3Nusipirkti „Fiat“ - Ekonomika.lt

www.ek.lt 

Euras estams – arba 

dovana, arba bausmė 

Lyg tyčiodamasi iš Europą draskančios krizės ir 

eurui siuntinėjamų kaltinimų nuo 2011 metų 

sausio 1 dienos optimistė Estija, lydima bravūriško 

maršo, įžengia į euro zoną. 

Kas laukia Estijos ekonomikos? Nuomonės 

išsiskiria. Tačiau mums svarbiau, kuo Europos 

valiutai grasina šios mažos, bet išdidžios šalies 

ekonomika? Ar Estija padės eurui atsitiesti, ar 

taps dar viena vinimi į euro karstą? 

Plačiau 18–19 p. 

10 geriausių ir blogiausių 

investicijų 2011-aisiais 

2011-ieji – jau visai arti. Kaip protingai investuoti 

pinigus kitąmet? Kartu su naujaisiais 

metais pasipila įvairių prognozių ir siūlymų 

lavina. Investuotojus, be abejo, labiausiai 

domina, kur geriausia kitais metais įdarbinti 

pinigus. 


Kaina 3 Lt 

Užs. Nr: 13 

Tiražas: 15 000 

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ 

v. Romanovas: Džiaukitės, kad velnio 

J. vaitkus: Visuomenėje turėtų būti 

laikai eina į pabaigą, Nemunas teka ir 

tokia tvarka, kad žmonės neišmestų 

saulė šviečia Lietuvoje Plačiau 17 p. 

daiktų, o norėtų juos perdirbti Plačiau 8 p. 

PiRmaDiENis. 2010 gruodžio 28 d. NR. 13 (13) savaiTRašTis. Leidžiamas kiekvieną pirmadienį 

www.ekonomika.lt 

2011 

ŠIAME NUMERYJE 

Žvilgsnis į ateitį 

„Ekonomika.lt“ kreipėsi į didžiųjų šalies 

bankų analitikus ir prašė pateikti po 10 teigiamų 

ir neigiamų prognozių ateinantiems 

metams. Jie žada spartesnį ekonomikos augimą, 

tačiau pastebi, kad kitų metų biudžeto 

projektą bus sudėtinga vykdyti ir gali įsisukti 

ikirinkiminių pažadų karuselė. 


Degalinės dovanų nežada 

Per didžiąsias žiemos šventes degalinės 

nuolaidų nežada. Nepaisant to, laukiama 

tikro antplūdžio, mat padidinus akcizą nuo 

sausio 1 dienos apie 12 ct/l brangs dyzelinas. 

Taigi pripildžius 50 litrų baką Naujųjų metų 

išvakarėse, galima sutaupyti net iki 6 litų. 

„Ekonomika.lt“ nesėkmingai ieškojo degalinių 

operatoriaus, galinčio Kalėdų ir Naujųjų 

metų proga bent lojalius klientus pradžiuginti 

žemesnėmis degalų kainomis. 


Rinkos pokyčiai 

OmXR 

OmXT 

OmXv 

CaC 40 

FTsE 

N225 

378,49 

696,65 

409,94 

3925,83 

5971,19 

10346,48 

+0,37% 

+0,66% 

-0,22% 

-0,04% 

+0,33% 

-0,23% 

2010-12-22 duomenys 

Lietuvos verslininkai kitąmet norėtų produktyvesnio bendradarbiavimo 

su šalies politikais, tačiau linki nepasikliauti besikeičiančių valdžių 

pažadais. 

■Optimistiškai į 2011-uosius jie 

dar nežvelgia, tačiau vieningai 

sutaria – ekonomikos padėtis 

kitais metais stabilizuosis. 

Ateinančiais metais jie 

linki labiau pasitikėti savo jėgomis 

ir geriau save vertinti. 

Suprasti, kad bendruomenė 

ir valstybė – mes patys. Labai 

svarbu suvokti savo tapatybę, 

suprasti, kad esame lietuviai ir 

susivieniję kai kuriuos darbus 

galime padaryti lengviau. 

Politikai tikina, kad blogiau, 

nei šiais metais, nebus. Sunkmečiai 

ateina ir praeina, blogiausia 

tik, kad lieka moralinių nuoskaudų. 

Jie ragina atsigręžti į 

tuos istorijos įvykius, kurie vienijo 

tautą, ir iš jų mokytis. Norisi 

tikėti, sako jie, kad pradėsime gal- 

voti ne tik apie bendrojo vidaus 

produkto skaičiukus, bet daugiau 

skirsime laiko mąstymui, 

kaip išsaugoti natūralią gamtą 

ir gerinti gyvenimo kokybę. 

Artėjantys 2011-ieji politikoje 

– permainų ir naujų vėjų metai. 

Tikimasi, kad į politiką ateis 

daug jaunų žmonių, kurie ne 

tik nori pokyčių, bet ir gali juos 

vykdyti. 


»J. Rojaka: Recesija 

sukėlė ilgalaikių problemų, 

kurias daugumai verslininkų 

teks spręsti ne vienus 

metus 

Plačiau 5 p.

LEIDĖJAS 

UAB „Balsas.lt leidiniai“ 

Konstitucijos pr. 26, 08105 Vilnius 

Tel. (8 5) 203 10 80 

Faks. (8 5) 205 95 18 

info@ekonomika.lt 


ISSN 2029-543X 

čia jungiasi 

www.ekonomika.lt draugai 

Nr. 13 

2010 m. gruodžio 28 d. – 2011 m. sausio 9 d. 

rognozuojama apie viską: kainas, bendrojo vidaus 

produkto augimą, naujausių technologijų 

ateitį, investavimo kryptis. Tai – savotiški verslo 

ir mokslo horoskopai, kurie, kaip ir gyvenimiškieji, 

kartais išsipildo, o kartais – ne. 

Viskas priklauso nuo „aiškiaregių“ kvalifikacijos. 

Pasaulis turi savo Nourielį Roubini, Lietuva 

– Gitaną Nausėdą. Kai pataikoma į dešimtuką, 

pranašas gauna tam tikrą titulą. Štai N. Roubini 

vieną dieną ėmė ir garsiai įvardijo, kad artėja finansų 

krizė. Ją įžvelgė ir kiti, 

bet nedrįso būti blogi prana- 

šai. Užtat nobelistas N. Roubini 

visiems laikams buvo 

paskelbtas Krizės pranašu. 

Dabar viskas, kas sklinda iš 

jo lūpų, priimama už gryną 

pinigą. 

Investavimo bumo metu dauguma 

visažiniu laikė George’ą 

Sorosą. Paaiškėjus, kad 

daugelis jo paskleistų žinių 

buvo ne kas kita kaip noras sukelti tam tikrus judesius 

akcijų biržoje ir iš to sėkmingai uždirbti, 

jis buvo stumtelėtas į šalį. Ne taip seniai už pasiekimus 

ir patarimus buvo garbinamas ir garsiosios 

finansų piramidės autorius Bernardas 

Madoffas. 

Lietuviškieji pranašai ne mažiau drąsūs, kai 

kalba apie ateitį, tačiau retas vėliau drįsta pripažinti, 

kad suklydo. Tiesa, kartais subtiliai prasitaria, 

kad jų prognozės neišsipildė, nes neįvertino 

to ar kito fakto. 

Kažkada vienas garsiausių Lietuvos analitikų 

prieš šimtus klausytojų, susirinkusių pasiklausyti 

jo pranašysčių, paskelbė pesimistinę prognozę, 

kad nafta gali brangti iki 66 dolerių. Tuo 

metu juodojo aukso barelis kainavo 50 dolerių. 

VYR. REDAKTORĖ Eugenija Grižibauskienė 

AUTORIAI: Arūnas Brazauskas, Dailius Dargis, Leonas Grybauskas, 

Neringa Medutytė, Ingrida Mačiulaitytė, Martynas Pasiliauskas, 

Donatas Stravinskas, Mindaugas Samkus, Kazimieras Šliužas, Nauris Treigys, 

Ana Vengrovskaja. 

Savaitraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – 

leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos 

turinį neatsako. 

Redakcija 

Ekonomikos 

horoskopų apsėsti 

Jau kurį laiką, o ypač metų sandūroje, pasaulis kraustosi iš proto dėl prognozių. 

P 

»Ekonomikų pranašystės, 

kaip ir būrėjų ar astrologų 

prognozės, pasižymi viena 

esmine savybe – jos gali 

išsipildyti 50 proc. Tokia pati 

tikimybė, kad jos neišsipildys 

ramūno vaitkaus pieš. 

Tačiau po pusmečio naftos kaina koptelėjo iki neįtikėtinai 

aukštos 150 dolerių ribos. 

Taigi, ekonomikų pranašystės, kaip ir būrėjų ar 

astrologų prognozės, pasižymi viena esmine savybe 

– jos gali išsipildyti 50 proc. Tokia pati tikimybė, 

kad jos neišsipildys. 

„Ekonomika.lt“ šiandien skelbia analitikų specialiai 

mūsų leidiniui parengtas optimistines ir 

pesimistines prognozes. Reikėtų pridurti, kad nė 

vienas nesiryžo prognozuoti, koks likimas laukia 

Lietuvos biudžeto maitintojos 

– Mažeikių įmonės. Arba kas 

laukia naujosios atominės 

elektrinės projekto. Pirmuoju 

atveju, manome, kitąmet vienas 

svarbiausių metų įvykių 

bus „Mažeikių naftos“ akcininkų 

pasikeitimas. Galima 

remtis verslo tėvo Bronislovo 

Lubio aiškia užuomina, kad 

jau po Velykų jis rimtai imsis 

šio klausimo. Pardavėjai 

yra, pirkėjų irgi atsiranda, nes tokių potencialių 

partnerių su pinigais B. Lubys teigė sulaukęs ne 

vieno. O štai dėl atominės galima pasakyti, kad be 

įvairių pažadų ir pagyrų bent jau kitąmet nieko 

naujo tikėtis neverta. Valdžios vyrai migruos po 

pasaulį neva ieškodami galimų potencialių investuotojų, 

girsis rezultatais. Taip priartės ir dar 

vieni Seimo rinkimai, ir tada vėl viskas iš naujo, 

tik iš kito galo... 

Paprasčiausias būdas „išburti“ ateitį – žvilgterėti 

į šį piešinį. Kiekvienas verslininkas, žvilgterėjęs 

į savo delną, gali pažiūrėti, kokiose linijose slypi 

jo verslo ir visos šalies ekonomikos sėkmė. Jei išmoksite 

„skaityti“ linijas ir patikėsite tuo, ką jos 

rodo, tikimybė, kad delnas jums „pasakys“ ne mažiau 

nei 50 proc. teisybės. Sėkmės pranašaujant! 

FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas 

KALBOS REDAKTORĖ Indrė Augustinavičiūtė 

VYR. DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis 

DIZAINERIS Tadas Andrikis 

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS 

Mindaugas Simutis 

REKLamOs iR KOmERCiJOs DiREKTORiUs 

saulius antanaitis 

kitą „ekonomika.lt“ numerį skaitykite 2011 metų sausio 10 dieną. 

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS 

(8 5) 203 10 82, (8 5) 203 10 86, reklama@balsas.lt 

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS 

Artūras Girdauskas 

BENDROVĖS DIREKTORĖ 

Aušra Kurtkutė 

spausdino UaB „Respublika” spaustuvė 

Užsakymo numeris 13 Tiražas 15 000 

3

4 

Lina vrubliauskienė. 

eltos nuotr. 

„swedbank“ 

vyriausioji analitikė 

Lina vrubliauskienė 

Teigiamos prognozės 

1. Nedarbo lygis sumažės 

2 procentiniais punktais iki 

15,5 proc. Atsigavus ekonomikai, 

atsiras vis daugiau 

laisvų darbo vietų, tačiau 

metų pradžioje nedarbo lygis 

mažės gana vangiai, nes įmonės 

bus atsargios ir neskubės 

investuoti į naujų darbo vietų 

kūrimą. 

2. Stabilizuosis darbo užmokestis 

ir prognozuojama, 

kad jis padidės 2 proc. Mažėjantis 

nedarbas ir vis didėjanti 

tiek kvalifikuotų, tiek 

nekvalifikuotų darbuotojų 

paklausa prikels darbo užmokestį 

iš miego, nors atlyginimų 

didėjimas tik padengs 

kainų augimą. 

3. Gerės verslo ir klientų 

lūkesčiai. Vartotojai bus labiau 

užtikrinti dėl ateities, 

sumažės nedarbo baimė, todėl 

jie mažiau taupys ir padidės 

vartojimas. Atsigavus 

įmonių finansams, pagerės 

verslo lūkesčiai, o tai paskatins 

investicijas. 

4. Įvertinus kainų pasikeitimų 

įtaką, 1 proc. didės 

namų ūkių vartojimas. Sumažėjus 

bedarbių skaičiui, 

išaugus disponuojamoms 

pajamoms ir padidėjus optimizmui, 

gyventojai pradės 

po truputį didinti vartojimo 

išlaidas. Tai turės teigiamą 

poveikį vidaus paklausos sektoriams 

ir importuotojams. 

5. Suaktyvės investicijos, 

prognozuojama, kad jos realiai 

augs 8 proc. Padidėjus 

lūkesčiams, laukiame ne tik 

valdžios (ES lėšomis), bet ir 

privataus sektoriaus aktyvesnių 

investicijų. 

6. Teigiamas tiesioginių 

užsienio investicijų srautas 

(TUI) į Lietuvą. Prognozuojama, 

kad TUI sieks 1 proc. šalies 

bendrojo vidaus produkto 

(BVP). Šiemet TUI srautas į 

Lietuvą buvo neigiamas, o kitąmet, 

atsigavus ekonomikai, 

laukiamas pagyvėjimas ir tiesioginių 

užsienio investicijų 

srityje. 

7. Eksportas didės 12 proc. 

Šiemet pagrindinis ekonomikos 

variklis – eksportas, tačiau 

kitais metais jo augimo 

tempai aprims. Svarbiausių 

Lietuvos užsienio prekybos 

partnerių ekonomikų augimas 

kol kas atrodo tvarus, tad 

Lietuvos pramonės ir transporto 

sektoriai gali tikėtis 

tolesnio pagyvėjimo. Kitais 

metais pasieksime ikikrizinį 

eksporto lygį. 

8. BVP augs 3 proc. Lietuva 

jau išsiropštė iš duobės, ir kitais 

metais matysime pakankamai 

spartų, nors ir trapų 

atsigavimą. 

9. Laukiamas dviženklis 

pramonės ir 5 proc. mažmeninės 

prekybos sektoriaus augimas. 

Pramonės augimą toliau 

skatins eksportas, o atsigavęs 

vartojimas bus paspirtis mažmeninei 

prekybai. 

10. Pagerėjus lūkesčiams ir 

atsigavus rinkos dalyviams, 

jausis suaktyvėjimas nekilnojamojo 

turto rinkoje. 

Neigiamos prognozės 

1. Infliacija didės 2 proc. 

Vartotojų kainas aukštyn 

stums žaliavų kainos, o į vidaus 

paklausą orientuotuose 

sektoriuose išliks defliacinis 

spaudimas. 

2. Importo tempai didės 

12,2 proc. ir bus kiek didesni 

nei eksporto. Šiemet didžiąją 

importo dalį sudarė tarpinio 

vartojimo prekės, o kitąmet 

padidės vartojimo ir investicinių 

prekių importas. 

3. Einamosios sąskaitos 

perteklių pakeis 0,3 proc. BVP 

deficitas. Nedidelio deficito 

galima tikėtis dėl namų ūkių 

vartojimo atsigavimo ir todėl, 

kad per nuosmukio laikotarpį 

ypač sumažėjusios užsienio 

investicijos turėtų pradėti atsigauti. 

4. Šalies konkurencingumas 

negerės. Vidinės devalvacijos 

procesas baigėsi: kainos, 

kaip ir darbo užmokestis, pradeda 

augti. 

5. Valdžios sektoriaus deficitas 

išliks aukštas ir sieks 

6 proc. BVP. Valdžios sektoriaus 

finansai išlieka įtempti, 

dėl nesurenkamų planuotų 

pajamų gali tekti balandžio 

mėnesį peržiūrėti išlaidų eilutes. 

6. Valdžios sektoriaus skola 

toliau didės ir pasieks 42 proc. 

BVP. Dėl didelio biudžeto deficito 

kitąmet teks skolintis 

papildomai. 

7. Išliks gana aukštas 6 

proc. ilgalaikio nedarbo lygis. 

Viena priežasčių – struktūrinis 

nedarbas, kai esamoji 

dalies bedarbių kvalifikacija 

neatitinka darbo paklausos 

reikalavimų. 

8. Gali padidėti emigracijos 

srautas. Anksčiau atsigavusios 

kitos Europos Sąjungos 

ekonomikos ir spartesnis 

naujų darbo vietų kūrimas 

jose paskatins emigraciją iš 

Lietuvos. 

»Kitais metais euro zonos šalių valstybių 

skolų krizė dar nepasibaigs, o tai reiškia, kad 

rinkose kilusios neigiamos nuotaikos gali 

paveikti ir Lietuvos ekonomiką 

Nr. 13 

Nr. 13 

Metų tema 2010 m. gruodžio 28 d. – 2011 m. sausio 9 d. 

2010 m. gruodžio 28 d. – 2011 m. sausio 9 d. Metų tema 

5 

9. Periferinių euro zonos 

narių problemos didins euroskeptikų 

skaičių. Gali padaugėti 

manančių, kad euro 

įvedimas nėra strateginis 

prioritetas. Tada biudžeto balansavimas 

taip pat taptų antraeiliu 

planu. 

10. Galimi populistiniai 

sprendimai prieš 2012 metų 

Seimo rinkimus. Gali padidėti 

įtampa dėl valstybės finansų 

ir planuotas biudžeto 

deficitas. 

maRTyNas PasiLiaUsKas 

martynas.pasiliauskas@ekonomika.lt 

Gitanas Nausėda. 


sEB banko 

prezidento patarėjas 

Gitanas Nausėda 


1. BVP augs sparčiau 

nei šiemet. 2010 metais numatomas 

1 proc. augimas, 

2011-aisiais – 4 proc., o 2012 

metais – 4,5 proc. 

2. Vidaus rinkos būklė, 

ypač nuo antrojo kitų metų 

ketvirčio, bus geresnė nei 

šiemet. 

Žvilgsnis 

į ateitį 

Ekonomika.lt kreipėsi į didžiųjų šalies bankų analitikus su prašymu pateikti 

dešimt teigiamų ir neigiamų ateinančių metų prognozių. Jie žada spartesnį 

ekonomikos augimą, tačiau pastebi, kad kitų metų biudžeto projektą bus 

sudėtinga vykdyti ir gali įsisukti priešrinkiminių pažadų karuselė. 

Kitąmet žadama nekilnojamojo turto rinkos stabilizacija. Fotodienos nuotr. 

3. Nedarbo lygis sumažės: 

šių metų pabaigoje 

sieks 17,5 proc., 2011 metais 

– 16 proc., o 2012-aisiais – 15 

proc. Taip pat didės pirmą 

kartą į darbo rinką patekusio 

jaunimo užimtumas. 

4. Vidutinis darbo užmokestis 

(VDU) nebemažės, o 

nuo kitų metų vidurio privačiame 

sektoriuje galimas 

saikingas augimas. Šiemet 

VDU sumažės apie 1 proc., 

2011 metais turėtų pasiekti 

3,5 proc., 2012-aisiais – 5 

proc. 

5. Nustos mažėti bendras 

paskolų portfelis, o būsto 

kreditavimas didės. Paskolų 

portfelis šiemet sumažėjo 

apie 5 proc., 2011 metais 

maždaug tiek pat padidės, 

2012-aisiais augimas turėtų 

paspartėti iki 10 proc. 

6. Toliau didės šalies įmonių 

pelnas, o tai sudarys 

prielaidas investicijoms ir 

akcijų kursams augti. 

7. Valstybės biudžeto pajamų 

plano vykdymas vis 

dar bus įtemptas, tačiau 

biudžeto deficito, palyginti 

su BVP, rodiklis sumažės. 

Šiemet fiskalinis deficitas 

sudarė apie 8 proc. BVP, 

2011 metais bus 5 proc., 

2012-aisiais – 4 proc. BVP. 

8. Skirtingai nei ankstesniais 

metais, turėtų būti mažiau 

gąsdinimų dėl naujų 

mokesčių ar jų didinimo. 

9. Jei savivaldybių rinkimų 

rezultatai nesukels sumaišties 

tarp valdančiosios 

koalicijos narių, turėtume 

išsaugoti santykinį politinį 

stabilumą. 

10. Toliau augs eksportas, 

ypač į Rytus ir aplinkines 

valstybes. 


1. Vidutinė infliacija bus 

didesnė nei šiemet. 2010 metais 

– 1 proc., 2011-aisiais – 2 

proc., 2012 metais – 3 proc. 

2. Antroje metų pusėje 

gali išaugti paskolų palūkanų 

normos, nes susiformuos 

lūkesčiai, kad Europos 

centrinis bankas ims 

kelti bazines palūkanų normas. 

3. Euro zonos skolų krizė 

gali neigiamai paveikti euro 

ir lito santykį JAV dolerio 

atžvilgiu, taip pat ir importą 

iš dolerio zonos šalių. 

4. Pasaulinės naftos ir degalų 

kainos bus vidutiniškai 

didesnės nei šiemet. 

5. Yra rizikos, kad Vakarų 

Europos šalių ir JAV ekonomikos 

plėtra sulėtės, o tai 

neigiamai paveiks Lietuvos 

eksportą. 

6. Nematyti priežasčių, 

dėl kurių turėtų nuslopti 

emigracija, juolab kad naujos 

Europos Sąjungos (ES) 

šalys (pirmiausia Vokietija) 

liberalizuoja darbo rinką 

dėl imigrantų iš Rytų. 

7. Pensininkų ir kitų 

socialinių išmokų gavėjų 

finansinę būklę gali pabloginti 

brangsiantys energetiniai 

ištekliai ir maisto produktai. 

8. Jei kainos kils, o biudžetininkų 

ir socialinių išmokų 

gavėjų pajamos – ne, 

šalyje gali pablogėti socialinė 

atmosfera. 

9. Jei ekonomikai atsigaunant 

bus stokojama aktyvios 

sanglaudos politikos, 

gali vėl padidėti gyvenimo 

lygio atotrūkis tarp didmiesčių 

ir provincijos. 

10. Jei nebus pagerinta 

aukštojo mokslo kokybė, 

gali dar labiau suaktyvėti 

jaunimo „nutekėjimas“ į užsienio 

mokymo įstaigas. 

„Danske Bank“ 

vyresnioji analitikė 

Baltijos šalims 

violeta Klyvienė 


1. Ekonomikos augimas 

šiemet, mūsų vertinimu, paspartės 

iki 3,7 proc. 

2. Sudarant ir patvirtinant 

kitų metų biudžetą, pavyko 

atsiriboti nuo kai kurių 

populistinių sprendimų. 

3. Vyriausybė pradėjo 

įgyvendinti realius planus. 

Kovojama su šešėline ekonomika, 

pavyzdžiui, siekiama 

įrengti kasos aparatus 

turguose. 

4. Išorinės aplinkos tendencijos 

Lietuvai išlieka 

palankios: sparčius augimo 

tempus ir toliau demonstruoja 

Vokietijos bei Rusijos 

ekonomikos. Prognozuojame, 

kad 2011 metais Vokietijos 

BVP augimas gali 

siekti 2,7 proc., Rusijos – 4,7 

proc. 

5. Tikimės, kad stabilizuosis 

ir ims pamažu atsigauti 

vidaus vartojimas. 

Prognozuojame 3,6 proc. 

augimą. 

6. Estija nuo 2011 metų 

įsives eurą. Tai turėtų paskatinti 

pasitikėjimo šia 

ekonomika iš užsienio investuotojų 

pusės didėjimą 

ir įkvėpti daugiau ryžto 

tvarkyti savo ekonomiką ir 

Lietuvos politikams – nes 

tikslai, kuriuos kelia eurą 

norinčiai įsivesti šaliai, – 

fiskalinės drausmės sinonimas. 

7. Tikimės, kad kitais metais 

matysime daugiau Lietuvos 

nekilnojamojo turto 

rinkos stabilizacijos ženklų. 

8. Sparčiau augs bankų 

kreditavimas. 

9. Lietuvos visuomenėje 

pradedama suprasti, kad 

aukštą pridėtinę vertę kuriančios 

pramonės šakos 

yra perspektyvios. Toks 

suvokimas pamažu didins 

ir investicijų į aukštąsias 

technologijas kiekį. 

10. Planuojama ieškoti 

išeičių, kaip efektyvinti 

valstybinių įmonių veiklą. 


1. Vis dar nepradėta „Sodros“ 

pertvarka. 

violeta Klyvienė. 


Kuo ilgiau bus delsiama, 

tuo sunkiau bus įvykdyti 

užsibrėžtus tikslus, o tvarkyti 

neefektyvią sistemą vis 

tiek reikės. 

2. Sužlugdyta „Visuomio“ 

idėja. 

Valstybės įmonių kontrolės 

perėmimas iš politinių 

partijų teigiamai paveiktų 

įmonių valdymą ir jų finansinius 

rodiklius. 

3. Išliks vis dar aukštas, 

apie 16 proc. nedarbo lygis. 

4. Išlieka aukšto emigracijos 

lygio pavojus. 

5. Vis dar didelę Lietuvos 

ekonomikos dalį sudarys 

„šešėlis“. 

6. Gali būti nepasiekti 

fiskalinio konsolidavimo 

planai deficitą sumažinti iki 

5,8 proc. BVP ir kitų metų 

viduryje biudžetą teks persvarstyti. 

7. Pradeda suktis ikirinkiminių 

pažadų dalijimo 

karuselė, kuri gali sukelti 

rimtą grėsmę fiskaliniam 

šalies stabilumui. 

8. Kitais metais euro zonos 

šalių valstybių skolų 

krizė dar nepasibaigs, o tai 

reiškia, kad rinkose kilusios 

neigiamos nuotaikos 

gali paveikti ir Lietuvos 

ekonomiką. 

9. Strigs Lietuvos daugiabučių 

namų renovacijos 

procesas. 

11. Šalia daugiabučių renovacijos 

išlieka aktualus 

Lietuvos energetinės nepriklausomybės 

klausimas. 

Šios srities vizijose, strategijoje 

ir diskusijose trūksta 

didesnio dėmesio dabar 

suvartojamų energijos kiekių 

mažinimui ir vidiniams 

energijos ištekliams. 

Žvilgsnis į 2010-uosius 

„DNB Nord“ grupės 

vyriausioji ekonomistė 

Jekaterina Rojaka 

Teigiami įvykiai ir reiškiniai 

1. Užsienio prekybos atsigavimas. 

2. Dviženklis eksporto lokomotyvo 

spurtas ištempė 

ekonomiką iš recesijos, 

bendrojo vidaus produkto 

(BVP) metinis pokytis 2 ketvirčius 

iš eilės buvo teigiamas 

ir siekė po 1,1 proc. 

Jekaterina Rojaka. 


3. Bronza pasaulio krepšinio 

čempionate, optimizmas 

dėl kitų metų Europos 

čempionato vyksiančio Lietuvoje. 

4. Spalį Vyriausybė skolinosi 

vidaus rinkoje pigiausiai 

istorijoje. 

5. Įvyko lūžis darbo rinkoje 

– gerėjo gyventojų 

lūkesčiai, pradėjo mažėti 

rekordinį lygį pasiekęs nedarbas, 

pakilo darbo užmokestis. 

6. Lietuvoje pradėjo 

veikti Didžiosios Britanijos 

bankas „Barclays“, didėjo 

tiesioginės užsienio investicijos. 

Vyriausybės aktyvumas 

pritraukti užsienio 

investicijas davė vaisių, 

pavyzdžiui, „Thermo fisher 

scientific“ milžinė įsigijo 

koncerną „Fermentas international“. 

7. Pasiektas susitarimas 

dėl bendro euro zonos nuolatinio 

skolų krizės valdymo 

mechanizmo sukūrimo. 

8. Įmones leidžiama 

įsteigti internetu, mažinama 

biurokratinė našta. 

9. Sumažintas pridėtinės 

vertės mokesčio tarifas viešbučiams. 

10. Nefinansinių įmonių 

pelningumas vėl grįžo į teigiamą 

zoną. 

Neigiami įvykiai ir reiškiniai 

1. Vėl pablogėjo makroekonomikos 

aplinka: tvyro 

nerimas dėl ekonomikos 

»Estija nuo 2011 metų įsives eurą. Tai turėtų paskatinti pasitikėjimo 

šia ekonomika iš užsienio investuotojų pusės didėjimą ir įkvėpti daugiau 

ryžto tvarkyti savo ekonomiką ir Lietuvos politikams – nes tikslai, kuriuos 

kelia eurą norinčiai įsivesti šaliai, – fiskalinės drausmės sinonimas 

atsigavimo tvarumo. Euro 

zoną kamuoja periferinių 

šalių fiskalinių problemų 

nulemta įtampa ir nepasitikėjimas, 

daugelį šalių slegia 

didelės valdžios sektoriaus 

skolos. Krizė užsmaugė 

Graikiją ir Airiją. 

2. 2010 metais užfiksuota 

didžiausia deklaruotos emigracija 

banga, per 11 šių 

metų mėnesių apie išvykimą 

iš Lietuvos pranešė 

beveik 80 tūkst. gyventojų. 

3. Buvo užfiksuotas rekordiškai 

aukštas nedarbo 

lygis, išryškėjo struktūrinis 

nedarbas. 

Intensyvi emigracija, visuomenės 

senėjimas ir kvalifikuotos 

darbo jėgos nutekėjimas 

– recesijos sukelti 

ilgalaikiai iššūkiai, kuriuos 

spręsti teks daugumai verslininkų 

ne vienus metus. 

4. Prie ekonomikos iššūkių 

prisidėjo ir juos paaštrino 

gamtos išdaigos: 

ugnikalnio išsiveržimas, 

neregėtai karšta vasara, 

gaisrai, potvyniai, škvalas. 

Pasaulyje įvyko ir neregėta 

ekologinė nelaimė – naftos 

išsiliejimas Meksikos įlankoje. 

5. Agrofliacijos išpuolis: 

pasaulio rinkose į viršų iššovusios 

grūdų kainos sukėlė 

maisto kainų šuolį. 

6. 2010 metais užfiksuotas 

rekordiškai spartus 

valdžios sektoriaus skolos 

prieaugis – per 3 ketvirčius 

skola išsipūtė 7,3 mlrd. litų. 

7. 2011-ųjų valstybės 

biudžeto pajamų planas 

vertinimas kaip perdaug 

optimistinis, o išlaidos – nekonservatyvios. 

8. Sprendžiant svarbius 

ekonomikos klausimus išryškėjo 

Seimo bejėgiškumas. 

Trūksta politinio susitarimo. 

9. Pasitraukė strateginis 

Visagino atominės elektrinės 

investuotojas, didėja neapibrėžtumas 

energetikos 

rinkoje. 

10. Pagrindinės reformos 

– sveikatos sektoriaus pertvarka, 

daugiabučių renovacija, 

kompleksinis verslo 

sąlygų gerinimas – nebuvo 

įgyvendintos. 

Fiasko patyrė valstybės 

turto valdymo reforma.

6 

LIETUVOS 

NAUJIENOS 

2,4 

Nr. 13 

Nr. 13 

Lietuvoje 2010 m. gruodžio 28 d. – 2011 m. sausio 9 d. 

2010 m. gruodžio 28 d. – 2011 m. sausio 9 d. Lietuvoje 

7 

Kas kitąmet tuštins 

Po Naujųjų metų brangs dyzelinas, 

cigaretės, spauda, gali didėti šalto 

vandens ir šildymo kainos. 



Dangų nušvietus 

naujametiniams 

fejerverkams, kaip 

ir kone kasmet, 

įsigalioja nauji akcizai ar 

mokesčiai, kurie dažniausiai 

būna ne itin palankūs eilinio 

gyventojo kišenei. 

Rūkysime brangiau 

Nuo sausio 1 dienos Lietuvoje 

brangs pigesnės cigaretės, 

nes ateinančiais metais 

dėl Europos Sąjungos (ES) 

reikalavimų akcizo tarifas 

visoms cigaretėms turės būti 

ne mažesnis nei 221 litas už 1 

tūkst. cigarečių. Iki šiol toks 

tarifas buvo taikomas populiariausios 

kategorijos ir 

brangesnėms nei 7,2 lito cigaretėms. 

Todėl, anot Finansų 

ministerijos, akcizo didėjimas 

palies tik pigesnes cigaretes 

ir vidutinė mažmeninė 

pakelio kaina turėtų didėti 

iki 10 centų. 

Tiesa, priimdami spren- 

TIEK PABRANgO BūSTAS 

LIETUVOJE (NEŽIūRINT Į 

VILNIAUS MIESTO NEKILNO- 

% 

JAMOJO TURTO STATISTIKĄ) 

PER 4 KETVIRTĮ 

»vidutinė mažmeninė dyzelino litro kaina 

galėtų padidėti apie 12 centų 

Bendrovės „Lelija“ generalinę direktorę profsąjungos kaltina 

darbuotojų išnaudojimu. eltos nuotr. 

dimą didinti akcizą cigarams 

ir cigariukams, Seimo nariai 

vėl „pasistengė“ – nuo kitų 

metų pradžios jis didės nuo 

38 iki 80 litų, nors minimalus 

ES reikalaujamas akcizo tarifas 

šioms prekėms kitąmet 

bus 42 litai už kilogramą. 

Brangesnis dyzelinas 

Prie degalų kainų pasiutpolkės 

prisidės ir išaugęs akcizas 

dyzelinui. Dėl įsipareigojimų 

ES nuo kitų metų 

sausio dyzelino akcizų tarifas 

didės nuo 947 iki 1 043 

litų už 1 tūkst. litrų. Finansų 

ministerija skaičiuoja, kad 

dėl šios priežasties vidutinė 

mažmeninė dyzelino litro 

kaina galėtų padidėti apie 

12 centų. Vežėjai skundžiasi 

nepaliaujamai augančiomis 

kuro kainomis ir tikina, 

kad bent jau metų pradžioje 

keleivinių bilietų kainos nekils, 

tačiau vėliau padėtis 

gali pasikeisti, nes didieji 

vežėjai skęsta skolose. Tiesa, 

kai kurie įžvelgė galimybę, 

kad išaugus kuro kainoms, 

Buvusi „alita“ paskelbė, kad yra nemoki. eltos nuotr. 

Dėl padidėjusio akcizo pigesnių cigarečių pakelis kitąmet brangs apie 10 centų. Fotodienos nuotr. 

žmonės gali pradėti dažniau 

važinėti viešuoju transportu, 

o tai sudarytų galimybes taikyti 

netgi mažesnes kainas. 

Prabangus vanduo 

Vilniečius kitąmet gali „nudžiuginti“ 

ir pabrangęs šal- 

Titulas už vergovę 

■Praėjusį antradienį keleto 

darbuotojų profsąjungų 

atstovai pristatė ordiną 

„Už sėkmingą vergų darbo 

organizavimą“. Titulas 

atiteko bendrovės „Lelija“ 

generalinei direktorei Genei 

Zaveckienei. 

Pranešime, kurį pasirašo Samdomų 

darbuotojų profesinės sąjungos 

pirmininkė Irina Judina ir 

Nacionalinio pareigūnų profesinių 

sąjungų susivienijimo pirmininkas 

Vytautas Bakas, teigiama, 

kad simbolinis ordinas jai skirtas 

tas vanduo. Dar lapkričio 

mėnesį Valstybinė kainų ir 

energetikos kontrolės komisija 

(VKEKK) leido bendrovei 

„Vilniaus vandenys“ šalto 

vandens kainą padidinti 15 

centų už kubinį metrą. 

Tokiam sprendimui dar 

už įmonės Rokiškio filiale klestintį 

darbuotojų išnaudojimą, 

kuris pasiekė civilizuotam žmogui 

nesuvokiamą ribą.Titulo autorių 

pateikiamuose bendrovės 

algalapiuose matyti, kad vienai 

moteriai per 24 rugpjūčio dienas 

dirbusiai 192 valandas – ne tik 5 

darbo dienas per savaitę, bet ir 

2 šeštadienius – buvo išmokėta 

513,37 lito. Kitai darbuotojai, 

kuri per 22 rugsėjo mėnesio 

dienas dirbo 176 valandas, buvo 

išmokėta 550,28 lito. Bendrovės 

darbuotojams dar nesumokėti 

atlyginimai už lapkričio mėnesį. 

„aLT investicijoms“ – bankrotas 

■investicijų bendrovė 

„aLT investicijos“ (buvusi 

„alita“) paskelbė, kad yra 

nemoki, nepajėgi atsiskaityti 

su kreditoriais ir kreipėsi 

į teismą dėl bankroto 

iškėlimo. 

Skelbiama, kad bendrovė 

neturi nei turto, nei pajamų, o 

tolesnės veiklos vykdymui rea- 

turi pritarti Vilniaus miesto 

taryba, o tai turėtų įvykti 

sausio mėnesį. Tuomet naujoji 

šalto vandens kaina įsigaliotų 

kovo mėnesį – iškart 

po savivaldybės rinkimų. 

Tiesa, „Vilniaus vandenys“ 

norėjo kainą kilstelėti net 

TIK SKAIČIAI 

2,7 

lių perspektyvų nėra. „ALT investicijos“ 

ne tik negali atsiskaityti 

su kreditoriais, bet ir sumokėti už 

suteiktas paslaugas. 

Vasario mėnesį Serbijos privatizavimo 

agentūra nutraukė 

sutartį su „Alita“ ir Švedijos bendrove 

„United Nordic Beverages“ 

dėl „Beogradska Industria Piva“ 

alaus daryklos akcijų įsigijimo ir 

pateikė 236 mln. litų ieškinį. 

50 proc. (iki 6,33 lito), tačiau 

VKEKK toks prašymas pasirodė 

neracionalus. 

smūgis spaudai 

Ateinančiais metais gali padidėti 

ir laikraščių kainos 

bei jų prenumerata, ypač 

TIEK LITų PO VIENUOLIKOS MĖNESIų 

SIEKĖ „SODROS“ BIUDŽETO DEFIcITAS 

mlrd. 

2,076 tūkst. 

TIEK PERNAI LITų VIDUTINIŠKAI IŠLEISTA ŠALIES gyVENTOJO SVEIKATOS PRIEŽIūRAI 

Dėl padidėjusio akcizo kitąmet 

dyzelinas pabrangs apie 12 centų. 

Fotodienos nuotr. 

kišenes? 

regioninių leidinių. „Lietuvos 

paštas“ motyvuoja, kad 

spaudos pristatymas kaimuose 

yra itin nuostolingas, 

todėl vidutiniškai 40 proc. 

padidino spaudos pristatymo 

įkainius 2011 metams. 

Tiesa, tai labiausiai paveiks 

regioninius 8–16 puslapių 

laikraščius, nes kaimuose 

pristatymo įkainis 

didės apie 70 proc., o mieste 

– 51 proc. 

Nacionalinė rajonų ir 

miestų laikraščių leidėjų 

asociacija skaičiuoja, kad 

kitąmet vietiniai laikraščiai, 

priklausomai nuo prenumeratos 

kiekio, patirs nuo 5 

tūkst. iki 160 tūkst. litų nuostolių. 

šildys brangiau 

Kitais metais bus ir teigiamų 

dalykų. VKEKK 

paliko galioti tuos pačius 

elektros energijos tarifus gyventojams 

ir suteiks jiems 

galimybę per pirmąjį ketvirtį 

apsispręsti, ar nori naudotis 

naujais mokėjimo planais. 

Taip pat VKEKK kitiems 

metams nustatė vidutiniškai 

7 proc., arba 11 centų 

už kubinį metrą, mažesnes 

gamtinių dujų kainas namų 

ūkiams. Taigi tie, kurie per 

metus suvartoja mažiau nei 

500 kubinių metrų, 2011 metais 

turės mokėti 1,95 lito siekiančią 

pastoviąją dalį ir 2,04 

lito už kubinį metrą. Šiuo 

metu tarifai atitinkamai siekia 

2 ir 2,15 lito. 

Tiesa, tarifai buvo priimti 

prognozuojant, kad pirmąjį 

kitų metų pusmetį, palyginti 

su šių metų pusmečiu, dujų 

importo kaina turėtų sumažėti 

7 proc., tačiau lapkričio 

mėnesį šilumininkai už dujas 

su transportavimo ir galios 

mokesčiu mokėjo 1 420 

litų už naftos ekvivalentą, 

kai spalį ši kaina buvo 1 357 

litai. Šilumos tiekėjai mano, 

kad tai ne paskutinis kainų 

šuolis, todėl kitąmet gali didėti 

šildymo kainos. 

FaKTai 

NaUJamEčiai KaiNų 

šUOLiai 

• Pastaruoju metu bene 

skaudžiausia diena lietuvio kišenei 

buvo 2009 metų sausio 

1 diena. Tuomet dėl padidėjusių 

akcizų litro benzino kaina 

pakilo apie 48 centais, dyzelino 

– apie 25 centus, dujų – 

apie 41 centą. 

• Padidėję akcizai lėmė alkoholio 

(priklausomai nuo jo 

stiprumo) brangimą. Dėl tos 

pačios priežasties pernai 2 

kartus brango cigaretės – jų 

kaina padidėjo maždaug 2,2 

lito. 

• 2009 metų sausio 1 dieną 

elektros energija gyventojams 

pabrango 4 centais, o 

dujų kaina vidutiniškai padidėjo 

26 proc. 

• Praėjusius Naujuosius metus 

sutikome su 22–74 proc. 

pabrangusia elektros energija, 

10 centų padidėjusia benzino 

ir 6 centais – dujų kaina. 

vilniečiams pavasarį šalto vandens 

kubinis metras gali pabrangti 15 centų. 


maisto kainų 

uraganas 

Kalėdų stalą šiemet nukrovėme brangesniais šventiniais 

patiekalais nei pernai, mat parduotuvių lentynose 

šiandien galime rasti vos kelis nežymiai atpigusius 

maisto produktus. 

iNGRiDa mačiULaiTyTė 

ingrida.maciulaityte@ekonomika.lt 

Remiantis statistika, didžiausią 

dalį uždirbamų 

pinigų lietuviai išleidžia 

maistui – juodai duonai, 

mėsos gaminiams, pienui 

ir daržovėms. Daug šių produktų 

per metus gerokai 

pabrango. 

Dėl vasarą pasaulyje 

siautėjusių gamtos stichijų 

(didžiulio karščio, liūčių ir 

prasto derliaus) didžioji dalis 

daržovių nuo praėjusių 

metų pabrango dvigubai 

ar net trigubai – baltagūžių 

kopūstų kaina išaugo net 

»Parduotuvių 

lentynose šiandien 

galime rasti tik vos 

pastebimai pigesnių 

nei prieš metus 

mėsos gaminių 

Daržovių kainos per metus pakilo 2 ar 3 kartus. aFp nuotr. 

216 proc. (nuo 0,45 iki 1,45 

litų už kilogramą), obuolių 

kilogramo kaina pašoko 

beveik 87 proc. (nuo 2,50 

iki 4,52 litų). Panaši ir kitų 

daržovių kainų didėjimo 

tendencija: morkos brango 

92 proc., pomidorai – 81 

proc., už kilogramą bulvių 

šiandien tenka sumokėti 32 

proc. daugiau. 

Dideli karščiai darė 

įtaką ir grūdinių kultūrų 

produktams. Grikių pakuotės 

kaina per metus išaugo 

daugiau nei dvigubai – nuo 

3,80 lito iki 8,95 lito. Kvietinių 

miltų kaina išaugo 4,8 

proc. Dėl keliais procentais 

šoktelėjusios grūdų kainos 

brango ir duona, ir makaronai 

– kilogramas juodos 

duonos per metus pabrango 

nuo 4,73 iki 5,54 lito, arba 

kiek daugiau nei 17 proc., 

už kilogramą makaronų 

tenka mokėti beveik 8 proc. 

daugiau. 

Maisto kainų bumas pa- 

Maisto produktų kainų pokyčiai (2010 Metais) 

Labiausiai brango 

Baltagūžiai kopūstai (215,56 proc.) 

grikiai (135,53 proc.) 

obuoliai (91,27 proc.) 

svogūnai (61,80 proc.) 

morkos (60,61 proc.) 

lietė ir žuvies produktus. 

Per metus pakilo beveik 

visų įvežtinių žuvų kaina 

– lašišos kilogramo kaina 

šoktelėjo 34 proc. (nuo 20,31 

iki 27,24 litų), kilogramas 

skumbrės šiendien lietuvio 

piniginę paploninta 16 proc. 

labiau nei prieš metus (kilogramo 

kaina pakilo nuo 

14,96 iki 17,38 lito). 

Parduotuvių lentynose 

šiandien galime rasti tik 

vos pastebimai pigesnių nei 

prieš metus mėsos gaminių. 

Kiaulienos kainos sumažėjo 

viduriniškai 2 proc., 

galvijų mėsa pigo 4 proc., 

jau apdorotų mėsos gaminių 

šiandien galime įsigyti 

2–7 proc. pigiau nei pernai. 

Vištiena atpigo kiek daugiau 

– kilogramo atšaldytų 

vištienos ketvirčių kaina 

sumažėjo vidutiniškai 6,5 

proc. – nuo 8,53 iki 7,94 lito. 

Per metus šiek tiek atpigo 

ir vištų kiaušiniai – vidutiniškai 

9,32 proc. 

Labiausiai pigo 

pieniškos dešrelės (12,85 proc.) 

vištų kiaušiniai (9,07 proc.) 

kiaulienos nugarinė (7,25 proc.) 

Cukrus (4,04 proc.) 

degtinė (3,96 proc.)

8 

FaKTai 

EKOLOGiJa 

• Baltijos jūra – viena užterščiausių 

pasaulyje. 

• Pasaulio vandenyse mažėja 

deguonies. 

• Dėl pasaulinio atšilimo žiemos 

darosi šaltesnės. 

J. vaitkus: mokslininkai skelbia, 

kad jiems pavyko nemažai nuveikti 

kuriant vyrišką ir moterišką 

pradą iš vienos ląstelės. eltos nuotr. 

Kitu žvilgsniu 

J. Vaitkus: kai kurie atradimai 

kelia rimtą grėsmę 

Apie didžiausius žmonijos ateityje laukiančius iššūkius 

prieš pasitinkant naujuosius metus kalbamės su vienu 

žymiausių Lietuvos mokslininkų, habilituotu fizinių 

mokslų daktaru, Vilniaus universiteto grupių „CERN“ 

programų vadovu Juozu Vaitkumi. 

NERiNGa mEDUTyTė 

neringa.medutyte@ekonomika.lt 

„Atsirado naujų medžiagų, 

kurios kelia rimtą 

grėsmę. Pavyzdžiui, nėra 

įvertinta kai kurių nano darinių 

rizika. Ypač tų, kurie 

gali patekti į žmogaus kūną 

per odą. Atliekami tyrimai 

pakitimų dar nerodo, bet nereiškia, 

kad vėliau tai nebus 

vėžio priežastis. Naujos medžiagos 

gali daryti poveikį 

kitiems organizmas, o jie – 

žmogui“, – kalba profesorius. 

Gyvybės pradėjimas mėgintuvėlyje 

– paslauga žmonėms, 

kurie kartais dėl savo 

netinkamo gyvenimo būdo 

neturi galimybės susilaukti 

vaikų. 

Tačiau dabar grėsmę kelia 

sintetinė biologija. Mokslininkai 

skelbia, kad jiems 

pavyko nemažai nuveikti 

kuriant vyrišką ir moterišką 

pradą iš vienos ląstelės. Vadinasi, 

ateityje gyvybei sukurti 

gali nereikėti vyro ir moters. 

Reikėtų pagalvoti apie mokslininkų 

etiką. Kodėl mes turime 

mokėti už šių žmonių 

gydymą ateityje? Jie turės 

daug genetinių sutrikimų, 

daugiau nei palikuonis, kurio 

susilaukia giminės. 

? 

ar toli pažengė dirbtinio 

intelekto tyrimai? Ką manote 

apie paniką, kylančią dėl žmogų 

bandančių pakeisti humanoidų? 

Kurti įvairias mašinas – 

normalu. Kurti į save panašias 

mašinas – psichologinis 

klausimas. Vaikai irgi mėgsta 

mašinas, su žmogaus veidu. 

Kol kas humanoidai nėra 

taip pažengę, kaip matome filmuose. 

Ir dirbtinio intelekto 

srityje yra nuveikta ne tiek 

jau daug. Rimta problema 

»Dabar visuomenėje turi būti kuriama tokia 

tvarka, kad nebūtų naudinga išmesti daiktų, o 

visi norėtų juos perdirbti 

kiltų tada, jei atsirastų gyvybės 

forma, kuri galėtų pati 

save reprodukuoti. Tačiau 

filmai, kuriuose kuriamos 

laiko mašinos, kad būtų galima 

nukeliauti ir „išjungti“ 

kokį nors mokslininką, dėl 

kurio nebeįmanoma gyventi 

planetoje – visai realūs. 

? 

Naujienos apie mokslinius 

laimėjimus skelbiamos taip 

dažnai, kad kartais kyla rimtų 

abejonių, kad ne vienu atveju 

tiesiog pučiamas burbulas... 

Sukurti angliniai vamzdeliai, 

kuriais būtų galima 

paleisti robotą iki palydovo. 

Jis ten nukeliautų, bet jo 

kelionė praktiškai gali būti 

per ilga. Tačiau viešai galima 

apie tai daug ir garsiai 

kalbėti, nors nuskristi ir 

suremontuoti palydovą yra 

paprasčiau. Kalbama ir apie 

mašinytę, kuri gali važinėti 

po žmogaus kraujagysles ir 

jas remontuoti. Tačiau suremontuoti 

visas kraujagysles 

gali užtrukti 120 metų. Kad 

hadronų greitintuvas gali sukurti 

juodąją skylę, kuri mus 

Nr. 13 


praris – dar vienas triukas. 

Žemę nuolat atakuoja dalelės, 

kurios turi milijardą kartų 

didesnę energiją, nei sukūrė 

žmogus iš Ženevos. Žemė nežinia 

kiek kartų turėjo būti 

praryta. Hipotezė sujaudino 

visuomenę, bet neturėjo tam 

jokio pagrindo. 

? 

ar galima tikėti apokaliptinėmis 

idėjomis, kad gamta ant 

mūsų pyksta? 

Gamta pyko visais laikais. 

Labai palanku galvoti, 

kad jau nieko negalime padaryti. 

Visais laikais buvo 

galingų ugnikalnių išsiveržimų, 

net ir tokių, kurių pelenai 

nuklojo visą JAV teritoriją. 

Išsiveržus ugnikalniui 

Islandijoje tokio pavojaus, 

koks buvo skelbiamas – nebuvo. 

Neskristi buvo tiesiog 

pigiau, oro kompanijos žinojo, 

kad joms bus kompensuoti 

nuostoliai. Pelenų 

debesis susidarė 8 kilometrų 

aukštyje, kodėl nebuvo 

galima skristi pakilus į 6 

kilometrų? Skristi tokiame 

aukštyje reikėjo daugiau išlaidų 

ir pinigų. 

? 

Kas mūsų laukia, jei nenustosime 

šiukšlinti? 

Laukia gyvenimas šiukšlyne. 

Dabar Vilnelės tvarkymas 

ir padangų traukimas 

pavasarį iš jos pakrantės – tik 

entuziastų reikalas. Reikia 

CV CV: Juozas Vaitkus 

Gimė 1941 m. kovo 19 dieną 

Kėdainių rajone. 

1958-aisiais įstojo į Vilniaus 

valstybinio universiteto Fizikos 

ir matematikos fakulteto fizikos 

specialybę. 

1977–2006 m. dirbo VU Fizikos 

fakulteto Puslaidininkių fizikos 

katedros vedėju. 

žymiai griežtesnės tvarkos. 

Tačiau viskas prasideda nuo 

auklėjimo. Mums turėjo įtakos 

ir Vakarai. Ten išmesti 

šiukšlę reiškė kitam sukurti 

darbo vietą. 

? 

Kokia padėtis Lietuvoje dėl 

besikaupiančių šiukšlių? 

Ypač bloga. Kvapnieji 

sąvartynai nieko neduoda: 

reikėtų deginti. Pinigai 

leidžiami į orą ir dar kenkiama 

sveikatai. 

Kiekvienas taškas, kuriame 

yra šiukšlių, – ekologinė 

katastrofa. Vilniui buvo 

siūloma įrengti išsiskiriančių 

dujų surinkimo terminalų 

ir panaudoti dujas. Vilniaus 

miesto valdžia šiuos projektus 

gesino 20 metų. Dabar jau 

per vėlai susigriebta, ieškome 

revoliucinių būdų, kai jau 

reikia spręsti iš anksto numatytą 

problemą. 

Stažavosi ir mokslinį darbą 

dirbo Stokholmo Karališkajame 

technologijos institute, Berlyno 

technikos, Ličopingo, glazgo ir 

kituose universitetuose. 

2002 m. apdovanotas Lietuvos 

didžiojo kunigaikščio gedimino 

ordino Karininko kryžiumi. 

? 

mano senelis ir jo kartos 

žmonės stengiasi nešiukšlinti. 

Berods, tam sudarytos sąlygos. 

Anksčiau jei kaime prie 

namo stovėjo šluota – visiems 

buvo aišku, kad namuose 

nieko nėra. 

Nė minties nebuvo lįsti vidun. 

Jei norėjai vyšnių, turėjai 

paprašyti ir tau duos, bet 

jei neprašęs imsi – galėjo šunimis 

užpjudyti. Mūsų karta 

užaugo laikydamasi tokių 

taisyklių. 

Supratome, kad visur reikia 

daryti tai, ką leidžia, o 

ne tai – ką norisi daryti. Dabar 

visuomenėje turi būti 

kuriama tokia tvarka, kad 

nebūtų naudinga išmesti 

daiktų, o visi norėtų juos perdirbti. 

Pavyzdžiui, atiduodi padangas 

ir gali pirkti naujas. 

Atneši 3 plastikinius butelius 

ir gali nusipirkti naują.

Nr. 13 

Nr. 13 

10 Degalai 2010 m. gruodžio 28 d. – 2011 m. sausio 9 d. 


Degalai 11 

Degalinės dovanų 

nežada 

Per didžiąsias žiemos šventes degalinės nuolaidų nežada. Nepaisant to, laukiama tikro antplūdžio, mat padidinus 

akcizą, nuo sausio 1 dienos apie 12 ct/l brangs dyzelinas. Taigi pripildžius 50 litrų baką Naujųjų metų išvakarėse, 

galima sutaupyti net iki 6 litų. 

KaZimiERas šLiUŽas 

kazimieras.sliuzas@ekonomika.lt 

Ekonomika.lt“ nesėkmingai 

ieškojo 

degalinių operatoriaus, 

galinčio Kalėdų 

ir Naujųjų metų proga 

bent lojalius klientus pradžiuginti 

žemesnėmis degalų 

kainomis. 

vis tiek pilsis 

„Gruodį visas jėgas skyrėme 

labdarai – nuo kiekvieno 

mažmeninėje prekyboje parduoto 

litro po 3 centus perve- 

dame į „Išsipildymo akcijos 

2010“ fondą“, – nuo klausimo 

gynėsi UAB „Neste Lietuva“ 

Didmeninės prekybos ir tiekimo 

skyriaus vadovas Audrius 

Miežys. Iki gruodžio 

22 dienos į fondą bendrovė 

buvo sukrovusi jau beveik 

108 tūkst. litų kalną. 

„Apie akcijas kalbėti dar 

anksti. Tikriausiai šiemet 

kalėdinių akcijų nedarysime, 

nes ir taip taikome 

minimalius antkainius“, – 

švenčių išvakarėse kalbėjo 

Romas Turlinskas, UAB 

„Lukoil Baltija“ generalinio 

direktoriaus pavaduotojas, 

bendrovės Baltijos regiono 

mažmeninės prekybos skyriaus 

vadovas. 

UAB “Lietuva Statoil”, šalyje 

valdanti antrą pagal dydį 

degalinių tinklą, klientus šią 

žiemą vilioja irgi ne dagalų 

kainomis. 

Pasak Daivos Jokšienės, 

bendrovės rinkodaros vadovės, 

degalinių parduotuvių 

racionas specialiai papildytas 

kalėdinėmis prekėmis, o 

specialiai šventėms skiriama 

maisto akcija – nusipirkus 

du dešrainius, trečiasis gaunamas 

dovanų. 

„Ekonomika.lt“ duomeni- 

mis, mažesnėmis degalų kainomis 

transporto priemonių 

savininkų nežada pradžiuginti 

ir kiti degalinių operatoriai, 

juolab kad į metų 

pabaigą šoktelėjo naftos ir 

jos produktų didmeninės 

kainos. 

Laukia eilių 

Degalų prekybos mažmenininkai 

neabejoja, kad Naujųjų 

metų išvakarėse prie 

degalinių nutįs eilės ir be 

akcijų. 

„Taip būna visada, kai 

pranešama apie būsimą 

brangimą“, – sakė R. Turlins- 

kas. 

Jis negalėjo pasakyti, 

ar dėl akcizo kilusios dyzelino 

kainos degalinėse bus 

pakeistos vos suskambėjus 

naujamečių varpų dūžiams, 

ar po dienos kitos. Tai veikiausiai 

priklausys nuo konkurentų 

elgesio. 

A. Miežio aiškinimu, 

verslo logika reikalauja nelaukti, 

ypač bendrovėms, valdančioms 

degalinių tinklus, 

nors laikomos atsargos buvo 

pirktos dar esant mažesniam 

akcizui ir kainoms. 

„Nenustatinėsime juk 

kainų kiekvienai degalinei 

atskirai pagal tai, kiek ji turi 

atsargų. Juk ir 2009 metų 

rugpjūtį, kai buvo laikinai 

sumažintas akcizas, dyzelinu 

mažesnėmis kainomis prekiavome 

nuo tos pačios dienos, 

nors už jį didmenininkams 

mokėjome brangiau“, 

– aiškino „Neste“ atstovas. 

Jis priminė, kad 2009-ųjų 

išvakarėse, kai buvo didinamas 

degalų akcizas ir pridėtinės 

vertės mokestis, daugelio 

kitų operatorių degalinių 

darbuotojai ramiai šventė 

Naujuosius namuose – jų 

aptarnaujamos degalinės 

neveikė, nes buvo išpardavu- 

Naujųjų metų išvakarėse automobiliai degalines 

apguls ir be akcijų. eltos nuotr. 

Tikriausiai šiemet kalėdinių akcijų nedarysime, nes ir taip taikome minimalius antkainius. eltos nuotr. 

sios atsargas. 

„Koregavosi“ už metus 

Metų pabaiga nuliūdino 

transporto priemonių, naudojančių 

suskystintas dujas, 

savininkus – šio kuro kainos 

pašoko staiga ir netikėtai. 

„Nežinau, kodėl taip elgiasi 

„Orlen Lietuva“. Jie 

pabrangino dujas – brangiau 

mokame ir mes“, – sakė R. 

Turlinskas. 

Tačiau Jacekas Komaras, 

AB „Orlen Lietuva“ atstovas 

spaudai, aiškino, kad pabrango 

ne tik Mažeikių gamykloje 

gaminamos suskystintos 

dujos, bet ir visame 

pasaulyje. 

„Lietuviai gal tik reaguoja 

jautriau, nes čia dujų naudojimas 

labai paplitęs“, – sakė 

J. Komaras. 

Anot jo, apie būsimą dujų 

brangimą kalbėta dar pavasarį, 

kai tarptautinėse rinkose 

brango benzinas ir dyzelinas. 

Tačiau dujų kaina iš 

esmės taip ir nepajudėjo. 

„Taip jau atsitiko, kad 

dujų kainos „koregavosi“ iš 

karto už visą laikotarpį nuo 

pavasario“, – sakė „Orlen 

Lietuva“ atstovas. 

Rinkos ekspertų nuomone, 

kiek atpigus benzinui, 

priešinga kryptimi pajudėjo 

dyzelinas ir suskystintos 

dujos dėl dviejų artimų priežasčių. 

Pirma, tai sezoninis 

reiškinys, kadangi dyzelinas 

ir suskystintos dujos plačiai 

naudojamos kaip šildymo 

kuras žiemą. Antra, šio kuro 

šiemet naudojama dar daugiau, 

kadangi Kinijoje apribotas 

elektros energijos vartojimas. 

„Gyvename globaliame 

pasaulyje. Pasikeitus elektros 

energetikos padėčiai Kinijoje, 

Lietuvoje pabrangsta 

suskystintos dujos“, – pusiau 

juokais pastebėjo J. Komaras. 

Brangs apie pavasarį 

J. Komaro nuomone, iki 

sausio naftos ir iš jos pagamintų 

degalų kainos neturėtų 

labiau keistis, nes „šią 

tarpušventę niekas nenori 

prekiauti, o nori švęsti arba 

ilsėtis“. 

Kitokios mintys kirba 

mąstant apie 2011-uosius. 

Tarptautinė energetikos 

Degalų kainos lietuvoje prieš savaitę 

Operatorius 

„Lukoil Baltija“ 

„Lietuva statoil“ 

„orlen Lietuva“ 

„kvistija“ 

„vakoil“ 

„alauša“ 

„neste Lietuva“** 

a95 

4,23–4,33 

4,26*–4,36 

4,33–4,35 

4,27–4,33 

4,32 

4,25–4,32 

4,27–4,30 

Dyzelinas 

3,78–3,90 

3,82*–3,93 

3,91–3,93 

3,80–3,90 

3,89 

3,83–3,87 

3,75–3,87 

*kaina savitarnos degalinėse „1-2-3“, **kaina savitarnos degalinėse 

agentūra paskelbė prognozes, 

kad pasaulio ekonomika 

atsigauna sparčiau, negu tikėtasi, 

todėl pavasarį turėtų 

didėti naftos kainos. Iki kokių 

aukštumų – niekas nesiima 

prognozuoti, nes naftos 

rinka itin jautri spekuliaciniams 

interesams. Antai dar 

2008-ųjų išvakarėse pesimistinio 

ekonomikos augimo 

scenarijaus dalimi buvo laikoma 

naftos kaina, siekianti 

66 JAV dolerius už barelį, o 

sulaukėme beveik 150 JAV 

dolerių. 

Iki „pesimistinių“ 66 JAV 

dolerių už barelį naftos kaina 

nebuvo nukritusi ir šiemet. 

Žemiausias lygis – 68,86 JAV 

dolerio – buvo pasiektas vasario 

8 dieną, o kol kas aukščiausias 

– gruodžio 21-ąją 

(88,78 JAV dolerio už barelį), 

kai buvo rašomas šis straipsnis. 

Dujos 

2,33–2,38 

2,32–2,42 

2,39 

2,35–2,38 

2,38 

2,33–2,37 

- 

vokiečius gąsdina 

naujametės naujovės 

Nuo sausio kai kuriose Europos Sąjungos (ES) šalyse į 

benziną bus įmaišoma jau 10 proc. bioetanolio. 

Teigiama, kad dėl to 

brangs degalai, bus pakenkta 

daugeliui senesnių 

automobilių variklių, tačiau 

tai gali pagerinti ekologinę 

padėtį. 

Vietoj paprasto benzino 

Vokietijos ir daugelio kitų 

ES šalių degalinėse bus pardavinėjamas 

benzinas „Super 

E10“, „Normal E10“, 

„Super Plus E10“. Iki šiol 

Vokietijoje į benziną būdavo 

galima įmaišyti tik iki 

5 proc. bioetanolio, rašoma 

„Deutsche Welle“. 

Etanolio į benziną įmaišoma 

dėl dviejų priežasčių. 

Pirma, norima sumažinti 

naftos išeigą. Antra, kad 

sumažėtų žalingas išmetamųjų 

dujų poveikis, kadangi 

degant etanoliui į orą 

išmetama tik ta CO2 dalis, 

kurią buvo sunaudoję augdami 

augalai, iš kurių bio- 

etanolis pagamintas. 

ES yra suformulavusi 

tokią užduotį: automobilių 

transporto srityje atsisakyti 

naftos produktų ir pereiti 

prie augalinių degalų. 

2020 metais „žalieji“ degalai 

turi sudaryti 10 proc. ES 

naudojamų degalų. 

Bloga žinia, kad etanolis 

energetinėmis savybėmis 

nusileidžia benzinui. Dėl 

to tam pačiam atstumui 

nuvažiuoti automobilis 

sunaudoja 3 proc. daugiau 

degalų. Baiminamasi, kad 

įvairių rūšių benzinas bus 

parduodamas už tą pačią 

kainą, bet visos rūšys bus 

brangesnės negu dabar. 

Maža to, po sausio 1 dienos 

degalinėse reikės būti 

labai atsargiems. Mat benzinas 

„Super E10“ tinka ne 

visiems varikliams. Net 

kartą pabandžius tokio 

»Bloga žinia, kad etanolis energetinėmis 

savybėmis nusileidžia benzinui 

Etanolis energetinėmis savybėmis nusileidžia benzinui. scanpix nuotr. 

benzino iš rikiuotės gali 

išeiti aliumininės ir guminės 

detalės. Iš pradžių jokių 

irimo požymių nepastebėsite: 

nei garso, nei traškesių, 

nei kratymo. Ekspertų 

tikinimu, viskas atsitiks 

vėliau ir staiga. Vokietijos 

federalinės automobilių 

žinybos duomenimis, net 

vienas benzino „Super E10“ 

įpylimas į baką gali būti 

lemtingas dešimtadaliui šalyje 

įregistruotų automobilių 

– maždaug 4 milijonams. 

Pavyzdžiui, didelių problemų 

gali kilti 2002–2005 

metais pagamintiems 

„Mercedes“ C200 CGI 

ir CLK 200 CGI, iki 2000 

metų pagamintiems „Opel 

Vectra“, „Signum“, „Zafira“ 

su 2.2 „Direct-Motor“ 

varikliais, „Citroën“ ir 

„Nissan“. Bėdų gresia ir 

gerokai vėliau pagamintiems 

„Mitsubishi“ su GDI 

varikliais ir daugeliui kitų 

automobilių. 

Ekonomika.lt

12 

KRIMINALINĖS 

NAUJIENOS 

savaiTės 

KRimiNaLų 

TOP 3 

Tryliktas puslapis 

LIETUVA. Sostinės picerijoje 

vyriškis neteko piniginės su 9 

tūkst. eurų. 49 metų R. Ž. į policijos 

pareigūnus kreipėsi tik pirmadienio 

rytą, nors apvogtas 

buvo šeštadienį. 

Vyras pareiškė, kad Ozo gatvėje 

esančioje picerijoje iš jo striukės 

vidinės kišenės pavogti 9 tūkst. 

eurų. Nukentėjusysis patyrė 31 

050 litų nuostolį. 

DIDŽIOJI BRITANIJA. Atlikus 

kratas 12 namų, iš vergovės 

išlaisvinta 19 imigrantų iš 

Rytų Europos. 

Tarp jų yra lietuvių, latvių, 

lenkų ir rusų. Kratos atliktos 

po 2 metus trukusio tyrimo 

dėl prekybos žmonėmis Rytų 

Kente. Manoma, kad suimti 

asmenys vogė, sukčiavo ir 

plovė pinigus. 

UKRAINA. Šalies generalinė 

prokuratūra iškėlė bylą buvusiai 

premjerei ir opozicinės partijos 

„Batkivšina“ lyderei Julijai Tymošenko. 

Ji kaltinama, kad tuomet, 

kai buvo premjerė, viršijo įgaliojimus 

ir išeikvojo 8,5 mln. dolerių. 

Dėl tokių pačių priežasčių 

apkaltintas ir sulaikytas buvęs 

šalies gamtos apsaugos ministras 

georgijus Filipčukas. 

Godumas klampina Versačę 

Sekliai užmynė 

garsiajam 

vakarėlių liūtui 

ant uodegos. 

DaiLiUs DaRGis 

info@ekonomika.lt 

Vilniaus apygardos 

teismas leido 

mėnesiui suimti 

aukštuomenės vakarėlių 

dalyvį, prabangų gyvenimą 

demonstruojantį Remigijų 

Andriūną, pramogų 

pasaulyje geriau žinomą Versačės 

(1997-aisiais nužudyto 

italų mados kūrėjo Giannio 

Versace – aut. past.) pravarde. 

R. Andriūnas yra susijęs 

su stambiais nekilnojamojo 

turto sandėriais, taip pat jis 

– vienas šių metų pavasarį 

skandalingai pagarsėjusios 

sostinės bendrovės „Vilniaus 

sadutė“ aferos sumanytojų. 

Pasiūlė pasirašyti vekselį? 

R. Andriūnui buvo pareikšti 

kaltinimai pagal vienos vilnietės 

pareiškimą – ji ekonominės 

policijos pareigūnams 

pasiskundė, kad esą verslininkas 

ją privertė pasirašyti 

vekselį dėl maždaug 100 tūkstančių 

litų skolos. 

Pareiškėja tvirtina, kad 

vekselis galėjo būti suklastotas. 

Visus šiuos įtarimus R. 

Andriūnas ir jo advokatas 

Romualdas Mikliušas neigia. 

Jie tyrėjams pareiškė, kad 

anksčiau bendrame versle 

dalyvavusi garbaus amžiaus 

moteris savo ranka yra parašiusi 

7 vekselius, mat tokiu 

būdu ji norėjo išvengti grąžinti 

seną skolą. 

„Manau, kad ši byla neturi 

jokios perspektyvos. Tarp 

R. Andriūno ir minėtosios 

ponios – civiliniai santykiai. 

Jis supirkinėjo iš jos turtą: 

nupirko du butus, o vėliau 

buvo įvairių finansinių santykių 

dėl būstų apstatymo. 

Jie vienas kitam rašė vekselius. 

Kita vertus, kokių tiktai 

veiksmų šiais laikais nesiima 

»apie tyrimo eigą jį iš anksto 

informuodavo savi žmonės 

skolų nenorintys grąžinti 

skolininkai?“ – „Ekonomikai.lt“ 

kalbėjo R. Andriūno 

gynėjas R. Mikliušas. 

R. Andriūno advokatas dar 

neprašė prokurorų paleisti 

pogrindžio milijonieriaus 

už apvalų piniginį užstatą, 

tačiau, atrodo, būtų naivu 

tikėtis, kad elitinių vakarėlių 

draugiją mėgdavęs vyriškis 

metų šventes sutiks 

savo prabangioje viloje Valakampiuose, 

nes ikiteisminį 

tyrimą kontroliuojanti Vilniaus 

apygardos prokurorė 

teisme pareiškė, kad jis turi 

būti laikomas sostinės areštinėje, 

nes kitaip gali pasislėpti 

nuo teisėsaugos. 

sukūrė aferistų tinklą 

Kas gali būti bendra tarp 

visur suspėjančio maklerio, 

„statytinės“ bendrovės direktorės, 

bankroto administratoriaus 

iš Kauno ir dviejų 

skandalingose istorijose pagarsėjusių 

veikėjų? 

Jei tikėtume šaltinių iš 

Finansinių nusikaltimų tyrimo 

tarnybos (FNTT) teiginiais, 

visi jie buvo įsivėlę į, 

ko gero, įžūliausią 2010-ųjų 

aferą, iš kurios buvo pelnomasi 

švaistant didelės vertės 

bendrovės turtą. 

Taip buvo siekiama susišluoti 

keletą milijonų litų. 

Tačiau 2009-ųjų spalio pabaigoje 

margaspalvė kompanija 

pateko į FNTT akiratį. 

Šių metų balandį įtarimai 

dėl apgaulingo buhalterinės 

apskaitos tvarkymo, nusi- 

Nr. 13 


kalstamo bankroto ir didelės 

vertės turto iššvaistymo organizavimu 

buvo pareikšti 

R. Andriūnui. 

Taip pat įtarimai pareikšti 

bendrovės direktorei 

Linai Mananikovai, 

bankroto administratoriui 

Vladui Monginui ir apie buvusį 

romaną su popmuzikos 

žvaigžde žiniasklaidai su 

intymiausiomis smulkmenomis 

pasakojusiam vilniečiui 

verslininkui, anksčiau iš 

advokatų padėjėjų išbrauktam 

Andriui Riabčiukui. 

Pastarasis su prieš keletą 

metų nusižudžiusiu 

tėvu advokatu Stanislovu 

Riabčiuku buvo minimas 

nudegintų dvynukų Zdanių 

istorijoje – esą jie galėjo pasisavinti 

250 tūkst. litų – pusę 

sumos, kurią jų klientai pri- 

siteisė iš Marijampolės ligoninės 

už vos gimusiems jų 

vaikams padarytą neturtinę 

žalą. 

Įžeidinėjo tyrėjus 

„Ekonomikos.lt“ šaltinių 

teigimu, į FNTT nasrus patekęs 

ir nusikalstamos veiklos 

organizavimu įtariamas R. 

Andriūnas bendraudamas su 

tyrėjais elgėsi itin arogantiškai. 

Pareigūnams buvo daromas 

didžiulis spaudimas. 

Buvo akivaizdu, kad pažintimis 

FNTT ir Specialiųjų 

tyrimų tarnyboje (STT) mėgdavęs 

puikuotis vilnietis iš 

anksto savų žmonių būdavo 

informuojamas apie tyrimo 

eigą.Jis nesidrovėdamas 

šaipėsi iš galimą aferistų 

tinklą apčiuopusių pareigūnų. 

Taip pat aiškiai leido 

vyras picerijoje neteko 9 tūkst. eurų. 

reuters nuotr. 

FaKTai 

R. iNDRiūNas 

• „Mis elegancija“ tarptautiniame 

modelių konkurse 

„Miss globe International 

2009“ iškovojusios ir populiariame 

televizijos seriale 

„Moterys meluoja geriau“ 

suvaidinusios godos Andriūnaitės 

tėvas R. Andriūnas 

prieš keletą metų buvo laikomas 

vieno įtakingiausių 

Rusijos mafijos veikėjo Anzorio 

(Aksentjevo Kikališvilio) 

vietininku Lietuvoje. 

• Kalbama, kad šešėliniame 

pasaulyje Remygos pravarde 

išgarsėjęs R. Andriūnas įtakingam 

rusui padėjo nupirkti 

nemažai vertingų nekilnojamojo 

turto objektų ne tik 

Vilniuje, bet ir kituose šalies 

miestuose. 

• 2003 metais Lietuvoje kilus 

„paksageito“ skandalui, 

saugumiečiai atsekė buvusio 

prezidento Rolando Pakso 

aplinkos žmonių ryšius su A. 

Kikališviliu. 

Nuo šešėlinio pasaulio iki aukštuomenės 

vakarėlių svečio. Tokį 

kelią nuėjęs R. andriūnas (kairėje) 

kaltinamas suklastotų vekselių 

perdavimu. Balsas.lt nuotr. 

suprasti, kad juos „be didesnių 

pastangų galėtų sunaikinti“. 

Šių eilučių autorius 

bandė pašnekinti keletą 

metų R. Andriūno veiklą 

tyrusią ir dėl to į nemaloniąteisėsaugos 

mėsmalę 

patekusią buvusią FNTT tyrėją 

Liną Andriuškevičiūtę, 

tačiau ji pareiškė, kad tiktai 

pasibaigus jos bylos dėl neteisėto 

nušalinimo nuo pareigų 

tyrimui, bus atskleista 

nemažai intriguojančių 

faktų. Atrodo, kad daugelį 

metų net nuo aukščiausių 

pareigūnų slėpti ir tik dabar 

juos sudominę tamsios R. 

Andriūno veiklos vingiai ir 

bus tie pagrindiniai įrodymai, 

kad valstybė aukštuomenės 

vakarėlių dalyviams 

nieko neskolinga.

14 

2011-ųjų vizija 

Linkime metų 

Lietuvos politikai 2011-aisiais linki daugiau vilties, tikėjimo ir optimizmo. Jie pranašauja, jog ateinantys naujieji 



Laidų vedėjas, Seimo narys Arūnas Valinskas: 

vasario mėnesį vyksiantys savivaldos rinkimai parodys tikrus partijų 

reitingus. Tai bus ir signalas artėjantiems seimo rinkimams. dėl 

Lietuvos ekonomikos situacijos nesu nusiteikęs labai optimistiškai. 

nemanau, kad labai smarkiai judėsime į priekį, bet bent jau blogiau, 

negu šiais metais, nebus. visų ekonomiką gerinančių priemonių ir panacėjų 

ieškojimas – tik populizmas. Jei iš tiesų būtų galima imtis tokių 

veiksmų, jais tokios šalys kaip vokietija, prancūzija ar didžioji Britanija 

jau būtų pasinaudojusios. 

sunkmečiai ateina ir praeina, blogiausia, kai lieka moralinių 

nuoskaudų. Linkėčiau visiems būti optimistiškesniems! 

Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius: 

ateinantys metai bus labai įtempti. pagal šiandienos situaciją 

matyti, kad mūsų nelaukia dideli pokyčiai. nemanau, kad atsigaus 

smulkusis ir vidutinis verslas. kol kas nėra priemonių kovoti su šešėline 

ekonomika ir kontrabanda. Linkėčiau visiems labiau pasitikėti savimi, 

į viską žvelgti kūrybiškiau. norėtųsi, kad būtų sukurta daugiau darbo 

vietų, mažėtų emigracija. Tačiau valstybės sėkmė – kompetentingos 

komandos rankose, kuri turi viziją ir žino problemų sprendimo kelius. 

Seimo „Krikščionių“ partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis: 

ne tokį biudžetą norėčiau matyti, koks paskirtas 2011 metams. Tai – skurstančios šalies biudžetas. norėtųsi, kad būtų 

priimta vis daugiau sprendimų, kurie skatintų verslumą ir perkamosios galios augimą. svarbiausia – suteikti verslui 

stabilumą. ne per vieną kadenciją kalbėjome, kad mokesčių negalima keisti prieš prasidedant naujiesiems metams ir 

prieš svarstant biudžetą. verslininkai turi spėti pasiruošti pokyčiams. 

ateinančiais metais visiems linkėčiau vilties, nes praradęs viltį žmogus žemyn traukia ir kitą. Tikiuosi, kad seime ir 

kitose institucijose daugės žmonių, kurie supras, ko reikia žmonėms. 

Nr. 13 


Vilniaus miesto meras Raimundas Alekna: 

Tikiuosi, kad ekonomika kils, nors dar sunku prognozuoti kiek. ekonomika 

savaime negerėja, tad viliuosi, kad verslininkai bus pakankamai 

aktyvūs. Jie iniciatyvūs žmonės ir turėtų pasakyti, ko jiems trūksta ir ką 

būtų galima pagerinti. Jiems patiems pagalbos nereikia, dažniausiai į 

juos kreipiasi su pagalbos prašymais. 

Linkiu visiems pasitikėti savo jėgomis ir įgyvendinti sumanymus. 

ekonomika kyla dėl savimi pasitikinčių žmonių, o tada ir gyvenimas 

gražėja. 

Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis: 

prognozuojantys krizės pabaigą labiau vadovaujasi emocijomis, bet ne realia situacija. Jei kitais metais padėtis 

bus tokia, kokia yra dabar, galima tikėtis, kad eksportuotojai turėtų gyventi ne prasčiau nei šiemet. vidaus rinkoje, 

deja, didelių pasikeitimų nebus, nes vyriausybė ir valdančioji dauguma nepadarė nieko, kad kas nors keistųsi. 

verslumas nebus skatinamas, biurokratinių įstaigų tvarka nebus gerinama. Biudžetas jau patvirtintas, tačiau jame 

nebuvo dokumentų, kuriuose matytųsi pokyčiai. 

kitais metais turime nusimesti abejingumo naštą, nes patys esame savo gyvenimo kalviai. žmonės turi spausti 

valdžią. 

Politologas, Seimo narys Arminas Lydeka: 

po savivaldos rinkimų turėtų paaiškėti tikrieji partijų reitingai, išryškės 

ir politiniai lyderiai, baigsis spekuliacijos. manau, kad akivaizdžiai 

atsigaus ekonomika ir sumažės dabar visur tvyrantis visuotinis pesimizmas. 

dėl šių priežasčių ir valdžia turėtų būti nebe taip stipriai puolama 

kaip tai buvo daroma šiais metais. 

Linkiu ramybės ir kuo mažiau pesimizmo, liūdesio kasdieniame 

gyvenime! 

Seimo narys, Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Europos reikalų komiteto narys Vytautas gapšys: 

2011-ieji politikoje – permainų ir naujų vėjų metai. Tikiuosi, kad į politiką ateis daugiau jaunų 

žmonių, kurie ne tik nori pokyčių, bet ir gali juos vykdyti. gal to pasiekti pavyks ir per savivaldos 

rinkimus, o gal artimiausiu metu seime pavyks padaryti rimtų darbų. Tikiuosi, kad verslui metai 

bus geresni, nors daugelį prognozių valdžia daro neapgalvotai. 

Linkiu visiems būti vieningiems! 

Nr. 13 


be pykčio 

Psichiatras ir narkologas, Seimo narys gintaras Songaila: 

Laukia persilaužimas – viskas eis tik į gerą, ekonomika augs. Linkiu 

ateinančiais metais kuo mažiau suirutės, mažiau nepasitikėjimo. 

Tikiuosi, kad versle nebus sąlygas bloginančių sprendimų. 

Linkėčiau visiems atsigręžti į kultūrą, į tuos istorijos įvykius, kurie vienija 

tautą. dabartiniai išbandymai tikrai nėra patys didžiausi, nors aplink 

ir daug naujų globalių iššūkių. Tačiau jei laikysimės vertybių ir naudosime 

jas kaip įkvėpimo šaltinį, mums pavyks drąsiai žvelgti į ateitį. 

2011-ųjų vizija 15 

bus didelių permainų metai. Šalyje turėtų baigtis krizė ir pagaliau pradėti kilti ekonomika. 

Psichologas, publicistas, Seimo narys gediminas Navaitis: 

Tokio išlaidavimo lygio, koks buvo 2008 metais, pasiekti nebegalime, 

tačiau į ateitį jau galima žiūrėti su saikingu optimizmu. Tikiuosi, kad 

pradėsime galvoti ne tik apie bendrojo vidaus produkto skaičiukus, bet 

daugiau dėmesio skirsime mąstymui, kaip išsaugoti natūralią gamtą 

ir gerinti gyvenimo kokybę. 

Lietuva – įdomus ir išskirtinis kraštas. gyvendami krizės sąlygomis, 

turėjome išskirtinai stabilią vyriausybę. manau, kad tai – didelis privalumas, 

nes pasaulyje krizės metu stiprėja radikalios politinės jėgos. 

na, o po pasibaigus kadencijai bus aišku, ar pavyko. 

kaip seimo narys, linkiu nepasiduoti kitų žmonių įtakai ir pasikliauti 

tik savimi! 

Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas, Seimo narys Jonas Ramonas: 

kalbos apie gerėjančią ekonomiką – tik dalis viešųjų ryšių. realiai gyvenimas negerėja. politika turėtų būti 

kuriama taip, kad žmogui būtų gera gyventi. manau, kad kalbas apie krizės išnykimą geriausiai paneigia faktas, 

jog buvo atsisakyta atlyginti pensijas. politikai tyčiojasi iš verslininkų ir žmonių, kurie kuria darbo vietas ir moka 

mokesčius. geriausia, ką jie gali padaryti, – nekenkti verslui. Yra apie 150 institucijų, kurios kontroliuoja verslą, bet 

nė viena jų neveikia taip gerai, kaip valstybinė mokesčių inspekcija. Jei kitos veiktų taip pat organizuotai, situacija 

tikrai pasikeistų. 

Linkiu tikėti savimi, savo aplinka, namais ir šeima, bet ne politikais!

Nr. 13 

Nr. 13 

16 2011-ųjų vizija 2010 m. gruodžio 28 d. – 2011 m. sausio 9 d. 

2010 m. gruodžio 28 d. – 2011 m. sausio 9 d. 2011-ųjų vizija 17 

Naujaisiais metais 

Didieji Lietuvos verslininkai ateinančiais metais norėtų produktyvesnio bendradarbiavimo su šalies politikais 

tačiau vieningai sutaria – ekonomikos 



UAB „Sicor Biotech/TEVA“ generalinis direktorius, 

prof. Valdas Bumelis: 

neabejoju, kad situacija kitais metais gerės, nes pramonė ir eksportas 

augs. 2011-ieji bus tarpiniai metai, todėl tikrai nebus taip, kad viskas 

žaibiškai pakils. nuo ateinančiųjų metų viskas stabilizuosis. 

matau labai pozityvią ateities viziją, nes skatinamos aukštosios technologijos. 

dabartinė valdžia padėjo įveikti sunkią ligą. o kas geriau 

už juos ką nors sugalvos? viskas priklauso ne nuo jų, o nuo bendros 

pasaulio situacijos. 

ateinančiais metais linkiu kuo daugiau šypsotis ir tikėti, kad viską 

sukuriame patys. žinoma, dar reikėtų palinkėti saulėtų dienų, kurių 

Lietuvoje taip mažai... 

UAB „Vakarų medienos grupė“ valdybos pirmininkas Sigitas Paulauskas: 

ateityje politikos ir verslo laukia tokia pat atskirtis, nes nėra jokio dialogo nei iš vienos, nei iš kitos pusės. dėl padidėjusio 

eksporto kils bendrasis vidaus produktas, tačiau nebus tokio didelio augimo, kokio šiuo metu reikėtų kraštui. 

Jei vienam iš politikų krizė jau pasibaigė, tai, vadinasi, jis net nesuprato, kad tokia buvo. vidaus vartojimas – mažas, 

todėl eksportuojamos prekės mūsų neišgelbės. viena vyriausybė pradeda veiksmus, kita – nutraukia. gyvenimas tik 

ir sukasi apie mus, nes jei pasaulyje ekonomika auga, augame ir mes, jei smunka – smunkame ir mes. pati Lietuva 

daro mažą įtaką, tačiau to negaliu pasakyti apie kai kurias pavienes įmones. ateinančiais 2011 metais noriu visiems 

palinkėti tikėjimo, kad šitas murkdymasis vieną dieną baigtųsi ir į valdžią išsirinktume atsakingus, garbingus politikus. 

Statybų bendrovės UAB „Eika“ direktorius Robertas Dargis: 

Laikmetis dar labai sunkus. ateina rinkimų pažadų metas. viskas, 

ko reikia verslui, – galimybė prognozuoti situaciją. keičiasi pasaulio 

vaizdas, o kai valstybės mokesčių sistema nuolat kinta, sunku būti 

produktyviam ir daryti ilgalaikes investicijas. 

aš nežinau, kuo remiantis kalbama, kad ekonomika atsigauna. 

padidėjęs eksportas šalies situacijos beveik nekeičia. pasižiūrėjus į 

Lietuvos mažųjų regionų vartojimą yra labai sudėtinga sakyti, kad 

viskas gerėja. kol kas vaikštome ant labai plono ledo. 

palinkėčiau visiems kantrybės ir ištvermės sunkias metais. svarbu išlikti 

kritiškiems žvelgiant į aplink vykstančius procesus. nereikėtų pasiduoti 

eiliniam rinkiminiam gelbėjimo vajui. Linkiu meilės artimui ir meilės 

šeimose, nes tik meilė žmogui gali suteikti stiprybę. 

Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo akto signataras, verslininkas, 

dr. Aleksandras Abišala: 

verslo srityje viskas einasi gerai, todėl jei nebus baisių prarajų, per 

krizę išmoktas verslo vadybos, viešųjų finansų valdymo ir banko 

sektoriaus pamokas panaudosime ateityje. manau, kad kai kuriose 

kompanijose net atsiras naujų darbo vietų, nors atlyginimai turėtų 

didėti tik 2011 metų pabaigoje. didžiausias mano noras – kad verslui 

mažiau rūpėtų politika, o politika mažiau kištųsi į verslą. norėtųsi, kad 

visuomenei būtų daugiau aiškinama apie verslą. 

savivaldos rinkimai įneš mažai korekcijų į politinį gyvenimą. 

ateinančiais metais visiems linkiu pasitikėti savo jėgomis ir geriau save 

vertinti. visiems palinkėčiau suprasti, kad bendruomenė ir valstybė – 

mes patys. Labai svarbu suvokti savo tapatybę, suprasti, kad esame 

lietuviai ir susivieniję kai kuriuos darbus galime padaryti lengviau. 

Banko AB „citadelė“ valdybos pirmininkė Alma Vaitkunskienė: 

esu optimistė ir visada tikiuosi tik paties geriausio. Tad viliuosi, kad 2011 metai verslininkams ir visai verslo visuomenei 

bus geresni, nei praėjusieji metai. Turime dar išspręsti daug ekonomikos problemų, bet tikiuosi, kad 2008 

ir 2009 metais išmoktos pamokos bus naudingos. Tikiuosi, kad mes nekartosime tų pačių klaidų ir sėkmingai 

plėtosime savo veiklas. Labai norisi sulaukti iš politikų palaikymo, išklausymo. norisi, kad politikai įsiklausytų, ką 

sako verslininkai. Lietuvoje iš tiesų jau šis tas nuveikta dėl smulkiojo ir vidutiniojo verslo. 

laukiama stabilumo 

ir linki nepasikliauti besikeičiančių valdžių pažadais. Optimistiškai į 2011-uosius jie dar nežvelgia, 

tačiau vieningai sutaria – ekonomikos padėtis kitais metais stabilizuosis. 

UAB„Bilietai LT“ vadovas ir „Makro group“ valdybos narys 

Vitalijus Kuodis: 

2010 metais vyko stabilizacija, buvo nustatytos naujos žaidimo 

taisyklės. kitokių didelių pokyčių per ateinančius 2 ar net 3 metus 

tikrai nesitikiu. Tiek reikės laiko, kad pasiektume 2007–2008 metų 

rodiklius. Tikiuosi, kad situacija visur pamažu stabilizuosis, kad mažės 

emigracija. 

po savivaldos rinkimų, manau, ramybė aplankys tik trumpam. nes 

laukia naujas iššūkis – pasiruošimas naujiems rinkimams į seimą. Tad 

laukia naujos nuolatinės peripetijos. 

užsiimame bilietų platinimu į kultūrinius ir sporto renginius, tad 

pridėtinės vertės mokesčio (pvm) lengvata padarytų didelį postūmį. 

Jei pvm būtų sumažintas iki 9 proc. – sektorius veiktų daug geriau. 

Koncerno AB „Hanner“ vadovas, valdybos pirmininkas ir vienintelis akcininkas Arvydas Avulis: 

verslas po truputį atsigauna, tačiau reikia įvertinti, kad krizė buvo viena didžiausių istorijoje. kad 

verslas atsigautų, reikia stabilumo. esame dar paauglystės stadijoje, norėtųsi, kad po krizės jau 

pasiektume brandžios jaunystės amžių. Tam, kad gyventume kaip vakarų šalys, reikia kelių dešimtmečių 

ir daug sunkaus darbo. 

norėtųsi, kad ateinančiais metais žmonės nusiteiktų pozityviai, kad su nueinančiais metais pasimirštų 

ir pesimizmas... 

AB „Amilina“ generalinis direktorius Mindaugas gedvilas: 

esu linkęs padėtį vertinti žiūrėdamas per savo prizmę. Tikiuosi, kad 

mums seksis daug geriau nei praėjusiais metais. įmonė krizės beveik 

nepajuto. maksimaliai stengiamės nepriklausyti nuo Lietuvos ekonomikos 

ir politikos, Lietuvoje nieko neparduodame. Tačiau jaučiame 

vakarų europos popieriaus pramonės atsigavimą jau nuo 2010 pradžios. 

manau, kad atsigavimas tęsis ir toliau, nors 2011 dar neturėtų 

būti labai ypatingi. europos sąjungos narės sutvarkys biudžetus, leis 

mažiau pinigų ekonomikos skatinimui. didžiausias atsigavimo šuolis 

turėtų įvykti 2012 metais. 

ūkio banko investicinės grupės prezidentas Vladimiras Romanovas: 

pasaulio krizė smarkiai sukrėtė ir Lietuvą. manau, kad mūsų vadovams 

verta perskaityti karlo marxo veikalų. Juose argumentuotai įrodyta, 

kad visuomenė turi plėtotis mokslo pagrindu, o ne dėl demagogų 

politikų nurodymų. 

Šiandien didžiuojamės, kad gyvename europoje, bet praeis pora tokių 

penkmečių kaip kinijoje ir europa supras, kad ji gyveno už pasaulio 

ekonomikos civilizacijos tvoros, nes neturėjo pinigų net kultūrai plėtoti. 

Jei į tai nekreipsime dėmesio, tapsime tauta be etnokultūros, be 

istorijos ir ateities. 

džiaukitės, kad velnio laikai eina į pabaigą, teka nemunas ir Lietuvoje 

šviečia saulė. visiems geros sveikatos ir linksmų švenčių. 

AB „Alita“ valdybos pirmininkas Vytautas Junevičius: 

rinkome į valdžią dešiniuosius, o politika kažkodėl – socialistinė. nematau jokių politikų pastangų gerinti verslo sąlygas, 

stengiamasi tik suvaidinti socialinės paramos teikėjus. dauguma tikėjosi dešiniųjų, kurie leis verslui atsigauti 

ir papildyti biudžetą, leis spręsti socialines problemas. Tikiuosi, kad po per naktį priimtos mokesčių reformos jau šiek 

tiek atsigauname ir klaidos taisomos. manau, kad galima tikėtis, jog ekonomika atsigaus jau 2011 antroje pusėje. 

atlyginimai gali didėti dėl to, kad vis daugiau žmonių emigruoja, o darbuotojus juk reikia išsaugoti. 

palinkėčiau ne tik ateinančiais metais nepasikliauti politinėmis valdžiomis, nes tai – laikinas dalykas. svarbiausia – 

gilintis į savo veiklą, stengtis viską padaryti savo jėgomis ir siekti užsibrėžtų tikslų.

18 

Užsienyje 

Euras estams – 

arba dovana, arba 

bausmė 

Lyg tyčiodamasi iš Europą (ypač Graikiją, Airiją, Ispaniją, Italiją) draskančios krizės ir eurui siuntinėjamų kaltinimų, 

nuo 2011 metų sausio 1 dienos optimistė Estija, lydima bravūriško maršo, įžengia į euro zoną. 

KaZimiERas šLiUŽas 

kazimieras.sliuzas@ekonomika.lt 

Kas laukia Estijosekonomikos?Nuomonės 

išsiskiria. 

Tačiau mums 

svarbiau, kuo grasina Europos 

valiutai šios mažos, bet išdidžios 

šalies ekonomika? Ar 

Estija padės eurui atsitiesti, 

ar taps dar viena vinimi į 

euro karstą? 

Pasak biržos prekybos 

profesionalus ruošiančios 

Estijos „Masterforex-V“ 

akademijos, svarbiausi šios 

šalies ekonomikos augimo 

veiksniai buvo stipri valdžia 

ir apgalvota ekonomikos politika. 

Ekonomikos modernizavimo 

lygiu Estija lenkia 

kitas Europos Sąjungos (ES) 

naujokes (Rumuniją, Bulgariją, 

Vengriją), ir tai ne kartą 

pažymėjo ES vadovybė. 

2009 metais Estijos valstybės 

biudžeto deficitas buvo 

vos 1,7 proc. bendrojo vidaus 

produkto (BVP). Palyginkime: 

Vokietijos – 3,3 proc. 

BVP, Prancūzijos – 8 proc., 

Didžiosios Britanijos – 12 

proc., Graikijos – 13 procentų. 

ES biudžeto deficito vidurkis 

buvo 6,8 proc., o euro zonoje – 

6,3 procento. Ir tai turint omenyje, 

kad viena pagrindinių 

euro zonos narystės sąlygų 

– biudžeto deficitas, neviršijantis 

3 proc. BVP. Europos 

Komisija prognozuoja, kad 

NUOMONĖ 

2010 metais Estijoje rodiklis 

turėtų padidėti iki 2,4 proc. 

BVP. Taigi Estija lieka viena 

iš nedaugelio ES šalių, kurios 

atitinka valiutų sąjungos 

kriterijus. 

ES primena mokyklos 

klasę, kurioje surinkti patys 

įvairiausi vaikai ir kuriuos 

jungia vos keli kriterijai (amžius, 

gyvenamoji vieta, ir, 

ko gero, tai viskas). Kitkuo 

jie visiškai skirtingi: auga 

skirtingose šeimose, jų skirtingi 

pomėgiai ir įpročiai, 

praeitis, auklėjimas, turtinė 

padėtis, gabumai. Nepaisant 

to, jie visi turi išmokti tolerancijos, 

kantrybės, pagalbos 

vienas kitam, atsakomybės, 

būti viename kolektyve, galų 

gale vadovautis visuotinai 

pripažįstamomis bendravimo 

taisyklėmis. Kaip ir 

kiekvienoje klasėje, ES yra 

dvejetukininkų ir pirmūnų, 

drausmingų ir neklaužadų, 

organizatorių ir vykdytojų. 

Buvusios sovietinės respublikos 

(Latvija, Lietuva ir Estija), 

vos „dėl Dievo meilės“ 

priimtos į vieningą Europos 

šeimą, priskiriamos pastarajam 

tipui. 

Estija prieš airiją 

Estai, kuriuos griežtasis 

mokytojas Briuselis per 

visą krizės laikotarpį paklusnumo 

ir gero elgesio pavyzdžiu 

rodo likusioms ES 

narėms, jau kenčia dėl tokio 

populiarumo. Estija griežtai 

Euras 

Euras – nėra tikslas savaime 

Andrius Kubilius, Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas: 

estijos sėkmė dar kartą patvirtina, kad kryptinga ir atsakinga 

politika atneša teigiamų rezultatų. esu tikras, kad šis kaimynų 

įvertinimas sustiprins Lietuvos ryžtą siekti užsibrėžtų tikslų. noriu 

pažymėti, kad euras – nėra tikslas savaime. Lietuvai siekis tapti 

euro klubo nare – efektyvi priemonė užtikrinti finansinę tvarką, 

drausmę, neišlaidavimą ir gyvenimą iš turimų išteklių. 


laikosi finansinės drausmės 

(mažoje Baltijos valstybėje 

pajamos mažiausiai skiriasi 

nuo išlaidų, užsienio skolos 

sudaro 7 proc. BVP, o biudžeto 

deficitas – 2,2 proc.), jai 

negresia persitempimas kaip 

Airijai. Tačiau: 

1. Žaliojoje Airijos saloje be- 

Nr. 13 


darbis kas mėnesį gauna 800 

eurų pašalpą ir dar tiek pat 

būstui išlaikyti. Tuo tarpu jo 

likimo brolis „pavyzdingoje 

valstybėje“ Estijoje tenkinasi 

67 eurų per mėnesį pašalpa. 

2. Pavyzdingoje Estijoje 65 

tūkst. žmonių (5 proc. gyventojų) 

yra už skurdo ribos. 

Problemiškoje Airijoje, kur 

skurdo ribos kartelė pakelta 

gerokai aukščiau, – neturtėlių 

kur kas mažiau. 

3. Pavyzdingos ES šalies Estijos 

eksportas pastaraisiais 

metais padidėjo 40 proc., o 

keltų valstybėje pastebimas 

tik stabilus kritimas. Vadi- 

Latvija vis dar nori įsivesti eurą 2014 metais 

Valdis Dombrovskis, Latvijos Respublikos ministras pirmininkas: 

nepaisydama euro zoną krečiančios įsiskolinimų krizės, Latvija vis 

dar nori įsivesti eurą 2014 metais ir ateityje imsis visų reikiamų 

biudžeto deficito mažinimo priemonių. 2011-aisiais Latvija ketina 

sumažinti šalies biudžeto deficitą 280 mln. latų. 

mes vis dar manome, kad euras – stabili valiuta ir norime ją įsivesti. 


nasi, mėgstančioje laisvę Baltijos 

respublikoje tokiems patiems 

žmonėms (greičiausiai 

už ankstesnį ar net sumažėjusį 

atlyginimą) tenka atlikti 

1,5 karto daugiau darbo. Tai 

reiškia, kad estų darbininko 

darbo savikaina sumažėjo lygiai 

perpus. 

4. Nuo krizės kenčiančio statistinio 

airio alga sudaro vidutiniškai 

33 tūkst. eurų per 

metus, o „sėkmingas“ estas 

per tą patį laikotarpį gali uždirbti 

vos 9 200 eurų. 

5. Net vykdydami „diržų suveržimo“ 

politiką išlaidūs 

airiai gyvena geriau nei taupūs 

estai. Be kita ko, krizės 

bangose skęstančioje saloje, 

vadinamoje Airija, tokios 

gyvenimo sąlygos laikomos 

tragedija, o nepriklausomoje 

Estijoje tai jau seniai įprasta. 

6. Visa Europa telkiasi gelbėti 

būtent Airijos, o pavyzdingoji 

Estija turi būti šio 

kurso priešakyje ir jai padėti. 

Estai ieško darbo 

Tarp gausybės problemų, kurios 

šiandien kamuoja šiuolaikinę 

Estiją, yra viena, ko 

gero, pati dramatiškiausia. 

Tai – demografinė problema. 

Gyventojų skaičiaus mažėjimas, 

deja, jau tapo tendencija 

absoliučiai visose Rytų Europos 

valstybėse. Bet Estija 

– ypatingas atvejis. Šalis regione 

turi mažiausiai gyventojų 

– tik 1,35 mln. Jei gyventojų 

mažės toliau, jai gresia 

paprasčiausiai ištuštėti. Ir 

tada niūrokos ateities scenelės 

iš siaubo filmų gali tapti 

realybe. Tokios galimybės jokiu 

būdu nevalia ignoruoti. 

Taip pat, matyt, galvojama 

ir Estijos Vyriausybėje, nes 

visaip slepiama emigrantų 

statistika. „Masterforex-V“ 

akademijos ekspertai palygino 

kelis faktus ir padarė 

tokias išvadas: 

• 2010 metų rudenį šalies 

parlamente buvo paskelbti 

demografų duomenys, kad iš 

respublikos per pastaruosius 

porą metų išvyko apie 130 

tūkst. gyventojų. 

• Šis pranešimas sukėlė 

karštų diskusijų ir buvo 

daug kartų paneigtas valstybės 

valdininkų, kurie tikrų 

„netekčių“ skaičių taip ir neįvardijo. 

• Užsienio reikalų ministras 

Urmas Paetas ne kartą 

pareiškė, kad rinkimuose 

balsuoja apie 40 tūkst. Estijos 

piliečių. 

• Vien kaimyninės Suomijos 

statybose triūsia 30–40 

tūkst. darbininkų iš Estijos. 

O juk šioje šiaurės šalyje yra 

ir kitų ekonomikos sričių. 

• Kažin ar mažiau estų 

„gastarbeiterių“ yra draugiškoje 

Švedijoje – tradicinėje 

Baltijos jaunimo susibūrimo 

šalyje. Taip pat nederėtų 

užmiršti apie kitas estų 

emigrantų pamėgtas šalis – 

Norvegiją, Daniją, Vokietiją, 

Didžiąją Britaniją ir Airiją. 

Dar reikėtų prisiminti tokias 

mėgstamas buvusios Sovietų 

Sąjungos piliečiams šalis 

kaip JAV, Kanada, Australija. 

Galima daryti mažai 

guodžiančią išvadą: mažytei 

Estijai baisus skaičius 

– 130 tūkst. emigrantų – gali 

anaiptol neatspindėti tikrosios 

padėties. Užtat iš Airijos, 

kadaise savo sūnumis 

užtvindžiusios visą Naująjį 

Pasaulį, jau du dešimtmečius 

niekas neišvažiuoja. 

Dovana ar bausmė? 

Europoje, beje, linkstama 

nepastebėti nepriklausomos 

Estijos problemų. Priešingai, 

ši šeima laikoma ganėtinai 

pasiturinčia. 2010 metų 

birželio viduryje Briuselyje 

susirinkę 27 ES šalių vyriausybių 

atstovai vienu balsu 

gyrė „sveiką ekonominę ir 

finansinę politiką“, vykdomą 

šioje Baltijos valstybėje. Ten 

pat buvo pritarta, kad Estijoje 

nuo 2011 metų sausio 1 

būtų įvesta bendra Europos 

valiuta. Taigi pavyzdingas el- 

Tarp svarbiausių asmenų, Estiją atvedusių 

į euro zoną,– Estijos banko prezidentas 

andresas Lipstokas. scanpix nuotr. 

Baltijos valstyBių ekonominė ir socialinė statistika 

gyventojų skaičius, mln. 

2009–01 

2010–01 

nedarbo lygis (15–74 metų), proc. 

2009–01 

2010–01 

vidutinis darbo užmokestis 2010-ųjų 3 ketv., eurais 

senatvės pensija 2010 3 ketv., eurais 

vartojimo kainos 2010-ųjų spalį, palyginti su rugsėju, proc. 

eksportas, eurais 

importas 

nacionalinės valiutos ir euro santykis 

palūkanų normos už bankines paskolas, 2010-ųjų rugsėjis, proc. 

Tiesioginės užsienio investicijos žmogui, eurais 

2009 2 ketv. 

2010 1 ketv. 

valdžios sektoriaus skola, tenkanti žmogui, eurais 

2009 ketv. 

2010 2 ketv. 

Lietuva 

3,349 

3,329 

13,8 

17,8 

603 

236 

2,7 

11022 

12433 

3,453 LTL 

5,37 

2898 

2880 

1971 

2908 

Šaltinis: Statistikos departamentas. * Estijos statistikos departamentas gyventojų skaičiaus netikslina. 

Nr. 13 


gesys galų gale buvo deramai 

įvertintas. Kaip mano ES 

vadovybė, būtų klaida neįsileisti 

į euro zoną šalies, kuri 

nepriekaištingai elgėsi pagal 

visas taisykles. 

Ką euras gali duoti Estijai? 

1. Labai stiprią valiutą. 

2. Galimybę daryti įtaką Europos 

centrinio banko nustatomoms 

palūkanų normoms. 

3. Aukštesnį statusą savo 

piliečių ir kitų europiečių 

akyse. 

4. Padidėjusį užsienio investuotojų 

dėmesį. 

5. Lengvą visų ekonomikos 

sektorių (valstybinio ir privataus) 

kreditavimą. 

Kuo rizikuos investuotojai 

„Masterforex-V“ akademijos 

ekspertai pažymi kelias rizikas: 

1. Estijoje gali pasikartoti 

Graikijos scenarijus: euforija 

dėl euro – išlaidavimas 

– užsienio paskolos augimas 

– gili krizė. 

2. Jei euro zona liks nestabili, 

į eksportą orientuota Estija 

gali sulaukti didelių sunkumų. 

3. Panašus scenarijus gali tik 

dar labiau išryškėti, jei Estijos 

kaimynai įsikibę laikysis 

nacionalinių valiutų. 

Jokios euforijos 

Svarbiausia – nepulti į euforiją 

ir neeikvoti pinigų. 

Anksčiau estai susilaikydavo 

ir neleisdavo augti skoloms, 

nes siekė tapti euro zonos 

nariais. Dabar, kai tikslas jau 

pasiektas, būtina dar griežčiau 

kontroliuoti išlaidas ir 

neprisiskolinti. Tai padės išlaikyti 

šaliai taip reikalingą 

valstybės biudžeto balansą. 

Jau šiandien estai nesuteikia 

progų abejoti jų garsiuoju 

taupumu. Jaunos valstybės 

politikai vis garsiau ragina 

nubausti tas šalis, kurios 

nepaiso euro zonos kriterijų. 

Dešiniosios konservatorių 

partijos „Sąjunga Tėvynė“ 

lyderis Martas Laaras yra 

pareiškęs: „Aš nematau jokių 

priežasčių, dėl ko šalių, 

kurios į tai žiūri atsakingai, 

piliečiai turėtų apmokėti 

kažkieno beprasmį išlaidavimą.“ 

Nesunku nuspėti, kad šiuo 

atveju kalbama apie Airiją ir 

į ją panašias šalis. 

Latvija 

2,261 

2,248 

18,4 

18,0 

637 

260 

1,0 

4737 

5824 

0,7032 LvL 

12,32 

3493 

2247 

3415 

Estija 

71,340* 

1,340* 

14,6 

15,5 

822 

304 

4,7 

6111 

6588 

15,647 eek 

2,79 

8034 

8976 

509 

585 

Užsienyje 19 

Kaip suvaldyti 

ekonomiką? 

D. s. Kahnas: mums reikia visa apimančios struktūros, kuri suvaldytų riziką finansų rinkose. scanpix nuotr. 

CV Dominique’as Straussas-Kahnas 

Nuo 2007 m. Tarptautinio 

valiutos fondo vykdantysis 

direktorius. 

1997–1999 m. Prancūzijos 

finansų ministras. 

Per paskutinį šio amžiaus ketvirtį 

pasaulio ekonomika ,,išsitempė“ 

nuo stabilaus augimo iki žemos 

infliacijos. 

DOmiNiqUE’as sTRaUssas–KahNas 

Project-syndicate.org 

Vadinamasis didysis santūrumas 

neleido daugumai 

politikų suvaldyti ekonomikos 

ir susitvarkyti su finansų 

krizėmis. Tačiau kai 

„didysis santūrumas“ peraugo 

į ,,didįjį nuosmukį“, 

lemtingos visuotinio mąstymo 

klaidos iškilo į dienos 

šviesą. Pamatėme, kaip 

prastai mes suvokiame ryšį 

tarp finansų sistemos ir platesnio 

masto ekonomikos, 

taip pat ryšius tarp valstybių. 

Šiandien politikai ieško 

naujų sprendimų, kaip 

suvaldyti ekonomiką 2011 

metais ir vėliau. Ateityje 

geresnis ryšių tarp valstybių 

suvokimas bus esminis 

veiksnys, skatinsiantis ekonomikos 

augimą ir mažinsiantis 

naujų krizių pavojų. 

Ne ką mažiau svarbus bus 

ir supratimas, kad veikdami 

kartu mes galime sukurti 

sėkmingesnę ir stabilesnę 

pasaulinę ekonomiką, kuri 

suteiktų naudos visoms 

valstybėms. 

1991–1993 m. pramonės ir 

prekybos ministras. 

Įvardijamas kaip vienas galimų 

kandidatų į Prancūzijos prezidento 

postą. 

Leiskite man išdėstyti, ką 

tai reiškia trims politikos 

tikslams: sukurti tvirtesnį 

ir saugesnį finansų sektorių, 

pasiekti labiau subalansuotą 

ir stabilesnį augimą ir 

suvaldyti didžiulius ir nepastovius 

kapitalo srautus. 

Stipresnė ir saugesnė finansų 

sistema – sėkmingos 

ekonomikos pamatas. Tai 

reikalauja tvirtos kontrolės 

ir protingo finansų rinkų 

ir institucijų suvaržymo. 

Norint užtikrinti, kad visi 

žaidžia pagal taisykles, reikia 

prižiūrėti finansų institucijas. 

Dabar, net ir sukūrus geriausias 

taisykles ir tobulai 

prižiūrint, vis dar kyla krizių. 

Būtent todėl mums reikia 

efektyvaus sprendimų 

mechanizmo, kad galėtume 

susitvarkyti su į bėdą patekusiomis 

institucijomis. 

Galiausiai mums reikia 

visa apimančios struktūros, 

kuri suvaldytų riziką 

finansų rinkose. 

Mes jau supratome, kad 

siekiant klestėti, augimas 

turi būti tolygus. Nacionalinių 

lygiu tam reikia prie- 

»Krizė parodė žemą valstybės skolos ir 

deficito išlaikymo vertę 

monių, kurios apsaugotų 

nuo vieno sektoriaus pertekliaus. 

Pasauliniu lygiu tam 

reikia geresnio augimo pasiskirstymo 

tarp valstybių, 

jei tikrai norime išvengti 

destabilizuojančių veiksnių. 

Krizė parodė žemą valstybės 

skolos ir deficito išlaikymo 

vertę. Šalys, turinčios 

tvarius valstybės finansus, 

turi daugiau erdvės atlaikyti 

ekonomikos krizių 

poveikį. Tačiau ,,didysis 

nuosmukis“ daugelyje šalių 

paskatino valstybių skolų ir 

deficitų augimą. 

Kaip greitai turi būti pradėtas 

fiskalinis taupymas ir 

pasiektas balansas tarp didesnių 

mokesčių ir mažesnių 

išlaidų – priklausys nuo 

valstybės. Tačiau bendras 

fiskalinės politikos tikslas 

turi būti išliekančio vidutinio 

laikotarpio augimo 

palaikymas ir naujų darbo 

vietų kūrimas. 

Dar viena svarbi problema 

– pajamų paskirstymas. 

Prieš krizę daugelyje 

valstybių išryškėjo 

nelygybė, dėl kurios buvo 

nerimą keliančių socialinio 

susitelkimo pasekmių. 

Auganti nelygybė taip pat 

galėjo padidinti pažeidžiamumą. 

Kalbant tarptautiniu 

mastu, labai svarbu geriau 

suvokti, kaip vienoje 

šalyje priimti politiniai 

sprendimai paveikia kitas 

valstybes. Toks požiūris labai 

svarbus „G–20“ valstybių 

mėginimuose pasiekti 

tvirtą, stabilų ir subalansuotą 

pasaulinį augimą. 

Tarptautinis valiutos fondas 

(TVF) taip pat remiasi 

šiuo požiūriu, todėl aktyviau 

veikia pateikdamas 

ataskaitas apie Kiniją, euro 

zoną, Japoniją, Jungtinę Karalystę 

ir JAV.

20 

Užsienyje 

Pasaulio įvykiai 

skaičiais 

Nuo 

iNGRiDa mačiULaiTyTė 

ingrida.maciulaityte@ekonomika.lt 

40 mlrd. dolerių 

Balandžio 20 dieną iš ,,British 

Petroleum“ (BP) gręžinio 

Meksikos įlankoje 

išsiliejusios naftos sukelti 

nuostoliai jau perkopė 40 

mlrd. dolerių. Tai didžiausia 

ekologinė katastrofa istorijoje. 

Per avariją gręžinyje į 

vandenyną išsiliejo per 824 

mln. litrų naftos, arba 212 

tūkst. litrų per dieną. 

Ekologinė katastrofa įmonės 

pelną sumažino 60 proc. 

Katastrofos nuostoliams 

kompensuoti BP įkūrė 20 

mlrd. dolerių fondą, iš kurio 

išdalijo dar tik kiek daugiau 

nei 1,5 mlrd. dolerių. 

Nr. 13 


milijardinių sporto švenčių pajamų iki dar didesnių gamtos 

stichijų pridarytų nuostolių. ,,Ekonomika.lt“ pateikia labiausiai 

nuskambėjusių metų įvykių statistiką. 

»Wikileaks.org išplatino dalį iš turimų 

251287 slaptų diplomatinių susirašinėjimų, 

kompromituojančių Jav užsienio politikos 

įvaizdį 

Užsienyje 21 

Naftos išsiliejimas meksikos įlankoje padarė žalos už 40 mlrd. dolerių. aFp nuotr. kalnakasių gelbėjimo operacija kainavo per 26 mln. eurų. aFp nuotr. ,,WikiLeaks“ informaciją renka 5 nuolatiniai darbuotojai ir 800 savanorių. sipa nuotr. 

Iki tol kompanija avarijos 

padarinių šalinimui jau išleido 

11,2 mlrd. dolerių. 

Avarija įvyko balandį, tačiau 

gręžinio suvaldyti bendrovei 

nepavyko iki liepos 

15-osios, o galutiniai avarijos 

vietos tvarkymo darbai 

užbaigti tik rugsėjį. Naftos 

išsiliejimas sukėlė didelių 

problemų visai JAV pietinei 

pakrantei. 

Skaičiuojama, kad naftos 

išsiliejimas vien Alabamos 

valstijai kainavo kone 

1 mlrd. dolerių nuostolių 

Žemės drebėjimas haityje nusinešė 230 tūkst. gyvybių. reuters nuotr. Kiekviena ugnikalnio ,,čiaudėjimo“ diena Europai kainavo per 200 mln. eurų. aFp nuotr. 

ir panaikino 13 600 darbo 

vietų. Dėl žalos JAV jau padavė 

BP į teismą. 

7,5 mlrd. dolerių 

2010 metų sausio 12 dieną 

Haitį sudrebinęs 7 balų pagal 

Richterio skalę žemės drebė- 

Pasaulio futbolo čempionatas PaR kainavo 3,5 mlrd. dolerių. aFp nuotr. 

jimas šaliai padarė daugiau 

nei 7,5 mlrd. dolerių, arba 

120 proc. skurdžiausios regiono 

šalies bendrojo vidaus 

produkto (BVP) nuostolių. 

Gamtos stichija pražudė daugiau 

nei 230 tūkst. gyventojų. 

Skaičiuojama, kad po drebėjimo 

į JAV pateko per 100 

tūkst. salos pabėgėlių. 

Atstatyti nuniokotą šalį 

per 3 metus prireiks apie 11,5 

mlrd. dolerių investicijų, 700 

mln. dolerių pagalbos paketą 

šaliai jau suteikė JAV, pinigus 

aukojo daugiau nei pusė 

JAV namų ūkių. 

Suskaičiuota, kad Vakarų 

valstybių gyventojai po katastrofos 

kiekvienam Haičio 

gyventojui paaukojo po 

1087,33 dolerio. 

Tarptautinės organizacijos 

panaikino 1 mlrd. dolerių 

siekiančias valstybės skolas. 

Dabartinė padėtis išlieka 

sunki – iki šių metų pabaigos 

bus sutvarkyta tik apie 6 

proc. infrastruktūrai padarytos 

žalos. 

3,5 mlrd. eurų 

Kovo 21 dieną Pietų Islandijoje 

išsiveržęs Eyjafjallajökullio 

ugnikalnis privertė 

evakuotis apie 700 

žmonių. Balandžio 14-ąją 

ugnikalnis į atmosferą išspjovė 

milžinišką vulkaninių 

pelenų debesį, paralyžiavusį 

Europos oro erdvę. 

Pirmosiomis stichijos dienomis 

Europos oro uostai patyrė 

apie 136 mln. eurų nuostolių, 

žlugo maždaug 6,8 mln. 

keliautojų planai. Oro transporto 

įmonės apskaičiavo, 

kad viena diena nevykdomų 

skrydžių Europai atnešė per 

200 mln. eurų materialinės 

žalos. ,,Airbus“ suskaičiavo, 

kad dėl ugnikalnio išsiveržimo 

pasaulio ekonomika patyrė 

3,5 mlrd. eurų nuostolių. 

Ekspertų skaičiavimais, 

balandžio 15–21 dienomis Europoje 

buvo atlikta 100 tūkst. 

(53 proc.) mažiau skrydžių 

nei įprastai. Oro transporto 

vežimo sektoriaus grynieji 

nuostoliai siekė 1,7 mlrd. 

Nr. 13 


eurų, o keleivių, negalėjusių 

laiku pasiekti kelionės 

tikslo, nuostoliai vertinami 

1,2 mlrd. eurų. Amerikos oro 

kompanijos prarado 722 mln. 

eurų, Azijos – 390 mln., Artimųjų 

Rytų – 445 mln. eurų. 

3,5 mlrd. dolerių 

Birželį surengtas 19-asis pasaulio 

futbolo čempionatas 

(FIFA) pirmą kartą vyko 

Afrikoje ir atnešė pergalę 

Ispanijos rinktinei, daugiausia 

(net 16) įvarčių per 

čempionatą įmušė Vokietija. 

Bendrasis prizinis FIFA patvirtintas 

čempionato fondas 

sudarė 420 mln. dolerių. 

Didžioji dalis čempionato 

pajamų, surinktų už transliavimo 

teisę ir bilietus, atiteko 

FIFA. Nemaža dalis renginio 

organizavimo išlaidų atiteko 

Pietų Afrikos Respublikai 

(PAR). 

Pirminėmis prognozėmis, 

stadionų statybų išlaidos 

PAR turėjo siekti 300 mln. 

dolerių, o pati futbolo šventė 

prie šalies BVP prisidėti 2,9 

mlrd. dolerių. 

Šiandien suskaičiuota, 

kad 300 mln. dolerių neužteko 

net pagrindinio stadiono 

renovacijai, kur vyko tik 

čempionato atidarymas ir fi- 

nalinis mačas, dar milijardo 

prireikė kitų stadionų statybai, 

nekalbant apie išlaidas 

oro uostų, viešojo transporto 

ir telekomunikacijų infrastruktūros 

plėtrai. 

Prie futbolo stadionų dirbo 

apie 70 tūkst. darbuotojų, kurie 

per mėnesį uždirbdavo 

apie 200 eurų. Įskaičiuojant 

investicijas, čempionatas 

PAR atsiėjo beveik 3,5 mlrd. 

dolerių. 

85 mlrd. eurų 

Iš milžiniškų viešojo sektoriaus 

skolų neišbrendančias 

euro zonos valstybes puolė 

gelbėti Europos Sąjunga (ES) 

ir Tarptautinis valiutos fondas 

(TVF). Šių metų pavasarį 

ES valstybės sutarė dėl 700 

mlrd. eurų pagalbos fondo 

sukūrimo. 

Gruodį nuspręsta sukurti 

nuolatinį finansavimo mechanizmą, 

kuris materializuosis 

2013 metais. 

Iš skolų krizės gelbėjama 

Graikija buvo priversta sutikti 

su griežtu taupymo re- 

Euro zonos valstybių skolos 

Euro zonos šalis 

valstybės skola (proc. BvP) 

žimu mainais už jai pažadėtą 

110 mlrd. eurų paskolą per 

3 metus. Gavusi finansinės 

pagalbos, Graikija skelbia 

sumažinusi biudžeto deficitą 

40 proc. 

Airijos finansų sistemai 

gaivinti ES ir TVF skirs 85 

mlrd. eurų paskolą. Prognozuojama, 

kad skolų krizė 

netrukus gali pasiekti ir Ispaniją, 

Italiją, Portugaliją. 

Ekonomistų prognozėse 

minima ir sunki Belgijos finansų 

padėtis. 

925 mln. dolerių 

Žiemos olimpiada Kanados 

Vankuverio provincijai kainavo 

925 mln. JAV dolerių. 

765 mln. dolerių buvo skirta 

infrastruktūros plėtrai, dar 

160 mln. ,,suvalgė“ rinkodaros 

ir turizmo išlaidos, nors 

olimpiadai planuota skirti 

tik 600 mln. lėšų. Vankuverio 

valdžia renginio organizavimui 

skyrė 580 mln. dolerių, 

kitas lėšas skyrė rėmėjai. 

Vankuverio provincijos 

valdžios skaičiuojamos įplau- 

graikija 

130,2 

airija 

93,6 

italija 

118,3 

kos iš pasaulinio sporto renginio 

siekė 996 mlrd. JAV dolerių. 

436 mln. dolerių gauti 

už žaidynių transliacijas, 232 

mln. sporto aistruoliai sumokėjo 

už bilietus į sporto varžybas. 

Skaičiuojama, kad po 

olimpiados Vankuverio provincijos 

BVP paaugo 4 proc. 

Nedarbo problema, nors ir 

laikinai, sumažinta 5 proc. 

Renginyje dalyvavo daugiau 

nei 80 valstybių, jas per televiziją 

stebėjo per 3 mlrd. 

žiūrovų. 

26 mln. eurų 

Skaičiuojama, kad 69 dienas 

po žeme praleidusių 33 Čilės 

kalnakasių gelbėjimo operacija 

kainavo per 26 mln. eurų. 

Didžiąją dalį sumos sumokėjo 

kalnakasių darbdavys, 6 

mln. eurų paaukojo žmonės. 

Pareigūnai iš pradžių manė, 

kad 700 metrų po žeme įstrigusių 

kalnakasių gelbėjimo 

operacija gali trukti iki 4 mėnesių. 

Daugiau nei du mėnesius 

spaudoje mirgėjusi išlaisvinimo 

drama pritraukė daug 

reklamos trokštančių geradarių. 

Kompanijos „Apple“ 

vadovas Steve’as Jobsas visiems 

padovanojo po naujausią 

„iPod“ grotuvą. Kiekvienas 

kalnakasys gavo po 10 

tūkst. dolerių, kuriuos skyrė 

vienas Čilės verslininkas. 

Graikijos valdžia vyrams 

dovanojo nemokamą kelionę 

po šalį, o Madrido „Real“ ir 

„Manchester United“ futbolo 

klubai žadėjo šachtininkus 

pakviesti į rungtynes. 

Tuo metu televizija „BBC“ 

paskelbė, kad dėl tiesioginių 

transliacijų iš įvykio vietos 

kanalas turėjo atsisakyti 

„G20“ susitikimo transliacijos 

ir tam išleido per 100 

tūkst. svarų. 

900 tūkst. eurų 

Lapkričio 29 dieną tinklalapis 

wikileaks.org išplatino 

dalį iš turimų 251 287 slaptų 

diplomatinių susirašinėjimų, 

kompromituojančių 

JAV užsienio politikos 

įvaizdį. Dokumentai atskleidė 

274 JAV ambasadų 

visame pasaulyje rinktos 

slaptos informacijos apie tai, 

kad Saudo Arabijos karalius 

ragino JAV užpulti Iraną, 

Hillary Clinton inicijavo 

Jungtinių Tautų Organizacijos 

generalinio sekretoriaus 

ir kitų aukštų pareigūnų 

sekimą; pranešimuose buvo 

minimi ir nekorektiški JAV 

diplomatų pasisakymai. 

Šiuo metu organizacijoje 

dirba 5 nuolatiniai darbuotojai, 

kurie už savo darbą 

negauna atlygio, taip pat apie 

800 savanorių. Organizacijos 

išlaidos per metus siekė 200 

tūkst. eurų. Per metus įmonei 

žmonės paaukojo per 900 

tūkst. eurų. 

,,WikiLeaks“ įkūrėjas 

Julianas Assange’as buvo 

suimtas netrukus po slaptų 

dokumentų paviešinimo, 

Švedijai pateikus kaltinimus 

žaginimu. 

ispanija 

63,5 

portugalija 

81,3

22 

Nr. 13 

Nr. 13 

Technologijos ir mokslas 2010 m. gruodžio 28 d. – 2011 m. sausio 9 d. 


Technologijos ir mokslas 

23 

2011-ieji: pinigus 

pakeis mobilieji 

telefonai Kiti 



Ekonomika.lt iš daugelio 

ateinančių 

metų technologijų 

prognozių parinko 

keletą svarbesnių verslui ir 

ne itin įtikinamai skambančių 

ateities vizijų. 

Telefonas vietoj pinigų 

JAV žurnalas „Forbes“ surašė 

50 dalykų, kuriuos turėtume 

žinoti 2011 metais. 

Vienas jų – mobilieji pinigai. 

Sąrašo autoriai pastebi, kad 

kitąmet vis dažniau girdėsime 

apie galimybę atsiskaityti 

už prekes ar paslaugas 

ne monetomis, banknotais, 

kortelėmis ar čekiais, bet mobiliuoju 

telefonu. Žadama, 

kad per ateinančius kelis 

mėnesius bus pradėti įgyvendinti 

planai, kad telefonu 

būtų galima atsiskaityti už 

viską: sumokėti sąskaitas 

sėdint ant suolelio parke, pamojuoti 

telefonu prie kasos 

parduotuvėje ir taip įsigyti 

naują drabužį ar kitą prekę. 

Anot „Forbes“, šiuolaikiniai 

mobilieji telefonai yra gana 

kokybiški, pigūs ir plačiai 

naudojami, todėl tokiems 

planams įgyvendinti sąlygos 

palankios. 

Su tokiu požiūriu sutinka 

ir tyrimų bendrovė „Gartner“. 

Jos analitikai skaičiuoja, 

kad iki metų pabaigos 

1,2 mlrd. žmonių naudosis 

įrenginiais, kurie bus tinkami 

mobiliajam verslui plėtoti 

ir padės suartinti mobilumą 

ir internetą. Bendrovės 

analitikai pastebi, kad mobilieji 

prietaisai iš lėto tampa 

kompiuteriais, kuriems jau 

sukurta tūkstančiai programų. 

Reikia atsižvelgti į 

tai, kad egzistuoja keletas 

platformų ir joms reikia pritaikyti 

kiekvieną programą. 

Tačiau tai nestabdo įmonių 

noro pasiekti naudotojus 

per mobiliuosius telefonus. 

Prognozuojama, kad ši tendencija 

kitąmet dar labiau 

įsibėgės. 

Plaukiojantis dviratis 

Tame pačiame sąraše dėmesys 

atkreipiamas į indo 

Mohammado Saidullaho sukurtą 

plaukiojantį dviratį. 

Jis, kaip ir daugelis kitų 

miesto gyventojų, važinėja 

dviračiu, tačiau užklupus potvynių 

sezonui, yra priverstas 

mokėti už keliones valtimi. 

M. Saidullahas norėjo 

»Per artimiausius keletą mėnesių bus 

pradėti įgyvendinti planai, kad už prekes ir 

paslaugas galėtume atsiskaityti telefonu 

metai bus įdomūs: prognozuojamas įprastųjų 

pinigų saulėlydis, plaukiojantys dviračiai, ūkiai 

ant dangoraižių... 

sutaupyti, todėl sugalvojo, 

kaip priversti dviratį plaukti 

vandens paviršiumi. Idėją 

vyras įgyvendino vos per 3 

dienas. Plaukiojantis dviratis 

jam kainavo apie 130 dolerių. 

Šiandien indas tikina, 

kad tokį pat dviračio modelį 

gali pagaminti už perpus 

mažesnę kainą. „Forbes“ pastebi, 

kad kitąmet toks išradimas 

taps išsigelbėjimu ne 

vienam, gyvenančiam nuolat 

nuo potvynių kenčiančioje 

teritorijoje. 

ūkininkavimas mieste 

JAV žurnalas žada, kad 

kitąmet dažnai išgirsime 

apie galimybes ūkininkauti 

mieste. Idėja paprasta – ap- 

želdinti miestuose iškilusius 

dangoraižius. Privalumų ne 

vienas: sumažėtų anglies 

dvideginio, nes maisto produktų 

nereikėtų pervežti 

iš nuo miestų nutolusių 

laukų. Taip pat būtų galima 

dalį laukų palikti natūraliai 

želti, kad ilgainiui užaugtų 

miškas ir taip būtų valomas 

oras nuo anglies dvideginio. 

Šiandien pagrindinė kliūtis 

– kaina, ypač nekilnojamojo 

turto, ir neišbandyti inžineriniai 

sprendimai. Tačiau 

Kolumbijos universiteto 

profesorius Dicksonas Despommieris 

įsitikinęs, kad iš 

to daugiausia naudos turės 

sausos vietovės, pavyzdžiui, 

Dubajus ar Saudo Arabija. 

socialinė analizė 

Tyrimų bendrovės „Gartner“ 

sudarytame dešimties 

technologijų ir tendencijų, 

kurios verslui taps itin svarbios 

2011-aisiais, sąraše išskiriama, 

kad kitąmet bus labai 

svarbi socialinė analizė. Tai 

procesas, kurio metu stebima, 

kaip žmonės internete 

reaguoja į bendrovės veiksmus, 

produktus ir kokias 

jų idėjas galima panaudoti 

versle. 

Bendrovės „Dell“ ir „Kodak“ 

nelaukė kitų metų ir 

šiandien jau įsteigė pareigybę, 

kurios pavadinimas 

verčiant pažodžiui būtų 

„vyriausiasis klausymosi 

pareigūnas“ (angl. Chief Listening 

Officer). Tokias pareigas 

kompanijoje „Kodak“ 

užimanti Betha LaPierre 

kiekvieną mėnesį stebi socialinius 

tinklus „Facebook“, 

„Twitter“, diskusijų lentas, 

„Youtube“, tinklaraščius ir 

kitus tinklalapius internete, 

kur galėtų būti teikiama 

Prognozuojama, kad ateityje 

pinigus, čekius ir kreditines 

korteles pakeis mobilieji 

telefonai. aFp nuotr. 

informacija apie bendrovę 

ar jos veiklą. Tuomet ji nusprendžia, 

kuriam bendrovės 

skyriui reikia tam tikros 

informacijos. 

„Debesų“ kompiuterija 

Apie darbo perkėlimą į debesis 

girdime jau gerus metus, 

tačiau „Gartner“ žada, kad 

tai dar labiau pasistūmės 

kitąmet. Persikėlimas į „debesis“ 

– procesas, kai didžioji 

darbo dalis bendrovėje vyks 

naudojant internetines tarnybas. 

Anot „CIO“, ateinančiais 

metais sparčiai pradės 

kurtis šių paslaugų tiekėjai 

ir „debesų“ kompiuterija 

pasieks besivystančias šalis. 

„Gartner“ tikisi, kad iki 2012 

metų kiekviena didelė bendrovė 

turės atskirą skyrių, 

kuris rūpinsis bendrovės 

veiksmų perkėlimu į „debesis“. 

Dubajus ir kiti sausose vietovėse įsikūrę 

miestai gali praturtėti pradėję auginti 

maisto produktus ant dangoraižių stogų. 

reuters nuotr. 

Dėmesys žmogui 

„Gartner“ prognozuoja, kad 

2011 metais vis labiau populiarės 

informacijos žmonėms 

pateikimas, atsižvelgiant į 

gavėjo bruožus, norus, pomėgius 

ir kitas savybes. Tokiu 

būdu galima vartotojui 

pasiūlyti labiau tinkamą 

produktą, informaciją ar 

paslaugą, pavyzdžiui, transliuoti 

reklamą, parinktą 

pagal tai, kokius produktus 

vartotojas naudojo anksčiau, 

kuo jis domisi ir kokie 

jo poreikiai. Bendrovės analitikai 

prognozuoja, kad iki 

2013 metų daugiau nei pusė 

„Fortune 500“ sąrašo įmonių 

tokį informacijos pateikimą 

pritaikys savo veikloje, o iki 

2016 metų – trečdalis rinkodaros 

priemonių, nukreiptų 

į mobiliųjų įrenginių naudotojus, 

bus paremtos šia technologija. 

FaKTai 

KiTOs PROGNOZės 

• „Forbes“ sudarytame „50 

dalykų, apie kuriuos turėtume 

žinoti 2011 metais“ sąraše, be 

technologinių vizijų, prognozuojama, 

kad kitąmet Portugalija 

taps pirmąja šalimi, atsisakiusia 

euro. Jai iš paskos gali 

pasekti Airija ir Ispanija. 

• Tame pačiame sąraše išskiriama 

interneto tarnyba honestly.com, 

kurioje lankytojai 

anonimiškai gali palikti atsiliepimus 

apie savo darbdavį ar 

bet kurį kitą asmenį. 

• „Forbes“ taip pat ragina 

atkreipti dėmesį ir į įmantrius 

bėgimo batelius „FiveFingers“, 

kurie labiau panašūs į 

pirštines pėdoms. 

KIEKVIENĄ PIRMADIENĮ 


AKCIJA! 

PRENUmERUOKiTE savaiTRašTĮ 

3 mėN. 6 mėN. 9 mėN. 12 mėN. 

58 Lt 106 Lt 167 Lt 194 Lt 

Lietuviškoje 

padangėje 

stebuklų nebus 

Nepaisant įvairiausių prognozių pasaulio rinkose, Lietuvos 

technologijų sektoriuje ateinančiais metais didelių 

naujovių neturėtume sulaukti. 

Taip mano aktyviai technologijomis 

besidomintis 

tinklaraščio nežinau.lt autorius 

Džiugas Paršonis. 

„Visiškų naujovių veikiausiai 

nebus. Kas gali 

ar turėtų pamažu plėtotis 

– mobiliesiems interneto 

įrenginiams skirtų įvairių 

programų kūrimas. 

Mobiliojo ryšio operatoriai 

teigia, kad iki pusės 

parduodamų telefonų yra 

išmanieji. Taigi patys žmonės 

apsipirko, beliko tik 

juos pasiekti“, – teigė jis. 

Tai patvirtina ir „Gemius 

Audience“ duomenys, 

į kuriuos žiūrint matyti, 

kad 2 trečdaliai mobiliojo 

interneto vartotojų naudoja 

„iOS“ operacinę sistemą, 

kuri įdiegta į „iPhone“, 

„iPad“ ir kitus „Apple“ gaminius. 

mados reikalas 

Tiesa, D. Paršonis iš dalies 

pripažįsta, kad nemažai 

žmonių išmaniuosius telefonus 

perka tik „dėl mados“ 

ir neišnaudoja visų jų galimybių. 

„Jei naudosite daugiau 

galimybių, turėsite susimokėti 

didesnį mėnesinį 

mokestį. Galime visaip planuoti, 

tačiau nevaržomas 

naudojimasis kainuos nemažiau 

nei 100 litų. Ne kiekvienas 

žmogus gali tiek 

sau leisti“, – anot nežinau. 

lt autoriaus, dėl to žmonės 

neišnaudoja visų išmaniojo 

telefono galimybių. D. Paršonis 

teigė nematantis galimybių, 

kad artimiausiu 

metu mobiliojo ryšio operatorių 

kainodara galėtų pasikeisti 

į klientui naudingą 

pusę. 

D. Paršonis žada, kad Lietuvoje 

kitąmet populiarės programinė 

įranga telefonams. eltos nuotr. 

abejoja „debesims“ 

D. Paršonis taip pat netiki 

„debesų“ kompiuterijos sėkme. 

Anot jo, kiekviena tai 

siūlanti tarnyba žada, kad 

visada ir visur pasieksite 

savo duomenis, tačiau, kaip 

rodo realybė, dažnas tiekėjas, 

neatlaikęs konkurencijos, 

nutraukia veiklą. 

„Žmogui ar verslui 

svarbu neapsirikti ir pasirinkti 

tarnybą, kuri dirbs 

ilgiausiai. Labai geras pavyzdys 

– prieš pora metų 

pradėjusios populiarėti 

darbų planavimo tarnybos. 

Naujos atsirasdavo vos ne 

kiekvieną savaitę, tačiau 

šiandien veikia vos viena 

kita. Tam prireikė vos pusantrų 

metų. Panašus likimas 

gali ištikti ir „debesų“ 

kompiuterijos tarnybas“, 

– sakė pašnekovas.

24 

Technologijos ir mokslas 

Mokslo žurnalas „Science“ apžvelgė 5 mokslines įžvalgas, kurios labiausiai pakeitė mokslą per paskutinįjį dešimtmetį. 

miNDaUGas samKUs 

mindaugas.samkus@ekonomika.lt 

Mokslą maitinę 

atradimai 

Per pastaruosius 

10 metų atsirado 

naujų informacijos 

rinkimo, analizavimo, 

kaupimo ir platinimo 

būdų, kurie pakeitė mokslą. 

Šiandien mokslininkams pavyksta 

atlikti daugiau stebėjimų 

ir kur kas labiau automatizuotų 

eksperimentų bei 

sukurti daugiau modelių. 

1. Optogenetika 

Prieš dešimtmetį psichiatras 

ir neurologas Karlas Deisserothas 

panoro suvokti, kaip 

skirtingi smegenų pusrutuliai 

veikia žmonių elgesį ir 

kas negerai su jo pacientų, 

sergančių šizofrenija ir de- 

presija, smegenimis. Tačiau 

jo naudojamos priemonės 

buvo per menkos, kad į 

smegenis įjungti elektrodai 

stimuliuotų daug smegenų 

ląstelių, rašo mokslo žurnalas 

„Sciense“. 2004 metais K. 

Deisserothas ir jo studentai 

išrado naują priemonę. Jie 

įdėjo šviesos aktyvinamą 

dumblių riebalų geną į pelės 

smegenis ten, kur jie įeina į 

nervų ląsteles. Mokslininkai 

stimuliavo ląsteles lazeriu ir 

galėjo kontroliuoti konkrečių 

nervų veiklą milisekundžių 

tikslumu bei ištirti jų poveikį. 

Technologija, pavadinta optogenetika, 

greitai užkariavo 

mokslo pasaulį. Šiandien ją 

naudoja tūkstančiai mokslininkų 

laboratorijose tirdami 

smegenų veiklą. Jie ištyrė, 

kurias smegenų ląsteles veikia 

kokainas ir kaip smarkiai 

stimuliuoti smegenis, kad 

palengvėtų Parkinsono ligos 

simptomai. 

Dauguma naujų mokslinių 

atradimų, tokių kaip 

optogenetika, buvo atlikti jutimo 

ir atvaizdavimo srityse. 

„Cryo–Electron“ tomografija 

padėjo ištirti sudėtines ląstelių 

dalis ir leido mokslininkams 

gauti visų organizmo 

ląstelių atomų duomenis. 

2. mikroskopija 

2002 metais dviejų fotonų 

intraveninio skenavimo mikroskopija 

iš pagrindų pakeitė 

imunologiją, nes buvo 

pritaikyta limfmazgiams ir 

galėjo realiuoju laiku parodyti 

imunines ląsteles nepažeistame 

audinyje. Tai leido 

suprasti sąveiką tarp imuninių 

ląstelių ir žmogaus kūno. 

Be to, šis atradimas pakeitė 

Nr. 13 


imuninės reakcijos suvokimą. 

Biologija taip pat žengė 

žingsnį pirmyn dėl naujų mikroskopijos 

technologijų. Dabar 

mokslininkai gali ilgiau 

išlaikyti audinių pavyzdžius 

gyvus ir naudodami fluorescencines 

žymes stebėti konkrečias 

ląsteles. Jie taip pat 

gali matyti atskirų organų 

ar viso gyvūno organizmo 

raidą tam tikruose filmuose, 

kuriuose galima stebėti ląstelių 

dalijimąsi ir judėjimą. 

Kitos mikroskopijos technologijos 

padėjo įveikti didžiausias 

kliūtis, kurios trukdė 

pažvelgti į proteinų ir smulkesniųjų 

ląstelių struktūras, 

susidarančias už difrakcijos 

ribos. 

3. Perrašyta marso istorija 

Dabar mes ne tik galime 

geriau matyti, tačiau ir pa- 

žvelgti į neįžengiamas ir 

plika akimi nematomas vietas. 

Pavyzdžiui, Marse dėl 

„Spirit“ ir „Opportunity“ 

kosminių zondų mokslas 

žengė didelį žingsnį į priekį: 

jiems pavyko nukeliauti 

daugybę kilometrų ir ištirti 

chemines ir fizines Marso uolienų 

savybes. Dėl šių tyrimų 

buvo perrašyta vandens egzistavimo 

Marse istorija. 

4. Planetos stebėsena 

Į torpedas panašūs robotai 

ieškojo naftos Meksikos įlankoje 

ir ištyrė ledynų šelfus 

Antarktidoje. 

Nuotolinio valdymo lėktuvai 

nuolat stebi pro debesis 

prasiskverbiančią saulės 

šviesą ir reguliariai skraido 

virš uraganų. Tūkstančiai 

vandenynuose plaukiojančiose 

plūduruose įrengtų 

sistemų siunčia duomenis 

apie vandenį ir povandenines 

sroves. Netrukus visi šie 

įrenginiai kartu su žemėje 

esančiomis mokslinėmis stotimis 

stebės planetos būklę 

ištisą parą. 

5. Genetika 

Susidoroti su didžiuliu duomenų 

kiekiu tapo įmanoma 

dėl kaip niekada galingų 

kompiuterių. Jokia kita sritis 

negavo tiek naudos kaip 

genetika. 

Prieš dešimtmetį žmogaus 

genetikos tyrimams prireikdavo 

kelių metų, šimtų 

žmonių, mašinų ir nesuskaičiuojamų 

valandų ruošiant 

pavyzdžius, kad būtų galima 

iššifruoti DNR dalis. Šiandien 

viena mašina gali iššifruoti 

trijų žmonių genomus 

kiek greičiau nei per savaitę. 

Naudodami kompiuterius, 

genomų mokslininkai nuspėja 

geno buvimo vietą. 

aFp/scanpix nuotr.

26 

Nr. 13 

Nr. 13 

Naujųjų belaukiant 2010 m. gruodžio 28 d. – 2011 m. sausio 9 d. 


Naujųjų belaukiant 

27 

Darbai, kuriuos reikia 

nuveikti dar šiemet 

LEONas GRyBaUsKas 

leonas.grybauskas@ekonomika.lt 

Liko nedaug laiko, per kurį galite spėti surūkyti cigaretę Madrido bare arba išleisti estiškas kronas. 

Ekonomika.lt“ siūlo 

15 dalykų, kuriuos 

reikia atlikti dar 

šiemet, nes kitąmet 

to padaryti negalėsite. 

Išleisti estiškas kronas 

1 ir olandiškus guldenus. 

Nuo kitų metų sausio 

1 dienos Europos Komisijos 

sprendimu Estija jungiasi 

prie euro zonos. Estijos 

krona, naudota 1928–1940 

metais ir nuo 1992 metų iki 

dabar, bus pakeista nauja 

valiuta. Kronos keičiamos 

iki sausio 14 dienos. Keitimo 

kursas – 15,6466 Estijos kronos 

už eurą. 

Beje, tai ne pirmas kartas 

Estijoje, kai viena valiuta 

keičiama kita: 1928 metais 

Estijos krona pakeitė iki to 

laiko buvusią markę. 

Tuo pat metu prie kitos va- 

liutos pereis ir Nyderlandų 

municipalitetai, išsidėstę 

Karibų jūroje: Bonairė, Saba 

ir San Martinas. Olandiškuosius 

antilų guldenus pakeis 

amerikietiški doleriai. 

Pažvejoti Izraelyje. Nuo 

2 sausio 1 dienos įsigalios 

vyriausybės sprendimas, 

draudžiantis bet kokią žvejybą 

Kinarete, taip pat Aukštutiname 

Jordane ir jo intakuose. 

Tokį sprendimą paskelbė 

Izraelio žemės ūkio ministerija. 

Draudžiama bet kokia, 

net ir sportinė, žūklė, kai 

pagauta žuvis paleidžiama 

į vandenį. Kaip skelbia Izraelio 

žiniasklaida, toks 

sprendimas yra „antirusiškas“, 

nes žvejybą labiausiai 

mėgsta išeiviai iš Rusijos ir 

buvusios Sovietų Sąjungos. 

Nuo sausio 1 dienos įsigalios 

JAV nacionalinės vandenynų 

ir atmosferos tyrimų 

valdybos menkių ir skumbrių 

žvejybos draudimas 

Elio salose. 

Nusipirkti „Fiat“ su 

3 senuoju logotipu. Nuo 

2011-ųjų sausio 1 dienos Italijos 

automobilių gamintojas 

„Fiat “ keičia logotipą. Naująjį 

logotipą pagamino Italijos 

reklamos agentūra „Robilant 

Associati“ ir publikai 

pristatė lapkritį. 

Logotipo keitimas lydi 

kompanijos perskyrimą į dvi 

dalis, kuris formaliai įvyks 

sausio 1 dieną. Gamintojas 

atskirs žemės ūkio technikos, 

statybų ir krovininės 

technikos gamybą į atskirą 

kompaniją. Ji vadinsis „Fiat 

Industrial S.p.A.“ ir gamins 

tik specialiosios paskirties 

techniką, o kompanija „Fiat 

S.p.A.“ – tik lengvuosius automobilius. 

Pigiai pagyventi Romoje. 

Remiantis Romos 

4 

miesto tarybos sprendimu, 

nuo sausio 1 dienos miesto 

valdžia rinks vadinamąjį 

turistinį mokestį, kurį turės 

mokėti beveik visi mieste apsistoję 

turistai. 

Turistai, gyvenantys iki 

3 žvaigždučių viešbučiuose, 

papildomai mokės 2 eurus 

už naktį, o tie, kurie apsistos 

4–5 žvaigždučių viešbučiuose 

– 3 eurus. Mokestį teks mokėti 

už kiekvieną naktį (bet 

ne daugiau kaip už dešimtį) 

prieš atvykstant į šalį. Nuo 

šio mokesčio bus atleisti 

nakvynės namų gyventojai 

ir vaikai iki dvejų metų. Surinktus 

mokesčius valdžia 

ketina skirti turizmo paslaugoms 

gerinti ir plėtoti. 

Nuo sausio 1 dienos įsigalios vyriausybės sprendimas, draudžiantis bet kokią žvejybą Kinarete, taip pat aukštutiname Jordane ir jo intakuose. reuters/scanpix nuotr. 

Rusijoje nusipirkti pi- 

5 gios degtinės. Nuo sausio 

1 dienos mažmeninėje 

prekyboje pusė litro degtinės 

ir kitų stipriųjų gėrimų, 

turinčių ne mažiau kaip 28 

laipsnius, kainuos ne 89, o 98 

rublius. 

Minimali kaina, už kurią 

gamintojas alkoholį galės 

parduoti didmenininkams, 

nuo 70 rublių padidės iki 

77,7 rublio. Didmenininkams 

draudžiama parduoti ją pigiau 

nei už 85,5 rublio. 

Nusipirkti Ganoje nau- 

6 dotą šaldytuvą. Nuo 

sausio 1 dienos Ganoje griežtai 

draudžiamas naudotų 

šaldytuvų importas ir pardavimas. 

Pirmasis bandymas 

»Nuo sausio 1 dienos 6–9 valandomis ryte 

bus draudžiamas krovininių automobilių 

eismas Tel avivo gatvėmis 

uždrausti naudotų šaldytuvų 

importą (daugiausia iš Europos 

valstybių) šalies parlamente 

buvo priimtas dar 2008 

metais patvirtinus įstatymo 

projektą. Importą ketinta sustabdyti 

dar gegužės 9 dieną, 

tačiau dėl audringų pardavėjų 

protestų, kurie iki nurodyto 

laiko nespėjo išparduoti 

atsigabentų šaldytuvų, draudimas 

įsigalios nuo Naujųjų 

metų. 

Nugabenti naudotą au- 

7 tomobilį į Kazachstaną. 

Nuo sausio 1 dienos įsigalioja 

draudimas į Kazachstaną 

įvežti naudotus automobilius, 

kurie neatitinka „Euro 

3“ standarto. Tokį pareiškimą 

pateikė Kazachstano 

transporto ir komunikacijų 

ministerija. 

Jokių apribojimų taikyti 

tokį standartą automobiliams, 

kurie buvo įvežti anksčiau, 

nenumatyta. „Euro 

Nuo sausio 1 dienos anglijoje bus draudžiama žaloti naminius paukščius. scanpix nuotr. 

3“ standartas Europoje 

priimtas 2000 metais, o jau 

2006-aisiais jį pakeitė standartas 

„Euro 4“. Pereiti prie 

šio standarto Kazachstanas 

planuoja 2014 metais. 

Atsipjauti dalį vištos 

8 snapo. Nuo sausio 1 dienos 

Anglijos aplinkos, gamybos 

ir žemės ūkio ministerija 

nurodė visiems šalies fermeriams 

atsisakyti vištų ir kitų 

naminių paukščių žalojimo. 

Labai skausminga snapų 

trumpinimo procedūra, kuri 

daroma jaunoms vištoms, 

taikoma visame pasaulyje, 

kad vištos netraumuotų 

viena kitos ir geriau dėtų 

kiaušinius. 

Snapų trumpinimo procedūra 

lazeriu ir infraraudonaisiais 

spinduliais išlieka 

legali, tačiau nuo 2016 metų 

sausio 1 dienos ketinama 

uždrausti šią žiaurią procedūrą. 

Nusipirkti plastikinį 

9 maišelį Italijoje ir Malaizijoje.Nuo 

sausio 1 dienos 

Italijoje įsigalioja draudimas 

naudoti ir gaminti plastikinius 

maišelius. 

Apie tai gruodžio 4 dieną 

informavo Italijos aplinkos 

ministrė. Ministerijos paskelbtais 

duomenimis, italai 

kasmet išmeta daugiau kaip 

20 mlrd. plastikinių maišelių, 

todėl 73 proc. gyventojų 

sutinka pereiti prie iš medvilnės, 

lino ir kanapių pagamintų 

maišelių. 

Tą pačią dieną analogiškas 

draudimas įsigalioja ir 

Malaizijoje, bet ne visoje šalyje, 

tik Penango valstijoje, 

kuri yra labiausiai apgyvendinta 

(vienam kvadratiniam 

metrui tenka 2457,33 gyventojo). 

Pasivažinėti sunkve- 

10 žimiu po rytinį Tel 

Avivą. Nuo sausio 1 dienos 

6–9 valandomis ryte bus 

draudžiamas krovininių automobilių 

eismas Tel Avivo 

gatvėmis. Apie tai pranešė 

Izraelio transporto ministras 

Izraelis Kacas. 

Ministro teigimu, įsakymu 

siekiama išvaduoti 

miestą nuo rytinių kamščių 

ir pagerinti ekonomikos 

aplinką. Jo šalininkai tikina, 

kad panašus draudimas, kuris 

jau metus taikomas Jeruzalėje, 

buvo labai efektyvus. 

Priešininkai primena, kad 

Jeruzalėje, priešingai nei Tel 

Nuo Naujųjų metų ispanijoje įsigalios įstatymas, kuris draus rūkyti visuose baruose, kavinėse ir restoranuose. scanpix nuotr. 

Avive, vairuotojams buvo 

pasiūlyta daug apvažiavimo 

maršrutų. 

Parašyti žinutę vairuo- 

11 jant automobilį Kentukyje. 

Nuo sausio 1 dienos 

Kentukio valstijos policininkai 

turės leidimą skirti 

baudą už trumposios žinutės 

rašymą telefonu vairuojant 

automobilį. Už pirmąjį nusižengimą 

bauda – 25 doleriai, 

už visus kitus – po 50 dolerių. 

Įstatymą, draudžiantį vairuojant 

rašyti žinutes, valstijos 

gubernatorius pasirašė 

dar šių metų viduryje. Draudimas 

iš karto įsigaliojo, tačiau 

iki kitų metų pradžios 

policininkai gali tik įspėti 

pažeidėjus, kurie nesilaikė 

valstijų įstatymo. Išimtys 

taikomos tik tiems, kurie 

praneša apie nusikalstamus 

veiksmus, arba tuo atveju, 

kai reikia iškviesti greitąją 

pagalbą. 

Paskraidyti virš Ško- 

12 tijos ir nusigerti. Nuo 

sausio 1 dienos britų regioninis 

aviacijos vežėjas „Flybe“, 

aptarnaujantis išskirtinai 

Škotiją ir visas svarbiausias 

Škotijos salas, nuo sausio 1 

dienos didina bilietų kainą 

ir nustoja dalyti keleiviams 

nemokamus alkoholinius ir 

šaltuosius gėrimus. Naujoji 

kaina kol kas neskelbiama. 

Įsivaikinti vaiką iš 

13 Vietnamo. Nuo sausio 

1 dienos bus taikomi griežtesni 

įstatymai, leidžiantys 

užsieniečiams įsivaikinti 

vietnamietį. 

Naująjį įvaikinimo įsta- 

tymą Vietnamo parlamentas 

priėmė dar šių metų vasarą. 

Kaip skelbiama viename jo 

punktų, užsieniečiams įsivaikinti 

vaiką iš Vietnamo 

bus galima tik tokiu atveju, 

jeigu jo įsivaikinti nepareiškė 

noro nė viena vietnamiečių 

šeima. 

Surūkyti cigaretę Ispanijos 

arba Lenki- 

14 

jos bare. Nuo Naujųjų metų 

Ispanijoje įsigalios Rūkymo 

viešose vietose įstatymas, 

kuris draus rūkyti visuose 

baruose, kavinėse ir restoranuose. 

Šiuo metu rūkyti nedraudžiama 

baruose, kurie 

užima ne mažiau nei 100 kvadratinių 

metrų, taip pat restoranuose, 

kuriuose įrengtos 

specialios rūkymo zonos. 

Ispanijos valdžia numatė 

vieną lengvatą – įstatymas 

įsigalios tik sausio 2 dieną, 

todėl Naujųjų metų naktį minėtose 

patalpose rūkyti dar 

bus galima. 

Nuo sausio 1 dienos galimybę 

bausti viešose vietose 

rūkančiuosius turės ir Lenkijos 

policininkai. Šalyje 

griežtas draudimas rūkyti 

baruose ir restoranuose galioja 

nuo lapkričio 15 dienos. 

Nusipirkti kaitrinę 

15 lemputę. Kai skaitysite 

šį tekstą, greičiausiai vis dar 

galėsite Vilniuje, Londone ar 

Dubline nusipirkti kaitrinių 

lempučių. Tačiau jų dienos 

jau suskaičiuotos. Kaitrinėmis 

lemputėmis jau nebeprekiaujama 

Australijos ir 

Brazilijos parduotuvėse. 2011 

metų pabaigoje jų prekyba 

bus uždrausta Didžiojoje Britanijoje, 

Japonija nustos jas 

gaminti, o visoje Europoje jos 

išnyks tada, kai neliks parduotuvėse. 

Beveik 90 proc. 

tokių lempučių energijos 

skleidė ne šviesą, o šilumą. 

Todėl jai apibūdinti ir buvo 

sugalvotas žodis „kaitrinė“. 

Nuo 2011-ųjų sausio 1 dienos italijos automobilių gamintojas „Fiat “ keičia logotipą. reuters/scanpix nuotr. Nuo sausio 1 dienos bus taikomi griežtesni įstatymai, leidžiantys užsieniečiams įsivaikinti vietnamietį. reuters/scanpix nuotr.

28 

Įdarbinti pinigai 

10 geriausių 

ir blogiausių 

investicijų 

2011-aisiais 

2011-ieji – jau visai arti. Kaip protingai investuoti pinigus 

naujaisiais metais? 

aNa vENGROvsKaJa 

ana.vengrovskaja@ekonomika.lt 

Kartu su naujaisiais 

metais 

pasipila įvairių 

prognozių 

ir pasiūlymų 

lavina. Investuotojus, be 

abejo, labiausiai domina, 

kur geriausia kitais metais 

įdarbinti pinigus. Ekspertų 

vertinimus galite priimti 

už gryną pinigą arba sukritikuoti, 

bet visada pasidarykite 

savo išvadas. 

Pateikiame geriausius ir 

blogiausius investicijų variantus, 

kuriuos įvardijo bene 

20 metų apie investavimą rašantis 

amerikiečių apžvalgininkas 

Jimas Woodsas. 

5 geriausios investicijos 

1. AUKSAS. Geltonojo metalo 

kaina perkopė 1 420 dolerių 

už unciją ribą, tačiau 

tai gali būti juokinga suma, 

jei JAV Centrinis bankas 

pradės dar vieną masyvų 

Prekyba Vilniaus akcijų biržoje – didžiausias teigiamas pokytis per savaitę 

Nr. 

1 

2 

3 

4 

5 

akcija 

„Ūkio bankas“ 

„grigiškės“ 

Bankas „snoras“ 

„klaipėdos baldai“ 

„rytų skirstomieji tinklai” 

kiekybinį skatinimą (angl. 

Quantitative Easing), rašo 

J. Woodsas. JAV Centrinio 

banko vadovas Benas Bernanke 

televizijos „CBS“ laidai 

„60 Minutes“ užsiminė, 

kad artimiausiu metu gali 

būti padidintas „stimuliacinių“ 

pinigų kiekis, norint 

sustabdyti ekonomikos 

žengimą į antrąją recesiją. 

Pinigų spausdinimas padidintų 

spaudimą JAV dolerio 

vertei ir paskatintų žaliavų 

kainų infliaciją. Tai reiškia, 

kad auksas ir toliau brangs. 

2. SIDABRAS. Sidabras – 

gera investicija 2011-aisiais 

beveik dėl tų pačių priežasčių, 

kaip ir auksas. Minėtasis 

JAV Centrinio banko 

signalas, kuris palaikys pinigų 

čiaupelį neužsuktą, ir 

toliau stums žaliavų kainas 

į viršų. Be to, konsultavimo 

dėl tauriųjų metalų bendrovė 

„GFMS“ prognozuoja, 

kad pramoninė sidabro paklausa 

šiemet pakils 18 proc. 

3. ATVIRKŠTINėS GRą- 

ŽOS OBLIGACIJOS. Ilga- 

»Palyginti su vidutinio ir stambaus kapitalo 

įmonėmis, mažosios bendrovės 2010-aisiais 

aplenkė konkurentus 

Pokytis 

+7,92% 

+6,02% 

+5,32% 

+4,85% 

+2,88% 

laikių iždo obligacijų kaina 

nuo 2010 metų rugsėjo labai 

nukrito. 

Dauguma iždo obligacijų 

greičiausiai „kentės“ ir 

kitais metais, tad panašu, 

kad matysime pastebimą 

ilgalaikių palūkanų (pavyzdžiui, 

ilgalaikio obligacijų 

pajamingumo) augimą. Dėl 

didelio skolinimosi bus tęsiama 

kova su didžiuliu deficitu 

ir ilgalaikės palūkanos 

2011-aisiais turėtų pakilti. 

4. BESIPLėTOJANČIOS 

RINKOS. 2010-ieji rinkoms 

buvo itin sėkmingi, ypač 

kalbant apie Azijos ir Lotynų 

Amerikos šalis. Spartus 

ekonomikos augimas 

šiose šalyse tęsiasi ir tokia 

tendencija turėtų išsilaikyti 

tiek kitąmet, tiek dar vėliau. 

5. MAŽO KAPITALO 

ĮMONėS. Palyginti su vidutinio 

ir stambaus kapitalo 

įmonėmis, mažosios bendrovės 

2010-aisiais aplenkė konkurentus. 

Prognozuojama, kad 2011 

metais ekonomika progresuos, 

tad tikėtina, kad pelno 

maržos taip pat pagerės, o 

tai žada puikias naujienas 

mažesnėms kompanijoms, 

kurios yra linkusios stiprėti 

augant pelno maržoms. 

apyvarta 

602372,15 eur 

44830,32 eur 

284549,70 eur 

4207,67 eur 

63578,81 eur 

Šalt. spekuliantai.lt, 2010-12-22 duomenys 

Nr. 13 


5 blogiausios investicijos 

1. EUROPOS AKCIJOS. 

Euro zonos fiskalinės problemos 

didėja su kiekviena 

diena. Pirmiausia buvo 

Graikija, paskui Portugalija 

ir Ispanija, toliau Airija, o 

dabar atsinaujino problemos 

Portugalijoje ir Ispanijoje. 

Vienintelė finansiškai 

patikima šalis Europoje 

šiuo metu atrodo Vokietija, 

tačiau jos Europos Sąjungos 

(ES) šalių kaimynių skolų 

problemos greičiausiai 

temps kontinento akcijų rinkas 

į apačią. 

2. EURAS. Fiskalinės Europos 

problemos atsiliepė 

bendrai ES valiutai, ir, kaip 

ir kitos akcijų rinkos, euras 

reaguoja į ištęstas balansines 

ataskaitas bei Europos 

Centrinio banko grynųjų pinigų 

įliejimą. Visos šios problemos 

artėjančiais metais 

greičiausiai ir toliau darys 

spaudimą eurui. 

3. BENDRI FONDAI. 

Investicijų į juos reikėtų 

vengti praktiškai kiekvienais 

metais ir panašu, kad ir 

kiti metai bus dar vienas nestabilus 

periodas akcijoms, 

tad investicijos į bendrus 

fondus yra dar viena kategorija, 

kurios reikėtų vengti 

Prekyba Vilniaus akcijų biržoje – didžiausias neigiamas pokytis per savaitę 

Nr. 

1 

2 

3 

4 

5 

akcija 

„dvarčionių keramika“ 

„gubernija“ 

„anykščių vynas“ 

„alita“ 

„kauno energija“ 

Euro zonos fiskalinės problemos didėja su kiekviena diena. scanpix nuotr. 

2011-aisiais. Nors juose dirba 

daugybė talentingų fondų 

vadybininkų, daug naudingiau 

reikalų turėti su biržoje 

prekiaujamais fondais, 

individualiomis akcijomis 

ar opcionais. Kiekvienas jų 

duoda daug daugiau laisvės 

pirkti tai, ką nori, kada nori 

ir daug mažesnėmis kainomis, 

negu dauguma fondų. 

4. IŽDO OBLIGACIJOS. 

Jeigu vyriausybės visame 

pasaulyje toliau skolinsis, 

palūkanos toliau augs. Anot 

Tarptautinio valiutos fondo, 

Pokytis 

-70,86% 

-32,00% 

-28,57% 

-27,08% 

-15,23% 

pinigų suma, kurią išsivysčiusių 

šalių vyriausybės 

turės pasiskolinti, greit pasieks 

10,2 trilijono dolerių. 

Tokių skolos mastų nebuvo 

nuo pat antrojo pasaulinio 

karo laikų. Skolinimasis 

lems, kad pelningumas kils, 

o obligacijų kainos kris. 

5. JAV SAVIVALDYBIų 

OBLIGACIJOS. Recesija privertė 

daugelį savivaldybių 

kentėti fiskalinius sunkmečius 

ir investuotojai nenusiteikę 

pirkti nei naujų obligacijų, 

nei išlaikyti jau turimų 

apyvarta 

5,10 eur 

49,50 eur 

1499,66 eur 

2009,55 eur 

13,78 eur 

Šalt. spekuliantai.lt, 2010-12-22 duomenys 

investuoti į besivystančias rinkas rekomenduojama ir kitąmet. scanpix nuotr. 

Nr. 13 


Įdarbinti pinigai 

Darykite nuosavos 

kišenės „reviziją“ 

Johnsonas Paulas knygoje „Žydų istorija“ rašo, kad 

vertybinių popierių biržą sukūrė žydai, nes norėjo 

apsaugoti savo turtus nuo pogromų ar nepalankios 

valstybės politikos. 

N. Treigys: „Lietuvos 

bendrovės gerai išmoko 

krizės pamokas ir ateityje 

jų veiklos pelnas didės“. 

asmeninio albumo nuotr. 

NaURis TREiGys 

Spekuliantai.lt apžvalgininkas 

■Kitais žodžiais tariant, 

akcijų rinkos ir dabar atlieka 

tą pačią, iš pradžių numatytą 

funkciją – apsaugoti 

investuotojų kapitalą. 

Skamba paradoksaliai, 

juk per pasaulio finansų 

krizę daug investuotojų 

neteko dalies kapitalo. Tačiau 

ar rinka dėl to kalta? 

Greičiausiai – ne. Rinka 

saugi tol, kol investuotojas 

prisiima atsakomybę už 

savo kapitalo valdymą, kol 

supranta, kuo rizikuoja, ir 

imasi tam tikrų priemonių. 

Jei yra norinčių prieštarauti 

šiam teiginiui, tegu 

prieš tai pabando pereiti 

gatvę, kai važiuoja daugybė 

automobilių ir dega raudonas 

šviesoforo signalas... 

Sugebėjimas sulaukti žalio 

šviesoforo signalo saugioje 

zonoje ir yra rizikos valdymas. 

Remdamiesi tokiomis 

prielaidomis, norime pažvelgti 

į investicijas kitais 

metais. Įžvalgos Vilniaus 

vertybinių popierių biržoje 

– optimistinės. Matome 

Lietuvos ekonomikos atsigavimą, 

bet ne tai yra svarbiausia. 

Manome, kad Lietuvos 

bendrovės gerai išmoko 

krizės pamokas ir ateityje 

jų veiklos pelnas didės. 

Siūlome nedaryti klaidos ir 

negretinti įmonių rezultatų 

iki 2008 metų su dabartiniais 

rezultatais. Tai – praeitas 

etapas ir dar ilgai nematysime 

tokių įspūdingų 

pelnų, kokie buvo. 

Dabar fundamentalią 

bendrovių analizę atliekame 

naujoje šviesoje: lėtas 

ekonomikos atsigavimas, 

sunkiai kylantis vartojimas, 

didelis nedarbo lygis ir 

t. t. Pridėkime tikėjimą, kad 

padėtis ilgainiui pasitaisys 

ir ūkio problemos vienaip 

ar kitaip bus išspręstos. 

Dabar į pagalbą ateina 

pagrindinis investuotojo 

įrankis – kantrybė. Nenorėkime 

greitų pelnų iš karto, 

vos tik įsigijome akcijų paketą 

ar vos tik suformavome 

portfelį. 

Greitų pelnų nebūna. O 

jei jums nusišypsojo laimė 

ir greitai gavote didelį pelną 

iš prekybos akcijomis, prieš 

jus iškilo dar didesnis ir sudėtingesnis 

uždavinys – išsaugoti 

pelną. 

Tad neapsunkinkime sau 

gyvenimo ir investuokime 

sumaniai. Pradžioje suvokime 

tiesą, kad portfelio 

formavimas niekada nebus 

baigtinis. Tai – dinamiškas 

procesas. 

Tad pasižiūrėkime, į kokias 

akcijas Vilniaus biržoje 

verta atkreipti dėmesį 

kitais metais (arba jau dabar, 

pradedant formuoti 

portfelį). 

Pirmiausia atkreipiame 

dėmesį į galimus būsimus 

dividendus. Įmonės jau 

dirba pelningai, tad akcininkams 

natūralu tikėtis 

dividendų iš 2010 metų veiklos 

pelno. Tokių bendrovių 

29 

Vilniaus biržoje tikrai yra 

ir dar ne vėlu tapti jų akcininkais. 

Drąsiai galime paminėti 

tokias bendroves kaip „Teo 

LT“, kurios dividendų politika 

investuotojams jau gerai 

žinoma ir itin patraukli, 

pieno perdirbimo bendroves 

AB „Vilkyškių pieninė“, 

AB „Rokiškio sūris“ ir AB 

„Pieno žvaigždės“, komunalinių 

paslaugų įmonę AB 

„City Service“, statybininkus 

AB „Panevėžio statybos 

trestas“, pelningai dirbančias 

valstybines įmones, pavyzdžiui, 

AB „Stumbras“. 

Kalbant apie alkoholio 

gamintojus – dabar Vilniaus 

biržoje gal tik AB 

„Stumbras“ akcijos atrodo 

patraukliausiai – jų bendrovių 

akcijas įtraukti į savo 

portfelius labai rizikinga. 

Dėl neaiškios akcizų situacijos 

valstybės politikoje ir 

dėl „Alitos“ grupės fiasko 

Serbijoje artimiausiais metais 

nepatariame šių akcijų 

įtraukti į savo portfelius. 

Valstybinės bendrovės 

tapo patrauklios po to, kai 

valstybė „prisiminė“ dividendus. 

Jei valstybė sugalvos 

pasiimti solidžius 

dividendus, jų atiteks ir 

smulkiesiems investuotojams. 

Kaip jau supratote, kitų 

metų įžvalgoje dominuoja 

dividendinės akcijos, nes 

santūriai žiūrime į būsimų 

bendrovių pelnų dinamiką 

artimiausiu metu. Tačiau 

nepamirškime ir kitų įmonių. 

Patraukliausiai atrodo 

bankinis sektorius. Anksčiau 

ar vėliau šis sektorius 

tikrai pradės rodyti gerų 

veiklos rezultatų, atsigaus 

pasitikėjimas bankais, išaugs 

investuotojų lūkesčių 

apetitas. 

Nepamirškime ir pramonės 

sektoriaus. AB „Grigiškės“ 

akcijos jau seniai „nusižiūrėtos“ 

investuotojų. 

Jei bendrovė 2011 metais 

ištesės savo pažadus, galima 

teigti, kad akcijos šiuo metu 

– dar pigios. 

Galima rasti ir daugiau 

pretendentų į portfelius, 

tačiau nebūtina visų išvardyti. 

Svarbu atidžiai pasižiūrėti, 

ką dedi į nuosavą 

kišenę, ir bent kartą per 

ketvirtį daryti kišenės „reviziją“. 

Linkime sėkmės! 

»sugebėjimas sulaukti žalio 

šviesoforo signalo saugioje zonoje 

ir yra rizikos valdymas

Paskutinis puslapis 31 

Įspūdingiausių 

eglės žaisliukų kolekcija 

Pirmieji fabrike pagaminti kalėdinės eglutės žaisliukai 

atsirado tik 1848 metais Saksonijoje ir greitai 

išpopuliarėjo tarp aukštuomenės gyventojų. 

Nuo tų laikų daug 

kas pasikeitė, ir 

masinės gamybos 

žaisliukais 

jau nieko nebenustebinsite. 

Šiandien eglės papuošimų 

gamyba užsiima ir garsiausieji 

pasaulio mados namai, 

o žaisliukus gamina ne tik 

iš tauriųjų metalų, bet ir 

brangakmenių, krištolo ar 

porceliano. Tiesa, unikalūs 

papuošimai nepigūs: vidutinė 

garsių firmų pagaminto 

eglutės žaisliuko kaina – apie 

„Krebs Glas Lauscha“ žaisliukas. scanpix nuotr. 

100 eurų. Žurnalas „Forbes“ 

išrinko įspūdingiausios išvaizdos 

ir kainos žaisliukus. 

„hallmark Jewellers“ 

Žaisliukas (82 tūkst. 

svarų).Šiuo metu brangiausiu 

eglutės žaisliuku laikomas 

„Hallmark Jewellers“ 

kūrinys – baltojo aukso 

rutulys, inkrustuotas 1 500 

briliantų ir 188 rubinais, 

apjuostas dviem auksiniais 

žiedais. Žaisliukas brangiausiu 

pripažintas oficialiai ir 

Nr. 13 


įrašytas į Gineso rekordų 

knygą. Nusipirkti šį šedevrą 

galima mažame Farehamo 

mieste Anglijoje. Tiesa, praėjo 

jau 2 metai nuo žaisliuko 

sukūrimo, tačiau pirkėjų dar 

neatsirado. 

„The Christmas attic“ 

Žaisliukai (50–140 dolerių). 

JAV Virdžinijos valstijoje 

įsikūrusi šeimos parduotuvėlė 

„The Christmas Attic“ 

užsiima išskirtinai kalėdinių 

žaisliukų gamyba ir prekyba. 

Parduotuvės savininkas 

Fay’us Karteris savo žaisliukams 

kasmet išsirenka tam 

tikrą temą. Šiemet jį įkvėpė 

Rytų Europos tradicijos. Dėl 

to eglutę jis siūlo puošti stiklinėmis 

kepurėmis ir kumštinėmis 

pirštinėms, Kalėdų 

Senelių figūrėlėmis ir net 

sovietinius primenančiais 

lėktuvėliais. 

„inge’s Christmas Decor“ 

Žaisliukai (nuo 150 eurų). 

Vokiečių kompanija „Inge’s 

Christmas Decor“ žaisliukus 

gamina nuo XIX amžiaus, o 

pati žaisliukų dirbtuvė veikia 

jau ilgiau nei 400 metų. 

Kompanija žaisliukus gamina 

laikydamasi vokiškos 

tradicijos: dažniausiai tai 

rankomis dažytų 8–12 žaisliukų 

rinkinys, kiekvienas jų 

būna 12 centimetrų aukščio. 

Tokie rinkiniai marginami 

pagal vieną tematiką, pavyzdžiui, 

gali būti Dikenso, 

Hofmano ar brolių Grimų 

pasakų herojai. 

„Krebs Glas Lauscha“ 

Žaisliukas (20 tūkst. eurų). 

Ryškiai raudonos spalvos rutulys, 

apgaubtas tinklu iš 12 

karatų aukso ir 120 briliantų. 

Būtent taip atrodo brangiausias 

vokiečių kompanijos 

„Krebs Glas Lauscha“ eglės 

papuošimas. Firma žaisliukus 

gamina nuo XIX amžiaus 

ir yra laikoma viena seniausių 

ir labiausiai gerbiamų 

šioje sferoje dirbančių kom- 

„hallmark Jewellers“ žaisliukas. scanpix nuotr. „swarowski“ žaisliukai. scanpix nuotr. 

panijų. 2008 metais sukurtas 

žaisliukas labai trapus, tad 

kompanija įspėja, kad vaikų 

prie eglutės prileisti nereikėtų. 

„swarowski“ 

Lapkritis augino portalų lankomumą 

Rinkos tyrimų bendrovės „Gemius Audience“ duomenimis, didžiausia lietuviškų interneto portalų grupė 

„Epasas.lt“ lapkritį išlaikė lyderės poziciją. 

Prie grupės prijungus 

tinklapį valstietis.lt, bendras 

portalų mėnesio pasiekiamumas 

padidėjo 2,35 proc. 

– iki 63,82 proc. Iš viso „Epasas.lt“ 

portalus aplankė daugiau 

nei 1,237 mln. unikalių 

interneto naudotojų iš Lietuvos, 

kurie puslapius peržiūrėjo 

daugiau nei 64 mln. 

kartų. Per lapkritį pasiektos 

Lietuvos interneto vartotojų 

auditorijos dalimi artimiausią 

konkurentą – naujienų 

portalą delfi.lt – „Epasas.lt“ 

lenkė 6,69 proc. 

Balsas.lt – geriausiųjų gretose 

Lapkritį lankomiausių 

naujienų portalų trejetas 

nepakito: pirmąsias vietas 

dalijasi tinklapiai delfi.lt, 

lrytas.lt ir balsas.lt. Lapkritį 

jie pasiekė atitinkamai 57,13 

proc., 44,13 proc. ir 41,35 

proc. Lietuvos interneto auditorijos. 

Portalą balsas.lt 

lapkritį aplankė 801 619 unikalių 

lankytojų iš Lietuvos, 

kurie puslapius atvertė daugiau 

nei 12 mln. kartų. 

Orelis.lt – apie žiemiškus orus 

Tarp lankomiausių „Epasas. 

lt“ grupės svetainių, be lyderiavusio 

balsas.lt, lapkritį 

buvo populiarūs skelbimų, 

mokslų, krepšinio ir mamų 

portalai. Skelbimai.lt aplankė 

405 165 unikalūs naudotojai, 

kurie peržiūrėjo 6,8 

mln. puslapių, o skelbikas.lt 

per lapkritį aplankė 181 865 

unikalūs naudotojai ir puslapius 

atvertė daugiau nei 1,8 

mln. kartų. 

Socialinis tinklas klase.lt ir 

toliau populiarėja – lapkritį 

svetainės atvertimų kiekis 

padidėjo 12,18 proc. ir sudarė 

6 842 578, tinklapyje naršė 

301 814 unikalių lankytojų iš 

Lietuvos. Lapkritį daugiau 

laiko prie interneto praleido 

ir mamos. Anot „Gemius Audience“, 

pagerėjo visi tinklapio 

mama.lt statistiniai duomenys: 

lapkritį jį aplankė 

229 704 unikalūs lankytojai, 

kurie atvertė daugiau nei 

1,578 mln. puslapių. Tinklapio 

mėnesio pasiekiamumas 

padidėjo 0,25 proc. – iki 11,85 

proc. visos Lietuvos interneto 

auditorijos. 

Žiemiški orai, poreikis 

iš anksto žinoti dienos prognozę 

ir tinkamai pasiruošti 

padidino tinklapio orelis.lt 

lankomumą. Lapkritį orų 

prognozių jame ieškojo 109 

512 unikalių interneto naudotojų 

iš Lietuvos, kurie atvertė 

666 079 puslapius (per 

lapkritį tinklapis pasiekė 

5,65 proc. naršytojų iš Lietuvos). 

Studijos.lt lapkritį apsilankė 

118 541 lankytojas ir 

tinklapį atvertė 1,26 karto 

daugiau nei spalį. Taip pat 

padidėjo ir krepsinis.net lankomumas 

– per praėjusį mėnesį 

jame apsilankė 174 197 

unikalūs lankytojai iš Lietuvos, 

kurie atvertė per 13,3 

mln. puslapių (tinklapis lapkritį 

pasiekė 8,99 proc. interneto 

vartotojų iš Lietuvos). 

Pasirengimas šventėms 

padarė įtaką ir tinklapio 

portalų lankomumas 

vieta 

1 

2 

3 

4 

5 

Puslapis 

„epasas.lt“ svetainės 

delfi.lt 

lrytas.lt 

balsas.lt 

alfa.lt 

skusk.lt statistiniams duomenims. 

Lapkritį jis sulaukė 

83 721 unikalaus lankytojo 

iš Lietuvos, atversta 274 837 

puslapiai. Dažniau lankytasi 

ir spekuliantai.lt, valiutos.lt. 

Tinklapyje spekuliantai. 

lt apsilankė 38 707 unikalūs 

lankytojai iš Lietuvos, kurie 

peržiūrėjo 522 052 puslapius, 

o valiutos.lt pasiekiama mėnesio 

Lietuvos interneto 

naudotojų auditorija išaugo 

0,21 proc. (iki 3,69 proc.) – 

jame apsilankė 71 477 unikalūs 

interneto vartotojai iš 

Šaltinis: „Gemius Audience“ 

Pasiekiamumas 

63,82 

57,13 

44,13 

41,35 

38,03 

Žaisliukai (70–120 dolerių). 

Šios kompanijos turbūt 

nereikia pristatinėti – jos 

krištolo papuošalai garsūs 

visame pasaulyje. Kasmet 

„Swarowski“ pristato ir originalių 

eglės papuošalų kolekciją. 

Šiemet kompanijos 

pasirinkta tema – angelai. 

Žvaigždę laikantis krištolo 

angeliukas, papuoštas firminiais 

akmenėliais, kainuoja 

apie 120 dolerių. Kiek pigiau 

galima įsigyti papuoštų 

meškų, žvaigždžių ir tigrų. 

Lietuvos, kurie atvertė 442 

250 puslapių. 

2007 metais įkurta bendrovė 

„Epasas.lt“ šiuo metu 

valdo 28 skirtingas koncepcijas 

vienijančių portalų: balsas.lt, 

krepsinis.net, pazintys. 

lt, klase.lt, mama.lt, studijos. 

lt, ekonomika.lt, valiutos.lt, 

eli.lt, spekuliantai.lt, orelis. 

lt, skelbimai.lt, horo.lt, skelbikas.lt, 

katalog.lt, skusk.lt, 

indeliai.lt, toptv.lt ir kt. 

Daugiau informacijos 

apie grupės projektus internete 

– reklama epasas.lt. 

Unikalūs lankytojai 

1 237 068 

1 107 370 

855 507 

801 619 

737 291

3Nusipirkti „Fiat“ - Ekonomika.lt

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?