Untitled - Lietuvos kariuomenė - Krašto apsaugos ministerija

Dagtiniai ir ratukiniai šautuvaiŠūvis iš kablinės šaudyklės. XX a. piešinys.Iš leidinio: Lugs J. Hand-feuerwaffen. BandII. Berlin, 1982Raitelis su petrinaliu apie 1420–1450 m.Iš leidinio: Lugs J. Hand-feuerwaffen. Band II.Berlin, 1982masę. Ginklai šaudydavo netaikliai, tad ir tikrasis jų ugnies efektyvumas buvonedidelis. Užtaisymas tuo metu dar miltelių pavidalo paraku 6 buvo sudėtingasir ilgas procesas, paprastai trukdavęs keletą minučių. Užtaisą uždegti rusenančiudagčiu taip pat buvo sudėtinga. Tai atitraukdavo šaulio dėmesį nuo taikymosiveiksmo ir dar labiau sumažindavo taiklumą. Šūvio taiklumu, šaudymo greičiuir efektyvaus šūvio atstumu rankinės šaudyklės nusileisdavo tiek lankams, tiekarbaletams. Be to, jos buvo nesaugios, kadangi galėdavo sprogti. Tiesioginiofizinio poveikio atveju vienintelis tikrasis ankstyvųjų rankinių parakinių šaunamųjųginklų pranašumas, lyginant su lankais ir arbaletais, buvo jų eventualiaididesnės galimybės peršauti šarvus. Tai buvo veiksnys, svarbus ir psichologiniopoveikio prasme. Rankiniais parakiniais šaunamaisiais ginklais apsiginklavusiopriešo puolimas arba stovėjimas priešais jį mūšio lauke buvo tikras drąsos, savitvardosir disciplinos išbandymas. Rimta demoralizavimo priemonė buvo iržmones bei žirgus gąsdinantis šūvių garsas. Be to, rankinių šaudyklių gamybakai kuriais atvejais buvo paprastesnė nei arbaletų, o šaulių parengimas trukdavotrumpiau nei lankininkų (pavyzdžiui, anglų ilguosius lankus naudojusiųžmonių). Šiems ginklams būtinai reikėjo parako ir šaudmenų, kurių gamybą,siekdamos užsitikrinti savo saugumą ir padidinti galią, stengėsi kontroliuotiEuropos valstybių centrinės vadovybės. Šie faktoriai kartu su įžvelgiamomis6Grūdelių pavidalo parakas atsirado tik XVI a. pirmojoje pusėje, sprendžiant iš likusių žinių– 1525 m.17