Untitled - Lietuvos kariuomenė - Krašto apsaugos ministerija

VDKM saugomi reti 1619–1620 m. lietuviški pusantrokai1, 2 pav. Lietuviško pusantroko aversas ir reversastai padarė Steponas Batoras (1575–1586) 1580 m. sausio 5-osios ordinacija. Jojebuvo numatyta, kokios monetos turi būti kaldinamos, kokia jų kaldinimo pėda,kokie herbai pavaizduoti ir t. t. Taigi pagal 1619 m. Iždo komisijos sprendimąpusantrokas turėjo sverti 1,21 g ir turėti 0,49 g gryno sidabro. O štai aptariamilietuviški pusantrokai atitiko 1614 m. Iždo komisijos nuostatą (bendras svoris1,54 g, 0,72 g gryno sidabro). Dėl tokio neatitikimo, kaip nuostolinga valstybėsiždui, jau kitais metais (1620) lietuviškų pusantrokų emisija buvo sustabdyta. Dėlgeros kokybės to meto gyventojų jie buvo labai vertinami ir iš apyvartos greitaiišnyko. Gali būti, kad nemažai jų buvo perkalta. Dėl to lietuviški 1619–1620 m.pusantrokai šiuo metu yra itin reti.Savo išvaizda lietuviški pusantrokai buvo labai panašūs į kitose Europosvalstybėse tuo metu kursavusius pusantrokus. Jų averso (1 pav.) viduryje – penkiųdalių herbinis skydas, kurio centrinėje dalyje – Vazų giminės herbas javųpėdas, o kituose keturiuose laukuose pakaitomis išdėstyti erelis ir vytis. Viršskydo – karališka karūna. Aplink skydą ratu užrašyta: SIGISMUNDUS IIIDEI GRATIA REX POLONIAE MAGNUS DUX LITUANIAE. Monetoselegenda iškalta trumpinant žodžius. Jos pabaigoje (arba įsiterpęs į ją, su skydeliuar be jo) – Kristupo Naruševičiaus, LDK žemės iždininko (1618–1631), herbas„Wadwicz“ (dvi žuvytės). Aplink legendą – taškinis ratelis. Reverse (2 pav.) centrepavaizduotas rutulys su kryžiumi – valdžios simbolis. Rutulio apačioje – skaičius24 (1/24 talerio). Abiejose kryžiaus pusėse esantys skaitmenys yra du paskutiniejimonetos kalimo metų skaičiai. Tarp dviejų taškinių apskritimų užrašyta:MONETA NOVA MAGNI DUCATUS LITUANIAE. Kaip ir averse, legendaiškalta įvairiai trumpinant žodžius. Į legendą monetos apatinėje dalyje įterptas163