Disertacija - Kauno technologijos universitetas

ekomenduojama nustatyti pagal regos nervo disko ir ekskavacijos formą ir dydį(Bayer et al., 2002).Papiledema pasireiškia, kai pradeda tinti regos nervo aksonai ir visas regosnervo diskas (Frisén, 1982). Nustatyti patinimą pačiame regos nervo diske yra ganasunku, tad paprastai vertinamas aksonų patinimas už regos nervo disko ribų (Frisén,1982). Jis pasireiškia tuo, kad aksonai nustoja būti skaidrūs ir regos nervo disko ribadarosi neaiški (Frisén, 1982). Pagal tai ir nustatomas papiledemos progresavimolaipsnis (Frisén, 1982).Tačiau regos nervo disko paburkimas po intrakranalinio slėgio padidėjimoatsiranda ne iš karto: manoma, kad tam reikia nuo trijų dienų iki trijų savaičių(Bhatt, 2005). Be to, regos nervo disko ribų aiškumo sumažėjimas gali reikštipseudopapiledemą, sukeltą regos nervo disko drūzų (nesusijusių su drūzomispasireiškiančiomis esant amžinei makulopatijai) – aksonų liekanų, esančių regosnervo disko paviršiuje arba po juo (Bhatt, 2005). Regos nervo disko drūzos paprastainėra žalingos, nors stebimi regėjimo lauko pokyčiai, tinklainės kraujagyslės būnalabiau vingiuotos, anksčiau šakojasi, kartais pasitaiko kraujosruvų, galimos irsunkesnės komplikacijos (Bhatt, 2005).1.2. Anatominių struktūrų modeliavimasPaprastai nebūna lengva tirti pačias anatomines struktūras in vivo ar in vitro.Dėl to neretai naudojami šių struktūrų modeliai.Vieni iš dažniausiai naudojamų yra biomechaniniai modeliai. Anatominiųstruktūrų (pavyzdžiui, kraujagyslių) formos pakitimai ir skysčių (pavyzdžiui, kraujo)tekėjimas paprastai modeliuojamas baigtinių elementų metodu (BEM) arba baigtiniųskirtumų metodu (BSM). Pavyzdžiui, yra žinoma, kad taip modeliuotas kraujotekėjimas arterija, turinčia defektų – susiaurėjimų ar praplatėjimų (MazHer irEkaterinaris, 1988), kraujo spaudimo matavimas (pavyzdžiui, siekiant nustatytipageidautiną manžetės ilgio ir pločio santykį) (Cristalli et al., 1994). Gana dažnaitaip stengiamasi sužinoti, ar nagrėjama aneurizma gali trūkti (Finol et al., 2002).1 lentelė. Kraujo biomechaniniai parametrai, naudoti literatūroje aprašytuose modeliuoseDydis Reikšmė ŠaltinisKlampumas 0,00319 Pa s (Finol et al., 2003)Tankis 1,050 kg/m 3 (Finol et al., 2003)Klampumas 0,04 2dyn cm s (Figueroa et al., 2006)Tankis 1,06 g/cm 3 (Figueroa et al., 2006)Klampumas 0,0035 Pa s (Tekorius, 1997)Tankis 1,050 kg/m 3 (Tekorius, 1997)Kaip matoma iš 1 lentelės, kraujo mechaninės savybės paprastai nusakomosklampumu ir tankiu.18