3Nusipirkti „Fiat“ - Ekonomika.lt
3Nusipirkti „Fiat“ - Ekonomika.lt
3Nusipirkti „Fiat“ - Ekonomika.lt
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
18<br />
Užsienyje<br />
Euras estams –<br />
arba dovana, arba<br />
bausmė<br />
Lyg tyčiodamasi iš Europą (ypač Graikiją, Airiją, Ispaniją, Italiją) draskančios krizės ir eurui siuntinėjamų ka<strong>lt</strong>inimų,<br />
nuo 2011 metų sausio 1 dienos optimistė Estija, lydima bravūriško maršo, įžengia į euro zoną.<br />
KaZimiERas šLiUŽas<br />
kazimieras.sliuzas@ekonomika.<strong>lt</strong><br />
Kas laukia Estijosekonomikos?Nuomonės<br />
išsiskiria.<br />
Tačiau mums<br />
svarbiau, kuo grasina Europos<br />
valiutai šios mažos, bet išdidžios<br />
šalies ekonomika? Ar<br />
Estija padės eurui atsitiesti,<br />
ar taps dar viena vinimi į<br />
euro karstą?<br />
Pasak biržos prekybos<br />
profesionalus ruošiančios<br />
Estijos „Masterforex-V“<br />
akademijos, svarbiausi šios<br />
šalies ekonomikos augimo<br />
veiksniai buvo stipri valdžia<br />
ir apgalvota ekonomikos politika.<br />
Ekonomikos modernizavimo<br />
lygiu Estija lenkia<br />
kitas Europos Sąjungos (ES)<br />
naujokes (Rumuniją, Bulgariją,<br />
Vengriją), ir tai ne kartą<br />
pažymėjo ES vadovybė.<br />
2009 metais Estijos valstybės<br />
biudžeto deficitas buvo<br />
vos 1,7 proc. bendrojo vidaus<br />
produkto (BVP). Palyginkime:<br />
Vokietijos – 3,3 proc.<br />
BVP, Prancūzijos – 8 proc.,<br />
Didžiosios Britanijos – 12<br />
proc., Graikijos – 13 procentų.<br />
ES biudžeto deficito vidurkis<br />
buvo 6,8 proc., o euro zonoje –<br />
6,3 procento. Ir tai turint omenyje,<br />
kad viena pagrindinių<br />
euro zonos narystės sąlygų<br />
– biudžeto deficitas, neviršijantis<br />
3 proc. BVP. Europos<br />
Komisija prognozuoja, kad<br />
NUOMONĖ<br />
2010 metais Estijoje rodiklis<br />
turėtų padidėti iki 2,4 proc.<br />
BVP. Taigi Estija lieka viena<br />
iš nedaugelio ES šalių, kurios<br />
atitinka valiutų sąjungos<br />
kriterijus.<br />
ES primena mokyklos<br />
klasę, kurioje surinkti patys<br />
įvairiausi vaikai ir kuriuos<br />
jungia vos keli kriterijai (amžius,<br />
gyvenamoji vieta, ir,<br />
ko gero, tai viskas). Kitkuo<br />
jie visiškai skirtingi: auga<br />
skirtingose šeimose, jų skirtingi<br />
pomėgiai ir įpročiai,<br />
praeitis, auklėjimas, turtinė<br />
padėtis, gabumai. Nepaisant<br />
to, jie visi turi išmokti tolerancijos,<br />
kantrybės, pagalbos<br />
vienas kitam, atsakomybės,<br />
būti viename kolektyve, galų<br />
gale vadovautis visuotinai<br />
pripažįstamomis bendravimo<br />
taisyklėmis. Kaip ir<br />
kiekvienoje klasėje, ES yra<br />
dvejetukininkų ir pirmūnų,<br />
drausmingų ir neklaužadų,<br />
organizatorių ir vykdytojų.<br />
Buvusios sovietinės respublikos<br />
(Latvija, Lietuva ir Estija),<br />
vos „dėl Dievo meilės“<br />
priimtos į vieningą Europos<br />
šeimą, priskiriamos pastarajam<br />
tipui.<br />
Estija prieš airiją<br />
Estai, kuriuos griežtasis<br />
mokytojas Briuselis per<br />
visą krizės laikotarpį paklusnumo<br />
ir gero elgesio pavyzdžiu<br />
rodo likusioms ES<br />
narėms, jau kenčia dėl tokio<br />
populiarumo. Estija griežtai<br />
Euras<br />
Euras – nėra tikslas savaime<br />
Andrius Kubilius, Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas:<br />
estijos sėkmė dar kartą patvirtina, kad kryptinga ir atsakinga<br />
politika atneša teigiamų rezu<strong>lt</strong>atų. esu tikras, kad šis kaimynų<br />
įvertinimas sustiprins Lietuvos ryžtą siekti užsibrėžtų tikslų. noriu<br />
pažymėti, kad euras – nėra tikslas savaime. Lietuvai siekis tapti<br />
euro klubo nare – efektyvi priemonė užtikrinti finansinę tvarką,<br />
drausmę, neišlaidavimą ir gyvenimą iš turimų išteklių.<br />
Fotodienos nuotr.<br />
laikosi finansinės drausmės<br />
(mažoje Ba<strong>lt</strong>ijos valstybėje<br />
pajamos mažiausiai skiriasi<br />
nuo išlaidų, užsienio skolos<br />
sudaro 7 proc. BVP, o biudžeto<br />
deficitas – 2,2 proc.), jai<br />
negresia persitempimas kaip<br />
Airijai. Tačiau:<br />
1. Žaliojoje Airijos saloje be-<br />
Nr. 13<br />
2010 m. gruodžio 28 d. – 2011 m. sausio 9 d.<br />
darbis kas mėnesį gauna 800<br />
eurų pašalpą ir dar tiek pat<br />
būstui išlaikyti. Tuo tarpu jo<br />
likimo brolis „pavyzdingoje<br />
valstybėje“ Estijoje tenkinasi<br />
67 eurų per mėnesį pašalpa.<br />
2. Pavyzdingoje Estijoje 65<br />
tūkst. žmonių (5 proc. gyventojų)<br />
yra už skurdo ribos.<br />
Problemiškoje Airijoje, kur<br />
skurdo ribos kartelė pake<strong>lt</strong>a<br />
gerokai aukščiau, – neturtėlių<br />
kur kas mažiau.<br />
3. Pavyzdingos ES šalies Estijos<br />
eksportas pastaraisiais<br />
metais padidėjo 40 proc., o<br />
ke<strong>lt</strong>ų valstybėje pastebimas<br />
tik stabilus kritimas. Vadi-<br />
Latvija vis dar nori įsivesti eurą 2014 metais<br />
Valdis Dombrovskis, Latvijos Respublikos ministras pirmininkas:<br />
nepaisydama euro zoną krečiančios įsiskolinimų krizės, Latvija vis<br />
dar nori įsivesti eurą 2014 metais ir ateityje imsis visų reikiamų<br />
biudžeto deficito mažinimo priemonių. 2011-aisiais Latvija ketina<br />
sumažinti šalies biudžeto deficitą 280 mln. latų.<br />
mes vis dar manome, kad euras – stabili valiuta ir norime ją įsivesti.<br />
Fotodienos nuotr.<br />
nasi, mėgstančioje laisvę Ba<strong>lt</strong>ijos<br />
respublikoje tokiems patiems<br />
žmonėms (greičiausiai<br />
už ankstesnį ar net sumažėjusį<br />
atlyginimą) tenka atlikti<br />
1,5 karto daugiau darbo. Tai<br />
reiškia, kad estų darbininko<br />
darbo savikaina sumažėjo lygiai<br />
perpus.<br />
4. Nuo krizės kenčiančio statistinio<br />
airio alga sudaro vidutiniškai<br />
33 tūkst. eurų per<br />
metus, o „sėkmingas“ estas<br />
per tą patį laikotarpį gali uždirbti<br />
vos 9 200 eurų.<br />
5. Net vykdydami „diržų suveržimo“<br />
politiką išlaidūs<br />
airiai gyvena geriau nei taupūs<br />
estai. Be kita ko, krizės<br />
bangose skęstančioje saloje,<br />
vadinamoje Airija, tokios<br />
gyvenimo sąlygos laikomos<br />
tragedija, o nepriklausomoje<br />
Estijoje tai jau seniai įprasta.<br />
6. Visa Europa telkiasi gelbėti<br />
būtent Airijos, o pavyzdingoji<br />
Estija turi būti šio<br />
kurso priešakyje ir jai padėti.<br />
Estai ieško darbo<br />
Tarp gausybės problemų, kurios<br />
šiandien kamuoja šiuolaikinę<br />
Estiją, yra viena, ko<br />
gero, pati dramatiškiausia.<br />
Tai – demografinė problema.<br />
Gyventojų skaičiaus mažėjimas,<br />
deja, jau tapo tendencija<br />
absoliučiai visose Rytų Europos<br />
valstybėse. Bet Estija<br />
– ypatingas atvejis. Šalis regione<br />
turi mažiausiai gyventojų<br />
– tik 1,35 mln. Jei gyventojų<br />
mažės toliau, jai gresia<br />
paprasčiausiai ištuštėti. Ir<br />
tada niūrokos ateities scenelės<br />
iš siaubo filmų gali tapti<br />
realybe. Tokios galimybės jokiu<br />
būdu nevalia ignoruoti.<br />
Taip pat, matyt, galvojama<br />
ir Estijos Vyriausybėje, nes<br />
visaip slepiama emigrantų<br />
statistika. „Masterforex-V“<br />
akademijos ekspertai palygino<br />
kelis faktus ir padarė<br />
tokias išvadas:<br />
• 2010 metų rudenį šalies<br />
parlamente buvo paskelbti<br />
demografų duomenys, kad iš<br />
respublikos per pastaruosius<br />
porą metų išvyko apie 130<br />
tūkst. gyventojų.<br />
• Šis pranešimas sukėlė<br />
karštų diskusijų ir buvo<br />
daug kartų paneigtas valstybės<br />
valdininkų, kurie tikrų<br />
„netekčių“ skaičių taip ir neįvardijo.<br />
• Užsienio reikalų ministras<br />
Urmas Paetas ne kartą<br />
pareiškė, kad rinkimuose<br />
balsuoja apie 40 tūkst. Estijos<br />
piliečių.<br />
• Vien kaimyninės Suomijos<br />
statybose triūsia 30–40<br />
tūkst. darbininkų iš Estijos.<br />
O juk šioje šiaurės šalyje yra<br />
ir kitų ekonomikos sričių.<br />
• Kažin ar mažiau estų<br />
„gastarbeiterių“ yra draugiškoje<br />
Švedijoje – tradicinėje<br />
Ba<strong>lt</strong>ijos jaunimo susibūrimo<br />
šalyje. Taip pat nederėtų<br />
užmiršti apie kitas estų<br />
emigrantų pamėgtas šalis –<br />
Norvegiją, Daniją, Vokietiją,<br />
Didžiąją Britaniją ir Airiją.<br />
Dar reikėtų prisiminti tokias<br />
mėgstamas buvusios Sovietų<br />
Sąjungos piliečiams šalis<br />
kaip JAV, Kanada, Australija.<br />
Galima daryti mažai<br />
guodžiančią išvadą: mažytei<br />
Estijai baisus skaičius<br />
– 130 tūkst. emigrantų – gali<br />
anaiptol neatspindėti tikrosios<br />
padėties. Užtat iš Airijos,<br />
kadaise savo sūnumis<br />
užtvindžiusios visą Naująjį<br />
Pasaulį, jau du dešimtmečius<br />
niekas neišvažiuoja.<br />
Dovana ar bausmė?<br />
Europoje, beje, linkstama<br />
nepastebėti nepriklausomos<br />
Estijos problemų. Priešingai,<br />
ši šeima laikoma ganėtinai<br />
pasiturinčia. 2010 metų<br />
birželio viduryje Briuselyje<br />
susirinkę 27 ES šalių vyriausybių<br />
atstovai vienu balsu<br />
gyrė „sveiką ekonominę ir<br />
finansinę politiką“, vykdomą<br />
šioje Ba<strong>lt</strong>ijos valstybėje. Ten<br />
pat buvo pritarta, kad Estijoje<br />
nuo 2011 metų sausio 1<br />
būtų įvesta bendra Europos<br />
valiuta. Taigi pavyzdingas el-<br />
Tarp svarbiausių asmenų, Estiją atvedusių<br />
į euro zoną,– Estijos banko prezidentas<br />
andresas Lipstokas. scanpix nuotr.<br />
Ba<strong>lt</strong>ijos valstyBių ekonominė ir socialinė statistika<br />
gyventojų skaičius, mln.<br />
2009–01<br />
2010–01<br />
nedarbo lygis (15–74 metų), proc.<br />
2009–01<br />
2010–01<br />
vidutinis darbo užmokestis 2010-ųjų 3 ketv., eurais<br />
senatvės pensija 2010 3 ketv., eurais<br />
vartojimo kainos 2010-ųjų spalį, palyginti su rugsėju, proc.<br />
eksportas, eurais<br />
importas<br />
nacionalinės valiutos ir euro santykis<br />
palūkanų normos už bankines paskolas, 2010-ųjų rugsėjis, proc.<br />
Tiesioginės užsienio investicijos žmogui, eurais<br />
2009 2 ketv.<br />
2010 1 ketv.<br />
valdžios sektoriaus skola, tenkanti žmogui, eurais<br />
2009 ketv.<br />
2010 2 ketv.<br />
Lietuva<br />
3,349<br />
3,329<br />
13,8<br />
17,8<br />
603<br />
236<br />
2,7<br />
11022<br />
12433<br />
3,453 LTL<br />
5,37<br />
2898<br />
2880<br />
1971<br />
2908<br />
Ša<strong>lt</strong>inis: Statistikos departamentas. * Estijos statistikos departamentas gyventojų skaičiaus netikslina.<br />
Nr. 13<br />
2010 m. gruodžio 28 d. – 2011 m. sausio 9 d.<br />
gesys galų gale buvo deramai<br />
įvertintas. Kaip mano ES<br />
vadovybė, būtų klaida neįsileisti<br />
į euro zoną šalies, kuri<br />
nepriekaištingai elgėsi pagal<br />
visas taisykles.<br />
Ką euras gali duoti Estijai?<br />
1. Labai stiprią valiutą.<br />
2. Galimybę daryti įtaką Europos<br />
centrinio banko nustatomoms<br />
palūkanų normoms.<br />
3. Aukštesnį statusą savo<br />
piliečių ir kitų europiečių<br />
akyse.<br />
4. Padidėjusį užsienio investuotojų<br />
dėmesį.<br />
5. Lengvą visų ekonomikos<br />
sektorių (valstybinio ir privataus)<br />
kreditavimą.<br />
Kuo rizikuos investuotojai<br />
„Masterforex-V“ akademijos<br />
ekspertai pažymi kelias rizikas:<br />
1. Estijoje gali pasikartoti<br />
Graikijos scenarijus: euforija<br />
dėl euro – išlaidavimas<br />
– užsienio paskolos augimas<br />
– gili krizė.<br />
2. Jei euro zona liks nestabili,<br />
į eksportą orientuota Estija<br />
gali sulaukti didelių sunkumų.<br />
3. Panašus scenarijus gali tik<br />
dar labiau išryškėti, jei Estijos<br />
kaimynai įsikibę laikysis<br />
nacionalinių valiutų.<br />
Jokios euforijos<br />
Svarbiausia – nepu<strong>lt</strong>i į euforiją<br />
ir neeikvoti pinigų.<br />
Anksčiau estai susilaikydavo<br />
ir neleisdavo augti skoloms,<br />
nes siekė tapti euro zonos<br />
nariais. Dabar, kai tikslas jau<br />
pasiektas, būtina dar griežčiau<br />
kontroliuoti išlaidas ir<br />
neprisiskolinti. Tai padės išlaikyti<br />
šaliai taip reikalingą<br />
valstybės biudžeto balansą.<br />
Jau šiandien estai nesuteikia<br />
progų abejoti jų garsiuoju<br />
taupumu. Jaunos valstybės<br />
politikai vis garsiau ragina<br />
nubausti tas šalis, kurios<br />
nepaiso euro zonos kriterijų.<br />
Dešiniosios konservatorių<br />
partijos „Sąjunga Tėvynė“<br />
lyderis Martas Laaras yra<br />
pareiškęs: „Aš nematau jokių<br />
priežasčių, dėl ko šalių,<br />
kurios į tai žiūri atsakingai,<br />
piliečiai turėtų apmokėti<br />
kažkieno beprasmį išlaidavimą.“<br />
Nesunku nuspėti, kad šiuo<br />
atveju kalbama apie Airiją ir<br />
į ją panašias šalis.<br />
Latvija<br />
2,261<br />
2,248<br />
18,4<br />
18,0<br />
637<br />
260<br />
1,0<br />
4737<br />
5824<br />
0,7032 LvL<br />
12,32<br />
3493<br />
2247<br />
3415<br />
Estija<br />
71,340*<br />
1,340*<br />
14,6<br />
15,5<br />
822<br />
304<br />
4,7<br />
6111<br />
6588<br />
15,647 eek<br />
2,79<br />
8034<br />
8976<br />
509<br />
585<br />
Užsienyje 19<br />
Kaip suvaldyti<br />
ekonomiką?<br />
D. s. Kahnas: mums reikia visa apimančios struktūros, kuri suvaldytų riziką finansų rinkose. scanpix nuotr.<br />
CV Dominique’as Straussas-Kahnas<br />
Nuo 2007 m. Tarptautinio<br />
valiutos fondo vykdantysis<br />
direktorius.<br />
1997–1999 m. Prancūzijos<br />
finansų ministras.<br />
Per paskutinį šio amžiaus ketvirtį<br />
pasaulio ekonomika ,,išsitempė“<br />
nuo stabilaus augimo iki žemos<br />
infliacijos.<br />
DOmiNiqUE’as sTRaUssas–KahNas<br />
Project-syndicate.org<br />
Vadinamasis didysis santūrumas<br />
neleido daugumai<br />
politikų suvaldyti ekonomikos<br />
ir susitvarkyti su finansų<br />
krizėmis. Tačiau kai<br />
„didysis santūrumas“ peraugo<br />
į ,,didįjį nuosmukį“,<br />
lemtingos visuotinio mąstymo<br />
klaidos iškilo į dienos<br />
šviesą. Pamatėme, kaip<br />
prastai mes suvokiame ryšį<br />
tarp finansų sistemos ir platesnio<br />
masto ekonomikos,<br />
taip pat ryšius tarp valstybių.<br />
Šiandien politikai ieško<br />
naujų sprendimų, kaip<br />
suvaldyti ekonomiką 2011<br />
metais ir vėliau. Ateityje<br />
geresnis ryšių tarp valstybių<br />
suvokimas bus esminis<br />
veiksnys, skatinsiantis ekonomikos<br />
augimą ir mažinsiantis<br />
naujų krizių pavojų.<br />
Ne ką mažiau svarbus bus<br />
ir supratimas, kad veikdami<br />
kartu mes galime sukurti<br />
sėkmingesnę ir stabilesnę<br />
pasaulinę ekonomiką, kuri<br />
suteiktų naudos visoms<br />
valstybėms.<br />
1991–1993 m. pramonės ir<br />
prekybos ministras.<br />
Įvardijamas kaip vienas galimų<br />
kandidatų į Prancūzijos prezidento<br />
postą.<br />
Leiskite man išdėstyti, ką<br />
tai reiškia trims politikos<br />
tikslams: sukurti tvirtesnį<br />
ir saugesnį finansų sektorių,<br />
pasiekti labiau subalansuotą<br />
ir stabilesnį augimą ir<br />
suvaldyti didžiulius ir nepastovius<br />
kapitalo srautus.<br />
Stipresnė ir saugesnė finansų<br />
sistema – sėkmingos<br />
ekonomikos pamatas. Tai<br />
reikalauja tvirtos kontrolės<br />
ir protingo finansų rinkų<br />
ir institucijų suvaržymo.<br />
Norint užtikrinti, kad visi<br />
žaidžia pagal taisykles, reikia<br />
prižiūrėti finansų institucijas.<br />
Dabar, net ir sukūrus geriausias<br />
taisykles ir tobulai<br />
prižiūrint, vis dar kyla krizių.<br />
Būtent todėl mums reikia<br />
efektyvaus sprendimų<br />
mechanizmo, kad galėtume<br />
susitvarkyti su į bėdą patekusiomis<br />
institucijomis.<br />
Galiausiai mums reikia<br />
visa apimančios struktūros,<br />
kuri suvaldytų riziką<br />
finansų rinkose.<br />
Mes jau supratome, kad<br />
siekiant klestėti, augimas<br />
turi būti tolygus. Nacionalinių<br />
lygiu tam reikia prie-<br />
»Krizė parodė žemą valstybės skolos ir<br />
deficito išlaikymo vertę<br />
monių, kurios apsaugotų<br />
nuo vieno sektoriaus pertekliaus.<br />
Pasauliniu lygiu tam<br />
reikia geresnio augimo pasiskirstymo<br />
tarp valstybių,<br />
jei tikrai norime išvengti<br />
destabilizuojančių veiksnių.<br />
Krizė parodė žemą valstybės<br />
skolos ir deficito išlaikymo<br />
vertę. Šalys, turinčios<br />
tvarius valstybės finansus,<br />
turi daugiau erdvės atlaikyti<br />
ekonomikos krizių<br />
poveikį. Tačiau ,,didysis<br />
nuosmukis“ daugelyje šalių<br />
paskatino valstybių skolų ir<br />
deficitų augimą.<br />
Kaip greitai turi būti pradėtas<br />
fiskalinis taupymas ir<br />
pasiektas balansas tarp didesnių<br />
mokesčių ir mažesnių<br />
išlaidų – priklausys nuo<br />
valstybės. Tačiau bendras<br />
fiskalinės politikos tikslas<br />
turi būti išliekančio vidutinio<br />
laikotarpio augimo<br />
palaikymas ir naujų darbo<br />
vietų kūrimas.<br />
Dar viena svarbi problema<br />
– pajamų paskirstymas.<br />
Prieš krizę daugelyje<br />
valstybių išryškėjo<br />
nelygybė, dėl kurios buvo<br />
nerimą keliančių socialinio<br />
susitelkimo pasekmių.<br />
Auganti nelygybė taip pat<br />
galėjo padidinti pažeidžiamumą.<br />
Kalbant tarptautiniu<br />
mastu, labai svarbu geriau<br />
suvokti, kaip vienoje<br />
šalyje priimti politiniai<br />
sprendimai paveikia kitas<br />
valstybes. Toks požiūris labai<br />
svarbus „G–20“ valstybių<br />
mėginimuose pasiekti<br />
tvirtą, stabilų ir subalansuotą<br />
pasaulinį augimą.<br />
Tarptautinis valiutos fondas<br />
(TVF) taip pat remiasi<br />
šiuo požiūriu, todėl aktyviau<br />
veikia pateikdamas<br />
ataskaitas apie Kiniją, euro<br />
zoną, Japoniją, Jungtinę Karalystę<br />
ir JAV.
Change language