SodininkyStÄ ir darÅ½ininkyStÄ 28(4)

More documents

Recommendations

Info

23,1 °C. Tačiau šį mėnesį pasitaikė ir šalnų – balandžio 19–24 dienomis užregistruotos šalnos iki -3,5 °C (2 pav.). Gegužės 1–13 dienomis vyravo vidutiniškai šilti orai. Šių dienų vidutinė oro temperatūra buvo 12,6 °C. Aukščiausia oro temperatūra buvo 19,1 °C, žemiausia – 11 °C. Šalnų šį mėnesį nebuvo užfiksuota (1 pav.). Piestelių ir mezginių pažeidimo procentas apskaičiuotas naudojant kompiuterio programą ,,MS Excel“. 2 pav. Vidutinė paros oro temperatūra (°C) 2009 04 01–05 13 ir temperatūrų minimumai šalnų metu Fig. 2. Average day temperature (°C) and minimum temperature during spring frosts in 04 01 2009–05 13 Rezultatai. Pašaldžius vyšnių žiedinius pumpurus prieš pumpuro vegetacijos pradžią, vegetacijos pradžioje (pažaliavimas), pumpuro skleidimosi pradžioje ir žiedynui pasirodžius, pašalusių žiedų nerasta. Tai rodo, kad šiuose tarpsniuose vyšnių žiediniai pumpurai buvo atsparūs žemoms neigiamoms temperatūroms. Oro temperatūros nukritimas iki -8 °C vyšnių žiediniams pumpurams buvo nepavojingas. Žiedyno pasirodymo fenologiniame tarpsnyje, esant -5 °C temperatūrai, beveik visų šaldytų vyšnių veislių žieduose buvo šalčio pažeistų piestelių, išskyrus veislę ‘Širpotreb čiornaja’ (3 pav.). Šios veislės augalų piesteles ir mezgines pažeidė žemesnės nei -6 °C temperatūros. Veislių ‘Vietinė rūgščioji’, ‘Pandi 301’, ‘Notė’ ir selekcinio numerio M 323 augalų žiedinių pumpurų kritinė neigiama temperatūra, kuriai esant atsiranda žiedų piestelių pažeidimų, buvo -4 °C. Veislės ‘Biruliovskaja’ augalų kritinė neigiama temperatūra buvo -2 °C, tačiau šakas pašaldžius net -8 °C temperatūroje, buvo pažeista tik 16 % žiedinių pumpurų. Kitų vyšnių veislių augalų pašalimas, esant tokiai pat temperatūrai, svyravo nuo 45 iki 72 %. Veislės ‘Vietinė rūgščioji’ ir selekcinio numerio M 323 augalų žiediniai pumpurai šiame fenologiniame tarpsnyje buvo labai neatsparūs -8 °C šalčiui – rasta tik atitinkamai 12 ir 10 % žiedų su sveikomis piestelėmis ir mezginėmis (2 pav.). Galima manyti, kad vyšnių butono pabalimo fenologinio tarpsnio žiedpumpuriai pagal fiziologinę būklę turėtų būti skirstomi į dvi grupes, kurios nevienodai atsparios neigiamoms temperatūroms. 30
3 pav. Žiedinių pumpurų pažeidimas butonų pabalimo fenologiniame tarpsnyje Fig. 3. Flower bud injury in the phenological stage of first white Žydėjimo metu veislės ‘Vietinė rūgščioji’ vyšnių žiedus pažeidė -5 °C šaltis, o kitų veislių augalų, išskyrus veislę ‘Notė’, kritinė neigiama temperatūra buvo -6 °C (4 pav.). Pašaldžius šakas šioje temperatūroje, atspariausi šalčiui buvo veislės ‘Lucyna’, neatspariausi – selekcinio numerio M 323 augalų žiedai: su sveikomis piestelėmis ir mezginėmis rasta atitinkamai 7 ir 60 % žiedų. Veislės ‘Notė’ vyšnių žiedų kritinė neigiama temperatūra buvo -7 °C šalčio. Neatspariausi -8 °C šalčiui buvo veislės ‘Vietinė rūgščioji’ vyšnių žiedai – jų pažeista net 93 % (4 pav.). 4 pav. Žiedų pažeidimas žydėjimo metu Fig. 4. Flower bud injury at the full flowering stage 31
Page 1 and 2: Lietuvos sodininkystĖs ir darŽini
Page 3 and 4: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
Page 5 and 6: 1 lentelė. Sodo konstrukcijų įta
Page 7 and 8: 3 lentelė. Sodo konstrukcijų įta
Page 9 and 10: 4. Pagal kamieno skerspjūvio plot
Page 13 and 14: Tais metais didžiausi spalvos pasi
Page 15 and 16: 1 pav. Tirpių sausųjų medžiagų
Page 17 and 18: Literatūra 1. Bauman H. 1998. Decr
Page 19 and 20: SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
Page 21 and 22: May. Flight of the second generatio
Page 23 and 24: Then it reached 0.6 % in the second
Page 25 and 26: 7. Charmillot P. J., Pasquier D., S
Page 29: ir -8 °C temperatūrose. Išimtos
Page 33 and 34: žiedinių pumpurų. Kitos tirtos v
Page 37 and 38: elektroforezės metodu (Laemmli, 19
Page 39 and 40: 2 pav. Termostabilių baltymų kiek
Page 41 and 42: Padėka. Tyrimus rėmė Lietuvos va
Page 43: 27. Wisniewski M. E., Arora R. 2000
Page 46 and 47: Tyrimo objektas, metodai ir sąlygo
Page 48 and 49: 4 lentelė. Kaulavaisių sodinamosi
Page 50 and 51: 10. Wycior S., Kiczorowski P., Wojc
Page 52 and 53: Dažnai braškių auginimo technolo
Page 54 and 55: Po derliaus nuėmimo labiausiai rud
Page 56 and 57: išvaizda lenkė ‘Figaro’, ‘D
Page 58 and 59: tirtų veislių uogos buvo tvirtesn
Page 60 and 61: SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. S
Page 62 and 63: Heiberg ir kt., 2002; Danek, 2004).
Page 64 and 65: Veislė Cultivar ‘Novokitajevskaj
Page 66 and 67: ‘Novokitajevskaja’, ‘Obilnaja
Page 68 and 69: Ištvermingiausios žiemą yra tų
Page 71 and 72: SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
Page 73 and 74: 4. Ferticare 14-11-25, three times
Page 75 and 76: Table 2. Average yield per plant (g
Page 77 and 78: Table 4. Share of cull berries in t
Page 79 and 80: 7. Kivijärvi P. 2002. Cultivation
Page 81 and 82:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
Page 83 and 84:
1 pav. ‘Elkat’ veislės braški
Page 85 and 86:
tiek senuose (2 B ir D pav.), tiek
Page 87 and 88:
2. Brown C. S., Schuerger A. C., Sa
Page 89 and 90:
SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
Page 91 and 92:
T o t a l a e r o b i c m i c r o o
Page 93 and 94:
Data presented in Fig. 3 reveal tha
Page 95 and 96:
Discussion. Data obtained in our pr
Page 97:
8. Luksiene Z., Peciulyte D., Jurko
Page 100 and 101:
Karklelienė, 2006 b). Veislė yra
Page 102 and 103:
et lyginant su veisle ‘Perfekcija
Page 104 and 105:
tumų negauta. Lyginant vidutinio a
Page 107 and 108:
Page 109 and 110:
C o s t s o f t r a c t o r a n d f
Page 111 and 112:
The costs structure (Fig., Table 2)
Page 113 and 114:
Table 2 continued 2 lentelės tęsi
Page 115 and 116:
production of vegetables, particula
Page 117 and 118:
Page 119 and 120:
‘Babtų didžiųjų’ veislės s
Page 121 and 122:
nei daugiamečiai mėnesio rodiklia
Page 123 and 124:
Suminis svogūnų ropelių derlius
Page 125 and 126:
Mažiausi cukrų kiekiai buvo kalci
Page 127 and 128:
Literatūra 1. Adamicki F. 2006. Ef
Page 129:
yield was obtained fertilizing addi
Page 132 and 133:
fotosintezės intensyvumą dėl did
Page 134 and 135:
temperatūra, kaip jau buvo minėta
Page 136 and 137:
2 pav. Karotinoidų kiekis valgomoj
Page 138 and 139:
Literatūra 1. Baxter R., Ashenden
Page 141 and 142:
Page 143 and 144:
skyrėsi. Trečio matavimo metu (pr
Page 145 and 146:
Derėjimo pradžioje didžiausią c
Page 147 and 148:
4 pav. Agurkų, augintų skirtingo
Page 149 and 150:
6. Espinola H. N. R., Andriolo J. L
Page 151 and 152:
Page 153 and 154:
10 mM TRIS-HCl, pH 8.0, 10 mM TRIS-
Page 155 and 156:
In order to ascertain if the destru
Page 157 and 158:
Although under high detergent Trito
Page 159 and 160:
3. Anisimovienė N., Mockevičiūt
Page 161:
35. Zhang X. P., Glaser E. 2002. In
Page 164 and 165:
jos tirpalai slopino fotosintezės
Page 166 and 167:
1 pav. Lapų vystymosi tarpsnio sė
Page 168 and 169:
4 pav. Šoninių ūglių formavimos
Page 170 and 171:
Įvairiais tyrimais nustatyta, kad
Page 172 and 173:
19. Papazoglou E. G., Karantounias
Page 174 and 175:
augalų mityba. Patirtis rodo, kad
Page 176 and 177:
Visai netręšti augalai buvo blyš
Page 178 and 179:
Literatūra 1. Bartaševičienė B.
Page 181 and 182:
Page 183 and 184:
iki 230 ± 22,4 g - vidutiniškai 4
Page 185 and 186:
Ilgiausiai (2-3 paras) džiūsta st
Page 187:
14. Wills R. B. H., Shohet D. 2008.
Page 190 and 191:
ląstelių atsinaujinimui (Singer i
Page 192 and 193:
Poveikio metu augusių kukurūzų a
Page 194 and 195:
Aptarimas. Vis dažniau susiduriama
Page 196 and 197:
13. Mohammadkhani N., Heidari R. 20
Page 199 and 200:
Page 201 and 202:
skirtinga. Vieni teigia, kad bulvi
Page 203 and 204:
trąšomis, iš esmės padidėjo bu
Page 205 and 206:
4 lentelė. Fosforitmilčių ir Pat
Page 207 and 208:
edokso potencialo reikšmė, palygi
Page 209:
application of potassium fertilizer
Page 212 and 213:
- Rezultatai Trumpai išdėstomi ty
Page 214 and 215:
Straipsnis knygoje: 1. Streif J. 19
Page 216 and 217:
- Object, methods and conditions -
Page 218 and 219:
Article in book: 1. Streif J. 1996.
Page 220 and 221:
L. Buskienė Penkiolikos aviečių
Page 222:
J. Pekarskas, D. Šileikienė Fosfo
show all

SodininkyStÄ ir darÅ½ininkyStÄ 28(4)

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?

SodininkyStÄ ir darÅ½ininkyStÄ 28(4)