You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
6<br />
<strong>Nr</strong>. <strong>27</strong><br />
Lietuvoje Lietuvoje<br />
7<br />
2011 m. liepos 18–31 d.<br />
2011 m. liepos 18–31<br />
<strong>Nr</strong>. <strong>27</strong><br />
d.<br />
LIETUVOS<br />
NAUJIENOS<br />
2<br />
mlrd.<br />
Tiek litų, anot finansų ministrės Ingridos Šimonytės, valdininkai<br />
2012 metams užsiprašė papildomai<br />
Pigo maistas ir gėrimai<br />
■2011 metų birželį, palyginti<br />
su geguže, vartojimo<br />
prekių ir paslaugų kainos<br />
sumažėjo 0,1 proc.<br />
Kainų pokyčiui didžiausią įtaką<br />
turėjo atpigę maisto produktai<br />
ir nealkoholiniai gėrimai, drabužiai<br />
ir avalynė, pabrangusios<br />
sveikatos priežiūros prekės ir<br />
paslaugos, būsto, vandens, elektros,<br />
dujų ir kito kuro grupės prekės<br />
bei paslaugos.<br />
11,2 proc. atpigo daržovės ir<br />
bulvės, 1 proc. – mėsa ir jos produktai,<br />
2,2 proc. – vaisiai ir uogos<br />
ir 0,7 proc. pabrango duona<br />
bei grūdų produktai, 2,2 – kava,<br />
arbatžolės, kakava, 0,6 – pienas<br />
ir jo produktai, sūris, kiaušiniai,<br />
1,2 proc. – žuvys ir jų produktai.<br />
Maistas ir gėrimai atpigo, brango sveikatos priežiūros prekės ir paslaugos. Fotodiena<br />
Elektra brango 5 procentais<br />
■Birželį vidutinė elektros<br />
kaina Lietuvos elektros biržoje<br />
padidėjo dar 5 procentais.<br />
Antrą mėnesį iš eilės elektra<br />
brango dėl itin žemo vandens<br />
lygio hidroelektrinių rezervuaruose<br />
Lietuvoje ir Latvijoje.<br />
Tuo metu Suomijoje elektros<br />
kainos nukrito net 11 proc. dėl padidėjusio<br />
vandens lygio, paskelbė<br />
bendrovė „Enefit“. „Įprasta, kad<br />
biržoje prekiaujamos elektros<br />
kainos vasarą pakyla, tai lemia<br />
sausi orai ir įvairūs planiniai elektros<br />
jėgainių remontai, gamybos<br />
apribojimai, – aiškino „Enefit“<br />
generalinis direktorius Liudas<br />
Liutkevičius. – Tačiau birželį iš<br />
Ba<strong>lt</strong>ijos šalių ir Suomijos vienintelėje<br />
Lietuvoje fiksavome elektros<br />
kainų augimą.“<br />
Birželį elektra brango vienintelėje<br />
Lietuvoje. Fotodiena<br />
D. Kreivys neįrodė<br />
esąs neturtingas<br />
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas (teisėja Inga<br />
Staknienė), viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs<br />
civilinę bylą pagal buvusio ūkio ministro Dainiaus<br />
Kreivio ieškinį bendrovei „Balsas.<strong>lt</strong> leidiniai“ dėl asmens<br />
garbės ir orumo žeminančių bei tikrovės neatitinkančių<br />
duomenų paneigimo, ieškinį atmetė.<br />
Į darbo biržą veja PSD<br />
Stodami į universitetą būsimi studentai įsivaizduoja rožinę ateitį ir puikias karjeros galimybes, o<br />
baigę mokslus dažnai atveria daugybės rankų nučiupinėtas darbo biržos duris.<br />
Dina Sergijenko<br />
dina@ekonomika.<strong>lt</strong><br />
Tai, kad jaunas,<br />
studijas ką tik<br />
baigęs specialistas<br />
priverstas<br />
laiką leisti eilėse<br />
prie darbo biržos, ne naujiena.<br />
Jau kelerius metus su<br />
tokia padėtimi priversti taikstytis<br />
ne tik šalies aukštąsias<br />
baigę absolventai, bet ir po<br />
studijų užsienyje nusprendę<br />
grįžti jauni specialistai. Tačiau<br />
darbo biržoje jie tikisi<br />
ne darbdavių pasiūlymų, o<br />
nemokamo privalomojo sveikatos<br />
draudimo (PSD).<br />
Darbo ieškos pats<br />
Ką tik Vilniaus Gedimino<br />
technikos universiteto<br />
(VGTU) duris užvėręs Eimantas<br />
Kriaučiūnas baigė transporto<br />
inžineriją. Rodos, tai<br />
paklausi specialybė, tačiau<br />
su vaikinu kalbėjomės sostinės<br />
darbo biržos koridoriuje.<br />
Absolventas laukė eilės įsiregistruoti.<br />
„Žinau, kad įgyta specialybė<br />
paklausi, bet ne itin tikiu,<br />
kad darbą susirasiu per<br />
darbo biržą. Čia registruojuosi<br />
tik todėl, kad reikia privalomo<br />
sveikatos draudimo“,<br />
– pasakojo vaikinas. Jo žodžiais,<br />
įsiregistravęs darbo<br />
ims ieškoti pats ir tikisi, kad<br />
pavyks susirasti.<br />
Iš Panevėžio kilęs absolventas<br />
sakė žinąs, kad dabar<br />
darbdaviai priimdami jaunus<br />
žmones į darbą dažniausiai<br />
siūlo minimalų atlyginimą,<br />
kurio pragyvenimui nepakanka,<br />
ypač kai gyventi tenka<br />
svetimame mieste. Tačiau<br />
Eimantas tikino, kad rankų<br />
nuleisti nežada ir darbo aktyviai<br />
ieškosis pats. Pasak<br />
transporto inžinerijos specialisto,<br />
už darbą jis norėtų gauti<br />
maždaug 1 200–1 500 litų per<br />
mėnesį atlygį.<br />
Tinka ir minimumas<br />
Vadimas, taip pat sutiktas<br />
prie sostinės darbo biržos<br />
durų, atkeliavo čia baigęs profesinio<br />
lavinimo mokyklą. Jis<br />
jau buvo užsiregistravęs ir ėjo<br />
į pirmąjį pokalbį su konsu<strong>lt</strong>antu.<br />
Automechaniko specialybę<br />
įgijęs vaikinas neslėpė,<br />
kad pirmiausia į darbo biržą<br />
patraukė dėl PSD.<br />
Vis dė<strong>lt</strong>o vilčių, kad biržos<br />
konsu<strong>lt</strong>antai padės susirasti<br />
norimą darbą, Vadimas neslėpė.<br />
„Be to, aš kaip ir susiradau<br />
darbą pats, tik noriu<br />
įsiregistruoti darbo biržoje,<br />
gauti sveikatos draudimą, o<br />
vėliau pasižiūrėti, ar man patinka<br />
susirastas darbas, kaip<br />
sekasi“, – pasakojo jis.<br />
Dauguma baigusiųjų<br />
mokslus nėra patenkinti<br />
darbdavių siūlomu minimaliu<br />
atlyginimu, tačiau keli<br />
šimtai litų vilniečiui Vadimui<br />
taip pat praverstų. „Nors<br />
tiek gauti ir tai jau gerai,<br />
– sakė jis, paklaustas, kokio<br />
atlyginimo norėtų. – Aišku,<br />
geriausia būtų per mėnesį uždirbti<br />
1 000–1 200 litų.“ Tačiau<br />
į užsienį, kur galbūt galėtų<br />
gauti kelis kartus didesnį atlyginimą,<br />
vaikinas neskuba.<br />
Anot jo, darbo užtenka ir Lietuvoje.<br />
Reikėjo PSD<br />
»Darbdaviai, turėdami galimybę rinktis iš<br />
daugybės kandidatų, kelia daugiau praktinio<br />
pasirengimo reikalavimų<br />
Baigusi žurnalistikos mokslus<br />
prestižiniame Maskvos M.<br />
V. Lomonosovo universitete<br />
Julija grįžo į Lietuvą ir puolė<br />
ieškoti darbo. Pirmiausia ji<br />
užsiregistravo sostinės darbo<br />
biržoje. Mergina neslėpė, kad<br />
tokį žingsnį žengė tik norėdama<br />
turėti PSD.<br />
„Darbo biržoje registravausi<br />
tik dėl to, bet nemanau,<br />
kad darbuotojai tai suprato.<br />
Galbūt jie mano, kad baigiau<br />
mokslus ir atėjau čia ieškoti<br />
darbo?“ – gūžtelėjo pečiais<br />
Julija.<br />
Darbo biržoje specialistai<br />
užsirašė visus Julijos pageidavimus<br />
ir kito susitikimo<br />
datą skyrė maždaug po mėnesio.<br />
Antrą kartą atėjusi mergina<br />
išgirdo, ko ir tikėjosi,<br />
– darbo pasiūlymų pagal jos<br />
specialybę nebuvo. „Man tada<br />
pasakė, kad greičiausiai pati<br />
suprantu, jog realiau darbą<br />
susirasti pačiai nei ieškoti<br />
per darbo biržą, – prisiminė<br />
ji. – Į paskirtą susitikimą dar<br />
po mėnesio nėjau, nes jau buvau<br />
susiradusi darbą.“<br />
Stebės karjerą<br />
Apie įsidarbinimo galimybes<br />
aukštųjų mokyklų absolventams<br />
garsiai nekalba<br />
ir lavinimo įstaigos. Šiemet<br />
visos šalies mastu pradėta<br />
taikyti sistema, padėsianti<br />
stebėti aukštųjų mokyklų<br />
absolventų karjeros vingius<br />
penkerius metus po mokslų<br />
baigimo.<br />
Pasak Vilniaus universiteto<br />
(VU) Karjeros centro<br />
atstovų, kol kas bendros statistikos,<br />
ko tikisi absolventai,<br />
kiek jų įsidarbina pagal<br />
specialybę, nėra. Pirmieji<br />
absolventų karjeros stebėsenos<br />
duomenys turėtų paaiškėti<br />
2013 metų pradžioje, jei<br />
viskas klostysis, kaip numatyta.<br />
„Tačiau dar yra daug<br />
povandeninių srovių, ne kiekviena<br />
aukštoji mokykla nori<br />
skelbti duomenis, kiek tam<br />
tikrų specialybių absolventų<br />
įsidarbina pagal specialybę,<br />
– atskleidė prisistatyti nenorintis<br />
Karjeros centro atstovas.<br />
– Greičiausiai todėl, kad<br />
paaiškėtų, jog iš, pavyzdžiui,<br />
šimto absolventų pagal specialybę<br />
įsidarbino vos keli ir<br />
programa būtų naikinama.“<br />
Surinkta statistika leistų<br />
stojantiesiems susipažinti ne<br />
su teorine studijų puse, bet realiai<br />
pamatyti, kokių galimybių<br />
jie turės darbindamiesi,<br />
ar bus sunku ieškoti darbo,<br />
taip pat – kokio atlygio galės<br />
tikėtis.<br />
Nepaklausūs darbuotojai<br />
Informacijos trūkumas renkantis<br />
specialybę kartais<br />
taip pat lemia, ar absolventas<br />
atsiėmęs diplomą skubės<br />
varstyti darbo biržos durų.<br />
Anot Lietuvos darbo biržos<br />
(LDB) Darbo išteklių skyriaus<br />
vedėjo pavaduotojos<br />
Donatos Šlekytės, pastaruoju<br />
metu darbo biržoje daugiausia<br />
registravosi įgiję aukštąjį<br />
išsilavinimą verslo vadybos,<br />
teisės, buha<strong>lt</strong>erinės apskaitos,<br />
ekonomikos ir socialinio<br />
darbo srityse. Nesisekė darbo<br />
rasti ir baigusiems profesinių<br />
mokyklų siūlomas apdailininko-statybininko,<br />
automobilių<br />
remontininko, virėjo,<br />
konditerio, kirpėjo, staliaus<br />
specialybes.<br />
Sėkmingas darbo paieškas<br />
stabdo ir darbdavių nenoras<br />
mokėti daugiau nei minimalią<br />
algą. „Konkrečių sumų<br />
jaunuoliai nėra linkę įvardyti,<br />
tačiau visi nori gauti<br />
daugiau nei minimumą. Deja,<br />
daugiausia siūloma minimali<br />
alga“, – pastebėjo D. Šlekytė.<br />
Reikalauja patirties<br />
D. Šlekytė neslėpė, kad į darbo<br />
biržas absolventai traukia ne<br />
tik tikėdamiesi paspartinti<br />
svajonių darbo paieškas, bet<br />
Profesinės mokyklos absolventas<br />
Vadimas tiki, kad darbo biržoje jam ras<br />
darbą, juolab kad jis sutiktų dirbti už<br />
minimalią algą. Ruslano Kondratjevo nuotr.<br />
ir norėdami sulaukti socialinių<br />
garantijų, kitaip tariant,<br />
būti apdrausti privalomuoju<br />
sveikatos draudimu. Be to,<br />
tikint darbo biržos koridoriuose<br />
sutiktų absolventų<br />
žodžiais, darbdaviai dažnai<br />
atsisako šviežių specialistų<br />
vien dėl to, kad šie esą neturi<br />
reikiamos patirties.<br />
Tokius jų žodžius patvirtino<br />
ir LDB specialistė.<br />
„Darbdaviai, turėdami galimybę<br />
rinktis iš daugybės<br />
kandidatų, kelia didesnius<br />
praktinio pasirengimo reikalavimus..<br />
Būtent profesinio<br />
pasirengimo, darbo patirties<br />
trūkumas arba profesinių<br />
žinių neatitikimas yra dažna<br />
jaunimo nedarbo priežastis“,<br />
– pabrėžė D. Šlekytė.<br />
Taigi absolventams tikėtis,<br />
kad vos baigus studijas<br />
laukia svaiginama karjera,<br />
naivu. „Reikalingas pereinamasis<br />
laikotarpis, per kurį<br />
išmokstama studijų žinias<br />
taikyti praktiškai“, – aiškino<br />
LDB specialistė ir pabrėžė,<br />
kad šiandien kur kas daugiau<br />
galimybių įsidarbinti turi<br />
baigusieji ne aukštąsias, o<br />
profesines mokyklas.<br />
FAKTAI<br />
jauni bedarbiai<br />
E. Kriaučiūnas į darbo<br />
biržą atskubėjo iš karto<br />
baigęs studijas, tačiau<br />
pagalbos ieškantis<br />
darbo čia jis nesitiki,<br />
svarbiausia – sveikatos<br />
draudimas.<br />
Ruslano Kondratjevo nuotr.<br />
••<br />
2011 metų liepos 1 dieną<br />
LDB buvo įregistruota beveik<br />
29 tūkst. jaunų bedarbių.<br />
••<br />
Palyginti su 2010 metų<br />
tuo pačiu laikotarpiu, 2011<br />
metų liepos 1 dieną jaunimo<br />
nedarbas buvo sumažėjęs<br />
3,3 proc. ir siekė 6,6<br />
proc.<br />
••<br />
LDB duomenimis, per<br />
2010 metų balandį buvo<br />
įdarbinta 4,2 tūkst., per gegužę<br />
– 4,3 tūkst., per birželį<br />
– 3,2 tūkst. jaunų bedarbių.<br />
D. Kreivys pateiktame<br />
ieškinyje nurodė, kad savaitraštyje<br />
„<strong>Ekonomika</strong>.<strong>lt</strong>“<br />
ir tokio paties pavadinimo<br />
portale korespondentės<br />
Eugenijos Grižibauskienės<br />
publikuotame straipsnyje<br />
„100 turtingiausių Lietuvos<br />
verslininkų“ paskelbtas<br />
teiginys „Dainius Kreivys,<br />
UAB „Makveža“ – apie<br />
170 mln. litų“ neatitinka<br />
tikrovės ir žemina jo garbę<br />
ir orumą.<br />
Buvęs ministras nurodė,<br />
kad minėtas teiginys<br />
buvo paskelbtas apie valstybės<br />
tarnautoją, kuris<br />
apibūdinamas kaip vienas<br />
turtingiausių Lietuvos<br />
verslininkų, ir tai jį diskredituoja.<br />
Šiuo teiginiu neva<br />
pranešta apie tuometinio<br />
ūkio ministro netinkamą<br />
elgesį visuomenėje, apie<br />
tai, kad D. Kreivys visuomenės<br />
akyse yra melagis,<br />
nes deklaruodamas savo<br />
turtą jis tokio turto nenurodė.<br />
Buvęs ministras įrodinėja,<br />
kad pats faktas, jog<br />
savaitraštis paskelbė, esą<br />
jis su šeima yra turtingas,<br />
savaime žemina jo garbę ir<br />
orumą, nes jis tokio turto<br />
neturįs, tuo tarpu skaitytojai<br />
susidaro nuomonę,<br />
kad dirbant ūkio ministru<br />
galima praturtėti. Tačiau<br />
įrodinėdamas garbės ir<br />
orumo įžeidimo faktus ieškovas<br />
rėmėsi tik straipsnio<br />
skaitytojų komentarais,<br />
»Viešas asmuo privalo demonstruoti<br />
didesnį tolerancijos laipsnį žiniasklaidos<br />
dėmesiui<br />
Teismas D. Kreivio ieškinį atmetė. Fotodiena<br />
kurie negali būti vertinami<br />
kaip įrodymas.<br />
Teismo nutartyje rašoma,<br />
kad ieškovas informacijos<br />
paskleidimo metu<br />
ėjo ūkio ministro pareigas,<br />
todėl būdamas viešas<br />
asmuo nesinaudoja tokiu<br />
pačiu garbės ir orumo gynimo<br />
mastu kaip privatus<br />
asmuo. „Viešas asmuo privalo<br />
demonstruoti didesnį<br />
tolerancijos laipsnį žiniasklaidos<br />
dėmesiui (…). Iš<br />
spaudos negalima reikalauti<br />
absoliutaus tikslumo,<br />
o tik galima reikalauti<br />
elgtis sąžiningai, t.y. sąmoningai<br />
neiškraipyti informacijos,<br />
siekiant įžeisti ar<br />
pažeminti asmenų…“ – rašoma<br />
teismo nutartyje.<br />
Teismas taip pat paskelbė,<br />
kad paskleista<br />
informacija neturi jokio<br />
neigiamo atspalvio ir atsakovė<br />
neperžengė teisės<br />
skleisti informaciją ribų.
Change language