Untitled - Lietuvos kariuomenė - Krašto apsaugos ministerija

Archeologijos skyriaus ekspozicija „Karyba priešistorės Lietuvoje“komplektas – sunkusis. Lengvai ginkluoti buvo paprasti savanoriai. Kaip ir ankstesniaislaikais, jie turėjo 1–2 ietis, skydą, kovos peilį, kartais dar ir lanką su strėlėmis.Sunkųjį komplektą sudarė 2–3 ietys, skydas, kalavijas, kovos peilis, kovos kirvis iržirgai. Juos turėjo kilmingi ir turtingi genčių vyresnieji bei kariai profesionalai, kuriesudarė raitų karių būrius – kunigaikščio kariauną. Šiame laikotarpyje kovos baigtįnulemdavo jau organizuotų karių kova. Vėlyvajame geležies amžiuje (IX–XIII a.vid.) ginkluotė vis labiau diferencijuojasi. Atsiranda ir karinė organizacija – rikiuotė,kurią sudaro trys eilės: lengvai ginkluoti raiteliai, sunkiai ginkluoti pėstininkaiir lengvai ginkluoti pašauktiniai. Eksponuojami vietinės gamybos įvairių formųietigaliai, naudoti III–XIII a., ir skandinaviški juostiniai ietigaliai, kurių įmovospuoštos skliuto ornamentu, datuojami IX–XI amžiumi. Vitrinose šalia ietigalių –įtveriamieji bei įmoviniai strėlių antgaliai iš Apuolės, Impilties, Vozgėlių piliakalnių,datuojami I–XIII amžiumi. Matome įvairių formų I–XIII amžiuje vartotuskirvius: įmovinius, siauraašmenius, plačiaašmenius, vėduokliniais ašmenimis. Ypačgrakščių formų kovos kirvis vėduokliniais ašmenimis aptiktas Ginteliškės kapinyneXI amžiaus kario kape Nr. 2. Kovos peiliai, kurių geležtės puoštos išilginiais grioveliais,datuojami V amžiumi. Truputį vėlesni kalavijai. Platieji peiliai-kalavijai išPernaravos, Smilgelių priklauso VII–X amžiui. Vienašmeniai ir dviašmeniai įvairiųformų kalavijai datuojami X–XIII amžiumi. Puošnūs sidabro plokštele dengtabuožele ir skersinukais XI amžiaus kalavijai iš Dauglaukio, Ginteliškės kapinynų.Skydai kaip apsaugos priemonė buvo plačiai naudojami senajame ir viduriniajamegeležies amžiuje. Eksponuojami III–V amžiaus antskydžiai iš Dauglaukio, Eiguliųkapinynų. Gaila, kad geležinių antskydžių dar nerasta iš vėlyvojo geležies amžiaus.Nepamiršta ir galvos apsaugos priemonė – šalmai. Jų Lietuvoje rasta vos keli.Ekspozicijoje šalmai iš Pakalniškių kapinyno, Rusių datuojami XI–XII amžiumi.Matome ir XIII–XIV amžiaus žieduočių fragmentus, buožes.Jau nuo III–IV amžiaus smarkiai stiprinami piliakalniai. Jie tampa šeimospilimis. V–VIII amžiuje perstatomi seni piliakalniai ir pilami nauji, maži, miniatiūriniaipiliakalniai, tapę diduomenės rezidencijomis. Stiprinamos pilaitės, nes padažnėjotarpusavio susidūrimų, karinių konfliktų, karų. Eksponuojama miniatiūrinioPašlavančio piliakalnio nuotrauka. Vėlyvajame geležies amžiuje ir besiformuojantvalstybei vyko nuolatinės tarpusavio kovos ir karai su išorės priešais: slavais, danais,švedais, o nuo XIII amžiaus – ir su Kalavijuočių ir Kryžiuočių ordinais. Ant sienųnuotraukose – Veršvų, Seredžiaus piliakalniai, ant kurių stovėjo medinės pilys. Jieįėjo į pilių vakarinės dalies gynybinę sistemą šių ordinų invazijos metu. EksponuojamasXIII amžiaus Rėkučių gynybinio įtvirtinimo maketas (3 pav.).Šis gynybinis įtvirtinimas buvo besiformuojančios Lietuvos valstybės šiaurėsgynybinės sistemos dalis. Tai rodo žemėlapis, XIII amžiaus kalavijai iš Raudonės,178