Astronomijos ir astronautikos naujienos - Vilniaus universitetas

Màstytojo þvilgsniuaprëpæ mus supantá pasaulásuvokiame: tikrovë, pasiþymintibegaliniu ávairumu,pasireiðkia kaip darni vienovë.Pats þmogus èia – tik nepastebimajos dalis. Uþ akiø galiosribø vis gilyn ir tolyn prasiskverbiantistyrinëtojø protasaptinka duomenø, liudijanèiøtaip pat ir giluminá pasauliosandaros vieningumà.Ðià universalià darnà suvoktitrukdo jau nuo senø laikøpuoselëjami perdëm racionalûstikslai. Tradiciðkai mûsøpaþinimas yra skirstomas áatskiras sritis, disciplinas. Mattaip yra patogiau tyrinëti arstudijuoti daiktø ir reiðkiniøávairovæ. Be to, toks rûðiavimasyra mûsø sàmonës ypatybë.Tik iðskirdami prieðingaspuses, suskirstydami daiktusar reiðkinius á grupes, juos klasifikuodami,mes sugebameapraðyti tikrovæ ir apibûdintijos elementus.Apibendrinæ tyrinëjimus irávairiais bûdais surûðiuotusduomenis, aptinkame bûdingusprieðtaringai tikroveibruoþus. Prieðtaringumas iðryðkëjakaip vienovës turinys.Tik suvokæs, kad egzistuojuaš, o aplink mane – kaþkokskitas, að jau galiu pradëti paþinimokelià, vedanti maneprie dar neþinomo, bet intriguojanèiokito.Pasaulio paþinimo keliasbuvo ilgas, pilnas nuostabiøatradimø ir skaudþiø praradimø.Galop paaiðkëjo grësmingatiesa: iðskyræ save kaipypatingà padarà ið Gamtos irpriskyræ sau reikðmingo subjektoprasmæ, mes ne tik niekonelaimëjome, bet, prieðingai,– daug kà praradome.Apie tai byloja dabartinës ekologinës,socialinës, politinëssituacijos, kelianèios globaliøávykiø grësmæ.Paþinimo turinys, esantismûsø þiniø lobyne – moksle,sudaro civilizacijos pagrindà.Þiniø sankaupoje labai ryðkilaiko dimensija. Taigi istoriškumas– esmingiausias paþinimobruoþas. Istoriškai prasmës:akmens anglis, plytas, akmenis, malkas,ràstus, cukrinius runkelius ir pan. Pagalvisø baidokø, tiek su dengtais, tiek suatvirais triumais, bortø pakraðèius ëjo kokiø20–25 cm ploèio takas, kuriuo vaikðèiotanuo vieno baidoko galo á kità. Taèiau kartais,kai kraudavo malkas arba popiermalkes,apdëdavo ir tuos takus, tada reikëdavovaikðèioti virðum kroviniø.Vizualiai baidokø aukðtis priklausë nuopakrovimo: tuðèias buvo aukðtesnis, o prikrautas– þemesnis. Antai 521 t baidokas„Mituva“turëjo ðonø aukðtá 2 m, ið jøapie 0,29 m visada buvo vandenyje: tai jotuðèia grimzlë. Maksimaliai pakrauto baidokogrimzlë siekdavo 1,89 m, taigi iki bortovirðaus likdavo vos 11 cm. Taèiau baidokaimaksimalia grimzle plaukdavo labai retai,nebent ankstyvà pavasará, kai upëse telkðodavonenuslûgusio potvynio vandenys.Ið pradþiø baidokai buvo tik mediniai.Po Pirmojo pasaulinio karo ið Vokietijos atplaukdavovienas kitas geleþinis. Prieð nepriklausomybëspraradimà geleþiniø baidokøásigijo ir lietuviø bendrovës bei individualûssavininkai. Antai 1939 m. rugsëjo 11d. sudarytame sàraðe (LCVA, f. 1059, ap.1, b. 518, 1 p. 415) nurodoma, kad „LietuvosBaltijos Lloydas“ turëjæs ðiuos nuosavusgeleþinius baidokus: „Rimgaila“ (637t), „Pajauta“ (655 t), „Dþiugë“ (657 t), „Kantë“(642 t), „Auksë“ (650 t) ir „Irvë“ (650 t).Bene pirmasis Lietuvoje geleþiná baidokà„Ramutë“ (531 t) 1937 m. buvo ásigijæs garlaiviøir baidokø savininkas Petras Opasnovas.Geleþiniai baidokai liudija tam tikrà lietuviølaivininkystës paþangà.Toji paþanga, mûsø dienø akimis þiûrint,tada nebuvo sparti, nes reikëjo dideliø kapitalø,o jø ilgà laikà nepavykdavo sukaupti.Pavyzdþiui, 1934 m. lapkrièio 9 d. Kaunovandens keliø rajono raðte Nr.2044 Geleþinkeliøvaldybos Ekonominei komisijai(LCVA, f. 1059, ap. 1, b. 348, 1 p. 356) nurodoma,kad vidutinio dydþio medinis baidokaskainuojàs 25 000–30 000, o geleþinis60 000–80 000 Lt. 1940 m. rudená naujosiosvaldþios nacionalizacijos komisijosjuodraðtiniame akte baidokas „Rimgaila“ávertinamas 92 458,42 Lt, o „Pajauta“ – 91952,31 Lt (ten pat, b. 297, 1p. 22). Turintgalvoje tokias sumas (tuometinis litas prilygstamaþiausiai penkiems ar net septyniemsmûsø litams), naujà baidokà ásigytinebuvo paprasta. Todël Nemunu plaukiojanèiølietuviðkø baidokø jaunëjimas suintensyvëjotik paskutiniais metais: 1935 m.statytø plaukiojo septyni, 1936 m. – 5, 1937m. – 13, 1938 m. – 17, o 1939 m. – 3. Staiguspastarøjø metø baidokø skaièiaus sumaþëjimastikriausiai – Klaipëdos kraðto praradimopadarinys. Ðalia minëtø metø statybosbaidokø Nemunu dar plaukiojo keli XIXa. pabaigos senoliai: „Marija“ (1892 m.),„Emilija“ (1893 m.) ir „Vilkija“ (1897 m.).1900–1913 m. statytø baidokø buvo 9, o1918–1934 m. – vos 6.Spartus lietuviðkø baidokø gausëjimaslaikotarpio pabaigoje vis dëlto nepajëgë iðlygintitos disproporcijos, kuri pastebima, kailyginame jø skaièius ir tonaþà su Klaipëdoskraðto ir ypaè Rytø Prûsijos laivynais. Antai1935 m. D.Lietuva turëjo vos 16 baidokø(5073 t), Klaipëdos kraðtas – 29 (7629 t), oRytø Prûsija – 641 nesavaeigá vidaus vandenølaivà (jø bendras tonaþas – 146 000t). Turëkime galvoje dar tai, kad gyventojøskaièiumi D.Lietuva uþ Klaipëdos kraðtà buvo20 kartø didesnë, o Rytø Prûsijà, kur 1939m. gyveno 2,5 milijono þmoniø, virðijo kokiais400 000 (su atgautu Vilniumi ir dalimikraðto). Ðiø kraðtø laivininkystës palyginimasakivaizdþiai byloja apie ekonominio iðsivystymoskirtumà.Ávairiose statistikose daþnai prie baidokøpriskiriamos ir vadinamosios ðalandos. Á lietuviøkalbà ðis þodis per rusus ar kitus kaimynusatëjo ið prancûzø kalbos (chaland „ðalanda,barþa“). Tai taip pat krovininis nesavaeigislaivas. Ðalandos daþniausiai aptarnaudavoþemsemes, uostus, upëse vykdomusstatybos darbus. Jos iðoriðkai kiek skyrësinuo paèiø maþøjø baidokø tuo, kad neturëjopastariesiems bûdingø antstatø. Jø uþpakalinëjedalyje bûdavo belangës patalpëlës,kuriø aukðtis siekdavo nuo 0,80 iki 0,90m aukðèio. Jos tikdavo vien pratûnoti nuoblogo oro. Nedidelëje Kauno vandens keliørajonui adresuotoje 1939 m. liepos 10 d. þinutëje(ten pat, b. 518, 1p. 270) iðvardijamosðios ðalandos: „Palemonas“ (63 t), „ Petraðiûnai“(69 t), „Gerutis“ (84 t), „Ðilë“ (63 t),„Strëva“ (48 t), „Dainë“ (68 t), „Danidë“ (67t), „Dalë“ (65 t) ir viena be vardo (40 t).Nors ðalandos skirtos pagalbiniams darbams,bet bûdavo, kad jomis nedideliu atstumuperveþdavo krovinius, kaip ir baidokais.Toks jø panaudojimas ypaè buvo daþnas1935 m. ruoþu Kaunas–Seredþius (þr.b. 399, 1p. 1a-6). Daugiausia gabenta ávairiøstatybiniø medþiagø: plytø, kalkiø, èerpiø,lentø, taip pat malkø ir rudená cukriniørunkeliø. Statybinës medþiagos buvo, matyt,skiriamos tada statomoms kareivinëms.Antai liepos 11 d. ðiuo ruoþu viena vilkstinenutemptos trys ðalandos, o 15 d. – kartu subaidokëliu „Dubysa“ (jo savininkas gyvenokaip tik Seredþiuje) net penkios ðalandos.Nuo gruodþio 6 d. ðiuo ruoþu kursavo vienðalandos. Per visà sezonà ðalandos padarëNemune net 72 reisus. Ið Kauno ir á Kaunàgabenti ðalandomis kroviniai áeina á bendràbaidokø kroviniø kategorijà. Pagalbiniuosedarbuose perveþti krûviai niekur neapskaitomi.Tuo tarpu garlaiviais ir motorlaiviaistransportuotos prekës visada sudaroatskirà statistinæ grupæ. Toliau, kalbëdamiapie baidokø perveþimø apimtá, turësimegalvoje jà kartu su ðalandø dalimi.Bus daugiau36 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 3