Å IAME NUMERYJE - Ekonomika.lt

www.ek.lt 

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ 

R. Valiūnas: Didžiosios bendrovės 

K. Kuchalskis: Narkotikų cirkuliaciją 

pajudėjo į Lietuvą ir tai suteikia vilčių, 

Europoje daugiausia kontroliuoja turkų, 

kad šis procesas vyks toliau Plačiau 4–5 p. 

kurdų, nusikalstamos grupuotės Plačiau 4–5 p. 

PIRMADIENIS. 2010 LAPKRIČIO 15 D. NR. 7 (7) 

SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ PIRMADIENĮ 

www.ekonomika.lt 

ŠIAME NUMERYJE 

Dėl Songailų aferų 

tebeskauda galvas 

Laisvoji rinka – žiauri santvarka, užtat joje 

yra galimybė pasireikšti kūrybingai ir veikliai 

asmenybei. Netrukus šalyje atsirado ir pirmųjų 

PVM grobstytojų. Šį kartą „Ekonomika.lt“ 

skaitytojams – pažintis su Šiaulių garsenybėmis 

broliais Songailomis. 

Plačiau 12–13 p. 

Kibernetinėms atakoms 

Lietuva nepasiruošusi 

Paprastas vartotojas nepastebės, kad 

jo kompiuteris jau užkrėstas. Net ir pats 

įsilaužėlis gali nežinoti, kur yra apkrėstas 

kompiuteris, bet atėjus laikui duos visiems 

užkrėstiems kompiuteriams komandą. 

Lietuvoje apie 4 proc. kompiuterių jau 

užkrėsti botnetiniu virusu, Kinijoje – 10 proc. 

Tad Kinijai nebūtų sunku uždaryti ir Lietuvos 

išeigą į pasaulio tinklą. 


Prekybininkus masina 

europiniai pinigai 

Ūkininkai prekybininkus kaltina papildomais 

antkainiais, taikomais perkant techniką su 

Europos Sąjungos parama. 

ES struktūrinių fondų parama tapo išsigelbėjimu 

ne vienam ūkininkui, o verslūs lietuviai 

ir šioje srityje rado, kaip uždirbti vieną ar kitą 

papildomą tūkstantį. 

Plačiau 15 p. 

2015: 

Lietuvos vizija 

Lietuva po penkerių 

metų pasiryžusi 

tapti Šiaurės Baltijos 

regiono paslaugų 

centru, tačiau ar 

turime tam resursų? 

Volstritas, arba kaip 

vagiliauja turčiai 

Tai, kas vyksta Volstrite, primena ,,Aferos“, 

,,Itališko apiplėšimo“ ir ,,Oušeno vienuoliktuko“ 

stiliaus detektyvinį siužetą. 

Yra tik vienas skirtumas: klasikiniame apiplėšime 

vagišių būrelis vagia turčių – magnatų, 

stambių bankininkų ar kompanijų savininkų – 

pinigus, o Volstrite jie keičiasi vaidmenimis. 


Rinkos pokyčiai 

OMXR 

OMXT 

OMXV 

FTSE 

NSDQ 

N225 

395,48 

694,79 

400,47 

5815,23 

2555,52 

9861,46 

-0,84% 

+1,30% 

+0,78% 

-0,03% 

-0,90% 

+0,32% 

2010-11-11 duomenys 

Kaina 3 Lt 

Užs. Nr: 7 

Tiražas: 15 000 

■Vyriausybės planas 2015 metais 

tapti svarbiausia paslaugų 

teikėja Šiaurės Baltijos regione, 

panašu, nėra tik dar viena 

strategija: verslininkai mato 

valdžios užmačias, dalis jų jaučia 

naudą, tačiau, kaip visada, 

turime kur stengtis. 

„Čia daug kas priklauso nuo 

politinės valios, kuri formuoja 

impulsą. Valią išgirdome, jaučiame. 

Taip pat jaučiame tam tikrus 

žingsnius, tačiau, be abejo, jie 

dar nepakankami”, – sakė Lietuvos 

verslo konfederacijos „ICC 

Lietuvos“ prezidentas Valdas 

Sutkus. 

Jam antrino ir „LAWIN Lideikos, 

Petrauskų, Valiūno ir partnerių” 

vadovaujantis partneris, 

ir „Investuok Lietuvoje” valdybos 

pirmininkas Rolandas 

Valiūnas. 

Anot jo, kad ir kiek visiems 

būtų atsibodęs „Barclays” ir 

„Western Union” atėjimo į Lietuvą 

minėjimas, tai rodo, kad 

kryptingi Vyriausybės veiksmai 

duoda aiškių rezultatų. 


»D. Paukštė: „Laisvas 

asmenų judėjimas priimtas 

ne tam, kad emigruotum, 

o kad vyktum pasimokyti, 

padirbėti ir grįžti į savo šalį“ 

Plačiau 8 p.

Nr. 7 

2010 m. lapkričio 15–21 d. 

Redakcija 

3 

Ramūno Vaitkaus pieš. 

Glamūras ir biudžetas 

Žurnalo „Glamour“ surengtuose pasaulio moterų lyderių 

rinkimuose Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė laimėjo 

metų moters vardą ir nuvyko į JAV atsiimti prizo. 

T 

a proga vertėtų priminti, kad anglų kalbos žodžio 

„glamour“ pradinė reikšmė – užkeikimas, kuriuo 

kas nors apžavi aplinkinius. 

Glamūriškoji D. Grybauskaitė Kolumbijos universitete 

papasakojo apie Lietuvos patirtį kovojant su 

ekonominės krizės pasekmėmis ir nurodė, kaip 

reikia gaivinti pasaulio ekonomiką. Mūsų šalies 

vadovė teigė, kad globali krizė turi susilaukti ir 

globalaus atsako, todėl pasaulio valstybės privalo 

imtis bendrų priemonių, kad įveiktų ekonomikos 

iššūkius. „Bendros priemonės“ 

skamba gana neapibrėžtai. 

Jei būtų namuose, 

D. Grybauskaitė, aišku, nevengtų 

pasakyti, kurie pareigūnai 

dirba gerai, o kuriems 

geriau išsikraustyti stalčius 

ir apleisti postą. 

Manau, kad ir dėl pasaulio 

lyderių D. Grybauskaitei 

aišku, kurie dirba, o kurie 

tiktai vaidina. Tačiau negi 

dabar rodysi pirštais ir aiškinsi, kuriems reikia 

atsistatydinti. Juolab kad galingiausios pasaulio 

valstybės kapstosi iš krizės atskirai. „Bendrųjų 

priemonių“ nematyti. 

JAV paskelbė apie dar vieną krizės įveikimo planą 

– jau antrąjį nuo pasaulio finansų krizės pradžios. 

Abiem atvejais dolerių paimta „iš oro“. Per pirmąjį 

Federalinių rezervų sistema (FED) tiesiog 

pasakė, kad turi daugiau nei trilijoną naujų dolerių. 

Už juos supirko iš bankų mažai likvidžius, nuvertėjusius 

vertybinius popierius – vadinamuosius 

„toksinius aktyvus“. FED pasiėmė beveik bevertį 

»Pasaulyje, kur visi veikia 

sau, nelabai įmanomos 

bendros pastangos 

šlamštą, o bankai įgijo gražučių dolerių. 

Antrasis planas panašus į pirmąjį tuo, kad FED 

nusipirks JAV valstybinių obligacijų už 600 milijardų 

dolerių, kurie ir vėl paimti „iš oro“. Šįkart 

jie nukeliaus į Finansų ministerijos „spintutę“. 

Tikimasi, kad su milijardais valstybė nepuls bukai 

lopyti biudžeto deficito, o ims gaivinti ekonomiką 

– dalyti užsakymus į kairę ir į dešinę. 

Apie pastarąjį Amerikos „pučiamą“ gelbėjimo 

ratą Vokietijos finansų ministras Wolfgangas 

Schäuble pasakė nediplomatiškai: 

„JAV sutriko“. 

Pridurkime, kad nuo tokių 

dalykų gali sutrikti ir kiti. 

Pavyzdžiui, kaip į pinigų perkėlimą 

„iš oro“ į „spintutę“ 

reaguoja Lietuvos finansų 

ministrė Ingrida Šimonytė, 

kuri negali to padaryti? 

O aplinkybės juk verčia finansų 

ministrę iš kur nors 

prasimanyti pinigų. Apžavus 

skleidžianti Lietuvos prezidentė priekaištavo dabartinei 

Vyriausybei, kad ši per mažai traukianti 

pinigų iš „šešėlio“. I. Šimonytė atrado ne mažiau 

glamūrišką atsakymą – Tamsta vade, vienas milijardas 

iš šešėlio bus ištrauktas. 

Gal I. Šimonytę taip pat reikėtų apdovanoti? Už 

tai, kad ji Lietuvoje išrado „oro“ ir „spintutės“ 

analogą. Jį vadina „šešėliu“. Tačiau ar tai nereiškia, 

kad šiame „spintučių“ ir „šešėlių“ pasaulyje 

pasimetę visi? 

Kažin kokios gali būti sutrikusių Vyriausybių 

„bendros pastangos“, už kurias agituoja prezidentė? 

LEIDĖJAS 

UAB „Balsas.lt leidiniai“ 

Konstitucijos pr. 26, 08105 Vilnius 

Tel. (8 5) 203 10 80 

Faks. (8 5) 205 95 18 

info@ekonomika.lt 


ISSN 2029-543X 

čia jungiasi 

www.ekonomika.lt draugai 

VYR. REDAKTORĖ Eugenija Grižibauskienė 

AUTORIAI: Arūnas Brazauskas, Dailius Dargis, Leonas Grybauskas, 

Neringa Medutytė, Ingrida Mačiulaitytė, Martynas Pasiliauskas, 

Donatas Stravinskas, Mindaugas Samkus, Nauris Treigys, Ana Vengrovskaja. 

Savaitraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – 

leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos 

turinį neatsako. 

FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas 

KALBOS REDAKTORĖS Indrė Augustinavičiūtė, Laima Šiušaitė 

VYR. DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis 

DIZAINERIS Tadas Andrikis 

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS 

Mindaugas Simutis 

REKLAMOS IR KOMERCIJOS DIREKTORIUS 

Saulius Antanaitis 

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS 

(8 5) 203 10 82, (8 5) 203 10 86, reklama@balsas.lt 

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS 

Artūras Girdauskas 

BENDROVĖS DIREKTORĖ 

Aušra Kurtkutė 

Spausdino UAB „Respublika” spaustuvė 

Užsakymo numeris 7 Tiražas 15 000

Savaitės tema 

Nr. 7 

4 2010 m. lapkričio 15–21 d. 

NUOMONĖ 

»Vyriausybė veikia užsidariusi nuo verslo, 

nepakanka bendradarbiavimo su verslo 

asociacijomis, todėl ji dirba fragmentiškai. 

Be abejo, reikia pirmosios kregždės, jau 

turime investuotojų, todėl galime tikėtis, 

kad procesas įsibėgės 

Lietuvos verslo konfederacijos, ICC Lietuvos 

prezidentas Valdas Sutkus 

»Naudinga koncentruotis į aukštąsias 

technologijas. Turime nemažai perlų, tačiau 

negalima užmiršti vadinamųjų žemos 

pridėtinės vertės sektorių, kurie neabejotinai 

įneša didžiausią mokesčių ir BVP pyrago dalį. 

„Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė 

Optimistinė 2015-ųjų 

Lietuva po penkerių metų pasiryžusi tapti Šiaurės Baltijos regiono paslaugų centru, tačiau ar turime tam resursų? 

MARTYNAS PASILIAUSKAS 

martynas.pasiliauskas@ekonomika.lt 

Vyriausybės užsibrėžtas 

planas 

2015 metais 

tapti svarbiausia 

paslaugų 


panašu, kad nėra tik dar 

viena strategija: verslininkai 

mato valdžios užmačias, dalis 

jų jaučia naudą, tačiau, kaip 

visada, turime kur stengtis. 

„Čia daug kas priklauso 

nuo politinės valios, kuri 

formuoja impulsą. Valią išgirdome, 

jaučiame. Taip pat 

jaučiame tam tikrus žingsnius, 

tačiau, be abejo, jie dar 

nepakankami”, – sakė Lietuvos 

verslo konfederacijos 

„ICC Lietuvos“ prezidentas 

Valdas Sutkus. 

Jam antrino ir „LAWIN 

Lideikos, Petrauskų, Valiūno 

ir partnerių” vadovaujantis 

partneris, ir „Investuok Lietuvoje” 

valdybos pirmininkas 

Rolandas Valiūnas. Anot 

jo, kad ir kiek visiems būtų 

atsibodęs „Barclays” ir „Western 

Union” atėjimo į Lietuvą 

minėjimas, tai rodo, kad 



„Didžiosios bendrovės, 

kurios savo prekių ženklais 

gali pritraukti ir kitų rinkos 

dalyvių, pajudėjo į Lietuvą 

ir tai suteikia vilčių, kad šis 

procesas vyks toliau”, – teigė 

R. Valiūnas. 

Išteklių turime 

„Strategic Staff Solutions” 

direktorius Andrius Francas 

atkreipė dėmesį, kad 

didžiausias paslaugų sektoriaus 

variklis yra žmonės su 

aukštuoju išsilavinimu, o jų 

PASLAUGŲ EKSPORTAS (MLN. LITŲ) 

3500 

3000 

2500 

2000 

1500 

1000 

500 

0 

1981,11 

2009 m. 

I ketv. 

2421,66 2450,3 

2009 m. 

II ketv. 

2009 m. 

III ketv. 

Lietuvoje yra dvigubai daugiau 

nei Europos Sąjungos 

rodiklis, tačiau verta prisiminti, 

kad kiekybė nebūtinai 

reiškia kokybę. 

„Turime dvi prieštaraujančias 

žinutes. Kompetencijų 

ir atitinkamo lygio specialistų 

mums trūksta, tačiau 

investuotojai vis dėlto sugeba 

jų rasti”, – sakė ūkio ministras 

Dainius Kreivys. 

Anot jo, lietuviai yra puikūs 

inžinieriai, medikai, 

aukštųjų technologijų specialistai, 

tačiau turime sričių, 

kur kompetencijos vis dėlto 

trūksta. Tiesa, tiek valdžios 

atstovai, tiek verslininkai tikisi, 

kad šią spragą ištaisys 

aukštojo mokslo reforma ir 

ateinančių stambių vardų 

svari nuomonė koreguojant 

dabartines studijų programas. 

Tačiau vietinės įmonės 

skundžiasi, kad didžiųjų 

vardų pritraukimas į šalį su 

valstybės parama sukuria 

nelygias konkurencines sąlygas, 

bet R. Valiūnas sako, kad 

pritrauktos bendrovės savo 

paslaugas eksportuoja į užsienį 

ir vienintelė sritis, kur 

jos konkuruoja – žmogiškieji 

ištekliai. 

„Visi atėjusius paslaugų 

centrus sugretina, tačiau 

reikia atskirti, kad jie dirba 

skirtinguose sektoriuose ir 

jie visų darbuotojų „nesuvalgys“, 

nes tarpusavyje nekonkuruoja”, 

– sakė A. Francas. 

Reikia eksportuoti 

Pasak V. Sutkaus, per ekonominį 

bumą Lietuvos aukštųjų 

technologijų sektoriuje 

atsirado daug aukšto lygio 

specialistų, kurių dalis, užklupus 

sunkmečiui, neteko 

darbo. 

2009 m. 

IV ketv. 

Lietuvos banko duomenys 

2320,69 2235,65 

2010 m. 

I ketv. 

2881,89 

2010 m. 

II ketv. 

Ar galime tapti tokiu svarbiu finansinių paslaugų eksportuotoju kaip Londonas? Scanpix nuotr. 

„Akivaizdu, kad vidaus 

rinka auga nepakankamai, 

kad šie rezervai būtų išnaudoti. 

Jie šiandien arba turi 

dirbti mažiau kvalifikuotą 

darbą, arba reikia plėtoti paslaugų 

eksportą. 

Vyriausybė turi tam numatyti 

konkrečias priemones”, 

– sakė jis. 

Su tuo sutiko ir premjeras 

Andrius Kubilius: „Esame 

įdomių Rytų kaimynystėje ir 

turime matyti ne kokias paslaugas 

Lietuvos viduje vartosime 

ar ką gero galime sulaukti, 

bet kiek galime tapti 

paslaugas eksportuojančia 

ekonomika.” 

Anot D. Kreivio, Lietuvos 

rinka yra visiškai mažytė, 

palyginti su galimybėmis, 

kurių galima pasiekti už šalies 

sienų. R. Valiūnas mano, 

kad Lietuva turėtų koncentruotis 

į finansinių paslaugų, 

apskaitos, technologijų ir 

kitų panašių sektorių paslaugų 

eksportą. 

Rodo kliūtis 

Tiesa, siekiant išsikelto 

tikslo Lietuvai koją pakišti 

gali netinkama paslaugų sektoriaus 

infrastruktūra. 

„Dabar „Barclays” pašnibždomis 

kalba apie planus 

plėstis, tačiau jie neturės patalpų. 

Kas bus, jei plėsis ir 

„Western Union”, ir dar pritrauksime 

dešimtį? Statybų 

leidimas NT bendrovėms 

užims nuo 2 iki 5 metų, tad 

manau, kad jie gali nespėti”, 

– sakė R. Valiūnas. 

NT plėtros bendrovės 

»Kompetencijų ir atitinkamo 

lygio specialistų mums trūksta, 

tačiau investuotojai vis dėlto 

sugeba jų rasti

Nr. 7 


Savaitės tema 

5 

»Vyriausybė turi labai ambicingų tikslų: šiandien vienam 

gyventojui tenka per 9 tūkst. investicijų, 2015-aisiais tikimasi, 

kad bus 18 tūkst., o 2020 metais – 40 tūkst. Verta atsiminti, 

kad į užsienį eksportuojamos paslaugos nepritraukia daug 

investicijų 

Advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ 

vadovas ir partneris Rolandas Valiūnas 


FAKTAI 

•• 

D. Kreivys žada, kad iki 

2015 m. Vilniuje bus 20 paslaugų 

centrų, Kaune – 15, o 

Klaipėdoje – 10. 

•• 

Paslaugų sektorius Lietuvoje, 

neįskaitant statybų, finansinio 

ir viešojo sektoriaus, 

sukuria 50 proc. šalies BVP. 

•• 

Šiame sektoriuje dirba 

apie 50 proc. visų užimtųjų: 

antrąjį šių metų ketvirtį jame 

veikė per 45 tūkst. bendrovių 

ir dirbo 471,6 tūkst. žmonių. 

SAVAITĖS TOP 5 

„If“ uždirbo mažiau 

Per 3 šių metų ketvirčius 

draudimo bendrovė „If“ Baltijos 

šalyse uždirbo 44 mln. litų 

pelno – 38 proc. mažiau nei 

tuo pačiu laikotarpiu pernai. 

Taip pat įmonė pasirašė mažiau 

įmokų: per 9 mėnesius 

jų suma siekė 285,3 mln. litų 

– 15 proc. mažiau nei pernai, 

kai pasirašytos įmokos sudarė 

336,9 mln. litų. Iš viso per tą 

patį laikotarpį Lietuvoje bendrovė 

pasirašė 15 proc. mažiau 

įmokų nei pernai – 73,6 

mln. litų. Kaip pastebėjo „If 

P&C Insurance AS“ vykdomasis 

direktorius Andris Morozovas, 

pasirašytų įmokų sumažėjo, 

nes nukrito draudimo 

paslaugų kainos. 

„Finnair“ dirbo pelningai 

Suomijos aviakompanija 

„Finnair“ 3 šių metų ketvirtį 

dirbo pelningai. Įmonės veiklos 

pelnas – apie 145 mln. 

litų. Tuo pačiu laikotarpiu 

pernai bendrovė patyrė apie 

114 mln. litų nuostolių. Aviakompanijos 

apyvarta 3 ketvirtį 

išaugo 26 procentais ir pasiekė 

apie 1902,5 mln. litų. 

Bendrovės apyvarta Lietuvoje 

šių metų 3 ketvirtį, palyginti 

su tuo pačiu laikotarpiu 

pernai, padidėjo 2,64 procento. 

Populiariausi lietuvių 

maršrutai 3 ketvirtį buvo Helsinkis, 

Niujorkas, Londonas, 

Pekinas, Mančesteris, Torontas, 

Stokholmas, Delis, Honkongas, 

Šanchajus. 

Lietuviai vis dažniau renkasi brangesnius bilietus. Scanpix nuotr. 

Pervežė daugiau keleivių 

Keleivių pervežimo bendrovė 

„Lux Express“ per pirmuosius 

9 šių metų mėnesius 

pervežė 334 tūkst. keleivių 

– 18 proc. daugiau nei per tą 

patį laikotarpį pernai. Bendrovės 

pajamos per šį laikotarpį 

siekė 18,37 mln. litų – 14 proc. 

daugiau nei tuo pačiu metu 

2009 metais. Palyginti su 

praėjusių metų duomenimis, 

didžiausias keleivių srautas 

važiavo maršrutais Vilnius– 

Varšuva (307 proc.) ir Ryga– 

Sankt Peterburgas (35 proc.). 

Tarp Rygos ir Talino keliavo 22 

proc. daugiau keleivių, o tarp 

Vilniaus ir Rygos – 3 proc. 

Tikisi pritraukti bent 52,5 mln. litų 

„Hanner” valdybos pirmininkas 

Arvydas Avulis sako, 

kad viskas pasikeistų, jei 

pelno perinvestavimas būtų 

neapmokestinamas. 

„Premjeras daug važinėja, 

kviečia investuotojus, tačiau 

kur tie rezultatai, kad galėtume 

pradėti statyti biurus? 

Perinvestuojamas pelnas Estijoje 

neapmokestinamas. Tą 

patį padarykite Lietuvoje ir 

bendrovės investuos čia”, – 

siūlė jis. 

Lietuvos laisvosios rinkos 

instituto viceprezidentas 

Giedrius Kadziauskas 

atkreipė dėmesį, kad investuotojus 

baido itin griežtas 

Lietuvos darbo kodeksas. 

„Lietuva garsėja sovietiniu 

kodeksu, griežtu reglamentavimu, 

o tai nesuprantama 

kompanijoms, kurias norima 

kviestis”, – sakė jis. 

D. Kreivys sutiko, kad 

laisvumo reguliuojant darbo 

santykius reikia, tačiau „žinodamas, 

per kokius kraujus 

buvo išgimdyti esami pataisymai, 

aš šiandien sunkiai 

įsivaizduoju, kad mes galėtume 

per Seimą ir profsąjungas 

prakišti didesnį liberalizavimą 

šioje srityje”. 

Jaučia naudą 

„Re&Solution” generalinis 

direktorius Ričardas Čepas 

sako, kad, nepaisant 

trūkumų, užmojai tapti 

paslaugų centru jau duoda 

naudą. 

„Dalyvavome „Barclays” 

atėjimo į Lietuvą procese ir 

šiandien esame įrašyti į pasaulinį 

tarptautinių tiekėjų 

sąrašą. Man nebereikia bet 

kuriam kitam tarptautiniam 

klientui aiškinti, kad aš ne 

iš Afrikos, o tiesiog pasigirti, 

kad esu tame sąraše, ir visi 

klausimai, kurių būtų keliasdešimt, 

ir dar penki susitikimai 

atkrinta”, – sakė jis. 

R. Čepo bendrovė – vienas 

iš pavyzdžių, kaip paslaugas 

eksportuoti galima ir be valdžios 

pagalbos. „Susijungę 

su didele Švedijos bendrove 

nusprendėme perkelti buhalterijos 

departamentą, kurį 

sudaro apie 100 žmonių, į 

Lietuvą. Bus samdomi vietos 

žmonės, kurie dirbs su Skandinavijos 

įmonėmis ir teiks 

paslaugas eksportuodami, o 

mokesčius mokėsime Lietuvoje”, 

– teigė jis. 

R. Čepas sako, kad konkurencinės 

sąlygos Lietuvoje 

yra vienodos, kaip ir bet kurioje 

kitoje šalyje, ir laimi 

tie, kurie labiau nori, o tai 

pasiekti galima tik bendradarbiaujant 

verslininkams ir 

politikams. 

„Agrowill Group“ per viešą 

pirminį akcijų siūlymą Lenkijoje 

ketina pritraukti mažiausiai 

52,5 mln. litų, nes už vieną 

akciją tikisi gauti mažiausiai 1,5 

lito. Bendrovė pranešė, kad dėl 

įstatinio kapitalo didinimo akcininkai 

spręs lapkričio 17 dieną. 

Nominali naujai išleidžiamos 

akcijos vertė bus 1 litas. 

„Agrowill Group“ už akciją tikisi gauti 1,5 lito. Fotodienos nuotr. 

Keturi apdovanojimai 

Didžiojoje Britanijoje leidžiamas 

susijungimų ir įsigijimų 

rinkos žurnalas „ACQ 

Finance“ investicinį banką 

„SEB Enskilda“ išrinko Lietuvos 

metų finansų patarėju, 

metų investiciniu banku, 

metų susijungimų ir įsigijimų 

patarėju ir metų tarptautinių 

AB AGROWILL GROUP 

GENERALINIS DIREKTORIUS – 

ALGIRDAS PERECKAS. 

AKCININKAI (2010-08-30): 

„VRETOLA HOLDINGS LIMITED“ 

(25,12 PROC.), „VOLEMER HOL- 

DINGS LIMITED“ (20,97 PROC.), 

UAB „EASTERN AGRO HOLDINGS“ 

(12,79 PROC.), UAB „HERMIS CAPI- 

TAL“ (11,48 PROC.), LINAS STRĖLIS 

(7,42), KITI (22,22 PROC.). 

susijungimų ir įsigijimų sandorių 

patarėju. 

Visus įvertinimus bankas 

gavo už šių ir praėjusių metų 

sandorius. Žurnalas vertinimus 

atlieka apklausdamas 

rinkos specialistus, o jie tikrina, 

peržiūri ir susumuoja 

rezultatus.

6 

Lietuvoje 

Nr. 7 


LIETUVOS 

NAUJIENOS 

133 

VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ 

TEISIŲ APSAUGOS 

TARNYBOS DUOMENYS 

RODO, KAD VARTOTOJŲ 

SKUNDŲ DĖL STATYBŲ 

VIS DAUGĖJA. PER 8 ŠIŲ 

METŲ MĖNESIUS TARNYBA 

GAVO 133 RAŠYTINIUS 

VARTOTOJŲ SKUNDUS 

RINGAS 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos 

krikščionių demokratų frakcijos 

Seime seniūno pavaduotojas 

Kęstutis Masiulis: 

Sakote, kad praskolinome? Taip, 

skolos padidėjo, tačiau šalis nėra 

praskolinta. Lietuva su savo skolomis 

Europos Sąjungoje yra prie 

mažiausiai prasiskolinusių valstybių. 

Turime valios šias skolas atiduodi 

iki 2014 metų. 

Apie praskolintą Lietuvą 

Turime valios 

Liberalų ir centro sąjungos narys 

Žilvinas Šilgailis: 

Tikrai esame ne prie pačių 

mažiausiai prasiskolinusių Europos 

Sąjungoje. Iki 2014 metų nieko 

neatiduosite, bet kuris finansininkas 

pasakys, – kad tai, ką jūs pasakėte, 

yra visiškai nerealu. 

Visiškai nerealu 

Eltos nuotr. 


Lietuva serga 

priklausomybe nuo bankų 

Krizės nualinti smulkieji verslininkai jau parengė reikalavimą dėl nepriklausomo Lietuvą ištikusios krizės priežasčių tyrimo. 

EUGENIJA GRIŽIBAUSKIENĖ 

eugenija@ekonomika.lt 

Praėjusią savaitę užbėgdama 

už akių 

bet kokioms tyrimo 

išvadoms grupė 

ekonomistų rėžė iš peties: 

dėl kur kas gilesnės nei pasaulyje 

krizės Lietuvoje kalti 

skandinaviški bankai. 

Nusiplovė rankas 

Ekonomistas Vladimiras 

Trukšinas priminė, kaip 

ketverius metus iki krizės 

bankai bruko paskolas. Pasak 

jo, nebuvo galima pereiti 

Gedimino prospektu. Klestėjimo 

metais sėkmingiausiai 

paskolas daliję bankų vadybininkai 

buvo apipilami 

premijomis, kurios skatino 

ieškoti vis naujų aukų. Prasidėjus 

finansinei krizei, bankai 

nusiplovė rankas. Neva 

jie niekuo dėti, o paskolas 

ėmę žmonės – saiko neturintys 

gobšuoliai. 

Aktyvių klientų paieškų 

rezultatai: 2,5 karto išaugo 

įmonių, skolingų bankui, 

skaičius; žmonių skolininkų 

padaugėjo beveik 5 kartus 

(iki 764 tūkst.); net 55 proc. 

darbingų asmenų tapo priklausomi 

nuo bankų. 

Išgalvotas VILIBOR 

V. Trukšino teigimu, dėl palūkanų 

litais, prieš pat krizę 

padidintų 50 procentų, žmonės 

nepagrįstai bankams 

permokėjo per 1 mlrd. litų. 

2008 m. palūkanos jau esantiems 

ir būsimiems kreditams 

verslui bei žmonėms 

buvo padidintos trečdaliu. 

Tuomet ir kilo bankrotų cunamis 

ir nedarbo šuolis. 

„Kodėl buvo didinamos 

palūkanos? Aiškinta, kad 

padidėjo tarpbankinis nepasitikėjimas. 

Bet man visiškai 

vienodai, kas vyksta tarp 

banko A ir banko Z. Vėliau 

aiškinta, kad padidėjo nacionalinės 

valiutos, šalies 

skolinimosi, vėliau – pačių 

skolininkų rizika“, – bankų 

argumentus vardijo ekonomistas. 

Pasak jo, pačių bankų 

susigalvotas VILIBOR neatspindi 

realios bankų palūkanų 

rinkos. Visus metus jis 

viršijo bankų palūkanų nustatomą 

normą. 

„Palūkanos litais buvo 

kelis kartus didesnės už palūkanas 

eurais, – kaltinimų 

bankams negailėjo ekonomistas. 

– Todėl žmonės ėmė 

paskolas eurais. Tokių paskolų 

dalis viršijo 70 proc. 

Gauta paskola eurais buvo 

keičiama į litus, uždirbti litai 

keičiami į eurus paskolai 

grąžinti. Iš šių machinacijų 

per pusmetį bankai vien šiemet 

gavo 104 mln. litų pelno. 

»Kodėl Lenkija išvengė krizės? Todėl, kad 

paskolų prieaugis buvo gerokai mažesnis 

Ieškodami priežasties, kodėl Lietuva įklimpo į tokią gilią krizę, kai kurie ekonomistai kaltina Skandinavijos bankus. Fotodienos nuotr. 

Išimtis – tik diplomuotiems bedarbiams. Scanpix nuotr. 

Dovana tūkstančiui bedarbių 

■Aukštąjį išsilavinimą turintys 

bedarbiai galės pasinaudoti 

tik jiems skirta kvalifikacijos 

kėlimo programa, kad 

šiuo nedarbo metu neprarastų 

specialybės įgūdžių ir įgytų 

naujų kompetencijų. 

Bendradarbiaudama su Švietimo 

ir mokslo ministerija Lietuvos 

darbo birža pasirašė mokymų 

finansavimo sutartis su 

šešiolika aukštųjų mokyklų. 

Numatoma, kad iki 2011 metų 

pabaigos atnaujinti žinias ir įgyti 

papildomų kompetencijų universitetuose 

ir kolegijose galės 

per 1 000 darbo netekusių diplomuotų 

specialistų. Galimybę 

kelti kvalifikaciją bedarbiams, 

turintiems aukštąjį išsilavinimą, 

šiuo metu sudaro Kauno technologijos, 

Klaipėdos ir Mykolo 

Romerio universitetai bei 13 kolegijų. 

Aukštosios mokyklos kviečia 

pasirinkti iš įvairiausių sričių 

– nuo apskaitos, kompiuterijos, 

logistikos, verslo organizavimo 

ir verslo užsienio kalbos iki teisės 

pagrindų, finansų valdymo, 

slaugos, kaimo turizmo ir ekologinės 

gamybos. 

TIK SKAIČIAI 

14 

tūkst. 

3tūkst. 

KONKURENCIJOS TARYBA NUTARĖ PRIPAŽINTI 

BENDROVĖS „DAGRIS“ SKLEISTAS REKLAMAS 

KLAIDINANČIOMIS. PRIEŠ PASKELBDAMA AKCIJĄ, 

JI PAKĖLĖ PADANGŲ KAINAS. BENDROVEI SKIRTA 

14 TŪKST. LITŲ BAUDA 

UŽ VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO PAŽEIDIMĄ 

LIETUVOS RADIJO IR TELEVIZIJOS KOMISIJA UAB „BALTIJOS 

TV“ VADOVUI SKYRĖ 3 000 LITŲ BAUDĄ

Nr. 7 


Lietuvoje 

7 

Potencialūs investuotojai į AE teikė siūlymų 

■Potencialūs strateginiai 

investuotojai į naująją atominę 

elektrinę (AE) pateikė 

siūlymų, pranešė Energetikos 

ministerija. 

Koncesijos komisija, kuriai 

pavesta organizuoti strateginio 

investuotojo išrinkimo 

konkursą, ketvirtadienį susirinko 

į posėdį ir analizuoja 

gautus dokumentus. Strateginį 

investuotoją žadama paskelbti 

iki metų pabaigos. Pasak energetikos 

ministro Arvydo Sekmoko, 

akivaizdi pažanga Visagino AE 

projekte – gera naujiena Lietuvai 

ir regioniniams partneriams, kurie 

taip pat jau pateikė siūlymų 

dėl jų dalyvavimo atominės elektrinės 

projekte, teigiama ministerijos 

pranešime. 

Investuotoją žadama paskelbti 

iki metų pabaigos. Fotodienos nuotr. 

Lūkesčiai su 

optimizmo gaidele 

Drastiškas Lietuvos ūkio susitraukimas ir sudėtinga 

padėtis pagrindinėse šalies eksporto rinkose pernai 

gerokai pablogino šalies apdirbamosios pramonės padėtį. 

Tai buvo gera priemonė išstumti 

nacionalinę valiutą iš 

paskolų rinkos.“ 

Priklausomi nuo bankų 

Elektrėniškiai jungiasi prie 

G. Vagnoriaus partijos. Eltos nuotr. 

V. Trukšinas atkreipė dėmesį, 

kad bankai noriai skolino 

mažiausiai efektyviai 

veiklai – statybų sektoriui, 

sukuriančiam vos 50 proc. 

pridėtinės vertės. „Būstas 

naujų pinigų nesukuria. 

Buvo sukeltas pinigų badas, 

todėl Vyriausybei neliko kito 

kelio, tik skolintis“, – apibendrino 

jis. 

Ekonomistas siūlo taikyti 

bankams griežtesnę 

skolinimo politiką, o mums 

patiems mokytis gyventi iš 

savų, kad ir sunkiai uždirbamų 

pinigų. „Tada bankai 

patys ateis su gerais pasiūlymais. 

O mums laikas gydytis 

nuo priklausomybės 

bankams“, – įsitikinęs ekonomistas. 

Verslas nekaltas 

Finansų analitiko Stasio Jakeliūno 

nuomone, NT rinka 

buvo tapusi savotišku bankomatu. 

Visa rizika perkelta 

ant neprofesionalių rinkos 

dalyvių pečių. Kol galų gale 

sprogo privačios skolos burbulas. 

„Kodėl Lenkija išvengė 

krizės? Lietuvos statybos 

sektorius pernai patyrė 48 

proc. nuosmukį, o Lenkijoje 

buvo 5 proc. prieaugis. Paslaptis 

– bankų paskolų dinamika. 

Lenkijoje paskolų 

prieaugis buvo gerokai mažesnis“, 

– teigė jis. 

FAKTAI 

BANKŲ PASKOLOS 

TS-LKD paliko Elektrėnai 

■Nusivylęs Vyriausybės 

veikla ir ministro pirmininko 

Andriaus Kubiliaus neveiksnumu 

iš Tėvynės sąjungos- 

Lietuvos krikščionių demokratų 

partijos pasitraukė visas 

Elektrėnų skyrius, kuriame 

daugiau nei 100 žmonių. 

Jie prisijungė prie Gedimino 

Vagnoriaus vadovaujamos 

Krikščionių partijos. 

Elektrėniškiai teigia, kad juos 

gąsdina dabartinė Lietuvos ekonomikos 

situacija. „Pažvelgus 

į visą politinę situaciją plaukai 

S. Jakeliūno teigimu, per 

22 krizės mėnesius iš Lietuvos 

į pagrindinius bankus 

Skandinavijos šalyse iškeliavo 

per 10–12 mlrd. litų, o 

bendra paskolų suma sumažėjo 

20 proc. Tad natūralu, 

jog verslas Lietuvoje nustotas 

kredituoti. Jis šį procesą 

pavadino skandinaviškos 

„družbos” efektu. 

„Lietuvos bankas, kaip 

priežiūros institucija, taip 

pat prisidėjo prie krizės, – 

tvirtino jis. – Padaryta klaidų 

– paskolų ir įkeisto turto vertės 

rodiklis nenustatytas, minimalių 

pajamų rodiklį taip 

pat nustatydavo tik komerciniai 

bankai. Tad kam Lietuvos 

bankas reikalingas? Užsienio 

rezervus valdyti gali 

bet kuri maklerių įmonė.” 

Pasak analitiko, verslininkai 

ir gyventojai nėra atsakingi 

dėl krizės. Atsakingos 

komercinės finansinės ir valdžios 

institucijos. 

•• 

2007-aisiais bankų paskolų 

portfelis augo 5 mlrd. litų per 

ketvirtį. 

•• 

Dabar per ketvirtį jis sumažėja 

po 1 mlrd. 

•• 

55 proc. darbingų asmenų 

tapo priklausomi nuo bankų. 

piestu stojasi – kiek galima žaisti 

su Lietuvos ekonomika?“– skyriaus 

steigime kalbėjo elektrėniškių 

lyderis Henrikas Petrauskas. 

Susirinkimo dalyvių teigimu, 

Krikščionių partijos pirmininko 

ekonomisto G. Vagnoriaus siūlymai, 

kaip išbristi iš sudėtingos 

situacijos, yra priimtini ir realūs. 

„Mes pritariame Krikščionių partijos 

siūlymams didinti minimalią 

algą, mažinti pridėtinės vertės 

mokestį ir stabdyti didėjantį 

nedarbą bei emigraciją“, – sakė 

naujojo Elektrėnų skyriaus pirmininku 

išrinktas H. Petrauskas. 

A. Izgorodinas: vidaus vartojimas 

vis dar išlieka silpnas ir pažeidžiamas. 

Asmeninio albumo nuotr. 

ALEKSANDRAS IZGORODINAS 

Lietuvos pramonininkų konfederacija, 

analitikas 

Drastiškas Lietuvos ūkio 

susitraukimas ir sudėtinga 

padėtis pagrindinėse šalies 

eksporto rinkose pernai 

gerokai pablogino šalies 

apdirbamosios pramonės 

padėtį. Ryškus gamybos 

mastų ir pagamintos produkcijos 

kainų mažėjimas 

lėmė, kad, palyginti su 

2008 m., pernai apdirbamosios 

pramonės pardavimo 

pajamos sumenko beveik 

30 proc. Vis dėlto jau kurį 

laiką stebimas paklausos 

atsigavimas užsienio rinkose, 

su kuriomis šalies 

apdirbamoji pramonė yra 

stipriai susijusi (daugiau 

nei pusė šio sektoriaus 

pagamintos produkcijos 

eksportuojama), leido 2009 

m. antroje pusėje gerokai 

sušvelninti pardavimo pajamų 

nuosmukį, o šiais 

metais – pasiekti laipsnišką 

pardavimo pajamų didėjimą. 

2010 metų pirmąjį 

»Pasibaigus šiltajam 

orų periodui, vidaus 

vartojimą metų 

pabaigoje gali 

papildomai apriboti 

šildymo sezonas 

ketvirtį metinis pardavimo 

pajamų pokytis pirmą 

kartą po penkių ketvirčių 

iš eilės stebimo mažėjimo 

buvo teigiamas ir siekė beveik 

4 proc., o antrąjį šių 

metų ketvirtį apdirbamojoje 

pramonėje parduota 

penktadaliu daugiau produkcijos 

nei 2009 metų atitinkamą 

laikotarpį. 

Lietuvos pramonininkų 

konfederacijos atliekamas 

ketvirtinis šalies apdirbamosios 

pramonės lūkesčių 

tyrimas rodo, kad didžioji 

šio sektoriaus atstovų dalis 

metų pabaigos laukia su 

optimizmu – PLI reikšmė 

paskutiniam šių metų ketvirčiui 

siekia 57 punktus 

(indekso reikšmė, viršijanti 

50 punktų ribą, rodo, 

kad pramonėje vyraus augimo 

tendencijos). Tiesa, 

palyginti su ankstesniu ketvirčiu, 

ketvirtąjį ketvirtį 

optimizmas pramonėje 

šiek tiek išblėso – gauta PLI 

reikšmė yra 13 punktų mažesnė 

nei trečiąjį ketvirtį, 

kai ji siekė lygiai 70 punktų. 

Vis dėlto prastesni pramonės 

lūkesčiai metų pabaigoje 

nėra netikėtumas, nes 

paskutinis metų ketvirtis 

pramonėje tradiciškai 

būna vienas prasčiausių – 

reikšminga respondentų 

dalis laukia natūralaus sezoninio 

paklausos nuosmukio, 

kurį ypač stipriai pajus 

pieno gaminių gamintojai, 

silpnųjų alkoholinių gėrimų 

gamintojai ir metalų, 

mašinų bei įrenginių pramonės 

atstovai. Neigiamas 

sezoniškumas (t.y. sezoninis 

paklausos nuosmukis) 

šį ketvirtį bus ypač stiprus, 

o tai reikšmingai pakoregavo 

ir apdirbamosios pramonės 

lūkesčius. 

Kaip ir anksčiau, šį ketvirtį 

optimistines (nors 

šiek tiek prastesnes) apdirbamosios 

pramonės nuotaikas 

lemia dėl atsigaunančios 

užsienio paklausos 

vis labiau įsivyraujantys 

teigiami eksporto pokyčiai. 

LPK tyrime apklaustų 

įmonių vadovų nuomone, 

eksporto rinkos galutinai 

stabilizavosi ir akivaizdžiai 

atsigauna, o artimiausiu 

metu eksporto rinkose turėtų 

vyrauti stabilaus atsigavimo 

tendencijos. Tačiau 

vidaus vartojimas vis dar 

išlieka silpnas ir pažeidžiamas. 

Pasibaigus šiltajam orų 

periodui, vidaus vartojimą 

metų pabaigoje gali papildomai 

apriboti šildymo 

sezonas – tai skatins vartotojus 

dalį savo nedidėjančių 

pajamų skirti sąskaitoms 

už šildymą apmokėti ir 

apriboti kitų prekių vartojimą. 

Vis dėlto, palyginti 

su ankstesniu ketvirčiu, 

vadovų nuomonės apie vidaus 

vartojimo padėtį pagerėjo 

– dalis respondentų 

jau įžvelgia pirmus vidaus 

paklausos stabilizavimosi 

požymius. Tokie rezultatai 

liudija, kad nuo 2009 

m. antros pusės stebimas 

eksporto atsigavimas vis 

labiau riboja vidaus paklausos 

nuosmukį ir laikui 

bėgant (tikėtina, jau 2011 

m.) skatins laipsnišką ir 

nuosaikų vidaus vartojimo 

augimą.

Kitu žvilgsniu 

Nr. 7 

8 2010 m. lapkričio 15–21 d. 

D. Paukštė: 

imigracija 

turi būti 

kaip vaistas 

FAKTAI 

IMIGRACIJA ES 

•• 

Europos Sąjungoje gyvena 

501 mln. gyventojų, iš 

jų – 6,4 proc. gyventojų yra 

atvykę iš trečiųjų šalių. 

•• 

Daugiau kaip 5 mln. yra 

atvykę iš Afrikos, 4 mln. – iš 

Azijos, 3,3 mln. – iš Amerikos. 

•• 

Kiekvienais metais į ES atvyksta 

apie 1,5–2 mln. trečiųjų 

šalių piliečių. 

• • ES prieaugis – 1,8 mln., 

bet 80 proc. prieaugio yra 

trečiųjų šalių piliečiai. 

D. Paukštė: keistai skamba, kad lietuvių tauta – viena labiausiai išsilavinusių pasaulyje, o paskui tokiam vienam iš labiausiai išsilavinusių žmonių 

nėra darbo savo šalyje. Eltos nuotr. 

Lietuvoje vis garsiau kalbama, kad bedarbių skaičius nemažėja, o kvalifikuotų darbuotojų trūksta. 

Ekspertų teigimu, ši paradoksali padėtis verslininkus vėl skatins darbo jėgos ieškoti kitose šalyse. 

NERINGA MEDUTYTĖ 

neringa.medutyt@ekonomika.lt 

Migracijos departamento 

prie Vidaus reikalų ministerijos 

direktoriaus pavaduotojas 

Dainius Paukštė sako, 

kad Lietuva – tik baltas popieriaus 

lapas, šalies būklę 

palyginus su senosiomis ES 

šalimis. 

? 

Iš kokių šalių daugiausia 

atvyksta imigrantų? 

Šiuo metu didelių pokyčių 

nėra. 2008 metais tokių prašymų 

gyventi laikinai buvo 

daugiausia – apie 16 tūkst. 

Kas metus laikinąjį leidimą 

reikia atnaujinti ir po penkerių 

metų suteikiama teisė 

gyventi šalyje nuolatos. Šiuo 

metu Lietuvoje yra 31–32 

tūkst. žmonių, kurie turi leidimą 

nuolat gyventi. Gavus 

leidimą gyventi nuolatos su- 

teikiama teisė dalyvauti savivaldos 

rinkimuose. 

? 

Dėl kokių priežasčių teikiami 

prašymai? 

Daugiausia atvyksta iš 

šalių kaimynių. Iš Rusijos 

piliečių prašymų gauta 1 600, 

iš Ukrainos – 1 000, iš Kinijos 

– 256, JAV – 200, Indijos – 180. 

Prognozuojama, kad šiemet 

prašymų laikinai gyventi 

gali būti apie 10 tūkst. Užsieniečių 

teisinės padėties įstatyme 

numatyta apie trylika 

pagrindų atvykti į Lietuvą. 

Bet populiariausi – šeimų susijungimas, 

darbas, mokslai. 

2008 metais iš 16 tūkst. beveik 

10 tūkst. atvyko dirbti. Dabar, 

palyginti su 2008 metais, nėra 

nė pustrečio tūkstančio prašymų. 

? 

Kiek ir kokių specialistų Lietuvai 

trūksta? 

»ES prieaugis – 1,8 mln., bet 80 proc. 

prieaugio yra trečiųjų šalių piliečiai 

CV Dainius Petras Paukštė 

Gimė 1953 m. birželio 10 d. 

1971 m. baigė Vilniaus 21 

vidurinę mokyklą, 1980-aisiais 

Vilniaus universiteto Teisės 

fakultetą. 

1977–1986 m. – Vilniaus 

statybos remonto tresto juriskonsultas. 

1986–1990 m. – tresto profsąjungos 

komiteto pirmininkas. 

Socialinės apsaugos ir 

darbo ministras leidžia sąrašą 

specialybių, kurių labiausiai 

trūksta. 2008 metais 

tokių buvo 100, šiemet – 6. Keturių 

specialybių darbuotojų 

trūksta Klaipėdos kraštui 

– laivų suvirintojų, inžinierių. 

Visai Lietuvai trūksta 

tolimųjų reisų vairuotojų ir 

virėjų. 

Darbui laivuose specialistų 

buvo ieškoma iš pradžių 

buvusiose Sovietų Sąjungos 

respublikose, nes mūsų suvirintojai 

jau buvo išvykę. Bet 

ir ten šuliniui išsekus darbuotojų 

vežama iš Honkongo. 

1990–1998 m. – Lietuvos 

vietinio ūkio ir paslaugų darbuotojų 

profsąjungų federacijos 

pirmininkas. 

2000-ųjų kovo – spalio mėnesiais 

– Seimo narys. 

Nuo 2001 metų – Vidaus 

reikalų ministerijos Migracijos 

departamento direktoriaus 

pavaduotojas. 

? 

Kiek užsieniečių 

gyvena ES? 

ES populiacija – 501 mln. 

gyventojų, 6,4 proc. gyventojų 

nėra iš ES. Daugiau nei 

5 mln. – iš Afrikos, 4 mln. – iš 

Azijos, 3,3 mln. – iš Amerikos. 

Kiekvienais metais į ES 

atvyksta apie 1,5–2 mln. trečiųjų 

šalių piliečių. ES prieaugis 

– 1,8 mln., bet 80 proc. 

prieaugio yra trečiųjų šalių 

piliečiai. 

? 

Ar valstybė turi kokią nors 

naudą iš imigracijos? 

Darbdaviui gerai, nes jis 

išsprendžia savo problemą, 

bet tai gali pakenkti visai 

valstybei. Geriausia, kai 

randamas aukso trikampis 

– ir valstybei, ir darbdaviui, 

ir atvykusiam darbuotojui 

nauda. Lietuvoje tuoj nebus 

mokesčių mokėtojų. Daug 

geriau yra turėti savus darbuotojus. 

Pavyzdžiui, Izraelyje ir 

Honkonge darbdavys už atsivežtą 

darbuotoją sumoka 

užstatą. Valstybė naudoja 

šias lėšas žmogui integruoti. 

Išvykus darbuotojui, pinigai 

grąžinami darbdaviui. 

Imigracija turėtų būti kaip 

vaistas. Jei vaisto duodi per 

daug, vienoje vietoje pagydo, 

bet kitoje nugydo. Vokietija 

jau kalba, kad nepavyko integracijos 

procesai. Angela 

Merkel pakėlė rankas ir pasakė 

„blogai“. O aš sakau, 

kad gali būti ir gerai. Pažiūrėkite 

į totorius ir karaimus. 

Bet tam reikėjo 600 metų. 

? 

Lietuvoje bedarbių daug, bet 

nuolat kalbama apie darbo 

jėgą iš užsienio. Kodėl? 

Jei atlyginimai nedidės, 

žmonių trūko ir trūks. Jokios 

kitos šalies piliečiai taip 

neemigruoja, kaip lietuviai. 

Keistai skamba, kad lietuvių 

tauta – viena labiausiai išsilavinusių 

pasaulyje, o paskui 

tokiam vienam iš labiausiai 

išsilavinusių žmonių nėra 

darbo savo šalyje. 

Žmonės jau nuo antro 

kurso būna ragavę darbo, 

turi įgūdžių, o vėliau jiems to 

darbo nebėra. Dar nebuvo tokios 

kartos, kuri nesugebėtų 

dirbti. Gal jaunas žmogus 

gali pakovoti už save... Bet 

negi reikia tik vykdančių, o 

ne mąstančių? 

? 

Gal nėra blogai, kad vieni 

išvyksta, o kiti atvyksta? 

Gerai, bet svarbiausia, kad 

atvykėliai čia būtų laikinai. 

Ar normalu, kad 0,5 mln. tautiečių 

yra už Lietuvos ribų, 

kitos šalies tokios būklės nežinau. 

Manau, lietuviai turi 

gyventi Lietuvoje. Laisvas 


ne tam, kad emigruotum, o 

kad vyktum pasimokyti, padirbėti 

ir grįžti į savo šalį. 

NUOMONĖ 

Apie darbo jėgos migraciją 

Nereikėtų stengtis išgryninti tautos 

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius 

Danas Arlauskas: 

Imigracija vyks neišvengiamai. Tai rodo visa Europos Sąjungos 

patirtis. Paslaugos ir prekės juda laisvai, pasaulis globalus. 

Nereikėtų stengtis išgryninti tautos, nes istorija rodo, kad tai nieko 

gero neduos. Natūrali imigracija visoms didelėms tautoms buvo 

naudinga. Nematau nieko blogo. 

Svarbiausia – stabdyti emigraciją 

Seimo narys Dainius Budrys: 

Tikrai reikėtų neskubėti įsivežti darbuotojų iš kitų šalių. Visų pirma 

reikia skatinti mūsų vidaus rinką. Svarbiausia – stabdyti emigraciją. 

Kai susitvarkysime šalies viduje, nereikės ir darbo jėgos iš trečiųjų šalių. 


Eltos nuotr.

Diskutuokime 

Nr. 7 

10 2010 m. lapkričio 15–21 d. 

INBOX 

»Žinot, koks jausmas 

eiti į pokalbį, kai kišeneje 

nei cento. Turi vaizduoti 

pasitikintį, pristatyt save 

darbdaviui kaip tinkamiausią 

kandidaturą 

2010-11-10 15:12 Darbo paieška įsuka į užburtą ratą 

„Jei daugiau nei trejus metus 

žmogus nedirba, ketvirtais metais 

pašalpa būtų mažinama 

20 proc., penktais metais – 50 

proc., o po penkerių metų – visiškai 

nebemokama. Žinoma, aiškiau 

turi būti reglamentuojamos 

ir savanoriška veikla, talkos, ypač 

ūkyje, fizinio asmens galimybės 

sudaryti darbo sutartį“, – dėstė 

ministras. Štai tau bobute ir devintines. 

Nedirbu kelis metus, buvau 

keliuose simtuose pokalbiu. 

kazkoks uzburtas ratas. daznai ir 

talono neturiu uz ka nusipirkti, tai 

pesciomis i pokalbius tenka vaikscioti. 

Zinot, koks jausmas eiti i 

pokalbi, kai kiseneje nei cento. 

Turi vaizduoti pasitikinti, pristatyt 

save darbdaviui kaip tinkamiausia 

kandidatura. Taciau batai 

nusideveje, i kirpykla neturiu uz 

ka nueiti. Atimkit viska, pasalpa, 

gyvenimą...“ – leonidas 

GERIAUSI 


SKAITYTOJŲ KOMENTARAI 

Elvyra 

2010-11-10 22:26 

Bet juk ir „Rimi Lietuva“, ir 

„Palink“ iš esmės daro tą patį — 

stengiasi išlaikyti stabilias kainas 

savo pačių sąskaita. Tik skirtumas 

tas, kad jos to taip akivaizdžiai 

neafišuoja. Tai, manau, puikus 

„Maxima“ žingsnis savo vaizdo 

pirkėjų akyse gerinimo atžvilgiu. 

rusas 

2010-11-11 10:01 

na, veidas tikrai idomaus žmogaus. 

kiek dalykų apie žmogų gali 

pasakyti veido bruožai. tik vat iš 

mūsų grybauskaitės nelabai galim 

psresti kas ir kaip. visada sus avbo 

geležine kauke. mus parduos 

rusams, net antakis nekrustels. 

bum 

2010-11-11 09:58 

Is kur tokios sumos pinigu? 

lietuvoje dirbi ir nieko neuzdirbi, o 

cia milijardai ...net kraupu darosi 

pagalvojus.. 

Cha 

2010-11-10 15:15 

Nezinau, kokiais skaiciais jie 

remiasi, taciau maniskiai pinigus i 

Lietuvą siuncia ne oficialiai, o per 

ivairius kurjerius. yra specialios 

firmeles, kurios uz atitinkama mokesti 

pargabena pinigus i Lietuva. 

Ir kiti taip daro. taigi, sita suma 

reiketu gerokai padidinti. 

Klaidas 

2010-11-10 15:09 

Suskaiciavo pasaulio bankas 

emigrantu siunciamus pinigus, 

tai dabar vyriausybe tures 

koziri.neva, ko jus cia verkiat, kad 

neturit pajamu ir darbo. Stai is ko 

gyvenat. 

Jonas 

2010-11-11 11:19 

Šventa tiesa. Nuvažiuoji i remonto 

dirbtuves, tai paaiškėja, kad tavo 

mašina taip sugriuvusi, kad reikia 

į remontą investuoti automobilio 

kainą. 

kre 

2010-11-11 17:16 

Zinoma, kai gerai gyventi, kai 

nereikia apie nieka kita galvoti 

tik apie partijos pinigine. zinoma, 

pinigu niekam nera, bet pamtys 

tauta kaip atsiras lesu remti 

milijonieiru partijas. gal dar ir 

koki mokestį pridekime partiju 

remimo, pavyzdziui. kad tik jie visi 

nenubednetu per toki sunku ir 

astakinga ju, o nemusu gyvenime 

laikotarpi. as vat ivsykstu atostogauti. 

ir tikiusoi, kad visas sitas 

burbula,s viso sistos naujienos, 

kaip dumas isnyks is mano galvos 

ir grysiu i svaria ir normalia sali. 

Darbuotojų trūksta, bedarbių nemažėja 

■Lietuvos pramonininkų 

konfederacijoje visuomenei 

buvo pristatyta pasiūlymų, 

kaip bedarbius, piniginių 

socialinių pašalpų gavėjus 

grąžinti į darbo rinką. Vienas 

pagrindinių siūlymų – po 

penkerių metų turi būti 

nutraukta piniginė socialinė 

pašalpa. 

Socialinės apsaugos ir darbo 

ministras Donatas Jankauskas 

užsiminė ir apie naujo 

pobūdžio pašalpų sistemą. 

Jei tokia būtų patvirtinta, 

piniginė socialinė parama po 

penkerių metų būtų nebemokama. 

„Jei daugiau nei trejus 

metus žmogus nedirba, ketvirtais 

metais pašalpa būtų 

mažinama 20 proc., penktais 

metais – 50 proc., o po 

penkerių metų – visiškai 

nebemokama, – aiškino D. 

Jankauskas. – Jei asmuo nesusitvarko, 

socialinė parama 

bus užtikrinama jo vaikams. 

Žinoma, aiškiau turi būti 

reglamentuojamos ir savanoriška 

veikla, talkos, ypač 

ūkyje, fizinio asmens galimybės 

sudaryti darbo sutartį.“ 

Pusė bedarbių dirba 

Teigiama, kad net 54 proc. 

oficialių bedarbių gauna 

kitų su įvairia darbo veikla 

susijusių pajamų. 

Be to, anot D. Jankausko, 

padidinus minimalią mėnesio 

algą nuo 800 litų iki 900 

litų arba net iki 1 000 litų, 

atotrūkis tarp dirbančiųjų 

ir nedirbančiųjų būtų daug 

didesnis. 

„Atsirastų motyvas dirbti, 

taip pat mažėtų šešėlinių 

darbo santykių darbo rinkoje“, 

– kalbėjo ministras. 

D. Jankauskas siūlė peržiūrėti 

ir neapmokestinamo 

pajamų minimumo ribas piniginės 

socialinės paramos 

gavėjams. 

„Siūlome nelegalaus 

darbo įstatymo projekte numatyti 

ir sankcijų gyventojams, 

kurie įsidarbina nelegaliai, 

bei tiems, kurie gauna 

atlyginimus vokeliuose. 

POPULIARIAUSI 

www.ek.lt/video 

Net 54 proc. oficialių bedarbių gauna kitų su įvairia darbo veikla 

susijusių pajamų. AFP nuotr. 

Tačiau dėl tokio pobūdžio 

sprendimų visuomenė turėtų 

diskutuoti aktyviai“, – 

sakė D. Jankauskas. 

Ieškos svetur 

SAVAITĖS KLAUSIMAS 

„Jau kelerius metus siūlome 

vis mažinti socialines pašalpas, 

– politikų pasiūlymus 

komentavo verslininkas Jonas 

Karčiauskas. – Bet mūsų 

niekas negirdėjo. 

Visi mano, kad mes paisome 

tik savų verslo interesų. 

Bet mes ieškome sprendimo, 

kaip būtų geriau visai 

šaliai. 

Tačiau vis tiek nesutinkame 

su piniginės socialinės 

pašalpos nutraukimo tvarka. 

Na, kur matyta, kad penkerius 

metus žmogus nieko neveiktų 

ir tik gautų pašalpą. 

Kelis mėnesius, daugiausia 

pusmetį reikėtų mokėti pinigines 

socialines pašalpas. Ir 

minimalią algą didinti – tik 

politinis žingsnis.“ 

Anot J. Karčiausko, įmonėse 

trūksta darbuotojų ir 

vienintelė išeitis gauti darbo 

jėgos gali būti darbuotojų 

vežtis iš trečiųjų šalių. 

„Pirmus mėnesius į darbuotoją 

reikia investuoti, jį 

mokyti, – situaciją komentavo 

J. Karčiauskas. – Vadinasi, 

ir algos jam negalime 

mokėti didelės. 

O jam tai nepatinka, geriau 

gauti pašalpą ir nieko 

neveikti. Bet darbuotojų 

mums vis tiek reikia, teks 

Vyriausybės rengiama piniginė socialinė parama 

po penkerių metų būtų nebemokama. Ar tai padėtų 

sumažinti bedarbių skaičių? 

»Jei daugiau nei 

trejus metus žmogus 

nedirba, ketvirtais 

metais pašalpa būtų 

mažinama 20 proc., 

penktais metais – 50 

proc., o po penkerių 

metų – visiškai nebemokama 

tikriausiai jų ieškoti kitose 

šalyse.“ 

Nori dirbti 

Panevėžio darbo rinkos mokymo 

centro direktorius 

Valentinas Masilionis teigia, 

kad žmonės nori darbo: 

„Mūsų centre visi, kurie 

stengiasi įgyti specialybę 

arba kelti kvalifikaciją, suinteresuoti 

susirasti darbą, 

– sakė V. Masilionis. – Dažniausiai 

jie mokosi už savo 

pinigus, kai kuriems pusantro 

tūkstančio už pusmetį 

yra labai dideli pinigai. Kodėl 

tokie žmonės turi dirbti 

prastai mokamus darbus, jei 

turi žinių? Jie renkasi kitus 

kelius, todėl valstybėje yra 

tokie gąsdinantys skaičiai.“ 

čia jungiasi 

www.ek.lt draugai 

LANKOMIAUSI 


SAVAITĖS STRAIPSNIAI 

Moteris kaip 

akcinė bendrovė 

Moteris – ji labai panaši 

į akcinę bendrovę. Dar 

negimusi ji jau yra šimtaprocentinė 

savo motinos antrinė 

bendrovė. Jai gimus, jos 

akcijos paskirstomos viduje 

kontroliuojančios bendrovės, 

kurią mes vadiname šeima. 

Ž. Šilėnas: „Maxima” 

žengė įžūlų žingsnį 

Konkurentams skundžiantis, 

kad su didžiaisiais prekybos 

centrais kainomis neįmanoma 

konkuruoti, „Maxima” 

žengė įžūlų žingsnį. Paėmė ir 

pareiškė, kad tiekėjų branginamą 

produkciją kompensuos 

savo išlaidomis. Kitaip tariant, 

nesvarbu, kad tiekėjai didina 

kainas, „Maxima“ didėjimą 

padengs savo lėšomis! 

Jie laikomi 

kontrabandos 

banginiais 

Kad ir kaip norėtų kontrabandos 

bylose pagarsėję 

vyrai, tačiau jiems nepavyksta 

nusikratyti tamsaus praeities 

šleifo. 

Apie prieštaringai Lietuvoje 

vertinamus, iš kontrabandos 

milijoninius turtus susikrovusius 

veikėjus – vilnietį Vilių 

Karalių, tauragiškį Arūną 

Pukelį, pravarde Švinius, ir 

marijampolietį Raimondą 

Burbą, žinomą Raikino 

pravarde, – sklando legendos, 

mažų mažiausiai vertos storos 

knygos ir daugiausia – televizijos 

serialo siužetų. 

10 sparčiausiai 

kylančių rinkų 

BRIC (Brazilijos, Rusijos, Indijos 

ir Kinijos) šalių pagrindiniai 

indeksai per pastaruosius dešimt 

mėnesių pakilo 525 proc. 

Tik šiuo metu Amerikos birža 

užfiksavo kritimą. Pagal TVF 

prognozes ekonomikos augimas 

kylančiose rinkose šiais 

metais bus 3 kartus spartesnis 

nei išsivysčiusių šalių. 

Septyni signalai, kad 

akcijos gali nuvertėti 

Smulkiam investuotojui neretai 

būna sunku nujausti, kad 

bendrovės, kurių akcijų jis turi, 

gali susidurti su finansiniais 

sunkumais. Atskiri investuotojai 

neturi atitinkamų aukšto 

lygio instrumentų, su kuriais 

galėtų modeliuoti būsimus 

įmonių finansų rodiklius, o 

informacija, kuri juos pasiekia, 

jau seniai žinoma tos bendrovės 

atsakingiems darbuotojams, 

rašo wyborcza. biz.

12 

Tryliktas puslapis 

Nr. 7 


KRIMINALINĖS 

NAUJIENOS 

SAVAITĖS 

KRIMINALŲ 

TOP 3 

VILNIUS. Praėjusią savaitę 

Vilniaus apygardos teismas iškėlė 

bankroto bylą poilsines keliones 

organizavusiai bendrovei 

„Star Holidays“. Nuo jos bankroto 

nukentėjo 1 286 keleiviai, 

kuriems bendrovė liko skolinga 

1,7 mln. litų. Tų pačių akcininkų 

valdomai reguliarių skrydžių 

bendrovei „Star1 Airlines“ byla 

buvo iškelta dar spalio pabaigoje. 

Abiejų bendrovių skolos 

siekia apie 15 mln. litų. Bankroto 

bylas iškelti paprašė jų akcininkai 

„Star Team Group“. 

M ASKVA. Pirmadienį Pamaskvėje 

buvo sumuštas Žukovskio 

mieste leidžiamo vietos laikraščio 

„Žukovskije vesti“ žurnalistas 

Anatolijus Adamčiukas. Vyrui 

buvo sužalota galva. Dvi dienas 

prieš incidentą žiauriai buvo sumuštas 

kitas žurnalistas. Olegui 

Kašinui iš „Kommersant“ dėl 

patirtų traumų gydytojai turėjo 

dirbtinai sukelti komą. Medikai 

nustatė daugybę kūno ir galvos 

sužeidimų, tarp jų galvos 

smegenų sukrėtimą, kaukolės 

ir abiejų žandikaulių lūžius. Taip 

pat nustatytas atviras kojos lūžis, 

daugybė muštinių veido ir galvos 

žaizdų. 

EUROPOS SĄJUNGA. 

Europos Komisija nubaudė 11 

avialinijų už kartelinius susitarimus 

dėl krovinių vežimo oro 

transportu kainų ir saugumo 

mokesčių 1999–2006 metais. 

Bendrovėms skirta beveik 800 

mln. eurų baudų. Baudas gavo 

„British Airways“ (104 mln. 

eurų), „Air France“ (340 mln. 

eurų) ir SAS (70,2 mln. eurų). 

„Lufthansa“ taip pat dalyvavo 

kartelyje, tačiau nuo baudų 

buvo atleista, nes pati pranešė 

reguliuotojams. 

Iššvaistė per milijoną litų 

■Keturi Šiaulių banko Kauno 

filialo darbuotojai kaltinami 

pasisavinę ir iššvaistę 

per 1 mln. litų. Jų byla jau 

perduota teismui. Ikiteisminio 

tyrimo duomenimis, 

nusikalstamos veikos buvo 

daromos nuo 2008 metų 

pavasario iki rudens. 

Kaltinamasis V. R., būdamas 

banko Kauno filialo direktoriumi 

ir veikdamas su kitomis 

kaltinamosiomis banko 

darbuotojomis R. J. ir A. P., 

Reklamavosi 

klaidindami 

■Konkurencijos taryba 

(KT) nutarė pripažinti 

„Tele2“ skleistą reklamą 

„Daugybė telefonų už 0 

litų“, „Telefonai kainuoja 0 

litų“ klaidinama. 

Reklamoje nebuvo nurodyta 

papildoma informacija 

apie kitus vartotojams taikomus 

mokesčius ir buvo skelbiama, 

kad 0 litų yra pirmoji 

įmoka už telefoną. Bendrovei 

skirta 7 tūkst. litų bauda. 

Reklamoje buvo skelbiama, 

kad vartotojai pasinaudoję pasiūlymu 

už mobilųjį telefoną 

per septynis kartus pasisavino 

per 1,3 mln. litų ir iššvaistė per 

1 mln. litų. V. R., pasinaudodamas 

jam suteiktomis teisėmis, 

davė neteisėtus nurodymus 

banko darbuotojoms išrašyti 

pinigų priėmimo kvitus, nors 

pinigai nebuvo įmokėti, ir 

nurodė R. J. patvirtinti pinigų 

įmokėjimus. 

Tyrimas buvo pradėtas 

2008-ųjų gruodį gavus Šiaulių 

banko administracijos vadovo 

pareiškimą dėl Kauno filiale 

nustatyto pinigų trūkumo. 

„Tele2“ nubausta už klaidinamą 

reklamą. Eltos nuotr. 

mokės 0 litų, tačiau nebuvo 

skelbiama, kad reikės sudaryti 

dvejų metų judriojo telefono 

ryšio paslaugų sutartį ir jos 

galiojimo laikotarpiu mokėti 

mėnesinį telefono mokestį. 

Dėl Songailų 

Laisvoji rinka – žiauri santvarka, užtat joje yra galimybė pasireikšti kūrybingai 

ir veikliai asmenybei. Netrukus šalyje atsirado ir pirmieji PVM grobstytojai. 

DAILIUS DARGIS 


SIGITAS STASAITIS 


Vos Lietuvoje pasikeitė 

santvarka, 

apie iškart sužibusius 

šiauliečius 

Aleksandrą (58 m.) ir Ričardą 

(52 m.) Songailas pradėta kalbėti, 

kad broliai apsukrūs, 

turi geras galvas. 

Per suskaičiuotus mėnesius 

suklestėjo nedidelis 

Aleksandro verslas, o meno 

ekonomiką studijavęs Ričardas 

pasiekė Šiaulių dramos 

teatro vadovo postą. 

Limuzinai, puotos... 

A. Songaila buvo toli gražu 

ne stambiausias Šiaulių 

verslininkas, Aleksandras, 

daugiausia eksportavęs odos 

galanterijos prekių į Rusiją, 

pirmas mieste persėdo į įspūdingo 

dydžio amerikietišką 

limuziną „Lincoln“. 

Pirmieji nepriklausomybės 

metai, žinoma, verslininkams 

nebuvo rožėmis kloti. 

Vos ekonomika atsigavo, 

įsitvirtino litas, kai 1997 metais 

supurtė Rusijos krizė, ji 

turėjo įtakos ir Lietuvos ekonomikai. 

Daugelis komersantų, 

prekiaujančių su Rusija ir 

Baltarusija, susiveržė diržus, 

o broliai Songailos, atvirkščiai, 

atkuto. Amerikietišką 

limuziną Aleksandras iškeitė 

į mažesnį, bet prabangesnį 

„Mercedes-Benz“, o 

apie brolių taškymąsi pinigais 

restoranuose iki šiol 

sklinda legendos. 

„Prekės ant popieriaus“ 

Tikrosios Aleksandro ir 

Ričardo pajamos išlindo 

tik 1999-aisiais. Iki to laiko 

aplink save subūrę kelių 

patikrintų sėbrų grupę broliai 

bene pirmieji Lietuvoje 

grobstė PVM pagal sumaniai 

sukurtą mechanizmą. Brolių 

gaujos nariai, tarp kurių 

veikė ir A. Songailos dukra 

Ingrida Songailaitė, steigė 

komercijos firmas. 

PVM grobstytojų gaujos 

klastotuose dokumentuose 

buvo rodoma, kad gaujos 

įmonės viena kitai pardavinėjo 

ir į užsienį eksportavo 

vagonus piniginių, rankinių, 

mokyklinių kuprinių, taip 

pat kitokių plataus vartojimo 

prekių ir net kelias siuntas 

lengvųjų automobilių. Vėliau 

Finansinių nusikaltimų 

tyrimo tarnybos (FNTT) 

pareigūnai suskaičiavo, kad 

PVM grobstytojų gauja geriausiais 

savo laikais į užsienį 

per mėnesį fiktyviai 

eksportavo net iki 7 vagonų 

neegzistuojančių prekių. 

Už jas iš valstybės gautas 

PVM, aišku, jau būdavo realus. 

»Svetur fiktyviai eksportavo net iki 

7 vagonų neegzistuojančių prekių 

Siekė muitinės vadovo posto 

Sukčiai buvo ne tik sumanūs, 

bet ir atsargūs bei nepatiklūs. 

Pavyzdžiui, 1999 m. A. 

Songaila pažadėjo verslininkui 

K.M. pelningą darbą, padėjo 

suklastoti dokumentus 

ir banke apgaule gauti 120 

tūkst. litų paskolą, bet šiuos 

pinigus pasisavino, o K.M. į 

gaują nepriėmė. 

Nebaudžiami klestintys 

sukčiai taip įsijautė, kad 

1999-aisiais R. Songaila akiplėšiškai 

pateikė paraišką 

į konkursą Muitinės departamento 

direktoriaus vietai 

užimti! Kandidato visai ne- 

Lietuvos teisėsaugininkai jau 

vienuoliktus metus negali nubausti 

PVM grobstytojo A. Songailos – šis 

ir vėl slapstosi. „Akistatos“ archyvo nuotr.

Tryliktas puslapis 

Nr. 7. 

2010 m. lapkričio 15–21 d. 13 

Tarnautojų deklaracijos sukėlė įtarimų 

Kontrabanda 

„Omnitel” darbuotojas pasisavino 

7 mln. litų. Fotodienos nuotr. 

■„Omnitel“ darbuotojas 

kaltinamas pasisavinęs 

per 7 mln. litų. 

Spalį Vilniaus apygardos 

teismui buvo perduota 

baudžiamoji byla dėl 

didelės vertės svetimo turto 

pasisavinimo ir dokumentų 

suklastojimo šioje telekomunikacijų 

bendrovėje. 

Per tyrimą nustatyta daugiau 

kaip 660 nusikalstamos 

veikos epizodų. 

Kaip praneša Policijos departamentas, 

įtariamas darbuotojas 

per 2005–2006 metus 

pasisavino turto, kurio vertė 

viršija 7 mln. litų. 

Kaltinamasis buvo atsakingas 

už įmonės prekybos įgaliotinių 

darbo organizavimą, koordinavimą, 

kontrolę ir paimtų 

prekių atsiskaitymą klastodamas 

PVM sąskaitas-faktūras. 

Jis nurodydavo, kad parduodami 

mobilieji telefonai ir 

kitos prekės, tačiau faktiškai jų 

neparduodavo, o juos pasisavindavo. 

Tyrimas pradėtas dar 

2006 metais. 

Pareigūnai Vilniuje sulaikė jūrinį konteinerį iš Jungtinių Arabų 

Emyratų. Juo gabenta kvepalų kontrabanda, kurios suma siekia 

Deklaruota, kad konteineryje yra devynios tonos baldų aptaisų, keturios 

tonos skėčių ir kitų, tačiau jų bendra suma konteineryje tebuvo 

Praėjusią savaitę iš Panemunės kelio posto buvo pagrobtas vilkikas 

su kontrabandinėmis cigaretėmis, kurių pakelių skaičius siekė 

Bendra kontrabandinio krovinio vertė, įskaitant privalomus 

sumokėti mokesčius, yra 

12–13 tonų 

10 proc. 

285,5 tūkst. Lt 

2005 

1,87 mln. Lt 

aferų tebeskauda galvas 

baidė tai, kad laimėjus konkursą 

laukė patikrinimas 

melo detektoriumi. 

Beje, Ričardui ir čia sekėsi 

– jis vos keliais balais atsiliko 

nuo konkursą laimėjusio Valerijono 

Valicko. 

Gaujai epizodiškai talkino 

keli korumpuoti pareigūnai, 

tačiau tokių ryšių 

labai trūko, todėl eksporto 

dokumentų klastotėms nusikaltėliai 

išnaudojo šiaulietį 

Alvydą Vlasovą – nagingą 

antspaudų padirbinėtoją. Vėliau 

per kratą pareigūnai pas 

jį rado Šiaulių mero, Izraelio 

muitinės bei dešimtis kitų 

šalių institucijų spaudų. 

Plastinė operacija nepadėjo 

Siūlo galas, vedantis link 

antrus metus šešėlyje tūnančio 

tikrojo brolių verslo, užčiuoptas 

atsitiktinai. 

1999-aisiais Lietuvos ir 

Baltarusijos pasienyje muitininkai 

patikrino geležinkelio 

vagoną. Jis rastas visiškai 

tuščias, nors pagal dokumentus 

turėjo būti sausakimšas 

prekių, kurias viena su broliais 

Songailomis susijusi 

įmonė neva eksportavo į Baltarusiją. 

Pareigūnai ėmė kapstytis 

po fiktyvias eksporto įmones 

ir suiminėti jų vadovus, 

o gaujos įkvėpėjai broliai 

dingo. 

A. Songaila su dukra 

Ingrida pabėgo į Rusiją ir 

dvejus metus slapstėsi prisidengęs 

suklastotu Ukrainos 

piliečio pasu. Nusikaltėliui 

plastinės chirurgijos specialistas 

patempė veido odą – 

bėglį ne tik pajaunino, bet ir 

kiek pakeitė veido bruožus. 

2001-aisiais bėglys buvo 

susektas, jo suimti važiavo 

Rusijos ir Lietuvos kriminalistai. 

Šių atvykėlių rusiškai 

paklaustas, ar nėra policijos 

ieškomas ukrainietis, A. Songaila 

pareiškė esąs Lietuvos 

pilietis Aleksandras Songaila 

ir pateikė tikrąjį pasą. 

Kai bėglys iš antrankius 

išsitraukusio antrojo pareigūno 

išgirdo lietuvišką 

raginimą ruoštis kelionėn 

namo, iš netikėtumo net klestelėjo 

ant užpakalio. Atrodo, 

pogrindinis milijonierius 

slapstydamasis jautė nemažą 

įtampą – buvo numetęs nemažai 

svorio. 

Netrukus iš Vilniaus, kur 

slapstėsi, į Šiaulius atvažiavęs 

su sėbrais derinti gynybos 

planą į pasalą pakliuvo ir 

buvo suimtas R. Songaila. 

Kol PVM grobstytojų byla 

buvo tiriama, ėmė rastis daugiau 

sumaniųjų brolių sekėjų. 

Deja, Lietuvos teisėsaugininkai 

turėtų pripažinti, 

kad su 35 tomų Songailų gaujos 

byla nesusitvarkė. 

Keli teisiamieji buvo išteisinti, 

keli išvengė bausmės 

dėl senaties. 

»Teisėsaugininkai 

turėtų pripažinti, kad 

su 35 tomų Songailų 

byla nesusitvarkė 

Šiaulių dramos teatras gali didžiuotis – buvęs jo vadovas R. Songaila finansų 

sferoje surengė unikalų PVM grobimo benefisą, kuris baigėsi 35 tomų 

baudžiamąja byla. S. Stasaičio nuotr. 

FAKTAI 

•• 

Kaltės nepripažįstantys 

broliai 2004-aisiais buvo 

nuteisti, bet nuosprendžius 

skundė, bylinėjimasis užtruko. 

Baiminantis, kad bus 

pažeistos žmogaus teisės, 

A. Songaila raštu pasižadėjo 

nesislapstyti ir vėl buvo paleistas. 

Ir vėl pasislėpė. 

•• 

2009-ųjų liepą Aleksandrui 

nedalyvaujant Šiaulių apygardos 

teisme paskelbta, jog 

jis už apgaule įgytus per 0,9 

mln. litų Lietuvos biudžeto 

lėšų nuteistas kalėti 6 metus 

2 mėnesius. 

•• 

Daugiau PVM grobimo epizodų 

įvykdęs Ričardas Songaila 

įkalintas 7 metams. 

•• 

A.Songailos dukra 33 metų 

Ingrida Songailaitė pripažinta 

kalta su kitais nusikalstamo 

susivienijimo nariais apgaule 

įgijusi daugiau nei 580 

tūkst. šalies biudžeto lėšų. 

•• 

Jai teismas laisvę atėmė 3 

metams 7 mėnesiams. 

•• 

Keli kiti brolių pagalbininkai 

sulaukė švelnesnių bausmių. 

Visi nuteistieji įpareigoti 

atlyginti valstybei padarytą 

žalą, nors beveik nėra vilčių, 

kad jie pajėgs tai padaryti. 

Kai kurie PVM grobstytojų gaujos 

nariai jau nuteisti. Kaltinamuosius 

nuosprendžius išgirdo gaujos lyderio 

A. Songailos dukra I. Songailaitė ir 

Mindaugas Žalimas (teismo narve). 

„Akistatos“ archyvo nuotr.

Nr. 7 


Lietuvos naujienos 

15 

1,6 mln. 

BAUDA BUVO SKIRTA BENDROVĖMS 

„MOLLER AUTO”, „AUTOŪKIS” IR 

„AUTODINA” 

»Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas: 

„Reikia įrodymų, negalima taip drastiškai šnekėti. Paduotų juos 

ta įmonė į teismą ir kaip jie įrodytų, kad tą kainą tyčia pakėlė? 

Gal buvo kainų pakilimas rinkoje, o gal ir pakėlė” 


FAKTAI 

•• 

Lietuvos kaimos plėtros 

2007–2013 metų programai 

įgyvendinti 2010 metais skirta 

1,89 mlrd. litų. 

•• 

Paramai gauti pateikta 

per 112 tūkst. paraiškų, kurių 

bendra prašoma suma – 1,58 

mlrd. litų. 

•• 

Priemonei „Žemės ūkio 

valdų modernizavimas” šiemet 

pateikta per 2,7 tūkst. 

paraiškų, kurių bendra prašoma 

suma siekia 342,5 mln. 

litų. 

Didesnės biudžeto pajamos 

■Per dešimt šių metų mėnesių 

į valstybės biudžetą 

surinkta 12,111 mlrd. litų, tai 

849,9 mln. litų daugiau nei 

planuota. 

Finansų ministerija skaičiuoja, 

kad su Europos Sąjungos 

(ES) ir kitų užsienio šalių 

paramos lėšomis per dešimt 

metų buvo surinkta 15,639 

mlrd. litų. 

Daugiausia pajamų gauta 

iš pridėtinės vertės mokesčio 

– 6,357 mlrd. litų, o iš akcizų 

– 2,401 mlrd. litų. Pajamos iš 

pelno mokesčio siekė 823,1 

mln. litų, o iš gyventojų pajamų 

mokesčio – 2,697 mlrd. 

litų. 

Spalį įplaukos į biudžetą 

siekė 1,171 mlrd. litų, tai 30,7 

mln. litų daugiau nei prognozuota. 

Su ES ir kitų užsienio šalių 

paramos lėšomis surinkta 

1,206 mlrd. litų pajamų. 

„GetJar” rems JAV milžinas 

Anot ūkininkų, prekybininkai 

bando pasipelnyti iš ES paramos. 

Fotodienos nuotr. 



■Lietuvių įkurtą ir plėtojamą 

mobiliųjų programų 

portalą „GetJar” populiarins 

antra pagal dydį JAV 

mobiliojo ryšio operatorė 

„AT&T”. 

Ji pusšimtyje savo parduodamų 

telefonų modelių įdiegs 

greitąją prieigą prie portalo. 

Iš „GetJar” vartotojai programas 

parsisiuntė daugiau 

nei milijardą kartų. Daugiau 

parsisiuntimų turi tik „App 

Store” ir „Android Market”. 

Ne pirmas kartas, kai portalą 

populiarina stambus operatorius. 

Tai jau daro trečias pagal 

dydį JAV operatorius „Sprint”. 

Anot „GetJar”, dėl to bendrovės 

prekių pardavimas padidėjo 

iki 15 proc. 

Lietuvio Iljos Laurso valdoma 

„GetJar” yra pirmoji lietuviško 

kapitalo įmonė, esanti 

Silicio slėnyje JAV. 

Ūkininkai kaltina prekybininkus papildomais antkainiais, kurie taikomi 

perkant techniką su Europos Sąjungos parama. 

MARTYNAS PASILIAUSKAS 

martynas.pasiliauskas@ekonomika.lt 

Europos Sąjungos 

(ES) struktūrinių 

fondų parama tapo 

išsigelbėjimu ne 

vienam ūkininkui, tuo tarpu 

verslūs lietuviai ir šioje srityje 

rado kaip uždirbti vieną 

ar kitą papildomą tūkstantį. 

Štai keli ūkininkai „Ekonomika.lt” 

skundėsi, kad prekybininkai, 

sužinoję, jog perkama 

žemės ūkio technika 

yra iš dalies finansuojama 

ES lėšomis, iškart kilstelėdavo 

kainas. 

30 tūkst. litų antkainis 

Tomas Davainis Rokiškio rajone 

turi 400 ha valdas ir Lietuvoje 

augina retos veislės 

beragius ilgaplaukius mėsinius 

galvijus – galovėjus. Pasinaudojęs 

Lietuvos kaimo 

plėtros programos priemone 

„Žemės ūkio valdų modernizavimas” 

įsigijo nemažai 

technikos, tačiau pateikti komerciniai 

siūlymai dėl vieno 

krautuvo jį nustebino. „Palyginus 

komercinius siūlymus 

Lietuvoje ir Vokietijoje, buvo 

akivaizdu, kad krautuvas 

Lietuvoje buvo 30 tūkst. litų 

brangesnis”, – sakė jis. 

Ūkininkas bandžiusios pasipelnyti 

bendrovės pavadinimo 

neatsiminė ar nenorėjo 

prisiminti, tačiau pripažino, 

kad prekybininkai neslėpė 

savo užmačių. „Jie patys pasakė, 

kad vis tiek ES pinigais 

mokėsime, tad koks mums 

skirtumas”, – sakė T. Davainis. 

Su panašia situacija susidūrė 

ir Algis Raubickas iš 

Akmenės rajono. Ūkininkas 

turi per 50 hektarų žemės ir 

apie 100 galvijų. Maždaug 

prieš penkerius metus A. 

Raubickas pasinaudojo priemone 

„Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas” 

ir taip pat atkreipė 

dėmesį į prekybininkų norus 

užsidirbti. 

„Jeigu perki už savus pinigus 

– vienokia kaina, o kai su 

projektu – kaina išsipučia ir 

permoki 2–6 tūkst. litų. Kodėl 

įmonės piktnaudžiauja, kai 

naudojami ES pinigai?” – 

piktinosi A. Raubickas. 

Kaltinimus atmeta 

Tuo tarpu Adomas Balsys, 

vienos didžiausių šalyje žemės 

ūkio technika prekiaujančių 

bendrovių „Lytagra” 

vadovas ir pagrindinis akcininkas, 

tokius teiginius vadino 

neteisingais. 

„Logikos nematau, juk žinote, 

kokia konkurencija Lietuvoje 

– siūloma apie 12–14 

užsieninių traktorių, o pirkėjų 

tėra saujelė. Kai tokia 

pasiūla, o pirkėjų mažai, kaip 

prekė gali būti brangesnė?” – 

klausė jis. 

A. Balsys atmetė kartelinių 

susitarimų tarp prekybininkų 

tikimybę: „Konkurencija 

tokia, kad nežinau, kaip 

būtų įmanoma susitarti. 

Šalyje yra 103 tiekėjai, kurių 

prekės ir paslaugos kompensuojamos 

iš ES fondų.” 

Taip pat jis tikino, kad 

neįmanoma taip pasipelnyti 

iš ūkininkų, nelabai išmanančių 

situaciją. „Padėties 

šeimininkas yra ūkininkas. 

Jiems suvokti situaciją lengva: 

pasiimi penkis komercinius 

pasiūlymus ir per 

valandą išstudijuoji, kuris 

naudingesnis”, – teigė „Lytagros” 

vadovas. 

Kalbų būta 

Seimo Kaimo reikalų komiteto 

pirmininkas Edmundas 

Pupinis pripažino girdėjęs 

kalbų apie šią problemą, 

tačiau konkrečių įrodymų 

neturi. „Tų istorijų girdėjau 

anksčiau, – sakė jis, – tačiau 

šiuo metu negalima tvirtinti, 

kad tikrai yra susitarimų 

norint išlaikyti kainas. Konkurencija 

yra ir galiausiai jei 

neperki vienos rūšies, perki 

kitą.” 

E. Pupinis tvirtino, kad dalis 

senesnių ūkininkų džiaugėsi, 

esą pirkdami brangią 

techniką, kompensuojamą 

ES pinigais, sugebėjo nusiderėti 

didelę pinigų sumą. 

Lietuvos ūkininkų sąjungos 

pirmininkas Jonas 

Talmantas nebuvo atviras. 

„Būna, pašnekame, kad parama 

mums sumažėjo, kad 

kainos buvo pakeltos, – kalbėjo 

jis, – tačiau nedrįsčiau 

lengvai pasakyti, kad kainas 

pakėlė įmonės. Reikia įrodymų, 

negalima taip drastiškai 

šnekėti. Gal buvo kainų 

pakilimas rinkoje, o gal ir 

pakėlė.” 

»Jie patys pasakė, 

kad vis tiek ES 

pinigais mokame, 

tad koks mums 

skirtumas 

„GetJar” mobiliųjų programų portalas yra trečias pasaulyje. 

AFP/Scanpix nuotr. 

3 mlrd. litų iš emigrantų 

■Remiantis Pasaulio banko 

ataskaita, 2010 metais į 

Lietuvą emigrantai perves 

apie 3,025 mlrd. litų. 

Ataskaitoje rašoma, kad 

Lietuvoje emigrantų skaičius 

siekia 440,4 tūkst. ir tai sudaro 

13,5 proc. visų šalies gyventojų. 

Populiariausios šalys, į kurias 

vyksta lietuviai, yra Rusija, Lenkija, 

Didžioji Britanija, Airija, 

JAV, Ispanija, Izraelis, Vokietija, 

Latvija ir Kanada. 

Latvijoje buvo užfiksuota 

272,6 tūkst. emigrantų, 12,2 

proc. visų šalies gyventojų. 

Jie atgal į savo valstybę 2010 

metais perves 1,607 mlrd. litų. 

Estijoje emigrantų skaičius yra 

169,5 tūkst., tai sudaro 12,7 

proc. visų šalies gyventojų. Estų 

emigrantai į savo šalį per šiuos 

metus išsiųs 855 mln. litų. Šiemet 

emigrantai pasaulyje iš 

viso perves 62,5 mlrd. litų. 

Iš Lietuvos emigravo 13,5 proc. šalies gyventojų. Fotodienos nuotr.

16 

Užsienyje 

Nr. 7 


Kas mokės už 

,,žaliąją ekonomiką”? 

Finansavimas yra esminė pasaulinio atsako 

į klimato kaitą dalis. 

Didžiojoje Britanijoje bedarbio pašalpas gauna 

1,473 mln. žmonių. Scanpix nuotr. 

Britai be darbo nesėdės 

■Britanijos žiniasklaida skelbia, kad šalies Vyriausybė 

rengia reformų socialinėje srityje paketą, kuris 

palies bedarbio pašalpas gaunančius piliečius. 

Po reformos piliečiai, kurie per pusę metų nesugebės 

susirasti darbo, turės keturias savaites nemokamai dirbti 

viešuosius darbus, pavyzdžiui, rinkti šiukšles, šluoti gatves 

arba remontuoti mokyklų pastatus. 

Jei žmogus atsisakys dirbti, iš jo bus atimama bedarbio 

pašalpa. 

Taip Britanijos valdžia skatins piliečius ieškoti darbo. 

Okupuoja 

Ekspertai juokauja, kad netrukus 

kone ant visų pasaulio automobilių 

puikuosis užrašas ,,Made in China“ 

(pagaminta Kinijoje – angl.). 

Etiopijos ir Norvegijos premjerai atstovauja JTO sudarytai grupei dėl kovos su klimato kaita. AFP nuotr. 

CV Melesas Zenawis 

Nuo 1995 m. Etiopijos ministras 

pirmininkas. 

Afrikos delegacijos vadovas JTO 

kovos su klimato kaita grupėje. 

MELESAS ZENAWIS 

JENSAS STOLTENBERGAS 

Project-syndicate.org 

Šiuo klausimu Kopenhagos 

viršūnių susitikime 

išsivysčiusios šalys įsipareigojo 

iki 2020 metų kasmet 

sukaupti po 100 mlrd. JAV 

dolerių, kurie būtų skirti 

besivystančių šalių poreikiams. 

Pasaulio ekonominė 

aplinka daugelio valstybių 

viešuosius finansus pastatė 

į keblią padėtį. Vis dėlto 

JTO sudarytos grupės išvadose 

buvo teigiama, kad 

įmanoma iki 2020 metų pasiekti 

tikslą kasmet surinkti 

po 100 mlrd. JAV dolerių, tačiau 

reikia daug pastangų. 

Tam prireiks įvairių naujų 

šaltinių, esamų šaltinių padidinimo 

ir didesnių privačių 

įplaukų. 

Štai kelios svarbesnės 

išvados, kurias JT generaliniam 

sekretoriui pateikė 

Aukšto lygio klimato kaitos 

patariamoji grupė: 

Pirma, anglies kaina nuo 

20 iki 25 JAV dolerių už toną 

CO2 iki 2020 yra raktas sie- 

CV Jensas Stoltenbergas 

Nuo 2005 m. Norvegijos ministras 

pirmininkas. 

2001–2005 m. opozicinės DNA 

parlamentinės frakcijos lyderis. 

kiant mobilizuoti klimato 

finansavimą iki užsibrėžto 

lygio. Anglies kainos, padidindamos 

biudžeto pajamas 

ir sukurdamos privataus 

sektoriaus poreikį mažinti 

taršą, didina viešojo ir privataus 

finansavimo potencialą. 

Antra, nauji visuomenės 

mechanizmai gali kasmet 

mobilizuoti dešimtis milijardų 

dolerių, tai būtų svarbus 

žingsnis link 100 mlrd. 

dolerių per metus tikslo. 

Tarp pavyzdžių galima paminėti 

dujų išmetimo leidimų 

aukcionus, anglies 

mokesčius bei tarptautinio 

transporto dujų išmetimo 

kainų nustatymą. 

Trečia, tarptautinės privačių 

investicijų įplaukos 

yra būtinos. Privatus sektorius 

ir finansuos didžiąją 

dalį mažo anglies kiekio 

ilgalaikį augimą. Viešasis 

finansavimas turėtų pa- 

dėti daryti įtaką klimato 

atžvilgiu draugiškoms privačioms 

investicijoms. Daugiašaliai 

plėtros bankai, 

glaudžiai bendradarbiaudami 

su JTO sistema, šiuo 

atveju gali atlikti svarbų 

vaidmenį. 

Dalis finansavimo šaltinių 

besivystančiose valstybėse 

gali pradėti veikti palyginti 

greitai. Mes turime 

toliau kurti Kopenhagos žaliojo 

klimato fondą įtraukdami 

regionines ir temines 

priemones, tokias kaip Afrikos 

žaliasis fondas. 

Ekonomikos augimo užtikrinimas 

ir klimato kaitos 

problemų sprendimas 

neturėtų būti vienas kitam 

priešingi tikslai. Dabar šalių 

vyriausybės, tarptautinės 

institucijos ir privataus 

sektoriaus atstovai turi pasinaudoti 

mūsų analize ir 

palaikyti kovą su klimato 

kaita. 

»Ekonomikos augimo užtikrinimas ir 

klimato kaitos problemų sprendimas neturėtų 

būti vienas kitam priešingi tikslai 

INGRIDA MAČIULAITYTĖ 

ingrida.maciulaityte@ekonomika.lt 

Iš tikrųjų visa pasaulio 

automobilių pramonė 

netrukus gali atsidurti 

kinų ar indų rankose. 

Neseniai pranešta, kad kilmingi 

britiški vardai „Jaguar“ 

ir „Land Rover“ taps ne 

tik Indijos, bet ir Kinijos automobilių 

pramonės veidu, 

,,General Motors“ (GM) skelbia 

apie didesnį automobilių 

pardavimą Kinijoje nei JAV, o 

naujienų agentūra ,,Reuters“ 

pranešė, kad vienas Kinijos 

institucinis investuotojas 

įsigijo ,,Mercedes“ gaminančios 

„Daimler“ akcijų. 

Smūgis britams 

Britiškų automobilinių tradicijų 

puoselėtojams baisus 

smūgis teko dar 2008 metais, 

kai indų „Tata Motors“ už 2,3 

milijardo dolerių nusipirko 

„Jaguar“ ir „Land Rover“. 

Dabar, panašu, kilmingų britiškų 

automobilių gerbėjams 

teks iškęsti dar vieną išbandymą. 

Automobilius „Jaguar“ 

ir „Land Rover“ surenkančios 

„Tata Motors“ atstovai 

oficialiai paskelbė, kad šiuo 

metu sėkmingai derasi su 

kinų gamintojais dėl automobilių 

surinkimo Kinijoje. 

Jau kitais metais įmonė Kinijoje 

ruošiasi parduoti bent 

20 tūkst. „Land Rover“ ir 5 

tūkst. „Jaguar“. 

Gamykloje Kinijoje vėliau 

planuojama gaminti bent 30 

tūkst. automobilių per metus. 

,,Tata Motors“ generalinis 

direktorius Carlas Peteris 

Forsteris patvirtino, kad netrukus 

iš surinkimo linijos 

Kinijoje išriedės pirmasis 

automobilis ,,Land Rover“. 

,,Kinijoje mes planuojame 

gaminti ne mažiau kaip du 

automobilių modelius, – 

,,BBC News“ sakė C. P. Forsteris. 

– Planuojame pirmąją 

liniją paleisti per ateinančius 

dvejus metus, šiuo metu dar 

ieškome partnerių.“ 

Nepaisant bendrovės plėtros 

į rytus, C. P. Forsteris atmetė 

teiginius, esą „Jaguar“ 

ir „Land Rover“ automobilių 

gamyba bus išstumta iš Europos. 

Žvalgosi į ,,Daimler” 

Kinų investuotojams susidomėjus 

,,Daimler“ akcijomis 

pranešta, kad tai pirmas 

kartas, kai Kinija investuoja 

į automobilių „Mercedes- 

Benz“ gamybą. 

Įmonės atstovas spaudai 

nepateikė konkrečios informacijos 

apie investuotoją, 

nes Vokietijoje investuotojai 

AUTOMOBILIŲ PARDAVIMAS KINIJOJE (MLN.) 

20 

16 

12 

8 

4 

0 

13,7 

17 

19 

2009 2010 2011 

neprivalo deklaruoti savo 

turimų akcijų, nebent jos viršija 

3 proc. nuosavybės ribą. 

,,Daimler” generalinis direktorius 

Dieteris Zetsche 

prognozuoja, kad iki 2015 

metų Kinija taps didžiausia 

,,Mercedes-Benz“ rinka pasaulyje. 

Interviu ,,Bloomberg“ 

televizijai D. Zetsche teigė, 

kad automobilių pardavimą 

šalyje 2011 metais tikimasi 

padidinti dviženkliais procentais. 

2010 metais tikimasi 

parduoti 120 tūkst. automobilių. 

Pernai ši prognozė siekė 

tik 100 tūkst. 

Be to, ,,Daimler“ žada per 

ketverius metus investuoti 

27 mlrd. juanių (9,86 mlrd. 

litų) ir taip didinti savo gamybos 

pajėgumą Rytų Azijos 

rinkose. Įmonės planuoja ir 

didesnę elektromobilių gamybą. 

,,Taip Kinija taps didžiausia 

,,Mercedes-Benz“ rinka“, 

– tikisi D. Zetsche.

Nr. 7 


Užsienyje 

17 

TIK SKAIČIAI 

10 

JAV BENDROVĖS PASIRENGUSIOS SU INDIJA 

SUDARYTI SUTARČIŲ UŽ 10 MLRD. DOLERIŲ. 

mlrd. 

Lenkija atmetė pasiūlymą jungtis prie 

G6 valstybių bloko. AFP nuotr. 

Lenkija nesijungs prie ES elito 

■„Financial Times“ praneša, 

kad Lenkija atmetė neformalaus 

G6 – didžiausių Europos 

Sąjungos (ES) valstybių – 

idėją, kurią pasiūlė Italija, 

siekdama atkreipti dėmesį 

į Prancūzijos ir Vokietijos 

dominavimą. 

Lenkijos užsienio reikalų ministras 

Radoslawas Sikorskis 

apdairiai žiūri į bet kokį formalų 

valstybių skirstymą į kategorijas. 

„Turime pakankamai panašių 

susiskirstymų ir tai tik apsunkina 

gyvenimą“, – teigė jis. 

G6 valstybių grupės siūlymas 

buvo pateiktas po Dovilyje vykusio 

viršūnių susitikimo, kai 

Prancūzijos prezidentas Nicolas 

Sarkozy ir Vokietijos kanclerė 

Angela Merkel priėmė susitarimą 

dėl ES Lisabonos sutarties 

pataisų. 

Vokietija – didžiausia Lenkijos 

prekybos partnerė ir, kaip 

akcentavo R. Sikorskis, Lenkija 

yra didesnė prekybos partnerė 

Vokietijai nei Rusija. 

Užsienio reikalų ministrai taip 

pat skatina idėją dėl artimesnių 

santykių tarp ES posovietinių 

respublikų. 

automobilių rinką 

Kevinas Wale’as. Jis taip pat 

prognozuoja, kad didžiausios 

automobilių rinkos pozicijoje 

Kinija išsilaikys ir artimiausiu 

metu. 

Kita Vokietijos automobilių 

gamintoja ,,Audi“ per 

ateinančius trejus metus 

ketina Kinijoje parduoti per 

milijoną automobilių. 

,,Šiemet Kinijoje žadame 

parduoti per 200 tūkst. automobilių 

,,Audi” ir tikimės 

netrukus pasiekti milijoną”, 

– ,,Wall Street Journal“ teigė 

,,Audi“ atstovas Kinijoje 

Dietmaras Voggenreiteris. 

,,Audi“ iki 2013 metų taip pat 

planuoja plėsti automobilių 

parduotuvių tinklą Kinijoje 

nuo 157 iki 400. 

Taigi peršasi išvada, kad 

kiniškais automobiliais 

,,džiaugsimės“ jau netrukus. 

Tik klausimas, ar Europos 

rinka noriai sutiks ,,Made 

in China“ jaguarą ar mersedesą? 

FAKTAI 

KINIJOS AUTOMOBILIAI 

•• 

Per 2010 metų 9 mėnesius 

Kinijoje parduota daugiau 

nei 101 tūkst. automobilių 

,,Mercedes“. 

•• 

Automobilių ,,Mercedes“ 

gamintojos siekis Kinijoje – 

300 tūkst. automobilių 2015 

metais. 

•• 

Remiantis prognozėmis, 

Kinijoje šiemet bus parduota 

per 17 mln. transporto priemonių. 

••,,Audi“ šiais metais Kinijoje 

tikisi parduoti per 200 tūkst. 

automobilių. 

Pasaulio automobilių pramonė netrukus gali atsidurti kinų ar indų rankose. AFP nuotr. 

Pralenkė JAV 

JAV automobilių gamintojo 

GM teigimu, Kinija jau 

pralenkė JAV parduodamų 

automobilių skaičiumi. Skaičiuojama, 

kad šalyje šiemet 

bus parduota per 17 mln. 

transporto priemonių, kitąmet 

šį skaičių tikimasi padidinti 

dar 2 mln. – iki 19 mln. 

Bendrovės atstovai atskleidė, 

kad perspektyvomis plėstis 

į Kiniją domisi kone visos 

Vakarų automobilių gamintojos. 

Tai nenuostabu, nes 

šalies automobilių paklausa 

per metus išaugo daugiau nei 

dvigubai. 

,,Auganti Kinijos ekonomika 

ir asmeninės kinų pajamos 

leidžia automobilių 

rinkai plėstis didžiuliais 

tempais“, – ,,Autocar“ teigė 

GM veiklos Kinijoje vadovas 

»GM atstovai atskleidė, kad 

perspektyvomis plėstis į Kiniją 

domisi kone visos Vakarų 

automobilių gamintojos 

TIK SKAIČIAI 

7,4 

530 

Rusijos 

TREČIOJO KETVIRČIO 

BRITŲ ,,BARCLAYS“ 

BANKO PAJAMOS 

SIEKĖ 7,4 MLRD. 

SVARŲ STERLINGŲ 

BMW Į ELEKTROMOBILIŲ 

GAMYBĄ INVESTUOS 

530 MLN. EURŲ 

mln. 

mlrd. 

dujų monopolininkės „Gazprom“ pelnas šoktelėjo 66 proc. AFP nuotr. 

Pelnas viršijo lūkesčius 

■Nepaisant mažesnių dujų 

kainų Europoje, Rusijos dujų 

monopolininkės kompanijos 

„Gazprom“ pelnas šoktelėjo 

66 proc. per pirmąjį šių metų 

pusmetį, skelbia BBC. 

„Gazprom“ įmonė patenkina 

daugiau nei ketvirtadalį Europos 

dujų poreikio. Kompanijos teigimu, 

Europoje buvo parduota 

19 proc. daugiau dujų dėl šaltesnės 

nei įprastai žiemos. Vis dėlto 

vidutinė dujų kaina Europoje 

nukrito 23 proc., tačiau tai buvo 

padengta padidėjusiomis dujų 

kainomis vietinėje rinkoje. Taigi 

grynosios „Gazprom“ įplaukos 

šį pusmetį išaugo iki 508,2 mlrd. 

rublių, palyginti su 305,7 mlrd. 

rublių per tą patį praeitų metų 

laikotarpį. 

,,GAZPROM” 

KONTROLIUOJANČIOJI ĮMONĖ 

PAGRINDINIS AKCININKAS – 

VALSTYBĖ (DAUGIAU NEI 50 PROC.) 

RINKOS VERTĖ – 3,8 TRLN. RB. 

APYVARTA (2009) – 2,99 TRLN. RB. 

PELNAS – 793,8 MLRD. RB.

Nr. 7 

18 Užsienyje 2010 m. lapkričio 15–21 d. 

UŽSIENIO 

NAUJIENOS 

10 mlrd. 

JAV ĮMONĖS ŽADA SU INDIJA SUDARYTI 

SUTARČIŲ UŽ 10 MLRD. DOLERIŲ 

A. Merkel didžiausiu pavojumi pasaulio ekonomikai 

laiko protekcionizmą. Scanpix nuotr. 

A. Merkel perspėja dėl protekcionizmo 

■Vokietijos kanclerė Angela 

Merkel prieš artėjantį G20 

valstybių grupės susitikimą 

Seule perspėjo, kad didžiausias 

pavojus pasaulinei 

ekonomikai – prekybos 

protekcionizmo sugrįžimas, 

rašo „Financial Times“. 

A. Merkel teigė, kad norint, 

jog Kinija nustatytų nešališką 

savo valiutos kursą, ji turi būti 

„Dėl vietinio alkoholio monopolio 

reikia iš anksto plaįtikinta 

faktais ir užsibrėžtais 

tikslais, o ne atakuojant šalies 

valiutų politiką. Tačiau šalis atmetė 

JAV pasiūlymą nustatyti 

konkretų maksimalų mokesčių 

pertekliaus ir deficito pusiausvyros 

lygį. 

„Tai yra ne tik valiutų kursų, 

tačiau ir konkurencingumo klausimas“, 

– teigė Vokietijos kanclerė. 

A. Merkel išreiškė susirūpinimą 

dėl netarifinių prekybos 

barjerų, pasiūlytų G20 narių ir 

„kitų mėginimų apsunkinti įėjimą 

į rinką.“ 

A. Merkel taip pat ragino 

valstybes pagaliau baigti Dohos 

derybų raundą dėl prekybos 

liberalizavimo priemonių. „Didžiausias 

gresiantis pavojus – 

protekcionizmas, o mes iki šiol 

nesiimame veiksmų, kad užtikrintume 

tikrai laisvą prekybą“, 

– kalbėjo ji. 

Kodėl švedai 

dažniau lieka blaivūs? 

Vienoje judriausių Stokholmo 

gatvių užsukęs į žalia iškaba 

„Systembolaget“ pažymėtą įstaigą 

pasijunti tarytum banke. 

MARIJUS ŠIRVINSKAS 

Specialiai „Ekonomika.lt“ iš Švedijos 

Tenka nusiplėšti 

eilės numerėlį ir 

laukti, kol skaičiai 

popierėlyje 

sutaps su numeriu 

švieslentėje. Kol ateina 

eilė, pirkėjas gali dar kartą 

pasižvalgyti tarp stiklinėse 

vitrinose išrikiuotų prekių 

ir įsidėmėti jų kodus. Kai 

įsijungia atitinkamas švieslentės 

numeris, naudotojas 

patraukia prie maloniai jį sutinkančio 

uniformuoto šios 

valstybinės įstaigos darbuotojo. 

Taip Švedijoje parduodamas 

alkoholis. Žinoma, ne 

kiekviena „Systembolaget“ 

parduotuvė primena griežtą 

banką – dažniausiai jos yra 

panašaus santūraus interjero 

savitarnos parduotuvės. 

Savaitgalis – be alkoholio 

„Systembolaget“ – vienas 

alkoholio prekybos monopolių 

Europos Sąjungoje. Daugiau 

nei 400 valdiško tinklo 

parduotuvių veikla paremta 

nuostata, kad Švedijoje neturėtų 

būti privačių interesų, 

jei siekiama pelno iš prekybos 

alkoholiniais gėrimais. 

Tad tinklo parduotuvėse 

nerasite akcijų, nuolaidų 

ar atšaldytų gėrimų. Tiesa, 

įprastose maisto prekių parduotuvėse 

vis tik galima įsigyti 

nestipraus, ne daugiau 

nei 3,5 proc. alkoholio tūrio 

alaus. 

Tik tokie lengvi gėrimai 

ir telieka, jeigu Švedijos vartotojai 

nespėja nusipirkti 

stipraus alkoholio laiku: 

„Systembolaget“ parduotuvės 

dirba iki 19 val. šiokiadieniais 

ir iki 15 val. šeštadieniais, 

o sekmadieniais ir 

švenčių dienomis būna uždarytos. 

Vieno šeštadienio popietę, 

artėjant darbo pabaigai, eilinėje 

Stokholmo „Systembolaget“ 

prie kasų eilės ima 

ilgėti. „Nekenčiu, kai reikia 

Monopolinio parduotuvių tinklo Švedijoje veikla paremta nuostata, kad negalima siekti pelno iš prekybos alkoholiniais gėrimais. Systembolaget nuotr. 

skubėti“, – „Ekonomika.lt“ 

skundžiasi pirkėjas George’as, 

su dviem draugais dar 

spėjęs įsigyti po kelis butelius 

vyno ir alaus. 

Prieš pat 15 val. į gatvę 

pasklinda paskutiniai pirkėjai, 

kuriuos atskirsite iš 

vieno ryškaus akcento – violetinio 

maišelio, į kuriuos 

„Systembolaget“ tarnautojai 

sukrauna įsigytas prekes. 

Netrukus nusileidžia žaliuzės, 

tad trys keliomis minutėmis 

vėliau atėję miestelėnai 

turės vakarą praleisti blaiviai. 

Tiesa, jiems dar lieka 

barai, tik juose retai rasite 

alaus, pigesnio nei 50 kronų 

(apie 5 eurai). 

Bare – brangu 

Ragina įvesti aukso standartą 

■Pasaulio banko prezidentas 

R. Zoellickas skatina 

sukurti „auksu paremtą 

monetarinę sistemą.“ 

„Nepaisant to, kad vadovėliai 

laiko auksą pasenusiu, šiandien 

rinkose jis yra naudojamas kaip 

piniginė vertybė“, – sakė Pasaulio 

banko vadovas. 

Vašingtono Petersono tarptautinės 

ekonomikos instituto 

direktorius Fredas Bergstenas 

teigė, kad idėja naudoti auksą 

yra antraeilė ir nereikšminga, 

nes jo vertė per daug nepastovi. 

Aukso kainos per dešimtmetį išaugo 

nuo beveik 200 iki 1 400 

dolerių. 

„Aš manau, kad R. Zoellickas 

gyvena praeityje, maždaug 

1980–1992 metais, kai buvo flirtuojama 

su auksu“, – kalbėdamas 

apie pasiūlymą sakė kitas 

Petersono instituto mokslininkas 

Edwinas Trumanas. 

Europos centrinio banko prezidentas 

Jeane’as Claude’as Trichetas 

pripažino, kad Bazelyje 

vykusiame centrinių bankininkų 

susitikime aukso naudojimas 

nebuvo aptartas. 

R. Zoellickas skatina sukurti auksu paremtą monetarinę sistemą. AFP nuotr. 

TIK SKAIČIAI 

25mlrd. 

0,8 

,,PIETŲ SRAUTO“ DUJOTIEKIO 

VERTĖ SIEKS 25 MLRD. DOLERIŲ 

% 

PER KETVIRTĮ LATVIJOS 

BVP PAAUGO 0,8 PROC.

Nr. 7 


Užsienyje 19 

ZIL Putinui ir Medvedevui 

■Rusijos Vyriausybė per metus 

turi nuspręsti, ar legendiniai 

limuzinai iš Lichačiovo 

automobilių gamyklos vėl 

vežios aukštuosius valdininkus. 

Žlugus Sovietų Sąjungai, 

Rusijos valdžią vežioja tik užsienietiški 

automobiliai. Vladimiras 

Putinas ir Dmitrijus Medvedevas 

netrukus gali persėsti į 

vietinės gamybos transporto 

priemonę. 

Slava Saakyanas, buvęs ZIL 

projektuotojas ir ,,Slava’Saakyan 

Design Studio“ įkūrėjas, 

pristatė naują Rusijos politiniam 

elitui skirto šarvuoto ZIL 

koncepciją. Automobilis stulbina 

svoriu ir kampuotomis 

linijomis, tačiau būtent toks ir 

buvo kūrėjų sumanymas – nenutraukti 

saitų su praeitimi. 

Rusijos politiniam elitui pristatyta šarvuotojo ZIL koncepcija. Slavasaakyan.com nuotr. 

TIK SKAIČIAI 

1mln. 

IZRAELIO PREMJERAS BENJAMINAS NETANYAHU BUS 

VEŽIOJAMAS 1 MLN. DOLERIŲ KAINUOJANČIA „AUDI A8“ 

„MICROSOFT“ GENERALINIS DIREKTORIUS 

STEVE’AS BALLMERIS PARDAVĖ BENDROVĖS 

AKCIJŲ UŽ 1,3 MLRD. JAV DOLERIŲ 

1,3 mlrd. 

NUOMONĖ 

Turėdama 

alkoholio 

monopolį 

nesiekia 

uždirbti 


Alkoholio monopolis 

Lietuvos nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos 

prezidentas Aurelijus Veryga: 

Pardavimo monopolį turinti valstybė tik patenkina alkoholinių 

gėrimų poreikį, tačiau neturi tikslo daugiau iš to uždirbti ir 

neskatina prekybos, kaip tai daroma Lietuvoje. Palyginkime: 

Švedijoje yra 411 parduotuvių, o Lietuvoje prekiauti alkoholiu 

yra išduota apie 16 500 mažmeninės prekybos licencijų. 

Prieinamumas net nesulyginamas. 

nuoti poreikius ir kaupti 

didesnes atsargas, jei netyčia 

netinkamu laiku ko nors užsimanytumėte. 

Kita vertus, 

išgerti alkoholio visada galima 

nueiti į barą, tiesa, maždaug 

3 ar 4 kartus brangiau“, 

– sako Stokholme gyvenantis 

lietuvis Vytautas Černiauskas. 

Prie vienos parduotuvės 

prieš pat darbo pabaigą 

sutiktoji trijulė kaip tik 

rūpinosi atsargomis. „Planuojame 

vakaroti, bet dar 

nežinome, ar tikrai. Taigi 

dėl viso pikto nusprendėme 

atbėgti į parduotuvę“, – pasakojo 

Jasperas. 

„Kita vertus, alkoholio jau 

įsigijome, todėl neišvengiamai 

vakarosime“, – pridūrė 

vaikinas. 

„Rimtai, aš net nepagalvojau 

apie tokį paradoksą“, 

– nusistebėjo George’as. 

Anot banke dirbančio V. 

Černiausko, neretai būna, 

kad jo kolegos jau penktadienį 

po pietų grįžta skambančiais 

maišeliais gudriai 

šypsodamiesi. „Ruošiasi savaitgalio 

pramogoms. Penktadieniais 

ir šeštadieniais 

prie populiariųjų parduotuvių 

išsirikiuoja didžiulės eilės, 

kai kurie alkoholio atsargas 

pildo dėžėmis. Pats esu 

pirkęs 3,5 proc. alkoholio tūrio 

„Carlsberg“ alaus skardinėse 

iš įprastos parduotuvės, 

nes trūko laiko ir nespėjau 

įsigyti „padoraus“ alaus“, – 

pasakojo V. Černiauskas. 

George’as pripažino, kad 

būtų patogiau, jeigu „Systembolaget“ 

dirbtų ilgiau 

ir turėtų šalto alaus. Sudarydamas 

vartotojams tokių 

nepatogumų, valstybinis mo- 

nopolis stengiasi įtikti kitais 

būdais – siūlo platų asortimentą 

ir kokybišką aptarnavimą. 

Kartu nepamiršta ir 

misijos – jaunesniems nei 20 

metų asmenims įsigyti svaigalų 

nėra prošvaisčių. 

Gyventojai pritaria 

„Systembolaget“ personalas 

gerai išmokytas, todėl gali patarti 

ir papasakoti apie įvairiausius 

dalykus. Jie žino ne 

tik kur yra kokia nors prekė, 

bet ir apie vynų savybes ar 

panašiai. Be to, pigaus vyno 

pasirinkimas parduotuvėje 

vienas didžiausių visoje Europoje, 

nes pirkdami visai 

Švedijai jie išsidera tikrai 

»Dėl vietinio alkoholio monopolio reikia iš 

anksto planuoti poreikius ir kaupti didesnes 

atsargas, jei netyčia netinkamu laiku ko nors 

užsimanytumėte 

geras kainas“, – atkreipė dėmesį 

V. Černiauskas. 

Monopolio siekis teikti 

kokybišką aptarnavimą ir 

rūpintis aukšta alkoholio 

vartojimo kultūra sulaukia 

tolerantiškųjų švedų palaikymo. 

Pagal naujausią 

apklausą, tokiai prekybos 

alkoholiu tvarkai pritaria 2 

trečdaliai šalies gyventojų. 

„Švedai jį švelniai vadina 

„Systemet“ ir iš esmės nekvestionuoja 

monopolio – per 

daugelį metų priprato prie 

tokios tvarkos. Dažniausiai 

jie atsako korektiškai ir nemini 

kokių nors ypač blogų 

savybių, bet pabrėžia didelio 

pasirinkimo galimybę ir 

profesionalius gerai išmokytus 

konsultantus. Sako, 

kad kitoje parduotuvėje būtų 

patogu kartu su maistu nusipirkti 

ir prie jo tinkančio 

vyno butelį, bet nemato didelės 

problemos dėl to užsukti į 

Alkoholio pirkėjus galima 

atskirti iš ryškaus akcento – 

violetinio maišelio. 

Systembolaget nuotr. 

valdišką parduotuvę“, – apibendrino 

V. Černiauskas. 

Aną šeštadienį violetinius 

maišelius barškinusių 3 pakalbintų 

vyriškių įsivaizdavimu, 

jeigu „Systembolaget“ 

ir mažina alkoholio vartojimą, 

tai nebent sekmadieniais. 

Vis dėlto lygiai prieš 4 metus 

tarptautinių ekspertų atlikta 

išsami studija rodo, kad 

jeigu monopolis būtų panaikintas, 

alkoholio vartojimas 

Švedijoje išaugtų net trečdaliu. 

Maža to, nelikus „Systembolaget“, 

šalies populiacija 

per metus turėtų iškęsti 

16 milijonų daugiau pagirių 

dienų. Svaigalų būtų galima 

įsigyti 8 tūkst. vietų, dabar 

tik 400. Galop monopolis liks 

gyvuoti, kol patys gyventojai 

jam pritars. 

FAKTAI 

ALKOHOLIO MONOPOLIAI 

•• 

Suomijoje veikianti monopolinė 

prekybos alkoholiu 

įmonė ,,Alko“ parduoda 

stipresnius nei 4,7 proc. alkoholinius 

gėrimus. 

••,,Vínbúð“ – Islandijos alkoholinių 

gėrimų ir tabako prekybos 

monopolis, vienijantis 

46 parduotuves visoje šalyje. 

•• 

Norvegijos monopolinė 

įmonė ,,Vinmonopolet“ – 

vienintelis gėrimų parduotuvių 

tinklas, kuris gali pardavinėti 

stipresnius nei 4,75 

proc. stiprumo alkoholinius 

gėrimus. 

•• 

Danija – vienintelė Skandinavijos 

šalis be alkoholio 

monopolijos. 

•• 

Alkoholio monopolis veikia 

ir Kanadoje, ir kai kuriose JAV 

valstijose, pvz., Pensilvanijoje. 

„Tesla“ mokysis iš „Apple“ 

■Šiuo metu Europoje yra 

9 salonai, kuriuose parduodami 

elektromobiliai 

„Tesla“. Juose per keletą 

metų parduota apie 1 300 

automobilių. 

„Tesla“ automobiliai kol kas 

nėra gaminami masiškai, nes 

jie tik žaisliukai vertinantiems 

išskirtinumą. Tačiau būtent išskirtinumą 

„Tesla“ ruošiasi panaudoti 

kaip pagrindinį kozirį 

didindama pardavimą. 

Neseniai nutarta, kad geriausias 

pardavimo strategijos pavyzdys 

– amerikiečių kompanija 

„Apple“. Esą šios kompanijos 

sėkmės priežastis slypi teisingame 

pardavimo modelyje. 

„Tesla“ vadovai rimtai susirūpino 

– į kompaniją jau pakviestas 

puikiai pasaulyje žinomas 

vadybos specialistas George’as 

Blankenshipas, kuris yra dirbęs 

su tokiais gigantais, kaip GAP ar 

„Microsoft“. 

Jau žinomas pirmas G. Blankenshipo 

žingsnis – „Tesla“ 

pardavimo salonai iš miestų 

pakraščių kraustysis į prestižines 

erdves. 

Elektromobiliai ,,Tesla“ bus 

parduodami remiantis ,,Apple“ 

patirtimi. AFP nuotr. 

Investicijos euro zonoje tirpsta 

■Užsienio investuotojai 

sumažino vadinamųjų periferinių 

euro zonos obligacijų 

indėlius, nes bijo dėl tų šalių 

ekonomikos gerovės, rašo 

„Financial Times“. 

Vietiniai bankai ir finansinės 

institucijos pakeitė užsienio kolegas 

Graikijoje, Airijoje, Portugalijoje 

ir Ispanijoje, nes bijo dėl 

šių valstybių nemokumo. 

Tokia tendencija tęsiasi nuo 2 

ketvirčio, kai Vyriausybės obligacijų 

įsigydavo tik vietiniai pirkėjai. 

„Citigroup“ atliktas tyrimas 

parodė, jog per tą patį laikotarpį 

vietiniai bankai ir finansinės 

institucijos padidino savo indėlius 

į vyriausybines obligacijas. 

Vyriausybių skola, priklausanti 

užsienio investuotojams, 2 ketvirtį 

Graikijoje nukrito 14 proc., 

Portugalijoje – 12 proc., Ispanijoje 

– 8 proc. ir 5 proc. Airijoje. 

Užsienio indėliai Portugalijoje 

ir Airijoje nukrito 65 proc. nuo 

bendros skolos dalies, 2009 

metais siekusios 85 proc. Graikijoje 

užfiksuotas kritimas nuo 70 

proc. iki 55 proc., o Ispanijoje – 

nuo 43 proc. iki 38 proc. 

Užsienio investuotojai mažiau perka 

euro zonos obligacijų. Scanpix nuotr.

Užsienio naujienos 

Nr. 7 

20 2010 m. lapkričio 15–21 d. 

UŽSIENIO 

NAUJIENOS 

trln. 4KINIJOS VYRIAUSYBĖ EKONOMIKAI SKATINTI IŠLEIDO 4 TRLN. 

JUANIŲ VERTĖS EKONOMIKOS SKATINIMO PAKETĄ 

Škotijoje bus panaikintos akcijos alkoholiui. AFP nuotr. 

Naikins akcijas alkoholiui 

■Netrukus škotai turės 

daugiau mokėti už alų, vyną 

ir kitus alkoholinius gėrimus, 

mat Škotijos parlamento nariai 

pritarė Vyriausybės siūlomiems 

planams, kurie baigs 

alkoholinių gėrimų akcijų 

erą, rašo Didžiosios Britanijos 

laikraštis „The Herald“. 

Priėmus naują įstatymą, nepilnamečiams 

taip pat bus sunkiau 

nusipirkti svaigalų. Be to, 

licencijas prekiauti alkoholiu 

išduodančios institucijos galės 

keisti jau išduotų licencijų 

sąlygas. Škotijos sveikatos reikalų 

sekretorė Nicola Surgeon 

nesugebėjo įtikinti opozicinių 

partijų paremti siūlymus dėl 

minimalių alkoholinių gėrimų 

kainų, pagrindinės įstatymo 

projekto nuostatos išliko ir po 

keturias valandas trukusių debatų 

parlamentarai vienbalsiai 

pritarė Alkoholio įstatymui. 

Šiam įstatymui įsigaliojus, 

pirkėjai parduotuvėse pirmiausia 

pastebės, kad dingo pasiūlymai 

„du už vieno kainą“, 

nebebus ir didelių nuolaidų 

perkant alaus pakuotes. Tačiau 

parlamentarai atmetė 

pasiūlymą uždrausti akcijas, 

kai alkoholinių gėrimų pigiau 

galima nusipirkti kavinėje. 

FAKTAI 

HOLOKAUSTO MILIJONAI 

•• 

Įtariama, kad daugiau 

nei 42,5 mln. JAV dolerių išgrobstė 

17 su Rusijos mafija 

susijusių asmenų. 

•• 

Per 16 metų buvo patvirtinta 

per 5,6 tūkst. suklastotų, 

tariamai nukentėjusių žydų 

paraiškų. 

•• 

5 tūkst. neteisėtų gavėjų 

buvo išmokėta 18 mln. JAV 

dolerių vienkartinių išmokų. 

•• 

Dar 24,5 mln. JAV dolerių 

daugiau nei 650 pareiškėjų 

buvo išdalyta kaip pensijos. 

Milijonams dolerių vogti buvo 

sukurta netikra organizacija, 

holokausto aukoms neva dalijanti 

Vokietijos reparacijas. Reuters nuotr. 

,,Rusų mafija” išvogė 

holokausto milijonus 

JAV veikiantys nusikaltėliai graudžias holokausto istorijas iškeitė į milijonus dolerių. 

MINDAUGAS SAMKUS 

mindaugas.samkus@ekonomika.lt 

JAV federalinio tyrimų 

biuro agentai 

apkaltino 17 ,,su 

Rusijos mafija susijusių 

asmenų”, kurie 

įtariami pavogę daugiau 

nei 42,5 mln. JAV dolerių 

(104,13 mln. litų) sukurdami 

netikrą organizaciją, neva 

dalijančią Vokietijos reparacijas 

holokausto aukoms, 

rašo dienraštis „New York 

Post“. 

Gudrus planas 

Organizacijos įkūrėju laikomas 

Semionas Domnitseris. 

Dar penki jo parankiniai yra 

kaltinami padėję S. Dom- 

nitseriui parengti masinę 

apgavystę – daugiau nei per 

16 metų buvo patvirtinta per 

5,6 tūks. suklastotų paraiškų 

mainais už tam tikrą dėkingumo 

mokestį. 

„Tai, kiek ilgai ši programa 

veikė, rodo, kaip gerai 

ir tiksliai viskas buvo suplanuota“, 

– teigė atsakinga 

FTB Manhatano skyriaus 

direktoriaus pavaduotoja Janice 

Fedarcyk. 

Programos autoriai pateikdavo 

dokumentus su 

netikra informacija, neva 

„aukos“ arba pabėgo iš Vokietijos, 

arba buvo įkalinti 

ir mirė koncentracijos stovyklose. 

Per šią suktybę neleistinai 

buvo išmokėta beveik 18 mln. 

JAV dolerių (44 mln. litų), po 

beveik 3,6 tūkst. JAV dolerių 

(8,8 tūkst. litų) kiekvienam 

iš beveik 5 tūkst. neteisėtų 

gavėjų, kurių dauguma buvo 

gimę po Antrojo pasaulinio 

karo. 

Dar 24,5 mln. JAV dolerių 

(60 mln. litų) mėnesinių pensijų 

pavidalu buvo išdalyta 

»Buvo klastojami dokumentai su 

netikromis tapatybės kortelėmis, gimimo 

vietomis ir širdį veriančiomis istorijomis 

daugiau nei 650 pareiškėjų, 

kurie klaidingai teigė praleidę 

daugiau nei 6 mėnesius 

koncentracijos stovykloje 

arba 18 mėnesių žydų gete. 

Priviliojo reklama 

Pareigūnai teigė, kad dauguma 

kandidatų buvo sukviesti 

per reklamas rusiškuose 

laikraščiuose, o kai 

kurie šioje apgaulėje dalyvavo 

to nežinodami. Sukčiai 

įtariami suklastoję pareiškėjų 

gimimo datas, kad atrodytų, 

jog jie gimę prieš ar 

per Antrąjį pasaulinį karą. 

Jie net buvo pateikę keletą 

paraiškų su ta pačia paso 

nuotrauka, tik skirtingais 

vardais. 

Pensijos programose, 

kurios skiriamos uždirbantiems 

mažiau nei 160 tūkst. 

JAV dolerių per metus, klasta 

buvo šiek tiek įmantresnė. 

Buvo klastojami dokumentai 

su netikromis tapatybės 

kortelėmis, gimimo vietomis 

ir širdį veriančiomis istorijomis, 

kaip buvo bėgama nuo 

nacių, priverstinai slapstomasi 

ar buvo išgyventa koncentracijos 

stovykloje. 

Suklastotos istorijos 

Vienoje iš suklastotų paraiškų 

pasakojama vienuolikametės 

mergaitės istorija, 

kai ji bėgdama nuo nacių 

režimo 1941 metais, slapstydamasi 

nuo oro atakų, 

persikėlė per Dnepro upę 

Ukrainoje ir galiausiai susirado 

prieglobstį Donecko 

mieste, kur su mama gyveno 

slėptuvėje iki 1944 metų išsivadavimo. 

Kitoje paraiškoje 

pasakojama, kaip trylikametis 

berniukas su mama 

ir jaunesniąja sesute pabėgo 

iš Kijevo, slapstėsi rūsiuose, 

daržinėse ir net miškuose, 

kur dažnai tekdavo išbūti 

savaitėmis. Suklastotuose 

dokumentuose pateikiama 

keli šimtai panašių skaudžių 

gyvenimo istorijų. 

„Ši apgaulė yra vienodai 

svarbi ir apmaudi“, – kalbėjo 

JAV Manhatano apygardos 

prokuroras Preetas Bharara. 

Didžioji dalis nusikalstamos 

veiklos buvo atlikta 

Brighton Beach rajone, žinomame 

kaip „Mažoji Odesa“ 

dėl ten gyvenančio didelio 

imigrantų iš Ukrainos skaičiaus.

Skaitmeninė karta 

Nr. 7 

22 2010 m. lapkričio 15–21 d. 

Lietuvio debiutas 

kompanijoje „Nokia“ 

Suomijoje dirbantis Tomas Ivaškevičius yra 

vienintelis telefonų dizaineris lietuvis tarptautinėje 

kompanijoje „Nokia“. 



„Nesu pratęs kalbėti 

viešai, visas šis vakaras 

toks ypatingas. „Nokia 

C7“ – mano pusantrų metų 

darbo rezultatas. Žmonėms 

reikia gero telefono, todėl į 

jį sudėjome visas technologijas, 

pritaikėme dizainą. 

Ilgai studijavome ir ieškojome, 

ko dabar žmonėms 

reikia“, – įspūdžiais dalijosi 

kompanijos „Nokia“ 

dizaineris T. Ivaškevičius. 

Iš Palangos į Suomiją 

Palangiškis T. Ivaškevičius 

nuo vaikystės lankė piešimo 

mokyklą, baigė vidurinę 

ir išvyko studijuoti į 

Suomiją. „Galima sakyti, 

kad dailės mokytoja mane 

išsiuntė. Ji žinojo, kad ten 

yra gera menų mokykla. Supratau, 

kad turiu palankią 

galimybę pamatyti pasaulį. 

Man, kaip žmogui iš kaimo, 

tai buvo neįsivaizduojamas 

dalykas“, – atviravo T. Ivaškevičius. 

Su viena didžiausių telekomunikacijų 

kompanijų 

„Nokia“ T. Ivaškevičius 

pradėjo bendradarbiauti 

dar tuomet, kai mokėsi trečiame 

kurse. „Universitete 

studijavau dizainą. Suomijos 

universitetai yra sudarę 

daug sutarčių su įvairiomis 

kompanijomis, todėl trečiame 

kurse ir aš pradėjau 

bendradarbiauti su „Nokia“. 

Stropiai mokiausi, o 

jiems patiko, kaip dirbau. 

Po vasaros praktikos 

mane įdarbino. Nuo tada 

gyvenime prasidėjo įdomūs 

dalykai. Suomijoje daug 

žmonių išeina dirbti į kompanijas. 

Iš mūsų klasės vien 

kompanijoje „Nokia“ dirba 

4 kurso draugai. Lietuvoje 

viskas veikia kitaip“, – sakė 

T. Ivaškevičius. 

»„Nokia C7“ – 

mano pusantrų metų 

darbo rezultatas 

„Nokia C7“ 

Lietuvio dizainerio T. Ivaškevičiaus 

sukurtas telefonas 

„Nokia C7“ sukonstruotas 

iš nerūdijančio plieno, 

o modelio stiklas atsparus 

įbrėžimams. „Nokia C7“ 

turi 3 suasmenintus pradžios 

ekranus, 

8 megapikselių fotoaparatą, 

HD vaizdo kamerą. 

Jame integruoti socialiniai 

tinklai „Facebook“, 

„Twitter“, žemėlapiai su 

nemokama GPS navigacijos 

priemone, instaliuota „Symbian“ 

operacinė sistema, 

kuri suteikia daugiau nei 

250 funkcijų, „Ovi Store“ 

parduotuvė. 

Kartu su „Nokia C7“ 

buvo pristatyti ir dar du išmanieji 

kompanijos telefonai: 

„Nokia N8“, „Nokia E7“ 

ir lietuvių dizainerių „LT 

identity“ telefonų dėklai. 

FAKTAI 

NOKIA E8, E7 

••„Nokia N8“ – telefonas su 

geriausiomis vaizdo fiksavimo 

ir apdorojimo technologijomis. 

Jame integruota 12 

megapikselių raiškos kamera 

su optinio priartinimo galimybe, 

rankiniu būdu valdomais 

fotografavimo parametrais ir 

itin galinga blykste. Šiuo telefonu 

nufotografuoti vaizdai 

prilygsta įprasto skaitmeninio 

fotoaparato nuotraukoms. 

„Nokia N8“ telefone yra galimybė 

filmuoti ir redaguoti 

HD raiškos vaizdus – integruota 

„Dolby Digital Plus 

surround“ garso technologija 

ir patobulinta operacinė sistema 

„Symbian“. 

••„Nokia E7“ – verslininkams 

sukurtas modelis, kuriame 

yra jutiklinis ekranas, klaviatūrą, 

o įdiegtos technologijos 

leidžia kurti, redaguoti 

ir dalytis biuro dokumentais 

bei peržiūrėkite PDF failus su 

„Adobe Reader“ programa. 

Telefone taip pat įdiegti žemėlapiai 

su nemokama GPS 

navigacijos priemone ir 8 

megapikselių fotoaparatas 

su HD vaizdo kamera. 

Lietuvio dizainerio T. Ivaškevičiaus sukurtas telefonas „Nokia C7“ sukonstruotas 

iš nerūdijančio plieno, o modelio stiklas atsparus įbrėžimams. Fotodienos nuotr. 

Kibernetinėms 

Estijos kibernetinė ataka buvo didžiausia tokio tipo ataka 

pasaulyje. Istorijoje dar nebuvo tokio masto atakos prieš 

visos valstybės struktūras. 



Estijos atakoje dalyvavo 

tinklas „botnet“ 

sudarytas iš 

1 mln. kompiuterių, 

– pasakojo mokslininkas 

docentas Saulius Japertas. 

– Specialūs virusai buvo 

ruošiami iš anksto, jais užkrečiami 

kompiuteriai Prancūzijoje, 

Brazilijoje ir kitose 

šalyse. 

Paprastas vartotojas nepastebės, 

kad jo kompiuteris 

jau užkrėstas. Pats įsilaužėlis 

gali nežinoti, kur yra apkrėstas 

kompiuteris, bet atėjus 

laikui duos visiems užkrėstiems 

kompiuteriams komandą. 

Lietuvoje apie 4 proc. 

kompiuterių jau užkrėsti 

botnetiniu virusu, Kinijoje – 

10 proc. Tad Kinijai nebūtų 

sunku uždaryti ir Lietuvos 

išeigą į pasaulio tinklą.“ 

Kibernetinė ataka – kas tai? 

17 metų Krašto apsaugos 

sistemoje (KAM) dirbęs S. 

Japertas siūlo remtis NATO 

arba JAV apibrėžimais. „Kibernetinę 

ataką galima suprasti 

kaip kibernetinę karo 

formą, naudojamą su fizine 

ataka arba be jos. Jos tikslas 

yra suardyti priešininkui 

priklausančias informacines 

sistemas, – sakė S. Japertas. 

– Kibernetinis karas, kibernetinė 

ataka, kibernetinė 

gynyba, kibernetinis terorizmas, 

jau yra ir kibernetinio 

džihado organizacijų. 

Kibernetinis ginklas – pats 

pigiausias. Čia net grupės nereikia, 

užtenka vieno dviejų 

protingų žmonių.“ 

Pasak jo, informacinis karas 

nėra tas pats, kas kibernetinis. 

Informacinis karas 

yra karas informacinėje erdvėje, 

kibernetinėje erdvėje 

yra tik dalis informacijos. 

„Kibernetika gali būti informacinio 

karo dalis, bet 

kartu tai karas ne tik su informacija, 

bet ir su technologiniais 

įrenginiais, kurie valdomi 

kompiuterijos, – sakė 

S. Japertas. – Kibernetinis 

karas gali būti vykdomas ir, 

pavyzdžiui, slopinant radijo 

bangas. 

Tokiu atveju nebūtų galima 

naudotis bevieliu internetu.“ 

Kibernetinės atakos žudo 

„Lietuvoje mažai kalbama ir 

apie biologines priemones, – 

teigė S. Japertas. – Sukurti 

tam tikrų mikrobų, kurie ėda 

ne tik kompiuterių, bet ir te-

Nr. 7 


Skaitmeninė karta 

23 

FAKTAI 

KIBERNETINĖS ATAKOS 

•• 

1999 metais Jugoslavijos 

serbų grupė „Juodoji ranka“ 

atakavo NATO elektroninio 

pašto serverį. „Dosinė“ ataka 

sustabdė visą pašto serverio 

darbą, kelias dienas NATO 

negalėjo keistis elektroniniu 

paštu. 

•• 

2006 metais iš JAV valstybės 

departamento kompiuterinio 

tinklo buvo pavogta 

slapta informacija ir prieigos 

slaptažodžiai. 

•• 

2007 metais amerikiečių 

Vyriausybė oficialiai finansavo 

eksperimentą, per kurį 

vykdyta kibernetinė ataka ir 

susprogdintas atominės elektrinės 

generatorius. 

•• 

2007 balandį–gegužę atakuoti 

Estijos valstybiniai ir 

svarbių struktūrų kompiuteriniai 

tinklai – Prezidentūros, 

parlamento, ministerijų, politinių 

partijų, informacinių 

portalų, dviejų svarbiausių 

bankų, žiniasklaidos kompiuteriai. 

Jei ataka būtų trukusi 

dar vieną savaitę, Estija ekonominiu 

požiūriu būtų nustojusi 

egzistuoti. 

•• 

Kibernetinis karas vyksta 

tarp Pakistano ir Indijos, 

Kinijos ir Taivano, Rusijos ir 

Gruzijos, Indonezijos ir Rytų 

Timoro. 

•• 

Apie 120 valstybių turi savo 

kibernetines karines pajėgas. 

Kibernetinės atakos pavojus vis didesnis 

ir Lietuvos niekas negintų. AFP nuotr. 

atakoms Lietuva nepasiruošusi 

lekomunikacinių priemonių, 

valdymo įrenginių elektronines 

plokštes. Sprogusios grafitinės 

bombos dulkės plačiai 

pasklinda, sėda ant laidų ir 

juos sunaikina, sudega saugikliai. 

Yra ir psichologinio 

poveikio kibernetinių atakų. 

„Virus 666“ gali veikti žmogų 

per monitorių. Jis sukelia 

spalvų gamą, kuri veikia 

žmogaus smegenis ir net gali 

sukelti mirtį.“ 

Mokslininkas tvirtina, 

kad atpažinti užkrėstą kompiuterį 

sunku. „Lietuva nei 

kompiuterių, nei jų elementų 

negamina, – pasakojo S. 

Japertas. – 2007 metais JAV 

Vyriausybė atliko tyrimą 

ir nustatė, kad apie 70 proc. 

kompiuterio dalių pagaminta 

trečiosiose šalyse – Kinijoje, 

Indijoje, Malaizijoje, 

arabų šalyse. Vadinasi, ten iš 

anksto gali būti įdėta virusų 

– bombų, kurios gali neatkuriamai 

paveikti kompiuterinį 

tinklą. Tyrimo išvadose 

tai įvardijama kaip galimas 

kibernetinis šantažas.“ 

Radiją blokavo bare 

Ne visais atvejais kompiuterių 

įsilaužėliai siekia politinio 

efekto. Dažnai siekiama 

ekonominio poveikio. Per 

tokias atakas negalima išsiimti 

grynųjų pinigų, atsiskaityti 

internetu, blokuoti 

prekių pristatymą iš didelių 

sandėlių. 

„KAM tinklalapyje galima 

pakeisti ministro žodžius 

arba įdėti Lietuvos karių 

Afganistane nuotraukas, kuriose 

vaizduojama, kaip jie 

žudo, – sakė S. Japertas. – Tai 

padirbti lengva. Net nelabai 

aukštos kvalifikacijos specialistas 

gali tai padaryti. 

Estijos specialistai pasakojo, 

kaip Maskvoje nuvestas į 

barą vietinis programuotojas 

per trumpą laiką užblokavo 

Estijos radijo stotį“ 

Lietuva strategijos neturi 

Jau ir Latvija ruošiasi kurti 

įstatymą dėl apsaugos nuo 

kibernetinių atakų, tačiau 

tai negali padėti išspręsti 

problemos. Nes pirmiausia 

reikia specialistų, kurie prižiūrėtų 

visą sistemą. „Šiuo 

klausimu reikia šalies strategijos. 

Vidaus reikalų ministerija 

bandė tai rengti, bet ar 

sėkmingai, tenka abejoti. 

Už tai taip pat atsakinga 

Susisiekimo ministerija, bet 

realių veiksmų taip pat nėra. 

KAM turi tik kelių žmonių 

skyrių, kuris apsaugo pačią 

ministeriją, bet ne šalį nuo 

kibernetinių išpuolių. 

Jei būtų rimtas išpuolis, 

tektų šaukti specialų krizių 

valdymo posėdį ir tik tada 

spręsti, kur ieškoti specialistų 

ir kaip gelbėtis“, – Lietuvos 

padėtį komentavo S. 

Japertas. 

Atakuota Prezidentūra 

Lietuva nėra patyrusi didelių 

atakų, bent jau apie tai 

nebuvo viešai kalbama. 2004 

metais atakuota „Penkių 

kontinentų“ duomenų bazė. 

Sutriko kelių portalų darbas. 

2007 metais bandyta atakuoti 

Lietuvos prezidentūrą ir Užsienio 

reikalų ministeriją, 

Lietuvos ambasadas užsienyje. 

Tačiau tai nebuvo rimta 

ataka, greičiau bandymas patikrinti 

Lietuvos budrumą. 

„Svarbias Lietuvos svetaines 

darbo valandomis 

stebi specialistai, – aiškino 

S. Japertas. – Tačiau išlaikyti 

aukštos kvalifikacijos specialistą, 

kuris dirbtų visą parą, 

yra brangu. Šiuo klausimu 

nėra valstybės politikos. Juk 

net nežinome, kaip didžiosios 

įmonės veiktų per kibernetinę 

ataką, koks poveikis 

būtų aplinkai.“ 

NATO ir ES negina 

Konsultacijas kibernetinių 

atakų klausimais teikia 

NATO, ES specialistai. „Tačiau 

kibernetinio išpuolio 

atveju mums NATO nepadėtų, 

– sakė S. Japertas. – Jei 

mus pultų tradiciniu būdu, 

už Lietuvos yra galingos 

NATO pajėgos. 

Bet kibernetinės gynybos 

koncepcijoje NATO apibrėžė, 

kad kibernetinė ataka yra 

kiekvienos šalies asmeninis 

reikalas. Estijos pavyzdys 

rodo, kad tada NATO būtų 

tekę pulti ir savo nares, nes 

kai kurie kompiuteriai buvo 

NATO šalyse.“ 

Kompiuteriniai vaikai 

S. Japertas teigia, kad tradicinį 

karą iš vienokių ar 

kitokių ženklų šalyje galima 

nujausti. Tačiau kibernetinė 

ataka šaliai gali smogti visai 

netikėtai. „Be to, jau gimsta 

nauja indigo vaikų karta, 

– sakė S. Japertas. – Įsivaizduokite, 

pagal programą 

„Kompiuteris kiekvienam 

vaikui“ trečiojo pasaulio vaikams 

dalijami pigūs kompiuteriai 

vietoj knygų. 

Beveik 2 mlrd. vaikų augs 

ir mokysis kitaip, jie bus 

įpratę kitaip gyventi, mąstyti. 

Jie kurs kitokias situacijas 

ir kitaip orientuosis. Tai 

gali neatnešti nieko gero.“ 

»Lietuvoje apie 4 proc. kompiuterių 

jau užkrėsti botnetiniu virusu, Kinijoje – 

10 proc. Tad Kinijai nebūtų sunku uždaryti 

ir Lietuvos išeigą į pasaulio tinklą

Technologijos ir žinios 

Nr. 7 

24 2010 m. lapkričio 15–21 d. 

Meksikos policija turi unikalią 

balsų duomenų bazę, kuri padeda 

identifikuoti nusikaltėlius. AFP nuotr. 

Balso technologijos 

užkariauja pasaulį 

Balso technologijos, profesionalų kalba vadinamos „automatiniu vientisos kalbos atpažinimu“, 

pateikia vis daugiau staigmenų. 

LEONAS GRYBAUSKAS 

leonas.grybauskas@ekonomika.lt 

Namuose vagys šeimininkui 

storiausiomis 

virvėmis 

surišo rankas. 

Žmogus bando išsikviesti 

pagalbą: duoda kompiuteriui 

žodinį nurodymą surasti 

911 tarnybos tinklalapį ir 

bendrauja su operatoriumi 

diktuodamas kompiuteriui 

tekstą. Pasakyti neiškraipyti 

žodžiai tuojau pat pasirodo 

monitoriuje. Scena įspūdinga 

– tai „The New York Times“ 

apžvalgininko Davido Pogue 

epizodinė vaizdo medžiaga 

laikraščio tinklalapyje. Tačiau 

„NaturallySpeaking 

11“ programa, kuriai skirtas 

siužetas, visiškai reali. Tai 

lederiaujančios pasaulyje 

balso technologijų įmonės 

„Nuance“ šių metų rugpjūtį 

pasirodžiusio pagrindinio 

gaminio versija, rašo žurna- 

las „Sekret firmy“. 

Tai, ką demonstravo D. Pogue, 

yra technologijų, kurios 

profesionalų kalba vadinamos 

„automatiniu vientisos 

kalbos atpažinimu“, aukštasis 

pilotažas. „Nuance“ 

beveik „išmokė“ kompiuterį 

suprasti angliškai. Beveik, 

nes kol kas kompiuteris kokybiškai 

atpažįsta kalbą tik 

tada, kai kalba vienas žmogus 

ir nėra daug pašalinių 

garsų. 

Rusai neatsilieka 

Šioje aukštųjų technologijų 

srityje ,,Nuance“ turi konkurentą 

Rusijoje. Bent jau taip 

apie savo bendrovę mano 

,,Kalbinių technologijų centro“ 

(KTC) pagrindinis savininkas 

Michailas Chitrovas. 

Rusijos rinkoje KTC pasiekė 

maždaug tokių pat laimėjimų, 

kaip ,,Nuance“ pasaulinėje 

rinkoje – jos tapo lyderėmis 

pagal siūlomų gaminių 

»Kol kas kompiuteris kokybiškai atpažįsta 

kalbą tik tada, kai kalba vienas žmogus ir 

nėra daug pašalinių garsų 

įvairovę ir apyvartą. Tiesa, 

šių bendrovių svorio kategorijos, 

kalbant bokso terminais, 

skiriasi. ,,Nuance“ metinė 

apyvarta viršija 1 mlrd. 

JAV dolerių, o KTC dar nepasiekė 

20 mln. Šiuo metu KTC 

dirba 27 mokslų kandidatai 

ir daktarai, naujus gaminius 

kuria apie 100 iš 270 darbuotojų. 

Balsų duomenų bazė 

Šią vasarą KTC baigė vykdyti 

patį didžiausią užsakymą 

bendrovės gyvavimo 

istorijoje – sukūrė pirmąją 

pasaulyje nacionalinę balso 

atpažinimo sistemą Meksikos 

Vidaus reikalų ministerijai. 

250 Meksikos policijos 

nuovadų gali kreiptis į duomenų 

bazę, kurioje saugoma 

beveik milijonas teisės pažeidėjų 

balsų. Bazė laikoma 

požeminiame bunkeryje 

Meksike kartu su kitais duomenimis 

apie nusikalstamo 

pasaulio veikėjus. Rugsėjo 

mėnesį bendrovė „Jandeks“ 

pranešė apie balso paieškos 

serviso paleidimą. Šiam servisui 

technologiją taip pat 

sukūrė KTC. 

„Mums jo paslaugos nieko 

nekainavo, nes mokėjome 

tik už nuomojamą butą. 

Rusiškai vyras nemokėjo 

nė žodžio. Drąsus toks buvo 

senelis“, – M. Chitrovas prisimena 

konsultantą iš JAV, 

kuris padėjo KTC patekti į 

tarptautinę rinką. Konsultantas, 

kurio pavardės M. 

Chitrovas nebepamena, ilgą 

laiką dirbo NASA finansų 

departamente, paskui išėjo 

į pensiją, o į Rusiją atvyko, 

kai jį pakvietė ,,Citizens Democracy 

Corps“. Ši privati 

nekomercinė organizacija 

buvo sukurta JAV 1990 metais 

smulkiojo verslo rėmimo 

programoms įgyvendinti 

Rusijoje. 

„Senelis“ padėjo ne tik 

pažintimis – jis įtikino M. 

Chitrovą ir jo bendradarbius, 

kad jie nėra blogesni 

už amerikiečių inžinierius 

ir gali sėkmingai su jais 

konkuruoti. Pirmuoju klientu 

užsieniečiu 2000 metais 

tapo amerikiečių bendrovė 

„Kay Elemetrics“. Jos užsakytas 

prietaisas taip pat 

buvo skirtas kriminalistinei 

ekspertizei. 

Biometrijos rinka klesti 

2001 metų rugsėjo 11 dieną 

įvykiai paskubino biometrinės 

(asmens tapatybės nustatymo) 

rinkos plėtimąsi. 

Neatskiriama dalimi greta 

daktiloskopijos (žmogaus 

rankų pirštų ir delnų odos 

linijų rašto tyrimo), atpažinimo 

pagal akies rainelę, parašą, 

delno kontūrą ir veidą 

atsidūrė balso technologijos. 

Pasaulinė biometrijos rinka 

išaugo nuo 160 mln. JAV dolerių 

2001 metais iki 1,45 mlrd. 

2005-aisiais. Kylant susidomėjimui, 

2002 metais į KTC 

dėmesį atkreipė investuotojas 

– Europos rekonstrukcijos 

ir plėtros banko fondas 

„Quadriga Capital“. 

Po pusantrų metų trukusios 

„draugystės“ fondas investavo 

apie 2–3 mln. dolerių. 

Bendrovė galėjo įsigyti įrenginių, 

padidinti apyvartines 

lėšas ir greičiau išleisti didesnes 

gaminių partijas. 

Prietaisų spausdintines 

plokštes gamina partneris 

iš Taivano. Visa kita bendrovė 

atlieka savarankiškai 

– kitaip Rusijos rinkoje negalima. 

FAKTAI 

ATPAŽINIMO 

TECHNOLOGIJOS 

•• 

Balso atpažinimo technologijos 

(BAT) informacinių 

technologijų kūrėjų akiratyje 

yra jau seniai. Pagrindinis 

BAT veikimo principus sukūrė 

mokslininkai iš bendrovės 

IBM ir Carnegie Mellon universiteto 

Pitsburge. 

•• 

250 Meksikos policijos 

nuovadų gali kreiptis į duomenų 

bazę, kurioje saugoma 

beveik milijonas teisės 

pažeidėjų balsų. Bazė laikoma 

požeminiame bunkeryje 

Meksike kartu su kitais duomenimis 

apie nusikalstamo 

pasaulio veikėjus. 

•• 

2001 metų rugsėjo 11 dieną 

įvykiai paskubino biometrinės 

(asmens tapatybės 

nustatymo) rinkos plėtrą. 

Neatskiriama dalimi greta 

daktiloskopijos (žmogaus 

rankų pirštų ir delnų odos 

linijų rašto tyrimo), atpažinimo 

pagal akies rainelę, parašą, 

delno kontūrą ir veidą 

atsidūrė balso technologijos.

26 

Nešvarūs pinigai 

Nr. 7 


TIK SKAIČIAI 

4,2 

6563 

2008 

ES VALSTYBĖS SU NARKOTIKAIS SUSIJUSIOMS 

PROBLEMOMS SPRĘSTI PER METUS 

VIDUTINIŠKAI IŠLEIDŽIA 4,2 MLRD. JAV 

DOLERIŲ 

mlrd. 

METAIS PASAULYJE KONFIS- 

KUOTA 6 563 TONOS KANAPIŲ 

Nešvarūs milijardai iš tunų 

Sušio populiarumas Europoje į juodąją rinką atnešė milijardus dolerių. 

Reuters nuotr. 

■Tyrimas atskleidė, kad išaugęs sušio populiarumas į juodąją 

prekybos tunais rinką atneša milijardus dolerių, vyriausybės 

bendradarbiauja su žuvininkystės pramonės šakos atstovais 

nesibaimindamos dėl žuvų rūšies išlikimo, rašoma psyorg.com. 

Septynis mėnesius trukęs tyrimas parodė, kad žvejai sąmoningai 

pažeidinėdavo oficialias leistinas normas, kad galėtų aprūpinti 

pelningą tunų rinką, kurioje dominuoja Japonija. 

Žurnalistų teigimu, Rytų Atlanto vandenyno mėlynųjų tunų 

vertė juodojoje rinkoje nuo 1998 iki 2007 metų siekė mažiausiai 4 

mlrd. JAV dolerių. Nerštas per paskutinius 4 dešimtmečius sumažėjo 

beveik 75 proc. 

INGRIDA MAČIULAITYTĖ 

ingrida.maciulaityte@ekonomika.lt 

Europos Sąjungoje 

(ES) šiais 

metais atsirado 

rekordinis vadinamųjų 

,,teisėtų 

narkotikų” skaičius – per 10 

šių metų mėnesių užfiksuotos 

32 naujos narkotikų rūšys. 

Pernai legaliai internetu 

buvo parduodami 24 nauji 

psichotropiniai mišiniai. 

Anot Narkotikų kontrolės departamento 

prie LR Vyriausybės 

direktorės Audronės 

Astrauskienės, kontroliuoti 

prekybą naujomis svaiginimosi 

priemonėmis ypač 

sunku, nes jos pirkėjams pristatomos 

vis kita forma. 

,,Žmonės kviečiami įsigyti 

produktų, kurie pristatomi 

kaip buityje naudojamos 

priemonės, – Seime vykstančioje 

tarptautinėje konferencijoje 

atskleidė A. Astrauskienė. 

– Prieš kelerius 

metus jie buvo parduodami 

kaip ,,arbatos“ ,,trąšos“, ,,botanikos 

tyrimams skirtos 

medžiagos“, šiuo metu – kaip 

žoliniai preparatai ,,Spice”, 

vonios druskos ir pan.” 

Įsigyja internetu 

Europos narkotikų ir narkomanijos 

stebėsenos centro 

atstovė Margareta Nilson, 

komentuodama 2010-ųjų narkotikų 

stebėsenos ataskaitą, 

teigė, kad naujų psichotropinių 

medžiagų europiečiai 

dažniausiai įsigyja internetu. 

,,Naujieji narkotikai dažniausiai 

parduodami internete, 

specializuotose parduotuvėse, 

gatvėse, – teigė M. 

Nilson. – Pernai užfiksavome 

Marihuana išlieka populiariausiu narkotiku Europos Sąjungoje. Reuters nuotr. 

Europai – naujųjų 

narkotikų pinklės 

150 litų kainuojantis vonios druskos pakelis, brangūs žoliniai smilkalai – 

tokie ,,teisėti narkotikai“ internetu plūsta į Europos rinką. 

170 internetinių parduotuvių, 

prekiaujančių šiomis 

medžiagomis, ir atkreipėme 

dėmesį, kad jos greitai prisitaiko 

prie kontrolės mechanizmo 

– keičia produkto pavadinimus 

ir sudėtį. Kol kas 

net negalime išsiaiškinti, kokią 

žalą organizmui jie daro, 

nes praėjo per mažai laiko.” 

Centro pateiktoje ataskaitoje 

teigiama, kad daugiausia 

tokių internetinių parduotuvių, 

prekiaujančių ,,teisėtais 

narkotikais”, yra Nyderlanduose, 

Jungtinėje Karalystėje 

ir Vokietijoje. 

Naudoja chemikalus 

Europos policijos biuro ,,Europol” 

pareigūno Klaido Kuchalskio 

teigimu, Europoje 

daugiausia gaminami sintetiniai 

narkotikai, vėliau jie 

ES viduje bei eksportuojami 

NUOMONĖ 

Apie narkotikus 

Tradiciniai narkotikai 

lieka populiarūs 

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro atstovė 

Margareta Nilson: 

„Narkotikų problema ES lieka gana aštri, pastebima tik 

pasiūlos pokyčių. Senų narkotikų nereikėtų pamiršti, nors vis 

daugiau vartojama naujų narkotinių priemonių. Daugiausia 

socialinių problemų Europoje kelia heroino vartojimas. 4,1 

proc. (14 mln.) ES gyventojų bent kartą yra jo vartoję. Šiaurės 

ir Rytų Europos gyventojai daugiausia vartoja ,,Ecstasy” ir 

metamfetaminą. Tai daugiausia jaunosios kartos, besilankančios 

naktiniuose klubuose, problema. Daugiausia Europoje 

vartojamas narkotikas – kanapės, jo yra bandę 22,5 proc. 

(75,5 mln) europiečių. 

Populiarėja 

tabletės 

Lietuvos kriminalinės policijos biuro darbuotoja Rūta Jašinskienė: 

„Lietuvoje plinta tablečių vartojimas. Mūsų manymu, tokį įvaizdį 

padarė vaistų reklama – juk ten viena tabletė išsprendžia visas 

problemas. Tad jei daugelį atgraso švirkščiamieji narkotikai, 

tabletė suvokiama kaip vaistas. O ir Lietuvos jaunimas mėgsta eksperimentuoti, 

pavyzdžiui, parsisiunčia kanapių sėklų per internetą. 

Kalbant apie lietuvių vietą narkotikų versle, jie vis dažniau tampa 

kurjeriais egzotiškose šalyse – Japonijoje, Naujojoje Zelandijoje. 

Padažnėjo lietuvių sulaikymų gabenant narkotikus iš Turkijos į 

Graikiją. 


Eltos nuotr.

Nr. 7 


Nešvarūs pinigai 

27 

Internete plinta nauji 

žoliniai mišiniai – ,,Spice”. 

Tokeofthetown.com nuotr. 

į užsienį. Europa taip pat 

yra pirminių cheminių medžiagų, 

naudojamų narkotikų 

gamyboje, šaltinis. 

,,Afganistanas heroino 

gamybai kasmet sunaudoja 

daugiau nei 1,5 tūkst. tonų 

acto hidrido ir 13 tūkst. tonų 

kitų medžiagų. Šie chemikalai 

į šalį neretai patenka 

iš Europos”, – kalbėjo K. 

Kuchalskis. Pirminiai chemikalai 

plačiai naudojami 

kosmetikos, maisto gamybos, 

chemijos, medienos pramonėje. 

,,Plačiai naudojamos 

FAKTAI 

••„Teisėtų narkotikų” yra 

vartoję 56,6 proc. Jungtinės 

Karalystės gyventojų. 

•• 

2009–2010 m. ES nustatytos 

56 naujos psichotropinės 

medžiagos, didžiąją jų dalį 

sudaro sintetiniai narkotikai. 

•• 

Per 3 mln. europiečių kanapes 

vartoja kasdien. 

•• 

Kasmet į Europą iš Kolumbijos, 

Peru, Bolivijos nelegaliai 

įvežama 800–1 000 tonų 

kokaino, iš Maroko – apie 

3 080 tonų marihuanos. 

•• 

Nuo narkotinių medžiagų 

vartojimo Lietuvoje kasmet 

miršta 60–70 žmonių, daugiausia 

25–29 metų. 

»Narkotikų cirkuliaciją Europoje daugiausia 

kontroliuoja turkų, kurdų, pakistaniečių 

nusikalstamos grupuotės 

,,Natūralūs” 

narkotikai 

cheminės medžiagos nėra 

brangios, bet jų kaina juodojoje 

rinkoje yra gana didelė, 

o pagaminti narkotikai šešėlinėse 

rinkose parduodami 

už milžiniškas sumas“, – kalbėjo 

Europos Komisijos atstovė 

Anne Gautrais-Legoff. 

Kontroliuoja nusikaltėliai 

Juodąją narkotikų rinką 

Europoje daugiausia kontroliuoja 

organizuotos nusikalstamos 

grupuotės. K. 

Kuchalskio teigimu, pastaraisiais 

metais nusikaltėliai 

nesispecializuoja konkrečių 

narkotikų kontrabandoje, jie 

gabena įvairių narkotikų rūšių 

tuo pačiu metu ir tai labai 

apsunkina teisėsaugos institucijų 

darbą. Tarp grupuočių 

populiarėja ir natūriniai 

mainai. 

,,Už kokainą atsiskaitoma 

tabletėmis ,,Ecstasy”, už pirmines 

chemines medžiagas 

mokama amfetaminu – grupuotės 

dažnai keičiasi narkotikais, 

todėl nevyksta finansinių 

atsiskaitymų”, – aiškino 

K. Kuchalskis. Organizuotus 

nusikaltimus tiriančios ES 

agentūros pareigūnas teigė, 

kad tradiciniai narkotikai 

į Europą patenka iš įvairių 

pasaulio dalių: heroinas per 

Balkanų šalis ir Rusiją patenka 

iš Afganistano, kokainas 

– iš Pietų Amerikos. Kanapių 

kontrabandos keliais 

atvežama iš Šiaurės Afrikos, 

bet pastaraisiais metais vis 

daugiau auginama ir viduje, 

pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė 

užaugina apie 80 proc. 

savoje rinkoje realizuojamų 

kanapių. 

Lietuviai – kurjeriai 

K. Kuchalskio teigimu, Azijos 

nusikalstamos grupuotės 

dažniausiai savo rankose 

laiko ir ES narkotikų prekybos 

kontrolę. ,,Narkotikų 

cirkuliaciją Europoje daugiausia 

kontroliuoja turkų, 

kurdų, pakistaniečių nusikalstamos 

grupuotės. Dideli 

heroino kiekiai gabenami į 

Nyderlandus, paskui į kitas 

šalis – antrinio skirstymo 

vietas”, – pasakojo K. Kuchalskis. 

Jo teigimu, Šiaurės 

ir Baltijos šalys dažniausiai 

tampa tranzito zona. Čia didelę 

įtaką turi Rusijos ir kitų 

buvusių SSRS šalių grupuotės. 

,,Europol” duomenimis, 

Europoje veikia penki su 

narkotikais susijusio nusikalstamumo 

centrai. Lietuva 

patenka į Šiaurės Rytų 

centrą ir čia jos vaidmuo pagrindinis. 

Jos nusikalstamos 

grupuotės prilyginamos Turkijos 

nusikaltėliams Pietų 

regione. ,,Lietuviai dažniausiai 

veikia kaip tarpininkai, 

– atskleidė K. Kuchalskis. 

– Pirmines chemines medžiagas, 

iš kurių gaminami 

narkotikai, iš Rusijos gabena 

į Vakarus, o atgal veža kokainą 

ir amfetaminą. Lietuviai 

taip pat padeda narkotikus 

gabenti į Airiją ir Jungtinę 

Karalystę.” 

Vengrijos Vyriausybės patariamojo komiteto narkotikų klausimais 

narys Istvanas Ujvary: 

„Tarp jaunimo populiarėjančiuose narkotinių savybių turinčiuose 

smilkaluose ,,Spice” randama tų pačių cheminių medžiagų kaip ir 

marihuanoje. Žoliniais vadinami tikrųjų narkotikų pakaitalai plinta 

internetu ir kitais kanalais, nes yra legalūs. Šiandien narkotinių 

medžiagų turi daugelis legaliai parduodamų produktų – nuo 

grūdų sėklų, kuriems narkotinių savybių teikia ten esantis grybas, 

iki liekninamųjų tablečių iš Kinijos, kurios, nors uždraustos, vis dar 

pasiekiamos per internetą. 


JAV kyla į kovą 

su ginklais 

JAV alkoholio, tabako ir ginklų skyrius apskaičiavo, 

kad Amerikos juodojoje rinkoje cirkuliuoja daugiau 

nei 258 mln. ginklų, o kasmet dar 1,5–2 mln. naujų 

ginklų pagaminama arba importuojama į šalį, rašo 

examiner.com. 

Amerikos juodojoje rinkoje cirkuliuoja daugiau nei 258 mln. ginklų. SXC nuotr. 

Dauguma aktyvistų 

mano, kad vienintelis būdas 

pažaboti smurtą ginklais – 

arba visiškai uždrausti šaunamųjų 

ginklų pardavimą, 

arba sukurti griežtas registravimo 

procedūras norintiems 

įsigyti ginklą. 

Visuomenėje vyrauja 

požiūris, kad ginklus turintys 

asmenys – neatsakingi 

savininkai arba nusikaltėliai. 

Vis dėlto dauguma nusikaltėlių 

neįsigyja ginklų 

legaliu būdu. Tad didžiausias 

rūpestis – vis didėjantis 

legaliai registruotų ginklų, 

kurie patenka nelegaliems 

ginklų prekeiviams, skaičius. 

Kasmet pranešama apie 

tūkstančius ginklų vagysčių 

vien tam, kad vėliau jie būtų 

sugrąžinti ir parduoti. Taip 

pat kasmet miršta tūkstančiai 

ginklų savininkų ir taip 

palieka ginklus klaidingai 

užregistruotus. Abiem atvejais 

didžiulis ginklų kiekis 

patenka į juodąją rinką. 

Daugumos atliktų apklausų 

duomenimis, nusikaltėliai 

įsigyja ginklų 

būtent juodojoje rinkoje. 

Vienas tyrimas parodė, kad 

37 proc. sulaikytų nusikaltėlių 

teigė galintys gauti ginklą 

greičiau nei per savaitę, 

o 20 proc. – per dieną ar dar 

greičiau. Taigi didžiausia 

»Visuomenėje vyrauja požiūris, kad 

ginklų turintys asmenys – neatsakingi 

savininkai arba nusikaltėliai 

problema yra ne tai, kad 

miestuose yra per mažai ar 

per daug įstatymų, susijusių 

su ginklais, bet kasmet 

didėjantis juodojoje rinkoje 

parduodamų ginklų kiekis. 

Antrojoje JAV Teisių bilio 

pataisoje kalbama apie teisę 

nešiotis ginklą. Teiginys, 

kad „ginklai nežudo žmonių, 

nes patys žmonės juos 

žudo“ – pakankamai svarus 

argumentas. Vis dėlto reikia 

suvokti, kad ginklai mažų 

mažiausiai prisideda prie 

smurto. 

Kitas efektyvus būdas 

išspręsti problemą – uždrausti 

pardavinėti kulkas. 

JAV žvaigždė Chrisas Rockas 

pasiūlė panašią išeitį. 

„Aš manau, kad kulkos turėtų 

kainuoti 5 tūkst. JAV 

dolerių. Tuomet žmonės 

susimąstytų prieš ką nors 

nužudydami.“

28 

Įdarbinti pinigai 

Nr. 7 


Volstritas, 

arba kaip 

vagiliauja 

turčiai 

Tai, kas vyksta Volstrite, primena 

,,Aferos“, ,,Itališko apiplėšimo“ ir 

,,Oušeno vienuoliktuko“ stiliaus 

detektyvinį siužetą. 

LEONAS GRYBAUSKAS 

leonas.grybauskas@ekonomika.lt 

Yra tik vienas 

skirtumas: klasikiniame 

apiplėšime 

vagišių 

būrelis vagia 

turčių – magnatų, stambių 

bankininkų ar kompanijų savininkų 

– pinigus, o Volstrite 

jie keičiasi vaidmenimis, 

„MarketWatch“ analitikus 

cituoja k2kapital. 

Pavyzdys – didžioji afera 

su obligacijomis. Ji daroma 

dabar visiems matant, bet 

mažai kam įtariant ką nors 

negera. 

Pelnas užtemdo protą 

Didelės korporacijos pasidavė 

visuotinei manijai ir 

leidžia obligacijas siekdamos 

pritraukti milijardus dolerių 

iš paprastų investuotojų, 

mokėdamos jiems varganas 

palūkanas. 

Tie, kurie investuoja savo 

pinigus į obligacijas, taip 

trokšta pelno, kad sutinka 

beveik su visomis siūlomomis 

sąlygomis. Štai spalio 

pabaigoje ,,Wal-Mart Stores 

Inc.“ (NYSE:WMT) išleido 

obligacijų už 5 mlrd. dolerių. 

Vidutinė jų palūkanų norma 

– 2,9 proc. Į vertybinių popierių 

portfelį įeina obligacijos, 

kurių galiojimo trukmė – 

30 metų, o pelningumas – 5 

proc., ir trumpos galiojimo 

trukmės vertybiniai popieriai, 

kurių pelningumas artimas 

nuliui. 

,,Goldman Sachs Group 

Inc.“ (NYSE:GS) išleido obligacijų, 

kurių galiojimo trukmė 

– 50 metų, o bendra vertė 

– 1,3 mlrd. dolerių (palūkanų 

norma – tik 6,125 proc.). 

Tai dar ne visas sąrašas. 

Tarp kitų institucijų, 

kurios jau pritraukė ar ketina 

pritraukti artimiausiu 

metu didelį kapitalą, yra 

,,Bank of America Corp.“ 

(NYSE:BAC), ,,Coca-Cola 

Co. (NYSE:KO), ,,Johnson 

& Johnson“ (NYSE:JNJ), 

,,J.P.Morgan Chase & Co.“ 

(NYSE:JPM), ,,Morgan Stanley 

(NYSE:MS) ir ,,Pepsi Co 

Inc. (NYSE::PEP) 

Jei investavote pinigus 

į savitarpio fondą, kurio 

portfelis apima obligacijas, 

tarp jų ir korporacinio sektoriaus, 

greičiausiai dalis 

jūsų pinigų buvo įdėta jiems 

pirkti. Na, ką gi, sėkmės. 

Mes jau žinome, kad skolos 

raštelius pirkti nepaprastai 

rizikinga. Jeigu infliacija 

pradės augti, šie popieriai 

»Mes jau žinome, kad skolos raštelius 

pirkti nepaprastai rizikinga. Jeigu infliacija 

pradės augti, šie popieriai praloš 

praloš. Jų vertė kris, o obligacijų 

kuponai neteks vertės. 

Jungtinių Valstijų federalinio 

rezervo vadovas visus 

užtikrino, kad vienaip ar kitaip 

privers infliaciją didėti. 

Tačiau apie kai ką nutylima 

– didžioji afera su obligacijomis 

yra puikus pretekstas 

nemokėti mokesčių. 

Kompanijos sutaupo 

Korporacinė Amerika naudoja 

obligacijas, kad perkeltų 

savo daugiamilijoninę mokesčių 

naštą ant investuotojų 

pečių. Didžiąją mokesčių dalį 

už juos mokate jūs, o jiems 

lieka tik maža dalis. 

Klausiate, kaip tai vyksta. 

Išmokamos šių obligacijų 

palūkanos neapmokestinamos. 

Tokiu būdu kompanija 

sutaupo 35 proc. nuo savo 

maržos mokesčio normos. O 

investuotojai moka mokesčius 

nuo išmokų, gautų pagal 

obligacijų kuponus. Šių 

mokesčių norma ne tokia 

žema, kokia taikoma mokamiems 

dividendams ar pelnui. 

Kuponai apmokestinami 

įprastu pajamų mokesčiu. 

Tokiu būdu paskutinis 

obligacijų išplatinimas padės 

,,Wal-Mart“ sumažinti apmokestintinas 

pajamas 144 mln. 

dolerių per metus. 

Esant 35 proc. mokesčio 

normai, bus sutaupyta 50 

mln. dolerių. O obligacijų turėtojai 

turi mokėti daugiau 

mokesčių. 

Situacija su ,,Goldman 

Sachs“ yra tokia: palūkanų 

išmokos už neseniai išleistas 

obligacijas, kurių galiojimo 

trukmė – 50 metų, sudarys 80 

mln. dolerių per metus, tad 

JAV gerbiamas ,,kraujasiurbys“ 

sutaupo 28 mln. dolerių 

per metus. 

Už juos iš dalies sumoka 

seni jūsų tėvai, kurių pensinės 

lėšos sudėtos į obligacijas. 

Kitą dalį atneša mokesčių 

mokėtojai. 

Dviguba vagystė 

Tuo plėšikavimas nesibaigia. 

Kompanijos gali perkelti 

Amerikos investuotojų lėšas 

už šalies ribų, pradėti pigią 

gamybą ir samdyti pigią 

darbo jėgą. 

Tai ne tik nepadeda plėtoti 

JAV darbo rinkos, bet net jai 

kenkia. 

Ir dar – kompanijos taip 

pat nemoka pelno mokesčio į 

Amerikos iždą, nes užsienyje 

gauna dideles mokesčių lengvatas. 

Tokiu būdu stebime 

dvigubą vagystę: pirma, 

sumažėja mokesčiai dėl palūkanų 

išmokėjimo, antra, 

JAV iždas netenka mokesčių 

Prekyba Vilniaus akcijų biržoje – didžiausias teigiamas pokytis per savaitę 

Nr. Akcija 

Pokytis 

Apyvarta 

Prekyba Vilniaus akcijų biržoje – didžiausias neigiamas pokytis per savaitę 

Nr. Akcija 

Pokytis 

Apyvarta 

1 

„Gubernija” 

+3,95% 

485,85 LTL 

1 

Panevėžio statybos trestas 

-3,16% 

124453,76 LTL 

2 

„Agrowill Group” 

+3,25% 

46280,02 LTL 

2 

„Kauno energija” 

-3,04% 

452,69 LTL 

3 

„Vilkyškių pieninė” 

+2,11% 

5906,61 LTL 

3 

„Invalda” 

-2,90% 

201198,08 LTL 

4 

„Lietuvos elektrinė” 

+1,67% 

12901,80 LTL 

4 

„Linas” 

-2,27% 

18921,70 LTL 

5 

„Vilniaus baldai” 

+1,52% 

18717,89 LTL 

Šalt. Spekuliantai.lt, 2010-11-10 duomenys 

5 

„Klaipėdos nafta” 

-2,05% 

122182,49 LTL 

Šalt. Spekuliantai.lt, 2010-11-10 duomenys

Nr. 7 


Įdarbinti pinigai 

29 

FAKTAI 

DVIGUBA AFERA 

•• 

Anot Majamio universiteto 

teisės profesoriaus George 

Mundstocko, dvigubos aferos, 

susijusios su JAV korporacijomis, 

mastai milžiniški. 

,,Jeigu pritraukiate didelę 

pinigų sumą ir turite daug 

filialų užsienyje, ten gautas 

pelnas neapmokestinamas, 

nepaisant to, kad jums leidžiama 

išskaityti iš mokesčio 

sumos palūkanų išmokų 

sumą, – sako jis. – Galiojančios 

atleidimo nuo mokesčių 

mokėjimo taisyklės neleistinai 

,,dosnios “. 

•• 

Yra ir kitų teisėtų būdų 

išsisukti nuo mokesčių mokėjimo. 

Pavyzdžiui, kompanijos 

už pritrauktąsias lėšas 

gali išpirkti savo akcijas. Šie 

veiksmai taip pat yra neapmokestintini 

ir jie pakelia 

apyvartoje esančių akcijų 

vertę, kartu vienai akcijai 

tenkantį pelną ir akcininkų 

pajamas. Tai gera naujiena 

investuotojams, tarp jų ir 

aukščiausiajai vadovybei, kurios 

kišenės dažniausiai būna 

prikimštos akcijų ir opcionų. 

Tas saldus žodis – 

dividendai 

Dividendai. Labai saldus žodis kiekvienam investuotojui. 

Ypač tam, kuris savo investicinį portfelį formuoja pagal 

dividendinį principą, t. y. į savo akcijų portfelį įtraukia tik 

bendrovių, mokančių dividendus savo akcininkams, akcijas. 

N. Treigys: ,,Iš lietuviškų 

akcijų galima suformuoti 

solidų dividendinės 

strategijos portfelį“. 


NAURIS TREIGYS 

Spekuliantai.lt apžvalgininkas 

įplaukų nuo kapitalo, iškeliavusio 

svetur. 

O štai ir paskutinė neteisybė: 

pagal galiojančius 

įstatymus investuotojams, 

įskaitant, aišku, ir aukščiausią 

vadovybę, kurios kišenės 

dažniausiai būna prikimštos 

akcijų ir opcionų, pelno mokesčio 

norma yra tik 15 proc. 

(kai kurie siūlo padidinti ją 

iki 20 proc., bet kol kas ji nepadidinta). 

Įsivaizduokite išėjusią į 

pensiją našlę, kurios pensinės 

lėšos įdėtos į obligacijas 

ir kurios apmokestinamos 

pajamos per metus sudaro, 

tarkime, 40 tūkst. dolerių. 

»Kompanijos nemoka 

pelno mokesčio 

į Amerikos iždą, 

nes užsienyje gauna 

dideles mokesčių 

lengvatas 

,,Goldman Sachs“ 

generalinis direktorius 

L. Goldmanas sumokės 

viso labo tik 

15 proc. nuo savo 

daugiamilijoninių 

pajamų, gaunamų 

už akcijas. Reuters nuotr. 

Ši moteris sumokės valstybei 

25 proc. federalinį mokestį 

nuo varganų pajamų, 

gaunamų už tokių kompanijų, 

kaip ,,Goldman Sachs“, 

obligacijas. O ,,Goldman 

Sachs“ generalinis direktorius 

Lloydas Goldmanas sumokės 

viso labo tik 15 proc. 

nuo savo daugiamilijoninių 

pajamų, gaunamų už akcijas. 

Tai yra įteisinta bankų 

suktybė, ir tegul kas nors pasako, 

kad taip nėra. 

Tie, kurie investuoja savo pinigus į obligacijas, taip trokšta pelno, kad 

sutinka beveik su visomis siūlomomis sąlygomis. Reuters nuotr. 

■Sugalvota daug dividendinių 

investavimo strategijų. 

Pasaulyje populiariausios 

ir žinomiausios strategijos 

susijusios su investavimu 

į žinomiausias ir vienas 

didžiausių JAV bendrovių 

akcijas. 

Sakysime, dividendinė 

strategija „Dogs of the 

Dow“ paremta tuo, kad iš 

30-ies prestižiškiausio JAV 

akcijų rinkų indekso „Dow 

Jones Industrial Average“ 

bendrovių sąrašo išsirenka 

tik 10 bendrovių, kurių dividendinis 

pajamingumas 

didžiausias. Tikslas yra pasiekti 

tokią portfelio grąžą, 

kuri aplenktų patį indeksą. 

Kita populiari dividendinė 

strategija vadinama 

„S&P 500 Dividend Aristocrats“. 

Jau vien pavadinimas 

rodo, kad tokios 

strategijos mėgstamos ir 

labai vertinamos. Pagal šią 

strategiją investuojama į didelės 

kapitalizacijos, „bluechip“ 

bendrovių akcijas, 

įeinančias į S&P500 indekso 

sudėtį. 

Pagrindinis atrankos kriterijus 

– bendrovės privalo 

laikytis griežtos ir stabilios 

dividendų išmokėjimo akcininkams 

politikos. Maža to, 

išmokami dividendai turi 

nuolat didėti metai po metų 

ištisus 25 metus iš eilės. 

Kaip matome, pagrindinis 

tokių strategijų kriterijus 

yra nuolatinė, ilgalaikė 

ir stabili bendrovių dividendų 

mokėjimo politika. 

Kodėl tai svarbu? 

Investuodami į šias akcijas 

galite tikėtis, kad jūsų investicija 

kasmet, be pačios 

akcijų kainos pokyčio, dar 

duos ir dividendiniam pajamingumui 

lygių palūkanų. 

Sakysime, tokių portfelių 

bendrovių dividendinis pajamingumas 

gali svyruoti 

nuo 2,5 iki 10 proc. – dažniausiai 

pasitaikančių pelningumų 

intervalas. 

Jei pasižiūrėtume į indėlių 

bankuose metines palūkanas, 

pamatytume, kad 

daugeliu atvejų bendrovių 

mokami dividendai yra didesni 

už bankų mokamas 

palūkanas. 

JAV bendrovės dividendus 

moka keturis kartus 

per metus, t. y. kas ketvirtį. 

Tai dar padidina tokių strategijų 

patrauklumą. Dividendai 

paprastai reinvestuojami 

į tas pačias akcijas. 

Todėl investuodami į JAV 

bendroves galite per metus 

padidinti portfelį ir gauti 

daugiau dividendų be papildomų 

nuosavų įnašų. 

Lietuvoje irgi turime 

tokių bendrovių. Tiesa, jų 

nedaug, bet tikimės, kad 

tokių bendrovių daugės. 

Dabar nuolat mokančios dividendus 

yra tik kelios Vilniaus 

biržoje kotiruojamos 

bendrovės: AB „Teo LT“, 

AB „Stumbras“, AB „Lietuvos 

dujos“, AB „Klaipėdos 

nafta“, AB „Pieno žvaigždės“. 

Dar apie 20 biržos bendrovių 

taip pat moka dividendus, 

tačiau iki šiol išmokėjimų 

istorija yra trumpa 

ir dar sunku kalbėti apie 

stabilią tokių bendrovių dividendų 

mokėjimo politiką. 

Bet, manykime, tai tik laiko 

klausimas. 

Žodžiu, ir iš lietuviškų 

akcijų galima suformuoti 

solidų dividendinės strategijos 

portfelį. 

Dar anksti kalbėti apie 

dividendus – lietuviškos 

bendrovės dividendus už 

praėjusius metus išmoka 

tik gegužę, tačiau formuoti 

tokį portfelį jau pats metas. 

Dabar į akcijas atsigręžia 

vis daugiau investuotojų. 

Pirkdami akcijas jie kelia 

jų kainą. T. y. įsigydami 

akcijas dabar galite tikėtis 

kapitalo prieaugio ne tik iš 

mokamų dividendų, bet ir 

akcijų kainų pokyčio. Daugiau 

apie strategijas galite 

paskaityti: 

http://www.spekuliantai. 

lt/straipsniai/mokomieji/ 

fundamentali-analize/ 

straipsnis/2085/investavimo-strategijos-s-p500-dividendiniai-aristokratai 

Pasaulio rinkoje šiuo 

metų vyrauja laukimo ir 

tarsi nerimo nuotaikos. Tai 

liudija nustojusios augti 

akcijų ir kylančios aukso 

kainos. Kaip ir tikėjomės 

ankstesnėse apžvalgose, 

aukso kaina tik trumpam 

buvo stabtelėjusi, kad toliau 

pratęstų žygį į naujas aukštumas. 

Manome, tai vis dar 

patraukli investicija, nors 

investuojant jau reikėtų 

skirti mažesnę savo kapitalo 

dalį. 

»Pradėti investuoti 

visada geriausia 

DABAR




R. Rudzkis: Tikėtis per metus iš „šešėlinio“ verslo 

surinkti daugiau kaip milijardą litų – labai 

ambicingas uždavinys 


A. Sabonis: „Snoro“ vadovai žadėjo, 

kad per trejus metus klubui skirs mažiausiai 

po tris milijonus litų Plačiau 10 p. 


A. E. Derse: Turbūt nėra nė dienos, kad 

negautume nurodymo iš Vašingtono 

eiti kalbėtis su jūsų Vyriausybe Plačiau 20 p. 

V. Geralavičius: Skandinavijos bankai skolino 

visiems, bet visi ekspertai kalbėjo: „Viskas bus 

gerai, krizės nebus“. Plačiau 4–5 p. 

PIRMADIENIS. 2010 SPALIO 25 D. NR. 4 (4) 








Miglota atominės 

elektrinės ateitis 

A. Sekmokas, Britanijos prekybos rūmuose pristatęs 

naująją strategiją, negalėjo atsakyti nei 

kokį nuošimtį bendro Lietuvos dujų poreikio 

patenkins strategijoje numatytas suskystintų 

dujų terminalas, nei kiek kainuos vienas naujos 

atominės elektrinės pagamintas elektros 

kilovatas. 


Specialistų badas 

Šiuo metu reikalingų darbuotojų badą 

labiausiai jaučia maisto ir gėrimų, tekstilės 

ir drabužių, medienos ir baldų bei chemijos 

pramonės. Panaši situacija ir šalies laivų 

gamyklose – didžiąją dalį suvirinimo darbų 

ten atlieka užsienio šalių piliečiai, nes tokios 

aukštos kvalifikacijos darbuotojų Lietuvoje 

tiesiog nėra. 


Dešimt geriausių 

wikileaks.org istorijų 

Žiauri filmuota medžiaga, atskleidžia kaip 

JAV kariuomenės malūnsparnis sušaudė 

15 žmonių, tarp kurių buvo du „Reuters“ 

žurnalistai. Šis incidentas buvo nufilmuotas 

malūnsparnyje įtaisyta kamera ir sukrėtė 

visą pasaulį, kai vaizdo medžiaga buvo 

publikuota wikileaks.org interneto 

puslapyje. 


Statybininkai bėga 

iš Lietuvos 

Daug lietuvių dirba Olimpinio kaimelio 

statybose Londone. Dėl to net kilo vietinių 

darbininkų nepasitenkinimas. Forumuose 

internete juokaujama, kad, norint gauti 

darbą Olimpinio kaimelio statybose, būtina 

būti užsieniečiu. Anglijoje plačiai apie darbo 

vietas neskelbiama, o kviečiami tik užsienio 

darbininkai. 


Į parduotuvę – su milijonu 

Salone „Bitė“ galite įsigyti vienus prabangiausių 

telefonų pasaulyje – „Vertu“. Šie 

aparatai kainuoja nuo 14 tūkst. litų. Gali siekti 

šimtus tūkstančių. Kompanijos parduotuvės 

gimtadienio proga Japonijoje buvo pagaminti 

„Vertu Kinko“, „Vertu Kikusui“, „Vertu 

Nanten“ ir „Vertu Daigo“, kurių vieneto kaina 

– 217 tūkst. JAV dolerių (apie 540 tūkst. litų). 


Verslininkų vaizduotė 

neturi ribų 

Kokios asociacijos kyla išgirdus tokius pavadinimus, 

kaip „Transvesta“, „Jubana“ ar 

„Vibratorius“? Nors minėti pavadinimai gali 

išlavinti jūsų fantaziją, tačiau iš tiesų visos 

trys įmonės užsiima labai rimtais dalykais. 

Pirmoji prekiauja automobilių dalimis, 

antroji – statybine ir žemės ūkio technika, 

o trečioji dirba šilumos tiekimo ir šildymo 

įrangos srityje. 



OMXR 396,12 -1,43% 

OMXT 649,08 +0,91% 

OMXV 379,61 +1,01% 

FTSE 

5757,86 +0,51% 

NSDQ 2459,67 +0,09% 

N225 

9376,48 -0,06% 

Kaina 3 Lt 

Užs. Nr: 4 


„Biudžetas 2011“: 

Lietuvai sausra garantuota 

Seime pristatytas valstybės biudžeto projektas sulaukė labai 

skeptiškų vertinimų. Vieni jį vadino niūriu ir fantastiniu, kiti – 

priešrinkininiu ir švaistūnišku. 

■Krikščionių partijos lyderis 

Gediminas Vagnorius kitų metų 

biudžetą vadina rinkiminiu su 

„pripiešta“, 2 mlrd. litų dirbtinai 

padidinta pajamų dalimi. 

„Tai – nerealus biudžetas. 

Bandoma apgauti ir rinkėjus, ir 

valdančiosios koalicijos narius. 

Pati vyriausybė tai pripažįsta, 

nes to paties įstatymo 19 str. įsipareigoja 

netrukus keisti 2011 

metų biudžetą“, – teigė pašnekovas. 

Pasak jo, nėra nei rinkos gaivinimo, 

nei verslo kreditavimo 

atnaujinimo, mokesčio pertvarkymo, 

realių priemonių kovoti 

su šešėline ekonomika planų. 

„Politikai, turintys bent šiek 

tiek praktinės patirties, žino, 

kad pradėjus bet kokį naują projektą, 

rezultato galima tikėtis 

tik po pusmečio. Nė viena ekonomikos 

gaivinimo priemonė 

nepradėta, neveikia būsto renovacijos 

programa, nenumatoma 

jokių pokyčių verslo kreditavime, 

todėl artimiausius pusę 

metų negalime tikėtis jokių 

pragiedrulių“, – prognozėmis 

dalijosi pašnekovas. 


»B. Markauskas: 

Pažvelkime į prekybos 

tinklų plėtrą per trumpą 

laikotarpį: iš kur investicijos, 

plėtra? 

Plačiau 8 p. 

Lietuva parazitavo Rusijos 

ir Ukrainos sąskaita? 

Baltijos respublikų gautos nacionalinės 

pajamos didžia dalimi susidarydavo pasisavinus 

dalį kitų SSRS respublikų nacionalinių 

pajamų, visų pirma, Rusijos ir Ukrainos, teigiama 

Rusijos istorikų ataskaitoje, kuri buvo 

pristatyta Maskvoje vykusioje konferencijoje 

„Nekonfliktinis bendros istorijos perskaitymas 

– geros kaimynystės pagrindas“. 


Senjorų Amerika 

emigranto akimis 

Amerikoje nepriimta klausti, kiek žmogus 

uždirba ar kokios jo metinės pajamos. Tačiau 

Klivlende (JAV) gyvenantis pensininkas Jakovas 

Strulis sugriovė šią tradiciją ir pranešė 

savo ir svetimų JAV pensininkų „žaliųjų“ 

kiekį. 



OMXR 396,12 -1,43% 

OMXT 649,08 +0,91% 

OMXV 379,61 +1,01% 

FTSE 

5757,86 +0,51% 

NSDQ 2459,67 +0,09% 

N225 

9376,48 -0,06% 

Kaina 3 Lt 

Užs. Nr: 4 


Pinigai 

keičia kryptį 

Beveik per porą metų iš Lietuvos į Skandinavijos bankus 

iškeliavo 10 mlrd. litų. Tiek pinigų paskolų forma galėjo 

būti įlieta į merdintį Lietuvos ūkį. 

■Susitraukęs bankų paskolų 

portfelis lemia rekordinį 

statybų ir mažmeninės prekybos 

sektoriaus nuosmukį, nedarbą, 

mažėjančias biudžeto pajamas. 

Kitaip ir būti negali, nes palyginus 

2009 metų paskolų portfelio 

prieaugį su aukso amžių 

išgyvenusiais 2007-aisiais, jis 

sumažėjo 22 mlrd. litų. Finansų 

analitiko Stasio Jakeliūno įsitikinimu, 

ekonominę krizę sukėlė 

komerciniai bankai, į kairę 

ir į dešinę daliję paskolas bei 

valdžios ir priežiūros institucijų 

neveiklumas. 

„Paskolų portfelis per pastaruosius 

5 metus išaugo 6 kartus, 

tai – dvigubai sparčiau nei augo 

indėliai“ – teigė S. Jakeliūnas. 

Šis augimo skirtumas, pasak jo, 

buvo finansuojamas iš Skandinavijos 

pagrindinių bankų. 55 

proc. paskolų sutekėjo į Nekilnojamojo 

turto (NT) sektorių, 

o bankams užsukus paskolų 

kranelį, paskolų išdavimo mažėjimas 

lėmė rekordinį statybų 

sektoriaus nuosmukį. 

„Lietuvoje sprogo privačios 

paskolos burbulas,“ – pripažino 

S. Jakeliūnas. Plačiau 4–5 p. 

»V. Martikonis: Biudžetas 

su deficitu – gyvenimas iš 

vaikų sąskaitos. Dabar vėl 

kyla pavojus, kad patvirtinsime 

biudžetą su 5–10 

metų įsipareigojimais, kaip 

praėjusią kadenciją Plačiau 8 p. 




E.Laurinaitis: Tikras vadovas turi 

vadovauti pokyčiams, o ne nuo 

jų bėgti Plačiau 10 p. 

G. Azguridienė: Lietuvoje socialinio draudimo 

sistema paremta principu, kad žmonės dirba 

ilgai, o vėliau gyvena trumpai Plačiau 4–5 p. 


R. Valiūnas: Didžiosios bendrovės 

K. Kuchalskis: Narkotikų cirkuliaciją 

pajudėjo į Lietuvą ir tai suteikia vilčių, 

Europoje daugiausia kontroliuoja turkų, 

kad šis procesas vyks toliau Plačiau 4–5 p. 

kurdų, nusikalstamos grupuotės Plačiau 4–5 p. 



Anarchija šilumos ūkyje 

Ukmergiškių bandymas jėga perimti šilumos 

ūkį užkrėtė ir kitus rajonus. Prienų rajono valdžia 

nebeslepia ketinimų taip pat išvyti privačią 

bendrovę, kuri gyventojams tiekia šilumą. 

Prieniškiai teigia jau kelerius metus už šilumą 

mokantys brangiausiai. Tačiau šilumininkų 

atstovai kalba, kad tuose rajonuose, kurių šilumos 

ūkyje šeimininkauja savivaldybės, šiluma 

nėra pigesnė. 


Jie laikomi kontrabandos 

banginiais 

„Ekonomika.lt“ pažvelgė į ryškiausius pastarojo 

meto kontrabandos verslo banginius. 

Kad ir kaip norėtų kontrabandos bylose 

pagarsėję vyrai, tačiau jiems nepavyksta 

nusikratyti tamsaus praeities šleifo. 


Visagaliai reitingai 

Trys turtingos „ponios“ pasaulio Vyriausybėms 

kelia baimę, o įmonės moka didžiules 

pinigų sumas už tai, ką jos pasakys. 

Taip galima apibūdinti ir per krizę stabilias išlikusias 

pagrindines kredito reitingų agentūras 

„Moody‘s“, „Standard & Poor’s“ ir „Fitch“. 

Buvęs „Moody’s“ vadovas Paulas Stevensonas 

pabrėžė, kad didžiausia reitingų agentūrų 

problema šiandien yra pats reitingavimo 

procesas, kai reitingas tampa derybų tarp 

suinteresuotų šalių objektu. 


Tarp milijonierių 

„trejetukininkų“ neliko 

Lietuvoje jau nebeliko pirmosios greitai 

praturtėjusių verslininkų bangos, atkreipia 

dėmesį protokolo ir etiketo specialistas 

Arminas Lydeka. Anot jo, šių dienų Lietuvos 

milijonieriai atlaikė nemažai išbandymų, tad 

„naujalietuviais“ juos vadinti būtų neteisinga. 



OMXR 390,05 

OMXT 657,28 

OMXV 391,49 

FTSE 

5748,97 

NSDQ 

2540,27 

N225 

9159,98 

+1,03 % 

+0,93 % 

+0,92 % 

-0,15 % 

+0,27 % 

+0,06 % 

Kaina 3 Lt 

Užs. Nr: 6 



Susidarė užburtas ratas: „Sodros“ deficitas mažėja itin 

sunkiai, o išmokų gavėjų skaičius auga gana greitai. 

Kiek ilgai dar tempsime? 

■„Sodrą“ galime palyginti su 

kaimo gyvenvietėse dažnai sutinkamu 

rūpintojėliu – toji tokiu 

pačiu susirūpinusiu veidu tiesia 

pagalbos ranką pensininkams ir 

dar begalei kitų reikalaujančių 

įvairių pašalpų. 

Tik esminis skirtumas – 

rūpintojėlis duonos iš mūsų 

neprašo, o „Sodros“ pagalba 

Begalinis Lietuvos 

rūpestis – „Sodra“ 

2,3 

mlrd. 

paremta mokesčių mokėtojų 

pinigais. Jau daugybę metų 

valdantiesiems nepavyksta suvaldyti 

„Sodros“ deficito – kitais 

metais jis turėtų siekti 2,6 mlrd. 

litų. Ekspertai sutinka, kad praraja 

tarp išlaidų ir įplaukų – ne 

pagrindinė problema. Daugiau 

klausimų kelia pačios socialinio 

draudimo sistemos efektyvumas. 

Štai Vilniaus universiteto 

Tarptautinių santykių ir politikos 

mokslų instituto socialinės 

politikos dėstytoja, asocijuotoji 

Lietuvos laisvosios rinkos instituto 

ekspertė G. Azguridienė 

įsitikinusi, kad „Sodra“ yra 

bloga sistema iš pamatų, tuo 

tarpu buvęs socialinės apsaugos 

ir darbo ministras, socialinių 

mokslų daktaras T. Medaiskis 

mano priešingai. Plačiau 4–5 p. 


»R. Lazutka: „Klausant 

valdžios paaiškinimų atrodo, 

kad didelis nedarbas ir 

nedarbo priežastis yra nenoras 

dirbti, o dirbti nenorima 

todėl, kad yra pašalpos. Tai 

absurdas.“ 

Plačiau 8 p. 



Dėl Songailų aferų 

tebeskauda galvas 

Laisvoji rinka – žiauri santvarka, užtat joje 

yra galimybė pasireikšti kūrybingai ir veikliai 

asmenybei. Netrukus šalyje atsirado ir pirmųjų 

PVM grobstytojų. Šį kartą „Ekonomika.lt“ 

skaitytojams – pažintis su Šiaulių garsenybėmis 

broliais Songailomis. 


Kibernetinėms atakoms 

Lietuva nepasiruošusi 

Paprastas vartotojas nepastebės, kad 

jo kompiuteris jau užkrėstas. Net ir pats 

įsilaužėlis gali nežinoti, kur yra apkrėstas 

kompiuteris, bet atėjus laikui duos visiems 

užkrėstiems kompiuteriams komandą. 

Lietuvoje apie 4 proc. kompiuterių jau 

užkrėsti botnetiniu virusu, Kinijoje – 10 proc. 

Tad Kinijai nebūtų sunku uždaryti ir Lietuvos 

išeigą į pasaulio tinklą. 




Ūkininkai prekybininkus kaltina papildomais 

antkainiais, taikomais perkant techniką su 

Europos Sąjungos parama. 

ES struktūrinių fondų parama tapo išsigelbėjimu 

ne vienam ūkininkui, o verslūs lietuviai 

ir šioje srityje rado, kaip uždirbti vieną ar kitą 

papildomą tūkstantį. 


Volstritas, arba kaip 

vagiliauja turčiai 

Tai, kas vyksta Volstrite, primena ,,Aferos“, 

,,Itališko apiplėšimo“ ir ,,Oušeno vienuoliktuko“ 

stiliaus detektyvinį siužetą. 

Yra tik vienas skirtumas: klasikiniame apiplėšime 

vagišių būrelis vagia turčių – magnatų, 

stambių bankininkų ar kompanijų savininkų – 

pinigus, o Volstrite jie keičiasi vaidmenimis. 



OMXR 395,48 -0,84% 

OMXT 694,79 +1,30% 

OMXV 400,47 +0,78% 

FTSE 

5815,23 -0,03% 

NSDQ 

2555,52 -0,90% 

N225 

9861,46 +0,32% 

2010-11-11 duomenys 

Kaina 3 Lt 

Užs. Nr: 7 



■Vyriausybės planas 2015 metais 

tapti svarbiausia paslaugų 


panašu, nėra tik dar viena 

strategija: verslininkai mato 

valdžios užmačias, dalis jų jaučia 

naudą, tačiau, kaip visada, 

turime kur stengtis. 

„Čia daug kas priklauso nuo 

politinės valios, kuri formuoja 

impulsą. Valią išgirdome, jaučiamedybos 

pirmininkas Rolandas 

ir „Investuok Lietuvoje” val- 

Taip pat jaučiame tam tikrus Valiūnas. 

žingsnius, tačiau, be abejo, jie Anot jo, kad ir kiek visiems 

dar nepakankami”, – sakė Lietuvos 

verslo konfederacijos „ICC „Western Union” atėjimo į Lie- 

būtų atsibodęs „Barclays” ir 

Lietuvos“ prezidentas Valdas tuvą minėjimas, tai rodo, kad 

Sutkus. 



Jam antrino ir „LAWIN Lideikos, 

Petrauskų, Valiūno ir partnerių” 

vadovaujantis partneris, 



2015: 


Lietuva po penkerių 

metų pasiryžusi 

tapti Šiaurės Baltijos 

regiono paslaugų 

centru, tačiau ar 

turime tam resursų? 

»D. Paukštė: „Laisvas 


ne tam, kad emigruotum, 

o kad vyktum pasimokyti, 

padirbėti ir grįžti į savo šalį“ 

Plačiau 8 p. 

KIEKVIENĄ PIRMADIENĮ 


AKCIJA! 

PRENUMERUOKITE SAVAITRAŠTĮ 

3 MĖN. 6 MĖN. 9 MĖN. 12 MĖN. 

58 Lt 106 Lt 167 Lt 194 Lt 

www.prenumerata.lt

Nr. 7 


Paskutinis puslapis 

31 

T. Richardsonas visą laiką sukasi tarp 

gražių moterų. Scanpix nuotr. 

Darbai, kuriuos norėtų dirbti vyrai 

■Kokį darbą labiausiai 

norėtų dirbti vyrai? Įvairų. 

Vienų svajonė yra keliauti po 

pasaulį ir aprašyti patirtus 

įspūdžius, kitų – tapti antropologais 

ar geologais, dar kiti 

norėtų būti tortų ragautojais 

ar merginų modelių masažuotojais. 

coolmaterial.com sudarė sąrašą 

labiausiai vyrus traukiančių 

užsiėmimų. Už galimybę 

tokį užsiėmimą turėti šie, kaip 

juokaujama, galėtų net gyvybę 

paaukoti ar ką nors nužudyti. 

Tokius svajonių užsiėmimus 

portalas iliustruoja gyvais pavyzdžiais. 

Štai keletas. 

1. Terry Richardsonas 

Fotografas. Visą laiką sukasi 

tarp gražių moterų. Vienas iš 

naujų jo darbų – fotosesija kalendoriui 

„Pirelli 2010“. 

2. Jeremy Clarksonas 

Žurnalistas, televizijos laidos 

,,Aukščiausia pavara” vedėjas, 

laikraščių ,,The Sun“ ir ,,The 

Sunday Times” apžvalgininkas. 

Jis vadinamas guru, didvyriu, 

idealu. 

4. Jonathanas Cutleris 

Alaus daryklos savininkas. 

Pasaulinio lygio ekspertas, turintis 

mažą alaus daryklėlę ir 

piceriją Čikagoje. Vadinamas 

aludarystės Usainu Boltu, nes 

yra laimėjęs 18 medalių. 

5. Quentinas Tarantino 

Režisierius, aktorius, rašytojas, 

prodiuseris. Kino aistrą pajuto 

dar tada, kai dirbo videofilmų 

pardavėju. Padarė stulbinamą 

karjerą Holivude, nors nė kojos 

nebuvo įkėlęs į jokią kino mokyklą, 

o dabar uždirba tiek, kad 

galima pavydėti. 

Sąraše yra valgomųjų ledų 

technologijų meistras Derekas 

Sporsas, videožaidimų kūrėjai 

Eranas Egozy ir Alexas Rigopulas, 

komiksų kūrėjas Frankas 

Milleris. 

Na, bet, kaip sakoma, gerai 

ten, kur mūsų nėra. 

Vienas komentuotojas teigia, 

kad draugai jam nuolat tvirtina, 

jog jo darbas – geriausias 

pasaulyje. Jis dirba garsiame 

nudistų striptizo klube apsaugininku, 

sukasi tarp garsenybių. 

Tačiau kasdien tenka turėti 

reikalų su įkaušusiais idiotais, 

šluoti taurių duženas, patirti 

išgrūstų lankytojų agresiją, kai 

šie išsitraukia peilius ar pistoletus, 

aiškintis su policija dėl 

išvesdintųjų skundų. 

TINKLARAŠTIS 

Vis dėlto kas valdo pasaulį? 

Yra „žydai“ ir žydai. Tie, 

kuriuos įvardijant, čia panaudotos 

kabutės, yra mitologinės 

būtybės. Galbūt todėl be jų negali 

apsieiti kai kurie interneto 

komentuotojai. Pasak populiaraus 

mito, „žydai“ yra įtakingi 

ir „valdo“ plačiausias finansų, 

žiniasklaidos ir pramogų verslo 

sritis. Nenuostabu, kad didžiulio 

dėmesio sulaukia faktų 

prikimštas veikalas, parašytas 

ne apie mitologinius, o apie 

konkrečius žydus be kabučių ir 

jų istorinį vaidmenį. Tokia yra 

Jurijaus Sliozkino (Yuri Slezkine) 

knyga „Žydų šimtmetis“ (vertė 

Laimantas Jonušys, išleido 

„Tyto alba“). Sovietų Sąjungoje 

tapęs portugalų kalbos 

mokovu, J. Sliozkinas (g. 1956 

m.) dabar yra JAV universiteto 

Berklyje istorijos profesorius. 

2004 metais parašyta jo knyga 

apie žydus tapo bestseleriu 

ir sukėlė daug diskusijų. 

Pasirodo, kai kurie faktai apie 

„žydus“ tinka ir žydams. Apie 

Ameriką J. Sliozkinas rašo, kad 

1969 m. žydai (mažiau kaip 3 

proc. JAV gyventojų) sudarė 

27 proc. teisės dėstytojų, 23 

proc. medicinos dėstytojų ir 22 

proc. biochemijos profesorių. 

Septyniolikoje prestižiškiausių 

JAV universitetų jie sudarė 36 

proc. teisės profesorių, 34 proc. 

sociologų, 28 proc. ekonomistų, 

26 proc. fizikų, 24 proc. 

politologų, 22 proc. istorikų, 

20 proc. filosofų ir 20 proc. 

matematikų. (328 p.) 

Kitoje vietoje jis rašo, kad 

iš septynių didžiausių „oligarchų“, 

kurie Sovietų Sąjungos 

griuvėsiuose sukūrė milžiniškas 

finansines imperijas ir Boriso 

Jelcino laikais dominavo Rusijos 

ekonomikoje bei žiniasklaidoje, 

vienas yra aukšto rango 

sovietinio užsienio prekybos 

sferos valdininko sūnus, kiti 

šeši – žydai, susikrovę turtus „iš 

oro“... (372 p.) 

Pasirodo, kai kurie faktai apie „žydus“ tinka ir žydams. Eltos nuotr.

Å IAME NUMERYJE - Ekonomika.lt

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?