Nr. 27 - Ekonomika.lt

www.ek.lt 

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ 

D. Passigas: Reikia būti kūrybingiems 

ir įtikinti žmones, kad reikia turėti 

daugiau vaikų Plačiau 20 p. 

A. Guoga: Pinigai suteikia laisvės, bet 

mažiau nei žmonės mano 

Plačiau 26–27 p. 

Pirmadienis. 2011 liepos 18 d. Nr. 27 (40) Savaitraštis. Leidžiamas kiekvieną pirmadienį 

www.ekonomika.lt 

ŠIAME NUMERYJE 

Išmainę miestą į kaimą 

Su ateinančiais iš miesto į ūkį verslininkais, 

mokslininkais, ūkininkauti nusiteikusiu jaunimu 

į kaimą ateina ir modernios technologijos, 

naujas mąstymas. Tai patinka ne visiems. 

„Gavai abonentą – melžk“, – taip juokaudamas 

savo ankstesnį ir dabartinį verslą lygina 

Širvintų rajono Meiliūnų kaimo (Janiūnų sen.) 

ūkininkas Eugenijus Paliulis, 1998 metais 

įsigijęs namų valdą šalia Draučių, išgarsėjusių 

įvykusia tragedija. Dabar „abonentais“ jis 

vadina karves, o anksčiau, kai dar buvo vienas 

iš anuometės UAB „Vilsat“ savininkų, – kabelinės 

televizijos operatoriaus klientus. 

Plačiau 4–5 p. 

Į darbo biržą veja PSD 

Stodami į universitetą būsimi studentai įsivaizduoja 

rožinę ateitį ir puikias karjeros galimybes, 

o baigę mokslus dažnai atveria daugybės 

rankų nučiupinėtas darbo biržos duris. 

Tai, kad jaunas, studijas ką tik baigęs specialistas 

priverstas laiką leisti eilėse prie darbo 

biržos, ne naujiena. 


I. Laursas: 

aukštąsias 

technologijas 

kurs naujoji 

karta 

Ypač svarbus advokatas 

Dominique Strausso-Kahno byla žlunga. 

Kaltintojų pusėje atsirado rimta ir greičiausiai 

neišsprendžiama problema. Tai advokatas 

Benjaminas Brafmanas – kurį buvęs Tarptautinio 

valiutos fondo (TVF) vadovas pasamdė 

ginti jį teisme. 


Lietuviškos 

technologijos – į Afriką 

„Nokia” bandys išsigelbėti pigiais telefonais 

ir reklama, tačiau analitikai prognozuoja, 

kad jau kitąmet suomių bendrovę gali tekti 

parduoti. 

Bandydama atsistoti ant kojų „Nokia” 

prisiminė primirštą rinką – Azijos šalis. 

Birželio pabaigoje suomių bendrovės vadovas 

Stephenas Elopas pirmą kartą, kai perėmė 

„Nokia” vairą, surengė konferenciją tolimuosiuose 

Rytuose. 


Rinkos pokyčiai 

OMXR 

OMXT 

OMXV 

FTSE 

NSDQ 

N225 

439,48 

672,99 

401,25 

5846,95 

2762,67 

9936,12 

-0,95% 

-2,56% 

-1,86% 

-3,43% 

-3,83% 

-1,34% 

Liepos 7–14 d. duomenys 

Kaina 3 Lt 

Užs. Nr: 40 

Tiražas: 15 000 

Aukščiausia žmogaus vertybė – pasirinkimo laisvė, teigia 

„GetJar“ įkūrėjas ir vadovas Ilja Laursas. 

■„Tačiau, mano galva, dauguma 

išvažiuojančiųjų nelabai 

suvokia, kas yra užsienis. Apsisprendžiama 

išvažiuoti neišanalizavus 

pliusų ir minusų. 

Sprendimas pagrįstas pusiau 

mitais, pusiau noru tikėti, kad 

kažkur kitur yra geriau. Pavyzdžiui, 

Londonas. Daug metų 

gyvenau ir ten, ir Vilniuje. Pastarasis 

daug geresnis: gyvenimo 

kokybė čia geresnė, nes nežinome, 

kas yra dviejų valandų kelionė 

traukiniu į darbą atsikėlus 

šeštą valandą ryto. Atlyginimas, 

turint galvoje kainų lygį, Londone 

leidžia patenkinti daug mažiau 

poreikių negu Lietuvoje. 

Kai pakalbi su jaunimu, kuris 

norėtų išvažiuoti, vyrauja 

nuomonė, kad „ten“ geriau, atlyginimai 

didesni. Jie lygina 

abstrakčius skaičius, grįžusiųjų 

pokalbius. Tačiau neįvertina, kad 

grįžęs visada, nepaisydamas, ar 

buvo bloga, ar gera patirtis, sakys, 

jog ten buvo gerai, nes tik 

taip gali pateisinti savo išvažiavimą. 

Neigiamų atsiliepimų nebūna.“ 

Dar vienas momentas – reikia 

visada siekti, kad būtų geriau. 

Bandyti gerinti aplinką Lietuvoje, 

valdžiai priimti sprendimus, 

kad jauni verslininkai 

jaustųsi lengviau, laisviau, nebūtų 

gąsdinami mokesčiais, inspektoriais. 

Plačiau 8 p. 

»V. Bagavičius: Varšuvos 

biržoje galima stebėti 

tendenciją, kad po platinimo 

bendrovių akcijos dažniausiai 

brangsta 

Plačiau 15 p.

Nr. 27 

2011 m. liepos 18–31 d. 

Redakcija 3 

Ramūno Vaitkaus pieš. 

www.mrcaricature.lt 

Renki vieną – gauni du 

Iki rinkimų Rusijoje liko devyni mėnesiai. Spektaklis prasidėjo. 

P 

asijodinėjimai žirgais, viešos Kūčios su vietos bobulių 

rankų darbo megztiniu, kelionė į Sibirą ir 

bondiadą primenantys pusnuogio buvusio Rusijos 

prezidento nuotykiai su leopardais žurnalistų akivaizdoje 

verčia sunerimti: ką šį sykį mums nori 

pasakyti ledinio veido Vladimiras Vladimirovičius 

Putinas? 

Žinia, kurią mums siunčia buvęs Rusijos prezidentas, 

šiek tiek kitokia, nei anksčiau – šiek tiek 

linksmesnė, gal net žadanti rimtų permainų. 

Iki šiol apsisprendimo kandidatuoti į 2012 metais 

vyksiančius prezidento 

rinkimus neišduodantis 

dabartinis Rusijos premjeras 

kelia nemažai klausimų 

Vakarų žurnalistams, 

tačiau užtikrintai 

žada: „Jums tai patiks.“ 

Ko dar galima laukti iš 

konservatyvaus KGB 

»V. Putinas viešai pareiškė 

sutinkąs su visais D. Medvedevo 

teiginiais ir dar daugiau – pats 

viešai kalbėdamas formulavęs 

tuos pačius liberalius valstybinius 

uždavinius 

karininko, kurį kai kurie 

prancūzų žurnalistai 

nesidrovėjo vadinti tamsiąja jėga? V. Putino prezidentavimo 

laiku visiems verslininkams buvo 

aiškiai ir konkrečiai nurodyta – paklusti arba 

pasitraukti. Ryžtingą naująjį carą pamilo tauta, 

rusams, matyt, patiko įprasta griežta tvarka ir 

niekas nė nedrįso paklausti, kodėl Kursko, „Nord- 

Ost“ ir Beslano tragedijų metu V. Putinas elgėsi 

šaltai ir abejingai. 

Dar galvą už tiesą paaukojusi Ana Politkovskaja 

2003 metais prisiminė, kad per antrą kampaniją į 

prezidentus V. Putinas pasidžiaugė kalės labradorės 

Koli šuniukais ir tą rytą nė žodžio nepasakė 

teroristinės atakos metu žuvusiems trylikos aukų 

artimiesiems Jesentukuose, Kaukazo kurorte. 

Apskritai viskas krypo į vieną pusę lyg laiko mašina 

keliaujant – arba gerai, arba nieko. 

Tačiau Sankt Peterburgo ekonomikos forume pasakyta 

D. Medvedevo kalba privertė vėl iš naujo 

politologus ir žurnalistus pasukti galvas. Na, gal 

iš tiesų mums patiks? Juk D. Medvedevas pasauliui 

pranešė džiugią žinią: bus mažinama Rusijos 

ekonomikos valstybinė kontrolė, ji iš tiesų nori 

atsisakyti valstybino kapitalizmo, bus siekiama 

net kuo daugiau užsienio investuotojų pritraukti, 

spartinti privatizaciją. Gal pakvipo demokratija ar 

bent jau intriga? Tikriausiai pastarosios daugiau, 

nes netrukus V. Putinas Paryžiuje viešai pareiškė 

sutinkąs su visais D. Medvedevo teiginiais ir dar 

daugiau – teigė, kad pats 

visose ankstesnėse viešose 

kalbose per kelerius 

metus formulavęs tuos 

pačius liberalius valstybinius 

uždavinius. 

Toks žaidimas skambiomis 

frazėmis skirtingose 

pasaulio vietose kvepia 

ne kuo kitu, o būsimaisiais 

rinkimais. Tačiau 

naujausiais „Levada-Centr“ tyrimų duomenimis, 

net 25 proc. apklaustųjų tarp kandidatų į prezidentus 

nenori matyti nei D. Medvedevo, nei V. Putino. 

Apklausa rodo, kad D. Medvedevas šiek tiek populiaresnis 

už V. Putiną. Tačiau „Vieningoji Rusija“ 

sakė D. Medvedevą remsianti tik tuo atveju, jei 

kandidatų į prezidento postą sąraše nebus V. Putino. 

„Griežtasis“ D. Medvedevas ir „kilnusis“ V. Putinas 

prisipažįsta, kad juos vienija ne tik teisės 

studijos Sankt Peterburgo universitete, bet ir vienoda 

pasaulėžiūra. Kur link šį kartą suka šiedu 

šachmatininkai? 

Tarsi iš vieno kūno išaugę galingosios Rusijos 

simboliai kelia tik vieną klausimą – kiek ilgai V. 

Putinui bus paranku žaisti su D. Medvedevu ir 

leisti jam vaidinti prezidentą? 

LEIDĖJAS 

UAB „Balsas.lt leidiniai“ 

Konstitucijos pr. 26, 08105 Vilnius 

Tel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 

Faks. (8 5) 205 95 18 

info@ekonomika.lt 

www.ekonomika.lt 

ISSN 2029-543X 

čia jungiasi 

www.ekonomika.lt draugai 

VYR. REDAKTORĖ Eugenija Grižibauskienė 

AUTORIAI: Arūnas Brazauskas, Dailius Dargis, Leonas Grybauskas, 

Neringa Medutytė, Ingrida Mačiulaitytė, Martynas Pasiliauskas, 

Mindaugas Samkus, Kazimieras Šliužas, Dina Sergijenko, Nauris Treigys 

Savaitraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – 

leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos 

turinį neatsako. 

FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas 

KALBOS REDAKTORĖ Laima Šiušaitė 

VYR. DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis 

DIZAINERIS Tadas Andrikis 

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS 

Mindaugas Simutis 

REKLAMOS IR KOMERCIJOS DIREKTORIUS 

Saulius Antanaitis 

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS 

(8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt 

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS 

Artūras Girdauskas 

BENDROVĖS DIREKTORĖ 

Aušra Kurtkutė 

Spausdino UAB „Respublika” spaustuvė 

Užsakymo numeris 40 Tiražas 15 000

4 



Savaitės tema 2011 m. liepos 18–31 d. 

Savaitės tema 

5 

2011 m. liepos 18–31 d. 

NUOMONĖ 

Išmainę miestą į kaimą 

Su ateinančiais iš miesto į ūkį verslininkais, mokslininkais, ūkininkauti nusiteikusiu jaunimu į kaimą ateina ir 

modernios technologijos, naujas mąstymas. Tai patinka ne visiems. 

Kazimieras Šliužas 

kazimieras.sliuzas@ekonomika.lt 

Konservatyvūs 

ūkininkai 

jiems pagalių 

į ratus, atrodo, 

nekiša, bet ir 

išskėstomis rankomis nepasitinka. 

Ne tik ūkininkai, bet 

ir europinę paramą kaimui 

administruojantys valdininkai. 

Labiausiai kliūva tai, 

kad ne visi naujieji ūkininkai, 

ypač atėjusieji iš miesto 

ir nieko bendra neturėję su 

žemės ūkiu, yra krimtę žemės 

ūkio mokslų. 

„Dažnai nudega tie, kurie 

kaime tikisi lengvos duonos 

ir greito pelno. Todėl geriausia, 

kai ūkininkauti ateina 

baigusieji žemės ūkio mokslus, 

nes jie žino, kur, ką ir 

kaip reikia daryti“, – svarsto 

Lietuvos ūkininkų sąjungos 

vicepirmininkė Genutė 

Staliūnienė, bet prisipažįsta 

negalinti pasiūlyti žurnalistui 

pašnekovo – asmens, nusprendusio 

iškeisti darbą ar 

verslą mieste į ūkininkavimą 

kaime. 

Panašiai „Ekonomika.lt“ 

pasikalbėjo ir su Lietuvos 

ūkininkų sąjungos direktoriumi 

Jonu Talmantu: „Mes 

tokių duomenų nerenkame, 

ieškokite rajonų skyriuose.“ 

Tyla ir skyriuose. Matyt, tiek 

ir terūpi, tačiau nuomonė, 

kad „jie dažnai nudega“, – 

gaji. 

Kai susirasti „aukų“ negali 

padėti asocijuota struktūra, 

lieka pakalbinti tuos, 

kurie žiniasklaidoje jau 

buvo apdainuoti. Kaip sekasi 

jiems? Kokias godas godoja? 

Darbas su abonentais 

»Ūkininkavimas – 

natūralus, prigimtinis 

verslas 

»Gyvulių veislininkystėje susiklosčiusi padėtis 

Žemės ūkio ministerijos šiandien netenkina. 

Žingsnis po žingsnio užsienio kompanijoms ir 

kitų šalių veislėms užleidžiamos pozicijos 

rinkoje, ir tas procesas jau tampa sunkiai 

kontroliuojamas 

Aušrys Macijauskas, 

Žemės ūkio ministerijos viceministras 

„Gavai abonentą – melžk“, 

– taip juokaudamas savo 

ankstesnį ir dabartinį verslą 

lygina Širvintų rajono Meiliūnų 

kaimo (Janiūnų sen.) 

ūkininkas Eugenijus Paliulis, 

1998 metais įsigijęs 

namų valdą šalia Draučių, 

išgarsėjusių įvykusia tragedija. 

Dabar „abonentais“ 

jis vadina karves, o anksčiau, 

kai dar buvo vienas iš 

anuometės UAB „Vilsat“ savininkų, 

– kabelinės televizijos 

operatoriaus klientus. 

Ūkininkauti Eugenijus 

pradėjo kaip ir dauguma tokių 

– nuo nulio. Nusipirko 

11 karvių, porą metų „eksperimentavo“, 

o kai pamatė, 

kad sekasi, – bandą ėmė 

pildyti. Ją sudaro vokiečių 

holšteinų ir holšteinų–juodmargių 

mišrūnai galvijai. 

Miesčioniui iš šalies atskirti 

lietuvišką juodmargę ar žalmargę 

nuo panašiomis spalvomis 

marginto holšteino 

būtų sunkoka. Bet įgudusiai 

akiai užteks ir nuotraukos: 

holšteinas stambesnis, 

aukštesnis, „praktiškesnis“. 

Koks gali būti „praktiškumas“ 

karvei? Pasirodo, 

viskas paprasta – holšteino 

ilgesnės kojos, todėl veršelis 

lengvai pasiekia švarų šiltą 

pieną. O paprastos lietuviškos 

trumpakojės juodmargės 

pritvinkęs tešmuo kone 

žeme velkasi. Todėl jos dažniau 

ir mastitu serga, ir pienas 

gali būti ne toks švarus. 

Ką ūkininkui be žemės 

ūkio specialybės gali duoti 

ankstesnis verslas? 

„Pirmiausia – išlaidų ir 

pajamų santykio suvokimą. 

Juk ūkininkavimas – natūralus, 

prigimtinis verslas“, 

– ilgai nemąstęs atsako ūkininkas. 

Be to, jis, turėjęs 

reikalų su informacinėmis 

technologijomis, modernizavo 

fermų valdymą. Šiandien 

jis jau neįsivaizduoja, 

kaip galima didelę bandą 

valdyti be kompiuterio, kur 

apie kiekvieną galviją sužymėta 

viskas: kiek pieno 

duoda, kada veršiuojasi, kokiomis 

ligomis sirgęs ir pan. 

Keli klavišų paspaudimai – 

ir viskas kaip ant delno. 

„Kaime gyventi galima. 

Gamta pastaraisiais metais 

prikrečia pokštų, bet randi 

kaip išsisukti, – dėsto E. 

Paliulis. – Supirkėjai ėmė 

mažai mokėti už pieną – 

nusprendėme patys slėgti 

sūrius. Pabrango pašarai – 

gaminamės patys. Nėra padėties 

be išeities.“ 

Pasak jo, tai atima daugiau 

laiko, tačiau taupu. O 

ilgainiui, sutvarkius savo 

dienos režimą pagal saulės, 

o ne nuolat sukiojamą mechaninį 

laikrodį, lieka ir 

laisvesnių valandėlių. 

„Gal esu nepataisomas romantikas, 

bet dabar manęs į 

miestą ir su pagaliu niekas 

nenuvarytų. Ten erzelis, 

miesčionizmas. Kaip išvažiavau 

į nusipirktą sodybą 

apmušalų klijuoti, taip ir likau“, 

– prisimena. 

Šiandien Eugenijaus ir 

Astos Paliulių ūkyje, įskaitant 

sūrinę, yra kas veikti 

»Visos į Lietuvą įvežtos naujos veislės – ar 

stručiai, ar triušiai, ar karvės, ar avys – yra tik 

laikinas biznelis. Tai ne ūkininkai, o provokatoriai 

ir diversantai. Visi jie pasidaro pelną ir dingsta, 

o mūsiškės veislės išstumiamos 

Pranciškus Šliužas, 

ūkininkas 

ir 7 samdomiems darbuotojams. 

Avys be vilnos 

Kiti keliai, ne entuziazmas į 

kaimą atvedė JAV Ilinojaus 

universitete rinkodaros 

daktaro laipsnį apsigynusį, 

vadybos specialistą, Kauno 

technologijos universiteto 

garbės daktarą, buvusį 

Seimo narį senosios kartos 

lietuvį Feliksą Palubinską. 

1992 metais jis grįžo į Lietuvą. 

„Žmona Saulė atsiėmė 

tėvelio žemę apie 100 ha, 

Lazdijų rajono Mankūnėlių 

kaime, – pasakoja. – Reikėjo 

galvoti, ką su ja daryti, nes 

apleista žemė greit apauga 

krūmais ir piktžolėmis. Javams 

auginti per menka, 

galvijams auginti – mažoka, 

nes beveik pusę jos sudaro 

miškas, vandens telkiniai 

ir krūmynai. Nusprendėme 

auginti avis.“ 

Tai patogus Lietuvos sąlygomis 

auginti gyvulys, 

nereikalingas didelės priežiūros, 

jo mėsa laikoma dietine, 

panašiai kaip triušio, 

»Reikia žinoti, kas auginama už Lietuvos, bandyti. Bet pirmiausia 

įvežtas veisles reikia patikrinti mūsų mokslo įstaigose. Pastarosios dvi 

žiemos parodė, kad be reikalo labai lengvai susigundom naujovėmis, 

už kurias mokame didžiulius pinigus ir kurios išstumia mūsiškį 

potencialų ir patvarų genofondą 

Antanas Baura, 

Seimo narys 

kalakuto. O ir mėsos nėra 

tiek daug, kad nebūtų kur 

dėti – juk ne kiaulė ir juolab 

ne karvė. Vienintelis trūkumas 

– reikia dažnai kirpti 

vilną, kurios pastaruoju 

metu niekas nesuperka, 

o jai nukirpti reikia arba 

pačiam rankų jėgos turėti, 

arba kirpėjus samdytis. 

Panašioms bėdoms prispyrus, 

Anglijoje buvo prisiminta 

jau pradėjusi nykti 

mėsinių bevilnių vailtšyrų 

avių veislė. Prieš ketvertą 

»Gal esu nepataisomas romantikas, bet 

dabar manęs į miestą ir su pagaliu niekas 

nenuvarytų. Ten erzelis, miesčionizmas 

metų 31 šios veislės avis ir 

3 avinai iš Olandijos atvažiavo 

į Palubinskų ūkį ir 

apsigyveno. Šeimininkai 

jų nepjauna ir tiems, kurie 

perka ėriukus, pjauti nepataria, 

nors jų mėsa itin 

dietinė – vien raumuo, be 

lajaus. 

„Papjauta avytė vaikų 

neturės. O mūsų tikslas yra 

išplatinti šią veislę. Paskui, 

kai bus daugiau prieauglio, 

galima ir mėsai pradėti 

naudoti“, – svarsto nors ką 

valstybei duoti pasiryžęs 

rinkodaros daktaras, dabar 

ūkininkas F. Palubinskas, o 

avims dėl to tik džiaugsmas 

– gyvenk be rūpesčių ir dauginkis. 

Tiesiog laimingiausios 

Lietuvoje! 

Vailtšyrai iš tikrųjų nėra 

visiškai bevilniai. Tiesiog 

jų trumpa vilna nusišeria. 

Be to, matyt, jų genai ganėtinai 

stiprūs, nes vailtšyro 

avinėlį sukryžminus su 

tradicine lietuviška avimi 

trečioji karta jau tampa bevilnė. 

Dabar Palubinskų veislyne 

apie šimtą avių ir 

ėriukų. Pasak ūkininko, 

kasmet sulaukiama vis 

daugiau užsakymų pirkti 

ėriukų ir avyčių veislei, 

visų nespėjama tenkinti. 

„Galėčiau apsieiti ir be 

ūkio. Turėčiau kelias paskaitas 

universitete, o ir 

šiaip rasčiau ką veikti. Bet 

reikia ką nors ir Lietuvai, 

visuomenei duoti“, – sako 

garbaus amžiaus ūkininkas 

F. Palubinskas. 

Neprapultų ir amerikietis 

„Neprapultų Lietuvoje ir 

Amerikos fermeris. Tiesa, 

ten ūkiai daug didesni, 

nors yra ir smulkių. Tačiau 

jiems iškiltų realizacijos 

problemų“, – svarstė F. Palubinskas, 

„Ekonomika.lt“ 

paprašytas palyginti ūkininkavimo 

sąlygas Lietuvoje 

ir JAV. 

Papjauta avytė vaikų neturės. O mūsų 

tikslas yra išplatinti šią veislę. Paskui, 

kai bus daugiau prieauglio, galima ir 

mėsai pradėti naudoti. 

Reuters 

Anot jo, daug kur pasaulyje 

šią problemą lengvai 

išsprendžia kooperatyvai. 

Lietuvoje tokių, kokie suvokiami 

kitose šalyse, nėra. 

Tai veikiau kelių žmonių 

įsteigtos kooperatinės bendrovės. 

„Jei būtų tikri kooperatyvai, 

kur kiekvienas narys 

turėtų po vieną balsą, pelnas 

būtų dalijamas pagal 

įnašus, jeigu tie kooperatyvai 

nebūtų apmokestinami 

(mokesčius turėtų mokėti 

ūkininkai), manau, padėtis 

būtų kitokia. O pas mus dabar 

įstatymai sukurti „saviems“ 

tikslams“, – ironizuoja 

pašnekovas. 

F. Palubinskui, griežto, 

bet nevaržančio laisvių 

amerikietiško biurokratizmo 

išpaikintam naujajam 

ūkininkui, Lietuvoje kliūva 

„perdėtas formalizmas“. 

„Augant ėriukų paklausai, 

norėjome didinti bandą, 

bet likusio vieno iš kadaise 

devyniolikos buvusių ūkinių 

pastatų neužtenka, reikėtų 

statyti naujus. 

Kai kreipiausi į Nacionalinę 

mokėjimų agentūrą 

ES paramos, man pareiškė, 

kad neįmanoma, nes neturiu 

žemės ūkio specialybės, 

– stebisi profesorius ūkininkas. 

– Žinoma, galėčiau 

nueiti, baigti kokius nors 

kursus, bet nusprendžiau, 

kad apsieisiu. Kaip dabar 

sako žmona, dėl to tik palengvėjo 

gyvenimas, nes jeigu 

būtume gavę paramą, būtų 

buvę daugiau darbo.“ 

Su tokiomis mintimis F. 

Palubinskas, be abejo, nėra 

vienišas. 

Pavyzdžiui, kitas mūsų 

herojus E. Paliulis yra gavęs 

ES paramą ūkiui modernizuoti. 

Bet prieš tai privalėjo 

išklausyti kursus, kuriuose 

nieko nauja nesužinojo, o 

kai ko, pavyzdžiui, buhalterinės 

apskaitos, galėjęs ir 

kitus pamokyti. 

„Nežinau, ar kam dar gali 

būti paslaptis, kad tenkindami 

išsilavinimo sąlygą 

ES paramai gauti, dauguma 

pareiškėjų kursų nė nelanko 

– dokumentus nusiperka“, – 

sako jis ir priduria, jog ir 

turintis žemės ūkio specialybę, 

ir baigęs tik formalius 

kursus ūkininkas imdamas 

paramą pats prisiima visą 

riziką. 

Abu pašnekovai, be abejo, 

nesusitarę „Ekonomika.lt“ 

tvirtino, kad trūkstamų žinių 

kiekvienas gali semtis 

ir semiasi iš lengvai pasiekiamų 

tradicinių ir elektroninių 

informacijos šaltinių. 

SAVAITĖS TOP 5 

„Hitachi“ statys Visagino AE 

Strateginiu investuotoju į Visagino 

AE tapo japonų „Hitachi“. Fotodiena 

Sumažino nuostolį 

UAB „Vilniaus vandenys“ 

pirmąjį šių metų pusmetį 

kelerių metų nuostolius sumažino 

beveik 30 proc. Pasak 

generalinio direktoriaus 

Valdo Savicko, bendrovės 

sąnaudos, lyginant su praėju- 

AB „Orlen Lietuva“ prašymas 

atmestas. Fotodiena 

Strateginiu investuotoju į Visagino 

atominę elektrinę (VAE) 

tapo Japonijos kompanija „Hitachi 

GE Nuclear Energy“. 

„Komisija nusprendė, kad 

bendrovė „Hitachi“ pateikė 

naudingiausią pasiūlymą ir 

bendrovę atrinko strateginiu 

investuotoju į VAE“, – spaudos 

konferencijoje teigė energetikos 

viceministras Romas Švedas. 

sių metų tuo pačiu laikotarpiu, 

sumažėjo beveik 1 proc., 

pajamos padidėjo taip pat 

1 proc. Visi šie skaičiai lėmė 

bendrovės nuostolingos 

veiklos mažinimą beveik 30 

procentų. 

Domisi Lietuvos skalūnais 

JAV energetikos bendrovės 

„Chevron“ viceprezidentas 

Europai, Eurazijai ir Vidurio 

Rytams Ianas R. MacDonaldas 

susitikime su ministru 

pirmininku Andriumi Kubiliumi 

aptarė skalūninių dujų 

Milijonų negaus 

Rekordinis pelnas 

Pirmą šių metų pusmetį AB 

„Klaipėdos nafta“ išankstinis 

neaudituotas grynasis pelnas 

sudarė 27,7 mln. litų. Tai net 57 

proc. daugiau nei pirmąjį praėjusių 

metų pusmetį, kai buvo 

pasiektas 17,6 mln. litų pelnas. 

gavybos Lietuvoje galimybes. 

„Chevron“ yra antra pagal 

dydį energetikos bendrovė 

JAV ir trečia pasaulyje. Praėjusiais 

metais jos apyvarta 

siekė 198 mlrd. dolerių. 

Lietuvos vyriausiasis administracinis 

teismas (LVAT) priėmė 

galutinę ir neskundžiamą nutartį, 

kuria atmetė AB „Orlen 

Lietuva“ prašymą priteisti iš 

Lietuvos valstybės, atstovaujamos 

Konkurencijos tarybos, 

4,7 mln. litų turtinės žalos bei 1 

litą neturtinės žalos atlyginimo. 

Konkurencijos taryba teigiamai 

vertina šį LVAT sprendimą ir 

jame išdėstytus motyvus. 

Bendrovės pajamos per 

2011 m. pirmąjį pusmetį išaugo 

iki 80,6 mln. litų – 26 

procentais didesnės nei pernai 

per tą patį laikotarpį (2010-ųjų 

pirmą pusmetį – 63,9 mln. 

litų).

6 


Lietuvoje Lietuvoje 

7 

2011 m. liepos 18–31 d. 

2011 m. liepos 18–31 


d. 

LIETUVOS 

NAUJIENOS 

2 

mlrd. 

Tiek litų, anot finansų ministrės Ingridos Šimonytės, valdininkai 

2012 metams užsiprašė papildomai 

Pigo maistas ir gėrimai 

■2011 metų birželį, palyginti 

su geguže, vartojimo 

prekių ir paslaugų kainos 

sumažėjo 0,1 proc. 

Kainų pokyčiui didžiausią įtaką 

turėjo atpigę maisto produktai 

ir nealkoholiniai gėrimai, drabužiai 

ir avalynė, pabrangusios 

sveikatos priežiūros prekės ir 

paslaugos, būsto, vandens, elektros, 

dujų ir kito kuro grupės prekės 

bei paslaugos. 

11,2 proc. atpigo daržovės ir 

bulvės, 1 proc. – mėsa ir jos produktai, 

2,2 proc. – vaisiai ir uogos 

ir 0,7 proc. pabrango duona 

bei grūdų produktai, 2,2 – kava, 

arbatžolės, kakava, 0,6 – pienas 

ir jo produktai, sūris, kiaušiniai, 

1,2 proc. – žuvys ir jų produktai. 

Maistas ir gėrimai atpigo, brango sveikatos priežiūros prekės ir paslaugos. Fotodiena 

Elektra brango 5 procentais 

■Birželį vidutinė elektros 

kaina Lietuvos elektros biržoje 

padidėjo dar 5 procentais. 

Antrą mėnesį iš eilės elektra 

brango dėl itin žemo vandens 

lygio hidroelektrinių rezervuaruose 

Lietuvoje ir Latvijoje. 

Tuo metu Suomijoje elektros 

kainos nukrito net 11 proc. dėl padidėjusio 

vandens lygio, paskelbė 

bendrovė „Enefit“. „Įprasta, kad 

biržoje prekiaujamos elektros 

kainos vasarą pakyla, tai lemia 

sausi orai ir įvairūs planiniai elektros 

jėgainių remontai, gamybos 

apribojimai, – aiškino „Enefit“ 

generalinis direktorius Liudas 

Liutkevičius. – Tačiau birželį iš 

Baltijos šalių ir Suomijos vienintelėje 

Lietuvoje fiksavome elektros 

kainų augimą.“ 

Birželį elektra brango vienintelėje 

Lietuvoje. Fotodiena 

D. Kreivys neįrodė 

esąs neturtingas 

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas (teisėja Inga 

Staknienė), viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs 

civilinę bylą pagal buvusio ūkio ministro Dainiaus 

Kreivio ieškinį bendrovei „Balsas.lt leidiniai“ dėl asmens 

garbės ir orumo žeminančių bei tikrovės neatitinkančių 

duomenų paneigimo, ieškinį atmetė. 

Į darbo biržą veja PSD 

Stodami į universitetą būsimi studentai įsivaizduoja rožinę ateitį ir puikias karjeros galimybes, o 

baigę mokslus dažnai atveria daugybės rankų nučiupinėtas darbo biržos duris. 

Dina Sergijenko 

dina@ekonomika.lt 

Tai, kad jaunas, 

studijas ką tik 

baigęs specialistas 

priverstas 

laiką leisti eilėse 

prie darbo biržos, ne naujiena. 

Jau kelerius metus su 

tokia padėtimi priversti taikstytis 

ne tik šalies aukštąsias 

baigę absolventai, bet ir po 

studijų užsienyje nusprendę 

grįžti jauni specialistai. Tačiau 

darbo biržoje jie tikisi 

ne darbdavių pasiūlymų, o 

nemokamo privalomojo sveikatos 

draudimo (PSD). 

Darbo ieškos pats 

Ką tik Vilniaus Gedimino 

technikos universiteto 

(VGTU) duris užvėręs Eimantas 

Kriaučiūnas baigė transporto 

inžineriją. Rodos, tai 

paklausi specialybė, tačiau 

su vaikinu kalbėjomės sostinės 

darbo biržos koridoriuje. 

Absolventas laukė eilės įsiregistruoti. 

„Žinau, kad įgyta specialybė 

paklausi, bet ne itin tikiu, 

kad darbą susirasiu per 

darbo biržą. Čia registruojuosi 

tik todėl, kad reikia privalomo 

sveikatos draudimo“, 

– pasakojo vaikinas. Jo žodžiais, 

įsiregistravęs darbo 

ims ieškoti pats ir tikisi, kad 

pavyks susirasti. 

Iš Panevėžio kilęs absolventas 

sakė žinąs, kad dabar 

darbdaviai priimdami jaunus 

žmones į darbą dažniausiai 

siūlo minimalų atlyginimą, 

kurio pragyvenimui nepakanka, 

ypač kai gyventi tenka 

svetimame mieste. Tačiau 

Eimantas tikino, kad rankų 

nuleisti nežada ir darbo aktyviai 

ieškosis pats. Pasak 

transporto inžinerijos specialisto, 

už darbą jis norėtų gauti 

maždaug 1 200–1 500 litų per 

mėnesį atlygį. 

Tinka ir minimumas 

Vadimas, taip pat sutiktas 

prie sostinės darbo biržos 

durų, atkeliavo čia baigęs profesinio 

lavinimo mokyklą. Jis 

jau buvo užsiregistravęs ir ėjo 

į pirmąjį pokalbį su konsultantu. 

Automechaniko specialybę 

įgijęs vaikinas neslėpė, 

kad pirmiausia į darbo biržą 

patraukė dėl PSD. 

Vis dėlto vilčių, kad biržos 

konsultantai padės susirasti 

norimą darbą, Vadimas neslėpė. 

„Be to, aš kaip ir susiradau 

darbą pats, tik noriu 

įsiregistruoti darbo biržoje, 

gauti sveikatos draudimą, o 

vėliau pasižiūrėti, ar man patinka 

susirastas darbas, kaip 

sekasi“, – pasakojo jis. 

Dauguma baigusiųjų 

mokslus nėra patenkinti 

darbdavių siūlomu minimaliu 

atlyginimu, tačiau keli 

šimtai litų vilniečiui Vadimui 

taip pat praverstų. „Nors 

tiek gauti ir tai jau gerai, 

– sakė jis, paklaustas, kokio 

atlyginimo norėtų. – Aišku, 

geriausia būtų per mėnesį uždirbti 

1 000–1 200 litų.“ Tačiau 

į užsienį, kur galbūt galėtų 

gauti kelis kartus didesnį atlyginimą, 

vaikinas neskuba. 

Anot jo, darbo užtenka ir Lietuvoje. 

Reikėjo PSD 

»Darbdaviai, turėdami galimybę rinktis iš 

daugybės kandidatų, kelia daugiau praktinio 

pasirengimo reikalavimų 

Baigusi žurnalistikos mokslus 

prestižiniame Maskvos M. 

V. Lomonosovo universitete 

Julija grįžo į Lietuvą ir puolė 

ieškoti darbo. Pirmiausia ji 

užsiregistravo sostinės darbo 

biržoje. Mergina neslėpė, kad 

tokį žingsnį žengė tik norėdama 

turėti PSD. 

„Darbo biržoje registravausi 

tik dėl to, bet nemanau, 

kad darbuotojai tai suprato. 

Galbūt jie mano, kad baigiau 

mokslus ir atėjau čia ieškoti 

darbo?“ – gūžtelėjo pečiais 

Julija. 

Darbo biržoje specialistai 

užsirašė visus Julijos pageidavimus 

ir kito susitikimo 

datą skyrė maždaug po mėnesio. 

Antrą kartą atėjusi mergina 

išgirdo, ko ir tikėjosi, 

– darbo pasiūlymų pagal jos 

specialybę nebuvo. „Man tada 

pasakė, kad greičiausiai pati 

suprantu, jog realiau darbą 

susirasti pačiai nei ieškoti 

per darbo biržą, – prisiminė 

ji. – Į paskirtą susitikimą dar 

po mėnesio nėjau, nes jau buvau 

susiradusi darbą.“ 

Stebės karjerą 

Apie įsidarbinimo galimybes 

aukštųjų mokyklų absolventams 

garsiai nekalba 

ir lavinimo įstaigos. Šiemet 

visos šalies mastu pradėta 

taikyti sistema, padėsianti 

stebėti aukštųjų mokyklų 

absolventų karjeros vingius 

penkerius metus po mokslų 

baigimo. 

Pasak Vilniaus universiteto 

(VU) Karjeros centro 

atstovų, kol kas bendros statistikos, 

ko tikisi absolventai, 

kiek jų įsidarbina pagal 

specialybę, nėra. Pirmieji 

absolventų karjeros stebėsenos 

duomenys turėtų paaiškėti 

2013 metų pradžioje, jei 

viskas klostysis, kaip numatyta. 

„Tačiau dar yra daug 

povandeninių srovių, ne kiekviena 

aukštoji mokykla nori 

skelbti duomenis, kiek tam 

tikrų specialybių absolventų 

įsidarbina pagal specialybę, 

– atskleidė prisistatyti nenorintis 

Karjeros centro atstovas. 

– Greičiausiai todėl, kad 

paaiškėtų, jog iš, pavyzdžiui, 

šimto absolventų pagal specialybę 

įsidarbino vos keli ir 

programa būtų naikinama.“ 

Surinkta statistika leistų 

stojantiesiems susipažinti ne 

su teorine studijų puse, bet realiai 

pamatyti, kokių galimybių 

jie turės darbindamiesi, 

ar bus sunku ieškoti darbo, 

taip pat – kokio atlygio galės 

tikėtis. 

Nepaklausūs darbuotojai 

Informacijos trūkumas renkantis 

specialybę kartais 

taip pat lemia, ar absolventas 

atsiėmęs diplomą skubės 

varstyti darbo biržos durų. 

Anot Lietuvos darbo biržos 

(LDB) Darbo išteklių skyriaus 

vedėjo pavaduotojos 

Donatos Šlekytės, pastaruoju 

metu darbo biržoje daugiausia 

registravosi įgiję aukštąjį 

išsilavinimą verslo vadybos, 

teisės, buhalterinės apskaitos, 

ekonomikos ir socialinio 

darbo srityse. Nesisekė darbo 

rasti ir baigusiems profesinių 

mokyklų siūlomas apdailininko-statybininko, 

automobilių 

remontininko, virėjo, 

konditerio, kirpėjo, staliaus 

specialybes. 

Sėkmingas darbo paieškas 

stabdo ir darbdavių nenoras 

mokėti daugiau nei minimalią 

algą. „Konkrečių sumų 

jaunuoliai nėra linkę įvardyti, 

tačiau visi nori gauti 

daugiau nei minimumą. Deja, 

daugiausia siūloma minimali 

alga“, – pastebėjo D. Šlekytė. 

Reikalauja patirties 

D. Šlekytė neslėpė, kad į darbo 

biržas absolventai traukia ne 

tik tikėdamiesi paspartinti 

svajonių darbo paieškas, bet 

Profesinės mokyklos absolventas 

Vadimas tiki, kad darbo biržoje jam ras 

darbą, juolab kad jis sutiktų dirbti už 

minimalią algą. Ruslano Kondratjevo nuotr. 

ir norėdami sulaukti socialinių 

garantijų, kitaip tariant, 

būti apdrausti privalomuoju 

sveikatos draudimu. Be to, 

tikint darbo biržos koridoriuose 

sutiktų absolventų 

žodžiais, darbdaviai dažnai 

atsisako šviežių specialistų 

vien dėl to, kad šie esą neturi 

reikiamos patirties. 

Tokius jų žodžius patvirtino 

ir LDB specialistė. 

„Darbdaviai, turėdami galimybę 

rinktis iš daugybės 

kandidatų, kelia didesnius 

praktinio pasirengimo reikalavimus.. 

Būtent profesinio 

pasirengimo, darbo patirties 

trūkumas arba profesinių 

žinių neatitikimas yra dažna 

jaunimo nedarbo priežastis“, 

– pabrėžė D. Šlekytė. 

Taigi absolventams tikėtis, 

kad vos baigus studijas 

laukia svaiginama karjera, 

naivu. „Reikalingas pereinamasis 

laikotarpis, per kurį 

išmokstama studijų žinias 

taikyti praktiškai“, – aiškino 

LDB specialistė ir pabrėžė, 

kad šiandien kur kas daugiau 

galimybių įsidarbinti turi 

baigusieji ne aukštąsias, o 

profesines mokyklas. 

FAKTAI 

jauni bedarbiai 

E. Kriaučiūnas į darbo 

biržą atskubėjo iš karto 

baigęs studijas, tačiau 

pagalbos ieškantis 

darbo čia jis nesitiki, 

svarbiausia – sveikatos 

draudimas. 

Ruslano Kondratjevo nuotr. 

•• 

2011 metų liepos 1 dieną 

LDB buvo įregistruota beveik 

29 tūkst. jaunų bedarbių. 

•• 

Palyginti su 2010 metų 

tuo pačiu laikotarpiu, 2011 

metų liepos 1 dieną jaunimo 

nedarbas buvo sumažėjęs 

3,3 proc. ir siekė 6,6 

proc. 

•• 

LDB duomenimis, per 

2010 metų balandį buvo 

įdarbinta 4,2 tūkst., per gegužę 

– 4,3 tūkst., per birželį 

– 3,2 tūkst. jaunų bedarbių. 

D. Kreivys pateiktame 

ieškinyje nurodė, kad savaitraštyje 


ir tokio paties pavadinimo 

portale korespondentės 

Eugenijos Grižibauskienės 

publikuotame straipsnyje 

„100 turtingiausių Lietuvos 

verslininkų“ paskelbtas 

teiginys „Dainius Kreivys, 

UAB „Makveža“ – apie 

170 mln. litų“ neatitinka 

tikrovės ir žemina jo garbę 

ir orumą. 

Buvęs ministras nurodė, 

kad minėtas teiginys 

buvo paskelbtas apie valstybės 

tarnautoją, kuris 

apibūdinamas kaip vienas 

turtingiausių Lietuvos 

verslininkų, ir tai jį diskredituoja. 

Šiuo teiginiu neva 

pranešta apie tuometinio 

ūkio ministro netinkamą 

elgesį visuomenėje, apie 

tai, kad D. Kreivys visuomenės 

akyse yra melagis, 

nes deklaruodamas savo 

turtą jis tokio turto nenurodė. 

Buvęs ministras įrodinėja, 

kad pats faktas, jog 

savaitraštis paskelbė, esą 

jis su šeima yra turtingas, 

savaime žemina jo garbę ir 

orumą, nes jis tokio turto 

neturįs, tuo tarpu skaitytojai 

susidaro nuomonę, 

kad dirbant ūkio ministru 

galima praturtėti. Tačiau 

įrodinėdamas garbės ir 

orumo įžeidimo faktus ieškovas 

rėmėsi tik straipsnio 

skaitytojų komentarais, 

»Viešas asmuo privalo demonstruoti 

didesnį tolerancijos laipsnį žiniasklaidos 

dėmesiui 

Teismas D. Kreivio ieškinį atmetė. Fotodiena 

kurie negali būti vertinami 

kaip įrodymas. 

Teismo nutartyje rašoma, 

kad ieškovas informacijos 

paskleidimo metu 

ėjo ūkio ministro pareigas, 

todėl būdamas viešas 

asmuo nesinaudoja tokiu 

pačiu garbės ir orumo gynimo 

mastu kaip privatus 

asmuo. „Viešas asmuo privalo 

demonstruoti didesnį 

tolerancijos laipsnį žiniasklaidos 

dėmesiui (…). Iš 

spaudos negalima reikalauti 

absoliutaus tikslumo, 

o tik galima reikalauti 

elgtis sąžiningai, t.y. sąmoningai 

neiškraipyti informacijos, 

siekiant įžeisti ar 

pažeminti asmenų…“ – rašoma 

teismo nutartyje. 

Teismas taip pat paskelbė, 

kad paskleista 

informacija neturi jokio 

neigiamo atspalvio ir atsakovė 

neperžengė teisės 

skleisti informaciją ribų.

8 

Kitu žvilgsniu 


2011 m. liepos 18–31 d. 

I. Laursas: aukštąsias 

technologijas kurs naujoji karta 

„GetJar“ įkūrėjas ir vadovas Ilja 

Laursas tikina, kad lietuviai sparčiai 

tobulėja ir turi nišų, kur gali 

aplenkti JAV. 

Martynas Pasiliauskas 

martynas.pasiliauskas@ekonomika.lt 

I. Laursas interviu „Ekonomika.lt“ 

sakė, kad progresą 

daro ir jaunieji verslininkai, 

ir valdžia. Jis atkreipė dėmesį, 

kad dauguma jaunimo 

emigruoja nesuprasdami, ką 

palieka. 

? 

Ar matote Lietuvos 

pažangą? 

Taip. Ypač pagal jaunų 

žmonių klausimus, nes dažnai 

lankausi universitetuose. 

Prieš dvejus metus klausimai 

verslo požiūriu buvo gana 

naivūs, o šiemet dauguma jų 

– specifiniai. Pavyzdžiui, kaip 

pasirinkti ankstyvuoju etapu 

rizikos kapitalo ar verslo angelo 

partnerį. Negali pateikti 

tokio klausimo neišsiaiškinęs, 

kas yra rizikos kapitalas, 

verslo angelai ar investavimas. 

Bent jau iš to spręsdamas 

galiu pasakyti, kad yra daug 

gerų pokyčių. Be to, sekdamas 

naujienas, kas ką padarė, 

ką pristatė, stebiuosi, 

kad tai daro Baltijos regiono 

kompanijos. 

? 

Į kurias verslo sritis Lietuvos 

jaunimas turėtų koncentruotis 

ir ieškoti nišų? 

Vienas didžiausių teigiamų 

verslo dalykų – pasirinkimo 

laisvė. Formuluotė, 

kad jie ką nors turėtų daryti, 

netinkama. Skatinčiau bandyti 

viską ir visur, nes negali 

iš anksto pasakyti, kad tai 

veiks. 

Kita vertus, Lietuva turi 

keletą sričių, kur kaip šalis 

turi stiprų pranašumą. 

Pavyzdžiui, el. vyriausybė. 

Nėra šansų, kad didžiosios 

vyriausybės, kaip Britanija, 

JAV, eksperimentuos su valstybiniais 

el. sprendimais. Jos 

tam per didelės. O mes esame 

maža lanksti šalis. Tą sukurtą 

ir išbandytą know-how mažame 

poligone galima eksportuoti 

į užsienį. 

Taip pat Lietuvos bankininkystė 

yra tobuliausia 

pasaulyje – bandžiusieji atsiskaityti 

JAV, Britanijoje mane 

supras. Pavyzdžiui, JAV – ne 

praėjęs amžius, bet dar senesnis. 

Visi naudoja čekius, 

atlyginimai mokami čekiais. 

Teko sutikti buhalterių, kurie 

nežino, kaip banke atliekami 

pavedimai. Tokia padėtis ne 

todėl, kad jie mažiau protingi 

– mes bankininkystę kūrėme 

nuo nulio prieš dvidešimt 

metų. Pasinaudojome tuo 

metu geriausiais pavyzdžiais, 

o JAV, turinti 200 metų konservatyvios 

patirties, fiziškai 

per dešimtmetį negali atsikratyti 

senų įpročių. 

Mūsų lygį JAV galėtų pasiekti 

po 20 metų. Tai reiškia, 

kad 20 metų galime eksperimentuoti 

tokiame lauke, 

kur JAV neturės galimybės. 

Bankinės sąsajos, saugumo 

technologijos, pinigų atsiskaitymai, 

multivaliutinės sąskaitos 

– viskas, kas yra mūsų 

smėlio dėžėje. Visa tai mes galėsime 

tobulinti. Išaugs karta, 

kuri turės know-how, sukurs 

vertę ir galės eksportuoti ir 

pačias sistemas, ir konsultacijas. 

»Mūsų lygį JAV galėtų pasiekti po 20 metų. 

Tai reiškia, kad 20 metų galime 

eksperimentuoti tokiame lauke, kur JAV 

neturės galimybės 

CV Ilja Laursas 

Vilniaus universitete įgijo 

ekonomikos bakalaurą. 

Į verslą pasuko 1999 m. 

2005 m. įkūrė mobilių aplikacijų 

portalą „GetJar“. 

2009 m. pripažintas vienu iš 

keturiasdešimties įtakingiausių 

FAKTAI 

Jaunimo emigracija 

•• 

Statistikos departamento 

duomenimis, per pastaruosius 

dvejus metus kas antras 

emigrantas buvo 20–34 

metų. 

•• 

2010 m. 18,2 proc. (15,1 

tūkst.) emigrantų buvo 20– 

24 metų, 22,3 proc. (18,5 

tūkst.) – 25–29 metų ir 14,4 

proc. (12 tūkst.) – 30–34 

metų. 

•• 

2010 m. savo išvykimą iš 

šalies oficialiai deklaravo per 

80 tūkst. žmonių. 

I. Laursas atkreipė dėmesį, kad tarp 

valdančiųjų daugėja jaunų žmonių, 

kurių dauguma laikosi 

geranoriškumo taisyklių. 

Fotodiena 

? 

Minėjote, kad jaunimas daro 

progresą. O kaip valdžia? 

Valdžia imasi, manau, teisingų 

žingsnių. Vienas iš jų 

– rizikos kapitalo pripažinimas. 

Prieš penkerius metus 

valdžia teigė, kad be bankų 

nėra kitų finansinių instrumentų. 

O užsienyje, bent jau 

informacinių technologijų 

ir komunikacijos sektoriuje, 

rizikos kapitalas finansuoja 

beveik 100 proc. naujų verslų. 

? 

Pastaruoju metu dažnai 

keliama jaunimo emigracijos 

problema. Kokia jūsų nuomonė 

šiuo klausimu? 

pasaulinės telekomunikacijų 

industrijos asmenų. 

2010 m. pripažintas Baltijos 

šalių verslininku. 

2011 m. jam įteiktas Europos 

metų vadovo titulas. 

Aukščiausia žmogaus vertybė 

– pasirinkimo laisvė. 

Jei žmogus laisvu noru pasirenka 

emigruoti, negali jo 

kaltinti. 

Tačiau, mano galva, dauguma 

išvažiuojančiųjų nelabai 

suvokia, kas yra užsienis. 

Apsisprendžiama išvažiuoti 

neišanalizavę pliusų ir minusų. 

Sprendimas pagrįstas 

pusiau mitais, pusiau noru tikėti, 

kad kažkur kitur yra geriau. 

Pavyzdžiui, Londonas. 

Daug metų gyvenau ir ten, ir 

Vilniuje. Pastarasis daug geresnis: 

gyvenimo kokybė čia 

geresnė, nes nežinome, kas 

yra dviejų valandų kelionė 

traukiniu į darbą atsikėlus 

šeštą valandą ryto. Atlyginimas, 

turint galvoje kainų lygį, 

Londone leidžia patenkinti 

daug mažiau poreikių negu 

Lietuvoje. Kai pakalbi su 

jaunimu, kuris norėtų išvažiuoti, 

vyrauja nuomonė, kad 

„ten“ geriau, atlyginimai didesni. 

Jie lygina abstrakčius 

skaičius, grįžusiųjų pokalbius. 

Tačiau neįvertina, kad 

grįžęs visada, nepaisydamas, 

ar buvo bloga, ar gera patirtis, 

sakys, jog ten buvo gerai, 

nes tik taip gali pateisinti 

savo išvažiavimą. Neigiamų 

atsiliepimų nebūna. Dar vienas 

momentas – reikia visada 

siekti, kad būtų geriau. Bandyti 

gerinti aplinką Lietuvoje, 

valdžiai priimti sprendimus, 

kad jauni verslininkai jaustųsi 

lengviau, laisviau, nebūtų 

gąsdinami mokesčiais, 

inspektoriais. Reikia, kad 

pagerėtų korupcinė ir kriminalinė 

aplinka bei kiekviena 

bendrovė turėtų galimybių 

laimėti valstybinį konkursą. 

Kai mes sužinosime tikrąją 

tiesą, kas yra Londonas, 

kai truputėlį pagerinsime 

aplinką, pasirinkimo laisvės 

balansas bus Lietuvos pusėje. 

NUOMONĖ 

Kaip vertinate jaunimo emigraciją? 

Suprantu emigruojantį žmogų 

Valdas Adamkus, prezidentas: 

Teko skaityti žodžius, kad vis daugiau žmonių emigruoja ne dėl skurdo, 

o dėl pažeminimo. Pritariu šiems žodžiams ir skaudama širdimi turiu 

pripažinti, kad suprantu taip besielgiančius. Suprantu emigruojantį 

žmogų, kuris jaučiasi žeminamas, nes valdžiai šiandien, pasitaiko, 

aišku, reikalingas vien kaip mokesčių mokėtojas. Suprantu žmogų, 

kuris jaučiasi nereikalingas, nes darbas, valdžia, aplinka, kiekviena 

socialinė grandis gyvena ir veikia išskirtinai vien tik sau 

Žmonės palieka tėvynę ir dėl to, kad neturi galimybių 

gyventi sąžiningai 

Nerijus Udrėnas, prezidentės vyriausiasis patarėjas: 

Jauni žmonės, kurie palieka šalį, yra potencialūs gerovės kūrėjai. Mums 

reikia ekonominio augimo, naujų darbo vietų kūrimo, bet reikia prisiminti, 

kad žmonės palieka tėvynę ir dėl to, kad neįveikia biurokratinių suvaržymų, 

nenori mokėti kyšių, pirkti nekokybiško išsilavinimo, yra galbūt nusivylę 

politine kultūra ir neturi galimybių gyventi sąžiningai 

Fotodiena 

Fotodiena



10 Diskutuokime 2011 m. liepos 18–31 d. 

2011 m. liepos 18–31 d. Miškai 11 

»Mažiau čefyrą 

tegul laka, tai 

nereikės 

odontologo... 

GERIAUSI 


komentarai 

Antanas 

2011-07-12 16:02 

Manau, tai „puikios“ profsąjungos 

reikalas. Nes netikiu, kad 

ten dirbantis bent kiek mąstantis 

žmogus galėtų griežtai kažko 

reikalauti. O juolab, jei jau 

išsiderėjo bent 1,8 proc. Suraskit 

jūs, kur moka tiek ir dar kelia 

algas dėl šiaip... dėl infliacijos 

ar dar ko... Lietuvoje algas kelia 

tik kai dvigubai darbo užkrauna. 

Manau, perlenkė lazdą, ir ar tik ta 

lazda neatsisuks kitu galu patiems 

darbuotojams... 

deividukasas 

2011-07-12 15:59 

Lietuviams labai daug ko 

reiktų pasimokyti iš vakarų 

europiečių,ypač iš skandinavų. 

Skandinavijoje jau seniai veikia 

taros supirkimo automatai; 

ir darbuotojams, ir pirkėjams 

nesitrukdo laikas. Sako, brangiai 

kainuoja. Taip, brangiai,bet 

prekybininkai turėtų daugiau 

dalytis pelnu ir mažiau dejuoti ir 

išnaudoti darbuotojus. 

Smikiz 

2011-07-12 11:31 

Tai kaip čia dabar išeina su tuo 

visuotiniu klimato atšilimu, dėl 

kurio kalta žmogaus veikla? Toks 

Al Gore'as ekslpoatuodamas šitą 

visuotinio atšilimo ideologiją dar 

ir Nobelio premiją gavo. Kažkaip 

galai nebesueina. O kitame 

straipsnelyje apskritai apokalipsė 

klimatinė piešiama. Tik ten jau 

kalta BP. Galinga kompanija, 

špyga taukuota. 

tom 

2011-07-06 15:59 

Ir vėl užsakytas straipsnis. Paskutiniu 

metu tokių žiniasklaidoj labai 

daug. Visi tik ir rašo, kaip gera ir 

malonu gyventi Lietuvoj. GĖDA. 

Grįžtam atgal į sovietinius laikus. 

Tomas 

2011-07-06 00:02 

"Jaunos klientės būna labai išrankios 

– nori naujovių, pageidauja, 

kad prie suknelių būtų priderinti 

ir aksesuarai". Atleisk, savininke, 

tu ką, jokio aukštojo nebaigus? 

Kokios dar jaunos klientės, jei jos 

neuždirba jokių pajamų ir nemoka 

už nieką. Kokios jos klientės. 

nepajėgiai vyriausybei 

2011-07-05 08:43 

Vyriausybės teikti pensijų skaičiavimų 

siūlymai – taškais ir dar 

kažin kuo buvo pateikti be jokių 

skaičiavimų, taigi jokių įrodymų, 

kad būtent juos reikia priimti. Todėl 

galima sakyti, kad tie siūlymai 

buvo tik elementarus atsirašinėjimas 

– esą pensijų reforma vyksta. 

Jei būtų pateikti tokie įrodymai 

kaip gerbiamo Lapinsko, tuomet 

galima būtų diskutuoti dėl vieno 

ar kito varianto. Bijau, kad nei 

ministerijos, nei tuo labiau Seimo 

klerkai tokios analizės kaip šiame 

straipsnyje tiesiog nepajėgūs 

parengti, todėl mūsų pensijų 

reforma nieko gero nepasieks. 

INBOX 

Kiaulininkystės dėsniai 

■Piginti kiaulienos dėl 

kiaulių maro ir šių gyvulių 

eksporto sustabdymo nėra 

priežasčių. Tai tikra nelaimė 

Lietuvos kiaulių augintojams 

ir proga pasirūpinti pigios 

žaliavos atsargomis perdirbėjams. 

Ką reiškia kiaulių eksporto 

sustabdymas kiaulių 

augintojams? „Pirmiausia 

tai, kad net ir nesergančių 

kiaulių augintojai per mėnesį 

patiria 3–4 mln. litų 

nuostolių“, – sako Lietuvos 

kiaulių augintojų asociacijos 

(LKAA) direktorius Algis 

Baravykas. Anot jo, pernai į 

Rusiją (daugiausia), taip pat 

į Latviją ir Lenkiją buvo eksportuota 

240 tūkst. kiaulių ir 

paršelių. Dabar šis kelias uždarytas 

visai Lietuvai. 

Rinkoje ankšta 

Vidmantas Paulauskas, 

Valstybinės maisto ir veterinarijos 

tarnybos (VMVT) 

direktoriaus pavaduotojas, 

patvirtina A. Baravyko 

teiginį, kad gyvų kiaulių 

eksporto iš Lietuvos sustabdymas 

nedaro jokios įtakos 

skerdenos ir mėsos gaminių 

eksportui, importui ir reeksportui, 

nes šią produkciją ir 

dabar galima vežti į visas puses. 

Maža to, Lietuva ir šiaip 

labai mažai kiaulienos eksportuoja, 

daugiausia įsiveža. 

Pavyzdžiui, pernai importuota 

70 tūkst. tonų kiaulių 

mėsos, o eksportuota vos 3 

tūkst. tonų. 

Pasak A. Baravyko, nutraukus 

kiaulių eksportą, 

augintojams nelieka vietos 

derėtis dėl gyvojo svorio 

kainos Lietuvoje. Mat kelios 

Lietuvoje veikiančios skerdyklos 

jau išmoko didesnius 

mėsos kiekius vežtis iš Vokietijos, 

Lenkijos, Belgijos, o 

pastaraisiais metais taip apsirūpinti 

žaliavomis tapo dar 

lengviau ir pigiau. Pradėjus 

sparčiai brangti pašarams, 

ES skubiai apsirūpinta mėsos 

atsargomis, ir dabar ji, 

laikoma intervenciniuose 

POPULIARIAUSI 

www.ek.lt/video 

sandėliuose – šaldytuvuose, 

realizuojama. Ir šiaip nuo 

pašarų kainų kenčiančių 

kiaulių augintojų nelaimei, 

tuo naudojasi ir Lietuvos 

mėsininkai. 

„Mums kalbama, kad, 

užuot virkavus dėl pašarų 

kainų, užtektų brangiau parduoti 

kiaules ir viskas stotų 

į vietas. Taip gali kalbėti tik 

valdininkai, bet ne rinkos 

dalyviai“, – sako A. Baravykas 

ir paaiškina, kad kiaules 

auginti – ne elektros jungiklį 

maigyti: kada nori įjungi, 

kada nori išjungi. Pradėti 

komercinę kiaulininkystę 

net ir parengtose patalpose 

užtrunka beveik metus: apsirūpinti 

paršavedėmis, apsėklinti, 

nėštumo laikotarpis, 

paršelius užauginti. Tik 

laimės dalykas, kokia padėtis 

rinkoje bus tuo metu, 

kai ateis metas kiaules realizuoti. 

Dabar kiaulių augintojams 

itin nepalankus 

metas ir dėl pašarų kainų, 

ir dėl maro, ir dėl eksporto 

sustabdymo, ir dėl to, kad 

rinkoje vis mažiau vietos – 

nesiliaujant emigracijai, vis 

SAVAITĖS KLAUSIMAS 

Ar perkate kiaulieną 

lietuvišką? 

Kalėjimas – ne kurortas 2011-07-11 09:55:27 

Viršūnė, visko jiems mažai dar, 

odontologo prireikė! Mažiau 

čefyrą tegul laka, tai nereikės 

odontologo... Žmonės, laisvėje 

dirbantys po 16-18 val. per 

parą, auginantys vaikus ir t.t., 

nelabai turi už ką lankytis pas 

odontologą, nemokamai gydytis 

ir ypač turėti nemokamas 

mažiau lieka valgytojų. 

„Lietuviškų kiaulininkystės 

ūkių visiškai sumažėjo, 

todėl likę keli gal kada nors 

pasieks geresnę kainą, bet 

tikrai dar ne dabar“, – konstatuoja 

LKAA direktorius. 

Sunkios sugrįžtuvės 

komunalines paslaugas, ir už 

ką? Už tai, kad nepadarę nusikaltimo! 

Ir nieko sau renkasi specialybes 

– socialinis pedagogas, o 

nuteistas daugiau nei 20 metų 

nelaisvės. Apsilankęs pas socialiai 

remtinus asmenis pamokys 

aferų daugiau? Čia absurdo 

Kažin kas geriau – nuo peilio ar 

nuo maro? 

Reuters 

2009 metais analogiškam 

kiaulių marui prasiautus 

Panevėžio rajono Rubikių 

kaime, tuščios fermos stūkso 

iki šiol. Tąsyk eksportuoti 

kiaules visus metus buvo 

uždrausta tik iš Panevėžio 

rajono. Dabar – iš visos Lietuvos 

ir dar nežinia iki kada. 

Tiesa, nukentėjusių nuo 

kiaulių maro fermų savininkai 

turi galimybių verslą 

atkurti, nors tam reikia 

didžiulių pastangų. Kaip 

papasakojo V. Paulauskas, 

utilizavus visus gyvulius, 

atliekama pirminė dezinfekcija, 

po dviejų parų gali 

būti pradedami valymo darbai, 

po mėnesio atliekama 

galutinė dezinfekcija. Jei 

po laboratorinių tyrimų nusprendžiama 

apribojimų netaikyti, 

galima įkelti kontrolines 

kiaules, kurių sveikata 

tiriama 41 dieną. Tik neaptikus 

užkrato pastatus galima 

naudoti toliau. 

Pasak A. Baravyko, paprasta 

švaros paslaugų bendrovė 

šių darbų neatliks, 

reikia specializuotos. Tiesa, 

kai ką, pavyzdžiui, iškuopti 

mėšlą, išmontuoti gardus, 

galėtų likę be darbo fermų 

darbuotojai. Jie būtų suinteresuoti 

dirbti kokybiškai, 

nes tikisi nelikti be darbo 

ateityje. Taip ir buvo sumanyta, 

tačiau pagalius kiša 

įstatymas. Mat tokiems darbams 

numatyta finansinė 

valstybės parama, o tokiu 

atveju įsigalioja Viešųjų pirkimų 

įstatymas. Konkurse, 

be abejo, dalyvautų atitinkamų 

paslaugų firmos, kurios 

turi savų darbuotojų. 

Nežinia ar jos norėtų samdytis 

vietinius. 

Kas toliau? 

Praėjusį savaitgalį pranešta 

apie dar vieną kiaulių maro 

židinį. Kol kas užkrato šaltinio 

nenustatyta. Spėjama, 

kad jį galėjo užnešti transporto 

priemonės. Tačiau gali 

būti ir kitų šaltinių: kraujasiurbiai, 

graužikai, patys 

žmonės – fermų saugos reikalavimai 

itin griežti, tačiau 

kas galėtų tvirtinti, jog jų 

idealiai laikomasi. 

Geriausia apsaugos priemonė 

– kiaules vakcinuoti 

– buvo taikoma dešimtmetį 

iki 2000 metų liepos, tačiau 

Europos Sąjungoje oficialiai 

nuspręsta to atsisakyti 

ir neketinama atnaujinti. 

Pasak V. Paulausko, vakcinuoti 

kiaules yra sąlygiškai 

brangiau negu bendroje prekyboje 

patiriama nuostolių 

dėl kiaulių maro. Be to, vakcinuojančiai 

šaliai taikomi 

dideli prekybos apribojimai 

Vadinasi, išeitis vienintelė 

– griežta sanitarija. 

čia jungiasi 

www.ek.lt draugai 

teatras, pasityčiojimas iš normalių 

žmonių. Tegul dirba tik 

ir jokių TV, kompų bei kt. priemonių, 

tegul jie iš savo darbo 

išlaiko bent senelių ir vaikų namus, 

o nesiilsi kaip kurorte! 

LANKOMIAUSI 


SAVAITĖS STRAIPSNIAI 

Piktas 

Lietuvių produktas, 

aplenkęs „Google“ 

Nuo rugpjūčio mėnesio Lietuvoje 

pradės veikti inovatyvi 

mobiliųjų mokėjimų paslauga 

,,MokiPay”. Ši paslauga taps 

oficialia ,,Eurobasket 2011” 

čempionato atsiskaitymo sistema 

ir Lietuva tapo pirmąja 

šalimi pasaulyje įdiegusia šią 

paslaugą plačia apimtimi. 

Ar Lietuvai reikia euro? 

Norint įsivesti eurą, Lietuvai 

būtina laikytis Mastrichto kriterijų. 

Tai reiškia tolesnį biudžeto 

deficito ir išlaidų mažinimą 

bei žymiai rimtesnę nei dabar 

valdžios institucijų kovą su 

infliacija. 

Devyni amatai, dešimtas 

majonezas 

Lietuviška patarlė apie devynis 

amatus ne itin pozityvi, 

tačiau tuos devynis amatus 

išbandęs bendrovės „Vesiga“ 

direktorius Saulius Grinkevičius 

šypsosi. Jo vadovaujama 

įmonė sėkmingai veikia 

jau 20 metų, „Daumantų“ 

prekių ženklas – vienas žinomiausių 

Lietuvoje. 

Kas pakeis Golfo srovę? 

Norint suprasti paskutinius 

įvykius pasaulyje, reikia tiksliai 

įsivaizduoti du dalykus. Pirma, 

JAV doleris – tai ne valstybinė 

valiuta, o privačios firmos, 

pasivadinusios Federaline Rezervų 

Sistema (FRS), pinigai. 

Antra, artimiausiu metu katastrofiškai 

pablogės klimatas 

abipus Šiaurės Atlanto. Šie 

dalykai glaudžiai susiję. 

7 filmai, privalomi 

kiekvienam verslininkui 

Verslo patarimų žurnalas 

,,Inc” sudarė sąrašą septynių 

filmų, kuriuos turi pamatyti 

kiekvienas pradedantis 

verslininkas ir pasisemti iš jų 

patirties. 

Įtakingiausių finansininkų 

priešakyje – „Super 

Mario“ 

Šiais metais į kasmet 

„Financial News“ sudaromo 

įtakingiausių Europos finansų 

rinkų asmenų 100-uko 

(FN100) pirmąją vietą pateko 

būsimasis Europos centrinio 

banko (ECB) vadovas Mario 

Draghi. 

Miškininkų kuriama vertė didesnė, 

nei bandoma pateikti 

Kalbant apie Lietuvos miškus ir žvelgiant į pateikiamą statistiką, dažnai atrodo, kad Lietuva nesugeba elgtis 

protingai ir stipriau išnaudoti galimybių kurdama pridėtinę vertę iš miško išteklių. 

Rapolas Gabrys 


Kėdainių miškų 

urėdijos miškų 

urėdas Juozas 

Girinas teigia, 

kad imami nesulyginami 

rodikliai ir dėl 

to susidaro prastesnis vaizdas 

nei yra iš tiesų. Už tokių 

kalbų jis įžvelgia sąmoningus 

savanaudiškus ketinimus. 

Daugelis ekspertų ir apžvalgininkų 

pamėgo gilintis į 

miškininkystės problemas, 

nagrinėti miškų duodamą 

naudą. „Deja, šių palyginimų 

ir jų pagrindu daromų išvadų 

autoriai ne visada elgiasi 

korektiškai, – sako Juozas 

Girinas. – Neretai yra lyginami 

dėl įvairių aplinkybių 

nelygintini rodikliai, nesigilinama 

į jų apskaičiavimo 

metodikas, naudojami ne 

visiškai patikimi duomenų 

šaltiniai, o dar blogiau, kai 

skaičiai tiesiog laužiami iš 

piršto.“ 

Painioja net mokslų daktarai 

J. Girinui apmaudu, kai 

klaidinančius ir neteisingus 

duomenis pateikia, atrodytų, 

kvalifikuoti miškininkai, 

daugelį metų nagrinėję ir 

mūsų šalies, ir kitų valstybių 

miškų ekonomiką. Pavyzdžiui, 

2011 m. balandžio 11 d. 

„Veido“ žurnale publikuoto 

straipsnio autorė remiasi buvusio 

Miškų ūkio instituto direktoriaus 

pavaduotojo hab. 

mokslų daktaro Stasio Mizaro 

tvirtinimu, kad Lietuvos 

miškų sektoriuje ūkininkaujama 

neefektyviai – vos ne 

prasčiausiai iš visų ES valstybių. 

Remdamasis neva Jungtinių 

Tautų Maisto ir Žemės 

ūkio organizacijos analize, 

S. Mizaras apskaičiavo, kad 

Lietuvoje vieno miško darbuotojo 

sukuriama bendroji 

pridėtinė vertė 2006 m. siekė 

tik 13,4 tūkst. JAV dolerių, o 

tos vertės dydis skaičiuojant 

1 ha miško sudarė 57 JAV 

dolerių. Prastesnė padėtis, 

anot buvusio Miškų ūkio instituto 

direktoriaus pavaduotojo, 

yra nebent tik Latvijoje. 

Pažymėtina, kad pateiktoje 

statistikoje neatskiriamas 

valstybinis ir privatus miškų 

sektorius, kurių veiklų efektyvumas 

yra visiškai skirtingas. 

Deja, paprastam skaitytojui 

tie skirtumai sunkiai 

suvokiami. Jis įsivaizduoja 

skelbiamus duomenis kaip 

valstybinio miškų sektoriaus 

veiklos apibūdinimą. 

Pasak Kėdainių miškų 

urėdo, minėtame straipsnyje 

painiojami terminai. Oficialioji 

statistika atskiroje 

ekonominės veiklos šakoje 

sukurtą vertę įvardija bendra 

pridėtine verte (BPV), 

o BVP atspindi visos šalies 

mastu sukurtąjį bendrąjį vidaus 

produktą. „Atrodytų, 

tik dvi raidės sukeistos vietomis, 

tačiau ekonominius 

rodiklius, siekdami tikslumo, 

turėtume vadinti tikraisiais 

vardais, – aiškina skirtumus 

J.Girinas. – Antra, derėtų 

žinoti, kad ir Lietuvos Statistikos 

departamento, ir Eurostato 

ekonominės veiklos šalių 

klasifikacijoje yra išskiriama 

„Miškininkystė ir miško 

ruoša“, kuri kartais dar 

apibūdinama kaip „Miškų 

sektorius“. Tačiau jokioje 

klasifikacijoje nėra termino 

„Miškų pramonė“. 

Savanaudiški interesai 

Už šios painiavos ryškėja 

itin nemaloni tendencija, kai 

siekiama įrodyti, kad miškininkai 

ūkininkauja neefektyviai, 

o miškų produktyvumo 

požiūriu Lietuva velkasi ES 

uodegoje. Šiuo atveju dažniausiai 

siekiama vieno – 

įrodyti kokių nors reformų 

būtinybę valstybinių miškų 

sektoriuje ir šitaip išardyti 

sklandžiai veikiančią ūkininkavimo 

sistemą. Arba tiesiog 

elgiamasi neišmanėliškai. 

Antai valstybės tarnautojai 

prieš metus paskelbė, 

kad Švedijoje 1 m³ medienos 

duoda 23 Lt pelno, o Lietuvoje 

– tik 1 Lt. Maža to, kad 

šie duomenys laužti iš piršto, 

vėliau jie dar buvo keičiami, 

tikslinami, kol susipainiojo 

ir patys autoriai. 

Trokštantieji reformų 

valstybinių miškų sektoriuje 

savo ketinimų neslepia. Galutinis 

tikslas – privatizuoti 

ūkinės paskirties miškus, 

didžiausią Lietuvos turtą, o 

tarpinė „stotelė“ – medienos 

ruošos ir miško atkūrimo bei 

apsaugos veiklų atribojimas. 

Kodėl to siekiama? Sumanymas 

ganėtinai paprastas, atskleidžia 

J. Girinas. Po tokio 

funkcijų atskyrimo nebelieka 

vienos rankos, tvarkančios 

mišką, – vieno šeimininko. 

Kai nėra šeimininko, paprasčiau 

su mišku ir mediena 

tvarkytis stambiesiems medienos 

vartotojams, didinti 

metines kirtimo apimtis, 

privatizuoti ar parduoti užsienio 

kompanijoms. Latviai, 

įvykdę panašią „reformą“, 

prarado didžia dalimi savo 

miškų kontrolę. 

Pateikia kitokius rodiklius 

Nenorėdami sutikti su pateiktais 

S. Mizaro teiginiais 

apie neproduktyvią Lietuvos 

»Siekiama vieno – įrodyti kokių nors reformų 

būtinybę valstybinių miškų sektoriuje ir šitaip 

išardyti sklandžiai veikiančią ūkininkavimo 

sistemą, galų gale siekiant privatizuoti Lietuvos 

miškus 

J. Girinas: „Kai nėra vieno šeimininko, paprasčiau su mišku ir mediena tvarkytis stambiesiems medienos vartotojams. Raimundo Šuikos nuotr. 

Bendroji pridėtinė vertė (BPV), sukurta VĮ Kėdainių miškų urėdijoje 

2006 m., 2009 m. ir 2010 m. (tūkst.) 

Nr. 

1. 

2. 

3. 

4. 

5. 

6. 

7. 

8. 

9. 

10. 

11. 

12. 

13. 

14. 

15. 

Rodikliai 

Bendroji produkcija (2+3+4+5+6) 

Pardavimai ir paslaugos 

Kitos veiklos pajamos 

Gatavos produkcijos atsargų pasikeitimas 

Nebaigtos gamybos atsargų pasikeitimas 

Subsidijų ir dotacijų suma, sumažinusi sąnaudas 

Tarpinis vartojimas (8-9+10) 

Žaliavų ir medžiagų pirkimai 

Žaliavų ir medžiagų atsargų pasikeitimas 

Paslaugų ir darbų pirkimas 

Bendroji pridėtinė vertė (BPV) (1-7) 

Vieno darbuotojo sukurta BPV, skaičiuojant Lt 

Vieno darbuotojo sukurta BPV, perskaičiavus į JAV dol. 

Viename ha miško sukuriama BPV, skaičiuojant litais* 

Viename ha miško sukuriama BPV, skaičiuojant JAV dol.* 

miškininkų veiklą, Kėdainių 

miškų urėdijos specialistai 

apskaičiavo, kiek BVP 

sukūrė VĮ Kėdainių miškų 

urėdija 2006, 2009 ir 2010 metais 

– sudėtingu kriziniu laikotarpiu. 

Specialistai rėmėsi 

Statistikos departamento 

naudojama metodika, kuri 

yra suderinta visoje ES, ir oficialiai 

pateikiamomis metinėmis 

ataskaitomis F-01-MŪ. 

Apskaičiuota, kad Kėdainių 

miškų urėdijos veiklos produktyvumas 

yra kur kas didesnis 

nei pateikiama S. Mizaro 

palyginimuose. 

S. Mizaras nurodo, kad 1 

darbuotojo sukuriama pridėtinė 

vertė Lietuvos miškų 

sektoriuje sudaro 13,4 tūkst. 

JAV dolerių. O Kėdainių 

miškų urėdijoje ši vertė 2006 

m. siekė 29,8, 2009 m. – 25,8 

ir 2010 m. – 24,6 tūkst. JAV 

dolerių. Pagal šį rodiklį 2006 

metais Kėdainių miškų urėdija 

aplenkė Čekiją, Slovakiją, 

Lenkiją ir daugelį kitų 

valstybių. Viso Lietuvos valstybinių 

miškų sektoriaus tikrieji 

veiklos produktyvumo 

rodikliai būtų dar geresni, 

nes Kėdainių urėdijos miškai 

nėra labai našūs, o medienos 

ruošos sąlygos dėl šlapių augaviečių 

ir reto kelių tinklo 

pačios sunkiausios Lietuvoje. 

Didesnis ir 1 ha miško produktyvumas. 

S. Mizaro apskaičiavimuose 

nurodoma, 

kad 1 ha miško Lietuvoje 

sukuria 57 JAV dol. BVP. O 

Kėdainių miškų urėdijoje 1 

ha miško 2006 m. sukūrė BPV 

139,5, 2009 m. – 111, o 2010 m. 

– 118,5 JAV dol., t. y. dvigubai 

daugiau nei nurodoma 

straipsnyje, remiantis S. Mizaro 

apskaičiavimais. 

Trukdo siauras požiūris 

„Krenta į akis ir dar vienas 

straipsniuose dažnai besikartojantis 

dalykas. Tai pernelyg 

siauras miškų sektoriuje sukuriamo 

BPV suvokimas, siejamas 

daugiausia su medienos 

ruoša ir jos pardavimu,“ 

– vertina J. Girinas. 

2006 m. 

14143,8 

14074,2 

26,6 

-218,4 

261,4 

- 

6002 

1411,1 

110,3 

4701,2 

8141,8 

81,4 

29,8 

381,7 

139,5 

2009 m. 

10115,3 

10523,5 

37,9 

-637,7 

152,9 

38,7 

4221,6 

444 

-135,4 

3642,2 

5893,7 

64,1 

25,8 

276,1 

111 

2010 m. 

10622,3 

10845,6 

77,7 

-432,8 

131,8 

- 

4536,7 

1532,4 

376,8 

3381,1 

6085,6 

64,1 

24,6 

285,3 

118,5 

*– Vienetiniai skaičiai 

Platesnis miško ekonominės 

vertės traktavimas 

reikalauja įvertinti išlaidas 

vertingų miško genetinių išteklių 

atrinkimui, jų tvarkymui 

ir panaudojimui, miškų 

atkūrimui, jų priežiūrai, apsaugai, 

kelių ir melioracijos 

tinklo tvarkymui, rekreacijos 

objektų įrengimui. Šiuo metu 

šių darbų finansavimas vertinamas 

tik kaip miškų urėdijų 

veiklos sąnaudos, mažinančios 

jų grynąjį pelną. Kėdainių 

miškų urėdas nesutinka, 

kad tai yra sąnaudos. „Veiklos 

požiūriu sąnaudomis laikytinos 

lėšos, panaudojamos 

ūkinei naudai gauti, pvz. medienai 

paruošti. O minėtosios 

išlaidos, gerindamos ateities 

miškų produktyvumą, sudarydamos 

prielaidas vertingų 

būsimųjų medynų plotų plėtrai, 

didina bendrą miškų 

ekonominę vertę. Antai, geri 

keliai sudaro galimybes išvežti 

medieną ne tik miškų 

urėdijai, lankytis miškuose 

gyventojams, uogauti, grybauti, 

o rekreacinių objektų 

įrengimas užtikrina jų poilsį, 

gerina sveikatą ir didina darbingumą,“ 

– argumentuoja J. 

Girinas. Kėdainių miškų urėdija 

2006 m. šiems tikslams 

išleido 2,1 mln. Lt, 2009 m. - 1,3 

ir 2010 m. – 1,6 mln. Lt. Mokslininkų 

apskaičiavimais, šalies 

miškuose augančios medienos 

vertė sudaro tik 36–38 

proc. visos miško vertės. Kas 

yra likusioji vertė? Tai miško 

gėrybės: grybai, uogos, vaistinė 

žaliava, medžiojami žvėrys, 

poilsis miškuose, anglies 

dvideginio akumuliacija, ekologinio 

balanso užtikrinimas 

ir kt. 

Deja, ši miško vertė nėra 

apskaičiuojama ir įskaitoma į 

miškininkų „aktyvą“. Kodėl? 

„Neva nesukurtos metodikos, 

kaip šią likusią miško vertę 

apskaičiuoti. Tad kurkime 

tas metodikas ir paaiškės, 

kad miškininkų veikla yra 

dar gerokai produktyvesnė 

ir naudingesnė,“ – kviečia J. 

Girinas.

12 Tryliktas puslapis 


2011 m. liepos 18–31 d. 


2011 m. liepos 18–31 d. 

Tryliktas puslapis 13 

KRIMINALINĖS 

NAUJIENOS 

SAVAITĖS 

KRIMINALŲ 

TOP 3 

Mumbajus. Indijos finansų 

centre, Mumbajuje, praėjusios 

savaitės viduryje nugriaudėjo 

trys galingi sprogimai. Bombos 

viena po kitos sprogo didmeniniame 

aukso turguje, miesto 

centre ir geležinkelio stotyje. 

Sprogimai organizuoti apie 19 

valandą, kada minėtose vietose 

būna daugiausiai žmonių. Gelbėtojų 

pirminiais duomenimis, 

per įvykdytus sprogimus žuvo 

21, sužeista 113 žmonių. Policijos 

pareigūnų nuomone, išpuolį 

organizavo vietos nusikaltėlių 

grupuotės. 

Didžioji Britanija. 

Teisėjai atidėjo savo sprendimą, 

po kurio paaiškės, ar bus patenkinta 

„WikiLeaks“ tinklalapio 

įkūrėjo Juliano Assange apeliacija. 

J. Assange apeliaciją pateikė 

nesutikdamas su žemesnės 

instancijos teismo sprendimu 

išduoti „WikiLeaks“ įkūrėją 

Švedijai. Šioje valstybėje turėtų 

įvykti jo apklausa dėl pateiktų 

įtarimų dėl išžaginimo ir lytinės 

prievartos. 

Rusija. Rusijos Tatarstano 

respublikoje daugiau nei šimto 

žmonių gyvybes nusinešė nelaimė 

Volgos upėje. 1955 metais 

pastatytu turistiniu laivu „Bulgarija“ 

plaukę daugiau nei 200 keleivių 

patyrė avariją. Liudininkų 

teigimu, laivą, kuriame buvo itin 

daug vaikų ir turistų, upė prasiglemžė 

per tris minutes. Pro 

šalį plaukusiam laivui „Arabela“ 

išgelbėti pavyko tik apie 80 „Bulgarijos“ 

keleivių. Specialistai tvirtina, 

kad kraupi nelaimė įvyko 

dėl laivo įgulos aplaidumo. 

Pasieniečiai aptiko „atskraidintų“ 

rūkalų kontrabandą. Fotodiena 

Rūkalai „atskrido“ per tvorą 

■Pasieniečiai sulaikė, 

įtariama, iš Baltarusijos per 

apsauginę tvorą į Lietuvą 

permestą kontrabandinių 

rūkalų krovinį. 

Valstybės sienos apsaugos 

tarnybos (VSAT) Kapčiamiesčio 

užkardos pareigūnai Lazdijų 

rajono Varviškės miške prie 

sienos su Baltarusija, aptiko 

po tankiomis eglėmis paslėptą 

kontrabandinį krovinį – 12 cigarečių 

dėžių, apvyniotų polietilenu. 

Manoma, kad kontrabandininkai 

iš Baltarusijos, perėję 

Igarą, rūkalų dėžes per tvorą 

„įskraidino“ į Lietuvą. Viena iš 

dvylikos dėžių buvo praplėšta, 

matyt, Lietuvos pusėje permestą 

krovinį paėmę kontrabandininkai 

patikrino, ar tikrai į 

polietileną supakuoti rūkalai. Iš 

viso dvylikoje dėžių buvo 5468 

pakeliai cigarečių su Baltarusijos 

banderolėmis. 

Sulaikyta pasienyje 

Europos sąjungos (ES) muitinės prie išorės sienų konfiskavo 

produktų, pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises – 

Lietuvos muitinė per 2010 metus pasienyje sulaikė dvigubai 

daugiau siuntų nei 2009 metais – 

Prie ES išorės sienų sulaikomose siuntose esančių prekių 

gamintoja Kinija, iš čia kilusių prekių yra – 

Lietuvos muitininkai sulaikė 100 pašto siuntų, kuriose buvo 

prekių, pažeidžiančių intelektinės nuosavybės teises – 

103 mln. 

198 

85 proc. 

2005 

4500 

Rasta neaiškios kilmės turto 

■Šiaulių apskrities valstybinės 

mokesčių inspekcijos 

(AVMI) specialistams įtarimą 

sukėlė šiaulietis, kuris per kelerius 

metus įsigijo dešimtis 

nekilnojamojo turto objektų 

ir teikė paskolas. 

Bendra įtarimą sukėlusio 

turto vertė siekia beveik pusę 

milijono litų. 

Kadangi šio turto teisėtumo 

šiaulietis negalėjo 

pagrįsti, mokesčių administ- 

AE vadovams gresia kalėjimas 

■Specialiųjų tyrimų 

tarnyba (STT) tiria Ignalinos 

atominės elektrinės (AE) 

susitarimą su konsorciumu 

„GNS-Nukem“ dėl šiuo 

metu įstrigusių branduolinių 

atliekų saugyklos 

statybos darbų. 

Jei nusikaltimas bus patvirtintas 

– atsakingi asmenys 

gali būti nuteisti penkeriems 

metams. Dabartinė Ignalinos 

AE vadovybė į policiją kreipėsi 

kovą, pranešdama, kad 

nemažą dalį galimų įstatymų 

pažeidimų padarė iš darbo jau 

atleistas Viktoras Ševaldinas, 

buvęs Ignalinos AE vadovas. 

Anot dabartinių Ignalinos AE 

ratorius pripažino pusę milijono 

litų nedeklaruotomis bei 

neapmokestintomis pajamomis 

ir apskaičiavo beveik 107 

tūkst. litų gyventojų pajamų 

mokesčio. 

Nuo 2006 iki 2009 metų 

vyras įsigijo 10 NT objektų už 

daugiau nei 220 tūkst. litų bei 

savo valdomai įmonei paskolino 

250 tūkst. litų. Išanalizavus 

šiauliečio pajamas tapo 

akivaizdu, kad jų nepakako 

minėtiems veiksmams atlikti. 

vadovų, V. Ševaldinas 2009 m. 

gegužę asmeniškai patvirtino 

sutarties su „Nukem“ pakeitimus, 

pažeisdamas daug procedūrinių 

reikalavimų. 

Buvusiems Ignalinos atominės elektrinės 

vadovams gali grėsti kalėjimas. 

Fotodiena 

Ypač svarbus advokatas 

Dominique Strausso-Kahno byla žlunga. Kaltintojų pusėje atsirado rimta ir 

greičiausiai neišsprendžiama problema. Tai advokatas Benjaminas 

Brafmanas, kurį pasisamdė buvęs Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas. 

Leonas Grybauskas 

leonas.grybauskas@ekonomika.lt 

Neįmanoma sugalvoti 

tinkamesnės 

bylos 

Benui, – tvirtina 

Markas 

Geragosas, B. Brafmano kolega 

ir draugas. – Kai tik išgirdau 

apie šią istoriją ir sužinojau, 

kad visa tai vyksta 

Niujorke, pamaniau, kad ši 

byla kaip tik jam. Nes joje 

įpainiota politika, žiniasklaida 

ir skandalas. Benas 

sugeba nuostabiai susidoroti 

ir su vienu, ir su antru, 

ir su trečiu.“ 

M. Geragosas B. Brafmanui 

parašė elektroninį laiškelį, 

kad jis būtų idealus D. 

Strausso-Kahno gynėjas. B. 

Brafmanas atsakė jau ėmęsis 

bylos. 

Ar kaltas? 

Po kelių savaičių televizija, 

laikraščiai ir naujienų 

agentūros pradėjo skelbti 

informaciją, kad D. Strausso- 

Kahno byla žlunga. Daugelis 

šiuose pranešimuose įžvelgė 

B. Brafmano braižą, nes 

manipuliuoti visuomenės 

nuomone – jo stilius. Juk nebuvo 

kalbos apie D.Strausso- 

Kahno nekaltumą. Tardymui 

ir kaltintojo pusei kilo 

problema su nukentėjusiąja, 

kuri pasirodė ne tokia jau 

nekalta ir naivi, kaip iš pradžių 

buvo pateikiama. Tačiau 

prievartavimo aukomis ne 

visada tampa nekaltos ir naivios 

merginos. Be to, kaltinimas 

paremtas ne tik nukentėjusiosios 

parodymais, bet 

ir surinktais įkalčiais, kurių, 

kaip mano tyrėjai, pakanka, 

kad būtų galima skelbti nuosprendį. 

Vis dėlto D. Strausso- 

Kahno šansai būti išteisintam 

labai dideli. Pagaliau B. 

Brafmanas laimėdavo ir kur 

kas sudėtingesnes bylas. 

Žydelis iš Bruklino 

B. Brafmanas mėgsta dalyti 

interviu. Viename iš 

jų jis paaiškino skirtumą 

tarp jo ir kitų advokatų. 

„Aš imuosi tokių bylų, kurių 

kiti atsisako. Tiesiog 

jie nesugeba jų laimėti, o 

aš galiu“, – nesikuklina B. 

Brafmanas. Jis laimi pačias 

sudėtingiausias bylas – nes 

paprasčiausiai neturi kito 

pasirinkimo. 

»B. Brafmanas kaip niekas kitas sugeba 

teismą prieš kaltinamąjį paversti teismu prieš 

nukentėjusiuosius arba liudininkus 

B. Brafmanas gimė neturtingas, 

nesimokė prestižiniame 

juridiniame koledže 

ir turėjo tik vieną galimybę 

siekti karjeros – imtis sudėtingiausių 

bylų ir bet 

kokiomis priemonėmis jas 

laimėti. 

B. Brafmanui – 62 metai. 

Jis gimė Niujorke, Brukline, 

pabėgėlių iš Europos 

šeimoje. Jo motina Roza 

1938 metais į JAV bėgo iš Čekoslovakijos. 

Jai vienintelei 

iš didelės šeimos pavyko 

gauti pasą. Visi jos giminaičiai, 

kurie liko Europoje, 

žuvo koncentracijos stovyklose. 

Tėvas Solomonas į Niujorką 

atvyko iš Vienos 1939 

metais. Niujorke Roza ir 

Solomonas susipažino ir susituokė. 

Brafmanų šeima buvo neturtinga 

ir labai religinga. 

Roza nedirbo, Solomonas 

vienoje iš kompanijų, kuri 

gamino moterišką apatinį 

trikotažą, dirbo vadybininku. 

Tėvams reikalaujant 

vaikai daug dirbo, kad prasimuštų 

į žmones. Benas 

dirbo nuo 10 metų – nedidelėje 

kavinaitėje patarnaudavo 

prie staliukų. Mokėsi 

vakarinėje mokykloje. 

Sutaupytų pinigų, kuriuos 

jis gaudavo, ir tėvų lėšų pakako 

įstoti į Ohajo Šiaurės 

universiteto Teisės fakultetą. 

Tačiau jis labai troško 

dirbti Niujorke. 

Būsimasis advokatas išsiuntė 

paklausimą dėl vasaros 

praktikos į garsią Niujorko 

juridinę kompaniją 

„Maguire & Loler“. Vėliau 

Robertas Maguire‘as prisiminė 

norėjęs atsisakyti 

studento, todėl pranešė, 

kad laisvų vietų praktikantams 

nėra, tačiau jei studentas 

atvyks į Niujorką, 

jis, R. Maguaire‘as, mielai 

su juo išgers puodelį kavos. 

B. Brafmanas skubiai nusipirko 

bilietą į pirmąjį reisą 

ir jau kitos dienos rytą prisistatė 

į Maguire‘o biurą: 

FAKTAI 

Nauja versija 

•• 

Prieš savaitę prancūzų ir 

britų žiniasklaida išplatino 

informaciją, kad viešbučių 

tinklo „Accor“ saugumo 

vadovas netrukus po to, kai 

D. Straussas-Kahnas buvo 

suimtas, telefonu susisiekė 

su Prancūzijos prezidentūros 

saugumo grupės veiklos 

koordinatoriumi. Pastarąjį 

faktą daugelis vertina kaip 

vietos socialistų anksčiau 

pareikštos versijos, kad 

D.Straussas-Kahnas tapo 

politinio sąmokslo auka, patvirtinimą. 

•• 

Iki incidento JAV D. Straussas-Kahnas 

vadintas vienu 

stipriausių kandidatų į valstybės 

vadovo postą, beveik 

neabejota, kad prezidento 

rinkimuose jis esąs pajėgus 

įveikti dabartinį Prancūzijos 

lyderį Nicolas Sarcozy. 

•• 

Anot „The Daily Mail“, 

pats D. Straussas-Kahnas 

išreiškė nuomonę, kad Paryžius 

ir Maskva rezga intrigas 

siekdami jį nuversti nuo 

posto ir sutrukdyti dalyvauti 

Prancūzijos prezidento rinkimuose. 

Buvęs Tarptautinio valiutos fondo 

vadovas D. Straussas-Kahnas 

pasisamdė tokį advokatą, dėl kurio 

sėkmingo darbo beveik gali būti 

garantuotas. Scanpix 

„Mes negalėjome jo atsikratyti 

ir jis tapo mūsų praktikantu.“ 

Biurui ir kostiumui 

Baigęs universitetą B. 

Brafmanas ketvertą metų 

darbavosi Manhatano apskrities 

prokuratūroje, paskui 

ėmėsi privačios praktikos ir 

visas santaupas išleisdavo 

biuro nuomai bei padoriam 

kostiumui. 

„Pradėjau ieškoti darbo, 

– viename interviu pasakojo 

B. Brafmanas. – Kalbėjausi 

su pažįstamais advokatais. 

Tiesiog juos įtikinėjau: jei 

jie turi bylų, kurių dėl kokių 

nors priežasčių nenori imtis, 

tarkim, todėl, kad klientai 

nėra pakankamai turtingi, aš 

esu tas, kuriam tas bylas galima 

perduoti.“ 

Jam pradėjo plaukti bylos, 

kurios negarantavo gero honoraro 

arba, kaip dažniausiai 

nutikdavo, atrodė visiškai neperspektyvios. 

B. Brafmanas 

vos sudūrė galą su galu. Su 

žmona ir dviem vaikais jis 

gyveno mažame butelyje, kur 

buvo tik du miegamieji. 

Viskas pasikeitė 1985 metais, 

kai jis drauge su keliomis 

dešimtimis advokatų 

dalyvavo pirmame savo 

garsiame procese prieš mafiją. 

Svarbiausias įtariamasis 

buvo vienas iš Gambino 

klano mafijos bosų — Paulas 

Castellano. B. Brafmanas 

gynė niekam nežinomą 

Anthony Senterą, vieną ir 

P. Castellano padėjėjų. Kaip 

tvirtina B. Brafmano biografė 

Meryl Gordon, advokatas 

taip troško dalyvauti 

procese, kad A. Senterui atstovavo 

beveik nemokamai. 

„Tai buvo mano galimybės 

patekti į aukščiausiąją lygą“, 

– pripažino B. Brafmanas. Jis 

šia galimybe pasinaudojo. 

Mafijos advokatas 

Kai per patį proceso įkarštį 

P. Castellano buvo nušautas, 

B. Brafmanas nuvyko į laidotuves 

ir pasistengė, kad jo 

dalyvavimą užfiksuotų fotografai. 

Ir vėl savo pasiekė. 

Visi laikraščiai buvo pilni B. 

Brafmano – bene vienintelio 

advokato iš dalyvavusiųjų 

procese, kuris pasirodė laidotuvėse, 

– nuotraukų. Vėliau 

jis pasiekė, kad A. Senterui 

būtų panaikintas 21 iš 22 

kaltinimo punktų, o kiti kaltinamieji 

ilgiems metams atsidūrė 

kalėjime. 

Jis tapo mafijos advokatu. 

Dėl to B. Brafmano sąžinė 

negraužia: „Jei pradėčiau 

svarstyti apie savo klientų 

moralę, man reikėtų pasitraukti 

iš šio verslo.“ 

Į B. Brafmaną pradėjo 

kreiptis žmonės, įkliuvę į 

sudėtingiausias situacijas ir, 

atrodė, neturintys nė mažiausios 

galimybės išsigelbėti. 

Antai Vincento Basciano, 

kaltintas dėl prekybos narkotikais. 

Su V. Basciano 1994 

metais į kaltinamųjų suolą 

sėdo daugiau kaip 30 žmonių. 

V. Basciano buvo pakliuvęs į 

keblią padėtį: kaltintojai turėjo 

jo pokalbių telefonu įrašus, 

kuriuose jis atvirai kalbėjo 

apie savo verslą. Tačiau 

V. Basciano atsidūrė tarp 

nedaugelio, kurie buvo išteisinti: 

B. Brafmanas sugebėjo 

įtikinti prisiekusiuosius, kad 

V. Basciano kalbėjo ne apie 

narkotikus, o apie neteisėtą 

lošimų verslą. 

Dar vienu B. Brafmano klientu 

tapo naktinio klubo savininkas 

Piteris Gatjenas. Jis 

buvo kaltinamas narkotikų 

platinimu. Kaltintojai turėjo 

daugiau kaip 40 žmonių parodymus. 

B. Brafmanui pavyko 

pasiekti, kad kai kurie 

iš jų pakeistų parodymus, o 

paskui smogė triuškinamą 

smūgį kaltintojo atstovams. 

Viename iš dokumentų, 

kuris buvo įteiktas teismui, 

buvo užuomina apie liudininko 

seksualinį ryšį su 

vienu iš prokuratūros darbuotojų. 

„Tai asmeninė informacija, 

– kalbėjo B. Brafmanas. 

– Ir gynėjai neketina 

jos detalizuoti. Mes kol kas 

negalėjome patvirtinti šių 

faktų ir neketiname pakenkti 

niekieno reputacijai.“ 

Tačiau šis dokumentas 

pateko į spaudą ir buvo paviešintas. 

Kaltinimai nepasitvirtino, 

tačiau visų prokuratūros 

atstovų, kurie dirbo 

procese, reputacija visuomenės 

ir teismo akyse jau buvo 

sušlubavusi. B. Brafmanui 

buvo daug paprasčiau sukelti 

abejonių kaltintojų pateiktais 

įkalčiais. 

O 1999 metais B. Brafmanas 

tapo mėgstamiausiu 

pramogų verslo advokatu. 

Nors šimtai liudininkų davė 

panašius parodymus, jam pavyko 

išteisinti reperį Seaną 

Combsą, kaltinamą neteisėtu 

ginklo laikymu: jis švaistėsi 

ginklu naktiniame klube, 

į kurį atėjo su tuometine 

drauge Jennifer Lopez. 

Kitą dieną po S. Combso 

išteisinimo Niujorko laikraščiuose 

buvo publikuojami 

visą puslapį užimantys sveikinimai 

B. Brafmanui, sėkmingai 

susidorojusiam su 

byla. Už reklamą sumokėjo 

mafiozas Johnas Gotti, vienas 

iš B. Brafmano klientų. 

Juodink ir triumfuok 

Ryškiausiai savo gebėjimus 

B. Brafmanas pademonstravo 

tiriant Michaelo 

Jacksono pedofilijos bylą. 

Neturėdamas galimybių ryžtingai 

užginčyti liudijimų ir 

įrodymų, kurie buvo surinkti 

M. Jacksono namuose, B. 

Brafmanas metė visas jėgas, 

kad pasėtų abejonių dėl liudininkų 

nuoširdumo. Be to, 

prisiekusiesiems jis sugebėjo 

įrodyti, kad pateikęs kaltinimus 

ir parengęs baigiamąjį 

kaltinimą prokuroras – M. 

Jacksono nedraugas. Galų 

gale dainininkas, nepaisant 

daugybės įkalčių, surinktų 

per tyrimą, buvo išteisintas. 

Panašiai B. Brafmanas 

veikia D. Strausso-Kahno 

byloje. Tiesa, iš pradžių jis 

padarė nedidelę klaidą: viešai 

pareiškė neva įrodysiantis, 

kad viskas, kas įvyko 

Niujorko viešbučio „Sofitel“ 

kambaryje, buvo abiem pusėms 

sutikus. Tokiu būdu jis 

pripažino seksualinių santykių 

faktą. Tiesa, advokatas 

greitai pasitaisė ir kituose 

pareiškimuose kalbėjo tik 

apie ketinimą įrodyti kliento 

nekaltumą. 

Paieškos, kurias pradėjo B. 

Brafmanas ir jo grupė, davė 

vaisių. Amerikos spaudos 

duomenimis, advokatui padėjo 

buvę CŽV ir FTB agentai. 

Jie dirbo nesudėdami 

rankų, ieškodami kompromituojančios 

medžiagos apie 

nukentėjusiąją. Paaiškėjo, 

kad auka buvo pažįstama su 

smulkiais mafiozais, kelis 

kartus melavo JAV imigracijos 

tarnyboms, o parodymuose, 

kuriuos davė iš karto 

po incidento su D. Straussu- 

Kahnu ir vėliau – prieš didžiąją 

žiuri, atsirado daug 

nesutapimų. 

Ekspertų nuomone, byloje 

yra pakankamai įrodymų, 

kad būtų galima D. Straussui- 

Kahnui pateikti kaltinimus. 

Iki tol, kol bus teisiama ne 

kambarinė iš Gvinėjos, o D. 

Straussas-Kahnas, kaltintojai 

turi galimybių pasiekti 

pergalę. 

Tiesa, B. Brafmano stiprybė 

būtent ta, kad jis, kaip 

niekas kitas, sugeba teismą 

prieš kaltinamąjį paversti 

teismu prieš nukentėjusiuosius 

arba liudininkus. 

»Aš imuosi tokių bylų, kurių kiti atsisako. 

Tiesiog jie nesugeba jų laimėti, o aš galiu


2011 m. liepos 18–31 d. 

Akcijų rinka 15 

Pirmieji žingsniai Varšuvos biržoje 

Liepos pradžioje jau antroji lietuviška įmonių grupė AB „Agrowill Group“ įžengė į Varšuvos biržą ir pirmą kartą 

ten išplatino naujai išleistas akcijas. 

Rapolas Gabrys 


Viena didžiausių 

pirmine žemės 

ūkio produkcijos 

gamyba užsiimančių 

įmonių 

Rytų Europoje lietuviško 

kapitalo bendrovė „Agrowill 

Group“ investuotojams patvirtino 

ir paskirstė beveik 

13,3 mln. naujų akcijų. Išplatinus 

naujas akcijas bendrovės 

įstatinis kapitalas išaugo 

iki 84,82 mln. litų. 

Pirmoji savaitė – rami 

Per viešąjį platinimą instituciniams 

investuotojams Lenkijoje 

skirta 13 mln. akcijų, 

mažmeniniams – beveik 0,3 

mln. 

Visos akcijos buvo išplatintos 

po 1,14 Lenkijos zlotų 

(1 litą). Tai 24 proc. pigiau nei 

buvo nustatyta maksimali 

galima jų platinimo kaina 

(1,5 zloto). 

Pirmąją prekybos įmonės 

akcijomis dieną apyvarta viršijo 

50 tūkst. zlotų (42,8 tūkst. 

litų), o akcijų kaina šoktelėjo 

5,26 proc. 

Per praėjusią savaitę 

reikšmingesnio įmonės akcijų 

kainų judėjimo nebuvo, 

bendrą akcijų kainos sumažėjimą 

lėmė nuo įmonės nepriklausantys 

veiksniai, daugiausia 

– nerimas dėl euro 

zonos valstybių finansinės 

padėties. 

Kainą muša Ukraina 

Didžiąja dalimi įtakos „Agrowill 

Group“ akcijos platinimo 

kainai turėjo Ukrainos žemės 

ūkio bendrovių formuojama 

itin žema akcijų pardavimo 

kainos praktika. 

,,Paskirstėme mažesnį akcijų 

kiekį nei pradinė platinimo 

suma (25 mln. litų) dėl 

itin pigiai akcijas Lenkijos 

rinkoje parduodančių Ukrainos 

žemės ūkiu užsiimančių 

įmonių. Buvome priversti 

prisitaikyti prie rinkos lūkesčių 

ir nustatyti žemesnę 

platinimo kainą. Ji netenkino 

įmonės vadovybės, todėl 

nebuvo siekiama išplatinti 

maksimalų akcijų kiekį“, – 

tikino „Agrowill Group“ valdybos 

pirmininkas Vladas 

Bagavičius. 

Santykinai nedidelis siūlomas 

naujų akcijų skaičius 

atspindi ir bendrovės akcininkų 

nuostatą iš esmės 

nemažinti turimų akcijų 

„svorio“ ir neišleisti į apyvartą 

daug naujų akcijų, nes 

akcininkai mato patrauklias 

ilgalaikes „Agrowill Group“ 

veiklos perspektyvas ir nuolatinį 

įmonės vertės didėjimą. 

Planuoja investicijas 

V. Bagavičiaus teigimu, 

įmonė naujam platinimui 

Varšuvos vertybinių popierių 

biržoje patvirtino tokį 

akcijų kiekį, kad jis būtų pakankamas 

aktyviai prekybai 

ir pritrauktų lėšų suma būtų 

pakankama efektyviai vykdyti 

planuotas įmonės investicijas. 

Prioritetinių bendrovės investicijų 

programoje – siekis 

padidinti melžiamų karvių 

bandą iki 4 tūkst. ir gerokai 

padidinti primelžiamo ir parduodamo 

pieno kiekį. 

Be to, įtraukdama akcijas 

į prekybą Varšuvos biržoje 

bendrovės vadovybė siekė 

sukurti pridėtinę vertę esamiems 

akcininkams ir būsimiems 

investuotojams. 

Pirmoji iš ES 

»Buvome priversti prisitaikyti prie rinkos 

lūkesčių ir nustatyti žemesnę platinimo kainą 

AB „Agrowill Group“ – antroji lietuviška įmonė, įžengusi į Varšuvos biržą. Reuters 

V. Bagavičius teigė, kad Varšuvos 

biržoje iš pirmine 

žemės ūkio gamyba užsiimančių 

įmonių iki šiol iš esmės 

buvo listinguojamos tik 

ukrainietiškos bendrovės. 

,,Agrowill Group” bus 

viena pirmųjų Europos 

Sąjungos (ES) žemės ūkio 

bendrovių, kurių akcijos 

kotiruojamos Varšuvos biržoje, 

todėl pagal kompanijos 

rodiklius investuotojai galės 

vertinti žemės ūkio bendroves, 

veikiančias ES rinkoje ir 

besinaudojančias tos rinkos 

teikiamais privalumais. 

„Analitikų vertinimu, bendrovės 

akcijų rinkos vertė 

yra gerokai didesnė nei platinimo 

kaina, todėl tikimės, 

kad greitai bus atsižvelgta į 

patrauklias ilgalaikes bendrovės 

veiklos perspektyvas 

ir nuolatinį įmonės vertės 

didėjimą, taip pat į ES žemės 

ūkio sektoriaus teikiamus 

privalumus, ir bendrovės 

akcijų kaina Varšuvos vertybinių 

popierių biržoje jau artimiausiu 

metu atitiks analitikų 

nustatytą kainą“, – sakė 

V. Bagavičius. 

Tikisi akcijų brangimo 

Jis pabrėžė, kad dabartinės 

akcininkų struktūros keisti 

nesirengiama, nes akcininkai 

mato patrauklias ilgalaikes 

bendrovės veiklos perspektyvas 

ir nuolatinį įmonės 

vertės didėjimą. 

„Varšuvos biržoje galima 

stebėti tendenciją, kad po 

platinimo bendrovių akcijos 

dažniausiai brangsta ir jų 

kaina keičiasi tikrosios akcijos 

rinkos vertės link. To ir tikimės“, 

– teigė V. Bagavičius. 

Bendrovės valdybos pirmininko 

teigimu, dėmesys 

žemės ūkiui auga visuose pasaulio 

regionuose – didėjantis 

rinkos poreikis ir mažėjanti 

pasiūla neišvengiamai 

lems didelę grūdinių kultūrų 

ir kitų žemės ūkio produktų 

paklausą rinkoje 2011 metais. 

Įmonės sėkmę patvirtina 

ir praėjusių metų veiklos rodikliai 

– „Agrowill Group“ 

pernai uždirbo 6 mln. 300 

tūkst. pelno. 

Bendrovės akcijomis bus 

ir toliau prekiaujama ,,NAS- 

DAQ OMX Vilnius” biržoje, 

tai sudarys galimybių investuotojams 

aktyviau prekiauti 

šiomis akcijomis ir pasinaudoti 

dvigubo listingavimo teikiamais 

privalumais. 

Tai jau antroji Lietuvos 

įmonė, platinanti akcijas 

Lenkijoje. Pirmoji šį kovą tai 

padarė įmonių grupė „Avia 

Solutions Group“. 

FAKTAI 

„Agrowill Group“ 

•• 

AB „Agrowill Group“ įkurta 

2003 metais. 

•• 

Šiuo metu bendrovė jungia 

daugiau nei 40 įmonių. 

•• 

Jos valdo apie 32 tūkst. 

hektarų dirbamos žemės, 

daugiau nei 700 vienetų 

įvairios technikos, 250 000 

kv. m. pastatų. 

••„Agrowill Group“ priklausančios 

įmonės laiko daugiau 

nei 2,6 tūkst. melžiamų 

karvių. 

•• 

Didžiausi įmonės akcininkai: 

„Vretola Holdings Limited“, 

„Volemer Holdings 

Limited“, UAB „Eastern Agro 

Holdings“. 

V. Bagavičiaus teigimu, mažą akcijų 

kainų kartelę Varšuvoje nustatė 

ukrainietiškos įmonės. 

,,Agrowill Group”



16 Užsienyje 2011 m. liepos 18–31 d. 

2011 m. liepos 18–31 d. Užsienyje 17 

UŽSIENIO 

NAUJIENOS 

5,4 mlrd. 

JAV bankas „JP Morgan Chase“ per paskutinį ketvirtį 

padidino savo pelną 13 proc. iki 5,4 mlrd. JAV dolerių 

Pernai Europos Sąjungoje gyveno 32,5 mln. svetimšalių. 

AFP 

Migrantų Europa 

■2010 metais Europos 

Sąjungoje (ES) gyveno 32,5 

mln. svetimšalių. Iš jų 12,3 

mln. – vidiniai migrantai, 

persikėlę iš vienos ES šalies 

narės į kitą. O likusieji 20,2 

mln. – ES nepriklausančių 

šalių piliečiai. 

Vidutiniškai imigrantai iš išorės 

sudarė 6,5 proc. visų ES 

gyventojų, vidiniai migrantai 

– 4,9 proc., rašo „Finmarket“. 

Didžiausias migrantų skaičius 

pernai buvo Vokietijoje 

(7,1 mln. žmonių, arba 9 proc. 

šalies gyventojų), Ispanijoje 

(5,7 mln. žmonių, arba 12 

proc.), Didžiojoje Britanijoje 

(4,4 mln., arba 7 proc.), Italijoje 

(4,2 mln., arba 7 proc.) ir 

Prancūzijoje (3,8 mln., arba 6 

proc.). Vertinant visos ES fone, 

šiose šalyse narėse 2010 metais 

gyveno apie 75 proc. visų 

ES migrantų. 

Mažiausiai užsienio šalių piliečių 

gyvena Lenkijoje, Lietuvoje 

ir Slovakijoje (mažiau nei 

2 proc. nuo bendro gyventojų 

skaičiaus). Maždaug 40 proc. 

Europos migrantų yra kitų ES 

šalių narių piliečiai. 

Brango sparčiausiai 

Estijoje – didžiausias euro zonos 

infliacijos rodiklis. Reuters 

■Birželį vartotojų kainos Estijoje 

augo sparčiausiai iš visų 

euro zonos šalių, pranešė 

britų nacionalinis transliuotojas 

BBC. 

Birželį, palyginti su tuo pačiu 

mėnesiu prieš metus, vartotojų 

kainos Estijoje išaugo 4,7 proc. 

Nuo sausio infliacija Estijoje 

nuolat buvo didžiausia iš visų 

euro zonos šalių. Būtent nuo 

sausio Estija įsivedė eurą. 

Šių metų birželį, palyginti su 

geguže, metinė infliacija euro 

zonoje išliko nepakitusi ir siekė 

2,7 proc. 

Vienintelė didesnį nei Estija 

infliacijos rodiklį turinti visos 

Europos Sąjungos narė yra Rumunija, 

kurios metinė infliacija 

birželį siekė 7,8 proc. 

„Gazprom“ rezidentas 

Matthiasas Warnigas, kuruojantis povandeninio Šiaurės Europos dujotiekio („Nord Stream“), kuris driekiasi nuo 

Rusijos per Baltijos jūrą į Vokietiją, projektą, gavo naują postą. 



Buvęs VDR žvalgybos 

„Stasi“ 

majoras ir artimas 

Vladimiro 

Putino draugas 

pradėjo vadovauti „Gazprom 

Schweiz“. 

Jau spalio pabaigoje „Nord 

Stream“ partneriai – „Gazprom“, 

„E.ON Ruhrgas“, 

„Wintershall“, „Gasunie“, 

„GDF Suez“ – iškilmingai 

paleis pirmąją vadinamosios 

Šiaurės srovės, kurios galingumas 

27,5 mlrd. kub. metrų 

dujų per metus, liniją. M. 

Warnigo misija šiame projekte 

bus baigta: liks nutiesti 

antrąją liniją iki 2012 metų 

pabaigos, tačiau tai tik laiko 

klausimas – visi reguliatorių 

sprendimai gauti, finansavimas 

– taip pat. Taigi šį paskyrimą 

būtų galima pavadinti 

paprastu įvykiu... 

Tačiau ne viskas taip 

paprasta – neseniai buvo 

nuspręsta reformuoti europietiškojo 

„Gazprom“ verslo 

struktūrą. Galutinio sprendimo, 

kaip keisis „Gazprom“ 

»M. Warnigo grupė, kurią užverbavo 

V.Putinas, veikė kaip „konsultavimo 

bendrovė“ 

TIK SKAIČIAI 

12,86 

eksporto modelis, kol kas 

nepriimta, tačiau patikimas 

vadovas, pageidautina – europietis, 

pravers bet kuriuo 

atveju. 

Saugumiečio karjera 

mlrd. 

birželį tiesioginės užsienio investicijos į Kiniją išaugo vos 2,8 proc. 

ir sudarė 12,86 mlrd. JAV dolerių 

12,1 mlrd. 

didžiausia pasaulio kasybos kompanija „BHP Billiton“ už 12,1 mlrd. JAV 

dolerių įsigys JAV skalūninių dujų kompaniją „Petrohawk Energy“ 

Kai 2005 metais M. Warnigas 

užėmė „Nord Stream“ 

vadovo vietą, kilo nemažas 

triukšmas. 

Dienraštis „The Wall 

Street Journal“ (WSJ) rašė, 

kad M. Warnigas iki Berlyno 

sienos nuvertimo dirbo 

komunistinės Vokietijos 

Demokratinės Respublikos 

(VDR) slaptojoje žvalgyboje, 

o subyrėjus Sovietų Sąjungai 

palaikė ryšius su būsimu Rusijos 

prezidentu V. Putinu. 

Anot WSJ, V. Putino ir M. 

Warnigo santykių istorija atkurta 

remiantis VDR žvalgybos 

„Stasi“ dokumentais ir jų 

asmenišku susirašinėjimu, 

taip pat jų kolegų interviu. 

„Stasi“ dokumentai, išslaptinti 

žlugus komunizmui, 

rodo, kad M. Warnigas žvalgyboje 

pradėjo dirbti būdamas 

vos 19-os. 

Iš dosjė matyti, kad komunistinės 

Vokietijos slaptojoje 

žvalgyboje M. Warnigas 

rinko ir analizavo informaciją 

apie ginklų gamybą. 

Kaip interviu papasakojo 

Pirmoji „Nord Stream“ linija bus atidaryta jau šių metų spalį. Scanpix 

Nuo šiol užsienio laivai galės švartuotis vidiniuose Rusijos uostuose. AFP 

buvęs M. Warnigo vadovas 

Frankas Weigeltas, žvalgas 

greitai pelnė pripažinimą 

kaip labai geras agentų Vakarų 

Vokietijoje verbuotojas. 

Pasak WSJ, nuo 1985 metų 

VDR, o tiksliau – Drezdene 

agentus verbavo ir V. Putinas, 

Rusija atvėrė uostus 

■Rusija, priėmusi vidaus 

vandenų kodekso pataisas, 

kurias patvirtino prezidentas 

Dmitrijus Medvedevas, 

atvėrė savo vidaus vandenų 

uostus laivams iš užsienio. 

Anksčiau šias pataisas patvirtino 

abu Rusijos parlamento 

rūmai. Remiantis pataisomis, 

laivai iš užsienio gali plaukioti 

Rusijos vidaus vandenyse dėl 

sportinių, kultūrinių ir rekreacinių 

tikslų, jeigu jie plukdo ne 

daugiau nei 18 žmonių, tarp 

bet jau dirbti Sovietų Sąjungos 

saugumui. 

1989 metų spalį, likus mėnesiui 

iki VDR komunistinio 

kurių bus ne daugiau kaip 12 

keleivių. Laivyba vidaus vandenyse 

bus kontroliuojama pagal 

Rusijos vyriausybės nustatytas 

taisykles. Užsienio laivų įgula privalo 

turėti visus reikalingus dokumentus, 

patvirtinančius laivo 

tipą, pavadinimą ir įrodančius, 

kad šis laivas turi teisę naudotis 

tokios šalies vėliava, kurioje 

jis yra registruotas. Rusijos vyriausybė 

yra įgaliota patvirtinti 

vidaus vandenų uostų, kuriuose 

gali švartuotis laivai iš užsienio, 

sąrašą. 

režimo žlugimo, M. Warnigas 

buvo komandiruotas į Drezdeną 

nelegaliai bendradarbiauti 

su KGB. 

Pasak Klauso Zucholdo, 

tvirtinančio, kad V. Putinas 

pats užverbavo jį dirbti 

KGB, M. Warnigas priklausė 

vienai žvalgybos grupelių, 

užverbuotų sovietų agento 

Drezdene. K. Zucholdas paliudijo, 

kad M. Warnigo grupė, 

kurią užverbavo V.Putinas, 

veikė kaip „konsultavimo 

bendrovė“. Kiekvienam jos 

agentų buvo pasiūlyta įsteigti 

savo kompaniją, kad būtų galima 

finansuoti žvalgybos 

veiklą. Sugriuvus Berlyno 

sienai netrukus V. Putinas 

grįžo į tuometinį Leningradą, 

o M. Warnigas ėmė dirbti 

banke „Dresdner Bank“. 

Buvęs „Dresdner Bank“ 

vadovas Bernhardas Walteris 

sakė nežinojęs, kad M. 

Warnigas buvo „Stasi“ agentas. 

Pasak jo, buvęs žvalgybos 

darbuotojas teigė dirbęs VDR 

ekonomikos ministerijoje. 

V. Putinas netrukus tapo 

Peterburgo merijos Užsienio 

ryšių komiteto vadovu ir kontroliavo 

ryšius su užsienio 

FAKTAI 

„Gazprom“ antrinės 

įmonės 

••„Gazprom 

Germania” 

realizuoja daugiau kaip 60 

mlrd. kub. m dujų per metus 

•• 

Ji valdo 100 proc „Gazprom 

Schweiz“ akcijų. 

•• 

Į jos struktūrą įeina britų 

„Gazprom Marketing & Trading“, 

atsakanti už prekybą 

dujomis Didžiosios Britanijos, 

Prancūzijos rinkose ir 

suskystintų dujų pardavimą 

pasaulyje. 

••„Gazprom Germania” taip 

pat valdo dujas Turkijos ir Čekijos 

rinkose realizuojančių 

„Bosphorus Gas“ ir „Vemex“ 

kontrolinių akcijų paketus. 

•• 

„Gazprom Schweiz“ užsiima 

pigių Uzbekistano, Kazachstano 

ir Turkmėnistano 

dujų pirkimu ir realizavimu 

Europoje. 

•• 

Kriziniais 2009 metais 

„Gazprom Schweiz“ pajamos 

siekė 2,2 mlrd. dolerių ir 

net 228 mln dolerių grynojo 

pelno. 

investuotojais. Tais pačiais 

metais į Rusiją atvažiavo M. 

Warnigas ir ėmė vadovauti 

banko „Dresdner Bank“ skyriui 

Rusijoje. 

Krikštatėvis 

M. Warnigas interviu „Vedomsti“ 

pasakojo, kad 1991 

metais į Maskvą jį su grupe 

ekspertų Michailo Gorbačiovo 

kvietimu nusiuntė tuometinis 

Vokietijos kancleris 

Helmutas Kohlis. Sovietų 

Sąjungai reikėjo patarimo, 

kaip sumažinti šalies užsienio 

skolą. Tačiau vokiečių 

ekspertų darbą nutraukė įvykęs 

pučas, o paskui ir SSRS 

griūtis. V. Putinas ir M. Warnigas 

neslėpė esą pažįstami. 

„Putinas mane pristatė Mathiasui, 

– WSJ pasakojo Sergejus 

Beliajevas, buvęs mero 

pavaduotojas, atsakingas už 

privatizaciją. – Jų draugiški 

ryšiai buvo akivaizdūs.“ 

2002 metais, kai V. Putinas 

jau dvejus metus buvo Rusijos 

prezidentas, M. Warnigas 

persikėlė gyventi į Maskvą 

kaip bendrovės „Dresdner 

Bank“ Rusijos skyriaus vadovas. 

Manoma, kad jo dėka V. 

Putino žmona galėjo gydytis 

Vokietijos klinikoje po automobilio 

avarijos. Maža to, M. 

Warnigas tapo V. Putino dukterų 

krikšto tėvu. 

V. Putinui prezidentaujant 

„Dresdner Bank“ sparčiai 

plėtė savo veiklą ir įtaką Rusijoje. 

Gavo keletą pelningų 

sutarčių su „Gazprom“, tarpininkavo 

koncernui „Rosnieft“ 

perimant naftos telkinius 

iš Kremliaus nemalonę 

užsitraukusio koncerno „Jukos“. 

2005 metais „Dresdner 

Bank“ ketino tapti „Gazprombank“ 

– vieno didžiausių 

Rusijos bankų – dalininku, 

tačiau transakcijų emisija 

neįvyko, o M. Warnigas bankininko 

postą pakeitė į „Nord 

Stream“. Tačiau neliko 

banko nuošalyje. Jis pateko 

į vieno didžiausių Rusijos 

bankų WTB direktorių tarybą, 

taip pat atsidūrė banko 

„Rosija“ , kurio akcininkai, 

pasak Rusijos žiniasklaidos, 

yra glaudžiai susiję su V. Putinu, 

vadovų komandoje. 

Draugystė su V. Putinu 

buvusiam Vokietijos žvalgybos 

majorui M. Warnigui atveria 

visus kelius. AFP 

Pasak J. E. Stiglitzo, ekonominė krizė nepamokė JAV, kad reikia siekti didesnės lygybės ir reguliavimo. Reuters 

Vakarų 

kapitalizmo krizė 

Vos prieš kelerius metus tvirta ideologija – tikėjimas 

laisva ir nevaržoma rinka – pasaulį atvedė į pražūtį. 

Josephas E. Stiglitzas 

Project-syndicate.org 

Net klestėjimo laikotarpiu, 

nuo praėjusio amžiaus 

devintojo dešimtmečio iki 

2007 metų, amerikietiškojo 

stiliaus nereguliuojamas 

kapitalizmas atnešė didžiulius 

materialinius turtus tik 

turtingiausiems šalies gyventojams. 

Tačiau per visus 

30 šios ideologijos pakilimo 

metų daugelio JAV gyventojų 

pajamos smuko arba 

išliko tokios pačios. 

JAV gamybos augimas 

ekonomiškai taip pat nebuvo 

pastovus. Kai didžioji 

dalis šalies pajamų atitenka 

mažai daliai žmonių, ekonomikos 

augimas gali trukti 

tik padedamas vartojimo, 

kuris finansuojamas iš didėjančios 

valstybės skolos. 

Aš buvau tarp tų, kurie 

tikėjosi, kad finansų krizė 

pamokys amerikiečius (ir 

kitus), jog reikia siekti didesnės 

lygybės, tvirtesnio sureguliavimo 

ir pusiausvyros 

tarp rinkos ir vyriausybės. 

Deja, šios pamokos jiems nepavyko 

išmokti. Priešingai, 

dešiniosios krypties ekonomikos 

atgimimas, kaip 

visada, skatinamas ideologijos 

ir ypatingų poreikių, 

ir vėl kelia grėsmę pasaulio 

ekonomikai – ar bent jau Europos 

ir JAV ekonomikoms, 

kur šios idėjos vis dar klesti. 

JAV dešiniosios pakraipos, 

kurios šalininkai siekia 

paneigti pagrindines 

matematikos ir ekonomikos 

taisykles, atgimimas kelia 

šalies bankroto grėsmę. Jei 

Kongresas pritars valstybės 

CV Josephas E. Stiglitzas 

2001 m. paskelbtas Nobelio 

ekonomikos premijos laureatu. 

1997–2000 m. – Pasaulio 

banko vyriausiasis ekonomistas. 

išlaidoms, viršijančioms 

pajamas, tuomet stiprės biudžeto 

deficitas, kuris turės 

būti finansuojamas. Dešinieji, 

užuot atidžiai pasvėrę 

kiekvienos vyriausybės 

išlaidų programą, ketina 

panaudoti kūjį – neleidžiant 

didėti valstybės skolai, išlaidos 

lieka paremtos tik iš 

mokesčių gaunamomis pajamomis. 

Tad lieka neatsakytas 

vienas klausimas – kurioms 

išlaidoms teikiamas prioritetas? 

O jei šios išlaidos nėra 

skiriamos valstybės skolai 

padengti, tuomet defoltas 

neišvengiamas. Be to, sumažinus 

išlaidas dabar, kai 

tebetrunka laisvos rinkos 

ideologijos sukelta krizė, 

ekonomikos nuosmukis neišvengiamai 

dar prasitęstų. 

Prieš dešimtmetį, ekonominio 

pakilimo metu, JAV 

susidūrė su tokiu perviršiu, 

kuris apskritai galėjo panaikinti 

nacionalinę skolą. 

Dėl mokesčių sumažinimo, 

karų, didžiulės recesijos ir 

sparčiai augančių sveikatos 

apsaugos išlaidų, kurias iš 

dalies sukėlė George‘o W. 

1993–1997 m. – JAV prezidento 

Billo Clintono patarėjas ekonomikos 

ir finansų klausimais. 

Kolumbijos, Prinstono, Oksfordo, 

Jeilio, Stanfordo universitetų 

dėstytojas profesorius. 

Busho administracija, leidusi 

vaistų gamintojams 

nustatyti savas kainas, didžiulis 

perviršis netrukus 

peraugo į rekordiškai didelį 

biudžeto deficitą. 

Nustačius šią diagnozę 

reikia imtis priemonių, 

reikalingų JAV deficitui 

panaikinti: stimuliuojant 

ekonomiką pakelti šalies 

darbingumo lygį, baigti beprasmiškus 

karus, suvaldyti 

išlaidas kariuomenei, vaistų 

kainas ir padidinti mokesčius 

– bent jau labai turtingiems. 

Tačiau dešinieji neketina 

imtis šių priemonių. Vietoj 

to jie skatina dar labiau 

sumažinti mokesčius kompanijoms 

ir turtingiesiems, 

mažinti išlaidas investicijoms 

ir socialinei apsaugai. 

Visa tai žada neramią ateitį 

JAV ekonomikai. O JAV finansų 

sektorius įnirtingai 

stengiasi išsilaisvinti nuo 

vyriausybės suvaržymų, 

kad galėtų grįžti prie buvusios, 

pražūtingai neatsakingos 

veiklos pobūdžio. 

Visą komentarą skaitykite www.ekonomika.lt 

»Aš buvau tarp tų, kurie tikėjosi, kad 

kažkokiu būdu finansų krizė pamokys 

amerikiečius (ir kitus)



18 Užsienyje 2011 m. liepos 18–31 d. 

2011 m. liepos 18–31 d. Užsienyje 19 

UŽSIENIO 

NAUJIENOS 

5000 

Šveicarijos bankas UBS ketina atleisti per 5000 

darbuotojų ir taip sutaupyti iki 1,2 mlrd. JAV dolerių 

„Siemens“ vykdys 600 mln. eurų užsakymą „Eurostar“. AFP 

Gamins „Eurostar“ traukinius 

■„Siemens“ kompanijai 

leista vykdyti 600 mln. eurų 

traukinių gamybos užsakymą 

„Eurostar“ po to, kai Didžiosios 

Britanijos aukščiausiasis 

teismas atmetė Prancūzijos 

kompanijos „Alstom“ ieškinį 

dėl to, kad užsakymo konkursas 

buvo neteisėtas. 

„Alstom“ atstovas spaudai 

teigė, kad kompanija sieks gauti 

kelių milijonų kompensaciją. 

„Siemens“ kompanijos padalinio 

vadovas Steve‘as Scrimshawas 

teigė, kad „Eurostar“ sprendimas 

užsakymą skirti ne Prancūzijos 

kompanijai atspindi Europos Sąjungos 

sąžiningos konkurencijos 

politiką. „Alstom“ atstovai teigė, 

kad konkurse „Eurostar“ pakeitė 

sąlygas ir pasiūlė „Siemens“ kontraktą, 

kuris iš esmės skyrėsi nuo 

pradinio siūlymo. 

Agentūra ,,Standard & Poor's" žada mažinti JAV reitingą. Reuters 

Žada mažinti reitingą 

■Tarptautinė reitingų agentūra 

,,Standard & Poor's" 

įspėjo, kad gali sumažinti 

aukščiausią "AAA" JAV skolinimosi 

reitingą. 

Anot agentūros, ji reitingą 

sumažins, jeigu greitai nebus 

susitarta dėl JAV skolos limito 

didinimo. 

JAV prezidento Baracko Obamos 

ir Senato derybos dėl JAV 

skolos limito didinimo kol kas yra 

bevaisės. Susitarimas turi būti 

priimtas iki rugpjūčio 2 d. Agentūra 

pridūrė, kad yra sunerimusi, 

jog derybos tarp vyriausybės ir 

opozicijos tampa vis painesnės 

ir skirtingos pusės nėra linkusios 

ieškoti kompromisų. Diena 

anksčiau reitingų agentūra "Moody's" 

taip pat pareiškė, kad gali 

sumažinti JAV suteiktą aukščiausią 

,,AAA” skolinimosi reitingą. 

TIK SKAIČIAI 

3,8 

mlrd. 

Ispanijos telekomunikacijų kompanija „Telefonica“ ketina atleisti per 6,5 

tūkst. darbuotojų ir tai jai turėtų kainuoti apie 3,8 mlrd. JAV dolerių 

73 

2010 metais pasaulio centriniai bankai iš 

viso nusipirko 73 tonas aukso 

Nauja dėmė euro zonoje 

Nemokumo virusas toliau skandina pietinę Europą. Prie skolos kamuojamos Graikijos jungiasi antra didžioji 

Europos skolininkė – Italija. 

Ingrida Mačiulaitytė 

ingrida.maciulaityte@ekonomika.lt 

Po finansų rinkų 

ir euro zonos 

vadovų didinamuoju 

stiklu – 

Italija. Trečia pagal 

dydį Europos ekonomika 

laikoma per didelė, kad galėtų 

sugriūti, bet ji per didelė 

ir tam, kad būtų išgelbėta 

pasitelkus Europos Sąjungos 

(ES) pagalbos fondą. 

Iš išorės spaudžiama šalis 

baigiantis savaitei patvirtino 

naują taupymo planą ir godžiai 

apkarpė biudžetą. Pagal 

Italijos finansų ministro Giulio 

Tremonti pateiktą taupymo 

planą numatoma per 

trejus metus 48 mlrd. eurų 

sumažinti Italijos biudžeto išlaidas 

ir iki 2014 metų panaikinti 

šalies biudžeto deficitą, 

kuris siekia 3,9 proc. BVP. 

Priimtas planas finansų 

rinkoms pademonstravo, kad 

Italija tvirtai pasiryžusi sutvarkyti 

savo balanso knygas 

ir mažinti rekordinę valstybės 

skolą, bet iš karto jų nerimo 

nenumalšino. 

Sunerimo dėl įtakos 

Bene vienintelis dalykas, per 

savaitę pakeitęs visų požiūrį 

į Italiją, buvo suvokimas, 

kad mėgstantis discipliną 

šalies finansų ministras G. 

Tremonti praranda įtaką 

valdžioje. To užteko, kad investuotojai 

suabejotų Italijos 

pasiryžimu suvaldyti besaikį 

skolinimąsi – bankų akcijos 

smuko, palūkanos šoktelėjo 

iki rekordinių aukštumų. 

Ketvirtadienį Senate tvirtinant 

taupymo planą šalies 

finansų ministras teigė, kad 

,,euro zonos skolų krizė panašėja 

į Titaniką“. „Nebus 

išgelbėti net pirmosios klasės 

keleiviai”, – pabrėžė jis. 

Augančios skolinimosi 

išlaidos Italiją gali įstumti į 

tą pačią prarają, kurioje jau 

atsidūrė trys euro zonos valstybės 

– Graikija, Portugalija, 

Airija. Vis dėlto jos problemų 

mastas daug didesnis. 

Italijos valstybės skola – 

viena didžiausių pasaulyje. 

Šiuo metu ji siekia apie 120 

proc. BVP ir yra vos mažesnė 

nei šalia skęstančios Graikijos. 

Šalies skolinimosi išlaidos 

rekordiškai auga, o jos 

ekonomikos augimas vis dar 

per mažas, kad išspręstų problemas. 

Suklupo netikėtai 

»Jei kris Italija, nebebus domino efekto, 

ant euro zonos nukris plyta 

Politinės muilo operos, kuriose pagrindinį vaidmenį atlieka S. Berlusconi, sudrebino finansų rinką. AFP 

Tarptautinės grupės ,,Nomura” 

vyriausiasis ekonomistas 

Europoje Peteris 

Westaway žiniasklaidai patikino, 

kad niekas nesitikėjo 

tokio Italijos suklupimo. 

,,Rinkos į eurą jau vėl žiūrėjo 

gana optimistiškai ir 

staiga pamatė, kad padėtis 

tapo sunkesnė nei bet kada 

seniau”, – sakė jis. 

Dabar, pasak eksperto, į 

euro krizę įsitrauks Italija 

ir Ispanija, o tai daug labiau 

apsunkins padėtį nei iki 

šiol. 

P. Westaway įspėjo, kad 

nereikia padėties Italijoje 

vertinti pernelyg blogai. 

Taupymo planas Italijoje 

,,skausmu“ neprilygsta jau 

priimtoms Graikijos priemonėms. 

Palūkanos – rekordinės 

Ketvirtadienio aukcione penkerių 

metų Italijos vertybinių 

popierių pajamingumas 

ES valstybių skolos, 2011 metų prognozė 

Šaltinis: Europos Komisija 

0 40 80 120 160 

Graikija 

157,7 

Italija 

Airija 

Portugalija 

Ispanija 

šoktelėjo iki 5,9 proc. – tai 

brangiausias skolinimas nuo 

euro zonos įkūrimo ir 3,9 

proc. daugiau nei per birželį 

vykusį obligacijų platinimą. 

Italija aukcione pritraukė 

6,75 mlrd. dolerių. 

68,1 

101,7 

120,3 

112,0 

Praėjusią savaitę šalis vertybinius 

popierius platino du 

kartus. ,,Aukcionai parodė, 

kad Italijos vertybiniai popieriai 

vis dar paklausūs”, – 

po aukcionų ,,Reuters” sakė 

,,Unicredit” banko vertybinių 

popierių analitikė Luca 

Cazzulani. 

Auganti įtampa praėjusią 

savaitę 4 proc. nusmukdė 

Italijos biržos indeksą, 2 

proc. smuktelėjo ir kaimynių 

Prancūzijos bei Vokietijos 

biržų indeksai. 

Per daug optimistė 

Carnegi instituto Vašingtone 

ekonomistas Moisesas 

FAKTAI 

Italija 

•• 

Šalies trejų metų skolinimosi 

planas siekia daugiau 

nei 600 mlrd. eurų. O ES 

gelbėjimo fonde tėra 450 

mlrd. 

•• 

Analitikai prognozuoja, 

kad 6 proc. Italijos vertybinių 

popierių palūkanos šaliai 

būtų nebepakeliamos. 

•• 

Italijos valstybės skola siekia 

120 proc. BVP, arba 1,8 

trln. eurų. 

Naimas dienraščiui ,,New 

York Times” patikino, kad 

,,Italija yra per didelė, kad 

sugriūtų”. 

,,Jei dėl politikų nesusitarimo 

Italijai bus užtrenktos 

durys į finansų rinkas, tai 

paveiks ne tik euro zonos, 

bet ir viso pasaulio ekonomiką”, 

– sakė ekspertas. 

,,Barclays Capital” duomenimis, 

Europos bankai 

Italijoje turi apie 998,7 mlrd. 

dolerių įsipareigojimų – šešis 

kartus daugiau nei Graikijoje. 

JAV bankai Italijoje 

turi daugiausia įsipareigojimų 

iš visų euro zonos valstybių 

– 269 mlrd. dolerių. 

Muilo opera 

Politinės muilo operos, kuriose 

pagrindinį vaidmenį 

atlieka S. Berlusconi, – ne 

naujovė. Bet paprastai jos 

neturi didesnės įtakos finansų 

rinkoms. Šįkart jos 

sunerimo ir priminė, kad 

Italijos ekonomika vos 

kruta jau dešimtmetį. 

Italija – daugiausia vertybinių 

popierių išleidžianti 

ES valstybė, bet apie pusę 

jos skolos priklauso italams, 

tad ji mažiau pažeidžiama 

tarptautinių rinkų. 

,,Italija – bananų respublika, 

kuri praeityje 

nepriklausė nuo užsienio 

kapitalo, bet šiandien finansų 

rinkos yra mažiau 

atlaidesnės, – pašlijusius 

šalies finansus ,,Reuters” 

vertino Europos politikos 

studijų centro Briuselyje 

direktorius Danielis Grosas. 

– Aišku tik viena – Italija 

šiandien yra pavojaus 

zona.” 

Galiausiai, pasak D. 

Groso, jei kris Italija, nebebus 

domino efekto. ,,Ant 

euro zonos nukris plyta”, – 

vaizdžiai lygino jis.

20 Užsienyje 


2011 m. liepos 18–31 d. 

Futuristas: esame prie 

perversmo ribos 

Futuristas profesorius Davidas Passigas 

įsitikinęs, kad greitai įvyks kai kas 

didelio, kas visiškai pakeis mūsų 

gyvenimą. 

D. Passigas šiam šimtmečiui 

žada demografinę žiemą. 

Asmeninio archyvo nuotr 



Lietuvoje viešėdamas 

D. Passigas savaitraščiui 


tikino, kad 

didžiausias ateities iššūkis 

– mažėjantis jaunų žmonių 

skaičius visuomenėje. 

? 

Kuo skirsis šis amžius nuo 

praėjusiojo? 

Šis amžius nuo praėjusiojo 

iš esmės skirsis dėl kelių 

dalykų. Pirmiausia – didėjantis 

tempas, dėl kuriuo 

viskas vystosi. Tai apima 

daugelį žmonijos sistemų: 

nuo finansinių iki mokslinių. 

Greitėjant tempui atsiranda 

neįprastų įvykių 

(angl. singularity events). 

Šie dalykai šiuo metu daugeliui 

gali pasirodyti niekuo 

neišskirtiniai, tačiau 

ateityje gali tapti lemiami 

ir pasukti sistemas visiškai 

skirtingais keliais. 

? 

Galite įvardyti šiuos neįprastus 

įvykius? 

Pavyzdžiui, žmonių skai- 

»Reikia ką nors daryti, tiesiog būti 

kūrybingiems ir įtikinti žmones, kad reikia 

turėti daugiau vaikų 

čius Žemėje. Egzistuoja 

tendencija, kurią vadiname 

demografine žiema. Per ateinančius 

40 metų žmonių 

skaičius padidės iki 9–10 

mlrd., o šio šimtmečio pabaigoje 

sugrįšime prie 5–6 mlrd. 

Tai turės didžiulį poveikį beveik 

viskam – nuo ekonomikos 

iki technologijų, kurias 

turėsime sukurti, kad įveiktume 

šį iššūkį. Tokios situacijos, 

kai žmonių skaičius 

greitai didėja, o paskui dar 

greičiau sumažėja, žmonijos 

istorijoje dar nebuvo. 

Taip pat esame prie svarbių 

mokslo atradimų ribos. 

Jie iš esmės pakeis mūsų 

supratimą apie visatą, fizikos 

dėsnius. Dalykai, kurie 

mums atrodė amžini, gali 

pasirodyti buvę tik teorijos. 

Pavyzdžiui, šviesos greitis. 

Daugelis mano, kad tai 

konstanta, būsianti per amžius, 

tačiau žinau, kad šiuo 

metu atliekami keli mokslo 

tyrimai, skirti išsiaiškinti, 

ar jis skiriasi skirtingose 

visatos vietose. Jei bus gautas 

teigiamas rezultatas, XXI 

amžius bus labai skirtingas. 

Štai reliatyvumo teorija pakeitė 

mūsų supratimą apie 

vietą, laiką, erdvę, tačiau 

šiuo metu esame prie ribos 

ko nors didesnio už tai. 

? 

Kaip šie tyrimai gali paveikti 

mūsų ateitį? 

Jei tyrimai dėl šviesos 

greičio nevienodumo pasiteisins 

– technologijos, išplėtotos 

per artimiausius 20–30 

metų, labai skirsis nuo tų, 

kurių tikimės šiandien. Daugelis 

žmonių tendencijas plečia 

linijiniu būdu. Štai žmonės 

kalba, kad šiandien labai 

svarbu plačiajuostis internetas, 

jo greitis – tai linijinis 

mąstymas. Ateityje gali atsitikti, 

kad mes duomenis perkelsime 

visai kitokiu būdu. 

Kalbėti apie plačiajuostį internetą 

– tas pat, kaip kalbėti 

apie kelius, kai jau išplėtota 

aviacija. 

Įvykiai klostosi greičiau 

tokiu būdu, kurį mes galime 

apskaičiuoti. Skaičiavimai 

mums rodo, kad šiuo metu 

vystosi kai kas neįprasta. 

Greičiausiai tai ir įvyks. Tačiau 

problema ta, kad mes 

galime tik numatyti, kaip 

tas neįprasta vystysis, bet 

negalime apskaičiuoti, kokį 

poveikį turės viskam. 

? 

Minėjote, kad ateityje 

pasaulyje neišvengiamai 

CV Davidas Passigas 

Futuristas, lektorius ir konsultantas, 

jo specializacija – technologinė, 

socialinė ir edukacinė 

ateitis. 

Ateities studijų daktaro laipsnį 

įgijo Minesotos universitete 

Mineapolyje, JAV. 

Bar Ilano universiteto Izraelyje 

asocijuotasis profesorius. 

Vadovauja Komunikacijos technologijų 

programai ir Virtualios 

realybės laboratorijai. 

daugės senų žmonių. Ši problema 

pastaruoju metu labai aktuali ir 

Lietuvai. Ar galime sustabdyti šią 

tendenciją, ar tai jau nepakeičiamas 

procesas? 

Jei tokios šalys kaip Lietuva 

nepripažins, kad tai 

vienas iš ateities ramsčių, 

ir toliau galvos apie ekonomiką, 

inovacijas bei nesieks 

suvaldyti šio specifinio 

iššūkio, ateitis liūdna. 

Galime daryti ką norime, 

tačiau nieko neišeis, jei nebus 

pakankamo skaičiaus 

inovatorių, kūrybingumo, 

kuris itin susijęs su tam tikra 

amžiaus grupe. Studijos 

rodo, kad šiuo metu žmogus 

kūrybingiausias būdamas 

36–46 metų. Turite užauginti 

Įkūrė konsultacijų bendrovę. 

Konsultuoja organizacijas Izraelyje, 

Azijoje, Europoje ir Šiaurės 

Amerikoje. 

Nacionalinės Izraelio tyrimų ir 

plėtros tarybos narys. 

Dėsto koledžuose, universitetuose, 

profesinėse asociacijose, 

valstybinėse ir finansinėse 

institucijose. 

Knygų autorius. Pastarieji du 

jo bestseleriai „Future Code“ 

ir „2048“ gavo apdovanojimą 

„Global Book Award“. 

pakankamai tokio amžiaus 

žmonių, kad susidarytų kritinė 

masė, galinti paveikti 

ekonomiką ir visuomenę. 

Pastaroji be pakankamo 

skaičiaus vaikų yra pasmerkta. 

Didžiausias pavojus 

– taip atsitikus gali kilti 

karų ir kitų negerų įvykių. 

Iš istorijos žinome, kaip tai 

blogai. 

? 

Koks didžiausias iššūkis laukia 

mūsų ateityje? 

Jei man reikėtų iškelti 

pagrindinį iššūkį, kuris 

laukia Lietuvos ir likusio 

pasaulio, tai būtų mažėjanti 

jaunų vaikų dalis visuomenėje. 

Reikia ką nors daryti, 

tiesiog būti kūrybingiems ir 

įtikinti žmones, kad reikia 

turėti daugiau vaikų. 

? 

Konsultuojate įvairias organizacijas 

Izraelyje, Azijoje, 

Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Ką 

joms patariate, kokių klausimų 

išgirstate? 

Padedu įvairioms bendrovėms, 

kurios patiria skirtingų 

sunkumų ir problemų: 

nuo ateities technologijų iki 

ateities valdymo procesų. 

Pasaulyje jau sukurta naujų 

valdymo procesų teorijų, kurios 

sąveikauja su naujomis 

technologijomis, specifiniu 

žmonių amžiumi, kuris praėjus 

tam tikram laikui bus 

darbo rinkos pagrindas. 

Aš skirtingas bendroves 

supažindinu su įvairiomis 

metodologijomis. Daugelis 

nežino, kad yra daug metodologijų, 

kuriomis remiantis 

galima studijuoti ateitį, 

tendencijas. 

Daugelis įmonių net nežino, 

kad yra tokia disciplina – 

ateities studijos. Jos žino 

apie ekonomikos, socialines 

studijas, tačiau apie ateities 

– ne. Šios studijos padeda 

patikimiau nustatyti ateities 

tendencijas. Pagal jas bendrovė 

gali labiau pasirengti 

ateičiai ar bent jau sukurti 

naujų strategijų dabartinei 

veiklai.

22 



Skaitmeninė karta 2011 m. liepos 18–31 d. 

Skaitmeninė karta 

23 

2011 m. liepos 18–31 d. 

„Piktų paukščių“ gripas 

Žaidimas „Angry Birds“ plinta pasaulyje panašiai kaip paukščių gripas. 

Jo kūrėjai užsimojo aplenkti kompaniją „Disney“. 

Dina Sergijenko 

dina@ekonomika.lt 

Suomių įmonės 

„Rovio Mobile“ 

rinkodaros direktorius 

Peteris 

Vesterbackas į 

susitikimą su žurnalistais 

atėjo pasipuošęs šlepetėmis, 

ant kurių puikavosi 

piešiniai iš žaidimo „Angry 

Birds“. „Rovio Mobile“ leidžia 

šį įspūdingą žaidimą, 

kuriame žaidėjai laido kerštingus 

paukščius į godžias 

kiaules. P. Vesterbackas 

pasirinko Galingojo Erelio 

pravardę – tai paukštis, sunaikinantis 

viską, prie ko 

prisiliečia. 

Stebint žurnalistams, P. 

Vesterbackas pasitikrino 

„Twitter“ paskyrą ir joje 

rado vaikų, žaidžiančių šį 

žaidimą Peru kaimelyje, 

nuotrauką. Tai kažkur 

Amazonės džiunglėse. 

Kinai eina iš proto 

Šiandien žaidimas „Angry 

Birds“ atsisiųstas jau daugiau 

nei 250 mln. kartų, o 

vos prieš tris mėnesius – tik 

100 mln. kartų. Kiekvieną 

mėnesį žaidimą žaidžia maždaug 

50 mln. žmonių. Kai 

kuriomis dienomis žaidėjai 

praleidžia apie 200 mln. minučių 

apšaudydami kiaules 

savo „iPhone“, „iPad“, 

„Android“ ir asmeniniais 

kompiuteriais. Žaidimą atsisiųsti 

kainuoja 0,99 dolerio 

(„iPad“ savininkai moka 

4,99 dolerio), žaidėjai gali 

rinktis 40 skirtingų versijų, 

300 lygių, kurių didžioji dalis 

– nemokama. „Angry 

Birds“ – populiariausias mokamas 

priedėlis 80 šalių. Vos 

už dolerį kitą galima parsisiųsti 

naują herojų arba 

nusipirkti vieną iš milijono 

minkštų žaislų, marškinėlių 

ar šlepečių, puoštų „Angry 

Birds“ simbolika. Be to, dabar 

„Angry Birds“ – vienas 

labiausiai padirbinėjamų 

prekių ženklų Kinijoje. Pagal 

populiarumą tarp piratų 

jis nusileidžia tik „Disney“ 

ir „Hello Kitty“ ženklams. 

P. Vesterbackas punktyru 

nužymėjo tolesnius kompanijos 

tikslus: meninis 

filmas, atrakcionų parkas, 

stalo žaidimas, žaidimas socialiniams 

tinklams, dribsniai, 

katalogas, IPO ir stebuklingi 

lipdukai, kuriuos bus 

galima skenuoti telefonu, 

kad būtų parsisiųsta naujų 

žaidimo lygių. „Tikimės, 

kad sugebėsime pasiekti 

milijardą nusiuntimų iki 

kitų metų pabaigos, – lyg 

tarp kitko pareiškė P. Vesterbackas 

ir pridūrė: – Mes 

tapsime populiariausiu pramogų 

srities prekių ženklu 

Kinijoje iki 2012 metų pabaigos 

ir aplenksime „Disney“. 

„Rovio Mobile“ jau dabar filmuoja 

serialą iš trumpų animacinių 

filmukų, kuriuose 

aiškinama, kodėl gi paukščiai 

pyksta ant kiaulių. Be 

to, kompanija jau pasamdė 

animacijos studiją „Kombo“ 

ir kuria viso metražo filmą.“ 

Kalbant apie finansinius 

rodiklius, tokie ambicingi 

planai atrodo neįgyvendinami. 

Bendros „Rovio Mobile“ 

pajamos už 2011 metų 

sausį–kovą siekė tik 20 mln. 

dolerių, o „Disney“ kasdien 

investuoja triskart daugiau 

vien į 400 ha dydžio atrakcionų 

parko Šanchajuje statybą. 

„Rovio Mobile“ sukūrė 

puikų žaidimą, pripažįsta 

„Disney“ šaltiniai, tačiau 

vargu ar jiems pavyks sulaukti 

sėkmės kino rinkoje. 

Kelias į sėkmę 

„Rovio Mobile“ per aštuonerius 

metus 51 kartą mėgino išleisti 

sėkmingą žaidimą. 2003 

metais 29 metų programuotojas 

Niklasas Hedas laimėjo 

konkursą Helsinkio universitete 

ir gavo galimybę sukurti 

žaidimą mobiliai platformai. 

Žaidimas turėjo būti naudojamas 

viename pirmųjų 

išmaniųjų telefonų „Nokia“. 

Praėjus metams jis ryžosi 

įkurti kompaniją tokiems 

žaidimams kurti ir pavadino 

ją „Relude“. Jo idėją palaikė 

ir P. Vesterbackas, tuo metu 

»Mes tapsime populiariausiu pramogų srities 

prekių ženklu Kinijoje iki 2012 metų pabaigos ir 

aplenksime „Disney“ 

jis dirbo „Hewlett-Packard“ 

ir padėjo surengti „Nokia“ 

konkursą. 

Į šią kompaniją Niklasas 

pasikvietė brolį dvynį Mikaelį, 

šis tapo vykdomuoju 

direktoriumi. Pirmuosius 

metus jie stengėsi įsitvirtinti, 

tačiau galiausiai nusprendė 

kompaniją pervadinti į „Rovio“ 

ir įtikino tėvą Mikaelį 

Cadge‘ą, gerą verslininką, 

investuoti į jų veiklą 1 mln. 

eurų. Tačiau netrukus Mikaelis 

susipyko su tėvu dėl kompanijos 

plėtros strategijos ir 

verslą paliko, toliau darbavosi 

tik Niklasas. „Rovio“ kūrė 

žaidimus „Electronics Arts“, 

„Namco“ ir „Real Networks“, 

tačiau neskyrė dėmesio jiems 

populiarinti, todėl lėtai leidosi 

į dugną. 

2006 metų žiemą „Rovio“ 

jau buvo ant bankroto slenksčio, 

o kompanijos darbuotojų 

skaičius sumažėjo nuo 50 iki 

12 žmonių. 

Tačiau 2006 metų sausį, 

kai Steve‘as Jobsas pristatė 

pirmąjį „iPhone“ su jutikliniu 

ekranu, Niklasas įtikino 

Mikaelį grįžti į „Rovio“ ir 

sukurti naują žaidimą šiam 

naujam įrenginiui. Žaidimas 

buvo pavadintas „Angry 

Birds“. Mikaelis į jo kūrybą 

investavo 25 tūkst. eurų, o investuota 

suma padidėjo keturis 

kartus. 

Pagrindinis „Rovio“ dizaineris 

nupaišė šimtus žaidimo 

herojų eskizų, o 2009 metų 

kovą galiausiai nupiešė įtūžusį 

paukštį, kurio garbei pavadintas 

žaidimas. Vienu momentu 

kūrėjai patys nustebo 

negalintys atsitraukti nuo šio 

žaidimo. Paukščiai įgavo skirtingas 

spalvas, įvairius balsus 

ir skirtingus gebėjimus. 

Kad paukščių pyktis būtų pagrįstas, 

kūrėjai sugalvojo, esą 

kiaulės pavogė sparnuočių 

kiaušinius. 

Žaidimo išleidimas sutapo 

su pasirengimu didžiausioms 

2009 metų žiemos šventėms. 

Pirmuosius tris mėnesius 

atrodė, kad „Angry Birds“ 

yra dar viena „Rovio“ nesėkmė. 

Tačiau galiausiai 2010 

metų vasarį „Apple“ sutiko 

iškelti žaidimą į pirmąjį savo 

„Apystore“ puslapį, „Rovio“ 

sukėlė į „Youtube“ daugybę 

filmukų apie savo paukščius 

ir kiaules, taip pat pristatė 

nemokamą žaidimo versiją 

ir 42 naujus lygius. Dėl to per 

pirmas tris dienas „Angry 

Birds“ šoktelėjo iš 600-osios 

vietos „AppStore“ į pirmąjį 

dažniausiai parsisiunčiamų 

programų trejetuką. 

Virto pramogų verslu 

pasaulyje 

Žaisdami mobiliaisiais telefonais, asmeniniais ir planšetiniais kompiuteriais žaidėjai su „Angry Birds“ praleidžia šimtus 

milijonų minučių. AFP/Scanpix 

2011 metų kovą „Rovio“ gavo 

42 mln. dolerių iš rizikos 

fondų „Accel Partners“ ir „Felicis 

Ventures“ bei „Skype“ 

įkūrėjų. „Rovio“ įpareigota 

panaudoti šiuos pinigus naujiems 

žaidimams kurti ir savo 

apvalučiams paukščiams paversti 

kultiniais personažais, 

populiarumu prilygstantiems 

„Disney“ animacinių filmų 

herojams. Tai ambicinga užduotis 

kompanijai, kuri prieš 

pusantrų metų dar buvo ant 

bankroto ribos. „Tai tas pats, 

tarsi Rubiko kubo išradėjas 

norėtų savo kompaniją padaryti 

viešą“, – juokėsi „Wedbush 

Securities“ analitikas 

Michaelis Pachteris. 

Jeigu broliai Hedai ir netaps 

naujuoju Disnėjumi, savo 

kompaniją jie gali parduoti už 

stulbinamą sumą. Būtent taip 

japonų „DeNA“ nusipirko 

kompaniją „Ngmoco“ („Rolando“ 

ir „Topple“ kūrėja) už 

400 mln. dolerių, o pats „Disney“ 

įsigijo žaidimų „Facebook“ 

kūrėją „Playdom“ už 

763 mln. dolerių. 

Taigi įvertinus tai, galima 

spėti, kad „Rovio“ vertas 

0,7–1 mlrd. dolerių. Tačiau 

akivaizdu, kad „Rovio“ tikisi 

daugiau ir išnaudos visas 

galimybes susirinkti maksimalias 

pajamas. Kompanija 

pasamdė buvusį „Marvel“ 

bendradarbį savo pirmajam 

viso metražo filmui kurti, o P. 

Vesterbackas derasi su Kanų 

kino studijų direktoriais. Tai 

jau ne žaidimas, tai – pramogų 

verslas. 

FAKTAI 

„Angry Birds“ 

•• 

Žaidimas „Angry Birds“ 

buvo parsisiųstas daugiau 

nei 250 mln. kartų. 

•• 

Į „Rovio Mobile“, sukūrusį 

„Angry Birds“, verslo 

pradžioje buvo investuota 1 

mln. eurų. 

•• 

Kai kuriomis dienomis 

žaidėjai praleidžia 200 mln. 

minučių. 

M. Hedas rizikavo ir grįžo į brolio 

kompaniją, kad sukurtų itin populiarų 

žaidimą „Angry Birds“. 

Reuters/Scanpix 

Kokteiliai virtualiai 

Kas ketvirtas mobilusis telefonas Lietuvoje – išmanusis, 

tačiau skirtingai nei Vakarų Europoje ar JAV, 

lietuviškos aplikacijos išmaniesiems telefonams – 

vis dar retas reiškinys. 

UAB Informacinių technologijų 

organizacija su reklamos 

agentūra „Ogilvy“ 

sukūrė pirmąją Lietuvoje 

nemokamą greito vartojimo 

prekių aplikaciją 

– virtualų kokteilių plaktuvą. 

Į šios aplikacijos sukūrimą 

didžiausia stipraus 

alkoholio gamintoja Lietuvoje 

AB „Stumbras“ investavo 

20 tūkst. litų. 

Ši aplikacija išmaniųjų 

telefonų naudotojams nekainuos 

nė lito, jie ją galės 

parsisiųsti internetu. 

„Mūsų žiniomis, lietuviškų 

aplikacijų išmaniesiems 

telefonams šiuo 

metu sukurta tik kiek daugiau 

nei 100, – teigia AB 

„Stumbras“ rinkodaros 

vadovas Algirdas Čiburys. 

– Įvertinę, kad išmanieji 

telefonai Lietuvoje 

jau išsikovojo rinkos dalį, 

nusprendėme investuoti 

į patrauklaus dizaino ir 

praktinės naudos duosiančios 

greito vartojimo prekių 

aplikacijos kūrimą. 

»„Ozone Vodka“ pavadinta aplikacija 

vartotojams padės kurti kokteilius iš namų 

bare esančių gėrimų 

Tikimės, kad sukurtą produktą 

vartotojai įvertins 

teigiamai.“ 

„Ozone Vodka“ pavadinta 

aplikacija vartotojams 

padės kurti kokteilius 

iš namų bare esančių gėrimų. 

Mobiliajame telefone 

tereikės sužymėti turimus 

gėrimus ir aplikacija pati 

parinks, koks arba kokie 

kokteiliai gali gautis iš šių 

dalių. Arba jei trūksta vos 

vieno kito ingrediento – 

juos nurodys, todėl ši programėlė 

bus naudinga ne 

tik namie, bet ir parduotuvėje. 

Kita vertus, jei vartotojas 

žinos, kokį konkretų 

kokteilį nori susiplakti, 

„Ozone Vodka“ aplikacija 

parodys visą receptą. 

Pasak A. Čiburio, ši aplikacija 

taip pat turės nuolat 

papildomą duomenų bazę, 

suskirstytą pagal toms progoms 

tinkančias kokteilių 

rūšis. 

„Prognozuojame, kad iki 

šių metų pabaigos „Ozone 

Vodka“ aplikacija turi puikių 

galimybių tapti viena 

populiariausių mobiliesiems 

telefonams skirtų 

lietuviškų programėlių, 

– sako A. Čiburys. – Mano 

nuomone, tai gali lemti 

ne tik aplikacijos praktiškumas, 

tačiau ir kokteilių 

kultūros augimas – su 

maisto ruošimo namie tradicijomis 

stiprėja ir lietuvių 

noras namie išbandyti 

įvairių kokteilių gamybą.“ 

„Stumbro“ duomenimis, 

šiuo metu išmaniesiems 

telefonams sukurta apie 

100 lietuviškų aplikacijų, 

tačiau tik viena kita iš jų 

perkopė tūkstančio parsisiuntimų 

ribą. Dauguma 

aplikacijų skirtos pramoginei 

informacijai ir tik 

mažuma jų, pasak A. Čiburio, 

turi praktinę naudą. 

Didžioji dalis programėlių 

skirta „iPhone“ telefonams. 

„Ozone Vodka“ aplikacija 

pritaikyta „iPhone“ 

telefonams ir mobiliesiems 

telefonams su „Android“ 

operacine sistema. Vartotojai 

ją parsisiųsti gali iš 

interneto svetainių, platinančių 

išmaniųjų telefonų 

aplikacijas. 

Mobiliajame telefone tereikės sužymėti turimus gėrimus ir aplikacija pati parinks, kokie kokteiliai gali iš jų gautis. Scanpix



24 Skaitmeninė karta 2011 m. liepos 18–31 d. 

2011 m. liepos 18–31 d. Skaitmeninė karta 25 

TIK SKAIČIAI 

25 % 

25 proc. britų tvirtina, kad kompiuteris yra „nepakeičiamiausias 

dalykas gyvenime“ 

90 tūkst. 

Programišių grupė „Anonymous“ paviešino 90 tūkst. JAV kariškių 

elektroninių pašto adresų bei jų prisijungimo slaptažodžius 

Ruso milijonai – į „Twitter“ 

■Socialinis tinklas „Twitter“ 

ketina pasirašyti 400 mln. 

JAV dolerių vertės susitarimą, 

kuris pakeltų kompanijos 

bendrąją vertę iki 8 mlrd. JAV 

dolerių. 

Dviem etapais vyksiantį 

finansavimo procesą vykdys 

Rusijos milijardieriaus Jurijaus 

Milnerio vadovaujama investicijų 

kompanija „DST Global“. 

Šiame sandoryje taip pat dalyvaus 

ankstesni investuotojai. 

Daugiau kaip 200 mln. vartotojų 

turintis „Twitter“ yra 

viena iš interneto bendrovių, 

kurios pastaraisiais metais 

sparčiai didina savo vartotojų 

skaičių. Praėjusių metų gruodį 

kompanija pritraukė 200 mln. 

dolerių investicijų. Šios investicijos 

kilstelėjo jos vertę iki 3,7 

mlrd. dolerių. 

Rusijos milijardierius J. Milneris į ,,Twitter” investuos 400 mln. dolerių. AFP 

Parašas: HTC kaltinamas ,,Apple” priklausančių patentų pažeidimu. Reuters 

Apkaltino konkurentę 

■JAV korporacija „Apple“ 

kaltina konkurentę išmaniųjų 

telefonų gamintoją HTC 

pažeidus jos patentų teises, 

praneša BBC. 

„Apple“ pateikė skundą JAV 

tarptautinei prekybos komisijai 

ir prašo jį išnagrinėti. 

Ši naujiena pasirodė praėjus 

vos kelioms savaitėms, kai 

,,Apple“ ir kita telefonų gamintoja 

,,Samsung" apkaltino 

viena kitą produktų dizaino ir 

technologijų kopijavimu. Vis 

dar vyksta teismų procesas. 

Pagal akcijų rinkos vertę 

HTC, neigianti kaltinimus pažeidimais, 

yra trečia pagal dydį 

mobiliųjų telefonų gamintoja 

pasaulyje. Ji laikoma pagrindine 

,,Apple” gaminamo ,,iPhone” 

išmaniojo telefono konkurente. 

TIK SKAIČIAI 

14 

15 

% 

mln. 

Internetu per mobilųjį telefoną 

naudojasi 14 proc. Lietuvos gyventojų 

Lietuviškos interneto parduotuvės ,,Pigu.lt” 

pusmečio apyvarta – 15 mln. litų 

Lietuviškos technologijos 

Auganti mobiliųjų paslaugų paklausa kylančiose rinkose ten vilioja ir lietuviškas įmones. 

Ingrida Mačiulaitytė 

ingrida.maciulaityte@ekonomika.lt 

Afrika, Azija, 

Lotynų Amerika 

– čia koją 

jau įkėlė lietuvių 

įmonės 

,,ActiveSec” 2010 metais sukurtas 

mobilusis socialinis 

tinklas ,,Eskimi”. Jis jau 

gali pasigirti ir pirmaisiais 

rezultatais – tinklo vartotojų 

skaičius liepą perkopė 

2,5 mln., jis kasdien paauga 

dar bent 10 tūkst. 

Mobilioji paklausa 

Pasak tinklo įkūrėjų, sėkmę 

kylančiose ir technologiniu 

išsivystymu nepasižyminčiose 

rinkose lėmė sparti 

telekomunikacijų plėtra. 

,,Žmonės ten dar dažnai 

neturi kompiuterio, jo neturi 

ir dėl dažnų elektros 

energijos tiekimo sutrikimų, 

kitų priežasčių. Todėl 

pagrindinė tokio vartotojo 

išėjimo į pasaulį priemonė 

tampa mobilusis telefonas”, 

– priežastis, kodėl įmonė 

pasuko mobiliųjų paslaugų 

kryptimi, vardijo ,,Active- 

Sec” vadovas Vytas Paukštys. 

Dešimties lietuvių plėtojama 

mobilioji platforma 

grindžiama bendravimu ir 

flirtu mobiliuoju telefonu 

atskiroje bendruomenėje. 

Paslaugas tolimų rinkų vartotojams 

kuria penki programuotojai 

ir penki projektų 

vadovai. 

Visi jie projektą valdo iš 

Lietuvos, tačiau pripažįsta, 

kad be užsienyje gyvenančių 

lietuvių nebūtų išsivertę, 

juo labiau, kad dirba 

»Ten jie bendrauja 

visur – bažnyčioje, 

namuose, dieną, 

vakarą. Tai daro 

didelėmis grupėmis, 

todėl dalijimosi 

informacija procesas 

ten visai kitoks 

tokiose tolimose ir Lietuvos 

verslo mažai ištyrinėtose 

rinkose. Dar septynis 

žmones įmonė įdarbino Filipinuose, 

kur jie administruoja 

,,Eskimi” platformą 

ir prižiūri socialinio tinklo 

turinį. 

Gelbsti užsienio lietuviai 

Pasak jauno verslininko, 

pažinti svetimas šalis labiausiai 

padėjo ne tik pačių 

atlikti rinkos tyrimai, bet 

ir ten besimokantys ar dirbantys 

lietuviai. Jie padėjo 

suvokti kultūros ir ekonomikos 

skirtumus, rinkos 

ypatybes. 

,,Tolimose rinkose sunku 

plėstis, nes būdamas namie 

jų iki galo niekada nesuprasi. 

Todėl ieškome lietuvių, 

remiamės tautiečio 

principu”, – ,,Ekonomika. 

lt” pasakojo V. Paukštys. 

Verslininkas įsitikinęs, 

kad galima plėtoti pasaulinius 

technologijų projektus 

būnant Lietuvoje. 

– į Afriką 

,,Viskas priklauso nuo 

komandos. Ypač kalbant 

apie šiandienines galimybes. 

Pavyzdžiui, vaizdo 

skambučiais su Nigerija 

galiu susisiekti bet kada. 

Turime ir vietos konsultantų”, 

– teigė verslininkas. 

Patraukė kylančios rinkos 

V. Paukštys pripažino, kad 

eiti į tolimas rinkas jauną 

įmonę paskatino ir mažesnė 

konkurencija, kuri Vakarų 

valstybėse socialinių tinklų 

srityje aršėja. 

,,Kylančios rinkos dar 

nėra perpildytos. Daugelis 

FAKTAI 

Populiariausi socialiniai 

tinklai 

•• 

1. ,,Facebook” – 700 mln. 

•• 

2. ,,Twitter” – 200 mln. 

•• 

3. ,,LinkedIn” – 100 mln. 

•• 

4. ,,MySpace” – 80,5 mln. 

•• 

5. ,,Ning” – 60 mln. 

•• 

6. ,,Tagged” – 25 mln. 

•• 

7. ,,Orkut” – 15,5 mln. 

•• 

8. ,,Hi5” – 11,5 mln. 

•• 

9. ,,Myyearbook” – 7,45 

mln. 

•• 

10. ,,Meetup” – 7,2 mln. 

Lietuvių sukurtas mobilusis socialinis 

tinklas ,,Eskimi” jau dabar vadinamas 

Afrikos facebook’u. 

AFP 

,,Eskimi” vartotojų augimas (tūkst.) 2010–2011 m. Mėn. 

3000 

2500 

2000 

1500 

1000 

500 

0 

11 12 01 02 03 04 05 06 07 

paslaugomis. 

mūsų klientų tinklo ,,Facebook” 

dar nematė, nes 

ką tik pradėjo naudotis telefonu 

ar internetu”, – aiškino 

pašnekovas. Jis patikino, 

kad ,,Eskimi” skiriasi 

nuo tradicinių socialinių 

tinklų pirmiausia tuo, kad 

yra sukurtas naudoti iškirtinai 

mobiliajame telefone, 

todėl tokių milžinų kaip 

,,Facebook” plėtra jiems kol 

kas nebaisi. 

Pasak verslininko, augančiose 

Afrikos, Azijos ir 

Lotynų Amerikos rinkose 

informacinių technologijų 

produktas, orientuotas į 

žmonių santykius bei virtualų 

bendravimą, pasirodė 

labai reikalingas. 

,,Mūsų tinklo esmė – 

vyrų ir moterų santykiai, 

bet patenkinami ir kiti vartotojo 

poreikiai – vietinės 

bendruomenės forumas, 

informacijos apsikeitimas, 

žaidimai”, – pasakojo V. 

Paukštys ir priminė, kad 

socialiniai tinklai tuose 

kraštuose turi užimti visą 

žmogaus laisvalaikį, o jis 

ten siekia net iki 8 val. per 

dieną. 

Neišlepinti informacijos 

Lygindamas Vakarų valstybių 

ir kylančių rinkų 

mobiliųjų ir internetinių 

paslaugų vartotojus pašnekovas 

pabrėžė, kad jie labai 

skiriasi, nes pastarieji vis 

dar nėra išlepinti gausaus 

informacijos srauto. 

,,Šalių, kur mes veikiame, 

vartotojai gerokai 

imlesni už vakariečius, 

– sakė V. Paukštys. – Jie 

nėra atbukinti milijonų pasiūlymų 

ir dėl to aktyviai 

naudojasi mobiliosiomis 

»Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos rinkose 

informacinių technologijų produktas, 

orientuotas į žmonių santykius, pasirodė 

labai reikalingas 

Ten didelis ir rekomendacijų 

procentas, jie mėgsta 

dalytis informacija.” 

Jis patikino, kad, tarkime, 

afrikiečių bendravimas 

daug bendruomeniškesnis. 

,,Jis neveikia principu 

– gavau laišką ir persiunčiau. 

Lietuvoje vakare visi 

sulenda namo, ypač šaltą 

žiemą, bendraujama čia 

mažai, – pasakojo V. Paukštys. 

– Ten jie bendrauja visur 

– bažnyčioje, namuose, 

dieną, vakarą. 

Tai daro didelėmis grupėmis, 

todėl dalijimosi informacija 

procesas ten visai 

kitoks.” 

Mokūs kaip ir lietuviai 

Kitas dažnai verslininkui, 

mąstančiam apie plėtrą 

tolimuose neturtinguose 

kraštuose, kylantis klausimas 

– klientų mokumas. 

Tačiau tai, pasak V. Paukščio, 

yra apipinta nebūtomis 

istorijomis ir iškreiptais 

ekonomikos rodikliais. 

,,Tarkime, Nigerijoje 

žmogaus mobiliojo ryšio 

operatoriui mokami pinigai 

panašūs kaip Lietuvoje. 

Šia prasme mums tai yra 

identiškos šalys, – įsitikinęs 

verslininkas. – Makroekonominiai 

rodikliai kylančių 

rinkų šalyse labai daug 

neparodo, nes ten daug 

šešėlinės ekonomikos, kuri 

slepia didžiules lėšas.”

26 


Verslo švyturiai Verslo švyturiai 

27 

2011 m. liepos 18–31 d. 

2011 m. liepos 18–31 


d. 

A. Guoga – žmogus su 

milijonu idėjų 

Antanas Guoga daugeliui lietuvių žinomas kaip puikus pokerio žaidėjas ar šalies krepšinio gelbėtojas, tačiau šįkart 

mums įdomi jo kita – verslininko pusė. 



Šiandien A. Guoga 

valdo tiek verslų, 

kad jiems suskaičiuoti 

turbūt nepakaktų 

abiejų 

rankų pirštų, o skaičiuojant 

idėjas greičiausiai tektų 

pasikviesti ir kolegą. Tai 

puikiai matyti ir kalbantis 

su juo: pašnekovo mobilusis 

skambėjo kas penkias 

minutes, o įpusėjus interviu 

restorane buvo surengtas ir 

trumpas susitikimas su asmeniniu 

bankininku. 

Idėjų gausa 

A. Guoga sako, kad visas jo 

valdomas įmones sieja tik internetas. 

Vokietijoje jau šešerius 

metus veikia internetinė 

parduotuvė, JAV – sveikatos 

naujienų portalas, Australijoje 

– draudimo verslas, 

Lietuvoje – lažybų bendrovė 

„TonyBet“ ir pramogų bei 

poilsio parkas Trakų rajone, 

Anupriškėse, „Tony Resort“. 

„Verslų yra ir daugiau, bet 

jie per smulkūs, kad būtų galima 

girtis. Nuolat ieškome 

naujų idėjų ir norėtųsi dar 

daugiau rasti nišų“, – sakė A. 

Guoga. Panašu, kad jam nišų 

ieškoti sekasi puikiai – prieš 

metus Australijoje įkurtas 

portalas, kuriame galima 

susikurti nuosavą alų: „Jei 

idėja pasiteisins, galvoju atvežti 

ir į Europą.“ 

Pašnekovas tikino, kad 

rasti naujų idėjų nėra sunku 

– tereikia galvoti, kaip bet kurią 

veiklą perkelti į internetą. 

„Gaminant alų internete 

geriausia būtų jį ir ten gerti, 

– šypsojosi jis. – Apie ką pagalvotum 

ir nusijuoktum, dabar 

darosi įmanoma. Žmonės 

moka pinigus, kad internete 

žvejotų. Tai nerealus dalykas, 

atrodytų, kvailiai tai daro, 

bet žmonės tam leidžia pinigus. 

Reikia tik ieškoti nišų, 

susijusių su technologijomis, 

internetu ir mobiliosiomis 

aplikacijomis.“ 

Emigracijos įtaka 

Būdamas 11 metų A. Guoga 

išvažiavo gyventi į Australiją. 

„Išvažiavau kaip tikras lietuvis 

iš komunistinio Kauno 

»Man atrodo, kad 

geriausi žmonės – 

Lietuvoje. Bet jie 

negali būti tokie, jei 

jiems moki tūkstantį 

litų per mėnesį ir 

kažko iš jų tikiesi 

ir gana kieto gyvenimo gatvėse. 

Gal gyvenimas būtų visai 

kitaip pasisukęs, – svarstė 

jis. – Australijoje pamačiau 

daug kitokių dalykų: visų teisių 

gerbimą, žmonių gerumą, 

CV Antanas Guoga 

Gimė 1973 m. gruodžio 17 dieną 

Kaune. 

11 metų emigravo į Australiją. 

Šiuo metu jam priklauso lažybų 

bendrovė „TonyBet“, pramogų 

ir poilsio parkas „Tony Resort“, 

sveikatos naujienų portalas 

JAV, internetinė parduotuvė 

Vokietijoje, draudimo verslas 

Australijoje ir dar daug smulkesnių 

įmonių. 

norą padėti tobulėti ne tik 

sau, bet ir kitiems. Pamačiau 

turtingą šalį, turinčią didelių 

išteklių.“ 

Jį sužavėjo australų požiūris 

į lošimus – vienas žmogus 

2011 m. jam suteiktas Pasaulio 

lietuvio titulas. 

Filantropas, aktyvus Lietuvos 

krepšinio rėmėjas, profesionalus 

pokerio žaidėjas. 

Vienas iš Lietuvos sportinio 

pokerio federacijos įkūrėjų. 

mus, juos suprantu – tai natūralus 

dalykas.“ 

Versle nuo vaikystės 

Pašnekovas tikino, kad „prie 

verslo“ buvo nuo pat vaikystės. 

Emigravęs nuo 11 metų 

pradėjo plauti automobilius, 

pjauti žolę, o vėliau visada 

turėjo reikalų su draudimu ir 

finansais. Tiesa, pirmasis didysis 

kapitalas buvo sukrau- 

A. Guoga iš visų sutiktų, ypač vyresnių 

žmonių stengiasi pasiimti ko nors gero ir 

patobulėti. Fotodiena 

per metus vidutiniškai pralošia 

1,2 tūkst. JAV dolerių: 

„Visi lošia, bet tauta nėra 

blogesnė, priešingai – turbūt 

geriausia ir sąžiningiausia. 

Todėl aš visada buvau už lošitas 

žaidžiant kortomis. 

„Kai prasidėjo pokerio bumas, 

aš jį šiek tiek sugebėjau 

žaisti, man labai pasisekė, 

bet to nepropaguoju, nes tai 

beveik neįmanoma, – pasakojo 

A. Guoga. – Man pasisekė 

dalyvauti labai geruose 

žaidimuose, išlošiau dideles 

pinigų sumas. Iš šio žaidimo 

gali daug uždirbti – kaip ir iš 

krepšinio, jei pasieki aukščiausią 

lygį.“ 

Tiesa, kaip ir bene kiekvienam 

sėkmingam verslininkui, 

taip ir A. Guogai buvo 

tamsių gyvenimo tarpsnių. 

„2001 metais nieko neturėjau 

– tik daug skolų, – prisipažino 

jis. – Sprogus interneto 

burbului mane ištiko 

visiškas bankrotas, kai visos 

įmonės tapo bevertės. Buvau 

daug investavęs perspektyvus 

jaunuolis, tačiau viską 

praradau, niekam nebuvau 

įdomus ir niekas nenorėjo 

manęs pažinti ar padėti.“ 

Tačiau verslininkui prie 

kortų stalo vėl nusišypsojo 

sėkmė ir visos skolos buvo 

grąžintos. Taip pat vėliau 

žaisdamas pokerį A. Guoga 

užmezgė ryšius su ne vienu 

dabartiniu verslo partneriu. 

Pašnekovas pripažino, kad 

praeityje padarė ne vieną 

klaidą, tačiau jei reikėtų 

viską pradėti iš naujo, versle 

ar gyvenime viską darytų beveik 

taip pat. 

„Nesvarstau kitų galimybių, 

– sakė jis. – Nebūtų 

buvę taip įdomu, o man labai 

svarbu, kad gyvenimas būtų 

įdomus. Iki šiol jis toks ir 

buvo. Nesvarbu, kas atsitiks, 

gana pozityviai į viską žiūriu 

ir manau, kad bet kokiu 

atveju bus įdomu.“ 

Paprastas vadovas 

Paklaustas, kaip save apibūdintų 

kaip vadovą, A. Guoga 

ilgai nedvejojo: „Dažniausiai 

būnu gana paprastas. 

Visiems duodu gana daug 

laisvės, bet kai rėkiu – rėkiu 

stipriai. Jeigu nesutaps nuomonės, 

tada nebus įmanoma 

susitaikyti ir reikės eiti kitais 

keliais.“ 

Šiandien verslininko bendrovėse 

dirba per 500 žmonių, 

iš jų apie 150 – Lietuvoje: 

„Būtų didelis laimėjimas 

turint nemažai pinigų efektyviai 

Lietuvoje įdarbinti 10 

tūkst. protingų žmonių. Aš 

turiu tokį tikslą.“ 

Dėl laiko juostų skirtumų 

pašnekovui kartais tenka keltis 

ir trečią valandą nakties 

– tuo metu Australijoje būna 

dešimta valanda ryto. 

„Kartais atsikeliu pažiūrėti, 

kas vyksta biure. Man 

užtenka 4–5 valandas pamiegoti, 

o šiuo laiku puikiai veikia 

„Skype“, per kurį labai 

patogu su visais bendrauti“, 

– darbo ypatumus atskleidė 

A. Guoga. 

Jis tikino, kad svarbu nusileisti 

iki aplinkinių žmonių 

lygio ir galvoti apie juos, o ne 

dėtis didžiuliu valdovu, kurio 

turi visi bijoti. 

Pinigų reikšmė 

Pinigai A. Guogai – įrankis, 

padedantis investuoti ir 

sukurti naujų darbo vietų: 

„Pinigai turi laisvės, bet 

mažiau nei žmonės mano. 

A. Guoga – aktyvus Lietuvos krepšinio rėmėjas. Fotodiena 

Kaip tik jie gali suvaržyti 

laisvę. Tai yra energija, 

kurią panaudoti turi teisę. 

Jeigu pozityviai ją naudosi, 

tai ir jausiesi geriau, tačiau 

ne visada taip darant bus 

pasiekiamas pelningiausias 

variantas. Bet tai yra įrankis, 

kuriuo šiandien visi 

valdomi – žmonės gyvena 

dėl pinigų.“ 

Pašnekovas tikino, kad 

dėl pinigų niekada negyveno, 

tačiau, tarkim, prabangių 

skrydžių neatsisako: 

„Visada renkuosi geriausią 

būdą. Atrodo, tam jau užsidirbau.“ 

Gviešiasi universitetai 

A. Guoga aukštųjų mokslų 

nebaigęs, visko išmokęs iš 

gyvenimiškos praktikos, tačiau 

universitetai siūlo jam 

rašyti doktorantūros darbus. 

„Esu gan stiprus matematikas, 

– prisipažino verslininkas. 

– Iš universitetų 

sulaukiau siūlymų rašyti 

doktorantūros darbus tikimybių 

teorijos tema. Beveik 

sutariau su vienu Anglijos 

universitetu, kad ką nors 

darysiu. Turiu planą Anglijos 

ar JAV viename geresnių 

universitetų atlikti įdomų 

darbą, kuris kai ką parodytų.“ 

Pats A. Guoga rinkdamasis 

darbuotojus į diplomą 

nežiūri, nebent kandidatas 

dirbs statistikos srityje – 

tada reikia ir daktaro laipsnio: 

„Man svarbūs kiti dalykai: 

patirtis, pasiekimai, 

noras ir gyvenimo filosofija. 

Magistro ar daktaro laipsnis 

mano versluose nelabai padės.“ 

Daug šviesių žmonių 

A. Guoga įsitikinęs, kad 

Lietuvoje daug protingų 

ir šviesių žmonių, kurie 

nori daug pasiekti: „Jeigu 

suteiksi geras sąlygas – jie 

dirbs. Jei žmones gerbsi – 

jie garbingai galės gyventi. 

Reikia juos pakankamai 

motyvuoti, kad galėtų ko 

nors pasiekti, o nebūti tik 

darbdavio įrankiu. Man atrodo, 

kad geriausi žmonės 

– Lietuvoje. Bet jie negali 

būti tokie, jei jiems moki 

tūkstantį litų per mėnesį ir 

kažko iš jų tikiesi.“ 

Anot jo, nors Seime vis 

dar daug problemų, padėtis 

keičiasi: vyriausybėje, ministerijose 

dirba daug šviesių 

žmonių. 

»Dažniausiai būnu gana paprastas. 

Visiems duodu gana daug laisvės, bet kai 

rėkiu – rėkiu stipriai 

Nekukli svajonė 

Pašnekovas turi originalią 

ir nekuklią svajonę – pasiekti, 

kad Lietuvoje būtų 

tokio aukšto lygio universitetas, 

kuris prilygtų Harvardui 

ar Kembridžui. 

„Ar tai būtų investicijos 

į esamą universitetą, ar 

naują – visus pinigus tam 

tikslui palikčiau, – atskleidė 

A. Guoga. – Tai suteikia pasitikėjimą 

savo tauta. Krepšinis, 

aišku, pakelia visų 

emocijas, bet reikia ir kitų 

didelių laimėjimų. Jeigu 

visi turtingiausi Lietuvos 

žmonės susimestų, galėtume 

iškart pradėti daryti. 

Jei ne – vienas bandysiu.“ 

Svarbiausia daryti 

Jaunieji verslininkai turėtų 

nebijoti imtis įgyvendinti 

savo idėjas. „Svarbiausia 

daryti, nesvarbu kaip, – 

mokė A. Guoga. – Reikia 

nepasiduoti, nusiteikti ir 

ieškoti nišų. Skatinu, kad 

turime kurti verslą užsieniui. 

Mes esame aukštesni 

už kitus užsienio verslininkus 

ir tikrai galime užimti 

geras užsienio pozicijas.“ 

Tačiau pašnekovas įsitikinęs, 

kad ne kiekvienas 

gali būti verslininkas: „Jei 

nori daryti savo – daryk. Bet 

tai padarysi iki tam tikro 

lygio, todėl gal geriau būtų 

dirbti su kuo nors kitu.“ 

Pastaruoju metu dažnas 

verslininkas mėgsta pabrėžti, 

kad verslas neturėtų 

būti pagrįstas tik pelno 

siekimu, tačiau A. Guoga 

mano kitaip: „Jei pagrįsi 

patriotizmu – būsi paskutinis 

kvailys. 

Tiesiog nepasiseks. Tu 

turi žmones paruošti, kad 

jie pelningai dirbtų. Jei taip 

nedirbs, neišsilaikysi ir negalėsi 

plėstis.“

28 


Įdarbinti pinigai Įdarbinti pinigai 

29 

2011 m. liepos 18–31 d. 

2011 m. liepos 18–31 


d. 

Didžioji trijulė užsitraukė 

nemalonę 

Europos Sąjunga paskelbė karą trims pagrindinėms reitingų agentūroms: „Standard & Poor's“, „Moody's“ ir „Fitch“. 



Praėjus vos savaitei 

po Portugalijos 

reitingo sumažinimo, 

agentūra 

„Moody's“ sumažino 

Airijos skolinimosi reitingą 

iki „spekuliacinio“ lygio 

ir įspėjo, kad šaliai tikriausiai 

prireiks dar vieno finansinės 

paramos paketo. 

Airijos vyriausybė, siekianti 

grįžti į kapitalo rinkas 

2013-aisiais, kai baigsis 

turima ES ir Tarptautinio 

valiutos fondo (TVF) suteikta 

finansinė parama, teigia, kad 

toks „Moody's“ sprendimas 

prieštarauja kitų reitingų 

agentūrų įvertinimams. 

„Mes darome viską, ką galime, 

kad pagerintume padėtį, 

o pažangą gali matyti visi“, 

– teigiama Airijos finansų departamento 

pranešime. 

Europa supyko 

Nepasitenkinimas reitingo 

agentūrų veikla Europoje 

auga kaip ant mielių. ES vidaus 

rinkos ir paslaugų komisaras 

Michelis Barnieras 

pagrasino nutraukti trijų 

pagrindinių beveik 90 proc. 

reitingų rinkos sudarančių 

reitingų agentūrų savavaliavimą. 

Jo kolegė komisarė Viviane 

Reding sakė, kad reitingų 

»Stebina, kad agentūros sumažina 

valstybės reitingą prieš tai neįspėdamos. 

Negalima valstybės vertinti kaip bendrovės 

ar produkto 

agentūrų kartelis turėtų būti 

sugriautas, nes jos siekia nuspręsti 

Europos ir jos bendros 

valiutos likimą. 

„Stebina, kad agentūros 

sumažina valstybės reitingą 

prieš tai neįspėdamos. Negalima 

valstybę vertinti kaip 

bendrovę ar produktą. Tai 

problema. Mes ją analizuojame“, 

– taip M. Barnieras 

atsiliepė apie agentūros „Moody's“ 

sprendimą sumažinti 

Portugalijos reitingą ir įvardyti 

ją naująja Graikija. Pasak 

jo, tai panašu į egzekuciją 

be pasigailėjimo. 

Bendrijos atstovai įsitikinę, 

kad problema ta, kad nė 

viena agentūra nėra europietiška, 

todėl nesuvokia euro 

zonos specifikos. 

M. Barnieras pažadėjo, kad 

lapkritį paskelbs apie griežtas 

priemones, skirtas agentūrų 

galiai sumažinti. Jos būtų priverstos 

pagrįsti savo sprendimus, 

t.y. atskleisti analizės 

detales ir kriterijus. 

Jau ne tik aukšto rango ES 

pareigūnai, bet ir vis daugiau 

paprastų piliečių klausia: kodėl 

privačiam verslui priklausančios 

agentūros turi galią 

lemti šalių likimus? 

Anachronizmas 

AAA – toks didžiausias 

kreditų patikimumo vertinimas, 

kurį Graikija buvo 

gavusi vos prieš metus (2010 

metų kovą). 

Jo nusmukimas iki žemiausio 

CCC skolinimosi 

reitingo, daugelio kritikų 

akimis, liudija ne ką kita, 

kaip abejotiną reitingų 

agentūrų patikimumą. 

Pastarųjų dešimtmečių 

anachronizmu reitingų 

agentūras pavadino Thomas 

Straubhaaras, Hamburgo 

tarptautinės ekonomikos 

instituto direktorius. Praėjusią 

savaitę jis ragino imtis 

priemonių prieš jų įtaką. 

Vokietijos ekonomisto, susijaudinusio 

dėl Graikijos 

ir Portugalijos reitingų sumažinimo, 

nuomone, Amerika 

primeta Europai savo 

Kritikų nuomone, nė viena 

agentūra nėra europietiška, 

todėl nesuvokia euro zonos 

specifikos. 

AFP 

taisykles, kurios pastarajai 

netinka. Jo pasisakymas 

sutampa su José Manuelio 

Barroso, Angelos Merkel ir 

kitų politikų nuomone, kad 

Europa turi susikurti savą 

reitingavimo sistemą. 

Konkurencija ir interesai 

Konkurencijos stygius dažniausiai 

yra pagrindinis 

veiksnys, lemiantis reitingo 

agentūrų viešpatavimą. 

Trijulės pasaulinio dominavimo 

pasekmė yra neįtikėtinai 

aukšta reitingavimo 

kaina, palyginti su jų abejotina 

kokybe. 

Šiomis dienomis reitingų 

agentūrų kritikai dažniausiai 

kalba apie skaidrumo 

stoką. 

Tuo tarpu agentūrų atstovai 

aiškinasi, kad patikimumo 

vertinimas susideda 

iš dviejų pagrindinių komponentų: 

kokybinės ir vertybinės 

analizės. 

Kokybinė analizė didžia 

dalimi liečia bendrovės (ar 

šalies) finansinius rodiklius, 

antroji apima įmonės (arba 

šalies) valdymo, jos konkurencingumo 

tam tikroje šakoje 

tyrimą, prognozuojamą 

tam tikros šakos augimą, 

jautrumą įstatymų pakeitimams, 

darbo rinkos padėtį 

ir technologines permainas. 

Tačiau kritikai čia įžvelgia 

interesų konfliktą. Juk 

reitingų agentūroms dažniausiai 

už paslaugą moka 

klientas, suinteresuotas teigiamu 

įvertinimu, o ne investuotojai, 

kurie tikisi teisingos 

informacijos. Todėl 

kyla įtarimų, kad emitentas 

– juridinis asmuo, siūlantis 

leisti ar leidžiantis savo 

vertybinius popierius, – yra 

priverstas už geresnį įvertinimą 

mokėti daugiau. 

Neatsitiktinai tarp emitentų 

įsigaliojo reitingų pirkimo 

praktika, kai perkama 

kelių agentūrų paslauga, o 

tuomet pasirenkamas palankesnis 

vertinimas. 

Tai nemažai kainuoja. 

Kaip ir konsultavimo paslaugos, 

kurias už palankius 

vertinimus neretai iš šių 

agentūrų įsipareigoja nusipirkti 

klientai. 

Skandalai 

Su nepagrįstais agentūrų vertinimais 

susiję skandalai kyla 

ne tik per pastarąją krizę. Pavyzdžiui, 

Tailandas gavo labai 

palankų įvertinimą likus 

penkiems mėnesiams iki Azijos 

krizės, o „Enron“ prarado 

palankius reitingus likus 

vos kelioms dienoms iki bankroto. 

AIG vadovas 2008 metų 

rugpjūtį kolegą iš investicinio 

banko „JPMorgan Chase“ informavo, 

kad „reitingų agentūra 

pažadėjo palaukti su AIG 

kredito vertinimo sumažinimu 

dar mėnesį”. Šis pokalbis 

įvyko likus beveik trims 

paroms iki reitingų kritimo 

iki „spekuliacinio“ lygio, kuris 

baigėsi 85 mlrd dolerių dydžio 

vyriausybės parama. 

N. Treigys: geriausia pasikliauti 

savo galva. 

Ruslano Kondratjevo nuotr. 

Priėjo 

liepto galą 

Antri metai minime Graikiją ir Islandiją, Airiją ir 

Ispaniją. Tai „garsiausios“ ekonomikos. Puikiai 

žinome, kad rastume ne vieną tuziną valstybių, 

turinčių panašių problemų. 

Prekyba Vilniaus akcijų biržoje – didžiausias teigiamas pokytis per savaitę 

Nr. 

1 

2 

3 

4 

5 

Akcija 

„LITGRID turtas“ (LGD1L) 

„Snaigė“ (SNG1L) 

„Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL1L) 

Šiaulių bankas (SAB1L) 

„Lifosa“ (LFO1L) 

Pokytis 

+6,30% 

+4,25% 

+2,04% 

+1,23% 

+1,16% 

Apyvarta 

486,06 EUR 

6122,57 EUR 

235,25 EUR 

58002,22 EUR 

87,00 EUR 

Šalt. spekuliantai.lt, liepos 7–14 d. duomenys 

Prekyba Vilniaus akcijų biržoje – didžiausias neigiamas pokytis per savaitę 

Nr. Akcija 

Pokytis Apyvarta 

1 „Limarko laivininkystės kompanija“ (LLK1L) -7,63% 69,33 EUR 

2 

3 

4 

5 

„Anykščių vynas“ (ANK1L) 

„Linas“ (LNS1L) 

„Pieno žvaigždės“ (PZV1L) 

Bankas „Snoras“ (SRS1L) 

-3,66% 

-2,47% 

-2,25% 

-1,43% 

3,95 EUR 

300,20 EUR 

5208,46 EUR 

4446,33 EUR 

Šalt. spekuliantai.lt, liepos 7–14 d. duomenys 

FAKTAI 

Didžioji trijulė 

•• 

Reitingų agentūros Amerikoje 

veikia nuo XIX a. 

•• 

Šiuo metu pasaulyje veikia 

per 70 agentūrų, tačiau svarbiausia 

laikoma didžioji trijulė. 

•• 

Tai reitingų agentūros „Moody's 

Investors Services“, 

„Standard & Poor's ir „Fitch 

Ratings“. 

•• 

Jos valdo apie 85 proc. pasaulio 

reitingų paslaugų rinkos. 

••„Moody's“ didžiausias dalininkas 

yra Warrenui Buffetui 

priklausantis fondas „Berkshire 

Hathaway“, „Standard & Poor's“ 

priklauso „McGraw Hill 

Companies“, „Fitch Ratings“ 

– prancūzų grupei. 

•• 

Visos trys bendrovės yra biržų 

dalyvės: „Moody's“ ir „Standard 

& Poor's“– Niujorko, o 

„Fitch Ratings“ valdytojos „Fimalac“ 

– Paryžiuje. 

••„McGraw Hill“ akcijų kurso 

vertė praėjusiais metais išaugo 

apie 50 proc., o „Moody's“ – 

padvigubėjo. 

Didžioji trijulė. 2010 m. pajamos, mln. dolerių 

2900 

Šaltinis: Blomberg, agentūros 

2032 

Standart&poors** Moody's Corporation* Fitch Group*** 

Biurų skaičius 

Prezidentai 

Įkūrimo metai 

Moody's Corporation* 

26 

R. W. Mc Danielis jaun. 

1909 

*- duomenys, susiję su agentūros reitingavimo ir analizės veikla 

**- priklauso „McGraw-Hill“, užsiima reitingavimo, analizės veikla, skelbia biržų indeksus 

***- priklauso Prancūzijos kontroliujančiai bendrovei „Fimalac“ 

Trijulės akcijomis yra prekiaujama biržoje. AFP 

Standart&poors** 

23 

D. Sharma 

1860 

821 

Fitch Group*** 

37 

S. Joyntas 

1913 

Didžiosios trijulės pasaulinė rinkos dalis – 85 proc. 

Nauris Treigys 

Spekuliantai.lt apžvalgininkas 

■Tarptautinis žurnalas 

„Forbes“ sudarė kritiškiausių 

valstybių reitingą. Tai 

ekonomikos, kurios rieda į 

pakalnę, ir joms kyla reali 

grėsmė žlugti. Ir dešimtuke 

nerasime Europos periferinių 

valstybių (PIIGS). 

Tikimasi, kad Graikija ir 

Italija iš problemų sunkiai, 

bet išsikapstys. 

Sąrašas sudarytas skaičiuojant 

BVP vienam gyventojui, 

infliaciją, einamosios 

sąskaitos balansą ir 

importo bei eksporto santykį. 

Taip pat analizuojant 

trejų metų dinamiką. 

Prasčiausia padėtis, anot 

„Forbes“, yra Madagaskaro. 

Šios šalies BVP vienam gyventojui 

siekia 387 JAV dolerius, 

o infliacija – 8,5 proc. 

(palyginimui, Lietuvoje – 

2800 dolerių ir 3,2 proc. atitinkamai). 

Problemos šalyje 

prasidėjo praėjusio amžiaus 

dešimtame dešimtmetyje 

po karinio perversmo. Tada 

pasitraukė daug stambių 

užsienio investuotojų ir ligi 

šiol šalis nepatraukli verslui. 

Toliau sąraše yra Armėnija, 

Gvinėja, Ukraina, 

Jamaika, Venesuela su 32 

proc. infliacija, Kirgizija, 

Svazilandas (manau, mažai 

kas ir pastebėtų, jei bankrutuotų 

ši Pietų Afrikos respublika), 

Nikaragva ir net 

Iranas. 

„Forbes“ sudarytas 10- 

ukas išties įdomus. Beveik 

visose šalyse yra gamtinių 

išteklių (naftos, aukso), derlingi 

žemės plotai – gyvenk 

ir norėk. Tačiau va kažkas 

ėmė ir suskaičiavo, kad tos 

šalys jau priėjo liepto galą. 

Telieka pasidžiaugti, kad 

šiame sąraše nėra Lietuvos. 

Tačiau visas įdomumas 

ne tai. 

Kita Niujorko kompanija 

„BlackRock“ sudaro valstybių 

rizikos indeksą. Čia jau 

įvertinama kur kas daugiau 

kriterijų. Tarp jų ir valstybių 

skolos dydis, skolos 

struktūra, galimybė pasiskolinti, 

skolos kaina ir kt. 

Šiame „BlackRock“ indekso 

problemiškiausių 

(bankrutuojančių) valstybių 

10-uke pamatysime kiek 

kitokias valstybes. Pirmiausia 

čia rasime labiausiai pasaulyje 

minimų ir ilgiausiai 

laikraščių pirmus puslapius 

„puošiančių“ valstybių 

pavadinimus. 

Čia reitingą vainikuoja 

Graikija ir Portugalija. 

Nieko nestebina į dešimtuką 

įtraukti Egiptas, Turkija, 

Italija, Vengrija, Airija, 

Argentina, Ispanija. 

Abu reitingai sutampa tik 

viena – Venesuelos pozicija. 

Jei sudarytume dažniausiai 

žiniasklaidoje minimų 

valstybių 10-uką, greičiausiai 

turėtume panašų nuosavą 

„media-debt-crisis-indeksą“. 

Kad ir kokie sąrašai bei 

jų sudarymo kriterijai būtų, 

jie apeliuoja į status quo. 

Galima prognozuoti ir valstybių 

sugebėjimą padengti 

vien skolos administravimo 

sąskaitas ir kitus dalykus. 

Bet, ačiū Dievui, niekas 

negali numatyti tikslios 

ateities (jei tokių ir yra, jie 

nesiskelbia laikraščiuose). 

Ir vėl matome, kad kiek 

ekonomistų, tiek nuomonių. 

Ir kol tos nuomonės 

nesutampa (sunku patikėti, 

kad jos kada nors sutaps), 

galime būti ramūs: tarp juodžiausių 

ekonomikos ateities 

scenarijų visada rasime 

ne tokį juodą, o gal net ir optimistinį 

– ir juo remtis. 

Bet geriausia pasikliauti 

savo galva. 

»Ir vėl matome, kad kiek ekonomistų, 

tiek nuomonių. Ir kol tos nuomonės 

nesutampa, galime būti ramūs


2011 m. liepos 18–31 d. 

Paskutinis puslapis 31 

Ar verslininkais gimstama? 

Buvimas verslininku yra užkoduotas žmogaus DNR ar to galima išmokyti? 

Ar noras tapti verslininku užkoduotas mūsų genuose?. AFP 

Naujas Babsono 

koledžo atliktas 

tyrimas parodė: 

jei verslo 

studentai yra 

dalyvavę bent dviejose pagrindinėse 

paskaitose apie 

verslą, tai gali turėti „teigiamą 

įtaką“ pradedant savo 

verslą ir kuriant naujas kompanijas. 

Masačusetso valstijoje 

esančio koledžo profesoriai 

apklausė daugiau kaip 

3,7 tūkst. buvusių studentų 

ir nustatė, kad mažiausiai 

dvi paskaitos apie verslininkystės 

pagrindus smarkiai 

paveikė studentų sprendimą 

įkurti savo kompanijas. Taip 

pat nustatyta, kad skatinimas 

studentus kurti ir rašyti 

verslo planus turėjo šiokią 

tokią įtaką skatinant juos vėliau 

pradėti savo verslą. 

„Atėjo laikas atmesti išankstinę 

abejonę, ar verta 

mokyti verslo, nes dabar mes 

turime empirinių įrodymų, 

kad tai turi įtaką, – rašoma 

profesorių pateiktoje ataskaitoje 

apie atliktą tyrimą. – Mes 

manome, kad verslininkauti 

turi būti mokoma ne tik dėl 

verslininkų rengimo, tačiau 

ir tam, kad padėtume studentams 

apsispręsti, ar jie pasirengę 

tapti verslininkais.“ 

Tiriant nebuvo atrasta ryšio 

tarp studentų potraukio 

tapti verslininkais ir to, kad 

jų tėvai yra ar buvo verslininkai. 

Taip pat nustatyta, 

kad vyrai labiau linkę tapti 

verslininkais nei moterys. 

Be to, kuo didesnės studentų 

pajamos, tuo mažiau jie linkę 

imtis verslo, rodo apklausos 

rezultatai. Kitas svarbus atradimas 

tas, kad buvę studentai 

labiau linkę pradėti 

savo verslą, jei jų netenkina 

dabartinės darbo sąlygos. 

„Esame įsitikinę, kad verslumo 

turi būti mokomi visi 

verslo studentai, nes tai yra 

visų verslo šakų pradžia, – 

rašo Babsono koledžo profesoriai. 

– Jei niekada nebūtų 

buvę jokių verslininkų, nebūtų 

ir verslo mokyklų.“ 

2002 metais Harvardo 

verslo mokyklos atliktas tyrimas 

parodė, kad sugebėjus 

įtikinti studentus, jog jie pajėgūs 

valdyti savo verslą, jie 

bus linkę taip ir padaryti. 

„Darant prielaidą, kad 

dauguma mūsų studentų 

linkę pasinaudoti pasitaikančiomis 

galimybėmis, turi 

tikslą, yra gudrūs ir sugeba 

sunkiai dirbti, mums telieka 

jiems suteikti įrankius ir metodus, 

kad padidintume jų 

sėkmės galimybes“, – teigė 

Harvardo universiteto profesorius 

Howardas H. Stevensonas. 

»Apklausos duomenimis, kuo didesnės 

studentų pajamos, tuo mažiau jie linkę 

imtis verslo 

Kiek valandų reikia dirbti 

■Ar yra kokia nors prasmė 

atsakyti į kelis papildomus 

elektroninius laiškus ir 

užsibūti įstaigoje vieną kitą 

papildomą valandą? 

Vienos papildomos valandos 

nepakaks, kad galima būtų 

gerai atlikti užduotį, tačiau per 

ilgai sėdint įstaigoje darbuotojams 

pradeda trūkti poilsio ir 

pamažu krinta jų efektyvumas, 

portale „Fortune“ rašo Laura 

Vanderkam. 

Konkurencingos ekonomikos 

aplinkoje, kurioje žmonės 

vis dar vertina šeimą ir poilsį, 

atsakymas į klausimą, koks 

yra optimalus darbo valandų 

skaičius, galėtų įmonei suteikti 

strateginį pranašumą. Todėl 

nenuostabu, kad šiuo klausimu 

yra daug skirtingų nuomonių. 

Niujorko miesto meras Michaelas 

Bloombergas per diplomų 

įteikimą studentams 

teigė, kad „nėra nieko blogo iš 

ryto darbe pasirodyti pirmam 

ir vakare palikti įstaigą paskutiniam.“ 

Jasonas Friedas ir Davidas 

Heinemeieris didelio susidomėjimo 

sulaukusioje knygoje 

„Rework“ rašo, kad darboholikai 

nėra didvyriai. 

„Jie neišgelbsti pasaulio, jie 

paprasčiausiai išeikvoja savo 

energiją, – teigia knygos autoriai. 

– Tikrieji didvyriai jau sėdi 

namie, nes atrado greitesnį 

būdą darbams atlikti.“ 

Norėdami pateikti konkretesnių 

duomenų Harvardo verslo 

mokykla, Londono ekonomikos 

mokykla ir kitos institucijos neseniai 

pradėjo tyrimą, kuriuo 

bandoma atrasti ryšį tarp kompanijų 

generalinių direktorių 

darbo valandų skaičiaus ir tų 

kompanijų rezultatų. Iki šiol 

ištirtos tik didžiosios Italijos 

kompanijos ir jų vadovų darbo 

laikas. 

Harvardo universiteto profesorė 

Raffaella Sadun teigė, 

kad buvo atrastas glaudus ryšys 

tarp kompanijų vadovų darbe 

praleistų valandų ir įmonės 

produktyvumo (išreikšto pajamomis, 

tenkančiomis vienam 

darbuotojui) bei pelningumo. 

Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad 

M. Bloombergas buvo teisus. 

Tiriant taip pat atrasti produktyvumo 

skirtumai, kylantys 

iš to, kaip kompanijų vadovai 

praleidžia šias darbo valandas. 

Susitikimai su darbuotojais skatina 

didesnį produktyvumą, tačiau 

to negalima būtų pasakyti 

apie vadovų susitikimus su konsultantais 

ar kitais kompanijoje 

nedirbančiais asmenimis. 

Tyrimas atliktas apklausiant 

kompanijų vadovų asistentus, 

tad, pasak R. Sadun, jame neatsispindi 

vadovų valandos, 

kiek jie dirbo savaitgaliais ar 

atliko užduočių namie. Italijos 

kompanijų vadovai dirba mažiau 

valandų nei įprastai kompanijų 

vadovai, tačiau R. Sadun 

nemano, kad dėl to italus 

galima laikyti tinginiais. Pasak 

jos, po 48 valandas per savaitę 

dirbantys Italijos kompanijų 

vadovai sugeba sėkmingai vadovauti 

savo įmonėms konkurencingame 

pasaulyje. 

Kompanijos „Xerox“ vyriausioji 

rinkodaros darbuotoja 

Christa Carone teigia, kad darbas 

jau nebėra vien vieta, tai 

tampa pasąmonės būsena. 

„Mano darbo valandas atspindi 

ne tai, kada išjungiu 

įstaigos šviesas, o tai, kada išjungiu, 

bent jau pasąmonėje, 

savo elektroninį paštą“, – sako 

Ch. Carone. 

»Mano darbo valandas atspindi ne tai, 

kada išjungiu įstaigos šviesas, o tai, kada 

išjungiu, bent jau pasąmonėje, savo 

elektroninį paštą 

Niujorko meras M. Bloombergas mano, kad darbe reikia pasirodyti pirmam, 

o išeiti paskutiniam. Reuters 

TINKLARAŠTIS 

Japoniškas šansas Visaginui 

Praėjusią savaitę paaiškėjo, 

kad strateginiu investuotoju 

į Visagino atominę elektrinę 

tapo japonų koncernas 

„Hitachi“ su padaliniu „GE 

Hitachi“. Japonai ne tik atsiveš 

nemenką, tačiau kol kas 

nežinomą pinigų sumą, bet ir 

savo branduolinį reaktorių. 

Kaip informavo energetikos 

viceministras Romas Švedas, 

jėgainę statys visi: ir lietuviai, 

ir japonai. Pastarųjų į Lietuvą, 

tiksliau, Visaginą, turėtų atvykti 

gausus pulkas. Tačiau jie 

nebus apsikarstę fotoaparatais 

ir nefiksuos kiekvieno savo 

žingsnio, kaip mes esame 

įpratę. Bet, tikėkimės, uoliai 

kurs branduolinės jėgainės 

širdį. 

Šioje vietoje turėtų suklusti 

visi, kurie turi verslininko 

gyslelę. 

Kaip žinoma, branduolinės 

jėgainės per metus nepastatomos. 

Vyriausybė planuoja, kad 

Visagino atominė elektrinė 

veikti pradės 2020 metais. 

Žinant, kaip pas mus statomi 

tokio lygio objektai, lieka 

nemaža tikimybė, kad darbai 

užtruks ir ilgiau. Taigi japonai 

į Visaginą atvyks ne vieniems 

metams. Teko girdėti, kad 

tokiais atvejais inžinieriai iš 

Tolimųjų Rytų atkeliauja net 

su šeimomis. 

Kad ir kaip didžiuotumės 

savo nacionaline virtuve, 

tačiau didžkukuliai, vėdarai ir 

kiti užsieniečiams dažnai nesuprantami 

kulinarijos šedevrai 

japonų turbūt nesužavės. 

Taigi, Visagino restoranų 

savininkai, išmokykite savo 

šefus ridenti sušius, o gal net 

įrenkite rytietiškas virtuves – 

iki 2020 metų klientų tikrai 

turėsite. 

Taip pat vargu ar japonai 

visą laiką gyvens statybininkų 

nameliuose – dar vienas 

pajamų šaltinis Visagino viešbučiams 

ir svečių namams. 

Neabejoju, kad verslūs 

lietuviai sugalvos dar ne vieną 

būdą, kaip prasimanyti iš šios 

situacijos. 

Taigi, mieli lietuvaičiai, 

sukite galvas ir iki japonų atvykimo 

dar spėsite išmokti kelis 

raktinius žodžius Tekančios 

Saulės šalies kalba. 

Japonų inžinieriai gali nemažai 

pagelbėti Visagino verslininkams. 

Fotodiena

Nr. 27 - Ekonomika.lt

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?