SodininkyStÄ ir darÅ½ininkyStÄ 28(4)

More documents

Recommendations

Info

išvaizda lenkė ‘Figaro’, ‘Darselect’, ‘Elsanta’ ir ‘Marmolada’, o skoniu – ‘Darselect’ veislės uogos (6 lentelė). 6 lentelė. Braškių uogų kokybė balais Table 6. Strawberry berry quality (scores) Babtai, 2008–2009 m. Veislė Cultivar Išvaizda Appearance Skonis Taste Bendras įvertinimas General evaluation ‘Honeoye’ 8,9 8,7 8,7 ‘Elkat’ 9,0 8,7 8,8 ‘Figaro’ 9,3 8,9 9,0 ‘Elsanta’ 9,4 8,9 9,1 ‘Marmolada’ 9,4 8,9 9,1 ‘Darselect’ 9,3 9,1 9,2 ‘Sonata’ 9,1 8,9 9,0 Vertinant desertines uogas, labai svarbu nustatyti jų tvirtumą. Tik gana tvirtos desertinės uogos ilgai išlaiko gerą išvaizdą, tinka transportuoti ir parduoti. Uogų tvirtumas priklauso nuo meteorologinių sąlygų uogoms augant ir nokstant. Nustatyta, kad sausesniais 2008 metais visų veislių uogos buvo daug tvirtesnės negu drėgnais 2009 metais (7 lentelė). Tačiau labiausiai uogų tvirtumą lemia veislės ypatybės. Vidutiniais dvejų metų duomenimis tvirčiausios yra ‘Sonatos’, ‘Darselect’ ir ypač ‘Figaro’ veislių uogos, minkščiausios – ‘Elkat’. 7 lentelė. Braškių uogų tvirtumas, N/cm 2 Table 7. Strawberry berry firmness (N/cm 2 ) Babtai, 2008–2009 m. Veislė Vidutiniškai 2008 m. 2009 m. Cultivar Average ‘Honeoye’ 243 ± 24,8 207 ± 11,4 225 ‘Elkat’ 227 ± 16,6 198 ± 20,8 212 ‘Figaro’ 353 ± 23,2 257 ± 41,2 305 ‘Elsanta’ 251 ± 26,8 216 ± 19,2 234 ‘Marmolada’ 245 ± 44,2 252 ± 37,1 248 ‘Darselect’ 288 ± 57,7 248 ± 14,7 268 ‘Sonata’ 277 ± 29,6 233 ± 24,4 255 Vidutiniškai Average 269 230 250 Aptarimas. Auginant braškes labai svarbu, kokia yra kerelių būklė braškėms baigiant žydėti, prieš pat derliaus nuėmimą. Prieš pirmojo derliaus skynimą visų veislių kerelių būklė buvo labai gera ar puiki. Braškėms baigiant derėti, dažnai augalus apninka ligos ir kenkėjai ir kerelių būklė daugiau ar mažiau suprastėja. Tačiau 56
svarbiausia, kokia yra jų būklė rugsėjo mėnesį, kai braškės suformuoja naują lapiją, kereliai baigia augti ir prasideda žiedinių pumpurų diferenciacija, nuo kurios ir priklausys ateinančių metų derlius. Nuėmus pirmąjį derlių paaiškėjo, kad daugumos veislių braškių kerelių būklė buvo labai gera ar puiki. Antraisiais derėjimo metais daugumos veislių braškių kerelių būklė buvo taip pat gana gera. Tai lėmė ne tik tirtų veislių braškių gyvybingumas, bet ir purškimas efektyviais pesticidais nuo ligų ir kenkėjų. Šie, kaip ir ankstesni, braškių veislių tyrimai parodė, kad auginant braškes trieilėse plėvele mulčiuotose lysvėse ir drėkinant bei tręšiant jau ateinančiais po pasodinimo metais jos gali duoti gausų ir aukštos kokybės uogų derlių (Uselis, 2008; Uselis ir kt., 2008). Dvejų metų duomenimis už standartinę ‘Honeoye’ veislę iš esmės gausiau derėjo po priedangomis augintos ‘Elkat’, ‘Sonatos’, ‘Darselect’ ir ‘Elsantos’ veislių braškės. Prasčiausiai derėjo ‘Figaro’ veislės braškės, nes buvo pasodinti jaunesni mažiau įsišakniję daigai. Dėl to pirmųjų metų derlius buvo labai mažas. Žinotina, kad siekiant gauti kuo didesnį uogų derlių ateinančiais po pasodinimo metais būtina sodinti kuo geresnius daigus ir kuo anksčiau vasarą. Kaip ir anksčiau atlikti panašaus pobūdžio tyrimai (Radaewska, Dawor, 1996; Butler ir kt., 2002; Žurawicz, Masny, 2005; Uselis ir kt., 2008 a), mūsų tyrimas parodė, kad po plėvelės priedangomis žiemą ir pavasarį susidaręs mikroklimatas teigiamai veikė tirtų veislių braškių kerelių vystymąsi ir derlingumą. Tai buvo ne atsitiktinis dalykas, nes šios veislės kilusios iš švelnesnio klimato zonos. Veisiant verslinius braškynus, labai svarbu desertinių uogų skynimo laikotarpį pratęsti kuo ilgiau. Būtina ne tik parinkti versliniams braškynams tinkamas veisles, bet ir panaudoti kitas technologines priemones, kad desertinės uogos kuo anksčiau sunoktų, nes ankstyvesnes uogas galima daug brangiau parduoti. Arba reikėtų parinkti tokias veisles ir priemones, kad uogos noktų kuo vėliau, kai jų kaina vėl pakyla. Labai svarbu pasiekti, kad įprastu metu, kai uogos būna pigiausios, jų užaugintume kuo mažiau. Atlikti braškių sunokimo laiko tyrimai leido tirtas braškių veisles sugrupuoti į keturias grupes pagal uogų nokimo laiką. Tyrimai parodė, kad visų tirtų veislių braškių sunokimą apsimoka paankstinti naudojant plėvelę, išskyrus ‘Sonatos’ veislės braškes. Šios veislės braškės priskirtinos prie vėlyvųjų ir dera tuo laiku, kaip ir daugumos veislių braškės. Tuo metu uogų kainos būna pačios žemiausios ir nedidelis šios veislės uogų sunokimo paankstinimas, panaudojant plėvelę, uogų kainos nepadidintų. Labai svarbu pasirinkti tokias braškių veisles, kurios išaugina kuo didesnes uogas. Tyrimais nustatyta, kad iš tirtų veislių iš esmės didžiausias uogas derėjimo pradžioje išaugino ‘Sonatos’, ‘Darselect’, ‘Elkat’ ir ypač ‘Figaro’ veislių braškės. Taip pat iš ankstesnių tyrimų žinome, kad senstant braškynui derlingumas būna dar gana geras, bet uogos žymiai mažesnės negu jauname pirmamečiame braškyne (Uselis, 2008; Uselis ir kt., 2008; Uselis ir kt., 2008 a). Atliekant šį tyrimą antraisiais derėjimo metais uogos nebuvo mažesnės už pirmojo derliaus uogas. Tai lėmė labai palankios agroklimato sąlygos braškėms augant ir nokstant antraisiais derėjimo metais. Tai gana retas reiškinys. Auginant desertines uogas labai svarbu jų išvaizda ir skonis. Tyrimai parodė, kad visų tirtų veislių uogų skonis ir išvaizda buvo gera arba labai gera ir net šiek tiek lenkė standartinę ‘Honeoye’ veislę. Uogų tvirtumo dvejų metų duomenys buvo tokie: visų 57
Page 1 and 2:
Lietuvos sodininkystĖs ir darŽini
Page 3 and 4:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
Page 5 and 6: 1 lentelė. Sodo konstrukcijų įta
Page 7 and 8: 3 lentelė. Sodo konstrukcijų įta
Page 9 and 10: 4. Pagal kamieno skerspjūvio plot
Page 11 and 12: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
Page 13 and 14: Tais metais didžiausi spalvos pasi
Page 15 and 16: 1 pav. Tirpių sausųjų medžiagų
Page 17 and 18: Literatūra 1. Bauman H. 1998. Decr
Page 19 and 20: SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
Page 21 and 22: May. Flight of the second generatio
Page 23 and 24: Then it reached 0.6 % in the second
Page 25 and 26: 7. Charmillot P. J., Pasquier D., S
Page 29 and 30: ir -8 °C temperatūrose. Išimtos
Page 31 and 32: 3 pav. Žiedinių pumpurų pažeidi
Page 33 and 34: žiedinių pumpurų. Kitos tirtos v
Page 37 and 38: elektroforezės metodu (Laemmli, 19
Page 39 and 40: 2 pav. Termostabilių baltymų kiek
Page 41 and 42: Padėka. Tyrimus rėmė Lietuvos va
Page 43: 27. Wisniewski M. E., Arora R. 2000
Page 46 and 47: Tyrimo objektas, metodai ir sąlygo
Page 48 and 49: 4 lentelė. Kaulavaisių sodinamosi
Page 50 and 51: 10. Wycior S., Kiczorowski P., Wojc
Page 52 and 53: Dažnai braškių auginimo technolo
Page 54 and 55: Po derliaus nuėmimo labiausiai rud
Page 58 and 59: tirtų veislių uogos buvo tvirtesn
Page 60 and 61: SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. S
Page 62 and 63: Heiberg ir kt., 2002; Danek, 2004).
Page 64 and 65: Veislė Cultivar ‘Novokitajevskaj
Page 66 and 67: ‘Novokitajevskaja’, ‘Obilnaja
Page 68 and 69: Ištvermingiausios žiemą yra tų
Page 73 and 74: 4. Ferticare 14-11-25, three times
Page 75 and 76: Table 2. Average yield per plant (g
Page 77 and 78: Table 4. Share of cull berries in t
Page 79 and 80: 7. Kivijärvi P. 2002. Cultivation
Page 83 and 84: 1 pav. ‘Elkat’ veislės braški
Page 85 and 86: tiek senuose (2 B ir D pav.), tiek
Page 87 and 88: 2. Brown C. S., Schuerger A. C., Sa
Page 91 and 92: T o t a l a e r o b i c m i c r o o
Page 93 and 94: Data presented in Fig. 3 reveal tha
Page 95 and 96: Discussion. Data obtained in our pr
Page 97: 8. Luksiene Z., Peciulyte D., Jurko
Page 100 and 101: Karklelienė, 2006 b). Veislė yra
Page 102 and 103: et lyginant su veisle ‘Perfekcija
Page 104 and 105: tumų negauta. Lyginant vidutinio a
Page 107 and 108:
SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
Page 109 and 110:
C o s t s o f t r a c t o r a n d f
Page 111 and 112:
The costs structure (Fig., Table 2)
Page 113 and 114:
Table 2 continued 2 lentelės tęsi
Page 115 and 116:
production of vegetables, particula
Page 117 and 118:
Page 119 and 120:
‘Babtų didžiųjų’ veislės s
Page 121 and 122:
nei daugiamečiai mėnesio rodiklia
Page 123 and 124:
Suminis svogūnų ropelių derlius
Page 125 and 126:
Mažiausi cukrų kiekiai buvo kalci
Page 127 and 128:
Literatūra 1. Adamicki F. 2006. Ef
Page 129:
yield was obtained fertilizing addi
Page 132 and 133:
fotosintezės intensyvumą dėl did
Page 134 and 135:
temperatūra, kaip jau buvo minėta
Page 136 and 137:
2 pav. Karotinoidų kiekis valgomoj
Page 138 and 139:
Literatūra 1. Baxter R., Ashenden
Page 141 and 142:
Page 143 and 144:
skyrėsi. Trečio matavimo metu (pr
Page 145 and 146:
Derėjimo pradžioje didžiausią c
Page 147 and 148:
4 pav. Agurkų, augintų skirtingo
Page 149 and 150:
6. Espinola H. N. R., Andriolo J. L
Page 151 and 152:
SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
Page 153 and 154:
10 mM TRIS-HCl, pH 8.0, 10 mM TRIS-
Page 155 and 156:
In order to ascertain if the destru
Page 157 and 158:
Although under high detergent Trito
Page 159 and 160:
3. Anisimovienė N., Mockevičiūt
Page 161:
35. Zhang X. P., Glaser E. 2002. In
Page 164 and 165:
jos tirpalai slopino fotosintezės
Page 166 and 167:
1 pav. Lapų vystymosi tarpsnio sė
Page 168 and 169:
4 pav. Šoninių ūglių formavimos
Page 170 and 171:
Įvairiais tyrimais nustatyta, kad
Page 172 and 173:
19. Papazoglou E. G., Karantounias
Page 174 and 175:
augalų mityba. Patirtis rodo, kad
Page 176 and 177:
Visai netręšti augalai buvo blyš
Page 178 and 179:
Literatūra 1. Bartaševičienė B.
Page 181 and 182:
Page 183 and 184:
iki 230 ± 22,4 g - vidutiniškai 4
Page 185 and 186:
Ilgiausiai (2-3 paras) džiūsta st
Page 187:
14. Wills R. B. H., Shohet D. 2008.
Page 190 and 191:
ląstelių atsinaujinimui (Singer i
Page 192 and 193:
Poveikio metu augusių kukurūzų a
Page 194 and 195:
Aptarimas. Vis dažniau susiduriama
Page 196 and 197:
13. Mohammadkhani N., Heidari R. 20
Page 199 and 200:
Page 201 and 202:
skirtinga. Vieni teigia, kad bulvi
Page 203 and 204:
trąšomis, iš esmės padidėjo bu
Page 205 and 206:
4 lentelė. Fosforitmilčių ir Pat
Page 207 and 208:
edokso potencialo reikšmė, palygi
Page 209:
application of potassium fertilizer
Page 212 and 213:
- Rezultatai Trumpai išdėstomi ty
Page 214 and 215:
Straipsnis knygoje: 1. Streif J. 19
Page 216 and 217:
- Object, methods and conditions -
Page 218 and 219:
Article in book: 1. Streif J. 1996.
Page 220 and 221:
L. Buskienė Penkiolikos aviečių
Page 222:
J. Pekarskas, D. Šileikienė Fosfo
show all

SodininkyStÄ ir darÅ½ininkyStÄ 28(4)

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?

SodininkyStÄ ir darÅ½ininkyStÄ 28(4)