SodininkyStÄ ir darŽininkyStÄ 28(4)
SodininkyStÄ ir darŽininkyStÄ 28(4)
SodininkyStÄ ir darŽininkyStÄ 28(4)
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
augimui (Verlodt, Kamoun, 1981). Substrato tūrio mažėjimas <strong>ir</strong> augalų tankio didėjimas<br />
neigiamai veikia kivi augalų šaknų augimą: stabdomas šaknų sistemos plitimas,<br />
sumažėja sausa <strong>ir</strong> drėgna jų masės (Tonutti, Giulivo, 1990). Carmi (1986) duomenimis<br />
medvilnės vegetatyvinį <strong>ir</strong> generatyvinį augimą veikia tiek augalų tankis, tiek <strong>ir</strong> šaknų<br />
tūris. Mažėjant šaknų tūriui puoduose nuo 10 iki 2 litrų, mažėjo šaknų <strong>ir</strong> antžeminės<br />
masės augimas. Pastebėta, kad augalai, augantys mažesnio tūrio puoduose, anksčiau<br />
žydėjo. Autorius teigia, kad šaknų tūrio apribojimas gali paspartinti augalų žydėjimą<br />
<strong>ir</strong> derėjimą.<br />
Daržovių (agurkų, pomidorų, paprikų) auginimas durpių maišuose yra vienas<br />
plačiai naudojamų augalų auginimo šiltnamiuose būdų. Siekiant gauti kuo didesnį<br />
daržovių derlių, šiltnamiuose svarbu parinkti optimalų substrato kiekį augalui.<br />
Darbo tikslas – nustatyti trumpavaisių agurkų, auginamų pavasario laikotarpiu,<br />
substrato tūrio įtaką augalų augimui <strong>ir</strong> produktyvumui.<br />
Tyrimo objektas, metodai <strong>ir</strong> sąlygos. Tyrimai atlikti 2007–2009 m. Lietuvos<br />
sodininkystės <strong>ir</strong> daržininkystės instituto dviguba polimerine plėvele dengtame<br />
šiltnamyje (šonai dengti plastiko lakštais). Agurkai auginti durpių maišuose. Sėjos<br />
laikas 2007 metais – vasario mėn. 20 diena, 2008 metais – vasario mėn. 4 diena,<br />
2009 metais – vasario mėn. 13 diena. Agurkų daigai auginti daigyne ant stelažų,<br />
papildomai švitinti, į šiltnamį sodinti 2007-03-23, 2008-03-05, 2009-03-18. Agurkai<br />
tręšti „Nutrifol“ (žalias <strong>ir</strong> rudas) trąšomis, magnio sulfatu, kalcio bei amonio salietra<br />
pagal augimo tarpsnį. Vandeniui rūgštinti naudota azoto rūgštis. Druskų koncentracija<br />
maitinamajame t<strong>ir</strong>pale – EC 2,5–2,8, rūgštumas – pH 5,5–5,8. Tyrimo objektas<br />
– agurkų hibridas ‘Mandy’. Augalai auginti sk<strong>ir</strong>tingo tūrio – 15 litrų, 20 litrų,<br />
25 litrų (7,5 litro, 10 litrų, 12,5 litro augalui) – durpių maišuose. Laukelio plotas –<br />
4,8 m 2 . Variantai kartoti po tris kartus. Laukeliai išdėstyti randomizuotai.<br />
Tyrimo metu atlikti biometriniai stebėjimai (augalus pasodinus, tris kartus per<br />
vegetaciją kas savaitę matuotas augalų aukštis, skaičiuoti lapai), nustatytas sausųjų<br />
medžiagų kiekis lapuose <strong>ir</strong> vaisiuose (tris kartus per vegetaciją: I matavimas – derėjimo<br />
pradžioje, II matavimas – augalams masiškai derant, III matavimas – antroje<br />
derėjimo pusėje), pigmentų kiekis lapuose augalų derėjimo pradžioje. Matuotas viso<br />
augalo lapų ilgis <strong>ir</strong> plotis (tris kartus kas dešimt dienų augalus pasodinus), po to lapų<br />
asimiliacinis plotas apskaičiuotas pagal formulę (Коняев, 1970):<br />
y = (-9,8 + 0,676 × x) × n, čia:<br />
y – lapų asimiliacinis plotas, cm -2 ;<br />
x – lapo ilgis, cm × lapo plotis, cm;<br />
n – lapų skaičius, vnt.<br />
Sausosios medžiagos nustatytos išdžiovinus lapus 105 °C temperatūroje iki nekintamos<br />
masės. Pigmentų kiekis žaliuose agurkų lapuose nustatytas 100 % acetono<br />
ekstraktuose sprektrofotometru „Genesis 6“ pagal Vetšteino metodiką (Гавриленко,<br />
Жыгалова, 2003). T<strong>ir</strong>ti visai susiformavę lapai. Atlikta agurkų derliaus apskaita.<br />
Agurkai skinti tris kartus per savaitę <strong>ir</strong> rūšiuoti į standartinius <strong>ir</strong> nestandartinius.<br />
Biometriniai <strong>ir</strong> derliaus duomenys apdoroti statistiniais metodais (Tarakanovas,<br />
Raudonius, 2003).<br />
Rezultatai. Vegetacijos pradžioje augalai augo vienodai, o vėliau jų aukštis<br />
142
Change language