Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
I sesija<br />
temimą. Taip drįstu sakyti, nes neseniai perskaičiau novelę, kuri savo<br />
ateities įžvalgomis mane apstulbino.<br />
Tai E. M. Forester novelė, p<strong>ir</strong>mą kartą išspausdinta „The Oxford<br />
and Cambridge Review“ 1909 metais. Manau, kad ji labiau šok<strong>ir</strong>uoja<br />
šiandien nei tada, kai pas<strong>ir</strong>odė p<strong>ir</strong>mą kartą. Novelėje pavadinimu „Mašina<br />
sustoja“ autorius vaizduoja pasaulį, kuriame žmonės gyvena požeminiuose<br />
kambarėliuose, bendraudami beveik vien per viską valdančią<br />
mašiną. Tas bendravimas nusakomas kaip „bendravimas pneumatiniu<br />
paštu“, kurį šiandien mes vadiname „elektroniniu paštu“, <strong>ir</strong> „vaizdiniais<br />
telefonais“, kuriuos šiandien vadiname „telekonferencijomis“.<br />
Toje ateityje visur galima greitai nukakti orlaiviais, bet nebėra nei poreikio,<br />
nei noro keliauti, nes visame pasaulyje vietos panašios, su visur<br />
esančiomis vienodomis parduotuvėmis. Tiesioginis <strong>ir</strong> tikrai žmogiškas<br />
kontaktas yra minimalus, nes žmonėms rūpi vien tik jų asmeninis patogumas.<br />
Tiesioginis ryšys su kitu žmogumi per daug vargina, šeima išvis<br />
nebereikalinga, o religija laikoma ankstesniųjų laikų atgyvena. Žmonės<br />
šlovina Didžiąją Mašiną, kurią patys <strong>ir</strong> sukūrė. Baimė susidurti su<br />
kokiu nors nepatogumu skatina didesnę dalį žmonių rinktis eutanaziją<br />
užuot patyrus senatvę. Šios literatūrinės vizijos pabaigoje Didžioji Mašina<br />
sugenda, bet žmonės jau nebesugeba be jos bendrauti ar išgyventi.<br />
Perskaičius tokį kūrinį galima rimtai susimąstyti apie tai, kokios<br />
„pažangos“ esame pasiekę per pastarąjį šimtmetį. Tikrasis iššūkis – tai<br />
pas<strong>ir</strong>inkti kelią, kuris mus nuves į išsvajotą ateitį. Ateitį, apie kurią<br />
svajojo <strong>ir</strong> Europos Sąjungos kūrėjai. Šiandien turime galimybę kartu<br />
permąstyti, kokių vertybių reikia mūsų visuomenei, teisingai įvardyti<br />
kliūtis šiame kelyje <strong>ir</strong> aptarti, ką privalu daryti, kad jas pašalintume iš<br />
mūsų kelio.<br />
Politikai <strong>ir</strong> valdžios struktūros bei bažnyčios <strong>ir</strong> religinės bendruomenės<br />
privalo šioje d<strong>ir</strong>voje d<strong>ir</strong>bti kartu. Jos egzistuoja ne atsk<strong>ir</strong>uose<br />
pasauliuose, bet d<strong>ir</strong>ba siekdamos visuotinės gerovės. Jos tarnauja tam<br />
17