Astronomijos ir astronautikos naujienos - Vilniaus universitetas

Sibiro medþiotojø kaProf. Libertas KLIMKAKalendorius – itin svarbus kultûros reiðkinys, lydintis þmonijoscivilizacijos þingsnius. Tai dangaus ðviesuliø judëjimo dësningumaisparemta laiko struktûrizacija, padedanti þmogui planuotisavo darbus. Be to, kalendorius yra bûtinas religinëse praktikose,periodiðkai atnaujinant ryðius su mitinëmis gamtos galiomis.Kiekviena kalendorinë sistema atitinka tam tikros bendruomenësgyvensenà, todël kalendoriaus raida seka þmonijos istorijà.Savotiðkas gráþimas á ankstesniøjø laikøsistemas yra Sibiro tauteliø kalendoriai,kuriuos vartodavo medþiotojai, iðeinantysá taigà ilgiems mënesiams. O perkalendorius bûdavo palaikomas dvasinisryðys su savàjà bendruomene. Sekantdienø eilutæ, nuolat prisimenama kaimogyvenimo tëkmë, suskirstyta ðventëmis.Lygiai kaip negyvenamoje saloje RobinzonoKruzo daromos árantos mediniamestulpe buvo jo vienintelis saitas su toli likusiucivilizuotu pasauliu.Neseniai mus pasiekë pieðinys vienomedþiotojø kalendoriaus, kurio originalassaugomas Kortkeros miestokraðtotyros muziejuje Komijos autonominëjerespublikoje (Rusijos Federacija).Ðá muziejø, sukaupusá ádomø Uralokomiø (zyriø) etniná paveldà, ákûrë mûsøtëvynainis, buvæs tremtinys AnatolijusSmilingis. Kalendorius muziejuje atsiradovisai neseniai – já 1998 m. aptikojaunieji mokyklos kraðtotyrininkai, lankydamiesiVomino kaime.Kalendorius naudotas komiø medþiotojøVyèegdos upës, Ðiaurinës Dvinos intako,baseine. Dienos èia suþymëtos365-iomis árantomis ðeðiabriauniame mediniamestrypelyje. Kalendoriaus ilgis –23,7 cm, storis – 2,3-4,0 centimetrai. Jovidurys yra ásmauktas iki maþdaug 3 cm,kad galima bûtø neðiotis prisiriðus virvelelyg koká branktelá. Kiekvienoje briaunojeárëþta po du mënesiø vardus senàjarusø kalbos raðyba. Áraðuose yra klaidø:painiojami minkðtinimo bei kietinimoþenkleliai, keturiø paskutiniø mënesiø vardaibaigiasi raide „a“. Raidþiø pasvyrimas,tarpai tarp jø nevienodi. Kalendoriausmënesiø skaitymo tvarka yra ið kairësá deðinæ, tada ið deðinës á kairæ ir t.t.Tokia laiko skaièiavimo eiga paþymëtasujungiant paskutiniàjà ir pirmàjà mënesiødienø árantas. Mënesiø pavadinimaiatitinka þemutinæ árantø eilutæ. Kai kuriosdienos ypatingai sureikðmintos, iðpjaustantvirð jø árantos tam tikrà figûriná þenklà.Kiekvienas mënuo turi jø po keletà.Ið þenklø simbolikos galima spræsti, kadtaip daþniausiai suþymëtos baþnytinëspravoslavø ðventës. Gaila, kad ne visiþenklai ir dienø árantos bëra iðlikusios –deðinioji kalendoriaus pusë gerokai nudëvëta,nudilusi.Analogø apraðytajam kalendoriui nëradaug: tik pora Sankt Peterburgo etnografijosmuziejuje saugomø panaðausdydþio kalendoriø, naudotø nencø irevenkø medþiotojø. Ten pat galima pamatytidar keletà panaðios formos, betmaþesniø gabaritø nencø ir dolganø medþiotojøið mamuto ilties pasigamintø kalendoriø.Taèiau tik viename ið jø yra iðraiþytimënesiø pavadinimai.Neabejotina, kad tokie kalendoriai buvolabai individualizuoti, juose paþymëtostik tos ðventës, kurios buvo reikðmingos jøgamintojui arba jo ðeimai, kaimo bendruomenei.Beje, tradiciniaikomiø kaimaiformavosi artimosgiminystës principu,vadinamaisiais lizdais.Todël surastibendrybiø maþai tikëtina.Vis dëlto reiktøatsiþvelgti á tai,kad komiai (zyriai)jau XIV a. priëmëkrikðèionybæ. Tadpagrindinës baþnytinësðventës èia privalëjobûti paþymëtos.Tradiciðkai, kaipir lietuviø kalendoriniuosepaproèiuose,jos siejamos sugamtos reiðkiniaisarba þemës ûkiodarbais. Tik neapibrëþtumoèia daugiau,nes nëra duomenø,atspindinèiøÐiaurës Uralo gyventojøpaproèius.O juk medþiotojo kalendoriujeturëtø bûtilabiau akcentuotosgamtoje vykstanèiospermainos.Nesunkiai galima identifikuoti tokiasðventes (krikðèioniðkuose kalendoriuosedaþnai þymimos ðvenèiø iðvakarës, kadapradedamas pasninkas). Sausio mënesápaþymëtas ðv.Krikðtas (6 diena) irðv.Tatjana (13 d.), kai tradiciðkai spëjamiðiltojo pusmeèio orai. Vasará iðskirtaðv.Agafjos, naminiø gyvuliø globëjos, diena(5-oji). Ji paþymëta þenkleliu, primenanèiuragus. Vasario 10-oji yra ðv.Prochorodiena; tada jau pastebimi pirmiejiþiemos pabaigos þenklai. Vasario 23-ioji– Obretenijos (ðv.Jono relikvijø atgavimo)ðventë; nuo ðio meto prasideda tetervinøtuoktuvës, o ðarkos pasitraukia á miðkà.Kovo mënesá kryþeliu iðskirta ðv.Matrionosdiena; pasak liaudiðko prieþodþio,tuomet lydeka uodega ledà sudauþanti.Balandþio mënesio pradþia paþymëta iðskirtinai:iðraiþytu augalu ar sulapojusiumedþiu. Èia svarbi diena yra 13-oji, ðv.Martynas, lapiø iðvarytojas. Tàdien ne tiklapës keièia olas, bet ir meðka ritasi iðsavo guolio irðtvoje. 25-oji, ðv.Markas –paukðèiø giesmininkø parskridimo ðventë.30-oji – ðv.Jakovas, apaðtalas, vasa-28 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 3