Visos muzikos pramonės metinės pajamos siekia 25 ... - Ekonomika.lt

www.ek.lt 

ŠIAME NUMERYJE 

Ekonomistai pasaulio 

pabaigos nežada 

Baigiantis metams šalies analitikams 

pateikėme 11 gana pesimistinių 2012 metų 

scenarijų ir paprašėme įvertinti jų tikimybę. 

Galime nuraminti – pašnekovai pasaulio 

pabaigos neprognozuoja ir visi scenarijai 

neperkopė mažos tikimybės ribos. Labiausiai 

tikėtini mokesčių, emigracijos, nedarbo 

didėjimo Lietuvoje ir pasaulinio naftos kainų 

augimo scenarijai. 

Plačiau 4–5 p. 

Kitų metų kainų karuselė 

Besibaigiantys Kiškio metai, vienu metu jau 

žadėję krizės pabaigą, vasarą netikėtai priminė, 

kad sunkmetis dar nesitraukia – bus 

ir kitais metais. Savaitraštis „Ekonomika. 

lt“ pasidomėjo, kokių naujų mokesčių ir 

būtiniausių produktų kainų pokyčių galime 

tikėtis kitąmet. 


Laikmenos mokestis tapo 

kovos ginklu 

PPagaliau valstybė rado būdą, kaip pagerinti 

kultūros atstovų gyvenimo lygį. Tačiau tuo, 

kad mokesčių mokėtojų mokamipinigai ne 

visada pasiekdavo atitinkamas kišenes, ji 

nesirūpino. 


Balsuokite už Lietuvos metų 

„Verslo švyturį“ 

Šiemet pradėtas savaitraščio „Ekonomika. 

lt“ projektas „Verslo švyturiai“ gana ambicingai 

prašėsi į didžiausių šalies bendrovių ir 

užsienio kompanijų vadovų kabinetus, biurus, 

gamyklas, laboratorijas ir parduotuves. 

Rezultatais dalijomės su savo skaitytojais. 

Metams skaičiuojant paskutines dienas kviečiame 

jus išrinkti metų „Verslo švyturį“ ir 

įvertinti sėkmingiausius šalies verslininkus. 


Kaina 3 Lt 

Užs. Nr: 62 

Tiražas: 15 000 

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ 

pirmadiENiS. 2011 M. gruodžio 26 d. Nr. 49 (62) SaVaiTrašTiS. LeidžiaMas kiekvieną pirMadienį www.ekonomika.lt 

rinkos pokyčiai 

OmXr 

OmXT 

OmXV 

FTSE100 

NSdQ 

Ni225 

368,49 

534,88 

297,62 

5456,97 

2599,45 

8395,16 

–1,82% 

–1,76% 

+2,19% 

+1,03% 

+2,25% 

+0,21% 

gruodžio 15–22 d. duomenys 

G. švedienė: Negalima suskaičiuoti 

turto, jei jis tiesiog neskaičiuojamas 

Daugiau optimizmo ir iniciatyvų – to 2012-aisiais linki šalies verslininkai ir 

visuomenės veikėjai visiems – ir valdžiai, ir paprastiems lietuviams. 

■„Jeigu pažvelgtume į mūsų tėvus, 

senelius, suprastume, kad jie 

gyveno kur kas sunkiau nei mes. 

štai kodėl turime pamiršti laikus, 

kai kažkas kažką turėjo duoti, 

nieko nelaukti ir imtis iniciatyvų 

patiems“, – kalba trąšų gamyklos 

„Lifosa“ vadovas Jonas dastikas 

ir visiems kitąmet palinki daugiau 

aktyvumo. 

Pasak jo, greičiausiai 2012-ieji 

nebus geresni nei praeinantys 

metai, tačiau reikia neprarasti vil- 

Plačiau 8 p. 

ties, tačiau ir nesitikėti labai daug. 

„Labai tikiuosi, kad 2012-aisiais 

žmonės atsikratys blogos emocinės 

būsenos ir supras, kad tik darbas 

gali sukurti gerą rytojų“, – tokias 

viltis puoselėja Gvidas Drobužas, 

„Panevėžio kelių“ valdybos pirmininkas. 

Pasak jo, žmonės turėtų 

pradėti dirbti, o ne dejuoti, ką dabar 

daro visi – ir verslininkai, ir 

paprasti žmonės, ir valdžia. „Lietuviams 

reikėtų išmokti jausti pasitikėjimą 

vieni kitais – to šiandien 

labai mažai, – teigia verslininkas. 

a. danys: Laikai, kai vienas švarkas tiko 

visiems, praėjo 

– Štai kodėl mes puolame vienas 

kitą, engiame. Prezidentei reikėtų 

pagaliau pasakyti Lietuvai, kur 

mes einame, ką darome, ką darysime 

– ji, kaip šalies vadovė, tai 

turėtų padaryti. Kaip verslininkas 

ir žmogus, prisidedantis prie 

bendrojo vidaus produkto (BVP) 

kūrimo, norėčiau palinkėti, kad 

valdžia ir žmonės imtų pasitikėti 

verslu. Man tai labai svarbu, nes 

kitaip darbas, kai tave vadina vagimi, 

praranda prasmę.“ 



2012. 

Nustokime dejuoti 

»T. Bagdonavičius: 

Smalsumas naikina 

baimę klysti 

Plačiau 20 p.

LEIDĖJAS 

UAB „Balsas.lt leidiniai“ 

Konstitucijos pr. 26, 08105 Vilnius 

Tel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 

Faks. (8 5) 205 95 18 

info@ekonomika.lt 

www.ekonomika.lt 

ISSN 2029-543X 

čia jungiasi 

www.ekonomika.lt draugai 

Nr. 49 

2011 m. gruodžio 26 – 2012 m. 1 d. 

Kad prognozės neišsipildytų 

Lygiai prieš metus, pasitelkę garsiausius Lietuvos analitikus, piešėme šių metų prognozes. 

T 

uomet redakcijos skiltyje rašėme, kad tikimybė, 

jog jos išsipildys, sieks maždaug 50 proc. Deja, 

šįsyk prognozių autoriai gerokai prašovė. Mat, 

be tam tikrų smulkių niuansų, visi kaip susitarę 

jau matė gerokai šviesesnę ekonomikos 

padangę. Tačiau tokie ženklai buvo tik laikini. 

Tik nukritus gegužio žiedams prognozes teko 

kardinaliai keisti. 

Štai apie ką tose prognozėse buvo kalbama. Didėjanti 

kvalifikuotų ir nekvalifikuotų darbuotojų 

paklausa prikels darbo užmokestį iš miego, 

prognozavo vienas iš 

ekonomistų. Savo kišenėmis 

įsitikinome, kad 

to nenutiko. Iš to letargo 

miego prižadinti buvo 

tik valstybinio sektoriaus 

atlyginimai. 

Gerės verslo ir klientų 

lūkesčiai. Vartotojai bus 

labiau užtikrinti dėl ateities, sumažės nedarbo 

baimė, todėl jie mažiau taupys ir padidės vartojimas. 

Atsigavus įmonių finansams, pagerės 

verslo lūkesčiai, o tai paskatins investicijas, kalbėjo 

ekonomistai. Nieko panašaus neįvyko. 

Skirtingai nei ankstesniais metais, tikino analitikai, 

turėtų būti mažiau gąsdinimų dėl naujų 

mokesčių ir jų didinimo. Gąsdinta gal ir mažiau, 

tiesiog buvo pasirinkta šoko terapija. Veiksmų 

buvo imtasi akimirksniu. Per kelias savaites ištransliuota 

ir patvirtinta serija mokesčių. 

Optimizmo nestokota, kai buvo prabilta apie 

eksportą. Kai kas drąsiai pažadėjo: eksportas 

VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Eugenija Grižibauskienė 

AUTORIAI: Arūnas Brazauskas, Dailius Dargis, Paulius Grinkevičius, 

Leonas Grybauskas, Ingrida Mačiulaitytė, Andrius Martinkus, 

Martynas Pasiliauskas, Mindaugas Samkus, Evelina Povilaitytė, Dina Sergijenko, 

Nauris Treigys 

Savaitraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – 

leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos 

turinį neatsako. 

»Nors, kaip buvo spėta, dėl 

užsitęsusių ūkio bėdų auganti 

socialinė įtampa gali sukelti 

neramumų, metus nugyvenome 

palyginti ramiai 

Redakcija 3 

didės taip, kad pasieksime ikikrizinį lygį. Nutiko 

priešingai: eksportas stena nuo sunkumų, 

naujos rinkos, kurios jam buvo žadamos, pačios 

laižosi savo žaizdas. 

Optimistiškai buvo žvelgiama ir į būsto kreditavimą. 

Bankai bus dosnesni ne tik verslui, bet 

ir paprastiems apie būstą ar jo remontą svajojantiems 

tautiečiams. Tačiau bankas savo portfelių 

neatvėrė ir tautai ten prasisukti neleido. 

Priešingai, „Snoro“ katastrofos akivaizdoje dar 

labiau suveržė diržus. 

Tiesa, optimistinis 

požiūris yra geras dalykas. 

Ypač metų sandūroje, 

kai visi kuria 

naujus planus puoselėdami 

viltis, kad kitąmet 

bus lengviau. Juoba 

kad praėjusių metų pabaiga 

davė pagrindą 

kiek optimistiškiau žvelgti į ateitį. 

Nors, kaip buvo spėta, dėl užtrukusių ūkio 

bėdų auganti socialinė įtampa gali sukelti neramumų, 

metus nugyvenome palyginti ramiai. Žinant 

tautos mentalitetą, gąsdinimai imti šakes 

į rankas ir patraukti link vyriausybės gąsdinimais 

ir baigsis. 

Neseniai vienas garsiausių ekonomistų pristatė 

ekonomikos apžvalgą ir tarstelėjo, kad krizėje 

kapanosimės tiek, kiek joje jau teko kapanotis, – 

apie trejetą metų. Ir palinkėjo, kad jo paskelbtos 

prognozės neišsipildytų. „Ekonomika.Lt“ kolektyvas 

visiems linki to paties. 

FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas 

KALBOS REDAKTORĖ Laima Šiušaitė 

VYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis 

DIZAINERIS Tadas Andrikis 

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS 

Mindaugas Simutis 

rEKLamOS ir KOmErCiJOS dirEKTOriUS 

saulius antanaitis 

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS 

(8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt 

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS 

Artūras Girdauskas 

BENDROVĖS DIREKTORĖ 

Aušra Kurtkutė 

Spausdino UaB „respublika” spaustuvė 

Užsakymo numeris 62 Tiražas 15 000 

ramūno vaitkaus pieš. 

www.mrcaricature.lt 

kitą „ekonomika.lt“ numerį skaitykite 2012 metų sausio 9 dieną

4 

Nr. 49 

Nr. 49 

Savaitės tema 2011 m. gruodžio 26 – 2012 m. 1 d. 

2011 m. gruodžio 26 – 2012 m. 1 d. Savaitės tema 

5 

Ekonomistai pasaulio 

Baigiantis metams šalies analitikams 

pateikėme 11 gana pesimistinių 

2012 metų scenarijų ir paprašėme 

įvertinti jų tikimybę. 

marTyNaS paSiLiaUSKaS 

martynas.pasiliauskas@ekonomika.lt 

Galime nuraminti 

– pašnekovai 

pasaulio 

pabaigos neprognozuoja 

ir visi 

scenarijai neperkopė mažos 

tikimybės ribos. Labiausiai 

tikėtini mokesčių, emigracijos, 

nedarbo didėjimo Lietuvoje 

ir pasaulinio naftos 

kainų augimo scenarijai. 

1. Euro žlugimas (5,5 proc.) 

Euro žlugimo scenarijų 

apibūdinome taip: „Sugrius 

euro zona, o euro žlugimas 

sukels pasaulinę ekonomikos 

krizę.” Dėl šio klausimo analitikų 

nuomonės neišsiskyrė 

ir visi nurodė labai mažą tikimybę. 

Jų nuomone, euro 

zonos žlugimas būtų niekam 

nenaudingas, ir Europos Sąjungos 

institucijos imsis visų 

įmanomų veiksmų euro sąjungai 

išgelbėti. 

„Pastaruoju metu periferinėse 

euro zonos valstybėse 

įgyvendinamos struktūrinės 

reformos, bendri valstybių 

susitarimai dėl fiskalinės 

drausmės ir Europos centrinio 

banko likvidumo paskolos 

Europos bankams rodo, 

kad euro žlugimo scenarijui 

bus pasipriešinta visomis 

galimomis priemonėmis. Atskirų 

valstybių nemokumas 

yra galimas, bet tai nebūtinai 

turi sukelti visos euro zonos 

žlugimą“, – teigė „Swedbank“ 

vyriausiasis ekonomistas Nerijus 

Mačiulis. 

2. Dolerio griūtis (6 proc.) 

Klausėme, ar JAV skolos 

problemos sužlugdys JAV 

dolerį ir taip sukels pasaulinę 

ekonomikos krizę. Pašnekovai 

tuo tikėti nelinkę. 

Anot jų, artėjant prezidento 

rinkimams bus imtasi sprendimų 

dėl JAV skolos, be to, didžiausia 

pasaulio ekonomika 

skolos problemą gali spręsti 

įjungdama pinigų spausdinimo 

mašinas. 

„Realybė nepatvirtina šios 

hipotezės. Šiuo metu JAV 

ekonomikos būklė yra kur 

kas geresnė nei Europos Sąjungos. 

Be to, po prezidento 

rinkimų galima tikėtis ryžtingesnių 

JAV administracijos 

sprendimų skolos problemai 

sušvelninti”, – sakė SEB 

banko prezidento patarėjas 

Gitanas Nausėda. 

3. Kinijos sąstingis (18 proc.) 

Kėlėme hipotezę, kad Kinijos 

ekonomika pradės kur 

kas lėčiau augti ir tai sukels 

pasaulinę ekonomikos krizę. 

Analitikai sutiko, kad Kinijos 

ekonomika auga lėčiau, tačiau 

greičiausiai tai vyks pagal 

„minkštojo nusileidimo” 

scenarijų. 

„Galimai sprogus nekilnojamojo 

turto burbului 

neatmestina ir „kietojo nusileidimo” 

galimybė, – aiškino 

„Nordea bank” vyriausiasis 

ekonomistas Žygimantas 

Mauricas. – Vis dėlto tokio 

scenarijaus poveikis pasaulio 

ekonomikai nebūtų labai 

didelis, nes Kinijos pramonė 

tebėra labai konkurencinga, 

o vyriausybė ir centrinis bankas 

esant poreikiui turi nemažai 

galimybių paskatinti 

ekonomikos augimą.” 

4. „Dot-com” krizė (7 proc.) 

Piešėme scenarijų, kad 

sumažės investuotojų pasitikėjimas 

IT bendrovėmis, jų 

akcijos staigiai atpigs ir bendrovių 

griūtis išprovokuos 

pasaulinę ekonomikos krizę. 

„Dabartinė situacija turi 

mažai ką bendra su prieš dešimtmetį 

buvusia „dot-com” 

krize, – teigė N. Mačiulis. – 

Dauguma brangiai kainuojančių 

technologinių kompanijų, 

priešingai nei praėjusio 

amžiaus pabaigoje, dirba 

pelningai, jų kaina atspindi 

ateities pinigų srautų perspektyvas”. 

5. Nafta atpigs iki 60 JAV 

dolerių (15,5 proc.) 

Prognozavome, kad dėl 

pasaulinės recesijos naftos 

kainos kris žemiau kaip 60 

JAV dolerių už barelį. Tai 

sukels ekonominę ir politinę 

krizę Rusijoje, neišvengiamai 

paveiks politinį ir ekonominį 

Lietuvos klimatą. Pašnekovai 

prognozavo, kad toks scenarijus 

įmanomas, jei kiltų 

pasaulinė recesija, tačiau net 

kritus naftos kainai Rusija 

išvengtų ekonominės krizės. 

„Lietuvos ekonomikai 

toks scenarijus turėtų dvejopą 

poveikį: viena vertus, 

sumažėtų eksportuojamų 

prekių paklausa Rusijoje, 

kita vertus, sumažėtų ener- 

»prie biudžeto deficito mažinimo klausimo 

bus grįžta 2012 metais ir greičiausiai tam tikri 

mokesčiai didės 

Scenarijų prognozėS 

getinių žaliavų kainos, tai 

turėtų teigiamą įtaką Lietuvos 

prekybos balansui ir dėl 

infliacijos”, – prognozavo Ž. 

Mauricas. 

6. Nafta brangsta iki 200 JAV 

dolerių (25,5 proc.) 

Domėjomės, ar neramumai 

vienoje iš naftos išteklių nestokojančių 

šalių išprovokuos 

smarkų naftos kainos šuolį 

iki 200 JAV dolerių už barelį, 

o tai tiesiogiai paveiktų Lietu- 

vos ekonomiką. Čia analitikų 

nuomonės išsiskyrė. Vieni 

teigė, kad nauji neramumai 

Šiaurės Afrikos ir Artimųjų 

Rytų šalyse rimtai naftos 

tiekimo nesutrukdytų, kiti 

manė, kad būtų priešingai. 

„Deja, įtampa Artimuosiuose 

Rytuose didėja. JAV 

sankcijos Iranui galėtų izoliuoti 

šią šalį nuo pasaulio rinkos, 

o tai neigiamai paveiktų 

naftos konjunktūrą, jautrią 

geopolitinio pobūdžio naujie- 

noms”, – sakė G. Nausėda. 

„Besitęsiančių neramumų 

šiame regione tikimybė yra 

nemaža, tačiau mažai tikėti- 

Scenarijus Violeta Klyvienė* Nerijus mačiulis Žygimantas mauricas Gitanas Nausėda Vidurkis** 

1. euro žlugimas 

Labai maža Labai maža (5 proc.) Labai maža (5 proc.) Labai maža (iki 5 proc.) Labai maža (5,5 proc.) 

2. dolerio griūtis 

Labai maža Labai maža (5 proc.) Labai maža (2 proc.) Labai maža (iki 10 proc.) Labai maža (6 proc.) 

3. kinijos sąstingis 

Labai maža Maža (15 proc.) Maža (30 proc.) Maža (iki 20 proc.) Maža (18 proc.) 

4. „dot-com” krizė 

Labai maža Labai maža (1 proc.) Labai maža (5 proc.) Maža (iki 15 proc.) Labai maža (7 proc.) 

5. nafta kainuoja mažiau nei 60 Jav dolerių Labai maža Maža (15 proc.) Maža (15 proc.) Maža (iki 25 proc.) Maža (15,5 proc.) 

6. nafta pabrangsta iki 200 Jav dolerių Maža 

Labai maža (5 proc.) vidutinė (40 proc.) Maža (iki 30 proc.) Maža (25,5 proc.) 

7. Mokesčių augimas Lietuvoje 

didelė 

Labai maža (10 proc.) Labai maža (10 proc.) didelė (iki 60 proc.) Maža (38 proc.) 

8. pramonės katastrofos Lietuvoje 

Labai maža Labai maža (5 proc.) Labai maža (5 proc.) Labai maža (iki 10 proc.) Labai maža (6,75 proc.) 

9. neramumų protrūkis Lietuvoje 

Labai maža Labai maža (1 proc.) Maža (20 proc.) didelė (iki 60 proc.) Maža (22 proc.) 

10. emigracijos bumas Lietuvoje 

didelė 

Labai maža (1 proc.) Maža (25 proc.) Labai maža (iki 5 proc.) Maža (25,8 proc.) 

11. nedarbo lygio didėjimas 

didelė 

Labai maža (0,5 proc.) Maža (15 proc.) Labai maža (iki 5 proc.) Maža (23,1 proc.) 

* v. klyvienė savo atsakymuose nepateikė procentinės tikimybės. Todėl vertinimus apibendrinome pagal greta pateiktą verčių lentelę 

**skaičiuojant vidurkį v. klyvienės vertinimus vertėme į procentus imdami tos reikšmės vidurkį, pavyzdžiui, jos prognozė, kad tikimybė yra „maža” yra lygi 27 proc. ((15+39)/2=27) 

Vertės 

Labai maža 

Maža 

vidutinė 

didelė 

Labai didelė 

0-14 proc. 

15-39 proc. 

40-59 proc. 

60-84 proc. 

85-100 proc. 

pabaigos nežada 

nas chaosas visame regione, 

rimtai sutrikdysiantis naftos 

tiekimą. Kaip rodo 2011 metų 

patirtis, vienai ar dviem šalims 

sumažinus naftos tiekimą 

dažnai kitos šalys turi 

pakankamai galimybių padidinti 

naftos gavybą ir užpildyti 

susidariusį trūkumą”, – 

prieštaravo N. Mačiulis. 

7. Mokesčių augimas 

Lietuvoje (38 proc.) 

„Biudžeto ir „Sodros“ problemos 

vyriausybę privers 

padidinti mokesčius fiziniams 

asmenims, o tai lems, 

kad mažės vidurinės klasės 

žmonių pajamos, augs skurdas”, 

– taip skambėjo mūsų 

scenarijus. Jam analitikai 

suteikė didžiausią tikimybę, 

tačiau jų nuomonės vėl išsiskyrė. 

Dalis sakė, kad mažai 

tikėtina, jog prieš rinkimus 

Seimo nariai ryšis tokiam 

nepopuliariam žingsniui, 

kitiems atrodė, kad dabartinis 

biudžeto planas yra per 

silpnas. Didžiausią tikimybę 

didėti turi PVM, akcizai, o ne 

vadinamieji prabangos mokesčiai. 

„Greičiausiai šiais metais 

priimtų priemonių neužteks, 

– sakė „Danske” vyresnioji 

analitikė Violeta Klyvienė. 

– Prie biudžeto deficito mažinimo 

klausimo bus grįžta 

2012 metais ir greičiausiai 

tam tikri mokesčiai didės. 

Nežinant, kokie tai mokesčiai, 

neaišku, kaip tai paveiks 

vidurinę klasę ir skurdą.” 

„Seimui patvirtinus pesimistiškesnį 

kitų metų biudžetą 

mažai tikėtina, kad 

artimiausiu metu jis būtų 

persvarstytas ir būtų įvesti 

papildomi ar padidinti esami 

mokesčiai“, – oponavo Ž. 

Mauricas. 

8. Pramonės katastrofos 

Lietuvoje (6,75 proc.) 

Šį scenarijų apibūdinome 

taip: „Susidėvėjusi infrastruktūra, 

kvalifikuotų specialistų 

praradimas ir darbo 

drausmė lems virtinę technologinių 

katastrofų. Pasekmė 

analitikų nuomone, masinių 

neramumų kitąmet Lietuvoje tikimybė 

yra maža, labiau tikėtinas augančių 

mokesčių scenarijus. 

Fotodiena 

Kalbinami analitikai tamsiausių 

scenarijų kitąmet nežada: neturėtų 

žlugti nei euras, nei doleris. 

Fotodiena 

– sumažėjusi gamyba ir BVP 

nuosmukis.” Tam analitikai 

nebuvo linkę pritarti. Pasak 

jų, tokį poveikį greičiau turės 

ekonominės, o ne technologinės 

priežastys. 

„Gamybinių pajėgumų 

naudojimas yra lyg ir pasiekęs 

ikikrizinį lygį ir be naujų 

investicijų išlaikyti tokius 

aukštus augimo tempus bus 

sunku, – teigė V. Klyvienė. 

– Bet katastrofai reikia stipraus 

trikdžio, pavyzdžiui, 

bankinės sistemos žlugimo. 

Kiti metai pramonei bus ne 

patys geriausi, tačiau tai 

daugiau susiję su išorinės paklausos 

sumažėjimu.” 

9. Neramumų protrūkis 

Lietuvoje (22 proc.) 

Analitikų klausėme, ar 

sunki ekonominė padėtis, 

nedarbas, išaugę mokesčiai, 

suaktyvėjusios profsąjungos 

ir kitos organizacijos išpro- 

»mūsų sugebėjimas organizuoti 

neramumus yra nedidelis. Kita vertus, 

lietuvių reakcija į sunkesnę ekonominę 

padėtį – didėjanti emigracija 

vokuos neramumų protrūkį. 

Analitikai atkreipė dėmesį, 

kad lietuviai mieliau emigruoja 

nei protestuoja. Prie 

to prisideda ir silpnas profsąjungų 

vaidmuo. Tačiau, dalies 

pašnekovų nuomone, lietuvių 

kantrybė vieną dieną 

gali ir baigtis. 

„Neįmanoma garantuoti 

socialinės ramybės visuomenėje, 

kuri buvo susiveržusi 

diržus keletą metų iš eilės ir 

dabar jai sakoma, kad juos 

reikės susiveržti dar labiau”, 

– mano G. Nausėda. 

„Esame išgyvenę dar sudėtingesnę 

krizę, – sakė V. 

Klyvienė. – Mūsų sugebėjimas 

organizuoti neramumus 

yra nedidelis. Kita vertus, 

lietuvių reakcija į sunkesnę 

ekonominę padėtį – didėjanti 

emigracija.“ 

10. Emigracijos bumas 

Lietuvoje (25,8 proc.) 

Scenarijus buvo apibūdintas 

taip: „Dėl augančios 

emigracijos Lietuvoje pradės 

trūkti kvalifikuotos ir pigios 

darbo jėgos. Išaugs vidutinis 

darbo užmokestis, sumažės 

produktyvumas. Dėl padidė- 

jusio darbo užmokesčio padidės 

vidaus vartojimas, tačiau 

mažesnis produktyvumas 

neigiamai veiks eksportą.” 

Pašnekovų nuomonės šiuo 

klausimu išsiskyrė. Vieni 

teigė, kad kitąmet emigracija 

mažės, o reemigracija didės, 

o dėl didelio nedarbo lygio 

darbo užmokestis nebus didinamas. 

Kiti pabrėžė, kad emigracija 

ir emigrantų siunčiami 

pinigai yra iš dalies 

naudingi Lietuvos biudžetui. 

„Maža tikimybė, kad sumažės 

įmonių konkurencingumas, 

– sakė Ž. Mauricas, 

– nes Lietuvoje darbo užmokestis 

yra kartais, o ne procentais 

mažesnis negu gretimose 

Vakarų Europos šalyse. 

Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas 

jaučiamas jau dabar, o 

pagalį į ratus pramonei dažniau 

kiša biurokratija ir netvarka 

nekilnojamojo turto 

rinkoje.” 

11. Nedarbo lygio didėjimas 

(23,1 proc.) 

Piešėme scenarijų, kad 

pasaulinė recesija stipriai paveiks 

šalies darbo rinką, o nedarbo 

lygis kitąmet viršys 25 

»Lietuvių reakcija į 

sunkesnę ekonominę 

padėtį – didėjanti 

emigracija 

procentus. Dalis pašnekovų 

tvirtino, kad tokį nedarbo 

lygį pasiekti neįmanoma, 

kiti manė, kad tai pačios blogiausios 

prognozės tinkamas 

skaičius. Vieni analitikai 

mano, kad nedarbo lygis kitąmet 

nustos augęs, kiti mano, 

kad nedarbo lygio tendencijas 

gali paveikti viešasis sektorius. 

„Baziniame scenarijuje 

prognozuojame nedidelį nedarbo 

lygio sumažėjimą arba 

stabilizavimą, – prognozavo 

V. Klyvienė. – Ar didelė tikimybė, 

kad išaugs nedarbo 

lygis Lietuvoje? Pakankamai. 

Šiandien vos ne viskas priklauso 

nuo išorinės paklausos. 

Prie bedarbių galima 

įtraukti ir emigrantus, nes 

jie – taip pat mūsų darbo jėga, 

nerandanti darbo Lietuvoje. 

Manyčiau, 25 proc. būtų galima 

laikyti pačiu blogiausiu 

variantu.” 

„25 proc. siekiantis nedarbo 

lygis Lietuvoje net teoriškai 

sunkiai įmanomas. 

2010 metais pasiektas 18,3 

proc. nedarbo lygio rekordas 

greitai nebus pakartotas”, – 

teigė N. Mačiulis.

6 

LIETUVOS 

NAUJIENOS 

14,6 

% 

VIDUTINIS DARBO UŽMOKESTIS VILNIUJE PERNAI BUVO 14,6 PROc. DIDESNIS NEI 

ŠALIES VIDURKIS 

Nr. 49 

Nr. 49 

Lietuvoje 2011 m. gruodžio 26 – 2012 m. 1 d. 

2011 m. gruodžio 26 – 2012 m. 1 d. Lietuvoje 

7 

Susitarė dėl Visagino aE 

■penktadienį vyriausybė ir 

japonų kompanija ,,Hitachi” 

pasirašė preliminarų susitarimą 

dėl Visagino atominės 

elektrinės (Visagino aE) 

koncesijos nuostatų. 

Tikimasi, kad galutinė sutartis 

bus pasirašyta pavasarį. Kartu su 

partneriais toliau tęsime nuose- 

klų darbą, bus parengta galutinė 

sutartis. Planuojama, kad kitų 

metų pavasario sesijoje šie dokumentai 

gaus patvirtinimą”, – 

po susitarimo pasirašymo žiniasklaidai 

sakė premjeras Andrius 

Kubilius. 

Sutartyje bus nustatyta, kokią 

dalį "Hitachi" siekia investuoti į 

elektrinę, kurią planuojama pastatyti 

iki 2020 metų. 

Vyriausybė ir ,,Hitachi” pasirašė preliminarų susitarimą dėl Visagino aE. eLTa 

Kitų metų kainų karuselė 

Besibaigiantys Kiškio metai, vienu metu jau žadėję krizės pabaigą, vasarą netikėtai priminė, kad sunkmetis dar 

nesitraukia – bus ir kitais metais. Savaitraštis „Ekonomika.lt“ pasidomėjo, kokių naujų mokesčių ir būtiniausių 

produktų kainų pokyčių galime tikėtis kitąmet. 

paULiUS GriNKEVičiUS 

paulius.grinkevicius@ekonomika.lt 

Kitais metais 

Finansų ministerija 

žada 

nekelti akcizo 

degalams, taigi 

panašu, kad valstybė neinicijuos 

degalų kainų didinimo. 

dyzelinas brangs 

Pasaulio tendencijos, turinčios 

įtaką degalų kainoms, 

Lietuvos naftos produktų 

prekybos įmonių asociacijos 

prezidento Luko Vosyliaus 

teigimu, vartotojams esą 

nėra džiugios – ypač šaltuoju 

metu gali išaugti dyzelino 

paklausa, todėl turėtų padidėti 

ir kaina. 

„Visoje Europoje matyti 

tendencija, kad benzino ir 

dyzelino kainos vienodėja. 

Manau, ateityje galime tikėtis, 

kad dyzelino kainos pralenks 

benzino kainas“, – prognozavo 

L. Vosylius. Pasak 

jo, degalų kainos kitąmet labiausiai 

priklausys nuo pasaulinės 

pasiūlos ir dolerio 

kurso svyravimų – krintant 

dolerio kursui degalų kainos 

paprastai kyla. 

Elektra nepigs 

Pernai elektros kaina Lietuvoje 

padidėjo labiausiai iš 

visų ES valstybių ir gerokai 

aplenkė net artimiausias 

„konkurentes“. Elektros kainos 

didės, tik ne taip smarkiai, 

ir kitąmet. Elektros 

kaina namų ūkiui 2012 m. 

vidutiniškai padidės 3 proc., 

arba 1,4 cento už kilovatvalandę. 

Daugiau nei 70 proc. buitinių 

elektros vartotojų šiuo 

metu atsiskaito standartiniu 

vienos zonos tarifu. 

Jo kaina didės nuo 45 iki 

46 centų už kilovatvalandę. 

Standartiniu dviejų laiko 

zonų tarifu mokantiems 

gyventojams kaina didės 

atitinkamai nuo 49 ir 34 iki 

49,7 ir 37,2 cento už kilovatvalandę. 

Gyventojai, atsiskaitantys 

elektrinių viryklių tarifu, 

mokės 44,2 vietoj 43 

centų už kilovatvalandę. 

Pasak SEB banko Šeimos 

ir finansų ekspertės Julitos 

Varanauskienės, vargu ar 

kitais metais galime tikėtis 

šildymo kainų sumažėjimo, 

o dalis ekspertų esą prognozuoja 

ir šilumos kainų 

didėjimą: „Jeigu spręstume 

pagal žaliavų rinkas, ekspertai 

pasidaliję į dvi grupes – 

vieni, kad bus recesija ir kad 

kainos kris, o kiti prognozuoja, 

kad gyvensime gerai. 

Mes manome, kad šildymo 

kainos kitąmet sumažėti neturėtų.“ 

Kiaules eksportuos 

Prognozuojama, kad kitąmet 

10–15 proc. turėtų 

brangti mėsos produktai. 

Pagrindinės mėsos brangimo 

priežastys – augantis 

vartojimas Kinijoje ir Pietryčių 

Azijoje, taip pat prie 

brangimo gali prisidėti eksportas 

į Rusiją, jei tik tam 

bus duotas leidimas. Pasak 

mėsos perdirbėjų, kainų kilimas 

buvo prognozuojamas 

jau šių metų vasarą, tačiau 

»pernai elektros kaina Lietuvoje padidėjo 

labiausiai iš visų ES valstybių ir gerokai aplenkė 

net ir artimiausias „konkurentes“ 

FaKTai 

paJamOS iš mOKESčių 

• Per šių metų vienuolika 

mėnesių į valstybės biudžetą 

pajamų iš mokesčių gauta 13 

mlrd. 535,7 mln. litų 

• Daugiausia buvo surinkta iš 

PVM mokesčio – 8 mlrd. 85,5 

mln. litų 

• Akcizų mokesčiai biudžetą 

papildė surinkta 2 mlrd. 

962,1 mln. litų pajamų 

• Pelno mokestis padėjo surinkti 

703,9 mln. litų pajamų 

šaltuoju metu gali išaugti dyzelino 

paklausa, todėl turėtų padidėti ir 

kaina. 

Fotodiena 

mėsa kitais metais mėsa gali brangti iki 15 procentų. Fotodiena 

dėl kiaulių maro eksportas į 

Rusiją buvo uždraustas. 

Lietuvos agrarinės ekonomikos 

instituto Produktų 

rinkotyros skyriaus vedėjo 

Alberto Gapšio teigimu, 

jautiena, šiemet pamažu 

brangusi, kitąmet dar gali 

pabrangti 5–10 proc. 

Pasak pašnekovo, paukštienos 

kainos ekonominiu 

sunkmečiu paprastai šiek 

tiek pakyla: mat gyventojai 

taupo ir paukštieną renkasi 

dažniau, dėl to pakyla ir jos 

paklausa. Tačiau esą Lietu- 

„Kiekvienas atvejis bus 

ištirtas, o informacija apie 

tyrimą bus paskelbta viešai, 

– sakė Vilniaus meras 

A. Zuokas. – Tam ir buvo 

voje brangimo pajusti neturėtume 

– didėti paukštienos 

kainoms neleis mažos kainos 

Lenkijoje. 

Žemos produktų kainos 

kaimynėje Lenkijoje, A. 

Gapšio teigimu, taip pat 

gali būti viena priežasčių, 

neleisiančių kilti pieno produktų 

kainoms: „Aš likčiau 

optimistas vartotojų kainų 

atžvilgiu, nes, palyginti su 

Lenkija, pas mus pieno produktų 

kainos ir taip gerokai 

išaugusios. Žiūrėdami į 

pieno biržas galime tikėtis, 

kad pieno kainos neturėtų 

didėti.“ 

daržovių kaina nedžiugins 

Daržovės šiemet buvo vieni 

iš nedaugelio produktų, galėjusių 

pradžiuginti Lietuvos 

gyventojus žemomis kainomis. 

Po 2010 metais didėjusių 

kainų šiemet daržovių augintojai 

tikino sulaukę gero derliaus 

ir dėl to galėję daržoves 

parduoti gerokai pigiau. 

Pavyzdžiui, bulvių rudenį 

galima buvo įsigyti net keturis 

kartus pigiau nei 2010 

milijono vertės NT, už jį mokės 

1 proc. metinį mokestį. 

Nusprendus apmokestinti 

atmintį turinčią skaitmeninę 

įrangą – visų tipų atminties 

diskus, mobiliuosius 

telefonus, televizorius, nešiojamuosius 

kompiuterius ir 

t. t. – turėtų pabrangti ir šių 

įrenginių kaina. Pavyzdžiui, 

nešiojamieji kompiuteriai 

gali brangti 20 litų, laikmenos 

priklausomai nuo talpos 

kainuos nuo 0,5 lito iki 15 litų 

daugiau. 

Kitąmet nustos galioti ir 

lengvatinis 9 procentų PVM 

tarifas viešbučiams, todėl galima 

tikėtis ir šiek tiek didesnių 

apgyvendinimo kainų 

viešbučiuose. 

Nuo 2012 m. sausio 1 

dienos brangsta ir verslo 

liudijimai. Vilniuje verslo 

liudijimai kainuos dvigubai 

daugiau – kaina nuo 720 pakils 

iki 1 440 litų. O kituose 

miestuose verslo liudijimų 

kaina išaugs daugiau negu 

dešimt kartų – nuo 120 iki 1 

440 litų. 

Vilniaus savivaldybė: bus įvertintas kiekvienas atvejis, 

kur šilumos suvartojimas padidėjo 

Vilniaus meras Artūras Zuokas reikalauja administratorių, kurie netinkamai prižiūrėjo daugiabučius ir juose šilumos 

suvartojimas smarkiai išaugo, atsakomybės. 

rapOLaS GaBryS 


viešai pateikta informacija 

apie Vilniaus daugiabučių 

šilumos suvartojimą – kur 

jis mažėjo ir kur didėjo. 

Administratoriai ir bendrijos 

privalės atsakyti už 

netinkamą pastatų priežiūrą.“ 

Galima kaita 

Vilniaus miesto savivaldybės 

darbo grupė, ištyrusi 

metais. O grūdų kaina, nuo 

kurios didžiąja dalimi priklauso 

ir tai, kiek mokėsime 

už mėsą, šiemet buvo maždaug 

trečdaliu žemesnė. 

Pasak Lietuvos daržovių 

augintojų asociacijos direktorės 

Zofijos Cironkienės, didelio 

kainų skirtumo nebus 

matyti ir kitų metų pradžioje 

– sausį ir vasarį, – o nuo kovo 

tradiciškai padidėja daržovių 

eksportas į Rusiją, todėl tuomet 

jų kainos šiek tiek pakils. 

Kokia situacija bus vasarą 

ir rudenį, Z. Cironkienės 

nuomone, didžiąja dalimi priklausys 

nuo derliaus, tačiau 

esą galima spėti, kad daržovės 

brangs: tokios nedidelės 

kainos kaip šiemet būna 

kartą per 3–5 metus. Esant 

žemoms kainoms sumažėja 

daržoves auginančių ūkininkų. 

Dėl to krinta daržovių 

pasiūla, o pasiūlos mažėjimas 

dažnai lemia kainų kilimą. 

rūkys brangiau 

Nuo įstojimo į ES nuolat 

brangsta cigarečių akcizas. 

Kiti metai – ne išimtis. Nuo 

kovo 1 dienos cigarečių akcizas 

didės nuo 132 iki 140 

litų už 1 000 cigarečių. Dėl to 

pigiausių cigarečių pakelio 

kiekvieną atvejį ir nustačiusi, 

kad namo šilumos 

suvartojimas padidėjo dėl 

»pagal bendrovės „Vilniaus energija“ pateiktus 

duomenis, Vilniuje apie 3000 daugiabučių 

šilumos suvartojimas augo, 700 – mažėjo 

kaina pakils maždaug 30–35 

centais, brangiausių – 25–28 

centais. Panašaus brangimo 

galima tikėtis ir ateinančius 

šešerius metus – cigarečių 

pakelis turi pabrangti maždaug 

2 litais. Kad nesijaustų 

kainų šuolio, nuspręsta cigarečių 

akcizą kasmet didinti 

pamažu. 

Cigarų ir cigarilių akcizų 

tarifas bus padidintas nuo 

80 iki 84 litų už kilogramą. 

Padidinus akcizų tarifą cigarilėms, 

šių produktų pigiausios 

kategorijos pakelis gali 

brangti apie 16 centų. 

Alkoholinių gėrimų akcizo 

kol kas didinti nežadama. 

Nauji mokesčiai 

Daug diskusijų sukėlęs prabangos 

mokestis įsigalios tik 

iš dalies – kitąmet dar nebus 

apmokestinti naujesni nei 

10 metų automobiliai, motociklai 

ir kitos transporto 

priemonės. Tačiau nekilnojamojo 

turto (NT) mokestį valdantieji 

įvedė. Dėl to gyventojai, 

turintys daugiau nei 

neefektyvaus administratorių 

pastatų priežiūros organizavimo, 

vilniečiams siūlys 

namo administratorius 

keisti arba pati inicijuos jų 

pakeitimą. 

„Apie nustatytus netinkamos 

priežiūros atvejus savi- 

šių metų lapkritį sąskaitos smarkiai padidėjo dėl visoje Lietuvoje – 20 proc., o Vilniuje – 25 proc. – padidėjusios kainos už šildymą, kuriai įtakos turėjo net 38 proc. išaugusi dujų kaina. vilniaus miesto savivaldybės nuotr. 

»pigiausių cigarečių pakelio kaina padidės 

maždaug 30–35 centais, brangiausių – 25–28 

centais 

valdybė praneš Valstybinei 

energetikos inspekcijai, kuri 

pagal Šilumos ūkio įstatymą 

atsakinga už šilumos ūkio 

prižiūrėtojų veiklą“, – sakė 

Vilniaus vicemeras Romas 

Adomavičius, šiuo metu 

vadovaujantis Vilniaus savivaldybėje 

sudarytai darbo 

grupei, tiriančiai, kodėl išaugo 

šilumos suvartojimas 

Vilniaus daugiabučiuose. 

Turės imtis darbų 

Vilniaus vicemeras taip 

pat pabrėžė, kad daugiabučių 

administratoriai ir 

bendrijos turi bendrauti su 

gyventojais, rūpintis, kad 

tinkamai būtų subalansuota 

vidaus šildymo sistema, kad 

patalpų vidaus temperatūra 

būtų reguliuojama pasirenkant 

optimalų temperatūros 

grafiką, o ne atidarant langus, 

pakeisti laiptinių duris, 

langus, izoliuoti šildymo 

vamzdynus – imtis darbų 

ten, kur galimi didžiausi šilumos 

nuostoliai, ir tokiais 

veiksmais didinti namo 

efektyvumą. 

Pagal bendrovės „Vilniaus 

energija“ pateiktus 

duomenis Vilniuje apie 3 000 

daugiabučių šilumos suvartojimas 

augo, 700 – mažėjo. 

Šių metų lapkritį sąskaitos 

smarkiai padidėjo dėl 

visoje Lietuvoje – 20 proc., o 

Vilniuje – 25 proc. – padidėjusios 

kainos už šildymą, kuriai 

įtakos turėjo net 38 proc. 

išaugusi dujų kaina.

8 

Kitu žvilgsniu 

Mums rūpi, kaip panaudojamos lėšos 

Kitąmet labiausiai Valstybės kontrolę dominanti sritis bus viešieji pirkimai. Auditorių akiratyje atsidurs viešasis 

sektorius, ypač sveikatos ir socialinės apsaugos, švietimo, transporto ir komunikacijų, informacinių išteklių sritys. 

Apie visa tai kalbamės su Valstybės kontroliere Giedre Švediene. 

EUGENiJa GriŽiBaUSKiENė 

eugenija@ekonomika.lt 

? 

Kokius darbus, kuriais pagrįstai 

galite didžiuotis, šiais metais 

nudirbo Valstybės kontrolė? 

Kaip ir ankstesniais metais, 

taip ir 2011-aisiais prižiūrėjome, 

ar valstybės turtas 

valdomas efektyviai, o valstybės 

biudžeto lėšos naudojamos 

taupiai ir ekonomiškai. 

Atlikome 22 veiklos ir 65 finansinius 

auditus, kurie apėmė 

rizikingiausias viešojo 

sektoriaus veiklos sritis ir 

jose esamas problemas. 

Valstybės kontrolė pareiškė 

sąlyginę nuomonę dėl 

15,1 mlrd. litų, arba 83 proc. 

audituotos sumos. Tai nebūtinai 

iššvaistytos ar pavogtos 

lėšos, tai – pinigai, kuriuos 

buvo galima panaudoti racionaliau, 

todėl dėl šių lėšų naudojimo 

turėjome reikšmingų 

pastabų. 

Daugiausia dėmesio 

skyrėme viešųjų pirkimų 

sistemai vertinti. Viešasis 

sektorius vykdo pirkimų už 

daugiau kaip 10 milijardų 

litų, todėl mums rūpi, kad 

šios lėšos būtų panaudotos 

skaidriai, teisėtai ir efektyviai. 

Matome, kad šioje srityje 

daroma daug pažeidimų, 

todėl ir 2012-aisiais metais 

viešieji pirkimai bus viena iš 

pagrindinių mūsų dėmesio 

sričių. 

Teikėme 2010 metų valstybės 

turto, biudžeto įvykdymo 

ir skolos valdymo išvadas. 

Įvertinome ir 2012 metų valstybės 

biudžeto projektą. 

Taip pat auditavome, kaip 

panaudojamos Europos Sąjungos 

ir kitos tarptautinės finansinės 

paramos lėšos. Valstybiniai 

auditoriai auditus 

atliko ir šalies savivaldybėse. 

Didžiuojamės, kad šiais 

metais, panaudodami sukauptą 

patirtį ir įgytas žinias, 

parengėme naują Valstybinio 

audito 2011–2015 metų strategiją, 

kurioje apibrėžiami 

esminiai institucijos strateginiai 

tikslai ir jų realizavimo 

priemonės ateinantiems penkeriems 

metams. Tai padės 

institucijai gerinti veiklos 

kokybę ir didins valstybinio 

audito poveikį viešajam sektoriui. 

? 

Lietuvoje veikia daugybė kontrabandines 

prekes (cigaretes, 

alkoholinius gėrimus ir kt.) naikinančių 

įstaigų, tačiau, Valstybės 

kontrolės teigimu, iki šiol nėra 

užtikrinta tinkama tabako ir jo gaminių 

naikinimo kontrolė. Kokias 

to priežastis įžvelgiate? 

Didžiausią kiekį tabako ir 

jo gaminių, etilo alkoholio ir 

alkoholinių gėrimų naikina 

CV Giedrė Švedienė 

1986–1991 m. Vilniaus universitetas 

1991–1992 m. centrinės Europos 

universitetas Prahoje 

1992–1996 m. „computer- 

Land“, generalinio direktoriaus 

asistentė, vėliau – parduotuvės 

vedėja 

1996–1999 m. LR Užsienio 

reikalų ministerija, Lietuvos 

Respublikos nuolatinė misija 

prie Jungtinių Tautų Ženevoje, 

Kanceliarijos vedėja 

1999–2000 m. Lietuvos 

bankininkystės, draudimo ir 

finansų institutas, vadybininkė 

viešiesiems ryšiams 

Lietuvos Respublikos muitinė, 

Valstybės sienos apsaugos 

tarnyba (VSAT), Policija 

ir Valstybinė mokesčių inspekcija. 

Šiose institucijose 

naikinimą organizuoja Centralizuotas 

muitinės sandėlis, 

šešios VSAT rinktinės, 

dvidešimt devynios policijos 

įstaigos ir jų struktūriniai padaliniai 

bei dešimt apskričių 

valstybinių mokesčių inspekcijų. 

Vykdant auditą nustatyta, 

kad Policijos departamentas 

ir VSAT centrinė 

įstaiga neturi pakankamos 

informacijos apie padaliniuose 

saugomus tabako gaminius 

ir jų naikinimą. Alytaus 

ir Telšių apskričių 

valstybinėse mokesčių inspekcijose 

nustatyti tabako ir 

jo gaminių naikinimo atvejai 

nepagrįsti pakankamais šių 

gaminių sunaikinimo faktą 

patvirtinančiais įrodymais. 

Tai rodo, kad spragų, kurios 

gali atverti kelius piktnaudžiauti, 

dar yra ir jas reikia 

taisyti. 

? 

atrodo, taip paprasta rinkti 

ir fiksuoti informaciją apie 

saugomus ar sunaikintus tabako 

gaminius. peršasi mintis, kad 

sąmoningai to nedaroma? 

Noriu tikėti, kad tai nėra 

daroma sąmoningai. Per patikrinimus 

valstybiniai auditoriai 

pamatė, kad ne visos 

įstaigos turėjo dokumentus, 

patvirtinančius, jog tabako 

gaminiai buvo sunaikinti. 

Kai kur nebuvo įrodymų, kad 

buvo sumokėti pinigai už naikinimą, 

neva tai buvo daroma 

„už dyka“. Kai nekaupiama 

ir neapibendrinama informacija 

apie padaliniuose saugomą 

tabaką ir jo gaminius 

bei jų naikinimo mastus, 

kyla papildomų klausimų. 

Daugiau skaidrumo šiame 

procese būtų, jei institucijos, 

kurių misija – administruoti 

mokesčius, saugoti valstybės 

»iki šiol valstybė nežino žemės gelmių 

išteklių vertės, nes neparengta gamtos 

išteklių vertės apskaičiavimo metodika 

2000–2004 m. LR Finansų 

ministerija, finansų ministro 

padėjėja 

2004–2006 m. struktūrinės 

politikos atašė LR nuolatinėje 

atstovybėje ES Briuselyje 

2006–2009 m. LR Vidaus 

reikalų ministerija, ministerijos 

sekretorė 

2009–2010 m. Valstybės 

kontrolės 3-iojo audito departamento 

direktorė 

Nuo 2010 m. Vadovauja 

Lietuvos Respublikos Valstybės 

kontrolei 

G. švedienė: Noriu tikėti, kad 

kai kurie dalykai nėra daromi 

sąmoningai. 

asmeninio albumo nuotr. 

sienas ar užtikrinti viešąją 

tvarką, atsisakytų joms nebūdingų 

bešeimininkio ir kito 

turto sandėliavimo, saugojimo, 

perkainojimo ir realizavimo 

ar naikinimo funkcijų. 

Centralizavus turto naikinimą, 

pavedant tai atlikti vienai 

įstaigai, jį apskaityti ir 

užtikrinti tokio turto kontrolę 

būtų daug paprasčiau. 

? 

paskelbėte kritišką ataskaitą 

apie valstybės turto administravimą. 

Kaip nutiko, kad valstybė 

per 20 nepriklausomybės metų 

neįstengė suskaičiuoti viso savo 

turimo turto – žemės, miškų, 

žemės išteklių ir jų vertės? 

Negalima suskaičiuoti ar 

įvertinti turto tik tada, kai jis 

tiesiog neskaičiuojamas, nevertinamas 

arba neteisingai 

vertinamas. Pavyzdžiui, iki 

2010 m. liepos 1 d. valstybei 

nuosavybės teise priklau- 

Nr. 49 

2011 m. gruodžio 26 – 2012 m. 1 d. 

sančios žemės patikėtiniai 

buvo apskričių viršininkai. 

Apskričių viršininkų administracijos 

skirtingai tvarkė 

žemės valstybinę apskaitą 

ir nustatė žemės vertę arba 

į buhalterinės apskaitos 

registrus iš viso neįtraukė 

duomenų apie žemę. Buhalterinės 

apskaitos registruose 

neregistruojami ir valstybei 

nuosavybės teise priklausantys 

miškai bei miško žemė, 

nes nėra teisės aktų, kurie šį 

procesą padarytų prievole. 

Iki šiol valstybė nežino ir žemės 

gelmių išteklių vertės, 

nes neparengta gamtos išteklių 

vertės apskaičiavimo 

metodika. Kokia muziejinių 

vertybių (eksponatų) vertė, 

taip pat dar negreitai sužinosime, 

nes šio valstybės turto 

įvertinimo laikotarpis numatytas 

iki 2020 m. gruodžio 

31 d. 

? 

Jautri tema – viešieji pirkimai 

(Vp). Esate atlikę išankstinį 

Vp sistemos tyrimą. Kokių spragų 

įžvelgiate ir kokių sprendimo būdų 

galite pasiūlyti? 

Teisingai pastebėjote – atliktas 

ne auditas, o išankstinis 

viešųjų pirkimų sistemos 

tyrimas. Jo metu tik išgryninome 

sistemoje esančias 

problemas ir suformulavome 

kryptis, kur link einant reikia 

daryti gilesnę analizę, ieškoti 

sprendimo būdų ar priimti 

konkrečius sprendimus. 

Atlikę išankstinį viešųjų 

pirkimų sistemos tyrimą nustatėme 

14 probleminių epizodų. 

Dėl keturių iš jų Valstybės 

kontrolė atliks auditus 

ir pateiks išvadas bei siūlymus. 

Vieną iš tokių auditų 

jau esame pradėję – supaprastintų 

pirkimų vykdymo 

auditą. Po pusmečio jau galėsime 

aptarti jo rezultatus. 

Į 2012 metų valstybinio 

audito programos projektą 

esame įtraukę ir centralizuotų 

pirkimų auditą. Per 

išankstinį tyrimą nustatyta, 

kad viešieji pirkimai regioniniu 

lygiu nėra centralizuoti, 

dinaminė pirkimų sistema 

neišplėtota, per mažas siūlomų 

prekių ir paslaugų pasirinkimas, 

nereglamentuotas 

kokybės ir mažiausios kainos 

santykis. 

Dar viena ryški problema, 

nuo kurios tikrai nenutolsime, 

tai valstybinių ir kitų 

fondų valdytojų vykdomi paslaugų 

pirkimai viešiesiems 

interesams tenkinti. Kiti probleminiai 

viešųjų pirkimų 

sistemos aspektai jau pradėti 

koreguoti taisant teisės aktus 

ar įgyvendinant Viešųjų pirkimų 

įstatymo pataisų nuostatas. 

Visą interviu skaitykite www.ekonomika.lt

10 

»Taip tapome milijonieriais 

popieriuje, su dėvėtomis 

drapanomis, aprūdijusiu 

byrančiu automobiliu ir 

netrukus laukiančia biudžetine 

pensija 

Gerardas 

2011-12-22 

Jeigu taip, tai apmokestinkim 

ir teptukus, mat jais nagingesnis 

menininkas gali nupiešti 

reprodukciją, fotopopierių, nes 

autorines fotografijas is interneto 

galima atsispausdinti, fotoaparatus, 

nes fotoatelje ir šiaip samdomi 

fotografai netenka pelno, ir 

apskritai viską, nes negali uždirbti 

lito iš kažko jo nepaimdamas. 

Asilų gauja Seime susirinkus, sedi 

sau pilvus išvertę ir užuot mažinę 

savo išlaikymą, mąsto, ką čia dar 

butų galima apmokestint... 

tiesiog 

2011-12-14 

Apskritai, čia tokios nesąmonės 

vyksta, kad as jau geriau patylėsiu... 

jie tuoj dar ir mokesčius 

sugalvos apmokestint.. o galiausiai 

bus ir už orą mokama.. už tai, 

kad apskritai gyvename.. :(( iki ko 

ritasi ta mūsų Lietuvėlė... :(( 

Žinokit 

2011-12-21 

Kad verslas, pastatytas ant ,,nostalgijos", 

ateities neturi. Žmonės 

išvyksta šeimomis, ateitis niūri. Ne 

vienas taupęs užsienyje galvojo 

grįžti ar buvo grįžęs ir bandė užsiimti 

verslu, deja, deja... atpratę 

jie jau nuo čionykštės kultūros, 

o svarbiausias dalykas – žmonės 

neturi pinigų. Kokią paslaugą 

ar gaminį gali pasiūlyti žmogui, 

jei pusę pajamų jis atiduoda 

būsto šildymui, o likusių maistui 

neužtenka? 

Piktas emigrantas 

2011-12-21 

„Tie, kurie užsienyje dirba juodadarbiais, 

taupo labiau. Kai grįžta 

į Lietuvą, čia susitvarko plaukus, 

apsilanko pas medikus“, – teigia 

grožio salono „Oranžinis stilius“ 

savininkė. O ji pati ne juodadarbė, 

plušėdama savo grožio salone 

neriasi iš kailio, kad klientų būtų 

– tai irgi juodas darbas? Sutinkate 

su manimi? 

flix 

2011-12-21 

Statistika labiausiai šokiravo :( juk 

nuo viduramžių mes garsėjome 

Europoje kaip viena tolerantiškiausių 

tautų...o dabar diskriminuojam 

kitus dėl jų tikėjimo, 

rasės, tautybės? Nėra šalių kurios 

nebūtų išsaugoję identiteto dėl 

imigrantų, greičiau prarasit savo 

tautiškumą užsibarikadavę nuo 

viso pasaulio... 

Virginija 

2011-12-20 

Kokia čia valstybė? Net džiunglėse 

tikriausiai geresni įstatymai ir 

saugumas gyvenančio. Banko 

darbuotuojų manipuliacijos 

būdu buvau priversta nusipirkti 

obligacijų už 10 000 litų.Ir dabar 

vadinasi kaltų nėra? Mano pačios 

reikalas. Net į policiją negaliu 

kreiptis, kad mane apiplešė institucijoje 

viduryje baltos dienos. 

Diskutuokime 

INBOX 

GEriaUSi 

Teikia vilties ir gydo 

LaNKOmiaUSi 

KOmENTarai SaVaiTėS STraipSNiai 

www.ek.lt www.ek.lt 

LiUCiJa paTiNSKiENė 

všį ,,Tulpės“ sanatorijos direktorė 

■Biblioterapija kaip gydymo 

metodas taikoma daugelyje 

Europos šalių psichologų ir 

reabilitacijos specialistų. Kartais 

perskaityta viena eilutė 

suteikia naujų jėgų ir vilties, 

o kartais tenka perskaityti ne 

vieną knygą, kad galėtum 

suprasti, ko reikia, kad būtum 

laimingas. 

2008 m. Birštono viešosios 

bibliotekos direktorės 

Alinos Jakūnienės ir šių 

eilučių autorės iniciatyva 

biblioterapijos metodas pradėtas 

taikyti Birštono ,,Tulpės“ 

sanatorijoje. Tai pirmas 

Lietuvoje darnus bendradarbiavimo 

pavyzdys siekiant 

pagerinti ,,Tulpėje“ besigydančių 

pacientų po sunkių 

ligų ir traumų reabilitacijos 

proceso efektyvumą. 

Skaitoma ir diskutuojama 

Kiekvieną antradienį 15.30 

val. VŠĮ sanatorijos ,,Tulpė” 

patalpose pacientai renkasi 

į biblioterapiją. Terapiją 

veda ,,Tulpės“ sanatorijos 

psichologė Brigita Gelumbauskienė 

ir Birštono viešosios 

bibliotekos Suaugusiųjų 

skaitytojų aptarnavimo skyriaus 

vedėja Stefa Puskunigienė. 

Biblioterapijos užsiėmimai 

vyksta 2–12 asmenų 

grupei. Grupę sudaro ,,Tulpės“ 

sanatorijos pacientai po 

įvairių operacijų ar tiesiog 

stiprinantys savo sveikatą 

asmenys. 

Užsiėmimo pradžioje susipažįstama 

su biblioterapija, 

jos tikslais ir principais, 

taisyklėmis darbo grupėje 

ir pan. Skaitomi, cituojami 

įvairūs tekstai iš bibliotekininko 

ir psichologo pasiūlytų 

ir parinktų knygų sąrašo. 

Siekiant grupės dalyvį 

priartinti prie herojaus, 

skaitomi trumpi pasakojimai 

apie įvairių herojų nutikimus. 

Perskaičius knygos 

ištrauką pacientai dalijasi 

mintimis, kokių jausmų 

pOpULiariaUSi 

www.ek.lt/video 

sukėlė girdėti žodžiai. Kai 

sunku prabilti pacientams, 

dažnai pačios vedėjos kalba 

apie savo patirtį ir išgyvenimus, 

susijusius su analizuojama 

tema. Tokiu būdu 

skatinama kalbėti. Svarbu 

gerbti kiekvieno žmogaus 

pasisakymą, nuoširdžiai 

klausytis. Diskusija vyksta 

tarp pacientų ir dažnai pratęsiama 

kambariuose, taip 

susibičiuliaujama artimiau. 

Besigydantys žmonės į užsiėmimus 

kartais atsineša 

ir savo kūrybos eilių. Kai 

po operacijų, pasikeitusios 

išvaizdos pasitikėjimas savimi 

sumažėja, kūryba padeda 

pakilti, sustiprėti, kelia 

savigarbą. Per užsiėmimus 

vyksta pokalbiai grupėje: 

,,Kaip jaučiuosi išgirdęs 

skaitomą ištrauką?“, ,,Ką 

apie tai galvoju ?“, ,,Kas man 

svarbu?“, „Kaip pasielgčiau, 

jei atsidurčiau tokioje situacijoje?“ 

ir pan. Diskusija 

padeda atskleisti įvairius 

patirtus išgyvenimus, nuomones, 

patirtį, susivokti savyje, 

pamatyti pasaulį kito 

SaVaiTėS KLaUSimaS 

Savaitės laiškas 

Nr. 49 

2011 m. gruodžio 26 – 2012 m. 1 d. 

2011-12-22 06:16 

Štai kaip tapome ,,milijonieriais”, 

skolingais valstybei. pastatėme 

namą, kad patys ir vaikai neturėtų 

nors dalies ateities rūpesčių… į 

buvusią svajonę sudėta viskas per 

daugiau nei 30 m. darbo šioje 

valstybėje… parduotas butas, turėtas 

sodo sklypelis, padėjo giminės, 

draugai, paaukota kiekviena 

žmogaus akimis, kaip kiti 

sprendžia aktualias problemas. 

Užsiėmimai suartina 

žmones, skatina kalbėti apie 

kiekvienam svarbius dalykus, 

veikia pozityviai. 

ir kūnui, ir sielai 

Labai svarbu, kad užsiėmimų 

vedėjos būtų susipažinusios 

su įvairia literatūra, 

išmanytų biblioterapijos 

esmę, principus, turėtų grupės 

vedimo įgūdžių (tam 

buvo ruoštasi, mokomasi 

HEPI institute klausantis 

patyrusių psichoterapeutų 

seminarų, paskaitų). Grupės 

vedėjos tariasi dėl temų, organizuoja 

darbą ir yra atviros 

pacientų siūlymams, pageidavimams. 

Su dalyviais 

bendraujama įvairiomis 

temomis: ,,Dėkingumas“, „ 

Meilė ir draugystė“, ,, Įsitikinimai“, 

„ Ramybė“, „Baimė 

“, ,,Tiesa ir teisingumas“, 

,,Minčių galia“, ,,Paleiskite“ 

ir daugeliu kitų. Nuoširdžiai 

ir atvirai bendrauti grupėje 

padeda puodelis arbatos, sušildantis 

ir kūną, ir sielą. 

»Besigydantys žmonės į užsiėmimus 

kartais atsineša ir savo kūrybos eilių 

poilsio laisva minutė, neįsigytas 

gardesnis kąsnis ar prašmatnesnis 

rūbas, nekalbant apie išvykas. registrų 

centre surinktą būstą iš dalies 

naudotų statybinių medžiagų 

įvertino daugiau kaip milijonu… 

plėšikiškas ir bukas seimūnų, vyriausybės 

elito ir kitų ,,Lietuvos 

valstybės dievų” suvokimas apie 

Knygų terapija atlieka svarbų vaidmenį 

reabilitacijoje. Ekonomika.lt nuotr. 

Svarbu paminėti, kad 

nuo 2010 m. pateikus paraišką 

projektas buvo papildytas 

„Biblioterapijos 

ir meno terapijos užsiėmimais 

Birštono miesto savivaldybės 

gyventojams“ 

ir tęsiamas iki dabar. Šiuo 

metu grupę sudaro 11 moterų, 

kurios renkasi kiekvieną 

trečiadienį, kad 

galėtų įsiklausyti į save ir 

kitą, pažinti, priimti, nuspręsti 

ir veikti. Nuoseklus 

darbas atveria daugiau galimybių 

psichoterapinėje 

grupėje. 

Specialisto taikoma biblioterapija, 

tinkamai parinkta 

knyga gali koreguoti 

netinkamą elgesį, stiprinti 

pasitikėjimą savimi, padeda 

atgauti vidinę ramybę, 

atsikratyti slogių minčių, 

gyti po sunkių operacijų, 

traumų, netekčių. 

Knygų terapija atlieka 

svarbų vaidmenį reabilitacijoje, 

nes kūnas sveiksta 

greičiau, jei rūpinamasi 

siela. Vidinė ramybė, teigiamos 

emocijos skatina iš 

naujo keltis po praradimų, 

pamilti save iš naujo, pažiūrėti 

į save ir aplinkinį pasaulį 

šviesesnėmis akimis. 

čia jungiasi 

www.ek.lt draugai 

prabangą, apmokestinant teisę 

žmonėms turėti nuosavą būstą 

gyvenimui, tai dar vienas absurdo 

ir viduramžių dvokas, nuo kurio į 

svetimas šalis bėgo ir bėgs tūkstančiai 

Lietuvos nelaimėlių, arba 

likę – išmirs, bus marinami ir numarinti 

,,valstybės rūpesčiu”. 

,,Lietuvos milijonierius" 

Kas slypi už deimantų 

verslo uždangos 

ilgus dešimtmečius „de 

Beers“ vardas dominavo 

deimantų verslo pasaulyje. 

neapdirbtų deimantų 

atsargų kontrolė, specifinės 

verslo schemos ir tiesioginės 

derybos su užsienio valstybių 

vyriausybėmis dėl jų deimantų 

gavybos leido kompanijai „de 

Beers“ beveik šimtmetį lyderiauti 

viename iš pelningiausių 

pasaulio verslų. 

picerijų tinkle – 

dešimtys tūkstančių litų 

„vokeliuose“ 

dar pavasarį Mokesčių inspekcijos 

perspėtas, kad jo veikla 

kelia įtarimų, picerijos tinklo 

savininkas žadėjo pašalinti 

trūkumus, tačiau dabar įkliuvo 

su įkalčiais – mokėdamas 

atlyginimus „vokelyje“. 

vilniaus apskrities valstybinė 

mokesčių inspekcija informuoja, 

kad bendradarbiaujant 

su FnTT darbuotojais vilniaus 

,,Fokus“ picerijoje nustatytas 

atlyginimų „vokelyje“ mokėjimo 

faktas – padalinio vadovo 

kabinete rasti įvairiomis 

kupiūromis išdėlioti pinigai ir 

darbuotojų sąrašai su nurodytomis 

sumomis. 

2011 metų pasaulio 

atspindys nuotraukose 

Metai eina į pabaigą, tad 

galime atsigręžti ir pasižiūrėti, 

kas nutiko per tuos 12 

mėnesių. 

nesuklysime pasakę, kad šie 

metai buvo įsimintini. nuo 

arabų pavasario iki branduolinės 

katastrofos Japonijoje. 

Jav ir europoje protestuotojai 

sukilo prieš vyriausybės 

taupymo priemones ir 

finansininkų godumą. Jav 

pagaliau įžengė į kariuomenės 

išvedimo stadiją iš irako, 

o specialiosioms pajėgoms 

pavyko sučiupti osamą bin 

Ladeną. 

mažėja lietuvių 

optimizmas 

daugiau nei pusė – 57 proc. 

– Lietuvos gyventojų yra 

nuomonės, kad ekonominė 

šalies padėtis per pastaruosius 

kelis mėnesius pablogėjo. Tik 

7 proc. viešosios nuomonės 

apklausos dalyvių teigė, kad ji 

pagerėjo. Trečdalis – 33 proc. 

– atsakė, kad ji nepasikeitė. 3 

proc. respondentų neatsakė 

į klausimą, kaip pasikeitė 

šalies ekonominė padėtis per 

pastaruosius du mėnesius. 

KIEKVIENĄ 

PIRMADIENĮ 

www.ekonomika.lt 

SAVAITRAŠTĮ 

PRENUMERUOKITE: 

www.prenumerata.lt, www.ekonomika.lt ir 

„Lietuvos ryto“, „Respublikos“ bei kitose platinimo tarnybose

12 Tryliktas puslapis Nr. 49 

Nr. 49 

2011 m. gruodžio 26 – 2012 m. sausio 1 d. 

2011 m. gruodžio 26 – 2012 sausio 1 d. Tryliktas puslapis 13 

KRIMINALINĖS 

NAUJIENOS 

meras – už grotų 

■praėjusią savaitę šiaulių 

miesto apylinkės teismas 

septynioms paroms leido 

suimti finansiniais nusikaltimais 

įtariamą radviliškio 

rajono merą antaną 

čepononį. 

Suimtasis, teismo sprendimu, 

pusei metų nušalintas 

nuo mero pareigų. Taip pat 

suimtas analogiškais nusikaltimais 

įtariamas šios savivaldybės 

tarybos narys Aloyzas 

Juodis. 

STT žiniomis, įtariamaisiais dėl 

galimai neskaidriai vykdytos 

finansinės veiklos laikomi A. 

Čepononis ir A. Juodis galėjo 

klastoti dokumentus ir siekti 

apgaule užvaldyti didelės ver- 

Suėmimo nepanaikino 

■Vilniaus apygardos 

teismas atmetė banko 

,,Snoras“ vadovų advokatų 

skundus dėl jų suėmimo ir 

paliko galioti sprendimą 

abu suimti. 

„R. Baranauskas žinojo, 

kad jo ieško teisėsaugininkai, 

buvo susisiekęs su advokatais, 

vėliau slapstėsi“, – rašoma 

teismo nutartyje. 

Žinodamas apie jam pa- 

SaVaiTėS 

KrimiNaLų 

TOP 3 

STT suėmė radviliškio merą 

a. čepononį. Fotodiena 

tės ES ir savivaldybės biudžeto 

lėšas įgyvendinant bendrą 

Radviliškio ir Bauskės rajonų 

tarptautinio bendradarbiavimo 

projektą. 

teiktus įtarimus jis neatvyko į 

apklausą, o išvyko į Jungtinę 

Karalystę, kur buvo sulaikytas, 

o vėliau paleistas už užstatą. 

Abu įtariamieji, anot 

teismo, žinojo apie pažeidimus, 

pinigų srautus, turėjo 

sąskaitų kitų valstybių bankuose. 

Teigiama, kad Anglijai 

atsisakius juos išduoti Lietuvai 

banko vadovai gali būti teisiami 

ir jiems nedalyvaujant. 

KINIJA. Kinų mokslininkas 

prisipažino dėl prekybos paslapčių 

iš dviejų JAV kompanijų 

vagystės. Huang Kexue 

pasisavino slaptą informaciją 

dėl pesticidų ir naujo maisto 

produkto ir perdavė ją Kinijai 

bei Vokietijai. 

Jis prisipažino pavogęs slaptą 

informaciją iš įmonės ,,Dow 

AgroSciences”, kur dirbo 

2003–2008 metais, ir ,,cargill 

Inc.”. Mokslininkui gresia 

laisvės atėmimo bausmė iki 25 

metų. 

NORVEGIJA. Teismo medicinos 

komisija pritarė Anderso 

Breiviko psichiatrų išvadoms, 

kad jis nepakaltinamas, bet 

gali būti, kad ekstremisto psichikos 

sveikata bus tikrinama 

dar kartą. Septynių ekspertų 

komisija praėjusią savaitę patvirtino 

anksčiau paskelbtą 

išvadą, kad ekstremistas nepakaltinamas, 

ir padidino tikimybę, 

kad jis išvengs kalėjimo. 

Teismo medicinos komisija 

teigė, kad neturi jokių svarbių 

komentarų apie psichiatrų išvadas. 

ITALIJA. Romoje policininkai 

sulaikė pritrenkiamų formų 

ispanę. Paaiškėjo, kad 33 

metų moteris krūtis ir sėdmenis 

buvo pasididinusi 2,5 kg 

kristalizuotos formos kokaino. 

Moteris pareigūnų dėmesį atkreipė 

Romos Fiumičino oro 

uoste, į kurį atskrido iš San 

Paulo. Jų įtarimus sukėlė ,,be 

galo atsikišę” gražuolės apvalumai. 

Tada ir nuspręsta moterį 

patikrinti. 

Laikmenos mokestis 

tapo kovos ginklu 

Pagaliau valstybė rado būdą, kaip pagerinti kultūros atstovų gyvenimo lygį. 

Tačiau tuo, kad mokesčių mokėtojų mokami pinigai ne visada pasiekdavo 

atitinkamas kišenes, ji nesirūpino. 

EVELiNa pOViLaiTyTė 

evelina.povilaityte@ekonomika.lt 

Praėjusį trečiadienį 

Seimui 

skubos tvarka 

priėmus Autorių 

teisių ir 

gretutinių teisių įstatymo 

(ATGTĮ) pakeitimus buvo 

apmokestinta visa skaitmeninė, 

atmintį turinti įranga. 

„Ekonomika.lt“ šaltinių 

teigimu, Kultūros ministerijos 

rengtą projektą Seime 

užregistravo konservatorius 

Julius Dautartas, nors tai 

turėjo būti padaryta per vyriausybę. 

Pastarasis, kalbinamas 

savaitraščio žurnalistės, 

teigė, kad įstatyme numatyti 

mokesčiai yra kompensacija 

autoriams už jų kūrinių 

atgaminimą asmeniniams 

tikslams ir tai daro daugybė 

ES valstybių. J. Dautartas 

pridūrė, kad įstatymo projektą 

kritikavusi asociacija 

„Infobalt“ iškraipo turimus 

duomenis savo nuožiūra. 

„Mūsų skaičiavimu, iš 

naujojo mokesčio būtų surinkta 

apie 2,5 mln. litų, o ne 

15 mln. litų, kaip skaičiuoja 

pastaroji asociacija. Ir tai 

autoriams yra šis tas“, – atsako 

jis į dvejones, ar verta 

dėl tokios sumos užvesti galingą 

mokesčio mokėjimo, 

administravimo ir kompensavimo 

mašiną. 

Kiti savaitraščio šaltiniai 

atskleidė, kad įstatymo 

projektas buvo registruojamas 

per šį Seimo narį, mat 

vyriausybėje su mokesčių 

didinimu susiję projektai 

neatlaiko liberaliojo sparno 

spaudimo. 

Įdomių atsitikimų būta ir 

balsuojant už įstatymo projektą 

Seimo salėje: iš viso 

balsavo 79 parlamentarai, 

kurių 5 patys savo deklaracijose 

yra nurodę, kad gauna 

atlygį iš autorių ir atlikėjų 

interesus ginančių organizacijų. 

praėjusią savaitę buvo apmokestinta visa skaitmeninę atmintį turinti įranga. Fotodiena 

aršios kovos 

Atlikėjų ir fonogramų gamintojų 

interesus ginantys 

asmenys pasakoja, kad įstatymo 

projektas buvo rengiamas 

nuo 2007 metų, tačiau 

įnirtingiausios kovos dėl 

palankaus sprendimo tarp 

suinteresuotų šalių prasi- 

dėjo tik praėjusią savaitę. 

Jos pradžioje informacinių 

technologijų sektoriui atstovaujanti 

asociacija „Infobalt“ 

surengtoje spaudos 

konferencijoje kritikavo AT- 

GTĮ pakeitimus ir vieną iš 

priežasčių nurodė Lietuvos 

autorių teisių gynimo asoci- 

acijos agentūros (LATGA-A) 

neskaidrią veiklą. Pasak J. 

Dautarto, šiuo atveju asociacija 

pasielgė nekorektiškai: 

„Čia tas pat, kas mes apie 

oponentus sakytume, kad jie 

neskaidrūs.“ 

Būtent LATGA-A iki šių 

metų vasario išleisto kultū- 

ros ministro Arūno Gelūno 

įsakymo administravo vadinamąsias 

kompensacijas už 

kūrinių atgaminimą asmeniniais 

tikslais. Nuo šiol tai darys 

Lietuvos gretutinių teisių 

asociacija (AGATA). 

Kalbinama „Infobalt“ ES 

reikalų vadovė Vilma Misiukonienė 

teigia, kad jiems 

daugiausia nerimo ir įtarimų 

kelia LATGA-A ir AGATA 

veiklos neskaidrumas, mat 

šioms visuomeninėms organizacijoms 

valstybė suteikė 

mokesčio administravimo 

funkcijas, tačiau jokios kontrolės 

nenustatė. 

„Kiek mes girdime, kas 

vyksta jų kuluaruose, tai yra 

nekontroliuojami procesai“, 

– teigia ji. 

Rimtai dėl įstatymo projekto 

susikibo ne tik politikai, 

verslininkai, kūrėjai ir 

visų jų interesus ginančios 

organizacijos. Įstatymo projektas 

tapo įrankiu įmonėms, 

besiaiškinančioms nesusiklosčiusius 

verslo santykius. 

Tai portalui „Balsas.lt“ patvirtino 

ir bendrovės „Baltic 

Optical Disc“ vadovas Vidmantas 

Janulevičius. Pasak 

jo, parlamentui ką tik priimtą 

įstatymą teks keisti arba naikinti 

per artimiausius metus, 

nes dėl panašių dalykų jau 

bylinėjamasi kitose šalyse. 

Kaip pabrėžė verslininkas, 

savo problemas prastumda- 

mos tokį įstatymą esą mėgino 

spręsti ir kai kurios audiovizualinę 

produkciją platinančios 

įmonės, stovinčios ant 

bankroto slenksčio. V. Janulevičiaus 

nuomone, visą mokestinę 

naštą laikmenų pardavėjai 

perkels ant galutinių 

vartotojų pečių. 

Nauja šluota 

Jau dabar kyla abejonių, ar 

naujoji šluota, pavadinimu 

AGATA, šluos švariau. Nors 

kaltinimus neskaidria veikla 

asociacija atrėmė išplatinusi 

pranešimą praėjusią savaitę, 

„Ekonomika.lt“ šaltiniai 

tvirtina, kad šioje asociacijoje 

pinigų dalybos anksčiau 

vyko paprastesniu būdu. 

Kalbinama Latvijos bendrovės 

„Mikrofona Ieraksti“ 

vadovė Elita Milgrave teigia 

iš buvusio AGATA tarybos 

nario Lauro Laučiūno sulaukusi 

pasiūlymo susitarti dėl 

bankrutuojančios įmonės 

„Bomba“ turimų įsiskolinimų 

latviams, sudarančių 

daugiau nei 90 tūkst. litų. 

„Bendraujant akis į akį 

man buvo pasakyta, kad 

jie yra AGATA taryboje ir 

skirsto pinigus savo nuožiūra, 

tad mums būtų palanku 

susitarti“, – pasakoja 

ji. Remiantis „Ekonomika. 

lt“ turimais dokumentais, L. 

Laučiūnas yra Fonogramų 

gamintojų ir platintojų asociacijos 

narys. Šie dokumentai 

rodo, kad asociacijos nariai 

yra „ZUZI leidyba“, „Monako 

produkcija“, „Intervid“, 

„Bombos“ įrašai“, VšĮ Nacionalinis 

muzikos fondas. Trys 

iš šių įmonių registruotos 

vienu adresu, o Nacionalinio 

muzikos fondo vadovas Martynas 

Bieliauskas vadovauja 

ir kitai sostinės Savanorių 

prospekte registruotai įmonei, 

anksčiau pasivadinusiai 

„Intervid pramogomis“. 

Šiam įmonių dariniui nepriklauso 

vienintelė „ZUZI leidyba“. 

AGATA vadovė Agnė Masalskytė 

patvirtino, kad L. 

Laučiūnas buvo asociacijos 

tarybos narys, o iki šio 

rugsėjo visos įmonės buvo 

AGATA narės. 

„Rugsėjį gavome jų prašymus 

išstoti iš asociacijos. 

Asociacijos narė liko tik „Monako 

produkcija“, jai buvo 

perduotos visos įmonių turėtos 

kūrinių teisės. Tačiau 

kadangi vyksta teisiniai procesai 

(tarp bankrutuojančios 

„Bombos“ ir jos kreditorių 

– aut. past.), teismas taiko lai- 

»Kiek mes girdime, kas vyksta jų kuluaruose, 

tai yra nekontroliuojami procesai 

kinas apsaugos priemones, 

AGATA šiai bendrovei pinigų 

neperveda“, – teigia asociacijos 

vadovė. 

Paskutinį pavedimą įmonėms 

asociacija padarė šių 

metų gegužę, tačiau neatskleidžiama, 

kokio dydžio 

buvo šios sumos, mat AGATA 

teigia šią informaciją laikanti 

konfidencialia. 

Besidominti įmonių veikla 

„Ekonomika.lt“ žurnalistė 

sulaukė elektroninio laiško 

su teismo dokumentais ir 

prierašu „Suinteresuotiems 

asmenimis“ iš bendrovės 

„Bomba“. Į kvietimą plačiau 

pakomentuoti esamą situaciją 

atsakymo savaitraštis 

nesulaukė. 

Nesėkmės istorija 

Latvijos verslininkės pasakotą 

istoriją papildo AGATA 

ataskaitos ir asociacijos 

direktorės pasakojimas. L. 

Laučiūnas, Justinas Garliauskas 

bei Andrius Šarmaitis, 

dalyvavę minėtų 

įmonių veikloje, praėjusių 

metų balandį, anot AGATA 

metinės ataskaitos, buvo 

išrinkti asociacijos tarybos 

nariais. Šiuo metu AGATA 

tinklalapyje skelbiamame 

tarybos sąraše jų nėra. Anot 

A. Masalskytės, taryba buvo 

reformuota, nes šie trys asmenys 

prarado kitų narių 

pasitikėjimą. Tiesa, minėta- 

atlikėjai ir autoriai tikisi, kad juos pasieks daugiau pinigų. Fotodiena 

sis J. Garliauskas šiuo metu 

yra vienas iš kandidatų į 

LATGA-A generalinio direktoriaus 

postą. 

Kyla klausimas, ar po tokių 

istorijų AGATA sugebės 

skaidriai paskirstyti didesnį 

srautą pinigų, kurį garantuos 

naujasis mokestis? 

Kompozitorius bei atlikėjas 

Raigardas Tautkus turi 

vilčių gauti didesnių išmokų 

iš kultūros atstovų interesus 

ginančių asociacijų. 

Pasak jo, šiuo metu padėtis 

yra gana paini ir kol kas neaišku, 

kas gaus didesnę dalį 

kompensacijų: fiziniai ar juridiniai 

asmenys. 

„Visi esame teisėti nariai. 

Taip, buvo bandymų sukilti 

asociacijoje iš neigiamų įmonių 

susivienijimo pusės, jie 

bandė paimti valdžią į savo 

rankas ir tokiu būdu sutvarkyti 

AGATA lėšas savo naudai, 

bet jiems to nepavyko, 

– prisimena jis. – Tačiau 

mes tikimės, kad autorius ir 

atlikėjus pasieks daugiau pinigų 

(po priimto įstatymo – 

aut. past.), nebent vyriausybei 

vėl pritrūks lėšų ir vyrai 

iš naujo ką nors sugalvos.“

apOLaS GaBryS 


Atsižvelgdamas 

į ypač skubančių 

verslo 

keleivių poreikius 

Vilniaus 

oro uostas pasiūlė galimybę 

įsigyti Privilegijų korteles, 

pakvietimus į Verslo klubą 

ir greitąją aviacijos saugumo 

keleivių patikrą internetu 

ar mobiliuoju telefonu. 

Taip pat keliaujantiems ir 

laiką taupantiems verslininkams 

oro uostas siūlo naudotis 

konferencijų salėmis ir 

dienos biurais bei išskirtinį 

individualų aptarnavimą. 

Beveik pusę per Vilniaus 

oro uostą keliaujančiųjų 

sudaro verslo reikalais 

skraidantys keleiviai. „Jie 

nebūtinai skrenda verslo 

klase, tačiau keliauja darbo 

reikalais ir turi kitokių 

poreikių nei turistiniais 

tikslais keliaujantys žmonės“, 

– kalbėjo Vilniaus oro 

uosto Komercijos departamento 

direktorius Simonas 

Bartkus. Šiems klientams 

Vilniaus oro uostas siūlo 

specialias paslaugas, kurias 

nuo šiol galima įsigyti dar 

paprasčiau – internetu, o 

greitosios patikros paslaugą 

– ir trumpąja SMS žinute. 

Oro uostas 15 

Vilniaus oro uosto 

pasiūlymai verslui 

Vis daugiau žmonių taupydami laiką perka paslaugas ar daiktus internetu. 

Pirkti lėktuvo bilietus internetu jau tapo norma. 

privilegijų kortelė 

Dažnai keliaujantiems Vilniaus 

oro uostas sukūrė Privilegijų 

kortelę, kuri suteikia 

galimybių nemokamai 

pasinaudoti papildomomis 

paslaugomis. Privilegijų 

kortelės savininkas gali 

nemokamai pasinaudoti 

greitąja aviacijos saugumo 

keleivių patikra (angl. Fast 

Track). Tai reiškia, kad 

aviacijos saugumo patikra 

jam bus atlikta be eilės. Su 

Privilegijų kortele jie galės 

pereiti patikrą nelaukdami 

bendroje eilėje, pro tuos pačius 

vartus, pro kuriuos į 

vadinamąją „sterilią zoną“ 

įeina lėktuvo įgula ir oro 

uosto darbuotojai. 

Privilegijų kortelė taip 

pat suteikia teisę nemokamai 

ir neribotai lankytis 

Vilniaus oro uosto Verslo 

klube. Su kortele galima pasinaudoti 

15 proc. nuolaida 

konferencijų salės nuomai 

ar per Labai svarbių asmenų 

(LSA) salę skrendančios 

delegacijos pirmojo 

asmens mokesčiui. Su Pri- 

Nr. 49 

2011 m. gruodžio 26 – 2012 m. 1 d. 

vilegijų kortele taip pat 

galima gauti kortelės partnerių 

– restoranų, kavinių 

ir parduotuvių oro uoste, 

bagažo pakavimo ir automobilių 

nuomos paslaugas 

teikiančių bendrovių – nuolaidų. 

„Privilegijų kortelė pritaikyta 

tiems, kurie vertina 

patogumą. Jei per metus 

žmogus skrenda bent keturis 

kartus, Privilegijų kortelė 

jau apsimokės, – kalba 

apie jos paskirtį Vilniaus 

oro uosto Neaviacinių paslaugų 

skyriaus vadovas 

Justinas Stepšys. – Tai gali 

būti ir puiki dovana sau ar 

verslo partneriui.“ 

Verslo klubas 

Verslo klasės keleiviai, 

klubo „Priority Pass“ nariai, 

„Diners Club” ir Privilegijų 

kortelės turėtojai bei 

keleiviai, turintys atitinkamas 

dažnai skraidančių 

keleivių korteles, gali laukti 

skrydžio išvykimo steriliojoje 

zonoje esančiame 

Verslo klube. Verslo klube 

»privilegijų kortelė pritaikyta tiems, kurie 

vertina patogumą. Jei per metus žmogus 

skrenda bent keturis kartus, privilegijų 

kortelė jau apsimokės 

taip pat gali laukti kiekvienas 

keleivis, susimokėjęs 

vienkartinį mokestį arba 

nusipirkęs paslaugos kuponą 

nuo šiol ir internetu. 

Verslo klubo jaukioje 

aplinkoje galima vaišintis 

gaiviaisiai gėrimais, užkandžiais, 

taip pat rasite stipri 

ųjų lietuviškų gėrimų bei 

ypač didelį puikių vynų pasirinkimą. 

Verslo klube veikia 

bevielis interneto ryšys, 

galima pasinaudoti mobiliomis 

darbo vietomis su visa 

reikalinga biuro įranga. 

Užsakymas trumpąja žinute 

Ypač aktuali naujovė Vilniaus 

oro uoste yra greitosios 

aviacijos saugumo keleivių 

patikros užsakymas 

trumpąja SMS žinute. Išsiuntęs 

trumpąją žinutę keleivis 

gali iš karto eiti prie 

atskiro patikros punkto, 

kur patikrinimas atliekamas 

be eilės. „Pasitaiko, kad 

į oro uostą keleiviai atskuba 

paskutiniu momentu, o tuo 

metu lyg tyčia susidaro didžiulės 

eilės prie saugumo 

patikros. Eilės gale stovintis 

keleivis nuo šiol gali užsisakyti 

vadinamąjį „Fast 

Track“ – saugumo patikrą 

be eilės ir greitai perėjęs 

saugumo kontrolę skubėti 

FaKTai 

OrO UOSTaS 

• Vilniaus oro uoste 17 aviakompanijų 

reguliariomis 

kryptimis skraido į 26 oro 

uostus 

• Per savaitę atliekama apie 

500 tiesioginių skrydžių 

• Keleivių skaičius 2010 m. 

buvo 1,37 mln., o 2011 m. 

prognozuojamas – 1,69 mln. 

• Per dieną Vilniaus oro uoste 

keleivių srautą sudaro apie 

4 500 žmonių 

Verslo klube yra savitarnos baras: 

įvairių vynų ir kitų gėrimų 

pasirinkimas, šviežūs užkandžiai. 

Bendrovės nuotr. 

prie įsodinimo vartų. Taip 

oro uostas sudaro galimybę 

spėti į skrydį laiku“, – kalba 

Komercijos departamento 

direktorius S. Bartkus. 

ypatingas dėmesys 

Pasitinkant ar išlydint ypatingus 

svečius Vilniaus oro 

uostas kviečia naudotis Labai 

svarbių asmenų sale, 

kurioje bus išskirtinai aptarnaujami. 

„Ši Vilniaus 

oro uosto salė skirta aukščiausiems 

Lietuvos Respublikos 

pareigūnams ir jų 

svečiams aptarnauti, – aiškina 

J. Stepšys. – Tačiau jei 

nėra valstybinių Lietuvos 

ar užsienio delegacijų, ją galima 

užsisakyti bet kuriam 

fiziniam ar juridiniam asmeniui 

ir jam bus suteiktas 

toks pat išskirtinis aptarnavimas 

bei visiškas privatumas.“ 

Prie salės yra atskiras 

privažiavimas, keleiviams 

ir lydintiems asmenims bilietų 

ir bagažo registracija, 

muitinės ir pasienio kontrolės 

procedūros, saugumo 

patikra atliekama asmeniškai. 

Pro šią salę keliaujantys 

žmonės į lėktuvą vežami 

atskiru transportu. Laukdami 

skrydžio keleiviai 

gali naudotis darbo ir pasitarimų 

kambariu su visa 

reikalinga įranga, privačiu 

baru ar skaityti lietuvišką 

ir užsienio spaudą 

Konferencijų salės ir biurai 

Pasitinkant ar išlydint 

verslo partnerius, su kuriais 

yra skubių reikalų, Vilniaus 

oro uostas siūlo išsinuomoti 

jaukiai įrengtas konferencijų 

sales, kurių plotas yra 

nuo 56 iki 202 kv. m. Šios salės 

gali būti nuomojamos ir 

neskrendantiems klientams, 

įmonėms, ieškančioms netradicinės 

aplinkos susitikimams, 

mokymams ar 

konferencijoms. Salėse yra 

visa reikalinga konferencijų 

įranga, fakso ir kopijavimo 

technika, veikia bevielis 

interneto ryšys. Atvykstantieji 

į susitikimą iš miesto 

automobilius gali palikti 7 

saugiose mokamose automobilių 

aikštelėse. 

Kad laukiant skrydžio 

laikas būtų naudojamas 

produktyviai, greta laukiamosios 

salės galima išsinuomoti 

visiškai įrengtą, 

privačią ir jaukią darbo 

vietą – biuras dienai, kurios 

plotas yra nuo 19 iki 31 kv. 

m. Darbo vietoje galima išsinuomoti 

ir kompiuterinę bei 

kitą biuro įrangą, užsisakyti 

sekretoriato paslaugas, gėrimų 

ir užkandžių.

Nr. 49 

Nr. 49 

16 2012–ųjų vizija 2011 m. gruodžio 26 – 2012 m. 1 d. 

2011 m. gruodžio 26 – 2012 m. 1 d. 2012–ųjų vizija 17 

diNa SErGiJENKO 

dina@ekonomika.lt 

2012. 

Nustokime dejuoti 

Jonas Dastikas – trąšų gamyklos „Lifosa“ generalinis direktorius: 

iš kitų metų nesitikime labai gerų dalykų, greičiausiai 2012-ieji nebus geresni 

nei praeinantys metai. planuojame nemažas investicijas, plėtrą, žadame 

duoti darbo ir statybininkams. galbūt kitąmet daug neuždirbsime, tačiau 

pragyvensime. galiu pasakyti, kad kiti metai bus išgyvenimo metai – daug 

visokių kalbų girdėti ir apie ekonominę padėtį, ir apie valstybės skolą. reikia 

neprarasti vilties, tačiau ir nesitikėti labai daug. visiems kitąmet linkėčiau 

daugiau aktyvumo. Jeigu pažvelgtume į mūsų tėvus, senelius, suprastume, 

kad jie gyveno kur kas sunkiau nei mes. Štai kodėl turime pamiršti laikus, kai 

kažkas kažką turėjo duoti, nieko nelaukti ir imtis iniciatyvų patiems. 

Leonidas Donskis – europarlamentaras, visuomenės veikėjas: 

Labai norėčiau, kad ateinančiais metais galėtume įveikti krizes, kurios kankina 

europą ir mūsų šalį. norėtųsi pagaliau iš tikrųjų galvoti apie ateitį, apie mėginimą 

plėsti europos sąjungą, tačiau kol kas tenka kovoti su ekonomine krize. 

kitąmet Lietuvai reikėtų išmokti branginti savo laimėjimus ir suprasti, kad 

viskas nėra taip blogai, kaip manome. Taip pat reikėtų išmokti pasikliauti 

savimi, ne vien laukti kokių nors ženklų. Lietuviams reikia prisiminti, kad mes 

patys galime imtis iniciatyvų ir kad mes patys galime kurti savo ateities scenarijų. 

Linkiu kitąmet nelaukti, kol mūsų problemas stebuklingai išspręs kiti. 

Adomas Balsys – prekybos koncerno „Lytagra“ vadovas: 

2012-ieji greičiausiai bus labai panašūs į praeinančiuosius. verslui padėtis 

neturėtų keistis, dabar, sakyčiau, esame ant bėgių: išmokome per tuos trejus 

metus dirbti, susimažinome išlaidas, todėl didelių pokyčių nebus. visai kiti 

dalykai laukia viešojo sektoriaus, kuriam reikėtų pasimokyti iš verslo. 

kitąmet, sakyčiau, kad ir kaip būtų, viešasis sektorius, valdžios žmonės turėtų 

pradėti dirbti kaip privatus sektorius. To reikia ne tik Lietuvai, bet ir kitoms 

europos sąjungos šalims. Taip būtų išspręsta daugybė problemų. ir kito 

kelio nėra, mano nuomone, viešajame sektoriuje dirbantys žmonės turėtų 

orientuotis į tai, kad kurtų pridėtinę vertę, kad galėtų išmokėti įmonėms 

atlyginimus. kitais metais linkėčiau turėti bendrą nuomonę, kaip turi atrodyti 

šalis. Taip pat užjausti silpnesnius, išsaugoti padorumo jausmą, palaikyti 

vieniems kitus ir kuo mažiau gobšumo visose srityse. 

Julius Urbaitis – verslininkas: 

Tikiuosi gerų drakoniškų metų. stengsimės nepasiduoti prognozėms, bandysime 

susikurti strateginius planus, vizijas, įvertinti riziką ir atsitraukimus. ruošiamės 

permainoms ir pokyčiams, nes kuo lankstesni būsime, tuo didesnė sėkmė 

lydės. viskas priklausys nuo valdžios sprendimų, nes kai kurie jos žingsniai 

daromi neatsižvelgiant į mokesčių mokėtojus, verslininkus. Taupyti stengiamasi 

ne taip – verslininkams užkraunami didžiuliai mokesčiai, o pati valdžia turėtų 

kur dar susispausti. galbūt valdininkai atsitokės, kai visos kompanijos išeis į 

šešėlį, o verslininkai pakels rankas. 

kitąmet visiems reikėtų stengtis dirbti ir turėti aiškų tikslą, o ne verkti ir laukti 

prie televizoriaus, kada išlošime aukso puodą. reikėtų daryti sprendimus, 

išreikšti savo nuomonę. visas pasaulis tai daro išeidamas į gatves, o mes kol kas 

kenčiame pagal katalikiškus papročius – kai mums duoda per žandą, iš karto 

kišame antrą. pirmiausia 2012-aisiais linkėčiau optimizmo, nes lietuviai yra stropūs 

ir darbštūs žmonės, tad telieka nepasiduoti aplinkai ir kuo labiau stengtis. 

Daugiau optimizmo ir iniciatyvų – to 2012-aisiais linki šalies verslininkai ir visuomenės veikėjai 

visiems – ir valdžiai, ir paprastiems lietuviams. 

Dalius Trumpa – AB „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas: 

iš ateinančių metų tikiuosi aiškumo ir pastovumo, žinojimo, kaip bus toliau. 

net jeigu viskas toliau bus blogai, tai žinant jau bus geriau nei yra dabar, kai 

vieni sako, kad kiti metai bus prasti, kiti – kad geri. ir 2011-ieji prasidėjo viltingai, 

o vėliau pasigirdo kalbų, kad laukia dar viena krizė. norėtųsi pastovumo, 

kad galima būtų spręsti esamas Lietuvos ir europos problemas. 

2012-aisiais Lietuvai reikėtų orientuotis į verslumo skatinimą, ypač – jaunų 

žmonių, kad jie imtųsi naujos veiklos. ir dar galėčiau palinkėti nelaikyti esamų 

verslininkų pelno siekiančiais sukčiais. 

Vytautas Kudzys – UAB „DPD Lietuva“ generalinis direktorius: 

2012-ieji bus gana sunkūs metai, nes visi požymiai rodo, kad europoje lėtėja 

ekonomika. didelė dalis mūsų prekių keliauja į rusiją, tačiau per praėjusią 

krizę verslininkai rado nemažai nišų europoje. ir jau dabar, metų pabaigoje, 

matome eksporto srautų lėtėjimą. norėtųsi, kad kitąmet valdžia galvotų apie 

verslininkus priimdama sprendimus. galime susitaikyti ir su didesniais mokesčiais, 

ir su valdžios sprendimais, tačiau pertvarkymams reikia laiko. valdžia 

per naktį balsavo už įstatymą, tačiau verslininkas negali taip greitai pertvarkyti 

savo gamybos, srautų. Mokesčių didinimų pinigų nesurinksi, tai galima padaryti 

per didėjančią gamybą, pardavimus, todėl reikia verslą skatinti. dabar 

Lietuvoje padėtis nestabili, galiu pasakyti, kad nors tie užsienio investuotojai, 

kurie įsikūrė Lietuvoje, neišvyks iš čia, nauji dar gerai pagalvos, ar verta Lietuvoje 

ką nors pradėti. palinkėti norėčiau vieno – kad Lietuva turėtų valdžią, kuri 

gerbtų žmones, verslininkus ir suteiktų šaliai stabilumo. 

Gvidas Drobužas – AB „Panevėžio keliai“ valdybos pirmininkas: 

Labai tikiuosi, kad 2012-aisiais žmonės atsikratys blogos emocinės būsenos ir 

supras, kad tik darbas gali sukurti gerą rytojų. žmonės turėtų pradėti dirbti, o 

ne dejuoti, ką dabar daro visi – ir verslininkai, ir paprasti žmonės, ir valdžia. 

Lietuviams reikėtų išmokti jausti pasitikėjimą vieni kitais – to šiandien labai 

mažai. Štai kodėl mes puolame vienas kitą, engiame. prezidentei reikėtų 

pagaliau pasakyti Lietuvai, kur mes einame, ką mes darome, ką darysime – ji, 

kaip šalies vadovė, tą turėtų padaryti. 

kaip verslininkas ir žmogus, prisidedantis prie bendrojo vidaus produkto 

kūrimo, norėčiau palinkėti, kad valdžia ir žmonės imtų pasitikėti verslu. Man 

tai labai svarbu, nes kitaip darbas, kai tave vadina vagimi, praranda prasmę. 

Vidmantas Janulevičius – UAB „BOD Group“ vadovas: 

norisi tikėti, kad 2012-aisiais viskas bus geriau, bet ekonominė padėtis 

europoje atrodo įtempta ir ko nors gero tikėtis būtų sudėtinga. vis dėlto 

nemanau, kad Lietuvoje smukimas bus toks, koks buvo 2009 metais. Mano 

nuomone, smukimas bus trečdalis ar daugiausia pusė to, kas buvo 2009 

metais. kai kuriose šalyse, kaip Lietuvoje, įvyko viso ekonominio burbulo 

korekcija, tačiau kitos šalys recesijos nepajuto ar pajuto labai menkai. Todėl, 

mano nuomone, 2012-aisiais recesija labiausiai palies šias šalis. 

Manau, kad 2012 metais valdžiai reikėtų išmokti vienybės priimant tam tikrus 

sprendimus ir priimti juos kaip įmanoma nuosekliau, be drastiškų šokinėjimų. 

Tokie dalykai ne itin gražiai atrodo žvelgiant užsienio akimis, be to, mes patys 

ginčijamės tarpusavyje, nerandame bendrų tikslų. opozicija turi būti, bet 

reikia ir vienybės. 

Linkėčiau kitąmet išmokti gyventi pagal turimas pajamas, žvelgti į viską optimistiškiau, 

neturėti tiek daug negatyvumo ir palaikyti vienas kitą. 

Visvaldas Matijošaitis – „Vičiūnų“ įmonių grupės steigėjas ir vadovas: 

ateinančiais metais tikimės išlaikyti, ką turime. norėtume kai kuriose rinkose 

padidinti pardavimą, plėsti savo prekių ženklo žinomumą. Tikimės ir augimo, 

intensyvaus darbo. 

Mano nuomone, ir paprastiems žmonėms, ir verslininkams pirmiausia reikia 

žiūrėti, kaip dirbti, kad didėtų darbo našumas. didėjant jam didės ir atlyginimai. 

norėčiau palinkėti valdžiai, kad pradėtų galvoti, kaip sudaryti sąlygas, 

jog Lietuvoje galėtų atsirasti daugiau verslininkų. ir, žinoma, linkiu nebijoti 

duoti verslininkams, ypač jauniems, garantijų. geriau investuoti į verslą nei 

skolintis pinigų ir dalyti juos socialinėms reikmėms. 

Artūras Zaremba – AB „Akmenės cementas“ vadovas: 

Tikiuosi, kad ateinantys metai bus ne prastesni nei buvo šie, praeinantys. Tačiau 

labiausiai norėtųsi, kad ūgtelėtume, užtenka kristi. kalbu ne apie mūsų 

kompaniją, kalbu apie Lietuvą apskritai – jau norėtųsi, kad padėtis gerėtų. 

negalėčiau išskirti srities, kuriai kitąmet reikėtų skirti prioritetą. prieš porą 

metų buvo kalbama apie informacines technologijas, apie mokslo slėnius, jų 

kūrimą ir skatinimą, o galiausiai daugiausia ekonominiam augimui įtakos padarė 

seniai išplėtotos gerai žinomos tradicinės pramonės šakos, sugebėjusios 

persiorientuoti ir išplėtoti eksportą. kitąmet gali aukštyn ekonomiką truktelėti 

ir didelės kompanijos, ir mažesnės, turinčios didelį potencialą. svarbiausia, 

kad valdžios vyrai nustotų peštis dėl smulkmenų ir apie tai pagalvotų. 

kitais metais linkėčiau nusiraminti ir nustoti kovoti su gąsdinamais dalykais iš 

inercijos, ramiai viską paskaičiuoti ir priimti sprendimus. kitąmet reikėtų daryti 

taip, kaip sako patarlė: septynis kartus pamatuoti ir tik tada pjauti. 

Benediktas Juodka – Vilniaus universiteto rektorius: 

universitetas kasmet pirmiausia nori gerų studentų, nes studijų kokybė, apie 

kurią daug kalbama, didele dalimi priklauso nuo jaunų žmonių motyvacijos 

ir noro mokytis. norėčiau ir to, kad kitąmet mūsų mokslo žmonėms sektųsi 

konkuruojant dėl įvairių grantų, ypač kai žinome, kad mokslinė veikla valstybės 

finansuojama nepakankamai. 

Lietuvoje yra kuriami penki mokslo slėniai, valstybė jau patvirtino slėnių koncepciją, 

prioritetus, slėnių veiklai skiriama europos sąjungos parama. kitais 

metais reikėtų susitelkti ir pasirūpinti tarpusavio santarve, kad visi šie gražūs 

projektai nežlugtų. 

kitais metais linkėčiau daugiau pasitikėti vieni kitais, jausti mažiau įtarumo, 

daugiau santarvės, susitelkimo, kad galėtume realizuoti svarbius valstybės 

projektus, skirtus mokslui ir studijoms. 

Nerijus Dagilis – UAB „Hermis capital“ valdybos pirmininkas: 

į ateinančius metus žvelgiu optimistiškai. Lietuvoje buvo tokie prasti dveji 

metai, kad europos supratimas apie blogus metus man atrodo šiek tiek 

juokingas. Mūsų įmonėje padėtis gera, todėl tokių prastų dalykų, kaip visi 

žada, nesitikime. 

Lietuvai reikėtų valdymo ir „sodros“ reformų, tačiau nemanau, kad jas kas 

nors darys. nuo to reikėtų pradėti, o visos kitos sritys savaime susitvarkys. 

verslui siūlyčiau žvalgytis vokietijos, skandinavijos kryptimis. 

Lietuviams 2012-aisiais linkėčiau daugiau optimizmo ir racionalumo, o 

valdžios atstovams – sveiko proto ir ryžto ką nors daryti. 

Filomena Taunytė – gydytoja ir 

publicistė: 

nemanau, kad kitąmet bus kas 

nors labai gero. vis daugiau žmonių 

palieka Lietuvą ir nežada grįžti, 

įsitvirtina kitur, Lietuvoje lieka vis 

mažiau žmonių, visuomenė skaldosi, 

daugiau atsiranda turtuolių. 

Būtų smagu, jei visi seimo nariai, 

kurie skatina visuomenę veržtis 

diržus, mėgintų patys išgyventi tris 

mėnesius iš 800 litų. Manau, biudžetas 

būtų subalansuotas. negi 

jie nepragyventų? Juk daugelis 

žmonių, net tie, kurie turi aukštąjį 

išsilavinimą ir yra ne ką kvailesni 

už seimo narius, gyvena už 600 

litų per mėnesį. vieni dirba po 10 

valandų per dieną ir gauna 600 

litų, o kiti lakstydami po visokius 

tailandus gali gauti pinigų be jokio 

pagrindo. 

Linkėčiau, kad kitąmet žmonės 

nustotų kentėti. To daugiau jokiu 

būdu negalima. negalima leisti, 

kad 55 proc. Lietuvos žmonių ant 

galvos liptų turtingieji. 

Gytis Lukšas – Lietuvos kinematografų 

sąjungos pirmininkas, 

režisierius: 

asmeniškai tikiuosi, kad kitais 

metais galėsiu daryti savo darbą. 

aš esu režisierius, kino kūrėjas ir 

visavertiškai galiu jaustis tik kurdamas 

filmus, dirbdamas filmavimo 

aikštelėje. nuo paskutinio mano 

filmo „duburys“ praėjo ketveri 

metai ir esu pasirengęs dirbti 

toliau. Turiu naują scenarijų ir 

tikiuosi, kad kitąmet gausiu finansavimą 

ir galėsiu pradėti dirbti. Tai 

mano didžiausia svajonė. 

kino kūrėjai mažais žingsneliais 

juda pirmyn. seimas patvirtino 

Lietuvos kino įstatymo naują 

redakciją, pagal kurią jau kitų 

metų viduryje bus įkurtas Lietuvos 

kino centras, kuris rūpinsis šalies 

kino kūrėjų reikmėmis. pavyko 

patikslinti daugybę dalykų, kurie 

buvo pasenę, be to, nuo šiol 60 

proc. pridėtinės vertės mokesčio 

(pvM) atiteks nacionalinio kino 

reikmėms, anksčiau atitekdavo tik 

30 proc. per metus tai leis surinkti 

3 mln. litų ir sukurti vieną viso 

metražo filmą be jokios valstybės 

paramos. Tačiau dabar mums 

svarbiausia, kad kitąmet būtų sąžiningai 

pasižiūrėta į Lietuvos kino 

centro kūrimą ir padaryta viskas, 

kas įmanoma. 

Linkėčiau lietuviams nesiliauti 

visko norėti. pirmiausia norėti gyventi 

geriau. kai žmogus nusivilia, 

liaujasi norėjęs ir siekęs. ir dar 

linkėčiau suvokti, kad tik kultūra 

plačiąja prasme gali mus pastatyti 

greta tokių senų demokratinių 

valstybių, kurioms mes tyliai 

pavydime. 

Vytautas V. Landsbergis – rašytojas: 

kai labai daug tikiesi, tenka smarkiai nusivilti, todėl stengiuosi tikėtis nedaug. 

užtektų to, kad visi būtume sveiki, gyvi ir džiaugtumėmės tuo, ką turime. Man 

labai įstrigo dalai Lamos mintis, kad laimė yra tada, kai nori to, ką turi. To aš 

labai norėčiau išmokti. 

Manyčiau, Lietuvoje yra ne ekonominė, o pagarbos krizė sau, savo mintims, 

žodžiams. Leidžiame sau plūstis ir niekinti kitus, pradedant anoniminiais 

komentuotojais internete, baigiant viešais politikų pasisakymais, publikacijomis. 

Tai visuotinė liga: atrodo, kuo labiau pažeminsi kitus, esančius šalia, tuo 

labiau save išaukštinsi. 

kūryba negali vykti, kai kalba ginklai, todėl mums reikėtų išmokti juos užčiaupti. 

Jeigu krizė dar gilės, greičiausiai ginklus sudėsime savaime, nes reikės 

išmokti išgyventi. Būtų smagu, jei tauta išmoktų atskirti pelus nuo grūdų. 

Antanas Vinkus – Neringos savivaldybės meras: 

kaip neringos savivaldybės meras pirmiausia viliuosi, kad šie metai bus 

sėkmingi visai neringos bendruomenei ir jos rinktai savivaldybės tarybai, šiuo 

metu siekiančiai įgyvendinti kurortui svarbius projektus ir vykdyti darbus, kurie 

būtini neringos žmonių gerovei. 

visiems Lietuvos žmonėms noriu palinkėti dar didesnės tolerancijos, pagarbos 

ir meilės vieni kitų atžvilgiu. Manyčiau, mažiau turėtume vieni kitus kaltinti, 

sugebėt atleisti. suklydus nepasilikti klaidoje, o skubėti ją ištaisyti. Mes visi 

galime ir turime didžiuotis savo tėvyne Lietuva, mūsų pajūrio perlu neringa ir 

jos darbščiais žmonėmis.

Nr. 49 

Nr. 49 

18 Užsienyje 2011 m. gruodžio 26 – 2012 m. 1 d. 

2011 m. gruodžio 26 – 2012 m. 1 d. Užsienyje 19 

pasak N. d. Kristofo, šiandien atėjo metas suartėti su šiaurės Korėja, nes sankcijos jai tik stiprina režimą. Wikipedia 

Naujas Kim. 

Naujas šansas? 

Pirmą kartą nuvykęs į Šiaurės Korėją 1989 metais 

buvau įkyrus ir belsdavausi į bet kurį pasitaikiusį namą. 

Norėjau pamatyti, kaip iš tikrųjų gyvena eiliniai 

korėjiečiai. Jie buvo nustebę, bet svetingi. 

CV Nicholas D. Kristofas 

Baigė teisę Harvardo ir Oksfordo 

universitetuose, mokėsi 

kinų kalbos Taipėjuje ir arabų 

kalbos Kaire. 

Dirbo ,,Times“ korespondentu 

Los Andžele, Honkonge, Pekine 

ir Tokijuje. 

NiCHOLaS d. KriSTOFaS 

Project-syndicate.org 

Labiausiai mane nustebino, 

kad kiekvienuose 

namuose ant sienos kabėjo 

garsiakalbis be įjungimo ar 

išjungimo mygtuko, per kurį 

kas rytą namus žadino propaganda 

(,,Žaisdamas golfą 

draugas Kim Jong Ilas vienu 

smūgiu pataikė į penkias 

duobutes!”). Ir taip trimitavo 

visą dieną. 

Šiaurės Korėja nėra 

tik dar viena diktatūrinė 

valstybė. Ji tikriausiai yra 

labiausiai totalitarinė valstybė, 

apie kokią esame girdėję. 

Stalinas ir Mao buvo 

žudikai, bet nepanaudojo 

technologijų, Kim dinastija 

turi kompleksinę represijų 

sistemą. 

Vyriausybės propaganda 

neturi gėdos jausmo. Pavyzdžiui, 

neįgalus žmogus ten 

traktuojamas kaip bjaurybė, 

tad tokie žmonės paprasčiausiai 

išvežami iš šalies 

sostinės Pchenjano. O per visuotinį 

badą per žinias buvo 

pasakojama istorija apie persivalgiusį 

žmogų, kuris tiek 

Gyveno keturiuose žemynuose, 

yra aplankęs apie 150 šalių. 

Nuo 2001 m. – ,,New York 

Times” autorius, du kartus 

laimėjo Pulitzerio premiją. 

2010 m. amerikiečių HBO kanalas 

apie jį sukūrė dokumentinį 

filmą ,,Reporteris“. 

valgė, kad sprogo. 

Kartą sustojau kaimo 

vietovėje ir pakalbinau dvi 

sutiktas mokines. Jos buvo 

draugiškos, bet mane pribloškė 

išrėždamos politines 

eilutes tobulu unisonu, lyg 

tikri robotai. 

Kai šalį pasiekė kontrabandiniai 

filmai ir muzikos 

įrašai, policija pradėjo 

atjungti elektrą daugiabučiams. 

O jei rasdavo nelegalų 

įrašą namuose, į darbo stovyklą 

galėjo būti išgabenta 

visa šeima. 

Reikia pripažinti, kad 

šioje šalyje esame padarę 

klaidų. Keletas jų: 

Nemanykite, kad šio režimo 

pabaiga neišvengiama. 

Rašau apie Šiaurės Korėją 

nuo 1987-ųjų ir gandų, kad 

jau kyla pasipriešinimas ir 

vyriausybė tuoj žlugs, buvo 

visada. Taip, režimas ten gali 

žlugti ir rytoj, bet taip pat jis 

gali laikytis dar 20 metų, o 

,,Didysis įpėdinis” Kim Jong 

Unas – pergyventi Baracką 

Obamą. 

Nemanykite, kad visi nekenčia 

režimo. Ar matėte minias 

korėjiečių, raudančių 

»ar matėte minias korėjiečių, 

raudančių dėl Kim Jong ilo mirties? 

Tos raudos veikiausiai yra tikros 

dėl Kim Jong Ilo mirties? Tos 

raudos veikiausiai yra tikros. 

Kalbėdamas su režimo 

priešininkais baisėjausi, 

kiek blogo Kim dinastija yra 

padariusi, bet jie pridūrė, 

kad artimieji vis dar tiki 

viskuo, kas jiems sakoma, 

nes daugiau nieko nežino. 

Be to, dauguma korėjiečių 

yra aistringi nacionalistai, 

geriau besirenkantys vietinį 

despotą nei užsienio kolonializmo 

užuomazgą. 

Nesistenkite izoliuoti 

Šiaurės Korėjos. Vakarai 

į šalies branduolinę programą 

reagavo uždėdami 

jai griežtas sankcijas ir izoliuodami. 

Bet ta izoliacija 

ir yra pagrindinis dalykas, 

leidžiantis Kim šeimai išlikti 

valdžioje. Ekonominis 

skausmas taip pat nesunaikins 

režimo. Prisiminkite 

paskutinio praėjusio amžiaus 

dešimtmečio badą. 

Manoma, kad tuomet mirė 

apie milijonas žmonių, o režimas 

liko nepaliestas. 

Vakarų pareigūnai kaltina 

Kiniją lepinant Šiaurės 

Korėją, bet Pekinas turi 

strategiją – paskatinti Kim 

režimą pakartoti Kinijos politikos 

reformas ir transformuotis 

jos keliu. Šiandien 

Kinijos prekeiviai, mobilieji 

telefonai, DVD ir CD diskai 

jau plačiai pasklidę šiaurinėse 

šalies dalyse. Jie daug 

stipriau veikia Kim režimą 

nei bet kuri JAV politika. 

Gerų sprendimų nėra. Pasinaudokime 

Šiaurės Korėjos 

valdžios kaita ir pabandykime 

pakeisti požiūrį. Jei 

bent per žingsnį pasistūmėsime 

diplomatiniuose santykiuose, 

prekyboje ir mainuose, 

mes nebeskatinsime 

monstriško režimo, mes galėsime 

jam kasti duobę. 

Įsimintiniausi 

Nuo Japonijos cunamio iki 

karališkųjų vestuvių – ,,Ekonomika. 

lt” suskaičiavo pagrindinių metų 

įvykių padarytą žalą ir naudą. 

iNGrida mačiULaiTyTė 

ingrida.maciulaityte@ekonomika.lt 

Be mums artimų 

euro zonos problemų, 

bene visiems 

metams 

okupavusių kiekvieno laikraščio 

puslapius, šiemet 

pasaulį drebino išskirtiniai 

įvykiai. Per kai kuriuos jų 

žuvo tūkstančiai žmonių ar 

pridaryta milijardinės žalos, 

kiti kėlė džiaugsmą milijonams. 

Arabų pavasario sukilimai 

(2011) 

Dar praėjusių metų pabaigoje 

Šiaurės Afrikos šalyse 

kilę neramumai išplito 

po visą regioną. Protestų padaryta 

žala siekia daugiau 

nei 55 mlrd. JAV dolerių. 

Tarptautinio valiutos fondo 

skaičiavimais, kruviniausius 

sukilimus patyrusios 

šalys – Libija, Sirija, mažiau 

nukentėjęs Egiptas, Tunisas, 

Bahreinas ir Jemenas 

– neteko apie 20,6 mlrd. dolerių 

BVP, šalių viešieji finansai 

susitraukė apie 35 mlrd. 

dolerių. Labiausiai nuo sukilimų 

nukentėjusi Libija 

neteko net 28 proc. BVP. 

Dažnai į riaušes ar net 

pilietinį karą peraugę sukilimai 

pridarė ne tik finansinės 

žalos, bet ir žuvo 

tūkstančiai žmonių. Skaičiuojama, 

kad per Libijos 

karą galėjo žūti iki 30 tūkst. 

žmonių, per riaušes Egipte 

oficialiai žuvo 846 žmonės, 

dar 6,5 tūkst. sužeista. Iš 

viso per Arabų pavasario sukilimus 

žuvo apie 37 tūkst. 

žmonių. 

Žemės drebėjimas ir cunamis 

Japonijoje (kovo 11 

d.) 

Katastrofa Japonijai ta- 

pęs 9 balų stirpumo Tohoku 

žemės drebėjimas ir cunamis, 

Pasaulio banko duomenimis, 

šaliai pridarė žalos 

už maždaug 235 mlrd. dolerių 

– tai brangiausia katastrofa, 

užfiksuota istorijoje. 

Skaičiuojama, kad gamtos 

stichija nusinešė apie 16 

tūkst. gyvybių, 6 tūkst. žmonių 

sužeista, sugriauta apie 

125 tūkst. pastatų. 

Žemės drebėjimas pripažintas 

didžiausiu Japonijos 

istorijoje ir vienu iš 5 didžiausių 

nuo 1900 metų, kai 

buvo pradėta kaupti statistika. 

Jo sukeltos cunamio 

bangos vietomis siekė net 

40 metrų ir užliejo net 10 km 

sausumos plotus. 

Cunamio banga iš rikiuotės 

išvarė du Fukušimos 

atominės elektrinės reaktorius, 

kuriuose užfiksuotas 

radiacijos nuotėkis ir dėl 

katastrofos sustabdytas 11 

reaktorių darbas. 

Karališkosios vestuvės 

Didžiojoje Britanijoje (balandžio 

29 d.) 

Princo Williamo ir jo 

mylimosios Kate Middleton 

vestuvės pavasarį sulaukė 

metų įvykiai skaičiais 

viso pasaulio dėmesio ir 

prie televizoriaus prikaustė 

milijonus žmonių. 

Skaičiuojama, kad karališkosios 

vestuvės kainavo 

apie 20 mln. svarų, apie 500 

tūkst. svarų buvo skirta tik 

gėlėms. Vis dėlto nurodoma, 

kad masinis renginys ir papildomi 

laisvadieniai šalies 

ekonomikai kainavo nuo 

1,2 iki 6 mlrd. svarų, tačiau 

iš papildomų 4 mln. turistų 

per ketverius metus planuojama 

uždirbti apie 2 mlrd. 

svarų, tad renginys turėtų 

atsipirkti. Skaičiuojama, 

kad vien iš vestuvių suvenyrų 

uždirbta apie 44 mln. 

svarų. 

Pora atsisakė vestuvių 

dovanų ir paprašė vietoj jų 

paaukoti lėšų specialiam 

fondui, kuris parėmė Naujosios 

Zelandijos žemės 

drebėjimo aukas, kelias 

Britanijos nevyriausybines 

organizacijas. Vestuvių 

ceremoniją transliavo 180 

pasaulio šalių, lankėsi net 1 

900 kviestinių svečių. 

Potvyniai Tailande (liepos 

31 d. – iki šiol) 

Liepos pabaigoje Tai- 

lande prasidėję potvyniai 

laikomi didžiausiais per 

visą šalies istoriją – užlieta 

apie 300 mln. hektarų žemės 

58 provincijose. Gruodį kai 

kurios Tailando vietos vis 

dar buvo apsemtos 2 metrų 

vandens sluoksniu. 

Pasaulio banko skaičiavimais, 

nuo stichijos nukentėjo 

12,8 mln. žmonių, apie 

506 žuvo. Potvyniai padarė 

žalos už maždaug 45 mlrd. 

dolerių ir priskiriami į daugiausia 

žalos padariusių 

gamtos stichijų penketuką. 

Potvyniai taip pat sutrikdė 

šalies pramonės 

darbą – nedirbo 930 gamyklų. 

Dalis jų nebebus atstatomos. 

Skaičiuojama, 

kad stichija Tailando BVP 

augimą sumenkino apie 1 

proc. Potvynis sunaikino 

apie 25 proc. šiemečio ryžių 

derliaus, todėl tikėtina, kad 

jų kaina pasaulyje išaugs. 

Stipriai nukentėjo ir kompiuterių 

standžiųjų diskų 

rinka, sutriko jų tiekimas. 

Taip pat didelių nuostolių 

patyrė gamyklas Tailande 

turėjusios Japonijos įmonės 

,,Honda“, ,,Toyota”, ,,Hita- 

chi“ ir ,,Canon“. 

Riaušės Londone (rugpjūčio 

6–10 d.) 

Masinės riaušės rugpjūtį 

kilo Londono Totenhamo 

rajone po incidento, kai policijos 

pareigūnas nušovė 

jaunuolį Marką Dugganą. 

Netrukus neramumai išplito 

dar keliuose Londono 

rajonuose ir persimetė į didžiuosius 

Didžiosios Britanijos 

miestus. Riaušininkai 

plėšė parduotuves, degino 

automobilius. Per neramumus, 

lyginamus su 1995-ųjų 

riaušėmis Londono Brikstono 

rajone, suimta apie 3 

100 žmonių, beveik 1 000 iš 

jų nuteisti. 

Riaušių dienomis užfiksuoti 

3 443 nusikaltimai, 

juose žuvo penki žmonės, 

dar 16 buvo sužeista. Skaičiuojama, 

kad britų Skotlandjardas 

tvarkai palaikyti 

per riaušes išleido daugiau 

nei kitiems metų įvykiams 

– apie 34 mln. svarų. Gatvėje 

budėjo apie 16 tūkst. pareigūnų. 

Miesto infrastruktūrai 

ir verslui padaryta žalos 

už maždaug 200 mln. svarų. 

Po neramumų atlikto tyrimo 

duomenimis, 83 proc. 

Londono verslininkų mano, 

kad riaušės pakenkė miesto 

įvaizdžiui, 73 proc. apklaustųjų 

tiki, kad jie padidino 

tikimybę ko nors panašaus 

sulaukti ir per Londono 

olimpiadą kitąmet. 

Protestai ,,Užimk Volstritą“ 

(rugsėjo 17 d. – iki 

šiol) 

Protestų bangą, pavadintą 

,,Užimk Volstritą”, 

rugsėjį pradėjo kanadiečių 

aktyvistų grupė ,,Adbusters“, 

įkvėpta Arabų pavasario 

revoliucijų. Pirmosiomis 

dienomis gatvėmis 

marširavo apie 1 000 protestuotojų 

prieš socialinę 

ir ekonominę nelygybę, 

aukštą nedarbą, bankų 

»Skaičiuojama, kad karališkosios vestuvės 

kainavo apie 20 mln. svarų, apie 500 tūkst. 

svarų buvo skirta tik gėlėms 

ir korporacijų godumą ir 

korupciją. Jie kūrėsi palapinėse 

visų didžiųjų JAV 

miestų parkuose. Protestams 

įsibėgėjus, jų dalyviai 

buvo skaičiuojami dešimtimis 

tūkstančių ir banga nuvilnijo 

iki Europos. 

Pagrindinis protestuotojų 

šūkis: ,,99 proc. gyventojų 

dirba 1 proc. turtuolių”. 

Tyrimų duomenimis, 2007 

metais 1 proc. turtingiausių 

amerikiečių priklausė 34,6 

proc. viso JAV turto, dar 19 

proc. valdė 50,5 proc. 

Protestuose dalyvavo 

daugiausia per socialinius 

tinklus sukviestas jaunimas, 

vėliau prisidėjo ir 

vyresnė auditorija. Apskaičiuota, 

kad vidutinis protestuotojų 

amžius siekė 33 metus. 

Akcijoms organizuoti 

iš donorų surinkta apie 600 

tūkst. JAV dolerių. Vien 

maisto daviniams Niujorko 

Zuccotti parke buvusiems 

protestuotojams kasdien 

buvo skiriama 1 000 dolerių. 

Vėliau protestų vietose buvo 

įkurtos net bibliotekos, siūlančios 

protestuotojams nemokamą 

bevielį internetą ir 

per 5 000 knygų. 

Apklausų duomenimis, 

šias protesto akcijas palaiko 

59 proc. amerikiečių, 

22 proc. yra „prieš“. Skaičiuojama, 

kad papildomos 

policijos pajėgos per pirmąjį 

protestų mėnesį Niujorko 

policijai kainavo apie 5 mln. 

dolerių. 

Irako karo pabaiga 

(gruodžio 15 d.) 

2003 metų kovo 20 dieną 

prasidėjusi karinė operacija 

Irake oficialiai baigta šių 

metų gruodžio 15-ąją. Paskutiniai 

JAV karo daliniai savo 

bazes paliko po trijų dienų. 

Skaičiuojama, kad iki 

2010 metų per karines operacijas 

Irake žuvo 103–113 

tūkst. žmonių. 

Tačiau šaltiniai pateikia 

labai skirtingus duomenis, 

tarp jų ir ,,WikiLeaks” (109 

tūkst. aukų) ar medicinos 

žurnalo ,,Lancet” tyrimas 

(1,03 mln. aukų). Oficialiai 

teigiama, kad kare žuvo 4 

487 JAV, 179 Didžiosios Britanijos 

ir 139 kitų valstybių sąjungininkių 

kariai. Irako kariuomenė 

skelbia apie16,62 

tūkst. karių mirtis. Likusieji 

užfiksuoti statistikoje – civiliai. 

Karo išlaidos Didžiajai 

Britanijai siekia 9 mlrd., o 

JAV – 845 mlrd. dolerių, tačiau 

žala visai JAV ekonomikai 

matuojama net 3 trln. 

dolerių.

20 Išskirtinis interviu 

T. Bagdonavičius: nemėgstamiems 

darbams atlikti galima pasisamdyti 

asistentą. Juk yra gabių studentų, 

norinčių užsidirbti. 

ruslano kondratjevo nuotr. 

paULiUS GriNKEVičiUS 

paulius.grinkevicius@ekonomika.lt 

Su T. Bagdonavičiumi 

susitinkame 

iškart po jo vesto 

seminaro. Jau 

kitą dieną jis turi 

išvykti į Prancūziją, kur su 

žmona praleidžia daugiausia 

laiko. Gyvenimas užsienyje, 

verslininko teigimu, 

netrukdo plėtoti verslo, greičiau 

priešingai – nuotolinis 

valdymas leidžia išlikti savo 

verslo konsultantu, o reguliarios 

konferencijos internetu 

su partneriais ir darbuotojais 

sudaro galimybę matyti 

verslą iš įvairių perspektyvų 

ir greičiau pasiekti rezultatą. 

Gydytojo homeopato išsilavinimą 

turintis T. Bagdonavičius 

užsiima verslo 

sistemų kūrimu, mokymais 

ir teikia verslo konsultavimo 

paslaugas. Nors nuo 6 metų 

mikčioja, T. Bagdonavičius 

įsitikinęs, kad kalbėti prieš 

auditoriją tai netrukdo – mikčiojimas 

yra ne kliūtis, o privalumas. 

? 

Užsiimate verslo sistemų kūrimu. 

Kas yra verslo sistema? 

Smalsumas nugali 

baimę klysti 

»Kol mikčioju, kažkas mano sakinį mintyse 

pakartoja 20 kartų. Vadinasi, mano įtaiga yra 

20 kartų didesnė 

CV Tomas Bagdonavičius 

2001–2007 m. studijavo 

Vilniaus universitete, Medicinos 

fakultete, įgijo gydytojo profesinę 

kvalifikaciją 

2007–2008 m. stažavosi 

Stounbridžo asociacijos kolegijoje 

Parašė knygas „Verslas be rizikos. 

Kaip be pradinio kapitalo susikurti 

pelningą verslą“ ir „Vaikų imuniteto 

stiprinimo ABc. Praktinis 

vadovas“ 

Prieš kelis mėnesius savaitraštis „Ekonomika.lt“ rašė apie geriausius verslo seminarų vedėjus 

Lietuvoje. Tuomet vieną geriausių seminarų vedėjų mūsų šalyje kai kurie pašnekovai nurodė 

verslininką ir lektorių Tomą Bagdonavičių. 

Lietuvoje verslas dažnai 

painiojamas su amatu. 

Sakoma: „Aš turiu savo 

verslą“, o tas „savo“ dažnai 

rodo, kad tai ne verslas, o 

amatas, kurį plėtodamas 

žmogus eina, pavyzdžiui, direktoriaus 

pareigas. Verslas, 

arba verslo sistema – atskiras 

organizmas. Jis gali 

efektyviai veikti nedalyvaujant 

savininkams. 

Skirtumą tarp verslo ir 

amato galima nusakyti atsakant 

į klausimą, ar gali savininkai 

bent tris mėnesius 

nedalyvauti versle. Iš to, ar 

verslas augs, sustos, ar bankrutuos, 

galima spręsti – tai 

verslas ar amatas. 

? 

Teigiate, kad verslą galima 

sukurti be rizikos. Įprastu 

požiūriu verslas ir rizika – neatsiejami 

dalykai. Kaip įmanoma šiuos 

dalykus suderinti? 

Mažindami pradinio kapitalo 

išlaidas galime iki minimumo 

sumažinti pinigų 

riziką. Visi mano, kad verslui 

pradėti reikia daug pinigų. 

Taip yra dėl to, kad kai kuriuos 

dalykus žmonės daro 

neprotingai. Pavyzdžiui, daugelis 

sako, kad norint plėtoti 

verslą reikia pastatyti gamy- 

klą. Iš tikrųjų norint sukurti 

verslą užtenka užsisakyti 

gamybos paslaugas. Palyginkite, 

kiek kainuoja pastatyti 

gamyklą, o kiek užsakyti gamybos 

paslaugas. 

Kalbant apie riziką – ji gali 

būti įdėtų pastangų ir laiko 

arba įdėto kapitalo rizika. 

Pinigai gali grįžti, o laikas 

negrįš – juk mes senstame. 

Kad rizikos išvengtume, reikia 

mėgti savo veiklą. Jei 

nemėgsti, nedaryk. Nemėgstamiems 

darbams atlikti galima 

pasisamdyti asistentą. 

Juk yra gabių studentų, norinčių 

užsidirbti bent kelis 

litus. Tas, kuriam patinka 

darbas, visada bus geresnis. 

? 

Ko reikia norint būti verslininku 

ir kurti sėkmingas verslo 

sistemas? 

Pirmiausia verslininkas 

turi mokėti tvarkyti asmeninius 

finansus. Jeigu to 

nemoka, jo versle vyraus netvarka. 

Tokie žmonės verslo 

pinigus suplaka su asmeniniais, 

nešiojasi juos vienoje 

piniginėje. Dėl to atsiranda 

painiava. Ir užsiimant verslu, 

ir plėtojant amatą tuos dalykus 

reikia atskirti. 

Taip pat verslininkas turi 

mokėti parduoti. Pardavimas 

daugeliui žmonių visų 

pirma yra tam tikrų įsitikinimų 

pakeitimas ir baimių 

sulaužymas. Esame mokyti: 

jei mums pasako „ne“, tai ir 

Nr. 49 

2011 m. gruodžio 26 – 2012 m. 1 d. 

reiškia „ne“. Iš tiesų parduodama 

dažniausiai po dešimties 

„ne“. Jei kas nors greitai 

nuperka tavo produktą ar 

paslaugas, greičiausiai greitai 

jų ir atsisakys. Kai pardavimo 

procesas trunka ilgai, 

bendravimas su klientu taip 

pat užtrunka ilgiau. Jei verslininkas 

nemokės parduoti 

idėjos, jis žlugs. 

Kita savybė yra smalsumas. 

Verslininkas viską nori 

išbandyti pats. Idėja nieko 

verta, kol nėra įgyvendinta. 

Smalsumas panaikina baimę 

klysti – nebijai, nes darai iš 

smalsumo. 

Paskutinis dalykas – platus 

požiūris. Reikia matyti 

ne tik medžius, bet ir visą 

mišką. Užsiimant verslu tai 

leidžia nesijausti geriausiam, 

priimti kitą žmogų ir į savo 

verslą pažiūrėti iš šalies. 

? 

Su kokiomis verslo sistemomis 

dirbote anksčiau ir su kokiomis 

dirbate dabar? 

Būdamas septynerių 

metų nupirkau penkias tūbeles 

lūpų dažų, juos nunešiau 

į kioską ir pardaviau 

brangiau. Turbūt tai buvo 

pati pradžia. 

Vėliau su draugais įkūrėme 

portalą imunitetas.lt. 

Tinklalapis gyveno iš reklamos. 

Nemėgstu verslo plėtoti 

vienas – tai tas pats, kas 

gerti vienam. Galima, bet 

neįdomu. Mūsų projektuose 

visuomet dalyvauja daugiau 

negu du žmonės. 

Dabar su partneriais 

užsiimame kitomis verslo 

šakomis. Viena jų – maisto 

parduotuvėlė įkalinimo įstaigoje. 

Nors dirba tik keli 

darbuotojai, šis verslas labai 

efektyvus ir stabilus. 

Man nepatinka ypač dideli 

verslai, kur yra daug departamentų. 

Geriau du maži, 

bet efektyvūs negu vienas 

didelis, bet neefektyvus. 

Bet kokį kelių darbuotojų 

verslą savininkai gali nesunkiai 

valdyti susijungdami 

iš skirtingų pasaulio 

vietų į skaipo konferenciją 

ir spręsdami strateginius 

uždavinius. Tokiu būdu 

mums su partneriais lengva 

valdyti verslus. Būna dienų, 

kai skaipu 6–8 valandas prakalbu. 

Taip pat vis daugiau 

užsiimu nuotoliniais mokymais. 

Bendravimas nuotoliniu 

būdu padeda išlikti savo 

verslo konsultantu ir neįlįsti 

į sistemos vidų. Daug 

savo versle dirbantis žmogus 

nebemato visumos, 

mato ne mišką, o tik medžius. 

? 

ar reikia verslininkui būti 

vienos srities profesionalu, kad 

verslas būtų sėkmingas? 

Jeigu esi specialistas, 

turi daugiau tos srities 

žinių, gali įžvelgti konkurencinį 

pranašumą ir juo 

remdamasis sukurti verslą. 

Tai yra gerai, bet nebūtina. 

Verslo srities išmanymas 

gali ir pakenkti, nes daug 

žinodamas pradedi toje srityje 

dirbti ir verslą paverti 

amatu. 

? 

Vieną savo knygų pavadinote 

„mikčiojimas – sėkmės 

ženklas“. Kodėl manote, kad 

mikčiojimas netrukdo sėkmei? 

Mikčioju nuo 6 metų. Niekada 

nemaniau, kad galėsiu 

kalbėti prieš auditoriją. 

Jei įtikime vienu dalyku, 

jaučiamės ir galvojame taip, 

kaip tikime. Bet juk niekas 

nėra pasakęs, kad tiesa yra 

būtent tokia, kokią ją įsivaizduojame. 

Tiesa yra kiekvienam 

sava, tikrosios jos 

nežino niekas. 

Kas pasakė, kad mikčioti 

– ne sėkmės ženklas? Visi 

įpratę manyti, kad mikčiojantis 

žmogus negali pasitikėti 

savimi, kalbėti viešai. 

Taip iš tikrųjų nėra – niekas 

to nesugalvojo, kažkas 

tiesiog ėmė ir patikėjo. O 

kai patikėjo, šiuo virusu užkrėtė 

kitus. Aš įsitikinimus 

sudėliojau kitaip. Mikčiojimas 

yra išskirtinumas, padedantis 

mane lengviau įsiminti. 

Priežasčių, kodėl tai 

yra sėkmės ženklas, galima 

susigalvoti daug, tai – kūrybos 

reikalas. 

UGNė BENaiTė 


Spindintis gyvenimas 

Plastinatais tapę kūnai abejingų nepalieka. 

Yra žmonių, kurie moka pinigus, kad savo akimis pamatytų garsiausių visų laikų dailininkų paveikslus. 

Yra ir tokių, kurie 

moka pinigus, kad 

galėtų nusifotografuoti 

su vaškinėmis 

žvaigždžių figūromis. 

Gal nuskambės keistai, bet 

milijonai moka ir už tai, kad 

pamatytų, kaip atrodo po 

kaulelį išnarstytų mirusių 

žmonių kūnai, vadinami 

plastinatais. Ir tai – nebūtinai 

mediciną studijuojantys 

jaunuoliai. 

ir miręs gali būti eksponatas 

Plastinavimo pradininku 

save vadina vokiečių anatomas 

Guntheris von Hagensas. 

Daugiau nei prieš 

tris dešimtis metų, vos pradėjęs 

anatomo karjerą, jis 

patentavo naują palaikų 

konservavimo būdą. Kūną 

jis išsausina vis didesnės 

koncentracijos etilo spiritu, 

pripildo su juo besimaišančio 

acetono ir vakuume sutvirtina 

acetone tirpstančiu 

silikonu. Tada eksponatas 

keliauja tiesiai į parodas, 

kurios pasaulyje sukėlė ne 

tik didžiulį susidomėjimą, 

bet ir kai kurių nepasitenkinimą. 

Viena aišku – abejingų 

tokiai meno rūšiai nėra, o 

parodas, vykstančias įvairiuose 

planetos kampeliuose, 

jau pamatė dešimtys 

milijonų smalsuolių. 

ilgas ir kruopštus darbas 

„Vieną kūną plastinuoti 

trunka apie 1 500 val. Kai 

kuriems mano darbams prireikė 

trejų metų. Daugiausia 

trunka plastinuoti gyvūnus 

– teko dirbti su arklio, 

žirafos palaikais. Net ketverius 

metus gaminau dramblio 

plastinatą“, – pasakojo 

G. von Hagensas. 

Jo parodose, kurios vadinamos 

„Body Worlds“ 

(„Kūnų pasauliai“ – liet.), 

daugiausia dėmesio sulaukia 

žmonių plastinatai. Šios 

ekspozicijos – puiki proga 

susipažinti su kūno sandara 

ne tik medicinos studentams, 

bet ir paprastiems 

žmonėms. 

„Jei tokia paroda būtų atvežta 

į Vilnių, rekomenduočiau 

ją pasižiūrėti visiems, 

ne tik studijuojantiesiems 

mediciną. Jei siekčiau 

moksliškai suprasti ir išmokti 

kūno sandarą, rinkčiausi 

disekciją. 

Tai yra skirtingi dalykai, 

tarsi vairuoti automobilį ir 

apžiūrėti jį parodoje“, – viename 

interviu prieš keletą 

metų yra sakęs Kauno medi- 

cinos universiteto Anatomijos 

instituto vadovas profesorius 

Dainius Pauža. 

Sutinka tapti eksponatais 

Kai kurie parodose eksponuojami 

plastinatai iš tiesų 

gali šokiruoti. Pavyzdžiui, 

nemažą pasipiktinimo 

bangą buvo sukėlęs nėščios 

moters plastinatas, pavaizduotas 

praskrostu pilvu, kuriame 

matyti besivystantis 

kūdikis. Tačiau yra žmonių, 

kurie svajoja po mirties atsidurti 

plastinavimo specialistų 

rankose. Tokiems 

asmenims duodamas pasirašyti 

specialus dokumentas. 

„Vos pradėjęs karjerą parašiau 

laiškus 3 tūkst. vieno 

Vokietijos medicinos universiteto 

studentų, kurie jau 

buvo apsisprendę po mirties 

tapti organų donorais. Paaiškinau 

savo ketinimus ir 

paprašiau sutikti kūnus po 

mirties atiduoti man. Teigiamą 

atsakymą gavau iš 2 

999 jaunuolių. Į mano siūlymą 

neigiamai reagavo tik 

vienas studentas“, – pasakojo 

mokslininkas. 

Keistuolis milijonierius 

Faktiškai G. von Hagensas 

galėtų būti laikomas milijonieriumi. 

Po pasaulį ke- 

»Jei paroda būtų rengiama Vilniuje, 

rekomenduočiau ją pasižiūrėti 

Nr. 49 

2011 m. gruodžio 26 – 2012 m. 1 d. 

liaujančios jo parodos yra 

itin populiarios. Vyras visas 

gautas pajamas investuoja į 

naujų kūnų plastinavimą ir 

verslo plėtrą. 

Šis malonumas atsieina 

nepigiai: vieno plastinato 

gamyba kainuoja 40 tūkst. 

eurų (beveik 140 tūkst. 

litų). Misteriu Mirtimi vadinamas 

G. van Hagensas 

nesistato pilių, bet Kinijoje 

plyname lauke surentė vadinamąjį 

plastinavimo miestą 

– pastatų kompleksą savo 

įmonei. 

66 metų plastinavimo pradininkas 

turi ir kitokių silpnybių. 

Pavyzdžiui, jis laiko 

šešias geros kokybės skrybėles, 

kurios jau spėjo tapti 

jo įvaizdžio dalimi. Kitos 

garderobo detalės vyro nejaudina: 

drabužius jis perka 

nesirinkdamas ir krūvomis, 

nes taip pigiau. 

Į lėktuvą kaip rankinį 

bagažą jis nešasi kopijavimo 

aparatą, kad svetur 

nereikėtų pirkti dar vieno. 

G. von Haginsas važinėja 

senu oranžiniu mikroautobusu 

„Volkswagen“, kurį iš 

Vokietijos atsigabena į Kiniją, 

nes jis „dar ganėtinai 

geras“. 

Kitiems vairuojantiems 

draugams mokslininkas 

prikaišioja, kad jie švaisto 

laiką, kol raudoną šviesoforo 

signalą sankryžoje pakeičia 

žalias. 

Ekspozicija 21 

Pats tuo metu jis spėja 

atsiversti kinų kalbos žodyną. 

O jei žiūri televizorių, 

stebi bent tris kanalus vienu 

metu. 

Po pasaulį šiuo metu 

keliauja keletas tokio pobūdžio 

mokslininko parodų. 

Abejingų lankytojų 

taip pat nepalieka „The 

FaKTai 

parOda 

• Pirmoji tokia paroda atidaryta 

1995-aisiais Tokijuje 

(Japonija). 

• Šiuo metu prašymą kūną 

po mirties rodyti parodose 

yra pasirašę per 10 tūkst. 

savanorių. 

• Vokietijoje, Gubeno mieste, 

G. von Hagensas yra įkūręs 

plastinariumą, kuriame 

veikia nuolatinė ekspozicija. 

• Parodose vaizduojama ne 

tik žmogaus kūno sandara, 

bet ir įvairių ligų paveikti 

organai. 

• Keli parodos „Body 

Worlds“ eksponatai panaudoti 

2006 metų filme apie 

Džeimsą Bondą „Kazino 

„Royale“. 

Vieną kūną plastinuoti trunka apie 

1 500 val. Kai kuriems darbams 

prireikė trejų metų. 

reuters 

Human Body Exhibition“, 

„Bodies. The Exhibition“, 

„Our Body: The Universe 

Within“, „Bodies Revealed“, 

„Body Worlds“.

Nr. 49 

Nr. 49 

22 Skaitmeninė karta 2011 m. gruodžio 26 – 2012 m. 1 d. 

2011 m. gruodžio 26 – 2012 m. 1 d. Skaitmeninė karta 23 

TIK SKAIČIAI apdovanotas po mirties 

17-18 mlrd. 

SKAIČIUOJAMA, KAD KINIJOS ELEKTRONINĖS PREKYBOS KOMPANIJOS 

„ALIBABA“ VERTĖ GALI SIEKTI 17–18 MLRD. JAV DOLERIų 

Prognozė: 2012-ieji mobiliųjų 

iLJa LaUrSaS 

„getJar“ vadovas, 

europos metų verslininkas 

2012 m.: „apple“ pralaimi 

kovą su „android“ 

Šiuo metu mobiliųjų programėlių 

plėtotojai orientuojasi 

į „Apple iOS“ operacinę 

sistemą (OS), kuri neabejotinai 

laikoma geriausia OS 

srityje. Vis dėlto, remiantis 

„Android“ sistema, kuriami 

išmanieji telefonai ir planšetiniai 

kompiuteriai pagaminamų 

vienetų skaičiumi 

gerokai lenkia „Apple“ produkciją, 

todėl programinės 

įrangos kūrėjai turės persiorientuoti. 

2012–2013 m.: „android“ 

populiarumas 

besivystančiose rinkose 

išstums tradicinius 

mobiliuosius telefonus 

Pigiausios klasės „Android“ 

pagrindu veikiančių išmaniųjų 

telefonų kainos nukris 

iki 30–50 JAV dolerių (79–133 

litų) už vienetą. Toks sumažėjimas 

leis iš visų rinkų 

išstumti tradicinius mobiliuosius 

telefonus. Pokyčiai 

neigiamai paveiks „Nokia“ 

pigiausios klasės mobiliųjų 

telefonų pardavimą besivystančiose 

rinkose. Telieka priminti, 

kad šis sektorius buvo 

paskutinis stiprus „Nokia“ 

bastionas, išlikęs po skaudaus 

pralaimėjimo išmaniųjų 

telefonų mūšyje. 

2012–2013 m.: „android“ 

taps uždarojo kodo 

sistema 

Ilgą laiką „Android“ buvo 

plėtojama kaip atvirojo kodo 

sistema, tačiau artimiausiu 

metu ši praktika baigsis. 

Tiesą sakant, jau kurį laiką 

„Android“ sistemoje nėra 

nieko atvira. 

„Google“ kontroliuoja 

vartotojo sąsają, paslaugas, 

programinės įrangos 

platinimą, riboja konkuruojančių 

verslo modelių 

ir technologijų plėtrą bei 

apmokestina programinės 

įrangos kūrėjus 30 proc. mokesčiu. 

„Android“ tapo pernelyg 

populiari, kad „Google“ galėtų 

susilaikyti nuo šios sistemos 

plėtojimo kontrolės. 

Vienos iš didžiausių pasaulyje mobiliųjų aplikacijų platinimo bendrovės „GetJar“ įkūrėjas 

I. Laursas su savaitraščio „Ekonomika.lt“ skaitytojais dalijasi įžvalgomis apie pokyčius, kurių 

ateityje galima tikėtis skaitmeninių technologijų srityje. 

2012 m.: „android“ 

išsišakos 

„Android“ tampa uždara 

sistema. Dėl šios priežasties 

pagrindiniai rinkos veikėjai 

pradės kurti savarankiškas 

OS atšakas. Tereikia žvilgtelėti 

į skaityklę „Kindle“ ir 

pamatysime, kad „Amazon“ 

jau pradėjo šį procesą, o artimiausioje 

ateityje išvysime 

dar daugiau panašių bandymų. 

■Buvusiam „apple“ vadovui 

ir vienam iš kompanijos 

įkūrėjų Steve‘ui Jobsui praėjusią 

savaitę buvo įteiktas 

„išradingu aiškiaregiu“, kurio 

sukurti išradimai, tokie kaip 

„iPod“ ar internetinė parduotuvė 

„iTunes“, padarė revo- 

„Grammy“ apdovanojimas liuciją muzikos pramonėje ir 

po mirties. 

pakeitė muzikos paskirstymo ir 

įsigijimo būdus. 

56-erių sulaukęs S. Jobsas 2002 metais kompanija „Ap- 

mirė spalio 5 dieną neatple“ gavo techninį „Grammy“ 

laikęs kovos su kasos vėžiu. apdovanojimą už reikšmingą 

Apdovanojimą įteikusi Įrašų prisidėjimą prie muzikos įrašų 

akademija pavadino S. Jobsą technologijų tobulinimo. 

S. Jobso išradimai pelnė jam „Grammy“ apdovanojimą. reuters 

2012 m.: išpopuliarės 

„Windows phone“ 

„Google“ sprendimas „Android“ 

paversti uždarojo kodo 

OS ir įsigyti „Motorola“ kelia 

grėsmę mobiliųjų telefonų 

gamintojams, kurie neturi 

savo OS. Vienintelė išeitis 

– pradėti labiau remti „Windows 

Phone“ plėtrą. Mobiliojo 

ryšio operatoriai taip 

pat suinteresuoti kelių OS 

konkurencija. Galų gale „No- 

kia“ reikšmingai kilstelės 

„Windows Phone“ OS naudojimo 

apimtį. 

2015–2020 m.: operatoriai 

atsisakys balso pokalbių ir 

trumpųjų žinučių paslaugų 

Šiuo metu mobiliojo ryšio 

operatoriai išlaiko balso pokalbių 

ir trumpųjų žinučių 

paslaugų infrastruktūrą, 

tačiau jiems nesiseka pritraukti 

naujų vartotojų. Šias 

funkcijas puikiausiai pakeičia 

„Skype“, „Google Talk“ ir 

panašių programų teikiamos 

galimybės. 

2012–2013 m.: išnyks 

mobiliųjų įrenginių 

gamintojų ir mobiliojo 

ryšio operatorių 

programėlių parduotuvės 

Mobiliųjų telefonų gamintojams 

ir ryšio operatoriams 

trūksta patirties, išteklių, kad 

galėtų pasiekti kritinę klientų 

masę. Vadinasi, nei vieni, nei 

kiti nesugebės kurti konkurencingų 

paslaugų, praras 

mobiliųjų programėlių kūrėjų 

ir vartotojų pasitikėjimą. 

Šį procesą spartina „Google“, 

akivaizdžiai diskriminuojanti 

trečiųjų šalių sukurtos programinės 

įrangos platinimą. 

2012–2015 m.: 

OS kūrėjai ir mobiliųjų 

„Facebook“ sutiko peržiūrėti savo 

slaptumo nustatymus. 

aFp 

įrenginių gamintojai 

subsidijuos telefonų 

įsigijimą 

„Android“ išmaniųjų telefonų 

rinkoje sukėlė sumaištį. 

Kadaise vien techninė įranga 

teikė didžiulį pelną. Didžioji 

pelno dalis buvo susišluojama 

pardavus įrenginį, 

tačiau išvysčius mobiliųjų 

programėlių ir papildomų 

paslaugų rinką atsirado 

galimybė užsidirbti ir programinės 

įrangos srityje. 

Išmaniojo telefono pirkėjas 

gali atnešti pelno įrenginio 

gamintojui ir OS kūrėjui įsigydamas 

telefoną. Didžiąją 

pelno dalį atsirėš uždarojo 

„Facebook“ tobulins slaptumą 

■Socialinis tinklalapis 

„Facebook“ sutiko peržiūrėti 

savo slaptumo nustatymus už 

šiaurės amerikos ribų, kai nepriklausomi 

airijos stebėtojai 

pateikė savo tyrimo išvadas. 

Stebėtojų išvadose teigiama, 

kad „Facebook“ vartotojai 

rizikuoja asmenine 

informacija patys to net nežinodami. 

kodo sistemų kūrėjai, nes jie 

monopolizuos pelningiausios 

programinės įrangos 

platinimą ir apmokestins trečiųjų 

šalių sukurtus produktus. 

OS kūrėjai yra suinteresuoti 

subsidijuoti mobiliųjų 

telefonų įsigijimą. Tokiu 

būdu jie galės sparčiau populiarinti 

savo programinės 

įrangos sistemą, per kurią 

prekiaus mobiliosiomis programėlėmis, 

ir išstumti iš 

rinkos konkurentus. 

Šiuo metu „Amazon“ 

vykdo būtent tokią strategiją. 

Jų parduodamo „Kindle“ 

kaina neviršija gaminant 

patiriamų išlaidų. 

Airijos duomenų apsaugos 

komisaras perspėjo socialinį 

tinklalapį, kad šis turi supaprastinti 

savo slaptumo politiką, 

kuri, anot jų, yra pernelyg 

sudėtinga ir jai trūksta skaidrumo. 

„Facebook“ turi paklusti 

Airijos kontrolierių priimtiems 

sprendimams dėl to, kad jų 

tarptautinė būstinė yra įsikūrusi 

Dubline. 

2013–2015 m.: 

išpopuliarės atsiskaitymas 

už prekes ir paslaugas 

mobiliaisiais įrenginiais 

Kai mobiliųjų įrenginių, turinčių 

NFC technologiją, kurią 

pasitelkiant galima atsiskaityti 

mobiliuoju telefonu, 

kiekis pasieks kritinę masę, 

vartotojai ir prekybininkai 

perims šią technologiją labai 

sparčiai. Šiuo metu „Apple“ 

ir „Google“ lyderiauja minėtų 

technologijų srityje. 

2012–2015 m.: išnyks 

mokamos mobiliosios 

programėlės 

i. Lauras: pardavinėti mobiliąsias 

programėles taps lygiai taip pat 

beprasmiška kaip ir bandyti parduoti 

interneto svetainę. 

Fotodiena 

Mobiliosioms programėlėms 

Baltarusijos miestus stebės kinų 

gamintos sekimo kameros. 

aFp 

tampant medijomis, jas pardavinėti 

bus lygiai taip pat 

beprasmiška kaip ir bandyti 

parduoti interneto svetainę. 

Žinoma, visada egzistuos 

mažų ir pigių programėlių paklausa, 

tačiau didieji programinės 

įrangos kūrėjai orientuosis 

į sudėtingesnius verslo 

modelius, kuriais remiantis 

bazinė programinė įranga 

bus suteikiama nemokamai, 

tačiau už papildomas funkcijas 

ir paslaugas teks mokėti. 

Įrangą tieks kinai 

■Kinijos telekomunikacijų 

įrenginių milžinė „Huawei 

Technologies“ veda derybas 

su Baltarusija dėl vaizdo 

sekimo sistemų tiekimo į šią 

šalį. 

Šios diskusijos dar kartą pademonstravo, 

kad Kinijos bendrovė 

siekia plėtoti verslo ryšius 

su autoritariniais režimais. 

Kiek anksčiau buvo skelbta, 

technologijų pasaulyje 

FaKTai 

mOBiLiOSiOS 

TECHNOLOGiJOS 

• Mobiliųjų programėlių 

skaičius šiemet perkopė 1 

mln. ribą. Beveik 60 proc. 

visų programėlių yra pritaikytos 

„iOS“ platformai, virš 

30 proc. tenka „Android“ 

OS. 

• 2011 metų trečiąjį ketvirtį 

53 proc. viso pasaulio išmaniųjų 

telefonų naudojo „Android“ 

OS, „iOS“ tenkinosi 

15 proc. rinkos dalimi. 

• 2011 metų lapkritį pasaulyje 

buvo 5,3 mlrd. mobiliųjų 

telefonų vartotojų. 

• Lietuviško kapitalo bendrovės 

„GetJar“ įkūrėjas Ilja 

Laursas šiemet buvo išrinktas 

išrinktas geriausiu Europos 

metų vadovu.šalies BVP 

siekiančią sumą. 

2013 m.: mobiliųjų 

programėlių skaičius 

perkops 10 milijonų ribą ir 

toliau augs 

„Gracenote“ duomenų bazėje 

šiuo metu galite rasti 100 

mln. muzikos įrašų. Visos 

muzikos pramonės metinės 

pajamos siekia 25 mlrd. JAV 

dolerių (66,25 mlrd. litų). 

Prognozuojama, kad pajamos 

iš mobiliųjų programėlių 

rinkos ateinančius 

trejus metus sieks nuo 30 iki 

»Visos muzikos pramonės metinės 

pajamos siekia 25 mlrd. JaV dolerių 

(66,25 mlrd. litų) 

kad „Huawei“ galėjo prisidėti 

prie technologijų, kurias naudoja 

Irano policija, kad susektų 

mobiliųjų telefonų buvimo vietas. 

Baltarusijos pramonės ministerija 

patvirtino kalbas apie 

vykusias derybas ir teigė, kad 

nauja sekimo technologija bus 

naudojama stebėti ir apsaugoti 

miesto centrus, pramonės gamyklas 

ir kitą strateginės svarbos 

valstybės turtą. 

50 mlrd. dolerių (79,5–132,5 

mlrd. litų) kasmet, tad kol kas 

ši rinka turi didžiulį augimo 

potencialą. 

2012–2015 m.: vartotojai 

migruos į debesis 

Dienos, kai vartotojai naudodavosi 

vienu kompiuteriu, 

seniai liko praeityje. Šiuo 

metu daugėja mus supančių 

ekranų kiekis: telefonai, 

planšetiniai kompiuteriai, 

nešiojamieji ir stacionarūs 

kompiuteriai, išmanieji televizoriai, 

išmanioji navigacija 

ir taip toliau. Norint 

patogiai prieiti prie informacijos, 

naudojantis bet 

kuriuo iš minėtų įrenginių, 

teks asmeninius duomenis 

perkelti į debesų technologiją. 

Mobilių įrenginių gamintojams 

debesų technologija 

taps puikia priemone „pririšti“ 

vartotojus.

Nr. 49 

Nr. 49 

24 Verslo švyturiai 2011 m. gruodžio 26 – 2012 m. 1 d. 

2011 m. gruodžio 26 – 2012 m. 1 d. Verslo švyturiai 25 

Išrinkite Lietuvos 

metų „Verslo švyturį“ 

Šiemet prasidėjęs savaitraščio „Ekonomika.lt“ projektas „Verslo švyturiai“ gana ambicingai prašėsi į didžiausių 

šalies bendrovių ir užsienio kompanijų vadovų kabinetus, biurus, gamyklas, laboratorijas ir parduotuves. Rezultatais 

dalijomės su savo skaitytojais, jiems kas savaitę pateikdavome atvirus ir įdomius interviu su sėkmės sulaukusiais 

Lietuvos verslininkais. Metams skaičiuojant paskutines dienas kviečiame jus išrinkti metų „Verslo švyturį“ ir įvertinti 

sėkmingiausius šalies verslininkus. 

antanas Zabulis, telekomunikacijų bendrovės „Omnitel” vadovas 

„Jei nuolat dirbsi vienas, greitai reikės smegenis džiauti ant radiatoriaus. 

Reikia žmonių, su kuriais būtų galima ieškoti naujų sprendimų, kartu siekti 

tikslų“, – sako jis. 

Vytautas Jokužis, aukštųjų technologijų bendrovės „Elinta“ vadovas 

„Kada mes persėsime į elektromobilius? Niekada. Bus tiesiog elektromobiliai, 

benzininiai ir dyzeliniai automobiliai. Kaip ir su televizoriais. Pirmieji plokštieji 

kainavo 30 tūkst. litų ir visi sakė, kad nesąmonė, nes pusė pasaulio dar 

neturi televizorių“, – prognozuoja jis. 

robertas dargis, įmonių grupės „Eika“ vadovas 

„Kiek vaikščiojau po kapines, niekur nemačiau antkapio su užrašu: „Čia 

ilsisi tas ir tas, uždirbęs 200 milijonų“. 

Žmogų atsimena iš to, ką jis davė visuomenei“, – įsitikinęs jis. 

prof. Vladas antanas Bumelis, biotechnologijų farmacijos bendrovės 

„Sicor Biotech/Teva Baltic“ vadovas 

„Ar jums patinka keltis šeštą ir eiti į darbą? Pamiegoti norėtųsi iki dvylikos, 

bet reikia eiti dirbti. Geriau ne daug ir sunkiai, bet efektyviai, nes sunkiai dirba 

tik arklys“, – juokauja jis. 

Sigitas Žvirblys, aukštųjų technologijų bendrovės „itersurgical“ vadovas 

„Tikroji konkurencija ir tobulėjimas prasideda atsiradus stipriam varžovui, 

kuris neleidžia užsnūsti ir... būtinai pademonstruos paprastą taisyklę: kai įmonei 

gerai, turi būti gerai ir jos darbuotojui, o kai gerai darbuotojui, turi būti 

gerai ir įmonei. Bet koks nukrypimas nuo šio balanso veda į katastrofą arba 

bent gresia dideliais nemalonumais“, – teigia jis. 

Gintautas pangonis, popieriaus fabriko „Grigiškės“ vadovas 

Anot jo, be akcijos šiandien niekas nieko neperka. „Kartais juokaujame, 

kad greičiausiai niekas net nepastebėtų, jeigu kokį mėnesį neduotume produktų 

prekybos tinklams, nes per akcijas visi prisiperka popieriaus geram mėnesiui“, 

– juokauja G. Pangonis. 

asta Grabinskė, draudimo bendrovės „aviva Lietuva“ generalinė 

direktorė 

„O kad darbą vertini pinigais – juk tokia visuomenė. Reikia kokio nors mato 

veiklai įvertinti: ar kilogramais, ar kilovatvalandėmis, ar litais. Ką darysi, kad 

visuomenė renkasi litą?“ – svarsto ji. 

darius Bagdžiūnas, interneto sprendimų bendrovės „Gaumina“ 

direktorius 

Jo gyvenimo moto: „Intelektas – tai automobilis, o mąstymas – vairavimas.” 

Anot jo, mažesnio intelekto žmogus labai pasistengęs protinės veiklos 

rezultatais gali aplenkti net genijų. 

Jonas Karčiauskas, baldinių audinių įmonės „audėjas“ direktorius 

„Jei vieną kartą apgausi, antrą kartą verslininkas su tavimi nebendradarbiaus. 

Versle daug priklauso nuo geros reputacijos. Geras verslininkas nedemonstruoja 

naujo merso, bet rūpinasi, kad darbuotojai laiku gautų atlyginimus“, 

– teigia verslininkas. 

Saulius ir aidas dailidės, 

„pixelmator Team“ įkūrėjai 

„Padarėme visas įmanomas rinkodaros, 

pardavimo ir technologijų 

klaidas. Tačiau darbas atsibodo, nes 

viskas pradėjo vykti dėl pinigų“, – 

sako jie. Įkūrę šią bendrovę vaikinai 

galėjo sau leisti įsigyti po asmeninį 

kompiuterį. 

Gediminas rukša, „Kietaviškių 

gausos“ direktorius 

„Anksčiau gigakalorija kainavo 

3 rublius, o 1 kg brangiausių agurkų 

– 2,80 rublio. Žinoma, tada niekas 

netaupė. Lauke minus penkiolika, 

o milžiniškame plote it vasarą apsirengusios 

vaikšto penkios moterys. 

Dabar gigakalorija kainuoja 100 litų, 

o 1 kg agurkų – 2,40 lito. Kartais pats 

stebiuosi, kaip mes išsilaikome“, – 

svarsto verslininkas. 

rolandas Valiūnas, „Lawin“ 

vadovaujantis partneris 

„Nereikia pamiršti, kad teisininkai 

– išskirtinės natūros žmonės, – sako 

R. Valiūnas. – Jie ambicingi ir nepriklausomi. 

Vienas teisininkas lygus 

dešimčiai kitų žmonių.“ 

Jolita Vainilavičiūtė, profesionalios 

kosmetikos įmonės „Casmara“ 

atstovė Europai, rusijai, Turkijai ir 

izraeliui 

„Ispanai iš tiesų kartais pridaro 

kvailokų klaidų, o lietuviai yra tiesiog 

prispausti mokesčių sistemos, negali 

laisvai verstis. Aš sakau, mums kaip 

egiptiečiams reikia išeiti į gatves ir 

nuversti valdžią“, – pusiau juokais, 

pusiau rimtai sako Jolita. 

remigijus Butėnas, medinės produkcijos 

gamybos kompanijos 

„Butenas Holzbauten“ vadovas 

Dabar produkciją kompanijai 

tiekiančiose įmonėse iš Lietuvos 

naudojama geriausia medžio apdirbimo 

įranga. „Mes kiekvieną dieną 

statome ir žinome, jeigu kas negerai. 

Paskambiname į Lietuvą ir sakome: 

„Pagaląskite peilius, nebeaštrūs! – 

juokiasi pašnekovas, – dėl to mums 

labai gerai sekasi.“ 

ramūnas Karbauskis, grupės 

„agrokoncernas“ prezidentas 

Jam gražiausias žodis – ūkininkas: 

„Mano pranašumas prieš konkurentus 

yra tas, kad esu žemės ūkio specialistas. 

Nesakau, kad vadybininkas 

negali sukurti sėkmingo verslo, bet 

žemė dosniausia tiems, kurie išmano, 

kaip su ja elgtis.“

26 

Bronislavas Burgis, KTU gimnazijos direktorius 

„Tik man vis primena, kad verčiau prisistatyčiau daktaru docentu, – šyptelėjo 

gimnazijos vadovas. – Net labai geros gimnazijos direktorius Lietuvoje 

neprilygsta, pavyzdžiui, alaus daryklos direktoriui. Žinoma, alaus daryklos direktoriaus 

akimis.“ 

Edmundas daukantas, krovinių gabenimo ir ekspedijavimo įmonės 

„Schenker Lietuva“ vadovas 

„Mes, ekspeditoriai, esame klajokliai“, – teigia jis. 

rolandas Viršilas, „švyturio-Utenos alaus“ vadovas 

Pasiūlymą dirbti „Švyturyje“ R. Viršilas gavo, kai bendrovė dar aršiai konkuravo 

su „Kalnapiliu-Tauru“ – tuometine jo darbdave. Nekonkuravimo sąlyga 

buvo apeita netradiciškai: pusmetį praleido pas latvius „Aldaryje“. Galų gale 

savininkai, panašiai kaip agentai profesionalų krepšinio lygoje, susitarė dėl 

vadovo perėjimo pas konkurentą. 

antanas danys, „Swedbank“ Lietuvoje valdybos pirmininkas 

„Būtų nuobodu, jei pasibaigus darbui užrakintum duris ir išeitum namo. 

Bet išmokau atostogauti dvi tris savaites, nesu tiek susireikšminęs, kad manyčiau, 

jog be manęs per savaitę čia viskas sugrius. Tačiau nuvažiuoju į kitą šalį ir 

einu į banko padalinius“, – sako bankininkas. 

mindaugas Snarskis, „Fazer“ kepyklų prekybos direktorius 

„Čia yra mainai. Jeigu darai – tau sugrįžta. Jei nedarai, avansu gali tik iš 

tėčio ar mamos tikėtis, bet ne iš darbdavio ar iš valstybės. Kodėl turėtų būti 

duodama avansu? Keista, išlaikytinio pozicija su sovietų laikais turėjo baigtis, 

bet dabar auganti nauja karta mano panašiai“, – sako jis. 

Nr. 49 

Nr. 49 

Verslo švyturiai 2011 m. gruodžio 26 – 2012 m. 1 d. 

2011 m. gruodžio 26 – 2012 m. 1 d. Verslo švyturiai 

27 

petras masiulis, telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ vadovas 

„Kai mokiausi universitete Danijoje, vienas profesorius teigė, kad žmonės 

yra kvailiai ir jiems gali įbrukti ką nori. Karjeros metu pamačiau, kad jie žymiai 

protingesni ir greitai išsiaiškina, kuris pasiūlymas geresnis“, – patirtimi 

dalijasi jis. 

darius mockus, koncerno „mG Baltic“ prezidentas 

„Man viešasis sektorius – graudžioji tema, o privati iniciatyva yra ekonomikos 

variklis, – įsitikinęs D. Mockus. – Tai, kad viską galima daryti tik per visuomenines 

ir valdžios institucijas, man primena sovietmečio retoriką. Lietuva yra 

daug pasiekusi vien dėl privataus verslo iniciatyvos. Iniciatyva yra pagrindinis 

rinkos variklis.“ 

Saulius Grinkevičius, „Vesigos“ direktorius 

S. Grinkevičius pasigyrė mokantis ne tik senoviniu būdu pasidaryti majonezą, 

bet ir dirbti su didžiąja dalimi fabriko įrengimų. Vis dėlto paklaustas, ar 

galėtų pakeisti kurį nors meistrą, įmonės vadovas tik nusijuokia: „Netikiu, 

kad kiekviena karvių melžėja gali valdyti valstybę, todėl vadovui nebūtina 

žinoti visko.“ 

Saulius Grigiškis, inovacijų bendrovės „Biocentras“ vadovas 

„Kad susirgę žmonės užsikrėstų nuo agurkų, jie vienu metu turėjo suvalgyti 

kokį tūkstantį. O šiaip mūsų pilve yra du kilogramai mikrobų – dukart daugiau 

nei mūsų ląstelių. Mikrobai nėra geriausi mano draugai. Jie – kolegos. Kaip 

eini pas bites, taip ir pas juos – tik su specialia apranga“, – juokauja jis. 

arūnas Oželis, prabangių sostinės restoranų savininkas 

„Padaryk ką nors keistesnio – kraujinės dešros, skrandžių sriubos – žmones 

atgraso vien pavadinimas, jie mieliau valgo didkepsnį, – pasakoja A. Oželis. – 

Galvoji, kaip tą žolę padėti, bet pasižiūri, kad 75 proc. lankytojų vis tiek užsisako 

jautienos didkepsnį, ir supranti, kad kovoji su vėjo malūnais.“ 

Valdas Kavaliauskas, asociacijos „Viva Sol“ ir „Sūrininkų namų“ įkūrėjas 

„Neėmėme nei paskolų, nei kreditų ir neketiname imti. Žinoma, šitaip ribojame 

savo investicijas, tačiau išvengiame rutinos „kuo daugiau investuoji, 

tuo daugiau turi gaminti, kuo daugiau gamini, tuo daugiau turi parduoti. Kad 

turime galimybę nedidėti, yra pranašumas“, – sako jis. 

Sigitas Leonavičius, nuotėkų valymo įrenginių, talpyklų gamybos 

bendrovės „Traidenis“ savininkas ir vadovas 

„Pirmoji idėja nepasiteisino, antrąją pavogė partneris, todėl teliko trečioji, 

– verslo pradžią prisimena jis. – Atvažiuoji pas klientą su kostiumu, nes esi 

direktorius. Sutari dėl sandorio, klientas nueina, tuomet apsirengi kombinezoną, 

užsidedi šalmą, pasiimi kastuvą ir kasi.“ 

antanas Guoga, verslininkas 

A. Guoga daugeliui lietuvių žinomas kaip puikus pokerio žaidėjas ar šalies 

krepšinio gelbėtojas, tačiau šiandien jis valdo tiek verslų, kad jiems suskaičiuoti 

turbūt nepakaktų abiejų rankų pirštų, o skaičiuojant idėjas greičiausiai tektų 

pasikviesti ir kolegą. A. Guoga sako, kad visas jo valdomas įmones sieja tik internetas. 

Nadežda Novickienė, viešbučio „Narutis“ vadovė 

Ji įsitikinusi, kad viešbutis, kuriame apsistoja svečias, geriausiai pristato 

šalį: ,,Tai viena iš nedaugelio vietų, kurioje apie kraštą sužino į jį atvykęs žmogus. 

Dažniausiai jei užsieniečiui patinka viešbutis, patiks ir Lietuva.“ 

Kęstutis šerpytis, draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ vadovas 

Tik pradėjus dirbti į jauną vadovą dalis pavaldinių žvelgė nepatikliai. Bet K. 

Šerpytis tikina, kad sprendimų filosofija paprasta: varlę reikia bučiuoti iš karto 

– juk vėliau ji gražesnė netaps. Ir nesuklydo: šiandien pašnekovas tituluojamas 

vienu geriausių Lietuvos vadovų. 

rimantas perveneckas, mažmeninės prekybos drabužiais įmonių grupės 

„apranga“ vadovas 

„Augome tuščioje rinkoje, – pasakoja verslininkas. – Tokių žinių universitete 

tuo metu negalėjai gauti, o mums buvo svarbu susidaryti pasaulio prekių 

ženklų vaizdą. Dabar atstovaujame 100 prekių ženklų, tad kai išeisime į pensiją, 

galėsime rašyti vadovėlius ir memuarus.“ 

Janita Janušauskaitė-plungė, „Kikos“ bendraturtė 

Ji teigia, kad vadovas pirmiausia turi pozityviai mąstyti: „Tai stengiuosi 

įdiegti kiekvienam komandoje dirbančiam vadovui. Be pozityvaus mąstymo 

žmogus negali dirbti vadovaujamo darbo.“ 

algimantas Jablonskas, „aJ šokolado“ savininkas 

„Maždaug 70 proc. draugų pasakė, kad verslas bus nuostolingas. Išsigandau, 

kai tyrimų bendrovė atliko apklausą, kokį šokoladą rinktųsi lietuviai, jei 

belgiškas ir lietuviškas būtų ta pačia kaina. Kone visi apklaustieji atsakė, kad 

imtų lietuvišką“, – tvirtina A. Jablonskas. 

danguolė altman, farmacijos bendrovės „Vapogenix“ JaV įkūrėja ir vadovė 

Savo balansavimą tarp darbo, šeimos ir visuomeninės veiklos ji lygina su 

įgudusiu žongliravimu: „Vienas draugas sako, kad visi esame žonglieriai. Svarbiausia 

žinoti, kuris sviedinys padarytas iš gumos, o kuris – iš stiklo. O balansas 

reiškia, kad turi laiku sugauti tuos stiklinius sviedinukus, kol jie nenukrito ir 

nesudužo.“ 

Jonas Liubertas, „paroc“ vadovas 

„Dirbdamas neturi jaustis pašalietis – turi būti dalyvis ir viską priimti kaip 

savo“, – teigia verslininkas. 

darius šulnis, investicijų bendrovės „invalda“ prezidentas 

„Mano žodyne žodžio „gailestis“ nėra, – konstatuoja jis. – Jei nežinome, 

kaip didinti įmonės vertę artimiausiu metu, manome, kad atėjo laikas ją parduoti 

tiems, kurie žino, ką daryti. Visa „Invaldos” filosofija tokia: jei darbas 

padarytas, atsakingai bandai įvertinti, ką padarei.“ 

Tauras Endriukaitis, didmeninės farmacijos logistikos bendrovės „Entafarma“ 

generalinis direktorius 

„Esu skaitęs, kad protingi žmonės iš karų ir krizių išlošia. Paklausiau savęs, 

ar mes galime ką nors išlošti. Nusprendėme ir dabar skaičiuojame, kad jei sandėlį 

būtume statę dabar, kaina būtų maždaug penktadaliu didesnė.“ 

Saulius Žukas, „Baltų lankų“ įkūrėjas ir vadovas 

Prakalbęs apie užimtumą S. Žukas prisiminė laikus, kai vienu metu vadovavo 

ir leidyklai, ir A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centrui, ir 

dėstė, nuolat rašė: „Na, šizofrenijos prieskonis jaučiamas. Jei būčiau tik direktorius, 

mano net stalas būtų visai kitoks. Ir dabar kai ko nespėjame, kada nors 

būtinai parašysiu knygą apie vėlavimą.“ 

marcelis Harasztis, bendrovės „palink“, valdančios prekybos tinklą „iki“, 

vadovas 

Paklaustas, kokiame prekybos tinkle apsiperka, atsako: „Tik „Iki“. Taip, 

lankausi kituose prekybos centruose, tačiau tik dėl to, kad pamatyčiau, kaip jie 

veikia. Manau, ir mūsų darbuotojai lojalūs šiuo klausimu.“ 

Vladas Lašas, kurjerių tarnybos „Skubios siuntos“ įkūrėjas 

Šio verslininko vizitinę kortelę puošia užrašas „Kiekvienas lašas 

svarbus“. 

Juozas martinaitis, trikotažo gamybos įmonės „Garlita“ direktorius 

„Atėję į lietuviškos produkcijos parodas žmonės nustemba, kad tiek daug 

turime Lietuvoje, klausia, kodėl nėra prekyboje. O kaip atsiras, jeigu mūsų 

prekybininkai vadovaujasi paprastu principu: pigiai pirk, brangiai parduok“, – 

gūžteli pečiais jis. 

Tomas milaknis, informacinių technologijų įmonių grupės „alna Group“ 

vadovas 

„Yra vadovų, pas kuriuos darbuotojai turi užsirašyti į priėmimus. Man tai 

nesuprantama. Mano durys visada atviros, visi kviečiami užeiti. Retkarčiais 

vakare alaus bokalą gerdami sugeneruojame puikių minčių“, – atvirauja jis. 

Klemensas agentas, „mantingos“ generalinis direktorius 

„Visada sakiau, kad duonos rinka per sunkmetį smuks paskutinė. Žmonės 

juk niekur nedings, nenustos valgyti“, – apie krizę kalba K. Agentas. 

algirdas Gluodas, saldainių fabriko „rūta“ direktorius 

„Kartais nutinka, kad pas mus į fabriką ateina prieš kelis dešimtmečius dirbusiųjų 

„Rūtoje“ giminaičiai, atneša jų užrašų su receptais, pastabomis. Aišku, 

perskaityti ir suprasti įmanoma, tačiau saikai labai įdomūs – kibiras to, kibiras 

ano, šaukštas kažko kito“, – pasakoja saldainių fabriko vadovas. 

44 sėkmės istorijos 

■Savaitraštis „Ekonomika.Lt“ 

visus šiuos metus pasakojo apie 

garsiausius, daug pasiekusius 

verslininkus. 

Rašėme ir apie patyrusius, ir 

apie pradedančiuosius, ir apie 

tradicinių pramonės šakų atstovus, 

ir apie netikėtą verslo 

nišą atradusius verslininkus. 

Taip pat kalbėjome apie tuos, 

kurie puikiai darbuojasi už Lietuvos 

ribų, – vieni yra sukūrę 

sėkmingą verslą, kiti rado nišą 

garsiausiose pasaulio kompanijose. 

Metams pasibaigus savaitraštis, 

portalas Ekonomika.lt 

ir autoritetinga komisija renka 

sėkmingiausius, inovatyviausius 

verslininkus, įdomiausio 

verslo sprendimo autorius, šiais 

metais ryškiai verslo pasaulyje 

suspindėjusią verslo žvaigždę. 

Šiame numeryje pristatome 

visus, kurių sėkmės istorijos 

buvo aprašytos šio savaitraščio 

puslapiuose. Visus straipsnius 

galite rasti portale www.ekonomika.lt 

skyriuje „Verslo švyturiai“. 

Netrukus bus paskelbtas 

balsavimas internete.

28 

Nr. 49 

Nr. 49 

Įdarbinti pinigai 2011 m. gruodžio 26 – 2012 m. 1 d. 

2011 m. gruodžio 26 – 2012 m. 1 d. Įdarbinti pinigai 

29 

Bankams lengva nebus 

NASDAQ OMX VilNiuS biržOje – DiDžiAuSiAS teigiAMAS pOkytiS per SAVAitę 

Nr. akcija 

pokytis apyvarta 

1 

2 

3 

4 

5 

Bankai ateinančiais metais atsikvėpti negalės. Jiems iššūkiu taps griežtesni priežiūros institucijų reikalavimai ir 

prastesnės nei laukta ekonominės prognozės. 

marTyNaS paSiLiaUSKaS 

martynas.pasiliauskas@ekonomika.lt 

Analitikai žada, 

kad kitąmet 

bankai toliau 

tęs griežtą taupymo 

politiką, 

mažins darbuotojų skaičių, 

negalės pasigirti aukšta akcijų 

kaina, kentės nuo griežtesnių 

priežiūros institucijų 

reikalavimų ir prastos ekonominės 

aplinkos. Lietuviškojo 

bankų sektoriaus 

atstovai labai nesibaimina 

ir sako, kad jų padėtis šiek 

tiek geresnė nei kolegų iš 

Vakarų. 

masiniai atleidimai 

Skaičiuojama, kad šiemet 

bankų sektoriuje darbo neteko 

apie 230 tūkst. specialistų. 

Tačiau tai ne pabaiga. 

Bankų analitikas Dickas 

Bove‘as CNBC teigė, kad kitąmet 

šis skaičius šiek tiek 

sumažės, bet vis dar bus 

nemažas. Jo prognozė – 150 

tūkst. atleidimų. Pasak jo, 

tai daryti verčia mažos palūkanų 

normos, griežtesni 

priežiūros institucijų reikalavimai, 

pingančios bankų 

akcijos. 

„Tai tik pradžia. Dar bus 

parašyta šimtai papildomų 

taisyklių, kurios dar labiau 

padidins sąnaudas finansinių 

paslaugų sektoriuje ir 

sumažins pajamas”, – teigė 

D. Bove‘as. 

Jo prognozes palaiko ir 

tyrimų bendrovės „Keefe, 

Bryuette and Woods” ataskaita, 

kurioje prognozuojama, 

kad kitąmet didžiausi 

bankai ir toliau sieks mažinti 

sanaudas, o kartu su 

jomis mažės ir darbo vietų 

skaičius. Analitikai taip 

pat teigia, jog suintensyvės 

mažų ir vidutinio dydžio 

bankų konsolidacija. 

Masiniai atleidimai palies 

ir Baltijos šalis. Gruodį 

„Swedbank” pranešė, kad 

»šiemet bankų 

sektoriuje darbo 

neteko apie 

230 tūkst. specialistų 

Ūkio bankas (ukB1L) 

„Linas“ (Lns1L) 

panevėžio statybos trestas (pTr1L) 

„Lietuvos dujos“ (LdJ1L) 

„agrowill group“ (avg1L) 

atleis 300 žmonių Baltijos šalyse, 

dar tiek pat – Švedijoje. 

Banko vadovas Lietuvoje 

Antanas Danys pranešė, 

kad šis procesas bus baigtas 

iki Naujųjų metų. „Nordea” 

taip pat paskelbė, kad personalą 

sumažins 2 tūkst. darbuotojų, 

tačiau nekonkretizavo, 

kuriose šalyse. SEB kol 

kas tik svarsto apie galimus 

etatų mažinimus. 

daugiau reguliavimo 

Valstybės, reaguodamos 

į bankų poveikį pasaulio 

ekonomikai, suskubo pažaboti 

bankų veiklą ir taikyti 

griežtesnius reikalavimus 

jų kapitalui, likvidumui, 

klientams nustatytiems mokesčiams. 

Pavyzdžiui, JAV 

konsultacinė grupė „Boston 

Consulting Group”, remdamasi 

2010 m. pabaigos 

duomenimis, apskaičiavo, 

kad didžiausiems pasaulio 

bankams trūksta 354 mlrd. 

eurų (122 trln. litų), jog atitiktų 

„Bazelio III” normatyvus. 

Mat iki kitų metų 

liepos jų kapitalo pakankamumo 

rodiklis turi pasiekti 

9 procentus. Europos bankų 

priežiūros institucija neseniai 

paskelbė, kad Europos 

bankams, norint pasiekti 

šį rodiklį, trūksta 115 mlrd. 

eurų (396,75 mlrd. litų). 

Lietuvos bankas šių 

metų Finansinio stabilumo 

apžvalgoje numato, kad pagal 

pagrindinį ūkio raidos 

scenarijų įvertinus bankų 

paskolų nuvertėjimo nuostolius 

jiems padengti reikės 

apie 60 mln. litų, kuriais 

šalies bankai savo kapitalą 

turės sustiprinti iki 2012 

metų pabaigos. Kiek pinigų 

papildomai reikės sukaupti 

norint patenkinti „Bazelio 

III” kapitalo pakankamumo 

reikalavimus, neskelbiama. 

šešėlio plėtra 

Analitikai atkreipia dėmesį, 

kad griežtesni reikalavimai 

– puiki paspirtis klestėti 

šešėliniams ar nereguliuojamiems 

finansiniams 

veikėjams. Dažniausiai tai 

bus rizikos kapitalo fondai 

ar privataus kapitalo bendrovės, 

kurios greičiausiai 

+10,49% 

+5,63% 

+1,56% 

+1,52% 

+1,50% 

supirks bankų parduodamą 

milijardų eurų vertės turtą. 

Kodėl bankai pradės pardavinėti 

savo aktyvus? Jie 

180719,96 eur 

332,71 eur 

4305,81 eur 

4863,80 eur 

10461,53 eur 

Šalt. spekuliantai.lt, gruodžio 15–22 d. duomenys 

stengsis apkarpyti savo balansus, 

išparduoti turtą, kad 

patenkintų naujus kapitalo 

reikalavimus. Analitikai 

NASDAQ OMX VilNiuS biržOje – DiDžiAuSiAS NeigiAMAS pOkytiS per SAVAitę 

Nr. akcija 

pokytis apyvarta 

1 

2 

3 

4 

5 

„anykščių vynas“ (ank1L) 

„Litgrid turtas“ (Lgd1L) 

„City service“ (CTs1L) 

„Lietuvos energija“ (Lnr1L) 

„klaipėdos nafta“ (knF1L) 

prognozuoja, kad tai gali 

sukelti dar vieną kreditų 

burbulą, nes investuotojai 

skolinsis pinigų, kad galėtų 

–2,44% 

–2,00% 

–1,39% 

–1,32% 

–1,02% 

įsigyti bankų turtą. 

Kiti žada dar baisesnę 

ateitį. Bankas „Saxo“, kaip 

ir kasmet, parengė dešimt 

22,40 eur 

710,97 eur 

8469,91 eur 

2484,89 eur 

5130,57 eur 

Šalt. spekuliantai.lt, gruodžio 15–22 d. duomenys 

siaubingų prognozių ateinantiems 

metams. Aklai 

jomis tikėti nevertėtų, nes, 

pasak banko atstovų, „tai 

įvykiai, kurie greičiausiai 

neįvyks, tačiau labiau tikėtini 

nei mano rinkos”. 

Vienoje iš jų teigiama, kad 

bankų turto pardavimas taip 

įsibėgės, jog politikai įves 

naujus reguliavimus, sumažinsiančius 

bankų turto 

vertę. Rinka apmirs, o sunerimę 

klientai suskubs atsiimti 

savo indėlius. Galų gale 

50 bankų bus nacionalizuoti, 

o keletas puikiai žinomų komercinių 

bankų prekių ženklų 

išnyks visiškai. 

Lietuva neišsiskirs 

Lietuvos bankų asociacijos 

prezidentas Stasys Kropas 

mano, kad ateinantys metai 

»Bankų sektoriaus padėtis Lietuvoje galėtų 

būti geresnė nei daugumoje ES valstybių 

FaKTai 

BaNKų rEiTiNGai 

• Reitingų agentūros taip pat 

žada sunkesnius laikus bankų 

sektoriuje. „Fitch“ sumažino 

„Bank of America“ (nuo AA- 

iki A), „Barclays“ (nuo AA- iki 

A), „BNP Paribas“ (nuo AA- 

iki A+), „credit Suisse“ (nuo 

AA- iki A), „Deutsche Bank“ 

(nuo AA- iki A+) ir „Goldman 

Sachs“ (AA- iki A+). 

• Taip pat „Fitch” paskelbė, 

kad gali sumažinti ir Europos 

investicijų banko bei Europos 

Tarybos plėtros banko aukščiausius 

AAA reitingus. 

• Kita agentūra „Moody’s“ 

anksčiau sumažino Prancūzijos 

bankų „credit Agricole“ ir 

„BNP Paribas“ reitingus nuo 

Aa2 iki Aa3, o banko „Societe 

Generale“ reitingą – nuo Aa3 

iki A1. 

• Reitingai mažinami dėl 

Europos skolų krizės bei rimtų 

sunkumų bankininkystės 

sektoriuje. 

Kitąmet bankams toliau teks 

taupyti, o griežtesni reikalavimai 

kapitalui ir likvidumui gali sukelti 

naują kredito burbulą. 

reuters 

pesimistinėmis „Saxo“ prognozėmis kitąmet 50 bankų 

bus nacionalizuoti. 

scanpix 

bankams Lietuvoje nebus išskirtiniai. 

„Bankų sektoriaus 

padėtis Lietuvoje galėtų būti 

geresnė nei daugumoje ES 

valstybių, nes mūsų regiono 

pagrindinių bankų persiskolinimo 

poreikiai kur kas 

mažesni kitiems metams, pasižymi 

gerais kapitalo pakankamumo 

rodikliais”, – sakė 

jis. 

S. Kropas atkreipia dėmesį, 

kad kitąmet šalies 

finansų sektoriaus laukia 

pokyčiai – Lietuvos bankas 

perims Draudimo priežiūros 

ir Vertybinių popierių komisijų 

veiklą: „Iš naujo reikės 

nusistatyti santykius su prižiūrinčiąja 

institucija, nes 

iš esmės formuosis visiškai 

nauja priežiūros infrastruktūra 

su duomenų teikimu, 

ataskaitomis, reikalavimais 

ir požiūriu.” 

Įtempta, bet lengviau 

Ūkio banko valdybos pirmininkas 

Gintaras Ugianskis 

prognozuoja, kad 2012 metai 

Lietuvoje bus įtempti, tačiau 

šiek tiek lengvesni. 

„Turėtų būti lengviau, nes 

rinkoje neliko vieno veikėjo, 

– svarstė pašnekovas. – Buvę 

„Snoro” klientai iki vasario 

ar kovo pasiskirstys kituose 

bankuose. Bankų ateitis visuomet 

priklauso nuo valstybės 

ateities, kaip valstybėje 

plėtojasi verslas. Galima 

pasakyti ir atvirkščiai: jeigu 

bankai padeda, verslas plėtojasi. 

Manau, bankai to ir 

norės. Nematau labai niūrių 

prognozių Lietuvoje veikiantiems 

bankams.” 

Bus pokyčių 

„Swedbank” vadovas Lietuvoje 

Antanas Danys sako, kad 

neaiškumas rinkose šiek tiek 

keičia bankų veiklos modelį. 

„Matysime didesnę paskolų 

diferenciaciją, – aiškino jis. 

– Pavyzdžiui, ilgai veikianti 

įmonė, norinti plėsti veiklą 

tokia apimtimi, kad sugebėtų 

suvaldyti riziką, gaus geresnes 

kreditavimo sąlygas nei 

nauja įmonė su nauja idėja. 

Tokie, kurie neturi patirties 

ir nori gauti didesnį kąsnį iš 

banko, jo negaus arba gaus 

griežtesnėmis sąlygomis. 

Galbūt tie laikai, kai vienas 

švarkas tiko visiems, praėjo.” 

A. Danys mano, kad griežtesni 

reikalavimai kapitalui 

ir likvidumui privers bankus 

skirti daug dėmesio veiklos 

efektyvinimui, todėl intensyvios 

jų plėtros tarp skirtingų 

regionų greičiausiai 

nevyks. Tačiau naujų veikėjų 

Lietuvoje sulaukti galime – 

lapkritį S. Kropas teigė, kad 

mūsų šalimi domisi keli Rusijos 

bankai, kurių vienas – 

„Sberbank”. 

O didesnių indėlių palūkanų 

kitąmet, pasak A. Danio, 

tikėtis neverta: „Europos 

centrinis bankas (ECB) 

pastaruosius porą posėdžių 

sumažino palūkanų normą 

refinansavimui ir išlaikė 

perspektyvą, kad ji nekils. 

Todėl nėra pagrindo manyti, 

kad Lietuvoje augs 

palūkanos. Gali būti priešingai: 

po ECB žingsnių jos 

Lietuvoje nesumažėjo, todėl 

galima net nedidelė korekcija 

žemyn.” 

m. dubnikovas: metai baigiasi su tam tikru optimizmu. asmeninio albumo nuotr. 

Optimizmo 

prošvaistė 

Visus metus kritę Europos akcijų indeksai prieš 

Kalėdas pasistiebė į viršų. 

mariUS dUBNiKOVaS 

„Finastos“ institucinių klientų investavimo 

vadovas 

■pagrindiniai indeksai 

CaC40 (paryžiaus birža), 

FTSE100 (Londono birža), 

daX (Frankfurto birža) pasistiebė 

2,5–5 proc. intervalu. 

Tokie pokyčiai galėtų būti 

įprasti rytų Europos ar azijos 

besivystančioms rinkoms, 

tačiau šiais metais jie taip 

pat dera senajame žemyne. 

Optimizmo protrūkis 

buvo fiksuotas todėl, kad 

Europos centrinis bankas 

pradėjo dalyti trejų metų 

trukmės paskolas didiesiems 

Europos bankams. 

Papildomi pinigai reiškia 

papildomą likvidumą ir finansavimo 

laisvėjimą. Turint 

omenyje, kad bazinės 

palūkanų normos mažinamos 

toliau, papildomi pigūs 

pinigai gali būti rinkos 

katalizatoriumi. 2012 -ieji, 

priešingai, nei mano pesimistiškai 

nusiteikę analitikai, 

gali tapti krizės įveikimo 

laikotarpiu. 

Tokiame fone brango 

bankinio sektoriaus akcijos 

ir brango gana smarkiai. 

Akivaizdu, kad ir in- 

»papildomi pigūs pinigai gali būti rinkos 

katalizatoriumi. 2012 -ieji, priešingai, nei 

mano pesimistiškai nusiteikę analitikai, 

gali tapti krizės įveikimo laikotarpiu 

deksų, ir bankų paveikslėlyje 

pirmauja Prancūzijos 

atstovai. Priežastis paprasta 

– rinkose atsirandant 

optimizmui labiausiai 

stiebiasi rinka, kuri buvo 

viena labiausiai nukentėjusių. 

Prancūzijos bankinė 

sistema turi apie 1 trilijoną 

eurų Italijos skolos vertybinių 

popierių, kurių problemos 

gali suduoti didelį 

smūgį, tačiau čia buvo sulaukta 

ir teigiamų naujienų. 

Praėjusią savaitę Italija priėmė 

taupymo planą, pagal 

kurį ketinama sutaupyti 

daugiau nei 30 milijardų 

mokesčių mokėtojų pinigų. 

Panašu, kad Europa, kaip 

ir Lietuva, renkasi taupymo 

būdą ir toks pasirinkimas 

skatina rinkų optimizmą. 

Bent jau metai baigiasi su 

tam tikru optimizmu.

Paskutinis puslapis 31 

Kuo per šventes mirgės 

televizijos ekranai? 

Atėjus didžiosioms metų šventėms televizijos rinkoje jaučiamas sujudimas. Kol reklamos užsakovams kirba 

klausimas, kur reklamuotis, kiekvienas kanalas stengiasi pasiūlyti patraukliausius programų paketus ir įrodyti savo 

pranašumą. Daugiausia laimi tie, kurie surinkę didesnę auditorijos dalį reklamos užsakovams gali pateikti ypatingų 

pasiūlymų, skatinančių produktų pirkimą. 

Paprastai per Naujuosius 

metus 

didieji Lietuvos 

komerciniai kanalai 

rodo nedidelio 

biudžeto naujametinius „žiburėlius“ 

su puikiai pažįstamais 

ir iš vienos į kitą televiziją 

migruojančiais veidais. Visa 

tai papildo per metus įrašytų 

koncertų ištraukos ir jau ne 

kartą girdėti humoristų pokštai. 

O žiūrovai tampa vis reiklesni 

šventinei programai. 

Būtent tokį pasiūlymą kasmet 

pateikia rusų kanalai, ypač 

Pirmasis Baltijos Kanalas, 

vadinamas naujametės programos 

lyderiu. „Rusų kalba 

transliuojami kanalai gerokai 

pranoksta vietos televizijų 

siūlomą produkciją per 

didžiąsias žiemos šventes. Jų 

pramoginės programos, ypač 

proginės ir naujametinės, yra 

gero lygio. Didelis žvaigždžių, 

pramoginio, dainuojamojo 

žanro atstovų ir kino žvaigždžių 

pasirinkimas, tai taip pat 

yra tradicija. Tai tarptautinio 

lygio projektai, nes į filmavimus 

kviečiamos ir garsios užsienio 

žvaigždės“, – sako VU 

Žurnalistikos instituto direktorius 

profesorius Žygintas 

Pečiulis. 

Statistika rodo, kad lyginant 

2009/2010 ir 2010/2011 

metų šventinius laikotarpius 

Vilniuje Pirmojo Baltijos 

Kanalo reitingas buvo net 16 

proc. didesnis negu ankstesniais 

metais. O TV3 televiziją 

rinkosi beveik perpus mažiau 

žiūrovų. Kaip ir kasmet, žiniasklaidos 

holdingui „Baltic 

»Tai tarptautinio lygio projektai, nes į 

filmavimus kviečiamos ir garsios užsienio 

žvaigždės 

Įsteigs Gerų darbų dieną 

■Kalėdinė karštinė spėja nuvarginti 

net pačius kantriausius: 

blizgučiai, triukšmas, 

spūstys. Visa tai suteikia nemažai 

galvos skausmo prieš 

didžiausias metų šventes. 

Pabėgti nuo šio šventinio 

šurmulio gerais darbais – tokią 

išeitį pasiūlė mados ir stiliaus 

centras „Europa“ ir pakvietė visus 

norinčiuosius užrašyti savo 

padarytus ir būsimus gerus darbus 

ant Gerų darbų sienos. 

TiNKLarašTiS 

Gudrūs estų triukai 

Vejamės vejamės estus ir niekaip 

nepasivejame. Net anekdotai 

apie jų ramų būdą negelbsti. 

Ruošiamės tapti inovacijų ir 

technologijų centru, tačiau pa- 

Gruodžio viduryje pastatyta 

siena netrukus buvo išmarginta 

įvairiausiomis mintimis, atliktų 

darbų sąrašu. Vieni pažadėjo 

duoti kraujo sergantiesiems, kiti 

į namus pasikvietė seniai matytą 

močiutę. Kai kurie džiaugėsi, 

kad nebaudė prasikaltusio augintinio, 

dar kiti žadėjo bendradarbiauti 

su menininkais arba 

atiduoti savo gautus arbatpinigius 

tiems, kam jų labiau reikia. 

Gerus darbus ir norus rašyti 

panoro ne tik paprasti mados 

našu, kad, kaip ir su euru, estai 

mus aplenks. Užtenka praleisti 

pusdienį Taline, kad suprastum, 

kiek mums trūksta iki jų technologinės 

pažangos. 

Nr. 49 

2011 m. gruodžio 26 – 2012 m. 1 d. 

Media Alliance” priklausantis 

PBK žiūrovus kviečia 

naujuosius praleisti su garsiausiais 

aktoriais, estrados 

žvaigždėmis ir pasaulio pripažinimą 

pelniusiais humoristais. 

„Praėjusiais metais šventiniu 

laikotarpiu, nuo gruodžio 

24 iki sausio 1 d., PBK buvo 

žiūrimiausia televizija, palyginti 

su kitais komerciniais 

kanalais Vilniaus auditorijoje. 

Tad tikime, kad šią gražią 

tradiciją pratęsime ir per šias 

šventes”, – sako „BMA Lietuvos“ 

pardavimų vadovas Deividas 

Švainickas. 

Gruodžio 31-ąją šventinę 

nuotaiką per PBK įsiūbuos 

didysis naujametinis koncertas 

„Dvi žvaigždės“, kuriame 

žiūrovai išvys net 38 estrados 

žvaigždžių duetus. 

O pasitikti Naujuosius 

padės milijonus žiūrovų sutraukiantis 

„Olivjė šou“ su 

Valdžiu Pešlu, Vera Brežneva, 

ir stiliaus centro lankytojai, bet 

ir žymūs visuomenės žmonės. 

Pirmąją akcijos dieną savo gerus 

darbus parašė Lietuvos krepšinio 

rinktinės fotografas Tomas 

Tumalovičius, sporto komentuotojas 

Robertas Petrauskas, 

žurnalistai Andrius Užkalnis ir 

Ieva Kašauskaitė, dizainerė Lina 

Pliuraitė, „Suitsupply“ vadovas 

Gediminas Petrauskas, „Bambizzi“ 

vadovė Laura Juknienė, 

„Happeak“ vadovė Vaida Dambrauskė 

ir kiti. 

Nusileidus oro uoste, prisijungus 

prie bevielio interneto mus 

pasitinka ne koks nors turizmo 

puslapis, o pareiškimas, kad 

„Mes kuriame „Skype”, ateik 

pažiūrėti, kokių laisvų darbo 

vietų jie siūlo”. Kodėl mes 

negalime to paties padaryti su 

Ilja Laurso „GetJar” ar brolių 

Dailidžių „Pixelmator”? 

Keliaujame toliau. Surasti 

vietą, kur nėra nemokamo 

bevielio interneto, – sudėtinga. 

Kaip juokavo Estijos „Microsoft” 

vadovas, nesuteikti nemokamos 

interneto prieigos – žmogaus 

teisių pažeidimas. Apie Estijos 

interneto kokybę žino daug 

Andrejumi Malachovu, Ivanu 

Urgantu, Aleksandru Cekalo 

ir daugybe kitų televizijos įžymybių. 

Sausio 1-ąją žiūrovų 

dėmesiui dvi šventinės kino 

premjeros – „Šrekas. Ilgai 

ir laimingai“ bei komedija 

„Eglutės“. Reikėtų paminėti, 

kad PBK rado stabilią vietą 

Lietuvos medijos rinkoje. Galėdamas 

pasiūlyti efektyviai 

tikslines grupes pasiekiančius 

programų paketus, PBK 

šiais metais užima 3 vietą tarp 

komercinių televizijų ir surenka 

net 11,2 proc. reklamos 

PBK ir Kitų Lietuvos Komercinių KanaLų tvr (%) viLniuje 

4 

3,5 

3 

2,5 

2 

1,5 

1 

0,5 

–47% 

+16% 

0 

Tv3 Lnk LTv BTv pBk Lietuvos 

2009/10 metų šventinis laikotarpis 

2010/11 metų šventinis laikotarpis 

rytas Tv 

„Idėja padaryti Gerų darbų 

sieną gimė spontaniškai, – sakė 

„Europos“ vadovė Gintarė Urnevičienė. 

– Prieš penkerius ar 

dešimt metų buvo labai smagu 

gauti materialinių dovanų, o 

dabar pastebiu, kad tendencija 

keičiasi ir dovana tampa maloni 

ir įprasminta, kai ją lydi geras 

darbas. Kartais tas geras darbas 

tampa geriausia dovana.“ Anot 

jos, šventes palydi apsipirkimo 

karštligė, žmonės nuo vienos 

parduotuvės iki kitos laksto su 

kas, o kiek žmonių, be lietuvių, 

žino, kad Vilnius turi greičiausią 

internetą pasaulyje? 

Šalia oro uosto statomas 

inovacijų miestelis. Iš pažiūros 

panašus į mūsų Verslo trikampį 

Vilniuje, tik skirtumas, kad 

jame gali įsikurti įmonės, kurios 

vienaip ar kitaip susijusios 

su inovacijomis. Ten pat yra 

įsikūręs „Demo” centras, kurio 

tikslas – vienoje vietoje parodyti, 

ką estai gudraus sukūrę. 

Jokių nuobodžių „Powerpoint” 

prezentacijų, o tikri daiktai, 

kuriuos galima pačiupinėti ir 

išbandyti. Čia rasime pavyzdžių, 

kaip naudojant Estijos ID kortelę 

dovanų sąrašais. „Norėjome 

paskatinti žmones truputį atsipūsti, 

nes Kalėdos yra stebuklo 

laukimas, kai žmogus laukia 

stebuklo, jis savaime tampa 

geresnis ir nori dalytis gerumu. 

Dėl to gimė Gerų darbų siena“, 

– pasakojo moteris. 

Akcijos iniciatoriai tikisi, kad 

Gerų darbų sienos idėja nebus 

vienkartinė ir neliks užmiršta 

kitąmet. Jau pateiktos paraiškos, 

kad gruodžio 13-oji būtų 

įtraukta į atmintinų dienų sąra- 

galima įsigyti viešojo transporto 

bilietą, kaip telefonu įsigyti laikraščius 

iš prekybos automatų. 

Taip pat sužavėjo skaitmeninių 

namų idėjos, kurios leidžia per 

atstumą išjungti šviesas, kondicionavimą, 

reguliuoti šildymą ir 

apsaugos sistemas. 

Visai tai – kelios minutės 

nuo oro uosto. Kitaip sakant, 

neišvengiama lankytina vieta 

užsienio delegacijomis. Kodėl 

tokio paprasto sprendimo 

negalime įgyvendinti ir mes? 

Tokie iš pažiūros nedideli projektai 

biudžeto itin neištuštintų, 

tačiau suteiktų pagreitį inovacijų 

lenktynėse. 

(be rėmimų ir barterių). O 

2012-uosius metus BMA pradeda 

pasipildžiusi nauju komerciniu 

kanalu „NTV Mir“. 

Tad bendra komercinė BMA 

(PBK ir „NTV Mir“) kanalų 

dalis 2010 10 01–2011 09 30 laikotarpį 

sudaro 12,2 proc. 

Tv6 Tv1 

šus ir virstų oficialia Gerų darbų 

diena. „Ši diena simboliška. Tai 

Šv. Liucijos, arba šviesos nešėjos, 

diena ir norisi, kad visi žmonės 

tądien atsiduotų kalėdinei 

nuotaikai ir darytų gerus darbus. 

Kad ši diena būtų įtraukta 

į sąrašą, reikia surinkti 50 tūkst. 

parašų, tačiau per dieną mes 

sulaukiame keliolikos tūkstančių 

susidomėjusių žmonių, todėl 

manau, kad šis skaičius netaps 

kliūtimi siekiant tikslo“, – vylėsi 

„Europos“ vadovė. 

Kaip aplenkti estus inovacijų 

lenktynėse? reuters/scanpix

Visos muzikos pramonės metinės pajamos siekia 25 ... - Ekonomika.lt

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?