You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Nr. 3<br />
Nr. 3<br />
18 Užsienyje 2011 m. sausio 24–30 d.<br />
2011 m. sausio 24–30 d. Užsienyje 19<br />
Naujas ša<strong>lt</strong>asis karas<br />
Pakerėti Kinijos karinių pajėgų ir naujos partnerystės<br />
tarp jos kaimynių, dauguma apžvalgininkų pastebėjo,<br />
kad 2010-ieji turėjo naujo Ša<strong>lt</strong>ojo karo požymių.<br />
yUrIKO KOIKe<br />
Project-syndicate.org<br />
Bandymai nuraminti Kinijos<br />
siekius tapti Azijos hegemone<br />
– neįsivaizduojami.<br />
Turi būti imtasi realių priemonių,<br />
kad būtų išvengta<br />
šio regiono militarizacijos.<br />
Juk pagaliau Ša<strong>lt</strong>asis karas<br />
Azijoje nebuvo toks jau ir<br />
ša<strong>lt</strong>asis. Pirmiausia Kinijos<br />
pilietiniame kare, vėliau<br />
Korėjoje, Indonezijoje,<br />
Malaizijoje ir Indokinijoje,<br />
ypač Vietname, Ša<strong>lt</strong>asis<br />
karas siautėjo ne tik kaip<br />
ideologinė – propagandinė<br />
kova tarp konkuruojančių<br />
nepaprastųjų valstybių, bet<br />
pasižymėjo nuožmiomis, neretai<br />
brolžudiškomis kautynėmis,<br />
kurios nusinešė milijonus<br />
gyvybių ir sustabdė<br />
ekonomikos pažangą ir demokratizaciją.<br />
Atsisakydama pasmerkti<br />
neišprovokuotus Šiaurės<br />
Korėjos veiksmus, kai buvo<br />
paskandintas šalies laivas<br />
ir apšaudytos valstybei priklausančios<br />
salos, pateikdama<br />
savo pretenzijas Japonijos,<br />
Vietnamo, Malaizijos<br />
ir Filipinų salynams ir neseniai<br />
pareikšdama reikalavimus<br />
Indijai dėl Arunachal<br />
Pradešo provincijos, Kinija<br />
atskleidė savo neoimperinį<br />
pasipūtimą. Todėl nieko nestebina<br />
tai, kad Azijos diplomatiniame<br />
diskurse turėtų<br />
dominuoti „sulaikymas“.<br />
Neteisinga, bent jau kol<br />
kas, manyti, kad Kinijai sulaikyti<br />
būtina tokia formali<br />
struktūra, kokios reikėjo<br />
norint sulaikyti Sovietų<br />
Sąjungą. Sulaikymas buvo<br />
organizuojamas prieš sovietinį<br />
režimą, kuris buvo ne<br />
»Japonija jau<br />
nesidomi eksportu<br />
į europą ar šiaurės<br />
Ameriką, bet jos<br />
dėmesį patraukė<br />
žaliavų eksportas į<br />
Kiniją<br />
J. Koike teigimu, tokiu atviru kariniu<br />
imperializmu, kokį demonstravo<br />
Sovietų Sąjunga, Kinija retai kada<br />
pasižymi. Project-Syndicate.org nuotr.<br />
tik ideologiškai agresyvus<br />
ir įtvirtinantis kolonializmą<br />
Rytų Europoje, bet ir sąmoningai<br />
užsitvėrė nuo dalyvavimo<br />
pasaulio ekonomikoje.<br />
Šiandieninė Kinija – visai<br />
kitokia. Tokiu atviru kariniu<br />
imperializmu, kokį demonstravo<br />
Sovietų Sąjunga,<br />
Kinija retai kada pasižymi.<br />
Didysis Kinijos karo teoretikas<br />
Sun Tzu akcentavo<br />
psichologinį priešininko<br />
nusilpninimą.<br />
Dar svarbiau, Kinija atsisakė<br />
ekonominės autarkijos<br />
prieš tris dešimtmečius.<br />
Šiandien šalies ekonomikos<br />
ryšiai Azijoje yra giliai įsišakniję.<br />
Kinijos eksporto<br />
mašina – milžiniška. Ji susideda<br />
iš visos Azijos – Tailando,<br />
Malaizijos, Filipinų<br />
ar Indonezijos, taip pat turtingesnių<br />
valstybių, tokių<br />
kaip Singapūras, Taivanas,<br />
Pietų Korėja ar Japonija.<br />
Narystė Pasaulio prekybos<br />
organizacijoje padėjo<br />
įtraukti Kiniją į sudėtingą<br />
CV Yuriko Koike<br />
Nuo 1998 metų – Japonijos<br />
Liberalų demokratų partijos Vykdomosios<br />
tarybos pirmininkė.<br />
2003–2005 metais ėjo Japonijos<br />
aplinkosaugos ministrės<br />
pareigas.<br />
Azijos gamybos tinklą. Šie<br />
saitai buvo naudingi visiems.<br />
Per visą tris dešimtmečius<br />
besitęsiantį Kinijos<br />
augimą prekyba Rytų Azijoje<br />
išaugo labiau nei viso<br />
regiono prekyba su likusiu<br />
pasauliu. Tai rodo gilesnę<br />
integraciją. Kinijos augimas<br />
pakeitė Azijos prekybos<br />
srautų kryptis. Japonija<br />
jau nesidomi eksportu į Europą<br />
ar Šiaurės Ameriką,<br />
bet jos dėmesį patraukė<br />
žaliavų eksportas į Kiniją.<br />
Savo ruožtu ji importuoja<br />
galutines prekes iš Kinijos<br />
(tokias kaip biuro įranga ir<br />
kompiuteriai), kurios anksčiau<br />
atkeliaudavo iš JAV ir<br />
Europos. Turint omenyje,<br />
kad pusė visų 1,3 mlrd. Kinijos<br />
gyventojų ir toliau gyvena<br />
skurde, šalies tikslas<br />
– užtikrinti, kad tokie ekonomikos<br />
santykiai klestėtų<br />
ir toliau.<br />
Visą komentarą skaitykite<br />
www.ekonomika.<strong>lt</strong><br />
2006 metais – Premjero<br />
patarėja nacionalinio saugumo<br />
klausimais.<br />
2007-aisiais – Japonijos<br />
gynybos ministrė (pareigas ėjo<br />
54 dienas).<br />
ekonomikos augimui išlaikyti reikės<br />
dar daugiau skolintis. reuters nuotr.<br />
Kinijos ir<br />
Amerikos<br />
lenktynėse<br />
laimi pirmoji<br />
Praėjusią savaitę įvyko pirmasis dviejų didžiausių pasaulio<br />
ekonomikų šeimininkų susitikimas. Simboliška, kad prieš<br />
pat susitikimą paviešinto tyrimo duomenimis, JAV<br />
ekonomikos lyderės poziciją perleido Kinijai. Ar tikrai?<br />
INGrIdA mAČIULAITyTė<br />
ingrida.maciulaityte@ekonomika.<strong>lt</strong><br />
Barackas Obama<br />
ir Hu Jintao praėjusią<br />
savaitę,<br />
iškilmingai susitikę<br />
Ba<strong>lt</strong>uosiuose rūmuose,<br />
veikiausiai neaptarė JAV<br />
mokslininko Arvino Subramaniano<br />
tyrimo rezu<strong>lt</strong>atų,<br />
kurie žymi istorinį lūžį.<br />
Petersono instituto mokslininkas,<br />
nelaukęs, kol Kinija<br />
pateiks praėjusių metų<br />
rezu<strong>lt</strong>atus, apskaičiavo, kad<br />
2010-aisiais Kinija pagal perkamąją<br />
galią aplenkė JAV ir<br />
tapo didžiausia pasaulio ekonomika.<br />
Jo atlikto tyrimo<br />
duomenimis, 2010 metais<br />
Kinijos ekonomika sudarė<br />
Pasauliui reikia dar 100 trln.<br />
■Planuojamas pasaulinės<br />
ekonomikos augimas ateinantį<br />
dešimtmetį turės būti<br />
skatinamas papildomais 100<br />
trln. JAV dolerių skolos, teigiama<br />
Pasaulio ekonomikos<br />
forumo (PeF) pranešime.<br />
Teigiama, kad galima padvigubinti<br />
dabartinę skolą ir<br />
nedidinat naujos krizės rizikos.<br />
Mokslininkai perspėja, kad<br />
JAV mokslininkas apskaičiavo, kad pernai Kinija pagal perkamąją galią aplenkė JAV ir tapo didžiausia<br />
pasaulio ekonomika. project-syndicate karikatūra.<br />
14,8 trln. JAV dolerių, o JAV<br />
– 14,6 trln. dolerių. Tai paaiškėjo<br />
apskaičiavus valstybių<br />
perkamosios galios paritetą,<br />
rodantį, kiek konkrečios šalies<br />
valiutos reikia, kad būtų<br />
galima įsigyti tą patį prekių<br />
ir paslaugų rinkinį. Mokslininko<br />
skaičiavimais, per<br />
dešimtį metų Kinijos ekonomika<br />
didėjo vidutiniškai 10,3<br />
proc. ir šis rodiklis yra šešis<br />
kartus didesnis nei JAV.<br />
Vertina prieštaringai<br />
A. Subramaniano teiginius<br />
pirmoji paneigti suskubo<br />
valstybių vadovai turi būti atsargūs<br />
dėl per didelio kreditų<br />
kiekio, nes dėl to prasidėjo dabartinė<br />
krizė.<br />
,,Mūsų kišenės buvo perpildytos<br />
skolintais pinigais, o tai<br />
atvedė finansų sistemą prie<br />
žlugimo slenksčio, – teigiama<br />
ataskaitoje. Pasauliniai kreditų<br />
ištekliai per pastaruosius<br />
metus padidėjo nuo 57 trln. iki<br />
109 trln. dolerių.<br />
Kinija, kurios ekonomistai<br />
teigė, kad tokie rezu<strong>lt</strong>atai yra<br />
„iš fantastikos srities“ ir „visiškai<br />
ne apie Kiniją“.<br />
Pasaulio ekonomikos instituto<br />
Kinijoje vadovas Chenas<br />
Fengyingas tyrimą pavadino<br />
nemoksliniu ir teigė,<br />
kad Kinijai dar reikia daug<br />
nuveikti, kad aplenktų JAV.<br />
„Net jei Kinijos ekonomika<br />
pagal savo mastą vieną<br />
dieną pranoks JAV, vertinant<br />
bendrą ekonomikos svarbą,<br />
jos laukia dar ilgas kelias“, –<br />
agentūrai ,,Xinhua“ sakė Ch.<br />
Fengyingas.<br />
»Net jei Kinijos ekonomika vieną dieną<br />
pranoks JAV, vertinant bendrą ekonomikos<br />
svarbą, jos laukia dar ilgas kelias<br />
Vokietija<br />
padidino savo<br />
BVP augimo<br />
prognozę iki<br />
2,3 proc.<br />
aFp nuotr.<br />
FAKTAI<br />
KINIJA Ir JAV<br />
• Tarptautinio valiutos fondo<br />
duomenimis, JAV BVP<br />
sudarė 14,6 trln. dolerių, Kinijos<br />
BVP siekė tik 10,1 trln.<br />
dolerių.<br />
• Pasaulio bankas JAV BVP<br />
įvertino 14,2 trln. dolerių, o<br />
Kinijos – 9,1 trln. dolerių.<br />
• ,,Pwc“ raporte teigiama,<br />
kad Kinija ekonomiškai galingiausia<br />
pasaulio valstybe<br />
taps iki 2020-ųjų, o Indija<br />
JAV aplenks iki 2050 metų.<br />
• 2010-aisiais antrus metus<br />
iš eilės Kinija buvo didžiausia<br />
pagal pasaulio automobilių<br />
rinką.<br />
• Kinija pernai sukūrė greičiausią<br />
pasaulyje kompiuterį<br />
ir buvo pripažinta didžiausia<br />
energijos naudotoja pasaulyje.<br />
Tyrimo tikslumu abejoja<br />
ir Kinijos socialinių mokslų<br />
akademijos ekonomistas<br />
Yuanas Gangmingas, kuris<br />
teigia, kad Kinijos paskelbimas<br />
galingiausia leistų JAV<br />
daryti dar didesnį spaudimą<br />
šalies valiutai.<br />
Vis dė<strong>lt</strong>o JAV Jeilio universiteto<br />
profesorius Thirukodikavalas<br />
Nilakantas<br />
Srinivasanas įsitikinęs, kad<br />
tokių rezu<strong>lt</strong>atų neigimas Kinijai<br />
parankus.<br />
,,Mintis, kad Kinija lieka<br />
antra, turi privalumų, nes<br />
jos niekas taip aršiai nereikalauja<br />
prisidėti prie<br />
tarptautinių institucijų ar<br />
viešųjų gėrybių išlaikymo“,<br />
– ,,Financial Times“ teigė<br />
ekonomistas.<br />
Tiki Kinijos galia<br />
Kad Kinija yra didžiausia<br />
pasaulio ekonomika, tiki ir<br />
vis daugiau amerikiečių.<br />
Apklausų rezu<strong>lt</strong>atai parodė,<br />
kad 47 proc. JAV gyventojų<br />
mano, jog Kinija – didžiausią<br />
galią turinti pasaulio<br />
ekonomika. 31 proc. sakė,<br />
kad pirmoji tarp lyderių vis<br />
dar yra JAV.<br />
Per analogišką 2008 metais<br />
atliktą apklausą 41 proc.<br />
amerikiečių pripažino JAV<br />
kaip galingiausią pasaulio<br />
ekonomiką, o 30 proc. manė,<br />
kad galingesnė yra Kinija.<br />
Tačiau ekonomistai sutinka,<br />
kad jei Kinija pernai<br />
ir neaplenkė JAV, atsižvelgiant<br />
į jos ekonomikos augimo<br />
tempus, laukti liko<br />
nedaug.<br />
Padidino augimo prognozę<br />
■Vokietija padidino savo<br />
2011 metų ekonomikos augimo<br />
prognozę iki 2,3 proc.<br />
Prieš tai šalies ekonomikos<br />
ministerija prognozavo, kad<br />
ekonomika augs 1,8 proc.<br />
Šalies ekonomikos ministras<br />
Raineris Bruederle teigė,<br />
kad Vokietijos ekonomika ,,sugrįžo“,<br />
ir pridėjo, kad 2011-ieji<br />
bus „geri metai“.<br />
Berlynas spėja, kad vartojimas<br />
šiais metais padidės 1,6<br />
proc., kai 2010-aisiais jis pakilo<br />
0,5 proc. Pernai Vokietijos<br />
ekonomikos augimas siekė<br />
3,6 proc. ir tai buvo geriausias<br />
rodiklis nuo Vokietijos susivienijimo.<br />
Šiuo metu Vokietija po<br />
Kinijos yra antra pagal dydį<br />
pasaulio eksportuotoja ir ją<br />
giria dėl išaugusio pasaulinio<br />
prekių poreikio.<br />
TIK SKAIČIAI<br />
4<br />
7<br />
%<br />
%<br />
„NORDEA“ BANKAS PROGNOzUOJA<br />
ESTIJAI BEVEIK 4 PROc. EKONOMIKOS<br />
AUGIMĄ<br />
KOMPIUTERIJOS MILŽINĖS IBM PAJAMOS<br />
DIDĖJO 7 PROc.
Change language