You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Nr. 7<br />
18 Užsienyje 2010 m. lapkričio 15–21 d.<br />
UŽSIENIO<br />
NAUJIENOS<br />
10 mlrd.<br />
JAV ĮMONĖS ŽADA SU INDIJA SUDARYTI<br />
SUTARČIŲ UŽ 10 MLRD. DOLERIŲ<br />
A. Merkel didžiausiu pavojumi pasaulio ekonomikai<br />
laiko protekcionizmą. Scanpix nuotr.<br />
A. Merkel perspėja dėl protekcionizmo<br />
■Vokietijos kanclerė Angela<br />
Merkel prieš artėjantį G20<br />
valstybių grupės susitikimą<br />
Seule perspėjo, kad didžiausias<br />
pavojus pasaulinei<br />
ekonomikai – prekybos<br />
protekcionizmo sugrįžimas,<br />
rašo „Financial Times“.<br />
A. Merkel teigė, kad norint,<br />
jog Kinija nustatytų nešališką<br />
savo valiutos kursą, ji turi būti<br />
„Dėl vietinio alkoholio monopolio<br />
reikia iš anksto plaįtikinta<br />
faktais ir užsibrėžtais<br />
tikslais, o ne atakuojant šalies<br />
valiutų politiką. Tačiau šalis atmetė<br />
JAV pasiūlymą nustatyti<br />
konkretų maksimalų mokesčių<br />
pertekliaus ir deficito pusiausvyros<br />
lygį.<br />
„Tai yra ne tik valiutų kursų,<br />
tačiau ir konkurencingumo klausimas“,<br />
– teigė Vokietijos kanclerė.<br />
A. Merkel išreiškė susirūpinimą<br />
dėl netarifinių prekybos<br />
barjerų, pasiūlytų G20 narių ir<br />
„kitų mėginimų apsunkinti įėjimą<br />
į rinką.“<br />
A. Merkel taip pat ragino<br />
valstybes pagaliau baigti Dohos<br />
derybų raundą dėl prekybos<br />
liberalizavimo priemonių. „Didžiausias<br />
gresiantis pavojus –<br />
protekcionizmas, o mes iki šiol<br />
nesiimame veiksmų, kad užtikrintume<br />
tikrai laisvą prekybą“,<br />
– kalbėjo ji.<br />
Kodėl švedai<br />
dažniau lieka blaivūs?<br />
Vienoje judriausių Stokholmo<br />
gatvių užsukęs į žalia iškaba<br />
„Systembolaget“ pažymėtą įstaigą<br />
pasijunti tarytum banke.<br />
MARIJUS ŠIRVINSKAS<br />
Specialiai „<strong>Ekonomika</strong>.<strong>lt</strong>“ iš Švedijos<br />
Tenka nusiplėšti<br />
eilės numerėlį ir<br />
laukti, kol skaičiai<br />
popierėlyje<br />
sutaps su numeriu<br />
švieslentėje. Kol ateina<br />
eilė, pirkėjas gali dar kartą<br />
pasižvalgyti tarp stiklinėse<br />
vitrinose išrikiuotų prekių<br />
ir įsidėmėti jų kodus. Kai<br />
įsijungia atitinkamas švieslentės<br />
numeris, naudotojas<br />
patraukia prie maloniai jį sutinkančio<br />
uniformuoto šios<br />
valstybinės įstaigos darbuotojo.<br />
Taip Švedijoje parduodamas<br />
alkoholis. Žinoma, ne<br />
kiekviena „Systembolaget“<br />
parduotuvė primena griežtą<br />
banką – dažniausiai jos yra<br />
panašaus santūraus interjero<br />
savitarnos parduotuvės.<br />
Savaitgalis – be alkoholio<br />
„Systembolaget“ – vienas<br />
alkoholio prekybos monopolių<br />
Europos Sąjungoje. Daugiau<br />
nei 400 valdiško tinklo<br />
parduotuvių veikla paremta<br />
nuostata, kad Švedijoje neturėtų<br />
būti privačių interesų,<br />
jei siekiama pelno iš prekybos<br />
alkoholiniais gėrimais.<br />
Tad tinklo parduotuvėse<br />
nerasite akcijų, nuolaidų<br />
ar atšaldytų gėrimų. Tiesa,<br />
įprastose maisto prekių parduotuvėse<br />
vis tik galima įsigyti<br />
nestipraus, ne daugiau<br />
nei 3,5 proc. alkoholio tūrio<br />
alaus.<br />
Tik tokie lengvi gėrimai<br />
ir telieka, jeigu Švedijos vartotojai<br />
nespėja nusipirkti<br />
stipraus alkoholio laiku:<br />
„Systembolaget“ parduotuvės<br />
dirba iki 19 val. šiokiadieniais<br />
ir iki 15 val. šeštadieniais,<br />
o sekmadieniais ir<br />
švenčių dienomis būna uždarytos.<br />
Vieno šeštadienio popietę,<br />
artėjant darbo pabaigai, eilinėje<br />
Stokholmo „Systembolaget“<br />
prie kasų eilės ima<br />
ilgėti. „Nekenčiu, kai reikia<br />
Monopolinio parduotuvių tinklo Švedijoje veikla paremta nuostata, kad negalima siekti pelno iš prekybos alkoholiniais gėrimais. Systembolaget nuotr.<br />
skubėti“, – „<strong>Ekonomika</strong>.<strong>lt</strong>“<br />
skundžiasi pirkėjas George’as,<br />
su dviem draugais dar<br />
spėjęs įsigyti po kelis butelius<br />
vyno ir alaus.<br />
Prieš pat 15 val. į gatvę<br />
pasklinda paskutiniai pirkėjai,<br />
kuriuos atskirsite iš<br />
vieno ryškaus akcento – violetinio<br />
maišelio, į kuriuos<br />
„Systembolaget“ tarnautojai<br />
sukrauna įsigytas prekes.<br />
Netrukus nusileidžia žaliuzės,<br />
tad trys keliomis minutėmis<br />
vėliau atėję miestelėnai<br />
turės vakarą praleisti blaiviai.<br />
Tiesa, jiems dar lieka<br />
barai, tik juose retai rasite<br />
alaus, pigesnio nei 50 kronų<br />
(apie 5 eurai).<br />
Bare – brangu<br />
Ragina įvesti aukso standartą<br />
■Pasaulio banko prezidentas<br />
R. Zoellickas skatina<br />
sukurti „auksu paremtą<br />
monetarinę sistemą.“<br />
„Nepaisant to, kad vadovėliai<br />
laiko auksą pasenusiu, šiandien<br />
rinkose jis yra naudojamas kaip<br />
piniginė vertybė“, – sakė Pasaulio<br />
banko vadovas.<br />
Vašingtono Petersono tarptautinės<br />
ekonomikos instituto<br />
direktorius Fredas Bergstenas<br />
teigė, kad idėja naudoti auksą<br />
yra antraeilė ir nereikšminga,<br />
nes jo vertė per daug nepastovi.<br />
Aukso kainos per dešimtmetį išaugo<br />
nuo beveik 200 iki 1 400<br />
dolerių.<br />
„Aš manau, kad R. Zoellickas<br />
gyvena praeityje, maždaug<br />
1980–1992 metais, kai buvo flirtuojama<br />
su auksu“, – kalbėdamas<br />
apie pasiūlymą sakė kitas<br />
Petersono instituto mokslininkas<br />
Edwinas Trumanas.<br />
Europos centrinio banko prezidentas<br />
Jeane’as Claude’as Trichetas<br />
pripažino, kad Bazelyje<br />
vykusiame centrinių bankininkų<br />
susitikime aukso naudojimas<br />
nebuvo aptartas.<br />
R. Zoellickas skatina sukurti auksu paremtą monetarinę sistemą. AFP nuotr.<br />
TIK SKAIČIAI<br />
25mlrd.<br />
0,8<br />
,,PIETŲ SRAUTO“ DUJOTIEKIO<br />
VERTĖ SIEKS 25 MLRD. DOLERIŲ<br />
%<br />
PER KETVIRTĮ LATVIJOS<br />
BVP PAAUGO 0,8 PROC.
Change language