Nr. 2 - Ekonomika.lt

www.ek.ltNEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮA. Butkevičius: Galėjau šaukti, kad „Star1 Airlines“turi problemų,tačiau kaip buvusiam susisiekimoministrui, tą sritį kritikuoti vidus neleidžia Plačiau 10 psl.V. Gapšys: Pagrindiniai skatinimo planoelementai, pavyzdžiui, renovacija,pasirodė visai neveiksmingi.Plačiau 6–7 psl.Pirmadienis. Spalio 11 d. 2010 Nr. 2 (2) Savaitraštis. Leidžiamas kiekvieną pirmadienį.www.ekonomika.ltŠIAME NUMERYJEEkonomikos skatinimoplano fiaskoMilijardų vertas Ekonomikos skatinimo planasturėjo tapti ramsčiu Lietuvai tvarkantissu krizės padariniais, tačiau šiandien jaupasigirsta siūlymų jį naikinti.Tarkim, iš milijardo litų, skirtų daugiabučiamsrenovuoti, paskirstytas apskritas nulis.Plačiau 6–7 psl.Al Caponės verslaslietuviškaiDėl Avižienių plotų –aršios grumtynėsNe vienus metus Vilniaus teismuose narpliojamasudėtinga civilinė byla, kurioje minimiplačiai pagarsėję sostinės verslininkai siekėsusižerti milijonus litų.Plačiau 12–13 psl.Iš pelenų prisikėlusiArgentinaMažiau nei prieš dešimtmetį skolų pražudytaArgentina, dabar po devyniais užraktaissauganti vidaus rinką, ir per krizę stebinaekonomikos augimo tempais.Šalies prezidentė paragino recesijos kamuojamasES šalis sekti Argentinos pavyzdžiu iratsisakyti TVF rekomendacijų.Plačiau 16–17 psl.Pasaulį purto auksokarštligėŽinomas Rusijos ekonomistas Michailas Chazinasprognozuoja, kad aukso kaina didės iki2 000 dolerių už unciją.Ekonomistas taip pat pasidalijo nuomone,kur laikyti aukso aktyvus.„Ne banko seife (ten gali įvykti kaukių šoudalyvaujant OMON) ir ne popieriuose, osode užkastame stiklainyje.“Plačiau 28–29 psl.Rinkos pokyčiaiŠiukšlių verslas nekvepia, bet yra aukso vertės. Šitą tiesąpasauliui liudijo legendinis Čikagos gangteris Al Caponė.Dow JonesNikkeiFTSE 100Index310,967.659,684.815,664.37+22,93 (0,21%)-6,62 (-0,07%)-17,02 (-0,30%)Kaina 3,00 LtUžs. nr: 2Tiražas: 15 000■Gangteris Al Caponė išsiskyrė,šiukšlių ir valymo verslui skyręsne mažesnį dėmesį nei prostitucijai,lošimui ir nakrotikų verslui.Tokį palyginimą ekonomika.lt pateikė Inžinerinės ekologijosasociacijos prezidentas RimantasBudrys. Pasak jo, Lietuvajau žengia Al Caponės ir Neapoliomafijos numintais keliais.Kova už teritorijas, politinėsrietenos kiekvieno miesto, kuriameruošiasi statyti atliekųgamyklą, savivaldybėse, keistiveikėjai stoję prie naujai „iškeptų“įmonių pranašauja darvieną įdomų Lietuvai, tačiauliūdną kiekvieno mūsų kišenei.Atliekų perdirbimo įmonėlabai masina vieną garsiausiųverslo grupių, Vilniaus šilumosūkį valdančią ICOR (buvusią„Rubicon Group“). Nuo Vilniaussavo žvilgsnį jie kreipiaKlaipėdos laisvosios ekonominėszonos link. Čia žadamapastatyti gamyklą, kurioje busdeginamos Klaipėdos regionokomunalinės atliekos.Tam koncernas ICOR sumanėįkurti bendrovę „Technologyprojects“. Plačiau 4–5 psl.»S. Jakeliūnas: „Krizęlėmė švediškas „družbos“efektas. Švediškų pinigųperteklius buvo perpumpuotasį Lietuvos ekonomiką,o dabar dabar jieišpumpuojami atgal išLietuvos."Plačiau 8 psl.

6 Lietuvoje Nr. 22010 m. spalio 11–17 d.Nr. 2.2010 m. spalio 11–17 d.Lietuvoje7LIETUVOSNAUJIENOS18,69mln.Ekonomika.lt žiniomis,Lietuvos pirmininkavimo ESBObiudžetas sieks 18,69 mln. litų.Kinai veržiasi į Lietuvos padangę■Lietuvos padangė itindomina kinų milžinę „HNAGroup“. Bendrovė valdo ketvirtaspagal dydį oro linijas„Hainan Airlines“.Bankrutuojančių Lietuvos orolinijų „Star1 Airlines“ vadovasMartynas Laivys paskelbė, kadbūtent ši bendrovė gali tapti jovaldomos įmonės gelbėtoja –jos atstovai į Lietuvą atvykstaspalio 20 dieną, o rankomis sukirstigalėtų jau praėjus keletuidienų po susitikimo.Anot M. Laivio, „HNA Group“planuoja įkurti rimtą aviakompaniją– suburti 15-os orlaiviųflotilę, rengti skrydžius į Aziją ir,jei reikės, pastatyti keletą viešbučių.Tai jau ne pirmas kartas,kai ši bendrovė domisi bankrutuojančiomisLietuvos oro linijomis.Kinai nori įkurti rimtą aviakompaniją.Fotodienos nuotr.Suskaičiavoturtingiausius„Valstybės žinioms“ paskelbus2009 metų metinės gyventojo(šeimos) turto deklaracijos duomenųišrašus, paaiškėjo kiekpinigų turi sukaupę valstybėstarnautojai. Prezidentės DaliosGrybauskaitės bendra turto irpiniginių lėšų suma metų pabaigojebuvo 1,83 mln. litų, oturtingiausiu vyriausybės nariuTURTINGIAUSI VALDININKAIPareigosPrezidentėMinistrasSeimo narysEuroparlamentarasApskrities viršininkastapo aplinkos ministras GediminasKazlauskas su 2,66 mln. litųturtu.Nepartinis Valdemaras Valkiūnasgali tituluotis turtingiau-AsmuoDalia GrybauskaitėGediminas KazlauskasValdemaras ValkiūnasViktoras UspaskichasAlgimantas BražionisTurtas (Lt)760 7282 308 30033 040 94264 434 6701 280 181Piniginės lėšos (Lt)1 077 830354 8933 033 3847 303 721213 10siu Seimo nariu – jo turtas siekia36 mln. litų.Viktoras Uspaskichas, skaičiuojantis71,7 mln. litų turto,tapo turtingiausiu europarlamentaruiš Lietuvos, o tarp apskritiesviršininkų turtingiausiasbuvo Alytaus apskrities vadovasAlgimantas Bražionis su 1,3 mln.litų.„Valstybės žinios“ deklaracijas skelbia kasmet. Fotodienos nuotr.Išsigelbėjimas ar fiasko?Milijardų vertas Ekonomikos skatinimoplanas (ESP) turėjo tapti ramsčiu tvarkantissu krizės padariniais. Šiandienjau pasigirsta siūlymų jį naikinti.MARTYNAS PASILIAUSKASmartynas.pasiliauskas@ekonomika.ltDar birželį Valstybėskontrolėkonstatavo, kadESP priemonės,skirtos smulkiajam ir vidutiniamverslui, yra svarbios,tačiau ne itin veiksmingosdėl pernelyg ilgai trunkančioįgyvendinimo ir mažų sumų,pasiekusių verslą.Jau šiandien pasigirstasiūlymų plano visai atsisakyti.„Jis naujo verslo neskatina.Senam verslui, kuriamgreitai reikėjo pinigų,skirtos priemonės pasirodėpernelyg nelanksčios, o kaikurie pagrindiniai plano elementai,pavyzdžiui, renovacija,pasirodė visai neveiksmingi.Kas iš to skatinimo planoteliko?“, – klausė Darbopartijos frakcijos seniūnasVytautas Gapšys. Būtentjis Seime iškėlė skatinimoplano naikinimo klausimą.Planas, anot premjeroAndriaus Kubiliaus, turėjotapti antrąja krizės įveikimoplano dalimi. Akivaizdu, kadtokie užmojai buvo pernelygoptimistiški.Biurokratijos stabdžiaiV. Gapšys pastebi, kad tuometu, kai naujam verslui reikėjopradinio impulso, skatinimoplanas to nesuteikė.„Pavyzdžiui, nors ir buvonumatytas pinigų skyrimasjau egzistuojančiam verslui,jis vyko per lėtai, procedūrosbuvo per daug biurokratinėsir galiausiai minimalios palūkanostapo didesnės neibankų suteikiamos paskolosrinkos sąlygomis“, – teigė jis.Lietuvos verslo darbdaviųkonfederacijos generalinisdirektorius Danas Arlauskastaip pat sutinka, kadskatinimo planui įsivažiuotitrukdė valdžios abejingumassulaukus siūlymų, kaip tobulintiskatinimo priemones.„Mūsų biurokratinis aparatasnerodė per didelio dėmesio,o jį atkreipus reikėjopastatyti sargą, kuris nuolatbaksnotų ir klaustų, kaip viskasdaroma.Tiesiog didžiulis inertiškumasir nenoras suvokti, kadtie siūlymai yra labai svarbūs“,– sakė jis.Iškalbingi skaičiaiESP internetinėje svetainėjegrafiškai vaizduojama, kaipsekasi įgyvendinti vienas arkitas priemones. Užklydus įskiltį„Pastatų efektyvumo didinimas“pasirodo liūdnasvaizdas: iš milijardo litų,skirtų daugiabučiams renovuoti,paskirstyta nulis.„Priemonė pasirodė visiškaineefektyvi, nors priešpertvarkant šią sritį buvo renovuotaapie 700 pastatų. Galreikėjo palikti seną modelį?Žinoma, būtų renovuota gerokaimažiau daugiabučių,Lietuvos ekonomika Europos Sąjungoje augo sparčiausiaiLietuvos ekonomika antrąjį ketvirtį augo 3,2 proc. Fotodienos nuotr.»Nevalia skolintis ir manyti, kad taispinigais galima gaivinti ekonomiką■Lietuvos bendrasis vidausproduktas (BVP) antrąjįketvirtį augo greičiausiaiEuropos Sąjungoje (ES).Tai rodo antrasis statistikosagentūros „Eurostat“ atliktas ESBVP įvertinimas.Skelbiama, jog Lietuvos ekonomikašiemet antrąjį ketvirtį,palyginti su ankstesniu ketvirčiu,didėjo 3,2 proc. Už jos rikiavosiVokietija su 2,2 proc. augimubei Estija, Suomija ir Švedija su1,9 proc. didėjusiu BVP.Tiek 16 euro zonos narių, tiekbet bent jau procesas judėtųį priekį“, – svarstė V. Gapšys.Panaši padėtis ir kitose ESPdalyse. Štai smulkiajam ir vidutiniamverslui suteikta tikvisų 27 ES narių ekonomikos vidutiniškaiaugo 1 proc., palygintisu pirmuoju šių metų ketvirčiu.Tačiau palyginti su antruoju ketvirčiupernai, euro zonos BVPaugo 1,9 proc., o visos ES – 2proc. „Eurostat“ skaičiuoja, kadES ekonomikos augimas lenkiaJAV ir Japonijos.Trečiojo ketvirčio įverčius„Eurostat” skelbs lapkritį.Lietuvos statistikos departamentasskaičiuoja, kad šaliesBVP antrąjį ketvirtį augo 6,9proc.SKAIČIŲ APŽVALGA15 mln.98919 procentų kreditams skirtossumos, o verslo aplinkosgerinimo skiltyje džiaugiamasi,kad Saulėtekio komisijapernai pateikė 58 pasiūlymus,nors iš jų įgyvendintitebuvo 8.Lietuvos laisvosios rinkosinstitutas (LLRI) laikosinuomonės, jog neteisinga,„Star1 Airlines“ ir „Star Holidays“skolos akcininkams, tiekėjams irdarbuotojams siekia 15 mln. litų.Tiek žmonių pernai deklaravo didesnįnei milijono litų turtą. Per metus milijonieriųskaičius padidėjo 2 žmonėmis.kad ESP naudojami skolintibiudžeto pinigai. „Problemanėra lėšų trūkumas ar ne tųsektorių rėmimas, tačiau nevaliaskolintis ir manyti, kadtais pinigais galima gaivintiekonomiką“, – sakė LLRIekspertas Vytautas Žukauskas.Rodo klaidasV. Gapšys akcentuoja, kadšiandien parama dalijamaatliekant pernelyg didelę atranką.„Turime suteikti vie-FAKTAI••Smulkiajam ir vidutiniamverslui suteikta 247 mln. litųkreditų iš numatytų 1,276mlrd. litų.••Daugiabučiams namamsmodernizuoti skirta 0 iš 1 mlrd.litų, o viešiems pastatams renovuotiišmokėta 326 mln. litųiš paskirtų 1,1 mlrd. litų.••Eksportui skatinti panaudota75,1 mln. litų iš numatytų154 mln. litų.Ar elgiamės tinkamai skatindami ekonomiką skolintais pinigais? Fotodienos nuotr.Seime stringa PVM lengvatos spaudaiNorima pratęsti lengvatinį PVM tarifą.Fotodienos nuotr.nodas sąlygas konkuruoti,tuomet bendrovės natūraliaiatsirinks. Dabar investuojamepinigus į visiškai beviltiškasbendroves“, – teigė jis.Anot Seimo nario, vyriausybėturėjo būti lankstesnėir stebėti ne tik priemoniųkūrimą, bet ir jų vykdymą irtaip jas tobulinti. Su tuo sutinkair D. Arlauskas. Jo teigimu,plano gairės buvo dėliojamosdar prieš pamatantkrizės padarinius, į kuriuosvėliau nebuvo atsižvelgta.■Seime kelio neprasiskinapataisos, siekiančios sugrąžintilengvatinį 9 proc. PVMtarifą knygų, laikraščių ir žurnalųleidybai bei platinimui.„Krikščionių partijos frakcija,inicijavusi šią pataisą, dar siūlonetaikyti PVM bilietams į teatrospektaklius, nepramoginiuskoncertus ir kitus kultūrinius renginiusbei sporto varžybas. Taipsiekiama, kad šie renginiai taptųprieinamesni visuomenei.Tačiau šie pasiūlymai nebuvoįtraukti į Seimo posėdžių dar-botvarkę, nepadėjo ir 47 parlamentarųparašai. Dėl to Krikščioniųpartijos frakcija ruošiasiparengti įstatymą, kuriame būtųnumatyta, per kiek laiko komitetaiprivalo svarstyti Seimo nariųpritarimo sulaukusias įstatymųpataisas.Lengvatinis 9 proc. PVM tarifasknygoms ir neperiodiniamsinformaciniams leidiniams galiojaiki šių metų pabaigos. TačiauKrikščionių partijos frakcijasiūlo lengvatinį tarifą taikyti iki2012 metų pabaigos.daugiau skaidrumo rinkoje.Žingsnis kepenųcirozės link„Pirmenybė darbo vietoms ir ūkio augimui“, – tai vienasiš šūkių, kuriuo nešini rugsėjo pabaigoje į gatves išėjotūkstančiai profesinių sąjungų narių visoje EuropojeKAETANA LEONTJEVALLRI ekspertėProtesto akcijomis išreikštasnepasitenkinimasEuropos Sąjungos (ES) valstybiųtaupymo politika. Nerimaujama,kad „taupymovakarėlis“ baigsis pagiriomissu skaudančia galva –didėjančiu nedarbu ir lėtėjančiuūkio augimu. Tačiautaupymas simbolizuoja nevakarėlio pradžią, o išgertuviųnutraukimą: kuo ilgiaujos tęstųsi, tuo skaudesnibūtų padariniai.Visų euro zonos šaliųbiudžetai šįmet deficitiniai,todėl raginimas nemažintiišlaidų tolygus skatinimuitoliau gyventi skolon. Ekonomikosstimuliavimasmokesčių lėšomis yra pinigųperdėliojimas iš vienoskišenės į kitą. Gyvenimasskolon nėra tik mūsų laikųK. Leontjeva: visų eurozonos šalių biudžetaisįmet deficitiniai.Asmeninio archyvo nuotr.problema, su ja susidurtair anksčiau. Kaip rodo Kanadospatirtis, mažinantvalstybės skolą atsikratytižalingo įpročio padariniųnėra paprasta – tai gan ilgaprocedūra. 1974–1996 metaisvalstybės skolos dydis(įskaičiuojant infliaciją)vienam gyventojui padidėjo6 kartus. Palūkanų išlaidostaip padidėjo, nes 1991metais tam skirta net 38procentai biudžeto pajamų.Naujai išrinkta valdžiapažadėjo sumažinti skolosdydį. Biudžeto programųlėšos sumažintos 12,7 proc.,kai kuriems departamentamskirsta iš peties ir lėšųnurėžta perpus, centrinėsvaldžios sektoriaus valdininkųsumažinta 16,7 proc.(padidinti buvo ir kai kuriemokesčiai). Rezultatas –nedeficitinis biudžetas jau1997-aisiais, o 1995–2007 metaiscentrinės valdžios skolossantykis su bendruojuvidaus produktu (BVP) sumažėjonuo 56,8 iki 25,1 proc.Palūkanoms 2008-aisiaisskirta 13,3 proc. biudžetopajamų.Atrodytų, sėkmė atsisakantgyvenimo skolon turėjoįkvėpti Kanadą ateityjenebežengti pragaištingukeliu. Deja, per pasaulinękrizę valstybės skolos santykissu BVP Kanadoje padidėjoiki 35,7 proc. 2009 metais.Tai rodo, kad atsikratęsžalingo įpročio niekadanegali būti tikras ir vėl betkada įklimpti į pažįstamąliūną.Europos Komisija siūlo,kad apdairios fiskalinės politikosnesilaikančios šalysmokėtų 0,2 proc. BVP dydžioįmokas į sąskaitas, suteikiančiaspalūkanas; pernelygneapdairios mokėtųįmokas į sąskaitas be palūkanų,o tai vėliau galėtųvirsti bauda. Šie siūlymaipalaimina puotas skolon susąlyga, kad jos turėtų būtitruputį ištaigingesnės – privalomosiomsįmokoms sumokėti.Laikas suprasti, kad pasirinkimasyra ne tarp tolesniųišgertuvių ir galvosskausmo, bet tarp galvosskausmo ir kepenų cirozės,gal dar blogiau. Nesugebantiesiemssavarankiškaiatsikratyti pražūtin vedančiopolinkio išeitis viena –užsikoduoti įstatymu arbaKonstitucija uždraudžiantdeficitinį biudžetą.»Nesugebantiesiemssavarankiškaiatsikratyti pražūtingopolinkio skolintis išeitisviena – užsikoduoti

8 Kitu žvilgsniu Nr. 22010 m. spalio 11–17 d.FAKTAILIETUVA••2005–2008 metais į Lietuvąiš Švedijos kasmet tekėjo10–15 mlrd. litų srautas.••2004–2008 metais NT kainosLietuvoje augo po 30 proc.••2009 metais buvo išduota100 tūkst. būsto paskolų.CV Stasys Jakeliūnas1976–1979 m. studijavo KTU(tuometiniame KPI), kuriamebaigė aukštosios matematikosprogramą.1987 m. Vilniaus universitetebaigė psichologijos studijas,gavo psichologo ir psichologijosdėstytojo diplomą. Po studijųdirbo sociologijos, vėliau –tarptautinių ryšių organizavimoir konsultavimo srityse.1995–2005 m. vadovavo investicijomsir finansams stambiojeLietuvos finansų įmonėje.nuo 2006 m. – nepriklausomasfinansų analitikas.2010 m. parašė knygą „Lietuvoskrizės anatomija“.••2005–2007 metais Lenkijojevidutiniškai per metus paskolųportfelis augo 21 proc., o Lietuvojeper tą patį laikotarpį – 50proc.S. Jakeliūno nuomone, suderinti šimto daugiabučio savininkų, kurie skiriasi tiek amžiumi, tiek socialine padėtimi, interesus – praktiškai neįmanoma. Eltos nuotr.S. Jakeliūnas: krizę lėmėšvediškas „družbos“ efektas10 metų AB „Lietuvos draudimas“finansų direktoriumi dirbęs, o dabarnepriklausomu finansų konsultantuprisistatantis Stasys Jakeliūnas netrukusišleis pirmąją knygą „Lietuvoskrizės anatomija“.EGLĖ KIJAUSKIENĖegle.kijauskiene@ekonomika.lt?Kokia Lietuvos krizės anatomijosesmė?– Esmė – švediškas „družbos“efektas. 2005–2008 metaisį Lietuvą iš Švedijos kasmettekėjo 10–15 mlrd. litųsrautas. Šis švediškų pinigųperteklius patekdavo į Lietuvosgyventojų ir įmoniųsąskaitas paskolų forma. Paskolosdėl bankų konkurencijosliejosi laisvai. Pinigųpertekliaus metu Lietuvojeveikiantys bankai 100 proc.finansuodavo paskolą. Jiemsužteko, kad po kredito grąžinimovienam šeimos nariuiliktų 600–650 litų per mėnesį.NT kainos Lietuvoje 2005–2008 metais kasmet augo po30 proc., NT vertė išaugo 4mlrd. litų.Daugiau nei pusė iš Švedijos„importuotų“ pinigųpateko į nekilnojamojo turto(NT) sektorių, dešimtadalis– vartojimo paskoloms. Taisukėlė sparčiai augantį vartojimąir lūkesčius šalyje.Dėl padidėjusios NT vertėsbuvo išduota naujų paskolųuž 4 mlrd. litų.?Kada švediškas „družbos“vamzdis buvo prisuktas?– 2008 metais pasaulį ištikotrigubas šokas, kai bankrutavo„Lemons Brothers“,Islandijos bankai ir „Parex“.Tuomet pagrindiniai Švedijosbankai nusprendė, kadBaltijos šalys – per daug rizikingosrinkos ir sumažinokredito portfelį.Švedų bankas, atidarydamasantrinį banką Lietuvojejam duoda paskoląmetams. Anksčiau paskolosterminas po metų būdavopratęsiamas, o dabar – nebe.Sutartis nepratęsiama, pinigai,skirti Lietuvos rinkai,turi būti grąžinti. Pratęstipaskolos termino neleidžiatarptautinė konjunktūra –dėl investuotojų spaudimosusitvarkyti nukristų akcijųkaina ir reitingai.Prisukus švediškų pinigųvamzdį, Lietuvos statybųsektorius 2010 metų I pusmetį,palyginti su 2008 metųI pusmečiu, susitraukė 50proc., o darbo vietų skaičiussumažėjo 50 tūkst. Per porąmetų mažmeninės prekybosapyvarta nukrito 33 proc.Tai padarė įtaką biudžetui –pajamos iš PVM nukrito taippat trečdaliu.?Kaip mes galėjom apsisaugotinuo „pumpavimo“ efekto?– Lietuvos bankas galėjoimtis iniciatyvos ir patsįvesti griežtesnius paskolųišdavimo standartus bankams.Pavyzdžiui, leisti finansuotine 100 proc., o 80proc. būsto vertės. Mažesnispaskolų srautas ir žemesnėsNT kainos būtų padėjusiosišvengti tokios skaudžioskrizės, kokioje dabar esame.?Kaip ilgai dar joje būsime?– Tam būtini keturižingsniai: nedarbo mažinimasper būsto renovacijosprogramą, stipresnė komerciniųbankų kontrolė, šešėlinėsekonomikos tramdymas,paskolos mažesnėmis palūkanomis(iš TVF, Švedijosvyriausybės, Japonijos).?Tačiau Lietuva pati nori tvarkytisavo ūkį, o ne šokti pagalTVF dūdelę.– TVF lieps susitvarkytibiudžetą – atsakingiaurinkti mokesčius. Jeigu pradėsveikti būstų renovavimoprograma, atsiras naujųdarbo vietų ir bus daugiaumokesčių. Siūlyčiau įvestisąvoką „bendras daugiabučioturtas“ (stogas, išorinėssienos ir t. t.), kurį valdytųir rūpintųsi vienas fondas.Manau, suderinti, tarkim,100 daugiabučio savininkų,kurie skiriasi tiek amžiumi,tiek socialine padėtimi, interesus– praktiškai neįmanoma.?Kodėl Lietuvoje – rekordinisnuosmukis, o Lenkijoje – tolesnisprieaugis?– Lietuvoje veikusiųbankų paskolų portfelis, be-protiškai augęs 2005–2007metais, traukiasi pusantrųmetų.Lenkijos bankai, nuosaikiaudalinę paskolas prieškelerius metus, ir toliausugeba išlaikyti paskolųportfelio prieaugį. Lietuvosmažmeninės prekybos irstatybų sektoriai 2009 metaissmuko labiausiai visojeES, tuo tarpu Lenkijoje jietoliau augo. Staigus ir toliaubesitęsiantis paskolų portfeliomažėjimas Lietuvoje didžiąjadalimi lėmė rekordinįminėtų sektorių – statybosir mažmeninės prekybos –susitraukimą.?Kodėl tokie didžiuliai kontrastaitarp dviejų šalių kaimynių?– Pirmiausia, todėl, kadLenkijoje veikiantys bankaibuvo nuosaikesni, negu Lietuvojeveikiantys Švedijosbankai. 2005–2007 metaisLenkijoje vidutiniškai permetus paskolų portfelis augo21 proc., o Lietuvoje per tąpatį laikotarpį – 50 proc.»Daugiau nei pusė iš Švedijos„importuotų“ pinigų pateko į nekilnojamojoturto (NT) sektorių, dešimtadalis –vartojimo paskoloms.NUOMONĖApie švediškos „družbos“ efektąLietuva stokoja patirtiesLNTPA nuotr.Lietuvos nekilnojamojo turtoplėtros asociacijos prezidentasRobertas Dargis: „Finansinėsinstitucijos prisidėjo prie krizėsteikdamos į rinką daug ir „pigių“pinigų, tačiau nemažiausvarbu tai, kad nebuvo valstybėskontrolės. Lietuva – jaunavalstybė, todėl stokojamepatirties krizių valdymo srityje.“AFP/Scanpix nuotr.Kaltinti vien švedųbankus nesąžiningaDanske“ banko vyresnioji analitikėBaltijos šalims VioletaKlyvienė:„Švedų bankai nėra kaltidėl NT burbulo sprogimoLietuvoje. Jie turėjo pinigųperteklių ir juos pasiūlė, oLietuvos valdžia nieko nedarė,kad suvaldytų šią „pigių“pinigų masę. Galima buvo juosnukreipti, pavyzdžiui, skatintieksportą. Tačiau visiems buvogera turėti daug pinigų ir niekoneveikti.Mums niekada negeraiAFP/Scanpix nuotr.Adakras Šeštakauskas, Lietuvosstatybininkų asociacijosprezidentas: „Tikrai negalimakaltinti Lietuvoje veikiančiųbankų, kad jie siūlė pigiaspaskolas. Pagal gyvenamojoploto, tenkančio 1 gyventojui,rodiklį Lietuva yra „uodegoje“.Pavyzdžiui, Danijoje 1 gyventojuitenka 56 kvadratiniai metraigyvenamojo ploto, o Lietuvoje– tik 26. Tai negerai, kadpaskolų išdavimo sąlygos pergriežtos, tai – kad per lengvos.

10 Diskutuokime Nr. 22010 m. spalio 11–17 d.»Atėjo atsiskaitymometas už dykai suteiktąšiltą ar šaltą kąsnį ir dėmesį– stresinę konfliktinęsituaciją.INBOX2010 10 05 Šilumos karas Ukmergėje tęsiasiMan, kaip valstybės piliečiui,gaila paprastų žmogelių, kurietampa aukštesniųjų manipuliavimoįrankėliais. Juk visas apstumdymas,stresas, dujų situacijayra dėl rajono vadovų, kuriesudarė tam sąlygas: leido, vežėmaistą ir t. t. Atėjo atsiskaitymometas už dykai suteiktą šiltą aršaltą kąsnį ir dėmesį – stresinękonfliktinę situaciją.Ar taip reikia spręsti tokiassituacijas? Mąstančiam piliečiuitikrai suvokiama, kad ne! Betkiek pas mus valstybėje yra mąstančių?Nebijau teigti, kad ne perdaug, bet valdantiesiems kartaistai labai palanku, nes gali manipuliuotižmonėmis.-AlvisGERIAUSIwww.ek.ltSKAITYTOJŲ KOMENTARAIeks bankininkas2010-10-06 08:17musu zmogeliai ir vel neriasibanku kilpa ant kaklo... matyttoks jau musu artoju budas , kolpats asmeniskai neisbandys, jokiubudu nepatikes... kol nebus fiziniuasmenu bankroto istatymo,tol su bankais draugauti gali tiksilpnaprotis...rokas2010-10-05 13:45na irode, kad kvailesniu bobu uzblondines nera:) Bravopilietis2010-10-04 13:40Nesunku patikrinti prekybininkus,nes jie turi sutartis su gamintojais,kuriose numatyta mokėjimaiuž apyvartą, lentyną, baudos užnetinkamą prekių pristatymą, kuruž vienos prekės trijų litų vertėstrūkumą, numatomos šimtatūkstantinėsbaudos. Prekybos tinklaidarosi monopolininkais ir jųšimtaprocentinis antkainis yra nepagrįstas.Todėl prekybininkamsreikia apriboti antkainių dydį, kadjis neviršytų 20 procentų įsigijimokainos. Galų gale paprastasvartotojas, norėdamas valgyti,sumoka didžiausią PVM, nors irtaip yra apiplėšiamas darbdavių.Kodėl esant tokiems prekybininkųpelnams, pardavėjų atlyginimaslieka žemiau minimumo? Kodėltenai dirbami viršvalandžiai iruž juos tinkamai nemokama?Kur žiūri darbo inspekcija? Galtik skundas juos priverčia pakeltišikną nuo kėdės?dar2010-10-04 15:38Gerai nesiskolinam, bet pensijasir pasalpas pamirskit, europiniulesu isisavinimas irgi strigtu,nes nebutu dalinio finansavimois vyriausybes ir t.t. O 40 procBVP skola europiniu masteliunera didele. Portalo pavadinimasturetu buti populistai.lt, one „ekonomistai”. Kur tie visiprotingi buvo anksciau?pilietis2010-10-04 13:44O Europai Vilnius jau nebeįdomus,jie pasiryžę keliauti poBaltarusiją, nes ten pabuvojoKubilius, nes reikėjo prašytis politinioprieglobsčio pas Lukašenką.Kubilius žiūri į ateitį rimtai.vilnietė2010-10-04 15:05Kiekvieną mėnesį mokame užnamo techninę priežiūrą (apie12 litų) tačiau neatliekama jokiatechninė priežiūra. Kai reikiapatys pasikviečiam specialistus irsusimokam už remontą. Kas galipaaiškinti kur tie milijonai dingstaProblemos žinomos, bet nieko nedaroma■Kodėl antrus metus išeilės neužkertamas keliasoro bendrovės bankrotui,nors apie tai buvo žinomadar gerokai prieš sunkumus?Apie tai kalbama portaloEkonomika.lt vaizdo diskusijoje,kurios įrašą rasitewww.ekonomika.lt.Diskusijoje dalyvavęsLietuvos socialdemokratųpartijos pirmininkas, buvęssusisiekimo ministrasAlgirdas Butkevičius teigia,jog apie blogėjančią„Star1 Airlines“ finansinęsituaciją kalbos sklandė darbalandžio mėnesį. „Aš šiąinformaciją gavau iš TarptautinioVilniaus oro uosto(TVOU) darbuotojų ir teiravausiCivilinės aviacijosadministracijos (CAA), kuriatsakė, kad jokių grėsmiųnėra“, – kalbėjo jis.Tik pradėjus „Star1 Airlines“veiklą, daliai specialistųbuvo aišku, jogbendrovė ateityje susidurssu sunkumais, nes turi tikvieną lėktuvą. Anot A. Butkevičiaus,statistika rodo,kad norint sėkmingai vykdytiveiklą, reikia bent trijųlėktuvų, nors patariamaturėti 6–7, o sėdimų vietųužpildymas skrydžių metuneturėtų būti mažesnis nei52 proc. „Yra suskaičiuota,kiek valandų lėktuvas galistovėti, skrydžių intensyvumasir kainų politika.Jei bus dirbama dempingoprincipu, bendrovė egzistuostrumpai. Be to, lėktuvodraudimo suma 250 tūkst.litų, nors, mano nuomone,ji turėjo būti mažiausiai 2–4mln. litų“, – aiškino buvęssusisiekimo ministras.„Kaip dirbantis opozicijoje,aš galėjau šaukti irprieštarauti, tačiau taippat esu buvęs ir susiekimoministru, todėl šios sritieskritikuoti man neleidžiaširdis“, – paklaustas kodėlnieko nedarė, nors žinojoapie bendrovės problemas,atsakė A. Butkevičius.Būdamas susisiekimoministru pašnekovas žinojo,kad ir pernai bankrutavusi„flyLAL“ turėjo finansiniųsunkumų. „Mes neleidomearba tiesiog nevertėme jųbankrutuoti, nes norėjomeiš jų išspausti kiek galimadaugiau, kad dalį lėšų įdėtųį įmonės gelbėjimą“, – sakėjis. Tuometinė vyriausybėbuvo paruošusi ir planąprieš krizę: „flyLAL“ pranešus,kad ji nebegali funkcionuoti,būtų leista vykdyti»Kaip dirbantis opozicijoje, aš galėjaušaukti ir prieštarauti, tačiau taip pat esubuvęs ir susiekimo ministru, todėl šiossrities kritikuoti man neleidžia širdisPOPULIARIAUSIwww.ek.lt/videorestruktūrizaciją, tačiaupasikeitus ministrų kabinetui,planas kažkur dingo, ooro bendrovė nuskrido bankrotokeliu.Kinai neišgelbėsSkelbiama, kad potencialiu„Star1 Airlines“ gelbėtojugali tapti investuotojaiiš Kinijos „HNA Group“,tačiau A. Butkevičius taivadina tik įtampos mažinimu.„Aš nematau jokiųgalimybių šiai kompanijaiatsitiesti. Būtų gerai, kadklientų nuostolius ji galėtųpadengti bent iš dalies“, –kalbėjo jis.Anot Seimo opozicijoslyderio, su įvairiais investuotojaisiš Kinijos deramasidar nuo 2007 metų.„Kiekvienais metais jie sakydavo,kad perka naujuslėktuvus, plečia oro uostus,netgi įvardindavo kiek investuos,kiek lėktuvų pirksir nuolat pabrėždavo, kadnori palaikyti kontaktus suSAVAITĖS DISKUSIJA.Kodėl Lietuvos aviacijos sektorius atsidūrė šiandieninėjesituacijoje? Kodėl antri metai iš eilėsbankrutuoja avialinijos? Kokią tolimesnę strategijąturėtume rinktis?FAKTAI••Vyriausybė vietoj nacionaliniovežėjo kūrimo nusprendėskirti 15 mln. litų strateginėmskryptims plėtoti.••Tarptautinis Vilniaus orouostas skelbia baigęs valdymopertvarkymo etapą irtaip kitąmet sutaupysiantis15 mln. litų. Tačiau A. Butkevičiausduomenimis, šiemetTVOU planuoja metus užbaigtisu 22 mln. litų nuostoliu.Apie „Star1 Airlines“ problemasbuvo žinoma dar balandžiomėnesį. Fotodienos nuotr.Lietuva“, – dėstė A. Butkevičius.Ignoruokime EKPašnekovas mano, jog vienintelėišeitis išgelbėti Lietuvosaviacijos sektorių –nacionalinis vežėjas arba josutartys su stambiomis aviacijosbendrovėmis. Tiesa,norėdama greitai pritrauktididelių žaidėjų į šalį, vyriausybėturėtų skirti tam tikrassubsidijas, nors tai prieštaraujaEuropos Komisijos(EK) direktyvoms.„Europos Sąjungos teisėsgalbūt reikėtų nepaisyti, nesvisgi pirmiausia reikia gintisavo interesus. Pavyzdys –Ryga. EK perspėjo, kad negalisubsidijuoti „airBaltic“,SAS pasiskundė Arbitražoteismui, tačiau keli metaijau praėjo, o jie labai dauglaimėjo“, – sakė A. Butkevičius.Dabartinį vyriausybėsplaną, 15 mln. litų remti strateginesskrydžių kryptis, jisvadina trumpalaikiu.čia jungiasiwww.ek.lt draugaiLANKOMIAUSIwww.ek.ltSAVAITĖS STRAIPSNIAISugalvotas naujasmokestisVyriausybė pritarė Civiliniokodekso pataisoms, kuriomisbūtų numatomos privalomosįmokos daugiabučiųremontui. Tam dar turi pritartiSeimas. Vyriausybė ne kartąyra žadėjusi, kad sunkmečiunaujų mokesčių nebus, betelgiasi atvirkščiai. Aplinkos ministerijosvadovai ramina, jogtai būtų kelių centų mokestisvienam kvadratiniam metruibuto ploto.15 užgauliausiųkompiuterinių žaidimųžmonijos istorijojeKai kurie iš šių žaidimų ironiški,kiti – iškrypėliški, dar kiti– aiškiai infantilūs, o likusieji…spręskite patys.TVF perspėja apie naująpasaulinį krachąTarptautinis valiutos fondas(TVF) perspėjo, kad didėjantisskilimas paskubomis reformuojantpasaulinę bankininkystėspramonę – tiesus kelias įfinansų krizę. Nerimą keliančiamepranešime TVF skelbiapavojų dėl kylančių skirtumųtarp vyriausybių visame pasaulyje,kai jos bando suvaldytiriziką ir kontroliuoti besaikįišlaidavimą.Pelningiausi sandoriaiper krizęPer pastaruosius kelerius metusnieko nestebino Lietuvos irpasaulio kompanijų milžiniškinuostoliai ir bankrotai. Ekonomika.ltkartu su investuotojųasociacija išrinko tris Lietuvosverslininkus, kurie per krizę sugebėjosėkmingai vystyti versląarba įvykdyti itin naudingussandėrius.Prasiskolinusi ir praskolintaLietuvaRudeniop Lietuva vėl pradėjoaktyviai klimpti į skolas.Vosprieš savaitę neskelbiamomispalūkanomis ir neįvardijamamterminui Lietuva pasiskolino dar75 mln. eurų (259 mln. litų). Irtai ne riba.

12Tryliktas puslapisNr. 22010 m. spalio 11–17 d.Tryliktas puslapisNr. 1.2010 m. spalio 1–10 d. 13KRIMINALINĖSNAUJIENOSSAVAITĖSKRIMINALŲTOP 3PANEVĖŽYS. Panevėžioapygardos prokuratūros Sunkiųnusikaltimų ikiteisminio tyrimoorganizavimo skyrius erdavė nagrinėtiapygardos teismui nusikaltimųnuosavybei baudžiamąjąbylą, kurioje nusikalstamų veikųpadarymu – didelės vertės svetimoturto pasisavinimu įtariamas59 metų panevėžietis R.P.Šiauliuose registruotos bendrovėsvadovai, paskyrę R.P.Panevėžio ginklų ir medžioklėsreikmenų parduotuvės vedėju,tuo pačiu patikėjo jam materialinesvertybes ir jų apskaitostvarkymą.Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta,kad Panevėžio ginklų irmedžioklės reikmenų parduotuvėsbuvęs vedėjas galėjo pasisavintibendrovei priklausančius132 tūkstančius 734 litus už parduotasprekes.KĖDAINIAI. Kėdainių rajone,Paaluonio kaime, praėjusiąsavaitę vagys įsibrovė įūkininko Arvydo Gudžiūno angarą.Įsilaužėliai, nepasitenkinomaždaug pusės milijono vertėskombainu „Claas“, jie dar pavogėangare buvusio sunkvežimioakumuliatorių ir degalus.Šią mašiną ūkininkas už 665tūkst. litų įsigijo pasinaudodamasES parama.LIETUVA. FNTT tarnyba įteismą perdavė baudžiamąjąbylą, kurioje trys organizuotosgrupės nariai kaltinami sukčiavimu.Vilniuje, Klaipėdoje irMažeikiuose gyvenantys kaltinamiejiįtariami neteisėtai įsigijębeveik 20 geležinkelio cisternųmazuto ir dyzelinio kuro, kurįneteisėtai pardavę į valstybėsbiudžetą nesumokėjo beveik 120tūkst. litų PVM.Sukčiavimo gija atvedė į Lietuvą■Lietuvos kriminalinėspolicijos biuras sulaukė JAVprokurorų padėkos prisidedantprie tarptautinio sukčiųtinklo išardymo.Lietuvos kriminalinės policijosbiuro Nusikaltimų elektroninėjeerdvėje tyrimo valdyba teigia,kad ji tyrime nustatė tikslią nusikaltimamsnaudotų taip vadinamųserverių buvimo vietą,jų administravimo ypatumus irpagal pateiktą JAV teisėsaugosinstitucijų teisinės pagalbos prašymąserverius kartu su veikiančiaisforumais išėmė ir perdavėJAV teisėsaugų kolegoms.Suimtas Baltarusijos pilietis26 metų Dmitrijus Naskovec,kuris valdė vieną didžiausių irįtakingiausių interneto forumų,skirtą įvairių finansinių institucijųklientų elektroninių mokėjimoinstrumentų tapatybės duomenųvagystėms ir neteisėtamtokių duomenų panaudojimui.Kontrabanda spalį (litais)Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai per dvi dienassulaikė kontrabandinių rūkalų daugiau kaip už –Realizavus šią cigarečių kontrabandą juodojoje rinkoje, valstybeibūtų nesumokėta, preliminariais skaičiavimais, per –Šalčininkų kelio poste sulaikytas Lenkijos pilietis, kuriovilkike „Scania“ rasta rūkalų, kurių vertė –Dvigubose grindyse vyras slėpė 28 dėžes nelegaliaigabenamų cigarečių. Sulaikyto krovinio vertė –326 tūkst.228 tūkst.240 2005 tūkst.70 tūkst.Nuteistas trejiems metamsBuvęs Prancūzijos banko„Societe Generale“ darbuotojasJerome‘as Kervielis Paryžiausteismo sprendimu buvonuteistas trejiems metamskalėjimo.J. Kervielis taip pat turėsapmokėti 4,9 mlrd. eurų žalą,kurią patyrė bankas dėl rizikingusjo sandorių.Jis buvo pripažintas kaltudėl klastojimo, neleistinonaudojimosi banko kompiuteriaisbei dėl piktnaudžiavimopasitikėjimu.ekonomika.ltSTT susėmėvisą grietinėlę■To dar nebuvo Lietuvosistorijoje. Specialiųjų tyrimųtarnyba (STT) praėjusiąsavaitę susėmė mažne visąAlytaus miesto grietinėlę.xxxx Miesto merą ČeslovąDaugėlą, miesto savivaldybėsadministracijos direktoriųGiedrių Čereškevičių, savivaldybėsStatybų skyriaus vedėjąSigitą Stumbrą, šio skyriausvyriausiąją specialistę JūratęSadauskienę ir UAB “Kortas”generalinio direktoriaus pavaduotojąEimutį Biekšą.J.Kervielis turės apmokėti 4,9 mlrd.eurų žalą. Scanpix nuotr.Ikiteisminis tyrimas atliekamasįtariant dokumentų klastojimąir daugiau kaip 0,5 mln.litų iššvaistymą rekonstruojantAlytaus miesto stadioną.Č. Daugėla sakė, kad jis tikrainenusipelnė tokių kaltinimų.„Jei dabar sako, kad turtasiššvaistytas, tai to turto turėjonelikti.O juk ten turtas yra. Netnežinau, kas ten galėjo būtineskaidru“, – sakė trečiadienįSpecialiųjų tyrimų tarnybossulaikytas meras.Sunkaus nusikaltimo padarymuįtariamas Alytaus miestomeras Č. Daugėla suimtas 15parų.Ekonomika.ltDėl AvižieniųKadaise neskaidriai, žaibiškai praturtėti svajoję Vilniausverslo magnatai šiandien priversti varstyti teismų duris.Dailius DargisArskandalingai pagarsėjusiųsostinės bendrovių „Interproinvesticijos“ ir „Ekologinėsstatybos“ verslininkams išbendrovės „Avižienių projektai“reikės išsipirkti že-Šiuo metu prieš teismą išdrįso stoti tiktaivienintelis R. Žaliauskas (dešinėje).Ruslano Kondratjevo nuotr.mės plotus šalia Vilniaus? Įšį klausimą spalio 12 dienąprivalės atsakyti LietuvosApeliacinis teismas.Margaspalvė publikaNe vienerius metus Vilniausteismuose narpliojama sudėtingacivilinė byla, kuriojeminimi plačiai pagarsėję sostinėsverslininkai siekė susižertimilijonus litų.Bendrovės „Interpro investicijos“direktorius RimgaudasŽaliauskas, asociacijos„Ekologinės statybos“vadovas Algis Dobrovolskas– šiuose teismuose dažnaiskambantys vardai.Vilniaus verslo elito sambūriuosekalbama, kad maždaugprieš trejus metus minėtiemsapsukruoliams gudriaisuregztą sandorį padėjoįgyvendinti buvęs investiciniusprojektus plėtojančiosbendrovės „In Real“ vadybininkasMindaugas Treigys,plotų – aršios grumtynėsstambių verslo reikalų kuratoriusLinas Ryklys ir „Interproinvesticijos“ akcininkasVidas Jelinskas.Plyti nereikalingi laukaiŠalia Vilniaus vaizdingojevietoje esančiuose Avižieniuosebuvo planuojama pastatytimodernių nuosavųnamų, daugiabučių kvartalą.Būta minčių įrengti netgimažamečiams vaikams skirtąparką, šiuolaikišką darželį.Tačiau dėl į minėtą projektą išpradžių panorusių investuoti,tačiau galop ketinimų atsisakiusiųverslininkų netikėtųveiksmų, vienas įdomesniųpastarojo meto nekilnojamojoturto projektų buvo pasmerktasžlugti.Šiandien Avižienių gyvenvietėjeplyti niekam nereikalinginiūrūs laukai.Paini istorija»Šiandien Avižienių gyvenvietėje plytiniekam nereikalingi niūrūs laukaiŠiandien tiek R. Žaliausko,tiek A. Dobrovolsko interesamsatstovaujantys advokataiLietuvos apeliacinioteismo prašo „Avižienių projektų“atstovų reikalavimuspripažinti negaliojančiais.„Šios bylos aplinkybės labaikomplikuotos, painios“,– neseniai vykusio teismoposėdžio pradžioje pareiškėteismo procesui pirmininkaujantisLietuvos apeliacinioteismo teisėjas ArtūrasDriukas.R. Žaliausko gynėjasteismą tikino, kad iš pradžių„Interpro investicijoms“ Avižieniųprojektas pasirodė originalusir įdomus.„Galima sakyti, kad bendrovėatsistojo į eilę dėlpirkimo ir pardavimo laidavimo“,– posėdyje bandė gudrautiR. Žaliausko advokatas.Pats R. Žaliauskas pakeltubalso tonu teismo salėješaukė: „Su „Avižienių projektais“nesame pasirašę jokiossutarties“.Originalią gyvenvietę suišskirtiniais objektais Avižieniuosenumačiusi steigtibendrovė „Avižienių projektai“vieną sklypą perleidonaujiems savininkams, nesbendrovę slėgė milžiniškifinansiniai įsipareigojimaibankams.Pareikalavo 11 milijonųĮ Vilniaus apygardos teismąbendrovė „Avižienių projektai“su civilinės bylos ieškiniukreipėsi 2008 metų balandį.Ieškiniu buvo reikalaujamaįpareigoti atsakovussudaryti atitinkamų žemėssklypų prekybos sutartis,nupirkti juos iš bendrovės„Avižienių projektai“ už didesnęnei 11 mln. litų sumąir taikyti laikinąsias apsaugospriemones, t. y. atsakovųturto areštą.Civilinė byla Vilniaus apygardosteisme buvo nagrinėjamailgiau nei metus.Vilniaus apygardos teismoKalbama, kad A. Dobrovolskas toliau sukasi versle, tačiau į teismo posėdžiuskažkodėl nevaikšto. Ruslano Kondratjevo nuotr.Apie Avižienių istoriją rašančius žurnalistus V. Jelinskas kaskart skundžiaŽurnalistų etikos komisijai. Mindaugo Kavaliausko nuotr.sprendimas dėl bendrovės„Avižienių projektai“ ieškiniopagrįstumo buvo priimtas2009 metų rugsėjo 11dieną.Sprendimu iš dalies patenkintibendrovės „Avižieniųprojektai“ reikalavimai.Atsakovai (asociacija „Ekologinėsstatybos“, bendrovė„Interpro investicija“ ir A.Dobrovolskas) buvo įpareigotisudaryti atitinkamų žemėssklypų prekybos sutartį,pagal kurią žemės sklypai išieškovo būtų nupirkti už 7686 321 litą.Daugiau skaitykite www.ekonomika.ltFAKTAI••Aferoje minimi asmenys itingerai žinomi tarp legalaus ir neskaidrausverslo balansuojančiųveikėjų pasaulyje: kalbama, kadA. Dobrovolskas iki šiol sėkmingaikojomis atidarinėja visų jamreikalingų Vilniaus savivaldybėjeesančių kabinetų duris.••Yra duomenų, kad jis dar 1996metais turėjo nemažų rūpesčiųdėl tuomet vykdomų finansiniųschemų.••Kai kurių šaltinių teigimu, apsukruolisL. Ryklys kadaise dirbokartu su Michailu Vinokurovu. Jieabu dėl alkoholio kontrabandoskalėjime praleido net 9 mėnesius.••L. Ryklys iki šiol sėkmingai verčiasipardavinėdamas brangų nekilnojamąjįturtą sostinės Gediminoprospekte, priešais legendinį„Neringos“ restoraną.••M. Treigys po Avižienių skandalobuvo atleistas iš bendrovės„In Real“, tačiau, liudininkų pasakojimais,sėkmingai sukasi privačiameversle. Sostinėje jis pastebėtasvairuojantis naujausiosserijos itin prabangų „Porsche“automobilį.••Bendrovės „Interpo investicijos“direktorius R. Žaliauskas irjo darbuotojai yra įsikūrę tamepačiame objekte, kuriame veikia„Žabolis ir partneriai“, prieš keletąmetų viename tarptautiniamefinansų rinkos žurnale pripažintageriausia investicijų valdymobendrove Lietuvoje.»Vilniaus teismuosenarpliojamasudėtinga civilinėbyla, kurioje minimiplačiai pagarsėjęsostinės verslininkai••Ar tiesa, kad garsios firmospašonėje toliau sėkmingai veikiasudėtingame teisiniame konflikteįsipainiojęs R. Žaliauskas? Apietai šių eilių autorius pasiteiravobendrovės „Žabolis ir partneriai“savininko Arvydo Žabolio, tačiaujis trumpai atsakė: „Nešnekėsiuapie savo draugą, kurį jūs nepagrįstaišmeižiate.“ Pokalbis buvonutrauktas jam padėjus telefonoragelį.

Nr. 2.2010 m. spalio 11–17 d.Nekilnojamasis turtas1511,1Tiek procentų apklaustų gyventojųteigė norintys keisti butą ar namą įmažesnio ploto ar ekonomiškesniošildymo būstą%»„Matyt, apsipratę su prastesne ekonomine situacija žmonėsdabartinių būsto kainų nebelaiko ypač kritusiomis“, – „NordeaBank Lietuva“ mažmeninės bankininkystės departamentovadovas Jaunius Marinskas.Daugiau gyventojųplanuoja pirkti būstą■Per artimiausius metusįsigyti būstą ketina apie27,6 tūkst. Lietuvos namųūkių arba maždaug 3 proc.šalies gyventojų.Tokius duomenis parodė„Nordea Bank Lietuva“ užsakymu„Spinter tyrimų“ atliktašalies gyventojų apklausa.Pernai panašiu metu atliktaanalogiška apklausa parodė,kad būstą ketino įsigyti apie18 tūkst. (maždaug 2 proc.)gyventojų.Šiais metais apklaustiejiatsakė, kad pirktų būstą, nesneturi nuosavo – tokią priežastįnurodė 56 proc. tyrimodalyvių. Ketvirtadalis – 26proc. – ketinančių pirkti norėtųpagerinti gyvenimo sąlygas.Tik apie 15 proc. būstą vertintųkaip investiciją (pirktų, kadgalėtų išnuomoti). Palygintisu pernai metų duomenimis,dauguma gyventojų ketinoįsigyti būstą dėl to, kad matėlabai smukusias jo kainas. Net90 proc. tuomet kaip pagrindinępirkimo priežastį nurodėpalankią būstui įsigyti kainųsituaciją nekilnojamojo turtorinkoje.M. Barthas tiki, kad ekonomikos situacija Lietuvoje– palanki investuoti. Ruslano Kondratjevo nuotr.ANA Vengrovskajaana.vengrovskaja@ekonomika.ltĮ Lietuvą žengia dar vienastambi tarptautinė kompanija.85 šalyse 800 tūkst.klientų aptarnaujantis novatoriškųdarbo vietų nuomostinklas „Regus“ įsikūrė sostinėscentre, Vilniaus gatvėje.„Regus“ viceprezidentas Vokietijai,Skandinavijai ir Baltijosšalims Michaelas Barthastiki, kad atsigaunantiekonomika ir vyriausybėsparama paskatins dar daugiautarptautinių bendroviųįsikurti Lietuvoje.?Dėl ko nusprendėte investuotiLietuvoje, Vilniuje?Baltijos regioną įvardijamekaip vieną iš vietų, kuriosenorime plėstis. Pernaiįkūrėme verslo centrą Estijoje,tad kitas logiškas žingsnis– Vilnius. Norime turėtibent po vieną verslo centrąvisose trijose Baltijos šalyse.Kai žengiame į naują rinką,siekiame surasti geriausiąvietą mieste, o Vilniuje radomefantastišką pastatą irdalyvavome puikiame pokalbyjesu jo savininku. Po pokalbiopriėjome prie išvados,kad norime čia įsikurti.?Ar manote, kad atsižvelgus įekonomikos situaciją, dabaryra tinkamas metas tokiam versluiplėstis?Be abejonės. Mūsų tarptautiniaiklientai jau vykstaį Lietuvą, taip pat deramėssu šalies įmonėmis. Žinoma,kol kas dar jaučiame krizėspasekmes, tačiau manau,kad Lietuva jau grįžta į vėžes.Vakar buvau susitikęs su keliaispotencialiais klientais.Po pokalbio su jais nutarėme,kad Lietuvoje verslo perspektyvospuikios. Niekada negaližinoti, ar jau tinkamas metas,Investuoti Lietuvoje –tinkamiausias metasTarptautinės biurų nuomos kompanijos „Regus“viceprezidentas teigia, kad šiuo metu mūsų šalyjeyra tinkamiausias metas investuoti.tad visada yra rizika. Kitavertus, be rizikos neįdomu.?Kokias kompanijas matote įsikuriančiasšiame verslo centre?Jau pasirašėme kelias sutartis.Visos kompanijos kolkas iš užsienio – Ispanijos,Serbijos ir kitų šalių. Tuo patmetu, kai čia pradėjome veiklą,Vilnių pristatėme visampasauliui. Tad normalu, kadkol kas visi klientai yra tarptautiniai,tačiau manau, kadateityje bus geras mišinys išLietuvos ir užsienio įmonių.Bet iš pradžių centras bus labiautarptautinis – matau čiaįsikuriančias programinėsįrangos, mokesčių, teisinespaslaugas teikiančias kompanijasir t. t.?Kodėl įmonė turėtų rinktisdirbti šiame centre, kuo jūspranašesni už kitus?Suktas klausimas! Mūsųklientai klausia to paties.Pirmiausia reikėtų pamatytipatį verslo centrą ir kaipjis įrengtas. Siūlome labailanksčias nuomos sąlygas– galite dirbti tik valandą,dieną, mėnesį, metus aramžinai. Išsinuomoti biurągalima vienam, dviem, dešimčiai,dvidešimčiai žmonių.Patalpas vėliau galimapakeisti – sumažinti ar padidinti,naudotis susitikimųkambariais, rengti vaizdokonferencijas. Centre yra„Regus“ centras Vilniuje siūlo visiškai įrengtas patalpas. Ruslano Kondratjevo nuotr.viskas, ko reikia – telefonųsistema, internetas, baldai,kompiuteriai bei administracijosdarbuotojai.Turime naują paslaugą– verslo klasės laukiamąjį,kuris labai patogus nuolatkeliaujantiems žmonėms.Mūsų klientai galės, pavyzdžiui,pusvalandžiui užeitiir dirbti ar išgerti kavos– tai padaryti galima bet kuriameiš mūsų verslo centrų500 miestų.?„Regus“ dirba 85 šalyse. Kaipekonomikos krizė paveikė kompanijosverslą?Negaliu sakyti, kad visiškainepaveikė. Žmonės atsakingiaupriima sprendimusdėl biuro nuomos, tačiau tuopat metu stengiasi neįsipareigotisudarydami ilgalaikesnuomos sutartis, o tai mumspalanku, nes teikiame lanksčiuspasiūlymus. Negaliuvienareikšmiškai teigti, kadpasipelnėme iš ekonomikoskrizės, tačiau naudą tikraipajutome.Žinoma, klientams daromasspaudimas dėl kainų,bet mes siūlome patrauklųmodelį, galbūt šiek tiek rizikingą.Visada galėtų būtigeriau, palyginti su puikiais2008 metais, situacija mūsųkompanijoje nėra tokia patgera, tačiau padėtis nebloga.Galų gale ar investuotume,jei būtų blogai?FAKTAI••Naujasis centras Vilniujeužima 1150 kvadratinių metrųplotą.••Centre įkurtos daugiau nei105 darbo vietos.••„Regus“ kompanija verslocentrus turi 500 miestų, 85šalyse.»Negaliuvienareikšmiškaiteigti, kadpasipelnėme išekonomikos krizės,tačiau naudą tikraipajutomePerduodami „Vilniaus vartai“■Vilniaus apygardos teismasleido bankui išieškoti190 mln. litų (beveik 55mln. eurų) skolą išverslininkoLaimučio Pinkevičiusvaldomos „Ranga IV investicijos“bendrovės.Kreditoriams perduoti Vilniauscentre esančio prabangiųparduotuvių komplekso„Vilniaus vartai“ pastatai,baldai, interjero detalės ir prabangūsdrabužiai.■Finansų ministerija siūlogyventojų pajamų mokesčioįstatymo pataisas, pagalkurias nemokant mokesčiųbūstą bus galima parduotitik tuomet, jei jo savininkasnesikeitė penkerius metus.Pataisose siūloma nuo 3 iki5 metų pailginti terminą, nuokurio neskaičiuojamas pajamųPrašymą išieškoti skolą išbendrovės „Ranga IV investicijos“teismui pateikė „Parexbanka“ (25,8 mln. eurų) ir „Parexbankas“ (29 mln. eurų).Teismo nutartimi taip patbuvo leista priverstinai parduoti„Ranga IV investicijos“priklausančias automobilių stovėjimoaikšteles, parduotuves,administracines, komercinesir prekybos patalpas, butus,kavinę ir restoraną bei naktinįklubą „Pacha“.„Vilniaus vartų“ turtas perduodamas kreditoriams. Eltos nuotr.Siūlomos pataisosmokestis. Jeigu savininkas nenorimokėti pajamų mokesčio,turėtų parduoti nekilnojamąjįturtą, kuris jam priklausė 5metus.Pasak Finansų ministerijos,dabar galiojantis trejų metųterminas yra per trumpas irskatina siekti naudotis lengvatanet ir tada, kai asmuoužsiima komercine veikla.Dabartine lengvata galimai piktnaudžiaujama. Fotodienos nuotr.

16 Užsienyje Nr. 22010 m. spalio 11–17 d.Nr. 2.2010 m. spalio 11–17 d.Užsienyje17UŽSIENIONAUJIENOS4VTVFINGRIDA MAČIULAITYTĖingrida.maciulaityte@ekonomika.ltSmerkia TVFKylančios Argentinos prezidentėCristina Fernandezde Kirchner, šalies vairą2007 metais perėmusi iš sutuoktinioNestoro Kircherio,šiemet paragino recesijos kamuojamasEuropos Sąjungosvalstybes atsisakyti Tarptautiniovaliutos fondo (TVF) rekomendacijųir skatinti vartojimą.Anot jos, būtent tokiapolitika išvedė Argentiną išskolų krizės. Po 2001 metųfinansų krizės Argentiną antkojų pastatęs prezidentasN. Kirchneris ir dabartinėprezidentė nutraukė visusryšius su TVF ir apkaltinonetinkama politika prisidėjusprie 2001-ųjų nuosmukio,išauginusio valstybės skoląiki 100 mlrd. dolerių, sparčiaiišsekinusio kapitalo srautusir padidinusio užsienio prekybosdeficitą. Dabar šaliesvaldžia užsispyrusi tikina,kad, nesuvaržyta TVF nurodymų,ji daug efektyviauvykdo ekonominę politiką.„TVF rekomendacijospranašauja, kadpasaulio centriniai bankaikitais metais įklimps į 4mlrd. JAV dolerių skolas.pasigirdo politikų ketinimųjį atnaujinti ir taip padidintioficialios statistikos patikimumą.Mat ekonomikos kilimąskelbiantis valstybinisstatistikos institutas, užsienioekspertų teigimu, ne vimlrd.Mažiau nei prieš dešimtmetį skolų pražudytaArgentina dabar po devyniaisužraktais sauganti vidaus rinką irper krizę stebina ekonomikos augimotempais.atverti ekonomiką, liberalizuotišalies finansus ir vykdytiį rinką orientuotas reformas,būtų įpainiojusios įnaują ekonomikos, socialinęir politikos krizę. O šiandiengalime džiaugtis ekonomikosnepriklausomybe ir sukurtagerove“, – teigiamaoficialiame prezidentės pareiškime.Šiuo metu šalis yra vienaiš nedaugelio pasaulio valstybių,beveik sustabdžiusiųbendradarbiavimą su TVF,bet pastaraisiais mėnesiais3000 JAV milijonierių gavo 5,2 mln. dolerių. Scanpix nuotr.Argentinos valdžia kartoja, kad išbristi iš skurdo leido tik TVF pagalbos atsisakymas. Scanpix nuotr.sada situaciją ir prognozespateikia teisingai. Oficialiaisduomenimis, Argentinosekonomika 2009 metais kilo0,9 proc., o nepriklausomųekspertų vertinimais, dėlsunkmečio nors ir uždaraBedarbio pašalpos milijonieriams■Per krizę beveik 3 tūkst.JAV milijonierių gavo bedarbiopašalpas. JAV mokesčiųinspekcijos duomenimis, išviso jie gavo daugiau nei už5,2 mln. dolerių pašalpų.šalies ekonomika galėjo susitraukti2–2,5 proc.Nacionalizavo loteriją2003–2008 metų Argentinosekonomikos augimą daugumaekonomistų tapatina2008 metais, sunkiausiukrizės laikotarpiu JAV, bedarbiopašalpos prašė 2840 piliečių,kurių metinės pajamos viršijo 1mln. dolerių. Iš jų – 806 mokesčiųmokėtojai buvo deklaravędidesnes nei 2 mln. dolerių pajamasir 17 asmenų, kurių pajamosviršijo 10 mln. dolerių.Iš viso per metus jie gavo pašalpųdaugiau nei už 5,2 mln.dolerių. ,,Stebinantys duomenys,daug didesni negu tikėtasi.Tačiau prisiminkime, kadnepriklausomai nuo gaunamųpajamų dydžio, kiekvienam kylagrėsmė netekti darbo“, – įspūdingusduomenis komentavosu atsitiktine sėkme – ir šaliesautomobilių pramonė,ir ūkininkai gavo daug naudosiš sparčiai augančioskaimynės Brazilijos. Visdėlto, kalbant apie augimąnepamirštama paminėti irAlanas Viardzas iš „AmericanEnterprise Institute“.JAV netekus darbo per pirmąsias26 savaites bedarbiopašalpas gyventojams mokaatskiros valstijos.Bedarbio pašalpos dydis vidutiniškaiyra 300 dolerių persavaitę, o iš darbo atleistasmilijonierius į pašalpą turi tokiąpačią teisę, kaip ir bet kuris kitasdarbuotojas.Iš pelenų prisikėlusi»TVF rekomendacijosbūtų įpainiojusios įnaują ekonomikos,socialinę ir politikoskrizęekspansinės C. Kirchner politikos,paskatinusios vartojimobumą. Argentinos ekonomikaipradėjus trauktis,prezidentė C. F. de Kirchnersuskubo teikti paskolastarptautiniams automobi-Sunkumai Nobeliui■Šių metų Nobelio premijos laureatai gaus mažiausiąapdovanojimą per dešimtmetį. Mat išmokos šiemetbuvo įšaldytos dėl Nobelio paramos fondo valdytojofinansinių sunkumų.Per 2008 m. krizę fondas prarado 22,3 proc. vertės.Nors dalis žalos padengta, fondo vertė siekė 3,11 mlrd. Švedijoskronų – trečdaliu mažiau nei 2000 metais.Fondas visame pasaulyje investuoja į akcijas ir nekilnojamąjįturtą.Taip siekiama išlaikyti A. Nobelio sukauptą turtą, kurisnaudojamas išmokant premijas iškiliausiems mokslo atstovams.Argentinalių gamintojams ir subsidijuotidarbo vietų kūrimą.Mažėjant šalies mokestinėmspajamoms, 2008 metaisvalstybė nacionalizavoprivačią loteriją ir pensijųsistemą. Šių metų pradžiojevyriausybė iš centriniobanko rezervo padengė 6,6mlrd. dolerių valstybėsskolą.Drastiškai didins pensijasVisgi tokios ekonomikospriemonės turėjo užslėptųneigiamų pasekmių. Vienasvarbiausių – auganti infliacija.Nors, oficialiais duomenimis,vartojimo indeksas ikišių metų liepos paaugo 11proc., neoficialiai skaičiuojama,kad jis galėjo didėti ir25 proc., tad išaugusios kainosstabdo vartojimą.Tačiau išradingoji prezidentėsu infliacija žada kovoti50 proc. didindama pensijas.Drastiškos priemonėsatgrasė ir daugumą investuotojų.Nors Argentinos vyriausybėkitais metais turėtųsugrįžti į obligacijų rinkas,labai tikėtina, kad už politikosnepatikimumą jai teksmokėti dideles palūkanas.Kitas iššūkis šalies finansams– skaidrumo didinimas.Aktyvi prezidentė, norėdamaatverti ekonomikąpasaulio rinkoms, privalėssutvarkyti šalies statistikosinstitutą ir vykdyti skaidresnęfiskalinę ir pinigų politikąbei atkurti pašlijusiussantykius su TVF.Kaip teigė „The Economist“Argentinos ekonomistasDanielis Marxas, paskutinėužduotis šaliai bussunkiausiai įvykdoma.NOBELIO PREMIJOS DYDIS(Švedijos kronomis)FAKTAIArgentina••Prognozuojama, kad Argentinosekonomika 2010metais augs 3,5–5 proc., BVP2010 metais sieks 609 mlrd.JAV dolerių arba 15 030 doleriųvienam gyventojui.••Argentina yra vienintelėG-20 šalių bloko valstybė, kurinebendradarbiauja su TVFrengdama kasmetines ekonomikosapžvalgas.••Po 2001 metų krizės BVPArgentinoje krito 18 proc., okitus penkerius metus iš eilėsbuvo fiksuojamas 5–9 proc.augimas.••Pagal perkamąją galią irBVP vienam gyventojui dydįArgentina šiuo metu yraantroji Pietų Amerikoje (poČilės).Ar dar kilsaukso vertė?Kennethas RogoffasEkonomikos ir viešosios politikosprofesorius■Niekada nebuvo lengvaracionaliai kalbėti apieaukso vertę. Per pastarąjįdešimtmetį aukso kainomspakilus 300 proc. tampa darsudėtingiau.Gruodį aukso entuziastaikalbėjo, kad metalo kainakyla iki 2 tūkst. JAV dolerių,o šiuo metu kai kurie ginčijasi,jog aukso vertė gali išaugtidar labiau.Kas galėtų paaiškintidabartinį aukso kainos augimą?Be abejo, vienas atsakymas– visiškas JAV doleriožlugimas. Kitas paaiškinimas– infliacijos baimė. Darviena grupė žmonių teigia,kad aukso vertės augimasvaromas naujų finansiniųinstrumentų, su kuriais lengviauprekiauti bei spekuliuotiauksu, išvystymas.Tačiau geriausias argumentas,galintis paaiškintišiandienines aukso kainas,yra drastiškas Azijos, LotynųAmerikos ir VidurioRytų augimas pasaulinėjeekonomikoje. Daugybėsnaujų vartotojų atsiradimasįgauna perkamąją galią,reikalauja neišvengiamoaugimo ir taip didina deficitiniųprekių kainas.Be to, augančių ekonomikųcentriniai bankaiprivalo sukaupti aukso atsargas,kurių jie turi žymiaimažiau nei turtingųjų šaliųcentriniai bankai. Auksoporeikis natūraliai išaugo,nes diversifikacija nuo JAVdolerio prie euro neatrodotokia patraukli.Aukso kainos itin jautriospasauliniams palūkanųnormų pasikeitimams.Galiausiai, auksasBuvęs TVF ekonomistas K. Rogoffas mano, kad daugelis rizikuoja investuo-neteikia jokių palūkanų, o jįišlaikyti kainuoja. Dėl žemųšiandieninių palūkanųnormų daugelyje šalių santykinaipigiau spekuliuotiauksu nei investuoti į obligacijas.Tačiau vieną dienąneišvengiamai pakilus palūkanųnormoms, aukso vertėgali staigia nukristi.Dauguma mokslininkųteigia, kad yra pakankamaisudėtinga numatyti auksokainas trumpuoju bei vidutiniulaikotarpiu. Taip,aukso kaina smarkiai pakilo,tačiau kartu pakilo irpasaulinė būsto kaina. Turtingiemsinvestuotojams,nepriklausomiems turtofondams ar centriniamsbankams prasminga laikytidalį turto aukso pavidalu.Tačiau nepaisant viliojančioaukso kainos augimo,vis dėlto daugeliui iš mūsųyra pakankamai rizikingainvestuoti į šį brangakmenį.»Aukso kaina smarkiai pakilo, tačiau kartu pakilo ir pasaulinėbūsto kaina. Turtingiems investuotojams, centriniams bankamsprasminga laikyti dalį turto aukso pavidaluNaują krizę sukels skirtingos bankų kontrolės priemonės. Fotodienos nuotr.Pranašauja naująkrachą■Tarptautinis valiutos fondasperspėja, kad augantysskirtumai paskubomis reformuojantpasaulinį bankininkystėssektorių yra tiesuskelias į finansų krizę.„Nerimą keliančiame pranešimetarptautinis valiutos fondasskelbia pavojų dėl kylančiųskirtumų tarp vyriausybių, jomsbandant suvaldyti riziką bei kontroliuotibesaikį išlaidavimą.Jei naujos taisyklės nebus pri-imtos nuosekliai, bankai ir toliauplėtos veiklą tose šalyse, kuriosetaisyklės švelnesnės. Perspėjimaspasirodė po to, kai dviejųdidžiausių Didžiosios Britanijosbankų – „Barclays“ ir Škotijos karališkojobanko – pirmininkai pripažino,kad finansų rinkos negalibūti priklausomos tik nuo atskirųišmokų ar premijų bankų darbuotojamssuvaržymų. Ekonomikos irverslo tyrimų centras pranašauja,kad centriniai bankai 2010 metaisdarbuotojams išmokės premijasuž 7 mlrd. svarų sterlingų.TIK SKAIČIAI7%1200Graikijos vyriausybė planuoja iki 2011metų sumažinti biudžeto deficitą iki 7proc. BVP„General Motors“ uždarydama „Opel“automobilių gamyklą Olandijojepanaikins 1200 darbo vietų.Turtingiausių amerikiečiųsąraše – būrys rusų■Rusai įgyvendinti amerikietiškossvajonės emigruojaį JAV. Štai keli imigrantai,kuriems pavyko patekti į„Forbes“ turtingiausiųjųamerikiečių sąrašą:Leonardas Blavatnikas, kurionaftos (TNK-BP) ir kasdieniųprekių ( „UC Rusal“) turtai leidoįsitvirtinti 31 sąrašo vietoje. IgorisOleinikovas, gimęs rusų šeimoješiaurės Irano kalnuose. Jis išlaikomilžinišką nekilnojamojo turtoimperiją, todėl išlieka 144 vietoje.Aleksandras Rovtas, gimęsSovietų Ukrainoje, sukaupė turtąprekiaudamas trąšomis ir nekilnojamuojuturtu. Jis yra 238vietoje. Aleksandras Knasteris suturtais ir pažintimis į Rusiją sugrįžo9 dešimtmetyje. Sukauptasprivatus kapitalas leido įsitvirtinti356 sąrašo vietoje.Tai tik keletas Rusijos milijardierių,kurie JAV laiko savonamais: V. Vekslebergas, naftospramonės magnato AleksandroŽukovo dukra Darja užaugo JAV.L. Blavatnikas turtus susikrovėiš naftos. Forbes nuotr.G. Sorosas smerkia Vokietijostaupymą■Milijardierius investuotojasGeorge‘as Sorosas kaltinaVokietiją per aktyviomistaupymo priemonėmis,kurios nustums euro zoną į„defliacijos spiralę“, praneša„Reuters“.G. Sorosas sako, kad biudžetostimulas, o ne biudžeto drausmė,yra būdas Europai ir JAV išbristi iškrizės.„Tokios kredito valstybės kaipVokietija deficito mažinimas –visiškas pamokų, išmoktų poDidžiosios depresijos, neigimas.Galimas daiktas, kad Europa busnustumta į užsitęsusios stagnacijosperiodą ar net dar blogiau“,– kalbėjo G. Sorosas. Anot milijardieriaus,Vokietijos kanclerėAndžela Merkel per G-20 valstybiųsusitikimą sulaukė palaikymodėl pasiūlymo spausti kitas šalistaupyti.Dėl to JAV prezidentas BarakasObama nusileido daugumai ir sutikoiki 2013 metų sumažinti JAVbiudžeto deficitą per pusę.G. Sorosas ragina atsisakytitaupymo. AFP nuotr.

18 Užsienyje Nr. 22010 m. spalio 11–17 d.Nr. 2.2010 m. spalio 11–17 d.Užsienyje19UŽSIENIONAUJIENOS39 tūkst.JAV privačiajame sektoriujedarbo vietų skaičius rugsėjįsumažėjo 39 tūkst.Nacionalinę dieną kinai atveria pinigines. Scanpixnuotr.Šventinei savaitei – 88 mlrd.■Nacionalinę dieną minintiKinija išlaidauja. Šaliespirkėjai per šventinę savaitęrestoranuose ir kavinėse,drabužių bei elektronikosparduotuvėse paliko daugiaunei 80 mlrd. JAV dolerių.Oficialius šaltinius cituojantivalstybinė Kinijos naujienų agentūra„Xinhua“ skelbia, kad parda-vimas maitinimo ir mažmeninėsprekybos sektoriuose pirmąją spaliosavaitę buvo 592,5 mlrd. juanių.Pirminiais skaičiavimais, kinaišiais metais išleido net 18,7 proc.Daugiau nei per tą pačią šventinęsavaitę praėjusiais metais. Kinijosnacionalinė diena žymi valstybėsįkūrimą 1949 metais. Tai vienasiš šventinių laikotarpių, vadinamų„auksine savaite“, kai dirbantiejituri tris laisvadienius.Estijai optimizmo netrūksta■Estijoje ekonomistaišalies perspektyvas vertinaoptimistiškai ir teigia, kadprasidėjo Estijos pakilimolaikotarpis.Iš apklausoje dalyvavusiųjųekspertų, 69 proc. respondentųteigė, kad po pusmečio šaliesekonomikos situacija bus geresnėnei yra. Pablogėjimą prognozavo5 proc., o stabilumą– 16 proc. ekspertų. 79 proc.apklaustųjų manymu, per pastaruosiusmetus Estijos ūkio situacijapagerėjo. Ekonomikos padėtįšalyje patenkinama pavadino 63proc., bloga – 32 proc., o gera– 5 proc. respondentų. Ekspertųprognozėmis, šiemet ekonomikaaugs 2 proc., eksportas ir importas– atitinkamai 18 proc. ir 19 proc.,infliacija sieks 2.5 proc., o vidutinisatlyginimas šalyje didės 1 proc.Estijos ekspertai prognozuoja ekonomikos pakilimą. Reuters nuotr.TIK SKAIČIAI17%5m.Rygos oro uoste šiemet 17 proc.padaugėjo keleiviųDanijos bankininkai prognozuoja, kadšaliai įsivesti eurą prireiks dar 5 metų„Dzeusas“ kelia paniką bankamsAktyvėjančios programišių internetinės atakos primenapasauliui apie XXI amžiaus nusikaltimų mastus.INGRIDA MAČIULAITYTĖingrida.maciulaityte@ekonomika.ltRugsėjo pabaigojeJAV ir DidžiosiosBritanijos pareigūnaiatskleidėdidžiulį visame pasaulyjeveikiantį kibernetinių nusikaltėliųiš Rytų Europos tinklą.Jungtinių valstijų Federaliniųtyrimų biuras (FTB)sulaikė daugiau nei 80 va-JAV konkurencingumassilpsta■Kuriose šalyse laisviausiaprekyba? Pasaulio ekonomikosforumo tyrime, tarpkonkurencingiausių yra tiekmažos autoritarinės (Singapūras– 1 vieta), tiek didelėsdemokratinės valstybės(Vokietija – 13 vieta).JAV šiame sąraše užėmė 19-ąvietą ir nuo 2009 metų nukritoper tris vietas.Ekonomikos nuosmukis privertėįšaldyti derybas dėl prekybossandorių, o antiteroristiniainuostatai apsunkino užsienioprekeivių galimybes įvežti savoprodukciją į šalį. Jeigu tokia padėtisišliiks ir kitąmet, JAV galiaplenkti dauguma industrializuotųvalstybių. Dauguma Amerikosgyventojų mano, kad darbovietų perkėlimas į Indiją ar Kinijąstabdo ekonomikos atsigavimą irįšaldė atlyginimus.„Wall Street Journal“ atliktastyrimas parodė, kad 53 proc. gyventojųtiki, kad laisvoji prekybapakenkė šalies ekonomikai.gystėmis iš bankų įtariamųnusikaltėlių. Skaičiuojama,kad programišiai iš RytųEuropos per kelis mėnesiusiš JAV bankų nutekino daugiaunei 3 mln. JAV dolerių.Tuo pat metu Londono policijasulaikė 19 asmenų, iškurių 11 buvo pateikti kaltinimai6 mln. svarų sterlingųvagyste iš Didžiosios Britanijosbankų. Dar penki žmonėsįtariami panašiais nusikaltimaispraėjusią savaitę sulaikytiUkrainoje. Pareigūnųduomenimis, visi sulaikytiasmenys gali priklausyti pasauliniamnusikaltėlių tinklui,kuris, pirminiais skaičiavimais,jau yra pavogęsper 70 mln. JAV dolerių.Atvykėliai iš Rytų EuroposFTB tyrimo duomenimis,nusikaltimus atliko atvykėliaiiš Rytų Europos – Baltarusijos,Rusijos ir Ukrainos.Kibernetinės atakos buvovykdomos pasitelkiant „ZeusTrojan“ (Dzeuso Trojanas)pavadinimu užkoduotą virusą,kuris buvo siunčiamaselektroniniu paštu į mažųįmonių kompiuterius. Atidariuslaišką, virusas pradedaautomatiškai stebėti kompiuteriuatliekamus veiksmus irįrašinėti svarbią informaciją,pavyzdžiui, bankininkystėssistemų, elektroniniopašto ir socialinių tinklų prisijungimoduomenis.„Zeus Trojan“ virusas jau vadinamas efektyviausiu būdu apvogti banką. Scanpix nuotr.Su studentų vizomis išRytų Europos atvykę nusikaltėliaiatidarė šimtusbanko sąskaitų JAV bankuose,į kurias nutekindavopavogtus pinigus.Daugumai sulaikytųjųJAV pareikšti kaltinimaiplėšimu, pinigų plovimu irdokumentų klastojimu. Įtarimaipateikti po metus trukusioFTB tyrimo. Prokurorųteigimu, nukentėjo daugybėJAV bankų klientų.Tarpkaltinamųjų vadovai, naujaipriimti darbuotojai, pinigųgabentojai, dalis asmenų yrakaltinami pasų klastojimu.Manoma, kad nusikaltimųvykdytojai buvo įdarbintiper socialinius tinklus irlaikraščių skelbimus. JAVžinybų teigimu, sąskaitassavo vardu atidarę nusikaltėliųtinklo dalyviai gaudavo10 proc. nuo pavogtos sumos,o likusią dalį pasidalindavoklano vadeivos.Konkurencingiausių šalių sąraše JAV – tik 19. Fotodienos nuotr.Kasdien su kitu pasuPraėjusią savaitę užsienio žiniasklaidąapskriejo tarp suimtųjųbuvusio 22 metų rusoIlja Krasajevo istorija.Šiuo metu vaikinas kaltinamasbandymu įsilaužtiį banką ir dviem kitais nusikaltimais.Didžiausia jamgresianti bausmė – 30 metųkalėjimo.Jaunuolis 2008 metų balandįį JAV atvyko su laikinąjaJ-1 viza, kurią vėliaupratęsė dėl studijų.Šių metų balandį vaikinasatidarė sąskaitą TD bankeNiujorke, naudodamasis suklastotuBelgijos pasu.Po kelių dienų tame pačiamebanke jis jau stovėjorankose laikydamas Graikijospasą.Dar dešimtį banko sąskaitųjaunuolis atidarė kituosedidžiuosiuose JAVbankuose – „Bank of Amerika“,„JP Morgan Chase“ir kituose. Po kelių mėnesiųvisose sąskaitose nugulė dešimtystūkstančių pavogtųdolerių.Pinigams tik pasiekussąskaitas, jie tuoj pat buvoišgryninami artimiausiuosebankomatuose. Keletą kartųvogtais pinigais atsiskaitytair parduotuvėse. I. Krasajevas– tik vienas iš 24 suimtųjų,atsakingų už pavogtųpinigų išgryninimą. Kitaspaviešintas įtariamasis – 22metų rusas Artiomas Tsyganovasbuvo atsakingas užtinklo plėtrą ir naujų nusikaltėliųpaiešką.XXI amžiaus nusikaltimaiBP žengia į Azerbaidžaną■Naujasis britų kompanijosBP (British Petroleum) vadovasBobas Dudley pasirašėsusitarimą dėl milžiniško„Shafaq-Asiman“ dujų terminaloAzerbaidžane statybos.„Tai – svarbi diena Azerbaidžanuiir BP, žyminti mūsų dvišalio bendradarbiavimopradžią, tyrinėjantbei vystant naujas jūros teritorijas.Dėl BP Azerbaidžanas įsitvirtino pasaulinėjenaftos ir dujų rinkoje“, –kalbėjo B. Dudley.Susitarimas buvo pasirašytas30 metų pagal vadinamąjį 50:50Šis ištobulėjęs nusikaltėliųtinklas visiems primena apieišaugusius XXI amžiaus organizuotonusikalstamumomastus, globaliai išplitusiusir technologiškai pažangius.JAV teisininko Preeto Bhararosteigimu, įprastiniuskaukėtus ir ginkluotus nusikaltėliusšiandien vis dažniaukeičia kompiuterio peleir klaviatūra apsiginklavęvagys.Bankininkai ir IT žinovai„Zeus Trojan“ virusą laikoefektyviausia priemonevogti pinigus iš internetiniųbanko sąskaitų. Kaikurios programos versijosgali nulaužti vienkartiniusslaptažodžius, kuriuos bankaisuteikia svarbiausiemsklientams. Programos autoriaipasilieka naujausiasir geriausias versijas sau irparduoda jas artimiausiemsbendrininkams.Didžiosios Britanijos tyrėjai„Financial Times“ kalbėjo,kad jiems nepavyko prasiskverbtiį vadovaujančiųasmenų tinklą, kurie kuriair platina aukščiausios kokybės„Dzeuso“ programinęįrangą.Kibernetinio saugumoekspertai teigia, kad nepaisydamišių didelio mastosuėmimų, nusikaltėliai irtoliau naudos „Zeus Trojan“ir kitus virusus, norėdaminutekinti svarbią internetovartotojų informaciją.FAKTAIVIRUSAI••Investavę 2500 dolerių ir iškūrėjų internetu įsigiję „ZeusTrojan“ virusą, nusikaltėliaidažnai susižeria dešimtis tūkstančių.••„Zeus Trojan“ virusas atsiunčiamaselektroniniu paštuį mažų įmonių kompiuterius.Atidarius laišką, virusas renkainformaciją iš bankininkystėssistemų, elektroninio pašto irsocialinių tinklų.••2006 metais išplatintas„Mpack“ virusas užkrėtėir nutekino duomenis iš 13proc. JAV, 20 proc. Japonijosir Vokietijos bei 50 proc. Rumunijoskompiuterių. „ZeusTrojan“ padaryta žala darskaičiuojama, bet manoma,kad skaičiai turėtų būti panašūsar net didesni.••Manoma, kad fiktyviassąskaitas JAV bankuose šiaismetais atidarė per 3500ukrainiečių.»Įprastinius kaukėtus ir ginkluotusnusikaltėlius šiandien vis dažniau keičiakompiuterio pele ir klaviatūra apsiginklavęvagysprodukcijos pasidalijimo formatą.Yra paskaičiuota, kad dujų telkinyjegali būti apie 17 tūkst. mlrd. kubiniųmetrų dujų, panašiai kaip ir „ShahDeniz“ dujų telkinyje, kurio 25 proc.priklauso BP.Telkinys apima daugiau nei tūkstančiokvadratinių metrų plotą ir yra650–800 metrų gylyje. Azerbaidžanas– svarbi šalis BP veiklai, kuriyra didžiausia gamintoja ir viena didžiausiųinvestuotojų į šią Kaukazošalį. Šis susitarimas yra vienas pirmųjųnaujojo BP vadovo žingsnių,siekiant atkurti sumenkintą kompanijosreputaciją, po naftos išsiliejimoMeksikos įlankoje.Naujasis BP vadovas taiso sugadintąkompanijos reputaciją. Scanpix nuotr.„Google“ – patraukliausias pasaulio darbdavys. Scanpix nuotr.,,Google“ išrinktasgeriausiu darbdaviuIngrida Mačiulaitytėingrida.maciulaityte@ekonomika.ltTyrimų ir konsultacijųįmonė „Universum“ vertino12 labiausiai ekonomiškaiišsivysčiusių šalių žymiausiasbendroves ir apklausė130 tūkst. verslo ir technikosspecialybių studentųvisame pasaulyje. Tyrimometu paaiškėjo, kad patspatraukliausias darbdavys– technologijų rinkos galiūnas,,Google“.,,Google“ jau ne pirmąkartą geriausiu išrinko tiekbūsimieji vadybininkai,tiek būsimieji inžinieriai.Tyrimo autoriai vis dėltoatkreipia dėmesį į pastebimą,didžiojo ketverto pozicijųsustiprėjimą – jam priklausoaudito konsultacinėsfirmos ,,KPMG“, ,,Ernst &Young“, ,,PricewaterhouseCoopers“ ir ,,Deloitte“.Jos nustelbė pirmąjį dešimtukądarbdavių, kuriuosišrinko verslo specialybiųstudentai.Reitingas patvirtinair pasaulinių firmųpranašumą darbo rinkoje.,,Tarptautinės korporacijoskaskart vis labiau supranta,kad kvalifikuotos darbojėgos rezervai sparčiai mažėja.Studentai pripažino, kad pats patraukliausiasdarbdavys – ,,Google“.Įmonė aplenkė tokius galiūnus kaip,,Microsoft“ ir ,,IBM“.Norėdamos išvengti problemų,susijusių su tinkamųdarbuotojų paieška,firmos turi pasirūpinti geruįvaizdžiu ir naudoti efektyviądarbdavio reklamavimostrategiją“, – tvirtina MichalasKalinovskis, ,,Universum“prezidentas.Technikos specialybiųstudentai patraukliausiaisdarbdaviais (po ,,Google“)pripažino informaciniųtechnologijų rinkos galiūnus,,Microsoft“ ir ,,IBM“.Jie taip pat įvardijo ir,,Sony“ bei ,,BMW“ privalumus.Idealių darbdaviųpriešakiniuose būriuose,kuriuos išrinko tiek vienos,tiek kitos grupės studentai,buvo nemažai skirtumų, bettrys firmos kartojosi.Už nugalėtojo ,,Google“darbdavių, kuriuos aukštaivertina tiek būsimieji vadybininkai,tiek inžinieriai,atsidūrė ,,Microsoft“ beichemijos ir kosmetikos pramonėsgigantas „Procter &Gamble“.»Technikos specialybiųstudentaipatraukliausiaisdarbdaviais taippat pripažino ITrinkos galiūnus,,Microsoft“ ir,,IBM“

20 Užsienyje Nr. 22010 m. spalio 11–17 d.Nr. 2.2010 m. spalio 11–17 d.Užsienyje21UŽSIENIONAUJIENOS625,5mln.„Apple“ gresia 625,5 mln. JAV dolerių bauda – 4pagal dydį visoje JAV bylinėjimosi dėl neteisėtonaudojimosi svetimais patentais istorijoje.Sukurtas ginklas šaudantis gelbėjimo ratus. Scanpix nuotr.Ginklas gelbėjantis žmones■Sukurtas ginklas, kuris...gelbėja žmones. Australųišradėjas Samas Adelojuspristatė gelbėjimo sistemą,skirtą žmonėms jūrojegelbėti.Už ją išradėjui buvo įteikta vienaprestižiškiausių pasaulyje, 22 tūkst.JAV dolerių vertės Jameso Dysonopremija. Ginklas panašus į įprastągranatsvaidį, tačiau jis šaudo gelbėjimoratus. Pranešama, kad specialioskapsulės gali nuskrieti iki 150metrų ir atsitrenkusios į vandenįpadidėja 40 kartų, todėl skęstantysisgali saugiai laikytis vandenspaviršiuje.Gelbstintis granatsvaidissveria 3,5 kilogramus ir turėtų tilptinet į mažiausią valtį. S. Adelojus pripažino,kad idėja sukurti gelbstintįginklą jam kilo karinių pratybų metu,todėl jis šaudo lygiai taip pat, kaip irkoviniai tokios paskirties ginklai.Vėsina Žemę?■Naujausi tyrimai rodo, kadsuaktyvėjusi Saulė vėsinaŽemę. Pradėjus mažėtiSaulės aktyvumui, Žemę pasiekiančiosšviesos ir šilumoskiekiai padidėjo.Mokslininkai prognozuoja, jogkito ciklo metu, kai padidės Saulėsaktyvumas, Žemės paviršiusims vėsti. Todėl tradiciniai klimatomodeliai „pervertino“ Saulėsįtaką tirpstantiems ledynams.Suaktyvėjusi Saulė vėsina Žemę. Reuters nuotr.TIK SKAIČIAIKometa „103P/Hartley 2“ spalį prasilenkssu Žeme mažesniu atstumu nei bet kurikita kometa per pastaruosius kelis šimtusmetų. Ją ir Žemę skirs 18 mln. kilometrų.18mln.6909Įtraukus naują koro kalbą, pasaulio kalbųsąrašas pailgėjo iki 6 909 kalbų. Pusė jų –ant išnykimo ribos.Vyrukas iš NASA:noriu keliauti po kosmosąFAKTAIKOSMOSO TURIZMASRusai kuriaviešbutį kosmoseJau keletą metų vis pasirodo žinios apie planus kosmoseapgyvendinti turistus. Tiesa, dar nei vienas projektasnebuvo įgyvendintas, bet prie kosmoso viešbučių statymoprisijungė ir Rusija.Turtingųjų prieglobstisRusijos bendrovė atskleidėambicingus planus sukurtiviešbutį kosmose turtingiemsturistams. Bendrovės„Orbital Technologies“ atstovaiteigė, kad patogią keturiųkambarių gyvenvietę įorbitą pakels iki 2016 metų.Svečiai iki viešbučio busgabenami „Sojuz“ kosminiulaivu, kuris šiuo metunaudojamas kosmonautųkelionėms į Tarptautinękosmoso stotį (TKS).Bendrovė neatskleidžia,kiek kainuos naujojo kosmosoviešbučio statyba irkaip ji bus vykdoma, tiknuolat pabrėžiamas jo patogumas.„Mūsų moduliovidus jums neprimins TKS.Viešbučio vidus turėtų būtipatogus. Taip pat bus suteikiamagalimybė per dideliuslangus stebėti Žemę“,– naujienų agentūrai „RIANovosti“ sakė „OrbitalTechnologies“ vadovas SergeiKostenko.Pranešama, kad orientuojamasiį turtingus asmenisar privačias bendroves,kurios nori atlikti tyrimuskosmose. Viešbutis turėtųskrieti ta pačia orbita kaipir TKS. Planuojama, jogpirmasis modulis turės keturiaskajutes, kuriose tilpsseptyni žmonės.Neatskleidžia kainosBendrovė kainoraščio kolkas neatskleidžia, tačiau josatstovai tikino, jog maistasbus pritaikomas pagal kiekvienoporeikius bei svarstomagalimybė pasisamdytigarsius virėjus, kurie pagamintųpatiekalus Žemėje.Pranešama, jog viešbutįstatys Rusijos valstybinėįmonė „Energia“, kuri stato„Sojuz“ kapsules bei „Progress“krovininius laivus.„Orbital Technologies“ vadovasaiškino, kad jau pasirašytane viena sutartis dėlpartnerystės. Be to, JAV irRusijos investuotojai yra»Svečiai ikiviešbučio busgabenami „Sojuz“kosminiu laivuAteityje Žemės orbitoje įsikurs ne vienasviešbutis. Scanpix/Reuters nuotr.pasiryžę investuoti šimtusmilijonų dolerių. Taip patužsimenama, kad, atsitikusnelaimei, viešbutis galėtųsuteikti laikiną prieglobstįTKS komandai.Ne pirmiejiTai ne pirmas atvejis, kadabendrovės ryžtasi statytikosminius viešbučius. PernaiBarselonoje įsikūrusi„The Galactic Suite SpaceResort“ pranešė, jog savoviešbutį į Žemės orbitą iškelsdar 2012 metais. Apsilankymokaina jame turėtųsiekti 3 mln. eurų. Už šiąsumą klientas gaus trijųdieną nakvynę bei aštuoniųsavaičių trukmės parengiamuosiuskursus tropinėjesaloje.Viešnagės metu viešbučiosvečiai 15 kartų išvyssaulėtekį, o Žemę apkeliauskas 80 minučių. Arįmanoma įrengti kosmosoviešbutį buvo tiriama dar2007 metais. Tuomet į orbitąsėkmingai buvo pakeltaseksperimentinis erdvėlaivis„Genesis II“.Kalbiname vaikiną, kuriam eilinių žmonių kelionės įMarsą ir kosminių laivų lenktynės – ranka pasiekiamos.martynas pasiliauskasmartynas.pasiliauskas@ekonomika.ltA. MacDonaldas įsitikinęskosmoso turizmosėkme. R. Kondratjevonuotr.Retkarčiais mus pasiekianaujienos, kad štai dar vienasmilijardierius nusipirkobilietą kelionei į kosmosą.Tuomet tik pavydžiai pasvarstome,kaip būtų įdomuatsidurti jo vietoje. AlexanderisMacDonaldas, dirbantistyrėju-ekonomistu vienameiš NASA tyrimų centrų Silicioslėnyje (JAV), yra įsitikinęs,kad per savo gyvenimąturės galimybę atsidurti tokiomilijardieriaus vietoje.„Aš noriu turėti galimybękeliauti į kosmosą, tačiau nenoriubūti astronautu. NoriuTikėjimas padeda išgyventiTikėjimas padeda išgyventi. Fotodienos nuotr.nusipirkti bilietą ir iškeliautiį kosmosą.Noriu pilotų ir aptarnaujančiopersonalo, betne astronautų“, – pasakojoA. MacDonaldas, atvykęs įLietuvoje vykusią pirmąjątarptautinę kosmoso konferenciją.Anot jo, būtent šiuo metu■Tyrimai parodė, kad Dievątikintys žmonės gali gyventiilgiau.Mokslininkai ištyrė, kad pacientai,kuriems buvo persodintoskepenys ir kurie stipriai tiki aukštesnėmisgaliomis, turi didesnesišgyvenimo galimybes nei neturintysjokių religinių įsitikinimų.Kai kuriems pacientams šansaiišgyventi ūgtelėjo net tris kartus.Pastebima, kad visai nesvarbu,kokiai religijai asmuosave priskyrė ir kiek dažnai jisvaikščiojo į bažnyčią ar kitą meldimosivietą. Ši studija sustiprinopastarųjų metų tyrimus, rodančius,kad religija ir tikėjimas galipakreipti ligos progresavimąviena ar kita linkme.ir vyksta procesai, kurie pastūmėtųkosmoso turizmą įpriekį. „Norint to pasiektireikia konkurencijos, skirtingųtiekėjų ir bazinės infrastruktūros– visai kaip aviacijosversle.Būtent tai ir keičiasi – turimeprivačias bendroves,kurios stato kosminius erdvėlaiviusir stotis.Ir svarbiausia, kad įtaka išvyriausybių pereina į privačiųindividų rankas“, – sakėpašnekovas.Ironiška situacijaA. MacDonaldas pastebėjo,kad privačiam verslui pradėjusdomėtis kosmosu,JAV atsidūrė ironiškoje situacijoje.„Po Šaltojo karo JAV likosu centralizuota kosmososkrydžių ekonomika, kuruž vairo stovi vyriausybė, oRusija liko su privačiomisbendrovėms, kurios pardavinėjakosminius skrydžiusturistams.Nesakyčiau, kad tai didelis„Facebook“ atsakas „Google“„Facebook“ sprendžia privatumo bėdas. Reuters nuotr.privalumas, nes Rusija perdaug neinvestavo į naujastechnologijas.Aišku, jie pastatė tvirčiausiąir saugiausią kosminįlaivą „Sojuz“, tačiau po to per30–40 metų daugiau nieko irnenuveikė, o JAV kūrė naujasraketas“, – dėstė jis.Keičiasi žaidėjaiŠiuo metu kosmoso vėliavąį priekį neša JAV, Rusija, Indija,Kinija, Prancūzija, tačiaujos daugiau specializuo-Tokiais orlaiviais artimiausiu metu į kosmosą kils turistai. Scanpix/Reuters nuotr.jasi paleidžiant palydovus.Už kosmoso turizmo vairostos privačios bendrovės, one šalys. „Boeing“, „SpaceX“,rusų „Energia“, kinų bendrovės.Tokio tipo institucijos.Kaip ir aviacijoje „Airbus“,„Boeing“, „Bombardier“ irkiti“, – potencialius kandidatusvardijo A. MacDonaldas.Jis suskaičiavo aštuoniskosmoso turistus. Tiesa, jie užbilietus paklojo milžiniškaspinigų sumas. „Tai dar kurįlaiką tęsis.Atsiminkite, kad nebuvopigu skristi pirmaisiais lėktuvais,nebuvo pigu pakiltibalionu. Pirmiausiai bus vykdomisuborbitiniai skrydžiai,kuriuos vykdys RichardoBransono „Virgin Galactic“ar kitas panašaus lygio konkurentas“,– teigė tyrėjas. Tačiauto per mažai.MacDonaldas įsitikinęs,jog ateityje kosminiai turistaikeliaus netgi į Marsą.„Yra neaiškumų dėl kosminėsradiacijos, tačiau daugrizikavome, kai persikėlėme įNaująjį pasaulį, pirmą kartąkeliavome per Atlantą arRamųjį vandenyną. Todėl,keliaudami į Marsą, taip patrizikuosime“, – kalbėjo jis.Pašnekovas neabejoja, kadrizikuoti būtų daug sudėtingiau,jei tokias programasvykdytų vyriausybės.„Tačiau tai mano pinigai irtu negali man uždrausti to daryti.Tai mano pasirinkimasir privačių bendrovių įsitraukimasleidžia žmonėms rizikuoti“,– sakė jis.Lenktynės aplink MėnulįNASA tyrėjas mano, kad kosminioturizmo plėtrai kultūrinisfenomenas yra daugsvarbiau nei naudojama technologija.„Atsitiks taip, kad reikšmingapasaulio populiacijosdalis pabuvos kosmose ir jiebus įkvėpti fakto, kad žmonijagali keltis į kosmosą.Todėl investuos dar daugiaupinigų ir galiausiai turėsimedaug žmonių, kurie patysstatysis kosminius laivus irkeliaus į lenktynes aplinkMėnulį“ – ateities viziją piešėA. MacDonaldas.Jis prognozavo, kad tai neįvyksrytoj ar po penkeriųmetų, tačiau tikisi, jog visgitai išvys. „Viskas priklausysnuo daugelio dalykų: pasaulinėsekonomikos ar kaipvystosi kultūra. Jeigu ateisvienas milijardierius ir tinkamaiinvestuos, tai visasprocesas pagreitės penkeriaisar dešimčia metų, tačiau galiatsitikti ir priešingai“, – teigėpašnekovas.Turime potencialo»Galiausiai turėsime daug žmonių,kurie patys statysis kosminius laivus irkeliaus į lenktynes aplink Mėnulį■„Facebook“ mėginadominuoti ir konkuruoti suaugančia „Google“ įtaka.„Facebook“ pristatė įrankius,kurie leis vartotojams labiaukontroliuoti asmeninę informacijąir įgalins juos susikurtidraugų grupes.Naujoji grupių savybė palengvinspusės milijardo vartotojųbendravimą su išrinktu draugųbūriu ir leis nustatyti, kad nuotraukasbei asmenines žinutesmatytų ne visi jų šeimos nariai,universiteto draugai ar kiti kolegos,o tik tai grupei priklausantieji.„Facebook“ įkūrėjai tikisi,kad tai atvers kelią didžiuliaminformacijos kiekiui, kurio žmonės••„Virgin Galactic“ bilietais įkosmosą prekiauja jau nuo2005 metų. Kainos nuo 200tūkst. JAV dolerių.••Ši bendrovė skrydžius į kosmosąplanuoja pradėti jau2012 metais.••JAV kosmoso turistas RichardasGarriottas 2008metų spalį už 10 dienų kelionęį Tarptautinę kosminę stotįsumokėjo 30 mln. dolerių.A. MacDonaldas pastebėjo,jog šiuo metu vyksta mažosioskosmoso lenktynės tarpBaltijos šalių. Jo nuomone,Lietuva turi visas galimybesaplenkti savo kaimynes.„Lietuvoje yra asmenų,kurie itin domisi kosmosu irtam turi resursų. Taip pat turitedaug studentų, kurie noristatyti kosminius laivus.Pavyzdžiui, „CubeSat“ tipopalydovo gamyba užtrunkamažiau nei metus, jo paleidimaskainuoja mažiau nei 100tūkst. eurų. Jeigu kas norsryžtūsi ir duotų jūsų studentamspriemones, Lietuva pometų galėtų atsidurti kosmose“,– dėstė jis.Tarp galimų kosmoso turizmoplėtotojų pašnekovasįvardijo ir „Ūkio banko investicinėsgrupės“ vadovą VladimirąRomanovą.„Mano didžiausias atradimas– suvokimas, kad privatūsžmonės kosmoso tyrinėjimąremia jau nuo teleskopoišradimo. Tai neturi niekobendro su vyriausybės programomis.Tai tiesiog žmonijosnoras kažką pasiekti ir tyrinėjimainiekada nesustos“,– pokalbį užbaigė A. MacDonaldas.seniau negalėjo pateikti dėl privatumonuostatų trūkumo.„Facebook“ buvo kaltinamasdėl netinkamos privatumo kontrolės,tačiau dabar suteiks vartotojamsspecialų aplanką, kuriamebus visa asmeninė jų informacija.Taip pat bus galima stebėti, kokioskitos programos turi prieigąprie jų duomenų. Šios naujovėspasirodė praėjus keliems mėnesiamspo to, kai „Google“ pateikėpranešimą apie socialinis tinklus,kuriame teigiama, kad tokie tinklaikaip „Facebook“ negali darytiperskyros tarp daugelio socialiniųgrupių, kurioms asmuo priklausorealiame gyvenime.

22 Technologijos ir žinios Nr. 22010 m. spalio 11–17 d.Nr. 2.2010 m. spalio 11–17 d.Technologijos ir žinios23FAKTAIDUOMENŲ VAGYSTĖS••2003 metais iš „Sodros“ duomenųbazės buvo pasisavintiduomenys.••Duomenų vagyste buvo apkaltintaskompiuterių specialistasJurijus Šifrinas.••2008 metais teismas J. Šifrinuipaskyrė lygtinę, vieneriųmetų laisvės atėmimo bausmę.••„Sodrai“ iš jo buvo priteista20 tūkst. litų neturtinė žala.Reikalauja žalios šviesos „Joneliams“FAKTAIHIBRIDINIAI AUTOMOBILIAI••Hibridiniai automobiliai kainuoja100 tūkst. litų.••2010 metais parduota 20tokių automobilių.Be kalėjimo,Apsaugoti duomenis darosi vis sunkiauį. Scanpix nuotr.Kol nebus asmeninės atsakomybės už duomenų, laikomų IT sistemose,saugumą, tol kaltų dėl duomenų vagysčių rasta nebus.EGLĖ KIJAUSKIENĖegle.kijauskiene@ekonomika.ltRegistrų centras,„Sodra“ ir Valstybinėmokesčiųinspekcija dėl pastebėtosduomenų saugumospragos šią vasarą uždraudėbet kokį prisijungimą perElektroninės valdžios vartų.Draudimų imtasi po to, kaielektroninių valdžios vartųprojektą už 6 mln. litų užsakęsInformacinės visuomenėsplėtros komitetas pripažino,kad jame egzistuojasaugumo spraga ir kad perminėtus vartus pasiekiamiduomenys gali būti lengvaipavogti.Vytautas Grubliauskas,Seimo Informacinės visuomenėsplėtros komiteto pirmininkas,pripažįsta, kadduomenų saugumo lygisvalstybinėse institucijoseyra nepakankamas. Juo turėtųrūpintis ir atsakomybęprisiimti viena valstybinėinstitucija – IVPK prie Susisiekimoministerijos.Nedorų žmonių yra ir busDuomenų apsaugos įstatymasnurodo, kad duomenysturi būti saugomi, tačiaukokiomis technologinėmispriemonėmis tai padaryti po-įstatyminiai aktai nenumato.Įsilaužimų būna ir į gerokairimtesnes negu Lietuvos institucijas.Pavyzdžiui, Pentagoną,CŽV. Atsakymų, kaipapsaugoti duomenis, ieškoma.Jeigu būtų lengva juosrasti, jau seniai būtų atrasti.Įstatymais niekas neapsisaugosnuo nedorų žmonių“, –sako V. Grubliauskas.Marius Važgauskas, ITbendrovės UAB „ChorusCRM“ rinkodaros vadovaspritaria, kad kol Lietuvojenebus precedento, kad, pavyzdžiui,„Sodros“ IT departamentovadovas „sėstų“arba gautų nemažą baudą užtai, kad Lietuvos gyventojųduomenys „nutekėjo“, tolapie duomenų saugumą nėrako kalbėti.„Egzistuoja kolektyvinėatsakomybė, arba kitais žodžiaistariant – „kalti visi,todėl kaltų nerasta“. Kol bustoks duomenų apsaugos įstatymas,tol jie saugūs nebus“,– sako M. Važgauskas.JAV kalėjimas egzistuoja„Be abejo, yra labai nedaugžmonių, kurie turi priėjimąprie visko, nes jie turi paleistiį dirbą kompiuterius.Mes privalome jais pasitikėti,nes jie žino, kad piktnaudžiaujantpasitikėjimupraras minėtas privilegijas,o kartu ir darbą. Nežinau„Google“ darbuotojo, kurisuž informacijos vagystę kalėtųkalėjime. Tačiau žinau,kad yra žmonių iš kompanijų,kuriose aš anksčiaudirbau, ir kurie sėdo į kalėjimądėl informacijos vagystės.Pagal Amerikos teisę,jeigu neteisėtai naudojiesiir atskleidi valstybinio sektoriausįmonės informaciją,tiesiogiai susijusią su jos finansais,privalėsi sumokėti250 tūkst. USD baudą arsėsti į „belangę“ 5 metams“,– „Ekonomika.lt“ savaitraščiuiišskirtiniame interviukalbėjo Vintas G. Cerfas,„Google“ viceprezidentas.Suomių kapitalo įmonėUAB „Affecto Lietuva“ (Vilnius),diegianti sudėtingas irstambias programines IT sistemasLietuvos finansinėmsinstitucijoms, siekdama stiprintiduomenų saugumolygį, anot bendrovės generaliniodirektoriaus KęstučioNaujokaičio, ėmėsi vidiniųorganizacinių priemonių –patobulino darbo sutartiskliento/užsakovo duomenųtvarkymo konfidencialumuiužtikrinti. Šie darbosutarčių sąlygų pakeitimųpriedai buvo pasirašyti suvisais įmonės darbuotojais.nebus irduomenųsaugumoTaip pat buvo papildytos sutartys,pasirašomos su klientais,įterpiant punktą dėlduomenų tvarkymo principiniųįsipareigojimų. Taip patbuvo atlikta detali „AffectoLietuva“ informacijos saugumoužtikrinimo procedūrųanalizė ir išorinis auditas beipradėtas diegti informacijossaugumo standartas. Įdiegusstandartą jį sertifikavomeautorizuotoje sertifikavimoagentūroje. Kasmet vykstaperiodinis standarto vidinisir išorinis auditas – sertifikatopratęsimas.„Įmonės, tvarkančios asmensduomenis, privalo laikytisinformacijos saugumostandartų ir reikalauti šiųstandartų laikymosi iš trečiųjųšalių – paslaugų teikėjų,kurie gauna prieigąprie asmens duomenų“, –sako „Affecto Lietuva“ generalinisdirektorius KęstutisNaujokaitis.»Egzistuoja kolektyvinė atsakomybė, arbakitais žodžiais tariant – „kalti visi, todėlkaltų nerasta“Duomenų saugumu turėtųrūpintis ir atsakomybę prisiimtiviena valstybinė institucija.Scanpix nuotr.Pramonininkų konfederacijos surengtoje diskusijoje„Elektromobiliai Lietuvoje: kada?EGLĖ KIJAUSKIENĖegle.kijauskiene@ekonomika.ltRealybė ar iliuzija?“ nuspręstajau dabar pradėti žygiuotikeliu link taršą mažinančiųautomobilių. „Keliaslink elektromobilių nėra lengvas,bet eiti reikia pradėtidabar. Turime parengti atitinkamąsistemą ir pateiktisiūlymus vyriausybei beiSeimui. Vien kalbomis, kaipgera, gražu ir ekologiškavažinėti elektromobiliais,nieko nepasieksime. Vokieti-jos valstybinėje energetikosprogramoje iki 2020 metųyra numatytas 1 mln. elektromobiliųpanaudojimas,o mūsų programoje nėra nėvieno žodžio apie elektromobilius.Švedijos savivaldybėuž savo pinigus įrengė tokiųautomobilių įkrovimo stotis.Mes siūlysime mažesniusPVM, kelių, automobiliųstovėjimo aikštelių ir kitusmokesčius“, – kalbėjo BronislovasLubys, Lietuvos pramonininkųkonfederacijosprezidentas. Anot jo, vienapagrindinių problemų, kadšiuo metu elektromobiliaiyra brangesni už tradicinius.Be to, Lietuvoje trūksta tokiųautomobilių techninio aptarnavimocentrų. „Norint, kadelektromobiliai, kurie yrabrangūs, palyginti su tradiciniais,taptų konkurencingi,reikia mažinti su jais susijusiusmokesčius. Planuojama,kad pasaulinėje mašinų pramonėje2050 metais neliks tokioreiškinio, kaip CO2 išmetimasį orą“, – sakė B. Lubys.Kasmet – po 20„Tokvilos“, Lietuvoje prekiaujančioshibridiniais„Toyota Prius“ modeliais,direktorius Petras Ignotassako, kad šiuo metu hibridi-Medūzos tarnaus mokslui■Švedijos mokslininkaisutrynė tūkstančius ŠiaurėsAmerikoje plačiai paplitusiųmedūzų, kad išgautų jųbaltymus, kurie gali būti panaudojamimikroskopinėsekuro ląstelėse.Medūzos turi žaliuosius fluorescentiniusbaltymus, kurieleidžia joms švytėti tamsoje.Mokslininkų komanda, vadovaujamaZackary Chiragwandiiš Chalmerso technologijosuniversiteto Gioteburge, išgavinėjošiuos baltymus ir naudojojuos biokuro ląstelių gamybai.Užlašinus baltymų ant aliuminioelektrodų bei paveikus juosultravioletiniais spinduliais yrapagaminama elektros srovė,tinkama tiekti nanoprietaisams.Nanoprietaisai yra prietaisai,matuojami nanometrais, kurvienas nanometras yra milijardinėvieno metro dalis. Jųnaudojimas medicinos srityjeyra dar tik pradinėje stadijoje,o vienas iš didžiausių sunkumųyra energijos tiekimas šiemsprietaisams. Kitų tyrimų metubuvo atrasti metodai dirbtinai išgautižaliuosius fluorescentiniusbaltymus laboratorijoje naudojantbakterijas. Sėkmingo tyrimoatveju nereiktų naudoti dideliųkiekių medūzų. Z. Chiragwanditeigimu, šios kuro ląstelės galibūti naudojamos savarankiškaitiekiant energiją nanoprietaisams,esantiems žmogaus kūneir padedantiems kovoti bei atskleistiauglius, medicinines diagnozes,komunikacijos prietaisusar net išgydyti aklumą.niai automobiliai kainuojaapie 100 tūkst. litų. 2008 metaisjų buvo parduota 20, šiemet– taip pat 20.Stasys Brundza, Lietuvos automobiliųverslininkų asociacijosprezidentas, sako, kadpasaulinė transporto elektrifikacijayra skirta taršos mažinimuiir pasaulio klimatokaitos problemų sprendimui.„Ar patys gaminsime elektromobilius,ar naudosimepasaulinių gamintojų mašinas?Moksliniams tyrimams„Toyota“ skiria 8 mlrd.eurų, iš jų apie pusė – taršosmažinimo tikslams. Iškur pas mus tie milijardai?Reikia rimtų saugumo bandymų,nes atsiranda avarijos(aukšta įtampa). Gamintielektromobilius ne taip paprasta,kaip atrodo, o jų naudojimuireikia infrastruktūros,“– sako S. Brundza.Lietuviškasis „Jonelis“Medūzos turi žaliuosius fluorescentinius baltymus, kurie leidžia joms švytėti tamsoje. Scanpix nuotr.Lietuvos gatvėse galima pamatytivos vieną kitą elektromobilį.Fotodiena nuotr.EVaidotas Lašas, šią vasarąįkurtos Lietuvos elektromobiliųasociacijos, vienijančioselektromobilių entuziastus,direktorius, minėjo,kad kauniečiai jau yra sukūrębadomąjį elektromobiliomodelį „Jonelis“. KitaKauno bendrovė „Elinta“yra pagaminusi elektrinįmotorolerį.Mindaugas Milušauskas išVilniaus taip pat yra sumontavęselektromobilį.„ES šalys turi subsidijų elektromobiliamsir įkrovimostočių standartus, o mūsųNeringos savivaldybė visdar ima taršos mokestį uželektromobilio įvažiavimą“,– sako V. Lašas.»Kelias link elektromobilių nėralengvas, bet eiti reikia pradėti dabar

24 Skaitmeninė karta Nr. 22010 m. spalio 11–17 d.Nr. 2.2010 m. spalio 11–17 d.Skaitmeninė karta25FAKTAISTUXNET„Stuxnet“ – pirmasis žinomas kibernetinisvirusas, kuris užkrečia energijosperdavimą valdančias sistemas.leonas grybauskasleonas.grybauskas@ekonomika.ltŠiuo metu juo užkrėstijau dešimtystūkstančių kompiuterių,infekcijųskai-čius sparčiaiauga.JAV privataus sektoriaussaugos ekspertai tvirtina,kad vyriausybės viešosiosataskaitos apie „Stuxnet“kirminą – pirmąjį pasaulyježinomą nepaprastai galingąkibernetinį ginklą – neretaibūna pasenusios arba nekompetentingos,rašo „The ChristianScience Monitor“.Amerikos vyriausybėssaugos ekspertai yra vienigeriausių pasaulyje.Tačiau jų ,,ginklo broliai“iš privataus sektoriaus negalisuprasti, kodėl vyriausybėsviešai skelbiama informacijaapie šį baisųjį kirminą taipdažnai būna nutylima, pasenusiar neišsami.Pasislėpęs vyriausybės tinklalapyje,Gamybos valdymoir kontrolės sistemų saugumoužtikrinimo greito reagavimopadalinys (Industrial ControlSystem-Cyber EmergencyResponse Team – ICS-CERT),kuris įeina į Nacionaliniosaugumo departamento (Departmentof Homeland Security– DHS) sudėtį, skelbiaapie pavojų ir talpina biuletenius,kuriuose pateikiama„Stuxnet“ kirmino analizė,pareigingai registruojaminuo liepos mėnesio, kai kirminasišlindo į viešumą, gautiduomenys.Tačiau visa informacijavelkasi iš paskos, kartaisatsilikdama keletą dienų nuoprivačių tyrėjų ir antiviru-„Stuxnet“kirminasatšliaužiasines programas kuriančiųkompanijų jau paviešintosmedžiagos. Panašu, kadvyriausybė arba nesugebapateikti išsamios techninėsinformacijos, galinčios padėtiapsaugoti šalį, arba – politiniaisar strateginiais sumetimais– nusprendė tik apsimesti,kad stengiasi kovoti su„Stuxnet“. Buvę valstybės tarnautojaiir „Stuxnet“ ekspertaisako, kad JAV vyriausybėiki šiol atsisakė pateiktidetales, kurios būtų naudingos40–50 Jungtinių Valstijųgamybos valdymo ir kontrolėssistemų, kurias įtariama,kad užkrėtė ši naujos kartoskibernetiniam karui pritaikytaprograminė įranga. Toksvyriausybės elgesys, anot jų,užsikrėtusias JAV korporaci-••Kompiuterio virusas„Stuxnet“ gali sutrikdyti Vokietijosbendrovės „Siemens“sukurtą „Simatic WinCC“ SCA-DA programinę įrangą.••Ši įranga skirta įvairiomspramoninėms sistemomsvaldyti, pradedant eismoreguliavimu ir baigiant vamzdynųir branduolinių jėgainiųsistemomis.••„Siemens“ atstovų teigimu,sprendžiant iš „Stuxnet“ypatumų, jis buvo sukurtastaip, kad aktyvuotųsi tik toseatominėse jėgainėse, kuriosenaudojama specifinė techninėįranga.••Spėjama, kad „Stuxnet“siunčia duomenis į Malaizijojeesantį serverį, kurisgalėtų būti valdymo centras,perimantis programuojamųloginių valdiklių, naudojamųpramoninei įrangai valdyti irstebėti, kontrolę.Šiuo metu naujuoju kibernetiniuvirusu šimtai tūkstančių kompiuterių,infekcijų skaičius linkęs sparčiai augti.Reuters nuotr.jas palieka neapsaugotas nuoatakų ateityje.Vokietijos tyrėjas RalphasLangneris Merilende‘askompiuterinių sistemų ir internetosaugumo konferencijojesukūrė sprogusios bombosįspūdį, paaiškindamas,kaip „Stuxnet“ – pirmasisžinomas nusitaikantis kibernetinisginklas – susirandataikinį.Jo paskirtis yra į ką norsnusitaikius tiksliai smogti,pavyzdžiui, į branduolinėsjėgainės valdymo sistemą.Neseniai antivirusines programaskurianti kompanija,,Symantec“ vėl nušluostėnosį vyriausybės tyrėjamsir atvėrė 49 puslapių detalųplaną, kuriame aiškinamakaip kovoti su „Stuxnet“.Kai kurių ekspertų nuomone,planas skirtas išvesti išrikiuotės Irano branduoliniusobjektus.Šios kompanijos analizėpaaiškina ne tik kaip veikia„Stuxnet“, bet ir nurodo svarbiausiusžingsnius kaip jįnukenksminti.Viena „Stuxnet“ dalisįšliaužia į gamybos valdymoir kontrolės sistemą. Tuotarpu kita dalis visa jėga smogiaprogramuojamiems loginiamsvaldymo įrenginiams(PLC) – gyvybiškai svarbiemskompiuteriams, kurie tiesiogiaivaldo korporacijose arkitur stovinčius robotus.Anot ,,Symantec“, 60proc. iš 100 tūkst. pasaulyjeužkrėstų kompiuterių yraIrane. Ir tik mažiau nei 1 proc.– JAV (apie 900). Ar atšliauššis kirminas iki mūsų?»Viena „Stuxnet“ dalis įšliaužia į gamybos valdymo irkontrolės sistemą. Tuo tarpu kita dalis visa jėga smogiaprogramuojamiems loginiams valdymo įrenginiamsTechnologijų verslininkai su savo idėjomis plūsta į Silicioslėnį, norėdami tapti naujuoju „Google“ ar „Facebook“.Tačiau vos kelios iš daugiaunei šimto naujai įsteigtųkompanijų, kurios pateikėsavo prekes „Demo Fall2010“ pasirodyme bei SanFranciske vykusioje „Tech-Crunch Disrupt“ konferencijoje,sugebės pasiekti tokiasdaugiamilijoninių kompanijųaukštumas.„Financial Times“ iškiria kelisparodos eksponatus. „LarkUp“ yra Masačusetso technologijosinstitutą baigusiosJulios Hu idėja. Prietaisaspaverčia „iPhone“ žadintuvu,kuris yra padėtas šalia lovos irgali būti įkraunamas per USBjungtį. Nustatytu laiku prietaisasBluetooth ryšiu siunčia signalusį miegančiojo antriešį,kuris pradeda vibruoti ir taipbe garso pažadina, nesutrukdydamasšalia miegančiamIT verslininkai plūsta į Silicio slėnį. AFP nuotr.Silicioslėnionaujokaižmogui. Šį signalą sukurtipadėjo Harvardo medicinosmokyklos miego ekspertai,kad miegantysis nepriprastųprie vibracijos.Dar vienas išradimas, kurisgali būti naudingas studentamsyra „Kno“ – didelioformato prietaisas, skirtasakademinei bendruomenei.Dviejų ekranų įrenginys„Kno“ sudarytas iš dviejų 14,1colių liečiamųjų ekranų. Studentaigali skaityti vadovėliusviename ekrane, tuo patmetu naršydami internete,braižydami, spausdindamiar atlikdami skaičiavimuskitame. „Kno“ kūrėjai teigia,kad šį įrenginį pardavinėjantuž daugiau nei tūkstantį JAVdolerių, jis atsipirktų per 13mėnesių. „Veebeam“ yra darviena kompanija, kuri mėginsįsitraukti į didžiųjų žaidėjųrinką. Įrenginys leidžia vartotojamspersiųsti kompiuterioatvaizdus ar failus į televizoriausekraną didžiausiaįmanoma ryškumo kokybe (1080 p rezoliucija). Yra daugeliskitų prietaisų, kurie atliekatokią funkciją, tačiau„Veebeam“ viena pirmųjų,kuri naudoja „Wireless USB“technologiją. Parodoje taippat buvo galima pamatytineįprastų paslaugų derinių.Pavyzdžiui, mišri socialinė„Bump“ paslauga leidžiasusisiekti su automobiliųnumerius užregistravusiaisžmonėmis. Bet kas pastebėjęsautomobilio numerį galisusiekti su jo savininkuir pranešti apie nedegantįstabdžių signalą ar tiesiog pakviestiį pasimatymą.NUOMONĖPrielaidos, kad pastaruoju metu sparčiaiplintantis kirmino tipo virusas „Win32/Stuxnet“ yra kiberataka, kuria siekiamasutrikdyti Irano atominių elektrinių darbą– menkai pagrįstos“, – tvirtina TomasParnarauskas, antivirusinės programinėsįrangos gamintojai ESET Lietuvojeatstovaujančios bendrovės „NOD Baltic“vadovas.Pasak jo, virusas sparčiai plinta ir užkrečiacivilių vartotojų kompiuterius, o masinėkenkėjo sklaida tik didina jo aptikimo irefektyvios apsaugos parengimo tikimybę.Toks neapdairumas nėra būdingasorganizuotoms kiberatakoms.Kibernetinė ataka prilygsta bombai2.„Kirminas1. 3.plinta įdomiu principu. Jei taibūtų konkrečiam tikslui pasiekti skirtaataka, virusas nesistengtų kuo sparčiauplisti, nes masinė sklaida padidinaaptikimo pavojų. Pavyzdžiui, jei kirminokūrėjų taikiklyje yra JAV pramonėssistemos, kūrėjas nenorėtų, kad virusasbūtų aptiktas kitose pasaulio dalyse. Šiokirmino gebėjimas kelti grėsmę elektrosenergijos perdavimo tinklams visamepasaulyje gali būti labai patrauklus teroristųgrupėms“, – teigė ESET techninėsplėtros vadovas Randy Abramsas.Vokiečių kibernetikos ekspertas RalphasLangneris pabrėžė: „Tai ne programišiaus,sėdinčio tėvų namų rūsyje,darbas. Asmeniškai manau, kad ištekliai,reikalingi tokiai atakai, gali būti skiriamitik valstybės.Garantuoju, kad tai tiesioginė kibernetinėataka, kurios uždavinys – fiziškaisunaikinti pramonės įrenginius. Tai nešnipinėjimas, o sabotažas.Kirminas plinta įdomiu principu.Scanpix nuotr.

28 Įdarbinti pinigaiNr. 22010 m. spalio 11–17 d.Nr. 2.2010 m. spalio 11–17 d.Įdarbinti pinigai29Ana Vengrovskajaana.vengrovskaja@ekonomika.ltPasaulį purto auksokarštligėAnalitikai daugiaunei prieš metusprabilo apie besipučiantįauksoburbulą ir įspėjo, kad jis greitaisprogs.Tačiau metai praėjo, ogeltonojo metalo kaina šuoliuojatoliau ir praeitą savaitęperkopė 1300 dolerių užunciją ribą.Nupirko 10 kilogramųIki 2009 metų įsigyti investicinioaukso Lietuvoje nebuvoįmanoma, tačiau per pirmąjįpraeitų metų pusmetį vienapo kitos atsirado net aštuoniosbendrovės, siūlančiosinvestuoti į taurųjį metalą.Šiuo metu Lietuvos prabavimorūmai jau yra užregistravę19 ūkio subjektų, deklaravusių,kad vykdo ar vykdysprekybą investiciniu auksu.„Anksčiau žmonės neturėjoinformacijos apie investavimąį auksą, nes Lietuvojeto nebuvo galima padaryti,dėl to mes ir atidarėme savoįmonę“, – sako vienos iš pirmųjųinvesticinį auksą Lietuvojeparduoti pradėjusiųbendrovių „Aurum LT“ direktoriusAlgirdas Urbonavičius.Pašnekovas tikina, kadnuo veiklos pradžios, klientųskaičius tik augo ir teigia,kad kyla ne aukso kaina, onuvertėja pinigai, todėl šis»Bankai žaidžia supinigais. Jeigu juosten padėsite, pinigussuvalgys infliacija,o auksas niekadanenuvertės iki nulio,kaip gali nuvertėti,pavyzdžiui, akcijosAukso kaina nepaliauja stebinti. Perspjaudama visas prognozes per pastaruosiuskeletą metų ji pakilo net keliasdešimt procentų.metalas parduodamas brangiau:„Bankai žaidžia su pinigais.Jeigu juos ten padėsite,pinigus suvalgys infliacija, oauksas niekada nenuvertėsiki nulio, kaip gali nuvertėti,pavyzdžiui, akcijos.“Kad investicijoms į auksąpopuliarumo netrūksta tikinair „Snoro“, kol kas vienintelioLietuvoje banko, užsiimančioinvesticinio aukso prekyba,atstovas Tomas Vaišvila.„Be abejo, investicija populiariir aukso kainos šiuometu pasiekė piką“, – teigia„Snoro“ viešųjų ryšių irrinkodaros departamentoviešųjų ryšių skyriaus viršininkas.Šiuo metu Lietuvoje galimaįsigyti tiek investicinioaukso, tiek įvairių svoriųaukso luitų arba monetų.Anot A. Urobonavičiaus, jobendrovės klientai dažniaurenkasi aukso luitus nuo 20iki 100 gramų svorio. Tačiau„Snoro“ atstovas T. Vaišvilateigia, kad jų klientai dažniauįsigyja monetų. „Skaičiuojantpagal svorį, daugiauNuo 2009 metų aukso luitai ranka pasiekiami ir lietuviams. Scanpix nuotr.perka aukso luitais, tačiaupagal sutarčių skaičių – daugiaunuperkama monetų.“Sunkiausias iki šiol „Snoro“parduotas aukso luitas svėrėnet 10 kilogramų. Jis šią vasarąbuvo įsigytas už maždaug10 milijonų litų.Investuoti – tik ilgamAnot pašnekovų, įmonėse,kuriose jie dirba, auksokaina kasdien kinta, tai priklausonuo Lietuvos ir pasaulionaujienų. „Kaina keičiasipo bet kurios žinios. Atkrei-piamas dėmesys į tai, kaipvalstybės elgiasi su auksoatsargomis, ar bankai išpirkinėjaauksą ir t. t.“, – sakė T.Vaišvila.„Kaina nuolat kinta, pavyzdžiui,praeitą savaitęmes ją sumažinome. Šimtasgramų aukso šiandien kainuoja3300 eurų arba 11394litus“, – savaitraščiui Ekonomika.ltpasakojo A. Urbonavičius.Kalbinti pašnekovai apieaukso kainos pokyčius rinkojeartimiausiu metu kalbaitin atsargiai. Anot jų, taigana neprognozuojamasdalykas, bet pažymi, kadinvestuodami ilgam laikuiklientai nuostolių patirti neturėtų.Tačiau spekuliacinio pobūdžiokelių mėnesių investicijosnepasiteisins. „Mesmatome, kad tai perspektyviilgalaikė investicija ir ateityjematyti augimo kreivė.Geriau investuoti ilgesniamlaikotarpiui, nes tik per trismėnesius kaina gali ir pakilti,ir nukristi. Iš klientųkalbų suprantame, kad jie įauksą investuoja ilgam “, –sakė T. Vaišvila.„Auksas – ilgalaikė investicija,todėl negalima investuoti,pavyzdžiui, skolintųpinigų“, – sakė „AurumLT“ vadovas, ir pažymėjo,kad visus kol kas stebinantitauriojo metalo kaina stabilizuotisir kristi galėtų tuomet,jei vyriausybė stabdydamakrizę priimtų tinkamųsprendimų.Kada sprogs?Jau ilgiau nei metus analitikaiprognozuoja, kada turėtųsprogti aukso burbulas.„Vilnius Invest 2010“ viešėjęsir investavimo paslaptimisdalinęsis investuotojas išRusijos Konstantinas Bočkariovasteigė, kad, jo manymų,aukso kaina šiuo metu yralabiausiai išsipūtęs burbulas,sprogsiantis kitų metųantrąjį pusmetį.Investuotojai tradiciškaiatsigręžia į auksą sunkmečiu,tad nenuostabu, kadbūtent 2008 metais maždaug700 dolerių už unciją siekusiaukso kaina pradėjo kilti irnegali sustoti iki šiol. Kai kurieanalitikai ir dabar teigia,kad šiuo metu auksas yraFAKTAI••Aukščiausia aukso kainabuvo 1980 metais. Tuometji pasiekė 850 dolerių (šiuometu atitiktų 2200 dolerių).••Nuo 2008 metų prasidėjusiąaukso karštligę „CNNMoney“ įvardija kaip trečiąjąistorijoje.••Pirmoji aukso karštligė prasidėjo1848 metais, kai Kalifornijojebuvo atrasti brangiojometalo klodai. Tuometšios valstijos populiacija peršešerius metus išaugo nuo 15iki 300 tūkstančių žmonių.••Antroji aukso karštligė vyko1974–1980 metais, kai JAVnamų ūkių valdytojai pirmąkartą po Didžiosios depresijosgavo galimybę investuotiį auksą. Kainos pašoko nuo100 iki 850 dolerių už unciją.saugiausia investicija.Šiai nuomonei pritaria iržinomas Rusijos ekonomistasMichailas Chazinas, kurisprognozuoja, kad auksokaina augs iki 2000 doleriųuž unciją. Ekonomistas taippat pasidalijo nuomone,kur Rusijos investuotojamsreikėtų laikyti aukso aktyvus.„Ne banko seife (tengali įvykti kaukių šou dalyvaujantOMON) ir ne popieriuose,o sode užkastamestiklainyje“, – ekonomistožodžius cituoja dp.ru.Beje, JAV finansinis komentatoriusPeteris SchiffasCNN televizijai yra pareiškęs,kad aukso kaina gali pakiltinet iki 5000 dolerių.„Danske Bank“ vyr. analitikėBaltijos šalims VioletaKlyvienė teigia, kad auksokaina peršoko visas prognozes.„Šiandien galime pasakyti,kad dabartinė auksokaina jau viršija mūsų prognozes,kurios buvo numatytosiki pat metų pabaigos“,– sako analitikė.Jos teigimu, investuotojaiperką auksą, nes kol kas darnėra aiški padėtis dėl ekonomikosatsigavimo, todėlbando apsisaugoti nuo galimosinfliacijos.„Dabar aukso kaina pasiekėviršūnę. Tai nulėmėdolerio susilpnėjimas irnežinomybė, kada atsigausekonomika. Dėl to investuotojaiiš aukso rinkosneišeina. Tačiau sunku prognozuoti,ar galima tikėtispasikeitimų. Akivaizdu, kadaukso kaina jau yra pasiekusirizikos kulminacija, omūsų banko analitikai prognozuoja,kad rudenį išvysimesvyravimų. Tai nereiškia,kad aukso kaina nukris,tačiau ji gali labai keistis– nukristi, o paskui ir vėl pakilti“– teigia V. Klyvienė.„Aukso kaina atvirkščiaikoreliuoja su dolerio kursu.Dvi pačios saugiausios investavimosritys –doleriovaliuta, kuri savaime tapovertybe, ir auksas.Kai doleris silpnėja, auksovertė iškyla“, – teigia pašnekovė.Anot analitikės, norsdabar teigiama, kad antrosiosrecesijos neturėtų būti,tačiau atsigavimas kol kasneaiškus, todėl auksas visdar lieka patrauklia investicija.„Kol bus neaišku, auksokainos kilis ir toliau, – prognozuojaV. Klyvienė. Pasakpašnekovės, kita aukso patrauklumopriežastis – infliacijosbaimė ir bandymasnuo jos apsisaugoti.Patikimiausipasaulio bankaiAmerikiečių žurnalas „Global Finance“ išspausdino kasmetinį patikimiausiųpasaulio bankų penkiasdešimtuką.■ Jis sukurtas atsižvelgiantį tarptautinių reitingųagentūrų „Moody’s“, „Standard& Poor’s“ ir „Fitch“vertinimus. Sąraše vyraujaVokietijos, Prancūzijos irKanados bankai.„Global Finance“ šį reitingąsudarė jau 19-ąjį kartą.45 iš 50 praėjusiais metaisjame buvusių bankų likosąraše. Pirmasis reitingodešimtukas nuo pernaimetų beveik nepasikeitė.Lyderiauja vokiečių „KfW“,po jo prancūzų „Caisse desDepots et Consignations“(CDC) ir olandų „Bank NederlandseGemeenten“.Pernai ketvirtąją ir penktąjąvietas užėmę vokiečių„Landwirtschaftliche Rentenbank“ir šveicarų „Zuer-»Į reitingą įėjo bankai, kuriesustiprino likvidumą, kapitalo kiekįir kokybę. Labiau nei kada norsanksčiau klientai visame pasaulyjeatsižvelgia į bankų, su kuriais dirba,ilgalaikį kreditingumącher Kantonalbank“ šiemetapsikeitė vietomis. Olandų„Rabobank Group“, vokiečių„LandeskreditbankBaden-Wuerttemberg-Foerderbank“ir „Royal Bank ofCanada“ išlaikė turėtas pozicijas.Aštuntoje vietoje atsidūrėolandų „NederlandseWaterschapsbank“, kurispernai nebuvo įtrauktas netį 50-uką. „BNP Paribas“ nukritoiš 9-osios į 18-ąją vietą.Visame reitinge vyraujabankai iš Vokietijos (6),Prancūzijos (6) ir Kanados(6). Bankų iš Olandijos vostrys, tačiau visi jie patekoį pirmąjį dešimtuką. JAVbankų reitinge – keturi, patikimiausiasiš jų užėmė vos30-ąją vietą. Iš DidžiosiosBritanijos bankų, palygintisu pernai metų duomenimis,šiemet reitinge vienudaugiau, tačiau jie taip patLietuvoje technologijų centrą įkūręs „Barclays“ bankas patikimiausiųjų sąraše yra 34-asis. Fotodienos nuotr.neįtraukti į pirmąjį dešimtuką:„HSBC“ (19-oji vieta),„Barclays“ (34-oji) ir „NationwideBuilding Society“(46-oji).„Global Finance“ taip patsudarė patikimiausių bankųsąrašus pagal regionus. Centrinėjeir Rytų Europoje penketukeatsidūrė čekų „CeskaSporitelna“ ir „KomercniBanka“, slovėnų „NovaLjubljanska Banka“, lenkų„Bank Polska Kasa Opieki“ir slovakų „CeskoslovenskaObchodni Banka“ (CSOB).„Global Finance“ redaktoriusJosephas Giarraputosakė:„Į reitingą įėjo bankai,kurie sustiprino likvidumą,kapitalo kiekį ir kokybę. Labiaunei kada nors anksčiauklientai visame pasaulyjeatsižvelgia į bankų, su kuriaisdirba, ilgalaikį kreditingumą.“Prekyba Vilniaus akcijų biržoje – didžiausias teigiamas pokytis per savaitęNr.12345Akcija„Snaigė“„Žemaitijos pienas“„Vilkyškių pieninė“„Apranga“„Baltika“Pokytis+12,77%12,21%+7,88%+7,69%+7,23%Apyvarta2373934,54 LTL381361,11 LTL92476,15 LTL1130322,08 LTL102029,76 EURVid. kaina0,981,823,845,420,86Šalt. Spekuliantai.lt, 2010-10-06 duomenysPrekyba Vilniaus akcijų biržoje – didžiausias neigiamas pokytis per savaitęNr.12345Akcija„„Rigas elektromasinbuves rupnica“„Rigas juvelierizstradajumu rupnica“„Ditton pievadķēžu rūpnīca“„Kurzemes Atslega“„Klaipėdos baldai“Pokytis-63,31%-16,67%-5,56%-5,26%-4,41%Apyvarta510,00 LVL150,35 LVL3630,00 LVL3,50 LVL15324,85 LTLVid. kaina0,950,050,350,183,34Šalt. Spekuliantai.lt, 2010-10-06 duomenysPardavimai išaugo 56 proc.■Sūrio gamintoja „Vilkyškiųpieninė“ per vertybinių popieriųbiržą informuoja, kadjos pardavimai per pirmus 9šių metų mėnesius, palygintisu tuo pačiu laikotarpiu pernai,išaugo 56 proc. iki 179,4mln. litų.Rugsėjo mėnesį bendrovės konsoliduotipardavimai buvo 24,3mln. litų arba 56 proc. didesni negu2009 metų rugsėjo mėnesį. 2010m. rugpjūčio mėnesį bendrovėskonsoliduoti pardavimai buvo 26,4mln. Lt (7,65 mln. EUR) arba 80 proc.didesni negu 2009 m. rugpjūčio mėnesį.Bendrovės pardavimai per 12mėnesių (2009 metų spalio–2010metų rugsėjo mėnesiais) buvo 223,6mln. litų arba 45 proc. didesni negulyginamuoju laikotarpiu prieš metus(2008 metų spalio – 2009 metų rugsėjomėnesiais).„Vilkyškių pieninės“ pardavimai per metus išaugo 45 proc. Eltos nuotr.InvestuotojųkalendoriusData Dalyvis ĮvykisSpalio 13 d.Spalio 16 d.Spalio 17 d.„Agrowill Group“„Pieno žvaigždės“Spalio 17 d.„Žemaitijos pienas“– VP aukcionasNeeilinis visuotinisakcininkųsusirinkimasNeeilinis visuotinisakcininkųsusirinkimasNeeilinis visuotinisakcininkųsusirinkimas

Nr. 2.2010 m. spalio 11–17 d.Lietuvoje31„Simpsonai“ neša pelną■Aksesuarai su serialo „Simpsonai“simbolika išsiskiria išpanašaus pobūdžio produkcijosir yra perkamiausi.Vienas sėkmingiausių visųlaikų televizinių prekės ženklųpriklauso serialui „Simpsonai“,rašo „The Guardian“. Nepaisantdvidešimties metų eterioir daugiau nei 450 serijų, pirkėjaivis dar trokšta marškinėlių,knygų, žaislų, kalendorių ir kitųaksesuarų su serialo simbolika,kurie jau padėjo uždirbti 8 mlrd.dolerių.Per „Brand Licensing Europe2010“ konferenciją buvo surengtasbalsavimas, kurio metu450 ekspertų pasisakė, kurisprekės ženklas yra pats populiariausias.31 proc. balsavo už jau minėtus„Simpsonus“, antroje vietojeatsidūrė vaikiškas serialas„Sezamo gatvė“ (26 proc.)Korporatyvinis avių kirpimasKorporatyvinių linksmybių kultasplinta kaip užkrečiama liga.Sekdamos mados tendencijomis,stambios korporacijos bandoperspjauti viena kitą ir organizuojaįvairiausius pasilinksminimusdarbe. Manoma, kad taisutvirtina kolektyvą, stimuliuojakūrybingumą ir pakelia produktyvumą.Vis dėlto, kai tokios linksmybėstampa priverstinėmis,dingsta pagrindinis elementas– smagumas.Pramogų lenktynėsKompanija „Google“ jau senokai žinoma dėl darbuotojų linksminimo darbo metu.Pagrindinėje korporacijosbūstinėje – žinomame verslokomplekse „Googleplex“– yra sporto salė, įrengtostinklinio aikštelės ir baseinai,nutiesti dviračių takai,įrengti kosminio laivo maketaiir dinozauro skeletas,darbuotojams siūlomos masažuotojųpaslaugos.Gerumo aktai„Google“ pirmavimas akivaizdžiaineduoda ramybėskitų kompanijų bosams.Tinklalapis „Twitter“ giriasismagia darbo atmosfera: darbuotojainešioja kaubojausskrybėles ir kasdien darbevyksta „neįtikėtini dalykai“.„Twitter“ dirba speciali komanda,kurios užduotis –džiuginti darbuotojus. Pavyzdžiui,karštą dieną pasiūlytijiems šlapius rankšluosčius.Internetinės batų parduotuvės„Zappo“ vadovas TonisChsi 10 proc. darbo laikoskiria „džiaugsmo mokslo“pažinimui. Jis teigia, kaddžiaugsmingos ir kiek neįpastosatmosferos sukūrimasyra viena iš pagrindinių jokompanijos vertybių. KartaT. Chsi pajuokavo, kad bylinėjositeismuose su „WaltDisney“ dėl jų pareiškimų,kad tai yra pati džiaugsmingiausiavieta pasaulyje“. Vienasiš labiausiai paplitusių„Zappo“ renginių – gerumoaktai, kai visi darbuotojaiišsirikiuoja ir šoka uždegančiąkubiečių kongą, o vėliauišrenka geriausią darbuotoją,kuris artimiausią savaitęturi nešioti juokdariokepurę.Rusijoje sukuriant ypatingąatmosferą darbe į priekįnemažai pažengė mobilausryšio kompanija „Jevroset“.Per visą šalį nuskambėjojų reklaminės akcijos sunusirenginėjimais, skyriųDarbą biure kartais smagu pagyvinti netikėtomis pramogomis. Fotodienos nuotr.viršininkės fotografavosierotiniams kalendoriams,o darbuotojams reguliariaibuvo siunčiami laiškai sujuokingais jų vadovų nurodymais.Tiesa, kai ekstravagantiškasiskompanijos vadovasEugenijus Čičvarkinasprieš dvejus metus pabėgo įDidžiąją Britaniją ir paprašėten politinio prieglobsčio,linksmybių kompanijoje kieksumažėjo.Linksmintis reikia tinkamaiPramogų darbe organizavimasjau tapo pelningu verslu.Indų gydytojas Madanas Katarijaorganizuoja juoko jogoskursus korporatyviniams klientams.Biurų centras „ChiswickPark“ Londone per pietųpertraukas rengia tokius korporatyviniusrenginius, kaipavių kirpimas ar žąsų ganymas.Platų paslaugų spektrąsiūlo ir britų kompanija „Funat Work“: ledo skulptūrų įrengimaspriimamajame, vienosiš biuro sienų puošimas grafičiais,animatorių, nugrimuotųkaip graikų skulptūrosiškvietimas.Taip pat siūloma vienaidienai pakeisti sekretores aktoriais,populiarių televizijosserialų herojų antrininkaisarba surengti žaidimą, kuriotikslas išaiškinti „žmogžudystę“(darbo pradžioje vienasiš darbuotojų virtuvėjesuranda „lavoną“).Dabartinis kompanijųsiekis pasilinksminti yra paremtastrimis svarbiausiaisšiuolaikinės vadybos postulatais:įgaliojimų perdavimu,įsitraukimu, kūryba.Vadybininkai mano, kadpanašios linksmybės geraimotyvuoja, įkvepia kūrybaiir paskatina darbo proceseaktyviau dalyvauti darbuotojus.Didžiausias tokių renginiųminusas – priverstinumas.Kai linksmybės tampakorporatyvinės strategijosdalimi, jie praranda visąžavesį ir, geriausiu atveju,tampa tuščiu laiko gaišimu,blogiausiu – priverstine realybe.»Džiaugsmingosir kiek neįpastosatmosferos sukūrimasyra viena iš pagrindiniųkompanijos vertybiųTINKLARAŠTISNuo katilinių – artyn akropoliųNutiko priešingai, nei galimatikėtis: atšalus orams, užvirėžmonių kraujas. Vartai lietuviškąspaudą ir matai, kad visoje Lietuvojevyksta vietiniai karai. VienasUkmergėje – dėl šilumos,kitas Šiauliuose – dėl šiukšlių.Lietuviai mūru stoja prie katilinių,prie šiukšliavežių. Visusvienija bendras noras - atimti iškainas už paslaugas užsikėlusioverslo ir sugrąžinti valstybės, netikriau savivaldybių žinion. Naiviviltis, kad tos ims ir sutvarkys kai-nas. Sumažins.Tas judėjimas norom nenoromperša minti, kad panašių„proveržių“ gali būti ir daugiau.Tai užkrečiama, o ypačkai kraujo temperatūrą kilstelikas mėnesį gaunamos sąskaitosarba kasdien vis aukščiaukopianti maisto produktų kaina.Kai akis ir ausis fiksuoja visdaugiau panašių sujudimų,darosi neramu. Nežinia kodėl,kartais pagalvoju? Ar valdžia nemato,kas vyksta?Tačiau valdžiai galvą skaudadėl kitokio mastelio įvykių. Atitrauktinuo didžiųjų savo projektų(na „Suareguliuosim jumstas kainas, jei taip norite, o dargeriau patys pasireguliuokit“)toliau grįžta prie savo globaliųproblemų. Tarkim, dujotiekionacionalizavimo, arba elektrosūkio pertvarkos, nuo kuriosžiaukčioja visas tūkstantinis tendirbančių žmonių kolektyvas.Dar laukia „Visuomis“ ir į vienąsaują paimtos, auksinius kiaušiniusdedančios, valstybinėsįmonės.O Lietuva žiūri ir mokosi. Imašturmu katilines, vėliau gal kilsnoras padėti vadžiai „paimti“pieno perdirbimo įmones. Taipgalima ir iki Akropolių prisikasti...O ir prisikas, jei po svečiasšalis skrajojantys ir pasaulioagentūroms investicijomisbesigiriantys Lietuvos didžiavyriaiant žemės nenusileis. Antkruopų, kurios,beje, taip patnenumaldomai brangsta, dietospasodinta Lietuva niršta vislabiau.Ar jiems teko girdėti kasdienines„troleibusines noveles“ apieartėjantį šaltuką. Gi ne jo žmonėsbijo, bijo šildymo sezono.Nenori jie to visuotinio šildymo,nes, radiatoriams šylant, vis labiaustingdo skurdas. Štai apieką nuolat kalba tie, kurie kasrytsu savo rūpesčiais traukia turgaus,ar sodų kryptimi.Sako jiems, kad dar reikiapakentėti, pataupyti. Jiems juknereikia. Lietuva dar nematėvienoje vietoje tiek milijonierių,kiek jų susikaupė šiame Seime irvyriausybėje.Fotodienos nuotr.