Untitled - Lietuvos kariuomenė - Krašto apsaugos ministerija

Dagtiniai ir ratukiniai šautuvaiArkebuza dagtine spyna. Kalibras – 15,5 mm.Vakarų Europa, XVI a. antroji pusėArkebuzos dagtinės spynos vaizdas.Serpentinas – šuns galvos pavidaloVamzdelinis taikiklis ir atidaryta parakolentynėlė su dangteliu. Taikiklis dekoruotaskalimo, dangtelis – cheminio ėsdinimo būdutūkstantį raitųjų) ir kiti miestai. Naugardiečiai išruošdavo 1 piščialniką iš 3–5kiemų, turėjusių šį aprūpinti apranga, piščiale, paraku, švinu ir numatytą laikotarpą maistu. Spartų ginklavimąsi ilgavamzdžiais šaunamaisiais ginklais ir jųreikšmės augimą būsimoje Rusijoje akivaizdžiai rodė XVI a. vidurio ir vėlesniįvykiai. 1550 m. buvo organizuotas 3000 rinktinių piščialėm ginkluotų šaulių(стрельцы) dalinys (metraštyje jie paminėti jau 1547 m.). Taip atsirado atskirapėstininkų formuotė, kurią sudarė lygiavamzdžiais dagtiniais šautuvais ginkluotidaliniai, iš kitų išsiskyrę tiek organizacija, tiek savitos socialinės grupės bruožais.Šių pėstininkų išskyrimas primena minėtą išskirtų LDK šaulių atvejį 15 .Šaulių skaičius, o kartu ir jų svoris Maskvos kariuomenėje palaipsniui augo.Ivano IV Rūsčiojo (1533–1584) 16 laikais šaulių skaičius iš pradžių pasiekė7000 (iš jų 2000 raitųjų), valdymo pabaigoje buvo išaugęs jau iki 12000, o1584 m. karūnuojant jo sūnų Fiodorą Ivanovičių (1584–1598) buvo pasiekęs20 000. Anot anglų diplomato ir keliautojo Antonio Dženkinsono (Anthony15Panašu, kad pagal steigėjų sumanymą ir LDK, ir Maskvos valstybės atveju išskirtieji šaunamaisiaisginkais ginkluoti, tam tikras prievoles valstybei atliekantys kariai turėjo būti centrinėsvadovybės ramsčiu kovoje tiek su vidaus, tiek su išorės priešais.16Rašomi valdymo metai.26