You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Nr. 7<br />
2010 m. lapkričio 15–21 d.<br />
Lietuvoje<br />
7<br />
Potencialūs investuotojai į AE teikė siūlymų<br />
■Potencialūs strateginiai<br />
investuotojai į naująją atominę<br />
elektrinę (AE) pateikė<br />
siūlymų, pranešė Energetikos<br />
ministerija.<br />
Koncesijos komisija, kuriai<br />
pavesta organizuoti strateginio<br />
investuotojo išrinkimo<br />
konkursą, ketvirtadienį susirinko<br />
į posėdį ir analizuoja<br />
gautus dokumentus. Strateginį<br />
investuotoją žadama paskelbti<br />
iki metų pabaigos. Pasak energetikos<br />
ministro Arvydo Sekmoko,<br />
akivaizdi pažanga Visagino AE<br />
projekte – gera naujiena Lietuvai<br />
ir regioniniams partneriams, kurie<br />
taip pat jau pateikė siūlymų<br />
dėl jų dalyvavimo atominės elektrinės<br />
projekte, teigiama ministerijos<br />
pranešime.<br />
Investuotoją žadama paskelbti<br />
iki metų pabaigos. Fotodienos nuotr.<br />
Lūkesčiai su<br />
optimizmo gaidele<br />
Drastiškas Lietuvos ūkio susitraukimas ir sudėtinga<br />
padėtis pagrindinėse šalies eksporto rinkose pernai<br />
gerokai pablogino šalies apdirbamosios pramonės padėtį.<br />
Tai buvo gera priemonė išstumti<br />
nacionalinę valiutą iš<br />
paskolų rinkos.“<br />
Priklausomi nuo bankų<br />
Elektrėniškiai jungiasi prie<br />
G. Vagnoriaus partijos. E<strong>lt</strong>os nuotr.<br />
V. Trukšinas atkreipė dėmesį,<br />
kad bankai noriai skolino<br />
mažiausiai efektyviai<br />
veiklai – statybų sektoriui,<br />
sukuriančiam vos 50 proc.<br />
pridėtinės vertės. „Būstas<br />
naujų pinigų nesukuria.<br />
Buvo suke<strong>lt</strong>as pinigų badas,<br />
todėl Vyriausybei neliko kito<br />
kelio, tik skolintis“, – apibendrino<br />
jis.<br />
Ekonomistas siūlo taikyti<br />
bankams griežtesnę<br />
skolinimo politiką, o mums<br />
patiems mokytis gyventi iš<br />
savų, kad ir sunkiai uždirbamų<br />
pinigų. „Tada bankai<br />
patys ateis su gerais pasiūlymais.<br />
O mums laikas gydytis<br />
nuo priklausomybės<br />
bankams“, – įsitikinęs ekonomistas.<br />
Verslas neka<strong>lt</strong>as<br />
Finansų analitiko Stasio Jakeliūno<br />
nuomone, NT rinka<br />
buvo tapusi savotišku bankomatu.<br />
Visa rizika perke<strong>lt</strong>a<br />
ant neprofesionalių rinkos<br />
dalyvių pečių. Kol galų gale<br />
sprogo privačios skolos burbulas.<br />
„Kodėl Lenkija išvengė<br />
krizės? Lietuvos statybos<br />
sektorius pernai patyrė 48<br />
proc. nuosmukį, o Lenkijoje<br />
buvo 5 proc. prieaugis. Paslaptis<br />
– bankų paskolų dinamika.<br />
Lenkijoje paskolų<br />
prieaugis buvo gerokai mažesnis“,<br />
– teigė jis.<br />
FAKTAI<br />
BANKŲ PASKOLOS<br />
TS-LKD paliko Elektrėnai<br />
■Nusivylęs Vyriausybės<br />
veikla ir ministro pirmininko<br />
Andriaus Kubiliaus neveiksnumu<br />
iš Tėvynės sąjungos-<br />
Lietuvos krikščionių demokratų<br />
partijos pasitraukė visas<br />
Elektrėnų skyrius, kuriame<br />
daugiau nei 100 žmonių.<br />
Jie prisijungė prie Gedimino<br />
Vagnoriaus vadovaujamos<br />
Krikščionių partijos.<br />
Elektrėniškiai teigia, kad juos<br />
gąsdina dabartinė Lietuvos ekonomikos<br />
situacija. „Pažvelgus<br />
į visą politinę situaciją plaukai<br />
S. Jakeliūno teigimu, per<br />
22 krizės mėnesius iš Lietuvos<br />
į pagrindinius bankus<br />
Skandinavijos šalyse iškeliavo<br />
per 10–12 mlrd. litų, o<br />
bendra paskolų suma sumažėjo<br />
20 proc. Tad natūralu,<br />
jog verslas Lietuvoje nustotas<br />
kredituoti. Jis šį procesą<br />
pavadino skandinaviškos<br />
„družbos” efektu.<br />
„Lietuvos bankas, kaip<br />
priežiūros institucija, taip<br />
pat prisidėjo prie krizės, –<br />
tvirtino jis. – Padaryta klaidų<br />
– paskolų ir įkeisto turto vertės<br />
rodiklis nenustatytas, minimalių<br />
pajamų rodiklį taip<br />
pat nustatydavo tik komerciniai<br />
bankai. Tad kam Lietuvos<br />
bankas reikalingas? Užsienio<br />
rezervus valdyti gali<br />
bet kuri maklerių įmonė.”<br />
Pasak analitiko, verslininkai<br />
ir gyventojai nėra atsakingi<br />
dėl krizės. Atsakingos<br />
komercinės finansinės ir valdžios<br />
institucijos.<br />
••<br />
2007-aisiais bankų paskolų<br />
portfelis augo 5 mlrd. litų per<br />
ketvirtį.<br />
••<br />
Dabar per ketvirtį jis sumažėja<br />
po 1 mlrd.<br />
••<br />
55 proc. darbingų asmenų<br />
tapo priklausomi nuo bankų.<br />
piestu stojasi – kiek galima žaisti<br />
su Lietuvos ekonomika?“– skyriaus<br />
steigime kalbėjo elektrėniškių<br />
lyderis Henrikas Petrauskas.<br />
Susirinkimo dalyvių teigimu,<br />
Krikščionių partijos pirmininko<br />
ekonomisto G. Vagnoriaus siūlymai,<br />
kaip išbristi iš sudėtingos<br />
situacijos, yra priimtini ir realūs.<br />
„Mes pritariame Krikščionių partijos<br />
siūlymams didinti minimalią<br />
algą, mažinti pridėtinės vertės<br />
mokestį ir stabdyti didėjantį<br />
nedarbą bei emigraciją“, – sakė<br />
naujojo Elektrėnų skyriaus pirmininku<br />
išrinktas H. Petrauskas.<br />
A. Izgorodinas: vidaus vartojimas<br />
vis dar išlieka silpnas ir pažeidžiamas.<br />
Asmeninio albumo nuotr.<br />
ALEKSANDRAS IZGORODINAS<br />
Lietuvos pramonininkų konfederacija,<br />
analitikas<br />
Drastiškas Lietuvos ūkio<br />
susitraukimas ir sudėtinga<br />
padėtis pagrindinėse šalies<br />
eksporto rinkose pernai<br />
gerokai pablogino šalies<br />
apdirbamosios pramonės<br />
padėtį. Ryškus gamybos<br />
mastų ir pagamintos produkcijos<br />
kainų mažėjimas<br />
lėmė, kad, palyginti su<br />
2008 m., pernai apdirbamosios<br />
pramonės pardavimo<br />
pajamos sumenko beveik<br />
30 proc. Vis dė<strong>lt</strong>o jau kurį<br />
laiką stebimas paklausos<br />
atsigavimas užsienio rinkose,<br />
su kuriomis šalies<br />
apdirbamoji pramonė yra<br />
stipriai susijusi (daugiau<br />
nei pusė šio sektoriaus<br />
pagamintos produkcijos<br />
eksportuojama), leido 2009<br />
m. antroje pusėje gerokai<br />
sušvelninti pardavimo pajamų<br />
nuosmukį, o šiais<br />
metais – pasiekti laipsnišką<br />
pardavimo pajamų didėjimą.<br />
2010 metų pirmąjį<br />
»Pasibaigus ši<strong>lt</strong>ajam<br />
orų periodui, vidaus<br />
vartojimą metų<br />
pabaigoje gali<br />
papildomai apriboti<br />
šildymo sezonas<br />
ketvirtį metinis pardavimo<br />
pajamų pokytis pirmą<br />
kartą po penkių ketvirčių<br />
iš eilės stebimo mažėjimo<br />
buvo teigiamas ir siekė beveik<br />
4 proc., o antrąjį šių<br />
metų ketvirtį apdirbamojoje<br />
pramonėje parduota<br />
penktadaliu daugiau produkcijos<br />
nei 2009 metų atitinkamą<br />
laikotarpį.<br />
Lietuvos pramonininkų<br />
konfederacijos atliekamas<br />
ketvirtinis šalies apdirbamosios<br />
pramonės lūkesčių<br />
tyrimas rodo, kad didžioji<br />
šio sektoriaus atstovų dalis<br />
metų pabaigos laukia su<br />
optimizmu – PLI reikšmė<br />
paskutiniam šių metų ketvirčiui<br />
siekia 57 punktus<br />
(indekso reikšmė, viršijanti<br />
50 punktų ribą, rodo,<br />
kad pramonėje vyraus augimo<br />
tendencijos). Tiesa,<br />
palyginti su ankstesniu ketvirčiu,<br />
ketvirtąjį ketvirtį<br />
optimizmas pramonėje<br />
šiek tiek išblėso – gauta PLI<br />
reikšmė yra 13 punktų mažesnė<br />
nei trečiąjį ketvirtį,<br />
kai ji siekė lygiai 70 punktų.<br />
Vis dė<strong>lt</strong>o prastesni pramonės<br />
lūkesčiai metų pabaigoje<br />
nėra netikėtumas, nes<br />
paskutinis metų ketvirtis<br />
pramonėje tradiciškai<br />
būna vienas prasčiausių –<br />
reikšminga respondentų<br />
dalis laukia natūralaus sezoninio<br />
paklausos nuosmukio,<br />
kurį ypač stipriai pajus<br />
pieno gaminių gamintojai,<br />
silpnųjų alkoholinių gėrimų<br />
gamintojai ir metalų,<br />
mašinų bei įrenginių pramonės<br />
atstovai. Neigiamas<br />
sezoniškumas (t.y. sezoninis<br />
paklausos nuosmukis)<br />
šį ketvirtį bus ypač stiprus,<br />
o tai reikšmingai pakoregavo<br />
ir apdirbamosios pramonės<br />
lūkesčius.<br />
Kaip ir anksčiau, šį ketvirtį<br />
optimistines (nors<br />
šiek tiek prastesnes) apdirbamosios<br />
pramonės nuotaikas<br />
lemia dėl atsigaunančios<br />
užsienio paklausos<br />
vis labiau įsivyraujantys<br />
teigiami eksporto pokyčiai.<br />
LPK tyrime apklaustų<br />
įmonių vadovų nuomone,<br />
eksporto rinkos galutinai<br />
stabilizavosi ir akivaizdžiai<br />
atsigauna, o artimiausiu<br />
metu eksporto rinkose turėtų<br />
vyrauti stabilaus atsigavimo<br />
tendencijos. Tačiau<br />
vidaus vartojimas vis dar<br />
išlieka silpnas ir pažeidžiamas.<br />
Pasibaigus ši<strong>lt</strong>ajam orų<br />
periodui, vidaus vartojimą<br />
metų pabaigoje gali papildomai<br />
apriboti šildymo<br />
sezonas – tai skatins vartotojus<br />
dalį savo nedidėjančių<br />
pajamų skirti sąskaitoms<br />
už šildymą apmokėti ir<br />
apriboti kitų prekių vartojimą.<br />
Vis dė<strong>lt</strong>o, palyginti<br />
su ankstesniu ketvirčiu,<br />
vadovų nuomonės apie vidaus<br />
vartojimo padėtį pagerėjo<br />
– dalis respondentų<br />
jau įžvelgia pirmus vidaus<br />
paklausos stabilizavimosi<br />
požymius. Tokie rezu<strong>lt</strong>atai<br />
liudija, kad nuo 2009<br />
m. antros pusės stebimas<br />
eksporto atsigavimas vis<br />
labiau riboja vidaus paklausos<br />
nuosmukį ir laikui<br />
bėgant (tikėtina, jau 2011<br />
m.) skatins laipsnišką ir<br />
nuosaikų vidaus vartojimo<br />
augimą.
Change language