SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 28(4)

augalų mityba. Patirtis rodo, kad papildomas tręšimas padidina įvairių vaistažolių
derlingumą (Dambrauskienė, 2008).
Kaip ir daugelio vaistažolių, rausvažiedės ežiuolės žaliava turi atitikti kokybės
reikalavimus. Geriausiu atveju vaistinius augalus tiktų auginti ekologiškai švarioje
aplinkoje, be cheminių trąšų ir pesticidų (Pekarskas ir kt., 1999; Danilčenko ir kt.,
2005). Tačiau ekologinis ūkininkavimas nėra našus, ypač auginant vaistažoles versliniuose
plotuose. Todėl buvo atlikti tyrimai, kuriais mėginta nustatyti, kaip rausvažiedės
ežiuolės produktyvumą veikia tradicinis tręšimas sintetinėmis ir ekologiškomis
(natūralios kilmės) trąšomis.
Kalio magnezija, biojodis, „Biokal 01“ – biologiniai preparatai, skirti ekologiniams
ūkiams (Reikalavimai..., 2007). Manome, kad jie visi gali būti naudojami ir vaistažolių
laukuose, nekenkiant žaliavos kokybei, bet didinant augalų produktyvumą. Pastaraisiais
metais Lietuvoje buvo tirtas ekologiškų trąšų poveikis populiaresnių daržovių – svogūnų,
morkų, burokėlių – derliui, o tyrimų su vaistiniais augalais nėra.
Darbo tikslas – įvertinti ekologiškų ir sintetinių trąšų įtaką rausvažiedės ežiuolės
šaknų ir žolės derliui.
Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. 2007 m. rausvažiedės ežiuolės daigai pasodinti
į bandymų lauką trečią gegužės dešimtadienį eilėmis, 70 × 30 cm atstumais.
Augalų priešsėlis – juodasis pūdymas. Dirvožemis – priesmėlis ant lengvo priemolio
karbonatingasis sekliai glėjiškas išplautžemis (IDg 8-k, / Calc(ar)i – Epihypogleyc
Luvisolls – LVg-p w cc) (Buivydaitė ir kt.,2001). Dirvožemis mažai humusingas
(1,6 %), neutralus (pH KCL
7,0), fosforingas (350 mg kg -1 dirvožemio), kalingas (150 mg
kg -1 dirvožemio), kalcingas (4 500 mg kg -1 dirvožemio), mažo azotingumo (0–40 cm
sluoksnyje mineralinio azoto – 55,8 mg kg -1 dirvožemio). Apskaitinio laukelio plotas
– 7,0 m 2 (ilgis – 5 m, plotis – 1,4 m).
T r ę š t a p a g a l s c h e m ą:
1. Netręšta (kontrolė).
2. Tręšta ekologiškomis trąšomis. Pasodinus ežiuolės daigus (gegužės pabaiga),
vieną kartą laistyta „Biokal 01“ – 10 l ha -1 . Birželio – liepos mėn. kas 10 d. tris kartus
laistyta biojodžiu – 3 l ha -1 , liepos viduryje vieną kartą per lapus papildomai laistyta
kalio magnezija – 250 kg ha -1 (ištirpinta vandenyje).
3. Tręšta sintetinėmis trąšomis. Pavasarį tręšta Cropcare 10 : 10 : 20 (600 kg ha -1 )
ir du kartus per vegetaciją papildomai kalcio salietra (N 30
).
Bandymo variantai kartoti po tris kartus.
Meteorologinės sąlygos tyrimų metais šiek tiek skyrėsi, tačiau buvo artimos
vidutiniams daugiamečiams rodikliams ir lemiamos reikšmės tyrimų rezultatams
neturėjo.
Pirmais augimo metais (2007 m.) rausvažiedės ežiuolės užaugino tik lapų skrotelę,
todėl žalios masės derlius (25–40 cm ūgliai masinio žydėjimo metu) nuimtas 2008 ir
2009 m., t. y. antrais ir trečiais auginimo metais. Ežiuolės šaknys nukastos 2009 m.
spalio mėnesį – trečiais augimo metais.
Straipsnyje pateikti šviežios žolės ir šviežių (nedžiovintų) šaknų rodikliai. Tyrimų
duomenys statistiškai įvertinti ANOVA programa (Tarakanovas, Raudonius, 2003).
Rezultatai. Pirmais bandymo metais bandymų lauke tik pavieniai rausvažiedės
ežiuolės augalai suformavo žiedynus, tai sudarė apie 9 % visų augalų. Antrais
(2008 m.) ir trečiais (2009 m.) tyrimų metais žolė nupjauta paskutinį liepos
dešimtadienį.
174