ŠIAME NUMERYJE - Ekonomika.lt

www.ek.lt 

ŠIAME NUMERYJE 

Verslininkai eina į politiką 

Kaip ir per kiekvienus rinkimus, kandidatų 

sąrašus puošia gerai žinomų verslininkų 

veidai. 

„Man skaudu žiūrėti, kaip marinamas verslas: 

valdžia vienus proteguoja, o kitus stumia 

į bankrotą. Trejus metus buvau seniūnas, 

taigi turiu „vietinio politiko“ patirties. Bet 

kuriuo atveju visada būsiu už tai, kad prieš 

priimant svarbiausius sprendimus būtina tartis 

su gyventojais, organizuoti apklausas. O 

savo verslą galiu patikėti sūnui“, – sako UAB 

„Nortomas“ savininkas Pranas Norvilas. 

Plačiau 6–7 p. 

Lietuviškos 

pamokos norvegams 

Tionsbergo kalėjime didžiąją kalinių dalį 

sudaro už reketavimą, vagystes nuteisti 

lietuviai. Tame miestelyje nereikia ne tik 

norvegų kalbos, bet ir anglų, nes gatvėse 

nuolat skamba lietuvių kalba. Tiesa, ne pati 

švariausia. 

„Žinau, kad čia yra daug pasiekusių žmonių. 

Tačiau už tuos lietuvius, kuriuos pamačiau, 

labai gėda, nes su tokiais Lietuvoje nėra tekę 

susidurti. “ – teigia Paulius. 


Islandijoje giedrijasi 

Bankrutavusi Islandija šiandien keliasi iš pelenų. 

Prezidento Olafuro Ragnaro Grimssono 

teigimu, šiandien šalis jau ekonomiškai daug 

stipresnė nei daugelis Europos valstybių. Po 

to, kai žlugo trys pagrindiniai šalies bankai, 

šiandien Islandija lėtai grįžta į ikikrizinį ritmą. 


Spekuliantai įsisuko 

į žaliavų rinką 

Pasaulio rinkose žaliavų kainoms siekiant 

rekordus, Lietuvos pramonės sektoriaus 

bendrovės skundžiasi dėl to augančiomis kainomis 

ir žeria kritiką bandantiems spekuliuoti 

susidariusia padėtimi. 

„Kai savikaina auga, neaišku, kiek laiko 

įmonė galės dengti kainą iš savo užsiaugintų 

lašinių. Tai laiko klausimas“, – sakė 

asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius 

Raimundas Beinortas. 


Kaina 3 Lt 

Užs. Nr: 16 

Tiražas: 15 000 

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ 

A. matulas: Gydytojai nesiryžta važinėti 

į kitas gydymo įstaigas, nors ten 

siūloma nuo 4 iki 5 tūkst. litų Plačiau 10 p. 

PIrmAdIeNIS. 2011 sausio 24 d. Nr. 3 (16) SAVAITrAšTIS. Leidžiamas kiekvieną pirmadienį 

rinkos pokyčiai 

OmXr 

OmXT 

OmXV 

FTSe 

NSdQ 

N225 

421,90 

753,65 

421,54 

5867,91 

2704,29 

10437,31 

-0,41% 

-2,01% 

+1,32% 

-1,82% 

-0,77% 

-1,70% 

2011-01-20 duomenys 

Kreivas 

ministro 

verslas 

■Vienos bendrovės, kurių 

akcininku dar neseniai buvo 

dabartinis ministras, o praeityje 

verslininkas d. Kreivys, – bankrutavo, 

kitos klesti. 

Pastarosiose įvairaus dydžio 

akcijų paketus valdo ne 

tik artimi draugai, tarkim, 

vienas ištikimiausių verslo 

bendražygių Mindaugas Sinkevičius, 

bet ir giminės – motina, 

pusbrolis. 

Kai D. Kreivys sušvito politikos 

pasaulyje, viena po kitos 

pradėjo bankrutuoti jo valdomos 

įmonės, palikdamos milijoninių 

skolų šleifą. 

Aldonai Žemaitienei, bankrutavusių 

įmonių „Baldenis“ 

A. Zabulis: Kai nėra bendruomenės, 

verslininkai dirba vilkiškomis sąlygomis – 

prisikišau skrandį ir gyvenu Plačiau 26–27 p. 

Ūkio ministras Dainius Kreivys – turtingas ar ne? Šis klausimas jau ne 

pirmą savaitę kankina Lietuvą. O gal turtinga tik artimiausia aplinka, 

kurioje ministras – tik balta varna ir turi pasitenkinti pusės milijono 

litų turtu. 

ir „Žeimių baldai“ medienos 

tiekėjai, įmonės „Tradiseta“ 

savininkei, bankrutavusios 

įmonės liko skolingos 270 

tūkst. litų. Verslininkė ministrui 

rašė ne vieną laišką, tačiau 

skolos neatgavo. Leidiniui 

„Ekonomika.lt“ ji teigė: „Skolų 

grąžinimo klausimas nebuvo 

sprendžiamas.“ Plačiau 4–5 p. 

www.ekonomika.lt 

»A. Balsys: 

Biurokratas turi dirbti 

tiek, kiek dirbame mes – 

verslininkai 

Plačiau 8–9 p.

LEIDĖJAS 

UAB „Balsas.lt leidiniai“ 

Konstitucijos pr. 26, 08105 Vilnius 

Tel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 

Faks. (8 5) 205 95 18 

info@ekonomika.lt 


ISSN 2029-543X 

čia jungiasi 

www.ekonomika.lt draugai 

Nr. 3 

2011 m. sausio 24–30 d. 

en darbavosi keletas padėjėjų. Briuselio buhalterija 

joms mokėjo atlyginimą. Solidų Lietuvos 

masteliais – 2 tūkstančius eurų. Tos moterys, tik 

pamačiusios įplaukusį uždarbį, bėgdavo į banką 

ir keisdavo į litus. Tada lygiai pusę atlyginimo 

kraudavo į vokelį ir nešdavo į europarlamentaro 

kabinetą. Pasidalydavo su savo darbdaviu tuo, 

ką teisėtai uždirbo. Praeityje garsus verslininkas, 

matyt, gaudamas europinį Briuselio atlyginimą, 

labai skurdo. O gal negalėjo susitaikyti su 

mintimi, kad Lietuvoje jam 

dirbančios moterys gali gauti 

nelietuviškus atlyginimus? 

Dabar kita, ir vėl labai lietu- 

viškai tipiška istorija. Gerbiamas 

ir daugelio mylimas 

ministras, taip pat praeityje 

garsus verslininkas, iš mokesčių 

mokėtojų (MM) gaunantis 

atlyginimą, į užsienį 

važinėjantis už valdiškus pinigus 

pirkta mašina, į kurią 

degalus pila MM, skraidantis po pasaulį už MM 

pinigus pirktais bilietais, vakarojantis su potencialais 

investuotojais, o už tą vakarienę vėl moka 

MM. Galop krintantis į švarius prabangaus viešbučio 

patalus – ir už tai sumoka visa dirbanti jį 

išsirinkusi tauta. 

Sąrašą malonumų, kuriuos jam leidžia patirti 

tauta, galima tęsti. 

Tačiau ir jis neapsikiaulina. Vienam kitam, labiau 

išrinktam, už tai atsilygina: mesteli projektą, 

leidžia laimėti konkursą. O likusieji tiesiog turi 

VYR. REDAKTORĖ Eugenija Grižibauskienė 

AUTORIAI: Arūnas Brazauskas, Dailius Dargis, Leonas Grybauskas, 

Neringa Medutytė, Ingrida Mačiulaitytė, Martynas Pasiliauskas, 

Donatas Stravinskas, Mindaugas Samkus, Kazimieras Šliužas, Nauris Treigys, 

Ana Vengrovskaja. 

Savaitraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – 

leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos 

turinį neatsako. 

Redakcija 

Geriems vyrams – viskas 

Papasakosiu nedidelę, bet labai tipišką istoriją. Ji atklydo iš vieno buvusio 

europarlamentaro būstinės Lietuvoje. 

T 

»Geri vaikinai. Nekvaili. 

Jie daro tai su galva 

ramūno vaitkaus pieš. 

www.mrcaricature.lt 

būti patenkinti, kad jis jiems dirba. 

Tačiau šitaip galima ir suklupti. Ypač jei kada nors 

buvai turtingas verslininkas, o dabar pildydamas 

deklaraciją negali turto net puse milijono litų įvertinti. 

Turto deklaracijoje net nėra ko įrašyti, nes 

visas verslas už centus kitiems atiduotas. Net ir 

kotedžas Vilniaus viduje nieko vertas, kad būtų 

galima į deklaraciją normalią jo kainą įtraukti. 

Nors kaimynų būstas vertinamas kone milijonu 

litų, ministro – kitokiais masteliais. 

Geri tie vaikinai, apie kuriuos 

kalbėjome. Juos rinkome, 

siuntėme į Briuselį, pasitikėdami 

įleidome į ministeriją. 

Moka tvarkytis su savo / visos 

Lietuvos pinigais ir ūkiu. 

Nepražus. Matyt, tokiems geriems 

vaikinams jais patikėjusi 

tauta – avinų banda, kurią 

galima maustyti, mojuojant 

savo niekine deklaracija. Parduoti 

bendrovių akcijas mamytėms 

už niekines sumas, įtikinėti aplinkinius, 

kad jos tikrai nieko vertos ir taip išvengti tūkstantinių 

mokesčių į valstybės iždą. 

Geri vaikinai. Svarbiausia – nekvaili. Jie daro tai 

su galva. Daro įsitikinę, kad ir suabejoję nieko nepeš, 

nes viskas pagal įstatymo raidę sutvarkyta. O 

gal teisingiau – surandant jame tinkamas nišas. 

Jie paragavo valdiško darbo, todėl puikiai žino, 

kad biurokratinės mašinos apsukos tokios lėtos, 

kad bet koks tyrimas pasmerktas pats save numarinti. 

FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas 

KALBOS REDAKTORĖ Indrė Augustinavičiūtė 

VYR. DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis 

DIZAINERIS Tadas Andrikis 

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS 

Mindaugas Simutis 

reKLAmOS Ir KOmerCIJOS dIreKTOrIUS 

saulius antanaitis 

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS 

(8 5) 203 10 82, (8 5) 203 10 86, reklama@balsas.lt 

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS 

Artūras Girdauskas 

BENDROVĖS DIREKTORĖ 

Aušra Kurtkutė 

Spausdino UAB „respublika” spaustuvė 

Užsakymo numeris 16 Tiražas 15 000 

3

4 

NUOMONĖ 

»Seimas, priimdamas Baudžiamojo kodekso 

pataisas, nustatė, kad nauji straipsniai taikomi 

dėl turto, kurį asmuo įsigis įstatymui įsigaliojus, 

t.y. po 2010 metų gruodžio 11 dienos. 

Pataisos iš tikrųjų yra amnestija – netraukimo 

atsakomybėn garantija 

Kęstutis Čilinskas, advokatas 

Nr. 3 

Nr. 3 

Savaitės tema 2011 m. sausio 24–30 d. 

2011 m. sausio 24–30 d. Savaitės tema 

5 

»Kalbos apie galimus d. Kreivio, kaip ministro, 

viešųjų ir privačiųjų interesų pažeidimus kelia 

nepasitikėjimą ne tik juo, šešėlis krenta ant visos 

Vyriausybės, ant visų politikų. Jei paaiškėtų, kad 

pažeidimų yra, tuomet šalies gyventojus ir save 

gerbiantis ministras turėtų atsisakyti savo posto 

Algirdas Butkevičius, seimo narys 

Kreivas ministro 

Ūkio ministras d. Kreivys tikino, kad su anksčiau valdytomis įmonėmis nieko bendro neturi. Fotodienos nuotr. 

Turtingas ūkio ministras Dainius 

Kreivys ar ne? Šis klausimas jau ne 

pirmą savaitę kankina Lietuvą. 

eUGeNIJA GrIžIBAUSKIeNė 

eugenija.grizibauskiene@ekonomika.lt 

O 

gal turtinga artimiausia 

aplinka, 

kurioje ministras 

tik balta varna ir 

turi pasitenkinti pusės milijono 

litų turtu. 

Vienos bendrovės, kurių 

akcininkas dar neseniai 

buvo dabartinis ministras, 

o praeityje verslininkas D. 

Kreivys – bankrutavo, kitos 

klesti. Pastarosiose įvairaus 

dydžio akcijų paketus valdo 

ne tik artimi draugai, tarkim, 

vienas ištikimiausių 

verslo bendražygių Mindaugas 

Sinkevičius, bet ir giminės 

– motina, pusbrolis. 

Bankrotų lietus 

Kai D. Kreivys sušvito politikos 

pasaulyje, viena po kitos 

bankrutavo jo valdomos įmonės, 

palikdamos milijoninių 

skolų šleifą. 

Aldonai Žemaitienei, 

bankrutavusių įmonių „Baldenis“ 

ir „Žeimių baldai“ 

medienos tiekėjai, UAB „Tradiseta“ 

savininkei, bankrutavusios 

įmonės liko skolingos 

270 tūkst. litų. Verslininkė 

ministrui rašė ne vieną 

laišką, tačiau skolos neatgavo. 

Leidiniui „Ekonomika. 

lt“ ji teigė: „Skolų grąžinimo 

klausimas nebuvo sprendžiamas.“ 

„Baldenio“ kreditoriui, 

bendrovei „Deimera“, dalį 

skolos pavyko atsiimti baldais, 

tačiau apie 11 tūkst. 

litų liko negrąžinta. „Nesuprantu, 

kodėl reikėjo bendrovę 

nuvaryti į bankrotą, ji 

visai gerai laikėsi“, – pasakojo 

„Deimeros“ atstovas. Jis 

teigė teismo prašęs, kad būtų 

areštuota „Baldenio“ sąskaita, 

tačiau sulaukė keistų 

argumentų: „To nedarysime, 

nes pakenksime įmonei.“ 

„Ekonomika.lt“ turi sąrašą, 

kuriame yra 15 bendrovių 

kreditorių. Ne vienai jų, 

kurioms liko skolingos ūkio 

ministro valdytos įmonės, 

dabar „vadovauja“ bankrotų 

administratoriai. 

„Žeimių baldai“ (23 proc. 

akcijų priklausė „Baldeniui“) 

gavo 1,2 mln. litų SA- 

PARD paramos verslui. Vietoj 

bankrutavusios įmonės 

Europos Sąjungos lėšas turės 

grąžinti valstybė. 

Bankrutuodamas „Baldenis“ 

valstybei ir kreditoriams 

paliko 5,89 mln. litų 

skolų. 

Užkliuvo FNTT 

Finansinių nusikaltimų tyrimo 

tarnybos (FNTT) Panevėžio 

skyriaus vadovas 

Arnas Urbonavičius tyrė 

apskrityje atsiradusias 40 

fiktyvių firmų, kurios bandė 

pasisavinti pridėtinės vertės 

mokestį. Tada paminėjo 

įmonę „Baldenis“, kurios filialas 

veikė Panevėžyje. 

„Seniau tai buvo žinoma 

medienos ir baldų rinkos 

dalyvė. Verslo sėkmei nusigręžus, 

įmonės savininkas 

sugalvojo daugumą bendrovės 

akcijų ir visą atsakomybę 

perleisti asocialiam 

asmeniui, kuris pasirašydavo 

fiktyvius dokumentus“, 

– tuomet aiškino finansinius 

nusikaltimus tiriantis A. Urbonavičius. 

Įtarimai buvo pareikšti 

„Baldenio“ buhalterei ir 

direktoriui, tačiau sutikus 

atlyginti žalą ir grąžinti Vals- 

»Kai d. Kreivys pradėjo švytėti politikos 

pasaulyje, viena po kitos pradėjo bankrutuoti 

jo valdomos įmonės, palikdamos milijoninių 

skolų šleifą 

»Buratinas kvailių šalyje ieškojo stebuklų slėnio, kuriame 

pasodinus vieną auksinuką, išaugtų visas pinigų medis. 

ministras d. Kreivys tokį stebuklingą slėnį surado Lietuvoje. 

Tai kelia daug abejonių mums visiems. Todėl labai svarbu 

kuo skubiau gauti išsamius atsakymus 

Valentinas mazuronis, seimo narys 

verslas 

tybinei mokesčių inspekcijai 

neteisėtai gautus 180 tūkst. 

litų, tyrimas buvo nutrauktas. 

Likus pusmečiui iki „Baldenio“ 

bankroto, Vilniuje 

buvo įsteigta bendrovė „Balt 

Furn“. Direktoriumi paskirtas 

ministro pusbrolis Arūnas 

Kreivys. 

Nekuklus sąrašėlis 

„Ekonomika.lt“ pasižvalgė 

po įmones, kuriose anksčiau 

figūravo D. Kreivio pavardė, 

ir sudarė netrumpą jo veiklos 

sąrašą. Vadovavo „Baldenio“, 

viešųjų ryšių agentūros 

„Saldo partneriai“, įmonės 

„Silikatas“ valdyboms, dirbo 

bendrovės „Specializuota 

komplektavimo valdyba“ direktoriumi. 

Vienose įmonėse 

akcijas valdė jis, kitose motina 

F. Kreivienė. 

2008 metų duomenimis, 

ji – vienos didžiausių Lietuvoje 

statybinių ir apdailos 

medžiagų didmenininkių, 

kuri jau ne vienerius metus 

įsitvirtinusi visų garsiausių 

ir populiariausių statybinių 

medžiagų ir interjero detalių 

didžiausių importuotojų 

d. Kreivio buvusi / motinos valdoma verslo imperija 

Bankrutavusios įmonės Veikiančios įmonės 

UAB 

„Baldenis“ 

Buvęs 

akcininkas, 

valdybos 

pirmininkas 

UAB 

„Baltic 

Furniture 

Holding“ 

Buvęs 

akcininkas, 

valdybos 

narys 

UAB 

„žeimių 

baldai“ 

Buvęs 

akcininkas 

trejetuke, bendrovės „Specializuota 

komplektavimo valdyba“ 

(SKV) akcininkė. Jai 

priklausė 20,25 proc. akcijų. 

Pagrindinis akcijų paketas 

buvo SKV vadovo M. Sinkevičiaus 

motinos Grasilės 

Sinkevičienės rankose. Tarp 

kitų akcininkų ir du „Panevėžio 

kelių“ savininkai – Gvidas 

Drobužas ir Remigijus 

Juodviršis. Jai vadovavo ne 

tik ir dabar ten besidarbuojantis 

M. Sinkevičius, bet ir 

D. Kreivys. 

Taip pat yra oficialus 

vertybinių popierių biržos 

pranešimas, kad 2002 metų 

pabaigoje E. Kreivienė įsigijo 

20,42 proc. įmonės „Silikatas“ 

akcijų. 

Verslo imperija motinų rankose 

Bendrovė „Stamija“, redakcijos 

žiniomis, valdo ne tik 

bendrovę „Mokveža“, bet ir 

įmonę „Silikatas“. Kaip yra 

iš tiesų, galėtų pasakyti tik 

akcininkai arba Registrų 

centras. 

„Stamija“ Registrų centrui 

informacijos apie akcininkus 

nepateikė. Į įstatymą, 

reikalaujantį atskleisti akci- 

UAB 

„Baldjoda“ 

Buvęs 

akcininkas 

UAB 

„Balt Furn“ 

Buvęs 

akcininkas, 

akcijas perėmė 

pusbrolis 

ninkų sudėtį, nereaguota. 

Šiomis dienomis paaiškėjo, 

kad 65 proc. „Mokveža“ 

akcijų įsigijusios bendrovės 

„Stamija“ akcijas 2009 

metų sausį už 4 tūkst. litų 

D. Kreivys pardavė motinai. 

Taip pat paaiškėjo, kad ūkio 

ministras pardavė ir akcijų 

paketus, valdytus UAB BFH 

(už 4 600 litų), įmonei „Saldo 

partneriai“ (už 3 000 litų), 

bendrovei „Baldenis“ (už 25 

000litų), tačiau akcijų pirkėjai 

slepiami. 

Ne vienam „Ekonomika. 

lt“ pašnekovui kilo abejonių, 

kodėl prekybos tinklą „Mokiveži“ 

valdančią bendrovę 

perėmė ne pagrindinis tiekėjas 

– SKV – o maža, du darbuotojus 

turinti įmonė. 

SKV, nedirbanti su šio 

tinklo konkurentais, verslo 

imperiją valdančioms mamoms 

generavo puikias pajamas. 

2007 metais SKV metų 

apyvarta siekė 81 mln. litų, 

2008-aisiais įmonė uždirbo 72 

mln. litų pajamų. Į F. Kreivienės 

ir G. Sinkevičienės rankose 

esančią bendrovę SKV 

iš „Moki-veži“ plūsta didžiausias 

pinigų srautas. 

UAB 

„Saldo 

partneriai“ 

Buvęs 

akcininkas 

UAB 

„Stamija“ 

Buvęs 

akcininkas, 

dabar - 

F. Kreivienė 

UAB 

„makveža“ 

Akcininkė – 

F. Kreivienė 

FAKTAI 

UAB „mAKVežA“ dUOmeNyS 

(2008/2009 m. ATASKAITOS, 

mLN. LITų) 

• Ilgalaikis turtas 7,37/6,49 

• Visas turtas 42,07/34/63 

• Nuosavas kapitalas 

13,28/11,08 

• Įsipareigojimai 

28,79/23,55 

• Pardavimo pajamos 

133,56/132,33 

• Grynasis pelnas* 2,19/0,77 

*2007 m. grynasis pelnas siekė 5,94 

mln. litų. 

Kitame „Ekonomika.lt“ 

numeryje skaitykite apie 

įmonių akcijų pardavimus 

siekiant išvengti mokesčių, 

Valstybinės mokesčių inspekcijos 

specialistų komentarus 

ir susipažinkite su ekspertų 

vertinimais, kiek valstybei nesumokėjo 

D. Kreivys. 

UAB 

„Silikatas“ 

Buvęs 

valdybos 

pirmininkas. 


F. Kreivienė 

UAB 

„SKV“ 

Buvęs 

generalinis 

direktorius, 

valdybos narys. 


F. Kreivenė 

„Snoro“ 

vadovui – 

nemalonumai 

Lietuvos banko (LB) valdyba vėl 

rado teisinių pažeidimų ir trūkumų 

banko „Snoras“ veikloje. 

LB bankui „Snoras“ 

išsakė „tam tikrus nurodymus“, 

kurių vykdymas 

leistų daugiau riboti banko 

veiklos rizikos, ypač dėl paskolų, 

išvestinių finansinių 

priemonių sandorių. Kokių 

trūkumų buvo rasta ir kokius 

nurodymus davė „Snorui“ 

LB nedetalizavo. Anot 

atstovo spaudai Mindaugo 

Milieškos, skelbti konkrečių 

pažeidimų neleidžia teisiniai 

apribojimai. 

LB valdybos narys Audrius 

Misevičius viešojoje 

erdvėje užsiminė, kad vienas 

nurodymų yra reikalavimas 

didinti įstatinį kapitalą. 

Tokį sprendimą „Snoras“ 

priėmė dar gruodžio 

pabaigoje: per akcininkų 

susirinkimą nuspręsta 

įstatinį kapitalą padidinti 

380,083 mln. iki 874,3 mln. 

litų. 

LB įpareigojo „Snoro“ 

valdybos pirmininką Raimondą 

Baranauską per dešimt 

dienų nuo nutarimo 

gavimo dienos atvykti ir pasiaiškinti, 

kaip planuojama 

šalinti nustatytus trūkumus 

ir vykdyti LB duotus 

įpareigojimus. 

Gresia bauda 

„Snoro“ atstovas spaudai 

Tomas Vaišvila, paprašytas 

pakomentuoti LB valdybos 

sprendimą, atsakė, kad 

„Bankas LB sprendimų nekomentuoja, 

o juos vykdo.“ 

LB nustatė, kad bankas 

nepašalino dalies per ankstesnį 

inspektavimą nustatytų 

teisės aktų pažeidimų 

ir veiklos trūkumų. Prieš 

Po antrojo Lietuvos banko 

įspėjimo r. Baranauskas 

gali prarasti banko 

vadovo vietą. eltos nuotr. 

metus, 2009-ųjų rugsėjį, 

LB priėmė sprendimus, 

kuriais „Snoras“ buvo įpareigotas 

stiprinti kapitalo 

bazę, nustatė papildomus 

reikalavimus dėl veiklos rizikos 

ribojimo. 

Už reikalavimų nevykdymą 

R. Baranauskui bus 

surašytas administracinio 

teisės pažeidimo protokolas. 

Bankų įstatymas numato, 

kad banko vadovai turi būti 

nepriekaištingos reputacijos. 

„Šio titulo netenkama, jei 

asmuo nubaustas administracinėmis, 

drausminėmis 

nuobaudomis ar jam buvo 

taikytos kitos įstatymų 

nustatytos sankcijos, kai 

nuobaudos buvo skirtos 

už įstatymų ar kitų teisės 

aktų, reglamentuojančių finansinių 

paslaugų teikimą 

ir finansų įstaigų veiklą, 

nuostatų pažeidimą ir už tai 

jis buvo baustas daugiau nei 

vieną kartą per metus.“ 

Trukdo rusai 

Šiuo metu FNTT vyksta 

dar vienas su „Snoru“ susijęs 

tyrimas, pradėtas 2007 

metais. Pareigūnai siekia 

nustatyti maždaug 8,29 

mln. litų, gautų iš lengvatinių 

mokesčių zonose įsikūrusių 

bendrovių, kilmę. 

Įtariama, kad taip buvo 

įsigyta banko akcijų. Pareigūnai 

nekomentuoja, ar R. 

Baranauskas taip galėjo įsigyti 

banko akcijų. Rusijoje 

2009 m. čečėnų nusikaltėliai 

į banko „Snoras” savininko 

Vladimiro Antonovo 

tėvą Aleksandrą paleido 18 

kulkų. Vyrą kliūdė penkios.

6 

LIETUVOS 

NAUJIENOS 

71 

Nr. 3 

Nr. 3 

Lietuvoje 2011 m. sausio 24–30 d. 

2011 m. sausio 24–30 d. Lietuvoje 

7 

Rinkimų ugnikalnis išsiverš 

Šiandien paskutinė diena, kai partijos 

gali įteikti kandidatų dalyvauti 

2011 metų savivaldybių rinkimuose 

sąrašus, tačiau rinkimų štabai jau 

gerokai anksčiau ėmė kurti kampanijos 

planus, neramiai vis pasidairydami, 

gal išgirs kokią užuominą apie 

konkurentų idėjas. 

KAZImIerAS šLIUžAS 

kazimieras.sliuzas@ekonomika.lt 

% 

Rinkimai – savotiškos 

rungtynės, 

sportas ,,kai partijos 

ir kandidatai 

neskuba atskleisti visų sumanymų 

iš karto“, – sako 

Valentinas Stundys, Tėvynės 

sąjungos-Lietuvos krikščionių 

demokratų (TS/LKD) 

rinkimų štabo vadovas. 

Skirstosi įtaką 

„Ekonomika.lt“ bandė iškvosti 

partijų planus šių 

metų rinkimuose, tačiau 

daug nesužinojo. Kalbinti 

štabų vadovai nedrąsiai spėliojo, 

kuriuose regionuose 

jų pozicijos galėtų būti stipresnės. 

Beveik visos tikisi deramai 

atstovauti Vilniuje, tačiau 

kaip bus kitur – plati 

įvairovė, lemiama susiformavusių 

tradicijų. 

Pavyzdžiui, Naujoji Sąjunga 

nusitaikiusi į Šiaulius, 

Tvarka ir teisingumas 

– į Žemaitiją, Liberalų sąjūdis 

– į Visaginą, Marijampolę, 

Kelmę, Darbo partija 

– žinoma, į savo lopšį Kėdainius, 

taip pat Širvintas, 

Klaipėdą, Valstiečių liaudininkų 

sąjunga tikisi, kaip ir 

ankstesniuose rinkimuose, 

laimėti trečdalyje Lietuvos 

kaimų. 

Tai, žinoma, ne visi, tik 

pagrindiniai regionai, kuriuos 

minėjo štabų vadovai, 

o bene plačiausiai, ko gero, 

užsimoję TS/LKD ir, matyt, 

Lietuvos socialdemokratai. 

TS/LKD nusiteikusi ryžtingai 

visuose rajonuose, 

nors V. Stundys pripažįsta, 

kad būnant pozicijoje krizės 

laikotarpiu, tai nebus 

TIEK PROcENTų APKLAUSTų PIRKĖJų 

VERTINTOJų (PROSUMERIų) TEIGIA, 

KAD EKONOMIKOS PADĖTIS LIETU- 

VOJE TRUMPUOJU LAIKOTARPIU 

GERĖS ARBA NESIKEIS 

lengva. Tačiau partijos 

privalumas, panašiai kaip 

didžiausio oponento socialdemokratų, 

– gausumas ir 

organizuotumas. 

Tikri ir tariami privalumai 

„Ekonomika.lt“ pašnekovus 

paprašė išvardyti savo privalumus 

prieš konkurentus 

ir štai ką išgirdo: 

„Einam ne su pažadais, o 

nusiteikę dirbti.“ (R. Imbrasas, 

Liberalų sąjūdis). 

„Mūsų jėga – ne pažadai, 

o rezultatas.“ (G. Babravičius, 

Liberalų ir centro sąjunga). 

„Tvarka ir teisingumas. 

Jeigu žmogui duodi užduotį 

ir paskui patikrini, iš karto 

gali pasakyti, ar ji teisingai 

ir tvarkingai atlikta. Gyvenime 

niuansų daugiau, bet 

esmė nesikeičia.“ (E. Lementauskas, 

„Tvarka ir teisingumas“). 

„Mes jau parodėme, kad 

mokame valdyti skaidriai 

ir efektyviai, nedalyvavome 

jokiuose privatizavimuose.“ 

(J. Pinskus, Darbo partija). 

„Skelbiame karą monopolijoms, 

šilumos kainoms. 

Daug kalbame apie tikrą savivaldą. 

Juk yra ir įstatymų, 

ir lėšų, kad savivaldybės 

galėtų būti savarankiškos.“ 

(I. Karablikova, Naujoji sąjunga). 

„Einame ne su politiniais 

šūkiais, o tvarkytis ūkiškai. 

Neskirstome žmonių į gerus 

ir blogus, kairiuosius ir dešiniuosius. 

Skiriame tuos, kurie 

mažiausių pensijų šalis 

■Lietuvoje senatvės pensijos 

– vienos mažiausių europoje, 

nors mūsų pensininkams 

tenkantis dirbančiųjų skaičius 

yra vienas didžiausių – vieną 

pensininką išlaiko 2,1 dirbančiojo. 

Mat lietuviški atlyginimai 

lenkia tik rumuniškus ir bulgariškus. 

mums pritaria arba ne. Vienoje 

savivaldybėje galime 

būti koalicijoje su TS/LKD, 

o kitoje – su socialdemokratais, 

nes mums svarbu žmogaus 

veikla, patirtis, o ne 

priklausymas partijoms.“ 

(B. Ropė, Valstiečių liaudininkų 

sąjunga). 

»einame ne su politiniais šūkiais, o tvarkytis 

ūkiškai. Neskirstome žmonių į gerus ir blogus, 

kairiuosius ir dešiniuosius. Skiriame tuos, kurie 

mums pritaria arba ne 

Vidutinė senatvės pensija 

Lietuvoje yra 222 eurai (766,5 

lito). Lenkijoje – 432 eurai 

(1492 litai), Čekijoje – 409 eurai 

(1412 litų). 

Didesnės pensijos mokamos 

ir Latvijoje bei Estijoje – 304 ir 

232 eurai. 

Mažesnės pensijos yra tik Rumunijoje 

(175 eurai) ir Bulgarijoje 

(125 eurai). 

Verslas politikoje 

Kaip ir per kiekvienus rinkimus, 

kandidatų sąrašus 

puošia gerai žinomų verslininkų 

veidai. Regis, dirbtų 

sau kiekvienas tai, ką geriausiai 

moka, ir nebūtų jokių 

„nešvarių“ minčių – ko 

čia lįsti į tą politiką mokytojui, 

inžinieriui, įmonės 

vadovui. 

„Yra žmonių, kuriems 

tiesioginio darbo užtenka, 

bet yra ir tokių, kurie turi 

daugiau ambicijų. Yra daug 

verslo žmonių, kurie mūsų 

Lietuvos pensininkai senatvei neužsidirba. Fotodienos nuotr. 

partijai priklauso jau 10–15 

metų. Jiems politika nėra 

svetima. Kita vertus, savo 

pavyzdžiu galiu teigti, kad 

kartais žmogų politika taip 

įsuka, jog jis ryžtasi palikti 

verslą ir visas jėgas atiduoti 

politikai“, – sako G. Babravičius. 

O tie, kurie tikisi, kad tapę 

valdžios atstovais lengviau 

įgyvendins verslo ambicijas, 

anot Liberalų ir centro 

partijos lyderio, tampa reti 

svečiai savivaldybės tarybos 

posėdžiuose. 

„Man skaudu žiūrėti, kaip 

marinamas verslas: valdžia 

vienus proteguoja, o kitus 

stumia į bankrotą. Trejus 

metus buvau seniūnas, taigi 

turiu „vietinio politiko“ 

patirties. Bet kuriuo atveju 

– visada būsiu už tai, kad 

prieš priimant svarbiausius 

sprendimus, būtina tartis su 

gyventojais, organizuoti apklausas. 

O savo verslą galiu 

patikėti sūnui“, – sako UAB 

„Nortomas“ savininkas Pranas 

Norvilas, esantis Tvarkos 

ir teisingumo partijos 

Nustatė kartelinius susitarimus 

■Konkurencijos taryba 

nusprendė nubausti 

Ortopedijos ir reabilitacijos 

paslaugų teikėjų asociaciją 

ir 11 jai priklausančių įmonių 

baudomis nuo 900 litų iki 

1,644 mln. litų už kartelinius 

susitarimus. 

Tyrimo metu padaryta išvada, 

kad minėta asociacija 

sąraše rinkimuose į Klaipėdos 

rajono tarybą. 

„Taryboje esame jau seniai. 

Mums svarbu, kad 

būtų patvirtinto strateginio 

plano tęstinumas“, – sako 

Vygantas Vanagas, Kėdainių 

konservų fabriko, kurį jis 

atkūrė ir kuriame dirba 300 

žmonių, direktorius. 

O Jonui Ūseliui, UAB 

„Adminsta“, prižiūrinčios 

gyvenamuosius namus, direktoriui, 

nesvarbu, ar jis 

taps tarybos nariu. Jam 

svarbu, kad politikai įsi- 

ir jos nariai 2006–2010 metais 

sudarė susitarimus dėl ortopedijos 

techninių priemonių kainų, 

gamybos kiekių ir pasidalijo ortopedijos 

techninių priemonių 

kompensavimui skiriamas Privalomojo 

sveikatos draudimo 

fondo lėšas. 

Apie susitarimą pranešusiam 

rinkos dalyviui pritaikyta amnestija. 

šią savaitę 

klausytų į specialistų patarimus, 

nes kartais būna koktu 

žiūrėti, kokių sprendimų 

žmonės, save laikantys politikais, 

priima. 

„Per dešimtį metų tiek 

naujų namų pristatyta, tiek 

naujų technologijų sukurta 

ir pritaikyta, o mūsų politikai 

priima sprendimus galvodami 

tik apie senienas, 

ir džiaugiasi“, – piktinasi 

senas pastatų priežiūros vilkas, 

įrašytas Naujosios sąjungos 

kandidatu į Vilniaus 

miesto tarybą. 

Konkurencijos taryba ortopedų 

nepasigailėjo. Fotodienos nuotr. 

FAKTAI 

rINKImAI 

• Vasario 27 d. Lietuvoje bus 

išrinkti 60 savivaldybių tarybų 

nariai. 

• Pirmą kartą savivaldybių 

tarybų rinkimuose dalyvaus 

ne tik kandidatų sąrašus pateikusios 

partijos, bet ir savarankiškai 

išsikėlę nepartiniai 

kandidatai. 

• Savivaldybių tarybų rinkimuose 

ketina dalyvauti 25 

partijos ir visuomeninės organizacijos 

• 500 savarankiškai išsikėlusių 

kandidatų (iš 802) 

parėmė 13 105 rinkėjų, kurių 

patvirtinimai elektroniniais 

parašais jau įskaityti kaip atiduoti 

balsai. 

Prieš rinkimus visada itin padidėja 

politikų dėmesys žiniasklaidai, 

o žiniasklaidos – politikams. 

Fotodienos nuotr. 

Jis nepritaria partijos 

paskelbtam karui monopolijoms: 

„Per metus ar dvejus 

monopolijos nesugriausim, 

tik malkų priskaldysim.“ 

Rinkimai daug ką pakoreguos, 

galime neabejoti. 

Gal net kai kurių partijų 

ambicijas ant žemės nuleis 

– ypač Anykščiuose, Mažeikiuose 

ir didžiuosiuose šalies 

miestuose, kur partinius 

sąrašus (matyt, ir išrinktose 

tarybose) smarkiai praskies 

savarankiškai išsikėlę nepartiniai 

kandidatai. 

Taupyti šilumą ar 

taupyti šilumai? 

Šeimų išlaidos šildymui – nevienodos. Jos priklauso ne 

tik nuo to, kaip šiltai šeima įpratusi gyventi ar kokio 

dydžio būste gyvena. 

JULITA VArANAUSKIeNė 

seB banko analitikė 

Tai priklauso nuo gyvenamosios 

vietovės – pavyzdžiui, 

tauragiškiams 

šiluma kainuoja beveik du 

kartus brangiau negu prieniškiams, 

o klaipėdiečiai 

už tokią pat šilumą moka 

penktadaliu mažiau nei 

kauniečiai. Tačiau net ir 

tame pačiame mieste vienodo 

ploto būstuose gyvenančios 

šeimos už šilumą 

sumoka nevienodai. Šilumos 

tiekėjų duomenimis, 

Vilniuje išlaidos tokio pat 

ploto būsto šildymui gali 

skirtis septynis kartus, 

Kaune – penkis. 

Žmonės, gyvenantys 

senuose, nerenovuotuose, 

neefektyviai apšiltintuose 

būstuose, išleidžia daugiau. 

Šilumos ekspertai sako, kad 

taip yra todėl, jog šie gyventojai 

sunaudoja daugiau 

šilumos. Deja, galimybių 

sunaudoti centralizuotai 

tiekiamos šilumos mažiau 

arba, kitaip tariant, ją taupyti 

tokių namų gyventojai 

turi nedaug. Nebent pasirinktų 

šalti. Todėl jiems 

belieka taupyti šilumai: 

atsisakyti arba mažinti kitas 

išlaidas, pradėti ruoštis 

šildymo sezonui jau vasarą 

arba kitą vasarą dengti 

skolą už praėjusį šildymo 

sezoną, taip pat mokėti 

delspinigius. 

Norint taupyti šilumą, 

tektų keisti būstą: arba 

keltis gyventi kitur, arba 

tvarkyti savąjį. Ir vienam, 

ir kitam variantui įgyvendinti 

reikia papildomų 

išlaidų. Arba investicijų – 

kaip pažiūrėsi. Efektyviai 

energiją naudojantis būstas 

kainuoja brangiau. Gal 

tik išskyrus tuos atvejus, 

kai didmiesčio gyventojas 

(pavyzdžiui, kaunietis) nuspręstų 

persikelti gyventi 

į Tauragę ar Molėtus (kur 

šilumos kaina yra mažesnė, 

o būstai taip pat kainuoja 

pigiau). Tačiau toks radikalus 

variantas tinka ne kiekvienam. 

Tvarkyti namą kainuoja 

nemažai pinigų. Jei tai 

daugiabutis – reikia ir kaimynų 

pritarimo, ir ryžto 

pinigus mokėti dabar, kad 

vėliau būtų galima mokėti 

mažiau dėl to, kad bus ma- 

»Norint taupyti šilumą, tektų keisti būstą: 

arba keltis gyventi kitur, arba tvarkyti savąjį. 

Ir vienam, ir kitam variantui įgyvendinti reikia 

papildomų išlaidų 

žiau sunaudojama šilumos, 

kad ir kokia būtų jos kaina. 

Užsienio energijos taupymo 

specialistai pažeria įvairių 

pasiūlymų, kaip galima sumažinti 

sunaudojamos šilumos 

kiekį – sumažinti šildymą, 

kai nieko namuose 

nėra ir naktį, sumažinti 

vandens šildymo temperatūrą. 

Skaičiuojama, kad 

vien taikant tokias elementarias 

priemones, suvartojamos 

šilumos kiekį galima 

sumažinti šeštadaliu. 

Deja, dauguma Lietuvos 

gyventojų, kad galėtų pasinaudoti 

šiais patarimais, 

turėtų papildomai skirti 

pinigų – kur kas daugiau 

nei būtų galima sutaupyti 

per vieną sezoną. 

Jei šiandien galėtumėte 

rinktis būstą – šilumą naudojantį 

efektyviai, bet brangesnį, 

ar „kiaurą“, kurio 

sąskaitos už šildymą kelis 

kartus didesnės, bet šiandien 

kainuojantį pigiau, 

– kurį pasirinktumėte? Veikiausiai 

skaičiuotumėte, 

kiek viename ir kitame 

būste ketinate gyventi, kiek 

per tą laiką sumokėsite už 

šildymą ir už kokią kainą 

tą būstą vėliau galėtumėte 

parduoti. Taip pat reikėtų 

priimti sprendimą dėl to, 

verta ar neverta šiandien 

investuoti į būsto šilumos 

naudojimo efektyvumo didinimą. 

J. Varanauskienė: gyventojai turi 

nedaug galimybių sunaudoti mažiau 

centralizuotai tiekiamos šilumos, 

arba ją taupyti. 

asmeninio albumo nuotr.

8 

LeONAS GryBAUSKAS 

leonas.grybauskas@ekonomika.lt 

Kol kas Lietuvoje 

ekonomikos žinios 

retai būna 

geros. Tačiau 

neseniai skelbti 

žemės ūkio verslo įmonių 

grupės „Lytagra“ rodikliai 

rodo, kad bendrovei sunkmetis 

jau pasibaigė – apyvarta 

vėl pasiekė ikikrizinį lygį ir 

net aplenkė dabar pakilimo 

laikotarpiu vadinamus 2007 

metus. Tai paakino pakalbinti 

„Lytagros“ generalinį direktorių 

Adomą Balsį. Juolab 

kad jis, vienas verslo lyderių, 

skirtingai nei kiti turtingi 

žmonės, nėra dažnai linksniuojamas 

žiniasklaidoje. 

„Pastaruoju metu daug kas 

susirgo populiarumo liga. 

Manau, kad versle tokia liga 

susirgti negalima, nes esi atsakingas 

ne tik už save, bet 

ir už savo kolektyvą. Mūsų 

įmonėje dirba 700 žmonių, 

todėl lengvabūdiškas elgesys 

su jais būtų neleistinas, 

– įsitikinęs vienos didžiausių 

Lietuvoje įmonių grupės vadovas 

A. Balsys. – Įmonei populiarumas 

– gerai, bet ne jos 

vadovui. Jis turi dirbti savo 

darbą. Mūsų įmonė stambi, 

bet neleidžiu sau imti iš jos 

lėšų asmeninėms reikmėms, 

prabangai. Tai – visų darbuotojų 

uždirbamas turtas. 

Be to, turi būti visada pasirengęs 

ne tik kilimui, bet ir 

nuopuoliams, globalioms ekonomikos 

krizėms. Tai, kad nešvaistėme 

lėšų, jas atsakingai 

investavome, padėjo išgyventi 

jau tris krizes.“ 

? 

Vadinasi, galima teigti, kad 

„Lytagrai“ sunkmetis jau 

praeityje? 

Praėjusių metų „Lytagros“ 

įmonių grupės apyvarta pasiekė 

448,5 mln. litų. Palyginti 

su 2009 metais, išaugo 31 proc. 

ir priartėjo prie 2008 metų lygio, 

taip pat 7 proc. viršijo 2007 

metų rezultatus. Didėjo žemės 

ūkio technikos, atsarginių dalių, 

statybinių medžiagų, metalų 

ir gamybinės paskirties 

prekių apyvarta. 

Dar svaresni pačios AB 

„Lytagra“ darbo rezultatai: 

pasiektas geriausių 2008 metų 

lygis. Prekių ir paslaugų per 

2010 metus realizuota už 290 

mln. litų ir net 40 proc. viršytas 

2009 metų lygis. Palankios 

praėjusių metų prognozės sudarė 

galimybę dalį lėšų skirti 

investicijoms ir nukreipti 

prekybos ir paslaugų tinklo 

plėtrai. 

? 

Kaip pavyko pasiekti tokių 

rezultatų per krizę? 

Susivienijo visas kolektyvas, 

vadovybė nieko neslėpė, 

ėmėmės ryžtingų veiksmų. 

Nuostolingai dirbome tik 

pusantrų metų ir vėl ėmėme 

kilti. Labai gelbėjo tai, kad 

65 proc. mūsų veiklos sudaro 

žemės ūkio sektorius. Jį krizė 

paveikė mažiausiai – 2009 

metų apyvarta, palyginti su 

2008 metais, sumažėjo tik 4 

proc., kai metalų, statybinių 

medžiagų ir gamybinės paskirties 

prekių – net du kartus. 

Pakilusios pieno, grūdų 

supirkimo kainos, supaprastintos 

Europos Sąjungos (ES) 

CV CV: Adomas Balsys 

Gimė: 1948 metais kovo 20 

dieną. 

mokėsi: Lietuvos žemės ūkio 

universitete, įgijo inžinieriausmechaniko 

specialybę 

dirbo: Plungės raj. Tverų 

kolūkyje – vyr. inžinieriumi, 

Kauno raj. Lietuvos veterinarijos 

Kitu žvilgsniu 

A. Balsys: 

mūsų neįveikė 

trys krizės 

Įmonių grupės „Lytagra“ vadovas teigia, kad bendrovė sėkmingai 

įveikė dar vieną krizę ir vėl planuoja plėtrą. 

paramos sąlygos, įkvėpė 

žemdirbius neprarasti optimizmo. 

Taip pat išsaugojome AB 

SEB ir „DnB Nord“ bankų 

vadovybės pasitikėjimą. Su 

kaupu pasiteisino tai, kad 

esame skaidrūs, mūsų turtas 

neišskaidytas, todėl bankai 

nenutraukė kreditų linijų ir 

toliau laikė mus patikimais 

klientais, o tai užtikrino stabilų 

bendrovės darbą. Nors 

daugelis linkę keiksnoti bankus, 

bet Lietuvai pasisekė, 

kad per krizę nesusvyravo 

bankininkystės stabilumas. 

akademijos mokomajame 

ūkyje – vyr. inžinieriumi, Kauno 

respublikinėje tiekimo įmonėje 

– direktoriaus pavaduotoju, 

direktoriumi, dabar – AB „Lytagra“ 

generalinis direktorius. 

Pomėgiai: kelionės. 

? 

Prieš krizę skaičiavome ne 

vieną dešimtį įmonių, kurios 

statė naujus cechus, gamyklas, 

plėtė infrastruktūrą. Ką galite 

pasakyti apie jūsų įmonės plėtrą 

minėtu laikotarpiu ir dabar? 

2006–2008 metais į prekybos 

ir serviso plotus, logistiką, 

naujas informacines 

technologijas investavome 

panašiai kaip pernai ir šie- 

met – apie 18–20 mln. litų per 

metus. Tik 2009 metais susilaikėme. 

Prognozavome, kad 

2010-aisiais bus šioks toks 

kilimas, todėl pernai investicijoms 

vėl skyrėme daugiau 

nei 18 mln. litų. Ir visa ši 

suma sėkmingai panaudota. 

Šiemet „Lytagros“ įmonių 

grupės plėtrai numatoma 

investuoti 20 mln. litų. Jau 

»Pakilusios pieno, grūdų supirkimo kainos, 

supaprastintos europos Sąjungos (eS) paramos 

sąlygos, įkvėpė žemdirbius neprarasti optimizmo 

Nr. 3 

Nr. 3 

2011 m. sausio 24–30 d. 2011 m. sausio 24–30 d. Kitu žvilgsniu 9 

pradėti sklypo paruošimo 

darbai serviso ir prekybos 

centro statybai Šiauliuose. 

Vyksta detaliųjų planų ruošimas 

Kretingos ir Marijampolės 

prekybos centrų 

statyboms, modernizuojama 

žemės ūkio gamyba „Bernatonių“ 

žemės ūkio bendrovėje. 

Manau, kad prieš krizę 

dalis verslininkų apsiskaičiavo. 

Dabar daugeliui pradėta 

investicija tapo našta, o 

ne priemonė įmonės apyvartai 

didinti. Šiandien jiems 

tenka grąžinti paskolas ir 

galvoti, kaip išsikapstyti. 

A.Balsys: mūsų plėtros planai būtų 

daug sparčiau įgyvendinami, jei 

ne ilgai trunkančios biurokratinės 

procedūros. asmeninio albumo nuotr. 

? 

Sunkmečiu rengėte lauko 

dienas, žemdirbius už įmonės 

lėšas vežėte į užsienio parodas. Ar 

nekilo pagunda pataupyti? 

Žemės ūkio technika – labai 

brangi, todėl ją perkame 

ne vieniems metams. Labai 

svarbu, kad pirkėjas nenusiviltų. 

Todėl visada laikėmės 

nuostatos, kad žemdirbiui 

būtina apžiūrėti mašinas, 

padargus, patikrinti praktiškai, 

net jei jis pirks techniką 

ne mūsų įmonėje. Todėl vežiojame 

klientus į parodas, 

rengiame lauko dienas, taip 

pat padedame apmokėti technikos 

įsigijimą, atidedame 

mokėjimus, jei žemdirbiui 

palankiau neskubėti parduoti 

derliaus, finansuojame mažesnius 

projektus. 

? 

Ar jūsų valdoma įmonė 

dalyvauja europiniuose projektuose, 

naudojasi eS teikiama 

parama? 

Esame prekybinė ir paslaugų 

organizacija, o šiam 

sektoriui yra numatyta labai 

siaura ES pagalba. Todėl 

mes ja nesinaudojame, 

išskyrus mūsų valdomą 

„Bernatonių“ žemės ūkio 

bendrovę. 

? 

Ką „Lytagrai“ reiškia žemdirbys? 

Žemdirbys, pirmiausia, 

– partneris. Ne šiaip sau 

mūsų šūkis – „Lytagros“ 

FAKTAI 

„LyTAGrOS“ įmONIų 

GrUPeI PrIKLAUSO 

• centrinė įmonė AB „Lytagra“ 

Kaune 

• 7 antrinės įmonės: 

AB firma „Agrotiekimas“ 

Vilniuje 

UAB „Alytaus Lytagra“ 

Alytuje 

ŽŪB „Bernatoniai“ Kauno 

rajone 

UAB „Klaipėdos Lytagra“ 

Klaipėdoje 

UAB „Panevėžio Lytagra“ 

Panevėžyje 

UAB „Plungės Lytagra“ 

Plungėje 

UAB „Utenos Lytagra“ 

Utenoje 

• 17 filialų įvairiuose respublikos 

rajonuose. 

įmonių grupė – patikimas 

jūsų partneris. Todėl visa 

veikla grindžiama partnerystės 

dvasia. Dėka mūsų 

partnerių žemdirbių turime 

net 700 darbo vietų. 

Žemdirbį gerbiame, suprantame 

ir, prireikus, ant savo 

pečių perkeliame laikinai 

pasunkėjusią jų ekonomikos 

naštą. Atidėdami mokėjimus, 

teikdami paskolas 

stengiamės švelninti laikinus 

sunkumus ir padėti išlyginti 

finansinius srautus. 

„Lytagra“ niekada netaiko 

žemdirbiui griežtų sankcijų. 

Griežtesni būname tik 

įžvelgę akivaizdų piktnaudžiavimą. 

Manau, kad mūsų partneriški 

santykiai su žemdirbiais 

susiję ir su apyvartos 

didėjimu. 

? 

Analitikai skelbia, kad mažiausiai 

nuo krizės nukentėjo 

žemės ūkis. Kaip manote, kokios 

aplinkybės ir veiksniai tai lėmė? 

Visais laikais, nuo senų 

senovės, ir net jau Didžiosios 

JAV depresijos metu 

(1929–1933 metais) žemės 

ūkis neblogai išsilaikė. 

Maistinės žaliavos reikalingos 

ir jų sumažinti kelis 

kartus ar keliomis dešimtimis 

procentų praktiškai neįmanoma. 

Augančios rinkos 

(Kinija, Indija, Brazilija, Rusija) 

maisto produktų var- 

toja vis daugiau, todėl žemės 

ūkio sektorių traukia ne tik 

ES, bet naujos rinkos. 

? 

Vadinasi, kaimas ir toliau liks 

mūsų ekonomikos lokomotyvu? 

Matau gerą kaimo perspektyvą. 

Turime daug išprususių 

ūkininkų. Kai 

kurių jų našumas niekuo 

nenusileidžia Vakarų šalių 

ūkiams. Turime visas 

galimybes intensyvinti 

žemdirbystę kaip, pavyzdžiui, 

Naujoji Zelandija, 

kur žemės ūkis sudaro 25 

proc. bendrojo vidaus produkto 

(BVP). Tik gaila, kad 

nepakankamai plėtojama 

gyvulininkystė. Aišku, tai 

lėmė ir ekonomikos priežastys, 

kai veršelį ūkininkui 

buvo palankiau parduoti 

nei užauginti. Tačiau mūsų 

gamtinės sąlygos labiausiai 

palankios būtent gyvuliams 

auginti. Jeigu tuos 140 tūkst. 

veršelių, kuriuos eksportavome, 

užaugintume ir paskerdę 

perdirbtume jų mėsą 

Lietuvoje, sukurtume daugiau 

darbo vietų įvairiose 

ekonomikos srityse, o su 

mokesčiais valstybė gautų 

apie 500 mln. litų. Tikiuosi, 

šiemet situacija šioje srityje 

pasikeis. 

Taip pat manau, kad kaimas 

– ne tik ūkininkavimui 

skirta vieta. Pasaulyje daug 

kur miesteliuose veikia garsioms 

kompanijoms komplektuojančias 

detales ar 

kitą produkciją gaminančių 

įmonių. To turėtume siekti 

ir mes. 

? 

„Lytagra“ valdo Kauno rajone 

esančią „Bernatonių“ žemės 

ūkio bendrovę. Ar ją įsigijote 

norėdami praktiškai išbandyti atstovaujamų 

kompanijų gaminius 

ir pademonstruoti jų galimybes 

žemdirbiams? 

Kaip visi verslininkai 

plečia veiklą į įvairias sritis, 

taip ir mes pabandėme. 

Tuo labiau, kad žemdirbystė 

man – artima, esu baigęs 

Lietuvos žemės ūkio univer- 

sitetą. 

Kai prieš 16 metų nupirkome 

suvargusią žemės 

ūkio bendrovę, ji turėjo 600 

ha ir 200 melžiamų karvių. 

Dabar bendrovei priklauso 

3 100 ha, 3 tūkst. galvijų, iš 

jų – 1 135 melžiamos karvės. 

Tai – savarankiškas verslo 

padalinys, kuris pernai gavo 

18,5 mln. litų pajamų. 

Suprantama, bendrovė 

mums labai naudinga ir 

kaip technologijų išbandymo 

poligonas. Joje atrenkame 

geriausiai mūsų sąlygoms 

tinkančias mašinas ir 

jas pasiūlome žemdirbiams. 

Nuolat rengiame lauko dienas 

žemdirbiams. Visada 

kviečiame jose dalyvauti 

mokslo ir mokymo įstaigų 

darbuotojus, moksleivius, 

savivaldybių specialistus. 

Dėl to, kad turime šią 

bazę, pirmieji Lietuvoje 

pradėjome propaguoti neariminę 

žemdirbystę ir siūlyti 

jai skirtą techniką. Šį 

metodą panaudojome savo 

laukuose ir įrodėme naudą, 

nors iš pradžių kai kurie 

žemdirbiai žiūrėjo skeptiškai. 

Diegiant technologiją 

daug prisidėjo Lietuvos žemės 

ūkio universiteto mokslininkai. 

? 

Kaip vertinate Lietuvos žemės 

ūkio technikos parko lygį? 

Lietuvos žemės ūkis – 

dviejų lygių. Yra natūriniai 

ūkiai, kuriuose ūkininkai 

dirba tik tam, kad tenkintų 

savo poreikius. Ten didelių 

investicijų nėra, nes ūkeliai 

nedideli, auginami keli galvijai. 

Šalia jų egzistuoja gana 

stambūs prekiniai ūkiai, 

kurie turi ne mažiau nei 

400–500 ir daugiau hektarų: 

palyginti su Prancūzijos, 

Anglijos, Vokietijos – gerokai 

stambesni. Jie turi 

galingą šiuolaikišką, plačiabarę 

techniką. Mano paminėti 

Vakarų ūkininkai 

neretai net negali įpirkti tokios 

technikos, kokią perka 

mūsų ūkininkai arba žemės 

»matau gerą kaimo perspektyvą. Turime daug 

išprususių ūkininkų. Kai kurių jų našumas niekuo 

nenusileidžia Vakarų šalių ūkiams 

ūkio bendrovės. Mūsų žemės 

ūkis, palyginti su kitų 

valstybių, gana toli pažengęs. 

? 

Ar ūkininkai vis rečiau perka 

padėvėtą techniką? 

Ir Lietuvoje, ir kitose naujose 

ES valstybėse parduoti 

padėvėtą techniką – sudėtinga, 

nes perkant naują 

galima pasinaudoti struktūrinių 

fondų parama. Nauja 

technika subsidijuojama 

nuo 40 iki 60 proc. Todėl nėra 

prasminga pirkti padėvėtą. 

Ją dažniausiai perka natūriniai, 

smulkūs ūkiai. Mes 

patys, nupirkę iš ūkininkų, 

dažniausiai ją parduodame 

kitose valstybėse – Baltarusijoje, 

Ukrainoje. 

? 

daugiau kalbėjome apie 

žemės ūkį, o ar atsigauna ir 

kitos jūsų veiklos sritys: metalų, 

gamybinės paskirties prekių ir 

statybinių medžiagų apyvarta? 

Dugnas jau pasiektas. Pagal 

mūsų apyvartą verslui 

skirtame segmente matome, 

kad kilimas jau turi prasidėti. 

Pastebime, kad vėl gaivinami 

anksčiau stabdyti 

projektai. Todėl turėtų atsigauti 

ir statybų bendrovės. 

Kai kurios jau suformavo 

pusmečio darbus ir net pajuto 

specialistų stygių. Problemų 

gali sukelti tik naftos, 

dujų, metalų ir kai kurių 

kitų žaliavinių prekių kainos. 

Tai gali sutrukdyti Europai 

ir Lietuvai augti. 

? 

O žemės ūkio sektorius dar 

nepajuto gerų specialistų 

stygiaus? 

Šiemet planuojame investuoti 

į plėtrą ir jau žinau, 

kad reikės naujų specialistų 

įvairiose srityse. Deja, 

iš anksto matau, kad juos 

ir vėl teks perkvalifikuoti. 

Per 20 metų daug kas šalyje 

sparčiai tobulėjo – verslas, 

ūkininkai, technika, technologijos. 

Tačiau viešasis 

sektorius, deja, nesikeičia. 

Švietimo sistema beveik 

neparengia galinčių, ypač 

žemės ūkyje, savarankiškai 

dirbti specialistų. Verslas 

galėtų suteikti materialią 

bazę, bet dar reikia ir šiuolaikiškai 

dėstančių pedagogų. 

Nematau ir Darbo 

biržos veiklos laukiamų rezultatų. 

Jos funkcija turėtų 

būti ne tik pašalpų dalijimas, 

o ir žmonių perkvalifikavimas 

glaudžiai bendradarbiaujant 

su Lietuvos ir 

užsienio įmonėmis. 

? 

Taip pat koja kiša ir emigracija? 

Dėl to atsakomybę turime 

prisiimti ir mes, verslininkai. 

Reikia ieškoti galimybių 

didinti atlyginimus. Tai 

bendras valstybės politikų 

ir verslo reikalas. Visa Lietuva 

neišvažiuos, bet susirūpinti 

reikia jau dabar, nes 

greitai BVP pradės sparčiau 

augti ir darbo vietų nebus 

kam užpildyti. 

? 

Artėja aktyviausias žemės ūkio 

sektoriaus veiklos sezonas. į 

kokias, jūsų nuomone, gamybos 

šakas turėtų orientuotis žemdirbys? 

Šiuo laikotarpiu, kai yra 

toks didelis žemdirbiškų 

žaliavų poreikis, nereikėtų 

keisti srities, kurioje žemdirbys 

jau turi įdirbį. 

Mūsų žemdirbiai turi puikią 

patirtį pieno gamybos, 

galvijų, grūdinių kultūrų, 

cukrinių runkelių, kitose 

auginimo srityse. O kaip tik 

šios žemdirbiškos žaliavos 

poreikis pasaulyje yra didžiausias. 

? 

esate patyręs verslininkas ir 

susiduriate su dalykais, kurie 

jums kelia pagrįstą pasipiktinimą. 

Kokių pokyčių ir kokiose srityse jūs 

labiausiai pasigendate? 

FAKTAI 

APIe „LyTAGrą“ 

• Įmonių grupė atstovauja 

pasaulio kompanijas: „New 

Holland“, „Amazone“, „Krone“, 

„Fliegl“, „Jcb“, „Lely“, 

„Keenan“, „Jeantil“, „caruelle“, 

„Ljm“, „Overum“, 

„Wolagri“ ir daug kitų. 

• 1945 metų liepos mėnesį 

buvo įkurta „Lytagros“ pirmtakė 

Respublikinė žemės 

ūkio tiekimo „Žemtiekimas“ 

Kauno centrinė bazė. Įmonės 

pavadinimas daug kartų keitėsi, 

tačiau veiklos sritis visą 

laiką išliko ta pati. 1992 metais 

įmonė buvo privatizuota 

ir įkurta AB „Lytagra“. 

Prieš išsiunčiant serviso vyriausias 

inžinierius Algis morkūnas apžiūri 

šiaulių rajono Kuršėnų žemės ūkio 

bendrovės įsigytą firmos KrONe 

savaeigį pašarų smulkintuvą "BIG X 

650“. Bendrovės nuotr. 

Reikėjo daug išradingumo, 

kad mums sėkmingai 

pavyktų išgyventi tris 

krizes – Nepriklausomybės 

pradžioje Sovietų Sąjungos 

ekonomikos blokadą, 1998 

metų Rusijos krizę ir dabartinę. 

Manau, jeigu taip 

nutiktų, įveiktume ir ketvirtąją. 

Tačiau didžiausia problema 

slypi mūsų viešajame 

sektoriuje. Turiu omenyje 

biurokratinį aparatą, kuris 

yra didžiausias verslo trukdys. 

Jį reikia kuo skubiau 

pertvarkyti, nes Lietuvos 

verslas tuoj tokio didelio ir 

nelankstaus aparato „nepaveš“. 

Biurokratas turi dirbti 

tiek, kiek dirbame mes. 

Dirbti skaidriai, be arogancijos, 

neprisikuriant vieni 

kitiems prieštaraujančių reglamentų. 

Politikai giriasi 

sulaukę kokio nors užsienio 

investuotojo, bet nepagalvoja, 

kaip sudaryti sąlygas 

savo verslui. Štai ir mūsų 

plėtros planai būtų daug 

sparčiau įgyvendinami, jei 

ne ilgai trunkančios biurokratinės 

procedūros rengiant 

detaliuosius planus. 

Kiek daug laiko gaištama 

tuščiai sprendžiant įvairias 

dirbtines problemas su vietos 

biurokratais. Daugelio 

jų mąstymo lygis taip ir nepasikeitė 

per tuos 20 metų. 

Jų valstybiškas požiūris, 

operatyvus sprendimų priėmimas 

galėtų labai paspartinti 

naujų darbo vietų 

kūrimą regione, papildytų 

mokesčiais savivaldybės ir 

valstybės biudžetą. 

21 tūkst. kv. m ploto uždaras metalų terminalas Kaune. Bendrovės nuotr.

10 

»Lietuvoje beveik du 

dešimtmečius vyksta 

nuolatinė valdymo 

krizė 

me 

2011-01-17 22:14 

nusikalteliu suvestine net ir tas 

pats visu dievinamas sabas. (esu 

isitikines, kad statybos nidoje 

nelegalios sabai - tiesiog sazines 

nors ciut ciut atrask, ir tada tave 

pradesiu gerbt. Suprantu , kad 

gaila, bet kazkam tai reikes pradet 

daryti.) jo majo 100 zmogu - vidutiniskai 

po 200-300mln iseina 

(vp vyrai smarkiai prisideda) tai 

cia 20-30 mlrd pinginu. na ir 

nejuokinga ? kokioj dar bananu 

respublikoj 100 zmoniu rankose 

sukaupta visas metinis biudzetas ? 

123456 

2011-01-18 13:20 

B. Lubys taip pat negailėjo kritikos 

valdantiesiems. „Balsavau už 

tai, kad ateitų konservatoriai – 

galutiniame rezultate gavome 

bolševikų valdžią”, - teigė jis. 

- Socialdemokratai tai už KGB ir 

Komunistų partijos įšdavimą įšvyti 

iš Rusijos draugų tarpo, o konservatoriai 

jiems dirba iki šiol. 

Audrius 

2011-01-18 13:30 

''Nemaža dalis emigrantų užsienyje 

patenka į gyvenimo dugną, 

gyvena prastomis sąlygomis, 

labai sunkiai ir be jokių perspektyvų 

dirba. Jie niekam nerūpi. Kai 

kurie tiesiog švaisto savo brangius 

gyvenimo metus.''- Tai o Lietuvoje 

nesvaisto brangius metus ? Ar 

Lietuvoje yra perspektyva ? 

pranas 

2011-01-18 19:36 

Galima padėkot pusgalviams 

valdžioj reikėjo ne VEKS užsiiminėt 

ir LEO lt prasukinėt žemės ūkis 

lietuvoj merdi savęs neapsigaudinėkit. 

Kiek valdžiai rupėjo tokį 

ūkį ir turim, tuoj jo visai neliks. 

Koks skirtumas ar dabar ar po 3 

metų jokio skirtumo, po 30 gal 

ir susilygintume su vakarais bet 

ne anksčiau. Šei ar taip kaimui ir 

žemės ūkiui amen viskas galit pamiršt 

lietuvišką kiaulieną veršieną 

dabar uostysim daniškų kaiulių 

srutas. Ir jei kas tikisi iš žemės 

uždirbt tai ateis tokie berniukai su 

savo chebra kad lietuvos lobistai ir 

oligarchai liks tualetiniu popiriumi 

užsienio lobistų rankose. 

skrebutis 

2011-01-19 10:03 

Vargšelis matyt pamatė kad teks 

kaip ir visiems lietuvos vartotojams 

taip pat mokėt mokesčius. 

Broniuk kitą kart daugiau seikėk 

partijom per rinkimus gal ir tapsi 

liygesniu už kitus :D 

saulius 

2011-01-19 13:00 

Milijonus susikrove darbuotojams 

mokedami 650 lt/men, o butu 

pas mus minimali alga kaip airijoj 

5000 lt/men, ir zmones laimingi 

butu, ir milijonieriams uztektu 

Diskutuokime 

INBOX 

GerIAUSI 

Ar gydytojai skursta? 

LANKOmIAUSI 

SKAITyTOJų KOmeNTArAI SAVAITėS STrAIPSNIAI 

www.ek.lt www.ek.lt 

■Gydymo įstaigų vadovams 

kliūva už nepagrįstai didelius 

atlyginimus, paprasti 

gydytojai vos suduria galą su 

galu, o gydytojai rezidentai 

patyliukais peikia vyresniuosius 

kolegas. 

Esama ir kitos grupės – 

pačios grėsmingiausios. Tos, 

kuri susikraus lagaminus ir 

piliečių sveikata rūpinsis kitose 

šalyse. 

Bijo kalbėti 

Mokymosi kokybe nepatenkinti 

jaunieji gydytojai 

skundžiasi prastomis darbo 

ir mokymosi sąlygomis. 

„Kartais mūsų visai negerbia, 

turime stovėti šalia ir 

žiūrėti, kaip dirba gydytojai. 

Niekas su mumis nesitaria, 

nieko neaiškina – sakė gydytoja 

rezidentė, nepanorusi 

skelbti pavardės. – Dauguma 

rezidentūros studentų bijo 

kalbėti apie esamą padėtį ir 

dažniausiai apie jų išvykimą 

sužinome paskutinę minutę. 

Kai kurie studentai tiek 

įbauginti susiklosčiusių santykių, 

kad niekada neprabils 

viešai, nes bijo dėstytojų nepalankumo.“ 

Ketina išvykti 

Pasak Seimo Sveikatos komiteto 

pirmininko Antano 

Matulo, Lietuva daugiausia 

netenka siaurų specialybių 

medikų – chirurgų, traumatologų, 

kardiochirurgų, neurochirurgų. 

Svarstoma, ar 

valstybei neturėtų būti grąžinami 

į medicinos studentą 

investuoti pinigai. Valstybei 

pinigus galėtų grąžinti arba 

pats gydytojas, arba jį priėmusi 

šalis. Iki 2008 metų iš 

Lietuvos norėjo išvykti apie 

70 proc. rezidentūros studentų. 

„Tačiau priėmus pakeitimus 

ir padidinus rezidentų 

atlyginimus po apklausos 

norą emigruoti nurodė tik 

10 proc. Gyvenimo lygis turi 

augti nuosekliai. Rezidentų 

atlyginimai jau ir taip viršija 

kai kurių gydytojų atly- 

POPULIArIAUSI 

www.ek.lt/video 

ginimus“, – komentuoja A. 

Matulas. 

Nesiryžta važinėti 

Proporcingas gydytojų pasiskirstymas 

šalyje galėtų 

išspręsti daugelį problemų: 

rezidentai gautų tinkamas 

sąlygas mokytis ir tobulėti, o 

gydytojai geriau apmokamas 

darbo vietas. Pavyzdžiui, 

Kaune dirba apie 50 proc. 

visų Lietuvos odontologų. 

„Kai kurie kitų specialybių 

mano grupės draugų įsikibę 

laikosi pusės arba 0,75 etato 

ir nesiryžta važinėti 50 km į 

kitas gydymo įstaigas, nors 

ten siūloma nuo 4 iki 5 tūkst. 

litų, o ne 2 tūkst. Kai kuriuose 

rajonuose savivaldybės 

net trijų kambarių butus 

skiria“, – teigia A. Matulas. 

Seimo narys didžiuojasi, kad 

jam pavyko perkalbėti sūnų, 

patarti jam ne tik likti Lietuvoje, 

bet ir įgyti patirties 

mažesnių miestų ligoninėse. 

SAVAITėS KLAUSImAS 

Kodėl iš Lietuvos bėga 

medikai? 

Nr. 3 

2011 m. sausio 24–30 d. 

A. matulas ragina gydytojus rezidentus nebūti trečiu ar ketvirtu asistentu ir 

praktiką atlikti ne tik universitetinėse, bet ir rajoninėse ligoninėse, kuriose 

dažnai iš tiesų trūksta pagalbos. scanpix/reuters nuotr. 

2011-01-18 23:18 Nėra vieningos nuomonės 

nuolatinė valdymo krizė – pagrindinė 

visų kitų dabar išryškėjusių 

krizių – ekonominės, viešųjų 

finansų, socialinės, demografinės, 

pasitikėjimo valdžia ir pan. 

– priežastis. Laikas pripažinti ir 

keisti valstybės valdymo prin- 

Vadovai dar klesti 

A. Matulas pripažįsta, kad 

gydytojų atlyginimai – neproporcingi. 

„2009 metų 

duomenys parodė, kad net 

nedidelių gydymo įstaigų vadovai 

gauna 10 tūkst. per mėnesį, 

mažos ligoninės apie 8 

tūkst., pasitaiko, kad didelės 

įstaigos vadovas uždirba 

apie 7 tūkst. litų Yra atvejų, 

kai atlyginimas siekia ir 20 

tūkst. per mėnesį“, – teigia 

A. Matulas ir priduria, kad 

padvigubėjęs Sveikatos ministerijos 

gydytojams išduodamų 

pažymų skaičius yra 

rimtas signalas, kad šalyje 

daugėja neproporcingais 

atlyginimais nepatenkintų 

medikų. 

Po tokių duomenų Prezidentė 

Dalia Grybauskaitė 

įpareigojo Sveikatos apsaugos 

ministeriją parengti įstatymo 

projektą, reglamentuojantį 

gydymo įstaigų vadovų 

atlyginimus. Tačiau per me- 

cipus bei modelį. po viena, nei 

viena organizacija to nepajėgs 

pakeisti. Šiandien nėra vieningos 

nuomonės, nėra bendros 

ūkio strategijos, bet yra politinių, 

ekonominių, finansinių grupių 

interesų. kas gali pasakyti, kas 

FAKTAI 

GydyTOJAI 

• Vidutinis gydytojų bruto 

atlyginimas yra nuo 2 iki 3 

tūkst. litų. 

• Oficialiai apie išvykimą deklaravo 

nuo 5 iki 7 proc. visų 

gydytojų. 

• 2009 metais SAM išdavė 

131 pažymą darbui, 2010 

metais ją išsiėmė 280 gydytojų, 

iš jų 50 buvo rezidentų. 

• Lietuvoje iš viso yra 10 

tūkst. gydytojų, 1 600 gydytojų 

rezidentų 

• Valstybei vidutiniškai per 

metus paruošti vieną medicinos 

studentą kainuoja apie 

10 tūkst. litų. 

• Nuo 2008 rezidentas gauna 

ir stipendiją, ir atlyginimą. 

Jaunesnysis rezidentas 

gauna 1 537 litus ir 1 224 

litus stipendijos. Vyresnysis 

rezidentas gauna apie 2 207 

litų atlyginimo ir 1 224 litų 

stipendijos. 

tus toks projektas nebuvo 

parengtas. 

Siekiamybė – 4 tūkst. eurų 

„Jei nebus keliami atlyginimai, 

prognozuoju blogą 

ateitį. 

Be to, nuo 30 iki 40 proc. 

gydytojų yra arba bus greitai 

pensinio amžiaus. Tad 

jei nebus didinami atlyginimai, 

greitai gali nebūti kam 

dirbti, o ypač – rajonuose“, 

– teigia Lietuvos gydytojų 

sąjungos (LGS) prezidentas 

Liutauras Labanauskas. 

Išvykus tautiečiams, 

daug gydytojų imigrantų iš 

kitų šalių taip pat neturėtume 

sulaukti. Jų nevilioja 

suteikiamos darbo sąlygos. 

„Iš kitur labai abejoju, ar 

kas vyks – darbo krūviai 

dideli, nesutvarkyti. Niekas 

nenori vykti į nežinią“, – 

svarsto L. Labanauskas. 

. 

Išsamiau apie medžiotojų džiaugsmus ir 

rūpesčius – www.ekonomika.lt/video 

čia jungiasi 

www.ek.lt draugai 

mūsų laukia, kokį strateginį kelią 

pasirinkti? niekas negali, nes dėl 

siaurų interesų visos pertvarkos 

virsta politikavimu ir „užkloto“ 

tempimu į savo pusę. ką daryti? 

kalta tik politinė sistema. 

-Velnio advokatas 

100 turtingiausių 

Lietuvos verslininkų 

„ekonomika.lt“ pirmą kartą 

Lietuvos istorijoje publikuoja 

turtingiausių šalies verslininkų 

šimtuką. priešingai 

nei daugelyje kitų valstybių, 

informacija apie turtingiausius 

Lietuvos žmones kol kas 

slypi po devyniais užraktais. 

vieni baiminasi dėl savo saugumo, 

kitus trikdo dėmesys, 

treti nenori turėti reikalų su 

mokesčių inspekcija ir kitomis 

valdiškomis įstaigomis. 

Sovietinė finansų 

piramidė atgimsta 

skandalingosios schemos 

mmm įkūrėjas sergejus mavrodi 

paskelbė sukūręs naują 

tarptautinę finansų piramidę 

mmm-2011 – „mes galime 

daug“ . praėjusią savaitę 

skandalingiausios rusijos 

finansų piramidės autorius 

s. mavrodi savo tinklaraštyje 

paskelbė pusvalandžio vaizdo 

pranešimą. Jis ragino įvairių 

šalių gyventojus įnešti pinigų į 

mmm-2011. 

A. Variakojis: 

neįsimylėkite savo 

akcijų 

palengva gerėjant ekonomikos 

situacijai, vis dažniau 

atsiranda nenaudojamų 

pinigų, kuriuos reikia kur nors 

investuoti, kad šie nenuvertėtų 

padidėjus infliacijai. 

Galvoti savo galva, neįsimylėti 

turimų akcijų ir stebėti bendroves, 

kurios mums duoda 

kasdienės duonos – tokius patarimus 

žėrė nepriklausomas 

finansų ekspertas algimantas 

variakojis. 

Kam priklauso JAV 

vyriausybės skola? 

Jungtinių valstijų vyriausybei 

išleidžiant nežmoniškus 

kiekius pinigų, kad atkurtų 

šalies ekonomiką, kyla tokia 

pat būtinybė padidinti grynųjų 

kiekį tai skolai apmokėti, rašo 

CnBC. Tai daroma skolinantis, 

kai dėdė semas pardavinėja 

skirtingų terminų valstybės 

iždo obligacijas. 

Nedidelėje Lietuvoje – 

dideli gyventojų finansų 

situacijos skirtumai 

„swedbank“ asmeninių 

finansų instituto ekspertų 

paskelbta naujausių statistinių 

duomenų analizė parodė, kad 

„į rankas“ gaunamo darbo 

užmokesčio svyravimai skirtingose 

Lietuvos savivaldybėse 

siekia net iki 700 litų.

12 Tryliktas puslapis Nr. 3 

2011 m. sausio 24–30 d. 

KRIMINALINĖS 

NAUJIENOS 

demaskavo sukčių gaują 

■Kauno apskrities pareigūnai 

atliko tyrimą dėl stambaus 

masto sukčiavimo ir 

nustatė keturis asmenis, 

kurie sukčiavo dalyvaudami 

organizuotoje grupėje. 

Jie skelbdavosi internetiniuose 

puslapiuose, kad suteikia 

pinigines paskolas be užstatų. 

Nusikaltėliai susitikdavo 

su susidomėjusiais asmenimis 

ir žadėdavo jiems suteikti paskolą, 

paimdavo tariamą administravimo 

paskolos suteikimo 

Sulaikė urėdą 

■Specialiųjų tyrimų 

tarnybos akiratyje atsidūrė 

Kauno miškų urėdijos 

vadovas Juozas Jarmalavičius 

– jį teismas leido suimti 

dešimčiai parų. 

Toks sprendimas buvo priimtas 

motyvuojant, kad jis gali 

trukdyti tyrimo procesui. 

Pareigūnai J. Jarmalavičių 

sulaikė, nes atliko ikiteisminį 

tyrimą byloje dėl kyšininkavimo 

ir papirkimo. Jo darbo ir 

gyvenamojoje vietose atliktos 

kratos, vyrui įteiktas pranešimas 

apie įtarimą dėl piktnaudžiavimo 

tarnybine padėtimi 

ir svetimo turto iššvaistymo. 

Jei prokurorams pavyks įrodyti 

SAVAITėS 

KrImINALų 

TOP 3 

mokestį ir dingdavo. Įtariama, 

kad grupuotė taip pat iš privačių 

asmenų išsimokėtinai imdavo 

įvairius daiktus ar gyvūnus, 

tačiau pinigų nemokėdavo. 

Taip pat jie apgaulės būdu 

priversdavo žmones pasirašyti 

skolų vekselius. Bendri nukentėjusiųjų 

nuostoliai gali siekti 

100 tūkst. litų. Tyrimo eigoje 

nustatyta, kad sukčiavimus 

vykdė Kauno miesto gyventojai 

Aivaras Andriuškevičius, Žanas 

Ježeris, Tomas Žiznevskis ir Violeta 

Andriuškevičienė. 

J. Jarmalavičius įtariamas 

piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi 

ir svetimo turto iššvaistymu. eltos nuotr. 

urėdo kaltę, jam gresia laisvės 

atėmimas iki šešerių metų. 

JAV. Per virtinę reidų Niujorke 

ir aplinkinėse valstijose suimti 

127 įtariamieji, o operacijoje 

dalyvavo daugiau nei 8 tūkst. 

pareigūnų. Sulaikytieji kaltinami 

nužudymais, narkotikų 

prekyba, įsilaužimais, reketu, 

plėšimais, nelegaliais lošimais 

ir apgavystėmis. Anot JAV teisingumo 

sekretoriaus Erico 

Holderio, buvo smogta visoms 

penkioms didelėms Niujorko 

mafijos šeimoms ir tai – didžiausia 

vienos dienos operacija 

prieš mafiją Federalinio 

tyrimų biuro istorijoje 

RUSIJA. Praėjusią savaitę 

Novosibirske prasidėjo programuotojo 

Jevgenijaus Anikino 

teismas. Vyras priklausė tarptautinei 

interneto įsilaužėlių 

grupei, kuri iš bendrovės „RBS 

WorldPay“ pavogė beveik 10 

mln. dolerių. Nusikaltimas įvykdytas 

2008-ųjų lapkritį, kai jo 

bendras gavo prieigą prie „RBS 

WorldPay“ mokėjimo sistemos 

elektroninių išteklių. 

ŠVEICARIJA. Buvęs Šveicarijos 

bankininkas Rudolfas Elmeris, 

vadovavęs „Julius Baer“ 

banko padaliniui Kaimanų 

salose, stojo prieš teismą, ku- 

Lietuviškos 

pamokos 

norvegams 

Paulius jau nuo gegužės Sanifiordo miestelį ant Pietinio 

Norvegijos kranto vadina savo namais. 24 metų vaikinas 

sako, kad įsikūręs netoli pilies esančiame name pagaliau 

jaučiasi saugus ir apsirūpinęs. 

riame buvo pripažintas kaltu 

pažeidęs įstatymus, ginančius 

indėlių slaptumą. Už tai buvusiam 

bankininkui skirta lygtinė 

6 tūkst. Šveicarijos frankų (16 

tūkst. litų) bauda. R. Elmeris 

praėjusią savaitę „WikiLeaks“ 

perdavė duomenis apie privačių 

asmenų ir kompanijų banko 

sąskaitas, kurios, jo duomenimis, 

vengė mokėti mokesčius. 

Sukčiai pardavinėjo padangas ir nuo 

valstybės nuslėpė daugiau nei 600 

tūkst. litų mokesčių. Fotodienos nuotr. 

Paulius sako, kad lietuviai Norvegijoje 

užsitarnavo apgavikų, sukčių ir 

reketininkų vardą. aFp nuotr. 

NerINGA medUTyTė 

neringa.medutyte@ekonomika.lt 

Priimti sprendimą 

išvykti privertė ne 

tik negerėjanti, bet 

nuolat blogėjanti 

finansinė padėtis. „Aš ir 

mano draugė abu dirbome, 

bet nieko negalėjome sau 

leisti. Gyvenome mano tetos 

bute, su kitais nuomininkais 

dalijomės dviejų kambarių 

butą. Nors nemokėjome nuomos 

mokesčio, sąskaitos už 

šildymą ir kitas paslaugas 

siekė beveik tūkstantį litų“, 

– pasakoja Paulius. 

Vandens parke dirbusio 

vaikino alga ir darželyje 

vaikų auklėtoja dirbusios 

draugės Mildos atlyginimas 

kartu sudėjus siekė vos 1 500 

litų. 

„Dirbome daug, bet nieko 

negalėjome sau leisti. Jei 

norėjome papramogauti ar 

Namuose – 800 tūkst. litų grynaisiais 

■Finansinių nusikaltimų 

tyrimo tarnybos Kauno 

apskrities skyriaus tyrėjai, 

aiškindamiesi sukčiavimo 

prekiaujant automobilių 

padangomis aplinkybes, 

atliko kratą Kaune registruotos 

bendrovės direktoriaus 

m. B. namuose. 

skaniau pavalgyti, žinojome, 

kad nesumokėsime mokesčių“, 

– sako Paulius. 

Gelbėtoju pramogų parke 

dirbusio vaikino sveikata 

ėmė sparčiai blogėti. Naktimis 

vargino ilgi kosulio 

priepuoliai. 

„Iš pradžių nuo didelio 

chloro kiekio skaudėjo tik 

akis, bet ilgainiui pradėjau 

stipriai sausai kosėti, 

ištikdavo ilgi priepuoliai. 

Gydytoja pasakė, kad toliau 

nebegaliu ten dirbti, nes 

trys valandos parke suteikia 

maksimalią chloro dozę. Aš 

tokiame vandenyje murkdžiausi 

nuolat“, – prisimena 

vaikinas. 

Lietuvių nemėgsta 

Į Norvegiją Tadas išvyko 

paragintas draugo. „Nebuvo 

taip lengva, kaip buvo 

žadėta. Draugas apvylė ir 

jokio darbo nesurado. Ėjau 

per namus, prašiausi, klausiau, 

gal kas nors ką nors 

pažįsta. Kaip lietuviui man 

tikrai nebuvo lengva, – pasakoja 

Paulius ir prisimena 

apie keistus mūsų tautiečių 

„nuopelnus“ šioje Skandinavijos 

šalyje. – Kai žmonės 

suprasdavo, kad esu iš Lietuvos, 

padėdavo ragelį arba 

užtrenkdavo namų duris. 

Pasakius, kad esu iš Lietuvos, 

nutrūkdavo bet koks 

pokalbis.“ 

Lietuvių Osle nemėgsta 

dėl didelio narkotikų verslo 

liūno, o mažesniuose miestuose 

– dėl įprastinio plėšikavimo, 

savų ir norvegų 

reketavimo, moterų prievartavimo. 

„Skaičiau, kaip trys lietuviai 

Tionsbergo miestelyje 

apvogė ir išprievartavo moterį. 

Lietuviams atsikrausčius 

į šį miestą, ištiko tragedija. 

Norvegai nebuvo pratę 

net rakinti durų, visi visko 

turi – kam imti iš svetimo? O 

dabar juos nuolatos siaubia 

lietuvaičiai. Vadovas pasakojo, 

kad lietuviai iš darbo 

vietos ne tik įrankius, bet ir 

viską, kas buvo aplink, nulupo, 

išsinešė“, – sako Paulius. 

Tingi dirbti 

Tionsbergo kalėjime didžiąją 

kalinių dalį sudaro 

už reketavimą, vagystes 

nuteisti lietuviai. Anot vaikino, 

tame miestelyje ne tik 

nereikia mokėti norvegų 

kalbos, bet ir anglų, nes 

gatvėse nuolat skamba lietuvių 

kalba. Tiesa, ne pati 

švariausia. 

„Žinau, kad čia yra daug 

pasiekusių žmonių. Tačiau 

Pareigūnai įtaria, kad aptiktieji 

pinigai (įvairia valiuta 

daugiau nei 800 tūkst. Litų) 

gauti prekiaujant padangomis 

ir slepiant mokesčius. Ikiteisminio 

tyrimo duomenimis, M. 

B. kartu su bendru D. B. trejetą 

metų į Lietuvą importavo restauruotas 

automobilių padan- 

Tryliktas puslapis 

Nr. 3. 

2011 m. sausio 24–30 d. 13 

dėl tų lietuvių, kuriuos pamačiau 

– labai gėda, nes su 

tokiais Lietuvoje nėra tekę 

susitikti. Jie kuria keistus 

socialinius santykius. Neduok 

Dieve, pasakysi jiems 

kiek uždirbi, kur dirbi – tuoj 

prisistatys į namus, pas 

darbdavį ir reikalaus duoklės, 

– teigia Paulius – Mano 

vadovas buvo išnuomojęs 

rūsį. Jo apačioje, viename 

kvadratiniame metre, buvo 

gal po du lietuvius. Jie per 

dienas nieko neveikdavo, 

o pro atvirą langą lauke 

sklisdavo kojinių tvaikas. 

Pagrindinis jų užsiėmimas 

buvo gerti, o sužinojus, kad 

kažkam pasisekė – atimti. 

Daugelis turėjo ryšių su 

Oslo lietuvių narkotikų prekeiviais.“ 

Įsikūręs ir pradėjęs ramų 

gas iš Europos Sąjungos bendrovių. 

Manoma, kad jie galėjo 

sunaikinti įsigijimo dokumentus 

ir, neišrašę jokių buhalterinės 

apskaitos dokumentų, pardavinėti 

padangas Lietuvoje. Pirminiais 

skaičiavimais, į valstybės 

biudžetą nesumokėta apie 600 

tūkst. litų mokesčių. 

gyvenimą vaikinas sako, 

kad tokio paties gyvenimo 

siekiantys tautiečiai norėtų 

visiškai atsiriboti nuo kai 

kurių lietuvių ir iš gailesčio 

nemėginti jiems padėti. 

Atvyks ir sužadėtinė 

„Gal kitiems tai ir atrodo 

juodas darbas, bet aš užsidirbu, 

galiu sau daug ką 

leisti ir dar nemažai sutaupau. 

Mane gerbia vadovas, pats 

save gerbiu. Jei Lietuvoje 

darbdaviui būčiau pasakęs, 

kad jūsų chloras mane 

žudo, būtų pasityčiojęs. Jau 

greitai pas mane atvyks 

Milda, praėjusį rugsėjį po 

penkerių metų draugystės 

mes susižadėjome ir planuojame 

gyvenimą čia“, – 

apie laukiančias permainas 

»Jie per dienas nieko neveikdavo, o pro 

atvirą langą lauke sklisdavo kojinių tvaikas. 

Jų pagrindinis tikslas buvo gerti, sužinojus, 

kad kažkam pasisekė – atimti. 

Automobilių vagystės 

Pernai pasieniečių užfiksuotų bandymų per valstybės 

sieną pravežti vogtą automobilį skaičius išaugo 

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai 

tokių automobilių sulaikė 

Dažniausiai automobiliai buvo sulaikomi pasienyje 

su Baltarusija. Atvejų skaičius 

Dažniausiai prie vogtų automobilių vairo pernai 

įkliūdavo Lietuvos piliečiai – tokių sulaikyta 

pasakojo Paulius. Kartu su 

vadovu, „SAS“ avialinijų pilotu, 

Paulius superka namus 

ir juos pertvarko. Milda šiuo 

metu baigia socialinės pedagogikos 

studijas ir atvykusi 

planuoja mokytis norvegų 

kalbos. 

„Ji čia jau dirbo, tvarkė 

norvegų namus. Jokio pažeminimo 

nejautė, priešingai 

– džiaugėsi geru atlygiu ir 

draugišku požiūriu. Taip pat 

ji buvo nuėjusi į mūsų miestelio 

darželius, kalbėjosi dėl 

galimų sąlygų. Ją nustebino, 

kad trimis 2 metų vaikais 

rūpinasi viena auklė. Lietuvoje 

jai teko 18 tokio amžiaus 

vaikų“, – pasakoja Paulius. 

Tadas šiuo metu renovuoja 

pilį. Apsipirkti vyksta 

į Švediją, nes ten šiek tiek 

pigiau, maisto vis dar atsiveža 

iš Lietuvos, keliauja po 

aplinkines šalis. 

„Noriu įrodyti, kad lietuviai 

– darbštūs ir sąžiningi, 

mokantys iškęsti įvairiais 

gyvenimo situacijas“, – sako 

Tadas. 

57 proc. 

155 

79 2005 

65 

Paulius kartu su vadovu, avialinijų 

„SAS“ pilotu, superka namus ir juos 

renovuoja, greitai iš Lietuvos turėtų 

atvykti ir jo sužadėtinė. aFp/scanpix nuotr. 

FAKTAI 

NOrVeGIJA 

• Norvegijoje gyvena 4,64 

mln. gyventojų. 

• 7 iš 10 naujųjų imigrantų 

norėtų likti Norvegijoje. 

• Lietuviai – antroji pagal 

dydį darbo imigrantų grupė 

Norvegijoje.

KIEKVIENĄ PIRMADIENĮ 


AKCIJA! 

PRENUMERUOKITE SAVAITRAŠTĮ 

3 MĖN. 6 MĖN. 9 MĖN. 12 MĖN. 

58 Lt 106 Lt 167 Lt 194 Lt 

Per krizę Lietuvos ekonomika smuko 

apie 15 proc. Fotodienos nuotr. 

Atsitiesime tik 2014 metais 

■Lietuvos ekonomika pernai 

metais augo beveik 1,0 

proc. tempu, prognozuoja 

bankas „Finasta“. 

Anot jo ekspertų, praėję metai 

buvo Lietuvos ūkio nusistovėjimo 

metai. BVP pradėjo 

augti jau II ketv. Tačiau kol kas 

matyti tik pirmieji ekonomikos 

būklės gerėjimo ženklai. Palyginti 

su prieš krizę buvusiu 

Nr. 3 

2011 m. sausio 24–30 d. 

lygiu (atskaitos taškas – 2008 

metų I ketv.), visa Lietuvos 

ekonomika yra kritusi apie 15 

proc. 2011 metais bankas tikisi 

didesnio Lietuvos ekonomikos 

atsigavimo: vartojimas turėtų 

pagyvėti, bankai drąsiau skolins, 

o padėtis darbo rinkoje 

bent jau nusistovės. Optimistiniais 

vertinimais, prieš krizę 

buvusį lygį pasiektume tik 

2014 metų pabaigoje. 

Lietuvoje 15 

Viešiesiems pirkimams per metus 

išleidžiama apie 10 mlrd. litų. Fotodienos nuotr. 

Skaidrins viešuosius pirkimus 

■Siekiant viešųjų pirkimų 

skaidrumo ir efektyvesnės 

kontrolės, bus teikiamos 

Viešųjų pirkimų įstatymo 

pataisos. 

Jomis siūloma įvesti prievolę 

apie visus, net ir neskelbiamų 

derybų ar vidaus sandoriais vykdomus 

pirkimus skelbti viešai ir 

vykdyti juos tik gavaus Viešųjų 

pirkimų tarnybos (VPT) leidimą. 

Taip pat bus siūloma griežtinti 

atsakomybę už viešųjų pirkimų 

pažeidimus. Toks sprendimas 

buvo priimtas prezidentei Daliai 

Grybauskaitei susitikus su 

VPT bei Valstybės kontrolės ir 

Konkurencijos tarybos vadovais. 

Taip pat D. Grybauskaitė 

įsitikinusi, kad VPT turi būti ne 

Ūkio ministerijos padalinys, o 

nepriklausoma, depolitizuota ir 

savarankiška institucija. 

Su skaudama koja, atgniaužtu delnu 

Seniai užmiršome konstitucinę nuostatą apie nemokamą gydymą. Kitaip ir negali būti: kai sumažintas sveikatos 

apsaugos sektoriaus finansavimas, kai kurioms procedūroms reikalingas medžiagas gydymo įstaigos privalo pirktis 

pačios. Kokia išeitis? 

KAZImIerAS šLIUžAS 

kazimieras.sliuzas@ekonomika.lt 

Prisimenate Vytauto 

Šapranausko siužetą 

apie gydytoją, 

pas kurį atėjo ligonis 

su skaudančia koja? 

Pirmiausia liepė atgniaužti 

delnus, o įsitikinęs, kad juose 

nieko nėra, paprašė palikti 

kabinetą. Žinoma, groteskiškas, 

tačiau visiškai įmanomas 

vaizdelis. 

Būta užuomazgų 

Neverta ieškoti, kas buvo 

susiformavusios kyšių tradicijos 

pradininkas. Tai 

būtų beprasmė diskusija 

apie vištą ir kiaušinį. Tačiau 

praktika tokia: norėdamas 

būti geriau apžiūrėtas 

ar paslaugytas, pacientas į 

gydymo įstaigą tuščiomis 

neina, o pastaruosius keletą 

metų to ir negalėtų daryti – 

kai kurios procedūros (rentgenas, 

elektrokardiograma, 

kraujo tyrimai ir pan.) daug 

kur jau oficialiai mokamos. 

Dar prisiminkime privačias 

gydymo įstaigas, kuriose už 

visas paslaugas susimokama 

oficialiai. 

Galime piktintis ir, matyt, 

būtume teisūs: kur dingsta 

įmokos „Sodrai“, Ligonių 

kasai, už ką kiekvienas per 

mėnesį mokame po 72 litus 

mistiškam sveikatos draudimui, 

jeigu dažnas nė karto 

per metus pas gydytoją nesilanko. 

Galima sutikti ir su tais, 

kurie teigia, kad uoliausi gydytojų 

lankytojai – pensininkai, 

todėl reikia būti vieningiems 

– kada nors ir už mūsų 

medicininį aptarnavimą 

mokės dirbantieji. Kita vertus, 

juk ir tų mūsų sunešamų 

litų dalis įstringa „Sodros“ ir 

valstybės biudžeto skylėse. 

Medicinos įstaigoms nedaug 

lieka. Vadinasi, reikia papildomų 

šaltinių. 

Būta ir kitų pavyzdžių. 

Šviesios atminties draudimo 

bendrovės „Preventa“ ir 

„Ūkio draudimas“ klientams 

siūlė draustis gydymo išlaidų 

draudimu, kuris draudėjams 

apmokėdavo lovadienius, 

modernios medicinos paslaugos Lietuvoje prieinamos tik pasiturintiems ir darbdavių apdraustiems asmenims. aFp nuotr. 

nekompensuojamus vaistus, 

mokamas paslaugas. „Ūkio 

draudimas“ specialiai savo 

klientams net buvo sukūręs 

privačią medicinos tarnybą. 

Ši praktika mirė kartu su 

draudimo bendrovėmis. 

Kitur kitaip 

Prancūzija, Slovėnija, Vokietija, 

kai kurios kitos šalys, 

įvertinusios, kad nepajėgia 

gyventojams visiškai kompensuoti 

medicinos paslaugų, 

kartu su privačiomis 

draudimo bendrovėmis įvedė 

papildomą savanorišką sveikatos 

draudimą. 

Vokietijoje šis draudimas 

tapo darbdavių prievole pasirūpinti 

darbuotojų finansiniu 

saugumu užklupus ligai. 

Įpratę darbuotojų sveikatą 

apdrausti namuose, darbdaviai 

užsieniečiai taip elgiasi 

ir padaliniuose Lietuvoje. 

Pastebėję, kad sveikatos 

draudimas gali būti puiki 

darbuotojų motyvavimo priemonė, 

užsieniečių pėdomis 

ima sekti ir kai kurių moderniau 

tvarkomų lietuviško 

ir mišraus kapitalo įmonių 

vadovai. 

Tiesa, didesnė dalis darbdavių 

apdraudžia tik vertingiausius 

specialistus, nes šis 

draudimas, kol nėra paplitęs, 

kainuoja brangokai. Kita 

vertus, santykinai pigiau 

kainuoja apdrausti didesnį 

kolektyvą. 

Privatiems – ne 

„Esu laiminga, nes esu apdrausta 

sveikatos draudimu. 

Ištikus negalavimui, galiu 

eiti į bet kurią gydymo įstaigą 

– ar į valstybinę, ar į 

privačią – ir su savimi neturėti 

nė cento, nes už visas paslaugas 

sumoka draudikas“, 

– „Ekonomika.lt“ pasakojo 

Ernesta Dapkienė, „Lietuvos 

draudimo“ atstovė ryšiams 

su visuomene. 

»įpratę savo darbuotojų sveikatą apdrausti 

namuose, darbdaviai užsieniečiai taip elgiasi 

ir padaliniuose Lietuvoje 

Pasak jos, „Lietuvos draudimas“ 

savo specialistų 

sveikatą draudžia jau ne 

pirmus metus, kiekvienąsyk 

paskelbia konkursą. Šį 

kartą sveikatos draudimo 

paslaugas bendrovė pirko iš 

„SEB gyvybės draudimo“. 

E. Dabkienė neabejoja, kad 

50–200 litų per mėnesį (pagal 

tai, kokios sutarties sąlygos 

sudaromos) šiam draudimui 

skirtų daugelis piliečių. Pats 

„Lietuvos draudimas“ šios 

draudimo rūšies fiziniams 

asmenims siūlyti neketina, 

nes Anglijoje, bendrovės savininkų 

šalyje, tokia praktika 

nevykdoma.“Artimiausiu 

metu fizinių asmenų sveikatos 

draudimo nesirengia 

siūlyti ir „If“ draudimo gru- 

pės filialas Lietuvoje, nors 

sėkmingai platina šios rūšies 

grupinį draudimą verslo klientams. 

„Pradėti tokį draudimą 

Lietuvoje dabar netinkamas 

metas. Tačiau dar svarbiau, 

kad kitos valstybės, kurios 

siekia efektyvinti sveikatos 

apsaugos sistemą ir skatina 

fizinių asmenų privatų sveikatos 

draudimą, su draudimo 

bendrovėmis pasidalindamos 

prisiimama rizika 

taip pat suteikia mokestinių 

lengvatų. Lietuvoje tokių 

produktų pateikimą rinkai 

galėtų paskatinti tik valstybės 

iniciatyva“, – neabejoja 

Žaneta Stankevičienė, „If“ 

Lietuvos filialo vadovė. 

Aistės Rudžinskytės, Europos 

bendrovės „ERGO Life Insurance“ 

Draudimo departamento 

direktorės, nuomone, 

„Šį klausimą turėtų išspręsti 

per artimiausius porą metų.“ 

žirniai į sieną 

„Apie papildomo savanoriško 

sveikatos draudimo būtinybę 

Vyriausybei įrodinėjame jau 

gal 15 metų, bet valstybė jo 

nenori. Kiekviena partija, 

atėjusi į valdžią, rodo vis 

kitokią ir draudimo, ir sveikatos 

reformos sampratą. 

Kiekviena į savo programą 

įrašo mūsų mintis, bet kai 

reikia vykdyti, vis pradeda iš 

kito galo. Ir šį kartą reformą 

reikėjo pradėti nuo universitetinių 

ligonių, nuo analizės, 

o jie ėmė uždarinėti rajonines 

ligonines. Dėl papildomo 

sveikatos draudimo su draudikais 

buvome susirinkę pas 

buvusį sveikatos ministrą 

Algį Čapliką, o tik išgirdome, 

kad reikia pirma įvardyti 

teisingus paslaugų įkainius, 

riziką, kokią jų dalį reikėtų 

dalytis su valstybe. Jau netikime, 

kad kas nors kada 

nors pasikeis“, – piktinosi 

prof. Liutauras Labanauskas, 

Lietuvos gydytojų sąjungos 

prezidentas. Anot jo, nereikia 

kurti kažkokio lietuviško 

sveikatos draudimo. Pasaulyje 

tokia sistema sėkmingai 

veikia, reikia tik pasirinkti 

labiausiai Lietuvai tinkantį 

modelį ir – pirmyn.

16 

UŽSIENIO 

NAUJIENOS 

4,6 

Užsienyje 

Islandijoje giedrinasi 

INGrIdA mAČIULAITyTė 

ingrida.maciulaityte@ekonomika.lt 

% 

INFLIAcIJA KINIJOJE PER METUS SUMAŽĖJO IKI 

4,6 PROc. 

Brangus Timai, 

ar galėtų JAV 

Federalinis rezervų 

bankas 

paskolinti Islandijai 

1 mlrd. dolerių? Iš jūsų 

tikiuosi greito ir palankaus 

šio klausimo sprendimo“, 

– tokio laiškelio per krizę 

sulaukė tuometinis JAV 

Centrinio banko vadovas Timothy’is 

Geithneris. 

Jį rašė Islandijos Centrinio 

banko pirmininkas Davidas 

Oddssonas. Neaišku, 

ar dabartinis JAV iždo sekretorius 

parašė atsakymą, 

bet paskolos Islandija negavo. 

Šis laiškas, kaip ir kiti 

„WikiLeaks“ paviešinti 

slapti JAV dokumentai, buvo 

parašytas 2008-aisiais, kai 

sugriuvo visa salos Atlanto 

vandenyne finansų sistema. 

„Ekonomikos sunkumų 

prispausta šalis negali būti 

Po dvejų metų sumaišties Islandijos prezidentas finansų rinkose jau regi pragiedrulius. 

savarankiška, mes ten dešimtis 

metų investavome 

mokesčių mokėtojų pinigus. 

– „WikiLeaks“ nutekintoje 

ataskaitoje rašė JAV ambasadorė 

Reikjavike Carol van 

Voorst. – Islandija – maža šalis, 

bet ji – vertingas nekilno- 

TVF ekspertai prognozuoja, kad 2011 metais Islandijos ekonomika ūgtels 2 procentais. aFp nuotr. 

„Airbus“ pernai pagamino 644 naujus lėktuvus. reuters nuotr. 

jamasis turtas.“ 

Šaliai pagaliau pasisekė 

– ji gavo 2,1 mlrd. dolerių 

paskolą iš Tarptautinio valiutos 

fondo (TVF), dar 2,5 

mlrd. pavyko gauti iš Norvegijos, 

Švedijos, Suomijos ir 

Danijos. 

Nr. 3 

2011 m. sausio 24–30 d. 

,,Airbus“ pranoko „Boeing“ 

■Sparčiai išaugęs užsakymų 

skaičius padėjo europos 

lėktuvų gamintojai „Airbus“ 

aplenkti konkurentę JAV 

kompaniją „Boeing“. 

„Airbus“ teigimu, pernai ji 

sulaukė 644 naujų užsakymų, 

kurių vertė siekė 84 mlrd. JAV 

dolerių (218 mlrd. litų). To pakako, 

kad ji aplenktų „Boeing“, 

kuri sulaukė 625 naujų lėktuvų 

Keliasi iš pelenų 

Atrodo, kad bankrutavusi 

Islandija šiandien keliasi 

iš pelenų. Prezidento Olafuro 

Ragnaro Grimssono 

teigimu, šiandien šalis jau 

ekonomiškai daug stipresnė 

nei daugelis Europos valsty- 

Islandijos prezidentas įsitikinęs - jo šalies ekonomika turi daugiau galimybių greičiau atsitiesti nei kitos šalys. aFp nuotr. 

užsakymų. „Aviacijos pramonė 

vėl auga dėl Azijos, mažai kainuojančių 

lėktuvų ir besiplečiančių 

rinkų“, – sakė „Airbus“ pardavimo 

vadovas Johnas Leahy. 

Abi lėktuvų gamintojos sulaukė 

dvigubai daugiau užsakymų 

nei prieš metus ir tai rodo 

didėjantį oro linijų bendrovių 

pasitikėjimą dėl pasitraukiančios 

krizės. „Skaičiai rodo, kad 

ekonomikos padėtis gerėja, – 

bių. Po to, kai sužlugo trys 

pagrindiniai šalies bankai, 

šiandien Islandija lėtai 

grįžta į ikikrizinį ritmą. 

Trečiąjį praėjusiųjų metų 

ketvirtį šalies ekonomika 

paaugo 1,2 proc., pirmą 

kartą nuo 2008 metų spalio 

krizės ir TVF pagalbos suteikimo. 

Islandijos ekonomika 

turi daugiau galimybių greičiau 

atsitiesti nei kitos šalys“, 

– interviu „Wall Street 

journal“ teigė O. R. Grimssonas. 

TVF ekspertai prognozuoja, 

kad 2011 metais šalies 

bendrasis vidaus produktas 

(BVP) ūgtels 2 proc., po to 

kai 2010-aisiais jis sumažėjo 

beveik 3 proc. 

„Kronos devalvavimas neabejotinai 

buvo naudingas 

mūsų eksportuotojams“, – 

įsitikinęs prezidentas. Šiuo 

metu šalies valiutos vertė 

vis dar yra 30 proc. mažesnė 

nei iki krizės. 

diskusijos dėl eS 

Dabar, vertindami savos 

valiutos teikiamus privalu- 

toliau kalbėjo J. Leahy. – Vienintelis 

neigiamas veiksnys – kuro 

kainos.“ 

„Airbus“ taip pat išlaikė pozicijas 

dėl pagamintų lėktuvų 

skaičiaus. Pernai „Airbus“ pagamino 

510 lėktuvų, 12 proc. daugiau 

nei 2009 metais. Šiemet 

kompanija planuoja pagaminti 

iki 530 naujų lėktuvų. Jos konkurentė 

„Boeing“ pernai pagamino 

462 lėktuvus. 

mus, islandai nebežino, ar 

vis dar nori jungtis prie Europos 

Sąjungos (ES). Anot 

prezidento, šalies sprendimas 

stoti į ES atsirado iš 

karto po bankų krizės, kai 

atrodė, kad kitų kelių nebeliko. 

Tačiau nuo to laiko 

daug kas pasikeitė. 

„Pamatėme, kaip krizė 

keliauja iš vienos euro zonos 

valstybės į kitą, tai pakeitė 

visą ES paveikslą, – teigė O. 

R. Grimssonas. – Žinoma, 

galėtume prisijungti prie ES 

neįsivesdami euro, kaip Didžioji 

Britanija ar Danija.“ 

Kitas klausimas – žuvininkystė. 

Ji yra pagrindinis 

Islandijos pajamų šaltinis, o 

prisijungimas prie ES bloko 

reikštų, kad sąjunga perima 

didžiąją dalį šios pramonės 

srities kontrolės. 

»Islandija – maža 

šalis, bet ji – vertingas 

nekilnojamasis turtas 

Per tris mėnesius bedarbių Britanijoje padaugėjo 49 tūkstančiais. aFp nuotr. 

Kovoja dėl indėlių 

Pernai Islandijos prezidentas 

atsidūrė pačiame 

Islandijos, Jungtinės Karalystės 

(JK) ir Nyderlandų 

politinių aistrų sūkuryje. 

Ketvirtus metus šalį valdantis 

O. R. Grimssonas 

atsisakė pasirašyti Islandijos 

parlamento jau patvirtintą 

aktą dėl indėlių JK ir 

Nyderlandų gyventojams 

grąžinimo, kai žlugęs Islandijos 

„Landsbanki“ bankas 

nevykdė įsipareigojimų. 

Prezidentą tuomet demonstracijomis 

palaikė ir 

tauta, raginusi blokuoti 

parlamento sprendimą išmokėti 

3 mlrd. eurų britams 

ir 1,77 mlrd. eurų olandams. 

Pagal parlamento patvirtintą 

indėlių grąžinimo 

planą, Islandija prarastus 

užsieniečių indėlius turėjo 

grąžinti per 15 metų, su didesnėmis 

nei 5 proc. palūkanomis. 

Atsižvelgiant į tai, kad 

šalyje gyvena tik daugiau 

nei 300 tūkst. žmonių, skolos 

našta būtų buvusi milžiniška 

– apie 15 tūkst. eurų 

kiekvienam, tad sprendimą 

negrąžinti indėlių paskatino 

ir šiuo klausimu surengto 

referendumo rezultatai. 

Pagal naują JK ir Nyderlandų 

sudarytą mokėjimų 

schemą Islandija turėtų sumokėti 

304 mln. eurų. Tikimasi, 

kad likusi suma bus 

surinkta pardavus „Landsbanki“ 

turtą. 

FAKTAI 

ISLANdIJOS eKONOmIKA 

• Islandija tapo pirmąja Vakarų 

šalimi, nuo 1976-ųjų gavusia 

TVF finansinę pagalbą. 

• Islandija 2007 metais 

buvo penkta turtingiausia 

pasaulio valstybė pagal vienam 

gyventojui tenkantį BVP 

rodiklį. 

• Islandijos kronos vertė 

2008 metais nukrito beveik 

perpus, o skolinimosi galimybių 

iš užsienio bankų beveik 

nebeliko. 

• Šalies ekonomika visada 

labai priklausė nuo žvejybos, 

kuri iki šiol sudaro apie 40 

proc. viso eksporto ir 8 proc. 

darbo vietų. 

• Islandija ketina vėl grįžti į 

finansų rinkas, todėl planuoja 

netrukus išplatinti vertybinius 

popierius. 

Nr. 3 

2011 m. sausio 24–30 d. 

Nedarbo lygis toliau auga 

■didžiosios Britanijos Nacionalinis 

statistikos biuras paskelbė, 

kad bedarbių skaičius 

šalyje per pastaruosius tris 

mėnesius išaugo 49 tūkst. ir 

šiuo metu siekia 2,5 mln. 

Kas penktas, 16–24 metų jaunuolis, 

šiuo metu neturi darbo. 

Jaunų bedarbių skaičius padidėjo 

32 tūkst. ir šiuo metu siekia 

951 tūkst. – tai didžiausias ro- 

Užsienyje 17 

diklis nuo 1992 metų. Nedarbo 

pašalpos reikalaujančių žmonių 

skaičius šalyje išaugo 4,1 tūkst. 

iki 1,46 mln. 

Vyrų nedarbo lygis išaugo net 

43 tūkst. ir siekia 1,48 mln., o 

moterų – 6 tūkst. iki 1,02 mln. 

Dauguma analitikų mano, kad 

nedarbo lygis ir toliau augs dėl 

to, kad apkarpius valstybės biudžeto 

deficitą, reikės mažinti viešojo 

sektoriaus išlaidas. 

TIK SKAIČIAI 

65,7 

2670 

TIEK ŽMONIų LONDONO 

HITROU ORO UOSTAS 

PRAĖJUSIAS METAIS 

SUTEIKĖ PASLAUGų 

mln. 

KUVEITO EMyRAS ŠALIES 

GyVENTOJAMS IŠDALIJO 

PO 2 670 EURų

Nr. 3 

Nr. 3 

18 Užsienyje 2011 m. sausio 24–30 d. 

2011 m. sausio 24–30 d. Užsienyje 19 

Naujas šaltasis karas 

Pakerėti Kinijos karinių pajėgų ir naujos partnerystės 

tarp jos kaimynių, dauguma apžvalgininkų pastebėjo, 

kad 2010-ieji turėjo naujo Šaltojo karo požymių. 

yUrIKO KOIKe 

Project-syndicate.org 

Bandymai nuraminti Kinijos 

siekius tapti Azijos hegemone 

– neįsivaizduojami. 

Turi būti imtasi realių priemonių, 

kad būtų išvengta 

šio regiono militarizacijos. 

Juk pagaliau Šaltasis karas 

Azijoje nebuvo toks jau ir 

šaltasis. Pirmiausia Kinijos 

pilietiniame kare, vėliau 

Korėjoje, Indonezijoje, 

Malaizijoje ir Indokinijoje, 

ypač Vietname, Šaltasis 

karas siautėjo ne tik kaip 

ideologinė – propagandinė 

kova tarp konkuruojančių 

nepaprastųjų valstybių, bet 

pasižymėjo nuožmiomis, neretai 

brolžudiškomis kautynėmis, 

kurios nusinešė milijonus 

gyvybių ir sustabdė 

ekonomikos pažangą ir demokratizaciją. 

Atsisakydama pasmerkti 

neišprovokuotus Šiaurės 

Korėjos veiksmus, kai buvo 

paskandintas šalies laivas 

ir apšaudytos valstybei priklausančios 

salos, pateikdama 

savo pretenzijas Japonijos, 

Vietnamo, Malaizijos 

ir Filipinų salynams ir neseniai 

pareikšdama reikalavimus 

Indijai dėl Arunachal 

Pradešo provincijos, Kinija 

atskleidė savo neoimperinį 

pasipūtimą. Todėl nieko nestebina 

tai, kad Azijos diplomatiniame 

diskurse turėtų 

dominuoti „sulaikymas“. 

Neteisinga, bent jau kol 

kas, manyti, kad Kinijai sulaikyti 

būtina tokia formali 

struktūra, kokios reikėjo 

norint sulaikyti Sovietų 

Sąjungą. Sulaikymas buvo 

organizuojamas prieš sovietinį 

režimą, kuris buvo ne 

»Japonija jau 

nesidomi eksportu 

į europą ar šiaurės 

Ameriką, bet jos 

dėmesį patraukė 

žaliavų eksportas į 

Kiniją 

J. Koike teigimu, tokiu atviru kariniu 

imperializmu, kokį demonstravo 

Sovietų Sąjunga, Kinija retai kada 

pasižymi. Project-Syndicate.org nuotr. 

tik ideologiškai agresyvus 

ir įtvirtinantis kolonializmą 

Rytų Europoje, bet ir sąmoningai 

užsitvėrė nuo dalyvavimo 

pasaulio ekonomikoje. 

Šiandieninė Kinija – visai 

kitokia. Tokiu atviru kariniu 

imperializmu, kokį demonstravo 

Sovietų Sąjunga, 

Kinija retai kada pasižymi. 

Didysis Kinijos karo teoretikas 

Sun Tzu akcentavo 

psichologinį priešininko 

nusilpninimą. 

Dar svarbiau, Kinija atsisakė 

ekonominės autarkijos 

prieš tris dešimtmečius. 

Šiandien šalies ekonomikos 

ryšiai Azijoje yra giliai įsišakniję. 

Kinijos eksporto 

mašina – milžiniška. Ji susideda 

iš visos Azijos – Tailando, 

Malaizijos, Filipinų 

ar Indonezijos, taip pat turtingesnių 

valstybių, tokių 

kaip Singapūras, Taivanas, 

Pietų Korėja ar Japonija. 

Narystė Pasaulio prekybos 

organizacijoje padėjo 

įtraukti Kiniją į sudėtingą 

CV Yuriko Koike 

Nuo 1998 metų – Japonijos 

Liberalų demokratų partijos Vykdomosios 

tarybos pirmininkė. 

2003–2005 metais ėjo Japonijos 

aplinkosaugos ministrės 

pareigas. 

Azijos gamybos tinklą. Šie 

saitai buvo naudingi visiems. 

Per visą tris dešimtmečius 

besitęsiantį Kinijos 

augimą prekyba Rytų Azijoje 

išaugo labiau nei viso 

regiono prekyba su likusiu 

pasauliu. Tai rodo gilesnę 

integraciją. Kinijos augimas 

pakeitė Azijos prekybos 

srautų kryptis. Japonija 

jau nesidomi eksportu į Europą 

ar Šiaurės Ameriką, 

bet jos dėmesį patraukė 

žaliavų eksportas į Kiniją. 

Savo ruožtu ji importuoja 

galutines prekes iš Kinijos 

(tokias kaip biuro įranga ir 

kompiuteriai), kurios anksčiau 

atkeliaudavo iš JAV ir 

Europos. Turint omenyje, 

kad pusė visų 1,3 mlrd. Kinijos 

gyventojų ir toliau gyvena 

skurde, šalies tikslas 

– užtikrinti, kad tokie ekonomikos 

santykiai klestėtų 

ir toliau. 

Visą komentarą skaitykite 


2006 metais – Premjero 

patarėja nacionalinio saugumo 

klausimais. 

2007-aisiais – Japonijos 

gynybos ministrė (pareigas ėjo 

54 dienas). 

ekonomikos augimui išlaikyti reikės 

dar daugiau skolintis. reuters nuotr. 

Kinijos ir 

Amerikos 

lenktynėse 

laimi pirmoji 

Praėjusią savaitę įvyko pirmasis dviejų didžiausių pasaulio 

ekonomikų šeimininkų susitikimas. Simboliška, kad prieš 

pat susitikimą paviešinto tyrimo duomenimis, JAV 

ekonomikos lyderės poziciją perleido Kinijai. Ar tikrai? 



Barackas Obama 

ir Hu Jintao praėjusią 

savaitę, 

iškilmingai susitikę 

Baltuosiuose rūmuose, 

veikiausiai neaptarė JAV 

mokslininko Arvino Subramaniano 

tyrimo rezultatų, 

kurie žymi istorinį lūžį. 

Petersono instituto mokslininkas, 

nelaukęs, kol Kinija 

pateiks praėjusių metų 

rezultatus, apskaičiavo, kad 

2010-aisiais Kinija pagal perkamąją 

galią aplenkė JAV ir 

tapo didžiausia pasaulio ekonomika. 

Jo atlikto tyrimo 

duomenimis, 2010 metais 

Kinijos ekonomika sudarė 

Pasauliui reikia dar 100 trln. 

■Planuojamas pasaulinės 

ekonomikos augimas ateinantį 

dešimtmetį turės būti 

skatinamas papildomais 100 

trln. JAV dolerių skolos, teigiama 

Pasaulio ekonomikos 

forumo (PeF) pranešime. 

Teigiama, kad galima padvigubinti 

dabartinę skolą ir 

nedidinat naujos krizės rizikos. 

Mokslininkai perspėja, kad 

JAV mokslininkas apskaičiavo, kad pernai Kinija pagal perkamąją galią aplenkė JAV ir tapo didžiausia 

pasaulio ekonomika. project-syndicate karikatūra. 

14,8 trln. JAV dolerių, o JAV 

– 14,6 trln. dolerių. Tai paaiškėjo 

apskaičiavus valstybių 

perkamosios galios paritetą, 

rodantį, kiek konkrečios šalies 

valiutos reikia, kad būtų 

galima įsigyti tą patį prekių 

ir paslaugų rinkinį. Mokslininko 

skaičiavimais, per 

dešimtį metų Kinijos ekonomika 

didėjo vidutiniškai 10,3 

proc. ir šis rodiklis yra šešis 

kartus didesnis nei JAV. 

Vertina prieštaringai 

A. Subramaniano teiginius 

pirmoji paneigti suskubo 

valstybių vadovai turi būti atsargūs 

dėl per didelio kreditų 

kiekio, nes dėl to prasidėjo dabartinė 

krizė. 

,,Mūsų kišenės buvo perpildytos 

skolintais pinigais, o tai 

atvedė finansų sistemą prie 

žlugimo slenksčio, – teigiama 

ataskaitoje. Pasauliniai kreditų 

ištekliai per pastaruosius 

metus padidėjo nuo 57 trln. iki 

109 trln. dolerių. 

Kinija, kurios ekonomistai 

teigė, kad tokie rezultatai yra 

„iš fantastikos srities“ ir „visiškai 

ne apie Kiniją“. 

Pasaulio ekonomikos instituto 

Kinijoje vadovas Chenas 

Fengyingas tyrimą pavadino 

nemoksliniu ir teigė, 

kad Kinijai dar reikia daug 

nuveikti, kad aplenktų JAV. 

„Net jei Kinijos ekonomika 

pagal savo mastą vieną 

dieną pranoks JAV, vertinant 

bendrą ekonomikos svarbą, 

jos laukia dar ilgas kelias“, – 

agentūrai ,,Xinhua“ sakė Ch. 

Fengyingas. 

»Net jei Kinijos ekonomika vieną dieną 

pranoks JAV, vertinant bendrą ekonomikos 

svarbą, jos laukia dar ilgas kelias 

Vokietija 

padidino savo 

BVP augimo 

prognozę iki 

2,3 proc. 

aFp nuotr. 

FAKTAI 

KINIJA Ir JAV 

• Tarptautinio valiutos fondo 

duomenimis, JAV BVP 

sudarė 14,6 trln. dolerių, Kinijos 

BVP siekė tik 10,1 trln. 

dolerių. 

• Pasaulio bankas JAV BVP 

įvertino 14,2 trln. dolerių, o 

Kinijos – 9,1 trln. dolerių. 

• ,,Pwc“ raporte teigiama, 

kad Kinija ekonomiškai galingiausia 

pasaulio valstybe 

taps iki 2020-ųjų, o Indija 

JAV aplenks iki 2050 metų. 

• 2010-aisiais antrus metus 

iš eilės Kinija buvo didžiausia 

pagal pasaulio automobilių 

rinką. 

• Kinija pernai sukūrė greičiausią 

pasaulyje kompiuterį 

ir buvo pripažinta didžiausia 

energijos naudotoja pasaulyje. 

Tyrimo tikslumu abejoja 

ir Kinijos socialinių mokslų 

akademijos ekonomistas 

Yuanas Gangmingas, kuris 

teigia, kad Kinijos paskelbimas 

galingiausia leistų JAV 

daryti dar didesnį spaudimą 

šalies valiutai. 

Vis dėlto JAV Jeilio universiteto 

profesorius Thirukodikavalas 

Nilakantas 

Srinivasanas įsitikinęs, kad 

tokių rezultatų neigimas Kinijai 

parankus. 

,,Mintis, kad Kinija lieka 

antra, turi privalumų, nes 

jos niekas taip aršiai nereikalauja 

prisidėti prie 

tarptautinių institucijų ar 

viešųjų gėrybių išlaikymo“, 

– ,,Financial Times“ teigė 

ekonomistas. 

Tiki Kinijos galia 

Kad Kinija yra didžiausia 

pasaulio ekonomika, tiki ir 

vis daugiau amerikiečių. 

Apklausų rezultatai parodė, 

kad 47 proc. JAV gyventojų 

mano, jog Kinija – didžiausią 

galią turinti pasaulio 

ekonomika. 31 proc. sakė, 

kad pirmoji tarp lyderių vis 

dar yra JAV. 

Per analogišką 2008 metais 

atliktą apklausą 41 proc. 

amerikiečių pripažino JAV 

kaip galingiausią pasaulio 

ekonomiką, o 30 proc. manė, 

kad galingesnė yra Kinija. 

Tačiau ekonomistai sutinka, 

kad jei Kinija pernai 

ir neaplenkė JAV, atsižvelgiant 

į jos ekonomikos augimo 

tempus, laukti liko 

nedaug. 

Padidino augimo prognozę 

■Vokietija padidino savo 

2011 metų ekonomikos augimo 

prognozę iki 2,3 proc. 

Prieš tai šalies ekonomikos 

ministerija prognozavo, kad 

ekonomika augs 1,8 proc. 

Šalies ekonomikos ministras 

Raineris Bruederle teigė, 

kad Vokietijos ekonomika ,,sugrįžo“, 

ir pridėjo, kad 2011-ieji 

bus „geri metai“. 

Berlynas spėja, kad vartojimas 

šiais metais padidės 1,6 

proc., kai 2010-aisiais jis pakilo 

0,5 proc. Pernai Vokietijos 

ekonomikos augimas siekė 

3,6 proc. ir tai buvo geriausias 

rodiklis nuo Vokietijos susivienijimo. 

Šiuo metu Vokietija po 

Kinijos yra antra pagal dydį 

pasaulio eksportuotoja ir ją 

giria dėl išaugusio pasaulinio 

prekių poreikio. 

TIK SKAIČIAI 

4 

7 

% 

% 

„NORDEA“ BANKAS PROGNOzUOJA 

ESTIJAI BEVEIK 4 PROc. EKONOMIKOS 

AUGIMĄ 

KOMPIUTERIJOS MILŽINĖS IBM PAJAMOS 

DIDĖJO 7 PROc.

20 

UŽSIENIO 

NAUJIENOS 

59 

TIEK SVARų ,,BARcLAyS“ KOMPENSUOS KLIENTAMS, PATyRUSIEMS 

NUOSTOLIų DĖL NEADEKVAČIų INVESTAVIMO REKOMENDAcIJų 

Užsienyje 

„eBay“ akcijų kuras ūgtelėjo 2,9 proc. reuters nuotr. 

„eBay“ pelnas auga 

■Interneto prekybos kompanija 

„eBay“ sulaukė didesnių 

nei buvo prognozuojama 

pajamų. 

Kompanijos ketvirtojo ketvirčio 

pelnas siekė 559 mln. JAV 

dolerių (1,45 mlrd. litų), o akcijos 

pakilo 2,9 proc. Teigiamų 

rezultatų buvo pasiekta dėl pasikeitimų: 

atnaujintos interneto 

svetainės ir paieškos sistemos 

Pasaulis priklausys OPEC 

pristatymo, sumažintų išankstinių 

mokesčių ir kompanijos 

veiklos perkėlimo į mobiliuosius 

įrenginius. „eBay“ programėlė 

išmaniesiems telefonams jau 

parsisiųsta daugiau nei 30 mln. 

kartų. 

„eBay“ tikisi, kad pardavimo 

apimtys per mobiliuosius naudotojus 

kitais metais padvigubės 

ir pasieks 4 mlrd. JAV dolerių 

(10,4 mlrd. litų). 

Pasaulis vis labiau priklauso nuo Irako ir Saudo Arabijos malonės, tad OPEC žengia į naują aukso amžių. 



Praėjusią savaitę 

tarptautinės naftos 

kompanijos 

,,British Petroleum“ 

(BP) išplatintoje 

pasaulio energetikos 

perspektyvoje neabejojama 

– 12 naftą eksportuojančių 

valstybių organizacija 

(OPEC) žengia į naują dominavimo 

rinkoje erą. 

Britų spaudoje paskelbtoje 

BP prognozėje teigiama, kad 

per artimiausius 20 metų 

OPEC taps tokia pat įtakinga 

kaip ir praėjusio amžiaus aštuntajame 

dešimtmetyje, kai 

pasaulį sukrėtė ne viena naftos 

kainų krizė. BP teigimu, 

per ateinančius kelerius 

metus OPEC valstybių dalis 

pasaulinėje naftos rinkoje 

turėtų išaugti nuo 40 iki 46 

proc. 

Prognozuojama, kad per 

artimiausius du dešimtmečius 

net 75 proc. naftos rezervų 

augimo teks tokioms 

OPEC priklausančioms 

valstybėms kaip Kuveitas, 

Iranas, Angola, Libija, Saudo 

Arabija, Irakas ir Nigerija. 

dalysis įtaka 

BP vadovas Bobas Dudley įsitikinęs 

– didžiosios pasaulio 

naftos bendrovės BP, „Royal 

Dutch Shell“, „Chevron“ ir 

„ExxonMobil“ privalės pakeisti 

veiklos modelius. Pelno 

šaltinių naujasis BP vadovas 

vis dar įžvelgia. Britų dienraščiui 

,,The Telegraph“ jis 

sakė, kad geriausias būdas 

pasipelnyti iš besikeičiančios 

mln. 

OPEC kvotos (tūkst. barelių per dieną) 

Valstybė 

alžyras 

angola 

indonezija 

iranas 

irakas 

kuveitas 

Libija 

nigerija 

kataras 

saudo arabija 

Jae 

venesuela 

viso 

Kvota 

894 

- 

1,451 

4,110 

- 

2,247 

1,500 

2,306 

726 

10,099 

2,444 

3,223 

28,000 

galių situacijos – pasirašyti 

susitarimus su valstybinėmis 

naftos kompanijomis. 

Išgavimas 

1,360 

1,490 

860 

3,700 

1,481 

2,500 

1,650 

2,250 

810 

8,800 

2,500 

2,340 

31,981 

maks. pajėgumas 

1,430 

1,490 

860 

3,750 

- 

2,600 

1,700 

2,250 

850 

10,500 

2,600 

2,450 

32,230 

„Tendencija aiški, įtaką 

pasaulinės kompanijos dalysis 

su valstybinėmis, – sakė 

B. Dudley. – Tarptautinės naftos 

bendrovės pagamina apie 

10 proc. visos produkcijos, ir 

norėdamos judėti pirmyn, 

turės veikti kartu su nacionalinėmis 

naftos kompanijomis 

ir teikti joms savo technologijas, 

bendradarbiauti 

taip, kaip mes tai darome 

Irake ir Angoloje.“ 

Neseniai BP šiuos žodžius 

patvirtino pasirašydama susitarimą 

su Rusijos naftos 

kompanija „Rosneft“. Abi 

kompanijos apsikeitė 5 mlrd. 

svarų sterlingų (20 mlrd. litų) 

akcijomis ir susitarė kartu 

eksploatuoti Arkties vande- 

Nr. 3 

2011 m. sausio 24–30 d. 

nyną. Mainais už tai BP su 

rusų kompanija pasidalys 

technologinėmis žiniomis ir 

kapitalu. 

Prognozės nedžiugina 

Visų gamtosaugininkų nerimui, 

anglies dioksido išmetimas 

per ateinančius du 

dešimtmečius išaugs 27 proc., 

prognozavo BP vyriausiasis 

ekonomistas Christofas 

Ruehlis. 

Jei šios prognozės pasitvirtintų, 

reikštų, kad pasaulis 

labai atsilieka nuo 

užsibrėžto tikslo sumažinti 

anglies dioksido išmetimo 

kiekį. Pagal tarptautinį susitarimą 

dėl klimato kaitos 

didžiosios pasaulio valstybės 

iki 2030 metų siekia sumažinti 

dujų išmetimą iki 24 

mlrd. tonų. 

„Mes nesame taip optimistiškai 

nusiteikę dėl anglies 

dioksido išmetimo mažinimo, 

– sakė B. Dudley. – Tačiau 

tai nereiškia, kad tam 

prieštaraujame.“ 

Atsargos pervertintos 

BP prognozes puikiai atspindi 

ir kitos šių dienų aktualijos. 

Neseniai pranešta, 

kad vienos stambiausių naftos 

ir dujų tiekėjų Europos 

FAKTAI 

NAFTA Ir OPeC 

• Naftos vartojimas kasmet 

auga vidutiniškai 1,7 proc. 

• Iki 2030 metų naftos 

poreikis išaugs iki 120 mln. 

barelių per dieną. 

• OPEc priklausanti Saudo 

Arabija turi galimybių padidinti 

savo naftos produkciją 

3 mln. barelių per dieną. 

• Tikimasi, kad Irake išgaunamos 

naftos kiekis padidės 

nuo 2,5 mln. iki 5,5 

mln. barelių per dieną. 

• Nafta laikoma lėčiausiai 

augančiu gamtiniu ištekliumi, 

nors ji yra pirminis pasaulinės 

energijos šaltinis. 

Per artimiausius 20 metų OPeC 

taps tokia pat įtakinga kaip ir 

praėjusio amžiaus aštuntajame 

dešimtmetyje. aFp nuotr. 

rinkai Norvegijos naftos ir 

dujų atsargos pasirodė pervertintos. 

„CIA Factbook“ duomenimis, 

šalies teritorijoje ir 

jos teritoriniuose vandenyse 

glūdi 21 proc. naftos ir dujų 

mažiau nei buvo prognozuota 

anksčiau. 

Norvegija užima antrąją 

vietą pasaulyje po Rusijos 

pagal dujų eksportą ir devintąją 

pagal naftos eksportą ir 

nepriklauso OPEC. 2010 metais 

naftos gavyba Norvegijoje 

sumažėjo 6 proc. 

»Geriausias būdas pasipelnyti iš besikeičiančios 

galių situacijos – pasirašyti susitarimus su 

valstybinėmis naftos kompanijomis

22 

TIK SKAIČIAI 

25 

2 14 

mINdAUGAS SAmKUS 

mindaugas.samkus@ekonomika.lt 

% 

„EXXONMOBIL“ PROGNOzUOJA, KAD PER 

20 METų ANGLIES DIOKSIDO BUS IŠMETAMA 

25 PROc. DAUGIAU 

METų JAUNUOLIO SUKURTAS ŽAIDIMAS TAPO 

POPULIARIAUSIA NEMOKAMA „APPLE“ APLIKAcIJA, 

KURIĄ PARSISIUNTĖ DAUGIAU NEI 2 MLN. NAUDOTOJų 

Nr. 3 

Nr. 3 

Technologijos ir žinios 2011 m. sausio 24–30 d. 

2011 m. sausio 24–30 d. Technologijos ir žinios 

23 

„Google“ programėlės jau Irane 

■Interneto paieškos gigantas 

„Google“ pranešė, kad 

programėles „Google earth“, 

interneto naršyklę „Chrome“ 

ir nuotraukų tvarkyklę „Picasa“ 

pirmą kartą bus galima 

atsisiųsti Irane, skelbia BBC. 

Taip buvo nuspręsta po to, 

kai Jungtinėse Valstijose buvo 

sušvelninti eksporto į Iraną 

apribojimai. 

Internetas viešpatauja 

Tikriausiai niekas jau neabejoja interneto galia. Jeigu kas suabejotų, patartume pažvelgti į šiuos skaičius. 

Elektroniniai laiškai, 

tinklalapiai, 

portalai, nuotraukos, 

vaizdo medžiaga, 

informacija, adresai 

ir t. t. Interneto tankmė, 

atrodo, yra beribė ir nenutrūkstamai 

plečiasi. Jo galia 

vis didėja. 

Pingdom.com surinko 

duomenis iš įvairių šaltinių 

ir parengė suvestinę, kuri 

rodo, kaip internetas ,,gyveno“ 

2010 metais. 

elektroninis paštas 

107 trln. – tiek 2010 metais 

buvo išsiųsta elektroninių 

laiškų. 

294 mlrd. – tiek vidutiniškai 

per dieną išsiųsta elektroninių 

laiškų. 

1,88 mlrd. – tiek visame 

pasaulyje yra elektroninio 

pašto naudotojų. 

480 mln. – per metus tiek 

atsirado naujų elektroninio 

pašto naudotojų. 

89,1 proc. – tiek visų 

laiškų sudarė brukalas (ang. 

spam). 

262 mlrd. – kasdien išsiunčiama 

nepageidaujamų elektroninių 

laiškų. 

2,9 mlrd. – tiek visame 

pasaulyje yra elektroninių 

pašto dėžučių. 

25 proc. – tiek elektroninių 

pašto dėžučių sudaro 

kompanijų elektroninio 

pašto dėžutės. 

Interneto puslapiai 

255 mln. – tiek interneto puslapių 

buvo 2010 metų gruodžio 

mėnesį. 

21,4 mln. – tiek naujų tinklalapių 

buvo sukurta 2010 

metais. 

Interneto serveriai 

mln. 

39,1 proc. – 2010 metų „Apache“ 

interneto puslapių augimas. 

15,3 proc. – 2010 metų „IIS“ 

interneto puslapių augimas. 

4,1 proc. – 2010 metų 

„nginx“ interneto puslapių 

augimas. 

5,8 proc. – 2010 metų „Goo- 

gle GWS“ interneto puslapių 

augimas. 

55,7 proc. – 2010 metų 

„Lighttpd“ interneto puslapių 

augimas. 

domenų pavadinimai 

88,8 mln. – .com domenų pavadinimai 

2010 metų pabaigoje. 

13,2 mln. – .net domenų 

Interneto serverIų rInkos dalIs (proc.) 

60% 

50% 

40% 

30% 

20% 

10% 

0% 

apache 

59,4% 

microsoft 

22,2% 

nginx 

6,6% 

pavadinimai 2010 metų pabaigoje. 

8,6 mln. – .org domenų 

pavadinimai 2010 metų pabaigoje. 

79,2 mln. – aukščiausio 

lygio valstybinių domenų 

pavadinimai (pavyzdžiui, .lt, 

.de, .uk ir t. t.). 

202 mln. – tiek yra aukščiausio 

lygio domenų pava- 

Google 

5,9% Lighttpd 

0,5% 

kiti 

5,4% 

Viena licencijos sąlygų – nė 

vieno šių produktų negalės atsisiųsti 

Irano vyriausybė. 

„Google“ teigimu, šios paslaugos 

šalyje padės pagerinti 

komunikacijos laisvę. 

„Google“ viešosios politikos 

vadovas Scottas Rubinas 

teigė, kad „Google Earth“ 

suteiks galimybę Irano aktyvistams 

parodyti, kas iš tiesų 

vyksta Irane. 

dinimų (2010 metų spalio 

mėnesį). 

7 proc. – tiek išaugo domenų 

pavadinimų skaičius, 

palyginti su 2009 metais. 

Interneto naudotojai 

1,97 mlrd. – tiek interneto 

naudotojų yra visame pasaulyje 

(2010 metų birželio 

mėnesį). 

14 proc. – tiek išaugo interneto 

naudotojų skaičius, 

palyginti su 2009 metais. 

825,1 mln. – tiek interneto 

naudotojų yra Azijoje. 


naudotojų yra Europoje; 


naudotojų yra Šiaurės Amerikoje. 


naudotojų yra Lotynų Amerikoje 

ir Karibuose. 


naudotojų yra Afrikoje. 


„Google“ žengia į Iraną. aFp/scanpix nuotr. 

naudotojų yra Vidurio Rytuose. 


naudotojų yra Okeanijoje ir 

Australijoje. 

Socialinė žiniasklaida 

152 mln. – tinklaraščių skaičius 

internete („BlogPulse“ 

duomenimis). 

25 mlrd. – tiek 2010 me- 

tais buvo parašyta žinučių 

„Twitter“ puslapyje. 

100 mln. – tiek naujų naudotojų 

2010 metais prisijungė 

prie „Twitter“. 

175 mln. – tiek iš viso 

naudotojų buvo užsiregistravę 

„Twitter“ puslapyje 

iki 2010 metų rugsėjo. 

7,7 mln. – tiek žmonių 

stebi populiariausią „Twit- 

Interneto vartotojaI pagal regIoną (proc.) 

60% 

50% 

40% 

30% 

20% 

10% 

0% 

azija 

42,0% 

europa 

24,2% 

Šiaurės 

amerika Lotynų 

13,5% amerika 

10,4% afrika 

5,6% 

vidurio 

rytai 

3,2% 

australijaokeanija 

1,1% 

Technologijų vaikai 

■didžiojoje Britanijoje atliktas 

tyrimas parodė, kad vis 

daugiau vaikų geriau moka 

valdyti kompiuterio pelę nei 

važinėti dviračiu, rašo britų 

dienraštis „The daily mail“. 

Tyrimo metu buvo įrodyta, 

kad septyni iš dešimties vaikų, 

kurių amžius nuo dvejų iki penkerių 

metų, puikiai gali žaisti 

interneto žaidimus, tačiau vos 

ter“ puslapį @ladygaga. 

600 mln. – tiek buvo užsiregistravusių 

naudotojų 

„Facebook“ praėjusių metų 

pabaigoje. 

250 mln. – tiek naujų 

naudotojų 2010 metais prisijungė 

prie „Facebook“. 

30 mlrd. – tiek įvairiausių 

nuorodų, įrašų, nuotraukų 

ir pan. buvo pasidalyta 

„Facebook“ puslapyje. 

70 proc. – tiek „Facebook“ 

naudotojų yra ne iš 

Jungtinių Valstijų. 

20 mln. – tiek įvairiausių 

„Facebook“ aplikacijų yra 

įsidiegiama kasdien. 

du iš dešimties moka plaukti. 

Skaičiai rodo, kad tradicinius 

vaikystės pasiekimus keičia 

skaitmeniniai. 

Vis dėto, analizuojant realaus 

gyvenimo dalykus, vaizdas 

buvo visai kitoks. Kiek mažiau 

nei pusė vaikų žinojo tikslų savo 

namų adresą ir vos trečdalis jų 

mokėjo parašyti savo vardą ir 

pavardę. Vos 11 proc. vaikų mokėjo 

užsirišti batus. 

Filmuoti vaizdai 

2 mlrd. – tiek filmuotų vaizdelių 

kasdien yra peržiūrima 

interneto puslapyje 

„Youtube“. 

35 – tiek valandų filmuotos 

medžiagos per minutę 

yra įkeliama į „Youtube“. 

186 – tiek internete patalpintų 

filmuotų vaizdų vidutinis 

interneto naudotojas 

JAV peržiūri kiekvieną mėnesį. 

84 proc. – tokia dalis JAV 

interneto naudotojų žiūri 

internete patalpintus vaizdelius. 

14 proc. – tokia dalis JAV 

»2 mlrd. – tiek filmuotų vaizdelių kasdien yra 

peržiūrima interneto puslapyje „youtube“ 

Interneto naršyklIų populIarumas (proc.) 

„Netcraft“ duomenys Internet World Stats duomenys „StatCounter Global Stats“ duomenys 

60% 

internet explorer 

50% 46,9% 

40% 

30% 

20% 

10% 

0% 

Firefox 

30,8% 

Chrome 

14,9% 

safari 

4,8% opera 

2,1% 

Ketvirtadalis vaikų gali laisvai 

paskambinti mobiliuoju telefonu ir 

naršyti internete. Fotodienos nuotr. 

interneto naudotojų įkelia 

vaizdo medžiagą į internetą. 

Virš 2 mlrd.– tiek vaizdelių 

per mėnesį yra peržiūrima 

„Facebook“ tinklapyje. 

20 mln. – tiek vaizdelių 

yra įkeliama į „Facebook“ 

kiekvieną mėnesį. 

Nuotraukos 

5 mlrd. – tiek nuotraukų yra 

interneto puslapyje „Flickr“ 

(2010 metų rugsėjo mėnesį). 

Virš 3 tūkst. – tiek nuotraukų 

per minutę yra įkeliama 

į „Flickr“. 

130 mln. – pagal tokį 

tempą tiek nuotraukų į 

„Flickr“ yra įkeliama kas 

mėnesį. 

Virš 3 mlrd. – tiek nuotraukų 

kiekvieną mėnesį 

yra įkeliama į „Facebook“. 

36 mlrd. – tiek nuotraukų 

į „Facebook“ yra įkeliama 

per metus. 

1,97 mlrd. – tiek interneto naudotojų 

yra visame pasaulyje. scanpix nuotr. 

„Galileo“ pabrango 

6,65 mlrd. litų 

Nacionalinis britų transliuotojas BBC skelbia, jog 

Europa bus priversta papildomai sumokėti 1,9 mlrd. 

eurų (6,65 mlrd. litų), kad užbaigtų globalios 

navigacinės sistemos „Galileo“ sukūrimą. 

metinės išlaidos, skirtos „Galileo“ ir jos pirminei sistemai „egnai“ išlaikyti, sieks 800 mln. eurų (2,8 mlrd. litų). 

aFp/scanpix nuotr. 

Europos Komisijos (EK) 

teigimu, norint padidinti 

kosmose esančių palydovų 

skaičių iki 30, lėšos turės 

būti surinktos iki 2014 metų. 

EK viceprezidentas Antonio 

Tajani teigė, kad „Galileo“ 

projektui jau išleisti 3,4 

mlrd. eurų (11,9 mlrd. litų) 

buvo puiki investicija. „Mes 

ketiname judėti į priekį, nes 

tikime šiuo projektu“, – kalbėjo 

jis. 

Šiuo metu jau yra pasirašytos 

sutartys dėl 18 erdvėlaivių 

konstrukcijos ir 

paleidimo. Tai turėtų leisti 

„Galileo“ sistemai pradėti 

funkcionuoti nuo 2014 metų. 

Tačiau norint, kad sistema 

visiškai veiktų, reikia sukurti 

dar 12 palydovų. 

„Galileo“ globali navigacinė 

sistema veiks kartu su 

Jungtinių Valstijų Pasauline 

Pozicionavimo Sistema 

(GPS). Manoma, kad tai pagerins 

iš kosmoso gaunamų 

signalų kokybę ir prieinamumą. 

Naudotojai greičiau 

gaus patikimesnes koordinates 

ir galės nustatyti savo 

buvimo vietą vieno metro 

tikslumu. GPS sistemos paklaida 

– keli metrai. 

„Galileo“ sistema jau turėjo 

pradėti veikti, tačiau 

iškilo daugybė techninių, 

komercinių ir politinių 

kliūčių. JAV baiminasi, kad 

pasinaudojus šia sistema, 

bus bandoma atakuoti jos 

karines pajėgas. 

2007-aisiais projektas priartėjo 

prie žlugimo, kai iširo 

už projekto kūrimą ir vykdymą 

atsakinga grupė. Europos 

Sąjungos (ES) narės 

norėjo išsaugoti „Galileo“ 

projektą, todėl turėjo susitarti 

dėl jo finansavimo vien 

iš visuomeninių lėšų. Tai, 

kas Europos mokesčių mokėtojams 

turėjo kainuoti 1,8 

mlrd. eurų (6,3 mlrd. litų), 

dabar jau viršija 5 mlrd. 

eurų (17,5 mlrd. litų). 

Paskutiniai skaičiavimai 

buvo padaryti atsižvelgus į 

Europos kosmoso agentūros 

pateiktą ataskaitą, kurioje 

teigiama, kad ES biudžete 

2014–2020 metų projektui 

turės būti išskirta 1,9 mlrd. 

eurų (6,65 mlrd. litų). Taip 

pat buvo suskaičiuota, kad 

metinės išlaidos, skirtos 

„Galileo“ ir jos pirminei 

sistemai „Egnai“ išlaikyti, 

sieks 800 mln. eurų (2,8 

mlrd. litų). 

Prieš savaitę iš pareigų 

buvo atleistas vienos pirmaujančių 

Vokietijos kosmoso 

kompanijų vadovas. 

JAV diplomatinius įrašus 

paviešinęs tinklalapis „WikiLeaks“ 

atskleidė, kad 

„OHB–System“ kompanijos 

vadovas Berry Smutny 

pavadino projektą „kvaila 

idėja, kuri pirmiausia tenkina 

Prancūzijos interesus“ 

ir yra mokesčių mokėtojų 

pinigų švaistymas. 

»JAV baiminasi, kad pasinaudojus 

šia sistema, bus bandoma atakuoti jos 

karines pajėgas 

A. Tajani teigė, kad „Galileo“ projektui jau išleisti 3,4 mlrd. eurų (11,9 mlrd. litų) 

buvo puiki investicija. aFp/scanpix nuotr.

24 

TIK SKAIČIAI 

54,9 

STATISTIKOS DEPARTAMENTO DUOMENIMIS, 

2010 METAIS INTERNETO PRIEIGĄ NAMUOSE 

TURĖJO 54,9 PROc. NAMų ŪKIų 

mArTyNAS PASILIAUSKAS 

martynas.pasiliauskas@ekonomika.lt 

Ne paslaptis, kad piratavimo 

mastai 

internete nemažėja, 

tačiau naudotojai, 

nelegaliai įgyjantys 

muziką, filmus, programinę 

įrangą ar kitus produktus, 

nebūtinai kenkia jų autoriams. 

Pavyzdžiui, pernai 

Didžiojoje Britanijoje buvo 

parduotas rekordinis skaičius 

muzikos įrašų – 281,7 

mln. vienetų. Kitas pavyzdys: 

leidyklos „Magellan Media“ 

įkūrėjas Brianas O’Leary 

2009 metais vykdė tyrimą – 

dalį išleistų knygų „atidavė“ 

piratams ir pamatė, kad 

vienu metu jų pardavimas 

ūgtelėjo net 90 proc., kai tuo 

metu kitų, nelegaliai neplatintų, 

priešingai – sumažėjo. 

„Galbūt kitose valstybėse 

ir yra tokia tendencija, tačiau 

Lietuvos rinka – maža, 

todėl jei dalis pirkėjų produktus 

siunčiasi nelegaliai, 

leidėjams tai nepadeda. 2008– 

2009 metais dėl to savo veiklą 

buvo priversti nutraukti 50 

proc. leidėjų“, – aiškino Antipiratinės 

veiklos asociacijos 

(LANVA) pirmininko pavaduotojas 

Vytas Simanavičius. 

Ši darbovietė Lietuvoje 

kovoja su piratais. 

Persilaužimas įvyko 

V. Simanavičius pripažino, 

kad naudotojų, kurie virtualioje 

erdvėje „Torrent“ 

tinklalapiuose nelegaliai 

dalijasi skaitmeninėmis bylomis, 

skaičius nemažėja, 

tačiau tikina, kad jis beveik 

pastovus ir džiaugėsi, kad 

įvyko persilaužimas šalies 

teisinėje bazėje. 

„Pirataujantys naudotojai 

jau gali būti baudžiami 

pagal administracinės teisės 

pažeidimų kodeksą – turime 

pavyzdį Klaipėdoje. Jei norime 

kovoti su piratavimo 

% 

Skaitmeninė karta 

Interneto piratai: 

kenkia, bet naudingi? 

Internetas – šių laikų piratų jūra. Piratavimo mastai nemažėja, platintojai skundžiasi jų daroma žala, 

nors skaičiuoja rekordinius pelnus. 

reiškiniu, turime gaudyti 

naudotojus, kurie nelegaliai 

deda skaitmenines bylas į 

internetą, ir tų tinklalapių 

administraciją“, – aiškino jis. 

Tiesa, pastaruoju metu 

žiniasklaidoje padaugėjus 

pranešimų apie pradėtus 

Apple“ pelnas per metus ūgtelėjo 71 proc. 

aFp/scanpix nuotr. 

ikiteisminius tyrimus, skaitmeniniai 

piratai tapo atsargesni. 

„Daug žmonių žino, kad 

gali būti nubausti, todėl didžiuosiuose 

tinklalapiuose 

nesilanko“, – teigė V. Simanavičius. 

»daug žmonių žino, kad gali būti 

nubausti, todėl didžiuosiuose 

tinklalapiuose nesilanko 

Nr. 3 

2011 m. sausio 24–30 d. 

„Apple“ rekordinis pelnas 

■„Apple“ per paskutinius 

tris mėnesius sulaukė rekordinio 

pelno ir pajamų. 

Iki 2010 metų gruodžio 25 

dienos kompanijos pelnas 

siekė 6 mlrd. JAV dolerių (15,6 

mlrd. litų), o bendrosios pajamos 

– 26,74 mrld. JAV dolerių 

(70 mlrd. litų). Bendrovės 

pirmojo fiskalinio ketvirčio 

Kontroliuos pinigus 

Šiuo metu LANVA bando 

diegti naują praktiką – apriboti 

„Torrent“ bylas dedančius 

tinklalapius pasiekiančius 

pinigų srautus. 

Dažnas tinklalapis naudotojų 

prašo paaukoti šiek 

tiek pinigų, kad būtų galima 

padengti portalo išlaikymo 

sąnaudas. 

Tiesa, V. Simanavičius 

atkreipė dėmesį, kad taip 

pelnas yra 71 proc. didesnis 

nei per tą patį praėjusių metų 

laikotarpį. 

Kompanijai per šį ketvirtį 

pavyko parduoti 23 proc. 

kompiuterių daugiau nei prieš 

metus, „iPhone“ telefonų 

pardavimas didėjo 86 proc., 

o „iPod“ grotuvų – mažėjo 7 

proc. 

Prieš paskelbiant finansi- 

kartais siekiama užsidirbti 

papildomai. 

„2009 metais buvo baigtas 

tyrimas, kuriame paaiškėjo, 

kad vienas toks tinklalapis 

per metus gaudavo 250 

tūkst. litų pajamų. 

Jie dažnai apgaudinėja 

naudotojus: rašo, kad serveriui 

reikia išlaikyti tiek ir 

tiek, o naudotojai paaukojo 

tiek. Pastaruoju skaičiumi 

dažnai manipuliuojama“, – 

nius bendrovės rezultatus, 

buvo praneša, kad „Apple“ 

vadovas Steve’as Jobsas dėl 

sveikatos problemų laikinai 

traukiasi iš bendrovės valdymo 

– jo kasdienius darbus 

perims kitas kompanijos vadovas 

Timas cookas, o pats 

S. Jobsas ir toliau liks „Apple“ 

vykdančiojo direktoriaus 

poste. 

FAKTAI 

BANdymAI BAUSTI 

• 19 metų klaipėdietis Paulius 

Mineikis už internetinėje 

erdvėje neteisėtai įdėtą filmo 

„zero II“ kopiją buvo nubaustas 

1 tūkst. litų bauda. 

• Kaunietis Sergėjus Bernotas 

buvo įtartas nelegaliai parsisiuntęs 

„Windows 7“ operacinę 

sistemą, tačiau teismas jį 

išteisino, nes LANVA įrodymus 

rinko naudodami nesertifikuotą 

įrangą. 

Vienas „Torrent“ bylas talpinęs 

tinklalapis per metus gaudavo 

250 tūkst. litų pajamų. 

Fotodienos nuotr. 

aiškino jis. 

Taip pat asociacija siekia 

pasinaudoti galimybėmis 

užblokuoti prieigą prie tinklalapių 

neteisminiu būdu. 

„Tokias teises turi Informacinės 

visuomenės plėtros 

komitetas prie Susisiekimo 

ministerijos. Atlikome 

vieno tinklalapio analizę ir 

dabar laukiame komiteto 

sprendimo“, – teigė V. Simanavičius.

26 

NerINGA medUTyTė 

neringa.medutyte@ekonomika.lt 

Verslininkas sako, 

kad sėkmė savaime 

neateina, 

nes ji – ilgo ir 

kruopščiai suplanuoto darbo 

vaisius. 

Daugelį kartų geriausia 

darbdave tituluotos įmonės 

vadovas kalba apie du svarbiausius, 

įmonei keliamus 

tikslus. „Visų pirma, reikia 

siekti finansinio rezultato, o 

antra – nepaminti vertybių“, 

– sako A. Zabulis. Anot verslininko, 

kad ir kaip toli kompanija 

nuspręstų žengti, jei 

pamins vertybes – niekada 

netaps geriausia. Verslininkas 

skeptiškai žiūri į atsitiktinę 

sėkmę. Jo manymu, 

tik užsibrėžtas tikslas ir 

sistemingas darbas padeda 

pasiekti gerų rezultatų. 

„Sėkmė – labai sunkus 

dalykas. Reikia žinoti, ko 

nori. Tačiau nereikėtų tapti 

vienišu vilku. Reikia nepamiršti 

supančios aplinkos. 

Jei nuolat dirbsi vienas, 

greitai reikės smegenis 

džiauti ant radiatoriaus. Reikia 

žmonių, su kuriais būtų 

galima ieškoti naujų sprendimų, 

kartu siekti tikslų. Jei 

tokių žmonių aplink nėra, 

geriau nieko nepradėti. Na, 

nebent esi golfo žaidėjas 

arba stomatologas. Tokia 

yra sėkminga vadyba“, – 

sako A. Zabulis. 

Vilnius įšaldė 4 mlrd. 

Bėda verslininkas vadina ir 

politikos maišymą su vadyba. 

Kiekvienoje valstybėje, apie 

kurią lietuviai linkę kalbėti 

gražiai, šios dvi sritys – atskirtos. 

Valstybinės įmonės 

turi savo valdybas ir profesionalius 

vadybininkus, o Lietuvoje, 

anot A. Zabulio, įmonių 

vadovais tampa politikai, 

partijų skirti žmonės. 

„Vis dėlto mes valomės. 

Valome gatves, valomės prie 

Seimo ir Vyriausybės, valome 

parkus. Atlikau mažą 

eksperimentą ir apklausiau 

buvusius Vilniaus miesto 

merus. Jie pasakė, kad šiuo 

metu yra įšaldytų projektų už 

keturis milijardus. 

Jei jie būtų įgyvendinti, 

nebūtų nei nedarbo, nei krizės 

padarinių, nei nenuvalytų 

kelių“, – gana aiškius 

sprendimo būdus nubrėžia A. 

Zabulis. 

dygliuotas kelias 

Šalies socialinio ir ekonominio 

išsigelbėjimo planu laikoma 

Lietuvos ilgalaikės pažangos 

vizija „Lietuva 2030“ 

jau beveik parengta. Tačiau 

vienas jos rengėjų A. Zabulis 

sako, kad siekti užsibrėžtų 

tikslų tikrai nebus lengva. 

„Kelias bus dygliuotas, 

kupinas balų ir pelkių. Nesvarbu, 

ar vizija valstybės, ar 

įmonės, ar žmonių. Vizija susideda 

iš komponentų, „kas 

yra šiuo metu blogai“ ir „kas 

»Verslas nepasižymi nuosaikia mąstysena. 

Jam būdingas radikalumas, rizika. 

Verslininkui turi būti suteikta galimybė 

rizikuoti 

Nr. 3 

Nr. 3 

Verslo oskarai 2011 m. sausio 24–30 d. 

2011 m. sausio 24–30 d. Verslo oskarai 

27 

A. Zabulis: sėkmė 

Vienos didžiausių įmonių UAB „Omnitel“ vadovas Antanas Zabulis (48 metai) galėtų būti 

pavyzdys kiekvienam – jo laukia ir klausosi aukščiausiose valstybės institucijose, jis nuolat 

dalyvauja svarbioje visuomeninėje veikloje. 

turėtų būti gerai ateityje“. 

Tačiau tauta nėra tokia išsilavinusi, 

kad galėtų siekti 

labai aukštų rezultatų – sako 

A. Zabulis. – Esame užguiti, 

o vizijos programoje daug 

kalbama apie pilietiškumą. 

Siekiant šios vizijos daug kas 

keisis ir bus labai daug nepatenkintų.“ 

dirba kaip vilkai 

A. Zabulis primena, kad pagal 

verslumą Lietuva tikrai 

nėra aukščiausioje sąrašo 

vietoje. Daugelį verslininkų 

vargina biurokratija, prasta 

verslumo aplinka ir niekas 

verslininkų nesistengia kaip 

nors skatinti. 

Anot verslininko, kad JAV 

susikurtų viena multimilijoninė 

kompanija, reikia 400 

tūkst. kitų įmonių bankroto. 

O Lietuvoje bijoma rizikuoti, 

neretai verslininkų žingsniai 

interpretuojami klaidingai. 

„Šiandien laikomasi tokios 

nuomonės, kad verslininkas 

– vagis, o milijonas 

– nešvarus. 

Tačiau valstybė turėtų 

skatinti verslininkus ir padėti 

ieškoti tolimesnio kelio 

pradėjusiems. Verslas nepasižymi 

nuosaikia mąstysena. 

Jam būdingas radikalumas, 

rizika. Verslininkui turi būti 

suteikta galimybė rizikuoti. 

O visos inovacijos juk ir yra 

susijusios su rizika“, – teigia 

A. Zabulis. 

Lietuvoje trūksta bendruomeniškumo, 

pasigendama ir 

tolerancijos. 

„Kai nėra bendruomenės, 

verslininkai dirba vilkiškomis 

sąlygomis: prisikišau 

skrandį ir gyvenu tol, kol vėl 

surasiu maisto. Lietuviai tik 

per krizę jau išmoko šiek tiek 

bendrauti. Tačiau lietuviškų 

bruožų sindromas apkritai 

nepriveda prie verslo plėtros“, 

– įsitikinęs A. Zabulis. 

dar kepurinės nešoksime 

Prasidėjus 2011 metams, ne 

vienas politikas spėjo tituluoti 

šiuos metus krizės pabaigos 

metais. Tačiau verslininkas 

A. Zabulis sako, kad 

CV CV: Antanas Zabulis 

2003 metais „Už nuopelnus 

Lietuvai“ apdovanotas Karininko 

kryžiumi; 

Nuo 2000 metų vadovauja UAB 

„Omnitel“; 

7 metus dirbo tarptautinėje 

kompanijoje „Statoil“, iš jų – 2 

metus Norvegijoje; 

šalies viduje vartojimo lygis 

dar labai žemas, o Lietuvos 

ekonomika savaime atsigauti 

negali. 

„Skaičiai nieko nesako 

apie atsigaunantį vidaus 

vartojimą. Skaičiai rodo, kad 

eksporto kompanijoms gana 

gerai sekasi. Tad gal šioks 

Banko „DnB NORD“ tarybos narys; 

Žinių visuomenės tarybos prie 

LR prezidento pirmininkas; 

Ministro pirmininko Andriaus 

Kubiliaus visuomeninis patarėjas; 

Baigė Vilniaus universiteto 

Fizikos fakultetą. 

toks atsigavimas ir bus, bet 

ne toks, kad galėtume eiti į 

čiuožyklą ir šokti kepurinę“, 

– komentuoja jis. Lietuvos 

verslininkams galėtų pagelbėti 

sukurta stabili mokesčių 

sistema. „Verslininkas žino, 

kad jei pakils mokesčiai, kai 

kurie galai nebesueis. Be to, 

A. Zabulis: darbuotojas turi 

aiškiai žinoti, ką jo veikla duoda 

kompanijai. Fotodienos nuotr. 

trūksta žinių ir galimybių 

diferencijuotis. Kai susikoncentruojama 

į vieną produktą, 

visada rizikuojama. 

Reikia turėti prekių portfelį. 

Žinoma, nereikėtų tikėtis iš 

jaunų verslų kompleksiško 

plano. Tačiau sėkmė lydi pasirengusius. 

Daugelį krizė 

užtiko netikėtai. Buvo daug 

bankrotų ir sunkumų“, – 

sako A. Zabulis. 

„Boeing“ neturi piloto 

Anot verslininko, lietuviai 

yra iš tų tautų, kurios nemoka 

susitarti. Toks nevykęs 

bendravimas trukdo, o 

ilgainiui gali tapti rimta problema. 

„Nesuvokiama ir harmoningos 

investicijos prasmė. 

Kartais investuojame į vieną 

objektą ir pamirštame visą 

grandinę. Turime puikią 

infrastruktūrą, bet be specialistų 

ji greitai taps našta 

mokesčių mokėtojams. Iš 

krizės išeitume greičiau, jei 

FAKTAI 

• „Omnitel“ – didžiausia mobiliojo 

ryšio bendrovė Baltijos 

šalyse, „TeliaSonera“ grupės 

narė 

• 1995 metais „Omnitel“ pirmoji 

Lietuvoje pradėjo teikti 

komercines GSM ryšio bei interneto 

paslaugas 

• 2006 metais „Omnitel“ pirmoji 

Lietuvoje pradėjo teikti 

komercines 3G paslaugas 

• Mobiliojo ryšio skverbtis Lietuvoje 

yra viena iš didžiausių 

pasaulyje, o kainos – vienos iš 

mažiausių ES 

• Lietuva turi tankiausią viešųjų 

interneto prieigos taškų 

tinklą Europoje 

• 2009 metais „Omnitel“ pajamos 

buvo 722 mln. litų 

turėtume daugiau žinių. Situacija 

tokia pati, kaip įsigyti 

naujausių „Boeing“ lėktuvų, 

bet neturėti žmonių, kurie 

gebėtų juos pilotuoti“, – teigia 

A. Zabulis. 

Jei nori – turi padaryti 

„Ar gali būti vadyba sėkminga, 

jei nieko apie ją 

neišmanai?“ – filosofiškai 

klausia A. Zabulis. Studentai 

„užsiciklino“, kad nori 

būti vadybininkais. Kas yra 

vadybininkas? Sielos vadybininkas 

ar telekomunikacijų 

vadybininkas?“ 

Verslininko manymu, ateidamas 

į darbą darbuotojas 

turi savęs paklausti: „Ką aš 

turiu šiandien padaryti?“ 

Atsakymas atrodytų labai 

Pradedami publikuoti pasakojimai apie garsiausius, daug 

pasiekusius verslininkus. ruslano kondratjevo nuotr. 

paprastas – jis turi aiškiai žinoti, 

ką jo veikla duoda kompanijai. 

„Tarp malonumo ir noro 

turi būti glaudus ryšys. Jei 

žmogus siekia rezultato ir 

jaučia malonumą, vadinasi, 

ir rezultatas bus matomas. 

Neįsivaizduoju vadybininko, 

kuris save graužtų: šiandien 

nesportavau, kažko nepadariau... 

Tuomet tu – prastas 

vadybininkas. Esi mėmė. Jei 

nori – turi padaryti. Jei žmogus 

save laiko auka, vadinasi, 

su juo kažkas negerai“, – sako 

A. Zabulis. 

Turiu tiek, kiek reikia 

Finansinis rezultatas – kiekvienos 

sėkmingos įmonės 

simbolis, tačiau A. Zabulis 

»Iš krizės išeitume greičiau, jei turėtume 

daugiau žinių. Situacija tokia pati, kaip įsigyti 

naujausių „Boeing“ lėktuvų, bet neturėti 

žmonių, kurie gebėtų juos pilotuoti 

pinigų nėra linkęs sureikšminti. 

Jis šmaikščiai prasitaria, 

kad daug ką sau norėtų 

leisti, tačiau neturi laiko. 

„Neturėti pinigų – labai 

blogas jausmas. To patirti 

niekada neteko. Tiek, kiek 

reikia, tiek ir turiu. Gyvenime 

tikriausiai nebuvo tokio 

laikotarpio, kai trūko pinigų. 

Tačiau poreikiai buvo 

visai kitokie. Svarbiausia 

– pusiausvyra. Parduotuvėje 

į kainas nežiūriu. Perku tai, 

ką mėgstu. Tačiau pirkti daugiau, 

nei reikia – tuščias išlaidavimas“, 

– sako A. Zabulis. 

Vaikai – investicija 

Dviejų vaikų tėvas prasitaria, 

kad niekada negaili 

vaikams, jų darbui skirtoms 

priemonėms. 

„Tai – investicija. Kai sūnus 

išvyko mokytis į Angliją, 

jis pasiėmė paskolą ir laimingai 

gyvena. – Anglijoje studijuojantį 

sūnų šypsodamasis 

prisimena verslininkas. – 

Startuoja „Verslo oskarai“ 

■Savaitraščio „ekonomika.lt“ 

puslapiuose startuoja naujas 

projektas „Verslo oskarai“. Leidinys 

pradeda publikuoti pasakojimus 

apie garsiausius, daug pasiekusius 

verslininkus. 

Pasakosime ir apie patyrusius, ir 

apie pradedančiuosius, ir apie tradicinių 

pramonės šalių atstovus, ir apie 

netikėtą verslo nišą atradusius verslininkus. 

Taip pat kalbėsime apie tuos, 

Retkarčiais parašo laiškelį, 

paprašo pervesti pinigų. Jei 

vaikai turi tikslų, be abejo, 

jiems reikia padėti. Valstybė 

taip pat turėtų suprasti, kas 

yra investicija, o kas – išlaidos.“ 

A. Zabulis kritiškai vertina 

valstybės pastangas susigrąžinti 

išvykusius. „Valstybė 

neturi temptis paskui 

prasčiokus, ji turi eiti paskui 

geriausius. Nesąžininga 

peikti žmones, kurie sugeba 

įstoti į geriausius pasaulio 

universitetus, bet po to nebesugrįžta 

į Lietuvą. Jie grįš, 

tačiau tik tada, kai turėsime 

jiems ką pasiūlyti, – teigia 

A. Zabulis. – Nereiktų bijoti 

ir imigrantų. JAV tveriasi 

siena nuo Meksikos, tačiau 

gali ateiti laikas, kai ją teks 

nugriauti, nes pritrūks darbo 

jėgos.“ 

Pozityvumo išmokstama 

Verslininko teigimu, svarbiausia 

gyvenime – išmokti 

kurie puikiai darbuojasi už Lietuvos 

ribų – vieni yra sukūrę sėkmingą 

verslą, kiti radę savo vietą garsiausiose 

pasaulio kompanijose. 

Kai metai pasibaigs, savaitraščio 

„Ekonomika.lt“ ir portalo skaitytojų 

bei komisijos sprendimu rinksime 

sėkmingiausius, inovatyviausius 

verslininkus, įdomiausio verslo 

sprendimo autorius, skelbsime 

mūsų atrastą ir ryškiai verslo pasaulyje 

suspindėjusią verslo žvaigždę. 

A. Zabulis tapo judėjimo „Augink atsakingai“ 

iniciatoriumi. ši visuomeninė organizacija kartu 

su kitais žymiais visuomenės veikėjais siekia 

mažinti smurtą prieš vaikus ir smurto toleravimą 

šeimoje. Fotodienos nuotr. 

lydi pasirengusius 

matyti teigiamus dalykus. 

Vis dėlto pozityvus požiūris 

neateina savaime. „Šį gebėjimą 

reikia išsiugdyti, kitiems 

daug lengviau matyti 

blogus dalykus. Žinoma, ir 

man visko pasitaiko. Tačiau 

jei darytume viską tik taip, 

kaip norime, daug „prisišienautume“, 

– vėl pusiau rimtai, 

pusiau juokais sako A. 

Zabulis. 

Pozityviai ir gana šmaikščiai 

į gyvenimą žvelgiantis 

verslininkas sako, kad ir 

laimė – sąlyginis dalykas. Jis 

pataria viename lape susirašyti 

norus, o kitame galimybes. 

„Jei galvoji, kad esi laimingas, 

tampi laimingas. Nieko 

nepakeisi, jei nuolat galvosi, 

kad jautiesi nelaimingas. 

Svarbiausia, kad surašyti 

norai sutaptų su galimybėmis. 

Jei ne – reikia mažinti 

norus“, – apie pusiausvyros 

svarbą gyvenime primena A. 

Zabulis.

28 

Nr. 3 

Nr. 3 

Įdarbinti pinigai 2011 m. sausio 24–30 d. 

2011 m. sausio 24–30 d. Įdarbinti pinigai 

29 

Spekuliantai įsisuko 

į žaliavų rinką 

Pasaulio rinkose žaliavų kainoms mušant rekordus, Lietuvos pramonės sektoriaus bendrovės skundžiasi dėl to 

augančiomis kainomis ir žeria kritiką bandantiems spekuliuoti susidariusia padėtimi. 

mArTyNAS PASILIAUSKAS 

martynas.pasiliauskas@ekonomika.lt 

Žaliavų kainoms pasiekus 

rekordinį 

lygį, analitikai prakalbo 

apie naujo 

burbulo, kuris vėl gali sukrėsti 

pasaulio ekonomiką, 

grėsmę. 

Naujas burbulas 

„Žaliavų kainos siekia rekordinį 

lygį, net aukštesnį nei 

2008-ųjų viduryje ar prieš 

penkerius metus. Tai leidžia 

teigti, kad pučiasi naujas 

burbulas. Šį kartą ne būsto, 

bet žaliavų, kurių kainos 

auginamos labiau nei yra 

pasaulinė paklausa, – sakė 

Lietuvos pramonininkų konfederacijos 

(LPK) Ekonomikos 

ir finansų departamento 

direktorius Sigitas Besagirskas. 

– Greitu metu turėsime 

atskiras spekuliantų rūšis. 

Jie spekuliuos žaliavų kainomis 

ir galiausiai burbulas 

subliūkš. Nenoriu būti 

blogas pranašas, bet tai rodo 

skaičiai.“ 

Anot jo, kadangi Lietuvoje 

vyrauja tradicinė pramonė 

ir yra labai mažai inovatyvių 

produktų, žaliavų ir 

energetinių išteklių, augančios 

kainos neleidžia stipriai 

didinti produktų kainos, nes 

tuomet būtų sunku konkuruoti. 

LPK analitikas Aleksandras 

Izgorodinas aiškino, 

kad inovatyvių produktų 

Prekyba Vilniaus akcijų biržoje – didžiausias teigiamas pokytis per savaitę 

Nr. 

1 

2 

3 

4 

5 

Akcija 

LesTo 

„alita“ 

„Lietuvos dujos“ 

„klaipėdos baldai“ 

„stumbras“ 

kaina ne taip stipriai reaguoja 

į žaliavų kainų didėjimą 

ir tai – vienas geriausių 

būdų išsaugoti ir padidinti 

bendrovių konkurencingumą. 

„Lietuvos pramonei žaliavų 

kainų didėjimą lems ir 

dėl Europos fiskalinių bėdų 

vėl sumažėjęs euro kursas 

– didžioji dalis žaliavų, reikalingų 

produkcijos gamybai, 

yra perkama ne euro zonoje, 

todėl mažėjantis euro 

kursas daro žaliavų kainą 

mūsų pramonei santykinai 

didesnę“, – sakė jis. 

didins kainas 

Praėjusią savaitę paskelbtame 

LPK apklausos būdu 

sudarytame pramonės lūkesčių 

indekse 62 proc. respondentų 

tikisi, kad pirmąjį šių 

metų ketvirtį žaliavų kainos 

didės, o 40 proc. žada didinti 

produktų kainas. 

Tiesa, A. Izgorodinas 

pastebėjo, kad išaugusios 

kainos nuguls ant užsienio 

rinkose gyvenančių klientų 

pečių – mat jų finansinė padėtis 

geresnė ir taip negriaunama 

atsitiesianti vidaus 

paklausa Lietuvoje. Taip 

pat bendrovės mažina pelno 

maržas ir pelningumą, tačiau 

neaišku, kiek laiko jos 

galės taip plėsti verslą. 

„Kai savikaina auga, neaišku 

kiek laiko įmonė galės 

dengti kainą iš savo užsiaugintų 

lašinių. Tai – laiko 

klausimas. Tačiau ateis 

diena, kai reikės, kad galutinio 

produkto kaina atspin- 

»Greitu metu turėsime atskiras spekuliantų 

rūšis. Jie spekuliuos žaliavų kainomis ir 

galiausiai burbulas subliūkš. Nenoriu būti 

blogas pranašas, bet tai rodo skaičiai 

Pokytis 

+6,82% 

+4,44% 

+1,12% 

+1,01% 

+0,37% 

Spekuliantams Lietuvoje supirkus pašarinius grūdus, nebeliko kuo šerti gyvulių. reuters/scanpix nuotr. 

dėtų ir savikainą“, – sakė asociacijos 

„Lietuvos mediena“ 

direktorius Raimundas Beinortas. 

Anot jo, taip gali nutikti 

ir šiemet, o dėl patirtų 

sunkumų per pastaruosius 

dvejus metus bankroto bylos 

iškeltos 15 asociacijos narių, 

kurių keletas buvo ir, kaip 

asociacijos vadovas paste- 

Apyvarta 

540451,38 eur 

379,75 eur 

61510,14 eur 

2519,52 eur 

136,50 eur 

Šalt. spekuliantai.lt, 2011-01-20 duomenys 

bėjo, elitinių bendrovių. 

Kainų estafetė 

Lietuvos aprangos ir tekstilės 

įmonių asociacijos 

generalinio direktoriaus 

Gedimino Viškelio teigimu, 

tekstilės gaminiuose 70–80 

proc. savikainos sudaro žaliavos 

kaina. „Gamintojas turės 

Prekyba Vilniaus akcijų biržoje – didžiausias neigiamas pokytis per savaitę 

Nr. 

1 

2 

3 

4 

5 

Akcija 

įmonių grupė „alita“ 

„vilniaus degtinė“ 

„Linas“ 

Limarko laivininkystės kompanija 

„Lietuvos Jūrų laivininkystė“ 

labai mažą rezervą išlaikyti 

esamą kainą. O drabužių gamintojai 

turi daugiau laisvės 

– žaliava sudaro iki 50 proc. 

savikainos“, – teigė jis. 

Tiesa, daugelis šio sektoriaus 

bendrovių vis dar 

dirba pagal pernai sudarytas 

sutartis, todėl kainų šuolis 

gali pasijusti vasario–kovo 

Pokytis 

-6,00% 

-5,84% 

-2,88% 

-2,80% 

-2,56% 

mėnesiais, t. y. kinams, vieniems 

didžiausių medvilnės 

tiekėjų, grįžus po Naujųjų 

metų atostogų. Tuo tarpu 

neramumų šiandien jau 

kelia nutrūkęs medvilnės 

eksportas iš Indijos. Tokį 

sprendimą šalis priėmė, kai 

didelius medvilnės plotus sunaikino 

stichijos. 

Apyvarta 

10,53 eur 

2360,75 eur 

1442,85 eur 

4527,18 eur eur 

3517,20 eur 

Šalt. spekuliantai.lt, 2011-01-20 duomenys 

300 

žaliavų kainos 

250 

200 

150 

100 

50 

0 

žaliavų kainų 

indeksas 

(2005=100) 

„Nuo medvilnės itin priklausomos 

įmonės skambina 

pavojaus varpais. Medvilnė 

tapo deficitine preke, kainos 

išaugo tris kartus, o į estafetę 

pasileido ir kiti pluoštai, 

pavyzdžiui, vilnos kaina jau 

padidėjo du kartus“, – sakė 

G. Viškelis. 

Supirko medieną 

Medienos ir baldų pramonės 

atstovai teigia, kad medienos 

žaliavos kainos vidaus 

rinkoje jau padidėjo keliolika 

procentų, o spekuliantai 

pasirodė dar praėjusių metų 

lapkritį. Lietuvoje veikiančios 

šios pramonės šakos 

bendrovės medieną perka 

iš valstybinių miškų, o konkursas 

rengiamas dukart 

per metus. 

Tarptautinio valiutos fondo, Lietuvos pramonininkų konfederacijos duomenys 

energetinių išteklių 

kainų indeksas 

(2005=100) 

maistinių žaliavų 

kainų indeksas 

(2005=100) 

metalų kainų 

indeksas 

(2005=100) 

2005 12 

2006 05 

2006 06 

2006 09 

2006 12 

2007 05 

2007 06 

2007 09 

2007 12 

2008 05 

2008 06 

2008 09 

2008 12 

2009 05 

2009 06 

2009 09 

2009 12 

2010 05 

2010 06 

2010 09 

„Paskutinis konkursas 

vyko pernai, lapkričio mėnesio 

pabaigoje. Vyksta du 

konkursai – pusmetinis 

ir ilgalaikėms sutartims. 

Pirmasis sukuria kainą ateinančiam 

pusmečiui. Jo 

rezultatas – buvo nupirkta 

320 tūkst. kubinių metrų medienos 

ir pusę jos įsigijo ne 

gamybinės įmonės, o prekybinės, 

kurių investicija, kaip 

mes tarpusavyje šnekame, 

yra mobilusis telefonas ir 

lietuvių liaudies mašina 

„Audi 100“. Po kelių mėnesių 

ši mediena atkeliaus prie 

tų pačių fabrikų tik su 20 

proc. antkainiu“, – aiškino 

R. Beinortas. 

Jis įžvelgia dar vieną 

grėsmę: pernai Roterdamo 

žaliavų biržoje buvo pradė- 

»medvilnė tapo deficitine preke, kainos 

išaugo tris kartus, o į estafetę pasileido ir 

kiti pluoštai, pavyzdžiui, vilnos kaina 

jau padidėjo du kartus 

FAKTAI 

KAINOS 

• Remiantis pramoninkų lūkesčių 

indeksu, 62 proc. respondentų 

mano, kad žaliavų 

kainos pirmąjį šių metų ketvirtį 

didės, 32 proc. – nekis, o 6 

proc. teigia, kad jos mažės. 

• Į klausimą, ar didins galutines 

produkcijos kainas, 

teigiamai atsakė 40 proc. 

respondentų, 55 proc. mano, 

kad jos nekis, o 5 proc. tikisi 

mažėjimo. 

• Pramonės lūkesčių indeksas 

sudaromas apklausiant 130ies 

didžiausių apdirbamosios 

pramonės įmonių vadovus, 

gamybos ar ekonominkos ir 

finansų direktorius. 

tos kotiruoti medienos granulės, 

kaip kuro rūšis. „Galite 

įsivaizduoti, kur mus 

tai nuves, kai kūrenant medieną 

už vieną pagamintą 

kilovatvalandę bus galima 

uždirbti tiek pat, kiek kūrenant 

mazutu ar dujomis. Įsivaizduokite, 

kur ta mediena 

iškeliaus“, – sakė R. Beinortas. 

Nebeliko grūdų 

Spekuliantai pasidarbavo 

ir pašarinių grūdų rinkoje. 

Pernai bendras grūdų derlius 

Lietuvoje buvo apie 3,3 

mln. tonų, iš kurių po 1 mln. 

tonų buvo eksportuota ir 

sunaudota vidaus rinkoje, 

o likutį, manoma, supirko 

spekuliantai. Pastariesiems 

džiaugiantis didėjančiomis 

kainomis ir laukiant tinkamo 

momento sukauptas 

atsargas brangiai parduoti, 

gyvulių ir paukščių augintojai 

raunasi plaukus – sandėliuose 

baigėsi pašaras, o 

įsigyti naujo nėra kur. 

džiaugtis pavasariu 

dar anksti 

Praėję metai su savimi nenusinešė Europos valstybių 

finansinių problemų. Jas turėsime spręsti ir šiemet. 

Į pagalbą Europai atskubėjo Azijos valstybės. 

NAUrIS TreIGyS 

Spekuliantai.lt apžvalgininkas 

■Kai kuriomis vadinamosiomis 

PIIGS valstybėmis 

finansų rinkų žaidėjai 

pasitiki labiau nei anksčiau. 

štai Italija pasiskolino kelis 

milijardus eurų. 

Įdomus faktas, kad Italijos 

vyriausybės vertybinių 

popierių (VVP) paklausa 

buvo beveik pusantro karto 

didesnė nei pasiūla. 

Tiesa, „kreditoriai“ 

reikalauja ir didesnių palūkanų. 

Jos nėra labai 

žiaurios, kokios galėtų 

būti esant tokiai valstybių 

padėčiai – 3,67–5,06 proc., 

priklausomai nuo trukmės. 

Palyginti su Lietuvos mokamomis 

palūkanomis (šiemet 

išplatintų įvairios trukmės 

VVP ir iždo vekselių 

palūkanų vidurkis yra apie 

2,22 proc.) – tai labai daug. 

Lietuva dar turi skolinimosi 

„rezervą“ (valstybės 

skola dar konvergencijos 

reikalavimų rėmuose), o 

Italija jau dabar yra „nemoki“ 

– skaičiuojama, kad 

valdžios skola 2011 metais 

sudarys 120 proc. bendrojo 

vidaus produkto (BVP). 

Ispanija ir Portugalija 

teigia, kad joms nereikės 

paramos iš tam specialiai 

sukurto Europos Sąjungos 

paramos fondo. Analitikai 

primena, kad taip kalbėjo 

Graikija ir Airija, kol 

prisikalbėjo ir joms buvo 

suteikta fondo parama. Ši 

padėtis kiek kitokia. Matyt, 

šalims gali pavykti išsikapstyti 

iš „degančių“ bėdų, o 

N. Treigys: Kapitalų srautai 

gali suformuoti naujus 

kainų burbulus. 

ruslano kondratjevo nuotr. 

ilgainiui sutvarkyti ir visą 

ūkį. 

Taigi pirmosios atsigavimo 

kregždės lyg ir pasirodė 

PIIGS padangėse, bet 

džiaugtis pavasariu dar 

labai anksti. Bankinio sektoriaus 

problemos nesitraukia 

iš pirmojo plano. Kol tai 

nebus sutvarkyta, vyturiai 

dar ilgai ten nečiulbės... 

Todėl šioje šviesoje Europos 

centrinio banko (ECB) 

vadovo Jeano Claude’o Tricheto 

susirūpinimas didėjančia 

euro zonos infliacija 

įgauna naujų atspalvių. 

Kainas kelia ne atsigaunantis 

vartojimas, o kylančios 

žaliavų kainos. Prie kainų 

kilimo gali prisidėti ir probleminių 

valstybių obligacijų 

supirkimas. 

Negelbėsi valstybių – 

blogai, stabdysi infliaciją 

– stabdysi vartojimo atsigavimą. 

Gelbėti negalima 

stabdyti – pone J. C. Trichetai, 

padėkite kablelį tinkamoje 

vietoje. ECB vadovo 

dabar laukia sunkūs namų 

darbai. Beje, tai ne tik ECB, 

bet ir visos euro zonos bendras 

darbas. Palinkėkime 

jiems sėkmės. 

Kita problema, su kuria 

susiduria aprašomas regionas, 

tarptautinio kapitalo 

srautų judėjimas iš didelių 

pajamų valstybių į besivystančias 

(„emerging“) ir (ar) 

vidutinių pajamų valstybes, 

kurios turi gerai išplėtotas 

paskolų ir akcijų rinkas. 

Tai tarsi ir gerai, tokioms 

šalims daug lengviau atsigauti 

po krizės. Bet lazda 

turi du galus. Kapitalų srautai 

gali suformuoti naujus 

kainų burbulus, o turtingiausios 

valstybės priverstos 

mažinti ūkio augimo 

prognozes. 

Galbūt nereikia dėl to labai 

jaudintis, kaip tą daro 

Pasaulio bankas. Juk visais 

laikais pinigai judėjo iš žemos 

pajamingumo srities į 

aukšto pajamingumo sritį. 

Paskui pinigų srautą seka 

ir investuotojai. 

Todėl finansų rinkų žaidėjai 

daug atidžiau seka 

signalus iš ECB, kuris pirmiau 

nei JAV Federalinis 

rezervų bankas gali padidintini 

bazinę palūkanų 

normą ir taip apgręžti pinigų 

srautus. Jei tam nesutrukdys 

minėtos problemos, 

tą bus galima pamatyti palyginti 

greitai. 

Stebint euro ir dolerio 

poros grafiką, galima pastebėti, 

kad nuo metų pradžios 

euras bando atsigauti. Ir tai 

ne tik silpnėjančio dolerio 

padarinys, bet ir rinkos dalyvių 

pasitikėjimas PIIGS 

valstybių sugebėjimu suvaldyti 

problemas bei lūkesčiai 

dėl brangsiančio euro. Ir 

mums belieka tikėti geriausiu 

scenarijumi... 

»Negelbėsi valstybių – blogai, stabdysi 

infliaciją – stabdysi vartojimo atsigavimą. 

Gelbėti negalima stabdyti – pone J. C. Trichetai, 

padėkite kablelį tinkamoje vietoje

TINKLArAšTIS 

Paskutinis puslapis 31 

Ar tikrai išnyko 

Golfo srovė? 

Ne vienas didelius pinigus „stumdantis“ žmogus labai ramiai reaguoja į žinias apie euro zonos valstybių bėdas. 

Graikija, Airija, 

Portugalija, Ispanija 

– dėl jų dreba 

valstybių vadovai, 

virkauja ekonomikos 

apžvalgininkai. O koks nors 

vertybinių popierių ryklys 

ramiai išklauso, išsišiepia 

ir mintyse nesiliauja skaičiuoti. 

Viskas paprasta – galima 

uždirbti iš valstybinių 

vertybinių popierių vertės 

kritimo. Blogos naujienos 

judina rinką. Jei kalbėsime, 

kad, pavyzdžiui, Ispanijai 

blogai – jai ir bus blogai. 

Iždo obligacijos pavažiuos 

žemyn. 

Plačiai žinoma legenda 

apie vieną Londono bankininką 

(pavardė redakcijai 

žinoma), kuris paskleidė 

melagingą žinią, kad 1815 

metais Napoleonas sumušė 

britus prie Vaterlo. Akcijų 

rinka krito ir bankininkas 

susišlavė atpigusius popierius. 

Išklausęs blogą naujieną, 

apdairus žmogus pirmiausiai 

pagalvoja, kam tai gali 

būti naudinga. 

Neseniai pasklido žinia, 

kad Europą apšildanti Golfo 

srovė „sustojo“. Kodėl? Todėl, 

kad kažkas nutiko likviduojant 

2010 metais įvykusios 

katastrofos padarinius 

Meksikos įlankoje, kai į jūrą 

buvo pripilta tūkstančiai 

tonų chemikalų, turinčių 

sutirštinti iš dugne esančio 

gręžinio besiveržiančią 

»Jeigu europą artimiausiais dešimtmečiais 

padengs ledynai, visi keiks BP 

PIRKIMŲ VADOVO (-ĖS) 

Darbo pobūdis: 

Pirkimų skyriaus veiklos organizavimas; 

Bendradarbiavimas su paslaugų tiekėjais. 

Reikalavimai: 

Aukštasis išsilavinimas; 

Darbo patirtis komercijos skyriuje; 

Geri derybiniai įgūdžiai; 

Geri anglų ir rusų kalbos įgūdžiai. 

MAŽMENINĖS IR VERSLO 

BANKININKYSTĖS VADOVO (-ĖS) 


Esamų ir naujų paslaugų vystymas; 

Bankinių produktų pardavimai ir pardavimų organizavimas. 

Reikalavimai: 

Darbo patirtis banke, mažmeninės ir/arba verslo 

bankininkystės padalinyje; 


Nr. 3 

2011 m. sausio 24–30 d. 

naftą. Tas „kažkas“ pažeidė 

pusiausvyrą ir Golfo srovės 

jau nebėra. 

Užtat yra „British petroleum“ 

(BP). Ji ir Rusijos 

kompanija „Rosneft“ ketina 

apsikeisti akcijų paketais 

taip, kad abi taps viena kitos 

stambiausiais akcininkais. 

BP reikaliukai prasti dėl 

avarijos Meksikos įlankoje, 

o iš „Rosneft“ norėtų prisiteisti 

50 milijardų dolerių į 

bankrotą nuvaryta kompanija 

„Jukos“. 

BP akcijos ir taip smuko, 

o čia dar Golfo srovė. Jeigu 

Europą artimiausiais dešimtmečiais 

padengs ledynai, 

visi keiks BP. Keiks ir 

tuo atveju, jeigu paaiškės, 

kad kažkam tiktai pasivaideno, 

kad Golfo srovė išnyko. 

Pasivaideno kaip tik 

tuo metu, kai reikėjo „nusodinti“ 

BP. 

BP reikaliukai prasti dėl avarijos meksikos įlankoje. scanpix nuotr. 

CVO Recruitment klientas – vidutinio dydžio 

bankas pietų Rusijoje, savo veiklą plėtojantis pagal 

Europinius standartus bei planuojantis plėtrą, ieško: 

IT VADOVO (-ĖS) 


IT skyriaus veiklos organizavimas; 

Informacinių sistemų auditas ir vystymas; 

Saugumo kontrolė; 

Bendradarbiavimas su IT paslaugų tiekėjais. 

Reikalavimai: 

Informacinių technologijų aukštasis išsilavinimas; 

Vadovavimo banko IT padaliniui patirtis (būtų 

privalumas); 


KREDITŲ IR RIZIKOS 

VALDYMO VADOVO (-ĖS) 


Finansavimo principų laikymasis ir paskolų rizikos 

valdymas; 

Procedūrų kūrimas, diegimas ir kontrolė. 

Reikalavimai: 

Darbo patirtis banke, kreditų ir rizikos valdymo 

padalinyje; 


Įmonė siūlo: 

Galimybę aktyviai dalyvauti plėtojant bankinę veiklą; 

Apgyvendinimą ir apmokamas keliones į Lietuvą; 

Geras darbo sąlygas. 

Laukiame Jūsų CV el. paštu jurga.ovciarova@cvo.lt 

Telefonas pasiteiravimui: 8 5 2730638 

Konfidencialumą garantuojame.

ŠIAME NUMERYJE - Ekonomika.lt

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?