Astronomijos ir astronautikos naujienos RetÅ³jÅ³ augalÅ³ stebÄjimai ...

2007 

3 

Astronomijos ir 

astronautikos naujienos 

Retøjø augalø stebëjimai 

Kamanø rezervate 

Nanotechnologija 

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 3 1

Akad. Vytautas 

MERKYS 

Lietuviø 

mokslo 

draugijos 

ðimtmetis 

LMD ástatø teisinæ formà parengti ëmësi 

teisininkas Jonas Vileiðis. Deja, Draugijos 

steigimas uþsitæsë. Tuomet audringai 

plëtojosi revoliuciniai ávykiai Rusijoje, greit 

ásibëgëjo ir valdþios represijos prieð neformalias, 

ypaè tautines organizacijas. 

draugija nebuvo ákurta daug anksèiau. 

Juk lietuviø tautinio atgimimo sàjûdis ásibëgëjo 

XIX a. pabaigoje. Iðties tuomet buvo 

svarbu tautiniam darbui sutelkti savàjà 

iðsisklaidþiusià inteligentijà. Taèiau ið pradþiø 

tik atskiros jos grupës telkësi prie 

„Auðros“, „Varpo“, „Tëvynës sargo“ laikraðèiø. 

Vis dëlto bûtume neteisûs, jei nematytume 

taip pat pastangø mokslo draugijas 

steigti. Jau 1848 m. Motiejus Valansijos 

imperijà ir jiems sukviesti reikëjo maþiausiai 

mënesio laiko. Pagaliau ávyko tai, 

ko buvo ilgai laukta. Ðià ásimintinà datà 

J.Basanavièius taip paþymëjo savo atsiminimuose: 

„Balandþio 7 (kovo 25) d. buvo 

viena svarbiausiø lietuviø atgimimo istorijos 

diena – Lietuviø mokslo draugijos 

ásteigimas Vilniuje. Á draugijos ákurtuves 

buvo susirinkus visa eilë lietuviø, ið Vilniaus 

ir kitur suvaþiavusiø. Mane tuomet 

iðrinkta draugijos komiteto pirmininku“. 

Tad 1907 m. balandþio 7 (senuoju kalendoriumi 

kovo 25) d. laikytina tikràja LMD 

ákûrimo diena. Steigiamasis Draugijos susirinkimas 

posëdþiavo Muzikos mokyklos 

patalpose prie Katedros aikðtës, 

anuomet ketvirtas namas, priklausæs 

draudimo bendrovei „Rossija“. 

Bûtø galima paklausti, kodël panaði 

LMD suvaþiavimo 1912 m. dalyviai (ið Jonas Basanavièius 1851–1927, p. 166–167). Pirmoje eilëje ið deðinës 

– 1. Jonas Strazdas, 4. Z.Þemaitis; antroje eilëje ið kairës – l. Stasys Ðilingas, 2. Emilija Ðilingienë, 3. Juozas 

Vokietaitis, 5. Gabrielius Landsbergis-Þemkalnis, 6. Sofija Èiurlionienë-Kymantaitë, 7. J.Basanavièius, 8. Kun. 

Kazimieras Prapuolenis, 9. A.Vileiðis, 10. Emilija Vileiðienë; treèioje eilëje – 5. Martynas Yèas, 8. Liudvika Didþiulienë-Þmona, 

10. Kun. Fabijonas Kemëðis. Ketvirtoje eilëje ið deðinës – 5. Mykolas Ðleþevièius, 6. Kazimieras Grinius, 

11. Stasys Kairiûkðtis; penktoje eilëje – 2. Kristupas Urëdaitis, 3. J.Vileiðis, 4. Antanas Þmuidzinavièius 

A.Juraðaièio 

nuotr. 

1905 m. rudená lietuviø inteligentø 

grupë, vadovaujama Jono Basanavièiaus, 

susirinko Vilniuje aptarti sumanymo 

ákurti Lietuviø mokslo draugijà (toliau 

– LMD), panaðià, kaip jau turëjo daugelis 

pavergtø Vidurio ir Rytø Europos tautø. 

Ið karto apsvarstë ir konkreèius Draugijos 

ástatus, kuriø pavyzdþiu ëmë Vienos 

antropologø draugijos ir Imperatoriðkosios 

rusø geografø draugijos ástatus. 

Dël ðiø sudëtingø aplinkybiø Draugijos 

ástatai rusø administracijai tvirtinti buvo 

áteikti tik po metø ir pagaliau 1907 m. vasario 

15(28) d. oficialiai áregistruoti Vilniaus 

gubernatoriaus ástaigoje, t.y. maþdaug 

tuo paèiu laiku, kaip ir lenkø Mokslo 

bièiuliø draugija Vilniuje. 

Steigiamàjá Draugijos susirinkimà 

siekta suðaukti kuo greièiau. Deja, lietuviø 

inteligentai buvo iðsibarstæ po visà Ru- 

2 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 3

LMD 

leidinys 

Lietuviø 

tauta 

èius laiðke Simonui Daukantui puoselëjo 

viltá ákurti Þemaièiø akademijà. Paskui 

mokslo draugijos idëjà maþdaug nuo 

Aušros laikø këlë Prûsijos lietuviai, jai pritarë 

J.Basanavièius, Jonas Ðliûpas. Kai tik 

buvo legalizuota lietuviø spauda Rusijoje, 

manyta kurti mokslo draugijà vokiðkos 

Lietuviø literatûros draugijos pavyzdþiu 

(kun. J.Totoraitis, J.Tumas-Vaiþgantas ir kiti), 

taèiau inþinierius Jeronimas Ðliogeris 

ragino á vienà mokslo draugijà burti visø 

specialybiø inteligentus. Jo mintá spaudoje 

iðplëtojo J.Basanavièius, duodamas 

netgi programos metmenis. Tokios mokslo 

draugijos kûrimui radosi bûtiniausia sàlyga 

– dalinë lietuviø spaudos laisvë, nes 

ðios spaudos draudimo metu draugija nebûtø 

galëjusi leisti savo mokslo darbø lietuviø 

kalba ir apskritai kaip tautinë organizacija 

negalëjo egzistuoti. 

Patvirtintieji Draugijos ástatai nubrëþë 

uþdaviná tirti humanitarinius, socialinius 

ir gamtos mokslus – lietuviø antropologijà, 

Lietuvos geografijà, archeologijà ir istorijà, 

statistikà, geologijà, florà ir faunà 

bei kitus. Ástatai skelbë, kad Draugija rinks 

lietuviðkas dainas ir jø gaidas, pasakas, 

patarles, burtus, geografinius, þmoniø 

vardus ir pavardes, tautinius drabuþius 

bei kitus dirbinius, archeologines iðkasenas, 

rankraðèius ir knygas apie Lietuvà, 

sudarys geologijos, botanikos ir zoologijos 

rinkinius. Numatë leisti savo mokslo 

darbus, rengti praneðimus, t.y. konferencijas 

ir kt. Neabejota, kad pavyks sukaupti 

bibliotekà, archyvà ir muziejø, atvirus 

visiems mokslininkams. 

LMD biblioteka, archyvas ir muziejus 

nuolat turtëjo. Tam Draugijai reikëjo savo 

patalpø, kuriø neturëta në susirinkimams. 

Jau 1907 m. visuotiniame susirinkime 

iðkeltas reikalas ásigyti ar pasistatyti 

Tautos namus, kurie tiktø ir neseniai 

ásikûrusiai Lietuviø dailës draugijai. 

Tokius namus tautos kultûrinëms reikmëms 

jau turëjo èekai, estai, latviai. 

Nukelta á 32 p. 

Þurnalo leidimà remia 

SPAUDOS, RADIJO 

IR TELEVIZIJOS 

RËMIMO FONDAS 

Lietuvos energetikos institutas, 

Vilniaus universitetas, 

Lietuvos mokslo istorikø 

draugija, Klaipëdos universitetas, 

Kultûros, filosofijos ir 

meno institutas, Lietuvos 

gamtos draugija, VGTU 

Vyriausiasis redaktorius 

JUOZAS BALDAUSKAS 

Redakcijos kolegija: 

VALDAS ADAMKUS 

JUOZAS BANIONIS 

EDMUNDAS ÈAPAS 

ALGIRDAS GAIGALAS 

ALGIRDAS GAIÞUTIS 

JONAS GRIGAS 

GEDIMINAS ILGÛNAS 

PAULIUS JURKUS 

JUOZAS ALGIMANTAS 

KRIKÐTOPAITIS 

JONAS KUBILIUS 

KÆSTUTIS MAKARIÛNAS 

VYTAUTAS MERKYS 

GUIDO MICHELINI 

STASYS VAITEKÛNAS 

JURGIS VILEMAS 

ALEKSANDRAS VITKUS 

Redakcijos darbuotojai: 

Redaktorë 

ELENA MICKEVIÈIENË 

Meninis redaktorius 

VILIUS JAUNIÐKIS 

Konsultantë 

SAULË MARKELYTË 

Rinkëja 

VIOLETA SADAUSKIENË 

REDAKCIJOS ADRESAS: 

“Mokslas ir gyvenimas”, 

Antakalnio g. 36, LT-10305, 

Vilnius 

TELEFONAI: 

vyr. redaktoriaus - 2 34 15 72, 

redaktoriø - 2 34 41 00. 

Faksas: 2 34 15 72 

Elektroninis paðtas: 

mgredakcija@post.skynet.lt 

Pasiraðyta spaudai 2007 03 14. 

SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8. 

Popierius ofsetinis. 

Uþs. Nr. 506. Kaina 3,95 Lt, 

Spausdino AB ,,Spauda”, 

Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius 

SCIENCE AND LIFE 

Science popular and historical 

monthly. Editor-in Chief: 

J.Baldauskas 

“Mokslas ir gyvenimas”, 

Antakalnio st. 36, 

LT-10305, Vilnius, Lithuania. 

© “Mokslas ir gyvenimas”, 2007 

“Mokslo ir gyvenimo” adresas 

internete: http://ausis. gf.vu.lt/mg/ 

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas 

MOKSLAS ir 

GYVENIMAS 2007 

3 

Eina nuo 1957 m. 2007 m. Nr.3 (581) kovas 

Turinys 

V.MERKYS Lietuviø mokslo draugijos 

ðimtmetis ............................................................. 2 

2006 metø Lietuvos mokslo premijos uþ 

fundamentinius ir taikomuosius mokslinius 

tyrimus bei taikomosios mokslinës veiklos 

(eksperimentinës plëtros) darbus ....................... 4 

S.RUTKAUSKAS, A.BASEVIÈIUS, 

L.GRADAUSKAS Medicininë radiologija ............. 8 

J.JABLONSKIS Profesoriaus Mykolo Lasinsko 

garbingas jubiliejus ........................................... 10 

J.MILIUS Piotras Stolypinas ir Lietuva ............... 12 

A.MISIÛNAS, J.RUKÐËNAITË Gyventojø 

pajamø nelygybë pasaulyje ............................... 15 

J.SKIRIUS Primirðtas lietuviø etnologas ............ 18 

R.ROTOMSKIS, J.ROTOMSKYTË 

Nanotechnologija – ,,mokslas miniatiûroje” ...... 20 

V.STRAIÞYS Astronomijos ir astronautikos 

naujienos ........................................................... 22 

J.SKOMSKIS Nuo Þemaièiø aukðtumø ............. 26 

K.KONSTANTINAVIÈIUS Kodël làstelë 

maþa ............................................................... 30 

S.SPRAINAITYTË Retøjø augalø stebëjimai 

Kamanø rezervate ............................................. 36 

NACIONALINË PAÞANGOS PREMIJA kvieèia 

teikti paraiðkas! ................................................. 40 

A.ANDRIJAUSKAS Rimanto Dichavièiaus 

archetipinës vizijos ............................................ 40 

V.KORKUTIS Skaudi netektis ............................. 42 

Jaunøjø mokslininkø konkurso laureatai ........... 42 

D.MIKALAUSKAITË, A.PRAÐKEVIÈIUS 

Kodël Lietuvoje reikia organizuoti èesnakø 

medicininiø preparatø gamybà ......................... 42 

Retro ................................................................. 43 

Pirmajame þurnalo virðelyje 

Rimanto DICHAVIÈIAUS plakatas 


Lietuvos 

2006 metø 

mokslo 

premijos 

Akad. Veronika VASILIAUSKIENË 

Lietuvos mokslø akademijos 

viceprezidentë 

2006 metø Lietuvos mokslo premijø 

konkursui pateiktus darbus vertino ir premijas 

skyrë naujos sudëties Lietuvos 

mokslo premijø komisija, kurià sudarë 

Ðvietimo ir mokslo ministerija ið kandidatø, 

pasiûlytø mokslo ir studijø institucijø 

tarybø ir senatø, ir 2006 m. rugpjûèio 

31 d. Nr. 839 nutarimu trejø metø kadencijai 

patvirtino Lietuvos Respublikos 

Vyriausybë. Kaip ir ankstesnis Lietuvos 

mokslo premijø komitetas (pagal naujàjá 

nutarimà – „komisija“), kuriam 2006 m. 

baigësi kadencija, komisija susideda ið 

47 nariø. Komisijos veiklà kuruoja Ðvietimo 

ir mokslo ministerija, komisija veikia 

prie Lietuvos mokslø akademijos, kuri atlieka 

visus organizacinius darbus, susijusius 

su premijø konkursu. 

Komisijos vadovybë: pirmininkas – Lie- 

uþ fundamentinius 

ir taikomuosius 

mokslinius tyrimus 

bei taikomosios 

mokslinës veiklos 

(eksperimentinës 

plëtros) darbus 

tuvos mokslø akademijos prezidentas 

akad. Zenonas Rokus Rudzikas, pavaduotojas 

– Kauno technologijos universiteto 

Humanitariniø mokslø fakulteto dekanas 

prof. Giedrius Kuprevièius ir mokslinis 

sekretorius – Lietuvos MA Biologijos, 

medicinos ir geomokslø skyriaus pirmininkas, 

MA narys koresp. Vytas Antanas Tamoðiûnas. 

Lietuvos mokslo premijø komisijà 

sudaro 4 sekcijos po 11 nariø pagal 

mokslø sritis, kuriø pirmininkais iðrinkti ðie 

mokslininkai: Humanitariniø ir socialiniø 

mokslø – akad. Leonardas Sauka, Fiziniø 

mokslø – MA narys koresp. Mifodijus Sapagovas, 

Biomedicinos mokslø – akad. 

Juozas Kulys ir Technologijos mokslø – 

MA narys koresp. Vytautas Ostaðevièius. 

Plaèiau – www.lma.lt . 

Pagal Lietuvos mokslo premijø nuostatus 

premijos skiriamos kasmet uþ Lietuvai 

reikðmingus fundamentinius ir taikomuosius 

moksliniø tyrimø ir taikomosios 

mokslinës veiklos (eksperimentinës 

plëtros) darbus. Premijoms gali bûti siûlomi 

ir uþsienyje atlikti ir paskelbti darbai, 

svarbûs Lietuvos istorijai, kultûrai ir ûkiui. 

Kasmet skiriama ne daugiau kaip 16 

premijø po 4 pagal mokslø sritis. Humanitariniø 

ir socialiniø mokslø srityje viena 

arba dvi premijos skiriamos uþ taikomosios 


plëtros) darbà. Fiziniø, biomedicinos ir 

technologijos mokslø srityje po 2 premijas 

skiriama uþ taikomosios mokslinës 

veiklos (eksperimentinës plëtros) darbà. 

Ðiuo metu Lietuvos mokslo premija yra 

340 minimalaus gyvenimo lygio dydþiø. 

2006 m. Lietuvos mokslo premijø konkursui 

buvo pateikti 37 darbai, ið jø – 28 

fundamentiniai ir taikomieji moksliniø tyrimø 

darbai ir 9 – taikomosios mokslinës 

veiklos (eksperimentinës plëtros) darbai. 

Pagal mokslø sritis pasiskirstæ taip: humanitariniai 

ir socialiniai mokslai 17 

(14+3), fiziniai – 9 (7+2), biomedicinos 

– (2+2) ir technologijos – 7 (5+2). Taigi 

konkurencija, ypaè humanitariniø ir socialiniø 

bei fiziniø mokslø srityse buvo didelë. 

Maþiau aktyvûs 2006 m. buvo biomedicinos 

mokslø atstovai. 


Lietuvos mokslo 

premijø laureatai 

Virginijos VALUCKIENËS nuotr. 

Doc. dr. GINTARUI BERESNEVIÈIUI 

(po mirties) uþ darbø ciklà „Religijotyra ir 

senovës baltø mitologija (1990–2004 m.)“. 

Pateikë Kultûros, filosofijos ir meno instituto 

taryba. 

Dr. Gintaras Beresnevièius – vienas 

ryðkiausiø senovës baltø (lietuviø, prûsø 

ir kt.) pasaulëþiûros tyrëjø Lietuvoje. Ðia 

tema yra iðleidæs fundamentiniø ir edukologiniø 

monografiniø darbø, paskelbæs 

apie 40 moksliniø straipsniø. G. Beresnevièius, 

1989 m. pradëjæs dirbti baltø mitologijos 

srityje, tæsë M. Gimbutienës, A. J. 

Greimo, N. Vëliaus moksliniø tyrinëjimø 

tradicijà. Jo indëlis á Lietuvos humanitarinius 

mokslus, ypaè á lituanistikos tyrinëjimus, 

iðskirtinai reikðmingas tuo, kad atvërë 

kelius naujai disciplinai Lietuvoje – 

religijotyrai. G. Beresnevièius pagrindiná 

dëmesá skyrë ikikrikðèioniðkosios baltø religijos 

problematikai. Svarbiausi jo darbai 

susijæ su archajine baltø pasaulëþiûra, mitologija, 

baltø dievø panteono ir kulto analize. 

G. Beresnevièius moksliðkai rekonstravo 

senovës prûsø ir lietuviø religijos sistemà, 

atskleidë ne tik jos autentiðkumà, 

bet ir iðryðkino sistemiðkumà bei iðbaigtumà, 

bûdingà visoms savarankiðkoms 

religijoms. Kartu G. Beresnevièius áþvelgë 

ir atskleidë baltø religijos raidoje vykusias 

reformas, plaèiai analizavo jø pasekmes. 

Ðios rekonstrukcijos bei teorinë 

religijos reformø koncepcija yra novatoriðkos, 

originalios, pagrástos gausia 

empirine medþiaga, kurià autorius rinko 

ne tik Lietuvoje, bet ir staþuodamasis Vokietijoje, 

Bonos universitete, tenykðtëse 

bibliotekose bei bendraudamas su þymiais 

vokieèiø istorikais ir religijotyros 

specialistais. 

Taikomieji G. Beresnevièiaus darbai 

(vadovëliai ir kt.) padëjo pagrindus religijotyros 

disciplinø dëstymui Lietuvoje. 

baltø kalbotyros problemas, susijusias su 

baltø kalba, istorine leksikologija, semantika 

ir etimologija, besigilinantis á baltø etnonimø 

kilmës problematikà, taip pat savo 

darbuose skyræs dëmesio baltø ir slavø 

seniausiø santykiø problemoms. Monografija 

„Baltø praeitis istoriniuose ðaltiniuose“ 

apibendrina ir áprasmina visà ilgametæ 

prof. Simo Karaliûno mokslinæ 

veiklà. Tai svarus mokslo darbas, atveriantis 

naujas erdves tolesniems ne tik 

indoeuropieèiø kalbotyros, bet ir istorijos 

mokslo tyrimams. Be to, paskelbta arti 

ðimto straipsniø ávairiuose Lietuvos ir 

uþsienio þurnaluose. 

Treèia premija humanitariniø mokslø srityje 

paskirta Lietuvos istorijos instituto vyriausiajai 

mokslo darbuotojai prof. habil. dr. 

Lietuvos mokslo premijø komisija bei 

ekspertai atliko didelá darbà vertindami 

konkursui pateiktus darbus, kuriø dauguma 

buvo verti premijos, atitiko visus 

keliamus reikalavimus. Beje, ið 16 galimø 

premijø ávertinta 13 darbø, kuriuos 

straipsnio autorë apraðë panaudodama 

konkursui pateiktø darbø anotacijas ir institucijø 

pristatymus. 

FUNDAMENTINIAI IR TAIKOMIEJI 

MOKSLINIØ TYRIMØ DARBAI 

Humanitariniai ir socialiniai mokslai 

L.V.Aðmantui diplomà teikia Ministras 

Pirmininkas Gediminas Kirkilas, LMP 

komisijos pirmininkas akad. Z.R.Rudzikas, 

švietimo ir mokslo viceministrë Virginija 

Bûdienë, mokslinis sekretorius prof. 

V.A.Tamoðiûnas 

Premijos laureato dr. G. Beresnevièiaus 

fundamentiniø ir taikomøjø darbø visuma 

yra svarus indëlis á lituanistikos tyrimus 

ir turi iðliekamàjà vertæ. Be to, jis yra 

paskelbæs arti tûkstanèio eseistiniø ir 

mokslo populiarinimo straipsniø, buvo 

daugelio populiariø þurnalø bendradarbis, 

raðë publicistines knygas. 

Ankstyva G. Beresnevièiaus mirtis 

(2006-07-06) yra didelë netektis Lietuvos 

mokslui, ðvietimui ir kultûrai. 

Lietuvos mokslo premija paskirta uþ 

mokslo darbà „Baltø praeitis istoriniuose 

ðaltiniuose (1994–2005 m.)“ Vytauto Didþiojo 

universiteto Humanitariniø mokslø 

fakulteto profesoriui, habil. dr. SIMUI 

KARALIÛNUI. 

Prof. S. Karaliûnas – þinomas baltø 

kalbø struktûros ir santykiø su kitomis indoeuropieèiø 

kalbomis tyrëjas, keliantis 

ir sprendþiantis sunkias lyginamosios 

IRENAI REGINAI MERKIENEI uþ darbø ciklà 

„Lietuviø etninës kultûros tipologiniai arealai 

ir regioninio tapatumo iðraiðka (XVI a. 

antroji pusë – XX a.) (1971–2005 m.)“. 

Prof. I. R. Merkienës svarbiausieji etnologijos 

darbai apima dvaro ir kaimo ûkinës 

kultûros lyginamuosius tyrimus, paproèiø 

bei tikëjimø sandaros ir simbolikos 

studijas, kultûros tapatumo universaliø savybiø 

ir lokalinës specifikos analizæ. Tyrimai 

paremti gausiais archyviniais istorijos 

ir etnografijos ðaltiniais, muziejine medþiaga 

ir per 30 metø sukauptais 

duomenimis asmeniðkai ir vadovaujant 

Lietuvos istorijos instituto etnografiniø lauko 

tyrimø grupëms, dirbusioms Lietuvoje, 

Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje. Mokslo 

darbø ciklo tema paskelbti 6 monografinio 

pobûdþio darbai ir daugelis straipsniø 

Lietuvos ir uþsienio leidiniuose. 

Laureatës mokslo darbø cikle apibrëþti 

etninës ir tautinës kultûros sàsajø 

aspektai, jø subordinacija, simbolinës iðraiðkos 

raidos bruoþai. Etninës kultûros 

raida Lietuvoje pradëta nagrinëti mikroaplinkos 

ir makroaplinkos kultûriniø ryðiø 

kontekste. Lietuvos etninës kultûros 

realijos ávestos á Rytø ir Vidurio Europos 

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 3 5 

!

! 

kontekstà. Mokslo darbø rezultatai cituojami 

ir naudojami lyginamiesiems tyrimams 

Lietuvoje ir uþsienio ðalyse. Jie prisideda 

prie Lietuvos etnologijos mokslo 

sklaidos pasaulyje ir jo raidos bei etninës 

kultûros globos Lietuvoje. 

Biomedicinos mokslai 

Biomedicinos mokslø srityje premija 

skirta uþ darbø ciklà „T4 tipo bakteriofagø 

genø struktûros ir raiðkos reguliavimo 

tyrimas (1975–2005 m.)“ Biochemijos instituto 

Genø inþinerijos skyriaus mokslininkams: 

vedëjui, vyriausiajam mokslo darbuotojui 

habil. dr. RIMANTUI STEPONUI 

NIVINSKUI, vyresniajai mokslo darbuotojai 

dr. LIDIJAI TRUNCAITEI, mokslo darbuotojai 

dr. AURELIJAI ZAJANÈKAUS- 

KAITEI. 

Lietuvos mokslo premijos laureatø darbø 

ciklas apima bakteriofago T4 bei kitø 

T4 giminingø fagø fundamentinius tyrimus 

ir apibendrina tyrimø duomenis pradedant 

atskirø fago T4 genø charakterizavimu, T4 

genomo srièiø struktûrinës organizacijos 

bei genø raiðkos ypatumø transkripcijos 

ir transliacijos lygiuose iðaiðkinimu ir baigiant 

apie 40-ties ávairiø T4 tipo fagø genø 

ir jø reguliacijø sekø ávairovës bei jø 

koduojamø produktø savybiø nustatymu. 

Tyrimø metu nustatytos ðimtø genø nukleotidø 

sekos yra deponuotos EMBL/ 

Meilutë Ramonienë, Loreta Vilkienë, Joana Pribuðauskaitë, Virginija Stumbrienë 

Fiziniai mokslai 

Lietuvos mokslo premija uþ darbø ciklà 

„Algebriniø skaièiø pasiskirstymas 

(1986–2005 m.)“ paskirta Vilniaus universiteto 

Matematikos ir informatikos fakulteto 

vyriausiajam mokslo darbuotojui 

prof. habil. dr. ARTÛRUI DUBICKUI. 

Prof. A. Dubicko darbø ciklà sudaro 

84 straipsniai, kuriuos laureatas paskelbë 

nuo 1986 iki 2005 metø, 65 ið jø autorius 

paskelbë vienas, o dalá kitø – su þymiais 

uþsienio mokslininkais, 39 straipsniai 

– ISI sàraðo þurnaluose. Ciklo darbø 

tematika yra skirta vienai ið klasikiniø skaièiø 

teorijos srièiø, kuri susiformavo prieð 

kelis ðimtmeèius. Prof. A. Dubickas – pirmasis 

Lietuvos matematikas, pasiekæs 

ryðkiø rezultatø ðioje srityje. Jis nagrinëjo 

fundamentinius klausimus – algebriniø 

skaièiø aukðtá, jungtinës dimensijos 

sàvokà. Ypaè svarbûs jo darbai apie algebriniø 

skaièiø aproksimavimo naujø 

áverèiø gavimà – buvo sukurta konstruktyvi 

árodymo technika, kuri iš esmës skiriasi 

nuo ðios srities korifëjaus V. Beikerio 

darbø (pastarieji yra ávertinti Fyldso 

premija). Prof. A. Dubicko darbai vertingi 

sprendþiamø skaièiø teorijos uþdaviniø 

svarumu ir fundamentalumu. Jis árodë 

arba paneigë garsias skaièiø teorijos 

hipotezes, iðryðkino jø tarpusavio sàsajas, 

pagerino klasikinius áverèius. 

Pagrindiniai darbø ciklo rezultatai buvo 

pristatyti tarptautiniuose kongresuose, 

konferencijose bei uþsienio mokslo 

centrø seminaruose. Þymiausi ið jø yra 

Kembridþo universitetas (D. Britanija), 

Makso Planko institutas, Obervolfacho 

konferencijø centras (Vokietija), kuriuose 

savo darbus pristatë pats autorius. 

Prof. A. Dubickas yra vienas produktyviausiø 

ir talentingiausiø ðiø laikø Lietuvos 

matematikø. 

Antrasis fiziniø mokslø srities premijuotas 

darbø ciklas „Klampaus skysèio tekëjimo 

begalinëse srityse matematiniai 

modeliai (1977–2005 m.)“. Ðio darbø ciklo 

autorius – Matematikos ir informatikos 

instituto Diferencialiniø lygèiø skyriaus vadovas, 

vyriausiasis mokslo darbuotojas 

prof. habil. dr., Lietuvos MA narys ekspertas 

KONSTANTINAS PILECKAS. 

Prof. K. Pilecko darbø ciklas sudaro 

vientisà giliai iðplëtotà hidrodinamikos uþdaviniø 

begalinëse srityse teorijà. Begaliniø 

srièiø átaka lygèiø sprendiniø savybëms 

yra specifinë ir svarbi, pirmiausia 

sprendinio vienaties ir asimpatinës elgsenos 

begalybëje poþiûriu. K. Pileckas 

sukûrë bendràjà analizinæ bazæ Navjë- 

Stokso lygtims spræsti begalinëse srityse, 

vëliau iðplëtotà kitø matematikø darbuose, 

sukûrë ir pritaikë naujus metodus 

sprendinio asimptotikai tirti, árodë daugelá 

svarbiø teiginiø apie sprendinio vienatá 

bei egzistencijà, iðtyrë stipriai netiesiniø 

lygèiø, apraðanèiø viskoelastinius reiðkinius, 

sprendiniø savybes, iðnagrinëjo 

sprendiniø asimptotikà begalinëse plonø 

ir ilgø vamzdþiø sistemose, sukûrë 

naujà korektiðkø sàlygø begalybëje formulavimo 

metodà Navjë-Stokso lygèiø 

sistemai. Jo rezultatai jau dabar plaèiai 

naudojami skaitiniuose metoduose, 

sprendþiant praktinius uþdavinius. 

Premijos laureato darbø ciklo rezultatai 

buvo pristatyti daugelyje tarptautiniø 

konferencijø Lietuvoje, Prancûzijoje, 

Italijoje, Portugalijoje, Ðveicarijoje, Japonijoje, 

Vokietijoje, JAV, Pietø Afrikos Respublikoje, 

Rusijoje ir kitur. Be to, straipsniai 

išspausdinti svarbiausiuose uþsienio 

matematikos þurnaluose. 

Irena Regina Merkienë 

GenBank duomenø bazëje. Tai rodo, kad 

atlikti tyrimai prisidëjo prie bakteriofago T4 

genomo struktûros iðaiðkinimo, jo vystymosi 

procesø molekuliniø mechanizmø 

supratimo, kitø T4 tipo bakteriofagø genetinës 

ávairovës nustatymo ir áneðë ávairø 

indëlá á molekulinës biologijos bei biomedicinos 

mokslus. 

Ðiø mokslininkø publikacijos (ið kuriø 

34 ISI leidiniuose) gausiai cituojamos uþsienio 

autoriø. 

Tyrimus rëmë Tarptautinis mokslo fondas, 

Howard Hughes Medicinos institutas 

(JAV), Vokietijos švietimo, mokslo, tyrimø 

ir technologijø ministerija ir Lietuvos 

valstybinis mokslo ir studijø fondas. 

Technologijos mokslai 

Lietuvos mokslo premija paskirta uþ 

darbø ciklà „Programø sistemø inþineri- 


Lidija Truncaitë, Rimantas Steponas Nivinskas, Aurelija Zajanèkauskaitë 

ja: dideliø programø sistemø kûrimo metodai, 

technologijos ir priemonës (1973– 

2005 m.)“ Matematikos ir informatikos 

instituto Programø sistemø inþinerijos 

skyriaus vadovui prof. habil. dr. ALBER- 

TUI ÈAPLINSKUI. 

Laureato darbø ciklas yra svarus ánaðas 

á programø sistemø inþinerijos teorijà 

ir praktikà. Visi rezultatai yra praktiðkai iðbandyti 

kuriant dideles ir sudëtingas programø 

sistemas. Teoriniai apibendrinimai 

atlikti remiantis daugiamete praktine patirtimi. 

Ciklà sudaro ðios temos: 1. Dideliø 

programø sistemø architektûros ir kûrimo 

technologijos; 2. Programø ir kitø sudëtingø 

sistemø kûrimo metodai; 3. Dideliø 

programø sistemø kûrimo priemonës; 

4. Programø sistemø inþinerijos koncepciniø 

pagrindø analizë ir sisteminimas. 

Originalûs darbo rezultatai yra reikðmingi 

programø sistemø inþinerijos raidai 

Lietuvoje. Be to, ðis darbas prisidëjo 

formuojant programø sistemø inþinerijos 

lietuviðkàjà terminijà. 

Prof. A. Èaplinsko premijuotà darbà 

sudaro 7 knygos ir 50 straipsniø, kuriø 

dalis yra skelbti svarbiausiuose uþsienio 

leidiniuose (taip pat ir ISI). 

Kita premija paskirta uþ darbø ciklà 

„Ðilumos ir masës mainø intensifikavimas 

ir dësningumø nustatymas energetiniuose 

árenginiuose (1975–2005 m.)“ Lietuvos 

energetikos instituto vyriausiajam mokslo 

darbuotojui, prof. habil. dr. BENEDIK- 

TUI ÈËSNAI, UAB „Elgama-Elektronika“ 

valdybos pirmininkui, prof. habil. dr. LE- 

ONUI VAIDOTUI AŠMANTUI ir Vilniaus 

Gedimino technikos universiteto profesoriui 

habil. dr. PETRUI VAITIEKÛNUI. 

Darbø cikle pristatomos idëjos, sukurti 

matematiniai modeliai, pagrásti originaliais 

eksperimentais, turi fundamentinæ ir taikomàjà 

reikðmæ. Ðiø tyrimø rezultatai suformavo 

naujà mokslinæ tyrimø kryptá – ðilumos 

ir masës mainai dirbtinai turbulizuojant 

srautà. Ðilumos ir masës mainø procesø 

intensyvinimas yra viena ið aktualiausiø 

ðiuolaikinës technikos problemø, 

nes tai leidþia sumaþinti ðilumokaièiø bei 

árenginiø matmenis ir masæ, kartu ir kainà, 

taip pat sumaþinti darbo pavirðiø temperatûras, 

jø netolygumus. Šio darbo rezultatai 

patikrinti praktikoje projektuojant 

ir konstruojant aukštatemperatûrinius dujinius 

reaktorius ir panaðaus tipo jëgaines. 

Taigi darbas turi didelës reikšmës ir ateityje 

jo rezultatai galës bûti panaudojami 

kuriant naujo tipo dujomis auðinamus reaktorius, 

skirtus energetikai, vandenilio gamybai, 

erdvës tyrimams. 

Laureatai ciklo darbø tematika yra paskelbæ 

daug reikðmingø publikacijø Lietuvoje 

ir uþsienyje. 

TAIKOMOSIOS MOKSLINËS VEIKLOS 

(EKSPERIMENTINËS PLËTROS) DARBAI 

Ið kairës: 

Donatas Èygas, 

Alfredas Laurinavièius 

Humanitariniai ir socialiniai mokslai 

Lietuvos mokslo premija ávertintas 

darbø ciklas „Lietuviø kalbos kaip svetimosios 

mokymas: situacijos tyrimas, metodika 

ir jos taikymas (1995–2005 m.)“, kurá 

konkursui pateikë Vilniaus universiteto 

senatas ir leidyklos – UAB „Baltos lankos“ 

ir UAB „Gimtasis þodis“. Premijos 

laureatëmis tapo Vilniaus universiteto Lituanistiniø 

studijø katedros mokslininkës: 

katedros vedëja doc. dr. MEILUTË RA- 

MONIENË, doc. dr. LORETA VILKIENË, 

lektorës JOANA PRIBUÐAUSKAITË ir VIR- 

GINIJA STUMBRIENË. 

Moksliniø tyrimø pagrindu sukurta 

metodika ir taikomojo pobûdþio programos, 

vadovëliai bei kita mokomoji medþiaga. 

Ðie darbai uþpildë lietuviø kalbos 

kaip svetimosios mokymo metodikos 

spragà ir buvo bûtini iðkilusiems visuomenës 

poreikiams tenkinti, pakitus lietuviø 

kalbos statusui nuo Lietuvos nepriklausomybës 

atkûrimo. Autorës kryptingai 

analizavo situacijà, kûrë naujoviðkà 

lietuviø kalbos kaip svetimosios mokymo 

metodinæ sistemà, atitinkanèià Europos 

svetimøjø kalbø mokymo metmenis ir 

metodinius principus, rengë taikomuosius 

darbus. Moksliniai tyrimai, analizuojantys 

Lietuvos sociolingvistinæ situacijà, 

lietuviø kalbos kaip svetimosios mokëjimo 

ir mokymosi poreikius, yra apibendrinti 

mokslinëse publikacijose uþsienyje 

(ið jø ir þurnale, átrauktame á ISI sàraðà) 

ir Lietuvos recenzuojamuose mokslo leidiniuose 

bei daugelyje tarptautiniø ir Lietuvos 

moksliniø konferencijø. Naujoviðki 

lituanistikos mokslø erdvëje tarpdalykiniai 

tyrimai buvo atliekami kartu su kitø Europos 

ðaliø mokslininkais, remiami tarptautiniø 

organizacijø (Europos Tarybos) ir 

fondø (Britø Tarybos). Tyrimø duomenys, 

atskleidþiantys Lietuvos tautiniø maþumø 

ir kitø kitakalbiø reikmes ágyti komunikacinæ 

kompetencijà bendrauti lietuviø kalba, 

buvo mokslinis pagrindas analizuoti 

lietuviø kalbos komunikaciná branduolá, 

mokymo turinio problemas, rengti mokymo 

metodikos pagrindus. 

Fiziniai mokslai 

Taikomosios mokslinës veiklos darbai 

premijuoti uþ reikðmingà ðalies mokslui 

ir ûkiui darbà „Organinë optoelektronika: 

naujos organinës medþiagos, fotoreceptoriai 

ir fizikiniai reiðkiniai juose (1980– 

2005 m.)“. Darbø ciklà konkursui pateikë 

Vilniaus universiteto senatas ir UAB 

„Tikslioji sintezë“. Ðio darbo autoriai: Vilniaus 

universiteto Kietojo kûno elektronikos 

katedros mokslininkai – profesorius 

emeritas habil. dr. EDMUNDAS MONTRI- 

MAS ir vyresnieji mokslo darbuotojai habil. 

dr. VALENTAS GAIDELIS ir VYGINTAS 

JANKAUSKAS; Kauno technologijos universiteto 

profesorius habil. dr. VYTAUTAS 

GETAUTIS; Vilniaus Gedimino technikos 

universiteto docentas dr. DONATAS JO- 

NAS SIDARAVIÈIUS. 

Šiame kolektyviniame darbe pateikiami 

originalûs duomenys, tai yra iðnagrinëti 

ávairûs reiðkiniai fotoreceptoriuose, 

fotoreceptoriø savybës ávairiuose darbo 

reþimuose, vaizdinimo problemos. Atlikta 

plati ir kompleksiðka naujø organiniø 

puslaidininkiø, fotoreceptoriø ir ðviesos 

diodø kûrimui skirtø medþiagø paieðka, 

sukurti naujø prietaisø elementai. 



Rentgenologinis aparatas 

Mûsø ligoninëje atliekami radiologiniai tyrimai. Krûtinës 

làstos rentgenografija, galvos kompiuterinë tomografija, 

giliøjø kojos venø echoskopija yra tik maþa dalis 

visø diagnostiniø tyrimø, be kuriø dabartinis gydytojas 

negalëtø nei nustatyti, nei gydyti ligø. 

Asist. Saulius RUTKAUSKAS, 

prof. Algirdas BASEVIÈIUS, 

prof. Liubomiras GRADAUSKAS 

Kauno medicinos universitetas, 

Radiologijos klinika 

Šiuo metu radiologiniai tyrimo metodai 

vis dar klaidingai vadinami rentgenologiniais. 

Rentgenologija, kaip ir kiti diagnostiniai 

tyrimo metodai (branduolinë 

medicina, echoskopija, termografija, 

magnetinis rezonansas ir t.t.), tëra sudëtinë 

radiologijos dalis. Medicininë radiologija 

apibrëþiama taip: tai mokslas apie 

spindulinæ energijà ir jos sàveikà su þmogaus 

organizmu, apie spindulinës energijos 

taikymà sveiko ir ligoto organizmo 

sandarai bei funkcijai tirti, ligoms paþinti 

ir gydyti. Taigi radiologija yra diagnostinë 

disciplina, apimanti ligø diagnostikà 

(taip pat ir rentgenologijà) bei terapijà. 

Radiologijos istorija 

1895 11 08 (penktadiená, vëlai vakare, 

apie 23 val.!) – Viurcburgo (Vokietija) 

fizikas V.K.Rentgenas (Wilhelm Konrad 

Röntgen) pastebëjo ir ávertino naujà spinduliø 

rûðá, kurià pavadino “X spinduliais”. 

1895 12 22 – pirmoji X spinduliais padaryta 

nuotrauka (Rentgeno þmonos Bertos 

plaštaka). 

1895 12 28 – iðleistos Rentgeno tezës 

apie atrastøjø X spinduliø savybes. 

1896 balandis – Vilniuje pirmieji pranešimai 

apie profesoriaus V.K.Rentgeno 

X spindulius demonstruojant technologijos 

aparatûrà: verslininkas, pasivadinæs 

rûmø artistu, M.Resneris ir Sankt Peterburgo 

fizikos laboratorijos bendradarbis 

A.Gerðonas. 

1896 02 13 – parengtas vienas pirmøjø 

moksliniø darbø, atliktø naudojantis 

rentgeno spinduliais, – Peterburgo 

anatomo V. Tonkovo praneðimas Medicinos 

chirurgijos akademijoje apie kaulø 

augimo rentgenologiná tyrimà. 

1896 – Vilniuje atidarytas gydytojo 

F.Dembovskio rentgeno kabinetas, 1900 

m. Vilniuje atidarytas L.Stembo, 1903 m. 

– L. Ivanterio rentgeno kabinetas. 

1896 – 1897 – pastebëti rankø odos 

paþeidimai apðvitos zonose. Londono 

gydytojø draugijoje aptariama rentgenoterapijos 

galimybë. 

Medicininë 

1897 – kuriasi pirmieji rentgeno kabinetai. 

1901 – V. K. Rentgenas apdovanojamas 

pirmàja Nobelio premija fizikos srityje. 

1907 – A. Bakleris pradëjo rentgeno 

spinduliais gydyti navikus. 

1908 – virðkinimo sistemos tyrimui 

pradëtas naudoti BaSO 4 

, nepraradæs 

reikðmës iki ðiol. 

1914 – pirmà kartà panaudoti rentgeno 

filmai. 

1914 – Kaune (dabartinës Laisvës 

alëjos ir Nepriklausomybës aikðtës kampe) 

atidarytas gydytojo A. Lapino rentgeno 

kabinetas. 

1921 – Kauno miesto ligoninë ásigijo 

du naujausio tipo rentgeno aparatus – 

diagnostikai ir giliajai terapijai. Tuo pat 

metu rentgeno kabinetà atidarë ir Karo 

ligoninë. 

1925 – Sveikatos departamentas áteisino 

gydytojo rentgenologo specialybæ. 

1936 – pastatytas paminklas obeliskas 

Hamburge rentgeno spinduliø aukoms. 

1942 – pagrástas ultragarsinës diagnostikos 

klinikinis naudojimas. 

1946 – magnetinio rezonanso principo 

pagrindimas (F.Bloch ir E.Purcell, 

1952 m. Nobelio premija). 

1955 – Kauno klinikose ákurta radioizotopø 

laboratorija, vëliau iðaugusi á modernø 

Branduolinës medicinos skyriø. 

1956 – Kauno medicinos institute ákurta 

Rentgenologijos ir radiologijos katedra, 

1991 m. reorganizuota á Radiologijos 

klinikà. Nuo 2002 m. Radiologijos klinikos 

vadovas yra prof. A. Basevièius. 

1963 – pritaikytas kompiuteris rentgenodiagnostikoje, 

o nuo 1969 m. – branduolinëje 

medicinoje. 

1963 – suformuota Respublikinë rentgenologø 

ir radiologø mokslinë draugija. 

Nuo 1990 m. draugija perorganizuota á 

Lietuvos radiologø asociacijà. Asociacijà 

radiologija 

sudaro penkios Lietuvos kraðtø (Vilniaus, 

Kauno, Klaipëdos, Ðiauliø, Panevëþio) radiologø 

draugijos. Asociacijai priklauso ir 

Lietuvos ultragarsinës diagnostikos draugija, 

Branduolinës medicinos draugija, 

Spindulinës terapijos draugija. 

1972 – kompiuterinës tomografijos klinikinis 

ádiegimas (G.Hounsfield, J.McCormack 

ir kt.) (1972 m. Nobelio premija). 

1973 – árodyta galimybë vizualizuoti 

magnetinio rezonanso signalus. 

1973 – sukurta pozitronø emisinë tomografija. 

Svarbiausi spindulinës diagnostikos 

tyrimo metodai 

Echoskopija. Tai neinvazyvus, registruojantis 

net maþiausius organizmo biologiniø 

audiniø tankumo pokyèius, nejonizuojantis, 

palyginti pigus ir paprastai 

atliekamas tyrimo metodas. Kontraindikacijø 

ultragarsiniam tyrimui nëra, tuo tarpu 

indikacijø daug: skydliaukës, seiliø 

liaukø, krûtø, limfmazgiø, pilvo parenchiminiø 

organø, urogenitalinës sistemos organø, 

ðirdies, pleuros, odos, kaulø, sànariø–raumenø, 

kraujagysliø, naujagimiø 

ir kûdikiø galvos smegenø, akuðerinës 

patologijø átarimai. 

Rentgenologinis tyrimas. Rentgenologinio 

tyrimo metu rentgeno spinduliuotës 

srautas ið rentgeno vamzdþio nukreipiamas 

á tiriamàjá objektà – þmogaus 

kûnà. Dël organizmo sandaros skirtumø 

spinduliai kûne susilpninami nevienodai. 

Dël to iki tiriamojo kûno buvæs vienodo 

intensyvumo spinduliuotës srautas, 

perëjæs per kûnà, yra nevienodai susilpnintas. 

Ði nematoma informacija stebima 

rentgeno spinduliø priimtuve. Nuo 

priimtuvo rûðies priklauso ir rentgenologinio 

tyrimo variantas: rentgenografija 

– jei spinduliai fiksuojami rentgeno 

juostoje arba skaitmeniniame jutiklyje; 

rentgenoskopija – jei vaizdo priimtuvas 

yra fluorescuojantis ekranas; kompiute- 


Magnetinio 

rezonanso 

tomografas 

Kompiuterinis tomografas 

rinë tomografija – jei priimtuvas yra dozimetriniø 

jutikliø sistema. 

Rentgenografija. Metodas, kai vaizdas 

fiksuojamas rentgeno juostoje arba 

skaitmeniniame jutiklyje ir tiesiogiai eksponuojamas 

pro tiriamàjá kûnà praëjusiais 

spinduliais. Rentgeno spinduliais 

eksponuota ir cheminiu bûdu iðryðkinta 

bei uþfiksuota rentgeno juosta vadinama 

rentgenograma (radiograma). Ji vertinama 

ðviesos sraute ant specialaus ðviesos 

ðaltinio – negatoskopo. 

Rentgenoskopija. Tai labai informatyvus 

tyrimo metodas, kurio metu ið visø 

pusiø galima stebëti organø judesius, 

kontrastinës medþiagos judëjimà organuose, 

ávertinti ne tik struktûrinius, bet ir 

funkcinius pakitimus, kuriuos galima fiksuoti 

serijinëse rentgenogramose, vaizdo 

ar skaitmeniniame áraðe. Pagrindinis rentgenoskopijos 

trûkumas – santykinai didelë 

paciento ir kiek maþesnë tirianèiojo 

radiologo apðvita. 

Dvifotonë (dvisrautë) absorbciometrija 

(DEXA). Tai rentgenologinis tyrimas, 

skirtas kaulinës medþiagos tankumui 

nustatyti. Dvifotonë absorbciometrija 

atliekama specialiu aparatu, turinèiu 

rentgeno vamzdá, nukreipiantá rentgeno 

spindulius labai nedideliu pluoðteliu, kuris 

apðvitina tik labai nedidelá organizmo 

plotelá. Ðia technika atliekami mineralizacijos 

matavimai stuburo slanksteliuose, 

ðlaunikauliuose ir kituose kauluose. 

Radionuklidinë diagnostika. Radionuklidinei 

diagnostikai vartojamos radioaktyviosios 

medþiagos. Jos sudarytos ið 

izotopø. Diagnostikai daþniausiai naudojami 

gama spinduoliai, reèiau – alfa, beta 

spinduoliai. Tyrimo privalumai: 1) organizmo 

procesus galima tirti ið iðorës 

nesukeliant ligoniui skausmo, 2) tiriama 

organø funkcija. Funkciniai sutrikimai 

daþniausiai iðryðkëja anksèiau negu 

struktûros pakitimai. Vienas didþiausiø radionuklidinio 

tyrimo trûkumø yra á organizmà 

patekusios radioaktyviosios medþiagos 

sukeliama apšvita. Radiometrija 

– tai ávairiø organø ar viso organizmo radioaktyvumo 

(impulsais) per tam tikrà laiko 

tarpà skaièiavimas. Radiografija – tai 

nepertraukiamas radioaktyviosios medþiagos 

patekimo á tiriamàjá organà ir iðsiskyrimo 

ið jo registravimas. Tiriama 

scintiliaciniais jutikliais, kurie sujungti su 

radiometrais, o pastarieji su saviraðiais 

(uþraðomos radioaktyvumo kitimo kreivës). 

Skenavimas – tai radioaktyviosios 

medþiagos pasiskirstymo tiriamajame organe 

vizualizacija, naudojant skenerá (mechaniðkai 

judantá virð skenuojamojo ploto 

scintiliaciná jutiklá ir tam tikrà registruojanèiàjà 

elektroninæ ir spausdinanèiàjà 

árangà). Scintigrafija – skiriamos dvi jos 

rûðys. Statinë scintigrafija – radioaktyviosios 

medþiagos pasiskirstymo tiriamajame 

organe ar visame organizme vaizdø 

gavimas naudojant gama kameras. Dinaminë 

scintigrafija – tai nepertraukiamas 

radioaktyviosios medþiagos patekimo ir 

iðsiskyrimo ið tiriamojo organo registravimas 

ir ðio organo vizualizacija naudojant 

gama kameras. 

Kompiuterinë tomografija. Tai – radiologinis 

tyrimo metodas, paremtas nevienodu 

rentgeno spinduliø sugërimu atskiruose 

audiniuose ir organuose. Rentgeno 

spinduliais paveikiami atskiri organizmo 

sluoksniai. KT aparato rentgeno 

vamzdis sukasi apie tiriamàjá objektà ir 

spinduliuoja siaurà rentgeno spinduliø 

sluoksná. Praëjæs pro tiriamàjá objektà jau 

pakitæs ir susilpnëjæs rentgeno spinduliø 

pluoðtas registruojamas specialiais 

detektoriais, kuriø skaièius bei iðdëstymas 

priklauso nuo aparato. Tiriamo pjûvio 

storis ir tarpai tarp pjûviø (“þingsniai”) 

gali bûti pasirenkami laisvai (pvz., 1-10 

mm storio). Tyrimo metu pacientas juda 

KT aparato angos kryptimi, o detektoriai 

ir rentgeno spinduliø ðaltinis nuolat sukasi 

aplinkui tiriamàjá. Taip gaunama tûrinë 

ávairiø organizmo srièiø informacija, 

kuri apdorota kompiuteriu pateikiama KT 

aparatø vaizduokliuose sluoksniniø vaizdø 

pavidalu. Kompiuterinës tomografijos 

privalumai: tyrimai trunka trumpai, gera 

vaizdø kokybë, galima tirti kelias anatomines 

sritis ið karto, dël tyrimo greitumo 

galima iðtirti net judanèius organus (pvz., 

ðirdá). Kompiuterinës tomografijos trûkumas 

– didelë paciento apðvita. 

Magnetinis rezonansas. Tai vienas 

moderniausiø radiologiniø tyrimø. Stipriame 

magnetiniame lauke vyksta audiniø 

vandenilio atomø suþadinimas. Kai 

radiodaþnuminiø impulsø veikimas nutraukiamas, 

atomai iðspinduliuoja energijà. 

Ði registruojama specialiais detektoriais. 

Kiekvienos rûðies audiniai iðspinduliuoja 

savità energijà. Tuo remiasi MR 

vaizdø formavimas. MR atliekamas sudëtingais 

atvejais, kai áprastiniai radiologiniai 

metodai negali duoti tikslaus atsakymo. 

Prie absoliuèiø MR tyrimo kontraindikacijø 

priskiriama: implantuotas ðirdies 

stimuliatorius, feromagnetiniai svetimkûniai 

ir pirmieji trys nëðtumo mënesiai, nes 

galimas vaisiaus perkaitimas. 

Pozitronø emisijos tomografija. Tomografiniai 

vaizdai gaunami ir pozitronø 

emisijos tomografijos bûdu. Ðiam tyrimui 

naudojami pozitronø spinduoliai. 

Pozitroninis tomografas turi keletà jutikliø, 

kurie vienu metu registruoja á detektorius 

patenkanèius gama kvantus. PET 

galima tiksliai kiekybiðkai ávertinti radionuklidø 

koncentracijà bet kurioje tiriamojo 

organo dalyje (tûryje), galima tirti metabolinius 

procesus bet kurioje ligos stadijoje. 

Trûkumas – pozitronø spinduoliø 

brangumas. 

Radioimuniniai tyrimai. Tai tyrimai, 

kai ligoniui neduodant radioaktyviøjø preparatø, 

nustatoma, kiek serume, plazmoje 

ar kitame skystyje yra vienø ar kitø hormonø 

arba kitø medþiagø. Radioimuniniø 

tyrimø privalumai: 1) didelis jautrumas 

– galima nustatyti 10 -6 – 10 -12 g/ml 

medþiagos; 2) didelis specifiðkumas dël 

imuniniø antigenø ir antikûnø reakcijø; 3) 

tikslumas; 4) ligonis neapðvitinamas. 

Medicininë termografija – þmogaus 

šiluminio spinduliavimo infraraudonøjø 

nematomo elektromagnetinio spektro 

bangø registravimas. Termografijos metu 

nustatoma visø organizmo srièiø bûdinga 

ðiluminë energija. Sveiko þmogaus 

ðiluminë energija pastovi, o ávairiø patologiniø 

pokyèiø metu ji kinta. 

Radiotermometrija – vidaus organø 

natûralaus spinduliavimo ir audiniø temperatûros 

matavimas. Audiniø skirtingame 

gylyje temperatûra matuojama mikrobangø 

radiometru. 



Mykolas Lasinskas, þymus Lietuvos inþinierius, pedagogas, 

mokslininkas, gimë 1916 m. gruodþio 1 d. Maskvoje. Lasinskø ðeima 

1918 m. gráþo á Lietuvà, dirbo dvare kumeèiais. Mykolas 1925–1929 m. 

mokësi Lukðtø pradinëje mokykloje, versdamasis savarankiðkai 

1929-1934 m. mokësi Rokiðkio gimnazijoje, 1934–1937 m. – 

Këdainiø aukðtesniojoje kultûrtechnikø mokykloje. 

Gerbiamas profesoriau, 

mes, Jûsø artimieji, mokiniai, mokslinë 

visuomenë ir akademikai, susirinkæ á 

Lietuvos MA ir Lietuvos energetikos instituto 

akademinius skaitymus „Lietuvos upiø 

praeitis, dabartis ir ateitis“, kurie vyko Lietuvos 

energetikos institute 2006 m. gruodþio 

1 d., iðklausæ Jûsø praneðimà, gausius 

pasisakymus ir palinkëjimus Jums bei 

po to (2006 m. gruodþio 6 d.) aplankæ 

Mokslø akademijos bibliotekoje Jûsø 

moksliniø darbø parodà, paþymëjome Jûsø 

gimtadiená, prisiminëme ðaliai reikalingus 

Jûsø darbus, didþiulá indëlá auklëjant 

jaunàjà kartà ir subrendusius inþinierius, 

daugiausiai hidrologus. Su didþia padëka 

nuoðirdþiai linkime tvirèiausios sveikatos 

ir daug laimingø metø. 

Techninëje spaudoje ir enciklopedijoje 

apie Jus buvo raðoma ne kartà, taèiau ðio 

jubiliejaus proga norëtume paklausti, kaip 

Jûs pats, þmogus, turintis paèius aukðèiausius 

mokslinius vardus ir laipsnius, 

vertinate savo devyniasdeðimties metø nueità 

kelià Esame girdëjæ, kad apie tai 

raðëte, taèiau sau. Tad gal galite papasakoti 

apie savo vaisingà inþinieriaus, pedagogo, 

mokslininko ir visuomenininko 

veiklà, kà manote apie hidrologijos ir energetikos 

plëtrà Lietuvoje, apie buvusá ir dabartiná 

laikotarpius. 

Mano darbo staþà reikëtø pradëti 

skaièiuoti nuo 1937 metø, kai baigusá 

Aukðtesniàjà kultûrtechnikø mokyklà Këdainiuose 

mane paskyrë dirbti á Þemës 

ûkio ministerijos Melioracijos departamentà. 

Po poros dienø pavedë iðtyrinëti 

ir suprojektuoti trumpà, vos 300–400 m 

Amalës upelio ruoþà Petraðiûnuose tarp 

geleþinkelio ir per Petraðiûnus einanèio 

plento. Projektuojant mane konsultavo 

prityræ specialistai, nes projektas buvo 

gana sudëtingas – dël didelio nuolydþio 

teko árengti net keturias gerai sutvirtintas 

greitvietes. Globëju priskyrë senà melioratoriø, 

kuris, galbût taip ir turi bûti, pavedë, 

palaimino ir iðvaþiavo, pasakæs, 

kad atvaþiuos, kai reikës darbà priimti. 

Toks metodas parodo, ko vertas þmogus, 

ar iðeis ið jo specialistas. Esant tokioms 

sàlygoms nuo darbo neatsitraukiau në 

valandai. Pavyko gerai. 

Vos tik atsiskaièiau departamente, 

praneðë, kad esu komandiruojamas á 

Lietuvos energetikos komitetà tyrinëti 

Profesoriaus 

Minijos upës, kur buvo numatomos vietos 

statyti hidroelektrines. Atvykæs radau 

penkiø technikø grupæ ir inþinieriø I.Fridmanà. 

Man pavedë padaryti Minijos 

upës slënio topografiná planà. Vëliau 

Energetikos komiteto leidinyje (þurnalo 

Nr.3) ði nuotrauka buvo iðspausdinta. Tyrinëjimo 

darbus vykdëm iki pat Kalëdø. 

1938 m. Energetikos komitetas upiø 

netyrinëjo, todël mane vël gràþino á Melioracijos 

departamentà; èia vël su tuo 

paèiu inþ. Fridmanu darëm Lëvens ruoþo 

nuo Panevëþio iki Pasvalio geodezinius 

tyrimus. 

1939-øjø pradþioje mus su inþ. Fridmanu 

vël komandiravo á Energetikos komitetà 

ruoðtis tyrinëti Nerá ir Ðventàjà. Èia 

prie mûsø prisijungë geodezininkas M. 

Kosèiauskas, ir mes tà vasarà padarëm 

pamatus upës slënio topografinei nuotraukai 

nuo Jonavos iki Kernavës. Rudená, 

gyvendamas prie Kernavës ir netoli Vievio, 

maèiau visà Lenkijos armijos tragedijà, 

kuri tiesiogiai paveikë ir mus – kartu su 

armija atvyko daug civiliø, t.y. inþinieriø, 

kuriø apie deðimtá ásijungë ir á mûsø tyrinëtojø 

skyriø. Dël politiniø motyvø jie ilgai 

pas mus neiðsilaikë – staiga dingdavo. Dël 

tø paèiø motyvø á mûsø skyriø 1941–1942 

m. ásijungë ir apie deðimtá Lietuvos kariuomenës 

Topografijos skyriaus karininkø. 

1940 m. pavasará mûsø grupë, vadovaujama 

Fridmano, iðsiruoðë tyrinëti 

Ðventosios nuo jos þioèiø iki Ukmergës 

(ir truputá toliau), o 1941 m. man vienam 

teko toliau tyrinëti Neries slëná nuo Kernavës 

iki Vilniaus. 1942–1944 m. staèiau 

trianguliacijos bokðtus Nemuno slënyje 

nuo Kauno iki Alytaus. 

Taigi nuo pat pirmøjø dienø (1937 m.) 

man teko dirbti prie Lietuvos energetikos 

komiteto vykdomø upiø tyrinëjimø. O komitetas 

dirbo pagal aiðkià ir tvirtà programà, 

paskelbtà Energetikos komiteto darbø 

IV sàsiuvinyje 1940 metais. Ji buvo 

tokia: 1940 m. uþbaigti ðiluminá Rëkyvos 

mazgà, tæsti Turniðkiø HE statybà, pradëti 

Minijos mazgo statybà, tæsti Neries 

(Kaunas–Kernavë) menzulinæ nuotraukà. 

1941 m. uþbaigti Minijos mazgo statybà. 

1943 m. pradëti projektuoti Antalieptës 

HE, tæsti Nemuno ir Neries slëniø topografijà. 

1944–1945 m. plëtoti Antalieptës 

garbingas 

jubiliejus 

HE ir Minijos 2-osios HE statybà, projektuoti 

2-àjà Neries HE. Iki 1950 m. pastatyti 

Antalieptës HE 2000 kW, Turniðkiø 

HE 14 000 kW, Jonavos HE 25 000 

kW. Po 1950 m. – Kauno HE ant Nemu- 

Mykolo La 

no 30 000 kW, iki 1960 m. Birštono HE 

ant Nemuno 75 000 kW, Trakø HE ant 

Neries 15 000 kW, Kernavës HE ant Neries 

15 000 kW, Kleboniðkio HE ant Neries 

16 000 kW. 

Karas sujaukë ðià programà. Tik vëliau 

(1959 m.) buvo pastatytos dvi ið programoje 

numatytø – tai Antalieptës HE 

2500 kW ir Kauno HE 100 000 kW. Turniðkiø 

HE statyba buvo nutraukta 1945 

metais. Jos likvidavimo komisijos darbe 

teko dalyvauti ir man. 

Darbo intensyvumas karo metu buvo 

labai menkas, todël pradëjau galvoti, 

kad neproduktyviai leidþiamà laikà geriau 

bûtø pakeitus studijomis. 1944 m. paèioje 

pradþioje pradëjau lankyti jau oficialiai 

uþdarytà Kauno Vytauto Didþiojo universiteto 

Statybos fakultetà, o 1945 m. gale 

visiðkai iðëjau ið Energetikos valdybos á 

Universitetà. Taip baigësi mano pirmasis 

8 metus trukæs techniko darbo etapas 

– perëjau á pedagoginio darbo sritá. 

Ið pradþiø katedroje dirbau laborantu 

ir studijavau. Laboranto atlyginimas buvo 

nedidelis, todël teko verstis „ðoniniais“ darbais 

– braiþyti miestø planus. Sunkiai, bet 

ðiaip taip vertëmës. 1948 m. studijas bai- 


giau ir buvau paliktas dirbti Universitete. 

Katedra man pavedë dëstyti upiø energijos 

naudojimo kursà, vienà ið paèiø stambiausiø 

hidrotechnikos specialybëje. Darbas 

sekësi. Panaðiai klostësi mano darbas 

asinsko 

dëstant tà patá kursà ir dirbant antraeilëse 

pareigose ið pradþiø Kauno þemës ûkio 

technikume, vëliau Þemës ûkio akademijos 

Hidromelioracijos fakultete. Èia dirbau 

1950–1955 ir 1974–1984 metais. 

Dirbant katedroje tekdavo dalyvauti 

ir kitokiuose darbuose. Vienas ið tokiø – 

„Ðeðupës“ kolûkio HE statyba ant Dovinës 

upës prie Marijampolës. Buvau paskirtas 

hidroelektrinës vyriausiuoju projekto 

inþinieriumi, o jau statybos metu 

man buvo pavesta techninë prieþiûra. 

Darbas vyko labai sklandþiai, dirbo tik 

studentai (uþ maitinimà), vadovavo atskirø 

srièiø specialistai dëstytojai. Iðtyrinëta, 

suprojektuota ir pastatyta per vienà 

pavasario-vasaros-rudens sezonà. Pastatyta 

gerai, veikia ir iki ðiol. Baigiantis 

statybos darbams KPI rektoratas uþ gerà 

darbà projektuojant ir statant hidroelektrinæ 

mane premijavo – davë turistinæ 

komandiruotæ á Moldavijà, Krymà ir Kaukazà. 

Ðios kelionës metu ne tik groþëjausi 

aplinka, bet ir domëjausi èia statomais 

ar jau veikianèiais hidrotechniniais 

objektais – buvau kelias dienas Dubosarø 

HE statyboje, lankiausi Sevano eþero 

poþeminëje HE (Armënijoje), ZA HE 

Gruzijoje. Tokios þinios buvo bûtinos dëstant 

specialybës studentams. Uþbëgdamas 

uþ akiø, pasakysiu, kad lankiausi 

Dauguvos, Dnepro, Volchovo, Svyriaus, 

Irtyðiaus, Obës, Chram (Gruzijoje), Èirèiko 

(kaskada Uzbekijoje), Èemalo (Altajuje), 

Irkutsko, Krasnojarsko, Bratsko hidroelektrinëse 

ir maþesnëse. Neiðdildomas 

áspûdis, kai stovi prie upës, kurios 

gylis statybos vietoje 20 m, plotis apie 

kilometrà, uþtvankos aukðtis apie 150 m, 

o maðinø salës ilgis apie vienà kilometrà. 

Jautiesi maþas vabalëlis, bet kartu ir 

þmogaus minties gigantas. 

Antras mano praktiðkas darbas dirbant 

KPI buvo Hidraulikos laboratorijos 

Garbingo jubiliejaus proga prof. M.Lasinskà sveikina Lietuvos MA Technikos 

mokslø skyriaus mokslininkai 

statyba. Man teko uþduotis vadovauti 

pastato ir stacionariø árengimø statybai. 

Aukštosiose mokyklose dirbau 25 metus. 

Per tà laikà ásigijau technikos mokslø 

kandidato moksliná laipsná (1953 m.) ir 

moksliná docento vardà (1956 m.) bei geografijos 

mokslø daktaro laipsná (1972 m.) 

ir profesoriaus moksliná vardà (1976 m.). 

1957 m. konkurso tvarka buvau 

išrinktas Lietuvos mokslø akademijos 

Energetikos ir elektrotechnikos instituto 

naujai kuriamos laboratorijos vadovu. 

Tuo baigësi mano pedagoginio darbo 

etapas ir prasidëjo naujas – mokslinio 

tyrimo darbo etapas, nors antraeilëse 

pareigose dar kurá laikà dirbau dëstytoju 

Þemës ûkio akademijoje. 

Organizuoti naujà laboratorijà man 

nebuvo sunku, nes, daug metø dirbdamas 

dviejose aukðtosiose mokyklose, þinojau 

buvusius geresnius studentus, 

juos ir kvieèiausi. Ir neapsirikau – ne vienas 

jø atëjo tiesiai ið suolo, greitai prisitaikë 

prie naujos aplinkos, keletas jø dirba 

laboratorijoje ir dabar. 

Kitais metais padaugëjo darbuotojø 

dvigubai. Ëmëmës darbo. Supratom, 

kad ne mûsø jëgoms kelti pasaulines idëjas, 

kurti naujas kryptis. Tuo metu dar buvo 

aktualu padëti besikurianèiam ir atsistatanèiam 

Lietuvos ûkiui. Ëmëmës ávertinti 

Lietuvos upiø potencinius energetinius 

iðteklius. 

Gerai susipaþinau su prof. S.Kolupailos 

darbais. Supratome, kad tai, kà 

padarë S.Kolupaila, galëjo padaryti be 

galo darbðtus, labai iðsilavinæs, labai gerus 

tarptautinius ryðius turintis pasaulinio 

garso mokslininkas. Bet jis dirbo beveik 

vienas, o vieno þmogaus jëgos yra 

ribotos. S.Kolupailos darbe pateikta apie 

30-ties svarbesniø Lietuvos upiø hidrografija 

kraðto poreikiø jau netenkino, todël 

reikëjo já detalizuoti. Nutarëme iðmatuoti 

þemëlapyje ilgius ir baseinø plotus 

visø Lietuvos upiø, ilgesniø kaip 10 km 

arba kuriø baseino plotas virðija 50 km². 

Darbas buvo milþiniðkas, bet lengvai suprantamas, 

o þmonës dirbo sàþiningai. 

Padaryti darbà – dar ne viskas. Reikia, 

kad jis bûtø þinomas ir prieinamas 

kitiems, paskelbtas dideliu tiraþu. Prof. 

S.Kolupaila net kelis kartus skelbë viskà, 

kà galëjo, kà sukûrë. Pvz., Nemuno 

ties Smalininkais vandens lygiø duomenis 

ir jo apskaièiuotus debitus jis skelbë 

ávairiose pasaulio konferencijose, ávairiomis 

kalbomis, todël ðie duomenys pasaulyje 

plaèiai þinomi. Jø reikðmë hidrologijos 

mokslui yra labai didelë, nes 

ði vandens matavimo stotis, atidaryta 

1811 m., yra viena seniausiø pasaulyje, 

veikia be pertraukø, apima ávairiausiø 

vandeningumø laikotarpius ir leidþia palyginti 

kitø upiø nuotëkio reþimà. 

Supratæ hidrografiniø duomenø svarbà 

kraðto ûkiui, mes pritaikëme profesoriaus 

S.Kolupailos metodà ávertinti maþø 

upiø hidrologiná reþimà ir sumanëme savo 

darbo rezultatus paskelbti atskira knyga. 

Ið pradþiø instituto vadovybë, matyt, 

nepasitikëdama mûsø darbo kokybe ir 

kvalifikacija, á mûsø nekuklø norà reagavo 

gana skeptiðkai. Buvo ir kritiðkø vertinimø, 

ir að supratau dël ko – institute tuomet 

dar nebuvo në vienos knygos mokslo 

tematika, iðskyrus leidiná, kuriame paskelbti 

konferencijoje skaityti praneðimai. 

Kitaip paþiûrëjo tuometis instituto direktorius 

A.Þukauskas, vëliau tapæs akademiku, 

MA viceprezidentu. Jis rëmë mus 

ir leidiná átraukë á instituto leidybos planà. 

Mus palaikë ir tuometis MA vyriausiasis 

mokslinis sekretorius akademikas K.Bieliukas. 

Knyga iðëjo ir mûsø dþiaugsmui 

nebuvo ribø – per dvejus metus mûsø 

maþas ir visai jaunas kolektyvas parengë 

ir iðleido leidiná apie Lietuvos upiø hidrografijà. 

Tai bent! Lietuvos upiø kadastro 

1-oji dalis greitai iðpopuliarëjo tarp projektuotojø 

melioratoriø, keliø ir tiltø projektuotojø, 

hidrologø, hidroenergetikø, 

hidrometeorologø, galima sakyti, tapo jø 

parankine knyga. Dar visai neseniai, gal 

2000-aisiais, praëjus 40 metø nuo jos iðleidimo, 

maèiau jà naudojamà Hidrometeorologijos 

valdyboje. 



1991 metø pabaigoje pradëta ir 

tebevykstanti þemës reforma 

susijusi su XX a. Lietuvos teritorijoje 

vykusiomis þemës reformomis. 

Ðio laikotarpio pirmoji, 

vykdyta amþiaus pradþioje, 

þinoma Stolypino þemës reformos 

Doc. Jonas MILIUS 

Vilniaus universitetas 

Teritorijos ûkinio tvarkymo raida yra 

sudëtingas procesas, veikiamas ávairiø 

prieþasèiø. Taèiau, geriau patyrinëjus ðá 

procesà, iðryðkëja jo bruoþas, bûdingas 

visam visuomenës raidos laikotarpiui: 

tam tikroje plëtotës pakopoje ágyvendintos 

priemonës, tuo metu svarbios ir pasitarnavusios 

paþangai, laikui bëgant 

tampa nebeefektyvios ar net trukdo tolesnei 

proceso paþangai. 

Taip galima apibûdinti ir þemës tvarkymo 

sistemø raidà Lietuvos teritorijoje. 

XVI a., valdant Þygimantui Augustui, ávykdyta 

valakø reforma þemës valdymo, 

naudojimo ir kitais poþiûriais suformavo 

daug pranaðesnæ bûklæ uþ prieð tai buvusiàjà, 

kai, galima sakyti, reglamentuotos 

tvarkos ir nebuvo. Taèiau reikëtø paminëti 

svarbià mûsø kraðto raidos ypatybæ: 

bûdami europinës civilizacijos rytiniame 

pakraðtyje, dël ávairiø prieþasèiø 

vis „vëluodavome“ ávesti pribrendusias 

naujoves. Vokieèiø ekonomistas Maksas 

Veberis (Max Weber, 1929) teigë, kad senovës 

germanai jau VIII a. buvo pertvarkæ 

pirmykðtæ savo kaimø þemës tvarkymo 

sistemà ir ágyvendinæ tuo metu racionalià 

dirbamø laukø rëþinæ sistemà. 

Lenkijoje tà daryti pradëta taip pat anksti 

– XII a. pabaigoje. Taèiau Vakarø ðalyse 

jau XVI a. prasidëjo viduramþiø þemës 

tvarkymo kaimø sistemos – rëþinës sistemos 

– irimas, kuris vyko lëtai iki XIX a. 

(Balèiûnas, 1938). Pagrindinis tø pertvarkymø 

tikslas – atlikti þemës komasacijà 

(lot. – atskirø þemës sklypø sujungimas á 

vienà vietà, panaikinant per juos kelià, já 

nutiesiant kita vieta arba iðperkant svetimus 

sklypus ) ir sukurti vienkieminæ sklypinæ 

þemëvaldà ir þemënaudà. 

Valakø reformos ávesta þemës tvarkymo 

sistema Lietuvos kaimuose daug 

kur iðliko iki XX amþiaus. Ði sistema per 

ilgà laikà labai pasikeitë. Svarbiausia, 

kad reformos ágyvendinimo metu buvusi 

aiðkiai reglamentuota, vëliau ði sistema 

darësi vis painesnë, o jos teritorinë 

sàskaida vis nepalankesnë þemës naudojimo 

poþiûriu. Kûrësi naujos ðeimos 

(vedybos, paveldëjimai), buvo naujai 

ádirbamos ganyklos, dirvonai. Dël to bu- 

vardu. Sukanka ðimtas metø nuo 

to laiko, kai ji buvo pradëta. Ji 

prisimintina ne vien dël ðios 

apvalios datos. Reformos sumanytojas 

ir pagrindinis organizatorius 

buvo þymus carinës Rusijos 

valstybës veikëjas Piotras Stoly- 

Piotras Stolypinas 

ir Lietuva 

vo skaidomi rëþiai, didëjo jø skaièius. Vis 

labiau susipainiojo dvaro ir kaimo þemës. 

Þemës naudojimo painiava, niekieno 

netvarkoma, vis didëjo. 

Dël ðiø ir kitø prieþasèiø XIX a. pirmojoje 

pusëje valakø þemëtvarka Lietuvoje 

pradëjo irti. Taèiau ðis procesas tuo metu 

didesnio masto nepasiekë, nes nebuvo 

organizuotas kaip valstybinë priemonë. 

Tai labiausiai lëmë mûsø istorinis likimas. 

Prisiminkime, kad XIX a. nebuvo 

savarankiðkos Lietuvos valstybës. Nuo 

XVIII a. pabaigos po Lietuvos Didþiosios 

Kunigaikðtystës treèiojo padalijimo 

(1795 m.) beveik visa Lietuvos teritorija 

pateko á carinës Rusijos imperijà. Taigi 

XIX a. Lietuvos kaimø ûkis buvo tvarkomas 

pagal Rusijos ástatymus. Mûsø istorinë 

praeitis buvo kitokia negu Rusijos, 

taèiau savarankiðkai, nepriklausomai 

nuo Rusijos plëtotis negalëjo. 

XIX a. Rusijoje, taip pat ir Lietuvoje 

buvo permainingas, lydimas svarbiø ávykiø. 

Kai kurie turëjo tiesioginá ryðá su þemës 

valdymo santykiø raida. Svarbiausias 

ið jø – baudþiavos panaikinimas. Rusija 

buvo viena ið paskutiniø valstybiø Europoje, 

kur XIX a. viduryje dar tebebuvo 

baudþiava. Taèiau, kaip raðë poetas, „nebeuþtvenksi 

upës bëgimo“. Caras Aleksandras 

II 1861 m. vasario 19 d. pasiraðë 

manifestà dël baudþiavos panaikinimo. 

Realus baudþiavos panaikinimo procesas 

truko ilgiau. Tai buvo svarbus ávykis 

tuometës valstybës gyvenime. Pakanka 

paminëti, kad 1911 m. buvo iðleistas 

6-iø tomø veikalas „Velikaja reforma“ (Didþioji 

reforma). Baudþiavos panaikinimas 

buvo antroji þemës reforma Lietuvos teritorijoje. 

Taèiau iðskirtinë. Jos nuostatø 

ágyvendinimas labiausiai pakeitë politinius 

ir teisinius þemës valdymo santykius, 

taèiau nepakeitë þemës ûkio teritorijos 

tvarkymo ir naudojimo tvarkos. Iðliko 

rëþinë laukø tvarkymo bei gatvinë apgyvendinimo 

sistema. 

Rusijoje ir po baudþiavos panaikinimo 

sunki ekonominë valstieèiø bûklë nepagerëjo, 

nes valdþiai labiausiai rûpëjo 

dvarininkø reikalai. Valstieèiø bûklæ sunkino 

ir tebebuvusi trilaukë sistema, dël 

kurios treèdalis ariamosios þemës kasmet 

buvo laikoma pûdymu – tais metais 

joje nebuvo auginami kultûriniai augalai. 

Þemës stokà didino ir labai daug 

buvusiø rëþiø eþiø, atsiradusiø dël þemës 

valdymo susmulkëjimo. Viename 

ûkyje buvo vidutiniðkai 30–60 rëþiø, o 

kai kur – 100 ir daugiau. Rusijoje buvo 

nemaþai kaimø, kuriø rëþiai iðtásdavo 2– 

5 km nuo sodybø, o kai kur – 20 km ir 

daugiau. Yra duomenø, kad eþioms tuomet 

teko daugiau kaip 6 proc. dirbamos 

þemës (Balèiûnas, 1938). 

Paminëtinas dar vienas veiksnys, sàlygojæs 

þemës valdymo ir jos naudojimo 

santykius ir apskritai kaimo gyvenimà. Tai 

– þemës bendruomenës. Viduramþiais 

bendruomenës vaidino nemaþà vaidmená 

kaimieèiø gyvenime. Jos buvo svarbios 

dël ûkiniø reikalø bendrumo, nes 

valstieèiø þemës rëþiai buvo ávairiai susipynæ, 

buvo bendros ganyklos. Visa tai 

vertë ûkininkauti sutartinai, pagal vienodà 

tvarkà, o ne kas sau. Ávairiuose kraðtuose 

bendruomeniø formos buvo nevienodos. 

Rusijoje buvo ypatinga þemës 

bendruomeniø tvarka ir jos turëjo daug 

didesnæ galià, negu kitø kraðtø bendruomenës. 

Vakarø Europoje jau XVIII a. antrojoje 

pusëje pradëta ávesti individualø 

þemës valdymà, nepriklausomà kaimo 

bendruomenei nei ûkiniu, nei teisiniu poþiûriu. 

Rusija ðia prasme buvo atsilikusi 

ir þemës bendruomeniø tvarkà ëmë naikinti 

tik XX a. pradþioje. Uþtrukæs bendruomeninis 

þemës naudojimas gilino 

Rusijos þemës ir kaimo krizæ. 

XIX–XX a. sandûroje Rusijos bûklæ 

sunkino ir kiti – politiniai motyvai. 1904 

m. kilæs karas su Japonija ir nesëkminga 

jo eiga bei pabaiga sukëlë kraðte nepasitenkinimà 

ir neramumus. Tad teko 

imtis skubiø ir radikaliø priemoniø þemës 

valdymo ir naudojimo klausimams spræsti. 

Caro valdþia në nemanë parceliuoti 

dvarø ir duoti þemës maþaþemiams ir beþemiams 

dvarininkø sàskaita. Todël þemës 

reformà buvo sumanyta pasukti 


pinas. Lietuva tuo metu buvo 

Rusijos imperijos sudëtyje ir todël 

èia galiojo Rusijos ástatymai. 

Taèiau greta valstybinës veiklos 

ir asmeninis P.Stolypino gyvenimas 

buvo susietas su tuomete 

Lietuva. 

Kalnaberþës 

dvaras 

dabar 

valstieèiø þemës tvarkymo linkme. Pagrindinis 

reformos siekis buvo suintensyvinti 

valstieèiø ûkio naðumà. 

Pagrindinis reformos sumanytojas ir 

ðalininkas buvo Piotras Stolypinas. Jis 

buvo ásitikinæs, kad pats geriausias bûdas 

iðspræsti valstieèiø nepasitenkinimà 

– suteikti jiems þemës nuosavybæ. P. Stolypinas 

samprotavo, kad valstietis-savininkas 

nemaiðtaus, nes jam reikalingas 

stabilumas ir tvarka. P. Stolypinas ëmësi 

konkreèios veiklos. 

Lietuvoje P.Stolypino asmenybë (pavardë) 

siejama su XX a. pradþioje vykdyta 

þemës reforma. 

P.Stolypinas gimë 1862 m. balandþio 

5 d. (kai kuriuose ðaltiniuose nurodoma 

balandþio 2 d.) Drezdene. Vaikystë prabëgo 

Srednikovo dvare prie Maskvos. 

Stolypinas buvo senos bajoriðkos kilmës, 

siekusios XVI amþiø. P.Stolypino tëvas Arkadijus 

Dmitrijevièius (1822–1899) buvo 

kariðkis, dalyvavo Rusijos–Turkijos kare, 

buvo Kremliaus rûmø komendantas. Jis 

buvo ávairiapusiðkas þmogus: domëjosi 

muzika, skulptûra, istorija... Motina Natalija 

Michailovna buvo kunigaikðèio 

M.D.Gorèakovo duktë. M.D.Gorèakovas 

vadovavo armijai Rusijos–Turkijos kare. 

Motinà Natalijà paþinojæ þmonës apibûdino 

kaip protingà, iðsilavinusià, visuomeniðkà 

moterá. Piotras Stolypinas turëjo 

du brolius. Vyresnysis þuvo dvikovoje. 

Piotras kovësi su brolio þudiku, buvo 

suþeistas á deðiniàjà rankà. Jaunesnysis 

brolis buvo þurnalistas. P.Stolypinas 

vedë jaunas – bûdamas dvideðimties 

metø. Su þmona Olga Borisovna susilaukë 

ðeðiø vaikø – penkiø dukterø, o 

jauniausias, gimæs 1903 m., buvo berniukas, 

gavæs Arkadijaus vardà. 

XIX a. 80-øjø metø pradþioje P.Stolypinas 

baigë Peterburgo universiteto 

Fizikos-matematikos 

fakultetà. Studijø metu 

iðryðkëjo gabumai tiriamajam 

darbui, bet jis pasirinko 

valdininko karjerà. 

Tarnybinæ veiklà P.Stolypinas 

pradëjo 1884 m. 

Vidaus reikalø ministerijoje, 

o vëliau perëjo á Þemdirbystës 

ir valstybës turtø 

ministerijos Þemdirbystës ir þemës 

ûkio pramonës departamentà, kur uþsiëmë 

þemëtvarkos reikalais. Vëliau jis tapo 

Kauno apskrities, o po to Kauno gubernijos 

bajorijos vadu. Ði tarnyba davë 

administracinio darbo patirties. 1902 m. 

jam buvo pavestos Gardino, o po metø 

– Saratovo gubernatoriaus pareigos. Èia 

iðryðkëjo jo ryþtingas charakteris. 1906 

m. balandá P.Stolypinas buvo paskirtas 

vidaus reikalø ministru, o tø paèiø metø 

liepà – Ministrø Tarybos pirmininku. 

Rusijos istorija – ne tik politinë, bet ir 

ûkio – sudëtinga, kitokia nei Europos 

kraðtø. Vertinant europieèiø patirtimi – atsilikusi. 

P.Stolypinas buvo Rusijos valstybës 

veikëjas. Suprasdamas jos bûklæ, 

jis linkëjo gero valstybei ir jos gyventojams 

ir manë, kad to siekti reikia kardinaliomis 

priemonëmis. 1905 m. P.Stolypinas 

panaudojo kariðkiø komandas 

valstieèiø akcijoms malðinti Saratovo gubernijoje. 

Tuo neramiu laikotarpiu ir susiformavo 

P.Stolypino ásitikinimas, kad 

pats geriausias bûdas iðspræsti valstieèiø 

nepasitenkinimà – suteikti jiems þemës 

nuosavybæ. P.Stolypino veiklos, o ir 

paèios asmenybës vertinimas – painus 

klausimas. Pagal èia iðdëstytus duomenis 

– bûtø vertinimas ið Rusijos „pozicijø“. 

Toks vertinimas galëtø bûti atskiro 

darbo (straipsnio) tikslas. Ðio straipsnio 

tikslas – ðiek tiek plaèiau pateikti þiniø ið 

ávairiø ðaltiniø apie P.Stolypino sàsajas su 

Lietuva ir jo reformos tikslus bei jos rezultatus 

Lietuvos teritorijoje. Þurnale „Þemëtvarka 

ir melioracija“ (1996, Nr.3) buvo 

publikuotas þemëtvarkininko Mato 

Martinaièio (jau mirusio), vykdþiusio ir 

tarpukario Lietuvos þemës reformos darbus, 

straipsnis apie P.Stolypino þemës reformà. 

Kai kurie ðio autoriaus prisiminimai, 

tarpukario laikotarpiu þmoniø papasakoti, 

yra autentiðki, o prabëgus daugeliui 

metø, yra ádomûs, todël pakartojami 

ðiame straipsnyje. 

XX a. pradþioje P.Stolypinas dirbo Lietuvoje. 

Jis labai mëgo Kalnaberþës dvarà. 

Vienuose ðaltiniuose raðoma, kad P. 

Stolypino senelis, carinës Rusijos generolas, 

pasiþymëjo malðinant 1831 m. sukilimà 

ir uþ tai caras jam padovanojo Kalnaberþës 

dvarà netoli Këdainiø. Taèiau 

kitur raðoma, kad Piotro Stolypino tëvas 

Kalnaberþës dvarà iðloðë kortomis... Ir tapæs 

Rusijos ministru pirmininku, kiekvienà 

vasarà atvaþiuodavo èia vasaroti. Vasarodavo 

liepos mënesá. Dvaro sodyba 

buvo deðiniajame Nevëþio upës krante. 

Á ðiauræ nuo dvaro tásojo Kalnaberþës kaimas. 

Kai P.Stolypinas atvaþiuodavo, já lydëdavo 

apie 300 ávairiø sargybiniø, kurie 

apsistodavo dvare ir gretimuose kaimuose. 

Dvaro sodyba ir jos aplinka buvo 

labai graþiai priþiûrima ir tvarkoma. P. 

Stolypinas atsiveþdavo ið Peterburgo virëjà 

ir tarnus. Ið Peterburgo atvaþiuodavo 

specialiu traukiniu, kurio sàstatà sudarë 

vagonas-salonas ir 3–4 paprasti keleiviniai 

vagonai. Saulëtomis dienomis jis 

eidavo su þmona pasivaikðèioti. Tuomet 

krûmuose, rugiuose, uþ trobø kampø budëdavo 

sargybiniai. Pasivaikðèioti eidavo 

vieðkeliu nuo dvaro á Këdainiø miesto 

pusæ 2–3 km. Sutikti pakeleiviai, jau patikrinti 

sargybiniø, já sveikindavo, o P.Stolypinas 

visiems keldavo skrybëlæ. Pasitaikydavo 

moterëliø, kurios atsiklaupdavo 

ir pasveikindavo katalikiðkai „Garbë 

Jëzui Kristui“. Jis atsakydavo taip pat, tik 

rusiðkai. Atostogø metu P.Stolypinà lankydavo 

aukðti pareigûnai ið Kauno, Vilniaus 

ir Peterburgo. Visus sveèius pasitikdavo 

ir iðleisdavo dvaro administratorius 

ir P.Stolypino tarnai. Á Këdainiø geleþinkelio 

stotá vaþiuodavo karieta, traukiama 

keturiø arkliø, o visi palydovai vaþiuodavo 

taip pat karietomis, pakinkytomis 

dviem arkliais. Kalnaberþës dvaro administratorius 

ir visi tarnautojai, iðskyrus sodininkà 

Antanà Urbelá, buvo rusai, bet kai 

kurie mokëjo ir lietuviðkai. 

Lietuvoje P.Stolypinas susipaþino su 

Lietuvos ûkininkø gyvenimu. Jam patiko 

Suvalkijos vienkiemiai. Ruoðtis þe- ! 


! 

mës reformai jam padëjo þymus danø 

mokslininkas A.Kofodas. 

Vykdant numatytà þemës reformà, reikëjo 

panaikinti archajiðkà bendruomeniø 

tvarkà, padaryti valstieèius individualios 

þemës savininkais ir tuomet tvarkyti jø þemes. 

Svarbiausias dokumentas ðiems 

darbams pradëti buvo 1906 m. lapkrièio 

22d. ásakas („ukazas“). Apibendrintas jo 

turinys toks: a) bendruomenës pereina 

ið bendruomeninio þemës valdymo á paveldëtiná; 

b) kiekvienas bendruomenës 

narys gali laisvai iðeiti ið bendruomenës 

be jos sutikimo ir gali reikalauti pripaþinti 

nuosavybe jo faktiðkai valdomà þemæ; c) 

ðeimos þemës nuosavybë pakeièiama individualia 

þemës savininko nuosavybe ir 

d) iðëjusieji ið bendruomenës gali gauti 

þemæ ne rëþiais, bet sklypais. Ði pastaroji 

nuostata davë pradþià naujiems þemës 

tvarkymo darbams. Kai kuriø autoriø 

nuomone (Balèiûnas, 1938) ðis ásakas 

buvo reikðmingesnis uþ 1861 m. vasario 

19 d. laisvës manifestà, kuris valstieèiams 

suteikë tik iliuzinæ laisvæ. 

Stolypino þemës reforma buvo Rusijos 

þemës reforma. Jos tikslas ir uþdaviniai 

iðplaukë ið Rusijos tuometinës politinës 

ir ekonominës bûklës bei savitos þemës 

valdymo ir naudojimo sistemos. 

Lietuvos teritorijoje reformos darbai buvo 

formuojami pagal mûsø kraðto sàlygas. 

Pagrindinis dokumentas buvo minëtasis 

ásakas, ið dalies pakeistas 1910 m. birþelio 

27 d. ástatymu. Þemëtvarkos darbø 

nuostatai buvo patvirtinti 1911 m. birþelio 

11 dienà. Juose iðdëstyta þemëtvarkos 

darbø esmë, organizacija ir pats darbø 

procesas. Lietuvoje Stolypino þemës reforma 

buvo daroma 1907–1914 metais. 

Daugiausia kaimai buvo skirstomi á vienkiemius. 

Ðios reformos metu buvo atlikta 

nedaug ir kitø þemëtvarkos darbø. 

Kaimø skirstymas buvo atliekamas 

ne priverstinai, bet kaimui papraðius. 

Jeigu du treèdaliai kaimo valstieèiø sutardavo 

skirstytis, toks sprendimas buvo 

privalomas visiems. Per minëtàjá laikotarpá 

Lietuvos teritorijoje á vienkiemius 

buvo iðskirstyta: Kauno gubernijoje 

1743 kaimai, Vilniaus gubernijoje – 717 

kaimø. Daugiausia skirstësi kaimai Latvijos 

pasienyje, Ðvenèioniø ir Alytaus apskrityse 

(Tyla, 1988). 

Iðsikeliantiems á vienkiemius ûkininkams 

teko patirti ir nemaþai iðlaidø, nes 

reikëjo perkelti trobesius ið gatvinio kaimo 

á suprojektuotà sklypà. Þemës tvarkymo 

komisijos buvo ápareigotos skirti 

ûkininkams bepalûkines paskolas arba 

paðalpas, taèiau tokiø paskolø Lietuvoje 

nedaug buvo iðduota. Kai kuriuose ðaltiniuose 

nurodoma, kad ðios reformos metu 

skirstymas á vienkiemius davë naudos. 

Pavyzdþiui, Pirmojo pasaulinio karo metu 

vienkiemiø ûkiai buvo pajëgesni uþ 

gatviniø kaimø ûkius ir lengviau pergyveno 

neigiamus karo padarinius. Taèiau 

kartu iðryðkëjo ir nemaþai ðios reformos 

trûkumø. Þinomas tarpukario Lietuvos þemëtvarkos 

specialistas Zenonas Baèelis 

teigë, kad darbai buvo atlikti ne visada 

laikantis þemës ûkio reikalavimø. Pavyzdþiui, 

sodybos kai kur buvo paliekamos 

senoje vietoje gatviniame kaime (toks 

skirstymas buvo vadinamas „radialiniu“ 

bûdu), o sklypai sudaromi uþ keliø kilometrø. 

Ariamoji þemë buvo duodama ne 

vienoje vietoje. Todël po Pirmojo pasaulinio 

karo, vykdant Tarpukario Lietuvos þemës 

reformà, kai kur teko pertvarkyti Stolypino 

reformos metu atliktà darbà. 

Apie þemëtvarkos darbus Stolypino 

reformos metu yra iðlikusiø tuo metu dirbusiø 

specialistø autentiðkø prisiminimø. 

1994 m. iðleistame rinkinyje „Senøjø matininkø 

raðtai“ þemëtvarkininkas Romualdas 

Ivaðkevièius (1891–1973) prisimena, 

kaip jis 1910–1914 m. atliko Stolypino 

þemës reformos darbus Ðiauliø ir Raseiniø 

apskrityse. Pagal tuomet galiojusius 

nuostatus, skirstant kaimus á vienkiemius, 

nukentëdavo kaimo maþaþemiai. 

Mat kaimo bendros ganyklos buvo 

dalijamos proporcingai turimos þemës 

plotui. Todël maþaþemiai, gavæ maþà ganyklos 

plotà, negalëdavo iðlaikyti nei karvës, 

nei arklio ir turëdavo eiti dirbti pas 

stambesnius ûkininkus arba á dvarà. 

Kaimo ûkininkai ið savøjø iðsirinkdavo 

ágaliotinius, kurie rûpindavosi visais þemëtvarkos 

reikalais. Kaimo ûkininkai turëdavo 

matininkui nemokamai duoti butà, kurà, 

ðviesà, arklius vaþinëti tarnybos reikalais, 

skirdavo darbininkus prie þemëtvarkos 

darbø ir medþiagos (medienos) ribø þenklams 

pagaminti. Uþ maistà matininkas turëdavo 

mokëti. Visi kaimieèiai maistà suneðdavo 

ðeimininkei, pas kurià gyveno matininkas. 

Baigæs darbus matininkas atsiskaitydavo 

su ðeimininke. Birþø, Ðiauliø ir 

Panevëþio apskrityse ûkininkai darydavo 

alaus ir juo vaišindavo matininkà. 

Dirbant kaime pasitaikydavo ir netikëtumø. 

Ûkininkai buvo pripratæ caro valdþios 

valdininkus papirkinëti, tad bandydavo 

brukti pinigø ir matininkams, bet 

daugelis jø buvo dori þmonës, pinigø davëjus 

iðbardavo ir iðvarydavo. Be to, praneðdavo 

kaimo ágaliotiniams. 

Matininkø atlyginimai, palyginti su kitø 

tarnautojø atlyginimais, buvo geri. Pavyzdþiui, 

kaimo mokytojas gaudavo 25– 

30 tuometiniø rubliø per mënesá, o matininko 

padëjëjas gaudavo 50, matininkas 

– 75, o vyresnysis matininkas – 120 rubliø 

mënesiná atlyginimà. Be to, vasaros 

sezono metu matininkams buvo mokami 

beveik pagrindinio atlyginimo dydþio 

dienpinigiai. 

Kaip raðë R.Ivaðkevièius, 1915 m. 

Kauno gubernijoje þemëtvarkos darbø 

jau nebuvo galima dirbti, nes artëjo frontas. 

Þemëtvarkos dokumentai buvo iðveþti 

á Rusijos miestà Tveræ (sovietmeèiu 

– Kalinino miestas). Matininkai buvo paskirti 

ávertinti sunaikintø pasëliø. Vëliau vyresnieji 

iðvyko á Tveræ, o jaunesnieji buvo 

priimti organizacijon, kuri globojo karo 

pabëgëlius. 

Piotro Stolypino asmenybë ir veikla yra 

susilaukusi ávairiø vertinimø ir buvusioje 

Tarybø Sàjungoje, ir dabartinëje Rusijoje. 

Apie já iðspausdinta ne viena knyga, yra 

publikacijø enciklopedijose. Vertinimai gerokai 

prieðtaringi. Suprantama, kad jo siekis 

ágyvendinti privaèià þemës nuosavybæ 

ir stiprinti individualià iniciatyvà buvo 

nepriimtini sovietinei ideologijai. Didþiojoje 

tarybinëje enciklopedijoje (Bolðaja sovetskaja 

enciklopedija, t. 24, 1976) raðoma, 

kad ðia reforma buvo siekiama sukurti carizmui 

Rusijos kaime socialinæ atramà. Net 

ir dabartiniuose Rusijoje publikuotuose leidiniuose 

yra kategoriðkø P.Stolypino veiklos 

vertinimø. Maskvoje 2003 m. iðleistoje 

S. Kara-Murzos knygoje „Stolypinas – rusø 

revoliucijos tëvas“ (rusø kalba) raðoma, 

kad XX a. pradþioje pradëtoji þemës 

reforma suþlugo ir tiesiogiai atvedë prie 

revoliucijos. Kiti autoriai, pavyzdþiui, P.Ostrovskis 

(„P.A.Stolypinas ir jo laikmetis“, 

Maskva, 1992 – rusø kalba) raðo, jog neabejotina, 

kad P.Stolypinas buvo doras ir 

dràsus þmogus, savo ðaliai norëjæs gero. 

A.Solþenicinas romane „Keturioliktøjø rugpjûtis“ 

(„Avgust èetyrnadcatogo“) nurodo, 

kad P.Stolypinas visada buvo realistas, 

jo màstymas ir veikla visada veikë kartu. 

P.Stolypinas mirë ne sava mirtimi. Jis 

buvo nuðautas esero D.Bogrovo Kijevo teatre 

1911 metais. Jo iniciatyva pradëtoji 

reforma Rusijoje buvo nutraukta 1917 m. 

vasarà Laikinosios vyriausybës nutarimu. 

Minëdami Stolypino þemës reformos 

pradþios ðimtmetá, jà labiau prisimename 

kaip mûsø kraðto netolimos praeities istorijà. 

Ðios reformos rezultatai gal jau neturi 

didesnio poveikio dabartinei þemës reformai. 

Prieð kelerius metus Vilniuje, tarptautinëje 

konferencijoje „Þemës nuosavybës 

teisiø atkûrimas ir þemës tvarkymo perspektyvos“, 

garbës sveèio teisëmis dalyvavo 

Prancûzijoje gyvenantis Piotro Stolypino 

anûkas Dmitrijus Stolypinas. Jis prisiminë, 

kad jo senelis visuomet stengësi ásiklausyti 

á valstieèiø patarimus… Nors mes 

gyvename jau kitokiame pasaulyje, taèiau, 

pasak sveèio, Piotro Stolypino idëjos nëra 

pamirštos, jos išliks svarbios ir ateityje. 

! 


Doc. dr.Algimantas 

MISIÛNAS 

Statistikos departamento 

Metodologijos ir kokybës 

skyriaus vyriausiasis 

specialistas, 

Jurga 

RUKÐËNAITË 

VGTU doktorantë, Statistikos 

departamento Metodologijos 

ir kokybës skyriaus vyriausioji 

specialistë 

Pajamø nelygybë pasaulyje pradëta 

skaièiuoti neseniai, pirmieji analitiniai darbai 

ðia tema pasirodë 1980 metais. Taip 

nutiko todël, kad reikia daug metø, kol 

surenkama pakankamai informacijos, iðtiriama 

didþioji dalis pasaulio valstybiø. 

Labai svarbø vaidmená tuo metu suvaidino 

reþimø ðiltëjimas Kinijoje ir Sovietø 

Sàjungoje. Iki tol buvo neámanoma gauti 

realiø duomenø ið ðiø regionø, o jie labai 

svarbûs siekiant visaverèiø ir realiø rezultatø. 

Po kultûrinës revoliucijos Kinijoje 

1978 m. buvo atliktas pirmasis gyventojø 

namø ûkiø tyrimas. Taèiau jau 1949 m. 

Nobelio premijos laureatas Simonas Kuznetis 

(1901–1985) bandë skaièiuoti pasaulio 

pajamø nelygybæ. Jis á savo skaièiavimus 

sugebëjo átraukti beveik treèdalá 

pasaulio gyventojø. Taèiau tema liko maþai 

nagrinëta iki pat XX a. pabaigos. 

Viena didþiausiø kliûèiø tyrimams, 

kad nëra pasaulinio namø ûkiø tyrimo, 

kaip tai jau áprasta visose Europos valstybëse 

ir Lietuvoje. Todël geriausia iðeitis 

yra ðaliø individualiø tyrimø palyginimas, 

naudojant disponuojamas pajamas 

arba asmeniná vartojimà vienam gyventojui 

kaip gerovës indikatorius. Taèiau kai 

kurios ðalys atsisako perduoti mikroekonominio 

lygio duomenis institucijoms ar 

asmeniui. Tai gana paradoksali situacija, 

kai pasaulyje rengiami valstybëms 

brangiai kainuojantys namø ûkiø tyrimai, 

taèiau jie negali bûti naudojami dël tø ðaliø 

statistikos institucijø politikos. Konfidencialumo 

klausimas, atrodo, turëtø bûti 

bereikðmis, nes ið statistikos duomenø 

neámanoma nustatyti konkreèiø tyrime 

dalyvavusiø namø ûkiø. Taèiau apklausas 

atliekantys pareigûnai teigia, kad 

konfidencialumu jie siekia gauti kuo labiau 

realybæ atitinkanèius duomenis. Yra 

ir daugiau problemø. 

Nepaisant negandø, pasaulinë pajamø 

nelygybë sëkmingai tiriama. Tema 

ypaè aktuali vis labiau spartëjant globalizacijos 

tempams. Be to, pajamø nelygybë 

yra vienas ið indikatoriø, leidþian- 

Praëjusio amþiaus 9-ojo deðimtmeèio pabaigoje iðryðkëjo nelygybës didëjimo tendencijos. 

Turtingos ðalys tapo dar turtingesnës, o skurdþiai gyvenanèios beveik nepasistûmëjo 

á prieká. Galima konstatuoti, kad ateityje penkios didþiausios pasaulio valstybës 

diktuos bendras nelygybës kryptis. Dera iðskirti Skandinavijos ðalis ir Vokietijà, kur 

nelygybë yra stebëtinai maþa palyginti su kitomis iðsivysèiusiomis Europos ir pasaulio 

valstybëmis. Tuo tarpu Afrikoje, Azijoje, Rytø Europoje ir buvusioje TSRS nelygybë yra 

daug didesnë ir faktai rodo jos tolesnio didëjimo tendencijas. 

Gyventojø 

pajamø nelygybë 

pasaulyje 

èiø ávertinti ðalies gerovës lygá, politiniø 

priemoniø tikslingumà, demokratijos ekonominës 

plëtotës svarbà. Ðiais klausimais 

rûpinasi Pasaulio Bankas, kuris ir 

yra svarbiausias informacijos ðaltinis. Nelygybë 

iðtirta jau gana plaèiai. Didelá indëlá 

á nuveiktus darbus yra ádëjæs Pasaulio 

Banko ekonomistas Branco L. Milanovièius. 

Ðiame darbe daug remtasi jo 

tyrimais ir skaièiavimais, nelygybës koncepcijos 

formavimo principais. 

Nelygybës tendencijos atskirose ðalyse 

ir ðaliø grupëse. Ekonomistai nëra 

iki galo sutaræ dël pajamø nelygybës 

skaièiavimo metodø, pradedant nuo paprasèiausio 

klausimo, kas yra pajamos, 

jau nekalbant apie nelygybæ. Taip pat diskutuojama, 

ar pajamos gali bûti tinkamas 

rodiklis kalbant apie globalinæ nelygybæ. 

Manoma, kad verèiau bûtø atkreipti dëmesá 

á vartojimà arba iðlaidas, kaip tikrà 

gyvenimo lygio indikatoriø. Taèiau pasaulyje 

á tai þiûrima skirtingai. Vienose ðalyse 

á namø ûkiø apklausas átrauktas klausimas 

apie pajamas, kitur klausiama apie 

iðlaidas arba apie pajamas ir iðlaidas kartu. 

Tad globali pajamø nelygybës studija 

turi suderinti namø ûkiø tyrimø rezultatus, 

kurie yra gaunami naudojant skirtingas 

koncepcijas. Toliau bandysime atskleisti 

esamà situacijà pasaulyje, paaiðkinti 

nelygybës prieþastis ir iðsiaiðkinti jos 

tendencijas. Prieð pradedant nagrinëti 

pajamø nelygybæ, jos tendencijas ir situacijà 

pasaulyje, vertëtø priminti, kad matavimams 

daþniausiai naudojamas Gini 

koeficientas, kurá sukûrë italø statistikas 

Corado Gini ir paskelbë 1912 m. leidinyje 

“Variabilita e mutabilita”. 

Atliekant analizæ pasaulio ðalis tikslinga 

iðskirti á iðsivysèiusias (JAV, Jungtinë 

Karalystë, Vokietija, Japonija ir kitos 

aukðtà ekonominá lygá pasiekusios pasaulio 

ðalys) ir pereinamojo laikotarpio 

ar besivystanèias ðalis (Kinija, Brazilija, 

pokomunistinës ir kt.). 

Per pastaruosius dvideðimt metø pajamø 

nelygybë JAV ir Jungtinëje Karalystëje 

labai padidëjo. Iðsivysèiusiø ðaliø 

pajamø nelygybës didëjimo prieþastys 

ávairios, taèiau didþiausios reikðmës turëjo 

mokslinë-techninë paþanga, prie kurios 

spëjo prisitaikyti ne visi gyventojai. 

Turtingose ðalyse pajamø nelygybë didëja 

dël þiniø ekonomikos ir paslaugø 

sektoriaus plëtros. Techninë paþanga pareikalavo 

labiau specializuotos kvalifikacijos 

darbuotojø. Tipinis to pavyzdys yra 

dël informaciniø technologijø paplitimo 

sukurtas nedarbas. 

Japonijoje namø ûkiø pajamø nelygybë 

iki XX a. 9-ojo deðimtmeèio vidurio 

buvo maþesnë, bet paskui pradëjo augti. 

Dabartinis Japonijos nedarbo lygis yra 

santykinai didelis palyginti su ankstesniais 

laikotarpiais, taèiau pasauliniu mastu 

jis vis dar iðlieka þemas. Iðoriðkai santykinai 

þemo nedarbo lygio ir didëjanèios 

nelygybës lygio derinys pastebimas JAV 

ir JK. Japonijoje nelygybës didëjimas yra 

aiðkinamas gyventojø senëjimu. Ðiuo atþvilgiu 

pajamø nelygybës augimo pobûdis 

skiriasi nuo JAV ar JK, t.y. ðaliø, kuriose 

pajamø nelygybës didëjimas nepriklauso 

nuo demografinës struktûros pokyèiø. 

Japonijoje atskirose amþiaus grupëse 

pajamø nelygybë didëja ne taip 

sparèiai, bet ðis procesas spartesnis vyresnio 

amþiaus grupëse. Tai gali bûti skirtingo 

investavimo á þmogiðkàjá kapitalà 

padarinys, labiau iðryðkëjantis vyresniame 

amþiuje. 

JAV ir JK ðalyse pastebimi gyventojø 

pajamø nelygybës ðoktelëjimai. JAV þemiausios 

decilës gyventojø darbo uþmokestis 

reikðmingai sumaþëjo per pastaruosius 

dvideðimt metø. Tai didino pajamø 

nelygybæ JAV. Japonijoje ir Europoje 

tokiø dideliø darbo pajamø nelygybës 

pokyèiø nebuvo pastebëta, nors ekonomikos 

globalizavimas ir techninës inovacijos 

turëtø veikti ðá rodiklá pasauliniu mastu. 

Japonijos darbo uþmokesèio analizës 

rezultatai rodo, kad nelygybë iðliko ga- ! 


! 

na stabili. Informaciniø technologijø paplitimas 

ir importo ið kitø Azijos ðaliø augimas 

didino kvalifikuotø Japonijos darbuotojø 

paklausà pasaulinëje darbo rinkoje. 

Europoje yra gan dideli reguliuojami 

minimalûs darbo uþmokesèiai ir nustatomos 

darbo uþmokesèio kitimo ribos. 

Taip rinkoje nekvalifikuotos darbo jëgos 

atlyginimai iðlieka pakankamai aukðto lygio. 

Naujos á rinkà áeinanèios darbo jëgos 

paklausa Europoje nëra didelë, todël 

jaunimo nedarbas yra ypaè ryðkus. 

Ðie faktai paaiðkina tolygaus darbo pajamø 

pasiskirstymo ir didelio nedarbo lygio 

Europos ðalyse deriná. 

Skurdesnës ðalys junta didesná pajamø 

netolygumà, kurá lemia ávairûs veiksniai: 

korupcija, nedarbas, diskriminacija, 

socialinës politikos netobulumas. Ðiuo atþvilgiu 

daugiau dëmesio verta skirti pokomunistinëms 

ðalims. Prasidëjus pereinamajam 

ekonomikos laikotarpiui, pastebimas 

sistemingas pajamø nelygybës 

didëjimas Rytø Europoje bei Centrinëje 

Azijoje. Kitose besivystanèiose 

pasaulio ðalyse taip pat veikia sistemingai 

nelygybæ didinantys veiksniai, bet 

juos daþnai atsveria prieðingi veiksniai, 

ypaè iðsilavinimo lygio kilimas. Per 9-àjá 

praëjusio amþiaus deðimtmetá Gini koeficientai 

daugiausiai nukrito Korëjoje, 

Indonezijoje ir Malaizijoje. Per tà patá laikotarpá 

didþiausias jo padidëjimas pastebëtas 

Kinijoje, Rusijoje ir Tailande. Visose 

buvusios Sovietø Sàjungos ðalyse 

Gini padidëjimai yra nemaþi. Paskutinájá 

XX a. deðimtmetá pajamø nelygybë 

padidëjo Bangladeðe, Kinijoje, Malaizijoje 

ir Tailande. Regioniniu lygiu praëjusio 

deðimtmeèio vidurio duomenys rodo 

nelygybës didëjimà Rytø Europoje, 

Centrinëje Azijoje ir Afrikoje ir maþëjimà 

Pietø Afrikos regione. Kitur pajamø nelygybës 

lygio pokyèiai nedideli. 

Tarp ekonominiø kriziø ir nelygybës 

didëjimo nebûtinai turi bûti ryðys. Ûkio 

nuosmukio metu nelygybë daþnai didëjo 

Lotynø Amerikoje. Taèiau Indonezijoje 

ji kaip tik sumaþëjo, kai turtingiausiø ðalies 

gyventojø pajamø lygis smarkiai nukrito. 

9-ojo deðimtmeèio pabaigoje ir 10-àjá 

deðimtmetá iðryðkëjo tokios tendencijos: 

! Visuotinai ir ryðkiai didëja pajamø 

nelygybë pasaulyje. 

! Pastebima, kad ávairiose ðalyse 

pajamø pasiskirstymas panaðëja. Centrinëje 

Europoje, palyginti su Rytø Europa 

ar buvusios Sovietø Sàjungos valstybëmis, 

pajamos pasiskirsto tolygiau. 

! Didþiausias absoliutus ir santykinis 

pajamø nelygybës didëjimas pasireiðkia 

Kaukazo regione, Centrinës Azijos 

respublikose bei kai kuriose slavø ðalyse. 

Netolygiausias pajamø pasiskirstymas 

paskutinájá XX a. deðimtmetá buvo pastebëtas 

Armënijoje, Kirgizijoje, Estijoje, 

Ukrainoje ir Rusijoje. 

! Vengrija, Rumunija, Èekija, Slovakija 

ir Slovënija 9-ojo deðimtmeèio pabaigoje 

charakterizuojamos gana tolygiu 

pasiskirstymu, o pasiskirstymo rodikliai 

kito neþymiai. 

Kalbant apie pokomunistiniø ðaliø pajamø 

nelygybës lyginamàjà analizæ, vertëtø 

iðskirti du bendrus pajamø nelygybës 

modelius – Centrinës Europos bei 

Pietvakariø Europos ir buvusios Sovietø 

Sàjungos ðaliø. 

Centrinës Europos modelio ðaliø ekonomika 

patyrë gana nuosaikø pajamø 

nelygybës didëjimà ir pajamø nelygybë 

yra apibûdinama kaip artima Ekonominio 

bendradarbiavimo ir plëtros organizacijos 

(toliau tekste OECD) grupës ðaliø 

pajamø nelygybei, bet iðlieka didesnë 

negu labiau socialistiniais principais 

besitvarkanèiose Skandinavijoje ar Vokietijoje. 

Kuo galima paaiðkinti toká nedidelá 

nelygybës didëjimà per visà reformø laikotarpá 

1989–1992 m. laikotarpis apibûdinamas 

kaip stagnacijos arba neþymaus 

BVP maþëjimo periodas. Pajamø 

nelygybë didëjo dël maþëjanèios bendrø 

pajamø atlyginimø dalies. Nors dël tokiø 

tendencijø nukentëjo visos pereinamosios 

ekonomikos ðalys, Centrinëje Europoje 

jos veikë ûká ne taip skausmingai. 

Pavyzdþiui, BVP vienam gyventojui kritimas 

40 proc. Moldovoje neturi precedento. 

Lenkijoje ar Vengrijoje staigus kritimas 

buvo maþesnis ir siekë 5–15 procentø. 

Ðá reiðkiná mëginama paaiðkinti socialiniø 

iðmokø (transferø) politikos priemonëmis, 

gerokai besiskirianèiomis nuo 

priemoniø, taikytø Pietvakariø Europoje 

ar buvusios Sovietø Sàjungos ðalyse. Socialinës 

iðmokos pensijø, nedarbo, vaikø 

auginimo paðalpø forma Centrinëje 

Europoje didëjo (priklausomai nuo BVP 

pokyèiø) arba iðliko pastovios. Pietvakariø 

Europoje ar buvusios Sovietø Sàjungos 

ðalyse jos maþëjo arba buvo nustatytas 

jø þemesnis lygis. Maþesnës pajamø 

nelygybës garantijø galimybæ ðalyje 

veikia ne vien socialiniø iðmokø dydis. 

Jø nustatymas ir iðmokëjimas yra labai 

svarbûs bendro pajamø nelygybës lygio 

veiksniai. Bulgarijoje, Slovënijoje ir Vengrijoje 

pajamø transferø dalis nepasikeitë. 

Lenkijoje didesnës pajamø nelygybës 

buvo iðvengta dël to, kad socialinës iðmokos 

buvo apskaièiuojamos ávairiais 

bûdais, pagal tikslinæ paskirtá. Nepakankamas 

tiksliniø iðmokø apskaièiavimo 

ir skyrimo taikymas per pastaruosius 

penkerius metus Pietvakariø Europoje 

ar buvusios Sovietø Sàjungos ðalyse 

skatino pajamø nelygybës augimà. 

Pietvakariø Europos ir buvusios Sovietø 

Sàjungos ðaliø modelis bûdingas ðalims, 

kuriose pajamø nelygybë padidëjo 

labai staiga. Vidutiniðkai Gini koeficientas, 

apskaièiuotas grynøjø pajamø vieno namø 

ûkio pasiskirstymui, padidëjo 10–15 

proc., t.y. 2,5 karto daugiau nei Centrinëje 

Europoje. Deciliø rodiklis didëjo dar greièiau, 

o tai rodo didesnius pajamø pasiskirstymo 

ekstremumo reikðmiø pokyèius. 

Pajamø nelygybë Rusijoje dabartiniu 

metu yra daug didesnë negu daugelyje 

OECD ðaliø ir nuolat didëja. 1996 metais 

5 proc. turtingiausiø Rusijos gyventojø priklausanèios 

pajamos yra lygios 60-èiai 

proc. maþiausias pajamas turinèiø ðios ðalies 

gyventojø pajamoms. Ðio regiono 

ypatumas bûtø didesnë visose ðalyse darbo 

uþmokesèio pajamø dalis, padidinusi 

Gini koeficientà nuo 3,5 iki 8 Gini punktø 

Rytø Europoje ir net 16–18 Gini punktø 

Latvijoje ir Rusijoje. Kitas aspektas – transferø 

efektas pajamø nelygybei ðio regiono 

ðalims nebuvo vienodas. Latvijoje 

transferai buvo taikomi tikslingai ir todël 

1,5 Gini punktø sumaþëjo nelygybë. 

Pereinamosios ekonomikos ðaliø pajamø 

pasiskirstymo tendencijas labiausiai 

veikia sistemingi veiksniai. Reikðmingi 

ávykiai yra gyventojø sumaþëjimas, kainø 

liberalizavimas ar privatizavimo vykdymas. 

Pajamø pasiskirstymas jautriai reaguoja 

net á santykinai maþus 8-ojo ar 9- 

ojo deðimtmeèiø gamybos apimties svyravimus. 

Periodiðkai pasikartojantys gamybos 

apimties sumaþëjimai pereinamuoju 

laikotarpiu reikðmingai didina pajamø 

nelygybæ. Labiausiai gamybos apimtis 

sumaþëjo Centrinëje Azijoje, maþiausias 

jos smukimas buvo Centrinëje 

Viliaus JAUNIÐKIO pieðinys 


Europoje, kur tik penkiø ðaliø gamybos 

apimtis sumaþëjo maþiau negu 20 proc., 

likusiuose kraðtuose kritimas sudarë nuo 

20 iki 50 procentø. Kraðtai, kuriuose gamybos 

apimties sumaþëjimas yra santykinai 

nedidelis, t.y. Centrinë Europa, Slovënija 

ir Uzbekistanas, patyrë palyginti 

maþus pajamø nelygybës pokyèius. 

Kolektyvinë kapitalo ir þemës nuosavybë 

esant planinei ekonomikai nulëmë, 

kad beveik visas gyventojø asmenines pajamas 

sudarydavo darbo pajamos. Pajamø 

ið þemës ar kapitalo nuosavybës gyventojai 

negaudavo. Socialinës iðmokos 

buvo tolygiai skirstomos pensijø, vaikø paðalpø, 

iðmokø iðsilavinimo ar sveikatos gerinimo 

forma. Privatizavus valstybës turtà, 

pajamos ið kapitalo ir þemës nuosavybës 

automatiðkai neiðpleèia pajamø sàvokos. 

Labiau svarbûs ðiuo aspektu yra 

valstybës turto paskirstymo bûdai, kurie 

apibrëþia sunkiai nuspëjamà privatizavimo 

átakà pajamø pasiskirstymui. Taip keliose 

ðalyse kapitalo ir þemës atsargos atiteko 

pasiturintiems, politiniø ryðiø turintiems 

þmonëms. Tokiais atvejais privatizavimas 

padidino pajamø nelygybæ. Maþesniø 

objektø privatizavimas (pavyzdþiui, 

kioskø, maþø parduotuviø, sodybos nameliø 

ir kt.) turi maþiau pastebimos átakos 

pajamø pasiskirstymui. Yra nustatytas nestiprus 

ryðys tarp privataus sektoriaus augimo 

ir pajamø pasiskirstymo pokyèiø 9- 

àjá – 10-àjá XX a. deðimtmeèiais, kuris parodo, 

kad didþiausias privatizavimo lygis 

pereinamojo laikotarpio ekonomikos ðalyse 

buvo pasiektas Centrinëje Europoje 

ir Baltijos ðalyse, iðskyrus Rusijà. Koreliacinio 

ryðio nebuvimas gali bûti susijæs su 

nekorektiðku statistinës atrankos sudarymu 

arba su maþø objektø privatizavimo 

mastais, didesniais uþ stambesniø objektø 

privatizavimo tempus. 

Vienas svarbiausiø pereinamojo laikotarpio 

ekonomikos ðaliø valdþios veiksmø 

yra kainø, darbo uþmokesèio ir palûkanø 

normø liberalizavimas. Ekonomikai 

pereinant nuo planinës prie rinkos struktûros 

buvo ðalinamos vartotojø subsidijos. 

Subsidijø forma gaunamos lëðos paprastai 

buvo naudojamos bûtiniausiems 

poreikiams patenkinti, todël jø paðalinimas 

ið karto sukëlë vartojimo iðlaidø nelygybæ. 

Prieðingai, rinkos kainø ávedimas 

panaikina ne pagal rinkos dësnius veikiantá 

pajamø perskirstymà, kurá apibûdina 

eilës ir privilegijos. Buvusios planinës 

ekonomikos kainø panaikinimas neigiamai 

atsiliepia neturtingam vartotojui, 

linkusiam stovëti eilëje ir nusipirkti pigiau 

uþ rinkos kaina parduodamà prekæ. Pusiausvyros 

kainos sukëlë vartotojams lygias 

priëjimo prie prekiø galimybes. 

Rinkos nustatomi darbo ákainiai pakeitë 

normatyviná algø nustatymà vyriausybës 

lygiu. Rinkos ekonomikos pajamø 

pasiskirstymo atveju yra taikomas decentralizuotas 

darbo uþmokesèio nustatymas, 

kuris sukuria pagrindà darbo pajamø 

nelygybei atsirasti. Atsiþvelgiant á nevienodà 

darbo jëgos kvalifikacijà rinkos 

sàlygomis, toks reiðkinys gali bûti apibûdinamas 

kaip logiðka pereinamojo laikotarpio 

pradþios pasekmë kiekvienoje ðalyje. 

Decentralizuotas algø nustatymas 

turëjo padidinti darbo pajamas, nes darbo 

uþmokesèiai labiau artëja prie orientuotø 

á rinkos poreikius, o dël to didesnio 

apmokëjimo uþ veiklà. 

Labiausiai “liberalizuotos” ðalys yra iðsidësèiusios 

Centrinëje Europoje ir Baltijos 

jûros regione. Maþiausiai “liberalizuotos” 

– Centrinëje Azijoje, Kaukaze. 

Prie pastarøjø taip pat priskiriamos Ukraina, 

Baltarusija ir Bulgarija. Taèiau net 

ir vienodo liberalizavimo ðalyse pajamø 

nelygybës labai skiriasi. Antra vertus, galimi 

atvejai, kad tarp ðaliø, kuriø liberalizavimo 

laipsnis nevienodas, nëra dideliø 

pajamø nelygybës skirtumø. Todël 

sunku yra nuspëti koreliacijos dydá tarp 

liberalizavimo ir pajamø nelygybës pakitimø. 

Stipraus ryðio tarp ðiø rodikliø nebuvimas 

akcentuoja pajamø nelygybës 

maþinimo per kainø ir pajamø kontrolæ 

bei subsidijavimo beprasmiðkumà. Praktiðkai 

atsitinka taip, kad ekonomikoje nusistovi 

ta pati pajamø nelygybë, nepriklausomai 

nuo kainø arba darbo uþmokesèio 

koregavimo. Subsidijø átaka priklauso 

nuo konkretaus subsidijavimo objekto: 

kai kurios subsidijos turi teigiamos 

átakos pajamø pasiskirstymui, taèiau kitø, 

pavyzdþiui, stambiø gamybos subsidijø, 

poveikis gali bûti regresyvus. Atlyginimø 

ir kainø liberalizavimas, perëjimas 

nuo planinës prie rinkos ekonomikos sueinamasis 

laikotarpis labai paveikë ðalies 

valstybës finansus. Realios gamybos 

apimties bei átrauktø á apskaità gyventojø 

pajamø sumaþëjimas susiaurino mokesèiø 

bazæ ir sumaþino mokesèiø pajamas. 

Tai savo ruoþtu maþino vyriausybës 

galimybes garantuoti socialiná saugumà 

ir investuoti á þmogiðkàjá kapitalà. Be to, 

ðaliø makroekonominis nestabilumas apribojo 

vyriausybës veiklos sferas. 

Sumaþëjo BVP vyriausybës iðlaidø 

dalis. Tokiu bûdu gamybos apimties 

smukimas vyko kartu su vyriausybës iðlaidø 

apribojimu. Skiriant socialines iðmokas 

nepakankamai gerai ávertinus jø tikslingumà 

vieðoji transferø sistema pereinamojo 

laikotarpio ekonomikos ðalyse 

daugiausia iðliko neproporcinga: susidarë 

situacija, kai þemiausioje pajamø decilëje 

esantys gyventojai negauna visos 

vieðø transferø dalies, proporcingos ðios 

decilës dydþiui. Apibendrindami galëtume 

teigti, kad perëjimo nuo planinës prie 

rinkos ekonomikos momentu pajamø nelygybë 

padidëja labai ryðkiai. 

Nelygybës vertinimo metodai. Analizuojant 

pajamø nelygybës tendencijas 

regionø ir pasauliniu mastu, remiamasi 

þinomo pajamø nelygybës analitiko Pasaulinio 

Banko eksperto Branco Milanovièiaus 

studija. Jis ávertino pasaulinës nelygybës 

pokyèius regionuose ir pasaulyje 

palygindamas 1988 ir 1993 metø rodiklius. 

Iðskirtinis ðio darbo aspektas yra 

faktas, kad autorius, nagrinëdamas regionus 

ir pasaulá, stebëjimo vienetu pasirenka 

kiekvienà pasaulio gyventojà, o 

ne ðalis. Be to, èia yra pirma pajamø nelygybës 

studija, besiremianti namø ûkiø 

tyrimø duomenimis. Ankstesniø pasaulio 

pajamø nelygybës analiziø ypatumas 

yra tas, jog buvo atlikti tyrimai, kurie áver- 

1 lentelë. Pasaulio gyventojø pajamø pasiskirstymo charakteristikos 

Stebëjimo vienetas Individas 

Gerovës koncepcija Disponuojamos pajamos ar išlaidos vienam gyventojui 

Rangavimo kriterijus Tam tikro gyventojo gerovë 

Valiutos vienetas Ðalies perkamojo pajëgumo paritetas, ávertintas 

JAV doleriais (toliau tekste PPP doleriais) 

Šaltinis: World Bank 

këlë infliacijos bumà. Hiperinfliacija, bûdinga 

daugeliui pereinamojo laikotarpio 

ekonomikos ðaliø, realiai turëjo reikðmingos 

átakos pajamø nelygybës didëjimui. 

Kai planinë ekonomika pradëjo transformuotis 

á rinkos sàlygomis veikiantá ûká, 

transferø sistema nebuvo iðsiplëtojusi iki 

tokio lygio, kad galëtø apsaugoti darbuotojus, 

pralaimëjusius dël tokio ûkio sistemos 

pokyèiø. Mokesèiø sistema negalëjo 

garantuoti pasiturinèiø gyventojø pajamø 

perskirstymo neturtingiesiems. Apibrëþti, 

apskaièiuoti ir apmokestinti gausiø 

smulkiø verslininkø arba privaèiø ámoniø 

savininkø pajamas buvo sunku. Pertino 

tarptautinæ nelygybæ taip, kad gautas 

rodiklis pateikia nelygybæ pasaulio, 

sutalpinanèio po vienà reprezentatyvø visø 

ðaliø atstovà. Ðio atstovo gaunamos 

pajamos yra vidutinës jo ðalyje. 

Pagrindinis B. Milanovièiaus skaièiavimø 

parametras kiekvienai ðaliai, kuriai 

yra renkami reprezentatyvûs nacionalinio 

masto tyrimø duomenys, yra tam tikros 

gyventojø dalies (pvz., decilës), kuri vëliau 

bus vadinama “duomenø grupe”, vidutinës 

pajamos ir iðlaidos, iðreikðtos vietine 

valiuta. 1 lentelëje apibendrinti tyrimo 

parametrai. 

Bus daugiau 


Kiekvienas Lietuvos kampelis turi savo 

iðkiliø asmenybiø, nusipelniusiø jei ne 

visam kraðtui, tai bent vietovei, kurioje gimë, 

augo, dirbo ar gyveno. Tik, deja, daugelis 

jø mums dar yra arba neþinomos, 

arba nesuprasti jø nuopelnai. Todël jos 

deðimtmeèiais ir net ðimtmeèiais „priverstos 

laukti“ savo eilës… Taèiau unikali laiko 

savybë – viena vertus, be gailesèio 

gramzdina mûsø ðviesuoliø dalá á uþmarðtá, 

antra vertus – tam tikru momentu priverèia 

atidþiau ávertinti jø nuveiktus darbus 

savo ðaliai, savo þmonëms. Vienas 

tokiø – buvæs prieðkario Lietuvos perspektyvus 

etnologas Juozas Baldþius (iki 

1939 m. jis – J.Baldauskas, o po to, pagautas 

pavardþiø lietuvinimo Lietuvoje 

mados, trumpina ir keièia pavardæ). Nors 

visos lietuviðkos enciklopedijos savo 

trumpuose straipsneliuose já pristatydavo, 

taèiau jis priklausë tai þmoniø grupei, 

apie kuriuos net specialistai vengë plaèiau 

kalbëti arba tik uþsimindavo. Todël 

nieko nuostabaus, kad ir ðio straipsnio 

autorius, nors ir etnologo kraðtietis, nedaug 

kà buvo girdëjæs apie já. 

Tik didelio entuziasto VPU profesoriaus 

Stasio Skrodenio dëka sudarytas 

ir parengtas, o Lietuviø literatûros ir tautosakos 

instituto 2005 m. iðleistas raðtø 

vientomis „Juozas Baldþius. Rinktiniai 

raðtai. Etnologijos ir tautosakos baruose” 

(555 p.) ið uþmarðties iðtraukë ðio 

þmogaus darbus ir paryðkino kai kurias 

biografijos detales. 

Dar kartà prisiminti ðá þmogø paskatino 

ir tai, kad 2007-aisiais – J.Baldþiaus 

105-osios gimimo ir 45-osios mirties 

metinës. Be to, stebina ir tai, kad 

1934 m. iðleistos Lietuviškosios enciklopedijos 

2-ame tome dar jaunam tyrinëtojui 

skirtas informatyvinis straipsnelis, 

kur pabrëþtinai nurodyta, jog 29 metø jis 

pradëjo aktyviai publikuoti savo tyrinëjimus 

ið lietuviø etnologijos, mitologijos ir 

folkloristikos srièiø. Turima J.Baldþiaus 

bibliografija patvirtina, kad 1931 m. þurnale 

Vaga jau buvo iðspausdinti trys brandûs 

straipsniai: „Lyties átaka religijai“, 

„Kaip kinta dievai“ ir „Dievai ir Moterys“. 

Primirðtas 

lietuviø etnologas 

Juozà Baldþiø-Baldauskà menant 

Prof. dr. Juozas SKIRIUS 

Vilniaus pedagoginis universitetas 

J.Baldþius gimë 1902 m. gruodþio 16 

d. Sodybø kaime, Kurðënø valsèiuje, 

Ðiauliø apskrityje, gausioje maþaþemio 

ûkininko ðeimoje. Tëvas, bûdamas raðtingas, 

pramokë vaikus skaityti ir raðyti. 

Juozas, ðeðtasis vaikas ðeimoje, jau ketveriø 

metø bûdamas iðmoko skaityti ir 

1912 m. pradëjo lankyti Kurðënø dviklasæ 

mokyklëlæ. Pradinius mokslus baigë 

1918 m. vokiðkoje liaudies mokykloje 

(Volksschule). Mokykloje pasiþymëjo gabumais 

ir nesunkiai iðlaikë egzaminus á 

Ðiauliuose organizuotos lietuviðkos gimnazijos 

antràjà klasæ. Mokslas dël materialiniø 

sunkumø uþtruko iki 1925 metø. 

Tik aktyvaus visuomenës veikëjo Pelikso 

Bugailiðkio, kuris pastebëjo jaunuolio 

gabumus, ir ðelpimo draugijos „Þiburëlis“ 

Ðiauliø skyriaus paramos dëka J.Baldþius 

galëjo mokytis ir baigti gimnazijà. 

1925–1929 m. Vytauto Didþiojo universiteto 

Humanitariniø mokslø fakultete studijavo 

lietuviø, slavø ir vokieèiø literatûrà 

bei pedagogikà. 

Prof. Vinco Krëvës paskatintas J.Baldþius 

studijuodamas susidomëjo tautosaka, 

pradëjo jà rinkti ir gilintis á ávairius 

etnologijos klausimus. Daug dirbo savarankiðkai, 

skaitë ávairià mokslinæ literatûrà 

vokieèiø, anglø, lenkø, rusø, prancûzø, 

italø, latviø kalbomis. Turëjo pakankamus 

lotynø, graikø ir sanskrito kalbø 

pagrindus. Gyvenimas taip jam susiklostë, 

kad neteko nei studijuoti, nei staþuotis 

uþsienyje, bet buvo laikomas paèiu 

perspektyviausiu etnologijos tyrinëtoju. 

Todël, baigæs studijas, buvo paliktas dirbti 

mokslinio darbo universitete prof. V. Krëvës 

globoje. 1930–1940 m. laikotarpiu 

konfrontavo su 7 metais uþ save jaunesniu, 

bet taip pat perspektyviu ir labai ambicingu 

tautosakininku Jonu Baliu, kuris 

mokslus buvo baigæs Vienos universitete. 

J.Balys konfliktavo su prof. V.Krëve ir 

tai atsiliepë jo globotiniui. Mat 1935 m. 

Ðvietimo ministerija J.Balá paskyrë kà tik 

ákurto Lietuviø tautosakos archyvo direktoriumi 

ir jis gavo teisæ kontroliuoti mokslinio 

leidinio Tautosakos darbai leidybà. 

Kadangi J.Baldþius uþsistojo prof. V.Krëvæ, 

tai nebegalëjo tikëtis paramos iš Lietuviø 

tautosakos archyvo. J.Balys, siekdamas 

bûti vienvaldþiu etnologu, neásileido 

á Tautosakos darbø autoriø tarpà savo 

kolegos. Todël daugumà moksliniø 

straipsniø Baldþius buvo priverstas skelbti 

leidiniuose Kultûra ir Vaga bei Lietuviškoji 

enciklopedija (I-IX tomai). Galima numanyti, 

kad to meto spaudoje daug bendradarbiavo 

ir materialiniais sumetimais, 

nes verþimasis á mokslà be artimøjø paramos 

vertë nuolat ieðkoti papildomo uþdarbio. 

Tik tuo galima paaiðkinti 1940 m. 

Lietuvos þiniose paskelbtø daug J.Baldþiaus, 

kaip politikos apþvalgininko, 

straipsniø. Medþiagos straipsniams jis 

sëmësi ið uþsienietiðkø, daugiausia vokiðkø, 

laikraðèiø. 

1935–1940 m. J.Baldþius dirba VDU 

Humanitariniø mokslø fakultete Etnikos 

katedros vyresniuoju asistentu. Prieð tai, 

t.y. 1930–1935 m., papildomai dirbo mokytoju 

Kaune. Universitete J.Baldþius 

skaitë paskaitas apie lietuviø vestuves, 

mitines ir istorines dainas, patarles ir prieþodþius. 

1935 m. universiteto leidinyje 

Mûsø tautosaka (X t.) išspausdino savo 

pirmà stambø tyrinëjimà „Pirktinës vestuvës“, 

o 1936 m. ði studija iðëjo atskira 

knyga. 1937 m. vasario 5 d. J.Baldþius 

jos pagrindu apgynë filologijos daktaro 

disertacijà, kurià palankiai ávertino profesoriai 

Mykolas Birþiðka ir Vincas Mykolaitis-Putinas. 

1940 m. ið Kauno á Vilniaus 

universitetà perkëlus Humanitariniø 

mokslø fakultetà, J.Baldþius, kuriam tuo 

metu jau buvo suteiktas docento mokslinis 

vardas, fakultete pradëjo skaityti folkloristikos, 

liaudies epo ir Lietuvos etnografijos 

kursus, vedë folkloristikos seminarus. 

Tais paèiais metais moksliniø darbø 

tæstiniame leidinyje Darbai ir dienos 

(IX t.) buvo iðspausdinta jo studija „Vogtinës 

vestuvës“. 

Kûrybinis J.Baldþiaus palikimas neapsiriboja 

vien tik publikacijomis moksliniuose 

leidiniuose. Jau nuo 1925 m. jis 

pradëjo raðinëti straipsnelius á to meto 

spaudà: Lietuvos ûkininkà, Darbymetá, 

Jaunimas. Vëliau raðë analitinius ir apþvalginius 

straipsnius poezijos, prozos, 

mokslo, meno ir politikos klausimais á periodinius 

leidinius Socialdemokratas, Darbo 

balsas, Lietuvos darbo balsas, Keleivis, 

Naujienos, Þaizdras, Skaitymai, Pjûvis, 

Kultûra, Lietuvos ûkininkas, Lietuvos 

þinios, Jaunimas, Ðiauliø naujienos, Mokykla 

ir gyvenimas, Mokykla ir visuomenë 

ir kt. Pasirašydavo pavarde, inicialais, slapyvardþiais: 

J.Kernius, Þilvytis, Marguolis, 

Arvydas, J.Pleivys, J.Visuomis, Krujelis 

ir kt. Slapyvardþiø, matyt, prisireikë 

dël pasirinktos tyrimø tematikos, kuri religingoje 

Lietuvoje maþø maþiausiai këlë 

nusistebëjimà. 

Vokieèiø okupacijos laikotarpiu buvo 

ið universiteto atleistas ir dirbo Vilniaus 

miesto archyve. 1944 m. gráþus J.Baldþiui 


á universitetà, jam buvo suteiktas profesoriaus 

vardas, 1945–1951 m. vadovavo 

Etnografijos katedrai. Maþdaug tuo 

paèiu metu dirbo ir Istorijos instituto Etnografijos 

skyriaus moksliniu bendradarbiu, 

kurá laikà vadovavo ðiam skyriui. Keistai 

skamba, bet kurá laikà universitete profesorius 

dëstë net TSKP istorijà 

(!). Þinome, kad jis 1944– 

1946 m. buvo ir Vilniaus universiteto 

bibliotekos direktorius. 

Tarybiniu laikotarpiu, 

nors ir pripaþintas kaip profesionalus 

etnologas, taip 

ir neparaðë jokiø iðsamesniø 

studijø. 1951 m. J.Baldþius 

buvo priverstas iðeiti á pensijà 

dël ligos (). Ir po to, matyt, dar bandë 

raðinëti, bet tai jau nebepasiekë plataus 

skaitytojo. 1962 m. geguþës 2 d. vieniðas, 

taip ir nesukûræs ðeimos (nors visà 

gyvenimà tyrinëjo ðeimos istorijà), nesulaukæs 

në 60 metø, J.Baldþius mirë. Palaidotas 

Rasø kapinëse. 

J.Baldþiaus Rinktiniai raštai parengti 

kvalifikuotai, laikantis tokio pobûdþio darbams 

bûdingø reikalavimø. Skaitytojo dëmesá 

pritrauks profesionaliai parengtas 

leidinio virðelis, kur puikuojasi IX-XIII a. 

þalvarinës plokðtelinës segës iliustracija, 

simbolizuojanti senovës lietuviø vestuviø 

vienà ið svarbiø elementø – papuoðalus, 

kurie taip pat buvo J.Baldþiaus tyrinëjimø 

daiktinis ðaltinis. Knyga susideda ið 

Pratarmës, prof. S.Skrodenio brandaus 

ir pakankamai detalaus ávadinio straipsnio 

Primirštas etnologas, keturiø skyriø, 

Tekstologiniø pastabø, Paaiðkinimø ir Vardø 

rodyklës. Raðtø rinktinës pagrindà sudaro 

etnologinës krypties medþiaga – 

studijos ir straipsniai bei straipsniai tautosakos 

klausimais. Pirmajame skyriuje 

Lyèiø santykiø sociologija skelbiamos abi 

pagrindinës J.Baldþiaus studijos („Pirktinës 

vestuvës“ ir „Vogtinës vestuvës“), 

kurios mokslo pasaulyje susilaukë daugiausia 

dëmesio, ir su santuokos sudarymo 

sociologija susijæ straipsniai. Ðiose 

studijose bandoma paaiðkinti gausius 

lietuviø, taip pat latviø, slavø dainø vaizdus, 

vestuviø paproèius, kuriuose vienokia 

ar kitokia forma minimas nuotakos pirkimas, 

vogimas – tolimos praeities santuokos 

sudarymo formos reliktai. Studijø 

tekstus J.Baldþius pagyvina gausiais pavyzdþiais 

ið kitø pasaulio tautø ðeimos 

sudarymo paproèiø (nuotakos pirkimà 

iliustruoja ávairiausios sumos pinigais ir 

daiktais). Santuokos paproèiø palyginimai 

verèia skaitytojà bûti atidesná, 

kai kalbama apie 

giminingus 

lietuviø ryðius 

su kitomis 

indoeuropieèiø 

tautomis; tai gali padëti net bandant 

atsekti senøjø baltø kelius ið Azijos 

prie Baltijos jûros. Ðiuos darbus tikrai bûtø 

naudinga paskaityti vestuviø organizatoriams, 

pirðliams ir svotams. Pirmajame 

skyriuje skaitytojas dar ras ádomø 

straipsná Ðeimos kilmës problemos, kur 

autorius, remdamasis XIX a. pasaulinio 

garso mokslininko J.J.Bachofeno teorija, 

analizuoja ðeimos evoliucijà pasauliniame 

kontekste. Verta pastebëti, kad 

J.Baldþius vienas pirmøjø lietuviø tyrinëtojø 

analizavo problemas pasauliniame 

kontekste. Tai leido jam iðryðkinti tiriamojo 

objekto ypatybes ir savitumus. 

Antrojoje raðtø dalyje Tautosaka, paproèiai, 

literatûra surinkti tyrinëjimai skirti 

darbo dainoms, patarlëms; yra net tokiø 

straipsniø, kaip Joninës – vasaros ir 

derliaus ðventë, Kalëdos ir jø paproèiai, 

Ið kur tas Pirmas Aprilis, „Kalevalai“ ðimtas 

metø ar Fr.Šilerio gyvenimo bruoþai ir 

kt., kurie turi iðliekamàjà paþintinæ reikðmæ. 

Kaip ir pirmojoje, ðioje dalyje mokslinë 

medþiaga susieta su erotika. Reikia 

tik stebëtis, kad to meto labai katalikiðkoje 

Lietuvoje buvo gvildenama tokia 

problema. Tarkime, J.Baldþiaus straipsnis 

Mûsø dainø erotika buvo pirmas ir, 

atrodo, vienintelis iki ðiø dienø lietuviø 

folkloristikoje (nebent galima priminti þinomo 

etnografo Jono Mardosos straipsná 

Erotizmai lietuviø valstieèiø talkose (XIX 

a.pab – XX a.pirmoje pusëje), iðspausdintà 

2000 m. þurnale Istorija Nr.46). 

J.Baldþius straipsnyje Tautosaka ir erotika 

pateikia daug pavyzdþiø ið europinio 

mokslo, kur erotinë tautosaka skelbiama 

akademiniuose leidiniuose. Kartu 

jis nurodo, kad bûtina skirti erotikà 

nuo pornografijos. Iðskirtinis, manyèiau, 

straipsnis – Lyties átaka religijai, kuriame 

daugiausia dëmesio mokslininkas skiria 

falo kultui. Falo kultas, anot J.Baldþiaus, 

yra glaudþiai susietas su ugnies 

áþiebimo ritualu, ugnies mitu. Autorius 

glaustai ir argumentuotai aptaria falo kultà 

nuo seniausiø laikø Egipto ir ávairiø 

Europos bei Azijos tautø paproèiuose. 

Treèiame skyriuje Enciklopedijos 

straipsniai sudarytojas surinko J.Baldþiaus 

53 straipsnius, publikuotus Lietuviškojoje 

enciklopedijoje (I-IX tomai) 1933–1940 metais. 

Autorius glaustai ir aiðkiai skaitytojà 

supaþindina su tokiais praeities reiðkiniais, 

kurie þmogaus gyvenime turëjo svarbios 

sakralinës, buitinës ar tiesiog iðgyvenimo 

reikðmës: Amuletas, Àþuolas tikybos istorijoje, 

Bitininkystë Lietuvos praeityje, Burtai, 

Deginamosios aukos, Deðimtinë, Eglë 

þalèiø karalienë, Egzogamija, Endogamija, 

Gentis, Giminystë ir kt. Ypatingo dëmesio 

nusipelno jo straipsniai: Etnografija, Etnologija, 

Folkloras, Folkloristika, Gamtinis 

folkloras, Gyvuliø folkloras. Tai tikràja to þodþio 

prasme moksliniai straipsniai, kur pateikiama 

sàvokos interpretacija, pasaulinës 

etnografijos ir folkloristikos kryptys bei 

metodai, straipsniø tekstai prisodrinti (gal 

net ir per daug) faktiniø duomenø, gausi 

bibliografija neleidþia suabejoti autoriaus 

sakomos tiesos tvirtumu. 

Ketvirtajame skyriuje Mokslas ir politika 

skelbiami keli atrinkti politinës tematikos 

straipsniai, vienaip ar kitaip turintys 

ryðá su etnologija. Iki 1940 m. J.Baldþius 

paskelbë nemaþai straipsniø, kuriuose 

analizuoja nacizmà Vokietijoje ir 

jo propaguojamà rasizmà. Puikiai mokëdamas 

vokieèiø kalbà, mokslininkas 

buvo gerai susipaþinæs su naujausia vokieèiø 

autoriø etnologine literatûra, domëjosi 

naciø politika. Taigi skaitytojas 

ras tokius straipsnius, kaip Rasizmas ir 

Rasizmas ir imperializmas, kur pateikta 

daug apibendrintø duomenø apie rasizmo 

istorijà, apie antropologinius tyrinëjimus, 

apie ðios idëjos transformacijà vokieèiø 

darbuose. 



Þmoniø iðmintis sako – viskas, kas yra 

nauja, tai pamirðta sena. Taip, matyt, atsitiko 

ir su nauja, sparèiai besiplëtojanèia 

mokslo ir technologijø ðaka nanotechnologija. 

Jau XIII a. statytos Strasbûro Noterdamo 

katedros vitraþo stiklui (1 pav.) 

spalvà suteikë ávairiø metalø (Zn, Cd, S, 

Se) nanokristalai, o ne mums áprasti daþai. 

Taigi, patys to nesuprasdami, þmonës 

jau gana seniai naudojo nanodale- 

Nanotechnologija– 

, 

, mokslas 

miniatiûroje 

1 pav. Noterdamo katedros daugiaspalvis 

vitraþas ir ðiandien dþiugina katedros 

lankytojus 

les norëdami suteikti vitraþo stiklui spalvà. 

Kaþin ar ðiandien vitraþinio stiklo gamybà 

vertëtø vadinti nanotechnologija. 

Dabar ðis terminas yra ágavæs daug platesnæ 

reikðmæ. 

Prof. habil.dr. 

Rièardas ROTOMSKIS 

Vilniaus universitetas, 

Justë ROTOMSKYTË 

Verslo vadybos akademijos studentë 

, 

Kà reiðkia þodis ,,nanotechnologija” 

Ðis terminas yra kilæs ið graikø kalbos 

þodþio nano, reiðkianèio „neuþauga“, 

moksle ir technologijoje prieðdëlis 

„nano“ reiðkia 10 -9 , t.y. vienà milijardinæ 

(= 0.000 000 001) dalá (2 pav.). Vienas 

nanometras (nm) sudaro vienà milijardinæ 

dalá metro, nanometras – 80 tûkstanèiø 

kartø maþesnis uþ þmogaus plauko 

storá. Terminas „nanotechnologija“ vartojamas 

kaip grupinis terminas, kuriuo þymimos 

ávairios nanomokslø ir nanotechnologijø 

ðakos. Kitaip tariant, prieðdëlis 

„nano“ apibûdina visus technologinius 

procesus ir mokslinius tyrimus, vykdomus 

su nanometrø dydþio objektais, kai 

jø tyrimui naudojami metodai, metodikos 

bei instrumentai, kuriø skiriamoji geba yra 

nanometrinëje skalëje. 

XX a. sparèià ekonomikos plëtotæ Vakarø 

Europos, Pietryèiø Azijos bei Amerikos 

ðalyse daugiausia lëmë aukðtøjø 

technologijø gamybos plëtra, 

kuri rëmësi stulbinanèiais 

elektronikos, biotechnologijos 

ir medþiagotyros 

laimëjimais. Buvo sukurti 

nauji tyrimo metodai ir árenginiai, 

leidþiantys tirti medþiagø 

savybes molekuliø 

ir net atomø lygiu. 

1982 m. iðrastas atomo 

jëgos mikroskopas (3 pav.), 

kuriuo po keleriø metø jau 

buvo galima matyti ne tik dideles 

molekules, bet ir atskirus 

atomus. Tokia skyra 

yra neámanoma stebint optiniais 

mikroskopais. Atomo 

jëgos mikroskopas veikia 

kaip senovinis fonografas – 

adata (zondas) slenka pavirðiumi 

vertikaliai atkartodama 

jo reljefà. Á kompiuterá 

perduodami duomenys 

apie adatos padëtá bandinio 

plokðtumoje ir vertikalaus 

adatos atsilenkimo dydis, 

ið kuriø kompiuteriø 

programos sumodeliuoja 

vaizdà. Skenuojanèio zondo 

mikroskopø svarbiausioji 

dalis ir yra smaila kûgio formos adata, 

daþniausiai smailëjanti iki vieno atomo, 

todël tokia adata ir gali patikrinti arba 

pajausti atomo dydþio pavirðiaus netolygumus, 

ir kompiuteriu sumodeliuotas 

vaizdas atitinka tikràjá bandinio pavirðiaus 

vaizdà atomo ar molekulës tikslumu (3 

pav.) 1989 m. pirmà kartà buvo realizuota 

nanomanipuliacija – mokslininkai ið 35 

ksenono atomø sudëliojo uþraðà „IBM“ 

(4 pav.). Mokslininkai árodë, kad, naudojant 

skenuojanèio tunelinio mikroskopo 

zondà, galima tiksliai á reikiamas vietas 

stumdyti atomus, taip pat ið atomø sudëlioti 

norimà objektà. 

Visuotinai priimta, kad nanotechnologijà, 

kaip mokslo ir technologijos sritá, 

1959 m. ávardijo Nobelio premijos laureatas 

fizikas Richardas Feynmanas (Richard 

P. Feynman). 1959 m. laikomi nanotechnologijos 

pradþia. Richardas Feynmanas 

teigë, kad kaþkada bus galima 

manipuliuoti medþiaga atomø lygiu: 

„Fizikos principai, kiek að suprantu, nedraudþia 

manipuliuoti medþiaga po vienà 

atomà. Tai nëra bandymas paþeisti 

gamtos dësnius, bet ámanomas dalykas; 

iki ðiol to nëra padaryta, nes mes esame 

tiesiog per dideli. Daugelis problemø, kurios 

ðiandien iðkyla chemikams ir biologams, 

gali bûti sëkmingai iðspræstos, jeigu 

mes atomø lygiu galëtume matyti, kà 

mes darome, ir jeigu sugebëtume daryti 

daugelá dalykø ið atskirø atomø. Tai ateities 

vizija, kurios, manau, mes niekaip ne- 

Þemë yra 

100 000 000 

kartø didesnë 

uþ futbolo 

kamuolá 

ir futbolo 

kamuolys yra 

100 000 000 

kartø didesnis 

uþ nanodalelæ 

2 pav. Futbolo kamuolys yra tiek kartø maþesnis uþ Þemæ, kiek 

nanodalelë maþesnë uþ futbolo kamuolá 

3 pav. Atomo jëgos mikroskopas 


iðvengsime ir mokslo evoliucija vyks ðia 

kryptimi. Dar daugiau, skenuojanèio zondo 

mikroskopai jau dabar leidþia matyti 

atomus ir molekules, ir cheminës sintezës, 

biochemijos, lazeriniø suktukø ir gaudykliø 

kûrimo ir kitø srièiø laimëjimai taip 

4 pav. 

pat vainikuoja mûsø pastangas matyti ir 

kurti atomo tikslumu“. Jis suformulavo ir 

pagrindë galimybæ konstruoti objektus 

atomø lygiu “atom-by-atom”. Tai atspindi 

fundamentaliai skirtingà nuo vyraujanèios 

miniatiûrizacijos idëjos poþiûrá. Klasikinë 

miniatiûrizacija „top-down approach“ – kai 

darinys gaunamas nuo didelio objekto atskiriant 

jo dalis. Feynmanas paþvelgë ið 

kitos pusës – “bottom-up” darinys kuriamas 

pradedant nuo individualiø atomø ar 

molekuliø. 

Tai nëra visiðkai naujas poþiûris. Tokiø 

priartëjimø pavyzdþiø galëtume rasti 

daugelyje mokslo ir technologijø srièiø. 

Taèiau nanotechnologinis lygis, pasirodo, 

tampa kritinis tiek fizikinio, tiek matematinio, 

tiek biocheminio ir kitø apraðymø 

atþvilgiu. Nanodariniø lygiu susikerta 

skirtingi mûsø aplinkos apraðymo lygiai. 

Didesni objektai tankiausiai apraðomi 

bendro ansamblio dësningumais, statistiniais 

parametrais ir objektas apraðomas 

kaip veikianèiø molekuliø visuma. 

Maþesni objektai jau apraðomi remiantis 

individualios molekulës savybëmis, naudojami 

kiti apraðymo bûdai ir metodai. 

Sprendþiant problemas nanotechnologiniu 

lygiu reikia naudotis abiejø priartëjimø 

iðvadomis arba net kurti naujas teorijas, 

metodus, atrasti naujus prieþasties 

– pasekmës ryðius bei dësningumus, 

todël nanotechnologijos mokslas formuojasi 

kaip atskira mokslo ðaka. 

5 pav. Maþas yra 

nuostabus – tampa 

visuotinai priimtina 

Maþas yra nuostabus 

Didelë informaciniø technologijø paþanga 

buvo ámanoma dël sparèios integriniø 

schemø ir atminties árenginiø miniatiûrizacijos. 

Visuomeninis màstymas, 

remdamasis neátikëtina mikroprocesorinës 

technikos paþanga, suformavo prielaidà, 

kad didelë ðios srities paþanga yra 

pasiekta dël galimybës miniatiûrizuoti 

elektroninius sandus. Kadangi miniatiûrizacija, 

be abejonës, yra mikroprocesorinës 

elektronikos plëtotës sëkmës laidas 

ir jos pranaðumas perþengia puslaidininkiniø 

technologijø disciplinos rëmus, matyt, 

ðiandien tai tampa daugelio mokslo 

ir technologijos srièiø plëtros perspektyva. 

Tezë – maþas yra nuostabus – tampa 

visuotinai priimtina (5 pav.). Tuo remiantis, 

matyt, ir buvo suformuluota viena 

ið prioritetiniø mokslo ir technologijø 

krypèiø nanotechnologija. Taigi gana neáprastas 

prioritetinës mokslo srities apibrëþimas. 

Taèiau kaþin ar ámanoma ðiandien 

konkreèiau apibrëþti nanotechnologiniø 

tyrimø sritá ir objektà. Nors istoriðkai 

viena ið paþinimo raidos krypèiø natûraliai 

suprantama, kaip noras paþinti 

vis maþesnius objektus ir iðsiaiðkinti maþiausias 

daleles, ið kuriø sudaryta aplinka 

ir mes patys. Prasidëjus XXI a., tapo 

akivaizdus elektronikos, biotechnologijos 

ir medþiagotyros suartëjimas nanometriniø 

dariniø bei manipuliacijø molekuliniu 

bei atominiu lygmeniu pagrindu. 

Visø ðiø srièiø tyrimø sëkmë priklausys 

nuo technologijos paþangos nanometrinëje 

skalëje. Taèiau nanotechnologijos 

negalima apibrëþti vien dimensijos 

aspektu. Veikiau nanotechnologija 

– tai tokiø tradiciniø mokslo ðakø, kaip 

fizika, chemija, biologija, biochemija, be 

abejo, ir inþinerija, biotechnologija bei 

klasikinë technologija, suartëjimas nanometriniø 

dariniø tyrimo ir kûrimo srityje. 

Nanotechnologijø ir nanomokslo tyrimø 

objektas ðiuo atveju apima visus 

tiek gyvosios, tiek negyvosios gamtos 

darinius, kuriø matmenys yra nanometrø 

dydþio. Tai netgi susijæ su tuo, kad 

tokio dydþio dariniø tyrimuose iðnyksta 

ribos tarp atskirø mokslo ðakø, juos apraðant 

naudojami visø mokslo srièiø atrasti 

dësningumai, modeliai ir metodai. 

Taigi nanotechnologijos iðskirtinis 

bruoþas yra jos daugiadisciplinis pobûdis. 

Kad ji galëtø plëtotis, turi glaudþiai 

bendradarbiauti medþiagotyrininkai, medikai, 

inþinieriai, biologai, fizikai, chemikai 

ir kt. Nanotechnologijø tyrimams reikalingos 

molekulinës ir atominës sàveikos lygmens 

þinios, priemonës ir technologijos. 

Tokios galingos naujos tyrimø koncepcijos 

ir galimybës, kaip atominiø objektø 

vaizdavimas ir manipuliavimas jais, neorganiniø 

ir organiniø dariniø kûrimas ir jø 

formavimasis, þinios apie biologiniø dariniø 

ir jø funkcijø ryðius kartu su sparèiai 

besiplëtojanèia kompiuterine technika ir 

sudaro nanotechnologijos pagrindà. 

Ðiuo metu galëtume surasti ne vienà 

nanotechnologijø ir nanomokslø apibrëþimà. 

Ðiek tiek skirtingai nanotechnologijà 

apibrëþë Dreksleris (Drexler), pateikæs 

savo poþiûrá daktarinëje disertacijoje, 

kurios iðplëstinë versija iðspausdinta 

atskira knyga 

(K. Eric 

Drexler, Nanosystems: 

Molecular 

Machinery, 

Manufacturing, 

and 

Computation, 

John 

6 pav. 

Savitvarkë 

saviorganizacija 

Wiley & Sons, Inc. (1992).). Joje jis gana 

iðsamiai, net pateikdamas techniniø detaliø 

pristatë skirtingà nei Feinmano nanotechnologijos 

versijà, kurioje pagrindë 

nanotechnologijos misijà, kaip “asembleriø-replikatoriø” 

molekuliniu lygiu kûrimà 

su ið anksto programuojamomis savybëmis. 

Jo poþiûriu tai tikslios molekulinës 

maðinos (jø tikslumas matuojamas atomo 

tikslumu), kurios gali nutraukti ir sukurti 

kovalentinius ryðius naudodamosi 

mechanosinteze (kaip ir Feinmano atveju 

gali kurti molekules ar molekulinius 

kompleksus dëdamos atomà prie atomo), 

t.y. gamindamos ávairius produktus, 

kuriø gamybà kontroliuoja naudodamos 

turimà informacijà. Netgi numatoma, kad 

jos gali reprodukuoti save. Ádomu pastebëti, 

kad tokie ,,nanoasemleriai-replikatoriai”, 

lietuviø kalba, ko gero, galima vartoti 

terminà nanomašinos, daugeliu savybiø 

yra labai panaðûs á làsteles. Ið tikrøjø 

làstelës gamina labai ávairiø produktø, 

taip pat ir savo kopijas ir gali bûti programuojamos 

DNR pagalba. 

Treèias nanotechnologijos apibrëþimas 

yra sietinas su supermolekuline saviorganizacija, 

kai pirminës molekulës ar 

molekuliniai kompleksai yra sukuriami ar 

suformuojami taip, kad savarankiðkai, 

esant tam tikroms aplinkos sàlygoms, su- ! 


! 

siorganizuotø á dideles sistemas 

dël tarpusavio sàveikos ir specifinës 

erdvinës struktûros ar atskirø 

jas sudaranèiø daliø orientacijos (6 

pav.). Tuðèiavidurës sferos, sudarytos 

lipidø saviorganizacijos dëka, 

yra pakankamai dideli objektai, 

matomi net standartiniu optiniu 

mikroskopu. Jie kaip tik ir formuojasi 

ðiuo bûdu. Kaip tokio formavimosi 

pavyzdá galime paminëti ir savitvarká 

nanodariná – J-agregatà, 

kuris formuojasi ið tam tikrø molekuliø 

esant tam tikroms sàlygoms. 

Realiai biologinës sistemos daro 

daug ávairiø dalykø, kuriuos numato 

nanotechnologija, – atominiu 

tikslumu kuriami molekuliniai kompleksai, 

surenkamos, reprodukuojamos 

aktyvios medþiagos, formuojanèios 

kitus molekulinius darinius, 

ir kt. Taèiau biologinës sistemos 

yra labai sudëtingos ir molekulinës 

nanotechnologijos ar nanomokslo 

tikslas – suprasti, sukurti, 

kontroliuoti ir valdyti paprastesnes 

sistemas, atliekanèias numatytas 

funkcijas. Be to, biologinës 

sistemos veikia labai grieþtose temperatûros 

ribose, esant atitinkamam 

slëgiui, tirpaluose ir t.t., o tai 

jau apribojimas, kurio nanotechnologija 

padëtø iðvengti. 

Apibendrinant gal ir galima bûtø 

pasakyti, kad nanotechnologijos 

sritis apibrëþiama kaip molekuliniø 

sistemø ir dariniø, surenkamø 

atomo tikslumu, veikimo principø 

supratimas, jø konstravimas naudojantis 

saviorganizacijos principu 

ir uþkoduota informacija, stengiantis 

sukurti nanomaðinas (assemblers-replicators), 

atliekanèias numatytas 

funkcijas ir galinèias gaminti 

produktus ir replikuoti save. 

Fizikams tai, aiðku, bûtu susieta su 

visiðkai kitomis áprastiniø medþiagø 

fizikinëmis savybëmis pereinant 

prie dariniø, kuriø dydis apribotas 

ðimtais ar tûkstanèiais molekuliø ar 

atomø, arba netgi formulavimu 

naujø fizikos dësniø, kûrimu naujø 

fizikos teorijø ir kt. Chemikams – tai 

naujø medþiagø tyrimas ir kûrimas, 

remiantis ið molekuliø sudarytø nanodariniø 

savybëmis ir jø specifiðkumu. 

Gyvybës mokslø atstovams 

tai irgi visiðkai suprantamas objektas, 

kadangi visø biodariniø funkcionavimo 

ir jø imitacijos principai, 

be abejonës, uþkoduoti nanoskalëje. 

Inþinieriams – tai prietaisø ir 

technologijø, leidþianèiø manipuliuoti 

erdvëje molekulëmis ar jø dariniais 

atomo tikslumu, kûrimas. 

Astronomijos 

ir astronautikos 

Prof. habil. dr. 

VYTAUTAS 

STRAIÞYS 

naujienos 

Nauji teleskopai 

2006 m. pradëjo veikti vienas didþiausiø 

pasaulio teleskopø – Didysis Pietø Afrikos 

teleskopas (Southern African Large 

Telescope – SALT). Teleskopo bandymai 

vyko jau 2005-øjø rudená. Ðis teleskopas 

yra daugiaveidrodinio Makdonaldo observatorijos 

(JAV) teleskopo kopija. Jo pagrindiná 

veidrodá sudaro 91 ðeðiakampis gabalas, 

kurio bendras plotas lygus 9,2 m 

skersmeniui. Teleskopo trûkumas yra maþas 

jo judrumas – jis negali keisti stebëjimo 

objekto aukðèio virð horizonto. Taèiau 

sukdamasis pagal azimutà teleskopas gali 

apþvelgti iki 70 proc. dangaus skliauto. 

Kitas panaðaus dydþio teleskopas 

2006 m. pabaigoje turëjo pradëti veikti La 

Palmos saloje esanèioje Roque de los Muchachos 

observatorijoje, ant uþgesusio 

ugnikalnio keteros. Tai 10,4 m skersmens 

daugiaveidrodinis (36 ðeðiakampiai) Didysis 

Kanarø Teleskopas (Gran Telescopio 

Canarias – GTC), priklausantis Ispanijos 

Kanarø salø astrofizikos institutui, prisidedant 

Meksikos ir JAV universitetams. 

Ðis teleskopas yra dviejø Keck’o teleskopø, 

esanèiø Havajø salose, kopija. 

Nepaisant finansiniø problemø, toliau 

rengiama NASA stratosferinë observatorija 

stebëjimams infraraudonosiose bangose 

SOFIA. Pirmasis lëktuvo Boeing 747 

skrydis su 2,5 m teleskopu á 13 km aukðtá 

numatytas 2007 m., moksliniai stebëjimai 

bus pradëti dar po metø. 

Kosminëje erdvëje sëkmingai veikia 

Hablo kosminis teleskopas (Hubble Space 

Telescope – HST), infraraudonøjø spinduliø 

Spicerio kosminis teleskopas (Spitzer 

Space Telescope – SST), ultravioletiniø 

spinduliø teleskopas Galex, rentgeniniø 

spinduliø observatorijos Chandra, XMM- 

Newton ir Rossi-RXTE bei gama spinduliø 

observatorijos HETE-2, Integral ir Swift. 

NASA pagaliau nutarë 2008 m. pasiøsti 

vienà ið pilotuojamø daugkartinio 

naudojimo ervëlaiviø Hablo kosminio te- 

2006 metai 

1 pav. Tarptautinë orbitinë stotis 2006 metais 

leskopo remontui. Astronautai nugabens 

á orbità naujà plataus lauko CCD kamerà 

ir spektrografà, pakeis baterijas, suremontuos 

giroskopus ir kitus sugedusius 

prietaisus, pakels teleskopà á aukðtesnæ 

orbità. Tai bus paskutinis HST remontas, 

teleskopas turëtø veikti iki 2013 metø. 

Kosminë observatorija “Gaia” 

Europos kosminë agentûra sudarë sutartá 

su Prancûzijos kompanija EADS Astrium 

kosminës observatorijos Gaia projektavimui 

ir gamybai. Ði kompanija ið karto 

pakeitë projektinæ uþduotá. Dabar observatorijoje 

bus du vienodi 1,5 X 0,5 m staèiakampiai 

veidrodþiai su 35 m þidinio 

nuotoliu. Þidinio plokðtumoje 106 CCD imtuvai 

matuos tikslias þvaigþdþiø koordinates, 

ið kuriø bus apskaièiuoti paralaksai 

ir savieji judëjimai. Du spektrofotometrai 

registruos maþos skiriamosios gebos 

spektrus tarp 350 ir 1000 nm, ið kuriø tikimasi 

gauti informacijà apie þvaigþdþiø 

temperatûras, ðviesius, metalingumus ir 

tarpþvaigþdinæ ðviesos ekstinkcijà. Pakeitus 

filtrø fotometrijà á spektrofotometrijà 

sumaþës ribinis ryðkis, iki kurio bus gauti 

fiziniai þvaigþdþiø parametrai. Matyt, 

teks apsiriboti 16 ar 17 ryðkiu. Taèiau ir 

iki tokio ryðkio þvaigþdþiø milijonai. 

Þvaigþdþiø radialiniø greièiø matavimai 

bus atliekami ið didesnës skiriamosios 


gebos spektrø infraraudonojoje srityje. 

Vilniaus astronomai dalyvauja trijose Gaia 

projekto darbo grupëse, kuriø tikslas yra 

sukurti ir iðbandyti þvaigþdþiø klasifikacijos 

ir tarpþvaigþdinës ekstinkcijos nustatymo 

metodikà. 

Visatos tyrimai Spitzerio teleskopu 

Spitzerio kosminë observatorija (SST) 

jau daugiau nei treji metai siunèia ið erdvës 

puikias nuotraukas, gautas infraraudonuosiuose 

spinduliuose. Pirmiausia 

baigiamos prioritetinës 

programos, 

kurios buvo numatytos 

tebeprojektuojant 

observatorijà. 

Pirmosios programos 

tikslas yra 

gauti Galaktikos 

centrinës dalies 

nuotraukas 3,6, 

4,5, 5,8 ir 8,0 mikrometrø 

bangose. 

Pagal galaktinæ ilgumà 

fotografuojama 

juosta iðilgai 

Paukðèiø Tako nuo 

10° iki 65° ilgumos. 

Pagal galaktinæ 

platumà juostos 

plotis tik 1°. Ðio dar- 

bo rezultatas – Galaktikos centrinio telkinio 

ir jo skersës tyrimas. Antrosios programos 

tikslas yra gauti 75 artimø galaktikø 

iki 30 mpc nuotolio infraraudonàsias 

nuotraukas, fiksuojanèias þvaigþdes ir 

tarpþvaigþdiniø dulkiø ðvytëjimà aukðèiau 

iðvardytose bangose, taip pat 70 ir 160 

mikrometrø bangose. Treèioji programa 

skirta gauti tolimos Visatos srièiø su galaktikomis 

ir kvazarais nuotraukas 50 kvadratiniø 

laipsniø plote. Ði programa duoda 

daug vertingos informacijos apie galaktikø 

spieèius ir Visatos evoliucijà. Pagaliau 

ketvirtoji programa yra proplanetiniø diskø 

ir planetø sistemø tyrimas. Jau pradëtos 

priiminëti paraiðkos ið visø, kurie tik 

pateiks ádomias ir svarbias tyrimo programas. 

Tarptautinë orbitinë stotis 

Toliau sëkmingai veikia Tarptautinë 

orbitinë stotis (ISS), kurios personalas 

keièiamas kas 6 mënesiai. 12-oji ekspedicija, 

kurioje dalyvavo V. Makarturas (W. 

S. McArthur, NASA) ir V. Tokarevas (Rusija), 

baigë darbà 2006 m. balandþio 8 

dienà. Juos pakeitë 13-oji ekspedicija 

su P. Vinogradovu (Rusija) ir J. Viljamsu 

(J. Williams, NASA). Liepos 6 d. prie jø 

prisijungë Europos kosminës agentûros 

(ESA) astronautas vokietis T. Reiteris (Th. 

Reiter). Rugsëjo 18 d. á stotá atvyko 14- 

2 pav. Asteroidas Itokava 

oji ekspedicija su astronautais M. Lopesu-Alegrija 

(M. E. Lopez-Alegria, NASA) 

ir M. Tiurinu (Rusija). ESA astronautas 

pasiliko stotyje. Stotyje kelias dienas pabuvo 

kosmoso turistë iranietë A. Ansari. 

Rugsëjo 9–21 d. ir gruodþio 9–22 d. 

stotyje lankësi erdvëlaiviai Atlantis ir Discovery, 

atgabenæ naujus stoties blokus. 

Astronautà T. Reiterá pakeitë inþinierë Sunita 

Williams. 

Pilotuojamieji skrydþiai á Mënulá ir 

Marsà 

JAV nacionalinë aeronautikos ir kosmoso 

administracija (NASA) paskelbë 

programos Constellation detales. Programa 

skirta naujos kartos raketø konstrukcijai 

skrydþiams á Mënulá, Marsà ir toliau. 

Ðios raketos turi sugràþinti þmones á Mënulá, 

o vëliau – nuskraidinti pilotuojamus 

erdvëlaivius á Marso planetà. Raketos pilotuojamiesiems 

skrydþiams bus vadinamos 

Ares-1 , o kroviniams gabenti – 

Ares-5. Be to, dar bus sukurtas kosminis 

lëktuvas Orion, kuris pakeis dabartinius 

kosminius ðatlus. Jis bus tinkamas skraidyti 

tiek á orbità aplink Þemæ, tiek á Mënulá, 

o patobulinus – ir á Marsà. Ðiuos lëktuvus 

á kosminæ erdvæ iðkels Ares-1 raketa. 

Ares-1 galës iðkelti 25 tonø masæ, o Ares- 

5 net 130 tonø masæ á þemà orbità aplink 

Þemæ. Jau vyksta abiejø raketø virðutinës 

pakopos variklio bandymai. Pirmasis 

erdvëlaivio Orion skrydis á Tarptautinæ 

orbitinæ stotá (ISS) numatomas 2014 

metais. Pirmasis skrydis á Mënulá turi ávykti 

ne vëliau kaip 2020 metais. Á ISS skraidys 

6 astronautai su kroviniu, o á Mënulá 

– 4 astronautai. “Orionas” gráð á Þemæ ið 

orbitos ar Mënulio panaudodamas aerodinaminá 

stabdymà atmosferoje, kaip 

tai darë Apollo kabinos ir ðatlai. Erdvëlaivio 

skersmuo bus 5 metrø, o tûris 2,5 karto 

didesnis nei Apollo kabinos. 

Rengiama nauja Mënulio tyrimø programa. 

Numatoma, kad astronautai iðbus 

mûsø palydovo pavirðiuje iki pusës 

metø. Projektuojami specialûs skafandrai, 

tinkami darbui esant gravitacijai, kuri 

sudaro 1/6 Þemës gravitacijos Mënulyje 

ir 1/3 – Marse. 

Lygiagreèiai su programa Constellation 

vyksta tyrimo darbai kitoje programoje, 

pavadintoje Prometheus. Jos tikslas – 

sukurti pilotuojamà erdvëlaivá á Marsà su 

branduoline energija varoma raketa. 

Asteroidø pavojus 

JAV ir kitose šalyse vykdomos vadinamosios 

“Kosminio saugumo” tyrimo 

programos (Spaceguard Survey), kuriø 

tikslas – suregistruoti visus artimus 

Þemei asteroidus. Intensyviausiai NASA 

remiama programa JAV (LINEAR observatorija 

Nju Meksiko valstijoje, NEAT observatorija 

Havajuose, Spacewatch programa 

Arizonos universitete ir kt.). Iki 

2008 m. pabaigos bus suregistruota 90 

proc. visø pavojingø Þemei asteroidø, 

kuriø skersmuo didesnis kaip 1 kilometras. 

Tokiø asteroidø yra apie 1100. Þinant 

ðiø objektø orbitas bus galima apskaièiuoti 

smûgio á Þemæ pavojø daugeliui 

metø á prieká. 

Dabar aktyviai svarstoma galimybë organizuoti 

dar platesná Spacewatch tinklà. 

Numatyta ávairiose Þemës vietose pastatyti 

ðeðis 2,5 m skersmens plataus lauko 

teleskopus, kurie galëtø iki 2020 m. suregistruoti 

visus pavojingus asteroidus iki 

300 m, o po to iki 140 m skersmens. Tai 

nepaprastai sunki programa, nes didesniø 

nei 140 m pavojingø asteroidø yra apie 

100 000, o tokiø kaip Tunguskos meteoritas 

(60–70 m skersmens) yra visas milijonas. 

Ðià programà aktyviai remia Tarptautinë 

astronomø sàjunga, surengusi 2006 

m. vasarà specialø simpoziumà “Artimi 

Þemei objektai – galimybës ir pavojai”. 

Apofis – pavojingiausias 

asteroidas 

Netyla diskusijos apie 320 m skersmens 

asteroidà 2004 MN4, kuris dabar 

pavadintas Apofiu, graikiðku senovës 

Egipto poþemio dievo vardu (Apophis, asteroido 

numeris 99942). Tas dievas buvo 

labai neigiama bûtybë, kurios uþduotis – 

persekioti ir sunaikinti Saulæ, kai ji naktá 

keliauja poþemiais á rytus. 2006 m. “Lietuvos 

danguje” raðëme, kad 2029 m. ðis asteroidas 

praskries tik uþ 30 000 km nuo 

Þemës pavirðiaus. Ðio praskriejimo metu 

Þemës gravitacijos jëga gerokai pakeis jo 

orbità. Po deðimtmeèio jis vël gali gráþti ir 

bûti dar pavojingesnis. Apskaièiuota, kad 

Apofiui pataikius á Þemæ jis iðmuðtø 2 km 

skersmens ir 0,5 km gylio kraterá. Bûtø ne 

tik sunaikinta kaþkokia teritorija, bet ir uþterðta 

visa atmosfera. Tai sukeltø sunkiai 

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 3 23 

!

! 

numatomus klimato pokyèius deðimtims 

ar net ðimtams metø. 

Japonijos “Sakalas” prie 

asteroido 

Praëjusiais metais raðëme apie Japonijos 

erdvëlaivá Hayabusa (“Sakalas”), 

kuris 2005 m. pasiekë vienà ið 

pavojingø Þemei Apolono grupës Itokavos 

asteroidà. Erdvëlaivis turëjo atsargiai 

priartëti prie besivartaliojanèios 

535 m ilgio uolos ir specialiu prietaisu 

paimti asteroido medþiagos. Deja, 

bandymas nepavyko – erdvëlaiviui leidþiantis 

nutrûko radijo ryðys su Þeme. 

Vëliau paaiðkëjo, kad “Sakalas” atsitrenkë 

á asteroidà. Taip pat nepavyko 

numesti á asteroido pavirðiø robotus. 

Nepaisant ðiø nesëkmiø, Japonijos 

erdvëlaivis pateikë daug vertingos informacijos 

apie ðá pavojingà asteroidà, 

gauta daug jo puikios kokybës 

nuotraukø. Stebina tai, kad jo pavirðiuje 

visai nëra krateriø, bet yra tûkstanèiai 

ávairiausio dydþio akmenø. 

2006 m. geguþæ Japonijos mokslininkams 

pavyko atkurti radijo ryðá su erdvëlaiviu, 

stabilizuoti jo padëtá erdvëje. 

Jo varikliai atrodo sveiki. 2007 m. bus 

bandoma paleisti variklius ir nukreipti 

erdvëlaivá atgal á Þemæ. Jei tai pavyks, 

“Sakalas” gráð 2010 metais. Tada ir paaiðkës, 

kas ávyko prie asteroido ir ar 

pavyko bandymas pasisemti jo medþiagos. 

Asteroidø ir kometø atradimai 

Praëjusiais metais K. Èernio vadovaujama 

grupë Molëtø observatorijoje 

atrado 32 naujus asteroidus. Ypaè 

paþymëtinas pirmà kartà Molëtø observatorijoje 

atrastas artimas Þemei 

200 m dydþio asteroidas 2006 SF77, 

kai jis dideliu greièiu 11 mln. km atstumu 

skriejo pro Þemæ ties Þuvø ir 

Pegaso þvaigþdynø riba. Tai vienas ið 

pavojingø Þemei Atono grupës asteroidø, 

kurie skrieja tarp Þemës ir Merkurijaus 

orbitø. Ádomu, kad ðis svarbus 

asteroidas atrastas rugsëjo 23 d. 

rytà, beveik per patá rudens lygiadiená. 

Iki ðiol Molëtø observatorijoje atrasti 

148 nauji asteroidai. 

3 pav. Ðvasmano- 

Vachmano-3 kometos 

fragmentai, nufotografuoti 

Spitzerio 

kosminiu teleskopu. 

Subyrëjusios kometos 

vaizdas labai 

primena Ðûmeikerio- 

Levio kometà, kuri 

subyrëjo á gabalus ir 

nukrito á Jupiterá 

1994 metais 

K. Èernis tais metais taip pat atrado 

dvi naujas kometas kosminës Saulës 

observatorijos SOHO nuotraukose. 

K. Èerniui pasiûlius, Tarptautinë 

astronomø sàjunga asteroidui Nr. 

95593 suteikë Lietuvos astronomo Algimanto 

Aþusienio vardà. Ðis asteroidas 

atrastas 2002 m. Molëtø observatorijoje. 

Aþusienio asteroido apskriejimo 

aplink Saulæ periodas – 5,32 m., 

skersmuo apie 6 kilometrai. Stebëta 

ir fotografuota 13 kometø, tarp jø – suirusios 

Švasmano-Vachmano kometos 

8 fragmentai. 

Ðvasmano-Vachmano-3 kometa 

Tai viena ádomiausiø kometø, kurià 

atrado vokieèiø astronomai A. Ðvasmanas 

ir A. Vachmanas 1930 m. Hamburgo 

observatorijoje. Tai buvo treèioji ðiø 

astronomø atrasta trumpo periodo kometa, 

apskriejanti Saulæ per 5 metus. 

Netrukus kometa buvo pamesta ir vël 

atrasta tik 1970-aisiais. 1995 m. kometos 

branduolyje (kometoide) ávyko 

sprogimas, kometa suþibo beveik 5-iais 

ryðkiais (100 kartø). Po keliø mënesiø 

kometoidà supanèioje skraistëje pasirodë 

daug ðvytinèiø gniuþulø. Pamaþu 

nuotoliai tarp tø gabalø didëjo, ir jie 

pasklido iðilgai orbitos. 

2006 m. subyrëjusios kometos gabalai 

pralëkë arti Þemës, tik uþ 12 mln. 

km, ir tai buvo iðties nuostabus reginys. 

Kai kurie jø buvo gana ðviesûs ir 

puikiai matomi pro þiûronus. Stebëjimai 

patvirtino, kad kometoido irimo procesas 

tebetrunka iki ðiol – kometoidas 

jau subyrëjæs á deðimtis, o gal ir ðimtus 

fragmentø, kuriø spieèius balandþio ir 

geguþës mënesiais praëjo per Jauèiaganio, 

Ð. Vainiko, Heraklio, Lyros ir Laputës 

þvaigþdynus. Jie iðilgai orbitos 

sudarë linijà, nutásusià net per 12 laipsniø. 

Ðviesiausi buvo C ir B fragmentai 

(5-ojo ir 6-ojo ryðkio). Dauguma ðviesesniø 

fragmentø turëjo nuo Saulës nukreiptas 

uodegëles. Kai kurie jø keitë 

savo ðviesumà. Molëtø observatorijoje 

K. Èernis ir H. Selevièius Maksutovo 

teleskopu su CCD kamera gavo aðtuoniø 

kometoido fragmentø nuotraukas. 

Bus daugiau 

Atkelta ið 7 p. 

Darbø ciklas yra tarpdisciplininis, nes, 

be fizikiniø tyrimø, atlikta daug tikslingos 

organinës sintezës, taip pat nustatytos kai 

kurios fizikocheminës gautø naujø junginiø 

charakteristikos. Aukðtà darbø lygá laiduoja 

ilgametë autoriø patirtis, iðplëtoti tyrimø 

metodai, intensyvus tarptautinis bendradarbiavimas 

(iki 1990 m. – su Rusijos, 

po 1990 m. – su kitø ðaliø mokslo ir technologijø 

centrais). Teikiamas darbø ciklas 

apima mokslinius straipsnius, kuriø cikle 

yra 69 (ið jø 28 ISI sàraðo leidiniuose), 21 

iðradimas (tarp jø 1 Lietuvos, 5 JAV patentai 

ir 15 SU) ir 51 paraiðka patentams 

gauti (tarp jø 12 jau patvirtinta patentais). 

Ðie darbai paskelbti per pastaruosius du 

deðimtmeèius ir yra ankstesniø ðios mokslo 

srities darbø tæsinys. 

Tai rodo neeiliná premijos laureatø atliktø 

taikomøjø tyrimø lygá ir dideles pramoninio 

taikymo perspektyvas. Autoriai 

bendradarbiauja su Lietuvos ûkio subjektu 

UAB „Tikslioji sintezë“ (naujø fotoreceptoriø 

komponentø sintezë). 

Biomedicinos mokslai 

Lietuvos mokslo premija uþ taikomosios 


plëtros) darbø ciklà „Savalaikës diagnostikos 

ir modifikuotø gydymo metodø pritaikymo 

svarba ðiuolaikinëje aklumo prevencijoje 

(1994–2005 m.)“, kurá pateikë 

Vilniaus universiteto senatas, VðÁ Vilniaus 

universiteto vaikø ligoninë ir VðÁ Vilniaus 

universiteto ligoninës Santariðkiø klinikos, 

paskirta Vilniaus universitetinës ligoninës 

Santariðkiø klinikø Akiø ligø centro 

gydytojoms – skyriaus vedëjai dr. RASAI 

BAGDONIENEI ir gydytojai oftalmologeikonsultantei 

dr. RASAI SIRTAUTIENEI. 

Ðá darbø ciklà sudaro: pirmà kartà pasaulinëje 

praktikoje ádiegta autoriø sukurta 

modifikuota neiðneðiotø naujagimiø retinopatijos 

gydymo metodika garantavo 

visiðkà neiðneðiotø naujagimiø aklumo 

prevencijà. Laureatës, asmeniðkai iðtyrusios 

daugiau kaip 2500 ir operavusios 

per 370 neiðneðiotø naujagimiø, savo klinikiniu 

darbu aprobavo ir árodë savo 

moksliniø teiginiø pagrástumà ir vertæ, jø 

originalios gydymo metodikos efektyvumas 

patvirtintas klinikinëje praktikoje ir 

teigiamai ávertintas pasauliniuose oftalmologø 

kongresuose bei konferencijose. 

Pirmà kartà Lietuvoje sukurta ir ádiegta 

neiðneðiotø naujagimiø atrankos programa, 

leidþianti pasiekti, kad visi neiðneðioti 

naujagimiai, kuriems gresia ak- 


Lietuvos 

2006 metø 

mokslo premijos 

uþ fundamentinius ir taikomuosius 

mokslinius tyrimus bei taikomosios mokslinës 

veiklos (eksperimentinës plëtros) darbus 

aplinkosaugos tema. Jø darbai áneðë 

svarø indëlá tobulinant gamtos apsaugos 

sistemà Lietuvoje, padeda spræsti gamtosaugines 

problemas Europos mastu. 

Benediktas Èësna, 

Petras Vaitiekûnas 

Rasa Bagdonienë, Rasa Sirtautienë 

Konstantinas Pileckas 

lumas, bûtø laiku ir kokybiðkai patikrinami 

ir gydomi. 

Kompleksiná darbø ciklà sudaro 3 monografijos, 

20 moksliniø straipsniø Lietuvos 

ir uþsienio þurnaluose bei metodinës 

rekomendacijos. Autoriø knyga „Neiðneðiotø 

naujagimiø retinopatija“ (V. 1998) 

palankiai ávertinta uþsienio oftalmologijos 

þurnaluose. Pirmà kartà Lietuvoje autorës 

iðleido dviejø tomø „Akiø ligø atlasà“ 

(V. 2001) ir knygà „Reèiau pasitaikanèios 

stiklakûnio ir tinklainës ligos“ (V. 2003). 

Jie iliustruoti beveik 3000 paèiø autoriø 

ið kasdienës praktikos atliktø nuotraukø 

bei vaizdø komentarais, pateikiami kai kuriø 

iki ðiol Lietuvoje neapraðytø akiø ligø 

diagnostikos ir diferencinës diagnostikos 

ypatumai. 

Antrasis biomedicinos mokslø srities 

taikomosios mokslinës veiklos (eksperimentinës 

plëtros) darbas, laimëjæs Lietuvos 

mokslo premijà, taip pat yra labai 

svarbus ðalies ûkiui ir mokslui. Tai kolektyvinis 

darbø ciklas „Þuvø populiacijø ir 

bendrijø tyrimø taikymas aplinkosaugoje 

ir þuvininkystëje (1995–2005 m.)“, kurá 

konkursui pateikë Vilniaus universiteto 

Ekologijos instituto taryba, Lietuvos Respublikos 

aplinkos ministerijos Gamtos 

apsaugos departamentas ir Þuvininkystës 

departamentas prie Lietuvos Respublikos 

þemës ûkio ministerijos. 

Laureatais tapo VU Ekologijos instituto 

Hidrobiontø ekologijos ir fiziologijos laboratorijos 

vadovas VYTAUTAS KESMI- 

NAS ir ðios laboratorijos Gëløjø vandenø 

ekologijos sektoriaus vadovas dr. TOMAS 

VIRBICKAS. Taip pat ðio instituto Jûros 

ekologijos laboratorijos mokslininkai – vadovas 

dr. RIMANTAS REPEÈKA ir mokslo 

darbuotojas dr. LINAS LOÞYS. 

Premijuotas darbø ciklas apima nemaþai 

fundamentiniø ir taikomøjø tyrimø, 

kuriø rezultatai yra tiesiogiai diegiami þuvininkystëje. 

Sukurtos iðtekliø vertinimo, 

vertingø praeiviø þuvø apskaitos, áþuvinimo 

efektyvumo, þvejybos poveikio ávertinimo 

metodikos bei monitoringo programos. 

Jos yra plaèiai naudojamos nustatant 

verslinës þûklës limitus, planuojant 

ir atliekant þuvø iðtekliø atkûrimo ir gausinimo 

darbus, klasifikuojant vandens telkinius 

pagal esamus ir perspektyvinius 

þuvininkystës tipus. Autoriø atlikti darbai 

sudarë pagrindà rengiant þuvø iðtekliø atkûrimo 

valstybinës reikðmës vandens telkiniuose 

2006–2010 metams programà 

ir strategijos metmenis, svarbius þuvininkystës 

plëtrai Lietuvoje. Ði programa yra 

pagrindinis dokumentas, pagal kurá yra 

koordinuojamas ir plëtojamas þuvininkystës 

bei iðtekliø atkûrimas Lietuvos vandenyse. 

Šie darbai yra svarbûs Lietuvai 

pagrindþiant bei gaunant þvejybos kvotas 

Baltijos jûroje, derinant racionalø iðtekliø 

eksploatavimà Kurðiø mariose su 

Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi. 

Konkursà laimëjusiame darbø cikle 

yra 82 mokslinës publikacijos , ið jø 9 knygos 

ir kiti leidiniai, parengti autoriø arba 

jiems dalyvaujant 1995–2005 metais. 

Darbø cikle iðdëstyti ichtiofaunos populiacijø 

ir bendrijø tyrimø Lietuvoje rezultatai 

ir jø pritaikymas aplinkosaugoje bei 

þuvininkystëje. Rezultatai pristatyti 98 

tarptautiniø ir ðalies konferencijø praneðimuose. 

Autoriai parengë, vadovavo ir 

vykdë 130 projektø ichtiofaunos tyrimø ir 

Technologijos mokslai 

Uþ taikomosios mokslinës veiklos darbø 

ciklà „Automobiliø keliø ir gatviø tiesybos 

technologijø eksperimentiniai tyrimai 

ir taikymas (1993–2005 m.)“, kurá konkursui 

pateikë Vilniaus Gedimino technikos 

universiteto senatas, asociacija „Lietuvos 

keliai“, Lietuvos nacionalinë veþëjø automobiliais 

asociacija „Linava“, Lietuvos 

mokslo premija paskirta Vilniaus Gedimino 

technikos universiteto mokslininkams: 

Aplinkos inþinerijos fakulteto dekanui prof. 

dr. DONATUI ÈYGUI, Keliø katedros ir Automobiliø 

keliø mokslo laboratorijos vedëjui 

prof. dr. ALFREDUI LAURINAVIÈIUI. 

Premijos laureatai konkursui pateikë 

darbø ciklà, susidedantá ið penkiø atskirø 

grupiø. Ið viso pateikta 19 eksperimentinës 

plëtros darbø. Darbø ciklas apima visà 

automobiliø keliø ir gatviø tiesybos procesà: 

automobiliø keliø bei gatviø dangø 

konstrukcijø projektavimà ir jø árengimà; 

eismo saugumo situacijos gerinimà; automobiliø 

keliø ir gatviø prieþiûrà, atsiþvelgiant 

á specifines Lietuvos klimato sàlygas. 

Visi konkursui pateikti darbai yra ádiegti. 

Atskirai reikia paþymëti ðiø darbø didþiulá 

indëlá rengiant nepriklausomos Lietuvos 

automobiliø keliø ir miestø gatviø normatyvinæ 

dokumentacijà. 

Eksperimentinës plëtros darbuose atliktø 

tyrimø rezultatai buvo pristatyti tarptautinëse 

konferencijose JAV, Ðvedijoje, 

Austrijoje, Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje, Vokietijoje, 

Anglijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, 

Baltarusijoje, Rusijoje, Kroatijoje ir kitose 

šalyse. 

Tyrimø rezultatai publikuoti ðalies ir 

uþsienio recenzuojamuose leidiniuose. 


Sveèiuose pas profesoriø dr. Adomà Butrimà, 1982 m. „Mokslo ir 

gyvenimo“ jaunøjø mokslininkø konkurso laureatà, Þemaièiø bei 

Vilniaus dailës akademijø rektoriø, daugelio knygø apie 

þemaièiø kraðtà ir jo paminklus autoriø ir moksliná vadovà. 

Juozas SKOMSKIS 

PRIVILEGIJA 

Gimti kalvotame kraðte – Þemaièiø 

aukðtumose, – visà gyvenimà mylëti ðià 

þemæ – Telðius ir tëvonijà – Vieðvënø parapijà; 

nuolat gráþti namolio, tyrinëti garbingà 

tëvø þemës praeitá ir vertæ paðnekovas 

laiko iðskirtine teise ir ðventa pareiga. 

Tuo ásitikinsim netrukus, iðgirdæ 

ðio kraðto sûnaus nuoðirdø pasakojimà, 

kurio pradþia – penkiolikos metø akmens 

amþiaus archeologiniø tyrimø maratonas 

Birþulio apyeþeriuose; ten, tarp 

Janapolës, Pavandenës ir Varniø. Apie 

surastus anø þmoniø kapus, daugybæ 

senovës stovyklø, gyvenvieèiø. Visa tai 

– ðis baltiðkasis regiono laikotarpis – pateiktas 

archeologo Adomo Butrimo daktaro 

disertacijoje. Dar, sako, á jo bûtá buvo 

ásiterpusi Vytauto Maèernio gimtoji 

Ðarnelë, Virvytës upë. Ásiterpusi ne veltui 

– vël bûsianti knyga, susijusi su ðiuo 

regionu. Muziejø, archyvø archeologinës 

medþiagos bei istoriniø ðaltiniø lasiojimas 

teikë galimybiø suvokti kraðto 

istorinæ, chronologinæ panoramà. Kitas 

þingsnis, þengtas jau Vilniaus dailës 

akademijoje, – kartu su bendraminèiais 

pradëta tyrinëti kraðto meno paminklai. 

Pastarasis vieðkelis nuo Pavandenës ir 

Birþulio eina per gimtosios þemës kalvas 

ir klonius irgi jau penkiolika metø. Ið 

pradþiø kartu su studentais paraðyti menotyros 

straipsniø rinkiniai. Á darbà átraukus 

akademijos Dailëtyros instituto menotyros 

istorijos specialistus, surengtos 

didelës ekspedicijos. Ir tada iðëjo bendro 

darbo, kolektyviniø tyrimø monografijos 

„Seda“, „Alsëdþiai“, „Renavas“ ir 

kt. Po to pradëta mokslinë Þemaièiø 

aukðtumos kultûrinio landðafto penkiø 

tûkstantmeèiø raidos tyrimø programa. 

Beveik deðimt metø 

tyrinëta Plungës dekanato 

sakralinë dailë 

bei architektûra. 

Tuo pagrindu parengta 

trijø knygø serija 

apie ðio dekanato 

sakralines vertybes 

ir baþnyèiø architektûrà 

bei viena monografija 

apie Þemaièiø 

aukðtumos kultûrinio 

landðafto raidà. 

Paskelbtos atskiros 

knygos, skirtos dekanato 

miesteliø baþnyèioms, 

parapijoms, 

vëliau sutelktos á vienà 

stambø leidiná, 

puikiai iliustruotà baþnyèiø 

meno turtais, 

iðkeliant jø groþá bei 

ypatingà meninæ vertæ. 

Tai vienintelis raðytinio 

kultûros paveldo 

áamþinimo atvejis tarp 

Þemaitijos dekanatø. 

Ir èia pelnytai minëtina 

nesavanaudiðka 

knygø leidëjo Petro 

Kalibato firmos „Petro 

ofsetas“ ir Valstybinio 

mokslo ir studijø 

fondo investicija, 

parëmusi projektà. O 

tuo tarpu matome, 

kaip graþiai ir pagarbiai paðnekovas profesorius 

dr. Adomas Butrimas atneða ir 

sukrauna ant stalo tà áspûdingà kalvà 

autoriniø bei kolektyvinio triûso knygø – 

jo bei kolegø gyvenimo ir lemties privilegijos 

liudininkiø. Taèiau mums ádomu, 

kas dar kaltas, kad profesorius Adomas 

Butrimas taip pririðtas prie gimtojo kraðto 

garbës turtø. 

Autorius Juozas Romualdas Skomskis ðiemet paþymi septyniasdeðimtmetá. 

Pedagogas, kultûros publicistas. Veiklà pradëjæs 

1960 m. dirbdamas Plungës rajono Alsëdþiø, vëliau Kuliø 

vidurinëse mokyklose, bendradarbiaudamas rajono “Kibirkðties” 

laikraðtyje. Buvo Ðilalës rajono laikraðèio “Artojas” redaktoriaus 

pavaduotojas. Dirbo pedagoginëje spaudoje, dienraðtyje, 

“Kultûros barø”, “Moksleivio” þurnaluose, Lietuvos televizijos 

meno laidø redakcijoje. Ðiuo metu yra Valstybinës kultûros 

paveldo komisijos specialistas ir Vilniaus pedagoginio universiteto 

laikraðèio “Ðviesa” redaktorius. Gimtadienio proga 

sveikiname nepailstantá kultûros darbininkà, ilgametá mûsø þurnalo 

autoriø ir linkime sëkmës, laimës, tvirtos sveikatos. 

Nuo 

Þemaièiø auk 

TOLIMI ARTIMIEJI 

– Buvo daug þmoniø, kurie tai lëmë,– 

sako paðnekovas. – Vienas jø – mano senelis 

Aleksandras Jakavièius, knygneðio 

sûnus, kurio pasakojimø Adomëlis mëgæs 

klausytis nuo maþumës, mëgæs kartu keliauti 

po Birþuvënø, Luokës apylinkes, 

klausytis porinimø apie Tadà Blindà, paslaptingus 

dvarus ir t. t. Tai galëjo bûti pirmas 

postûmis pro tuos vartus á mokslo ir 

meno paieðkas. Be to, Telðiø mokykloje 

turëta puikiø mokytojø, ir tais laikais mokëjusiø 

skatinti patriotizmà, gimtojo kraðto 

meilæ, nuolat vesdavusiø mokinius á ekskursijas 

po tëviðkës dangumi ir toliau. Pagaliau 

prisimintinas ir Telðiø „Alkoje“ dirbæs 

muziejininkas Vitas Valatka. Jo paskaitos, 

ekspozicijø aiðkinimas ne vienà jaunuolá 

patraukë prie istorijos studijø. Po to 

gerøjø bûryje atsirado ir Konstantinas Bruþas 

ið Þemaièiø Kalvarijos, ir Juozapas 

Mickevièius – vyrai, paviliojæ savo kilnia 


veikla, þiniomis, rinkiniais. Ir atsitiko taip: 

kuo daugiau suþinai apie kraðtà, tuo labiau 

nesinori jo palikti, tuo labiau traukia 

já tyrinëti, atrasti neþinomø klodø. Svarbiausias 

akstinas tas, jog esi ásitikinæs, kad 

darbas niekada nebus baigtas, ir tyrimø 

ukðtumø 

gelmë tarsi akivaras vis giliau átraukia. Todël 

ið to kraðto pabëgti jau niekada nepavyks. 

Todël kalbëdamas apie knygas, skirtas 

Þemaitijai, profesorius Adomas Butrimas 

visà laikà, matyt, ne veltui mini daugiskaità 

– mes. Tad kas dar.. 

– Visø pirma, tai kelios visuomeninës 

tyrëjø grupës. Viena – Þemaièiø akademija 

Varniuose, pradëjusi ðiuos darbus. Juos 

tæsia ir plëtoja profesionalø pagrindas – Vilniaus 

dailës akademijos Dailëtyros instituto 

þmonës. O koks bûtø darbas be talkininkø, 

daþnai unikaliø faktø þinovø – vietos 

kraðtotyrininkø, muziejininkø, fotografø. Antai 

„Seda“ sudaryta kartu su Pauliumi Ðverebu, 

jam talkinant gimë „Renavas“. Telðiø 

„Alkos“ muziejaus darbuotoja Zita Dargaitë, 

Plateliuose dirbanti Aldona Kuprelytë, 

Kelmës rajono kultûros skyriaus vedëjas 

Algirdas Krutkevièius, Telðiø, Plungës fotografai 

Petras Balèiûnas ir Sigitas Varnas 

bei daugelis kitø – tai plaèios veiklos atrama 

bei paskata nenuleisti rankø, siûlanti 

temas, idëjas, padedanti organizuoti ekspedicijas. 

Kai monografijos pasirodo, autoriai 

ir talkininkai parapijose surengia jaunimui 

jø aktyviuosius pristatymus – programines 

viktorinas. Ir gera matyti, kai uþverda 

tikros paþinimo varþytuvës – knygos 

ateina á jaunøjø pasaulëjautà, ir to jau 

niekam lengvai nepavyks iðstumti. Vaikø 

domëjimasis kraðto knygomis skatina jomis 

domëtis ir tëvus, kitus gentainius. Todël 

ið pirmo þvilgsnio lokalinës knygos, 

pasak paðnekovo, ágyja platesnæ prasmæ, 

jos lengvai parduotos pasklinda po kraðto 

þmones bei iðeivius ið jo. 

ÐEÐI ÐIMTMEÈIAI 

Pašnekovas pasakoja, jog darbas 

šiame kraðte iðkëlë naujà mintá tyrëjams 

– pradëti serijà knygø apie Þemaitijos vienuolynus 

– ypatingà kraðto dvasiná paveldà, 

jø pastoracinæ, ðvietëjiðkà veiklà. 

Viena pirmøjø iðleista „Þemaièiø Kalvarija“. 

Apraðytas vienuolynas, baþnyèia ir 

Kryþiaus kelio stotys. Dabar baigiamas 

rengti leidinys apie Telðiø bernardinø vienuolynà. 

Jau parengta monografija, skirta 

Tytuvënø vienuolynui. O paties profesoriaus 

didþiausia autorinë duoklë, bet, 

pasak jo, dar ne paskutinë – knyga „Telðiø 

kraðtas“, tik kà iðspausdinta lietuviø 

ir anglø kalbomis. Todël visi piligrimai jau 

turi galimybæ paþinti Þemaitijos sostinës 

istorijos ir meno paminklus, susipaþinti 

su kiekvienos kraðto parapijos baþnyèiomis, 

istorija, vertingiausiais meno paminklais. 

Netrukus tokià galimybæ turës ir didþiausios 

miesto kalvos – Insulos – sakralinio 

komplekso lankytojai. Knyga 

apims baþnyèios statybos istorijà, vienuolynà, 

kunigø seminarijà, vyskupø rûmus 

bei bernardinø mokyklà. 

– Mûsø planus skatina artëjantis þemaièiø 

krikðto ir Þemaièiø vyskupijos ákûrimo 

600 m. jubiliejus. Kadangi Lietuvos 

krikðto jubiliejus 1987 m. nebuvo reikiamai 

paminëtas, tai Þemaitija dabar savo 

sukakèiai atsakingai rengiasi – telkiamos 

mokslininkø, kultûros þmoniø, dvasininkijos 

pajëgos, vienijasi rajonai, priklausæ 

Þemaièiø vyskupystei,– teigia profesorius 

Adomas Butrimas. 

Taigi laukia nauji Vilniaus dailës akademijos, 

jos vadovo projektai, numatantys 

tæsti kitø dekanatø tyrinëjimus. Neseniai 

pradëta Þemaitijos dvarø programa. 

Joje ketinama iðtirti visà regiono profesionaliàjà 

architektûrà, dailæ ir tuo sukurti 

ávairiapusá kraðto kultûrinës raidos paveikslà. 

Tikimasi, jog ðiai Þemaitijos jubiliejinei 

programai bus suteiktas valstybinis 

statusas. Laukiama daugelio originaliø 

projektø – antai Dailës akademijos Telðiø 

fakulteto skulptoriai ketina sukurti 

miesto katedrai ypatingas duris, kuriose 

bus iškalta Þemaitijos krikšto istorija. 

„UÞDËTI VARNIUOSE AKADEMIJÀ...“ 

Tai sena legendinio Þemaitijos vyskupo 

Motiejaus Valanèiaus ir istoriko Simono 

Daukanto svajonë. Ji ágyvendinta 

1987 m. konferencijoje, skirtoje paþymëti 

Birþulio apyeþeriø archeologijos 

ekspedicijø deðimtmetá, ásitikinus, kaip 

vietos þmonës, nors ir draudþiami, domisi 

kraðto praeitimi. Jauèiant ðviesëjanèias 

viltis, nutarta kurti þemaièiø kultûros 

centrus. Pirmoji Adomo Butrimo ir 

bendraminèiø rûpesèiu ásteigta klubinë 

organizacija ir buvo Þemaièiø kultûros 

draugija. Po to gimë Þemaièiø akademija 

Varniuose, vienijusi tyrëjus, mokslo 

þmones – Danutæ Mukienæ, prof. Viktorijà 

Daujotytæ, dr. Vacá Vaivadà, Povilà 

Ðverebà, Adelæ Cholodinskienæ, Zità 

Dargaitæ, Aldonà Kuprelytæ ir daugelá kitø 

Þemaitijos patriotø, kurie ðtai jau kelis 

deðimtmeèius nuolat dalyvauja akademijos 

renginiuose, patys juos organizuoja, 

kvieèia kitus mokslininkus, ieðko 

visø galimø pajëgø vykdyti tyrimus, 

leisti publikacijas. Pagrindinis akademijos 

tikslas, anot jos rektoriaus Adomo 

Butrimo, nutiesti tiltà tarp tø, kurie iðvykæ 

ið kraðto, ir tø, kurie darbuojasi jame 

siekiant bendro tikslo – tarnauti gimtojo 

kraðto kultûros labui. 

KAS TAS DIEVO PALAIMINTASIS 

Alsëdþiai. Senasis Þemaitijos perlas. 

Vyskupø Giedraièiø ir daugelio kitø ganytojø 

sostinë, turëjusi átakos visai Þemaitijai, 

kurion susirinkdavo ir reikalus spræsdavo 

visa Þemaièiø vyskupystës kunigija. 

Miestelis padëtas tarp þaliøjø kalveliø, 

virð kuriø ant menamo piliakalnio kuklià 

karûnà kelia istorinë medinë baþnytëlë – 

viena seniausiø Þemaitijoje, iðkiliausias 

XVIII a. liaudies architektûros paminklas, 

kuriame sukauptas turtingiausias regiono 

baþnyèiø praeities archyvas, rûpestingai 

iðsaugotas ir tvarkomas. Puikiai iðlikusi ir 

saugoma koplytëlë, varpinë, klebonija. Áþymûs 

baþnyèios paminklai – medinës 

skulptûros, paveikslai, neðiojamieji altorëliai, 

– visos meno vertybës iðtirtos, apraðytos, 

ávertintos. Greta, ant kitos kalvos – 

buvæs vyskupø dvaras su ið dalies iðlikusiomis 

sodo terasomis, „Þvërinèiaus“ kalnu. 

Uþ ðios rezidencijos uþsikabinti padëjo 

praëjusio amþiaus 7-àjá deðimtmetá surasti 

kokliai, kai vyskupø dvarvietëje statant mokyklos 

pastatus aptikta jø liekanø su vyskupø 

herbais. Radiniai leido manyti, jog 

Alsëdþiuose ið tiesø bûta didþiuliø rûmø. 

Dël to iðlikusiuose inventoriuose kruopðèiai 

ieðkota dvaro apraðø. Jie padëjo rekonstruoti 

vyskupø dvaro bei jo rûmø vaizdus 

– kaip jie galëjo atrodyti XVII, XVIII, 

XIX a., nustatyti, kaip dvaras augo, stiprëjo, 

kokios rûmuose saugotos meno kolekcijos, 

vyskupø portretai ir kt. Ðie tyrimai 

pakëlë svarbiausius Alsëdþiø praeities 

klodus, á kuriuos be baþnyèios, miestelio 

plano iki tol nebuvo kreipta dëmesio. 

Dël to jau minëtoje „Alsëdþiø“ knygoje 

vyskupø dvaro praeitis, jo fragmentai 

ávardijami ir pagrindþiami istoriniais bei archeologijos 

tyrimais pirmà kartà. Joje paþymëta 

garbinga sena miestelio praeitis, 

aplinka. Ið èia kilæs ir Vilniaus dailës akademijos 

garbës daktaras tapytojas bei 

meno kolekcininkas profesorius Kazys 

Varnelis, èionykðèio dievdirbio sûnus, suteikæs 

knygai finansinës paramos. Patrauklios 

apylinkës, Narutavièiø – Lietuvos 

nepriklausomybës Vasario 16-osios akto 

signataro bei pirmojo Lenkijos prezidento 

– gimtasis dvarelis Brevikiuose. Surinkta 

jo praeities medþiaga. Domëtasi ávairiomis 

Alsëdþiø kraðte veikusiomis draugijomis, 

þmoniø likimais. 

„Alsëdþiai“ ðiuo metu yra vienintelë iðsami 

istorinio miestelio–paminklo knyga, 

pagrásta mokslo tyrimais, galinti árodyti jo 

reikðmæ visai Þemaitijos istorijai,– kalba 

vienas jos sudarytojø ir redakcinës kolegijos 

vadovas profesorius Adomas Butrimas. 

Jis ásitikinæs, jog visos ðios kraðto 

kultûros istorijos knygos brandina kartà, 

kuri gebës á praeitá ir ðiandienà þvelgti nuo 

pirmtakø tyrëjø supiltø kalvø. 



Pirmosios sëkmës paskatinti, iðdrásome 

pasinaudoti prof. S.Kolupailos paskelbtais 

Nemuno nuotëkio duomenimis. 

Remdamiesi ilgalaikiais (1812– 

1958) duomenimis, pabandëme patikrinti 

kai kurias upiø nuotëkio charakteristikas, 

patikslinti skaièiavimo formuliø 

parametrus. Parengëme leidiná „Lietuvos 

TSR upiø kadastras. 2-oji dalis. Nemuno 

nuotëkis.“ Jame pateikiamos bendros 

hidrografinës þinios apie Nemunà, 

hidrometriniø duomenø patikimumà; 

nagrinëjami metinio nuotëkio parametrai, 

ryðiai tarp metinio nuotëkio ávairiose 

vandens matavimo stotyse (Smalininkø, 

Birðtono, Gardino), apskaièiuoti ávairiø 

tikimybiø vidutiniai metiniai debitai, jø variacijos 

ir asimetrijos koeficientai, sezoninis 

nuotëkis ir nustatytas jo reþimas, 

apskaièiuoti ávairiø tikimybiø maþiausi ir 

didþiausi debitai. 

Ðià knygà leisti jau buvo daug lengviau. 

Èia netgi „grynojo mokslo“ reikalautojai 

matë, kad medþiagos analizës 

buvo daromos remiantis statistiniais 

duomenimis. Ðios knygos pagrindu 

J.Burneikis 1961 m. apgynë kandidatinæ 

disertacijà. 

Norëdami iðpopuliarinti Nemuno 

nuotëkio duomenis plaèiau uþ Lietuvos 

ribø, pasitaræ su maskviðkiu prof. T.Zolotarevu 

ir gavæ jo pritarimà, 1961 m. iðleidome 

„Kadastro“ 2-osios dalies vertimà 

rusø kalba. 

Pirmojoje „Kadastro“ dalyje mes pateikëme 

þiniø tik apie Lietuvos upiø ilgá 

ir jø baseino plotà. Rengdami leidiná surinkome 

taip pat ir daugybæ kitø þiniø 

tiek apie nuotëká, tiek apie Lietuvos hidroenergetikà, 

todël parengëme dar ir treèiàjà 

„Kadastro“ dalá, net 640 p. ir grafinæ 

191 p. dalá. Knygoje pateikiama Lietuvos 

teritorijos fizinë geografinë apþvalga 

(reljefas, geologinë sandara, klimatas, 

dirvoþemis, augalija), pagrindiniø 

upiø baseinø hidrografija, upiø hidraulinës 

ir nuotëkio charakteristikos (iðilginiai 

profiliai, nuolydþiai, nuotëkis), potencialiø 

hidroenergetiniø iðtekliø skaièiavimo 

metodai, jø rezultatai, hidroenergetiniø 

iðtekliø lyginamieji rodikliai, hidrojëgainiø 

sàraðas, upiø kadastriniai grafikai. 

Uþ „Lietuvos TSR upiø kadastro“ 3 

dalis 1965 m. mums buvo paskirta valstybinë 

mokslo ir technikos premija. 

Sakoma, kad apetitas auga bevalgant. 

Taip atsitiko ir mums – nors ir nerodydama 

didelio susiþavëjimo mûsø leidiniais, 

bet ir aiðkiai netrukdydama, naujoji 

instituto vadovybë (A.Þukauskas jau 

buvo Vilniuje ir ëjo MA viceprezidento pareigas) 

sudarë mums sàlygas leidybai. 

Profesoriaus Mykolo L 

garbingas 

jubiliejus 

Gyvenimas nestovi vietoje, nuolat 

vyksta pokyèiai. Jie vyksta ir Lietuvos laukuose, 

upëse, daþnai kinta hidrologinis 

tinklas, todël duomenis apie hidrografinius 

- hidrologinius pasikeitimus upiø baseinuose 

reikia nuolat papildyti, koreguoti. 

Ðá darbà mes tæsëme leisdami monografijas 

apie atskirus upiø baseinus. Be minëtojo 

trijø daliø „Kadastro“, mûsø laboratorijos 

darbuotojai parengë ir paskelbë 

dar ðias monografijas: ,,Pietryèiø Lietuvos 

hidrografija (upës)” (1975m.), ,,Nevëþio, 

Dubysos, Mituvos ir Jûros baseinai” 

(1979 m.), ,,Drûkðiø regiono hidrografija” 

(1983 m.). Jas rengiant að dalyvavau 

kaip darbo vadovas ir bendraautoris. 

Rengiant ir leidþiant monografijas 

,,Ðventosios baseino hidrografija” (1973 

m.), ,,Ðeðupës baseinas” (1975 m.), ,,Lietuvos 

upiø nuotëkio kaita” (1978 m.) ir 

kt. að dalyvavau tik kaip laboratorijos vadovas 

ir leidiniø redaktorius bei leidybos 

organizatorius. Ðios krypties darbus toliau 

vykdë J.Jablonskis. 

Taigi nuo 1957 m. instituto hidrologai 

ir hidroenergetikai parengë ir paskelbë 

14 monografijø, keletà broðiûrø ir 

apie 260 moksliniø straipsniø. Mano arba 

man dalyvaujant paskelbta 75 moksliniai 

straipsniai bei 32 institutinës ataskaitos. 

1992 m. atidaviau leidyklai tikriausiai 

savo paskutiná darbà „Lietuvos upiø nuotëkio 

tyrimai“. Tai bibliografinis leidinys, 

kuriame minimi 1300 literatûros ðaltiniø 

vien tik apie Lietuvos upiø nuotëká. 

Ta proga priminsiu, kad, rengiant pirmàjá 

mûsø „Kadastro“ leidiná, buvo ir kritikos, 

taèiau net praëjus trisdeðimèiai 

metø nuo jo pasirodymo prof. K.Kilkus 

(dabar MA akademikas ekspertas) savo 

knygoje „Upës ir þmonës“ (Vilnius, 

1992 m., „Mokslas“, p. 15) raðo: „... Po 

viso ðito tarsi didþiausià stebuklà imi á 

rankas Kauno hidrologø, kuriems vadovavo 

profesorius M.Lasinskas, monografijas, 

skirtas ávairioms Lietuvos upëms 

ir jø baseinams. Galima, pasirodo, pereiti 

hidrologiná Hadà – suskaièiuoti smulkiausius 

upelius, iðmatuoti jø ilgius, baseinø 

plotus – ir nesuklupti. Tikrai neperdësiu 

pasakæs, kad kaunieèiai sukûrë 

unikalià monografijø serijà, kurios 

mums gali pavydëti bet kuri senas hidrologijos 

tradicijas turinti ðalis...“ Taigi yra 

ir tokiø vertinimø! 

Ðios krypties darbai Hidrologijos laboratorijoje 

nepasibaigë. Palyginti neseniai, 

2001 m., iðleista stambi 99 spaudos 

lankø monografija „Lietuvos upës. 

Hidrografija ir nuotëkis“. Jos autoriai 

Brunonas Gailiuðis, Jonas Jablonskis, 

Milda Kovalenkovienë apdovanoti valstybine 

mokslo premija (J.Jablonskis jau 

antrà kartà). Suprantama, prie darbo prisidëjo 

ir visas laboratorijos kolektyvas. 

Tais laikais hidroenergetika Lietuvoje 

buvo labai populiari – 1960 m. baigta 

statyti ir pradëjo dirbti visu galingumu 

Kauno hidroelektrinë, buvo statomos kelios 

deðimtys maþø þemës ûkio hidroelektriniø. 

Atsirado galimybë ákurti mûsø 

institute naujà Hidrologijos laboratorijà. 

Pavedus Hidroenergetikos laboratorijai 

vadovauti J.Burneikiui, man pasiûlë organizuoti 

naujà Hidrologijos laboratorijà. 

Bitininko terminais tariant, paleidome 

naujà spieèiø. 

Jà ásteigus tiriamojo darbo apimtis 

dar labiau iðaugo. Pavirðiniø vandenø 

formavimosi ir svyravimo dësningumø 

tyrimas atiteko mums, Hidrologijos laboratorijai, 

o nuotëkio reguliavimo, vandens 

ûkio ir hidroenergetiniø klausimø 

sprendimas – Hidroenergetikos laboratorijai. 

Beje, ðios tematikos pasiskirstymo 

mes vëliau nelabai laikëmës. 

Darbas dar labiau suaktyvëjo, pritraukëme 

naujø darbuotojø, kolektyvas 

padidëjo iki 25–30 þmoniø. Ið KPI atëjo 

jauni specialistai – Brunonas Gailiuðis, 

Kazys Gaigalis, Irena Baltruðaitienë, ið 

seniau baigusiø – Antanas Tautvydas, 

Drasys Palukaitis, vëliau Benediktas Tilickis, 

taip pat gerø techninio personalo 

specialistø. Rezultatai lyg ir neblogi – apginta 

17 kandidatø, 5 habilitacinës disertacijos, 

iðleista 18 monografijø ir paskelbta 

keli ðimtai mokslo straipsniø. 

Mes dalyvavome kuriant ir Lietuvos 

stambiosios energetikos bazæ – prisidëjome 

aiðkinant hidroakumuliacinius iðteklius, 

nustatant atominës elektrinës 

vietà bei galingumà. 

Aktyviai dalyvavo sprendþiant stambiosios 

energetikos klausimus Mokslo 

ir technikos komitetas, vadovaujamas 

akademiko A.Þukausko. Ðio komiteto 

darbuotojas inþ. L.Rinkûnas, iðkëlæs 

mintá ieðkoti galimybiø statyti Lietuvoje 

hidroakumuliacinæ elektrinæ, pasikvietë 

mus á pagalbà. Naudodamiesi topografiniais 

duomenimis, mes radome keletà 


Lasinsko 

Lietuvos energetikos 

instituto direktorius 

E.Uðpuras (deðinëje) ir 

prof. Mykolas Lasinskas 

turi apie kà pasikalbëti... 

èià garavimo aikðtelæ – plaustà. Svarbiausi 

tyrimo klausimai buvo ðie: vandens 

balansas; vandens pavirðiaus temperatûrø 

pasiskirstymas eþere ir pagal 

gylá; vandens temperatûros priklausomy- 

Vilniuje, Maskvoje, Leningrade, susiraðinëjimas 

su respublikinëmis, sàjunginëmis 

organizacijomis. 

1986 m. lapkritá Maskvoje sudaryta 

komisija IAE II eilës statybos projektui 

ávertinti pasiûlë riboti jos galingumà iki 

N-3-4,5 mln. kW. Kaip argumentas, be 

neigiamo vandens balanso, nurodomas 

dar ir eþero perðildymas. 

Taip buvo sustabdyta IAE statyba, nors 

á jà jau buvo ádëta apie 300 mln. rubliø. 

Kiek èia prisidëjo mûsø triûsas, galima 

svarstyti. Sunku ásivaizduoti, kas dabar 

bûtø, jeigu bûtø pastatyti visi siûlyti 

blokai (6 ar 9 mln. kW), kai dabar pakanka 

ir vieno bloko (1,5 mln. kW). 

vietø, tinkamø tokiam objektui. Vienà deðiniajame 

Nemuno krante, maþdaug 3 

km aukðèiau dabartinës HAE vietos tyrëme 

detaliau ir nustatëme, kad galima 

bûtø pastatyti hidroakumuliacinæ 800 

megavatø galingumo elektrinæ. Projektuotojai 

pasiûlë labai racionalià schemà 

– ant kalno árengti vandens telkiná ir pasiûlë 

dvigubai didesná galingumà. Gaila, 

kad nepadaryta iki galo. Kiek vëliau 

hidroakumuliaciniø elektriniø galimybes 

Lietuvoje nagrinëjo t.m.k. D.Palukaitis. 

Kitas energetikos objektas, á kurá teko 

ádëti daug triûso ir energijos, buvo Ignalinos 

atominë elektrinë. Tas pats Lietuvos 

mokslo ir technikos komitetas kartu 

su MA Energetikos ir elektrotechnikos 

institutu bei Kauno politechnikos institutu 

1957–1958 m. surengë trumpalaikes 

paþintines ekspedicijas á numatytas elektriniø 

statybos vietas. Ekspedicijoms vadovavo 

Mokslo ir technikos komiteto vadovaujantis 

specialistas inþ. J.Linkaitis, 

o dalyvavo jo skyriaus inþ. L.Rinkûnas ir 

að. Kiti nariai dalyvavo tik epizodiðkai. Susipaþinome 

su Dusios-Metelio eþerø 

kombinacija, Lûksto eþeru Þemaitijoje, 

Kurðiø mariø pakraðèiu ties Kintais, Dysnø 

ir Drûkðiø eþerais Ignalinos zonoje. 

Pagal sutartis su Vyr. energetikos ir 

elektrifikacijos valdyba prie Lietuvos TSR 

Ministrø Tarybos buvo sudarytos visø ðiø 

vietø fizinës-geografinës, klimatinës ir 

hidrologinës charakteristikos. 

Vieta elektrinei geriausiai tiko prie 

Drûkðiø eþero. Svarbiausi tyrimai èia 

pradëti 1978 m., o 1983 m. Hidrologijos 

laboratorija ásirengë ir savo plaukiojan- 

bë nuo elektrinës galios; vandens paðildymo 

átaka eþerui ir jo aplinkai; vandens 

lygiø svyravimas; eþero mineralizacija; 

termiðkai uþterðtø zonø nustatymas; reprezentacinio 

taðko eþere nustatymas. Tyrimø 

duomenys yra kasmetinëse ataskaitose 

instituto archyve. Prie ðiø tyrimø 

daug prisidëjo t.m.k. R.Janukënienë. 

Ið pradþiø buvo galvojama apie 1,5 mil. 

kW galingumà. Vëliau projektuojant galingumo 

apetitai augo, apsistota ties 6 mil. 

kW, taèiau kai kurie instituto energetikai 

maksimalistai nagrinëjo didesnio – 9 mil. 

kW IAE galingumo variantà, siûlydami 

nuotëkio trûkumà kompensuoti pakëlus 

eþero vandens lygá dar 0,70 m ir uþliejus 

papildomai 13,5 km² paeþerës plotø. Dël 

tokio neatsakingo siûlymo bûtø sudarkytas 

eþero regionas, didþiulës miðkingos 

eþero pakrantës bûtø uþlietos plonu ðilto 

vandens sluoksniu ir ekologiniu poþiûriu 

bûtø sudarytas pavojingas þidinys. 

„Maksimalistø“ siekis pasipuikuoti, 

kad Ignalinos AE bûtø pati galingiausia 

pasaulio atominë elektrinë, neatsiþvelgiant 

á eþero galimybes, privertë mus dar 

labiau suintensyvinti tyrimus. Jau tada 

mes turëjome pakankamai savø tyrimo 

duomenø ir nustatëme, kad projektuotojai 

buvo numatæ per dideles normas 

nuotëkiui ir krituliams, per maþas garavimo 

normas. Mûsø duomenimis, IAE 

galingumui esant 6 mln. kW, atsirastø 

nuotëkio deficitas, lygus 33,4 mln.m³/ 

metus. Teigiamas vandens balansas bûtø 

tik esant IAE galingumui 3 mln. kW. 

Prasidëjo nuolatiniai derinimai su IAE 

projektuotojais, posëdþiai komisijose 

Šis tas šalia mokslinio darbo 

Retai pasitaiko, kad dirbantis, aktyvus 

þmogus nedalyvautø visuomeniniame 

gyvenime. Ypaè visuomeninë veikla 

buvo skatinama tarybiniais laikais; jeigu 

tik judi, tave renka á visokiausias tarybas, 

komisijas, sekcijas, tik spëk suktis, 

svarbu, kad nedirbtum doro darbo. 

Vienu metu teko dalyvauti tokiø visuomeniniø 

organizacijø veikloje: MA vandens 

iðtekliø kompleksinio naudojimo ir 

apsaugos nuo uþterðimo Probleminës 

mokslinës tarybos pirmininko pavaduotojas 

nuo ðios tarybos ásteigimo iki prof. 

S.Vabalevièiaus mirties, o po to ir tarybos 

pirmininkas; Energetikos ir elektrotechnikos 

pramonës Mokslinës-techninës 

draugijos hidrotechnikos ir gamtosaugos 

sekcijos pirmininkas (1960– 

1986); Hidrometeorologijos ir gamtinës 

aplinkos kontrolës valdybos mokslinës 

tarybos narys ir vandens iðtekliø sekcijos 

pirmininkas; Kaiðiadoriø hidroakumuliacinës 

elektrinës statybos nuolatinës 

ðefavimo komisijos pirmininkas; Atominës 

energetikos komisijos narys; 

Kompleksiniø energetikos problemø tarybos 

narys; FTEPI Mokslinës tarybos 

narys; Þemës ûkio akademijos specializuotos 

tarybos K 120.64.02 narys (disertacijø 

gynimo komisija); Þemës ûkio 

akademijos Hidromelioracijos fakulteto 

Mokslinës tarybos narys; Lietuvos hidrotechnikos 

ir melioracijos mokslinio tyrimo 

instituto (LHMI) Mokslinës tarybos 

narys; programos „Þmogus ir biosfera“ 

10-ojo projekto vadovas; LHMI Vandens 

iðtekliø moksliniø tyrimø metodinës komisijos 

narys. 

Baigdamas noriu visiems, kurie 

pagerbë mane, pasakyti aèiû, palinkëti 

stiprios sveikatos, kûrybinio polëkio. 

Buvo malonu su jumis bendrauti ir dirbti! 

Bendravo profesoriaus 

mokinys ir ilgametis bendradarbis 

Jonas JABLONSKIS 


Kodël làstelë maþa 

Doc. dr. Kazimieras KONSTANTINAVIÈIUS 

Pabaiga. Pradþia Nr. 2 

Ið matematinës statistikos þinoma, 

kad vidurkio kitimas yra √n kartø maþesnis 

nei atskirø aibës elementø. Kadangi 

maþøjø làsteliø milijonai, tai jø visumos 

veiklos svyravimai yra tûkstanèius kartø 

maþesni nei atskirø làsteliø funkcionavimo 

skirtumai ( √10 -6 = 10 -3 ). Taigi organo 

funkcionavimas yra pastovus ir patikimas, 

o drauge pastovus ir visø organizmo 

organø veikimas, ir patikimas viso organizmo 

egzistavimas. 

Tad susidaro paradoksas. Viena vertus, 

làstelës funkcionuoja nepatikimai, 

nes kiekvienos jø veiklos intensyvumas 

labai svyruoja. Antra vertus, organø ir organizmo 

veikimas yra pakankamai pastovus 

ir todël patikimas. Tai reiðkia, kad 

ið milijonø ar milijardø nepatikimø elementø 

– làsteliø yra sudaryta patikimai 

veikianti sistema – organas, nes jo veiklos 

pasekmë yra visø organo làsteliø lygiagreèios 

veiklos vidurkis. Organø veiklos 

patikimumas lemia ir organizmo iðgyvenimà 

bei dauginimàsi. 

O jei làstelës bûtø didelës – makroskopinës, 

tokio pat svorio organizmà sudarytø 

kur kas maþiau – ðimtai ar deðimtys 

– dideliø làsteliø, kurios dar ir veiktø 

daug nepatikimiau nei maþosios làstelës, 

ir organizmo funkcionavimas bûtø labai 

nepatikimas, o greièiausiai visai nepatikimas. 

Panaðiai vienalàsèiø organizmø 

(bakterijø, dumbliø, grybø, mieliø) 

maþøjø làsteliø populiacija, susidedanti 

ið ðimtø tûkstanèiø ar milijonø tokiø làsteliø, 

iðgyvenimo prasme yra kur kas patikimesnë 

nei kelios didelës makroskopinës 

làstelës. 

Be to, didelëms làstelëms reikia daug 

maistiniø medþiagø, tad dar vienas dideliø 

makroskopiniø làsteliø trûkumas yra 

„ekonomiðkas reiðkinys“, nes nustojus 

funkcionuoti nors vienai didelei làstelei 

bûtø daug didesnis gyvosios medþiagos 

nuostolis nei þuvus maþai làstelei. 

Tad maþosios làstelës, susiformavusios 

dël aukðèiau iðdëstytø veiksniø, iðliko 

maþos ir evoliucijos eigoje, nes tai lëmë 

gana patikimà daugialàsèiø organizmø 

funkcionavimà ir vienalàsèiø organizmø 

iðlikimà. 

Làstelë maþa, bet ne per daug 

Panagrinëjom veiksnius, kurie lemia 

làsteliø maþumà ir riboja jø dydá „ið vir- 

ðaus“. Taèiau làstelë negali bûti per daug 

maþa. Aiðku, kad jos maþumà „ið apaèios“ 

pirmiausia riboja làstelës iðlikimo sàlyga, 

nes joje turi sutilpti visos makromolekulës 

(baltymai, DNR, RNR ir kt.), atsakingos 

uþ làstelës dalijimuisi reikalingà makromolekuliø 

dvigubëjimà ir ávairiø kitø funkcijø 

vykdymà. Todël ávairiø organizmø làstelëse 

yra nuo keliø iki keliasdeðimties 

tûkstanèiø genø, kuriø kiekvienas nulemia 

tam tikro baltymo molekuliø sintezæ (dabar 

jau laikoma, kad þmogaus làstelëse 

yra ne daugiau kaip 30 tûkst. veiksmingø 

genø). Tad skirtingø baltymø ir kitø makromolekuliø 

eukariotinëse làstelëse jø yra 

iki keliasdeðimt ar net ðimtø tûkstanèiø. 

Bet kiek kiekvienos rûðies baltymø ir kitø 

makromolekuliø turi bûti làstelëje, kad ji 

funkcionuotø daugmaþ patikimai, t.y. ar 

ðiø molekuliø uþtektø po kelias, ar jø turi 

bûti tûkstanèiai, ar dar daugiau *. 

3 pav. Molekulës zigzaginis klaidþiojimas 

Brauno judesiu nuo pirmojo fermento 

iki antrojo 

pirmasis perëjimas – 22 þingsniai, 

antrasis perëjimas – 11 þingsniø 

Þinoma, skirtingø maþøjø ir makromolekuliø 

turi bûti tiek, kad làstelë savo veiklà 

vykdytø pakankamai patikimai, t.y. kad 

jos veikimo atsitiktiniai svyravimai, apie 

kuriuos jau kalbëta, nebûtø per daug dideli. 

Làstelës veikimo svyravimus lemia 

fermentø veikimo svyravimai ir makromolekuliø 

keliavimas ið vienos làstelës vietos 

á kità. Ðie svyravimai ið esmës priklau- 

*) Ðá klausimà iðkëlë ir á já atsakë þymus fizikas, 

vienas kvantinës mechanikos kûrëjø E.Ðredingeris 

(E.Schrödinger). Jau Antrojo pasaulinio 

karo metais jis Dubline paskaitë populiariø paskaitø 

ciklà ir juo remdamasis paraðë knygà „Kas 

yra gyvybë Fizikiniai gyvos làstelës aspektai“. Ði 

knyga laikoma vienu kertiniø darbø, paskatinusiø 

susiformuoti ðiuolaikinei biologijai, prasidëjusiai 

nuo molekulinës biologijos ir dabar iðsiplëtojusiai 

á làstelës biologijà ir organizmo fiziologiniø 

procesø tyrimà molekuliniu lygiu. 

so nuo Brauno judesiø tikimybinio pobûdþio, 

nes molekulës juda chaotiðkais ir visai 

skirtingais zigzaginiais keliais. Panaðiai 

nuo vieno fermento prie kito chaotiðkai 

keliauja ir modifikuojamos molekulës 

(3 pav.). Tad ir laikas, per kurá molekulës 

pasiekia kitos stadijos fermentus, labai skiriasi. 

Tai ir nulemia didelius atskirø fermentø 

veikimo svyravimus. Be to, ir paties fermento 

molekulë irgi veikia netolygiai. Todël 

atsiranda kiekvienos rûðies fermentø 

veikimo nukrypimø nuo vidurkio. 

Taigi labai svarbus yra kiekvienos rûðies 

fermentø-baltymø molekuliø skaièius, 

kad jie per tam tikrà laikà atliktø reikiamà 

skaièiø reakcijø ir pagamintø reikiamà 

kieká naujø molekuliø. Pvz., làsteliø 

viduje tarpininkø (mediatoriø), perneðanèiø 

signalà nuo membraninio receptoriaus 

iki DNR, turi bûti tiek, kad bent 

viena molekulë patikimai paveiktø tam tikro 

geno operatoriø per minutes ar keliasdeðimt 

minuèiø. Arba làstelë visà laikà 

turi turëti beveik pastovø skaièiø (koncentracijà) 

tam tikrø molekuliø, pvz., energijà 

neðanèiø ATF ar aminorûgðèiø. 

Kaip jau minëta, nukrypimai nuo vidurkio 

yra maþdaug √n kartø maþesni 

nei atskirø làsteliø veiklos svyravimai (dispersija). 

Tas pat galioja ir kiekvienos rûðies 

baltymø veiklos svyravimams. Jei 

tam tikros rûðies baltymø yra n molekuliø, 

tai visø jø pagaminamø maþøjø molekuliø 

skaièiaus (vidurkio) svyravimas 

yra √n kartø maþesnis uþ atskirø baltymo 

molekuliø susintetinamø molekuliø 

skaièiø skirtumus. 

Regis, patikimam làstelës veikimui pakaktø 

keliø ðimtø kiekvieno tipo baltymø 

molekuliø, nes, pvz., tam tikros rûðies visø 

baltymø veiklos 5 proc. svyravimai 

[(100 ± 5) proc.] neturëtø esminës reikðmës. 

Tokius svyravimus turëtø 400 baltymø 

molekuliø (nes √400 = 20, 20/400 = 

0,05 ir 100% X 0,05 = 5%). Taèiau ið tikrøjø 

kiekvieno tipo baltymø molekuliø turi bûti 

daug daugiau, nes jø veiklos svyravimai 

susideda ir yra tiek kartø didesni, kiek 

skirtingø baltymø dalyvauja procese. Tad 

jei procese dalyvauja keliasdeðimt skirtingø 

baltymø, tai jo intensyvumø svyravimai 

bus ne didesni kaip treèdaliu, kai skirtingø 

kiekvieno tipo baltymø molekuliø bus 

keliasdeðimt tûkstanèiø (10 4 ). Jei procese 

dalyvauja arti ðimto skirtingø baltymø, 

tai tada kiekvieno tipo baltymø molekuliø 

turi bûti ðimtai tûkstanèiø (10 5 ). 


Dideli mitozinio ciklo trukmës svyravimai 

ir yra priklausomi nuo ðimtø skirtingø 

fermentø veikimo svyravimø, nes bendros 

jø veiklos svyravimo amplitudë yra 

visø svyravimø suma. Todël ir labai maþi 

atskirø fermentø veikimo svyravimai drauge 

sukelia gana þenklius làstelës veiklos 

svyravimus, o tai rodo mitozinio ciklo trukmës 

svyravimai. 

Làstelës maþumo (dydþio) biologinis 

reguliavimas 

Taigi làstelës maþà dydá lemia keli 

veiksniai, kurie savo prigimtimi nëra biologiniai, 

o fizikiniai ir fizikocheminiai. Tie 

veiksniai yra làstelës atsparumas mechaniniams 

poveikiams (mechaninis tvirtumas), 

pakankamas aprûpinimas „maisto“ 

medþiagomis – metabolitais per pavirðinæ 

membranà, chaotiðkas molekuliø 

judëjimas làstelëje ir gyvybës–organizmo 

egzistavimo patikimumas. Kiekvienas ið 

jø veikë (ir veikia) làstelës dydá, ir jø bendras 

veikimas nulëmë làstelës mikroskopinius 

matmenis. 

Taèiau làstelës dydþio ribojimas minëtaisiais 

veiksniais veikë làstelës, taigi 

ir gyvybës, plëtros paèioje pradþioje. Tada 

susidarydavo ávairiø galimø dydþiø liposomos 

ir pirminës prolàstelës ir veikiant 

ðiems veiksniams atsirinko mikroskopinis 

jø dydis. Per pirmàjá evoliucijos 

etapà gyvybë buvo tik atskirø làsteliø sankaupa 

ir tobulëjo tik làstelës lygiu. Per tà 

laikà làstelës ne tik neágijo makroskopinio 

dydþio, bet dar sukûrë làsteliø mikroskopinio 

dydþio biologiná làsteliná vidaus 

reguliavimo mechanizmà. 

Regis, làsteliø dydþio reguliavimas 

buvo susijæs su làsteliø dalijimusi, nes 

motininei làstelei pasiekus maksimalø dydá, 

kai joje susintetinamas dvigubas visø 

makromolekuliø skaièius, reikalingà 

abiem jos dukterinëms làstelëms, paleidþiamas 

làstelës dalijimasis – mitozë, kuri 

ir sustabdo jos didëjimà. Toks làstelës dydþio 

vidaus reguliavimo mechanizmas 

susiformavo pustreèio milijardo metø trukusiu 

pirmuoju atskiros làstelës tobulëjimo 

evoliucijos etapu ir iðsilaikë iki ðiol. 

Antruoju gyvybës evoliucijos etapu, 

kuris trunka (tik) apie pusantro milijardo 

metø, atsirado ir plëtojosi daugialàsèiai 

organizmai ir jø làstelës netapo makroskopinës, 

nes suminëti làsteliø dydá ribojantys 

fizikiniai veiksniai ir vidinis làsteliø 

dydþio reguliavimas iðliko. Taèiau, be vidinio 

làsteliø dydþio reguliavimo, daugialàsèiø 

organizmø làsteliø dalijimasis, taigi 

ir làsteliø dydis, dar reguliuojamas ir 

kitø organizmo làsteliø biologiniais reguliatoriais 

– augimo veiksniais ir hormonais. 

Be to, daugialàsèiø organizmø làstelës, 

kurios yra iðsispecializavusios á organø 

tam tikras làsteles, po paskutiniojo 

dalijimosi taip pat netampa labai didelës 

– makroskopinës, ir ðioms làstelëms jø 

dydþio reguliavimas gali bûti kitoks. 

Taèiau visø làsteliø, bakteriniø ir daugialàsèiø 

organizmø, pagrindinis procesø 

ir bûvio, taigi ir làstelës dydþio, reguliavimo 

bûdas yra jos genø veiklos reguliavimas. 

Kiekvienoje làstelës bûvio fazëje 

turi bûti tam tikrø fermentø, kurie atliktø 

jai reikalingas reakcijas. Augant làstelei 

paeiliui turi keistis ir fermentø sudëtis, vieni 

fermentai turi iðnykti, kiti susisintetinti. 

Ðis fermentø sudëties kitimas vyksta uþblokuojant 

vienø genø aktyvumà ir tam 

tikrø baltymø sintezæ bei aktyvuojant kitus 

genus ir jø baltymø sintezæ. Þinoma, 

ir làsteliø dydis reguliuojamas uþblokuojant 

vienø genø aktyvumà ir aktyvuojant 

kitus genus. Taèiau kaip làstelë „suþino“, 

kad ji jau pasiekë reikiamà dydá, kokiø 

genø veiklà reikia sustabdyti ir kokiø paskatinti 

ir kaip tas padaroma, vis dar neaiðku, 

nors þmogaus ir daugelio kitø organizmø 

visas genomas nustatytas. 

* * * 

Kaip matyti, susidarius Þemëje pirmykðèiam 

„sultiniui“ ið maþøjø ir makromolekuliø, 

gyvybë neliko tokiu iðtisiniu 

pasauliniu „sultiniu“, o pradëjo formuotis 

makromolekuliø kooperaciniai dariniai 

– prolàstelës. Veikiant mechaninëms jëgoms, 

patenkant reikalingam molekuliø 

kiekiui á làstelæ ir joms greitai pasiskirstant 

làstelëje ir jai iðliekant bei organizmui 

stabiliai funkcionuojant, prolàstelës 

susidarë ir iðliko mikroskopinio dydþio 

maþomis làstelëmis, nes minëtieji veiksniai 

veikia iki ðiol, tik jø veikimà valdo biologinis 

reguliavimas. Veiksmingas ir patikimas 

gyvybës egzistavimas iki ðiol rodo, 

kad làstelës mikroskopinis dydis yra 

labai svarbi gyvybës savybë, padëjusi jai 

iðlikti ir tobulëti. 

! 

„Gyvybës atsiradimo Þemëje klausimas 

yra labai svarbus þmonëms, nes yra viena 

ið pagrindiniø pasaulëþiûros formavimosi 

prielaidø ir gvildenamas ávairiais poþiûriais 

– religiniu, filosofiniu, moksliniu. Taip yra 

dël to, kad gyvybë – toks sudëtingas ir toks 

tobulas kûrinys, kad kelia ne tik nuostabà 

ir susiþavëjimà“. Taip savo pirmàjá straipsná 

gyvybës atsiradimo tematika, pavadintà 

„Galimø ir esamø baltymø-genø paradoksai“, 

pradeda doc. dr. K.Konstantinavièius 

2002 m. MG Nr.5. 2004 m. MG Nr.2 iðspausdinamas 

antrasis straipsnis „Vanduo 

– gyvybës statybininkas.., o gal montuotojas“, 

2006 m. MG Nr.3 pasirodo treèiasis 

– „Idealioji makromolekulë. Þelë, drebuèiai, 

guma, plastmasë, ..., gyvybë...“, 2007 m. 

ðis ciklas baigiamas straipsniu „Kodël làstelë 

maþa“ 

! 

Primirðtas 

lietuviø 

etnologas 


J.Baldþius apþvelgia tautø poþiûrá 

á kitas tautas nuo seniausiø laikø, 

aptaria vokieèiø etnologø pastangas 

iðskirti arijus ið baltosios rasës. 

Jo daroma iðvada, jog „Rasizmas 

nëra ir niekada nebuvo tikrai 

mokslinë doktrina, o tik reakciniø 

mokslininkø þaltvykslë, paleidþiama 

visuomenën tuomet, kai norima 

þmoniø dëmesá nukreipti nuo tikrojo 

gyvenimo ir kirðinti vienà þmonijos 

dalá prieð kità“, kai kam galëjo 

nepatikti ir vokieèiø okupacijos metais 

neigiamai atsiliepti J.Baldþiaus 

profesinei veiklai. Taip ir ávyko. 

Sudarytojas ir leidëjai stengësi iðlaikyti 

publikuojamø raðtø autentiðkumà 

– autoriaus màstymo ir raiðkos stiliø, 

kuris, reikia pripaþinti, dar reikalautø 

ir stilisto, ir redaktoriaus pastangø. 

Skaitytojui keblumø gali sudaryti 

autoriaus þodynas: tarkime, vietoje 

þodþio rasë kai kada vartoja þodá veislë, 

vietoj gentis – padermë, vietoj motinos 

linija – motëseka, vietoj tëvo linija 

– tëvoseka ir t.t. Taèiau ir èia yra 

privalumø – atsiskleidþia to meto kalba, 

pagaliau iðlaikoma autoriaus loginë 

minèiø seka, kuri padeda geriau 

suprasti mokslininko nuostatas, tikslus, 

net galvojimo bûdà. 

Raðtø rinktinë, reikia tikëtis, neapsiribos 

vien specialistø dëmesiu; 

èia naudingos medþiagos gali rasti 

studijuojantis lituanistikos, istorijos ir 

sociologijos mokslus jaunimas, o ir 

mûsø praeitimi besidomintis eilinis 

skaitytojas tikrai nenusivils ypaè gausia 

ir tikrai ádomia faktine medþiaga, 

kurià autorius kaupë deðimtmeèius. 

Paskutiniame knygos virðelyje, jo 

kamputyje, kukli, nedidelë, matyt, 

dar studentiðkø laikø nuotrauka, ið 

kurios liûdnoku þvilgsniu á mus þvelgia 

J.Baldþius, lyg nujausdamas 

trumpà savo gyvenimà ir dar trumpesnæ 

mokslinæ veiklà. Taèiau dël savo 

nepaprasto darbðtumo, erudicijos 

ir stulbinanèios atminties jis tapo 

þymiausiu Lietuvos etnologu. „Jei jis 

bûtø raðæs anglø kalba ir nekentëjæs 

nuo lietuviðko pavydo, – kaip pastebëjo 

prof. S.Skrodenis, – jis galëjo 

atsistoti greta tokiø ðeimos tyrinëtojø 

kaip L.H.Morganas, E.A.Westermarckas 

ir kiti“. 


sio J.Basanavièiaus galvos. Tik 1931 m. 

su slapta Lietuvos vyriausybës parama 

Vilniaus lietuviø organizacijoms ið P.Vileiðio 

dukters Jadvygos buvo nupirkti 

trys jos tëvo statyti namai Antakalnio 6. 

Graþiausià dviaukðtá namà atokiau nuo 

gatvës gavo LMD. 

Reikðmingiausia lietuviø tautiniam atgimimui 

ir kultûrai buvo tai, kad á Draugijà 

pavyko átraukti daug inteligentø – ne 

tik gyvenanèiø Rusijos imperijoje, bet taip 

pat Prûsijoje ir JAV. Suprantama, dauguma 

jø gyveno Rusijoje, bet reikia paminëti 

ir Maþosios Lietuvos lietuvius – Lietuviø 

literatûros draugijos pirmininkà Aleksandrà 

Teodorà Kurðaitá, kun. Viliø Gaigalaitá 

ið Priekulës, Vydûnà, literatà Viliø 

Kalvaitá ið Tilþës, poligrafininkà ir kultûros 

istorikà Ansà Bruoþá. JAV lietuviams 

Draugijoje atstovavo kunigai Antanas 

Kaupas, A.Sebastonis, Nikodemas Petkus, 

tarnautojai Vincas Jankauskas, Petras 

Mikolainis, gydytojai Pranas Smilginis, 

Jonas Ðliûpas. Be to, kai kurios kultûrinës 

JAV lietuviø organizacijos á LMD 

ástojo kaip kolektyviniai nariai. 

Ið viso ðiai draugijai per 15 metø, ligi 

1932-øjø, priklausë 1412 nariø. Jø sudëtis 

keitësi dël politiniø aplinkybiø (Pirmasis 

pasaulinis karas, vokieèiø, bolðevikø, 

lenkø okupacijos), be to, ne visi nustatytu 

laiku susimokëdavo nario mokestá. Nariø 

skaièius gausëjo ligi pat karo. Antai 

1911 m. buvo 346 nariai, 1912 m. – 470, 

1915 m. – jau 659 nariai. Kai po karo lietuviø 

inteligentai ëmë gráþti á Lietuvà, 

1918 m. vasaros visuotinio susirinkimo 

nuotraukoje matome 109 dalyvius. Draugija 

ëmë atsigauti, bet tik trumpam. Kai 

Vilniaus kraðtà okupavo Lenkija, 1926 m. 

teko LMD ástatus pakeisti. Juose jau nurodyta, 

kad LMD gali veikti tik Lenkijos 

respublikoje. Tie Draugijos nariai, kurie 

atsidûrë kitose valstybëse, taigi ir nepriklausomoje 

Lietuvoje, turëjo bûti paðalinti. 

Dël to, pavyzdþiui, 1934 m. visuotiniame 

susirinkime dalyvavo tik 41 narys. 

Tiesa, tuomet buvo priimti 37 nauji nariai, 

kone pusë jø – studentai. 

10 metø Draugijai vadovavo J. Basanavièius, 

po jo pirmininkai keitësi daþnai, 

jais po keletà metø ar dar trumpiau buvo 

Danielius Alseika, Bronius Untulis, Marcelinas 

Ðikðnys ir kun. Antanas Viskantas. 

Draugija turëjo tà ypatybæ, kad ástengë 

suburti daugelio specialybiø inteligentus. 

Taèiau santykinai daugiausia buvo 

kunigø, antai 1912 m. – 24 proc., toliau 

ëjo gydytojai ir mokytojai (po 13 proc.), 

teisininkai (7 proc.). 

Draugijoje telkësi ávairios pasaulëþiûros 

inteligentai. Joje iðsiteko krikðèionys 

demokratai, liberalai demokratai ir net socialdemokratai. 

Tarp krikðèioniø demokratø 

buvo tokios áþymybës, kaip Mairo- 

mokslo 

draugijos 


Imtos kaupti lëðos, daugiausia ið JAV 

lietuviø aukø. Pagaliau 1912 m. rugsëjo 

29 d. nupirktas 7257 kv. metrø sklypas 

Taurakalnyje. Ligi karo Tautos namams 

statyti ar pirkti buvo sukaupta apie 51 

Lietuviø 

ðimtmetis 

LMD nariai prie Trakø pilies griuvësiø 1908 m. (ið Jonas Basanavièius 1851–1927, 

Vilnius, 2003, p. 147). Ið kairës: Konstantinas Vilimavièius, kun. A.Jakðtas, P.Vileiðis, 

J.Basanavièius, kun. Juozas Þiogas, V.Jakubauskas, Kriþanauskaitë, priekyje neatpaþintas 

asmuo 

tûkst. rubliø. Deja, per karà visi ðie pinigai 

praþuvo. Draugijai su savo turtu ið 

vienø nuomotø namø á kitus teko kraustytis 

keletà kartø. Ðie rûpesèiai daugiausia 

gulë ant garbaus amþiaus sulauku- 


nis, Vaiþgantas, Kazimieras Jaunius (deja, 

jis greit mirë), Aleksandras Dambrauskas-Adomas 

Jakðtas, Pranas Bûèys, Vladas 

Mironas, Antanas Alekna, Fabijonas 

Kemëðis, Pranciðkus Karevièius, Meèislovas 

Reinys, Jonas Vailokaitis. 

Ið pasaulieèiø inteligentø, kuriø dalis 

buvo artima liberalams, visø pirma minëtini 

J. Basanavièius, Jonas Jablonskis- 

Rygiðkiø Jonas, Kazimieras Bûga, Petras 

Aviþonis, Jonas Balèikonis, Silvestras 

Baltramaitis, Felicija Bortkevièienë, 

Þemaitë, Andrius Bulota, Jurgis Elisonas, 

Jonas ir Martynas Yèai, Tadas Ivanauskas, 

Kazys Jokantas, Konstantinas Jablonskis, 

Ignas Jonynas, Augustinas Voldemaras, 

Pranas Jodelë, Petras Kriauèiûnas, 

Pranas Kuzma, Petras Leonas, 

Gabrielius Landsbergis, Pranas Maðiotas, 

Povilas Matulionis, Vincas Krëvë-Mickevièius, 

Mikas Petrauskas, Petras Purënas, 

Jeronimas Ralys, Albinas Rimka, 

Viktoras Ruokis, Konstantinas Ðakenis, 

Antanas Smetona, Mykolas Sleþevièius, 

Matas Ðalèius, Jeronimas Ðliogeris, Antanas, 

Jonas ir Petras Vileiðiai, Zigmas 

Þemaitis, Antanas Þmuidzinavièius. 

Áþymiausi nariai socialdemokratai buvo 

Mykolas ir Vaclovas Birþiðkos, Peliksas 

Bugailiðkis, Andrius Domaðevièius, 

Augustinas Janulaitis, Steponas Kairys, 

Stasys Matulaitis, Alfonsas Moravskis, 

Vladas Poþela. 

Negalima sakyti, kad ðiø visuomeniniø 

pakraipø atstovai dël priklausymo LMD 

bûtø supanaðëjæ. Jie leido atskirus savo 

laikraðèius ir þurnalus, kuriuose tarpusavyje 

polemizavo, kartais netgi karðtai. Tautos 

vienybës ir mokslo labui vieni kitus 

bent ið dalies toleravo. Visi bendru Draugijos 

þurnalu pripaþino Lietuviø tautà, kurià 

jau buvo pradëjæs leisti J.Basanavièius. 

Tai buvo pirmas mokslinis þurnalas (tæstinis 

leidinys) lietuviø kalba. Buvo siekiama, 

kad kasmet iðeitø bent po vienà ðio þurnalo 

sàsiuviná. Ið 4 sàsiuviniø buvo sudaroma 

viena knyga (atskiras tomas). Ligi 

Pirmojo pasaulinio karo iðleistos dvi tokios 

knygos, kuriose paskelbta 70 straipsniø 

ir Draugijos veiklos apþvalgø, sakytume, 

ataskaitø. Paskui ligi 1936 m. pasirodë dar 

trys Lietuviø tautos knygos. Ketvirtos knygos 

treèias sàsiuvinis ádëjo plaèià Antano 

Valaièio Draugijos 25 metø veiklos apþvalgà. 

(Tik 1975 m. Juozas Jurginis paraðë 

naujà LMD istorijos apybraiþà.) Paskutinëje, 

penktojoje, knygoje buvo iðspausdinta 

labai vertinga J.Basanavièiaus autobiografija 

„Mano gyvenimo kronika ir 

nervø ligos istorija 1851–1922 m.“ 

Lietuviø tauta ligi Pirmojo pasaulinio 

karo buvo spausdinama 700 egzemplioriø 

tiraþu. Kai kuriø straipsniø atspaudai 

papildomai iðleisti didesniu tiraþu. Antai 

A.Janulaièio Simanas Daukantas: jo gyvenimas, 

darbai ir vargai (1793–1864) iðspausdinta 

950 egzemplioriø, jo Valstieèiai 

ir 1831 m. revoliucija Lietuvoje – 3000 

egz. Paskutinis Draugijos leidinys pasirodë 

1937 m., tai A.Juðkevièiaus ir A.Maceinos 

turistinis vadovas Vilnius ir jo apylinkës, 

bet tuoj pat buvo lenkø valdþios 

konfiskuotas. Já pakartojo „Spaudos fondas“ 

1940 m., t.y. Lietuvai atgavus Vilniø. 

Draugijos ástatai visoms svarbiausioms 

savo mokslinës veiklos sritims nurodë 

tikslà „tirti lietuviø tautos gyvenimas 

ir augimas“. Lietuviø filologija ir istorija faktiðkai 

iðkelti kaip svarbiausi mokslai, nes 

jie tiesiogiai þadino tautinæ savimonæ ir 

konsolidavo tautà. Antai ligi Pirmojo pasaulinio 

karo Lietuviø tautos paskelbti 

straipsniai ir publikacijos buvo vien ið humanitariniø 

mokslø srities. Nemaþa ðiø 

straipsniø dalis iðaugo ið Draugijos nariø 

praneðimø komiteto posëdþiuose ir visuotiniuose 

susirinkimuose. Ið viso per 25- 

erius Draugijos veiklos metus ðiuose renginiuose 

buvo perskaitytas 141 referatas. 

Ádomus jø pasiskirstymas mokslo ðakomis: 

9 referatai teko kalbotyrai, 5 tautosakai 

ir etnografijai, 73 istorijai ir jos pagalbiniams 

mokslams ir 2 menotyrai. Ið socialiniø 

mokslø populiariausi buvo psichologija 

ir pedagogika (18 praneðimø), ekonomika 

ir visuomenës organizavimas (13), 

teisë (4). Ðiuo poþiûriu gamtos mokslai 

smarkiai atsiliko, nes ið medicinos skaityti 

tik 4 praneðimai, botanikos – 2 ir ið keleto 

kitø specialybiø – tik po vienà. 

Tuomet lietuviø filologams svarbiausi 

dalykai buvo kalbos norminimas ir bendrinës 

kalbos kûrimas – tarmiø paþinimas, 

gramatikos sisteminimas, asmenvardþiø 

ir vietovardþiø etimologija. Tai atsispindëjo 

ne tik Lietuviø tautos straipsniuose, 

bet ir rûpestingoje praktinëje ðio 

þurnalo redakcijoje. 

Plaèiai domëtasi senøjø raðytojø 

biografijomis, jø raðtais. Apskritai lietuviø, 

kaip ir kitø pavergtø Europos tautø, atgimimai 

pasiþymëjo savosios groþinës literatûros 

puoselëjimu ir këlimu. Draugija 

daug dëmesio skyrë tautosakai, jai ir 

etnografinei medþiagai rinkti sudarë plaèià 

programà, sutelkë gausø bendradarbiø 

bûrá, todël atitinkami rinkiniai kasmet 

pasipildydavo tûkstanèiais uþraðymø. 

Tautosaka laikyta pirmuoju ir bene svarbiausiu 

etninës literatûros raidos etapu, 

nepakitusiu dvasinës kultûros paveldu, 

kuris siejasi su tolima praeitimi – Senovës 

Rytø ir Antikos kultûra. Nenuostabu, 

kad J.Basanavièius, tæsdamas ðià romantizmo 

laikø mokslo tradicijà, lietuviø 

etnogenezës liudijimø ieðkojo savojoje 

tautosakoje, kurioje minimi liûtai, Dunojus 

ir t.t. Tiesa, radosi Draugijos nariø, kuriems 

J.Basanavièiaus romantizmas buvo 

nepriimtinas arba nesuprastas. Adomas 

Jakðtas net paèià Draugijà pavadino 

„folkloristiðkai-archeologiðkàja, basanavièine“. 

Jakðtui ið esmës antrino ir A.Janulaitis, 

laikydamas ðià kryptá neperspektyvia, 

archaiðka, nors pats mielai savo 

straipsnius skelbë ir Lietuviø tautoje. 

Lietuviø tautos istorija ieðkojo ið gilios 

senovës ir Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës 

kylanèiø etniniø ir politiniø tradicijø, 

tautos geografinio apibrëþtumo. 

Ðia proga reikia iðsiaiðkinti, kodël Draugija 

taip rûpinosi, kad jos garbës nariais 

taptø áþymiausi Europos filologai ir istorikai. 

Draugijai priklausë Rusijos filologai 

akademijos nariai Filipas Fortunatovas, 

Aleksejus Ðachmatovas, Grigorijus Iljinskis 

ir Janas Boduenas de Kurtenë (Bouduin 

de Curtenay). Jie dirbo Maskvos, Peterburgo 

ir Kazanës universitetuose, buvo 

slavø lingvistiniø mokyklø kûrëjai, ieðkojæ 

slavø ir baltø kalbø sàsajø, savo studentams 

skaitë lietuviø kalbos kursà. 

Antras svarbus, gal net svarbiausias 

baltistikos ir lituanistikos studijø centras 

buvo Leipcigo universitetas Vokietijoje. 

Jam vadovavo profesorius Augustas Leskynas 

(Leskien), kurá LMD iðrinko ir savo 

nariu. Leskynas turëjo nemaþa mokiniø, 

kurie taip pat tapo LMD nariais, tai olandø 

kalbininkas Reinderis van der Miolenas 

(van der Meulen), Krokuvos universiteto 

(Austrija–Vengrija) profesorius lenkas 

Janas Rozvadovskis (Rozwadowski), 

bulgarø kalbininkas ir etnologas Aleksandras 

Dorièius, be to, maþiau su Leipcigu 

susijæs Karaliauèiaus universiteto profesorius 

Adalbertas Becenbergeris (Bezzenberger). 

Ið kitø filologø paminëtini LMD nariai 

korespondentai Suomijos Helsinkio universiteto 

privatdocentas Augustas Robertas 

Niemis (Niemi), Charkovo universiteto 

profesorius latvis Janis Endzelynas 

(Endzelins). 

Draugijos nariais taip pat buvo priimti 

istorikai Peterburgo universiteto profesorius 

akademikas Vladimiras Lamanskis, 

Kijevo universiteto profesorius Michailas 

Hruševskis, Lvovo archyvo (Austrija–Vengrija) 

direktorius Antonas Prochaska. 

Visi ðie mokslininkai bendravo su 

Draugija. Kai kurie raðë straipsnius Lietuviø 

tautai, A.Becenbergeris netgi buvo 

átrauktas á Draugijos raðtø leidimo komisijà. 

A. R. Niemis uþraðinëjo lietuviø 

tautosakà. Jis ir A. Dorièius susitiko su 

J. Basanavièiumi, net drauge keliavo po 

Lietuvà. 

F.Fortunatovas ir A.Ðachmatovas 

Draugijai padëjo iðsaugoti Gedimino pilies 

griuvësius, kai Vilniaus miesto valdþia 

jau buvo nutarusi pilies kalne árengti vandentiekio 

rezervuarà. (Be to, LMD rûpinosi 

Lydos ir Trakø piliø griuvësiø apsauga.) ! 


! 

Didelis ðiø draugijos nariø nuopelnas, 

kad jie pasirûpino jos biblioteka, siuntë 

savo ir savo mokslo ástaigø leidinius. 

LMD minëtus mokslininkus filologus 

ir istorikus laikë tiltu lietuviø kalbai, tautosakai 

ir istorijai integruotis á europinio 

mokslo kontekstà, per juos mûsø tautosakà 

pakylëjo kaip sudedamàjà europinës 

folkloristikos paveldà. Draugija labai 

vertino ir kitatauèius istorikus, kurie raðë 

apie Lietuvos valstybës vaidmená Europoje 

ir tuo daugiau ar maþiau pripaþino 

lietuviø tautà ðios valstybës ir Europos 

istorijos subjektu. 

Draugija, ypaè ligi Pirmojo pasaulinio 

karo, pasireiðkë kaip patvari ir nepriklausoma 

lietuviø humanitarinës kultûros tyrëja, 

atvira europinei kultûrai ir mokslui. 

Ji siekë ugdyti lietuviø tautinæ tapatybæ ir 

santykinai atsilikusià savo kultûrà pakelti 

ligi europinio lygio. Tiesa, tautinës ir universaliosios 

kultûros sàveikà anaiptol ne 

visi jos nariai lietuviai suvokë vienodai. 

Ðiø paþiûrø ávairovæ lëmë visuomeniniø 

ideologiniø paþiûrø pliuralizmas, ðia prasme 

mokslo metodologijà vienaip suvokë 

krikðèionys demokratai, kitaip liberalai 

ar socialdemokratai. 

Socialiniai ir gamtos mokslai Draugijos 

veikloje turëjo kiek kitokius tikslus. Jie 

buvo plëtojami vien savo kraðto reikmëms. 

Daug kà rodo tai, kad Draugija 

në neturëjo savo garbës nariø kitatauèiø 

ir jø nesiruoðë kviesti. 

Draugijoje susidarë teisininkø, pedagogø, 

medikø-farmacininkø sekcijos, galvota 

dar kurti statistikos-ekonomikos ir 

geologijos sekcijas. Ðiø sekcijø nariai visø 

pirma pasikliovë visuotiniu mokslu, 

remdamiesi jo rezultatais siekë plëtoti ir 

Lietuvos paþinimà. Ðio pobûdþio praneðimus 

skaitë Matas Ðalèius (pedagogika), 

Andrius Domaðevièius (statistikaekonomika), 

Petras Klimas (prekyba), 

Petras Aviþonis (apie trachomà), Viktoras 

Ruokis (apie gyvûnø raidà ir dirvoþemio 

susidarymà). 

Visos pavergtø tautø mokslo draugijos 

savo pobûdþiu buvo ne tik mokslo, 

bet ir visuomenës ðvietimo organizacijos. 

LMD taip pat manë rengti aukðtojo mokslo 

kursus. Nepavyko ið dalies dël to, kad 

paskaitos turëjo vykti valstybine kalba, t.y. 

taip, kaip nuo 1908 m. privalëjo bûti raðomi 

LMD komiteto protokolai ir skaitomi 

praneðimai komiteto posëdþiuose. Taèiau 

daugiausia LMD siekë plëtoti pradiná 

ir viduriná ðvietimà lietuviø kalba, nes 

nuo 1905 m. revoliucijos ji buvo ásileista 

á kai kurias mokyklas. Pagaliau 1915– 

1920 m. Draugijai pavyko iðleisti 115 lietuviðkø 

vadovëliø. Lituanistiniø dalykø vadovëliai 

buvo visiðkai originalûs. Kituose 

vadovëliuose visø pirma siekta universaliàsias 

mokslo vertybes pritaikyti vietos 

sàlygoms, lietuviø màstymo bûdui ir pasaulëþiûrai. 

Taip Draugija, tæsdama savo 

mokslinio darbo tradicijas, ðvietimo srityje 

sistemingai plëtojo atvirà bendravimà 

su kitomis daugiau paþengusiomis 

kultûromis. Visuomenës ugdymas per 

ðvietimo sistemà reiðkë paèios lietuviø 

kultûros suartinimà su kitomis kultûromis, 

su universaliàja europine kultûra. 

Kai Vilnius priklausë Lenkijai, Draugija 

virto svarbiausia Vilniaus kraðto lietuviø kultûrine 

organizacija. Sudëtingomis politiniø 

Lenkijos ir Lietuvos santykiø sàlygomis ji, 

kaip ir visos lietuviø mokyklos ir draugijos, 

tapo savotiðku politikos ákaitu. Lenkijos valdþia 

1938 m. sausio 29 d. LMD veiklà sustabdë. 

Jos patalpose pustreèio mënesio 

darë kratà, ieðkojo nelojalumo valstybei 

ákalèiø. Tuomet ðiuose rûmuose atskirà 

kambarëlá turëjo draugijos darbuotojas Pranas 

Razmukas. Jis atkakliai gynë LMD turtà 

nuo iðgrobstymo, nesidavë iðmetamas 

ið savo kuklaus buto, per visà þiemà iðtvërë 

visiðkai neðildomose patalpose. 

Draugijos veiklos atnaujinti senuoju 

pavadinimu nebeleido, todël 1939 m. buvo 

áregistruota Lietuviø mokslo mylëtojø 

draugija. 

LMD reikðmë mûsø ðaliai keleriopa. 

Kaip minëjome, ji tautiniam darbui sutelkë 

iðsklaidytà inteligentijà. Svarbu, kad jos 

nariai suvaidino svarø vaidmená atkuriant 

Lietuvos valstybæ. Kone visi Vasario 16 d. 

nepriklausomybës akto signatarai ir visi 

trys pirmieji Lietuvos Respublikos prezidentai 

prieð tai priklausë LMD. 

Buvæ LMD nariai buvo lietuviðko universiteto 

kûrëjai. Aukðtøjø kursø Kaune 

steigëjai ir vadovai 1920 m. buvo Z.Þemaitis, 

T.Ivanauskas, A.Janulaitis, P.Aviþonis, 

E.Volteris. Visi pirmieji 1922 m. 

ásteigto Lietuvos (vëliau Vytauto Didþiojo) 

universiteto fakultetø dekanai taip pat 

atëjo ið LMD. 

Kai Lietuva atgavo Vilniø, ðios Draugijos 

turtà perëmë Lituanistikos institutas, 

o ið jo – 1941 m. ákurta Mokslø akademija. 

Gaila, kad LMD turtinga biblioteka, didelis 

archyvas (ne tik tautosakos uþraðymai 

ir etnografinë medþiaga) ir muziejus 

nebuvo iðsaugoti kaip vientisas ðios 

Draugijos kultûrinis paveldas. Tiesa, dauguma 

bibliotekos knygø (iðskyrus sovietmeèio 

„specfondines“ knygas) ir pagrindinë 

archyvo dalis teko Lietuviø literatûros 

ir tautosakos institutui, taèiau muziejinës 

vertybës, herbariumas, antropologijos 

rinkiniai, einamasis archyvas iðsisklaidë 

po kitas Vilniaus mokslo ástaigas. 

Vertinant LMD vaidmená lieka nepamirðtami 

pranaðiðki J.Basanavièiaus 

1907 m. pasakyti þodþiai, kad stiprëjanti 

lietuviø tauta sulauks to laiko, kai ði draugija 

virs Lietuvos mokslø akademija. 


Jei þinoma tam tikros vietos odos 

temperatûra, galima nustatyti bet kuriame 

gylyje esanèiø audiniø temperatûrà. 

Ðis tikslas taip pat gali bûti pasiektas 

ir registruojant dviejø skirtingø 

bangø ilgiø temperatûrà. Metodas 

reikðmingas tuo, jog giliai esanèiø audiniø 

temperatûra yra pastovi, taèiau 

tuoj pat pakinta vartojant kraujagysles 

pleèianèius medikamentus. Dël to galima 

atlikti funkcinius tyrimus (pvz., 

sprendþiant klausimà apie galûnës 

amputacijos aukðtá, esant jos kraujagysliø 

uþsikimðimui). 

Angiografija. Intervencinës angiologinës 

radiologijos objektui priklauso visø 

organizmo kraujagysliø ligø intervencinë 

diagnostika ir gydymas. Atlikus vadinamàjà 

atrankinæ ar pasirinktinæ kraujagysliø 

kateterizacijà specializuotame 

angiografijos kabinete specialiu aparatu 

– angiografu, per ákiðtà á norimà kraujagyslæ 

kateterá pirmiausia yra atliekama 

kontrastinë angiografija, diagnozuojama 

kraujagysliø ar organø liga, kuri 

po to daþnai gali bûti gydoma perkutaniniu 

endovaskuliniu bûdu. Taigi intervencinë 

diagnostinë angiologinë radiologija 

apima ávairiø lokalizacijø arteriografijas 

ir venografijas, kuriomis remiantis 

pirmiausia gali bûti diagnozuojamos 

kraujagysliø ligos, o kartu ir þidininio pobûdþio 

parenchiminiø organø ávairios 

kilmës dariniai (augliai, cistos, abscesai 

ir kt.), specifiðkai átraukiantys kraujagysles 

á minëtuosius darinius. 

Kontrastinës medþiagos. Daugelio 

sistemø organai rentgeno spindulius 

sulaiko, kaip ir greta jø esantys kiti 

organai bei audiniai, todël jie negatyviame 

rentgeno vaizde neiðsiskiria. 

Juos iðryðkinti tyrimo metu galima pasitelkus 

dirbtiná kontrastavimà. Dirbtinai 

kontrastuoti galima pro natûralias 

organizmo angas (burnà, kvëpavimo 

takus, iðangæ, ðlaplæ) ar atliekant punkcijas 

(kraujagysliø sistemos, uþdarø organizmo 

erdviø – pleuros, pilvaplëvës 

ertmës, nugaros smegenø ir pan. bei 

dël ligos susiformavusiø ertmiø: abscesø, 

kavernø, cistø). Tà patá organà 

ar sistemà galima kontrastuoti keliais 

bûdais. Pvz., inkstø tyrimams gali bûti 

naudojamas intraveninis kontrastavimas 

– intraveninë urografija, kai kontrastinë 

medþiaga suðvirkðèiama á periferinæ 

venà, ji inkstuose koncentruojama, 

filtruojama ir paskui iðskiriama á 

taureles, geldelæ, ðlapimtaká ir ðlapimo 

Med 


Medicininë 

radiologija 

pûslæ, kurie, uþsipildæ kontrastine medþiaga, 

bûna gerai matomi rentgenogramose. 

Lygiai taip pat taurelës geldelæ 

ir ðlapimtaká galima kontrastuoti ávedus 

kateterá retrogradiðkai pro ðlapimo pûslæ 

á ðlapimtaká. Inkstø tyrimui gali bûti 

naudojama ir selektyvioji, atrankinë angiografija 

(suleidþiant kontrasto á inksto 

arterijà) ar venografija. 

Radiologinë deontologija 

Pagrindinæ (apie 80 proc.) þmonijos 

kolektyvinës dozës dalá lemia natûrali 

apðvita, kurios keisti radiacinës saugos 

priemonëmis neámanoma, arba ámanoma 

labai neþymiai. Tuo tarpu ið dirbtiniø 

apðvitos ðaltiniø gaunamas dozes, 

kuriø didþiausià dalá lemia medicininës 

procedûros, susijusios su jonizuojanèiàja 

spinduliuote, reguliuoti, kontroliuoti 

galima ir bûtina. Visi rentgeniniai tyrimai, 

jø kokybë ir pacientø apðvita labai priklauso 

nuo tyrimo aparatûros (rentgeno 

aparato, vaizdo priimtuvo, filmø ryðkinimo) 

tobulumo ir techninës bûklës. 

Tobulëjant rentgeno aparatûrai, akivaizdþiai 

gerëja gaunamø vaizdø kokybë, 

maþëja pacientø apðvitos dozës. 

Ávairiø radiologiniø diagnostiniø tyrimø 

metu pacientø gaunamos dozës labai 

nevienodos. 1 lentelëje pateikiamas 

ávairiø tyrimø metu pacientø gaunamø 

efektiniø doziø palyginimas su vieno ið 

maþiausià apðvità sukelianèio rentgenografinio 

krûtinës làstos tyrimo metu 

gaunama doze ir natûralios apðvitos nulemta 

metine efektine doze. 

Kai kuriø tyrimø metu pacientas gauna 

iðties didelæ apðvitos dozæ, todël 

siuntimas ðiems tyrimams, kaip, beje, ir 

kiekvienai su jonizuojanèiàja spinduliuote 

susijusiai procedûrai, turi bûti labai 

motyvuotas ir tyrimas pacientui tikrai bûtinas 

ir naudingas. 

Naudingas tyrimas – kurio rezultatas 

(teigiamas ar neigiamas) turi diagnostinæ 

reikðmæ ir toliau gydant ar tiriant 

ligoná. Nemaþai radiologiniø tyrimø neturi 

pakankamos klinikinës reikðmës ir 

tik papildomai apðvitina pacientà. 

Pagrindinës þalingos radiologinës 

veiklos prieþastys: 

! Tyrimø, kurie jau buvo atlikti (kitoje 

ligoninëje, poliklinikoje, priëmimo 

skyriuje ir t.t.) kartojimas. Jei þinoma, kad 

tyrimas jau buvo kaþkur atliktas, bûtina 

1 lentelë. Efektiniø doziø, gaunamø ávairiø medicininës apðvitos procedûrø metu, 

reikðmës Didþiosios Britanijos tyrimø duomenimis (Didþiojoje Britanijoje gyventojø gaunama 

metinë efektinë dozë dël gamtinës apðvitos yra 2,1 mSv, Lietuvoje – 2,2 mSv) 

Diagnostinë procedûra Efektinë Krûtinës Gamtinës 

dozë, mSv làstos apðvitos 

rentgeno- periodo 

gramø ekvivalentas 

skaièiaus 

ekvivalentas 

Rentgenografiniai tyrimai: 

Galûnës ir sànariai (iðskyrus klubus) < 0,01

! 

Radiologijos ateitis 

Seniau radiologai savo kasdieniame 

darbe nenaudojo jokios apsaugos 

nuo jonizuojanèiosios radiacijos 

arba ji bûdavo nepakankama. 

Senø rentgenoskopiniø tyrimø metu 

gaunamas vaizdas buvo matomas 

skopiniame fluorescuojanèiame 

ekrane ir já galima buvo matyti 

tik maþdaug per 15 minuèiø adaptavus 

akis tamsai. Dabar visi rentgenoskopijos 

aparatai turi elektroninius 

optinius stiprintuvus, kurie 

vaizdà ið rentgenoskopinio ekrano 

sustiprina kelis ðimtus kartø ir perduoda 

já á televizijos ekranà. Visus 

pakitimus puikiai galima matyti televizijos 

ekrane esant áprastiniam 

apðvietimui. Ðiuo metu jau nebëra 

kai kuriø radiologiniø tyrimø dël didelës 

apðvitos, nebeliko fluorografø, 

o dël maþo informatyvumo – elektrorentgenografijos, 

rentgenokimografijos 

ir elektrokimografijos. Radiologijos 

kabinetuose atliekama dozimetrinë 

kontrolë, apsauga, ðiuolaikiniai 

rentgenoskopiniai aparatai su 

televizinëmis sistemomis (nereikia 

adaptuoti akiø, geresnë kokybë ir 

maþesnë apðvita). 

Ðiuolaikinës radiologijos plëtros 

tendencijos – skaitmeninë radiologija. 

Tai visiðkai kitos kokybës skaitmeniniai 

rentgenologiniai vaizdai, 

matomi ir gaunami vaizduokliø ekranuose. 

Jiems nereikia fotolaboratorijø, 

nuotraukø, ryðkinimo procesø. 

Gautuosius duomenis rentgenologiniame 

vaizde (matomame vaizduoklyje) 

galima keisti pagal radiologo 

pageidavimà – padidinti, sumaþinti, 

patamsinti, pasukti, persiøsti 

elektroninio ryðio kanalais á kità 

gydymo ástaigà specialistø konsultacijoms. 

Vaizdus galima kaupti 

elektroninëse laikmenose, kad kità 

kartà pacientui atvykstant radiologiniam 

tyrimui nereikëtø gaiðti laiko jo 

buvusiø radiologiniø duomenø paieðkai. 

Tuo remiantis ligoninëse kuriamos 

diagnostiniø vaizdø archyvavimo 

ir komunikavimo sistemos – 

PACS (angl. picture archiving and 

communication system). Tai leidþia 

archyvuoti, analizuoti ir siøsti specialistø 

konsultacijoms skaitmeninius 

radiologinius, kompiuterinës 

tomografijos, magnetinio rezonanso, 

ultragarsinio tyrimo ir kitus duomenis. 

Be to, taip galima labai pagerinti 

radiologinio diagnostinio darbo 

kokybæ ir efektyvumà, maþinti 

pacientø radiacinæ apðvità. 

! 

Kalbant apie Kamanø rezervatà, vertëtø prisiminti, kad vienas ið 

ðios ypatingà apsaugos statusà turinèios teritorijos tikslø yra sukurti 

gyvàjà mokslo laboratorijà, netrikdant stebëti ir fiksuoti gamtoje 

vykstanèius procesus. Rezervate nuolat dirba mokslininkai – botanikas, 

ornitologas ir bestuburiø faunos specialistas (nuo 2005 m. – hidrologas). 

Atliekama daug ir ádomiø stebëjimø, kurie ne visada pasklinda 

toliau rezervato direkcijos sienø. Ðis straipsnis trumpai supaþindina su 

vienu ið botaniko darbo barø – retøjø augalø tyrimais, vykdomais jau 

daugiau nei deðimtá metø. Ir to, pasirodo, ne visada pakanka iðvadoms 

ir interpretacijoms parengti... 

Sigita 

SPRAINAITYTË 

stebëjimai Kamanø re 

Trumpa botaniniø tyrimø apþvalga 

Botaniniai tyrimai Kamanø rezervate 

turi ilgà ir graþià istorijà. Pirmasis tyrinëtojas, 

jau XIX a. pabaigoje atkreipæs dëmesá 

á Kamanø pelkæ, buvo miðkininkas P.Matulionis. 

Kiek vëliau, prieð Pirmàjá pasauliná 

karà, Kamanø apypelkio miðkuose retà 

plaèialapæ klumpaitæ aptiko èia lankæsis 

Krokuvos universiteto asistentas 

J.Þmuda. Detalesnius tyrimus tuo laikotarpiu 

atliko V.Vilkaitis kartu su vokieèiø botanikais 

H.Reimersu ir K.Huecku. V.Vilkaitis 

tyrinëjo dumblius ir tyrimø rezultatus 

paskelbë 1926 m. Þemës ûkio akademijos 

metraðtyje. Vokieèiø mokslininkai apraðinëjo 

augalijos kompleksus, nustatinëjo 

jø tipiðkas bendrijas. Jø publikacija „Lietuvos 

ir Rytø Prûsijos aukðtapelkiø augalijos 

tyrimas“ paskelbta 1929 m. Bavarijos 

mokslø akademijos leidinyje. 

Solidþiausià mokslo veikalà apie Kamanø 

aukðtapelkæ parengë 1935–1936 

m. pelkæ tyrusi Þemës ûkio akademijos 

mokslininkø ekspedicija, vadovaujama K. 

Brundzos. Jos metu iðtirta vandens cheminë 

sudëtis, grunto ir þiedadulkiø pavyzdþiai, 

apraðyti pelkës hidrologiniai dariniai, 

augalø bendrijos. Gausi mokslinë 

medþiaga paskelbta 1937 m. Þemës ûkio 

akademijos metraðtyje. 

Teritorijai suteikus draustinio, o vëliau 

rezervato statusà, Kamanose ne kartà 

lankësi Botanikos instituto ir Vilniaus universiteto 

mokslininkai, o detalesnius floros 

tyrimus 1980–1983 m. atliko Botanikos 

instituto doktorantas M.Lapelë. 2004 

m. Botanikos instituto mokslininkø kolektyvas 

Kamanø rezervate ir apsaugos zo- 

Retøjø augalø 

noje apraðë ir iðskyrë 40 treèiojo EUNIS* 

klasifikacijos lygmens buveiniø, ið jø devynios 

yra svarbios Europai. 2005 ir 2006 

m. Kamanø rezervato ir Botanikos instituto 

darbuotojai apraðë ir sukartografavo 

aukðtapelkës klampynes, iðlikusius 

klampupius, rumbiø ir praplaiðø kompleksus, 

suregistravo pelkës salø florà. Taip 

pat buvo surinkti eþerokðniø mikroskopiniø 

dumbliø pavyzdþiai, atlikti kai kuriø retø 

augalø rûðiø populiaciniai tyrimai. 

Praëjusiais metais Kamanø rezervato ir 

Miðkø instituto mokslininkai iðsamiai iðtyrë 

Kamanø seneþerá bei græþiniø grunto 

pavyzdþius, suskaièiavo ir iðmatavo visus 

Kamanø pelkæ ir apypelkio miðkus sausinanèius 

griovius bei parengë paþeisto hidrologinio 

reþimo atstatymo projektà. Naujausiø 

darbø rezultatus ketinama sudëti á 

leidiná, skirtà K.Brundzos monografijos 

„Kamanos. Hidrografija, stratigrafija ir augalija“ 

70 metø sukakties paminëjimui. 

Susiformavus Kamanø rezervatà nuolat 

tirianèiø mokslininkø kolektyvui, nuo 

1993 m. sukurta ilgalaikio augalijos monitoringo 

sistema. Augalijos kaita stebima 

stacionaruose rezervato miðkuose, 

pievose ir pelkëse. Tais paèiais metais 

pradëti retøjø augalø populiaciniai tyri- 

* - European Nature Information System 

Ðalmuotoji 

geguþraibë 


Raktaþolë pelenëlë 

rezervate 

mai siekiant nustatyti jø bûklæ bei numatyti 

apsaugos priemones. 

Retieji Kamanø rezervato augalai 

Per visà apie ðimtmetá trukusá botaniniø 

tyrimø laikotarpá Kamanø pelkëje, apypelkio 

miðkuose bei pievose aptiktos 45 

augalø rûðys, áraðytos á Lietuvos raudonàjà 

knygà. Ne maþiau yra apyreèiø ar riboto 

geografinio paplitimo rûðiø. Ið tokiø verta 

paminëti labai retà kupstinæ kûlingæ, kuri 

auga aukðtapelkëje gana dideliame plote, 

taip pat avietes tekðes, vedanèias ryðkiai 

oranþines uogas. Ðie augalai paplitæ 

ðiaurës vakarinëje Lietuvos dalyje, pietinëse 

ðalies pelkëse jø nerasime. 

Vykstant buveiniø kaitai, kai kurios rûðys 

liko þinomos tik ið literatûros ðaltiniø. 

Prieð ásteigiant rezervatà, Kamanø pelkë 

sausinta ne vienà kartà kasant kanalus 

apypelkio miðkuose ir pelkæ supanèioje 

vandeningoje lago juostoje. Dël to per 

kelias deðimtis metø beveik iðnyko þemapelkës, 

gerokai sumaþëjo atvirø tarpinio 

tipo pelkiø. Kartu su buveinëmis pasitraukë 

liekninë ir raistinë viksvos, gulsèiasis 

karklas, siauralapë gegûnë, graþusis 

kiminas. Buvusiose sodybvietëse 

uþþeliant pievoms, nebeaptinkama karaliðkoji 

glindë ir pievinë viksva. 

Nepaisant to, 

Vyriðkoji pievos vis dar teikia 

prieglobstá ket- 

geguþraibë 

virtadaliui retøjø 

augalø rûðiø. Èia 

auga baltijinë ir 

raudonoji gegûnës, 

maþoji, vyriðkoji 

ir ðalmuotoji 

geguþraibës, pievinis 

plauretis, 

melsvasis mëlitas, 

raktaþolë pelenëlë, 

pievinë gencijonëlë 

ir kt. Per pastaràjá 

deðimtmetá 

A. ZNUTO nuotr. 

J. BALVOÈIÛTËS nuot. 

kritiðkai sumaþëjo geguþraibiniø augalø 

radimvieèiø – maþoji geguþraibë rezervato 

teritorijoje nebeaptinkama nuo 2000 

metø; þinoma vos po vienà vyriðkosios ir 

ðalmuotosios geguþraibiø radimvietæ, 

vienetais skaièiuojamos baltijinës gegûnës 

ir pieviniai plaureèiai. 

Stabiliausia yra miðkø augalijos bûklë 

– gyvybingos ir gausios plaèialapiø klumpaièiø, 

aukðtøjø gegûniø, ðirdiniø dviguoniø, 

ávairialapiø usniø populiacijos. Neretai 

pastebimi nariuotoji ilgalûpë, statusis 

atgiris ir ðiurkðtusis katilëlis, taèiau ðie augalai 

niekada neaptinkami gausiai, daþniausiai 

po vienà ar kelis egzempliorius. 

Bene ádomiausi ir reèiausi yra tarpinio 

tipo pelkiø augalai: laplandinis ir mëlynialapis 

karklai, lieknasis ðvylys, pelkinë 

laksva, plaèialapis kiminas, þvilganèioji 

riestûnë. Jiems grësmæ kelia tik augavieèiø 

trofiðkumo maþëjimas ir dël to 

ásikurianèios tiems biotopams nebûdingos 

rûðys. Kol kas padëtis yra stabili, kai 

kurios pelkinës buveinës, aptiktos 1935– 

1936 m. ekspedicijos dalyviø, þinomos 

iki ðiol, dauguma smarkiai pakitusios, bet 

vis dëlto iðsaugojusios retàsias rûðis. 

Ilgalaikis monitoringas 

Retieji augalai Kamanø rezervate nuosekliai 

tiriami nuo 1993 m., kai èia pradëjo 

dirbti þolininkë J.Balvoèiûtë. Stacionarai 

árengti tipiðkose konkreèiø rûðiø augavietëse, 

o stebimas plotas svyruoja 

nuo vieno iki keturiø kvadratiniø metrø. 

Jame apraðoma bendrijos sudëtis, nustatoma 

tiriamøjø augalø amþiaus struktûra 

ir morfologiniai rodikliai. Tyrimø bareliai 

árengti taip, kad á juos patektø kuo 

daugiau individø (gaunami patikimesni 

rezultatai). Kai kuriais atvejais stebima po 

vienà ar kelis augalus, jei gausesniø populiacijø 

tiesiog nëra. 

Nuo 1993 m. buvo tiriama 16 retøjø 

augalø rûðiø ir viena bendrija. Ðiuo metu 

kasmet stebima 10 rûðiø ir viena bendrija, 

taèiau kai kurioms rûðims papildomai 

árengta daugiau monitoringo bareliø, 

naudojamos naujesnës ir tikslesnës metodikos. 

Ðeðios rûðys stebëjimø laikotarpiu 

stacionaruose iðnyko, nors monitoringas 

po to vykdytas dar bent penkerius 

metus. Penkios rûðys ið paminëtøjø 

iðnyko negráþtamai pasikeitus jø buveinëms 

konkreèioje vietoje, o siauralapë 

gegûnë nuo 1996 m. nebeaptinkama visoje 

rezervato teritorijoje. 

Kritiðkiausia – pievø geguþraibiø 

bûklë 

Beveik pusë visø monitoringo stacionarø 

skirti geguþraibiniams augalams tirti. 

Kritiðkiausia yra maþøjø geguþraibiø, augusiø 

pietinëje rezervato dalyje esanèiose 

pievose, bûklë. Nuo 2000 m. jø nebeaptinkama 

ne tik dviejuose monitoringo 

bareliuose, bet ir visoje pievoje. Èia pat 

esanèiame stacionare nuo 2002 m. nebeaptinkamas 

ir pievinis plauretis, taèiau 

generatyviniø augalø vis dar pasitaiko uþ 

jo ribø. Ðios rûðys monitoringo aikðtelëse 

iðnyko dar prieð pradedant pievà ðienauti. 

Remiantis stebëjimø 

duomenimis, 

tai lëmë sutankëjusi 

samanø danga ir 

stambûs iðveðëjæ pievos 

– miðko ribai charakteringi 

augalai 

(pvz., gelsvalapë usnis). 

Pastaraisiais metais 

labai iðaugo keturbriaunës 

jonaþolës 

ir paprastojo lipiko 

procentinis padengimas. 

Jie iðstûmë þemà 

ir retà dangà formuojanèias 

rûðis: aviná 

ir raudonàjá eraièinus, 

kvapiàjà gardûnytæ, 

kiðkio aðarëles. 

Morfometriniø 

duomenø analizë rodo, 

kad pievinis plauretis 

1993–2001 m. 

Z. GUDÞINSKO nuot. 

Pievinë 

gencijonëlë 

laikotarpiu uþmegzdavo 

vis maþiau dëþuèiø su sëklomis 

(1993 m. – 52, 2001 m. – 24), nors þiedø 

skaièius þiedyne kito neþymiai. Pieviniø 

plaureèiø þiedus, turinèius ilgus pentinus, 

apdulkina drugiai, todël galbût maþiau 

sëklø uþmegzta dël neaktyvaus þiedø 

lankymo. Tai vëlgi gana sudëtinga paaiðkinti, 

nes monitoringo barelis yra atviroje 

vietoje, jam negresia pavësis ar uþaugimas 

krûmais, kas galëtø lemti maþesná 

apdulkintojø aktyvumà. 

Maþøjø geguþraibiø þiedø skaièius 

1996–1998 m. laikotarpiu maþëjo (1993 

m. – 9, 1998 – 7), o dëþuèiø su sëklomis 

skaièius nebuvo fiksuotas. Ðiø augalø á 

pievas nesugràþino 2002–2006 m. ðienavimas. 

Monitoringas ir augalø paieðka 

vyksta kasmet. Tikimasi, kad teigiamà 

poveiká turës ðienavimo metu praardomas 

velënos pavirðius. Tai padidina 

ðiø sudëtingà dauginimosi ciklà turinèiø 

augalø dygimo galimybes. 

Aukðtapelkës ðlaite – dëmëtosios 

gegûnës 

Aukðtapelkës ðlaite, apaugusiame retomis 

puðaitëmis, vietomis gana gausiai 

sutinkamos dëmëtosios gegûnës. Jø pasitaiko 

ir atvirose tarpinio tipo pelkëse. Stacionarûs 

stebëjimai atliekami penkiuose 

bareliuose dviejose buveinëse, kurios tarpusavyje 

ðiek tiek skiriasi drëkinimo sàlygomis 

ir bendrijos rûðine sudëtimi. 

Uþauganèioje tarpinio tipo pelkëje ! 


! 

esanèiuose stacionaruose ne kasmet aptinkama 

generatyviniø augalø. Vyrauja 

prieðgeneratyviniai ar seniliniai individai – 

nëra tikslios metodikos ávertinti jø brandos 

amþiø nesunaikinant augalø. Jei tai jauni 

augalai, jie turëtø þydëti ir garantuoti populiacijos 

atsinaujinimà. Ðià prielaidà patvirtins 

arba paneigs vëlesni stebëjimai. 

Monitoringo aikðtelëje stebima, kaip maþëja 

pelkei bûdingø krûmokðniø ir kiminø 

danga. Nuo stebëjimø pradþios kiminø 

danga sumaþëjo vidutiniðkai 8 procentais. 

Tai rodo augavietës sàlygø pasikeitimà. 

Jei pelkë ir toliau sausës, galima tikëtis, 

kad dëmëtàjà gegûnæ iðstums aukðtoji 

Plaèialapës 

klumpaitës 

Dëmëtosios 

gegûnës 

monitoringo 

barelis 

J. BALVOÈIÛTËS nuot. 

gegûnë, aptinkama gretimose miðko buveinëse. 

Beveik kasmet gegûnëms þalos 

padaro ðernai, kurie mëgsta pasmaguriauti 

ðiø augalø ðakniagumbiais. 

Aukðtapelkës pakraðtyje, pelkiniame 

puðyne árengtame dëmëtosios gegûnës 

stacionare ðiø augalø skaièius stebëjimø 

laikotarpiu iðaugo, nes ðiek tiek sumaþëjo 

barelyje ir ðalia jo auganèiø medþiø uþpavësinimas. 

Nuo 2002 m. aptinkama daugiau 

prieðgeneratyviniø augalø, o tai rodo 

gegûniø populiacijos ar bent jos dalies gyvybingumà. 

Generatyviniai augalai aptinkami 

ne kasmet, þiedynai daþnai bûna nukàsti 

þvëriø. Morfometriniai duomenys rodo, 

kad barelyje auganèiø generatyviniø 

augalø bûklë yra stabili – tiek þiedø, tiek 

dëþuèiø su sëklomis skaièiaus vidurkis yra 

pastovus (atitinkamai 22 ir 9); aukðti, gerai 

iðsivystæ augalai formuoja ilgesnius þiedynus 

su didesniu þiedø skaièiumi. Tai rodo 

ðioje konkreèioje buveinëje esant tinkamas 

apdulkinimo ir augimo sàlygas. 

Ávairialapë usnis 

Miðkø geguþraibiniai augalai 

Rezervato statusas labai palankus 

miðkuose augantiems geguþraibiniams 

augalams. Plaèialapës klumpaitës renkasi 

ðviesius lapuoèiø ir miðrius miðkus, joms 

praþûtingas tankus pomiðkis, o ypaè jaunø 

egliø sukuriamas pavësis ir rûgðtokas 

dirvoþemis. Klumpaitës, kaip ir kiti geguþraibiniai 

augalai, pirmenybæ teikia kalkingam 

substratui. Rezervato miðkuose þinoma 

nemaþai klumpaièiø radimvieèiø, taèiau 

jose retai bûna daug augalø, daþniausiai 

– vienas ar keli kerai. 

Didþiausioje þinomoje augavietëje stebëjimai 

atliekami keturiuose stacionaruose. 

Lyginant juose surinktus duomenis, 

matyti, kad populiacija yra labai gyvybinga, 

individø skaièius svyruoja nedaug, tik 

2004 m. pastebëtas gana þymus sumaþëjimas. 

Ðtai viename ið bareliø 2003 m. 

A. URBONO nuotr. S. SPRAINAITYTËS nuotr. 

Ðienaujama pieva Kamanø rezervate 

buvo suskaièiuoti 48 augalai, o 2004 m. – 

jau tik 18. Vëliau ðis skaièius vël iðaugo. 

Bendrijos rûðiø sudëtis taip pat keitësi 

nedaug, per stebëjimø laikotarpá krûmø 

arde kiek pagausëjo lazdynø ir ðermukðniø, 

o ið þoliø sumenko ið pradþiø 

buvæ gausûs kiðkiakopûsèiai, þemuogës, 

kriauðlapës. Pakartojimai keliuose bareliuose 

leidþia nustatyti skirtumus tarp atskirø 

populiacijos daliø. Ðtai viename barelyje 

auga, matyt, jau senas keras, nes 

prieðgeneratyviniø individø skaièius pamaþu 

maþëja, o bendras augalø skaièius 

labai pastovus. Kitame barelyje, prieðingai, 

klumpaièiø skaièius kasmet svyruoja, 

generatyviniø individø visada maþiau 

nei jaunø augalø. Pastaroji tendencija vyrauja 

trijose ið keturiø stebëjimo vietø. 

Nepaisant skaièiaus stabilumo, didþiausià 

nerimà vis dëlto kelia menkas 

klumpaièiø sëklø mezgimas. 2001 m. ið visø 

trijuose bareliuose suskaièiuotø þiedø 

sëklas uþmezgë 2 proc., 2002 m. – 15 

proc., 2003 m. – 17 proc., 2005 m. – 16 

proc., 2006 m. – 15 procentø. 2004 m. dëþutës 

nebuvo suskaièiuotos, o þiedø ið viso 

tebuvo 20. Toká menkà sëklø derliø greièiausiai 

lemia gana gausios eglës virðutiniame 

arde, taip pat nemaþas jaunø egluèiø 

tankumas. Klumpaièiø þiedadulkes perneða 

stambûs vabzdþiai, daþniausiai kamanës, 

kurios á tankø miðkà neskrenda. 

Be to, egliø spygliai didina dirvoþemio rûgðtingumà, 

o tai taip pat nepalankiai veikia 

ðiø kalcifiliniø augalø sëklø dygimà. 

Panaðias buveines renkasi ir aukðtosios 

gegûnës; Kamanose gana daþnai 

pasitaiko aptikti ðiuos augalus greta 

vienas kito. Aukðtøjø gegûniø ilgalaikiai 

stebëjimai pradëti 2001 m. ðalia uþauganèio 

seno miðko keliuko. Pastebëta, 

kad ant retai naudojamo, þole uþþëlusio 

kelio gegûnës augo labai gausiai, 

taèiau jø ëmë maþëti nuo 2003 m., kai 

jis tapo nebepravaþiuojamas, sutankëjo 

samanø ir stambiø þoliniø augalø danga. 

Greta keliuko árengtame stacionare 

stebima jaunos, besiformuojanèios populiacijos 

dalis, kurioje individø skaièius 

maþëja (2002 ir 2003 m. suskaièiuota 17 


augalø, 2005 m. – 9), taèiau 

vyraujantys prieðgeneratyviniai 

augalai rodo, kad bûklë 

artimiausiu metu neturëtø 

blogëti. Pokyèius gali 

lemti vyraujantys gelsvalapës 

usnies augalai, kurie 

uþpavësina dygstanèias ir 

nustelbia jaunas gegûnes. Pastaruosius 

trejus metus pastebima augalø aukðèio 

ir þiedø skaièiaus þiedyne maþëjimo tendencija, 

greièiausiai tai lemia iðveðëjæ kiti, 

stambesni augalai. 

Kiti miðkø augalai 

Ðviesius lapuoèiø ir miðrius miðkus 

mielai renkasi ir kiti reti augalai. Proskynose, 

ant senø miðko keliukø ar kvartaliniø 

linijø, kur daugiau ðviesos, gana 

gausiai auga ávairialapë usnis. Ji paplitusi 

ðiaurinëje Lietuvos dalyje, todël Kamanø 

rezervate nereta. Augalas aptiktas 

ne tik apypelkio miðkuose, bet ir visose 

mineralinio grunto salose aukðtapelkëje. 

Salos apaugusios joms tinkamais 

tarpti retais miðkais. 

Liepø saloje usnys glaudþiasi iðlikusios 

pievelës pakraðtyje; èia árengtas stacionaras 

jø ilgalaikiams stebëjimams. 

Nuo stebëjimø pradþios maþiausias ðiø 

augalø skaièius monitoringo aikðtelëje 

uþfiksuotas 1996 m. (9 egzemplioriai), didþiausias 

– 2002 m. (75 egz.). 2000–2002 

m. laikotarpiu usniø aikðtelëje kasmet padvigubëdavo, 

t.y. nuo 17 egz. per trejus 

metus jis iðaugo iki 75. Matyt, usniø skaièiui 

iðaugti lemiamos reikðmës turëjo dirvos 

pavirðiaus suardymas – 2000 m. pavasará 

aikðtelæ ir aplinkinæ pievà sukniso 

ðernai. Dël to buvo suardyta kompaktiðka 

samanø danga. 1997–1999 m. samanos 

dengë net 100 proc. aikðtelës 

ploto, o 2000 m. – jau tik 5 procentus. 

Nuo 2001 m. samanø danga vël pamaþu 

didëja, todël stabilizuojasi usniø skaièius. 

Brandos amþiaus grupëse vyrauja 

prieðgeneratyviniai augalai. Analizuojant 

ávairialapës usnies morfometrinius 

rodiklius, matyti, kad daugiau þiedynø 

suformuoja aukðti, veðlûs augalai. 

Z. GUDÞINSKO nuotr. 

Miðkø buveinëse gana daþnai, bet 

negausiai pasitaiko statusis atgiris. Iðskyrus 

pelkines buveines, po keletà ðio pataiso 

kerø þinoma kone kiekviename 

kvartale. Stacionare, árengtame drëgname 

eglyne, nuo 1993 m. pastebima, kad 

staèiojo atgirio kerø nuolat maþëja. To 

reiðkinio prieþastys kol kas neaiðkios. 

Kupstinë kûlingë ankstyvà pavasará 

Augalai gerokai atsigavo 2000 m., pasikeitus 

aikðtelës apðvietimui, taèiau kitais 

metais jø skaièius toliau maþëjo. Didþiausias 

staèiojo atgirio kerø skaièius 

buvo 230 (1993 m.), maþiausias – 8 

(2004 m.). Stebëjimø laikotarpiu uþfiksuoti 

ryðkûs þolinës dangos pokyèiai: 

1993 m. þolës dengë 45 proc., 2000 m. 

– 90 proc., o 2005 m. – tik 12 proc. monitoringo 

aikðtelës ploto. Pastaraisiais 

metais labai sumaþëjo kiðkiakopûsèio ir 

kupstinës ðluotsmilgës dangos. Kaitos 

prieþastis turëtø paaiðkinti vëlesni stebëjimai, 

galbût vyksta pelkëjimo procesas, 

nes eglynas èia pat ribojasi su siaura 

tarpinio tipo pelkës juosta, tolëliau 

pereinanèia á aukðtapelkæ. 

S. SPRAINAITYTËS nuotr. 

Keli regiono iðskirtinumai 

Kamanø pelkë yra iðskirtinë savo 

ðiaurës vakarinio paplitimo rûðimis (avietë 

tekðë, kupstinë kûlingë, melsvoji viksva). 

Tekðë, nors ir nëra áraðyta á Lietuvos 

raudonàjà knygà, patenka á tiriamøjø augalø 

sàraðà kaip tam regionui bûdingas 

augalas. Pelkiniuose puðynuose vietomis, 

kur dar nelabai ásigalëjæ gailiai ir 

virþiai, aptinkami nemaþi tekðiø plotai, 

taèiau retai kuri uþmezga sultingà uogà. 

Pavieniø tekðiø galima aptikti aukðtapelkëje, 

maþiau vandeninguose plyniø 

pakraðèiuose. 

Stebëjimø laikotarpiu monitoringo barelyje 

bendras tekðiø skaièius sparèiai 

maþëja. Daugiausia individø suskaièiuota 

1997 m. – 154. Vëliau ðis skaièius stabiliai 

maþëjo, kol 2004 m. tesiekë 55 egz., 

2005 m. kiek atsigavo ir pagausëjo iki 

107, o ðtai 2006 m. beliko 45 augalai. 

Atitinkamai sumaþëjo ir generatyviniø augalø, 

taip pat augalø, turinèiø po tris lapus. 

2004 ir 2005 m. augalø su trim lapais 

visai neaptikta. Tiek bendrà, tiek uogas 

vedanèiø tekðiø gausos maþëjimà 

gali lemti krûmokðniø – gailiø ir virþiø – 

iðplitimas. Menkà tekðiø uogø derliø galbût 

bûtø galima paaiðkinti tuo, jog augalas 

dvinamis ir daþniau pasitaiko vyriðki 

egzemplioriai. Subrandinti sëklas jiems 

ir nëra bûtina, – tai daugiameèiai, ðakniastiebiais 

plintantys augalai. 

Aukðtaplynëje, atviresnëse ir vandeningesnëse 

vietose, paplitusios kupstinës 

kûlingës. Visoje pelkëje galima aptikti 

pavieniø individø, o á didesná bûrá ðie 

augalai susibëga pietrytinëje aukðtapelkës 

dalyje, greta Liepø salos. Kûlinges 

praþûtingai veikia plaèiai iðplitusios puðaitës 

ir krûmokðniai. Seni, dideli kupstai 

jau yra ásitvirtinæ ir jiems maþesnis nustelbimo 

pavojus, taèiau jaunø augalø 

stebëjimo barelyje pasitaiko maþai, jie 

dengia nedidelá plotà ir ne visi sulaukia 

brandaus amþiaus. 

Ðiauriná regionà botaniniu poþiûriu 

taip pat reprezentuoja melsvoji viksva, kuri 

kaip ir klumpaitë mëgsta kalkingus dirvoþemius. 

Ði viksva auga ir ðviesiuose 

miðkuose, ir miðko aikðtelëse ar kvartalinëse 

linijose, nëra reta. Jos ilgalaikiai stebëjimai 

pradëti 1993 m. uþauganèioje sodybos 

pievoje, tuo metu èia ji buvo gana 

gausi. Taèiau nuo stebëjimø pradþios labai 

pasikeitë melsvosios viksvos ir melsvosios 

melvenës gausumas. Melsvoji 

viksva buvo aptinkama 1993–1997 m. laikotarpiu; 

vëliau jà visiðkai iðstûmë melsvoji 

melvenë, kuri 1998–2000 m. jau dengë 

net 95 proc. aikðtelës ploto. Nuo 2001 

m. melvenës procentinis padengimas 

ëmë maþëti, matyt, dël didëjanèio baltalksniø 

pavësio. Vis maþiau aptinkama 

generatyviniø melsvosios melvenës kerø. 

Nedidelis pavësis lëmë kitø þoliø rûðiø 

(pievinë miegalë, krûminis kûpolis) 

suveðëjimà, taèiau, baltalksniams vis labiau 

uþimant aikðtelæ, sumaþëjo bendras 

þoliø padengimo procentas. Bëgant laikui, 

baltalksniai turëtø visai iðstumti melsvàjà 

melvenæ ir suformuoti krûmø juostà 

su menka þolinës augalijos danga. 

Aptartieji pavyzdþiai rodo, kad buveiniø 

kaita ne visada vyksta retøjø rûðiø 

naudai. Tai mokslininkus privertë galvoti 

kitaip – ûkinës veiklos paþeistas buveines 

reikia atkurti, o esamas – palaikyti. 

Aplinkos ministro patvirtintame rezervato 

tvarkymo plane numatyta uþtvenkti ar 

uþversti melioracijos kanalus, kad bûtø 

sulaikytas pelkei taip svarbus vanduo, 

ðienauti didþiausius iðlikusius pievø plotus. 

Pievos ðienaujamos nuo 2002 m., o 

kanalai dar laukia savo eilës. Jau parengtas 

moksliðkai pagrástas paþeisto hidrologinio 

reþimo atkûrimo projektas – juk 

atskiroms rûðims iðlikti geriausiai padeda 

jø buveiniø apsauga. 


Rimanto D 

Rimantas Dichavièius (1937 m.) 

1963 m. baigë Vilniaus dailës institutà. 

Daug metø dirbo leidyklose ir redakcijose 

meniniu redaktoriumi. Iliustravo ir 

NACIONALINË PAÞANGOS PREMIJA 

kvieèia teikti paraiðkas! 

NACIONALINË PAÞANGOS PREMIJA 

akademinæ, verslo ir kultûros visuomenæ kvieèia teikti 

paraiškas 2007 m. apdovanojimams. 

Nuo vasario 1 d. priimamos 

paraiškos Mokslo paþangos, 

Partnerystës paþangos ir Kultûros 

paþangos premijoms. NPP 

komitetas paraiðkø premijoms 

laukia iki 2007 m. balandþio 2 d. 

Specialià kandidatø paraiðkos 

formà ir reikalavimus teikiamiems 

darbams galima rasti tinklapyje 

www.npp.lt. 

40 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 3 

Laureatø paskelbimas iðkilmingoje 

apdovanojimø ceremonijoje 

numatytas 2007 m. geguþës 

viduryje. 

Kaip teigia NPP komiteto kancleris, 

Vilniaus universiteto mokslo 

reikalø prorektorius prof. Juozas 

Vaitkus, šiemet NPP komitetas ir 

nepriklausomi ekspertai kreips 

ypatingà dëmesá á pretendentø 

veiklos pavyzdines, uþkreèianèias, 

pozityvias permainas Lietuvoje 

skatinanèias savybes, parodanèias 

kiekvieno pretendento nacionalinës 

reikðmës nuopelnus. 

Kandidatus NACIONALINEI 

PAÞANGOS PREMIJAI 2007 m. 

gali siûlyti ne tik mokslo institucijos, 

verslo, pramonës, meno, kultûros 

asociacijos ar pelno nesiekianèios 

organizacijos, bet ir ne 

maþesnës kaip penkiø asmenø 

mokslininkø, verslininkø ar kultûros 

veikëjø iniciatyvinës grupës. 

Mokslo paþangos premija 

bus skirta mokslininkams ar jø grupëms 

uþ iðradybinës ir taikomosios 

veiklos produktyvumà bei plëtojamos 

mokslo ðakos svarbà viso pasaulio 

mastu. Ði premija orientuota 

á aukðèiausius pasaulinius 

mokslo standartus ir Lietuvos intelektinio 

potencialo plëtojimà. 

Partnerystës paþangos premija 

apdovanos uþ indëlá á konkurencinio 

ðalies pranaðumo didinimà 

bei bendradarbiavimà 

diegiant praktikoje paþangiausias 

technologijas ir naujoves. 

Skiriant ðià premijà didelë reikðmë 

bus teikiama komercinës 

veiklos plëtojimui ir diegimui tam 

tikroje veiklos srityje. Taip pat bus 

vertinama pretendentø átaka ðalies 

gerovei ir svarbiausiems artimiausiø 

deðimtmeèiø ðalies ekonominës 

plëtros veiksniams. 

Kultûros paþangos premija 

bus skirta uþ kûrybinæ energijà, 

individualø kûrëjo talentà bei iðradingumà, 

lemiant ðalies pranaðumà 

tam tikroje kultûros srityje. 

Bus vertinami kandidatø kûrybiniai 

ieðkojimai, inovacijos bei átaka 

masiniam kultûros lygiui. 

Siekiant plëtoti efektyvius 

mokslo ir verslo ryðius, skatinti pilietiðkai 

atsakingo ir brandaus 

verslo indëlá á Lietuvos intelektinæ, 

kultûrinæ ir socialinæ paþangà, 

NACIONALINË PAÞANGOS PRE- 

MIJA buvo ásteigta 2006m. kovo 

2 d. Pirmoji apdovanojimo ceremonija 

ávyko praëjusiø metø geguþës 

28 d. Vilniaus universiteto 

Teatro salëje. 

NACIONALINE PAÞANGOS 

PREMIJA siekiama išrinkti ir apdovanoti 

labiausiai Lietuvos paþangai 

nusipelniusius þmones. Premija 

propaguoja valstybës intelektinio 

potencialo plëtrà, aktualina 

mokslo, verslo ir kûrybos bendradarbiavimo 

svarbà bei siekia, kad 

ðalies paþanga taptø visuomenës 

interesu. 

NACIONALINËS PAÞANGOS 

PREMIJOS iniciatoriai: Vilniaus universitetas, 

LNK ir Hansabankas. 

apipavidalino keletà deðimèiø knygø. 

Surengë parodas Lietuvoje ir uþsienyje. 

1987 m. pasirodë Rimanto Dichavièiaus 

fotografijø albumas ,,Þiedai tarp 

þiedø”, apdainuojantis jaunystæ ir 

gamtos groþá. Ði knyga susilaukë 

keturiø leidimø ir apkeliavo visà pasaulá. 

Ðiuo metu dailininkas greta savo 

kûrybiniø sumanymø dalyvauja leidybiniame 

darbe, iðkeldamas ryðkiausiø 

ðiuolaikiniø menininkø kûrybà. 

Originaliais poetiðkais moters 

groþá aukðtinanèiais fotolakðtais 

Rimantas Dichavièius dràsiai ásiverþë 

á meno pasaulá, lauþë nusistovëjusius 

fotomeno kanonus, perëmë naujas 

vaizduojamøjø menø paribiuose 

esanèias meno erdves. Neáprasti kûriniai 

ðokiravo, sujaukë tradicines meno 

rûðiø ir meno morfologijos schemas, 

kadangi savo meninës iðraiðkos 

priemonëmis menininkas tarsi balansavo 

tarp ,,grynøjø menø” ir fotografijos, 

kartu plësdamas meninio pasaulio 

erdves. 

Naujausias jo kûriniø albumas ,,Vizijos” 

– tai daugiau negu ðimto fotopaveikslø 

ciklas, kuriame, iðnaudodamas 

per kûrybinio darbo deðimtmeèius 

sukauptà patirtá, sujungdamas 

grafikos, tapybos, fotografijos ir dabartinës 

poligrafijos teikiamas meninës 

iðraiðkos galimybes, autorius parodo 

neregëtà, þavø vizijø pasaulá. 

Prof. Antanas ANDRIJAUSKAS

o Dichavièiaus archetipinës vizijos 



Skaudi 

netektis 

Lietuvos tenisininkus 

neseniai pasiekë 

liûdna þinia – 

po sunkios ligos 

netekome Aniceto 

Griniaus (gimë 

1925-12-25 

Lankeliðkiuose, 

Vilkaviðkio r., mirë 

2006-12-23 Homer 

Glen Èikagoje). 

Anicetas Grinius nuo pat maþens tëvø buvo auklëjamas 

kraðtieèiø atgimimo skelbëjø dr. Jono Basanavièiaus 

ir varpininko dr. Vinco Kudirkos, dr. Kazio 

Griniaus, raðytojø M.Valanèiaus, Vaiþganto, Maironio 

idëjø dvasia. Karui artëjant teko trauktis á Vakarus, nes 

Aniceto tëvas buvo Lietuvos kariuomenës savanoris. 

Kurá laikà pagyvenæ pabëgëliø stovykloje Vokietijoje, 

1950 m. iðvyko á Amerikà. Ten Anicetui teko sunkiai 

dirbti, nes po poros metø mirë tëvas. Vëliau Anicetas 

ágijo statybininko profesijà. 

Susipaþinæs su lietuvaite Aldona Skopaite, sukûrë 

darnià lietuviðkà ðeimà. 1970 m. ásigijo ir ásirengë 

pavyzdinæ lietuviðkà sodybà, kurioje daugelá metø 

vykdavo Èikagos lietuviø bendruomenës ðventës 

su lietuviðkø valgiø vaiðëmis, kurias mielai ruoðë Aldona 

su draugëmis. Kiekvienas, atvykæs á Homer 

Glen vietovæ, ið tolo pastebi aukðtame stiebe plevësuojanèià 

trispalvæ. Sodybà gaubia graþios eglës, 

ðalia namø árengta teniso aikðtelë, kurioje Aniceto 

sûnûs Rièardas ir Edvardas iðmoko þaisti lauko tenisà. 

Mokykloje ir universitete dalyvaudami daugelyje 

turnyrø, jie pelnë daug prizø... 

Lietuvai atgavus nepriklausomybæ, jau 1991 m. 

visa Aniceto Griniaus ðeima atvyko á Vilniø dalyvauti 

Pasaulio lietuviø sporto þaidynëse. Anicetas rungtyniavo 

senjorø, o sûnûs Rièardas ir Edvardas – vyrø 

dvejeto varþybose ir iðkovojo aukso medalius. Aniceto 

paskatinti á Lietuvoje rengiamas varþybas 1993 

m., 1995 m. ir 1997 m. buvo atvykæ nemaþai Èikagos 

lietuvaièiø. Anicetas Grinius vienas pirmøjø iðtiesë 

pagalbos rankà kà tik atsikûrusiam LTOK ir Lietuvos 

teniso sàjungai. Be to, Griniø ðeima daugelá 

sykiø siuntë knygas kudirkaièiams, o Kauno karininkø 

ramovëje atidarë bibliotekà. 

Anicetas Grinius su sûnumi Rièardu 2006 m. spalá 

dvi savaites sveèiavosi Lietuvoje, buvo maloniai priimtas 

LTOK prezidento Artûro Poviliûno, turëjo daug 

graþiø planø bei sumanymø. Iðvykdamas tikëjosi sulaukti 

Lietuvos teniso sàjungos 100-ojo gimtadienio, 

ávyksianèio 2009 m. birþelá. Deja, ðioms graþioms Aniceto 

svajonëms jau neteks iðsipildyti... 

Lietuvos teniso sàjunga ir daugelis já paþinojusiø 

tenisininkø nuoðirdþiai uþjauèia Griniø ðeimà netekus 

nepaprastai kuklaus, darbðtaus, pareigingo ir 

tautiðkumo dvasia iðauginusio savo ðeimà Þmogaus, 

nuoðirdaus varpininkø rëmëjo. 

Jo taurià ir tolerantiðkà asmenybæ ilgai prisimins 

gausus bûrys teniso draugø ir bièiuliø... 

Lietuvos teniso sàjungos vardu Vincentas Korkutis 

Jaunøjø mokslininkø publikacijø 

„Mokslo ir gyvenimo“ þurnale konkursà 

ir Amerikos lietuvio inþinieriaus 

Edmundo Èapo 2006 metø premijas 

laimëjo Mantautas RUZAS, Agnë 

TARAÐKUTË ir Giedrius BIÈKAUSKAS. 

Aptarus 2006 metais þurnale iðspausdintø jaunøjø autoriø straipsnius, 

konkurso nugalëtojais pripaþinti Vilniaus pedagoginio universiteto 

filosofijos magistrantas Mantautas RUZAS (MG, 2006, Nr.6 „Paradigmø 

nebendramatiškumo koncepcija Thomo Kuhno mokslo filosofijoje“), Agnë 

TARAÐKUTË (MG, Nr.6 “Jautmalkës paþintinis takas“), Giedrius BIÈ- 

KAUSKAS (MG, Nr.11 „Belgija: karbonatinio dumblo kauburiai ir olos“). 

Gerb. Edmundo Èapo ir redakcijos kolektyvo vardu sveikiname konkurso 

nugalëtojus, kuriems áteiktos E.Èapo piniginës premijos. 

Redakcija nuoširdþiai dëkoja visiems konkurse dalyvavusiems autoriams: 

Laurynui Drazdauskui (MG, Nr.4), Astai Naureckaitei (MG, 

Nr.10), Kristinai Greièiûtei (MG, Nr.11) ir Rimantui Urbanavièiui (MG, 

Nr.11) uþ ásimintinas publikacijas. 

Ðiame numeryje spausdiname kuklø, ðiltà þodá apie 1982 metø Jaunøjø 

mokslininkø konkurso laureatà Adomà Butrimà. Tai vizija ateièiai. 

Graþi, prasminga. Kvieèiame jaunuosius mokslininkus ir 2007-aisiais 

dalyvauti konkurse. Skaitytojas, redakcija laukia Jûsø jaunatviðkø 

straipsniø. Raðykite! 

Kodël Lietuvoje reikia 

organizuoti èesnakø medicininiø 

preparatø gamybà 

Nuo Hipokrato laikø (V a. pr. 

m.e.) pripaþintas gydomasis èesnakø 

poveikis. Pastaraisiais deðimtmeèiais 

paaiðkëjus su maistu 

gaunamø antioksidantø, kuriø 

gausu èesnakuose, reikðmei ávairiø 

ligø profilaktikai ir gydymui, 

èesnakø vartojimas tampa ypaè 

aktualus. Antioksidantai – tai natûralios 

medþiagos, sauganèios 

þmogaus organizmà nuo oksidacinio 

streso, mûsø laikams bûdingø 

ávairiø ligø, ypaè lëtiniø, atsiradimo 

ir plëtotës. 

Èesnakuose gausu specifiniø 

antioksidantø. Jais susidomëjo visas 

pasaulis ir dabar èesnakø suvartojama, 

ypaè iðsivysèiusiuose 

kraðtuose, apie penkis kartus daugiau. 

Todël be galo svarbu ir aktualu 

nagrinëti èesnakø medicininiø 

preparatø, ypaè jø specifiniø oksidantø, 

veikimà medþiagø apykaitos 

procesuose. Nepaisant ðiuolaikinio 

mokslo pripaþinimo, Europos 

ðalyse jø gamyba kol kas palyginti 

labai menka. Á tai atkreiptas 

dëmesys pasaulinio lygio simpoziume 

JAV (Vaðingtone 2005 metais). 

Lietuva nesunkiai galëtø prisidëti 

prie šio aktualaus klausimo 

sprendimo pradëdama gaminti 

medicininius èesnakø preparatus. 

Moksliniais pagrindais iðplëtota 

naujøjø preparatø gamyba, pritaikyta 

specifinio veikimo èesnakø antioksidantø 

naudojimui þmoniø 

sveikatos labui, turëtø visokeriopos 

naudos. Todël Lietuvoje reikëtø 

steigti þieminiø ávairiø rûðiø èesnakø 

plantacijas. Jø kokybë ir efektyvumas 

skirtøsi nuo mûsø parduotuvëse 

dþiûstanèiø ir kvapà prarandanèiø 

importiniø èesnakø. Bûtø 

sukurtos naujos darbo vietos þemës 

ûkyje, be to, ir pati geros kokybës 

þaliava taptø paklausi, nekalbant 

apie jos preparatø gamybà. 

Reikia sukurti organizacinæ bei 

mokslinæ grupæ, kuri kuruotø medicininiø 

èesnakø preparatø gamyklà. 

Pradëjus gaminti èesnakø medicininius 

preparatus, toliau turëtø 

bûti ieðkoma naujø antioksidantø 

bei jø derivatø taikymo gyvenimo 

praktikai bûdø. Specifiniai medicininiai 

èesnakø preparatai galëtø 

bûti plaèiai eksportuojami. 

Svarbiausia gal bûtø tai, kad 

natûralûs medicininiai èesnakø 

preparatai galëtø pakeisti daugelá 

cheminiø vaistø, kurie ið dalies sukelia 

naujas ligas. Prisidëdama 

prie ðio klausimo sprendimo, Lietuva 

ásitrauktø á bendrà þmoniø 

sveikatinimo problemà. 

Prof. Domicëlë MIKALAUSKAITË, 

prof. Antanas PRAÐKEVIÈIUS

RETRO 

Pastarøjø deðimtmeèiø ,,Mokslo ir 

gyvenimo” puslapius pavarèius 

Nors ir humanitaras… 

Sveikindamas buvusá ilgametá Mokslø 

akademijos prezidentà Juozà Matulá 

90-meèio proga, liaudies ðvietimo ministras 

Henrikas Zabulis papasakojo, kokios 

lemiamos átakos jo gyvenime turëjæs gerbiamas 

jubiliatas. 

Vyriausybiniuose sluoksniuose 

svarstant H.Zabulio kandidatûrà á ministro 

postà, A.Snieèkus pasiteiravo MA 

prezidento J.Matulio nuomonës. Mat 

pastarasis su H.Zabuliu buvo ilgokai dirbæ 

„Þinijoje“. Chemikas J.Matulis ðitaip 

apibûdino klasikiniø kalbø mokovà 

H.Zabulá: 

– Neblogas vyras, nors ir humanitaras. 

! 

Ardomoji veikla 

Mokslininkø rûmuose surengtame prisiminimø 

vakare prof. dr. Vanda Zaborskaitë 

pasakojo apie 6-ojo dešimtmeèio 

Universiteto Lietuviø literatûros katedros 

likimà. Po to, kai jai kartu su keliomis dëstytojomis 

teko palikti katedrà, atsitikæ taip. 

Eina prospektu Aldona Liobytë, raðytoja 

ir redaktorë, ir susitinka vyriausiàjá 

leidyklos redaktoriø Jurgá Tornau. Ðis 

klausia: 

– Kà dabar veikia Vanda Zaborskaitë 

– Uþsiima ardomàja veikla. 

– Kaip 

– Ardo senus megztukus. 

! 

Vaiþgantas – agitatorius 

Kompozitorius Jurgis Dambrauskas 

rinkimø á Kauno miesto savivaldybæ dienà 

eina su þmona á rotuðæ balsuoti. Ten 

buvo rinkiminë apylinkë. Viduryje aikðtës 

susitinka raðytojà Vaiþgantà. Pasisveikina. 

Vaiþgantas praðo Dambrauskus 

balsuoti uþ tautininkø sàraðà. Iðgirsta 

jo þodþius netoliese stovëjæs policininkas. 

Jis atiduoda pagarbà Vaiþgantui 

ir sako: 

– Rinkimø dienà agituoti draudþiama. 

Að tamstà areðtuoju, turësite sumokëti 

pabaudà! 

– Jûs nesikiðkite! Mes viena ðeima! – 

atkerta Vaiþgantas. Dambrauskai patvirtina: 

– Taip, taip! Ir ko jûs èia lendate! 

Ir visi trys pro nustebusá policininkà 

áeina á rotuðæ. 


Rimanto Dichavièiaus kûryba. Atsiverskite 40-41 puslapius 


9 770134 308013 

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2007 Nr.3, 1- 44, Indeksas 5052, 3,95 Lt

Astronomijos ir astronautikos naujienos RetÅ³jÅ³ augalÅ³ stebÄjimai ...

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?

Astronomijos ir astronautikos naujienos RetÅ³jÅ³ augalÅ³ stebÄjimai ...