Nr. 2 - Ekonomika.lt

22 Technologijos ir žinios Nr. 22010 m. spalio 11–17 d.Nr. 2.2010 m. spalio 11–17 d.Technologijos ir žinios23FAKTAIDUOMENŲ VAGYSTĖS••2003 metais iš „Sodros“ duomenųbazės buvo pasisavintiduomenys.••Duomenų vagyste buvo apkaltintaskompiuterių specialistasJurijus Šifrinas.••2008 metais teismas J. Šifrinuipaskyrė lygtinę, vieneriųmetų laisvės atėmimo bausmę.••„Sodrai“ iš jo buvo priteista20 tūkst. litų neturtinė žala.Reikalauja žalios šviesos „Joneliams“FAKTAIHIBRIDINIAI AUTOMOBILIAI••Hibridiniai automobiliai kainuoja100 tūkst. litų.••2010 metais parduota 20tokių automobilių.Be kalėjimo,Apsaugoti duomenis darosi vis sunkiauį. Scanpix nuotr.Kol nebus asmeninės atsakomybės už duomenų, laikomų IT sistemose,saugumą, tol kaltų dėl duomenų vagysčių rasta nebus.EGLĖ KIJAUSKIENĖegle.kijauskiene@ekonomika.ltRegistrų centras,„Sodra“ ir Valstybinėmokesčiųinspekcija dėl pastebėtosduomenų saugumospragos šią vasarą uždraudėbet kokį prisijungimą perElektroninės valdžios vartų.Draudimų imtasi po to, kaielektroninių valdžios vartųprojektą už 6 mln. litų užsakęsInformacinės visuomenėsplėtros komitetas pripažino,kad jame egzistuojasaugumo spraga ir kad perminėtus vartus pasiekiamiduomenys gali būti lengvaipavogti.Vytautas Grubliauskas,Seimo Informacinės visuomenėsplėtros komiteto pirmininkas,pripažįsta, kadduomenų saugumo lygisvalstybinėse institucijoseyra nepakankamas. Juo turėtųrūpintis ir atsakomybęprisiimti viena valstybinėinstitucija – IVPK prie Susisiekimoministerijos.Nedorų žmonių yra ir busDuomenų apsaugos įstatymasnurodo, kad duomenysturi būti saugomi, tačiaukokiomis technologinėmispriemonėmis tai padaryti po-įstatyminiai aktai nenumato.Įsilaužimų būna ir į gerokairimtesnes negu Lietuvos institucijas.Pavyzdžiui, Pentagoną,CŽV. Atsakymų, kaipapsaugoti duomenis, ieškoma.Jeigu būtų lengva juosrasti, jau seniai būtų atrasti.Įstatymais niekas neapsisaugosnuo nedorų žmonių“, –sako V. Grubliauskas.Marius Važgauskas, ITbendrovės UAB „ChorusCRM“ rinkodaros vadovaspritaria, kad kol Lietuvojenebus precedento, kad, pavyzdžiui,„Sodros“ IT departamentovadovas „sėstų“arba gautų nemažą baudą užtai, kad Lietuvos gyventojųduomenys „nutekėjo“, tolapie duomenų saugumą nėrako kalbėti.„Egzistuoja kolektyvinėatsakomybė, arba kitais žodžiaistariant – „kalti visi,todėl kaltų nerasta“. Kol bustoks duomenų apsaugos įstatymas,tol jie saugūs nebus“,– sako M. Važgauskas.JAV kalėjimas egzistuoja„Be abejo, yra labai nedaugžmonių, kurie turi priėjimąprie visko, nes jie turi paleistiį dirbą kompiuterius.Mes privalome jais pasitikėti,nes jie žino, kad piktnaudžiaujantpasitikėjimupraras minėtas privilegijas,o kartu ir darbą. Nežinau„Google“ darbuotojo, kurisuž informacijos vagystę kalėtųkalėjime. Tačiau žinau,kad yra žmonių iš kompanijų,kuriose aš anksčiaudirbau, ir kurie sėdo į kalėjimądėl informacijos vagystės.Pagal Amerikos teisę,jeigu neteisėtai naudojiesiir atskleidi valstybinio sektoriausįmonės informaciją,tiesiogiai susijusią su jos finansais,privalėsi sumokėti250 tūkst. USD baudą arsėsti į „belangę“ 5 metams“,– „Ekonomika.lt“ savaitraščiuiišskirtiniame interviukalbėjo Vintas G. Cerfas,„Google“ viceprezidentas.Suomių kapitalo įmonėUAB „Affecto Lietuva“ (Vilnius),diegianti sudėtingas irstambias programines IT sistemasLietuvos finansinėmsinstitucijoms, siekdama stiprintiduomenų saugumolygį, anot bendrovės generaliniodirektoriaus KęstučioNaujokaičio, ėmėsi vidiniųorganizacinių priemonių –patobulino darbo sutartiskliento/užsakovo duomenųtvarkymo konfidencialumuiužtikrinti. Šie darbosutarčių sąlygų pakeitimųpriedai buvo pasirašyti suvisais įmonės darbuotojais.nebus irduomenųsaugumoTaip pat buvo papildytos sutartys,pasirašomos su klientais,įterpiant punktą dėlduomenų tvarkymo principiniųįsipareigojimų. Taip patbuvo atlikta detali „AffectoLietuva“ informacijos saugumoužtikrinimo procedūrųanalizė ir išorinis auditas beipradėtas diegti informacijossaugumo standartas. Įdiegusstandartą jį sertifikavomeautorizuotoje sertifikavimoagentūroje. Kasmet vykstaperiodinis standarto vidinisir išorinis auditas – sertifikatopratęsimas.„Įmonės, tvarkančios asmensduomenis, privalo laikytisinformacijos saugumostandartų ir reikalauti šiųstandartų laikymosi iš trečiųjųšalių – paslaugų teikėjų,kurie gauna prieigąprie asmens duomenų“, –sako „Affecto Lietuva“ generalinisdirektorius KęstutisNaujokaitis.»Egzistuoja kolektyvinė atsakomybė, arbakitais žodžiais tariant – „kalti visi, todėlkaltų nerasta“Duomenų saugumu turėtųrūpintis ir atsakomybę prisiimtiviena valstybinė institucija.Scanpix nuotr.Pramonininkų konfederacijos surengtoje diskusijoje„Elektromobiliai Lietuvoje: kada?EGLĖ KIJAUSKIENĖegle.kijauskiene@ekonomika.ltRealybė ar iliuzija?“ nuspręstajau dabar pradėti žygiuotikeliu link taršą mažinančiųautomobilių. „Keliaslink elektromobilių nėra lengvas,bet eiti reikia pradėtidabar. Turime parengti atitinkamąsistemą ir pateiktisiūlymus vyriausybei beiSeimui. Vien kalbomis, kaipgera, gražu ir ekologiškavažinėti elektromobiliais,nieko nepasieksime. Vokieti-jos valstybinėje energetikosprogramoje iki 2020 metųyra numatytas 1 mln. elektromobiliųpanaudojimas,o mūsų programoje nėra nėvieno žodžio apie elektromobilius.Švedijos savivaldybėuž savo pinigus įrengė tokiųautomobilių įkrovimo stotis.Mes siūlysime mažesniusPVM, kelių, automobiliųstovėjimo aikštelių ir kitusmokesčius“, – kalbėjo BronislovasLubys, Lietuvos pramonininkųkonfederacijosprezidentas. Anot jo, vienapagrindinių problemų, kadšiuo metu elektromobiliaiyra brangesni už tradicinius.Be to, Lietuvoje trūksta tokiųautomobilių techninio aptarnavimocentrų. „Norint, kadelektromobiliai, kurie yrabrangūs, palyginti su tradiciniais,taptų konkurencingi,reikia mažinti su jais susijusiusmokesčius. Planuojama,kad pasaulinėje mašinų pramonėje2050 metais neliks tokioreiškinio, kaip CO2 išmetimasį orą“, – sakė B. Lubys.Kasmet – po 20„Tokvilos“, Lietuvoje prekiaujančioshibridiniais„Toyota Prius“ modeliais,direktorius Petras Ignotassako, kad šiuo metu hibridi-Medūzos tarnaus mokslui■Švedijos mokslininkaisutrynė tūkstančius ŠiaurėsAmerikoje plačiai paplitusiųmedūzų, kad išgautų jųbaltymus, kurie gali būti panaudojamimikroskopinėsekuro ląstelėse.Medūzos turi žaliuosius fluorescentiniusbaltymus, kurieleidžia joms švytėti tamsoje.Mokslininkų komanda, vadovaujamaZackary Chiragwandiiš Chalmerso technologijosuniversiteto Gioteburge, išgavinėjošiuos baltymus ir naudojojuos biokuro ląstelių gamybai.Užlašinus baltymų ant aliuminioelektrodų bei paveikus juosultravioletiniais spinduliais yrapagaminama elektros srovė,tinkama tiekti nanoprietaisams.Nanoprietaisai yra prietaisai,matuojami nanometrais, kurvienas nanometras yra milijardinėvieno metro dalis. Jųnaudojimas medicinos srityjeyra dar tik pradinėje stadijoje,o vienas iš didžiausių sunkumųyra energijos tiekimas šiemsprietaisams. Kitų tyrimų metubuvo atrasti metodai dirbtinai išgautižaliuosius fluorescentiniusbaltymus laboratorijoje naudojantbakterijas. Sėkmingo tyrimoatveju nereiktų naudoti dideliųkiekių medūzų. Z. Chiragwanditeigimu, šios kuro ląstelės galibūti naudojamos savarankiškaitiekiant energiją nanoprietaisams,esantiems žmogaus kūneir padedantiems kovoti bei atskleistiauglius, medicinines diagnozes,komunikacijos prietaisusar net išgydyti aklumą.niai automobiliai kainuojaapie 100 tūkst. litų. 2008 metaisjų buvo parduota 20, šiemet– taip pat 20.Stasys Brundza, Lietuvos automobiliųverslininkų asociacijosprezidentas, sako, kadpasaulinė transporto elektrifikacijayra skirta taršos mažinimuiir pasaulio klimatokaitos problemų sprendimui.„Ar patys gaminsime elektromobilius,ar naudosimepasaulinių gamintojų mašinas?Moksliniams tyrimams„Toyota“ skiria 8 mlrd.eurų, iš jų apie pusė – taršosmažinimo tikslams. Iškur pas mus tie milijardai?Reikia rimtų saugumo bandymų,nes atsiranda avarijos(aukšta įtampa). Gamintielektromobilius ne taip paprasta,kaip atrodo, o jų naudojimuireikia infrastruktūros,“– sako S. Brundza.Lietuviškasis „Jonelis“Medūzos turi žaliuosius fluorescentinius baltymus, kurie leidžia joms švytėti tamsoje. Scanpix nuotr.Lietuvos gatvėse galima pamatytivos vieną kitą elektromobilį.Fotodiena nuotr.EVaidotas Lašas, šią vasarąįkurtos Lietuvos elektromobiliųasociacijos, vienijančioselektromobilių entuziastus,direktorius, minėjo,kad kauniečiai jau yra sukūrębadomąjį elektromobiliomodelį „Jonelis“. KitaKauno bendrovė „Elinta“yra pagaminusi elektrinįmotorolerį.Mindaugas Milušauskas išVilniaus taip pat yra sumontavęselektromobilį.„ES šalys turi subsidijų elektromobiliamsir įkrovimostočių standartus, o mūsųNeringos savivaldybė visdar ima taršos mokestį uželektromobilio įvažiavimą“,– sako V. Lašas.»Kelias link elektromobilių nėralengvas, bet eiti reikia pradėti dabar