Skalūnų dujų burbulas 5,3 - Ekonomika.lt
19.01.2015 • Views
Share Embed Flag

Skalūnų dujų burbulas 5,3 - Ekonomika.lt

Skalūnų dujų burbulas 5,3 - Ekonomika.lt

Skalūnų dujų burbulas 5,3 - Ekonomika.lt

SHOW MORE
SHOW LESS
ePAPER READ
DOWNLOAD ePAPER
ekonomika.lt

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

START NOW

www.ek.<strong>lt</strong><br />

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ<br />

R. Goldrinas: Kai aplinkui chaosas, daug<br />

geresnis pagalbininkas yra nuojauta<br />

Plačiau 10 p.<br />

T. S. Doughtery: Interneto nusika<strong>lt</strong>ėliai<br />

gali lengvai paslėpti savo tapatybę ir<br />

buvimo vietą<br />

Plačiau 20 p.<br />

Pirmadienis. 2011 gegužės 23 d. Nr. 20 (33) Savaitraštis. Leidžiamas kiekvieną pirmadienį<br />

www.ekonomika.<strong>lt</strong><br />

ŠIAME NUMERYJE<br />

Alkoholio reklama:<br />

drausti ar palikti<br />

Seimo aktyvistai užsimojo drastiškai kirsti per<br />

alkoholio reklamą. Alkoholį šalyje netrukdomai<br />

reklamuoti ketinama leisti tik užsienyje<br />

registruotoms bendrovėms.<br />

Pagal šiuo metu galiojančią Alkoholio<br />

reklamos įstatymo redakciją kitąmet Lietuvoje<br />

turėtų būti uždrausta visa svaigiųjų gėrimų<br />

reklama.<br />

Plačiau 6–7 p.<br />

Ką nutylėjo „Snoras“<br />

Bankas „Snoras“, viešai pasigyręs apie naujo<br />

institucinio investuotojo atsiradimą ir sėkmingai<br />

išplatintą akcijų emisiją, po devyniais<br />

užraktais paslėpė daug klaustukų keliančią<br />

informaciją.<br />

Banko „Snoras“ pagrindiniai akcininkai – Vladimiras<br />

Antonovas ir Raimondas Baranauskas<br />

– dalį turimų akcijų pasirašymo teisių perleido<br />

Didžiosios Britanijos bendrovės „Jubilee<br />

Financial Products“ fondui.<br />

Plačiau 12–13 p.<br />

Milžiniška skola<br />

skandina Ameriką<br />

Praėjusią savaitę JAV viršijo 14,294 trln. dolerių<br />

valstybės skolos limitą. Jei jis nebus padidintas,<br />

taikant specialias priemones valstybė<br />

dar galės skolintis iki rugpjūčio 2 dienos, bet<br />

kas tada JAV iždo vadovas Timas Geithneris<br />

Kongresui pranešė, kad iki rugpjūčio reikės<br />

stabdyti investicijas į federalinius šalies pensijų<br />

fondus, kad atsirastų vietos Vyriausybei<br />

skolintis rinkose.<br />

Plačiau 18–19 p.<br />

Didelių kompanijų<br />

maži versliukai<br />

Kartais didelės kompanijos turi mažų<br />

reikaliukų, apie kuriuos mažai kas žino. Yra<br />

žmonių, kurie valgo ,,Gazprom” kiaulienos<br />

pjausnius, vaikšto apsiavę ,,Nokia” auliniais<br />

batais ir važinėja ,,Samsung” tankais.<br />

Plačiau 28–29 p.<br />

Rinkos pokyčiai<br />

OMXR<br />

OMXT<br />

OMXV<br />

FTSE<br />

NSDQ<br />

N225<br />

412,03<br />

669,83<br />

365,72<br />

5955,99<br />

2823,31<br />

9620,82<br />

+0,38%<br />

-2,85%<br />

-0,66%<br />

+0,18%<br />

-1,38%<br />

-0,98%<br />

Gegužės 12–19 d. duomenys<br />

Kaina 3 Lt<br />

Užs. Nr: 33<br />

Tiražas: 15 000<br />

■Tai rodo ir patirtis Lenkijoje, ir<br />

Lietuvos mokslininkų rodomas<br />

skeptiškas požiūris į skalūnų<br />

dujų gavybos Lietuvoje ekonominį<br />

pagrįstumą, juoba kad dar<br />

nė neištirta, kokie dujų ištekliai<br />

glūdi mūsų žemės gelmėse.<br />

Pasak Juozo Mockevičiaus,<br />

Lietuvos geologijos tarnybos<br />

direktoriaus, paskutiniai geologiniai<br />

tyrimai Lietuvoje<br />

buvo atliekami dar XIX a. 9<br />

Skalūnų dujų<br />

<strong>burbulas</strong><br />

Lenkija<br />

Prancūzija<br />

Švedija<br />

Danija<br />

D. Britanija<br />

Olandija<br />

Vokietija<br />

Lietuva<br />

Kitos šalys<br />

1,2<br />

0,65<br />

0,57<br />

0,48<br />

0,23<br />

0,11<br />

0,54<br />

Lietuvos energetikos ministro entuziazmas realybe paversti skalūnų<br />

dujų gavybą Lietuvoje gali būti gerokai per ankstyvas, jei apskritai<br />

pateisinamas.<br />

dešimtmetyje, o paskutiniai giluminiai<br />

bandomieji naftos gręžiniai<br />

– 2008-aisiais.<br />

Apie skalūnų dujas pasaulyje<br />

plačiau pradėta kalbėti 2009<br />

metais, kai JAV, pagaliau įsisavinusi<br />

šių dujų gavybos technologijas,<br />

tapo ne suskystintų<br />

gamtinių dujų importuotoja,<br />

o skalūnų dujų eksportuotoja<br />

ir pagal tai pralenkė iki tol buvusią<br />

vienvaldę lyderę Rusiją<br />

su „Gazprom“ monopoliu priešakyje.<br />

Europoje ir Lietuvoje<br />

sensacinga naujiena buvo<br />

pranešimas apie didžiulius šio<br />

kuro išteklius, nustatytus Lenkijos<br />

teritorijoje.<br />

Lietuvos geologai tąsyk tik<br />

pakartojo jau anksčiau, 2004<br />

metais, padarytą išvadą, kad<br />

Vakarų Lietuvos žemės gelmių<br />

geologinė struktūra yra<br />

palanki susidaryti ir kauptis<br />

skalūnų dujoms.<br />

Plačiau 4–5 p.<br />

5,3<br />

5,1<br />

Potencialūs skalūnų dujų ištekliai<br />

Europos Sąjungoje, trln. kub.m<br />

Ša<strong>lt</strong>inis: EIA<br />

»V. Kavaliauskas: kuo<br />

daugiau investuoji, tuo<br />

daugiau turi gaminti, kuo<br />

daugiau gamini, tuo<br />

daugiau turi parduoti<br />

Plačiau 26–27 p.

Nr. 20<br />

2011 m. gegužės 23–29 d.<br />

Redakcija 3<br />

Ramūno Vaitkaus pieš.<br />

www.mrcaricature.<strong>lt</strong><br />

Vienu galiūnu mažiau<br />

Tarptutinio valiutos fondo (TVF) vadovas prancūzas Dominique‘as Strauss-Kahnas atsistatydino.<br />

Pareiškimą jis parašė iš kalėjimo, kur atsidūrė dėl pasikėsinimo išprievartauti viešbučio kambarinę<br />

»Problemas dėl JAV<br />

valstybės skolos galima<br />

spręsti ir nuvertinant<br />

dolerį<br />

ŽŽaibiškai atlikta apklausa rodo, kad 57 proc.<br />

prancūzų mano, jog TVF vadovas įkliuvo į pinkles.<br />

Ka<strong>lt</strong>as ne jis, o aplinka – kažką prieš jį<br />

rezgė.<br />

D. Strauss-Kahno postas teikė jam nemenkų<br />

galių. Ponas kvailai susimovė ir nebus išklausytas<br />

nei sprendžiant dėl pagalbos bankrutuojančioms<br />

Portugalijai ir Graikijai, nei svarstant<br />

dėl JAV skolų ateities. Matyt, jam nelemta būti<br />

ir Nicolas Sarkozy oponentu per Prancūzijos<br />

prezidento rinkimus kitąmet.<br />

Vaizdelis nekoks: pasaulio<br />

finansai griūva, ir<br />

TVF vadovas paslysta,<br />

kaip sakoma, lygioje vietoje.<br />

Yra „sąmokslo teoretikų“,<br />

kurie primena,<br />

kad D. Strauss-Kahnas maždaug prieš mėnesį<br />

dar kartą pareiškė, jog tarptautinių finansinių<br />

institucijų sąranga yra pasenusi. Iš TVF nuolatos<br />

sklido idėjos, kad pasaulio finansus reikėtų<br />

stabilizuoti sumenkinant dolerio reikšmę ir<br />

paverčiant TVF savotišku pasaulio centriniu<br />

banku. Einant tokiu keliu JAV federalinė rezervų<br />

sistema (FED) prarastų nemažai įtakos<br />

– virš FED atsirastų reguliuojanti institucija.<br />

Ar silpnybių turinčiam TVF vadovui dėl palankumo<br />

tokiems projektams buvo pakišta banano<br />

žievė, tiksliau, juodaodė kambarinė Gal ir nebūta<br />

sąmokslo, tačiau dėl skandalo žlugo ne vien<br />

D. Strauss-Kahno reputacija, bet ir TVF autoritetas.<br />

Skandalui dėl TVF vadovo žiniasklaida kol kas<br />

sunaudojo daugiau energijos nei žiniai, kad JAV<br />

pasiekė Kongreso nustatytą skolinimosi ribą<br />

– 14 trilijonų 294 milijardus dolerių. JAV prezidento<br />

administracija kreipėsi į Kongresą prašydama<br />

leisti skolintis daugiau. Sprendimas turi<br />

būti priimtas iki rugpjūčio 2 dienos. Priešingu<br />

atveju JAV gali skelbti defo<strong>lt</strong>ą – valstybė liausis<br />

grąžinti skolą kreditoriams ir mokėti palūkanas.<br />

Akivaizdu, kad JAV defo<strong>lt</strong>as sukrėstų pasaulio<br />

finansus. Iš stalčiaus traukiami pasiūlymai,<br />

ką daryti su JAV skola. Anot laikraštyje „The<br />

Washington Post“ gegužės 15 d. cituojamų ekonomistų,<br />

JAV valdžia<br />

gali išparduoti turimas<br />

aukso atsargas. Kiti<br />

ekspertai tokį projektą<br />

laiko kvailyste ir pataria<br />

parduoti dalį valstybinės<br />

žemės, kurios<br />

yra 650 milijonų akrų,<br />

išparduoti valstybinius pastatus ir elektrines<br />

(tokių taip pat esama).<br />

Problemas dėl JAV valstybės skolos galima<br />

spręsti ir nuvertinant dolerį kitų valiutų atžvilgiu.<br />

Aritmetiškai skaičiuojant, jeigu doleris,<br />

pavyzdžiui, nuvertės perpus, ir JAV skola atpigs<br />

perpus. Tai supranta kiekvienas, kuris ima kreditus<br />

didelės infliacijos sąlygomis.<br />

Ar JAV skolos problema bus išspręsta Kongresui<br />

leidus daugiau skolintis<br />

Ar greta to doleris bus planingai nugriautas<br />

leidus jam kristi iki tam tikros ribos ir paskui<br />

pakišus pagalvėlę – pavyzdžiui, dolerį iš dalies<br />

padengus auksu Apie aukso standarto grąžinimą<br />

pernai užsiminė Pasaulio banko vadovas<br />

Robertas Zoelickas.<br />

Dėl visų šių klausimų D. Strauss-Kahnas turėjo<br />

ne tik nuomonę, bet ir sprendimų galimybę. Dabar<br />

jis galės reikšti tik nuomonę.<br />

LEIDĖJAS<br />

UAB „Balsas.<strong>lt</strong> leidiniai“<br />

Konstitucijos pr. 26, 08105 Vilnius<br />

Tel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12<br />

Faks. (8 5) 205 95 18<br />

info@ekonomika.<strong>lt</strong><br />

www.ekonomika.<strong>lt</strong><br />

ISSN 2029-543X<br />

čia jungiasi<br />

www.ekonomika.<strong>lt</strong> draugai<br />

VYR. REDAKTORĖ Eugenija Grižibauskienė<br />

AUTORIAI: Arūnas Brazauskas, Dailius Dargis, Leonas Grybauskas,<br />

Neringa Medutytė, Ingrida Mačiulaitytė, Martynas Pasiliauskas,<br />

Mindaugas Samkus, Kazimieras Šliužas, Dina Sergijenko, Nauris Treigys.<br />

Savaitraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. Medžiaga, pateikta „<strong>Ekonomika</strong>.<strong>lt</strong>“, –<br />

leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos<br />

turinį neatsako.<br />

FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas<br />

KALBOS REDAKTORĖ Laima Šiušaitė<br />

VYR. DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis<br />

DIZAINERIS Tadas Andrikis<br />

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS<br />

Mindaugas Simutis<br />

REKLAMOS IR KOMERCIJOS DIREKTORIUS<br />

Saulius Antanaitis<br />

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS<br />

(8 5) 210 00 84, reklama@balsas.<strong>lt</strong><br />

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS<br />

Artūras Girdauskas<br />

BENDROVĖS DIREKTORĖ<br />

Aušra Kurtkutė<br />

Spausdino UAB „Respublika” spaustuvė<br />

Užsakymo numeris 33 Tiražas 15 000

4<br />

Nr. 20<br />

Nr. 20<br />

Savaitės tema 2011 m. gegužės 23–29 d.<br />

Savaitės tema<br />

5<br />

2011 m. gegužės 23–29 d.<br />

»Grįžęs į Lietuvą siūlysiu Vyriausybei imtis<br />

neatidėliotinų žingsnių, kad skalūnų dujų<br />

išgavimas Lietuvoje taptų realybe.<br />

»Iš geologų pateiktos informacijos kompanija<br />

nusprendė, kad Lietuvoje potencialūs skalūnų<br />

dujų plotai nepakankamai dideli, ir minties<br />

investuoti į tyrimus buvo atsisakyta<br />

»Lietuviškų bandinių pavyzdžius turi paėmusi JAV kompanija<br />

„Chevron“, su kuria turime bendradarbiavimo sutartį. Susidomėję<br />

laukiame, kokie bus rezu<strong>lt</strong>atai. Ir kitos įmonės po truputį domisi,<br />

tyrinėja, nors jokių konkrečių skaičių, žinoma, nemini<br />

SAVAITĖS TOP 5<br />

Išrinkta metų finansų direktorė<br />

NUOMONĖ<br />

Arvydas Sekmokas,<br />

Energetikos ministras<br />

Ivanas Paleičikas,<br />

UAB “Lukoil Ba<strong>lt</strong>ija” generalinis direktorius<br />

Jonas Satkūnas,<br />

Lietuvos geologijos instituto direktoriaus pavaduotojas<br />

Trečią kartą Lietuvoje išrinktas<br />

metų finansų direktorius.<br />

„Metų finansų direktoriaus<br />

2011“ titulą gavo bendrovės<br />

„Thermo Fisher Scientific“<br />

Vilniaus padalinio (buvusio<br />

„Fermento“) finansų direktorė<br />

Salvinija Deksnienė. „Viešojo<br />

sektoriaus metų finansų direktoriaus<br />

2011“ apdovanojimas<br />

įteiktas finansų ministrei Ingridai<br />

Šimonytei.<br />

Antroji vieta skirta „Schmitz<br />

Cargobull Ba<strong>lt</strong>ic“ finansų vadovei<br />

Audronei Petrauskienei,<br />

ji laimėjo nominaciją „Metų<br />

finansų direktorius – geriausia<br />

perspektyva 2011“.<br />

Skalūnų dujų <strong>burbulas</strong><br />

Lietuvos energetikos ministro entuziazmas realybe paversti skalūnų dujų gavybą Lietuvoje gali būti gerokai<br />

per ankstyvas, jei apskritai pateisinamas.<br />

Kazimieras Šliužas<br />

kazimieras.sliuzas@ekonomika.<strong>lt</strong><br />

Tai rodo ir patirtis<br />

Lenkijoje, ir<br />

Lietuvos mokslininkų<br />

rodomas<br />

skeptiškas<br />

požiūris į skalūno dujų gavybos<br />

Lietuvoje ekonominį<br />

pagrįstumą, juoba kad dar nė<br />

neištirta, kokie dujų ištekliai<br />

glūdi mūsų žemės gelmėse.<br />

Pasak Juozo Mockevičiaus,<br />

Lietuvos geologijos<br />

tarnybos direktoriaus, paskutiniai<br />

geologiniai tyrimai<br />

Lietuvoje buvo atliekami<br />

dar XIX a. 9 dešimtmetyje, o<br />

paskutiniai giluminiai bandomieji<br />

naftos gręžiniai –<br />

2008-aisiais.<br />

Apie skalūno dujas pasaulyje<br />

plačiau pradėta kalbėti<br />

2009 metais, kai JAV, pagaliau<br />

įsisavinusi šių dujų gavybos<br />

technologijas, tapo ne<br />

suskystintų gamtinių dujų<br />

importuotoja, o skalūno<br />

dujų eksportuotoja ir pagal<br />

tai pralenkė iki tol buvusią<br />

vienvaldę lyderę Rusiją su<br />

„Gazprom“ monopoliu priešakyje.<br />

Europoje ir Lietuvoje<br />

sensacinga naujiena buvo<br />

pranešimas apie didžiulius<br />

šio kuro išteklius, nustatytus<br />

Lenkijos teritorijoje.<br />

Lietuvos geologai tąsyk tik<br />

pakartojo jau anksčiau, 2004<br />

metais, padarytą išvadą, kad<br />

Vakarų Lietuvos žemės gelmių<br />

geologinė struktūra yra<br />

palanki susidaryti ir kauptis<br />

skalūno dujoms.<br />

Dar būdamas Amerikoje<br />

ministras persakė JAV energetikos<br />

išteklių informacijos<br />

agentūros vadovo Richardo<br />

Newello teiginį, neva skalūno<br />

dujų Lietuvai užtektų<br />

30–50 metų. Tai Lietuvos geologams<br />

buvo didelė naujiena.<br />

Ką mano mokslininkai<br />

„Mano nuomonė dėl labai<br />

gerų skalūno dujų perspektyvų<br />

Lietuvoje skeptiška,<br />

nes yra tik apibendrinta geologų<br />

nuomonė iš pirmo potyrio<br />

nustatyti, ar gali tose<br />

gelmėse ko nors būti, – „<strong>Ekonomika</strong>.<strong>lt</strong>“<br />

sakė Vaclovas<br />

Miškinis, Lietuvos energetikos<br />

instituto kompleksinių<br />

tyrimų laboratorijos vadovas.<br />

– Ir patys geologai sako,<br />

kad kol tos uolienos neištirtos<br />

giliau, tol negalėsime numatyti,<br />

kiek atsargų ten yra,<br />

ar apsimoka tęsti tyrimus ir<br />

galų gale ryžtis pirmiesiems<br />

gręžiniams. Visa tai – labai<br />

brangiai kainuojantys darbai.“<br />

Anot jo, JAV, kol pasiekė<br />

lygį, kai išgauti skalūno<br />

dujas tapo ekonomiškai patrauklu,<br />

nuėjo ilgą ir sudėtingą<br />

tyrimų kelią. Žinoma,<br />

būtų galima panašią kaip<br />

amerikiečių technologiją<br />

naudoti ir Lietuvoje. Tačiau<br />

dėl to reikėtų apsispręsti<br />

turint daugiau žinių apie tikrus<br />

išteklius.<br />

J. Mockevičius primena,<br />

kad net ir gavus neįtikėtinai<br />

gerus tyrimų rezu<strong>lt</strong>atus<br />

reikėtų neužmiršti, jog JAV<br />

naudojamos šių dujų gavybos<br />

technologijos nėra ekologiškai<br />

švarios. Tai irgi galėtų<br />

būti kliūtis. Kita vertus,<br />

net atlikti tyrimai gali būti<br />

apgaulingi.<br />

Puikiausias pavyzdys –<br />

naftos ištekliai Lietuvoje,<br />

kai prieš 10–15 metų buvo<br />

pradėta kalbėti apie Lietuvą<br />

kaip apie būsimą naftos eksportuotoją.<br />

Bet, kaip šiandien aišku,<br />

Lietuvoje išgaunamos naftos<br />

užtektų nebent aprūpinti<br />

10 proc. šalies pikinės<br />

svarbiausios energijos poreikių.<br />

Gali ke<strong>lt</strong>i nuostabą<br />

ir tai, kad apie Lietuvos žemės<br />

gelmių išteklius amerikiečiai<br />

žino daugiau negu<br />

Lietuvos geologai. Anot V.<br />

Miškinio, „tai yra niuansas“.<br />

Mat amerikiečiai, kuriems<br />

pavyko įsukti gavybą,<br />

»Gali ke<strong>lt</strong>i nuostabą ir tai, kad apie<br />

Lietuvos žemės gelmių išteklius amerikiečiai<br />

žino daugiau negu Lietuvos geologai<br />

sukėlė viešųjų ryšių bangą,<br />

per Atlantą atsiritusią iki<br />

mūsų.<br />

„Tikiu, kad Lenkijoje ar<br />

Vengrijoje skalūno dujų yra<br />

gerokai daugiau nei Lietuvoje,<br />

bet dar negirdėjau,<br />

kad ten būtų pradėta imtis<br />

aktyvių veiksmų, – kalbėjo<br />

V. Miškinis. – Šitaip galima<br />

atvažiuoti į kieno nors<br />

kiemą ir sakyti, kad mes čia<br />

gręšime ir gal ką nors atrasime.“<br />

Jis sakė abejojąs dėl perspektyvų,<br />

kad, pavyzdžiui,<br />

2030 metais Lietuva jau galės<br />

pradėti naudoti arba parduoti<br />

savas dujas.<br />

Lenkai neskuba<br />

Lenkai, tikrai žinodami<br />

apie turimus didžiulius skalūno<br />

dujų klodus, neskuba.<br />

Maža to, jie dar pernai su<br />

„Gazprom“ yra pasirašę ilgalaikę<br />

sutartį, pagal kurią<br />

„Gazprom“ iki 2037 metų jai<br />

įsipareigojo kasmet patiekti<br />

po 10 mlrd. kub. metrų dujų.<br />

Jau pernai 14 naftos kompanijų,<br />

tarp kurių minimos<br />

„ExxonMobil“, „ConocoPhilips“,<br />

„Chevron“, „Matathon<br />

Oil“ ir kitos garsenybės, išsirūpino<br />

44 Lenkijos aplinkos<br />

ministerijos licencijas<br />

skalūno dujų žvalgybai ir<br />

gavybai.<br />

Nepaisant to, Lenkijos<br />

FAKTAI<br />

dujos<br />

••<br />

Rusiją, ilgus metus buvusią<br />

didžiausią pasaulyje dujų išgavėją,<br />

2009 metais netikėtai<br />

pralenkė JAV – jos išgavo<br />

apie 40 mlrd. kub. m dujų<br />

daugiau. Didžiausias prieaugis<br />

– skalūnų dujų sąskaita.<br />

••<br />

Praėjusių metų gegužę Lenkijoje<br />

pradėta gręžti tiriamuosius<br />

gręžinius, kurių rezu<strong>lt</strong>atai<br />

parodys, kokios dujų atsargos<br />

slypi šalies skalūnų kloduose<br />

ir kiek galėtų kainuoti jas išgauti.<br />

Pirminiais vertinimais,<br />

Lenkijos skalūnų dujų rezervai<br />

gali būti gausiausi Europoje.<br />

••<br />

Lietuvos geologai teigia,<br />

kad skalūnų dujų galėtų būti<br />

ir Vakarų Lietuvoje, kur geologinės<br />

struktūros panašios<br />

kaip Lenkijoje.<br />

Skalūnų dujos Lietuvoje – kol kas labai<br />

paslaptinga pasaka, kurią seka tas,<br />

kas moka.<br />

Scanpix<br />

Vyriausybė nei energetiką<br />

kuruojanti ministerija nesižarsto<br />

pažadais ir juolab<br />

neskleidžia infomacijos apie<br />

tyrimų rezu<strong>lt</strong>atus. Jų nuomone,<br />

geriausiu atveju komercinė<br />

gavyba bus pradėta<br />

tik po 10–15 metų.<br />

Prieš imantis skalūnų dujų gavybos, paprastai tenka įveikti gyventojų<br />

pasipriešinimą. Reuters<br />

J. Lazauskienė:<br />

lenkai mūsų<br />

išteklių potencialiais<br />

nelaiko<br />

„<strong>Ekonomika</strong>.<strong>lt</strong>“ kalbina Lietuvos<br />

geologijos tarnybos Giluminių<br />

tyrimų skyriaus vedėją Jurgą<br />

Lazauskienę, praėjusią savaitę<br />

Lenkijoje dalyvavusią tarptautinėje<br />

konferencijoje, skirtoje skalūnų dujų<br />

perspektyvoms Europoje.<br />

<br />

Kokias tendencijas brėžė<br />

konferencija<br />

Konferencija buvo daugiau<br />

politinio pobūdžio, nes<br />

ją organizavo Lenkijos užsienio<br />

reikalų ministerija<br />

su JAV ambasada Lenkijoje,<br />

taigi buvo orientuota ne tiek<br />

technologinių specialistų,<br />

kiek platesnei auditorijai.<br />

Vienas lenkų europarlamentaras<br />

konferencijoje<br />

pareiškė lakią mintį apie<br />

skalūnų dujas: „Jos kaip<br />

atlekianti ietis: niekas nemato,<br />

bet visi bijo.“ Tos<br />

aplinkosauginės, technologinės<br />

baimės turi būti pagrįstos<br />

ir įrodytos.<br />

<br />

Mūsų ministro pranešimą<br />

apie ketinimus spartinti<br />

skalūnų dujų išteklių Lietuvoje<br />

tyrimus ir gavybą turėjo išgirsti<br />

ir JAV bei Lenkija. Konferencijoje<br />

arba jos užkulisiuose buvo kokių<br />

nors atgarsių Gal kas nors jau<br />

domėjosi galimybėmis dalyvauti<br />

tiriant išteklius Lietuvoje<br />

Ši konferencija truko<br />

vieną dieną, dalyvavo apie<br />

tūkstantį žmonių, tad „užkulisinei“<br />

veiklai nebuvo<br />

nei progų, nei laiko. Apie<br />

Lietuvos ketinimus neužsiminta.<br />

Apskritai kontekstas<br />

buvo europinis, daugiausia<br />

kalbėta apie JAV praktiką<br />

ir apie Lenkijos, kaip turinčios<br />

potencialiai didžiausius<br />

išteklius Europoje,<br />

perspektyvas.<br />

Šiuo metu Lenkijoje atliekami<br />

tyrimai, rengiama<br />

išteklių vertinimo studija,<br />

kuri turėtų būti baigta iki<br />

sausio. Informacija apie rezu<strong>lt</strong>atus<br />

nebus viešinama.<br />

Lietuvos išteklių vertinimą<br />

jie atliko savomis jėgomis<br />

ir paskelbė dar 2010 m.<br />

žurnalo „Przegląnd Geologiczny“<br />

numeryje, skirtame<br />

skalūnų dujoms. Lietuvos<br />

ištekliai lenkų geologų<br />

buvo įvertinti kaip nepotencialūs.<br />

<br />

Turbūt dar skubota teigti,<br />

kad turime išteklių pusei<br />

šimtmečio<br />

Turbūt. Ištekliai apskaičiuojami<br />

pagal tai, kiek jų<br />

gali būti, ir pagal tai, kiek to<br />

meto turimomis technologinėmis<br />

priemonėmis įmanoma<br />

jų išgauti. Mūsų pirminiu<br />

vertinimu, Lietuvoje<br />

gali būti apie 500 mlrd. kub.<br />

m išteklių. Panašiai juos<br />

vertina ir amerikiečiai, bet<br />

jie mano, kad iš jų išgautina<br />

yra 20 proc., taigi apie 113<br />

mlrd. kub. metrų. Šis skaičius<br />

buvo publikuotas „Wall<br />

Street“ žurnale ir vėliau pasirodė<br />

mūsų žiniasklaidoje<br />

balandį.<br />

Įvertinti mokesčių konsu<strong>lt</strong>antai<br />

Londone vykusiuose Europos<br />

mokesčių apdovanojimuose<br />

„International Tax<br />

Review“ advokatų kontora<br />

„Sorainen“ pelnė metų mokesčių<br />

įmonės Ba<strong>lt</strong>ijos šalyse<br />

apdovanojimą. „Sorainen“<br />

mokesčių ir muitų praktikos<br />

grupė tokio garbingo tarptautinio<br />

pripažinimo sulaukia jau<br />

Investuoja į „Tūtą“<br />

KŪB Verslo angelų fondas I<br />

ir „Verslo angelas“ investuos<br />

į sportinių aprangų gamintoją<br />

UAB „Tūta“. Investuotojai išpirks<br />

naują bendrovės akcijų<br />

emisiją, kuri sudarys reikšmingą<br />

mažumą akciniame<br />

kapitale. Bendrovės akcininku<br />

tapo pasaulinė krepšinio legenda<br />

Arvydas Sabonis. 970<br />

tūkst. litų investicijos bus skirtos<br />

Augo keleivių skaičius<br />

Ba<strong>lt</strong>ijos šalių oro bendrovė<br />

„airBa<strong>lt</strong>ic“ balandį per Lietuvos,<br />

Latvijos ir Estijos oro<br />

uostus skraidino 297,6 tūkst.<br />

keleivių – tai 41 proc. daugiau<br />

nei 2010 m. balandį, kai „air-<br />

Ba<strong>lt</strong>ic“ aptarnavo 211,5 tūkst.<br />

keleivių.<br />

antrus metus iš eilės.<br />

„Išlaikyti apdovanojimą<br />

visada sunkiau nei laimėti jį<br />

pirmą kartą, tad pripažinimas<br />

geriausia metų mokesčių<br />

įmone Ba<strong>lt</strong>ijos šalyse – didžiulis<br />

laimėjimas“, – džiaugėsi<br />

Janis Taukačas, „Sorainen“<br />

mokesčių ir muitų praktikos<br />

grupės regiono vadovas.<br />

„Tūtos“ akcininku tapo ir krepšininkas Arvydas Sabonis. Fotodiena<br />

„AirBa<strong>lt</strong>ic“ balandį skraidino daugiau keleivių nei pernai. Fotodiena<br />

Pardavė penktadaliu daugiau<br />

Automobilių prekybos centras<br />

„Automodus“ pirmąjį šių<br />

metų ketvirtį, palyginti su tuo<br />

pačiu laikotarpiu pernai, pasiekė<br />

22 proc. augimą. Sausio –<br />

kovo mėnesiais įmonė pardavė<br />

36 automobiliais daugiau nei<br />

pernai. „Automodus“ centro<br />

vadovas Laimis Dūda augančią<br />

naujai aktyviai sportuojančių<br />

žmonių laisvalaikio drabužių<br />

kolekcijai įtvirtinti rinkoje bei<br />

„Tūtos“ pasaulinės inovacijos<br />

– krepšinio suknelėms įtvirtinti<br />

Europos moterų krepšinio aikštelėse.<br />

Naujuoju prekių ženklu<br />

„Sabonis 220“ pažymėti sportiniai<br />

marškinėliai jau pasirodė<br />

Europos krepšinio čempionato<br />

pristatymo išvakarėse.<br />

Balandį „airBa<strong>lt</strong>ic“ atliko<br />

penktadaliu daugiau skrydžių<br />

nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.<br />

Padidėjo ir vidutinis „airBa<strong>lt</strong>ic“<br />

lėktuvų salonų užpildymas – oro<br />

bendrovės lėktuvų vietų buvo<br />

užimta 74 proc., tai 11 proc. daugiau<br />

nei 2010 m. balandį.<br />

įmonės apyvartą sieja su atsigaunančia<br />

Lietuvos automobilių<br />

rinka ir naujais partneriais užsienyje.<br />

Jo teigimu, taip pat viena<br />

iš svarių pardavimo augimą<br />

lėmusių priežasčių – aktyviai<br />

antrine automobilių rinka besidomintys<br />

pirkėjai iš Ba<strong>lt</strong>arusijos<br />

ir Kazachstano.

6<br />

Nr. 20<br />

Lietuvoje Lietuvoje<br />

7<br />

2011 m. gegužės 23–29 d.<br />

2011 m. gegužės 23–29<br />

Nr. 20<br />

d.<br />

LIETUVOS<br />

NAUJIENOS<br />

4,4 %<br />

Balandį Lietuvoje metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų<br />

indeksą sudarė 4,4 proc., kai šis rodiklis ES siekė 3,2 proc.<br />

Sumažėjo konkurencingumas<br />

■Pagal pasaulio valstybių<br />

konkurencingumo tyrimą<br />

(IMD World Competitivenss<br />

Yearbook 2011) Lietuva užėmė<br />

45 vietą – tai dviem laipteliais<br />

žemiau nei pernai. Užpernai<br />

Lietuva buvo 31 vietoje.<br />

Kaip ir pernai, Lietuva buvo<br />

pirma pagal dirbančių moterų<br />

skaičių, antra pagal komunikacijų<br />

technologijų panaudojimą ir<br />

penkta pagal mobiliųjų telefonų<br />

vartotojų skaičių bei interneto<br />

prieigą.<br />

Estija iš 34 vietos pakilo į 33-ią,<br />

Lenkija iš 32 nukrito į 34-ą. Latvijos<br />

reitinge nėra. IMD konkurencingumo<br />

tyrimas, kurį kasmet<br />

atlieka Šveicarijos tarptautinis<br />

vadybos institutas, paremtas 329<br />

kriterijų vertinimu.<br />

Pagal pasaulio valstybių konkurencingumo tyrimą Lietuva atsilieka nuo Estijos ir<br />

Lenkijos. Fotodiena<br />

Prieš progresinius mokesčius<br />

■68 proc. – gyventojų nesutinka,<br />

kad jų pajamos būtų<br />

apmokestinamos progresiniu<br />

gyventojų pajamų mokesčiu,<br />

rodo Lietuvos laisvosios rinkos<br />

instituto (LLRI) iniciatyva<br />

bendrovės „Spinter tyrimai“<br />

atliktas tyrimas.<br />

Nustatyta, kad gyventojai nenorėtų<br />

apmokestinimo progresiniu<br />

mokesčiu nepriklausomai<br />

nuo savo išsilavinimo, gyvenamosios<br />

vietos, amžiaus ar pagrindinio<br />

užsiėmimo. LLRI ekspertės<br />

Kaetanos Leontjevos teigimu,<br />

šis tyrimas ir jo rezu<strong>lt</strong>atai skiriasi<br />

nuo kitų tuo, kad žmonėms buvo<br />

pateiktas klausimas ne apie mokestį<br />

apskritai, bet apie tai, koks<br />

apmokestinimas turėtų būti taikomas<br />

jų pajamoms.<br />

Progresiniams mokesčiams būtų linkę<br />

pritarti 42 proc. gyventojų. Fotodiena<br />

Ar išlaikys aukštą<br />

pavarą<br />

Dvi – kelių transporto ir logistikos įmonių – šakos,<br />

Statistikos departamento duomenimis, sudaro apie<br />

98 proc. transporto įmonių skaičiaus ir uždirba 80 proc.<br />

visų pajamų.<br />

Alkoholio reklama:<br />

drausti ar palikti<br />

Seimo aktyvistai užsimojo drastiškai kirsti per alkoholio reklamą.<br />

Alkoholį šalyje netrukdomai reklamuoti ketinama leisti tik užsienyje<br />

registruotoms bendrovėms.<br />

Martynas Pasiliauskas<br />

martynas.pasiliauskas@ekonomika.<strong>lt</strong><br />

Pagal šiuo metu galiojančią<br />

Alkoholio<br />

reklamos įstatymo<br />

redakciją<br />

kitąmet Lietuvoje<br />

turėtų būti uždrausta visa<br />

svaigiųjų gėrimų reklama.<br />

Tiesa, visiškai to padaryti<br />

nepavyks, nes Europos Sąjungos<br />

(ES) audiovizualinė<br />

žiniasklaidos direktyva alkoholį<br />

šalyje netrukdomai<br />

leis reklamuoti užsienyje<br />

registruotoms bendrovėms.<br />

Rinkos veikėjai kalba, kad<br />

įsigaliojus griežčiausiam alkoholio<br />

reklamos draudimui<br />

ES bus prarasta pajamų, sukurtos<br />

nelygios konkurencinės<br />

sąlygos ir šalį užplūs importuojamas<br />

alkoholis.<br />

Todėl grupė Seimo narių<br />

suskubo taisyti padėtį ir pateikė<br />

svarstyti įstatymo pataisas,<br />

kurias priėmus liktų<br />

galioti dabartinė tvarka. Už<br />

reklamos draudimo įsigaliojimo<br />

nukėlimą keleriems<br />

metams yra ir vienas iš šio<br />

draudimo iniciatorių – Antanas<br />

Matulas.<br />

„<strong>Ekonomika</strong>.<strong>lt</strong>“ apskaičiavimais,<br />

įsigaliojus visiškam<br />

alkoholio reklamos draudimui,<br />

Lietuvos žiniasklaida –<br />

naujienų portalai, televizija,<br />

laikraščiai ir žurnalai – prarastų<br />

apie 6 proc. (15–17 mln.<br />

litų) pajamų. Lietuvos komunikacijos<br />

agentūrų asociacija<br />

„Komaa“ prognozuoja, kad<br />

tokiu atveju agentūros netektų<br />

dar apie 16 mln. litų.<br />

Trukdo ES<br />

Alkoholio reklamos įstatymo<br />

eilutė, kad 2012 metų sausį<br />

Alkoholio reklamos draudimai ar ribojimai ES šalyse<br />

Europos šalis<br />

Airija<br />

Austrija<br />

Belgija<br />

Bulgarija<br />

Čekija<br />

Danija<br />

Estija<br />

Graikija<br />

Ispanija<br />

Italija<br />

Latvija<br />

Lietuva<br />

Lenkija<br />

Liuksemburgas<br />

Ma<strong>lt</strong>a<br />

Olandija<br />

Portugalija<br />

Prancūzija<br />

Rumunija<br />

Slovakija<br />

Suomija<br />

Švedija<br />

Jungtinė karalystė<br />

Vengrija<br />

Vokietija<br />

Ša<strong>lt</strong>inis: Įstatymo projekto aiškinamasis raštas<br />

TV<br />

Leidžiami gėrimai iki 25 proc. stiprumo<br />

Stiprieji gėrimai tik nuo 22 val.<br />

Silpni nuo 20 val., stiprieji nuo 21 val.<br />

Leidžiami gėrimai iki 20 proc. stiprumo<br />

Tik alus ir silpnieji natūraliai fermentuoti<br />

Nuo 23 val.<br />

Tik alus nuo 22 val.<br />

Nuo 21 val.<br />

Nuo 21:30 val.<br />

Visiškas draudimas<br />

Nuo 22 val.<br />

Tik alus<br />

Nuo 21 val.<br />

Visiškas draudimas<br />

Stiprieji nuo 21:30 val.<br />

šalyje nebeliks alkoholio reklamos,<br />

atsirado 2007-aisiais<br />

paskutiniu šio įstatymo<br />

svarstymo etapu. Tuomet<br />

buvo triukšmingai įtvirtintos<br />

šiandien galiojančios taisyklės,<br />

ir jeigu niekas nebūtų<br />

pasikeitę iki šiandien, svaigiųjų<br />

gėrimų reklamą šalyje<br />

nuo 2012 metų būtų galima<br />

visiškai uždrausti.<br />

Tačiau 2010 metais įsigaliojo<br />

nauja ES audiovizualinės<br />

žiniasklaidos direktyvos<br />

redakcija, leidžianti žiniasklaidos<br />

priemonėms registruotis<br />

bet kurioje ES šalyje<br />

ir be trukdžių žinias transliuoti<br />

į kitas šalis.<br />

„Lietuva negalės užtikrinti<br />

tokių priimtų ribojimų<br />

žiniasklaidai, nes visiems<br />

kaimynams tai negalios, –<br />

teigė Lietuvos radijo ir televizijos<br />

asociacijos atstovas<br />

Andrius Romanovskis. – Atsidursime<br />

žymiai blogesnėje<br />

padėtyje ir bus sukurtos nelygios<br />

konkurencinės sąlygos.“<br />

Anot jo, gamintojai ieškos<br />

būdų pasiekti lietuvius ir<br />

rinksis tokius retransliuotojus<br />

kaip, tarkim, Pirmasis<br />

Ba<strong>lt</strong>ijos kanalas: „Tokia didelė<br />

auditorija gal ir nebus<br />

pasiekiama, bet štai Vilniuje,<br />

Klaipėdoje rusiški kanalai<br />

užima trečią poziciją.“<br />

Panaši padėtis ir internete.<br />

„Internete alkoholio reklama<br />

ne dings, o persikels į užsienyje<br />

registruotus tinklus,<br />

»Internete alkoholio reklama nedings,<br />

o persikels į užsienyje registruotus tinklus<br />

Radijas<br />

Spauda<br />

Leidžiami gėrimai iki 25 proc. stiprumo<br />

Stiprieji gėrimai tik nuo 22 val.<br />

Silpni nuo 20 val., stiprieji nuo 21 val.<br />

Leidžiami gėrimai iki 20 proc. stiprumo<br />

Tik alus ir natūraliai fermentuoti<br />

Nuo 23 val.<br />

Tik alus nuo 22 val.<br />

Nuo 19 val.<br />

Nuo 21:30 val.<br />

Visiškas draudimas<br />

Nuo 22 val.<br />

Tik alus<br />

Nuo 21 val.<br />

Visiškas draudimas<br />

Stiprieji nuo 21:30 val.<br />

Tik alus<br />

Internetas Lauko reklama<br />

Visiškas draudimas<br />

Tik alus<br />

Tik alus<br />

Tik alus<br />

Visiškas draudimas<br />

kaip „Facebook“, todėl visos<br />

pajamos atiteks ne Lietuvoje<br />

registruotoms bendrovėms“,<br />

– sakė Interneto žiniasklaidos<br />

asociacijos vadovė Aistė<br />

Žilinskienė.<br />

Kelsis į užsienį<br />

Jei įsigaliotų alkoholio reklamos<br />

draudimas, dalis šalies<br />

žiniasklaidos nesunkiai<br />

rastų išeitį jam apeiti.<br />

„Galima pradėti žaisti su<br />

jurisdikcijomis, keisti žiniasklaidos<br />

priemonės registracijos<br />

vietą ir dirbti pagal tos<br />

vietos įstatymus – pagrindinė<br />

buveinė gali būti vienoje<br />

šalyje, o darbas vykti kitoje,<br />

– aiškino A. Romanovskis. –<br />

Nėra kalbų, kad išsike<strong>lt</strong>ų tokie<br />

kanalai kaip TV3 ar LNK,<br />

tačiau mažiesiems nebūtų<br />

problemų. Tą patį galima pasakyti<br />

ir apie internetą – jų<br />

veikla niekaip nelicencijuojama,<br />

o tarnybinės stotys jau<br />

šiandien dažnai yra ne Lietuvoje.“<br />

Rinka sustings<br />

Alkoholio reklamos draudimas<br />

užkirstų kelią į rinką<br />

naujiems vietos veikėjams<br />

ir neleistų smulkiesiems atimti<br />

dalies stambiųjų gamintojų<br />

klientų.<br />

„Patirtis rodo, kad visai<br />

uždraudus reklamą naujus<br />

gaminius įtvirtinti be proto<br />

sunku, – aiškino Lietuvos<br />

rinkodaros asociacijos vadovas<br />

Simonas Bartkus. – Todėl<br />

iki draudimo įsitvirtinę<br />

prekių ženklai tampa nepajudinami<br />

ir jų rinkos dalys<br />

įsigyvena amžiams.“<br />

Šiandien alkoholio reklama<br />

griežčiausiai reglamentuojama<br />

Norvegijoje<br />

– leidžiama reklamuoti tik<br />

iki 2,5 proc. stiprumo gėrimus<br />

radijuje, televizijoje ir<br />

lauko stenduose. Anot A.<br />

Romanovskio, tai susiję su<br />

šalies valdžios noru išlaikyti<br />

monopolinę alkoholio rinką,<br />

nes dėl S. Bartkaus išvardytų<br />

priežasčių jai kontro-<br />

Alkoholio reklamos dalis šalies žiniasklaidoje<br />

Naujienų portalai<br />

Televizija<br />

Spauda<br />

Viso<br />

* ,,TNS-LT“ duomenys<br />

liuoti rinkos veikėjus gana<br />

lengva.<br />

Lietuvos aludarių asociacijos<br />

vadovas Saulius Galadauskas<br />

atkreipė dėmesį,<br />

kad reklamos draudimas<br />

trumpuoju laikotarpiu pardavimo<br />

smarkiai nepaveikia,<br />

tačiau atima galimybę palaikyti<br />

esamus prekių ženklus.<br />

Užplūs užsieniečiai<br />

„Jei neturėsime galimybės<br />

pasakyti, kad lietuviškas<br />

alus yra geras, laikui bėgant<br />

įsigalės rusiškas ir ba<strong>lt</strong>arusiškas<br />

importas, – tvirtino<br />

S. Galadauskas. – Taip pat<br />

didžiųjų pasaulio prekių<br />

Pajamos iš reklamos 2010 m., mln. Lt*<br />

25<br />

153<br />

94<br />

272<br />

ženklų, kaip „Calsberg”,<br />

„Heineken”, apyvarta didės,<br />

nes jie dėl globalumo puikiai<br />

žinomi. Tuomet kyla klausimas<br />

– ar yra prasmė Lietuvoje<br />

užsiimti aludaryste“<br />

Su juo sutiko ir Alkoholiniais<br />

gėrimais prekiaujančių<br />

įmonių asociacijos, vienijančios<br />

stipriojo alkoholio<br />

gamintojus, vadovas Laurynas<br />

Vilimas: „Reklama pramonei<br />

reikalinga kaip konkurencinė<br />

priemonė ir jos<br />

pagrindinis tikslas – ne pritraukti<br />

naujų vartotojų, bet<br />

esamiems suteikti galimybę<br />

rinktis tarp produkcijos prekių<br />

ženklų.“<br />

Pajamos iš alkoholio reklamos, mln. Lt**<br />

2,5-3,75 (10-15 proc.)<br />

7,65-9,18 (5-6 proc.)<br />

4,7 (5 proc.)<br />

14,85-17,63 (5,5-6,5 proc.)<br />

** Procentinę dalį pateikė žiniasklaidos priemonių asociacijų atstovai ar sektoriaus ekspertai<br />

FAKTAI<br />

Alkoholio reklamA<br />

••<br />

Pagal šiandien galiojančią<br />

tvarką, alkoholį galima nevaržomai<br />

reklamuoti spaudoje ir<br />

internete.<br />

••<br />

Pagal dabartinę Alkoholio<br />

reklamos įstatymo redakciją<br />

nuo kitų metų alkoholio reklama<br />

būtų visiškai uždrausta.<br />

••<br />

Jokių alkoholio reklamos<br />

apribojimų nėra Prancūzijoje,<br />

Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje,<br />

Danijoje, Liuksemburge,<br />

Nyderlanduose, Jungtinėje<br />

Karalystėje ir Vokietijoje.<br />

Visiškai uždraudus alkoholio<br />

reklamą Lietuvoje, šalies<br />

gamintojai nepajėgs konkuruoti<br />

su importuojamu alumi.<br />

Fotodiena<br />

Romualdas Trumpa<br />

UAB „Creditreform Lietuva“<br />

direktoriaus pavaduotojas<br />

Logistika ir kelių transportas<br />

susiję – dalis ekspedijavimo<br />

įmonių turi savo<br />

vilkikus, o dažnas vežėjas ir<br />

organizuoja vežimus.<br />

Pakilimo laikais transporte<br />

formavosi „<strong>burbulas</strong>“.<br />

Nuo 2005-ųjų įsteigta 40<br />

proc. dabar veikiančių kelių<br />

transporto įmonių ir 55<br />

proc. logistikos įmonių.<br />

Per krizę transporto<br />

pajamos krito trečdaliu<br />

(2009 m. viduryje). Didžioji<br />

dalis transporto įmonių<br />

bankrotų buvo ne dėl atsiskaitymų<br />

delsimo, bet dėl<br />

negalėjimo mokėti lizingo<br />

įmokas.<br />

Transportas buvo iš tų<br />

šakų, kur buvo daug bankrotų:<br />

- 2009–2010 m. bankrutavo<br />

4 proc. ekspedijavimo įmonių,<br />

daugiau smulkiųjų. Net<br />

40 proc. bankrutavusiųjų<br />

buvo įsteigtos pakilimo laikais.<br />

- Per šią krizę bankrutavo<br />

6 proc. įvairaus dydžio kelių<br />

transporto įmonių. Tačiau<br />

»Kelių transportas išskirtinis dar ir tuo, kad<br />

vidutinio dydžio įmonės mažiau rizikingos nei<br />

stambios – jos mažiau skolinosi<br />

R. Trumpa: dėl kaimynų nesutarimų<br />

Lietuvos kelių transporto ir logistikos<br />

įmonėms padaugėjo darbo.<br />

Ruslano Kondratjevo nuotr.<br />

iš įsteigtų 1990, 2000 ir 2006<br />

metais (ir veikusių 2009–<br />

2010 m.) bankrutavo per 10<br />

proc. Gali būti, kad tie, kurie<br />

už Lietuvos ribų priėmė<br />

sprendimus lizingo sutartis<br />

nutraukti, buvo per greiti ir<br />

per griežti.<br />

Transportas pradėjo atsigauti<br />

2010 m. pradžioje.<br />

Ne tik atsigaunant Lietuvos<br />

ūkiui – tranzitiniai vežimai<br />

sudaro 47 proc. atliekamo<br />

transporto darbo (tonkilometriais).<br />

Lietuviai konkuruoja<br />

ne tiek tarpusavyje,<br />

kiek regioninėje vežimų<br />

rinkoje.<br />

Padidėjusį rinkos pyragą<br />

dalijosi mažiau veikėjų.<br />

2010 m. veiklą nutraukė 13<br />

proc. kelių transporto įmonių,<br />

naujų atsirado 7 proc.<br />

Logistikoje įmonių pagausėjo:<br />

čia net tarp vidutinio<br />

dydžio įmonių vyrauja neseniai<br />

įsteigtos.<br />

Šios dvi šakos išsiskiria<br />

tuo, kad vis daugiau paslaugų<br />

parduodama ne tik<br />

dėl didelių įmonių veiklos.<br />

Kelių transportas išskirtinis<br />

dar ir tuo, kad vidutinio<br />

dydžio įmonės mažiau rizikingos<br />

nei didelės – jos mažiau<br />

skolinosi.<br />

Ar transporto šaka toliau<br />

plėsis<br />

Dabar yra palanki padėtis:<br />

- Krovinių vežimo kainos<br />

per 5 ketvirčius iš eilės išaugo<br />

19 proc.;<br />

- Transporto priemonių<br />

skaičius per krizę sumažėjo.<br />

Šiuo metu bankrutavusios<br />

transporto įmonės 2008 metais<br />

turėjo 20 proc. tuo metu<br />

esančių transporto priemonių;<br />

- Lizingo būdu finansuotų<br />

naujų investicijų suma 2010<br />

metais buvo 5 kartus mažesnė<br />

nei 2007 metais;<br />

- Per 2007–2010 m. tranzitas<br />

tonomis išaugo 19 proc.;<br />

- Net jei neaugtų tranzitas,<br />

tai kompensuotų krovinių<br />

srautų išlyginimas<br />

įvairiomis kryptimis – per<br />

trejus pastaruosius metus<br />

krovinių iš Lietuvos į<br />

užsienį (tonomis) augo 14<br />

proc., o į Lietuvą mažėjo 10<br />

proc.<br />

Esami vežėjai kol kas<br />

turi gerą derybinę poziciją<br />

dėl kainų – vienu metu augo<br />

ir pervežimų paklausa, ir įėjimo<br />

į rinką barjerai.<br />

Tačiau egzistuoja ir rizikos:<br />

- Daugelio kelių transporto<br />

įmonių likvidumo ir<br />

nuosavybės rodikliai yra<br />

silpni;<br />

- Keleivinis transportas<br />

turi daug problemų;<br />

- Ekspedijavimo rinkoje<br />

konkurencija jau mažina<br />

maržas.<br />

Kelių transporte gali<br />

augti koncentracija. Yra<br />

prielaidos į kelių transportą<br />

investuoti ir kitų šakų įmonėms.<br />

Palankiai susiklostė 2011<br />

m. pradžia – dėl kaimynų<br />

nesutarimų padaugėjo<br />

darbo Lietuvos kelių transporto<br />

ir logistikos įmonėms.<br />

Bet visada yra nerimo dėl<br />

Rytų rinkų – leidimų į Rusiją<br />

ar galimų sankcijų Ba<strong>lt</strong>arusijai.

8<br />

Kitu žvilgsniu<br />

Nr. 20<br />

2011 m. gegužės 23–29 d.<br />

Neringa Medutytė<br />

n.medutyte@gmail.com<br />

<br />

Šiandien apie sėkmę ir ją<br />

lemiančius veiksnius žmonės<br />

nori žinoti vis daugiau. Ką laikote<br />

asmenine ir tautos sėkme<br />

Šalis bando kurti gaires,<br />

bet niekas jų nesilaiko, vyrauja<br />

betvarkė. Kaip galime<br />

tokią šalį vadinti sėkminga<br />

Lydimas sėkmės žmogus<br />

nėra tas, kuris šokinėja padebesiais.<br />

Tokį įspūdį sudaro<br />

pigi populiarioji psichologija.<br />

Kad žmogus džiaugtųsi gyvenimu,<br />

jam nereikia prisipumpuoti<br />

apgaulingo optimizmo.<br />

Sekasi ne tam, kuris turi<br />

krūvą aukso, bet tam, kuris<br />

turi tikslų, pasiryžęs nuveikti<br />

prasmingų svarbių darbų ir<br />

eina jų link. Jei jis prie jų artėja,<br />

tokį laikau sėkmingu.<br />

Ir tauta, ir kiekvienas<br />

žmogus turi apsibrėžti, ko jis<br />

nori, ir to siekti. Kad būtum<br />

lydimas sėkmės, reikia turėti<br />

aiškią viziją ir kompetencijos.<br />

Kai esi išsilavinęs ir turi<br />

žinių, viskas ir sekasi.<br />

<br />

Atrodo, kad formulė labai<br />

paprasta. Tačiau ir Lietuva, ir<br />

jos piliečiai nuolat patiria įvairių<br />

krizių. Kodėl nepavyksta pasiekti<br />

puikių rezu<strong>lt</strong>atų<br />

Lietuviai nesusitaria,<br />

kur turi eiti ir kokio tikslo<br />

siekti. Jei tėvai nori, kad vaikas<br />

būtų laimingas ir siektų<br />

tikslo, pirmiausia patys turi<br />

tapti laimingi. Lengva rasti<br />

trūkumų kitur, bet ne savyje.<br />

Dalis žmonių renkasi atpirkimo<br />

ožius, kaip buvo viduramžiais:<br />

sudegindavo kokią<br />

raganą ir būdavo ramu, jei ne<br />

– dar žydą pasigaudavo. Tačiau<br />

nereikėtų ka<strong>lt</strong>inti kitų,<br />

reikia aiškintis, ko norime<br />

patys, ir didinti savo kompetenciją.<br />

<br />

Religija visais istoriniais<br />

laikais atliko didelį vaidmenį<br />

kuriant tautos sėkmę, turtingumą.<br />

Koks dabartinis lietuvių ryšys su<br />

religija<br />

Atrodo, kad Lietuva tampa<br />

bedievių kraštu – mes nesidomime,<br />

kokia yra dvasinė<br />

tikrovė, nenorime prie jos<br />

taikytis, tik norime ją užvaldyti.<br />

7 dešimtmetyje sovietai<br />

buvo sugalvoję, kad žmogus<br />

jau užvaldė gamtą. Paaiškėjo,<br />

kad tai – mitas. Dėl dvasinės<br />

tikrovės lygiai tas pat: žmogus<br />

gyvena tam tikroje dvasinėje<br />

tikrovėje ir nesupranta,<br />

kad reikia ją ne užvaldyti,<br />

bet prie jos prisiderinti. Ka-<br />

FAKTAI<br />

Žydų verslo filosofija<br />

••<br />

Žymaus JAV žydų žurnalisto<br />

Steveno Silbigerio surinkti<br />

faktai apie tai, kas lemia žydų<br />

ekonominę sėkmę:<br />

••<br />

Tikras turtas – žinios<br />

••<br />

Pasirūpink savaisiais, ir jie<br />

pasirūpins tavimi<br />

••<br />

Sėkmingi žmonės – tai enterpreneriai<br />

ir profesionalai<br />

••<br />

Išvystyk savo žodines galias<br />

••<br />

Būk išrankus, bet taupus<br />

•••Didžiuokis asmenybe, skatink<br />

kūrybingumą<br />

CV CV: Aurimas Guoga<br />

•1991–1995 m. studijavo ir<br />

baigė Vilniaus universiteto<br />

anglų kalbos ir literatūros<br />

filologijos bakalauro studijų<br />

programą.<br />

•1995–1997 m. studijavo<br />

ir baigė Tarptautinio verslo<br />

mokyklą ir įgijo ekonomisto<br />

diplomą.<br />

•Nuo 2001 m. užsiima profesionalios<br />

asmenybės saviugdos<br />

studijomis.<br />

A. Guoga teigia, kad Bažnyčios draudimas<br />

krikščionims iki 1918 metų<br />

verslauti skatino žydus aktyviai<br />

tvarkyti pinigus.<br />

Asmeninio albumo nuotr.<br />

A.Guoga:<br />

verslas nėra nuodėmė<br />

Ar sėkmę visada lydi pinigai Apie tai, iš ko susideda sėkmingas tautos kelias ir kokie veiksniai<br />

lemia sėkmingą tautų verslumą, kalbamės su rašytoju, publicistu, seminarų apie lyderystę, sėkmę<br />

ir žydų verslumą autoriumi Aurimu Guoga.<br />

riaudami su dvasine tikrove<br />

galime tik sau pakenkti. Man<br />

religija yra tiesų, kurios būdingos<br />

visiems laikams visur<br />

ir visada, visuma. Tai nematomi<br />

dėsniai, kurių negalime<br />

pačiupinėti, bet jie veikia.<br />

Ateistai sako, kad pasaulyje<br />

karaliauja kova už būvį. Bet<br />

aiškiai matome, kad nuožmiausieji<br />

sėdi kalėjime arba<br />

kasa griovius, o autoritetą<br />

•2003–2004 m. baigė NLP ir<br />

psichoterapijos studijas.<br />

•2003–2006 m. Didžiosios Britanijos<br />

bendrovės „Wal<strong>lt</strong>one,<br />

Ltd.“ atstovas Ba<strong>lt</strong>ijos šalims ir<br />

Ukrainai.<br />

Knygų „Išdrįskite būti vyriškas.<br />

Kaip susikurti patrauklią moteriai<br />

asmenybę“ ir „Sėkmingos<br />

tautos idėja“ autorius<br />

Žinių radijo laidos „Sėkmingos<br />

tautos idėja“ autorius<br />

pelno žmonės, kurie kitus<br />

šildo mintimis. Įtakingi tie,<br />

kurie veikia dvasiniu lygmeniu.<br />

Jie fiziškai nieko nedaro.<br />

Tai įrodymas, kad dvasinė<br />

tikrovė stipresnė už materialinę<br />

regimybę. Garsiausias<br />

Vilniaus žydas Gaonas atrado<br />

nuostabų dėsnį: kai neišmanėlis<br />

ko nors imasi, jo gaunamas<br />

rezu<strong>lt</strong>atas būna priešingas<br />

pageidaujam.<br />

»Kai neišmanėlis ko nors imasi, jo gaunamas<br />

rezu<strong>lt</strong>atas būna priešingas pageidaujamam<br />

<br />

Žydų verslumas, kurio ypatumais<br />

domitės, ir požiūris į<br />

verslą vienų liaupsinamas, o kitų<br />

kritikuojamas dėl pernelyg didelio<br />

gobšumo. Kodėl susiklostė toks<br />

požiūris<br />

Žydai iš kūrėjo gauna daugiau<br />

nei priklauso. Kabaloje<br />

aiškinama, kad todėl jie turi<br />

dalytis tuo gėriu su kitais,<br />

jį skleisti. Jie turi paleisti<br />

pinigus į aplinką, kad gerovė<br />

sklistų. Krikščionybė<br />

tik 1918 paskelbė, kad verslas<br />

nėra nuodėmė. Iki tol<br />

krikščionys gyveno būdami<br />

įsitikinę, kad turėti pinigų<br />

– nuodėmė, ir jei tokių turi<br />

– išsigelbėjimas yra atiduoti<br />

Bažnyčiai. Na, o jei dvi bendruomenės<br />

gyveno viena<br />

šalia kitos ir viena mokėjo<br />

elgtis su pinigais, o kita – ne,<br />

natūralu, kuri išmoko investuoti.<br />

<br />

O kaip į verslą žiūri šiomis<br />

dienomis daugiausia diskusijų<br />

dėl savo elgesio keliantys musulmonai<br />

Koks visų trijų religijų<br />

tarpusavio ryšys<br />

Islamas daug ką ėmė iš<br />

judaizmo, tik apkarpė ir<br />

pritaikė sau. Musulmonai<br />

neturi suvaržymų prekę parduoti<br />

brangiau. O žydams<br />

draudžiama pardavinėti<br />

su didesniu nei 15 proc.<br />

antkainiu nei rinkos kaina.<br />

Amerika ir Amerikos krikščionys<br />

fanatiškai palaiko<br />

žydus, krikščionys judaizmą<br />

laiko savo religijos dvasiniu<br />

tėvu. Jei krikščionys jų tiek<br />

neremtų, jie nepalaikomi<br />

nieko nenuveiktų. Tarp musulmonų<br />

taip pat yra grupių,<br />

kurios palaiko žydus.<br />

NUOMONĖ<br />

Ar paskaitos apie sėkmę ir sėkmės mokytojai atneša tikrąją sėkmę<br />

Pirma patarčiau išbandyti<br />

Psichologas, Seimo narys Gediminas Navaitis:<br />

Sėkmės seminarai ir mokyklos daro teigiamą poveikį, nes žmonės<br />

susiburia siekti savo tikslo. Ir jei tokia veikla juos motyvuoja, įkvepia<br />

imtis darbų – vadinasi tai nėra nieko blogo. Pirma patarčiau išbandyti,<br />

pasikliauti intuicija ir po to spręsti, ar tokių pamokų žmogui reikia, ar<br />

ne.<br />

Mada, už kurią mokama<br />

Etiketo ir viešųjų ryšių specialistas Giedrius Drukteinis:<br />

Žmogui būdinga kuo nors pasitikėti ir tikėti – naujas mesijas, ar naujas<br />

meras viską išspręs. Tačiau jei žmogus 45 metus nieko nedarė, kodėl jis<br />

turėtų imti ir padaryti Kad žmogui iš tiesų sektųsi, reikalinga aplinka.<br />

Sėkmės seminarai ir knygos, tiesiog šiuolaikinė mada už kurią žmonės<br />

moka. Visa tai – informacinės visuomenės pasekmė.<br />

ELTA<br />

ELTA

10<br />

Diskutuokime<br />

Nr. 20<br />

2011 m. gegužės 23–29 d.<br />

INBOX<br />

»Ne Lietuvoje tokio<br />

pobūdžio įstatymus<br />

priiminėti, kai valstybė<br />

ant bankroto ribos ir<br />

kai, dėl Dievo meilės,<br />

kelinti mes sąraše pagal<br />

prasigėrimą<br />

2011-05-016<br />

Pasaulinė finansų krizė gerokai<br />

pakoregavo automobilių rinką.<br />

O tuo metu Rusija, gelbėdama<br />

savo rinką, įsileido didžiuosius<br />

Europos automobilių gamintojus.Galima<br />

sakyti, kad Rusija<br />

diktuoja sąlygas ne tik Lietuvos<br />

automobilių rinkai, bet ir Ba<strong>lt</strong>arusijai,<br />

Kazachstanui. Nes iš šių<br />

šalių daugiausia yra sulaukiama<br />

pirkėjų. Šių šalių „verslininkai“<br />

be muito galės įsigyti naujų<br />

vakarietiškų automobilių, pagamintų<br />

Rusijoje. Ir tai duos didelį<br />

pelną Rusijos kompanijoms,<br />

gaminančioms automobilius.<br />

Savaime aišku, kad prekyba naudotais<br />

automobiliais vyks tik vidinėje<br />

rinkoje. Būtų visai neblogai,<br />

kad ir Lietuva pasektų Rusijos<br />

idėja išlaikyti rinką savo šalyje.<br />

Vilma Jagelavičienė,<br />

Kolpingo kolegija, T4<br />

GERIAUSI<br />

www.ek.<strong>lt</strong><br />

komentarai<br />

Laimingi žmonės neserga<br />

LANKOMIAUSI<br />

www.ek.<strong>lt</strong><br />

SAVAITĖS STRAIPSNIAI<br />

as<br />

2011-05-15<br />

Visi šitie žmonės turi būti gerbiami<br />

dėl to, ką jie pasiekė, bet sutinku,<br />

kad turėdami tiek pinigų,<br />

žmonėms galėtų mokėti bent ne<br />

minimumus, nors čia tas dalykas<br />

tikriausiai pas juos yra giliai įsišaknijęs,<br />

nes jei nebūtų skriagos,<br />

neturėtų tiek limonų.<br />

Zita<br />

2011-05-16<br />

„Kai Rusija 1998 metais paskelbė<br />

devalvaciją, tai pasikeitus pinigų<br />

kursui, pavyko atlyginimus<br />

išlaikyti faktiškai auksu nepadengtais<br />

pinigais, ir tai paskatino<br />

ekonomikos augimą– priminė S.<br />

Kallas.– Dabartinėje ES šis receptas<br />

neveikia.“ Šis metodas suveiks<br />

tik tada, kai bus panaudotas<br />

visoje ES teritorijoje. Tai liečia ir<br />

mokesčių mažinimą.<br />

Zt<br />

2011-05-14<br />

Reikėtų skaičiukų kiek ,kainuotų<br />

energija, jei naudoti tik atsinaujinančią<br />

Ar tai tenkintų poreikius<br />

to z<br />

2011-05-15<br />

O man reikėtų tikrų skaičiukų, kiek<br />

kainuoja AE, įvertinant statybą pačios<br />

AE ir po uždarymo, radioaktyvių<br />

atliekų saugojimą šimtams<br />

metų, ligas, po avarijų liekančius<br />

negyvenamus plotus ir kt.<br />

Ser<br />

2011-05-15<br />

Biokuras gali sudaryti tik 3–4<br />

procentus dabar sunaudojamų<br />

degalų. Saulės energija tik tada,<br />

kai šviečia saulė, vėjas irgi nepastovus<br />

dalykas. Sukis kaip nori,<br />

bet norint naudoti mažiau naftos<br />

esant dabartiniams energijos<br />

poreikiams, dar nėra a<strong>lt</strong>ernatyvų<br />

atominei energijai. Įvertinant ir<br />

tai, kad avarijos pasekmės Fukušimos<br />

elektrinėje galimai kur kas<br />

blogesnės, nei mums sakoma.<br />

mantukas<br />

2011-05-17<br />

O gal bankrotų mažėja dėl to, kad<br />

nebėra jau kam bankrutuot Kas<br />

galėjo bankrutuot, jau seniai bankrutavo<br />

:-). Dabar dar stipriausieji<br />

išmiršta...<br />

Darius<br />

2011-05-16<br />

Kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį.<br />

Neigiamų atoveiksmių,<br />

uždraudus reklamą šiame straipsnyje,<br />

manau, daug išdėstyta.<br />

Teigiamų Liaudis gėrė ir gers, ne<br />

Lietuvoje tokio pobūdžio įstatymus<br />

priiminėti, kai valstybė ant<br />

bankroto ribos ir kai, dėl Dievo<br />

meilės, kelinti mes sąraše pagal<br />

prasigėrimą<br />

varle<br />

2011-05-12<br />

Įkūriau savo įmonę ir pirmus<br />

tris metus nemačiau nei dienos<br />

šviesos, nei artimųjų, nei maisto<br />

normalaus. Tačiau šį juodą<br />

laikotarpį atsimenu kaip geriausia<br />

savo gyvenime!<br />

Kazimieras Šliužas<br />

kazimieras.sliuzas@ekonomika.<strong>lt</strong><br />

■„<strong>Ekonomika</strong>.<strong>lt</strong>“ vaizdo<br />

diskusijoje žurnalistas<br />

Arūnas Brazauskas turėjo<br />

progą pabūti ir kamantinėtoju,<br />

ir bandomuoju triušiu.<br />

Kitaip ir negalėjo būti, nes<br />

jo pašnekovas – iš Estijos<br />

atvykęs kineziologas, žmogaus<br />

vidinės pusiausvyros<br />

atkūrimo žinovas Romanas<br />

Goldrinas.<br />

POPULIARIAUSI<br />

www.ek.<strong>lt</strong>/video<br />

„Turiu kelias specialybes,<br />

esu baigęs aukštąjį<br />

techninį, medicinos mokslą<br />

ir savarankiškai studijuoju<br />

psichologiją, – prisistatė R.<br />

Goldrinas. – Galiu atrasti<br />

ryšių tarp įvairių lygmenų,<br />

pavyzdžiui, tarp fizinio<br />

kūno, daiktų, emocijų ir<br />

minčių. Kadaise turėjau<br />

verslą, paskui buvau perėjęs<br />

į mediciną, bet supratau,<br />

kad manęs netenkina<br />

paprastas darbas dėl pinigų.<br />

Kai pradėjau dirbti su<br />

žmonėmis, stengiausi ieškoti<br />

jų negalavimų priežasčių.<br />

Taip ėmiau domėtis<br />

manualine terapija, kineziologija,<br />

kur naudojamas<br />

raumenų testavimo metodas,<br />

raumenų ryšys su vidaus<br />

organais, stuburu, o<br />

kartu ir su mintimis, emocijomis.“<br />

Toliau diskusijoje vyko<br />

„bandymai“ su žurnalistu.<br />

A. Brazauskas vėliau neslėpė,<br />

kad R. Goldrino metodas,<br />

kurį būtų galima lyginti<br />

su melo detektoriumi,<br />

jam padarė įspūdį – buvo<br />

„iššifruotas“: kineziologas<br />

nustatė, kada žurnalistas<br />

meluoja, o kada teisybę<br />

arba pusiau teisybę sako.<br />

Tam užteko paprasčiausio<br />

abiejų pašnekovų rankų<br />

kontakto: vienas ją kelia, o<br />

kitas – spaudžia, bet tai reikia<br />

pamatyti.<br />

R. Goldrino teigimu, jo<br />

metodas grindžiamas vadinamuoju<br />

raumenų testavimu:<br />

žmogaus organizmo<br />

gyvavimą garantuoja įvairių<br />

lygmenų pusiausvyra.<br />

Pavyzdžiui, judėti galime<br />

dėl to, kad sutartinai susitraukia<br />

ir atsileidžia įvairūs<br />

raumenys.<br />

Šį procesą, kaip ir širdies<br />

darbą, kvėpavimą,<br />

valdo nesąmoningoji smegenų<br />

dalis.<br />

Todėl, pažeidus tam tikrą<br />

smegenų dalį, žmogaus<br />

veiksmai tampa nekoordinuoti.<br />

Kineziologijos<br />

pagrindas yra raumenų<br />

ryšys su vidaus organais,<br />

stuburu ir galvos smegenimis,<br />

o kartu ir su sąmoningąja<br />

smegenų dalimi, valdančia<br />

mintis ir emocijas.<br />

Dėl to esama tiesioginio<br />

ryšio tarp raumenų darbo<br />

ir minčių.<br />

„Kai nustatoma rau-<br />

SAVAITĖS KLAUSIMAS<br />

Ar intuicija padeda<br />

versle<br />

menų sutrikimų priežastis,<br />

išmokytas žmogus gali pats<br />

susidoroti su savo negalavimu<br />

ir grįžti į normalų<br />

gyvenimo ritmą“,– teigė<br />

pašnekovas.<br />

Kuo tai svarbu verslui<br />

Anot R. Goldrino, kineziologijos<br />

metodas padeda priimti<br />

sprendimą rezu<strong>lt</strong>atus<br />

numatant anksčiau, negu<br />

galima išmąstyti: „Intelektas,<br />

logika, analizė yra<br />

labai gerai stabilumo laikotarpiu,<br />

bet kai chaosas,<br />

daug geresnis pagalbininkas<br />

yra nuojauta.“<br />

Pasak jo, nuojautą turi<br />

visi žmonės, bet jie neturi<br />

praktikos ja pasitikėti ir<br />

vengia „paleisti“ logiką per<br />

toli, nes bijo, kad nesugebės<br />

grįžti į pirminę būklę. „Tai<br />

»Nuojautą turi visi žmonės, bet jie neturi<br />

praktikos ja pasitikėti ir vengia „paleisti“<br />

logiką<br />

FAKTAI<br />

Romanas Goldrinas<br />

••<br />

Kineziologija pagal R.<br />

Goldriną: Mūsų judėjimą<br />

ir sąmoningai, ir nesąmoningai<br />

valdo smegenys.<br />

Sąmoningoji dalis – tai ta,<br />

kuria galime mąstyti, rinktis<br />

kelio kryptį ir panašiai, o<br />

didžiulė nesąmoningoji dalis<br />

valdo širdį, kvėpavimą,<br />

raumenis, t. y. tai, kas nuo<br />

mūsų nepriklauso. Pastaroji<br />

glaudžiai susijusi ir su mūsų<br />

gaunama intuityvia informacija.<br />

••<br />

Per pastarąjį dešimtmetį<br />

R. Goldrinas (Estija) asmeniškai<br />

dirbo ir konsu<strong>lt</strong>avo<br />

daugiau nei 2 000 žmonių.<br />

••<br />

50 proc. R. Goldrino paslaugų<br />

sudaro kineziologijos<br />

metodai.<br />

R. Goldrinas: Dažnai savęs klausiu:<br />

negi organizmas toks kvailas ir<br />

nesupratingas, kad nori savo kūną<br />

užmušti kraujospūdžiu.<br />

Ruslano Kondratjevo nuotr.<br />

nėra teisinga. Intuiciją reikia<br />

treniruoti, o pradėti<br />

galima nuo paprastesnių<br />

būdų. Pavyzdžiui, važiuojant<br />

į konkretų punktą intuityviai<br />

pasirinkti kelią.<br />

Juk niekada nežinome,<br />

kur eismą stabdys avarija,<br />

kur bus kelio darbai ar kur<br />

grūstis“, – kalbėjo R. Goldrinas.<br />

Jis teigė stengiąsis į jį<br />

pagalbos besikreipiančius<br />

žmones išmokyti pasitikėti<br />

savo pačių signalais.<br />

Be kita ko, kineziologas<br />

atkreipė dėmesį, kad verslininkus<br />

insu<strong>lt</strong>as ar infarktas<br />

neretai ištinka darbo<br />

vietoje.<br />

Anot jo, taip yra dėl vienos<br />

paprastos priežasties –<br />

verslininkai eina samurajų<br />

pėdomis. Ką tai reiškia<br />

To ir daug ko kito naudingo<br />

nesužinosite, jei nepasižiūrėsite<br />

vaizdo diskusijos siužeto portale<br />

www.ekonomika.<strong>lt</strong><br />

čia jungiasi<br />

www.ek.<strong>lt</strong> draugai<br />

Ba<strong>lt</strong>arusija: patogus<br />

laikas užsidirbti<br />

„Gaudykite momentą!“ –<br />

paleido iš tribūnos Viačeslavas<br />

Dovnoras, Ba<strong>lt</strong>arusijos<br />

ekonominio bendradarbiavimo<br />

su Lietuvos Respublika<br />

verslo tarybos pirmininkas, ir<br />

negalėjo būti neišgirstas.<br />

Investavimo<br />

pradžiamokslis:<br />

ar investuoja tik<br />

turtuoliai<br />

Apie investavimą karts nuo<br />

karto tenka išgirsti iš įvairių<br />

žiniasklaidos priemonių, finansinių<br />

institucijų, tačiau dažnas<br />

nesiryžta rimčiau tuo domėtis,<br />

įsivaizduodamas, kad tai yra<br />

sunkus ir varginantis darbas,<br />

skirtas tik daug pinigų turintiesiems.<br />

Gatviniai išsirenka<br />

silpniausius<br />

Jie neša gatvėmis šalies<br />

vėliavą arba prie laužo gieda<br />

senų kovotojų dainas. Jie vagia,<br />

plėšia, žudo ir seksualiai<br />

išnaudoja. Šį kartą – apie<br />

gatvės gaujas.<br />

Apie Vokietiją ir darbą<br />

iš pirmų lūpų<br />

Vokietija, nuo 2004 m.<br />

taikiusi septynerių metų pereinamąjį<br />

laikotarpį, šiemet,<br />

gegužės 1 d., atvėrė savo<br />

darbo rinką aštuonių Europos<br />

Sąjungos naujokių (Lietuvos,<br />

Latvijos, Estijos, Slovakijos,<br />

Slovėnijos, Čekijos, Vengrijos<br />

ir Lenkijos) piliečiams. Jie nuo<br />

šiol gali laisvai, kaip ir kitų<br />

ES zonos šalių gyventojai,<br />

įsidarbinti šioje šalyje.<br />

Internetinė gulėjimo<br />

manija pareikalavo<br />

pirmosios aukos<br />

Australijos policija pranešė,<br />

kad iš septinto aukšto balkono<br />

iškritęs ir žuvęs vaikinas dalyvavo<br />

visuotinio susidomėjimo<br />

susilaukusioje „gulėjimo“<br />

(angl. „planking“) akcijoje,<br />

rašo naujienų portalas BBC.<br />

Kaip taupyti<br />

brangstant kurui<br />

Degalų kainos nenumaldomai<br />

stiebiasi aukštyn, skatindamos<br />

vairuotojus ieškoti sprendimų,<br />

kaip sutaupyti. Pateikiame<br />

keletą patarimų, kurių bendras<br />

rezu<strong>lt</strong>atas gali būti išties<br />

nemenkas.

12 Tryliktas puslapis<br />

Nr. 20<br />

2011 m. gegužės 23–29 d.<br />

Nr. 20<br />

2011 m. gegužės 23–29 d.<br />

Tryliktas puslapis 13<br />

KRIMINALINĖS<br />

NAUJIENOS<br />

SAVAITĖS<br />

KRIMINALŲ<br />

TOP 3<br />

BULGARIJA. Bulgarijos policija<br />

pranešė atskleidusi didžiulį<br />

pinigų klastotojų tinklą ir konfiskavusi<br />

maždaug 717,7 tūkst.<br />

padirbtų eurų kupiūrų, kurių<br />

kokybė yra viena geriausių<br />

Europoje. Kaip sakė Bulgarijos<br />

vidaus reikalų ministras Tsvetanas<br />

Tsvetanovas, pareigūnai<br />

suėmė penkis su šiuo nusika<strong>lt</strong>imu<br />

siejamus asmenis.<br />

AUSTRALIJA. Australijos<br />

policijos pareigūnai skelbia<br />

apie jauną vyrą, kuris nukrito iš<br />

septinto aukšto balkono ir užsimušė:<br />

mirtį jis prisišaukė tapęs<br />

internete pasklidusios mados<br />

– gulėti ant pilvo neįprastose<br />

vietose, fotografuoti tai ir dėti<br />

į internetą – auka.<br />

Tokia praktika, anglų kalba<br />

vadinama „planking“, Australijoje<br />

itin populiari.<br />

Žmonės atsigula ant pilvo neįprastose<br />

ir neretai itin pavojingose<br />

vietose, fotografuoja<br />

save ir deda tokias nuotraukas<br />

į internetą.<br />

RUSIJA. Rusijos Sverdlovsko<br />

apskrityje kilo milžiniškas<br />

miško gaisras.<br />

Sutriko eismas greitkeliu. Baiminamasi,<br />

kad ugnis nuslinks<br />

į netoli esantį sodų namelių<br />

kvartalą.<br />

Praėjusią savaitę ugnis niokojo<br />

apie 50 hektarų miško,<br />

per kurį eina svarbi automagistralė.<br />

Judėjimas ja buvo sustabdytas,<br />

kelias uždarytas, nes per<br />

dūmus beveik nieko nematyti.<br />

Klaipėdos muitininkai piktnaudžiavo<br />

tarnyba. E<strong>lt</strong>a<br />

Muitininkai diskreditavo tarnybą<br />

■Suklastoję automobilių<br />

muitinio patikrinimo dokumentus,<br />

du Klaipėdos teritorinės<br />

muitinės pareigūnai<br />

stos prieš teismą.<br />

Pareigūnai nustatė, kad<br />

Klaipėdos teritorinės muitinės<br />

Klaipėdos krovinių posto<br />

vyresnioji inspektorė 2008<br />

m. sausio 17 d., neatlikusi<br />

automobilio „Lexus RX300“<br />

techninės apžiūros, tyčia<br />

įrašė žinomai neteisingus<br />

duomenis apie automobilio<br />

muitinį fizinį patikrinimą ir<br />

rezu<strong>lt</strong>atus bei savo vardiniu<br />

antspaudu ir parašu pa-<br />

tvirtino išspausdintą rizikos<br />

patikrinimo aktą, kad automobilis<br />

yra su defektais, nors<br />

iš tikrųjų jis buvo techniškai<br />

tvarkingas.<br />

Analogiški ka<strong>lt</strong>inimai pateikti<br />

ir Klaipėdos teritorinės<br />

muitinės Malkų įlankos jūrų<br />

uosto posto inspektoriui.<br />

Ugniagesiai<br />

Ugniagesių skaičiavimais, užsidegęs medinis namo<br />

stogas sugriūva po –<br />

Visas namas, jei negesinama, iki pamatų gali<br />

sudegti per –<br />

Ekspertų skaičiavimais, vidutinė Lietuvoje draudžiamo<br />

namo vertė yra –<br />

Per keturis šių metų mėnesius gaisrų Lietuvoje kilo –<br />

15–20 min<br />

0,5 h<br />

360 tūkst.<br />

2005<br />

5 554<br />

Kreipėsi į prokuratūrą<br />

■Seimo narys Evaldas<br />

Jurkevičius kreipėsi į generalinį<br />

prokurorą Dalių Valį<br />

prašydamas ginti viešąjį<br />

interesą dėl galimai neskaidrių<br />

bendrovės „Geoterma“<br />

privatizavimo procedūrų.<br />

Parlamentaras gavo Klaipėdos<br />

nevyriausybinių organizacijų<br />

kreipimąsi dėl „Geotermos“<br />

privatizavimo. Rašte<br />

nurodoma, kad Valstybės<br />

Kontrabanda gabenta traukiniu<br />

■Lietuvos kriminalinės<br />

policijos biuro Nusika<strong>lt</strong>imų<br />

tyrimo padalinių pareigūnai,<br />

tikrindami informaciją<br />

apie neteisėtą akcizais<br />

apmokestinamų prekių<br />

apyvartą Vilniaus mieste,<br />

sulaikė asmenį, organizavusį<br />

neteisėtą cigarečių<br />

su Rusijos Federacijos ir<br />

Ba<strong>lt</strong>arusijos Respublikos<br />

banderolėmis apyvartąs.<br />

Kaip įtariama, cigaretes į<br />

Lietuvą nelegaliai gabeno iš<br />

Ba<strong>lt</strong>arusijos atvykstančių traukinių<br />

lokomotyvų mašinistai ir<br />

palydovai. Suderinus traukinio<br />

buvimo vietą ir laiką, cigaretės<br />

buvo išmetamos iš važiuojančio<br />

traukinio Vilniaus mieste,<br />

Markučių mikrorajone, netoli<br />

turto fondas, atsižvelgdamas<br />

į 2011 m. kovo 14 d. Vyriausybės<br />

pasitarime pareikštas<br />

pastabas, pasiūlė papildomai<br />

į privatizavimo objektų sąrašą<br />

įtraukti „Geotermą“.<br />

„Klaipėdos visuomenė<br />

nustebusi, nes į šią įmonę investuota<br />

daugiau nei 90 mln.<br />

litų. Dalis lėšų buvo gauta iš<br />

Danijos, o dabar nuspręsta<br />

įmonę privatizuoti“, – sako E.<br />

Jurkevičius.<br />

Kontrabandą gabeno traukinių<br />

lokomotyvų mašinistai ir palydovai.<br />

Policijos nuotr.<br />

sulaikytojo nuomojamų sandėliavimo<br />

vietų.<br />

Ką nutylėjo<br />

„Snoras“<br />

Bankas „Snoras“, viešai pasigyręs apie naujo institucinio investuotojo<br />

atsiradimą ir sėkmingai išplatintą akcijų emisiją, po devyniais užraktais<br />

paslėpė daug klaustukų keliančią informaciją.<br />

Eugenija Grižibauskienė<br />

eugenija@ekonomika.<strong>lt</strong><br />

Banko „Snoras“ pagrindiniai<br />

akcininkai<br />

– Vladimiras<br />

Antonovas ir Raimondas<br />

Baranauskas – dalį<br />

turimų akcijų pasirašymo<br />

teisių perleido Didžiosios Britanijos<br />

bendrovės „Jubilee<br />

Financial Products“, kurią<br />

prižiūri ir reguliuoja šios<br />

šalies finansinių paslaugų<br />

rinkos priežiūros tarnyba,<br />

valdomam a<strong>lt</strong>ernatyvaus investavimo<br />

fondui „JFP Emerging<br />

Europe Momentum<br />

Fund“, – skelbia bankas.<br />

Žinia, kad bankas „Snoras“<br />

rado naują institucinį<br />

investuotoją, pati savaime gal<br />

ir nebūtų itin įdomi, jeigu ne<br />

kelios detalės. Pirmiausia,<br />

„Snoras“ nesigiria, kad šis<br />

fondas registruotas mokesčių<br />

rojumi vadinamoje Ma<strong>lt</strong>oje.<br />

Ne paslaptis, kad šioje šalyje<br />

»Nemažą bankinio darbo patirtį turintis bankas<br />

„Snoras“ niekaip negali atsikratyti įtarimų šleifo<br />

labai lengva paslėpti kapitalo<br />

kilmę.<br />

„Snoras“ savo pranešime<br />

apie naują investuotoją pabrėžė,<br />

kad fondą administruojančios<br />

kompanijos „Jubilee<br />

Financial Products“ (JFP)<br />

veiklą prižiūri Didžiosios<br />

Britanijos finansų priežiūros<br />

tarnyba (FSA), kuri pasižymi<br />

griežtumu ir principingumu.<br />

Beje, toji pati FSA, kuri ne<br />

FAKTAI<br />

„Snoras“ išlaidauja<br />

••<br />

Bankas indėlininkų pinigus<br />

– apie 54 mln. litų –<br />

„investavo“ į pastatą Rygos<br />

centre<br />

••<br />

Ties bankroto riba atsidūrusiai<br />

Rusijos nekilnojamojo<br />

turto bendrovei „Mirax<br />

Group“ „Snoras“ suteikė net<br />

75 mln. JAV dolerių paskolą.<br />

••„Snoro“ pagrindinis akcininkas<br />

V. Antonovas už 43,3<br />

mln. dolerių perka „Saab Automobile"<br />

gamyklą.<br />

Banko akcininkai V. Antonovas ir<br />

R. Baranauskas nepasakė visos tiesos.<br />

ELTA<br />

taip seniai uždraudė „Snorui“<br />

atidaryti filialą Britanijoje ir<br />

užsiimti bankininkyste.<br />

Čia ir slypi viena mažyčių<br />

paslapčių, apie kurią nutyli<br />

savo pranešime „Snoras“. Būtent<br />

tai, kad administruojančio<br />

fondo veiklą prižiūri Ma<strong>lt</strong>os,<br />

o ne Britanijos finansų<br />

priežiūros institucijos ir šis<br />

fondas veikia vadovaudamasis<br />

Ma<strong>lt</strong>os įstatymais.<br />

Kas tas JFP<br />

Prieš kurį laiką Didžiojoje<br />

Britanijoje veiklą bandė pradėti<br />

bendrovė „Jubilee Financial“.<br />

Tuomet tos šalies<br />

finansų priežiūros institucijos<br />

paskelbė, kad ši bendrovė<br />

neturi teisės vykdyti finansinių<br />

operacijų ir kad jos veikla<br />

Britanijos teritorijoje yra<br />

uždrausta. Nors į „Snorą“<br />

investavęs JFP tikino, kad<br />

su „Jubilee Financial“ nieko<br />

bendro neturi, jau pats pavadinimas<br />

verčia tuo abejoti.<br />

Tokių sutapimų gyvenime<br />

vargu ar pasitaiko.<br />

„Snorui“ paskelbus, kad jis<br />

radęs institucinį investuotoją<br />

– a<strong>lt</strong>ernatyvaus investavimo<br />

fondą „JFP Emerging Europe<br />

momentum Funds“, – bankų<br />

akcijų rinkoje kaipmat kilo<br />

sujudimas. Akcijų pirkėjai<br />

skelbė: „Bankas patikimas“,<br />

„Bankas skaidrus“, „Reikia<br />

pirkti banko platinamas akcijas“.<br />

Tačiau nemaža dalis<br />

potencialių pirkėjų netrukus<br />

suabejojo banko teikiamos<br />

informacijos apie naująjį investuotoją<br />

patikimumu. Kodėl<br />

Pirmas dalykas, užkliuvęs<br />

galimiems pirkėjams, buvo<br />

neaiški pinigų kilmė, o tiksliau<br />

– kieno pinigus investuoja<br />

minėtas fondas: asmeninius<br />

pagrindinio „Snoro“<br />

akcininko Vladimiro Antonovo<br />

ar jo valdomų bendrovių,<br />

„Snoro“ indėlininkų ar<br />

visai neaiškių asmenų, nesusijusių<br />

su V.Antonovo verslu,<br />

pinigus. Šie neaiškumai iškėlė<br />

daugiau klausimų, nei<br />

pateikė atsakymų.<br />

Jokios informacijos<br />

Ši akcijų emisija kelia ir daugiau<br />

įtarimų.<br />

Pirmiausia, „JFP Emerging<br />

Europe momentum<br />

Funds“ įkurtas visai neseniai,<br />

gal net tik šiemet, nes<br />

tik šiais metais jis paminėtas<br />

Ma<strong>lt</strong>os fondų sąraše. Priešingai<br />

nei apie kitus fondus,<br />

apie kuriuos pateikiama<br />

išsami informacija, apie jo<br />

veiklą nėra nurodyta jokių<br />

duomenų. Šis fondas labai<br />

uždaras, neturi savo svetainės,<br />

neteikia informacijos<br />

apie klientus, pagaliau pačios<br />

kompanijos JFP svetainėje į<br />

jį nėra jokių nuorodų.<br />

Paslaptingoji rusė<br />

Praėjusių metų rudenį kompanijos<br />

JFP vadovų gretas<br />

papildė rusaitė Olga Nikolskaja.<br />

Tik studijas baigusi<br />

mergina pateko tarp patyrusių<br />

finansininkų, dirbusių<br />

garsiuose bankuose ir kitose<br />

finansinėse institucijoje.<br />

Per netrumpą savo gyvavimo istoriją „Snoras“ pakliuvo ne į vieną įtartiną istoriją. ELTA<br />

„<strong>Ekonomika</strong>.<strong>lt</strong>“ ša<strong>lt</strong>iniai teigia,<br />

kad jos funkcija gali būti<br />

specifinė – atlikti „prižiūrėtojos“<br />

vaidmenį. Kitaip tariant,<br />

stebėti pinigų srautus<br />

ir laiku informuoti tikruosius<br />

šeimininkus. Panašią<br />

„pareigybę“ savo banke kadaise<br />

turėjo ir „Snoras“.<br />

Senos istorijos<br />

Nemažą bankinio darbo patirtį<br />

turintis bankas „Snoras“<br />

niekaip negali atsikratyti<br />

įtarimų šleifo. Beveik<br />

prieš dešimtmetį Lietuvos<br />

bankas nepatenkino Rumunijos<br />

piliečio Žano Filipo de<br />

Grimaldi, prisidengusio garsia<br />

Monako kunigaikščių<br />

giminės pavarde, prašymo<br />

įsigyti bei valdyti „Snoro“<br />

išplatintų naujų banko akcijų<br />

paketo ir paskelbė, kad<br />

Grimaldi pateikti dokumentai<br />

neįrodo lėšų kilmės ir jų<br />

įsigijimo teisėtumo.<br />

Dar visai neseniai Generalinės<br />

prokuratūros pavedimu<br />

Finansinių nusika<strong>lt</strong>imų<br />

tyrimo tarnyba (FNTT)<br />

aiškinosi, kokia maždaug<br />

2,4 mln. eurų (8,29 mln.<br />

litų), gautų iš lengvatinių<br />

mokesčių zonose įsikūrusių<br />

bendrovių, kilmė. Buvo<br />

įtariama, esą šios lėšos galėjo<br />

būti panaudotos banko<br />

„Snoras“ akcijoms įsigyti.<br />

Prieš porą savaičių Generalinė<br />

prokuratūra šį tyrimą<br />

nutraukė.<br />

„Atlikus visus galimus<br />

ikiteisminio tyrimo veiksmus<br />

bei išnaudojus visas<br />

įstatymo numatytas galimybes<br />

faktiniams duomenims<br />

surinkti ir įtvirtinti, nebuvo<br />

gauta jokių duomenų,<br />

leidžiančių pagrįstai teigti,<br />

kad banko „Snoras“ pagrindinio<br />

akcijų paketo įgijimui<br />

»„Snoras“ nutyli, kad administruojančio fondo<br />

veiklą prižiūri Ma<strong>lt</strong>os, o ne Britanijos finansų<br />

priežiūros institucijos ir šis fondas veikia<br />

vadovaudamasis Ma<strong>lt</strong>os įstatymais<br />

panaudotos piniginės lėšos<br />

buvo įgytos nusikalstamu<br />

būdu, o minėtas sandoris<br />

buvo sudarytas siekiant tokias<br />

lėšas įteisinti“, – pranešime<br />

cituojamas prokuroras<br />

Dainius Baraniūnas.<br />

Tyrimas pakliuvo į aklavietė,<br />

nes Rusija nesutiko<br />

Lietuvai suteikti šioje byloje<br />

būtinos teisinės pagalbos.<br />

Negavo leidimo<br />

„<strong>Ekonomika</strong>.<strong>lt</strong>“ primena,<br />

kad Britanijos finansų rinkų<br />

priežiūros tarnyba dar 2008<br />

metų pradžioje neleido bankui<br />

„Snoras“ dirbti Jungtinėje<br />

Karalystėje, nes esą<br />

banko atstovai nuolat pateikdavo<br />

„klaidinamą ir ne<br />

visą informaciją“. Dėl tokio<br />

savo sprendimo tarnybos<br />

atstovai buvo priversti aiškintis.<br />

„Tai nėra atskiras atvejis, tai<br />

yra nuolat pasikartojantis p.<br />

V. Antonovo kontroliuojamų<br />

institucijų elgesio pavyzdys“,<br />

– tada sakė tarnybos<br />

atstovai. Matyt, jie turi praktikos,<br />

nes V. Antonovui Britanijoje<br />

priklauso „Convers<br />

Group Holding“.<br />

Negavęs leidimo dirbti<br />

Jungtinėje Karalystėje „Snoras“<br />

tokį Finansų rinkų<br />

priežiūros sprendimą apskundė<br />

Finansinių paslaugų<br />

ir rinkų tribunolui, tačiau<br />

klausimo svarstymas buvo<br />

atidėliojamas.<br />

Galiausiai 2009 metų kovą<br />

„Snoras“ išplatino pranešimą,<br />

kad atsisako ketinimų<br />

pradėti ir vykdyti filialo veiklą<br />

Didžiojoje Britanijoje.<br />

Pagal kovo 18 d. pasirašytą<br />

sutartį „Snoro” pagrindiniai<br />

akcininkai investiciniam<br />

fondui „JFP Emerging<br />

Europe momentum Funds“<br />

perleido 80,021 mln. vnt. akcijų<br />

pasirašymo teisių.<br />

V. Antonovas, šiuo metu<br />

valdantis 68,1 proc. banko<br />

įstatinio kapitalo, naujam<br />

investuotojui perleido 58,338<br />

mln. vnt. akcijų pasirašymo<br />

teisių, o R. Baranauskas<br />

(valdo 25,31 proc. banko įstatinio<br />

kapitalo) – 21,683 mln.<br />

vnt. teisių.<br />

„Snoras“ skelbia, kad<br />

naujasis investuotojas turės<br />

9,37 proc. akcijų.

Nr. 20<br />

2011 m. gegužės 23–29 d.<br />

Struktūrinė parama 15<br />

Ir smulkūs ūkiai – konkurencingesni<br />

KIEKVIENĄ<br />

PIRMADIENĮ<br />

www.ekonomika.<strong>lt</strong><br />

SAVAITRAŠTĮ<br />

PRENUMERUOKITE:<br />

www.prenumerata.<strong>lt</strong>, www.ekonomika.<strong>lt</strong> ir<br />

„Lietuvos ryto“, „Respublikos“ bei kitose platinimo tarnybose<br />

Važiuojant Lietuvos regionų keliais, gražu žiūrėti į akivaizdžiai atsigaunantį kaimą. Plyti žali javai, driekiasi<br />

daržovių vagos, maloniai nuteikia kiemuose ir laukuose vis dažniau suspindinti ne pasenusi sovietinė,<br />

o nauja, šiuolaikinė technika.<br />

Morta Buivydaitė<br />

info@ekonomika.<strong>lt</strong><br />

Nors prekybos centrų<br />

lentynose dominuoja<br />

stambių<br />

ūkių produkcija,<br />

vis dė<strong>lt</strong>o Lietuvos žemės<br />

ūkio pagrindas – nedideli,<br />

tradiciniai šeimos ūkiai.<br />

Tačiau jiems sunku konkuruoti<br />

su didžiųjų gamintojų<br />

siūlomais kiekiais ir pridėtine<br />

verte. Siekiant išlaikyti<br />

šalies kaimo vietovių ekonominį<br />

gyvybingumą, būtina,<br />

kad smulkieji ūkininkai<br />

taptų konkurencingesniais.<br />

To siekti žemdirbiams padeda<br />

valstybė ir Europos<br />

Sajunga (ES) – jiems teikiama<br />

finansinė parama<br />

per Lietuvos kaimo plėtros<br />

2007-2013 metų programos<br />

(Programa) priemones.<br />

Padeda mažiausiems<br />

Nuo šių metų pagal Lietuvos<br />

kaimo plėtros 2007-2013<br />

metų programos priemonę<br />

„Pusiau natūrinis ūkininkavimas“<br />

remiami ir patys<br />

smulkiausi šeimų ūkiai,<br />

tie, kurių valdos dydis yra<br />

vos nuo 1 EDV (ekonominio<br />

dydžio vienetų). Tai – džiugi<br />

žinia, tik žemdirbiams<br />

gaila, kad parama mažiems<br />

ūkeliams pradėta teikti taip<br />

vėlai.<br />

Žemės ūkio ministerijos<br />

(ŽŪM) Kompensacijų<br />

ir investicijų skyriaus vyriausiasis<br />

specialistas Šarūnas<br />

Celiešius pasakojo,<br />

kad remti dar smulkesnius<br />

ūkininkus buvo nutarta<br />

pažiūrėjus į kitas ES šalis.<br />

Pamatę, kokius ūkius<br />

tos šalys remia, taip elgtis<br />

nutarė ir lietuviai. Iki šių<br />

metų parama pagal Programos<br />

priemonės „Pusiau<br />

natūrinis ūkininkavimas“<br />

buvo skiriama nuo 2 iki 3,99<br />

EDV atitinkančias valdas<br />

turintiems pusiau natūrinių<br />

ūkių ūkininkams. Dar<br />

viena priežastis, kodėl buvo<br />

pakeistas EDV ir suteikta<br />

galimybė parama pasinaudoti<br />

turintiems tik 1 EDV<br />

dydžio ūkį, buvo sunkmetis.<br />

„Sunkmečiu ūkiai sunkiai<br />

gyveno, tad kai kurie dar<br />

labiau susmulkėjo. Dėl to<br />

pusiau natūriniais ėmėme<br />

laikyti ir mažesnius ūkius,“<br />

- aiškina Š.Celiešius.<br />

Lietuvoje iki 5 ha žemės<br />

ūkio naudmenų turintys<br />

ūkiai sudaro beveik 60 proc.<br />

visų ūkių.<br />

Žemės ūkio informacijos<br />

ir kaimo verslo centro<br />

(ŽŪIKVC) duomenimis, šių<br />

metų sausio 1 dieną šalyje<br />

buvo įregistruota tik<br />

15 ūkių, kuriuose dirbama<br />

daugiau nei 500 ha žemės.<br />

Didelių tūkstančio hektarų<br />

ūkių ir kitose ES šalyse<br />

nėra daug. Vidutinis<br />

ES šalių ūkių dydis – 18 ha,<br />

Lietuvoje – 12 ha.<br />

Pavyzdžiui, Belgijoje didžiausią<br />

ūkį sudaro apie 200<br />

ha. Šioje šalyje vidutinis<br />

ūkio dydis —22,6 ha. Ispanijoje<br />

- 20,3, Nyderlanduose<br />

- 20,0, Austrijoje – 17, Portugalijoje<br />

- 9,3, Italijoje - 6,1, o<br />

Graikijoje - tik 4,4 ha.<br />

Ūkininkei padeda kaimynai<br />

»Sunkmečiu ūkiai sunkiai gyveno, kai kurie<br />

dar labiau susmulkėjo. Dėl to pusiau natūriniais<br />

imta laikyti ir visai smulkius ūkius<br />

Skovagalių kaimo (Lazdijų r.) ūkininkai Tamošaičiai šiek tiek užsidirba parduodami pieną. Padidinti pajamas jie ketina priduodami mėsinius galvijus. Fotobankas<br />

Gelena Loibienė su vyru<br />

atvyko į Kalninių Mijaugonių<br />

kaimą (Elektrėnų sav.)<br />

iš Lentvario. Daugiau nei<br />

prieš dvidešimt metų jaunavedžiai<br />

nusprendė gyventi<br />

ūkiškai, auginti vaikus ir<br />

maitinti juos ekologišku<br />

maistu. Vaikai jau buvo<br />

beveik užauginti, kai atsitiko<br />

bėda – žuvo Gelenos<br />

gyvenimo draugas. Nors ir<br />

keikdama likimą, moteris<br />

nepasidavė ir pradėjo dirbti<br />

dar daugiau, dabar jau ir už<br />

savo vyrą. Kaimo žmonės<br />

puikiai žino, kad darbas –<br />

geriausias vaistas nuo liūdesio.<br />

Geleną pildyti dokumentus<br />

ir pasinaudoti parama<br />

pagal Programos priemonę<br />

„Pusiau natūrinis ūkininkavimas“<br />

paskatino kaimynai,<br />

stambesnių ūkių<br />

savininkai Saulius Stirna<br />

ir Juozas Gudeliauskas. Dabar<br />

G.Loibienė turi 6 karves,<br />

vieną veršingą telyčią<br />

ir dar pora prieauglio. Jos<br />

ūkyje primelžiama apie 180<br />

l pieno per parą. Moteriai<br />

padeda už ES lėšas įsigyta<br />

moderni technika: elektrinis<br />

piemuo bandą gano, o<br />

melžimo aparatas - karves<br />

pamelžia.<br />

Pieną G.Loibienė priduoda<br />

į pieninę ir parduoda<br />

aplinkinių kaimų žmonėms.<br />

Kaimiečiai – racionalūs<br />

ir taupūs žmonės, iš<br />

to pieno sau ir sviesto, ir<br />

sūrio, ir grietinės patys pasigamina.<br />

Ūkininkė jau trejus metus<br />

gauna ES paramą pagal<br />

programą „Pusiau natūrinis<br />

ūkininkavimas“. Per<br />

trejus metus ji yra gavusi<br />

daugiau nei 15 tūkstančių<br />

litų paramos, už kuriuos<br />

įsigijo melžimo įrangą, 330<br />

litrų talpos šaldytuvą ir<br />

elektrinį piemenį.<br />

Ūkio savininkė šiemet<br />

deklaravo jau 20 ha žemės<br />

ūkio naudmenų, o prieš<br />

trejus metus jų buvo tik 16<br />

ha. Sumanios šeimininkės<br />

ūkis per tuos trejus metus<br />

padidėjo nuo 2 iki 3 EDV. Šį<br />

pavasarį pateikusi išsamią<br />

ataskaitą, ji tikisi paramos<br />

sulaukti ir dar dvejus metus.<br />

Kuklios lėšos skatina plėstis<br />

Almos ir Andriaus Tamošaičių<br />

iš Skovagalių kaimo<br />

(Lazdijų r.) raguočių banda<br />

- 20 galvijų. Gavę ES paramą<br />

pusiau natūriniams<br />

ūkiams, jie nusipirko dobilų<br />

vartytuvą ir plūginį<br />

diską. Šie įrengimai kainavo<br />

daugiau, nei gauta<br />

paramos – net 21 tūkst. litų,<br />

tačiau pora džiaugiasi pirkiniais<br />

– dabar dirbti kur<br />

kas lengviau.<br />

Tamošaičiai žino, kad<br />

paramos sąlygas – padidinti<br />

ūkio produktyvumą 20 procentų<br />

– jie tikrai įvykdė.<br />

Juk prieš gaudami paramą<br />

turėjo vos 4 karves ir šiek<br />

tiek prieauglio.<br />

Pieną ūkininkai parduoda<br />

po 70–80 centų už<br />

litrą, tačiau tai nėra dideli<br />

pinigai.<br />

Tamošaičiai žada daugiau<br />

užsidirbti, priduodami<br />

mėsinius galvijus.<br />

Dzintars Avišans, Gailiškių<br />

(Telšių r.) kaimo ūkininkas,<br />

už ES paramos lėšas<br />

pagal tą pačią priemonę<br />

gautas lėšas panaudojo<br />

pirkdamas traktorių. 24 ha<br />

plote, kurį kitąmet planuoja<br />

padidinti, ūkininkas sodina<br />

bulves, sėja javus.<br />

Žinodamas, kad šiemet<br />

galima gerai parduoti mėsą<br />

(už apsiveršiavusią telyčią<br />

gauni 4–5 tūkstančius litų),<br />

Dzintars laiko ir kiaules,<br />

galvijus. Toks ūkio išskaidymas,<br />

jo manymu, padeda<br />

geriau uždirbti. Juk vienais<br />

metais brangiau galima<br />

parduoti bulves, kitais –<br />

mėsą. Javų ūkininkas neparduoda,<br />

juos sunaudoja<br />

pašarams.<br />

Kito smulkaus ūkininko<br />

Antano Čėsnos (Vembutų<br />

k., Telšių r.) ūkis - 57 ha.<br />

Kartu su sūnumi, jaunu ūkininku,<br />

susidaro net 100 ha.<br />

Juose vyrai sėja kviečius,<br />

avižas, kvietrugius. Paramos<br />

lėšos labai pravertė,<br />

ūkininkas įsigijo traktorių<br />

ir kitų padargų, tačiau tam,<br />

kad juos nusipirktų, reikėjo<br />

dar ir iš bankų pasiskolinti.<br />

Gerai, kad paskolas jau išsimokėjo.<br />

„Kitais metais pasėlius<br />

dar teks ir apdrausti,“ - nutarė<br />

A.Čėsna, prisiminęs<br />

ilgą ir sunkią praėjusią<br />

žiemą, iššaldžiusią apie 20<br />

ha jo pasėlių.<br />

Parama penkerius metus<br />

Pagal priemonę „Pusiau<br />

natūrinis ūkininkavimas“<br />

žemdirbiams mokama<br />

5179 litų metinė paramos<br />

išmoka. Už šias lėšas ūkininkai<br />

gali įsigyti naujos<br />

žemės ūkio technikos, įrenginių,<br />

netgi veiklai būtinų<br />

transporto priemonių. Finansuojama<br />

ir gamybinių<br />

pastatų bei statinių statyba<br />

ir rekonstrukcija, vietinių<br />

vandentiekio ir kanalizaci-<br />

jos sistemų, žemės ūkio drenažo,<br />

artezinių gręžinių,<br />

laistymo įrenginių įrengimas<br />

bei rekonstrukcija.<br />

Pasak ŽŪM atstovo<br />

Š.Celiešiaus, parama gali<br />

būti mokama penkerius<br />

metus. Per pirmuosius tris<br />

paramos gavėjas įsipareigoja<br />

valdos ekonominį dydį<br />

padidinti 20 proc. Tai įgyvendinus,<br />

parama mokama<br />

dar dvejus metus.<br />

Daugiau paramos<br />

Smulkūs ir vidutinio dydžio<br />

ūkininkai remiami ir pagal<br />

kitas Lietuvos kaimo plėtros<br />

2007-2013 metų programos<br />

priemones. Pavyzdžiui,<br />

iki 150 ha ūkių valdytojai<br />

ar turintieji iki 75 sąlyginių<br />

gyvulių vienetų (SGV)<br />

žemdirbiai, turi pirmumą<br />

į paramą kitų pareiškėjų<br />

atžvilgiu pagal Programos<br />

priemonės „Žemės ūkio<br />

valdų modernizavimas“<br />

antrąją veiklos sritį, pagal<br />

kurią jie gali įsigyti naujos<br />

žemės dirbimo technikos,<br />

statyti naujus ar rekonstruoti<br />

esamus ūkio veiklos<br />

statinius ar pastatus.<br />

Mažesniems ūkininkams<br />

didesnis dėmesys skiriamas<br />

ir pagal pirmąją šios<br />

priemonės veiklos sritį,<br />

pagal kurią jie gali sumažinti<br />

gyvulininkystės ūkių<br />

aplinkos taršą nitratais –<br />

remiama naujų srutų kaupyklų<br />

ir mėšlidžių statyba<br />

ar esamų rekonstrukcija, jų<br />

tvarkymo įrangos ir technikos<br />

pirkimas.<br />

„Smulkių šeimos ūkių<br />

paramai per visą 2007-2013<br />

metų laikotarpį ŽŪM skyrė<br />

daugiau nei 98 mln litų. Kol<br />

kas smulkieji šalies ūkininkai<br />

prašė 65,5 mln. litų<br />

»Nors Programai einant į pabaigą kitoms<br />

priemonėms paramos lėšų ėmė stigti, pusiau<br />

natūrinių ūkių savininkams konkuruoti dėl jų<br />

nereikia. Smulkusis ūkininkas bus remiamas<br />

ir toliau<br />

»Per pirmuosius<br />

tris metus paramos<br />

gavėjas įsipareigoja<br />

valdos ekonominį dydį<br />

padidinti 20 proc.,<br />

o per kitus du – jos<br />

nesumažinti<br />

FAKTAI<br />

Parama<br />

••<br />

Pagal priemonę „Pusiau<br />

natūrinis ūkininkavimas“<br />

žemdirbiams mokama<br />

5179 litų metinė paramos<br />

išmoka.<br />

••<br />

Ji gali būti mokama penkerius<br />

metus.<br />

••<br />

Per pirmuosius tris paramos<br />

gavėjas įsipareigoja<br />

valdos ekonominį dydį padidinti<br />

20 proc.<br />

••<br />

Tai įgyvendinus, parama<br />

mokama dar dvejus<br />

metus.<br />

••<br />

Smulkių šeimos ūkių paramai<br />

per visą 2007–2013<br />

metų laikotarpį ŽŪM skyrė<br />

daugiau nei 98 mln litų.<br />

Remiamos išlaidos:<br />

••<br />

Naujos žemės ūkio technikos<br />

ir įrangos, tame<br />

tarpe kompiuterinės programinės<br />

įrangos, skirtos<br />

projekto reikmėms, įsigijimas;<br />

••<br />

Gamybinių pastatų ir<br />

statinių rekonstrukcija bei<br />

statyba, statybinių medžiagų<br />

įsigijimas, rangovų<br />

samdymas;<br />

••<br />

N ir O kategorijų transporto<br />

priemonių įsigijimas;<br />

••<br />

Vietinių vandentiekio<br />

ir kanaliza¬cijos sistemų,<br />

žemės ūkio drenažo, artezinių<br />

gręžinių, laistymo<br />

įrenginių įren¬gimas bei<br />

rekonstrukcija;<br />

••<br />

Bendrosios projekto įgyvendinimo<br />

išlaidos.<br />

••<br />

Perkamos prekės turi<br />

būti naujos, nenaudotos,<br />

atitinkančios Lietuvos Respublikos<br />

ir EB teisės aktų<br />

nustatytus reikalavimus.<br />

••<br />

Didžiausia paramos<br />

suma paramos gavėjui per<br />

visus 5 paramos teikimo<br />

metus – 25 895 Lt.<br />

paramos.<br />

Nors Programai einant<br />

į pabaigą kitoms priemonėms<br />

paramos lėšų ėmė<br />

stigti, pusiau natūrinių<br />

ūkių savininkams konkuruoti<br />

dėl jų nereikia. Smulkusis<br />

ūkininkas bus remiamas<br />

ir toliau“, – patikino<br />

ir ŽŪM viceministras Mindaugas<br />

Kuklierius.

Nr. 20<br />

Nr. 20<br />

16 Užsienyje 2011 m. gegužės 23–29 d.<br />

2011 m. gegužės 23–29 d. Užsienyje 17<br />

UŽSIENIO<br />

NAUJIENOS<br />

78<br />

mlrd.<br />

ES ministrai pritarė sprendimui skirti Portugalijai<br />

78 mlrd. eurų<br />

TVF vadovas praėjusią savaitę suimtas dėl įtarimų seksualiniu priekabiavimu. AFP<br />

TVF vadovo spėlionės<br />

■Tarptautinio valiutos fondo<br />

(TVF) vadovo Dominique‘o<br />

Strausso–Kahno sulaikymas<br />

sukėlė svarstymų bangą,<br />

kad gali tapti naujuoju fondo<br />

vadovu.<br />

Tarp potencialių kandidatų<br />

minimi Singapūro, PAR ir Turkijos<br />

finansų ministrai, kalbama ir apie<br />

Prancūzijos finansų ministrės<br />

Christine Lagarde kandidatūrą,<br />

tačiau net 4 iš 10 pastarųjų TVF<br />

vadovų buvo Prancūzijos atstovai.<br />

Vokietijos kanclerė Angela<br />

Merkel pareiškė, kad TVF vadovo<br />

poste ji mieliau matytų Europos<br />

atstovą, kuris padėtų susidoroti<br />

su euro zonos krize. Du potencialius<br />

įvardija ir lenkų spauda –<br />

buvusį premjerą Mareką Belką,<br />

taip pat buvusį Lenkijos centrinio<br />

banko vadovą Leszeką Balcerowiczių.<br />

Susitarė dėl paskolos<br />

1 mlrd.<br />

5,7<br />

Rusija Ba<strong>lt</strong>arusijai skirs 6 mlrd. dolerių. AFP<br />

■Rusija pasirengusi skirti<br />

Ba<strong>lt</strong>arusijai 6 mlrd. JAV<br />

dolerių, kurie galės būti panaudoti<br />

valiutų krizei šalyje<br />

likviduoti.<br />

Apie tai, kaip praneša agentūra<br />

BELTA, pareiškė Ba<strong>lt</strong>arusijos<br />

prezidentas Aleksandras Lukašenka<br />

po derybų telefonu su<br />

Rusijos prezidentu Dmitrijumi<br />

Medvedevu.<br />

Anksčiau buvo skelbta, kad Rusija<br />

skirs tik 3 mlrd. JAV dolerių;<br />

be to, jie bus skirti Minskui ne iš<br />

šalies biudžeto, o iš Eurazijos ekonominės<br />

bendrijos antikrizinio<br />

fondo.<br />

Ba<strong>lt</strong>arusija galės gauti ne visą<br />

sumą iš karto: per metus bus skiriama<br />

po milijardą. Šalys tariasi<br />

dėl 3,1 mlrd. dolerių paskolos, o<br />

dar 3. mlrd. šalis gautų kaip apmokėjimą<br />

už būsimą prekybą.<br />

TIK SKAIČIAI<br />

Britanija iš muzikinio turizmo uždirba<br />

beveik 1 mlrd. eurų per metus<br />

tiek šiemet augs Estijos ekonomika,<br />

prognozuoja „Nordea“ bankas<br />

%<br />

Eurą gelbės ,,SuperMario”<br />

Europos lyderiai tikisi, kad į svarbiausio Europos bankininko postą ateinantis italas Mario Draghi, spaudos atstovų<br />

vadinamas SuperMario, charakteriu bus panašus į kompiuterinį herojų.<br />

Ingrida Mačiulaitytė<br />

ingrida.maciulaityte@ekonomika.<strong>lt</strong><br />

Italijos centrinio banko<br />

vadovui M. Draghi visi<br />

keliai atviri šiam postui<br />

užimti: praėjusią<br />

savaitę jo kandidatūrai<br />

pritarė ES finansų ministrai,<br />

jis šiuo metu yra vienintelis<br />

kandidatas pakeisti Europos<br />

centrinio banko (ECB)<br />

vadovą Jeaną Claude’ą Trichet,<br />

kurio kadencija baigiasi<br />

spalį.<br />

Spręs dilemą<br />

Didžiausios krizės nuo II pasaulinio<br />

karo krečiama Europa,<br />

nesugebanti išspręsti<br />

bendrosios valiutos problemų,<br />

šiandien kaip niekad<br />

turi užtikrinti kainų stabilumą<br />

– tai gali padaryti tik<br />

ECB.<br />

Atėjęs į ECB vadovo postą<br />

M. Draghi turės spręsti dilemą<br />

– kovoti su infliacijos<br />

spaudimu ir toliau didinti<br />

palūkanų normas, kas būtų<br />

naudinga atsigaunančioms<br />

ekonomikoms, tokioms kaip<br />

Vokietija, ar to atsisakyti ir<br />

leisti ekonomikoms laisvai<br />

augti, bet padidinti probleminių<br />

euro zonos šalių skolos<br />

naštą.<br />

Tikimasi, kad M. Draghi ir<br />

toliau nepritars krizę išgyvenančių<br />

euro zonos valstybių<br />

skolų restruktūrizavimui –<br />

tai stipriai paveiktų tiek ECB,<br />

tiek Vokietijos ir Prancūzijos<br />

bankus, traukiančius pietinę<br />

Europą iš duobės.<br />

Euro zonos finansų ministrai<br />

praėjusią savaitę pradėjo<br />

svarstyti švelniojo skolos restruktūrizavimo<br />

galimybes,<br />

tačiau tikimasi, kad tokių<br />

priemonių neprireiks bent<br />

iki 2013 metų.<br />

Nepriekaištinga reputacija<br />

Euro grupės vadovo Jeano<br />

Claude‘o Junckero apibūdintas<br />

kaip „nepriekaištinga<br />

tarptautine ir europine reputacija“<br />

pasižymintis kandidatas<br />

63 metų M. Darghi tikrai<br />

turi kuo pasigirti.<br />

Jis yra ne tik Italijos centrinio<br />

banko vadovas, bet<br />

ir G-20 valstybių sukurtos<br />

Finansų stabilumo tarybos<br />

pirmininkas. Italas išsilavinimą<br />

įgijo prestižiniame<br />

Masačusetso technologijų<br />

institute, yra dirbęs Italijos<br />

iždo vadovu.<br />

Jei M. Draghi kandidatūrą<br />

patvirtins Europos<br />

»Vokietijos palaiminimą A. Merkel lūpomis<br />

gavusiam M. Draghi kelyje į ECB vadovo<br />

postą liko tik formalumai<br />

Analitikai M. Draghi vadina ,,vanagišku” – jis visai ne toks, kokį įprasta įsivaizduoti kalbant apie pietų europiečius. Reuters<br />

Parlamentas ir ES valstybių<br />

vadovai, bankininkui teks<br />

nemaža atsakomybė – išvairuoti<br />

skęstančią euro zoną iš<br />

krizės duobės. Tai padaryti<br />

jis veikiausiai galės tik tęsdamas<br />

dabartinio ECB vadovo<br />

politiką.<br />

,,Mamma mia”<br />

Kova dėl kandidato, kuris<br />

užims antro pagal svarbą<br />

pasaulio centrinio banko vadovo<br />

postą, kaip visada vyko<br />

su nacionaliniais ypatumais.<br />

Galima prisiminti Vokietijos<br />

dienraščio ,,Bild”<br />

straipsnį, kuriuo dar vasarį<br />

Angela Merkel buvo raginama<br />

nepritarti M. Draghi<br />

kandidatūrai. ,,Mamma mia,<br />

– rašė dienraštis. – Italams<br />

infliacija yra tiek pat būtina,<br />

kiek pomidorų padažas su<br />

spagečiais.”<br />

Iš pradžių M. Draghi kandidatūrai<br />

besipriešinanti<br />

Vokietijos kanclerė palaikė<br />

„Bundesbank“ prezidentą<br />

Alexą Weberį, tačiau su tuo<br />

nesutiko Prancūzija. ,,Wall<br />

Street Journal” ša<strong>lt</strong>inių duomenimis,<br />

A. Merkel atsisakė<br />

A. Weberio kandidatūros<br />

mainais į Prancūzijos pritarimą<br />

griežtesnei euro zonos<br />

fiskalinei disciplinai. Tad<br />

Vokietijos palaiminimą iš<br />

A. Merkel lūpų gavusiam M.<br />

Draghi kelyje į ECB vadovo<br />

postą liko tik formalumai.<br />

,,Vanagiškas” valdytojas<br />

Analitikų teigimu, M. Draghi<br />

charakteris – ,,vanagiškas”:<br />

visai ne toks kaip įprasta girdėti<br />

kalbant apie pietų europiečius.<br />

Pernai vertindamas Graikijos<br />

problemas M. Draghi<br />

buvo griežtas. Pasak jo, Italija<br />

yra išgyvenusi daug sunkesnių<br />

problemų be išorės<br />

pagalbos, tad kodėl to nepadarius<br />

Graikijai. 1990-aisiais jis<br />

pats vadovavo Privatizacijos<br />

komitetui, perrašė finansų<br />

reguliavimo įstatymus ir įgyvendino<br />

biudžeto taupymo<br />

politiką, leidusią Italijai įsivesti<br />

eurą.<br />

Italijos naujienų agentūra<br />

DPA kandidatą į ECB vadovus<br />

apibūdina kaip ,,apsukrų<br />

ir ša<strong>lt</strong>akraujį valdytoją”, kuris<br />

atkūrė Italijos centrinio<br />

banko prestižą, kai 2005 metais<br />

atsistatydino jo pirmtakas<br />

Antonio Fazio. Italija M.<br />

Draghi sėkmę vertina kaip<br />

nors vieną Silvio Berlusconi<br />

Vyriausybės užsienio poli-<br />

FAKTAI<br />

Europos centrinis<br />

bankas<br />

••<br />

Ant ECB pečių jau guli<br />

77 mlrd. eurų pietinių ES<br />

valstybių skola, dar 100<br />

mlrd. eurų bankas gelbėjo<br />

žlungančią Airijos finansų<br />

sistemą.<br />

••<br />

AAA kredito reitingo įvertinimą<br />

šiuo metu turi tik<br />

šešios ES šalys ir tik dvi iš jų<br />

turi savo atstovų ECB valdyboje.<br />

••<br />

Po trejų metų pertraukos<br />

ECB padidino palūkanų normas<br />

iki 1,25 proc., balandį<br />

infliacija euro zonoje siekė<br />

2,8 proc.<br />

••<br />

Naują ECB vadovą ES lyderiai<br />

po konsu<strong>lt</strong>acijų su<br />

Europos Parlamentu ir ECB<br />

turėtų patvirtinti birželio<br />

23–24 dienomis vyksiančiame<br />

susitikime.<br />

tikos pergalę po kelių nesėkmingų<br />

Italijos atstovų bandymų<br />

patekti į svarbius ES<br />

postus.<br />

Juoda dėmė<br />

Vienintelė juoda kandidato<br />

gyvenimo aprašymo vieta –<br />

trumpa jo karjera ,,Goldman<br />

Sachs” investiciniame banke,<br />

kuris buvo ka<strong>lt</strong>inamas neva<br />

padėjęs užmaskuoti šalies<br />

skolos problemas Graikijai<br />

stojant į euro zoną, bet M.<br />

Draghi neigia sąsajas su šiuo<br />

incidentu.<br />

Jo kandidatūros kritikai<br />

taip pat priekaištauja dėl jo<br />

gimtosios šalies, neva atstovas<br />

iš skolose skęstančios<br />

Italijos nesugebės išlaikyti<br />

stabilumo, tačiau pats M.<br />

Draghi nevengia kritikuoti<br />

savo šalies finansų sistemos<br />

ir visuomet atstovauja griežtajai<br />

linijai.<br />

Šis faktas turėtų nuraminti<br />

Šiaurės Europą, besibaiminančią,<br />

kad Pietūs turi<br />

per daug kontrolės ECB..

Nr. 20<br />

Nr. 20<br />

18 Užsienyje 2011 m. gegužės 23–29 d.<br />

2011 m. gegužės 23–29 d. Užsienyje 19<br />

Demokratijos<br />

fronto linija<br />

Praėjusią savaitę skridau į Bengazį susitikti su Libijos<br />

nacionaline permainų taryba. Buvau pirmasis Vakarų<br />

užsienio reikalų ministras, aplankęs Libiją, kai šalyje<br />

prasidėjo krizė.<br />

„Moody's“ vienu laipteliu<br />

sumažino šešių Danijos bankų<br />

reitingus. AFP<br />

Sumažino bankų reitingus<br />

■Reitingų agentūra „Moody's“<br />

vienu laipteliu sumažino<br />

šešių Danijos bankų<br />

reitingus, nes susilpnėjo jų<br />

finansinis pajėgumas.<br />

Sumažinti „Jyske Bank“,<br />

„Sydbank“, „Spar Nord Bank“,<br />

„Ringkjoebing Landbobank“<br />

ir „BankNordik” bankų ilgalaikio<br />

skolinimosi ir finansinio<br />

pajėgumo reitingai. „Moody's“<br />

vienu laipteliu sumažino<br />

„Danske Bank“ ilgalaikio skolinimosi<br />

reitingą, tačiau patvirtino<br />

jo finansinio pajėgumo reitingą.<br />

„Didėja bankų išlaidos, mes<br />

tai vertiname kaip ilgalaikę problemą,<br />

– sakė analitikas Oscaras<br />

Heemerskerkas. – Tai gali priversti<br />

užsienio investuotojus atsargiau<br />

vertinti Danijos bankus,<br />

o tai dar labiau padidins finansavimo<br />

išlaidas.“<br />

TIK SKAIČIAI<br />

13,6 mlrd.<br />

Japonijos farmacijos įmonė „Takeda Pharmaceutical“ už 13,6 mlrd. JAV<br />

dolerių įsigijo Šveicarijos vaistų gamintoją „Nycomed“<br />

6,8 mlrd.<br />

Tikimasi, kad prieš artėjantį pirminį viešą<br />

akcijų siūlymą prekybos milžinės „Glencore“<br />

vertė sieks 6,8 mlrd. svarų sterlingų<br />

Radoslavas Sikorskis<br />

Project-syndicate.org<br />

Tai, ką čia pamačiau, priminė<br />

Lenkiją prieš 20 metų,<br />

kai įvyko pirmieji laisvi<br />

rinkimai, o po pusės metų<br />

Berlyno sienos griuvimas<br />

simbolizavo ša<strong>lt</strong>ojo karo pabaigą.<br />

Nuo autoritarinio režimo<br />

pereinantys žmonės grumiasi<br />

dėl sprendimų, kurie<br />

lems jų likimą ateinančiais<br />

dešimtmečiais. Kaip turėtų<br />

būti traktuojami buvusio režimo<br />

piktadariai ir saugumo<br />

policija Ar turi būti uždrausta<br />

buvusi valdančioji<br />

partija Kaip gali būti užtikrinta<br />

civilinė ir demokratinė<br />

kariuomenės bei policijos<br />

kontrolė Kokį vaidmenį<br />

visuomenės reikaluose turi<br />

vaidinti religija Kokią valdymo<br />

formą turėtų įtvirtinti<br />

konstitucija: prezidentinę ar<br />

parlamentinę<br />

Buvęs komunistinis pasaulis<br />

šiuos sprendimus<br />

priėmė prieš 20 metų. Ta-<br />

čiau Lenkijoje, Vengrijoje,<br />

Čekoslovakijoje, Ba<strong>lt</strong>ijos šalyje,<br />

buvusiose sovietinėse<br />

respublikose Centrinėje<br />

Azijoje ir Rytų Vokietijoje<br />

buvo priimti labai skirtingi<br />

sprendimai. Šių sprendimų<br />

rezu<strong>lt</strong>atai leidžia sudaryti<br />

reikšmingą duomenų bazę.<br />

Šiandien arabų šalių reformų<br />

vykdytojai gali pasiremti<br />

mūsų sėkme ir išvengti<br />

mūsų klaidų.<br />

Mes, Centrinės Europos<br />

gyventojai, žinojome komunizmo<br />

bėdas. Dėl to žinojome,<br />

kuo norime pakeisti<br />

šią sistemą – modernia,<br />

Europos demokratinėmis ir<br />

rinkos vertybėmis paremta<br />

sistema. Demokratijos<br />

struktūroms kurti reikia<br />

laiko, disciplinos, kančių ir<br />

kantrybės. Tačiau visa tai<br />

atsiperka. Liepą Lenkija<br />

pirmą kartą perims pirmininkavimą<br />

ES. Mes užsitarnavome<br />

šią galimybę pusę<br />

metų vadovauti Europos<br />

reikalams. Lenkija išmoko,<br />

kad reikalauti pokyčių ir<br />

»Lenkija išmoko, kad reikalauti pokyčių<br />

ir nepaklusti priespaudai yra ne taip<br />

sudėtinga kaip formuluoti ir pateikti<br />

aiškią ir pagrįstą ateities programą<br />

CV Radoslavas Sikorskis<br />

Nuo 2007 m. – Lenkijos užsienio<br />

reikalų ministras.<br />

2005–2007 m. – Lenkijos nacionalinio<br />

saugumo ministras.<br />

Baigė filosofijos studijas Oksfordo<br />

universitete.<br />

Dirbo leidinių ,,The Spectator”,<br />

,,The Observer” ir ,,The Sunday<br />

Telegraph” žurnalistu<br />

nepaklusti priespaudai yra<br />

ne taip sudėtinga kaip formuluoti<br />

ir pateikti aiškią ir<br />

pagrįstą ateities programą.<br />

Ne visi liaudies laisvių reikalavimai<br />

buvo sėkmingi:<br />

sumaišties metu priešiškos<br />

jėgos gali imtis veiksmų. Šacho<br />

nuvertimas Irane sukėlė<br />

pražūtingų pasekmių šalyje.<br />

Ba<strong>lt</strong>arusija išsikovojo nepriklausomybę<br />

1991 metais, tačiau<br />

nuo 1994 metų prezidentas<br />

Aleksandras Lukašenka<br />

begėdiškai perėmė sovietinius<br />

simbolius ir valdymo<br />

metodus, kad įsitvirtintų<br />

valdžioje. Šioje valstybėje<br />

Europa turi nebaigtų darbų.<br />

Šiandien visoje Šiaurės<br />

Afrikoje milijonai žmonių<br />

reikalauja išgirsti jų balsą,<br />

kuris apspręs jų likimą. Kiekviena<br />

valstybė siekia pokyčių<br />

ir nori judėti į priekį.<br />

Maroko karalius paskelbė,<br />

kad bus priimtos konstitucinės<br />

pataisos, garantuosiančios<br />

šalies gyventojams<br />

teisę dalyvauti sprendimų<br />

priėmimo procese, bus suformuota<br />

nepriklausoma<br />

teismų sistema ir įsteigtos<br />

savivaldos institucijos. Tai<br />

turint omenyje, visa apimančios<br />

reformos gali tapti<br />

modeliu kitiems. Reformų<br />

šalininkai arabų pasaulyje<br />

sulaukė didžiulės paramos<br />

iš Kataro – jis pateikė tvirto<br />

vadovavimo pavyzdį tokiose<br />

šalyse kaip Libija, pasitelkdamas<br />

naujienų kanalą „Al<br />

Jazeera“ paskatino pokyčius<br />

regione.<br />

Visą komentarą skaitykite<br />

www.ekonomika.<strong>lt</strong><br />

Pasak R. Sikorskio, Šiaurės Afrikos valstybės turi daug ko pasimokyti iš buvusių sovietinių valstybių. reuters<br />

Niujorko Times skvere aikštėje iškaba su JAV skolos skačiuokle rodo, kad šalis perkopė savo skolos limitą. Reuters<br />

Skola skandina<br />

Ameriką<br />

Praėjusią savaitę JAV viršijo 14,294 trln. dolerių valstybės<br />

skolos limitą. Jei jis nebus padidintas, taikant specialias<br />

priemones valstybė dar galės skolintis iki rugpjūčio<br />

2 dienos, bet kas tada<br />

Ingrida Mačiulaitytė<br />

ingrida.maciulaityte@ekonomika.<strong>lt</strong><br />

JAV iždo vadovas Timas<br />

Geithneris Kongresui<br />

pranešė, kad<br />

iki rugpjūčio reikės<br />

stabdyti investicijas į federalinius<br />

šalies pensijų fondus,<br />

kad atsirastų vietos Vyriausybei<br />

skolintis rinkose.<br />

Jis įspėjo, kad šalies skolinimosi<br />

ribos turi būti vėl<br />

teisiškai išplėstos, ,,jog amerikiečiai<br />

išvengtų katastrofiškų<br />

ekonominių pasekmių.”<br />

Tačiau JAV Kongresas skolos<br />

ribų ke<strong>lt</strong>i neketina – nebent<br />

prezidentas Barackas Obama<br />

sutiks griežtai mažinti valstybės<br />

išlaidas.<br />

Bankrotas – rugpjūtį<br />

T. Geithnerio teigimu, jei šalis<br />

nesugebės praplėsti skolinimosi<br />

ribų, rugpjūčio 2<br />

dieną JAV gresia bankrotas.<br />

Iki šios dienos Iždas pavedė<br />

JAV institucijoms susitarti<br />

dėl naujo skolos limito.<br />

Kas gali nutikti, jei JAV<br />

valdžios institucijos nesusitars<br />

dėl skolinimosi ribų praplėtimo,<br />

taip ir lieka neaišku.<br />

Šiuo atveju valstybės Iždas<br />

kaip institucija netenka galios<br />

skolintis, o JAV gali būti<br />

pripažinta nemokia.<br />

Kad JAV valdžia nesusitars<br />

dėl naujo skolos limito<br />

– mažai tikėtina, nes<br />

tai reikštų pripažinimą, kad<br />

Amerika nebesugeba vykdyti<br />

savo įsipareigojimų. Tai tik<br />

sul\ke<strong>lt</strong>ų naują chaosą. Tačiau<br />

čia ji atsidūrė spastuose<br />

– stabdydama skolinimąsi ir<br />

išlaidas ji gali suke<strong>lt</strong>i naują<br />

ekonomikos depresiją, tačiau<br />

skolinimasis dabartiniu<br />

tempu sukels neišvengiamą<br />

finansų griūtį.<br />

Iždo triukai<br />

,,Kitos valstybės, planuodamos<br />

savo metų biudžetą, skaičiuoja<br />

būsimas pajamas bei<br />

išlaidas ir mato, kiek reikės<br />

skolintis, tik ne JAV, – ,,Wall<br />

Street Journal” teigė Prinstono<br />

universiteto ekonomikos<br />

profesorius Alanas S.<br />

Blinderis. – Mūsų Kongresas<br />

sugeba patvirtinti biudžetą,<br />

kai skolintis reikės daugiau<br />

nei leidžia įstatymai – dėl šių<br />

metų biudžeto skola išaugs<br />

net iki 15 trln. dolerių.” A. S.<br />

Blinderis priminė, kad JAV<br />

biudžeto pajamos šiemet sudarys<br />

tik 60 proc. jo išlaidų.<br />

Taigi pasiekus skolos ribą jos<br />

išlaidos turėtų sumažėti bent<br />

40 proc.<br />

Pasak jo, JAV iždas laikinai<br />

taikys įvairių triukų perdėliodamas<br />

pinigus iš vienos<br />

krūvelės į kitą. Panašu, kad<br />

pinigų neliks kariuomenei,<br />

transportui, švietimui, tyrimams.<br />

,,40 proc. skylė – tai 4<br />

mlrd. dolerių kasdien įskaitant<br />

savaitgalius. T. Geithneriui<br />

reikės giliai pasikuisti<br />

savo triukų maišelyje, kad<br />

rastų priemonių kasdien<br />

užkonservuoti tokią pinigų<br />

sumą”, – tvirtino A. S. Blinderis.<br />

Spekuliacijos nepadeda<br />

Pasak ekonomistų, politinės<br />

kovos dėl biudžeto demokratinėje<br />

valstybėje yra normalu,<br />

bet grasinimas bankrotu gali<br />

turėti svarbių pasekmių doleriui,<br />

palūkanų normoms ir<br />

visai JAV ekonomikai.<br />

Harvardo profesorius, buvęs<br />

TVF vyriausiasis ekonomistas<br />

Kennethas Rogoffas<br />

interviu naujienų agentūrai<br />

»Stabdydama skolinimąsi ir išlaidas ji<br />

gali suke<strong>lt</strong>i naują ekonomikos depresiją,<br />

tačiau skolinimasis dabartiniu tempu sukels<br />

neišvengiamą finansų griūtį<br />

AP sakė, kad, neatsižvelgiant<br />

į tai, jog JAV labai reikia reformų,<br />

skolos limitas turi<br />

būti padidintas nedelsiant.<br />

,,Kai esi didžiausia pasaulio<br />

skolininkė, negali ke<strong>lt</strong>i<br />

panikos kalbomis apie nemokumą”,<br />

– sakė K. Rogoffas.<br />

Nebeišsimokės<br />

Tarptautinės reitingų agentūros<br />

„Standard & Poor’s”<br />

analitikai pateikė griežtą<br />

JAV ekonomikos ateities viziją,<br />

esą šalis gali niekada nebesugebėti<br />

grąžinti milžiniškos<br />

skolos: šių metų biudžeto<br />

planai sutaupyti 38 mlrd.<br />

dolerių būtų tik lašas skolos<br />

jūroje, nors taupymą pajus<br />

kiekvienas amerikietis.<br />

JAV respublikonai siūlo<br />

skolą mažinti ne milijardais,<br />

o trilijonais – tuomet valstybė<br />

bent dešimtmetį nebeteiktų<br />

beveik jokių viešųjų paslaugų,<br />

o tik rinktų mokesčius<br />

ir taip neabejotinai įgrimztų į<br />

dar vieną krizę.<br />

FAKTAI<br />

JAV skola<br />

••<br />

JAV Kongresas nustato limitą,<br />

kiek daugiausia valstybei<br />

galima skolintis per<br />

vertybinius popierius ir investicijas<br />

į socialinės ir sveikatos<br />

apsaugos fondus.<br />

••<br />

Pirmasis JAV skolos limitas<br />

buvo nustatytas 1917<br />

metais ir siekė 11,5 mlrd.<br />

dolerių.<br />

••<br />

Nuo 1962 metų šis limitas<br />

buvo padidintas 74<br />

kartus, nuo 2001-ųjų – 10<br />

kartų.<br />

••<br />

JAV valstybės skola kas<br />

minutę padidėja vidutiniškai<br />

2,5 mln. dolerių.<br />

••<br />

Balandį reitingų agentūra<br />

,,Standard & Poor’s”<br />

sumažino JAV skolinimosi<br />

reitingą į C (galimas įsipareigojimų<br />

nevykdymas).

20<br />

Išskirtinis interviu<br />

Nr. 20<br />

2011 m. gegužės 23–29 d.<br />

Piratai keičia<br />

uždarbio<br />

ša<strong>lt</strong>inius<br />

Intelektinės nuosavybės nusika<strong>lt</strong>imai<br />

ateityje suksis tik apie internetą, mano<br />

JAV advokatas Thomas S. Doughtery.<br />

T. S. Dougherty atkreipia dėmesį, kad, be<br />

nelegaliai įsigytos intelektinės nuosavybės<br />

platinimo internete, didelį pavojų kelia<br />

prekyba suklastotais vaistais.<br />

Lauros Butkutės nuotr.<br />

Martynas Pasiliauskas<br />

martynas.pasiliauskas@ekonomika.<strong>lt</strong><br />

Thomas S. Doughtery,<br />

dirbantis<br />

advokatu JAV teisingumo<br />

departamento<br />

Kompiuterinių<br />

nusika<strong>lt</strong>imų ir intelektinės<br />

nuosavybės skyriaus teisme,<br />

interviu „<strong>Ekonomika</strong>.<strong>lt</strong>“<br />

teigė, kad interneto piratai<br />

šiandien linkę pelnytis ne iš<br />

nelegaliai įgyjamo turinio,<br />

bet iš reklamos.<br />

<br />

Kokia šiandien padėtis kovojant<br />

su intelektinės nuosavybės<br />

nusika<strong>lt</strong>imais<br />

Tai nuolatinė kova. Turime<br />

reikalingų kompetencijų,<br />

tereikia spėti kartu su<br />

nusika<strong>lt</strong>ėliais. Tai nelengvas<br />

iššūkis, nes jie visada juda<br />

pirmyn. Tokiems nusika<strong>lt</strong>ėliams<br />

internete galima lengvai<br />

paslėpti savo tapatybę ir<br />

buvimo vietą. Jie gali slėptis<br />

už kelių sluoksnių interneto<br />

registracijos adresų ir elektroninio<br />

pašto paskyrų.<br />

<br />

Kokias stebite tendencijas šiuo<br />

metu<br />

Šiuo metu pastebime, kad<br />

individai, nelegaliai įsigyjantys<br />

filmų ar televizijos<br />

laidų kopijų, rečiau parduoda<br />

tiesioginį priėjimą<br />

prie jų, bet kviečia žmones<br />

užsukti į jų portalus, kuriuose<br />

galima žiūrėti įdėtas<br />

medžiagas (panašiai kaip<br />

„Youtube“ – aut. past.). Jie<br />

pinigus uždirba iš tokiuose<br />

portaluose esančios reklamos.<br />

Tai gana stipri tendencija,<br />

matoma JAV.<br />

<br />

Ar tokių nusika<strong>lt</strong>imų<br />

daugėja<br />

Negaliu pateikti statistinių<br />

duomenų ar kalbėti<br />

bendrai, tačiau stebima tendencija,<br />

kad tokio „verslo<br />

modelio“ bylų skaičius auga.<br />

<br />

Kokių nuostolių dažniausiai<br />

padaro tokie nusika<strong>lt</strong>imai<br />

Tai priklauso nuo bylos –<br />

iš kur ir kokio tipo gaunamas<br />

turinys. Galbūt tai mokama<br />

transliacija, jos labai populiarios<br />

JAV. Norėdamas stebėti<br />

tam tikrą renginį gyvai, turi<br />

»Vienu metu JAV parduotuvėse buvo<br />

parduodama dantų pasta, pagaminta iš<br />

antifrizo<br />

sumokėti, pvz., 50 JAV dolerių.<br />

Tačiau atsiranda žmonių,<br />

kurie prisijungia prie<br />

tiesioginės transliacijos žinodami,<br />

jog daug kas pasirinks<br />

renginį stebėti nemokamai.<br />

Nelegaliai platinant seniai<br />

išleistus filmus ar televizijos<br />

laidas, didelės žalos nedaroma.<br />

Tačiau jei nusika<strong>lt</strong>ėliai<br />

pervilioja keletą tūkstančių<br />

žmonių, kurie būtų sutikę<br />

mokėti už tiesioginę transliaciją,<br />

į savo portalus – yra tiesioginis<br />

ekonominis poveikis<br />

prodiuseriams ir transliuotojams.<br />

<br />

Minėjote, kad, be ekonominės<br />

žalos, kenkiama ir sveikatai<br />

bei saugumui.<br />

Taip, žmonės parduoda<br />

suklastotus vaistus ar,<br />

pavyzdžiui, dantų pastą.<br />

Vienu metu JAV parduotuvėse<br />

buvo parduodama<br />

dantų pasta, pagaminta iš<br />

antifrizo, nes pastarasis yra<br />

saldaus skonio. Nueinate į<br />

„Drogą“ ir neįtardami nieko<br />

blogo nusiperkate tą dantų<br />

pastą – tai šokiruoja.<br />

Vieni importuotojai Niujorke<br />

rodo šios pigios dantų<br />

pastos tiekėjus ir išplatino<br />

per savo platinimo tinklą<br />

į įvairias parduotuves, bet<br />

neprisipažino, iš kur ją gavo.<br />

CV Thomas S. Dougherty<br />

JAV teisingumo departamento<br />

Kompiuterinių nusika<strong>lt</strong>imų ir intelektinės<br />

nuosavybės skyriaus<br />

teismo advokatas<br />

JAV teisingumo departamento<br />

atstovas Nacionaliniame<br />

Šimtai tūkstančių tūbelių<br />

buvo išplatinta JAV ir Kanadoje.<br />

Kartais didmenininkai<br />

bet kokiu būdu siekia<br />

išparduoti turimas atsargas<br />

ir taiko mažą kainą, todėl<br />

parduotuvių atstovai manė,<br />

kad tai toks atvejis, ir apsidžiaugė<br />

geru pasiūlymu.<br />

Dantų pastos pakuotė taip<br />

pat nekėlė įtarimo.<br />

Prieš kelerius metus dalyvavau<br />

byloje, kai individas<br />

turėjo internetinę vaistų<br />

parduotuvę, o vienas pirkėjas<br />

perdozavo nusipirktų<br />

iš jos nuskausminamųjų<br />

ir mirė. Suklastoti vaistai<br />

kartais neturi aktyvios sudedamosios<br />

dalies, todėl,<br />

pavyzdžiui, turintys priklausomybę<br />

nuo nuskausminamųjų<br />

gali jais apsinuodyti.<br />

<br />

Ar tokius nusika<strong>lt</strong>imus darantys<br />

žmonės kuo nors skiriasi<br />

intelektinės nuosavybės teisių<br />

koordinavimo centre<br />

JAV teisingumo ministro suformuotos<br />

intelektinės nuosavybės<br />

darbo grupės patarėjas<br />

nuo kitų nusika<strong>lt</strong>ėlių, tarkim,<br />

žudikų<br />

Nepastebėjau jokių bendrų<br />

bruožų. Jie dirba ir vieni,<br />

ir grupėmis.<br />

Pavyzdžiui, vienas asmuo<br />

susirado suklastotų vaistų<br />

tiekėją, sukūrė portalą ir<br />

juos pardavinėjo. Nelegalią<br />

programinę įrangą, filmus<br />

ir kitą intelektinę nuosavybę<br />

internetu platina žmonių<br />

grupės.<br />

<br />

Ar JAV teisinė bazė pakankamai<br />

griežta kovojant su<br />

intelektinės nuosavybės nusika<strong>lt</strong>ėliais<br />

Manau, taip – įstatymai pakankamai<br />

griežti, reikalingų<br />

įrankių yra, tereikia spėti<br />

su nusika<strong>lt</strong>ėliais. JAV tam<br />

skiria labai daug dėmesio.<br />

Prezidentas paskyrė intelektinės<br />

nuosavybės apsaugos<br />

koordinatorę Victorią Espinel<br />

– ji padeda koordinuoti<br />

šį procesą JAV Vyriausybėje.<br />

Taigi svarbu, kad sukurta<br />

atskira pareigybė prižiūrėti,<br />

jog kovoje panaudotume visus<br />

turimus įrankius.<br />

<br />

Kokias matote ateities tendencijas<br />

Viskas suksis aplink internetą.<br />

iPad’ai, iPhone’ai<br />

– viskas, ką darome, yra internete.<br />

Mums reikės į tai<br />

koncentruotis.<br />

Nebūtinai nelegalūs produktai<br />

perkami interneto<br />

erdvėje, tačiau mes turime<br />

orientuotis į ją, į elektroninio<br />

pašto laiškus, elektroninius<br />

pinigų pervedimus – čia slypi<br />

mums reikalingi įrodymai.<br />

Šiandien JAV knygų pardavėjai<br />

nutraukia veiklą,<br />

nes žmonės turi elektronines<br />

skaitykles ir mieliau parsisiunčia<br />

knygų – tai daug lengviau<br />

ir paprasčiau.<br />

Tokia bus ateitis, susijusi<br />

su intelektinės nuosavybės<br />

nusika<strong>lt</strong>imais. Nesakau, kad<br />

bus sunkiau, – tai naujas iššūkis.<br />

Tereikia spėti su pažanga<br />

ir naudotis visais turimais<br />

ištekliais. Mano patirtis rodo,<br />

kad mūsų struktūra, įrankiai,<br />

reikalingi įrodymams<br />

rinkti, yra geri, tereikia nuolat<br />

palaikyti spaudimą.

22<br />

Nr. 20<br />

Turizmas Turizmas<br />

23<br />

2011 m. gegužės 23–29 d.<br />

2011 m. gegužės 23–29<br />

Nr. 20<br />

d.<br />

TIK SKAIČIAI<br />

Turizmas siekia rekordus<br />

Turistai patraukė į Puerto Riką<br />

TIK SKAIČIAI<br />

470<br />

vidutinė dvigubo kambario kaina 50 populiariausių Europos viešbučių<br />

gegužę buvo didžiausia nuo 2008 metų spalio ir siekė 470 litų<br />

■Vokietijos statistikos<br />

biuro duomenys rodo, kad<br />

praėjusiais metais Vokietijoje<br />

turistų, kurie šalyje praleido<br />

bent vieną parą, skaičius<br />

siekė 60,3 mln. ir buvo didžiausias<br />

nuo abiejų Vokietijų<br />

susivienijimo.<br />

Net 76 proc. turistų sudarė<br />

keliautojai iš Europos valstybių.<br />

Turizmas padidėjo ir atostogų, ir<br />

verslo kelionių sektoriuose.<br />

Vokietijos nacionalinio turizmo<br />

tarybos vadovė Petra Hedorfer<br />

tikisi, kad per artimiausius dešimt<br />

metų turistų turėtų padaugėti iki<br />

80 mln.<br />

Šiais metais turistų skaičius<br />

turėtų padidėti daugiausia dėl<br />

šalyje rengiamo Pasaulio moterų<br />

futbolo čempionato ir renginių,<br />

skirtų lenktyninių automobilių<br />

125 metų jubiliejui.<br />

Turistus į Vokietiją vilios Pasaulio moterų futbolo čempionatas. Scanpix<br />

■Puerto Rikas tapo viena<br />

populiariausių netrukus pasirodysiančio<br />

filmo „Karibų<br />

piratai“ ketvirtos dalies filmavimo<br />

vietų, rašo portalas<br />

„eTurboNews“.<br />

Filmas, kuriame vaidina<br />

tokios žvaigždės kaip Johnny<br />

Deppas ir Penelope Cruz, kuriamas<br />

egzotiškose Puerto Riko<br />

vietose, įtrauktose į UNESCO<br />

paveldo sąrašą. Šiaurės Rytų<br />

Puerto Riko pakrantė leidžia<br />

turistams mėgautis puikiais<br />

paplūdimiais, skaidriu jūros<br />

vandeniu, šalia esančiais ir rūke<br />

skendinčiais kalnais bei atogrąžų<br />

miškais. 2009 metais filmavimo<br />

grupė jau lankėsi šioje<br />

vietovėje ir filmavo kino juostą<br />

„Romo dienoraštis“ (angl.<br />

„The Rum Diary“), kuriame<br />

taip pat vaidino J. Deppas.<br />

P. Cruz ir J. Deppas dadėjo išpopuliarinti Puerto Riką. Scanpix<br />

40 mln.<br />

nuo 2000 iki 2007 metų augant verslo turizmui buvo sukurta per<br />

40 mln. naujų darbo vietų<br />

58<br />

„Eurobarometro“ duomenimis, 58 proc.<br />

Europos turistų šiais metais rinksis<br />

tradicinius kelionių maršrutus<br />

%<br />

Lietuviško turizmo egzotika<br />

Atšilę orai ir lankomiausio Lietuvos kurorto – Palangos paskelbta sezono pradžia ne vieną privertė pagalvoti<br />

apie vasaros atostogas.<br />

Dina Sergijenko<br />

dina@ekonomika.<strong>lt</strong><br />

Sunkmečiu išryškėjusi<br />

tendencija<br />

– atostogauti Lietuvoje,<br />

tikėtina, truks<br />

ir šiemet. Geraisiais metais<br />

pamėgę Turkiją ir Egiptą<br />

lietuviai dabar atsisuka į<br />

kaimo turizmą, vietos ežerus,<br />

stovyklavietes, muziejus<br />

ir aptupia ša<strong>lt</strong>ą Ba<strong>lt</strong>ijos<br />

jūrą.<br />

Anot Turizmo departamento<br />

direktorės Raimondos<br />

Balnienės, Lietuvoje<br />

yra šimtai vietų, kur galima<br />

daug geriau ir pigiau atostogauti<br />

nei užsienyje. Specialistė<br />

atkreipė dėmesį, kad<br />

populiariausias Lietuvoje –<br />

aktyvus turizmas: baidarės,<br />

dviračiai, ekskursijos po<br />

saugomas teritorijas.<br />

„<strong>Ekonomika</strong>.<strong>lt</strong>“ siūlo kelis<br />

dėmesio vertus objektus,<br />

kuriuos šią vasarą aplankyti<br />

tiesiog privaloma.<br />

Paklausyti laumių<br />

Neries regioninis parkas<br />

nėra plačiai žinomas turistų,<br />

nors prasideda visai<br />

netoli Vilniaus – vos už 25 kilometrų.<br />

Parkas užima milžinišką<br />

– 10 tūkst. ha – plotą,<br />

jame 11 draustinių, vienas<br />

gamtinis rezervatas. Čia<br />

galite pamatyti vienintelius<br />

Lietuvoje rankomis supi<strong>lt</strong>us<br />

Karmazinų pilkapius, taip<br />

pat pasivaikščioti net 302 ha<br />

užimančiame Dūkštų ąžuolyne<br />

ir pasigrožėti vaizdu<br />

iš viršaus nuo trijų piliakalnių,<br />

pamatyti senovinį<br />

kaimą. Be to, Neries regioniniame<br />

parke gyvena 14 iš 15<br />

Lietuvoje registruotų šikšnosparnių<br />

rūšių, čia saugomos<br />

nykstančios didžiosios<br />

miegapelės. Yra šeši pažintiniai<br />

takai, gidai siūlo kelias<br />

ekskursijas, iš kurių vienoje<br />

»Lietuvoje yra<br />

šimtai vietų, žadančių<br />

geresnes ir pigesnes<br />

atostogas gimtinėje<br />

nei užsienyje<br />

– naktinėje galima išgirsti ir<br />

laumių. Ekskursijų kainos –<br />

nuo 120 iki 200 litų.<br />

Senieji receptai<br />

Pastaruoju metu kepti<br />

duoną ir slėgti naminius<br />

sūrius tapo madinga, tačiau<br />

ką daryti tiems, kurie nesimokė<br />

šių produktų gamybos<br />

paslapčių Ukmergės rajone<br />

esančio Petronių kaimo bendruomenė<br />

kviečia užsukti<br />

į kaimo amatų namus ir su<br />

specialistais išmokti slėgti<br />

sūrį, varškę, kepti duoną pagal<br />

senovinius lietuviškus<br />

receptus. Beje, čia pagal senovinį<br />

aukštaitišką receptą<br />

kepamai juodai ruginei duonai<br />

net suteiktas kulinarinio<br />

paveldo pažymėjimas.<br />

Paragauti vėžių<br />

Vienas egzotiškiausių vasaros<br />

renginių Lietuvoje – vėžių<br />

valgymo čempionatas<br />

Dusetose, ant Sartų ežero<br />

kranto. Kaip sakė reginio<br />

organizatorius „Čižo alaus“<br />

savininkas Ramūnas Čižas,<br />

čempionate sprendžiama ne<br />

kas greičiau ar kas daugiau<br />

suvalgys vėžių, o kas juos<br />

Vėžių valgymo čempionato Dusetose rengėjai juokiasi, kad lietuviai moka valgyti krevetes, o vėžių – nebe. AFP/Scanpix<br />

suvalgys kokybiškiausiai.<br />

„Lietuvis moka suvalgyti<br />

krevetę, o vėžio, kuriuo<br />

mėgaudavosi mūsų senoliai,<br />

nebemoka“, – juokėsi<br />

jis. Net jeigu nedalyvausite<br />

čempionate, čia pat galima<br />

bus paprasčiausiai išmokti<br />

valgyti vėžius, pasiklausyti<br />

koncerto. Vėžių valgymo<br />

čempionatas vyks liepos 23<br />

dieną, startinis čempionato<br />

dalyvio mokestis – 13 litų.<br />

Pasivaikščiojimas pelkėje<br />

Pasiilgusiems aštresnių<br />

įspūdžių ir adrenalino siūlome<br />

pamėginti įveikti pelkę.<br />

Senovėje pelkėse lietuviai<br />

skandindavo priešus, o dabar<br />

pasibraidžioti pelkėje gali<br />

tapti šaunia pramoga. Tiesa,<br />

pramogą rengianti agentūra<br />

„Vaiduokliai“ žada, kad<br />

purvo ir vandens bus daug,<br />

todėl pasiryžusiems išmėginti<br />

šią pramogą teks apsiginkluoti<br />

ne tik ištverme, bet<br />

ir tinkama apranga. Pelkėta<br />

ekskursija vyksta Trakų rajone,<br />

Semeliškėse, kaina vienam<br />

asmeniui – 50 litų.<br />

Mėmelio istorija<br />

Muziejai lietuviams gal ir<br />

nėra itin įdomūs, tačiau apsilankyti<br />

Pilies muziejuje<br />

Klaipėdoje būtina kiekvienam.<br />

Buvusioje piliavietėje<br />

2002 metais įrengtas muziejus<br />

lankytojams vieną po kito pateikia<br />

naujų radinių, eksponuojamų<br />

po žemės pylimu –<br />

bastionu įrengtose patalpose.<br />

Ekspozicija supažindina su<br />

Klaipėdos, vadintos Mėmeliu,<br />

istorija, autentiškomis miesto<br />

istorijos detalėmis, o pastaraisiais<br />

metais muziejaus gidai<br />

džiugiai pristato Renesanso<br />

laikų auksinį žiedą su rožiniu<br />

deimantu, rastą visai netyčia:<br />

restauruojant mūro sieną<br />

žiedas rastas įmūrytas tarp<br />

akmenų.<br />

Gintaro gaudymas<br />

Nuvažiavę prie jūros, be abejonės,<br />

pamatysite nors vieną<br />

gintaro rinkėją, kruopščiai<br />

kapstantį akmenėlius, skalaujantį<br />

smėlį ir liūdnai<br />

pripažįstantį, kad gintaro<br />

pajūryje beveik nebelikę. Jei<br />

esate vienas iš tų, kurie uoliai<br />

įbedę akis į paplūdimio<br />

smėlį ieško ba<strong>lt</strong>ų aukso, ekskursija<br />

„Gintaro gaudymo<br />

paslaptys“ jums patiks. Joje<br />

sužinosite daugiau apie gintarą,<br />

pamatysite originalią<br />

gido gintaro kolekciją ir<br />

išmoksite gintarą gaudyti<br />

bei rinkti, galbūt net pamėginsite<br />

gintarą žvejoti jūros<br />

bangose. Ekskursija grupei<br />

kainuos 210 litų be PVM.<br />

FAKTAI<br />

Turizmas Lietuvoje<br />

••<br />

Vidutiniškai per dieną Lietuvoje<br />

(šalies viduje) kelionėms<br />

išleidžiama 222 litai.<br />

••<br />

2010 metais po Lietuvą keliavo<br />

beveik 2,5 mln. žmonių.<br />

Keliaujančiųjų per metus padaugėjo<br />

1 proc.<br />

••<br />

2010 metais 19 proc. keliavusių<br />

po Lietuvą nakvojo viešbučiuose,<br />

49 proc. nakvojo<br />

pas draugus ir gimines.<br />

••<br />

Keliavusieji po Lietuvą nakvodami<br />

svetur praleido vidutiniškai<br />

2 naktis.

Nr. 20<br />

Nr. 20<br />

24 Mokesčiai 2011 m. gegužės 23–29 d.<br />

2011 m. gegužės 23–29 d. Mokesčiai 25<br />

TIK SKAIČIAI<br />

6215<br />

Suomijoje svarstoma galimybė minimalų atlyginimą didinti nuo<br />

1 300 eurų (4 489 litų) iki 1 800 eurų (6 215 litų)<br />

41 mln.<br />

Finansų ministerija skaičiuoja, kad jei minimali alga būtų padidinta<br />

iki 900 Lt, biudžetui tai kainuotų papildomus 41 mln. litų<br />

Siūlo NT ir transporto mokesčius<br />

■Lietuvoje viešėjusi Tarptautinio<br />

valiutos fondo (TVF)<br />

misija siūlo apmokestinti<br />

nekilnojamąjį turtą ir automobilius.<br />

Anot TVF Europos departamento<br />

direktoriaus pavaduotojo<br />

Jameso Morsinko, šios priemonės<br />

reikalingos planuojamam<br />

2,8 proc. BVP deficitui pasiekti.<br />

TVF ekspertai mano, kad<br />

itin svarbu, jog būtų panaikintos<br />

pelno ir gyventojų pajamų<br />

mokesčių lengvatos. Lietuva<br />

šiemet tikisi metus baigti su 5,3<br />

proc. BVP deficitu, o kitąmet jį<br />

sumažinti iki 2,8 proc. TVF skaičiuoja,<br />

kad viešojo sektoriaus<br />

atlyginimams išlikus šių metų<br />

lygio, 2011 m. planą Lietuvai<br />

įgyvendinti pavyks, tačiau kitais<br />

metais prognozuoja 4 proc. BVP<br />

deficitą.<br />

TVF siūlo apmokestinti automobilius ir nekilnojamąjį turtą. ELTA<br />

Nesutaria dėl minimalios algos<br />

■Praėjusią savaitę vykusiame<br />

Trišalės tarybos<br />

posėdyje vėl nebuvo priimtas<br />

sutarimas dėl minimalaus<br />

mėnesinio atlyginimo (MMA)<br />

didinimo.<br />

Didesniam MMA labiausiai<br />

priešinasi smulkieji verslininkai.<br />

Vyriausybė laikosi nuomonės,<br />

kad šis klausimas turėtų<br />

būti svarstomas rudenį. Tuo<br />

tarpu profesinės sąjungos siūlo<br />

minimalų atlyginimą nuo liepos<br />

didinti iki 900 Lt, o nuo kitų<br />

metų sausio – iki 1 000 Lt.<br />

Seime šiuo metu įregistruotos<br />

kelios rezoliucijos, raginančios<br />

didinti minimalią algą, kuri<br />

šiandien yra viena mažiausių<br />

Europos Sąjungoje. Mažesnį<br />

MMA turi tik Rumunija ir Bulgarija.<br />

ES už Lietuvą mažesnė minimali alga<br />

yra tik Rumunijoje ir Bulgarijoje.<br />

Fotodiena<br />

O. Fitzpatricko raktas<br />

savo įtakai stiprinti<br />

Liepos 27–28 d. į Lietuvą vertingų užsienio lektorių<br />

praktikų seminarus rengiančios bendrovės „Viva<br />

persona” kvietimu atvyksta neurolingvistinio<br />

programavimo (NLP) meistras Owenas Fitzpatrickas.<br />

Mokesčių viražai<br />

Lietuvos mokesčių tarifai pasiekė viršūnę, o didžiosios dalies jų būtų galima atsisakyti, mano<br />

šalies ekonomistai ir ekspertai.<br />

Martynas Pasiliauskas<br />

martynas.pasiliauskas@ekonomika.<strong>lt</strong><br />

Pasiekus optimalų<br />

mokesčių tarifą<br />

ir toliau jį didinant<br />

pajamos iš<br />

mokesčių pradeda<br />

mažėti. Puikiai tai matėme<br />

2009–2010 metais. Tuo<br />

metu buvo padidinti daugelio<br />

mokesčių tarifai, tačiau<br />

jų pajamų dalis šalies BVP<br />

mažėjo. Akivaizdus įrodymas,<br />

kad perlenkta lazda“,<br />

– praėjusią savaitę konferencijoje<br />

„Ar reikia Lietuvai<br />

progreso“ teigė „Swedbank“<br />

vyriausiasis ekonomistas<br />

Nerijus Mačiulis.<br />

Anot jo, apie 30 procentų<br />

Lietuvos BVP sudaro pajamos<br />

iš mokesčių – gerokai<br />

mažiau nei Skandinavijos šalyse:<br />

„Tiek pat pinigų gauna<br />

Šveicarija, Airija, Slovakija.<br />

Greta Lietuvos rikiuotųsi<br />

JAV ir kitos konkurencingos<br />

pasaulio ekonomikos.“<br />

Kryptingi pokyčiai<br />

Pasak N. Mačiulio, mokesčių<br />

struktūrą reikia keisti<br />

kryptingai, o ne žiūrėti, kad<br />

nebūtų pažeista pagrindinė<br />

politikų elektorato dalis. Jis<br />

mano, kad reikėtų mažinti<br />

darbo mokesčius, o kaip atsvarą<br />

nekilnojamojo turto<br />

ar progresiniam gyventojų<br />

pajamų mokesčiams siūlo didinti<br />

turto mokesčio tarifą.<br />

„Daugiau nei pusė visų<br />

mokesčių pajamų yra iš<br />

darbo mokesčių. Lietuvoje<br />

darbo sąnaudų mokesčių<br />

našta tiems, kuriems netaikomas<br />

neapmokestinamasis<br />

pajamų dydis, yra tokia pat<br />

kaip Švedijoje – štai ir atsakymas,<br />

kodėl mūsų šalyje<br />

maži atlyginimai“, – aiškino<br />

ekonomistas. Jo skaičiavimu,<br />

Švedijoje šis rodiklis siekia<br />

42,5 procento, o Lietuvoje – 42<br />

procentus. Tai daugiau nei<br />

Danijoje, Norvegijoje, Airijoje<br />

ar Šveicarijoje.<br />

Kad didesni mokesčiai<br />

naudos neduoda, rodo ir<br />

pelno mokesčio tarifas. „Lietuvos<br />

biudžeto pajamos iš<br />

pelno mokesčio tarifo nelabai<br />

skiriasi nuo Europos Sąjungos<br />

vidurkio. Prancūzijoje<br />

ir Vokietijoje tarifai yra didžiausi,<br />

bet pajamos mažiausios“,<br />

– kalbėjo N. Mačiulis.<br />

Jo teigimu, darbo apmokestinimas<br />

turi būti mažinamas,<br />

tačiau kad nesusidarytų<br />

didelis biudžeto deficitas,<br />

reikia naujo mokesčio. Vienintelė<br />

a<strong>lt</strong>ernatyva, pasak<br />

ekonomisto, – didesnis turto<br />

mokestis. „Ilgu laikotarpiu<br />

daugiau naudos atneštų<br />

vartojimo mokesčiai, tačiau<br />

negalima nukrypti nuo ES.<br />

Žinome, kas vyksta, kai Lenkijoje<br />

PVM mėsai yra mažesnis“,<br />

– aiškino N. Mačiulis.<br />

Pajamos iš turto mokesčio<br />

šiuo metu šalies biudžete sudaro<br />

tik 0,5 procento BVP. Pasak<br />

„Swedbank“ vyriausiojo<br />

ekonomisto, šio mokesčio negalima<br />

išvengti, o visus kitus<br />

mokesčius mokėti lietuviai<br />

vengia ir tuo didžiuojasi.<br />

Trumpalaikė nauda<br />

Kalbėti apie gyventojų pajamų<br />

mokesčių (GPM) didinimą,<br />

anot N. Mačiulio, yra<br />

»Lietuvoje darbo sąnaudų mokesčių našta<br />

tiems, kuriems netaikomas NPD, yra tokia pat<br />

kaip Švedijoje – štai ir atsakymas, kodėl mūsų<br />

šalyje maži atlyginimai<br />

neatsakinga. Toks sprendimas<br />

neduotų jokios naudos.<br />

„PricewaterhouseCoopers“<br />

Mokesčių ir teisės<br />

skyriaus partnerė Kristina<br />

Kriščiūnaitė tikino, kad<br />

nusprendus įvesti progresinius<br />

GPM, atsižvelgiant<br />

į šiandieninį socialdemokratų<br />

siūlymą, būtų juntama<br />

trumpalaikė nauda.<br />

Anot jos, per pirmąjį<br />

etapą mokesčių būtų surenkama<br />

daugiau, nereikšmingai<br />

jie sumažėtų mažiausias<br />

pajamas gaunantiems asmenims.<br />

Per antrąjį etapą<br />

dalis lėšų būtų nukreipta<br />

į šešėlį, o kita dalis – į veiklas,<br />

kurioms taikomi mažesni<br />

mokesčių tarifai.<br />

Mobilios įmonės išsike<strong>lt</strong>ų į<br />

šalis kaimynes.<br />

„Trečiuoju etapu mokesčių<br />

būtų surenkama<br />

mažiau, Lietuva prarastų<br />

stabilios mokesčių jurisdikcijos<br />

reputaciją ir užsienio<br />

investuotojus, kurie šiandien<br />

laukia sprendimo dėl<br />

GPM“, – teigė K. Kriščiūnaitė.<br />

Galima atsisakyti<br />

Lietuvos laisvosios rinkos<br />

instituto vyresnysis<br />

ekspertas Žilvinas Šilėnas<br />

skaičiuoja, kad šalyje pagal<br />

Mokesčių administravimo<br />

įstatymą yra 25 mokesčiai ir<br />

dar daugybė „mokesčių, bet<br />

nemokesčių“, pavyzdžiui,<br />

Viešuosius interesus atitinkančios<br />

paslaugos elektros<br />

tarifo dedamoji ar mokesčiai<br />

LATGA-A. 90 procentų<br />

pajamų surenkama tik iš<br />

penkių pagrindinių mokesčių.<br />

„Neturi būti mokesčių,<br />

kuriems surinkti išleidžiama<br />

tiek pat ar panašiai,<br />

kiek iš jų gaunama,<br />

– kalbėjo Ž. Šilėnas. – Jei<br />

iš 20 mokesčių surenkama<br />

10 procentų pajamų, gal<br />

galima jų visai atsisakyti.<br />

Biudžeto įplaukos per daug<br />

nesumažėtų.“<br />

Anot jo, nereikia pamiršti,<br />

kad kiekvienas mokestis<br />

turi ne tik tiesioginę<br />

naštą: neretai aiškiai nematoma<br />

mokesčių kaina, pavyzdžiui,<br />

administratoriaus<br />

išlaikymas, būna didesnė<br />

nei nauda.<br />

Linkę didėti<br />

Susisiekimo ministras Liberalų<br />

sąjūdžio pirmininkas<br />

Eligijus Masiulis atkreipė<br />

dėmesį, kad kalbant apie<br />

pasaulio tendencijas mokesčiai<br />

turi polinkį didėti:<br />

„Energetiniai ištekliai riboti,<br />

natūralu, kad jų kaina<br />

didėja.<br />

Tai didina tam tikrą mokesčių<br />

dalį. Dėl gyventojų<br />

senėjimo, demografinių<br />

problemų reikia didesnių<br />

lėšų: pensijos, sveikatos paslaugos.<br />

Dar vienas veiksnys<br />

– ES darbotvarkė ir ateities<br />

planai.“<br />

Anot jo, Lietuvai praverstų<br />

mokesčių kodeksas.<br />

mokesčių pasiskirstymas 2010 metais (proc.)<br />

Ša<strong>lt</strong>iniai: Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, LLRI<br />

„Jame būtų surašyti visi<br />

galiojantys mokesčių įstatymai<br />

Lietuvoje, – kalbėjo E.<br />

Masiulis. – Taip pat ten būtų<br />

nurodyta, kaip jie administruojami,<br />

ir tai turėtų būti<br />

sudėta į vieną didelį dokumentą<br />

– toks kodeksas apmalšintų<br />

fragmentiškų pasiūlymų<br />

gausą.“<br />

29,5 27,5 13,1 11,5 8,9 9,5<br />

SODRA PVM GPM Akcizai PSD Kiti<br />

FAKTAI<br />

Reitingai<br />

••<br />

Remiantis „Doing Business<br />

2011“ tyrimu Lietuva pagal<br />

mokesčių naštą užėmė 44 vietą<br />

iš 183 šalių.<br />

••<br />

Mūsų šalyje mokesčius reikia<br />

mokėti 11 kartų per metus,<br />

o regiono (Rytų Europos ir<br />

Centrinės Azijos) vidurkis –<br />

41,7.<br />

••<br />

Bendrovė per metus mokesčiams<br />

mokėti turi skirti 175<br />

valandas. Regiono vidurkis –<br />

313,9 valandos.<br />

Vietoj nekilnojamojo turto ir<br />

progresinių gyventojų pajamų<br />

mokesčių siūloma didinti turto<br />

mokesčio tarifą. ELTA<br />

Į Lietuvą atvyksta neurolingvistinio programavimo meistras O. Fitzpatrickas. Asmeninio albumo nuotr.<br />

Jis yra vienas tiesioginių<br />

NLP įkūrėjo Richardo<br />

Bandlerio mokinių – su<br />

juo parašė ir bendrą knygą<br />

„Freedom is Everything<br />

and Love is all the Rest”<br />

(„Laisvė yra viskas, visa<br />

kita yra meilė”).<br />

Neurolingvistinis programavimas<br />

– kartu ir<br />

menas, ir mokslas, kaip<br />

panaudoti savo protą veiksmingiau<br />

ir kaip įtakingiau<br />

bendrauti su kitais.<br />

Pasak O. Fitzpatricko,<br />

kiekvienam, kuris suinteresuotas<br />

tapti įtakingesniu<br />

ir galingesniu komunikatoriumi,<br />

NLP turi daug galingų<br />

įrankių. Pateikiame<br />

kelis pavyzdžius NLP strategijų<br />

ir technikų, kaip pardavėjai<br />

gali gauti geresnių<br />

rezu<strong>lt</strong>atų.<br />

Sutelkite dėmesį į jausmus<br />

Dauguma žmonių priima<br />

sprendimus remdamiesi<br />

tuo, ką jie jaučia, ir tik vėliau<br />

priimtą sprendimą pateisina<br />

loginėmis priežastimis.<br />

O. Fitzpatrickas siūlo<br />

raktą savo įtakai sustiprinti:<br />

padėti klientui jaustis<br />

gerai ir šiuos teigiamus<br />

pojūčius susieti su ši<strong>lt</strong>ais<br />

jausmais jūsų produktui ar<br />

paslaugai.<br />

Yra daug būdų tai įgyvendinti,<br />

pradedant gerais<br />

socialiniais santykiais su<br />

klientais, vaizdingais istorijų<br />

pasakojimais apie jūsų<br />

produktus ar paslaugas, iki<br />

gausaus NLP technikos arsenalo.<br />

Jūsų darbas yra padėti<br />

klientams jausti pozityvius<br />

jausmus, susijusius su jumis,<br />

ir teigiamus troškimus<br />

jūsų produktams ar paslaugoms.<br />

Jei nuspręsite pasidalyti<br />

istorijomis apie buvusius<br />

klientus, kurie yra laimingi<br />

įsigiję jūsų produktą, pateikite<br />

tik tų klientų pavyzdžius,<br />

kurie buvo patenkinti<br />

paslauga. Taip jūsų<br />

dabartiniai klientai galės<br />

jaustis, kad susitapatina<br />

su jūsų jau patenkintais<br />

klientais ir yra didesnė tikimybė,<br />

kad patirs panašių<br />

jausmų.<br />

Užuot mąstę: „Ką turėčiau<br />

pasakyti, kad jie nupirktų”,<br />

galvokite: „Ką<br />

»Jūsų darbas yra padėti klientams jaustis<br />

gerai ir šiuos teigiamus pojūčius susieti su<br />

ši<strong>lt</strong>ais jausmais jūsų produktui ar paslaugai<br />

turi jausti mano klientai<br />

mąstydami apie mano paslaugą/produktą”<br />

Padėkite vizualizuoti<br />

Mentalinė repeticija puikiai<br />

veikia ir pardavimo, ir<br />

sporto srityse. Reikia taip<br />

papasakoti, kad klientai<br />

pradėtų galvoti, kaip jūsų<br />

paslauga ar produktas jų<br />

gyvenimą padarys geresnį<br />

ir lengvesnį. Padėkite klientams<br />

įsivaizduoti, kaip<br />

puikiai jiems seksis su jūsų<br />

produktu ar pasinaudojus<br />

jūsų paslauga.<br />

Įpraskite kurti vaizdinius<br />

savo klientams, kad<br />

jie įsivaizduotų, kaip naudojasi<br />

jūsų produktais ar<br />

paslaugomis ir kaip tai<br />

jiems padeda. Kuo dažniau<br />

tai darysite, vis įtaigesni<br />

tapsite ir vis lengviau jūsų<br />

klientams bus įsivaizduoti<br />

turint tai, ką siūlote, ir lengviau<br />

priimti sprendimą.<br />

Padėkite žmonėms įsivaizduoti,<br />

kokie jie laimingi<br />

tapę produkto ar paslaugos<br />

savininkais!<br />

Pasimatysime liepos pabaigoje<br />

Vilniuje!<br />

Daugiau informacijos<br />

apie O. Fitzpatricko vedamą<br />

seminarą „Meistriškumas<br />

pardavimuose” yra<br />

www.vivapersona.<strong>lt</strong>

26<br />

Nr. 20<br />

Nr. 20<br />

Verslo švyturiai 2011 m. gegužės 23–29 d.<br />

Verslo švyturiai<br />

27<br />

2011 m. gegužės 23–29 d.<br />

Dina Sergijenko<br />

dina@ekonomika.<strong>lt</strong><br />

Netoli Sūrininkų<br />

namų gyvena<br />

ir Valdas Kavaliauskas<br />

–<br />

smulkusis ūkininkas, save<br />

vadinantis sūrininku. Jis –<br />

vienas iš sūrio valgytojų ir<br />

gamintojų asociacijos „Viva<br />

Sol“ įkūrėjų. Su žmona Rasa<br />

jiedu jau šešeri metai slegia<br />

sūrius, savo produkcija džiugina<br />

sūrių valgytojų bendruomenę<br />

ir žada neužsiimti<br />

komercija.<br />

Gyvena pievose<br />

Į susitikimą Sūrininkų<br />

namuose Dargužių kaime<br />

Valdas vėlavo. Atvykęs paaiškino,<br />

kad teko iš pelkės<br />

traukti melžiamą karvę. Šveicarijos<br />

Alpių veislės galvijas<br />

nuklydo atsigerti, įklimpo<br />

ir nesugebėjo išsivaduoti iš<br />

kemsynės. Neslėpdamas rūpesčio<br />

vyras prisipažino, kad<br />

mieliau ne su žurnalistais<br />

kalbėtųsi, o keliautų atgal į<br />

ganyklą prižiūrėti išsigandusio,<br />

o gal ir sužaloto gyvulio.<br />

Prasidėjus ganymo sezonui<br />

Valdas ir Rasa persikelia<br />

gyventi į savotišką jurtą ir<br />

daugiau nei pusę metų praleidžia<br />

pievose su gyvuliais – 15<br />

ožkų ir keliomis melžiamomis<br />

karvėmis bei dviem šunimis.<br />

„Nebaisu“, – paklaustas<br />

purtė galvą sūrininkas.<br />

Bijoma, kai trūksta žinių, o<br />

jam viskas žinoma. Vienais<br />

metais V. Kavaliauskas yra<br />

netekęs keturių ožkų – vilkai<br />

sudraskė, todėl dabar greta<br />

mielo gauruoto šuns Zuikio<br />

atsirado dar vienas – gerokai<br />

didesnis ir piktesnis. „Saugo<br />

ir nuo dvikojų, ir nuo keturkojų“,<br />

– šypsojosi ūkininkas.<br />

Čia nėra nei elektros, nei<br />

didesnių patogumų, bet jų<br />

ir nereikia. Toks gyvenimo<br />

būdas atitinka sūrininko filosofiją<br />

– geriau tai, kas vyksta<br />

lėčiau.<br />

Smulkusis ūkis geriau<br />

Gyventi neskubėdamas Valdas<br />

su žmona Rasa pradėjo<br />

prieš kelerius metus. Iki tol<br />

mokėsi ir dirbo vienoje firmoje<br />

Prancūzijoje, vėliau<br />

pusantrų metų iš vietos ūkininko<br />

mokėsi sūrių gamybos<br />

paslapčių. Užuot likęs svečioje<br />

šalyje, V. Kavaliauskas<br />

grįžo į Lietuvą ir čia įkūrė<br />

savo ūkį. „Smulkųjį ūkį“, –<br />

pataisė.<br />

Paklaustas, kuo skiriasi<br />

smulkusis ūkis nuo stambiojo,<br />

sūrininkas kurį laiką<br />

susimąstė. „Kriterijų nėra,<br />

– pratarė. – Greičiausiai<br />

smulkusis ūkis yra toks, kai<br />

ūkininkas visuose etapuose<br />

dalyvauja pats: viską daro<br />

savomis rankomis, nesamdo<br />

pagalbinių žmonių ir pats<br />

parduoda produkciją. Tai<br />

nėra vienas iš ūkio plėtros<br />

etapų, tai galutinis tikslas.“<br />

Vyras prisipažino niekada<br />

nesiekęs tapti didelio ūkio<br />

šeimininku.<br />

Kalbėdamas apie savo ūkį<br />

Valdas sakė ne kartą girdėjęs<br />

klausimų apie jo plėtrą<br />

»Kuo daugiau investuoji, tuo daugiau turi<br />

gaminti, kuo daugiau gamini, tuo daugiau<br />

turi parduoti<br />

V. Kavaliausko ir jo žmonos sūrių pageidaujama vis daugiau, tačiau jie neketina didinti ūkio ir greitinti gyvenimo tempo. Ruslano Kondratjevo nuotr.<br />

V. Kavaliauskas: skaniausias<br />

Penkios dešimtys kilometrų nuo Vilniaus. Tiek reikia važiuoti Varėnos kryptimi, kad pasiektum<br />

Sūrininkų namus Dargužių kaime. Čia pat, Lietuvoje, spaudžiami sūriai, įprasti mūsų<br />

lietuviškam būdui ir kur kas egzotiškesni – su mėlynuoju pelėsiu, fermentuoti, ilgai brandinti.<br />

ir visuomet atsakydavęs,<br />

kad jo tikslas – ne stambėti,<br />

o daugėti. Kitaip tariant, ne<br />

smulkusis ūkis turi virsti<br />

stambiuoju, o turi atsirasti<br />

daugiau smulkiųjų ūkininkų.<br />

Pavargo nuo skubėjimo<br />

Ūkį Valdas ir Rasa įkūrė pavargę<br />

nuo nuolatinio bėgimo<br />

ir siekių. Perkainoję vertybes<br />

jiedu nusprendė gyventi<br />

kaime, Dargužiuose, gamtos<br />

apsuptyje, ir negalvoti,<br />

kad geriau bus rytoj. „Man<br />

kaimas prie širdies, be to,<br />

žemdirbio veikla leidžia būti<br />

laisvam, nes daugiausia priklausai<br />

nuo gamtos ir savo<br />

rankų“, – aiškino sūrininkas.<br />

Žinių jam netrūko, mat buvo<br />

mokęsis gyvulininkystės<br />

technologijų, o Prancūzijoje,<br />

kai studijuodamas pritrūko<br />

pinigų, įsidarbino fermoje,<br />

kurioje buvo ir ožkų, ir karvių.<br />

Iš pradžių šeima apskaičiavo,<br />

kiek minimalių<br />

pajamų reikia, kad galėtų<br />

gyventi kaime. „Žiemą pragyventi<br />

už 300 litų su dviem<br />

telefonais ir automobiliu sunkoka“,<br />

– šyptelėjo Valdas. Galop<br />

sutuoktiniai nusprendė,<br />

kad jiems dviem per mėnesį<br />

visiškai užtenka poros tūkstančių<br />

litų. Tokio išbandymo<br />

prireikė, kad nebūtų įsisukta<br />

į ratą „perku–parduodu“.<br />

Sūrininkai neėmė kredito iš<br />

banko, bet sumažino savo išlaidas<br />

ir lėtai siekė pajamų.<br />

„Tai nebuvo išskaičiuotos<br />

pajamos, tai buvo, galima<br />

sakyti, išgyventos pajamos“,<br />

– juokavo ūkininkas. Pradėję<br />

nuo dviejų ožkų per kelerius<br />

metus augindami visą prieauglį<br />

jų skaičių padidino iki<br />

15 bei įsigijo karvių. Atsiradus<br />

daugiau pieno imta slėgti<br />

daugiau sūrių. Tai leido tobulinti<br />

technologijas, prie<br />

gaminių priprato ir valgytojai.<br />

„Manau, jeigu būtume<br />

rengę verslo planą ir tiksliai<br />

apskaičiavę, pavyzdžiui, kiek<br />

prieauglio ir produkcijos<br />

padidės per metus, mums<br />

nebūtų pavykę“, – įsitikinęs<br />

Valdas.<br />

Sūrininkas mano, kad pasiekto<br />

rezu<strong>lt</strong>ato laidas – lėtumas.<br />

Tai šiuolaikinės ekonomikos<br />

priešybė.<br />

Kiek pats padarai<br />

Valdo ir Rasos ūkyje yra 15<br />

melžiamų ožkų, pora melžiamų<br />

karvių bei prieauglis.<br />

Toks ūkio modelis susiklostė<br />

natūraliai. „Iš pradžių melžė<br />

tik žmona. Aš sakiau, kad<br />

mums reikia dar dešimties<br />

ožkų. Ji sutiko su sąlyga,<br />

kad melžti pradėsiu ir aš. Supratome,<br />

kad daugiau ožkų<br />

mums nereikia, ir likome su<br />

penkiolika“, – juokėsi vyras.<br />

Anot jo, smulkiojo ūkio<br />

dydį dažniausiai lemia tai,<br />

kiek ūkininkas pajėgus pats<br />

atlikti fizinių darbų. Poros<br />

valdomas ūkis optimalus ir<br />

tuo, kad kuriant jį nereikėjo<br />

įsipareigoti.<br />

„Neėmėme nei paskolų,<br />

nei kreditų ir neketiname<br />

imti. Žinoma, šitaip ribojame<br />

savo investicijas, tačiau išvengiame<br />

rutinos „kuo daugiau<br />

investuoji, tuo daugiau<br />

turi gaminti, kuo daugiau<br />

gamini, tuo daugiau turi parduoti“,<br />

– aiškino sūrininkas.<br />

– Kad turime galimybę nedidėti,<br />

yra pranašumas.“<br />

Valgantieji ir gaminantieji<br />

Antras sėkmės raktas, pasak<br />

sūrininko, yra bendravimas<br />

su aplinkiniais, su<br />

valgytojais, su kitais sūrininkais.<br />

Pastaruosius Valdas<br />

ir Rasa, nusprendę, kad<br />

nebenori būti vieni, susirado<br />

aplink Dargužius esančiuose<br />

kaimuose, vieną,<br />

galima sakyti, užsiaugino<br />

priimdami atlikti praktikos.<br />

„Dabar mes penkiese,<br />

nes aš ir Rasa esame kaip<br />

du atskiri sūrininkai – ji<br />

gamina ožkų pieno sūrius,<br />

aš – karvių pieno“, – vardijo<br />

pašnekovas.<br />

Prekiauti ūkininkai<br />

pradėjo kavinėje „Cafe de<br />

Paris“ Vilniuje, kitose vietose.<br />

Šiandien jie yra įkūrę<br />

valgytojų ir gamintojų bendruomenę<br />

„Viva Sol“. Šią<br />

bendruomenę būtų galima<br />

vadinti sūrio valgytojų ir<br />

gamintojų bendruomene,<br />

tačiau prie sūrininkų prisidėjo<br />

keli duonos kepėjai. Pavyzdžiui,<br />

dabar Sūrininkų<br />

namuose Dargužiuose gyvena<br />

ispanas Guillermo,<br />

ieškantis vietos po saule ir<br />

įgyvendinantis savo kulinarinius<br />

eksperimentus. Jis<br />

vaišina Sūrininkų namų<br />

svečius šviežiai kepta duona<br />

ir įvairių rūšių sūriu.<br />

Malonios staigmenos<br />

Valdas teigė esąs dėkingas<br />

draugams, paraginusiems<br />

CV Valdas Kavaliauskas<br />

2005 m. V. Kavaliauskas grįžo iš<br />

Prancūzijos ir su žmona įsikūrė<br />

Dargužiuose.<br />

Ūkininkas yra mokęsis gyvulininkystės<br />

technologijų, Prancūzijos<br />

fermoje gaminęs sūrius.<br />

Ir ožkos, ir karvės V. Kavaliausko ūkyje<br />

ganosi laisvai. Su jomis į pievas gyventi<br />

pusmečiui persikelia ir sūrininkų pora.<br />

Ruslano Kondratjevo nuotr.<br />

pradėti gaminti sūrius.<br />

„Pirmą produktą, kuris<br />

mums su Rasa atrodė neblogas,<br />

valgė draugai. Jie ir pasiūlė<br />

tuo užsiimti, nes visai<br />

neblogai išeina, nors žiūrint<br />

iš dabartinių pozicijų buvo<br />

labai daug neišspręstų klausimų“,<br />

– kvatojo sūrininkas.<br />

Kitų Valdo ir Rasos sūrių<br />

gerbėjų atsirado per atvirų<br />

durų dienas Sūrininkų namuose,<br />

sūrių mokyklėlėje,<br />

prekybos sūriais vietose.<br />

Vis dė<strong>lt</strong>o net dabar sūrininkai<br />

nėra visiškai<br />

perkandę sūrių gamybos<br />

technologijų. Jie naudoja<br />

nesterilizuotą pieną, kaip<br />

sako, gyvą, o sūriai slegiami<br />

nestandartinėmis sąlygomis.<br />

»Visiems atrodo, kad kaime vyrauja<br />

nuolatinis juodas darbas, iki kelių įsibridus<br />

mėšle, tačiau taip nėra<br />

Prancūzijoje studijavo finansus ir<br />

įmonių valdymą.<br />

V. Kavaliauskas yra vienas iš valgytojų<br />

ir gamintojų asociacijos<br />

„Viva Sol“ įkūrėjų.<br />

„Mes patenkame į aplinką,<br />

kurioje yra daug įvairių<br />

veiksnių, darančių įtaką sūrių<br />

gamybai, todėl dažnai<br />

pasitaiko netikėtumų. Būna<br />

ir malonių atradimų“, – pasakojo<br />

Valdas, su žmona pagaminantis<br />

7–8 rūšių sūrius.<br />

Šio produkto gamyba priklauso<br />

nuo sezono ir pašaro.<br />

Vasarą jis būna vienoks,<br />

žiemą – kitoks. Vienodą sūrį<br />

visais sezonais gaminti gali<br />

tik pramonė. Sūriai brandinami<br />

nuo kelių savaičių iki<br />

pusės metų.<br />

„Mes visų procesų valdyti<br />

nesugebame ir turbūt nesugebėsime.<br />

Kartais valgytojai,<br />

be abejo, nustemba, kad sūris<br />

kitoks, nors pavadinimas tas<br />

pats. Kadangi patys parduodame<br />

savo produktus, visada<br />

galime paaiškinti“, – ranka<br />

mostelėjo pašnekovas. Tokios<br />

sąlygos, anot jo, verčia<br />

FAKTAI<br />

V. Kavaliausko ūkis<br />

••<br />

Sūrių gamyba V. Kavaliauskas<br />

su žmona verčiasi maždaug<br />

6 metus.<br />

••<br />

Kuriant smulkųjį ūkį sūrininkui<br />

teko investuoti apie 50<br />

tūkstančių litų.<br />

••<br />

Viena ožka kainuoja apie<br />

300 litų, karvė – apie 3 000<br />

litų.<br />

sūris, kurį valgai su draugais<br />

nuolat išlikti budrius ir dalį<br />

veiksmų numatyti šiek tiek į<br />

priekį.<br />

Dovanoja ožkas<br />

••<br />

Iš 10 litrų pieno pagaminama<br />

1 kilogramas sūrio. Valdas<br />

ir Rasa per dieną pagamina 6<br />

kilogramus sūrio.<br />

••<br />

Valdo ir Rasos ūkyje gaminami<br />

7–8 rūšių sūriai.<br />

••<br />

Sūriai gali būti fermentuoti,<br />

pelėsiniai, rūgštiniai ir saldaus<br />

pieno.<br />

Bandydami plėsti sūrininkų<br />

skaičių „Viva Sol“ nariai<br />

inicijavo projektą: visiems,<br />

norintiems kaime įkurti<br />

smulkųjį ūkį, mokytis slėgti<br />

sūrius, bendruomenės nariai<br />

dovanoja penkias ožkas.<br />

Prakutę sūrininkai turėtų<br />

padovanoti penkias ožkas<br />

kitiems, norintiems užsiimti<br />

ta pačia veikla. „Dabar vykdydami<br />

projektą turėtume<br />

padovanoti 25 ožkas, tačiau<br />

nėra kam“, – liūdnai gūžtelėjo<br />

pečiais Valdas.<br />

Anot jo, plėstis sūrininkų<br />

bendruomenei yra kur, tačiau<br />

potencialių sūrininkų<br />

jis nemato. Daug lemia gyvenimo<br />

kaime, iš kurio dažnas<br />

bėga, įvaizdis. „Visiems atrodo,<br />

kad čia vyrauja nuolatinis<br />

juodas darbas, iki kelių<br />

įsibridus mėšle, tačiau taip<br />

nėra“, – purtė galvą sūrininkas.<br />

Be to, neretai trūksta ir<br />

žinių, ir praktikos.<br />

„Turėjome šeimų, kurios<br />

norėjo gyventi kaime, auginti<br />

ožkas, gaminti sūrius,<br />

tačiau po metų jų neliko“, –<br />

pasakojo ūkininkas. Galbūt<br />

taip yra ir dėl to, kad turėdamas<br />

smulkųjį ūkį pajamų beveik<br />

nejauti, o gauti kreditą<br />

nėra galimybių. Kitaip tariant,<br />

infrastruktūros smulkiajam<br />

ūkiui Lietuvoje nėra.<br />

Geriausias sūris<br />

Vis dė<strong>lt</strong>o valgančiųjų sūrius<br />

ir jų ieškančiųjų daugėja.<br />

Valdas neatsigina įvairių<br />

krautuvėlių prašymų slėgti<br />

daugiau sūrių.<br />

„Norite sūrio, pradėkite<br />

gaminti“, – atsako tokiems<br />

prašytojams sūrininkas ir<br />

toliau gyvena taip, kaip priprato:<br />

neskubėdamas, apsuptas<br />

gamtos, vaišindamas<br />

draugus ir gamindamas<br />

tiek, kiek pačiam užtenka.

28<br />

Nr. 20<br />

Įdarbinti pinigai Įdarbinti pinigai<br />

29<br />

2011 m. gegužės 23–29 d.<br />

2011 m. gegužės 23–29<br />

Nr. 20<br />

d.<br />

Didelių kompanijų maži<br />

Kartais didelės kompanijos turi mažų reikaliukų, apie kuriuos mažai kas žino. Yra žmonių, kurie valgo<br />

,,Gazprom” kiaulienos pjausnius, vaikšto apsiavę ,,Nokia” auliniais batais ir važinėja ,,Samsung” tankais.<br />

Leonas Grybauskas<br />

leonas.grybauskas@ekonomika.<strong>lt</strong><br />

Rusijos milžinas<br />

,,Gazprom” daugiau<br />

žinomas<br />

kaip energetikos<br />

srities atstovas,<br />

tačiau jis verčiasi ir kai<br />

kuriais pašaliniais verslais<br />

– kiaulininkyste, paukštininkyste,<br />

žuvininkyste, turi<br />

porceliano, drabužių, langų<br />

fabrikų ir žemės bei nekilnojamojo<br />

turto verslu užsiimančių<br />

firmų. Savo kasmetiniuose<br />

pranešimuose<br />

koncernas apie tai kalba<br />

nenoriai, rašo portalas wyborcza.biz.<br />

,,Gazprom” tinklalapiuose<br />

galima rasti tik faktų, kad<br />

dauguma šio su energetika<br />

nieko bendra neturinčio<br />

turto likę dar iš praėjusio<br />

amžiaus paskutinio dešimtmečio,<br />

kai už dujas mieliau<br />

buvo mokama vertybiniais<br />

popieriais ir kitais ,,grynųjų<br />

ekvivalentais” (1998 metais<br />

infliacija Rusijoje siekė 84<br />

procentus).<br />

Valdyba tvirtina, kad šios<br />

rūšies firmų sistemingai nusikratoma,<br />

tačiau dauguma<br />

jų duoda pelną, o neretai<br />

ir sumažina išlaidas. Pavyzdžiui,<br />

laikydamas kiaulių<br />

fermas ar augindamas<br />

paukščius ,,Gazprom” taupo<br />

mažindamas išlaidas darbuotojams<br />

maitinti.<br />

Gamina tankus<br />

,,Samsung” korėjietiškai<br />

reiškia tris žvaigždes.Vartotojai<br />

šį prekių ženklą paprastai<br />

sieja su elektronika.<br />

Kiek mažiau yra žinoma jos<br />

istorija.<br />

Firmos įkūrėjas Lee Byung-Chull<br />

norėjo sukurti<br />

pramoninį milžiną, užsiimantį<br />

beveik viskuo – cukraus<br />

gamyba, draudimo<br />

polisų pardavimu ir net savo<br />

laikraščio ,,Joong-Ang Ilbo”<br />

leidimu. Šis laikraštis, beje,<br />

leidžiamas iki šiol, tačiau<br />

jo leidyba rūpinasi jau kita<br />

firma. Į elektronikos pasaulį<br />

,,Samsung” pasinėrė tik praėjusio<br />

amžiaus septintajame<br />

dešimtmetyje, tačiau iki šiol<br />

Prekyba Vilniaus akcijų biržoje – didžiausias teigiamas pokytis per savaitę<br />

Nr.<br />

1<br />

2<br />

3<br />

4<br />

5<br />

Akcija<br />

„Linas“ (LNS1L)<br />

„Lietuvos energija“ (LEN1L)<br />

„Lifosa“ (LFO1L)<br />

„Teo LT“ (TEO1L)<br />

„Sanitas“ (SAN1L)<br />

turi keletą mažiau žinomų<br />

jam priklausančių bendrovių,<br />

pavyzdžiui, ,,Samsung<br />

Techwin”, kurios gaminių<br />

sąraše figūruoja tankai<br />

(pvz., ,,K9 Thunder”), visureigiai<br />

tankai–amfibijos<br />

(,,Korea Amphibious Assau<strong>lt</strong><br />

Vehicle”) ir kitos karinės<br />

mašinos, tarp jų ir sraigtasparniai.<br />

Panašiu kariniu verslu<br />

užsiima ir ,,Hyundai Rotem”,<br />

priklausanti tai pačiai<br />

Pokytis<br />

+15,49%<br />

+10,18%<br />

+2,00%<br />

+1,18%<br />

+0,73%<br />

firmai, kurios automobilių<br />

galima išvysti daugelio šalių<br />

keliuose. Vienas iš pagrindinių<br />

bendrovės gaminių yra<br />

tankas K2 MBT.<br />

,,Nokia” auliniai<br />

Rusijos dujų gigantas ,,Gazprom" prisiduria augindamas kiaules. Reuters<br />

Apyvarta<br />

460,20 EUR<br />

937,89 EUR<br />

443,70 EUR<br />

102308,32 EUR<br />

8325,00 EUR<br />

Ša<strong>lt</strong>. spekuliantai.<strong>lt</strong>, Gegužės 12–19 d. duomenys<br />

Dar praėjusio amžiaus paskutinio<br />

dešimtmečio pradžioje,<br />

kai mobilieji telefonai<br />

buvo tik įdomūs dalykėliai<br />

naujųjų turtuolių rankose,<br />

,,Nokia” tarp suomių buvo<br />

geriau žinoma kaip padangų<br />

ir guminių aulinių gamintoja.<br />

Firma savo ilgą gyvavimą<br />

pradėjo 1865 metais<br />

»Laikydamas kiaulių fermas ar<br />

augindamas paukščius ,,Gazprom” taupo<br />

mažindamas išlaidas darbuotojams maitinti<br />

Prekyba Vilniaus akcijų biržoje – didžiausias neigiamas pokytis per savaitę<br />

Nr.<br />

1<br />

2<br />

3<br />

4<br />

5<br />

Akcija<br />

„Gubernija“ (GUB1L)<br />

„Klaipėdos baldai“ (KBL1L)<br />

„Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL1L)<br />

„Litgrid turtas“ (LGD1L)<br />

„Pieno žvaigždės“ (PZV1L)<br />

kaip popieriaus gamintoja.<br />

Frederikas Idestamas ant<br />

Tammerkoski Rapidso upės<br />

netoli Nokios vietos pastatė<br />

malūną-gamyklą, ši iš medienos<br />

gamino pusskystį mišinį,<br />

iš kurio buvo gaunama<br />

popieriaus masė. Po 33 metų<br />

sukurtas fabrikas ,,Nokian<br />

Jalkineet Oy” gamino avalynę,<br />

pirmiausia guminius<br />

aulinius batus, kurie meškeriotojų<br />

šalyje Suomijoje<br />

buvo ypač paklausūs. O 1912<br />

Pokytis<br />

-2,63%<br />

-1,92%<br />

-1,92%<br />

-1,46%<br />

-1,40%<br />

metais įsikūrė Suomijos kabelių<br />

gamykla. Įdomu, kad<br />

kurį laiką jos vadovu dirbo<br />

buvęs imtynininkas, olimpinių<br />

žaidynių dalyvis Verneris<br />

Weckmanas.<br />

Visos šios firmos susijungė<br />

1967 metais ir taip atsirado<br />

,,Nokia Corporation”.<br />

Ši ,,santuoka” truko ištisus<br />

du dešimtmečius.<br />

Koncernas gamino beveik<br />

viską, ko reikėjo suomiams.<br />

Jis iširo praėjusio amžiaus<br />

Apyvarta<br />

55,50 EUR<br />

7603,08 EUR<br />

8547,99 EUR<br />

337,72 EUR<br />

2116,40 EUR<br />

Ša<strong>lt</strong>. spekuliantai.<strong>lt</strong>, Gegužės 12–19 d. duomenys<br />

versliukai<br />

devintojo dešimtmečio pabaigoje<br />

– paskutinio dešimtmečio<br />

pradžioje. Dauguma<br />

firmų, kurios kadaise priklausė<br />

koncernui, o vėliau<br />

atsiskyrė, gyvuoja ir šiandien.<br />

,,Tata” arbata<br />

Prieš 3 metus vienas ,,Financial<br />

Times” žurnalistas<br />

rašė, kad šiuolaikinės Indijos<br />

ambicijų simbolis yra<br />

,,Tata Nano” – pigiausias<br />

automobilis pasaulyje, gimtojoje<br />

rinkoje kainuojantis<br />

100 tūkstančių rupijų (apie 6<br />

tūkst. litų). Europoje šio automobilio<br />

dar nėra (o jeigu<br />

jis ir pasirodys mūsų salonuose,<br />

vis tiek bus brangesnis),<br />

bet ,,Tata” jau pasiekė<br />

Europą per ,,Indica” modelį<br />

ir… ,,Tetley” arbatą.<br />

Iš pradžių šio prekių ženklo<br />

arbatą ruošė anglai Jo-<br />

»,,Toshiba” taip pat dalyvavo statant<br />

pirmąjį Fukušimos atominės elektrinės –<br />

vienos didžiausių pasaulyje – reaktorių<br />

sephas ir Edwardas Tetley.<br />

Jų įpėdiniai panaudojo originalius<br />

maišelius ir arbatą<br />

išgarsino visame pasaulyje.<br />

,,Tetley” viena pirmųjų masiškai<br />

pradėjo pardavinėti<br />

arbatą, įpakuotą sašė. Vėliau<br />

ši pakuotė buvo patobulinta:<br />

panaudota virvutė arbatai<br />

ištraukti iš puodelio, o<br />

vėliau du siūleliai maišeliui<br />

išsunkti. Indijos koncernas<br />

šį arbatos verslą 2000 metais<br />

nupirko ir iki šiol juo verčiasi.<br />

Atominė ,,Toshiba”<br />

Japonijoje ,,Toshiba” yra<br />

žinoma ne tik kaip elektronikos<br />

bendrovė, bet ir kaip<br />

atominių elektrinių projektuotoja.<br />

Mažiausiai 33 šioje<br />

šalyje veikiantys reaktoriai<br />

pagaminti pagal šio koncerno<br />

technologiją (iš viso<br />

Japonijoje jų yra per 50).<br />

,,Toshiba” taip pat dalyvavo<br />

statant pirmąjį Fukušimos<br />

atominės elektrinės<br />

– vienos didžiausių pasaulyje<br />

– reaktorių. Ši elektrinė<br />

labiausiai nukentėjo nuo<br />

paskutinės cunamio bangos.<br />

Iki šiol firmos inžinieriai dalijasi<br />

patirtimi, įgyta remontuojant<br />

objektą.<br />

,,Toshiba” taip pat projektuoja<br />

hidroelektrinių ir šilumos<br />

elektrinių įrenginius.<br />

FAKTAI<br />

2010-ieji<br />

••<br />

Kompanijos ,,Gazprom”<br />

pelnas siekė 24,5 mlrd. dolerių<br />

ir ji buvo pripažinta<br />

pelningiausia pasaulio bendrove.<br />

••<br />

Iš papildomos veiklos koncernas<br />

2009 metais uždirbo<br />

beveik 250 mln. dolerių.<br />

••,,Samsung” koncerno pajamos<br />

siekė 142,9 mlrd. dolerių.<br />

••,,Samsung Techwin” gavo<br />

apie 3 mlrd. dolerių pajamų.<br />

••<br />

,,Nokia” gavo 42,4 mlrd.<br />

dolerių pajamų.<br />

••<br />

Padangų gamintojos ,,Nokian<br />

Renkaat Oyj” pajamos<br />

siekė 1 mlrd. eurų.<br />

••<br />

Kaliošų gamintojas ,,Nokian<br />

Jalkineet Oy” veiklos<br />

rezu<strong>lt</strong>atų nepateikia.<br />

••<br />

Koncernas ,,Toshiba” gavo<br />

79,1 mlrd. dolerių pajamų.<br />

••<br />

Už energetikos įrangos, už<br />

pramoninių mašinų ir įrenginių<br />

gamybą atsakingas padalinys<br />

gavo 16,4 mlrd. dolerių<br />

pajamų.<br />

••,,Tata Group” gavo 65,7<br />

mlrd. dolerių pajamų.<br />

••,,Tetley” prekių ženklo<br />

savininkė uždirbo 1,3 mlrd.<br />

dolerių, o automobilių gamybos<br />

padalinys – 20,7 mlrd.<br />

dolerių.<br />

,,Samsungas" gamina<br />

tankus-amfibijas.<br />

Reuters<br />

Klysta net<br />

profesionalai<br />

Daugiau nei prieš dvejus metus, kai krizė pradėjo eiti<br />

į pabaigą, viename straipsnyje minėjau, kad ją sukėlė<br />

dirbtinės priežastys, todėl padariniams šalinti reikės<br />

skubios ir dirbtinės „reanimacijos“<br />

N. Treigys: peržiūrėkite portfelio pozicijas: gal jose yra „pripūstų burbulų“ ir<br />

jau metas pasiimti pelną Ruslano Kondratjevo nuotr.<br />

Nauris Treigys<br />

Spekuliantai.<strong>lt</strong> apžvalgininkas<br />

■Krizė baigėsi, padarinių<br />

liko, „gaivinamieji“ vis dar<br />

guli intensyvios priežiūros<br />

skyriuje. Kliento vardas<br />

Europoje – PIIGS (Portugalija,<br />

Italija, Ispanija, Graikija,<br />

Airija).<br />

Lietuvos gal tik per stebuklą,<br />

o gal – rizikuoju būti<br />

nepopuliarus – dėl Andriaus<br />

Kubiliaus Vyriausybės vykdomos<br />

politikos šiame sąraše<br />

nėra. Reikia tikėtis, kad<br />

ir nebus.<br />

Šiomis savaitėmis liga<br />

paūmėjo Graikijai, o į Portugaliją<br />

greitoji pagalba<br />

šiaip taip išskubėjo. Suomija<br />

nenori paremti „manjana“<br />

principu paremtų<br />

ekonomikų. Gydytojų konsiliumas,<br />

kuriam priklauso ir<br />

Vokietijos kanclerė Angela<br />

Merkel, priverstas nepaisyti<br />

savo bei savo šalių viešosios<br />

nuomonės ir suteikti<br />

pagalbą pacientui PIIGS. O<br />

reitingų agentūros toliau<br />

mažina ligonių atsigavimo<br />

galimybes.<br />

Tarsi to būtų maža, į<br />

sekso skandalą įsivėlė<br />

Tarptautinio valiutos fondo<br />

(TVF) vadovas. Užvirė kova<br />

dėl TVF viršininko posto.<br />

Artimuosiuose Rytuose ir<br />

Šiaurės Afrikoje neramumai<br />

dar nesibaigė, Japonija<br />

bando atsigauti po gamtos<br />

stichijos smūgio.<br />

Žiniasklaidos pranešimų<br />

antraštės pesimistinės, tačiau<br />

pasaulio ekonomika atsigauna.<br />

Europos centrinis<br />

bankas net ėmėsi ryžtingų,<br />

gal net rizikingų šiuo metu,<br />

veiksmų – padidino bazines<br />

palūkanų normas, o ateityje<br />

žada dar ke<strong>lt</strong>i.<br />

Sunku įvertinti, kas labiau<br />

paveikė kapitalo rinkas<br />

– žemės drebėjimas Japonijoje,<br />

Osamos bin Ladeno žūtis<br />

ar Graikijos recidyvas...<br />

Tai pamatysime po ilgesnio<br />

laiko.<br />

Kapitalo rinkose investuotojai<br />

atidžiai seka tokius<br />

įvykius. Sumenkęs aktyvumas<br />

ir krintančios akcijų<br />

kainos rodo, kad gerų žinių,<br />

gerėjančių rodiklių ir investuotojų<br />

optimizmo potencialas<br />

yra stipriai sumažėjęs.<br />

Kitaip tariant, investuotojai<br />

susidūrė su padidėjusia rizika.<br />

Vadinasi, metas ne tik<br />

peržvelgti, bet galbūt ir pertvarkyti<br />

savo portfelius.<br />

Tai daro stambiausi<br />

pasaulio investuotojai George'as<br />

Sorosas, Johnas<br />

Paulsonas, Gregory Zuckermanas<br />

ir kt. Individualiam<br />

investuotojui sunku sekti<br />

jų pavyzdžiu. Vieni skubiai<br />

parduoda sidabro atsargas,<br />

kiti, pasinaudodami atpigusia<br />

žaliava, pildosi portfelius.<br />

Aukso situacija tokia<br />

pat.<br />

Kol rinkos nepasirinko<br />

aiškios krypties, tinkamas<br />

metas atlikti savo portfelio<br />

„streso testą“.<br />

Peržiūrėkite portfelio<br />

pozicijas: gal jose yra „pripūstų<br />

burbulų“ ir jau metas<br />

pasiimti pelną. O gal<br />

kokios nors pozicijos pelną<br />

baigia sugraužti įsibėgėjusi<br />

korekcija. Arba, neduok<br />

Dieve, nusipirkote akciją,<br />

pasiekusią kainų piką ir dabar<br />

ji skaisčiai raudonuoja.<br />

Geriau nuostolių išvengti<br />

kiek galima anksčiau. Jei<br />

patinka ši akcija (ar bendrovė),<br />

spėsite vėl įsigyti,<br />

kai ji pradės dominti institucinius<br />

investuotojus.<br />

Laukia sunkus darbas,<br />

mat klysta ir profesionalai.<br />

Nuspėti naujas galimybes<br />

investuoti yra sudėtinga.<br />

Reikia įvertinti daug veiksnių,<br />

nemažai apskaičiuoti.<br />

Atlikus tinkamą analizę,<br />

nereikia pamiršti „juodųjų<br />

gulbių“ – kaip tada suvaldysite<br />

savo portfelį Šis klausimas<br />

svarbesnis už pasirinkimą,<br />

kur investuoti.<br />

Kapitalo rinkose galimybių<br />

labai daug, kur nors tikrai<br />

pataikysite. Galimybė<br />

suvaldyti portfelį, kai prasideda<br />

krizė, dažniausiai<br />

būna tik viena. Tam reikia<br />

būti pasiruošus. Kai akcijų<br />

kainos kyla, apie tai dažniausiai<br />

pamirštama. Tai<br />

viena didžiausių pradedančiųjų<br />

klaidų.<br />

Svarbiausi klausimai,<br />

į kuriuos turite atsakyti<br />

darydami portfelio „streso<br />

testą“:<br />

• Infliacija ir palūkanų<br />

normos – bene svarbiausi<br />

veiksniai, darantys įtaką<br />

jūsų portfelio grąžai;<br />

• portfelio įvairinimo<br />

lygis – kapitalą paskirstykite<br />

pagal kapitalo ir sugebėjimo<br />

valdyti galimybes,<br />

nepamirškite visada turėti<br />

grynųjų atsargą, o gal ne tik<br />

atsargą („cash is king“);<br />

• prieš ekonomikos sukrėtimus,<br />

karus, politinius<br />

ir kitokius neramumus<br />

apsisaugokite į portfelius<br />

įtraukdami vadinamuosius<br />

„safe haven“ instrumentus<br />

– tauriuosius metalus, brangakmenius<br />

ir pan.;<br />

• ar ne per didelę naudojate<br />

maržą;<br />

• ar bent minimaliai išmanote<br />

techninę analizę<br />

Tai padeda nenusipirkti akcijų,<br />

kai jos yra pasiekusios<br />

kainų piką. Gal pats metas<br />

to pasimokyti<br />

Sėkmės!<br />

»Šiomis savaitėmis liga paūmėjo<br />

Graikijai, o į Portugaliją greitoji pagalba<br />

šiaip taip išskubėjo

Nr. 20<br />

2011 m. gegužės 23–29 d.<br />

Paskutinis puslapis 31<br />

Balsas.<strong>lt</strong> aplenkė lrytas.<strong>lt</strong><br />

Rinkos tyrimų bendrovės „Gemius Audience“ duomenimis, didžiausia lietuviškų interneto portalų grupė „Epasas.<strong>lt</strong>“<br />

balandį išlaikė lyderės pozicijas.<br />

Per mėnesį grupės<br />

portalai pasiekė<br />

daugiau nei 1,203<br />

mln. unikalių Lietuvos<br />

interneto vartotojų. Tai<br />

sudarė 60,68 proc. Lietuvos<br />

interneto vartotojų auditorijos<br />

per mėnesį.<br />

Anot rinkos tyrimų bendrovės<br />

„Gemius Audience“<br />

duomenų, balandį populiariausių<br />

šalies interneto svetainių<br />

sąraše įvyko žymių<br />

permainų. Pirmąsias tris vietas<br />

pasidalijo naujienų portalai<br />

delfi.<strong>lt</strong>, 15min.<strong>lt</strong> ir balsas.<br />

<strong>lt</strong>. Jie per balandį atitinkamai<br />

pasiekė 55,85 proc., 38,28<br />

proc. ir 37,93 proc. mėnesio<br />

Lietuvos interneto vartotojų<br />

auditorijos. Balandį balsas.<br />

<strong>lt</strong> aplenkė portalą lrytas.<strong>lt</strong>. Jį<br />

per mėnesį aplankė 752 558<br />

unikalūs lankytojai.<br />

SVETAINIŲ LANKOMUMAS 2011 m. balandį<br />

Vieta<br />

1<br />

2<br />

3<br />

4<br />

5<br />

Puslapis<br />

„Epasas.<strong>lt</strong>“ svetainės<br />

delfi.<strong>lt</strong><br />

15min.<strong>lt</strong><br />

balsas.<strong>lt</strong><br />

lrytas.<strong>lt</strong><br />

Pasiekiamumas<br />

60,68<br />

55,85<br />

38,28<br />

37,93<br />

37,75<br />

Lankytojai<br />

1 203 974<br />

1 108 167<br />

759 411<br />

752 558<br />

749 004<br />

Ša<strong>lt</strong>inis: „Gemius Audience“ 2011 m. balandžio mėn. duomenys<br />

FAKTAI<br />

Svetainės<br />

••<br />

2007-aisiais įkurta bendrovė<br />

„Epasas.<strong>lt</strong>“ šiuo metu<br />

valdo 28 skirtingas koncepcijas<br />

vienijančių portalų:<br />

www.balsas.<strong>lt</strong>, www.valstietis.<strong>lt</strong>,<br />

www.krepsinis.net,<br />

www.pazintys.<strong>lt</strong>, www.klase.<br />

<strong>lt</strong>, www.mama.<strong>lt</strong>, www.studijos.<strong>lt</strong>,<br />

www.ekonomika.<br />

<strong>lt</strong>, www.valiutos.<strong>lt</strong>, www.<br />

eli.<strong>lt</strong>, www.spekuliantai.<strong>lt</strong>,<br />

www.orelis.<strong>lt</strong>, www.skelbimai.<strong>lt</strong>,<br />

www.horo.<strong>lt</strong>, www.<br />

skelbikas.<strong>lt</strong>, www.katalog.<br />

<strong>lt</strong>, www.skusk.<strong>lt</strong>, www.indeliai.<strong>lt</strong>,<br />

www.toptv.<strong>lt</strong> ir kt.<br />

Daugiau informacijos apie<br />

grupės projektus – reklama.<br />

epasas.<strong>lt</strong>.<br />

„Balsas.<strong>lt</strong>“svetainę balandį aplankė<br />

752 558 lankytojai. <strong>Ekonomika</strong>.<strong>lt</strong>“ nuotr.<br />

Kelionė liftu su savo vadovu gali lemti jūsų karjerą. Scanpix<br />

Kam reikalingas liftas įstaigose<br />

■Ne vienam įstaigos darbuotojui<br />

yra tekę atsidurti tokioje<br />

situacijoje, kai vienoje lifto<br />

kabinoje tenka važiuoti su<br />

vienu iš kompanijos vyriausiųjų<br />

vadovų.<br />

Dirbant didelėje kompanijoje<br />

sunku tikėtis, kad tokio<br />

rango pareigūnas pažinos visus<br />

įstaigos darbuotojus. Taigi<br />

tokioje situacijoje atsidūręs<br />

darbuotojas patenka į nepatogią<br />

situaciją, kai galima,<br />

švelniai tariant, susimauti, kita<br />

vertus, yra galimybė padaryti<br />

gerą įspūdį ir taip sulaukti<br />

kompanijos vadovų pripažinimo.<br />

Vienai kompanijos „Wall<br />

Street Journal“ darbuotojai<br />

liftu teko važiuoti su vienu iš<br />

kompanijos vadovų.<br />

Pirmasis susitikimas praėjo<br />

sklandžiai: merginai pavyko<br />

neprišnekėti nieko nereikalingo.<br />

Tačiau antrą kartą susitikusi<br />

tą patį vadovą mergina<br />

sutriko ir nesugebėjo pasakyti<br />

nieko protingo ar įdomaus.<br />

Tokiose situacijose patariama<br />

atrasti bendrų pokalbio temų<br />

ar pasipasakoti apie naujausius<br />

savo laimėjimus darbe.<br />

Dauguma verslininkų ir<br />

pardavimo vadybininkų puikiai<br />

žino šią 30 sekundžių lifto<br />

pokalbio koncepciją, kuri net<br />

plačiai aprašyta „Vikipedijos“<br />

internetiniame puslapyje.<br />

Naujai besiformuojančių kompanijų<br />

įkūrėjai turi sugebėti<br />

puikiai perteikti savo idėjas<br />

investuotojams, ketinantiems<br />

skirti finansavimą jų verslo<br />

idėjoms. Tam padaryti jie turi<br />

lygiai tiek pat laiko, kiek užtrunka<br />

paki<strong>lt</strong>i liftu iki reikiamo<br />

aukšto.<br />

Daugelis profesionalų sugeba<br />

sukurti savo lifto kabinos<br />

scenarijus, nors įstaigoje tokia<br />

net neegzistuoja.<br />

Kai kurie ruošiasi netikėtiems<br />

atvejams, kai mažoje<br />

patalpoje lieka vieni su svarbiu<br />

kompanijos asmeniu, tokiu<br />

kaip generalinis direktorius ar<br />

aukšto rango svečias.<br />

Tokiu būdu galima išvengti<br />

nesmagių keblumų ir kartu<br />

pasigerinti reputaciją.<br />

Vis dė<strong>lt</strong>o pastebima, kad<br />

tokių lifto situacijų pastaruoju<br />

metu mažėja. Kompanijos<br />

bando kurti naujas sistemas,<br />

kuriomis gali keliauti darbuotojai.<br />

Neretai jų kelionių maršrutai<br />

priklauso nuo jų rango ir dėl<br />

to eiliniai įstaigų darbuotojai<br />

gali nebesijaudinti, kad kebliai<br />

pasijus atsidūrę lifte vienu du<br />

su kompanijos vadovu.<br />

»Daugelis profesionalų sugeba sukurti<br />

savo lifto kabinos scenarijus, nors įstaigoje<br />

tokia neegzistuoja<br />

TINKLARAŠTIS<br />

Ko vertos mūsų apklausos<br />

Pas mus prieš priimant svarbesnį<br />

sprendimą populiaru<br />

pasidomėti, ką apie tai mano<br />

viską išmananti visuomenė – ji<br />

visada žinos, kokios taktikos<br />

imtis per krepšinio rungtynes,<br />

kaip papildyti šalies biudžetą<br />

ar susidoroti su kita nemenka<br />

problema.<br />

Štai pastaruoju metu tyrimų<br />

agentūros domėjosi, ką<br />

paprasti lietuviai mano apie<br />

progresinių gyventojų pajamų<br />

mokesčių (GPM) įvedimą.<br />

Pamatėme, kad esame unikali<br />

chameleonų tauta: pateikite<br />

tą patį klausimą tik kitu<br />

kampu ir lietuvio nuomonė<br />

kaipmat pasikeis 180 laipsnių<br />

kampu.<br />

Kai Kauno technologijos<br />

universiteto mokslininkai<br />

klausė, ar tūlas lietuvis<br />

norėtų, kad Lietuvoje galiotų<br />

progresiniai GPM, net 84,5<br />

proc. respondentų linkčiojo<br />

galva ir sakė „taip“. Tačiau kai<br />

to paties jų paklausė Lietuvos<br />

laisvosios rinkos instituto<br />

užsakymu dirbanti tyrimų<br />

bendrovė, 68 proc. jau galvą<br />

kratė ir sakė „ne“. Nejaugi<br />

per kelias savaites lietuviai<br />

persigalvojo<br />

Tikrai ne, tik pirmuoju<br />

atveju jų klausė, ar jie norėtų,<br />

kad gaunantieji daugiau pajamų<br />

turėtų mokėti didesnius<br />

mokesčius arba ar turtingieji<br />

turėtų mokėti gerokai<br />

didesnius mokesčius. Taigi<br />

kur matyta, kad lietuvis, kuris<br />

nuo seno trina rankomis, kai<br />

kaimyno troba dega, nebus<br />

už tai, kad kaimynas mokėtų<br />

daugiau mokesčių ir būtų<br />

nubaustas, nes susidėliojo<br />

gyvenimą taip, jog uždirba<br />

šiek tiek daugiau.<br />

Tačiau kai to paties lietuvio<br />

kiti apklausos vykdytojai<br />

paklausė, ar jis sutiktų, kad jo<br />

paties pajamos būtų apmokestintos<br />

papildomu GPM<br />

tarifu, kaimynų trobos jam jau<br />

neberūpėjo ir greitai pradėta<br />

skųstis, kad tai dar vienas<br />

Kubiliaus planas iš jo atimti<br />

paskutines kelnes... Išvada<br />

Kaip klausi, taip ir gausi.<br />

Lietuvio nuomonė – it chameleono<br />

odos spalva. AFP

Mados<br />

fotografija<br />

2010<br />

MADAMORFOZĖS<br />

Rekos Nyari nuotr.<br />

Žurnalas<br />

pristato IV tarptautinę mados fotografijos konkursinę parodą<br />

MADAMORFOZĖS 2010 – garsiausius Lietuvos ir užsienio mados fotografų<br />

bei talentingiausių fotomėgėjų darbus.<br />

Birštono „Tulpės“ sanatorijos gydyklų komplekse (Birutės g. 35) nuo gegužės 27 dienos<br />

eksponuojama ši IV tarptautinė mados fotografijos paroda MADAMORFOZĖS 2010.<br />

Kurortinis Birštono miestas jau daugiau nei 160 metų garsėja<br />

gydomųjų mineralinių vandenų ir purvo procedūromis,<br />

nepakartojamo grožio gamta ir karališka ramybe. Atvykę<br />

į ,,Tulpės“ sanatoriją pacientai patenka į unikalią poilsio ir<br />

sveikatos erdvę. Jos gyvenamieji korpusai ir gydyklos įsikūrę<br />

vaizdingiausioje kurorto vietoje – senajame miesto parke.<br />

Sanatorija pelnė daug apdovanojiamų už teikiamas<br />

paslaugas. Gydymo ir sveikatinimo paslaugų kompleksai,<br />

atliekami naudojant aukštos mineralizacijos mineralinį<br />

vandenį ,,Vaidilutė“, apdovanoti aukso medaliu.<br />

„Tulpė“ yra subūrusi profesionalių specialistų komandą ir pasiryžusi<br />

patenkinti kiekvieno kliento poreikius ir pageidavimus, ar<br />

jis atvyksta ilsėtis, ar gydytis, ar atsipalaiduoti. “Tulpės“ sanatorija<br />

– išskirtinė vieta puikiai pailsėti ir sveikatai pagerinti!<br />

Dabar „Tulpės“ sanatorija klientus pamalonins ir išskirtine<br />

galimybe susipažinti su naujausiomis mados fotografijos<br />

meno tendencijomis bei pasigėrėti mados fotografijos profesionalų<br />

aukščiausių įvertinimų sulaukusiomis nuotraukomis.<br />

Informaciniai rėmėjai<br />

Partneriai

logo

products

Resources

Company

Terms of service
Privacy policy
Cookie policy
Cookie settings
Imprint
Change language
Made with love in Switzerland
© 2024 Yumpu.com all rights reserved

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!