Untitled - Lietuvos kariuomenė - Krašto apsaugos ministerija

Dagtiniai ir ratukiniai šautuvaibuvo lengviau nukauti laimikį. Kulkas gamino iš švino lakšto – pjaustė mažaiskubeliais, suapvalindavo ir apdirbdavo. Paskui ėmė lieti specialiose formose.Sunkūs austriški ir vokiški šautuvai buvo nepatogūs. Medžiotojai mieliaurinkdavosi lengvesnius, plonesnius lenkiškus, pagamintus iš riešutmedžio, vadinamus„čiešynkomis“ (lenk. Cieszynki). Jie buvo gana dekoratyvūs, inkrustuotielnio ragu, perlamutru. Spyna ir gaidukas buvo raižyti.Medžiokliniai šautuvai skyrėsi vamzdžiais ir spynomis. Pavyzdžiui, prancūziškųšautuvų paleidžiamoji spyruoklė buvo tvirtinama prie vamzdžio, itališkišautuvai buvo lengvesni, elegantiškesnės formos. Privatiems turtingiems pirkėjamsginklakaliai Prancūzijoje, Ispanijoje ir Italijoje padarydavo ilgus ratukiniusšautuvus su netipinės formos apsodu ir buože, skirtus paukščiams medžioti.Spynos su puikia apdaila, paauksuotos, savaime buvo vertingos, nekalbant apiejų mechanines savybes. Išsivystė prabangių ginklų gamyba. Jais nebuvo šaudomaintensyviai. To meto kariuomenėje taiklumas nebuvo itin svarbu, nes buvošaudoma linijinės rikiuotės metodu (eilėmis). Medžioklėje vyravo kiti pricipai– laimėdavo taikliausieji, todėl anksčiau imtas naudoti taikiklis.Lietuvos kunigaikščiai ir didikai taip pat buvo aistringi medžiotojai. Jiemėgo ištaigingas, ilgai trunkančias medžiokles, savo valdose steigė medžioklėsdvarus. Turbūt vienintelis iš valdovų, nemėgusių medžioti, buvo Zigmantas Vaza.Visiems kitiems tai buvo ir pramoga, ir karinių įgūdžių lavinimas. Nuo XVI a.antrosios pusės aukštuomenės ir karališkosios medžioklės Lietuvos ir Lenkijosvalstybėje nedaug kuo skyrėsi nuo kitų Europos valstybių. Panašiai, tik dar pompastiškiau,vykdavo daugiau kaip savaitę trunkantis žvėrių žudymas aptvaruose.Nuo XV a. vidurio rašytiniuose šaltiniuose minimi ir vyriausi LDKmedžioklės pareigūnai – vyriausieji medžiokliai (lowczy gospodarski). Tai buvolabai aukštos valstybinės pareigos. Jos apėmė ne tik medžioklės, bet ir miškųūkio tvarkymą ir buvo skiriamos žymiems didikams. Vyriausieji LDK medžiokliaibuvo Mykolas Pacas, Mykolas Radvila, Kristoforas Zaviša, Stanislovas Potockis,Ferdinandas Pliateris, Mykolas Leonas Sapiega ir kt. Bene daugiausia nuveikėtvarkydami LDK medžioklės ūkį ir jo teisinę sistemą Jurgis Valavičius ir StanislovasDovoina. Medžioklės ūkį Lietuvoje reguliavo teisinė sistema: Pirmasis(1529), Antrasis (1566) ir Trečiasis (1588) Lietuvos Statutai, 1557 m. Valakųįstatymas. Valakų įstatymas leido valstiečiams savo valdose medžioti vilkus, lapes,lūšis, kiškius, voveres, kitus smulkius žvėrelius bei paukščius, bet stambiųjųžvėrių – stumbrų, briedžių, elnių, šernų, lokių, stirnų – medžioklė valstiečiamsbuvo draudžiama ir savose valdose. Valstiečiai buvo įsitikinę, kad miškas priklausovisiems, ir toliau slapta medžiojo kunigaikščių ir dvarininkų miškuose kilpomis,tinklais, spąstais. Buvo tam tikros valstiečių tarnybos – kiaunininkai, bebrininkai,58