SodininkyStÄ ir darÅ½ininkyStÄ 28(4)

More documents

Recommendations

Info

Lietuvoje versliniai vaistinių valerijonų plotai atsirado tik prieš kelerius metus, bet susidomėjimas jais, kaip vaistažolių verslui tinkamais augalais, vis didėja (Viškelis ir kt., 2003). Pasaulio mokslininkai domisi ne tik vaistinių valerijonų auginimo sąlygomis, bet ir jų produktyvumo didinimu (Douglas ir kt., 1996; Moniuszko, Wisniewski, 2001; Parmenter ir kt., 1992). Didesnį rūpestį augintojams kelia ne auginimo problemos, bet pirminis žaliavos paruošimas ir džiovinimo sąlygos. Šaknų kokybė, vertingų medžiagų džiovintoje žaliavoje išsaugojimas yra galutinis ir svarbiausias darbo tikslas (Wills, Shohet, 2008; Karlowicz-Bodalska, 2004). Iš vaistinių valerijonų šaknų žaliavoje esančių vertingų medžiagų ypač reikšmingi yra eteriniai aliejai (Letchamo ir kt., 2004) ir organinės rūgštys (Wills, Shohet, 2008). Tinkamas vaistinės žaliavos paruošimas susideda iš kelių etapų. Mažiau problemų kyla su šviežia vaistažolių žaliava – žiedais, lapais ar visa antžemine augalų dalimi, paprasčiau vadinama žole. Daugiau rūpesčių sukelia šaknų iškasimas, plovimas, galimas smulkinimas ir džiovinimas. Tai ypač aktualu ne vieną hektarą vaistinių valerijonų auginantiems ūkininkams. Darbo tikslas – optimizuoti problematišką valerijonų šaknų plovimo, smulkinimo ir džiovinimo procesą, atsižvelgiant į efektyvius, maksimaliai žaliavos kokybę išsaugančius aspektus. Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. Tyrimo objektas – vaistinio valerijono (Valeriana officinalis L.) šaknys. Šiame straipsnyje pateikti 2008–2009 m. tyrimų rezultatai. Bandymams naudotos dvimečių vaistinių valerijonų šaknys, nukastos iš 2007 ir 2008 metų pavasarį daigais sodintų vaistinių valerijonų bandymo laukų. Šaknys kastos lenkiška bulvių kasamąja Z – 653. Valerijonų šaknų plovimo, smulkinimo, džiovinimo ir biocheminės sudėties tyrimai atlikti LSDI Biochemijos ir technologijos laboratorijoje ir mechanizacijos sektoriuje. Vidutinį mėginį sudarė 10 vnt. vaistinių valerijonų šaknų, tyrimai kartoti keturis kartus. Atliekant bandymus naudota lauke sumontuota šakninių vaistažolių plovimo linija, sukurta LSDI mechanizacijos sektoriuje, ir cirkuliacinė kombinuota augalinės žaliavos plovimo mašina „Nilma“ (Italija), skirta dirbti uždarose patalpose. Valerijonų šaknys džiovintos dviem būdais: natūraliu būdu tamsioje patalpoje be papildomo šilumos ir ventiliacijos šaltinio, esant 15–20 °C temperatūrai, ir pramoninio tipo džiovinimo spintoje „Viesmann“ (Vokietija) 40 °C temperatūroje su aktyvia ventiliacija. Tiriant vaistinio valerijono žaliavos kokybę, hidrodistiliacijos metodu Clevengerio tipo aparatu nustatytas eterinių aliejų kiekis šviežiose ir džiovintose valerijonų šaknyse (AOAC, 1990). Tyrimų duomenys statistiškai įvertinti ANOVA programa (Tarakanovas, Raudonius, 2003). Rezultatai. Vaistinių valerijonų šaknų derlius, kaip priimta, paprastai nustatomas pasvėrus nukastas augalo šaknis. Tačiau tokiu būdu nustatytas derlingumas tik apytikslis, nes tarp tankiai susipynusių valerijono šaknų lieka dalis žemių. 1 lentelėje pateikti vidutiniai vienos vaistinio valerijono šaknies rodikliai, vaizdžiai rodantys pirminio derliaus ir džiovinti paruoštų šaknų masės skirtumus. Mechanizuotai nukasus ir nukrėtus šaknis, vidutinė vaistinio valerijono šaknis sveria 270 ± 30,5 g (1 lentelė). Šaknis pervežus ir iškrovus plovimo aikštelėje ar po laikina priedanga ir dar kartą nukrėtus žemes, vidutinis šaknies svoris sumažėja 182
iki 230 ± 22,4 g – vidutiniškai 40 g. Vaistažolių plovimo linija nuplauta viena valerijono šaknis sveria 200 ± 18,6 g, o nuplovus dar ir cirkuliacine plovimo mašina – 180 ± 17,1 g. Palyginus pradinį (270 ± 30,5) ir galutinį (180 ± 17,1) vienos vaistinio valerijono šaknies svorį, gaunamas 90 g skirtumas – lygiai trečdalis pirminio svorio (1 lentelė). 1 lentelė. Dvimečių valerijonų šaknų derliaus rodikliai Table 1. Parameters of biannual valerian root yield Babtai, 2008 m. Rodikliai Parameters Vidutinis mechanizuotai nukastos ir nukrėstos vienos šaknies svoris Average weight of one root dug up by mechanized means and shaken off Vidutinis vienos šaknies svoris dar kartą nukrėtus žemes Average weight of one root after additional soil shake off Vidutinis šakninių vaistažolių plovimo linija nuplautos vienos šaknies svoris Average weight of one root washed by medicinal herb washing machine Vidutinis dar ir cirkuliacine plovimo mašina nuplautos vienos šaknies svoris Average weight of one root additionally washed by circulating washing machine Svoris Weight, g 270 ± 30,5 230 ± 22,4 200 ± 18,6 180 ± 17,1 Tyrimais nustatyta, kad nesmulkintos vaistinių valerijonų šaknys džiūsta kur kas ilgiau nei smulkintos, ypač jeigu jos džiovinamos natūraliu būdu. Nustatyta, kad esant 15–20 °C temperatūrai nesmulkintos valerijonų šaknys džiūsta 12–14 parų. Padalytas į dalis šaknis galima šiek tiek greičiau išdžiovinti. Smulkesnių (šoninių) šaknelių džiūvimo trukmė sutrumpėja iki 7–10 parų. Specializuota džiovykla 40 °C temperatūroje efektyviai išdžiovina nesmulkintas valerijonų šaknis per 1 ar 2 paras; tai priklauso nuo šaknų dydžio ir ant sietų paskleistos žaliavos sluoksnio storio. Atskirai džiovinamos šoninės šaknelės išdžiūsta dar greičiau – per 24–30 valandų (2 lentelė). 2 lentelė. Vaistinių valerijonų šaknų džiovinimo rezultatai Table 2. Results of medicinal valerian root drying Džiovinimo būdas Drying method Džiovinimo trukmė Drying duration Babtai, 2008 m. Orasausės žaliavos išeiga Output of air-dry matter, % 1 2 3 Nesmulkintų šaknų džiovinimas natūraliu būdu 12–14 parų 35 ± 1,5 Natural drying of uncut roots 12–14 days Šakniastiebio džiovinimas natūraliu būdu 10–12 parų 34 ± 1,4 Natural drying of root-stock 10–12 days Smulkių šoninių šaknų džiovinimas natūraliu būdu Natural drying of small lateral roots 7–10 parų 7–10 days 32 ± 1,2 183
Page 1 and 2:
Lietuvos sodininkystĖs ir darŽini
Page 3 and 4:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
Page 5 and 6:
1 lentelė. Sodo konstrukcijų įta
Page 7 and 8:
3 lentelė. Sodo konstrukcijų įta
Page 9 and 10:
4. Pagal kamieno skerspjūvio plot
Page 11 and 12:
Page 13 and 14:
Tais metais didžiausi spalvos pasi
Page 15 and 16:
1 pav. Tirpių sausųjų medžiagų
Page 17 and 18:
Literatūra 1. Bauman H. 1998. Decr
Page 19 and 20:
SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
Page 21 and 22:
May. Flight of the second generatio
Page 23 and 24:
Then it reached 0.6 % in the second
Page 25 and 26:
7. Charmillot P. J., Pasquier D., S
Page 27 and 28:
Page 29 and 30:
ir -8 °C temperatūrose. Išimtos
Page 31 and 32:
3 pav. Žiedinių pumpurų pažeidi
Page 33 and 34:
žiedinių pumpurų. Kitos tirtos v
Page 35 and 36:
Page 37 and 38:
elektroforezės metodu (Laemmli, 19
Page 39 and 40:
2 pav. Termostabilių baltymų kiek
Page 41 and 42:
Padėka. Tyrimus rėmė Lietuvos va
Page 43:
27. Wisniewski M. E., Arora R. 2000
Page 46 and 47:
Tyrimo objektas, metodai ir sąlygo
Page 48 and 49:
4 lentelė. Kaulavaisių sodinamosi
Page 50 and 51:
10. Wycior S., Kiczorowski P., Wojc
Page 52 and 53:
Dažnai braškių auginimo technolo
Page 54 and 55:
Po derliaus nuėmimo labiausiai rud
Page 56 and 57:
išvaizda lenkė ‘Figaro’, ‘D
Page 58 and 59:
tirtų veislių uogos buvo tvirtesn
Page 60 and 61:
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. S
Page 62 and 63:
Heiberg ir kt., 2002; Danek, 2004).
Page 64 and 65:
Veislė Cultivar ‘Novokitajevskaj
Page 66 and 67:
‘Novokitajevskaja’, ‘Obilnaja
Page 68 and 69:
Ištvermingiausios žiemą yra tų
Page 71 and 72:
Page 73 and 74:
4. Ferticare 14-11-25, three times
Page 75 and 76:
Table 2. Average yield per plant (g
Page 77 and 78:
Table 4. Share of cull berries in t
Page 79 and 80:
7. Kivijärvi P. 2002. Cultivation
Page 81 and 82:
Page 83 and 84:
1 pav. ‘Elkat’ veislės braški
Page 85 and 86:
tiek senuose (2 B ir D pav.), tiek
Page 87 and 88:
2. Brown C. S., Schuerger A. C., Sa
Page 89 and 90:
Page 91 and 92:
T o t a l a e r o b i c m i c r o o
Page 93 and 94:
Data presented in Fig. 3 reveal tha
Page 95 and 96:
Discussion. Data obtained in our pr
Page 97:
8. Luksiene Z., Peciulyte D., Jurko
Page 100 and 101:
Karklelienė, 2006 b). Veislė yra
Page 102 and 103:
et lyginant su veisle ‘Perfekcija
Page 104 and 105:
tumų negauta. Lyginant vidutinio a
Page 107 and 108:
Page 109 and 110:
C o s t s o f t r a c t o r a n d f
Page 111 and 112:
The costs structure (Fig., Table 2)
Page 113 and 114:
Table 2 continued 2 lentelės tęsi
Page 115 and 116:
production of vegetables, particula
Page 117 and 118:
Page 119 and 120:
‘Babtų didžiųjų’ veislės s
Page 121 and 122:
nei daugiamečiai mėnesio rodiklia
Page 123 and 124:
Suminis svogūnų ropelių derlius
Page 125 and 126:
Mažiausi cukrų kiekiai buvo kalci
Page 127 and 128:
Literatūra 1. Adamicki F. 2006. Ef
Page 129:
yield was obtained fertilizing addi
Page 132 and 133: fotosintezės intensyvumą dėl did
Page 134 and 135: temperatūra, kaip jau buvo minėta
Page 136 and 137: 2 pav. Karotinoidų kiekis valgomoj
Page 138 and 139: Literatūra 1. Baxter R., Ashenden
Page 141 and 142: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
Page 143 and 144: skyrėsi. Trečio matavimo metu (pr
Page 145 and 146: Derėjimo pradžioje didžiausią c
Page 147 and 148: 4 pav. Agurkų, augintų skirtingo
Page 149 and 150: 6. Espinola H. N. R., Andriolo J. L
Page 151 and 152: SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
Page 153 and 154: 10 mM TRIS-HCl, pH 8.0, 10 mM TRIS-
Page 155 and 156: In order to ascertain if the destru
Page 157 and 158: Although under high detergent Trito
Page 159 and 160: 3. Anisimovienė N., Mockevičiūt
Page 161: 35. Zhang X. P., Glaser E. 2002. In
Page 164 and 165: jos tirpalai slopino fotosintezės
Page 166 and 167: 1 pav. Lapų vystymosi tarpsnio sė
Page 168 and 169: 4 pav. Šoninių ūglių formavimos
Page 170 and 171: Įvairiais tyrimais nustatyta, kad
Page 172 and 173: 19. Papazoglou E. G., Karantounias
Page 174 and 175: augalų mityba. Patirtis rodo, kad
Page 176 and 177: Visai netręšti augalai buvo blyš
Page 178 and 179: Literatūra 1. Bartaševičienė B.
Page 181: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
Page 185 and 186: Ilgiausiai (2-3 paras) džiūsta st
Page 187: 14. Wills R. B. H., Shohet D. 2008.
Page 190 and 191: ląstelių atsinaujinimui (Singer i
Page 192 and 193: Poveikio metu augusių kukurūzų a
Page 194 and 195: Aptarimas. Vis dažniau susiduriama
Page 196 and 197: 13. Mohammadkhani N., Heidari R. 20
Page 199 and 200: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
Page 201 and 202: skirtinga. Vieni teigia, kad bulvi
Page 203 and 204: trąšomis, iš esmės padidėjo bu
Page 205 and 206: 4 lentelė. Fosforitmilčių ir Pat
Page 207 and 208: edokso potencialo reikšmė, palygi
Page 209: application of potassium fertilizer
Page 212 and 213: - Rezultatai Trumpai išdėstomi ty
Page 214 and 215: Straipsnis knygoje: 1. Streif J. 19
Page 216 and 217: - Object, methods and conditions -
Page 218 and 219: Article in book: 1. Streif J. 1996.
Page 220 and 221: L. Buskienė Penkiolikos aviečių
Page 222: J. Pekarskas, D. Šileikienė Fosfo
show all

SodininkyStÄ ir darÅ½ininkyStÄ 28(4)

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?

SodininkyStÄ ir darÅ½ininkyStÄ 28(4)