Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
IV sesija<br />
Nicolas Sarkozy žodžiais, kuriuos jis pasakė paklaustas, kokią norėtų<br />
matyti Prancūziją: „Aš norėčiau, kad Prancūzija būtų kaip šeima. Ir<br />
kad, kaip <strong>ir</strong> kiekvienoje šeimoje, silpnas, senas būtų ne mažiau mylimas<br />
<strong>ir</strong> vertinamas nei tas, kuris yra stiprus, jaunas <strong>ir</strong> galingas.“ Perskaičiusi<br />
šiuos žodžius pagalvojau – aš noriu, kad Lietuva būtų kaip šeima. Jei<br />
mūsų šiandien tik šiek tiek daugiau nei 3 milijonai, tai gal mes galėtume<br />
būti tokia šeima, kurioje <strong>ir</strong> silpnas, <strong>ir</strong> senas, <strong>ir</strong> mažas sulauktų ne mažesnio<br />
dėmesio nei tas, kuris gali visa jėga pakovoti už save <strong>ir</strong> pareikalauti<br />
savo teisių. Spėju, tokioje Lietuvoje mums visiems būtų daug geriau<br />
gyventi. Tačiau tokia šeima Lietuva gali tapti tik tuomet, kai visuomenė<br />
bus grindžiama krikščioniškomis, universaliomis, bendrosiomis Europos<br />
vertybėmis – tuo, apie ką mes visi kalbėjome.<br />
Noriu padėkoti vertėjams, kurie šiandien d<strong>ir</strong>bo labai sunkiai. Taip<br />
pat reiškiu padėką savo padėjėjams Aldonai Drėgvaitei, Ievai Staniulytei,<br />
Giedriui Karsokui, Rasai Zygmantaitei, Zonei Nemanienei, Valdui<br />
Kilpiui, Živilei Didžgalvienei, Gabrielei Petrauskaitei. Tiesą sakant,<br />
aš jų net negaliu vadinti padėjėjais. Tai yra draugai, bendraminčiai,<br />
bendradarbiai, be kurių aš daug ko nesugebėčiau ar tiesiog nespėčiau<br />
padaryti.<br />
Ačiū Jums visiems už pasiaukojimą, už meilę, už bendrą darbą!<br />
Sėkmės visuose jūsų geruose darbuose!<br />
165
Change language