AkmenÄ â Lietuvos veidrodis - Ekonomika.lt

www.ek.lt 

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ 

A. Šliupas: Lietuvoje yra erdvės pasireikšti 

D. Bagdžiūnas: Mokykloje mus verčia 

vežėjams, turintiems savo parkuose 

mokytis atmintinai, tačiau nemoko, 

skirtingo tipo orlaivių Plačiau 8 p. 

kaip naudotis smegenimis Plačiau 26–27 p. 

Pirmadienis. 2011 vasario 28 d. Nr. 8 (21) 

Savaitraštis. Leidžiamas kiekvieną pirmadienį 

www.ekonomika.lt 

ŠIAME NUMERYJE 

Apsauga rengiasi 

čempionatui 

Žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams 

apie Lietuvos vėlavimą garantuoti, kaip bus 

užtikrintas šiemet šalyje vyksiančio Europos 

krepšinio čempionato dalyvių ir žiūrovų 

saugumas, sukruto ir „Eurobasket 2011“ 

organizacinis komitetas, ir šalies didžiausios 

saugos tarnybos. 

Plačiau 14–15 p. 

Kai sutuoktinį 

pakeičia kortos 

Pasaulyje priklausomybės nuo azartinių 

lošimų atvejų, palyginti su kitomis priklausomybėmis, 

gerokai daugėja. Pasak 

specialistų, Lietuvoje ši problema – nedidelė, 

bet taip pat aktuali. Pasak Vilniaus priklausomybės 

ligų centro gydytojos psichiatrės 

Zitos Skardinskaitės, palyginti su pacientais, 

kurie priklauso nuo alkoholio, narkotinių 

medžiagų ar raminamųjų vaistų, Lietuvoje 

azartiniai lošėjai sudaro mažumą. 


Rusijos „grietinėlės“ dvarai 

Duomenys apie aukščiausiųjų Rusijos asmenų 

darbo ir poilsio vietas yra valstybinė paslaptis. 

Toks slaptumas – puiki dirva gandams apie 

naujas pasakiškas Vladimiro Putino ar Dmitrijaus 

Medvedevo rezidencijas. Sverdlovsko srities 

gyventojas Sergejus Karpovas suskaičiavo 

26 premjero V. Putino rezidencijas įvairiuose 

šalies kampeliuose, taip pat 3 pastatus Kremliuje 

ir Prancūzijoje nupirktą „plaukiojančią 

rezidenciją“ – laivą „Mistral“. 

Plačiau 20 p. 

Akmenė – 

Lietuvos veidrodis 

Išplėstoji realybė 

lietuvių rankose 

Dviejų vaikinų, Pauliaus Liekio ir Armino 

Didžioko, dėka pasaulio žiniasklaidoje kelias 

dienas buvo minimas Lietuvos vardas. Lietuviai 

P. Liekis ir A. Didžiokas užėmė pirmą vietą 

mobiliųjų technologijų gamintojos „Qualcomm“ 

surengtame išplėstosios realybės 

programuotojų konkurse ir gavo 125 tūkst. 

JAV dolerių (apie 317 tūkst. litų) piniginę 

premiją. 


Rinkos pokyčiai 

OMXR 

OMXT 

OMXV 

FTSE 

NSDQ 

N225 

434,20 

768,76 

410,92 

5919,98 

2737,90 

10452,71 

+0,71% 

-0,46% 

-0,66% 

-0,06% 

+0,55% 

-1,33% 

2011-02-24 duomenys 

Kaina 3 Lt 

Užs. Nr: 21 

Tiražas: 15 000 

„Eurobarometro“ tyrime pabrėžiama, kad lietuviai pernai jautėsi 

laimingesni. Laimės pojūtis pasiekė ikikrizinius rodiklius, tačiau 

tik 7 proc. lietuvių teigiamai vertina šalies ekonominę padėtį. 

■Geriausiai šalies padėtį atskleistų 

ne tyrimai, o tų Lietuvos 

rajonų, kuriuose dideli nedarbo, 

emigracijos rodikliai, gyventojai. 

Vienas tokių rajonų – 

Akmenė. Lietuvos darbo biržos 

duomenimis, 2007 metais Akmenės 

rajonas pirmavo pagal registruotą 

bedarbių skaičių. 2009 

metais šis rodiklis pakilo bemaž 

dukart ir pernai siekė 18 proc. 

Šalies darbo birža tai įvertino 

kaip didžiausią nedarbo augimą 

Lietuvoje. Skaičiais galima apibūdinti 

ir kitas tendencijas. 2008 

metais socialinėms pašalpoms 

išmokėti Akmenės rajone reikėjo 

2,4 mln. litų (1 560 gyventojų). 

Pernai ši suma buvo šoktelėjusi 

beveik 4 kartus – iki 8,5 mln. litų 

(3 480 gyventojų). Panašiai didėjo 

ir valstybės kompensacijos už 

šildymą. 2008 metais kompensacijų 

reikėjo 2 530 gyventojų, o jos 

sudarė 2,38 mln. litų, 2010-aisiais 

ši suma padidėjo iki 4,78 mln. 

litų, o kompensacijų prašė 3 

700 asmenų. Įspūdį kelia gaunančiųjų 

paramą maistu skaičiai: 

2008 metais ją gavo 3 500, o 

2010-aisiais – 6 800 Akmenės rajono 

gyventojų. Plačiau 4–5 p. 

»G. Žiemelis: 

Sulaukėme susidomėjimo 

dėl galimybių Vilniuje 

laikyti privačius orlaivius 

Plačiau 10 p.

Nr. 8 

2011 m. vasario 28 – kovo 6 d. 

Redakcija 3 

Ramūno Vaitkaus pieš. 

www.mrcaricature.lt 

Pažadės ir kosminį laivą 

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ieškojo ir rado arkliuką, 

kuriuo tikėtasi smagiai nušuoliuoti iki savivaldybių rinkimų finišo. 

J 

uk ne veltui premjeras Andrius Kubilius „pramušė“ 

Energetikos ministerijos įkūrimą. Vaiduokliška 

institucija, maitinanti liaudį ir valdžią 

pasakomis apie energetinę nepriklausomybę ir 

atominį rytojų, turėjo duoti tam tikros naudos ir 

kovojant dėl balsų. 

Bandyta politizuoti jau metus trunkantį Vyriausybės 

ir „Lietuvos dujų“ nesusikalbėjimą dėl 

dujų ūkio reformos. Atrodė, kad valdžia tyčia 

provokavo konfliktą. Kalbėta daug, bet neaiškiai 

– siekiant įteigti, jog Lietuvos patriotai telkiasi 

apie Vyriausybę ir, be abejo, 

TS-LKD. O šalies priešai dvejoja 

arba atvirai remia „Gazprom“. 

Valdžios peršamoje reformos 

schemoje įdomiausia, 

kad būtent „Gazprom“ mažiausiai 

nukentės dėl Vyriausybės 

pasirinkto paties 

žiauriausio Europos Sąjungos direktyvų įgyvendinimo 

būdo. Specialistai atkreipia dėmesį, kad 

Vyriausybės planais labiausiai nepatenkintas 

yra kitas „Lietuvos dujų“ bendraturtis – Vokietijos 

kompanija E.ON. 

Vis dėlto nėra labai lengva iš dujų ūkio reformos 

padaryti politinių šūkių rinkinį. Premjero ir jo 

patarėjų tikslas buvo įtikinti liaudį, kad dėl reformos 

galų gale atpigs dujos. Tiekimas, pardavimas, 

vamzdžiai, vamzdeliai... Deja, paprastam 

piliečiui sunku suvokti greitakalbe žeriamus argumentus. 

Gal todėl ir žerta greitai, kad niekas 

nesuprastų. 

Jeigu kova su „Gazprom“ nepadeda siekti politinės 

pergalės, reikia sugalvoti ką nors kita. Šiomis 

dienomis buvo pyptelėtas kitas gana įdomus 

»Koks kvailys 

prisiims konkrečius 

įsipareigojimus? 

pasiūlymas. Seimo Antikorupcijos komisijos 

surengtoje diskusijoje pasisakė Energetikos ministerijos 

Energijos išteklių, elektros ir šilumos 

skyriaus vedėjas Kęstutis Žilėnas. Pasak jo, akivaizdu, 

kad savivaldybės nesusitvarko su joms 

patikėtomis šilumos tiekimo funkcijomis, todėl 

vienas iš sprendimo variantų galėtų būti šios paslaugos 

teikimo perėmimas į valstybės rankas. 

Nei daugiau, nei mažiau. 

Gal šis pasiūlymas ir nebuvo TS-LKD rinkimų 

kampanijos dalis. Jei šilumos tiekimo nacionalizavimo 

tema būtų buvusi 

pradėta eskaluoti anksčiau, 

žiūrėk, būtų reikėję tai įrašyti 

į rinkimų programą. Bet koks 

kvailys prisiims konkrečius 

įsipareigojimus? Ir dar tokio 

masto? 

Matyti ir daugiau ženklų, 

rodančių, kad protų drumstimas 

energetikos klausimais yra vienas iš TS- 

LKD šiaudų, kurių griebiamasi prieš rinkimus. 

Parduotuvių tinklo „Senukai“ savininkai Rakauskų 

šeima panoro nusipirkti iš „Gazprom“ 

Kauno termofikacijos elektrinę (KTE) ir gelbėti 

gyventojus nuo didžiulių šildymo kainų. Rakauskai 

norėtų, kad didelę dalį šilumos KTE gamintų 

iš atsinaujinančių energijos šaltinių – medienos 

ir komunalinių atliekų, lietuviško biokuro. 

Troškimus pasaką paversti tikrove palaikė 

Kauno meras Andrius Kupčinskas, TS-LKD narys. 

Gal Rakauskų pasiūlymas ir buvo skirtas 

vien tam, kad meras pritartų? Jei TS-LKD į rinkimus 

būtų ėję su kosmoso užkariavimo programa, 

Rakauskai veikiausiai būtų pasižadėję nupirkti 

kosminį laivą. 

LEIDĖJAS 

UAB „Balsas.lt leidiniai“ 

Konstitucijos pr. 26, 08105 Vilnius 

Tel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 

Faks. (8 5) 205 95 18 

info@ekonomika.lt 


ISSN 2029-543X 

čia jungiasi 

www.ekonomika.lt draugai 

VYR. REDAKTORĖ Eugenija Grižibauskienė 

AUTORIAI: Arūnas Brazauskas, Dailius Dargis, Leonas Grybauskas, 

Neringa Medutytė, Ingrida Mačiulaitytė, Martynas Pasiliauskas, 

Donatas Stravinskas, Mindaugas Samkus, Kazimieras Šliužas, Nauris Treigys, 

Ana Vengrovskaja. 

Savaitraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – 

leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos 

turinį neatsako. 

FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas 

KALBOS REDAKTORĖ Laima Šiušaitė 

VYR. DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis 

DIZAINERIS Tadas Andrikis 

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS 

Mindaugas Simutis 

REKLAMOS IR KOMERCIJOS DIREKTORIUS 

Saulius Antanaitis 

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS 

(8 5) 203 10 82, (8 5) 203 10 86, reklama@balsas.lt 

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS 

Artūras Girdauskas 

BENDROVĖS DIREKTORĖ 

Aušra Kurtkutė 

Spausdino UAB „Respublika” spaustuvė 

Užsakymo numeris 21 Tiražas 15 000

4 

Nr. 8 

Nr. 8 

Savaitės tema 2011 m. vasario 28 – kovo 6 d. 

Savaitės tema 

5 


NUOMONĖ 

»Akmenės rajone keliamos apšvietimo, 

gatvių ir šildymo kainų problemos. Apšvietimą 

sutvarkėme, gatves tvarkome, šildymo kainas 

stengiamės mažinti. Jas išsprendę, išspręstume 

ir didžiąsias problemas 

Vitalijus Mitrofanovas, Akmenės rajono savivaldybės meras 

»Didžiausia bėda – žemas visos šalies 

ekonomikos lygis. Kad ekonomika kiltų, 

visų pirma reikia pertvarkyti verslo aplinką, 

netrukdyti verslui augti. Lietuvoje pradėti 

net smulkų verslą labai sunku 

Rimantas Rudzkis, 

„DnB Nord“ vyriausiasis analitikas 

»Reikėtų kurti darbo vietas, steigti įmones, kurios galėtų 

teikti eksporto paslaugas. Dauguma tokių įmonių įsikūrusios 

didžiuosiuose miestuose, todėl investicijas reikėtų tikslingai 

nukreipti į regionus, ieškoti užsienio investicijų 

Stasys Jakeliūnas, finansų analitikas 

SAVAITĖS TOP 5 

Statoma perdirbimo gamykla 

Šiaulių rajono Bertužių 

kaime, šalia plento, vedančio 

į Radviliškį, jau iškilo būsimos 

žuvies perdirbimo gamyklos 

kolonos. Ji statoma buvusio 

sovietų karinio dalinio teritorijoje. 

Pasak gamyklą statančios 

UAB „Šiauliai Logistic Center“ 

direktoriaus ir vieno iš akcininkų 

Dimitrijaus Novikovo, 

įmonėje numatytos naujausios 

šaldytos žuvies pjaustymo, 

fasavimo technologinės linijos. 

Akmenė – Lietuvos 

„Eurobarometro“ tyrime pabrėžiama, kad lietuviai pernai jautėsi laimingesni. Laimės pojūtis pasiekė ikikrizinius 

rodiklius, tačiau tik 7 proc. lietuvių teigiamai vertina šalies ekonominę padėtį, o 4 proc. tiki, kad įsidarbinimo 

galimybės Lietuvoje yra geros. 

Dina Sergijenko 

dina@ekonomika.lt 

Geriausiai šalies 

padėtį atskleistų 

ne tyrimai, o tų 

Lietuvos rajonų, 

kuriuose dideli nedarbo, 

emigracijos rodikliai, gyventojai. 

Vienas tokių rajonų – 

Akmenė. Lietuvos darbo biržos 

duomenimis, 2007 metais 

Akmenės rajonas pirmavo 

pagal registruotą bedarbių 

skaičių. 2009 metais šis rodiklis 

pakilo bemaž dvigubai ir 

pernai siekė 18 proc. Šalies 

darbo birža tai įvertino kaip 

didžiausią nedarbo augimą 

Lietuvoje. 

Skaičiais galima apibūdinti 

ir kitas tendencijas. 

2008 metais socialinėms pašalpoms 

išmokėti Akmenės 

rajone reikėjo 2,4 mln. litų 

(1 560 gyventojų). Pernai ši 

suma buvo šoktelėjusi beveik 

4 kartus – iki 8,5 mln. litų (3 

480 gyventojų). Panašiai didėjo 

ir valstybės kompensacijos 

už šildymą. 2008 metais 

kompensacijų reikėjo 2 530 

gyventojų, o jos sudarė 2,38 

mln. litų sumą, 2010-aisiais 

ši suma padidėjo iki 4,78 mln. 

litų, o kompensacijų prašė 

3 700 asmenų. Įspūdį kelia 

gaunančiųjų paramą maistu 

skaičiai: 2008 metais ją gavo 

3 500, o 2010-aisiais – 6 800 

Akmenės rajono gyventojų. 

Panaši šių rodiklių tendencija 

ne tik Akmenėje, bet ir 

visoje Lietuvoje. 

Pašalpos leidžia nedirbti 

Akmenės rajono savivaldybės 

mero Vitalijaus Mitrofanovo 

įsitikinimu, skaičiai neatskleidžia 

tikslios padėties 

rajone. Prasidėjus krizei, didžiausias 

rajono darbdavys 

IŠKALBINGA STATISTIKA 

Akmenės rajonas 

Gyventojų skaičius 

Nedarbas 

Išmokėta pašalpų 

Skirta šildymo kompensacijų 

Parama maisto produktais 

bendrovė „Akmenės cementas“ 

nemažino darbuotojų 

skaičiaus, buvo įsteigtos 2 

didelės įmonės – IKEA grupės 

narė ir „Eternit Baltic“, 

kurios sukūrė papildomų 

darbo vietų. „Nedarbas didėti 

galėjo ir dėl to, kad iš 

kitų miestų į gimtuosius namus 

grįžę jauni akmeniškiai 

registruojasi vietos darbo 

biržoje“, – sakė meras. 

V. Mitrofanovas neslėpė, 

kad Akmenės rajone gyvenantys 

žmonės moka skaičiuoti 

savo pajamas. „Kompensacija 

už šildymą yra 

žmogaus pajamos, nemokėjimas 

už darželį – taip pat. 

Socialinės pašalpos – irgi pajamos. 

Kai žmogui mokama 

socialinė pašalpa sudaro 315 

litų per mėnesį, 4 asmenų šeimai 

tai sudaro daugiau nei 

1 200 litų per mėnesį. Jeigu 

2 žmonės dirbtų už minimalią 

algą, per mėnesį uždirbta 

suma būtų kiek didesnė nei 

1 300 litų. Ar verta šiandien 

dirbti už kelių dešimčių 

litų skirtumą?“ – retoriškai 

klausė meras. 

Paklaustas, kam tenka 

skirti daugiausiai pinigų, V. 

Mitrofonavos tvirtino, jog 

brangiausiai rajonui atsieina 

kompensacijos už šildymą. 

Daugėja ir vienišų motinų. 

Kai kurios jų tiesiog nenurodo, 

kad kūdikis turi tėvą. 

„Šiandien neturime griežtos 

sistemos, kad galėtume 

kontroliuoti motinų gyvenimą. 

Nors vyras ir yra, jo 

pajamos neįskaičiuojamos į 

šeimos pajamas“, – aiškino 

meras. 

Emigruoja svetur 

Ieškoti laimės ir darbo akmeniškiai 

vyksta ir į aplinkinius 

rajonus, ir į didmiesčius. 

2008 metai 

28204 tūkst. 

6,8 proc. 

2,4 mln. litų 


3500 žmonių 

2010 metai 

26737 tūkst. 

18 proc. 



6800 žmonių 

Akmenės rajone susitelkusi statybų pramonė, todėl dauguma darbą turinčių gyventojų dirba būtent šioje srityje. Fotodienos nuotr. 

„Kai buvo išplėtotas tekstilės 

sektorius, dalis važiuodavo 

į Šiaulius, Mažeikius. Dabar 

srautas sumažėjo – kitur irgi 

didelės nedarbo problemos“, 

– sakė meras. 

Skaudi Akmenės rajonui 

ir emigracija į užsienį. 

„Galiu pasakyti – tragedija. 

Mano dukra mokosi mokykloje. 

Iš 20 klasėje esančių 

vaikų 15 gyvena tik su vienu 

iš tėvų. Dar baisiau, kai išvyksta 

abu tėvai“, – tvirtino 

V. Mitrofanovas. Kiek gyventojų 

gimtąjį kraštą iškeitė į 

užsienį, pasakyti sunku, mat 

dažniausiai išvykstama to 

nedeklaravus. 

Nerimą kelia ir nuolat mažėjantis 

gyventojų skaičius. 

Tai irgi liudija apie migracijos 

mastus. 

„Pernai rajone mirė 324 

žmonės, gimė 284 vaikai, bet 

gyventojų sumažėjo tūkstančiu. 

Vadinasi, 900 išvyko“, – 

konstatavo V. Mitrofanovas. 

Akivaizdu, kad per 26 tūkst. 

gyventojų turinčiam rajonui 

tokie emigracijos tempai – labai 

skaudūs. 

Didžiausi darbdaviai 

Akmenės rajone susitelkusi 

statybų pramonė, tad darbą 

šioje srityje veikiausiai įmanoma 

susirasti. Didžiausiu 

darbdaviu laikomas „Akmenės 

cementas“, šiuo metu 

įdarbinęs apie 500 žmonių, 

sezono metu (atšilus orams) 

darbuotojų skaičius didėja. 

Karjerus eksploatuojančioje 

bendrovėje „Kalcite“ dirba 

apie 200 žmonių, dar 150 yra 

»Iki krizės dalis žmonių jau buvo padengę 

senąsias ilgametes skolas, o dabar vėl 

brenda į liūną 

„Naujojo kalcito“ darbuotojai. 

Stogo dangą gaminanti 

bendrovė „Eternit Baltic“ 

įdarbino 120 žmonių, „Medis 

ir betonas“ turi 60 darbuotojų, 

„Akmenės transportas“ 

įdarbino 50 žmonių, dar 300 

įdarbino IKEA grupės įkurta 

įmonė. 

V. Mitrofanovas svajoja, 

kad Akmenės rajonas galėtų 

tapti Lietuvos statybų 

pramonės centru, nes čia 

sutelkti dideli gamintojai. 

Be to, planuojama kurti pramoninį 

slėnį, kuriame vietos 

atsirastų ne vienai įmonei. 

„Tuo neabejoju. Turime 2 

pramonines zonas Ventoje ir 

veidrodis 

Kasmet Akmenės rajone 

gyventojų smarkiai mažėja dėl 

didelių emigracijos mastų. 

AFP nuotr. 

Naujojoje Akmenėje, kur veikia 

ne viena įmonė“, – sakė 

jis. Rajono meras piktinosi, 

kad nuolat norima stiprinti 

pagrindinius didmiesčius, o 

mažiems miestams ir rajonams 

lieka trupiniai. 

Butus išpirko ispanai 

Nekilnojamojo turto kainos 

krito visoje Lietuvoje, tačiau 

Akmenės rajone būstai ypač 

pigūs. Vieno kambario butas 

kainuoja per 3 tūkst. litų, 2 

kambarių – per 4 tūkst. litų. 

60 kv. m ploto namą galima 

rasti ir už 10 tūkst. litų. Kainos 

gerokai mažesnės nei 

daugelyje kitų šalies rajonų. 

„Šiuo metu Akmenės rajone 

yra per 300 daugiabučių. 

Kainas paprastai diktuoja 

rinka: pasiūla didesnė nei 

paklausa. Nedideles kainas 

lemia ir tai, kad Akmenėje 

sukurta nedaug darbo vietų“, 

– aiškino V. Mitrofanovas. 

Gyvenamieji namai čia ne tokie 

brangūs ir dėl santykinai 

pigesnės žemės. 

Tiesa, dabartinės nekilnojamojo 

turto kainos kiek 

didesnės nei anksčiau. Jas 

pakilti privertė užsieniečiai, 

ėmę supirkinėti, jų nuomone, 

pigius butus. „Butais ypač 

susidomėjo ispanai. Jiems 

atrodė nerealu, kad butas 

gali kainuoti 2 tūkst. eurų. 

Tačiau Ispanijoje būstai nešildomi, 

tad dėl šildymo ispanams 

teko graužtis nagus“, 

– ironiškai pastebėjo meras. 

Kamuoja skolos 

»Dažniausiai 

Akmenės rajone 

antstoliams tenka 

lankyti įsiskolinusius 

už šildymą 

Akmenės rajoną aptarnaujanti 

antstolė Elena Miliauskienė 

tvirtino, kad Akmenę 

kamuoja tokios pat bėdos, 

kaip ir visą Lietuvą. „Ir 

skolų čia žmonės turi, ir gyvena 

kaip visur“, – tikino ji. 

Nuo 2007 metų rajone gerokai 

pagausėjo skolininkų 

gretos. 

Pasak E. Miliauskienės, 

tam įtaką darė paskolos, pirkiniai 

išsimokėtinai ir brangus 

šildymas. „Iki krizės dalis 

žmonių jau buvo padengę 

senąsias ilgametes skolas, o 

dabar vėl brenda į liūną“, – 

pasakojo ji. 

Dažniausiai Akmenės 

rajone antstoliams tenka 

lankyti įsiskolinusius už 

šildymą. Bendrovės „Akmenės 

energija“ duomenimis, 

1–2 tūkst. litų įmonei yra 

skolingi 402 gyventojai, 

10–15 tūkst. – 122. Iš viso už 

šildymą skolingi 1 206 rajono 

gyventojai. 2010 metais 

„Akmenės energija“ pateikė 

333 teisminius ieškinius prašydama 

išieškoti skolas iš 

nemokių akmeniškių. 

Akmenės rajono šilumos 

tiekėjai atskleidė, kad dažniausiai 

akmeniškiai nesumoka 

mokesčių už šildymą 

vieną mėnesį, tačiau yra ir 

tokių, kurie skolingi įmonei 

dvejus ir daugiau metų. 

FAKTAI 

Krizinė Lietuva 

•• 

Vidutinis metinis bedarbių 

procentas nuo darbingo amžiaus 

gyventojų 2010 metais 

buvo 14,5 proc., t.y. 5 proc. 

didesnis, negu vidutinis metinis 

2009 metais registruoto 

nedarbo rodiklis (9,4 proc.). 

•• 

Patenkintų savo gyvenimu 

Lietuvoje 56 proc. Tai 6 proc. 

daugiau nei 2009 metais ir 

tik 1 proc. mažiau nei ikikriziniais 

2007 metais. 

•• 

48 proc. lietuvių mano, kad 

krizė Lietuvoje dar nepasiekė 

aukščiausio taško. 

•• 

Daugiausia darbingo amžiaus 

bedarbių 2011 metų 

sausio 1 d. buvo registruota 

Ignalinos (21,3 proc.), Mažeikių 

(19,8 proc.) ir Zarasų 

(19,4 proc.) rajonų savivaldybėse. 

Mažiausiai bedarbių 

buvo Neringoje (5,7 proc.), 

Birštone (10,7 proc.) ir Šiaulių 

mieste (11,3 proc.). 

•• 

Statistikos departamento 

duomenimis, per metus 

Lietuvoje gyventojų skaičius 

sumažėjo 84,5 tūkst. Būtent 

tiek lietuvių deklaravo savo 

išvykimą. 

Darbuotojų nedaugės 

Didžiausio Akmenės rajono 

darbdavio – bendrovės 

„Akmenės cementas“ – generalinis 

direktorius Artūras 

Zaremba teigė, kad jo vadovaujamoje 

įmonėje dirba 

beveik vien akmeniškiai. 

Vadovas ypač laukia jaunų 

specialistų. 

„Paradoksalu, bet mums 

trūksta inžinierių, elektrikų, 

mechanikų. 

Stengiamės tokius žmones 

samdyti, o jaunimas 

žino, kad gali pas mus įsidarbinti“, 

– pasakojo jis. Anot A. 

Zarembos, privilioti specialistus 

iš didmiesčių į rajoną 

sudėtinga. 

Prasidėjus finansų krizei 

įmonei reikėjo mažinti 

gamybos mastą, tačiau darbuotojų 

skaičius drastiškai 

nesumažėjo. 

A. Zarembos tikinimu, 

sunkmečiu pavyko surasti 

ir atgaivinti eksporto kelius, 

todėl dabar gamybos lygis 

beveik pasiekęs ikikrizinius 

laikus. 

„50 proc. eksportuojame į 

užsienį, bet darbuotojai turi 

darbo ir algas mokame“, 

– džiaugėsi jis. Įmonės direktorius 

prisipažino, kad 

ateityje „Akmenės cementas“ 

darbuotojų skaičiaus 

nedidins. 

„Dėl specifikos – žiemą cementas 

nepaklausus“, – aiškino 

A. Zaremba. 

Surinkinės LED šviestuvus 

Pietų Korėjos įmonė „LK 

technology“ ketvirtadienį 

Kaune atidaro LED (šviesos 

diodų) šviestuvų surinkimo 

gamyklą. Per ketverius metus 

korėjiečiai ketina investuoti 30 

mln. eurų ir sukurti apie 100 

darbo vietų. 

Tai jau antras korėjiečių projektas 

šį mėnesį. Praėjusią savaitę 

atidaryta panaši gamykla 

Tauragėje. 

„Ryanair“ skraidys iš Vilniaus 

Nuo gegužės pigių skrydžių 

bendrovė „Ryanair“ pradeda 

penkiomis kryptimis skraidyti iš 

Tarptautinio Vilniaus oro uosto. 

Anot bendrovės pardavimo ir 

rinkodaros direktorės Henrike 

Schmidt, bendrovės lėktuvai 

„Ryanair“ skraidys penkiomis kryptimis. Eltos nuotr. 

Kaziuko mugės dalyvių daugėja 

407 kartą vyksianti didžiausia 

tradicinė Vilniaus šventė 

– Kaziuko mugė šiemet bus 

didžiausia pagal dalyvių skaičių 

ir užimamą plotą. Tikimasi 

sulaukti ir rekordinės lankytojų 

minios – jų gali būti net apie 

pusė milijono. 

Kovo 4–6 dienomis vyksiančios 

tradicinės Kaziuko mugės 

Šiemet Kaziuko mugė vyks jau 407 kartą. Eltos nuotr. 

Kainos viešbučiuose krito 

Šių metų sausį, palyginti 

su praėjusių metų gruodžiu 

mėnesiu, kai dar buvo taikomas 

padidintas 21 proc. PVM, 

viešbučių kambarių kainos vidutiniškai 

atpigo apie 14 proc., 

teigia Lietuvos viešbučių ir 

restoranų asociacija, įvertinusi 

kasdien kils į Londoną (Standstedo 

oro uostas), tris kartus 

per savaitę į Dubliną, Milaną 

(Bergamo oro uostas), Romą 

(Čijampino oro uostas) ir du 

kartus per savaitę į Barseloną 

(Žironos oro uostas). 

lankytojus džiugins ne tik originalūs 

tautodailininkų ir liaudies 

meistrų darbai, bet ir „Aukštaičių 

dienų“ kultūrinė programa, 

kurią dovanos beveik visi Aukštaitijos 

miestai ir rajonai. Po mugės 

uždarymo Rotušės aikštėje 

bus švenčiamos Užgavėnės, ne 

kasmet sutampančios su Kaziuku. 

narių duomenis apie viešbučių 

kambario kainų pokytį sausio 

mėnesį. 

Lyginant šių metų sausį su 

2010 m. tuo pačiu mėnesiu, 

apgyvendinimo paslaugų kainos 

sumažėjo dar labiau – apie 

16 proc., teigia asociacija.

6 

Nr. 8 

Lietuvoje Lietuvoje 

7 


2011 m. vasario 28 – kovo 

Nr. 6 d. 

8 

LIETUVOS 

NAUJIENOS 

2,63 

Briuselio lobizmo centras ,,Burson-Marsteller Europe" eurokomisarą 

iš Lietuvos Algirdą Šemetą įvertino 2,63 balo iš penkių galimų 

Siūlo bandomąją darbo dieną 

■Seime įregistruotas įstatymo 

projektas, kuriame siūloma 

įteisinti darbuotojų bandomąją 

darbo dieną nesudarius darbo 

sutarties. 

Parlamentarės Agnės Zuokienės 

įregistruotame projekte 

siūloma, kad išbandymas nesudarius 

darbo sutarties ir už 

darbą nemokant galėtų būti 

pradedamas tik informavus 

Valstybinę darbo inspekciją ir 

negalėtų trukti ilgiau nei aštuonias 

valandas. 

Tikimasi, kad taip darbdaviai 

geriau pasirinktų jiems tinkamą 

darbuotoją, sutaupytų laiko ir 

lėšų. Kai kuriose ūkio šakose 

(pvz., paslaugų sektoriuje) atsirenkant 

darbuotojus jau ne 

vienerius metus praktikuojamos 

„bandomosios dienos“. 

Įregistruotas įstatymo projektas, kuriame siūloma įteisinti darbuotojų bandomąją 

darbo dieną. Fotodienos nuotr. 

Žvilgsnis krypsta į Japoniją 

■Po nesėkmingų derybų su 

Pietų Korėja dėl naujos atominės 

elektrinės statybų Lietuva 

derasi su Japonija. 

Kaip pranešė ,,Bloomberg”, 

Lietuvos energetikos viceministras 

Romas Švedas penktadienį 

Tokijuje surengtame susitikime 

su kolega iš Japonijos Yoshikatsu 

Nakayama diskutavo apie branduolinę 

energetiką, atsinaujinančius 

energijos šaltinius ir jų 

panaudojimo technologijas. 

,,Japonija turi aukštus saugumo 

standartus, kurie leistų Lietuvai 

pasiekti Europos Sąjungos reikalavimus”, 

– po susitikimo žiniasklaidai 

sakė R. Švedas. „Korea 

Electric Power“, didžiausia Pietų 

Korėjos elektros gamintoja, 

gruodį atmetė pasiūlymą statyti 

jėgainę Lietuvoje. 

Dėl naujos atominės jėgainės statybų 

Lietuva derasi su Japonija. Fotodienos nuotr. 

Optimizmo šaukštas 

problemų statinėje 

Lietuvos laisvosios rinkos institutas pristatė 27-ąjį 

Lietuvos ekonomikos tyrimą 

Kazimieras Šliužas 

kazimieras.sliuzas@ekonomika.lt 

Pagal ilgametę praktiką 

tokiais atvejais, 

sudarant ir tvirtinant 

savivaldybių 

biudžetus, daug lemia ir tuo 

metu esančiųjų valdžioje interesai 

ir požiūriai. Tuomet 

atėjusiems naujiems tarybos 

nariams savaime knieti ką 

nors pakeisti jei ne kardinaliai, 

tai bent vieną kitą 

biudžeto poziciją per metus, 

geriau susipažinus su šiuo 

pagrindiniu savivaldybės finansinės 

veiklos dokumentu. 

Interesai silpnėja 

Tačiau „Ekonomika.lt“ kalbinti 

savivaldybių vyriausieji 

finansininkai atkreipė 

dėmesį, kad pastaraisiais 

metais, aktyviau remiant iš 

Europos Sąjungos (ES) nukreipiamus 

investicinius 

projektus, savivaldybių 

biudžetų, kaip priemonės 

nukreipti lėšas norima kryptimi, 

vaidmuo sumenko. Mat 

iš šio šaltinio pinigai daugiausia 

nukreipiami ne investicinei, 

o „palaikomajai“, 

socialinei veiklai: biudžetinėms 

įmonėms išlaikyti, 

atlyginimams, mokinių ir 

darželinukų krepšeliams, socialinėms 

išmokoms, vieno 

kito šaligatvio ar asfaltuoto 

kelio remontui ir pan. 

Galbūt daugiau investicijų 

šiemet numato Kauno miesto 

savivaldybė. Pasak Finansų 

skyriaus vedėjo Algimanto 

Lauciaus, bus tęsiama „Žalgirio“ 

arenos statyba, „Girtučio“ 

pramogų ir sporto 

rūmų rekonstrukcija, bus 

tvarkoma Nemuno salos infrastruktūra, 

pradėta Laisvės 

alėjos rekonstrukcija – miestas 

laukia Europos krepšinio 

čempionato finalo. 

Kaip itin prasto savivaldybių 

biudžeto išlaidų planavimo 

pavyzdžiai dažnai 

nurodomi du dideli sporto 

objektai – valstybės gėda virtusi 

nacionalinio stadiono 

Vilniuje statyba, kurios šiemet 

vėl neplanuojama finansuoti, 

ir Kauno sporto arenos 

statyba, kuriai iš pradžių 

buvo užsimota skirti apie 1 

mlrd. litų ir apsižiūrėta tik 

gerokai vėliau. 

Antanas Butkevičius, 

Alytaus miesto savivaldybės 

Finansų skyriaus vedėjas, 

savivaldybėje besidarbuojantis 

nuo 1990 metų, teigia, kad 

pastaraisiais metais ypač 

sparčiai auga išlaidos sociali- 

Rinkiminiai miestų 

Didžiųjų miestų savivaldybių 2011 m. biudžetų priėmimas, sąmoningai ar ne, šiemet sutapo su 

nėms išmokoms. Pavyzdžiui, 

vien Alytaus savivaldybėje 

per metus tokioms dotacijoms 

skirtos lėšos padidėjo 

nuo 65,2 mln. iki 87 mln. litų. 

Apgaulinga parama 

Pasak A. Butkevičiaus, nors 

papildomų lėšų savivaldybės 

negauna, joms valstybė deleguoja 

vis daugiau funkcijų. 

Viena iš komplikuotų sričių 

– Europinės paramos naudojimas 

naujiems objektams 

statyti. Mat naudojant ES lėšas 

neretai statomi nekomercinės 

paskirties socialiniai, 

kultūriniai objektai. Ne mažiau 

kaip 15 proc. lėšų jų statybai 

privalo skirti savivaldybės. 

Stokodamos savų lėšų, 

jos skolinasi ir paskui ne tik 

turi išlaikyti tuos objektus, 

bet ir grąžinti skolas su palūkanomis. 

A. Butkevičiaus nuomone, 

bėda yra ne ES lėšos, o tai, 

kad gautą paramą reikia skubėti 

investuoti, viską daryti 

paskubomis, neapgalvotai, o 

paskui ir vėl prisiminti, kad 

vargšas moka du kartus. 

Gal būtų kur kas racionaliau 

europinėmis lėšomis 

renovuoti, apšiltinti senus 

savivaldybės išlaikomus 

»Savivaldybių biudžetus planuoti – banguota sritis: sėdęs braižyti 

gairių negali numatyti, kas po pusmečio gali įvykti Libane, koks cunamis 

užpilti Indoneziją ar kiek naftos gali išsilieti prie Meksikos krantų 

objektus – bent energijos 

būtų sutaupoma. 

Sostinei reikia daugiau 

Prieš keletą savaičių ikirinkiminėse 

batalijose sostinės 

savivaldybės vicemeras Gintaras 

Babravičius atnaujino 

mintį, kad Vilniui reikia 

skirti gerokai daugiau valstybės 

biudžeto lėšų, negu 

skiriama dabar – ne tik dėl 

to, kad sostinė turi reprezentuoti 

visą Lietuvą, bet ir todėl, 

kad Vilnius yra didžiausias 

Lietuvoje darbdavys, o 

valstybės skiriama gyventojų 

pajamų mokesčio dalis tenka 

savivaldybėms, kuriose yra 

registruotas į darbą Vilniuje 

važinėjantis žmogus. Pirmiausia 

tuo aiškinamas ir 

faktas, kad tik abu didžiausi 

šalies miestai – Vilnius ir 

Kaunas – neįvykdė 2010 m. 

savivaldybių biudžetų pajamų 

plano. 

Kitų savivaldybių atstovai, 

suprantama, dėl to nenorėtų 

sutikti, nes sostinė ir taip turi 

daugiau galimybių užsidirbti 

ir užsidirba. Be to, anot A. 

Butkevičiaus, daugiau pinigų 

Lietuvoje neatsiras. Jei daugiau 

bus skiriama sostinei, 

tai mažiau liks regionams. 

biudžetai 

savivaldybių rinkimų kampanija. 

Dabar atsitiko priešingai, nes 

mažesnės savivaldybės savo 

finansus tvarkėsi geriau. 

Apskritai, anot A. Butkevičiaus, 

savivaldybių biudžetus 

planuoti – banguota sritis: 

sėdęs braižyti gairių negali 

numatyti, kas po pusmečio 

gali įvykti Libane koks cunamis 

užpilti Indoneziją ar kiek 

naftos gali išsilieti prie Meksikos 

krantų. Globaliame pasaulyje 

kiekvienas toks įvykis 

gali labai pakeisti bendrą 

padėtį. 

„Praėjusieji metai buvo 

sėkmingesni mažesnėms 

savivaldybėms, todėl šiemet 

jos padidino biudžeto pajamų 

ir išlaidų planus, o kai 

nepasiseka, kitiems metams 

sudaromi kuklesni – taip ir 

ritamės bangomis“, – sako finansininkas. 

FAKTAI 

savivaldybių biudžetai 

•• 

Dviejų didžiausių šalies 

miestų savivaldybių biudžetai 

šiemet patvirtinti su 12 proc. 

(Kaunas) – 20 proc. (Vilnius) 

deficitu. 

•• 

Šiemet investicijoms Kauno 

savivaldybė numato skolintis 

89,5 mln. litų, tačiau”Žalgirio” 

arenos Nemuno saloje statybai 

lėšų jau neskirs. 

•• 

Šiuo metu Vilniaus apskrityje 

materialinės investicijos 

vienam gyventojui sudaro 

6360 Lt, o, pavyzdžiui, Marijampolės 

ir Tauragės apskrityse 

– atitinkamai 1 596 Lt 

ir 1 386 Lt, arba 2,5–3 karto 

mažiau. 

Miestų savivaldybės didžiausią 

dalį lėšų skirs statyboms. 

Eltos nuotr. 

Kitaip planuoti ir neįmanoma, 

nes nėra saliamonų, 

kurie viską numatytų, todėl 

prognozuojant būsimų metų 

finansų srautus vadovaujamasi 

ilgamete patirtimi. 

savivaldybių 2011 m. biudžetai, mln. litų 

Miestas 

Vilnius 

Kaunas 

Klaipėda 

Panevėžys 

Šiauliai 

Alytus 

2011 

987,9 

731,03 

390 

232,64 

287,23 

164,26 

*- nėra duomenų. Šaltinis: „Ekonomika.lt “ 

2010 

1043,21 

746 

341,19 

199,76 

263,34 

128,86 

Likusios paskolos 

875 

164,8 

70 

n.d.* 

n.d.* 

28,3 

Vytautas Žukauskas 

LLRI ekspertas 

Lietuvos laisvosios rinkos 

institutas pristatė 27- 

ąjį Lietuvos ekonomikos 

tyrimą. Jo duomenimis, 

įsisenėjusios nedarbo ir 

šešėlinės ekonomikos problemos 

Lietuvos nepalieka, 

tačiau 2011 metais ekonominė 

padėtis šalyje gerės: 

spartės bendrojo vidaus 

produkto (BVP) augimas, 

toliau didės eksportas, 

kiek mažės nedarbas, gerės 

namų ūkių ir įmonių finansinė 

padėtis. 

2011 metais BVP augimas 

išliks nedidelis, palyginti 

su laikotarpiu prieš 

ekonominį nuosmukį, tačiau 

bus teigiamas ir sieks 

2,8 proc. Šiemet nesmarkiai 

mažės ir nedarbo lygis: 

metų pabaigoje darbo 

neturės apie 15 proc. jo ieškančių 

darbingo amžiaus 

asmenų. 

Lietuvos darbo rinkoje 

susiklostė paradoksali situacija, 

kai, esant aukštam 

nedarbo lygiui šalyje, įmonės 

skundžiasi negalinčios 

rasti tinkamų darbuotojų. 

Šią situaciją gali lemti ke- 

letas veiksnių. Nemaža 

dalimi tai nedarbo draudimo 

išmokų ir kitų darbo 

neturinčių žmonių turimų 

garantijų padarinys. Kuo 

didesnės garantijos teikiamos 

darbo neturintiems 

žmonėms, tuo didesnius 

reikalavimus jie kelia potencialiai 

darbo vietai. 

Prie paradoksalios situacijos 

darbo rinkoje prisideda 

ir šešėlinis darbas. 

Žmonės, nenorėdami prarasti 

bedarbiams teikiamų 

garantijų ir dėl mažesnės 

mokesčių naštos galėdami 

gauti didesnį atlyginimą, 

renkasi dirbti nelegaliai. 

Taip pat dalis kvalifikuotos 

darbo jėgos išvyksta į 

užsienį. Šie veiksniai sukuria 

skirtingus įmonių ir 

nedirbančiųjų lūkesčius. 

Darbo netekę žmonės, neretai 

turėdami kitų pasirinkimų 

(nedirbti ir gauti 

bedarbiams teikiamas garantijas, 

dirbti nelegaliai), 

už legalų darbą tikisi gauti 

didesnį darbo užmokestį, 

nei įmonės pajėgia mokėti. 

Lietuva 2010 metais 

jautė didžiųjų eksporto 

rinkų atsigavimą, aktyvesnis 

eksportas bent iš dalies 

atsvėrė sumažėjusią vidaus 

»Kuo didesnės garantijos teikiamos 

darbo neturintiems žmonėms, tuo didesnius 

reikalavimus jie kelia potencialiai darbo vietai 

rinkos paklausą. Spartus 

užsienio prekybos augimas 

prognozuojamas ir šiemet: 

tiek importas, tiek eksportas 

Lietuvoje didės apie 13 

proc. 

Tolesniam užsienio 

rinkų, į kurias orientuojamas 

Lietuvos eksportas, 

augimui įtakos turės keletas 

veiksnių. Iki šiol didelį 

poveikį Lietuvos eksporto 

rinkoms daro valstybių 

vykdoma ekonomikos skatinimo 

politika. Jai nustojus 

veikti, šių šalių paklausa 

gali vėl sumažėti, o 

tai turėtų neigiamų padarinių 

ir Lietuvos eksportui, ir 

ekonomikos augimui. Lietuvos 

eksportui į Europos 

valstybes ateityje įtakos 

turės tolesnė bendrosios žemės 

ūkio politikos kryptis 

ir tai, kaip Europos šalims 

pavyks išspręsti valstybės 

skolos problemas. 

Šešėlinė ekonomika Lietuvoje, 

pasiekusi rekordiškai 

aukštą lygį, nemažės ir 

2011 metais. Šiemet šešėlinės 

ekonomikos dalis sieks 

apie 28 proc. BVP, bent dalį 

savo veiklos šešėlyje vykdys 

39 proc. ūkinių vienetų. 

Tyrimo duomenimis, atsigaunant 

Lietuvos ekonomikai, 

gerės namų ūkių ir 

įmonių finansinė padėtis. 

2011 metais vidutinis neto 

darbo užmokestis padidės 

4 proc., darbo užmokestį 

kels apie ketvirtadalis visų 

šalyje veikiančių įmonių. 

Taip pat 2011 metais didės 

įmonių pelningumas ir jų 

investuojama pelno dalis. 

Taigi 27-ojo Lietuvos ekonomikos 

tyrimo rezultatai 

rodo, kad rinkos dalyviai 

įsisenėjusių Lietuvos ekonomikos 

problemų statinę 

pasaldina šaukštu nuosaikiai 

optimistinių prognozių 

2011 metams. 

V. Žukauskas: „Prie paradoksalios situacijos 

darbo rinkoje prisideda ir šešėlinis darbas“. 

Asmeninio albumo nuotr.

8 

Kitu žvilgsniu 

Nr. 8 


Kauno 

oro uostas 

keičia 

kryptį 

FAKTAI 

Kauno oro uostas 

•• 

2010 metais KOU aptarnauta 

beveik 810 tūkst. keleivių 

– 77 proc. daugiau nei 

2009-aisiais. 

•• 

Per metus oro uoste skrydžių 

padaugėjo 45 proc. – 

iki 8 753. 

•• 

Daugiausiai keleivių užfiksuota 

2010 metų rugpjūčio 

5 dieną. Tuomet buvo aptarnauta 

3,7 tūkst. keleivių. 

•• 

Per praėjusius metus aptarnautų 

krovinių skaičius 

padidėjo 110 proc. – iki 

beveik 4,5 tūkst. tonų krovinių. 

A. Šliupo teigimu, pagrindinė problema šalies komercinės 

aviacijos sektoriuje – bazinio vežėjo trūkumas. 


dar tvirtesnis ir funkcionalesnis mobilusis terminalas 

CAsio dt-X8 

Naujas etalonas prietaisams, skirtiems racionalizuoti 

sandėlio, gamybos ar prekybos darbą. 

Tvirčiausias rinkoje rankinis terminalas. 

Atsparumas kritimui iš 3 metrų aukščio. 

Racionalus mygtukų išdėstymas ir intuityvus 

įrenginio valdymas užtikrina operatyvų ir sklandų 

darbą. Darbą palengvina vibracija, patvirtinanti, 

kad brūkšninis kodas yra sėkmingai nuskenuotas; 

prisilietimui jautrus LCD ekranas. 

Pagal ergonominį dizainą ir funkcines savybes, 

šis duomenų kaupiklis yra Nr. 1 atliekant daugelį 

užduočių sandėlio, paslaugų, prekybos, pramonės 

ir kt. sektoriuose. 

„Ryanair“ nusprendus skraidyti iš Vilniaus, Kauno oro uosto (KOU) generalinis direktorius 

Arijandas Šliupas tikina neketinąs mažinti keleivių srauto. 

Martynas Pasiliauskas 

martynas.pasiliauskas@ekonomika.lt 

Jis kalba apie terminalo 

plėtrą ir sprendimą bendrauti 

ne tik su pigių skrydžių 

bendrovėmis. 

? 

Teigėte, kad tarp KOU keleivių 

penktadalis yra vilniečiai. Kaip 

kis jų skaičius „Ryanair“ nusprendus 

skraidyti iš Vilniaus? 

Apklausą atlikome seniai, 

dar prieš atidarydami „Ryanair“ 

bazę. Kokia šiandien 

dalis – nežinome. „Ryanair“ 

ir „Wizz Air“ (vengrų pigių 

skrydžių bendrovė balandį 

Vilniaus oro uoste atidaranti 

savo bazę – red. past.) 

dalis krypčių iš Vilniaus bus 

tokios pat. Kalbant apie Milaną 

ir Barseloną („Rynair“ 

kryptys perkeltos iš Kauno 

į Vilnių – red. past.) būtų galima 

tikėtis, kad, „Ryanair“ 

nė nepradėjus skraidyti į 

Vilnių, keleivių procentas 

būtų sumažėjęs natūraliai. 

Planuodami šiuos metus vertinome 

„Wizz Air“ įsikūrimą 

Vilniuje ir žiūrėjome, kokią 

įtaką tai darytų „Ryanair“ 

lėktuvų užpildymui Kaune. 

Keleivių prognozės, kurias 

numatėme šiemet, buvo vertinamos 

atsargiai. 

Nemanau, kad smarkiai 

pasikeis jų skaičius dėl „Ryanair“ 

sprendimo skraidyti iš 

Vilniaus. 

?„Ryanair“ bazę KOU galime 

vadinti saugumo garantu, kad 

bendrovė palengva visų skrydžių 

neperkels į sostinę? 

Neįvardyčiau to saugumo 

garantu. Niekada neapsiribojome 

tik oro bendrove „Ryanair“. 

Beje, bazės steigimas 

yra ne vienadienis sprendimas. 

Jie tikrai investuoja ne 

»Prieš tai dirbę tik su pigių skrydžių 

bendrovėmis, derėsimės ir su kito tipo 

bendrovėmis 

NUOMONĖ 

Oro uostai nesivaržys 

į kiekvieną oro uostą. Tai 

stabilumo garantas oro uostui 

planuojant veiklą: vienai 

kompanijai teigiamai įvertinus 

oro uosto potencialą, atsiranda 

antra ir trečia. 

? 

Ar šiuo metu deratės su kitomis 

oro bendrovėmis? 

Taip. Nenorėčiau vardyti, 

nes tai dažniausiai sukelia 

daugiau kalbų, o realiai rezultato 

galime ir nepasiekti. 

Dirbame, o kiek bus naujų 

krypčių – parodys laikas. 

? 

Kokių dar potencialių ir neišnaudotų 

krypčių regite? 

Pigių skrydžių bendrovės 

orientuojasi į didžiąsias rinkas 

– Italiją, Vokietiją. 

Didžioji Britanija parodė, 

kad turi didžiausią potencialą. 

Skandinavijoje jau turėtų 

skraidyti mažesni orlaiviai. 

O Lenkija ir Balkanų šalys 

– tai šalys, su kuriomis 

susisiekimas oro transportu 

iš Lietuvos yra tikrai neišplėtotas, 

tad yra erdvės pasireikšti 

vežėjams, turintiems 

Poveikis Kauno oro uostui 

CV Arijandas Šliupas 

1991–1997 m. Vilniaus Gedimino 

Technikos universitete 

įgijo Tarptautinių pervežimų ir 

logistikos magistro laipsnį. 

2005–2007 m. ISM vadybos ir 

ekonomikos universitete įgijo 

Vadybos ir verslo administravimo 

magistro laipsnį. 

savo parkuose skirtingo tipo 

orlaivių. 

? 

Minėjote, kad keitėte KOU 

strategiją. Kokie esminiai 

pokyčiai? 

Tai buvo korekcija, susijusi 

su Vilniaus oro uosto 

siekiu didinti pigių oro linijų 

keleivių skaičių iki 40 proc. 

Todėl mes, prieš tai dirbę tik 

su pigių skrydžių bendrovėmis, 

derėsimės ir su kito tipo 

bendrovėmis. 

? 

Kokie pagrindiniai KOU planai 

šiemet? 

Kalbant apie infrastruktūros 

planus, norime parengti 

keleivių terminalo plėtros 

2005–2007 m. „Balti Logistika“ 

generalinis direktorius. 

2007 m. „Hoptransa“ plėtros 

vadovas. 

Nuo 2007 m. yra KOU generalinis 

direktorius. 

planą, bet pagrindinis tikslas 

– didinti pajamas. 

? 

Kaip plėsite naująjį keleivių 

terminalą? 

Ketiname plėsti tą dalį, kurioje 

aptarnaujami keleiviai, 

skrendantys į Šengeno šalis. 

Ar stipriai jis bus plečiamas 

ir kokiu tempu – galėsime 

atsakyti tik parengę uosto 

plėtros planą. 

Šiuo metu vyksta konkursas, 

kovo 1 dieną bus atplėšti 

vokai su siūlymais. Per 10 

bendrovių išreiškė susidomėjimą, 

bet kiek jų pateiks 

siūlymus, paaiškės atplėšus 

vokus. Per artimiausius 4 

Plėtra vyks visur 

mėnesius turėsime pirmojo 

etapo rezultatus. 

? 

Kokių problemų įžvelgiate 

Lietuvos komercinės aviacijos 

sektoriuje? 

Pirmiausia – trūksta nacionalinio 

vežėjo. Nemanau, 

kad galime išrasti dviratį, nes 

vietinės rinkos, kad ir kokios 

jos būtų, turi savo ribas. Keleivių 

srautas gali būti didinamas 

tik aptarnaujant gretimas 

rinkas ar organizuojant 

tranzitinius skrydžius. 

Nėra nė vieno atvejo, kad 

pastarieji skrydžiai būtų didinami 

kitos šalies oro bendrovių 

sąskaita. Pažiūrėkime 

į Rygos oro uostą – keleivių 

skaičius ten didėja ne dėl oro 

uosto plėtros, bet dėl to, kad 

„AirBaltic“ diktuoja augimą. 

? 

Tačiau „AirBaltic“ šiandien 

sprendžia rimtas finansines 

bėdas? 

Nemanau, kad viešojoje 

erdvėje pateikta informacija 

suteiktų rimtą pagrindą manyti, 

jog kas nors yra blogai. 

Nemanau, kad jiems grėstų 

finansinės problemos. 

Visą interviu skaitykite 


Ne, tAi Ne MoBiLieJi teLeFoNAi ; ) 

tai pramoniniai rankiniai terminalai, 

darbui logistikos, mažmeninės prekybos, transportavimo, gamybos ir kt. srityse 

CAsio it-300 – šiuolaikiškasis darbo įrankis 

duomenų rinkimui ir informacijos perdavimui prekybos, 

paslaugų, kt. sektoriuose 

Šis įrenginys – tvirtas ir ergonomiškas kaip 

duomenų kaupiklis bei funkcionalus ir intuityvus 

kaip delninis kompiuteris. 

Informacija patogiai valdoma ekraną liečiant 

pirštu. Didelis LCD ekranas puikiai pasitarnauja 

ten, kur svarbi vaizdo kokybė ar reikalingos aiškios 

dokumento detalės – priartinti, nutolinti, perversti 

puslapius. 

Terminalą itin patraukliu vartotojui daro galimybė 

juo peržiūrėti elektroninis paštą, atkurti video, 

PDF dokumentus, Excel lenteles, Powerpoint 

prezentacijas. Itin patogu vartotojams – vykdyti 

užduotis iš vieno terminalo. 

kompaktiškas, lengvas, plonas prietaisas tilps į 

kiekvieną kišenę. 

Veiksmingos priemonės pagerinti paslaugų kokybę, padidinti darbo efektyvumą, 

sumažinti kuro sąnaudas 

Henrike Schmidt, „Ryanair“ pardavimo ir rinkodaros direktorė: 

Toliau plėsimės Kaune. Tikiuose vykdysime plėtrą ir Vilniuje pridėdami 

naujų skrydžių krypčių. Taigi tai tikrai nėra varžymasis tarp oro uostų, 

tai tik papildoma pasiūla 

Eligijus Masiulis, susisiekimo ministras: 

Esu ramus. Manau, kad „Ryanair“ atėjimas į Vilniaus oro uostą 

plečia tiek mūsų keleivių, tiek norinčiųjų atskristi į Lietuvą pasirinkimo 

galimybes. Bendrovė siekia didinti keleivių skaičių, todėl esu tikras, 

kad plėtra vyks ir Kaune, ir Vilniuje 

Produktus įsigysite: 

Ulonų g. 5, Vilnius; tel. (8-5) 210 92 60; pardavimai@raso.lt; 

www.raso.lt 


Eltos nuotr.

10 

Diskutuokime 

Nr. 8 


INBOX 

»Jei savininkai 

patenkinti – 

sutarčių jie 

nenutraukinėja 

2011-02-21 18:01 

Čia vienas rašė: „Va taip verslas 

Lietuvoje ir daromas – drabstant 

purvais kitus.“ 

Žinau tiek, kad jei savininkai 

patenkinti – sutarčių jie nenutraukinėja. 

O apie konkurentus 

– tai kas jie? Kas Lietuvoje dar 

užsiima turto valdymu? Matyt, 

„Resolution“ be konkurencijos 

viską susigriebė, nes niekas daugiau 

tokios paslaugos nesiūlė, o 

dabar jau spjaudosi tie, kas pasirašė 

sutartis. Paslauga turi būti 

kokybiška, o ne kaip pavyksta 

– meskit, „Resolution“, lauk 

trintukus ir pradėkite, kaip prieš 

kokius penkerius metus, vėl normaliai 

dirbti. 

GERIAUSI 


Laiškai redakcijai 

Tarp geriausių Rusijoje 

LANKOMIAUSI 


SAVAITĖS STRAIPSNIAI 

Tiesa akis bado 

2011-02-21 16:49 

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje 

buvo parašyta tiesa apie 

Resolution. Nusibodo pagyros – 

geriausia NT kompanija, geriausia 

NT kompanija. Teisingai tas 

Herkaus galerijos savininkas sako 

– pliurpalai. 

Liudininkas 

2011-02-21 14:30 

Nepamirškit, kad iš Resolution 

Klaipėdoje valdytų centrų – Grandus, 

Herkaus galerija, Saturnas, 

Mega plaza Resolution beturi tik 

vieną centrą – Mega plaza. Grandus 

ir Herkaus galerija nutrauke 

sutartis dėl neprofesionalaus 

Resolution darbo. Saturnas subankrutavo 

Resolution bevaldant. 

Mega Plazos savininkas airis į 

LT retai atvažiuoja, Resolution 

pasakėlių priseka ir centras vos 

kvėpuoja – iš trijų aukštų veikia 

tik pusė pirmo auksto. Teisingai 

padarė jau sutartis nutraukė 

centras. Jei viskas būtų taip gerai 

ir gražiai pas Resolution, taip 

dažnai nestreikuotų nuomininkai, 

centrų savininkai nenutraukinėtų 

sutarčių. Vadinasi, kažkas ten 

ne taip. 

Nemanau 

2011-02-21 14:02 

Kažko daug vienų nepatenkintų: 

Kauno Akropolio nuomininkai 

streikuoja, iš BIG bėga parduotuvės, 

Klaipėdoje bankrutavo Saturnas, 

merdi Mega Plaza, nutraukia 

sutartį Herkaus galerija. 

Ramune 

2011-02-21 15:59 

Kantri ta lietuviu tauta... Išeitų visi 

masiniam protestui kelių savaičių, 

kaip Egipte, būt gal kita tvarka, 

o dabar kol visi tyli, tol valdžia 

melžia iš vargšų gyventojų kiek 

gali... Košmaras kažkoks... 

Kristina 

2011-02-21 15:57 

Tokius straipsnius skaitant, 

negali atsidžiaugti, kad GYVENI 

užsienyje, o NE EGZISTUOJI, kaip 

dauguma Lietuvoje, turi ir už ką 

maisto, ir drabužių nusipirkt, ir 

pakeliauti po kitas šalis ir dar 

paremti šeimą, likusią Lietuvoje. 

trintukas 

2011-02-21 14:32 

Kaip miela pasidarė gyvent Lietuvoj 

– dėkui socdemams. Partija 

save taip vadina, bet pagal darbus 

jie man panašūs į konservus. Neįvedė 

nei turto mokesčių nei progresinių 

mokesčių, nesumažino, 

bet dar ir padidino atotrūkį tarp 

skurdžių ir turčių. Ir cituoju vieną 

Maksimos vadybininką – Kirrkillllą 

„viskas gerai, nėra jokios krizės“. 

Lįskit toliau į skolas bankams. Šito 

mirsiu neužmiršiu. Visam kaime 

dabar perka į skolą prekes ir jokia 

čia naujiena. Na, miesčionys už 

kauptukų ir į daržus, nes morkytės, 

bulvytės, agurkioko jau pigiai 

nepaimsit. O kai su kapone kirsit 

usnių šaknis lysvėse, prisiminkit 

socdemus ir jėgų atsiras. Nes šie 

avigalviai ir nuvarė Lietuvą kaip 

seną kumelę... 

■„Avia Solutions Group“ 

sėkmingai įsitvirtina Rusijos 

rinkoje. 

Grupės bendrovę „FL 

Technics“ vienas įtakingiausių 

Rusijos aviacijos 

portalų aviaport.ru įvertino 

už veiklą orlaivių techninio 

aptarnavimo srityje, o „Avia 

Solutions Group“ valdybos 

pirmininkas Gediminas Žiemelis 

pripažintas šio sektoriaus 

2010 metų asmenybe. 

Išskirtiniame interviu 

G. Žiemelis plačiau papasakojo 

apie bendrovės veiklą 

Rusijos ir Nepriklausomų 

Valstybių Sandraugos (NVS) 

šalyse. 

? 

Kokie didžiausi „Avia 

Solutions Group“ laimėjimai 

Rusijos ir NVS šalių rinkose 2010 

metais? 

2010 metais Rusijoje ir 

NVS šalyse vykdėme aktyvią 

plėtrą. Rusijoje „FL Technics“ 

klientų skaičių padidino 

keturis kartus (iki 132 

kompanijų). „Baltic Aviation 

Academy“ pernai parengė 

dvigubai daugiau studentų 

nei 2009 metais. 

Mums pavyko užimti Vakaruose 

pagamintų orlaivių 

aptarnavimo nišą. Rusijos 

ir NVS skrydžių bendrovės 

atnaujina orlaivių parkus. 

Klientams siūlome visą su 

vakarietiškų orlaivių aptarnavimu 

susijusių paslaugų 

spektrą: ir techninę 

jų priežiūrą, ir pilotų bei 

įgulų parengimą, ir techninio 

personalo mokymus. 

Geras pavyzdys – mūsų veikla 

Kazachstane. Šiuo metu 

„FL Technics“ užima apie 

30 proc. Kazachijos „Boeing 

737“ remonto ir techninio aptarnavimo 

paslaugų rinkos. 

Kazachstane ne tik teikiame 

techninės orlaivių priežiūros 

paslaugas, bet ir nuomojame 

orlaivius šalies kompanijoms, 

teikiame įgulų 

nuomos paslaugas, parūpiname 

atsargines dalis. Bendradarbiaudama 

su „Avia 

Solutions Group“, skrydžių 

POPULIARIAUSI 

www.ek.lt/video 

bendrovė SCAT padidino 

pervežamų keleivių skaičių, 

pristatė naujų maršrutų, 

padidino užimamą rinkos 

dalį ir tapo antra didžiausia 

skrydžių bendrove Kazachstane. 

2010 metais bendrovė 

taip pat atliko pirmąją periodinę 

(„C-Check“) „Boeing 

737 NG“ orlaivio patikrą. 

? 

Kokie tolesni „Avia Solutions 

Group“ planai Rusijoje ir NVS 

šalyse? 

2011 metų pradžioje pradėjome 

aptarnauti „Airbus 

A320“ orlaivius. Per šiuos 

metus ketiname atlikti penkias–septynias 

periodines 

(„C-Check“) šių orlaivių patikras. 

2011 metais „FL Technics“ 

planuoja įgyti per 30 

įvairių sertifikatų, leidžiančių 

teikti naujas remonto ir 

techninio aptarnavimo, inžinerinio 

palaikymo bei techninio 

personalo rengimo 

paslaugas. 

? 

Kiek Rusijos ir NVS šalių bendrovių 

2010 metais pavyko 

sudominti „FL Technics“? Kokie 

bendrovės plėtros planai 2011 

metais? 

„FL Technics“ teikia 

paslaugas inžinerinio palaikymo, 

operatyvinio ir periodinio 

aptarnavimo, komponentų 

remonto, variklių 

remonto valdymo, atsarginių 

dalių tiekimo bei techninių 

mokymų srityse. 

Kiekviename šių sektorių 

„FL Technics“ pridėjo po 

penkis–dešimt klientų. Vieniems 

klientams teikiame 

visą paslaugų kompleksą, 

kitiems – pavienes paslaugas. 

Turėdami „FL Technics 

Training“ mokymų centrą, 

galime greitai pridėti naujų 

paslaugų, jei pastebime atsiradusį 

jų poreikį. 

2010 metais pradėjome 

teikti CFM56 variklių remonto 

projektų valdymo 

paslaugas. Esame nepriklausomas 

paslaugos teikėjas, todėl 

galime parinkti tinkamą 

variklio remonto cechą, 

sutarti dėl palankių atsarginių 

dalių pristatymo sąlygų. 

Bendrovė skaičiavo, kad 

Rusijos skrydžių bendrovės, 

remontuodamos variklius 

savarankiškai, vienam projektui 

išleidžia apie 20 proc. 

daugiau. 

»Mums pavyko užimti vakaruose 

pagamintų orlaivių aptarnavimo nišą 

SAVAITĖS KLAUSIMAS 

Kurias lietuviško kapitalo kompanijas užsienyje 

lydi sėkmė? 

G. Žiemelis: mums pavyko užimti 

Vakaruose pagamintų orlaivių 

aptarnavimo nišą Eltos nuotr. 

Rusijoje galime pretenduoti 

į 500 šio tipo variklių 

remonto projektų valdymą. 

? 

Šiemet grupę papildė nauja 

bendrovė „FL Technics JETS“, 

teikianti paslaugas privatiems 

orlaiviams. Ar Rusijos verslo 

aviacijos bendrovės domisi bendradarbiavimo 

su „FL Technics 

JETS“ galimybėmis? 

Jau pavasarį Vilniuje 

pradėsime aptarnauti 

„Hawker“ tipo privačius 

orlaivius. Čia taip pat veiks 

atsarginių dalių bazė, bus 

teikiamos variklių remonto 

valdymo, orlaivio interjero 

atnaujinimo paslaugos. 

Šiemet planuojame remontuoti 

vieną tokio tipo orlaivį. 

Kitąmet šį skaičių ketiname 

padidinti iki penkių. 

Iš Rusijos ir NVS bendrovių 

sulaukėme susidomėjimo 

dėl galimybių Vilniuje 

laikyti privačius orlaivius. 

Lietuvos sostinė yra palankioje 

geografinėje padėtyje 

tarp Rusijos ir Vakarų Europos. 

Per ilgiau nei valandą 

trunkantį skrydį iš Vilniaus 

galima pasiekti Maskvą, 

daugelį Šiaurės, Vakarų ir 

Pietų Europos miestų. 

Visą interviu skaitykite 


čia jungiasi 

www.ek.lt draugai 

J. Lužkovo žmona perka 

„Maximą“? 

Didžiausios Baltijos šalyse 

mažmeninės prekybos tinklo 

,,Maxima grupė“ savininkai 

derasi dėl įmonės pardavimo. 

Potencialiu „Maximos“ 

parduotuvių tinklo, kuriam 

priklauso 437 parduotuvės, 

pirkėju telegraf.lv įvardija 

turtingiausią Rusijos moterį, 

buvusio Maskvos mero Jurijaus 

Lužkovo žmoną Jeleną 

Baturiną. 

Kur dingo lietuviški 

vaisiai ir daržovės? 

Prekeivis Povilas iš Alytaus 

net pasipiktino, kai paprašėme 

papasakoti, kaip jam 

sekasi pardavinėti lietuviškus 

vaisius ir daržoves. „Kokie dar 

lietuviški vaisiai ir daržovės? 

Jau dvejus metus jų neauginu 

– man per brangu. Obuolius, 

paprikas, slyvas ir morkas vežu 

iš Lenkijos. Ten galiu lengvai 

susiderėti. Ten pridėtinės vertės 

mokesčio lengvatos, daug 

pigiau nusipirkti, atsivežti į 

Lietuvą ir parduoti“, – sakė 

Povilas. 

„Bank of America“ 

susimovė 

Didžiausias JAV bankas „Bank 

of America“ atsidūrė galingo 

skandalo centre. Programišiai 

į internetą įkėlė dokumentus, 

liudijančius, kad bankas, 

norėdamas išvengti žadamo 

wikileaks.org susidorojimo, 

pavedė trims privačioms 

konsultacinėms kompanijoms, 

kurios turi patirties 

atlikti subtilius vyriausybės 

pavedimus, parengti skandalingojo 

portalo diskreditavimo 

ir sunaikinimo programą. 

Turtas pagal „Resolution“ 

Daugelio prekybos ir verslo 

centrų valdytoja „Resolution 

Property Management“ 

užsitraukė ne tik nuomininkų, 

bet ir tų centrų savininkų 

nemalonę.Šiomis dienomis 

kantrybė trūko ir Herkaus 

galerijos savininkams. Jie 

pareiškė nutraukiantys sutartį 

su „Resolution“ ir atvirame 

laiške smulkiai išdėstė tokio 

sprendimo priežastis. 

„Nokia“ žaidžia su ugnimi 

„Nokia“ paskelbus apie 

partnerystę su „Microsoft“ 

kovojant su „Google“ ir 

„Apple“, per pasaulį nuvilnijo 

nepasitenkinimo banga. 

Dauguma vartotojų keiksnojo 

sprendimą į mobiliuosius 

telefonus diegti „Windows“ 

operacinę sistemą.

12 Tryliktas puslapis 

Nr. 8 


Nr. 8 


Tryliktas puslapis 13 

KRIMINALINĖS 

NAUJIENOS 

SAVAITĖS 

KRIMINALŲ 

TOP 3 

VILNIUS. Vilniaus miesto 

antrasis apylinkės teismas paskelbė 

nuosprendį baudžiamojoje 

byloje, kurioje J. D. ir A. D. 

buvo kaltinami dėl sukčiavimo 

ir dokumentų klastojimo. 

A. D. padarė eismo įvykį, per 

kurį buvo apsvaigęs nuo alkoholio. 

Jis nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė 

į medį. 

Žinodamas, kad pagal Kelių 

eismo taisykles jis neturėjo teisės 

vairuoti automobilio, siekdamas 

apgaule įgyti svetimo 

turto – draudimo išmoką už 

įvykio metu sugadintą automobilį, 

draustą kasko draudimu, 

eismo įvykio vietoje paprašė 

tėvo J. D., kad jis policijos pareigūnams 

nurodytų, jog automobilį 

vairavo jis. 

KINIJA. Kinijoje mirė 30 

metų vyras, 3 dienas be perstojo 

žaidęs kompiuterinius žaidimus. 

Prieš mirtį vyrą ištiko 

koma. 

Kinas mirė po žaidimų maratono 

vienoje interneto kavinėje 

netoli Pekino. Jis 3 paras 

praktiškai nebuvo pakilęs nuo 

kompiuterio stalo, nemiegojo 

ir beveik nieko nevalgė. 

Vyras per mėnesį kompiuteriniams 

žaidimams išleisdavo 

per 1 tūkst. eurų. 

MASKVA. Rusijos sostinėje 

Maskvoje per pusantro mėnesio 

uždaryti 388 nelegalūs kazino. 

Nelegalių lošimo namų Rusijoje 

itin padaugėjo po 2009 metų 

liepą įsigaliojusio įstatymo, draudžiančio 

lošimą Rusijoje, išskyrus 

4 atokias zonas. 

M. Gelažnikui gresia rimti 

nemalonumai. Policijos nuotr. 

M. Gelažnikas pardavinėjo klastotes 

■Prabangiu gyvenimo 

būdu garsėjantis verslininkas 

Marius Gelažnikas 

sulaukė pareigūnų dėmesio 

dėl jo parduotuvėje 

„Roberto Cavalli Class 

VIP“ pardavinėjamų suklastotų 

garsių gamintojų 

drabužių. 

Per patikrinimą pareigūnai 

nustatė, kad parduotuvėje 

prekiaujama ne garsių firmų 

– „Roberto Cavalli“, „Dolce 

Gabbana“, „Max Mara“, 

„Moschino“, o žinomų gamintojų 

prekių padirbiniais. 

Vasario 21 dieną prabangiame 

salone apsilankę pareigūnai 

konfiskavo 108 vienetus kelnių, 

vyriškų kostiumų, palaidinių, 

aksesuarų. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas. 

Parduotuvės savininkui gresia 

teisės atėmimas dirbti tam tikrą 

darbą arba viešieji darbai, arba 

bauda, arba laisvės apribojimas. 

Uždrausta arba sunaikinta 

Šiemet nurodyta sunaikinti lenkiškų sugedusių 

atvėsintų viščiukų broilerių – 

Šiemet uždrausta importuoti prieskonių „Rangers 

Biltong“ siuntą – 

Šiemet dėl netinkamo ženklinimo sulaikyta iš 

Turkijos importuotų saldumynų – 

Pernai į Lietuvos rinką nepateko nesaugių maisto 

produktų – 

4,5 t 

100 kg 

52005 

120 kg 

1 260 t 

Konfiskuotos jachtos 

■Prancūzijos žinybos Žydrojoje 

pakrantėje konfiskavo 

2 rusų milijardieriaus 

Boriso Berezovskio jachtas. 

Tai padaryta vykdant 

Rusijos teisinės pagalbos 

prašymą. 

Rusijos prokuratūra pradėjo 

tyrimą dėl B. Berezovskio, 

aršaus buvusio prezidento 

ir dabartinio premjero 

Vladimiro Putino priešininko. 

Jis kaltinamas sukčiavimu, pinigų 

plovimu ir nusikalstamos 

grupuotės organizavimu. 

Pavogtas juvelyrinis dirbinys 

■Iš Kauno „Akropolio“ 

parduotuvės pavogtas juvelyrinis 

dirbinys, kurio vertė 

siekia per 12 tūkst. litų. 

Vagystė iš parduotuvės 

„Trollbeads“ pastebėta sekmadienio 

rytą. Vagys išdaužė 

parduotuvės prekystalio 

stiklą, pavogė auksinę grandinėlę 

ir auksinį karolį su briliantu. 

Nuostoliai siekia 12 278 

litus. 

Įvykį tiria Centro policijos 

komisariato pareigūnai. 

Rusijos prokuratūra pradėjo tyrimą 

dėl B. Berezovskio. Scanpix nuotr. 

Vagys apvogė juvelyrinę parduotuvę. 

Scanpix nuotr. 

Auka ar prisidirbęs 

Norėdami gausinti pasakiškus turtus, 

aferų nevengiantys verslininkai 

sumąsto įvariausių gudrybių. 

Dailius Dargis 

info@ekonomika.lt 

Tai, ką sumanė 

sostinės elito vakarėlių 

dalyvis 

48-erių Remigijus 

Andriūnas, 

nustebino net daug mačiusius 

teisėsaugininkus. 

Neseniai portaluose ekonomika.lt 

ir balsas.lt pasirodžius 

straipsnių serijai 

apie R. Andriūno skandalingos 

kriminalinės veiklos 

mastus, į redakciją kreipėsi 

asmuo, kuris gerai žino tamsiausius 

pagarsėjusio veikėjo 

verslo užkaborius. 

Gali išvengti atsakomybės 

„Per jo (R. Andriūno – red. 

past.) sumanytą schemą 

daugiau nei parą buvau patupdytas 

į Vilniaus areštinę. 

Kratos buvo daromos be liudininkų. 

Iki šiol esu pasirašęs 

pasižadėjimą neišvykti iš 

Lietuvos, nesimatyti su buvusiu 

darbdaviu, advokatu. 

Įdomiausia, kad mane ir dar 

kelis asmenis nuspręsta suimti 

tada, kai ikiteisminis 

tyrimas jau buvo baigtas“, 

– atvirai dėstė R. Andriūno 

neskaidrios verslo imperijos 

bankrotą inicijavęs buvęs 

bankroto administratorius. 

Anot jo, pamažu baigiasi 

civilinių bylų terminai, tad 

R. Andriūnui gali būti panaikinti 

visi įtarimai dėl neteisėtos 

veiklos ir šis apsukruolis 

gali išbristi iš klampios 

pelkės sausas ir švarutėlis. 

Dėl bendrovės „Vilniaus 

sadutė“ apgaulingo buhalterinės 

apskaitos tvarkymo, 

nusikalstamo bankroto ir 

didelės vertės turto iššvaistymo, 

suformuojant tariamus 

kreditorinius reikalavimus, 

minėtam asmeniui 

teko išbandyti ir šaltos areštinės 

gultus. 

Daug nemalonių išbandymų 

patyręs pašnekovas 

kol kas atsisako viešai atsiskleisti 

ir pageidavo bendrauti 

anonimiškai. 

„Ekonomika.lt“ šaltinio 

teigimu, 2010 metų sausį 

ikiteisminį tyrimą pradėję 

Finansinių nusikaltimų tyrimo 

tarnybos (FNTT) pareigūnai 

įtaria, kad šešėlinio 

verslo schemą, sužlugdžiusią 

bendrovę „Vilniaus sadutė“, 

sumanė ne kas kitas, 

o brangiais automobiliais, 

garsiais mados dizainerių 

drabužiais ir prašmatniais 

aksesuarais nevengiantis 

viešose vietose pasirodyti R. 

Andriūnas. 

Milijoninės sumos 

FNTT tyrėjai nustatė, kad 

dauguma bankrutuojančios 

bendrovės „Vilniaus sadutė“ 

įsiskolinimų susidarė 

už statybos rangos darbus, 

atliktus remontuojant bendrovės 

patalpas, esančias 

Vilniuje, Etmonų 2 / Aušros 

Vartų 1 pažymėtose gatvėse 

ir baudos už neįvykdytas 

sutartis. 

Skandalingoje istorijoje 

minimos „Vilniaus sadutės“ 

akcininkai – R. Andriūno 

tėvai – Kazimieras Algirdas 

Andriūnas ir Zofija Andriūnienė. 

„Paprasčiausiai buvo 

padarytos dirbtinės skolos. 

Neabejojame, kad per R. 

Andriūno ir jo nelegalaus 

verslo partnerių sąskaitas 

sukosi milijoninės sumos, 

tačiau šiuos sandorius turėjusi 

stebėti Vilniaus mokesčių 

inspekcija (VMI) 

ilgą laiką nieko įtartino 

neįžvelgė. Kai sužinojome, 

kad „Naresta“ už daugiau 

kaip 70 tūkst. litų atliko remonto 

darbus, paaiškėjo, 

kad ši įmonė realiai vykdė 

statybos darbus, tačiau 

juos atliko ne tik „Vilniaus 

sadutė“ patalpose, bet ir R. 

Andriūno tėvų objektuose, 

– aferos schemą atskleidė 

„Ekonomika.lt“ šaltinis. 

– Kreditorių bendrovės 

„Casterbridge Inc.“ atstovas 

apie „Vilniaus sadutės“ 

skolą šiai įmonei sužinojo, 

kai per klaidą buvo atsiųstas 

skolų suderinimo aktas. 

Tuo metu skola siekė 767 

372,17 litų. 

R. Andriūnas savo aplinkos žmonėms aiškina, 

kad išsisuks per pažintis teisėsaugoje, tačiau 

jį vejasi milžiniškų skolų ir bankrotų uodega. 

„Balsas.lt“ archyvo nuotr. 

Iškart akcininko atstovas 

pasiūlė perimti kreditorinį 

reikalavimą, mat norėjo išvengti 

įmonės bankroto paskelbimo. 

Šios įmonės vadovas atsisakė 

sudaryti tokį sandorį“. 

aferistas? 

Užbūrė padirbtais vekseliais 

Pareigūnų akiratin R. Andriūnas 

atsitiktinai pateko 

tik praėjusių metų gruodį. 

Tuo metu Ekonominių nusikaltimų 

tyrimo skyriaus 

tyrėjai buvo susidomėję 

Jolantos Jakelaitienės pareiškimu 

dėl to, kad 2008 

metų rugpjūčio 7 dieną R. 

Andriūnas ir Emilė Roza 

Jakelaitienė (pareiškėjos 

motina – red. past.) sudarė 

nekilnojamojo turto mainų 

sutartį – apsikeitė prabangiais 

butais. 

Pagal šios sutarties sąlygas, 

R. Andriūnas garbaus 

amžiaus vilnietei sumokėjo 

200 tūkst. litų priemoką. 

Dar prieš pasirašant minėtą 

mainų sutartį, Vilniaus Versačės 

pravarde pagarsėjęs 

vyriškis žodiniu susitarimu 

sutiko E. R. Jakelaitienei 

papildomai sumokėti 200 

tūkst. litų. Mainų sutarties 

pasirašymo dieną notarų 

biuro patalpose R. Andriūnas 

paprastu vekseliu, įtvirtindamas 

žodinį susitarimą, 

įsipareigojo E. R. Jakelaitienei 

iki 2008 metų rugsėjo 7 

»Apsukruolis pasiūlė moteriai surašyti ir 

pasirašyti vekselius, kuriuose rašoma, kad ji 

pati yra skolinga 

dienos sumokėti 200 tūkst. 

litų. Pagal šį vekselį R. Andriūnas 

moteriškei sumokėjo 

100 tūkst. litų. 

Galiausiai pasinaudojęs 

E. R. Jakelaitienės pasitikėjimu, 

apsukruolis pasiūlė 

surašyti ir pasirašyti vekselius, 

kurių turinys leidžia 

suprasti, kad ji pati yra skolinga 

R. Andriūnui. Vyras, 

mokėdamas dalį pinigų, 

pateikdavo jai pasirašyti 

vis naują vekselį didesnei 

pinigų sumai, o ankstesnįjį 

suplėšydavo. 

Taip būdavo atsiskaitoma 

iki 2009 metų rugsėjo. Iš viso 

pagal E. R. Jakelaitienės surašytus 

ir pasirašytus vekselius 

jos skola R. Andriūnui 

siekia 437 tūkst. litų. Ne 

vienerius metus kriminaline 

praeitimi pagarsėjusių 

asmenų kompanijose praleidęs 

R. Andriūnas panaudojo 

dalį netikrų vekselių, 

pateikdamas juos Vilniaus 

pirmajam apylinkės teismui 

dėl skolos išieškojimo 

iš E. R. Jakelaitienės. Beje, 

R. Andriūno prispausta moteris 

tyrėjams prisipažino, 

kad skambinęs telefonu jis 

grasino panaudoti kitus 

anksčiau E. R. Jakelaitienės 

surašytus ir pasirašytus netikrus 

vekselius. 

FAKTAI 

Siūlomi dideli pinigai 

•• 

Ekonominės policijos 

tyrėjai tvirtina surinkę pakankamai 

duomenų, kad 

R. Andriūno suklastotų vekselių 

byla keliautų į teismą, 

tačiau aferos sumanytojas 

nesnaudžia. 

•• 

Praėjusių metų pabaigoje 

savaitę Lukiškių kalėjime 

praleidęs R. Andriūnas, 

brangiai apmokamo Vilniaus 

advokato Romualdo 

Mikliušo dėka, Naujųjų 

metų šventės išvakarėse 

buvo paleistas į laisvę. 

••„Ekonomika.lt“ 

šaltinių 

teigimu, šiuo metu intensyviai 

renkami pinigai, skirti 

papirkti kai kuriuos Vilniaus 

prokurorus. 

•• 

Yra žinių, kad šiam fondui 

buvo surinktas kone milijonas 

litų. 

••„Deja, R. Andriūnas nėra 

toks milijonierius, kokiu 

dedasi aplinkiniams. Jis 

visada eina per „bobas“ ir 

taip suranda įtakingų verslo 

partnerių ir užtarėjų. Taip, 

jis turi nusipirkęs daug žemės 

sklypų, bet šiandien jie 

niekam nereikalingi. Jam 

priklauso prabangus poilsio 

kompleksas kažkur miškuose. 

Jo tėvams priklauso prabangūs 

apartamentai sostinės 

senamiestyje, tačiau 

vakarais juose nematyti nei 

šviesos, nei gyvos dvasios“, 

– pasakojo apie R. Andriūno 

neskaidrią verslo imperiją 

teisėsaugai nemažai svarbios 

informacijos suteikęs 

asmuo. 

•• 

Artimiausiu metu R. Andriūnui 

gali būti iškelta nauja 

byla, mat apie jo tamsius 

finansinius žaidimus FNTT ir 

Ekonominės policijos pareigūnams 

išsamiai pasakoja 

buvęs jo verslo partneris, 

praeityje su merginų popgrupės 

atlikėja aistringą 

ir plačiai žiniasklaidos nušviestą 

meilės romaną užmezgęs 

vilnietis. 

»Per R. Andriūno partnerių sąskaitas 

sukosi milijoninės sumos, tačiau VMI nieko 

įtartino neįžvelgė 

Dailiosios lyties atstoves į savo pinkles 

sugebantis įtraukti R. Andriūnas vienai jų 

pasiūlė pasirašyti suklastotus vekselius. 

„Ekonomika.lt“ nuotr.

14 

Apsauga 

Nr. 8 


Nr. 8 


Apsauga 15 

Apsauga rengiasi čempionatui 

Žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams apie Lietuvos vėlavimą garantuoti, kaip bus užtikrintas šiemet šalyje 

vyksiančio Europos krepšinio čempionato dalyvių ir žiūrovų saugumas, sukruto ir „Eurobasket 2011“ organizacinis 

komitetas, ir šalies didžiausios saugos tarnybos. 

Kazimieras Šliužas 

kazimieras.sliuzas@ekonomika.lt 

Ar iš tiesų Europos krepšinio 

čempionato rengėjai 

vėluoja garantuoti, kad bus 

užtikrinta dalyvių ir žiūrovų 

sauga, mat tai turėtų būti 

atlikta iki pirmenybių pradžios 

likus ne mažiau kaip 

pusmečiui? Čempionatas 

saugos tarnybų žinomumas, proc.* 

Ekskomisarų biuras 

R.Jonaičio IĮ Argus 

Apsaugos komanda 

Falck Security 

Trikampis žiedas 

G4S Lietuva 

Jungtis 

Eurocash1 

Apsaugos Policija 

23,8 

20,2 

16,6 

15,4 

13,6 

10,8 

6,6 

3,2 

2,6 

* Apklaustieji gyventojai įvardijo 3 jiems žinomas saugos tarnybas 

Šaltinis: „Vilmorus“ 

Apsaugos bendrovėms per čempionatą boen uniformų gali būti maža. Scanpix nuotr. 

Lietuvoje vyks rugpjūčio 31 – 

rugsėjo 18 d., taigi iki jo likęs 

vos pusmetis. 

„Manyčiau, pranešimai 

apie vėlavimą priešlaikiniai. 

Pirmadienį buvome susitikę 

su policija, taip pat vyko 

telekonferencija tarp visų 

objektų, ir policija buvo labai 

geranoriška“,– žurnalui 

„Ekonomika.lt“ kalbėjo organizacinio 

komiteto atstovas 

Rytis Sabas. 

Jo teigimu, netrukus ketinama 

paskelbti konkursą 

saugos tarnyboms, tačiau kol 

kas apie jo sąlygas ir reikalavimus 

kalbėti ankstoka. „Bet 

kuriuo atveju į visas aplinkybes 

bus atsižvelgta“,– užtikrino 

R. Sabas. 

Neapsisprendę 

„Ekonomika.lt“ kalbinti 

stambesnių saugos tarnybų 

atstovai rodė entuziazmą dalyvauti 

konkurse, bet dar ne 

visi buvo dėl to tikri. Pavyzdžiui, 

UAB „G4S Lietuva“ 

regionų vadovai tartis dėl 

dalyvavimo trečiadienį rinkosi 

Panevėžyje. Rimvydas 

Jucius, šios bendrovės Saugos 

departamento Fizinės 

ir techninės apsaugos vadovas, 

teigė, kad papildomų 

mokymų ar kitų priemonių 

bendrovei nereikėtų, nes jau 

sukaupta daug patirties saugant 

rimtį per sporto rungtynes 

Kaune, įvairius masinius 

renginius sostinės Vingio 

parke. 

UAB „Trikampis žiedas“ 

vykdomasis direktorius Vasilijus 

Susojevas taip pat 

teigė, kad jų bendrovė turi 

užtektinai metalo detektorių, 

fizinių pajėgų, todėl nusiteikusi 

dalyvauti konkurse. Kas 

kita – noras sužinoti, kokios 

bus sąlygos, nes apie būsimo 

konkurso faktą sužinojo tik 

iš žiniasklaidos, o apie sąlygas 

dar niekas nepranešė. 

Jis taip pat pridūrė, kad 

per tokius renginius paprastai 

vadovauja policija, su ja 

derinami ir visi planai. 

Bus iš ko rinktis 

»Netrukus ketinama paskelbti konkursą 

saugos tarnyboms, tačiau kol kas apie jo 

sąlygas ir reikalavimus kalbėti ankstoka 

Ekonomikos sunkmetis 

atsijojo nemažai saugos 

paslaugų bendrovių, siūliusių 

paslaugas už žemiausią 

kainą. Mat sunkmečiu įmonės 

taupo reklamos, įvaizdžio, 

kvalifikacijos kėlimo, 

galų gale darbuotojų atlyginimo 

sąskaita, tačiau labiau 

rūpinasi bent savo turto 

sauga. UAB „Ekskomisarų 

biuras“ užsakytos ir UAB 

„Vilmorus“ atliktos apklausos 

duomenimis, 86 proc. Lietuvos 

įmonių labiau rūpėjo 

ne saugos paslaugų kaina, 

o kiti kriterijai. 38 proc. 

respondentų teigė, kad renkantis 

saugos tarnybą svarbiausia 

buvo visas paslaugas 

gauti iš vienų rankų, 18 proc. 

vertino saugos tarnybos patikimumą 

ir gerą vardą. Tik 

14 proc. įmonių pirmenybę 

teikė paslaugų kainai. „Vilmorus“ 

apklausoje dalyvavo 

300 įvairios veiklos Lietuvos 

įmonių. 

Užgožė didieji 

Antanas Sakalauskas, „Ekskomisarų 

biuro“ saugos 

tarnybos rinkodaros direktorius, 

atkreipė dėmesį, kad 

sunkmečiu sumažėjo nedidelių 

saugos bendrovių, o rinką 

pasiskirstė didžiosios. 

2009–2010 m. krito saugos 

paslaugų kainos, įmonės vis 

dažniau sargų vaidmenį perleisdavo 

elektroninėms sistemoms 

ar atsisakydavo savo 

saugos darbuotojų. 

Pasyvius saugomus objektus 

turinčios statybų bendrovės 

mėgino optimizuoti 

saugos procesus, ieškojo alternatyvų 

ir derėjosi dėl mažesnių 

kainų. 

Aktyvius objektus turinčios 

bendrovės (prekybos 

FAKTAI 

saugos tarnybos 

•• 

37,6 proc. (didžiausia dalis) 

įmonių, rinkdamosi saugos 

tarnybas, nori gauti visas 

paslaugas iš vienų rankų, tik 

13 proc. saugos paslaugų 

užsakovų lemiantis veiksnys 

yra kaina. 

•• 

Kai bendrovės turtą saugo 

saugos tarnyba, klientams 

pageidaujant, vyksta atsakingų 

saugos darbuotojų 

rotacija, o kelerius metus 

toje pačioje vietoje dirbantys 

įmonės saugos darbuotojai 

užmezga draugiškus santykius 

su sandėlininkais ar pardavėjais. 

Jie geriausiai žino 

saugumo spragas. 

•• 

Įsirengti signalizaciją skubama, 

kai vagys apiplėšia 

kaimyno ar artimųjų namus. 

centrai, automobilių prekybos 

aikštelės, parduotuvės) 

diegė modernias saugos sistemas, 

ieškojo efektyvesnių 

sprendimų. 

79 proc. apklausoje dalyvavusių 

įmonių nurodė, kad jas 

saugo saugos tarnyba. Daugiausia 

taip saugomos yra 

statybos (100 proc.) ir prekybos 

bendrovės (88 proc.). 

Įmonės, norinčios teikti 

ginkluotas asmens ir turto 

saugos paslaugas, privalo 

gauti licenciją. Ją išduoda 

Policijos departamentas. 

Šiuo metu licencijas turi apie 

170 Lietuvos bendrovių, tačiau 

jų skaičius nuolat kinta 

– prekybos, gamybos ar kitos 

veiklos bendrovės kartais 

pačios imasi steigti apsaugos 

darbuotojų skyrių. 

‘03 

KOVAS 

Sportas – ne visada taika. 


Repertuaras 

„Domino”teatre, Vilniuje 

www.dominoteatras.lt 

6 d. (sekm.) 19 val. | 2.30 val. | 30–60 Lt | Rež. A. Jakubik 

S. Sinclair & A. McCarten STRIPTIZO ERELIAI (komedija) 

8 d. (antr.) 19 val. | 1.40 val. | 30–40 Lt | Rež. K. Smoriginas 

S.Parulskis LAUKINĖ MOTERIS (komedija) 

12 d. (šešt.) 19 val. | 1.50 val. | 30–50 Lt | Rež. A. Gricius 

Premjera! J. Griškovec 2 VYRAI. 1 TIESA (komedija) 

13 d. (sekm.) 19 val. | 2.00 val. | 50–70 Lt | Rež. M. Slawinski 

Premjera! R. Cooney ŠEIMYNINIS ĮVYKIS (komedija) 


M. Gavran MANO ŽMONOS VYRAS (komedija) 

16 d. (treč.) 19 val. | 1.40 val. | 30–60 Lt | Rež. K. Smoriginas 

S. Parulskis VILNIUS–DAKARAS (komedija) 

17 d. (ketv.) 19 val. | 1.40 val. | 30–40 Lt | Rež. K. Smoriginas 

V. Sigarevas MELO DETEKTORIUS (absurdo komedija) 

18 d. (penkt.) 19 val. | 1.30 val. | 30–40 Lt | Rež. S. Uždavinys 

K. Gassuar KAZANOVA (drama) 

20 d. (sekm.) 19 val. | 2.30 val. | 30–60 Lt | Rež. O. Šapošnikov 

„Kvartet i“ RADIJO ERELIAI (komedija) 

21 d. (pirm.) 19 val. | 1.40 val. | 40–60 Lt | Rež. O. Šapošnikov 

W. Allen NUODĖMIŲ MIESTAS (komedija) 

23 d. (treč.) 19 val. | 1.20 val. | 30–40 Lt | Rež. C. Graužinis 

R. Schimmelfennig ARABIŠKA NAKTIS (komedija) 

24 d. (ketv.) 19 val. | 2.00 val. | 40–70 Lt | Rež. R. Marcinkus 

R. Cocciante PARYŽIAUS KATEDRA (miuziklas) 

Klubas „Balsas.lt“ („Forum Palace“) 

25 d. (penkt.) 19 val. | 1.50 val. | 30–50 Lt | Rež. A. Gricius 

Premjera! J. Griškovec 2 VYRAI. 1 TIESA (komedija) 

26 d. (šešt.) 19 val. | 2.30 val. | 40–60 Lt | Rež. O. Šapošnikov 

S. Sinclair & A. McCarten ORLY STRIPTIZA (komedija rusų k. Latvija) 

27 d. (sekm.) 19 val. | 1:40 val. | 30–40 Lt | Rež. C. Graužinis 

E. E. Schmitt BUČIUOJU, OSKARAS (lyrinė komedija) 

28 d. (pirm.) 19 val. | 1.50 val. | 30–40 Lt | Rež. K. Smoriginas 

O. Danilovas DNR KODAS (komedija) 


M. Gavran MANO ŽMONOS VYRAS (komedija) 

31 d. (ketv.) 19 val. | 2.00 val. | 50–70 Lt | Rež. M. Slawinski 

Premjera! R. Cooney ŠEIMYNINIS ĮVYKIS (komedija)

Nr. 8 

Nr. 8 

16 Užsienyje 2011 m. vasario 28 – kovo 6 d. 

2011 m. vasario 28 – kovo 6 d. Užsienyje 17 

UŽSIENIO 

NAUJIENOS 

10 % 

Genetiškai modifikuotų augalų plotai pasaulyje pernai 

padidėjo 10 proc. – iki 148 mln. hektarų 

Tik 18 proc. latvių mano, kad šalyje įvykdyta esminių reformų. Reuters nuotr. 

Latviai reformomis netiki 

■Nuo nepriklausomybės paskelbimo 

iki šiol įvykdytomis 

politinėmis ir ekonominėmis 

reformomis tiki tik mažuma 

Latvijos gyventojų. 

Tik 18 proc. aktyvių Latvijos 

gyventojų mano, kad šalyje 

įvykdytos esminės reformos. 

Tai parodė apklausa, kurią 

atliko tyrimų agentūra „TNS 

Latvia“ ir televizijos kompanija 

LTN. 32 proc. respondentų 

nuomone, šalyje įvykusios 

permainos nebuvo esminės, o 

37 proc. apklaustųjų įsitikinę, 

kad Latvijoje apskritai nebuvo 

įgyvendinta jokių reformų. 

Dar 13 proc. respondentų 

negalėjo atsakyti į šį klausimą. 

Apklausa atlikta vasario 

15–17 dienomis. Joje dalyvavo 

500 18–55 metų žmonių. 

Tarp stambiausių ekonomikų didžiausia infliacija – Indijoje. AFP nuotr. 

Didžiausia infliacija 

■Rusija užėmė antrą vietą 

pagal infliacijos rodiklį tarp 11 

didžiausių pasaulio ekonomikų. 

Rusijos federalinės statistikos 

tarnybos duomenimis, praėjusiais 

metais šalyje vartojimo 

kainos pakilo 6,9 proc., didesnis 

rodiklis buvo tik Indijoje (12 

proc.). Kitame lentelės gale – 

Japonija. 2010 metais joje buvo 

užfiksuota 0,7 proc. defliacija. 

2009 metais tame pačiame 

sąraše pirmavo Rusija – infliacija 

siekė 11,7 proc., Indija su 

10,9 proc. infliacija užėmė antrąją 

vietą. 

Pagal bendrojo vidaus produkto 

prieaugį 2010 metais 

Rusija atsidūrė antroje vietoje 

(4 proc.) po Kinijos (10,3 proc.). 

Indijoje ir Brazilijoje šie duomenys 

dar nepaskelbti. 

TIK SKAIČIAI 

11 mlrd. 

Maskvoje per pusantro mėnesio uždaryti 388 nelegalūs kazino 

388 

„Lehman Brothers“ nepavyko prisiteisti 11 mlrd. 

JAV dolerių iš „Barclays“ 

Kai sutuoktinį pakeičia kortos 

Pasaulyje priklausomybės atvejų nuo azartinių lošimų, palyginti su kitomis priklausomybėmis, vis daugiau. 

Pasak specialistų, Lietuvoje ši problema nedidelė, bet taip pat aktuali. 

Ingrida Mačiulaitytė 

ingrida.maciulaityte@ekonomika.lt 

Prancūzijos dienraštis 

,,Le Monde“ 

išspausdino publikaciją 

apie šalyje 

didėjančias pokerio lošėjų 

gretas. Paryžiaus Marmottan 

klinikos priklausomybės 

ligų specialistas Marcas Valleuras 

dienraščiui teigė, kad 

pokerio partiją internete per 

savaitę bent kartą sužaidžia 

apie 300 tūkst. prancūzų. 

,,Kitaip nei žaidžiantieji 

žaidimų automatais ar dalyvaujantieji 

loterijoje, pokerio 

žaidėjai jaučia, kad tai ne 

tik sėkmės ar atsitiktinumo 

dalykas. 

Daugeliui jų tai primena 

intelektualų sportą“, – teigė 

M. Valleuras. Pasak psichiatro, 

2005 metais iš visų 

priklausomybės ligomis sergančių 

jo klinikos pacientų 

pokerio lošėjai sudarė vos 

0,5 proc. 2009 metais jų buvo 

jau 26,4 proc. 

Vieno vietos kazino darbuotojas 

dienraščiui pasakojo, 

kad yra laimingųjų, kurie 

meta darbą ir per mėnesį 

lošdami pokerį ,,užsidirba“ 

80–100 tūkst. eurų. ,,Tokių 

sėkmės istorijų – vienetai. 

Bet jomis aktyviai naudojamasi 

siekiant į žaidimą 

įtraukti aplinkinius“, – pasakojo 

krupjė. 

Problemos nėra? 

Lietuvoje ši problema dar 

nėra didelė, bent jau taip 

teigia specialistai. Šalyje 

prašančiųjų neleisti lošti 

skaičius auga, tačiau Nacionalinės 

lošimų ir žaidimų 

verslo asociacijos valdybos 

pirmininkas Samoilas Kacas 

,,Ekonomika.lt“ teigė, 

kad tai nėra visiškai neobjektyvu. 

,,Visos kalbos apie prašančius 

neleisti lošti yra 

subjektyvios. Objektyviai 

informaciją pateikia tik 

moksliniai tyrimai – normalios 

valstybės taip ir daro. 

Tai visiškos spekuliacijos – 

tas pats, lyg žmona prašytų 

nepirkti vyro dviejų porų 

batų kas mėnesį“, – piktinosi 

S. Kacas. 

Anot verslininko, padėtis 

Lietuvoje daug geresnė nei 

Vakarų Europoje. ,,Yra šimtai 

visokių priklausomybių, 

pavyzdžiui, nuo interneto. 

Ar yra kokių prevencinių 

priemonių? Milijonai juo 

naudojasi bei daro ką nori. 

Yra daugybė probleminių 

sričių. Mano duomenimis, 

Lietuvoje ši bėda dešimteriopai 

mažesnė nei Vakaruose“, 

– sakė S. Kacas. 

Jis įtariai vertino teiginius 

apie didėjantį pokerio 

žaidėjų skaičių. ,,Kai atveža 

naują gėrimą – visi jį bando, 

nes anksčiau tokio neragavo. 

Dabar į kiekvieno kompiuterį 

atkeliauja virtualusis 

pokeris. Galima pasakyti, 

kad paklausa didėja ir laikui 

bėgant ji stabilizuosis“, – įsitikinęs 

lošimų verslu užsiimantis 

S. Kacas. 

Lietuviai – ne lošėjai 

Verslininkas Antanas Guoga, 

pokerio pasaulyje žinomas 

kaip Tonny G, teigė, kad 

žaisdamas šį žaidimą daug 

į jį įnikusių žmonių nesutinka. 

,,Pagrindinis veiksnys, 

azartiniuose lošimuose sukeliantis 

priklausomybę, yra 

»Alkoholikui yra svarbi pirmoji taurelė, 

o patologiniam lošėjui – pinigai 

Pagrindinis priklausomo žmogaus simptomas – dažnai nenugalimas troškimas lošti. AFP nuotr. 

laiko tarpas tarp statymo ir 

gaunamo rezultato. Kuo jis 

ilgesnis, tuo mažesnė galimybė 

,,susirgti“. Kazino ir lošimo 

automatuose jis trunka 

kelias sekundes, pokeryje – 

nuo kelių valandų iki kelių 

dienų“, – teigė A. Guoga. 

Verslininko tvirtinimu, 

Lietuvoje ši problema, palyginti 

su kitomis šalimis, yra 

nedidelė. ,,Lietuvoje, palyginti 

su Europos Sąjungos 

vidurkiu, statistinis lošėjas 

atsilieka penkiskart“, – teigė 

A. Guoga. Jis azartiškiausiomis 

tautomis laiko azijiečius 

iš pietiečius. Anot verslininko, 

šiauriečiai mažiau vadovaujasi 

emocijomis, todėl 

sunkiau pasiduoda priklausomybėms. 

Pacientų daugėja 

Pasak Vilniaus priklausomybės 

ligų centro gydytojos 

psichiatrės Zitos Skardinskaitės, 

palyginti su 

pacientais, kurie priklauso 

nuo alkoholio, narkotinių 

medžiagų ar raminamųjų 

vaistų, Lietuvoje azartiniai 

lošėjai sudaro mažumą. 

,,2010 metais pas mus gydėsi 

11 azartinių lošėjų, 3 

jų buvo priklausomi ir nuo 

alkoholio. Patologiniai lošėjai 

sudaro apie 3 proc. visų 

ligonių“, – dėstė Z. Skardinskaitė. 

Gydytojos teigimu, net 

apie 45 proc. liguistą potraukį 

lošimams turinčių 

žmonių yra priklausomi 

ir nuo alkoholio, maždaug 

20 proc. patologinių lošėjų 

bando žudytis, trečdaliui 

pacientų būdinga nuotaikų 

kaita. 

,,Lošėjų pastaraisiais metais 

daugėja“, – akcentavo 

psichiatrė. 

Lošėjo portretas 

Vardydama priklausomybę 

nuo lošimų turinčių žmonių 

savybes gydytoja pabrėžė, 

kad tai dažniausiai jauni 

arba brandaus amžiaus vy- 

rai, išsilavinę, dirbantys asmenys. 

Anot jos, pastaruoju metu 

ypač JAV padaugėjo į lošimus 

įnikusių pensininkų. 

,,Tai asmenys, turintys 

laisvo laiko ir pinigų. Vis 

dėlto Lietuvai tai dar neaktualu“, 

– pabrėžė gydytoja. 

Jos nuomone, ši problema 

aktualesnė vyrams. 

,,Iš keturių patologinių lošėjų 

trys būna vyrai“, – pasakojo 

Z. Skardinskaitė. 

Pasak gydytojos, pagrindinis 

priklausomo žmogaus 

simptomas – nenugalimas 

troškimas lošti. Tai žmogaus 

elgesio patologija, panašiai 

kaip liguistas potraukis apsipirkinėti. 

Lengviausia lošėją atpažinti 

lošimo aplinkoje. ,,Alkoholikui 

svarbiausia pirmoji 

taurelė, o patologiniam 

lošėjui – pinigai, – pasakojo 

gydytoja. – Dažnas sako, kad 

kai neturi pinigų, lošti nenori. 

Bet vos tik toks asmuo 

gauna algą arba žino, jog jo 

sąskaitoje yra pinigų, jis 

pajunta nenumaldomą troškimą“. 

Nuotaikų kaitą gali pastebėti 

lošiančiojo šeimos 

nariai. ,,Pagrindinis priklausomybės 

simptomas – 

neigimas. 

Šeimos nariai patologinį 

lošėją gali atpažinti iš nežinia 

kur dingstančių pinigų, 

padidėjusių išlaidų, nuotaikų 

svyravimų“, – pasakojo 

Z. Skardinskaitė. 

FAKTAI 

Azartiniai lošimai 

•• 

Skaičiuojama, kad JAV priklausomybę 

lošimams turi 

apie 2 mln. žmonių. Dar 15 

mln. priklauso rizikos grupei. 

Priklausomybę turinčių lošėjų 

skolos siekia vidutiniškai 

50 tūkst. dolerių. 

•• 

Remiantis tyrimais, patologinį 

azartą lošti turi apie 3 

proc. planetos gyventojų. 

•• 

Anoniminių lošėjų grupės 

Lietuvoje veikia Vilniuje, Kaune, 

Klaipėdoje ir Šiauliuose. 

•• 

2009 metais Lietuvoje 

norą neleisti lošti pareiškė 

422 žmonės, 2008 metais 

šis skaičius siekė 412. 

•• 

A. Guoga dalį išloštų pinigų 

investuoja į socialinius 

projektus. Šiuo metu veikia 

projektas nebenoriu-lošti.lt, 

kur gali kreiptis nuo lošimų 

priklausantys žmonės.

Nr. 8 

Nr. 8 

18 Užsienyje 2011 m. vasario 28 – kovo 6 d. 

2011 m. vasario 28 – kovo 6 d. Užsienyje 19 

Žaliasis 

Europos augimas 

Klimato kaitos mažinimas pristatomas kompromisu 

tarp ekonomikos ir aplinkosaugos. Tačiau diskusijos 

dėl naštos pasiskirstymo vyksta per ilgai. 

Audros nuostoliai gali siekti šimtus 

milijardų dolerių. Eso nuotr. 

Gresia magnetinė audra 

■Pasaulis turėtų ruoštis 

artėjančiai kosminei „superaudrai", 

perspėja JAV 

mokslininkai. 

Vasarį Saulėje įvykusi stipriausia 

per pastaruosius 5 metus 

magnetinė audra sutapo su 

JAV vykusia Amerikos mokslo 

pažangos asociacijos konferencija, 

kur mokslininkai perspėjo 

apie prasidėjusią didžiausio 11 

metų trunkančio Saulės ciklo 

aktyvumo fazę ir galimas jos pasekmes 

Žemei. 

Artėjantys didelės energijos 

dalelių srautai gali „išjungti“ 

dirbtinius Žemės palydovus, 

dėl sutrikusių sistemų būtų priversti 

leistis lėktuvai, o sugedus 

energijos tinklų įrangai, tektų 

nutraukti elektros tiekimą. Patiriami 

nuostoliai gali siekti šimtus 

milijardų dolerių. 

TIK SKAIČIAI 

100 

2050 

tiek svarų skyrė Didžioji 

Britanija duobėms keliuose 

užtaisyti 

mln. 

„Citibank“ prognozėmis, 

iki 2050 metų Indija bus 

didžiausia pasaulio 

ekonomika 

Carlas Jageris 

Rolandas Kupersas 

Project-syndicate.org 

Naujas tyrimas, atliktas 

šešių pirmaujančių Europos 

universitetų ir institutų, 

parodė, kad Europa gali priimti 

sprendimus, kurie būtų 

palankūs jos ekonomikos ir 

aplinkosaugos interesams. 

Analizė paremta išsamiu 

Europos augimo perspektyvos 

įvertinimu. Atlikta 

ji kaip tik tuo metu, kai 

Europos Sąjunga spręs, ar 

padidinti užsibrėžtą rodiklį 

dėl šiltnamio dujų išmetimo 

mažinimo. 

Iki 2020 metų padidinus 

dabartinį dujų išmetimo 

rodiklį nuo -20 proc. iki -30 

proc., būtų sudarytos sąlygos 

Europos ekonomikos atgaivinimui, 

nepriklausomai 

nuo to, ką klimato politikos 

srityje nuspręs daryti likusi 

pasaulio dalis. Jei per ateinantį 

dešimtmetį Europai 

pavyktų pasinaudoti šia galimybe, 

tai galėtų suteikti 

jos ekonomikai iki 5 proc. 

augimą. Visa tai reikštų 

6 mln. naujų darbo vietų 

ir BVP padidėjimą iki 800 

mlrd. eurų. 

Skiriant daugiau dėmesio 

Europos klimato politikai, 

būtų pritraukiama daugiau 

investicijų, kurios paskatintų 

naujų technologijų, 

tokių kaip atsinaujinantys 

energijos šaltiniai ir pažangios 

statybinės medžiagos, 

plėtrą. Tai padidintų konkurencingumą, 

paskatintų ekonomikos 

augimą ir didintų 

investuotojų lūkesčius. 

Ankstesni tyrimai rėmėsi 

tradiciniu pusiausvyros 

modeliu, kuris nepaiso visų 

šių išvardytų efektų. Jų apskaičiavimais, 

užsibrėžto 

rodiklio padidinimas iki -30 

proc. galėtų atnešti vos 0–2 

proc. BVP augimą. 

Naujasis tyrimas naudojasi 

panašia prieiga kaip 

ir Vokietija, kurios siekis 

yra iki 2020 metų dujų išmetimo 

kiekį sumažinti 40 

proc. „Pastaraisiais metais 

Vokietijoje pasikeitė mąstymas: 

pramonėje, politikoje, 

visuomenėje, dabar mes 

suvokiame klimato politiką 

kaip galimybę ir iššūkį, o ne 

kaip pavojų“, – praėjusiais 

»Iki 2020 metų padidinus dabartinį 

dujų išmetimo rodiklį nuo -20 proc. iki 

-30 proc., būtų sudarytos sąlygos Europos 

ekonomikos atgaivinimui 

CV Rolandas 

Kupersas 

Kviestinis Oksfordo universiteto dėstytojas. 

Buvęs „Royal Dutch Shell“ kompanijos 

vadovas. 

CV Carlas 

Jageris 

metais Kankune, Meksikoje, 

vykusioje klimato kaitos 

konferencijoje kalbėjo Vokietijos 

aplinkos ministras 

Norbertas Rottgenas. 

N. Rottgenas yra teisus. 

Įsivaizduokite 1800 metais 

vykusį tekstilės verslo atstovų 

susirinkimą, kuriame 

yra diskutuojama, ar pradėti 

naudoti garo mašinas ir 

mechanizuoti jų medvilnės 

fabrikus. Vienas apskaičiuoja, 

kad išlaidos jam bus 

neįkandamos. Jei likusi 

dalis sutiktų su jo skaičiavimais, 

visuomenė prarastų 

0,5 proc. metinį augimą, kurį 

atnešė šis radikalus išradimas. 

Visai ekonomikai teikiama 

nauda buvo didesnė 

nei sudėta atskirų fabrikų 

individuali nauda. 

Ataskaita „Naujas augimo 

kelias Europai“ atskleidžia, 

jog investavimas 

į energetikos efektyvumą ir 

švarią energiją turi tokį pat 

potencialą atgaivinti Europą 

šiandien. 

„Deutsche Bank“ pirmininkas 

Josefas Ackermannas 

neseniai yra pasakęs, 

kad tokios investicijos pranašauja 

„naują pramonės 

revoliuciją – revoliuciją, 

kuri pakeist mūsų gyvenimo 

būdą.“ 

Visą komentarą skaitykite 


Europos klimato forumo įkūrėjas. 

Potsdamo klimato poveikio tyrimų instituto 

vyriausiasis tyrėjas. 

Pasak autorių, aktyvesnė kova su klimato kaita leistų Europai paspartinti ekonomikos augimą. AFP nuotr. 

Laisvai samdomi ir namuose dažniausiai dirbantys specialistai buriasi į bendradarbiavimo centrus. ,,HUB Vilnius“ nuotr. 

Nuomos 

virusas plinta 

Jau šeštus metus pasaulyje laisvai samdomi darbuotojai 

buriasi į vadinamuosius bendradarbiavimo centrus ir ten 

nuomojasi darbo vietą. 



Bendradarbiavimo 

centrų (coworking 

centers – ang.) 

idėja kilo JAV ir 

žaibiškai išplito po pasaulį. 

Naujosioms technologijoms 

suteikus galimybę dirbti iš 

bet kurios vietos, atsirado 

gausybė laisvai samdomų 

specialistų, dirbančių keliose 

įmonėse ar kuriančių 

savo verslą ir naudojančių 

vienintelį darbo įrankį – 

kompiuterį. 

Laisvas darbo grafikas 

Šie laisvai samdomi skirtingų 

profesijų atstovai, nuo 

programuotojų iki žurnalistų 

ar nevyriausybinių 

organizacijų narių, už nustatytą 

mokestį išsinuomoja 

darbo vietą – kėdę, stalą ar 

net atskirą kabinetą. Jiems 

suteikiama galimybė naudotis 

internetu, užkandžiauti 

bendroje virtuvėje, gerti nemokamą 

kavą ar arbatą. Kitas 

tokių centrų privalumas 

– neribotas darbo laikas. Dažniausiai 

čia dirbantys centro 

nariai į patalpas gali patekti 

ne tik darbo valandomis, bet 

ir naktį ar savaitgalį. 

Tyrimai rodo, kad tokia 

darbo aplinka yra patenkinti 

80–85 proc. pasirinkusiųjų 

darbo vietos nuomą. Tiesa, 

bendradarbiavimo centrai 

paprastai nepriima ,,triukšmingų 

profesijų atstovų: pardavimo 

vadybininkų, draudimo 

brokerių ar prekybos 

agentų. 

,,Bendradarbiavimo centrų 

tikslas – suburti tokius 

žmones į vieną vietą, kad jie 

galėtų dalytis patirtimi ir 

įspūdžiais, o esant reikalui 

ir nusipirktų vienas kito siūlomas 

paslaugas, – savaitraščiui 

,,Ekonomika.lt“ teigė 

bendradarbiavimo centro 

Vilniuje „HUB Vilnius“ iniciatorius, 

Socialinės ir ekonominės 

plėtros centro valdybos 

pirmininkas Mindaugas 

Danys. 

Pasak jo, tokia skirtingų 

sričių specialistų bendradarbiavimo 

forma skatina kūrybingumą 

ir iniciatyvą. 

Platus spektras 

Daugelyje valstybių veikiančių 

daugiau nei 400 bendradarbiavimo 

centrų veiklos 

spektras platus, skirtingos ir 

jų formos. 

,,Neretai tokios darbo 

vietos įrengiamos nekilnojamojo 

turto savininko nuomojamose 

patalpose. Dalis 

centrų suburia tik socialiai 

orientuotus specialistus – 

kur gali dirbti tik nevyriausybinių 

organizacijų atstovai 

bei socialiniai verslininkai. 

Kiti centrai akcentuoja ekologiškumą, 

naudoja tik perdirbtas 

žaliavas, – pasakojo 

M. Danys. 

Praėjusių metų spalį sostinės 

Šiaurės miestelyje 

įkurtame 180 kv. metrų ploto 

centre šiandien dirba 30 laisvai 

samdomų specialistų ir 

keturi savanoriai. ,,Vilniaus 

centre rūšiuojame šiukšles 

ir popierių, keli nariai dirba 

aplinkosaugos srityje, bet to 

nelaikome prioritetu, orientuojamės 

į socialines inovacijas 

kuriančius verslininkus, 

kurie mąstytų apie visuomeninius 

projektus ir siūlytų 

sprendimus, – teigė M. 

Danys. Anot idėjos iniciatoriaus, 

centro nariai aktyviai 

dalijasi kontaktais ir informacija 

– ar tai būtų mobiliųjų 

technologijų taikymas, 

elektroninės demokratijos, 

ar socialinio verslo projektai. 

»Žmonės už 200 litų per mėnesį 

gauna darbo vietą, prieigą prie interneto, 

nemokamą kavą ar arbatą 

Planuoja plėtrą 

Verslo sėkmę rodo ir tai, kad 

vos keturis mėnesius Lietuvoje 

gyvuojantis centras jau 

plečiasi. Praėjusią savaitę 

toks centras įsteigtas Kaune, 

planuojama plėstis ir į Vilniaus 

centrą, nes dabartiniai 

nariai skundžiasi geografiškai 

nepatogia vieta. 

Paklaustas, kuo naudingas 

toks darbas, pašnekovas 

teigė, kad svarbiausia šiuo 

atveju yra bendravimas. 

,,Žmogus turi galimybę ramiai 

dirbti, jis visą laiką gali 

sulaukti pagalbos, nes čia 

susirenka skirtingų sričių atstovų, 

turinčių skirtingą patirtį 

ir dažnai kitokį požiūrį į 

problemą, –pasakojo bendradarbiavimo 

centro, esančio 

Vilniuje, iniciatorius. 

Kitas privalumas – mažesnės 

išlaidos. ,,Žmonės už 200 

litų per mėnesį gauna darbo 

vietą, prieigą prie interneto, 

nemokamą kavą ar arbatą. 

Pavienis žmogus neras biuro 

patalpų už tokią sumą. O 

kartu jie sukuria didesnę pridėtinę 

vertę, – centro privalumus 

vardijo M. Danys. 

FAKTAI 

Bendradarbiavimo centrai 

•• 

Pirmas bendradarbiavimo 

centras įkurtas 2006 metais 

San Franciske. Pasaulyje 

veikia daugiau nei 400 tokių 

centrų. 

•• 

Deskamg.com apklausos 

duomenimis, 85 proc. 

bendradarbiavimo centrų 

darbuotojų jautėsi labiau motyvuoti 

ir daugiau bendraujantys 

nei dirbdami vieni. 

••,,Hub Vilnius“ darbo vietos 

kaina svyruoja nuo 70 iki 260 

litų per mėnesį. 

•• 

Virtualaus biuro paslaugas 

Vilniuje taip pat teikia 

Saulėtekio slėnio ir Šiaurės 

miestelio technologijų parkai.

20 

Išskirtinis interviu 

Nr. 8 


FAKTAI 

Duomenų, kad V. Putinas lankosi šioje prabangioje rezidencijoje Juodosios jūros pakrantėje, nėra, tačiau žemė aplink yra kur kas brangesnė. Ruleaks.net nuotr. 

Rusijos „grietinėlės“ dvarai 

Duomenys apie aukščiausiųjų Rusijos asmenų darbo ir poilsio vietas yra valstybinė paslaptis. 

Toks slaptumas – puiki dirva gandams apie naujas pasakiškas Vladimiro Putino ar Dmitrijaus 

Medvedevo rezidencijas. 



Pirmame šių metų 

prezidentinės tarybos 

susirinkime dėl 

kovos su korupcija 

Rusijos prezidentas V. Putinas 

pareikalavo patikrinti 

kai kuriuos duomenis pajamų 

deklaracijose. Pirmiausia 

patvirtinti arba paneigti 

gandus apie kai kurių asmenų 

„dvarus už miesto“. 

Vis dėlto kur kas daugiau 

gandų, sukeliančių žmonių 

pasipiktinimą, sklando apie 

neoficialias ir slaptas prezidento 

ir vyriausybės narių 

rezidencijas. Pavyzdžiui, 

Sverdlovsko srities gyventojas 

Sergejus Karpovas suskaičiavo 

26 premjero V. Putino 

rezidencijas įvairiuose 

šalies kampeliuose, taip pat 

3 pastatus Kremliuje ir Prancūzijoje 

nupirktą „plaukiojančią 

rezidenciją“ – laivą 

„Mistral“. Bendras viso šio 

ūkio statybų ir išlaikymo 

išlaidas S. Karpovas įvertino 

164 mlrd. rublių (apie 19 

mlrd. litų). 

Dešimtys rezidencijų 

»Prezidento asmeninių reikalų patikėtinis 

Vladimiras Kožinas suskubo viską neigti 

Žurnalo „Dengi“ duomenimis, 

be prezidento ir premjero 

darbo vietų Kremliuje ir 

Vyriausybės rūmuose, tik dalis 

rezidencijų oficialiai laikomos 

aukščiausiųjų valstybės 

asmenų poilsio vietomis. 

Jų iš viso yra 5: D. Medvedevui 

priklauso „Gorki-9“ (Pamaskvėje), 

„Bočarov Ručei“ 

(Sočyje), „Dolgie Brody – Valdai“ 

(Novgorodo srityje), V. 

Putinui – „Novo-Ogarevo“ 

(Pamaskvėje), „Rivjera“ 

(Sočyje). Dar 10 objektų taip 

pat laikomi valstybiniais, 

tad aukščiausiųjų valstybės 

asmenų atostogos juose klausimų 

nekelia. 

Verslininkas Sergejus Kolesnikovas 

parašė laišką prezidentui 

D. Medvedevui, kad 

„ant Juodosios jūros kranto 

statomi ištaigingi rūmai, 

skirti asmeniniam premjero 

V. Putino naudojimui“. 

Laiškas deramo dėmesio 

nesulaukė, tad S. Kolesnikovas 

apie tai papasakojo 

leidiniui „Novaja gazeta“, o 

turimą medžiagą perdavė rusiškajam 

wikileaks.org analogui 

– ruleaks.net. 

Prezidento asmeninių 

reikalų patikėtinis Vladimiras 

Kožinas suskubo viską 

neigti. Esą jokie V. Putinui 

skirti rūmai nebuvo, nėra 

ir nebus statomi. S. Kolesnikovo 

laišką jis pavadino „eiline 

antimi“. 

Vis dėlto „Novaja gazeta“ 

paviešino statybos dokumentus, 

ant kurių yra paties V. 

Kožino parašas. Kaip ir daugelio 

panašių po Rusiją išsibarsčiusių 

pastatų kodinis 

pavadinimas buvo „pensionatas“. 

Patikimų duomenų, kad 

V. Putinas lankosi dvare, 

nėra. Tačiau vietiniai nekilnojamojo 

turto pardavėjai 

teritoriją neoficialiai vadina 

„V. Putino vasarnamiu“, o 

gyvenamasis būstas ir žemė, 

esanti netoli šio vasarnamio, 

yra kiek brangesnė nei kitos 

Gelendžiko gyvenvietėje. 

Valstybinė paslaptis 

Paprašyta išvardyti, kiek 

pastatų priklauso Rusijos 

prezidentui, premjerui arba 

laikomi oficialiomis aukščiausiųjų 

valstybės asmenų 

rezidencijomis, valstybės 

turto tarnyba pareiškė, kad 

tokia informacija yra valstybinė 

paslaptis. 

Žurnalistams buvo atsakyta, 

kad premjeras naudojasi 

valstybinėmis rezidencijomis 

„Novo-Ogarevo“ 

ir „Rivjera“, taip pat kitais 

būtinais objektais, kuriuose 

sudarytos sąlygos saugumui 

užtikrinti. Daugelį kilusių 

klausimų išnagrinėjo patys 

žurnalistai. Saloje „Ruskij“ 

iš tiesų bus pastatyta rezidencija. 

Manoma, kad čia 

vyks 2012 metų Azijos ir Ramiojo 

vandenyno ekonominio 

susivienijimo aukščiausiojo 

lygio susirinkimas. 

Neaiškumų kyla dėl slidinėjimo 

komplekso „Lunaja 

poliana“ Adygėjoje, kur oficialiai 

rezidencija vadinama 

mokslinio centro „Biosfera“ 

poligonu. Tvirtinama, kad 

rezidencija skirta V. Putino 

poilsiui. Dėl objekto Altajuje 

viskas aišku: nei premjeras, 

nei prezidentas nėra susiję 

su šia rezidencija. Ją stato 

bendrovė „Gazprom“ ir planuojama, 

kad tai bus deryboms 

skirti rūmai. Ažiotažas 

kilo tada, kai praėjusių metų 

birželį V. Putinas iš malūnsparnio 

pažvelgė į rajoną, kuris 

jam krito į akį. Turistų 

liudijimu, praėjusių metų 

vasarą kai kurie rajono gyventojai 

bandė parduoti savo 

namus už 1 mln. rublių (apie 

116 tūkst. litų) tvirtindami, 

kad tiek kainuoja galimybė 

gyventi greta V. Putino. 

Įtakingo žmogaus kaimynyste 

įsitikinę ir Sortovalos 

gyventojai. Tiesa, vietinė 

spauda nedrįsta įvardyti garsių 

vardų, tačiau visi ženklai 

rodo, kad tai V. Putinas. 

D. Medvedevo ir 

V. Putino dvarai 

•• 

Oficialios Rusijos 

prezidento rezidencijos 

•• 

1. „Gorki-9“ (Pamaskvė) 

•• 

2. „Bočarov Ručei“ (Sočis) 

•• 

3. „Dolgije Brodi – Valdai“ 

(Novgorodo sritis) 

•• 

Oficialios premjero 

rezidencijos 

•• 

4. „Novo-Ogarevo“ (Pamaskvė) 

•• 

5. „Rivjera“ (Sočis) 

•• 

Objektai, oficialiai skirti 

aukštiems pareigūnams 

ilsėtis ir pramogauti 

•• 

6. Konstantinovskij dvaras 

(Strelna, šalia Sankt Peterburgo) 

•• 

7. „Šuiskaja Čupa“ (Karelija) 

•• 

8. „Volžskij Utes“ (prie 

Kuibyševsko vandens rezervuaro) 

•• 

9. „Tantal“ (prie Volgos, 40 

km nuo Saratovo) 

•• 

10. „Angarskije Chutora“ 

(Irkutsko sritis) 

•• 

11. „Malyj Istok“ (Šalia Jekaterinburgo) 

•• 

12. „Dom Sevastianova“ 

(Jekaterinburgas) 

•• 

13. „Sosny“ (Krasnojarsko 

sritis) 

•• 

14. „Main Dorf“ (Pamaskvė) 

•• 

15. „Rus“ (Tversko sritis) 

•• 

Statomos valstybinės 

rezidencijos 

•• 

16. Pionerskij (Kaliningrado 

sritis, baigimo data – 2012 

metai) 

•• 

17. Saloje Ruskij (pajūris, 

baigimo data – 2012 metai) 

•• 

Objektai, siejami su prezidentu 

ar premjeru 

•• 

18. „Lunaja Poliana“ (valstybinis 

kompleksas Adygėjoje) 

•• 

19. „Barvicha“ (valstybinis 

vasarnamis Pamaskvėje) 

•• 

20. „Domik vysokogo gostia“ 

(šalia Paryžiaus) 

•• 

21. ABC (slaptas Federalinės 

saugumo tarnybos objektas 

Maskvoje) 

•• 

22. „Dačia doktora Vintera“ 

(Karelija) 

•• 

23. Suplanuotas objektas 

valstybiniame gamtos rezervate 

Utriše (Juodosios jūros 

pakrantė) 

•• 

24. „Altaiskoje podvorie“ 

(Altajus, statomas „Gazpromo“ 

reikmėms) 

•• 

25. Suplanuotas objektas 

Gamovo pusiasalyje (pajūris, 

statyba atšaukta) 

•• 

26. Dvaras Praskovejevkos 

rajone (Juodosios jūros pakrantė, 

Gelendžiko rajonas) 

•• 

Mobilieji objektai 

•• 

Be S. Karpovo atrasto laivo 

„Mistral“, diplomatinėms išvykoms 

ir poilsiui naudojami 

specialieji lėktuvai IL-96-300, 

IL-96-300 PU (M), specialus 

traukinys, motorlaivis „Rosija“ 

(ilgis 83,6 m), jachta 

„Palada“ (32 m), jachta 

„Burevestnik“ (27,4 m). Visai 

neseniai buvo įsigyta jachta 

„Sirius“.

22 

Nr. 8 

Technologijos ir žinios Technologijos ir žinios 

23 



Nr. 6 d. 

8 

TIK SKAIČIAI 

Su prosenele per facebook.com 

Brangiausias interneto adresas 

„Sony“ naujovė – „VAIO S Series“ 

32,3 mlrd. 

tiek jav dolerių padidėjo „Hewlett-Packard“ pajamos pirmąjį ketvirtį 

135,6 

už 

mlrd. 

tiek jav dolerių kompanija 

„Google“ įsigijo aukščiausią 

Dublino pastatą 

■„Susižavėjau šiuo socialiniu 

tinklu. Jame turiu net 

176 draugus“, – pasakojo 

norvegė senolė Turid Amundsen. 

Jau antrą savaitę iš eilės 

ji lanko specialius kursus, 

kuriuose pasakojama apie 

populiarųjį socialinį tinklapį. 

„Gimiau Biomlu, tačiau jau 

50 metų gyvenu Vose, – kalbėjo 

močiutė. – Naudodamasi 

socialiniu tinklu facebook.com 

suradau draugų, su kuriais bendravau 

gyvendama Biomlu“. 

Kai kurie paskaitoje apie facebook.com 

dalyvavę senukai 

prisipažino manę, kad yra tam 

per seni. 

Šį projektą sugalvojo grupė 

mokinių, kurių teigimu, pastebimas 

didėjantis vyresnių žmonių 

susidomėjimas facebook.com 

tinklapiu. 

Norvegų senolės tapo facebook.com aistruolėmis. Scanpix nuotr. 

Sex.com pateko į Guinnessso 

rekordų knygą. Scanpix nuotr. 

■Interneto domenų specialistė 

kompanija „Sedo“ informavo, 

kad jos prižiūrimas 

interneto adresas sex.com 

pateko į Guinnesso rekordų 

knygą. 

2010 metų lapkritį sex.com 

buvo parduotas už 13 mln. JAV 

dolerių (apie 33,3 mln. litų). 

Kompanija „Sedo“ per 10 

metų gyvavimą yra pardavusi 

interneto adresų už daugiau 

kaip 400 mln. JAV dolerių (per 

1 mlrd. litų). 

Tarp daugiausiai uždirbusių 

domenų buvo vodka.com, 

pizza.com ir russia.com. 

„Beveik dvejus metus mes 

dirbome ties domenu Sex.com, 

ieškodami tinkamo pirkėjo ir 

vykdydami jo perdavimą“, – 

kalbėjo „Sedo“ pardavimų direktorė 

Kathy Nielsen. 

Naujasis kompanijos „Sony“ kūrinys 

puikiai tinka kelionėms. Reuters nuotr. 

■Naujasis kompanijos 

„Sony“ kūrinys – plonytis 

nešiojamasis kompiuteris 

„VAIO S Series“. Tai 13,3 

colių įstrižainės ekrano 

asmeninis kompiuteris, pasižymintis 

gera galia, dizainu ir 

mobilumu. 

„Sony“ nešiojamojo kompiuterio 

plotis yra vos 24 mm, 

o sveria jis tik 1,75 kilogramo, 

todėl puikiai tinka pasiimti į 

keliones. Su „VAIO S Series“ 

baterija kompiuteris gali veikti 

iki 7 valandų. Be to, pridedama 

papildoma baterija, kuri, prireikus, 

leis kompiuteriu padirbėti 

ilgiau. Gamintojai naująjį „VAIO 

S Series“ žada pardavinėti šių 

metų kovą arba balandį. Kompiuteris 

bus gaminamas juodos, 

baltos, sidabrinės, rožinės 

ar mėlynos spalvos. 



Rugsėjo pabaigoje internetinių 

žaidimų 

kūrėja kompanija 

„Zynga“ pristatė 

žaidimą, leidžiantį socialinio 

tinklalapio facebook.com 

naudotojams profiliuose susikurti 

virtualius restoranus. 

Per savaitę 4 mln. internautų 

kiekvieną dieną kepė ir troškino 

patiekalus „Zynga“ 

sumanyto žaidimo „Cafe 

World“ užeigose. 

Spalio pabaigoje „Cafe 

World“ žaidė jau 21 mln. 

kulinarų. Svarbiausia, kad 

dažnas žaidėjas („Zynga“ 

neatskleidžia tikrųjų duomenų) 

leido tikrus pinigus 

norėdamas pagražinti savo 

restorano interjerą ar nusipirkti 

papildomų galimybių 

žaidime, rašė forbes.ru. 

Gauna tikrų pajamų 

Kitaip nei daugelis kitų 

verslo projektų, pristatytų 

„Zynga“ idėjos virsta 

Markas Pincusas privertė milijonus socialinio tinklalapio facebook.com naudotojų žaisti 

žaidimus. Kur jo sėkmės paslaptis? 

populiariausio pasaulyje socialinio 

tinklalapio facebook. 

com platformoje, „Zynga“ 

žaidimai visada teikia tikrų 

pajamų. Žiniasklaidos statistiką 

stebinčios „Developer 

Analytics“ duomenimis, 

„Zynga“ yra trijų populiariausių 

tarp facebook.com 

ir myspace.com vartotojų 

žaidimų internete kūrėja. Į 

lyderių trijulę, po žaidimo 

„Cafe World“, įeina žinomas 

„FarmVille“, leidžiantis sėti 

virtualias grūdines kultūras 

ir auginti gyvūnus, ir 

„Mafia Wars“ (jame reikia 

gauti virtualių ginklų ir nubausti 

priešus). Tad kur slypi 

„Zynga“ ir jos įkūrėjo M. Pincuso, 

interneto verslininko, 

kompaniją pavadinusio savo 

buldogo garbei, paslaptis? 

Svajojo apie fermą 

„Visada svajojau apie fermą. 

O jūs?“ – klausė 45 metų M. 

Pincusas, miestietis iki kaulų 

M. Pincuso žvaigždė sužibo 

ne teismo salėse. Buvęs vadybos 

konsultantas, turintis 

Harvardo universiteto diplomą, 

M. Pincusas iš buvusių 

verslo projektų uždirbo 

krūvą pinigų, tačiau jam 

taip ir nepavyko įkurti didelės 

kompanijos. Šį tikslą jis 

bando pasiekti su „Zynga“, 

kurią jis rikiuoja į vieną 

gretą su „Google“, „Facebook“ 

ir „Amazon“. 

Pirmą kartą pergalės 

skonį versle M. Pinkusas 

pajuto 1996 metais, kai už 38 

mln. JAV dolerių pardavė 

kompaniją „Freeloader“, 

užsiimančią automatiniu 

turinio įkėlimu iš interneto 

tinklo į kietuosiuos naudotojų 

diskus. Po to jis įkūrė 

tinklapį support.com, kuris 

prekiavo programomis, skirtomis 

asmeniniams kompiuteriams. 

2000 metais už 60 

mln. JAV dolerių buvo parsmegenų. 

Jo tvirtinimu, dauguma 

žmonių, žaidžiančių 

„Zynga“ žaidimus, panašūs 

į jį patį, o jis – visai ne užsispyręs 

žaidėjas. Kompanijoje, 

įkurtoje 2007 metais San 

Franciske, šiandien dirba 

530 žmonių (tarp jų ir laisvai 

samdomi rangovai). 

Kaip reklamą internete 

„Zynga“ naudoja prekybą 

»„Visada svajojau apie fermą. O jūs?“ – 

klausė 45 metų M. Pincusas, miestietis iki 

kaulų smegenų 

virtualiosiomis prekėmis. Pavyzdžiui, 

galima nusipirkti 

daržinę už 5,4 JAV dolerio 

arba sodo nykštuką už 2,4 

JAV dolerio. Juos pirkėjai 

naudoja norėdami pagražinti 

virtualiąją fermą. M. Pincuso 

tvirtinimu, šiemet virtualiųjų 

prekių pardavimas 

atneš jo kompanijai bent 100 

mln. JAV dolerių pelno. Kiek 

iš tikrųjų tikisi užsidirbti – 

verslininkas neatskleidžia. 

Bus galima pirkti akcijų 

Pagal aktyvių naudotojų 

skaičių „Zynga“ konkurentus 

– kompanijas „Playfish“ 

ir „SlashKey“ – paliko toli už 

nugarų. „Zynga“ pavyko pritraukti 

39 mln. JAV dolerių 

iš tokių investuotojų, kaip 

„Kleiner Perkins Caufield & 

Byers“, „Union Square Ventures“ 

ir „Foundry Group“. 

Kitąmet kompanija žada pasiūlyti 

laisvai įsigyti savo akcijų 

daugeliui investuotojų. 

Kaltina plagiatu 

„Zynga“ konkurentai apkaltino 

kompaniją plagijavimu. 

Dar iki „FarmVille“ pasirodymo 

kompanija „SlashKey“ 

milijonais 

»Pirmą kartą pergalės skonį versle 

M. Pinkusas pajuto 1996 metais, kai už 38 mln. 

JAV dolerių pardavė kompaniją „Freeloader“ 

sukūrė interneto žaidimą 

„Farm Town“, o viena kinų 

kompanija – „Happy Farm“. 

Žaidimas „Cafe World“ socialiniuose 

tinkluose pasirodė 

po to, kai atsirado populiarus 

žaidimas „Restaurant 

City“, sukurtas konkurentų 

firmos „PlayFish“. Pastarosios 

kompanijos valdybos 

nario Benjamino Holmeso 

tvirtinimu, „Cafe World“ 

yra „Restaurant City“ kopija 

„nuo taškelio iki taškelio“. 

M. Pincusas atsakydamas 

teigė, kad kiekvieno 

žanro žaidimų pristatyta 

labai daug – nuo virtualiųjų 

fermų iki naminių gyvūnų 

auginimo žaidimų, tačiau 

„Zynga“ kuria populiarius 

žaidimus remdamasi savo 

produkcija ir taktinėmis formulėmis. 

Nuo 2009 metų balandžio 

„Zynga“ pateikė ieškinius 

20 konkurentų, kaltindama 

juos autorinių teisių pažeidimu 

ir pasikėsinimu į 

tarptautinį ženklą. Daugelis 

kompanijų, reaguodamos 

į ieškinius, apkaltino 

„Zynga“ tuo, kad įmonė 

bando įtraukti daugelį mažesnių 

kompanijų į teismo 

procesus, kad galėtų jas sunaikinti. 

Vis dėlto „Zynga“ 

tvirtina, kad paprasčiausiai 

stengiasi apsaugoti turtą, o 

kvietimus į teismą gavo iš 

esmės tik tos kompanijos, 

kurios juodojoje rinkoje prekiauja 

virtualiaisiais „pokerio 

pinigais“, skirtais žaisti 

kortomis. 

Vagia vieni iš kitų 

„Zynga“ valdybos narys ir 

vienas „Zynga“ socialinio 

tinklo lynkedin.com įkūrėjų 

Reidas Hoffmanas tvirtino, 

kad daugybėje ieškinių, 

pateiktų kompanijos, kalbama 

apie rimtus įstatymų 

pažeidimus, pavyzdžiui, 

bandymą įsilaužti į „Zynga“ 

kompiuterių tinklą siekiant 

pavogti kodus. Viename ieškinyje 

„Zynga“ įtarimus 

pateikia konkurentei kompanijai 

„Playdom“, esą ši iš 

buvusių „Zynga“ darbuotojų 

išsireikalavo konfidencialios 

informacijos. M. Pincusas 

kaltina „Playdom“ vadinamosios 

žaidimų knygos – vidinio 

„Zynga“ dokumento, 

kur laikomi naujų žaidimų 

„eksperimentiniai ingredientai“ 

– vagyste. 

Atsakydama į „Zynga“ 

ieškinį, „Playdom“ tvirtina, 

kad tokie kaltinimai nenustebino. 

Visiems žinoma 

„Zynga“ aistra bylinėtis, tačiau 

„Playdom“ nedomina 

nei „Zynga“ žaidimų knyga, 

nei jos „slapti ingredientai“. 

Svajonė išsipildė 

duota dalis šios kompanijos 

akcijų. Dabar M. Pincusui 

priklauso 17 proc. support. 

com akcijų. 

2003 metais M. Pincusas 

įkūrė tribe.com – vieną pirmųjų 

socialinių tinklų, kuriame 

žmonės galėjo susipažinti 

ir bendrauti internete 

realiu laiku. Vis dėlto šis projektas 

žlugo, mat nesulaukė 

didelio naudotojų dėmesio. 

Auksinė idėja M. Pincusą 

aplankė tada, kai stulbinamais 

tempais ėmė plėstis facebook.com, 

dabar siejantis 

300 mln. aktyvių naudotojų. 

„Organizuoji kokteilių vakarėlį, 

surenki kartu visus 

draugus, – aiškino M. Pincusas, 

kalbėdamas apie facebook.com. 

– Tačiau jiems 

nėra kuo užsiimti“. Vienas 

būdų pritraukti naudotojų 

– pasiūlyti jiems pažaisti su 

draugais. 

Visas straipsnis – 

portale www.ekonomika.lt 

FAKTAI 

„Zynga“ 

•• 

Socialinių žaidimų kompanija 

„Zynga“ veda 

derybas su potencialiais 

investuotojais, galinčiais 

suteikti jai beveik 250 mln. 

JAV dolerių (650 mln. litų) 

finansavimą. Tuomet kompanijos 

vertė šoktelėtų 

iki 7–9 mlrd. JAV dolerių 

(18–23 mlrd. litų). 

•• 

Kompanija yra sukūrusi 

tokius populiarius socialinius 

žaidimus kaip „Farm- 

Ville“ ir „CityVille“, kuriuose 

žaidėjai moka tikrus 

pinigus, kad įsigytų virtualiųjų 

prekių. Šiuo metu 

socialiniame tinklapyje 

facebook.com šiuos žaidimus 

kas mėnesį žaidžia 

atitinkamai 51 ir 96 mln. 

naudotojų. 

••„Zynga“ turi 275 mln. 

aktyvių žaidėjų, todėl pernai 

gavo beveik 400 mln. 

pelną. 

„Kleiner Perkins Caufield & Byers“ partneris Johnas Doerras, Amazon.com įkūrėjas ir vadovas Jeffas Bezosas, Facebook.com valdytojas Markas Zuckerbergas, „Zynga“ valdytojas Markas Pincusas ir 

„Kleiner Perkins Caufield & Byers“ partneris Bingas Gordonas. Reuters/Scanpix nuotr. 

Žaidėjai ne tik žaidžia „Zynga“ žaidimus, 

bet ir leidžia tikrus pinigus norėdami 

papildomų galimybių ar pagražinti turimo 

restorano interjerą. 

„Ekonomika.lt“ nuotr.

Nr. 8 

Nr. 8 

24 Skaitmeninė karta 2011 m. vasario 28 – kovo 6 d. 

2011 m. vasario 28 – kovo 6 d. Skaitmeninė karta 25 

TIK SKAIČIAI 

800 

Tiek jav dolerių kainuos netrukus pasirodysiantis 

„Motorola“ planšetinis kompiuteris „Xoom“ 

Pernai padaugėjo kibernetinių atakų. 


Randa naujų taikinių 

■Kompiuterių apsaugos 

kompanija „Kaspersky“ 

pareiškė, kad vienas iš 3 tūkst. 

interneto puslapių turi kenkėjiškų 

programų. 

Kompanijos teigimu, per 

2010 metus padaugėjo kibernetinių 

atakų interneto svetainėse. 

Iš viso buvo užfiksuota 

580 mln. incidentų. 

„Kaspersky“ teigimu, atakos 

buvo nukreiptos ne vien prieš 

nelegalaus turinio tinklapius 

(piratinės muzikos ar filmų), 

bet ir prieš teisėtus, tokius kaip 

internetinės prekybos ar internetinių 

žaidimų portalai. 

„Anksčiau buvo galima išvengti 

kenkėjiškų programų neatveriant 

įtartinų tinklapių, tačiau 

dabar atakuojami ir teisėti 

puslapiai“, – sakė „Kaspersky“ 

interneto apsaugos specialistas 

Ramas Herkanaidu 

Šį mėnesį Europos Sąjungos 

tyrėjai pareiškė, kad pernai 

beveik trečdalis kompiuterių 

vartotojų buvo užkrėsti kenkėjiškomis 

programomis. ES 

vyriausybės yra pasiryžusios 

rimtai spręsti šią augančią problemą. 

Robotai turėjo nubėgti 42,2 km. Scanpix nuotr. 

Vyko robotų maratonas 

■Vakarų Japonijoje vyko 

pirmasis pasaulyje robotų 

maratonas. Lenktynėse 

uždaroje patalpoje varžėsi 

dvikojai robotai. 

Osakoje vykusiame robotų 

maratone dalyvavo 30 cm ūgio 

baterijomis įkraunami robotai, 

kurie varžėsi 100 m trasoje. Iš 

viso robotai turėjo nubėgti 42,2 

km. Per lenktynes jiems buvo 

leidžiama pakeisti baterijas ir 

paremontuoti, tačiau nukritusieji 

turėjo atsistoti patys. Lenktynės 

prasidėjo ketvirtadienio 

rytą ir truko keturias dienas. 

Šių lenktynių organizatorės 

kompanijos „Vstone“ teigimu, 

lenktynės Osakoje parodė robotų 

patikimumą ir manevringumą. 

TIK SKAIČIAI 

27 

18 

250 

Tiek svarų sterlingų kasmet 

Didžiosios Britanijos ekonomikai 

žalos padaro kibernetiniai nusikaltėliai 

mlrd. 

tiek žaidimų kompanijos turės „Nintendo“ 

žaidimų konsolė „Nintendo 3DS“. 

Ją nuo kovo 27 dienos bus galima įsigyti už 

JAV dolerių 

Išplėstoji realybė lietuvių 

rankose 

Dviejų vaikinų, Pauliaus Liekio ir 

Armino Didžioko, dėka pasaulio 

žiniasklaidoje kelias dienas buvo 

linksniuojamas Lietuvos vardas. 



Lietuviai P. Liekis ir 

A. Didžiokas užėmė 

pirmąją vietą mobiliųjų 

technologijų 

gamintojos „Qualcomm“ 

organizuotame išplėstosios 

realybės (angl. „augmented 

reality“) programuotojų konkurse 

ir gavo 125 tūkst. JAV 

dolerių (apie 317 tūkst. litų) 

piniginę premiją. 

Tapk paparacu 

Organizatoriai prašė dalyvių, 

naudojant jų pateiktus 

programinės įrangos 

kūrimo įrankius, sukurti 

išplėstosios realybės žaidimą 

ar programą mobiliajam 

telefonui. Išplėstoji 

realybė – realaus pasaulio 

vaizdavimas su papildomais 

kompiuterinės grafikos elementais, 

suteikiančiais papildomos 

informacijos apie 

stebimą objektą. 

P. Liekis „Qualcomm“ 

technologiją pamatė konferencijoje 

dar prieš konkursą. 

„Man patiko, kaip 

ji veikia, tad grįžęs namo 

ėmiau eksperimentuoti. Po 

kelių dienų sužinojome, kad 

vyksta konkursas. Nusprendėme 

dalyvauti. Pati žaidimo 

idėja išsirutuliojo po 

truputį. Norėjau pirma sukurti 

žaidimo idėją, tačiau 

viskas išėjo atvirkščiai“, – 

sakė jis. 

Lietuvių žaidime „Paparazzi“ 

žaidėjas tampa fotografu. 

Jis gali fotografuoti 

virtualias garsenybes, kurios 

vaikštinėja per telefono 

kamerą matomu specialiu 

objektu arba, kaip sako 

pašnekovas, vadinamuoju 

markeriu (specialus popieriaus 

lapas ar žurnalas – 

red. past.). 

Vaikinai įtemptai dirbo 

prie projekto pusantro mėnesio. 

P. Liekis kūrė dvimatę 

grafinę ir programinę, o A. 

Didžiokas – trimatę grafinę 

žaidimo dalį. 

Norėjo, kad įtrauktų 

„Turėjau visokių nevykusių 

idėjų. Norėjau paimti savo 

kurtą žaidimą ir padaryti 

iš jo išplėstinės realybės 

produktą. Tai neveikė, nes 

išplėstinės realybės esmė – 

praplėsti realybę“, – dėstė 

daugiau nei dešimtmetį programuojantis 

P. Liekis. 

Anot jo, daugelis šiandien 

sukurtų išplėstinės realybės 

žaidimų ar programų 

mobiliesiems įrenginiams 

neišvengia dviejų pagrindinių 

problemų: žiūrint į mobilųjį 

telefoną nejauti, kad 

tai išplėstinė realybė, o jį 

patraukus nuo vadinamojo 

markerio – visas virtualusis 

pasaulis dingsta. 

„Šias dvi problemas bandžiau 

išspręsti žaidime. 

Virtuali garsenybė į tave 

reaguoja, atsisuka, mojuoja, 

supykusi pašoka ir užsikabina 

už telefono – tai sukuria 

išplėstosios realybės 

jausmą. Patraukus telefoną 

nuo markerio, žaidimas neišsijungia“, 

– aiškino pašnekovas. 

Ne pirmas kartas 

P. Liekiui šis laimėjimas 

– ne pirmas. Kartu su komanda 

„Nesnausk!“ jis dvejus 

metus iš eilės nugalėjo 

„Microsoft“ organizuotame 

tarptautiniame konkurse 

„Imagine Cup“. 

2004 metais keturių lietuvių 

komanda su trumpametražiu 

kompiuterinės grafikos 

filmu „The Fly“ iš Brazilijos 

parsivežė 4 tūkst. JAV dolerių 

čekį, o po metų jų filmukas 

„in.out.side:the shell“ 

nurungė šimtus kolegų ir 

vaikinams Japonijoje buvo 

įtektas 8 tūkst. JAV dolerių 

čekis. 

»Ši technologija ateitį turi. Patobulinus ją, 

telefonams nereikės lapo, jis pats atpažins 

objektus. Manau, tai jau netolimoje ateityje 

Išplėstosios realybės programa, leidžianti nusifotografuoti su virtualiu draugu. AFP/Scanpix nuotr. 

Tik žaidimas 

Bendrovės išplėstinei realybei 

prognozuoja šviesią 

ateitį. Jos kuria planus ir 

prototipus, kad nukreipus 

telefoną į pastatą ar kitą 

objektą, jis būtų automatiškai 

atpažintas, o naudotojas 

sulauktų daugybės informacijos. 

Dar kiti siūlo virtualiai 

pasimatuoti drabužius. Vis 

dėlto, pašnekovo nuomone, 

tai vis dar žaidimai. 

„Kol kas tai tik žaidimas. 

Tai, ką darome, nėra praktiška, 

nes priešais telefoną 

reikia laikyti markerį. Vis 

dėlto ši technologija turi 

ateitį. Ją patobulinus, telefonams 

nebereikės markerio, 

jis pats atpažins objektus. 

Manau, kad jau netolimoje 

ateityje“, – sakė jis. 

P. Liekis atkreipia dėmesį 

į „Microsoft“ žaidimų 

konsolės „Xbox“ priedą „Kinect“, 

kuris atpažįsta žaidėjo 

judesius ir taip leidžia 

valdyti žaidimus. „Greičiausiai 

bus sukurtas žaidybinis 

telefonas, panašus į nešiojamąjį 

„PlayStation Portable“, 

turintį „Kinect“ savybių“, – 

sakė jis. 

Lietuvoje darbo yra 

Dažnam gali pasirodyti, kad 

Lietuvoje kompiuterinių 

žaidimų pramonė merdi. Pažvelgus 

į P. Liekio darboviečių 

sąrašą, gausus užsienio 

kapitalo bendrovių skaičius 

lyg ir rodo, kad gimtinėje 

tokios srities specialistams 

darbo nėra. 

Vis dėlto pašnekovas linkęs 

nesutikti. 

„Jeigu nori dirbti žaidimų 

pramonėje, dabar viskas 

paprasčiau. 

Tikrai galima susirasti 

FAKTAI 

„Qualcomm“ nugalėtojai 

•• 

Pirmoji vieta ir 125 tūkst. 

JAV dolerių (apie 317 tūkst. 

litų) atiteko lietuvių P. Liekio 

ir A. Didžioko žaidimui „Paparazzi“, 

kuriame žaidėjas 

tampa virtualiu paparaciu ir 

paslapčia fotografuoja įžymybę, 

kol ši supyksta ir užpuola 

fotografą. 

•• 

Antroji vieta ir 50 tūkst. dolerių 

(apie 127 tūkst. litų) atiteko 

australų bendrovės „Defiant 

Development“ žaidimui 

„Inch High Stunt Guy“, kuriame 

žaidėjas sudėlioja įvairias 

kliūtis taip, kad kaskadininkas 

su motociklu galėtų peršokti 

per kitas kliūtis. 

•• 

Trečioji vieta ir 25 tūkst. dolerių 

(apie 64 tūkst. litų) atiteko 

amerikiečių A. Beachumo, 

J. Kimo, J. Mathias, K. Reddy 

ir E. Sforza žaidimui „Danger 

Copter“, kuriame žaidėjas valdo 

gaisrininkų malūnsparnį ir 

gesina gaisrą. 

Lietuviai sukūrė išplėstosios 

realybės žaidimą „Paparazzi“. 

Qualcomm nuotr. 

normalų darbą. 

Baigęs universitetą norėjau 

dirbti su stambesniais 

projektais, tačiau tuo metu 

tokių galimybių nebuvo. 

Šiandien Lietuvoje yra užsienio 

kapitalo įmonių, atsiradus 

„iPhone“, „Android“ 

rinkoms, mažos komandos 

iš to taip pat gali užsidirbti“, 

– dėstė į Lietuvą grįžęs P. 

Liekis. 

Mokytis į užsienį 

Paklaustas, kur dėtis jaunuoliui, 

norinčiam save realizuoti 

kompiuterinių žaidimų 

pramonėje, vaikinas 

nedvejodamas atsakė, kad į 

užsienį. Tiesa, tik mokytis. 

„Aišku, galima ir Lietuvoje 

bandyti studijuoti, 

tačiau tai bus bendrojo išsilavinimo 

informatika, o 

to, kas susiję su žaidimų 

pramone, reikės išmokti patiems. 

Dėl to nereikia kaltinti 

šalies universitetų – tai abipusė 

problema. Studentai 

nesuinteresuoti mokytis, o 

dėstytojai nesistengia, dalis 

yra pasenę“, – aiškino jis. 

Anot jo, naudinga šiek 

tiek padirbėti ir užsienyje: 

„Kolega iš „Nesnausk!“ 

Aras į šalį iš Danijos atvežė 

„Unity Technologies. 

Šiandien turime du padalinius 

Lietuvoje, kuriamos 

aukšto lygio technologijos ir 

naujos darbo vietos.“ 

Šioje bendrovėje nuo 2009 

metų dirba ir P. Liekis. 

»Galima ir Lietuvoje bandyti studijuoti, 

tačiau tai bus bendrojo išsilavinimo 

informatika, o to, kas susiję su žaidimų 

pramone, reikės išmokti patiems 

Anot P. Liekio, 

išplėstinė realybė 

šiandien tik žaidimas, 

bet netrukus taps 

rimtu dalyku. 

Asmeninio albumo nuotr.

26 

Nr. 8 

Nr. 8 

Verslo švyturiai 2011 m. vasario 28 – kovo 6 d. 

Verslo švyturiai 

27 




FAKTAI 

„Gauminos” laimėjimai 

Tokie dalykai „Gauminos” 

biuro darbuotojų nestebina. 

Asmeninio albumo nuotr. 

Iš pirmo žvilgsnio D. 

Bagdžiūnas pasirodė 

itin pasitikintis savimi 

ir tikintis savo verslo 

sėkme. Tačiau, jo paties žodžiais, 

tokį pasitikėjimą jam 

suteikia komanda. 

„Didelių darbų vienas nenuveiksi, 

– dėstė jis. – Mano 

optimizmas ateina iš tikėjimo 

komanda. Talento ir atsakomybės 

mišinys, sudėtas 

į teisingus procesus, leidžia 

pranokti save. Matau, kad 

bendras mūsų darbo rezultatas 

klientams padeda siekti 

jų tikslų, o juk pagerinti gyvenimą 

kitam žmogui yra 

vienas prasmingiausių tau 

skirto laiko šiame pasaulyje 

leidimo būdų.” 

Įkvėpė knygos 

Pašnekovas teigia dar vaikystėje 

supratęs, kad nori 

kurti verslą. Jį pakerėjo 

ne pasakos apie turtingus 

verslininkus, bet istorijos 

knygose apie galimybę kontroliuoti 

savo gyvenimą. 

„Paauglystėje tiesiog rijau 

knygas, – sakė jis. –Jose rašė 

apie drąsius ir veiklius žmones, 

kurie kūrė savo likimą 

patys nelaukdami išmaldos 

iš likimo ar valdžios. Viskas, 

ko prašiau iš gyvenimo, buvo 

galimybė. Ją gavęs pasistengiau, 

kad nereikėtų melsti 

antros.” 

Galimybės vaisius – interneto 

sprendimų bendrovė 

„Gaumina”. Tačiau pirmuosius 

pinigus Darius uždirbo 

ne internete, bet sukiodamas 

kompaktines plokšteles. 

„1995–1997 metais dirbau 

diskotekų vedėju tuo metu 

populiariame naktiniame 

klube „Max Dance Paradise”. 

Konkurse į šią vietą pretendavo 

daugiau nei šimtas 

kandidatų, ten reikėjo groti 

profesionalia įranga, kurios 

akyse buvau neregėjęs. Kai 

atėjo mano eilė, sukiojau visas 

rankenėles iš eilės ir išėjo 

ne muzika, o „kakofonija”, 

– prisiminimais dalijosi D. 

Bagdžiūnas. Tačiau atrankos 

komisija jį įvertino teigiamai 

ir pakvietė prisidėti 

prie komandos: iš pradžių 

groti valandą, vėliau tekdavo 

plokšteles sukioti aštuonias 

valandas per naktį. 

Laikui bėgant pašnekovas 

suprato, kad ši sritis ne jam. 

„Supratau, kad naktinių 

klubų srityje būsiu laikinai. 

Tuo pačiu metu studijavau 

ekonomiką Vilniaus universitete. 

Antrame kurse, pasitaikius 

progai, peršokau į 

verslą”, – teigė D. Bagdžiūnas. 

Sunki pradžia 

Šuolis į verslą buvo sėkmingas 

– baigus antrąjį kursą, 

vasarą, gimė „Gaumina”, 

kuri šiandien plėtoja veiklą 

ne tik Lietuvoje, bet ir Airijoje, 

Didžiojoje Britanijoje, 

Danijoje ir kitose ES valstybėse. 

„Bendrovė atsirado 

••„Gaumina” yra didžiausia 

interneto agentūra Baltijos 

šalyse. 

•• 

Bendrovė tapo Lietuvos interneto 

pioniere: sukūrė pirmąjį 

„Flash” technologijomis 

sukurtą tinklalapį (1998 m.), 

pirmąją internetinio pašto 

sistemą www.centras.lt (1999 

m.), pirmąją turinio valdymo 

sistemą (2000 m.), pirmąjį 

„Web 2.0” projektą (2002 

m.). 

•• 

2008 m. ir 2009 m. „Golden 

Hammer” reklamos 

festivalyje „Gaumina” buvo 

paskelbta metų interneto 

agentūra, o 2008 m. gavo 

žaidimų „Oskaru“ vadinamą 

„Golden Joystick” apdovanojimą. 

Bendras bendrovės apdovanojimų 

skaičius perkopia 

100. 

•• 

D. Bagdžiūnas skaitė daugiau 

nei 100 edukacinių paskaitų 

apie interneto erdvės 

panaudojimą įvairiose konferencijose 

ir universitetuose 

bei buvo aštuonių tarptautinių 

reklamos ir interneto festivalių 

žiuri narys. 

Anot D. Bagdžiūno, 

kūrybiškai mąstyti galima išmokti 

taip pat, kaip ir važiuoti dviračiu 

ar čiuožti pačiūžomis. 

Asmeninio albumo nuotr. 

»Kai manęs prašo įvertinti valdžios 

veiksmus, dėkoju valdininkams, kurie užkirto 

kelią šiai mano asmeninei katastrofai 

D.Bagdžiūnas: mano 

Interneto sprendimų bendrovės „Gaumina” direktorius Darius Bagdžiūnas tiki, kad Lietuva gali 

tapti stipria ir konkurencinga šalimi – tereikia kūrybiškai mąstyti. 

trims partneriams patikėjus, 

kad bendros vertybės ir 

idėja gali nuversti kalnus, 

– pasakojo pašnekovas. – Ši 

prielaida pasirodė teisinga. 

Tačiau pradžia buvo labai 

sunki. Pirmus porą metų 

dažnai, sumokėjus algas darbuotojams, 

mums nelikdavo 

nieko. Tuo metu gyvenau 

pas tėvus, nebūčiau išgalėjęs 

nuomotis buto, pirkti maisto, 

jau nekalbant apie kitas išlaidas.” 

D. Bagdžiūnas nusprendė 

dirbti internete, kuris tuo 

metu, anot jo, buvo pilnas 

nuotykių ir netikėtumų: „Vakaruose 

siautėjo „dot-com” 

bumas. Finansinė beprotybė, 

kai į technologijas buvo investuojamos 

milžiniškos 

sumos, o milijoninių kompanijų 

vadovais tapdavo vaikinukai, 

kuriems dar neauga 

ūsai. Taip pat daryti tai, ko 

nedaro niekas kitas, atrodė 

patraukli ekonominė galimybė.” 

Reiklus visiems 

Šiandien jis save apibūdina 

kaip itin reiklų. Ypač sau. 

„Nuo mažens šeimoje iš tėvų 

mokiausi laikytis žodžio, 

būti tolerantiškam ir gilintis 

į supantį pasaulį”, – sakė pašnekovas. 

D. Bagdžiūno gyvenimo 

moto: „Intelektas – tai automobilis, 

o mąstymas – vairavimas.” 

Anot jo, mažesnio 

intelekto žmogus, labai pasistengęs 

protinės veiklos 

rezultatais gali aplenkti net 

genijų. Pašnekovas asmeninių 

vadovo savybių nesureikšmina, 

tereikia rasti 

rinką, kurioje nėra konkurentų 

– tai padarius teigiamos 

ar neigiamos asmeninės 

vadovo savybės tampa beveik 

nereikšmingos. 

„Tokią nišą sukurti 

sunku, tačiau pasisekus toliau 

bus kur kas lengviau, 

negu konkuruojant srityje, 

kur daug žaidėjų stumdosi 

alkūnėmis”, – tvirtino pašnekovas. 

Svarbu kūrybiškai mąstyti 

CV CV: Darius Bagdžiūnas 

1992–1995 m. baigė Vilniaus 

tiksliųjų gamtos ir technikos 

mokslų licėjų. 

1995–1999 m. Vilniaus 

universitete įgijo ekonomikos 

bakalaurą. 

1995–1997 m. vedė diskotekas 

klube „Dance Max Paradise”. 

Nuo 1998 m. – „Gaumina” 

direktorius. 

„Gaumina”, jos vadovo požiūriu, 

yra inovacija. Lietuva 

taip pat yra užsibrėžusi planus 

tapti inovatyvia šalimi, 

todėl pašnekovo klausiu, 

kaip tai pasiekti. „Sistemingai 

tobulėti žmogaus, šeimos, 

organizacijos, miesto ir valstybės 

lygmeniu, – atsakė šis. 

– Tai daryti greitu tempu, 

mažiau skųstis, daugiau 

dirbti ir netrukdyti žmonėms, 

esantiems šalia.” 

Anot jo, kūrybinis mąstymas 

yra įgūdis, kurio 

galima išmokti – panašiai 

kaip čiuožti pačiūžomis ar 

važiuoti dviračiu. „Tereikia 

noro, pastangų ir laiko. Mokykloje 

mus verčia viską 

mokytis atmintinai, tačiau 

nemoko, kaip naudotis smegenimis. 

Tai daryti mokomės 

„Gauminoje”, – aiškino pašnekovas. 

Kūrybinio mąstymo, pasak 

D. Bagdžiūno, mokytis 

galima paprastai, pavyzdžiui, 

kiekvienai problemai 

sugalvoti po 20 sprendimo 

būdų. 

„Jokiu būdu ne mažiau, 

bet paskutinius penkis sprendimus 

bus itin sunku sugalvoti. 

Privalote nenuleisti 

rankų ir prisiversti baigti 

užduotį, – sakė jis. – Tuo užsiimdami 

kasdien įprasite 

matyti daiktus, žmones ir 

koncepcijas kur kas platesniu 

rakursu. Tai leis įžvelgti 

anksčiau neįsivaizduotų galimybių 

ir laikui bėgant tai 

darysite akimirksniu, be papildomų 

pastangų.” 

Pašnekovas įsitikinęs, kad 

jei šiandienius paauglius 

mokykloje daugiau mokytume 

praktinių dalykų – kaip 

elgtis su pinigais, planuoti 

laiką, turėti tikslą, spręsti 

kasdienines problemas – ir 

būtų akcentuojama, kad 

svarbu mokytis visą gyvenimą, 

po dešimties ar penkiolikos 

metų turėtume visai 

kitokią, stiprią, savimi 

pasitikinčią ir, svarbiausia, 

įgalią Lietuvą. 

Biuras su papūgomis 

Užėjus į „Gauminos” biurą 

tampa aišku, kodėl čia gimsta 

inovacijos. „Penktadieniais 

darbuotojai vaišinami šiltomis 

bandelėmis, nedraudžiame 

„Facebook” ar kitų 

interneto puslapių, daug 

jėgų skiriame mokymams, 

turime savo „Vikipediją”. 

Kadangi darbas sėdimas – investavome 

į patogias ergonomiškas 

kėdes, biure vyrauja 

laisvas aprangos kodas”, – 

aiškino bendrovės vadovas. 

Darbuotojai nenustebs, jei 

juos kas nors pavadins internetiniu 

slapyvardžiu ar 

kolega pravažiuos dviračiu, 

paspirtuku ar riedlente. Taip 

pat biure nuotaiką skaidrina 

dvi papūgos, o tuščiose erdvėse 

kartais vyksta meno 

eksperimentai. Be to, „Gauminos” 

darbuotojai gali naudotis 

maža biblioteka, nuolat 

pildoma naujomis knygomis. 

Diplomas nebūtinas 

Jau įprasta, kad net eilinis 

lietuvis turi būti baigęs magistro 

studijas, tuo tarpu 

D. Bagdžiūnui sėkmingai 

plėtoti verslą šiuo metu pakanka 

ir bakalauro diplomo. 

„Esu interneto sprendimų 

profesionalas, – pasakojo 

jis. – Prieš trylika metų net 

JAV tokį diplomą gauti buvo 

nelengva. Teko mokytis pačiam. 

Mūsų srityje inovacijos 

atsiranda labai greitai 

ir dideliais kiekiais, dalį 

jų tenka išbandyti pačiam. 

Jausmas ne visada malonus, 

tačiau ši patirtis gimdo supratimą 

ir gilesnį mąstymą.” 

Pašnekovas neatmeta galimybės, 

kad vieną dieną norės 

siekti ir rimtesnio akademi- 

»Finansinė beprotybė, kai į technologijas 

buvo investuojamos milžiniškos sumos, o 

milijoninių kompanijų vadovais tapdavo 

vaikinukai, kuriems dar neauga ūsai 

D. Bagdžiūnas įsitikinęs, kad ateityje nuo virtualios erdvės atsijungti galės tik labai turtingi žmonės, o likę 

gyvens informaciniame triukšme. AFP/Scanpix nuotr. 

bendrovė yra inovacija 

nio pripažinimo, tačiau jau 

šiandien jis yra skaitęs daugiau 

nei 100 paskaitų įvairiose 

konferencijose, vedęs 

mokymus ir aštuonis kartus 

buvo teisėjas tarptautiniuose 

interneto ir reklamos festivaliuose, 

kaip „Europrix” ar 

„Golden Hammer”. 

Per krizę plėtėsi 

Krizė tapo išbandymu ar net 

karjeros pabaiga ne vienam 

vadovui. O D. Bagdžiūnas 

juokauja, kad sunkmetis jį 

išmokė, jog neimti paskolos 

jachtai buvo teisingas sprendimas. 

„Kai esi geriausias, krizė 

smogia mažiau, – pasitikėjimo 

neslėpė pašnekovas. 

–Kiekvienoje šakoje visada 

bus žmonių, kuriems reikės 

aukščiausios kokybės. Sunkmečiu 

mes net padidinome 

investicijas komandos kompetencijai 

kelti, išmokome 

naujų darbo principų, metodikų, 

kūrėme naujas paslaugas 

ir produktus. Šiandien 

esame stipresnė organizacija 

negu bet kada.” 

Priešingai nei daugelis 

kolegų, „Gauminos” vadovas 

nelaidė kritikos strėlių 

valdžios pusėn. „Tikiu, kad 

Lietuva galėjo turėti labai 

rimtų finansinių problemų, – 

aiškino jis. – Jų verpete man 

būtų tekę atleisti profesionalius, 

sąžiningus ir gerbiamus 

darbuotojus. Kiekvieną 

kartą, kai manęs prašo įvertinti 

valdžios veiksmus, dėkoju 

tarnautojams ir valdininkams, 

kurie užkirto kelią 

šiai mano asmeninei katastrofai.” 

Džiaugiasi Lietuva 

D. Bagdžiūnas nelinkęs vardyti 

Lietuvos trūkumų ir 

mieliau dalija pagyras. „Lietuvos 

oras švarus, mokesčiai 

mažesni ir gerokai daugiau 

aukštojo mokslo diplomų nei 

ES vidurkis, esame mažos 

ekonominės ir politinės rizikos 

šalis, turime greitą internetą 

ir esame 22 valstybė 

pasaulyje pagal gyvenimo 

kokybę, – Darius vardija 

tarptautinių tyrimų ataskaitas. 

Jam džiugu, kad Lietuvoje 

nėra teroristų, cunamių, 

žemės drebėjimų, tornadų, 

maliarijos, nacionalinės nesantaikos, 

epidemijų, diktatoriaus, 

cenzūros, narkotikų 

kartelių, politinių kalinių, 

interneto ribojimų, bado, 

imigrantų ar rimtų ekologinių 

problemų. 

„Pasidairykime į kitas posovietines 

valstybes – mums 

sekasi visai neblogai. O juk 

Lietuva galėjo lengvai nugrimzti 

į chaosą, tačiau žmonės, 

priimantys sprendimus, 

neleido tam įvykti”, – teigė 

pašnekovas. 

D. Bagdžiūnas svajoja, kad 

ateitų ta diena, kai Lietuvos 

masinės informacijos priemonės 

susitaikys su valdžia 

ir dirbdamos kartu grąžins 

tautai pasitikėjimą savimi.

28 

Nr. 8 

Įdarbinti pinigai Įdarbinti pinigai 

29 



Nr. 6 d. 

8 

Libija kelia kainų chaosą 

Jau penktą savaitę arabiškoje Afrikos dalyje tvyranti įtampa ir nenustojantys protestai naftos ir dujų kainas kelia iki 

rekordinių aukštumų. 



Libijoje kilęs chaosas kelia 

grėsmę tarptautiniam saugumui 

– iš šalies pradėti evakuoti 

apie 100 tūkst. užsieniečių, 

atsidūrusių 42 metus 

Libiją valdančio pulkininko 

Muamaro Gadafio parankinių 

taikiklyje. 

Humanitarinė katastrofa 

Dauguma užsieniečių – JAV, 

Turkijos, Kinijos ir kai kurių 

Europos valstybių piliečiai, 

Libijoje dirbę energetikos 

arba statybų sektoriuose. Iš 

Prancūzijos ir Nyderlandų 

jiems parskraidinti atsiųsti 

lėktuvai suko ratus virš šalies 

sostinės Tripolio, bet leidimo 

nusileisti negavo. Italijos 

užsienio reikalų ministro 

Franco Frattini teigimu, Italijai 

gresia humanitarinė 

katastrofa, nes jos krantus 

artimiausiomis savaitėmis 

gali pasiekti apie 350 tūkst. 

pabėgėlių. 

Kilus riaušėms, JAV pranešė, 

kad Libijoje saugoma 

didelis kiekis ašarinių dujų 

ir cheminio ginklo sudedamųjų 

dalių, taip pat senstančių 

,,Scud B” tipo raketų. Šių 

medžiagų laikymas neprognozuojamoje 

šalyje esą taip 

pat kelia pavojų. 

Rekordinės aukštumos 

Iš pradžių dėl riaušių Tunise 

ir Egipte, o pastarąją savaitę 

ir dėl sukilimo Libijoje – daugiausia 

naftos eksportuojančioje 

Afrikos valstybėje – sumažėjo 

naftos tiekimas iš šio 

žemyno. Prasidėjus maištui, 

Libija sustabdė beveik 

dviejų trečdalių savo produkcijos 

tiekimą. Juodojo 

aukso kainos ketvirtadienį 

pasiekė 30 mėnesių rekordą 

ir Londono biržoje siekė 120 

dolerių už barelį. 

Prekyba Vilniaus akcijų biržoje – didžiausias teigiamas pokytis per savaitę 

Nr. 

1 

M. Gadafis į protestus 

reagavo be gailesčio – įsakė 

armijai žudyti sukilėlius, 

sprogdinti naftotiekius, 

paleido kalinius. 

Reuters nuotr. 

2 

3 

4 

5 

Akcija 

„Apranga“ (APG1L) 

„Teo“ (TEO1L) 

„Sanitas“ (SAN1L) 

- 

- 

„Įvykiai Šiaurės Afrikoje 

toliau kelia geopolitinį 

pavojų. Naftos kainos kils 

tol, kol truks protestai”, – 

,,Bloomberg” teigė „Deutsche 

Bank“ Singapūre analitikė 

Soozhana Choi. Ji taip pat 

pažymėjo, kad pasaulinė 

ūkio plėtra bus pažeidžiama, 

jei naftos kainos laikysis ties 

120 dolerių už barelį riba. 

Kitas šio banko analitikas 

teigė, kad naftos kainų šuolis 

pasaulinio bendrojo vidaus 

Pokytis 

+1,99% 

+0,28% 

+0,27% 

- 

- 

produkto (BVP) augimo stipriai 

paveikti neturėtų dėl 

palyginti didelio vartotojų 

ir verslo pasitikėjimo. Jam 

priešingą nuomonę išreiškė 

finansų specialistas Marcas 

Faberis. Jis JAV televizijos 

kanalui CNBC teigė, kad tolesnis 

naftos kainų augimas 

Apyvarta 

5964,50 EUR 

1804,17 EUR 

2129,88 EUR 

- 

- 

Šaltinis spekuliantai.lt, 2011-02-24 duomenys 

priklausys nuo politinių 

problemų, o pasaulio ekonomika 

gali patirti dar vieną 

sprogimą. Jo teigimu, tokį 

sprogimą gali sukelti dirbtinai 

žemos palūkanų normos, 

silpna valstybių monetarinė 

politika ir augančios valstybių 

skolos. 

»Įvykiai Šiaurės Afrikoje toliau kelia 

geopolitinį pavojų. Naftos kainos kils tol, 

kol truks protestai 

Prekyba Vilniaus akcijų biržoje – didžiausias neigiamas pokytis per savaitę 

Nr. 

1 

2 

3 

4 

5 

Akcija 

Bankas „Snoras“ 10% PrVA (SRS2L) 

Limarko laivininkystės kompanija (LLK1L) 

„Vilniaus baldai“ (VBL1L) 

LESTO (LES1L) 

Kvotų nekels 

„Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL1L) 

Naftą eksportuojančių valstybių 

organizacijos (OPEC) 

vadovybė žiniasklaidai teigė, 

kad kol kas naftos tiekimą ji 

pajėgi užtikrinti, todėl kvotų 

kelti neketinama. Investicinio 

banko ,,Goldman Sachs 

Group” analitikų teigimu, 

ateinančiomis savaitėmis 

naftos kainų lygis turėtų 

stabilizuotis ties 105–110 dolerių 

už barelį riba, bet neramumams 

išplitus į Saudo 

Pokytis 

-6,62% 

-3,50% 

-3,41% 

-2,24% 

-1,85% 

Arabiją, kainų šuolis gali 

būti dar spartesnis. Bene pesimistiškiausią 

naftos kainų 

prognozę pateikė Japonijos 

finansų grupė „Nomura“. 

Jos analitikai įspėjo, kad 

tęsiantis neramumams Libijoje 

ir Alžyre, naftos kainos 

gali pakilti net iki 220 dolerių 

už barelį. 

Šokdino dujų kainas 

Be pasaulyje išaugusių 

naftos žaliavų ir produktų 

Apyvarta 

421,10 EUR 

3291,00 EUR 

9667,17 EUR 

34044,05 EUR 

21000,18 EUR 

Šaltinis spekuliantai.lt, 2011-02-24 duomenys 

kainų, dujų kainos dėl kruvino 

sukilimo Libijoje taip 

pat rekordiškai šoktelėjo. 

JAV kompanijos ,,MF Global” 

energetikos viceprezidentas 

Danielis O'Connellis 

,,ABC News” teigė, kad dujų 

kainos taip augs ir kovo mėnesį, 

prasidėjus vairavimo 

sezonui tai turės neigiamos 

įtakos ekonomikai. 

Savaitinė dujų galono 

(apie 4 litrus) kaina JAV pasiekė 

3,19 dolerio, 54 centais 

daugiau nei tuo pat metu 

pernai. Ši kaina taip pat 

buvo aukščiausia vasario 

kaina per pastaruosius 21 

metus. 

Praėjusi savaitė buvo 

sunki ir Italijai, kuri trečdalį 

savo suvartojamos naftos ir 

dujų importuoja iš Libijos. 

Iš dalies šalies Vyriausybės 

kontroliuojama naftos ir 

dujų bendrovė ENI nutraukė 

dujotiekio, jungiančio Italiją 

su Libija, darbą ir evakavo 

darbuotojus iš neramumų 

krečiamos šalies. Veiklą šalyje 

pristabdė ir Ispanijos 

naftos perdirbimo kompanija 

,,Repsol”, naftos gavybą 

sumažindama perpus, iki 

166 tūkst. barelių per dieną. 

Turtus laiko užsienyje 

Iš didelio naftos ir dujų kiekio 

eksporto turtus susikrovusi 

Libija turi daug aktyvų 

užsienio bankuose. Uždaras 

Libijos valstybinio turto fondas 

JAV bankuose laiko 32 

mlrd. dolerių grynųjų ir yra 

investavęs dideles sumas 

į nekilnojamąjį turtą Londone, 

teigiama JAV ambasadoriaus 

Tripolyje raporte 

Vyriausybei, kurį nutekino 

,,WikiLeaks”. 

Jame teigiama, kad Gadafių 

šeimos valdomas Libijos 

valstybinis fondas turėjo sąsajų 

su už sukčiavimą kalinčiu 

amerikiečiu Bernardu 

EEĮ ATLIEKŲ TVARKYMAS 

GAMINTOJAMS IR IMPORTUOTOJAMS 

SUTEIKIAME LAIDAVIMĄ 

RENKAME, PERDIRBAME, KONSULTUOJAME 

Libijai sumažinus naftos 

tiekimą, kilo panika 

akcijų biržose. 

AFP nuotr. 

FAKTAI 

Libijos įtaka 

•• 

Libija per dieną išgauna 1,6 

mln. barelių naftos ir yra devinta 

pagal dydį Naftą eksportuojančių 

šalių organizacijos 

(OPEC) narė. Šalis turi apie 44 

mlrd. barelių naftos rezervą. 

•• 

Dalį naftos Libija eksportuoja 

į Europos rinką: Italiją, 

Prancūziją, Vokietiją. 

•• 

Dėl neramumų Libijoje 

,,S&P 500” akcijų indeksas 

krito 7,5 punkto, ,,Dow Jones” 

prarado 46 punktus, 

,,Nasdaq” – 14,5 punkto. 

•• 

Per neramumus JAV savo 

naftos atsargas padidino 0,8 

mln. barelių, iki 346,74 mln. 

Madoffu ir finansų krizės 

pradžią rodančiu žlugusiu 

banku ,,Lehman Brothers”. 

Minėtame fonde kaupiamos 

Libijos pajamos iš naftos. 

Manoma, kad Valstybinis 

Libijos fondas pasaulyje 

valdo turto už maždaug 70 

mlrd. JAV dolerių, turi Italijos 

,,UniCredit” banko ir 

Didžiosios Britanijos leidėjų 

grupės ,,Pearson” akcijų. 

Šveicarija penktadienį nusprendė 

įšaldyti M. Gadafiui 

priklausantį turtą, esantį 

Šveicarijos bankuose. Taip 

pat pasielgė ir Didžioji Britanija. 

,,Huffingtonpost” duomenimis, 

M. Gadafio sūnui 

priklausantis labdaros ir 

paramos fondas Europoje ir 

pasaulyje garsėjančiai Londono 

ekonomikos mokyklai 

per pastaruosius metus paaukojo 

2,4 mln. JAV dolerių. 

»Iš didelio naftos ir dujų kiekio eksporto 

turtus susikrovusi Libija turi daug aktyvų 

užsienio bankuose 

Recycling 

8 614 00 248, 1806 www.emp.lt 

Nematomi priešai 

slypi mumyse 

Iš pradžių buvo skelbiamas karas valiutų karui, 

dabar skelbiamas karas didelėms maisto kainoms. 

Nauris Treigys 

Spekuliantai.lt apžvalgininkas 

■Kada pagaliau liausimės 

kariauti, kovoti, bandyti 

įveikti tai, kas neįveikiama 

vyriausybių turimomis 

priemonėmis? 

Kad ir kuri būtų vyriausybė 

– G20 ar mažųjų Baltijos 

šalių – visos jo susiduria 

su „nematomu priešu“. O 

tą, kuris nematomas, sunku 

įveikti. Praktiškai neįmanoma. 

Ekonomikos teorijos tėvu 

vadinamas Adamas Smithas 

įžvelgė, kad rinka turi 

savybę pati susireguliuoti. 

Kaip tai rinka padaro, nežinoma 

ir jam pačiam. Todėl 

tai jis pavadino „nematoma 

ranka“. 

Bet būtent ši „nematoma 

ranka“ rinkai padaro meškos 

paslaugą. Būdama „nematoma“, 

ji paprasčiausiai 

ignoruojama. Ir jos vietą 

užima lobizmas, protekcionizmas, 

kontrolė. Juk visai 

nesudėtinga pasukti kokią 

nors sklendę padidinant ar 

sumažinant pralaidumą, 

tačiau „pamirštant“, kad už 

bet kokią politikų sumanytą 

priemonę susimoka mokesčių 

mokėtojai. 

O kaip smagu dėl „nacionalinės 

gerovės“ prispausdinti 

begalę banknotų ir 

paleisti juos į rinką. Arba 

dar smagiau vartotojų skolas 

gražiai „supakuoti“ ir 

perskolinti kitiems pakuotojams 

ir t. t. Taip ir išsipūtė 

eilinis finansų rinkos 

burbulas, kurio sprogimo 

padariniai juntami dabar ir 

dar bus juntami kurį laiką, 

kol eilinį kartą visos bėdos 

pasimirš ir pasiduosime 

greito, lengvo pelno medžioklės 

aistrai. 

Matyt, joks krizių padarinių 

kuopimas ir reguliavimas 

nepadės išvengti naujų 

krizių. „Nematoma ranka“ 

todėl ir yra nematoma, kad 

jos neįmanoma paveikti jokiais 

būdais. Jei padidinamas 

muitas – našta tenka 

galutiniam vartotojui. Jei 

muitas panaikinamas – rizikuojama 

savame ūkyje 

nedarbo didėjimu ir t. t. 

Žodžiu, kol bus politikų ir 

godžių investicinių bankų 

vadovų, tol visas mūsų gyvenimas 

bus skirstomas į 

„prieš krizę“ ir „po krizės“. 

Nuolat. 

Kol politikai „kovoja“, 

eiliniai mokesčių mokėtojai 

ir investuotojai daro tą 

N. Treigys: tą, kuris 

nematomas, sunku įveikti. 

Ruslano Kondratjevo nuotr. 

pačią klaidą – kovoja su pačia 

rinka. O gal paprasčiau 

nustoti kovoti ir išmokti 

gyventi su akcijų indeksų 

kilimais ir kritimais? 

Užtenka strategijose žodį 

„krizė“ pakeisti žodžiu „galimybė“. 

Juk rinka kasdien 

mums suteikia naujų galimybių. 

Ir tik mūsų kaltė, jei 

nesugebame jomis pasinaudoti. 

O nepasinaudoti jomis 

trukdo vienas vienintelis 

mūsų priešas – mes patys. 

Labai dažnai mūsų įsitikinimai 

ir užsispyrimas 

neleidžia pamatyti naujos 

informacijos rinkoje. Vadinasi, 

ir neuždirbto pelno 

arba patirtų nuostolių. Vis 

dėlto nereikia galimybių 

painioti su madingomis investicijomis. 

Kai tampa mada investuoti, 

sakysime, į Rusijos ar 

BRIC regionų vertybinius 

popierius, greičiausiai galimybė 

užsidirbti pelno jau 

išnaudota. Juk didžiausias 

pelnas uždirbamas trendo 

pradžioje. O „madingų“ investicijų 

trendas dažniausiai 

jau būna arti pabaigos. 

Tad būkite atidūs ir nepasiduokite 

klastai. 

»Labai dažnai mūsų įsitikinimas ir 

užsispyrimas neleidžia pamatyti naujos 

informacijos rinkoje

Nr. 8 


Paskutinis puslapis 31 

„Epasas.lt“ lyderiavo ir sausį 

Rinkos tyrimų bendrovės „Gemius Audience“ duomenimis, didžiausia lietuviškų interneto portalų grupė „Epasas.lt“ 

sausį ir toliau išlaikė lyderės poziciją. 

Per mėnesį grupės 

portalai pasiekė 

daugiau nei 1,287 

mln. mėnesio 

unikalių Lietuvos 

interneto naudotojų. Tai 

sudarė 64,46 proc. visos Lietuvos 

interneto naudotojų 

auditorijos per mėnesį. 

Balsas.lt – tarp lyderių 

Lyderiaujančių naujienų 

portalų trejetukas jau kurį 

laiką nekinta. Pirmąsias vietas 

dalijasi naujienų portalai 

delfi.lt, lrytas.lt ir balsas.lt. 

Per sausį jie pasiekė atitinkamai 

56,29 proc., 43,89 proc. ir 

38,86 proc. mėnesio Lietuvos 

interneto naudotojų auditorijos. 

Balsas.lt praėjusį mėnesį 

aplankė 775 919 unikalių 

lankytojų iš Lietuvos, kurie 

puslapius peržiūrėjo 11,536 

mln. kartų. Neseniai prie 

„Epasas.lt“ grupės prisijungęs 

naujienų portalas valstietis.lt 

sausį pasiekė beveik 

pusantro procento didesnę 

Lietuvos mėnesio interneto 

naudotojų auditorijos dalį 

– tinklapio pasiekiamumas 

išaugo iki 6,24 proc. Sausį jį 

aplankė 124 602 unikalūs lankytojai, 

kurie atvertė 500 678 

skirtingus puslapius. 

Sulaukia populiarumo 

Populiariausiomis „Epasas. 

lt“ grupės svetainėmis, be 

lyderiavusio balsas.lt, sausį 

išliko skelbimų, mokslų ir 

mamų auditorijai skirti portalai. 

Tinklapį skelbimai.lt aplankė 

484 498 unikalūs naudotojai 

ir atvertė 8,566 mln. 

puslapių. Tinklapio pasiekiama 

mėnesio Lietuvos interneto 

naudotojų auditorija 

padidėjo 2,08 proc. – iki 24,27 

proc. Remiantis „Gemius 

Audience“ statistika, specializuotus 

portalus klase.lt ir 

mama.lt per sausį aplankė 

358 154 ir 229 322 unikalūs 

lankytojai. Tinklapis klase. 

lt per mėnesį pasiekė 17,94 

proc. Lietuvos interneto naudotojų 

auditorijos, kurie atvertė 

daugiau kaip 7,134 mln. 

skirtingų puslapių. Vaikus 

auginantiems ar juos planuojantiems 

skirto portalo 

mama.lt atverstų puslapių 

skaičius sausį pasiekė 1,585 

mln., juos atvertė 229 322 unikalūs 

lankytojai. 

FAKTAI 

Svetainės 

•• 

2007-aisiais įkurta bendrovė 

„Epasas.lt“ šiuo metu 

valdo 28 skirtingas koncepcijas 

vienijančių portalų: 

www.balsas.lt, www.valstietis.lt, 

www.krepsinis.net, 

www.pazintys.lt, www.klase. 

lt, www.mama.lt, www.studijos.lt, 

www.ekonomika. 

lt, www.valiutos.lt, www. 

eli.lt, www.spekuliantai.lt, 

www.orelis.lt, www.skelbimai.lt, 

www.horo.lt, www. 

skelbikas.lt, www.katalog. 

lt, www.skusk.lt, www.indeliai.lt, 

www.toptv.lt ir kt. 

Daugiau informacijos apie 

grupės projektus – reklama. 

epasas.lt. 

»Populiariausiomis „Epasas.lt“ grupės 

svetainėmis, be lyderiavusio balsas.lt, 

sausį išliko skelbimų, mokslų ir mamų 

auditorijai skirti portalai 

SVETAINIŲ LANKOMUMAS 2010 m. sausį 

Vieta 

1 

2 

3 

4 

5 

Puslapis 

„Epasas.lt“ svetainės 

delfi.lt 

lrytas.lt 

one.lt 

balsas.lt 

Pasiekiamumas 

64,46 

56,29 

43,89 

40,72 

38,86 

Lankytojai 

1 287 031 

1 123 992 

876 316 

813 043 

775 919 

Šaltinis: „Gemius Audience“ 

„Epasas.lt“svetainės sausį 

aplankė 1,29 mln. lankytojų. 

„Ekonomika.lt“ nuotr. 

Darbuotojus motyvuoja ne tik pinigai. Reuters nuotr. 

Kaip motyvuoti darbuotojus 

■Alanas Loy McGinnis knygoje 

„Motyvacijos menas“ pateikė 

12 patarimų vadovams. 

Juose aiškinama, kaip jie 

turėtų elgtis su pavaldiniais, 

kad „ištrauktų“ iš jų viską, kas 

geriausia. Motyvuotas ir darbdavio 

vertinamas darbuotojas 

stengsis atlikti viską kuo geriau. 

1. Iš žmonių, kuriems vadovaujate, 

tikėkitės tik geriausio. 

2. Pastebėkite kito žmogaus 

poreikius. 

3. Pakelkite aukštai meistriškumo 

kartelę. 

4. Sukurkite aplinką, kurioje nesėkmė 

nereikštų pralaimėjimo. 

5. Jeigu kažkas stengiasi ten, 

kur jūs, prisidėkite prie jo. 

6. Išnaudokite sektinus 

pavyzdžius, kad skatintumėte 

sėkmę. 

7. Parodykite pripažinimą ir 

pagirkite už sėkmę. 

8. Neigiamus dalykus papildykite 

teigiamais. 

9. Konkurencija būtina, bet 

naudokite ją saikingai. 

10. Atlyginkite už bendradarbiavimą. 

11. Leiskite, kad grupėje būtų 

audrų. 

12. Išlaikykite darbuotojų 

motyvaciją. 

Beje, šie principai gali būti 

naudojami ne tik verslininkų, 

vadovų, bet ir tėvų, mokytojų, 

kunigų ar kariuomenės vadų. 

Vaistai nuo trikdžių darbe 

■Elektroniniai laiškai ar 

telefoniniai pokalbiai su 

bendradarbiais gali pratęsti 

jūsų darbo dieną ir atimti dalį 

brangaus laisvalaikio. 

Vis daugiau įstaigų darbuotojų 

naudoja įvairius metodus 

siekdami išlaikyti savo dėmesį 

visą darbo dieną. Tyrimo metu 

buvo nustatyta, kad vidutiniškai 

įstaigos darbuotojai dėl tokių 

trukdžių kasdien praranda 2,1 

valandos, rašo „The Wall Street 

Journal”. 

„Fast Company“ tinkliaraštininkė 

Gina Trapani teigia, 

kad vienas iš būdų apsiginti 

nuo tokių trikdžių – ,,skirti 

laiko susitikimams su savimi”. 

Galima išsinuomoti konferencijų 

salę, užsidaryti duris ir 

nieko neįsileisti. Kita idėja – 

pasidėti ant stalo laikrodį, kad 

kiekvienas užsukęs pakalbėti 

prie jūsų stalo neprarastų laiko 

nuojautos. Taip pat galima susitarti 

su bendradarbiais dėl tam 

tikrų netrukdymo ženklų, tokių 

kaip lentelės su savo vardu užvertimas. 

Kai kurie darbuotojai 

darbo metu užsideda ausines, 

nors tuo metu net nesiklauso 

muzikos. Kai kurios kompanijos 

bando įvesti „dienas be elektroninio 

pašto“, kad darbuotojai 

būtų susikoncentravę. 

Kitas trukdžių šaltinis – pats 

darbuotojas. Dauguma jų 

mėgsta darbo metu tiesiog 

pasinerti į svajones ar užsiimti 

kitais nereikšmingais darbais, 

tokiais kaip „Twitter“ ar 

nesvarbių elektroninių laiškų 

skaitymas. Kad to išvengtumėte, 

G. Trapani siūlo naudoti 

vadinamąjį Pomodoro metodą, 

pagal kurį dienos užduotis 

reikia susiskirstyti į atskirus nepertraukiamo 

darbo dalis po 25 

minutes. Neskaitant ekstremalių 

situacijų, tokių kaip gaisras, 

potvynis ar sprogimai, niekada 

nevalia pertraukti šių dalių. 

Tačiau nereikia užmiršti, kad 

kitais tyrimais buvo nustatyta, 

jog darbuotojai, reguliariai 

darbo metu naršantys 

internete savo noru, vėliau 

sugeba geriau išspręsti kilusias 

problemas. Nesugebantys 

susikoncentruoti žmonės yra 

linkę pasisavinti nereikšmingą 

informaciją, kuri vėliau padeda 

atrasti kūrybiškų problemos 

sprendimo būdų. 

Vieni darbuotojai norėdami išvengti triukšmo užsideda ausines, kiti palieka 

ženklą ,,netrukdyti”. AFP nuotr.

Mažesnės degalų sąnaudos 

Aukštesnės kokybės interjero medžiagos 

3 metų nemokama techninė priežiūra 

STANDARTINĖ ĮRANGA: 

• 4 varomieji ratai; 

• Automatinė klimato kontrolė; 

• VDC stabilumo kontrolės sistema; 

• 6 oro saugos pagalvės ir 

aktyviosios galvos atramos; 

• Pastovaus greičio palaikymo 

įrenginys; 

• Opozicinis BOXER variklis; 

• Garso įranga su CD/MP3 grotuvu; 

• Priekiniai rūko žibintai; 

• Bluetooth įranga; 

• Papildomos garso įrangos lizdas; 

• Įkalnės stabdys (MT ir AT); 

• Šildomi šoniniai veidrodėliai; 

• Oda aptraukti vairaratis ir pavarų 

svirtis; 

• Lengvojo lydinio ratlankiai; 

• Daugiafunkcinis informacinis ekranas. 

BOXER VARIKLIAI: 

• 2.0 (150 AG, 198 Nm) 

• 2.0D (147 AG, 350 Nm) 

Vilniaus SUBARU centras 

Verkių g. 39, LT-09109 Vilnius 

Tel. (8-5) 273 17 35 

JMA Klaipėda 

Šilutės pl. 83B, LT-94101 Klaipėda 

Tel. (8-46) 27 23 73 

JMA Kaunas 

Pramonės pr. 103, LT-50300 Kaunas 

Tel. (8-37) 79 35 66 

JMA Panevėžys 

Beržų g. 1, LT-36237 Panevėžys 

Tel. (8-45) 43 76 21 

Šiaulių SUBARU centras 

Išradėjų g. 16, LT-78147 Šiauliai 

Tel. (8-41) 54 07 81

AkmenÄ â Lietuvos veidrodis - Ekonomika.lt

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?

AkmenÄ â Lietuvos veidrodis - Ekonomika.lt