SodininkyStÄ ir darŽininkyStÄ 28(4)
SodininkyStÄ ir darŽininkyStÄ 28(4)
SodininkyStÄ ir darŽininkyStÄ 28(4)
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
augimui (Verlodt, Kamoun, 1981). Substrato tūrio mažėjimas <strong>ir</strong> augalų tankio didėjimas<br />
neigiamai veikia kivi augalų šaknų augimą: stabdomas šaknų sistemos plitimas,<br />
sumažėja sausa <strong>ir</strong> drėgna jų masės (Tonutti, Giulivo, 1990). Carmi (1986) duomenimis<br />
medvilnės vegetatyvinį <strong>ir</strong> generatyvinį augimą veikia tiek augalų tankis, tiek <strong>ir</strong> šaknų<br />
tūris. Mažėjant šaknų tūriui puoduose nuo 10 iki 2 litrų, mažėjo šaknų <strong>ir</strong> antžeminės<br />
masės augimas. Pastebėta, kad augalai, augantys mažesnio tūrio puoduose, anksčiau<br />
žydėjo. Autorius teigia, kad šaknų tūrio apribojimas gali paspartinti augalų žydėjimą<br />
<strong>ir</strong> derėjimą.<br />
Daržovių (agurkų, pomidorų, paprikų) auginimas durpių maišuose yra vienas<br />
plačiai naudojamų augalų auginimo šiltnamiuose būdų. Siekiant gauti kuo didesnį<br />
daržovių derlių, šiltnamiuose svarbu parinkti optimalų substrato kiekį augalui.<br />
Darbo tikslas – nustatyti trumpavaisių agurkų, auginamų pavasario laikotarpiu,<br />
substrato tūrio įtaką augalų augimui <strong>ir</strong> produktyvumui.<br />
Tyrimo objektas, metodai <strong>ir</strong> sąlygos. Tyrimai atlikti 2007–2009 m. Lietuvos<br />
sodininkystės <strong>ir</strong> daržininkystės instituto dviguba polimerine plėvele dengtame<br />
šiltnamyje (šonai dengti plastiko lakštais). Agurkai auginti durpių maišuose. Sėjos<br />
laikas 2007 metais – vasario mėn. 20 diena, 2008 metais – vasario mėn. 4 diena,<br />
2009 metais – vasario mėn. 13 diena. Agurkų daigai auginti daigyne ant stelažų,<br />
papildomai švitinti, į šiltnamį sodinti 2007-03-23, 2008-03-05, 2009-03-18. Agurkai<br />
tręšti „Nutrifol“ (žalias <strong>ir</strong> rudas) trąšomis, magnio sulfatu, kalcio bei amonio salietra<br />
pagal augimo tarpsnį. Vandeniui rūgštinti naudota azoto rūgštis. Druskų koncentracija<br />
maitinamajame t<strong>ir</strong>pale – EC 2,5–2,8, rūgštumas – pH 5,5–5,8. Tyrimo objektas<br />
– agurkų hibridas ‘Mandy’. Augalai auginti sk<strong>ir</strong>tingo tūrio – 15 litrų, 20 litrų,<br />
25 litrų (7,5 litro, 10 litrų, 12,5 litro augalui) – durpių maišuose. Laukelio plotas –<br />
4,8 m 2 . Variantai kartoti po tris kartus. Laukeliai išdėstyti randomizuotai.<br />
Tyrimo metu atlikti biometriniai stebėjimai (augalus pasodinus, tris kartus per<br />
vegetaciją kas savaitę matuotas augalų aukštis, skaičiuoti lapai), nustatytas sausųjų<br />
medžiagų kiekis lapuose <strong>ir</strong> vaisiuose (tris kartus per vegetaciją: I matavimas – derėjimo<br />
pradžioje, II matavimas – augalams masiškai derant, III matavimas – antroje<br />
derėjimo pusėje), pigmentų kiekis lapuose augalų derėjimo pradžioje. Matuotas viso<br />
augalo lapų ilgis <strong>ir</strong> plotis (tris kartus kas dešimt dienų augalus pasodinus), po to lapų<br />
asimiliacinis plotas apskaičiuotas pagal formulę (Коняев, 1970):<br />
y = (-9,8 + 0,676 × x) × n, čia:<br />
y – lapų asimiliacinis plotas, cm -2 ;<br />
x – lapo ilgis, cm × lapo plotis, cm;<br />
n – lapų skaičius, vnt.<br />
Sausosios medžiagos nustatytos išdžiovinus lapus 105 °C temperatūroje iki nekintamos<br />
masės. Pigmentų kiekis žaliuose agurkų lapuose nustatytas 100 % acetono<br />
ekstraktuose sprektrofotometru „Genesis 6“ pagal Vetšteino metodiką (Гавриленко,<br />
Жыгалова, 2003). T<strong>ir</strong>ti visai susiformavę lapai. Atlikta agurkų derliaus apskaita.<br />
Agurkai skinti tris kartus per savaitę <strong>ir</strong> rūšiuoti į standartinius <strong>ir</strong> nestandartinius.<br />
Biometriniai <strong>ir</strong> derliaus duomenys apdoroti statistiniais metodais (Tarakanovas,<br />
Raudonius, 2003).<br />
Rezultatai. Vegetacijos pradžioje augalai augo vienodai, o vėliau jų aukštis<br />
142
Change language