Nr. 2 - Ekonomika.lt

6 Lietuvoje Nr. 22010 m. spalio 11–17 d.Nr. 2.2010 m. spalio 11–17 d.Lietuvoje7LIETUVOSNAUJIENOS18,69mln.Ekonomika.lt žiniomis,Lietuvos pirmininkavimo ESBObiudžetas sieks 18,69 mln. litų.Kinai veržiasi į Lietuvos padangę■Lietuvos padangė itindomina kinų milžinę „HNAGroup“. Bendrovė valdo ketvirtaspagal dydį oro linijas„Hainan Airlines“.Bankrutuojančių Lietuvos orolinijų „Star1 Airlines“ vadovasMartynas Laivys paskelbė, kadbūtent ši bendrovė gali tapti jovaldomos įmonės gelbėtoja –jos atstovai į Lietuvą atvykstaspalio 20 dieną, o rankomis sukirstigalėtų jau praėjus keletuidienų po susitikimo.Anot M. Laivio, „HNA Group“planuoja įkurti rimtą aviakompaniją– suburti 15-os orlaiviųflotilę, rengti skrydžius į Aziją ir,jei reikės, pastatyti keletą viešbučių.Tai jau ne pirmas kartas,kai ši bendrovė domisi bankrutuojančiomisLietuvos oro linijomis.Kinai nori įkurti rimtą aviakompaniją.Fotodienos nuotr.Suskaičiavoturtingiausius„Valstybės žinioms“ paskelbus2009 metų metinės gyventojo(šeimos) turto deklaracijos duomenųišrašus, paaiškėjo kiekpinigų turi sukaupę valstybėstarnautojai. Prezidentės DaliosGrybauskaitės bendra turto irpiniginių lėšų suma metų pabaigojebuvo 1,83 mln. litų, oturtingiausiu vyriausybės nariuTURTINGIAUSI VALDININKAIPareigosPrezidentėMinistrasSeimo narysEuroparlamentarasApskrities viršininkastapo aplinkos ministras GediminasKazlauskas su 2,66 mln. litųturtu.Nepartinis Valdemaras Valkiūnasgali tituluotis turtingiau-AsmuoDalia GrybauskaitėGediminas KazlauskasValdemaras ValkiūnasViktoras UspaskichasAlgimantas BražionisTurtas (Lt)760 7282 308 30033 040 94264 434 6701 280 181Piniginės lėšos (Lt)1 077 830354 8933 033 3847 303 721213 10siu Seimo nariu – jo turtas siekia36 mln. litų.Viktoras Uspaskichas, skaičiuojantis71,7 mln. litų turto,tapo turtingiausiu europarlamentaruiš Lietuvos, o tarp apskritiesviršininkų turtingiausiasbuvo Alytaus apskrities vadovasAlgimantas Bražionis su 1,3 mln.litų.„Valstybės žinios“ deklaracijas skelbia kasmet. Fotodienos nuotr.Išsigelbėjimas ar fiasko?Milijardų vertas Ekonomikos skatinimoplanas (ESP) turėjo tapti ramsčiu tvarkantissu krizės padariniais. Šiandienjau pasigirsta siūlymų jį naikinti.MARTYNAS PASILIAUSKASmartynas.pasiliauskas@ekonomika.ltDar birželį Valstybėskontrolėkonstatavo, kadESP priemonės,skirtos smulkiajam ir vidutiniamverslui, yra svarbios,tačiau ne itin veiksmingosdėl pernelyg ilgai trunkančioįgyvendinimo ir mažų sumų,pasiekusių verslą.Jau šiandien pasigirstasiūlymų plano visai atsisakyti.„Jis naujo verslo neskatina.Senam verslui, kuriamgreitai reikėjo pinigų,skirtos priemonės pasirodėpernelyg nelanksčios, o kaikurie pagrindiniai plano elementai,pavyzdžiui, renovacija,pasirodė visai neveiksmingi.Kas iš to skatinimo planoteliko?“, – klausė Darbopartijos frakcijos seniūnasVytautas Gapšys. Būtentjis Seime iškėlė skatinimoplano naikinimo klausimą.Planas, anot premjeroAndriaus Kubiliaus, turėjotapti antrąja krizės įveikimoplano dalimi. Akivaizdu, kadtokie užmojai buvo pernelygoptimistiški.Biurokratijos stabdžiaiV. Gapšys pastebi, kad tuometu, kai naujam verslui reikėjopradinio impulso, skatinimoplanas to nesuteikė.„Pavyzdžiui, nors ir buvonumatytas pinigų skyrimasjau egzistuojančiam verslui,jis vyko per lėtai, procedūrosbuvo per daug biurokratinėsir galiausiai minimalios palūkanostapo didesnės neibankų suteikiamos paskolosrinkos sąlygomis“, – teigė jis.Lietuvos verslo darbdaviųkonfederacijos generalinisdirektorius Danas Arlauskastaip pat sutinka, kadskatinimo planui įsivažiuotitrukdė valdžios abejingumassulaukus siūlymų, kaip tobulintiskatinimo priemones.„Mūsų biurokratinis aparatasnerodė per didelio dėmesio,o jį atkreipus reikėjopastatyti sargą, kuris nuolatbaksnotų ir klaustų, kaip viskasdaroma.Tiesiog didžiulis inertiškumasir nenoras suvokti, kadtie siūlymai yra labai svarbūs“,– sakė jis.Iškalbingi skaičiaiESP internetinėje svetainėjegrafiškai vaizduojama, kaipsekasi įgyvendinti vienas arkitas priemones. Užklydus įskiltį„Pastatų efektyvumo didinimas“pasirodo liūdnasvaizdas: iš milijardo litų,skirtų daugiabučiams renovuoti,paskirstyta nulis.„Priemonė pasirodė visiškaineefektyvi, nors priešpertvarkant šią sritį buvo renovuotaapie 700 pastatų. Galreikėjo palikti seną modelį?Žinoma, būtų renovuota gerokaimažiau daugiabučių,Lietuvos ekonomika Europos Sąjungoje augo sparčiausiaiLietuvos ekonomika antrąjį ketvirtį augo 3,2 proc. Fotodienos nuotr.»Nevalia skolintis ir manyti, kad taispinigais galima gaivinti ekonomiką■Lietuvos bendrasis vidausproduktas (BVP) antrąjįketvirtį augo greičiausiaiEuropos Sąjungoje (ES).Tai rodo antrasis statistikosagentūros „Eurostat“ atliktas ESBVP įvertinimas.Skelbiama, jog Lietuvos ekonomikašiemet antrąjį ketvirtį,palyginti su ankstesniu ketvirčiu,didėjo 3,2 proc. Už jos rikiavosiVokietija su 2,2 proc. augimubei Estija, Suomija ir Švedija su1,9 proc. didėjusiu BVP.Tiek 16 euro zonos narių, tiekbet bent jau procesas judėtųį priekį“, – svarstė V. Gapšys.Panaši padėtis ir kitose ESPdalyse. Štai smulkiajam ir vidutiniamverslui suteikta tikvisų 27 ES narių ekonomikos vidutiniškaiaugo 1 proc., palygintisu pirmuoju šių metų ketvirčiu.Tačiau palyginti su antruoju ketvirčiupernai, euro zonos BVPaugo 1,9 proc., o visos ES – 2proc. „Eurostat“ skaičiuoja, kadES ekonomikos augimas lenkiaJAV ir Japonijos.Trečiojo ketvirčio įverčius„Eurostat” skelbs lapkritį.Lietuvos statistikos departamentasskaičiuoja, kad šaliesBVP antrąjį ketvirtį augo 6,9proc.SKAIČIŲ APŽVALGA15 mln.98919 procentų kreditams skirtossumos, o verslo aplinkosgerinimo skiltyje džiaugiamasi,kad Saulėtekio komisijapernai pateikė 58 pasiūlymus,nors iš jų įgyvendintitebuvo 8.Lietuvos laisvosios rinkosinstitutas (LLRI) laikosinuomonės, jog neteisinga,„Star1 Airlines“ ir „Star Holidays“skolos akcininkams, tiekėjams irdarbuotojams siekia 15 mln. litų.Tiek žmonių pernai deklaravo didesnįnei milijono litų turtą. Per metus milijonieriųskaičius padidėjo 2 žmonėmis.kad ESP naudojami skolintibiudžeto pinigai. „Problemanėra lėšų trūkumas ar ne tųsektorių rėmimas, tačiau nevaliaskolintis ir manyti, kadtais pinigais galima gaivintiekonomiką“, – sakė LLRIekspertas Vytautas Žukauskas.Rodo klaidasV. Gapšys akcentuoja, kadšiandien parama dalijamaatliekant pernelyg didelę atranką.„Turime suteikti vie-FAKTAI••Smulkiajam ir vidutiniamverslui suteikta 247 mln. litųkreditų iš numatytų 1,276mlrd. litų.••Daugiabučiams namamsmodernizuoti skirta 0 iš 1 mlrd.litų, o viešiems pastatams renovuotiišmokėta 326 mln. litųiš paskirtų 1,1 mlrd. litų.••Eksportui skatinti panaudota75,1 mln. litų iš numatytų154 mln. litų.Ar elgiamės tinkamai skatindami ekonomiką skolintais pinigais? Fotodienos nuotr.Seime stringa PVM lengvatos spaudaiNorima pratęsti lengvatinį PVM tarifą.Fotodienos nuotr.nodas sąlygas konkuruoti,tuomet bendrovės natūraliaiatsirinks. Dabar investuojamepinigus į visiškai beviltiškasbendroves“, – teigė jis.Anot Seimo nario, vyriausybėturėjo būti lankstesnėir stebėti ne tik priemoniųkūrimą, bet ir jų vykdymą irtaip jas tobulinti. Su tuo sutinkair D. Arlauskas. Jo teigimu,plano gairės buvo dėliojamosdar prieš pamatantkrizės padarinius, į kuriuosvėliau nebuvo atsižvelgta.■Seime kelio neprasiskinapataisos, siekiančios sugrąžintilengvatinį 9 proc. PVMtarifą knygų, laikraščių ir žurnalųleidybai bei platinimui.„Krikščionių partijos frakcija,inicijavusi šią pataisą, dar siūlonetaikyti PVM bilietams į teatrospektaklius, nepramoginiuskoncertus ir kitus kultūrinius renginiusbei sporto varžybas. Taipsiekiama, kad šie renginiai taptųprieinamesni visuomenei.Tačiau šie pasiūlymai nebuvoįtraukti į Seimo posėdžių dar-botvarkę, nepadėjo ir 47 parlamentarųparašai. Dėl to Krikščioniųpartijos frakcija ruošiasiparengti įstatymą, kuriame būtųnumatyta, per kiek laiko komitetaiprivalo svarstyti Seimo nariųpritarimo sulaukusias įstatymųpataisas.Lengvatinis 9 proc. PVM tarifasknygoms ir neperiodiniamsinformaciniams leidiniams galiojaiki šių metų pabaigos. TačiauKrikščionių partijos frakcijasiūlo lengvatinį tarifą taikyti iki2012 metų pabaigos.daugiau skaidrumo rinkoje.Žingsnis kepenųcirozės link„Pirmenybė darbo vietoms ir ūkio augimui“, – tai vienasiš šūkių, kuriuo nešini rugsėjo pabaigoje į gatves išėjotūkstančiai profesinių sąjungų narių visoje EuropojeKAETANA LEONTJEVALLRI ekspertėProtesto akcijomis išreikštasnepasitenkinimasEuropos Sąjungos (ES) valstybiųtaupymo politika. Nerimaujama,kad „taupymovakarėlis“ baigsis pagiriomissu skaudančia galva –didėjančiu nedarbu ir lėtėjančiuūkio augimu. Tačiautaupymas simbolizuoja nevakarėlio pradžią, o išgertuviųnutraukimą: kuo ilgiaujos tęstųsi, tuo skaudesnibūtų padariniai.Visų euro zonos šaliųbiudžetai šįmet deficitiniai,todėl raginimas nemažintiišlaidų tolygus skatinimuitoliau gyventi skolon. Ekonomikosstimuliavimasmokesčių lėšomis yra pinigųperdėliojimas iš vienoskišenės į kitą. Gyvenimasskolon nėra tik mūsų laikųK. Leontjeva: visų eurozonos šalių biudžetaisįmet deficitiniai.Asmeninio archyvo nuotr.problema, su ja susidurtair anksčiau. Kaip rodo Kanadospatirtis, mažinantvalstybės skolą atsikratytižalingo įpročio padariniųnėra paprasta – tai gan ilgaprocedūra. 1974–1996 metaisvalstybės skolos dydis(įskaičiuojant infliaciją)vienam gyventojui padidėjo6 kartus. Palūkanų išlaidostaip padidėjo, nes 1991metais tam skirta net 38procentai biudžeto pajamų.Naujai išrinkta valdžiapažadėjo sumažinti skolosdydį. Biudžeto programųlėšos sumažintos 12,7 proc.,kai kuriems departamentamskirsta iš peties ir lėšųnurėžta perpus, centrinėsvaldžios sektoriaus valdininkųsumažinta 16,7 proc.(padidinti buvo ir kai kuriemokesčiai). Rezultatas –nedeficitinis biudžetas jau1997-aisiais, o 1995–2007 metaiscentrinės valdžios skolossantykis su bendruojuvidaus produktu (BVP) sumažėjonuo 56,8 iki 25,1 proc.Palūkanoms 2008-aisiaisskirta 13,3 proc. biudžetopajamų.Atrodytų, sėkmė atsisakantgyvenimo skolon turėjoįkvėpti Kanadą ateityjenebežengti pragaištingukeliu. Deja, per pasaulinękrizę valstybės skolos santykissu BVP Kanadoje padidėjoiki 35,7 proc. 2009 metais.Tai rodo, kad atsikratęsžalingo įpročio niekadanegali būti tikras ir vėl betkada įklimpti į pažįstamąliūną.Europos Komisija siūlo,kad apdairios fiskalinės politikosnesilaikančios šalysmokėtų 0,2 proc. BVP dydžioįmokas į sąskaitas, suteikiančiaspalūkanas; pernelygneapdairios mokėtųįmokas į sąskaitas be palūkanų,o tai vėliau galėtųvirsti bauda. Šie siūlymaipalaimina puotas skolon susąlyga, kad jos turėtų būtitruputį ištaigingesnės – privalomosiomsįmokoms sumokėti.Laikas suprasti, kad pasirinkimasyra ne tarp tolesniųišgertuvių ir galvosskausmo, bet tarp galvosskausmo ir kepenų cirozės,gal dar blogiau. Nesugebantiesiemssavarankiškaiatsikratyti pražūtin vedančiopolinkio išeitis viena –užsikoduoti įstatymu arbaKonstitucija uždraudžiantdeficitinį biudžetą.»Nesugebantiesiemssavarankiškaiatsikratyti pražūtingopolinkio skolintis išeitisviena – užsikoduoti