You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
KIEKVIENĄ PIRMADIENĮ<br />
www.ekonomika.<strong>lt</strong><br />
AKCIJA!<br />
PRENUMERUOKITE SAVAITRAŠTĮ<br />
3 MĖN. 6 MĖN. 9 MĖN. 12 MĖN.<br />
58 Lt 106 Lt 167 Lt 194 Lt<br />
Per krizę Lietuvos ekonomika smuko<br />
apie 15 proc. Fotodienos nuotr.<br />
Atsitiesime tik 2014 metais<br />
■Lietuvos ekonomika pernai<br />
metais augo beveik 1,0<br />
proc. tempu, prognozuoja<br />
bankas „Finasta“.<br />
Anot jo ekspertų, praėję metai<br />
buvo Lietuvos ūkio nusistovėjimo<br />
metai. BVP pradėjo<br />
augti jau II ketv. Tačiau kol kas<br />
matyti tik pirmieji ekonomikos<br />
būklės gerėjimo ženklai. Palyginti<br />
su prieš krizę buvusiu<br />
Nr. 3<br />
2011 m. sausio 24–30 d.<br />
lygiu (atskaitos taškas – 2008<br />
metų I ketv.), visa Lietuvos<br />
ekonomika yra kritusi apie 15<br />
proc. 2011 metais bankas tikisi<br />
didesnio Lietuvos ekonomikos<br />
atsigavimo: vartojimas turėtų<br />
pagyvėti, bankai drąsiau skolins,<br />
o padėtis darbo rinkoje<br />
bent jau nusistovės. Optimistiniais<br />
vertinimais, prieš krizę<br />
buvusį lygį pasiektume tik<br />
2014 metų pabaigoje.<br />
Lietuvoje 15<br />
Viešiesiems pirkimams per metus<br />
išleidžiama apie 10 mlrd. litų. Fotodienos nuotr.<br />
Skaidrins viešuosius pirkimus<br />
■Siekiant viešųjų pirkimų<br />
skaidrumo ir efektyvesnės<br />
kontrolės, bus teikiamos<br />
Viešųjų pirkimų įstatymo<br />
pataisos.<br />
Jomis siūloma įvesti prievolę<br />
apie visus, net ir neskelbiamų<br />
derybų ar vidaus sandoriais vykdomus<br />
pirkimus skelbti viešai ir<br />
vykdyti juos tik gavaus Viešųjų<br />
pirkimų tarnybos (VPT) leidimą.<br />
Taip pat bus siūloma griežtinti<br />
atsakomybę už viešųjų pirkimų<br />
pažeidimus. Toks sprendimas<br />
buvo priimtas prezidentei Daliai<br />
Grybauskaitei susitikus su<br />
VPT bei Valstybės kontrolės ir<br />
Konkurencijos tarybos vadovais.<br />
Taip pat D. Grybauskaitė<br />
įsitikinusi, kad VPT turi būti ne<br />
Ūkio ministerijos padalinys, o<br />
nepriklausoma, depolitizuota ir<br />
savarankiška institucija.<br />
Su skaudama koja, atgniaužtu delnu<br />
Seniai užmiršome konstitucinę nuostatą apie nemokamą gydymą. Kitaip ir negali būti: kai sumažintas sveikatos<br />
apsaugos sektoriaus finansavimas, kai kurioms procedūroms reikalingas medžiagas gydymo įstaigos privalo pirktis<br />
pačios. Kokia išeitis?<br />
KAZImIerAS šLIUžAS<br />
kazimieras.sliuzas@ekonomika.<strong>lt</strong><br />
Prisimenate Vytauto<br />
Šapranausko siužetą<br />
apie gydytoją,<br />
pas kurį atėjo ligonis<br />
su skaudančia koja?<br />
Pirmiausia liepė atgniaužti<br />
delnus, o įsitikinęs, kad juose<br />
nieko nėra, paprašė palikti<br />
kabinetą. Žinoma, groteskiškas,<br />
tačiau visiškai įmanomas<br />
vaizdelis.<br />
Būta užuomazgų<br />
Neverta ieškoti, kas buvo<br />
susiformavusios kyšių tradicijos<br />
pradininkas. Tai<br />
būtų beprasmė diskusija<br />
apie vištą ir kiaušinį. Tačiau<br />
praktika tokia: norėdamas<br />
būti geriau apžiūrėtas<br />
ar paslaugytas, pacientas į<br />
gydymo įstaigą tuščiomis<br />
neina, o pastaruosius keletą<br />
metų to ir negalėtų daryti –<br />
kai kurios procedūros (rentgenas,<br />
elektrokardiograma,<br />
kraujo tyrimai ir pan.) daug<br />
kur jau oficialiai mokamos.<br />
Dar prisiminkime privačias<br />
gydymo įstaigas, kuriose už<br />
visas paslaugas susimokama<br />
oficialiai.<br />
Galime piktintis ir, matyt,<br />
būtume teisūs: kur dingsta<br />
įmokos „Sodrai“, Ligonių<br />
kasai, už ką kiekvienas per<br />
mėnesį mokame po 72 litus<br />
mistiškam sveikatos draudimui,<br />
jeigu dažnas nė karto<br />
per metus pas gydytoją nesilanko.<br />
Galima sutikti ir su tais,<br />
kurie teigia, kad uoliausi gydytojų<br />
lankytojai – pensininkai,<br />
todėl reikia būti vieningiems<br />
– kada nors ir už mūsų<br />
medicininį aptarnavimą<br />
mokės dirbantieji. Kita vertus,<br />
juk ir tų mūsų sunešamų<br />
litų dalis įstringa „Sodros“ ir<br />
valstybės biudžeto skylėse.<br />
Medicinos įstaigoms nedaug<br />
lieka. Vadinasi, reikia papildomų<br />
ša<strong>lt</strong>inių.<br />
Būta ir kitų pavyzdžių.<br />
Šviesios atminties draudimo<br />
bendrovės „Preventa“ ir<br />
„Ūkio draudimas“ klientams<br />
siūlė draustis gydymo išlaidų<br />
draudimu, kuris draudėjams<br />
apmokėdavo lovadienius,<br />
modernios medicinos paslaugos Lietuvoje prieinamos tik pasiturintiems ir darbdavių apdraustiems asmenims. aFp nuotr.<br />
nekompensuojamus vaistus,<br />
mokamas paslaugas. „Ūkio<br />
draudimas“ specialiai savo<br />
klientams net buvo sukūręs<br />
privačią medicinos tarnybą.<br />
Ši praktika mirė kartu su<br />
draudimo bendrovėmis.<br />
Kitur kitaip<br />
Prancūzija, Slovėnija, Vokietija,<br />
kai kurios kitos šalys,<br />
įvertinusios, kad nepajėgia<br />
gyventojams visiškai kompensuoti<br />
medicinos paslaugų,<br />
kartu su privačiomis<br />
draudimo bendrovėmis įvedė<br />
papildomą savanorišką sveikatos<br />
draudimą.<br />
Vokietijoje šis draudimas<br />
tapo darbdavių prievole pasirūpinti<br />
darbuotojų finansiniu<br />
saugumu užklupus ligai.<br />
Įpratę darbuotojų sveikatą<br />
apdrausti namuose, darbdaviai<br />
užsieniečiai taip elgiasi<br />
ir padaliniuose Lietuvoje.<br />
Pastebėję, kad sveikatos<br />
draudimas gali būti puiki<br />
darbuotojų motyvavimo priemonė,<br />
užsieniečių pėdomis<br />
ima sekti ir kai kurių moderniau<br />
tvarkomų lietuviško<br />
ir mišraus kapitalo įmonių<br />
vadovai.<br />
Tiesa, didesnė dalis darbdavių<br />
apdraudžia tik vertingiausius<br />
specialistus, nes šis<br />
draudimas, kol nėra paplitęs,<br />
kainuoja brangokai. Kita<br />
vertus, santykinai pigiau<br />
kainuoja apdrausti didesnį<br />
kolektyvą.<br />
Privatiems – ne<br />
„Esu laiminga, nes esu apdrausta<br />
sveikatos draudimu.<br />
Ištikus negalavimui, galiu<br />
eiti į bet kurią gydymo įstaigą<br />
– ar į valstybinę, ar į<br />
privačią – ir su savimi neturėti<br />
nė cento, nes už visas paslaugas<br />
sumoka draudikas“,<br />
– „<strong>Ekonomika</strong>.<strong>lt</strong>“ pasakojo<br />
Ernesta Dapkienė, „Lietuvos<br />
draudimo“ atstovė ryšiams<br />
su visuomene.<br />
»įpratę savo darbuotojų sveikatą apdrausti<br />
namuose, darbdaviai užsieniečiai taip elgiasi<br />
ir padaliniuose Lietuvoje<br />
Pasak jos, „Lietuvos draudimas“<br />
savo specialistų<br />
sveikatą draudžia jau ne<br />
pirmus metus, kiekvienąsyk<br />
paskelbia konkursą. Šį<br />
kartą sveikatos draudimo<br />
paslaugas bendrovė pirko iš<br />
„SEB gyvybės draudimo“.<br />
E. Dabkienė neabejoja, kad<br />
50–200 litų per mėnesį (pagal<br />
tai, kokios sutarties sąlygos<br />
sudaromos) šiam draudimui<br />
skirtų daugelis piliečių. Pats<br />
„Lietuvos draudimas“ šios<br />
draudimo rūšies fiziniams<br />
asmenims siūlyti neketina,<br />
nes Anglijoje, bendrovės savininkų<br />
šalyje, tokia praktika<br />
nevykdoma.“Artimiausiu<br />
metu fizinių asmenų sveikatos<br />
draudimo nesirengia<br />
siūlyti ir „If“ draudimo gru-<br />
pės filialas Lietuvoje, nors<br />
sėkmingai platina šios rūšies<br />
grupinį draudimą verslo klientams.<br />
„Pradėti tokį draudimą<br />
Lietuvoje dabar netinkamas<br />
metas. Tačiau dar svarbiau,<br />
kad kitos valstybės, kurios<br />
siekia efektyvinti sveikatos<br />
apsaugos sistemą ir skatina<br />
fizinių asmenų privatų sveikatos<br />
draudimą, su draudimo<br />
bendrovėmis pasidalindamos<br />
prisiimama rizika<br />
taip pat suteikia mokestinių<br />
lengvatų. Lietuvoje tokių<br />
produktų pateikimą rinkai<br />
galėtų paskatinti tik valstybės<br />
iniciatyva“, – neabejoja<br />
Žaneta Stankevičienė, „If“<br />
Lietuvos filialo vadovė.<br />
Aistės Rudžinskytės, Europos<br />
bendrovės „ERGO Life Insurance“<br />
Draudimo departamento<br />
direktorės, nuomone,<br />
„Šį klausimą turėtų išspręsti<br />
per artimiausius porą metų.“<br />
žirniai į sieną<br />
„Apie papildomo savanoriško<br />
sveikatos draudimo būtinybę<br />
Vyriausybei įrodinėjame jau<br />
gal 15 metų, bet valstybė jo<br />
nenori. Kiekviena partija,<br />
atėjusi į valdžią, rodo vis<br />
kitokią ir draudimo, ir sveikatos<br />
reformos sampratą.<br />
Kiekviena į savo programą<br />
įrašo mūsų mintis, bet kai<br />
reikia vykdyti, vis pradeda iš<br />
kito galo. Ir šį kartą reformą<br />
reikėjo pradėti nuo universitetinių<br />
ligonių, nuo analizės,<br />
o jie ėmė uždarinėti rajonines<br />
ligonines. Dėl papildomo<br />
sveikatos draudimo su draudikais<br />
buvome susirinkę pas<br />
buvusį sveikatos ministrą<br />
Algį Čapliką, o tik išgirdome,<br />
kad reikia pirma įvardyti<br />
teisingus paslaugų įkainius,<br />
riziką, kokią jų dalį reikėtų<br />
dalytis su valstybe. Jau netikime,<br />
kad kas nors kada<br />
nors pasikeis“, – piktinosi<br />
prof. Liutauras Labanauskas,<br />
Lietuvos gydytojų sąjungos<br />
prezidentas. Anot jo, nereikia<br />
kurti kažkokio lietuviško<br />
sveikatos draudimo. Pasaulyje<br />
tokia sistema sėkmingai<br />
veikia, reikia tik pasirinkti<br />
labiausiai Lietuvai tinkantį<br />
modelį ir – pirmyn.
Change language