

mxolod umarcvlo Zireul morfemebTan; ar dasturdeba marcvlovan<br />

saKrden morfemasTan. es faqti ar unda iKos SemTxveviTi. dialeqtebSi<br />

dadasturebuli ga gava ga gava<br />

vake<br />

keTe<br />

Tevi<br />

vi, vi , ava avaSe ava<br />

Se Sene<br />

nevi ne vi tipis formebi<br />

gviandelia da da davde da davde<br />

vdevi vde vi tipis formaTa uniformaciis Sedegi Cans.<br />

sainteresoa is faqtic, rom `uniSno vnebiTTagan~ warmoebuli<br />

moqmedebiTi gvaris formebi sistemebr meoTxe KalibSi Tavsdeba.<br />

saKrdeni Zireuli morfema am zmnebSi meore Kalibis zmna-<br />

Ta saKrdeni morfemis msgavsia (ufro sworad, identuri): gava-<br />

Tb Tb-e, Tb gava-xm xm xm-e, xm (Sdr.: gav-Tb Tb Tb-i, Tb gav-xm xm xm-i...). xm awmKoSi am tipis zmnebs<br />

sistemebr -ob ob Temis niSani aqvs, romelic -eb eb Temis niSniseuli<br />

e xmovnis winamaval v-sTan SerwKmis Sedegad miGebulad ivarau-<br />

deba: v-eb eb → ob ob (g. deetersi, 1930, gv. 126; e. osiZe, 1968, gv.<br />

16). aqedan gamomdinare, awmKos formis Cveneba v-s varaudobs<br />

zmnis fuZeSi. vfiqrobT, es v TanxmovniTi nawilia wKvetilis<br />

formaSi arsebuli -ev ev sufiqsisa, romelic, rogorc Cans, sxva<br />

mwkrivis formebSic gadahKveba zmnas. egeve -ev ev sufiqsi ivaraudeba<br />

II kavSirebiTis formebSic. Kovelive es ki migvaniSnebs imaze,<br />

rom -ev ev (→ vv)<br />

v<br />

sufiqsi istoriulad ar aris wKvetilis mawarmoebeli.<br />

mas sxva funqcia unda hqonoda (es sakiTxi amJerad ar Seadgens<br />

Cveni kvlevis sagans).<br />

amjamad IV Kalibis zmnebSi -e sufiqsi gamartivebuli, Tanxmovanmokvecili,<br />

-ev ev sufqsia. -ev ev sufiqsis fonetikuri saxis<br />

cvla (ev ev → ee)<br />

e da funqciurad misi gaigiveba namKo ZirTiadis -e<br />

mawarmoebelTan (avaSen-e, , gavakeT-e...) gviandeli faqtia. subieqturi<br />

mesame piris -o sufiqsis warmoqmnis (o o ← vv-a)<br />

v<br />

procesi<br />

ufro adrindeli Cans; -ev ev gaumartivebeli saxiT dialeqtma Semogvinaxa,<br />

xolo Semdeg moxda dialeqturi formebis Semoyra samwerlobo<br />

enaSi.<br />

-ev ev sufiqsisa da subieqturi mesame piris -o formantis<br />

urTierTmimarTebis TvalsazrisiT sainteresoa xevsuruli dialeqtis<br />

Cveneba:<br />

xevsurulSi subieqturi mesame piris niSnad -o ara gvaqvs.<br />

wKvetilSi Kvela zmnasTan -a sufiqsia warmodgenili. zmnebi, romelTac<br />

saliteraturo qarTulSi -o aqvs subieqturi mesame piris<br />

niSnad, xevsurulSi wKvetilis formebs -i sufiqsiT iwarmoebs:<br />

aviG aviG-i, aviG , ga gavig ga gavig<br />

vig-i, vig , da davagd da davagd<br />

vagd-i. vagd `xevsurulSi am zmnebSi i i ee-s<br />

e da-<br />

371


372<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

viwroebiT miGebuli ara Cans, igi bolo poziciis dakargvis SemTxvevaSic<br />

i-d rCeba... am zmnebs iseve, rogorc sxva zmnebsac, xevsurulSi<br />

wKvetilis mesame piris niSnad KovelTvis -a aqvs: gaig-a,<br />

aiG-a, daagd-a...~ (a. yinyarauli, 1960, gv. 105). rogorc vxedavT,<br />

im faqtma, rom wKvetils es zmnebi -e sufiqsiT ar iwarmoeben,<br />

gamoiwvia is, rom ara gvaqvs subieqtur mesame pirSi -o sufiqsi.<br />

es kidev erTi dadasturebaa imisa, rom ori piroba _ umarcvlo<br />

saKrdeni morfema da -e sufiqsi wKvetilis mawarmoeblad I da II<br />

piris formebSi _ aucilebelia o-s gamovlenisaTvis. xevsurulisaTvis<br />

samarTliani Cans SeniSvna, rom `xevsuruli im enobrivi<br />

koleqtivis wevri ar unda KofiliKo, sadac aiGev, aagev, daagdev...<br />

warmoeba gvqonda~ (a. yinyarauli, 1960, gv. 105).<br />

am TvalsazrisiT analogiuri mdgomareobaa ingilour dialeqtSic:<br />

kakur kilokavSi wKvetili mxolod -i elementiT iwarmoeba.<br />

-e sufiqsiani wKvetili kakurma ar icis. aliabadur kilokavSi<br />

ki ZiriTadad -e sufiqsi awarmoebs mwkrivis formebs, iseT<br />

SemTxvevebSic ki, sadac saliteraturo qarTulSi -i elementi<br />

gvaqvs: we weve we weve<br />

vele<br />

le, le , vi vica vi<br />

ca cane cane<br />

ne, ne , Se Se†ka Se<br />

ka kare kare<br />

re, re , ma mame ma<br />

me mece<br />

ce... ce ... `nawils ki -i erTvis<br />

rogorc brZanebiTSi, ise TxrobiTSi, iqneba is mxolobiT ricxvSi<br />

Tu mravlobiTSi; mag.: wKali ma ma Gi Gi! Gi ! kari ga gamiGi ga gamiGi<br />

miGi! miGi ! maiGiT maiGiT! maiGiT kari<br />

gaaGiT gaaGiT... gaaGiT gaaGiT...<br />

... wavG wavGi wavG tKeSi (waviGe), imaze ma maigi ma gi bevr TeTr (imitom<br />

moige bevri fuli)... mavGiT mavGiT (movitaneT) da sxv.~ (g. imnaiSvili,<br />

1954, gv. 159-160). rogorc vxedavT, aliabadurSi -i gvaqvs<br />

mxolod IV Kalibis zmnebSi da, Sesabamisad, subieqturi mesame<br />

piris Cveneba aseTia ingilourSi: `mesame subieqtur pirSi mxolod<br />

-a sufiqsi gvaqvs namKo wKvetilSi; Tu fonetikuri procesi<br />

ar Caeria, -o bolosarTi araa; sadac o gvevlineba, is meore-<br />

ulia da miGebulia fonetikur niadagze; mag.: Tqo ← (Tq…a),<br />

Ca co (← Caic…a), wamarTo...~ (g. imnaiSvili, 1966, gv. 118).<br />

am TemasTan dakavSirebiT SeiZleboda gvesaubra moxeuri<br />

dialeqtis monacemebze, magram am dialeqtebSi es movlena naSTis<br />

saxes atarebs (ix. i. qavTaraZe, 1985). xevsurulsa da ingilour-<br />

Si ufro sistemuri saxe aqvs...<br />

amgvarad, ingilourSi, iseve rogorc xevsurulSi, ar aris<br />

subieqturi mesame piris -o sufiqsis gamovlenis erT-erTi piroba<br />

IV Kalibis zmnebTan (wKvetilis mawarmoebeli -e sufiqsi),<br />

amitomac ara gvaqvs -o sufiqsi.


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna Cvens mizans ar Seadgens xevsurulsa da ingilourSi<br />

dadasturebuli faqtis istoriis kvleva:<br />

arqaul viTarebasTan gvaqvs saqme Tu inovaciaa.<br />

dialeqturi monacemebi subieqturi mesame piris<br />

-o sufiqsis gamovlenisaTvis sayiro pirobaTa<br />

dasadastureblad davimowmeT. TavisTavad es ukanaskneli<br />

mkacri kanonzomiereba Cans, romelsac<br />

icavs rogorc saliteraturo ena, aseve dialeqtebi.<br />

Kovelive zemoTqmulidan gamomdinare, vfiqrobT, rom me meo- me<br />

Txe Txe Kali Kalibis Kali bis zmneb zmnebSi zmneb Si -e su sufiq su<br />

fiq fiqsi fiq si -ev-is ga gamar ga gamar<br />

marti<br />

tive<br />

vebu<br />

buli li sa saxea sa saxea<br />

xea, xea , xo- xo<br />

lo lo su subi su subi<br />

bieq<br />

eqtu<br />

turi tu ri me mesa me mesa<br />

same sa me pi piris pi<br />

ris -o miGebu miGebulia<br />

miGebu miGebu lia va kom kompleq kom kompleq<br />

pleqsis pleq sis<br />

SerwKmis SerwKmis Se Sede Se Sede<br />

degad<br />

gad. gad<br />

gamoTqmulia mosazreba, rom `o alomorfi S3 pirisa fonologiurad<br />

Sepirobebuli araa Zvel qarTulSi~ (b. gigineiSvili,<br />

z. sarJvelaZe, 1973, gv. 80)... `SesaZloa o miGebuli iKos<br />

va/ve/…a/…e-sagan ufro adrindel periodSi an saerTo qarTveluri<br />

fuZe enis diferenciaciamde~ (iqve, gv. 76). Cvens SemTxvevaSi<br />

va va → o procesis siZveleze migvaniSnebs is faqtic, rom Zvel<br />

qarTulSi zemoT warmodgenili Kalibebi ukve Seqmnilia da mkacrad<br />

dakanonebuli. IV Kalibis zmnur formaTa siZveleze unda migvaniSnebdes<br />

isic, rom am tipis zmnaTa wKvetilis fuZea saKrdeni<br />

I TurmeobiTisaTvis: `aGsaniSnavia, rom es meore Juris warmoeba<br />

(e. i. roca I TurmeobiTi II seriis fuZes eKrdnoba _ g. g.)<br />

iseT zmnebs moudis, romelTac moqmedebiTi gvaris namKo wKvetilis<br />

forma mxolobiTi ricxvis III subieqtur pirSi o-niT aqvT<br />

nawarmoebi~ (a. SaniZe, 1930, gv. 156) ix. agreTve g. rudenko,<br />

1940, gv. 132; h. fogti, 1981, gv. 169).<br />

roca vsaubrobT o o ← va va procesze, ar ivaraudeba, rom subieqturi<br />

mesame piris -o sufiqsi Kvela SemTxvevaSi amgvari procesis<br />

Sedegadaa miGebuli. miuTiTeben, rom o-s warmoqmnisaTvis<br />

`amosavali fonetikuri viTareba iKo (v-s mezobloba), magram<br />

Semdeg o analogiis mixedviT sxva zmnebsac gauCndaT, _ Kvelgan<br />

-a-s adgilas~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1950, gv. 053). debuleba sarwmunoa.<br />

-o sufiqsi Kvela SemTxvevaSi kompleqsis SerwKmis Sedegi ar<br />

aris. amgvari procesi ivaraudeba iseT formebSi, romelTac xe-<br />

373


374<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

li SeuwKves Kalibis Seqmnas. romelime zmnis am KalibSi moqceva<br />

iwvevs subieqtur mesame pirSi -o sufiqsis gamovlenas.<br />

IV Kalibis zmnebSi -e sufiqsis pirvelsaxed -ev ev miviCnieT.<br />

ras unda gamoewvia v-s dakargva pirveli da meore piris formeb-<br />

Si? qarTuli enisaTvis damaxasiaTebeli fonetikuri procesia<br />

auslautSi xmovnis momdevno poziciaSi Tanxmovnis dakargva (g.<br />

axvlediani, 1966, gv. 172): karga ← kargad, maGla ← maGlad,<br />

dabla ← dablad; kide ←kidev; mara ← magram; Kiva ← Kivan, Civa<br />

← Civan (b. JorbenaZe, 1980, gv. 183-184). es Cans erT-erTi xelis-<br />

SemwKobi piroba -ev ev sufiqsiseuli vinis dakargvisa. am procesisaTvis<br />

garkveulad xeli unda SeewKo imave mwkrivSi -e sufiqsian<br />

formaTa arsebobas da moxda formobrivi damTxveva -ev ev da -e sufiqsebisa,<br />

rac gaxda mizezi maTi erT afiqsad miCnevisa. TavisTavad,<br />

es procesi ivaraudeba mas Semdeg, rac -ev ev formantma dakarga<br />

pirvandeli funqcia.<br />

g. deetersis mier warmodgenili sqema marTebuli Cans mxolod<br />

IV Kalibis zmnaTaTvis:<br />

va va-gev va gev gev<br />

xa xa-gev xa<br />

gev<br />

a-gev gev gev-a gev a > agua<br />

agua<br />

><br />

><br />

><br />

va vage va ge<br />

(x)age age<br />

ago<br />

(g. deetersi, 1930, gv. 109)<br />

rogorc vxedavT, meoTxe Kalibis zmnebic istoriulad pirveli<br />

Kalibisaa. momxdarma fonetikurma procesebma da -ev ev sufiqsis<br />

morfologiurma reinterpretaciam gamoiwvies axali Kalibis<br />

Seqmna.<br />

23 23....4444. 23 23 . . . wKveti wKve wKve wKveti<br />

tilis tilis<br />

lis lis warmoeeeebis warmo warmo warmo bis bis bis amosa amo amo amosa<br />

sava sava<br />

vali vali<br />

li li tipi ti ti tipi<br />

pisa pisa<br />

saTvis saTvis<br />

Tvis Tvis<br />

Cven ganvixilavdiT wKvetilis warmoebis sakiTxs axal qar-<br />

TulSi da oTxi formobrivi Jgufi gamovKaviT. KalibTa gamoKofis<br />

safuZveli ZiriTadad saKrdeni morfemis struqtura iKo.<br />

meore da meoTxe Kalibis zmnebze msJelobisas aGvniSneT, rom<br />

orive es Jgufi istoriulad pirveli Kalibisa iKo. momxdarma<br />

fonetikurma cvlilebebma da afiqsTa morfologiurma reinterpretaciam<br />

gamoiwvia Kalibis saxis Secvla da axali Kalibebis<br />

Seqmna. aqedan gamomdinare, dGevandeli viTareba wKvetilis war-


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

moebisa meoreulia da SedarebiT rTuli. rogorc Cans, amosavali<br />

viTareba ufro martivi iKo. v. Tofuras SeniSvna _ `wKvetili<br />

ori saxiT ixmareba: uniSnod an narTauli i-T da -e sufiqsiT.<br />

uniSnos SeuZlia dairTos ufunqcio -i. aseTi zmnebi raodenobiT<br />

mcirea. maTi fuZe an umarcvloa an kumSvadi. -e sufiqsiT<br />

iwarmoeba fuZeukumSveli zmnebi~ (v. Tofuria, 1955, gv.<br />

453) _ samarTliani Cans amosavali viTarebis dasaxasiaTeblad.<br />

e. i. im periodisaTvis, sanam III da IV Kalibebi Seiqmneboda.<br />

pirveli Kalibis zmnebSi momxdarma cvlilebebma gaarTula<br />

warmoeba da Seqmnili Kalibebis dasaxasiaTeblad sayiro gaxda<br />

(garda saKrdeni morfemis struqturisa) damatebiTi niSnebis<br />

Semotana, magram formobrivi xasiaTis cvlilebebs Sinaarsobrivi<br />

cvlilebebi ar gamouwvevia.<br />

$ $ $ 24 24. 24 . Ta Tavi Ta<br />

vi vise<br />

sebu<br />

bure<br />

reba reba<br />

bani bani<br />

ni wKve wKveti wKve<br />

ti tilis ti lis warmo warmoeba warmo<br />

ba baSi ba Si<br />

24 24....1111. 24 24 . . . uniSSSSno uni uni uni no no no tipi ti ti tipi<br />

pi pi warmoeeeebi warmo warmo warmo bi bisa bisa<br />

sa sa<br />

wKvetilis warmoebis I Kalibis zmnebi I da II piris formebs<br />

uniSnod iwarmoeben an dairTaven e. w. `ufunqcio~ -i-s. uniSno<br />

tipi warmoebisa norma iKo Zveli qarTulisaTvis mxolobiTis<br />

formebSi. rogorc cnobilia, -i elementi Tavdapirvelad mravlobiTis<br />

formebSi iqna gamoKenebuli TanxmovanTa kompleqsis gasaTi-<br />

Sad, Semdeg damkvidrda mxolobiTis formebSic. Zveli qarTulisa-<br />

Tvis Cveulebrivi iKo mravlobiTis formaTa uniSno warmoebac.<br />

warmoebis uniSno tipi damaxasiaTebelia amjamad qarTuli<br />

enis zogi dialeqtisaTvis (xevsuruli, TuSuri...).<br />

axal qarTul saliteraturo enaSi warmoebis uniSno tipi<br />

Zalze iSviaTia: Cveulebriv -i elementma daimkvidra adgili<br />

wKvetilSi subieqturi I da II piris formebTan rogorc mravlobiTSi,<br />

aseve mxolobiTSi. I Kalibis zmnaTa uniSno variantebi ZiriTadad<br />

brZanebiT winadadebebSi dasturdeba, Tumca aris SemTxvevebi<br />

kiTxviT da TxrobiT winadadebebSi maTi gamoKenebisa:<br />

a) brZanebiTi:<br />

aq mo moeTer mo<br />

Ter Ter, Ter aqa, Se unamuso! (ek. gab.).<br />

375


376<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

maS, es mi miTxar mi<br />

Txar Txar, Txar kaco! (vaja).<br />

aba, patara xans da dadeg da<br />

deg deg, deg Tu mKral gubed ar gadaiqce!<br />

(ilia).<br />

dedi, oriod puri mo momec mo<br />

mec mec! mec (x. s.).<br />

cxviri mo momyer mo<br />

myer myer, myer Tu eseni boTlebis mrecxavebi arian (n.<br />

Siuk.).<br />

ga gauZe ga<br />

Ze Zex Ze x stumrebs (g. Sar. 8).<br />

b) kiTxviTi:<br />

xuTkunyulav, ga gaxvel ga xvel xids Tu ara? (x. s.).<br />

ga gaZex ga<br />

Zex Zex, Zex meliav, Tu arao? _ hkiTxa ofofma (iqve).<br />

rad mo momas mo<br />

mas maswar mas war am dGesa? (akaki).<br />

maxvili hkar hkar da ar gaxsovs? (g. Sar.).<br />

g. TxrobiTi:<br />

warmo warmovu warmo warmovu<br />

vudeg vu deg fexzed da CamovarTvi gamowvdili xeli<br />

(ilia).<br />

me da davkar da<br />

vkar fexi da gavvardi KaCaGad (iqve).<br />

xelebi uSnod ga gavi ga gavi<br />

vikar vi kar barZaKebzed (vaja).<br />

uTxar uTxar, uTxar uTxar axlave gamogzavnos (a. cag.).<br />

vig vigrZen vig<br />

rZen raGac SiSi (n. Siuk.).<br />

Seswavlili masala gviCvenebs, rom uniSno formaTa gamo-<br />

Kenebis sixSire metia XIX saukunis mweralTa enaSi, vidre XX saukunisaSi.<br />

prozaul teqstebSi uniSno wKvetili Tanamedrove qar-<br />

TulSi Cveulebriv naklebad gvxvdeba; aramxatvrul teqstebSi<br />

amgvari warmoeba gamoricxulia. uniSno tipi warmoebisa ZiriTadad<br />

poeturi teqstebisaTvisaa damaxasiaTebeli:<br />

megobrobav, Svebis varskvlavad aGgveg aGgvegzen aGgveg zen (g. orb.).<br />

mexrev, ga gaukar ga<br />

kar Svindasa, cota zarmaci xaria (r. erisT.).<br />

iKav iKav amier SeCvenebuli (akaki).<br />

gamarJoba, Sofero, mi mican mi mican<br />

can? can ai, dedasa! (galaktioni).<br />

Zils mi mivec mi<br />

vec Tavi wuTiT daGlilma (m. leb.).<br />

gadarCi maSin, rodesac gi giTxar gi giTxar<br />

Txar: Txar dGeidan me var patroni<br />

Seni (m. may.).<br />

cxadia, aseT SemTxvevebSi uniSnoba umetesad leqsis sayiroebiTaa<br />

gamowveuli _ marcvalTa raodenoba ganmsazGvreli<br />

Cans.


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

zog SemTxvevaSi uniSno variantis daniSnuleba arqauli<br />

stilis Seqmnaa. mravlad dasturdeba msgavsi formebi istoriul<br />

Temebze Seqmnil originalur Tu naTargmn literaturul ZeglebSi.<br />

am mxriv personajisa da avtoris metKveleba sxvaobas gviCvenebs.<br />

CvenTvis saintereso formebi ZiriTadad personajTa<br />

metKvelebisaTvisaa damaxasiaTebeli:<br />

Se Seib Se<br />

ib maxvili (akaki).<br />

aSot, saKvarelo, mi miTxar mi miTxar<br />

Txar, Txar manugeSe (v. b<strong>arn</strong>.).<br />

iq iqmen iq iqmen<br />

men sruliad morCili Cemi (iqve).<br />

gan ganved gan<br />

ved Cemgan, macduro boroto (iqve).<br />

asulsa Cemsa ga gaacan ga can erisTavni (g. Sar.).<br />

gvqmen gvqmen erTpirada (o. Cx.).<br />

rao, dunai, nuTu ver mi mican mi<br />

can can? can (bilin.).<br />

nestian miwaSi da damfal da<br />

mfal mkerdamde (iqve).<br />

amgvar SemTxvevebSi mravlobiTis uniSno variantebic dasturdeba:<br />

dGes scanT scanT ra, Tavadno, Cveni nebani... (g. Sar.).<br />

ras mo moves mo<br />

ves veswarT<br />

warT, warT ra dGe dagvadga (o. Cx.).<br />

viTar Se SeiZelT Se<br />

ZelT gadatana esden vaebis (iqve).<br />

aha, gadarCa, is gadarCa, kvlav gamo gamovix gamo gamovix<br />

vixsenT vix senT (iqve).<br />

msgavsi formebi mweral o. CxeiZis mxolod istoruli xasiaTis<br />

poetur nawarmoebebSi davadastureT. ori faqtoris gaTvaliswineba<br />

ueyvelia: stilis arqaizacia da frazis ritmuloba.<br />

avtorisaTvis uniSno da -i elementiani variantebi formobrivad<br />

gansxvavebuli da funqciurad identuri odenobebia, romlebic<br />

sayiroebis SemTxvevaSi Tavisuflad SeiZleba Seenacvlon erTmaneTs.<br />

es gansakuTrebiT aSkarad igrZnoba im SemTxvevaSi, roca<br />

erTsa da imave frazaSi erTi da imave zmnis paraleluri variantebia<br />

warmodgenili:<br />

gan ganved gan<br />

ved ved, ved ujmuro, Camomexsen, hoi, gan ganve gan<br />

ve vedi<br />

di (o. Cx.).<br />

gvi gviTxar gvi<br />

Txar Txar, Txar , o, gvi gviTxar gvi gviTxar<br />

Txar, Txar rame gvi gviTxar gvi<br />

Txar Txar, Txar , gvi gviTxa gvi gviTxa<br />

Txari Txa ri rame (iqve).<br />

GmerTo mi mixsen mi<br />

xsen xsen, xsen Sen da damix da<br />

mix mixse mixse<br />

seni<br />

ni, ni mxsnelo KovelTa (iqve).<br />

377


378<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

im faqts, rom uniSno variantebi frazaSi win uswrebs -i<br />

elementian variantebs, sakiTxTan dakavSirebiT raime arsebiTi<br />

mniSvneloba ar unda hqondes. es mwerlis individualuri stilis<br />

Tavisebureba Cans. aseve mwerlis individualuri stilis<br />

Taviseburebad unda miviCnioT uniSno wKvetilis gamoKenebis zogi<br />

SemTxveva al. yavyavaZis poeziaSi:<br />

mam mamcen mam cen mnaTobo... risgan gaqvs ymunva da sneuleba<br />

(a. yavy.).<br />

aw Cemda Sesazarad, garda gardage garda gardage<br />

geqec ge qec Soraelad (iqve).<br />

mo moved mo<br />

ved TagTir xSulis gulis saxebad (iqve).<br />

mas mnaTs uTxarT uTxarT ymunvani Cemni sruliad (iqve, 48) da<br />

sxva.<br />

zogJer amgvari SemTxvevebi SeiZleba gavigoT, rogorc `poeturi<br />

licencia~: mwerlisa da, gansakuTrebiT, poetisaTvis dasaSvebi<br />

Tavisufleba (SesaZlebloba), sayiroebis SemTxvevaSi gamoiKenos<br />

iseTi gramatikuli formebi, konstruqciebi, warmoTqmebi,<br />

romlebic savsebiT an Cveulebriv ar ixmareba metKvelebaSi<br />

(j. maruzo, 1960, gv. 58-59; o. axmanova, 1969, gv. 84). magram<br />

calkeuli faqtebis `poetur licenciad~ miCneva ar gvaZlevs<br />

imis uflebas, rom maTze KuradGeba ar gavamaxviloT, radgan,<br />

`poeturi licencia aris enaSi potenciurad mocemuli (magram<br />

metKvelebaSi araeralizebuli) formisa da funqciis individualuri<br />

realizacia mwerlis mier. amgvari ganmarteba aucilebels<br />

xdis, normidan (`uzusidan~) Kovelgvari `gadaxvevis~ safuZveli<br />

isev da isev enaSi veZioT. mwerali pirvelaGmomCenia am SesaZleblobisa<br />

da ara gamomgonebeli~ (b. JorbenaZe, 1980, gv. 63).<br />

amgvarad wKvetilis uniSno variantebi Tanamedrove qar-<br />

TulSi mxatvruli teqstebisTvisaa damaxasiaTebeli; prozaul<br />

nawarmoebebSi ZiriTadad personajTa metKvelebaSi gamoiKeneba da<br />

mas garkveuli stiluri daniSnuleba ekisreba.<br />

24 24....2222. 24 24 . . . zo zoga zo zoga<br />

gadad gadad<br />

dad dad subi su su subi<br />

bieq bieq<br />

eqtu eqtu<br />

turi turi<br />

ri ri III III III III piris pi pi piris<br />

ris ris ----o o o o sufiq su su sufiqsis<br />

fiq fiqsis<br />

sis sis<br />

gamovle gamo gamo gamovlenis<br />

vle vlenis<br />

nis nis piro pi pi piro<br />

roba roba<br />

baTa baTa<br />

Ta Ta Sesa Se Se Sesa<br />

saxeb saxeb<br />

xeb xeb<br />

IV Kalibis zmnaTa Sesaxeb msJelobisas gansakuTrebuli KuradGeba<br />

subieqturi mesame piris -o sufiqss mivaqcieT. -o sufiqsTan<br />

dakavSirebiT a. SaniZe SeniSnavs: `aris erTi wKeba zmne-


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

bisa, romelTac mxolobiTSi a-s nacvlad -o moudis. am zmnebis<br />

fuZe umetesad umarcvloa da Sedgeba erTi, ori an sami Tanxmovnisagan.<br />

or-TanxmovnianebSi meore, xolo sam-TanxmovnianebSi mesame<br />

SeiZleba iKos umarcvlo unisagan miGebuli v~ (a. SaniZe, 1973,<br />

gv. 430). SeniSvna sworia, magram amgvari ganmarteba ver gagvcems<br />

pasuxs kiTxvaze, Tu ratom gvaqvs -a subieqturi mesame piris<br />

niSnad iseT zmnebTan, rogoricaa gamoa-rTv rTv rTv-a, rTv Caa-cv cv cv-a, cv Se-sv sv sv-a, sv<br />

Tqv Tqv-a Tqv da sxva (Kvela maTganis fuZe uxmovnoa da bolokiduri<br />

Tanxmovani _ umarcvlo unisagan miGebuli); anda ratom gvaqvs<br />

paraleluri warmoeba -a da -o sufiqsebiT, razec a. SaniZec miuTiTebs<br />

(darga º dargo, morwKa º morwKo, miuzGa º miuzGo) (a.<br />

SaniZe, 1973, gv. 430).<br />

uxmovno fuZis mqoneoba ar aris sakmarisi piroba wKvetil-<br />

Si subieqturi mesame piris -o sufiqsis gamovlenisaTvis. umarcvlo<br />

fuZesTan erTad aucilebelia subieqturi pirveli da meore<br />

piris formebSi wKvetilis mawarmoeblad warmodgenil iqnes<br />

-e sufiqsi. amgvarad, wKvetilSi subieqturi mesame piris -o sufiqsis<br />

arsebobisaTvis ori pirobaa aucilebeli: a) saKrde saKrdeni saKrde saKrdeni<br />

ni mo-<br />

mo<br />

rfe rfema rfe rfema<br />

ma (am SemTxvevaSi martivi fuZe) un unda un<br />

da iKos umar umarcvlo<br />

umar<br />

cvlo da<br />

b) wKve wKveti wKve wKveti<br />

tilis lis ma mawar ma<br />

war warmo warmo<br />

moebe mo be beli be li _ -e e su sufiq su<br />

fiq fiqsi<br />

si. si es kanonzomierebaa.<br />

Tu am pirobaTagan erT-erTi ar aris daculi, maSin subieqturi<br />

mesame piris niSnad namKo ZiriTadSi -a sufiqsi iqneba<br />

warmodgenili:<br />

a) gvaqvs umarcvlo fuZe (saKrdeni morfema), magram namKo<br />

ZiriTads -i elementi awarmoebs:<br />

dava-b-i<br />

daa-b-i<br />

daa-b-a<br />

gavu-Sv-i<br />

gau-Sv-i<br />

gau-Sv-a<br />

v-Tqv-i<br />

Tqv-i<br />

Tqv-a<br />

b) namKo ZiriTadis mawarmoebelia -e e sufiqsi, magram saKrdeni<br />

morfema marcvlovania:<br />

gav-Tal-e<br />

ga-Tal-e<br />

ga-Tal-a<br />

ava-Sen-e<br />

aa-Sen-e<br />

aa-Sen-a<br />

Sev-krib-e<br />

Se-krib-e<br />

Se-krib-a<br />

davawer-in-e<br />

daawer-in-e<br />

daawer-in-a<br />

379


380<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

Tumca saliteraturo qarTulSi dasturdeba iseTi SemTxvevebic,<br />

roca subieqtur mesame pirs -o sufiqsi gamoxatavs,<br />

aGniSnuli ori piroba -o-s gamovlenisa ki ar aris daculi. rogorc<br />

aGvniSneT, iseTi faqtebic gvxvdeba, roca erTi da imave<br />

zmnis subieqtur mesame pirSi paralelurad -a da -o sufiqsebia<br />

warmodgenili. Cveni Semdgomi msJeloba amgvari gamonaklisebis<br />

axsnas isaxavs miznad.<br />

22224444....3333. . . . Kav Kav Kav Kav fuuuuZis ff<br />

f Zis Zis Zis Semcvel Se Se Semcvel<br />

mcvel mcvel zmnaTa zmna zmna zmnaTa<br />

Ta Ta wKveti wKve wKve wKveti<br />

tilis tilis<br />

lis lis Sesa Se Se Sesa<br />

saxeb saxeb<br />

xeb xeb<br />

Kav Kav fuZis Semcveli rogorc absoluturi, aseve relatiuri<br />

formebi wKvetilis pirveli da meore piris formebs uniSnod<br />

(resp. -i elementiT) iwarmoebs.<br />

vi-Kav-(i)<br />

i-Kav-(i)<br />

uar-v-Kav-(i)<br />

uar-Kav-(i)<br />

mesame pirSi mosaldneli i-Kv Kv Kv-a, Kv , , uar uar-Kv uar<br />

Kv Kv-a Kv formaTa nacvlad<br />

iKo iKo, iKo , uar uar-Ko uar Ko formebia normatuli. cnobilia, rom o o va va kopleqsis<br />

SerwKmis Sedegadaa miGebuli. saliteraturo qarTuli enis<br />

uZveles ZeglebSi mxolod o xmovniani formebia dadasturebuli.<br />

fonetikuri procesis safuZvelze warmoqmnili o sufiqsad iqna<br />

gaazrebuli.<br />

is faqti, rom iKo iKo, iKo , uar uar-Ko uar<br />

Ko formebSi fonetikur niadagze<br />

warmoqmnili o sufiqsad iqna gaazrebuli, aris mizezi imisa,<br />

rom kanonzomierebis ZaliT (-o gulisxmobs subieqtur I da II<br />

pirSi -e sufiqss), sasaubro enaSi Tavi iCina -e sufiqsianma<br />

formebma: uar-v-Kv-e, uar-Kv-e. amgvari formebi samwerlobo ena-<br />

Sic dasturdeba:<br />

pirvelma me uarvKve uarvKve misi debulebebi! (o. Cx.).<br />

rogorc vxedavT, istoriulad fonetikur safuZvelze mi-<br />

Gebulma amjamad normatulma subieqturi mesame piris -o sufiqsianma<br />

formam `paradigmis gasworebis~ mizniT enaSi axali formebi<br />

gaaCina. TavisTavad faqti -o-s gamovlenisaTvis sayiro pirobaTa<br />

principul dasabuTebad gvesaxeba.<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna : uarvKve tipis formebi inovaciis _ `sametKvelo<br />

licenciis~ _ faqtad unda miviCnioT: `poeturisagan~<br />

gansxvavebiT `sametKvelo licencia~


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

381<br />

KoveldGiurad uamravi raodenobiT warmoiqmneba<br />

metKvelebaSi, magram isev ugzo-ukvlod ikargvis<br />

da mxolod mciredi nawili poulobs noKier niadags<br />

gasavrceleblad da dasamkvidreblad, mxolod<br />

umciresi nawili aGmoCndeba saKovelTaod<br />

damkvidrebisaTvis sayiro monacemebis mqone da<br />

TandaTan, TiTqmis SeumCnevlad, daemKnoba enaSi,<br />

Semdeg ki aseve TandaTanobiT iwvevs manamde arsebuli<br />

Sinagani wonasworobis rGvevas, warmoqmnis<br />

Sinagan miswrafebas axali Tanafardobis dasamkvidreblad~<br />

(b. JorbenaZe, 1980, gv. 63).<br />

24 24....4444. 24 24 . . . Ca Caiiiico Ca Ca co co co ((((← Ca Caic Ca Caic<br />

icva icva<br />

va) va)<br />

) ) ti tipis ti tipis<br />

pis pis forme for for forme<br />

mebi mebi<br />

bi bi samwer sa sa samwerlo<br />

mwer mwerlo<br />

lobo lobo<br />

bo bo enaSi ena ena enaSi<br />

Si Si<br />

samwerlobo enaSi asaxva pova iseTma formebma, rogoricaa:<br />

ga gagi ga<br />

gi giSo gi (`gagiSva~), Ca Caico Ca<br />

co (`Caicva~) gamo gamoar gamo gamoar<br />

arTo ar To (`gamoarTva~) da sxva:<br />

rom ga gagi ga<br />

gi giSo<br />

So, So Cemi sulic Tan unda gagaKolo (ilia).<br />

arc mwvadi da daswo da<br />

swo da arc Samfuri (iqve).<br />

Ca Caico Ca<br />

co tanTa (vaja).<br />

dakodils xeli mo mouso mo<br />

so (r. erisT.).<br />

gamo gamoar gamo gamoar<br />

arTo arTo<br />

To mGvdels metrikuli mowmoba (e. nin.) da sxva.<br />

warmodgenili zmnebi meore Kalibisaa da, amdenad, araa mosalodneli<br />

subieqturi mesame piris niSnad -o sufiqsi. msgavsi<br />

formebi ZiriTadad XIX saukunis mweralTa enisTvisaa damaxasia-<br />

Tebeli da saliteraturo enis TvalsazrisiT aSkara dialeqtizmebia:<br />

-o Kvela SemTxvevaSi -a sufiqsis v-sTan SerwKmis Sedegia,<br />

faqti moqmedi fonetikuri procesis asaxvaa. saanalizo formaTa<br />

umarTebulobis mtkiceba subieqturi mesame piris -o sufiqsis<br />

gamovlenis pirobaTa gaTvaliswinebiTac xerxdeba: marTalia,<br />

wKvetilSi saKrdeni morfema umarcvloa, magram mwkrivis mawarmoeblad<br />

ara gvaqvs -e sufiqsi.<br />

24 24....5555. 24 24 . . . ````Se Se Sere Sere<br />

reuuuuli re li li li para pa pa para<br />

radig radigme<br />

dig digme<br />

mebi mebi<br />

bi~ bi~<br />

~ ~ wKveti wKve wKve wKveti<br />

tilis tilis<br />

lis lis warmoeeeeba warmo warmo warmo ba baSi baSi<br />

Si Si<br />

gamoiKofa zmnaTa erTi Jgufi, romelTa fuZeSi v Tanxmovani<br />

ar aris, wKvetilis I da II piris formebSi uniSnoa an -i elements<br />

dairTavs da III piris niSnad -o sufiqsi gvaqvs:


382<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

Se-v-i-pKar pKar pKar-(i) pKar<br />

Se-i-pKar pKar pKar-(i) pKar<br />

Se-i-pK pK pKr-o pK<br />

Se-v-i-pKar pKar pKar-i-T pKar<br />

Se-i-pKar pKar pKar-i-T pKar<br />

Se-i-pKr pKr pKr-es pKr<br />

msJelobiTisaTvis mravlobiTis magaliTebs mniSvneloba ara<br />

aqvs, amitom mxolobiTis formebs davemKarebiT.<br />

am tipis zmnebia:<br />

vi-grZen grZen grZen-(i) grZen<br />

vi-can can can-(i) can<br />

mova-swar swar swar-(i) swar<br />

miva-gen gen gen-(i) gen<br />

gamova-kel kel kel-(i) kel<br />

dava-mKen mKen mKen-(i) mKen<br />

Sev-Zel Zel Zel-(i) Zel<br />

i-grZen grZen grZen-(i) grZen<br />

i-can can can-(i) can<br />

moa-swar swar swar-(i) swar<br />

mia-gen gen gen-(i) gen<br />

gamoa-kel kel kel-(i) kel<br />

daa-mKen mKen mKen-(i) mKen<br />

Se-Zel Zel Zel-(i) Zel<br />

i-grZn grZn grZn-o grZn<br />

i-cn cn cn-o cn<br />

moa-swr swr swr-o swr<br />

mia-gn gn gn-o gn<br />

gamoa-kl kl kl-o kl<br />

daa-mKn mKn mKn-o mKn<br />

Se-Zl Zl Zl-o Zl<br />

subieqturi mesame piris -o sufiqsis arseboba am formebSi<br />

fonetikur safuZvelze ver aixsneba. am tipis zmnebs Zvel qar-<br />

TulSi ZiriTadad subieqturi mesame piris niSnad -a sufiqsi<br />

moudioda: Se SeipKr Se<br />

ipKr ipKr-a, ipKr , agrZn agrZn-a, agrZn , Se Seicn Se<br />

icn icn-a... icn ... -a sufiqsis -o-Ti Senacvlebas<br />

verc meoTxe Kalibis zmnaTa analogias mivawerT: amgvari<br />

ram ar momxdara am tipis (fuZekumSvad) zmnaTa did umravlesobaSi:<br />

mov-kal _ mo-kl-a; Sev-kar _ Se-kr-a, mov-xan _ mo-xn-a, gamov-xar<br />

_ gamo-xr-a...<br />

arsebiTi aris is, rom axal qarTulSi gansaxilvel zmnebs<br />

subieqtur I da II pirSi nulovani (resp. -i elementiani) warmoebis<br />

paralelurad -e sufiqsiani formebic moepovebaT: Se Sevi Se<br />

vi vi-pKar vi pKar<br />

º º Se Sevi Se Sevi<br />

vi-pKr vi pKr pKr-e, pKr , vig vigrZen vig<br />

rZen º vi vi-grZn vi<br />

grZn grZn-e, grZn , mo mova mo<br />

va va-swar va swar º mo mova mo<br />

va va-swr va swr swr-e, swr , mi miva mi<br />

va va-<br />

gen gen º º mi miva mi miva<br />

va-gn va gn gn-e, gn , ga gavi ga<br />

vi vi-can vi can can º º ga gavi ga gavi<br />

vi-cn vi cn cn-e, cn , Ca Cav-fal Ca<br />

fal º Cav Cav-fl Cav<br />

fl fl-e, fl , gamo gamova gamo<br />

va- va<br />

kel kel º º ggamo<br />

g mo mova<br />

va-kl va kl kl-e, kl , Se Sevi Se<br />

vi vi-Zel vi Zel º Se Sevi Se<br />

vi vi-Zl vi Zl Zl-e... Zl ...<br />

cad aGapKre aGapKre aGapKre xeli wKvili (s. Ciq.).<br />

Se Seic Se<br />

ic icne<br />

ne, ne moZme namdvili Turme ruseTSic gKolia (iqve).<br />

ifiqre, ifiqre bednierebaze, Tuki erT niSans mainc mi-<br />

mi<br />

vag vagneT vag neT (`sab. xel.~ #9, 1977, 110).<br />

uecrad Ca Cavef Ca<br />

vef vefle vef le Grma ZilSi (`cisk.~ #5, 1976, 17).<br />

rodis Se Seig Se<br />

ig igrZne<br />

rZne, rZne , Tu Se Seig Se<br />

ig igrZne ig rZne tato bolomdi (v. gogol.).


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

zogan raGac Cavumate, zogan raGac gamo gamovak gamo gamovak<br />

vakle vak le (g. petr.).<br />

GmerTo, sakuTar sikvdils mo momas mo<br />

mas maswre mas wre (`cisk.~ #1, 1981,<br />

62).<br />

Semaswore da da damimKne da<br />

mimKne sisxlze (s. Ciq.).<br />

am formebSi gvaqvs is orive piroba, romelic aucilebelia<br />

mxolobiTi ricxvis mesame subieqtur pirSi -o sufiqsis gamovlenisaTvis:<br />

umarcvlo fuZe da wKvetilis mawarmoebeli -e sufiqsi.<br />

amgvarad, enaSi arsebuli paradigmis gverdiT CamoKalibda<br />

axali paradigma:<br />

Sevi-pKar pKar pKar-(i) pKar<br />

Sei-pKar pKar pKar-(i) pKar<br />

Sei-pKr pKr pKr-a pKr<br />

º<br />

º<br />

º<br />

Sevi-pKr pKr pKr-e pKr<br />

Sei-pKr pKr pKr-e pKr<br />

Sei-pKr pKr pKr-o pKr<br />

meore, gviandeli, paradigmis mesame piris forma farTod<br />

gavrcelda da daiyira winamorbedi paradigmis Sesabamisi formis<br />

adgili (Tumca dialeqtebSi, da zogJer saliteraturo enaSic,<br />

Jer kidev SemogvrCa -a sufiqsiani formebi), rac ar momxdara<br />

pirveli da meore piris formaTa SemTxvevaSi. amgvarad miviGeT<br />

dGeisaTvis normatuli paradigma:<br />

Sevi-pKar pKar pKar-(i) pKar<br />

Sei-pKar pKar pKar-(i) pKar<br />

Sei-pKr pKr pKr-o pKr<br />

romelsac pirobiTad Sereuli paradigma SeiZleba vuwodoT.<br />

amiT gasagebi xdeba, Tu ratom aris -o subieqturi mesame piris<br />

niSnad im SemTxvevaSi, roca pirvel da meore pirSi wKvetilis<br />

mawarmoeblad ara gvaqvs -e sufiqsi.<br />

Tu Se SevipKar Se<br />

vipKar vipKar, vipKar , ga gavi ga<br />

vi vican<br />

can... can ... zmnaTa SemTxvevaSi pirveli Kalibis<br />

formaTa paralelurad meoTxe Kalibis formebi CamoKalibda,<br />

dasturdeba sapirispiro movlenac _ meoTxe Kalibis formis paralelurad<br />

pirveli Kalibis formis gaCena: Zvel qarTulSi Se SeZ- Se<br />

le leba le leba<br />

ba zmnis wKvetilis formebi IV KalibiT iwarmoeboda:<br />

ra saTvis Cuen ver Se SeuZ Se<br />

uZ uZleT<br />

leT gankurnebad mas? (m. DE,<br />

17, 19).<br />

kacman aman [iwK]o SÀnebad d[a ver Se Se]uZ Se<br />

uZ uZlo<br />

lo aGs[r]ulebad<br />

(l. C 14, 30).<br />

383


384<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

paradigma aseT saxes iGebs:<br />

Seu-Zl Zl Zl-e Zl Seu-Zl Zl Zl-e-T Zl<br />

Seu-Zl Zl Zl-e Zl Seu-Zl Zl Zl-e-T Zl<br />

Seu-Zl Zl Zl-o Zl Seu-Zl Zl Zl-es Zl es<br />

dGevandeli normatuli paradigmis (SeviZel _ SeiZel _<br />

SeiZlo) mesame piris forma Zveli viTarebis asaxvaa, IV Kalibis<br />

paradigmidanaa aGebuli. I da II piris formebi gviandelia, II Kalibisaa:<br />

Sevi-Zel Zel<br />

Sei-Zel Zel<br />

Sei-Zl Zl Zl-o Zl<br />

Se SevipKar Se<br />

vipKar º Se SevipKre Se vipKre tipis formebi paralelur variantebs<br />

warmogvidgens rogorc I da II pirSi, aseve III pirSic (Tumca I<br />

Kalibis III piris forma amjamad iSviaTia,: ufro damaxasiaTebeli<br />

iKo XIX saukunis mweralTa enisaTvis):<br />

eg aris svimon mefe, Se SeipKariT<br />

Se<br />

ipKariT ipKariT! ipKariT (iakobi).<br />

da cas mi miapKre mi<br />

apKre fiqrebi wrfeli (s. Ciq.).<br />

xelni aGapKra aGapKra, aGapKra aGapKra moiwoda zecisa Zalni (r. erisT.).<br />

igi dadianis Txovnas siamaKiT mo moepKra mo<br />

epKra (iakobi).<br />

SiSma Se SeipKro Se<br />

ipKro solomoni (d. kld.).<br />

ratom Se SegipKro Se<br />

gipKro aseTma azrma? (v. b<strong>arn</strong>.).<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna : aq warmodgenil, magaliTebs vimowmebT saq. ssr<br />

mecnierebaTa akademiis <strong>enaTmecnierebis</strong> <strong>instituti</strong>s<br />

qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis sadokumentacio<br />

fondidan.<br />

sxvagvaria mdgomareoba ga gama ga gama<br />

maqer ma qer º º ga gamaq ga<br />

maq maqre<br />

re, re , mi miva mi<br />

va vagen va gen º mi mivag mi<br />

vag vagne<br />

ne, ne ,<br />

ga gavi ga<br />

vi viZer vi Zer º º ga gaviZ ga<br />

viZ viZre viZre<br />

re, re , Se Sevi Se<br />

vi viZel Zel º º Se SeviZ Se<br />

viZ viZle viZ le tipis zmnebTan, romelTa<br />

I da II piris formaTa paraleluri warmoeba dasturdeba axal<br />

qarTulSi:<br />

momkal, ga gama ga<br />

ma maqer ma qer (ilia).<br />

aq aqre aq<br />

re sanTeli, aq aqre aq<br />

re re, re me mainc avanTeb mas (y. lomT.).<br />

bolos mi miva mi<br />

va vage<br />

geniT<br />

niT, niT magram dilas aqeT ki vdevT (p. kakab.).


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

ver Se Sevig Se<br />

vig vigne vigne<br />

ne, ne ra sisulele Cavidine (`komunisti~, #22,<br />

1982, 3).<br />

ga gavi ga<br />

vi viZer vi Zer xanJali (ilia).<br />

dambaCac ga gaviZ ga<br />

viZ viZre viZ re welidam (iqve).<br />

dagKurebdi, veGar ga gavZel ga el el, el loKiT kocna me mogpare<br />

(ilia).<br />

saxlSi ver ga gasZle ga<br />

sZle sZle da damiyleqdi (ek. gab.).<br />

I Kalibis III piris forma ver davidastureT (gaaqr-a, gaiZr-a,<br />

miagn-a, gaZl-a), IV Kalibisa ki _ Cveulebrivia: gaaqro, gaiZro,<br />

miagno, gaZlo:<br />

sad ga gaaq ga<br />

aq aqro aq ro amdeni kalmaxi, kacma ar icoda (g. wereT.).<br />

iago ukan gadaxta da ga gaiZ ga gaiZ<br />

iZro iZ ro xanJali (a. Kazb.).<br />

pepiam siaruli veGar SeZlo SeZlo (ilia).<br />

melam Citis budes mi miag mi miag<br />

agno ag no (iakobi).<br />

amdenad, am zmnaTa I Kalibis paradigma (Cveni masalis mixedviT)<br />

naklulia, IV Kalibisa ki _ sruli:<br />

gava-qer-(i)<br />

gaa-qer-(i)<br />

º<br />

º<br />

gava-qr-e<br />

gaa-qr-e<br />

gaa-qr-o<br />

amitom, IV Kalibis paradigmis III piris forma kisrulobs I Kalibis<br />

paradigmis Sesabamisi wevris rolsac: Se Sevi Se<br />

vi viZel vi Zel _ Se SeiZel Se<br />

Zel _<br />

Se SeiZ Se<br />

iZ iZlo<br />

lo; lo am SemTxvevaSic `Sereuli paradigma~ warmoiqmneba.<br />

24 24....6666. 24 24 . . . da davde da davdevi<br />

vde vdevi<br />

vi vi º º º º davde da da davde<br />

vde vde tipis ti ti tipis<br />

pis pis para pa pa para<br />

rale rale<br />

lelur lelur<br />

lur lur<br />

forma for for forma<br />

maTa maTa<br />

Ta Ta Sesa Se Se Sesa<br />

saxeb saxeb<br />

xeb xeb<br />

qarTuli enis ganmartebiTi da orTografiuli leqsikonebi<br />

(qegl; v. Tofuria, i. gigineiSvili, 1998) paralelur, kanonzomier<br />

formebad warmogvidgens debs debs zmnis wKvetilis mesame pirSi<br />

dadva º dado formebs.<br />

samecniero literaturaSi aGniSnulia, rom `axali qarTulis<br />

dialeqtebSi gansakuTrebiT gavrcelebulia v-sa (umetesad<br />

← …) da aa-s<br />

a SerwKma, romelic o-s iZleva (Tva Tva Tvali Tva li → To Toli To Toli<br />

li, li ,<br />

385


386<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

cxva cxvari cxva ri → cxo cxori cxo cxori<br />

ri, ri , gval gvalva gval<br />

va → gol golva gol golva<br />

va, va , su suams su ams → soms soms... soms soms ... id idva id va →<br />

ido ido da sxva (i. imnaiSvili, 1971, gv. 137). mosazrebis Tanaxmad<br />

da dado da<br />

do dialeqturi variantia da dadva da<br />

dva formisa. am zmnis wKvetilis<br />

I da II piris formad da davde da<br />

vde vdevi vde vi _ da dade da<br />

de devi de vi ivaraudeba. amgvarad,<br />

paradigma aseT saxes iGebs:<br />

dav dav-dev dav dev dev-i dev<br />

da da-dev da<br />

dev dev-i dev<br />

da da-dv da<br />

dv dv-a dv a → da da-do da do<br />

da, amdenad, iKo iKo zmnis gverdiT dgeba. amgvari Tvalsazrisis<br />

mixedviT, saliteraturo enaSi dadasturebuli da davde da<br />

vde vde-da vde da dade da de<br />

formebi (Seni xaTriT gavwire Tavi da da davde da<br />

vde sicocxle sasworze<br />

_ o. iosel.; qudi mand da dade da<br />

de da Sen aq daJeq _ n. Siuk. ...) kvalificirdeba<br />

rogorc da davde da<br />

vde vdevi<br />

vi, vi , da dade da<br />

de devi de vi formaTa fonetikuri, vmokvecili,<br />

variantebi. vfiqrobT, SeiZleba sakiTxi dazustdes:<br />

gansaxilvel zmnaSi Zireulad d-s gamoKofen (<strong>arn</strong>. Ciqobava,<br />

1938, gv. 270). e da davde da vde formaSi -ev ev formantis Tanxmovanmokvecili<br />

variantia, magram amjamad igi wKvetilis mawarmoeblad gaiazreba<br />

iseve, rogorc im zmnebSi, romlebic safuZvlad daedo IV<br />

Kalibs. Tavdapirvelad fonetikur niadagze warmoqmnili o (dad-<br />

va → dad-o) aseve subieqturi mesame piris niSnad iqna gaazrebuli;<br />

amdenad, Zveli (I Kalibis) paradigmis gverdiT axali (IV Kalibis)<br />

paradigma CamoKalibda:<br />

dav-dev dev dev-(i) dev<br />

da-dev dev dev-(i) dev<br />

da-dv dv dv-a dv<br />

Sdr.: ava ava-gev ava<br />

gev<br />

aa aa-gev aa<br />

gev<br />

aa aa-gv aa<br />

gv gv-a gv<br />

º<br />

º<br />

º<br />

dav dav-d-e dav<br />

da da-d-e da<br />

da da-d-o da<br />

ava ava-g-e ava<br />

aa aa-g-e aa<br />

aa aa-g-o aa<br />

Tu meore SemTxvevaSi amosavali (I Kalibis) paradigma istoriis<br />

kuTvnilebaa, da davde da<br />

vde vdevi vde vi º º da davde da vde zmnam orive Kalibis paradigma<br />

Semogvinaxa da paralelur, Tanabaruflebian formebad gvevlineba.<br />

da dadva da<br />

dva º da dado da<br />

do paralelur formaTa gamoKenebas erTsa da imave<br />

mweralTan zogJer stiluri elferi dahkravs:<br />

gigom wigni magidaze da dasdva da<br />

sdva (d. kld.).<br />

gigom amis gamo gada gadasdo gada sdo wasvla (iqve).


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

o xmovnis asonansi Cans meore SemTxvevaSi gada gadasdo gada sdo formis xmarebis<br />

mizezi (saerTod, bgerweris sakiTxebi d. kldiaSvilis<br />

prozaSi sagangebo KuradGebas iqcevs).<br />

rac iTqva subieqturi mesame piris paralelur formaTa<br />

Sesaxeb, igive daskvna unda gavrceldes maTi Sesabamisi pirveli<br />

da meore subieqturi piris formaTa mimarTac: da davde da<br />

vde vdevi vde vi º º º da-<br />

da<br />

vde vde, vde , da dade da dade<br />

devi de vi º º da dade da<br />

de aseve kanonzomieri, Tanabaruflebiani formebia<br />

(qarTuli enis ganmartebiT da orTografiul leqsikoneb-<br />

Si, samwuxarod, subieqturi I da II piris paraleluri formebi<br />

araa warmodgenili, sayiroebas ki vgrZnobT).<br />

24 24....7777. 24 24 . . . darga dar dar darga<br />

ga ga º º º º darrrrgo da da da go go go tipis ti ti tipis<br />

pis pis para pa pa para<br />

rale rale<br />

lelu lelu<br />

luri luri<br />

ri ri forme for for forme<br />

mebi mebi<br />

bi bi<br />

samecniero literaturaSi aGniSnulia, rom subieqturi mesame<br />

piris formebs paralelurad, -a da -o sufiqsebiT, iwarmoeben<br />

Semdegi zmnebi: dar darga dar ga º dar dargo dar<br />

go go, go , morwKa º º morwKo morwKo, morwKo<br />

, mi miuzGa mi<br />

uzGa º<br />

º<br />

mi miuzGo mi<br />

uzGo uzGo, uzGo , da daar da daar<br />

arTa ar Ta º da daar da<br />

ar arTo ar To (a. SaniZe, 1973, gv. 430; a. oniani,<br />

1978, gv. 60). amaT rigSi unda Cadges: momka º momko, ganerTxa º<br />

ganerTxo, damwKsa º damwKso, dauxSa º dauxSo, daixrCva º daixrCo...<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna am or ukanasknel SemTxvevaSi paralelizmi pirvel<br />

seriaSicaa dadasturebuli: da daux da<br />

ux uxSavs<br />

Savs º da daux da<br />

ux uxSobs<br />

Sobs, Sobs ,<br />

da daix da<br />

ix ixrCve ixrCve<br />

rCveba rCve ba º da daix da<br />

ix ixrCo<br />

rCoba<br />

ba. ba . -o sufiqsiani wKvetili<br />

-ob ob ob TemisniSnian formaTa Sesabamisadaa miCneuli.<br />

I seriis formaTa paralelizmi ar Cans ganmsazGvreli<br />

da daux da<br />

ux uxSa ux Sa º da daux da<br />

ux uxSo<br />

So,<br />

, da daix da<br />

ix ixrCva ix rCva º da daix da<br />

ix ixrCo ix rCo<br />

paralelur formaTa arsebobisa. aqac wKvetilis<br />

warmoebis TaviseburebasTan gvaqvs saqme, es zmnebi<br />

gansaxilvel zmnaTa rigSi dgeba...<br />

subieqtur mesame pirSi paralelur formaTa arsebobis axsna<br />

-a da -o sufiqsTa Tavisufali monacvleobiT gayirdeba (Sdr.<br />

a. oniani, 1978, gv. 60). dar darga dar dar ga da dar dargo dar dar go sxvadasxva paradigmis wevrebia:<br />

-a sufiqsiani II Kalibis formaa, -o sufiqsiani _ IV Kalibisa:<br />

dav-rg rg rg-i rg<br />

da-rg rg rg-i rg<br />

da-rg rg rg-a rg<br />

º<br />

º<br />

º<br />

dav-rg rg rg-e rg<br />

da-rg rg rg-e rg<br />

da-rg rg rg-o<br />

rg<br />

387


388<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

samwerlobo enaSi Kvela forma dasturdeba:<br />

me gadmo gadmovrgi<br />

gadmo vrgi miwaze Kvavili (y. lomT.).<br />

ukrainaSi gada gadargi gada rgi leqsi da moaSene qarTuli baGi (s.<br />

Ciq.).<br />

kacad maSin xar saqebi, Tu es wesi wesad darge darge (ilia).<br />

vazi gadmorga gadmorga (qegl).<br />

erTxel bavSvobisas mamas surda SeefurCqna vardis<br />

patara Cirgvebi, romlebic dargo dargo amaswinaT Tavis baG-<br />

CaSi (iakobi).<br />

subieqturi mesame piris -a da -o sufiqsiani formebi samwerlo<br />

enaSi TiTqmis Tanabari sixSiriT gvxvdeba; es faqti<br />

`qarTuli enis ganmartebiT leqsikonSic~ iCens Tavs: rg Ziris<br />

Semcvel zmnebTan wKvetilis formebi warmodgenilia rogorc -a,<br />

iseve -o sufiqsiT: dar darga dar darga<br />

ga, ga , gada gadarga gada<br />

rga rga, rga , mi miar mi<br />

ar arga arga<br />

ga, ga , gadmo gadmorga gadmo<br />

rga rga, rga , Semo Semorga Semo<br />

rga rga, rga ,<br />

gada gadaur gada gadaur<br />

urga<br />

ga _ _ Semo Semoar Semo<br />

ar argo<br />

go,<br />

, Ca Cargo Ca<br />

rgo rgo, rgo , war wargo war<br />

go go, go , Se Sergo Se<br />

rgo rgo, rgo , da daur da<br />

ur urgo<br />

go, go , wa waur wa<br />

ur urgo urgo<br />

go. go<br />

mdgomareoba TiTqmis aseTivea am tipis sxva zmnaTa SemTxvevaSic:<br />

awKa awKa, awKa , dawKa dawKa, dawKa , auwKa auwKa, auwKa , mi miiwKa mi miiwKa<br />

iwKa, iwKa magram aiwKo aiwKo, aiwKo , amowKo amowKo, amowKo , gamo gamouwKo gamo gamouwKo<br />

uwKo... uwKo ...<br />

mo momka mo<br />

mka mka, mka , gada gadamka gada gadamka<br />

mka, mka , mo moum mo<br />

um umka<br />

ka, ka magram da damko da damko<br />

mko, mko , mo moim mo<br />

im imko<br />

ko, ko , mo moum mo<br />

um umko<br />

ko... ko ...<br />

vfiqrobT, gansaxilvel zmnaTa subieqturi mesame piris paralelur<br />

formaTa arsebobas -a da -o sufiqsebiT amgvari axsna<br />

unda mieces Kvela SemTxvevaSi.<br />

22224444....8888. . . . Se SevatKve Se SevatKve<br />

vatKve vatKve º º º º SevatKe Se Se SevatKe<br />

vatKe vatKe tipis ti ti tipis<br />

pis pis forma for for forma<br />

maTa maTa<br />

Ta Ta Sesa Se Se Sesa<br />

saxeb saxeb<br />

xeb xeb<br />

aris erTi Jgufi zmnebisa, romlebic wKvetilis mxolobiTi<br />

ricxvis I da II da mravlobiTi ricxvis Kvela piris formaSi paraleluri<br />

variantebiT warmogvidgeba. paralelizms fuZis bolokiduri<br />

-v v Tanxmovnis qona-arqona Seapirobebs: da davax da<br />

vax vaxrCve vax rCve º<br />

da davax da<br />

vax vaxrCe<br />

rCe, rCe , Se SevatKve Se<br />

vatKve º Se SevatKe Se<br />

vatKe vatKe, vatKe , da davam da davam<br />

vamxve vam xve º º º da davam da davam<br />

vamxe<br />

xe, xe , mo movawKve mo<br />

vawKve º º<br />

º<br />

mo movawKe mo<br />

vawKe vawKe, vawKe , gamo gamova gamo gamova<br />

vacxve va cxve º º ga gamova ga<br />

va vacxe<br />

cxe... cxe ...<br />

gaxsoms erTxel abanoSi kinaGam hauzSi da damax da<br />

max maxrCe<br />

rCe? rCe<br />

(a. cag.).<br />

da daax da<br />

ax axrCveT ax rCveT Cqara! (g. Sarv.).<br />

da daem da<br />

em emxe em Zirsa, daaxale miwasa Subli (o. Cx.).<br />

da daem da<br />

em emxe<br />

xe, xe kalo daloce (s. Ciq.).<br />

Sen mo moawKe mo<br />

awKe mkiTxavisagan wamlis motana (v. b<strong>arn</strong>.).


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

me ki ubralod ar msurs gagSorde, rogorme ucxod mo-<br />

miwKve miwKve miwKve bolo (s. Ciq.).<br />

da daacxeT da<br />

cxeT lavaSebi? (v. b<strong>arn</strong>.).<br />

puric gamo gamoacxves<br />

gamo cxves (s. SanS.).<br />

`Tanamedrove qarTuli saliteraturo enis normebis~ mixedviT,<br />

fuZiseuli v daculi unda iqnes `namKo ZiriTadis mxoloobiTi<br />

ricxvis I da II da mravlobiTi ricxvis Kvela piris<br />

formebSi im zmnebSi, romlebic TurmeobiT pirvelSi (kiTxvaze:<br />

ra uqnia?) v bgeras warmogvidgenen fuZeSi~ (normebi, 1970, gv.<br />

15). am wesis Sesabamisad marTebulia formebi: da davax da<br />

vax vaxrCve<br />

rCve, rCve , Se- Se<br />

vatKve vatKve, vatKve , da davam da davam<br />

vamxve<br />

xve, xve , mo movawKve mo<br />

vawKve vawKve, vawKve , gamo gamova gamo<br />

va vacxve<br />

cxve, cxve , da davaT da<br />

vaT vaTvre vaTvre<br />

vre, vre , ga gaval ga<br />

val valxve<br />

xve, xve , da-<br />

vas vasve vas vasve<br />

ve, ve , mi mivan mi<br />

van vandve<br />

dve, dve , viGrZve GrZve GrZve,<br />

, da daval da<br />

val valtve val tve da sxva.<br />

Kvela warmodgenili zmna IV Kalibisaa da Sesabamisad subieqtur<br />

mesame pirSi -o sufiqsi aqvs. fuZiseuli v subieqtur mesame<br />

pirSi ar Cans. es faqti da isic, rom Kvela maTgani -ob ob TemisniSniani<br />

zmnaa, ris gamoc v I seriis formebSic ar aris warmodgenili,<br />

gaxda mizezi da davax da<br />

vax vaxrCe<br />

rCe,<br />

, Se SevitKe Se<br />

vitKe tipis formaTa gaCenisa<br />

_ analogiis moqmedeba aSkaraa.<br />

es zmnebi interess sxva mxrivac aGZravs: rogorc aGvniSneT,<br />

subieqturi mesame piris mxolobiT ricxvSi -o sufiqsi gvaqvs, v<br />

gauCinarebulia. sakiTxis orgvarad dasma aris SesaZlebeli: a) o<br />

subieqturi mesame piris -a sufiqsisa da fuZiseuli v Tanxmovnis<br />

SerwKmis Sedegia da b) fuZiseuli v ikargeba momdevno -o sufiqsis<br />

win. Cven sarwmunod da damaJereblad migvaCnia mosazreba,<br />

romlis mixedviTac `qarTulSi arsebuli formebi aoristisa, sadac<br />

I da II pirSi zmnis fuZeSi v v gvaqvs, xolo III pirSi ki igi ar<br />

Cans S3-is o-s win (an kavSirebiTis -o-s win), va va-s va an ve ve-s ve SerwKmaze<br />

ki ar migviTiTeben, aramed imaze, rom v-s uyirs o-s win ga-<br />

Zleba. v ufro Zlebs o-s win, Tu mas xmovani uZGvis win. aq<br />

gvaqvs Tavisufali varirebis SemTxvevebi~ (b. gigineiSvili, z. sarJvelaZe,<br />

1973, gv. 83). am mosazrebas mxars uyers is faqti, rom<br />

gansaxilvel zmnaTa saKrdeni Zireuli morfema Kvela SemTxvevaSi<br />

umarcvloa da wKvetili -e sufiqsiT iwarmoeba, rac TavisTavad<br />

pirobaa subieqturi mesame piris -o sufiqsis gamovlenisa. warmodgenil<br />

mosazrebasTan dakavSirebiT dazustebas moiTxovs debuleba,<br />

rom `/v/ fonemis momdevno poziciaSi arc erT SemTxveva-<br />

Si ar dasturdeba /o/, aq KovelTvis /-a/ aris warmodgenili: Sv-a,<br />

389


390<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

ga-uSv-a, da-wv-a (man is) da sxv.~ (a. oniani, 1978, gv. 59). v ki ar<br />

gansazGvravs -o-s gamovlenas, aramed -o-s arseboba ganapirobebs<br />

v-s Kofna-arKofnas am tipis zmnaTa subieqturi mesame piris<br />

formebSi.<br />

22224444....9999. . . . Ta Tavi Ta Tavi<br />

vise vise<br />

sebu sebu<br />

bure bure<br />

reba reba<br />

ba ba uambobs uam uam uambobs<br />

bobs bobs zmnis zmnis zmnis zmnis wKveti wKve wKve wKveti<br />

tili tili<br />

lissss li formi for for formi<br />

misa misa<br />

sa sa<br />

subieqturi mesame piris -o sufiqsis gamovlenis erT-erTi<br />

piroba umarcvlo fuZis mqoneobaa. iseT SemTxvevaSi, rogoricaa<br />

uam uambo uam uambo<br />

bo, bo , es piroba darGveuli Cans: saKrdeni Zireuli morfema am<br />

SemTxvevaSi marcvlovania: amb amb (← ambav). am zmnis `sawKisia `mboba~.<br />

mosalodneli iKo `amboba~, radganac nawarmoebia `ambav~<br />

sitKvisagan (romlis ukanaskneli Tanxmovani dakargulia bagismieri<br />

Tanxmovnebis mezoblobaSi: vambv-ob), magram a qcevis niSnad<br />

iqna gagebuli da sawKisSi CamoSorda~ (a. SaniZe, 1973, gv. 31).<br />

TiTqosda moulodnelia qcevis niSnis momdevno xmovnis (v-u-ambe)<br />

qcevis niSnadve gaazreba (saobieqto qcevis u prefiqsis momdevnod<br />

neitraluri qcevis a prefiqsad miCneva fuZiseuli xmovnisa),<br />

radgan erTi da imave rangis ori morfema ar SeiZleba iqnes<br />

warmodgenili formaSi.<br />

magram es mainc sagangebo SemTxvevaa da bevri ram axsnas moiTxovs:<br />

pirian formebSi a ueyvelad fuZiseulad gaiazreba:<br />

u-amb-ob-s, u-amb-o, u-amb-ia...<br />

amgvari Ziris mqone zmnebma wKvetili III KalibiT unda iwarmoos:<br />

v-u-amb amb amb-e amb<br />

u-amb amb amb-e amb<br />

da Sesabamisad III piris forma unda iKos u-amb amb amb-a. amb msgavsi formebi<br />

xalxur poeziaSi dasturdeba:<br />

`dadeq, nafoto, miambe megobris SemonaTvali;<br />

dadga nafotma mi mimam mi mimam<br />

mamba<br />

ba... ba ... (xalx.). teqsti xizabavraSia Cawerili,<br />

Tumca ZiriTadad o sufiqsiani variantia gavrcelebeli:<br />

uamb uamb-o. uamb<br />

SeiZleba amgvari varaudis daSvebac: -o fuZiseuli v Tanxmovnis<br />

subieqturi mesame piris -a sufiqsTan SerwKmis produq-<br />

tia: mi miam mi<br />

am ambo am bo ← mi miambva mi mbva mbva. mbva Semdeg moxda o sufiqsTan gaazreba.


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

namKo ZiriTadis -e formanti da subieqturi mesame piris -o<br />

saKrden morfemad umarcvlo Zirs varaudobs. es gaxda mizezi<br />

amb amb amb Ziriseuli a xmovnis araZireuli gaazrebisa.<br />

22224444....10 10 10. 10.<br />

. . val val val val zmnis zmnis zmnis zmnis wKveti wKve wKve wKveti<br />

tilis tilis<br />

lis lis forma for for forma<br />

maTa maTa<br />

Ta Ta Sesa Se Se Sesa<br />

saxeb saxeb<br />

xeb xeb<br />

wKvetilis warmoebis Cven mier ganxilul KalibebSi ver<br />

Tavsdeba da Tavisebur viTarebas gviCvenebs val val zmna, romlis Sesaxebac<br />

sagangebod gvinda vimsJeloT.<br />

aGniSnuli zmna fuZemonacvlea. sxvadasxva mwkrivSi sxvadasxva<br />

fuZea gamoKenebuli: val val _ ved ved/ ved vid vid _ di (a. SaniZe, 1973, gv.<br />

506). `meore seriis formebi ved ved-vid ved vid fuZezea daKrdnobili.<br />

amaTgan ved ved ved I-lisa da me-2 piris formebs awarmoebs [da brZanebiTisasac,<br />

magram ukanaskneli forma Zalian daSorebulia pirvan-<br />

dels: mo-ved → mo-ed-(i) → mo-di]. me-3 piris forma da ori<br />

sxva mwkrivisa ki vid vid vid fuZes iKenebs (romelic variantia vedisa):<br />

movide, movidi~ (iqve, gv. 507).<br />

gansaxilveli zmna ramdenime Taviseburebas avlens:<br />

1. ved ved/ ved vid erTaderTi fuZea, romelmac meore seriis formebSi<br />

subieqturi meore piris niSnad x- prefiqsi Semogvinaxa:<br />

mo-x-ved(i), mo-x-vid-e. miuTiTeben, rom am prefiqsis Semonaxvisa-<br />

Tvis SesaZloa fonetikur garemocvas SeewKo xeli (i. qavTaraZe,<br />

1954, gv. 170). es varaudi imasac gulisxmobs, rom gamoricxuli<br />

ar aris x- prefiqsis Semonaxvis xelisSemwKobi sxva faqtorebis<br />

arsebobac (Koveli SemTxvevisaTvis, kiTxvaze _ imave fonetikur<br />

garemocvaSi sxva zmnasTan ratom ar Semogvenaxa x- prefiqsi _<br />

pasuxi gasacemia).<br />

2. saerTod, zmnis fuZiseuli e xmovani sxvadasxva Jgufis<br />

zmnasTan sxvadasxvagvar Tvisebas avlens: a) Kvela mwkrivis formebSi<br />

ucvleladaa warmodgenili: vwer-vwere-miweria, vZerwavvZerwe-miZerwavs...<br />

b) I seriis formebSi dadasturebul e xmovans<br />

II seriis formebSi i i xmovani enacvleba vdrek-vdrike, vgrex-vgrixe...<br />

g) erTi tipis zmnebSi fuZiseuli e mxolod wKvetilis I da<br />

II piris formebSia warmodgenili; imave mwkrivis III pirisa da<br />

sxva mwkrivTa formebSi fuZe nulovani gaxmovanebiTaa warmodgenili:<br />

gavyeri-gayeri-gayra, yris, gayras... fuZeSi e xmovnis Semcveli<br />

Kvela zmna zemowarmodgenili sami Jgufidan romelime<br />

391


392<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

erT-erTs miekuTvneba. gamonakliss qmnis mxolod ved ved zmna. es<br />

es<br />

er erTa er<br />

Ta Tader<br />

derTi der Ti fu fuZea fu<br />

Zea Zea, Zea , sa sadac sa dac xmo xmovan xmo<br />

van vanmo<br />

monac<br />

nacvle<br />

vleoba vle ba ee/<br />

e<br />

i i i er erTi er Ti mwkri mwkrivis mwkri<br />

vis<br />

for formeb for formeb<br />

mebSi meb Si xde xdeba xde<br />

ba ba: ba I da II piris formebSi e gaxmovanebiTaa warmodgenili,<br />

III pirs formaSi _ i gaxmovanebiT:<br />

wa-ved ved ved-(i) ved<br />

wax-ved ved ved-(i) ved<br />

wa-vid id id-a id<br />

wa-ved ved ved-i-T ved<br />

wax-ved ved ved-i-T ved<br />

wa-vid vid vid-nen vid<br />

e/ i xmovanTmonacvleoba fonetikur niadagze ixsneba: xdeba<br />

nawilobrivi reduqcia (b. JorbenaZe, 1980, gv. 145). axal qar-<br />

TulSi es erTaderTi SemTxvevaa I Kalibis zmnebTan, roca saKrdeni<br />

morfemiseuli xmovani amgvar cvlilebs ganicdis (Zvel<br />

qarTulSi u xmovnian Zireul morfemebSi msgavsi SemTxvevebi<br />

dasturdeba: v-Tqu _ Tq…-a, v-su _ s…-a...). ved ved/ ved vid zmna am<br />

mxrivac gamonakliss qmnis. gamonaklisis wesis farglebSi moqceva<br />

dialeqtebma cada: ayarulsa da imerxeulSi am zmnis paradigma<br />

aseT saxes iGebs:<br />

(we)-ved ved ved-i ved<br />

(wax)-ved ved ved-i ved<br />

(we)-vd vd vd-a vd<br />

saKrdenma morfemiseulma xmovanma sruli reduqcia ganicada.<br />

Sdr.:<br />

gav-yer yer yer-i yer<br />

ga-yer yer yer-i yer<br />

ga-yr yr yr-a yr<br />

sxva amgvari SemTxveva ar dadasturda.<br />

3. rogorc cnobilia, warTqmiTi brZanebiTi meore pirisa<br />

wKvetilis formebs iKenebs: ga gaake ga ke keTe<br />

Te!<br />

! da dawe da dawe<br />

were<br />

re!<br />

! ga gaiqe ga qe qeci<br />

ci...<br />

... Zvel qar-<br />

TulSi wKvetilis II piris sruli forma gamoiKeneboda brZanebi-<br />

Tis gamosaxatavad am zmnasTanac, rac axal qarTulSic iCens<br />

Tavs arqaizmis saxiT: `gan gan ganve<br />

vedi ve di Cemgan, ho, macTuro, sulo boroto!~<br />

(n. bar. 286); magram, rogorc miuTiTeben, amjamad brZanebi-<br />

Tis ZiriTadi formaa gad gad-i, gad<br />

, wa wa-di wa<br />

di (a. SaniZe, 1973, gv. 177).<br />

es faqti samecniero literaturaSi amgvarad ixsneba: `ved<br />

1-li da me-2 piris formebs awarmoebs (da brZanebiTisasac, mag-


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

ram ukanaskneli forma Zalian daSorebulia pirvandels: mo-ved<br />

→ mo-ed-(i) → mo-d(i)~... (iqve, gv. 507). amgvar axsnas ramdenime<br />

winaaGmdegoba axlavs:<br />

a) mo mo-di mo<br />

di formaSi i imave rigis elementad gaiazreba, rac<br />

mov mov-kal mov kal kal-(i) kal tipis zmnebTan gvaqvs. I Kalibis formebSi -i elementi<br />

nulTan monacvlea. axal qarTulSi es (nulTan monacvleoba<br />

-i elementisa) swored brZanebiTis formebSi xdeba ZiriTadad<br />

(ix. $ 11). mo modi mo di forma Cveulebriv i-s gareSe ar gvxvdeba. am<br />

mxriv es -i ufro meore Kalibis zmnebTan damowmebul -i elements<br />

esadageba, Tu, ra Tqma unda, misi gamonawerveba saerTod<br />

SesaZlebelia.<br />

b) ufro arsebiTi xasiaTis dabrkolebad gveCveneba is faqti,<br />

rom zmnuri fuZis gamartivebisas cveTa, mokveca Cveulebriv<br />

bolokidur pozicias exeba. mosalodneli iKo swored amgvari<br />

cvlileba (Sdr.: wavgrZeldi da wa wave wa<br />

ve grZelad _ vefx. 445). ved ved/ ved<br />

vid fuZiseuli v-s dakargvis SemTxvevebi Zvel qarTulSic dasturdeba<br />

(i. qavTaraZe, 1954 ) da qarTul dialeqtebSic (Zv.<br />

qarT.: mo moed mo<br />

ed da Semomideg _ l, C. 18, 22; kaxuri, fSauri: mo moi- mo<br />

da da...), da<br />

magram sagulisxmoa is, rom v Kvela SemTxvevaSi mo zmniswinis<br />

momdevno poziciaSi uCinardeba, a-xmovnian zmniswinTa momdevnod<br />

SenarCunebulia; Tu mainc davuSvebT amgvar SesaZleblobas<br />

(mo mo mo zmniswinian formaTa analogiad miviCnevT sxva zmniswinian<br />

formebSi v-s dakargvas), auxsneli dagvrCeba mo mo-ed mo<br />

ed ed-(i) ed<br />

formaSi e-s dakargva _ saamiso fonetikuri safuZveli ara Cans.<br />

amdenad, eyvqveS dgeba amgvari varaudis daSveba.<br />

brZanebiTis formebSi damowmebuli di masalobrivad igivea,<br />

rac awmKos wris mwkrivTa formebSi warmodgenili fuZe _ miv-<br />

di di-var di / mi-di di di-s. di magram niSnavs ki masalobrivad msgavseba genetur<br />

igiveobas? sainteresoa is faqtic, rom imave awmKoSi di di<br />

fuZis paralelurad mKofadisaTvis Cveulebriv val val (wa-val) fu-<br />

Zec gamoiKeneba: mi mival mi<br />

val val-mi val mi mixval<br />

xval-mi xval mi miva miva<br />

va. va rogorc Cans, fu fuZe fu<br />

Ze ZeTa Ze Ta gada gadana gada gadana<br />

na- na<br />

wi wile wi wile<br />

lebis le bis pro proce pro proce<br />

cesi si grZel grZelde grZel grZelde<br />

deba<br />

ba, ba rac TavisTavad sainteresoa. brZanebiTis<br />

meore pirisa da awmKos formaTa fuZeebis identurobaze<br />

gadayriT raimes Tqmas isic aZnelebs, rom ara gvaqvs sxva SemTxveva<br />

brZanebiTSi awmKos fuZis gamoKenebisa.<br />

4. rogorc qveviT vnaxavT, brZanebiTis formebSi fuZeTa<br />

cveTa, bolokiduris mokveca axali qarTulisaTvis damaxasiaTebe-<br />

393


394<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

li movlenaa. ved ved/ ved vid vid vid zmna aqac Taviseburia: erTaderTi SemTxvevaa,<br />

roca zmniswini zmnuri formis funqciiT gamodis: wa<br />

(← wadi), ga (←gadi), mo (←modi)... amgvari faqtebi, Tumca iSviaTad,<br />

magram Zvel qarTulSic dasturdeba:<br />

xolo aw aw mo mo da mivideT misa (i. C. II, 15).<br />

5. ved ved/ ved vid ZiriTadi fuZea wKvetilisaTvis, Tumca mis paralelurad<br />

I da II piris formebSi vel vel fuZec gamoiKeneba: movel,<br />

moxvel (a. SaniZe, 1973, gv. 587). faqti Zvelsave qarTulSi iGebs<br />

saTaves (i. qavTaraZe, 1954, gv. 174). miuTiTeben, rom ed ed/ ed<br />

id id, id , el<br />

damoukidebeli zmnuri afiqsebia (iqve, gv. 170). ved ved da vel vel er-<br />

Ti mniSvnelobis dialeqturi warmonaqmnebia (i. qavTaraZe, 1954,<br />

gv. 174).<br />

sagulisxmoa is faqti, rom vel vel fuZe mxolod I da II pirisaTvisaa<br />

gamoKenebuli, paradigmis mesame wevri vid fuZiTaa warmodgenili:<br />

mo-vel vel<br />

mo-x-vel vel<br />

mo-vid vid vid-a vid<br />

vfiqrobT, SesaZloa im varaudis daSveba, rom am SemTxveva-<br />

Si wKvetilis I da II piris ved ved fuZe I seriis val val fuZis analogiiT<br />

vel vel variantad warmogvidga. mesame piris formaSi vid fu-<br />

Zis arseboba amis xelSesaxeb faqtad unda miviCnioT. Sdr.: dav-<br />

weq weq, weq da da-weq weq magram da-wv wv wv-a, wv dav-Jeq Jeq Jeq, Jeq da-Jeq Jeq Jeq, Jeq magram da-Jd Jd Jd-a; Jd analogias<br />

av avdeq av<br />

deq deq-adeq deq adeq adeq-ad adeq ad adga ad ga zmnisas mxolod I da II piris formebi<br />

daeqvemdebara.<br />

24 24....11 24 24 11 11.... 11 fu fuZe fu fuZe<br />

ZeTa ZeTa<br />

Ta Ta bolo bo bo bolo<br />

loki loki<br />

kidu kidu<br />

duris duris<br />

ris ris mokve mo mo mokve<br />

kveca kveca<br />

ca ca wKvetil wKve wKve wKvetilSi<br />

til tilSi<br />

Si Si<br />

wKvetilis formaTa erT-erTi damaxasiaTebeli Tavisebureba<br />

aris fuZeTa bolokiduris mokveca. movlena exeba ZiriTadad meore<br />

subieqturi piris formebs, isic warTqmiT brZanebiTSi (l.<br />

kvayaZe, 1981, gv. 238); da daxe da<br />

xe xe (← daxede), ga gaswi ga swi (← gaswie), momKe<br />

momKe<br />

(← momKevi), ga game ga<br />

me meca me ca (← gamecale), mo moica mo ca (← moicade), daaKe daaKe daaKe (←<br />

daaKene) da sxva;<br />

da daxeT da<br />

xeT xeT, xeT rogorc mousva, ukan aGarc ixedeba (T. bib.).


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

ga gaswi ga<br />

swi swi, swi merano, Sens yenebas ar aqvs samZGvari (n. bar.).<br />

modiT, momKeT momKeT, momKeT Tu guli gerCiT (o. Cx.).<br />

ga game ga<br />

me meca<br />

ca, ca viro, nu meGriJebi (ilia).<br />

ho, ver micvnia, vera-meTqi, Tumca mo moica mo<br />

ca (o. Cx.).<br />

ilos fafa mainc mo mome mo<br />

me (T. yil. 53).<br />

kargi, daaKe daaKe eg Conguri, ra mogivida (T. bib. 41).<br />

eg raGa saxumaroa, ge gena ge gena<br />

nacvaT na vaT (iqve).<br />

waiKvaT waiKvaT da CaabareT (g. Sar.).<br />

miuTiTeben, rom `Sekvecis mizezia Zlieri dinamikuri maxvili,<br />

romelic zmnis formas TavSi moudis~ (l. kvayaZe, 1981, gv.<br />

238). formas moekveceba, Cveulebriv, bolo marcvali _ odenxmovnis<br />

Semcveli (-i an -e) an Tanxmovnisa da xmovnis Semcveli<br />

(Tanxmovani Zireulia). subieqturi meore piris mravlobiTobis<br />

SemTxvevaSi -T sufiqsi mokvecil formas daerTvis. marcvlis mokveca<br />

xdeba mxolod im SemTxvevaSi, rodesac wKvetilis formis<br />

saKrdeni morfema Zireulia. sufiqsuri saKrdeni morfemis mqone<br />

formaTa Sekveca ar xdeba: doniani vnebiTebi, SualobiTi kontaqtis<br />

formebi Kvela SemTxvevaSi sruladaa warmodgenili. maSasadame,<br />

morfologiuri daniSnulebis mqone elementTa mokveca sa-<br />

Tanado funqciis gauCinarebas gamoiwvevda. ga gaswi ga gaswi<br />

swi (← gaswi-e) tipis<br />

formaTa -e e sufiqsis mokveca amave Sedegs (-e sufiqsis funqciis<br />

gauCinarebas) ar iwvevs: II piris warTqmiTi brZanebiTi mxolod<br />

wKvetilis formas gamoiKenebs. mawarmoeblis mokvecis SemTxvevaSic<br />

araa mosalodneli wKvetilis formis gauazrebloba.<br />

22224444....11112222. . . . vvvv----s s s s saki sa sa saki<br />

kiTxi kiTxisa<br />

Txi Txisa<br />

saTvis saTvis<br />

Tvis Tvis ----ev ev ev ev sufiq su su sufiqsi<br />

fiq fiqsi<br />

sian sian<br />

an an zmnaTa zmna zmna zmnaTa<br />

Ta Ta formmmmeb for for for eb ebSi ebSi<br />

Si Si<br />

wKvetilis da, saerTod, meore seriis formebSi Taviseburebas<br />

avlens -ev ev sufiqsiani zmnebi. rogorc cnobilia, -ev ev sufiqsi<br />

e gaxmovanebiT awmKosa da misgan nawarmoeb formebSia warmodgenili<br />

(angr-ev ev ev-s, ev ngr-ev ev ev-a, ev mngr-ev ev ev-eli...); ev xolo meore seriis<br />

formebSi i i gaxmovanebiT (daangr-i(v)-a, daangr-i(v)-os...). II seriis<br />

formebSi ev ev/ ev<br />

iv iv sufiqsi kidev erT Taviseburebas avlens: ikargeba<br />

sufiqsis TanxmovniTi nawili: daangr-i-a ← daangr-iv-a.<br />

sruli saxiT II seriis formebSi -iv iv sufiqsi dialeqtebma<br />

395


396<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

Semogvinaxes. sakmaod xSiria amgvari formebi XIX saukunis mweralTa<br />

enaSic:<br />

muxTlad gvawvies, da dagvax da<br />

gvax gvaxvi<br />

vives vi ves Tavs bnelni burni<br />

(a. yavy.).<br />

ymunvaman mZli mZliva mZli mZliva<br />

va, va , gan ganmi gan<br />

mi mili<br />

liva li va Kovlni Goneni (iqve).<br />

ga gaiq ga<br />

iq iqni<br />

niva ni va Tavi iseTis GimiliT, TiTqos xumrobaSi atarebso<br />

am saqmes (ilia).<br />

gulman Zalian ga gauwi ga<br />

wi wiva wi va iqiT (iqve).<br />

kapasobiT ga gaaq ga<br />

aq aqni<br />

niva<br />

va, va eSmakurad kudis wveri (r. erisT.).<br />

binaT es burJi ir irCi ir irCi<br />

Cives<br />

ves, ves rom Tvalsa miscen rulia (iqve).<br />

cot-cotasa wrupavda, magram mainc mo moeri mo<br />

ri riva ri va (vaja).<br />

didebulo moxuco, maq maqci maq maqci<br />

cive ci ve arwivad (iqve).<br />

rogorc vTqviT, amjamad msgavs formebSi v Tanxmovani intervokalur<br />

poziciaSi gauCinarebulia. es faqti imitomac<br />

aGZravs interess, rom sxva SemTxvevebSi (asec fiqroben) imave<br />

mwkrivis formebSi xdeba v-s CarTva xmovanTgasaKarad. mxedvelobaSi<br />

gvaqvs xmovanfuZiani saxelebisagan warmoebuli zmnuri formebi:<br />

daaxurda-v-a, gaaxe-v-a, daaaxlo-v-a... e. i. erT SemTxvevaSi<br />

xdeba v-s dakargva da warmoiqmneba xmovanTkompleqsi, xolo meore<br />

SemTxvevaSi warmoqmnili xmovanTkompleqsis gasaTiSad Caer-<br />

Tvis vini. ra unda iKos am ori, urTierTsawinaaGmdego, procesis<br />

mizezi, moepoveba Tu ara am procesebs fonetikuri safuZveli,<br />

raime saerTo kanonzomiereba?<br />

vfiqrobT, ki. kerZod, qar qarTu qar<br />

Tu Tuli<br />

lisa<br />

saTvis sa Tvis bu buneb bu<br />

neb nebri nebri<br />

rivi ri vi da da da dama da ma- ma<br />

xa xasi xa<br />

si siaTe si Te Tebe<br />

beli be li Cans ise iseTi ise<br />

Ti xmo xmovan xmo<br />

van vanTkop van kop kopleq<br />

leqse<br />

sebi, se , rom romlis rom romlis<br />

lis pir pirve pir pirve<br />

veli ve li<br />

wev wevri wev ri maq maqsi maq<br />

si sima sima<br />

malu<br />

lurad lu rad viw viwroa viw<br />

roa roa, roa , mo momdev mo momdev<br />

mdevno mdev no _ Se Seda Se<br />

da dare<br />

rebiT re biT far farTo far<br />

To To. To .<br />

vi vini vi ni ikar ikarge ikar<br />

ge geba ge ba im Se SemTxve Se<br />

mTxve mTxveva<br />

vaSi vaSi<br />

Si, Si , ro roca ro<br />

ca mi misi mi si da dakar da<br />

kar kargvis gvis Se Sede Se<br />

de degad de gad am-<br />

gva gvari gva<br />

ri (maqsimalurad viwro + SedarebiT farTo) kom kompleq kom kompleq<br />

pleqsi pleq si<br />

warmo warmoiq warmo warmoiq<br />

iqmne iqmne<br />

mneba<br />

ba; ba sxva SemTxvevaSi KovelTvis daculia. ufro metic,<br />

vi vini vi ni ga gaTi ga<br />

Ti TiSavs Savs iseT xmo xmovan xmo<br />

van vanTkom van kom kompleq<br />

pleqsebs<br />

sebs, sebs , rom romlis rom<br />

lis lis pir pirve pir<br />

ve veli ve li wev wevri wev ri<br />

araa araa araa maq maqsi maq maqsi<br />

sima<br />

malu<br />

lurad lu rad viw viwro viw viwro<br />

ro. ro<br />

im debulebis dasamtkiceblad, rom qarTulisaTvis bunebrivia<br />

maq maqsi maq maqsi<br />

sima<br />

malu<br />

lurad lu rad viw viwro viw<br />

ro + + Se Seda Se<br />

da dare<br />

rebiT<br />

biT far farTo far To tipis xmovanTkompleqsebi,<br />

ramdenime sabuTis motana SeiZleba daileqtebSi moqme-


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

di fonetikuri procesebis gaTvaliswinebiT:<br />

a) zmniswiniseuli xmovnebisa da momdevno zmnuri xmovanprefiqsebis<br />

Sexvedrisas warmoqmnili kompleqsebi asimilaciisa da<br />

disimilaciis procesTa safuZvelze iswrafvian iseTi mdgomareobisaken,<br />

roca pirveli wevri maqsimalurad viwro iqneba:<br />

ae ae ae → ee ee → ie ie: ie gaegzavna → geegzavna → giegzavna<br />

ai ai → ei ei → ii ii: ii waiGo → weiGo → wiiGo<br />

au au → ou ou → uu uu: uu dauZaxa → douZaxa → duuZaxa<br />

oa oa → ua ua: ua : moaqvs → muaqvs<br />

ea ea → ia ia: ia Seebrala → Siebrala (S. ZiZiguri, 1946; g. gogolaSvili,<br />

1974). am TvalsazrisiT zmniswiniseul xmovanTa cvlaSi<br />

gamonaklisi ara gvaqvs:<br />

b) amgvarsave cvlilebebs ganicdis xmovanfuZian saxelTa a<br />

da e e bolokiduri xmovnebi mravlobiTobis -eb eb eb sufiqsiseul e<br />

xmovanTan Sexvedrisas:<br />

ae ae → ee ee ee → ie ie: ie gza-ebi → gze-ebi → gzi-ebi, frTiebi, brmiebi,<br />

diebi...<br />

ee ee → ie ie: ie kldeebi → kldiebi; saqmiebi, Griebi, dGiebi...<br />

msgavsi movlenebi dadasturebulia mesxur, Javaxur, ayarul,<br />

imerxeul, gurul dialeqtebSi (S. ZiZiguri, 1954).<br />

g) amave kanonzomierebis ZaliT vnebiTis e- prefiqsi fuZiseul<br />

a a xmovanTan Sexvedrisas viwrovdeba:<br />

ea eama ea<br />

→ ia iama, ia geaxla → giaxla<br />

aseve, wKvetilis -e e sufiqsi fSaurSi prosodiul a xmovnis<br />

darTvisas i xmovanSi gadadis: vSobea → vSobia, idGegrZelea →<br />

idGegrZelia, gamimrTelea → gamimrTelia (msgavsi magaliTebi<br />

mravlad dasturdeba vaja-fSavelas poeziaSi).<br />

d) movlena rom axali ar aris da damaxasiaTebeli iKo istoriulad<br />

qarTulisaTvis, adasturebs is, rom amgvari bgeraTcvlilebebi<br />

xmovanTkompleqsebSi damowmebulia saSuali qarTu-<br />

lis werilobiT ZeglebSi: ocdieqvsi (← ocdaeqvsi), amiebs (←<br />

amaebs), xatieTi (← xataeTi), ciebi (← caebi), kldieTi (←<br />

kldeeTi), miore (← meore) da sxva (i. qavTaraZe, 1966, gv. 318).<br />

amgvarad, xmovanTkompleqsebSi mimdinare fonetikuri cvlilebebis<br />

Sedegad viGebT viGebT iseT iseT kom kompleq kom kompleq<br />

pleqsebs pleqsebs<br />

sebs, sebs romlis pir pirve pir pirve<br />

veli<br />

li<br />

wev wevri wev ri maq maqsi maq<br />

si sima<br />

malu malu<br />

lurad lu rad viw viwroa viw viwroa<br />

roa; roa mo momdev mo<br />

mdev mdevno mdev _ Se Seda Se<br />

da dare<br />

rebiT re biT far farTo far farTo<br />

To.<br />

To<br />

397


398<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

Kovelive es ki adasturebs im debulebas, rom qarTulisaTvis<br />

ufro damaxasiaTebeli da bunebrivia pirvel wevrad maqsimalurad<br />

viwro xmovnis Semcveli kompleqsebi.<br />

zemoTqmulidan gamomdinare, vinis gauCinareba -ev ev sufiqsian<br />

zmnaTa meore seriis formebSi am mizeziT aixsneba: igi dabrkolebad<br />

iqca warmoqmnil kompleqsSi _ iva iva, iva<br />

, ive ive; ive<br />

; vinis dakargva<br />

xels uwKobs bunebrivi xmovanTkompleqsis warmoqmnas. mimdinare<br />

procesSi vinis merKev bunebasac garkveuli roli eniyeba.<br />

amave kanonzomierebis ZaliT -ev ev sufiqsian zmnaTa awmKosa da saxelzmnur<br />

formebSi v Tanxmovnis arseboba bunebrivi Cans; eva eva, eva ,<br />

eve eve eve kompleqsebSi v-s dakargva araa mosalodneli. ufro metic,<br />

nasaxelar zmnebSi vinis CarTva arabunebriv xmovanTkompleqsTa<br />

gasaTiSadaa gamoKenebuli: da daaxur da<br />

xur xurda<br />

da-v-a da a / da daaxur da<br />

xur xurda xurda<br />

da-v-es da es es, es , ga gaaxe ga xev-a<br />

a a / / ga gaaxe ga<br />

xe xe-v-es xe es es; es ; da daaaxlo da lo lo-v-a lo a / / da daaax da<br />

ax axlo<br />

lo-v-es lo es es...<br />

...<br />

mosazreba imis Sesaxeb, rom -ev ev ev sufiqsian zmnaTa meore kav-<br />

SirebiTSi vinis dakargvis mizezi kavSirebiTis o sufiqsia (a.<br />

SaniZe, 1973, gv. 403), ar Cans safuZvelsmoklebuli, Tumca SesaZlebelia<br />

vifiqroT, rom am procesSi garkveul rols zemowarmodgenili<br />

kanonzomierebac asrulebs. magram sadavod migvaCnia<br />

Tvalsazrisi, romlis mixedviTac wKvetilSi v-s gauCinareba II<br />

kavSirebiTis formaTa gavlenas miewereba (II kavSirebiTis forma-<br />

Ta ganzogadebis Sedegiao) (iqve, gv. 403): amgvari ram ar momxdara<br />

nasaxelar zmnaTa wKvetilSi, Tumca II kavSirebiTis formebSi<br />

v aqac ar gvxvdeba: da daabi da<br />

bi bina<br />

na-v-a, na , da daaaxlo da<br />

lo lo-v-a, lo magram da daabi da<br />

bi bina<br />

naos<br />

os, os ,<br />

da daaaxlo da<br />

lo loos<br />

os... os<br />

vinis dakargva amgvar fonetikur garemoSi araa damaxasiaTebeli<br />

mxolod -ev ev sufiqsiani zmnebisaTvis. msgavs SemTxvevaSi<br />

vins kargavs iseTi saxeluri fuZeebi, rogoricaa p a t i v i:<br />

a p a t i a, p a t i e b a; c i v i: S e a c i a, c i e b a. vinis dakargvis<br />

analogiur SemTxvevasTan gvaqvs saqme formaSi g a n T i a -<br />

d i ← g a n T i v a d i...<br />

sitKvawarmoebiTi -ian ian ian, ian , -ier ier ier sufiqsebis Tavdapirvel saxed<br />

iv iv-an iv an an, an iv iv-er iv er ivaraudeba. . vinis gauCinareba am sufiqsebSi zemoaGniSnuli<br />

kanonzomierebiT unda aixsnas. -ier ier sufiqsis SemTxvevaSi<br />

amis mtkicebisaTvis sagulisxmo sabuTs iZleva iseTi<br />

formebis arseboba, rogoricaa G o n - i i v v - r a d , g o n - i i v v -<br />

r u l i: saTanado fonetikuri garemocvis moSla iwvevs dakargu-


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

li vinis aGdgenas.<br />

msgavs fonetikur garemocvaSi sxva bgeraTa dakargvis SemTxvevebic<br />

dasturdeba: nari ikargeba SualobiTi kontaqtis for-<br />

mebSi _ a k e T e b i e b s (← a k e T e b i n e b s ), g a a k e T e b i a<br />

(← g a a k e T e b i n a ). igive safuZveli unda gaaCndes donis dakargvas<br />

sitKvebSi: di a s a x l i s i, d i a c i. am kompozitTa<br />

pirvel komponentSi amgvari fonetikuri cvlilebebi ivaraudeba:<br />

d e d a → d i d a → d i a (cvlilebis Kvela safexuri realurad<br />

dadasturebulia dialeqtebSi: meore _ Sorisdebulis funqciiT,<br />

bolo _ amosavali arsebiTi saxelis mniSvnelobiT). Tumca<br />

aqve unda SevniSnoT, rom vinis garda sxva bgeraTa dakargvis<br />

TiTo-orola SemTxveva dasturdeba. es TviT am bgeraTa bunebidan<br />

unda gamomdinareobdes.<br />

vinis dakargva -ev ev ev/ ev -iv iv iv sufiqsian zmnaTa meore seriis formebSi,<br />

da, saerTod, msgavs fonetikur garemocvaSi, moqmedi fonetikuri<br />

procesia. Kvela im SemTxvevaSi, roca vinis momdevno<br />

xmovnis pozicias Tanxmovani iyers, vini aGdgeba. mxedvelobaSi<br />

gvaqvs amgvari SemTxvevebi:<br />

gamo gamoex gamo gamoex<br />

exviv<br />

vivnen<br />

nen talGebSi cxeni da kaci, orive (akaki).<br />

magram mxedrebi moewiv wiv wivnen<br />

nen, nen utaces xeli cxensa (iakobi).<br />

riTac vis SegviZlian, imiT Se Seve Se<br />

ve vewiv<br />

wivneT<br />

neT, neT , gaviKvanoT es<br />

kaci iolad (vaja).<br />

stumrebi me mewviv me<br />

wviv wvivnen<br />

nen, nen fuli ara maqvs, aruTinJan (ek.<br />

gab.).<br />

namcecebs Se Seesiv Se<br />

siv sivnen siv nen (cisk. #5, 1976, 31).<br />

siKvarulma Kvelaferi isev ariv ariv-da ariv da daria da ria (m. focx.).<br />

24 24....13 24 24 13 13. 13.<br />

. . KalibTa Kalib Kalib KalibTa<br />

Ta Ta monac mo mo monac<br />

nacvle nacvleoooobi<br />

vle vle bi bisa bisa<br />

saTvis saTvis<br />

Tvis Tvis<br />

zeviT saubari gvqonda ramdenime tipobriv SemTxvevaze, roca<br />

wKvetilSi SesamCnevia formaTa paraleluri warmoeba. erTi<br />

da igive zmna SeiZleba paralelurad ramdenime KalibiT iwarmoebdes<br />

wKvetilis formebs. KalibTa monacvleobis mixedviT zmna-<br />

Ta ramdenime Jgufi SeiZleba gamoiKos:<br />

a) zmnebi, romlebic wKvetilis formebs iwarmoebs I da IV<br />

Kalibis mixedviT:<br />

399


400<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

Sevi-pKar-(i)<br />

Sei-pKar-(i)<br />

Sei-pKr-a<br />

º<br />

º<br />

º<br />

Sevi-pKr-e<br />

Sei-pKr-e<br />

Sei-pKr-o<br />

aseve: movaswar º movaswre, gavican º gavicne da sxv. (ix. $ 245).<br />

b) zmnebi, romlebic wKvetilis formebs iwarmoeben I da II<br />

Kalibis mixedviT; mxedvelobaSi gvaqvs KalibTa ara istoriuli<br />

monacvleoba (mag., SeviratK _ SevirtKi, ganviraTx _ ganvir-<br />

Txi...), aramed iseTi SemTxvevebi, roca erTmaneTis gverdiT Tanaarsebobs<br />

erTi da imave zmnis I da II Kalibis mixedviT warmoebuli<br />

wKvetilis formebi:<br />

dav-Tver-(i)<br />

da-Tver-(i)<br />

da-Tvr-a<br />

º<br />

º<br />

º<br />

dav-Tvr-i<br />

da-Tvr-i<br />

da-Tvr-a<br />

dav-Sver-(i)<br />

da-Sver-(i)<br />

da-Svr-a<br />

º<br />

º<br />

º<br />

dav-Svr-i<br />

da-Svr-i<br />

da-Svr-a<br />

mag.: rJulzed da davTve da davTve<br />

vTveriT vTve riT erTxel (d. kld.).<br />

Cemi biZaSvilis niSnobaSi gaxldiT, karga davlieT...<br />

Zrienac da davTvri da vTvri (vaja).<br />

amaod da davSvri da<br />

vSvri da daviGale (saunJe, 1982, #6, gv. 87).<br />

ara Tqva, amaod TiTqos da davSve da<br />

vSve vSveri<br />

ri (lit. saq. 1983, #9,<br />

gv. 8).<br />

amgvar paralelur formebs warmogvidgens Semdegi zmnebi:<br />

gavwKer gavwKer(i) gavwKer º gavwKri gavwKri, gavwKri , ga gavqer ga<br />

vqer vqer(i) vqer º ga gavqri ga gavqri<br />

vqri, vqri , ga gavZex ga<br />

vZex vZex(i) vZex º gavZGi gavZGi... gavZGi ... ramdenadac<br />

I da II Kalibis zmnaTa warmoebis Tavisebureba Seapirobebs<br />

im faqts, rom mxolobiTi ricxvis subieqturi mesame piris<br />

formebSi orive SemTxvevaSi -a sufiqsi gvaqvs, formobrivi paralelizmic<br />

mxolod I da II piris formebTan dasturdeba.<br />

g) zmnebi, romlebic wKvetilis formebs iwarmoeben II da IV<br />

Kalibis mixedviT:<br />

dav-rg-i<br />

da-rg-i<br />

da-rg-a<br />

º<br />

º<br />

º<br />

dav-rg-e<br />

da-rg-e<br />

da-rg-o<br />

aseve: da davix da<br />

vix vixrCvi vix rCvi º da davix da<br />

vix vixrCve<br />

rCve, rCve , movrwKi º movrwKe da sxva<br />

(ix. $ 17).


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

d) saintereso suraTs gviCvenebs -ev ev sufiqsian zmnaTa vnebiTi<br />

gvaris formebi in ingre in ingre<br />

greva<br />

va, va , ixe ixeva ixe ixeva<br />

va, va , ib ibne ib ibne<br />

neva ne va tipisa. am zmnaTa<br />

wKvetilis formebSi Zvel qarTulSi -i i (v) formanti SenarCunebuli<br />

iKo: da dain da dain<br />

ingria in gria (is), da daixia da<br />

xia (is), da daib da<br />

ib ibnia ib nia (is)... (normebi, gv.<br />

207). `amis gamo, erTi mxriT, vnebiTisa da, meore mxriT, moqmedebiTis<br />

sasubieqto qcevis formebi namKo ZiriTadsa da kavSirebiT<br />

meoreSi erTmaneTs emTxveoda. ufro gvian daiwKo vnebiTis formebis<br />

gamartiveba~, rac -i(v) formantis gaqrobis xarJze moxda<br />

da miviGeT da dain da<br />

in ingra ingra<br />

gra, gra , da daixa da xa xa, xa , da daib da<br />

ib ibna<br />

na... na ... tipis formebi (iqve, gv.<br />

208). formaTa gamartiveba, TavisTavad cxadia, I da II piris formebsac<br />

Seexo: da davin da<br />

vin vingrie<br />

grie, grie , da davib da<br />

vib vibnie<br />

nie, nie , da davim da<br />

vim vimtvrie<br />

tvrie formaTa paralelurad<br />

da davin da davin<br />

vinger vinger<br />

ger(i), ger , , da davi da<br />

vi viben<br />

ben(i), ben , da davim da davim<br />

vimtver<br />

tver(i) tver formebi gaCnda<br />

da daimkvidra adgili saliteraturo enaSi (iqve, gv. 208). amdenad<br />

III Kalibis formaTa (davingr-i-e...) gverdiT I Kalibis formebi<br />

(davi-nger-i...) Cndeba.<br />

davi-ngr-i(v)-e<br />

dai-ngr-i(v)-e<br />

dai-ngr-i(v)-a<br />

º<br />

º<br />

º<br />

davi-nger-i<br />

dai-nger-i<br />

dai-ngr-a<br />

mesame Kalibis formebi amjamad iSviaTad gvxvdeba, ris mizezedac<br />

saTanado zmnis sasubieqto qcevis formebTan damTxveva miiCneva<br />

(miwisZvrisgan saxli da dain da<br />

in ingria in gria (is)º man Tavisi cxovreba<br />

da dain da<br />

in ingria in gria (man is). III Kalibis formebi metadaa SemorCenili zog<br />

dialeqtSi (mag. qiziKurSi); saliteraturo enaSi amgvar forma-<br />

Ta dadastureba dialeqtizmad gaiazreba (iqve).<br />

vfiqrobT, am SemTxvevaSi, da saerTod, SesaZlebelia saki-<br />

Txis amgvarad dasma:<br />

KalibTa monacvleoba dialeqturi movlena ki ar aris, aramed<br />

uniformaciisa da warmoebis tipis cvlis tendenciis gamovlenaa.<br />

warmoebis tipis cvlas sxvadasxva safuZveli SeiZleba<br />

hqondes. mwkrivis warmoebis sakiTxi myidro kavSirSia formaSi<br />

Semaval morfemaTa funqciur datvirTvasTan. ama Tu im formantis<br />

morfologiuri funqciis cvlam erT SemTxvevaSi formantis<br />

dakargva, xolo sxva SemTxvevaSi misi gadaazrianeba SeiZleba gamoiwvios.<br />

es ki safuZveli xdeba warmoebis tipis cvlisa. amis<br />

ramdenime magaliTis moxmoba SeiZleba:<br />

401


402<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

a) e. w. `uniSno vnebiTTa~ uniformaciis, I-dan II Kalibze<br />

gadasvlis erT-erTi xelisSmewKobi faqtori xolmeobiTis morfologiuri<br />

kategoriis gaqrobac unda iKos: ganv ganv-tef ganv tef wKvetilis<br />

formis gverdiT ganv ganv-tf ganv tf tf-i tf meore xolmeobiTis forma arsebobda.<br />

axali qarTulis ga ga-vTb ga vTb vTb-i vTb formobrivad Zveli qarTulis II<br />

xolmeobiTis identuria; magram es sirTules ar qmnis _ II xolmeobiTi<br />

ar icis axalma qarTulma. xolmeobiTis kategoriis gaqroba<br />

da `uniSno~ vnebiTTa I-dan II Kalibze gadasvla Cven Tvalwin<br />

xdeba. es ukanaskneli procesi amjamadac ar aris sabolood<br />

dasrulebuli, gvaqvs paraleluri warmoebis SemTxvevebi: da-<br />

da<br />

vTve vTveri vTve ri º da davTvri da<br />

vTvri vTvri, vTvri , da davSve da davSve<br />

vSveri vSve ri º da davSvri da<br />

vSvri vSvri... vSvri ...<br />

b) amjamad Znelia saubari imis Sesaxeb, Tu ra morfologi-<br />

uri daniSnulebisa iKo -ev ev (→ iv iv) iv sufiqsi an angrevs an<br />

grevs / da daan da daan<br />

angria an gria<br />

tipis zmnebSi. am zmnaTa Sesabamisi vnebiTis wKvetilis warmoebis<br />

tipis cvla, rac -iv iv (→ ev ev) ev<br />

sufiqsis dakargvis xarJze moxda,<br />

formantis morfologiuri funqciis gauCinarebis Sedegic unda<br />

iKos.<br />

g) tKor tKorcna tKor cna zmnis wKvetili I Kalibis mixedviT iwarmoeboda:<br />

gav gav-tKorc<br />

gav<br />

tKorc tKorc-en tKorc en en... en ... amjamad III Kalibis paradigmas qmnis:<br />

gav-tKorcn tKorcn tKorcn-e tKorcn<br />

ga-tKorcn tKorcn tKorcn-e tKorcn<br />

ga-tKorcn tKorcn tKorcn-a. tKorcn<br />

bolokiduri n misi odindeli morfologiuri funqciis gauCinarebis<br />

safuZvelze ufunqcio elementad iqca da fuZiseulad iqna<br />

miCneuli. amis gamo wKvetilis formisaTvis saKrden morfemad<br />

tKorcn tKorcn warmogvidgeba, rac am zmnis III KalibiT warmoebis safuZveli<br />

gaxda. TavisTavad es faqti ki (III KalibiT warmoeba)<br />

tKorcn tKorcn fuZeSi n elementis gamoKofis saSualebas aGar gvaZlevs<br />

_ winaaGmdeg SemTxvevaSi saKrdeni morfema iqneboda umarcvlo,<br />

es ki zmnis II an IV KalibiT warmoebis safuZvelia; rac,<br />

rogorc vxedavT, am SemTxvevaSi ara gvaqvs.<br />

KalibTa monacvleoba rTuli procesi Cans. tendencia sxvadasxvagvaria.<br />

procesi ufro aSkara da winwasulia dialeqtebSi.<br />

KalibTa monacvleobisa da unifikaciis tendenciis TvalsazrisiT<br />

sainteresoa ingilouri dialeqtis Cveneba. es tendencia am<br />

dialeqtSi Kvelaze cxadad warmoCndeba; Tumca am tendencias<br />

ara aqvs aSkarad gamoxatuli mimarTuleba erTi romelime for-


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

mis unifikaciisa: erTma kilokavma _ aliabadurma _ ZiriTadad<br />

-e sufiqsiani warmoeba gaabatona, meorem _ kakurma _ -i sufiqsiani<br />

warmoeba.<br />

kakuri kilokavi: me<br />

Sen<br />

man<br />

aliabaduri kilokavi: me<br />

Sen<br />

man<br />

So -nax<br />

Sa -nax<br />

Sa -nax-a<br />

vi-can-e<br />

i-can-e<br />

i-cn-a/o<br />

mo -G<br />

ma -G<br />

ma -G-a<br />

mo†-kal-e<br />

mo-kal-e<br />

mo-kl-a<br />

(g. imnaiSvili, 1966 gv. 118; v. abaSvili, 2009, gv. 108).<br />

yirs saliteraturo enaSi momxdari KalibTa monacvleobis<br />

kanonzomierebis dadgena: I Kalibis zmnaTa erTi nawili II Kalibis<br />

formebs ikeTebs, meore nawili _ IV Kalibisas.<br />

paralelur formaTagan TiToeuli maTgani araa Tanabari<br />

Girebulebisa. rig SemTxvevaSi saliteraturo enis faqtad (werilobiTi<br />

Zeglebis enaSi) mxolod erT-erTi gvevlineba (mag.:<br />

davTveri, mivuzGe...), magram sasaubro enaSi Cveulebrivia maTi<br />

paraleluri variantebis xmarebac, rac iSviaTad samwerlobo<br />

enaSic iCens Tavs. sakiTxze msJelobisas, vfiqrobT, amgvar formebs<br />

gverds ver avuvliT.<br />

$ $ $ 25. . me meore me re kav kavSi kav<br />

Si Sire<br />

rebi rebi<br />

biTis bi Tis warmo warmoeba warmo ba<br />

22225555....1111. . . . me meoooore me me re re re kavSi kav kav kavSi<br />

Sire Sire<br />

rebi rebi<br />

biTis biTis<br />

Tis Tis mawar ma ma mawar<br />

warmo warmo<br />

moeeeebe mo be beli beli<br />

li li sufiq su su sufiqse<br />

fiq fiqse<br />

sebi sebi<br />

bi bi<br />

meore kavSirebiTs axal qarTulSi sami sufiqsi awarmoebs:<br />

-a (movkl-a, gavyr-a...), -e (gavTb-e, avSend-e...) da -o (gavakeT-o,<br />

davxat-o...). erTi mwkrivis mawarmoebel sufiqsTa simravle samecniero<br />

literaturaSi meoreuladaa miCneuli. TiTqmis saKovelTaodaa<br />

gaziarebuli Tvalsazrisi, romlis mixedviTac meore<br />

kavSirebiTis ZiriTad, pirvandel formantad -e aris miCneuli<br />

(v. Tofuria, 1967, gv. 167; <strong>arn</strong>. Ciqobava, 1936, gv. 139). am Tvalsazrisis<br />

sabuTad <strong>arn</strong>. <strong>Ciqobavas</strong> miaCnia: `1) d/ n-Ti nawarmoeb<br />

vnebiTTa koniunqtivi meore, e-Ti nawarmoebi: ganmdidr-d-e-s, aGmaGl-d-e-s...<br />

gankac-n-e-s, ganyapuk-n-e-s... aseTi vnebiTi uZvelesi<br />

403


404<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

formaciisaa da misi Cvenebac saTanado wonis mqonea; 2) koniunqtivi<br />

pirvelis -e formantiT warmoeba Kvela zmnaSi: hpoeb-d-e-s,<br />

mdidr-d-eb-od-e-s... da sxv. koniunqtivs pirvelSi Cven unda<br />

gvqondes Senaxuli koniunqtivi meoris pirvandeli daboloeba,<br />

iseve, rogorc namKo usrulSi gvaqvs namKo ZiriTadisa da namKo<br />

CveulebiTis daboloebani; 3) zmna mi misca mi sca axlac e-Ti awarmoebs<br />

koniunqtiv meores, amas garda, zogJer zmnebs, romelTac amjamad<br />

-a aqvT, Cveulebrivad, SemounaxavT e-niani formebic; Cven Zveli<br />

qarTulis normebis mixedviT vitKodiT: Svas, iƒsnas, qmnas... magram<br />

teqstebSi e-nian formebsac wavawKdebiT; mag.: STaegzavnes,<br />

vqmne, Sves, davicveT, viƒsne~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1929, gv. 117). n. kotinovi<br />

emKareba warmodgenil Tvalsazriss, iziarebs mas da -e<br />

sufiqsis pirveladobis samtkiceblad damatebiT sabuTebsac<br />

gvTavazobs: 1. -e kavSirebiTis mawarmoeblad gvevlineba qarTuli<br />

enis ganviTarebis Kvela safexurze, 2. igi awarmoebs kavSirebiTis<br />

Kvela formas (kavS. I, II, III); 3. . -e-s mxars uyers qarTveluri enebis<br />

monacemebic. zanuris -a warmoadgens -e-s kanonzomier SesatKvisobas;<br />

xolo svanurSi moipoveba misi identuri -e sufiqsi;<br />

4. -e kavSirebiTis mawarmoeblad gvxvdeba Kvela qarTul dialeqtSi<br />

met-naklebad (n. kotinovi, 1959, gv. 388-389).<br />

-e sufiqsis II kavSirebiTis uZveles, pirvandel, mawarmoeblad<br />

miCneva Sesabamisad svams sakiTxs -a da -o sufiqsTa meoreulobaze,<br />

gviandelobaze. Tumca samecniero literaturaSi garkveviT<br />

araferia Tqmuli -a da -e formantTa urTierTmimarTebis<br />

Sesaxeb: -a sufiqsi -e-s fonetikuri variantia Tu TavisTavadi,<br />

damoukidebeli afiqsia, gansxvavebuli funqciisa, romelmac Semdgom<br />

SeiZina kavSirebiTobis funqcia.<br />

rac Seexeba II kavSirebiTis -o sufiqss, mkvlevarTa umetesoba<br />

mas fonetikur niadagze warmoqmnilad miiCnevs. azrTa sxvadasxvaobas<br />

iwvevs is, rogoraa gaazrebuli am sufiqsis miGebis<br />

gza. n. maris azriT, -o sufiqsi kavSirebiTis -a sufiqsis fuZiseul<br />

v-sTan SerwKmis Sedegadaa miGebuli (n. mari, 1925, gv. 161).<br />

am mosazrebas iziarebs g. deetersic (g. deetersi, 1930, gv. 150).<br />

sxva Tvalsazrisis mixedviT, -o sufiqsiani II kavSirebiTis pirvandeli<br />

mawarmoebeli unda KofiliKo -e; misi SerwKmiT fuZiseul<br />

v-sTan miviGeT o (g. rogava, 1945, 652). arsebobs Tvalsazrisi,<br />

romlis mixedviTac kavSirebiTis -o ukve Zvelsave qarTulSi Ta-


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

visTavadi, damoukidebeli mawarmoebelia da ara kompleqsis<br />

SerwKmis Sedegi, Tumca ufro adrindel safexurze amgvari procesis<br />

SesaZleblobac araa gamoricxuli (b. gigineiSvili, z. sarJvelaZe,<br />

1973).<br />

amgvarad, samecniero literaturaSi II kavSirebiTis mawarmoebelTa<br />

Tavdapirveli saxisa da maTi urTierTmimarTebis Sesaxeb<br />

araa azrTa erTgvaroba.<br />

22225555....2222. . . . me meoooore me me re re re kavSi kav kav kavSi<br />

Sire Sire<br />

rebi rebi<br />

biTis biTis<br />

Tis Tis mawar ma ma mawar<br />

warmo warmo<br />

moeeeebel mo bel bel bel sufiqs su su sufiqsTa<br />

fiqs fiqsTa<br />

Ta Ta<br />

ganawi gana gana ganawi<br />

wile wile<br />

lebis lebis<br />

bis bis Sesa Se Se Sesa<br />

saxeb saxeb<br />

xeb xeb arse ar ar arse<br />

sebu sebu<br />

buli buli<br />

li li Tvalsaz Tval Tval Tvalsaz<br />

sazri sazri<br />

rise rise<br />

sebi sebi<br />

bi bi<br />

meore kavSirebiTis sufiqsTa ganawileba arcTu martiv suraTs<br />

qmnis. Cveulebriv miuTiTeben, rom meore kavSirebiTi iwarmoeba<br />

wKvetilis fuZisagan da -a, , -e, , -o sufiqsTa gamovlena damokidebulia<br />

wKvetilis warmoebis tipze; sxvagvarad, wKvetilis<br />

warmoeba gansazGvravs meore kavSirebiTis warmoebas. <strong>arn</strong>. Ciqobava<br />

aGniSnavs: `qarTulSi am drois sawarmoeblad sami sufiqsi ixmareba:<br />

-e (d-Ti nawaromeb vnebiTebTan metwilad da zog sxva<br />

gardauval zmnebTan), -a da -o gardamaval zmnebTan da -i-T, e-Ti<br />

nawarmoeb vnebiTebTan; Tu -i i i anda nuli gvaqvs mawarmoeblad, aq<br />

-a gveqneba (davkar _ dakvra, vTqvi _ vTqva, davabi _ davaba,)<br />

Tu aoristSi -e aris, aq -o iqneba mawarmoebeli sufiqsi (gavake-<br />

Te _ gavakeTo, vwere _ vwero, vzome _ vzomo)~... (<strong>arn</strong>. Ciqobava,<br />

1936, gv. 142). moqmedebiTi gvaris zmnaTa uGlebis ganxilvisas a.<br />

SaniZe aGniSnavs: `am mwkrivis warmoebas myidro kavSiri aqvs<br />

wKvetilis warmoebasTan. is zmnebi, romelTac niSani ara aqvT<br />

wKvetilSi, an Tu aqvT, narTauli -i, aq niSnad miiGeben a-s<br />

(of of ofianebs of garda), Kvela danarCeni ki (emianebs garda) miiGeben<br />

o-s, maT Soris ofianebic~ (a. SaniZe, 1973, gv. 433) da iqve SeniSnavs,<br />

rom `erTaderTi moqmedebiTi gvaris zmna, romelsac meore<br />

kavSirebiTi eniT aqvs nawarmoebi, aris ce cema ce ma (mi, ga-, da- da<br />

sxv.): mivsce, misce, misce-s~ (iqve, gv. 343). vnebiTi gvaris zmnaTa<br />

meore kavSirebiTis warmoebis ganxilvisas aGniSnaven, rom prefiqsian<br />

vnebiTebSi mx. ricxvSi ZiriTadad -a da -o sufiqsi<br />

gvxvdeba. erTaderTi fuZe, romelic -e-s dairTavs, aris zmna da-<br />

ve vece ve vece<br />

ce. ce igive viTarebaa mravlobiT ricxvSi, Tu Zveli warmoeba<br />

araa _ e. i. Tu n afiqsi ar iCens Tavs: `n infiqsis xmareba mrav-<br />

405


406<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

lobiTSi erT cvlilebas iwvevs, romelic axasiaTebda Zvel qar-<br />

Tuls da axasiaTebs axal qarTulsac, ramdenadac Zveli warmoeba<br />

dGesac xmarebaSia: rogoric unda iKos mwkrivis niSani mxolobiTSi<br />

(a a Tu o), sulerTia, mravlobiTSi, n infiqsis xmarebis SemTxvevaSi,<br />

es niSani e-d Seicvleba... mag.: gavekra, gaekra, gaekra-s;<br />

gavekrneT º gavekraT, gaekrneT º gaekraT, gaekrnen~ (iqve, gv.<br />

449). sufiqsian da uniSno vnebiTebTan mxolod -e sufiqsi gvaqvs<br />

(iqve, gv. 451).<br />

aris cda, warmodgenil Tvalsazrisebze daKrdnobiT, wesis<br />

ufro martivad warmodgenisac: `meore kavSirebiTi iwarmoeba<br />

namKo wKvetilisagan Semdegi wesiT: Tu zmna gardauvalia (doniani<br />

vnebiTi, uniSno vnebiTi da zogi saSualo gvaris zmna), meore<br />

kavSirebiTis niSnad gvaqvs -e, Tu gardamavalia, gvaqvs -a da -o. .<br />

-a gvaqvs im SemTxvevaSi, roca wKvetilSi zmna fuZekumSvadia,<br />

uniSnoa, -o gvaqvs danarCen SemTxvevaSi~ (a. kiziria, 1974, gv.<br />

101). II kavSirebiTis warmoebis am saxiT CamoKalibeba ramdenime<br />

SeniSvnas iwvevs: II kavSirebiTis mawarmoebelTa ganawilebis safuZvlad<br />

gardamavloba-gardauvalobis Semotanam faqtobriv<br />

gamoricxa am mwkrivis warmoebis mimarTeba wKvetlis warmoebas-<br />

Tan, ramdenadac gardamavloba-gardauvaloba ar aris wKvetilis<br />

warmoebis ganmsazGvreli; garda amisa, es wesi ar moicavs iseT<br />

SemTxvevebs, rogoricaa prefiqsian vnebiTTa -a da -o sufiqsiani<br />

II kavSirebiTi (daixnas, iTqvas, daiwvas... gaizardos, daixatos,<br />

daiTesos da sxva mravali); am wesidan gamomdinare, umarcvlo<br />

fuZis mqone gardamavli zmnebi -o sufiqsiT unda iwarmoebodes,<br />

gvaqs ki -a sufiqsiani warmoeba: davaba, davsxa, davfqva, davwva...<br />

da saerTod, rogorc vnaxeT, mawarmoebelTa ganawilebis safuZvlad<br />

gardamavloba-gardauvalobis gatareba ar Cans gamarTlebuli.<br />

miuTiTeben imis Sesaxebac, rom zogJer II kavSirebiTs erTi<br />

da igive zmna paralelurad iwarmoebs (viqne º viqna, viKve º<br />

viKo...), Tumca es rig SemTxvevaSi Zveli da axali warmoebisa, Tu<br />

saliteraturo da dialeqturi formebis gverdigverd arsebobis<br />

faqtad aris miCneuli (a. SaniZe, 1973, gv. 449; v. imnaiSvili,<br />

1975, gv. 381-383).<br />

Tvalsazrisi imis Sesaxeb, rom meore kavSirebiTis warmoebas<br />

wKvetilis warmoeba Seapirobebs, rom meore kavSirebiTi


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

wKvetilis fuZisagan iwarmoeba, ramdenime SeniSvnas aGZravs:<br />

Tu erT SemTxvevaSi mimarTebas formobrivi niSani qmnis<br />

(wKvetilis -e _ kavSirebiTis -o), sxva SemTxvevaSi igive niSani<br />

ar gatardeba: uniSno (resp. -i elementiani) wKvetilis _ I Kalibis<br />

zmnebi _ sxvadasxvagvar viTarebas gviCvenebs; meore kavSirebiTs<br />

iwarmoebs rogorc -a (mov-kal-(i) _ mov-kl-a...), ise -e (gavi-nZer-(i)<br />

_ gavi-nZr-e...) sufiqsebiT. Tu amgvari SemTxvevisaTvis<br />

damatebiT pirobad morfologiuri niSani Semogvaqvs _ gardamavloba-gardauvaloba,<br />

arc es principi gatardeba bolomde: -a<br />

sufiqss dairTavs rogorc gardamavali (moxn-a-s...), ise gardauvali<br />

(moixn-a-s...) zmnebi. aseve iTqmis -e sufiqsis mimarTac (gardamavali<br />

_ mivc-e; gardauvali _ miec-e-s...). arc gvaris kategoriis<br />

moSvelieba amartivebs saqmes. rogorc vnebiTi, aseve moqmedebiTi<br />

gvaris zmnebSi SeiZleba gvqondes meore kavSirebiTis mawarmoeblad<br />

samive sufiqsi _ -a, , -e, , -o:<br />

vnebiTi: daikl-a-s, daiZr-a-s... iqn-e-s, gaTb-e-s... eKm-o-s,<br />

eZm-o-s...<br />

moqmedebiTi: dakl-a-s, daZr-a-s... aaSen-o-s, aag-o-s... misc-e-s.<br />

marTalia, es ukanaskneli erTaderTi magaliTia axali qar-<br />

TulisaTvis, magram naSTia Zvel qarTulSi moqmedi kanonzomierebisa<br />

(ix. $ 25.4), rac, TavisTavad, maCvenebelia imisa, rom qar-<br />

TulisaTvis ar aris arabunebrivi moqmedebiTi gvaris zmnaTa II<br />

kavSirebiTis -e sufiqsiT warmoeba.<br />

erTgvarad TiTqos sistemuri xasiaTi aqvs doniani da<br />

`uniSno~ vnebiTebis II kavSirebiTis formaTa -e sufiqsiT warmoebas,<br />

magram amis mizezi aris ara am zmnaTa vnebiToba, aramed ma-<br />

Ti saKrdeni morfemis struqturis Tavisebureba.<br />

zemoTqmulidan gamomdinare, TiTqosda Cans garkveuli mimarTeba<br />

namKo ZiriTadisa da II kavSirebiTis warmoebas Soris,<br />

magram davas SeiZleba am mimarTebis safuZveli iwvevdes. arsebi-<br />

Ti kiTxva, romelic am SemTxvevaSi daismis, Semdegia: wKve wKveti wKve wKveti<br />

tilis<br />

lis<br />

warmo warmoeba warmo warmo ba aris aris gan ganmsazGvre<br />

gan ganmsazGvre<br />

msazGvreli msazGvre li me meore me re kav kavSi kav<br />

Si Sire<br />

rebi<br />

biTis bi Tis warmo warmoebi warmo<br />

bi bisa<br />

sa, sa,<br />

,<br />

Tu Tu Tu am am mwkriv mwkrivTa mwkriv Ta warmo warmoebas warmo<br />

bas ra raime ra<br />

me sxva sa safuZ sa<br />

fuZ fuZve<br />

veli ve li aqvs aqvs? aqvs anda,<br />

wKve wKveti wKve wKveti<br />

tilis ti lis fu fuZes fu<br />

Zes emKare emKareba emKare<br />

ba ba me meore me<br />

re kav kavSi kav<br />

Si Sire<br />

rebi<br />

biTi bi Ti Tu Tu ori orive ori<br />

ve ve am<br />

mwkri mwkrivi mwkri mwkrivi<br />

visa<br />

saTvis sa Tvis sa saer sa<br />

er erTo erTo<br />

To fu fuZea fu<br />

Zea saKrde saKrdeni saKrde<br />

ni ni? ni<br />

SevecdebiT ganvixiloT II kavSirebiTis warmoebis sakiTxebi<br />

da vupasuxoT dasmul kiTxvebs.<br />

407


408<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

22225555....3333. . . . ----o o o o sufiq su su sufiqsi<br />

fiq fiqsi<br />

siaaaani si ni ni ni meoooore me me me re re re kavSi kav kav kavSi<br />

Sire Sire<br />

rebi rebi<br />

biTi biTi<br />

Ti Ti<br />

warmoebis TvalsazrisiT SedarebiT martivi viTareba -o<br />

sufqsian II kavSirebiTSi gvaqvs: Tu namKo ZiriTadSi mawarmoebeli<br />

aris -e sufiqsi (III da IV Kalibis zmnebi), II kavSirebiTSi -o<br />

sufiqsi gveqneba (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1938, gv. 142). mag.:<br />

vakeT-e / vakeT-o, vaSen-e / vaSen-o, davaxatvin-e / davaxatvin-o,<br />

movakvlevin-e / movakvlevin-o, gavaG-e / gavaG-o,<br />

Sevaq-e / Sevaq-o da sxva.<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna : wKvetilisa da II kavSirebiTis formaTa amgvari<br />

urTierTmimarTebis Sesaxeb qarTuli enis praqtikul<br />

gramatikebSic aris miniSnebebi. anton I<br />

wKvetilis -e / II kavSirebiTis -o mimarTebas zmna-<br />

Ta erT-erT saklasifikacio niSnad gamoiKenebs<br />

da gamoKofil Jgufebs am niSnis mixedviT axasia-<br />

Tebs: `ese srulsa Sina ganikidurebs ee.<br />

e magaliTebr:<br />

ganvhbane da mKoobadsa Sina o. magaliTebr:<br />

ganvhbano~ (antoni, 1885, gv. 29). am tipis<br />

Kvela zmna amgvaradaa daxasiaTebuli. saer-<br />

Tod, anton I zmnaTa Jgufebis gamoKofisas wKvetilisa<br />

da II kavSirebiTis formaTa Cvenebas, maT<br />

urTierTmimarTebas gansakuTrebul KuradGebas<br />

aqcevs. gaioz reqtori zmnaTa uGlebis Jgufebis<br />

daxasiaTebas sistematurad am niSnis mixedviT ax-<br />

dens (`namKo srulsa da drosa piruÀlsa da meoresa<br />

pirsa Sina ganikidureben e e da mKofadsa Sina<br />

o~) da calkeul SemTxvevebSi CamoTvlis im<br />

zmnebs, romlebic am wess ar emorCileba (`romelnica<br />

sxuaoben srulsa da mKoobadsa drosa<br />

Sina~ (gaiozi, 1970, gv. 72-95).<br />

Sesabamisoba wKvetilis -e : meore kavSirebiTis -o ugamonakliso<br />

Cans. sxvagvarad: zmnebi, romlebic wKvetilis I da II pir-<br />

Si miiGeben -e daboloebas (wKvetilis warmoebis III da IV Kalibi),<br />

II kavSirebiTs -o sufiqsiT iwarmoebs.<br />

iqmneba STabeydileba, rom es wesi piruku ar moqmedebs:


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

axal qarTulSi dasturdeba SemTxvevebi, roca II kavSirebiTi -o<br />

sufiqsiT aris nawarmoebi, Sesabamisi wKvetilis formebSi ki -e<br />

sufiqsi ara gvaqvs: mivagen-i _ mivagn-o, vican-i _ vicn-o, Sevi-<br />

Zel-i _ SeviZl-o, vigrZen-i _ vigrZn-o, viKav-i _ viK-o o da sxva.<br />

es movlena uSualo kavSirSia wKvetilSi subieqturi mesame piris<br />

o- sufiqsis gamovlenasTan. marTebuli Cans dakvirveba: `Tu<br />

aoristSi S3-d oo<br />

o<br />

aris warmodgenili, II kavSirebiTis niSani o iqneba.<br />

es wesi piruku ar moqmedebs: kavSirebiT II-Si SeiZleba ki-<br />

los maCvenebeli o alomorfi iKos, magram aoristSi S3-d aucilebeli<br />

araa o gvqondes~ (b. gigineiSvili, z. sarJvelaZe, 1973,<br />

gv. 82). axsna eZebneba imgvar SemTxvevebs, roca II kavSirebiTSi o<br />

sufiqsi gvaqvs, wKvetili ki -e sufiqsiT ar iwarmoeba.<br />

Kvela amgvar SemTxvevaSi II kavSirebiTSi paraleluri warmoeba<br />

gvaqvs, ZiriTadad -a sufiqsiani:<br />

daipKr-o-s º daipKr-a-s<br />

mere es qveKana da davipKro da<br />

vipKro vipKroTo vipKro To (iakobi).<br />

rom saqarTvelom mtkiced da daipKras da<br />

ipKras qristes moZGvreba<br />

(akaki).<br />

miezG-o-s º miezG-a-s<br />

Kvelas mi miezGos mi<br />

ezGos saTaviso, Sesaferisi (o. Cx.).<br />

Kvelam unda mizGas mizGas Cemi danakargi (ilia).<br />

mouTxr-o-s º mouTxr-a-s<br />

iqneb mo mogvi mo<br />

gvi gviTxroT gviTxroT<br />

TxroT, TxroT rogor ipoveT sakuTari stili<br />

TargmanSi (T. Cx.).<br />

vin mo mogvi mo<br />

gvi gviTxras gvi Txras maTi saqme uTvalavi, sagmironi (akaki).<br />

darg-o-s º darg-a-s<br />

maS am diliT vardi da davrgo da<br />

vrgo vrgo? vrgo (o. mamf.).<br />

CrdilisaTvis da davrgaT da<br />

vrgaT ramodenime xe (m. noz.).<br />

morwK-o-s º morwK-a-s<br />

daTesvis Semdeg niadagi KuTebSi kargad unda mo-<br />

irwKos irwKos (n. Cax.).<br />

nakveTi unda mo moirwKas mo<br />

irwKas sayiroebis mixedviT (m. noz.).<br />

SerT-o-s º SerT-a-s<br />

aseTi qali Se SevrTo Se<br />

vrTo vrTo... vrTo (ilia).<br />

409


410<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

meti gza ar aris, coli unda Se SevrTaT Se<br />

vrTaT (iqve).<br />

moaswr-o-s º moaswr-a-s<br />

ese ar mo momas mo<br />

mas maswron<br />

wron... wron ... (n. Siuk.).<br />

ui, netavi ki im bednier dGes Se Seves Se<br />

ves veswra<br />

wra (ilia).<br />

aseve: icnas º icnos, igrZnas º igrZnos, Caflas º Caflos, daamKnas<br />

º daamKnos, dadvas º dados... aGniSnul zmnebs formaTa paralelizmi<br />

wKvetilSic axasiaTebT (ix. $ 24). -o sufiqsiani varianti<br />

Kvela SemTxvevaSi wKvetilis -e sufiqsian variants Seesabameba.<br />

wKvetilSi subieqturi III piris -o-s damkvidreba da II kav-<br />

SirebiTSi -o sufiqsis gaCena erTdrouli procesi Cans; safuZveli<br />

Kvelgan erTgvaria.<br />

erTaderTi gamonaklisi, roca II kavSirebiTSi o gvaqvs da<br />

Sesabamisi wKvetilis formaSi -e sufiqsi ar dasturdeba, aris<br />

iKos iKos zmna. Tu am formaSi o kavSirebiTis mawarmoebelia da misi<br />

gamoKofa saerTod SesaZlebelia, iseve rogorc wKvetilis formis<br />

(iKo iKo iKo) iKo bolokiduri o-si (ix. $ 24.3.), maSin II kavSirebiTis -o<br />

sufiqsis gamovlenis wesi ugamonakliso ar iqneba.<br />

Tu wKvetilis SemTxvevaSi uar uar-vKe uar vKe tipis formebi gamonaklisis<br />

sistemaSi moqcevis faqtad miviCnieT, II kavSirebiTSi viKve<br />

viKve<br />

/ iKve iKve / iKves iKves tipis formaTa gaCena gamonaklisis Tavidan aSorebis<br />

cdad gvesaxeba. amgvari formebi gvxvdeba samwerlobo enaSi:<br />

Sercxvenil viKve viKve, viKve Tu sanaqebod ar movulxino (d.<br />

kld.).<br />

gana ar ginda, rom Seni Sroma ufro naKofieri da<br />

vrceli iKves iKves? iKves (ek. gab.).<br />

suli morCili netaria, oGond aq viKveT viKveT viKveT (o. Cx.).<br />

amgvarad, wKvetilis warmoebis III da IV Kalibis zmnebi kav-<br />

SirebiT meores -o sufiqsiT iwarmoeben. Sesabamisoba _ wKvetilis<br />

-e: II kavSirebiTis -o _ kanonzomieri Cans.<br />

25 25....4444. 25 25 . . . ----a a a a da da da da ----e e e e sufiq su su sufiqsi<br />

fiq fiqsi<br />

siaaaani si ni ni ni II II II II kavSi kav kav kavSi<br />

Sire Sire<br />

rebi rebi<br />

biTi biTi<br />

Ti Ti<br />

zmnebi, romlebic wKvetilis formebs pirveli an meore Kalibis<br />

mixedviT iwarmoeben, II kavSirebiTSi dairTaven an -a, an -e<br />

sufiqss.


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

samecniero literaturaSi sakmaod dawvrilebiTaa ganxiluli<br />

II kavSirebiTSi -e sufiqsis gamovlenis SemTxvevebi (<strong>arn</strong>. Ciqobava,<br />

1929, gv. 31). aGwera morfologiuri principis mixedviT<br />

xdeba. Cvenc amJerad cal-calke ganvixilavT TiToeul morfologiur<br />

Jgufs, sadac II kavSirebiTSi -e sufiqsi gvaqvs:<br />

a) e. w. `uniSno vnebiTebi~ ugamonaklisod II kavSirebiTSi -e<br />

sufiqss dairTavs:<br />

gav-Tb-e<br />

ga-Tb-e<br />

ga-Tb-e-s<br />

gav-Tb-e-T<br />

ga-Tb-e-T<br />

ga-Tb-e-n (º gaTbnen)<br />

aseve: da-dn-e-s, ga-qr-e-s, da-ykn-e-s, ga-Sr-e-s, ga-xm-e-s, ga-ZG-e-s,<br />

gamo-cxv-e-s, da-cxr-e-s da-lb-e-s, da-dg-e-s da-wv-e-s, da-rC-e-s da<br />

sxva.<br />

rogorc Zvel, aseve axal qarTulSi am Jgufis zmnebTan II<br />

kavSirebiTis warmoebis TvalsazrisiT mKari viTarebaa.<br />

b) doniani vnebiTebi Kvela SemTxvevaSi -e sufiqsiT iwarmoeben<br />

II kavSirebiTis formebs:<br />

dav-ber-d-e<br />

da-ber-d-e<br />

da-ber-d-e-s<br />

dav-ber-d-e-T<br />

da-ber-d-e-T<br />

da-ber-d-e-n (º daberdnen)<br />

aseve: aSen-d-e-s, gakeT-d-e-s, dasaxl-d-e-s da sxva mravali.<br />

g) -e e sufiqsiT iwarmoebs II kavSirebiTs agreTve prefiqsian<br />

vnebiTTa erTi nawili:<br />

gav-i/e-qc-e<br />

ga-i/e-qc-e<br />

ga-i/e-qc-e-s<br />

aseve: da-i-bn-e-s / da-e-bn-e-s, da-i-ngr-e-s / da-e-ngr-e-s. i-qn-e-s /<br />

e-qn-e-s da sxva.<br />

d) da, rogorc aGniSnaven, erTaderTi gardmavali zmna<br />

miv-c-e<br />

mis-c-e<br />

mis-c-e-s<br />

miv-c-e-T<br />

mis-c-e-T<br />

mis-c-e-n<br />

411


412<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

zemoT warmodgenil oTxive SemTxvevaSi erTi faqtia saKuradGebo:<br />

Kvelgan saKrdeni morfema reducirebulia da gauCinarebulia<br />

e xmovani. prefiqsian vnebiTebsa da mi misces mi sces zmnaSi saKrdeni<br />

morfema sruli saxiT aGdgeba wKvetilis subieqturi I da<br />

II piris formebSi. gavi-qec qec qec, qec davi-ben ben ben, ben , dave-xsen xsen xsen, xsen vi-qen qen qen, qen miv-ec ec ec (am<br />

zmnasTan dakavSirebiT sagangebo msJeloba gvqonda SesavalSi)...<br />

aseTivea `uniSno vnebiTTa~ erTi nawilis Cvenebac: dav-Tv Tv Tver Tver<br />

er, er gav-<br />

Zex Zex, Zex dav-deq deq deq, deq dav-wev wev wev, wev gav-Zver Zver Zver, Zver mov-Kev Kev Kev, Kev dav-Jeq Jeq Jeq... Jeq marTalia, am tipis<br />

zmnaTa erT nawilSi xmovani ara Cans axal qarTulSi, magram<br />

aGdgeba Zveli qarTulis Cvenebis mixedviT: ganv-tef tef tef, tef ganv-ƒem ƒem ƒem, ƒem<br />

Sevs-ced ced ced... ced is faqti, rom zogJer saKrdeni morfemiseuli xmovnis<br />

aGdgena ar xerxdeba arc axali da arc Zveli qarTuli enis doneze,<br />

saqmis viTarebas ar cvlis. `Tbeba~ tipis Kvela zmnaSi istoriulad<br />

e xmovani ivaraudeba, rasac mxars uyers monaTesave<br />

enaTa Cvenebac (v. Tofuria, 1930). saKovelTaod gaziarebuli<br />

TvalsazrisiT vnebiTis -d sufiqsis Tavdapirvel saxed -ed ed miiCneva.<br />

aq ar SeiZleba ar gavixsenoT isic, rom Zvel qarTulSi -e<br />

sufiqss dairTavda II kavSirebiTSi -n n (← en en) en sufiqsiani vnebiTebic:<br />

ra Ta ganv ganv-kac ganv ganv kac kac-n-e, kac , gan gan-kac gan<br />

kac kac-n-e, kac , gan gan-kac gan<br />

kac kac-n-e-s kac (wKvetili: ganvkac-en,<br />

ganh-kac-en, gan-kac-n-a).<br />

Zvel qarTulSi e. w. pirdapiri obieqtis mravlobiTobis<br />

-en en en(n)-s en `Semdeg koniunqtiv meoreSi -a da o-s nacvlad -e Cndeba...<br />

-e ki ucvlelad rCeba~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1929, gv. 116). marTalia,<br />

pirdapiri obieqtis mravlobiTobis aGniSvna axal qarTul-<br />

Si -en en formantiT aGar xdeba moqmedebiTi gvaris zmnebSi, magram<br />

Sesabamisi vnebiTis formebma Semogvinaxa -n n (← -en en en) en sufiqsiani<br />

formebi:<br />

Tu vera vZlev, da davi da<br />

vi vixoc<br />

xocneT xoc neT saxeliTa da didebiT<br />

(ilia).<br />

dedofalo, Seni yirime, Cqara aviKar aviK<strong>arn</strong>eT aviKar aviKar neT aqedan (iakobi).<br />

rawams saxlSi xma miwKdeba, ga gavi ga gavi<br />

vipar<br />

p<strong>arn</strong>eT<br />

neT (ek. gab.).<br />

cxadia, unda avi avibar avi avibar<br />

bargneT bar gneT aqedan (n. Siuk.).<br />

Kovelive zemoTqmulidan erTi daskvna SeiZleba gakeTdes: II<br />

kav kavSi kav<br />

Si Sire<br />

rebiT<br />

biTSi biT Si -e e su sufiq su sufiq<br />

fiqsi fiq si gvaqvs im Se SemTxve Se<br />

mTxve mTxveva<br />

vaSi<br />

Si, Si , ro roca ro<br />

ca saKrden saKrden<br />

saKrden<br />

mo morfe mo<br />

rfe rfemaSi rfe Si e e xmo xmova xmo xmova<br />

vani va ni aris ga gauCi ga<br />

Ci Cina<br />

nare<br />

rebu<br />

buli<br />

li.<br />

li


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

axali qarTulisaTvis wesi piruku ar moqmedebs: Kvelgan,<br />

sadac saKrden morfemaSi e xmovania gauCinarebuli, ara gvaqvs II<br />

kavSirebiTis -e sufiqsiani warmoeba, vgulisxmobT moqmedebiTi<br />

gvaris zmnebs: gav-cr-a (saKrdeni morfemis sruli saxea cer cer), cer cer<br />

gav-yr-a (yer), Sev-qmn-a (qmen), vi-xsn-a (xsen), gav-rKvn-a (rKven),<br />

aGmov-fxvr-a (fxven) da sxva.<br />

es zmnebi, iseve rogorc wKvetilis warmoebis I da II Kalibis<br />

moqmedebiTi gvaris Kvela zmna (garda mi misces mi sces zmnisa) II kavSirebiTs<br />

-a sufiqsiT iwarmoebs. amdenad, -a sufiqsi gvaqvs II kavSirebiTis<br />

mawarmoeblad: a) I da II Kalibis moqmedebiTi gvaris<br />

zmnebTan, miuxedavad imisa, Tu ra struqturisaa saKrdeni morfema:<br />

Sev-kar _ Sev-kr-a, mov-kal _ mov-kl-a, dav-fqv-i _ davfqv-a,<br />

dava-b-i _ dava-b-a, Cav-sx-i _ Cav-sx-a da sxv; b) prefiqsian<br />

vnebiTebTan: da-i-wv-a-s, da-i-fqv-a-s, da-e-b-a-s, Semo-e-rtK-a-s, dae-rqv-a-s...<br />

aris SemTxvevebi, roca prefiqsiani vnebiTi gvaris formeb-<br />

Si paralelurad gvxvdeba rogorc -e, , aseve -a sufiqsiani warmoeba<br />

II kavSirebiTisa erTsa da imave zmnasTan:<br />

iqn iqn-a-s iqn s s º º iqn iqn-e-s iqn<br />

farsman sparsisaTvis konstantine arsakiZis dapirispireba<br />

gagebul unda iq iqnas iq nas rogorc erTgvari teza da<br />

antiteza (k. gams.).<br />

gaTvaliswinebul iq iqnes iq nes kamaTSi gamosuli amxanagebis<br />

saqmiani SeniSvnebi (m. kekelia).<br />

iq iqmn-a-s iq s º º iq iqmn-e-s iq<br />

dee, rac saqmnelia, iq iqmnas iq mnas (ilia)<br />

Cven, Cvenve veq veqmneT veq mneT Cvenianebs damamSvideblad (o. Cx.).<br />

Se SeinZr Se<br />

inZr inZr-a-s inZr s º º Se SeinZr Se SeinZr<br />

inZr-e-s inZr<br />

saTburebSi gadatanis dros namKenebi ar Se Sein Se<br />

in inZres in Zres<br />

(n. Caxn.).<br />

amisaTvis sayiroa konebi Se Sein Se<br />

in inZras in Zras (iqve).<br />

idg idg-a-s idg s s º º º idg idg-e-s idg<br />

gved gvedgas gved gas akvani gadaudgmelad (o. Cx.).<br />

egre id idges id idges<br />

ges, ges Torema, me, xom ici... (r. inan.).<br />

da daiwv da<br />

iwv iwv-a-s iwv s º º da daiwv da daiwv<br />

iwv-e-s<br />

iwv<br />

413


414<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

gamiSvi, Tu gindaT, mec cecxli ar wamekidos da ar<br />

da daviw da<br />

viw viwve viw ve (o. ios.).<br />

rac CvenSi aris uvargisi, da daiw da<br />

iw iwvas iw vas mKisve (iran. poezia).<br />

da daiyr da<br />

iyr iyr-a-s iyr s º º º da daiyr da daiyr<br />

iyr-e-s iyr<br />

Tu da daviy da<br />

viy viyre viyre<br />

re, re mwvavdes wKluli (s. Ciq.).<br />

miaqvs ieriSi, medgrad exeTqeba, rom Se Seiy Se<br />

iy iyras iy as da Seangrios<br />

(galaktioni).<br />

mo mogvesm mo<br />

gvesm gvesm-a-s gvesm s º º º mo mogvesm mo mogvesm<br />

gvesm-e-s gvesm<br />

rom kvlavc mo mogves mo<br />

gves gvesmes gves mes sitKva qarTuli rusTavelisa<br />

(gr. orb.).<br />

unda kideca mivdioT mas, gves gvesmas gves mas mSoblisa (n. bar.).<br />

aseve: aGiZras º aGiZres, aixsnas º aixsnes, mieZGvnas º mieZGvnes,<br />

daixnes º daixnas, gaicres º gaicras da sxva.<br />

formaTa amgvari paralelizmi ar dasturdeba am zmnaTa<br />

wKvetilSi, arc Sesabamisi moqmedebiTi gvaris zmnaTa II kavSirebiTSi;<br />

moqmedebiTi da saTanado prefiqsiani vnebiTi gvaris formebi<br />

wKvetilSi warmoebis TvalsazrisiT ar gansxvavdebian: davwv-i<br />

da daviwv-i, dav-Zar-i da daviZar-i, vqmen-i da viqmen-i, davabi<br />

da daveb-i... II kavSirebiTSi ki, rogorc vnaxeT, arsebiTi xasia-<br />

Tis gansxvavebaa.<br />

amgvarad, zmnebi, romlebic II kavSirebiTs -e da -a sufiqsebiT<br />

iwarmoeben, sam Jgufad SeiZleba daiKos:<br />

a) romlebic mxolod -e sufiqss dairTaven: `uniSno~ da<br />

sufiqsiani vnebiTebi, pirdapiri obieqtis mravlobiTobis -en en sufiqsiani<br />

formebi da mi misca mi<br />

sca zmna;<br />

b) zmnebi, romlebic mxolod -a sufiqsiT iwarmoeben II kav-<br />

SirebiTs: moqmedebiTi gvaris formebi (garda mi misca mi sca zmnisa);<br />

g) zmnebi, romlebic II kavSirebiTis formebs paralelurad<br />

iwarmoeben: prefiqsiani vnebiTebi.<br />

amTaviTve SevniSnavT, rom Tavdapirveli viTareba (Zveli<br />

qarTulis msgavsi) pirvel SemTxvevaSia daculi: sxva SemTxvevaSi<br />

mdgomareoba ZiriTadad meoreulia: aq axali sistemis CamoKalibebis<br />

procesTan da, zogJer, ukve CamoKalibebul viTarebasTan<br />

gvaqvs saqme.<br />

Zvel qarTulSi moqmedebiTi gvaris uniSno wKvetilis mqone


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

zmnaTa erTi nawili II kavSirebiTis formebs -a sufiqsiT iwarmoebda:<br />

sxva.<br />

samarTali warmarTTa man mi miuTxras mi Txras (m. DE. 12. II).<br />

pirvelad Se Sekras Se<br />

kras Zlieri igi (m. 12. 29).<br />

ara _ me upKra upKrasa upKra sa da aGmoiTquas igi (m. DE. 12. II).<br />

xolo bzÀ igi da dawu da<br />

wu wuas wu as cecxliTa uSretiTa (m. 3. 12).<br />

ra vyamoT, anu ra vsu vsuaT vsu<br />

aT (m. 6. 31).<br />

da mas jamsa Sina vhrqua vhrqua maT (m. DE. 7. 23).<br />

vTquaT Tu: zeciT iKo, gur gurqu gur gurqu<br />

quas<br />

as: as : rad ara grwmena misi<br />

(m. C 21, 25).<br />

aGdges saxlisa ufali da dahƒSas dahƒSas kari (l. 13. 25) da<br />

magram uniSno namKo ZiriTadis mqone zmnaTa meore nawili<br />

-e sufiqss dairTavda II kavSirebiTSi:<br />

aha, qalwuli miudges da Sves Sves ZÀ (m. I, 23).<br />

rameTe man iƒsnes iƒsnes eri T‚si codvaTa maTTagan (m. I,<br />

21).<br />

sada-igi mGilman, myamelman ganrKunes ganrKunes, ganrKunes da sada mparav-<br />

Ta daTxaron da gani ganipa gani ganipa<br />

paron pa ron igi (m. DE. 6. 19).<br />

Tu gnebavs, vqmneT vqmneT aqa sam talavar (m. 17. 4).<br />

ra Ta da daic da<br />

ic icves ic ves igi GmerTman, viTarca aGsasrulamde<br />

(mam. cx. 167. 30) da sxva.<br />

samecniero literaturaSi es faqti, ra Tqma unda, SeniSnulia<br />

(<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1929; a. SaniZe, 1976; n. naTaZe, 1955; n. kotinovi,<br />

1959), magram sadavo gveCveneba faqtis kvalifikacia; i. imnaiSvilis<br />

azriT, `axal qarTulSi gardamaval zmnaTagan erTaderTi<br />

SemogvrCa, romelsac meore kavSirebiTis niSnad -e moepoveba:<br />

mi-v-s-c-e, mi-s-c-e, mi-s-c-e-s. Zvel qarTulSi aseT zmnaTa raodenoba<br />

bevri iKo. -e hqonda n-ze fuZedaboloebul zmnebs, romlebic<br />

wKvetils uniSnod awarmoebdnen: ra Ta aGvagzne, vagrZne,<br />

davmKne, vamcne, vqmne, mivaKrdne, ganvƒrwne, vixsne, viJmne... -e kav-<br />

SirebiTis sawarmoebeli Zveli niSania. misi SemonaxvisaTvis am<br />

zmnebSi xeli unda SeewKo im garemoebas, rom n n qmni qmnida qmni da pir pirda pir<br />

da dapi da pi- pi<br />

ri ri obi obieq obi obieq<br />

eqtis eq tis mrav mravlo mrav<br />

lo lobi<br />

biTo<br />

Tobis To bis aso asoci aso asoci<br />

ciacias ci as as, as , romel el elTa<br />

Tanac Ta nac kav kavSi kav<br />

Si Sire Si re-<br />

bi biTis bi<br />

Tis niS niSnad niS<br />

nad mu mudam mu dam -e e ix ixma ix ixma<br />

mare<br />

rebo<br />

boda<br />

da...<br />

... n n fu fuZis fu Zis bo bolos bo<br />

los gada gadamwers gada mwers<br />

ago agonebs ago<br />

nebs obi obieq obi<br />

eq eqtis eq tis mrav mravlo mrav<br />

lo lobi lobi<br />

biTo<br />

Tobis To bis su sufiqss su sufiqss<br />

fiqss, fiqss , ami amitom ami tom kav kavSi kav<br />

Si Sire<br />

rebi<br />

bi-<br />

bi<br />

415


416<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

Tis Tis Zvel Zvel ni niSans ni Sans uc ucvle uc ucvle<br />

vlelad vle lad to tovebs to<br />

vebs vebs~ vebs (i. imnaiSvili, 1963, gv.<br />

184) (xazi Cvenia _ g. g.). es Tvalsazrisi SemdgomSic iqna ganmeorebuli<br />

da gavrcobili: `miuTiTeben, rom zemoxsenebuli Jgufis<br />

zmnebSi e niSnis SenarCunebisaTvis xeli unda SeewKo im garemoebas,<br />

rom mwkrivis niSnis win mdgomi n qmnida gardamaval<br />

zmnaTa pirdapiri obieqtis mravlobiTobis maCvenebeli n n (← en en) en<br />

sufiqsis iluzias: xsenebuli sufiqsis Semdeg ki aucilebeli<br />

iKo e daboloebis gamoKeneba. e e mwkri mwkrivis mwkri vis niS niSnis niS<br />

nis gamoKene gamoKenebis gamoKene<br />

bis bis are<br />

ga gafar ga<br />

far farTo farTo<br />

Toebu To bu bulia bu lia da da igi igi mo moicavs mo cavs sxva zmneb zmnebsac zmneb<br />

sac sac, sac , gan gansa gan<br />

sa sakuT sakuT<br />

kuTre<br />

rebiT re biT<br />

ki ki imaT imaT, imaT , ro romel ro<br />

mel melTa mel Ta fu fuZec fu Zec vv-ze<br />

v ze mTav mTavrde mTav<br />

de deba<br />

ba~ ba (v. imnaiSvili, 1975,<br />

gv. 419). (xazi Cvenia _ g. g.).<br />

warmodgenili msJelobidan ivaraudeba, rom saanalizo<br />

formebi im viTarebis anareklia, roca kavSirebiTi II mxolod -e<br />

sufiqsiT iwarmoeboda, rac, iseve rogorc pirdapiri obieqtis<br />

mravlobiTobis -en en en (→ -n) ) sufiqsis asociacia Tu iluzia, naklebsarwmunod<br />

gveCveneba. am ukanaskneli Tvalsazrisis upirveles<br />

kontrargumentad swored ara n sonorze daboloebul fu-<br />

ZeebTan kavSirebiTis -e sufiqsis gamovlena migvaCnia: ra Ta<br />

vSv-e, ganrcx-e, STaviyr-e, davicv-e, SeuZln-e-s da sxva.<br />

zemowarmodgenilma masalam TvalnaTliv dagvanaxa, rom Zvel<br />

qarTulSi moqmedebiTi gvaris zmnebi II kavSirebiTs iwarmoebdnen<br />

Cveulebriv rogorc -a, aseve -e sufiqsebiT. KuradGeba gvinda<br />

gavamaxviloT im faqtze, rom -e sufiqss dairTavs is zmnebi, romelTa<br />

fuZiseul saKrden morfemaSi e xmovania gauCinarebuli<br />

(Sev, ƒsen, rKuen, qmen, cev, gzen, mKen, mcen, Krden, ƒrwen, Jmen,<br />

yer, recx, Zel...); xolo roca saKrden morfemaSi e xmovani ar<br />

aGdgeba, sxva xmovania reducirebuli, anda umarcvloa, II kavSirebiTis<br />

mawarmoeblad -a sufiqsi gvaqvs (Txar, kar, kal, ƒaS,<br />

Tqu, su, rqu, wu, cu, sx...).<br />

miuTiTeben, rom ganxilul zmnaTa `vnebiTebic xsenebul kanonebs<br />

emorCileboda~ (i. imnaiSvili, 1963, gv. 184). zmnebi, romelTa<br />

saKrdeni Zireuli morfemis e xmovani monacvleobda nul-<br />

Tan, vnebiTi gvaris II kavSirebiTis formebs aseve -e sufiqsiT<br />

iwarmoebda:<br />

ra Ta awve aGeg aGegznes aGeg aGegznes<br />

znes (l. E. 12. 49).<br />

rameTu romeli _ igi misgan iS iSves iS ves (m. I 20).<br />

xolo Cinebulni igi ara Girs iq iqmnes iq mnes (m. C. 22. 8).


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

ra Tamca dasaJa sofeli, aramed ra Ta iƒsnes iƒsnes iƒsnes sofeli<br />

mis gamo (i. C. 3. 17).<br />

da romeli KurTa ge gesmen ge men Tquen, qadageT erdoTa zeda<br />

(m. 10. 27).<br />

Koveli nergi... ZiriTurT aGifxu aGifxures<br />

aGifxu aGifxures<br />

res (m. DE. 15. 13).<br />

xolo ƒorci igi ra ganix ganixrwnes<br />

ganix rwnes (equs. dG. 92. 9).<br />

arca ganirKunes<br />

ganirKunes ganirKunes (ion. 37. 14).<br />

prefiqsiani vnebiTi gvaris zmnebi, romelTa saKrden Zireul<br />

morfemaSi nulTan monacvle e xmovani ar dasturdeboda, II<br />

kavSirebiTs -a sufiqsiT iwarmoebda:<br />

da sxva.<br />

sadaca iqadagos saxareba ese Koelsa sofelsa, iTquas iTquas<br />

iTquas<br />

(m. C. 26. 13).<br />

maSin miuteva maT baraba, xolo iesus SoltiTa hsca<br />

da misca maT, ra Ta Juars-ecu ecu ecuas<br />

as (m. DE. 27. 26).<br />

saxlsa Cemsa saxl salocvel er erqu er<br />

qu quas qu as KovelTagan warmarTTa<br />

(mr. II. 17).<br />

g<strong>arn</strong>a Tu gareSe bunebisa aGiZ aGiZras aGiZ ras igi (equs. dG. 12.<br />

26).<br />

gina Tu mo moiw mo<br />

iw iwuas iw uas fiyunari da muxnari (iqve, 58, 37)<br />

rogorc vxedavT, Zvel qarTulSi uniSno (resp. -i elementiani)<br />

wKvetilis mqone zmnebi II kavSirebiTis warmoebis TvalsazrisiT<br />

gvaris mixedviT ar gansxvavdebian; warmoebis principi saerToa<br />

moqmedebiTi da vnebiTi gvaris zmnaTaTvis. Tu imasac gavixsenebT,<br />

rom -e sufiqss dairTaven agreTve uniSno da sufiqsiani<br />

vnebiTebi, pirdapiri obieqtis mravlobiTobis -en en sufiqsiani<br />

formebi, SeiZleba Zveli qarTulisaTvis wesi amgvarad CamoKalibdes:<br />

II II kav kavSi kav kavSi<br />

Sire<br />

rebiT<br />

biTSi biT Si -e e su sufiq su<br />

fiq fiqsi fiq si gamo gamovlin gamo gamovlin<br />

vlinde<br />

deba ba im zmneb zmnebSi zmneb<br />

Si Si, Si ,<br />

ro romel ro romel<br />

melTa mel Ta saKrde saKrdeni saKrde ni mo morfe mo<br />

rfe rfemi rfemi<br />

mise<br />

seuli se li e xmo xmova xmo<br />

va vania va nia ga gauCi ga<br />

Ci Cina<br />

nare<br />

rebu<br />

buli<br />

li;<br />

;<br />

Kve Kvela Kve la sxva sxva sxva Se SemTxve Se SemTxve<br />

mTxveva<br />

vaSi Si uniS uniSno uniS<br />

no da -i i ele elemen ele<br />

men menti<br />

tiani ti ni ni wKve wKveti wKve<br />

ti tilis ti lis<br />

mqo mqone mqo<br />

ne zmneb zmnebSi zmneb zmnebSi<br />

Si am am mwkriv mwkrivis mwkriv<br />

is ma mawar ma<br />

war warmo<br />

moeb<br />

eblad eb lad -a a a su sufiq su<br />

fiq fiqsi fiq si gveq gveqne gveq<br />

ne neba neba<br />

ba. ba<br />

dGevandeli viTareba II kavSirebiTis warmoebisa I da II Kalibis<br />

zmnebTan meoreulia. amjamad moqmedebiTi gvaris zmnebSi<br />

am mwkrivis warmoebisas angariSi ar eweva saKrdeni morfemis<br />

struqturas _ Kvela SemTxvevaSi mwkrivis mawarmoeblad -a sufiqsi<br />

gvaqvs (garda mi misces mi sces zmnisa, Zveli viTareba mxolod aq Se-<br />

417


418<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

mogvenaxa). am formantis unifikacia moqmedebiTi gvaris zmnebTan<br />

TiTqmis damTavrebulia. es tendencia dialeqtebSi ufro Sors<br />

aris wasuli: xevsurulma Kvela SemTxvevaSi -a sufiqsi gaabatona;<br />

am dialeqtma II kavSirebiTis mawarmoeblad sxva formanti ar icis.<br />

axal qarTulSi mdgomareoba garTulda prefiqsiani vnebiTi<br />

gvaris zmnaTa SemTxvevaSi. aq formaTa paralelizmma iCina Tavi.<br />

mivuTiTebdiT, rom erTi da igive zmna II kavSirebiTs iwarmoebs<br />

rogorc -a, , aseve -e sufiqsebiT. Tu moqmedebiTi gvaris SemTxvevaSi<br />

unifikaciis tendencia -e sufiqsiani warmoebis gaqrobis<br />

xarJze warimarTa, gabatonda -a sufiqsiani warmoeba, sxvagvari<br />

procesi mimdinareobs vnebiTis formebSi: aris SemTxvevebi, roca<br />

prefiqsiani vnebiTi gvaris zmnebSi II kavSirebiTis -e sufiqsian<br />

formebs uCndeba paraleluri, -a sufiqsiani, formebi da piriqiT:<br />

-a sufiqsian formebs uCndeba -e sufiqsiani paraleluri<br />

formebi:<br />

a) iqnes º iqnas, gainZres º gainZras, edges º edgas, gaiyres<br />

º gaiyras...<br />

b) aGiZras º aGiZres, daiwvas º daiwves, SemoertKas º SemoertKes...<br />

radgan moqmedebiTi gvaris zmnebSi -a sufiqsiani warmoeba<br />

gabatonda, TiTqosda mosalodneli iKo vnebiTi gvaris zmnebSic<br />

amgvari procesi momxdariKo: an -a sufiqsian warmoebas daeyira<br />

-e sufiqsiani warmoebis adgili, anda, Tu gvaris faqtori daedeboda<br />

safuZvlad mawarmoebelTa gadanawilebas, vnebiTis formebSi<br />

-e sufiqsiani warmoeba unificirebuliKo. magram, rogorc<br />

vxedavT, ase ar moxda. mawarmoebelTa gadanawilebis procesi<br />

grZeldeba, ramac enaSi paralelur formaTa gaCena gamoiwvia.<br />

KuradGeba gvinda gavamaxviloT ramdenime kerZo SemTxvevaze:<br />

a) -e sufiqsiT iwarmoebs II kavSirebiTis formebs ved ved/ ved vid<br />

vid<br />

zmna. es erTaderTi gamonaklisia, roca -e sufiqsi gvaqvs da<br />

saKrden morfemaSi e xmovani ar aris gauCinarebuli: wa-vid-e,<br />

wax-vid-e, wa-vid-e-s. Tu vid Ziriseul i xmovans e-s reduqciis<br />

produqtad miviCnevT, maSin zmnis Cvenebis gaTvaliswineba -e sufiqsis<br />

gmovlenis wess amgvarad daazustebs: II II kav kavSi kav kavSi<br />

Sire<br />

rebi<br />

biTis bi Tis -e<br />

su sufiqss su fiqss da dair da dair<br />

irTavs ir Tavs is zmne zmnebi zmne<br />

bi bi, bi , ro romel ro<br />

mel melTa mel Ta saKrden saKrden mo morfe mo morfe<br />

rfema rfema<br />

maSi ma Si re-<br />

du duci du duci<br />

cire<br />

rebu<br />

buli bu li e xmo xmova xmo xmova<br />

vani va ni iva ivara iva<br />

ra raude ra de deba de ba (reduqcia SeiZleba iKos<br />

srulic da nawilobrivic: e → i).


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

b) iKos iKos formaSi o-s miGebis orgvari gza SeiZleba vivaraudoT:<br />

o ← vv-a,<br />

v<br />

, o ← vv-e;<br />

v<br />

; e. i. fuZiseul v-sTan kavSirebiTis -a<br />

an -e sufiqsis SerwKma. Tu gaviTvaliswinebT, rom aGniSnuli<br />

zmnis Ziri orgvari gaxmovanebiTaa dadasturebuli _ Kav/Kev, o-s<br />

miGebis orive gza dasaSvebia; Kav fuZisagan II kavSrebiTi -a su-<br />

fiqsiT unda warmoebuliKo (i-Kv-a-s ← i-Kav-a-s), Ke Kev Ke<br />

fuZisagan<br />

_ -e sufiqsiT (i-Kv-e-s ← i-Kev-e-s). orive es varianti dasturdeba<br />

dialeqtebSi (iKvas, iKves).<br />

g) sakiTxi amgvarad SeiZleba dasmuliKo im zmnaTa mimar-<br />

Tac, romelTa fuZeebis aseve paraleluri variantebia dadasturebuli:<br />

yer yer º º yar yar, yar , cer cer º º car car, car , Ter º º Tar Tar, Tar<br />

magram saliteraturo<br />

enis TvalsazrisiT msJelobisas am zmnaTa mxolod e xmovnian<br />

variantebs unda davemKaroT.<br />

25 25....5555. 25 25 . . . wKveti wKve wKve wKveti<br />

tili tili<br />

lisa lisa<br />

sa sa da da da da II II II II kavSi kav kav kavSi<br />

Sire Sire<br />

rebi rebi<br />

biTis biTis<br />

Tis Tis mwkrivTa mwkriv mwkriv mwkrivTa<br />

Ta Ta<br />

warmoeeeebis warmo warmo warmo bis bis bis urTi ur ur urTi<br />

Tier Tier<br />

erTmi erTmimar<br />

Tmi Tmimar<br />

marTe marTe<br />

Tebi Tebi<br />

bisa bisa<br />

saTvis saTvis<br />

Tvis Tvis<br />

meore kavSirebiTis warmoebis ganxilvam wKvetilis warmoebasTan<br />

mimarTebiT araerTgvari suraTi warmogvidgina: er erTi er<br />

Ti<br />

mxriv mxriv, mxriv wKvetilis warmoebasa da II kavSirebiTis warmoebas Soris<br />

mKari Sesabamisobaa; mxedvelobaSi gvaqvs wKvetilis warmoebis III<br />

da IV Kalibis zmnebi: kavSirebiT II-Si -o sufiqsi iCens Tavs, roca<br />

wKvetili -e sufiqss dairTavs. wKvetilis formebs I da II Kalibis<br />

zmnebTan amgvarad ar miemarTeba II kavSirebiTis formebi:<br />

nawili -e sufiqsiT iwarmoebs II kavSirebiTs: nawili _ a sufiqsiT;<br />

erTi da imave zmnis moqmedebiTisa da Sesabamisi prefiqsiani<br />

vnebiTis wKvetilis formebi Tu warmoebis TvalsazrisiT sxvaobas<br />

ar gviCvenebs, amas ver vitKviT II kavSirebiTze. aq erT SemTxvevaSi<br />

identuri warmoeba gvaqvs (aGvZar-aGvZra, aGviZar-aGviZra),<br />

magram sxva SemTxvevaSi sxvaoba dasturdeba (davyer-davyra,<br />

daviyer-daviyre). Tu im Tvalsazriss davemKarebiT, rom II kavSirebiTisaTvis<br />

wKvetilis fuZea saKrdeni (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1962, gv.<br />

107), amgvari sxvaoba asaxsneli iqneba: erTgvari warmoeba wKvetilSi,<br />

gansxvavebuli _ meore kavSirebiTSi. sxvaobis safuZvels<br />

axal qarTulSi am tipis zmnebTan ZiriTadad zmnis gvari qmnis.<br />

gvaris faqtori am mwkrivTa warmoebis principze gavlenas ar axdenda<br />

Zvel qarTulSi: moqmedebiTi da vnebiTi gvaris zmnebs Tu<br />

419


420<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

wKvetilSi identuri warmoeba hqondaT, aseve erTnairad iwarmoebdnen<br />

II kavSirebiTis formebs (vqmen _ viqmen, vqmne _ viqmne...);<br />

magram sxvaoba aqac TvalSisacemia: erTgvari warmoeba wKvetilisa,<br />

gansxvavebuli warmoeba meore kavSirebiTisa faqtia (aGvZar,<br />

viƒsen, magram ra Ta aGZra, viƒsne).<br />

amdenad, eyvqveS dgeba sakiTxi imis Sesaxeb, rom wKvetilis<br />

fuZe saKrdenia II kavSirebiTis formisaTvis (rac TavisTavad imas<br />

gulisxmobs, rom wKvetilis mawarmoeblebi II kavSirebiTis forma-<br />

Sic ivaraudeba: ava-Sen-e ← ava-Sen-e-o..).<br />

rogorc aGvniSnavdiT, wKvetilis warmoebas ZiriTadad saKrdeni<br />

morfemis struqtura Seapirobebs. nulTan monacvle xmov-<br />

nis Semcveli saKrdeni morfema wKvetilis uniSno (resp. I da II<br />

piris formebSi `ufunqcio~, nulTan monacvle -i elementian)<br />

warmoebas varaudobs (I Kalibi); umarcvlo saKrdeni morfema -i<br />

elementian (romelic ar monacvleobs nulTan I da II piris formebSi)<br />

warmoebas gulisxmobs (II Kalibi).<br />

aseve, saKrdeni morfemis struqtura Seapirobebs II kavSirebiTis<br />

-a da -e formantebis gamovlenas I da II Kalibis zmnebTan<br />

(axal qarTulSi ZiriTadad vnebiTi gvaris zmnebSi), oGond safuZveli<br />

Sepirobebisa sxvagvaria. Tu wKvetilis warmoebisas KuradGeba<br />

ar eqceva imas, saKrdeni morfemiseuli xmovani, romelic<br />

reducirdeba, ra xmovania, II kavSirebiTis warmoebisas amas<br />

arsebiTi mniSvneloba eniyeba.<br />

axal qarTulSi II kavSirebiTis -a da -e sufiqsTa ganawilebisas<br />

Tu gvaris faqtors garkveuli KuradGeba mieqca (moqmedebiTi<br />

gvaris zmnebSi warmoebis unifikacia moxda), wKvetilis<br />

warmoebaSi am faqtoris moqmedeba gamoricxulia.<br />

amgvarad, -a da -e sufiqsiani II kavSirebiTis warmoebis saki-<br />

Txis ganxilva im daskvnis gakeTebis safuZvels gvaZlevs, rom<br />

wKvetilis fuZe ar aris saKrdeni II kavSirebiTisaTvis. wKvetilis<br />

mawarmoeblebi II kavSirebiTis formaSi ar ivaraudeba. orive am<br />

mwkrivisTvis saerTo fuZea saKrdeni. wKvetilisa da II kavSirebi-<br />

Tis warmoebas ZiriTadad saKrdeni morfemis struqtura gansazGvravs;<br />

ganmsazGvreli piroba sxvadasxvagvaria. II kavSirebiTis<br />

-a da -e e e sufiqsTa ganawilebisas garkveul mniSvnelobas gvaris<br />

faqtoric iZens.<br />

Tu -a da -e sufiqsiani II kavSirebiTis SemTxvevaSi SesaZle-


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

belia am daskvnis gakeTeba, amasve ver vitKviT -o sufiqsiani II<br />

kavSirebiTis mimarT; magram, vfiqrobT, amjamindeli viTareba am<br />

mxriv meoreulia.<br />

IV Kalibis zmnur formaTa amosaval saxed ava avagev ava<br />

gev tipis<br />

warmoeba ivaraudeba; istoriulad wKvetilis warmoebis TvalsazrisiT<br />

am tipis zmnebi I Kalibisa iKo: saKrdeni morfema -ev ev nul-<br />

Tan monacvlea da, amdenad, wKvetili uniSno unda hqonoda. saKrdeni<br />

morfemiseuli e xmovnis nulTan monacvleoba am tipis<br />

zmnebTan II kavSirebiTis mawarmoeblad -e sufiqss gvavaraudebinebs.<br />

wKvetili: ava ava-g-ev ava ev ev, ev , II kavS.: ava ava-g-v-e ava<br />

← ava-g-ev-e.<br />

aqedan gamomdinare, sarwmuno Cans mosazreba imis Sesaxeb,<br />

rom II kavSirebiTis -o sufiqsi istoriulad ve ve kompleqsis<br />

SerwKmis Sedegadaa miGebuli (g. rogava, 1945). fonetikur niadagze<br />

warmoqmnili o-s damoukidebel morfologiur odenobad<br />

miCneva, iseve rogorc -ev ev formantis v Tanxmovanmokvecili e<br />

elementis wKvetilis -e sufiqsTan (avaSen-e) funqciuri gaigiveba,<br />

gviandeli movlenaa _ -ev ev formantis Tavdapirveli funqciis<br />

gauCinarebisa da misi morfologiuri reinterpretaciis Semdegi<br />

procesia. amdenad, IV Kalibis zmnebSi Sesabamisoba _ wKvetilis<br />

-e: II kavSirebiTis -o _ orive am mwkrivisaTvis saerTo saKrden<br />

morfemasTan, -ev ev ev formantTan, dakavSirebuli fonetikuri da morfologiuri<br />

cvlilebebis Sedegia. Sesabamisoba mKaria ara imitom,<br />

rom wKvetilis -e sufiqsiani warmoeba Seapirobebs II kavSirebiTis<br />

-o sufiqsian warmoebas, aramed orive am mwkrivisaTvis<br />

saerTo saKrdeni morfemaa -ev ev ev, ev romelic sxvadasxvagvar transformacias<br />

ganicdis wKvetilsa Tu II kavSirebiTSi. sxvagvarad:<br />

es Sesabamisoba imis maCvenebeli ki ar aris, rom wKvetilis fuZe<br />

aris saKrdeni II kavSirebiTisaTvis, aramed saerTo saKrdeni morfema<br />

sxvadasxvagvar fonetikur cvlilebas ganicdis da am cvlilebis<br />

Sedegad mKardeba Sesabamisoba.<br />

Cveni TvalsazrisisaTvis erT-erT mniSvnelovan sabuTad<br />

kvlav xevsuruli dialeqtis Cveneba gvesaxeba: rogorc aGvniSnavdiT,<br />

ava avagev ava gev tipis warmoebis arseboba am dialeqtSi ar ivaraudeba.<br />

aqedan gamomdinare, arc -o sufiqsiani II kavSirebiTi unda<br />

gvqonoda. xevsurulSi, rogorc cnobilia, avi avi-G-i, avi , ga gavi ga<br />

vi vi-g-i... vi ... tipis<br />

morfema -i elements gamoavlens wKvetilSi (Sdr.: salitera-<br />

421


422<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

turo qarTulis dava-b-i, Cav-sx-i...); igive saKrdeni morfema -a<br />

sufiqss varaudobs II kavSirebiTis mawarmoeblad. asecaa am dialeqtSi:<br />

avi-G-a, gavi-g-a... -a sufiqsis unifikacia xevsurulSi II<br />

kavSirebiTis warmoebisas -e sufiqsis xarJze moxda. -a iyers -e-s<br />

adgils. ara gvaqvs safuZveli davuSvaT -o sufiqsis arseboba saerTod<br />

am dialeqtSi.<br />

momxdari fonetikuri procesebisa da morfologiuri reinterpretaciis<br />

safuZvelze damKarebuli Sesabamisoba IV Kalibis<br />

zmnebSi _ wKvetilis -e: II kavSirebiTis -o _ unda iKos safuZve-<br />

li imisa, rom mas Semdeg, rac -e e (← ev ev) ev<br />

) gaazrebul iqna III Kalibis<br />

zmnebTan gamovlenili wKvetilis -e sufiqsis tolfasad, mesame<br />

Kalibis zmnebTanac -o sufiqsi Cndeba II kavSirebiTSi. III<br />

Kalibis zmnaTa saKrdeni morfema marcvlovani da ukumSvelia.<br />

ramdenadac aq ar aris piroba II kavSirebiTis -e sufiqsis gamovlenisa,<br />

odindeli mawarmoebeli mwkrivisa am tipis zmnebTan -a<br />

sufiqsi unda KofiliKo.<br />

amgvarad, -o sufiqsiani II kavSirebiTis SemTxvevaSi mdgomareoba<br />

meoreulia: erTi nawili istoriulad -a sufiqsiT iwarmoebda<br />

gansaxilveli mwkrivis formebs, meore nawili _ -e sufiqsiT.<br />

mas Semdeg, rac damKarda Sesabamisoba _ wKvetilis -e: II<br />

kavSirebiTis o, TavisTavad cxadia, Kvela SemTxvevaSi ver miviCnevT<br />

II kavSirebiTis -o sufiqsisaTvis amosavlad ve ve ve kompleqss<br />

(iseve rogorc subieqturi mesame piris -o sufiqsisaTvis va va kompleqss).<br />

amjamad -o o o damoukidebeli mawarmoebelia -a da -e formantTa<br />

gverdiT da formobrivad miemarTeba wKvetilis -e sufiqss.<br />

Kovelive zemoTqmuli amgvari daskvnis gakeTebis safuZvels<br />

gvaZlevs: wKve wKveti wKve wKveti<br />

tilis ti lis fu fuZe fu<br />

Ze ar aris saKrde saKrdeni saKrde<br />

ni II kav kavSi kav<br />

Si Sire<br />

rebi<br />

biTi<br />

Tisa<br />

sa- sa<br />

Tvis Tvis Tvis arc arc is isto is isto<br />

tori<br />

riulad ri lad da da da arc arc am amja am amja<br />

jamad<br />

mad. mad . ori orive ori<br />

ve am am am mwkr mwkrivi mwkr vi visa<br />

saTvis sa Tvis<br />

sa saer sa<br />

er erTo er To fu fuZea fu<br />

Zea Zea saKrde saKrdeni saKrde saKrdeni<br />

ni. ni mKari formobrivi Sesabamisoba meoreuli<br />

faqtia da ar ewinaaGmdegeba saerTo daskvnas.


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

$ $ 26. . mra mraval mra mraval<br />

valgzi<br />

gziso<br />

sobis so bis gamo gamoxat gamo gamoxat<br />

xatvi<br />

visa<br />

saTvis Tvis qar qarTul qar<br />

Tul TulSi Tul Si<br />

22226666....1111. . . . mraval mra mra mraval<br />

valgzi valgziso<br />

gzi gziso<br />

sobis sobis<br />

bis bis kate ka ka kate<br />

tego tego<br />

gori gori<br />

riiiiisa ri sa saTvis saTvis<br />

Tvis Tvis<br />

a. SaniZe `qarTuli enis gramatikis safuZvlebSi~ axali qar-<br />

Tuli enis mwkrivTa sistemis warmodgenisas wKvetilisa da brZanebiTis<br />

Semdeg II xolmeobiTsac asaxelebs: `me me meore me re xol xolme xol<br />

me meobi me bi biTi<br />

Ti~. Ti<br />

vambobT `xolmeobiTio~, radganac is mravalgzisobis gagebas Seicavs,<br />

romelic, Tu sanaTado forma ara gvaqvs, `xolme~-Ti unda<br />

gadmoices. vumatebT `meoreo~, radganac II seriaSi Sedis. magali-<br />

Tebi: vweri (davweri), vaSene (avaSeni)~ (a. SaniZe, 1973, gv. 220).<br />

KuradGeba mivaqcioT magaliTebs da Semdeg SeniSvnas: `naSTis saxiT<br />

am mwkrivis forma saKovelTaod `icis~ da `uwKis~ zmnaTa saxiT<br />

SemogvrCa. oGond maT drois TvalsazrisiT exlandelis gageba<br />

miiGes...~ da mTavari:: `es mwkrivi axal qarTulSi saKovel-<br />

Taod aGar aris, _ zogierT kilos SehrCa. mis nacvlad sxva kiloebma<br />

da saliteraturo enam SeimuSava I xolmeobiTi, romelic<br />

uwKvetels gamoeKo. es SemuSaveba paralelurad xdeboda II xolmeobiTis<br />

gadavardnasTan erTad~ (iqve, gv. 221). am SemTxvevaSi II<br />

xolmeobiTi ganxilulia rogorc axali qarTulis faqti, oGond<br />

ara axali qarTuli saliteraturo enisa (igulisxmeba organuli<br />

warmoeba), Tumca magaliTebi (vweri _ davweri, vaSeni _ avaSeni)<br />

Zveli qarTuli saliteraturo enisaa (Tu dialeqtebis?). avtori<br />

II xolmeobiTis amgvar formebs sxva sakiTxebze msJelobisasac<br />

moiSveliebs: `II seriis formebi am zmnisa Kvela srulia: naxa, naxos,<br />

naxis, naxe~ (a. SaniZe, 1973, gv. 271) da sxva. funqcia zustdeba:<br />

`mwkrivi ixmareba mravalJer gameorebuli moqmedebis aGsaniSnavad.<br />

agreTve is gadmogvcems C v e u l e b i T s moqmedebas,<br />

mudam gameorebul moqmedebas da amitom SeiZleba, rom is warsul<br />

dros ki aGar Seicavdes, aramed sul daclili iKos drois<br />

elementisagan~ (iqve, gv. 221). sxvagan zustdeba: `mravalgziTi<br />

forma `xolme~-s gagebas Seicavs. es `xolme~ SeiZleba daerTos<br />

zmnis formas, magram rom ar daerTos, imiTac ara daSavdeba ra~<br />

(iqve, gv. 211). es dazusteba imiTac aris saintereso, rom swored<br />

am gagebam misca safuZveli terminis SerCevas _ x o l m e o -<br />

b i T i. isic sagulisxmoa: a. SaniZe imazec amaxvilebs KuradGebas,<br />

rom x o l m e s gageba araa erTaderTi am formebisaTvis: `Tu<br />

moqmedeba meordeba, is SeiZleba Cveulebad gadaiqces. amitom<br />

423


424<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

mravalgzisi formebi iseT moqmedebasac gadmoscems, romlebic<br />

Cveulebad aris qceuli. amitom aseT formebs C v e u l e b i T -<br />

s a c eZaxian~ (iqve, gv. 221). aq aGvniSnoT isic, rom swored<br />

x o l m e o b i T i aris erT-erTi is termini, romelic a. SaniZis<br />

wKalobiT marJved SeirCa da damkvidrda samecniero gramatikaSi:<br />

`x o l m e o b i T i kargad nawarmoebi terminia: `x o l m e~ _<br />

`x o l m e o b i T i~ (Sdr. `T u r m e~ _ `T u r m e o b i T i~,<br />

SemoGebuli ak. SaniZisave mier). misi mTavari nakli isaa, rom advilad<br />

ireva `mrvalgziTSi~: `akeTebs xolme~ SeiZleba ise iqnes<br />

gagebuli, TiTqos `keTebis~ ganmeorebas eqceodes KuradGeba, namdvilad<br />

ki sayiroa gadmoices, rom moqmedeba `C v e u l e b r i v<br />

xdeba~, moqmedebas `C v e u l e b r i v a d aqvs adgili~. es rom ara,<br />

`x o l m e o b i T i~ SeniSvnas ar gamoiwvevda. saca wesia, ufro<br />

zusti iqneboda `C v e u l e b i T i~ anda _ kidev ufro _ `m i -<br />

m d i n a r e o b i T i~... amisda kvalad SeiZleba permansivis badlad<br />

davtovoT x o l m e o b i T i saTanado aqcentiT (`rac<br />

C v e u l e b r i v xdeba~, am gagebiT: rac xdeba x o l m e~) (<strong>arn</strong>.<br />

Ciqobava, 1948, gv. 7).<br />

*<br />

* *<br />

moqmedebis mravalgzisobis gamoxatva qarTuli zmnis erTerTi<br />

arsebiTi damaxasiaTebeli niSania. erTgzisi (erTxel Sesrulebuli<br />

moqmedeba) da mravalgzisi (mravalJer Tu Cveulebriv<br />

Sesrulebuli moqmedeba) qarTuli saliteraturo enis istoriis<br />

manZilze gairCeoda erTmaneTisagan; Tumca am garCevas<br />

sxvadasxva saxe hqonda: organuli warmoeba xolmeobiTisa Cven<br />

Tvalwin bardeba warsuls da mis adgils aGweriTi warmoeba<br />

iyers. Cven SevecdebiT am tendenciasac gavadevnoT Tvali: ra<br />

gziT miemarTeba es cvlileba...<br />

26 26....2222. 26 26 . . . II II II II xolme xol xol xolme<br />

meoooobi me bi biTi biTi<br />

Ti Ti praqti praq praq praqti<br />

tikul tikul<br />

kul kul grama gra gra grama<br />

mati mati<br />

tikeb tikeb<br />

kebSi kebSi<br />

Si Si<br />

II xolmeobiTi imiTac aris saintereso, rom am formebs Zveli<br />

gramatikosebi TiTqos Kvelani amCneven, magram kvalifikacia<br />

am formebisa gansxvavebuli iKo; arc esaa SemTxveviTi: misi funqciuri<br />

Tavisebureba arTulebda saqmes.<br />

gavixsenoT: es umniSvnelovanesi morfologiuri odenoba


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

calke sauGlebel erTeulad ar gamoiKofa a n t o n T a n. vTqviT<br />

ukve es. gavimeorebT: antoni II xolmeobiTis formebs amCnevs,<br />

gamoKofs, magram funqciurad aigivebs mas uwKvetelTan _ II<br />

xolmeobiTsa da uwKvetels Soris funqciur sxvaobas ver xedavs:<br />

gan ganvi gan<br />

vi viba<br />

bani ba ni da gan ganvi gan<br />

vi viba<br />

bane<br />

nebo<br />

bodi<br />

di, di , Se Sevik Se<br />

vik vikri vik ri da Se Sevik Se<br />

vik vikvro<br />

vrodi vro di misTvis<br />

mniSvnelobiT erTi da igive odenobebia. sworia antonis xedva,<br />

roca Zveli qarTulis II xolmeobiTSi (ganvibani, Sevikri...) imave<br />

mniSvnelobas xedavs, rac aqvs misdroindeli qarTulis uwKvetlis<br />

formebs (ganvibanebodi, Sevikvrodi...), oGond erTi Zveli<br />

qarTulia da meore _ axali. maTi gverdigverd daKeneba doneebis<br />

aGrevaa. Zvel qarTulSi II xolmeobiTis gverdiT uwKvetels<br />

es funqcia ar hqonda; axali qarTulis uwKvetlis formaTa<br />

gverdiT ki II xolmeobiTi aGara gvaqvs. zemoTac vTqviT: antoni<br />

axali qarTulis poziciidan yvrets am movlenas; Secdomis<br />

wKaroc esaa; amitomac ver SeZlo II xolmeobiTis calke sauGlebel<br />

erTeulad gamoKofa.<br />

II xolmeobiTis formaTa saintereso daxasiaTeba mogvca<br />

p. i o s e l i a n m a. igi saubrobs am formaTa awmKos formebTan<br />

msgavsebaze, ufro sworad, awmKos droisad miiCnevs maT da sworad<br />

gamoKofs mawarmoebels: `arian romelime zmnani awmdgomsa<br />

drosa Sina xmarebulni hxSirobiTad damatebiTa bolo sa asoTa<br />

i. mag. ufali mhsaJul-ars, ese daamdablis, da ese aGamaGlis da<br />

sx. xolo pirovnad: davamdabli, avamaGli da sx...<br />

sxo: ese g…arsa odesca mdabiursa saubarsa Sina daemetebis<br />

marc…ali xolme, maSin niSnavs qmnilsa usrulsa drosa, mag. davamdabli<br />

xolme, Sevswiri xolme da sx.~ (p. ioseliani, 1840, gv.<br />

72). aq xol xolme xol me nawilakis funqciac ikveTeba; xolmeobiTis funqcias<br />

swored am nawilakian formebSi xedavs.<br />

aSkarad wingadadgmuli nabiJia II xolmeobiTis formaTa gagebaSi<br />

T. j o r d a n i a s `qarTul gramatikaSi~ warmodgenili<br />

msJeloba: `qarTul enas aqvs dr dro dr<br />

o sa sama sa<br />

ma mara<br />

radi<br />

diso di so anu ga gaxSi ga gaxSi<br />

xSire<br />

rebi rebi<br />

biTi<br />

Ti, Ti<br />

ra saTvis daemateba aso `i~, mag. `va-ri~, `xa-ri~ e. i. mudam var,<br />

xar (da ara mxolod exla), mag. `Ze Cemi xar-i Sen~ (fsal. 2).<br />

namKo dros ki xSirad miemateba: `movid-is, wavid-is, monax-is...<br />

gamovid-i, gamovsc-i, vismin-i da sxv. (mravl. movidi-an, gamovidi-<br />

425


426<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

an)~ (T. jordania, 1889, gv. 60). rogorc vxedavT, formebi sworad<br />

aris SemCneuli, daxasiaTebuli (`samaradiso~ anu `gaxSirebiTi~),<br />

sworadaa mawarmoebeli gamoKofili, ganmartebuli (`mudam<br />

var~...), magram ramdenadac moulodnelia, uGlebis srul paradigmaSi<br />

am formebs adgili ar moeZebneba; rogorc Cans, T.<br />

j o r d a n i a am SemTxvevaSi tradicias uwevs angariSs...<br />

a n t o n T a n, p. i o s e l i a n T a n da T . j o r d a n i -<br />

a s T a n II xolmeobiTis formebi ar ganixileba, rogorc Zveli<br />

movlena (Zveli qarTulis). am avtorebTan, faqtobriv, ar imiJneba<br />

Zveli da axali qarTuli saliteraturo ena. es gamiJvna praqtikos<br />

gramatikosTagan p. k v i c a r i Z e m moaxdina; gavixsenoT<br />

misi msJeloba I TurmeobiTis formaTa Sesaxeb: `namKo odes usrulsa<br />

da sruls dros Zvels Zvels qar qarTul qar Tul ena enaSi ena<br />

Si nacvlad nabolarisa<br />

ia ia, ia uzis zogan ies ies~... ies ies (p. kvicariZe, 1888, gv. 117-118). swored<br />

p. k v i c a r i Z e mianiSnebs imaze, rom II xolmeobiTi Zveli qar-<br />

Tulis kuTvnilebaa: `am formas axali mwerlebi yirsaviT eridebian,<br />

TiTqos zogJer umisoba SeiZlebodes~ (iqve, gv. 125). Tumca<br />

iqve daamatebs: `g<strong>arn</strong>a aqa-iqa axals mwerlebsac uxmariaT, mag.<br />

`gadabrundis Cveni ciga, kotriela, kotriela~ r. e.~ e. i. p. kvicariZisaTvis<br />

II xolmeobiTi Zveli qarTulis faqtia, axal qar-<br />

TulSi SemorCenilia naSTis saxiT.<br />

26 26....3333. 26 26 . . . II II II II xolme xol xol xolme<br />

meoooobi me bi biTi biTi<br />

Ti Ti da da da da niko ni ni niko<br />

ko ko maaaari mm<br />

m ri ri ri<br />

ase mivediT n i k o m a r a m d e.<br />

sakmaod moulodnelia is faqti, rom xolmeobiTi, rogorc<br />

damoukidebeli sauGlebeli erTeuli Zvel qarTulSi, ar<br />

gamouKvia n. m a r s. amis Taobaze msJelobs a r n. C i q o b a v a<br />

n. maris `Zveli saliteraturo qarTuli enis gramatikis~ Sesaxeb<br />

1926 w. daweril recenziaSi. moviKvanT vrcel amonarids: `arsada<br />

Cans penmansivi (anu habitualisi): man man klis klis... klis d i a l e q t u -<br />

r i a o r i s t i s saxelwodebiT aris igi monaTluli `ZiriTad<br />

tabulebSi~ da moxsenebulia `sintaqsurad aGmocenebul forma-<br />

Ta Soris~ (ix. gv. 11); Kovel SemTxvevaSi uGlebis sistemaSi adgils<br />

moklebulia.<br />

es formalurad umarTebuloa: Zvel qarTulSi Cveulebrivia<br />

formebi, rogoricaa: man klis, daweris, dafaris... maSasadame,


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

araviTari ufleba ara gvaqvs formaTa aGwe aGwera aGwe aGwera<br />

ra-da ra da dala<br />

lage<br />

gebi<br />

bisas bi sas saTanado<br />

adgilas (aoristis JgufSi) es ar SevitanoT. amisaTvis ara<br />

aqvs mniSvneloba, Tu rogor vxsniT vxsniT mas: miviCnevT mas dialeqtur<br />

Tu xalxur aoristad.<br />

arsebiTad am formis ugulebelKofa miT ufro SeuwKnarebelia,<br />

rom igi Tavisebur, metad mniSvnelovan rols asrulebs<br />

uGlebis sistemaSi: mas mas Se SeuZ Se SeuZ<br />

uZlia uZ lia awmKos gver gverdiT gver<br />

diT mo mogvev mo<br />

gvev gvevli<br />

linos li nos<br />

pir pirve pir pirve<br />

veli ve li Jgu Jgufis Jgu<br />

fis dro droTa dro Ta warmo warmoebi warmo<br />

bi bisas bi sas da dasaKrde da<br />

saKrde saKrdenad<br />

saKrdenad<br />

nad. nad Tavdapirveli<br />

misi Sinaarsi ar unda KofiliKo daSorebuli awmKosas; droTa<br />

saTanado formebis Sabloni roca SemuSavda, is aoristis amala-<br />

Si aGmoCnda (fuZis agebulebis wKalobiT). pirvandeli mdgomareobis<br />

kvali mainc darCa: es aris zogierT zmnaTa uGleba:<br />

1. vidis (awmKo=permans.) _ vidoda/is (nam. usr.) _ vidodes<br />

(TanauGvlebiTi pirv.): awmKois `vals~ sxva rigisaa: vals, vlida,<br />

vlides; mo-vlo, mo-vlis, mo-vlos... (transitivia).<br />

2. man icis, uwKis (awmKo=permansivi): icoda, uwKoda; icodes<br />

_ uwKodes. _ Semdeg amaT aGar uwarmoebiaT meore Jgufis<br />

formebi, iseve rogorc zmnebs: K‚ris, tiris, qris (maTi meore<br />

Jgufi i-TavsarTiani, mediali aGar aris!); samagierod transitivebma:<br />

ƒsnis, gzavnis, (awmK.) _ man gzavnis (perm.); mxolod konstruqciiT<br />

arian eseni garCeuli; iKvnen ki erTi da igive forma...<br />

am tipis zmnaTagan bevrma SemdegSi fuZeebic ganasxvava: awmKo _ reduqciani<br />

(Slis, Txris), aoristi _ ureduqcio (Salis, Txaris <<br />

Sala, Txara), raic Semdegi xnis ambavia; damaxasiaTebelia, rom reduqciani<br />

forma (pirvandeli permansivi) SerCa awmKos...~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava,<br />

1926, gv. 312). is faqti, rom II xolmeobiTi n. m a r T a n ar<br />

gamoiKo damoukidebel sauGlebel erTeulad Zveli qarTuli<br />

enisaTvis, miT ufro gaugebaria, rom praqtikul gramatikebSi<br />

sworad iKo Sefasebuli es formebi da, rac mTavari, a. S a n i -<br />

Z e am sakiTxze msJelobs Tavis adreul SromebSi:<br />

1915 wels petrogradSi gamoica `krebuli~ i. JavaxiSvilis<br />

redaqtorobiT, romelSic daibeyda a. SaniZis naSromi `qarTuli<br />

kiloebi mTaSi~, sadac vkiTxulobT: `gansakuTrebiT saKuradGeboa<br />

is garemoeba, rom mTaSi Senaxulia dGevandlamde erTi dro, romelic<br />

gamoxatavs mravalgziT moqmedebas da romelic namKo srulis<br />

Temisagan warmoebs. am drois formebs mxolod Zvel qar-<br />

Tulsa da qiziKurSi vpoebT~ (a. SaniZe, 1981, gv. 19).<br />

427


428<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

ufro vrceli da safuZvliani msJeloba am Temaze mocemulia<br />

a. SaniZis monografiaSi `subieqturi prefiqsi meore pirisa<br />

da obieqturi prefiqsi mesame pirisa qarTul zmnaSi~, romelic<br />

1920 wels gamoica. vkiTxulobT: `namKo mravalgziTi~, kacma rom<br />

Tqvas, gansazGvruli dro ar aris: igi gamoxatavs moqmedebas ara<br />

romelsame droSi gansazGvruls (namKosa, awmKosa, Tu mKofadSi),<br />

aramed iseTs, romelic KovelTvis Cveulebrivia da marad damaxasiaTebelia<br />

moqmedi pirisaTvis. amitom unda vifiqroT, rom mravalgzisi<br />

namKos formebi qarTuli zmnis uZvelesi formaciis<br />

droisa unda iKos. es mravalgziTi namKo axalma saliteraturo<br />

enam xmarebidan gandevna, magram igi Seinaxa zogma kilom, magali-<br />

Tad, mTis kiloebma da qiziKurmac. misi xmareba sitKvas did sicxoveles<br />

hmatebs~ (a. SaniZe, 1981, gv. 119).<br />

a. SaniZisve cnobiT, es Sroma `ibeydeboda ruseTis samecni-<br />

ero akademiis материали по Яфетическому языкознанию seriaSi.<br />

stambaSi Cabarebul iKo 1915 wlis Semodgomaze. daibeyda sami<br />

rveuli (48 gverdi), magram wignis damTavreba, sxvadasxva dabrkolebaTa<br />

gamo, ver moxerxda~ (a. SaniZe, 1981, gv. 530). am seriis<br />

redaqtori n. mari iKo...<br />

26 26....4444. 26 26 . . . organuli organuli organuli organuli warmoeeeebi warmo warmo warmo bi bidan bidan<br />

dan dan aGweri aGwe aGwe aGweri<br />

riTi riTi<br />

Tisa Tisa<br />

saken saken<br />

ken ken<br />

II xolmeobiTis organuli warmoebis aGweriTiT Secvla<br />

erT-erTi principuli xasiaTis gansxvavebaa Zvelsa da axal saliteraturo<br />

qarTuls Soris. `mravalgzisobis gamomxatvel organul<br />

formaTa moSlis es procesi (ise ki, rom mravalgzisobis<br />

funqcia SemogvrCa) enaSi mimdinare formobrivi abstraqciis<br />

TvalnaTlivi nimuSia~ (b. JorbenaZe, 1995, gv. 389). TavisTavad<br />

saintereso: ena sayirod miiCnevs funqciurad daapirispiros er-<br />

Tgzisi da mravalgzisi moqmedeba, magram cvlis am dapirispirebis<br />

saxes: erT SemTxvevaSi es morfologiurad xdeboda (da xdeba<br />

dGesac zog idiomaSi), meore SemTxvevaSi am dapirispirebas<br />

aramorfologiuri saSualebebi axdenen. `formaTa erTi sistemis<br />

funqcionirebis gafarToebis xarJze xdeba formobrivi mravalferovnebisa<br />

da nairgvarobis nivelireba, morfologiuri dapirispirebis<br />

adgils konteqsturi gansxvavebis kriteriumi ikavebs~<br />

(b. JorbenaZe, 1995, gv. 389). msgavsi SemTxveva araerTia. gavixse-


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

noT: momavali drois gamoxatvis Zveli qarTulis viTareba rogor<br />

icvleba; Tundac aspeqtis gamoxatvis sistema; enaSi rCeba<br />

aucilebloba amgvari dapirispirebisa (axlandeli _ momavali _<br />

warsuli; sruli _ usruli), icvleba dapirispirebis saxe... Tumca<br />

es ufro zogadi msJelobaa. konkretulad: qronologiurad<br />

organuli warmoebis moSla da aGweriTze gadasvla im periods<br />

emTxveva, roca qarTulSi `aspeqtis kategoriam aGniSna, ase<br />

vTqvaT, didi moxveuli qarTuli saliteraturo enis istoriaSi<br />

da amiT garkveuli miJna daido Zvel qarTulsa da axals Soris~<br />

(a. SaniZe, 1973, gv. 271); da kidev: `aspeqtis sistemis TandaTanobiT<br />

cvlasTan dakavSirebiT daiwKo TxrobiT-kiloiani momavali<br />

drois gamoxatva awmKos mwkrivisagan gamoKofilis axali mwkrivis<br />

saSualebiT, e. i. I seriis mwkriviT, rac Zvel qarTulSi SeuZlebeli<br />

iKo... sistemis Secvlis procesi (igulisxmeba aspeqtis sistemisa<br />

da masTan dakavSirebiT momavali drois gamoxatvisa _ g.<br />

g.) damTavrebulia axal qarTulSi, Tumca magaliTebi Zveli sistemis<br />

movlenebisa dGevandel qarTulSic aris naSTis saxiT SemorCenili~<br />

(a. SaniZe, 1973, gv. 271-272).<br />

swored am movlenebis gverdiT xdeba II xolmeobiTis organuli<br />

warmoebis moSla: `damowmebuli masala miuTiTebs, rom<br />

enaSi II xolmeobiTis moSla daiwKo... sainteresoa, rom Cven mier<br />

moKvanili magaliTebis umravlesoba iseT ZeglebSi aris dadasturebuli,<br />

romlebic samxreT saqarTvelos samwerlobo kerebidan<br />

momdinareoben. safiqrebelia, rom samxreT qarTul dialeq-<br />

tur arealSi, romelsac emKareba VIII-XI saukuneTa qarTuli samwerlobo<br />

ena, II xolmeobiTi moiSala~ (z. sarJvelaZe, 1984, gv.<br />

451). Tumca aq zogi ram dasazustebelia: ufro sworad, samecniero<br />

literaturaSi II xolmeobiTis Canacvleba wKvetiliT zog<br />

SemTxvevaSi II xolmeobiTis moSlis mauwKebeli ar unda iKos.<br />

mxedvelobaSi gvaqvs msgavsi magaliTebi: `rameTu mravalgzis<br />

Jay‚Ta da borkilTa Sekrul iKo iKo igi~ (mrk. 5. 4); `maradis dGe<br />

da Game samarobisa Sina da mTaTa Sina iKo iKo...~ iKo (mrk. 5, 5c); `da<br />

mravalgzis cecxlsa STa STaag STa STaag<br />

agdo ag do ege da wKalsa~ (mrk. 9, 92); `yeSmaritebaman<br />

Senman maradis Se SemiwKna Se<br />

miwKna miwKnana miwKna na me, A 3869r, 1-2 da sxva~ (z.<br />

sarJvelaZe, 1984, gv. 451); vfiqrobT, es SemTxvevebi sxvagvarad<br />

unda iqnes kvalificirebuli: angariSi unda gaewios konteqsts<br />

da konteqsturad gamoxatuli mravalgzisobis mimarTebis saki-<br />

429


430<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

Txi gairkves morfologiurad gamoxatul mravalgzisobasTan;<br />

cxadia, es movlenis istorias _ organuli warmoebis aGweriTze<br />

gadasvlas _ ar Secvlis, Tumca maT Soris mizez-Sedegobrivi<br />

kavSiri SeiZleba iKos. sxvagvarad rom vTqvaT: xolmeobiTis konteqsturad<br />

(an leqsikurad, aGweriTad) gamoxatvis SesaZleblobis<br />

arseboba SeiZleba gamxdariKo xelisSemwKobi faqtori (da<br />

ara mizezi) organuli warmoebis moSlisa da aGweriTi warmoebis<br />

CamoKalibebisa.<br />

26 26....5555. 26 26 . . . xolme xol xol xolme<br />

meoooobi me bi biTis biTis<br />

Tis Tis mwkrivi mwkri mwkri mwkrivi<br />

vi vi da da da da leqqqqsi le le le si siku siku<br />

kurad kurad<br />

rad rad<br />

gamoxat gamo gamo gamoxat<br />

xatuuuuli xat li li li mraaaaval mr mr mr val valgzi valgziso<br />

gzi gziso<br />

soba soba<br />

ba ba Zvel Zvel Zvel Zvel qarTul qar qar qarTulSi<br />

Tul TulSi<br />

Si Si<br />

viciT: axal qarTul saliteraturo enaSi xolmeobiTis morfologiuri<br />

kategoria aGar mogvepoveba. xolmeobiTisa (Tu<br />

mravalgzisobis) Sinaarsis gadmocema ZiriTadad aGweriTad xdeba:<br />

amave Sinaarsis matarebel leqsikur erTeulTa (mudam, KovelTvis,<br />

xSirad...) Tu nawilakTa (xolme, Ke/ke _ dialeqtebSi)<br />

meSveobiT:<br />

mucela m u d a m G a m e lo locu lo locu<br />

culob<br />

lobda lob da (vaja);<br />

Cveni qveKana K o v e l T v i s qebuli iK iKo... iK (l. qiaCeli);<br />

x S i r a d adre mofrenil mercxals susxi da sicive<br />

klavs klavs klavs (akaki);<br />

z a m T r o b i T mgeli es estum es estum<br />

tumre<br />

reba re ba x o l m e xmel wifels<br />

(vaja)...<br />

aq Kvela SemTxvevaSi xolmeobiToba leqsikurad gamoixateba.<br />

es SesaZlebloba Zvel qarTulSic gvqonda. ra mimarTeba iKo morfologiurad<br />

gamoxatul xolmeobiTobasa da leqsikurad gamoxatul<br />

xolmeobiTobas Soris? ramdenad iguebs erTi meores?<br />

swori qarTulis TvalsazrisT ramdenadaa marTebuli maTi Tanaarseboba<br />

erT konteqstSi?<br />

morfologiuri gamoxatva xolmeobiTobisa zogadi miTiTebaa<br />

procesze, magram zogJer rogorc xolmeobiTis, ise mravalgzisobis<br />

Sinaarsis gadmocemisas sayiro iKo dazusteba, dakonkreteba<br />

xolmeobiTobisa Tu mravalgzisobis xasiaTisa. amitomac<br />

gamoiKenebs xolmeobiTobisa Tu mravalgzisobis Sinaarsis Semcvel<br />

leqsikur erTeulebs. magaliTad:


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

xol xolme xol xolme<br />

meobi me bi biTo biTo<br />

Tobi<br />

bisa<br />

saTvis<br />

Tvis: Tvis `ra Ta ara m a r a d i s movidodis~<br />

(l. 18, 5, DE).<br />

mra mraval mra mraval<br />

valgzi<br />

gziso<br />

sobi<br />

bisa<br />

saTvis<br />

Tvis: Tvis `m r a v a l g z i s waritacis, da Seborkilian<br />

Jay‚Ta da sakrveliTa da scved da ganxeTqis<br />

sakrveli da idevnebin eSmakisa misgan udabnoTa~<br />

(l. 8, 29 C).<br />

magram aq erTi saintereso sakiTxi iCens Tavs: leqsikurad<br />

gamoxatuli xolmeobiTobis an mravalgzisobis SemTxvevaSi enobrivi<br />

TvalsazrisiT (ufro sworad, stilisturad) ramdenad mar-<br />

Tebulia aseTi konstruqcia: xolmeobiTis Sinaarsis mqone leqsikur<br />

erTeulTa gverdiT xolmeobiTis mwkrivis formebi; mxedvelobaSi<br />

gvaqvs zemomoKvanili magaliTebi:<br />

maradis movidodis;<br />

mravalgzis waritacis;<br />

mravalgzis ganxeTqis da sxv.<br />

aris Tu ara es azrobrivi gameoreba (tavtologia) da, Sesabamisad,<br />

fraza stilisturad gamarTuli? aris Tu ara es ise-<br />

Tive enobrivi uzustoba, rogoricaa ricxviTi saxeliT gamoxatuli<br />

msazGvrelis gverdiT -eb eb eb-ian eb mravlobiTSi dasmuli sazGvruli:<br />

mra mrava mra mrava<br />

vali va li ada adami ada<br />

mi miane mi ne nebi<br />

bi? bi vfiqrobT, ki.<br />

stilisturi TvalsazrisiT gamarTul variantebad unda miviCnioT<br />

iseTi SemTxvevebi, roca xolmeobiTis formebis gverdiT<br />

ar gvxvdeba xolmeobiTis Sinaarsis mqone leqsikuri erTeulebi<br />

da piriqiT: xolmeobiTis Sinaarsis mqone leqsikur erTeulTa<br />

gverdiT _ xolmeobiTis mwkrivTa formebi:<br />

maradis movidoda;<br />

mraval gzis waritaca;<br />

mraval gzis ganxeTqa da misTanani.<br />

am TvalsazrisiT erTi da imave Zeglis sxvadasxva redaqciis<br />

Sedareba saintereso suraTs qmnis: zemomKvanili magaliTi oTx-<br />

Tavis Jruy-parxlis redaqciisaa:<br />

ra Ta ara ma mara ma<br />

ra radis ra dis mo movi mo<br />

vi vido<br />

dodis do dis (l. 18,5 DE);<br />

amis paralelurad adiSis redaqciaSi vkiTxulobT:<br />

ra Ta ara mo movi mo<br />

vi vido<br />

dodis do dis (l. 18, 5 C).<br />

431


432<br />

sxva magaliTi:<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

DE redaqcia: `rameTu ma mara ma mara<br />

radis<br />

dis Game da dGe saflavebsa da<br />

mTaTa gare iq iqce iq iqce<br />

cevi<br />

vian vi an (mr. 5, 5 DE);<br />

C redaqcia: da ma mara ma<br />

ra radis ra dis dGe da Game samarobansa Sina da<br />

mTaTa Sina iKo iKo (mr. 5, 5 C).<br />

C);<br />

DE).<br />

kidev erTi nimuSi:<br />

C redaqcia: da mra mraval mra mra val gzis gzis cecxlsa STa STaag STa STaag<br />

agdis ag dis (mrk. 9, 22<br />

DE redaqcia: da mra mraval mra val gzis gzis cecxlsa STa STaag STa STaag<br />

agdo<br />

do (mrk. 9, 22<br />

ase vTqvaT, stilsturad gamarTuli varianti erT SemTxve-<br />

vaSi C redaqciaSia, meore SemTxvevaSi _ DE redaqciaSi. am<br />

TvalsazrisiT Tundac oTxTavis redaqciaTa gamowvlilviT Seswavla,<br />

vfiqrobT, saintereso Sedegs mogvcems. cxadia, am SemTxvevaSi<br />

warmoCndeba upirvelesad redaqtoris (Tu mTargmnelis)<br />

enobrivi alGo da intuicia. sainteresoa agreTve naTargmni<br />

Zeglebis SemTxvevaSi dednis monacemebis gaTvaliswinebac (samwuxarod,<br />

Cven es ver movaxerxeT): ram ubiZga mTargmnels Tu<br />

radaqtors tavtologiisaken.<br />

da kidev: is faqti, rom xolmeobiTis gamomxatvel leqsikur<br />

erTeulTa gverdiT araxolmeobiTi mwkrivebis formebi gamoiKeneba,<br />

rogorc vTqviT, mwignobris zusti enobrivi alGos<br />

Sedegia da ara magaliTi imisa, rom `enaSi dawKebulia II xolmeobiTis<br />

moSla~ (z. sarJvelaZe, 1979). faqtia, xolmeobiTis mwkriv-<br />

Ta gaqroba da maTi Canacvleba sxva mwkrivebiT enobrivi realobaa,<br />

magram es magaliTi amis dasturad ar gamodgeba.<br />

erTi sagulisxmo detalic: sakiTxis dasmisaTvis Cven mxolod<br />

ori Zegli SeviswavleT. naTargmni _ oTxTavis ori Zveli<br />

redaqcia da originaluri _ giorgi merCulis `grigol xanZTelis<br />

cxovreba~. giorgi merCulis TxzulebaSi Cven ver davadastureT<br />

vercerTi SemTxveva, xolmeobiTis gamomxatvel sitKvaTa<br />

gverdiT xolmeobiTis mwkrivis formebi rom KofiliKo damowmebuli.<br />

aseTi magaliTebi oTxTavis redaqciebSi dadasturda (zemomoKvanil<br />

magaliTebs vgulisxmobT). Tu es sakiTxi Semdgomi<br />

kvleva-Ziebis sagani gaxdeba, es faqti axsnas moiTxovs. rogorc


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

vTqviT zemoT, dednis gavlena ar unda gamoiricxos.<br />

erTi saintereso SemTxvevac; erTgvarSemasmenlian SerwKmul<br />

winadadebaSi xolmeobiTis Sinaarsis gamomxatveli leqsikuri er-<br />

Teulis uaxloesi Semasmeneli araxolmebiTis mwkrivis formiTaa<br />

warmodgenili, sxva _ xolmeobiTis mwkrivis formiT. e. i. leqsikuri<br />

erTeuli xolmeobiTis Sinaarss aniyebs uaxloes Semasmenels,<br />

sxvebi am Sinaarss zmnuri formidan iGeben:<br />

433<br />

rameTu m r a v a l g z i s Jay‚Ta da borkiliTa Sekrul<br />

iKo iKo da gan ganxeT gan<br />

xeT xeTqis xeT qis da Se Semus Se<br />

mus musris mus ris igi (mrk. 5,4 DE).<br />

da m a r a d i s d G e d a G a m e samarobansa Sina da<br />

mTaTa Sina iKo iKo, iKo iKo GaGadebn GaGadebn da qviTa da dait‚nvin<br />

da<br />

it‚nvin (mrk.<br />

5,5 C).<br />

albaT aqve unda ganvixiloT aseTi magaliTic:<br />

da arca GamÀ sanTeli aGan aGanTi aGan aGanTi<br />

Tian<br />

an, an aramed GamÀ iKo<br />

iKo<br />

fsalmuneba da dGisi wignis kiTxva da locva m a -<br />

r a d i s (merC. 1947, 118).<br />

zemoTac vTqviT: xSir SemTxvevaSi mwignobars surs, mianiSnos<br />

ara zogadad xolmeobiToba Tu mravalgzisoba, aramed daakonkretos,<br />

Tu ra saxisaa es xolmeobiToba Tu mravalgzisoba.<br />

am faqts vuwodebT xolmeobiTis aGweriT warmoebas. aGweriT<br />

warmoebaSi ZiriTadad gamoiKeneba zmnis awmKos, wKvetilisa da<br />

uwKvetlis formebi; saxeladi nawili (ase vTqvaT pirobiTad) amgvar<br />

konstruqciaSi sxvadasxva sitKviTaa warmodgenili. moviKvanT<br />

nimuSebs giorgi merCulis Txzulebidan:<br />

ma mara ma<br />

ra radis ra dis _ angelozni maTni ma mara ma mara<br />

radis ra dis x e d v e n pirsa mamisa<br />

Cemisasa zecaTa sa (merC. 1947, 117); simarTlesa Sina<br />

maTsa ma mara ma mara<br />

radis ra dis TavTa T‚sTa braloba a q u n d a<br />

(iqve); Ziri siwmidisa ma mara ma mara<br />

radis<br />

dis gulsa missa d a -<br />

n e r g u l i K o (iqve).<br />

rogorc vTqviT, zmna sxvadasxva mwkrivis formiT SeiZleba<br />

iKos warmodgenili. qvemoT TiTo magaliTs warmovadgenT.<br />

ma maradGe ma<br />

radGe _ SenTvis m o v s w K d e b i T Cuen ma maradGe ma radGe (iqve, 106).<br />

dGe dGe da da Game Game _ romeli ara g a n e S o r e b o d a taZrisagan<br />

uflisa dGe dGe da da Game Game locviTa da marxviTa (iqve,<br />

122-123).


434<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

dGiTi dGiTi-dGe<br />

dGiTi dGe _ da da dGiTi dGiTi-dGe<br />

dGiTi dGe dGe a G o r Z n d e b o d e s Zmani<br />

(iqve, 106).<br />

siC siCCo siC siCCo<br />

Co Tgan Tganve Tgan ve _ rameTu siC siCCo siC Co Tgan Tganve Tgan<br />

ve G‚no da ƒorci ara<br />

S e ƒ d a pirsa missa (iqve, 100).<br />

sa saSo sa<br />

So Tgan Tganve Tgan<br />

ve de dedi de dedi<br />

disa di sa T T _ da sa saSo sa So Tgan Tganve Tgan<br />

ve de dedi de dedi<br />

disa di sa TT<br />

T S e -<br />

w i r u l i K o GmrTisa dedisagan T‚sisa (iqve).<br />

siKrmi siKrmidan siKrmi siKrmidan<br />

danve dan ve _ G‚no kula siKrmiT siKrmiTgan<br />

siKrmiT siKrmiTgan<br />

ganve gan ve ara e s u a (iqve,<br />

113).<br />

Kov Kovlad Kov Kovlad<br />

ladve lad ve _ da mravalni maTganni ara s u m i d e s G‚nosa<br />

Kov Kovlad Kov Kovlad<br />

ladve lad ve (iqve, 113).<br />

mKovar mKovar jam jam _ viTarca saxed eklesiisa naTlisa Grubeli<br />

gamoxatuli i d g a mKovar mKovar jam jam (iqve, 103).<br />

mra mraval mra mraval<br />

valjam val jam _ da mra mraval mra mraval<br />

valjam val jam martod u b n o b d e s net<strong>arn</strong>i<br />

ese (iqve, 138).<br />

sam sam-gzis sam<br />

gzis _ rameTu damarxvasa sxuaTa micvalebulTasa sam sam- sam<br />

gzis gzis i p o v a Sinagan karsa akldamisasa mdebare (iqve,<br />

140).<br />

S‚d S‚d-gzis S‚d gzis _ ara Tu S‚d S‚d-gzis S‚d gzis oden S e u n d o ZmaTa dGesa<br />

Sina, aramed sameocdaaT Jer S‚d ‚d ‚d-gzis ‚d gzis (iqve, 106).<br />

magaliTebis gamravleba SeiZleba. `grigol xanZTels cxovrebidan~<br />

sailustracio masala imitom movixmeT, rom am Zeglisa-<br />

Tvis Cveulebriv damaxasiaTebelia xolmeobiTis mwkrivis formebi;<br />

oriode magaliTi:<br />

anda:<br />

pirvelad gamo gamosca gamo gamosca<br />

scadis sca dis Kovelsa zeda keTilisa saqmesa,<br />

da ukueTu ipo ipovis ipo vis guliTa umanko , uzakuveli da<br />

udrt‚nvelad simdabliT morCili wadierad Kovelsa<br />

zeda keTilsa saqmesa, igi Se SeiwKna Se<br />

iwKna iwKnaris<br />

ris sixaruliT (iqve,<br />

107).<br />

da rajams mama grigol stumrad mi miiwi mi wi wiis wiis<br />

is iSxans, episkoposman<br />

sudarsa igi das‚ das‚s, das‚ da T‚T Tana daJdis Jdis Jdis, Jdis rameTu<br />

ara Tavs id idvis id vis urCeba netarisa grigolisi (iqve,<br />

119)...<br />

Sesabamisad, am ZeglebSi xolmeobiTis gamoxatvis aGweriTi<br />

warmoebis gamoKeneba xdeba ara imitom, rom moSlis gzazea xolmeobiTis<br />

morfologiuri kategoria, aramed imitom, rom a v t o -


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

r i s a T v i s x o l m e o b i T o b i s g a m o x a t v i s a G w e r iTi<br />

d a o r g a n u l i w a r m o e b a a r i s o r i S e s a Z l e b l o b a<br />

e r T i d a i m a v e S i n a a r s i s g a d m o s a c e m a d d a g a -<br />

m o i K e n e b s e r T - e r T m a T g a n s i m i s d a m i x e d v i T, T u<br />

m i s i m w e r l u r i a l G o r a s u k a r n a x e b s, r a s m i -<br />

i C n e v s s a y i r o d. e r T k o n s t r u q c i a S i o r i v e s a -<br />

S u a l e b a r o m a r g v x v d e b a, e s q a r T u l i e n i s S i -<br />

n a g a n i b u n e b i s G r m a w v d o m i s S e d e g i a.<br />

vfiqrob, es sakiTxi ufro Grma da gamowvlilviT Seswavlas<br />

sayiroebs.<br />

vimeorebT, es ar cvlis movlenis istorias; aman SeiZleba<br />

mxolod xeli SeuwKo (daaCqara) organuli warmoebis moSlas.<br />

22226666....6666. . . . mrvallllgzi mrva mrva mrva gziso gzi gziso<br />

sobis sobis<br />

bis bis gamomxat gamo gamo gamomxatvel<br />

mxat mxatvel<br />

vel vel mwkrivTa mwkriv mwkriv mwkrivTa<br />

Ta Ta<br />

ur urTi ur urTi<br />

Tier Tier<br />

erTo erTo<br />

Tobis Tobis<br />

bis bis saki sa sa saki<br />

kiTxi kiTxi<br />

Txi Txi Zvel Zvel Zvel Zvel qarTul qar qar qarTulSi<br />

Tul TulSi<br />

Si Si<br />

Zvel qarTul enaSi ramdenime mwkrivia mravalgzisobis gamomxatveli;<br />

saxelebi seriaTa mixedviT erqmeva:<br />

(da)-v-wer-d-i<br />

(da)-s-wer-d-i<br />

(da)-wer-d-i-s<br />

(da)-v-wer-d-i-T<br />

(da)-s-wer-d-i-T<br />

(da)-wer-d-i-an<br />

(da)-v-wer-i<br />

(da)-s-wer-i<br />

(da)-wer-i-s<br />

(da)-v-wer-i-T<br />

(da)-s-wer-i-T<br />

(da)-wer-i-an<br />

I I xol xolme xol<br />

me meobi me bi biTi bi Ti (anu uwKvetlis xolmeobiTi):<br />

Sdr. uwKveteli: (da)-v-wer-d-(i)<br />

(da)-s-wer-d-(i)<br />

(da)-wer-d-a<br />

(da)-v-wer-d-i-T<br />

(da)-s-wer-d-i-T<br />

(da)-wer-d-es<br />

II II xol xolme xol xolme<br />

meobi me bi biTi bi Ti (anu wKvetilis xolmeobiTi)<br />

Sdr. wKvetili: (da)-v-wer-e<br />

(da)-s-wer-e<br />

(da)-wer-a<br />

(da)-v-wer-e-T<br />

(da)-s-wer-e-T<br />

(da)-wer-es<br />

435


436<br />

da-m-e-wer-i-s<br />

da-g-e-wer-i-s<br />

da-e-wer-i-s<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

III III xol xolme xol xolme<br />

meobi me bi biTi<br />

Ti (anu II TurmeobiTis xolmeobiTi)<br />

da-gu-e-wer-i-s /<br />

da-g-e-wer-i-s<br />

da-e-wer-i-s<br />

Sdr. II TurmeobiTi:<br />

da-m-e-wer-i-s<br />

da-m-e-wer-a<br />

da-g-e-wer-a<br />

da-e-wer-a<br />

da-gu-e-wer-a / da-m-e-wer-a<br />

da-g-e-wer-a<br />

da-e-wer-a<br />

rogorc viciT: kidev erT xolmeobiTze saubroben _<br />

awmKos xolmeobiTze, romelic, a. SaniZis azrT, pirnaklia. amis<br />

Taobaze gvqonda zemoT saubari ($ 6.2). moepoveba mxolod III piris<br />

forma (a. SaniZe, 1976, gv. 91); z. sarJvelaZe srul paradigmas<br />

warmoadgens: I-II pirTa formebi emTxveva awmKosas (z. sarJvelaZe,<br />

2005, gv. 94). nimuSi:<br />

e. w. awmK awmK. awmK awmK.<br />

. xol xolme xol xolme<br />

meobi me bi biTi<br />

Ti Sdr. awmKo:<br />

v-wer<br />

v-wer<br />

s-wer<br />

s-wer<br />

wer-n<br />

wer-s<br />

v-wer-T<br />

v-wer-T<br />

s-wer-T<br />

s-wer-T<br />

wer-ed<br />

wer-en<br />

zemoT aGvniSnavdiT, rom formobrivi TvalsazrisiT awmKos<br />

xolmeobiTis gamoKofa damoukidebel mwkrivad ar SeiZleba CaiTvalos<br />

gamarTlebulad. III subieqturi piris niSanTa sistemaSi<br />

momxdari cvlilebebis kvaldakval moxda awmKoSi piris niSanTa<br />

gadanawileba, Tumca es procesi bolomde ver gatarda; rogorc<br />

Cans, mravalgzisobis kategoriis moSlam es tendencia uperspeqtivo<br />

gaxada. amis Taobaze ufro vrclad subieqturi mesame piris<br />

niSanTa sistemaze saubrisas vimsJeleT.<br />

rogorc Cans, `istoriulad qarTulSi gvqonda moqmedebis<br />

erTgzisobisa da mravalgzisobis morfologiuri opozicia:


seria<br />

I seria<br />

II seria<br />

III seria<br />

Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

gzisoba<br />

erTgzisi mravalgzisi<br />

(da)-wer-d-a<br />

(da)-wer-a<br />

(da)-e-wer-a<br />

(da)-wer-d-i-s<br />

(da)-wer-i-s<br />

(da)-e-wer-i-s<br />

(b. JorbenaZe, 1995, gv. 388).<br />

warmoebis principi, mimarTeba Sesabamisi erTgzisi moqmedebis<br />

gamomxatvel formasTan erTgvaria _ mravalgzis formebs er-<br />

Tgzisisagan -i elementi ganasxvavebs. cxadia, mravalgzisobis mawarmoebeli<br />

es -i sufiqsia. igi mwkrivis saKrden fuZesTan erTad<br />

qmnis mwkrivis formas. esaa mravalgzisobis gamoxatvis sistema:<br />

aq ar dgas sakiTxi mravalgzisi formebis erTgzisisagan momdinareobisa,<br />

anu imisa, rom mrvalgzisi formebisaTvis saKrdenia er-<br />

Tgzisis fuZe. samive SemTxvevaSi erTgzisi da mravalgzisi mwkrivebis<br />

fuZeebi erTmaneTs Canacvlebis principiT miemarTebian; iTqvas<br />

esec: Sesabamisi kavSirebiTis fuZec:<br />

0/(i) _ (da-)v-wer wer wer-d-(i) wer<br />

wer-d- -i _ (da-)v-wer wer wer-d-i wer<br />

-e _ (da-)v-wer wer wer-d-e wer<br />

e _ (da-)v-wer wer wer-e wer<br />

wer- i _ (da-)v-wer wer wer-i wer<br />

e _ (da-)v-wer wer wer-o wer<br />

e _ (da-)v-e-wer wer wer-e wer<br />

e-wer- i _ (da-)v-e-wer wer wer-i wer<br />

o _ (da-)v-e-wer wer wer-o wer<br />

*<br />

* *<br />

ar aris Cveni mizani funqciuri analizi xolmeobiTisa, ufro<br />

sworad, im sxvaobis garkveva, rac am sam xolmeobiTs Sorisaa.<br />

CvenTvis arsebiTi sxva aris: II xolmeobiTi aris ZiriTadi<br />

mrvalgzisobis gamomxatvel formaTa Soris: e. w. awmKos xolmeobiTis<br />

Taobaze vTqviT _ igi awmKos formobrivi variantia, zoga-<br />

437


438<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

di awmKos funqcia rom itvirTa... gvian Cndeba da maleve qreba...<br />

uwKvetlis xolmeobiTis mwkrivic gviandeli warmonaqmni<br />

Cans. misi formebi Zveli qarTuli enis ZeglebSi iSviaTia.<br />

a. S a n i Z i s azriT, es mwkrivi X saukuneSi Cndeba da igi pirvandelia<br />

_ moepoveba mxolod III piris formebi (a. SaniZe, 1945,<br />

gv. 835). pirnaklad miiCnevs a r n . C i q o b a v a c; `mravalgziT~<br />

formaze msJelobisas 1923 wels igi SeniSnavs: `Zveli qarTulis<br />

sami formaa cnobili am saxelwodebiT: e. w. I. awmKo mravalgzi-<br />

Ti (3 p. mxol. da mravl. ricxvi: ixarebn, gmobn, sTxovn... ixarebed,<br />

gmobed, sTxoved), II. namKo usruli mrvalgz. (3 p. mxol. da<br />

mravl. ricxvi: ixarebdis, gmobdis, sTxovdis... ixarebdian, gmobdian,<br />

sTxovdian) da III. namKo sruli (aoristi) mravalgziTi _<br />

Kvela pirebisa: sTxovis, sTxovi, vsTxovi... sTxovian, sTxoviT,<br />

vsTxoviT... (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1923, gv. 7).<br />

mogvianebiT l. k i k n a Z e m sagangebod gamoikvlia es<br />

mwkrivi, teqstebSi damowmebul formaTa raodenoba 49-mde ga-<br />

zarda; miiCnia, rom sruli paradigma aqvs da X saukuneze adre<br />

unda arsebuliKo (l. kiknaZe, 1961). rogorc Cans, es Tvalsazrisi<br />

a. S a n i Z e m gaiziara, amitom `Zveli qarTuli enis gramatikis~<br />

kursSi sruli paradigma warmoadgina (a. SaniZe, 1976, gv. 92<br />

da sxva). teqstebSi damowmebul formaTa raodenoba z. s a -<br />

r J v e l a Z e m sagrZnoblad gazarda da aseTi daskvna SemogvTavaza:<br />

`es mwkrivi VIII saukunidan iCens Tavs (aq imowmebs l. kikna-<br />

Zis miTiTebul naSroms _ g. g.). XI-XIII saukuneTa werilobiT ZeglebSi<br />

imis xmarebis SemTxvevebi matulobs. qarTulma saliteraturo<br />

enam igi TandaTan dakarga (imowmebs a. SaniZes _ g. g.),<br />

magram Semoinaxes mTis dialeqtebma. es ki miuTiTebs, rom igi saliteraturo<br />

enis warmonaqmni ki araa, aramed cocxal metKvelebaSic<br />

arsebobda~ (z. sarJvelaZe, 1984, gv. 438).<br />

SeiZleba dazustebas sayiroebdes msJeloba _ `saliteraturo<br />

enis warmonaqmnia Tu cocxali metKvelebisao~, magram faqtia,<br />

VIII saukuneze adrindel ZeglebSi uwKvetlis xolmeobiTis<br />

mwkrivis formebi ar gvxvdeba; am mwkrivis warmoqmna swored am<br />

droisaTvis iwKeba da, roca iwKeba mravalgzisobis organuli<br />

warmoebis moSla, im droisaTvis SedarebiT gaizarda misi xmarebis<br />

SemTxvevebi! anu: ver SeZlo adgilis mKarad dakvirveba drokiloTa<br />

sistemaSi da sworad II xolmeobiTTan erTad moiSala. am


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

SemTxvevaSi meordeba swored is procesi, rac e. w. awmKos xolmeobiTis<br />

SemTxvevisaTvis aGiniSna: CamoKalibebamde, mKarad damkvidrebamde<br />

CaerTo im procesSi, mravalgzisobis organuli<br />

warmoebis moSla rom hqvia.<br />

kidev erTi momenti: i. q a v T a r a Z e II TurmeobiTis aGweriT<br />

warmoebaze gadasvlaze roca msJelobs, wers: `aris zogier-<br />

Ti sxva garemoebac, romlebmac ganapirobes x o l m e nawilakis<br />

gamoKenebis aucilebloba. es aris, kerZod, `ufunqcio~ -i sufiqsiani<br />

namKos gavrceleba saliteraturo enaSi erTi tipis zmneb-<br />

Tan Kvela gvaris formebSi, roca erTgzis-mravalgzisi aSkarad<br />

airia da orazrovani gaxda. Sdr. v T x o v d i, g a v T b i, g a -<br />

v u S v i tipis zmnebi, romelTa fuZeze x o l m e nawilakis darTva<br />

qmnis sapirispiro kategoriis gagebas~ (i. qavTaraZe, 1961,<br />

gv. 11).<br />

z. s a r J v e l a Z i s azriT, `narTauli ii<br />

i<br />

analogiiT mxolobiTis<br />

formebSi X saukunidan dasturdeba~ ( z. sarJvelaZe,<br />

1984, gv. 439). `savaraudoa, igi cocxal metKvelebaSi adre, VII-<br />

VIII saukuneebSi arsebuliKo~ (iqve, gv. 441). mravlobiTis formebSi<br />

i Cveulebriv ixmareboda da aSkara iKo paradigmaTa damTxveva<br />

I-II pirebSi:<br />

uwKve uwKvete uwKve uwKvete<br />

teli te li uwKvet uwKvetlis<br />

uwKvet lis xol xolme xol<br />

me meobi me bi biTi bi Ti<br />

v-wer-d-i<br />

s-wer-d-i<br />

v-wer-d-i-T<br />

s-wer-d-i-T<br />

v-wer-d-i<br />

s-wer-d-i<br />

v-wer-d-i-T<br />

s-wer-d-i-T<br />

isic gavixsenoT _ od od-ani od<br />

zmnebis uwKvetlis xolmeobiTisa<br />

da I kavSirebiTis paradigmebi identuria:<br />

v-tf-eb-od-i<br />

s-tf-eb-od-i<br />

tf-eb-od-i-s<br />

v-tf-eb-od-i-T<br />

s-tf-eb-od-i-T<br />

tf-eb-od-i-an<br />

es asea Kvela SemTxvevaSi.<br />

439


440<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

Cveni azriT, d-savrcobian zmnebSi I-II piris formaTa damTxveva<br />

uwKvetlis xolmeobiTsa da uwKvetelSi, erTi mxriv, da<br />

uwKvetlis xolmeobiTsa da I kavSirebiTis paradigmaTa damTxveva<br />

od od-ian od zmnebSi, meore mxriv, aris xelisSemwKobi piroba uwKvetlis<br />

xolmeobiTis mwkrivis gaqrobisa; mizezi _ mravalgzisobis<br />

kategoriis gamoxatvis organul formaTa aGweriT warmoebaze<br />

gadasvlis tendenciaa.<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna vTqviT: I kavSirebiTisa da uwKvetlis xolmeobi-<br />

Tis formebi daemTxva erTmaneTs-Tqo od od-ian od<br />

zmnebSi. erTicaa gasaTvaliswinebeli: I kavSirebi-<br />

Tis od od-iani od<br />

formebi arsebobda. uwKvetlis xolmeobiTi<br />

gvian Kalibdeba. xom ar daismis sakiTxi<br />

ase: ki ar daemTxva ori paradigma erTmaneTs, od od-<br />

od<br />

iani zmnebis I kavSirebiTma SeiTavsa xolmeobiTis<br />

funqciac. Sdr. Sereuli kavSirebiTis SemTxveva.<br />

am ukanasknel SemTxvevaSi Kvela tipis zmnasTan<br />

erTgvari viTarebaa, amitom arcaa mizanSewonili<br />

damoukidebel mwkrivebze (Sereuli kavSirebiTi<br />

da Sereuli xolmeobiTi) saubari (ix. aqve $ 6.2.).<br />

I seriaSic rom Kvela SemTxvevaSi od od-ianebis od<br />

msgavsi viTareba KofiliKo, uwKvetlis xolmeobi-<br />

Tis mwkrivis Sesaxeb arc visaubrebdiT...<br />

aseTive viTarebaa (SeiZleba ufro martivic) III xolmeobi-<br />

Tis SemTxvevaSi. a. S a n i Z e m XI-XIII saukuneTa werilobiT ZeglebSi<br />

SeniSna iSviaTi formebi zmnisa (ganevlian, brZola-ecis,<br />

ebrZanis da sxv.), romelTac III xolmeobiTi uwoda: `sxvaTa Soris<br />

XI-XIII saukuneTa werilobiT ZeglebSi gvxvdeba erTi iSviaTi<br />

mwkrivi, romelic aqamomde SeumCneveli iKo~ (a. SaniZe, 1946, gv.<br />

2). a. S a n i Z e m sul 11 zmna daadastura III xolmeobiTis formiT,<br />

Kvela moqmedebiTi gvarisa; d. g e w a Z e m imave periodis<br />

ZeglebSi damatebiT 7 magaliTi moipova (d. gewaZe, 1952, 186-<br />

187). ramdenime aTeuli SemTxveva daadastura am mwkrivis xmarebisa<br />

z. s a r J v e l a Z e m ; manve moipova saSual-moqmedebiTi da<br />

vnebiTi gvaris formebic III xolmeobiTisa da aGniSna, rom `am<br />

mwkrivis formebi werilobiT ZeglebSi X saukunidan gvxvdeba~


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

(z. sarJvelaZe, 1984, gv. 463).<br />

am mwkrivTan dakavSirebiT, Zalze saintereso gveCveneba a.<br />

S a n i Z i s msJeloba: `uadgilo ar iqneba vikiTxoT: uZvelesi<br />

droidan momdinareobs III xolmeobiTis formebi, Tu isini Semdeg<br />

ganviTarebulia uwKvetlis xolmeobiTis msgavsad? am kiTxvas rom<br />

swori pasuxi gaeces, sayiroa Kvela moGweuli Zegli iKos Seswavlili<br />

mwkrivTa xmarebis TvalsazrisiT, Tu saxarebis enaSi ar<br />

gvxvdeba aGniSnuli mwkrivi, es kidev arafers niSnavs, radgan<br />

Zegli naTargmnia da amis gamo iq sazogadod III seriis formebi<br />

iSviaTia, magram Tu mxedvelobaSi miviGebT im garemoebas, rom<br />

Zvel qarTulSi mrvalgzisobis kategoria mkafiod aris gamoxatuli<br />

rogorc I, ise II seriaSi, araviTari sabuTi ara gvaqvs, daveyvdeT,<br />

rom es kategoria III seriis mwkriviTac SeiZleba KofiliKo<br />

gadmocemuli. cocxal metKvelebaSi albaT is Zveladac moipoveboda~<br />

(a. SaniZe, 1946, gv. 10-11). am ukanasknel varauds z.<br />

s a r J v e l a Z e ganavrcobs: `savaraudoa, es mwkrivi damaxasiaTebeli<br />

KofiliKo qarTuli enis dialeqtTa garkveuli Jgufisa-<br />

Tvis. vfiqrobT, III xolmeobiTi samxreT saqarTvelos zog dialeqtSic<br />

X-XIII saukuneebSi arsebobda. III xolmeobiTis formebi<br />

gvxvdeba im mweralTa nawerebSi, romlebic samxreT saqarTvelodan<br />

arian (efT‚me mTawmideli, giorgi mTawmideli, efrem mcire,<br />

SoTa rusTaveli...)~ (z. sarJvelaZe, 1984, gv. 466).<br />

logika a. S a n i Z i s msJelobisa, agreTve damowmebul<br />

formaTa raodenoba da qronologia dadebiT pasuxs gagvaceminebs<br />

am kiTxvaze: gvian ganviTarebulia III xolmeobiTis formebi<br />

uwKvetlis xolmeobiTis msgavsad Tu arao. Sesabamisad igive logika<br />

ar dauyerda mxars varauds imis Sesaxeb, rom dadasturebuli<br />

formebi III xolmeobiTisa naSTia Zveli viTarebisa: `sxva dialeqtebma<br />

es mwkrivi ufro adre dakarges (igulisxmeba samxrul<br />

dialeqtebze adre _ g. g.), albaT amiT aixsneba, rom III xolmeobiTi<br />

ar dasturdeba V-IX saukuneTa ZeglebSi, agreTve X saukunis<br />

xelnawerebSi (gamonaklisia: Satberdis krebuli, Ath.-32, aTonis<br />

asketuri krebuli, parxlis mravalTavi~ (z. sarJvelaZe, 1984, gv.<br />

466-467).<br />

Kovelgvari safuZveli arsebobs imisaTvis, rom vifiqroT:<br />

xolmeobiTebis sistemaSi (I xolmeobiTi, II xolmeobiTi, III xolmeobiTi,<br />

e. w. awmKos xolmeobiTi, e. w. Sereuli xolmeobiTi) Zi-<br />

441


442<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

riTadia da odindeli II xolmeobiTi; danarCenebi gvian CamoKalibebuli;<br />

e. w. awmKos xolmeobiTi da e. w. Sereuli xolmeobiTi<br />

ver ganviTarda rogorc mwkrivi; I xolmeobiTi (uwKvetlis xolmeobiTi)<br />

da III xolmeobiTi CamoKalibda rogorc mwkrivi, magram<br />

ver damkvidrda sistemaSi, radgan maTi CamoKalibebis procesi<br />

daemTxva mravalgzisobis kategoriis gamoxatvis principis Secvlis<br />

periods.<br />

dro-kiloTa sistemis istoriasTan dakavSirebiT xolmeobi-<br />

Tis istoriis kvlevam <strong>arn</strong>. Ciqobava am daskvnamde miiKvana: `xolmeobiTis<br />

istoriasTan dakavSirebiT gamoirkva, rom garda gardama garda gardama<br />

maval ma val<br />

zmnas ewarmoeboda namKo namKo Zi Ziri Zi Ziri<br />

riTa<br />

Tadis<br />

dis wKeba (xolmeobiTi, namKo ZiriTadi<br />

da am ukanasknelisagan _ kavSirebiTi meore, magram ar<br />

ar<br />

ga gaaC ga<br />

aC aCnda aC nda awmKos wKeba wKeba. wKeba<br />

. garda gardauval garda<br />

val sta stati sta<br />

ti tikur ti kur zmnebs moepoveboda<br />

awmKos wKeba (zog zmnas mxolod awmKo!), magram ar ewarmoeboda<br />

namKo ZiriTadis wKeba. gardauval zmnas, ramdenadac is statikuri<br />

iKo, mxo mxolod mxo mxolod<br />

lod diuratiuli aspeqtis nakvTebi ewar ewarmo ewar ewarmo<br />

moebo mo bo boda<br />

da<br />

(awmKo awmKo awmKo, awmKo , namKo namKo us usru us usru<br />

ruli<br />

li); li ; gardamaval zmnas ori aspeqtis Se SesaZ Se saZ-<br />

leb leblo leb leblo<br />

loba lo ba qon qonda qon<br />

da da: da:<br />

: mo momen mo<br />

men mentob mentob<br />

tobri<br />

rivi<br />

visa<br />

saTvis sa Tvis _ _ namKo Zi Ziri Zi<br />

ri riTa riTa<br />

Tadi Ta di (da kav-<br />

SirebiTi II) iKo gankuTvnili, di diura di ra rati<br />

tiuli ti li lisa<br />

saTvis sa Tvis _ _ xol xolme xol xolme<br />

meobi me bi bi- bi<br />

Ti Ti; Ti ; awmKos wKebis danakliss avsebda xolmeobiTi, rogorc gangrZobiTi<br />

aspeqtis nakvTi: gan gangrZo gan gangrZo<br />

grZobi<br />

biTi Ti as aspeq as<br />

peq peqti peq ti erT erT sibrtKeze<br />

sibrtKeze<br />

sibrtKeze<br />

aKenebs aKenebs sta stati sta stati<br />

tikur ti kur zmna zmnaTa zmna<br />

Ta Ta awmKos awmKos da da garda gardama garda gardama<br />

maval ma val zmna zmnaTa zmna<br />

Ta xxol<br />

x<br />

ol olme ol meobi<br />

bi biTs<br />

Ts~ Ts (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1948(1), gv. 110-111).<br />

es daskvnac, rogorc vxedavT, II xolmeobiTis formaTa uZvelesobaze<br />

metKvelebs. sami ZiriTadi dro: awmKo, wKvetili da II<br />

xolmeobiTi... da gangrZobiTi (diuratiuli) aspeqtis, anu mravalgzisobis<br />

(xolmeobiTis) gamoxatvis organuli warmoeba icvleba<br />

aGweriTi warmoebiT. es grZeli procesia; rogorc vTqviT,<br />

saukuneebis miGma iGebs saTaves da grZeldeba dGesac. am gzasac<br />

gvinda Tvali gavadevnoT.<br />

26 26....7777. 26 26 . . . mraval mra mra mraval<br />

valgzi valgzissssoooobis<br />

gzi gzi bis bis bis gamoxat gamo gamo gamoxat<br />

xatva xatva<br />

va va aGmosav aGmo aGmo aGmosav<br />

savleT savleT<br />

leT leT<br />

saqar sa sa saqar<br />

qarTve qarTvelos<br />

Tve Tvelos<br />

los los mTis mTis mTis mTis diaaaaleq di di di leqteb leq leqtebSi<br />

teb tebSi<br />

Si Si<br />

iTqva: a. S a n i Z i s azriT, `rac Seexeba mravalgzisobas,<br />

misTvis Zvelad sagangebo mwkrivi iKo (da ara mwkrivebio!? _ g.<br />

g.), romelic dGevandel mTis kiloebsa da qiziKurSia daculi~.<br />

mravalgzisobis gamomxatvel idiomaTa Soris qiziKuri, in-


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

gilouri da fereidnuli erT Jgufs qmnian, sadac mravalgzisobis<br />

gamoxatvis cvlilebaTa tendenciis erTi xazia warmodgenili,<br />

sxvadasxva etapi ganviTarebis am xazisa. amis Sesaxeb qveviT<br />

visaubrebT.<br />

meore Jgufs, ufro rTulsa da mravalferovans _ aGmosavleT<br />

saqarTvelos mTis dialeqtebi qmnian (fxours rom uwodebda<br />

a. SaniZe). esaa xuTi dialeqti qarTuli enisa: xevsuruli,<br />

TuSuri, fSauri, mTiuluri (gudamaKruliTurT) da moxeuri. am<br />

dialeqtTagan Zveli qarTulis samive xolmeobiTi Semogvinaxa<br />

mxolod xevsurulma: I xolmeobiTi (uwKvetlis xolmeobiTi),<br />

II xolmeobiTi (wKvetilis xolmeobiTi),<br />

III xolmeobiTi (II TurmeobiTis xolmeobiTi).<br />

danarCen oTx dialeqtSi mxolod I-II xolmeobiTebia SemorCenili.<br />

mTiuluri imiT gansxvavdeba sxva dialeqtebisagan, rom Zveli<br />

qarTulis viTareba (xolmeobiTis mwkrivTa warmoeba maqvs<br />

mxedvelobaSi) Kvelaze ukeT am dialeqtSia Semonaxuli:<br />

I xolmeobiTi: v-yam-d-i v-yam-d-i-T<br />

s-yamd-i s-yam-d-i-T<br />

yamd-i-s yamd-i-an<br />

II xolmeobiTi: v-yam-i v-yam-i-T<br />

s-yam-i s-yam-i-T<br />

yam-i-s yam-i-an<br />

esaa ZiriTadi varianti mravalgzisobis gamomxatvel forma-<br />

Ta. iqve Tavs iCens -ke ke (← Ke Ke) Ke nawilakiani warmoeba: iGebs Gebs Gebs-ke Gebs ke ke,<br />

,<br />

aiGeb aiGebda aiGeb aiGebda<br />

da-ke da ke ke... ke ... `ke SeiZleba daerTos awmKo-mKofadis, namKo usrulis<br />

formebs~ (b. JorbenaZe, 1989, gv. 285).<br />

aris mesame variantic _ ase vTqvaT, gardamavali, roca -ke ke ke<br />

daerTvis xolmeobiTis organul warmoebas: ezidebod-i-s-ke, ezidebod-i-an-ke...<br />

gauSv-i-s-ke, gauSv-i-an-ke...<br />

formaTa ganviTarebis dinamika aseTia:<br />

yamd-i-s → yamd-i-s-ke → yamd-a-ke<br />

gauSv-i-s → gauSv-i-s-ke → gauSvebda-ke.<br />

samive es safexuri aris dadasturebuli mTiulurSi, sistemuri<br />

TvalsazrisiT upiratesoba pirvel safexurs eniyeba. moxeurTan<br />

SedarebiT cvlilebis procesi aq Senelebulia.<br />

443


444<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

analogiuri viTarebaa moxeurSic: aq SemorCenili gvaqvs<br />

Zveli qarTuliseburi organuli warmoeba I-II xolmebiTisa (I safexuri):<br />

I xolmeobiTi: (ma)v(s)Tibd-i<br />

(ma)sTibd-i<br />

(mas)Tibd-i-s<br />

II xolmeobiTi: (ma)v(s)Tib-i<br />

(ma)sTib-i<br />

(mas)Tib-i-s<br />

(ma)v(s)Tibd-i-T<br />

(ma)sTibd-i-T<br />

(mas)Tibd-i-an<br />

(ma)v(s)Tib-i-T<br />

(ma)sTib-i-T<br />

(mas)Tib-i-an<br />

es saxeoba ukve iSviaTia moxeurSi, ufro gavrcelebuli<br />

kontaminirebuli (II safexuri da oden ke ke (← Ke) nawilakiani (III<br />

safexuri) warmoebaa:<br />

I xolmeobiTi: vakeTebd-i-ke<br />

akeTebd-i-ke<br />

akeTebd-i-s-ke<br />

II xolmeobiTi: (ga)vakeT-i-ke<br />

(ga)akeT-i-ke<br />

(ga)vakeT-i-s-ke<br />

vakeTebd-i-T-ke<br />

akeTebd-i-T-ke<br />

akeTebd-i-an-ke<br />

(ga)vakeT-i-T-ke<br />

(ga)akeT-i-T-ke<br />

(ga)akeT-i-an-ke<br />

da bolo safexuri cvlilebisa: -ke ke nawilaki daerTvis awmKomKofadis,<br />

uwKvetlisa da wKvetilis mwkrivTa formebs (i. qavTaraZe,<br />

1985, gv. 57); magaliTebi: cxori xSirad brme brmeba brme brmeba<br />

bake<br />

ke; ke sul is<br />

g…in g…inda g…in g…inda<br />

dake<br />

ke; ke adre vdge vdgebiT vdge vdgebiT<br />

biTke<br />

ke; ke nacarCiga mo movxar mo<br />

vxar vxarSav<br />

SavTke<br />

Tke; Tke s…ils<br />

gavGbertKTke<br />

gavGbertKTke; gavGbertKTke mzeze ga gavfen ga gavfen<br />

vfenTke<br />

Tke... Tke `namKo-usrulis formas, Cveni<br />

dakvirvebiT, ke ke pirvel-meore pirSi erTvis, mesame pirSi is xolmeobiTs<br />

aZlierebs; vakeTebdike, akeTebdike, akeTebdiske (akeTebdake<br />

ar ixmareba!) (i. qavTaraZe, 1985, gv. 52).<br />

aseve miuTiTeben, rom `namKo srulis formebTan Zalian iSviaTia<br />

ke ke: ke<br />

gavTibeke, gasTibeke, gaTibake (e. i. `man gaTiba xolme~)<br />

moxeurSi JerJerobiT TiTqmis sul ar gvxvdeba, radganac ga ga- ga<br />

Ti Tibis Ti bis Jer kidev cocxalia, magram miviwKebis gzazea, mas gaZliereba<br />

esayiroeba da amiT aixsneba ke ke-s ke darTva~ (i. qavTaraZe,<br />

1985, gv. 57).<br />

rogorc irkveva, sixSiruli TvalsazrisiT, II safexuri


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

(kontaminirebuli -i-ke) yarbobs sxvebs. sagulisxmoa is faqtic,<br />

rom moxeuri erTaderTia mTis dialeqtTagan, sadac ke ke-s ke adgils<br />

zogJer xol xolme xol me nawilaki iyers. i. q a v T a r a Z e aseT magaliTs<br />

moiKvans: `cxorCi roca viKviT viKviT xol xolme xol xolme<br />

me~ me (i. qavTaraZe, iqve). Tu es<br />

saliteraturo enis gavlena ar aris, udavod sainteresoa.<br />

amgvarad, mravalgzisobis gamoxatva mTiulursa da moxeur-<br />

Si erTgvarad xdeba; gansxvavebas procesis dinamika iZleva: moxeurSi<br />

cvlileba SedarebiT daCqarebuli tempiT xdeba, Zveliqar-<br />

Tulisebri formebi iSviaTia; mTiulurSi piriqiT: swored Zveli<br />

varianti aris ufro gavrcelebuli.<br />

Zalze saintereso viTarebaa TuSur-xevsurul-fSaurSi. es<br />

dialeqtebi Girssacnob variants gvTavazoben mravalgzisobis<br />

gamoxatvis TvalsazrisiT arqauli da inovaciuri variantebis<br />

SerwKmisas. is faqti, rom am JgufSi mravalgzisoba organulad<br />

iwarmoeba (ara gvaqvs nawilakiani formebi), arqaul viTarebas<br />

exmianeba. rac Seexeba I-II pirebSi -id id id/ id -od od sufiqsTa gamovlenas,<br />

es inovaciaa. sxvagvarad rom vTqvaT, mravalgzisobis gamoxatvaSi<br />

cvlilebis tendencias -id id id/ id -od od od sufiqsTa gamovleniT uyers<br />

mxars.<br />

I-II xolmeobiTis I-II piris formebSi TuSuri da xevsuruli<br />

dialeqtebi -id id id sufiqss dairTaven uwKvetlisa da wKvetilis<br />

fuZeze, xolo fSauri _ -od od sufiqss.<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna 1. rogorc vTqviT, xevsurulSi dasturdeba III<br />

xolmeobiTis formebi, `oGond iSviaTi xmarebisaa<br />

iseve, rogorc Zvel qarTulSi~ (a. yinyarauli,<br />

1960, gv. 145). a. arabulis cnobiT, es mwkrivi<br />

xevsurulSi iwarmoeba ZveliqarTuliseburad:<br />

(ma)meTibis<br />

(ma)geTibis<br />

(ma)eTibis<br />

(ma)gveTibis<br />

(ma)geTibisT<br />

(me)eTibis<br />

445<br />

2. T. uTurgaiZis mixedviT, TuSurSi I xolmeobi-<br />

Ti Zveli qarTuliseburad iwarmoeba: `uwKvetlis<br />

xolmeobiTis warmoeba TuSurSi iseve xdeba, rogorc<br />

Zvel qarTulSi. imisaTvis amosavalia uwKvetlis<br />

mwkrivi~ (T. uTurgaiZe, 1960, gv. 41). ni-


446<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

muSad sxvadasxva tipis zmnaTa paradigmebia warmodgenili;<br />

erT-erTia:<br />

vTbebod˜<br />

sTbebod˜<br />

Tbebodis<br />

vTbebodiT<br />

sTbebodiT<br />

Tbebodian<br />

g. cocaniZis azriT, I xolmeobiTi, iseve rogorc<br />

II xolmeobiTi, xevsurulis msgavsad (I-II piris<br />

formebze -id id sufiqsis darTviT) iwarmoeba (g.<br />

cocaniZe, 1970).<br />

(ma)vsTibd-id-˜<br />

(ma)sTibd-id-˜<br />

(ma)sTibd-i-s<br />

(ma)vsTibd-id-i-T<br />

(ma)sTibd-id-i-T<br />

(ma)sTibd-i-an<br />

es is variantia, rogoric gvaqvs TuSuris II xolmeobiTsa<br />

da am Jgufis sxva dialeqtebSi.<br />

paradigmis nimuSebi I da II xolmeobiTisaTvis dialeqtTa am<br />

JgufSi (TuSuri, xevsuruli, fSauri):<br />

TuSur-xevsuruli: (ma)v(s)Tibd-id-˜<br />

(ma)sTibd-id-˜<br />

(mas)Tibd-i-s<br />

fSauri: (ma)v(s)Tibd-od-i<br />

(ma)sTibd-od-i<br />

(mas)Tibd-i-s<br />

TuSur-xevsuruli: (ma)vTib-id-˜<br />

(ma)Tib-id-˜<br />

(ma)Tib-i-s<br />

fSauri: (ma)vTib-od-i<br />

(ma)sTib-od-i<br />

(ma)Tib-i-s<br />

I xolmeobiTi<br />

II xolmeobiTi<br />

(ma)v(s)Tibdid-i-T<br />

(ma)sTibdid-i-T<br />

(mas)Tib-i-an<br />

(ma)v(s)Tibd-od-i-T<br />

(ma)sTibd-od-i-T<br />

(mas)Tibd-i-an<br />

(ma)vTib-id-i-T<br />

(ma)Tib-id-i-T<br />

(ma)Tib-i-an<br />

(ma)vTib-od-i-T<br />

(ma)sTib-od-i-T<br />

(ma)Tib-i-an


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

TuSur-xevsurul-fSauri xolmeobiTi ramdenime TvalsazrisiT<br />

aris saintereso:<br />

pirvel Kovlisa, KuradGebas mivapKrobT imas, rom morfologiuri<br />

TvalsazrisiT -id id sufiqsi (TuSursa da xevsurulSi)<br />

-od od sufiqsis (fSaurSi) tolfasad warmoCndeba.<br />

inovacia (xolmeobiTis formis savrcobiT garTuleba gav-<br />

Tib-i → gav-Tib-id /od-i), vfiqrobT, mxris abmaa im tendenciisa,<br />

Zveli qarTulis organuli warmoebis Secvla rom warmoadgens;<br />

TviTon gzaa cvlilebisa gansxvavebuli:<br />

aviG-i-Ke / ke → aviGeb (an sxva mwkrivis forma) -ke (I)<br />

a-v-iG-i aviG-i xolme → aviGeb (an sxva mwkrivis forma)<br />

xolme º unawilako<br />

aviG-id/od-i (uwKvetel-xolmeobiTi) (II)<br />

I gziT cvlileba ganviTarda _ mTiulurSi, moxeurSi, qiziKurSi,<br />

ingiloursa da fereidnulSi;<br />

II gziT _ qarTl-kaxurSi (garda qiziKurisa), dasavlur dialeqtebsa<br />

da saliteraturo qarTulSi;<br />

III gziT _ TuSurSi, xevsurulsa da fSaurSi.<br />

amgvarad, mravalgzisobis organuli warmoebis moSla mkveTrad<br />

gamoxatuli tendenciaa, romelic sxvadasxva nairsaxeobaSi<br />

(idiomaSi) sxvadasxvagvarad warimarTa. procesi cocxalia da ra<br />

saboloo saxes miiGebs, anda rodis, amis Tqma amJerad Znelia.<br />

Girssacnobia is faqtic, rom TuSur-xevsurul-fSaurSi<br />

cvlileba Seexo mxolod I-II pirs da ara _ mesames. es faqtic im<br />

tendenciis gamovlenaa, romelic sakmaod farTod gavrcelda<br />

qarTulSi da romelic ZvelqarTulSive iGebs saTaves. mxedvelobaSi<br />

gvaqvs III piris gansxvavebuli formebi I-II pirebTan SedarebiT<br />

(ix. $ 10.):<br />

Zvel Zvel qar qarTul qar qarTul<br />

TulSi<br />

Si _ statikuri zmnebi:<br />

v-dg dg dga-T dg<br />

s-dg dg dga-T dg<br />

dga dga-an dga dga an an-an an<br />

v-ƒam ƒam ƒam-T ƒam<br />

h-ƒam ƒam ƒam-T ƒam<br />

ƒm ƒm-an ƒm<br />

an an-an an da misT.<br />

av av/ av<br />

am TemisniSniani zmnebis uwKveteli:<br />

447


448<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

v-klevd klevd klevd(i) klevd<br />

h-klevd klevd klevd(i) klevd<br />

klvid klvid-a klvid<br />

v-su su suemd<br />

emd(i) emd<br />

h-su su suemd<br />

emd(i) emd<br />

su sumid su sumid<br />

mid-a mid<br />

axal saliteraturo qarTulSi _ statikur zmnaTa awmKosa<br />

da gardauval zmnaTa I TurmeobiTSi meSvel zmnas dairTavs I-II<br />

pirebi:<br />

v-zi-var var<br />

zi-xar xar xar<br />

zi-s<br />

dav-berebul-var var var<br />

da-berebul-xar xar xar<br />

da-berebul-a<br />

dialeqtebSi sxvadasxva tipis zmnaTa warmoebaSi:<br />

mesxuri: v-baZ baZ baZ-an baZ an<br />

baZ aZ aZ-an aZ an<br />

baZ baZ-eb baZ eb eb-en eb en<br />

imeruli: mevi-tan tan tan-T tan<br />

mei-tan tan tan-T tan<br />

mei-ta ta taneb<br />

neb-en neb en da sxva...<br />

id id/ id od sufiqsian xolmeobiTebSic xSirad amgvar viTarebas-<br />

Tan gvaqvs saqme.<br />

da kidev erTi kiTxva: rogor SeiZleba aixsnas gansxvaveba<br />

fSaursa da TuSur-xevsuruls Soris?<br />

is faqti, rom samive dialeqtSi cvlilebis tendencia erTi<br />

gziT warimarTeba, konvergenciis procesis moqmedebis Sedegad<br />

unda iqnes miCneuli. `konvergencia (← laTinuri `rac emTxveva<br />

rasme~) aris analogiuri an identuri movlenebis erTmaneTisagan<br />

damoukideblad mqonebloba (povniereba) or an met dialeqtSi...<br />

konvergencia uSualodaa dakavSirebuli dialeqtTa integraciis<br />

procesTan. ori ram _ dialeqtTa urTierTzegavlena da erTmaneTisagan<br />

damoukidebliv msgavs an identur movlenaTa ganviTareba<br />

sxvadasxva dialeqtSi (konvergencia) edeba safuZvlad dialeqtTa<br />

daaxloebis, integraciis process~ (b. JorbenaZe, 1989,<br />

gv. 138). vfiqrobT, swored konvergenciis procesis moqmedebis<br />

Sedegi unda iKos erTgvarovani procesis Casaxva da ganviTareba<br />

TuSur-fSaur dialeqtebSi (id/od sufiqsiT garTuleba xolmeobiTis<br />

formebisa).<br />

rac Seexeba gansxvavebas (id_od), b. JorbenaZis azriT, di-


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

vergenciis procesis (`sapirispiro enobrivi procesebis moqmedeba<br />

teritoriulad axlomdgom kiloebsa da kilokavebSi~) moqmedebis<br />

Sedegi unda iKos:<br />

xevsuruli (a) TuSuri) fSauri<br />

da-v-wer-id-˜<br />

da-s-wer-id-˜<br />

da-v-wer-od-i<br />

da-s-wer-od-i<br />

msgavsi tipis magaliTebi sxvac saxeldeba (b. JorbenaZe,<br />

1989, gv. 135).<br />

Cveni azriT, am SemTxvevaSi angariSi unda gaewios kidev<br />

erT tendencias _ dialeqtTa urTierTgamiJvnis tendencias.<br />

momiJnave dialeqtebs Soris mxolod urTierTzegavlenis<br />

faqtori rom moqmedebdes, maSin dialeqtebs Soris gansxvaveba<br />

moiSleboda; es ki xels SeuwKobda dialeqtebis gaqrobas. arada,<br />

faqtebi sxvas metKveleben: dialeqtebi Tanaarseboben mezoblad<br />

da inarCuneben TavisTavadobas. `es imitom, rom urTierTzegavlenasTan<br />

erTad momiJnave dialeqtebSi (aseve erTi dialeqtis<br />

kilokavebSi) Tavs iCens urTierTgamiJvnis (`TviTgamiJvnis~) aSkarad<br />

gamoxatuli tendencia~ (b. JorbenaZe, 1989, gv. 37). ase rom,<br />

am SemTxvevaSi dialeqturi gansxvavebulobisadmi, dialeqturi<br />

Taviseburebebisadmi damokidebuleba Segnebulia _ enobrivi<br />

cnobierebis doneze xdeba. fSaveli Tavis fSavlobas gansxvavebuli<br />

enobrivi formebiT warmoadgens, iseve, rogorc xevsuri Tavis<br />

xevsurobas swored xevsuruli metKvelebis TaviseburebebiT<br />

gamoavlens.<br />

26 26....8888. 26 26 . . . mraval mra mra mraval<br />

valgzi valgziso<br />

gzi gziso<br />

sobis sobis<br />

bis bis gamoxat gamo gamo gamoxat<br />

xatva xatva<br />

va va aGmosav aGmo aGmo aGmosav<br />

savleT savleT<br />

leT leT<br />

sa saqar sa saqar<br />

qarTve qarTvelos<br />

Tve Tvelos<br />

los los baris ba ba baris<br />

ris ris diaaaaleq di di di leqteb leq leqtebSi<br />

teb tebSi<br />

Si Si<br />

didad gansxvavebuli viTareba ara gvaqvs aGmosavleT saqar-<br />

Tvelos baris dialeqtebSi; ufro sworad, mravalgzisobis gamoxatvis<br />

zogadi TvalsazrisiT, organuli warmoebisa gvaqvs I-II<br />

xolmeobiTebi; mravalgzisobas ZiriTadad Ke Ke/ Ke<br />

ke ke anda xol xolme xol xolme<br />

me nawilaki<br />

gamoxatavs. didi upiratesoba aqvs nawilakian formebs.<br />

qarTlurSi, kerZod mis Crdilour kilokavebSi _ qsnisa<br />

da aragvis xeobebSi _ naSTis saxiT SeiniSneba organuli warmoeba<br />

xolmeobiTisa: gama rekdis, ademdis, gvakuTnebdis... dailoc-<br />

449


450<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

vis, iKvis... `am rigis warmoeba moSlis gzazea, xolmeobiTis formebi<br />

upiratesad moxucTa metKvelebaSi ismis~ (b. JorbenaZe, 1989,<br />

gv. 306; aseve: g. imnaiSvili, 1974; v. somxiSvili, 1968). ZiriTadad<br />

mravalgzisoba im saSualebebiT gadmoicema, riTac saliteraturo<br />

qarTulSi.<br />

viTareba ufro sainteresoa kaxursa da mis `ganaKar~ dialeqtebSi<br />

_ ingiloursa da fereidnulSi. gamoxatvis mravalferovnebiT<br />

gamoirCeva kaxuri (gansakuTrebiT misi qiziKuri kilokavi);<br />

aq gvaqvs Semdegi saxeobebi:<br />

1. arqauli, -i sufiqsiani warmoeba (iSviaTad, magram mainc):<br />

ma maif ma<br />

if ifSvne ifSvne<br />

Svneta<br />

tamdis<br />

mdis, mdis , itKodis itKodis) itKodis<br />

(I xolmeobiTi) (magali-<br />

Tebs samecniero literaturidan vimowmebT)... ga-<br />

motKdis motKdis, motKdis , mi miuS mi<br />

uS uSvi<br />

vian<br />

an, an , da daay da<br />

ay ayre<br />

revi<br />

vini<br />

nian ni an (II xolmeobiTi);<br />

2. arqaul formaze darTuli Ke Keºke Ke<br />

ke nawilki (ZiriTadad qiziKurSi;<br />

iSviaTad _ garekaxurSi): gada gadaudis gada dis dis-ke dis ke ke, ke , vi viariT vi<br />

riT-<br />

ke ke, ke<br />

, Ca Cavri Ca<br />

vri vriviT<br />

viT-ke viT ke ke... ke<br />

3. xolmeobiTis arqaul formas daerTvis xol xolme xol me nawilaki<br />

da es movlena specifikuria qiziKurisaTvis: da daJe da<br />

Je JeJil<br />

Jildis Jil dis<br />

xol xolme xol xolme<br />

me, me , gada gadaago gada go gori<br />

rian ri an xol xolme xol xolme<br />

me, me , mo mokvdis mo<br />

kvdis xol xolme xol xolme<br />

me, me , da daTe da daTe<br />

Tesi Tesi<br />

sian si an<br />

xol xolme xol xolme<br />

me... me<br />

4 Ke º ke nawilaki daerTvis awmKo-mKofadis (an sxva mwkrivis)<br />

formebs: am ambo am<br />

bo boben<br />

benke<br />

ke, ke itKoda itKodake itKoda itKodake<br />

ke... ke<br />

5. xol xolme xol xol me daerTvis awmKo-mKofadis (an sxva mwkrivis) formebs:<br />

itKvis itKvis xol xolme xol xolme<br />

me, me ake akeTeb ake<br />

Teb Tebda Teb da xol xolme xol xolme<br />

me, me ga gamar ga gamar<br />

marglav<br />

glavda glav da xol-<br />

xol<br />

me me... me<br />

zis zis xol xolme xol xolme<br />

me, me getKodi getKodi xol xolme xol xolme<br />

me... me<br />

6. saliteraturo qarTulis msgavsad kaxurSic uwKvetelxolmeobiTis<br />

mwkrivma nawilakis gareSe SeiZleba itvir-<br />

Tos es funqcia: `rawam amovidoda, xar(s) avSlidiT, avdgebodiT,<br />

davibandiT...~ da sxva...<br />

7. mravalgzisoba gamoixateba `usruli aspeqtis namKo Ziri-<br />

Tadis formaTa gameorebiTac~ (b. JorbenaZe): `cxva, cxva,<br />

Zliv gamacxva~; `iara, iara da bolos miadga erT saxenwifo<br />

~...<br />

8. `zogJer mravalgzisoba gamoixateba oden usruli aspeqtis<br />

formiT: ...iq Kofila erTi vajio, dGisiT mkvdara (=<br />

kvdeboda xolme), GamiT cocxlebula (= cocxldeboda<br />

xolme)~ (a. martirosovi, g. imnaiSvili, 1956, gv. 97).


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

TavisTavad, qarTuli enis erT-erT umTavres dialeqtSi amgvari<br />

suraTis arseboba metKvelebs swored am movlenis _ mravalgzisobis<br />

organuli warmoebis moSlis _ problemurobaze;<br />

enaSi mimdinare procesebis Tanaarsebobaze; da imaze, rom es cocxali<br />

procesia da nel-nela ikvlevs gzas dasrulebisaken.<br />

qiziKuris am STambeydavi suraTis Semdeg sainteresoa ingilourisa<br />

da fereidnulis viTareba Tundac imis gamo, rom es<br />

ori dialeqti kaxuris ganStoebas warmoadgens: `Kvelaze axlo<br />

fereidnuli dgas ingilourTan, romelic warmoSobiT qiziKuris<br />

GviZli Zma unda iKos~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1927, gv. ). da is istoriuli<br />

Znelbedoba, rac am dialeqtebs xvda wilad, ra gavlenas axdens<br />

am dialeqtebze CvenTvis saintereso movlenis TvalsazrisiT.<br />

faqtia, rom ingilourisa da fereidnulisaTvis `enobrivi<br />

GerZi, xerxemali kaxuria, oGond uxvad Sezavebuli sxva enebis<br />

(...) gavleniT~ (b. JorbenaZe, 1989, gv. 338); `ingilouric, fereidnulis<br />

msgavsad, TiTqmis mowKvetilia qarTul kiloebs da arc<br />

samwerlobo qarTulis gavlenas ganicdis ise, rogorc sxva qar-<br />

Tuli kiloebi...~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1927, gv. ).<br />

ratom gavxazavT Kovelive amas: im droisaTvis, roca am dialeqtTa<br />

daSoreba ivaraudeba, kaxurSi xolmeobiTis organuli<br />

warmoeba gvaqvs. istoriul sabuTebSi es kargad iCens Tavs: dai-<br />

Zebneba TiTo-orola SemTxveva Ke Ke nawilakis xmarebisa, isic mxolod<br />

ver vervin ver vin nacvalsaxelTan; mag.: vervinKe Semogecilos Tuinier<br />

erTis mGuTis meti~ (a. martirosovi, 1953, gv. 266). am viTarebas<br />

Tu SevadarebT dGevandel suraTs, davinaxavT, movlenaTa ganvi-<br />

Tarebam ra saxe miiGo...<br />

ingilourSi movlenebi mxolod erTi mimarTulebiT ganvi-<br />

Tarda (gavxazavT _ ganviTarda); e. i. procesi iqac gagrZelda,<br />

oGond ara ise mravalferovnad, rogorc es amosaval dialeqtSia.<br />

`amjamad ingilourSi moqmedebis sixSiris, mis Cveulebriobis<br />

aGniSvnas kisrulobs mxolod -Ke Ke Ke (º K) nawilaki~ (g. imnaiSvili,<br />

1966, gv. 121): a m b o v e n-K (amboben xolme), c x ÷ v a-K<br />

(cxveba)...<br />

ra xdeba fereidnulSi? aq mravalgzisoba, erTi mxriv, i<br />

sufiqsiT gamoixateba (arqauli viTareba): Ca Caig Ca Caig<br />

igdis ig is is, is ad adgis ad adgis<br />

gis, gis wa wavi wa<br />

vi-<br />

dis dis, dis aiGis aiGis, aiGis ... meore mxriv, -Ke Ke nawilakis darTviT. -Ke Ke Ke-s Ke dair-<br />

Tavs an I, an II xolmeobiTis formebi: as aswav as aswav<br />

wavli<br />

lidisKe<br />

disKe, disKe mi mixhe mi mixhe<br />

xhedisKe<br />

disKe,<br />

disKe<br />

451


452<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

uam uambisKe uam uambisKe<br />

bisKe, bisKe Sa SaitKvisKe<br />

Sa<br />

itKvisKe itKvisKe da misTanani (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1923-1924; <strong>arn</strong>.<br />

Ciqobava, 1927; b. JorbenaZe, 1989). sagulisxmo is aris, fereidnuli<br />

imiT Sordeba kaxurs, rom organuli warmoebaa TiTqmis<br />

erTaderTi saSualeba mravalgzisobis gamoxatvisa.<br />

is faqti, rom tendencia orive dialeqtSi (ingiloursa da<br />

fereidnulSi) ganviTarda, TavisTavad dadasturebaa imisa, rom<br />

am tendencias Grma da Zlieri safuZveli hqonda. am tendenciis<br />

ganviTarebis ramdenime safexurze gvqonda saubari. Tu kaxuri<br />

dialeqtisaTvis zemowarmodgenili sqemidan Kvela gza aris dama-<br />

xasiaTebeli, garda mesamisa (aviGi → aviG-id/od-i), ingiloursa<br />

da fereidnulSi es tendencia sworxazovnad ganviTarda:<br />

aviGi → aviGi-Ke/ke → aviGeb-Ke<br />

fereidnulSi dasturdeba I-II safexuri (aviGi, aviGi-Ke), ingilourSi<br />

_ II-III safexuri (aviGi-Ke, aviGeb-Ke). is faqti, rom<br />

amosaval dialeqtSi _ kaxurSi (ZiriTadad qiziKur kilokavSi)<br />

tendenciam gacilebiT rTuli saxe miiGo, saliteraturo enisa<br />

Tu sxva qarTuli dialeqtebisa Tu samwerlobo qarTulis gavlenis<br />

Sedegi unda iKos.<br />

erT saintereso faqtsac gvinda mivapKroT KuradGeba: fereidnulis<br />

teqstebSi aris iseTi SemTxvevebi, roca erTsa da<br />

imave winadadebaSi orive varianti (arqauli da Ke nawilakiani)<br />

aris warmodgenili: cxenma Tavi aiGis aiGis da ga gaiq ga gaiq<br />

iqcisKe<br />

cisKe; cisKe samJel av- av<br />

diKe diKe, diKe rom wa wavi wa wavi<br />

vide<br />

de, de ar ga gami ga gami<br />

miSisKe<br />

SisKe; SisKe im dGes TaJerma ro har mi mi-<br />

mi<br />

scisKe scisKe, scisKe dGes ori imTeni mi misca mi sca da misTanani (magaliTebi mogvKavs<br />

werilidan _ <strong>arn</strong>. Ciqobava, 1923-24, gv. 42). ori kuTxiT mivapKrobT<br />

KuradGebas: mosaubrisaTvis es ori varianti Tanabari<br />

Girebulebis enobrivi faqtia da Tavisuflad enacvleba erTmaneTs<br />

da, meore, maTi monacvleoba stilisturi xasiaTisa Cans. es<br />

kidev erTxel gvarwmunebs imaSi, rom dialeqtTa stilistika (zepirmetKvelebis<br />

stilistika) Sesaswavlia.<br />

xolmeobiTis, rogorc mwkrivis (mwkrivebis) gaqroba am kategoriis<br />

istoriis Tanmdevi procesia. uwKvetel-xolmeobiTis<br />

mier am funqciis SeTavsebam ver daakmaKofila enis moTxovna<br />

mravalgzisobis gamoxatvisa da amitomac Cndeba xol xolme xol me nawilaki<br />

am funqciiT. i. qavTaraZis azriT, `TviT saliteraturo enaSi<br />

da garkveul dialeqtebSic ukve meCvidmete saukunidan sabolo-


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

od iCens Tavs analogiur formaTa (igulisxmeba Zveli qarTulis<br />

I da II xolmeobiTebi _ g. g.) mniSvnelobis dakargva, daviwKeba,<br />

risTvisac damatebiTi sakompensacio saSualeba _ `x o l m e ~ nawilaki<br />

xdeba aucilebeli. xolmeobiTis cnobil formebze<br />

x o l m e s darTva erTgvari aGdgenaa saTanado Sinaarsisa; es<br />

nawilaki intensivobis TandaTan gavrcelebuli nawilakia, romelic<br />

Semdeg ise farTovdeba, rom araxolmeobiTis formasac<br />

xolmeobiTobas aniyebs~ (i. qavTaraZe, 1961, gv. 10). e. i. xolmeobiTis<br />

formebi kargaven xolmeobiTobis Sinaarss da am Sinaarsis<br />

aGdgenas cdilobs ena x o l m e nawilakiT; procesi grZeldeba;<br />

xolmeobiTis Sinaarsi ecileba formas, forma ikargeba, magram am<br />

Sinaarss SeiTavsebs srulad x o l m e nawilaki. msJeloba sarwmunoa:<br />

mravalgzisi forma + x o l m e → erTgzisi forma + x o l m e.<br />

`x o l m e nawilakiani aGweriTi formebi imdenad moqnili aGmo-<br />

Cnda, rom misi meoxebiT mravalgzisobis gamoxatva moxerxda nakvTebis<br />

umetesobaSi~ (i. qavTaraZe, 1961, gv. 11).<br />

22226666....9999. . . . mraval mra mra mraval<br />

valgzi valgziso<br />

gzi gziso<br />

sobi sobi<br />

bis bis<br />

s s gamoxat gamo gamo gamoxat<br />

xatvi xatvi<br />

visa visa<br />

saTvis saTvis<br />

Tvis Tvis axal axal axal axal<br />

sa sali sa sali<br />

lite lite<br />

tera tera<br />

ratu ratu<br />

turo turo<br />

ro ro qarTul qar qar qarTulSi<br />

Tul TulSi<br />

Si Si<br />

faqtobrivad, mravalgzisobis gamosaxatavad xol xolme xol me nawilakiani<br />

formebis damkvidrebam gaafarTova SesaZlebloba am mniSvnelobis<br />

gamoxatvisa: xol xolme xol me nawilaki daerTvis TiTqmis Kvela<br />

mwkrivis formas. vambobT TiT TiTqmis TiT TiTqmis<br />

qmis, qmis imitom, rom ver davadastureT<br />

x o l m e nawilaki III kavSirebiTTan; magram Tu imas gaviTvaliswinebT,<br />

rom III kavSirebiTi iSviaTi mwkrivia da mas Cveulebriv<br />

II TurmeobiTi cvlis, es `TiTqmisoba~ gasagebi iqneba.<br />

moviKvanT magaliTebs Tanmimdevrulad, mwkrivTa mixedviT,<br />

erTgzis formebTan x o l m e nawilakis gamoKenebisas (magali-<br />

Tebs vimowmebT: i. qavTaraZe, 1961):<br />

awmKo awmKo-mKofa<br />

awmKo mKofa mKofadi mKofadi<br />

di: di<br />

cremls wKalsaviT vGvriT vGvriT xol xolme xol me (ilia);<br />

sul egre stKui stKui xol xolme xol xolme<br />

me (iqve);<br />

Tvali sul Cemken uyiravs, mi mici mi mici<br />

cinis ci nis xol xolme xol me (vaja);<br />

Cemi batoni Semova da da daskup da<br />

skup skupde<br />

deba de ba xol xolme xol<br />

me (S. aragv.);<br />

SiSi muxls mo mohkve mo<br />

hkve hkveTavs hkve Tavs xol xolmeo xol xolmeo<br />

meo, meo amboben (iakobi);<br />

453


454<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

Zalauneburad keTil gzisken ga gami ga gami<br />

mita mita<br />

tacebs ta cebs xol xolme xol me (akaki).<br />

uwKvetel<br />

uwKvetel-xolmeobiTi<br />

uwKvetel<br />

uwKvetel xolmeobiTi<br />

xolmeobiTi:<br />

xolmeobiTi<br />

sul erTsa da imave simGeras GiGineb GiGinebda GiGineb da xol xolme xol<br />

me (ilia);<br />

saaGdgomod yonaze da dadi da<br />

di diod diod<br />

odnen od nen xol xolme xol<br />

me momGerlebi (akaki);<br />

yia-matlebi ere ereod ere ereod<br />

odnen od nen xol xolme xol me xexilsa (iakobi);<br />

pasuxad sul amas metKoda metKoda xol xolme xol me (ilia);<br />

gveli rom Segxvedroda? _ da davas da<br />

vas vasxver<br />

xverteb<br />

tebdi teb di xol xolme xol xolme<br />

me miwaze (akaki);<br />

daviTi advilad da swrafad mo moina mo<br />

na nadi<br />

direb<br />

rebda reb da xol xolme xol me Kvelas<br />

guls (iakobi).<br />

I I kav kavSi kav kavSi<br />

Sire<br />

rebi<br />

biTi<br />

Ti: Ti<br />

neta sitKvas saqmed vaq vaqcev vaq vaqcev<br />

cevdeT cev deT xol xolme xol me (ek. gab.);<br />

baGis muSaobis drosac amas unda ga gais ga gais<br />

istum<br />

tumreb<br />

rebdeT reb deT xol xolme xol me<br />

(its. sabuT.);<br />

Tqven Tavad sxvas ga gaimZGva ga gaimZGva<br />

imZGvareb imZGvareb<br />

rebdeT reb deT xol xolme xol me (iqve);<br />

am Cvengan ganwesebuls wKalobas Cveni saxlTuxucesebi,<br />

mdivnebi niadag wels Semosavlebidan unda mi misc mi misc<br />

scem<br />

emdeT em deT xol-<br />

xol<br />

me (iqve).<br />

wKve wKveti wKve wKveti<br />

tili<br />

li: li<br />

modi, giorgisac da daeki da<br />

ki kiTxe ki Txe xol xolme xol<br />

me (ilia);<br />

sxvagan wamsvleli kargad gaCxrikeT xolme (iakobi);<br />

egre sTqvi sTqvi sTqvi xol xolme xol xolme<br />

me sxvaganac (ilia).<br />

II II kav kavSi kav kavSi<br />

Sire Sire<br />

rebi<br />

biTi biTi<br />

Ti: Ti<br />

KovelTvis hsurs, rom Tavisi gulispasuxi sxvebsac gadasces,<br />

Se SeatKobi Se<br />

atKobi atKobinos atKobi nos xol xolme xol me (akaki);<br />

ecdebian, sxvebsac da dauSa da<br />

Sa Salon Sa lon xol xolme xol<br />

me amgvari ugunuri da<br />

mavne moqmedeba (iakobi);<br />

egebis aqedan ninos Tvali mo movkra mo<br />

vkra xol xolmeo xol meo (r. erisT.).<br />

I I Tur Turme Tur Turme<br />

meobi me bi biTi bi Ti (iSviaTia):<br />

adre qurcikiviT aur aurbe aur aurbe<br />

benia be nia xol xolme xol me es dakidebuli gza<br />

(r. gvet.).<br />

II II Tur Turme Tur Turme<br />

meobi me bi biTi bi Ti (iSviaTia):<br />

gayirvebuli kaci ga gaeca ga ca cace<br />

cebi<br />

bina bi na xol xolme xol me macdurs (ilia).<br />

uwKvetel-xolmeobiTi rom nawilakis gareSe gamoxatavs mravalgzisobas,<br />

esec cnobilia:


Tavi V. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

kneina Tvals ga gaayKet ga<br />

ayKet ayKetda<br />

da, da SavardeniviT gadmo gadmofrin<br />

gadmo gadmofrin<br />

frinde<br />

debo<br />

boda bo da<br />

taxtidam, ga gadik ga<br />

dik dikrav<br />

ravda rav da Sublsafensa, zed wa waik wa<br />

ik ikrav<br />

ravda rav da CiTmerdinsa,<br />

ga gadic ga<br />

dic dicvam<br />

vamda vam da CiTis kabasa _ xandisxan siCqarisagan<br />

ukuGma _ SiSvela fexs Se Seimo Se<br />

mo mosav<br />

savda<br />

da CustiTa da _ heri biyo<br />

_ da daeS da daeS<br />

eSve<br />

vebo<br />

boda<br />

da Calurisaken (ilia).<br />

unda gaviTvaliswinoT isic, rom `sagaremoebo sitKvebis gamoKenebiT<br />

gangrZobili moqmedebis Sinaarsi uZlierdeba zmnis nakvTis<br />

formebs~ (i. qavTaraZe, 1961, gv. 20):<br />

is dalocvili mGdeli xSi xSirad xSi rad ma mari ma mari<br />

rigeb<br />

gebda geb da xol xolme xol<br />

me (ilia);<br />

saxe mu mudam mu mudam<br />

dam erTi gansakuTrebuli sulelobiT uci ucino uci ucino<br />

noda<br />

da<br />

xol xolme xol me (akaki);<br />

oTaraanT qvrivi Kovel Kovel kvi kvira kvi ra dGes erTi aTiod SoTs da<br />

erT badia korkots Tavis xeliT gadautanda xolme (ilia)...<br />

amgvari SesaZleblobebi ganusazGvrelia; sagaremoebo<br />

sitKvebi x o l m e nawilakis gareSec axerxebs am mniSvnelobis<br />

gadmocemas:<br />

`kvi kvi kvira kvi ra ar ar ga gavi ga gavi<br />

vido<br />

doda doda<br />

da, da rom oTaraanT qvrivs ar CamoeGo CamoeGo CamoeGo es<br />

iaraGi da guldasmiT ar ga gaew ga gaew<br />

ewmin ewmin<br />

minda<br />

da~ da (ilia)...<br />

bev bevrJer bev rJer da da bev bevrJer bev bevrJer<br />

rJer Sen mac macdu mac<br />

du dune<br />

ne (ilia);<br />

mu mudam mu<br />

dam gabutviT da dadis da da dis (ilia);<br />

mra mraval mra mraval<br />

valJer val Jer da daef da<br />

ef efrTxos ef rTxos (akaki) da sxva.<br />

aGaras vambobT iseT SemTxvevebze, rogoricaa formaTa gameoreba:<br />

vke vkece vke<br />

ce ce, ce , vke vkece vke<br />

ce ce, ce ver davkece...<br />

vTva vTvale vTva vTvale<br />

le, le vTva vTvale vTva vTvale<br />

le, le ver davTvale...<br />

ia iara ia iara<br />

ra, ra ia iara ia ra da miadga...<br />

wera ra ra, ra we wera we ra da...<br />

Kovelive amaze imitom vamaxvilebT KuradGebas, rom davinaxoT,<br />

Tu ra viTareba Seiqmna axal qarTulSi xolmeobiTis organuli<br />

warmoebis moSlis Semdeg: mravalgzisobis gamoxatvis enobrivi<br />

SesaZleblobebi gaizada, gamravalferovnda. es TavisTavad<br />

am mniSvnelobis gamoxatvisas damatebiTi niuansebis gadmocemis<br />

SesaZleblobas iZleva. zmnur formaTa funqciuri analizis<br />

dros Kovelive amaze KuradGeba unda iqnes gamaxvilebuli...<br />

455


Ta Tavi Ta<br />

vi vi VVI.<br />

V . III seriis formaTa warmoebis<br />

sakiTxebi<br />

$ $ 27. . III III se seri se seri<br />

riis ri is for forma for forma<br />

maTa ma Ta warmo warmoebis warmo bis sa saki sa<br />

ki kiTxe kiTxe<br />

Txebi Txe bi<br />

22227777....1111.... * * * * * * * * * * * *<br />

mwkrivTa warmoebisa da daJgufebis principebze saubrisas<br />

($ 8) aGiniSna, rom formawarmoebis TvalsazrisiT seriozul<br />

problemebs qmnis dro-kiloTa mesame seria. arsebiTi is aris,<br />

rom sawarmoebeli fuZis principi, romelic samecniero gramatikaSi<br />

n. marma danerga (<strong>arn</strong>. Ciqobava), gatarebulia pirvel da meore<br />

seriaSi; mesame seriaSi es principi irGveva: `TurmeobiTis<br />

Jgufs ar moepoveba saerTo fuZe, amosavlad rom gvqondes warmoebisas.<br />

amiT gansxvavdeba TurmeobiTis Jgufi awmKosa da namKo<br />

ZiriTadis Jgufisagan: awmKos Jgufi awmKos fuZezea damKarebuli,<br />

namKo ZiriTadisa _ namKo ZiriTadis fuZeze. Tu mesame Jgufi mainc<br />

gaerTianda, es imitom, rom am JgufSi Semavali droebi `er-<br />

Ti da imave wesiT iwarmoeba~. marTlac, am JgufSi inversiuli<br />

wKoba gvaqvs maSin, rodesac awmKosa da namKo ZiriTadis JgufebSi<br />

wKoba pirdapiria~ (<strong>arn</strong>. Ciqobava, 1962, gv. 93). aq unda davazustoT:<br />

warmoebis es wesi (inversiuloba) mxolod gardamaval<br />

zmnaTaTvisaa niSandoblivi. gardauvali zmnebi pirdapiri wKobiT<br />

iuGvlis. mokled rom vTqvaT, mesame seriaSi formawarmoebisas<br />

ramdenime SemTxveva gairCeva: e r T i m x r i v, gardamavali orpiriani<br />

zmnebi; m e o r e m x r i v, gardauvali erTpiriani zmnebi<br />

da, m e s a m e m x r i v, gardauvali orpiriani zmnebi. ase iKo es<br />

Zvel qarTulSic da asea axal qarTulSic, Tumca didad mniSvnelovania<br />

is cvlilebebi, romlebic moxda axal qarTulSi mesame<br />

seriis formaTa warmoebisas. SevecdebiT Tvali mivadevnoT am<br />

cvlilebebs.


Tavi VI. III seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

22227777....2222. . . . III III III III seri se se seri<br />

riis riis<br />

is is mwkriiiivTa mwkr mwkr mwkr vTa vTa vTa warmoeeeeba warmo warmo warmo ba ba ba Zvel Zvel Zvel Zvel qarTul qar qar qarTulSi<br />

Tul TulSi<br />

Si Si<br />

rogori iKo viTareba Zvel qarTulSi: warmovadgenT TiToeul<br />

zemomoKvanili SemTxvevis magaliTebs paradigmebis saxiT da<br />

Semdeg SevecdebiT analizs. amTaviTve SevniSnavT: p i r v e l S e -<br />

m T x v e v a S i (orpirian gardamaval zmnebSi) formawarmoebis<br />

ori varianti gairCeva _ a) -av av da -am am TemisniSnianebi da b) Kvela<br />

danarCeni.<br />

magaliTebi:<br />

I. SemTxveva:<br />

I I Tur Turme Tur Turme<br />

meobi me bi biTi<br />

Ti: Ti<br />

a) da-m-i-wer-i-e-s<br />

da-g-i-wer-i-e-s<br />

da-u-wer-i-e-s<br />

da-m-i-wer-i-e-s º<br />

º da-gu-i-wer-i-e-s<br />

da-g-i-wer-i-e-s<br />

da-u-wer-i-e-s<br />

b) mo-m-i-kl-av-s<br />

mo-g-i-kl-av-s<br />

mo-u-kl-av-s<br />

mo-m-i-kl-av-s º<br />

º mo-gu-i-kl-av-s<br />

mo-g-i-kl-av-s<br />

mo-u-kl-av-s<br />

aG-m-i-SÀn-eb-i-e-s<br />

aG-g-i-SÀn-eb-i-e-s<br />

aG-u-SÀn-eb-i-e-s<br />

aG-m-i-SÀn-eb-i-e-s º<br />

º aG-g-u-i-SÀn-eb-i-e-s<br />

aG-g-i-SÀn-eb-i-e-s<br />

aG-u-SÀn-eb-i-e-s<br />

da-m-i-dg-am-s<br />

da-g-i-dg-am-s<br />

da-u-dg-am-s<br />

da-m-i-dg-am-s º<br />

º da-gu-i-dg-am-s<br />

da-g-i-dg-am-s<br />

da-u-dg-am-s<br />

(me igi)<br />

(Sen igi)<br />

(mas igi)<br />

(Cuen igi)<br />

(Cuen igi)<br />

(Tquen igi)<br />

(maT igi)<br />

(me igi)<br />

(Sen igi)<br />

(mas igi)<br />

(Cuen igi)<br />

(Cuen igi)<br />

(Tquen igi)<br />

(maT igi<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna obieqtis ricxvs amJerad KuradGebas ar mivaqcevT.<br />

Semdgomi msJelobisaTvis mravlobiTi ricxvis pirveli<br />

piris SemTxvevaSi moviKvanT mxolod e. w. inkluzivis<br />

formebs (mo-gu-iklavs, da-gu-idgams, aG-<br />

457<br />

gu-iSÀnebis...): mwkrivis formaTa warmoebis TvalsazrisiT<br />

e. w. inkluziuri da eqskluziuri formebi<br />

gansxvavebas ar iZlevian:


458<br />

II II Tur Turme Tur Turme<br />

meobiTi me Ti Ti: Ti<br />

a) da-m-e-wer-a<br />

da-g-e-wer-a<br />

da-e-wer-a<br />

da-gu-e-wer-a<br />

da-g-e-wer-a<br />

da-e-wer-a<br />

b) mo-m-e-kl-a<br />

mo-g-e-kl-a<br />

mo-e-kl-a<br />

mo-gu-e-kl-a<br />

mo-g-e-kl-a<br />

mo-e-kl-a<br />

III III kav kavSi kav kavSi<br />

Sire<br />

rebi rebi<br />

biTi<br />

Ti: Ti<br />

a) da-m-e-wer-o-s<br />

da-g-e-wer-o-s<br />

da-e-wer-o-s<br />

da-gu-e-wer-o-s<br />

da-g-e-wer-o-s<br />

da-e-wer-o-s<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

aG-m-e-SÀn-a<br />

aG-g-e-SÀn-a<br />

aG-e-SÀn-a<br />

aG-gu-e-SÀn-a<br />

aG-g-e-SÀn-a<br />

aG-e-SÀn-a<br />

da-m-e-dg-a<br />

da-g-e-dg-a<br />

da-e-dg-a<br />

da-gu-e-dg-a<br />

da-g-e-dg-a<br />

da-e-dg-a<br />

aG-m-e-SÀn-o-s<br />

aG-g-e-SÀn-o-s<br />

aG-e-SÀn-o-s<br />

aG-gu-e-SÀn-o-s<br />

aG-g-e-SÀn-o-s<br />

aG-e-SÀn-o-s<br />

(me igi)<br />

(Sen igi)<br />

(mas igi)<br />

(Cuen igi)<br />

(Tquen igi)<br />

(maT igi)<br />

(me igi)<br />

(Sen igi)<br />

(mas igi)<br />

(Cuen igi)<br />

(Tquen igi)<br />

(maT igi)<br />

(me igi)<br />

(Sen igi)<br />

(mas igi)<br />

(Cuen igi)<br />

(Tquen igi)<br />

(mas igi)<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna : mesame seriaSi momxdar formobriv cvlilebaTa<br />

analizis dros ar vimsJelebT III xolmeobiTze<br />

ramdenime mizezis gamo:<br />

a) mesame xolmeobiTi ara gvaqvs axal qarTulSi<br />

da, Sesabamisad, formobriv cvlilebebze saubaric<br />

ar iqneba SesaZlebeli.<br />

b) mesame xolmeobiTi Zveli qarTulis zogadi suraTis<br />

warmosadgenad SeiZleboda mogveKvana, magram<br />

aseTi suraTi am wignSi ukve warmovadgineT ($<br />

6.3.); meorec, Kvela tipis gardamaval zmnaTaTvis<br />

arc iqneboda gamarTlebuli (Tu SesaZlebeli<br />

aris) am mwkrivis formaTa paradigmis ageba (Teoriulad,<br />

ra Tqma unda, dasaSvebia).


Tavi VI. III seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

459<br />

g) III xolmeobiTi mxolod gardamaval zmnaTaTvisaa<br />

da ara gardauvalTaTvis, rac zogadad momxdar<br />

formobriv cvlilebaTa suraTs arafers<br />

Sematebs...<br />

d) formobrivi TvalsazrisiT rac xdeba II TurmeobiTsa<br />

da III kavSirebiTSi, is xdeba III xolmeobiT-<br />

Sic. amitomac sakmarisad migvaCnia msJeloba am or<br />

mwkrivze (II TurmeobiTsa da III kavSirebiTze)... amave<br />

TvalTaxedviT SeiZleboda mxolod II TurmeobiTze<br />

gvemsJela, magram II TurmeobiTsa da II kavSirebiTs<br />

Soris arsebiTi sxvaobaa eTpirian gardauval<br />

zmnebSi; amitom III seriis srul paradigmebSi<br />

sayirod vTvliT III kavSirebiTze msJelobasac.<br />

zogi ram dasakonkretebelia:<br />

mesame Jgufis wverTagan II TurmeobiTi da III kavSirebiTi<br />

Kvela tipis zmnasTan erTgvari principiT miemarTeba erTmaneTs:<br />

brunvacvalebadsubieqtian zmnebSi maTi mimarTeba formobrivi<br />

TvalsazrisiT iseTia, rogoric uwKvetlisa da I kavSirebiTisa,<br />

wKvetilisa da II kavSirebiTisa.<br />

erTi mxriv, uwKveteli da I kavSirebiTi, xolo, meore<br />

mxriv, wKvetili da II kavSirebiTi urTierTCanacvlebadi mwkrivebia;<br />

asea II TurmeobiTi da III kavSirebiTic, rogorc Zvel, ise<br />

axal saliteraturo qarTulSi:<br />

uwKveteli:<br />

I kavSirebiTi:<br />

wKvetili:<br />

II kavSirebiTi:<br />

II TurmeobiTi:<br />

III kavSirebiTi:<br />

Zveli qarTuli:<br />

v-wer-d-(i)<br />

v-wer-d-e<br />

da-v-wer-e<br />

da-v-wer-o<br />

da-m-e-wer-a<br />

da-m-e-wer-o-s<br />

v-tir-od-e<br />

v-tir-od-i<br />

gan-v-tef-Ø<br />

gan-v-tf-e<br />

aG-m-e-SÀn-a<br />

aG-m-e-SÀn-o-s


460<br />

uwKveteli:<br />

I kavSirebiTi:<br />

wKvetili:<br />

II kavSirebiTi:<br />

II TurmeobiTi:<br />

III kavSirebiTi:<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

axali qarTuli:<br />

(da)-v-wer-d-i<br />

(da)-v-wer-d-e<br />

(da)-v-wer-e<br />

(da)-v-wer-o<br />

(da)-m-e-wer-a<br />

(da)-m-e-wer-o-s<br />

v-tir-od-i<br />

v-tir-od-e<br />

ga-v-Tb-i<br />

ga-v-Tb-e<br />

a-m-e-Sen-eb-in-a<br />

a-m-e-Sen-eb-in-o-s<br />

ase rom, Kvela SemTxvevaSi es wKvilebi urTierTCanacvlebadi<br />

mwkrivebia.<br />

principuli sxvaoba isaa, rom uwKvetelsa da I kavSirebiTs<br />

aqvT saerTo saKrdeni mwkrivi _ awmKo, romelsac isini xazovani<br />

principiT miemarTebian. aseTi saKrdeni mwkrivi ar moepoveba arc<br />

wKvetil _ II kavSirebiTsa da arc II TurmeobiT _ III kavSirebiTs:<br />

uwKveteli:<br />

I kavSirebiTi:<br />

uwKveteli:<br />

I kavSirebiTi:<br />

v-wer-d-i<br />

v-wer-d-e<br />

v-a-Sen-eb-d-i<br />

v-a-Sen-eb-d-e<br />

awmKo: v-wer<br />

awmKo: v-a-Sen-eb<br />

sxvagvarad rom vTqvaT: awmKo aris saKrdeni momdevno mwkrivebisaTvis<br />

(Zveli qarTulisaTvis: uwKvetlisa, I kavSirebiTisa da<br />

I xolmeobiTisaTvis. axal qarTulSi _ uwKvetlisa da I kavSirebiTisaTvis);<br />

momdevno mwkrivebi erTmaneTs Canacvlebis wesiT miemarTebian;<br />

isini erTimeorisTvis ar arian saKrdeni. asea rogorc<br />

Zvel, ise axal qarTulSi Kvela tipis zmnaSi; ufro zustad:<br />

Kvela im zmnaSi, romlebic iwarmoeben I seriis mwkrivebs<br />

(ganurCevlad gvarisa da gardamavlobisa).<br />

Sen-eb → Sen-eb-d<br />

Sen-eb-di<br />

Sen-eb-de<br />

II seriaSi Kvela urTierTCanacvlebadi mwkrivia rogorc<br />

Zvel, ise axal qarTulSi. Zveli saliteraturo qarTulisaTvis


Tavi VI. III seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

Sereuli kavSirebiTis daboloeba formobrivad mxolod mwkrivis<br />

niSanTa tolfasad SegviZlia miviCnioT:<br />

wKvetili:<br />

(aG)-v-a-SÀn-e<br />

II xolmeobiTi: (aG)-v-a-SÀn-i<br />

I kavSirebiTi: (aG)-v-a-SÀn-o<br />

Ser. kavSirebiTi: (aG)-v-a-SÀn-odi<br />

aseve iTqmis Zveli qarTuli saliteraturo enis SemTxveva-<br />

Si III xolmeobiTzec: isic Canacvlebis principiT miemarTeba II<br />

TurmeobiTsa da II kavSirebiTs.<br />

am sakmaod mwKobri da saintereso sistemidan ganmartoebiT<br />

dgas I TurmeobiTi (JerJerobiT vmsJelobT brunvacvalebadsubieqtian<br />

zmnebze).<br />

rogorc cnobilia, am SemTxvevaSi I TurmeobiTsa da momdevno<br />

mwkrivebs _ II TurmeobiTs, III kavSirebiTsa da III xolmeobiTs<br />

_ warmoebis wesi (e. w. inversiuloba) da sintaqsuri konstruqcia<br />

aerTianebT. fuZis warmoebis sakiTxi? aq principuli dapirispirebaa:<br />

Zvel saliteraturo qarTulSi gansaxilvel zmnaTa (brunvacvalebadsubieqtian<br />

zmnebs vgulisxmob) I TurmeobiTi I seriis<br />

rTul Temas emKareba.<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna Temis Sesaxeb zogadad visaubreT (SesavalSi). rogorc<br />

iTqva, Cven Temad ganvixilavT martivi fu-<br />

Zisa da Temis niSnis kombinacias: v-a-keT keT keT-eb keT eb eb, eb , v-i-<br />

keT keT-eb keT<br />

eb eb, eb , v-u-keT keT keT-eb keT eb eb. eb . keT keT-eb keT eb rTuli Temaa CvenTvis,<br />

wer wer _ martivi, drek drek xmovanmonacvle _ martivi.<br />

faqti erTia, am etapze xmovanprefiqsebs TemaSi<br />

ar ganvixilavT.<br />

erTTemian zmnebze, cxadia, amJerad ar vmsJelobT: TemaTa<br />

sxvaoba aq, ra Tqma unda, ar gveqneba. sxva SemTxvevaSi Zvel Zvel Zvel sa-<br />

sa<br />

li lite li lite<br />

tera<br />

ratu<br />

turo tu ro qar qarTul qar<br />

Tul TulSi Si I Tur Turme Tur<br />

me meobi me bi biTi bi Ti Kovel KovelTvis Kovel<br />

Tvis ime imeorebs ime<br />

rebs<br />

rTul rTul Te Temas Te Temas<br />

mas, mas , II II II Tur Turme Tur Turme<br />

meobi me bi biTi<br />

Ti _ mar martivs mar martivs<br />

tivs. tivs<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna rogorc aGvniSneT, II TurmeobiTi, III kavSirebiTi<br />

da III xolmeobiTi urTierTCanacvlebadi mwkrivebia,<br />

amitom msJelobis gasaadvileblad mxolod II<br />

461


462<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

TurmeobiTze vimsJeloT. igive daskvna gavrceldeba<br />

momdevno mwkrivebzec.<br />

- e b T e m i s n i S n i a n i zmnebi (warmovadgenT subieqtis<br />

mxolobiTis formebs):<br />

awmKo: aG-v-a-SÀn-eb eb<br />

aG-a-SÀn-eb eb<br />

aG-a-SÀn-eb eb eb-s eb<br />

I TurmeobiTi: aG-m-i-SÀn-eb eb eb-i-e-s eb<br />

aG-g-i-SÀn-eb eb eb-i-e-s eb<br />

aG-u-SÀn-eb eb eb-i-e-s eb<br />

wKvetili: aG-v-a-SÀn-e<br />

aG-a-SÀn-e<br />

aG-a-SÀn-a<br />

II TurmeobiTi: aG-m-e-SÀn-a<br />

aG-g-e-SÀn-a<br />

aG-e-SÀn-a<br />

gan-v-a-g-eb eb<br />

gan-a-g-eb eb<br />

gan-a-g-eb eb eb-s eb<br />

gan-m-i-g-eb eb eb-i-e-s eb<br />

gan-g-i-g-eb eb eb-i-e-s eb<br />

gan-u-g-eb eb eb-i-e-s eb<br />

gan-v-a-g-e<br />

gan-a-g-e<br />

gan-a-g-o<br />

gan-m-e-g-o<br />

gan-g-e-g-o<br />

gan-e-g-o<br />

-o b T e m i s n i S n i a n i:<br />

awmKo: gan-v-a-tf tf tf-ob tf ob ob I TurmeobiTi: gan-m-i-tf tf tf-ob tf ob ob-i-e-s ob<br />

wKvetili: gan-v-a-tf tf tf-e tf II TurmeobiTi gan-m-e-tf tf tf-o tf<br />

-o f T e m i s n i S n i a n i:<br />

awmKo: v-h-K-of of I TurmeobiTi: m-i-K-of of of-i-e-s of<br />

wKvetili: v-Kav Kav Kav(K-o) Kav<br />

II TurmeobiTi: m-e-K-o<br />

-e v T e m i s n i S n i a n i:<br />

awmKo: v-a-kurT kurT kurTx-ev kurT ev I TurmeobiTi: m-i-kurTx kurTx kurTx-ev kurTx ev ev-i-e-s ev<br />

wKvetili: v-a-kurTx kurTx kurTx-e kurTx II TurmeobiTi: m-e-kurTx kurTx kurTx-a kurTx<br />

-e m T e m i s n i S n i a n i:<br />

awmKo: war-v-s-c-em em I TurmeobiTi: war-m-i-c-em em em-i-e-s em<br />

wKvetili: war-v-ec ec II TurmeobiTi: war-m-e-c-a


Tavi VI. III seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

Temis TvalsazrisiT principulad igive viTarebaa -av av da<br />

-am am TemisniSnian zmnebSi; sxvaoba isaa, rom es zmnebi I TurmeobiTSi<br />

ie ie daboloebas ar dairTaven:<br />

-a v T e m i s n i S n i a n i:<br />

awmKo: da-v-h-mal mal mal-av mal av I TurmeobiTi: da-m-i-mal mal mal-av mal av av-s av<br />

wKvetili: da-v-mal mal mal-e mal II TurmeobiTi da-m-e-mal mal mal-a mal<br />

-a m T e m i s n i S n i a n i:<br />

awmKo: gan-v-i-rTx rTx rTx-am rTx I TurmeobiTi: gan-m-i-rTx rTx rTx-am rTx am am-s am<br />

wKvetili: gan-v-i-ra ra raTx<br />

Tx II TurmeobiTi gan-m-e-rTx rTx rTx-a rTx<br />

viTareba analogiuria f u Z e d r e k a d z m n e b S i c:<br />

awmKo: mo-v-s-drek drek I TurmeobiTi: mo-m-i-drek drek drek-i-e-s drek<br />

wKvetili: mo-v-drik drik drik-e drik II TurmeobiTi mo-m-e-drik drik drik-a drik<br />

Tu davuSvebT, rom wer wer tipis aTematur zmnebSi nulovani<br />

Tematuri niSani aris, viTareba aseTive iqneba:<br />

awmKo: da-v-s-wer wer wer-Ø wer I TurmeobiTi: da-m-i-wer wer wer-Ø-i-e-s<br />

wer<br />

wKvetili: da-v-wer wer wer-e wer II TurmeobiTi da-m-e-wer wer wer-a wer<br />

warmodgenil suraTs Tu gadavxedavT, daskvnis gakeTeba iolia:<br />

rogorc pirveli, ise meore TurmeobiTis warmoeba aris er-<br />

Tgvarovani, magram principulad gansxvavebuli erTmaneTisagan<br />

saKrdeni fuZis TvalsazrisiT:<br />

Kvela SemTxvevaSi I T u r m e o b i T i s f o r m i s a T v i s<br />

s a K r d e n i a r T u l i T e m a; anu I s e r i i s T e m a (aq Semodis<br />

uTemisniSno da fuZedrekadi zmnebi). II T u r m e o b i T i -<br />

s a T v i s (d a, Se s a b a m i s a d, III k a v S i r e b i T i s a d a III<br />

x o l m e o b i T i s a T v i s) s a K r d e n i a m a r t i v i , a n u II<br />

s e r i i s T e m a (fuZedrekadi zmnebi i gaxmovanebiT).<br />

-av av av/ av -am am TemisniSniani zmnebi danarCenTagan imiT gansxvavdeba,<br />

rom ie ie daboloebas ar dairTavs. anu: msgavseba danarCenebTan is<br />

aris, rom I seriis Temas emKareba; gansxvaveba ki isaa, rom ie ie daboloebas<br />

ar dairTavs.<br />

463


464<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

ase rom, gardamaval zmnebSi I TurmeobiTSi ori ZirTadi<br />

modeli gamoiKofa:<br />

a) I I se seri se seri<br />

riis ri is Te Tema Te ma + + i-e (aGmi-SÀn-eb eb eb-i-e-s); eb<br />

b) I I se seri se seri<br />

riis ri is Te Tema Te ma (i-e daboloebis gareSe) (dami-mal mal mal-av mal av av-s). av<br />

rac Seexeba II TurmeobiTs, aq viTareba erTgvarovania Kvela<br />

tipis gardamavali zmnisaTvis.<br />

Cven SevecadeT, saerTo suraTi warmogvedgina Zveli qarTulisa<br />

da mimarTebebic dagvezustebina...<br />

22227777....3333. . . . ra ra ra ra xdeba xde xde xdeba<br />

ba ba axal axal axal axal sali sa sa sali<br />

lite lite<br />

tera tera<br />

ratu ratu<br />

turo turo<br />

ro ro qarTul qar qar qarTulSi<br />

Tul TulSi<br />

Si???? Si<br />

axal saliteraturo qarTulSi ZvelTan SedarebiT principuli<br />

cvlilebebi ganxorcielda. da dairGva da<br />

irGva er erTfe er erTfe<br />

Tferov<br />

rovne<br />

neba ne ba er erTi er Ti<br />

da da ima imave ima ve mwkri mwkrivis mwkri vis for forma for<br />

ma maTa ma Ta warmo warmoeba warmo<br />

ba baSi<br />

Si, Si magram damKar damKarda damKar damKarda<br />

da er er- er<br />

Tgv Tgvarov Tgv rov rovne<br />

neba ne ba III III se seri se seri<br />

riis riis<br />

is mwkriv mwkrivTa mwkriv<br />

Ta Ta pa para pa<br />

ra radig<br />

digma<br />

maSi<br />

Si; Si sxvagvarad rom<br />

vTqvaT, erTi da igive zmna III III se seri se seri<br />

riis ri is mwkriv mwkrivTa mwkriv<br />

Ta for forme for<br />

me mebis me bis sa sawa sa sawa<br />

war- wa<br />

mo moeb mo<br />

eb eblad lad gamoiKenebs gamoiKenebs er erTsa er<br />

Tsa da ima imave ima<br />

ve saKrden saKrden fu fuZes fu<br />

Zes Zes. Zes Tumca aq<br />

Tavs iCens saintereso movlena: erTi Jgufis zmnebi III seriis samive<br />

mwkrivSi eKrdnoba I seriis Temas, meore Jgufis zmnebi _ II<br />

seriis Temas:<br />

I J g u f i s z m n e b i:<br />

awmKo: v-a-Sen Sen Sen-eb Sen eb<br />

a-Sen Sen Sen-eb Sen eb<br />

a-Sen Sen Sen-eb Sen eb eb-s eb<br />

I TurmeobiTi: a-m-i-Sen Sen Sen-eb Sen eb eb-ia eb<br />

a-g-i-Sen Sen Sen-eb Sen eb eb-ia eb<br />

a-u-Sen Sen Sen-eb Sen eb eb-ia eb<br />

II TurmeobiTi: a-m-e-Sen Sen Sen-eb Sen eb eb-i-n-a eb<br />

a-g-e-Sen Sen Sen-eb Sen eb eb-i-n-a eb<br />

a-e-Sen Sen Sen-eb Sen eb eb-i-n-a eb<br />

III kavSirebiTi: a-m-e-Sen Sen Sen-eb Sen eb eb-i-n-o-s eb<br />

a-g-e-Sen Sen Sen-eb Sen eb eb-i-n-o-s eb<br />

a-e-Sen Sen Sen-eb Sen eb eb-i-n-o-s eb<br />

v-a-brun brun brun-eb brun eb<br />

a-brun brun brun-eb brun eb<br />

a-brun brun brun-eb brun eb eb-s eb<br />

da-m-i-brun brun brun-eb brun eb eb-ia eb<br />

da-g-i-brun brun brun-eb brun eb eb-ia eb<br />

da-u-brun brun brun-eb brun eb eb-ia eb<br />

da-m-e-brun brun brun-eb brun eb eb-i-n-a eb<br />

da-g-e-brun brun brun-eb brun eb eb-i-n-a eb<br />

da-e-brun brun brun-eb brun eb eb-i-n-a eb<br />

da-m-e-brun brun brun-eb brun eb eb-i-n-o-s eb<br />

da-g-e-brun brun brun-eb brun eb eb-i-n-o-s eb<br />

da-e-brun brun brun-eb brun eb eb-i-n-o-s<br />

eb


Tavi VI. III seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

II J g u f i s z m n e b i:<br />

wKvetili: a-v-a-g-e (Sdr.: a-v-a-g-eb eb eb) eb<br />

a-a-g-e<br />

a-a-g-o<br />

I TurmeobiTi: a-m-i-g-i-a<br />

a-g-i-g-i-a<br />

a-u-g-i-a<br />

II TurmeobiTi: a-m-e-g-o<br />

a-g-e-g-o<br />

a-e-g-o<br />

III kavSirebiTi: a-m-e-g-o-s<br />

a-g-e-g-o-s<br />

a-e-g-o-s<br />

465<br />

ga-v-a-Tb Tb Tb-e Tb (Sdr.: gav-a-Tb<br />

Tb Tb-ob Tb ob ob) ob<br />

ga-a-Tb Tb Tb-e Tb<br />

ga-a-Tb Tb Tb-o Tb<br />

ga-m-i-Tb Tb Tb-i-a Tb<br />

ga-g-i-Tb Tb Tb-i-a Tb<br />

ga-u-Tb Tb Tb-i-a Tb<br />

ga-m-e-Tb Tb Tb-o Tb<br />

ga-g-e-Tb Tb Tb-o Tb<br />

ga-e-Tb Tb Tb-o Tb<br />

ga-m-e-Tb Tb Tb-o-s Tb<br />

ga-g-e-Tb Tb Tb-o-s Tb<br />

ga-e-Tb Tb Tb-o-s Tb<br />

-av av da -am am TemisniSnian zmnaTa Tavisebur viTarebaze mogvianebiT<br />

visaubreb.<br />

rogorc vxedavT, cvlileba ori mimarTulebiT ganviTarda:<br />

a) erTi rigis zmnebSi I TurmeobiTis rTuli Tema gavrcelda<br />

II TurmeobiTsa da III kavSirebiTSi:<br />

gami-keT keT keT-eb keT eb eb-i-a eb _ game-keT keT keT-eb keT eb eb-ina eb _ game-keT keT keT-eb-inos keT (nacvlad<br />

formebisa game-keT keT keT-a, keT game-keT keT keT-os); keT<br />

b) meore rigis zmnebSi II TurmeobiTisa da III kavSirebiTis<br />

martivi Tema gavrcelda I TurmeobiTSi:<br />

a-me-G-o / ame-G-os _ ami-G-ia (nacvlad formisa aGmi-G-eb ebies...);<br />

mime-c-a / mime-c-e-s_ mimi-c-ia (nacvlad formisa mimi-c-em em- em<br />

ies)...<br />

moxda `paradigmebis gasworeba~: erT SemTxvevaSi I TurmeobiTis<br />

mixedviT, meore SemTxvevaSi _ II TurmeobiTisa da III kavSirebiTis<br />

mixedviT.<br />

ase rom, Te Temis Te Temis<br />

misniS misniS<br />

niSni niSni<br />

nian ni an brun brunvac brun brunvac<br />

vacva<br />

vale<br />

lebad lebad<br />

badsu<br />

subi<br />

bieq<br />

eqti<br />

tian ti an zmneb zmnebSi zmneb<br />

Si<br />

sauGlebeli fuZis principi III seriis mwkrivebSic gatarda: zmnebi<br />

samive mwkrivSi erTsa da imave fuZes eKrdnoba _ an rTuls (I<br />

seriisas), an martivs (II seriisas);


466<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

a w m K o : va-keT keT keT-eb keT eb vi-G-eb eb<br />

w K v e t i l i: va-keT keT keT-e keT<br />

avi-G-e<br />

I T u r m.: gami-keT keT keT-eb keT eb eb-ia eb ami-G-ia<br />

II T u r m.: game-keT keT keT-eb keT eb eb-ina eb ame-G-o<br />

III k a v S.: game-keT keT keT-eb keT eb eb-inos eb ame-G-os<br />

erTi mTavari kiTxva Cndeba: ra aris mizezi amgvari cvlilebis<br />

ganxorcielebisa? _ paradigmis gasworeba? maSin: ratom<br />

`gasworda~ erTi Jgufi pirveli TurmeobiTis mixedviT da meore<br />

Jgufi _ II TurmeobiTis mixedviT? es kiTxvebi JerJerobiT upasuxod<br />

rCeba...<br />

Cven zemoT gavxazeT: es cvlileba moxda Te Temis Te Temis<br />

misniS misniS<br />

niSni<br />

nian<br />

an<br />

zmneb zmnebSi zmneb zmnebSi<br />

Si. Si xolo im zmnebSi, romelTa I-II seriebis Tema xmovanmonacvleobiTaa<br />

dapirispirebuli, amgvari cvlileba ar momxdara;<br />

viTareba Zveleburi darCa: I TurmeobiTi kvlavac awmKos fuZes<br />

eKrdnoba, II TurmeobiTi da III kavSirebiTi _ wKvetilis fuZes:<br />

am SemTxvevaSic or Jgufs ganvixilavT: a) fuZedrekad zmnebsa da<br />

b) e. w. i-TemisniSnian zmnebs.<br />

a) fuZedrekadi zmnebi:<br />

a w m K o : v-drek drek war-v-a-dgen dgen<br />

I T u r m.: mo-m-i-dr dr drek-i-a dr<br />

war-m-i-dgen dgen dgen-i-a dgen<br />

w K v e t.: mo-v-drik drik drik-e drik<br />

war-v-a-dgin dgin dgin-e dgin<br />

II T u r m.: mo-m-e-drik drik drik-a drik war-m-e-dgin dgin dgin-a dgin<br />

III k a v S.: mo-m-e-drik drik drik-o-s drik war-m-e-dgin dgin dgin-o-s dgin<br />

b) e. w. i-TemisniSniani zmnebi:<br />

a w m K o : v-Tl Tl Tl-i Tl<br />

v-cl cl cl-i cl<br />

I T u r m.: ga-m-i-Tl Tl Tl-i-a Tl<br />

da-m-i-cl cl cl-ia cl<br />

w K v e t.: ga-v-Tal Tal Tal-e Tal<br />

da-v-cal cal cal-e cal<br />

II T u r m.: ga-m-e-Tal Tal Tal-a Tal da-m-e-cal cal cal-a cal<br />

III k a v S.: ga-m-e-Tal Tal Tal-o-s Tal da-m-e-cal cal cal-o-s<br />

cal


Tavi VI. III seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

amgvarad: xmovanmonacvle zmnebi inarCunebs imave princips, ra<br />

principzec iKo agebuli III seriis mwkrivTa warmoeba Zvel qarTul-<br />

Si. cvlileba ar momxdara da arc iKo mosalodneli erTTemian<br />

zmnebSi: wer wer-s wer tipis zmnaTa III seriis mwkrivebi imave martiv fuZes<br />

emKareba, romeli fuZec saerToa I da II seriis mwkrivTaTvis:<br />

a w m K o : v-wer wer v-Txov Txov<br />

w K v e t.: v-wer wer wer-e wer<br />

v-Tx Tx Txov<br />

ov-e ov<br />

I T u r m.: m-i-wer wer wer-i-a wer<br />

m-i-Txov Txov Txov-i-a Txov<br />

II T u r m.: m-e-wer wer wer-a wer<br />

m-e-Txov Txov Txov-a Txov<br />

III k a v S.: m-e-wer wer wer-o-s wer<br />

m-e-Txov Txov Txov-o-s Txov<br />

ra daskvnis gakeTeba SeiZleba Kovelive amis gaTvaliswinebiT?<br />

rogorc Cans, ar arse ar arse<br />

sebi<br />

biTi bi Ti mniS mniSvne mniS<br />

vne vnelo<br />

loba lo ba mi mieni mi<br />

ni niya ni ya rTul rTul da da ma mar- ma<br />

tiv tiv Te Tema Te Tema<br />

maTa ma Ta da dapi da dapi<br />

piris piris<br />

rispi<br />

pire<br />

rebas re bas da ara erTTemianoba-orTemianobis<br />

princips. gavixsenoT: rTulia Tema, roca martivi fuZe ganivrcoba<br />

Temis niSniT (keT _ keT keT-eb keT<br />

eb eb, eb Tb _ Tb Tb-ob Tb ob ob, ob ec _ c-em em em...); em<br />

martivia Tema, romelic ar Seicavs Temis niSnas (keT keT keT-, keT , Sen Sen-... Sen<br />

...<br />

wer wer-, wer , tex tex... tex tex...<br />

...). ... am TvalsazrisiT martivia Tema fuZedrekad zmneb-<br />

Sic (drek drek _ _ drik drik, drik , grex grex _ grix grix... grix grix...<br />

...) ... da e. w. i-TemisniSnianebSic<br />

(Tl _ Tal, Sl _ Sal...).<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna 1. gavixsenoT, rom i- bolosarTs ar miviCnevT Temis<br />

niSnad. Tavad is faqti rom Tl Tl-i-s, Tl , , Sl Sl-i-s Sl<br />

tipis zmnebi III seriis mwkrivTa warmoebis TvalsazrisiT<br />

uTemisniSno zmnaTa rigSi Cadga, -i sufiqsis<br />

raobis garkvevis TvalsazrisiT arsebiTad<br />

gveCveneba.<br />

2. radgan mniSvneloba mieniya Temis niSnis qonaarqonas,<br />

tendencia rom aris qarTulSi uTemisniSno<br />

da fuZedrekad zmnaTa TemisniSnian for-<br />

467<br />

mebze gadasvlisa (rek-s → rek-av-s, Tib-s → Tib-<br />

av-s... fren-s → frinavs...), xom ar aris kavSirSi<br />

III seriaSi mimdinare formacvalebisa?..<br />

da mainc: ra SuaSia Temis niSani da formawarmoebaSi momxdari<br />

cvlilebebi? Cven saubari gvqonda Temis niSanTa sistema-


468<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

Si momxdar cvlilebebsa da im tendenciebze, rasac es cvlilebebi<br />

efuZneboda (ix. $ 17). safiqrebelia, III seriaSi momxdari<br />

formobrivi cvlilebebi dakavSirebuli iKos Temis niSanTa sistemaSi<br />

mimdinare procesebTan... sxvagvarad rom vTqvaT, III seriaSi<br />

momxdari cvlilebebi Temis niSanTa sistemaSi momxdar<br />

cvlilebeTan kavSirSi unda iqnes ganxiluli. rogor? _ es momavali<br />

kvlevis sagnad gvesaxeba.<br />

Kovelive zemoTqmuli saSualebas gvaZlevs davaskvnaT, rom<br />

brunvacvalebadsubieqtian zmnaTa III seriis mwkrivebSi momxdari<br />

formobrivi cvlilebebis Sedegad sauGlebeli fuZis principi<br />

gatarda dro-kiloTa am JgufSic. es principi daemKara rTul da<br />

martiv TemaTa dapirispirebis faqtors: sa sami sa sami<br />

mive mi ve mwkriv mwkrivSi mwkriv Si bru brun- bru<br />

vac vacva vac vacva<br />

vale<br />

lebadsu<br />

badsubi<br />

bieq<br />

eqti<br />

tian ti an zmnebs an rTu rTuli rTu<br />

li Te Tema Te<br />

ma aqvs (keT-eb, Seneb...),<br />

an _ mar marti mar<br />

ti tiv ti Te Tema Te<br />

ma (-q-, -g-... Tl/Tal, Sl/Sal... drek/drik,<br />

grex/grix...)... gavixsenoT: Zvel qarTulSi TemisniSnian zmnebs I<br />

TurmeobiTSi rTuli Tema hqondaT, II TurmeobiTSi _ martivi.<br />

sxvagvarad rom vTqvaT, fuZeTa erTgvarovnebis `horizontaluri~<br />

principi Seicvala fuZeTa erTgvarovnebis `vertikaluri~ principiT:<br />

Z v. q a r T u l i:<br />

I Turm.: mi-keT keT keT-eb keT eb eb-ies, eb aGmi-SÀn Àn Àn-eb Àn ebies;<br />

mimi-g-eb eb eb-ies, eb mimi-c-em em em-es... em<br />

II Turm.: me-keT keT keT-a, keT aGme-SÀn Àn Àn-a; Àn mime-g-o, mime-c-a...<br />

III kavS.: me-keT keT keT-os, keT aGme-SÀn Àn Àn-os; Àn mime-g-os, mime-c-es<br />

a x a l i q a r T u l i:<br />

I Turm.: mi-keT keT keT-eb keT eb eb-ia, eb mi-Sen Sen Sen-eb Sen eb eb-ia; eb mimi-g-ia, mimi-c-ia<br />

II Turm.: me-keT keT keT-eb keT eb eb-i(n)a, eb me-Sen Sen Sen-eb Sen eb eb-i(n)a; eb mime-g-o, mime-c-a<br />

III kavS.: me-keT keT keT-eb keT eb eb-i(n)os, eb me-Sen Sen Sen-eb Sen eb eb-i(n)os; eb mime-g-os, mime-c-es<br />

vimeorebT: horizontalur xazebSi warmodgenili erTgvarovneba<br />

Seicvla vertikalur rigebSi warmodgenili erTgvarovnebiT.<br />

da es es aris aris aris uaGre uaGresad uaGre uaGre sad prin princi prin<br />

ci cipu cipu<br />

puli pu li mniS mniSvne mniS<br />

vne vnelo<br />

lobis lobis<br />

bis for formob for<br />

mob-<br />

ri rivi ri<br />

vi gan gansxva gan gansxva<br />

sxvave<br />

veba ve ba Zvel Zvelsa Zvel<br />

sa da da axal qar qarTuls qar<br />

Tuls So Soris So<br />

ris ris. ris<br />

erTi saintereso detalic: zemowarmodgenili paradigmebis<br />

I rigis formebSi II TurmeobiTsa da III kavSirebiTSi gamovlenili


Tavi VI. III seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

n frCxilebSi CavsviT. faqtia, rom ga gaeke ga ke keTeb<br />

Teb-in Teb in in-a in da ga gaeke ga ke keTeb<br />

Teb-i-a Teb<br />

paraleluri formebia, magram mxolod es ar aris mTavari. Cven-<br />

Tvis arsebiTi mniSvneloba aqvs n bolosarTis statuss.<br />

a. SaniZis azriT, n CanarTi Tanxmovania: `garegnulad ise<br />

Cans, TiTqos grZeli forma SualobiTi kontaqtis formaao, magram<br />

SualobiTi kontaqtis zmnebs kidev sxva ebin ebin emateba: ga game- ga<br />

keT keT-e-bin keT<br />

bin bin-ebin bin ebin ebin-a ebin _ ga game ga<br />

me mekeT mekeT<br />

keT-ebin keT ebin ebin-ebin ebin ebin ebin-o-s, ebin ase rom, namdvilad aq<br />

raGac sxva viTarebaa~ (a. SaniZe, 1973, gv. 440). mivadevnoT Tvali<br />

saintereso msJelobas: `grZeli formebis warmoSobis safuZveli<br />

es aris: eb ebian eb<br />

zmnaTa I TurmeobiTis fuZe ganzogadda (igulisxmeba<br />

is ebianebi, romelTac Temis niSani Senaxuli aqvT I<br />

TurmeobiTSi) da or sxva mwkrivSic iqna gadatanili:<br />

gamikeTebia _ gamekeTebia _ gamekeTebios<br />

damiSavebia _ dameSavebia _ dameSavebios da misT.<br />

amgvari formebi bevr kiloSia daculi, zogma kilom da ma-<br />

Ti gavleniT saliteraturo enam n CaurTo kidev da amgvarad miviGeT<br />

ebin ebin ebin darTuli (`grZeli~) formebi~ (a. SaniZe, 1973, gv.<br />

440).<br />

es logikuri da damaJerebeli msJeloba III seriis I Kalibis<br />

samive mwkrivis formebSi warmodgenil -i elements erT odenobad<br />

gagvaazrebinebs da saerTo fuZis wesi kidev ufro mKari<br />

xdeba:<br />

I Turm.<br />

II Turm.<br />

III kavS.<br />

ga-m-i-keT keT keT-eb keT eb eb-i-a eb<br />

ga-m-e-keT keT keT-eb keT eb eb-i-a eb<br />

ga-m-e-keT keT keT-eb keT eb eb-i-o-s eb<br />

is faqti, rom -i elementi I rigis zmnebSi samive mwkrivSi<br />

gvxvdeba, xolo II rigis zmnebTan mxolod I TurmeobiTSi, safuZvels<br />

gamogvaclis imisas, es formanti mwkrivis niSnad gaviazroT.<br />

n elementis CanarTobis Taobaze roca msJelobs, mkvlevari<br />

daaskvnis: `CarTuli n pirvelad II TurmeobiTSi unda gaCeniliKo,<br />

magram Semdeg igi I TurmeobiTSi gadasula~ (a. SaniZe,<br />

1973, gv. 443), igulisxmeba uKid-n-ia tipis formebi.<br />

Se SeniS Se<br />

niS niSvna<br />

vna: vna Tanamedrove qarTuli saliteraturo enis norma-<br />

Ta mixedviT `erTaderT saliteraturo forme-<br />

469


470<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

bad~ (normebi, 1986, gv. 218) unda iqnes miCneuli<br />

n CarTuli formebi; aeSenebina, aeSenebinos... Tu<br />

gaviTvaliswinebT ia ia daboloebiani formebis gavrcelebis<br />

sixSires da n-s warmomavlobis sakiTxs,<br />

SeiZleba warmodgenil kategoriul msJelobaSi<br />

er erTa er<br />

Ta Tade<br />

derTi de Ti Ti Segvecvala... miT umetes, rom igive n<br />

normis darGvevaa I TurmeobiTSi...<br />

27 27....4444. 27 27 . . . ----av av av av / / / / ----am am am am Temis Te Te Temis<br />

misniS misniS<br />

niSni niSni<br />

nian nian<br />

an an zmnaTa zmna zmna zmnaTa<br />

Ta Ta III III III III seri se se seri<br />

riis riis<br />

is is<br />

forma for for forma<br />

maTa maTa<br />

Ta Ta Sessssaaaaxeb Se Se Se xeb xeb xeb<br />

Zvel qarTulSi -av av av/ av -am am TemisniSnian zmnaTa III seriis formebi,<br />

rogorc vnaxeT, Tavisebur viTarebas gviCvenebs: Tu II TurmeobiTsa<br />

da III kavSirebiTSi raime arsebiTi xasiaTis gansxvaveba<br />

ara gvaqvs sxva brunvacvalebadsubieqtian zmnaTa warmoebasTan, I<br />

TurmeobiTSi principulad gansxvavebuli viTarebaa:<br />

II Turm.:<br />

III kavS.:<br />

mo-m-e-kl kl kl-a, kl<br />

mo-m-e-kl kl kl-a-s kl<br />

m-e-Tqu Tqu Tqu-a Tqu<br />

m-e-Tqu Tqu Tqu-a-s Tqu<br />

Sdr.: m-e-wer wer wer-a wer<br />

m-e-wer wer wer-o-s wer<br />

I TurmeobiTSi msgavseba is aris, rom rTul Temas emKareba<br />

-av av av/ av -am am TemisniSniani zmnebic; gansxvaveba is aris, rom ar dair-<br />

Tavs -i-e- daboloebas:<br />

m-i-kiTx-av-s<br />

m-i-su-am-s<br />

Sdr.: m-i-keT-eb-i-e-s<br />

mi-m-i-c-em-i-e-s<br />

Zneli saTqmelia, es sxvaoba risi amsaxvelia; ras niSnavs,<br />

magram faqtia... es aris norma Zveli qarTulisaTvis.<br />

`saSuali qarTulis adreul safexurze I TurmeobiTis -ia ia<br />

daboloeba -av av av da -am am TemisniSnian zmnebSic iCens Tavs. uZvelesi<br />

nimuSebi amgvari warmoebisa Cven mogvepoveba `vefxistKaosanSi~<br />

(z. yumburiZe, 1976, gv. 29). ori formaa dasaxelebuli d a m i -<br />

s a x i a da d a m i T e s i a. z. sarJvelaZe X-XI saukuneebis xelnawerebSic<br />

adasturebs ia ia daboloebian formebs: daumarxied, dau-<br />

Tesian (z. sarJvelaZe, 1984, gv. 462). -av av av/ av -am am TemisniSnian zmnaTa<br />

-ia ia daboloebaze gadasvla, rogorc Cans, Zvel qarTuliSive<br />

dawKebula. Zalze sainteresoa antonis paradigmebSi dadasture-


Tavi VI. III seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

buli variantebi -av av av/ av -am am TemisniSnian zmnaTa I TurmeobiTisa:<br />

a) Seukravs, aGuxuams<br />

b) Seukr‚es, aGuxumies<br />

g) Seukrvia, aGuxumia<br />

d) Seukria, aGuxumia (ix. $ 1.6).<br />

Tu davuSvebT, rom Kvela es forma realuria (da, ar gvaqvs<br />

safuZveli, vifiqroT, rom ase ar aris), saintereso procesTan<br />

gvaqvs saqme:<br />

I etapze iwKeba av av/ av<br />

-am am TemisniSnian zmanTa warmoebis gaTanabreba<br />

sxva TemisniSnian zmnebTan: rTuli Tema + ie ie-s ie daboloeba:<br />

Seu-kr kr kr-av kr av av-s av → Seu-kr kr kr-v-ie kr ie ie-s ie (Sdr.: u-keT keT keT-eb keT eb eb-ie eb ie ie-s) ie II etapze<br />

ie ie-s ie daboloeba icvleba _ i-a daboloebiT:<br />

Seu-kr-v-ie ie ie-s ie → Seu-kr-v-ia ia (Sdr.: u-keT-eb-ia) III etapze<br />

ikargeba Temis niSani da -av/-am TemisniSnian zmnaTa gaTanabreba<br />

xdeba II rigis zmnaTa I TurmeobiTis formebTan:<br />

Seu-kr kr kr-v-ia kr → Seu-kr kr kr-ia kr (Sdr.: au-G-ia...). es procesi sakmaod<br />

xangrZlivi da masStaburi aGmoCnda. imdenad bunebrivi da<br />

TiTqmis saKovelTao, rom karga xania gamoiTqva azri, rom I<br />

TurmeobiTis paralelur formaTagan (dauxatavs º dauxatia, daudgams<br />

º daudgia) saliteraturo normaTa TvalsazrisiT orive<br />

unda iqnes daSvebuli (z. yumburiZe, 1976; g. gogolaSvili,<br />

2000; g. gogolaSvili, 2007).<br />

amJerad am polemikas ar gamovedevnebiT. CvenTvis arsebiTia,<br />

ra xdeba enobriv sistemaSi: -av av av/ av -am am TemisniSnian zmnaTa Zveli<br />

formebi (daumalavs, uTqvams...) ramdenad Jdeba axal sistemaSi.<br />

I Turm.:<br />

II Turm.:<br />

III kavS.:<br />

da-u-mal mal mal-av mal av av-s av<br />

da-e-mal mal mal-a mal<br />

da-e-mal mal mal-o-s mal<br />

u-Tqu Tqu Tqu-am Tqu am am-s am<br />

e-Tqu Tqu Tqu-a Tqu<br />

e-Tqu Tqu Tqu-a-s Tqu<br />

formaTa mimarTeba (saKrdeni fuZis principidan gamomdinare)<br />

im principzea agebuli, ra principsac emKareboda TemisniSnian<br />

zmnaTa III seriis mwkrivTa warmoeba: ase vTqvaT, warmoebis er-<br />

Tferovnebis `horizontaluri principi~ _ I TurmeobiTSi rTuli<br />

Tema; II TurmeobiTsa da III kavSirebiTSi _ martivi Tema.<br />

471


472<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

ia ia daboloebian formebs Tu am paradigmaSi CavsvamT, miviGebT<br />

im variants, romelsac vuwodeT formaTa erTferovnebis<br />

`vertikaluri principi~:<br />

I Turm.:<br />

II Turm.:<br />

III kavS.:<br />

da-u-mal mal mal-ia mal<br />

da-e-mal mal mal-a mal<br />

da-e-mal mal mal-o-s mal<br />

u-Tqv Tqv Tqv-ia Tqv<br />

e-Tqv Tqv Tqv-a Tqv<br />

e-Tqv Tqv Tqv-as Tqv<br />

rogorc vnaxeT, axal qarTulSi Sereuli (anu `erTferovnebis<br />

horizontalur principze~ agebuli) paradigma TemisniSnian<br />

zmnebSi aGar gvaqvs: an samive mwkrivSi rTuli Temaa, an samive<br />

mwkrivSi _ martivi Temaa. -av av av/ av -am am TemisniSnian zmanTa Zveli paradigma<br />

arGvevs erTian sistemas. ia ia daboloebian formaTa gaCena<br />

swored III seriis formawarmoebaSi momxdari rTuli cvlilebis<br />

tendenciis gamovlenaa. -ia ia daboloebiani formebi analogiuria<br />

TemisniSnian zmnaTa II rigis formebisa: roca II TurmeobiTis (da<br />

III kavSirebiTis) uTemisniSno saKrdeni fuZe gavrcelda I TurmeobiTSi:<br />

Sdr.:<br />

I Turm.:<br />

II Turm.:<br />

III kavS.:<br />

I Turm.:<br />

II Turm.:<br />

III kavS.:<br />

gan-m-i-tf tf tf-ob tf ob ob-i-e-s ob<br />

gan-m-e-tf tf tf-o tf<br />

gan-m-e-tf tf tf-o-s tf<br />

mo-m-i-kl kl kl-av kl av av-s av<br />

mo-m-e-kl kl kl-a kl<br />

mo-m-e-kl kl kl-a-s kl<br />

ga-m-i-Tb Tb Tb-ia Tb<br />

ga-m-e-Tb Tb Tb-o Tb<br />

ga-m-i-Tb Tb Tb-o-s Tb<br />

mo-m-i-kl kl kl-i-a kl<br />

mo-m-e-kl kl kl-a kl<br />

mo-m-e-kl kl kl-a-s kl<br />

rogorc iTqva, TemisniSnian zmnaTa III seriis formaTa<br />

cvlilebis tendencia faqtobriv dasrulebulia. erTaderTi gamonaklisi<br />

(Zveli sistemis naSTi), aris swored -av/-am TemisniSnian<br />

zmnaTa istoriuli paradigma, romlis Canacvlebis mcdeloba<br />

axali sistemis paradigmiT Zvel qarTulSive dawKebula. dGes<br />

axali paradigma faqtobriv damkvidrebulia rogorc zepirmetKvelebaSi,<br />

ise samwerlo qarTulSi.<br />

am gamonaklisis SenarCunebas (-av/-am TemisniSniani formebisa)<br />

garkveulwilad xeli SeuwKo gasuli saukunis dasawKisSi Se-


Tavi VI. III seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

muSavebulma normam: `Tanamedrove saliteraturo qarTulSi er-<br />

TaderT literaturul formad unda darCes -av av da -am am sufiqsiani<br />

formebi, xolo -ia ia daboloebiani formebi ukugdebul unda<br />

iqnes (normebi, 1986, gv. 217). argumentebi aseTia: TemisniSniani<br />

formebi<br />

`a) marTebuli formebia warmoebis TvalsazrisiT;<br />

b) marTebuli formebia istoriuli TvalsazrisiT;<br />

g) gabatonebuli formebia Tanamedrove saliteraturo qar-<br />

TulSi~ (iqve, gv. 216).<br />

TiTqmis saukunis winaT, roca es norma SemuSavda, SesaZlebeli<br />

iKo sakiTxis ase dasma, magram dGevandeli gadasaxedidan<br />

SeiZleboda sxvagvarad gvefiqra:<br />

rogorc Cvenma zemomoKvanilma msJelobam gviCvena, ia ia daboloebiani<br />

formebi marTebulia warmoebis TvalsazrisiT. metic:<br />

TemisniSniani formebi (daumalavs, uTqvams) Zveli sistemis naSTia<br />

da amovardnilia axali sistemidan; misi xelovnuri SenarCuneba<br />

arGvevs saukuneebis manZilze ganviTarebul tendencias. rogorc<br />

vTqviT, esaa erTaderTi gamonaklisi TemisniSnian zmnebSi.<br />

roca vsaubrobT formaTa gavrcelebulobis faqtorze, aq<br />

moviSveliebT z. yumburiZis azrs: ia ia ia daboloebiani formebi `saerTo<br />

enobrivi tendenciis gamoxatulebaa, gavrcelebulia mTeli<br />

xalxis sasaubro enaSi da ar warmoadgens erTi romelime dialeqtis<br />

(an dialeqtTa wris) Semonatans saliteraturo enaSi;<br />

savsebiT egueba saliteraturo enis ganviTarebis tendencias, gamarTlebulia<br />

qarTuli enis dGevandeli gramatikuli sistemiT<br />

da ar arGvevs am sistemiT nagulisxmev Tanmimdevrobas~ (z. yumburiZe,<br />

1976, gv. 35-36).<br />

KuradGebas mivapKrobT imas, rom gansaxilvel zmnaTa I<br />

TurmeobiTis sruli paradigmidan gavrcelebulobis TvalsazrisiT<br />

araa erTgvarovani viTareba organul da meSvelzmnian formaTa<br />

SemTxvevaSi: Tu paralelizmi aSkaraa da TemisniSniani formebi<br />

arcTu iSviaTia unaxavs º unaxia SemTxvevaSi, meSvelzmnian<br />

warmoebaSi TemisniSniani formebi iSviaTia, metic, TiTqmis aGar<br />

gvxvdeba: minaxav av avxar av º minaxixar, ginaxav xav xavxar xav º ginaxivar...<br />

Cven imis Tqma gvinda, rom -av av av/ av -am am TemisniSnian zmnaTa ia ia<br />

ia<br />

daboloebaze gadasvla kanonzomieri procesia da mas normatuli<br />

barierebi ver SeaCerebs.<br />

473


474<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

sanam am Temaze saboloo daskvnas gavakeTebT, kidev erTxel<br />

gadavavloT Tvali gansaxilvel zmnaTa I TurmeobiTis srul paradigmas:<br />

damixat-av av av-s av<br />

dagixat-av av av-s av<br />

dauxat-av av av-s av<br />

dagvixat-av av av-s av<br />

dagixat-av av av-T av<br />

dauxat-av av av-T av<br />

damixat-av av av-xar av<br />

damixat-av av av-xarT av<br />

dagvixat-av av av-xar av<br />

dagvixat-av av av-xarT av<br />

dagixat-av av av-var av<br />

dagixat-av av av-varT av<br />

dagvixat-av av av-xar av<br />

dagvixat-av av av-xarT av<br />

dauxat-av av av-var av<br />

dauxat-av av av-varT av<br />

dauxat-av av av-xar av<br />

dauxat-av av av-xarT av<br />

dagixat-av av av-varT av<br />

davuxat-av av av-varT av<br />

dauxat-av av av-xarT av<br />

º<br />

º<br />

º<br />

º<br />

º<br />

º<br />

º<br />

º<br />

º<br />

º<br />

º<br />

º<br />

º<br />

º<br />

º<br />

º<br />

º<br />

º<br />

º<br />

º<br />

º<br />

damixat-i-a<br />

dagixat-i-a<br />

dauxat-i-a<br />

dagvixat-i-a<br />

dagvixat-i-a-T<br />

dauixat-i-a-T<br />

damixat-i-xar<br />

damixat-i-xarT<br />

dagvixat-i-xar<br />

dagvixat-i-xarT<br />

dagixat-i-var<br />

dagixat-i-varT<br />

dagvixat-i-xar<br />

dagvixat-i-xarT<br />

davuxat-i-var<br />

dauxat-i-varT<br />

dauxat-i-xar<br />

dauxat-i-xarT<br />

dagixat-i-varT<br />

davuxat-i-varT<br />

dauxat-i-xarT<br />

me is (isini)<br />

Sen is (isini)<br />

mas is (isini)<br />

Cven is (isini)<br />

Tqven is (isini)<br />

maT is (isini)<br />

me Sen<br />

me Tqven<br />

Cven Sen<br />

Cven Tqven<br />

Sen me<br />

Sen Cven<br />

Cven Sen<br />

Cven Tqven<br />

mas me<br />

mas Cven<br />

mas Sen<br />

mas Tqven<br />

Tqven me (Cven)<br />

maT me (Cven)<br />

maT Sen (Tqven)<br />

es vrceli paradigma imisTvis moviKvaneT, rom davinaxoT,<br />

paradigmis marJvena rigi (ia ia daboloebiani varianti) ramdenad<br />

bunebrivi da (xSir SemTxvevaSi) erTaderTi variantia paralelur<br />

formaTagan. es exeba gansakuTrebiT meSvelzmnian formebs.<br />

marcxena rigis meSvelzmniani formebi iSviaTia da zogJer xelovnurobis<br />

elfersac atarebs. amitomac vTvliT: am formaTa<br />

`erTaderT literaturul formebad~ miCneva enis ganviTarebis<br />

kanonzomierebis winaaGmdeg wasvlaa. Znelia, am SemTxvevaSi kanonmdebelma<br />

aJobos enas...


Tavi VI. III seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

22227777....5555. . . . vne vnebi vne vnebi<br />

biTi biTi<br />

Ti Ti gvari gva gva gvari<br />

rissss ri zmanTa zman zman zmanTa<br />

Ta Ta III III III III seri se se seri<br />

riis riis<br />

is is forma for for forma<br />

maTa maTa<br />

Ta Ta Sesa Se Se Sesa<br />

saxeb saxeb<br />

xeb xeb<br />

am Tavis dasawKisSic vTqviT: formawarmoebis Taviseburebebs<br />

mesame seriaSi garkveulwilad gansazGvravs gvaris faqtori:<br />

moqmedebiTi gvaris SemTxvevaSi formawarmoeba inversiis principzea<br />

agebuli da ZiriTadad organulia. vambobT ZiriTadad-Tqo,<br />

radganac organulia warmoeba garda im SemTxvevebisa, roca realuri<br />

obieqti aris I da II pirebi:<br />

me is<br />

Sen is<br />

mas is<br />

mas me<br />

mas Sen<br />

me Sen<br />

Sen me<br />

a-m-i-Se Se Seneb Seneb<br />

neb-ia neb<br />

a-g-i-Se Se Seneb<br />

neb-ia neb<br />

a-u-Se Se Seneb<br />

neb-ia neb<br />

a-v-u-Se Se Seneb<br />

neb-i-var neb<br />

a-u-Se Se Seneb<br />

neb-i-xar neb<br />

a-m-i-Se Se Seneb<br />

neb-i-xar neb<br />

a-g-i-Se Se Seneb Seneb<br />

neb-i-var neb<br />

Tumca meSvelzmniani warmoebis SemTxvevaSic mwkrivis saKrdeni<br />

fuZe saerToa.<br />

vnebiTi gvaris SemTxvevaSi sxvadasxvagvar viTarebas gviCvenebs<br />

erTpiriani da orpiriani zmnebi. moqmedebiTi gvaris zmneb-<br />

Tan mimarTebiT Zalze sainteresoa is faqti, rom formaTa warmoebis<br />

erTgvarovani principis gatareba xdeba vnebiTi gvaris<br />

zmnebSic.<br />

erTpirian vnebiTebTan es problema TiTqos ar mdgara:<br />

Zvelsa Tu axal saliteraturo qarTulSi III seriis samive mwkrivi<br />

erTgvari principiT iwarmoeboda, ra Tqma unda, im TaviseburebaTa<br />

gaTvaliswinebiT, rac amgvar warmoebaSi sxvaobas qmnida<br />

da axal qarTulSi _ mxedvelobaSi maqvs meSvelzmniani warmoeba<br />

(meSvelzmnian formaTa warmoqmnisa da ganviTarebis Sesaxeb ix.<br />

l. baramiZe, 2000):<br />

Z v e l i q a r T u l i<br />

I I Tur Turme Tur Turme<br />

meobi me bi biTi bi Ti II II Tur Turme Tur Turme<br />

meobi me bi biTi bi Ti III III kav kavSi kav kavSi<br />

Sire<br />

rebi rebi<br />

biTi bi Ti<br />

damalul var<br />

damalul xar<br />

damalul viKav<br />

damalul iKav<br />

damalul viKo<br />

damalul iKo<br />

475


476<br />

damalul ars<br />

damalul varT<br />

damalul xarT<br />

damalul arian<br />

a x a l i q a r T u l i<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

damalul iKo<br />

damalul viKveniT<br />

damalul iKveniT<br />

damalul iKvnes<br />

damalul iKos<br />

damalul viKvneT<br />

damalul iKvneT<br />

damalul iKvnen<br />

I I Tur Turme Tur Turme<br />

meobi me bi biTi bi Ti II II Tur Turme Tur Turme<br />

meobi me bi biTi bi Ti III III III kav kavSi kav kavSi<br />

Sire<br />

rebi<br />

biTi bi Ti<br />

da-v-malul-var<br />

da-malul-xar<br />

da-malul-a<br />

da-v-malul-varT<br />

da-malul-xarT<br />

da-malul-an<br />

da-v-malul-iKav<br />

da-malul-iKav<br />

da-malul-iKo<br />

da-v-malul-iKveniT/iKaviT<br />

da-malul-iKveniT/iKaviT<br />

da-malul-iKvnen<br />

da-v-malul-iKo<br />

da-malul-iKo<br />

da-malul-iKos<br />

da-v-malul-iKvneT<br />

/iKoT<br />

da-malul-iKvneT/<br />

iKoT<br />

da-malul-iKvnen<br />

a. SaniZis azriT, axal qarTulSi `piris niSnis win wamowevisaTvis<br />

xeli unda SeewKo orpiriani zmnebis uGlebas imave seriis<br />

mwkrivebSi~ (a. SaniZe, 1973, gv. 454). vfiqrobT, esaa esaa aaGwe<br />

a we-<br />

ri riTi ri<br />

Ti warmo warmoebis warmo bis or orga or<br />

ga ganu<br />

nulad nu lad ga gaaz ga<br />

az azre<br />

rebis re bis gza gza, gza<br />

, rac rac, rac , Cve Cveni Cve<br />

ni az azriT az azriT<br />

riT, riT ,<br />

im im ssaer<br />

s<br />

aer aerTo aer To ten tenden ten<br />

den denci<br />

ciis ci is gamo gamovle gamo gamovle<br />

vlenaa<br />

naa,<br />

, rac me mesa me<br />

sa same sa me se seri se<br />

ri riis ri is mwkriv mwkrivTa mwkriv Ta<br />

warmo warmoeba warmo ba baSi ba Si mo momxdar mo<br />

mxdar cvli cvlile cvli cvlile<br />

lebas<br />

basTan bas Tan aris aris da dakav da dakav<br />

kavSi<br />

Sire<br />

rebu<br />

buli bu li _<br />

_<br />

formobrivi principis bolomde gatareba: mimGeo mimGeoba mimGeo ba ga gaiaz ga<br />

az azre<br />

reba re ba<br />

zmnur zmnur zmnur fu fuZed fu fuZed<br />

Zed, Zed , sa saer sa saer<br />

erTo er To mo mona mo<br />

na nace<br />

cemad ce mad sa sami sa sami<br />

mive mi ve mwkri mwkrivis mwkri mwkrivis<br />

vis for forma for<br />

ma maTa<br />

TaTvis<br />

Tvis<br />

da da Cve Cveuleb Cve leb lebri<br />

rivi ri vi mo morfo mo morfo<br />

rfolo<br />

logi<br />

giuri gi ri mo mode mo<br />

de deli de li iq iqmne iq<br />

mne mneba<br />

ba: ba<br />

zmniswini + piris niSani + fuZe + meSveli zmna:<br />

da-v-malul-var; Sdr.: mi-v-di-var, da-v-frinav-var<br />

mimGeoba am S e m T x v e v a S i m o r f o l o g i u r a d t o l -<br />

f a s i a T e m i s a, e. i. organul warmoebaSi im nawilisa, romelic<br />

saerToa erTi seriis mwkrivTa formebisaTvis.<br />

es tendencia rom aSkaraa, amis dasturia is cvlilebebi,<br />

romlebic xdeba orpiriani vnebiTi gvaris formaTa warmoebaSi.<br />

cnobilia, rogorc Zvel, ise axal saliteraturo qarTulSi orpiriani<br />

gardauvali zmnebis I TurmeobiTi, erTi mxriv, da II<br />

TurmeobiTi da III kavSirebiTi, meore mxriv, gansxvavebuli principiT<br />

iuGvlis.


Tavi VI. III seriis formaTa warmoebis sakiTxebi<br />

Zve Zveli Zve<br />

li qar qarTu qar qarTu<br />

Tuli Tu li<br />

I T u r m .: da-v-h-viwK-eb-i-e<br />

da-h-viwK-eb-i-e<br />

da-h-viwK-eb-i-e-s<br />

II T u r m .: da-v-h-viwK-eb-od-e<br />

da-h-viwK-eb-od-e<br />

da-h-viwK-eb-od-a<br />

III k a v S .: da-v-h-viwK-eb-od-i<br />

da-h-viwK-eb-od-i<br />

da-h-viwK-eb-od-i-s<br />

formobrivi TvalsazrisiT, III seriaSi saerTo fuZis wesi<br />

Zvel qarTul saliteraturo enaSi Kvelaze kargad am SemTxveva-<br />

Si gatarda. aq am sam mwkrivs Soris iseTive mimarTebaa formawarmoebis<br />

TvalsazrisiT, rogorc _ od od-ian od<br />

zmnebis I seriis<br />

awmKos, uwKvetelsa da I kavSirebiTSi:<br />

Sdr.: gan-v-tf-eb-i<br />

gan-v-tf-eb-od-e<br />

gan-v-tf-eb-od-i<br />

I TurmeobiTis meSvelzmnian warmoebaze gadasvlam cvlileba<br />

gamoiwvia mTlianad III seriis paradigmaSi; am SemTxvevaSi orpiriani<br />

gardauvali zmnebi erTpirianis msgavsni aGmoCndebian<br />

formobriv:<br />

I Turm.: da-v-viwK-eb-i-var<br />

da-viwK-eb-i-xar<br />

da-viwK-eb-i-a<br />

II Turm.: da-v-viwK-eb-i-Kav<br />

da-viwK-eb-i-Kav<br />

da-viwK-eb-i-Ko<br />

III kavS.: da-v-viwK-eb-i-Ko<br />

da-viwK-eb-i-Ko<br />

da-viwK-eb-i-Kos<br />

477


478<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

II TurmeobiTsa da III kavSirebiTSi meSvelzmniani formebi<br />

dialeqtizmebad gaiazreba (da asecaa), oGond aGsaniSnavia is<br />

faqti, rom esaa im tendenciis gamovlena, rac III seriis mwkrivTa<br />

warmoebis formobriv principze damKarebaa.<br />

27 27....6666. 27 27 . . . zo zoga zo zoga<br />

gadi gadi<br />

di di daskvna da da daskvna<br />

skvna skvna paragrafisaTvis<br />

paragrafisaTvis<br />

paragrafisaTvis<br />

paragrafisaTvis<br />

Kovelive zemoTqmulidan gamomdinare sagulisxmo daskvnis<br />

gakeTeba SeiZleba:<br />

is azri, rom III seriis formaTa warmoeba arGvevs sauGlebeli<br />

fuZis princips (n. mari), gamarTlebulia da realobas asaxavs<br />

Zveli qarTuli saliteraturo enisaTvis. a x a l q a r -<br />

T u l s a l i t e r a t u r o e n a S i `s a e r T o f u Z i s~<br />

p r i n c i p i s g a t a r e b a m o x d a r o g o r c m o q m e d e -<br />

b i T i g v a r i s z m n e b S i, i s e v n e b i T e b S i. arsebobs<br />

nairgvari modelebi erTferovnebisa; esaa arsebiTi sxvaoba da<br />

Tvisebureba axali qarTuli saliteraturo enisa.


olositKva<br />

qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis erTtomeulze muSaobis<br />

bolo etapze (gasuli saukunis oTxmociani wlebis dasawKisSi)<br />

leqsikonis redaqtorma m. yabaSvilma drois gagrZeleba<br />

iTxova: zogi ram SesaJerebelia, zogi ram gadasamowmebeliao.<br />

mTavarma redaqtorma <strong>arn</strong>old Ciqobavam brZana: leqsikonze muSaoba<br />

arasdros mTavrdeba, unda SeZloT wertilis dasmao... ase<br />

Kofila, amgvar wignze muSaobac ar mTavrdeba Turme... magram mainc<br />

SevZeliT wertilis dasma... morCilad veliT mkiTxvelis<br />

msJavrs...<br />

SeiZleba wigni araTanabari moeCvenos kacs: zog sakiTxs meti<br />

KuradGeba mivaqcieT, zogs _ naklebi... magram gaviTvaliswinoT,<br />

rom es ar aris sistemuri kursi... aris sakiTxebi, romlebzec<br />

bevri vifiqreT... aris sakiTxebi, romlebzec ar gvifiqria...<br />

iseTi sakiTxebicaa, vifiqreT, magram amaod _ verafers mivageniT...<br />

zmna isev rCeba Cveni fiqris mTavar sagnad... GvTis madliT,<br />

amouwuravi madania qarTuli zmna... albaT araerTi mkvlevari<br />

Seecdeba mis labirinTebSi garkvevas... bednierad CavTvliT<br />

Tavs, es Cveni naSromi Tu daexmareba maT, am labirinTebSi gza<br />

rom gaignon...<br />

sakmaod Zneli iKo am wignis sastambod momzadeba. teqsti<br />

rusudan grigoliam mondomebiT aawKo; am rTuli naSromis koreqturis<br />

simZime rusudan landiam da cicino kvantalianma gaiziares<br />

(cxadia, pasuxismgebloba gaparuli SecdomebisaTvis mxolod<br />

avtors ekisreba)... arc redaqtorebis Sroma iKo advili...<br />

Kvela maTgans uGrmesi madloba..<br />

qarTuli enisaTvis udidesi bedniereba iKo is, rom, XIX saukuneSi<br />

iakob gogebaSvili mouvlina mas GmerTma patronad... iakobi,<br />

ilia, akaki... qarTuli enisTvis udidesi bedniereba iKo


480<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

isic, rom XX saukuneSi GmerTma mas akaki SaniZe mouvlina... akaki<br />

SaniZe, <strong>arn</strong>old Ciqobava, varlam Tofuria...<br />

diax, bednieria ena, romelsac aseTi mkvlevrebi arguna bedma...<br />

bednierebaa isic, gangeba Tanaziars rom gagxdis kacs am bednierebisa...<br />

did taZarSi did kandelTa gverdiT patara sanTelsac<br />

Tavisi wili sinaTle Seaqvs... cxadia, Tu is gulwrfelad<br />

iwvis... da esec bednierebaa im sanTlisaTvis...


l i t e r a t u r a<br />

v. . abaS abaSvi abaS abaSvi<br />

vili<br />

li, li , 2009 2009 2009 _ v. abaSvili, qarTuli enis ingilouri<br />

dialeqti, Tbilisi, 2009.<br />

n. . abe abesa abe abesa<br />

saZe<br />

Ze, Ze , 1960 _ n. abesaZe, gramatikis sakiTxebi XIX saukunis<br />

qarTul periodul gamocemebSi, Tbilisi, 1960.<br />

i. . abu abula abu abula<br />

laZe<br />

Ze, Ze 1940 1940 _ i. abulaZe, qarTuli gramatikuli literaturis<br />

adrindeli Zeglebi. I. zurab SanSovani: sax. muz. moambe,<br />

X, Tbilisi, 1940.<br />

i. . abu abula abu abula<br />

laZe<br />

Ze, Ze , 1954 _ i. abulaZe, qarTuli zmnis iSviaTi<br />

formebi VIII-IX s-is Zeglebis mixedviT: Tbilisis saxelmwifo<br />

universitetis Sromebi, t. 53, Tbilisi, 1954.<br />

an anto an<br />

to toni<br />

ni,<br />

, 1885 1885 _ qarTuli Grammatika Sedgenili anton I-is<br />

mier, Tbilisi, 1885.<br />

an anto an<br />

to toni<br />

ni, ni , 1997 1997 _ anton pirveli, qarTuli Grammatika (meore<br />

redaqcia _ 1767), Tbilisi, 1997.<br />

a. . ara arabu ara arabu<br />

buli<br />

li, li , 1978 _ a. arabuli, mesame xolmeobiTi xevsurulSi:<br />

zogadi da iberiul-kavkasiuri <strong>enaTmecnierebis</strong> sakiTxebi,<br />

Tbilisi, 1978.<br />

a. . . ara arabu ara<br />

bu buli<br />

li, li , 1980 1980 _ a. arabuli, sporadulad gamovlenil<br />

III piris -n/ -d, , -en en en/ en -ed ed ed sufiqsTa funqciisaTvis Zvel qarTulSi:<br />

narkvevebi iberiul-kavkasiur enaTa morfologiidan, Tbilisi,<br />

1980.<br />

a. . ara arabu ara<br />

bu buli buli<br />

li, li , 1981 1981 1981 _ a. arabuli, maxvili xevsurul dialeqtSi:<br />

qarTvelur enaTa struqturis sakiTxebi, V, Tbilisi,<br />

1981.<br />

a. . ara arabu ara arabu<br />

buli<br />

li,<br />

, 1984 1984(1) 1984 _ a. arabuli, zmnis formaTa semantikuri<br />

analizisaTvis: qarTuli zmnis formobrivi da semantikuri<br />

analizi, <strong>enaTmecnierebis</strong> <strong>instituti</strong>s XLI samecniero sesiis masalebi,<br />

Tbilisi, 1984.<br />

a. . ara arabu ara arabu<br />

buli<br />

li, li , 1984 1984(2) 1984 _ a. arabuli, mesame seriis nakvTeul-<br />

Ta warmoeba da mniSvneloba Zvel qarTulSi, Tbilisi, 1984.


482<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

a. . ara arabu ara arabu<br />

buli<br />

li, li , 1992 1992 _ a. arabuli, qarTuli zmnis formaTa<br />

semantikuri analizisaTvis: macne, enisa da literaturis seria,<br />

4, 1992.<br />

a. . ara arabu ara arabu<br />

buli<br />

li, li , 1999 1999 _ a. arabuli, zmnis sauGlebel erTeul-<br />

Ta raodenobis sakiTxisaTvis qarTulSi: <strong>enaTmecnierebis</strong> sakiTxebi,<br />

1, 1999.<br />

g. . ax axvle ax axvle<br />

vledi<br />

diani di ni ni, ni , 1966 1966 _ g. axvlediani, zogadi fonetikis Sesavali,<br />

Tbilisi, 1966.<br />

o. . ax axma ax<br />

ma mano<br />

nova<br />

va, va , 1969 1969 1969 _ О. С. Ахманова, Словарь лингвистических<br />

терминов, М., 1969.<br />

e. . ba babu ba babu<br />

bunaS<br />

naSvi<br />

vili<br />

li, li , 1970 _ e. babunaSvili, anton pirveli da<br />

qarTuli gramatikis sakiTxebi, Tbilisi, 1970.<br />

l. . ba bara ba bara<br />

rami<br />

miZe<br />

Ze, Ze , 1964 _ l. baramiZe, zogierTi tipis meSvelzmnian<br />

formaTa Casaxva da ganviTareba qarTulSi: Tbilisis saxelmwifo<br />

universitetis Zveli qarTuli enis kaTedris Sromebi,<br />

9, Tbilisi, 1964.<br />

l. . ba bara ba bara<br />

rami<br />

miZe<br />

Ze, Ze , 2008 _ l. baramiZe, qarTuli enis istoriuli<br />

gramatikis sakiTxebi, Tbilisi, 2008.<br />

l. . . ba bara ba bara<br />

rami<br />

miZe<br />

Ze, Ze , 2009 2009 _ l. baramiZe, Zveli qarTuli enis gramatika,<br />

Tbilisi, 2009.<br />

f. . . be bere be<br />

re rezi<br />

zini<br />

ni,<br />

, b. . . go golo go<br />

lo lovi<br />

vini vini<br />

ni, ni , 1979 _ Ф. М. Березин, Б. Н. Головин,<br />

Общее языкознание, М., 1979.<br />

m. . be beri be<br />

ri riZe<br />

Ze, Ze , 1980 _ m. beriZe, Temis niSnebi qarTuli enis mesxur<br />

dialeqtSi: narkvevebi iberiul-kavkasiur enaTa morfologiidan,<br />

Tbilisi, 1980.<br />

a. . bon bonda bon bonda<br />

dare<br />

reko<br />

ko, ko , 1976 1976 1976 _ А. В. Бондареко, Теория морфологических<br />

категорий, Л., 1976.<br />

ga gaiozi ga<br />

zi zi, zi , 1970 1970 _ gaioz reqtori, qarTuli Grammatika, teqsti<br />

gamosacemad moamzada, gamokvleva da leqsikoni daurTo e.<br />

nikolaiSvilma, Tbilisi, 1970.<br />

v. . . ga gaki ga<br />

ki ki, ki , 1986 1986 _ В. Г. Гак, Теоретическая грамматика французско-<br />

го языка, морфология, М., 1986.<br />

k. . ga gamsa ga<br />

msa msaxur<br />

xurdia xurdia<br />

dia, dia , 1967 1967 _ k. gamsaxurdia, rCeuli Txzulebani,<br />

rva tomad, t. VIII, Tbilisi, 1967.<br />

T. . . gamKre gamKreli gamKre gamKreli<br />

liZe<br />

Ze, Ze,<br />

, g. . . ma maya ma maya<br />

yava<br />

vari<br />

riani ri ni ni, ni , 1965 _ T. gamKreliZe, g. mayavariani,<br />

sonantTa sistema da ablauti qarTvelur enebSi, Tbilisi,<br />

1965.


literatura<br />

T. . gamKre gamKreli gamKre<br />

li liZe<br />

Ze, Ze , 2003 2003 _ T. gamKreliZe, z. kiknaZe, i. Saduri,<br />

n. Sengelia, Teoriuli <strong>enaTmecnierebis</strong> kursi, Tbilisi, 2003.<br />

l. . ge gegu ge gegu<br />

guCa<br />

CaZe<br />

Ze, Ze , 1972 1972 1972 _ l. geguCaZe, droTa Tanamimdevrobis<br />

sakiTxisaTvis drois garemoebiTi damokidebuli winadadebis Semcvel<br />

rTul qvewKobil winadadebaSi: Tbilisis universitetis<br />

Sromebi, B3 (142), humanitaruli mecnierebani, Tbilisi, 1972.<br />

l. ge gegu ge gegu<br />

guCa<br />

CaZe<br />

Ze, Ze , 1978 1978 _ l. geguCaZe, mwkrivis formaTa swavlebasTan<br />

dakavSirebuli zogierTi sakiTxi: qarTuli ena da literatura<br />

skolaSi, # 2, 1978.<br />

l. . ge gegu ge<br />

gu guCa<br />

CaZe<br />

Ze, Ze , 1980 1980 1980 _ l. geguCaZe, mKofadis mniSvnelobisa-<br />

Tvis qarTulSi (hipotaqsur konstruqciaTa masalaze): narkvevebi<br />

iberiul-kavkasiur enaTa morfologiidan, Tbilisi, 1980.<br />

l. . ge gegu ge<br />

gu guCa<br />

CaZe CaZe<br />

Ze, Ze , 1984 1984 _ l. geguCaZe, nakvTTa droul mniSvnelobaTaTvis<br />

qarTulSi: qarTuli zmnis uGvlilebis formobrivi<br />

da semantikuri analizi, <strong>enaTmecnierebis</strong> <strong>instituti</strong>s XLI samecniero<br />

sesiis masalebi, Tbilisi, 1984.<br />

l. . . ge gegu ge<br />

gu guCa<br />

CaZe<br />

Ze, Ze , 2005 2005 _ l. geguCaZe, mwkrivTa SesaZlo Sefardebebisa<br />

da droTa Tanamimdevrobis sakiTxebi rTul konstruqciebSi,<br />

Tbilisi, 2005.<br />

d. . . ge gewa ge gewa<br />

waZe waZe<br />

Ze, Ze , 1952 _ d. gewaZe, mesame piris subieqtis niSani<br />

-d Zvel qarTulSi: quTaisis ped. <strong>instituti</strong>s Sr., XI, quTaisi,<br />

1952-1953.<br />

b. . gi gigi gi gi gine<br />

neiS<br />

iSvi<br />

vili vili<br />

li,<br />

, z. . sa sarJve sa sarJve<br />

rJvela<br />

laZe<br />

Ze, Ze , 1973 _ b. gigineiSvili,<br />

z. sarJvelaZe, [va], [Ÿa], [Ÿe], da [o] segmentTa urTierTmimarTe-<br />

bisaTvis Zvel qarTulSi: mravalTavi, III, Tbilisi, 1973.<br />

g. . go gogo go<br />

go golaS<br />

laSvi<br />

vili<br />

li, li , 1974 1974 _ g. gogolaSvili, zmniswiniseul<br />

xmovanTa cvlasTan dakavSrebuli zogi sakiTxi dialeqtebSi: saqarTvelos<br />

mecnierebaTa akademiis moambe, t. 75, # 3, Tbilisi,<br />

1974.<br />

g. . go gogo go<br />

go golaS<br />

laSvi<br />

vili vili<br />

li, li , 1981 1981 1981 _ g. gogolaSvili, fuZeSi e xmovnis<br />

Semcvel erTi tipis zmnaTa Sesaxeb: Tbilisis saxelmwifo universitetis<br />

axalgazrda mecnierTa Sromebi, # 7-8, Tbilisi, 1981.<br />

g. . go gogo go<br />

go golaS<br />

laSvi<br />

vili<br />

li,<br />

, 1984 1984(1) 1984 _ g. gogolaSvili, nakvTeulTa<br />

sistema da uGvlilebis tipebi axal qarTulSi: qarTuli zmnis<br />

uGvlilebis formobrivi da semantikuri analizi, enaTmecniere-<br />

bis <strong>instituti</strong>s XLI samecniero konferenciis masalebi, Tbilisi,<br />

1984.<br />

483


484<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

g. . go gogo go<br />

go golaS<br />

laSvi<br />

vili vili<br />

li, li , 1984 1984(2) 1984 _ g. gogolaSvili, dro-kiloTa<br />

meore seriis formebi axal qarTulSi, Tbilisi, 1984.<br />

g. . go gogo go<br />

go golaS golaS<br />

laSvi<br />

vili<br />

li, li , 1985 1985 1985 _ g. gogolaSvili, erTi zmnuri Ziris<br />

(cema) SedgenilobisaTvis qarTulSi: macne, enisa da literaturis<br />

seria, # 1, 1985.<br />

g. . go gogo go go golaS<br />

laSvi<br />

vili vili<br />

li,<br />

, 1986 _ g. gogolaSvili, uwKvetlis<br />

warmoebis sakiTxisaTvis qarTulSi: enaTmecniereba I, eZGvneba a.<br />

SaniZis dabadebis 100 wlisTavs, 1986 wlis 17-20 dekemberi, moxsenebaTa<br />

Tezisebi, Tbilisi, 1986.<br />

g. . go gogo go<br />

go golaS<br />

laSvi<br />

vili<br />

li, li , 1987 1987 1987 _ g. gogolaSvili, morfemaTa miJnaze<br />

warmoqmnil xmovankompleqsTa Sesaxeb Tanamedrove salitera-<br />

turo qarTulSi: iberiul-kavkasiuri enaTmecniereba, t. XXVI,<br />

Tbilisi, 1987.<br />

g. . go gogo go<br />

go golaS<br />

laSvi<br />

vili<br />

li,<br />

, 1988 _ g. gogolaSvili, qarTuli zmnis<br />

uGvlilebis sistema, Tbilisi, 1988.<br />

g. . . go gogo go<br />

go golaS golaS<br />

laSvi<br />

vili<br />

li, li , 2000 2000 2000 _ g. gogolaSvili, kvlav -av da -am<br />

TemisniSnian zmnaTa I TurmeobiTis formaTa Sesaxeb: Tbilisis<br />

saxelmwifo universitetis filologiis fakultetis samecniero<br />

sesiis masalebi, Tbilisi, 2000.<br />

g. . go gogo go<br />

go golaS golaS<br />

laSvi laSvi<br />

vili<br />

li,<br />

, 2007 2007 _ g. gogolaSvili, daumalavs Tu<br />

daumalia, anu orpirian -av da -am TemisniSnian zmnaTa I TurmeobiTis<br />

formaTa Sesaxeb: gelaTis mecnierebaTa akademiis jurnali,<br />

# 3, 2007.<br />

g. . go gogo go<br />

go golaS<br />

laSvi laSvi<br />

vili vili<br />

li,<br />

, 2009 2009(1) 2009<br />

_ g. gogolaSvili, gauformebe-<br />

li fuZe Tu konkretuli brunva?: b. JorbenaZis sazogadoebis XI<br />

samecniero konferenciis masalebi, Tbilisi, 2009.<br />

g. . go gogo go<br />

go golaS<br />

laSvi<br />

vili<br />

li, li , 2009 2009(2) 2009<br />

_ g. gogolaSvili, statikur<br />

zmnaTa awmKos I-II piris meSvelzmnian formaTa Sesaxeb: gelaTis<br />

mecnierebaTa akademiis jurnali, 1, 2009.<br />

g. go gogo go<br />

go golaS<br />

laSvi<br />

vili<br />

li, li , c. kvan kvanta kvan kvanta<br />

tali<br />

liani li ni ni, ni , d. Se Senge Se<br />

nge ngelia<br />

lia, lia 1989 1989 _<br />

g. gogolaSvili, c. kvantaliani, d. Sengelia, qarTuli enis<br />

zmnuri fuZeebis leqsikoni, Tbilisi, 1989.<br />

g. . go gogo go<br />

go golaS<br />

laSvi laSvi<br />

vili<br />

li,<br />

, c. . kva kvanta kva<br />

ta tali tali<br />

liani li ni ni, ni , d. . Se Senge Se<br />

nge ngelia<br />

lia, lia , 1991 _ g.<br />

gogolaSvili, c. kvantaliani, d. Sengelia, qarTuli enis saxelzmnuri<br />

fuZeebis leqsikoni, Tbilisi, 1991.<br />

q. . da daTu da daTu<br />

TukiS<br />

kiSvi kiSvi<br />

vili<br />

li,<br />

, 1997 1997 _ q. daTukiSvili, uGlebis paradigmaTa<br />

tipebi Tanamedrove qaTulSi: b. JorbenaZis sazogadoebis III


literatura<br />

samecniero konferenciis masalebi, Tbilisi, 1997.<br />

k. . da dane da dane<br />

nelia<br />

lia, lia , 1983 _ k. danelia, Zveli qarTulis leqsikidan.<br />

4. msxovri (msxori): saenaTmecniero Ziebani, Tbilisi, 1983.<br />

g. . de deeter de ter tersi<br />

si, si , 1930 1930 1930 _ G. Deeters, Das kharthvelische verbum,<br />

Leipzig, 1930.<br />

k. . do dodaS do<br />

daS daSvi<br />

vili<br />

li, li , 1887 1887 1887 _ k. dodaSvili, sagramatiko eskizi:<br />

`iveria~, 1987, # 214-217, 219, 220, 222.<br />

k. . do dodaS do dodaS<br />

daSvi<br />

vili<br />

li, li , 1894 1894 _ k. dodaSvili, axali gza-kvali qar-<br />

Tuli gramatikis kvleva-Ziebisa: `moambe~, 1894, # 4, 6.<br />

s. . do dodaS do<br />

daS daSvi<br />

vili<br />

li,<br />

, 1830 1830 _ Semoklebuli qarTuli Grammatika,<br />

gmocemuli solomon dodaevisa mier, tfilisi, 1830.<br />

r. . enu enuqaS enu<br />

qaS qaSvi<br />

vili<br />

li, li , 1976 1976 _ r. enuqaSvili, xanmetoba-haemetobis<br />

sakiTxisaTvis qarTulSi: Tbilisis saxelmwifo universitetis<br />

Zveli qarTuli enis kaTedris Sromebi, 19, Tbilisi, 1976.<br />

f. . er erTe er erTe<br />

TeliS<br />

liSvi<br />

vili<br />

li, li , 1956 1956 _ f. erTeliSvili, ratom iKenebs<br />

II brZanebiTi wKvetilis fuZes: Tbilisis saxelmwifo universitetis<br />

Sromebi, t. 61, Tbilisi, 1956.<br />

f. . er erTe er<br />

Te TeliS<br />

liSvi liSvi<br />

vili<br />

li,<br />

, 1960 _ f. erTeliSvili, dºn(en) vnebi-<br />

Tobis sufiqsTa genezisi, Tbilisis saxelmwifo universitetis<br />

Sromebi, t. 93, Tbilisi, 1960.<br />

f. . er erTe er<br />

Te TeliS<br />

liSvi<br />

vili, vi , 1965 1965 1965 _ f. erTeliSvili, qcevis sakiTxisaTvis<br />

qarTulSi: Tbilisis saxelmwifo universitetis Sromebi,<br />

t. 114, Tbilisi, 1965.<br />

f. . er erTe er<br />

Te TeliS<br />

liSvi<br />

vili vili<br />

li, li,<br />

, 1968 1968 1968 _ f. erTeliSvili, axali qarTuli<br />

saliteraturo enis istoriisaTvis: qarTuli ena da literatura<br />

skolaSi, # 2, 1968.<br />

f. . er erTe er<br />

Te TeliS<br />

liSvi<br />

vili vili<br />

li, li , 1970 1970 _ f. erTeliSvili, zmnuri fuZeebis<br />

fonematuri struqturisa da istoriis sakiTxebi qarTulSi,<br />

Tbilisi, 1970.<br />

u. va vain va vain<br />

inri<br />

rixi<br />

xi, xi 1968 1968 _ u. vainrixi, SesaZlebelia Tu ara struqturuli<br />

dialeqtologia: mimomxilveli, 4-5, Tbilisi, 1968.<br />

van van gi gine gi gine<br />

neke<br />

keni<br />

ni, ni , 1938 1938 _ Van Gineken J., Contribution à lf Grammaire<br />

comparée des langues du Caucase, Amsterdam, 1938.<br />

va vaja va vaja<br />

ja-fSa ja fSa fSave<br />

vela<br />

la, la , 1961 1961 _ vaja-fSavela, Txzulebani 10 tomad,<br />

t. X, Tbilisi, 1961.<br />

i. . ve veSa ve veSa<br />

Sapi<br />

piZe<br />

Ze, Ze , 1967 1967 1967 _ i. veSapiZe, zmniswini Zvel qarTul ena-<br />

Si, Tbilisi, 1967.<br />

485


486<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

v. . vi vinog vi vinog<br />

nogra nogra<br />

rado<br />

dovi dovi<br />

vi, vi , 1972 1972 _ В. В. Виноградов, Русский язык, М.,<br />

1972.<br />

r. . Tva Tvara Tva Tvara<br />

raZe<br />

Ze, Ze , 1978 1978 1978 _ r. TvaraZe, TxuTmetsaukunovani mTlianoba:<br />

qarTuli ena da literatura skolaSi, # 3, 1978.<br />

v. . To Tofu To Tofu<br />

furia<br />

ria, ria , 1930 _ v. Tofuria, fonetikuri dakvirvebani<br />

qarTvelur enebSi, II: tfilisis universitetis moambe, X, tfilisi,<br />

1930.<br />

v. . To Tofu To Tofu<br />

furia<br />

ria, ria , 1940 1940 _ v. Tofuria, qarTvelur enaTa sitKvawarmoebidan,<br />

II: enimkis moambe, V-VI, Tbilisi, 1940.<br />

v. . To Tofu To Tofu<br />

furia<br />

ria, ria , 1953 1953 _ v. Tofuria, enis ganviTarebis Sinagan<br />

kanonTa erTi nimuSi qarTulSi: iberiul-kavkasiuri enaTmecnie-<br />

reba, V, Tbilisi, 1953.<br />

v. . To Tofu To<br />

fu furia<br />

ria, ria , 1954 _ v. Tofuria, gramatikul movlenaTa<br />

erTgvarovani procesi qarTvelur enebSi: iberiul-kavkasiuri<br />

enaTmecniereba, VI, Tbilisi, 1954.<br />

v. . . To Tofu To Tofu<br />

furia<br />

ria, ria , 1955 1955 _ v. Tofuria, namKos saxeobaTa saerTo<br />

niSnisaTvis qarTulSi: iberiul-kavkasiuri enaTmecniereba, t.<br />

VII, Tbilisi, 1955.<br />

v. . To Tofu To Tofu<br />

furia<br />

ria, ria , 1956 1956(1) 1956 _ v. Tofuria, mwkrivis zogierTi sakiTxisaTvis<br />

qarTulSi: Tbilisis universitetis samecniero sesia,<br />

1956, 22-27 noemberi, muSaobis gegma da moxsenebaTa Tezisebi,<br />

Tbilisi, 1956.<br />

v. . . To Tofu To Tofu<br />

furia<br />

ria, ria , 1956 1956(2) 1956 _ v. Tofuria, wodebiTi brunvisa-<br />

Tvis: saxelis brunebis istoriisaTvis qarTvelur enebSi, I, Tbilisi,<br />

1956.<br />

v. . To Tofu To Tofu<br />

furia furia<br />

ria, ria , 1967 1967 1967 _ v. Tofuria, svanuri zmna: Sromebi, t.<br />

I, Tbilisi, 1967.<br />

v. . To Tofu To Tofu<br />

furia<br />

ria, ria , i. . gi gigi gi<br />

gi gine<br />

neiS<br />

iSvi<br />

vili<br />

li, li , 1968 _ v. Tofuria, i. gigineiSvili,<br />

qarTuli enis orTografiuli leqsikoni, Tbilisi,<br />

1968.<br />

g. . im imna im imna<br />

naiS naiS<br />

iSvi iSvi<br />

vili vili<br />

li, li , 1953 _ g. imnaiSvili, aragvis xeobis qar-<br />

Tluri: iberiul-kavkasiuri enaTmecniereba, t. V, Tbilisi, 1953.<br />

g. . im imna im imna<br />

naiS naiS<br />

iSvi iSvi<br />

vili vili<br />

li,<br />

, 1954 _ g. imnaiSvili, zogierTi drois<br />

warmoeba ingilourSi: iberiul-kavkasiuri enaTmecniereba, t. VI,<br />

Tbilisi, 1954.<br />

g. . im imna im imna<br />

naiS<br />

iSvi<br />

vili<br />

li, li , 1966 1966 _ g. imnaiSvili, qarTuli enis ingilouri<br />

dialeqtis Taviseburebani, Tbilisi, 1966.


literatura<br />

g. . im imna im imna<br />

naiS<br />

iSvi<br />

vili vili<br />

li, li , 1974 1974(1) 1974 _ g. imnaiSvili, qarTluri dialeqti,<br />

I, Tbilisi, 1974.<br />

g. . im imna im imna<br />

naiS<br />

iSvi<br />

vili vili<br />

li, li , 1974 1974(2) 1974 _ g. imnaiSvili, qarTluri dialeqti,<br />

II, Tbilisi, 1974.<br />

i. . im imna im imna<br />

naiS<br />

iSvi<br />

vili<br />

li, li , 1963 _ i. imnaiSvili, qarTuli enis istoriuli<br />

qrestomaTia, t. II, Tbilisi, 1963.<br />

i. . im imna im imna<br />

naiS<br />

iSvi<br />

vili<br />

li, li , 1966 _ i. imnaiSvili, qarTuli enis isto-<br />

riuli qrestomaTia, t. I, nawili II, Tbilisi, 1966.<br />

i. . im imna im imna<br />

naiS<br />

iSvi<br />

vili<br />

li, li , 1976 1976 _ i. imnaiSvili, ciskris ena (1968<br />

wlis nomrebSi gmoqveKnebuli produqciis mixedviT): Tbilisis<br />

saxelmwifo universitetis Zveli qarTuli enis kaTedris Sromebi,<br />

19, Tbilisi, 1976.<br />

i. im imna im imna<br />

naiS<br />

iSvi<br />

vili vili<br />

li, li , 1982 _ i. imnaiSvili, qarTuli enis istoriuli<br />

qrestomaTia, t. I, naw. II, Tbilisi, 1982.<br />

i. . da da vv.<br />

v . im imna im imna<br />

naiS<br />

iSvi iSvi<br />

vileb vi eb ebi, eb , 1996 _ i. imnaiSvili, v. imnaiSvili,<br />

Zveli qarTuli zmna, mainis frankfurti, 1996.<br />

v. . . im imna im imna<br />

naiS<br />

iSvi<br />

vili<br />

li, li , 19 1975 19 1975<br />

75 _ v. imnaiSvili, mamaTa cxorebani, teqsti<br />

gamosacemad moamzada, gamokvleva da leqsikoni daurTo v.<br />

imnaiSvilma, Tbilisi, 1975.<br />

p. . io iose io iose<br />

seli<br />

liani li ni ni, ni , 1840 _ p. ioseliani, piruÀl-dawKebiTni kanonni<br />

qarTulisa Grammatikisa, Sedgenili platon egnatisa-Zis<br />

ioselianisa mier, Tfilisi, 1840.<br />

d. . . ka kari ka<br />

ri riyaS<br />

yaSvi yaSvi<br />

vili<br />

li, li , 1930 _ d. kariyaSvili, qarTuli enis gramatika,<br />

etimologia, Tbilisi, 1930.<br />

k. . ke keke ke<br />

ke keli<br />

liZe<br />

Ze, Ze , 1946 1946 _ k. kekeliZe, `cxovreba saba palestine-<br />

lisa~ (gamokvleva): qarTuli agiografiuli Zeglebi, nawili I,<br />

kimeni, tomi II, gamosca k. kekeliZem, Tbilisi, 1946.<br />

c. . kvan kvanta kvan kvanta<br />

tali<br />

liani li ni ni,<br />

, 1998 1998 1998 _ c. kvantaliani, zmniswinis neitraluri<br />

funqciisaTvis qarTulSi: saenaTmecniero Ziebani, VII, Tbilisi<br />

1998.<br />

l. kva kvaya kva<br />

ya yaZe<br />

Ze, Ze 1981 1981 _ l. kvayaZe, qarTuli ena, naw. I, Tbilisi,<br />

1981.<br />

l. . kva kvaya kva<br />

ya yaZe<br />

Ze, Ze , 1993 1993 _ l. kvayaZe, qarTuli ena, Tbilisi, 1993.<br />

p. . kvi kvica kvi<br />

ca cari cari<br />

riZe<br />

Ze, Ze , 1888 1888 1888 _ qarTuli swormetKveleba, saSinJi saxelmZGvanelo,<br />

pirveli wigni, Sedgenili p. kvicariZis mier, Tbilisi,<br />

1888.<br />

a. . ki kizi ki<br />

zi ziria<br />

ria, ria , 1974 1974 _ a. kiziria, qarTuli ena (praqtikumi),<br />

487


488<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

Tbilisi, 1974.<br />

a. . ki kizi ki<br />

zi ziria<br />

ria, ria , 1984 1984 _ a. kiziria, qarTuli enis praqtikumi,<br />

Tbilisi, 1984.<br />

l. . kik kikna kik kikna<br />

naZe<br />

Ze, Ze , 1947 1947 _ l. kiknaZe, I seriis mwkrivTa warmoeba:<br />

Tbilisis universitetis Sromebi, XXX-XXXI B, Tbilisi, 1947.<br />

l. . kik kikna kik kikna<br />

naZe<br />

Ze, Ze , 1961 1961 _ l. kiknaZe, uwKvetlis xolmeobiTis<br />

mwkrivi Zvel qarTulSi: Tbilisis saxelmwifo universitetis<br />

Zveli qarTuli enis kaTedris Sromebi, VII, Tbilisi, 1961.<br />

l. . kik kikna kik kikna<br />

naZe<br />

Ze, Ze , 1967 _ l. kiknaZe, Sereuli xolmeobiTis<br />

mwkrivi Zvel qarTulSi: orioni, Tbilisi, 1967.<br />

g. . kli klimo kli klimo<br />

movi<br />

vi, vi , 1964 _ Г. А. Климов, Этимологический словарь<br />

картвельских языков, М., 1964.<br />

n. . ko koti ko koti<br />

tino<br />

novi<br />

vi, vi , 1959 1959 _ n. kotinovi, kilos kategoria qar-<br />

Tul enaSi: Telavis ped. <strong>instituti</strong>s Sromebi, III, Telavi, 1959.<br />

n. . . ko koti ko koti<br />

tino tino<br />

novi<br />

vi, vi , 1986 1986 _ n. kotinovi, kilos kategoria da sintaqsis<br />

zogierTi sakiTxi qarTulSi, Tbilisi, 1986.<br />

m. . kra krave kra<br />

ve veiS<br />

iSvi<br />

vili vili<br />

li, li , g. . . na naxuc na<br />

xuc xucriS<br />

riSvi<br />

vili<br />

li, li , 1972 1972 _ m. kraveiSvili,<br />

g. naxucriSvili, qarTuli enis da wera-kiTxvis TviTmaswavlebe-<br />

li inglisuris mcodneTaTvis, II seria, Tbilisi, 1972.<br />

k. . kub kublaS kub kublaS<br />

laSvi laSvi<br />

vili vili<br />

li, li,<br />

, 1985 1985 1985 _ k. kublaSvili, qarTuli enis qvemoimeruli<br />

dialeqti, Tbilisi, 1985.<br />

n. . . ma mari ma<br />

ri ri, ri , 1908 1908 _ Н. Я. Марр, Основные таблици к грамматике<br />

древнегрузинского языка, С-ПБ., 1908.<br />

n. . . ma mari ma<br />

ri ri, ri , 19 1925 19 25 _ Н. Я. Марр, Грамматика древнелитературного<br />

грузинского языка, Л., 1925.<br />

n. . ma mari ma<br />

ri ri, ri , 19 1931 19<br />

31 _ Marr N. Briére M. La Géorgienne, Paris, 1931.<br />

a. . mar marti mar marti<br />

tiro<br />

roso<br />

sovi<br />

vi,<br />

, g. . im imna im imna<br />

naiS<br />

iSvi<br />

vili<br />

li, li , 1956 _ a. martirosovi, g.<br />

imnaiSvili, qarTuli enis kaxuri dialeqti, Tbilisi, 1956.<br />

j. . ma maru ma<br />

ru ruzo<br />

zo, zo , 1960 1960 _ Ж. Марузо, Словарь лингвистических тер-<br />

минов, М., 1960.<br />

g. . . ma maya ma<br />

ya yava<br />

vari<br />

riani ri ni ni,<br />

, 1959 1959 1959 _ g. mayavariani, `uniSno vnebiTi~ qar-<br />

Tvelur enebSi: qarTvelur enaTa struqturis sakiTxebi, I, Tbilisi,<br />

1959.<br />

g. . ma maya ma<br />

ya yava<br />

vari vari<br />

riani ri ni ni, ni , 1965 _ g. mayavariani, saerTo qarTveluri<br />

konsonanturi sistema, Tbilisi, 1965.<br />

g. ma maya ma<br />

ya yava<br />

vari<br />

riani ri ni ni,<br />

, g. ne nebi ne nebi<br />

bieri bi ri riZe<br />

Ze, Ze 1972 1972 _ g. mayavariani, g. nebieri-<br />

Ze, morfologia: <strong>enaTmecnierebis</strong> Sesavlis sakiTxebi, Tbilisi, 1972.


literatura<br />

g. . ma maya ma maya<br />

yava<br />

vari<br />

riani ri ni ni, ni , 1973 _ g. mayavariani, vnebiTis sufiqsuri<br />

tipis genezisis sakiTxi qarTvelur enebSi: macne, enisa da literaturis<br />

seria, # 1, Tbilisi, 1973.<br />

m. . me megre me<br />

gre greliS<br />

liSvi<br />

vili vili<br />

li, li 1986 _ m. megreliSvili, zmnis funqciur-semantikuri<br />

kategoriebi inglisur enaSi, Tbilisi, 1986.<br />

d. . me meli me<br />

li liqiS liqiS<br />

qiSvi<br />

vili<br />

li, li , 1979 _ d. meliqiSvili, moqmedebiTi gvaris<br />

zmnis uGlebis sistema Tanamedrove qarTulSi: macne, enisa<br />

da literaturis seria, # 1, 1979.<br />

d. . me meli me<br />

li liqiS<br />

qiSvi<br />

vili vili<br />

li, li , 1980 _ d. meliqiSvili, momavali droisa<br />

da kavSirebiTi kilos urTierTobis sakiTxisaTvis (Zveli qarTuli<br />

enis masalaze daKrdnobiT): iberiul-kavkasiuri enaTmecniere-<br />

bis weliwdeuli, VII, Tbilisi, 1980.<br />

d. . me meli me<br />

li liqiS<br />

qiSvi<br />

vili<br />

li, li , 2001 2001 _ d. meliqiSvili, qarTuli zmnis<br />

uGlebis sistema, Tbilisi, 2001.<br />

mimo mimomxil mimo mimomxil<br />

mxilve<br />

veli<br />

li, li , 1972 _ mimomxilveli (samecniero bibliografiuli<br />

krebuli), 6-9, Tbilisi, 1972.<br />

m. . mi miqauta mi ta taZe taZe<br />

Ze, Ze , 2009 _ m. miqautaZe, xanmetobis kvalisaTvis<br />

qarTvelur kiloebSi: XXIX respublikuri dialeqtologiuri samecniero<br />

sesiis masalebi, Tbilisi, 2009.<br />

n. . . na naTa na<br />

Ta TaZe<br />

Ze, Ze , 1955 1955(1) 1955<br />

_ n. naTaZe, dro-kiloTa warmoeba Zvel<br />

qarTulSi, sadisertacio naSromi, Tbilisi, 1955.<br />

n. . na naTa na naTa<br />

TaZe<br />

Ze, Ze , 1955 1955(2) 1955<br />

_ n. naTaZe, mesame seriis dro-kiloTa<br />

warmoebisaTvis qarTulSi: iberiul-kavkasiuri enaTmecniereba,<br />

VII, Tbilisi, 1955.<br />

l. . no noza no<br />

za zaZe<br />

Ze, Ze , 1974 1974 1974 _ l. nozaZe, medioqtiv zmnaTa warmoebis<br />

zogi sakiTxi qarTulSi: iberiul-kavkasiuri enaTmecnierba, XIX,<br />

Tbilisi, 1974.<br />

nor norme nor norme<br />

mebi<br />

bi, bi , 1970 1970 _ Tanamedrove qarTuli saliteraturo<br />

enis normebi, wigni I, Tbilisi, 1970.<br />

a. . . oni oniani oni ni ni,<br />

, 1978 1978 _ a. oniani, qarTvelur enaTa istoriuli<br />

morfologiis sakiTxebi, Tbilisi, 1978.<br />

a. . . oni oniani oni ni ni, ni , 1998 1998 _ a. oniani, svanuri ena, Tbilisi, 1998.<br />

a. . oni oniani oni ni ni, ni , 2003 2003 _ a. oniani, Tanamedrove qarTuli ena, Tbilisi,<br />

2003.<br />

e. . osi osiZe osi osiZe<br />

Ze, Ze , 1963 1963 1963 _ e. osiZe, erTi tipis zmnaTa awmKos fuZis<br />

agebulebisaTvis qarTulSi: qarTvelur enaTa struqturis saki-<br />

Txebi, III, Tbilisi, 1963.<br />

489


490<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

a. pa papi pa papi<br />

piZe<br />

Ze, Ze , 1979 1979 _ a. papiZe, III kavSirebiTi Tanamedrove qar-<br />

Tul saliteraturo enaSi: qarTuli sitKvis kulturis sakiTxe-<br />

bi, II, Tbilisi, 1979.<br />

a. . pa papi pa<br />

pi piZe<br />

Ze, Ze , 1981 1981(1) 1981 _ a. papiZe, kavSirebiTi kilosa da momavali<br />

drois gamoxatvisaTvis qarTulSi: qarTvelur enaTa struq-<br />

turis sakiTxebi, V, Tbilisi 1981.<br />

a. . pa papi pa<br />

pi piZe<br />

Ze, Ze , 1981 1981(2) 1981 _ a. papiZe, II kavSirebiTis nakvTis funqciebi<br />

da gamoKeneba Tanamedrove saliteraturo qarTulSi: qar-<br />

Tuli sitKvis kulturis sakiTxebi, IV, Tbilisi, 1981.<br />

a. . pa papi pa<br />

pi piZe<br />

Ze, Ze , 1984 _ a. papiZe, kilos kategoriisaTvis qarTul-<br />

Si: qarTuli zmnis uGvlilebis formobrivi da semantikuri ana-<br />

lizi; <strong>enaTmecnierebis</strong> <strong>instituti</strong>s XLI samecniero sesiis masalebi,<br />

Tbilisi, 1984.<br />

v. . po pola po<br />

la laki laki<br />

ki, ki , 1955 _ V. Polak, Constributions à la grammaire historique<br />

des langues kartveliennes, Archiv Orient, XXIII, 1-2, 1955.<br />

T. . jor jorda jor jorda<br />

dania<br />

nia, nia , 1889 1889 1889 _ qarTuli grammatika (etimologia da<br />

sintaqsi), Txzuli da gamocemuli T. jordaniasagan, tfilisi,<br />

1889.<br />

p. . . ro rober ro<br />

ber bertsi<br />

tsi, tsi , 1954 _ P. Roberts, Understanding Grammar, New<br />

York, 1954.<br />

g. . . ro roga ro roga<br />

gava<br />

va, va , 1945 1945 _ g. rogava, aoristisa da kavSirebiTi IIis<br />

zog afiqsTa genezisisaTvis -ev sufiqsTan dakavSirebiT qar-<br />

Tulsa da megrulSi: saqarTvelos mecnierebaTa akademiis moambe,<br />

t. VI, # 8, 1945.<br />

g. . ro roga ro<br />

ga gava<br />

va, va , 1946 _ g. rogava, faringalur xSulTa rigisa-<br />

Tvis qarTvelursa da adiGeur enebSi: iberiul-kavkasiuri enaT-<br />

mecniereba, t. I, Tbilisi, 1946.<br />

g. . ro roga ro roga<br />

gava<br />

va, va 1953 1953 _ g. rogava, dro-kiloTa IV Jgufis nakvTe-<br />

bi qarTvelur enebSi: iberiul-kavkasiuri enaTmecniereba, V, Tbilisi,<br />

1953.<br />

g. . ro roga ro<br />

ga gava<br />

va, va , 1968 1968 _ g. rogava, mravlobiTi ricxvis mesame subieqturi<br />

piris -an an an sufiqsisaTvis qarTulSi: iberiul-kavkasiuri<br />

enaTmecniereba, XVI, Tbilisi, 1968.<br />

v. . ru ruden ru<br />

den denko<br />

ko, ko , 1940 1940 1940 _ В. Т. Руденко, Грамматика грузинского<br />

языка, М., 1940.<br />

ru rusu ru<br />

su suli su li gra grama gra grama<br />

mati<br />

tika<br />

ka, ka , 1980 _ Русская грамматика, т. I, М., 1980.<br />

T. . sa sara sa sara<br />

rali<br />

liZe<br />

Ze, Ze , 1978 1978 _ T. saraliZe, algeTis xeobis qarTlu-


literatura<br />

ri, Tbilisi, 1978.<br />

z. . sa sarJv sa<br />

rJv rJvela rJv la laZe<br />

Ze, Ze , 1975 1975 _ z. sarJvelaZe, qarTuli saliteraturo<br />

enis istoriis sakiTxebi, Tbilisi, 1975.<br />

z. . sa sarJv sa<br />

rJv rJvela rJv la laZe laZe<br />

Ze, Ze , 1979 1979 _ z. sarJvelaZe, wKvetilisa da meore<br />

xolmeobiTis formaTa urTierTSenacvlebisaTvis Zvel qarTul<br />

werilobiT ZeglebSi: saenaTmecniero krebuli, Tbilisi, 1979.<br />

z. . sa sarJv sa<br />

rJv rJvela rJv la laZe<br />

Ze, Ze , 1984 1984 _ z. sarJvelaZe, qarTuli saliteraturo<br />

enis istoriis Sesavali, Tbilisi, 1984.<br />

z. . sa sarJv sa<br />

rJv rJvela rJv la laZe<br />

Ze,<br />

, 2004 2004 _ z. sarJvelaZe, Zveli qarTuli ena,<br />

Tbilisi, 2004.<br />

v. . som somxiS som somxiS<br />

xiSvi xiSvi<br />

vili<br />

li, li , 1968 1968 _ v. somxiSvili, qsnis xeobis metKveleba,<br />

cxinvali, 1968.<br />

T. . uTur uTurga uTur<br />

ga gaiZe ga Ze Ze, Ze , 1960 1960 _ T. uTurgaiZe, TuSuri kilo, Tbilisi,<br />

1960.<br />

T. . uTur uTurga uTur uTurga<br />

gaiZe ga Ze Ze, Ze , 1974 1974 _ T. uTurgaiZe, qarTuli enis xmovnebis<br />

ganawileba xmovnebTan sitKvis Tavsa da boloSi: iberiul-kav-<br />

kasiuri enaTmecniereba, XIX, Tbilisi, 1974.<br />

T. . uTur uTurga uTur<br />

ga gaiZe ga Ze Ze, Ze , 1980 1980 _ T. uTurgaiZe, silovan xundaZis fono-morfologiuri<br />

dakvirvebani qarTul enaSi: narkvevebi iberul-kavkasiur<br />

enaTa morfologiidan, Tbilisi, 1980.<br />

T. . uTur uTurga uTur<br />

ga gaiZe ga Ze Ze, Ze , 2002 2002 _ T. uTurgaiZe, gramatikuli kategoriebisa<br />

da maTi urTierTmimarTebisaTvis qarTul zmnaSi, Tbilisi,<br />

2002.<br />

m. . faGava faGava, faGava , 2004 2004 _ m. faGava, qarTuli enis samxruli kiloebis<br />

fonematuri struqtura, avtoreferati, Tbilisi, 2004.<br />

j. . fe feiq fe<br />

iq iqriS iqriS<br />

riSvi riSvi<br />

vili<br />

li,<br />

, 1992 1992 _ j. feiqriSvili, qarTuli enis morfologia,<br />

quTaisi, 1992.<br />

h. . fog fogti fog fogti<br />

ti, ti , 1981 1981 _ Hans vogt, Grammaire de la langue Gèorgienne,<br />

Oslo,, 1981.<br />

b. . . fo foCxua fo<br />

Cxua Cxua, Cxua , 1961 1961 _ b. foCxua, mravlobiTobis nariani mawarmoeblebi<br />

Zvel qarTulSi: qarTvelur enaTa struqturis sa-<br />

kiTxebi, II, Tbilisi, 1961.<br />

a. . fo focxiS fo focxiS<br />

cxiSvi<br />

vili<br />

li, li , 1979 _ a. focxiSvili, qarTuli gramatikuli<br />

azris istoriidan, Tbilisi, 1979.<br />

a. . fo focxiS fo focxiS<br />

cxiSvi cxiSvi<br />

vili<br />

li, li , 1995 1995 _ a. focxiSvili, qarTuli <strong>enaTmecnierebis</strong><br />

istoria, I, Tbilisi, 1995.<br />

S. . fut futka fut futka<br />

kara<br />

raZe<br />

Ze, Ze , 1995 _ S. futkaraZe, qarTuli enis sa-<br />

491


492<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

mxrul-dasavluri dialeqtebis Taviseburebani istoriuli taoklarJeTisa<br />

da muhaJiri qarTvelebis metKvelebis mixedviT, avtoreferti,<br />

Tbilisi, 1995.<br />

i. . qav qavTa qav qavTa<br />

Tara<br />

raZe<br />

Ze, Ze , 1954 1954 _ i. qavTaraZe, zmnis ZiriTadi kategoriebis<br />

istoriisaTvis Zvel qarTulSi, Tbilisi, 1954.<br />

i. . qav qavTa qav qavTa<br />

Tara<br />

raZe<br />

Ze, Ze , 1956 1956 _ i. qavTaraZe, unaxaobis kategoriis istoriisaTvis<br />

qarTulSi: iberiul-kavkasiuri enaTmecniereba, VIII,<br />

Tbilisi, 1956.<br />

i. . qav qavTa qav qavTa<br />

Tara<br />

raZe<br />

Ze, Ze , 1961 1961 _ i. qavTaraZe, xolmeobiTis kategoriis<br />

istoriidan qarTulSi: qarTvelur enaTa struqturis sakiTxebi,<br />

t. II, Tbilisi, 1961.<br />

i. . qav qavTa qav<br />

Ta Tara<br />

raZe<br />

Ze, Ze , 1966 1966 _ i. qavTaraZe, qarTuli enis istoriisaTvis,<br />

I, Tbilisi, 1966.<br />

i. . . qav qavTa qav qavTa<br />

Tara<br />

raZe<br />

Ze, Ze , 1972 1972 1972 _ i. qavTaraZe, qarTuli saliteraturo<br />

enis istoriis periodizaciisaTvis: Tbilisis saxelmwifo univer-<br />

sitetis filologiis fakultetis XV samecniero sesia, muSaobis<br />

gegma da moxsenebaTa Tezisebi, Tbilisi, 1972.<br />

i. . . qav qavTa qav qavTa<br />

Tara<br />

raZe<br />

Ze,<br />

, 1973 1973 1973 _ i. qavTaraZe, -ev sufiqsi II da III se-<br />

riis zmnebSi: aGmosavluri filologia, III, Tbilisi, 1973.<br />

i. . qav qavTa qav qavTa<br />

Tara<br />

raZe<br />

Ze,<br />

, 1985 1985 _ i. qavTaraZe, qarTuli enis moxeuri<br />

dialeqti, Tbilisi, 1985.<br />

qarT qarT. qarT . agi agiogr agi<br />

ogr ogr., ogr , , 1946 1946 _ qarTuli agiografiuli Zeglebi, kimeni,<br />

t. II, gamosca k. kekeliZem, Tbilisi, 1946.<br />

`qar qar qarTu<br />

Tuli<br />

li ena ena~, ena ~, 2008 2008 _ enciklopedia qarTuli ena, Tbilisi,<br />

2008.<br />

i. . qar qarTve qar<br />

Tve TveliS<br />

liSvi<br />

vili<br />

li, li , 1809 1809 _ i. qarTveliSvili, qarTuli<br />

Grammatika, 1809, xelnaweri (avtografi), daculia saqarTvelos<br />

mecnierebaTa akademiis xelnawerTa institutSi (S 4432).<br />

qeg qegli, qeg<br />

, 1950 1950-1964 1950 1964 _ qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni,<br />

t. 1-8, Tbilisi, 1950-1964.<br />

qeg qegli qeg<br />

li li, li , 1986 _ qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni, er-<br />

Ttomeuli, Tbilisi, 1986.<br />

qeg qegli qeg<br />

li li, li , 2008 2008 _ qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni rva<br />

tomad, t. I, Tbilisi, 2008.<br />

T. . qi qitoS qi<br />

toS toSvi toSvi<br />

vili<br />

li,<br />

, 2000 2000 _ T. qitoSvili, fuZis sakiTxisaTvis<br />

SualobiT kontaqtian zmnebSi: saenaTmecniero Ziebani, X, Tbilisi,<br />

2000.


literatura<br />

ar ar. ar<br />

. qu quTa qu<br />

Ta TaTe TaTe<br />

Tela<br />

laZe<br />

Ze, Ze , 1894 1894 _ ar. quTaTelaZe, pirveli dawKebi-<br />

Ti qarTuli grammatika, Sedgenili ar. quTaTelaZisagan, mesame<br />

Sevsebuli gamocema, tfilisi, 1894.<br />

ar ar. ar<br />

. qu quTa qu<br />

Ta TaTe TaTe<br />

Tela<br />

laZe<br />

Ze,<br />

, 1897 _ ar. quTaTelaZe, qarTuli zmnebis<br />

klasifikacia, Sedgenili ar. quTaTelaZisagan, tfilisi, 1897.<br />

r. . qur qurda qur qurda<br />

daZe<br />

Ze, Ze , 2005 2005 _ r. qurdaZe, xmovanmonacvle zmnebi Tanamedrove<br />

qarTulSi, Tbilisi, 2005.<br />

m. . qur qurdi qur<br />

di diani di ni ni, ni , 2007 _ m. qurdiani, iberiul-kavkasiuri ena-<br />

Tmecnierebis safuZvlebi, Tbilisi, 2007.<br />

i. . Guti GutiZe Guti<br />

Ze Ze, Ze , 1999 1999(1) 1999 _ i. GutiZe, -av av da -am TemisniSnian<br />

zmnaTa namKo usrulis formaTa warmoebisaTvis qarTuli enis<br />

dialeqtebSi: saenaTmecniero Ziebani, VIII, Tbilisi, 1999.<br />

i. . Guti GutiZe Guti<br />

Ze Ze, Ze , 1999 1999(2) 1999<br />

_ i. GutiZe, -av av da -am TemisniSniani<br />

zmnebi I seriis mwkrivebSi Zvelsa da saSual qarTulSi: saenaT-<br />

mecniero Ziebani, IX, Tbilisi, 1999.<br />

d. . Kifi Kifiani Kifi<br />

ni ni, ni,<br />

, 1882 1882 _ d. Kifiani, axali qarTuli grammatika,<br />

sankt-peterburGi, 1882.<br />

r. . Sa Same Sa<br />

me melaS<br />

laSvi<br />

vili vili<br />

li-ze li ze zeqa<br />

qalaS<br />

laSvi<br />

vili<br />

li, li , 1997 _ r. SamelaSvili-zeqalaSvili,<br />

zmna k. Cxenkelis `qarTul-germanul leqsikonSi~: b.<br />

JorbenaZis sazogadoebis IV samecniero konferenciis masalebi,<br />

Tbilisi, 1997.<br />

a. . Sa Sani Sa Sani<br />

niZe<br />

Ze, Ze , 1920 1920 _ a. SaniZe, subieqturi prefiqsi meore pirisa<br />

da obieqturi prefiqsi mesame pirisa qarTul zmnebSi, tfilisi,<br />

1920.<br />

a. . Sa Sani Sa<br />

ni niZe<br />

Ze, Ze , 1930 _ a. SaniZe, qarTuli gramatika, Tbilisi,<br />

1930.<br />

a. . Sa Sani Sa<br />

ni niZe<br />

Ze, Ze , 1935 1935 _ a. SaniZe, Zveli qarTuli ena: a. SaniZe,<br />

al. baramiZe, i. abulaZe, Zveli qarTuli ena da literatura, a.<br />

SaniZis redaqciiT, me-2 gamocema, tfilisi, 1935.<br />

a. . Sa Sani Sa<br />

ni niZe<br />

Ze,<br />

, 1938 1938 1938 _ a. SaniZe, Zveli qarTuli ena: a. SaniZe,<br />

al. baramiZe, i. abulaZe, Zveli qarTuli ena da literatura, a.<br />

SaniZis redaqciiT, V gamocema, Tbilisi, 1938.<br />

a. . . Sa Sani Sa<br />

ni niZe<br />

Ze, Ze , 1941 1941 _ А. Шанидзе, Категория ряда в глаголе, обшие<br />

вопросы формообразований глаголов на примерах грузинского языка: saq.<br />

ssr mecnierebaTa akademiis n. maris <strong>saxelobis</strong> enis, istoriisa<br />

da materialuri kulturis <strong>instituti</strong>s moambe, X, Tbilisi,<br />

1941.<br />

493


494<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

a. . Sa Sani Sa<br />

ni niZe<br />

Ze, Ze , 1942 1942 _ a. SaniZe, qarTuli gramatkis safuZvlebi,<br />

nakveTi I, Tbilisi, 1942.<br />

a. . Sa Sani Sa<br />

ni niZe<br />

Ze, Ze , 1943 1943 _ a. SaniZe, qarTuli gramatkis safuZvlebi,<br />

nakveTi II, Tbilisi, 1943.<br />

a. . Sa Sani Sa<br />

ni niZe<br />

Ze, Ze , 1945 1945 _ a. SaniZe, mwkrivTa moZGvrebisaTvis, I, sami<br />

mwkrivis warmoebis Taviseburebani Zvel qarTulSi: saqarTve-<br />

los mecnierebaTa akademiis moambe, t. VI, # 10, 1945.<br />

a. . Sa Sani Sa<br />

ni niZe<br />

Ze, Ze , 1946 1946(1) 1946 _ a. SaniZe, qarTuli enis gramatika, fo-<br />

netika, morfologia, sintaqsi, saxelmZGvanelo V-VIII klasebisa-<br />

Tvis (III gamocema), Tbilisi, 1946.<br />

a. . Sa Sani Sa<br />

ni niZe<br />

Ze, Ze , 1946 1946(2) 1946 _ a. SaniZe, mwkrivTa moZGvrebisaTvis, II,<br />

erTi ucnobi mwkrivi qarTulSi: Tbilisis saxelmwifo universitetis<br />

samecniero sesia, 1946, 2-4 marti. muSaobis gegma da moxsenebaTa<br />

Tezisebi, Tbilisi, 1946.<br />

a. . Sa Sani Sa Sani<br />

niZe<br />

Ze,<br />

, 1948 _ a. SaniZe, mwkrivTa moZGvrebisaTvis, V,<br />

sxva ucnobi mwkrivi qarTulSi: Tbilisis universitetis samecniero<br />

sesia, 1948, 31 maisi _ 5 ivnisi. muSaobis gegma da moxsenebaTa<br />

Tezisebi, Tbilisi, 1948.<br />

a. . . Sa Sani Sa<br />

ni niZe niZe<br />

Ze, Ze , 1948 1948 _ a. SaniZe, qarTuli enis gramatika, fonetika<br />

da morfologia, saxelmZGvanelo V da VI klasebisaTvis, me-<br />

4 gamocema, Tbilisi, 1948.<br />

a. . Sa Sani Sa<br />

ni niZe niZe<br />

Ze, Ze,<br />

, 1953 _ a. SaniZe, qarTuli gramatikis safuZvlebi<br />

(I gamocema), Tbilisi, 1953.<br />

a. . Sa Sani Sa<br />

ni niZe<br />

Ze, Ze , 1973 _ a. SaniZe, qarTuli enis gramatikis safuZvlebi<br />

(II gamocema), Tbilisi, 1973.<br />

a. . Sa Sani Sa<br />

ni niZe<br />

Ze, Ze , 1976 _ a. SaniZe, Zveli qarTuli ena, Tbilisi,<br />

1976.<br />

a. . Sa Sani Sa Sani<br />

niZe<br />

Ze, Ze , 1980 1980 _ a. SaniZe, leqsikologiuri SeniSvnebi.<br />

m s x o v a r i, m e m c x v a r e: saq. mecn. akad. `macne~ (enisa da literaturis<br />

seria), # 2, 1980.<br />

a. . Sa Sani Sa<br />

ni niZe<br />

Ze,<br />

, 1980 _ a. SaniZe, i. imnaiSvili, l. kvayaZe, qarTu-<br />

li enis gramatika, I nawili, V-VI klasebis saxelmZGvanelo, Tbilisi,<br />

1980.<br />

a. . Sa Sani Sa<br />

ni niZe<br />

Ze, Ze , 1981 1981 _ a. SaniZe, Txzulebani, t. II, 1981.<br />

z. . San SanSo San SanSo<br />

Sova<br />

vani<br />

ni, ni , 1737 1737 _ Краткая грузинская грамматика, составленная<br />

Зурабом шаншовани в 1737 г., издания А. Ц. В память V Археологического<br />

съезда в Тифлисе, С. Петербург, 1881.


literatura<br />

k. . Smid Smidti Smid<br />

ti ti, ti , 1962 1962 _ K. H. Schmidt, Studien zur Rekonstuktion des<br />

Lautstandes der süd-rfurfsischen Grundsprache, wisbaden, 1962.<br />

<strong>arn</strong> <strong>arn</strong>. <strong>arn</strong> . Ci Ciqo Ci<br />

qo qoba<br />

bava<br />

va, va , 1923 1923 1923 _ <strong>arn</strong>. Ciqobava, -Ke nawilaki fereidnulSi<br />

da misi mniSvneloba gramatika-logikis urTierTobis<br />

TvalsazrisiT: qarTuli saenaTmecniero sazogadoebis weliwdeu-<br />

li, I-II, 1923-1924.<br />

<strong>arn</strong> <strong>arn</strong>. <strong>arn</strong> . Ci Ciqo Ci Ciqo<br />

qoba<br />

bava<br />

va, va , 1926 _ <strong>arn</strong>. Ciqobava, recenzia: Н. Я. Марр,<br />

Грамматика древнелитературного грузинского языка. Материалы по яфетическому<br />

языкознанию, 12, Л., 1925: mimomxilveli, saqarTvelos sa-<br />

istorio da saeTnografio sazogadoebis organo, I, tfilisi,<br />

1926.<br />

<strong>arn</strong> <strong>arn</strong>. <strong>arn</strong> . Ci Ciqo Ci<br />

qo qoba<br />

bava<br />

va, va , 1927 1927 _ <strong>arn</strong>. Ciqobava, fereidnulis mTavari<br />

Taviseburebani: Tbilisis saxelmwifo universitetis moambe, t.<br />

VII, Tbilisi, 1927.<br />

<strong>arn</strong> <strong>arn</strong>. <strong>arn</strong> . Ci Ciqo Ci<br />

qo qoba qoba<br />

bava<br />

va, va , 1928 _ <strong>arn</strong>. Ciqobava, martivi winadadebis<br />

problema qarTulSi, 1, Tbilisi, 1928.<br />

<strong>arn</strong> <strong>arn</strong>. <strong>arn</strong> . Ci Ciqo Ci Ciqo<br />

qoba<br />

bava bava<br />

va, va , 1929 1929 1929 _ <strong>arn</strong>. Ciqobava, riT aris warmodgenili<br />

mravlobiTis saxelobiTSi dasmuli morfologiuri obieqti<br />

Zvel qarTulSi: tfilisis universitetis mombe, t. 9, tfilisi,<br />

1929.<br />

<strong>arn</strong> <strong>arn</strong>. <strong>arn</strong> . Ci Ciqo Ci<br />

qo qoba<br />

bava<br />

va, va , 1936 _ <strong>arn</strong>. Ciqobava, yanuris gramatikuli<br />

analizi, Tbilisi, 1936.<br />

<strong>arn</strong> <strong>arn</strong>. <strong>arn</strong> . Ci Ciqo Ci<br />

qo qoba<br />

bava<br />

va, va , 1938 1938 1938 _ <strong>arn</strong>. Ciqobava, yanur-megrul-qarTuli<br />

SedarebiTi leqsikoni, Tbilisi, 1938.<br />

<strong>arn</strong> <strong>arn</strong>. <strong>arn</strong> . Ci Ciqo Ci<br />

qo qoba<br />

bava<br />

va, va , 1940 1940 _ <strong>arn</strong>. Ciqobava, mesame piris subieqtis<br />

uZvelesi niSani qarTvelur enebSi: enimkis moambe, t. 5-6, Tbilisi,<br />

1940.<br />

<strong>arn</strong> <strong>arn</strong>. <strong>arn</strong> . Ci Ciqo Ci<br />

qo qoba<br />

bava<br />

va, va , 1948 1948(1) 1948<br />

_ <strong>arn</strong>. Ciqobava, ergatiuli konstruqciis<br />

problema iberiul-kavkasiur enebSi, I, Tbilisi, 1948.<br />

<strong>arn</strong> <strong>arn</strong>. <strong>arn</strong> <strong>arn</strong>.<br />

. Ci Ciqo Ci<br />

qo qoba<br />

bava<br />

va, va , 1948 1948(2) 1948 _ Арн. Чикобава, Картвельские языки,<br />

их исторический состав и древний лингвистический облик: iberiul-kavksiuri<br />

enaTmecniereba, t. II, Tbilisi, 1948.<br />

<strong>arn</strong> <strong>arn</strong>. <strong>arn</strong> . Ci Ciqo Ci Ciqo<br />

qoba qoba<br />

bava<br />

va, va , 1950 _ <strong>arn</strong>. Ciqobava, qarTuli enis zogadi<br />

enaTmecnieruli daxasiaTeba: qarTuli enis ganmartebiTi leqsi-<br />

koni, t. I, Tbilisi, 1950.<br />

<strong>arn</strong> <strong>arn</strong>. <strong>arn</strong> . Ci Ciqo Ci Ciqo<br />

qoba<br />

bava<br />

va, va , 1952 1952 1952 _ <strong>arn</strong>. Ciqobava, <strong>enaTmecnierebis</strong> Sesavali,<br />

Tbilisi, 1952.<br />

495


496<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

<strong>arn</strong> <strong>arn</strong>. <strong>arn</strong> . Ci Ciqo Ci<br />

qo qoba<br />

bava<br />

va, va , 1956 1956 _ <strong>arn</strong>. Ciqobava, ratom aris aucilebeli<br />

brunvaTa rigis Secvla qarTulSi?: saxelis brunebis isto-<br />

riisaTvis qarTvelur enebSi, I, Tbilisi, 1956.<br />

<strong>arn</strong> <strong>arn</strong>. <strong>arn</strong> . Ci Ciqo Ci<br />

qo qoba<br />

bava<br />

va, va , 1962 1962 _ <strong>arn</strong>. Ciqobava, qarTuli zmnis nakvTeulTa<br />

daJgufebis principisaTvis: iberiul-kavkasiuri enaTmecnie-<br />

reba, XIII, Tbilisi, 1962.<br />

<strong>arn</strong> <strong>arn</strong>. <strong>arn</strong> . Ci Ciqo Ci<br />

qo qoba<br />

bava<br />

va, va , 1965 1965 _ <strong>arn</strong>. Ciqobava, iberiul-kavkasiur ena-<br />

Ta Seswavlis istoria, Tbilisi, 1965.<br />

<strong>arn</strong> <strong>arn</strong>. <strong>arn</strong> . Ci Ciqo Ci Ciqo<br />

qoba<br />

bava bava<br />

va, va , 1967 1967 _ А. С. Чикобава, Грузинский язык: Языки<br />

народов СССР, т. IV, М., 1967.<br />

<strong>arn</strong> <strong>arn</strong>. <strong>arn</strong> . Ci Ciqo Ci<br />

qo qoba<br />

bava<br />

va, va , 1968 _ <strong>arn</strong>. Ciqobava, martivi winadadebis<br />

problema qarTulSi, I (meore gamocema), Tbilisi, 1968.<br />

<strong>arn</strong> <strong>arn</strong>. <strong>arn</strong> . Ci Ciqo Ci Ciqo<br />

qoba<br />

bava<br />

va, va , 1979 _ <strong>arn</strong>. Ciqobava, iberiul-kavkasiuri<br />

<strong>enaTmecnierebis</strong> Sesavali, Tbilisi, 1979.<br />

<strong>arn</strong> <strong>arn</strong>. <strong>arn</strong> <strong>arn</strong>.<br />

. Ci Ciqo Ci Ciqo<br />

qoba<br />

bava<br />

va, va , 19 1984 19<br />

_ А. С. Чикобава, Грузинский язык: ЕИКЯ,<br />

XI, Тбилиси, 1984.<br />

<strong>arn</strong> <strong>arn</strong>. <strong>arn</strong> . Ci Ciqo Ci<br />

qo qoba<br />

bava<br />

va, va , 1998 1998 _ <strong>arn</strong>. Ciqobava, ra Tavisebureba axasia-<br />

Tebs qarTuli enis agebulebas, Tbilisi, 1998,<br />

d. . . Cu Cubi Cu Cubi<br />

binaS<br />

naSvi<br />

vili<br />

li, li , 1887 1887 _ d. CubinaSvili, qarTuli Grammatika:<br />

saunJe qarTuli enisa. qarTul-rusuli leqsikoni, s. peterburgi,<br />

1887.<br />

g. . . co coca co coca<br />

cani<br />

niZe niZe<br />

Ze, Ze , 19 1970 19<br />

_ g. cocaniZe, TuSuri xolmeobiTis Sesaxeb:<br />

iberiul-kavkasiuri enaTmecniereba, XVII, Tbilisi, 1970.<br />

g. . co coca co coca<br />

cani<br />

niZe<br />

Ze, Ze , 197 1978 197 _ g. cocaniZe, fSauri dialeqti, Tbilisi,<br />

1978.<br />

S. . Zi ZiZi Zi<br />

Zi Zigu<br />

guri<br />

ri, ri , 1946 1946 _ S. ZiZiguri, xmovanTa kompleqsebis<br />

fonetikur procesTa saerTo safuZveli qarTul kiloebsa da<br />

zanurSi: iberiul-kavkasiuri enaTmecniereba, I, Tbilisi, 1946.<br />

S. . Zi ZiZi Zi<br />

Zi Ziguri Zi ri ri, ri , 1956 1956 _ S. ZiZiguri, qarTuli enis leqsika,<br />

fonetika, morfologia, Tbilisi, 1956.<br />

S. . Zi ZiZi Zi Zi Zigu<br />

guri<br />

ri, ri , 1970 1970 _ S. ZiZiguri, qarTuli dialeqtologiuri<br />

Ziebani, Tbilisi, 1970.<br />

S. . Zi ZiZi Zi<br />

Zi Zigu<br />

guri<br />

ri, ri , 1978 _ S. ZiZiguri, mTlianoba oGond nairgvari:<br />

qarTuli ena da literatura skolaSi, # 3, 1978.<br />

q. . . Zo Zowe Zo Zowe<br />

weni<br />

niZe<br />

Ze, Ze,<br />

, 1973 1973 1973 _ q. ZoweniZe, zemoimeruli kilokavi,<br />

Tbilisi, 1973.<br />

a. . yin yinya yin yinya<br />

yara<br />

rauli ra li li,<br />

, 1960 _ a. yinyarauli, xevsurulis Tavise-


literatura<br />

burebani, Tbilisi, 1960.<br />

z. . yum yumbu yum yumbu<br />

buri buri<br />

riZe<br />

Ze, Ze , 1968 _ z. yumburiZe, mKofadis warmoqmnis<br />

istoriisaTvis qarTulSi: Zveli qarTuli enis kaTedris Sromebi,<br />

11, Tbilisi, 1968.<br />

z. . yum yumbu yum<br />

bu buri<br />

riZe<br />

Ze, Ze , 1976 1976 _ z. yumburiZe, -av av da -am am TemisniSnian<br />

zmnaTa uGlebisaTvis pirvel TurmeobiTSi: Tbilisis saxelmwifo<br />

universitetis Zveli qarTuli enis kaTedris Sromebi, 19,<br />

Tbilisi, 1976.<br />

z. . yum yumbu yum yumbu<br />

buri<br />

riZe<br />

Ze, Ze , 1982 1982 _ z. yumburiZe, qarTuli saliterturo<br />

enis istoriis periodizaciisaTvis: madli dedaenisa, Tbilisi,<br />

1982.<br />

z. . yum yumbu yum yumbu<br />

buri<br />

riZe<br />

Ze, Ze , 19 1986 19<br />

_ z. yumburiZe, mKofadi qarTvelur<br />

enebSi, Tbilisi, 1986.<br />

z. . yum yumbu yum yumbu<br />

buri<br />

riZe<br />

Ze, Ze , 1994 1994 _ z. yumburiZe, ilia yavyavaZis ena da<br />

teqstis dadgenis zogierTi sakiTxi, Tbilisi, 1994.<br />

z. . yum yumbu yum yumbu<br />

buri buri<br />

riZe riZe<br />

Ze, Ze , 2001 001 _ z. yumburiZe, recenzia g. gogolaSvilis<br />

naSromze `qarTuli zmnis uGvlilebis sistema~, Tbilisi,<br />

1988: Zveli qarTuli enis kaTedris Sromebi, 30, Tbilisi, 2001.<br />

s. . xun xunda xun xunda<br />

daZe<br />

Ze, Ze , 1901 1901 _ s. xundaZe, saliteraturo qarTuli,<br />

quTaisi, 1901.<br />

s. . xun xunda xun xunda<br />

daZe<br />

Ze, Ze , 1907 _ s. xundaZe, qarTuli gramatika, quTaisi,<br />

1907.<br />

i. . Ja Java Ja<br />

va vaxiS<br />

xiSvi<br />

vili<br />

li, li , 1937 1937 1937 _ i. JavaxiSvili, qarTuli da kavkasiuri<br />

enebis Tavdapirveli buneba da naTesaoba, tfilisi, 1937.<br />

m. . Ja JanaS Ja JanaS<br />

naSvi<br />

vili<br />

li,<br />

, 190 1906 190<br />

_ m. JanaSvili, qarTuli gramatika,<br />

tfilisi, 1906.<br />

b. . Jor Jorbe Jor<br />

be bena<br />

naZe<br />

Ze, Ze , 1975 1975 _ b. JorbenaZe, zmnis gvaris formaTa<br />

warmoebisa da funqciis sakiTxebi qarTulSi, Tbilisi, 1975.<br />

b. . Jor Jorbe Jor<br />

be bena<br />

naZe naZe<br />

Ze, Ze , 1980 1980(1) 1980 _ b. JorbenaZe, qarTuli zmnis formobrivi<br />

da funqciuri analizis principebi, Tbilisi, 1980.<br />

b. . Jor Jorbe Jor Jorbe<br />

bena<br />

naZe naZe<br />

Ze, Ze , 1980 1980(2) 1980<br />

_ b. JorbenaZe, formantTa semantikuri<br />

informaciulobis sakiTxisaTvis qarTulSi: narkvevebi iberiul-kavkasiur<br />

enaTa morfologiidan, Tbilisi, 1980.<br />

b. . Jor Jorbe Jor Jorbe<br />

bena bena<br />

naZe<br />

Ze, Ze , 1983 1983 1983 _ b. JorbenaZe, zmnis xmovanprefiqsuli<br />

warmoeba qarTulSi, Tbilisi, 1983.<br />

b. . Jor Jorbe Jor Jorbe<br />

bena<br />

naZe<br />

Ze, Ze , 1984 1984 1984 _ b. JorbenaZe, qarTuli zmnis uGvlilebis<br />

principebi: qarTuli zmnis uGvlilebis formobrivi da<br />

497


498<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

semantikuri analizi; <strong>enaTmecnierebis</strong> <strong>instituti</strong>s XLI samecniero<br />

sesiis masalebi, Tbilisi, 1984.<br />

b. . Jor Jorbe Jor Jorbe<br />

bena<br />

naZe<br />

Ze, Ze , 1986 1986 _ Б. Джорбенадзе, Грузинский глагол, Тбилиси,<br />

1986.<br />

b. . Jor Jorbe Jor Jorbe<br />

bena<br />

naZe<br />

Ze, Ze , 198 1989 198 _ b. JorbenaZe, qarTuli dialeqtolo-<br />

gia, t. I, Tbilisi, 1989.<br />

b. . Jor Jorbe Jor<br />

be bena<br />

naZe<br />

Ze, Ze , 1995 1995 _ b. JorbenaZe, qarTveluri enebis dialeqtebi,<br />

Tbilisi, 1995.<br />

b. . Jor Jorbe Jor Jorbe<br />

bena<br />

naZe naZe<br />

Ze, Ze , 1997 1997 _ b. JorbenaZe, qarTuli dialeqtologia,<br />

t. II, Tbilisi, 1997.


pirTa saZieblebi<br />

v. . . abaSvili abaSvili _ 326, 340, 403, 481<br />

n. . abe abesa abe abesa<br />

saZe sa Ze _ 84, 481<br />

i. . abu abula abu abula<br />

laZe la Ze _ 41, 42, 173, 181, 182, 192, 481, 493<br />

an anto an<br />

to toni to ni _ 10, 41-68, 70, 74, 78, 86, 87, 108, 257, 408, 425, 426,<br />

470, 481<br />

a. . . ara arabu ara arabu<br />

buli bu li _ 130, 131, 165, 180, 192, 198, 203, 228, 275, 278,<br />

283, 287, 290, 445, 481, 482<br />

k. . aqsakovi aqsakovi _ 100<br />

g. . ax axvle ax<br />

vle vledi<br />

diani di ni _ 121, 321, 374, 482<br />

o. . ax axma ax<br />

ma mano mano<br />

nova no va _ 236, 378, 482<br />

e. . . ba babu ba babu<br />

bunaS<br />

naSvi naSvi<br />

vili vi li _ 41, 46, 47, 49, 50, 52, 54, 61, 65, 482<br />

a. . baramiZe baramiZe _ 493<br />

l. . . baramiZe baramiZe _ 277, 282, 290, 326, 338, 339, 475, 482<br />

v. . . b<strong>arn</strong>ovi b<strong>arn</strong>ovi b<strong>arn</strong>ovi _ 262<br />

f. . be bere be<br />

re rezi<br />

zini<br />

ni _ 97, 482<br />

m. . . be beri be<br />

ri riZe ri Ze _ 239, 326, 482<br />

a. . boldirevi boldirevi _ 100<br />

a. . bon bonda bon bonda<br />

dare<br />

reko re ko _ 98, 482<br />

n. . brieri brieri _ 488<br />

ga gaiozi ga<br />

zi _ 68, 70, 71, 74-77, 408, 482<br />

v. . ga gaki ga<br />

ki _ 98, 482<br />

k. . gamsaxurdia gamsaxurdia _ 260, 261, 482<br />

T. . gamK gamKre gamK gamKre<br />

reli<br />

liZe li Ze _ 98, 104, 320, 329, 482, 483<br />

l. . ge gegu ge<br />

gu guCa guCa<br />

CaZe CaZe<br />

Ze _ 106, 107, 112, 483<br />

d. . gewaZe gewaZe _ 440, 483<br />

b. . gi gigi gi<br />

gi gine gine<br />

neiS<br />

iSvi iSvi<br />

vili vi li _ 272, 373, 389, 405, 409, 483<br />

i. . gigineiSvili<br />

gigineiSvili gigineiSvili _ 217, 385, 486<br />

g. . go gogo go<br />

go golaS<br />

laSvi laSvi<br />

vili vi li _ 8, 9, 16, 26, 27, 32, 34, 119, 159, 232, 268-<br />

270, 295, 331, 340, 341, 345-347, 397, 471, 483, 484,<br />

497


500<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

b. . golovini golovini _ 97, 482<br />

q. . . daTukiSvili daTukiSvili _ 10, 484<br />

k. . danelia danelia _ 31, 309, 485<br />

g. . de deeter de ter tersi ter si _ 307, 309, 370, 371, 374, 404, 485<br />

k. . do dodaS do dodaS<br />

daSvi<br />

vili vi li _ 77, 81-84, 90, 485<br />

s. . do dodaS do dodaS<br />

daSvi daSvi<br />

vili vi li _ 78, 485<br />

r. . enuqaSvili enuqaSvili _ 249, 485<br />

f. . er erTe er<br />

Te TeliS<br />

liSvi<br />

vili vi li _ 19, 20, 24, 37, 104, 107, 320, 347, 362, 363,<br />

485<br />

u. . vainraixi vainraixi _ 21, 485<br />

van van ginekeni ginekeni _ 250, 485<br />

va vaja-fSavela<br />

va fSavela _ 260, 485<br />

vaxuSti vaxuSti batoniSvili batoniSvili _ 42<br />

i. . ve veSa ve veSa<br />

Sapi<br />

piZe pi Ze _ 48, 485<br />

v. . vi vinog vi vinog<br />

nogra<br />

rado<br />

dovi dovi<br />

vi _ 100, 115, 486<br />

a. . vostokovi vostokovi _ 100<br />

r. . . TvaraZe TvaraZe _ 18, 20, 486<br />

v. . . To Tofu To Tofu<br />

furia fu ria _ 32, 95, 101, 117, 180, 200, 217, 247, 261, 262,<br />

268, 283, 290, 307-309, 357, 363, 364, 370, 375, 385,<br />

403, 412, 486<br />

g. . . im imna im imna<br />

naiS naiS<br />

iSvi<br />

vili vi li _ 161, 196, 197, 200, 326, 340, 372, 403, 450, 451,<br />

486, 488<br />

i. . im imna im imna<br />

naiS<br />

iSvi iSvi<br />

vili vi li _ 27, 173, 180, 181, 184, 253, 254, 259, 273, 304,<br />

326, 338, 386, 415, 416, 487, 495<br />

v. . im imna im imna<br />

naiS<br />

iSvi<br />

vili vi li _ 252, 254, 304, 326, 338, 406, 416, 487<br />

p. . io iose io iose<br />

seli<br />

liani li ni _ 7, 69, 70, 78, 425, 426, 487<br />

d. . kari kariyaSvili<br />

kari aSvili _ 11, 12, 487<br />

m. . katkovi katkovi _ 100<br />

k. . . kekeliZe kekeliZe _ 36, 171, 176, 487, 492<br />

c. . . kvantaliani<br />

kvantaliani kvantaliani _ 26, 27, 159, 232, 331, 345, 346, 487<br />

g g kvaracxelia kvaracxelia _ 107<br />

l. . . kva kvayaZe kva<br />

aZe _ 27, 104, 115, 118, 119, 142, 184, 394, 395, 487, 495<br />

p. . kvi kvica kvi<br />

ca cari<br />

riZe ri Ze _ 70, 78, 79, 426, 487<br />

a. . . ki kizi ki<br />

zi ziria zi ria _ 26, 103, 142, 406,487, 488<br />

l. . kik kikna kik kikna<br />

naZe na Ze _ 483<br />

l. . kik kikna kik kikna<br />

naZe<br />

Ze _ 17, 32, 172-174, 179, 180, 189-192, 304, 307, 357,<br />

438, 488


pirTa saZieblebi<br />

d. . kldiaSvili kldiaSvili _ 387<br />

m. . . kobaiZe kobaiZe _ 165<br />

g. . klimovi klimovi _ 363, 488<br />

n. . . ko koti ko koti<br />

tino<br />

novi no vi _ 104, 117, 118, 404, 415, 488<br />

m. . kraveiSvili kraveiSvili _ 289, 488<br />

k. . kublaSvili kublaSvili _ 196, 200, 488<br />

m. . lomonosovi lomonosovi _ 100<br />

n. . ma mari ma<br />

ri _ 16, 32, 68, 70, 84, 87, 90, 99, 168, 169, 174, 186, 206,<br />

282, 404, 426, 427, 428, 488, 495, 495<br />

a. . . mar marti mar marti<br />

tiro<br />

roso<br />

sovi so vi _ 161, 200, 326, 450, 451, 488<br />

j. . ma maru ma<br />

ru ruzo ru zo _ 236, 378, 488<br />

m. . ma mayavariani<br />

ma<br />

avariani _ 102, 332<br />

g. . ma mayava ma va vari<br />

riani ri ni _ 9, 99, 101, 102, 104, 121, 250, 320, 329, 332,<br />

363, 365, 482, 488, 489<br />

m. . me megre me<br />

gre greliS greliS<br />

liSvi<br />

vili vi li _ 102, 489<br />

d. . meliqiSvili<br />

meliqiSvili meliqiSvili _ 320, 489<br />

g. . . merCule merCule _ 432, 433, 482<br />

m. . . miqutaZe miqutaZe _ 264, 489<br />

mxiTar mxiTar sebastieli sebastieli _ 43, 63<br />

n. . na naTa na<br />

Ta TaZe Ta Ze _ 283, 415, 489<br />

g. . . naxucriSvili naxucriSvili _ 289, 488<br />

g. . ne nebi ne<br />

bi bieri bi ri riZe riZe<br />

Ze _ 99, 121, 488<br />

n. . . nekrasovi nekrasovi _ 100<br />

e. . ni niko ni<br />

ko kola<br />

laiS<br />

iSvi<br />

vili<br />

li _ 482<br />

l. . nozaZe nozaZe nozaZe _ 346, 351, 354, 489<br />

a. . . oni oniani oni ni _ 8, 9, 277, 278, 284, 285, 287, 387, 390, 489<br />

e. . osi osiZe osi Ze _ 371, 489<br />

a. . pa papi pa<br />

pi piZe pi Ze _ 108, 115, 118, 119, 196, 490<br />

v. . polaki polaki _ 250, 490<br />

a. . . potebnia potebnia potebnia _ 115<br />

T. . jor or orda<br />

dania da nia _ 69, 70, 77, 80-82, 90, 169, 425, 426, 490<br />

p. . ro rober ro rober<br />

bertsi ber tsi _ _ 100, 490<br />

g. . ro roga ro<br />

ga gava gava<br />

va _ 180, 200, 201, 249, 250, 268, 269, 370, 404, 421, 490<br />

v. . . ru ruden ru<br />

den denko<br />

ko _ 373, 490<br />

T. . saraliZe saraliZe _ 326, 490<br />

z. . sa sarJvela sa<br />

la laZe la Ze _ 9, 16, 32, 173, 180-184, 190, 192, 272-274, 280,<br />

306, 309, 313, 326, 373, 389, 405, 409, 429, 432, 436,<br />

501


502<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

438-441, 470, 483, 491<br />

v. . . somxiSvili somxiSvili _ 450, 491<br />

T. . uTur uTurga uTur uTurga<br />

gaiZe ga Ze _ 161, 200, 253, 260, 346, 445, 491<br />

m. . fa faGava fa<br />

ava _ 198, 491<br />

j. . feiqriSvili feiqriSvili _ 26, 351, 354, 491<br />

h. . fog fogti fog ti _ _ 363, 373, 491<br />

b. . foCxua foCxua _ 268, 271, 491<br />

a. . fo focxiS fo<br />

cxiS cxiSvi<br />

vili vi li _ 41, 48, 64, 75, 491<br />

S. . futkaraZe<br />

futkaraZe futkaraZe _ 197, 491<br />

i. . qav qavTa qav qavTa<br />

Tara<br />

raZe ra Ze _ 24, 125, 161, 163, 164, 198, 370, 372, 391, 393,<br />

394, 397, 439, 444, 445, 452, 453, 455, 492<br />

i. . qar qarTve qar qarTve<br />

TveliS<br />

liSvi<br />

vili vi li _ 76, 78, 492<br />

T. . qitoSvili qitoSvili _ 27, 492<br />

a. . qu quTa qu<br />

Ta TaTe<br />

Tela<br />

laZe laZe<br />

Ze _ 7, 79, 80, 216, 493<br />

r. . qurdaZe qurdaZe _ 320, 329, 493<br />

m. . qurdiani qurdiani _ 250, 493<br />

i. . . GutiZe utiZe _ 306, 493<br />

d. . . Kifi ifi ifiani ifi ni _ 69, 71-74, 78, 84, 128, 129, 131, 140, 150, 153, 493<br />

i. . Saduri Saduri _ 483<br />

r. . SamelaSvili<br />

SamelaSvili-zeqalaSvili<br />

SamelaSvili zeqalaSvili _ 159, 493<br />

a. . . Sa Sani Sa<br />

ni niZe ni Ze _ 10-16, 18-20, 26-29, 31-34, 36, 38, 44, 71, 87-91, 95-<br />

97, 99, 103-105, 113, 115, 117-119, 122-129, 131, 133-<br />

135, 137-143, 149-152, 164, 165, 169, 172-174, 176-<br />

181, 183-185, 190, 191, 196, 209, 210, 214, 217-221,<br />

29, 238, 245-248, 252, 254-257, 259, 266, 268, 277,<br />

282, 285, 292-295, 301-304, 307, 311-313, 319, 320,<br />

323, 324, 326, 328, 334, 335, 339, 343, 346, 351, 354,<br />

361, 363, 364, 367, 373, 379, 387, 390-392, 394, 397,<br />

405, 406, 415, 423, 427-429, 436, 438, 440-443, 469,<br />

476, 493, 494<br />

z. . San SanSo San SanSo<br />

Sova<br />

vani va ni _ 10, 41, 42, 45, 494<br />

s. . Saf Safranovi<br />

Saf ranovi _ 100<br />

a. . Saxmatovi Saxmatovi Saxmatovi _ 115<br />

n. . Sengelia Sengelia Sengelia _ 483<br />

d. . Sengelia Sengelia _ 26, 27, 159, 232, 331, 345, 346<br />

k. . Smidti Smidti _ 250, 495<br />

<strong>arn</strong> <strong>arn</strong>. <strong>arn</strong> . Ci Ciqo Ci Ciqo<br />

qoba<br />

bava ba va _ 7, 10-12, 14-16, 19, 20, 22, 26, 32, 41-43, 64, 65,


pirTa saZieblebi<br />

70, 84, 89-95, 98, 99, 101, 103, 104, 113, 117, 125,<br />

126, 132, 148, 149, 156, 157, 161, 169-171, 174, 176,<br />

177, 180, 200, 206, 208, 217, 219-221, 248-252, 269,<br />

285, 291, 305-307, 313, 314, 320, 343, 360, 362-366,<br />

370, 373, 386, 403-405, 408, 411, 412, 415, 419, 424,<br />

426, 427, 438, 442, 451, 452, 456, 495, 496<br />

d. . Cu Cubi Cu Cubi<br />

binaS bi aS aSvi<br />

vili vi li _ 81-83, 90, 496<br />

o. . CxeiZe CxeiZe _ 262<br />

k. . Cxenkeli Cxenkeli _ 159<br />

g. . co coca co coca<br />

cani<br />

niZe ni Ze _ 161-165, 198, 200, 46, 496<br />

S. . Zi ZiZi Zi Zi Zigu<br />

guri gu ri _ 20, 26, 196, 239, 269, 397, 496<br />

q. . Zo Zowe Zo Zowe<br />

weni<br />

niZe ni Ze _ 200, 239, 496<br />

a. . wereTeli wereTeli _ 260<br />

i. . yav av avyavaZe av avaZe _ 260, 264, 327 , 497<br />

a. . . yin in inyara in ra rauli ra li _ 36, 161, 164, 176, 196, 198, 372, 445, 497<br />

z. . yum um umbu<br />

buri<br />

riZe ri Ze _ 19, 20, 22, 23, 111, 112, 121, 137, 141-143, 151,<br />

152, 260, 470, 471, 473, 497<br />

s. . xun xunda xun xunda<br />

daZe da Ze _ 85, 86, 260, 497<br />

i. . Java va vaxiS<br />

xiSvi<br />

vili vi li _ 42, 43, 246, 248, 427, 497<br />

m. . JavaxiSvili<br />

avaxiSvili _ 260, 262<br />

m. . JanaS naS naSvi<br />

vili<br />

li _ 85, 86, 497<br />

b. . . Jor or orbe<br />

bena<br />

naZe<br />

Ze _ 19-21, 23, 24, 27, 28, 30, 103, 132, 134, 164, 200,<br />

207, 247, 250, 264, 291, 306, 309, 343, 348, 352, 366,<br />

374, 378, 381, 392, 428, 437, 438, 443, 448-452, 497,<br />

498<br />

503


Semoklebani<br />

i. . abaS abaS. abaS _ irakli abaSiZe<br />

akaki akaki akaki _ akaki wereTeli<br />

ana ana _ ana kalandaZe<br />

and and. and _ andaza<br />

S. . aragv aragv. aragv _ Sio aragvispireli<br />

ayar ar ar. ar _ ayaruli dialeqti<br />

n. . baraT baraT. baraT _ nikoloz baraTaSvili<br />

v. . b<strong>arn</strong> b<strong>arn</strong>. b<strong>arn</strong> _ vasil b<strong>arn</strong>ovi<br />

a. . beliaS beliaS. beliaS _ akaki beliaSvili<br />

m. . berZ berZ. berZ _ merab berZeniSvili<br />

T. . bibil bibil. bibil _ T. bibiluri<br />

bilin bilin. bilin _ bilinebi (Targmani o. gogiCaiSvilisa).<br />

ek ek. ek<br />

. gab gab. gab<br />

_ ekaterine gabaSvili<br />

k. . gams gams. gams _ konstantine gamsaxurdia<br />

galaktioni galaktioni _ galaktion tabiZe<br />

r. . . gvet gvet. gvet _ rajden gvetaZe<br />

gur gur. gur _ guruli dialeqti<br />

g. . g. _ giorgi gogolaSvili<br />

v. . gogol gogol. gogol _ vaxtang gogolaSvili<br />

l. . goTua goTua _ levan goTua<br />

d. . guram guram. guram _ daviT guramiSvili<br />

dab dab. dab . _ wignni Zuelisa aGTqumisani, gamosca a. SaniZem, t. I, nakv.<br />

I. dabadebisa , 1947.<br />

i. . evd evd. evd _ irodion evdoSvili<br />

r. . erisT erisT. erisT _ rafiel erisTavi<br />

equs equs. equs equs.<br />

. dG. _ basili didi, equsTa dGeTa (gamosca m. kaxaZem,<br />

1947).<br />

va vaja va _ vaja-fSavela<br />

TuS TuS. TuS _ TuSuri dialeqti<br />

i. _ ioanes saxareba (miTiTebulia redaqcia, Tavi da muxli).


Semoklebani<br />

iakobi iakobi iakobi _ iakob gogebaSvili<br />

ilia ilia _ ilia yavyavaZe<br />

imer imer. imer _ imeruli dialeqti<br />

imerx imerx. imerx _ imerxeuli dialeqti<br />

ing ing. ing _ ingilouri dialeqti<br />

r. . inan inan. inan _ revaz inaniSvili<br />

ion ion. ion _ frem asuri, wmidisa efremisi ionaisTvis (i. imnaiSvili,<br />

qarTuli enis istoriuli qrestomaTia, II, 1963).<br />

o. . iosel iosel. iosel _ otia ioseliani<br />

iran iran. iran . poezia poezia _ irnuli poezia (Tb. 1977).<br />

ist ist. ist . sabuT sabuT. sabuT _ istoriuli sabuTebi<br />

p. . . kakab kakab. kakab . _ polikarpe kakabaZe<br />

kanon kanon. kanon . karTag karTag. karTag _ kanonni karTagenisa<br />

kax kax. kax<br />

_ kaxuri dialeqti<br />

m. . kekelia kekelia _ m. kekelia, saqmis qaGaldebi, 1977.<br />

d. . . kvic kvic. kvic _ daviT kvicariZe<br />

klar klarJ. klar _ klarJuli dialeqti<br />

d. . kld kld. kld _ daviT kldiaSvili<br />

`komunisti<br />

komunisti<br />

komunisti~ komunisti _ gazeTi `komunisti~<br />

l. _ lukas saxareba (miTiTebulia redaqcia, Tavi da muxli).<br />

m. . leban leban. leban _ murman lebaniZe<br />

g. . leon leon. leon _ giorgi leoniZe<br />

leCx leCx. leCx _ leCxumuri dialeqti<br />

`lit lit lit. lit . saq saq.~ saq<br />

_ gazeTi `literaturuli saqarTvelo~<br />

y. . lomT lomT. lomT _ yola lomTaTiZe<br />

m. _ maTes saxareba (miTiTebulia redaqcia, Tavi da muxli).<br />

o. . mamf mamf. mamf _ oTar mamforia<br />

mam mam. mam . cx cx. cx<br />

_ mamaTa cxorebani (gamosca v. imnaiSvilma, 1975).<br />

m. . ma mayav ma<br />

av av. av _ muxran mayavariani<br />

merC merC. merC merC _ giorgi merCule, grigol xanZTelis cxovreba: Zveli<br />

qarTuli literaturis qrestomaTia, gamosca s. KubaneiSvilma,<br />

Tb. 1947.<br />

mesx mesx. mesx _ mesxuri dialeqti<br />

mox mox. mox _ moxeuri dialeqti<br />

mTiul mTiul. mTiul _ mTiuluri dialeqti<br />

mrk mrk. mrk _ markozis saxareba (miTiTebulia redaqcia, Tavi da<br />

muxli).<br />

505


506<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

e. . nin nin. nin<br />

_ egnate ninoSvili<br />

m. . noz noz. noz _ m. nozaZe, saSualo skolis saswavlo-sacdeli nakveTi,<br />

1941.<br />

g. . orb orb. orb _ grigol orbeliani<br />

paterik paterik. paterik _ Sua saukuneTa novelebis Zv. qarTuli Targmanebi, I,<br />

gamosca m. dvalma, xelnaweri, A-35.<br />

g. . petr petr. petr _ guram petriaSvili<br />

ra ray. ra _ rayuli dialeqti<br />

r. . e. _ rafiel erisTavi<br />

r. . erisT erisT. erisT _ rafiel erisTavi<br />

rusTaveli rusTaveli _ SoTa rusTaveli<br />

`sab sab saby. sab . xelov xelov.~ xelov _ jurnali `sabyoTa xelovneba~<br />

`saun saun saunJe~ saun _ almanaxi `saunJe~<br />

a. sulak sulak. sulak _ arCil sulakauri<br />

v. . . ur urJ. ur<br />

_ vano urJumelaSvili<br />

fereidn fereidn. fereidn _ fereidnuli dialeqti<br />

m. . focx focx. focx _ moris focxiSvili<br />

fS fS. fS<br />

_ fSauri dialeqti<br />

qarTl qarTl. qarTl _ qarTluri dialeqti<br />

qegl qegl _ qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni<br />

a. Kazb azb azb. azb _ aleqsandre Kazbegi<br />

s. . . SanS SanS. SanS _ sandro SanSiaSvili<br />

g. . Sarv Sarv. Sarv _ giorgi SarvaSiZe<br />

n. . Siuk Siuk. Siuk _ niko SiukaSvili<br />

n. . Caxn Caxn. Caxn _ n. CaxnaSvili, m. gadaxabaZe, praqtikul-laboratoriuli<br />

mecadineoba mevenaxeobaSi, 1973.<br />

s. . Ciq Ciq. Ciq _ simon Ciqovani<br />

a. . Cx Cx. Cx<br />

. _ aleqsandre CxaiZe<br />

o. . Cx Cx. Cx<br />

_ oTar CxeiZe<br />

T. . Cxenk Cxenk. Cxenk _ Tamaz Cxenkeli<br />

a. . cag cag. cag _ aqvsenti cagareli<br />

`cisk cisk cisk.~ cisk _ jurnali `ciskari~<br />

II II mefeTa mefeTa _ mefeT-wignebi, gamosacemad moamzada u. cindelianma.<br />

a. yyav<br />

y yav<br />

avy. av _ aleqsandre yavyavaZe<br />

T. . yil il il. il _ Tamaz yilaZe<br />

o. . yil il il. il _ oTar yilaZe<br />

xalx xalx. xalx xalx _ xalxuri poeziidan


Semoklebani<br />

xevs xevs. xevs xevs _ xevsuruli dialeqti<br />

x. . s. _ xalxuri sibrZne, xuT tomad, 1963-1965.<br />

g. . xorg xorg. xorg . _ giorgi xorguaSvili<br />

g. . xux xux. xux _ giorgi xuxaSvili<br />

g. . Jab ab ab. ab _ gabriel JabuSanuri<br />

m. . Javax avax avax. avax _ mixeil JavaxiSvili<br />

507


GIORGI GOGOLASHVILI<br />

GEORGIAN VERB<br />

(FORM-BUILDING ISSUES)<br />

S u m m a r y<br />

1. The morphological analysis of the Georgian verb has had an age-long<br />

history. Anton Bagrationi’s ‘Georgian Grammar’ (the first edition in 1753, the<br />

second edition – in 1767) can be regarded as a cornerstone work that<br />

summarized the previous stage and laid the foundation for the grammatical<br />

thinking of the next period. Till the beginning of the 20 th century, till N. Marr,<br />

the authors of all practical grammars (Gayoz, P.Ioseliani, S.Dodashvili,<br />

D.Kipiani, A.Kutateladze, P.Kvitsaridze. T.Zhordania, I.Kartvelishvili,<br />

D.Chubinashvili, M.Janashvili, S.Khundadze) though having a number of<br />

important findings, mainly based their works on that of Anton’s, Obviously<br />

the analysis of the Georgian verb system presented in the above-mentioned<br />

practical grammars is of particular relevance for the 20 th century Georgian<br />

linguistic thought.<br />

2. One of the controversial issues in the form analysis of the Georgian<br />

verb is linked with the notion of mtskrivi (which is a conjugation element), viz.<br />

its definition and qualification; the number of mtskrirvis in Old and New<br />

Georgian as well as in the dialects.<br />

Mtskrivi is a grammatical category; it is as essential for the verb system<br />

as declension is for the nominal system. Mtskrivi is a form of verb realization,<br />

verb functioning. Hence there should be singled out as many mtskrivis as there<br />

are independent verb forms with distinct functions.<br />

Mtskrivi is a morphological phenomenon, i.e. it has a morphological<br />

structure. the structure of a mtskrivi form is based on the stem, thematic,<br />

extension and mtskrivi markers.<br />

The mtskrivi stem is the part of the verb form without a preverb,<br />

person and number markers.<br />

In the form da da-v-xat da<br />

xat xat-av xat av av-d-e-T av the mtskrivi stem is xatavde xatavde. xatavde<br />

The base forming mtskrivi stem is the part of the verb form a particular<br />

mtskrivi form is based on, i.e.it is the mtskrivi stem without a mtskrivi marker:<br />

in the form da da-v-xat da<br />

xat xat-av xat av av-d-e av the base forming stem is xat xat-av xat<br />

av av-d-. av The element<br />

differentiating the mtskrivi stem from the base forming mtskrivi stem is called a<br />

mtskrivi marker: in the form da da-xat da xat xat-av xat av av-d-e av the mtskrivi marker is e.<br />

Some mrskrivis may have the same base forming stem but different<br />

mtskrivi markers.


510<br />

G. Gogolashvili, Georgian Verb<br />

va-keT keT keT-o. keT<br />

va-keT keT keT-e. keT<br />

Likewise some mtskrivis may have different base forming stems and<br />

identical mtskrivi markers though with different functions:<br />

av-tirdeb-i,<br />

av-tird-i<br />

Thus the mtskrivi form is conditioned by the mtskrivi structure.<br />

3. Tense, mood, frequentative, act ( expression of factual or unwitnessed<br />

action), sequence are not morphological categories as they are not expressed<br />

morphologically. Tense, mood etc. meanings are explicated in a context.. Hence<br />

one and the same form may reveal a different tense (mood etc.) meaning in<br />

different contexts. Tense, mood, frequentative, act, sequence are semantic<br />

categories.<br />

A mtskrivi is polyfunctional. The content of the mtskrivi form is<br />

determined by the unity of the above-enumerated semantic categories.<br />

Functions of a particular form may vary from context to context e.g.:in the<br />

declarative context the form. gaakeTe gaakeTe gaakeTe is in the Indicative mood, Past tense ,<br />

whereas in the imperative context it conveys the Future meaning and is in<br />

the Imperative mood.<br />

4. Considering formal and functional peculiarities of the verb, 8<br />

mtskrivis can be singled out in Modern Georgian:<br />

Series I<br />

The Present Tense (The Future) _ (da)wers<br />

Continuous (The Permansive) _ (da)werda<br />

Subjunctive I _ (da)werdes<br />

Series II<br />

The Aorist _ (da)wera<br />

Subjunctive II _ (da)weros<br />

Series III<br />

Resultative I _ (da)uweria<br />

Resultative II _ (da)ewera<br />

Subjunctive III _ (da)eweros<br />

According to the same principle 12 mtskrivis should be singled out in<br />

Old Georgian:<br />

Series I<br />

The Present Tense _ (da-s)wers<br />

Continuous _ (da-s)werda<br />

Permansive I _ (da-s)werdis<br />

Subjunctive I _ (da-s)werdes<br />

Series II<br />

The Past Tense _ (da)wera<br />

Permansive II _ (da)weris


Summary<br />

Subjunctive II _ (da)weros<br />

Mixed Permansive (Subjunctive) _ (da)werodis<br />

Series III<br />

Resultative I _ (da)uweria<br />

Resultative II _ (da)ewera<br />

Permansive III _ (da)eweris<br />

Subjunctive III _ (da)eweros<br />

5. The simplification of Old Georgian verb system was caused by the<br />

disappearance of the morphological category of frequentative. which was<br />

consequently followed by the disappearance of Permansive I, Permansive II,<br />

Mixed Permansive (or Mixed Subjunctive) and Permansive III.<br />

6. In the dialects of Georgian three variants of tense-mood system are<br />

evidenced: a) in the Kartlian, Kakhetian, Ingiloan, Fereidanian, Acharan, Tao-<br />

Klarjian) the system is similar to that of Standard Georgian;. b) in the second<br />

group of the dialects the archaic system is preserved; Permansive I and II (in<br />

Pshav, Tush, Mtiulian, Khevsurian) and even Permansive III (in Khevsurian)<br />

are encountered. though some innovations are also traceable; c) in the third<br />

group of the dialects the tense-mood system has become more complicated<br />

because of the mtskrivis of Series IV – Resultative III (naKvareba), Resultative<br />

IV (naKvarebiKo) and Subjunctive IV (naKvarebiKos)<br />

7. The mtskrivis are arranged and grouped according to the stem<br />

relation principle; the relations between mtskrivi stems can be based on a linear<br />

or substitution principle. In the case of the linear principle the mtskrivi stem is<br />

repeated in another mtskrivi (wer wer-d),whereas in the case of substitution two<br />

or more mtskrivis have the same base forming stem.<br />

v-wer wer wer-e wer<br />

wer v-wer wer wer-i wer<br />

v-wer wer wer-o wer<br />

8. The arrangement of mtskrivis into series was based on the stem<br />

principle. N. Marr’s system ( a three-series system) is an optimal variant though<br />

as N.Marr himself stresses, it has a drawback : in Series III the common stem<br />

principle is violated.<br />

9. In a narrow sense conjugation is the alteration of verb forms according<br />

to person and number within the framework of a particular mtsksrivi; in a<br />

broad sense conjugation is the alteration of verb forms according to mtskrivis<br />

Different verbs reveal specific peculiarities of mtskrivi form formation; three<br />

types can be singled out here: 1) verbs that can form only one mtskrivi form<br />

(dga-s, zi-s 2) verbs that can only build mtskrivi forms of one series (tiris _<br />

tiroda _ tirodes, mefobs _ mefobda _ mefobdes) 3) verbs forming all<br />

mtskrivi forms; the third group can be further subdivided: a) verbs having<br />

parallel preverbed and preverbless forms in all mtskrivis (akeTebs // gaakeTebs,<br />

akeTa // gaakeTa, ukeTebia // gaukeTebia) b) verbs taking no preverbs in any<br />

of the mtskrivi forms. (icxovrebs _ icxrovra – ucxovria). g) verbs having<br />

511


512<br />

G. Gogolashvili, Georgian Verb<br />

parallel forms in Series I, and having only preverbed forms in Series II and III<br />

(Tbeba // gaTbeba _ gaTba _ gamTbari).<br />

10. The system of person and number markers is the most .difficult<br />

issue of the Georgian verb. The second person subjective and the third person<br />

objective have undergone drastic changes. At an early stage of the development<br />

of Standard Georgian (5-9cc) x was replaced by h; later h,s, and 0 co-existed).<br />

In Modern Georgian some functional changes are evidenced: h- and s prefixes<br />

have acquired additional stylistic loading; sometimes they have only a stylistic<br />

function. In Old Georgian the system of the markers of the third person. is<br />

complex (in the singular –a, -o, -s, -n, -d; in the plural : -es, -en,, -an, -n, -ed);<br />

The tendency towards the simplification of the system started in Old Georgian;<br />

In Modern Georgian (in one of its dialects Imeretian) the process ended:: in the<br />

singular consonant suffix -s and, in the plural the suffixes with n became<br />

dominant. Different historical stages of the alteration in question is testified in<br />

the dialects of Modern Georgian. This is not the only case when different stages<br />

of change are evidenced synchronically in the dialects (e.g. the changes in the<br />

form -building means of static verbs, or the substitution of the morphological<br />

way of the formation of frequentative by the analytical one etc.)<br />

11.The changes in the system of thematic markers (the markers forming<br />

the present stem) are also of complex type; complex thematic markers (-veb,<br />

-meb) come into use, as well as ordinary suffixes turn into thematic markers<br />

-ev). The category of voice forms the basis of the distribution of thematic<br />

markers, which is unusual for Old Georgian.<br />

12. The changes in the formation of Series II and III are of particular<br />

interest. In Series II new forms are not developed. though some verbs change<br />

the type of formation; for instance, the past tense forms with no markers start<br />

taking suffixes, the forms of Subjunctive II with the suffix -e change the<br />

suffix into -a. the basis for the distribution of synonymous affixes in the<br />

formation of the same mtskrivis is changed; e.g. in Old Georgian the structure<br />

of the base morpheme formed the basis for the distribution of the thematic<br />

markers for the subjunctive (a, -e), in Modern Georgian the category of voice<br />

forms the basis. etc. In general, the factor of the voice in the form-building is<br />

typical of Modern Georgian. There are a number of exceptions, in Series II ,in<br />

particular, but the consideration of systemic changes makes it possible to<br />

explain them.( e.g. the reason for parallel forms, or the basis for the distribution<br />

of synonymous affixes have already been explained).<br />

The changes in the forms of Series III are an interesting example of<br />

systemic changes; it is difficult to state the reasons for them. However, it can be<br />

said that what was regarded as a violation for the grammatical system of Old<br />

Georgian (the principle of the conjugated stem), has ‘improved’ as a result of<br />

the change in question.<br />

13. The consideration of systemic changes helps to work out normative<br />

recommendations. The study of verb formation reveals numerous unsolved<br />

issues.


Sinaarsi<br />

qarTuli qarTuli zmnis zmnis sarkvevi sarkvevi (redaqtorebisagan) ................................. 5<br />

Sesavali<br />

Sesavali<br />

*** ........................................................................................................7<br />

*** (zogi ram naSromis istoriidan) ....................................... 8<br />

*** (terminTa paralelizmis Taobaze).................................... 10<br />

*** (azrTa sxvadasxvaoba _ stimuli kvleva-Ziebisa) ......... 15<br />

qarTuli enis ganviTarebis etapebis (periodebis)<br />

Sesaxeb ............................................................................................. 17<br />

fuZis raobisaTvis ....................................................................... 25<br />

enobrivi faqti da misi kvalifikacia .................................... 31<br />

nawili I. dro dro-kiloT<br />

dro kiloT kiloTa kiloT a sistema sistema qarTulSi qarTulSi ................................... 39<br />

Tavi I. dro dro-kiloTa dro kiloTa sistemis sistemis Seswavlis Seswavlis istoriidan<br />

istoriidan<br />

$ $ $ $ 1111. . . . anton anton anton anton pirvelis pirvelis pirvelis pirvelis ````qarTuli qarTuli qarTuli qarTuli GGGGrammatika rammatika~<br />

rammatika rammatika~<br />

~ ~<br />

1.1. *** ............................................................................................ 41<br />

1.2. uGleba .................................................................................... 44<br />

1.3. ra masalas emKareba avtori gramatikuli<br />

analizis dros? .................................................................... 46<br />

1.4 pirveli seriis formebi ..................................................... 47<br />

1.5. meore seriis formebi ........................................................ 56<br />

1.6. mesame seriis formebi ........................................................ 60<br />

1.7. uGlebis tipebi .................................................................... 63<br />

1.8. paradigma sauGlebeli erTeulisa ................................. 65<br />

$ $ $ $ 2222. . . . antonidan antonidan antonidan antonidan maramde maramde maramde maramde<br />

2.1. *** ............................................................................................ 68<br />

2.2. sauGlebel erTeulTa raodenoba .................................. 68<br />

2.3. zmniswini da zmnuri forma .............................................. 70


514<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

2.4. uGlebis tipebi .................................................................... 74<br />

2.5. zmnur formaTa warmoebis sakiTxebi .............................. 77<br />

2.6. sauGlebel erTeulTa urTierTmimarTebis<br />

sakiTxi da Tanmimdevroba .................................................. 81<br />

2.7. zogadi suraTi aseTia ........................................................ 86<br />

Tavi II. dro dro-kiloTa dro kiloTa kiloTa sistema sistema. sistema . uGlebis lebis tipebi<br />

$ $ $ $ 3333. . . . dro----kiloTa dro dro dro kiloTa kiloTa kiloTa sistemis sistemis sistemis sistemis analizis analizis analizis analizis mdgomareoba<br />

mdgomareoba<br />

mdgomareoba<br />

mdgomareoba<br />

da da da da amocanebi amocanebi amocanebi amocanebi ................................................................................... 87<br />

$ $ $ $ 4444. . . . mwkrivis mwkrivis mwkrivis mwkrivis raoba raoba raoba raoba<br />

4.1. ra aris mwkrivi? ................................................................ 95<br />

4.2. ra aris morfologiuri kategoria? ............................ 97<br />

4.3. dro, rogorc zmnis kategoria ...................................... 98<br />

4.4. kilo, rogorc zmnis kategoria .................................. 113<br />

4.5. gzisoba, rogorc zmnis kategoria .............................. 122<br />

4.6. aqti, rogorc zmnis kategoria .................................... 124<br />

4.7. Tanamdevroba, rogorc zmnis kategoria ................... 126<br />

4.8. aspeqti da mwkrivi ........................................................... 127<br />

4.9. mainc, ra aris mwkrivi? .................................................. 132<br />

$ $ $ $ 5555. . . . mwkrivTa mwkrivTa mwkrivTa mwkrivTa raodenoba raodenoba raodenoba raodenoba axal axal axal axal qarTulSi<br />

qarTulSi<br />

qarTulSi<br />

qarTulSi<br />

5.1. ra xdeba dGes....................................................................... 136<br />

5.2. mKofadis wris gamoKofis istoria da<br />

marTebuloba ...................................................................... 142<br />

5.3. Sedis Tu ara zmniswini fuZeSi .................................... 148<br />

5.4. dro-kiloTa sistema da `qarTuli enis<br />

ganmartebiTi leqsikoni~ .................................................. 154<br />

5.5. dro-kiloTa sistema da qarTuli enis<br />

dialeqtTa pirveli xolmeobiTi ................................... 160<br />

5.6. zogadi SeniSvna .................................................................. 167<br />

5.7. uGlebis nimuSi axali qarTulisaTvis ....................... 167<br />

$ $ $ $ 6666. . . . mwkrivTa mwkrivTa mwkrivTa mwkrivTa raodenoba raodenoba raodenoba raodenoba Zvel Zvel Zvel Zvel qarTulSi<br />

qarTulSi<br />

qarTulSi<br />

qarTulSi<br />

6.1. niko maris Tvalsazrisidan dGemde ............................. 169<br />

6.2. e. w. sadavo mwkrivebis Sesaxeb ...................................... 177


Sinaarsi<br />

6.3. uGlebis nimuSebi Zveli qarTuli enisaTvis ............. 193<br />

$ $ $ $ 7777. . . . dro----kiloTa dro dro dro kiloTa kiloTa kiloTa sistema sistema sistema sistema qarTuli qarTuli qarTuli qarTuli enis enis enis enis dialeqtebSi<br />

dialeqtebSi<br />

dialeqtebSi<br />

dialeqtebSi<br />

7.1. zogadi viTareba ................................................................. 196<br />

7.2. dro-kiloTa sistema aGmosavlur dialeqtebSi ....... 197<br />

7.3. dro-kiloTa sistema dasavlur dialeqtebSi ............ 200<br />

7.4. tendenciebi ......................................................................... 201<br />

7.5. uGlebis nimuSebi qarTuli enis dialeqtebSi ......... 203<br />

$ $ $ $ 8888. . . . mwkrivTa mwkrivTa mwkrivTa mwkrivTa daJJJJgufebisa da da da gufebisa gufebisa gufebisa da da da da Tanamimdevrobis<br />

Tanamimdevrobis<br />

Tanamimdevrobis<br />

Tanamimdevrobis<br />

sakiTxisaTvis sakiTxisaTvis<br />

sakiTxisaTvis<br />

sakiTxisaTvis ................................................................................ 206<br />

$ $ $ $ 9999. . . . uuuuGGGGleba leba, leba leba,<br />

, , uuuuGGGGle le lebis lebis<br />

bis bis tipebi tipebi tipebi tipebi<br />

9.1. terminisaTvis ...................................................................... 217<br />

9.2. Tvalsazrisebi uGlebis tipebad daKofis<br />

Taobaze ................................................................................ 218<br />

9.3. formaTa `sesxebis~ sakiTxi ............................................. 220<br />

9.4. zmnaTa daJgufeba mwkrivTa warmoebis<br />

SesaZleblobis mixedviT ................................................... 228<br />

$ $ $ $ 10 10. 10 10.<br />

. . supletivizmi supletivizmi supletivizmi supletivizmi mwkrivTa mwkrivTa mwkrivTa mwkrivTa warmoebaSi warmoebaSi<br />

warmoebaSi<br />

warmoebaSi ................................. 236<br />

nawili II. zmnuri zmnuri formawarmoebis formawarmoebis sakiTxebi<br />

sakiTxebi<br />

Tavi III. pirisa pirisa da da ricxvis ricxvis niSanTa niSanTa sistemis sistemis Sesaxeb<br />

Sesaxeb<br />

qarTulSi<br />

qarTulSi<br />

$ $ $ $ 11 11. 11 11.<br />

. . kiTxvebi kiTxvebi kiTxvebi kiTxvebi da da da da SeniSvnebi SeniSvnebi SeniSvnebi SeniSvnebi subieqturi subieqturi subieqturi subieqturi meore meore meore meore da da da da<br />

obieqturi obieqturi obieqturi obieqturi mesame mesame mesame mesame piris piri piri piris<br />

s s niSanTa niSanTa niSanTa niSanTa Sesaxeb Sesaxeb Sesaxeb Sesaxeb<br />

515<br />

.......................... 243<br />

11.1. `xanmetoba~-`haemetobis~ Taobaze ............................... 245<br />

11.2. kiTxvebi subieqturi meore da obieqturi<br />

mesame piris gamoxatvis principis gamo;<br />

`ZiriTadi~ da `araZiriTadi~ wesi .............................. 251<br />

11.3. sistemis rGveva Tu axali sistemis Camo-<br />

Kalibebis mcdeloba? norma da realoba .................. 257<br />

11.4. mwerlis enobrivi Tavisufleba da subieq-


516<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

turi meore da obieqturi mesame piri axal<br />

qarTulSi .......................................................................... 259<br />

11.5. subieqturi meore da obieqturi mesame piris<br />

niSnebi Tanamedrove qarTul dialeqtebSi .................. 262<br />

$ $ $ $ 12 12. 12 12.<br />

. . subieqturi subieqturi subieqturi subieqturi mesame mesame mesame mesame piris piris piris piris niSanTa niSanTa niSanTa niSanTa sistema sistema sistema sistema<br />

12.1. zogadi suraTi ................................................................. 265<br />

12.2. mravlobiTobis narian mawarmoebelTa<br />

urTierTmimarTebisaTvis ................................................ 267<br />

12.3. -a da -o sufiqsTa urTierTmimarTebisaTvis ........... 271<br />

12.4. subieqturi mesame piris niSanTa ganawi-<br />

lebisaTvis Zvel qarTulSi ........................................... 273<br />

12.5. isev kiTxvebi da SeniSvnebi ........................................... 276<br />

12.6. ia daboloebis a komponentis Taobaze<br />

awmKosa da I TurmeobiTSi ............................................. 282<br />

12.7. subieqturi mesame piris -s, -a, -o sufiqsTa<br />

ganawilebisaTvis axal qarTulSi ................................ 284<br />

Tavi IV. I seriis seriis formaTa formaTa warmoebis warmoebis sakiTxebi<br />

$ $ $ $ 13 13. 13 13.<br />

. . Tema. Tema Tema Tema.<br />

. . Temis Temis Temis Temis niSnebi niSnebi niSnebi niSnebi<br />

13.1. Temis raobisaTvis ........................................................... 291<br />

13.2. -i elementis Taobaze zrd-i-s tipis zmnebSi .......... 293<br />

13.3. -av da -am TemisniSnian zmnaTa vnebiTi<br />

gvaris formaTa Sesaxeb axal qarTulSi ................. 297<br />

13.4. -ev/-iv sufiqsiani vnebiTi gvaris formaTa<br />

Sesaxeb axal qarTulSi .................................................. 301<br />

$ $ $ $ 14 14. 14 14.<br />

. . Temis Temis Temis Temis gavrcoba. gavrcoba gavrcoba gavrcoba.<br />

. . savrcobi.... savrcobi savrcobi savrcobi<br />

14.1. savrcobis raobisaTvis ................................................... 302<br />

14.2. -av/-am TemisniSnian zmnaTa paradigma Zvel<br />

qarTulSi da masTan dakavSirebuli<br />

problemebi ......................................................................... 304<br />

14.3. -d, -id, -od savrcobTa ganawilebis<br />

safuZveli I seriaSi ....................................................... 311


Sinaarsi<br />

14.4. savrcobTa gamoKeneba sxva seriebSi da<br />

aGZruli kiTxvebi ............................................................. 313<br />

$ $ $ $ 15 15. 15 15.<br />

. . Temis Tem Tem Temis<br />

is is sakiTxisaTvis sakiTxisaTvis<br />

sakiTxisaTvis<br />

sakiTxisaTvis ----i i i i elementian elementian elementian elementian zmnebSi zmnebSi zmnebSi zmnebSi ................... 318<br />

$ $ $ $ 16 16. 16 16.<br />

. . xmovanprefiqsebi xmovanprefiqsebi xmovanprefiqsebi xmovanprefiqsebi da da da da Tema Tema Tema Tema ..................................................... 323<br />

$ $ $ $ 17 17. 17 17.<br />

. . Temis Temis Temis Temis niSanTa niSanTa niSanTa niSanTa monacvleoba<br />

monacvleoba<br />

monacvleoba<br />

monacvleoba<br />

17.1. Temis niSanTa monacvleoba moqmedebiTi<br />

gvaris zmnebSi ................................................................... 324<br />

17.2. Temis niSanTa monacvleoba vnebiTi gvaris<br />

zmnebSi ................................................................................. 330<br />

17.3. Temis niSanTa monacvleoba saSuali gvaris<br />

zmnebSi ............................................................................... 331<br />

$ $ $ $ 18 18. 18 18.<br />

. . Temis Temis Temis Temis niSanTa niSanTa niSanTa niSanTa ganawilebisaTvis ganawilebisaTvis<br />

ganawilebisaTvis<br />

ganawilebisaTvis ......................................... 332<br />

$ $ $ $ 19 19. 19 19.<br />

. . statikur statikur statikur statikur zmnaTa zmnaTa zmnaTa zmnaTa awmKKKKos awm awm awm os os os meSvelzmnian<br />

meSvelzmnian<br />

meSvelzmnian<br />

meSvelzmnian<br />

formaTa formaTa formaTa formaTa Sesaxeb Sesaxeb Sesaxeb Sesaxeb ...................................................................... 337<br />

$ $ $ $ 20 20. 20 20.<br />

. . nasaxelar nasaxelar nasaxelar nasaxelar zmnaTa zmnaTa zmnaTa zmnaTa fuZis fuZis fuZis fuZis sakiTxisaTvis sakiTxisaTvis<br />

sakiTxisaTvis<br />

sakiTxisaTvis ............................ 342<br />

$ $ $ $ 21 21. 21 21.<br />

. . erTpirian erTpirian erTpirian erTpirian nasaxelar nasaxelar nasaxelar nasaxelar zmnaTa zmnaTa zmnaTa zmnaTa formawarmoebis<br />

formawarmoebis<br />

formawarmoebis<br />

formawarmoebis<br />

sakiTxebi sakiTxebi sakiTxebi sakiTxebi .................................................................................... 347<br />

$ $ $ $ 22 22. 22 22.<br />

. . ----av av av av elementian elementian elementian elementian medioaqtiur medioaqtiur medioaqtiur medioaqtiur zmnaTa zmnaTa zmnaTa zmnaTa Sesaxeb Sesaxeb Sesaxeb Sesaxeb ................. 351<br />

Tavi V. II seriis seriis formaTa formaTa formaTa warmoebis warmoebis sakiTxebi<br />

sakiTxebi<br />

$ $ $ $ 23 23. 23 23.<br />

. . wK wKvetilis wK wKvetilis<br />

vetilis vetilis warmoebis warmoebis warmoebis warmoebis sakiTxebi sakiTxebi sakiTxebi sakiTxebi<br />

23.1. wvetilis warmoebis tipis gansazGvrisaTvis ........... 356<br />

23.2. -i elementani wKvetili ................................................. 358<br />

23.3. -e sufiqsiani wKvetili .................................................. 368<br />

23.4. wvetilis warmoebis amosavali tipisaTvis .............. 374<br />

$ $ $ $ 24 24. 24 24.<br />

. . Taviseburebani Tavisebure<br />

Tavisebure<br />

Taviseburebani<br />

bani bani wKKKKvetilis ww<br />

w vetilis vetilis vetilis warmoebaSi<br />

warmoebaSi<br />

warmoebaSi<br />

warmoebaSi<br />

24.1. uniSno tipi warmoebisa ................................................ 375<br />

24.2. zogadad subieqturi mesame piris -o<br />

sufiqsis gamovlenis pirobaTa Sesaxeb ...................... 378<br />

24.3. Kav fuZis Semcvel zmnaTa wKvetilis Sesaxeb .......... 380<br />

24.4. Caico ( Caicva) tipis formebi samwerlobo<br />

enaSi ..................................................................................... 381<br />

517


518<br />

g. g o g o l a S v i l i. qarTuli zmna<br />

24.5. `Sereuli paradigmebi~ wKvetilis warmoebaSi ........ 381<br />

24.6. davdevi // davde tipis paralelur formaTa<br />

Sesaxeb ............................................................................... 385<br />

24.7. dargo //darga tipis paraleluri formebi ............. 387<br />

24.8. SevatKve // SevatKe tipis formaTa Sesaxeb .............. 388<br />

24.9. Tavisebureba uambobs zmnis wKvetilis formisa .... 390<br />

24.10. val zmnis wKvetilis formaTa Sesaxeb .................... 391<br />

24.11. fuZeTa bolokiduris mokveca wKvetilSi .............. 394<br />

24.12. v-s sakiTxisaTvis -ev sufiqsian zmnaTa<br />

formebSi ........................................................................... 395<br />

24.13. KalibTa monacvleobisaTvis ........................................ 399<br />

$ $ $ $ 25 25. 25 25.<br />

. . II II II II kavSirebiTis kavSirebiTis kavSirebiTis kavSirebiTis warmoebis warmoebis warmoebis warmoebis sakiTxebi sakiTxebi sakiTxebi sakiTxebi<br />

25.1. meore kavSirebiTis mawarmoebeli sufiqsebi ........... 403<br />

25.2. meore kavSirebiTis mawarmoebel sufiqsTa<br />

ganawilebis Sesaxeb arsebuli Tvalsazrisebi ........ 405<br />

25.3. -o sufiqsiani meore kavSirebiTi ................................ 408<br />

25.4. -a da -e sufiqsiani meore kavSirebiTi ...................... 410<br />

25.5. wKvetilisa da meore kavSirebiTis mwkrivTa<br />

warmoebis urTierTmimarTebisaTvis ............................ 419<br />

$ $ $ $ 26 26. 26 26.<br />

. . mravalgzisobis mravalgzisobis mravalgzisobis mravalgzisobis gamoxatvisaTvis gamoxatvisaTvis gamoxatvisaTvis gamoxatvisaTvis qarTulSi<br />

qarTulSi<br />

qarTulSi<br />

qarTulSi<br />

26.1. mravalgzisobis kategoriisaTvis ................................ 423<br />

26.2. II xolmeobiTi praqtikul gramatikebSi .................... 424<br />

26.3. II xolmeobiTi da niko mari .......................................... 426<br />

26.4. organuli warmoebidan aGweriTisaken ...................... 428<br />

26.5. xolmeobiTis mwkrivi da leqsikurad<br />

gamoxatuli mravalgzisoba Zvel qarTulSi ............ 430<br />

26.6. mravalgzisobis gamomxatvel mwkrivTa urTierT-<br />

mimarTebis sakiTxi Zvel qarTulSi ............................ 435<br />

26.7. mravalgzisobis gamoxatva aGmosavleT saqar-<br />

Tvelos mTis dialeqtebSi ............................................. 442<br />

26.8. mravalgzisobis gamoxatva aGmosavleT saqar-<br />

Tvelos baris dialeqtebSi ........................................... 449<br />

26.9. mravalgzisobis gamoxatvisaTvis axal sali-<br />

teraturo qarTulSi ...................................................... 453


Sinaarsi<br />

Tavi VI. III seriis seriis formaTa formaTa warmoebis warmoebis sakiTxebi sakiTxebi<br />

sakiTxebi<br />

$ $ $ $ 27 27. 27 27.<br />

. . III III III III seriis seriis seriis seriis formaTa formaTa formaTa formaTa warmoebis warmoebis warmoebis warmoebis sakiTxebi sakiTxebi sakiTxebi sakiTxebi<br />

27.1. *** ........................................................................................ 456<br />

27.2. mesame seriis mwkrivTa warmoeba Zvel<br />

qarTulSi ........................................................................... 457<br />

27.3. ra xdeba axal saliteraturo qarTulSi? .............. 464<br />

27.4. -av da -am TemisniSnian zmnaTa III seriis<br />

formaTa Sesaxeb ............................................................. 470<br />

27.5. vnebiTi gvaris zmnaTa mesame seriis<br />

formaTa Sesaxeb ............................................................... 475<br />

27.6. zogadi daskvna paragrafisaTvis ................................. 478<br />

bolosit bolositKva<br />

bolosit Kva .......................................................................................... 479<br />

literatura<br />

literatura literatura ........................................................................................ 481<br />

pirTa pirTa saZieblebi saZieblebi ................................................................................ 459<br />

Semoklebani Semoklebani .......................................................................................... 504<br />

G. Gogolashvili, Georgian Verb (Form-Building<br />

Issues) _ Summary .............................................................. 509<br />

519

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!