SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 28(4)

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR
LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2009. 28(4).
Kadmio poveikis skirtingo vystymosi tarpsnio sėjamojo
žirnio (Pisum sativum L.) fotosintezei ir augimui
Irena Januškaitienė, Austra Dikšaitytė
Vytauto Didžiojo universitetas, Daukanto g. 28, LT-44246 Kaunas,
el. paštas I.Januskaitiene@gmf.vdu.lt
Šio darbo tikslas – ištirti 1 ir 6 mM koncentracijos kadmio poveikį sėjamojo žirnio (Pisum
sativum L.) fotosintezės intensyvumui ir augimui, atsižvelgiant į žirnių vystymosi tarpsnį.
Sėjamieji žirniai buvo sėjami į vegetacinius indus su paruoštu neutralaus rūgštumo durpių
substratu (6,0–6,5 pH), o po sudygimo praėjus 10 ir 17 dienų, t. y. lapų vystymosi ir šoninių
ūglių formavimosi tarpsniais, veikti skirtingos koncentracijos kadmio tirpalais. Esant 1 mM
Cd poveikiui, lapų vystymosi ir šoninių ūglių formavimosi tarpsnio žirnių vidutinis fotosintezės
intensyvumo skirtumas nuo kontrolinių augalų yra atitinkamai 11,5 ir 8,2 % (p > 0,05),
o esant 6 mM Cd poveikiui, – atitinkamai 29,5 ir 30,7 % (p < 0,05). Lapų vystymosi tarpsnio
žirnių sausa biomasė, esant 6 mM koncentracijos kadmio poveikiui, sumažėja beveik du kartus
daugiau nei šoninių ūglių formavimosi tarpsnio žirnių, palyginti su kontroliniais augalais.
Žirniai, veikti lapų vystymosi tarpsnio metu, buvo jautresni 6 mM koncentracijos kadmio
poveikiui nei žirniai, kurie kadmiu veikti šoninių ūglių formavimosi tarpsnio metu.
Reikšminiai žodžiai: kadmis, vystymosi tarpsnis, fotosintezės intensyvumas, sausa
biomasė, sėjamasis žirnis, Pisum sativum L.
Įvadas. Nors nemažai sunkiųjų metalų yra būtini augalams augti ir vystytis,
tačiau jų perteklius sukelia toksinius sindromus: stabdo augimą, slopina fotosintezę,
keičia žiotelių veikimą, vandens balansą, slopina medžiagų apykaitą ir sutrikdo
augalų augimą bei vystymąsi (Prasad ir kt., 2001). Keičiantis aplinkos sąlygoms,
augalai stengiasi prisitaikyti ar kitaip įveikti stresą, o jų atsakas į nepalankius
veiksnius priklauso ir nuo augalo vystymosi tarpsnio (Lichtenthaler, 1996; Larcher,
2003). Streso įveikimo mechanizmai pirmiausia ima veikti jaunų augalų lapuose
(Reifenrath, Muller 2007). Tad šiems procesams skiriama labai daug energijos, kuri
galėtų būti panaudota augalo augimui ir vystymuisi. Be abejo, vėlesniais vystymosi
tarpsniais augalai yra sukaupę didesnę augalo masę, tad ir didesnius energijos
išteklius. Taigi aplinkos poveikiui augalai jautriausi juvenaliniame (ankstyvajame)
etape, kuris prasideda sėkloms dygstant ir trunka iki dauginimosi organų susidarymo.
Šis etapas gali trukti ilgokai, ir augalas vėluoja žydėti arba visai nežydi, jeigu
aplinkos sąlygos jam nepalankios (Duchovskis, 1998). Pavyzdžiui, ankstyvaisiais
pupų vystymosi tarpsniais (30 dienų po sudygimo) 56 ir 112 mg/l Cd koncentraci-