Skalūnų dujų burbulas 5,3 - Ekonomika.lt
Skalūnų dujų burbulas 5,3 - Ekonomika.lt
Skalūnų dujų burbulas 5,3 - Ekonomika.lt
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
6<br />
Nr. 20<br />
Lietuvoje Lietuvoje<br />
7<br />
2011 m. gegužės 23–29 d.<br />
2011 m. gegužės 23–29<br />
Nr. 20<br />
d.<br />
LIETUVOS<br />
NAUJIENOS<br />
4,4 %<br />
Balandį Lietuvoje metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų<br />
indeksą sudarė 4,4 proc., kai šis rodiklis ES siekė 3,2 proc.<br />
Sumažėjo konkurencingumas<br />
■Pagal pasaulio valstybių<br />
konkurencingumo tyrimą<br />
(IMD World Competitivenss<br />
Yearbook 2011) Lietuva užėmė<br />
45 vietą – tai dviem laipteliais<br />
žemiau nei pernai. Užpernai<br />
Lietuva buvo 31 vietoje.<br />
Kaip ir pernai, Lietuva buvo<br />
pirma pagal dirbančių moterų<br />
skaičių, antra pagal komunikacijų<br />
technologijų panaudojimą ir<br />
penkta pagal mobiliųjų telefonų<br />
vartotojų skaičių bei interneto<br />
prieigą.<br />
Estija iš 34 vietos pakilo į 33-ią,<br />
Lenkija iš 32 nukrito į 34-ą. Latvijos<br />
reitinge nėra. IMD konkurencingumo<br />
tyrimas, kurį kasmet<br />
atlieka Šveicarijos tarptautinis<br />
vadybos institutas, paremtas 329<br />
kriterijų vertinimu.<br />
Pagal pasaulio valstybių konkurencingumo tyrimą Lietuva atsilieka nuo Estijos ir<br />
Lenkijos. Fotodiena<br />
Prieš progresinius mokesčius<br />
■68 proc. – gyventojų nesutinka,<br />
kad jų pajamos būtų<br />
apmokestinamos progresiniu<br />
gyventojų pajamų mokesčiu,<br />
rodo Lietuvos laisvosios rinkos<br />
instituto (LLRI) iniciatyva<br />
bendrovės „Spinter tyrimai“<br />
atliktas tyrimas.<br />
Nustatyta, kad gyventojai nenorėtų<br />
apmokestinimo progresiniu<br />
mokesčiu nepriklausomai<br />
nuo savo išsilavinimo, gyvenamosios<br />
vietos, amžiaus ar pagrindinio<br />
užsiėmimo. LLRI ekspertės<br />
Kaetanos Leontjevos teigimu,<br />
šis tyrimas ir jo rezu<strong>lt</strong>atai skiriasi<br />
nuo kitų tuo, kad žmonėms buvo<br />
pateiktas klausimas ne apie mokestį<br />
apskritai, bet apie tai, koks<br />
apmokestinimas turėtų būti taikomas<br />
jų pajamoms.<br />
Progresiniams mokesčiams būtų linkę<br />
pritarti 42 proc. gyventojų. Fotodiena<br />
Ar išlaikys aukštą<br />
pavarą<br />
Dvi – kelių transporto ir logistikos įmonių – šakos,<br />
Statistikos departamento duomenimis, sudaro apie<br />
98 proc. transporto įmonių skaičiaus ir uždirba 80 proc.<br />
visų pajamų.<br />
Alkoholio reklama:<br />
drausti ar palikti<br />
Seimo aktyvistai užsimojo drastiškai kirsti per alkoholio reklamą.<br />
Alkoholį šalyje netrukdomai reklamuoti ketinama leisti tik užsienyje<br />
registruotoms bendrovėms.<br />
Martynas Pasiliauskas<br />
martynas.pasiliauskas@ekonomika.<strong>lt</strong><br />
Pagal šiuo metu galiojančią<br />
Alkoholio<br />
reklamos įstatymo<br />
redakciją<br />
kitąmet Lietuvoje<br />
turėtų būti uždrausta visa<br />
svaigiųjų gėrimų reklama.<br />
Tiesa, visiškai to padaryti<br />
nepavyks, nes Europos Sąjungos<br />
(ES) audiovizualinė<br />
žiniasklaidos direktyva alkoholį<br />
šalyje netrukdomai<br />
leis reklamuoti užsienyje<br />
registruotoms bendrovėms.<br />
Rinkos veikėjai kalba, kad<br />
įsigaliojus griežčiausiam alkoholio<br />
reklamos draudimui<br />
ES bus prarasta pajamų, sukurtos<br />
nelygios konkurencinės<br />
sąlygos ir šalį užplūs importuojamas<br />
alkoholis.<br />
Todėl grupė Seimo narių<br />
suskubo taisyti padėtį ir pateikė<br />
svarstyti įstatymo pataisas,<br />
kurias priėmus liktų<br />
galioti dabartinė tvarka. Už<br />
reklamos draudimo įsigaliojimo<br />
nukėlimą keleriems<br />
metams yra ir vienas iš šio<br />
draudimo iniciatorių – Antanas<br />
Matulas.<br />
„<strong>Ekonomika</strong>.<strong>lt</strong>“ apskaičiavimais,<br />
įsigaliojus visiškam<br />
alkoholio reklamos draudimui,<br />
Lietuvos žiniasklaida –<br />
naujienų portalai, televizija,<br />
laikraščiai ir žurnalai – prarastų<br />
apie 6 proc. (15–17 mln.<br />
litų) pajamų. Lietuvos komunikacijos<br />
agentūrų asociacija<br />
„Komaa“ prognozuoja, kad<br />
tokiu atveju agentūros netektų<br />
dar apie 16 mln. litų.<br />
Trukdo ES<br />
Alkoholio reklamos įstatymo<br />
eilutė, kad 2012 metų sausį<br />
Alkoholio reklamos draudimai ar ribojimai ES šalyse<br />
Europos šalis<br />
Airija<br />
Austrija<br />
Belgija<br />
Bulgarija<br />
Čekija<br />
Danija<br />
Estija<br />
Graikija<br />
Ispanija<br />
Italija<br />
Latvija<br />
Lietuva<br />
Lenkija<br />
Liuksemburgas<br />
Ma<strong>lt</strong>a<br />
Olandija<br />
Portugalija<br />
Prancūzija<br />
Rumunija<br />
Slovakija<br />
Suomija<br />
Švedija<br />
Jungtinė karalystė<br />
Vengrija<br />
Vokietija<br />
Ša<strong>lt</strong>inis: Įstatymo projekto aiškinamasis raštas<br />
TV<br />
Leidžiami gėrimai iki 25 proc. stiprumo<br />
Stiprieji gėrimai tik nuo 22 val.<br />
Silpni nuo 20 val., stiprieji nuo 21 val.<br />
Leidžiami gėrimai iki 20 proc. stiprumo<br />
Tik alus ir silpnieji natūraliai fermentuoti<br />
Nuo 23 val.<br />
Tik alus nuo 22 val.<br />
Nuo 21 val.<br />
Nuo 21:30 val.<br />
Visiškas draudimas<br />
Nuo 22 val.<br />
Tik alus<br />
Nuo 21 val.<br />
Visiškas draudimas<br />
Stiprieji nuo 21:30 val.<br />
šalyje nebeliks alkoholio reklamos,<br />
atsirado 2007-aisiais<br />
paskutiniu šio įstatymo<br />
svarstymo etapu. Tuomet<br />
buvo triukšmingai įtvirtintos<br />
šiandien galiojančios taisyklės,<br />
ir jeigu niekas nebūtų<br />
pasikeitę iki šiandien, svaigiųjų<br />
gėrimų reklamą šalyje<br />
nuo 2012 metų būtų galima<br />
visiškai uždrausti.<br />
Tačiau 2010 metais įsigaliojo<br />
nauja ES audiovizualinės<br />
žiniasklaidos direktyvos<br />
redakcija, leidžianti žiniasklaidos<br />
priemonėms registruotis<br />
bet kurioje ES šalyje<br />
ir be trukdžių žinias transliuoti<br />
į kitas šalis.<br />
„Lietuva negalės užtikrinti<br />
tokių priimtų ribojimų<br />
žiniasklaidai, nes visiems<br />
kaimynams tai negalios, –<br />
teigė Lietuvos radijo ir televizijos<br />
asociacijos atstovas<br />
Andrius Romanovskis. – Atsidursime<br />
žymiai blogesnėje<br />
padėtyje ir bus sukurtos nelygios<br />
konkurencinės sąlygos.“<br />
Anot jo, gamintojai ieškos<br />
būdų pasiekti lietuvius ir<br />
rinksis tokius retransliuotojus<br />
kaip, tarkim, Pirmasis<br />
Ba<strong>lt</strong>ijos kanalas: „Tokia didelė<br />
auditorija gal ir nebus<br />
pasiekiama, bet štai Vilniuje,<br />
Klaipėdoje rusiški kanalai<br />
užima trečią poziciją.“<br />
Panaši padėtis ir internete.<br />
„Internete alkoholio reklama<br />
ne dings, o persikels į užsienyje<br />
registruotus tinklus,<br />
»Internete alkoholio reklama nedings,<br />
o persikels į užsienyje registruotus tinklus<br />
Radijas<br />
Spauda<br />
Leidžiami gėrimai iki 25 proc. stiprumo<br />
Stiprieji gėrimai tik nuo 22 val.<br />
Silpni nuo 20 val., stiprieji nuo 21 val.<br />
Leidžiami gėrimai iki 20 proc. stiprumo<br />
Tik alus ir natūraliai fermentuoti<br />
Nuo 23 val.<br />
Tik alus nuo 22 val.<br />
Nuo 19 val.<br />
Nuo 21:30 val.<br />
Visiškas draudimas<br />
Nuo 22 val.<br />
Tik alus<br />
Nuo 21 val.<br />
Visiškas draudimas<br />
Stiprieji nuo 21:30 val.<br />
Tik alus<br />
Internetas Lauko reklama<br />
Visiškas draudimas<br />
Tik alus<br />
Tik alus<br />
Tik alus<br />
Visiškas draudimas<br />
kaip „Facebook“, todėl visos<br />
pajamos atiteks ne Lietuvoje<br />
registruotoms bendrovėms“,<br />
– sakė Interneto žiniasklaidos<br />
asociacijos vadovė Aistė<br />
Žilinskienė.<br />
Kelsis į užsienį<br />
Jei įsigaliotų alkoholio reklamos<br />
draudimas, dalis šalies<br />
žiniasklaidos nesunkiai<br />
rastų išeitį jam apeiti.<br />
„Galima pradėti žaisti su<br />
jurisdikcijomis, keisti žiniasklaidos<br />
priemonės registracijos<br />
vietą ir dirbti pagal tos<br />
vietos įstatymus – pagrindinė<br />
buveinė gali būti vienoje<br />
šalyje, o darbas vykti kitoje,<br />
– aiškino A. Romanovskis. –<br />
Nėra kalbų, kad išsike<strong>lt</strong>ų tokie<br />
kanalai kaip TV3 ar LNK,<br />
tačiau mažiesiems nebūtų<br />
problemų. Tą patį galima pasakyti<br />
ir apie internetą – jų<br />
veikla niekaip nelicencijuojama,<br />
o tarnybinės stotys jau<br />
šiandien dažnai yra ne Lietuvoje.“<br />
Rinka sustings<br />
Alkoholio reklamos draudimas<br />
užkirstų kelią į rinką<br />
naujiems vietos veikėjams<br />
ir neleistų smulkiesiems atimti<br />
dalies stambiųjų gamintojų<br />
klientų.<br />
„Patirtis rodo, kad visai<br />
uždraudus reklamą naujus<br />
gaminius įtvirtinti be proto<br />
sunku, – aiškino Lietuvos<br />
rinkodaros asociacijos vadovas<br />
Simonas Bartkus. – Todėl<br />
iki draudimo įsitvirtinę<br />
prekių ženklai tampa nepajudinami<br />
ir jų rinkos dalys<br />
įsigyvena amžiams.“<br />
Šiandien alkoholio reklama<br />
griežčiausiai reglamentuojama<br />
Norvegijoje<br />
– leidžiama reklamuoti tik<br />
iki 2,5 proc. stiprumo gėrimus<br />
radijuje, televizijoje ir<br />
lauko stenduose. Anot A.<br />
Romanovskio, tai susiję su<br />
šalies valdžios noru išlaikyti<br />
monopolinę alkoholio rinką,<br />
nes dėl S. Bartkaus išvardytų<br />
priežasčių jai kontro-<br />
Alkoholio reklamos dalis šalies žiniasklaidoje<br />
Naujienų portalai<br />
Televizija<br />
Spauda<br />
Viso<br />
* ,,TNS-LT“ duomenys<br />
liuoti rinkos veikėjus gana<br />
lengva.<br />
Lietuvos aludarių asociacijos<br />
vadovas Saulius Galadauskas<br />
atkreipė dėmesį,<br />
kad reklamos draudimas<br />
trumpuoju laikotarpiu pardavimo<br />
smarkiai nepaveikia,<br />
tačiau atima galimybę palaikyti<br />
esamus prekių ženklus.<br />
Užplūs užsieniečiai<br />
„Jei neturėsime galimybės<br />
pasakyti, kad lietuviškas<br />
alus yra geras, laikui bėgant<br />
įsigalės rusiškas ir ba<strong>lt</strong>arusiškas<br />
importas, – tvirtino<br />
S. Galadauskas. – Taip pat<br />
didžiųjų pasaulio prekių<br />
Pajamos iš reklamos 2010 m., mln. Lt*<br />
25<br />
153<br />
94<br />
272<br />
ženklų, kaip „Calsberg”,<br />
„Heineken”, apyvarta didės,<br />
nes jie dėl globalumo puikiai<br />
žinomi. Tuomet kyla klausimas<br />
– ar yra prasmė Lietuvoje<br />
užsiimti aludaryste“<br />
Su juo sutiko ir Alkoholiniais<br />
gėrimais prekiaujančių<br />
įmonių asociacijos, vienijančios<br />
stipriojo alkoholio<br />
gamintojus, vadovas Laurynas<br />
Vilimas: „Reklama pramonei<br />
reikalinga kaip konkurencinė<br />
priemonė ir jos<br />
pagrindinis tikslas – ne pritraukti<br />
naujų vartotojų, bet<br />
esamiems suteikti galimybę<br />
rinktis tarp produkcijos prekių<br />
ženklų.“<br />
Pajamos iš alkoholio reklamos, mln. Lt**<br />
2,5-3,75 (10-15 proc.)<br />
7,65-9,18 (5-6 proc.)<br />
4,7 (5 proc.)<br />
14,85-17,63 (5,5-6,5 proc.)<br />
** Procentinę dalį pateikė žiniasklaidos priemonių asociacijų atstovai ar sektoriaus ekspertai<br />
FAKTAI<br />
Alkoholio reklamA<br />
••<br />
Pagal šiandien galiojančią<br />
tvarką, alkoholį galima nevaržomai<br />
reklamuoti spaudoje ir<br />
internete.<br />
••<br />
Pagal dabartinę Alkoholio<br />
reklamos įstatymo redakciją<br />
nuo kitų metų alkoholio reklama<br />
būtų visiškai uždrausta.<br />
••<br />
Jokių alkoholio reklamos<br />
apribojimų nėra Prancūzijoje,<br />
Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje,<br />
Danijoje, Liuksemburge,<br />
Nyderlanduose, Jungtinėje<br />
Karalystėje ir Vokietijoje.<br />
Visiškai uždraudus alkoholio<br />
reklamą Lietuvoje, šalies<br />
gamintojai nepajėgs konkuruoti<br />
su importuojamu alumi.<br />
Fotodiena<br />
Romualdas Trumpa<br />
UAB „Creditreform Lietuva“<br />
direktoriaus pavaduotojas<br />
Logistika ir kelių transportas<br />
susiję – dalis ekspedijavimo<br />
įmonių turi savo<br />
vilkikus, o dažnas vežėjas ir<br />
organizuoja vežimus.<br />
Pakilimo laikais transporte<br />
formavosi „<strong>burbulas</strong>“.<br />
Nuo 2005-ųjų įsteigta 40<br />
proc. dabar veikiančių kelių<br />
transporto įmonių ir 55<br />
proc. logistikos įmonių.<br />
Per krizę transporto<br />
pajamos krito trečdaliu<br />
(2009 m. viduryje). Didžioji<br />
dalis transporto įmonių<br />
bankrotų buvo ne dėl atsiskaitymų<br />
delsimo, bet dėl<br />
negalėjimo mokėti lizingo<br />
įmokas.<br />
Transportas buvo iš tų<br />
šakų, kur buvo daug bankrotų:<br />
- 2009–2010 m. bankrutavo<br />
4 proc. ekspedijavimo įmonių,<br />
daugiau smulkiųjų. Net<br />
40 proc. bankrutavusiųjų<br />
buvo įsteigtos pakilimo laikais.<br />
- Per šią krizę bankrutavo<br />
6 proc. įvairaus dydžio kelių<br />
transporto įmonių. Tačiau<br />
»Kelių transportas išskirtinis dar ir tuo, kad<br />
vidutinio dydžio įmonės mažiau rizikingos nei<br />
stambios – jos mažiau skolinosi<br />
R. Trumpa: dėl kaimynų nesutarimų<br />
Lietuvos kelių transporto ir logistikos<br />
įmonėms padaugėjo darbo.<br />
Ruslano Kondratjevo nuotr.<br />
iš įsteigtų 1990, 2000 ir 2006<br />
metais (ir veikusių 2009–<br />
2010 m.) bankrutavo per 10<br />
proc. Gali būti, kad tie, kurie<br />
už Lietuvos ribų priėmė<br />
sprendimus lizingo sutartis<br />
nutraukti, buvo per greiti ir<br />
per griežti.<br />
Transportas pradėjo atsigauti<br />
2010 m. pradžioje.<br />
Ne tik atsigaunant Lietuvos<br />
ūkiui – tranzitiniai vežimai<br />
sudaro 47 proc. atliekamo<br />
transporto darbo (tonkilometriais).<br />
Lietuviai konkuruoja<br />
ne tiek tarpusavyje,<br />
kiek regioninėje vežimų<br />
rinkoje.<br />
Padidėjusį rinkos pyragą<br />
dalijosi mažiau veikėjų.<br />
2010 m. veiklą nutraukė 13<br />
proc. kelių transporto įmonių,<br />
naujų atsirado 7 proc.<br />
Logistikoje įmonių pagausėjo:<br />
čia net tarp vidutinio<br />
dydžio įmonių vyrauja neseniai<br />
įsteigtos.<br />
Šios dvi šakos išsiskiria<br />
tuo, kad vis daugiau paslaugų<br />
parduodama ne tik<br />
dėl didelių įmonių veiklos.<br />
Kelių transportas išskirtinis<br />
dar ir tuo, kad vidutinio<br />
dydžio įmonės mažiau rizikingos<br />
nei didelės – jos mažiau<br />
skolinosi.<br />
Ar transporto šaka toliau<br />
plėsis<br />
Dabar yra palanki padėtis:<br />
- Krovinių vežimo kainos<br />
per 5 ketvirčius iš eilės išaugo<br />
19 proc.;<br />
- Transporto priemonių<br />
skaičius per krizę sumažėjo.<br />
Šiuo metu bankrutavusios<br />
transporto įmonės 2008 metais<br />
turėjo 20 proc. tuo metu<br />
esančių transporto priemonių;<br />
- Lizingo būdu finansuotų<br />
naujų investicijų suma 2010<br />
metais buvo 5 kartus mažesnė<br />
nei 2007 metais;<br />
- Per 2007–2010 m. tranzitas<br />
tonomis išaugo 19 proc.;<br />
- Net jei neaugtų tranzitas,<br />
tai kompensuotų krovinių<br />
srautų išlyginimas<br />
įvairiomis kryptimis – per<br />
trejus pastaruosius metus<br />
krovinių iš Lietuvos į<br />
užsienį (tonomis) augo 14<br />
proc., o į Lietuvą mažėjo 10<br />
proc.<br />
Esami vežėjai kol kas<br />
turi gerą derybinę poziciją<br />
dėl kainų – vienu metu augo<br />
ir pervežimų paklausa, ir įėjimo<br />
į rinką barjerai.<br />
Tačiau egzistuoja ir rizikos:<br />
- Daugelio kelių transporto<br />
įmonių likvidumo ir<br />
nuosavybės rodikliai yra<br />
silpni;<br />
- Keleivinis transportas<br />
turi daug problemų;<br />
- Ekspedijavimo rinkoje<br />
konkurencija jau mažina<br />
maržas.<br />
Kelių transporte gali<br />
augti koncentracija. Yra<br />
prielaidos į kelių transportą<br />
investuoti ir kitų šakų įmonėms.<br />
Palankiai susiklostė 2011<br />
m. pradžia – dėl kaimynų<br />
nesutarimų padaugėjo<br />
darbo Lietuvos kelių transporto<br />
ir logistikos įmonėms.<br />
Bet visada yra nerimo dėl<br />
Rytų rinkų – leidimų į Rusiją<br />
ar galimų sankcijų Ba<strong>lt</strong>arusijai.
Change language