1. AKIES DUGNO ANATOMINIŲ STRUKTŪRŲ MODELIAVIMO IRATPAŽINIMO METODŲ ANALIZĖ1.1. Akies dugno objektaiAkies dugnas – žmogaus akies dalis, matoma pro vyzdį. Iš žmogaus akiesanatominės schemos (pateikta 2 pav.) matyti, kad akies dugną sudaro tinklainė (lot.retina), gyslainė (lot. choroidea) ir optinio nervo diskas.142 pav. Žmogaus akies anatominė schema (pagal (Gray, 1918))Akies dugną lengva stebėti neinvaziškai – naudojant oftalmoskopą. Taip patnesunku daryti jo nuotraukas. Šios nuotraukos padeda diagnozuoti ne tik akių, bet irkai kurias sistemines (ypač kraujotakos sistemos) ligas (arterinę hipertenziją,aterosklerozę, cukrinį diabetą ir pan.).Žmogaus akies dugno vaizdas pateiktas 3 pav. Jame matyti regos nervo diskas,geltonoji dėmė, kraujagyslės, kartais (esant patologijai) – įvairūs pakitimai(eksudatai, vatos pavidalo dėmės ir pan.).Regos nervo diskas – vieta, per kurią nervai ir kraujagyslės patenka į tinklainę.Akies dugne jis matomas kaip didelė šviesi apvali dėmė. Regos nervo disko centreneretai būna įduba – ekskavacija. Pastebėta, kad regos nervo disko ir ekskavacijosskersmuo yra susijęs su tinklainės kraujagyslių pločiu: esant mažesniems regosdiskams ir ekskavacijoms, stebimos siauresnės kraujagyslės (Lee et al., 2007).
Regos nervo disko skersmuo normaliomis sąlygomis būna 1–2 mm, o plotas – 0,86–5,54 mm 2 (Rouland, 1999). Normaliu regos nervo disku eina nuo 700 tūkstančių iki1,2 milijonų aksonų (Rouland, 1999).Geltonoji dėmė arba makula (lot. macula lutea) – akies dugno vieta centrinėjetinklainės dalyje, kurioje regėjimo aštrumas yra didžiausias. Jos centre yra fovea(lot. fovea) – maža duobelė, per kurią eina akies optinė ašis. Sveikoje foveoje nėrakraujagyslių. Šios zonos skersmuo yra 150-170 μm vaisiaus akyse prieš gimimą ir500-700 μm suaugusiųjų akyse (Provis ir Hendrickson, 2008). Manoma, kad jipadidėja praėjus maždaug 15 mėnesių po gimimo (Provis ir Hendrickson, 2008).3 pav. Žmogaus akies dugno vaizdasPastebėtas ryšys tarp akies dugno kraujagyslių vingiuotumo ir kraujospūdžio.Pavyzdžiui, viename tyrime buvo nustatyta, kad pacientų, kurių kraujo spaudimasbuvo padidėjęs (t.y., sistolinis kraujospūdis didesnis nei 160 mm Hg arba diastoliniskraujospūdis didesnis nei 95 mm Hg), arteriolių vingiuotumas buvo statistiškaireikšmingai didesnis nei pacientų su normaliu kraujospūdžiu. Atlikus regresinęanalizę arteriolių vingiuotumas įėjo tiek į sistolinio, tiek į diastolinio kraujospūdžioišraiškas (Wolffsohn et al., 2001). Eksperimentiškai nustatyta, kad didėjant slėgiuididėja tampraus vamzdelio (kraujagyslės modelio) skersmuo, o nuo tam tikroskritinės ribos – ir vingiuotumas (Kylstra et al., 1986). Taip pat nustatyta, kad pohipertenzijos gydymo kurso akies dugno venulių vingiuotumas gali sumažėti(Hughes et al., 2008), kas taip pat nurodo ryšį tarp kraujospūdžio ir vingiuotumo.Žmogaus kraujagyslės skirstomos į arterijas, arterioles, kapiliarus, venules irvenas. Arterijomis vadinamos kraujagyslės, kurios išeina iš širdies, vėliau jospereina į arterioles, pastarosios į kapiliarus, šie į venules, kurios jungiasi į venas,kuriomis kraujas grįžta į širdį.15
- Page 1 and 2: KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETASMA
- Page 3 and 4: TURINYSPaveikslų sąrašas........
- Page 5 and 6: PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS1 pav. Disertac
- Page 7 and 8: LENTELIŲ SĄRAŠAS1 lentelė. Krau
- Page 9 and 10: RGBROC kreivėPuasono santykisSkait
- Page 11 and 12: Darbo uždaviniaiDarbo tikslui pasi
- Page 13: kraujagyslių modeliai baigtiniais
- Page 17 and 18: placentos, ir pan.) raumeninio audi
- Page 19 and 20: 2 lentelė. Kraujagyslės sienelės
- Page 21 and 22: 8l R 4 ; (4) rčia l - kraujagysl
- Page 23 and 24: 1.3.1. Pirminis vaizdų apdorojimas
- Page 25 and 26: Kxy2 x exp 2,2,x 3,yL, (10)2o K y
- Page 27 and 28: kontūrai, kurių energijos funkcij
- Page 29 and 30: šviesumo komponentas (Oloumi et al
- Page 31 and 32: x x ODODODa ; (20)c1c2 xxODx
- Page 33 and 34: 1.3.4. Foveos ir geltonosios dėmė
- Page 35 and 36: normalizuotas vaizdas segmentuojama
- Page 37 and 38: Dar vienu atveju drūzų buvo iešk
- Page 39 and 40: Galima šio įverčio modifikacija
- Page 41 and 42: 2. BIOMECHANINIS KRAUJAGYSLIŲ MODE
- Page 43 and 44: 9 pav. Kraujagyslės sienelės segm
- Page 45 and 46: 201.5 x 10-10 Jungo modulis, MPaVin
- Page 47 and 48: 13 pav. Eksperimento su silikoniniu
- Page 49 and 50: Lateksinis vamzdelis buvo paliktas
- Page 51 and 52: Kad būtų akivaizdesnis lanko-styg
- Page 53 and 54: 2 Ep 22 p E 2 Ep22pE Ep dp E Epd
- Page 55 and 56: 3. AKIES DUGNO KRAUJAGYSLIŲ RADIMA
- Page 57 and 58: Kraujagyslėms priklausančių piks
- Page 59 and 60: Didelis reflekso skiriamumas naudoj
- Page 61 and 62: 23 pav. ROC kreivių visiems DRIVE
- Page 63 and 64: 9 lentelė. Vidutiniai klasifikavim
- Page 65:
1211 s St O iOi. (53)Jo panaudoj
- Page 68 and 69:
nustatymui π/48, tikslo funkcijos
- Page 70 and 71:
(a) (b) (c)70(d) (e) (f)29 pav. Kra
- Page 72 and 73:
10,90,80,70,60,50,40,3STMSTAOSMISDC
- Page 74 and 75:
4. REGOS NERVO DISKO RIBŲ AIŠKUMO
- Page 76 and 77:
B Webb IaIbI . (62)Metodas buvo rea
- Page 78 and 79:
Filtravimui buvo pasirinkti trijų
- Page 80 and 81:
5. DRŪZŲ RADIMAS AKIES DUGNO VAIZ
- Page 82 and 83:
pikselio reikšmės, „užpildytas
- Page 84 and 85:
tuo tarpu „vandens tūris“ (V)
- Page 86 and 87:
50050100150400300200100200 050 100
- Page 88 and 89:
D E min t,2ra 2rbD E T ; (70)či
- Page 90 and 91:
5.3. Penktojo skyriaus išvados1. R
- Page 92 and 93:
92analogiškus tyrimus gali būti t
- Page 94 and 95:
glaucomatous damage: correlation wi
- Page 96 and 97:
36. Finol, E. A., Martino, E. S. D.
- Page 98 and 99:
58. Grušeckij, M., Marozas, V., Ul
- Page 100 and 101:
82. Nguyen, T. T., Wang, J. J., Sha
- Page 102 and 103:
105. Roldán, H. M. F. (2006). Esti
- Page 104 and 105:
130. Zhang, Y., Hsu, W., and Lee, M
- Page 106 and 107:
4. Jegelevičius, Darius; Marozas,
- Page 108 and 109:
Vingiuotumas0,060,050,040,03Teorini
Change language