You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
<strong>Nr</strong>. <strong>27</strong><br />
<strong>Nr</strong>. <strong>27</strong><br />
10 Diskutuokime 2011 m. liepos 18–31 d.<br />
2011 m. liepos 18–31 d. Miškai 11<br />
»Mažiau čefyrą<br />
tegul laka, tai<br />
nereikės<br />
odontologo...<br />
GERIAUSI<br />
www.ek.<strong>lt</strong><br />
komentarai<br />
Antanas<br />
2011-07-12 16:02<br />
Manau, tai „puikios“ profsąjungos<br />
reikalas. Nes netikiu, kad<br />
ten dirbantis bent kiek mąstantis<br />
žmogus galėtų griežtai kažko<br />
reikalauti. O juolab, jei jau<br />
išsiderėjo bent 1,8 proc. Suraskit<br />
jūs, kur moka tiek ir dar kelia<br />
algas dėl šiaip... dėl infliacijos<br />
ar dar ko... Lietuvoje algas kelia<br />
tik kai dvigubai darbo užkrauna.<br />
Manau, perlenkė lazdą, ir ar tik ta<br />
lazda neatsisuks kitu galu patiems<br />
darbuotojams...<br />
deividukasas<br />
2011-07-12 15:59<br />
Lietuviams labai daug ko<br />
reiktų pasimokyti iš vakarų<br />
europiečių,ypač iš skandinavų.<br />
Skandinavijoje jau seniai veikia<br />
taros supirkimo automatai;<br />
ir darbuotojams, ir pirkėjams<br />
nesitrukdo laikas. Sako, brangiai<br />
kainuoja. Taip, brangiai,bet<br />
prekybininkai turėtų daugiau<br />
dalytis pelnu ir mažiau dejuoti ir<br />
išnaudoti darbuotojus.<br />
Smikiz<br />
2011-07-12 11:31<br />
Tai kaip čia dabar išeina su tuo<br />
visuotiniu klimato atšilimu, dėl<br />
kurio ka<strong>lt</strong>a žmogaus veikla? Toks<br />
Al Gore'as ekslpoatuodamas šitą<br />
visuotinio atšilimo ideologiją dar<br />
ir Nobelio premiją gavo. Kažkaip<br />
galai nebesueina. O kitame<br />
straipsnelyje apskritai apokalipsė<br />
klimatinė piešiama. Tik ten jau<br />
ka<strong>lt</strong>a BP. Galinga kompanija,<br />
špyga taukuota.<br />
tom<br />
2011-07-06 15:59<br />
Ir vėl užsakytas straipsnis. Paskutiniu<br />
metu tokių žiniasklaidoj labai<br />
daug. Visi tik ir rašo, kaip gera ir<br />
malonu gyventi Lietuvoj. GĖDA.<br />
Grįžtam atgal į sovietinius laikus.<br />
Tomas<br />
2011-07-06 00:02<br />
"Jaunos klientės būna labai išrankios<br />
– nori naujovių, pageidauja,<br />
kad prie suknelių būtų priderinti<br />
ir aksesuarai". Atleisk, savininke,<br />
tu ką, jokio aukštojo nebaigus?<br />
Kokios dar jaunos klientės, jei jos<br />
neuždirba jokių pajamų ir nemoka<br />
už nieką. Kokios jos klientės.<br />
nepajėgiai vyriausybei<br />
2011-07-05 08:43<br />
Vyriausybės teikti pensijų skaičiavimų<br />
siūlymai – taškais ir dar<br />
kažin kuo buvo pateikti be jokių<br />
skaičiavimų, taigi jokių įrodymų,<br />
kad būtent juos reikia priimti. Todėl<br />
galima sakyti, kad tie siūlymai<br />
buvo tik elementarus atsirašinėjimas<br />
– esą pensijų reforma vyksta.<br />
Jei būtų pateikti tokie įrodymai<br />
kaip gerbiamo Lapinsko, tuomet<br />
galima būtų diskutuoti dėl vieno<br />
ar kito varianto. Bijau, kad nei<br />
ministerijos, nei tuo labiau Seimo<br />
klerkai tokios analizės kaip šiame<br />
straipsnyje tiesiog nepajėgūs<br />
parengti, todėl mūsų pensijų<br />
reforma nieko gero nepasieks.<br />
INBOX<br />
Kiaulininkystės dėsniai<br />
■Piginti kiaulienos dėl<br />
kiaulių maro ir šių gyvulių<br />
eksporto sustabdymo nėra<br />
priežasčių. Tai tikra nelaimė<br />
Lietuvos kiaulių augintojams<br />
ir proga pasirūpinti pigios<br />
žaliavos atsargomis perdirbėjams.<br />
Ką reiškia kiaulių eksporto<br />
sustabdymas kiaulių<br />
augintojams? „Pirmiausia<br />
tai, kad net ir nesergančių<br />
kiaulių augintojai per mėnesį<br />
patiria 3–4 mln. litų<br />
nuostolių“, – sako Lietuvos<br />
kiaulių augintojų asociacijos<br />
(LKAA) direktorius Algis<br />
Baravykas. Anot jo, pernai į<br />
Rusiją (daugiausia), taip pat<br />
į Latviją ir Lenkiją buvo eksportuota<br />
240 tūkst. kiaulių ir<br />
paršelių. Dabar šis kelias uždarytas<br />
visai Lietuvai.<br />
Rinkoje ankšta<br />
Vidmantas Paulauskas,<br />
Valstybinės maisto ir veterinarijos<br />
tarnybos (VMVT)<br />
direktoriaus pavaduotojas,<br />
patvirtina A. Baravyko<br />
teiginį, kad gyvų kiaulių<br />
eksporto iš Lietuvos sustabdymas<br />
nedaro jokios įtakos<br />
skerdenos ir mėsos gaminių<br />
eksportui, importui ir reeksportui,<br />
nes šią produkciją ir<br />
dabar galima vežti į visas puses.<br />
Maža to, Lietuva ir šiaip<br />
labai mažai kiaulienos eksportuoja,<br />
daugiausia įsiveža.<br />
Pavyzdžiui, pernai importuota<br />
70 tūkst. tonų kiaulių<br />
mėsos, o eksportuota vos 3<br />
tūkst. tonų.<br />
Pasak A. Baravyko, nutraukus<br />
kiaulių eksportą,<br />
augintojams nelieka vietos<br />
derėtis dėl gyvojo svorio<br />
kainos Lietuvoje. Mat kelios<br />
Lietuvoje veikiančios skerdyklos<br />
jau išmoko didesnius<br />
mėsos kiekius vežtis iš Vokietijos,<br />
Lenkijos, Belgijos, o<br />
pastaraisiais metais taip apsirūpinti<br />
žaliavomis tapo dar<br />
lengviau ir pigiau. Pradėjus<br />
sparčiai brangti pašarams,<br />
ES skubiai apsirūpinta mėsos<br />
atsargomis, ir dabar ji,<br />
laikoma intervenciniuose<br />
POPULIARIAUSI<br />
www.ek.<strong>lt</strong>/video<br />
sandėliuose – šaldytuvuose,<br />
realizuojama. Ir šiaip nuo<br />
pašarų kainų kenčiančių<br />
kiaulių augintojų nelaimei,<br />
tuo naudojasi ir Lietuvos<br />
mėsininkai.<br />
„Mums kalbama, kad,<br />
užuot virkavus dėl pašarų<br />
kainų, užtektų brangiau parduoti<br />
kiaules ir viskas stotų<br />
į vietas. Taip gali kalbėti tik<br />
valdininkai, bet ne rinkos<br />
dalyviai“, – sako A. Baravykas<br />
ir paaiškina, kad kiaules<br />
auginti – ne elektros jungiklį<br />
maigyti: kada nori įjungi,<br />
kada nori išjungi. Pradėti<br />
komercinę kiaulininkystę<br />
net ir parengtose patalpose<br />
užtrunka beveik metus: apsirūpinti<br />
paršavedėmis, apsėklinti,<br />
nėštumo laikotarpis,<br />
paršelius užauginti. Tik<br />
laimės dalykas, kokia padėtis<br />
rinkoje bus tuo metu,<br />
kai ateis metas kiaules realizuoti.<br />
Dabar kiaulių augintojams<br />
itin nepalankus<br />
metas ir dėl pašarų kainų,<br />
ir dėl maro, ir dėl eksporto<br />
sustabdymo, ir dėl to, kad<br />
rinkoje vis mažiau vietos –<br />
nesiliaujant emigracijai, vis<br />
SAVAITĖS KLAUSIMAS<br />
Ar perkate kiaulieną<br />
lietuvišką?<br />
Kalėjimas – ne kurortas 2011-07-11 09:55:<strong>27</strong><br />
Viršūnė, visko jiems mažai dar,<br />
odontologo prireikė! Mažiau<br />
čefyrą tegul laka, tai nereikės<br />
odontologo... Žmonės, laisvėje<br />
dirbantys po 16-18 val. per<br />
parą, auginantys vaikus ir t.t.,<br />
nelabai turi už ką lankytis pas<br />
odontologą, nemokamai gydytis<br />
ir ypač turėti nemokamas<br />
mažiau lieka valgytojų.<br />
„Lietuviškų kiaulininkystės<br />
ūkių visiškai sumažėjo,<br />
todėl likę keli gal kada nors<br />
pasieks geresnę kainą, bet<br />
tikrai dar ne dabar“, – konstatuoja<br />
LKAA direktorius.<br />
Sunkios sugrįžtuvės<br />
komunalines paslaugas, ir už<br />
ką? Už tai, kad nepadarę nusika<strong>lt</strong>imo!<br />
Ir nieko sau renkasi specialybes<br />
– socialinis pedagogas, o<br />
nuteistas daugiau nei 20 metų<br />
nelaisvės. Apsilankęs pas socialiai<br />
remtinus asmenis pamokys<br />
aferų daugiau? Čia absurdo<br />
Kažin kas geriau – nuo peilio ar<br />
nuo maro?<br />
Reuters<br />
2009 metais analogiškam<br />
kiaulių marui prasiautus<br />
Panevėžio rajono Rubikių<br />
kaime, tuščios fermos stūkso<br />
iki šiol. Tąsyk eksportuoti<br />
kiaules visus metus buvo<br />
uždrausta tik iš Panevėžio<br />
rajono. Dabar – iš visos Lietuvos<br />
ir dar nežinia iki kada.<br />
Tiesa, nukentėjusių nuo<br />
kiaulių maro fermų savininkai<br />
turi galimybių verslą<br />
atkurti, nors tam reikia<br />
didžiulių pastangų. Kaip<br />
papasakojo V. Paulauskas,<br />
utilizavus visus gyvulius,<br />
atliekama pirminė dezinfekcija,<br />
po dviejų parų gali<br />
būti pradedami valymo darbai,<br />
po mėnesio atliekama<br />
galutinė dezinfekcija. Jei<br />
po laboratorinių tyrimų nusprendžiama<br />
apribojimų netaikyti,<br />
galima įke<strong>lt</strong>i kontrolines<br />
kiaules, kurių sveikata<br />
tiriama 41 dieną. Tik neaptikus<br />
užkrato pastatus galima<br />
naudoti toliau.<br />
Pasak A. Baravyko, paprasta<br />
švaros paslaugų bendrovė<br />
šių darbų neatliks,<br />
reikia specializuotos. Tiesa,<br />
kai ką, pavyzdžiui, iškuopti<br />
mėšlą, išmontuoti gardus,<br />
galėtų likę be darbo fermų<br />
darbuotojai. Jie būtų suinteresuoti<br />
dirbti kokybiškai,<br />
nes tikisi nelikti be darbo<br />
ateityje. Taip ir buvo sumanyta,<br />
tačiau pagalius kiša<br />
įstatymas. Mat tokiems darbams<br />
numatyta finansinė<br />
valstybės parama, o tokiu<br />
atveju įsigalioja Viešųjų pirkimų<br />
įstatymas. Konkurse,<br />
be abejo, dalyvautų atitinkamų<br />
paslaugų firmos, kurios<br />
turi savų darbuotojų.<br />
Nežinia ar jos norėtų samdytis<br />
vietinius.<br />
Kas toliau?<br />
Praėjusį savaitgalį pranešta<br />
apie dar vieną kiaulių maro<br />
židinį. Kol kas užkrato ša<strong>lt</strong>inio<br />
nenustatyta. Spėjama,<br />
kad jį galėjo užnešti transporto<br />
priemonės. Tačiau gali<br />
būti ir kitų ša<strong>lt</strong>inių: kraujasiurbiai,<br />
graužikai, patys<br />
žmonės – fermų saugos reikalavimai<br />
itin griežti, tačiau<br />
kas galėtų tvirtinti, jog jų<br />
idealiai laikomasi.<br />
Geriausia apsaugos priemonė<br />
– kiaules vakcinuoti<br />
– buvo taikoma dešimtmetį<br />
iki 2000 metų liepos, tačiau<br />
Europos Sąjungoje oficialiai<br />
nuspręsta to atsisakyti<br />
ir neketinama atnaujinti.<br />
Pasak V. Paulausko, vakcinuoti<br />
kiaules yra sąlygiškai<br />
brangiau negu bendroje prekyboje<br />
patiriama nuostolių<br />
dėl kiaulių maro. Be to, vakcinuojančiai<br />
šaliai taikomi<br />
dideli prekybos apribojimai<br />
Vadinasi, išeitis vienintelė<br />
– griežta sanitarija.<br />
čia jungiasi<br />
www.ek.<strong>lt</strong> draugai<br />
teatras, pasityčiojimas iš normalių<br />
žmonių. Tegul dirba tik<br />
ir jokių TV, kompų bei kt. priemonių,<br />
tegul jie iš savo darbo<br />
išlaiko bent senelių ir vaikų namus,<br />
o nesiilsi kaip kurorte!<br />
LANKOMIAUSI<br />
www.ek.<strong>lt</strong><br />
SAVAITĖS STRAIPSNIAI<br />
Piktas<br />
Lietuvių produktas,<br />
aplenkęs „Google“<br />
Nuo rugpjūčio mėnesio Lietuvoje<br />
pradės veikti inovatyvi<br />
mobiliųjų mokėjimų paslauga<br />
,,MokiPay”. Ši paslauga taps<br />
oficialia ,,Eurobasket 2011”<br />
čempionato atsiskaitymo sistema<br />
ir Lietuva tapo pirmąja<br />
šalimi pasaulyje įdiegusia šią<br />
paslaugą plačia apimtimi.<br />
Ar Lietuvai reikia euro?<br />
Norint įsivesti eurą, Lietuvai<br />
būtina laikytis Mastrichto kriterijų.<br />
Tai reiškia tolesnį biudžeto<br />
deficito ir išlaidų mažinimą<br />
bei žymiai rimtesnę nei dabar<br />
valdžios institucijų kovą su<br />
infliacija.<br />
Devyni amatai, dešimtas<br />
majonezas<br />
Lietuviška patarlė apie devynis<br />
amatus ne itin pozityvi,<br />
tačiau tuos devynis amatus<br />
išbandęs bendrovės „Vesiga“<br />
direktorius Saulius Grinkevičius<br />
šypsosi. Jo vadovaujama<br />
įmonė sėkmingai veikia<br />
jau 20 metų, „Daumantų“<br />
prekių ženklas – vienas žinomiausių<br />
Lietuvoje.<br />
Kas pakeis Golfo srovę?<br />
Norint suprasti paskutinius<br />
įvykius pasaulyje, reikia tiksliai<br />
įsivaizduoti du dalykus. Pirma,<br />
JAV doleris – tai ne valstybinė<br />
valiuta, o privačios firmos,<br />
pasivadinusios Federaline Rezervų<br />
Sistema (FRS), pinigai.<br />
Antra, artimiausiu metu katastrofiškai<br />
pablogės klimatas<br />
abipus Šiaurės Atlanto. Šie<br />
dalykai glaudžiai susiję.<br />
7 filmai, privalomi<br />
kiekvienam verslininkui<br />
Verslo patarimų žurnalas<br />
,,Inc” sudarė sąrašą septynių<br />
filmų, kuriuos turi pamatyti<br />
kiekvienas pradedantis<br />
verslininkas ir pasisemti iš jų<br />
patirties.<br />
Įtakingiausių finansininkų<br />
priešakyje – „Super<br />
Mario“<br />
Šiais metais į kasmet<br />
„Financial News“ sudaromo<br />
įtakingiausių Europos finansų<br />
rinkų asmenų 100-uko<br />
(FN100) pirmąją vietą pateko<br />
būsimasis Europos centrinio<br />
banko (ECB) vadovas Mario<br />
Draghi.<br />
Miškininkų kuriama vertė didesnė,<br />
nei bandoma pateikti<br />
Kalbant apie Lietuvos miškus ir žvelgiant į pateikiamą statistiką, dažnai atrodo, kad Lietuva nesugeba elgtis<br />
protingai ir stipriau išnaudoti galimybių kurdama pridėtinę vertę iš miško išteklių.<br />
Rapolas Gabrys<br />
info@ekonomika.<strong>lt</strong><br />
Kėdainių miškų<br />
urėdijos miškų<br />
urėdas Juozas<br />
Girinas teigia,<br />
kad imami nesulyginami<br />
rodikliai ir dėl<br />
to susidaro prastesnis vaizdas<br />
nei yra iš tiesų. Už tokių<br />
kalbų jis įžvelgia sąmoningus<br />
savanaudiškus ketinimus.<br />
Daugelis ekspertų ir apžvalgininkų<br />
pamėgo gilintis į<br />
miškininkystės problemas,<br />
nagrinėti miškų duodamą<br />
naudą. „Deja, šių palyginimų<br />
ir jų pagrindu daromų išvadų<br />
autoriai ne visada elgiasi<br />
korektiškai, – sako Juozas<br />
Girinas. – Neretai yra lyginami<br />
dėl įvairių aplinkybių<br />
nelygintini rodikliai, nesigilinama<br />
į jų apskaičiavimo<br />
metodikas, naudojami ne<br />
visiškai patikimi duomenų<br />
ša<strong>lt</strong>iniai, o dar blogiau, kai<br />
skaičiai tiesiog laužiami iš<br />
piršto.“<br />
Painioja net mokslų daktarai<br />
J. Girinui apmaudu, kai<br />
klaidinančius ir neteisingus<br />
duomenis pateikia, atrodytų,<br />
kvalifikuoti miškininkai,<br />
daugelį metų nagrinėję ir<br />
mūsų šalies, ir kitų valstybių<br />
miškų ekonomiką. Pavyzdžiui,<br />
2011 m. balandžio 11 d.<br />
„Veido“ žurnale publikuoto<br />
straipsnio autorė remiasi buvusio<br />
Miškų ūkio instituto direktoriaus<br />
pavaduotojo hab.<br />
mokslų daktaro Stasio Mizaro<br />
tvirtinimu, kad Lietuvos<br />
miškų sektoriuje ūkininkaujama<br />
neefektyviai – vos ne<br />
prasčiausiai iš visų ES valstybių.<br />
Remdamasis neva Jungtinių<br />
Tautų Maisto ir Žemės<br />
ūkio organizacijos analize,<br />
S. Mizaras apskaičiavo, kad<br />
Lietuvoje vieno miško darbuotojo<br />
sukuriama bendroji<br />
pridėtinė vertė 2006 m. siekė<br />
tik 13,4 tūkst. JAV dolerių, o<br />
tos vertės dydis skaičiuojant<br />
1 ha miško sudarė 57 JAV<br />
dolerių. Prastesnė padėtis,<br />
anot buvusio Miškų ūkio instituto<br />
direktoriaus pavaduotojo,<br />
yra nebent tik Latvijoje.<br />
Pažymėtina, kad pateiktoje<br />
statistikoje neatskiriamas<br />
valstybinis ir privatus miškų<br />
sektorius, kurių veiklų efektyvumas<br />
yra visiškai skirtingas.<br />
Deja, paprastam skaitytojui<br />
tie skirtumai sunkiai<br />
suvokiami. Jis įsivaizduoja<br />
skelbiamus duomenis kaip<br />
valstybinio miškų sektoriaus<br />
veiklos apibūdinimą.<br />
Pasak Kėdainių miškų<br />
urėdo, minėtame straipsnyje<br />
painiojami terminai. Oficialioji<br />
statistika atskiroje<br />
ekonominės veiklos šakoje<br />
sukurtą vertę įvardija bendra<br />
pridėtine verte (BPV),<br />
o BVP atspindi visos šalies<br />
mastu sukurtąjį bendrąjį vidaus<br />
produktą. „Atrodytų,<br />
tik dvi raidės sukeistos vietomis,<br />
tačiau ekonominius<br />
rodiklius, siekdami tikslumo,<br />
turėtume vadinti tikraisiais<br />
vardais, – aiškina skirtumus<br />
J.Girinas. – Antra, derėtų<br />
žinoti, kad ir Lietuvos Statistikos<br />
departamento, ir Eurostato<br />
ekonominės veiklos šalių<br />
klasifikacijoje yra išskiriama<br />
„Miškininkystė ir miško<br />
ruoša“, kuri kartais dar<br />
apibūdinama kaip „Miškų<br />
sektorius“. Tačiau jokioje<br />
klasifikacijoje nėra termino<br />
„Miškų pramonė“.<br />
Savanaudiški interesai<br />
Už šios painiavos ryškėja<br />
itin nemaloni tendencija, kai<br />
siekiama įrodyti, kad miškininkai<br />
ūkininkauja neefektyviai,<br />
o miškų produktyvumo<br />
požiūriu Lietuva velkasi ES<br />
uodegoje. Šiuo atveju dažniausiai<br />
siekiama vieno –<br />
įrodyti kokių nors reformų<br />
būtinybę valstybinių miškų<br />
sektoriuje ir šitaip išardyti<br />
sklandžiai veikiančią ūkininkavimo<br />
sistemą. Arba tiesiog<br />
elgiamasi neišmanėliškai.<br />
Antai valstybės tarnautojai<br />
prieš metus paskelbė,<br />
kad Švedijoje 1 m³ medienos<br />
duoda 23 Lt pelno, o Lietuvoje<br />
– tik 1 Lt. Maža to, kad<br />
šie duomenys laužti iš piršto,<br />
vėliau jie dar buvo keičiami,<br />
tikslinami, kol susipainiojo<br />
ir patys autoriai.<br />
Trokštantieji reformų<br />
valstybinių miškų sektoriuje<br />
savo ketinimų neslepia. Galutinis<br />
tikslas – privatizuoti<br />
ūkinės paskirties miškus,<br />
didžiausią Lietuvos turtą, o<br />
tarpinė „stotelė“ – medienos<br />
ruošos ir miško atkūrimo bei<br />
apsaugos veiklų atribojimas.<br />
Kodėl to siekiama? Sumanymas<br />
ganėtinai paprastas, atskleidžia<br />
J. Girinas. Po tokio<br />
funkcijų atskyrimo nebelieka<br />
vienos rankos, tvarkančios<br />
mišką, – vieno šeimininko.<br />
Kai nėra šeimininko, paprasčiau<br />
su mišku ir mediena<br />
tvarkytis stambiesiems medienos<br />
vartotojams, didinti<br />
metines kirtimo apimtis,<br />
privatizuoti ar parduoti užsienio<br />
kompanijoms. Latviai,<br />
įvykdę panašią „reformą“,<br />
prarado didžia dalimi savo<br />
miškų kontrolę.<br />
Pateikia kitokius rodiklius<br />
Nenorėdami sutikti su pateiktais<br />
S. Mizaro teiginiais<br />
apie neproduktyvią Lietuvos<br />
»Siekiama vieno – įrodyti kokių nors reformų<br />
būtinybę valstybinių miškų sektoriuje ir šitaip<br />
išardyti sklandžiai veikiančią ūkininkavimo<br />
sistemą, galų gale siekiant privatizuoti Lietuvos<br />
miškus<br />
J. Girinas: „Kai nėra vieno šeimininko, paprasčiau su mišku ir mediena tvarkytis stambiesiems medienos vartotojams. Raimundo Šuikos nuotr.<br />
Bendroji pridėtinė vertė (BPV), sukurta VĮ Kėdainių miškų urėdijoje<br />
2006 m., 2009 m. ir 2010 m. (tūkst.)<br />
<strong>Nr</strong>.<br />
1.<br />
2.<br />
3.<br />
4.<br />
5.<br />
6.<br />
7.<br />
8.<br />
9.<br />
10.<br />
11.<br />
12.<br />
13.<br />
14.<br />
15.<br />
Rodikliai<br />
Bendroji produkcija (2+3+4+5+6)<br />
Pardavimai ir paslaugos<br />
Kitos veiklos pajamos<br />
Gatavos produkcijos atsargų pasikeitimas<br />
Nebaigtos gamybos atsargų pasikeitimas<br />
Subsidijų ir dotacijų suma, sumažinusi sąnaudas<br />
Tarpinis vartojimas (8-9+10)<br />
Žaliavų ir medžiagų pirkimai<br />
Žaliavų ir medžiagų atsargų pasikeitimas<br />
Paslaugų ir darbų pirkimas<br />
Bendroji pridėtinė vertė (BPV) (1-7)<br />
Vieno darbuotojo sukurta BPV, skaičiuojant Lt<br />
Vieno darbuotojo sukurta BPV, perskaičiavus į JAV dol.<br />
Viename ha miško sukuriama BPV, skaičiuojant litais*<br />
Viename ha miško sukuriama BPV, skaičiuojant JAV dol.*<br />
miškininkų veiklą, Kėdainių<br />
miškų urėdijos specialistai<br />
apskaičiavo, kiek BVP<br />
sukūrė VĮ Kėdainių miškų<br />
urėdija 2006, 2009 ir 2010 metais<br />
– sudėtingu kriziniu laikotarpiu.<br />
Specialistai rėmėsi<br />
Statistikos departamento<br />
naudojama metodika, kuri<br />
yra suderinta visoje ES, ir oficialiai<br />
pateikiamomis metinėmis<br />
ataskaitomis F-01-MŪ.<br />
Apskaičiuota, kad Kėdainių<br />
miškų urėdijos veiklos produktyvumas<br />
yra kur kas didesnis<br />
nei pateikiama S. Mizaro<br />
palyginimuose.<br />
S. Mizaras nurodo, kad 1<br />
darbuotojo sukuriama pridėtinė<br />
vertė Lietuvos miškų<br />
sektoriuje sudaro 13,4 tūkst.<br />
JAV dolerių. O Kėdainių<br />
miškų urėdijoje ši vertė 2006<br />
m. siekė 29,8, 2009 m. – 25,8<br />
ir 2010 m. – 24,6 tūkst. JAV<br />
dolerių. Pagal šį rodiklį 2006<br />
metais Kėdainių miškų urėdija<br />
aplenkė Čekiją, Slovakiją,<br />
Lenkiją ir daugelį kitų<br />
valstybių. Viso Lietuvos valstybinių<br />
miškų sektoriaus tikrieji<br />
veiklos produktyvumo<br />
rodikliai būtų dar geresni,<br />
nes Kėdainių urėdijos miškai<br />
nėra labai našūs, o medienos<br />
ruošos sąlygos dėl šlapių augaviečių<br />
ir reto kelių tinklo<br />
pačios sunkiausios Lietuvoje.<br />
Didesnis ir 1 ha miško produktyvumas.<br />
S. Mizaro apskaičiavimuose<br />
nurodoma,<br />
kad 1 ha miško Lietuvoje<br />
sukuria 57 JAV dol. BVP. O<br />
Kėdainių miškų urėdijoje 1<br />
ha miško 2006 m. sukūrė BPV<br />
139,5, 2009 m. – 111, o 2010 m.<br />
– 118,5 JAV dol., t. y. dvigubai<br />
daugiau nei nurodoma<br />
straipsnyje, remiantis S. Mizaro<br />
apskaičiavimais.<br />
Trukdo siauras požiūris<br />
„Krenta į akis ir dar vienas<br />
straipsniuose dažnai besikartojantis<br />
dalykas. Tai pernelyg<br />
siauras miškų sektoriuje sukuriamo<br />
BPV suvokimas, siejamas<br />
daugiausia su medienos<br />
ruoša ir jos pardavimu,“<br />
– vertina J. Girinas.<br />
2006 m.<br />
14143,8<br />
14074,2<br />
26,6<br />
-218,4<br />
261,4<br />
-<br />
6002<br />
1411,1<br />
110,3<br />
4701,2<br />
8141,8<br />
81,4<br />
29,8<br />
381,7<br />
139,5<br />
2009 m.<br />
10115,3<br />
10523,5<br />
37,9<br />
-637,7<br />
152,9<br />
38,7<br />
4221,6<br />
444<br />
-135,4<br />
3642,2<br />
5893,7<br />
64,1<br />
25,8<br />
<strong>27</strong>6,1<br />
111<br />
2010 m.<br />
10622,3<br />
10845,6<br />
77,7<br />
-432,8<br />
131,8<br />
-<br />
4536,7<br />
1532,4<br />
376,8<br />
3381,1<br />
6085,6<br />
64,1<br />
24,6<br />
285,3<br />
118,5<br />
*– Vienetiniai skaičiai<br />
Platesnis miško ekonominės<br />
vertės traktavimas<br />
reikalauja įvertinti išlaidas<br />
vertingų miško genetinių išteklių<br />
atrinkimui, jų tvarkymui<br />
ir panaudojimui, miškų<br />
atkūrimui, jų priežiūrai, apsaugai,<br />
kelių ir melioracijos<br />
tinklo tvarkymui, rekreacijos<br />
objektų įrengimui. Šiuo metu<br />
šių darbų finansavimas vertinamas<br />
tik kaip miškų urėdijų<br />
veiklos sąnaudos, mažinančios<br />
jų grynąjį pelną. Kėdainių<br />
miškų urėdas nesutinka,<br />
kad tai yra sąnaudos. „Veiklos<br />
požiūriu sąnaudomis laikytinos<br />
lėšos, panaudojamos<br />
ūkinei naudai gauti, pvz. medienai<br />
paruošti. O minėtosios<br />
išlaidos, gerindamos ateities<br />
miškų produktyvumą, sudarydamos<br />
prielaidas vertingų<br />
būsimųjų medynų plotų plėtrai,<br />
didina bendrą miškų<br />
ekonominę vertę. Antai, geri<br />
keliai sudaro galimybes išvežti<br />
medieną ne tik miškų<br />
urėdijai, lankytis miškuose<br />
gyventojams, uogauti, grybauti,<br />
o rekreacinių objektų<br />
įrengimas užtikrina jų poilsį,<br />
gerina sveikatą ir didina darbingumą,“<br />
– argumentuoja J.<br />
Girinas. Kėdainių miškų urėdija<br />
2006 m. šiems tikslams<br />
išleido 2,1 mln. Lt, 2009 m. - 1,3<br />
ir 2010 m. – 1,6 mln. Lt. Mokslininkų<br />
apskaičiavimais, šalies<br />
miškuose augančios medienos<br />
vertė sudaro tik 36–38<br />
proc. visos miško vertės. Kas<br />
yra likusioji vertė? Tai miško<br />
gėrybės: grybai, uogos, vaistinė<br />
žaliava, medžiojami žvėrys,<br />
poilsis miškuose, anglies<br />
dvideginio akumuliacija, ekologinio<br />
balanso užtikrinimas<br />
ir kt.<br />
Deja, ši miško vertė nėra<br />
apskaičiuojama ir įskaitoma į<br />
miškininkų „aktyvą“. Kodėl?<br />
„Neva nesukurtos metodikos,<br />
kaip šią likusią miško vertę<br />
apskaičiuoti. Tad kurkime<br />
tas metodikas ir paaiškės,<br />
kad miškininkų veikla yra<br />
dar gerokai produktyvesnė<br />
ir naudingesnė,“ – kviečia J.<br />
Girinas.
Change language