RestoranÅ³ verslas 2006/2

Nr. . 2/2006 (12) 

Leidinys vieðojo maitinimo ir 

pramogø srities specialistams 

Magazine for HoReCa and 

Entertainment Professionals 

RESTAURANT BUSINESS 

Informacinis rëmëjas: 

VISOS LIETUVOS RESTORANAI, 

KAVINËS, BARAI, KLUBAI, 

PICERIJOS, GREITASIS MAISTAS, 

SPEC. PARDUOTUVËS, 

INFORMACIJA HORECA SEKTORIUI 

RINKOS NAUJIENOS 

ÁDOMÛS EUROPOS RESTORANAI. RUSIJA 

AR RESTORANE REIKALINGAS SOMELJË? 

KAIP VASARÀ VILIOTI LANKYT 

YTOJUS? 

JAUTIENOS DIDKEPSNIØ PARUOÐIMAS 

SVAIGINANTIS SIDRAS 

ISSN 1822-3168 

www.menu.lt 

- all restaurants, cafes, bars and clubs of Lithuania 

ÁRENGIMAS / INTERJERAS IR EKSTERJERAS / VIRTUVË / BARAS / PRODUKTAI 

/ KONSUL 

ONSULTACIJOS

BRANGÛS SKAITYTOJAI, 

Pagaliau sulaukus pavasario ir jauèiant 

artëjanèios karðtos vasaros alsavimà, 

dþiaugiamës jums pristatydami naujà ir jau 

12-àjá leidinio „Restoranø verslas“ numerá. 

Vieniems restoranø darbuotojams artëjanti 

vasara – atostogø ir atsikvëpimo metas, 

kitiems – pats darbymetis. Bet kuriuo atveju, 

tai pats graþiausias ir maloniausias metø 

laikas Lietuvoje. O belaukiant ðio nuostabaus 

laikotarpio, siûlome paskaityti ávairiø straipsniø, 

praversianèiø jums dabar arba ateityje. 

Net keletas straipsniø ðiame leidinyje skirti 

maisto ruoðimui lauke, kepsninëse. Dviejø 

Lietuvos grilio èempionatø proga pateikiame 

patarimø, kaip iðkepti jautienos didkepsnius, 

pristatome ávairiø modeliø lauko kepsnines. 

Ðiame þurnale net keli ádomûs interviu – apie 

someljë ir apie naktiniø klubø tendencijas 

Lietuvoje. Straipsnis apie Italijos Veneto 

regiono provincijà Vièencà skaitytojus 

supaþindins su populiariausiais ðios provincijos 

maisto produktais ir jø gamintojais. 

Tæsiame straipsniø ciklà „Ádomûs restoranai“. 

Ðá kartà apraðome ádomiausias Rusijos 

maitinimo ámones. Gërimø skiltyje pasakojame 

apie sidrà, patariame, á kokius 

kriterijus reikia atkreipti dëmesá degustuojant 

kavà. 

Linkime malonaus skaitymo! 

Nuoðirdþiai, 

„Restoranø verslo“ ir Meniu.lt kolektyvas 

Redaktorius: 

Vytautas Mickevièius, 

mob. tel. 8 652 07520, el. p. vytas@meniu.lt 

Þurnalistë: Jolita Vitkauskaitë, 

mob. tel. 8 689 13816, el. p. jolita@meniu.lt 

Dizainas ir maketas: Vilija Diglienë, 

mob. tel. 8 652 07523, el. p. dizainas@meniu.lt 

Reklamos skyrius: Auksë Bakanienë, 

mob. tel. 8 652 01020, el. p. reklama@meniu.lt 

Adomas Jablonskis, 

mob. tel. 8 656 67936, el. p. vilnius@meniu.lt 

Vaidas Pilkauskas, 

mob. tel. 8 652 07521, el. p. kaunas@meniu.lt 

Rinkodaros skyrius: Artûras Neèejauskas, 

mob. tel. 8 699 37833, el. p. arturas@meniu.lt 

Leidinio bendraautoriai: Èeslovas Èepkauskas, 

Danguolë Gasparavièienë, Gintarë Jankauskaitë, 

Edvardas Mickevièiaus, Vidmantë Volkaitë 

Stilius ir korektûra: Gintarë Jankauskaitë 

Biuras: Konstitucijos pr. 23C-618, Vilnius, 

tel. (8 5) 2735919 

Redakcija: 

Savanoriø pr. 271-207, Kaunas, 

tel. (8 37) 705627; internete: http://rv.meniu.lt 

Prenumerata: 

leidinio platinimo ir ásigijimo klausimais 

kreiptis tel. (8 5) 2735919, (8 37) 705627, 

el. p. prenumerata@meniu.lt 

ISSN 1822-3168. Tiraþas 3000. 

Spauda ir pozityvai: UAB „Regrafas“. 

Dël spaudos broko kreiptis á spaustuvæ. 

Nuotrauka virðelyje: www.sxc.hu, kitos nuotraukos: 

Meniu.lt archyvas, LRVVKA, NGBA 

Uþ reklamos turiná ir kalbà redakcija neatsako. 

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriø bei 

paðnekovø nuomone. 

Leidinyje nemokamai skelbiame apie parodas bei 

seminarus, aktualius vieðojo maitinimo ir pramogø srities 

specialistams. 

Leidinio pavadinimas, koncepcija ir idëja, turinys ir 

stilius bei maketas priklauso UAB „Strateginiø projektø 

vystymo grupë” ir yra saugomi LR ástatymø. Norint 

naudoti medþiagà ið leidinio, bûtinà gauti leidëjo 

raðtiðkà sutikimà. 

© „Strateginiø projektø vystymo grupë”, 2006 

Leidinio 

partneriai: 

NAUJIENOS 

Naujos maitinimo ástaigos / 7 

Rinkos naujienos / 8 

Ërienos ir avienos perspektyvos Lietuvoje / 10 

KONCEPCIJOS 

Ádomûs Europos restoranai. Rusija / 11 

Klubinë kultûra ir jos tendencijos Lietuvoje / 14 

INTERVIU 

Ar restorane reikalingas someljë? / 16 

ÁRENGIMAI 

Kaip vasarà vilioti lankytojus? / 18 

PRODUKTAI 

Jautienos didkepsniø paruoðimas / 20 

Vièencos stalo gërybës (Italija) / 22 

GËRIMAI 

Svaiginantis sidras / 24 

Þingsniai link tobulos espresso kavos (2) / 26 

SPRENDIMAI 

„UCS Baltic“ mokymai paspartins vieðojo maitinimo 

ámonës veiklà / 28 

Vieðbuèiø veiklos planavimo bei administravimo sistema 

„Shelter“ / 28 

Skaitmeninës technologijos foninës muzikos sistemoje / 30 

INFORMACIJA 

LBA informacija / 31 

LRVVKA informacija / 32 

NGBA informacija / 33 

HORECA rinkos naujienos / 34 

Tarptautinës parodos / 37 

Meniu.lt ámoniø rodyklë / 38 

PRENUMERUOKITE „RESTORANØ VERSLU”! 

www.meniu.lt 

www.sangaida.lt 

TURINYS 

Pasirûpinkite, kad leidiná „Restoranø verslas“ Jums pristatytø laiku ir patogiai – tiesiai á 

Jûsø maitinimo ar pramogø ástaigà ar net namus. Bûtinai já uþsisakykite, kad ðis leidinys nuolatos 

bûtø ðalia ir padëtø siekti uþsibrëþtø tikslø Jûsø veikloje. 

Kad leidinys bûtø atsiøstas Jûsø nurodytu adresu, reikia sumokëti pristatymo iðlaidas – 

20,00 Lt uþ artimiausiø ðeðiø leidinio numeriø siuntimà, pradedant nuo bet kurio pageidaujamo 

numerio (uþsakymo kortelæ rasite leidinyje bei internete http://kuponas.meniu.lt). Per metus 

iðleidþiami ðeði „Restoranø verslo“ numeriai. 

Leidiná galite uþsisakyti telefonu Vilniuje (8 5) 2735919, o taip pat interneto portaluose 

www.meniu.lt bei www.prenumerata.lt. 

„Restoranø verslà“ galite nemokamai pasiimti UAB „Sangaida” prekybos salonuose: 

Vilniuje, Paneriø g. 20A, Kaune, Kaunakiemio g. 40 ir Klaipëdoje, Daukanto g. 13 bei leidinio 

redakcijose Kaune ir Vilniuje. 

Daugiau informacijos apie „Restoranø verslà” galite suþinoti redakcijoje Kaune, tel. 

(8 37) 705627, pagrindiniame biure Vilniuje, tel. (8 5) 2735919 bei elektroniniu paðtu 

prenumerata@meniu.lt. 

www.cafe-future.net 

Redakcijos skiltis 

5 

RESTORANØ VERSLAS 2/2006

6 

English summary 

EN 

Dear Reader 

eader, 

With a beautiful spring already here 

and a hot summer rushing to us, we are 

very pleased to present you a new 12th issue 

of „Restoranø verslas“. For some 

people working in the restaurant business 

summer is a time of vacation and rest, and 

for the others it is the busiest time of the 

year. In any case it is one of the most beautiful 

and pleasant seasons in Lithuania. 

While you are waiting for this wonderful 

season we offer you various articles that 

would be of a great help to you at the 

moment or in the future. 

As always there is a list of places to eat 

that opened in March-April. The most interesting 

ones are described in more detail 

(page 7). 

In the Equipment Rubrics we explore 

the kinds of outdoor grills the could attract 

more customers to the restaurants 

during summer season (pages 18-19). 

The barbecue season is coming therefore 

we present an article about preparation 

of beef steak and features of grilling 

in the Product Rubrics (pages 20-21). 

An interesting article about Vicenca, 

province of Veneto Region of Italy will introduce 

the readers to the most prominent 

products and their producers (pages 22-23). 

In the Drinks column we talk about cider 

and discuss its supply to the bars and 

restaurants of Lithuania (pages 24-25). 

Here we introduce you to the news of 

the market of restaurants and hotels, and 

new products that just appeared to the market 

(pages 8-9). 

In the Rubrics about coffee we talk 

about how you should taste coffee and 

what criteria you should pay attention to 

(pages 26-27). 

There has been a great shortage of mutton 

and lamb over the last few years in 

Lithuania, however more and more farmers 

got to raising sheep, therefore at 

present a stabile supply of lamb to the restaurants 

is finally ensured (page 10). 

We continue on the cycle of the articles 

“Interesting Restaurants”. This time we describe 

the most interesting Russian restaurants 

(pages 11-13). 

In the Concept Rubrics we are trying to 

go deeper into the situation of the nightclubs 

of Lithuania. We have interviewed a 

couple of people who have been in this 

business for a while. They have described 

the current situation and future tendencies 

in great detail (pages 14-15). 

As always we present accomplished 

work of the Association of Chefs, Cooks, 

and Bartenders, operating in Lithuania and 

the annual events planned (pages 32-33). 

In the Rubrics of Consultation we 

present novelties of accounting systems, 

and control of digital hi-fi and lighting system 

(pages 29-30). 

There is a short overview of the novelties 

and changes in the market of restaurants 

and hotels of Lithuania (pages 34-35). 

On the last pages of the magazine 

there is a list of exhibitions planned all 

around the world for the months of June- 

August and an index of companies servicing 

HoReCa sector in Lithuania (pages 37-38). 

EN 

RESTAURANT BUSINESS is the professional 

magazine for restaurant owners, 

handlers, chiefs and employees. It is 

specialized in various actualities of restaurant 

and hospitality. It is free payable 

for all restaurants, bars and clubs of 

Lithuania. Also it is the effective marketing 

tool for HoReCa companies and suppliers. 

Periodicity – 6 times per annum. 

WWW.MENU 

.MENU.L 

.LT – the biggest internet 

portal in Lithuania about all restaurants, 

cafs, bars, pubs, clubs, catering service. 

All restaurants, cafs, bars, clubs of 

Lithuania are presented in special catalog, 

divided by cities, categories and 

other filters. 

There is the catalog of all HoReCa 

companies and suppliers in Lithuania and 

other information for restaurant owners, 

handlers, cooks and employees too. 

Here companies can present products 

and services for restaurant business. 

For or advertisements questions and of- 

fers please contact us: 

“Strateginiø projektø vystymo grupë” JSC 

Head office: 

Konstitucijos pr. 23C-618, 

Vilnius, Lithuania, 

tel./fax.: +370 5 2735919, 

e-mail: vilnius@menu.lt 

Editorial: 

Savanoriø pr. 271-207, 

Kaunas, Lithuania, 

tel.: +370 37 705627, 

e-mail.: kaunas@menu.lt 

RESTORANØ VERSLAS 

2/2006

„Ponas Tadas” 

Balandþio pirmà dienà sostinëje, Lenkø kultûros 

namuose (Naugarduko g. 76), UAB „Teigiamas poþiûris“ 

atidarë pirmà savo restoranà „Ponas Tadas”. Èia klientams 

siûlomi lenkø, lietuviø ir Europos virtuviø patiekalai. 

Restorano valgiaraðtis bei interjeras kurti pagal raðytojo 

A. Mickevièiaus XIX a. romanà „Ponas Tadas“. Architekto 

G. Ðerniaus kurtame interjere – ðviesiø spalvø, sienø, 

baldø, kilimø raðtø derinys. Èia esti ir didelis raudonas 

rojalis, kuriuo grojama gyvos muzikos vakarais. Erdvioje 

170 m 2 salëje telpa 75 lankytojai. 

NAUJOS IR ATNA 

TNAUJIN 

UJINTOS 

ÁSTAIGOS 

AIGOS 

AIGOS (2006 03 mën.– 2006 04 mën.) 

KAVINËS 

VINËS-BARAI 

„VILA LATINO 

TINO” – kokteiliø baras; adresas: Didþioji g. 

28, Vilnius; virtuvë: kokteiliai. 

„KOL 

OLONOS” 

ONOS” – kavinë; adresas: A. Vivulskio g. 11, 

Vilnius; virtuvë: miðri. 

„JA 

JAUNIMO SLËNIS” – kavinë; adresas: Konstitucijos 

pr. 25, Vilnius; virtuvë: miðri. 

„EIJA” – kavinë; adresas: Kalvarijø g. 74, Vilnius; 

virtuvë: miðri. 

„HARWOOD” – baras; adresas: Gedimino pr. 32, 

Vilnius; virtuvë: Amerikos. 

„RIESLING KLUB 

UB” – vyninë; adresas: Teatro g. 7, 

Vilnius; virtuvë: uþkandþiai, vynai. 

„VYNO NAMAI VINTANA 

ANA” – vyninë; adresas: Tilto g. 

6, Vilnius; virtuvë: uþkandþiai, gërimai. 

„APSINTH” 

– klubas; adresas: Gedimino pr. 46, 

Vilnius; virtuvë: gërimai. 

„VILA SENJORA“ – kavinë; adresas: Þalioji g. 19B, 

Garliava; virtuvë: miðri. 

PICERIJOS 

„RIDO” – picerija; adresas: Ðvitrigailos g. 40A 

(„Norfa”), Vilnius; virtuvë: Europos. 

„JIN MEI” – restoranas; adresas: Vytenio g. 8 / 

Vivulskio g. 20; virtuvë: kinø. 

„DRAKONO LIEPSNA” – restoranas; adresas: 

Rotundo g. 2, Vilnius; virtuvë: kinø. 

„PONAS TAD 

ADAS” 

AS” – restoranas; adresas: Naugarduko g. 

76, Vilnius; virtuvë: lenkø. 

„TOSKANA 

OSKANA” – restoranas; adresas: Gedimino g. 69A, 

Kaiðiadorys; virtuvë: italø. 

KLUBAI 

„ABSENT 

ABSENTO FËJOS” – klubas; adresas: Auðros vartø 

g. 11, Vilnius; virtuvë: gërimai. 

„BRIUSLY” 

– klubas; adresas: Ðv. Ignoto g. 14, Vilnius; 

virtuvë: uþkandþiai, gërimai. 

„WILD GIRLS” – striptizo klubas; adresas: Gedimino 

pr. 24, Vilnius; virtuvë: Europos. 

PRAMOGØ KOMPLEKSAI 

„PRAMOGØ BANKAS“ – kazino, restoranas, du 

naktiniai klubai, greitojo maisto restoranas, keturi barai; 

adresas: Pamënkalnio g. 7, Vilnius; virtuvë: miðri. 

SPECIALIZUOTOS OS PARDUO 

ARDUOTUVËS 

Naujienos 

7 

„Harwood” 

Vilniuje (Gedimino pr. 32) UAB „Piconija“ atidarë barà 

„Harwood”, skirtà baikeriams, jiems prijauèiantiems ir 

keliauti mëgstantiems lankytojams. Baro vadovas Mantas 

Stirbys kurdamas barà norëjo paneigti blogà, staèiokiðkà 

baikerio ávaizdá. „Harwood” valgiaraðtá padëjo sudaryti 

Amerikos virtuvës þinovas Vytautas Staðkevièius bei baro 

virtuvei vadovaujantis Martynas Praðkevièius. Virtuvës 

ðeimininkai patiekalus kûrë taip pat mëgstantiems keliauti. 

Baro interjere, kurá árengë kaunietis architektas Darius 

Budrys, dominuoja natûraliø ir ðiltø spalvø medþiagos – 

medis, oda ir kailis, papuoðti akcentais ið baikeriø 

gyvenimo. Trijose salëse telpa 66 lankytojai, yra 15 vietø 

VIP salë. 

Bare sudarytos puikios sàlygos dalintis kelioniø 

áspûdþiais: èia árengta aukðtos kokybës aparatûra, kuri 

leidþia perþiûrëti filmuotà medþiagà. „Harwood“ siekia 

uþimti iki ðiol Vilniuje likusià laisvà automobilininkø baro 

niðà. Bare bus galima paþiûrëti ir motociklininkø 

„GranPrix“, ir „Formulës 1“ varþybas. 

RESTORANAI 

„VI 

VILNER VINKL” – restoranas; adresas: Bokðto g. 19, 

Vilnius; virtuvë: þydø tradicinë. 

„Pramogø bankas” 

Loðimo ir paslaugø ámoniø grupë „Nesë“ balandþio 

pradþioje Vilniuje, buvusiame kino teatre „Pergalë“ 

(Pamënkalnio g. 7), atidarë „Pramogø bankà“. Naujajame 

pramogø centre ásikûrë du naktiniai klubai, restoranas, 

greitojo maitinimo restoranas, keturi barai, kazino, VIP 

salë. Kazino salëje árengta19 loðimo stalø ir 66 loðimo 

automatai. Á 5 000 kv. m. ploto patalpø rekonstrukcijà 

investuota apie 25 mln. Lt. Tikimasi, jog investicijos 

atsipirks per 7-10 metø. „Pramogø banke“ sukurta apie 

350 naujø darbo vietø. Vienu metu èia galës pramogauti 

apie du tûkstanèius sveèiø. 

Ðiuo metu ámoniø grupei priklauso trys loðimo namai, 

4 B kategorijos loðimo salonai, 2 laisvalaikio centrai 

„Nesë“, 2 Klaipëdoje ir Vilniuje esantys pramogø 

kompleksai „Pramogø bankas“, picerijos „Buon appetito“, 

vieðbutis „Nesë“ ir radijo stotis „Vox Maris“. 

„SUPREMO” – kavos parduotuvë-baras; adresas: S. 

Daukanto g. 23, Kaunas; virtuvë: kava, desertai. 

„Riesling klub” 

Kovo pradþioje sostinëje, Teatro g. 7, duris atvërë 

vyno baras-parduotuvë „Riesling klub”, klientams 

siûlantis apie 20 Vokietijoje auginamø Riesling vynuogiø 

veislës vyno rûðiø. UAB „Riesling kolleg” á savo pirmà 

restoranà investavo apie 200 tûkst. Lt. Vienas ið 

vyninës steigëjø yra vyndarys ið Vokietijos Gunter 

Windisch. Vyno bare sveèiai gali mëgautis uþkandþiais, 

o norintys rimtai uþkàsti gali rinktis ið greta 

esanèio „Èagino“ restorano valgiaraðèio: restoranas 

èia tiekia savo maistà. Baro salëje, kurios plotas 80 kv. 

m, telpa 50 lankytojø. 

Dailininkas Marius Jonutis „Riesling klub” interjerà 

papuoðë ðiltomis ir neápareigojanèiomis spalvomis. 

Lankytojus savaitgalio vakarais èia linksmina dainuojamosios 

poezijos, rusø romansø atlikëjai. 

NAUJØ 

UJØ, , NAUJAI ATID 

TIDAROMØ AR RENOVUOJAMØ 

ÁSTAIGØ VADO 

ADOVØ IR SAVININK 

VININKØ DËMESIUI! 

Informuokite mus apie naujai atidarytà ar 

renovuotà savo maitinimo ar pramogø ástaigà, 

ir mes nemokamai apie jà paskelbsime 

Meniu.lt portale bei „Restoranø versle“. 

Pasikvieskite Meniu.lt portalo atstovà á Jûsø 

ástaigos atidarymà, ir apie Jûsø ástaigà ið 

Meniu.lt portalo naujienø suþinos visa Lietuva. 

Portale Meniu.lt suraskite nuorodà 

„Anketa“ (po miestø sàraðu), atsisiøskite jà á 

savo kompiuterá ir uþpildykite. Tuomet 

uþpildytà anketà persiøskite mums el. paðtu 

info@meniu.lt. 

Jei kyla klausimø, skambinkite telefonu 

Kaune (8 37) 705627 arba telefonu Vilniuje 

(8 5) 2735919, raðykite elektroniniu paðtu 

info@meniu.lt. 


8 

Naujienos 

NAUJI UJI PRODUKTAI 

AI 

Vis labiau brangstant darbo jëgai, UAB „UCS Baltic“ 

tobulina savo sistemas ir efektyvina restoranø darbo 

procesus. Ámonës darbuotojai stengiasi, kad visos 

restorane atliekamos valdymo ir apskaitos operacijos 

bûtø atliktos per kuo trumpesná laikà. Neseniai sukurta 

kompiuterinë inventorizacijos atlikimo sistema ne tik 

sutaupo darbuotojø laikà, bet ir padeda iðvengti klaidø. 

Sistema atlieka inventorizacijà nuskaitant prekiø 

brûkðninius kodus tiesiai á neðiojamà mobilø duomenø 

kaupiklá, kuris informacijà perduoda tiesiai á sandëlio 

apskaitos programà. Darbuotojui tereikia ávesti prekiø, 

kurias surado sandëlyje, kieká. Taip inventorizacija 

atliekama nuo 5 iki10 kartø greièiau. 

UAB „Eurokornus“ pristato naujienà Lietuvos 

restoranø rinkoje – italiðkus kiauðininius likerius 

„Zabov”. Tai puikûs desertiniai gërimai, vartojami bet 

kuriuo dienos metu. Likeriai gali bûti patiekiami su kava 

ir plakta grietinële. Ðie gërimai yra mëgstami moterø, 

kadangi jie yra saldûs, sudëtyje nedaug alkoholio. Taip 

pat ðie likeriai vartojami po sportinës veiklos kaip 

energetiniai gërimai. Patiekiami karðti ir ðalti, todël 

tinkami vartoti ir þiemà, ir vasarà. Vieni populiariausiø 

„Zabov” gaminiø – tai likeriai „Zabov Bombardino” (á 

sudëti áeina Jamaikos romas), „Zabov al caffe‘“ (sudëtyje 

yra kavos likerio) bei „Zabov all’uovo” (tradicinis italiðkas 

kiauðininis likeris). Tai savo spalvos intensyvumu 

patrauklûs gërimai, puikiai tinkantys sluoksniuotø bei 

kavos kokteiliø gamybai. 

UAB „Gastrolinija” pristato naujo tipo kavos 

malûnà „Mahlkonig“ K30 ES. Kavos þinovø teigimu, 

tikrai skanià kavà galima paruoðti tik ið ðvieþiai sumaltø 

kavos pupeliø – geriausia jas sumalti ne vëliau kaip 5- 

10 min. prieð kavos ruoðimà. Baruose daþniausiai 

naudojami didesnës talpos kavos malûnai, kuriuose 

ilgokai uþsilieka didesnis sumaltos kavos kiekis. 

Naujasis kavos malûnas gali sumalti tik vienam 

arba dviems kavos puodeliams reikalingà kavos kieká. Per 

1 sekundæ sumalama 3,8 g kavos. Didelio naðumo kavos 

malûnas yra labai patvarus, tylus, neuþkaista. Vienguba ar 

dviguba dozës yra nustatomos ið karto ir apskaièiuojamos 

elektroniniu bûdu. Malûnas pradeda veikti automatiðkai, 

kai tik á já ástatoma kavos aparato rankenëlë ir 

pasirenkamas vienas ið 19 skirtingø malimo nustatymø. 

UAB „Mineraliniai vandenys” Lietuvos prekybos 

tinklams, maþesnëms parduotuvëms, barams, kavinëms 

bei restoranams tieks „Pepsiepsi-Cola 

Cola“ gërimus: „Pepsi” bei 

„7up”. Balandþio pradþioje „Mineraliniai vandenys“ ir 

„Pepsi-Cola General Bottlers Poland“ pasiraðë ilgalaikæ 

bendradarbiavimo sutartá dël „Pepsi-Cola“ gaminiø 

tiekimo á Lietuvos rinkà. Vienas svarbiausiø kompanijos 

tikslø yra siekis sugràþinti „Pepsi“ á Lietuvos barus, klubus 

bei kavines. Ágyvendinus ðá tikslà, „Pepsi-Cola General 

Bottlers Poland“ atstovai Lietuvoje þada pradëti ir aktyvius 

rinkodaros veiksmus. „Pepsi-Cola“ gaiviøjø gërimø rinkos 

dalis Lietuvoje siekia apie 1,3 proc. 

„UCS TIME-KEEPER 

-KEEPER” – PATOGI 

SISTEMA VALANDINIAM DARBO 

UÞMOKESÈIUI SKAIÈIUOTI 

PEILIAI PROFESIONALAMS 

UAB „Sangaida”, tiekianti HORECA 

sektoriui profesionalius virtuvës, baro bei stalo 

serviravimo árankius ir indus, pristato ispaniðkø 

peiliø serijà „Colour-Prof”. Ðie peiliai ypatingi 

tuo, kad kiekvienà jø galima paþymëti tam 

tikros spalvos þyma pagal tarptautiná higienistø 

kodavimà. Dabar jûs galite rinktis peilá ne 

pagal rankenos spalvà, o pagal tai, kuris ið jø 

patogesnis jûsø darbui. Po to ðá peilá galësite 

paþymëti atitinkama spalva. 

Ði serija buvo kuriama atsiþvelgus á 

profesionalø patarimus ir stengiantis iðvengti 

áprastiems peiliams bûdingø trûkumø: 

• Geleþtë pagaminta ið aukðtos kokybës 

vanadþio-molibdeno nerûdijanèio plieno, 

todël peilis tvirtas, ilgai iðlieka aðtrus, yra 

atsparus korozijai. 

Vidurio ir Rytø Europos ðalyse darbo 

planavimo ir apskaitos sistema „UCS Time- 

Keeper” yra labai populiari ir naudinga. Ja 

naudojasi net per 100 restoranø. Ðiais metais 

ðià programà UAB „UCS Baltic“ pradeda aktyviai 

siûlyti Lietuvos restoranø ðeimininkams, 

norintiems atlyginimus darbuotojams mokëti 

pagal atidirbtà valandø skaièiø. Sistema 

suskaièiuoja ne tik kiek valandø konkretus 

darbuotojas iðdirbo restorane, bet ir fiksuoja jo 

pavëlavimus, sudaro grafikus, kuria ataskaitas. 

Sistemos privalumai: 

• Vykdomos visos pagrindinës personalo 

skyriaus operacijos: darbuotojø priëmimas, 

atleidimas, pervedimas á kità skyriø, paaukðtinimas 

pareigose. 

• Normatyvø nustatymas kiekvienai 

darbuotojø kategorijai: minimalus ir maksimalus 

darbo dienos, savaitës ilgumas, 

pertraukø laikas, pavëlavimø atvejai. 

• Ávairios galimybës sudaryti personalo 

darbø grafikus. 

• Atidirbto laiko apskaitos vedimas: 

atëjimo, iðëjimo laikas. 

• Lankstus ataskaitø kûrimas. 

Sistema restorano ðeimininkui parodo, ar jis 

turi pakankamai personalo darbuotojø, leidþia 

pakoreguoti jø grafikà. 

UAB „UCS Baltic” informacija 

• Ergonomiðkos 

rankenos 

patogiai 

priglunda prie 

rankos ir neslidinëja. 

• Kiekvienà peilá 

galima paþymëti tam tikros 

spalvos þyma (komplekte yra 6 þymos). 

• Peilius galima plauti indaplovëje. 

• Serijà sudaro daugiau nei 30 skirtingø 

peiliø. 

UAB „Sangaida“ informacija 

2/2006 

RESTORANØ VERSLAS

MAITINIMO ÁSTAIGOMS SIÛLOME PLATINTI LEIDINÁ 

„MENIU KELYJE 2006“ 

Maitinimo ástaigø vadovams siûlome platinti 

leidiná „Meniu kelyje 2006“: Jums atiteks 

komisiniai nuo parduotø egzemplioriø; savo 

lankytojams pasiûlysite papildomø paslaugø, 

susijusiø su maitinimu; platinimo vietos reklama 

bus skelbiama specialioje portalo Meniu.lt 

rubrikoje „Ásigyk „Meniu kelyje 2006“ èia“. 

Leidinio pardavimo kaina – 4,99 Lt. 

Interneto portalas Meniu.lt (www.meniu.lt) 

parengë leidiná „Meniu kelyje 2006“. Ðis leidinys 

– tai tàsa naujos portalo rubrikos „Maitinimas 

keliaujantiems” (http://kelyje.meniu.lt). Jame 

pristatomos suklasifikuotos pakelës maitinimo 

ástaigos bei pateikiama daug kitos naudingos 

informacijos, skirtos po Lietuvà keliaujantiems 

tautieèiams bei sveèiams ið uþsienio. Pagrindinë 

leidinio kalba – lietuviø, o santraukos ir 

paaiðkinimai pateikiami ir anglø, rusø bei 

vokieèiø kalbomis. 

Pagrindiniai projekto „Meniu kelyje 2006" 

tikslai – padëti keliaujantiems þmonëms patogiai 

planuoti kelionæ po Lietuvà bei iðsamiai pristatyti 

pakelës maitinimo ástaigas. Iðsamesniø duomenø 

apie pakelëse esanèias maitinimo ástaigas galite 

rasti portalo Meniu.lt rubrikoje „Maitinimas 

keliaujantiems” (http://kelyje.meniu.lt). 

Dël leidiniø uþsakymo ir platinimo 

kreipkitës tel./faks. (8 5) 2735919, mob. tel. 

8 656 67936, el. p. prenumerata@meniu.lt. 

Naujienos 

9 

PROFESIONALIAM VIRËJUI KEPTUVË – VIENAS 

SVARBIA 

ARBIAUSIØ DARBO ÁRANKIØ 

UAB „Mantvilë”, didmeninës indø prekybos 

Lietuvoje lyderë, tiekianti didþiausiø 

pasaulyje gamintojø indus prekybos tinklams, 

ástaigoms, restoranams, vieðbuèiams, ðá kartà 

profesionalø rinkai siûlo patvarias „Ballarini 

professional“ keptuves. Puodø ir keptuviø 

gamintojas „Ballarini“ siekia palengvinti ir 

pagreitinti virëjo darbà. Siûlomos keptuvës – 

nepamainomas pagalbininkas restorano 

virtuvëje, nes jose maistas neprisvyla, 

nepasikeièia jo skonis, keptuves labai 

paprasta iðvalyti. 

Keptuvës su specialia nesvylanèia mineraline 

danga pagamintos ið gryno aliuminio 

bei sudarytos ið septyniø sluoksniø, kurie 

garantuoja keptuvës patvarumà: 

• Pirmasis sluoksnis – impregnuota teflono 

danga. 

• Antrasis ir treèiasis – kietinanèios 

medþiagos sluoksniai, kurie uþtikrina keptuvës 

dangos ypatingà atsparumà ábrëþimams, 

pjaustymams ir eksploatacijai. 

• Specialiø mineralø sluoksnis. 

• Sutvirtinantis sluoksnis. 

• Ðilumai laidaus aliuminio sluoksnis. 

• Nerûdijantis apsauginis iðorinis sluoksnis. 

Visi apsauginiai sluoksniai prie aliuminio 

pagrindo yra pritvirtinti naudojant specialià 

technologijà, todël keptuvës yra tikrai 

patvarios ir patikimos. 

Dël kietinanèiø detaliø keptuvës nesidëvintis 

pagrindas jas padaro dar atsparesnes 

árankiø ábrëþimams. Nors keptuvë yra plona, 

dugno centrinë dalis neiðsilenkia á virðø, todël 

karðtis pasiskirsto greitai ir tolygiai. 

Patobulintos chromuoto plieno rankenos 

nesukimba su skystomis ir kietomis maisto 

atliekomis, todël uþtikrinama visiðka ðvara. 

Nuomonës apie ámonës siûlomas keptuves 

profesionalams pasiteiravome Ernesto Virðilo, 

dirbanèio vieðbutyje „Palanga“. Virtuvës vyr. 

virëjas dþiaugiasi ðia preke ir keptuvæ naudoja 

jau 2 sezonus. „Paprastai keptuvës susidëvi 

per 3 mënesius, taèiau ði itin patvari“, – 

pasakoja E. Virðilas. Jos labai lengvos, o ðis 

kriterijus turëtø bûti svarbus didelæ apyvartà 

turintiems restoranams, juk virëjui keptuvæ per 

dienà reikia pakelti net kelis tûkstanèius kartø. 

Jos pavirðius atsparus ábrëþimams, o ir kaina, 

palyginus su kitø profesionalams siûlomø 

keptuviø kainomis, tikrai nedidelë. 

Rûta Karolienë, dirbanti vieðbutyje 

„Vandenis“, ðia keptuve taip pat labai 

patenkinta. Jos atsparios ábrëþimams, nedega 

ir labai ilgai iðlaiko savo prekinæ iðvaizdà. 

„Pasiûlyèiau tokias ásigyti ir kitoms ámonëms – 

darbas virtuvëje tikrai palengvës“. 

UAB „Mantvilë“ informacija 


10 

Naujienos 

ËRIENOS IR AVIENOS 

PERSPEKTYV 

TYVOS 

LIETUVOJE 

Dr. Edvardas Mickevièius, KTU Maisto institutas 

Ávairiose ðalyse ëriuko mësa visada buvo labai vertinama. Jauno, 

tik motinos pienu mitusio ar neseniai nuo jos atjunkyto, gyvuliuko mësa 

neturi specifinio avienos kvapo, yra labai ðvelni. Ji ir dabar labai 

vertinama ávairiø ðaliø gurmanø. Uþsienio restoranuose ërienos 

patiekalai deramai priskiriami prie ypatingøjø. Ávairûs gurmaniðki 

patiekalai ruoðiami ne tik ið ëriukø mësos, bet ir ið jø subproduktø. 

Nuo seno ávairios tautos avis augino dël mësos ir vilnos. Ir ðiandien 

daugelyje ðaliø avies mësa yra populiari ir plaèiai vartojama. Lietuviai 

nuo senø senovës mokëjo pasigaminti ávairiø avienos valgiø, kiekviena 

ðeimininkë þinojo, kad ádëjus á avienà keletà prieskoniniø þoleliø, 

„negeras ir neskanus” ðios mësos kvapas pradingsta. Ðv. Velykoms ar 

kitai ðventei dvaruose buvo ruoðiamas ypatingas patiekalas – keptas 

ádarytas ëriukas. 

Dabar Lietuvoje avienos suvartojama labai nedaug, jos patiekalø 

retai galima aptikti net restoranuose. Ðiuo metu aviø paklausa kelis 

kartus virðija pasiûlà. Tiek prekybos centruose, tiek turguose jos siûloma 

nedaug, o kaina – didelë. Paklausiausia yra puikiomis maistinëmis ir 

skoninëmis savybëmis pasiþyminti nupenëtø ëriukø mësa. Dþiugu, kad 

jau atsiranda naujø ûkiø, siûlanèiø restoranams kokybiðkos jaunø 

ëriukø mësos. 

Racionali mësos norma vienam þmogui per metus yra 85 kg, ið jø 

avienos rekomenduojama suvalgyti 3-8 kg. Avienos mësà 

rekomenduojama valgyti dël maþo cholesterolio kiekio, kurio avienoje 

du kartus maþiau nei jautienoje, ir keturis nei kiaulienoje. Joje, lyginant 

su jautiena ir kiauliena, yra daugiau kalcio, geleþies ir fosforo. Avienoje 

riebalø maþiau nei kiaulienoje, bet daugiau nei jautienoje. Maþiau 

riebi yra ëriukø mësa, vëliau, gyvuliui augant, jo mësa tampa riebesnë, 

ágauna specifiná kvapà. 

Ðiandien maþà avienos populiarumà Lietuvoje lemia maþa avienos 

ir ërienos pasiûla. Taèiau ðios mësos nereikëtø pamirðti. Aiðku, mësa 

turi bûti jauno gyvulio ir neriebi. Tik tokia yra lengvai pasisavinama, 

tinkama maþam ir dideliam. Mësa iðskirtinëmis savybëmis pasiþymi 

tuomet, kai gyvûnai auginami kuo natûralesnëmis sàlygomis. Tokiø 

gyvûnø mësa ne tokia kaloringa, yra maistinga ir skani, jos maistinë 

vertë geresnë. Avies mësoje yra daug þmogaus organizmui reikalingø 

vitaminø ir baltymø. Nustatyta, kad aviena yra gera ëduonies 

profilaktikos priemonë, nes turi daug floro. Pastebëta, kad Kaukazo 

gyventojai, daþniausiai valgantys jaunø aviø mësà, nuo dantø ëduonies 

ir aterosklerozës kenèia daug reèiau. Avienà tinka vartoti ir diabeto 

profilaktikai. Be to, ði mësa turi daug vitamino E. 

Lietuvoje auginamø aviø skaièius sparèiai maþëti pradëjo sovietiniu 

laikotarpiu. Po nepriklausomybës atgavimo, iðirus kolûkiams, aviø 

skaièius ir toliau sparèiai maþëjo. Daugiausia aviø Lietuvoje buvo 

auginama 1926 m. – apie 1,5 mln., maþiausiai 2001 m. – apie 11 

tûkst. Ðiuo metu vël pastebimas Lietuvoje auginamø aviø skaièiaus 

didëjimas. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2004 metø 

pradþioje Lietuvoje buvo per 16 tûkst., o tuo paèiu laikotarpiu 2005 

metais – 22 tûkst. aviø. 

2003 metais pasaulyje buvo auginama 1 024 mln. aviø. Palyginus 

ávairias ðalis pagal vienam gyventojui tenkantá aviø skaièiø paaiðkëja, 

kad daugiausiai aviø yra auginama Naujojoje Zelandijoje (39 mln.), 

Australijoje (98 mln.). Airijoje, kuri plotu ir gyventojø skaièiumi panaði 

á Lietuvà, 2005 m. sausio-lapkrièio mën. buvo paskersta 3,3 mln. 

aviø. Statistikos departamento duomenimis, Europos Sàjungoje 

kiekvienas þmogus per metus suvartoja apie 3 kg avienos, tuo tarpu 

Lietuvoje – maþiau nei 100 g. Ið ðiø rodikliø matyti, kad aviø Lietuvoje 

auginama labai maþai. 

Lietuvoje aviø augintojus vienija asociacija. ES Lietuvai skyrë 17,6 

tûkst. ëriavedþiø aviø kvotà. Specialistø nuomone, per artimiausius 

dvejus metus ði kvota bus ávykdyta. Pasak Gyvulininkystës instituto 

mokslininkës dr. Birutës Zapasnikienës, iki 1988 m. Lietuvoje buvo 

veisiamos tik 3-4 veislës (daugiausia Lietuvos juodgalviø ir Prekosø). 

Dabar ûkiuose laikoma 15 veisliø aviø, ið jø mësiniø – net 11. 

„Formuojasi mësinë avininkystë, taèiau kol kas bandos pleèiamos, 

tad á rinkà avienos tiekiama labai nedaug“, – teigë mokslininkë. 

Tarp aviø augintojø populiarëja Romanovo veislës avys – visliausia 

ir geriausia kailinë aviø veislë pasaulyje. Veislë iðvesta XVIII amþiuje 

Rusijoje. Á Lietuvà ðios avys buvo atveþtos 1988 m. Suaugusios avys 

sveria 50-70 kg, atveda po 2-6 ëriukus. Ðios avys nëra mësingos, 

taèiau jø mësa labai kokybiðka ir skani, be specifinio kvapo. Dël didelio 

vislumo ir kokybiðkos mësos, ðios veislës avis augina restoranams 

ërienà tiekiantys ûkininkai. 



ÁDOMÛS EUROPOS RESTORANAI. RUSIJA 

Pagal þurnalà „Food Service Europe & Middle East“ ir uþsienio spaudà parengë Gintarë Jankauskaitë 

Rusijos restoranø verslas visø pirma 

sietinas su Maskva. Ðalies sostinë – vieta, 

kurioje kuriasi ir plëtojasi naujos ir ádomios 

maitinimo rinkos koncepcijos. Ir tik po to kai 

kurios ið jø pasiekia ir kitus ðalies regionus. 

Paprastai didesnës kompanijos, diktuojanèios 

ðalies restoranø madas, savo verslà toliau 

plëtoja Sankt Peterburge, o kituose miestuose 

mieliau steigia franðizës pagrindu valdomus 

objektus. Todël nenuostabu, kad nuomos 

kainos Maskvos centre itin didelës, o 

konkurencija – þiauri. Ðiame straipsnyje 

pristatome keletà ádomesniø barø ir restoranø, 

kuriø vieni priklauso sparèiai besipleèiantiems 

tinklams, o kiti yra tiesiog pavienës, taèiau 

iðsiskirianèios savo originalumu bei ne vienà 

apdovanojimà pelniusios, koncepcijos. 

Puiki vieta pailsëti po soèiø pietø 

Kokteiliø baras „30/7“ yra, turbût, 

vienintelë maitinimo ástaiga Maskvoje, kurioje 

nëra beveik jokio maisto. Baro valgiaraðtyje 

– tik rieðutai ir kuklus sumuðtiniø pasirinkimas. 

Pagrindinis baro akcentas – ávairûs alkoholiniai 

kokteiliai. „30/7“ su pasididþiavimu 

savo sveèiams pristato ir daugiau nei 100 

viskio rûðiø. Nors Maskvoje yra beveik 3 000 

barø, didþiausià pelnà gaunanèiø ið vyno ir 

kitø alkoholiniø gërimø pardavimo, taèiau në 

vienas ið jø negali prilygti „30/7“. Beje, 

kokteiliø baro pavadinimas reiðkia pastato, 

kuriame árengtas baras, numerá. Ðios ástaigos 

geografinë padëtis tikrai gera, nes kaimynystëje 

veikia tokie restoranai kaip „The 

Gallery“, „La Mare“ ir „Boulevard“. Tad 

nemaþa „30/7“ klientø dalis yra ðiø restoranø 

lankytojai, uþsukantys po soèiø pietø iðgerti 

gaivaus kokteilio. Vidutinë sàskaita bare – 30 

JAV doleriø. „30/7“ taip pat turi ðá tà unikalaus 

ir savo interjere: ilgas juodas baras aká 

patraukia baltu marmuriniu virðumi. Be to, uþ 

baro esanti siena-veidrodis patalpà daro 

vizualiai didesnæ, nes ið tikro ji teuþima 150 

kv. metrø. Atidarytas 2004 rugsëjá, kokteiliø 

baras „30/7“ jau sulaukë nemaþai palankiø 

maitinimo srities specialistø vertinimø, o 

antruosiuose kasmetiniuose apdovanojimuose 

„Lavrovy List” („Lauro lapas“) pelnë pirmàjà 

vietà uþ sëkmingiausià metø projektà. „30/ 

7“ dirba visà parà. 

Interneto svetainë: www.bar30-7.ru 

Maskvos gyventojai atranda Italijà 

Vienas paskutiniøjø garsaus Maskvos 

restoranø verslo veikëjo Arkadijaus Novikovo 

(„Novikov Restaurant Group”) kûriniø – 

restoranas „Cantinetta Antinori” yra pirmasis 

tikrai puikus aukðto lygio restoranas, bent jau 

savininko nuomone. Vis dëlto tai yra dvideðimt 

antrasis jo aukðto lygio projektas. Beveik visi 

Arkadijaus Novikovo projektai yra aukðtos 

klasës, nuo mados neatsiliekanèios maitinimo 

ástaigos. Ið kitø 21 restoranø „Cantinetta 

Antinori“ iðsiskiria tuo, kad lankytojams siûlo 

tik autentiðkus Italijos virtuvës patiekalus. Ðis 

restoranas – puikus Novikovo partnerystës su 

vyno tiekimo ámone „MBG“, besinaudojanèia 

privilegine teise importuoti „Antinori“ vynus á 

Rusijà, rezultatas. „Cantinetta Antinori“ restorano 

sëkmës paslaptis – gebëjimas derinti 

klasikinæ italø virtuvæ su puikiai parinktu vynø 

asortimentu, jaukia aplinka ir iðskirtiniu 

aptarnavimu. Uþ „Cantinetta Antinori“ virtuvæ 

visiðkai atsako ið Toskanos kilæs virëjas 

Mauro‘as Panebianco‘as. Tad nenuostabu, 

kad restorano valgiaraðtyje galima rasti itin 

charakteringø Toskanos regiono patiekalø, 

tokiø kaip minkðtas sûris, vadinamas „burrata“, 

putpelës salotos arba autentiðkos 

Toskanos deðrelës. Valgiaraðtyje taip pat yra 

keletas ant groteliø keptø patiekalø. Nemaþà 

restorano klientø dalá sudaro vietiniai italai. 

Vidutinë restorano sàskaita vienam þmogui – 

100 JAV doleriø. Restorane yra 230 sëdimø 

vietø. 

Interneto svetainë: www.novikovrestaurants.ru 

Restoranas, kuriame patiekalø uþsi- 

sakoma terminalu 

Maitinimo paslaugas teikiantis tinklas 

„Pasta Project 

roject” dar naujas projektas, taèiau 

pasirinkta restorano koncepcija pasiteisino ir 

„Pasta Project“ tampa reikðmingu þaidëju 

Maskvos vieðojo maitinimo rinkoje. Ðio 

restorano iðskirtinis bruoþas – atviroje virtuvëje 

gaminami patys ávairiausi patiekalai ið naminiø 

makaronø. Ði idëja susiformavo ne per 

seniausiai, taèiau jau dabar tikima, kad 

ðiandien veikiantys 3 tinklo restoranai yra puiki 

bûsimo didelio tinklo pradþia. Ateityje 

planuojama ásteigti 50 restoranø tinklà. Jau 

artimiausiu metu bus atidaryti dar du tokie 

restoranai. „Pasta Project“ skiriamas prie 

þemesnës kainos restoranø, kuriuose vieno 

þmogaus vidutinë sàskaita yra apie 12-13 JAV 

doleriø. Restorano valgiaraðtyje dominuoja 

italiðki makaronø patiekalai ir valgiai ið 

azijietiðkø lakðtiniø. „Pasta Project“ ið kitø 

restoranø iðskiria ir tai, kad jame nëra 

padavëjø. Visi sveèiai norimus valgius patogiai 

uþsisakinëja kompiuteriniu terminalu, ámontuotu 

prie kiekvieno stalelio. Elektroniniuose 

valgiaraðèiuose galima rasti kiekvieno patiekalo 

nuotraukà, receptà ir kainà. Savininkø 

teigimu, pradinës investicijos á kiekvienà naujà 

restoranà sudaro apytiksliai 250 000 JAV 

doleriø. 

Interneto svetainë: www.pastaproject.ru 

Mada ir puikus maistas viename 

Restoranas „Vogue Cafe”, pelnæs 2003 

metø geriausio metø projekto bei 2004 metø 

geriausià aptarnavimà siûlanèio restorano 

vardà, taip pat priklauso „Novikov Restaurant 

Group”. Ðiame restorane, á kurá patekti galima 

tik ið anksto rezervavus stalelá, renkasi ðiuolaikiniai, 

madingi, pasiturintys Maskvos 

gyventojai. 

Restorano savininko Arkadijaus Novikovo 

teigimu, „Vogue Cafe“ – ðiuolaikinë istorija 

apie madà. Ir ði mada pasireiðkia ne interjere, 

o þmonëse, kurie èia lankosi: „Vogue Cafe” 

noriu matyti simpatiðkus, madingus þmones. 

Ði vieta neápareigoja, tai lyg madinga 

kavinë, kurioje þmonës susitinka pakalbëti, 

pasilinksminti”. Restorano, padalinto á dvi 

zonas (35 vietø kavinæ ir 85 vietø restoranà) 

Nukelta á 12 psl. 

 

Koncepcijos 

11 


12 

Koncepcijos 

Atkelta ið 11 psl. 

ir uþimanèio 300 kv. metrø plotà, interjeras, 

kurá kûrë architektë ið Didþiosios Britanijos 

Anna Boyd, iðsiskiria didelëmis lempomis, 

gausybe nuotraukø ant sienø ir skirtingo 

dydþio bei spalvø këdëmis. Èia galima 

pasiskaityti ir þurnalà „Vogue“. „Vogue Cafe” 

virtuvës vyriausias virëjas Jurijus Roþkovas 

tik ið ðvieþiø produktø gamina japonø, 

Europos, Azijos, italø virtuviø patiekalus. Tad 

restorano valgiaraðtyje galima rasti ir rusø 

nacionaliniø valgiø, ir tarptautinës virtuvës 

ðedevrø, skirtø tiek vegetarams, tiek ir mësos 

bei þuvies mëgëjams. Valgiaraðtyje atsiranda 

vietos ir „Vogue Cafe“ sezono 

patiekalams, gaminamiems ið tuo metu 

Maskvos turguose parduodamø ðvieþiø 

 

produktø. Vidutinë sàskaita restorane – 30- 

50 JAV doleriø. 

Interneto svetainë: www.novikovrestau 

rants. ru/restaurants/vogue 

Rusiðko alaus paraðas – „Kruþka” 

Pirmoji restoranø tinklo „Kruþka” ástaiga 

buvo atidaryta 2002 metø balandá viename 

ið pietvakariniø Maskvos priemiesèiø. 

Ðiandien tinklà sudaro 19 restoranø, 

ásikûrusiø ávairiuose Maskvos mikrorajonuose 

ir priemiesèiuose. Ið kiekvienà 

dienà tinklo „Kruþka“ restoranuose apsilankanèiø 

þmoniø apie 80 proc. yra 

nuolatiniai lankytojai. Tinklo valdyba 

planuoja plëstis ir á kitus Rusijos miestus bei 

per kelis ateinanèius metus tapti visos 

Rusijos prekiniu þenklu. „Kruþka” – tai 

nebrangûs alaus restoranai (vidutinë 

sàskaita – 10-15 JAV doleriø) su sporto baro 

elementais – ávairiø sporto ðakø rungtyniø 

TV transliacijomis, kurios pritraukia minias 

lankytojø. Nuolatiniø ðiø restorano lankytojø 

amþius yra nuo 18 iki 40 metø. Restoranø 

interjere taip pat dominuoja alaus ir sporto 

temos: masyvûs mediniai baldai, TV ekranai 

ir þymiø sportininkø nuotraukomis nukabinëtos 

plytø sienos. Maþiausias tinklo 

restoranas vienu metu gali priimti 73 

lankytojus, o didþiausias – 450. Restoranø 

valgiaraðèius sudaro 4 rûðiø uþkandþiai, 

dviejø rûðiø salotos ir sriubos bei dvylika 

pagrindiniø patiekalø. Ið jø populiariausi 

„Arabian shaurma” (30 proc. visø pardavimø), 

patiekalai ið bulviø (20 proc.) ir 

ðaðlykai (13 proc. visø pardavimø). Svarbiausias 

gërimas „Kruþka” restoranuose – 

alus: „Stella Artois”, „Sibirskaya”, „Korona” 

ir restoranø vizitinë kortelë – alus „Kruþka”. 

Interneto svetainë: www.kruzhka.ru 

Ne visai kavinë ir nelabai klubas 

„Apshu 

Apshu” – maþo þvejø kaimelio Apuciemso, 

esanèio Baltijos jûros pakrantëje ir 

tapusio labai mëgiama Maskvos menininkø 

atostogø vieta, pavadinimo trumpinys, o 

taip pat ir restoranas Maskvoje, taip 

pavadintas ðio kaimelio garbei. Restoranà 

ir jame gyvuojantá klubà, skirtà „draugams“, 

2003 metø geguþæ ákûrë Maria ir Ana Karelskajos. 

Klubas „Apshu” turi daugiau nei 

10 ákûrëjø, kuriø tarpe yra net uþsienio 

þurnalistai bei televizijos laidø vedëjai. Tai 

nebrangi kavinë dienà ir populiari „erdvë“ 

vakare, kurioje rengiamos parodos, koncertai, 

literatûriniai vakarai, spektakliai. 

Svarbiausia „Apshu” detalë – jûsø nuosavas 

raktas nuo paradiniø restorano durø. Raktas 

pagaminamas visiems, kurie uþpildo anketà. 

Ðis raktas suteikia teisæ su savimi á restoranà 

atsivesti neribotà skaièiø draugø, uþsakinëti 

staliukus, dalyvauti koncertuose ir kt. Kelis 

savaitgalius per mënesá restorane rengiami 

ypatingi „pietûs“, kuriuos su restorano virëjø 

pagalba ruoðia vienas ið „Apshu” klubo 

nariø. Apie 50 proc. restorano lankytojø èia 

ateina pavalgyti, o visi kiti renkasi paprasèiausiai 

pabendrauti. Vidutinë sàskaita 

restorane – 10-15 JAV doleriø. „Apshu” 

interjeras primena kaimiðkà namukà: sienos 

paliktos neuþbaigtos ir plikos parodoms – 

tiek vaikø pieðiniams, tiek ir profesionaliø 

dailininkø darbams. Interjerà kûrë Aleksandras 

Brodskis, vienas þymiausiø Rusijos 

architektø. Áprastà dienà „Apshu”, kuriame 

tëra 150 vietø, aptarnaujama apie 300-400 

þmoniø – dauguma jø raðytojai, aktoriai, 

architektai. Seserø Karelskajø sëkmë slypi 

tame, jog abi filologiná iðsilavinimà turinèios 

ákûrëjos puikiai þino èia besilankanèios 

publikos poreikius. 

Interneto svetainë: www.apshu.ru 

Restoranas 

estoranas-rûmai „Turandot 

urandot” 

„Turandot 

urandot” – daugiau nei restoranas, tai 

kuo tikriausi prabangûs rûmai, kûrinys, 

priklausantis þymiam Rusijos verslininkui 

Andrejui Delosui. Pastarajam taip pat 

priklauso dar 5 klasikiniai projektai, vystomi 

Maskvoje: restoranai „Bochka”, „Shinok”, 

„Le Duc”, „Pushkin”, „CDL” ir greitojo maisto 

restoranø tinklas „Mu-Mu“. Be restoranø 

verslininkas taip pat valdo kosmetikos 

salonø, antikvariniø daiktø galerijø, knygø 

salonø tinklus. Restoranas „Turandot“, po 

6 metus trukusiø statybø, duris pravërë 2005 

metø pabaigoje pramogø komplekse tuo 

paèiu pavadinimu (bendras komplekso 

plotas – 20 000 kv. metrø). Á ðá restoranà A. 

Delosas investavo 50 mln. JAV doleriø. 

Ðiame komplekse 2007 metais planuojama 

atidaryti 400 vietø italø, o 2008 m. – rusø 

virtuviø restoranus, èia taip pat bus 

plëtojami ir kiti A. Deloso vystomi projektai. 

Romantinio – ðviesaus ir prabangaus – 

interjero stiliaus restorane „Turandot”, 

kuriame vienu metu gali bûti aptarnaujami 

500 þmoniø, yra 12 saliø: dvi pagrindinës 

ir 10 banketiniø. Didþiosios rûmø salës centre 

– auksinis medis, ant kurio ðakø tupi 

paukðtis, suglaudæs savo auksinius sparnus. 

Prie restorano durø lankytojus pasitinka, prie 

staleliø palydi ir ne vienà apdovanojimà 

pelniusio restorano vyr. virëjo Alano Jao 



gaminamus unikalius kinø ir japonø virtuviø 

patiekalus patiekia liokajai, tarnai ir 

kambarinës... visai kaip tikruose rûmuose! 

Vidutinë sàskaita restorane – 100-120 JAV 

doleriø. 

Adresas: Tverskoj bulvar 26\5, Maskva 

rezervuoti prieð dvi savaites. 120 vietø 

restoranas su arkiniais langais, pro kuriuos 

matomi tvenkiniai, dirba iðtisà parà. 

Restorano interjere, kurá kûrë Jugoslavijos 

dizaineris Branas Ðoucas, dominuoja eklektika. 

Pagrindinës salës centre stovi dvi 

didelës, gilios sofos, nuo kuriø á skirtingas 

puses nusidriekia erdvë, uþpildyta meniðkai 

sustatytais stalais ir këdëmis. Lubas puoðia 

keturi apvalûs ðviestuvai, panaðûs á spygliuotus 

eþius su perðvieèiamais plastmasiniais 

spygliais. Restorano sienas puoðia 

þurnalo „L’Officiel” fotografijos. Restorane 

gaminami Maskvoje populiariausiø virtuviø 

– italø, Azijos ir rusø – patiekalai, kurie, 

Puðkino aikðtës. „Cafe Pushkin“ dràsiai 

vadinamas vienu populiariausiø Maskvos 

restoranu, kurio statybai buvo skirta 5 mln. 

JAV doleriø. Restorano interjeras, eksterjeras 

bei aptarnaujanèio personalo apranga ir 

elgesys mena XIX amþiø, konkreèiau – vieno 

ið ðio amþiaus aukðtuomenës atstovø 

apartamentus. Net ir patiekalai valgiaraðtyje 

suraðyti senàja rusø kalba. „Cafe Pushkin“ 

– trys maitinimo ástaigos viename: pirmajame 

aukðte árengta kavinë, vadinama 

„Vaistine“. Tai rafinuota ir áspûdinga XIX a. 

europietiðko stiliaus kavinë. Vasarà ant 

pastato stogo veikia Vidurþemio jûros 

regiono ðalyse itin populiari klasikinio 

stiliaus terasa, kurioje pietaudami, 

lankytojai gali stebëti ir Maskvos panoramà. 

Na, o antrame aukðte yra salë, pavadinta 

„Biblioteka“. Ði salë – puikus valgomasis, 

neretai vadinamas antikvarine biblioteka, 

kurioje sienas puoðianèiose lentynose 

saugoma daugiau nei 15 000 knygø. 

Restorane, skambant foninei klasikinei 

muzikai, galima skanauti rusø ir prancûzø 

virtuviø patiekalø. Pirmieji patiekalai èia 

kainuoja 9-16, pagrindiniai – 15-27, 

desertai – 9-16 JAV doleriø. 

Adresas: Tverskoj Bulvar 26A, Tverskaja, 

Maskva 

Koncepcijos 

13 

Prabanga tvenkiniø pakrantëje 

Restoranas „Paviljon 

aviljon”, „Lauro lapø“ 

apdovanojimuose pelnæs geriausio 2005 

metø Maskvos restorano vardà, ásikûræs 

ramioje centrinëje Maskvos vietoje, viloje, 

greta maskvieèiø itin mëgstamø Patriarða 

tvenkiniø. Dar XIX amþiaus pradþioje èia 

veikë kavinë, 1946 metais ðioje vietoje buvo 

ákurta valèiø prieplauka, vëliau – paèiûþø 

nuomos punktas. Galiausiai 2005 metø 

sausá èia duris atvërë ðeimininkø, kuriems 

taip pat priklauso Rusijoje veikiantys 

restoranai „Fish”, „Oblomov” ir „Tarelka”, 

restoranas „Paviljon”. „Paviljon” – moderni 

vieta ðiuolaikiniams maskvieèiams, kurioje 

derinami iðradingi patiekalai ir puiki 

atmosfera. Ir ðis derinys pasiteisina, nes 

staliukà penktadienio vakarui èia bûtina 

ðeimininko teigimu, yra „prabangus skoniø 

ir kvapø rinkinys“. „Paviljon“ siûlomi ir 

penkiolikos rûðiø kaljanai, o apie rûkymo 

subtilybes pasakoja ir pasirinkti padeda 

specialiai ðiam restoranui ið Arabø Emyratø 

atveþtas þinovas. Vidutinë sàskaita restorane 

– 50-70 JAV doleriø. 

Adresas: B. Patriarij per. 7, str. 1, Maskva 

Pietûs antikvarinëje bibliotekoje 

Jau minëtam Andrejui Delosui priklausantis 

restoranas „Cafe Pushkin 

ushkin”, iðrinktas 

geriausiu 2003 ir 2004 metø Maskvos 

restoranu, atidarytas 1999 metais netoli 


14 

Koncepcijos 

KLUBINË KUL 

ULTÛRA IR 

JOS TENDENCIJOS 

LIETUVOJE 

Jolita Vitkauskaitë 

Susidomëjimas klubine kultûra Lietuvoje per paskutinius keletà metø 

þymiai iðaugo. Klubus pamëgo ne tik naujoves besivaikantis jaunimas, 

bet ir vyresnio amþiaus þmonës – jiems ði laisvalaikio praleidimo forma 

tapo itin priimtina. 

Klubai, kaip ir drabuþiai ar automobiliai, turi savo „madas“, stiliø, 

jø lankomumas priklauso nuo sezono. Laiko leidimas klubuose jau 

seniai tapo neatsiejama þmoniø gyvenimo dalimi Vakarø ðalyse, o 

Lietuvoje klubinë kultûra dar tik „ásibëgëja“... 

Apie klubus Lietuvoje, jø madas ir ateities tendencijas kalbëjomës 

su ðios pramogø srities senbuviais – Martynu Tyla ir Rolandu Braþinsku. 

Martynas Tyla 

yla, klubø ir muzikos prodiusavimo srityje dirbantis 

daugiau nei 15 metø, sutiko papasakoti apie klubinës kultûros atëjimà 

á Lietuvà, jos pasikeitimus ir ðiandieninæ situacijà. 

1991 metais, atgavus Lietuvos nepriklausomybæ, pirmieji klubai 

dar nebuvo panaðûs á vakarietiðkuosius. Sostinëje, studentø Saulëtekio 

miestelyje, veikë klubas „Amicus“, vëliau pavadinimà pakeitæs á 

„Argus“, o Ðiauliuose ásikûræs klubas „Maksas“ tuo metu klientus viliojo 

siûlydamas kuo daugiau naujoviø. Tuo metu Vilniuje iðpopuliarëjo 

„vakarietiðki” vakarëliai, rengiami „Dainavos“ pramogø centro 

restorane ar þurnalistø namuose. Bûtent ðiuos vakarëlius ir galime 

dràsiai pavadinti pirmosiomis vakarietiðkø klubiniø tradicijø 

uþuomazgomis. „Visada buvo stengiamasi orientuotis á Vakarus, nors 

daug kas buvo dar nepasiekiama: disco ðokëjai, naujausia muzika”, 

– pasakoja M. Tyla. 

Po keleriø metø didþiulæ átakà visuomenei padarë atidaryti klubai 

„Nasa“, „Eldorado“, kurie buvo tikrai vakarietiðki ir uþaugino savo 

„gerbëjø kartà“. „Indigo“ klubas sostinëje buvo vienas þinomiausiø, 

jo ðeimininkai orientavosi á prabangà. 

Klubai jau buvo nebe naujiena, juos pamëgo vis didesnis þmoniø 

ratas. Ðou verslo atstovas teigia, kad ðiandieniniame naujø klubø 

atidaryme pastebimas ryðkus „bangavimas“: sostinëje vienu metu 

atidaromi net keli klubai, po pertraukos vël laukiama naujos jø bangos. 

Nuo 1994-1995 metø klubus uþplûdo vakarietiðka techno, 

progresyvios muzikos banga, á kurià visi þiûrëjo gana skeptiðkai. Ði 

muzika buvo tapatinama su narkotikais, svaigalais. Vëliau ji tapo 

komercine, o jà grojantys didþëjai á klubus pritraukdavo nemaþai 

gerbëjø. Ðiandien ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje ði muzika praranda 

pirmàjà vietà, jà uþleisdama soul, r‘n‘b muzikos kultûrai, jau prieð 

porà metø uþkariavusiai didþiuosius Londono, Paryþiaus klubus. Soul, 

r‘n‘b muzika skamba ne tik klubuose, bet ir garsiuose madø 

renginiuose, muzikiniuose apdovanojimuose nugali bûtent ðios muzikos 

kûrëjai. Lietuvoje taip pat atsiranda klubø, kurie pradeda groti ðio 

stiliaus muzikà. „Ji lengva, neápareigojanti greitai judëti, turi aiðkø 

ritmà“. Pastebime, kad ðià muzikà pamëgo ne tik 20-23 m. jaunimas, 

bet ir 28-33 m. þmonës, ji taip pat pritraukia ir vyresnius lankytojus, 

kurie á klubà ateina pasiðnekuèiuoti, atsipalaiduoti. 

Kaimyninëse Latvijoje ir Estijoje ðis muzikos stilius jau gyvuoja porà 

metø, o Lietuvoje jis dominuoti pradëjo dar tik ðá sezonà. M. Tyla 

teigia, kad Estijos, Latvijos klubai visada þymiai greièiau ásileidþia 

naujoves ir akyliau seka Vakarø kultûrà nei Lietuva. Nors estai yra 

ðiaurietiðko charakterio, taèiau þymiai greièiau reaguoja á rinkos 

pokyèius ir naujoves. 

Bûtina iðskirti ir Lietuvoje populiarëjanèius nedidelius, 200-300 

vietø, savito stiliaus klubus, pritraukianèius ne vienà gerbëjà. 

C 



Norintys atidaryti klubà, be specialisto pagalbos tikrai neiðsivers: 

reikalingas klubø þinovas, galintis patarti kuriant koncepcijà, stiliø, 

interjerà, renkantis muzikà ir kitus svarbius dalykus. Lietuvoje, 

atidarydami klubus, jø ðeimininkai daþnai neávertina savo finansiniø 

galimybiø, daþnai ðis verslas tampa „mados reikalu“, taèiau jis ne tik 

neatneða pelno, bet ir bûna nuostolingas. Tokie þmonës mano, kad 

pakanka sekti pasaulines tendencijas, taèiau nepagalvoja, jog galima 

sukurti klubà pagal Lietuvos kliento poreikius – toks projektas sëkmæ 

gali atneðti þymiai greièiau. M. Tyla iðskiria Kaune ásikûrusá klubà „Exit“, 

kuris savo stiliumi susibûrë didelæ minià gerbëjø. 

Kurdami klubo interjerà mes daþnai investuojame nemaþai pinigø 

baldams, árangai, manydami, kad taip galësime pritraukti kuo daugiau 

klientø, taèiau visame pasaulyje ðie kriterijai nëra pagrindiniai. 

Specialistas teigia, kad atlikti tyrimai rodo, jog atëjusiam pasilinksminti 

á klubà lankytojui pati svarbiausia yra atmosfera, kurià sukuria draugø 

ratas, aplinkiniai þmonës, o vakaro programa, aptarnavimas ir interjeras 

lieka antroje vietoje. Prabangiai árengti klubai skirti pasiturintiems klientams, 

kurie, nereikia pamirðti, dël didelio uþimtumo pasilinksminti sau leidþia 

tik porà kartø per savaitæ. Didþiausias pajamas klubui atneða 21-26 m. 

jauni lankytojai, kurie studijuoja, studijuoja ir dirba arba tik dirba. Pasak 

M. Tylos, nors gyvenimo lygis gerëja, taèiau kiekvienas lankytojas klube 

per vakarà jau keli metai vidutiniðkai iðleidþia po tà paèià pinigø sumà 

– 20 Lt. Ðiandien sostinë gali pasiûlyti ne prastesná naktiná gyvenimà 

nei Ryga, nusileidþiame tik iðleistø pinigø suma. 

Paklaustas apie ateities tendencijas, M. Tyla sako, kad litus 

keièiantis euras atneð nemaþai nuostoliø, kaip tai atsitiko Vokietijoje, 

kurioje pramogø verslo pajamos sumaþëjo net 30 procentø. „Þmonës 

iðsigàs ir pradës taupyti“. 

Rolandas Braþinskas klubinæ veiklà vysto, anot jo, nuo 

„neatmenamø“ 1993 metø. Ðiuo metu jis – „Pramogø banko“ 

rinkodaros vadovas. Papraðytas ávertinti ðiandieninæ klubinæ situacijà 

Lietuvoje ir jà palyginti su tuo, kas buvo prieð keletà metø, R. Braþinskas 

pastebi, kad klubø daugëja, konkurencija darosi vis arðesnë. Prieð 

keletà metø buvo paprasèiau, nes pakako atidaryti ðiek tiek kitoká 

klubà nei kiti ir sëkmë bûdavo beveik garantuota. Ðiandien atidaryti 

klubà ir sëkmingai dirbti yra vienareikðmiðkai sunkiau. Jei prieð tris 

metus DJ ið Londono buvo didþiulis ávykis ðalies klubiniame gyvenime, 

dabar tai jau normalus reiðkinys. 

Lygindamas Lietuvos klubus su uþsienio, R. Braþinskas mato toká 

pagrindiná skirtumà – Lietuvos klubai daug labiau orientuoti á dizainà, 

interjerà. Tuo tarpu uþsienyje (Vakarø Europoje) klubams árengti 

skiriamos nedidelës investicijos, ten nesiekiama lankytojus pritrenkti 

prabanga. Þmonës juos renkasi dël pamëgtos vietos, bendros 

atmosferos. Taip pat Lietuvoje vis dar nëra didelis specializuotø klubø 

pasirinkimas. Klubai, pasirinkæ siauresnæ muzikinæ pakraipà, 

nesusiduria su konkurencija, kuri neiðvengiama tarp kitø klubø. 

Þvelgiant plaèiau, Lietuvoje trûksta 10-ies metø klubinës kultûros, 

tiksliau, kartos, pripratusios laisvalaiká leisti klubuose. Antras dalykas, 

kuris galëtø bûti geresnis – tai pragyvenimo lygis. Jam pagerëjus, 

augtø ir visa klubinë kultûra, bûtø galima siûlyti publikai brangesnius 

atlikëjus, geresnius renginius. Neveltui sakoma, kad kuo turtingesnë 

visuomenë – tuo maþiau populiari televizija. 

Vertindamas ðiandieninio klubø lankytojo poreikius ir ateities 

tendencijas, R. Braþinskas teigia, kad klubø lankytojai darosi vis labiau 

reiklesni, jie visuomet reikalauja komforto, gerø kainø ir linksmybiø. 

Tai lemia klubø konkurencija: ápratæ viename klube gauti vienà ar 

kità paslaugà, to paties jie reikalaus ir kitame. Ateityje iðliks tik stipriausi. 

Ðiuo metu labai populiarëja poilsis baruose, todël jie tampa stipriais 

konkurentais klubams. Taip pat Lietuvoje jau dabar pastebima 

tendencija, kad nebëra aiðkiø muzikos sroviø, nebeaiðku, kokia muzika 

yra madinga. Kitaip tariant, radijo hitai skamba ir klubuose. Ateitis ir 

lankytojø srautai parodys, ar ðis kelias yra teisingas. 

„Restoranø verslo” duomenimis, Lietuvos miestuose yra per 130 klubø, 

neskaitant boulingo ir biliardo klubø. Didþiausia klubø ávairovë yra, þinoma, 

Vilniuje, taip pat nemaþà pasirinkimà galima rasti Kaune, Klaipëdoje, 

Ðiauliuose. 

Nusprendæ vakarà praleisti kuriame nors sostinës klube, lankytojai 

jau turi ið ko rinktis – pasilinksminti galima naktiniuose, striptizo, pramogø 

ar boulingo klubuose, jau veikia ne vienas kokteiliø baras, kuriuose irgi 

gana linksma. Kituose miestuose klubø ávairovë maþesnë. Taèiau á 

populiarius klubus savaitgaliais ar koncertø metu galima ir nepatekti. 

Taigi, vieni klubai bûna sausakimði, kiti daþnai bûna pustuðèiai. Klubui, 

kaip ir maitinimo ástaigai, neuþtenka tikëtis daug lankytojø, vien tik 

investavus á patalpø interjerà. Paslaugø versle svarbiausia yra tai, kad 

lankytojas gerai jaustøsi, liktø patenkintas. Tai pasiekiama sukuriant jaukià 

atmosferà, nepriekaiðtingai aptarnaujant. 

Koncepcijos 

15 


16 

Interviu 

AR RESTORANE 

REIKALINGAS 

SOMELJË? 

Jolita Vitkauskaitë 

Restorane uþ maisto kokybæ, jo patiekimà 

atsakingas virtuvës vyr. . virëjas. O kas 

atsakingas uþ vynà, konjakà ir kitus gërimus? 

Patarimo, koká vynà pasirinkti, daþnai 

klausiame barmeno, taèiau daþnai jis gali tik 

trumpai apibûdinti gërimo rûðá ir já patiekti. 

Bet ar to pakanka sveèiui, nutarusiam prie 

mëgstamo patiekalo uþsisakyti paèio tin- 

kamiausio vyno bei panorusiam kuo daugiau 

suþinoti apie pasirinkto gërimo kilmæ, istorijà, 

iðlaikymà? 

Apie Lietuvoje populiarëjanèià someljë 

profesijà kalbëjomës su vyno þinovu D. 

Velièka, „Vyno þurnalo“ redaktoriumi A. 

Starkumi ir keleto populiariausiø sostinës 

restoranø ðeimininkais bei barmenais. 

Someljë turi bûti atsakingas uþ vyno 

pirkimà, saugojimà ir pardavimà 

Papasakoti apie someljë pareigas restorane 

papraðëme vyno þinovo Dominyko 

Velièkos, kuris prieð keletà savaièiø Ispanijoje 

ágijo someljë diplomà. 

Eksperto nuomone, someljë yra þmogus, 

kuris vynà restoranui suranda, já moka saugoti 

ir vëliau parduoti á restoranà atëjusiam 

klientui. „Someljë turi iðmanyti visus tris 

procesus, tik tuomet darbas bus atliktas 

nepriekaiðtingai“, – pabrëþia D. Velièka. 

Prieðingai nei Prancûzijos, Ispanijos ar 

Italijos, Lietuvos restoranuose dar nëra 

someljë. Pas mus ðiuos darbus atlieka keletas 

þmoniø: vynà restoranui iðrenka ir nuperka jo 

savininkas, direktorius ar administratorius, 

kitas þmogus, daþniausiai sandëlininkas, já 

saugo, o sveèiui, atëjusiam á restoranà, vynà 

pasiûlo barmenas ar padavëjas. Skirtingi 

þmonës á ðá darbà þiûri skirtingai, jø nevienodas 

skonis ir poþiûris á vynà. 

Geras vynas, tinkamai laikomas rûsyje, 

gerëja ir brangsta. Restoranai nepasinaudoja 

galimybe sàþiningai pasipelnyti ið vyno 

brandinimo. „Perkantys vynà restoranui privalo 

galvoti apie darbuotojus, kurie tà vynà 

parduos“, – pastebi vyno þinovas. 

Someljë turi iðmanyti ir visà „vyno pasaulá“: 

paþinti ne tik vieno ar kito regiono, ðalies, bet 

ir paèiø populiariausiø pasaulyje ðaliø vynus. 

Restorane ðis þmogus turi puikiai þinoti, koks 

vynas tinka prie vieno ar kito virtuvës vyr. virëjo 

pagaminto patiekalo. „Someljë niekada 

nesistengs apgauti atëjusio sveèio: jis þino, ið 

kur atkeliavo vynas, kiek laiko jis „augo“ rûsyje 

ir kokia ðiandien jo vertë”. 

Kartais someljë darbà Lietuvos restoranuose 

atlieka ir patys savininkai, taèiau 

vynas yra pasiûlomas tik iðskirtiniams 

sveèiams: paþástamiems, draugams, garbingiems 

asmenims, o eilinis lankytojas lieka 

pamirðtas ir turi pasikliauti savo nuojauta bei 

padavëjø iðprusimu. 

Specialistas teigia, kad anksèiau Lietuvos 

restoranuose virtuvës vyr. virëjai taip pat 

nebuvo tinkamai vertinami, o ðiandien ði 

profesija – itin populiari ir gerai apmokama. 

Paklaustas apie someljë atlyginimà, D. 

Velièka sako, kad geras vyno þinovas turi gauti 

treèdaliu daugiau uþ restorano virtuvës vyr. virëjà. 

„Virtuvës vyriausias virëjas neturi kontakto su 

þmonëmis, o someljë turi bûti ne tik iðkalbus, 

bet ir bûti iðvaizdus bei sekti visà darbà salëje”. 

Someljë nebuvo, nes nereikëjo 

Arûnas Starkus, Lietuvos someljë asociacijos 

valdybos narys ir „Vyno þurnalo“ 

redaktorius, sutiko papasakoti apie sukurtà 

someljë asociacijà ir organizuojamus someljë 

mokymus, kuriuos baigusieji ágis ðios specialybës 

diplomà. 

„Lietuvoje dar nëra populiari vyno þinovo 

profesija, nes þinios apie vynà mumyse 

neperduodamas ið kartos á kartà, kaip kad 

Prancûzijoje arba Italijoje”. 2005 metais ákurta 

Lietuvos someljë asociacija – taip buvo siekta 

suvienyti vyno profesionalus. Mintis kurti 

asociacijà kilo keliems vyno þinovams, vëliau 

prie jø prisidëjo kiti ðios srities profesionalai, 

þurnalistai, vyno veþëjai. Á asociacijà priimami 

ne tik profesionalai, jau turintys þiniø apie vynà, 

bet ir tie, kurie tiesiog puoselëja vyno kultûrà. 

„Lietuvoje someljë darbas dar nëra 

populiarus, nes nëra poreikio, lankytojai nëra 

linkæ klausytis patarimø“, – pabrëþia þinovas. 

Sudaryti vynø sàraðà, já priþiûrëti, keisti, pildyti, 

priderinti prie valgiaraðèio someljë nesunku, 

taèiau didþiausiø keblumø atsiranda, kai 

specialistas pradeda dirbti restorano salëje. 

Þmonës „iðsigàsta“, kyla átarimas bûti 

apgautiems, jie mano, kad patys gali pasirinkti 

tinkamà vynà. 

A. Starkus pastebi, kad per pastaràjá 

pusmetá poþiûris á someljë darbà labai stipriai 

pasikeitë. „Atsirado ne tik þmoniø, þinanèiø 

daugiau apie vynà, bet ir klientø, norinèiø, 

kad jiems patartø, pasakytø ir pasiûlytø 

tinkamà vynà, konjakà, brendá“. 

Naujai atidaromi restoranai á vieðojo 

maitinimo rinkà ateina jau su „nauju“ 

poþiûriu, nori neatsilikti nuo kitø Europos 

restoranø. Savo klientà jie vilioja iðskirtiniø 

rûðiø ir aukðtos kokybës vynais, todël jiems 

daþnai reikia vyno þinovø. „O kai kurie seniai 

dirbantys „uþmiega ant laurø“ ir nenori nieko 

keisti“, – sako A. Starkus. 

„Nuo asociacijos ákûrimo pradþios gyvavo 

idëja rengti someljë mokymus, tad pamaþu 

rinkome þmoniø grupæ, o ðiandien galime 

dràsiai teigti, kad mokymai prasidës jau ðá 

pavasará”, – dþiaugiasi someljë asociacijos 

valdybos narys. Ðiuos mokymus asociacija 

rengia kartu su „Vyno klubu“ ir Lietuvos 

restoranø ir vieðbuèiø asociacija. Asociacija, 

rengdama mokymo programà, bendradarbiavo 

su kitomis Europos Sàjungos ðaliø 

someljë asociacijomis. Kursø metu bus 

suteikiama teoriniø þiniø, bus degustuojami 

vynai bei atliekama praktika restoranuose. 

Baigusieji ðià mokyklà gaus diplomus, kurie 

garantuos, kad þmogus turi pakankamai þiniø 

apie vynà ir kitus tauriuosius gërimus. Net 

pusæ metø truksiantys kursai, kurie vyks kartà 

per savaitæ po 8 valandas (ið viso – 220 val.), 

mokiniui kainuos 1920 Lt. Jiems dëstys tokie 

vyno ir kitø tauriøjø gërimø þinovai kaip G. 

Jaðinskas, J. Ðliogeris, R. Suþiedelienë, A. 



Starkus, L. Vaitulevièius, D. Voisiat, M. 

Jurkynas, L. Gryva, D. Velièka, J. Karinauskaitë, 

J. Kabaðinskas, todël klausytojai 

gaus tikrai vertingø þiniø. 

A. Starkaus nuomone, Lietuvoje yra 

keletas profesionaliø vyno þinovø, kurie galëtø 

dirbti someljë, bet daþniausiai jie yra 

nepriklausomi ekspertai ir restoranuose 

nedirba. Specialistas pagirtø p. Jean Luk 

Trouillet restorano „Les amis“ ðeimininko 

darbà, A. Pateckà, „Saint Germain“ restorane 

dirbantá vyno ekspertu, G. Jaðinskà, anksèiau 

dirbusá „La Provence“ restorane. 

Paklaustas apie someljë atlyginimà, A. 

Starkus teigia, kad someljë turëtø gauti 

didþiausià atlyginimà ið visø padavëjø ir 

barmenø, nes jo atsakomybë yra didþiausia. 

Gero someljë statusas restorane neturëtø bûti 

þemesnis nei virtuvës vyr. virëjo. 

Restoranø ðeimininkai pasikliauna 

ekspertø arba tiekëjø nuomone 

Restorano „El Gaucho Sano” vadybininkas 

T. Kuoras pats superka vynus ið 

tiekëjø, sudaro vyno kortà. Prie virëjo 

gaminamø patiekalø vynà priderina barmenai, 

padavëjai. „Iki ðiol mums padëjo vyno 

ekspertas D. Velièka”, – pasakoja T. Kuoras. 

„Darbuotojø kvalifikacija taip pat bûdavo 

keliama ávairiuose kursuose uþsienyje, o nuo 

balandþio mënesio savo darbuotojus leisime 

á asociacijos rengiamus someljë mokymus“. 

Pasak T. Kuoro, Lietuvos restoranams someljë 

bûtini, jei nenorime atsilikti nuo visos Europos 

ir kitø pasaulio ðaliø. 

Vyninës „Saint Germain” savininkas D. 

Vasiliauskas dþiaugiasi, kad jiems talkina 

þinomas vynø ekspertas A. Pateckas, taip pat 

„Vyno klubo“ darbuotojai, ekspertas G. 

Jaðinskas. Jie padeda pasirinkti vynà, apmoko 

darbuotojus. „Kol turësime tikruosius someljë, 

praeis nemaþai laiko, todël savo darbuotojams 

stengiamës suteikti kuo daugiau 

þiniø, nes vyno kultûra sparèiai populiarëja, 

uþsukæ klientai nori ne tik iðgerti vyno tauræ, 

bet ir apie vynà suþinoti kuo daugiau”, – 

prasitaria D. Vasiliauskas. 

Jau seniai sëkmingai dirbanèio restorano 

„Medininkai” direktorë J. Jevsina pati iðrenka 

vynus, sudaro vyno kortà, tariasi su tiekëjais. 

Barmenai, padavëjai daugiausia þiniø apie 

vynus ágyja ávairiuose kursuose, o greitai jau 

galës tapti tikrais someljë, kuomet baigs 

asociacijos rengiamus kursus. Ðeimininkai net 

neabejoja bûsimu ðios profesijos populiarumu. 

„Samdyti vyno ekspertus ið uþsienio 

labai brangu, todël dþiaugiamës, kad atsirado 

galimybë turëti savø specialistø ir Lietuvoje”. 

Neseniai duris atvërusios vyninës „Riesling 

Klub” barmenas T. Daraðkevièius pasakoja, 

kad nauji darbuotojai buvo specialiai 

siunèiami á Vokietijà tobulinti þiniø apie Riesling 

vynuogiø vynà, nes Lietuvoje ðiø þiniø 

barmenai ir padavëjai ágyti negalëjo. Vyninës 

ðeimininkai savo darbuotojus siunèia tobulintis 

ir á someljë mokyklà. „Ágysiu naujø þiniø, 

iðmoksiu bendrauti su klientais, kad jie iðeitø 

nenusivylæ“, – sako T. Daraðkevièius. 

Pasak barmeno M. Grauþelio, dirbanèio 

restorane „Tores”, 

daugiausia þiniø apie vynà 

jie gauna ið tiekëjø, kurie pristato, papasakoja 

apie atveþtà produktà. „Lietuviai nedràsûs, 

atëjæ á restoranà bijo klausti”. Sveèiai ið 

uþsienio iðmano daugiau nei lietuviai, bet jie 

visada domisi, maloniai reaguoja, kai jiems 

pasiûlo tinkamà vynà prie jø patiekalo. 

Barmenas neabejoja, kad ateityje jø restoranui 

reikës tikrojo someljë. 

Ispanø virtuvës restorano „Barcelona” 

rinkodaros vadybininkë Vaida Budiakienë 

sako, kad jiems talkina ekspertas D. Velièka. 

Daugiausia þiniø barmenai ir padavëjai gauna 

ið tiekëjø, kurie pateikia gana plaèià 

informacijà apie savo atveþtus gërimus. 

„Klientai pradeda suprasti, kad vynà galima 

ne tik gerti, bet ir drauge bendrauti, kad 

svarbus pats ápylimo procesas“, – teigia V. 

Budiakienë, todël jos manymu, ði profesija 

ateityje bus labai populiari. 

Vyno bare „In Vino” lankytojus konsultuoja 

bei darbuotojus apmoko ekspertas G. 

Jaðinskas. Vynà iðsirenka patys darbuotojai, já 

ragauja. „Perkame tà vynà, kuris mums skanus 

ir toká siûlome savo klientui“. Ðeimininkas A. 

Makarovas teigia, kad barui nuolatinio someljë 

dar nereikia, nes pakanka ðio eksperto. 

Interviu 

17 


KAIP VASARÀ VILIOTI LANKYT 

YTOJUS? 

Vytautas Mickevièius 

18 

Árengimai 

Prasidëjus ðiltajam metø laikui, daugelis 

restoranø bei kaviniø lankytojø, uþëjæ á savo 

mëgstamà maitinimo ástaigà, laisvø vietø 

daþniausiai ieðko lauko terasose. Taèiau 

maitinimo ástaigoje lauko terasø árengimui 

paprastai skiriama maþiau dëmesio nei vidaus 

interjerui – suprantama, ji juk ne visus metus 

naudojama. Tik ar taip galvodami 

nepadarome esminës klaidos? 

Kavinës ar restorano iðorë yra ástaigos 

veidas, pagal kurá lankytojai susidaro pirmà 

áspûdá, ypaè tie, kurie á jà ruoðiasi uþsukti 

pirmàjá kartà. Þiemà ar rudená pakanka 

graþaus fasado su jaukiu jo apðvietimu, 

viliojanèiu uþsukti. Taèiau vasarà lauko baldai 

ir reklaminiai skëèiai iðpuoselëtà fasadà gali 

visai uþgoþti, o apðvietimas savo teigiamà 

vaidmená atliks tik vëlø vakarà. 

Tai ko gi reikia, kad lauko kavinë pritrauktø 

kuo daugiau lankytojø? Lauko kavinëse ne tik 

maþiau investuojama á interjerà, bet daþnai ir 

lankytojø aptarnavimas bûna paprastesnis. 

Naujuose restoranuose vis daþniau 

sutinkamos atviro tipo virtuvës, kur lankytojai 

mato, kaip ruoðiami patiekalai ar net uþuodþia 

kepamø kepsniø kvapà – tai tikrai daugelá 

vilioja. Nieko jau nebestebina ir atviroje 

vietoje árengtas baras – visiems matant 

demonstruojami efektingi barmenø triukai 

plakant kokteilius ar iðradingai ruoðiama kava 

padidina baro pardavimus. Tad kodël vasaros 

metu neperkëlus minëtø dalykø á laukà? Tada 

lauko terasoje lankytojai galës ne tik alø 

siurbèioti, bet ir suvilioti kvapø, pasirinkti èia 

pat ant groteliø kepamà kepsná. Be to, pilna 

lankytojø lauko terasa, kepamø kepsniø 

kvapas ir bendras ðurmulys pagyvins restoranà, 

padidins ir lankytojø skaièiø. Puikiø 

restorano perkëlimo á laukà vasaros metu 

pavyzdþiø galime rasti Palangoje, kur 

konkurencija tarp maitinimo ástaigø didelë, o 

lankytojai pasisëdëjimo vietà daþniausiai 

renkasi spontaniðkai. 

Lauke árengti barà – ir lengva, ir sudëtinga. 

Lengva todël, kad nereikia ilgai sukti galvos, 

kokia áranga reikalinga. Nieko naujo èia 

neiðrasi – jei pageidausite, kad baras teiktø 

visas áprastas paslaugas, reikës visos barui 

reikalingos árangos: kavos aparato, alaus 

pilstymo árangos, ðaldytuvø, ledukø generatoriaus, 

vandentiekio, kanalizacijos ir 

elektros ávadø. Taigi, turësite nemaþai iðlaidø, 

kuriø dalá galima sumaþinti atsisakant dalies 

árangos – tada personalui tektø bëgioti á jûsø 

restorano ar kavinës vidø. 

Perkelti dalá virtuvës á laukà taip pat 

sudëtinga – ir dël árengimø gausos, ir dël 

higienos reikalavimø. Taèiau lauke atlikti 

lankytojus labiausiai viliojantá procesà – kepsniø 

kepimà ant groteliø yra gana paprasta. Tereikia 

kepsninës ir „nesurûgusio” darbuotojo prie jos. 

Ásirengdami vieno ar kito tipo kepsninæ lauke 

tikrai nepraðausite – kepsniø ávairove galite 

privilioti net iðrankiausius lankytojus, be to ir 

kepëjas gali tiesiogiai bendrauti su lankytojais. 

Galima netgi suorganizuoti ádomià atrakcijà 

– pasiûlyti lankytojui kepsná iðsikepti paèiam. 

Lietuvoje jau eilæ metø kepsniams, 

skirtiems kepti lauke, daþniausiai naudojama 

dviejø tipø áranga – lauko þidiniai ir ðaðlykinës. 

Patogu jas naudoti, ar ne – ginèytinas 

klausimas. Lauko þidiniui sumûryti reikia tam 

tinkamos vietos, laiko ir iðlaidø. Be to, ne visur 

já ámanoma árengti, nes tai – stacionarus 

árenginys. Plaèiai naudojama ðaðlykinë yra 

paprastos konstrukcijos ir nebrangus 

árengimas, taèiau joje riebalai varva ant þarijø 

ir ið karto dega, sunkiau reguliuoti kepimo 

aukðtá ir kaitrà. 

Lauke galima naudoti ir kilnojamas 

dujines ar elektrines kepsnines. Tada prireiks 

elektros ar dujø ávado kepsninës laikymo 

vietoje arba teks naudoti dujø balionus. Jei 

virtuvëje turite ne stacionarià, o kilnojamà 

kepsninæ, vasaros metu jà galite perkelti á 

laukà. Taèiau egzotikos liks maþiau, lankytojai 

matys, kad tai – „tik paprastas virtuvës 

árengimas“. Yra ir ávairaus dydþio mobiliø 

dujiniø kepsniniø ant rateliø, su ávairia 

papildoma áranga. Bet barbekiu ðalininkai 

sutartinai teigia, kad naudojant dujinius ar 

elektrinius árenginius tikrai nepavyks pagaminti 

tokio puikaus kepsnio, kaip kepto þarijø 

kaitroje. 

Tad ðiame straipsnyje trumpai pristatome 

pagrindinius lauko kepsniniø tipus. 

„Lokomotyvo 

okomotyvo“ tipo kepsninë 

Patrauklaus dizaino, funkcionali ir ádomi 

yra universali naujo tipo kepsninë „Lokomotyvas“, 

kuri, beje, gaminama ir Lietuvoje. 

Ilgai specialistai kûrë árenginá, kuris galëtø 

ágyvendinti visas kulinarines fantazijas. Ðá 

árenginá vienu metu galima naudoti ir kaip 

kepsninæ, ir kaip rûkyklà. Árenginys buvo 

kuriamas tam, kad uþtikrintø ant „gyvos ugnies 

ir dûmo“ gaminamø patiekalø skoná visais 

metø laikais bei tam, kad bûtø funkcionalus 

ir savo iðvaizda, kuri primena lokomotyvà, 

puoðtø maitinimo ástaigà. 

Pagrindinës kepsninës dalys: kaminas, 

skirtas patiekalams rûkyti; patiekalø kepimui 

skirta dalis, kurioje yra garo katilai; pakura, 

kurioje kûrenamas kuras. „Lokomotyvas” turi 

reguliuojamus dûmø ir oro traukos kanalus. 

Kepimas vyksta dël karðto oro poveikio, o 

riebalai nelaða ant þarijø ir ugnies. Toks terminis 

apdirbimas eliminuoja kenksmingø junginiø ir 

nemaloniø kvapø susidarymà, kurie turi didþiulæ 

átakà patiekalo kokybei. Plati ir ilga kepimo vieta 

su árengtu termometru leidþia tiksliai ir 

uþtikrintai valdyti temperatûrà bei uþtikrina, 

kad patiekalai neperkeps, bus sultingi, puikaus 

skonio ir spalvos. Taip pat, prieðingai nei kitose 

kepsninëse, ðioje galima iðkepti ir didesnius 

mësos gabalus. 

Gamintojai siûlo trijø dydþiø universalias 

kepsnines-rûkyklas: „Senator” – didesniems 

restoranams; „Duke” – vidutinio formato 

barui; „Hussar” – skirtas naudoti individualiai 

arba nedidelëse uþeigose. 

Kepsninë-krosnelë „Troll“ 

Tai ir kepsninë, ir aplinkà ðildanti krosnelë. 

Ðio tipo kepsninë ádomi ir patogi tuo, kad jai 

ið karto yra pritaikyti funkcionalûs priedai – 

didelë keptuvë, rûkymo áranga. Tad ðioje 

kepsninëje galima kepti ir virti, troðkinti, rûkyti 

þuvá ar mësà. Dël keptuvës lengvai paruoðite 

net ir egzotiðkus patiekalus bei troðkinius. 

Ði kepsninë pagaminta ið aukðèiausios 

kokybës ketaus ir padengta specialia, karðèiui 

atsparia emale. Dël palyginti didelio svorio, 

ji yra stabilesnë nei kitos kilnojamos kepsninës. 

Pritvirtinus komplekte esanèius ratukus, jà 

nesunku perstumti á kità vietà. Kepimo grotelës 

yra optimaliame, o kartu ir saugiame aukðtyje. 

Þarijos ir pelenai byra á kepsninës vidø, todël 

negali nieko uþdegti, kepsninës ðonai stipriai 

neákaista, todël nëra pavojaus nusideginti – 

tai itin svarbu, kai tarp sveèiø yra ir maþø 

vaikø. O kai oras atðàla, ði kepsninë, 



pritvirtinus specialø priedà, gali tapti lauko 

krosnele, kuri puikiai ðildo aplinkà. Ið tiesø 

ádomus ir funkcionalus árengimas. 

Apgalvota kepsninës konstrukcija leidþia 

parinkti kiekvienam patiekalui ruoðti 

tinkamiausià temperatûrà – patogu keisti tiek 

ardelio, tiek groteliø ar keptuvës padëtá, 

reguliuoti oro traukà. Kepimo groteles 

sudarantys elementai yra V raidës pavidalo: 

kepant riebesnæ mësà, jos dedamos grioveliais 

á virðø (todël riebalai nepatenka ant þarijø); 

kai kepama neriebi mësa ar þuvis, naudojama 

kita groteliø pusë. Ant aklinosios groteliø pusës 

ne tik ilgai neatauð jau paruoðti patiekalai – ji 

idealiai tinka darþovëms ir vaisiams bei jûros 

gërybëms apkepti. 

malkos, jis kilnojamas svertø pagalba. Aiðku, 

ðalia jos reikia atsargiai elgtis, puèiant vëjui 

gali kilti pelenø ðuorai. 

Á kepimà virð lauþo panaðus ir maisto 

gaminimas lauko þidinyje ar lauko ugniakure 

– tam reikalingas patogus stovas-laikiklis, skirtas 

padëti grotelëms ar ieðmams. Gerai, jei jame 

numatyta galimybë keisti groteliø aukðtá. 

patobulinimus – tai ávairûs laikikliai, skirti 

ástatyti grotelëms, oras gali bûti tiekiamas 

ventiliatoriumi. 

Árengimai 

19 

Kepant kepsnius svarbu, kad riebalai 

nepatektø ant þarijø. Riebalai gali bûti 

surenkami ávairiais bûdais. 

Norëdami lauke iðkepti kumpá, viðtà ar 

kitoká didelá kepsná, turësite naudoti sukamà 

ieðmà. Toká ieðmà galima árengti didesniame 

lauko þidinyje arba turëti tam skirtà árengimà 

– „grilá”, kuris gali bûti ávairiø tipø, daþniausiai 

dujinis. Griliai bûna ávairûs – nedideli, skirti 

kepti pauktienai, á didesnius telpa ir parðelis. 

Kiti lauko kepsniniø pavyzdþiai 

Ko gero vienas archajiðkiausiø sprendimø 

– gaminti maistà virð lauþo. Virð lauþo galima 

statyti trikojá, ant jo kabinti puodà ar groteles 

ir lauþo kaitroje kepti ar virti maistà. Arba 

tiesiog sukurti lauþà po didele keptuve ar netgi 

kepti mësà tiesiai virð atviros ugnies. Tokia 

pramoga daþnai sutraukia minias þiûrovø ir 

skanautojø masiniø renginiø ar ðvenèiø metu. 

Yra kepsniniø, kurios primena bûtent toká 

kepimo virð atviros ugnies bûdà. Kepsninës 

pagrinde gali bûti kûrenamos anglys arba 

Visiems puikiai þinoma ir daþniausiai buityje 

naudojama – apvali (kupolinë) barbekiu 

kepsninë, kûrenama medþio anglimis. Tai 

nedidelio svorio, lengvai perneðamas ar 

perstumiamas árengimas, turintis dangtá, kurá 

naudojant galima reguliuoti kepimo intensyvumà. 

Yra paèiø ávairiausiø modeliø – nuo 

paprastø, nedideliø, iki didesniø, turinèiø 

patogias lentynëles ir kità árangà. 

Ávairaus tipo tradicines ðaðlykines primenanèios 

kepsninës gali turëti ávairius patogius 

Jei kyla klausimø... 

Kilus klausimø (kokio tipo lauko kepsninæ 

pasirinkti, kokius patiekalus joje ruoðti), 

siûlome konsultuotis su ðio amato 

profesionalais. Lietuvoje jau keli metai 

profesionalius kepëjus vienija Nacionalinë 

grilio ir barbekiu asociacija (NGBA), ðiuo 

metu keièianti pavadinimà á Lietuvos 

barbekiu kepëjø asociacijà. Ji restoranus ir 

kavines konsultuoja ávairiais, su kepsninëmis 

susijusiais, klausimais. Patarti gali ir Lietuvos 

restoranø vyriausiøjø virëjø ir konditeriø 

asociacija (LRVVKA). Abi ðios asociacijos 

organizuoja grilio èempionatus (geguþës 11- 

13 d. Vilniuje ir geguþës 26-28 d. Druskininkuose), 

kuriuose galima susipaþinti su 

kepsniniø ir maisto ruoðimo jose tendencijomis 

bei naujovëmis. 

Dël ávairiø lauko kepsniniø galite kreiptis á 

restoranø árangos pardavëjus (þr. 38 psl.). 

Nuotraukos: NGBA, Meniu.lt archyvas. 


20 

Produktai 

JAUTIENOS DIDKEPSNIØ 

PARUOÐIMAS 

Vytautas Mickevièius 

Amerikieèiø, australø, argentinieèiø virtuvës garsëja ávairiais 

kepsniais. Ne tik ðiose ðalyse, bet ir kitur plaèiai paplitæ kepsniø 

restoranai, vadinami „steakhouse“. Juose ypaè populiarûs jautienos 

didkepsniai („steikai“). 

Lietuvoje maitinimo ástaigø lankytojai daþnai skundþiasi, kad ne 

visuose restoranuose jautienos didkepsniai paruoðiami kokybiðkai. Ðiuo 

straipsniu, remdamiesi JAV bei Australijos mësos gamintojø patarimais, 

apþvelgsime jautienos kepsniø paruoðimo niuansus. 

Jautienos didkepsniai gali bûti ruoðiami ne tik ið iðpjovos, kuri vis 

brangsta, o ir pasiûla jos ribota. Didkepsniai kepami ir ið kitø galvijø 

skerdenos daliø: nugarinës, antrekotinës nugarinës, kumpio. Kepsniø 

mësos paruoðimas ávairiose ðalyse ðiek tiek skiriasi, taèiau esminiai 

gero jautienos kepsnio paruoðimo principai yra tie patys – didkepsniams 

geriau naudoti brandintà jautienà, kietesnæ mësà patariama ið anksto 

pamarinuoti, o paruoðtos mësos svarbu neperkepti. 

Jautiena brandinama apie 1-2 savaites 0-4 °C temperatûroje. 

Brandinti jà patartina vakuuminëje ar kitoje labai sandarioje pakuotëje, 

kad nebûtø kontakto su oru. Gerai subrandinta mësa tampa 

minkðtesnë (tuomet jà galima kepti ir nemarinuotà), pagerëja jos skonis 

ir aromatas, ji tampa lengviau virðkinama. 

Bûtina þinoti: 

• Ruoðiami kepsniai turi bûti vienodo storio, ne bet kaip 

supjaustyti. Galima pirkti jau supjaustytus. 

• Didkepsniai turi bûti maþiausiai 2 cm storio. 

• Jei mësa suðaldyta, jà visada atðildykite ðaldytuve. 

• Jei kepsite keptuvëje, ji turi bûti storadugnë. 

• Prieð dëdami kepsná, pirmiausia gerai ákaitinkite keptuvæ ar 

kepsninës groteles. 

• Kepimo metu neturi pritrûkti kaitros, kepsnys turi èirðkëti. 

• Kepant storus kepsnius (3-4 cm), pirma galima abi puses 

apkepinti karðtoje keptuvëje. Tuomet galima baigti kepti maþesniame 

karðtyje. 

• Ar kepsnys pakankamai iðkepæs, tikrinkite neaðtriu árankiu, 

paspausdami kepsnio viduryje arba naudodami mësos termometrà. 

Kà reikia þinoti apie marinatus? 

• Marinuojamà mësà reikia laikyti ðaldytuve (niekada nelaikykite 

jos kambario temperatûroje). 

• Kietesnius mësos gabalus reikëtø marinuoti maþiausiai 6 

valandas. Marinuoti ilgiau kaip 24 valandas nepatartina, nes mësa 

gali tapti akytos struktûros. Greitam marinavimui tinka salsa, italiðkas 

ar kitoks aðtresnis padaþas. 

• Jei marinatà norite panaudoti kepsnio apðlakstymui kepant ar 

padaþo gamybai, nesupilkite jo viso ant mësos, pasilikite tam tikrà jo 

kieká. Prieð ruoðdami padaþà, su þalia mësa kontaktavusá marinatà 

bûtinai pervirkite. Niekada nenaudokite marinavimui jau naudoto 

marinato. 

Jautienos kepimas lauko kepsninëje 

1. Kepdami kepsninëje, naudokite kokybiðkà medþio anglá – 

paprastà arba presuotus anglies briketus. Nesupilkite á kepsninæ maiðo 

dugne likusias anglies nuotrupas. Naudojant malkas, patartina rinktis 

vaismedþiø malkas. Tinka ir berþinës ar kitø lapuoèiø malkos. 

2. Pirmiausia gerai iðkûrenkite anglis arba malkas. Ugnis turi 

nustoti degti ir likti tik þarijos. Jos turi bûti vienodai ákaitusios, ðiek tiek 

padengtos pelenais. Anglis iðlyginkite vienodai po visà kepsninæ, 

uþdëkite kepimo groteles. 

3. Jautienos kepsniai kepami vidutinëje temperatûroje. Kepsninës 

ákaitimo laipsná galima patikrinti atsargiai laikant delnà virð ákaitusiø 

angliø tame aukðtyje, kuriame bus kepama mësa ir skaièiuojant, po 

kiek sekundþiø dël per didelio karðèio patraukiate rankà. Jei rankà 

iðlaikote apie 4 sekundes – karðtis vidutinis. Jei iðlaikote rankà 6 

sekundes – kepsninës karðtis yra per maþas, jei tik 2-3 sekundes – 

karðtis per didelis. 

4. Prieð dëdami kepsnius ant groteliø, pagardinkite juos 

prieskoniais pagal receptûrà, patepkite kepimui skirtu aliejumi ar 

glajumi. Uþdëkite kepsnius ant groteliø tiesiai virð ákaitintø angliø. 

5. Kepimo laikas priklauso nuo mësos rûðies, kepsnio storio, 



kepsninës ákaitimo laipsnio ir paèios kepsninës. Átakos gali turëti ir 

oro sàlygos – ðaltà ir vëjuotà dienà reikës daugiau kaitros. Atkreipkite 

dëmesá ir á tai, kokio jautienos kepsnio iðkepimo laipsnio norite. 

Kepsnius patartina apversti tik vienà kartà. 

Rekomenduojamas jautienos kepsniø kepimo laikas, norint iðkepti 

pusiau – vidutiniðkai iðkeptà didkepsná (medium rare – medium). 

Kepimo laikà dalinkite pusiau kiekvienai kepsnio pusei. 

JAUTIENOS DALIS 

Antrekotinës nugarinës didkepsnis 

T-bone didkepsnis 

Nugarinës bifðteksas 

Iðpjovos didkepsnis 

Bekaulis uodeginës nugarinës bifðteksas 

Vidurinës kumpinës kepsniai (marinuoti), 

rekomenduojama pusiau iðkepti 

KEPSNIO STORIS 

2 cm 

2,5 cm 

2 cm 

2,5 cm 

2 cm 

2,5 cm 

2,5 cm 

2 cm 

2,5 cm 

2 cm 

2,5 cm 

3,5-4 cm 

KEPIMO LAIKAS 

6-8 min. 

11-14 min. 

10-12 min. 

14-16 min. 

10-12 min. 

15-18 min. 

13-15 min. 

13-16 min. 

17-21 min. 

8-9 min. 

16-18 min. 

25-28 min. 

Iðkeptà kepsná uþdenkite (pvz., aliuminio folija) ir padëkite ðiltai 3- 

5 minutëms pailsëti – kepsnys taps sultingesnis. 

Jautienos didkepsniø tipai pagal iðkepimo laipsná 

Lietuvos restoranuose daþniausiai siûlomi trijø rûðiø jautienos 

didkepsniai – su krauju, pusiau iðkepti ir gerai iðkepti. Uþsienyje 

restoranø lankytojams paprastai siûlomi penkiø ar net ðeðiø iðkepimo 

laipsniø jautienos didkepsniai. 

Þemiau pateikiame pagrindines jautienos didkepsniø kepimo 

charakteristikas: 

1. Su krauju, þalias 

(angl. rare). Kepti kiekvienà 

pusæ tik keletà minuèiø 

(priklausomai nuo 

kepsnio storio). Kepsná 

apversti ir kepti tol, kol 

paspaudus (neaðtriu árankiu, 

pvz., kepimo þnypliø nugarële) kepsnys bus „labai minkðtas“. Vidinë 

kepsnio temperatûra turi bûti apie 35 °C. 

2. Vidutiniðkai þalias, 

„vidutinio kraujo” (angl. 

medium rare). Kepti vienà 

pusæ, kol ant kepsnio 

pasirodys drëgmë – mësos 

sultys. Kepsná apversti ir 

kepti kità kepsnio pusæ, kol 

pasirodys mësos sultys. Kepti, kol paspaudus kepsnys atrodys 

„minkðtas“. Vidinë kepsnio temperatûra turi bûti apie 45 °C. 

3. Vidutiniðkai iðkeptas 

(angl. medium). Kepti 

vienà pusæ, kol iðsiskirs 

daug mësos sulèiø. Kepsná 

apversti ir kepti kità pusæ, 

kol taip pat pasirodys 

mësos sultys. Kepti, kol 

paspaudus kepsnys atrodys „elastingas“. Vidinë kepsnio temperatûra 

turi bûti apie 55 °C. 

4. Vidutiniðkai gerai 

iðkeptas, beveik gerai 

iðkeptas (angl. medium 

well). Kepti vienà pusæ, kol 

iðsiskirs daug mësos sulèiø. 

Kepsná apversti ir kepti kità 

pusæ, kol iðsiskirs daug 

mësos sulèiø. Kepti, kol paspaudus kepsnys atrodys „tvirtas, kietokas“. 

Vidinë kepsnio temperatûra turi bûti apie 65 °C. 

5. Gerai iðkeptas, be 

kraujo (angl. well done). 

Kepti vienà pusæ, kol iðsiskirs 

daug mësos sulèiø. 

Kepsná apversti ir kepti kità 

pusæ, kol iðsiskirs daug 

mësos sulèiø. Sumaþinti 

karðtá ir dar kurá laikà kepti, kol paspaudus kepsnys atrodys „kietas, 

labai tvirtas“. Vidinë kepsnio temperatûra turi bûti apie 75 °C. 

Nepamirðkite – tai tik patarimai. Geriausiø rezultatø pasieksite tik 

tuomet, jei viskà iðbandysite praktiðkai ir nebijosite eksperimentuoti. 

Produktai 

21 


VIÈENCOS STAL 

ALO GËRYBËS (ITALIJA) 

Gintarë Jankauskaitë 

22 

Produktai 

Vièenca – Veneto regiono, besidriekianèio Italijos ðiaurës rytø 

dalyje, provincija. Vièenca pasauliui paþástama aukso, odos, tekstilës, 

keramikos gaminiais, is, klasikiniais medþio baldais, madà diktuojanèia 

apranga. Turtinga Vièenca ir aukðtos kokybës maisto produktais bei 

gërimais, gaminamais pagal senas ðio regiono tradicijas: sûriai Asiago, 

Grana Padano, Provolone Val 

alpadana, saliami deðra soppressa, 

delikatesiniai baltieji ðparagai, vynuogiø degtinë grapa, ávairiø rûðiø vynas 

– tai neatskiriama puikiai pasauliui ui paþástamos italø virtuvës dalis. 

Italijoje kiekvienas regionas, provincija ar net miestas turi savo 

gastronomines tradicijas. Ne iðimtis yra ir Vièencos provincija, kurioje 

yra susikûræs platus tinklas kompanijø, uþpildanèiø kiekvienà gërimø 

ar maisto produktø rinkos niðà. Dauguma ðiø kompanijø puoselëja 

vietines gastronomines tradicijas, produkcijà gamindamos pagal 

senovines receptûras. Tad nenuostabu, kad gamybai atrenkami 

produktai bei pats gamybos procesas yra grieþtai kontroliuojami ne 

tik paèiø gamintojø, bet ir atitinkamø organizacijø. Grieþta prieþiûra 

bei maisto pramonëje dominuojanèios maþos arba vidutinio dydþio 

kompanijos suteikia visas sàlygas pagaminti ypaè kokybiðkà prekæ. 

Toks, daþniausiai ðeimyninis, verslas garantuoja ir produkcijos 

savitumà, suteikia higienos ir tik natûralios produkcijos garantijas, 

leidþianèias ðioms maþoms ámonëms sëkmingai konkuruoti su 

didelëmis kompanijø grupëmis. 

Ðiuo metu Vièencos provincijoje maisto ir gërimø sektoriuje veikia 

1 124 ámonës, kuriø metiniai pardavimai siekia 5,1 mlrd. eurø, ið 

kuriø 190 mln. gaunama i eksporto (tuo tarpu bendrai Veneto regiono 

maisto produktø ir gërimø pardavimai uþsienio rinkose sudaro 12,56 

proc. Italijos eksporto dalá). Ðie skaièiai byloja, kad Vièencos provincija 

uþima svarbià vietà Italijos maisto pramonës eksporto srityje. Aukðtø 

technologijø ir kokybës dëka, 52 proc. Vièencos provincijos produktø 

parduodama Europos Sàjungos, 14,4 proc. – Azijos ir 12,9 – Ðiaurës 

Amerikos ðalyse. Ðiuo metu provincijos maisto ir gërimø sektoriaus 

ámonës siekia ásitvirtinti ir Rytø Europos ðaliø rinkose. 

Didþiausià maisto ir gërimø sektoriaus eksportuojamø prekiø dalá, 

be abejo, sudaro Vièencos provincijoje gaminamas vynas. Raudonieji, 

baltieji bei ávairûs putojantys vynai puikiai ávertinami tiek Italijoje, tiek 

ir uþsienyje. Bene garsiausia ir Italijoje didþiausia ðio sektoriaus ámonë, 

kurios centras ásteigtas Vièencos provincijoje, – „Zonin”. 

Jau septintosios ðeimos kartos valdoma 

ámonë „Zonin” yra didþiausia 

privati vynuogiø auginimo ir vyno 

gamybos ámonë Italijoje bei viena 

svarbiausiø vyno rinkos þaidëjø Europoje, 

kuriai priklauso puikûs vynuogynai ir 

vyno fabrikai septyniuose Italijos 

regionuose (Veneto, Friulio, Lombardijos, 

Toskanos, Pjemonto, Apulijos ir Sicilijos) 

bei Virdþinijoje (JAV). Kasmet kompanija 

parduoda apie 23 mln. vyno buteliø (ið 

jø 40 proc. – uþsienyje). Kompanija siûlo 

IGT, DOC, DOCG kategorijø ávairiø tipø bei kainø vynà. Tokia rûðiø 

ávairove (nuo klasikiniø baltøjø Gambellara, Sauvignon, Vermentino, 

Tocai, Soave, Pinot Grigio, Pinot Bianco ir Chardonnay iki raudonøjø 

Valpolicella, Merlot, Cabernet, Barbera, Grignolino, Bonarda ir kt.) 

siekiama átikti kiekvienam pirkëjui. Kompanija taip pat gamina 

rafinuotus aromatinius bei saldþius putojanèius vynus (Prosecco Brut 

ir D.O.C.G. Asti). Plëtoja ir ekskliuzyviniø vynø linijà (Gambellara 

Classico, Recioto di Gambellara Passito). 

Nuo 1950 metø Vièencos provincijoje savo veiklà plëtoja ir 

pasauliui gerai paþástama vyno kompanija „Cantina Beato 

Bartolomeo”. Ði ámonë valdo apie 800 ha vynuogynø. Tai itin moderni 

darykla, vyno gamyboje naudojanti paèias naujausias technologijas. 

„Cantina Beato Bartolomeo” vynuogynuose be tokiø tarptautiniø 

vynuogiø veisliø kaip Pinot Noir, Merlot, Pinot Grigio ir Pinot Blanc, ar 

vietiniø Tocai ir Marzemino, auginama unikali Vespaiolo, randama tik 

ðiame maþame Italijos þemës lopinëlyje aplink Breganze miestelá. Tai 

yra vienintelë vynuogiø veislë, ið kurios gaminamas saldus auksinis 

Torcolato – firminis ðios ámonës produktas. Ið ðiø vynuogiø taip pat 

gaminamas modernus ir gaivus pusiau putojantis Frizzante ir stilingas 

putojantis Spumante vynas. Kompanija taip pat gamina puikø saldø 

vynà Dolce San Giorgio, kuris fermentuojamas akacijø statinëse, kad 

sustiprëtø jo lengvas gaivumas, gëliø tonai. Pagrindiniai kompanijos 

þenklai: „Kilo”, „Savardo”, „Bosco Grande”, „San Giorgio”, 

„Bartolomeo”, „Terracrua”. 

Greta vyno, tiek Vièencos, tiek ir visos Italijos simbolis yra grapa – 

degtinë, gaminama ið vynuogiø iðspaudø. Tai unikalus ir labai skirtingas 

gërimas, tinkantis pasisëdëjimui draugø kompanijoje ar uþvaldþius 

liûdesiui, puikus vakarienës uþbaigimo akcentas, daþnai vartojamas 

su kava. Vièenca garsëja didþiausiu grapos daryklø skaièiumi Italijoje. 

Laiko paþenklinta ir „aristokratiðkoji” „Brunello” grapa. Ðios 

daryklos grapa ið kitø iðsiskiria tuo, kad prieðingai nei kitur, èia net 

þaliavinë grapa plieninëse talpose iðlaikoma maþiausiai dvejus metus. 

O taip pat gamybos procese yra taikomas nedidelis spaudimas bei 

palyginus neaukðta temperatûra (105-119 °C). Ðioje darykloje 

gaminama apie 20 skirtingø grapos rûðiø. Ið jø iðskirtinos tradicinës 

grapos „Grappa Vicentina“ (brandinama 3 metus, pasiþymi ryðkiu vyno 

charakteriu ir migdolø tonais) ir „Grappa Invecchiata” (2 metus 

brandinama prancûziðko àþuolo statinëse, pasiþymi aðtriø kvapø palete 



ei stipriu charakteriu). O labai ðvieþias ir tuo paèiu turtingas „Brunello” 

gaminamas „Uve e Uve” 2002 metai pripaþintas geriausiu vynuogiø 

brendþiu Italijoje. 

Su Bassano miesteliu ir grapa susijæs ir kitas garsus vardas – „B. 

Nardini”. Naudodamos tik paèias naujausias technologijas, Nardini 

ðeimos kartos dar nuo 1779 metø iki ðiol sugebëjo iðlaikyti tokias pat 

gërimø etiketes, butelius ir svarbiausia – tà paèià grapos gamybos 

technologijà. Tai leido Nardiniams, kuriems priklauso dvi grapos 

daryklos, tiek ðalies, tiek uþsienio rinkoms pasiûlyti itin kokybiðkà 

produkcijà, kurios kasmet pagaminama apie 4 mln. buteliø. Nuo pat 

ásikûrimo pradþios „Nardini“ gamina trijø rûðiø garsias „Acquavite di 

Vinaccia” grapas: jaunas, iðlaikytas (slovëniðko àþuolo statinëse, ne 

trumpiau nei 3 metus) ir su rûtomis. Be klasikiniø grapø „Nardini“ 

rinkai siûlo ir to paties prekinio þenklo aukðèiausios kokybës grapà 

bei likerius: „Mandorla”, „Tagliatella”, „Acqua di Cedro” ir „Amaro”. 

Nuo 1898 metø veikianti darykla „Poli” 

– ðeimos verslas. Ði darykla 

– kartu ir muziejus, atviras kiekvienam, kuris domisi pagal senas 

tradicijas ir bene seniausia áranga gaminama grapa. Darykla siûlo 

aukðtos kokybës trijø linijø („Jacopo Poli“, „Poli“ ir „Poli Grappa Museum“) 

jaunà ir iðlaikytà grapà, gaminamà tik ið ðvieþiø Vespaiolo, 

Muscat, Gewurtz-Traminer, Pinot, Merlot, Cabernet ir kt. vynuogiø 

iðspaudø. Ið ðiø grapø iðsiskiria dar nuo 1989 metø gaminama ir 13 

metø àþuolo statinëse brandinama vieno vynuogiø derliaus grapa „Poli 

Barrique”, kurios gamybai naudojamos vietiniø regionø ávairiø 

raudonøjø vynuogiø iðspaudos. Grapos „Ruta” ir „Liquirizia” 

gaminamos su rûtø ir saldymedþio ðaknø priemaiðomis. „Poli“ taip 

pat gaminami vynuogiø, vyno (àþuolo statinëse iðlaikomi 3 arba 10 

metø) ir vaisiø brendþiai (Marostikos baltøjø vyðniø, kriauðiø ir avieèiø), 

medaus ir þoleliø likeriai. 

Vièencos provincijoje gilias ðaknis turi ir gyvulininkystë. Tai árodo 

gana platus èia gaminamø sûriø asortimentas: Asiago, Grana Padano, 

Provolone Valpadana bei reèiau gaminami, taèiau gurmanø vertinami 

Morlacc, Bastardo del Grappa, Stravecchio di malga ir kt. 

Ámonë „Caseificio Latte Busche”, kasdien perdirbanti apie 80 tûkst. 

litrø pieno, be natûralaus pieno gamina ir 25 rûðiø sûrius, kuriø tarpe 

– garsusis Asiago. Ðis sûris gali bûti gaminamas tik Vièencos ir Trento 

provincijose bei dviejose 

Trevizo ir Padujos srièiø 

dalyse. Jo gamybai naudojamas 

tik karviø, besigananèiø 

ástatymo nustatytose 

zonose, pienas. Ðis 

DOC (Controlled Designation 

of Origin) ir DOP (Protected 

Designation of Origin) 

kategorijø sûris bûna dvejopas: 

ðvieþias (Asiago 

pressato – minkðtas, kvapas 

panaðus á jogurto ar sviesto, 

brandinamas 20 dienø, 

gaminamas ið nenugriebto 

pieno) ir sunokæs (Asiago 

d‘allevo – kietas, aromatas 

primena raugà, dþiovintus 

vaisius, brandinamas nuo 3 

iki 12 mënesiø, skonis 

stipresnis, gaminamas ið 

nugriebto pieno). Asiago 

sûriuose gausu A, B, B2 ir PP vitaminø. Italijos maisto produktø rinkoje, 

DOP kategorijoje, pagal pagaminamà kieká Asiago sûriai uþima penktà 

vietà. 

„Caseificio Albiero” – viena pirmøjø Italijos kompanijø, pradëjusi 

gaminti sûrá Provolone – unikalaus skonio, tipiná Vièencos sûrá. Ðiuo 

metu visame pasaulyje gerai þinomos kompanijos asortimentà sudaro 

aukðtos kokybës tradiciniai Italijos sûriai Provolone Valpadana, Grana 

Padano, Parmigiano Reggiano, Monteveronese ir Asiago, gaminami 

be konservantø ir pasiþymintys ilgu galiojimo terminu dël itin praktiðkos 

pakuotës. Subtilaus skonio, ðvelnûs Provolone Valpadana Dolce sûriai 

brandinami nuo 30 iki 60 dienø. Tvirti Provolone Valpadana Piccante 

sûriai pasiþymi ryðkiu skoniu ir yra brandinami nuo 3 iki 12 mënesiø. 

Grana Padano ir Parmigiano Reggiano – pusiau riebûs, tvirti, ilgai 

brandinami sûriai. Monteveronese sûris gaminamas ið nenugriebto 

arba pusiau nugriebto pieno. Ðvieþias ar iðlaikytas, ðis sûris pagardina 

bet koká patiekalà. 

Autentiðkiausias Vièencos provincijos mësos produktas – saliami 

deðra „Soppressa Vicentina D.O 

.O.P 

.P.” 

.”, brandinama iki metø. Ðis 

produktas gaminamas tik Vièencoje, nes èia esti palankiausios klimato 

sàlygos visiems produkto 

gamybos etapams, lemiantiems 

unikalø saliami 

skoná ir aromatà. 

Vièencoje soppressà, 

kaip ir kitas tradicines saliami 

deðras, gamina „Sa- 

lumificio Zambon Gio- 

vanni”. Ið kitø saliami rûðiø 

ji iðsiskiria dydþiu, charakteringa 

lenkta forma ir itin puikiu mësos ir riebalø sumaiðymu, kuris 

net ir po ilgo brandinimo neleidþia deðrai sukietëti. „Soppressa 

Vicentina” yra priskiriama DOP kategorijai. Soppressa gaminama tik 

ið paèiø vertingiausiø kiaulienos daliø: kumpio (50 proc. visos 

naudojamos mësos), sprandinës, nugarinës ir kt. bei taukø. Soppressa 

panaudojimas virtuvëje gana ávairus. Ji, kaip ir dauguma kitø kokybiðkø 

saliami, gali bûti naudojama gaminant makaronø, ryþiø, darþoviø ar 

mësos patiekalus. Prie ðio saliami paprastai patiekiamas rûgðtoko 

skonio vynas. 

Kalbëdami apie puikø Vièencos vynà, unikalià grapà, aukðtos kokybës 

saliami deðrà ir sûrius, negalime pamirðti ir paèiø ávairiausiø pyragø bei 

sausainiø, kuriø svarbiausias 

gamintojas Vièencos provincijoje 

– ámonë „Loison 

oison”. 

Treèios ðeimos kartos valdomos 

ámonës gaminiø asortimentas 

– apie 300 skirtingø 

rûðiø sausainiai, pyragai ir 

pyragaièiai, kuriø þymiausi – 

mieliniai pyragai (keksai), skirti 

svarbioms progoms: panettone 

ir pandoro Kalëdoms bei colomba 

ir focaccia Velykoms. 

Taèiau didþiàjà ámonës produkcijos 

dalá sudaro gaminiai, 

skirti kiekvienai dienai: ðtrudeliai, 

kreminiai sluoksniuotos 

teðlos pyragaièiai, vaisiniai 

pyragai ir kt. Tik natûralûs 

produktai, rankø darbas, ypaè 

maþo rûgðtingumo natûralus raugas, itin lëtas gamybos procesas uþtikrina 

ilgai iðliekantá produkto ðvieþumà ir kvapnumà. Kasdien ámonëje, kurioje 

dirba 15 þmoniø, pagaminama apie 4-5 tûkstanèius ávairiø pyragø. 

„Loison“ ypatingà dëmesá skiria ir produkcijos pakuotëms. Tai tarsi 

juvelyriniai dirbiniai: pyragai ápakuojami tiek kaspinais ir gëlëmis 

puoðtose dëþutëse, tiek kaðmyro ðalikuose. 

Ðios trumpai pristatytos ámonës bei jø gaminama produkcija yra 

tik maþa dalis to, kà tiek savo kraðtui, tiek pasauliui siûlo turtinga 

Veneto regiono provincija Vièenca. Taèiau ðie gaminiai geriausiai 

charakterizuoja ðio kraðto maisto ir gërimø gamybos tradicijas, 

verslininkø poþiûrá á gaminamos produkcijos iðskirtinumà, kokybæ ir 

vertæ, kurie pastaruoju metu tampa pagrindiniais besirenkamos prekës 

kriterijais. 

Uþ galimybæ apsilankyti Italijos Vièencos provincijoje dëkojame Italijos uþsienio 

prekybos instituto ICE atstovybei Vilniuje. Daugiau apie Vièencoje gaminamus produktus 

galima suþinoti www.madeinvicenza.it. 

Produktai 

23 


24 

Gërimai 

SVAIGINANTIS SIDRAS 

Vidmantë Volkaitë 

Atðilus orams restoranø ir barø lankytojai mieliau renkasi lengvus, 

gaivinanèius gërimus. Vienas ið jø – kasmet vis labiau populiarëjantis 

sidras. Sakoma, kad sidras sukurtas visiems gyvenimu besi- 

dþiaugiantiems þmonëms ir tiems, kuriems patinka naujovës. Tai 

gërimas, kuris puikiai tinka atsigaivinti karðtà vasaros dienà, populiarus 

jis ir vakarëliø metu. 

Sidras – obuoliø „ðampanas”? 

Kada ir kur buvo pradëtas gaminti sidras tiksliai nëra þinoma. 

Manoma, kad já gerdavo senovës graikai ir romënai. Romënams 

uþkariavus Europà, ðio gërimo gamyba iðplito ir kitose ðalyse – 

Prancûzijoje, Ispanijoje. Prancûzijoje sidro gamybos tradicijos labai 

gilios. Èia ið sidro gaminamas ir garsusis obuoliø brendis – kalvadosas. 

Tradicinis sidras – alkoholinis gërimas, gaunamas fermentuojant 

ðvieþias rûgðèiø ir aitriø obuoliø sultis, kuriose antrinës fermentacijos 

metu susidaro angliarûgðtë. Taigi, jis gaminamas panaðiai, kaip 

putojantis vynas. Labai populiarus kriauðiø sidras yra gaminamas 

fermentuojant kriauðiø sultis arba kriauðiø ir obuoliø sulèiø miðiná. 

Sidro gamybai naudojamos specialios obuoliø rûðys. Obuoliai, 

kurie naudojami sidro gamybai, daþniausiai skirstomi á dvi rûðis: tai 

karèiai saldûs ir karèiai rûgðtûs. Ðios obuoliø rûðys, kuriø vaisiai turi 

didelá kieká taninø, yra labai panaðios á laukines obuoliø veisles. Taip 

pat obuoliuose yra daug cukraus, kuris reikalingas, kad vyktø sulèiø 

fermentacija. Sidro gamintojai daþniausiai gamybai naudoja ðiø dviejø 

obuoliø rûðiø sulèiø miðiná. Kartais á ðá miðiná dar papildomai pridedama 

laukiniø veisliø obuoliø sulèiø, kad bûtø iðgautas kuo ávairesnis ir netradicinis 

gërimo skonis. 

Ðiuo metu vis labiau populiarëja 

ne tik tradicinio, obuoliø 

ar kriauðiø, bet ir spanguoliø, 

braðkiø, mëlyniø, laimo, vynuogiø 

bei egzotiniø vaisiø skonio 

sidrai, iðsiskiriantys netradicinëmis 

spalvomis bei gaiviu 

skoniu. Daþniausiai sidrai, aromatizuoti 

kitomis nei obuoliø 

skonio kvapiosiomis medþiagomis, 

dar gali bûti nuspalvinti 

leistinais daþikliais. Sidras taip 

pat gali bûti gaminamas ið 

obuoliø, kriauðiø sulèiø 

koncentratø, gali bûti gazuotas 

arba negazuotas. Cukraus kiekis sidruose yra nereglamentuotas, tad 

sidras gali bûti ypaè sausas ir labai saldus. Daþniausiai etilo alkoholio 

koncentracija jame siekia 4,5-7 % tûrio. 

Gamybos technologija 

Sidro gamybà sudaro keli svarbûs etapai – tai obuoliø derliaus 

surinkimas ir smulkinimas, obuoliø sulèiø spaudimas, fermentacijos 

procesas, iðpilstymas á butelius. 

Po derliaus surinkimo, obuoliai yra valomi ir paruoðiami 

susmulkinimui. Susmulkinta masë yra sukraunama á audeklus ir preso 

pagalba spaudþiama kol, kol tampa sausa. Taip iðspaudþiamos visos 

obuoliø sultys, o audekle lieka taip vadinamas „obuoliø sûris“. Didelëse 

gamyklose ðie procesai yra mechanizuoti, viskas atliekama modernia 

technika. 

Vëliau iðspaustos sultys patenka á fermentavimo talpas. Jos gali 

bûti tiek àþuolinës statinës, tiek nerûdijanèio metalo talpyklos. 

Norëdami pagaminti sausà sidrà, gamintojai fermentacijos procesà 

tæsia ligi tol, kol sultyse esantis visas cukraus kiekis pavirsta etilo 

alkoholiu. Gamindami saldø sidrà, fermentacijos procesà nutraukia 

ankstëliau, taip ne visas cukraus kiekis pavirsta etilo alkoholiu. 

Fermentacijos procesas priklauso nuo pridedamø mieliø kiekio. 

Gaminant pramoniniu bûdu, kad pagerëtø ir pagreitëtø rûgimo 

procesas, mieliø gali bûti ádedama papildomai. Tuomet gautos 

sufermentuotos sultys talpyklose daþniausiai brandinamos tris 

mënesius. Po to sultys filtruojamos, kad bûtø atskirtos laikymo metu 

susidariusios natûralios nuosëdos. Tradicinio sidro gamintojai 

nuosëdas linkæ palikti kaip natûralumo ir autentiðkumo árodymà. 

Po filtravimo gërimas tampa skaidrus. Jei gaminamas gazuotas 

sidras, gërimas prisotinamas anglies dvideginio ir iðpilstomas esant 

slëgimui. O putojanèiu sidru vadinamas gërimas, kuriame visas anglies 

dioksidas susidaro natûraliai – antrinio fermentavimo proceso metu. 

Taip pat yra tradicinio sidro gamintojø, kurie sidrà fermentuoja 

buteliuose. 

Sidras populiarus visame pasaulyje 

Bene daugiausia sidro pagaminama Prancûzijoje. Tradicinis 

prancûziðkas sidras yra gaminamas tik ið obuoliø sulèiø arba obuoliø 

ir kriauðiø sulèiø miðinio. Sidras yra labai lengvo skonio ir aromato, 

gausiai putojantis. Daþniausiai iðpilstomas á putojanèio vyno butelius. 

Dël obelims augti palankiø klimato sàlygø, nuo seno sidro gamyba 

garsëja Normandijos ir Bretanës regionai. Uþraðai ant butelio etiketës 

nusako gërimo saldumà: doux – saldus, demi sec – pusiau saldus, 



sec – sausas. 

Ispanijoje sidro gamyba labiausiai populiari Asturijos ir Baskø 

regionuose. Daþniausiai ispaniðkame sidre jauèiamas slyvø, medaus, 

vanilës, þaliø obuoliø skonis ir aromatas. Gërimas daþniausiai 

iðpilstomas á vyno butelius. Ispanijoje sidro paragauti siûloma 

specialiuose sidro restoranuose – sidrerijose, kuriose sidras laikomas 

didþiulëse statinëse. 

Anglijoje sidras gaminamas tradiciniu bûdu ið ten uþaugintø 

obuoliø. Sidras pasiþymi didesne alkoholio koncentracija, yra 

tamsesnës spalvos, turi natûraliø nuosëdø. 

Amerikoje fermentuotos obuoliø sultys vadinamos stipriuoju sidru, 

o nefermentuotos, ðvieþios obuoliø sultys – saldþiuoju sidru. 

Lietuvos baruose paplitæs pilstomas gazuotas, daþniausiai 

kriauðiø skonio sidras. Pasitaiko ir á maþus buteliukus iðpilstyto ávairiø 

skoniø gazuoto sidro. Á butelius iðpilstytas tradicinis sidras á 

Lietuvos rinkà nëra tiekiamas. Po ástojimo á Europos Sàjungà 

restoranams atsirado galimybë ir patiems atsiveþti didesná kieká 

norimo gërimo ið uþsienio. Tad kodël nenustebinus savo lankytojø 

ir ðiuo gërimu? 

Patiekimo subtilybës 

Sidras tinka prie ávairiausiø þuvies, mësos patiekalø, gali bûti 

geriamas kaip aperityvas, taip pat tinka karðtà vasaros dienà numalðinti 

troðkulá. Natûralios fermentacijos sidrà renkasi kokybæ ir skonines savybes 

vertinantys vartotojai. Sidrà atðaldþius, iðryðkëja aiðkus intensyvus obuoliø 

ar kriauðiø aromatas, maloniai saldus, lengvas skonis. 

Tradicinius sidrus, iðpilstytus á vyno butelius, rekomenduojama pilti 

á tauræ su kojele. Kad geriau atsiskleistø aromatas ir skonis, ðis lengvas 

alkoholinis gërimas pateikiamas ðiek tiek atðaldytas, 13-15 °C laipsniø 

temperatûros. Kadangi suðilæs sidras pakeièia skoná, rekomenduojama 

á tauræ pilti nedidelá gërimo kieká. Pilti reikëtø ið aukðèiau, kad sidras 

kuo labiau suputotø ir geriau atskleistø visus skonio ir kvapo niuansus. 

Sidras yra puikus kokteiliø ingredientas, ypaè tinka su ávairiais 

vaisiais. Nors ðis gërimas yra labai „nekaltos” iðvaizdos, taèiau turi 

pakankamà kieká etilo alkoholio ir, nesaikingai vartojant, gali padaryti 

„staigmenà”. Ið sidro su ávairiais likeriais, sirupais ar kitais ingredientais 

galima pagaminti ávairiø kokteiliø. 

Kokteilis „Buliaus akis”: 20 ml brendþio, 50 ml obuoliø sidro, 

ginger ale gërimo ir ledo kubeliø – pagal taurës talpà. 

Gërimai 

25 

KAI KURIØ ALKOHOLIO TIEKËJØ SIDRO PASIÛLA LIETUVOS MAITINIMO IR PRAMOGØ ÁSTAIGOMS 

PAVADINIMAS 

ADINIMAS 

GAMINTOJAS/ PLATINT 

TINTOJAS 

IÐPILSTYMO TIPAS 

RÛÐYS 

FIZZ 

AB „Ragutis” 

0,5 l skardinës; 

30 l statinës 

Kriauðiø, spanguoliø, mëlyniø, ananasø, pasiflorø skonio 

KISS 

UAB „Ðvyturys-Utenos alus” 

0,5 l skardinës; 


Kriauðiø skonio 

GOLDEN 

AB „Alita“ / platina UAB „Sanitex” 


PET 1.5 l; 

Stiklinis but. 0,33 l 

Obuoliø ir kriauðiø skonio 

EX PEAR 

AB „Alita“ / platina UAB „Sanitex” 

PET 1.5 l; 

Stiklinis but. 0,275 l 


ZIG ZAG 

AB „Anykðèiø vynas“ / platina UAB „Sanitex“ 

PET 1,5 l 


YSA 

AB Anykðèiø vynas / platina TÛB „Rinkuðkiai” 

PET 1,5 l 


EXTRIM 

UAB „Daivalda” 




26 

Gërimai 

ÞINGSNIAI LINK 

TOBUL 

OBULOS 

OS ESPRESSO 

KAVOS (2) 

Parengta pagal knygà „Italiðko espresso degustavimas“ (iðleistà Italijos nacionalinio 

espresso instituto) 

Daug yra pasakota ir raðyta apie tai, kaip paruoðti gerà ir skanià 

kavà. Taèiau, kad galëtume atskirti kuri kava yra gera, turime iðmokti 

jà teisingai degustuoti. Taigi, tæsiame praeitame leidinio „Restoranø 

verslas“ numeryje pradëtà straipsniø ciklà apie espresso kavos 

degustavimo subtilybes. 

KAVOS DEGUSTAVIMO VADO 

ADOVAS 

AS 

Degustuotojas turi laikytis grieþtø procedûrø, kurios taikomos visai 

degustavimo specialistø grupei. Ið tikrøjø, skirtingai stebint, uodþiant 

ar nuryjant mëginius, vertinimas gali labai skirtis. 

Vizualinis vertinimas 

Espresso kava degustuotojams patiekiama maþuose baltuose 

puodeliuose (ar bent jau baltu vidumi) per 120 sekundþiø po jos 

paruoðimo. 

Þvelgdamas á ramiai stovintá puodelá, degustuotojas ne daugiau 

nei 15 sekundþiø stebi kavos putà, o po to paþymi pastabas, susijusias 

su vizualiniu áspûdþiu. 

Tobula espresso kava. Tokios kavos puta yra rieðutø spalvos, 

pereinanèios á tamsiai rudà, su rausvais ruoþeliais. Gali bûti tolygiai 

dryþuota ir su ðviesesnës spalvos ruoþeliais. Jos struktûra yra labai 

kompaktiðka, su nedideliais burbuliukais. Tokioje kavoje negali bûti 

nei dideliø burbulø, nei baltø þymiø, nei tarpø, per kuriuos bûtø galima 

áþvelgti po puta esantá skystá. 

Neigiamos variacijos. Vizualiai pastebimos neigiamos espresso 

kavos variacijos ir jø reikðmës: 

• Beveik pilka kavos putos spalva reiðkia, jog buvo panaudotas 

per didelis kiekis Robusta kavos. 

• Beveik balta kavos putos spalva reikia, jog kava buvo 

nevisiðkai ekstrahuota paruoðimo metu (galimos prieþastys: kavos 

kiekis maþesnis nei 6 gramai, stambus malimas, nepakankamas slëgis, 

vandens temperatûra þemesnë nei 88 °C, vandens slëgis maþesnis 

nei 9 atmosferos, plikinimo laikas trumpesnis nei 20 s). Ðis trûkumas 

gali atsirasti ir dël kieto vandens bei seniai sumaltos kavos. 

• Juodas þiedas aplink putà, baltas vidurys bei putos 

sklaidymasis reikia, jog kava buvo pernelyg stipriai ekstrahuota 

ruoðimo metu (galimos prieþastys: kavos kiekis didesnis nei 8 gramai, 

smulkus malimas, labai didelis slëgis, vandens temperatûra aukðtesnë 

nei 92 °C, vandens slëgis didesnis nei 10 atmosferø, plikinimo laikas 

ilgesnis nei 35 sekundës). 

• Putos nebuvimas reikia, jog kava buvo nevisiðkai arba per 

daug ekstrahuota, buvo parinktas netinkamas kavos miðinys, kava 

neðvieþiai sumalta. 

• Greitai nykstanti kreminë puta reiðkia, kad kava buvo 

nevisiðkai arba per daug ekstrahuota, prastai paskrudinta, buvo 

parinktas netinkamas kavos miðinys. 

Juslinis vertinimas 

Jis atliekamas dviem etapais: pirmiausia – tiesiogiai uodþiant ir 

ragaujant kavà, o po to, jau nurijus kavà, kai skonis juntamas nosies 

latakuose, prie gerklës galo. 

Pirmojo etapo metu degustuotojas uodþia kavos puodelá jo 

nesukiodamas. Kava gali bûti iðmaiðyta, taèiau tik tuomet, jei visi 

degustuotojø grupës nariai tai atlieka. 

Tobula espresso kava. Vertinant jusliniu bûdu, tobula espresso 

turi turëti stiprø, prabangø, stipriai sklindantá, intensyvø aromatà, bûti 

vidutiniðkai arba stipriai, bet ne maksimaliai, skrudinta, nes tai uþgoþtø 

tokius subtilius pojûèius kaip vaisiø ir gëliø kvapai. 

Turint galvoje rafinuotumà, tobula espresso kava turëtø bûti 

elegantiðka, geidulinga, maloni, gryna ir subtili. Be skrudinimo 

aromato galima aptikti ðokolado, gëliø, vaisiø ir skurdintos duonos 

kvapus primenanèiø aromatø atspalviø. 

Neigiamos variacijos. Aromatas greitai uþplûstantis, silpnas ir 

skurdus. Rafinuotumas: kasdieniðka, ðiuðkti, banali, paprasta, nerafinuota 

ir atstumianti. Galima aptikti þolës, ðiaudø, supuvusiø gëliø, riato, dûmø 

ir dûmø miðiniø, apkartimo ir stovinèio vandens kvapø. 



Skonio/lytëjimo pojûèiø vertinimas 

Ðis vertinimas atliekamas gurkðtelëjus 3-5 ml kavos natûraliai, 

atsipalaidavus. 

Tobula espresso kava. Visi tokios kavos skoniai puikiai dera 

tarpusavyje. Vienintelës iðimtys yra ðiai kavai bûdingi kartumo, ðvaros, 

proporcingumo pojûèiai. Espresso turi bûti geros struktûros bei 

konsistencijos, ðvelni, sodri ir tolygiai tirðta. Turi bûti vidutiniðkai rûgðti ir 

nesukelti burnos dþiûvimo pojûèio. 

Neigiamos variacijos. Skirtingi skoniai visiðkai nesiderina ar netgi 

„pjaunasi”. Galima iðskirti tik vienà kurá pojûtá arba justi nenatûraliai 

intensyvø, agresyvø kartumà. Tokia kava yra menka, netirðta, silpna, 

netolygi ir blizganti. 

Kvapø, juntamø gerklës gale, vertinimas 

Po pirmo kavos gurkðnio iðgeriamas geras gurkðnis ðvaraus vandens 

gomuriui nuplauti. Tuomet degustatorius, truputá pravëræs burnà, nuryja 

antrà gurkðná kavos. 

Tobula espresso kava. Tobula espresso yra prabangi, gyva, stipri ir 

kvapni. Kiekviena ði savybë atsiskleidþia palaipsniui, skatindama vartotojà 

patirti naujus pojûèius. Tokios kavos aromatas ilgai iðliekantis, kava yra 

tolygi, geros konsistencijos, skleidþianti intensyvø gaivumo bei gëliø 

aromatà. 

Neigiamos variacijos. Kavos savybës turi maþai individualumo, arba, 

dar blogiau, turi neigiamø aromatø poþymius. Be to, jos aromatas labai 

trumpai iðsilaiko. Taigi ji yra trumpalaikë ir ribota: ið karto po nurijimo 

iðlieka tik skrudintø pupeliø skonis. 

Ilgas kavos aromato kelias 

Jusliná espresso kavos profilá lemia sudëtingi cheminiai junginiai, kuriø 

dar ne visi yra nustatyti. Tokie junginiai pirmiausia yra sintezuojami paèiame 

kavamedyje, t. y. jo sëklose, vëliau gamybos procese jie yra daug kartø 

modifikuojami, kol paruoðiama espresso kava. 

Toliau iðvardinti veiksniai lemia fiziologinæ ir malonius pojûèius 

sukelianèià espresso kavos vertæ: 

• kavos kilmës vieta (platuma, aukðtis, mikroklimatas, dirvoþemis); 

• botaninë rûðis (Arabica, Robusta); 

• nokinimo hormonø naudojimas; 

• vaisiø sunokimo laipsnis ir tolygumas; 

• derliaus nuëmimo metodai; 

• þaliø pupeliø (natûraliø ar iðplautø) apdorojimas; 

• þaliø pupeliø laikymo laikas ir bûdas; 

• skrudinimo metodas ir laipsnis; 

• gërimo paruoðimo metodas; 

• skrudintos kavos laikymo bûdas; 

• sumaltos kavos smulkumas ir laikymo bûdas bei trukmë; 

• espresso kavos virimo aparato tipas, jo ðvarumas ir naðumas 

• paruoðimo bûdas (maltos kavos ir vandens proporcija, temperatûra, 

laikas ir slëgis). 

PRIE KAVOS 

OS... APIE CUKRØ 

Specialistai rekomenduoja kavà ar arbatà degustuoti be cukraus. 

Taip geriau juntamas originalus gërimo skonis ir aromatas. Taèiau tai 

tik patarimas degustuotojams. 

Kiekvienà dienà dauguma maitinimo ástaigø lankytojø nori 

pasimëgauti kvapnios espresso kavos puodeliu ar iðgerti mëgstamos 

arbatos. Pasaldinimui skirtas cukrus daþniausiai yra bûtinas karðtøjø 

gërimø ingredientas, slopinantis kavos ar arbatos kartumà ir 

subalansuojantis skoná. 

Rudasis ar baltasis? 

Koká cukrø – baltàjá ar rudàjá – dëti á kavà ar arbatà, daþniausiai 

sprendþia ne lankytojas. Jam tiesiog patiekiamas paruoðtas gërimas 

su vienos ar kitos rûðies cukrumi. 

Baltasis cukrus – visiems nuo seno áprastas, pigesnis. Jis bûna 

smulkus arba gabalinis. 

Rudasis cukrus – jau nebe naujovë, bet dar ne visiems áprastas. 

Jis kiek brangesnis, turi karamelës prieskoná, tad ir lankytojams padaro 

didesná áspûdá. Rudasis cukrus gali bûti ne tik smulkus ar gabalinis, 

bet ir stambiø kristalø (karamelinis). Ðá produktà tiekianèios ámonës 

siûlo ir stambius cukraus kristalus ant medinës lazdelës, taèiau tai 

gana brangiai kainuojantis produktas, þymiai padidinantis gërimo 

savikainà. 

O kodël gi nepasiûlius lankytojui paèiam pasirinkti? Tereikia 

paklausti, ruduoju ar baltuoju cukrumi jis norëtø pagardinti savo 

gërimà. Toks papildomas dëmesys lankytojui tikrai nepamaiðys. 

Kaip supakuotà cukrø pasiûlyti lankytojui? 

Kiek cukraus dëtis á kavos ar arbatos puodelá, lankytojas turi 

nuspræsti pats. O kavinës ar restorano darbuotojams svarbu 

pasirûpinti, kad cukraus nepritrûktø. Atrodo paprasta – uþtenka padëti 

ant stalo cukrinæ, ir lankytojas pats cukraus ásipils tiek, kiek norës. 

Naudojant paprastà birø cukrø, esantá cukrinëse, kyla tam tikrø 

nepatogumø. Naudojant cukrines-dozatorius, cukrus neretai blogai 

byra – cukrinës bûna tiesiog per daug pripildytos, arba drëgnoje 

vietoje stovëjæs cukrus sulipo ir uþkimðo vamzdelá. Jei ant stalo stovi 

tradicinës cukrinës su ðaukðteliu, lankytojai daþnai á jas ádeda ðaukðtelá 

ið savo puodelio arba cukrinës ðaukðteliu maiðo savo gërimà – taip 

cukrus, esantis cukrinëje, uþterðiamas, sudrëgsta ir sulimpa. 

Fasuotas birus cukrus gali padëti iðvengti ankðèiau minëtø bëdø. 

Taèiau pasitaiko, kad lankytojai praplëðtame pakelyje palieka cukraus, 

kuris iðsibarsto ant stalo. Popierëliai nuo cukraus taip pat nepuoðia 

stalo. Gabalinis cukrus taip pat gali padëti iðvengti minëtø 

nepatogumø. Nustebinti lankytojus galima cukrinëje sumaiðius rudojo 

ir baltojo cukraus gabalëlius. 

Gërimai 

27 


UAB „UCS BALTIC 

TIC” 

MOKYMAI PASP 

ASPAR 

ARTINS 

VIEÐOJO MAITINIMO 

ÁMONËS VEIKLÀ 

Sprendimai 

29 

UAB „UCS Baltic” specialistai, jau ilgà laikà dirbantys vieðojo 

maitinimo ámoniø versle, pastebi, jog restoranø, kaviniø ðeimininkai 

daþnai susiduria su personalo kaitos problema. Nauji darbuotojai 

neþino, kaip reikia elgtis su vieðbuèio, restorano kasomis, apskaitos 

sistemomis, kita informaciniø technologijø (IT) áranga. Daþnai 

nutinka, kad naujà darbuotojà apmoko jau besiruoðiantis iðeiti 

kolega, kuris daþnai ðia veikla nëra suinteresuotas. Nemokëdami 

naudotis „R-Keeper“ apskaitos sistemomis, darbuotojai susigalvoja 

savo darbo su programa metodikà, kuri daþnai ne tik neduoda 

naudos, bet ir trukdo darbui. Dël ðiø prieþasèiø laiku nepateikiamos 

ataskaitos, negalima tiksliai ávertinti restorano veiklos pelningumo. 

UAB „UCS Baltic”, vis daþniau susidurianti su tokiomis vieðojo 

maitinimo ámoniø ðeimininkø problemomis, siûlo pasinaudoti „R- 

Keeper“ sistemos mokymais, skirtais specialiai restoranø apskaitininkams 

bei administratoriams. Mokymø metu suteikiamos ne tik 

teorinës þinios, bet ir atliekamos praktinës uþduotys, kuriø dëka 

iðmokti naudotis sistema yra gana lengva. Kursø metu, kuriø trukmë 

10-15 valandø, besimokantieji bus supaþindinami su naujausia 

„R-Keeper“ áranga. Iðklausius kursà, vyksta klausytojø testavimas, 

iðduodami UAB „UCS Baltic” patvirtinti sertifikatai. 

Ðiais mokymais UAB „UCS Baltic“ tikisi pagelbëti vieðojo 

maitinimo ámoniø savininkams, pakelti personalo darbo efektyvumà 

ir paspartinti visà vieðbuèio, restorano ar kavinës veiklà. 

VIEÐBUÈIØ VEIKLOS PLANAVIMO BEI 

ADMINISTRAVIMO SISTEMA „SHELTER 

TER” 

UAB „UCS Baltic”, dominuojanti vieðojo maitinimo ámoniø 

rinkoje, nepamirðo ir vieðbuèiø automatizavimo srities, kurioje 

nuolatos stiprina savo pozicijas. 

Jau nuo 2002 metø Lietuvos vieðbuèiuose ámonë pradëjo diegti 

kompiuterinæ sistemà „Shelter“, kurià nuolat tobulina, atsiþvelgdama 

á iðrankiausiø klientø norus. Rytø Europoje ðia sistema 

naudojasi per 100, o Baltijos ðalyse – 12 vieðbuèiø. Paskutinis 

sëkmingas sistemos „Shelter” diegimas buvo atliktas Druskininkuose 

ásikûrusiame vieðbutyje „Puðynas“. 

UAB „UCS Baltic” „Puðyno“ vieðbutyje ádiegë vieðbuèio ir 

restorano apskaitos ir valdymo sprendimus, kurie yra patogûs ne 

tik iðrankiam klientui, bet ir personalo darbuotojams: 

• Vieðbutyje yra sumontuotos elektroninës kompiuterinës 

kambariø durø spynos. 

• Visa sistema sujungta su kompiuteriniu fiskaliniu bloku, todël 

sveèiø priëmimas á vieðbutá bei atsiskaitymas su jais vyksta 

maksimaliai greitai. Programa leidþia atspausdinti sàskaità, sveèio 

kortelæ. 

• Programa leidþia atsiskaityti eurais. 

• Kadangi vieðbutyje yra ir konferencijø salë, sistema „Shelter” 

palaiko integracijà su konferencijø programa. Integracijos 

pagrindas yra bendra sveèiø, klientø duomenø bazë ir galimybë 

priimti uþsakymus tiek vieðbuèio, tiek konferencijø paslaugoms. 

• Sistema taip pat yra sujungta su automatine telefono stotele, 

todël suma uþ pokalbius telefonu iðkart pagal vieðbuèio nustatytus 

ákainius patenka á vieðbuèio sveèiø sàskaità. 

• Vieðbuèio restorane veikianti sistema „R-Keeper” yra 

suderinta su vieðbuèio sistema „Shelter“, todël sveèiams, norintiems 

atsiskaityti uþ restorano paslaugas, reikia tik paduoti kambario 

elektroniná raktà-kortelæ – sistema atpaþásta kambario numerá ir 

pinigus automatiðkai perveda á vieðbuèio sàskaità. 

• Restorane taip pat sumontuota alaus apskaitos sistema, 

sujungta su restorano valdymo sistema „R-Keeper“, todël klientø 

aptarnavimo kokybë pagerëja, nes darbuotojai negali piktnaudþiauti 

ápilamo alaus kiekiu. 

R. Karèiauskas, vieðbuèio 

„Puðynas” direktorius, 

naujai ádiegta sistema 

yra patenkintas. Jo 

nuomone, sistema labai 

patogi tiek klientui, tiek 

personalo darbuotojui, 

kuris sutaupo savo laikà. 

Per paskutinius keletà 

metø sistemai buvo skiriama 

ypatingai daug 

dëmesio, jà tobulinæ specialistai siekë patenkinti reikliausiø vieðbuèiø 

valdytojø poreikius, todël patogià, lanksèià ir turinèià daug 

funkcijø „Shelter“ sistemà galima lyginti su stipriausiomis vieðbuèiø 

sistemomis. Be jau ávardintø, minëtini ir ðie „Shelter” sistemos 

privalumai: 

• Galimybë rezervuoti vieðbuèio kambarius internetu, 

naudojantis internetiniø rezervacijø moduliu. 

• Vieðbuèiø interneto svetainës rezervacijos lange prisiregistravæ 

klientai gali rezervuoti kambarius internetu bei ið karto 

apmokëti sàskaità banko kortele. 

• Sumà uþ suteiktas interneto paslaugas, kuriomis galima 

naudotis vieðbutyje, sistema iðkarto perveda á vieðbuèio kliento 

sàskaità. 

• Sistemà galima integruoti su ávairiomis telefonø stotelëmis, 

elektroninëmis vieðbuèiø durø spynomis, mokama televizija. 

• Galima vykdyti mini barø apskaità – sistema gali bûti 

sujungta su sandëlio, restorano apskaitos sistema. 

• Sistema turi lankstø nuolaidø arba lojalumo modelá, bendrà 

restoranui ir vieðbuèiui. 

• Siûlomas ataskaitø modulis „Shelter Cube”, kurio pagalba 

ið esamø laukø galima paèiam suformuoti reikiamas ataskaitas. 

Ðiuo metu „Shelter” sistema aktyviai domisi tiek Pabaltijo, tiek 

Lietuvos vieðbuèiø savininkai, nes sàlygos produktui ásigyti yra labai 

palankios. Artimiausiu metu UAB „UCS Baltic“ sistemà planuoja 

ádiegti 10-yje vieðbuèiø. 

UAB „UCS Baltic“ informacija 


30 

Sprendimai 

SKAITMENINËS TECHNOLOGIJOS OGIJOS FONINËS 

MUZIKOS SISTEMOSE 

Èeslovas Èepkauskas 

Internetas tapo áprastas kasdieniniame 

mûsø gyvenime ne tik kaip profesinës ar 

informacinës komunikacijos priemonë, þiniø 

ar informacijos ðaltinis. Kompiuteris visà 

pasaulá apraizgiusiame voratinklyje tapo balso 

ir vaizdo ryðio priemone, televizoriumi, radijo 

imtuvu, dienraðèiu ar „akimis”, nuolat 

stebinèiomis aplinkà ávairiausiose pasaulio 

vietose sumontuotomis vaizdo kameromis 

(web kameromis). Ámonëse ar didesnëse 

organizacijose tampa áprasta rengti pasi- 

tarimus bendraujant ið skirtingø miestø ar ðaliø 

nuotoliniø telekonferencijø priemonëmis, 

negaiðtant laiko ir neiðlaidaujant kelionëms. 

Praeitame „Restoranø verslo“ numeryje 

aptarëme ávairias foninës muzikos sistemas, 

kurios yra naudojamos daugelyje visuomeniniø 

objektø, ir kurias galima apibûdinti 

kaip analogines ar áprastas. Minëtos sistemos 

veikimo principais ið esmës nesiskiria nuo tø, 

kurias mes þinojome dar tuomet, kai nebuvo 

kompiuteriø ir interneto. Ðiose sistemose 

garsas (balsas ar muzika) be esminiø pakitimø 

„keliauja” laidais link garsiakalbiø, tik 

sustiprinamas garso stiprintuvais ir, atitinkamai 

pagal garsiakalbio ir patalpos savybes, 

tembriðkai pakoreguojamas. 

Analoginës garso sistemos vis dar 

naudojamos nedidelëse uþdarose sistemose, 

kuomet garso signalo nereikia perduoti uþ 

pastato ribø, taèiau jos vis daþniau „skaitmenizuojamos” 

árenginëjant dideliø objektø 

– stadionø, dideliø prekybos centrø ar 

vieðbuèiø – garso sistemas. Paprasèiausias 

tokios sistemos pavyzdys – gana daþnai 

naudojamas foninës muzikos transliavimo 

sprendimas, kai muzikiniu ðaltiniu tampa 

áprastas kompiuteris su vidinëje laikmenoje 

áraðytu MP3 formato muzikos archyvu. Jau ir 

tokia, atrodytø paprasta, sistema ágauna naujø 

savybiø – galima kelioms dienoms ar 

savaitëms redaguoti muzikinæ programà arba 

„grojaraðtá“, kompiuterá, prijungtà prie 

interneto ar lokaliame tinkle, valdyti nuotoliniu 

bûdu, nuolat papildyti naujais muzikiniais 

kûriniais ar informaciniais praneðimais. 

Tokiose sistemose nebûtina kaupti fiziniø 

maþos talpos informacijos laikmenø – 

kompaktiniø plokðteliø. 

Ðiuo metu, kai asmeniniø kompiuteriø 

kainos nëra didelës, tai gali pasirodyti 

pakankamai pigus muzikos transliavimo 

bûdas, taèiau tai nëra optimaliausias 

profesionalus sprendimas. Kompiuteris, turintis 

ávairias kitas, ne muzikai transliuoti skirtas 

funkcijas, daþnai bûna neprognozuojamas. 

Kiekvienas vartotojas þino, kà reiðkia 

„pakibæs“ ar „lûþtantis“ kompiuteris. Be to, 

paprasto kompiuterio garso signalo kokybë 

daþnai bûna nepakankama restorano ar klubo 

foninës muzikos sistemai. 

Muzikos sistemose naudojami specializuoti 

programuojami árenginiai suteikia 

galimybæ labai lengvai suformuoti bet kokià 

sudëtingesnæ nei vienkanalæ garso sistemà. 

Tai kompiuterinëmis technologijomis pagrásti 

specialûs signalø apdorojimo árenginiai – 

matriciniai komutatoriai. „Matrica” – nedideliø 

gabaritø árenginys su didesniu kiekiu garso 

signalø áëjimo bei iðëjimo jungèiø, kuriø 

parametrai gali bûti uþprogramuoti pagal 

vartotojo poreiká. Naudojant tokias sistemas 

labai lengva árengti daugiakanales garso 

sistemas, jei reikia, ávairiose patalpose 

transliuoti skirtingà muzikà. Prie tokio árenginio 

prijungiami keli skirtingi muzikos ðaltiniai – CD 

grotuvai, keli radijo imtuvai, TV signalø 

imtuvai, neðiojamieji MP3 grotuvai, mikrofonai 

ir pan., o prie skirtingø iðëjimø 

prijungiami atskirø patalpø ar zonø garso 

stiprintuvai su garsiakalbiais. Pagrindinis 

árenginys prijungiamas prie interneto tinklo, 

todël sistema gali bûti programuojama bei 

valdoma nuotoliniu bûdu. Ið anksto uþprogramavus 

reikiamà sistemos konfigûracijà, 

árenginiams nereikia jokios papildomos 

eksploatacijos. Prie árenginio prijungiamas 

norimas kiekis nesudëtingø valdymo pulteliø, 

kurie pritvirtinami ávairiose patalpose prie 

sienos. Dël ðiø pulteliø galima kiekvienoje 

zonoje pasirinkti norimà muzikos kanalà, 

reguliuoti garso lygius, tembro parametrus ir 

kt. Visi pulteliai prijungiami vienu ekonomiðku 

kompiuteriø tinkluose naudojamu UTP 5 

kategorijos tipo kabeliu. Projektuojant tokias 

sistemas gamintojai ypatingà dëmesá skiria 

sistemø patikimumui. Naudojant tokià 

programuojamà sistemà daugiau nereikia 

jokiø papildomø garso apdorojimo árenginiø. 

Árenginio viduje kiekvienam muzikos kanalui 

gali bûti uþprogramuojamos reikalingos 

funkcijos – koreguojamas áëjimo jautrumas, 

signalo dinaminis diapazonas, tembrinës 

savybës, signalo uþvëlinimas, aido efekto 

panaikinimas ir pan. 

Ðiuo metu, internetui pleèiantis, vis 

daugiau vartotojø naudojasi greitaveikëmis 

interneto prieigomis, kurios leidþia tiesiogiai 

internetu klausytis radijo stoèiø ar priimti 

muzikinæ informacijà. Tai suteikia dar vienà 

naudingà savybæ muzikos transliavimo 

sistemoms: skirtinguose miestuose esanèiuose 

objektuose gali bûti transliuojama ta pati 

informacija. Tam tikslui yra gaminami 

árenginiai, kurie prijungti prie interneto, nuolat 

gauna besikeièianèià informacijà ir jà gali 

transliuoti sinchroniðkai, pagal ið anksto 

numatytà programà. Ði technologija naudojama 

prekybos ar pramogø centrø tinkluose, 

kur vienu metu skamba vienoda muzikinë 

programa, formuojama centriniame biure. 

Naudojant ðá bûdà, nereikia atskiruose 

restoranuose ar prekybos centruose rûpintis 

muzikos ðaltiniais, jø nustatymais, árenginiø 

eksploatacija. Skaitmeninës sistemos tampa 

ekonomiðkos, nes kiekvienoje tinklo vietoje yra 

tik „juodosios dëþës“, prijungtos prie interneto 

tinklo, vietoj ávairiø garso árenginiø, kuriuos 

reiktø nuolat priþiûrëti, keisti informacijà. 

Dar vienas patrauklus skaitmeniniø 

sistemø privalumas – ávairiø papildomø 

funkcijø integravimas, nenaudojant sudëtingo 

ádiegimo ar daug papildomos árangos. 

Valdymo pulteliai skaitmeninëse sistemose yra 

programuojami pagal vartotojo poreiká ir 

jiems gali bûti suteiktos funkcijos valdyti ne 

tik garso sistemà, bet ir televizorius, vaizdo 

projektorius, ðviesà, motorizuotas langø 

þaliuzes ar netgi patalpos mikroklimatà. Ðie 

pulteliai ávairûs – nuo turinèiø tik keletà 

programuojamø mygtukø, iki turinèiø lietimui 

jautrius ekranus, kuriuose visiðkai laisvai gali 

bûti programuojamas vaizdas ir funkcijø 

grafiniai elementai. Taip pat ðie pulteliai gali 

bûti ne tik stacionariai sumontuoti sienoje, bet 

ir neðiojami. Tai lyg universalûs distancinio 

valdymo pulteliai, kurie gali bûti naudojami 

bet kokiems elektroniniams árenginiams 

patalpoje valdyti. Pulteliai su ekranais gali bûti 

naudojami ir kaip nedideli vaizdo ekranai, 

kuriuose gali bûti rodomas vaizdo kamerø 

perduodamas vaizdas. Pavyzdþiui, restorano 

administratorius, turintis toká pultelá, savo 

darbo kabinete ar kitoje pastato vietoje, gali 

stebëti situacijà salëje ir, esant reikalui, valdyti 

garso sistemos funkcijas. 

Gali pasirodyti, kad ðios sistemos yra 

brangios, taèiau ávertinus paprastà skaitmeniniø 

sistemø montavimà, minimalias 

iðlaidas kabeliams, jø daugiafunkciðkumà ir 

lanksèias galimybes, jø naudojimas leidþia 

þymiai padidinti darbo efektyvumà ir iðvengti 

rûpesèiø dël eksploatacijos. Kompiuteriø ir 

skaitmeniniø komunikacijø panaudojimas 

visose gyvenimo srityse vis labiau plinta ir jau 

nëra prabanga. 

Daugiau apie skaitmenines garso ir valdymo sistemas 

galima suþinoti interneto svetainëse: www.biamp.com, 

www.crestron.com. 



LIETUVOS BARMENØ 

ASOCIACIJOS 

CIJOS 

PASLA 

ASLAUGOS 

Lietuvos barmenø asociacija (LBA), vienijanti Lietuvos barmenus, siûlo 

profesionalias renginiø aptarnavimo paslaugas ávairiø banketø, furðetø, 

teminiø vakarëliø ir kitø renginiø metu. Galime surengti ðou, pagal 

individualø uþsakymà sukurti kokteilius, suderinus su kliento pageidaujama 

koncepcija. Galime sudaryti gërimø vienkartiná meniu vakarëliui, pastovø 

meniu naujai atsidaranèiam barui, restoranui ar klubui. Organizuojame 

prezentacijas, degustacijas tikslinei auditorijai (nuo vartotojo iki 

profesionalo). Kreiptis mob. tel. 8 671 96669, el. p. info@barmenai.lt. 

LBA teikiamos paslaugos 

ÁVAIRIØ RENGINIØ APTARNA 

ARNAVIMAS 

Banketø, furðetø aptarnavimas (gërimø iðpilstymas); 

Banketø, furðetø aptarnavimas (sudëtingesnis aptarnavimas – 

kokteiliø ruoðimas, puoðimas); 

Banketø, furðetø aptarnavimas (sudëtingesnis aptarnavimas – 

kavos, kavos gërimø, kokteiliø ir pan. gërimø ruoðimas); 

Darbas parodose (reprezentacinis darbas – kavos, kokteiliø ir kt. 

gërimø ruoðimas); 

Individualus „Flairingo” ðou; 

„Work-flairingas” (kokteiliø gaminimo miniðou renginio metu). 

* Gërimus pateikia uþsakovas. Baro áranga, indai ir inventoriaus nuoma – pagal susitarimà. 

KITOS PASLA 

ASLAUGOS 

Kokteilio pritaikymas renginio temai; 

Kokteilio sukûrimas (autentiðkas kokteilis); 

Gërimø meniu sudarymas vakarëliui; 

Gërimø meniu sudarymas naujai atsidaranèiai vieðojo maitinimo 

ástaigai; 

Prezentacijos/seminaro pravedimas (barmenø auditorijai 

pasirinkta tema); 

Prezentacijos/seminaro pravedimas (vartotojø auditorijai 


Prezentacijos/seminaro pravedimas (vadovø auditorijai 


Renginiø organizavimas, scenarijaus sukûrimas, parengimas, 

detaliø suderinimas. 

LBA PRISTATO 

RUBRIKÀ 

„MËNESIO GËRIMAS“ 

Lietuvos barmenø asociacija savo interneto svetainëje 

www.barmenai.lt kovo pradþioje pristatë naujà rubrikà „Mënesio 

gërimas“, kurioje skaitytojai gali rasti iðsamiø straipsniø apie 

nealkoholinius ar alkoholinius stipriuosius bei silpnuosius gërimus, su 

kuriais dirba barmenai, taip pat suþinoti jø istorijà, gamybos 

technologijà, panaudojimà kokteiliams. Kovo mënesio gërimas buvo 

viskis, balandþio – brendis. Skaitytojams pateikiami straipsniai apie 

ðiø gërimø gamybos subtilybes, rûðis, vartojimo ypatumus. 

LBA nariai rengia ekskursijas po Lietuvos alkoholiniø gërimø 

gamyklas, bendradarbiauja su ávairiø gërimø gamintojais bei 

platintojais. Visais áspûdþiais bei gautomis þiniomis asociacijos nariai 

dalinasi su interneto svetainës www.barmenai.lt lankytojais, kurie 

domisi barmeno darbu. LBA þada pateikti ávairiø mënesio gërimo 

kokteiliø receptø, patarti, kaip kokteilius paruoðti, papuoðti bei patiekti 

klientui. 

Informacija 

31 

TAPKITE MENIU.L 

.LT KLIENTU IR NAUDOKITËS VIENA 

EFEKTYVIA 

TYVIAUSIØ REKLAMOS FORMØ 

Meniu.lt – tai didþiausias ir labiausiai lankomas specializuotas 

interneto portalas, kuriame yra visos Lietuvos maitinimo bei pramogø 

ástaigos. Portale Meniu.lt pateikiama aktuali informacija tiek maitinimo 

ir pramogø ástaigø lankytojams, tiek darbuotojams bei savininkams. 

Puslapis atnaujinamas kasdien, todël dauguma restoranø, kaviniø ir 

klubø lankytojø informacijos ieðko bûtent Meniu.lt portale. 

Meniu.lt portalas – tai: 

• Didelis tiksliniø lankytojø skaièius – Meniu.lt sulaukia virð 10 

000 lankytojø per dienà, kurie paþiûri vir 30 000 puslapiø, ið jø – ir 

Jûsø ástaigos pristatymà! 

• Patogi paieðkos ir rûðiavimo sistema (ástaigos pasirinkimas 

pagal miestà, tipà, virtuvæ; paieðka valgiaraðèiuose, naujienose bei 

recenzijose). 

• Meniu.lt vardas ir interneto adresas nuolatos reklamuojamas 

ávairiuose leidiniuose, internete, specializuotø parodø metu. 

• Meniu.lt portale dirba ta pati profesionali komanda, kuri leidþia 

þurnalà „Restoranø verslas”, projektà „Meniu.lt kelyje 2006“. 

Be aukðèiau iðvardintø privalumø, Meniu.lt klientams skirta: 

• Prioritetinë vieta maitinimo ástaigø sàrae. 

• Iðsamus ástaigos pristatymas (logotipas, nuotraukos bei 

maitinimo ástaigos valgiaratis, kuris nuolatos atnaujinamas). 

• Profesionalaus þurnalisto paraðyta (arba Jûsø pateikta) recenzija 

apie ástaigà. 

• Naujienø bei specialiø Jûsø ástaigos pasiûlymø publikavimas 

Meniu.lt portalo naujienø bei renginiø rubrikose. 

• Ðventiniø arba proginiø pasiûlymø pristatymas specialiose 

ðventinëse rubrikose. 

• Pobûviø uþsakymø nukreipimas maitinimo ástaigoms per 

automatinæ pobûviø paieðkos sistemà. 

• Jûsø ástaigos rekomendavimas Meniu.lt lankytojams, kurie, 

ieðkodami pobûviams vietos, kreipiasi á redakcijà tiesiogiai. 

• Pageidaujant, reklaminis skydelis (banner – angl.) Meniu.lt 

portale (apmokestinamas papildomai, pagal atskirà sutartá). 

Meniu.lt informacija 


32 

Informacija 

LRVVKA INFORMACIJA 

LRVVKA nariai dalyvavo 

Baltijos ðaliø kulinarijos 

þvaigþdþiø taurës konkurse 

Ð. m. kovo 10-12 d. Sankt Peterburge vyko 

4-oji tarptautinë specializuota visuomeninio 

maitinimo paroda „EuroHoReCa” – vienas 

didþiausiø Ðiaurës-Vakarø Rusijoje organizuojamø 

renginiø, kurio metu pristatoma 

moderniausia technologija, produkcija ir 

paslaugos, skirtos vieðbuèiams, restoranams, 

kavinëms, barams, klubams. 

Siekiant atskleisti virëjø meistriðkumà ir 

pasidalinti patirtimi, jau antrà kartà parodos 

metu „Àêàäåìèÿ Ãîñòåïðèèìñòâà“ buvo 

organizuotas Baltijos ðaliø kulinarijos 

þvaigþdþiø taurës konkursas, kuriame varþësi 

Estijos, Latvijos, Lietuvos, Rusijos ir Suomijos 

vyriausieji virëjai. Kaip ir praëjusiais metais, 

konkurso dalyviai rungësi dël trijø nominacijø. 

Ðá kartà lietuviø komanda buvo sudaryta 

ið „naujokø“, kuriems dar neteko dalyvauti 

tarptautiniuose konkursuose kaimyninëje 

Rusijoje. Rungiantis dël pirmosios nominacijos 

„nacionalinis ðalies patiekalas“, lietuviø 

komandai atstovavo restorano „Helios“ 

virtuvës vyr. virëja Honorata Lyndo, dël 

antrosios nominacijos „banketinis þuvies 

patiekalas“ – vieðbuèio „Novotel“ virëjas 

Virginijus Brakauskas, dël treèiosios nominacijos 

„juodoji dëþë“ – restoranø tinklo 

„Katpëdëlë“ technologas Leonardas Maceikanecas. 

Kiekvienos ðalies komanda turëjo po 

vienà savo teisëjà. Kaip þiuri narë dalyvavo 

restorano „Medininkai” gamybos vedëja 

Aldona Geèienë, praëjusiais metais ðio 

konkurso rungtyje „juodoji dëþë“ iðkovojusi 

treèiàjà vietà. 

Rungdamiesi pirmoje rungtyje dalyviai 

turëjo paruoðti ðaltà uþkandá ið jûrø produktø 

bei pagrindiná mësos patiekalà. Restorano 

„Helios“ virtuvës vyr. virëja improvizavo 

ruoðdama laðiðos ir oto suktinukus su vëþiø 

tartaru, traðkiomis darþovëmis ir geltonø 

paprikø padaþu. Nacionaliná mësos patiekalà 

Honorata Lyndo gamino ið elnienos nugarinës 

su voveraitëmis ir baravykø padaþu. Antrojoje 

rungtyje „Novotel” virëjas ruoðë banketiná 

þuvies patiekalà „Ungurys su ðafranu, 

skrajaþuvës ikrais, cukinija, ðparagais, 

salieru”. Lietuviø komandos atstovui Leonardui 

Maceikanecui rungtyje „juodoji dëþë“ buvo 

pateikti ðie produktai: anties krûtinëlë, medus 

ir gervuogës, ið kuriø reikëjo paruoðti kuo 

ádomesná karðtà patiekalà. 

Þiuri komisijà sudarë po vienà atstovà ið 

kiekvienos dalyvaujanèios ðalies, vertinimo 

komisijai pirmininkavo Serge Fery (Prancûzija), 

techninis teisëjas – Rechkalov Sergey (Rusija). 

Buvo vertinama virtuvës vyr. virëjø darbo vieta, 

produktø suderinamumas, spalvinis darnumas, 

patiekalø skonis bei originalumas. 

Pirmosios rungties laimëtoju paskelbtas 

Latvijos virtuvës meistras Erik Dreibant. 

Antrojoje ir treèiojoje rungtyse neaplenkiami 

buvo Suomijos virtuvës meistrai Marko 

Palovaara ir Passi Parsinen. Susumavus trijø 

rungèiø rezultatus, absoliuèia lydere paskelbta 

Suomijos komanda, kuriai áteiktas I-osios 

vietos prizas. Pirmà kartà tarptautiniame 

konkurse kaimyninëje Rusijoje dalyvaujantiems 

Lietuvos „naujokams” atiteko IV-oji 

vieta. 

Tarptautinës parodos metu sulaukta virð 

15 000 lankytojø, kurie galëjo stebëti ne tik 

Baltijos ðaliø virëjø meistriðkumà, bet ir 3-àjá 

atvirà barmenø èempionatà. Taip pat parodos 

metu vyko tarptautinis forumas, skirtas 

vieðbuèiø ir restoranø specialistams, kurio 

metu siekta pasidalinti profesine patirtimi, 

apþvelgti rinkà ir ávertinti konkurencingumà. 

Jau antrà kartà organizuojamas Baltijos 

ðaliø kulinarijos þvaigþdþiø taurës konkursas 

suteikia Lietuvos virtuvës vyr. virëjams galimybæ 

iðbandyti jëgas bei pasisemti patirties ið 

kaimyniniø ðaliø meistrø. Ryðiø stiprinimas su 

kaimynine Rusija – tai vienas ið svarbesniø 

þingsniø pleèiant tarptautinius santykius. 

Lietuviø komanda yra pakviesta á II-àjá 

tarptautiná Kremliaus kulinarinës taurës 

èempionatà, vyksiantá Maskvoje spalio 4-7 d. 

Ávyko virëjø konkursas „Þalioji Bonduelle 

kepurë 2006“ 

Balandþio 2 d. Vilniuje, UAB „Baltic Master” 

mokymo centre, „Bonduelle“ kartu su 

LRVVKA organizavo konkursà „Þalioji Bonduelle 

kepurë 2006“, kuriame dalyvavo 9 

virëjai ið ávairiø Lietuvos restoranø. Dalyvius 

stebëjo ir vertino nepriklausomø profesionaliø 

virëjø komisija. Patiekalus vertino ir gurmanø 

komisija, sudaryta ið þiniasklaidos ir ðou verslo 

atstovø. 

Atsiþvelgusi á visus vertinimo kriterijus, 

profesionalø komisija geriausiø patiekalø 

autoriais pripaþino ðiuos 3 konkurso dalyvius: 

pirmoji vieta atiteko Irmai Kirtiklytei (restoranas 

„SPA Vilnius”, Druskininkai) uþ patiekalà 

„Sluoksniuotos darþovës sûrio krepðelyje”; 

antràjà vietà pelnë Artûras Ðpokas (restoranas 

„Bravaria”, Vilnius) uþ patiekalà „Cukinijos 

ir baklaþanø „Musaka” su ðparaginiø 

pupeliø kremu ir tigrinëmis krevetëmis”; 

treèioji vieta atiteko Viktorijai Jonikaitytei 

(vieðbutis „Natalis”, Klaipëda) uþ patiekalà 

„Jautienos suktinukas su ðpinatais ir grill 

darþovëmis”. 

Gurmanø simpatijø susilaukë Arûno 

Burkovskio patiekalas „Baklaþanai, ádaryti 

graikiniø rieðutø pasta”. 

Irma Kirtiklytë vyks á konkurso finalà 

Lenkijoje, kuris bus rengiamas Sopote 2006 

m. geguþës 13 d. Finalo nugalëtojui atiteks 

prizas – staþuotë Prancûzijoje, „Bonduelle” 

akademijoje. 

3-iasis Lietuvos grilio èempionatas 

LRVVKA, siekdama Lietuvoje populiarinti 

kepsniø kepimà ant groteliø 2006 m. geguþës 

11-13 d. parodø centre „Litexpo“, Vilniuje, 

maisto produktø ir gërimø parodos „BaF 

2006” metu, organizuoja 3-iàjá Lietuvos 

grilio èempionatà. Èempionate gali 

dalyvauti LRVVKA nariai, kiti restoranø ar 

kitø maitinimo ástaigø virëjai, individualiai 

pasiruoðæ virëjai, gavæ LRVVKA pritarimà. 

Konkurso metu bus gaminami 4 patiekalai: 

vegetariðkas – ið baklaþano, þuvies – ið 

sviestaþuvës ir kalmaro, mësos – ið ërienos, 

laisvai pasirinktas desertas. Komandos 

registruojamos asociacijoje iki geguþës 4 d. 



NGBA INFORMACIJA 

Lenkijoje vyko konkursas „Kulinarinë 

regata“ 

Nacionalinë grilio ir barbekiu asociacija 

(NGBA) balandþio 22-23 dienomis dalyvavo 

Lenkijoje vykusiame renginyje „Kulinarinë 

regata“. Konkurse Lietuvai atstovavo NGBA 

nariai G. Bovðeviè, J. Ðvanba ir J. Dubovskis. 

Kartu á konkursà vyko ir palaikymo komanda. 

Renginys buvo surengtas graþiame 

Augustovo miesto miðke, prie Necko eþero. 

Konkurse dalyvavo 16 virëjø komandø, ið kuriø 

vieninteliai sveèiai ið uþsienio buvo Lietuvos 

komanda. Patiekalai buvo gaminami ið ðiø 

produktø: norvegiðkos laðiðos filë, upëtakio, 

sviestþuvës, skorpionþuvës, ðaldytø darþoviø, 

makaronø. Per vienà valandà reikëjo paruoðti 

ir þiuri pateikti 6 patiekalø porcijas. 

NGBA keièia savo pavadinimà 

Nacionalinë grilio ir barbekiu asociacija 

(NGBA) keièia savo pavadinimà. Nuo ðiol 

asociacija vadinsis Lietuvos barbekiu kepëjø 

asociacija (LBKA). Pavadinimas keièiamas 

todël, kad, siekiant vieno svarbiausiø 

asociacijos tikslø – ástojimo á Pasaulinæ 

barbekiu asociacijà (WBQA), asociacijos 

pavadinime turi figûruoti valstybës pavadinimas. 

Asociacijos veikla ir tikslai iðliks 

nepakitæ. Ástoti á Pasaulinæ barbekiu asociacijà 

planuojama Atvirojo Lietuvos grilio èempionato, 

kuris vyks Druskininkuose geguþës 

26-28 dienomis, metu. 

Informacija 

33 

ATVIRAS LIETUVOS GRILIO ÈEMPIONATAS AS VYKS 

DRUSKININKUOSE 

UOSE 

Lietuvos barbekiu kepëjø asociacija 

(ankstesnis pavadinimas – Nacionalinë grilio 

ir barbekiu asociacija) kvieèia dalyvauti 

Druskininkø miesto ðventës metu vyksianèiame 

Atvirajame Lietuvos grilio èempionate. 

Konkurso metu vyks pramoginë Lietuvos 

barbekiu kepëjø asociacijos ir Lietuvos 

barmenø asociacijos programa. 

Data: 2006 m. geguþës 26-27 d. 

Vieta: Druskininkø miesto ðventë, Druskininkø 

kempingas, Gardino g. 3, Druskininkai, 

Lietuva. 

Organizatoriai: Lietuvos barbekiu kepëjø 

asociacija (buvusi NGBA – Nacionalinë grilio 

ir barbekiu asociacija). 

Informacija: www.grilis.com 

Kontaktai: 

abagociunas@erdves.lt, 

8 615 43371. 

Èempionato ðûkis: „Darykime þmones 

laimingus, kepkime barbekiu ir susiraskime 

draugø visame pasaulyje!”. 

Komandø skaièius: 15, kiekvienoje 

komandoje gali dalyvauti iki 4 þmoniø. 

Komandø registravimas: komandos registruojamos 

iki geguþës 15 d., registracijos forma 

pateikta asociacijos svetainëje (http://www.grilis. 

com/2006Grilio Cempio natas. html). 

Teisëjavimo naujovë: kiekviena komanda 

turi teisæ turëti savo teisëjà (á komandos 

apgyvendinimo mokestá teisëjo apgyvendinimas 

neáskaièiuotas). 

Dalyvio mokestis: 500 Lt (145 eurai). 

Á dalyvio mokestá áskaièiuota: 

1. registruotø komandø apgyvendinimas 

(2 nakvynës su pusryèiais); 

2. dalyvavimo plotas 4x8 m, elektros 

ávadas, vanduo; 

3. tentinë palapinë; 

4. krepðys su produktais (smulkesnës 

detalës bus pateiktos po registracijos); 

5. malkos, anglys, degus skystis; 

6. du stalai. 

Privalomi patiekalai: 

1 patiekalas: þuvis (upëtakis) ir garnyras. 

2 patiekalas: kalakutiena ir garnyras. 

3 patiekalas: kiauliena (ðoninë su kaulu) 

ir garnyras. 

4 patiekalas: grill desertas (laisva forma). 

Porcijø kiekis: privaloma pagaminti po 5 

porcijas kiekvieno patiekalo. 

Informaciniai partneriai: portalas Meniu.lt, 

leidinys „Restoranø verslas“. 

ÈEMPIONATO O PROGRAMA 

Geguþës 26 d., penktadienis 

8-12 val. Komandø registravimas. 

13 val. Informacinis susirinkimas kapitonams. 

15-16 val. Ðventinë eisena á miesto aikðtæ 

(komandos pasiruoðia papildomà simbolikà, 

pvz., vëliavà, plakatà, aprangà, ðûká ðventiniam 

paradui), miesto ðventës atidarymas. 

20 val. Iðduodami krepðiai su maisto 

produktais, skirtais èempionatui. 

21 val. Komandø susipaþinimo vakaras: 

kultûrinë programa, vaiðës (dalyvauti gali tik 

turintys dalyvio korteles). 

Geguþës 27 d., ðeðtadienis 

Pusryèiai. 

Informacinis susirinkimas kapitonams. 

Teisëjø instruktaþas, teisëjø priesaika ir 

oficialus startas komandoms. 

Þuvies degustavimas. 

Kalakutienos degustavimas. 

Kiaulienos degustavimas. 

Deserto degustavimas. 

Rungtyniø ploto tvarkymas. 

Rezultatø paskelbimas, apdovanojimai. 

Atsisveikinimo vakaras (áëjimas laisvas). 

Kempingo teritorijà komandos privalo 

palikti sekmadiená, iki 12 valandos. 


HORECA RINKOS NAUJIENOS 

34 

Informacija 

KAUNE DURIS ATVERS VIEBUTIS „REVAL AL HOTEL 

TEL 

NERIS” 

„Reval Hotels“ vieðbuèiø tinklo savininkë Norvegijos nekilnojamojo 

turto kompanija „Linstow“ ásigijo vieðbutá „Takioji Neris“. Kauno miesto 

centre ásikûrusá vieðbutá iki 2006 metø spalio valdys buvæ savininkai. 

Spalio mënesá vieðbutis bus uþdarytas rekonstrukcijai ir duris sveèiams 

atvers 2007 metø geguþës mënesá kaip „Reval Hotel Neris“. 

„Reval Hotels“ – didþiausias vieðbuèiø tinklas Baltijos ðalyse, valdantis 

septynis vieðbuèius trijose Baltijos ðaliø sostinëse. Ásikurti antrajame pagal 

dydá Lietuvos mieste „Reval Hotels” tinklo vadovai buvo numatæ seniai. 

Anot jø, ðis vieðbutis turi puikià geografinæ padëtá. Po rekonstrukcijos 

„Reval Hotel Neris“ turës 190 kambariø, naujà restoranà ir barà, o 

taip pat modernø konferencijø centrà. Kadangi ðiuo metu Kaune nëra 

vieðbuèio, siûlanèio kompleksines konferencijø organizavimo paslaugas, 

„Reval Hotels” tinklo vadovai yra tikri, kad ðis vieðbutis suteiks galimybæ 

jø tarptautiniams partneriams atrasti Kaunà, kaip naujà ir patrauklià 

vietà renginiø organizavimui. 

Naujojo vieðbuèio „Reval Hotel Neris“ Kaune, o taip pat naujojo 

225 kambariø vieðbuèio Rygoje, Elizabetes gatvëje, atidarymas 2007 

metø pavasará sustiprins „Reval Hotels“ prekës þenklà Baltijos ðalyse 

bei bus pagrindas tolesnei plëtrai Rytø Europoje. 

IÐRINKTAS AS ÐIAULIØ MULTIFUNK 

TIFUNKCINIO 

KOMPLEKSO OPERATORIUS 

ORIUS 

Ðiauliø miesto savivaldybës komisija iðrinko Dainø parke statomo 

multifunkcinio komplekso operatoriø. Vieðoji ástaiga „Pramogø sala” 

pripaþinta uþ ES ir Lietuvos valstybës pinigus Ðiauliuose statomo 

multifunkcinio komplekso, kuriame bus ir 5 000 vietø krepðinio arena, 

koncesijos konkurso nugalëtoja. 

Ðiauliø miesto savivaldybës administracijos direktorius teigë, jog 

konkurso dokumentus buvo ásigijusios 4 ámonës, tarp jø ir „Siemens” 

arena, taèiau paraiðkà pateikë vienintelë dalyvë – ðiaulieèiø valdoma 

VðÁ „Pramogø sala”. Ji ir paskelbta koncesijos konkurso nugalëtoja. 

Konkurso nugalëtojai bus suteikta teisë 15 m. valdyti 20 000 kv. 

metrø ploto multifunkciná kompleksà, kuriame bus 5 000 vietø krepðinio 

arena, transformuojama á scenà ar parodø patalpas, 500 vietø 

konferencijø salë bei 6 400 kv. metrø ploto komercinës patalpos. 

Operatoriui savivaldybë kasmet mokës koncesijos mokestá, nes 

prognozuojama, jog multifunkcinis kompleksas be finansinës paramos 

nesugebës iðsilaikyti. 

Komplekso operatorius galës ieðkoti bûsimøjø nuomininkø, iðrinkti 

arenos vardà. Iðlaikyti multifunkciná kompleksà, kuris turëtø pradëti 

veikti 2007 m. geguþæ, per metus kainuos apie 2,5 mln. Lt. 

Multifunkciná kompleksà stato AB „Panevëþio statybos trestas”. 63,5 

mln. Lt vertës sutartis su bendrove pasiraðyta pernai gruodþio viduryje. 

Visa projekto vertë – 65,3 mln. Lt. Didþioji dalis pinigø – 41,6 mln. Lt 

– skirta ið ES struktûriniø fondø paramos. Apie 12,5 mln. Lt skiria 

savivaldybë, likusià dalá – valstybë. 

IÐRINKTI TI GERIAUSI USI METØ Ø INTERJERAI 

Kovo pabaigoje Vilniuje Lietuvos interjerø autoriai buvo apdovanoti 

uþ profesinius pasiekimus. „Auksinës paletës“ apdovanojimai áteikti 

uþ geriausiai realizuotà biuro, visuomeninio ir privataus interjero 

projektà. 

Lietuvoje „Metø interjero“ konkursas rengiamas pirmà kartà. 

Organizatoriai rëmësi analogiðkø, senas tradicijas turinèiø konkursø 

uþsienyje patirtimi. Konkursu siekiama sukurti tradicijà ne tik iðrinkti 

geriausius darbus, bet ir skatinti ádomiø, netradiciniø interjero 

sprendimø sklaidà bei dalintis patirtimi. 

Konkurse dalyvavo 68 interjerø autoriai. Toks aktyvumas patvirtino, 

jog interjeras negali bûti atsitiktinis, o yra apgalvotas kûrinys, kuriame 

dera kûrëjo ir interjero ðeimininko logika, funkcionalumas ir emocija. 

Vertindama darbus, tarptautinë komisija atsiþvelgë á darbø 

originalumà, profesionalø atlikimà bei tai, kaip projektai atitinka 

estetinius, funkcinius, higienos ir saugumo reikalavimus. 

Geriausio privataus interjero kategorijoje nugalëjo Loreta Januðaitienë, 

konkursui pateikusi sukurtà gyvenamojo namo Kaune interjerà. 

„Auksinë paletë“ uþ geriausià biuro interjerà atiteko autoriø duetui 

ið architektûros studijos „Plazma“: vilnieèiams Ryèiui Mikulioniui ir 

Tomui Stauskui. Jie sukûrë reklamos agentûros „Garage 4x4“ biuro 

interjerà. 

Geriausio visuomeninio interjero autoriumi pripaþintas ðiaulietis 

Saulius Remeika, konkursui pristatæs baro-diriþablio „Zeppelini“ 

interjerà Ðiauliuose. 

„Auksiniø paleèiø“ laimëtojams buvo áteiktos spalvø paletës 

auksiniame dëkle ir kelionës á Milano dizaino savaitæ – svarbiausià 

pasaulyje dizaino ir baldø parodà. 

PALANGA SIEKS IÐVENG 

VENGTI SEZONIÐKUMO 

Palangos kurortas ketina pakeisti savo rinkodaros strategijà. Bus 

siekiama Palangà paversti ne tik vasaros sezono sostine, bet ir 

svarbiausiu aktyvaus poilsio bet kuriuo metø laiku kurortu Baltijos jûros 

regione. 

Pagrindinis Palangos rinkodaros strategijos uþdavinys – 

sezoniðkumo átakos maþinimas. Ðiuo metu didþiausio turistø srauto 

Palanga sulaukia birþelio, liepos, rugpjûèio mënesiais, todël pirmiausia 

bus siekiama maþinti kurorto sezoniðkumo poveiká pavasará ir rudená, 

o vëliau – þiemà. Pajûrio kurorto rinkodaros strategijoje numatyta 

þenkliai didinti ne tik Lietuvos, bet ir uþsienio turistø srautà. 

Strategijoje numatytoje ateities vizijoje Palanga sieks tapti iðtisus 

metus aktyviai veikianèiu kurortu su gerai iðvystyta vieðojo turizmo 

infrastruktûra: ávairiais kultûros, pasilinksminimo, sporto renginiais, 

iðplëtota konferencinio turizmo, sporto, reabilitacijos baziø, SPA, 

sanatorinio gydymo infrastruktûra, dideliu aktyvaus poilsio galimybiø 

bei gausiu ávairaus pobûdþio kultûriniø bei pramoginiø renginiø 

pasirinkimu bet kuriuo metø laiku. 

Poilsio sostine siekianti tapti Palanga ir ðiuo metu pirmauja pagal 



apgyvendintø sveèiø skaièiø, lyginant su kitais Lietuvos kurortais. 2004 

m. Palangoje buvo apgyvendinta 157 tûkstanèiai sveèiø, nakvyniø 

suteikta 774 tûkstanèiams. Atvykstanèiø á Palangà skaièius kasmet 

didëja. Lietuvos gyventojø apklausa, kurioje dalyvavo per tûkstantá 

ðalies gyventojø nuo 16 iki 74 metø, rodo, jog Palanga itin populiari. 

Vasaros atostogas ðiame kurorte praleidþia 19,8 proc. ðalies gyventojø. 

Tik ðiek tiek daugiau – 24,7 proc. Lietuvos gyventojø vaþiuoja 

atostogauti á kaimà ar kaimo sodybas, o atostogas uþsienyje renkasi 

5,4 proc. Palangoje atostogauja apie 29 proc. 16-34 metø amþiaus, 

apie 17 proc. 35-44 metø amþiaus þmoniø. Vyresnieji Palangoje 

atostogauja ðiek tiek reèiau. 23,6 proc. á ðá kurortà atvaþiuoja 

savaitgaliui. Ateityje Palangoje atostogauti ketina apie 29 proc. 

apklaustøjø, o 22 proc. respondentø mano, kad Palangai labai tinka 

aktyvaus poilsio bet kuriuo metø laiku kurorto vardas bei sanatorinio 

gydymo kurorto statusas. 

Neringoje taip pat planuojama prailginti sezonà. Padidëjæs turistø 

skaièius pajûryje turëtø atneðti teigiamos naudos ir ten esanèioms 

maitinimo ir apgyvendinimo ástaigoms. Todël savaitgaliais ir ðvenèiø 

dienomis, kada yra didþiausias keliaujanèiø á pajûrá srautas, 

didþiuosiuose miestuose gali þenkliai sumaþëti maitinimo ástaigø 

lankytojø skaièius. 

PALANGOS ORO UOSTE – 10 NAUJØ REISØ 

Nuo balandþio 10 d. ið Palangos pradëti vykdyti reisai á ðeðis 

Vokietijos miestus – Kiolnà, Hamburgà, Hanoverá, Berlynà, Frankfurtà 

ir Miunchenà. Dar keturi marðrutai rengiami á Sankt Peterburgà, 

Dublinà, Oslà ir Maskvà. Skrydþius naujais reisais vykdo aviakompanija 

„flyLAL”. 

Praplësti marðrutø skaièiø ið Palangos oro uosto paskatino 

numatomi didëjantys potencialiø keleiviø srautai. Nauji reisai labiausiai 

orientuojami á dvi tikslines auditorijas: á vasarà Baltijos pajûrio 

kurortuose poilsiaujanèius Vokietijos pilieèius bei daþnai keliaujanèius 

Lietuvos uostamiesèiø verslininkus. 

Palangos mero ásitikinimu, naujais reisais á Vokietijos miestus oro 

bendrovë „flyLAL“ prisidës prie atvykstamojo turizmo á Lietuvos pajûrio 

kurortus skatinimo. 

Reisai á Sankt Peterburgà, Oslà ir Maskvà atidaromi su intencija, 

jog jie turës paklausà tarp uostamiesèiuose dirbanèiø verslininkø. 

Nauji reisai turëtø suteikti daugiau galimybiø patogiai keliauti 

visiems Vakarø Lietuvos gyventojams. 

„Verslo þiniø“, „Restoranø verslo“ informacija 

Informacija 

35 

SAVIK 

VIKONTROLËS SISTEMOS MAISTO O TVARK 

ARKYMO ÁMONËSE 

Danguolë Gasparavièienë 

Ð. m. sausio 1 d. ásigaliojo naujas ES teisës aktø rinkinys – ,,Naujasis 

higienos paketas“, kuriame numatomi reikalavimai maisto tvarkymo 

ámonëms. Ðá teisës aktø rinkiná sudaro trys pagrindiniai Europos 

Parlamento ir Tarybos reglamentai: (EB) Nr. 852/2004 dël maisto 

produktø higienos, (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkreèius 

gyvûninës kilmës maisto produktø higienos reikalavimus, (EB) Nr. 854/ 

2004, nustatantis specialiàsias gyvûninës kilmës produktø, skirtø vartoti 

þmonëms, valstybinës kontrolës taisykles. Ðio teisës aktø rinkinio tikslas 

– supaprastinti ir liberaliau reglamentuoti dabar keliamus reikalavimus 

maisto tvarkymo subjektams. 

Ðiø teisës aktø principas: atsakomybë uþ maisto saugà atitenka 

maisto tvarkymo subjektui, kuris privalo garantuoti, kad jo gaminamas 

ar parduodamas produktas bûtø saugus visuose maisto gaminimo 

grandinës etapuose. 

Higienos paketas nustato rizikos veiksniø analizës ir svarbiøjø valdymo 

taðkø (RVASVT) principus visoje maisto gamybos ir prekybos sferoje. 

Pagal Lietuvos Maisto ástatymà, „maisto tvarkymo vietose turi bûti 

teisës aktø nustatyta tvarka taikoma rizikos veiksniø analizës ir valdymo 

sistema bei atliekami bûtini laboratoriniai tyrimai maisto saugos ir 

tvarkymo savikontrolei uþtikrinti” (Þin., 2000, Nr. 32-893). 

Maisto tvarkymo subjektai savanoriðkai gali pasirinkti vienà ið dviejø 

savikontrolës sistemos diegimo variantà: Geros higienos praktikos 

(GHP) taisykliø ágyvendinimà ar Rizikos veiksniø analizës ir svarbiøjø 

valdymo taðkø (RVASVT) sistemà. 

GHP taisykliø diegimo variantas yra paprastesnis, orientuotas á 

smulkiàsias ir vidutines maisto tvarkymo ámones. Gera higienos 

praktika kontroliuoja maisto grandinæ nuo pirminës gamybos iki 

galutinio suvartojimo. GHP taisyklës yra paruoðtos atskirai kiekvienai 

maisto tvarkymo subjektø grupei. Taèiau jos nëra individualizuotos ir 

jas ágyvendinant gali likti „nepaliestas“ koks nors svarbus valdymo 

taðkas konkreèioje ámonëje. 

RVASVT sistema yra individuali kiekvienai ámonei, ji gali bûti 

diegiama bet kurio maisto gamybos proceso valdymui. Ði sistema yra 

aukðtesnës pakopos nei GHP. RVASVT sistema suteikia didesnes 

galimybes laikytis tarptautiniø standartø bei iðplësti rinkà ne tik 

Lietuvoje, bet ir kitose ðalyse. Ádiegta RVASVT sistema – tai pagrindinis 

þingsnis á kokybës vadybos sistemos, atitinkanèios ISO 22001 

reikalavimus, kûrimà. Ádiegta RVASVT sistema yra árodymas, kad ámonë 

siekia, jog maksimaliai bûtø uþtikrinta maisto sauga. 

Neretai ámoniø darbuotojai skundþiasi, kad jiems reikia pildyti 

„visokius“ þurnalus apie ðaldytuvø temperatûrinius reþimus ar produktø 

terminio apdorojimo parametrus. Þinoma, kiekvienam darbuotojui 

bûtina iðaiðkinti, kaip savikontrolës sistema jiems padës ir palaipsniui 

palengvins darbà. Tik tada ámonës veikla bus efektyvi ir jûs galësite 

sistemingai valdyti maisto saugos rizikos veiksnius, kai kiekvienas 

ámonës darbuotojas supras ðios sistemos svarbà ir ja vadovausis. 

Kodël naudinga ámonëse ádiegti savikontrolës sistemas? 

• Parodysite verslo partneriams, kad jums svarbu tiekti saugius 

maisto produktus, atitinkanèius rinkos poreikius. 

• Esant vartotojo nusiskundimui, yra galimybë árodyti, kad produktas 

pagamintas ir realizuotas saugiai visuose maisto grandinës etapuose. 

• Apsauga nuo galimybës nesaugiam produktui patekti á rinkà. 

• Dël nesugebëjimo valdyti maisto saugos rizikos veiksniø ámonë 

gali patirti dideliø nuostoliø. 

• Sumaþëja iðlaidos kontroliuojant gamybos procesà, nes kontrolë 

sutelkta á tuos gamybos etapus, kurie turi didþiausià átakà maisto 

produktø saugai. 


36 

Informacija 

INFORMACINËS TECHNOLOGIJOS 

OGIJOS 

GELBSTI SPRENDÞIANT NEKVALIFIK 

ALIFIKUO 

UOTO 

PERSONALO O PROBLEMÀ 

Praëjusiais metais nekvalifikuoto personalo problema restoranø 

versle Lietuvoje pasiekë kritinæ ribà. Maitinimo ástaigose, kuriose trûksta 

kvalifikuoto aptarnaujanèio personalo, darbininkø iðlaikymo iðlaidos, 

be abejo, iðaugo. Ði problema Europoje, kur personalo iðlaikymui 

iðleidþiama didþioji restoranø biudþeto dalis, nëra nauja. Todël á 

pagalbà restoranø savininkams ateina informaciniø technologijø (IT) 

sprendimø tiekëjai, nuolatos tiriantys vietinæ rinkà bei perimantys 

uþsienio ðaliø patirtá. 

Vienas ið efektyviausiø bûdø sumaþinti personalo iðlaikymui skirtas 

iðlaidas – naujausiø belaidþio duomenø perdavimo technologijø ir 

neðiojamo padavëjø terminalo „Orderman” naudojimas. 

„Orderman“ leidþia ne tik ið esmës sumaþinti personalo iðlaikymo 

iðlaidas, bet ir ne taip reikliai þvelgti á padavëjø kvalifikacijà. Naudojant 

ðá terminalà, uþsakymø priëmimu ir sàskaitø pateikimu uþsiima tik 1-2 

padavëjai (vadinsime juos pagrindiniais). Kitø padavëjø pareiga – tik 

uþsakymø iðneðiojimas. 

Esant tokiam darbø pasiskirstymui, atsakomybë uþ aptarnavimo 

kokybæ tenka tik tam padavëjui, kuris priima uþsakymus ir bendrauja 

su klientais. „Orderman” jam leidþia nuolatos bûti salëje ir skirti klientui 

maksimalø dëmesá. Be abejo, pagrindinis padavëjas turi gauti 

atitinkamà atlyginimà uþ savo 

darbà, be to, já reikia branginti. Tuo 

tarpu surasti þmogø, galintá iðneðioti 

uþsakymus, nebus sudëtinga, o jo 

iðlaikymo iðlaidos bus þymiai maþesnës, 

nei pagrindinio padavëjo. 

Ðiandien jau galima ávardinti ne 

vienà restoranà, kuriame, naudojant 

„Orderman“, 200-300 

staleliø aptarnauja vos 2 pagrindiniai 

padavëjai. 

Kitas bûdas, skirtas iðlaidø sumaþinimui, 

puikiai tiks restoranams, 

kuriuose barai skirti ne 

tiesioginiam klientø aptarnavimui. 

Tokiame bare barmenas neaptarnauja 

klientø, o tik iðpilsto 

gërimus pagal padavëjo uþsakymà. 

Ðis bûdas – vienas ið paèiø 

originaliausiø IT sprendimø HO- 

RECA sektoriui ðiuo metu – gërimø 

dozavimo ir kontrolës sistema BCS 

(„Beverage Control System”), 

leidþianti atsisakyti barmeno 

paslaugø. Naudojant ðià sistemà, ið anksto uþprogramuota alkoholio 

porcija ápilama paspaudus mygtukà. Tuo paèiu metu, kuomet yra 

ápilama atitinkamo gërimo porcija, sistema registruoja bendrà iðpilto 

alkoholio kieká ir informacijà perduoda vadybininkui. Tokiu bûdu 

reikiamo gërimo padavëjai gali ápilti patys, o padavëjo identifikacijà, 

dozavimà ir pardavimø registravimà atlieka pati sistema. 

Iðleidus 25-30 tûkstanèiø litø BCS sistemai, vien tik nesamdant 

barmeno, pirkinys atsipirks per metus. Be to, sistema leis iðvengti 

nuostoliø dël neuþregistruoto alkoholio pardavimø, kurie neretai siekia 

30-40 proc. 

„Brio EngineerinG” informacija 



TARPT 

ARPTAUTINËS PARODOS 

BIRÞELIS 

HOTELMA 

TELMAQ / ALIMENTAO 

AO – tarptautinë maisto bei vieðbuèiø ir maitinimo rinkai 

skirta paroda. Ðios parodos metu taip pat vyks parodos „Alitec“, „Enotëcnica“, 

„Expofrescos“, „Expogelo“, „Expotradio”, „Expovinis”, „Maprin” bei „Tecnovinis”. Vieta: 

Portugalija, Portas. Data: 2006 birþelio 1-4 d. 

Internete: http://www.alimentacao.exponor.pt/ 

THE HOTEL SHOW – vieðbuèiø árangos, technologijø ir serviso paroda, skirta 

Arabø ðalims. Vieta: Jungtiniai Arabø Emyratai, Dubajus. Data: 2006 birþelio 4-6 d. 

Internete: http://www.thehotelshow.com 

CHINA SEAFOOD EXPOSITION – Kinijos jûrø gërybiø paroda. Vieta: Kinija, 

Ðanchajus. Data: 2006 birþelio 21-23 d. 

Internete: http://www.sifse.com 

FOOD TAIPEI 

– tarptautinë maisto paroda. Jos metu taip pat vyks paroda 

„Foodtech taipei”. Vieta: Taivanas, Taipëjus. Data: 2006 birþelio 21-24 d. 

Internete: http://www.taipeitradeshows.com.tw/food/ 

MAROCOTEL 

– tarptautinis vieðbuèiø verslo ir ðiam verslui bûtinos árangos renginys. 

Vieta: Marokas, Kasablanka. Data: 2006 birþelio 21-24 d. 

Internete: http://www.ofec.co.ma/ 

Informacija 

37 

ALIMENTARIA ARIA MEXICO – tarptautinë maisto ir gërimø paroda. Vieta: Meksika, 

Meksikas. Data: 2006 birþelio 6-8 d. 

Internete: http://www.alimentaria-mexico.com/es/global/portada.htm 

THE GOOD FOOD & WINE SHOW SYDNEY – Australijos maisto produktø ir 

vyno renginys. Vieta: Australija, Sidnëjus. Data: 2006 birþelio 23-25 d. 

Internete: http://www.goodfoodshow.com.au/ 

ALL CAND 

NDY EXPO – saldumynø paroda. Vieta: JAV, Èikaga. Data: 2006 birþelio 6-8 d. 

Internete: http://www.allcandyexpo.com/ 

EXPO LOS CABOS – tarptautinë paroda-mugë, skirta vieðbuèiø ir restoranø verslo 

atstovams. Vieta: JAV, Los Cabos. Data: 2006 birþelio 7-9 d. 

Internete: http://www.prestigeexs.com/ 

FHC BEIJING – tarptautinë maisto, gërimø, kepiniø, vaiðingumo, maitinimo rinkø 

paroda. Vieta: Kinija, Beijingas. Data: 2006 birþelio 7-9 d. 

Internete: http://www.fhcbeijing.com.cn/ 

AGRO+FOOD+DRINK+TECH EXPOGEORGIA – tarptautinë þemës ûkio, maisto 

produktø ir gërimø bei maisto apdirbimo árenginiø paroda. Vieta: Gruzija, Tbilisis. 

Data: 2006 birþelio 7-10 d. 

Internete: http://www.expo.com.ge/exhibition2006/agro/agro.html 

ST. . PETERSBURG WINES AND VODKAS FAIR 

– tarptautinë vyno, ingredientø, 

technologijø, gamybos árangos paroda, degustacija. Vieta: Rusija, Sankt Peterburgas. 


Internete: http://www.drinks.lenexpo.ru/ 

HOSFAIR GUANGZHOU 

– tarptautinë Kinijos vieðbuèiø maitinimo paslaugø ir 

árangos paroda. Vieta: Kinija, Guangzhou. Data: 2006 birþelio 28-30 d. 

Internete: http://www.faircanton.com/hosfair/ 

HOSPITALITY DESIGN ASIA – vieðbuèiø dizaino paroda. Vieta: Honkongas, 

Honkongas. Data: 2006 birþelio 28-29 d. 

Internete: http://www.vnuexhibitionsasia.com/ 

LIEPA 

IRIS – tarptautinë maisto paroda. Vieta: Jordanija, Amanas. Data: 2006 liepos 3-6 d. 

Internete: http://www.iris-expo.com/ 

SIWSF – SHANGHAI INTERNATIONAL TIONAL WINE AND SPIRITS FAIR 

– tarptautinë 

Ðanchajaus vyno ir spiritiniø gërimø mugë. Vieta: Kinija, Ðanchajus. Data: 2006 liepos 5-7 d. 

Internete: http://www.wineshanghai.com/ 

CEBU FOOD EXPO – maisto ir gërimø, gamybos technologijø, maitinimo rinkos 

árangos, paslaugø tiekimo paroda. Vieta: Filipinai, Cebu City. Data: 2006 liepos 7-9 d. 

Internete: http://www.globallinkph.com/2006events.htm 

WORLD WINE MEETINGS – pasaulio vyno ir alkoholiniø gërimø gamintojø 

suvaþiavimas. Vieta: JAV, Fort Lauderdeilas. Data: 2006 birþelio 8-11 d. 

Internete: http://www.wwm.fr/ 

INTERWINE CHINA – tarptautinë vyno, alaus ir spiritiniø gërimø gamybos technologijø 

ir árangos paroda-mugë. Vieta: Kinija, Guangzhou. Data: 2006 liepos 7-9 d. 

Internete: http://www.faircanton.com/ 

TIAM – Vidurþemio jûros regiono þemës ûkio bei maisto paroda. Vieta: Italija, 

Bari. Data: 2006 birþelio 9-12 d. 

Internete: http://www.tiam.it/ 

SUMMER FANCY FOOD SHOW – tarptautinë neáprasto maisto ir konditerijos 

gaminiø paroda-mugë. Vieta: JAV, Niujorkas. Data: 2006 liepos 9-11 d. 

Internete: http://www.specialtyfood.com/do/fancyFoodShow/LocationsAndDates 

THE GOOD FOOD & WINE SHOW MELBOURNE – Australijos maisto produktø 

ir vyno renginys. Vieta: Australija, Melburnas. Data: 2006 birþelio 10-12 d. 

Internete: http://www.goodfoodshow.com.au/ 

MIWINE – profesionali vyno ir distiliacijos produktø paroda. Vieta: Italija, Milanas. 


Internete: http://www.miwine.it/ 

BIONAZUR – natûralaus maisto paroda-mugë. Vieta: Prancûzija, Nica. Data: 

2006 birþelio 16-18 d. 

Internete: http://bionazur.nicexpo.org/evenements/bionazur/ 

FISPAL 

– tarptautinë maisto paroda. Vieta: Brazilija, San Paulas. Data: 2006 

birþelio 17-20 d. 

Internete: http://www.fispal.com.br/ 

SPECIALITY & FINE FOOD FAIR – YORKSHIRE 

– specialaus ir aukðtos kokybës 

maisto renginys. Vieta: Anglija, Harrogate. Data: 2006 birþelio 18-19 d. 

Internete: http://www.specialityandfinefoodfairs.co.uk/ 

MODERN BAKERY – tarptautinë maþmeninës prekybos kepyklø árangos ir gaminiø 

sudedamøjø daliø paroda-mugë. Vieta: Rusija, Maskva. Data: 2006 birþelio 20-23 d. 

Internete: http://www.owp-tradefairs.com/e_mb1.php3 

RUGPJÛTIS 

FOIRE AUX VINS DE COLMAR – vyno mugë. Vieta: Prancûzija, Kolmaras. Data: 

2006 rugpjûèio 11-20 d. 

Internete: http://www.colmar-expo.fr/ 

FOOD EXPO HONGKONG 

– maisto produktø paroda vietinei rinkai ir Azijos 

Ramiojo vandenyno regionui. Vieta: Honkongas, Honkongas. Data: 2006 rugpjûèio 

17-21 d. 

Internete: http://www.hkfoodexpo.com/ 

HOTELEX BEIJING – tarptautinë vaiðingumo rinkos paroda. Vieta: Kinija, Beijingas. 

Data: 2006 rugpjûèio 26-28 d. 

Internete: http://www.hotelex.cn/ 

WESTERN FOODSERVICE & HOSPITALITY EXPO – maisto paslaugø ir vaiðingumo 

rinkø paroda. Vieta: JAV, Los Andþelas. Data: 2006 rugpjûèio 26-28 d. 

Internete: http://www.westernfoodexpo.com/ 

SAHARA EXPO – tarptautinë þemës ûkio paroda, skirta Afrikos ir Viduriniøjø Rytø 

ðalims. Vieta: Egiptas, Kairas. Data: 2006 rugpjûèio 29-rugsëjo 1 d. 

Internete: http://www.saharaexpo.com/ 

Platesná parodø sàraðà rasite internete: http://parodos.meniu.lt 

PARODOJE „TENDENCE LIFESTYLE 2006" – SVARBIA 

ARBIAUSIOS RUDENS IR ÞIEMOS 

SEZONØ NAUJIENOS 

Ðiø metø rugpjûèio 25-29 dienomis Vokietijoje, Frankfurte, vyksianti 

paroda „Tendence Lifestyle” kaip ir kiekvienais metais sukvies 

skoningiausius lankytojus, kuriems pasiûlys originalius ir netikëtus 

sprendimus, skirtus artëjantiems rudens bei þiemos sezonams. 

Ðá kartà parodoje dalyvaus per 3 000 dalyviø ið 81ðalies, kurie 

pristatys savo naujus gaminius ir sprendimus. Ið keturiø daliø („Modern 

Living”, „Emotion”, „Joy” ir „Passione”) susidedanti paroda 

nudþiugins net ypatingai iðrankø klientà. Parodoje bus galima pamatyti 

ne tik moderniø interjero detaliø, baldø, dovanø, aksesuarø, bet ir 

pasisemti naujø dizaino idëjø bei gauti ávairiø patarimø. 

„Modern Living” – gyvenimo stiliaus detaliø ávairovë, iðbaigtos 

vidaus interjero koncepcijos. Baldus, aksesuarus, namø dekoracijas 

galësite iðsirinkti „Emotion” parodoje, „Joy” pasinersite á idëjø ir dovanø 

pasaulá, o „Passione“ pasiûlys modernø biþuterijos ir kosmetikos segmentà. 

Paroda vyks 116 000 m 2 plote, organizatoriai tikisi sulaukti iki 86 

000 lankytojø ið 105 pasaulio ðaliø. Ðiais metais „Tendence Lifestyle” 

galimybæ pristatyti savo idëjas suteiks ir jauniems talentingiems 

dizaineriams. 


MENIU.L 

.LT ÁMONIØ RODYKLË 

38 

Informacija 

MAISTO PRODUKTAI 

„Almarûnas” UAB 

(taip pat prieskoniai) 

Sietyno g. 8, Vilnius, 

tel.: (8 5) 2706669, 2169648 

„Danisco Sugar Panevëþys” AB (realizacijos skyrius) 

Ámoniø g. 22, Panevëþys, 

tel. (8 45) 503661 

„Litbana” BÁ UAB 

(vaisiai ir darþovës) 

Kirtimø g. 57D, Vilnius, 

tel. (8 5) 2601933 

„Margiris” UAB 

(taip pat árengimai deðrainiams) 

A. Gustaièio g. 6-1, Kaunas, 

tel. (8 37) 225278 

„Ogmios prekyba” UAB 

(prieskoniai ir priedai) 

M. Ðleþevièiaus g. 7, Vilnius, 

tel. (8 5) 2484101 

„Steikvila” UAB 

(ðvieþia mësa ir mësos gaminiai) 

Dûmø g. 3, Vilnius, 

tel. (8 5) 2606864 

„Struèiø genetikos centras” ÞÛK (strutienos produktai) 

Europos pr. 124, Kaunas, 

tel. (8 37) 337910 

„Vilkë” UAB 

(mësa ir mësos gaminiai) 

Ðilgaliai, Pagëgiø sav., Tauragës apsk., 

tel. (8 46) 390222 

ALKOHOLINIAI GËRIMAI 

„Vyno slënis“ UAB 

(vynai ir konjakas) 

Savanoriø pr. 22, Vilnius, 

tel. (8 5) 2138469 

„Ðiauliø tara“ UAB 

(vynai ir konjakas) 

Liejyklos g. 4, Ðiauliai, 

tel. (8 41) 450388 

„Vilkmergës alus“ UAB 

(alus) 

Antakalnio III k., Ukmergës r., 

tel. (8 340) 63770 

KAVA, , ARBATA 

„Esida” UAB 

Þirniø g. 10, Vilnius, 

tel. (8 5) 2152237 

„Eurokornus” UAB 

(taip pat kavos aparatai, alkoholiniai gërimai) 

V. Putvinskio g. 72, Kaunas, 

tel. (8 37) 407130 

„Gurmelitas” UAB 

(taip pat áranga) 

Aludariø g. 2, Vilnius, 

tel. (8 800) 22212 

„Kavinukas” 

UAB 

Ateities g. 10, Vilnius, 

tel. (8 5) 2796741 

„Ogmios prekyba” UAB 

M. Ðleþevièiaus g. 7, Vilnius, 

tel. (8 5) 2484101 

„Paulig Baltic” AS atstovybë (taip pat prieskoniai) 

Laisvës pr. 125, Vilnius, 

tel. (8 5) 2479611 

„Ðvieþia kava” UAB 


tel. (8 5) 2332782 

VIRTUVËS IR BARO ÁRANGA 

„Arvitra Baltic” UAB 

AB 

(taip pat indai ir árankiai, baldai ir barai) 

S. Þukausko g. 49, Vilnius, 

tel. (8 5) 2102227 

„E. . Vyðniauskaitës” IÁ 

Paneriø g. 51, Vilnius, 

tel. (8 5) 2306480 

„Gastrolinija 

Gastrolinija” ” UAB 

AB 

(taip pat projektavimas, árengimas, baldai, barai, stalo 

indai ir árankiai) 

Kàstyèio g. 16, Palanga, 

tel. 8 675 02650 

„Hotel and Gastro” UAB 

AB 

Kalvarijø g. 125, Vilnius, 

tel. (8 5) 2306480 

„Árangos detaliø sistema” UAB 

(servisas) 

Kirtimø g. 49B, Vilnius, 

tel. (8 5) 2660667 

„Kompanija Vitrum” UAB 

(taip pat projektavimas, árengimas, baldai, barai, stalo 

indai ir árankiai) 

S. Þukausko g. 1, Vilnius, 

tel. (8 5) 2788022 

„MBR parduotuviø ir restoranø áranga“ BÁ UAB 

(taip pat baldai ir barai) 

Kirtimø g. 49B, Vilnius, 

tel. (8 5) 2660008 

„Rolvika 

olvika” UAB 

Kirtimø g. 59, Vilnius, 

tel. (8 5) 2602088 

„Spekas” ir Ko UAB 

(taip pat indai ir árankiai, baldai ir barai) 

Laisvës pr. 125A, Vilnius, 

tel. (8 5) 2740380 

„Terra Florida” UAB 

Lazdynø g. 21-205, Vilnius, 

tel. (8 5) 2608245 

„Vendor Lietuva” UAB 

(taip pat kava) 

A. Jakðto g. 12, Vilnius, 

tel. (8 5) 2611242 

INDAI, ÁRANKIAI, INVENTORIUS 

„Arkietë” UAB 

„Balticdecor” UAB 

„Berghoff Baltija” UAB 

„Mantvilë” UAB 

Ateities g. 10, Vilnius, 

tel. (8 5) 2711814 

Ðvitrigailos g. 40A, Vilnius, 

tel. (8 5) 2333037 

Kalvarijø g. 41/17, Vilnius, 

tel. (8 5) 2750900 

Taikos g. 100C, Kaunas, 

tel. (8 37) 353323; 

Dubysos g. 37, Klaipëda, 

tel. (8 46) 300592 

„Puodeliai.lt 

uodeliai.lt” IÁ (taip pat iðkabos, reklama) 

Popieriaus g. 106-12, Vilnius, 

tel. (8 5) 2353008 

„Sangaida” UAB 

(taip pat áranga, higienos ir ðvaros prekës, staltiesës) 

Paneriø g. 20A, Vilnius (filialai: Klaipëdoje, Kaune) 

tel. (8 5) 2135520 

„Scilis” UAB 

A. Mickevièiaus g. 2, Vilnius, 

tel. (8 5) 2724422 

BALDAI AI IR BARAI 

„Baldø sistemos” UAB 

Dariaus ir Girëno g. 25, Vilnius, 

tel. (8 5) 2164306 

„Dalios baldai” UAB 

(taip pat indai ir ðviestuvai) 

Þirmûnø g. 70, Vilnius, 

tel. (8 5) 2775748 

„Ekspozicijø sistemos” UAB 

Dariaus ir Girëno g. 25, Vilnius, 

tel. (8 5) 2164306 

„Lauksva 

auksva” UAB 

P. Vaièaièio g. 13, Ðakiai, 

tel. (8 345) 60538 

PROJEKTAVIMAS 

VIMAS, , ÁRENGIMAS 

„Prustitas” UAB (daþai interjerui ir eksterjerui) 

Linkmenø g. 28-307, Vilnius, 

tel. 8 687 89994 

MUZIKA, , VAIZD 

AIZDAS 

AS, , APÐVIETIMAS 

„Audiotonas” UAB 

AB 

„Megaomas” UAB 

AB 

APSKAIT 

AITOS SISTEMOS IR ÁRANGA 

Neries krantinë 14, Kaunas, 

tel. (8 37) 750505 

Birutës g. 2, Klaipëda, 

tel. (8 46) 381917 

„UCS Baltic” UAB 

AB 

Mindaugo g.14B, Vilnius, 

tel. (8 5) 2107247 

Filialai: Kaune, Klaipëdoje, Ðiauliuose, Rygoje 

„Baltic Hotel and Restaurant Systems” 

Gedimino pr. 50, Vilnius 

tel. 8 699 90398, 8 699 18722 

„Brio Enginering” 

Gertrûdes iela 88, Riga, Latvia 

tel./faks (+371) 7365848 

DARBO DRABUÞIAI, TEKSTILË 

„Korlëja ir Ko” UAB 

Gerovës g. 29, Vilnius, 

tel. (8 5) 2677252 

„Preda 

reda” ir Ko UAB 

(taip pat stovai bei aksesuarai vynui, ávairûs termometrai) 

Fabijoniðkiø g. 2-159, Vilnius, 

tel. (8 5) 2768714 

CHEMIJA, , HIGIENA, , ÐVARA 

„Higiena verslui” (UAB „Verslo projektø valdymas“) 

Saltoniðkiø g. 9A, Vilnius, 

tel. (8 5) 2736923 

„Ðaltinëlio vandenys” UAB 

(taip pat geriamasis vanduo) 

Joèioniø g. 53, Vilnius, 

tel. (8 5) 2602939 

IÐKABOS 

ABOS, , REKLAMA 

„Strateginiø projektø vystymo grupë” UAB 

Konstitucijos pr. 23C-618, Vilnius, 

tel. (8 5) 2735919 

„Vaizdinë dizaino idëja” UAB 

Ðv. Ignoto g. 5-123, Vilnius, 

tel. (8 5) 2121490 

RENGINIØ ORGANIZAVIMAS 

„O-Trys” teatras 

KONSULTACIJOS 

„VR 

VR-Trading” UAB 

KITA 

Kæstuèio g. 59-39, Kaunas, 

tel. (8 37) 225571, 8 676 07501 

K. Petrausko g. 26-307, Kaunas, 

tel. (8 37) 333045 

LRVVKA – Lietuvos restoranø vyriausiøjø virëjø ir 

konditeriø asociacija 

P. d. 2453, Vilnius, tel. (8 5) 2723370, info@lrvvk.lt, 

svetainë: www.lrvvk.lt 

LBA – Lietuvos barmenø asociacija 

Laikinoji bûstinë: Konstitucijos pr. 23, Vilnius, 

tel./faks. (8 5) 2735919, info@barmenai.lt, 

svetainë: www.barmenai.lt 

NGBA – Nacionalinë grilio ir barbekiu asociacija 

S. Konarskio g. 32-28, Vilnius, 

svetainë: www.grilis.com 

LVRA 

– Lietuvos vieðbuèiø ir restoranø asociacija 

Jasinskio g. 16, Vilnius, 

tel./faks. (8 5) 2497478, faksas 2723327, 

el. p. info@lvra.lt 

VKI – Valstybinë kalbos inspekcija 

Þvejø g. 14, Vilnius, 

tel. (8 5) 2723380, faksas 2723327, 

el. p. vki@takas.lt, svetainë: http://vki.lrs.lt 

VMVT – Valstybinë maisto ir veterinarijos tarnyba 

Siesikø g. 19, Vilnius, 

tel. (8 5) 2404361, faksas 2404362, 

el. p. vvt@vet.lt, svetainë: www.vet.lt 

VTAK 

AKT – Valstybinë tabako ir alkoholio tarnyba 

Konstitucijos pr. 23, Vilnius, 

tel./faks. (8 5) 2725746, faksas 2723401 

el. p. tarnyba@vtakt.lt 

LSA - Lietuvos someljë asociacija 


tel. 8 687 89994, el. p. info@somelje.lt, 

svetainë: www.somelje.lt 

2/2006 RESTORANØ VERSLAS

RestoranÅ³ verslas 2006/2

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?