15.12.2012 Views

ITavi - Ganatleba

ITavi - Ganatleba

ITavi - Ganatleba

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

Tavi<br />

8<br />

msoflios regionebi I<br />

1. 1. regioni da misi gamoyofis principebi<br />

msoflios qveynebi Tu sxvadasxva teritoria SeiZleba sxvadasxva mniSvnelovani<br />

maxasiaTeblis – fizikur-geografiuli, ekonomikur-geografiuli, politikuradministraciuli,<br />

kulturul-istoriuli an sxva faqtorebis mixedviT dajgufdes.<br />

magaliTad, fizikur-geografiuli regionis magaliTia kavkasiis, balkaneTis,<br />

andebis an sxva bunebrivi olqebi.<br />

geografiuli regioni erTiani, mTliani teritoriaa, romelic msgavsi bunebrivi<br />

da socialur-ekonomikuri pirobebiTa da procesebiT xasiaTdeba.<br />

geografiuli daraioneba SeiZleba iyos martivic da kompleqsuric. martivi<br />

daraionebisas regionis gamoyofa erTi romelime kriteriumis (magaliTad,<br />

fizikur-geografiuli) mixedviT xdeba, kompleqsuri daraionebisas ki ramdenime<br />

kriteriumiT.<br />

dedamiwa regionebad sxvadasxvanairad SeiZleba daiyos. nebismieri aseTi dayofa<br />

pirobiTia. magaliTad, arc Tu ise Soreul warsulSi mTeli msoflio or nawilad<br />

– Zvel da axal samyarod iyofoda.<br />

Zvel samyaros im droisTvis cnobili qveynis sami nawili – evropa, azia da afrika<br />

miekuTvneboda, termini `axali samyaro~ ki XVI saukuneSi qveynis meoTxe nawilis –<br />

amerikis aRmoCenis Semdeg damkvidrda.<br />

aseTive zogadi iqneba Cveni planetis mTeli teritoriis regionebad dayofa,<br />

Tu mxedvelobaSi miviRebT, erTi mxriv, adamianis mier aTvisebul da dasaxlebul<br />

regionebs meore mxriv ki – auTvisebel teritoriebs.<br />

aTvisebuli teritoriebi<br />

auTvisebeli an mcired aTvisebuli teritoriebi<br />

nax. 1.1.1 adamianis mier aTvisebuli da auTvisebeli teritoriebi<br />

1. msofilios istoriul-geografiuli kuTxiT regionebad dayofisas romel<br />

kriteriumebs airCevdi da romel regionebs gamoyofdi?<br />

davaleba<br />

2. CamoTvale da aCvene rukaze: xmelTaSuazRvispireTis, balkaneTis, karibis zRvis<br />

auzis, sparseTis yuris, gvineis yuris qveynebi. Seni azriT, ra niSnis mixedviT<br />

gaaerTianes es qveynebi erT regionSi?<br />

fizikur-geografiuli TvalsazrisiT, yvelaze martivia dedamiwis dayofa<br />

kontinentebad dayofa. SedarebiT rTulia misi dayofa istoriuli, socialurekonomikuri,<br />

kulturuli, enobrivi da sxva niSnebis mixedviT.<br />

msoflios qveynebs pirobiTad CrdiloeTisa da samxreTis qveynebad yofen.<br />

aseTi dayofis safuZveli qveynebis socialur-ekonomikuri ganviTarebis done,<br />

meurneobis struqtura da sayofacxovrebo pirobebia.<br />

nax. 1.1.2 msoflios dayofa CrdiloeTisa da samxreTis qveynebad<br />

davaleba<br />

3. Seadare erTmaneTs nax.1.1.2-isa da msoflios politikuri rukebi da imsjele,<br />

Seni azriT, amgvari dayofisas ratom ar miiRes mxedvelobaSi ekvatori, romelic<br />

dedamiwas CrdiloeT da samxreT naxevarsferoebad yofs?<br />

regionebi farTobis mixedviTac gansxvavdeba. magaliTad, kontinentebi dedamiwis<br />

umsxvilesi regionebi anu makroregionebia. TiToeuli kontinentis buneba,<br />

mosaxleobis saqmianoba Tu kulturuli tradiciebi sxvadasxva nawilSi gansxvavebulia.<br />

amitom Tavis mxriv kontinenti kidev ufro mcire regionebad – qveregionebad,<br />

anu subregionebad iyofa.<br />

9


Tavi<br />

10<br />

msoflios regionebi I<br />

msoflios dayofa regionebad da subregionebad metad mniSvnelovania am regionSi<br />

Semavali qveynebis statistikuri aRricxvisaTvis, aseve, sxvadasxva saxis<br />

saerTaSoriso RonisZiebebis dagegmvisa da CatarebisaTvis.<br />

afrikis kontinenti erT-erTi udidesi regionia Cvens planetaze. amitomac bunebrivia,<br />

igi calkeul msxvil subregionebad iyofa. yvelaze metad gavrcelebulia<br />

misi dayofa CrdiloeT da tropikul (saharis samxreTi afrika) afrikad. am or<br />

subregions Soris mniSvnelovani bunebrivi, istoriuli, eTnikuri da socialurekonomikuri<br />

gansxvavebebia.<br />

meore midgomiT, afrikis qveynebi SeiZleba ganviTarebad da ganviTarebul qveynebad<br />

daiyos. aq metad araTanabar suraTs<br />

miviRebT, radgan afrikis mxolod<br />

erTi saxelmwifo – samxreT afrikis respublikaa<br />

ganviTarebuli, danarCeni ki –<br />

ganviTarebad qveynebs ekuTvnis.<br />

mesame midgomiT, afrikaSi fizikur-geografiuli<br />

Taviseburebis gaTvaliswinebiT<br />

xuTi subregioni gamoiyofa: CrdiloeTi,<br />

dasavleTi, centraluri, aRmosavleTi da<br />

samxreTi afrika.<br />

nax. 1.1.3 afrikis dayofa subregionebad<br />

dasavleT afrika tropikuli udabnoebis, savanebisa da<br />

teniani tropikuli tyeebis zonas moicavs, romelic saharasa<br />

da gvineis yures Soris mdebareobs. misi bunebrivi pirobebi<br />

iseTive mravalferovania, rogorc mosaxleobis eTnikuri<br />

Semadgenloba. warsulSi igi monebiT vaWrobis udidesi<br />

regioni iyo. amJamad subregionSi soflis meurneoba da<br />

samTomopovebiTi mrewvelobaa ganviTarebuli.<br />

samxreT afrikas kontinentis samxreTi nawili ukavia<br />

da is evropidan, amerikidan da aziidan sakmaodaa<br />

daSorebuli, Tumca masze msoflio mniSvnelobis sazRvao<br />

gza gadis. subregioni samxreT naxevarsferos tropikul<br />

da subtropikul sartyelSi mdebareobs. samxreT afrikis<br />

ZiriTadi „birTvia“ samxreT afrikis respublika –<br />

kontinentze erTaderTi ganviTarebuli qveyana.<br />

afrikis aseT daraionebas emxrobian saerTaSoriso organizaciebic, upirvelesad<br />

ki gaeros ekonomikuri komisia afrikaSi. calkeuli subregionebis ganvi-<br />

Tarebis xelSewyobisTvis komisias xuTi subregionaluri centri aqvs: marokoSi<br />

(CrdiloeT afrika), nigeriaSi (dasavleTi afrika), kamerunSi (centraluri afrika),<br />

zambiasa (samxreTi afrika) da sudanSi (aRmosavleTi afrika).<br />

CrdiloeT afrikis subregions atlantis okeaneSi, xmelTaSua da wiTeli<br />

zRvebze aqvs gasasvleli, rac xels uwyobs evropasa da wina aziasTan mis<br />

kavSirs. teritoriis didi nawili subtropikul sartyelSia moqceuli, rac<br />

aqauri mosaxleobis saqmianobis specifikas ganapirobebs. isini ZiriTadad<br />

soflis meurneobaSi arian dasaqmebulni da subtropikuli mcenareebi –<br />

bamba, zeTisxili, citrusebi, yurZeni mohyavT. mrewvelobis dargebidan<br />

ganviTarebulia mineraluri resursebis mopoveba da gadamuSaveba. CrdiloeT<br />

afrikis mosaxleobas saerTo aqvs ena, religia, kultura da tradiciebi.<br />

aRmosavleTi afrika subekvatorul da tropikul<br />

zonebSi mdebareobs. mas gasasvleli aqvs indoeTis<br />

okeaneSi da uZvelesi droidan hqonda savaWro<br />

urTierTobebi indoeTTan da arabul qveynebTan.<br />

subregioni mineraluri resursebiT mdidari araa,<br />

magram maTi mravalferovnebiT gamoirCeva, rac<br />

garkveulwilad am resursebis mravalmxriv sameurneo<br />

gamoyenebas ganapirobebs. subregionis mosaxleobis<br />

eTnikuri Sedgenilobac sakmaod Wrelia.<br />

centralur afrikas kontinentis centraluri<br />

(ekvatoruli) nawili ukavia. igi notio<br />

tropikuli tyeebisa da savanebis zonaSi<br />

mdebareobs. subregioni Tavisi mdidari da<br />

mravalferovani mineraluri resursebiT<br />

ara marto afrikaSi, aramed msoflioSic<br />

gamoirCeva. aq mosaxleobis eTnikuri<br />

Semadgenloba SedarebiT erTgvarovania,<br />

romlis 9/10 -s bantus ojaxis xalxi Seadgens.<br />

davaleba<br />

4. amoirCie afrikis romelime subregioni da<br />

rukis gamoyenebiT Camowere am subregionSi<br />

Semavali qveynebi.<br />

5. aziis politikuri rukis gamo ye nebiT<br />

daadgine samxreT-dasavleT aziis<br />

subregionSi Semavali qveynebi da gamoTqvi<br />

Seni azri, ra niSnebis mixedviT moxda maTi<br />

erT subregionSi gaerTianeba?<br />

11


Tavi<br />

42<br />

msoflios regionebi I<br />

es<br />

sainteresoa<br />

CrdiloeTi amerikis Tanamedrove politikuri rukis formirebas 1776 wels<br />

aSS-is Seqmnam misca dasabami. mogvianebiT damoukidebloba moipoves kanadam da<br />

centraluri da karibis zRvis auzis qveynebma. kontinentze farTobis mixedviT<br />

udidesi qveyanaa kanada, mosaxleobis ricxovnobiT, aseve ekonomikuri da samxedro<br />

potencialiT ki – aSS.<br />

kontinentis mosaxleoba Zalze araTanabradaa ganlagebuli. simWidroviT gamoirCeva<br />

atlantisa da wynari okeanis sanapiro zoli, didi tbebis raioni, antiliis<br />

kunZulebi, meqsikis mTianeTis centraluri nawili. meCxrad dasaxlebulia kanadis<br />

arqtikuli arqipelagi, grenlandia, alaska, kordilierebis mTaTa sistemis zogi<br />

regioni.<br />

nax. 1.5. 12 caTambjenebiT ganTqmuli niuiorki<br />

md. huZonis SesarTavSi kunZulebzea<br />

gaSenebuli. warsulSi niu-iorkis adgilas<br />

holandielebis dasaxleba iyo da axali<br />

amsterdami erqva. 1664 wels ingliselebma<br />

hercog iorkis meTaurobiT qalaqi daipyres<br />

da mas niu-iorki uwodes. niu-iorkSi<br />

mdebareobs gaeros 30 sarTuliani Stab-binaa.<br />

nax. 1.5. 13 kaliforniaSi mdebare silikonis veli<br />

msoflioSi erT-erTi pirveli teqnoparkia. aq<br />

erTadaa Tavmoyrilia mrewvelobis uaxlesi dargebis<br />

samecniero da samrewvelo centrebi.<br />

CrdiloeT amerikis mkvidri mosaxleoba – indielebi da eskimosebi amJamad<br />

kontinentis mTeli mosaxleobis mxolod 1%-s Seadgens.<br />

davaleba<br />

11. CrdiloeT amerikis fizikuri rukis gamoyenebiT axseni, ratomaa kontinentis<br />

zogierTi regioni mWidrod, zogi ki meCxerad dasax lebuli?<br />

12. CrdiloeT amerikis politikuri rukis mixedviT CamoTvale centra luri da<br />

karibis zRvis auzis qveynebi.<br />

CrdiloeT amerikis kontinentze 23 suverenuli saxelmwifoa, Tumca kontinentis<br />

TiTqmis mTeli tetritoria sam saxelmwifos – aSS-s, kanadasa da meqsikas ukavia.<br />

kontinentis samxreTiT da mimdebare kunZulebze ki patar-patara saxelmwifoebi<br />

mdebareobs.<br />

f<br />

farTobi – 17,8 mln km 2<br />

mosaxleoba – 387 mln kaci, 2008 w.<br />

1. 6. samxreTi amerika<br />

umaRlesi mwvervali – akon-kagua (argentina), 6959 m<br />

yvelaze dabali adgili – valdesi (argentina), 40 m<br />

yvelaze grZeli mdinare – amazoni, 6992 km<br />

yvelaze didi tba – marakaibo (venesuela), 13312 km 2<br />

yvelaze maRali CanCqeri – anxeli, md. Curunze (venesuela), 979 m<br />

yvelaze didi udabno – patagoniis (argentina), 673 000 km 2<br />

yvelaze didi kunZuli – cecxlovani miwa, 46360 km 2<br />

yvelaze didi qveyana – brazilia, 8,5 mln km 2 (farTobis sididisa da<br />

mosaxleobis ricxovnobis mixedviT)<br />

yvelaze patara qveyana – surinami, 163270 km 2 (farTobis sididisa da<br />

mosaxleobis ricxovnobis mixedviT)<br />

yvelaze didi qalaqi – san-paulo (brazilia), 11 mln kaci (2009 w.)<br />

43


Tavi<br />

44<br />

msoflios regionebi I<br />

samxreTi amerika sididiT meoTxe kontinentia da mTlianad dasavleT naxevarsferoSi<br />

mdebareobs. igi moxazulobiT uzarmazar samkuTxeds waagavs. kontinents<br />

dasavleTiT da aRmosavleTiT msoflio okeane akravs. CrdiloeT amerikisgan igi<br />

viwro panamis yeliT da masze gayvanili panamis arxiTaa gamoyofili, xolo antarqtidisagan<br />

– dreikis srutiT. samxreT amerikis napirebi sustadaa danawevrebuli<br />

da naklebad gamosadegia navsadgurebis mosawyobad.<br />

karibis zRva<br />

a n d e b i<br />

wynari<br />

okeane<br />

tba<br />

marakaibo<br />

a n d e b i<br />

orinoko<br />

iurua<br />

iurua<br />

negro<br />

amazonis<br />

dablobi<br />

p a t a g o n i a<br />

gvianis zegani<br />

madeira<br />

tba titikaka<br />

gran-<br />

Cako<br />

pampa<br />

kolorado<br />

parana<br />

san-xoses<br />

yure<br />

tapaiosi<br />

amazoni<br />

matu grosus<br />

plato<br />

paragvai<br />

parana<br />

tba patusi<br />

braziliis<br />

zegani<br />

baia-grandes<br />

yure folklendis k-ebi<br />

k. cecxlovani miwa<br />

tokantinisi<br />

atlantis<br />

okeane<br />

ekvatori<br />

plato<br />

borborema<br />

sanfransisku<br />

atlantis<br />

okeane<br />

4000 2000 1000 500 200 0<br />

0 1000 2000 km<br />

nax. 1.6. 1 samxreT amerikis<br />

fizikuri ruka<br />

davaleba<br />

1. samxreT amerikis fizikuri rukis daxmarebiT:<br />

a) aRwere samxreT amerikis geografiuli mdebareoba;<br />

b) gansazRvre samxreT amerikis kontinentis ukiduresi wertilebis<br />

koordinatebi: CrdiloeTiT – galinasis, samxreTiT – frouordis (hornis);<br />

dasavleTiT – pariniasis da aRmosavleTiT – kabu-brankus koncxebi;<br />

g) daadgine, romeli geografiuli obieqtebia warmodgenili kontinentis<br />

samxreT da aRmosavleT raionebSi?<br />

f<br />

reliefis xasiaTis mixedviT samxreT amerikas or<br />

nawilad yofen: mTian dasavleTad, sadac msoflioSi<br />

ugrZesi andebis axalgazrda naoWa mTebis meridianuli<br />

sartyelia gadaWimuli da vake aRmosavleTad.<br />

kontinenti mdidaria sasargeblo wiaRiseuliT. navTobisa<br />

da gazis sabadoebi samxreT amerikis CrdiloeTiT<br />

da samxreT-aRmosavleTiT Selfis zonaSia<br />

Tavmoyrili. moipoveba Savi da feradi liTonebi (rkina,<br />

manganumi, nikeli da sxv.). andebSi mdebareobs msoflioSi<br />

udidesi spilenZis sabado.<br />

spilenZis madani<br />

kalis madani<br />

qedebis mimarTuleba<br />

vulkanebi<br />

mwvervalis simaRle 4058<br />

nax. 1.6.2 andebis mTebis saxelwodeba warmodgeba<br />

sityvisgan „anda“, rac inkebis enaze „spilenZs“<br />

niSnavs. andebi wynari okeanis sanapiros gaswvriv<br />

daaxloebiT 9 aTas km-zea gadaWimuli. es sistema<br />

rogorc geologiuri, aseve bunebrivi TvisebebiT<br />

Zalze mravalferovania. aq bevri vulkania da xSiria<br />

miwisZvrebi. mwvervali akon-kagua simaRliT ara<br />

marto andebisa da samxreT amerikis, aramed mTeli<br />

dasavleT naxevarsferos umaRlesi mwvervalia.<br />

andebis vulkanebi uzarmazari wynarokeanuri<br />

vulkanuri sartylis nawilia.<br />

davaleba<br />

2. nax. 1.6.2-is mixedviT aRwere andebis mTaTa<br />

sistema Semdegi gegmis mixedviT:<br />

a) Semadgeneli qedebi;<br />

b) ZiriTadi mwvervalebi da vulkanebi;<br />

g) sasargeblo wiaRiseuli;<br />

3. samxreT amerikis fizikuri da politikuri<br />

rukebis daxmarebiT daadgine, romeli qveynebis<br />

teritoriaze gadis andebis mTebi.<br />

a n d e b i<br />

wynari<br />

okeane<br />

tba<br />

marakaibo<br />

samxreT amerikaSi mdebareobs msoflioSi yvelaze maRali momqmedi vulkani liulia<br />

iliako (6723 m) da aseve Camqral vulkanebs Soris umaRlesi – Cimboraso (6267 m.).<br />

amazonis dablobi farTobiT udidesia planetaze. misi farTobi 5,1 mln km 2 -ia.<br />

dablobze msoflios erT-erTi ugrZesi da yvelaze wyaluxvi mdinare amazoni<br />

miedineba. dablobis teritoria notio ekvatoruli tyeebiTaa dafaruli.<br />

5897<br />

5400<br />

amazonis<br />

dablobi<br />

6520<br />

4058<br />

a n d e b i<br />

orinoko<br />

iurua<br />

negro<br />

tba titikaka<br />

kolorado<br />

p a t a g o n i a<br />

2469<br />

madeira<br />

m. akon-kagua<br />

6960<br />

es<br />

sainteresoa<br />

45


Tavi<br />

46<br />

msoflios regionebi I<br />

samxreT amerika dedamiwaze yvelaze teniani kontinentia da arc iseTi cxelia,<br />

rogorc afrika da avstralia. kontinentze naleqebis ganawilebaSi didi kontrastebi<br />

aRiniSneba: yvelaze meti naleqi ekvatoruli da zomieri sartylis andebis<br />

qarpira kalTebsa da amazonis dablobze modis, xolo atakamis udabno, sadac wlebis<br />

ganmavlobaSi ar modis naleqi, yvelaze mSrali raionia msoflioSi.<br />

samxreT amerika ekvatorul, subekvatorul, tropikul, subtropikul da zomier<br />

sartylebSi mdebareobs. mTebSi kargadaa gamoxatuli vertikaluri sartyluroba:<br />

andebis hava ganedis, simaRlisa da ferdobTa eqspoziciis mixedviT icvleba.<br />

samxreT amerikis klimaturi zonebi<br />

t<br />

30<br />

0<br />

20<br />

10<br />

0<br />

-10<br />

2573<br />

-20<br />

i T m a m i i a s o n d 0<br />

t<br />

30<br />

0<br />

20<br />

10<br />

0<br />

-10<br />

m m.<br />

500<br />

400<br />

300<br />

200<br />

100<br />

0<br />

t m m.<br />

30<br />

500<br />

20<br />

10<br />

0<br />

-10<br />

10<br />

400<br />

300<br />

200<br />

100<br />

-20<br />

i T m a m i i a s o n d 0<br />

samxr. tropiki<br />

3063<br />

m m.<br />

500<br />

400<br />

300<br />

200<br />

100<br />

-20<br />

i T m a m i i a s o n d 0<br />

!. bogota<br />

!. lima<br />

!.<br />

karakasi<br />

ikitosi<br />

!.<br />

!.<br />

t<br />

20<br />

0<br />

10<br />

0<br />

-10<br />

144<br />

t<br />

30<br />

0<br />

20<br />

10<br />

-10<br />

m m.<br />

400<br />

300<br />

200<br />

100<br />

-20<br />

i T m a m i i a s o n d 0<br />

0<br />

2042<br />

m m.<br />

500<br />

400<br />

300<br />

200<br />

100<br />

-20<br />

i T m a m i i a s o n d 0<br />

santiago<br />

!.<br />

!. monte-video<br />

!.<br />

buenos-airesi<br />

salvadori<br />

!.<br />

!. brazilia<br />

rio-de-Janeiro<br />

antofagasa<br />

!. !.<br />

!.<br />

san-paulo<br />

!.<br />

asunsioni<br />

sarmento<br />

!.<br />

!.<br />

puerto-aiseni<br />

!.<br />

ekvatori<br />

t<br />

30<br />

0<br />

20<br />

10<br />

0<br />

-10<br />

t<br />

30<br />

0<br />

20<br />

10<br />

0<br />

-10<br />

ekvatoruli<br />

2760<br />

m m.<br />

500<br />

400<br />

300<br />

200<br />

100<br />

-20<br />

i T m a m i i a s o n d 0<br />

1325<br />

m m.<br />

500<br />

400<br />

300<br />

200<br />

100<br />

-20<br />

i T m a m i i a s o n d 0<br />

subekvatoruli<br />

tropikuli<br />

subtropikuli<br />

zomieri<br />

maRali mTis klimati<br />

nax. 1.6.3 samxreT amerikis<br />

klimaturi ruka<br />

4. CamoTvale, romeli faqtorebi axdens gavlenas samxreT amerikis havis<br />

formirebaze?<br />

5. axseni, ra faqtorebi ganapirobebs amazonis dablobis tenianobas?<br />

6. samxreT amerikisa da msoflio klimaturi sartylebis rukebis gamoyenebiT:<br />

a) daadgine, samxreT amerikis romel klimatur sartylebSi gamoiyofa havis<br />

olqebi;<br />

b) daakvirdi, rogor icvleba klimaturi pirobebi dasavleTidan<br />

aRmosavleTisken samxreT tropikisa da s.g. 450-is gaswvriv da gamoitane<br />

daskvna maTi gansxvavebulobis mizezebze;<br />

g) axseni, ra rols asrulebs andebi kontinentze atmosferuli naleqebis<br />

ganawilebis procesSi?<br />

davaleba<br />

samxreT amerika yvelaze wyaluxvi kontinentia. kontinentis udidesi mdinarea<br />

amazoni, romelic amave dros msoflios yvelaze nyaluxvi mdinarecaa. amazonis<br />

auzis farTobi 7 mln km 2 -ze metia. Sesabamisad, is auzis farTobiTac lideria<br />

msoflioSi: mas 500-ze meti Senakadi uerTdeba. Sua dinebaze amazonis kalapotis<br />

sigane 5-7 km-ia, deltasTan ki – 80-150 km.<br />

samxreT amerikis didi mdinareebidan aRsaniSnavia orinoko, parana, paragvai,<br />

madeira da sxv. samxreT amerikis kontinentze dedamiwis yvelaze maRali CanCqeri<br />

anxeli (979 m) da ulamazesi iguasu mdebareobs.<br />

kontinentze cota tbaa. maT Soris yvelaze didia marakaibo, yvelaze maRla<br />

mdebare ki – titikakas tba, romelic zRvis donidan 3800 m simaRleze mdebareobs.<br />

7. samxreT amerikis fizikuri rukis mixedviT daadgine, romeli mTebia kontinentis<br />

mTavari wyalgamyofi qedi?<br />

8. riT SeiZleba aixsnas samxreT amerikis mdinareTa gansakuTrebuli wyaluxvoba?<br />

9. aRniSne konturul rukaze samxreT amerikis mdinareebi da tbebi.<br />

viqtoria-regia<br />

pirania<br />

nax. 1.6.5 titikakas tbaSi wylis temperatura<br />

+11-120C-s arasodes aRemateba. wvimebTan<br />

erTad tbaSi wylis done imatebs da<br />

mimdebare teritoriebs tboravs. Zlieri<br />

qaris gamo tbaSi xSiria Stormebi.<br />

davaleba<br />

nax. 1.6.4 mdinare amazonis qvemo welSi<br />

wylis done dReSi orjer icvleba, rac<br />

okeanis miqceva-moqceviTaa gamowveuli.<br />

moqcevis talRa, romlis simaRle 2-dan<br />

5 metramde aRwevs, didi siCqariTa<br />

da xmauriT mdinaris sawinaaRmdego<br />

mimarTulebiT miedineba. adgilobrivma<br />

indielebma am talRas `amazun~ uwodes, rac<br />

„mquxare wyals~ niSnavs.<br />

amazoni mdidaria organuli samyaroTi. aq<br />

nairgvari formis, Seferilobisa, sididis<br />

Tevzs SexvdebiT. yvelaze saSiSi piraniaa,<br />

romelsac zvigenic ki erideba. wylis<br />

zedapirze 4 m sigrZis pirarukas danaxvacaa<br />

SesaZlebeli. mdinaris wynar yureebSi<br />

wyalmcenare viqtoria-regia izrdeba,<br />

romlis foTlebis diametri 2 m-ia da 50 kg<br />

tvirTis dakaveba SeuZlia.<br />

47


Tavi<br />

48<br />

msoflios regionebi I<br />

es<br />

sainteresoa<br />

samxreT amerikas msoflioSi pirveli adgili ukavia tyeebis farTobisa da mcenareTa<br />

saxeobebis simravliT.<br />

kontinentze ekvatoruli tyeebis zonas amazonis dablobis Sua da dasavleTi<br />

nawili ukavia. maT aq „selvas“ uwodeben. am tyeebSi 4000-mde saxeobis marto xemcenare<br />

xarobs. tyeebSi mcenareebi iarusebad izrdeba da erTmaneTSi lianebiTaa<br />

gadaxlarTuli. tropikuli tyeebi aseve frinvelTa da mwerebis mravalferovnebiT<br />

gamoirCeva.<br />

savanas samxreT amerikelebi „kamposs“ uwodeben. CrdiloeT naxevarsferos<br />

savanebSi balaxebs Soris palma da akacia izrdeba, samxreT naxevarsfero ki xemcenareebiT<br />

Raribia.<br />

savanebis samxreTiT stepebis zonaa, romelsac pampa hqvia. kontinentis samxreT-<br />

Si, patagoniaSi naxevarudabnoebis zonaa. aq unayofo niadagebia da, Sesabamisad,<br />

mcenareulobac mwiria. andebSi kargadaa gamoxatuli simaRlebrivi sartyluroba.<br />

notio<br />

ekvatoruli tye<br />

1000 m<br />

udabno<br />

naxevarudabno<br />

2000 m<br />

4000 m<br />

10. nax. 1.6.6-is mixedviT:<br />

5000 m<br />

mSrali<br />

plato<br />

tropikuli mTis<br />

tye<br />

1000 m<br />

notio<br />

ekvatoruli tye<br />

5000 m<br />

mTis tye<br />

notio<br />

ekvatoruli tye<br />

nax. 1.6.6<br />

simaRlebrivi<br />

sartyluroba<br />

andebSi<br />

a) aRwere ekvatoruli andebi da gansazRvre, rogor icvleba simaR lebrivi<br />

sar t ylebi mis aRmosavleT da dasavleT kalTebze;<br />

b) ax seni, am gans xvavebis mizezebi;<br />

g) aRwere centraluri andebi da daadgine, rog or icvleba aq simaR lebrivi<br />

sartylebi.<br />

davaleba<br />

samxreT amerikaSi mravladaa iseTi mcenareebi, romlebic sxvagan arsada xarobs.<br />

magaliTad: kauCukis xe – hevea, qinaqinis xe, nesvis xe da sxv.<br />

samxreT amerika mravali kulturuli mcenaris samSobloa. maT Soris pamidvris,<br />

kartofilis, Tambaqosi, simindis, wiwakis da sxv.<br />

f<br />

kontinentze adamianis sameurneo saqmianobis Sedegad yvelaze metad saxe-<br />

Secvlili da aTvisebuli stepebisa da savanebis zonaa. bolo periodSi aseve safr-<br />

Txe daemuqra amazonis tyeebs. 5000 km-ianma transamazonis saavtomobilo gzam<br />

selva gadakveTa da tyis didi masivebi Seiwira. amJamad kontinentze swrafi tempiT<br />

iqmneba daculi teritoriebi.<br />

nax. 1.6.7 kolibri yvelaze patara<br />

frinvelia dedamiwaze. samxreT amerikaSi<br />

kolibris 500-mde saxeoba binadrobs.<br />

nax. 1.6.9 galapagosis kunZulebis<br />

binadarTa Soris aRsaniSnavia<br />

galapagosis giganturi ku, 1,5 m sigrZis<br />

xvliki iguana da selapi. swored maT<br />

gamo kunZulebze vrceli parki Seiqmna.<br />

nax. 1.6.8 anakonda msoflioSi<br />

yvelaze didi gvelia da mTel<br />

tropikul samxreT amerikaSi did<br />

mdinareebsa da WaobebSi binadrobs.<br />

zrdasruli ana kon das saSualo<br />

zoma 5-6 m-ia. yvelaze grZeli<br />

anakonda, romelic aRm. kolum biaSi<br />

daiWires, 11 m-sa da 43 sm-s aRwevda.<br />

samxreT amerikaSi Semdegi fizikur-geografiuli regionebi gamoiyofa: amazoneTi,<br />

braziliis mTianeTi, pampa, gvineis mTianeTi, patagonia da andebi.<br />

samxreT amerikis mkvidr mosaxleobas indielebi Seadgenen. evropelTa gamoCenamde<br />

isini araTanabrad iyvnen gansaxlebulni. kontinentis kolonizaciis Sedegad<br />

ki adgilobrivi mosaxleoba Zlier Semcirda.<br />

mosaxleoba ZiriTadad kontinentis sanapiro raionebSia Tavmyrili. qalaqebSi<br />

mosaxleobis 80% cxovrobs.<br />

samxreT amerikis Tanamedrove politikuri ruka XIX saukuneSi Camoyalibda.<br />

dRes kontinentze 12 damoukidebeli saxelmwifoa.<br />

49


Tavi<br />

50<br />

msoflios regionebi I<br />

es<br />

sainteresoa<br />

davaleba<br />

nax. 1.6.11 evropul saxelmwifoTa<br />

koloniebi samxreT amerikaSi<br />

XVIII saukunis bolos<br />

11. nax. 1.6.11-is mixedviT daadgine, romel<br />

evropul qveynebs hqonda samxreT<br />

amerikaSi yvelaze didi koloniebi.<br />

Seadare isini yofili metropoliebis<br />

farTobebs.<br />

12. romel enebze saubroben amJamad samxreT<br />

amerikis qveynebSi? rogor fiqrob,<br />

ratom?<br />

13. samxreT amerikis politikuri rukis<br />

mixedviT daadgine:<br />

a) farTobis mixedviT sami udidesi<br />

qveyana;<br />

b) wynari okeanispira qveynebi;<br />

g) atlantis okeanispira qveynebi;<br />

d) karibis zRvis auzis qveynebi;<br />

e) kontinentaluri qveynebi.<br />

nax. 1.6.10 q. rio-de-Janeiro 1502 wlis<br />

1 ianvars portugalielebma daaarses.<br />

isini guanabaras ubeSi gadmosxdnen<br />

da ubeSi Sesasvleli didi mdinaris<br />

SesarTavad miiCnies. amitom momaval<br />

qalaqs rio-de-Janero, anu „ianvris<br />

mdinare“ daarqves.<br />

espaneTis<br />

teritoria<br />

koloniuri<br />

samflobeloebi<br />

espaneTi<br />

portugalia<br />

14. amJamad braziliis dedaqalaqia brazilia, romlis mSenebloba XX saukunis 50ian<br />

wlebSi daiwyo. igi sanapirodan sakmaod Soris, qveynis geografiul centrTan<br />

axlos mdebareobs. rogor fiqrob, ratom gadaitanes dedaqalaqi q. braziliaSi?<br />

15. amoirCie samxreT amerikis romelime qveyana, sadac gamgzavrebas isurvebdi.<br />

warmoadgine mogzaurobis gegma, romelSic gaiTvaliswineb: mizans, marSruts,<br />

dros, gadaadgilebis saSualebas, arCeuli marSrutis upiratesobas, wasaRebi<br />

nivTebis sias da a.S.<br />

samxreT amerikaSi samive ZiriTadi rasis STamomavalni cxovroben. mosuli<br />

mosaxleobis adgilobriv mosaxleobasTan SereviT ki gardamavali rasebis<br />

warmomadgenlebi gaCndnen. magaliTad, evropelTa da indielTa Sereuli qorwinebis<br />

STamomavlebi arian metisebi, evropelebisa da zangebis – mulatebi, xolo<br />

indielebisa da zangebis – sambo.<br />

samxreT amerikis kontinentze urbanizacia yvelaze maRali urugvaisa (88,2%) da<br />

CileSia (87,7%).<br />

portugaliis<br />

teritoria<br />

f<br />

1.<br />

farTobi – 30,3 mln km 2 (kunZulebTan erTad)<br />

mosaxleoba – 967 mln. kaci, 2008 w.<br />

7. afrika<br />

umaRlesi mwvervali – kilimanjaro (tanzania_, 5895 m<br />

yvelaze grZeli mdinare – nilosi, 6671 km<br />

yvelaze didi tba – viqtoria, 69215 km 2<br />

yvelaze maRali CanCqeri – tugela (samxreT afrikis respublika), 610 m<br />

yvelaze didi udabno – sahara, 9,1 mln km 2<br />

yvelaze didi kunZuli – madagaskari, 587 040 km 2<br />

yvelaze didi srute – mozambikis, 1760 km<br />

yvelaze didi yure – gvineis, 753 aTasi km 2<br />

yvelaze didi qveyana – sudani, 2,5 mln km 2 (farTobis sididis mixedviT)<br />

nigeria, 129 mln kaci (mosaxleobis ricxovnobis mixedviT)<br />

yvelaze patara qveyana – seiSelis kunZulebi, 455 km 2<br />

yvelaze didi qalaqi – kairo (egvipte), 7,7 mln kaci<br />

51


Tavi<br />

86<br />

kavkasia da balkaneTi II<br />

es<br />

sainteresoa<br />

2.<br />

1. kavkasiis mdebareoba<br />

da teritoria<br />

kavkasia Sav, azovisa da kaspiis zRvebs Soris mdebareobs. misi CrdiloeTi sazRvari<br />

kuma-maniCis Rrmulze gadis. samxreTi sazRvari ki pirobiTia da saqarTvelos,<br />

azerbaijansa da somxeTis saxelmwifo sazRvars emTxveva TurqeTTan da iranTan.<br />

kavkasiis farTobi 440 aTasi km 2 -ia, aqedan CrdiloeT kavkasiaze 250 aTasi km 2 modis,<br />

xolo samxreT kavkasiaze – 190 aTsi km 2 .<br />

1. msofliosa da evropis rukebis<br />

gamoyenebiT daaxasiaTe<br />

kavkasiis geografiuli<br />

mdebareoba msoflios, evropisa<br />

da yofili sabWoTa kavSiris<br />

mimarT.<br />

2. SearCie kavkasiis msgavsi<br />

romelime regioni da Seadare<br />

misi da kavkasiis geografiuli<br />

mdebareoba.<br />

2.1.1 kavkasia da msoflio<br />

davaleba<br />

saxelwodeba „kavkasia“ pirvelad Zv. w. VI s-Si moixsenies Zvelma berZnebma.<br />

kavkasiis regionSi adamianma dasaxleba paleoliTis droidan daiwyo, rasac mowmobs<br />

pirveli adamianis namosaxlarebis arseboba mTel samxreT kavkasiaSi. afrikidan<br />

wamosuli hominidebis sadgomebi saqarTveloSi, dmanisis naqalaqarzea aRmoCenili.<br />

f<br />

kavkasia evropisa da aziis sasazRvro zolSi mdebareobs. evropasa da azias Soris<br />

sazRvari uralis mTebis aRmosavleT mTis Zirebs da mdinare embas (sxva mosazrebiT<br />

md. urals) miuyveba, Semdeg ki kaspiis zRvas kveTs. kaspiis zRvidan sazRvris<br />

gatarebis sxvadasxva varianti arsebobs:<br />

1. sazRvari miuyveba kuma-maniCis Rrmuls, romelic geologiur warsulSi Sav da<br />

kaspiis zRvebs aerTianebda; 2. sazRvari miuyveba kavkasionis mTavari wyalgamyofi<br />

qedis Txems; 3. sazRvari miuyveba saqarTvelos, azerbaijanisa da somxeTis saxelmwifo<br />

sazRvars TurqeTTan da iranTan; 4. sazRvari miuyveba javaxeT-somxeTis<br />

vulkanuri mTianeTis CrdiloeT ferdobs.<br />

arsebobs sazRvris gatarebis sxva mosazrebebic.<br />

samsuni<br />

!(<br />

a z o v i s<br />

qerCi<br />

!(<br />

Sivasi<br />

!(<br />

z R v a<br />

!(<br />

novorosiiski<br />

qelqiTi<br />

S a v i<br />

ordu<br />

!( giresuni<br />

!(<br />

!(<br />

tuafse<br />

z R v a<br />

y u b a n i s p i r a<br />

krasnodari<br />

!(<br />

!(<br />

soWi<br />

trapizoni rize<br />

!( !(<br />

!(<br />

erzinjani<br />

2.1.2 kavkasiis fizikuri ruka<br />

maikopi<br />

!(<br />

bingoli<br />

!(<br />

!(<br />

soxumi<br />

T u r q e T i<br />

armaviri<br />

!(<br />

k a v k<br />

baTumi<br />

!(<br />

erzerumi<br />

!(<br />

muSi<br />

!(<br />

zugdidi<br />

!(<br />

stavropoli<br />

!(<br />

kislovodski !(<br />

piatigorski<br />

!(<br />

a s i o n i<br />

giumri<br />

y a r s i s<br />

!(<br />

yarsi<br />

!( z e g a n i<br />

Tbilisi<br />

!( rusTavi<br />

Tbilisi !(<br />

vanaZori<br />

!(<br />

3. rogor fiqrob, ratom aris sadavo da problemuri evropa-azias Soris sazRvris<br />

gatareba?<br />

4. ganixile evropa-azias Soris sazRvris gatarebis alternatiuli variantebi,<br />

amoarCie SenTvis misaRebi, daasabuTe misi marTebuloba da aRniSne igi<br />

konturul rukaze.<br />

agri<br />

!(<br />

vanis tba<br />

davaleba<br />

5. ganixile evropa-azias Soris sazRvris gatarebis variantebi da gansazRvre,<br />

TiToeul SemTxvevaSi sad xvdeba kavkasia da saqarTvelo – evropaSi Tu aziaSi?<br />

vani<br />

!(<br />

nalCiki<br />

!(<br />

!(<br />

elista<br />

r u s e T i s f e d e r a c i a<br />

a R m o s a v l e T p o n t o s m T<br />

yarasu<br />

d a b l o b i<br />

xatSiti<br />

S<br />

e b i<br />

s t a v r o p o l i s<br />

m a R l o b i<br />

C r d i l o e T i t a v r i<br />

i d a t<br />

laba<br />

yubani<br />

m. karCxali<br />

3937<br />

grozno<br />

nazrani<br />

!(<br />

!(<br />

!( vladikavkazi<br />

s m T a<br />

kolxeTis quTaisi<br />

s<br />

dablobi<br />

!( a q a r T v e l o<br />

Woroxi<br />

enguri<br />

a r s i a n i<br />

a v r i<br />

q e d i<br />

m. ialbuzi<br />

5642<br />

m. lahili<br />

4010<br />

baqsani<br />

m. Sxara<br />

5023<br />

rioni<br />

samxreT saqarTvelos mTianeTi<br />

mtkvari<br />

Cereki<br />

uruxi<br />

m. myinvarwveri<br />

5033<br />

s o m x e T i<br />

m. aragaci<br />

4090<br />

ardoni<br />

TrialeTis qedi<br />

Tergi<br />

Sida qarTlis vake<br />

!(<br />

idgiri<br />

!(<br />

m. ararati<br />

5165<br />

aragvi<br />

erevani<br />

sevanis tba<br />

naxWevani<br />

!(<br />

m. diklosmTa<br />

4285<br />

v a<br />

i v r i s z e g a n i<br />

S ah d a R i s q e d i<br />

zangezuris qedi<br />

k a s p i i s p i r a d a b l o b i<br />

Tergi<br />

andisyoisu<br />

avarisyoisu<br />

ganja<br />

!(<br />

!(<br />

asrtaxani<br />

maxaCkala<br />

!(<br />

r i q e d i<br />

alazani<br />

m. bazardiuzu<br />

4466<br />

i r a n i<br />

derbendi<br />

!(<br />

a z e r b a i j a n i<br />

araqsi<br />

mtkvar-araqsis<br />

dablobi<br />

TaliSis mTebi<br />

k a s p i i s z R v a<br />

mtkvari<br />

yazaxeTi<br />

sumgaiTi<br />

!(<br />

afSeronis n-k.<br />

!(<br />

baqo<br />

87


Tavi<br />

98<br />

kavkasia da balkaneTi II<br />

leqsikoni<br />

2. 5. Savi zRva<br />

koncentracia – Tavmoyra, dajgufeba<br />

bora – zamTris Zlieri da civi qari, romelic zRvispira kalTebidan qris.<br />

Savi zRva evropasa da azias Soris mdebareobs. igi atlantis okeanis auzs miekuTvneba<br />

da dedamiwaze xmeleTSi erT-erTi yvelaze Rrmad SeWrili zRvaa.<br />

nax. 2.5.1 Savi zRvis parametrebia : far­<br />

Tobi – 422 aTasi km2 ; wylis moculoba<br />

– 547 aTasi km2 ; maqsimaluri sigrZe 1150<br />

km; udidesi sigane – 580 km; udidesi siR rme<br />

– (2210) 2258 m; saSualo siRrme – 1240 m.<br />

Savi zRvis sanapiro xazs elifsis forma aqvs, misi sigrZe 3400 km-ia, romlis 9%ze<br />

meti saqarTveloze modis. mniSvnelovani sididis naxevarkunZulebia yirimis,<br />

qerCis da tamanis. yureebidan aRsaniSnavia odesis, karkinitis, kalimatis, burgasis,<br />

sinopis, samsunis. Sav zRvaSi kunZulebi cotaa, maT Soris yvelaze didia zmeini.<br />

Savi zRvis wylis marilianoba saSualo okeanurze dabalia. zedapirze 18%o-ia,<br />

mdinareTa SesarTavebSi – 2-3%o. 150 m siRrmeze marilianoba 22-23%o-mde izrdeba.<br />

Savi zRvis Rrma nawilebSi momwamvleli gazis, gogirdwyalbadis uzarmazari<br />

raodenobaa. fskerTan gogirdwyalbadis koncentracia 11-14 mg/l Seadgens, rac<br />

mniSvnelovnad aRemateba sxva zRvebis maCveneblebs. gogirdwyalbadi aq ZiriTadad<br />

baqteriebis sasicocxlo qmedebis Sedegad Cndeba da imitom grovdeba, rom<br />

wyalcvla zRvis Rrma da zedapirul fenebs Soris TiTqmis ar xdeba. Sesabamisad,<br />

Sav zRvaSi 150-200 m siRrmis qvemoT sicocxle ar aris.<br />

konstanca !(<br />

varna !(<br />

stamboli<br />

!(<br />

azovis<br />

zRva<br />

yirimis n­k<br />

Savi zRva<br />

odesa<br />

!(<br />

sevastopoli<br />

!( !(<br />

ialta<br />

! 2258<br />

!(<br />

sinopi<br />

qerCi!(<br />

!(<br />

samsuni<br />

kavkasioni<br />

nax. 2.5.2 Savi zRvis Taviseburebas wylis fenobrivi xasiaTi warmoadgens. 100­150 m siRrmis<br />

zedapiruli fena naklebad mariliania da Sesabamisad msubuqi. amitom wylis cvla zedapirul da<br />

fskerul fenebs Soris TiTqmis ar mimdinareobs.<br />

anapa<br />

!( novorosiiski<br />

!(<br />

!(<br />

gelenjiki<br />

!( tuafse<br />

!( soWi<br />

!(<br />

trapizoni<br />

0 200 1000 2000<br />

!( soxumi<br />

!( baTumi<br />

davaleba<br />

1. nax.2.5.1-is gamoyenebiT daad gine:<br />

a) rogor ukavSirdeba Savi zRva<br />

atlantis okeanes da azovis zRvas?<br />

b) romeli mdinareebi erTvis Sav zRvas?<br />

davaleba<br />

2. nax.2.5.2-is mixedviT daadgine:<br />

a) rogor icvleba Savi zRvis<br />

siRrmeebi?<br />

b) rogor moZraobs wyali Sav<br />

zRvaSi?<br />

Sav zRvaSi wyalmcenareebis 350-mde saxeobaa<br />

gavrcelebuli. fauna warmodgenilia 2000-mde<br />

saxeobiT, romlis 12% endemuria. Tevzis saxeobaTa<br />

ricxvi 160-s aRemateba, romelTagan aRsaniSnavia<br />

Savi zRvis oraguli, TarTi (kolxuri<br />

zuTxi), kefali, stavrida, skumbria, qaSayi da<br />

sxva. ZuZumwovrebidan gvxvdeba selapi da delfinis<br />

sami saxeoba.<br />

Sav zRvas udidesi sameurneo da satransporto<br />

mniSvneloba aqvs mis irgvliv arsebuli qveynebisTvis.<br />

misi navsadgurebidan TiTqmis yvela<br />

saxis nedleuli da samrewvelo produqcia gaaqvT,<br />

gadahyavT mgzavrebi.<br />

rumineTi<br />

varna konstanca<br />

bulgareTi<br />

egeosis<br />

zRva<br />

burgasi<br />

stamboli<br />

marmarilos<br />

zRva<br />

odesa<br />

ukraina<br />

sevastopoli<br />

zonguldaki<br />

ialta<br />

Savi zRva<br />

TurqeTi<br />

azovis<br />

zRva<br />

qerCi<br />

samsuni<br />

Savi zRvis Crdilo-dasavleT nawilSi navTobisa<br />

da bunebrivi airis wyalqveSa sabadoebia aRmoCenili.<br />

misi mTeli sanapiro zoli ki maRalxarisxovani<br />

saSeni masalebiTaa agebuli.<br />

nax. 2.5.5 Sav zRvas udidesi turistulrekreaciuli<br />

mniSvneloba aqvs. misi komfortuli<br />

plaJebi, xangrZlivi sabanao sezoni da Tbili hava<br />

mraval turistsa da damsvenebels izidavs.<br />

nax. 2.5.3 mtacebeli moluski rapana<br />

Sav zRvaSi 1947 wels moxvda da dRemde<br />

TiTqmis yvela xamanwka gaanadgura.<br />

misi aseTi gamravleba iman gamoiwvia,<br />

rom Sav zRvaSi ar binadrobs rapanas<br />

bunebrivi mteri zRvisvarskvlava.<br />

rostovi<br />

ruseTi<br />

novorosiiski<br />

soWi<br />

soxumi<br />

baTumi<br />

trapizoni<br />

saqarTvelo<br />

nax. 2.5.4<br />

SavizRvispira<br />

qveynebi<br />

davaleba<br />

3. nax. 2.5.4-is gamoyenebiT CamoTvale:<br />

a) Savi zRvis auzis qveynebi da maTi dedaqalaqebi;<br />

b) SavizRvispira kurortebi da navsadgurebi da daajgufe isini qveynebis mixedviT;<br />

g) aRniSne isini konturul rukaze.<br />

99


I I I Tavi<br />

mosaxleoba<br />

144<br />

leqsikoni<br />

3. 4. adamianTa rasebi<br />

anTropologia – mecniereba, romelic swavlobs adamianis biologiur bunebas,<br />

adamianis warmoSobas, rasebs.<br />

integracia – nawilebis erT mTlianobad gaerTianeba<br />

diskriminacia – calkeuli pirovnebis, adamianTa jgufis, saxelmwifos da a.S.<br />

uflebebis SezRudva, Tanasworuflebianobis mospoba<br />

msoflio mosaxleobis rasobrivi niSniT Camoyalibeba ramdenime aTasi wlis<br />

ganmavlobaSi grZeldeboda. axali samosaxlo teritoriebis aTvisebasTan erTad<br />

adamiani axal garemopirobebs egueboda, rac droTa ganmavlobaSi maTi garegnuli<br />

iersaxis Secvlas iwvevda.<br />

rasa saerTo warmoSobis mqone admianTa istoriulad Camoyalibebuli jgufia,<br />

romelsac memkvidreobiT gadacemuli saerTo garegnuli niSnebi (mag. kanis, Tmis,<br />

Tvalebis feri, Tvalis Wrili, cxvirisa da Tavis forma da a.S.) axasiaTebs.<br />

pirveli rasobrivi dayofa afrikaSi moxda. kontinentis CrdiloeT nawilSi<br />

adamians e.w. evropeiduli niSnebis, xolo samxreTSi – negroiduli niSnebis Camoyalibeba<br />

daewyo. centraluri aziis mTiani sistemebi ki is gamyofi barieri aRmoCnda,<br />

romlis Crdilo-aRmosavleTiTac monRoloiduri rasis formireba daiwyo. maTi<br />

amerikaSi gadasaxlebis Sedegad adgilobrivi indieli mosaxleoba warmoiSva ,<br />

romlebic anTropologiurad Zalian axlos arian monRolebTan.<br />

Cikago<br />

!<br />

los-anjelesi<br />

!<br />

mexiko<br />

!<br />

! ! niu-iorki<br />

filadelfia<br />

san-paulo<br />

! !<br />

rio-de-Janeiro<br />

buenos-airesi<br />

!<br />

negroiduli<br />

evropeiduli<br />

sankt-peterburgi<br />

!<br />

!<br />

londoni !<br />

!<br />

berlini<br />

moskovi<br />

!<br />

parizi<br />

pekini (beijingi)<br />

!<br />

!<br />

stamboli<br />

!<br />

kairo<br />

!<br />

!<br />

! tokio<br />

Teirani deli<br />

Sanxai ! osaka<br />

!<br />

!<br />

kalkuta ! taibei<br />

karaCi<br />

!<br />

!<br />

!<br />

hon-kongi<br />

mumbai<br />

!<br />

bankoki<br />

!<br />

manila<br />

mongoloiduri<br />

avstraloiduri<br />

!<br />

jakarta<br />

nax. 3.4.1 rasebis pirveladi gavrceleba<br />

Cikago<br />

neu-iorki<br />

!<br />

! ! filadelfia<br />

los-anjelesi<br />

!<br />

mexiko<br />

sanqt-peterburgi<br />

!<br />

moskovi<br />

!<br />

londoni<br />

berlini<br />

!<br />

! parizi<br />

!<br />

stambuli<br />

!<br />

Teirani<br />

!<br />

kairo<br />

deli<br />

!<br />

karaCi !<br />

!<br />

kalkuta<br />

bombei!<br />

pekini (beijini)<br />

!<br />

osaka<br />

!<br />

!<br />

Sanxai tokio<br />

!<br />

taipei<br />

hon-kongi<br />

!<br />

!<br />

!<br />

!<br />

bankoki manila<br />

!<br />

!<br />

san-paulo<br />

! !<br />

rio-de-Janeiro<br />

buenos-airesi<br />

!<br />

nax. 3.4.2 Tanamedrove rasebi<br />

evropeiduli<br />

avstraloiduri<br />

mongoloiduri<br />

negroiduli<br />

gardamavali<br />

1. nax. 3.4.1 da 3.4.2 Seadare erTmaneTs da daadgine adamianis rasebis pirveladi da<br />

Tanamedrove gavrcelebis arealebi. gamoitane daskvna.<br />

2. Seni azriT, romelma geografiulma Taviseburebebma ganapiroba adreul<br />

periodSi kacobriobis rasebad dayofa?<br />

3. nax. 3.4.2-is mixedviT daadgine, sad cxovroben ZiriTadad evropeiduli,<br />

negroiduli, monRoloiduri da gardamavali rasebis warmomadgenlebi?<br />

davaleba<br />

jakarta<br />

!<br />

19%<br />

monRoloiduri<br />

43%<br />

evropeiduli<br />

(kavkasiuri)<br />

ZiriTadi rasebis garda, gardamavali anu Sereuli rasebic arsebobs. rasTaSorisi<br />

integracia yvelaze intensiurad amerikaSi mimdinareobda. XX saukunis bolos<br />

msoflio mosaxleobis TiTqmis 1/3 swored Sereul rasebs Seadgenda. gardamavali<br />

rasebis warmomadgenlebi arian mulatebi, metisebi, sambo, eTiopielebi da sxv.<br />

evropeidi negrodi<br />

avstraloidi mulati – evropelTa da<br />

negroidTa STamomavali<br />

nax. 3.4.4 sxvadasxva rasis warmomadgenlebi<br />

sxva<br />

(mikrorasebi)<br />

negroiduli<br />

31%<br />

7%<br />

nax. 3.4.3 kacobrioba sam<br />

ZiriTad rasad iyofa.<br />

monRoloidi<br />

metisi – evropelTa da<br />

indielTa STamomavali<br />

davaleba<br />

� nax. 3.4.4-is mixedviT aRwere<br />

TiToeuli rasis warmomadgeneli<br />

da imsjele, ra ZiriTad garegnul<br />

gansxvavebas amCnev maT Soris?<br />

145


I I I Tavi<br />

mosaxleoba<br />

es<br />

sainteresoa<br />

146<br />

rasobrivad qarTvelebi evropeiduli rasis samxreTul Stos miekuTvnebian da<br />

garegnulad samxreT evropisa da axlo aRmosavleTis xalxebs hgvanan.<br />

wya ro 1<br />

rasizmi rasobrivi niSnis mixedviT mosaxleobis nawilis uflebaTa Selaxva da<br />

diskriminaciaa. sityva „rasizmi“ pirvelad 1932 wels larusis mier Sedgenil<br />

frangul leqsikonSi dafiqsirda. rasizmis fuZemdeblad Jozef de gobino<br />

iTvleba. rasizmis gamovlinebis forma iyo monoba aSS-Si, romelic 1863 wels abraam<br />

linkolnma gaauqma. rasobrivi diskriminaciis formaa aseve aparteidi, romelsac<br />

xSirad ama Tu im qveynis adgilobrivi mosaxleobis mimarT atarebdnen.<br />

amJamad rasizmis yvela formis likvidaciis Sesaxeb saerTaSoriso konvencia<br />

moqmedebs, romelic gaeros generalurma asambleam 1965 wlis 21 dekembers miiRo.<br />

nax. 3.4.5 nelson mandela antiaparteidis<br />

moZraobis aqtivisti, afrikis nacionaluri<br />

kongresis lideri iyo, SemdgomSi ki samxreT<br />

afrikis respublikis prezidenti gaxda. man<br />

cixeSi 27 weli gaatara. mandela, rogorc<br />

rasobrivi Tanasworobis simbolo, ara<br />

marto afrikaSi, aramed mTel msoflioSia<br />

cnobili. mas 100-ze meti sxvadasxva jildo<br />

aqvs miRebuli, maT Soris 1993 wels nobelis<br />

premia mSvidobis dargSi.<br />

bunebrivi garemo da gansakuTrebiT hava adamianis ara mxolod kanis fersa<br />

da siTbos SenarCunebis xasiaTze moqmedebs, aramed adamianis saxis formasac<br />

gansazRvravs. garda mkveTri garegnuli niSnebisa, adamianTa rasebi sxva<br />

TvisebebiTac gansxvavdebian, magaliTad, Tavis qalis formiT da filtvebiT.<br />

negroidebi da avstraloidebi wagrZelebuli Tavis qaliT gamoirCevian.<br />

centralur da aRmosavleT evropelebs da monRoloidebis udides nawils ki farTo<br />

Tavis qala aqvT. dasavleT evropelebis umravlesobaSi Tavis qalis orive formaa<br />

gavrcelebuli. aRsaniSnavia, rom Tavis tvinis sidide inteleqtTan dakavSirebuli<br />

ar aris. gonebriv sazrianobas rasobrivi gansxvavebebi ar gansazRvravs.<br />

maRalmTiani teritoriis mkvidrni adaptirebulni arian haerSi Jangbadis<br />

ukmarisobasTan. maTi guli, rogorc wesi, Cveulebrivze ufro didia da filtvebSic<br />

met sisxls gadatumbavs. filtvebic, Tavis mxriv ufro farToa da didi moculobis<br />

haers CaisunTqavs.<br />

f<br />

3. 5. eTnosebi da ena<br />

eTnosi garkveul teritoriaze mcxovrebi xalxi, sazogadoebaa, romelTa wevrebic<br />

erTmaneTTan istoriulad arian dakavSirebulebi da saerTo ena, teritoria,<br />

saqmianoba, kultura, tradiciebi da eTnikuri TviTSegneba aqvT.<br />

Cveni planetis mosaxleobis eTnikuri struqtura metad Wrelia. dReisaTvis<br />

dedamiwaze daaxloebiT 3-4 aTas eTnoss iTvlian, Tumca maTi udidesi nawili mcirericxovania.<br />

zogierTi eTnosi erad, sxvebi ki – tomad da xalxad Camoyalibda.<br />

eTnosi<br />

ricxovnoba,<br />

mln. kaci<br />

Cinelebi 1270 CineTi<br />

hindustanelebi 265 indoeTi<br />

ZiriTadi<br />

sacxovrebeli<br />

qveyana<br />

bengalielebi 225 bangladeSi,<br />

indoeTi<br />

brazilielebi 175 brazilia<br />

iaponelebi 125 iaponia<br />

rusebi 120 ruseTi<br />

penjabelebi 115 pakistani<br />

biharelebi 115 indoeTi<br />

meqsikelebi 105 meqsika<br />

iavelebi 105 indonezia<br />

nax. 3.5.1 msoflios<br />

umsxvilesi eTnosebi<br />

davaleba<br />

1. rogor fiqrob,<br />

ram ganapiroba<br />

cxrilSi<br />

CamoTvlili<br />

eTnosebis<br />

aseTi mravalricxovneba?<br />

zogjer saxelmwifo da eTnikuri sazRvrebi erTmaneTs ar emTxveva, amitom xalxi<br />

sxvadasxva qveynis teritoriaze cxovrobs. magaliTad, qurTebi TurqeTSi, iranSi,<br />

eraysa da siriaSi cxovroben.<br />

adamianTa jgufebs erTmaneTisgan ori ZiriTadi elementi ganasxvavebs. esenia:<br />

ena da religia.<br />

msofloSi 4000-mde gansxvavebuli ena arsebobs. bevri maTgani gaerTianebulia<br />

e.w. enobriv ojaxebSi. yvelaze didi enobrivi ojaxi indo-evropuli ojaxia da masSi<br />

gaerTianebul enebze msoflio mosaxleobis 48 % laparakobs. masSi Sedis yvela<br />

evropuli ena (garda finuris, ungrulis, Turqulisa da baskurisa), iranuli da<br />

indoeTis udidesi nawilis enebi.<br />

aseve didi enobrivi ojaxebia sinotibeturi (moicavs birmuls, Cinurs, tais da<br />

tibeturs) da altauri (Turquli, monRoluri, koreuli da sxv.) am ojaxebis enebze<br />

molaparakeTa ricxvi msoflio mosaxleobis mniSvnelovan nawils Seadgens.<br />

SedarebiT patara enobriv ojaxebs warmoadgenen draviduli (moicavs 26 enas),<br />

afro-aziuri (moicavs 375 enas, maT Soris arabulsa da ebrauls) da niger-kongo<br />

(moicavs 1000 enas).<br />

147


I I I Tavi<br />

mosaxleoba<br />

176<br />

leqsikoni<br />

3. 14. qalaqis funqciebi da iersaxe<br />

Sromis saerTaSoriso danawileba – gamoixateba calkeuli qveynebis<br />

specializaciaSi gansazRvruli saxeobis produqciis warmoebasa da maT gacvlaSi.<br />

termini „qalaqis funqcia“ cnobilma germanelma geografma f. ratcelma 1891<br />

wels daamkvidra. es termini qalaqis „saqmianobaze“ migviTiTebs. qalaqis funqciebi<br />

misi mosaxleobis saqmianobis mTavar sferoebs warmoadgens da qalaqis arsebobasa<br />

da ganviTarebas gansazRvravs. qalaqebs mravali funqcia aqvT, magram yvela maTganis<br />

ramdenime ZiriTadamde dayvana SeiZleba. esenia: administraciul-politikuri,<br />

savaWro, religiuri, samrewvelo, samxedro, kulturul-saganmanaTleblo, satransporto,<br />

rekreaciuli da sxv.<br />

zogierT qalaqs mxolod erTi wamyvani funqcia akisria. aseTebi ZiriTadad mcire<br />

da saSualo qalaqebia, romelTac monofunqciuri qalaqebi hqviaT. zogierTi<br />

qalaqi ki ramdenime funqcias asrulebs. am mxriv didi qalaqebi, gansakuTrebiT ki<br />

dedaqalaqebi gamoirCeva. isini polifunqciuri qalaqebia.<br />

polifunqciuri<br />

mag. niu-iorki,<br />

parizi, londoni,<br />

moskovi, Tbilisi<br />

da sxv.<br />

qalaqebi<br />

administraciulpolitikuri:<br />

haaga,<br />

strasburgi da sxv.<br />

monofunqciuri<br />

samrewvelo:<br />

detroiti WiaTura,<br />

sumgaiTi, da sxv.<br />

nax. 3.14.1 qalaqebis klasifikacia funqciebis mixedviT<br />

satransporto:<br />

mag. roterdami,<br />

xaSuri da sxv.<br />

kulturulsaganmanaTleblo:<br />

kembriji, oqsfordi,<br />

haidelbergi da sxv.<br />

sakurorto:<br />

borjomi, soWi,<br />

nica da sxv.<br />

saqalaqo funqciebi SeiZleba aseve qalaqwarmomqmneli (sabazo) da qalaqmosmsaxure<br />

(arasabazo) funqciebad daiyos. qalaqwarmomqmneli funqciebi qalaqis<br />

mniSvnelobas da regionSi (raionSi), qveynis meurneobaSi, Sromis saerTaSoriso<br />

danawilebis sistemaSi mis adgils gansazRvravs. swored es funqciebi uzrunvelyofs<br />

qalaqis Semosavals. amasTanave, maT mier warmoebuli produqcia moixmareba<br />

ara marto imave qalaqSi, aramed mis farglebs gareTac. qalaqmomsaxure funqciebi<br />

ki is funqciebia, romelTa produqcia mocemuli qalaqis farglebSi moixmareba –<br />

isini sakuTriv qalaqis mosaxleobis moTxovnilebaTa dasakmayofileblad Seiqmna<br />

da ganviTarda. aseTia, magaliTad, sayofacxovrebo momsaxureba da sxv.<br />

Tanamedrove qalaqebis umravlesobaSi mrewveloba wamyvan an erT-erT wamyvan<br />

funqcias asrulebs. bevri qalaqis aRmoceneba an Semdgomi ganviTareba mopovebiT<br />

an gadamamuSavebeli mrewvelobis sxvadasxva dargis zegavleniT moxda. dedamiwaze<br />

asobiT qalaqia, romlebic qvanaxSiris, navTobis an sxv. mineraluri nedleulis<br />

aRmoCena-mopovebis bazaze ganviTarda.<br />

wya ro 1<br />

q. kimberli samxreT afrikaSi mas Semdeg aSenda,<br />

roca am adgilebSi almasis sabado aRmoaCines.<br />

manamde, aq aranairi dasaxleba ar arsebobda. ase<br />

rom, kimberli almasis industriam warmoSva.<br />

kimberlis mTavari RirSesaniSnaobaa e.w.`didi<br />

xvreli~. igi adaminis mier praqtikulad xeliT<br />

amoTxrili msoflioSi yvelaze didi Saxtakarieria.<br />

man samxreT afrikaSi dasabami misca<br />

`almasis cieb-cxelebas~. misi arsebobis<br />

ganmavlobaSi Saxtadan 28 mln tona qva da grunti<br />

amoiRes, romelTagan 14,5 mln karati anu 30 tona<br />

almasi iyo.<br />

wya ro 2<br />

q. Cikago aSS-Si XIX saukunis Sua xanebSi gaizarda<br />

da gafarTovda, rac misi xelsayreli geografiuli<br />

mdebareobiT aixsneba. igi satransporto, samrewvelo<br />

da momsaxurebis centrs warmoadgenda. qalaqis<br />

statusi Cikagom 1837 wels miiRo. amJamad aSS-Si<br />

mosaxleobis ricxovnobis mixedviT Cikago meore<br />

qalaqia da qveynis umniSvnelovanesi finansuri<br />

centri da satransporto kvanZia.<br />

davaleba<br />

1. msoflios politikuri rukis gamoyenebiT daadgine q. Cikagos geografiuli<br />

mdebareoba da gansazRvre, ra faqtorebma ganapiroba qalaqis satransporto da<br />

safinanso kvanZad gadaqceva?<br />

yvela saxelmwifos Tavisi dedaqalaqi aqvs, romelic qveynis administraciuli<br />

da kulturuli centria. zogierT qveyanaSi Zveli dedaqalaqebi axlad aSenebul<br />

qalaqebSi gadaitanes, romlebic ise iyo daproeqtebuli, rom farTo da moxerxebuli<br />

yofiliyo. kanbera avstraliaSi, islamabadi pakistanSi, brazilia braziliaSi,<br />

astana yazaxeTSi – axali dedaqalaqebia.<br />

177


I I I Tavi<br />

mosaxleoba<br />

178<br />

wya ro 3<br />

Tu q. brazilias zemodan gadmoxedavT, mas<br />

TviTmfrinavis forma aqvs. aseTi forma<br />

xelsayrel pirobebs qmnis farTo gzebis<br />

mSeneblobisa da transportis intensiuri<br />

moZraobisTvis. saxelmwifo dawesebulebebi<br />

Tavmoyrilia erT adgilas, rac saxelmwifo<br />

moxeleebs drois dazogvaSi exmareba. q. brazilia<br />

iuneskos msoflio memkvidreobis siaSia Setanili.<br />

wya ro 4<br />

q. karlovi vari (mosaxleoba 52 aTasi kaci, 2003<br />

w.) sakurorto qalaqia CexeTSi. igi istoriuli<br />

bohemiis dasavleTiT mdebareobs.<br />

qalaqis warmoqmna mis teritoriaze arsebul<br />

samkurnalo cxel mineralur wyalTanaa<br />

dakavSirebuli. amJamad kurortze 12 Termuli<br />

wyaroa, romelTa temperatura 40-dan 72 0 C–mde<br />

icvleba. kurorts yovelwliurad mravali<br />

damsvenebeli stumrobs.<br />

qalaqebs, soflebTan SedarebiT, gamokveTili garegani saxe aqvT. amavdroulad,<br />

TiToeul qalaqs, yvelasTvis saerTo niSnebisa Tu Tvisebebis miuxedavad, mxolod<br />

misTvis damaxasiaTebeli, sakuTari iersaxec aqvs. rac ufro Zvelia an didia qalaqi,<br />

rac urfo mravalferovania misi cxovreba, miT ufro mimzidvelia igi. miuxedavad<br />

TiToeuli qalaqis TviTmyofadobisa, yvela qalaqis iersaxe erTi da imave elementebisgan<br />

Sedgeba.<br />

gzebi: quCebi,<br />

trotuarebi,<br />

avtomagistralebi,<br />

rkinigzebi, xidebi<br />

qalaqis iersaxis<br />

ganmsazRvreli elementebi<br />

sazRvrebi:<br />

mdinare, napirebi,<br />

kedlebi, samosaxlo<br />

raionebis mijnebi<br />

nax. 3.14.2 qalaqis iersaxis ganmsazRvreli elementebi<br />

kvanZebi: centri,<br />

gzebis gadakveTebi<br />

orientirebi:<br />

satelevizio<br />

an radioanZa,<br />

kulturuli<br />

Zeglebi, Senobebi<br />

da sxv.<br />

nebismieri qalaqis teritoria, misi ganaSenianeba da, ra Tqma unda, iersaxe dro-<br />

Ta ganmavlobaSi icvleba. xSirad qalaqis mcxovreblebi da meria arCevanis winaSe<br />

dganan: daangrion, SeinarCunon, Tu iersaxe Seucvalon ama Tu im Senobas, kvartals<br />

da a.S. am dros gansakuTrebuli pasuxismgebloba ekisreba im pirebs, romelTac<br />

unda gadawyviton es sakiTxi. ekrZod, qalaqis mgegmav qalaqmSenebels, xuroTmo-<br />

ZRvars, arqiteqtors da sxv.<br />

f<br />

nax. 3.14.3 Zveli da axali Tbilisi<br />

nax. 3.14.4 Zveli da axali parizi<br />

nax. 3.14.5 Zveli da axali dubai<br />

1990 2003<br />

2. Seni azriT, ra kavSiria qalaqis funqcias, mis iersaxesa da ganaSenianebas Soris?<br />

3. rogor fiqrob, ra SeiZleba CaiTvalos q. Tbilisis da Seni dasaxlebuli punqtis<br />

orientirad?<br />

4. nax. 3.14-3-3.14.5-is gamoyenebiT Seadare erTmaneTs Zveli da axali Tbilisi,<br />

parizi da dubai da imsjele, rogor Seicvala maTi iersaxe? qalaqis romelma<br />

orientirebma SeinarCuna mniSvneloba?<br />

davaleba<br />

bevri qalaqis saxelwodeba mrewvelobis ama Tu im dargis sinonimad iqca. magaliTad,<br />

safeiqro mrewveloba – manCesteri, lioni; savtomobilo mrewveloba – detroiti;<br />

optikis – iena; saaTebis – lokli; Savi metalurgiis – pitsburgi da sxv.<br />

es<br />

sainteresoa<br />

179


I V Tavi<br />

mogzauroba<br />

afrika<br />

218<br />

keTili imedis<br />

koncxi<br />

1640 wels holandieli mogzaurebisTvis ukve cnobili iyo avstraliis sanapiroebi.<br />

1642-1644 wlebSi eqspediciam abel tasmanis xelmZRvanelobiT k. tasmania,<br />

Semdeg ki axali zelandia aRmoaCina.<br />

XVIII saukuneSi samxreTis zRvebis SeswavliT aqtiurad dainteresdnen ingliselebi.<br />

1770 wels jeims kuki ekipaJis wevrebTan erTad avstraliis sanapiroze<br />

gadavida da igi didi britaneTis samflobelod gamoacxada. manve gamoikvlia avstraliis<br />

aRmosavleT sanapiro da didi barieruli rifi aRmoaCina.<br />

malindi<br />

k. madagaskari<br />

batavia<br />

(jakarta)<br />

k. borneo<br />

k. iava<br />

k. papua<br />

axali gvinea<br />

axali holandia<br />

(avstralia)<br />

k. tasmania<br />

axali zelandia<br />

a. tasmanis mogzaurobamde aRmoCenili kunZulebi<br />

portugalieli mogzaurebi XVI-XVII s<br />

holandieli mogzaurebi XVI-XVII s<br />

a. tasmanis I mogzauroba 1642-1643 w<br />

a. tasmanis II mogzauroba1644 w<br />

nax. 4.4.6 holandielebma<br />

avstralia geografiulad<br />

aRmoaCines, xolo<br />

ingliselma jeims kukma<br />

kontinentis evropul<br />

kolonizacias daudo<br />

safuZveli.<br />

9. nax. 4.4.6-is mixedviT daadgine:<br />

a) sad gadioda portugalieli da holandieli zRvaosnebis gzebi?<br />

b) ra mimarTulebiT miemarTebodnen holandiuri eqspediciebi axali miwebis<br />

saZebnelad?<br />

g) romeli kunZulebi aRmoaCines holandielebma?<br />

d) Seadare rukaze aRniSnuli geografiuli saxelebi Tanamedroves.<br />

10. XVII-XVIII saukuneebSi avstralias axal holandias uwodebdnen. rogor fiqrob,<br />

ratom?<br />

11. amoirCie romelime mogzauri, rukis mixedviT aRwere misi mogzaurobis<br />

marSruti da Seavse cxrili:<br />

mogzauri mizezi mogzaurobis marSruti Sedegi<br />

12. gamoTqvi Seni mosazreba didi geografiuli aRmoCenebis mniSvnelobis Sesaxeb.<br />

Seni azriT, rogori iqneboda dRevandeloba am aRmoCenebis gareSe?<br />

13. moiZie damatebiTi informacia romelime mogzauris Sesaxeb da gaacani igi<br />

Tanaklaselebs.<br />

14. aRniSne konturul rukaze kolumbis, magelanis, diasisa da vasko da gamas<br />

mogzaurobis marSrutebi.<br />

davaleba<br />

f<br />

4. 5. mogzauroba dRes<br />

turizmi mogzaurobisa da dasvenebis erT-erTi ZiriTadi formaa. Tanamedrove<br />

gagebiT, turizmi sxvadasxva satransporto saSualebiT an fexiT mogzaurobaa,<br />

romlis mizania dasveneba, sporti, janmrTelobis aRdgena da mkurnaloba, Semecneba<br />

da sxv. mogzaurTa da turistTa ricxvi msoflioSi yovelwliurad izrdeba.<br />

wya ro 1<br />

dRemde sayovelTaod ar aris<br />

dadgenili, vin SeiZleba CaiTvalos<br />

turistad. maTi aRricxvis<br />

universaluri satatistikuri<br />

meTodic ar arsebobs. Tumca,<br />

gaeros 1963 wlis ganmartebiT, cneba<br />

„turisti“ niSnavs pirs, romelic<br />

droebiT – 24 sT-dan 6 Tvemde<br />

icvlis Tavis mudmiv sacxovrebel<br />

adgils da romlis mizania garToba,<br />

Semecneba da sxv. magram araviTar<br />

SemTxvevaSi SromiT anazRaurebasTan<br />

dakavSirebuli saqmianoba.<br />

turizmi momsaxurebis sferos yvelaze wamyvani da momgebiani dargia. amJamad<br />

TiTqmis yvela adamiani met-naklebad Cabmulia turistul saqmianobaSi. isini<br />

muSaoben sastumroebSi, kvebisa da savaWro obieqtebSi da a.S. xSirad turistebs<br />

turistuli firmebi emsaxureba.<br />

XX saukunis 70-iani wlebidan metad swrafad ganviTarda saerTaSoriso turizmi,<br />

rasac xeli Seuwyo mSvidobam, sxvadasxva qveynis ekonomikurma aRmavlobam da<br />

mosaxleobis keTildReobis donis zrdam, mecnierul-teqnikurma revoluciam da<br />

sxva fatorebma.<br />

nax. 4.5.2 msoflios<br />

qveynebi turistTa<br />

raodenobis mixedviT<br />

sankt-peterburgi<br />

!<br />

moskovi<br />

londoni<br />

!<br />

berlini<br />

!<br />

!<br />

! parizi<br />

Cikago<br />

!<br />

los-anjelesi<br />

!<br />

mexiko<br />

!<br />

! niu-iorki<br />

filadelfia<br />

stamboli<br />

pekini (beijingi)<br />

!<br />

!<br />

Teirani<br />

!<br />

!<br />

!<br />

tokio<br />

kairo<br />

Sanxai osaka<br />

!<br />

deli<br />

!<br />

!<br />

taibei<br />

! karaCi kalkuta hon-kongi !<br />

mumbai !<br />

!<br />

!<br />

bangkoki manila<br />

!<br />

!<br />

san-paulo<br />

! ! rio-de-Janeiro<br />

buenos-airesi<br />

!<br />

nax. 4.5.1 mosaxleobis im SeZlebuli fenebis<br />

warmomadgenlebs, vinc cnobismoyvareobis gamo<br />

ucxo qveyanaSi mogzaurobda, XVII s-is bolos<br />

turistebs uwodebdnen. turists espaneTis<br />

qalaq oveidoSi Zeglic ki daudges.<br />

qveyanaSi turistebis raodenoba<br />

70 mln.<br />

35-50 mln.<br />

25-30 mln.<br />

15-20 mln.<br />

10-15. mln.<br />

5-10 mln.<br />

msoflio turistuli organizaciebis monacemebiT, 2009 wels mTel msoflioSi 880<br />

mln turisti mogzaurobda, xolo turizmidan miRebulma Semosavalma 946 mlrd<br />

dolari Seadgina.<br />

3-5 mln.<br />

< 3 mln.<br />

jakarta<br />

!<br />

es<br />

sainteresoa<br />

219


I V Tavi<br />

mogzauroba<br />

220<br />

sankt-peterburgi<br />

!<br />

moskovi<br />

londoni<br />

!<br />

!<br />

!<br />

! berlini<br />

los-anjelesi<br />

!<br />

mexiko<br />

!<br />

Cikago niu-iorki<br />

!<br />

! filadelfia<br />

parizi<br />

!<br />

stamboli<br />

kairo<br />

!<br />

pekini (beijini)<br />

!<br />

Teirani<br />

tokio<br />

!<br />

!<br />

!<br />

osaka<br />

deli<br />

! Sanxai<br />

karaCi !<br />

taibei<br />

!<br />

kalkuta hon-kongi !<br />

mumbai !<br />

!<br />

!<br />

bangkoki manila<br />

!<br />

!<br />

san-paulo<br />

! ! rio-de-Janeiro<br />

buenos-airesi<br />

!<br />

Semosavlebi turizmidan<br />

> 70 mlrd.<br />

20-30 mlrd.<br />

10-20 mlrd.<br />

7-10 mlrd.<br />

5-7 mlrd.<br />

2.4-5 mlrd.<br />

< 2.4 mlrd.<br />

nax. 4 5 3 msoflios qveynebi turiz midan miRebuli Semosavlebis mixedviT<br />

nax. 4.5.4 saerTaSoriso turizmi<br />

jakarta<br />

!<br />

1. nax. 4.5.2-isa da 4.5.3-is mixedviT daadgine:<br />

a) msoflios udidesi qveynebi tu ristTa raodenobisa da turizmidan miRebuli<br />

Semosavlebis mixedviT;<br />

b) ramdeni turisti ewvia saqarTvelos da ras udrida turizmidan miRebuli<br />

Semosavali?<br />

2. rogor fiqrob, ram gamoiwvia am qveynebis didi popularuloba ucxoel<br />

turistTa Soris?<br />

davaleba<br />

3. nax. 4.5.4-is mixedviT daadgine saerTaSoriso turizmis ZiriTadi sazRvao, samTosaTxilamuro<br />

da sakruizo centrebi.<br />

los-anjelesi<br />

!<br />

sakruizo raionebi<br />

sazRvao raionebi<br />

samTo-saTxilamuro<br />

raionebi<br />

Cikago ! niu-iorki<br />

!<br />

filadelfia<br />

mexiko<br />

!<br />

san-paulo<br />

! !<br />

rio-de-Janeiro<br />

! buenos-airesi<br />

sankt-peterburgi<br />

! moskovi<br />

!<br />

londoni ! !<br />

!<br />

pekini<br />

parizi<br />

(beijingi)<br />

!<br />

stamboli<br />

!<br />

osaka<br />

!<br />

Teirani<br />

deli<br />

! !<br />

tokio<br />

!<br />

kairo<br />

Sanxai!<br />

!<br />

karaCi !<br />

! taibei<br />

!<br />

!<br />

! hon-kongi<br />

mumbai<br />

! manila<br />

!<br />

bankoki<br />

jakarta<br />

!<br />

f<br />

f<br />

turizmis ganviTarebam dasabami misca mTeli rigi saerTaSoriso organizaciebis<br />

Seqmnas. maT Sorisaa „msoflio turistuli organizacia“, „turistuli saagento<br />

asociaciebis msoflio federacia“, „arabTa turizmis kavSiri“, „afrikuli<br />

turizmis ganviTarebis organizacia“ da sxv. amis Sesaxeb met informacias Seityob<br />

internetgverdidan: www.worldtourizmorganization.com<br />

turizmi ZiriTadad ori saxisaa: rekreaciuli (gajansaReba, SemecnebiTi, sportuli<br />

da sxv.) da saqmiani (biznes-turizmi, kongres-turizmi, Soping-turizmi da<br />

sxv.). TiToeuli es saxe specializebul qvesaxeebad iyofa.<br />

wya ro 2<br />

wylis Txilamurebi pirvelad 1922 wels gamoCnda, roca amerikelma ralf samuelsonma<br />

Cveulebrivi zamTris TxilamurebiT leik-sitis tbaze gaseirneba gadawyvita.<br />

wylis TxilamurebiT sriali dasvenebis erT-erTi aqtiuri da metad popularuli<br />

formaa.<br />

raftingi (jomardoba), daivingi (wyalqveSa yvinTva), serfingi, veikbordingi (wylis<br />

Txila mure bis, snoubordis, skuterisa da serfingis kombinacia, romelic XX<br />

saukunis 90-iani wlebidan ganviTarda) da sxv. wylis turizmis saxeebia.<br />

daivingi<br />

raftingi<br />

4. turizmis ganviTarebas aqvs rogorc dadebiTi, ise uaryofiTi mxareebi.<br />

CamoTvale isini da moawyveT klasSi diskusia: „turizmis plus-minusebi“.<br />

davaleba<br />

turizms, rogorc organizebul da komerciul saqmianobas, safuZveli 1841 wels<br />

Caeyara. ingliselma komersantma tomas kukma pirvelad gauwia jgufis gamgzavrebas<br />

komerciuli momsaxureba. man matareblis bileTebi Seisyida da Semdeg igi mgzavrobis<br />

msurvelebs mihyida, amasTan, gzaSi eqskursiamZRolis funqciac Tavadve<br />

ikisra. britaneTSi es turistuli firma dResac arsebobs saxelwodebiT „tomas kuk<br />

end san“.<br />

gaerTianebuli erebis organizaciis mier 1967 weli turizmis wlad iyo gamocxa debuli<br />

deviziT: „turizmi – gza mSvidobisaken“.<br />

es<br />

sainteresoa<br />

es<br />

sainteresoa<br />

221


I V Tavi<br />

mogzauroba<br />

222<br />

wya ro 3<br />

momlocveloba da wminda adgilebis<br />

monaxuleba religiuri turizmis erT-erTi<br />

saxea. israelis dedaqalaq ierusalimSi,<br />

„maradiul qalaqSi“, sami msoflio religia<br />

– qristianoba, iudaizmi da mahmadianoba<br />

iyris Tavs, ris gamoc aq mudmivad ikveTeba<br />

mTeli msoflios morwmune adamianebis<br />

interesebi. qalaqSi mravali istoriuli da<br />

religiuri siwmindea, romlebic masobrivi<br />

momlocvelobis obieqtebs warmoadgenen.<br />

magaliTad, Zveli, dangreuli sinagogas gadar Cenili<br />

15-metriani simaRlis godebis kedeli ebraelTaTvis<br />

ierusalimis dabru nebis simbolo iyo. saukuneebis<br />

ganmavlobaSi istoriul miwa-wylidan gandevnil ebraelebs<br />

weliwadSi mxolod erTxel SeeZloT aq Camosvla da locva.<br />

uflis saflavi ierusalimSi yvelaze wminda adgilia<br />

mTeli msoflios qristianebisTvis. Tumca igi aseve udides<br />

STabeWdilebas tovebs nebismier mnaxvelze, ra religiuri<br />

mrwamsisac ar unda iyos igi.<br />

wya ro 4<br />

ukanasknel wlebSi turizmis axali saxeoba – kosmosuri<br />

turizmi gaCnda. igi turizmis yvelaze Zviri da amave dros<br />

yvelaze egzotikuri saxeobaa. jerjerobiT kosmosur<br />

turistTa ricxvi didi araa da sul 10 kacs iTvlis. denis<br />

tito – amerikeli milioneri pirveli adamiania, romelic<br />

2001 wels kosmosSi turistad gafrinda.<br />

wya ro 5<br />

agroturizmi (sasoflo turizmi) evropaSi<br />

XX s-is 70-ian wlebSi gaCnda. am periodSi<br />

evropis bevr qveyanaSi metad mwvave ekologiuri<br />

situacia Seiqmna, ris gamoc didi qalaqebisa da<br />

samrewvelo centrebis mcxovreblebs bunebaSi,<br />

sufTa haerze dasveneba da jansaRi, naturaluri<br />

produqtebiT kveba surdaT. turizmis es<br />

saxeoba dResac popularulia. agroturizmis<br />

erT-erTi saxeobaa Rvinis turizmi, romelic<br />

venaxebis monaxulebas da yurZnis krefas, Rvinis<br />

maranSive degustacias da yidvas, Rvinis festivalebis Catarebas moicavs.<br />

wya ro 6<br />

„mwvane“ anu ekoturizmi bunebaSi dasvenebas da amave<br />

dros masze zurnvas gulisxmobs. ekoturizmis mizania<br />

garemos ekologiuri mdgradobis Senar Cu neba<br />

da mosaxleobis ekologiuri ganaT lebis amaRleba.<br />

ekoturizmis ganviTarebaSi udides rols asrulebs<br />

erovnuli parkebi, nakrZalebi, aRkveTilebi da<br />

sxva. saxis daculi teritoriebi. magaliTad,<br />

CineTSi ekoturizmis mravali obieqtia. am qveyanaSi<br />

msoflioSi yvelaze meti satyeo nakrZali (1658) da<br />

tyeparkia (1757). aqedan 6 tyeparki iuneskos msoflio memkvidreobis obieqtebis<br />

siaSia Seyvanili. ekoturizmi aseve kargadaa ganviTarebuli keniaSi, tanzaniaSi,<br />

ekvadorSi, nepalSi, kosta-rikaSi, avstraliaSi, axal zelandiasa da samxreT afrikis<br />

respublikaSi. ekoturizmi saqarTveloSi sul ufro popularuli xdeba.<br />

wya ro 7<br />

zogierT adamians did siamovnebas aniWebs mogzaurobis dros dabkolebebis<br />

gadalaxva da moulodnelobebiT savse dReebi. aseTi avanturistuli da<br />

eqstremaluri mogzauroba survilTan erTad fizikur amtanobasa da simamaces<br />

moiTxovs. eqstremaluri<br />

mogzaurobis magaliTia tur<br />

heierdalis (msoflio okeaneSi<br />

tiviT), jumber leJavas da<br />

sxvaTa mogzaurobebi. qarTvelma<br />

mogzaurma j. leJavam 1993-2000<br />

wlebSi velosipediT martom<br />

imogzaura dedamiwis yvela<br />

kontinentze da TiTqmis yvela<br />

qveyanaSi. man 264 000 km gaiara da<br />

ekvatori 9-jer gadakveTa.<br />

5. CamoTvale, ra mizniT mogzaurobdnen adamianebi warsulSi da mogzauroben dRes.<br />

Seavse cxrili:<br />

mogzaurobis<br />

miznebi<br />

mogzaurTa droebiT<br />

gasaCerebeli adgilebi<br />

mogzaurTa<br />

satransporto saSualebebi<br />

davaleba<br />

6. rogor fiqrob, SeiZleba Tu ara CaiTvalos mogzaurobad mivlineba, gastrolebi,<br />

dazverva, yaCaRoba-mekobreoba, samecniero kongresSi monawileoba, alpinizmi,<br />

paraSutizmi, sahaero buStebiT frena? pasuxi daasabuTe.<br />

7. arsebobs turizmis iseTi saxeebi, rogorebicaa samrewvelo turizmi,<br />

eTnoturizmi, saTavgadasavlo turizmi, invaliduri turizmi, speleoturizmi.<br />

Seni azriT, ras gulisxmobs TiToeuli maTgani?<br />

8. gamoTqvi mosazreba, turizmis romeli saxeoba SeiZleba ganviTardes Sens mxareSi<br />

– saqarTveloSi da ratom?<br />

223


VTavi<br />

transporti da vaWroba<br />

226<br />

5. 1. transporti<br />

Zvelad raime sagnebis an produqtis transportireba neli procesi iyo, radgan<br />

mas ZiriTadad, cxovelebi da adamianebi gadazidavdnen.<br />

nax. 5.1.1 4000 wlis win adamianma<br />

cxeni moiSinaura, romelic<br />

qveiTze aTjer ufro swrafad<br />

moZraobs. msoflios zog<br />

qveyanaSi tvirTis gadasazidad<br />

da mgzavrTa gadasayvanad<br />

cxovelebi jer kidev gamoiyeneba.<br />

gadaadgilebis<br />

saSualebebi:<br />

avtomobili, gemi,<br />

TviTmfrinavi,<br />

matarebeli da sxv.<br />

mimosvlis gzebi:<br />

avtobani,<br />

rkinigza, xidi,<br />

gvirabi da sxv.<br />

nax. 5.1.2 pirveli borbali,<br />

savaraudod, Sumerebma<br />

5000 wlis win gamoigones.<br />

maT xisborbliani urmebiT<br />

marcvleuli sxva soflebSi<br />

mihqondaT gasayidad.<br />

damatebiTi<br />

mowyobilobebi:<br />

aeroporti,<br />

avtosadguri,<br />

rkinigzis sadguri,<br />

navsadguri da sxv.<br />

nax. 5.1.3 etli pirveli<br />

sazogadoebrivi<br />

transporti iyo, romelic<br />

yovel 20 kilometrSi unda<br />

SeCerebuliyo fundukSi<br />

cxenebis Sesacvlelad.<br />

Tanamedrove civilizacia warmoudgenelia transportis gareSe. marTalia,<br />

transporti Tavad arafers ar awarmoebs, magram mis gareSe ar iarsebebs aranairi<br />

warmoeba, qalaqebi, soflebi, fabrika-qarxnebi, fermebi da saxelmwifoc ki.<br />

nax. 5.1.4 satransporto kompleqsis Semadgeneli nawilebi<br />

satransporto<br />

kompleqsi<br />

momsaxure<br />

personali:<br />

mZRoli, mfrinavi,<br />

memanqane,<br />

dispeCeri da sxv.<br />

davaleba<br />

1. CamoTvale SenTvis cnobili transportis saxeebi, daajgufe isini „Zvel“ da<br />

„axal“ satransporto saSualebebad da ganalage maTi warmoSobis mixedviT drois<br />

xazze.<br />

f<br />

nax. 5.1.5 transportis saxeebi<br />

sarkinigzo<br />

saxmeleTo<br />

transporti<br />

saavtomobilo<br />

transportis saxeebi<br />

wylis<br />

transporti<br />

samdinaro sazRvao<br />

sahaero<br />

transporti<br />

milsadeni<br />

transporti<br />

metad rTuli da Taviseburia Tanamedrove transportis geografia. evropaSi,<br />

CrdiloeT amerikasa da aziis aRmosavleTSi mTeli rigi regionebi mimosvlis gzebiT,<br />

SeiZleba iTqvas, ablabudas qseliviT aris daserili. Tumca, dedamiwaze aris<br />

adgilebi – ZiriTadad, polarul da mTian mxareebSi – sadac TiTqmis warmoudgenelia<br />

Tanamedrove transportis gamoyeneba. yvela saxis transportma ori mTavari<br />

moTxovna unda daakmayofilos: man unda SeZlos garkveuli moculobis tvirTis<br />

gadazidva (gansazRvruli woniT, Tu adamianTa raodenobiT) da dafaros saWiro<br />

manZili.<br />

transportis muSaobis Sesafasebeli ZiriTadi maCvenebelia gadaziduli tvir-<br />

Tebis sidide da gadayvanili mgzavrebis raodenoba, romelTa manZilze gadamravlebiT<br />

tvirTbrunvas (izomeba t/km) da mgzavrTbrunvas (mgzavri/km) miviRebT.<br />

2. transports xSirad saxelmwifos „sisxlis mimoqcevis sistemas“ uwodeben. axseni,<br />

rogor gesmis es gamoTqma.<br />

3. Seni azriT, ra kavSiria qveynis ekonomikuri ganviTarebis donesa da mis<br />

satransporto sistemas Soris? moiyvane am kavSiris gamovlenis magaliTebi.<br />

4. ra roli akisria transports qveynis sameurneo sistemaSi?<br />

davaleba<br />

5. rogor fiqrob, mTian regionebSi transportis romeli saxeobis ganviTarebas<br />

eniWeba upiratesoba da ratom?<br />

6. transportis ganviTarebaze mravali faqtori moqmedebs. maT Soris qveynisa da<br />

mosaxleobis socialur-ekonomikuri mdgomareoba, kulturuli, rekreaciuli da<br />

demografiuli aqtivoba, politikuri situacia da sxv. Seni azriT, transportis<br />

ganviTarebaze ra konkretul gavlenas axdens CamoTvlili faqtorebi?<br />

amazoneTis junglebSi, afrikasa da zondis kunZulebze dResac cxovroben<br />

tomebi, romelTac dRemde ar ician, ra aris transporti.<br />

es<br />

sainteresoa<br />

227


VTavi<br />

transporti da vaWroba<br />

228<br />

msoflio erTiani satransporto sistema XX saukuneSi Camoyalibda. ganviTarebul<br />

qveynebze msoflio satransporto qselis saerTo sigrZis 78% da tvirTbrunvis<br />

74% modis.<br />

nax. 5.1.6 msoflios tvirT- da mgzavrTbrunva (2005 w.)<br />

100<br />

90<br />

80<br />

70<br />

60<br />

50<br />

40<br />

30<br />

20<br />

10<br />

0<br />

tvirT- da mgzavrTbrunva (%)<br />

61<br />

1<br />

transportis<br />

saxeoba<br />

tvirTbrunva<br />

mgzavrTbrunva<br />

14<br />

10 10<br />

80<br />

sazRvao sarkinigzo saavtomobilo milsadeni sahaero samdinaro<br />

12<br />

9<br />

3<br />

davaleba<br />

7. nax. 5.1.6-is gamoyenebiT daadgine:<br />

a) romeli satransporto saSualeba liderobs tvirTbrunvisa da<br />

mgzavrTbrunvis mixedviT?<br />

b) imsjele transportis calkeuli saxeobis rolze tvirT- da mgzavrTbrunvaSi;<br />

g) rogor fiqrob, ram gamoiwvia transportis sxvadasxva saxeobis aseTi<br />

ganawileba?<br />

5. 2. transportis saxeebi<br />

wylis transporti yvelaze Zveli satransporto saxeobaa. yvelaze primitiuli<br />

afriani xomaldic ki dRe-Ramis ganmavlobaSi 4-5-jer met manZils gadioda, vidre<br />

qaravani. XX saukunis 50-ian wlebamde grZel manZilze gadasaadgileblad sazRvao<br />

transporti mTavari saSualeba iyo. sazRvao transportma dRemde SeinarCuna mniSvnelovani<br />

funqcia da roli. igi yvelaze iafi satransporto saxeobaa, amitomac<br />

msoflio tvirTbrunvis 60-67% wylis transportze modis. sazRvao transporti<br />

did manZilze mZime tvirTebis (naxSiri, madani, samSeneblo masalebi) gadatanis<br />

saukeTeso saSualebaa.<br />

uZvelesi droidan gadaadgilebis yvelaze martiv saSualebas mdinareebi warmoadgenda,<br />

romlebzec adamianebi xis navebiT, kanoeebiT gadaadgildebodnen.<br />

dedamiwaze Siga wylebis saerTo sigrZe 550 aTasi km-ia. samdinaro sanaosno gzebis<br />

didi ganfenilobiT gamoirCeva CineTi (110 aTasi km), ruseTi (80 aTasi km), aSS (41<br />

aTasi km), brazilia (31 aTasi km). Tumca aris qveynebi, sadac samdinaro transporti<br />

TiTqmis ar aris an sustadaa ganviTarebuli.<br />

nax. 5.2.1 mdinareebze da mcire sazRvao<br />

gadasasvlelebze tvirTis gadasatanad<br />

da mgzavrTa gadasayvanad bornebi<br />

gamoiyeneba. Tanamedrove bornebi<br />

gemebs waagavs da didi popularobiT<br />

sargeblobs turistebs Soris.<br />

nax. 5.2.2 yvelaze didi gemebi navTobis<br />

tanke rebia. zogi tankeri sigrZeSi naxevar<br />

kilometrs aRweven da gaCerebisaTvis<br />

ramdenime kilometri sWirdeba. tankeri<br />

500000 tona navTobs itevs.<br />

nax. 5.2.3 yvelaze didi samgzavro gemis titulis<br />

mopovebas ori laineri cdilobs: 1998 wels agebuli<br />

285 -metriani “Grand Princess”, romelic da 311 metriani<br />

– “Navigator of tne Seas”. marTalia es ukanaskneli sigrZiT<br />

ufro metia, magram `princesa“ ufro met adamianzea<br />

gaTvlili. masze 2600 kaci eteva. gemi umaRles donezea<br />

aRWurvili: aq 1300 kaiuta, 3 restorani, 4 auzi, 3<br />

sakoncerto darbazi da15 gembania; aqvea kazino, Ramis<br />

klubi, diskoTeka, silamazis saloni, biblioTeka,<br />

golfis, CogburTisa da kalaTburTis moednebi da<br />

mravali sxv. mgzavrebs 1200 adamiani emsaxureba.<br />

1. msoflios fizikuri da politikuri rukebis gamoyenebiT, daadgine:<br />

a) ratom aris CineTSi, ruseTSi, aSS-sa da braziliaSi samdinaro transporti<br />

kargad ganviTarebuli?<br />

b) romel qveynebSi ar arsebobs samdinaro transporti da ratom?<br />

davaleba<br />

229


V I I<br />

Tavi<br />

saerTaSoriso organizaciebi<br />

es<br />

sainteresoa<br />

290<br />

7. 5. olimpiuri komiteti<br />

saerTaSoriso organizacia `saerTaSoriso olimpiuri komiteti~ 1894 wlis 23<br />

ivniss baron pier de kubertenis mier olimpiuri TamaSebis aRorZinebis mizniT<br />

Seiqmna. amJamad komiteti yvelaze gavleniani sportuli organizaciaa msoflio-<br />

Si. komiteti yovel oTx weliwadSi organizebas ukeTebs Tanamedrove olimpiur<br />

TamaSebs zafxulsa da zamTarSi. komitetis mier organizuli pirveli zafxulis<br />

olimpiada 1896 wels aTenSi (saberZneTi) gaimarTa; pirveli zamTris olimpiada ki –<br />

1924 wels CamoniqsSi (safrangeTi). 1992 wlamde zafxulisa da zamTris olimpiadebi<br />

erTsa da imave wels imarTeboda. 1994 wlidan ki komitetma maT Soris orwliani dro<br />

gamoyo RonisZiebaTa organizebis dagegmvis gamartivebis mizniT.<br />

nax .7.5.2 zafxulis olimpiadebis Catarebis adgilebi<br />

nax. 7.5.1 olimpiuri komitetis Stab-bina<br />

lozanaSi (Sveicaria) mdebareobs.<br />

erTxel<br />

orjer da metad<br />

qalaqebi, erTxel<br />

qalaqebi, 2-jer<br />

(los-anjelesi, parizi,<br />

londoni da aTeni)<br />

zafxulis bolo, XXIX olimpiada pekinSi (beijingi, CineTi) Catarda. Semdgomi<br />

olimpiadebi 2012 wels londonSi (gaerTianebuli samefo) da 2016 wels rio-de-<br />

JaneiroSi (brazilia) gaimarTeba.<br />

davaleba<br />

1. Seni azriT, ras gamoxatavs<br />

olimpiuri komitetis<br />

emblema?<br />

f<br />

f<br />

nax. 7.5.3 zamTris olimpiadebis Catarebis adgilebi<br />

qveynebi –erTxel<br />

qveynebi – orjer da<br />

metad<br />

qalaqebi – erTxel<br />

qalaqebi – orjer<br />

(leiq-plesidi (aSS), sentmorici<br />

(Sveicaria), instburki<br />

(avstria)<br />

zamTris bolo XXI olimpiada 2010 wels vankuverSi (kanada) gaimarT. momdevno ki<br />

2014 wels soWSi (ruseTi) Catardeba.<br />

saerTaSoriso olimpiur komitets ori organo aqvs: aRmasrulebeli komiteti<br />

da antidopingis komiteti.<br />

saerTaSoriso olimpiur komitetSi 205 erovnuli komitetia gaerTianebuli.<br />

TiToeuli maTgani Tavis kontinentalur erovnul olimpiur asociaciebs eqvemdebareba.<br />

2001 wlidan organizaciis prezidentia Jak roge. pirveli prezidenti ki<br />

vikelas demetriusi iyo 1894-1896 wlebSi. Tavad damaarsebeli pier de kuberteni<br />

komitets 1896-1925 wlebSi xelmZRvanelobda.<br />

komitetis samuSao enebia: franguli da inglisuri. yoveli wlis 23 ivniss saer-<br />

TaSoriso olimpiuri dRe aRiniSneba.<br />

olimpiuri komitetis internet-misamarTia: www.olympic.org<br />

saqarTvelos erovnuli olimpiuri komiteti 1989 wels Seiqmna da 1993 wels ukve<br />

saerTaSoriso olimpiur komitetSi gaerTianda.<br />

saqarTvelos sportsmenebma olimpiadaze sul 18 medali moipovs, maT Soris 5<br />

oqrosi, 2 vercxlis da 11 brinjaosi. Cvens sportsmenebs yvela medali zafxulis<br />

olimpiadebze aqvT miRebuli.<br />

2. nax. 7.5.2-7.4.3-is gamoyenebiT daadgine:<br />

a) emTxveva Tu ara zamTrisa da zafxulis olimpiadebis Catarebis adgilebi<br />

erTmaneTs?<br />

b) romel qveynebSi Catarebula erTsa da imave wels zamTrisa da zafxulis<br />

olimpiadebi?<br />

davaleba<br />

3. moiZie informacia qarTvel olimpiel sportsmenTa Sesaxeb da gaacani megobrebs.<br />

es<br />

sainteresoa<br />

291


V I I<br />

Tavi<br />

saerTaSoriso organizaciebi<br />

292<br />

leqsikoni<br />

7.<br />

6. garemos dacvis saerTaSoriso<br />

organizaciebi<br />

konservacia – risame dacva, SenarCuneba specialuri pirobebis SeqmniT<br />

grinpisi 1971 wels vankuverSi (kanada) Seqmnili bunebis damcvelTa saerTaSoriso<br />

organizaciaa. grinpisi miznad isaxavs globalur ekologiur problemebze<br />

zrunvas da problemebisadmi msoflios xalxebisa da saxelmwifo mTavrobebis<br />

yuradRebis mipyrobas. organizaciis mizania Cveni planetis bunebrivi simdidreebis<br />

mimarT adamianTa damokidebulebis Secvlac. mis yvela saqmianobas ZiriTadad<br />

saqvelmoqmedo fondebi da momxreebi afinanseben.<br />

grinpisSi 2,5 milionze meti adamiania gaerTianebuli. organizaciis samuSao<br />

ofisebi msoflios ara erT qveyanaSi moqmedebs, maT Soris aSS-Si, avstraliaSi,<br />

britaneTSi, indoeTSi, CineTSi da sxv. organizaciis saTao ofisi mdebareobs amsterdamSi<br />

(niderlandebi).<br />

misi internet-misamarTia: www.greenpeace.irg<br />

nax. 7.6.1 grinpisis wevri qveynebi<br />

nax. 7.6.2 jer kidev gasuli saukunis<br />

70-iani wlebSi grinpisma seriozuli<br />

saerTaSoriso aqcia Caatara veSapebis<br />

komerciuli miznebisTvis daWeris<br />

winaaRmdeg.<br />

davaleba<br />

1. nax. 7.6.1-isa da msoflio politikuri rukis gamoyenebiT CamoTvale grinpisis<br />

wevri sami qveyana kontinentebis mixedviT.<br />

bunebis dacvis msoflio fondi (World Wide Fund for Nature – WWF) – saerTaSoriso<br />

sazogadoebrivi organizaciaa, romelic bunebis dacvas, kvlevasa da aRdgenas<br />

emsaxureba. igi msoflioSi erT-erTi udidesi damoukidebeli bunebisdacviTi<br />

organizaciaa, romelic msoflios 40-ze met qveyanaSi muSaobs da 5 mln-ze meti<br />

mxardamWeri hyavs. organizacia 1961 wlis 11 seqtembers q. morgesSi (Sveicaria)<br />

daarsda da dRemde daaxloebiT 1300-mde bunebisdacviTi proeqti ganaxorciela.<br />

organizaciis mTavari mizani dedamiwis biomravalferovnebis SenarCunebaa. am<br />

kuTxiT man dedamiwaze 200-ze meti ekoregioni gansazRvra.<br />

organizaciis Stab-bina mdebareobs glandSi (Sveicaria).<br />

WWF-is internet-misamarTia: www.padna.org<br />

nax. 7.6.4 WWF-is logoze pandaa<br />

gamosaxuli.<br />

bunebis dacvis msoflio fondis kavkasiis warmomadgenloba dReisaTvis erTerTi<br />

wamyvani garemosdacviTi organizaciaa kavkasiaSi.<br />

fondis pirveli iniciativebi moicavda saqarTveloSi axali daculi teritoriebis<br />

Seqmnas da maTi racionalurad marTvis meqanizmebis SemuSavebas, biologiuri<br />

resursebis mdgrad gamoyenebas, mdgradi metyeveobis ganviTarebis xelSewyobas,<br />

msxvili mtaceblebis konservacias da sxva. amave dros, fondma seriozuli muSaoba<br />

gaswia ukve arsebuli daculi teritoriebis marTvis gaumjobesebis saqmeSi. fondis<br />

uSualo xelSewyobiT daarsda kavkasiaSi saerTaSoriso standartebis mixedviT<br />

pirveli borjom-xaragaulis erovnuli parki.<br />

2002 wlis ivnisidan bunebis dacvis msoflio fondis saqarTvelos warmomadgenloba<br />

funqcionirebas kavkasiis saprogramo ofisis saxelwodebiT (WWF Caucasus<br />

Programme Office) ganagrZobs, rac imas gulisxmobs, rom fondis saqmianoba mTlian<br />

kavkasiis ekoregions moicavs.<br />

dReisaTvis bunebis dacvis msoflio fondis kavkasiis warmomadgenloba mu-<br />

Saobs mTel rig proeqtebze, romelTa Soris aRsaniSnavia kavkasiuri leopardis<br />

konservacia, borjom-xaragaulis erovnuli parki, transsasazRvro (saqarTveloazerbaijani)<br />

proeqti Walis tyeebis gadasarCenad, samkurnalo mcenareebis mdgradi<br />

mopovebisa da gamoyenebis danergva, Tbilisisa da mtiralas mTis erovnuli<br />

parkebis daarseba da sxva.<br />

bunebis dacvis msoflio fondis strategiis Sesabamisad, fondis kavkasiis warmomadgenloba<br />

aqtiurad TanamSromlobs saxelmwifo struqturebTan, adgilobriv<br />

da saerTaSoriso arasamTavrobo organizaciebTan, saerTaSoriso saagentoebTan,<br />

donor organizaciebTan da adgilobriv mosaxleobasTan.<br />

293


V I I<br />

Tavi<br />

saerTaSoriso organizaciebi<br />

294<br />

nax. 7.6.5 WWF-is devizia: cocxali planetisaTvis.<br />

davaleba<br />

� daakvirdi WWF-is propagandistul plakatebs da aRwere, ras unda niSnavdes<br />

TiToeuli maTgani.<br />

� moifiqre raime plakati an slogani, romelic garemosdacviT problemebs exeba.<br />

moawyveT klasSi gamofena.<br />

I ipove marTebuli msjeloba:<br />

1. ibn-batuta<br />

2. amerigo vespuCi<br />

3. finikielebi<br />

4. marko polo<br />

5. f. magelani<br />

Semajamebeli samuSao IV<br />

1) mogzauroba adamianebis gadaadgilebaa sxvadasxva teritoriaze savaWro<br />

mizniT;<br />

2) turizmi sxvadasxva satransporto saSualebiT an fexiT mogzaurobaa, romlis<br />

mizania dasveneba, sporti, janmrTelobis aRdgena, mkurnaloba, Semecneba da sxv.<br />

3) milsadeni transporti transportis yvelaze Zveli da gavrcelebuli saxeobaa.<br />

4) transportis muSaobis Sesafasebeli ZiriTadi maCvenebelia tvirTbrunva da<br />

mgzavrTbrunva.<br />

5) msoflio satransporto qselSi swrafi tempiT izrdeba sakonteinero gadazidvebi.<br />

6) pirveli sarkinigzo magistrali gaerTianebuli samefoSi amoqmedda;<br />

7) msoflioSi yvelaze grZeli pa-de-kales srutis qveS gayvanili gvirabia;<br />

8) interneti komunikaciis uaxlesi saSualebaa;<br />

9) didma geografiulma aRmoCenebma TiTqmis mTlianad Secvala msoflio vaWrobis<br />

geografia;<br />

10) sacalo vaWrobis formebia birJa, bazroba da supermarketi;<br />

11) eqsportisa da importis erTobliobas saqonelbrunva hqvia;<br />

12) iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti 1918 wels<br />

gaixsna da pirveli da erTaderTi universiteti iyo im dros mTel kavkasiaSi.<br />

13) sportis saTamaSo saxeobebia fexburTi, kalaTburTi, xelburTi, Widaoba<br />

da tanvarjiSi;<br />

14) amJamad, natoSi 28 saxelmwifo, evrokavSirSi ki – 27 qveyanaa gaerTianebuli;<br />

15) Sengenis xelSekruleba ZalaSi 1995 wels Sevida da xelmomwer qveyanaTa<br />

Soris evros oficialur mimoqcevaSi Semosvlas exeboda.<br />

II CamoTvili mogzaurebi ganalage drois xazze qronologiuri<br />

principiT (maTi mogzaurobis drois mixedviT):<br />

6. qr. kolumbi<br />

7. j. kuki<br />

8. a. tasmani<br />

9. r. amunseni<br />

10. vasko da gama<br />

295


d<br />

III ipove Sesabamisoba:<br />

1. mogzaurebsa da maTi mogzaurobis marSrutebs Soris:<br />

a) qr. kolumbi<br />

b) marko poli<br />

g) r. amundseni<br />

d) f. magelani<br />

e) j. kuki<br />

a<br />

b<br />

g<br />

d<br />

e<br />

1. pirvelma miaRwia CrdiloeT poluss;<br />

2. pirvelma aRmoaCina axali kontinenti – amerika;<br />

3. pirvelma miaRwia samxreT poluss;<br />

4. pirvelma gamoikvlia avstraliis aRmosavleT sanapiro da<br />

aRmoaCina didi barieruli rifi;<br />

5. pirvelad miaRwia afrikis ukidures samxreTs;<br />

6. pirveli mogzauria, romelmac TiTqmis mTeli azia moiara;<br />

7. pirvelad Semouara dedamiwas garSemo.<br />

1 2 3 4 5 6 7<br />

2. emblemebsa da saerTaSoriso organizaciebs Soris:<br />

a<br />

b<br />

e<br />

v<br />

g<br />

z<br />

1. evrokavSiri<br />

2. gaero (gaerTianebuli erebis organizacia)<br />

3. biseki (Savi zRvis qveynebis ekonomikuri TanamSromlobis organizacia)<br />

4. suami;<br />

5. dsT (damoukidebel saxelmwifoTa Tanamegobroba)<br />

6. nato (Crdilo-atlantikuri xelSekrulebis organizacia)<br />

7. bunebis dacvis msoflio fondi<br />

8. wiTeli jvris saerTaSoriso komiteti<br />

9. sok (saerTaSoriso olimpiuri komiteti)<br />

10. evrosabWo<br />

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10<br />

296 297<br />

a<br />

b<br />

g<br />

d<br />

e<br />

v<br />

a<br />

b<br />

g<br />

d<br />

e<br />

v<br />

z<br />

3. saerTaSoriso organizaciebsa da maT Stab-binebs Soris:<br />

a) gaero<br />

b) evrokavSiri<br />

g) nato<br />

d) suami<br />

e) olimpiuri komiteti<br />

v) grinpisi<br />

1. kievi<br />

2. Jeneva<br />

3. londoni<br />

4. strasburgi<br />

5. lozana<br />

6. briuseli<br />

7. niu-iorki<br />

8. parizi<br />

9. amsterdami<br />

10. vena<br />

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!