šviesos komponenčių poveikis įtakos neturėjo. Mažiausiai žiedynų suformavo HPS švitintos braškės. Raudonos <strong>ir</strong> mėlynos komponenčių poveikis lėmė intensyvesnį žiedynų bei ragelių formavimąsi. 2 lentelė. ‘Elkat’ veislės braškių „frigo“ daigų biometriniai rodikliai prieš derėjimą (liepos 8 d.) Table 2. ‘Elkat’ strawberry frigo sprout biometric indices before harvesting (8 th of July) Poveikis Treatment Žiedynstiebio ilgis Length of flowering stem, cm Senų lapų ilgis Length of old leaves, cm Naujų lapų ilgis Length of newleaves, cm Lapų skaičius vnt./aug. Number of leaves pcs. per plant Ūsų skaičius, vnt./ aug. Number of runners, psc. per plant Žiedynų skaičius, vnt./aug. Number of inflorescence, psc. per plant Ragelių skaičius, vnt./aug. Number of crown, psc. per plant Uogų skaičius vnt./aug. Number of berries, psc. per plant HPS 15,6 ± 1,1 14,3 ± 1,8 19,9 ± 2,1 7,6 ± 1,2 1,0 ± 0,5 1,0 ± 0 1,4 ± 0,4 6,8 ± 0,9 R 19,1 ± 1,4 18,6 ± 2,5 18,3 ± 2,7 7,1 ± 0,9 1,0 ± 0,6 1,3 ± 0,4 1,4 ± 0,4 8,6 ± 1,5 R + M 16,4 ± 0,8 15,6 ± 1,6 19,5 ± 1,0 7,4 ± 1,2 1,2 ± 0,3 1,4 ± 0,7 1,6 ± 0,5 6,6 ± 0,9 Derėjimo pabaigoje senų <strong>ir</strong> naujų lapų ilgis buvo vienodas (3 lentelė). Taip pat nesiskyrė formuojamų lapų ar ūsų skaičius. Galutiniam bendram derliui šviesos poveikis išliekamojo efekto neturėjo, tačiau mažiausius vaisius išaugino tik raudona šviesa švitinti „frigo“ braškių kerai. 3 lentelė. ‘Elkat’ veislės braškių „frigo“ daigų biometriniai rodikliai po derėjimo (liepos 24 d.) Table 3. ‘Elkat’ strawberry frigo sprout biometric indices after harvesting (24 th of July) Poveikis Treatment Senų lapų ilgis Length of old leaves, cm Naujų lapų ilgis Length of new leaves, cm Lapų skaičius vnt./aug. Number of leaves, pcs. per plant Ūsų skaičius vnt./aug. Number of runners, psc. per plant Vieno krūmo vaisių masė Mass of berries per plant, g Vaisiaus masė Mass of berry, g HPS 24,5 ± 2,0 21,2 ± 1,6 11,3 ± 2,1 2,9 ± 1,5 49,75 ± 3,3 4,86 ± 0,5 R 24,8 ± 2,4 21,0 ± 2,1 9,3 ± 2,6 2,5 ± 1,2 49,66 ± 9,1 3,17 ± 0,4 R + M 24,1 ± 1,1 22,1 ± 0,6 10,8 ± 2,8 3,1 ± 0,7 50,69 ± 4,1 4,89 ± 0,6 Mažiau fotosintezės pigmentų sukaupta „frigo“ braškių daigus švitinant HPS <strong>ir</strong> raudonos su mėlyna (R + M) komponenčių deriniu, daugiausia – švitinant tik raudona (R) šviesa. Nustatytas mažas karotinoidų <strong>ir</strong> chlorofilų a <strong>ir</strong> b sumos santykis; jis nesiskyrė nuo kitų poveikio derinių (2 A pav.). Stebint išliekamąjį (R) <strong>ir</strong> (R + M) šviesos derinių poveikį, nustatyta panaši fotosintezės pigmentų kaupimosi tendencija. Prieš derėjimą (2 B <strong>ir</strong> C pav.) <strong>ir</strong> po derėjimo (2 D <strong>ir</strong> E pav.) tiek senuose (2 B <strong>ir</strong> D pav.), tiek naujuose (2 C <strong>ir</strong> E pav.) braškių lapuose chlorofilo a <strong>ir</strong> b sukaupta mažiausiai augalus švitinus HPS lempomis. Karotinoidų <strong>ir</strong> chlorofilų a <strong>ir</strong> b sumos santykis derėjimo pradžioje 84
tiek senuose (2 B <strong>ir</strong> D pav.), tiek naujuose (2 C <strong>ir</strong> E pav.) braškių lapuose nesiskyrė. Derėjimo pabaigoje (2 D <strong>ir</strong> E pav.), veikiant raudonai šviesai, senuose (2 D pav.) lapuose šis santykis buvo didžiausias (0,31), o naujuose (2 E pav.) – mažiausias (0,20) dėl labai suaktyvėjusios chlorofilo b sintezės. 2 pav. Fotosintezės pigmentų kiekis <strong>ir</strong> santykis po sk<strong>ir</strong>tingo šviesos poveikio (A) derėjimo pradžioje senuose (B) <strong>ir</strong> naujuose (C) lapuose <strong>ir</strong> derėjimo pabaigoje senuose (D) <strong>ir</strong> naujuose (E) lapuose Fig. 2. The amount and ratio of photosynthetic pigments after different lighting treatment (A), before harvesting in old (B) and new (C) leaves, and after harvesting in old (D) and new (E) leaves Aptarimas. Mūsų <strong>ir</strong> kitų autorių (Brown <strong>ir</strong> kt., 1995) duomenimis aukštos kokybės „frigo“ braškių daigų žydėjimo tempui teigiamos įtakos turėjo raudonos <strong>ir</strong> raudonos su mėlyna LED komponenčių deriniai (1 pav.). Kaip rodo kitų autorių duomenys, raudona LED šviesa lėmė braškių žiedynstiebių <strong>ir</strong> lapkočių tįsimą (1 lentelė) (Hoenecke <strong>ir</strong> kt., 1992) <strong>ir</strong> intensyvesnę chlorofilų sintezę (2 pav.) (Tripathy <strong>ir</strong> Brown, 1995). Shin <strong>ir</strong> bendraautoriai (2008) gavo kitokį nei mes raudonos <strong>ir</strong> raudonos su mėlyna LED komponenčių poveikį chlorofilų sintezei. Taip pat priešingai, nei rodo Hoenecke duomenys (Hoenecke <strong>ir</strong> kt., 1992), tik raudona šviesa švitintos braškės suformavo apie 12 % mažesnį lapų plotą nei raudona su mėlyna šviesa švitintos braškės (1 lentelė). Nors šaknų ilgis, braškes švitinant tiek tik raudona (R), tiek raudona su 85
- Page 1 and 2:
Lietuvos sodininkystĖs ir darŽini
- Page 3 and 4:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 5 and 6:
1 lentelė. Sodo konstrukcijų įta
- Page 7 and 8:
3 lentelė. Sodo konstrukcijų įta
- Page 9 and 10:
4. Pagal kamieno skerspjūvio plot
- Page 11 and 12:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 13 and 14:
Tais metais didžiausi spalvos pasi
- Page 15 and 16:
1 pav. Tirpių sausųjų medžiagų
- Page 17 and 18:
Literatūra 1. Bauman H. 1998. Decr
- Page 19 and 20:
SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
- Page 21 and 22:
May. Flight of the second generatio
- Page 23 and 24:
Then it reached 0.6 % in the second
- Page 25 and 26:
7. Charmillot P. J., Pasquier D., S
- Page 27 and 28:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 29 and 30:
ir -8 °C temperatūrose. Išimtos
- Page 31 and 32:
3 pav. Žiedinių pumpurų pažeidi
- Page 33 and 34: žiedinių pumpurų. Kitos tirtos v
- Page 35 and 36: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 37 and 38: elektroforezės metodu (Laemmli, 19
- Page 39 and 40: 2 pav. Termostabilių baltymų kiek
- Page 41 and 42: Padėka. Tyrimus rėmė Lietuvos va
- Page 43: 27. Wisniewski M. E., Arora R. 2000
- Page 46 and 47: Tyrimo objektas, metodai ir sąlygo
- Page 48 and 49: 4 lentelė. Kaulavaisių sodinamosi
- Page 50 and 51: 10. Wycior S., Kiczorowski P., Wojc
- Page 52 and 53: Dažnai braškių auginimo technolo
- Page 54 and 55: Po derliaus nuėmimo labiausiai rud
- Page 56 and 57: išvaizda lenkė ‘Figaro’, ‘D
- Page 58 and 59: tirtų veislių uogos buvo tvirtesn
- Page 60 and 61: SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. S
- Page 62 and 63: Heiberg ir kt., 2002; Danek, 2004).
- Page 64 and 65: Veislė Cultivar ‘Novokitajevskaj
- Page 66 and 67: ‘Novokitajevskaja’, ‘Obilnaja
- Page 68 and 69: Ištvermingiausios žiemą yra tų
- Page 71 and 72: SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
- Page 73 and 74: 4. Ferticare 14-11-25, three times
- Page 75 and 76: Table 2. Average yield per plant (g
- Page 77 and 78: Table 4. Share of cull berries in t
- Page 79 and 80: 7. Kivijärvi P. 2002. Cultivation
- Page 81 and 82: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 83: 1 pav. ‘Elkat’ veislės braški
- Page 87 and 88: 2. Brown C. S., Schuerger A. C., Sa
- Page 89 and 90: SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
- Page 91 and 92: T o t a l a e r o b i c m i c r o o
- Page 93 and 94: Data presented in Fig. 3 reveal tha
- Page 95 and 96: Discussion. Data obtained in our pr
- Page 97: 8. Luksiene Z., Peciulyte D., Jurko
- Page 100 and 101: Karklelienė, 2006 b). Veislė yra
- Page 102 and 103: et lyginant su veisle ‘Perfekcija
- Page 104 and 105: tumų negauta. Lyginant vidutinio a
- Page 107 and 108: SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
- Page 109 and 110: C o s t s o f t r a c t o r a n d f
- Page 111 and 112: The costs structure (Fig., Table 2)
- Page 113 and 114: Table 2 continued 2 lentelės tęsi
- Page 115 and 116: production of vegetables, particula
- Page 117 and 118: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 119 and 120: ‘Babtų didžiųjų’ veislės s
- Page 121 and 122: nei daugiamečiai mėnesio rodiklia
- Page 123 and 124: Suminis svogūnų ropelių derlius
- Page 125 and 126: Mažiausi cukrų kiekiai buvo kalci
- Page 127 and 128: Literatūra 1. Adamicki F. 2006. Ef
- Page 129: yield was obtained fertilizing addi
- Page 132 and 133: fotosintezės intensyvumą dėl did
- Page 134 and 135:
temperatūra, kaip jau buvo minėta
- Page 136 and 137:
2 pav. Karotinoidų kiekis valgomoj
- Page 138 and 139:
Literatūra 1. Baxter R., Ashenden
- Page 141 and 142:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 143 and 144:
skyrėsi. Trečio matavimo metu (pr
- Page 145 and 146:
Derėjimo pradžioje didžiausią c
- Page 147 and 148:
4 pav. Agurkų, augintų skirtingo
- Page 149 and 150:
6. Espinola H. N. R., Andriolo J. L
- Page 151 and 152:
SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
- Page 153 and 154:
10 mM TRIS-HCl, pH 8.0, 10 mM TRIS-
- Page 155 and 156:
In order to ascertain if the destru
- Page 157 and 158:
Although under high detergent Trito
- Page 159 and 160:
3. Anisimovienė N., Mockevičiūt
- Page 161:
35. Zhang X. P., Glaser E. 2002. In
- Page 164 and 165:
jos tirpalai slopino fotosintezės
- Page 166 and 167:
1 pav. Lapų vystymosi tarpsnio sė
- Page 168 and 169:
4 pav. Šoninių ūglių formavimos
- Page 170 and 171:
Įvairiais tyrimais nustatyta, kad
- Page 172 and 173:
19. Papazoglou E. G., Karantounias
- Page 174 and 175:
augalų mityba. Patirtis rodo, kad
- Page 176 and 177:
Visai netręšti augalai buvo blyš
- Page 178 and 179:
Literatūra 1. Bartaševičienė B.
- Page 181 and 182:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 183 and 184:
iki 230 ± 22,4 g - vidutiniškai 4
- Page 185 and 186:
Ilgiausiai (2-3 paras) džiūsta st
- Page 187:
14. Wills R. B. H., Shohet D. 2008.
- Page 190 and 191:
ląstelių atsinaujinimui (Singer i
- Page 192 and 193:
Poveikio metu augusių kukurūzų a
- Page 194 and 195:
Aptarimas. Vis dažniau susiduriama
- Page 196 and 197:
13. Mohammadkhani N., Heidari R. 20
- Page 199 and 200:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 201 and 202:
skirtinga. Vieni teigia, kad bulvi
- Page 203 and 204:
trąšomis, iš esmės padidėjo bu
- Page 205 and 206:
4 lentelė. Fosforitmilčių ir Pat
- Page 207 and 208:
edokso potencialo reikšmė, palygi
- Page 209:
application of potassium fertilizer
- Page 212 and 213:
- Rezultatai Trumpai išdėstomi ty
- Page 214 and 215:
Straipsnis knygoje: 1. Streif J. 19
- Page 216 and 217:
- Object, methods and conditions -
- Page 218 and 219:
Article in book: 1. Streif J. 1996.
- Page 220 and 221:
L. Buskienė Penkiolikos aviečių
- Page 222:
J. Pekarskas, D. Šileikienė Fosfo