Å IAME NUMERYJE - Ekonomika.lt

www.ek.lt 

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ 

J. Morsinkas: Reikia būti atsargiems 

didinant minimalią mėnesinę algą 

Plačiau 8 p. 

T. Endriukaitis: 

Protingi žmonės iš karų ir krizių išlošia 

Plačiau 26–27 p. 

Pirmadienis. 2011 M. spalio 17 d. Nr. 39 (52) Savaitraštis. Leidžiamas kiekvieną pirmadienį www.ekonomika.lt 

ŠIAME NUMERYJE 

Išsinešamo maisto 

virusas plinta 

Nemaža dalis didžiųjų miestų gyventojų 

palankiai priėmė verslininkų pasiūlymą 

įsigyti greitai paruošiamo sveiko maisto 

išsineštinai. Tad anksčiau itin populiarių picų 

ir kebabų rinkos dalį atsiriekė „wok“ tipo 

makaronai ir ryžiai, sušiai, įvairių rūšių kava, 

kokteiliai bei kiti gėrimai. 


Vietoj „Amber Promotions“ 

gimė „Kosta“ 

„Šiandien sulaukėme skambučio iš įmonės 

UAB „Kosta“, kuri elgėsi taip pat, kaip 

rašėte straipsnyje apie „Amber Promotions“... 

Pasidomėkite kelionių siūlytoja 

„Kosta“ – gal pavyks užkirsti kelią Lietuvos 

piliečių kvailinimui“, – „Ekonomika.lt“ rašė 

skaitytojas. 

Pasidomėjus paaiškėjo: UAB „Kosta“ 

akcininkai – buvę „Amber Promotions“ 

darbuotojai. 


V. Putino kasininkas kuria 

energetinę imperiją 

Rusijos energetikos rinkoje atsiranda naujas 

dalyvis. Vienas paslaptingiausių Rusijos milijardierių 

Genadijus Timčenka su būsimojo 

prezidento Vladimiro Putino palaiminimu 

perima visą dujų ir naftos verslą į savo 

rankas. 


Krizė galvose 

Šaltinis: GUS/NIELSEN/HENKEL 

Vartotojų tipai: Nesirūpinantys Ieškantys pigesnės prekės Taupantys Kiti 

Lietuva 

olandija 

čekija 

41 16 

43 

Ko labiausiai baiminatės artimiausią pusmetį? 

Šilumos, dujų, elektros kainų kilimo 

Degalų kainų kilimo 

Maisto kainų kilimo 

4 

15 

36 

32 27 

21 

41 

7 34 

38 

ispanija 

vokietija 

19 

19 

46 

43 

35 38 

prancūzija 

austrija 

18 

14 

37 

46 

25 

40 

20 

Pažadų nuskurdintas 

Didžiasalis 

Daugiau kaip prieš penketą metų Didžiasalyje 

apsilankęs tuometinis prezidentas 

V. Adamkus pažadėjo, kad čia stovės plytų 

gamykla. Deja, ir po dviejų jo kadencijų 

didžiasaliečiams daugiau darbo vietų miestelyje 

neatsirado. 

„Sulig kiekvienu valdžios pasikeitimu mums 

pila pažadus, garantuoja aukso kalnus, naujas 

darbo vietas, Didžiasalio atgimimą, kad 

bus statoma plytų gamykla. Ir kur gi ji?“ 


Kainų pokytis palyginti su praėjusiais metais 

+10 0 +24 

Maisto kainos Elektros kainos Degalų kainos 

Žiniasklaida jau skambina naujos krizės varpais, nors panašu, kad iš 

lietuvių galvų dar nepasitraukė pirmoji. 

belgija 

32 

13 

56 

italija 

20 11 

43 

26 

Rinkos pokyčiai 

OMXR 

OMXT 

OMXV 

FTSE100 

NSDQ 

NI225 

381,72 

555,98 

336,49 

5403,38 

2620,24 

8823,25 

+1,13% 

+6,88% 

+4,45% 

+2,07% 

+4,33% 

+3,41% 

Spalio 6–13 d. duomenys 

Kaina 3 Lt 

Užs. Nr: 52 

Tiražas: 15 000 

■Stringantys Europos finansai 

ir baimė dėl JAV ateities daužo 

visuomenės viltis, kad pagaliau 

išlipsime iš sunkmečio pelkės. 

Lietuviams net nereikia žvelgti 

tiek toli – ateinant žiemai pinigines 

vėl išdraskys augančios šildymo 

kainos, o gal netikėtai vėl 

pabrangs degalai ar maistas? 

,,Ekonomika.lt” teiravosi 

įvairių sričių atstovų, kaip jie 

pragyveno krizę ir ko labiausiai 

baiminasi ateityje. 

Žinomam investuotojui bendrovės 

,,Investiciniai sprendimai” 

vadovui Petrui Šlekiui žodis 

„krizė“ pirmiausia asocijuojasi 

su skaudžiais praradimais. 

,,Krizė mane žiauriai paveikė, 

nes buvau įkišęs nosį į kelis nekilnojamojo 

turto projektus. Praradau 

daugybę pinigų”, – atvirai 

kalbėjo investuotojas. 

Jam krizė – tai stabilumo pojūčio, 

prognozuojamumo netekimas. 

,,Jei ji tavęs per skaudžiai 

neužkabina, gali ieškoti kitų 

būdų, kitu atveju bandai išsilaižyti 

žaizdas ir tik atsigavęs 

gali daugiau galvoti, – kalbėjo 

P. Šlekys. – Krizė yra galimybė 

tiems, kurie skaudžiai nenukentėjo.” 

Pasak jo, stabilumo nėra ir 

dabar – tiek pasaulio rinkose, 

tiek Europoje dėl skolų krizės. 

,,Ji mus dar veikia, ji nesibaigė”, 

– pabrėžė P. Šlekys. 


»J. Karčiauskas: 

Valdžia nenustoja kartoti, 

kad tekstilės pramonė – 

neperspektyvi ūkio šaka 

Plačiau 10 p.

Nr. 39 

2011 m. spalio 17–23 d. 

Redakcija 3 

Ramūno Vaitkaus pieš. 

www.mrcaricature.lt 

Ukrainietiška ruletė 

Buvusi Ukrainos premjerė Julija Tymošenko nuteista 7 metus kalėti. Pasipiktinimą nuosprendžiu 

reiškia Rytų ir Vakarų kaimynai. Ir kartu gūžčioja pečiais, kaso pakaušius. 

D 

abartinis šalies prezidentas Viktoras Janukovyčius, 

kalbant šachmatų terminais, užspeitė karalienę 

kampe. Teismo sprendimas akivaizdžiai 

politinis. Tačiau V. Janukovyčiaus lošiama partija 

nėra paprasta. 

Išrinktas Ukrainos prezidentu V. Janukovyčius 

savaip bando suartėti su Vakarais. Šiuo metu 

dėl Europos Sąjungos (ES) ir Ukrainos laisvosios 

prekybos sutarties vyksta derybos, kurias 

ukrainiečiai norėtų kuo greičiau baigti. 

Ir še tau, kad nori – J. Tymošenko nuteista. Akivaizdu, 

kad ES negali į 

tai žiūrėti pro pirštus. 

»Galėtume paklausti, kas 

nutiktų V. Janukovyčiui, 

jeigu Ukrainos prezidento 

rinkimus būtų laimėjusi 

J. Tymošenko? 

Kita vertus, ES būtų 

neparanku dėl J. Tymošenko 

bylos vilkinti 

minėtą susitarimą, nes 

tada, kaip nuogąstaujama, 

Ukraina bus pastūmėta 

į Rusijos glėbį. 

Bet gal V. Janukovyčius 

ir siekė J. Tymošenko paversti įkaite, kuri reikalinga, 

kad būtų galima spausti ES? 

Kai V. Janukovyčius buvo išrinktas prezidentu, 

daugelio ukrainiečių reakcija, jeigu išversime 

tai į lietuvišką žargoną, buvo tokia: į valdžią atėjo 

„bachūriukai“ (rusiškai „gopniki“) – kitaip 

tariant, kriminalinis elementas. Beje, V. Janukovyčius, 

be kurio žinios iš J. Tymošenko kasos nė 

plaukas nebūtų išpeštas, sovietmečiu buvo teistas 

už plėšimą. 

Galėtume paklausti, kas būtų nutikę V. Janukovyčiui, 

jeigu Ukrainos prezidento rinkimus 

būtų laimėjusi J. Tymošenko? Gal „bachūriukas“ 

vėl sėdėtų kaltinamųjų suole? 

Verta prisiminti, kad 2006 metais J. Tymošenko, 

vadovavusi antrajai pagal dydį Ukrainos parlamento 

frakcijai, grasino V. Janukovyčiui teismais. 

Pasak J. Tymošenko, bet kokia dujų kaina, 

dėl kurios 2006 m. pradžioje sutarta su Rusija, 

buvo bloga, nes tai nebuvo siejama su dujų tranzito 

per Ukrainą tarifais, taip pat su Krymo bazių 

nuoma Rusijos laivynui. 

Politikė žadėjo, kad atėjusi į valdžią „įvardys 

kaltuosius“ dėl nenaudingos šaliai dujų kainos 

ir įmonės „Neftogaz“ bankroto – atseit jiems 

teks atsakyti pagal įstatymą. Dėl tokių kalbų turėjo 

sunerimti Regionų partijos lyderis V. Janukovyčius, 

iki 2005 metų sausio buvęs premjeru. 

Ukrainos politikai 

negali pateikti vieni 

kitiems originalių kaltinimų 

– J. Tymošenko 

dabar nuteista už panašius 

dalykus, kokius 

norėjo inkriminuoti V. 

Janukovyčiui. Ji neva 

prasikalto tuo, kad jai 

būnant premjere 2009 

metais su Rusija buvo sudarytos dujų tiekimo 

sutartys, pagal kurias šių kaina išaugo pusantro 

karto. Tokie kaltinimai ir nuosprendis tuo 

pat metu yra ir spaudimas Rusijai, nes Ukraina 

grasina minėtas sutartis nutraukti. 

V. Janukovyčius jau parodė politinį lankstumą 

ir sušneko, kad veikos, už kurias nuteista ekspremjerė, 

turėtų būti dekriminalizuotos. O 

Ukrainos prokuratūra toliau kurpia jai bylas. J. 

Tymošenko apkaltinta tuo, kad Ukrainos energetikos 

skolas suvertė šalies biudžetui. 

Lietuvos politikams telieka lengviau atsidusti ir 

pasidžiaugti, kad Lietuva – ne Ukraina. 

Premjerui Andriui Kubiliui kol kas negresia 

kaltinamųjų suolas, kad dėl dabartinės mūsų 

vyriausybės politikos Rusija brangina Lietuvai 

dujas. 

LEIDĖJAS 

UAB „Balsas.lt leidiniai“ 

Konstitucijos pr. 26, 08105 Vilnius 

Tel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 

Faks. (8 5) 205 95 18 

info@ekonomika.lt 

www.ekonomika.lt 

ISSN 2029-543X 

čia jungiasi 

www.ekonomika.lt draugai 

VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Eugenija Grižibauskienė 

AUTORIAI: Arūnas Brazauskas, Dailius Dargis, Paulius Grinkevičius, 

Leonas Grybauskas, Ingrida Mačiulaitytė, Martynas Pasiliauskas, 

Mindaugas Samkus, Evelina Povilaitytė, Dina Sergijenko, Nauris Treigys 

Savaitraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – 

leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos 

turinį neatsako. 

FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas 

KALBOS REDAKTORĖ Laima Šiušaitė 

VYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis 

DIZAINERIS Tadas Andrikis 

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS 

Mindaugas Simutis 

REKLAMOS IR KOMERCIJOS DIREKTORIUS 

Saulius Antanaitis 

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS 

(8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt 

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS 

Artūras Girdauskas 

BENDROVĖS DIREKTORĖ 

Aušra Kurtkutė 

Spausdino UAB „Respublika” spaustuvė 

Užsakymo numeris 52 Tiražas 15 000

4 

Nr. 39 

Nr. 39 

Savaitės tema 2011 m. spalio 17–23 d. 

Savaitės tema 

5 

2011 m. spalio 17–23 d. 

»Bet kuri krizė sukelia didelių nepatogumų, 

sumažina gyvenimo kokybę, sukuria įtampą. Kai 

negali prognozuoti, jauti diskomfortą, ar būtum 

samdomas darbuotojas, ar verslo savininkas 

»Sako, vienodų krizių nebūna. Visi išsigando, 

kad nuvertėjo nekilnojamasis turtas, dabar kad 

nebūtų atvirkščiai – laimingi bus tie, kurie ką 

nors turi, nes pinigai gali pavirsti tik popieriumi 

»Dirbti reikia ir bus galima išvengti visų krizių. Jei valdžia daugiau 

galvotų, tai ir bedarbių būtų mažiau. Šiandien Lietuvoje daugiau 

dejuojame, nei iš tikrųjų sprendžiame problemas 

SAVAITĖS TOP 5 

Vilniuje skraidino mažiau 

NUOMONĖ 

Petras Šlekys, 

investuotojas, bendrovės ,,Investiciniai sprendimai” vadovas 

Dalia Markevičienė, 

baldų ir interjero salono ,,Dalia” savininkė 

Virmantas Jurgaitis, 

koncerno ,,Achema Group” konsultantas energetikos klausimais 

Per devynis šių metų mėnesius 

„airBaltic” iš Vilniaus, 

Kauno ir Palangos oro uostų 

skraidino 224,6 tūkst. keleivių 

– tai 22 proc. mažiau nei pernai 

tuo pačiu laikotarpiu. Taip 

pat penktadaliu sumažėjo skrydžių 

skaičius. 

Tiesa, keleivių skaičius 

mažėja tik Vilniuje, o Kaune 

ir Palangoje – auga. Minėtų 

laikotarpiu per Vilniaus oro 

uostą skrido 21,6 tūkst. keleivių 

– beveik 8 tūkst. mažiau nei 

pernai. Palangos oro uoste keleivių 

skaičius išaugo 18 proc., o 

Kaune – 7,7 procento. 

Šiuo laikotarpiu per Baltijos 

šalių oro uostus „airBaltic” 

skrido 2,66 mln. keleivių. 

O galvose krizė... 

Žiniasklaida jau skambina naujos krizės varpais, nors panašu, kad iš lietuvių 

galvų dar nepasitraukė pirmoji. 

Ingrida Mačiulaitytė 

ingrida.maciulaityte@ekonomika.lt 

Stringantys Europos 

finansai ir 

baimė dėl JAV 

ateities daužo visuomenės 

viltis, 

kad pagaliau išlipsime iš sunkmečio 

pelkės. Lietuviams 

net nereikia žvelgti tiek toli – 

ateinant žiemai pinigines vėl 

išdraskys augančios šildymo 

kainos, o gal netikėtai vėl pabrangs 

degalai ar maistas? 

,,Ekonomika.lt” teiravosi 

įvairių sričių atstovų, kaip jie 

pragyveno krizę ir ko labiausiai 

baiminasi ateityje. 

Skaudūs praradimai 

Žinomam investuotojui bendrovės 

,,Investiciniai sprendimai” 

vadovui Petrui Šlekiui 

žodis „krizė“ pirmiausia 

asocijuojasi su skaudžiais 

praradimais. 

,,Krizė mane žiauriai paveikė, 

nes buvau įkišęs nosį 

į kelis nekilnojamojo turto 

projektus. 

Praradau daugybę pinigų”, 

– atvirai kalbėjo investuotojas. 

Jam krizė – tai stabilumo 

pojūčio, prognozuojamumo 

netekimas. 

,,Jei ji tavęs per skaudžiai 

neužkabina, gali ieškoti kitų 

būdų, kitu atveju bandai išsilaižyti 

žaizdas ir tik atsigavęs 

gali daugiau galvoti, – kalbėjo 

P. Šlekys. – Krizė yra galimybė 

tiems, kurie skaudžiai 

nenukentėjo.” 

Pasak jo, stabilumo nėra ir 

dabar – tiek pasaulio rinkose, 

tiek Europoje dėl skolų krizės. 

,,Ji mus dar veikia, ji nesibaigė”, 

– pabrėžė P. Šlekys. 

Gimusi galvose 

Jis įsitikinęs, kad krizė dažniausiai 

gimsta žmonių galvose, 

ji nesibaigia taip lengvai. 

»Krizės pamoka: 

neužsiimti tuo, ko 

nežinai, ir nelįsti 

ten, kur negali visko 

suvaldyti 

,,Ji užkabina tave – bankrutuoja 

verslai, rinkos žemyn 

nuvažiuoja, bet praeina 

laiko, suskaičiuoji likučius, 

priimi tai kaip status quo ir 

vėl eini pirmyn”, – tvirtino P. 

Šlekys. 

Anot jo, didžiausia išmokta 

pastarosios krizės pamoka: 

neužsiimti tuo, ko nežinai, ir 

nelįsti ten, kur negali visko 

suvaldyti. 

Investuotojas teigė šiandien 

labiausiai besibaiminantis 

tolesnės Europos 

skolų krizės ir galimos JAV 

dolerio krizės. Pasak jo, dabar 

neaišku, kuria valiuta geriau 

investuoti – nėra stabilumo. 

,,Bet kuri krizė sukelia didelių 

nepatogumą, sumažina 

gyvenimo kokybę, sukuria 

įtampą, – konstatavo P. Šlekys. 

– Kai negali prognozuoti, 

jauti diskomfortą, ar būtum 

samdomas darbuotojas, ar 

verslo savininkas.” 

Dėkinga krizei 

Nuo krizės stipriai nukentėjusi 

prisipažįsta ir verslininkė 

baldų ir interjero salono 

,,Dalia” savininkė Dalia 

Markevičienė. 

,,Visi gyvenome apsalę nuo 

gero gyvenimo, praradę budrumą, 

sugebėjimą susivaldyti, 

– prisiminė verslininkė. 

– Neturėjome patirties suvaldyti 

situaciją, kai ji blogėja. 

Tuo metu praradome labai 

daug.” 

Bet sunkmetis, pasak jos, 

suteikė daug neįkainojamos 

patirties. 

,,Esu dėkinga tai krizei, 

nes šiandien verslas sekasi: 

atsivėrė naujų rinkų, auga 

eksportas, pelnas pakankamas, 

daug užsakymų”, – dabartine 

verslo sėkme džiaugėsi 

D. Markevičienė. 

Pasak jos, kone visi verslininkai 

šiandien vis dar yra tų 

pačių nuotaikų. 

,,Paragavo krizės ir dabar 

jie pakankamai atsargūs, 

gyvena ta mintimi, – akcentavo 

verslininkė. – Galėtume 

plėstis, užsakymų daug, net 

vidaus rinkoje konkurencijos 

beveik nėra. Bet dabar visi 

laikosi tos pačios nuostatos 

ne plėstis, o gerinti kokybę, 

produktą.” 

Gera pamoka 

D. Markevičienei krizė buvo 

kaip gera pamoka. Šiandien 

ji sako į praeitį nesižvalganti 

ir nieko nesigailinti, o į ateitį 

žiūrinti optimistiškai. Tik 

priduria, kad krizė patikrino 

ir santykius šeimoje – nelaimės 

metu jie sutvirtėjo. 

,,Atsiskleidė ir santykiai 

su aplinkiniais, draugais, 

buvo tokių, kurie manimi 

pasinaudojo, – kalbėjo verslininkė. 

– Bet krizė viską išgrynino.” 

Vis dėlto D. Markevičienė 

pripažino besibaiminanti 

antros recesijos bangos, ypač 

jei ji smogs ne ten, kur visi 

tikisi. 

,,Sako, vienodų krizių 

nebūna, – teigė D. Markevičienė. 

– Visi išsigando, kad 

nuvertėjo nekilnojamasi turtas, 

dabar kad nebūtų atvirkščiai 

– laimingi bus tie, kurie 

ką nors turi, nes pinigai gali 

pavirsti tik popieriumi. Kas 

laukia ateityje – nežinia.” 

Anot jos, šiandien nė vienas 

protingas verslininkas 

turbūt nesakys, kad nieko nebijo, 

nes pavojų tyko visada. 

,,Verslininkas turi būti visada 

pasiruošęs kovoti. O visi 

jautėsi esantys garantuoti už 

savo ateitį ir dabar suprato 

turintys patys dirbti, neatsi- 

FAKTAI 

Ateities baimė 

••,,Ekonomika.lt” 

atliktoje 

apklausoje dalyvavę skaitytojai 

artimiausią pusmetį 

labiausiai baiminasi šilumos, 

elektros ir dujų kainų kilimo 

– kad jos kils, mano 36 proc. 

apklaustųjų. 

•• 

Degalų brangimo bijo 15 

proc. apklaustųjų, o kad kils 

maisto kainos, skaitytojai kol 

kas netiki, taip mano vos 4 

proc. apklaustųjų. 

•• 

Penktadalis dalyvavusiųjų 

apklausoje (20 proc. ) labiausiai 

bijo netekti darbo. 

• • Kainų augimo ar darbo 

netekties nebijo ir į ateitį optimistiškai 

žvelgia pakankamai 

nemaža dalis – net 25 proc. 

apklaustųjų. 

traukti”, – konstatavo D. Markevičienė. 

Svarbiausia – diversifikuoti 

Kad krizė pirmiausia visiems 

siejasi su praradimais – natūralu, 

tačiau prieš pat ją į 

reklamos verslą pasinėręs, 

o dabar nekilnojamojo turto 

tarpininkavimu užsiimantis 

jaunuolis Ignas Vaitkunskas 

teigia sunkmečiu stipriai nenukentėjęs. 

,,Reklamos įmonės pajamos 

sumažėjo, bet 2009 metais 

su partneriu įkūrėme 

nekilnojamojo turto agentūrą. 

Verslas sekasi neblogai, 

šiandien esame viena iš pirmaujančių 

įmonių Vilniaus 

nekilnojamojo turto rinkoje”, 

– džiaugėsi pradedantysis 

verslininkas. 

,,Jei diversifikuoji savo pinigus 

– skaudu nebus”, – įsitikinęs 

I. Vaitkunskas. 

Pasak vaikino, sunkmetis 

ateina, kai žmonės per daug 

tiki ateitimi ir prisiskolina. 

,,Man krizė yra aplinkos 

atsisakymas – viskas buvo pakilę, 

nei kainos, nei pajamos 

neprilygo sukuriamai vertei”, 

– tikino I. Vaitkunskas. 

Blogiausia, anot jauno 

verslininko, kad dabar vėl 

pasigirsta kalbų apie antrąjį 

šoką. 

,,Kai kurie klientai verčiau 

išsinuomoja butą, užuot 

pirkę”, – akcentavo I. Vaitkunskas. 

Vis dėlto į ateitį 

jaunuolis žvelgia optimistiškai 

– esą puikus kolektyvas 

sugebės išspręsti bet kokias 

problemas. 

Krizė – galimybė 

,,Krizės tiesiogiai nepajutau 

ir neigiamą vaizdą mano 

galvoje sukūrė žinisklaida 

bei aplinkinių pasakojimai”, 

– pritardama I. Vaitkunskui 

sako beveik dvejus metus 

Londone gyvenanti Monika 

Katkutė. Ji įsitikinusi, kad 

dėl visko kaltinti krizės nereikėtų. 

Bakalauro studijas Monika 

baigė prieš pat pirmąją 

bankų griuvimo bangą ir, 

nors turėjo darbą Lietuvoje, 

išvyko tobulintis į Jungtinę 

Karalystę. 

,,Tuomet nemažai jaunų 

studentų ar tik ką baigusiųjų 

»Esu paprastas vartotojas, noriu tęsti 

mokslus, bet koziriai išlieka darbdavio 

rankose 

mokslus dejavo dėl recesijos, 

bet man darbą reklamos srityje 

susirasti pavyko gana 

lengvai”, – prisimena Monika. 

Mergina džiaugiasi, kad 

per patį krizės įkarštį sėkmingai 

pasistūmėjo karjeroje, 

o iš menkų santaupų 

net pavyko pradėti nuosavą 

verslą – interneto platformą, 

kurioje parduodama Lietuvos 

kūrėjų ir amatininkų produkcija. 

,,Galbūt klestėjimo metais 

pradžia būtų buvusi 

lengvesnė, bet, manau, sunkmetis 

ne vieną išmokė sumanumo, 

atkaklumo, o kartu 

ir išgrynino vertybes, nes 

žmonės per daug energijos 

ir pinigų skyrė nereikšmingiems 

dalykams”, – įsitikinusi 

Monika. 

Per daug dūsaujame 

Buvęs ,,Lietuvos energijos” 

vadovas, dabar konsultuojantis 

koncerną ,,Achema 

Group” energetikos klausimais 

Virmantas Jurgaitis 

įsitikinęs, kad krizė šiandien 

tėra mūsų galvose. 

,,Argi čia krizė – čia daugiau 

bėdavojimas. Visi dūsauja, 

dejuoja. Dirbti reikia ir 

bus galima išvengti visų krizių”, 

– piktinosi energetikas. 

Jo manymu apie sunkmetį 

daugiau kalbama, nei jis yra 

iš tikrųjų. 

,,Tas nesugebėjimas, ištižimas 

– tai labiausiai piktina, 

labiau nei bet kokia krizė, 

– pabrėžė pašnekovas. – Jei 

valdžia daugiau galvotų, tai ir 

bedarbių būtų mažiau. Šiandien 

Lietuvoje daugiau dejuojame, 

nei iš tikrųjų sprendžiame 

problemas. Krizė yra 

mūsų galvose.” 

Jis pabrėžė, kad baimintis 

reikia ne tik dėl Lietuvos ateities. 

,,Žiūrėkite, kas vyksta toje 

supuvusioje Europoje, Amerikos 

ponas prezidentas su 

niekuo nesusitvarko, – vardijo 

V. Jurgaitis. – Perspektyva 

nėra labai šviesi.” 

Pašnekovas negailėjo kritikos 

valdžiai ir dėl pensininkų 

padėties. Juo labiau, kad ir jis 

pats netrukus ketina papildyti 

jų gretas. 

,,Pensininko dalia Lietuvoje 

sunki, ypatingai to, kuris 

yra vienas, gyvena tik iš pensijos. 

Jį reikia tik užjausti, – 

komentavo jis. – Negražu, kai 

vyriausybė sprendžia savo 

problemas per pensijas.” 

Koziriai darbdaviams 

Vieniems sunkmetis buvo puiki 

pamoka, kitiems – stabilumo jausmo 

netekimas ir skaudūs praradimai. 

Fotodiena 

Sandėlinininku dirbantis 24 

metų vilnietis Alvydas Andrejauskas 

,,Ekonomika.lt” 

teigė, kad sunkmetis labiausiai 

palietė darbo rinką. 

,,Kvalifikacijos reikalaujančias 

pareigas teko sutikti 

eiti su per žema alga, net žemesne 

nei prieš krizę priimtų 

pagalbinių darbininkų”, – 

piktinosi Alvydas. 

Anot darbininko, per krizę 

darbdaviai buvo užėmę poziciją: 

,,Džiaukis, kad dirbi, nes 

į tavo vietą ateis dešimtys“. 

,,Tai tapo pagrindiniu jų 

muštro įrankiu, darbininkų 

interesai buvo nurašyti iki 

minimumo, – teigė pašnekovas. 

– Tai palietė ne tik mane, 

bet ir artimuosius.” 

A. Andrejausko įsitikinimu, 

darbdaviai iki šiol 

viską bando paaiškinti žodžiu 

,,sunkmetis”, o į darbą 

priima ne tuos, kurie dirbs 

našiau, bet tuos, kurie tai darys 

pigiau. 

,,Ir aš, ir aplinkiniai, kurie 

sunkmečiu neprarado darbų, 

daugeliu atveju tapo nuo jų 

priklausomi, – tvirtino vaikinas. 

– Žmonės turi įsipareigojimų, 

šeimas, kurias reikia 

maitinti. Esu paprastas vartotojas, 

noriu tęsti mokslus, 

bet visi koziriai išlieka darbdavio 

rankose.” 

Mažiau galimybių 

Reklamos vadybą studijuojanti 

trečiakursė Jovita Benetytė 

šiuo metu atlieka praktiką 

ir darbo neieško, bet taip 

pat pripažįsta, kad galimybių 

įsidarbinti šiandien jai gerokai 

mažiau. 

,,Progų įsidarbinti šiandien 

mažiau, ir, kaip sakoma, 

visi nori darbuotojo su patirtimi. 

Iš kur jaunuolis gaus 

patirties, jei negauna darbo? 

O jei ir gauna, dažniausiai ne 

pagal profesiją”, – piktinosi 

Jovita. 

Pasak merginos, iš 50-ies 

jos kurse besimokančių jaunuolių 

papildomą darbą turi 

vos 30 proc. 

,,Krizė iš dalies manęs nepaveikė, 

tik po pusmečio grįžusi 

iš Graikijos pastebėjau, 

kad be 50 litų į parduotuvę 

eiti neapsimoka”, – pasakojo 

Jovita. 

Žinoma, mergina sako 

esanti laiminga, kad savęs riboti 

jai beveik nereikia. 

,,Bet matau, kad kai kuriuos 

aplinkinius krizė paveikė 

daug stipriau, tad kartais 

tenka susilaikyti nuo kai 

kurių pramogų”, – kalbėjo 

studentė. 

Ji teigė sugebanti išgyventi 

su suma, kurią jai tėvai 

duoda kas mėnesį – 400 litų 

butui ir 500 litų pragyvenimui. 

Įsigijo vaistinių tinklą 

Imsis uosto 

Klaipėdos valstybinio jūrų 

uosto direkcija ir olandų įmonė 

„Van Oord Dredging and Marine 

Contractors BV” pasirašė 

beveik 130 mln. litų vertės sutartį 

dėl uosto laivybos kanalo 

gilinimo ir platinimo. Numatoma, 

kad darbai truks 12 mėnesių, 

o kasamo grunto kaina 

sieks 28,68 lito už 1 kubinį metrą. 

Užbaigus darbus uosto plo- 

Įsikurs Saulėtekio slėnyje 

JAV pramonės inžinerijos 

ir gamybos įmonės „Levanta 

Scientific” padalinys planuoja 

įsikurti Vilniaus Saulėtekio 

slėnyje. 

Lietuvos ir bendrovės pasirašytame 

ketinimų protokole 

nurodoma, kad į projektą 

planuojama investuoti 16,2 

mln. litų, iš kurių iki 3,7 mln. 

litų sudarys Europos Sąjungos 

parama. 

Naujoji įmonė turės sukurti 

ne mažiau kaip 80 darbo vietų 

chemikams, mikrobiologams, 

inžinieriams, projektuotojams 

ir kitų sričių specialistams. 

„Levanta Scientific” padalinys 

Išaugo įsiskolinimai 

Per rugsėjo mėnesį įmonių 

pradelsti įsiskolinimai padidėjo 

32 mln. litų ir siekė 4,03 mlrd. 

litų. Verslo pradelstos skolos 

labiausiai padidėjo finansų įstaigoms, 

o nežymiai sumažėjo 

komunalinių paslaugų įmonėms, 

skelbia „Creditinfo”. 

Per rugsėjį verslas padengė 

200 mln. litų pradelstų skolų 

„Gintarinė” vaistinė už 14,2 

mln. litų įsigijo 100 proc. bendrovės 

„Litfarma vaistinė” akcijų. 

„Gintarinė” vaistinė yra 

antrinė „Central European 

Pharmaceutical Distribution” 

(CEPD) bendrovė. Pastaroji 

po šio sandorio tapo vienu 

didžiausių Lietuvos rinkos dalyvių. 

Jai priklauso 20 proc. 

šalies mažmeninės ir 23 proc. 

didmeninės rinkos. 

Po įsigijimo abiejų tinklų 

bendra apyvarta turėtų siekti 

apie 250 mln. litų, o CEPD 

valdomas vaistinių tinklas 

Lietuvoje išaugo iki 289 vaistinių. 

tis padidės iki 150 metrų (šiuo 

metu yra 120 metro), o gylis iki 

14,5 metrų (šiuo metu siekia 

13-13,5 metro). Todėl padidės 

didžiųjų laivų plaukimo ir manevravimo 

uoste saugumas 

bei paties uosto konkurencingumas 

ir pralaidumas kaimynų 

uostų atžvilgiu. Taip pat 

bus sudarytos sąlygos priimti 

didesnio ilgio ir pločio laivus. 

Jūrų uosto gilinimo ir platinimo darbai atsieis 130 mln. litų. Fotodiena 

vykdys mokslo tyrimus ir plėtos 

technologijas, reikalingas 

hipochloritinės rūgšties ir natrio 

hidroksido gamybai. 

„Levanta Scientific” sukurs ne 

mažiau kaip 80 darbo vietų. 

Fotodiena 

arba tokią pačią sumą, kaip ir 

rugpjūtį. Bankrotų statistika 

rodo, kad rugsėjį, palyginti 

su rugpjūčiu, bankrutuojančių 

įmonių skaičius išaugo 62 

atvejais – iki 127. „Creditinfo“ 

duomenimis, iš 70 tūkst. realią 

veiklą vykdančių šalies įmonių 

kas antra turi vidutiniškai po 3 

pradelstus įsiskolinimus.

6 

Nr. 39 

Lietuvoje Lietuvoje 

7 

2011 m. spalio 17–23 d. 

2011 m. spalio 17–23 

Nr. 39 

d. 

LIETUVOS 

NAUJIENOS 

61 

% 

Praėjusiais metais pasitikinčių II pakopos sistema buvo 61 proc., rodo 

Vertybinių popierių komisijos užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ 

duomenys 

Šildymas gali pigti 

■Seimo Biudžeto ir finansų 

komiteto pirmininkas Kęstutis 

Glaveckas mano, kad Lietuvai 

greičiausiai reikės kreiptis į 

Tarptautinį valiutos fondą 

(TVF), mat reikės palaikyti 

palūkanų ir pigaus pasiskolinimo 

balansą. 

K. Glaveckas skaičiuoja, kad 

kitąmet Lietuvai, norint padengti 

ankstesnes skolas, reikės 5,3 

mlrd. litų, o iš viso šaliai prireiks 

10 mlrd. litų. Išaugus Lietuvos kredito 

įsipareigojimų nevykdymo 

apsikeitimo sandorių reikšmei, 

skolinimosi kaina užsienio rinkose 

itin išaugo, o vidaus rinkoje, K. 

Glavecko manymu, pavyktų pasiskolinti 

3-4 mlrd. litų. Anot jo, 

iš TVF gali reikėti pasiskolinti 3-4 

mlrd. litų. 

K. Glaveckas mano, kad Lietuvai iš TVF reikės pasiskolinti 3-4 mlrd. litų. Fotodiena 

Milijonai valdovų rūmams 

■Niekaip nebaigiamioms 

Valdovų rūmų statyboms kitąmet 

Vyriausybė suplanavusi 

skirti apie 16 mln. litų. 

Ši suma numatyta Seimui 

teikiamame valstybės biudžete, 

tačiau, pasak finansų ministrės 

Ingridos Šimonytės, suma dar 

negalutinė. 

I. Šimonytės duomenimis, galutinis 

susitarimas su statytojais 

dar nepasiektas, todėl suma 

dar gali kisti. Ji pastebėjo, kad 

Kultūros minsterija turi limitą investicijoms, 

todėl ministrui teks 

pačiam susidėlioti prioritetus. 

Valdovų rūmų atstatymo 

kaina nuo statybų pradžios 

2001 metais išaugo daugiau 

kaip 250 mln. litų – nuo 114 

mln. iki 367 mln. litų. 

Kitais metais Valdovų rūmų statyboms 

planuojama skirti 16 mln. litų. 

Fotodiena 

Biudžeto projektas 

atkeliavo į Seimą 

Atrodo, vyriausybė jau baigia rasti kompromisus dėl 

2012 metų biudžeto projekto, kuris šią savaitę atkeliauja 

į Seimą. 

Evelina Povilaitytė 

evelina.povilaityte@ekonomika.lt 

Nemaža dalis didžiųjų 

miestų gyventojų 

palankiai 

priėmė verslininkų 

pasiūlymą įsigyti greitai 

paruošiamo sveiko maisto 

išsineštinai. Tad anksčiau 

itin populiarių picų ir kebabų 

rinkos dalį atsiriekė 

„wok“ tipo makaronai ir ryžiai, 

sušis, įvairių rūšių kava, 

kokteiliai bei kiti gėrimai. 

Nors daugelis kalbinamų 

verslininkų šią verslo sritį 

vadina sudėtinga ir gana įnoringa, 

o perspektyvų mato tik 

didžiuosiuose miestuose, visi 

kol kas džiaugiasi pelningais 

metais. 

Prieš porą metų pirmieji 

Lietuvoje greitojo sušio 

restoranus atidarę „Sushi 

Express“ šiuo metu turi 

penkias prekybos vietas sostinėje, 

Kaune ir Klaipėdoje. 

Vasarą prekiauja ir Palangoje. 

Pasak tinklą valdančios 

„Fresh projects“ rinkodaros 

vadovo Daliaus Pocevičiaus, 

sėkmingai išplėtoti verslą pavyko 

laiku protingai įgyvendinus 

gerą idėją. 

„Patys esame sušio gerbėjai, 

tad turėjome idėją 

pardavinėti greitą, tačiau 

kokybišką maistą, – pasakoja 

D. Pocevičiaus. – Tokių pavyzdžių 

pasaulyje nemažai, 

tačiau Lietuvoje tuo metu 

sušių galima buvo įsigyti tik 

restoranuose už gana didelę 

kainą. Mes nusprendėme atidaryti 

restoranus mažesnėse 

patalpose, neįrengti didelių 

brangių virtuvių, samdyti 

mažiau personalo – taip brangus 

restoraninio lygio sušis 

tapo prieinamesnis. Tuo 

metu visi jau buvo paragavę 

visko, kuo buvo prekiaujama 

rinkoje (picų, didžkukulių ir 

kebabų – aut. past.), tad restoranus 

atidarėme labai geru 

laiku.“ 

Rinka pilna 

Anot D. Pocevičiaus, per 

dvejus metus greitųjų sušių 

rinka prisipildė veikėjų ir 

šiuo metu pastebima mažėjimo 

tendencija. Be to, verslas 

nėra sezoniškas. Anot 

„Fresh projects“ rinkodaros 

vadovo, pardavimo kreivė 

visus metus išlieka pakankamai 

tolygi. 

Išsinešamo maisto 

virusas plinta 

Didžiuosiuose miestuose kaip grybų po lietaus pridygo sveiko greitojo maisto užkandinių ir 

kavinių. „Ekonomika.lt“ pasidomėjo, su kuo gi „valgomas“ šis verslo segmentas. 

„Girdėjome, kad yra didžiųjų 

rinkos veikėjų, norinčių 

įžengti į šią sritį, – sako 

D. Pocevičius. – Neaišku, 

kaip jie elgsis, – sunku prognozuoti. 

Tačiau mes turime 

savo rinkos dalį ir jaučiamės 

pakankamai užtikrinti. Galiu 

pasakyti, kad daugelis, 

atidariusių sušių restoranus 

po mūsų, viską kopijavo, 

tad šiuo metu rinkoje maža 

išskirtinumo. Šiuo metu investuojame 

į kokybę, taip pat 

domimės Latvijos ir Lenkijos 

rinkomis, kuriose nemažai 

galimybių.“ 

Kava su ugnele 

Vienas iš kavinių tinklo 

„Coffee Inn“ įkūrėjų Nidas 

Kiuberis, paklaustas apie 

situaciją greitojo maisto 

rinkoje, šypteli: „Mes tokiu 

formatu pardavinėti kavą 

pradėjome pirmieji, o pionierius 

visada yra pionierius. 

Konkurencija yra sveikas 

dalykas, tačiau nemanau, 

kad artimiausiu metu atsiras 

naujų rinkos dalyvių tarp kavos 

pardavėjų. Nebent kokių 

smulkių ir nepriklausomų, 

pavyzdžiui, kaip šeimos verslas.“ 

Prieš ketverius su puse 

metų atidarę pirmąją kavinę 

sostinėje, šiuo metu 

„Coffee Inn“ kavą parduoda 

ne tik didžiuosiuose Lietuvos 

miestuose, bet ir kaimynės 

Latvijos sostinėje. Anot N. 

Kiuberio, krizė „Coffee Inn“ 

kavinių neveikė, nes tinklas 

per veiklos metus surado 

savo nišą. N. Kiuberis taip 

apibrėžia „Coffee Inn“ sėkmės 

formulę: „Esame ne 

tik kavos pardavėjai, šalia 

jos įvyksta daug labai gerų 

»Daugelis atidariusių sušių restoranus po 

mūsų viską kopijavo, tad šiuo metu rinkoje 

maža išskirtinumo 

dalykų socializacijos prasme. 

Mes įsitraukiame į įvairius 

miesto kultūrinius renginius, 

traukiame kūrybingus 

ir aktyvius žmones, todėl vadinu, 

kad mūsų kava yra su 

ugnele ir tai padeda sukurti 

lankytojų bendruomenę bei 

išlaikyti klientų lojalumą.“ 

Trūksta meksikietiško 

Kaip ir kiti kalbinami pašnekovai, 

„Coffe Inn“ atstovas 

vienu iš sėkmės rodiklių įvardija 

ir atsiradimą tinkamu 

laiku tinkamoje vietoje. 

„Kai užsienio rinkose išsinešamos 

kavos tradicija gyvavo 

kokius 30 metų, pas mus 

tokios pasiūlos dar nebuvo, 

– pasakoja jis. –Todėl tapo 

labai patogu miesto gyventojams 

pasiūlyti atsigerti kavos 

jiems ir toliau judant savu 

ritmu. Jei kalbėsime apie 

kitus miestus, atidarėme kavinę 

Šiauliuose ir ji pateisino 

mūsų lūkesčius. Dėl Panevėžio 

kol kas sunku pasakyti, 

bet mažesniuose miestuose 

itin plėstis neketiname, nes 

ten per maži žmonių srautai.“ 

N. Kiuberis priduria, 

kad norėtų pasižvalgyti Estijos, 

Lenkijos, Skandinavijos 

ir netgi Didžiosios Britanijos 

rinkose. 

Anot jo, kava – plataus vartojimo 

produktas, tad lyginti 

jį su išsinešamu maistu kiek 

sudėtinga. 

„Dabartinę sušių madą 

vadinu antra pica, kurios populiarumo 

laikotarpį jau išgyvenome. 

Manau, kad rinka 

nusistovės ir išretės. Šiaip 

tai yra sudėtingas verslas, 

kuriam atidaviau ketverius 

metus. Čia reikia įdėti labai 

daug darbo, viskas nevyksta 

savaime“, – tvirtina jis ir priduria, 

kad rinka dar turėtų 

potencialo greitam meksikietiškam 

maistui ir „Subway“ 

principo sumuštinių paslaugai. 

Sveikas ir greitas 

Neseniai rinkai pristačiusios 

sveiko greitojo maisto 

restoranus „Take way“ bendrovės 

direktorius Eimantas 

Navikauskas pasakoja, kad 

idėją atidaryti tokio tipo maitinimo 

įstaigas plėtojo gana 

ilgai: iš pradžių bandyta siūlyti 

sveikus patiekalus profesionaliems 

sportininkams, 

vėliau teiktos ir maisto pristatymo 

paslaugos. Tačiau labiausiai 

pritapo sveiko greitojo 

maisto restoranų idėja. 

„Jei kalbėsime apie maisto 

išsinešimą, pusė klientų 

valgo vietoje, kita – maistą 

užsisako iš anksto ir išsineša. 

Daugiausia tokio tipo maitinimu 

domėjomės užsienyje, 

Lietuvos rinkos itin neanalizavome, 

tačiau tuo pačiu 

metu sostinėje atidarėme dvi 

maitinimo vietas. Pasiūlėme 

salotų ir „wok“ tipo maisto, 

kuris lietuviams labiau priimtinas. 

Salotas dažniausiai 

valgo moterys“, – šypsosi pašnekovas. 

Nišų yra 

Anot jo, svarbiausia tokiam 

verslui – vieta, todėl restoranams 

pasirinktas Verslo 

trikampis ir senamiestis, kuriame 

planuojama siūlyti ne 

tik maisto, bet ir gėrimų. 

„Turime planų pasiūlyti 

»Anksčiau itin populiarių picų ir kebabų 

rinkos dalį atsiriekė „wok“ tipo makaronai bei 

ryžiai, sušiai, įvairių rūšių kava, kokteiliai ir kiti 

gėrimai 

alkoholinių arba nealkoholinių 

gėrimų, nes šis restoranas 

veikia pramogų zonoje, – 

sako E. Navikauskas. – Kaune 

ir Rygoje išsinešamų kokteilių 

verslas itin sėkmingas, 

planuojame kavinių atidaryti 

Klaipėdoje ir Palangoje. Na, o 

Vilniuje – kitokios taisyklės. 

Šios kavinės dirba ilgiau nei 

kiti restoranai ir siūlo lengvų, 

pigesnių nei klubuose 

kokteilių.“ 

Anot E. Navikausko, 

„Take way“ – pirmasis lietuviško 

maitinimo tinklas, nurodantis 

parduodamų patiekalų 

sudėtį ir maistingumą: 

„Džiugu, kad klientai tuo domisi, 

nes mūsų pirkėjai dažniausiai 

20–40 metų amžiaus 

ir pastebime, kad rūpinasi 

savo išvaizda bei sveikata. 

Tai taip pat aktualu, nes netrukus 

įstatymai visas maitinimo 

įstaigas įpareigos teikti 

tokią informaciją.“ 

Pašnekovas tvirtina konkurentų 

kvėpavimo į pakaušį 

nejaučiantis, o konkurenciją 

apskritai vertinantis teigiamai, 

nes ji ne tik verčia pasitempti, 

bet ir traukia klientus 

vartoti sveiką greitąjį maistą. 

„Manau, dar yra nišų plėstis, 

ypač jei kalbėsime apie 

kai kurių restoranų ar jų tinklų 

kainodarą, – sako E. Navikauskas 

– Lietuviai nėra jautrūs 

kainai, tačiau visuomet 

įvertina, kokį produktą gaus 

už mokamus pinigus. Abejočiau 

dėl sumuštinių verslo 

perspektyvos, nes Kaune tokios 

paslaugos jau siūlomos, 

tačiau ne itin sėkmingai. Matyt, 

sumuštinis kaip maisto 

produktas nėra priimtinas. 

Bet, pavyzdžiui, abejoju, ar 

kas iš rinkos išstums kebabus. 

Jie turi savo pirkėjų. 

Vis dėlto rinkoje nišų dar 

yra.“ Anot E. Navikausko, 

pagrindinė lietuviško verslo 

problema – mada kopijuoti 

sėkmingus projektus, o ne patiems 

ieškoti naujų idėjų. 

FAKTAI 

Vidutinės greitojo 

maisto kainos Vilniuje 

•• 

Sušis – 6,9–24,9 lito 

•• 

Sušių rinkiniai keliems žmonėms 

– 59–139,9 lito 

••„Wok“ tipo makaronai 

arba ryžiai – 10,99–20 litai 

•• 

Kava – 4–9 litai 

Anksčiau populiarių picų ir kebabų 

rinkos dalį atsiriekė sušiai, 

kokteiliai, makaronai. Fotodiena 

Vyriausybė vargais negalais dėl biudžeto projekto susitarė. Fotodiena 



Praėjusią savaitę finansų 

ministrė Ingrida Šimonytė 

Lietuvos verslo konfederacijos 

konferencijoje pristatydama 

biudžeto projektą 

teigė, kad vyriausybė jo projektą 

turėtų palaiminti dar 

ketvirtadienį. Tačiau tam 

sutrukdė diskusijos, kilusios 

tarp ministrų. Vidaus 

reikalų, sveikatos apsaugos, 

kultūros, aplinkos, susisiekimo, 

teisingumo ir švietimo 

ir mokslo ministrai 

tvirtino neremsiantys biudžeto 

projekto, jei bus mažinamos 

algos mokytojams, 

medikams, policijos pareigūnams, 

ugniagesiams ir 

kultūros darbuotojams. Po 

šių pareiškimų prieita prie 

kompromiso. 

„Radome sutarimą: pensijos 

bus didinamos nuo 

kitų metų pradžios, tačiau 

viešojo sektoriaus darbuotojams 

atlyginimai taip pat 

nemažės. Trūkstamų lėšų 

rasta mažinant išlaidas investiciniams 

projektams, 

taip pat valstybės piniginį 

įnašą vykdant ES remiamus 

projektus”, – teigė susisiekimo 

ministras Eligijus 

Masiulis. 

Trūksta dėmesio 

Pasak Lietuvos verslo 

konfederacijos prezidento 

Valdo Sutkaus, 2012 metų 

valstybės biudžeto svars- 

tymo procese verslininkams 

nebuvo skirta laiko 

nei susipažinti su biudžeto 

projektu, nei pateikti savo 

siūlymų. 

„Nenormalu, kad formuojant 

valstybės biudžetą 

nėra dialogo ir viešo svarstymo 

su pagrindiniu mokesčių 

mokėtoju – verslu. Mes 

norime žinoti, kaip gyvens 

valstybė ir kokiomis sąlygomis 

dirbs verslas. Todėl 

esame įsitikinę, kad būtina 

gilesnė diskusija ir rimtas 

verslo pasiūlymų svarstymas“, 

– sakė V. Sutkus. 

Verslo atstovams biudžeto 

projektą praėjusią 

savaitę pristatė I. Šimonytė, 

šią savaitę jis keliauja 

svarstymui į Seimą. 

Kalbėdama apie kitų 

metų biudžeto projektą finansų 

ministrė pabrėžė, 

kad svarbiausia 2012 metais 

sumažinti biudžeto deficitą 

iki numatytos Mastrichto 

kriterijų ribos ir efektyviai 

perimti 7 mlrd. litų ES 

skiriamų lėšų. I. Šimonytė 

žada nedidinti mokesčių ir 

grąžinti senatvės pensijas į 

buvusį lygmenį. 

„Kalbos apie PVM didinimą 

yra iš ančių serijos, 

– ramina ministrė. – Svarbiausia 

kitąmet sumažinti 

biudžeto deficitą, todėl imsimės 

visų priemonių. Tokioje 

situacijoje kaip mūsų, 

reikės skolintis tarptautinėse 

rinkose. Ir kuo mažesnis 

skolinimosi poreikis, 

tuo pigesnės paskolos. 

Kitas dalykas: kuo didesnis 

deficitas, tuo daugiau 

turime skolintis ir daugiau 

mokesčių turime skirti 

skoloms administruoti ir 

dengti. Taip pat yra ES 

įpareigojimas, kad 2012 m. 

biudžeto deficitas turi būti 

sumažintas iki 2,8 proc. Jei 

mes to nepadarysime, mūsų 

atžvilgiu gali būti imtasi 

sankcijų.“ 

Į TVF nesikreips 

Anot konferencijos dalyvio 

Seimo biudžeto ir finansų 

komiteto pirmininko Kęstučio 

Glavecko, Lietuvai 

reikės kreiptis į Tarptautinį 

valiutos fondą, nes norint 

padengti ankstesnes 

skolas reikės 5,3 mlrd. litų. 

Pasak I. Šimonytės, Lietuva 

į TVF kreiptis neketina, 

tačiau visada yra pasirengusi 

atsarginį planą. 

„Nežinau, ar mums reikia 

save tiek menkinti ir 

sakyti, kad mums reikalingas 

prievaizdas, nes be jo 

negalime nieko padaryti. 

Akivaizdu, kad galime padaryti 

daug ir daug padarėme. 

Tiesa, tai kainuoja“, 

– sakė I. Šimonytė. 

»Ar mums reikia save tiek menkinti ir sakyti, 

kad mums reikalingas prievaizdas

8 

Kitu žvilgsniu 

Nr. 39 

2011 m. spalio 17–23 d. 

J. Morsinkas: 

siūlau būti 

Prenumeruokite žurnalą 

2012 metams ir gaukite dovanų 

nuostabaus, primenančio vasarą, aromato 

prabangius „Moringa“ kūno priežiūros rinkinius. 

atsargiems 

Tarptautinio valiutos fondo misijos Lietuvoje vadovas 

Jamesas Morsinkas sako palaikantis šalies Vyriausybės 

pasirinktą ekonominę ir fiskalinę politiką. 



Lietuvos ekonomika augs, bet lėčiau negu pirmąjį pusmetį, 

mano J. Morsinkas. 

Fotodiena 

Prieš Britanijos prekybos 

rūmų surengtą 

diskusiją J. 

Morsinkas sutiko 

duoti išskirtinį interviu savaitraščiui 

„Ekonomika.lt“. 

? 

Skaitysite pranešimą apie 

makroekonominę padėtį 

Europoje ir iššūkius Lietuvai šiame 

kontekste. Apie ką kalbėsite? 

Kalbėsiu, kaip globali padėtis 

paveiks Lietuvą ir kokie 

politiniai iššūkiai jos laukia. 

Globali aplinka pastaruosius 

kelis mėnesius sudėtingėja, 

tačiau yra du svarbūs aspektai. 

Pirmiausia, augimas euro 

zonoje lėtėja ir tai tęsis. Pavyzdžiui, 

prognozuojame, kad Vokietijoje 

augimo tendencijos 

nuo 2,7 proc. šiais metais kris 

iki 1,3 proc. kitąmet. Taigi bus 

jaučiamas gan aštrus Lietuvos 

eksporto paklausos mažėjimas. 

Finansinės sąlygos 

ir pasaulyje, ir Europoje tapo 

kur kas sunkesnės. Lietuva, 

kaip ir dauguma kitų valstybių, 

yra priklausoma nuo išorinio 

finansavimo, todėl kai jo 

įkainiai išauga, skolinimosi 

kaina Lietuvoje taip pat auga. 

Taigi daugiausia dėl šių 

dviejų priežasčių ekonominio 

augimo perspektyva Lietuvoje, 

net turint omenyje 

šių metų pirmojo pusmečio 

augimą, iki metų pabaigos ir 

kitų pradžioje gerokai sulėtės. 

? 

Tačiau neprognozuojate 

tokių drastiškų įvykių kaip 

2008-aisiais? 

Mūsų pagrindinė prognozė, 

kuri dar priklauso 

nuo to, kaip reikalai klostysis 

visame pasaulyje, yra ta, jog 

2012-aisiais augimas lėtės iki 

3,5 proc. 

Taigi ekonomika vis dar 

augs, tačiau lėčiau negu šių 

metų pirmąjį pusmetį. Žinoma, 

mūsų prognozės gali 

keistis, daugiausia dėl išorės 

veiksnių, pavyzdžiui, dar 

mažesnio nei prognozuojama 

augimo Europoje, arba išorinio 

finansavimo sąlygų blogėjimo 

– tai taip pat atsilieptų 

»Turtingesni žmonės turi didesnius namus 

ir geresnius automobilius, todėl jie mokės 

didesnius mokesčius 

Lietuvai. Tai nėra pagrindinis 

scenarijus, tačiau net turėdamas 

omenyje blogiausią 

atvejį nemanau, kad viskas 

galėtų būti taip blogai, kaip 

2008–2009 metais. 

? 

Pagal jūsų vadovaujamos misijos 

rekomendacijas Lietuvai šįkart 

siūloma plėsti nekilnojamojo 

turto ir automobilių mokestinę 

bazę. Pakomentuokite plačiau. 

Tokiu metu, kai globali 

aplinka darosi sudėtingesnė, 

ir šalies gyventojams, ir aplinkiniams 

labai svarbu išlaikyti 

pasitikėjimą Lietuvos 

makroekonominiu ir finansiniu 

stabilumu. Vienas makroekonominio 

stabilumo aspektų 

yra fiskalinė politika, 

kitaip tariant, valstybės išlaidos 

ir pajamos. Reikia tikėti, 

kad fiskalinė politika gali 

sumažinti pinigų deficitą. 

Šiuo metu mes prognozuojame, 

kad fiskalinis deficitas 

2012-aisiais bus kiek didesnis 

nei 5 proc. BVP, o vyriausybės 

kitų metų tikslas yra sumažinti 

deficitą iki 2,8 proc. BVP. 

Mes manome, kad tai geras 

tikslas, tačiau kad jis būtų 

pasiektas, vyriausybė turi 

imtis papildomų fiskalinių 

priemonių. Kalbant apie jas, 

akivaizdu, kad tai yra savarankiškas 

šalies sprendimas. 

Remiantis kitų šalių patirtimi, 

galima didinti turto 

apmokestinimą, nes Lietuva 

turtą apmokestina mažiau. 

Taigi yra galimybė išplėsti 

šią mokestinę bazę. Taip 

būtų mažiau iškraipoma 

konkurencija, nei daugiau 

apmokestinant atlyginimą 

arba vartojimą. Poveikis 

ekonomikai šiuo aspektu 

būtų mažesnis. Šie mokesčiai 

labiau paveikia turtingus 

žmones nei neturtingus. Todėl 

ši galimybė turėtų būti 

apsvarstyta, ypač nekilnojamojo 

turto apmokestinimas: 

nuo komercinio iki privataus 

nekilnojamojo turto. Panašiai 

yra ir su automobiliais, 

kai kalbame apie namų ūkių 

transportą. 

? 

Bet tų turtingųjų Lietuvoje 

ne tiek jau ir daug. Dažnai 

girdime nusiskundimų, kad mokestinė 

našta kraunama tiems, kurie 

visada moka, o besislepiantys 

šešėlinėje ekonomikoje paliekami 

ramybėje. Ką manote? 

Žinote, šešėlinė ekonomika 

yra labai svarbus iššūkis, 

todėl reikia didinti ir 

plėsti įvairių veiklų apmokestinimą. 

Vyriausybė ėmėsi svarbių 

žingsnių mokesčių mokėjimui 

užtikrinti, šiemet pajamos 

iš šių priemonių buvo 

gerokai didesnės nei tikėjomės. 

Sunku pasakyti, kiek tai 

lėmė politinės pastangos, 

bet mes tikimės, kad jos padėjo 

didinti mokesčių surinkimą. 

Manau, ateityje bus 

ir daugiau dalykų, kurie 

bus padaryti sprendžiant šį 

klausimą. Bet sutinku, kad 

visi turėtų mokėti mokesčius 

ir prisidėti prie viešųjų 

finansų. 

Visą interviu skaitykite www.ekonomika.lt 

FAKTAI 

Lietuva ir TVF 

•• 

Bendradarbiauja nuo 1992 

m. Kasmet TVF atstovai lankosi 

šalyje ir vertina jos ekonominę 

padėtį bei plėtros 

tendencijas. 

•• 

Lietuvos banko valdybos 

pirmininkas yra TVF valiutos 

fondo valdytojų tarybos narys; 

finansų ministrė Ingrida 

Šimonytė – pakaitinė narė. 

•• 

Pradiniu bendradarbiavimo 

etapu Lietuva pasinaudojo 

TVF finansiniais ištekliais ir 

technine pagalba. 1992– 

1994 m. TVF suteikė Lietuvai 

tris paskolas, kurių vertė 

248,4 mln. specialiųjų skolinimosi 

teisių – tai specialus TVF 

apskaitos vienetas. 

•• 

Šuo metu Lietuvos bendradarbiavimas 

su TVF pagrįstas 

ekonominėmis konsultacijomis, 

dalyvavimu pasaulinės 

ekonomikos, finansų rinkų 

raidos ir padarinių Lietuvai 

analizės procese bei taikant 

tarptautinius finansinės veiklos 

standartus. 

Akcija vyksta nuo 2011 m. spalio 1 d. iki gruodžio 15 d. 

Akcijoje gali dalyvauti visi skaitytojai, žurnalą prenumeruojantys 

internete www.prenumerata.lt 

dovanos vertė – 100 Lt. 

Burtų būdu bus nustatyti 100 dovanų rinkinių laimėtojai. 

NUOMONĖ 

Ar Lietuvai prireiks TVF paskolos? 

Pats laikas 

Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas: 

Dabar neblogas laikas užsitikrinti TVF finansavimą, nes kitais metais rinkoje 

bus daug besiskolinančių ir vyriausybė tokiu būdu galėtų sumažinti skolos 

tvarkymą. Aš manau, kad tarptautinių organizacijų įsijungimas tikrai padėtų 

stabilizuoti situaciją ir atlaikyti tą uraganą ar audrą, kuris kaupiasi 

Prievaizdas nereikalingas 

Ingrida Šimonytė, Lietuvos finansų ministrė: 

Kaip TVF mums labai protingai patarė, pasąmonėje reikia galvoti apie tai, kad 

gali būti blogiau ir mums staiga reikės plano B. Ar tas planas B reiškia, kad 

mums tuoj pat reikia TVF pagalbos? Nežinau, ar tikrai reikia save tiek menkinti ir 

sakyti, kad mums reikalingas prievaizdas, nes be jo negalime nieko padaryti 

Fotodiena 

Fotodiena

10 

Diskutuokime 

Nr. 39 

2011 m. spalio 17–23 d. 

INBOX 

»Širdis plyšta, kai 

nueini į parduotuvę ir 

močiutė drebančiomis 

rankomis skaičiuoja 

paskutinius centus, kad 

nusipirktų keletą 

dešrelių 

2011-10-10 

Kiekvieno žurnalo puslapiuose, 

visose šou laidose, žiniose ir t.t. 

nieko kito nepamatysi, tik tuos 

vadinamuosius „milijonierius“. 

Turėkit gėdos, „ponai“, ir nesiutinkit 

liaudies su tais savo 

pavogtais milijonais. Ir dabar 

jūs (nesikreipiu didžiąja raide, 

nes esate neverti pagarbos) važinėjate 

leisdami mūsų pinigus, 

o pakelti atlyginimų neturite 

iš ko, nors, žinoma, iš kur jūs 

turėsite... Man širdis plyšta, 

kai nueini į parduotuvę ir močiutė 

drebančiomis rankomis 

skaičiuoja paskutinius centus 

vien tam, kad nusipirktu keletą 

dešrelių (kurios ir taip neaišku, 

kokios kokybes). Ne apie tokia 

laisve daugumas lietuviu svajojo... 

Tik man įdomu, kiek ta 

lietuvių tauta dar tylės ir kentės! 

NE_milijonierė 

GERIAUSI 


komentarai 

Nurašyta tekstilės pramonė 

LANKOMIAUSI 


SAVAITĖS STRAIPSNIAI 

Agnė 

2011-10-13 

Čia, matau, baisiai kai kurie lietuviai 

save vergais laiko. Klausimas: 

ar jus dirbate daugiau nei 14 val. 

per parą? O jūsų nepilnamečiai 

vaikai kasa žėručius? O gal dar 

ir su gyvsidabriu be apsaugos 

dirbate? Be to, neturite sveikatos 

draudimo? Dažnokai badaujate? 

95 proc. jūsų maisto sudaro tik vienas 

produktas, pvz., ryžiai? Jums 

trūksta geriamo vandens? Jūsų 

vieninteliams batams jau apie 20 

metu ir kitiems neturit pinigu? 

Emigrantas 

2011-10-13 

Kai Lietuvoje jos piliečiai bus 

laikomi žmonėmis, o ne šunimis, 

tada galbūt ir verta bus neemigruoti... 

Kol kas nematau jokių 

vilčių laimingai gyventi Lietuvoje. 

Neturiu jokių sentimentų. Mano 

tėvynė yra Airija ir mano vaikai 

nebesivadins lietuviais. Man 

lietuviu būti gėda. 

Šiaip 

2011-10-13 

Ei, komentuotojai, skaitykite 

atidžiau – „Slavery Footprint“ 

apibūdina vergą kaip žmogų, kuris 

yra priverstas dirbti be užmokesčio, 

yra ekonomiškai išnaudojamas 

ir negali iš to pasitraukti. 

Tad, manau, kad lietuvaičiams tai 

netinka. Visi už savo darbą gauna 

kažkokį atlygį, tegul ir mažą. Na, ir 

bet kada gali iš viso to pasitraukti. 

Kitas klausimas – kaip už gautas 

pajamas išgyventi... 

Vytas 

2011-10-13 

Tai pavyzdys Lietuvos darbo birža, 

kuri per jėgą ir šantažą žmogų 

įdarbina viešųjų darbų, o atlygis 

tikrai vergiškas ir dar klausimas, ar 

laiku atsiskaito. Kiekviena partija 

prikišus savo žmonių į valdiškas 

įstaigas, pramonę patys sugriovė 

savo kvailais sprendimais, tai jeigu 

dar kažkur kas dirba, tai tas žmogus 

būna apkrautas mokesčiais ir 

akcizais. 

Kromas 

2011-10-12 

Dabartinė valdžia dirbantį žmogų 

pavertė vergu. Kiek gi galima 

joti ant silpniausiųjų sprando. 

Niekaip nepavyksta išreikalauti 

padidinti minimalios algos. Siūlau 

lygiagrečiai kitą variantą: mažinti 

išpūstą valdininkų atlyginimą. Argi 

logiška, kai iš biudžeto mokama 5 

ir daugiau tūkstančių litų atlyginimai. 

Socialiai teisingai subalansavus 

atlyginimų sistemą atsirastų 

noro bei galimybės pakilti bent 

aukščiau rumunų ir bulgarų. 

Veidmainiai 

2011-10-12 

Vargšų užtarėjas, mat, atsirado. 

Papasakok, gerbiamasis, apie 

profsajungiečių pusvelčiui parduotas 

poilsiavietes, apie turimas 

akcijas įmonėse – bus įdomiau. 

Kaip profsąjunga – taip ir aferos. O 

protestai prieš valdžią – neįdomu. 

Banalu. Ko nekylat prieš žmones 

išnaudojančius darbdavius – 

prekybos centrus? 

Dina Sergijenko 

dina@ekonomika.lt 

■Didžioji dalis lietuviškos 

tekstilės iškeliauja į užsienio 

rinkas, o lietuviai renkasi 

prastesnę kokybę ir mažesnę 

kainą pirkdami kinų gaminamus 

drabužius, tvirtina 

Lietuvos tekstilės gamintojai. 

Anot jų, dėl to kalta ne 

tik sumažėjusi lietuvių perkamoji 

galia, bet ir šalies 

valdžia, nenustojanti kartoti, 

kad tekstilės pramonė 

– neperspektyvi ūkio šaka. 

„Valdžia iš tribūnų kalba, 

kad rems ir padės, o vėliau 

sako jaunimui, kad reikia 

rinktis lazerių technologijas, 

kad lengvoji pramonė neturi 

ateities. Jaunimas nebenori 

stoti į universitetus, todėl 

trūksta specialistų“, – pasakojo 

bendrovės „Audėjas“ 

generalinis direktorius ir 

valdybos pirmininkas Jonas 

Karčiauskas. 

Anot jo, tekstilės gamintojai 

neprašo finansinės paramos 

iš valdžios, tačiau norėtų 

jausti palaikymą. „Kiek 

gi su tomis lazerinėmis 

technologijomis galės dirbti 

žmonių? Vargu ar bent keliems 

tūkstančiams atsiras 

darbo, ypač jei tai bus išplėtota 

pramonės šaka. O kur 

dirbs likusieji? Mums reikia, 

kad valdžia sakytų, jog šaka 

perspektyvi, reikalinga“, 

– piktinosi daug metų tekstilės 

pramonėje dirbantis J. 

Karčiauskas. 

Pirk prekę lietuvišką 

POPULIARIAUSI 

www.ek.lt/video 

Lietuvos tekstilės gamintojai piktinasi, kad ši pramonės šaka vadinama 

neperspektyvia. Fotodiena 

Anot jo, nors retkarčiais 

Lietuvoje vyksta akcijos, 

skatinančios pirkti lietuvių 

gamintojų prekes, nuolat atsiranda 

tokių, kurie teigia, 

kad šitaip pažeidžiamos Europos 

Sąjungos (ES) direktyvos, 

garantuojančios laisvą 

prekybą. „Pasižiūrėkite į 

kitas šalis. Pavyzdžiui, Prancūziją, 

kuri proteguoja savo 

pramonę, savus gamintojus. 

O Lietuvoje koks nors politikas 

ima pliaukšti, kad taip 

daryti negerai, ir žmonės 

tiki“, – aiškino J. Karčiauskas. 

Jo žodžiais, lietuviai visuomet 

galėjo ir galės įpirkti 

Lietuvoje gaminamus produktus, 

nors jų kaina didesnė 

nei importuotų iš 

Azijos šalių. „Taip, gaminiai 

brangesni, tačiau kitaip ir 

būti negali. Jeigu nori nusipirkti 

gerą, kokybišką ir 

madingą gaminį, jis turi turėti 

savo kainą“, – sakė verslininkas. 

Vis dėlto pamažu 

gamintojai pastebi, kad vis 

dažniau parduotuvėse lietuviai 

atidžiai nagrinėja etiketes 

ir renkasi gaminamus 

Lietuvoje produktus. 

Kinai viešpatauja 

Sovietmečiu Lietuvoje tiek 

daug kinų gamybos tekstilės 

nebuvo, tačiau į rinką 

SAVAITĖS KLAUSIMAS 

Kodėl Lietuvos tekstilė atsidūrė 

pamotės vietoje? 

įsiveržę gerokai pigesni 

nei vietos gaminiai ne tik 

nukonkuravo vietos gamintojus, 

bet ne vieną ir sužlugdė. 

„Jų valstybė dotavo 

ir dotuoja eksportui skirtos 

produkcijos gamybą. Kinai 

nesugeba sukurti gerų savų 

produktų, tačiau meistriškai 

kopijuoja“, – aiškino „Audėjo“ 

vadovas. 

Anot J. Karčiausko, nors 

priimta manyti, kad pigūs 

tekstilės gaminiai Lietuvą 

užplūdo per turgaus prekeivius, 

iš tiesų kalta prieš 

kelerius metus vykdyta 

Europos Sąjungos politika 

ir liberalizuota prekyba. 

„Tuomet Lietuvos aprangos 

ir tekstilės įmonių asociacija 

garsiai kritikavo tokį 

sprendimą. Jūs tik pagalvokite 

– kad mūsų gaminiai 

būtų vežami į Kiniją, reikėjo 

mokėti 80–120 proc. muitų, o 

»Iš tribūnų kalba, kad rems ir padės, o 

nusisukę aiškina jaunimui, kad reikia stoti į 

lazerių technologijas, nes tekstilės pramonė 

neturi ateities 

į ES savus gaminius vežantiems 

kinams muitų nebuvo. 

Tai buvo baisu – daugybė 

tekstilės įrengimų, audinių 

gamintojų Europoje žlugo“, 

– prisiminė J. Karčiauskas. 

Konkurentė Turkija 

Vis dėlto ateities perspektyvos, 

anot J. Karčiausko, šviesesnės. 

Kinija nebeišgali dotuoti 

visų eksportui skirtų 

gaminių, todėl greičiausiai 

kiniškos tekstilės srautas į 

Vakarus sumažės. „Dabar 

turime Turkiją, kurios ekonominė 

politika tokia pati 

kaip Kinijos. Mums ji – pavojinga 

konkurentė, tačiau 

sunku prognozuoti, kaip viskas 

atrodys ateityje. Yra juk 

ekonomistų, teigiančių, kad 

kinai taps svarbiausi pasaulyje“, 

– svarstė verslininkas. 

Vienas didžiausių darbdavių 

Iki krizės Lietuvos tekstilės 

pramonėje dirbo apie 

60 tūkst. žmonių, šiandien 

jų suskaičiuojama apie 47 

tūkst. – tai viena daugiausia 

darbo vietų sukuriančių pramonės 

šakų šalyje. Anot vyriausybės 

kanclerio Deivido 

Matulionio, dėl šios priežasties 

tekstilės sektorių būtina 

remti. „Sektorius visuomet 

atviras naujovėms, tai tik 

įrodo jo gyvybingumą. Mano 

žiniomis, pastaraisiais metais 

tekstilės pramonė augo 

maždaug 30 proc., o investicijos 

į šį sektorių padidėjo 8,4 

karto“, – sakė jis. 

Apie 80 proc. Lietuvos 

tekstilės pramonės gaminių 

eksportuojama, iki sunkmečio 

Lietuvoje likdavo maždaug 

40 proc. tekstilės gaminių. 

„Tokie skaičiai rodo, 

kad nepaisant visų prognozių 

šios pramonės šakos konkurencingumas 

itin didelis. 

Tai pavyzdys, kaip maža 

šalis gali dalyvauti pasaulio 

ekonomikoje. Galiu pažadėti, 

kad tekstilės pramonė 

Lietuvoje nebus nurašyta“, 

– teigė šalies ūkio ministras 

Rimantas Žylius. 

čia jungiasi 

www.ek.lt draugai 

Kvailiausi sportininkų 

pinigų švaistymo būdai 

Sportininkai nuolatos atsiduria 

žiniasklaidos dėmesio centre, 

tačiau ne tik dėl sportinių 

plaimėjimų. Neretai jie stebina 

idiotišku elgesiu ir kvailais pasisakymais. 

Be to, jie mėgsta 

pirkti beprotiškai brangius ir 

visiškai absurdiškus daiktus. 

Vienam žmogui dirba 

55 vergai? 

Ar žinote, kiek vergų dirba 

jūsų labui? Nors daugelis į 

šį provokuojantį klausimą 

atsakytų, kad nė vienas, naujo 

internetinio puslapio kūrėjai 

siekia pademonstruoti, kad 

priverstinis darbas yra tolygus 

vergovei. 

Kodėl apsimoka 

būti gražiam 

Turbūt ne kartą jautėte, 

kad genetiškai paveldėtas 

grožis teikia įvairiapusę naudą. 

Įgimtas grožis gelbsti mylint, 

profesiniame gyvenime ir 

netgi skolinantis pinigų. Tad 

nenuostabu, kad gražūs 

žmonės yra labiau patenkinti 

gyvenimu. 

Lietuviai tikisi pranokti 

„Skype“ sėkmę 

Trijų lietuvių sukurta turinio 

valdymo sistema „ImpressPages 

CMS“ pateko į tarptautinio 

IT produktų konkurso 

„Open Source Awards 2011” 

finalą. Tarptautinėje rinkoje 

lietuvių produktas sulaukia vis 

daugiau dėmesio ir teigiamų 

įvertinimų, tad lietuviai gali 

savotiškai pakartoti ar net pranokti 

estų „Skype“ fenomeno 

sėkmę. 

Nano dalelėmis prisotintų 

drabužių meistras 

Šiandien nesunku įsivaizduoti 

įmonę, kurios didžioji dalis 

produkcijos iškeliauja į užsienį. 

Tačiau sunku rasti lietuvišką 

bendrovę, kuri būtų garsi 

pasaulyje, bet Lietuvoje nišos 

neturėtų. 

Emigracija laimę teikia 

ne visiems 

Per dešimtmetį iš Lietuvos 

emigravo beveik 340 tūkst. 

gyventojų. Šiuo metu dėl 

ekonominių priežasčių šis 

procesas suaktyvėjo. Paprastai 

į užsienį lietuviai patraukia 

ieškoti darbo galimybių bei paskatinti 

ekonominių sunkumų. 

Pasak Tarptautinės migracijos 

organizacijos atstovų, šiuo 

metu emigruoti norėtų apie 

trečdalį šalies gyventojų.

12 Tryliktas puslapis 

Nr. 39 

2011 m. spalio 17–23 d. 

Nr. 39 

2011 m. spalio 17–23 d. 

Tryliktas puslapis 13 

KRIMINALINĖS 

NAUJIENOS 

SAVAITĖS 

KRIMINALŲ 

TOP 3 

Serbija. Dviem milijonais 

dolerių vertinami pavogti Pablo 

Picasso darbai rasti Serbijoje, 

„RIA Novosti“ cituoja Šveicarijos 

transliuotoją SF. Du 1944 m. P. 

Pikasso tapyti paveikslai „Arklio 

galva“ ir „Stiklinė ir ąsotis“ 

buvo pavogti iš netoli Ciūricho 

esančio Pfėfikono miesto muziejaus 

2008 m. vasarį. Tuo metu 

paveikslai buvo pasiskolinti iš 

Šprengelio muziejaus Hanoveryje, 

Vokietijoje. 

Niujorkas. Niujorko policija 

praneša sudavusi smūgį 

tarptautinei nusikaltėlių grupuotei, 

kuri vogė asmens tapatybės 

duomenis ir naudojo 

padirbtas kreditines korteles 

brangiai kompiuterinei technikai 

pirkti, praneša BBC. Iš 

viso suimti 86 žmonės, dar 25 

įtariamų sukčių ieškoma. Su 

nusikaltimu siejamos penkios 

Niujorko nusikaltėlių organizacijos. 

Prokurorų teigimu, per 

16 mėnesių sukčiai pasisavino 

apie 13 milijonų JAV dolerių. 

Ukraina. Buvusiai Ukrainos 

ministrei pirmininkei Julijai 

Tymošenko skirta septynerių 

metų laisvės atėmimo 

bausmė. Teismas nusprendė, 

kad ji viršijo įgaliojimus 

2009-aisiais pasirašydama 

dujų sutartį su Rusija. Teisėjas 

Rodionas Kirejevas teigė, jog 

viena iš Ukrainos oranžinės revoliucijos 

lyderių J. Tymošenko 

pasirašydama sutartį viršijo 

įgaliojimus siekdama asmeninės 

naudos. 

FNTT Gariūnuose atskleidė 

nusikalstamą tinklą. Fotodiena 

Gariūnuose – sukčių tinklas 

■Gariūnuose operatyvinį 

tyrimą atlikę Finansinių 

nusikaltimų tyrimo tarnybos 

(FNTT) Vilniaus apygardos 

valdybos pareigūnai atskleidė 

gerai organizuotą nusikalstamą 

tinklą, veikusį ne tik 

Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei 

Lenkijoje. 

Buvo atskleistas mechanizmas, 

pagal kurį turgavietė 

buvo aprūpinama pigiomis 

kinų prekėmis. Įtariama, kad 

nuslėpta dešimtys milijonų 

litų mokesčių, kuriuos turėjo 

sumokėti įmonės ir asmenys, 

dirbantys pagal verslo liudijimus. 

Per bendrą operaciją sulaikyta 

daugiau nei 60 nusikalstamų 

veikų vykdymu įtariamų 

asmenų, nusikalstamos veiklos 

organizatorių, vykdytojų 

ir padėjėjų darbo vietose, 

namuose, sandėliuose, prekybos 

vietose, automobiliuose 

atlikta per 120 kratų. 

SULAIKĖ 

Tokios vertės cigarečių krovinys aptiktas mikroautobuse 

pasienyje su Baltarusija 

Šiemet pasieniečiai jau sulaikė 314 asmenų, bandžiusių neteisėtai 

kirsti Lietuvos sieną 

Už maždaug tiek litų galimai vogtų dviračių iš lietuvių konfiskavo 

Danijos pasieniečiai 

Už tokią sumą gintaro žaliavos ir kontrabandinių rūkalų sulaikė 

muitinės pareigūnai pasienyje su Rusija 

72 tūkst. 

314 

50 tūkst. 

2005 

19 tūkst. 

Vogti automobiliai 

■Jonavos rajono vienkiemyje 

sulaikyta grupuotė, grobusi 

transporto priemones. 

Pas sulaikytuosius rasta aparatūra, 

pritaikyta VW markės 

automobiliams užvesti; sodyboje 

rasti du automobiliai „VW 

Passat“, tą pačią naktį pagrobti 

Vilniuje; automobilio priekaba, 

pagrobta Jonavos rajone; du 

Dviračius konfiskavo Danijoje 

■Vokietijos policija savaitgalį 

sustabdė automobilį 

su Lietuvos valstybiniais 

numeriais. 

19-metis vairuotojas ir 28 

metų keleivis vyko Lenkijos 

kryptimi ir gabeno 17 aukštos 

kokybės dviračių. Vyrai nurodė 

važiuojantys iš Danijos, 

rašo „Mvpo.com“. 

Pareigūnai dviračius konfiskavo, 

nes lietuviai negalėjo 

nurodyti, kam jie priklauso. 

Bendradarbiaujant su danų 

žinybomis, buvo nustatyta, 

kad vienas dviračių vogtas 

Danijoje. 17 konfiskuotų 

treko ir kalnų dviračių vertė 

– nuo 15 tūkst. iki 20 tūkst. 

eurų. 

Lietuvos piliečiams pateikti 

motociklai „Suzuki“, pagrobti 

Šveicarijoje, ir daug kitų, kaip 

įtariama, iš pavogtų transporto 

priemonių išimtų daiktų. Pas 

sulaikytuosius rastas ir šaunamasis 

ginklas „Baikal“ su 

16 šovinių. Trys sulaikytieji ne 

kartą teisti už įvairius nusikaltimus, 

vienas jų buvo pasislėpęs 

nuo paskirtos laisvės atėmimo 

bausmės atlikimo. 

kaltinimai dėl vogtų daiktų 

slėpimo. Tyrimas tęsiamas. 

Lietuviai per sieną gabeno 17 dviračių. 

Fotodiena 

Paulius Grinkevičius 

paulius.grinkevicius@ekonomika.lt 

Skaitytojui Vitalijui 

Paliukėnui įmonės 

veikla pasirodė 

įtartina todėl, 

kad skambinusi 

mergina uždavė tuos pačius 

klausimus, kaip ir „Ekonomika.lt“ 

rašytame straipsnyje: 

„Amber Promotions“ 

afera, arba kur dingo klientų 

pinigai“ (Nr. 48). „Kalbėjau su 

vienu kolega, kuris man sakė 

buvęs „Amber Promotions“ 

prezentacijoje. Perskaitėme 

jūsų straipsnį apie „Amber 

Promotions“ ir po kurio laiko 

man paskambino mergina iš 

įmonės „Kosta“. Buvo mandagi, 

kalbėjo maloniai. Ji uždavė 

standartinių klausimų 

– ar dažnai keliauju, kur atostogauju 

ir t. t. Mergina sakė 

norinti pakviesti dalyvauti 

renginyje, kuriame galima 

laimėti plazminį televizorių 

ir kitų prizų.“ V. Paliukėnas 

po tokių paaiškinimų sakosi 

supratęs, kad nieko naujo ši 

įmonė nepasiūlys ir pasitaręs 

su kolega nutarė pranešti 

redakcijai. 

Savininkai pasikeitė 

Rekvizitai.lt pateikiama informacija, 

kad įmonės UAB 

„Kosta“ vadovė yra Goda 

Sivilevičiūtė. Tačiau šie 

duomenys – pasenę. Trakų 

rajono gyventoja G. Sivilevičiūtė 

užsiima įmonių steigimu 

– ji įvardijama daugiau 

kaip 50 įmonių vadove, tarp 

jų ir įmonės UAB „Rontas“, 

kurios valdomai įmonei „Beribu.lt“ 

dėl sukčiavimo pradėtas 

ikiteisminis tyrimas. 

Registrų centro duomenimis, 

bendrovei G. Sivilevičiūtė 

vadovavo iki šių metų 

rugpjūčio 9 dienos. „Nuo 

UAB „Kosta“ įregistravimo 

šių metų birželio 1 d. iki rugpjūčio 

9 d. vienintelis įmonės 

akcininkas buvo teisinių konsultacijų 

veikla užsiimanti 

UAB „Steigimas“, kuriai 

vadovavo 100 proc. jos akcijų 

valdanti Trakų r. gyventoja 

G. Sivilevičiūtė“, – sakė Registrų 

centro atstovas spaudai 

Aidas Petrošius. Paskui 

įmonės akcininkai pasikeitė. 

Rugpjūčio 9 dieną bendrovės 

vadovu buvo paskirtas Paulas 

Robertas Wyndhamas 

Evansas. 2011-ųjų rugpjūčio 

16 dieną sudarytas įmonės 

akcininkų sąrašas. „Kosta“ 

akcininkais tapo minėtas P. 

Evansas ir Wesley Davidas 

Strangas. Šie užsieniečiai 

anksčiau yra dirbę įmonėse 

„Amber Promotions“ ir 

„Atostogų sandėlis“, kuriose 

Vietoj „Amber 

„Šiandien sulaukėme skambučio iš įmonės UAB „Kosta“, 

kuri elgėsi taip pat, kaip rašėte straipsnyje apie „Amber 

Promotions“... Pasidomėkite kelionių siūlytoja „Kosta“ 

– gal pavyks užkirsti kelią Lietuvos piliečių kvailinimui“, 

– „Ekonomika.lt“ rašė skaitytojas. Pasidomėjus paaiškėjo: 

UAB „Kosta“ akcininkai – buvę „Amber Promotions“ 

darbuotojai. 

vesdavo prezentacijas. Akcininkų 

sąraše skelbiama, kad 

51 proc. akcijų priklauso vadovui 

P. Evansui, o likusioji 

dalis – W. Strangui. 

Veikia sąžiningai? 

Įmonės vadovas P. Evansas 

neslepia, kad anksčiau yra 

dirbęs įmonėje „Amber Promotions“: 

„Taip, anksčiau 

dirbau „Amber Promotions“, 

tačiau dabar atidariau naują 

įmonę „Kosta“, ji visiškai nesusijusi 

su „Atostogų sandėliu“ 

ir „Amber Promotions“. 

Keli mūsų darbuotojai yra 

dirbę tose įmonėse, tačiau 

turite suprasti, kad „Kosta“ 

– visiškai nauja bendrovė, 

kurioje dirba savo darbu patenkinti 

žmonės ir klientai 

mūsų paslaugomis patenkinti. 

Mes esame vieninteliai 

RCI („Resort Condominiums 

International“ – red. past.) 

atstovai Baltijos šalyse, atstovaujame 

ir gerai žinomam 

viešbučių tinklui „Maritim“. 

Paklaustas, kuo naujoji 

Promotions“ gimė „Kosta“ 

įmonė skiriasi nuo „Amber 

Promotions“, P. Evansas atsakė, 

kad dirba nepažeisdamas 

Lietuvos įstatymų, priešingai, 

nei tai darė „Amber 

Promotions“ vadovas Guy 

Jane‘as – juk jis esąs nusikaltėlis, 

kurio ieško teisėsauga, 

o „Kostoje“ tokie žmonės nedirba. 

P. Evansas tikino, kad 

jau lapkritį iš kelionių grįš 

pirmieji klientai – jis esąs 

įsitikinęs, kad žmonės bus 

patenkinti ir įmonę minės 

tik geruoju. Įmonės vadovas 

pakvietė atvykti į prezentaciją, 

taip pat patiems nuvykti 

pailsėti į RCI viešbučius ir 

įsitikinti, kad „Kosta“ žmonių 

neapgaudinėja. 

Valstybinės vartotojų 

teisių apsaugos tarnybos 

(VVTAT) duomenimis, 

iki šiol apie UAB „Kosta“ 

skundų ar užklausų el. paštu 

negauta. 

Veikla panaši 

Tačiau buvusių „Kostos“ 

darbuotojų ir į redakciją 

besikreipiančių žmonių teigimu, 

naujosios įmonės veiklos 

metodai labai panašūs 

į „Amber Promotions“ ir 

„Atostogų sandėlio“. 

„Ekonomika.lt“ pavyko 

»Taip, anksčiau dirbau „Amber Promotions“, 

tačiau dabar atsidariau naują įmonę „Kosta“, 

kuri nesusijusi su „Atostogų sandėliu“ ir 


FAKTAI 

UAB „Kosta“ 

•• 

Spalio 13 d. UAB „Kosta“ 

dirbo 38 žmonės 

•• 

Už nesąžiningą komercinę 

veiklą 2010 m. bendrovei 

„Amber Promotions“ skirta 

13 900 litų bauda. 

•• 

Valstybinė vartotojų teisių 

apsaugos tarnyba 2010 m. 

gavo 154 vartotojų prašymus 

dėl bendrovės „Amber Promotions“ 

veiklos. 

„Kosta“ vadovas tikina esąs 

vienintelis viešbučių tinklo RCI 

atstovas Baltijos šalyse 

Scanpix 

pakalbinti vieną įmonėje 

„Kosta“ telerinkodaros operatore 

keletą dienų dirbusią 

darbuotoją. Savo tapatybės 

atskleisti nenorinti mergina 

sakosi čia dirbusi tik keletą 

dienų – iš karto suprato, 

kad tokio darbo ilgai dirbti 

negalėtų. „Kai paskambindavau 

kokiam nors žmogui, 

reikėdavo jo paprašyti užpildyti 

anketą apie keliones, 

– pasakojo buvusi „Kosta“ 

darbuotoja. – Klausdavau, ar 

žmogus dažnai keliauja, kokias 

šalis aplankė, ar vyksta 

vienas, ar su šeima. Paskui 

reikėdavo pasiteirauti: „Ar 

jus domintų nemokamas seminaras 

apie protingą investavimą 

į keliones?“ Jei žmogus 

susidomėdavo, reikėdavo 

pakviesti ir pasakyti, kad 

atvykęs jis gali laimėti plazminį 

televizorių, kamerą ar 

nemokamą kelionę.“ 

Pasak merginos, šis jos su 

atsiliepusiais žmonėmis bendravimo 

scenarijus buvo tik 

vienas iš daugelio – didelė 

dalis darbuotojų su žmonėmis 

bendraudavo kaip tik norėjo, 

kai kurie apie seminarą 

apskritai neužsimindavo. 

Vėliau norintiesiems darbuotojai 

skambindavo dar 

kartą ir kviesdavo į prezentacijas, 

kurias dažniausiai 

vedė akcininkas V. Strangas. 

Pasak merginos, į prezentacijas 

negalima buvo kviesti 

jaunesnių nei 25 metų ir pensinio 

amžiaus žmonių. 

Siūlė dalyvauti pačiai 

Paklausta, ar žmonėms kildavo 

įtarimų, kad „Kosta“ 

ir „Amber Promotions“ – 

tos pačios įmonės, mergina 

atsakė: „Kadangi „Kostoje“ 

dirbau labai trumpai, žmonės 

manęs to klausė keletą 

kartų, o ilgiau dirbantieji į 

šį klausimą turi atsakinėti 

kasdien. Mums buvo liepta 

sakyti, kad su „Amber Promotions“ 

esame nesusiję. 

Būtinai turėdavome žmonių 

paklausti, kuo juos nuvylė 

senoji įmonė, ir įtikinti, kad 

„Kosta“ – kita nauja įmonė.“ 

Pasak pašnekovės, už mėnesį 

darbo visu etatu (nuo 

10 iki 18 val.) buvo siūlomas 

1 200 litų atlyginimas (neatskaičius 

mokesčių) ir papildomai 

žadamos premijos 

nuo parduodamų kelionių. 

Merginos teigimu, kai ji atėjo 

į bendrovę „Kosta“, ten 

operatoriais dirbo daugiausia 

jauni žmonės – jų buvo 

apie 25. 

Panašu, kad įmonė veiklą 

sparčiai plečia – „Rekvizitai. 

lt“ nurodomų apdraustųjų 

darbuotojų skaičius šioje 

įmonėje rugsėjo 25 dieną 

buvo 32, o spalio 13 d. – jau 

38. 

Buvusi „Kostos“ darbuotoja 

sakė iš įmonės išėjusi 

todėl, kad darbas pasirodęs 

neįdomus: klientams 

reikėdavę skambinti atsitiktiniais 

numeriais (nors 

kartais, merginos teigimu, 

būdavo duodami ir tokie, 

kuriems jau buvo skambinta 

iš įmonės „Amber 

Promotions“), dauguma jų 

buvo išjungti, o jei kas nors 

ir atsiliepdavo, kalbėdavo 

nenoriai. „Kai žmonės atsakydavo 

į klausimus apie keliones 

ir pasiūlydavau jiems 

atvykti į prezentaciją, man 

pasiūlydavo nuvykti pačiai“, 

– sakė buvusi „Kostos“ 

darbuotoja. 

Tyrimą nutraukė 

„Ekonomika.lt“ primena, 

kad įmonei „Amber Promotions“ 

buvo iškelta bankroto 

„Kosta“ akcininkai anksčiau dirbo „Amber Promotions“ ir „Atostogų sandėlyje“. 

ekonomika.lt 

byla, o dėl UAB „Atostogų 

sandėlis“ pradėtas ikiteisminis 

tyrimas. „Amber Promotions“ 

Lietuvoje veikė beveik 

dvejus metus, o turizmo 

agentūros licencija jai buvo 

atimta tik šių metų vasarą. 

Paklausta, kodėl įmonei 


turizmo agentūros pažymėjimas 

nebuvo atimtas 

anksčiau, Valstybės turizmo 

departamento (VTD) atstovė 

spaudai Živilė Vaškytė atsakė, 

kad ši įmonė turizmo 

srities teisės aktuose nustatytų 

reikalavimų nepažeidė. 

„Turizmo agentūros pažymėjimas 

buvo atimtas iškart, 

kai ši pažeidė turizmo teisės 

aktų reikalavimus nevykdydama 

veiklos deklaruotose 

vietose ir apie tai VTD nepranešusi, 

– sakė Ž. Vaškytė. – 

UAB „Amber Promotions“ su 

vartotojais sudaromose sutartyse 

buvo parduodama tik 

apgyvendinimo paslauga, o 

ne organizuota kelionė, todėl 

sudaromų sutarčių sąlygų 

kontrolė pateko ne į VTD, o į 

VVTAT kontrolę.“ 

VVTAT atstovas spaudai 

Vitas Ūsas sakė, kad į Generalinę 

prokuratūrą dėl galimai 

nusikalstamos veiklos 

kreipėsi dar 2010 metų pradžioje, 

o ši informavo Ekonominių 

nusikaltimų tyrimo 

skyrių, tačiau ikiteisminis 

tyrimas 2010 metų vasarą 

buvo nutrauktas. 

»Kai žmonėms pasiūlydavau atvykti išklausyti 

prezentacijos apie būdą keliauti pigiau, man 

pasiūlydavo į tą prezentaciją nuvykti pačiai

Nr. 39 

2011 m. spalio 17–23 d. 

Nekilnojamasis turtas 15 

KIEKVIENĄ 

PIRMADIENĮ 

www.ekonomika.lt 

24 

Po 24 metų statybų Pchenjane duris atvers 105 aukštų, beveik 330 metrų 

aukščio dangoraižis, tuo metu turėjęs tapti aukščiausiu pasaulyje 

»Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus 

vadovas: Rudenį būsto rinkos aktyvumas tradiciškai išauga, tačiau 

rugsėjo mėnesio duomenys rodo, kad po vasaros ryškesnių butų 

kainų pokyčių kol kas nematyti nė viename šalies mieste 

FAKTAI 

Daugiabučių atnaujinimas 

•• 

Daugiabučių atnaujinimas 

Lietuvoje iš dalies finansuojamas 

Europos regioninės 

plėtros lėšomis pagal Sanglaudos 

skatinimo veiksmų 

programos priemonę „JES- 

SICA Kontroliuojantysis fondas“. 

ES 2007–2013 metų 

struktūrinė parama garantuoja 

ne tik mažesnes sąnaudas, 

tačiau ir lėšų panaudojimo 

skaidrumą. 

ELTA 

Butų rinkoje – sąstingis 

■„Ober-Haus“ Lietuvos 

butų kainų indekso, fiksuojančio 

butų kainų pokyčius 

didžiausiuose Lietuvos 

miestuose (Vilniuje, Kaune, 

Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 

reikšmė šių metų 

rugsėjį nepakito ir tai jau 

antras mėnuo iš eilės, kai 

indekso reikšmė nesikeičia. 

Šių metų rugsėjo mėnesio 

apibendrintai indekso reikšmei 

0,1 proc. ūgtelėjusios 

butų kainos Kaune įtakos 

neturėjo. Kituose Lietuvos didmiesčiuose 

(Vilniuje, Kaune, 

Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje) 

kainų pokyčių pirmąjį 

rudens mėnesį nebuvo užfiksuota. 

Senų ir kiaurų daugiabučių gyventojai 

jau graužiasi, kad nesiryžo renovacijai 

ir nesuskubo atnaujinti namų iki 

šildymo sezono pradžios. 

Fotodiena 

Atnaujintų namų 

gyventojams – 

papildoma kompensacija 

Daugiabučius atnaujinantiems žmonėms – papildoma 15 proc. kompensacija. 

Pridėjus jau dabar esančius 15 proc. bei kompensacijas už dokumentų rengimą, 

projekto įgyvendinimo administravimą bei techninę priežiūrą bendra valstybės 

parama renovacijai siekia maždaug 50 proc. 

Butų rinkoje rudenį permainų nematyti. Fotodiena 

Sutartį nutraukė 

■Įvertinusi visas aplinkybes 

Kauno miesto 

savivaldybė nusprendė 

nebeturėti jokių reikalų 

su „Girstučio“ sporto ir 

pramogų centro rekonstrukciją 

atlikusia UAB 

„Sienojus“. 

Antradienį savivaldybės 

administracijos direktorius Antanas 

Navakauskas pasirašė 

įsakymą, kuriuo nutraukiama 

sutartis su šia įmone, laimėjusia 

savivaldybės skelbtą konkursą, 

bet laiku nevykdžiusia 

įsipareigojimų. 

SAVAITRAŠTĮ 

PRENUMERUOKITE: 

www.prenumerata.lt, www.ekonomika.lt ir 

„Lietuvos ryto“, „Respublikos“ bei kitose platinimo tarnybose 

Ignas Kalinauskas 

info@ekonomika.lt 

Aplinkos ministerijos 

parengtos, 

Vyriausybės patvirtintos 

teisės 

aktų pataisos dėl papildomos 

15 proc. siekiančios paramos 

praėjusią savaitę jau pradėtos 

svarstyti Seime. 

Primename, kad pagal 

Vyriausybės patvirtintą papildomo 

finansavimo mechanizmą 

kompensacijos 

bus skiriamos tuomet, kai 

po atnaujinimo bus pasiekta 

ne mažesnė kaip energetinio 

naudingumo klasė D, o daugiabučio 

šilumos energijos 

bus sumažintos ne mažiau 

kaip 40 proc. 

Kreipėmės į Būsto ir urbanistinės 

plėtros agentūros 

(BUPA) prie Aplinkos ministerijos, 

tiesiogiai atsakingos 

už Daugiabučių namų atnaujinimo 

(modernizavimo) programą 

Lietuvoje, direktorių 

Algirdą Čepą. Jo pasiteiravome: 

ar šiuos nustatytus rodiklius 

įmanoma pasiekti? O 

galbūt tam, kad taip nutiktų, 

žmonėms reikia tiesiog verstis 

per galvą ir tai sėkmė dar 

nėra garantuota? 

„Galiu tvirtai atsakyti: 

šie rodikliai tikrai nėra „iš 

fantastikos srities“, – teigia 

agentūros vadovas. – Žmonėms, 

kurie pasiryžta renovacijai, 

tiesiog reikia imtis 

kompleksinio atnaujinimo. 

Ne tik, pavyzdžiui, pasikeisti 

langus butuose ir laiptinėse. 

Reikėtų atnaujinti ir šildymo 

sistemą, atlikti kitus pakeitimus. 

Jei bus naudojamos 

kokybiškos medžiagos, jei 

nebus noro bet kokia kaina ir 

bet kur sutaupyti, rezultatas 

garantuotas.“ 

Pasak jo pavaldinių, BUPA 

specialistų, direktoriaus žodžius 

patvirtina ir konkretūs 

įgyvendintų projektų pavyzdžiai. 

BUPA duomenimis, 

maždaug 40–50 proc. atnaujintų 

daugiabučių pasiekė 

tokių rezultatų, už kuriuos 

skiriamos papildomos kompensacijos. 

Žmonės jau gailisi 

Pažymėtina, kad padidintą 

valstybės paramą numatoma 

»Būtume pradėję ruošti roges vasarą – šią 

žiemą jau gyventume renovuotame name ir 

nesuktume galvos dėl sąskaitų už šildymą 

skirti tik namų, kurie bus 

modernizuoti iki 2013-ųjų 

pabaigos, gyventojams. „Tai 

aiškus signalas žmonėms: jei 

jums pabodo mokėti didžiules 

sąskaitas už šildymą, jei 

norite gyventi ne tik pigiau, 

tačiau ir šilčiau bei patogiau, 

verta paskubėti. Daugiausia 

išloš tie, kurie į šį traukinį 

suskubs pirmieji. O tie, kurie 

lauks, gali tiesiog nebegauti 

bilietų“, – situaciją vaizdžiai 

apibūdina A. Čepas. 

Jis primena dar vieną 

dalyką: nepasiturimai gyvenantiems 

asmenims bei 

šeimoms valstybė ir toliau 

kompensuos absoliučiai 

visas renovacijos išlaidas. 

Kitaip tariant, tokiems žmonėms 

atnaujinimas nekainuoja 

nė cento. „Todėl labai 

raginčiau tokius asmenis 

tapti pagrindiniais renovacijos 

šaukliais savo daugiabučiuose“, 

– sako BUPA direktorius. 

Jis patvirtina, kad kalbos, 

esą prieš šildymo sezono 

startą galimybėmis bei 

namų atnaujinimo sąlygomis 

domisi vis daugiau žmonių, 

nėra laužtos iš piršto. 

Susidomėjimas, pasak A. 

Čepo, išties išaugęs. Nemažai 

žmonių pripažįsta, kad 

kreiptis į BUPA juos paskatino 

viešoje erdvėje pateikiamos 

ekspertų ir šilumos 

tiekėjų prognozės, jog šis šildymo 

sezonas gali būti itin 

brangus. „Gaila, nesusizgribome 

anksčiau. Būtume 

pradėję ruošti roges vasarą 

– šią žiemą jau gyventume 

renovuotame name ir nesuktume 

galvos dėl sąskaitų 

už šildymą“, – tokią garsiai 

pareikštą kai kurių interesantų 

nuomonę perdavė 

agentūros vadovas. 

Kartu paragino, kad imtis 

daugiabučio atnaujinimo 

niekada nebus per vėlu. 

„Jei nespėjote pasiruošti 

šiai žiemai, ruoškitės kitai. 

Juk šildymo sezonas bus ir 

po metų, ir po dvejų, ir po 

dešimties. Kada nors juk reikia 

pasirūpinti savo gerove, 

pinigine ir už šildymą mokėti 

ne kosmines, o visai padorias 

įkandamas sumas“, 

– įsitikinęs A. Čepas. 

Publikacija finansuota 

Sanglaudos fondo lėšomis 

Kauno savivaldybė sutartį su UAB „Sienojus“ nutraukė. Fotodiena 

Ekonomiškas daugiabutis 

■Zundų take, Vytėnuose, 

statomas devynių butų 

namas bus aprūpintas 

mažiausiai aplinką teršiančiu 

geoterminiu šildymu. Tai 

bus pirmasis toks ekonomiškas 

daugiabutis namas 

Kaune. 

„Geoterminis šildymas 

vertinamas kaip taupiausias, 

ekologiškiausias ir labiausiai 

nepriklausomas nuo aplinkos 

bei politikos šildymo būdas. 

Dujų kainos gali kilti, bet niekuomet 

nepasieks elektros sąnaudų 

tiek, kiek jų reikia geoterminiam 

šildymui palaikyti“, 

– sako UAB „Centromera“ 

direktorius Artūras Jurša. 

Namas „Devyni“ taip pat 

bus papildomai šiltinamas, 

jame įrengti trijų stiklų itin 

sandaraus profilio langai, kad 

būsimi gyventojai kuo mažiau 

galvotų apie šildymo išlaidas. 

Kauno daugiabutyje bus įrengtas geoterminis šildymas. Fotodiena

Nr. 39 

Nr. 39 

16 Užsienyje 2011 m. spalio 17–23 d. 

2011 m. spalio 17–23 d. Užsienyje 17 

UŽSIENIO 

NAUJIENOS 

200 

pagal naują Europos bankų valdybos nurodymą 

Europos bankams bendrai gali tekti padidinti savo 

kapitalo rezervus 200 mlrd. eurų 

mlrd. 

Bedarbių skaičius Australijoje sumažėjo pirmą kartą nuo kovo mėnesio. Reuters 

Sumažėjo nedarbo lygis 

■Rugsėjį nedarbo lygis 

Australijoje sumažėjo pirmą 

kartą nuo kovo mėnesio. 

Įsidarbinusių žmonių skaičius 

rugsėjį išaugo 24,4 tūkst., o 

rugpjūtį buvo sumažėjęs 10,5 

tūkst. 

Nedarbo lygis sumažėjo nuo 

5,3 iki 5,2 proc. 

Pastaruoju metu daugėja 

įrodymų, kad Australijos ekonomika 

sėkmingai atlaiko finansų 

rinkos neramumus ir pasaulio 

ekonomiką slegiančias problemas. 

Australijoje taip pat išaugo 

ir vartotojų, ir verslininkų pasitikėjimas. 

Ekonomistai prognozuoja, 

kad dėl pagerėjusių nedarbo 

rodiklių mažėja tikimybė, jog 

centrinis šalies bankas artimiausiais 

mėnesiais pakeis bazinę 

palūkanų normą. 

Ventspilio mero iniciatyva – tik pokštas. ELTA 

Panoro išgarsėti 

■Tai, kas iš pradžių atrodė 

kaip prasto skonio Ventspilio 

mero išsišokimas, dabar jau 

įgauna rimtesnį svorį. 

Tik paskelbus humoristinę 

žinutę apie Ventspilio atsiskyrimą 

nuo Latvijos ir „valstybės 

valstybėje“ kūrimą, praėjusios 

savaitės viduryje jau paskelbti 

ir pirmieji realūs darbai 

– spausdinama vietos valiuta 

ventas ir net kuriamos jos keityklos. 

„Aš, be abejonės, suprantu, 

kad bus daug priekaištų, tačiau 

nematome kitos išeities. 

Mes esame nusivylę Saeimos 

rinkimų rezultatais, ypač dėl tebetrunkančio 

politikų veidmainiavimo, 

neryžtingumo ir godumo“, 

– supažindindamas su 

savo ketinimais kalbėjo Ventspilio 

meras V. Lembergas. 

TIK SKAIČIAI 

4 

mlrd. 

naftos bendrovė BP ketina investuoti 4 mlrd. svarų sterlingų į Šiaurės 

jūroje esantį naftos telkinį „Clair“ 

1,9 

rugpjūtį Didžiosios Britanijos užsienio prekybos 

deficitas sumažėjo iki 1,9 mlrd. svarų sterlingų 

mlrd. 

V. Putino kasininkas kuria energetinę imperiją 

Rusijos energetikos rinkoje atsiranda naujas dalyvis. Milijardierius Genadijus Timčenka su būsimojo prezidento 

Vladimiro Putino palaiminimu perima visą dujų ir naftos verslą į savo rankas. 



Genadijus Timčenka 

– vienas 

paslaptingiausių 

Rusijos 

milijardierių. 

Gandais apipintas jo vardas 

nuo seno siejamas su V. 

Putinu. Kalbama, kad šis 

žmogus yra pagrindinis V. 

Putino turtų valdytojas, jo 

verslo pilkasis kardinolas, 

arba, kaip rašo lenkų savaitinis 

žurnalas „Wprost“, 

tiesiog V. Putino kasininkas. 

G. Timčenka yra tapęs Suomijos 

piliečiu ir apsigyveno 

Šveicarijoje. Iš ten jis valdo 

savo verslo imperiją , o svarbiausia 

– rusiškos naftos 

eksporto kompaniją „Gunvor“. 

Nori valdyti 

Pastarąsias savaites naftos 

ir dujų pramonės dalyviai 

aktyviai aptarinėja G. 

Timčenkos planus įkurti 

vadinamąją energetinę imperiją. 

Tiesą sakant, iš pradžių 

buvo manoma, kad tai 

tik gandas. Bet tada buvo 

paviešintas raštas, parengtas 

vienai iš dujų kompanijų, 

kuriame juodu ant balto 

buvo užrašyti G. Timčenkos 

planai užvaldyti Rusijos naftos 

ir dujų sektorių. 

Suprantama, kad šiame 

sektoriuje vykdoma G. 

Timčenkos ekspansija seniai 

kelia nerimą kitiems rinkos 

dalyviams. Nerimą kelia ir 

planai perskirstyti naftos ir 

dujų rinką, siejami su valdžios 

pasikeitimu Kremliuje. 

Sklinda gandai, kad kai tik 

V. Putinas patvirtino dalyvausiantis 

prezidento rinkimuose 

trečiai kadencijai, G. 

Timčenka sukūrė strategiją, 

kaip, išnaudojant Rusijoje 

esamus naftos ir dujų resursus 

bei sukurtą infrastruktūrą, 

sukonstruoti galingą ir 

efektyvų energetinį milžiną. 

V. Putinas seniai plėtoja 

idėją, kad Rusija turėtų tapti 

pasaulio energetikos centru 

ir virsti vienu svarbiausių 

dalyvių politinėje pasaulio 

arenoje. Finansiniu centru 

Rusijai vargu ar pavyktų 

tapti, o štai energetiniu – tikrai. 

Tačiau tam būtina sukurti 

veiksmingas tyrimų, 

gamybos, transportavimo, 

naftos ir dujų eksporto grandines. 

Tai gali padaryti G. 

Timčenka. 

Pereina į puolimą 

Energetinės imperijos vizija 

G. Timčenkos planuose 

iškyla nuolat, tai aiškiai 

matyti net analizuojant 

pastaruosius jo veiksmus ir 

planus visuomenėje. Taip 

pat atkreipkime dėmesį į 

dabartinę jo padėtį. Ji pastaruoju 

metu itin pablogėjo 

dėl dėmesio jo asmenybei ir 

Suomijoje, ir Šveicarijoje. 

Dėl šių šalių valdžios institucijų 

dėmesio G. Timčenka 

ėmė jaustis nepatogiai, todėl 

nusprendė pereiti į puolimą 

ir užsitikrinti papildomą paramą 

iš V. Putino. 

Iš paviešintų G. Timčenkos 

planų daugiausia dėmesio 

sulaukė jo noras įsigyti 

75 proc. akcijų Pirmosios 

pervežimo kompanijos (PPK) 

– didžiausios NVS šalių krovinių 

vežimo geležinkeliais 

įmonės, užimančios apie 

ketvirtadalį Rusijos rinkos. 

Oficiali užklausa dėl akcijų 

pirkimo atėjo iš kompanijos 

„Transoil“, kurią valdo G. 

Timčenka. Verslininkas planuoja 

iš „N-trance“ įsigyti likusius 

33 proc. akcijų. „Transoil“ 

yra vienas didžiausių 

geležinkelio operatorių, 

vežančių naftos krovinius 

geležinkeliais, – kompanija 

aprėpia 23 proc. rinkos. Taigi 

G. Timčenka, jei nusipirktų 

PPK, taptų visos naftos krovinių 

pervežimo geležinke- 

liais rinkos monopolininku. 

Atsižvelgiant į kitus jo ekspansijos 

rinkoje planus ir 

susidomėjimą pagrindiniu 

„vamzdžiu“, galima drąsiai 

teigti, kad G. Timčenka 

kontroliuos ne trečdalį Rusijos 

naftos eksporto, bet du 

trečdalius arba net daugiau. 

Kitaip tariant, naftotiekiu 

tekės tik ta nafta, kurią palaimins 

G. Timčenka. Kai 

kalbama apie energetinę imperiją, 

kalbos apie monopolizmą 

turėtų liautis. 

Toli siekiantys planai 

Tai dar ne viskas. Neseniai 

buvo pranešta, kad atsižvelgdamas 

į dabartinės politikos 

neapibrėžtumą G. Timčenka 

nusprendė lošti va banque ir 

pamėginti įtikinti šalies valdžią 

suteikti jam „licenciją“ 

faktiškai valdyti visą šalies 

naftos pramonę. 

Remiantis šia informacija, 

G. Timčenka planuoja 

gauti leidimą kontroliuoti 

„Rosneft“, jo žodžiais tariant, 

perimti vadovaujant 

Igoriui Sečinui įsikerojusį 

„neefektyvų bendrovės valdymą“. 

Be to, I. Sečinas gali 

paskui V. Putiną pereiti į 

prezidento administraciją 

ir kartu prarasti galimybę 

kontroliuoti energetikos 

sektorių. O G. Timčenkos 

planai – toli siekiantys. Tapęs 

„Rosneft“ vadovu verslininkas 

įgyvendintų ir kitą 

planą – įsigytų „Gazprom 

naftą“. 

Nuo naftos – prie dujų 

Anksčiau G. Timčenka iš 

esmės domėjosi tik nafta, 

tačiau pastaruosius porą 

metų aktyviai plėtoja dujų 

verslą. Jam priklauso 23,49 

proc. bendrovės „Novatek“ 

akcijų, kuri yra antra pagal 

dydį po „Gazprom“ dujų 

gamintoja. Jis taip pat kontroliuoja 

bendrovę „Yamal 

SGD“, kuriai priklauso didžiuliai 

turtingi Jamalo pietuose 

esantys dujų telkiniai. 

G. Timčenka taip pat valdo 

projekto, kuriuo remiantis 

Angaro-Lenos regione bus 

pradėta suskystintų dujų 

gavyba, didelį akcijų paketą. 

Per fondą „Volga Resources“ 

verslininkas valdo 79,6 proc. 

akcijų bendrovės „Stroitransgaz“, 

kuri tiesia ir prižiūri 

dujotiekius. Visi šie aktyvai 

jau panašėja į mažytį 

„Gazprom“, tačiau norint 

sukurti energetinę imperiją 

G. Timčenkai būtina konsoliduoti 

visus turimus išteklius. 

Atsižvelgiant į plintančius 

gandus apie dabartinio 

„Gazprom“ vadovo Aleksejaus 

Milerio nesugebėjimą 

tinkamai valdyti kompaniją, 

galima įtarti, kad G. 

Timčenka aktyviai siekia 

kompanijos vadovu paskirti 

artimą bičiulį ir partnerį 

Leonidą Michelsoną, „Novatek“ 

valdybos pirmininką ir 

didelio akcijų paketo valdytoją. 

FAKTAI 

G.Timčenkos imperija 

•• 

Valdo Olandijoje registruotą 

naftos prekybos kompaniją 

„Gunvor International 

B.V.“, kurios apyvarta viršija 

25 mlrd. dolerių. 

•• 

Valdo laivybos kompaniją 

„Clearlake Shipping“, kuri 

tankeriais gabena naftą jūrų 

keliais. 

•• 

Valdo du naftos terminalus 

Panamoje. 

•• 

2007 m. įkūrė fondą „Volga 

Resources“, kuris pradėjo 

supirkti Rusijos kompanijų 

aktyvus. Dabar valdo vieną 

didžiausių dujų pramonės 

įmonių „Novatek“, kontroliuoja 

dujotiekių tiesimo 

įmonę „Stroitransgaz“, jam 

priklauso suskystintų dujų 

terminalas Jamaloje, Leningrado 

srityje veikianti naftos 

perdirbimo įmonė , mazuto 

terminalas Novosibirske, 

naftos vežimo geležinkeliais 

kompanija „Transoil“ ir daugybė 

kitų kompanijų. 

•• 

Per kitas struktūras kontroliuoja 

banką „Rosija“, 

Suomijos užsakomųjų skrydžių 

bendrovę, mineralinio 

vandens fabriką, kelias draudimo 

kompanijas, du viešbučius 

Prancūzijoje ir daugybę 

kitų kompanijų. 

Taigi po prezidento rinkimų 

G. Timčenka gali tikėtis 

savo žinion perimti 

pagrindinius šalies naftos ir 

dujų išteklius, taip pat dujų 

ir naftos eksporto bei šių išteklių 

vidaus judėjimo kontrolę. 

»Po prezidento rinkimų G. Timčenka gali 

tikėtis savo žinion perimti pagrindinius šalies 

naftos ir dujų išteklius 

V. Putinas pastaruoju metu neigia 

sąsajas su G. Timčenka. 

svobodanews.ru 

»G. Timčenka kontroliuos ne trečdalį Rusijos 

naftos eksporto, bet du trečdalius arba net 

daugiau 

Ragina veikti greitai 

■Italija, kad neįsisuktų 

į euro zonos skolų krizę, 

turi imtis drastiškų išlaidų 

mažinimo priemonių ir 

atkurti pasitikėjimą viešaisiais 

finansais, įspėjo Italijos 

centrinio banko vadovas 

Mario Draghi. 

„Turime veikti greitai. Jeigu 

pastarųjų trijų mėnesių palūkanų 

normų augimas užtruks, 

jis gali atvesti prie nekontroliuojamos 

spiralės“, – teigia M. 

Draghi, kitą mėnesį pradėsiantis 

eiti Europos centrinio banko 

(ECB) vadovo pareigas. 

M. Draghi taip pat pabrėžė, 

kad taupymo priemonės turi 

būti įgyvendintos „nedelsiant“, 

ir įspėjo, jog Italijos 54 

mlrd. eurų taupymo paketas 

„nėra pakankamas“. 

Italijos centrinio banko vadovas 

taip pat užsiminė, kad 

nereikėtų tikėtis stebuklo iš 

išorės. 

„To nebus. Mūsų žmonės 

turi tai suprasti. 

Būtų tragiška manyti, kad 

pagalba ateis iš šalies“, – tvirtina 

M. Draghi. 

Italijos centrinio banko vadovas 

netiki stebuklais. Reuters 

Neišlaikytų streso testų 

■„Credit Suisse AG“ 

analitikų teigimu, naujasis 

Europos streso testas ir 

reikalavimas sustiprinti 

kapitalą 220 mlrd. eurų 

gali tapti neįveikiama 

užduotimi 66 didžiausiems 

Europos bankams. 

Didžiąją dalį šios sumos, 

net 47 mlrd. eurų, teks skirti 

tokiems bankams kaip „Royal 

Bank of Scotland“, „Deutche 

Bank AG“ ir „BNP Paribas 

SA“. O „Barclays Plc“ ir „Societe 

Generale SA“ teks įlieti 

po 13 mlrd. eurų šviežio kapitalo. 

Šių metų liepos 15 dieną 

atlikti pirmieji bankų patikimumo 

testai. 

Tąkart egzaminuota 90 

bankų, tačiau tik 8 iš jų nesugebėjo 

pasiekti nustatytų 

kriterijų. 

Reikalavimams įgyvendinti 

jiems pritrūko 2,5 mlrd. eurų 

kapitalo. 

Nesiliaujanti Europos valstybių 

skolų krizė grasina ne 

tik regiono, bet ir pasaulio 

bankinei sistemai. 

„Deutsche Bank“ taip pat privalės 

didinti savo kapitalo atsargas. Reuters 

Prieš dalyvavimą gelbstint eurą 

■58 proc. Estijos gyventojų 

nesutinka, kad šalis dalyvautų 

Europos finansinio stabilumo 

fonde (EFSF), kuris dabar 

didinamas šalių finansiniais 

įnašais eurui gelbėti. 

Estija yra skurdžiausia euro 

zonos valstybė ir jos didžiausias 

įnašas gali būti beveik 2 milijardai 

eurų. 

Sprendimą dėl to rugsėjo 

pabaigoje priėmė Estijos parlamentas. 

Prieš dalyvavimą gelbstint 

eurą vienodai nusiteikę ir estai 

(57 proc.), ir kitų tautybių gyventojai 

(59 proc.). 

Apklausoje taip pat buvo 

teiraujamasi nuomonės apie 

eurą. 55 proc. apklaustųjų 

sakė, kad jie būtų nerėmę Estijos 

prisijungimo prie euro, jei 

toks sprendimas būtų priimamas. 

31 proc. apklaustųjų sakė, 

kad euras Estijai buvo daugiau 

žalingas nei naudingas, 46 

proc. – kad buvo ir naudingas, 

ir žalingas, o 17 proc. – kad 

buvo daugiau naudingas nei 

žalingas. 

Ar Estija nepaskubėjo prisijungti prie euro zonos? AFP 

TIK SKAIČIAI 

6,7 

% 

Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad 2012 metais Azijos 

ekonomikos augimas sieks 6,7 proc 

6,9 

JAV milijardierius W. Buffettas 

atskleidė, kad 2010 metais sumokėjo 

6,9 mln. JAV dolerių pajamų mokesčio 

mln.

Nr. 39 

Nr. 39 

18 Užsienyje 2011 m. spalio 17–23 d. 

2011 m. spalio 17–23 d. Užsienyje 19 

L. Pagrotskio teigimu, mažosioms 

ES valstybėms euro zonos keliama 

grėsmė yra tiesiog įgimta pačios ES 

struktūros išdava. 

Project-syndicate 

Europa 

karštligiškai 

ieško išeities 

postus Europos valstybėse: 

tai buvęs Vokietijos finansų 

ministras Hansas Eichelis, 

buvęs Prancūzijos užsienio 

reikalų ministras Bernardas 

Kouchneris, buvęs Suomijos 

prezidentas Martti Ahtisaari, 

buvęs Vokietijos užsienio reikalų 

ministras Josephas Fischeris, 

buvęs Vengrijos premjeras 

Gordonas Bajnai, buvęs 

Austrijos federalinis kancleris 

Alfredas Gusenbaueris, 

buvęs Lenkijos premjeras 

Tadeuszas Mazowieckis, Latvijos 

prezidentė Vaira Vyke- 

Freiberga. 

Turkijos studentai nepaliauja 

protestuoti. AFP 

Pasitiko kiaušiniais 

■Turkijos studentai apmėtė 

kiaušiniais oficialų TVF 

atstovą Marcą Lewisą, kai šis 

skaitė paskaitą viename iš 

Bursos provincijos universitetų. 

Jaunuoliai skandavo šūkius 

prieš TVF kursą. Jie taip pat 

reikalavo nemokamo mokslo. 

Į įvykius įsikišo universiteto apsaugos 

darbuotojai – jie išvedė 

triukšmadarius iš salės. M. 

Lewisas per šį incidentą nenukentėjo. 

2009 metais analogiškas 

išpuolis buvo surengtas prieš 

tuometį TVF vadovą Dominique'ą 

Straussą-Kahną per jo 

susitikimą su vieno Stambulo 

universiteto studentais. Tada 

vienas jaunuolis paleido į jį 

batą protestuodamas prieš kapitalistinę 

sistemą. 

TIK SKAIČIAI 

74 mlrd. 

po nelaimės Fukušimos atominėje elektrinėje finansiniai nuostoliai jau 

siekia 74 mlrd. JAV dolerių 

6,1 % 

rugsėjį infliacija Kinijoje ir toliau 

mažėjo, praėjusį mėnesį ji siekė 

6,1 proc. 

Euro šmėkla 

Krizės šmėklai bastantis po Europą tapo madinga 

ieškoti kaltųjų. Žurnalistai, politikai ir ekonomistai 

dairosi atpirkimo ožių. Pagrindiniu taikiniu tampa 

bankininkai ir politikai. 

Leifas Pagrotskis 

Project-syndicate.org 

Bankininkai nusipelno 

griežto žodžio dėl neatsakingo 

skolinimo ir spekuliacijų, 

kurios vos neatvedė Airijos 

ir Latvijos ekonomikų 

prie visiško žlugimo. Nereikėtų 

pamiršti jų neigiamos 

įtakos Ispanijai ir Portugalijai. 

Savo ruožtu politikai kaltinami 

neryžtingumu imantis 

griežtos fiskalinės politikos, 

kuri būtų užkirtusi 

kelią nekilnojamojo turto 

burbulams, beprotiškiems 

valstybių biudžetų deficitams 

ir ekonomikos perkaitimui. 

Subliūškus burbulams, 

byrant bankinei sistemai, 

stringant viešiesiems finansams 

ir smunkant darbo rinkai 

kaltieji niekšai turi būti 

įvardyti ir nulinčiuoti. 

Vis dėlto viešos tokio pobūdžio 

spekuliacijos yra 

beprasmės. Visiems aišku, 

kad ir bankininkai, ir politikai 

pridarė daug šiurkščių 

klaidų ir tai sukėlė šiandieninę 

krizę. 

Nors kai kurie Europos 

politikos ir finansų lyderiai 

pasirodė prastai, negalima 

manyti, kad krizės priežastys 

yra ES periferijos vadovų 

nekompetentingumas 

ir amoralūs veiksmai. Dar 

visai neseniai Airijos ir Latvijos 

vadovai buvo viešai giriami 

ir vadinami sektinais 

pavyzdžiais Europai. Prabėgus 

trumpam laikui juos 

pradėta drabstyti purvais. 

Kaltę turėtų dalytis ir tie, 

kurie žinojo arba privalėjo 

žinoti apie rizikas, kylančias 

atimant iš atskirų ES valsty- 

CV Leifas Pagrotskis 

Švedijos parlamento narys. 

Švedijos centrinio banko valdybos 

vicepirmininkas. 

2010 m. gegužę tapo Graikijos 

premjero George‘o Papandreou 

patarėju. 

bių galimybę savarankiškai 

nusistatyti palūkanų normas. 

Visi puikiai supranta, kad 

mažos palūkanų normos sukuria 

kreditavimo burbulą. 

Tokiose valstybėse narėse, 

kurių skolinimosi sąnaudos 

panašios į Vokietijos, tačiau 

kainų augimas smarkiai 

lenkia pastarosios rodiklius, 

galima tikėtis tik ekonomikos 

perkaitimo, infliacijos 

augimo ir dar mažesnių skolinimosi 

sąnaudų. 

Neįmanoma užkirsti kelio 

kreditų burbulo paskatintam 

vartojimui vien fiskalinėmis 

priemonėmis, būtų 

absurdiška net bandyti tai 

daryti. Neįsivaizduoju, kaip 

siūlytumėte sugriežtinti 

fiskalinę politiką tokioje 

demokratinėje šalyje kaip 

Airija, kurioje kreditavimo 

paskatinta perkamoji galia 

per trejus metus nuo 2004 iki 

2007 metų padidėjo 100 proc. 

šalies BVP. Politikai, kurie 

išdrįstų drastiškai pakelti 

mokesčius ir mažinti viešąsias 

išlaidas per tokį ekonominį 

spurtą, būtų pasmerkti 

profesinei pražūčiai. 

Mažosioms periferinėms 

1997–2004 m. – Švedijos pramonės 

ir prekybos ministras. 

Gimė 1951 m. spalio 20 d. 

Geteborge. 

valstybėms euro zonos keliama 

grėsmė yra tiesiog 

įgimta pačios ES struktūros 

išdava. Didžiąją kaltės dalį 

turėtų prisiimti tie, kurie 

kūrė tokio pobūdžio monetarinę 

sąjungą, arba tie, kurie 

numatė kilsiančias grėsmes, 

tačiau nedrįso garsiai protestuoti. 

Vieningosios Europos 

svajonė privertė nutilti 

racionalius protus. Šiandien 

mes pabudome ir pažvelgėme 

egzistencinei euro zonos 

krizei į akis. 

Aplaidus požiūris į galimas 

grėsmes ir aklas tikėjimas 

perdėtais pranašumais 

užprogramavo iš prigimties 

destruktyvią piniginę sąjungą, 

orientuotą tik į trumpalaikę 

naudą. Kaltinamieji 

turi būti asmenys, kurie ne 

tik toleravo, bet ir aktyviai 

skatino tokių šalių kaip Latvija 

klaidingą ekonominę 

politiką. Jie vertė būsimąsias 

ES nares teisiškai įsipareigoti 

ateityje prisijungti 

prie monetarinės sąjungos 

ir mainais žadėjo ekonominį 

augimą, klestėjimą bei 

griežtą fiskalinę discipliną 

Visą komentarą skaitykite www.ekonomika.lt 

»Vieningosios Europos svajonė privertė 

nutilti racionalius protus 

George'as Sorosas ir 95 įtakingi „sunerimę europiečiai“ 

ragina Europos Sąjungos valdžią neleisti sugriūti pasaulio 

finansų sistemai. 

Leonas Grybauskas 

leonas.grybauskas@ekonomika.lt 

Išgelbėti euro zoną 

gali tik neatidėliotini 

ir suderinti Europos 

valdžios veiksmai, 

kitu atveju jos problemos 

sukels pasaulinės 

finansinės sistemos griūtį. 

Su tokiu įspėjimu į Europos 

Sąjungos (ES) valdžią 

kreipėsi Amerikos milijardierius 

G. Sorosas ir 95 

įtakingi Europos politiniai 

veikėjai, ekonomistai ir 

verslininkai. 

Tačiau problema ta, kad 

dalis jų siūlomų priemonių 

prieštarauja dalies ES 

G. Sorosas atseikėjo dozę kritikos Europos valdžiai. Reuters 

bendrijos narių konstitucijoms. 

Reikalinga bendra ministerija 

„Euro krizė privalo būti 

įveikta dabar, – rašoma atvirame 

laiške, kurį praėjusią 

savaitę publikavo „Financial 

Times“. – Priemonės, kurių 

imamasi šiuo metu, nereikšmingos 

ir ne laiku, jos tik 

didina globalios finansinės 

griūties riziką. Euro zonos 

sistema toli nuo tobulybės...“ 

Euro zonos valdžia privalo 

priimti teisiškai įpareigojantį 

susitarimą dėl bendros 

finansų ministerijos įkūrimo, 

įsitikinę laiško autoriai. Bendra 

ir vienintelė ministerija 

turi turėti teisę konsoliduoti 

visų 17 euro zonos šalių lėšas, 

kad būtų įvykdyti bendri uždaviniai. 

Faktiškai kalbama 

apie bendro biudžeto suformavimą. 

Finansų ministerijai taip 

pat reikėtų suteikti įgaliojimus 

įgyvendinti bendrą 

visoms šalims finansinę politiką, 

rašo laiško autoriai. 

Be to, būtina stiprinti bankų 

sistemos priežiūrą ir indėlių 

draudimo sistemą, taip pat 

parengti bendrą visų euro zonos 

šalių ekonominio augimo 

strategiją. 

Tarp laišką pasirašiusiųjų 

– daugybė politikų, kurie 

anksčiau užėmė svarbiausius 

Kritikuoja Vokietiją 

G. Sorosas jau ne kartą kritikavo 

Europos valdžią, kuri, 

jo nuomone, veikia nepakankamai 

ryžtingai. „Valdžia 

nesiūlo sprendimų, ji tiesiog 

vilkina laiką“, – sako jis. 

Rugpjūčio viduryje G. Sorosas 

apkaltino Vokietiją, neva 

ji gilina euro zonos krizę. 

Duodamas interviu vokiečių 

leidiniui „Handelsblatt“ G. 

Sorosas pareiškė, kad bendrų 

visai euro zonai obligacijų, 

kurioms priešinasi Vokietija, 

sukūrimas būtų vienintelė 

priemonė, kuri padėtų išvengti 

euro žlugimo. 

G. Soroso nuomone, finansinė 

parama atskiroms valstybėms 

– kelias, vedantis į 

aklavietę, nes būtina teikti 

paramą visos euro zonos ekonomikoms. 

Trys žingsniai 

»Finansinės rinkos tempia pasaulį į naują 

didžiąją depresiją, o valdžia, ypač Europos 

valstybių, jau nekontroliuoja padėties 

Rugsėjį G. Sorosas parašė 

laišką „Financial Times“ ir 

tvirtino, kad finansinės rinkos 

tempia pasaulį į naująją 

didžiąją depresiją, o valdžia, 

ypač Europos valstybių, jau 

nekontroliuoja padėties. Tada 

jis pasiūlė nedelsiant žengti 

tris žingsnius. Pirmiausia 

„perduoti didelius bankus 

Europos centrinio banko žinion 

mainais už laikinąsias 

garantijas ir permanentinę 

rekapitalizaciją“. Antra, ECB 

privalo leisti Italijai ir Ispanijai 

laikinai refinansuoti savo 

skolas su minimaliais procentais. 

Svarbiausia neleisti, 

kad galimas Graikijos bankrotas 

persikeltų į kitas šalis, 

įspėjo G. Sorosas. Trečias 

pasiūlymas – sukurti bendrą 

finansų ministeriją. 

„Tokie žingsniai nuramintų 

rinkas ir suteiktų 

Europai laiko, per kurį būtų 

sukurta augimo strategija, be 

kurios neįmanoma išspręsti 

skolų problemos“, – nurodė 

G. Sorosas. 

Pažadėjo padirbėti 

žiūrėti svarbiausius ES dokumentus. 

Smulkus veiksmų 

planas bus pristatytas lapkričio 

3 dieną vyksiančiame 

Didžiojo dvidešimtuko susitikime. 

Į paketą bus įtraukti 

valiutų sąjungos stabilizavimo 

veiksmai ir finansų kredito 

institutų palaikymo priemonės. 

N. Sarkozy taip pat 

pažadėjo pristatyti Vokietijos 

ir Prancūzijos koncepciją, 

kuri numatys „reikšmingus 

sutarčių, kurie laikomi ES 

pagrindu, pakeitimus“. A. 

Merkel patikslino, kad bus 

pristatyta įstatymų bazė, 

kuri užtvirtins „euro zonos 

valstybių bendradarbiavimo 

finansų-ekonomikos politikos 

klausimais įsipareigojimus“. 

Trečiadienį Europos Komisijos 

pirmininkas Jose 

Manuelis Barroso taip pat 

Politikai laiko pagrįstu laiško 

autorių nerimą. Praėjusį pirmadienį 

Vokietijos kanclerė 

Angela Merkel ir Prancūzijos 

prezidentas Nicolas Sarkozy 

pažadėjo iki spalio pabaigos 

parengti naują Europos gelbėjimo 

planą, o paskui perragino 

ES šalis veikti ryžtingiau. 

Jis nurodė penkias 

pagrindines gaires kovai su 

euro zonos krize: ryžtingus 

veiksmus gelbstint Graikiją, 

euro zonos stiprinimą, bankų 

sektoriaus rekapitalizaciją, 

augimo skatinimą ir ES ekonomikos 

valdymo reformą. 

„Krizė pasiekė „sisteminius“ 

mastelius ir grasina 

destabilizuoti pasaulio ekonomiką“, 

– pasakė jis Europos 

Parlamente. 

J. M. Barroso išreiškė 

paramą prieštaringai vertinamam 

Nyderlandų pasiūlymui 

dėl ekonomikos ir pinigų 

politikos eurokomisaro galių 

išplėtimo suteikiant jam galimybę 

perimti itin sunkioje 

padėtyje dėl susikaupusių 

skolų atsidūrusios euro zonos 

narės ekonomikos politikos 

kontrolę. 

FAKTAI 

Europos gelbėjimo planas 

•• 

Pirmuoju smuiku kuriant 

naują euro zonos gelbėjimo 

planą griežia Tarptautinio 

valiutos fondo ekspertai JAV. 

•• 

Pirmoji euro zonos gelbėjimo 

plano dalis – 50 proc. 

Graikijos skolų nurašymas. Su 

tokia netektimi esą turės susitaikyti 

lėšų į šios šalies obligacijas 

įmerkę investuotojai. 

•• 

Taip pat numatoma šiuo 

metu 440 mlrd. eurų siekiantį 

EFSF padidinti keturis 

kartus. Fondas esą prisiimtų 

didžiąją dalį rizikos ir lėšų 

probleminėms valstybėms 

skolintų kartu su Europos centriniu 

banku. 

•• 

Trečia plano dalis – stiprinti 

euro zonos bankus, kurių kapitalas 

pernelyg menkas, kad 

pakeltų galimus nuostolius.

20 Užsienyje 

Nr. 39 

2011 m. spalio 17–23 d. 

UŽSIENIO 

NAUJIENOS 

74 

mlrd. 

Suskaičiuota, kad nelaimė Fukušimos atominėje 

elektrinėje pridarė žalos už 74 mlrd. JAV dolerių 

Ispanijos kredito reitingą sumažino ir „Standard & Poor's“. AFP 

Apkarpė Ispanijos reitingą 

■Reitingų agentūra „Standard 

& Poor's“ viena padala 

sumažino Ispanijos ilgalaikio 

skolinimosi reitingą nuo AA 

iki AA-. 

Tokį agentūros sprendimą 

lėmė silpnas Ispanijos ekonomikos 

augimas ir didelė privataus 

sektoriaus skola. ,,Nors yra 

ženklų, kad šalies ekonomika 

šiemet buvo atspari, manome, 

kad dėl didelio nedarbo, griežtesnių 

finansinių sąlygų, vis dar 

didelės privataus sektoriaus skolos 

ir tikėtino prekybos partnerių 

ekonomikų sulėtėjimo padidėjo 

grėsmė Ispanijos ekonomikai“, 

– pažymima agentūros ataskaitoje. 

,,Standard & Poor's“ 

įspėjo, kad reitingas gali būti 

dar sumažintas. Spalio pradžioje 

agentūra ,,Fitch“ taip pat sumažino 

Ispanijos reitingą. 

Darbas Vokietijoje: 

antplūdis, kurio nebuvo 

Nuo gegužės darbininkai iš Rytų Europos gali laisvai įsidarbinti gretimojoje Vokietijoje. Kitaip nei tikėtasi, 

Vokietijos darbo rinkos jie neužplūdo. 

Ingrida Mačiulaitytė 

ingrida.maciulaityte@ekonomika.lt 

Dauguma lenkų 

į legalų darbą 

gretimoje šalyje 

žvelgia nepatikliai 

– patys vokiečiai 

šiandien kenčia nuo 

alinamų darbo sąlygų ir už jį 

mokamų skurdžių algų. 

Lenkas Januszas Bielickis, 

žvelgdamas pro savo biuro 

langą į Krokuvos turgaus 

aikštę, mato daug potencialo, 

rašo vokiečių leidinys ,,Der 

Spiegel”. Čia praeinantys 

šimtai jaunų išsilavinusių 

lenkų yra puikūs kandidatai 

į Europos darbo rinką. 

Vis dėlto mažos įdarbinimo 

agentūros vadovas pripažįsta, 

kad jo paslaugų šiandien 

mažai kam reikia. Nors 

vyras dažnai sulaukia užklausų 

iš Vokietijos, kuriose 

prašoma padėti rasti lenkų 

darbininkų, kandidatai paniekimai 

vertina darbą šalyje 

kaimynėje. 

,,Bet kur kitur, tik ne Vokietijoje”, 

– dažnai girdi J. 

Bielickis. 

iki darbo rinkos atvėrimo šis 

skaičius siekė 20 tūkst. 

Įdarbinimo agentūros 

Rytų Europoje tęsia darbuotojų, 

norinčių vykti į Vokietiją, 

paiešką, tačiau dažnai 

tai daro veltui. Vokietijos 

darbdaviai tarp jų turi prastą 

reputaciją. Darbas Bavarijos, 

Heseno, Žemutinės Saksonijos 

žemėse apibūdinamas 

kaip varginamas, menkai 

mokamas, neturintis perspektyvų. 

Sulaukė atpildo 

Panašu, kad Austrija ir Vokietija, 

vienintelės Europos 

Sąjungos (ES) valstybės, 

FAKTAI 

Imigrantų stygius 

•• 

Prognozuojama, kad iki 

2025 metų Vokietijai iš viso 

trūks 6,5 mln. darbuotojų, 

iš jų 2,4 milijono akademikų 

(„McKinsey“ studija). 

••„PwC“ skaičiavimais, iki 

2020 metų medicinos srityje 

Vokietijai trūks iki 200 tūkst. 

specialistų. 

taikiusios darbo rinkos apsaugos 

priemones 2004 metais 

prie ES prisijungusioms 

šalims, šiandien sulaukė atpildo. 

,,Po septynerių metų atidarydama 

sienas Vokietija 

pasiekė savo tikslą, – ,,Der 

Spiegel” komentavo Lenkijos 

darbdavių asociacijos vadovas 

Tomaszas Manoras. – Į 

kovą dė Lenkijos protų ji atėjo 

per vėlai.” 

Aplenkdami Vokietiją lenkai 

geresnio gyvenimo plūdo 

ieškoti į Didžiąją Britaniją 

ir Airiją. Kai šios rinkos beveik 

užsipildė, jie emigruoti 

rinkosi Skandinavijos šalis, 

Šveicariją. Medicinos seselės, 

turinčios penkerių metų 

mokslų patirtį, šiandien daug 

mieliau keliauja į Šveicariją, 

kur gauna 20 proc. didesnį 

atlyginimą ir daug geresnes 

sąlygas. 

Interneto forumuose lenkų 

darbuotojai skundžiasi, kokiomis 

sąlygomis jiems teko 

dirbti Vokietijoje. Pavyzdžiui, 

Hamburge dirbusi lenkė Monika 

rašo, kad jai ,,užteko 

Vokietijos ir jos siūlomo rojaus.” 

Pasak moters, darbo 

sąlygos ten gerokai blogesnės 

nei Lenkijoje. 

Pigios darbo jėgos šmėkla 

Pasak T. Manoro, į Vokietiją 

lenkai šiandien žiūri kaip į 

,,pigios darbo jėgos šmėklą”, 

ji pelnė nedraugiškos šalies 

įvaizdį, siūlančios menką 

atlygį ir blogas gyvenimo 

sąlygas. T. Manoro teigimu, į 

Vokietiją daugiausia vyksta 

nekvalifikuoti darbininkai, 

»Įdarbinimo agentūros Rytų Europoje 

tęsia darbuotojų, norinčių vykti į Vokietiją, 

paiešką, tačiau dažnai tai daro veltui 

kurie ten dirba statybose ar 

žemės ūkyje. ,,Tokių darbininkų 

iš Lenkijos Vokietijoje 

gali būti apie 100 tūkst. Jie 

dar konkuruoja su kitais emigrantais”, 

– padėtį komentavo 

T. Manoras. 

,,Nors Vokietija yra visai 

šalia, dauguma darbdavių 

ten reikalauja puikių kalbos 

įgūdžių”, – tikino didžiausios 

Lenkijos įdarbinimo agentūros 

,,Work Express” vadovas 

Arthuras Raganas. Įmonė 

šiandien atsisako darbo pasiūlymų 

Vokietijoje. ,,Niekas 

nerizikuoja stabiliu darbu 

Lenkijoje ir nesiveržia į Vokietiją”, 

– tvirtina jis. 

Nerimas slūgsta 

Prieš penkis mėnesius, kai 

Vokietija atvėrė darbo rinką 

prašalaičiams iš Rytų Europos, 

čia sklandė didelės viltys 

ir dar didesnis nerimas. 

Ekonomikos ekspertai laukė, 

kol Vokietijos rinką papildys 

įgudę darbininkai, o profesinės 

sajungos garsiai kalbėjo, 

kad šimtai tūkstančių rytų 

europiečių užtvindys šalį ir 

dar labiau sumažins vokiečių 

algas ir atims iš jų darbus. 

Bet taip neįvyko. Nuo 

gegužės iki rugpjūčio į Vokietiją 

atvyko tik 34 tūkst. 

žmonių iš aštuonių rytinių 

valstybių – Lenkijos, Estijos, 

Latvijos, Lietuvos, Čekijos, 

Slovėnijos, Slovakijos ir Vengrijos. 

Per keturis mėnesius 

•• 

Jau šiuo metu šaliai trūksta 

400 tūkst. techninių specialybių 

darbuotojų, daugiausia 

inžinierių. 

• • Vokietijos pramonės ir prekybos 

rūmai skaičiuoja, kad 

kasmet dėl neužimtų darbo 

vietų šalis praranda 25 mlrd. 

eurų. 

Vokietijos viltys ir nerimas 

nepasiteisino – šalies nepasiekė 

imigrantų iš Rytų ir Vidurio Europos 

banga. 

AFP

Nr. 39 

Nr. 39 

22 Reportažas 2011 m. spalio 17–23 d. 

2011 m. spalio 17–23 d. Reportažas 23 

Pažadų nuskurdintas 

Didžiasalis 

2004 metais Didžiasalyje apsilankęs tuometinis prezidentas Valdas Adamkus visuomenei priminė apie aplink miestelį 

esančius naudingų iškasenų plotus ir pažadėjo, kad čia stovės plytų gamykla. Tačiau gamyklą statyti turėjusi 

„Luido keramika“ nerado investuotojo. 

Šalia parduotuvės susėdę vyrai 

pasakojo, kad stipraus gėrimo 

butelio iš rankų nepaleidžia porą 

savaičių, nes gyventi čia – 

labai blogai. 

Ruslano Kondratjevo nuotr. 

Didžiasalietė apgailestavo, kad 

baigęs vidurinę mokyklą 

jaunimas stengiasi išvažiuoti iš 

gimto miestelio kuo toliau. 


tvirtos rankos.“ 

Genadijus pasakojo, kad 

iki krizės ceche jis uždirbdavo 

minimalų atlyginimą, 

dabar gauna ir pusantro 

tūkstančio litų į rankas. „Jau 

galima gyventi. Galiu pasakyti, 

kad viskas atsigauna“, 

– linktelėjo galva jis. Tačiau 

į kalbas apie žadėtą plytų gamyklą 

Genadijus nesileido: 

„Baikite, kai tik rinkimai, 

tai ir stato tą gamyklą. O po 

rinkimų – vėl tylu.“ Anot jo, 

net jeigu gamykla atsirastų, 

darbo jėgos Didžiasalyje nebūtų 

daug, mat vietiniai pernelyg 

įpratę gyventi nedirbdami 

ir gaudami pašalpas. 



Netoli sienos su Baltarusija 

esantis 

Didžiasalio miestelis 

svečius pasitinka 

iškalbinga tyla. Nuo 

vieškelio matyti garsieji du 

daugiabučiai su vietoje langų 

žiojinčiomis skylėmis, o Didžiasalio 

pabaigoje stūkso apleisto 

kultūros centro griuvėsiai. 

Greta – sovietinių laikų 

palikimas: buvusių gamyklų 

likučiai. 

Kai lankėmės Didžiasalyje, 

laikrodžiai mušė penktą popiet. 

Įprastame mieste tokiu 

metu iš biurų, įstaigų pasipiltų 

į namus skubantys žmonės, 

jie plūstų į parduotuves, 

pirktų produktus vakarienei, 

gatvėmis zuitų automobiliai. 

Tačiau Didžiasalyje daugiausia 

judesio būna, kai iš 

ryto iš aplinkinių kaimelių 

į mokyklą atvežami vaikai, 

o popiet jie keliauja atgal. 

Daugelis vietos gyventojų 

neturi darbo, pragyvena iš 

gaunamų pašalpų, tad ir pasibaigus 

darbo dienai, kaip 

sakė patys, lieka sėdėti prie 

televizoriaus. 

Tuos, kurie neužsimiršta 

prie televizoriaus, galima 

sutikti gatvėse. Dažniausiai 

netoli parduotuvių, kuriose 

lengvai gėrimų atsargas gali 

pasipildyti net ir ant kojų 

nebepastovintis žmogus. „Geriu. 

Dvi savaites jau geriu, – 

nerišliai pasakojo anksčiau 

Utenoje gelbėtoju dirbęs vyras. 

– Pragėriau teises (vairuotojo 

pažymėjimą – aut. 

past.), dabar geriu, valkiojuosi.“ 

Anot jo ir greta esančių 

kompanionų, Didžiasalyje 

gyventi labai blogai. „Čia 

nei darbo, nei vilties, nieko 

čia nėra. Viskas labai blogai“, 

– nedaugžodžiavo prie parduotuvės 

susėdę vyrai. Anot 

jų, gyventi Didžiasalyje gali 

tik tie, kurie iš Baltarusijos 

atsiveža kuro ir rūkalų. 

Jaunimas išvažiuoja 

Už seniūnijos pastato, nusileidus 

nuo kalno – daugelio 

vietos gyventojų tvartai. 

Čia jie užsiaugina įvairių 

naminių gyvulių, paukščių. 

Priešingoje miestelio pusėje – 

daugybė šiltnamių, kuriuose 

auga daržovės. „Ne taip 

baisu, kai užsiaugini vieną 

kitą vištą, daržovių. Taip pragyventi 

lengviau“, – pasakojo 

dvi senyvos vietos gyventojos. 

Anot jų, gyvenimas Didžiasalyje 

ne itin džiugina. 

„Jaunų žmonių čia beveik 

nėra. Visi baigia mokyklas, 

kiti net nebaigia ir išvažiuoja. 

Kas į Angliją, kas į 

Vilnių, kitus miestus. Čia 

darbo nėra, pramogų jokių – 

šokiai ir tie gal tik dukart per 

vasarą būna. Ką jaunimui 

čia veikti?“ – numojo ranka 

viena moterų. 

Žadėjo ir nepastatė 

Kadaise Didžiasalis garsėjo 

plytų gamykla. Dar sovietų 

Atvažiuojančiuosius į Didžiasalį pasitinka du apleisti vietoj langų žiojinčiomis kiaurymėmis daugiabučiai. Ruslano Kondratjevo nuotr. 

Didžiasalio gatvėse popiet, kai į aplinkinius kaimus išvežiojami mokiniai, tuščia ir tylu. 


metais buvo išžvalgyta, kad 

aplink miestelį – gausūs smėlio 

ir molio klodai. Kitaip 

tariant – tik imk ir dirbk. Tačiau 

1995 metais plytų gamykla 

bankrutavo, šiandien jos 

vietoje tik griuvėsių likučiai 

– net sveikosios plytos išrankiotos. 

Dirbusieji gamykloje 

buvo palikti be darbo ir be 

vilties jį rasti netoliese. Kai 

kurie išsikraustė su visomis 

šeimomis, kiti liko gyventi 

Didžiasalyje. Jokia paslaptis, 

kad ne vienas, likęs be pragyvenimo 

šaltinio, prasigėrė ir 

iki šiol gyvena iš socialinių 

pašalpų. 

„Mes dirbome plytų gamykloje 

iki pat jos uždarymo. 

Dabar gauname pensiją, bet 

labai mažą. Nesuprantu, kodėl, 

rodos, tiek metų dirbai, 

o pensija siekia tik 500–600 

litų“, – pasakojo didžiasalietės. 

Daugiau kaip prieš penketą 

metų Didžiasalyje apsilankęs 

tuometinis prezidentas 

V. Adamkus pažadėjo, 

kad čia stovės plytų gamykla. 

Deja, ir po dviejų jo kadencijų 

didžiasaliečiams daugiau 

darbo vietų miestelyje neatsirado. 

„Sulig kiekvienu valdžios 

pasikeitimu mums pila 

pažadus, garantuoja aukso 

kalnus, naujas darbo vietas, 

Didžiasalio atgimimą. Tik 

Dalia Grybauskaitė dar nieko 

nežadėjo. Visi buvusieji žadėjo, 

kad bus statoma plytų 

gamykla. Ir kur gi ji? Net pamatų 

niekas nepadėjo“, – piktinosi 

moterys. 

Nerado investuotojų 

Gamyklą statyti turėjo 

„Luido keramika“, tačiau 

bendrovė, išsinuomojusi šalia 

Didžiasalio esančius karjerus, 

turėjo atsisakyti gautos 

15 mln. litų Europos Sąjungos 

paramos, nes per dvejus 

metus taip ir nepavyko rasti 

investuotojo, galinčio į gamyklos 

statybą investuoti dar 40 

mln. litų. 

Remiantis vyriausybės 

planais, gamyklos reikėjo 

pagal sukurtą daugiabučių 

namų renovacijos programą. 

Tačiau programa merdėjo, 

tad finansuoti statybos nesutiko 

nė vienas bankas, taip 

pat pasiūlymu nesusiviliojo 

investuotojai iš įvairių pasaulio 

šalių. Taigi žadėta gamykla 

Didžiasalyje neiškilo 

iki pat šių dienų. 

Suvilioti pažadų 

Pasak vietos gyventojų, iš 

paties prezidento lūpų nuskambėjęs 

pažadas Didžiasalyje 

pastatyti plytų fabriką ir 

sukurti daugybę darbo vietų 

į miestelį priviliojo ne vieną. 

„Net baltarusiai čia važiavo, 

pirko butus, kraustėsi su šeimomis. 

Tada šoktelėjo ir butų 

kainos. Tik kai suprato, kad 

pažadai taip ir liks pažadais, 

jie grįžo į Baltarusiją, o Didžiasalyje 

liko tušti niekam 

nereikalingi butai“, – pasakojo 

vietiniame priešgaisrinės 

gelbėjimo tarnybos poste 

dirbantis vyras. 

Anot jo, Didžiasaliui 

skirtais pažadais ir nekilnojamojo 

turto perpirkėjų 

kalbomis susiviliojo ir ne 

vienas prasčiau gyvenęs ar 

į alkoholį įjunkęs vilnietis. 

Už gana nedidelę sumą iš tokių 

vilniečių buvo nupirkti 

butai sostinėje, o į Didžiasalį 

atvežti naujakuriai ne tik galėjo 

įsigyti gyvenamą būstą, 

bet kurį laiką ir neskaičiuojant 

gyventi. Pasak vietinių, 

po tokių permainų Didžiasalį 

buvo sunku pažinti – kelis 

kartus padaugėjo geriančių, 

gyvenančių iš socialinių pašalpų, 

valkataujančių. 

»Sulig kiekvienu pasikeitimu valdžios 

mums pila pažadus, garantuoja aukso 

kalnus, naujas darbo vietas, Didžiasalio 

atgimimą 

Gąsdina šildymo sezonas 

Bene didžiausias siaubas, 

pasak didžiasaliečių, yra 

šildymo sezonas. Vietos gyventojai 

per vasarą po truputį 

sumažina skolų naštą, 

tačiau atėjus šaltajam metui 

vėl įsiskolina. „Mano butas 

– keturių kambarių. Už 

šildymą kas mėnesį reikia 

mokėti 300–400 litų. Iš ko, kai 

mano pensija vos perkopia 

500 litų?“ – pyko Didžiasalyje 

gyvenanti pensininkė Vanda. 

Moteris sudarė sutartį su 

miestui šildymą tiekiančia 

bendrove, todėl visus metus 

dalį gaunamos pensijos atiduoda 

ir taip grąžina susikaupusią 

skolą. „Jau šį mėnesį 

skolos buvo likę tik 300, 

bet prasidės šildymo sezonas 

ir vėl susikaups skola. Ir taip 

kasmet“, – atsiduso pašnekovė. 

Paklausta, kodėl turimo 

keturių kambarių buto 

nepasikeičia į vieno kambario, 

pensininkė tik nusišypsojo. 

„Ką jūs, niekas nenori 

keistis. Tokį butą išlaikyti 

per brangu, be to, pas mus be 

problemų galima nusipirkti 

kokį nori butą. Buvo laikas, 

kai butus tiesiog atiduodavo, 

FAKTAI 

Didžiasalis 

•• 

1972–1975 m. atradus kokybiško 

molio klodus Didžiasalyje 

pastatyta plytų gamykla. 

•• 

1995 m. plytų gamykla bankrutavo, 

todėl didelė dalis vietos 

gyventojų liko be darbo. 

•• 

2004 m. Didžiasalyje lankydamasis 

prezidentas Valdas 

Adamkus žadėjo, kad čia vėl 

bus pastatyta plytų gamykla. 

•• 

2008 m. bendrovė „Luido 

keramika“ buvo pateikusi paraišką 

Europos Sąjungos paramai 

gauti ir planavo gamyklos 

statybas. 

•• 

Dabar Didžiasalyje gyvena 

mažiau nei 2 tūkst. gyventojų, 

kurių daugiau nei 20 proc. – 

bedarbiai. 

Už seniūnijos esančiuose 

tvartuose dalis didžiasaliečių 

užsiaugina vištų, ančių, turi 

kiaušinių – taip lengviau 

pragyventi. 


»Kai tik rinkimai, 

tai ir stato tą 

gamyklą. O po 

rinkimų – vėl tylu 

kad skolos nesikauptų“, – pasakojo 

moteris. 

„Zombių“ etiketė pykdo 

Pasikeitusi demografinė situacija 

ir nuolat miesteliui 

lipdoma „zombių miesto“ 

ar „mirusio miesto“ etiketė 

pykdo ne vieną Didžiasalyje 

buitį kuriantį gyventoją. „Geria? 

Na ir kas, juk pas jus irgi 

geria, gal tik ne taip matomai! 

O ir atvažiavo geriantieji ne 

iš kur kitur, o iš sostinės, – 

atkirto viena Didžiasalio gyventoja, 

išgirdusi žurnalistų 

klausimus. – Pas mus gyventi 

labai gera. Gera, jeigu moki 

gyventi ir stengiesi.“ 

Gal gyventi gera, tačiau 

rasti darbo Didžiasalyje – 

sunku. „Nebent žmogus į 

pensiją išeina. Kitaip labai 

sunkiai. Ir algos čia mažos“, 

– pasakojo vietos parduotuvėje 

dirbanti pardavėja Vera. 

Tačiau egzistuoja ir kita medalio 

pusė, aktuali visoje Lietuvoje: 

šeimoms, čia auginančioms 

daugiau nei du vaikus, 

eiti dirbti neapsimoka, nes 

gaunamos socialinės išmokos 

gerokai didesnės nei minimali 

alga, mokama daugumai 

Didžiasalio darbuotojų. 

Net garsieji nuolat fotografuojami 

du tušti Didžiasalio 

daugiabučiai didelė 

problema pardavėjai neatrodė. 

Šių dalis galbūt dar ir 

šiandien būtų gyvenama, 

tačiau valdžia nusprendė iš 

tuštėjančių daugiabučių gyventojus 

perkelti į esančius 

greta, tada atjungti visas 

anųjų komunikacijas ir taip 

taupyti lėšas. 

Įpratę nedirbti 

Šalia Didžiasalio veikiančio 

medžio apdirbimo cecho sutiktas 

Genadijus pasakojo 

čia dirbantis penktus metus. 

„Darbą gavau lengvai, bet dabar 

jį rasti čia sunku“, – aiškino 

vyras. Paklaustas, kodėl 

greta medžio apdirbimo 

cecho tiek daug griuvėsių, 

vyras gūžtelėjo pečiais: „Nebuvo 

gero šeimininko, todėl 

viską išgriovė, išvogė. Trūko 

Turi vilties 

„Gal kada nors padėtis pasikeis 

– juk aplink turime kokybiško 

molio, galbūt kada 

nors pastatys ir tą gamyklą, 

miestelis atsigaus, – vilties 

nestokojo Didžiasalio seniūnė 

Gema Pundienė. – Juk 

kai gamykla veikė, ir dirbančių 

buvo daug, ir butų trūko, 

miestelis išsiplėtė. Dabar 

turime daug negyvenamų 

butų.. Na, ką padarysi.“ 

Pasak miestelio seniūnės, 

prasidėjus krizei Didžiasalį 

paliko daug žmonių. Ypač 

daug – jaunų. „Žinoma, žmonės 

nelaukia, kol čia kas nors 

ateis ir ant lėkštutės viską padės. 

Bando kažkaip gyventi, 

ieškoti geriau“, – aiškino ji 

ir pridūrė, kad bene dažniausiai 

didžiasaliečiai į jos duris 

beldžia klausdami, kaip išgyventi, 

ir skųsdamiesi dėl 

nedarbo. 

»Čia darbo nėra, 

pramogų jokių – 

šokiai ir tie gal tik 

dukart per vasarą 

būna. Ką jaunimui 

čia veikti? 

Anot G. Pundienės, nereikia 

prarasti vilties dėl būsimos plytų 

gamyklos, anksčiau ar vėliau 

investuotojų atsiras. 


Medžio apdirbimo ceche dirbantis 

Genadijus aiškino, kad net 

pastačius miestelyje naują 

gamyklą vargu ar atsiras 

dirbančių, mat visi pratę gyventi 

iš pašalpų. 

Ruslano Kondratjevo nuotr.

Nr. 39 

Nr. 39 

24 Skaitmeninė karta 2011 m. spalio 17–23 d. 

2011 m. spalio 17–23 d. Skaitmeninė karta 25 

TIK SKAIČIAI 

Pagaliau pristatyta 

Puola „Sony“ 

TIK SKAIČIAI 

130 

Bangladeše pristatytas nešiojamasis kompiuteris 

„Doel“, kainuojantis vos 130 JAV dolerių 

„Facebook“ aplikacija veikia ir su „iPhone“, ir su „iPad“. Reuters 

■„Facebook“ pagaliau 

išleido ilgai lauktą aplikaciją, 

skirtą „iPad“ planšetiniams 

kompiuteriams. Naują programėlę 

nemokamai galima atsisiųsti 

iš internetinės „Apple“ 

parduotuvės. 

Socialinio tinklalapio programinės 

įrangos inžinierius Leonas 

Dubinsky teigė, kad planšetiniams 

kompiuteriams skirta 

programėlė padės lengviau naudotis 

„Facebook“ tinklalapiu ir 

kartu paryškins patobulintą jutiminio 

ekrano funkciją. Ankstesni 

„Facebook“ bandymai paleisti 

savo aplikaciją „iPad“ planšetiniams 

kompiuteriams strigdavo 

derantis su kompanija „Apple“, 

turinčia savo muzikinį socialinį 

tinklalapį „Ping“. 

„Sony“ ir toliau nesusitvarko su internetiniais įsilaužėliais. AFP 

■„Sony“ uždarė beveik 93 

tūkst. vartotojų sąskaitas, 

esančias kompanijos „Play 

Station“ tinkle ir SOE žaidimų 

paslaugoje, kai neleistinu 

būdu buvo bandoma 

prisijungti prie kompanijos 

kompiuterių tinklo. 

Nežinomi kibernetiniai užpuolikai 

sugebėjo patikrinti vartotojų 

tapatybes ir jų slaptažodžius, 

tačiau jų kredito kortelių duomenims 

pavojus nekilo. Pastaruoju 

metu Japonijos kompanija 

nukenčia nuo įvairių saugumo 

spragų. Per vieną iš rimčiausių 

incidentų pavojuje atsidūrė 77 

tūkst. „PlayStation“ tinklo vartotojų 

duomenys. Kompanija sakė 

apie šį incidentą pranešianti 

savo vartotojams. 

95 % 

socialinių žaidimų kūrėjos „Zynga“ antrojo ketvirčio pelnas nukrito 

95 proc., iki 1,3 mln. JAV dolerių 

1pirmąją išankstinių užsakymų dieną užsakyta daugiau kaip 

1 mln. naujų kompanijos „Apple“ išmaniųjų telefonų „iPhone 4S“ 

mln. 

G. Orwello 1984-ieji 

Visa 

Vokietijoje 

matantis ir visa girdintis Didysis Brolis 

savo atstovybę atidarė ir Vokietijoje. 

Martynas Pasiliauskas 

martynas.pasiliauskas@ekonomika.lt 

Su mintimi, kad 

laikui bėgant G. 

Orwello knygoje 

„1984“ aprašytas 

scenarijus pildysis 

ir mūsų visuomenėje, daugelis 

jau susitaikėme. Panašu, 

kad naujakalbe dar greitai 

nekalbėsime, bet faktas, kad 

valstybė paslapčia stebi, ką 

veiki gatvėje ar internete, jau 

niekieno nestebina. 

Pastaruoju metu Didysis 

Brolis dažniausiai apsireikšdavo 

JAV, o Londoną apraizgęs 

stebėjimo kamerų tinklas 

taip pat byloja apie visa 

matančios akies egzistenciją. 

Tačiau praėjusią savaitę šis 

privatumo ribų nejaučiantis 

sutvėrimas pastebėtas Vokietijoje. 

Paaiškėjo, kad jis ten 

žvalgosi ir klausosi jau keletą 

metų. 

Konspiracijos teorija 

Juokingiausia, kad Didįjį 

Brolį demaskavo tie, kurie jo 

turėtų labiausiai bijoti, – programišiai. 

Į Vokietijos programišių 

grupuotės „Chaos 

Computer Club” (CCC) rankas 

pakliuvo, vienų šaltinių 

teigimu, standieji diskai, 

kitų šaltinių – nešiojamasis 

kompiuteris, kuriame rasta 

valstybės valdoma šnipinėjimo 

programa. 

Kaip rašo „Wired”, vienas 

advokatas įtarė, kad jo klientui, 

įtariamam nelegaliai 

eksportavus medikamentus, 

kažkas per oro uosto apsaugos 

patikrą į kompiuterį 

įrašė šnipinėjimo programą. 

Deja, niekas nežino, ar taip 

buvo iš tikrųjų, bet CCC 

programą rado, o jos šaknys 

vedė valstybinių įstaigų link. 

Pagal 2008 metų Vokietijos 

Aukščiausiojo Teismo nuosprendį 

itin apkarpytos valstybės 

pareigūnų galimybės 

lįsti į piliečių kompiuterius, 

ir stebėti, ką žmogus veikia 

internete, galima tik esant 

konkretiems įrodymams, 

kad jis kelia pavojų kitiems 

žmonėms ar visuomenei. Be 

to, galima klausytis tik jo internetinės 

telefonijos pokalbių. 

Ir nieko daugiau. 

Visa kontrolė 

Panašu, kad Vokietijos teisėsaugos 

pareigūnams į 

tai buvo nusispjauti. Aptikta 

programa, kurią CCC 

pavadino R2D2, gali daug 

daugiau. Kitame laido gale 

esantis pareigūnas, pavargęs 

nuo jūsų „Skype” pokalbių, 

gali pradėti stebėti, ką rašote 

elektroniniuose laiškuose ar 

per greitojo susirašinėjimo 

programas. R2D2 taip pat 

gali daryti jūsų ekrano nuotraukas 

ir įjungti kompiuterio 

kamerą bei mikrofoną. 

Taigi jeigu būsite Vokietijoje 

ir netikėtai pamatysite, kad 

užsižiebė kompiuterio kameros 

lemputė, nesutrikite 

ir pamojuokite teisėsaugos 

pareigūnui. 

Juokas juokais, bet R2D2 

galima atnaujinti per atstumą 

ir papildyti. Tokiu 

būdu galima perimti ir visą 

kompiuterio kontrolę. CCC 

atkreipė dėmesį, kad programa 

suprogramuota itin 

prastai: „Užkrėsti kompiuteriai 

lieka visai žemo saugumo 

lygio, jį galima būtų 

pasiekti, jei visi slaptažodžiai 

būtų „1234”. 

Tokiu atveju įtariamojo 

kompiuterio kontrolę iš teisėsaugos 

pareigūnų gana 

lengvai gali perimti ir programišius 

iš bet kurio pasaulio 

krašto. 

„Tokiu būdu per R2D2 į 

stebimą kompiuterį galima 

įkelti suklastotus įrodymus 

ar ištrinti jame esančius duomenis. 

Tai verčia suabejoti 

tokia tyrimo metodika. Programišius 

net gali apsimesti 

teisėsaugos pareigūnu ir taip 

gauti priėjimą prie vidinių 

teisėsaugos kompiuterinių 

»Pilietis ir privačioje, ir viešoje erdvėje turi 

būti apsaugotas nuo šnipinėjimo griežtais 

valstybės kontroliuojamais mechanizmais 

sistemų”, – atkreipė dėmesį 

CCC atstovai. 

Į kompiuterį R2D2 pakliūva 

kaip paprastas virusas: 

ją galima įrašyti prisėdus 

prie aukos kompiuterio 

ar atidarius užkrėstą rinkmeną, 

kuri atkeliavo elektroniniu 

paštu. 

Nepigi programa 

Iš „WikiLeaks” pateiktų dokumentų 

matyti, kad Vokietijos 

muitų tyrimų tarnyba 

už daugiau nei 2 mln. eurų 

gavo pasiūlymą įsigyti sekamąją 

įrangą iš programinės 

įrangos plėtotojo „DigiTask”. 

2007 metų rugsėjo dokumentuose 

atsakant į Bavarijos 

teisėsaugos pareigūnų užklausą 

skelbiama, kad „DigiTask” 

gali sukurti komercinę 

šnipinėjimo programą 

„Skype Capture Unit”. 

Kompiuterių saugumo 

sprendimų bendrovė „F-Secure” 

atkreipė dėmesį, kad 

CCC aptiktos R2D2 įdiegimo 

rinkmena vadinama scuinst. 

exe, arba iššifravus – „Skype 

Capture Unit Installer”. Vėliau 

ir „DigiTask” atstovai 

pripažino faktą, kad 2007 metais 

Bavarijos pareigūnams 

pardavė programinę įrangą. 

„Jeigu praėjusią savaitę 

FAKTAI 

Nusikaltėlių šnipinėjimas 

•• 

JAV teisėsaugos naudojama 

CIPAV šnipinėjimo programa 

padėjo sulaikyti ne vieną nusikaltėlį. 

•• 

2005 metais programišius 

įsilaužė į tūkstančius kompiuterių 

bendrovėje „Cisco“, 

kelias JAV nacionalines tyrimų 

labarotorijas ir NASA laboratoriją. 

Pasitelkus CIPAV pareigūnams 

pavyko išsiaiškinti, 

kad tai buvo šešiolikmetis iš 

Švedijos. 

•• 

Tais pačiais metais FTB panaudojo 

CIPAV ieškodamas 

vyro, kuris grasino nužudyti 

nepilnametę merginą. 

•• 

2005 metais kažkas apsimetė 

vienu iš FTB vadovų ir 

internete terorizavo žmones. 

Teismas suteikė leidimą jo ieškant 

naudoti CIPAV. 

Programišiai atskleidė, kad Vokietijos 

teisėsauga naudoja programinę 

įrangą, kuri leidžia perimti aukos 

kompiuterio valdymą. AFP 

atrasta programinė įranga 

yra ta, kurią mes pardavėme 

Bavarijos pareigūnams, 

tada tai ta pati programinė 

įranga, kurią pardavėme 

2007 metais“, – „Deutsche 

Welle” teigė bendrovės atstovas 

Winfriedas Seibertas. Jis 

patikino, kad jų kuriama programinė 

įranga nepažeidžia 

įstatymų, tačiau užsakovui 

turint teismo leidimą ją galima 

patobulinti įprastomis 

sąlygomis neleidžiamomis 

funkcijomis. 

Tiesa, bendrovės siūlomas 

kainininkas gana nemažas. 

„WikiLeaks” išplatintuose 

dokumentuose teigiama, kad 

už kiekvieną „Skype Capture 

Unit” įdiegimą prašoma 3,5 

tūkst. eurų. 

Pripažino naudoję 

Šalies Federalinė policija 

paneigė savo veikloje naudojusi 

R2D2, tačiau teigiamus 

atsakymus pateikė kelių 

Vokietijos federalinių žemių 

atstovai. 

Bavarijos vidaus reikalų 

ministras Joachimas Hermannas 

patvirtino, kad 

pareigūnai šia šnipinėjimo 

programa pradėjo naudotis 

dar 2009 metais, tačiau 

tvirtino, kad tai darydami 

įstatymų nepažeidė, ir pasiūlė 

ištirti, kokiais atvejais 

ir kaip pareigūnai naudojo 

R2D2. 

Kitų kelių šalies regionų 

politikai taip pat patvirtino 

naudojęsi šnipinėjimo programomis, 

tačiau neaišku, 

ar tai buvo ta pati įranga, 

kurią rado CCC. 

Šalies teisingumo ministrė 

Sabine Leutheusser- 

Schnarrenberger liepė atlikti 

tyrimą, ar teisėsaugos 

pareigūnai šnipinėjo nepažeisdami 

įstatymų. „Pilietis 

ir privačioje, ir viešoje 

erdvėje turi būti apsaugotas 

nuo šnipinėjimo griežtais 

valstybės kontroliuojamais 

mechanizmais”, – sakė ji. 

Ne pirmieji 

Vokietija nėra pirmoji šalis, 

kurios pareigūnai slapta 

žvalgosi į įtariamųjų kompiuterius. 

Štai JAV jau kurį 

laiką naudojasi programa 

CIPAV, kurios užduotis – plačiai 

surinkti informacijos ir 

vėliau ją perduoti FTB tarnybinėms 

stotims. Šis faktas 

visuomenei tapo žinomas, 

»Gan lengvai įtariamojo kompiuterio 

kontrolę iš teisėsaugos pareigūnų gali perimti 

ir programišius iš bet kurio pasaulio krašto 

Įtariama, kad kelerius metus Vokietijos teisėsaugos pareigūnai neteisėtai sekė šalies piliečių kompiuterius. AFP 

kai 2007 metais FTB, pasinaudojusi 

CIPAV, elektroniniu 

laišku siunčiamus grasinimus 

susprogdinti bombas 

Vašingtone susiejo su penkiolikmečiu 

moksleiviu. 

Ta pati programinė 

įranga buvo naudojama tiriant 

bylas, susijusias su didžiausiais 

programišiais, o 

vienoje byloje buvo sekamas 

asmuo, internete apsimetantis 

FTB agentu. Vienu metu 

ši programa tarp teisėsaugos 

pareigūnų tapo tokia 

populiari, kad 2002 metais 

Teisingumo departamento 

teisininkai juos įspėjo, jog 

toks dažnas naudojimas 

skaitmeninius įrodymus 

gali išginti iš teismo salių.

26 

Nr. 39 

Verslo švyturiai Verslo švyturiai 

27 

2011 m. spalio 17–23 d. 

2011 m. spalio 17–23 

Nr. 39 

d. 

Paulius Grinkevičius 

paulius.grinkevicius@ekonomika.lt 

Nuo pat mažų 

dienų vaistinėje 

augęs T. Endriukaitis 

neslepia, 

kad apsisprendžiant pasirinkti 

vaistininko profesiją 

turėjo ir tėvo įtaka. Dabar 

verslininkas džiaugiasi, kai 

išgirsta, kad jo sūnūs Tautvydas 

ir Laurynas sakosi taip 

pat ketinantys tęsti šeimos 

tradicijas: „Pirmame mūsų 

namo aukšte buvo vaistinė, 

kuriai vadovavo tėvas, o antrame 

– butas, todėl visą vaikystę 

praleidau ir užaugau 

vaistinėje. Kasdien grįžęs iš 

mokyklos matydavau, kaip 

tėvas vaistinėje bendrauja su 

žmonėmis, teiraujasi apie jų 

sveikatą ir dalija patarimus. 

Turbūt tai didžiąja dalimi ir 

lėmė, kad pasirinkau šią profesiją. 

Sūnūs irgi sako, kad 

bus vaistininkai.“ 

Kalbos nepagrįstos 

„Dabartinė farmacijos rinka 

labai skiriasi nuo ankstesnės. 

Prieš keletą dešimtmečių 

dauguma vaistinių buvo 

nepriklausomos, o dabar 

jas kontroliuoja 5 vaistinių 

tinklai, kurie užima beveik 

90 proc. rinkos. Panaši situacija 

ir didmeninėje rinkoje 

– iš kelių dešimčių didmenininkų 

yra likę 8, kurių 

didžioji dalis vaistus tiekia 

savo vaistinėms“, – dabartinę 

farmacijos rinką Lietuvoje 

apibūdino verslininkas. 

Pasak T. Endriukaičio, skiriasi 

ir pati vaistininkystė – 

anksčiau vaistininkai ne tik 

parduodavo vaistus, bet ir 

žmonėms dalydavo sveikatos 

patarimus, o dabar vaistai 

parduodami tik nurodant, 

kiek kartų per dieną vaistą 

reikia vartoti. 

Paklaustas, ar pagrįstos 

dažnai girdimos kalbos apie 

didelius vaistų antkainius 

Lietuvoje, T. Endriukaitis 

sako, kad tokios kalbos neteisingos 

– vaistų antkainiai 

Lietuvoje esą yra vieni mažiausių 

Europoje: „Visi Lietuvoje 

parduodami vaistai 

yra pagaminti užsienyje. Mes 

nežinome, kokius antkainius 

užsideda užsienio gamintojai. 

Galbūt jie pagamina 

vaistą, kuris kainuoja 1 litą, 

ir jį mums parduoda už 10 

litų. Tačiau didmeninėje prekyboje, 

kur didmenininkas 

vaistus perka iš gamintojo 

ir pateikia vaistininkui, antkainiai 

yra labai maži, net 

vieni mažiausių Europoje. 

Pavyzdžiui, Vokietijoje vaistinėje 

vidutinis antkainis yra 

50 proc., o Lietuvoje – apie 15 

proc. Kalbos, kad vaistinių 

antkainiai yra milžiniški ir 

vaistų verslas pagal pelningumą 

yra iškart po naftos bei 

ginklų, yra neteisingos.“ 

Pasak T. Endriukaičio, 

mintis, kad didelius antkainius 

iš tikrųjų užsikelia ne 

didmenininkai ar vaistinės, 

o didieji vaistų gamintojai, 

Vaistininkas, iš krizės 

Neseniai moderniausią farmacijos logistikos centrą ir sandėlį Rytų ir Vidurio Europoje atidaręs 

įmonės „Entafarma“ generalinis direktorius Tauras Endriukaitis pasakoja jau nuo ketverių metų 

žinojęs – būsiąs vaistininkas. 

sustiprina tai, kad didžiosios 

vaistus gaminančios kompanijos 

superka mažesniąsias 

ir nuolatos plečiasi. 

Vaistinė neišsilaikė 

Kai T. Endriukaitis studijavo 

Kauno medicinos universitete, 

mirė jo tėvas. Baigęs 

mokslus dabartinis „Entafarmos“ 

generalinis direktorius 

ėmė vadovauti vaistinei, 

kurioje kadaise užaugo. 

Kadangi Lietuvai perėjus 

prie rinkos ekonomikos „Šalpusnio“ 

vaistinę išlaikyti 

tapo sunku, T. Endriukaitis 

nutarė užsiimti didmeniniu 

vaistų pardavimu: „Mūsų 

name veikusi vaistinė galėjo 

gyvuoti Sovietų Sąjungos laikais, 

tačiau kai Lietuva tapo 

nepriklausoma ir perėjo prie 

rinkos ekonomikos, vaistinei 

pasidarė sunku: ji buvo pačiame 

palei Nemuną ištįsusio 

Kidulių miestelio (Šakių 

rajonas – red. past.) gale, kur 

»Nusprendėme, kad sandėlį per krizę pastatysime ir pigiau, ir 

lengviau: kai viskas sustingę, savivaldybėse ir kitose institucijose 

lengviau gauti leidimus, o statybinės įmonės suinteresuotos gauti 

daugiau užsakymų, todėl teikia pigesnes paslaugas 

žmonės retai praeidavo, todėl 

ji negalėjo išsilaikyti ir 

toliau dirbti pelningai. Mąsčiau, 

ką daryti toliau, ir nutariau 

užsiimti didmeniniu 

vaistų pardavimu – vaistus 

tiekti kitoms vaistinėms.“ 

Tuomet T. Endriukaitis 

nuspirko licenciją, įsteigė 

įmonę „Entafarma“, ir sėkmingai 

plėtė veiklą Jurbarke. 

Kiek vėliau įmonė persikėlė 

į Kauną, o iš ten – į sostinę, 

ir tapo „Entafarma“, 

kurioje dabar dirba jau daugiau 

kaip 50 darbuotojų. 

Sutaupė keletą milijonų 

Paklaustas, kodėl „Entafarma“ 

dabar neturi savo 

CV Tauras Endriukaitis 

Gimė 1970 m. sausio 31 d. 

Kiduliuose, Šakių r. 

1988 – 1993 m. studijavo Kauno 

medicinos universitete 

Nuo 1993 m. – individualios 

įmonės „Entafarma“ ( UAB 

„Entafarma“) direktorius 

2009 m. įtrauktas į Tūkstantmečio 

žmonių sąrašą 

išlošęs milijonus 

T. Endriukaitis niekada nedarytų 

nuolaidų kokybės sąskaita. 

Bendrovės nuotr. 

vaistinių tinklo, generalinis 

direktorius atsakė, kad jo 

vadovaujama įmonė mažmenine 

vaistų prekyba užsiimti 

nepanoro, nes baiminosi prarasti 

klientus: „Galvojome, 

jei užsiimsime mažmenine 

vaistų prekyba, mūsų pagrindiniai 

klientai – nepriklausomos 

vaistinės – nuo 

mūsų gali nusigręžti ir nebepirkti, 

nes atidarydami savo 

vaistinių tinklą taptume jų 

konkurentais. Tačiau, kaip 

matome dabar, Lietuvoje 

vaistininkai apie konkurenciją 

nemąsto: jei didmenininkas 

turi vaistinių tinklą ir 

nepriklausomos vaistinės iš 

jo vaistus perka, tai jį palaiko 

ir stiprina savo konkurentą. 

Keista, bet daug nepriklausomų 

vaistinių Lietuvoje 

taip ir elgiasi.“ 

Dabar Lietuvoje nepriklausomų 

vaistinių nuolat 

mažėja, nes jos tampa vaistinių 

tinklų dalimi. Todėl 

ieškodama naujų verslo nišų 

„Entafarma“ nutarė plėtoti 

Lietuvoje mažai kam žinomą 

ir nedaug kam suprantamą 

farmacinės logistikos verslą 

– užsienio įmonėms teikti 

vaistų sandėliavimo, saugojimo 

ir paskirstymo paslaugas. 

T. Endriukaičio teigimu, 

pastatydama daugiau nei 

12 mln. litų kainavusį moderniausią 

Rytų ir Vidurio 

Europoje farmacinės logistikos 

centrą ekonominiu 

FAKTAI 

„Entafarma“ 

••„Entafarma“ 

bendradarbiauja 

su „Sandoz“, „Stada“, 

„Astellas Pharma“. Tarptautinis 

vaistų gamintojas „Novartis“, 

„Entafarmai“ pakvietus, 

vaistų sandėliavimą ir logistiką 

iš Latvijos perkėlė į Lietuvą. 

•• 

8 tūkst. kv. m ploto „Entafarmos“ 

patalpose vaistiniams 

preparatams sandėliuoti telpa 

10 tūkst. palečių. 

••„Entafarmoje“ 

įrengtas 

vienintelis muitinės sandėlis 

Lietuvoje, turintis Geros vaistų 

platinimo praktikos licenciją. 

„Entafarmos“ logistikos centras 

– moderniausias Rytų ir Vidurio 

Europoje. 

Bendrovės nuotr. 

Į logistikos centro atidarymą atvyko farmacijos įmonių vadovai iš Lietuvos ir užsienio. Bendrovės nuotr. 

sunkmečiu įmonė sutaupė 

– tokį pat sandėlį pastatyti 

dabar įmonei būtų atsiėję keletu 

milijonų litų brangiau: 

„Esu skaitęs, kad protingi 

žmonės iš karų ir krizių išlošia. 

Paklausiau savęs, ar 

mes galime ką nors išlošti. 

Nusprendėme, kad sandėlį 

per krizę pastatysime ir pigiau, 

ir lengviau: kai viskas 

sustingę, savivaldybėse ir 

kitose institucijose lengviau 

gauti leidimus, o statybinės 

įmonės suinteresuotos gauti 

daugiau užsakymų, todėl teikia 

pigesnes paslaugas. Suskaičiavome, 

kad jei sandėlį 

būtume statę dabar, kaina 

būtų maždaug penktadaliu 

didesnė.“ 

Paslaugas plės 

Pasak T. Endriukaičio, „Entafarma“ 

yra vienintelė 

bendrovė Lietuvoje, kurioje 

esantis muitinės sandėlis 

atitinka Geros platinimo 

praktikos reikalavimus ir 

turi licenciją. Taip pat „Entafarma“ 

yra viena iš nedaugelio 

įmonių, kuri turi leidimus 

importuoti vaistus iš 

trečiųjų šalių ir licenciją tuos 

vaistus išleisti į rinką. Įmonė 

ketina plėsti savo teikiamų 

paslaugų spektrą ir atpiginti 

paslaugų kainą: „Artimiausiu 

metu ketiname įsigyti licenciją 

vaistams perpakuoti. 

Pas mus sandėliuojami vaistai 

su lietuviškomis pakuotėmis 

reikalui esant galėtų būti 

perpakuojami ir parduodami 

kitose valstybėse. Vienas iš 

įmonės tikslų yra dar labiau 

praplėsti klientų farmacinės 

logistikos srityje skaičių už 

Lietuvos ribų. Dabar vaistų 

pervežimo paslauga pas mus 

yra viena pigiausių šiame 

regione, tačiau padidėjus 

klientų skaičiui užsienyje 

galėtume paslaugas dar atpiginti.“ 

Nors „Entafarma“ ketina 

atpiginti paslaugas, T. Endriukaitis 

pabrėžia, kad niekuomet 

nedarytų nuolaidų 

kokybės sąskaita – kokybė 

esąs „Entafarmos“ prioritetas. 

Vadovo teigimu, dabar 

įmonė jau gabena vaistus į 

»Kalbos, kad vaistų antkainiai yra milžiniški 

ir vaistų verslas pagal pelningumą yra iškart 

po naftos ir ginklų, yra neteisingos 

tokias valstybes kaip Azerbaidžanas, 

Kazachstanas 

ar Mongolija, artimiausiu 

metu ketina pradėti vaistus 

tiekti į Skandinavijos šalis 

(pirmiausia – į Suomiją) ir 

Rusiją. 

Siūlė milijoną 

Anksčiau iš tėvo paveldėtą 

„Šalpusnio“ vaistinę ir dabartinį 

modernų logistikos 

centrą sieja dar T. Endriukaičio 

tėvo pradėtas pildyti 

farmacijos muziejus. Dabar 

jis įkurtas „Entafarmos“ 

įmonės patalpose. 

Muziejuje yra daugiau 

nei 2 000 eksponatų – knygų, 

vaistų ir kitų su farmacija 

susijusių dalykų. Tarp jų galima 

pamatyti ir Napoleono 

laikų kareivio drabužiuose 

rastą buteliuką su anyžių 

skysčio likučiais. Muziejuje 

yra ir malūnėlis, skirtas 

vaistažolėms, sėkloms ir vaisiams 

smulkinti. Už panašų, 

tik dvigubai didesnį Kauno 

farmacijos muziejuje esantį 

malūnėlį farmacininkai iš 

Jungtinių Amerikos valstijų, 

T. Endriukaičio teigimu, 

muziejui yra siūlę milijoną 

dolerių. 

„Kadangi pas mus esantis 

malūnėlis yra beveik identiškas, 

tik perpus mažesnis, 

jis yra brangiausias daiktas 

mūsų įmonės patalpose – kainuoja 

pusę milijono dolerių“, 

– juokavo verslininkas.

28 

Nr. 39 

Įdarbinti pinigai Įdarbinti pinigai 

29 

2011 m. spalio 17–23 d. 

2011 m. spalio 17–23 

Nr. 39 

d. 

Išsigelbėjimo siūlo ieškoti 

Baigiantis Lietuvos ekonomikos augimo variklio degalams verslas siūlo naują jų šaltinį. Tai nėra kontrabandiniai 

Martynas Pasiliauskas 

martynas.pasiliauskas@ekonomika.lt 

Lietuvos laisvosios 

rinkos institutas 

(LLRI) ir Lietuvos 

pramonininkų konfederacija 

(LPK) siūlo sukti 

galvą Estijos link ir pasekus 

jos pavyzdžiu panaikinti 

investicijų apmokestinimą 

pelno mokesčiu. Šio pasiūlymo 

šalininkai argumentuoja, 

kad tai padarius šalyje 

pradėtų augti darbo našumas, 

paskui – darbuotojų atlyginimai, 

tai lemtų vidaus paklausos 

didėjimą – sritį, kuri 

šiandien labiausiai šlubuoja. 

Šiuo metu Lietuvoje galioja 

15 proc. pelno mokestis, 

dėl kurio su keletu išimčių 

tiek pat pabrangsta ir įmonių 

investicijos. O Estijoje reinvestuojamam 

pelnui taikomas 

nulinis tarifas. 

„Neteko girdėti politiko, 

kuris pasakytų, kad jam ekonomikos 

augimas nerūpi, – 

teigė LLRI prezidentė Rūta 

Vainienė. – Visi kalba apie 

augimą, tačiau man atrodo, 

kad nesuvokia, jog to esmė 

yra investicijos. Nulinis tarifas 

nėra dovana verslui. Tai 

net ne paslauga, o valdžios 

pareiga žmogui, nes kastuvu 

BVP šiais laikais nesukursi.“ 

Investicijų nauda 

R. Vainienė atkreipė dėmesį, 

kad Lietuvoje pernai privataus 

sektoriaus investicijų 

santykis su BVP siekė 11,7 

procento. Žemesnį rodiklį Europos 

Sąjungoje (ES) teturėjo 

Airija. R. Vainienė įsitikinusi, 

kad nulinis investicijų 

tarifas sudarytų prielaidas 

kilti atlyginimams, nes didintų 

darbuotojų produktyvumą. 

Pernai pagal šį rodiklį 

Lietuva ES buvo penkta nuo 

galo. 

R. Vainienės nuomone, 

žemą našumą lemia našių 

gamybos priemonių stoka, 

o joms papildyti reikalingos 

papildomos investicijos. 

Realus to pavyzdys – bendrovė 

„Amilina“, užsiimanti 

»Kastuvu BVP šiais 

laikais nesukursi 

NASDAQ OMX Vilnius biržoje – didžiausias teigiamas pokytis per savaitę 

Nr. Akcija 

Pokytis Apyvarta 

1 

2 

3 

4 

5 

Įmonių grupė „Alita“ (AGP1L) 

„Klaipėdos nafta“ (KNF1L) 

„Vilniaus baldai“ (VBL1L) 

„City Service“ (CTS1L) 

„Linas“ (LNS1L) 

+45,00% 

+6,33% 

+3,42% 

+2,17% 

+1,61% 

205,03 EUR 

17146,26 EUR 

15526,21 EUR 

2599,40 EUR 

196,18 EUR 

Šalt. spekuliantai.lt, spalio 6–13 d. duomenys 

kviečių krakmolo, glitimo 

ir kviečių glitimo pašarų gamyba. 

Bendrovei investavus 

140 mln. litų, iš kurių 80 mln. 

buvo skirta dėvėtai įrangai, 

jai montuoti ir rekonstruoti, 

darbo našumas nuo 2004 iki 

2011 metų ūgtelėjo 180 procentų. 

„Tai dvylika kartų daugiau 

nei Lietuvos maisto 

pramonės vidurkis, – sakė 

bendrovės generalinis direktorius 

Mindaugas Gedvilas. 

– Iš esmės darbo užmokestis 

pas mus tolygiai kilo su darbo 

našumu: nuo 1,5 tūkstančių 

litų 2004 metais – šiemet padidėjo 

iki 3,4 tūkstančio,“ 

Nulinio tarifo idėja reiškiama 

ne pirmą kartą. Investicijų 

neapmokestinimo 

tvarka Lietuvoje galiojo 

1997–2001 metais ir, anot LLRI 

prezidentės, pasiteisino. Mat 

tuo metu privatus sektorius 

investavo 5–10 proc. daugiau 

nei šiandien. Pajamos, kurių 

valstybė netektų neapmokestinusi 

investicijų, į biudžetą 

NASDAQ OMX Vilnius biržoje – didžiausias neigiamas pokytis per savaitę 

Nr. Akcija 

Pokytis Apyvarta 

1 

2 

3 

4 

5 

LITGRID turtas (LGD1L) 

„Linas Agro Group“ (LNA1L) 

„Invalda“ (IVL1L) 

„Grigiškės“ (GRG1L) 

Lietuvos jūrų laivininkystė (LJL1L) 

grįžtų kitų mokesčių pavidalu: 

gyventojų pajamų, privalomojo 

sveikatos draudimo 

ir „Sodros“. 

Estijos pavyzdys 

Kalbant apie pelno mokestį, 

estai – lyg balta varna ES. Čia 

nuo 2000 metų taikomas 21 

proc. pelno mokestis, tačiau 

–7,59% 

–3,61% 

–2,82% 

–2,78% 

–2,70% 

kol verslininkas pelno nejudina, 

tol mokesčio ir nemoka. 

„Pelno mokestis mokamas 

tik kai yra paskirstomas: išmokami 

dividendai, pinigai 

išleidžiami reprezentacinėmis 

išlaidoms, aukoms, dovanoms 

ir panašiai, – aiškino 

LPK Ekonomikos ir finansų 

departamento direktorius Si- 

120,45 EUR 

17560,46 EUR 

54664,68 EUR 

3810,62 EUR 

17620,53 EUR 

Šalt. spekuliantai.lt, spalio 6–13 d. duomenys 

Estijoje 

degalai iš Baltarusijos. 

»Kalbant apie 

pelno mokestį, estai 

– lyg balta varna ES. 

Čia nuo 2000 metų 

taikomas 21 proc. 

pelno mokestis, tačiau 

kol verslininkas 

pelno nejudina, tol 

mokesčio ir nemoka 

Idėjos šalininkai teigia, kad 

Lietuvos privataus sektoriaus 

investicijos šiandien užgniaužtos 

pelno mokesčio. 

Reuters 

gitas Besagirskas. – Jeigu pelnas 

perkeliamas į pagrindinę 

bendrovę, nepriklausomai, 

ar ji yra tos šalies rezidentė, 

taip pat mokamas pelno mokestis.“ 

Anot jo, didžiausias estų 

sistemos pranašumas – norint 

pelno mokesčio lengvatos, 

valdžia nenustato, kur 

investuoti, į kokio senumo 

turtą ir kiek jis turi būti inovatyvus. 

„Štai Lietuvoje „Megrame“ 

norėjo pirkti įrangą, 

kuri buvo ketverių metų senumo, 

tačiau nenaudota ir 

parduodama labai pigiai. Tačiau 

įmonė negalėjo pasinaudoti 

mūsų pelno mokesčio 

lengvata“, – sakė jis. 

S. Besagirskas atkreipė 

dėmesį, kad Estijoje nulinio 

tarifo nauda pasireiškė ne iškarto 

– pajamos iš pelno mokesčio 

pradėjo sparčiai augti 

praėjus porai metų, kai nauja 

sistema įsigaliojo. 

„Palyginti su Lietuva, pagrindinė 

problema ta, kad 

mūsų gal toks mentalitetas, 

jog norime viską apeiti – į namus 

užeiti ne pro duris, kaip 

siūlo estai, bet lysti pro kaminą, 

– teigė jis. – Turime galimybių 

mažinti pelno apmokestinimą, 

bet tokiu atveju 

turime žaisti pagal sudėtingesnes 

taisykles nei estai.“ 

Abejoja estais 

Finansų ministrė Ingrida 

Šimonytė nemano, kad 1997– 

2001 metais galiojusi nulinio 

tarifo sistema buvo geriausias 

pasirinkimas: „Niekas 

kitas tokios sistemos, kaip 

»Gyvename laikais, kai vyrauja monopolijos. 

Pelno mokestis tiesiog padeda nusiurbti dalį 

nepelnyto antpelnio 

Estijoje, pasaulyje neturi. Tai 

būtų eksperimentas, kad ir 

kaip į tai pažiūrėtume. Nežinau 

ir nesu įsitikinusi, kad 

tai, kas yra Estijoje, – geriausia 

pasaulyje. Man kyla klausimas: 

jeigu estams taip jau 

gerai, kodėl nėra pasekėjų, jie 

per dešimt metų galėjo įsitikinti, 

kaip tai gerai.” 

Anot jos, žvelgiant į praeityje 

atliktus tyrimus, kai 

buvo vertinama investicinė 

nauda užsienio globojamai 

kompanijai rinktis vieną iš 

naujųjų ES narių, Lietuva 

atrodo patraukliau nei Estija. 

„Tyrimas atliktas 2004 metais, 

bet per tą laiką sistemos 

iš esmės nepasikeitė, – sakė 

finansų ministrė. – Vertinimas 

buvo pakankamai akivaizdus, 

kai sudedamos visos 

aplinkybės – kokia pelno mokesčio 

sistema, kaip traktuojami 

verslui svarbūs procesai 

– išvada buvo akivaizdžiai 

naudinga Lietuvai.“ 

Alternatyva 

Lietuvos banko valdybos 

pirmininko pavaduotojas 

Raimondas Kuodis įsitikinęs, 

kad dabartinis 15 proc. 

tarifų yra gana mažas, todėl 

jo nereikėtų mažinti įvairiomis 

lengvatomis. Anot jo, 

dažniausiai vyrauja naivus 

požiūris, kad šis mokestis 

trukdo investicijoms, dėl to 

mažėja kapitalo kiekis ir tai 

galiausiai atsisuka prieš darbuotojus 

mažesniais atlyginimais. 

„Gyvename laikais, kai 

vyrauja monopolijos, – sakė 

R. Kuodis. – Pelno mokestis 

tiesiog padeda nusiurbti dalį 

nepelnyto antpelnio. Taip 

pat mokesčių tarifai negali 

smarkiai skirtis, nes nulinis 

pelno mokestis labai pradėtų 

graužti pajamų mokesčių 

bazę.“ 

Jis siūlo sumažinti juridinių 

asmenų formų skaičių: 

„Tuomet vienos įmonės 

būtų didesnės, o kitos mažesnės. 

Jos skirtųsi ne pelno 

mokesčio tarifu, o apskaitos 

vedimo būdu. Mažos įmonės 

galėtų apskaitą vesti pinigų 

srautų pagrindu ir tai galėtų 

daryti pats vadovas. Iš 

pajamų atimamos išlaidos 

ir gaunamas rezultatas, nuo 

kurio sumokami mokesčiai, 

ir viskas. Tada investuojamo 

pelno problema kaip ir išnyktų. 

Jei steigi įmonę, perki 

kioską – tai parodai išlaidomis. 

Nebebūtų problemos ir 

greičiausiai pelno mokesčio 

nereikėtų.“ 

Lietuvoje privatus 

sektorius investuoja 

beveik mažiausiai ES 

Šalis Investicijų santykis* 

Airija 7,4 

Lietuva 11,5 

Lenkija 13,9 

Latvija 14,4 

Estija 15,2 

Vengrija 16,1 

Čekija 16,4 

Rumunija 17,2 

Slovakija 17,7 

Bulgarija 18,9 

* – 2010 m. privataus sektoriaus investicijų 

santykis su BVP (proc.) 

Šalt. „Eurostat“ 

Ko nesapnavo 

B. Bernanke 

Praėjusią savaitę rinkos atrodė nurimusios, nes ramino 

jas visomis įmanomomis priemonėmis. 

Nauris Treigys 

Spekuliantai.lt apžvalgininkas 

■Praėjusią savaitę išaiškėjo, 

kad vienoje didžiausių 

pasaulio ekonomikų 

– Jungtinėse Amerikos 

Valstijose – recesijos nebus. 

Ekonomika augs gerokai 

lėčiau, tačiau vis tiek augs. 

Analitikų lūpose žodžiai 

„trapus augimas“ pakeitė 

„recesiją“. Tik šalia dar atsirado 

papildymas – „pažeidžiamas 

esant neigiamiems 

sukrėtimams“. Apie kokius 

sukrėtimus kalbama? 

Amerikoje grėsmę vis 

dar kelia užtrukęs namų 

ūkių įsiskolinimas ir egzistuoja 

rizika, kad gali būti 

imtasi griežtesnių fiskalinės 

politikos priemonių nei 

tikėtasi. Apie Europos problemas 

su Graikija ateityje 

geriau patylėsime. 

Federalinis atvirosios 

rinkos komitetas (FOMC) 

numatė, kad imsis visų 

priemonių, jei tik tokie neigiami 

sukrėtimai įvyktų. O 

Federalinis rezervų bankas 

antrąjį šių metų pusmetį 

prognozuoja net spartesnį 

ekonomikos augimą. Tai 

lems ir lemia Japonijoje 

įvykęs žemės drebėjimas 

su cunamiu – Amerikos automobilių 

gamintojams kol 

kas neliko stiprių konkurentų 

iš Tekančios Saulės 

šalies. 

O Europoje buvo šifruojamas 

„Merkozy“ gelbėjimo 

planas. Detalės dar neskelbiamos, 

nes jų kol kas nėra. 

Tačiau žinoma, kad Prancūzijos 

ir Vokietijos lyderiai 

per vieno sekmadienio 

pasimatymą kalbėjosi apie 

Europos bankų rekapitalizaciją, 

ekonomikos augimo 

euro zonoje koordinavimą 

ir Graikijos problemos 

sprendimą. Smulkus planas 

bus parengtas šio mėnesio 

pabaigoje. JK premjeras 

Davidas Cameronas 

taip pakomentavo Europos 

lyderių sprendimą: „Šiek 

tiek per mažai, truputį per 

vėlai.“ 

Tad dabar nekantriai 

laukiame G20-uko susitikimo 

Kanuose lapkričio 3 

»Problemos įsisenėjo ir greitai įprasime 

su jomis gyventi, kad nereikės jokių 

gelbėjimo planų 

dieną. Gali būti, kad jame 

ir bus pristatytas Europos 

gelbėjimo planas. Laiko 

nedaug ir reikia paskubėti. 

Problemos įsisenėjo 

ir greitai įprasime su jomis 

gyventi, kad nereikės jokių 

gelbėjimo planų. Laikas 

– geriausias vaistas, sako 

liaudis. Tačiau kai Europos 

bankai, anot Tarptautinio 

valiutos fondo, „yra 

200 trilijonų eurų dydžio 

juodojoje skylėje“, gaišti 

gali būti pražūtinga. O šios 

problemos sprendimas mokesčių 

mokėtojų pinigais 

sumažintų šalies kredito 

reitingą. 

Italijos reitingo sumažinimą 

rinkos prarijo nė nepastebėjusios. 

O įsivaizduojate, 

kas darytųsi, jei viena 

mažytė raidelė pasikeistų 

Vokietijos ar Prancūzijos 

kredito reitinguose? B. 

Bernanke dar nesapnavo 

tokio košmaro... Šiurpu, ar 

ne? Geriau nereikia. Bet 

šiandien visi dar sąlygiškai 

ramūs. 

O akcijų rinkos rimsta, 

jei tokiu žodžiu galima apibūdinti 

rinkas... Bet kokiu 

atveju šiuo metu jos bando 

rasti aiškesnę kryptį. Ši 

kryptis yra į viršų. Dar 

nedrąsiai, tačiau pasipriešinimo 

įveikimas ir naujų 

aukštumų pasiekimas per 

dvi savaites rodo galimą 

tendencijos pokytį. 

Jau turėjote laiko atlikti 

namų darbus atsirinkdami 

investicines idėjas. Dabar 

ieškokite rinkoje palankaus 

meto. Galbūt jis jau 

atėjo?.. 

N.Treigys: akcijų rinkos šiuo metu bando 

rasti aiškesnę kryptį. 

Ruslano Kondratjevo nuotr.

Nr. 39 

2011 m. spalio 17–23 d. 

Paskutinis puslapis 31 

Kaip kyla nepasitenkinimas darbu 

Naujausiais tyrimų duomenimis, asmenys, kurie darbe jaučiasi nepakankamai įvertinti, 

rizikuoja dažniau susidurti su psichiniais ir fiziologiniais negalavimais, rašo. 

Tarp nusivylusių darbuotojų išauga pykčio, priešiškumo, cinizmo, depresijos ir nerimo laipsnis. Scanpix 

Stresą, įtampą ir chroniškus 

psichinius 

sutrikimus gali sukelti 

įsitikinimas, 

kad darbdavys netinkamai 

skirsto paaukštinimus ir didina 

atlyginimą. Darbdavio 

atsisakymas vykdyti pažadus, 

susijusius su karjeros 

perspektyvomis, turi tokią 

pat reikšmę psichologinei asmens 

būsenai. Tokią išvada 

priėjo mokslininkai, atlikę 

studiją, kurią išspausdino 

Taikomosios psichologijos 

žurnalas. 

Tarp nusivylusių darbuotojų 

išauga pykčio, priešiškumo, 

cinizmo, depresijos 

ir nerimo laipsnis. Be to, 

tokiems asmenims gali padidėti 

cholesterolis, kraujo 

spaudimas, gali patirti širdies 

priepuolių. 

Studija pasirodė kaip tik 

tuo metu, kai darbo rinkoje 

jaučiama stipri įtampa. Tyrimo 

duomenimis, JAV žmonių 

pasitenkinimas darbu, 

palyginti su ikikriziniu laikotarpiu, 

smuko 11,6 proc. 

Daugelis asmenų, regėdami 

sudėtingą ekonominę padėtį, 

lieka savo darbovietėse nepaisydami 

nepasitenkinimo 

turimu darbu. 

Tyrimo išvadose teigiama, 

kad pagrindine psichologinių 

susirgimų priežastimi tampa 

įsitikinimas, esą darbdavys 

neteisingai skirsto paaukštinimus 

ir atlyginimus. Paprastai 

tariant, jūsų susinervinimą 

sukels bendradarbis, 

uždirbantis tiek pat, kiek ir 

jūs, tačiau nuveikiantis mažiau. 

Kiti darbuotojai jaučia 

nepasitenkinimą, kai sprendimai 

dėl paaukštinimų, 

priedų ir atleidimų priimami 

vieno asmens sprendimu. 

Vis dėlto tenka pripažinti, 

kad darbuotojų įsivaizdavimas, 

kas yra sąžininga, o kas 

ne, nėra visiškai objektyvus. 

Kai kurie darbuotojai gali neturėti 

pakankamai informacijos, 

kaip vyksta vadovybės 

tarpusavio komunikacija ir 

sprendimų priėmimo procedūros, 

kiti pernelyg vertina 

savo indėlį į kompanijos 

darbą. Žmonės skirtingai suvokia 

sąžiningumo sąvoką. 

Vienų manymu, premija turėtų 

būti paskirstyta vienodai 

kiekvienam komandos 

nariui arba suteikta tiems, 

kuriems jos labiausiai reikia, 

kiti pageidautų, kad 

premijos būtų skiriamos tik 

už išskirtinius asmeninius 

nuopelnus. Svarbu pabrėžti, 

kad darbdaviai, siekdami išvengti 

nepasitenkinimo, privalo 

personalui kuo aiškiau 

išdėstyti įmonės darbuotojų 

skatinimo politiką. 

Repetitorių verslas klesti 

■Jungtinėse Amerikos Valstijose 

repetitorių veikla tapo 

tikru verslu. Remiantis internetiniame 

portale „SmartMoney“ 

neseniai pasirodžiusiu 

straipsniu, tai yra 5 mlrd. JAV 

dolerių pramonė, kuri vos per 

dešimtmetį sugebėjo išaugti 

dešimteriopai. 

„The Wall Street Journal“ tinklaraštininkė 

Liza Moyer mano, 

kad pusę šių pinigų greičiausiai 

išleidžia vien Niujorko mieste 

gyvenantys tėveliai. Pasak jos, 

šiame mieste švietimas ir vaikų 

laimėjimus skatinančios programos 

jau seniai tapo savotišku 

sportu. 

Moteris prisipažino, kad prestižinėje 

Manhatano pradinėje 

mokykloje, kurią lanko ir jos vaikai, 

tėvai nuolat samdo repetitorius, 

kad šie parengtų jų atžalas 

ketvirtos klasės valstybiniams 

testams. Remiantis šių testų rezultatais 

vėliau vaikai gali gauti 

vietą mokykloje arba jų tėvai bus 

priversti ieškotis kitos, žemesnio 

lygio, ugdymo įstaigos. 

Repetitorių populiarumo 

fenomenas JAV paaiškinamas 

gana paprastai: iš pradžių vienas 

iš tėvų vaikui pasamdo repetitorių, 

su kurio pagalba atžala sėkmingai 

išlaiko testus. Vėliau jo 

pavyzdžiu paseka dar keli tėveliai 

ir galiausiai nenorėdami atsilikti 

tai pradeda daryti likę tėvai. 

Tačiau tėvai kur kas anksčiau 

nei ketvirtoje klasėje susirūpina 

moksleivių laimėjimais. Praeinant 

įvairius repetitorių centrus 

pro langus galima matyti patalpas, 

užpildytas stoviniuojančiais 

tėvais su mokyklinio amžiaus vaikais. 

Jie čia ateina, nes nori papildomo 

postūmio, jų netenkina 

mokyklose esanti mokymo programa. 

L. Moyer mano, kad 240 

JAV dolerių per mėnesį (beveik 

3 tūkst. JAV dolerių per metus), 

kuriuos ji moka už savo dviejų 

vaikų matematikos pamokas, 

yra investicija į juos, kad šie neatsiliktų 

nuo klasės draugų, kurie 

taip pat „papildomai ugdomi“ 

už mokyklos ribų. Moteris prisipažįsta 

neketinanti siekti aukščiausių 

rezultatų ir pretenduoti 

Vaikų konkurencija prasideda nuo mokyklos suolo. Scanpix 

į prestižiškiausius universitetus, 

tačiau tai daro norėdama, kad 

jos vaikai baigtų mokyklą. 

Minėtuose repetitorių centruose 

negalima nepastebėti 

ir ikimokyklinio amžiaus vaikų, 

kurie čia mokomi žodyno, semiasi 

matematikos žinių. Visa tai 

daroma siekiant, kad pradėdami 

mokyklą jie būtų toliau pažengę 

už konkurentus... tiksliau, klasės 

draugus. 

TINKLARAŠTIS 

Lojančios dėžės autobuse 

Lapkričio pirmąją įsėdę į 

sostinės viešąjį transportą 

nenustebkite, jei dalis keleivių 

vešis amsinčias dėžes. 

Šiandien su keturkoju draugu 

galite drąsiai lipti pro galines 

autobuso ar troleibuso duris, 

jei gyvūnas su antsnukiu ir 

ne ilgesniu nei pusės metro 

pavadėliu. Tokia tvarka atrodo 

visai logiška, tačiau neretas 

atvejis, kai mūsų krašte protingos 

taisyklės pakeičiamos dar 

„protingesnėmis“. 

Per visuotinę kapinių 

lankymo dieną turėtų įsigalioti 

naujos taisyklės, kad keleivis 

gyvūną privalės vežti specialiai 

tam skirtame krepšyje ar 

dėžėje. 

O jeigu jų dydis viršys 

rankinio bagažo matmenis, 

teks kaskart pirkti papildomą 

bilietėlį. Gerai, jeigu žmogus 

augina jorkšyro terjerą, kuris 

telpa ir į batų dėžę. O ką daryti 

tiems, kurių namuose laksto 

laikos ar, neduok Dieve, senbernarai, 

milžinai dogai? Kaip 

valdininkai įsivaizduoja juos 

viešajame transporte? 

Gerai, kad lietuviai turi 

keistą įprotį neišmesti buitinės 

technikos dėžių, tad rūsyje 

greičiausiai turėtų rasti aptrūnijusią 

prieš penkerius metus 

pirkto šaldytuvo ar skalbimo 

mašinos dėžę. 

Nubrauksite dulkes, pribadysite 

skylučių, vaikai kreidelėmis 

papuoš savo šunelio namelius 

ir prašom – puikus kelioninis 

didelio keturkojo namelis. 

Tiesa, stotelėje bandydami 

patupdyti augintinį į šaldytuvo 

dėžę atrodysite keistokai, bet 

ką jau padarysi – valdininkas 

liepė, reikia klausyti. 

Beje, jei jau didesniems 

augintiniams teks pirkti 

bilietėlius, gal pritaikykime 

jiems ir žmogiškas nuolaidas? 

Mažiems šuniukams – 50 proc. 

nuolaida, o jau gyvenimo 

mačiusiems – visi 80 procentų. 

Laikantis tos pačios logikos, jei 

man pavyktų rasti pakankamai 

didelę dėžę, gal troleibusu 

galėčiau gabenti žirgą ar 

karvutę? 

Tokį vaizdą išvysite, jei pamiršite savo 

šunelį įdėti į dėžę. Fotodiena

Å IAME NUMERYJE - Ekonomika.lt

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?