nuo 18 iki 55 metų. Startinis m okestis: 100 Lt ... - Ekonomika.lt
nuo 18 iki 55 metų. Startinis m okestis: 100 Lt ... - Ekonomika.lt
nuo 18 iki 55 metų. Startinis m okestis: 100 Lt ... - Ekonomika.lt
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
www.ek.<strong>lt</strong><br />
ŠIAME NUMERYJE<br />
„<strong>Ekonomika</strong>.<strong>lt</strong>“<br />
eksperimentas: noriu<br />
gauti paskolą<br />
Savaitraštis „<strong>Ekonomika</strong>.<strong>lt</strong>“ likus dienai <strong>iki</strong><br />
„Snoro“ nacionalizavimo atliko eksperimentą,<br />
kad įsit<strong>iki</strong>ntų, ar sunku gauti paskolą<br />
būstui priėmus atsakingo skolinimosi<br />
taisykles.<br />
„Snoro“ perėmimo išvakarėse banko darbuotojai<br />
dar t<strong>iki</strong>no galintys išduoti didžiausią<br />
paskolą būstui iš visų bankų.<br />
Plačiau 6–7 p.<br />
Sutraiškė verslo<br />
ir politikos gniaužtai<br />
Naujoje savo knygoje „Kruvinasis mafijos<br />
maršrutas” žurnalistas Dailius Dargis teigia,<br />
kad 2004-ųjų balandį Kaune nušauto verslininko<br />
Valdo Jakučio žudiko ir jo užsakovų<br />
ieškoma <strong>iki</strong> šiol.<br />
Bet kauniečio aplinkoje autorius nerado nė<br />
vieno žmogaus, kuris tikėtų šio nusika<strong>lt</strong>imo<br />
tyrimo sėkme.<br />
Plačiau 12–13 p.<br />
Tadžikų imigrantų<br />
tragedija<br />
Rusijos piliečio įkalinimas Tadž<strong>iki</strong>stane<br />
sukėlė atsakomuosius veiksmus Rusijoje<br />
prieš tadžikų imigrantus, kurie čia atvyko<br />
uždarbiauti ir dabar skundžiasi, kad yra<br />
neteisėtai suimami ir deportuojami.<br />
Plačiau 20 p.<br />
Be gailesčio žudantys<br />
kariai transformeriai<br />
Pentagonas skiria 400 mln. JAV dolerių per<br />
metus, kad ištirtų, kaip dar galima patobulinti<br />
karį.<br />
Gynybos pramonės milžinė „Lockheed“<br />
neseniai pristatė „Hulc“ – universalų žmogiškąjį<br />
krovinių nešiką.<br />
Tai mokslinę fantastiką primenantis,<br />
baterija varomas egzoskeletas, kuris leidžia<br />
žmogui pake<strong>lt</strong>i <strong>100</strong> kg svorį ir nunešti jį<br />
bėgant 16 km/h greičiu.<br />
Plačiau 22–23 p.<br />
Kaina 3 <strong>Lt</strong><br />
Užs. Nr: 57<br />
Tiražas: 15 000<br />
NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ<br />
pirMadiENiS. 2011 M. Lapkričio 21 d. Nr. 44 (57) SaVaiTraŠTiS. LeidžiaMas kiekvieną pirMadienį www.ekonomika.<strong>lt</strong><br />
rinkos pokyčiai<br />
OMXr<br />
OMXT<br />
OMXV<br />
FTSE<strong>100</strong><br />
NSdQ<br />
Ni225<br />
378,63<br />
566,38<br />
337,21<br />
5423,14<br />
2587,99<br />
8479,63<br />
–1,34%<br />
–1,88%<br />
–2,66%<br />
–0,40%<br />
–1,41%<br />
–0,25%<br />
Lapkričio 10–17 d. duomenys<br />
K. Kupšys: „Snoro“ atvejis neturi<br />
precedento, tad viską išbandysime<br />
savo kailiu Plačiau 8 p.<br />
Vyriausybės sprendimas nacionalizuoti banką „Snoras“ paliko daugiau neaiškumų,<br />
klausimų, nei suteikė atsakymų.<br />
■didžioji indėlių dalis banke<br />
„Snoras“ – fizinių asmenų,<br />
tačiau dėl banko veiklos sustabdymo<br />
nukentėjo ne viena<br />
bendrovė. Lietuvos bankų asociacijos<br />
duomenimis, privačių<br />
įmonių indėliai banke siekia<br />
1,4 mlrd. litų.<br />
Jos skundžiasi, kad daugiausia<br />
dėmesio skiriama gyventojų<br />
indėliams, o verslininkai<br />
paliekami nežinioje. Nepate<strong>iki</strong>ama<br />
aiškios informacijos,<br />
kada bus atidarytos bendrovių<br />
sąskaitos, kredito linijos ir kiti<br />
instrumentai, reikalingi verslui<br />
išgyventi.<br />
„Dalis apklaustų įmonių pareiškė,<br />
kad „Snore“ turi tik atsiskaitomąją<br />
sąskaitą, kurioje<br />
pinigų nėra daug, be to, atsiskaitomųjų<br />
sąskaitų turi ir kituose<br />
bankuose.<br />
Jos dėl šios padėties problemų<br />
neturi, – pareiškė Lietuvos pramonininkų<br />
konfederacijos viceprezidentas<br />
Gediminas Rainys.<br />
d. a<strong>lt</strong>man: Visi esame žonglieriai, tik<br />
svarbu žinoti, kuris sviedinys padarytas iš<br />
gumos, o kuris – iš stiklo Plačiau 26–27 p.<br />
„Snoro“<br />
nacionalizacija<br />
smogė verslui<br />
– Tačiau kai kurių įmonių<br />
gana didelės lėšos užstrigo. Tai<br />
kelia problemų atsiskaitant su<br />
žaliavų tiekėjais, nes limitas<br />
sute<strong>iki</strong>amas <strong>iki</strong> tam tikro lygmens<br />
ir laikotarpio.“<br />
Kitoms bendrovėms buvo<br />
įšaldyti kredito ištekliai. Viena<br />
įmonė, kurios pašnekovas neįvardijo,<br />
neteko priėjimo prie<br />
Europos Sąjungos struktūrinių<br />
fondų vykdomų projektų<br />
lėšų. sumokamų lėšų.<br />
Plačiau 4–5 p.<br />
»S. Šedžius:<br />
Mano žiniomis, tarp fizinių ir<br />
juridinių asmenų, atsiėmusių<br />
pinigus, yra žmonių, artimai<br />
susijusių su Vyriausybe ar<br />
Seimu<br />
Plačiau 4–5 p.
MOTERŲ<br />
TENISO<br />
TURNYRAS<br />
ŽURNALO<br />
Data: 2011.11. 26-27d. Vieta: Ąžuolyno g. 7, SEB arena<br />
Amžius: <strong>nuo</strong> <strong>18</strong> <strong>iki</strong> <strong>55</strong> <strong>metų</strong>. <strong>Startinis</strong> m<strong>okestis</strong>: <strong>100</strong> <strong>Lt</strong><br />
Registracija: biuras@tenisopasaulis.<strong>lt</strong> arba (8 5) 246 08 36<br />
Vyr. Teisėja: Lina Berankytė-Astrauskienė<br />
Vakaronė, stiliaus „mačas“, dovanos ir siurprizai visoms dalyvėms<br />
lapkričio 26 d. 19:30 val., vakaronės vieta bus patikslinta vėliau<br />
Daugiau informacijos www.tenisopasaulis.<strong>lt</strong><br />
RĖMĖJAI:<br />
PAGRINDINIS RĖMĖJAS:<br />
ORGANIZATORIAI:<br />
Imi vieną – gauni dešimt<br />
Praėjusią savaitę įžvalgomis „Snoro” tema dalijosi visi: pradedant valstybės pareigūnais ir<br />
baigiant piktomis senutėmis prie „Snoriukų”.<br />
LEIDĖJAS<br />
UAB „Balsas.<strong>lt</strong> leidiniai“<br />
Konstitucijos pr. 26, 08105 Vilnius<br />
Tel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12<br />
Faks. (8 5) 205 95 <strong>18</strong><br />
info@ekonomika.<strong>lt</strong><br />
www.ekonomika.<strong>lt</strong><br />
ISSN 2029-543X<br />
čia jungiasi<br />
www.ekonomika.<strong>lt</strong> draugai<br />
Į<br />
Nr. 44<br />
2011 m. lapkričio 21–27 d.<br />
domiausias interpretacijų kampas – ką kartu su<br />
„Snoru” gauna vyriausybė. Mat perėmusi banko<br />
akcijas ir tapusi jo savininke vyriausybė automatiškai<br />
tapo ir bankui priklausiusių antrinių įmonių<br />
akcijų savininke.<br />
„Snoro” pirkinių sąrašas gana platus. Dabar per<br />
antrines banko įmones mūsų valdininkai gali<br />
Lietuvoje ir Estijoje administruoti bei prižiūrėti<br />
nekilnojamąjį turtą („Snoro valda” ir „Real Estate<br />
Investment Management”), remti socialinius<br />
projektus („Snoro paramos fondas”), teikti išperkamosios<br />
<strong>nuo</strong>mos paslaugas<br />
(„Snoro lizingas”).<br />
Taip pat valdžia galės<br />
pakankamai įsijausti į<br />
bankininkės vaidmenį.<br />
Kartu su „Snoru” jai perėjo<br />
„Finastos” ir „Latvijas<br />
Krajbanka” kontrolė.<br />
Įdomiai pastebėjo Lietuvos bankų asociacijos vadovas<br />
Stasys Kropas. Jis suvedė, kad latvių bankas<br />
yra pagrindinis „airBa<strong>lt</strong>ic” kreditorius, todėl<br />
pasitelkus nenugalimą logiką <strong>nuo</strong>savybės grandinė<br />
gali atkeliauti <strong>iki</strong> mūsų vyriausybės rūmų ir<br />
latvių oro linijos taptų nacionalinėmis.<br />
Įdomu, kas dar yra prasiskolinę šiems trims bankams<br />
– gal apskaitos sistemose slypi dar kokių<br />
vertingų įmonių? Visai neblogas planas: nacionalizuojame<br />
keletą bankų, kuriems prasiskolinusios<br />
mums įdomios svarbios bendrovės, ir taip<br />
patyliukais perimame svarbius verslus, kuriuos<br />
vėliau parduodame reikalingiems žmonėms.<br />
Dar nepaminėjome paskutinės „Snoro” antrinės<br />
bendrovės „Snoras Media”. Tos pačios, kuri valdo<br />
VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Eugenija Grižibauskienė<br />
AUTORIAI: Arūnas Brazauskas, Dailius Dargis, Paulius Grinkevičius,<br />
Leonas Grybauskas, Ingrida Mačiulaitytė, Andrius Martinkus,<br />
Martynas Pasiliauskas, Mindaugas Samkus, Evelina Povilaitytė, Dina Sergijenko,<br />
Nauris Treigys<br />
Savaitraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. Medžiaga, pateikta „<strong>Ekonomika</strong>.<strong>lt</strong>“, –<br />
leidinio <strong>nuo</strong>savybė. Kopijuoti ir platinti be sut<strong>iki</strong>mo draudžiama. Redakcija už reklamos<br />
turinį neatsako.<br />
»Valdžia galės<br />
pakankamai įsijausti į<br />
bankininkės vaidmenį<br />
Redakcija 3<br />
35,6 proc. bendrovės „Lietuvos rytas” akcijų ir<br />
yra didžiausia akcininkė. Taigi šiandien turime<br />
ir valstybinį dienraštį, ir dar vieną valstybinę<br />
televiziją. Juokingiausia, kad vyriausybės koridoriuose<br />
šis leidinys itin nemėgstamas – ten besidarbuojantys<br />
valdininkai net neaptaria į juos<br />
nukreiptų publikacijų.<br />
Konspiracijos teorijų mėgėjai turėtų sukrusti ir<br />
pradėti šaukti, kad valdžia gudriu būdu na<strong>iki</strong>na<br />
jiems neįtinkamas žiniasklaidos priemones. Štai<br />
pagalbai keletas argumentų: kalbama, kad <strong>iki</strong><br />
Naujųjų <strong>metų</strong> „Lietuvos<br />
ryto” televizijoje naujos<br />
laidos nebus kuriamos,<br />
o ekspertai šneka, kad<br />
„Lietuvos rytas” bus<br />
parduotas. Seimo Nacionalinio<br />
saugumo ir<br />
gynybos komiteto pirmininkas<br />
Arvydas Anušauskas bando pasinaudoti<br />
susidariusia padėtimi ir Seimą dar kartą įt<strong>iki</strong>nti,<br />
kad bankams negalima leisti kišti rankų prie žiniasklaidos.<br />
2009 metais jam šis planas nepavyko<br />
– būtent tada „Snoras Media” tapo didžiausia šios<br />
žiniasklaidos grupės akcininke.<br />
Valdininkai kol kas nesileido daug svarstyti,<br />
kas atsitiks su antrinėmis banko bendrovėmis,<br />
o finansų ministrė Ingrida Šimonytė kaip visada<br />
ištraukė perliuką: „Nei vyriausybė, nei Finansų<br />
ministerija, kuriai perduotos valdyti banko akcijos,<br />
tikrai nenori nei redaguoti laikraščio straipsnių,<br />
nei nemokamai čiuožinėti <strong>nuo</strong> kalniuko.”<br />
Ministre, jūsų gebėjimu šmaikščiai pasisakyti jau<br />
įsit<strong>iki</strong>nome, bet mums aiškiau <strong>nuo</strong> to netapo…<br />
FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas<br />
KALBOS REDAKTORĖ Laima Šiušaitė<br />
VYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis<br />
DIZAINERIS Tadas Andr<strong>iki</strong>s<br />
PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS<br />
Mindaugas Simutis<br />
rEKLaMOS ir KOMErCiJOS dirEKTOriUS<br />
saulius antanaitis<br />
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS<br />
(8 5) 210 00 84, reklama@balsas.<strong>lt</strong><br />
SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS<br />
Artūras Girdauskas<br />
BENDROVĖS DIREKTORĖ<br />
Aušra Kurtkutė<br />
ramūno vaitkaus pieš.<br />
www.mrcaricature.<strong>lt</strong><br />
Spausdino UaB „respublika” spaustuvė<br />
Užsakymo numeris 57 Tiražas 15 000
4<br />
NUOMONĖ<br />
»Nepatogumų atsirado dėl kai kurių žiniasklaidos<br />
priemonių. Buvo pakeistas šio banko reikalų<br />
tvarkymo planas. Kadangi savaitgalį paprastai<br />
neve<strong>iki</strong>a internetinė bankininkystė, šį reikalą teko<br />
tvarkyti šiek tiek anksčiau<br />
raimondas Kuodis,<br />
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas<br />
Nr. 44<br />
Nr. 44<br />
Savaitės tema 2011 m. lapkričio 21–27 d.<br />
2011 m. lapkričio 21–27 d. Savaitės tema<br />
5<br />
»Natūralu, kad tie, kurie turėjo informacijos, turėjo<br />
galimybę išvengti nepatogumų kitų indėlininkų<br />
sąskaita. ir Vyriausybei perėmus akcijas, esant tokiai<br />
valstybės padėčiai, buvo perimta be tų 200 mln. litų,<br />
o jie tokioje situacijoje būtų labai naudingi.<br />
Visada atsiranda lygesnių už lygius<br />
Žilvinas Šilgalis,<br />
parlamentaras, Biudžeto ir finansų komiteto narys<br />
„Snoro“ nacionalizacija<br />
Vyriausybės sprendimas nacionalizuoti banką „Snoras“ paliko daugiau neaiškumų, klausimų, nei suteikė atsakymų.<br />
MarTyNaS paSiLiaUSKaS<br />
martynas.pasiliauskas@ekonomika.<strong>lt</strong><br />
Atsakingi žmonės<br />
– premjeras<br />
Andrius<br />
Kubilius, finansų<br />
ministrė<br />
Ingrida Šimonytė, Lietuvos<br />
banko valdybos pirmininkas<br />
Vitas Vasiliauskas – mieliau<br />
ragina nepanikuoti, kartoja,<br />
kad žmonių indėliai nedings.<br />
Tačiau paklausti, kodėl<br />
nebuvo imtasi veiksmų anksčiau,<br />
kai „Snorui” rinkos<br />
reguliuotojai grūmojo jau ne<br />
kartą, kur dingo vertybiniai<br />
popieriai už 1 mlrd. litų ir kas<br />
ištuštino banko atsargas dar<br />
prieš viešai paskelbiant apie<br />
„Snoro“ nacionalizavimą,<br />
slepiasi po konfidencialumo<br />
siena. Neva tai gali paveikti<br />
Generalinės prokuratūros<br />
<strong>iki</strong>teisminį tyrimą, kuris pradėtas<br />
pagal keleto nusika<strong>lt</strong>imų<br />
finansų sistemai, valstybės<br />
tarnybai ir <strong>nuo</strong>savybei<br />
požymius.<br />
Įmonės – nežinioje<br />
Didžioji indėlių dalis banke<br />
„Snoras“ – fizinių asmenų,<br />
tačiau dėl banko veiklos sustabdymo<br />
nukentėjo ne viena<br />
bendrovė. Lietuvos bankų<br />
asociacijos duomenimis, privačių<br />
įmonių indėliai banke<br />
siekia 1,4 mlrd. litų. Jos<br />
skundžiasi, kad daugiausia<br />
dėmesio skiriama gyventojų<br />
indėliams, o verslininkai paliekami<br />
nežinioje. Nepate<strong>iki</strong>ama<br />
aiškios informacijos,<br />
kada bus atidarytos bendrovių<br />
sąskaitos, kredito linijos<br />
ir kiti instrumentai, reikalingi<br />
verslui išgyventi.<br />
„Dalis apklaustų įmonių<br />
pareiškė, kad „Snore“ turi<br />
tik atsiskaitomąją sąskaitą,<br />
kurioje pinigų nėra daug, be<br />
to, atsiskaitomųjų sąskaitų<br />
turi ir kituose bankuose. Jos<br />
»remiantis<br />
paskelbta informacija<br />
smulkieji akcininkai<br />
praras beveik <strong>100</strong><br />
proc. investuotų lėšų<br />
dėl šios padėties problemų<br />
neturi, – pareiškė Lietuvos<br />
pramonininkų konfederacijos<br />
viceprezidentas Gediminas<br />
Rainys. – Tačiau kai kurių<br />
įmonių gana didelės lėšos<br />
užstrigo. Tai kelia problemų<br />
atsiskaitant su žaliavų tiekėjais,<br />
nes limitas sute<strong>iki</strong>amas<br />
<strong>iki</strong> tam tikro lygmens ir laikotarpio.“<br />
Kitoms bendrovėms buvo<br />
įšaldyti kredito ištekliai.<br />
Viena įmonė, kurios pašnekovas<br />
neįvardijo, neteko priėjimo<br />
prie Europos Sąjungos<br />
struktūrinių fondų parama<br />
vykdomų projektų lėšų. Pasak<br />
G. Rainio, bendrovės tvirtino,<br />
kad jei lėšų įšaldymas<br />
tęsis ilgiau, vėluos atlyginimai,<br />
valstybė gaus mažiau<br />
pajamų iš sumokamų lėšų.<br />
Lietuvos pramonininkų<br />
konfederacijos viceprezidentas<br />
nenorėjo atskleisti<br />
konkrečių įmonių pavadinimų,<br />
tačiau minėjo, kad<br />
tai mėsos perdirbėjų, langų<br />
ir durų gamintojų bei medienos<br />
pramonės asociacijų<br />
narės. Nukentėjo ne tik pramonininkai<br />
– investicijų<br />
bendrovė „Invalda“ pranešė,<br />
kad „Snore“ įšalo 12 proc. jos<br />
turimų laisvų lėšų. Bendrovė<br />
turi įsigijusi banko 20 mln.<br />
litų vertės indėlio sertifikatą.<br />
Jo vertė sudaro apie 4,1 proc.<br />
„Invaldos“ turto.<br />
Nutekėję milijonai<br />
Visuomenei taip pat nepaaiškinama,<br />
kas per pusantros<br />
dienos ištuštino „Snoro“ atsargas.<br />
V. Vasiliauskas aiškino,<br />
kad vienas iš pagrindinių<br />
motyvų, lėmusių spartų<br />
banko akcijų perėmimą, buvo<br />
skubus „Snoro“ atsargų mažėjimas<br />
Lietuvos banke. Praėjusios<br />
savaitės antradienio<br />
rytą „Snoras“ Lietuvos banke<br />
turėjo 250 mln. litų atsargų,<br />
tos pačios dienos vakare jų<br />
bebuvo 111 mln. litų, o trečiadienį<br />
perpiet – tik 44 mln.<br />
litų. Informacija apie „Snoro“<br />
problemas viešai buvo paskelbta<br />
tik trečiadienį apie 16<br />
valandą.<br />
Seime greitai pasklido kalbos,<br />
jog pinigų kiekis greitai<br />
mažėjo dėl to, kad iš banko<br />
suskubo išsiimti indėlius tie,<br />
kurie informaciją sužinojo<br />
anksčiau, nei ji buvo paviešinta.<br />
Teigiama, kad tai galėjo<br />
būti asmenys, susiję su Vyriausybe<br />
ir Seimu.<br />
„Šią informaciją mums turėtų<br />
pateikti tyrimą atliekanti<br />
Generalinė prokuratūra arba<br />
Finansinių nusika<strong>lt</strong>imų tyrimo<br />
tarnyba (FNTT), – sakė<br />
parlamentaras Andrius Še-<br />
»Tarp fizinių ir juridinių asmenų, kurie<br />
atsiėmė pinigus, yra žmonių, artimai<br />
susijusių su Vyriausybe ar Seimu<br />
džius. – Mano žiniomis, kurių<br />
ša<strong>lt</strong>inio neprivalau atskleisti,<br />
tarp fizinių ir juridinių asmenų,<br />
atsiėmusių pinigus,<br />
yra žmonių, artimai susijusių<br />
su Vyriausybe ar Seimu. Tikslius<br />
atsakymus turi pateikti<br />
tyrimą atliekančios institucijos.<br />
Informacija, aišku, bus<br />
konfidenciali, tačiau kai bus<br />
pateikta, žmonėms, išsiėmu-<br />
siems pinigus ar įspėjusiems<br />
įmones, artimuosius apie tai,<br />
kas grėsė bankui, turi būti<br />
pradėtas apka<strong>lt</strong>os procesas.“<br />
Po tokio A. Šedžiaus pasisakymo<br />
Seimo Etikos ir<br />
procedūrų komisija (EPK),<br />
parlamento pirmininkės<br />
Irenos Degutienės liepimu<br />
ėmėsi tirti, ar kas nors iš<br />
parlamentarų ar jų artimųjų<br />
»prieš atliekant tokius tyrimus yra galybė parengiamųjų veiksmų.<br />
informacija buvo įvertinta, patikslinta ir atliekti įvairūs parengiamieji<br />
veiksmai. remiantis informaciją, kurią turėjome tuo metu, nebuvo jokio<br />
pagrindo riboti tų asmenų (banko vadovų – red. past.) judėjimo ar reikšti<br />
jiems pretenzijų<br />
darius raulušaitis,<br />
generalinio prokuroro pavaduotojas<br />
smogė verslui<br />
šiomis dienomis skubiai atsiėmė<br />
indėlius iš „Snoro“.<br />
A. Šedžius su EPK nepanoro<br />
pasidalyti turima informacija.<br />
Biudžeto ir finansų komiteto<br />
pirmininkas Kęstutis<br />
Glaveckas prisipažino, kad<br />
rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo<br />
pradžioje atsiėmė 17 tūkst.<br />
litų termi<strong>nuo</strong>tą indėlį, mat<br />
baigėsi terminas. Jis t<strong>iki</strong>no,<br />
kad tuo metu informacijos<br />
apie „Snoro“ problemas dar<br />
nebuvo.<br />
Laiko buvo pakankamai<br />
Kaip teigė V. Vasiliauskas,<br />
„Snoro“ veikla buvo apribota<br />
dar sausio <strong>18</strong> dieną. Taip pat<br />
bankui buvo liepta <strong>iki</strong> rugsėjo<br />
15 dienos pervesti oficialiai<br />
rodomus vertybinius<br />
popierius į Lietuvos banko<br />
vertybinių popierių depozitoriumą.<br />
„Snoras“ pervedė tik<br />
mažą dalį, todėl buvo kreiptasi<br />
į teisėsaugos institucijas.<br />
Taigi galėjusiųjų prieiti prie<br />
informacijos ratas pasidarė<br />
FaKTai<br />
ĮVyKių ChrONOLOGiJa<br />
• Pate<strong>iki</strong>ame banko „Snoras“<br />
kelią <strong>iki</strong> nacionalizavimo:<br />
• 2011 <strong>metų</strong> sausio <strong>18</strong> dieną<br />
Lietuvos bankas apribojo<br />
„Snoro“ veiklą, nurodė galutinį<br />
terminą paskolų portfelio<br />
struktūrai pakeisti, tačiau į tai<br />
banko vadovai nereagavo.<br />
• Lietuvos bankas <strong>iki</strong> rugsėjo<br />
15 dienos nurodė „Snorui“<br />
pervesti vertybinių popierių<br />
skaičių, kurį bankas teigė turįs,<br />
į Lietuvos banko vertybinių<br />
popierių depozitoriumą. Buvo<br />
pervesta tik labai maža dalis.<br />
• Lapkričio 9 dieną Lietuvos<br />
bankas kreipėsi į teisėsaugos<br />
institucijas.<br />
• Lapkričio 11 dieną Lietuvos<br />
bankas baigė „Snoro“ veiklos<br />
inspektavimą.<br />
• Lapkričio 15 dieną žiniasklaidoje<br />
pasirodė anoniminė<br />
publikacija, kad nusitaikyta<br />
suna<strong>iki</strong>nti lietuviškus bankus.<br />
• Lapkričio 16 dieną apie 16<br />
val. Lietuvos bankas paskelbė,<br />
kad nušalina „Snoro“ vadovybę,<br />
pradeda taikyti la<strong>iki</strong>nąsias<br />
banko turto apsaugos priemones,<br />
skiria la<strong>iki</strong>nąjį adminstratorių.<br />
• Lapkričio 16 dieną apie 17<br />
val. 30 min. baigėsi Vyriausybės<br />
neeilinis posėdis, po jo<br />
paskelbta, kad Vyriausybė perima<br />
banko akcijas.<br />
• Lapkričio 17 dieną Seimas<br />
priėmė septynias įstatymų pataisas,<br />
kad būtų galima greitai<br />
atskirti dalį „Snoro“ turto ir<br />
perduoti jį valstybės įsteigtam<br />
bankui.<br />
Ekspertų t<strong>iki</strong>nimu, jei praėjusią savaitę<br />
skubiai nebūtų buvęs nacionalizuotas<br />
„Snoras“, padėtis šiandien būtų buvusi<br />
daug liūdnesnė. Fotodiena<br />
ne toks ir mažas.<br />
La<strong>iki</strong>nasis „Snoro“ administratorius<br />
Simonas Freakley<br />
praėjusią savaitę taip<br />
pat negalėjo pasakyti, kur<br />
per kelias dienas iškeliavo<br />
per 200 mln. litų.<br />
abejotina ataskaita<br />
Neaiškumų kelia ir „Snoro“<br />
finansų ataskaitos, kurių<br />
auditą vykdo tarptautinė<br />
bendrovė „Ernst & Young“.<br />
Bendrovės parengtoje banko<br />
2010 <strong>metų</strong> audito ataskaitoje<br />
pate<strong>iki</strong>ama teigiama išvada.<br />
Parlamentarė, Seimo Audito<br />
komiteto pirmininkė<br />
Loreta Graužinienė t<strong>iki</strong>no,<br />
kad banko turtas ir akcijos<br />
<strong>nuo</strong> praėjusių <strong>metų</strong> iš esmės<br />
nekito. Be to, ji sakė gavusi<br />
informacijos, rodančios tam<br />
tikrus neatit<strong>iki</strong>mus, tačiau jų<br />
viešai komentuoti negalinti.<br />
Buvo nuspręsta kreiptis į<br />
Generalinę prokuratūrą, kad<br />
ši gindama viešąjį interesą<br />
ištirtų audito bendrovės ataskaitą.<br />
Tai būtų ne pirma didelė<br />
„Ernst & Young“ darbuotojų<br />
klaida. Praėjusią savaitę<br />
Indijos energetikos ministerija<br />
nusprendė uždrausti<br />
šiai audito bendrovei teikti<br />
paslaugas šalies energetikos<br />
sektoriuje, mat ši neteisingai<br />
įvertino finansinius Sasan<br />
jėgainės projekto siūlymus.<br />
„Ernst & Young“ į savaitraščio<br />
„<strong>Ekonomika</strong>. <strong>lt</strong>“ pateiktus<br />
klausimus neatsakė.<br />
Dar gegužę reitingų agentūros<br />
„Fitch“ analitikai sumažino<br />
„Snoro“ reitingą <strong>iki</strong><br />
B- ir atkreipė dėmesį, kad per<br />
krizę bankui tik vargais negalais<br />
pavyko parodyti nedidelį<br />
pelną. Blogų aktyvų dalis<br />
2010 <strong>metų</strong> pabaigoje sudarė<br />
23,3 proc., o rezervo, kuris<br />
galėtų padengti <strong>nuo</strong>stolius,<br />
bankas akivaizdžiai neturėjo.<br />
Anot agentūros, rezervo nepadengti<br />
blogi aktyvai viršijo<br />
kapitalą 1,35 karto.<br />
Špyga investuotojams<br />
Vyriausybei nusprendus<br />
perimti „Snoro“ akcijas nežinioje<br />
atsidūrė ir 3,7 tūkst.<br />
smulkiųjų akcininkų, valdančių<br />
6,59 proc. banko akcijų,<br />
kurių vertė, vertinant<br />
pagal jų kainą biržoje „Nasdaq<br />
OMX Vilnius“, yra 7,2<br />
mln. eurų. Finansų ministrė<br />
I. Šimonytė pažadėjo, kad<br />
akcininkams bus atlyginta<br />
pagal tikrąją akcijų vertę,<br />
kuri paaiškės atlikus banko<br />
turto vertinimą. Gali atsitikti<br />
taip, kad akcijų vertė bus nulis.<br />
Tai pripažino ir ministrė:<br />
„Jeigu bus ką mokėti, akcininkams<br />
bus sumokėta į jų<br />
nurodytas sąskaitas.“<br />
Tokios pačios <strong>nuo</strong>monės<br />
laikosi ir Investuotojų asociacijos<br />
valdybos pirmininkas<br />
Vytautas Plunksnis.<br />
„Remiantis paskelbta informacija,<br />
akivaizdu, kad<br />
smulkieji akcininkai praras<br />
beveik <strong>100</strong> proc. investuotų<br />
lėšų. Už akcijas bus atlyginta<br />
sąžiningai, tačiau jei banko<br />
įsipareigojimai yra didesni<br />
už turtą, sąžininga kaina yra<br />
nulis“, – konstatavo jis.<br />
„atominiai“ įtarimai?<br />
Atsargesni investuotojai ir<br />
verslininkai „Snorą“ jau<br />
kurį laiką apeidavo ratu, mat<br />
bankui teigiamą reputaciją<br />
išlaikyti buvo sunku. Jis<br />
<strong>nuo</strong>lat sulaukdavo neigiamų<br />
atsiliepimų iš Lietuvos<br />
banko, Didžioji Britanija dėl<br />
klaidinančios informacijos<br />
nesutiko įsileisti jo į šalį. Praėjusią<br />
savaitę buvo mestas<br />
dar vienas akmuo į „Snoro“<br />
daržą. „W<strong>iki</strong>leaks“ paviešintame<br />
dokumente, kuriame<br />
pate<strong>iki</strong>amas JAV diplomatų<br />
susirašinėjimas su Vokietijos<br />
finansų žvalgybos agentūros<br />
(FICS) pareigūnais, teigiama,<br />
kad „Snoras“ gali būti susijęs<br />
su Irano branduolinės programos<br />
finansavimu.<br />
FICS aptiko, kad 200 tūkst.<br />
eurų už Irano branduolinių<br />
objektų įrangą buvo pervesti<br />
iš sąskaitos banke „Snoras“<br />
Lietuvoje. Sąskaita priklausė<br />
britų bendrovei „Priory Trading<br />
LTD“. FICS pripažino,<br />
kad operacija Lietuvos įstatymų<br />
nepažeidė, tačiau įtarimų<br />
kėlė skubiai, vos atlikus<br />
pavedimą, uždaryta sąskaita.<br />
Vokiečiai neišsiaiškino, kodėl<br />
mokėjimas buvo atliktas<br />
Lietuvoje. Šie įvykiai įtarimų<br />
sukėlė JAV diplomatams – jie<br />
norėjo sužinoti, kieno vardu<br />
buvo atliktas pavedimas, tačiau<br />
šią informacją saugojo<br />
Lietuvos bankininkystės<br />
įstatymai.<br />
Byla krypsta<br />
nauja linkme<br />
rapOLaS GaBryS<br />
info@ekonomika.<strong>lt</strong><br />
■Verslininkė Nijolė Veličkienė<br />
bando įrodyti, kad 6 mln.<br />
JaV dolerių skolos reikalaujančios<br />
Šveicarijos ir prancūzijos<br />
bendrovės esą galėjo<br />
suklastoti dokumentus.<br />
Dėl to prokurorai jau<br />
atlieka <strong>iki</strong>teisminį tyrimą,<br />
o N. Veličkienė dėl galimai<br />
neteisėtų pareigūnų<br />
veiksmų iš valstybės sieks<br />
prisiteisti <strong>100</strong> tūkst. litų neturtinės<br />
žalos atlyginimą,<br />
skelbia naujienų portalas<br />
delfi.<strong>lt</strong>.<br />
Garsioji N. Veličkienės<br />
byla dėl milijoninės skolos<br />
bendrovėms „Mayer & Cie<br />
AG“ ir „Compagnie Industrielle<br />
de Pelleteries C.A.“<br />
krypsta nauja linkme:<br />
Vilniaus apygardos prokuratūra<br />
aiškinasi, ar šios<br />
bendrovės nesuklastojo dokumentų,<br />
kurių pagrindu<br />
reikalauja grąžinti milžiniškus<br />
pinigus.<br />
Be to, Lietuvos Aukščiausiasis<br />
Teismas (LAT)<br />
yra sustabdęs jau įsiteisėjusio<br />
sprendimo, kuriuo iš N.<br />
Veličkienės užsienio kompanijoms<br />
priteista skola ir<br />
palūkanos, vykdymą <strong>iki</strong> kasacinės<br />
instancijos sprendimo<br />
paskelbimo.<br />
Prašymą pradėti <strong>iki</strong>teisminį<br />
tyrimą paprašė pati<br />
N. Veličkienė. Tiesa, prokurorai<br />
net du kartus nusprendė,<br />
kad nėra pagrindo<br />
atlikti tyrimą, tačiau <strong>iki</strong>teisminio<br />
tyrimo pareigūnų<br />
veiksmus Vilniaus apygardos<br />
teismas pripažino kaip<br />
neteisėtus, rašo „Delfi“.<br />
Pasak N. Veličkienei atstovaujančios<br />
advokatės Danutės<br />
Puzirauskienės, tik<br />
tuomet, kai verslininkė su<br />
skundu kreipėsi į Generalinę<br />
prokuratūrą, reikalai<br />
pajudėjo – <strong>iki</strong>teisminis tyrimas<br />
buvo pradėtas.<br />
„Kada nors kas nors turės<br />
pasakyti, kad karalius<br />
<strong>nuo</strong>gas“, – sakė advokatė<br />
ir atkreipė dėmesį, kad dar<br />
bylą nagrinėjant apeliacinės<br />
instancijos teisme tei-<br />
sėjų kolegija pabrėžė, jog<br />
dalis sąskaitų, kuriomis<br />
grindžiami užsienio bendrovių<br />
reikalavimai, esą<br />
gali būti suklastotos. Dėl<br />
to teismas buvo pasiūlęs<br />
N. Veličkienei pateikti tai<br />
patvirtinančius įrodymus,<br />
bet prokurorai esą nesiėmė<br />
tirti šio fakto.<br />
N. Veličkienė teigia,<br />
kad užsienio bendrovės<br />
už prekes sąskaitas išrašė<br />
atgaline data – bendrovė<br />
„Nijolė ir partneriai“ buvo<br />
įregistruota 1999-ųjų rugpjūčio<br />
16-ąją, tačiau nemažai<br />
sąskaitų išrašyta dar<br />
1998-aisiais.<br />
N. Veličkienė žada Vilniaus<br />
miesto 1-ajam apylinkės<br />
teismui pateikti ieškinį<br />
dėl <strong>100</strong> tūkst. <strong>Lt</strong> neturtinės<br />
žalos, patirtos esą neteisėtais<br />
prokurorų veiksmais,<br />
atlyginimo. Pasak advokatės,<br />
prokurorai verslininkei<br />
padarė žalos, kai vengė<br />
pradėti <strong>iki</strong>teisminį tyrimą<br />
dėl galimo dokumentų klastojimo.<br />
„N. Veličkienė nesulaukė<br />
valstybės pagalbos, kai jai<br />
tai buvo reikalinga“, – pabrėžė<br />
teisininkė.<br />
Primename, kad teismas<br />
iš N.Veličkienės ir jos bendrovės<br />
solidariai „Compagnie<br />
Industrielle de Pelleteries<br />
C.A.“ yra priteisęs 445<br />
tūkst. JAV dolerių skolos<br />
ir 76 tūkst. JAV dolerių palūkanų.<br />
Kol bus padengtas<br />
įsiskolinimas, bus skaičiuojamos<br />
6 proc. metinės palūkanos.<br />
Kompanijai „Mayer &<br />
Cie AG“ teismas priteisė 4<br />
mln. 778 tūkst. JAV dolerių<br />
skolos ir 600 tūkst. JAV dolerių<br />
palūkanų.<br />
Kailių verslu užsiimanti<br />
Šveicarijos bendrovė<br />
„Mayer & Cie AG“ savo ieškinyje<br />
nurodė, kad bendrovės<br />
„Nijolė ir partneriai“,<br />
„Vobekra“ ir N. Veličkienė<br />
neatsiskaitė už 1998–2002<br />
metais aukcio<strong>nuo</strong>se įsigytus<br />
kailius bei jų perdirbimą.<br />
Su palūkanomis<br />
šveicarai siekė prisiteisti<br />
daugiau kaip 6 mln. JAV<br />
dolerių.<br />
N. Veličkienė dėl galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų iš valstybės sieks<br />
prisiteisti <strong>100</strong> tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimą. eLTa
6<br />
Nr. 44<br />
Nr. 44<br />
Lietuvoje 2011 m. lapkričio 21–27 d.<br />
2011 m. lapkričio 21–27 d. Lietuvoje<br />
7<br />
„<strong>Ekonomika</strong>.<strong>lt</strong>“ eksperimentas:<br />
Savaitraštis „<strong>Ekonomika</strong>.<strong>lt</strong>“ likus dienai <strong>iki</strong> „Snoro“ nacionalizavimo atliko eksperimentą, kad įsit<strong>iki</strong>ntų, ar sunku<br />
gauti paskolą būstui priėmus atsakingo skolinimosi taisykles. „Snoro“ perėmimo išvakarėse banko darbuotojai<br />
dar t<strong>iki</strong>no galintys išduoti didžiausią paskolą būstui iš visų bankų.<br />
paULiUS GriNKEVičiUS<br />
paulius.grinkevicius@ekonomika.<strong>lt</strong><br />
Prieš atvykdamas į<br />
kiekvieną banką<br />
paskambinau ir<br />
tariausi dėl priėmimo.<br />
Būsto<br />
paskolos objektu pasirinkau<br />
realiai parduodamą 230<br />
tūkst. vertės naujos statybos<br />
butą be apdailos, kvartale<br />
šalia Lazdynėlių. Kadangi<br />
pagal atsakingo skolinimosi<br />
taisykles reikalaujama turėti<br />
15 proc. savų pinigų, banko<br />
darbuotojams sakiau, kad 15<br />
proc. finansuos tėvai (apie 35<br />
tūkst.)<br />
Visų bankų darbuotojams<br />
pasakiau, kad nesu jų klientas<br />
ir kad gaunu vidutinį<br />
darbo užmokestį – 2 000 litų<br />
per mėnesį, skolinių įsipareigojimų<br />
neturiu. Per pokalbius<br />
darbuotojų klausinėjau<br />
to paties, o vėliau dar išsiunčiau<br />
ir užklausas el. paštu dėl<br />
papildomos informacijos.<br />
„Snoras“: davė kiek prašiau<br />
Paskambinus į banką atsiliepusi<br />
mergina susit<strong>iki</strong>mo<br />
nepaskyrė, todėl nuvykau<br />
tiesiai į banko filialą. Nustebino,<br />
kad dar dieną prieš<br />
nacionalizavimą vienintelis<br />
Lietuvos gyventojai bankams įsiskolinę apie 7,9 mlrd. eurų. eLTa<br />
„Snoras“ sutiko išduoti visą<br />
prašomą paskolos sumą – 195<br />
tūkst. litų be laiduotojų. Matyti,<br />
kad banko darbuotojai<br />
apie būsimas banko problemas<br />
nenutuokė ir paskolas<br />
noriai ketino dalyti toliau.<br />
Banke „Snoras“ pokalbis<br />
buvo trumpiausias. Va<strong>iki</strong>nas<br />
greit išaiškino paskolos<br />
detales: sutarties m<strong>okestis</strong><br />
– 0,25 proc., maksimalus laikotarpis<br />
– 40 <strong>metų</strong>, palūkanų<br />
norma skolinantis eurais –<br />
3,45 proc., o litais – 3,7.<br />
Iš kitų bankų „Snoras“<br />
išsiskyrė prastesniu aptarnavimu<br />
– darbuotojas apie<br />
paskolą suteikė mažiausiai<br />
informacijos, bendraudamas<br />
atsiliepė ir į asmeninio telefono<br />
skambutį.<br />
Paskolos te<strong>iki</strong>mo sąlygos<br />
seB<br />
dnB<br />
„swedbank“<br />
„danske“<br />
„nordea“<br />
„snoras“<br />
Dar šiek tiek pakalbėjome<br />
apie pensijų kaupimo fondus:<br />
patarė rinktis „Finastą“ (priklausė<br />
„Snorui“) – čia esančios<br />
geriausios sąlygos.<br />
davė, bet per mažai<br />
„Danske“ bankas, skirtingai<br />
<strong>nuo</strong> kitų, reikalauja didžiausio<br />
įnašo būstui iš savo lėšų –<br />
ne 15, o 20 proc. būsto vertės.<br />
Maksimalus paskolos išdavimo<br />
terminas yra mažiausias<br />
iš visų bankų – 25 metai.<br />
Taigi su 20 proc. įnašu per-<br />
kant 230 tūkst. vertės butą<br />
reikėtų 46 tūkst. litų savo<br />
įnašo, o bankas turėtų skolinti<br />
<strong>18</strong>4 tūkst. Tokia suma<br />
yra per didelė – mat didžiausia<br />
mėnesio įmoka atiduodant<br />
paskolą, aptarnavusios<br />
darbuotojos teigimu, negali<br />
viršyti 600 litų.<br />
<strong>100</strong> tūkst. litų – tiek daugiausia<br />
gali paskolinti<br />
„Danske“. Tačiau vėliau el.<br />
paštu mergina atsiuntė skaičiavimus<br />
ir nurodė jau mažesnę<br />
– 80 tūkst. litų maksi-<br />
»Nustebino, kad dar dieną prieš<br />
nacionalizavimą vienintelis „Snoras“ sutiko<br />
išduoti visą prašomą paskolos sumą –<br />
195 tūkst. litų be laiduotojų<br />
Maksimali<br />
paskolos<br />
suma litais<br />
150 000<br />
112 000<br />
170 000<br />
80 000<br />
165 000<br />
194 500<br />
Valiuta,<br />
kuria<br />
skolinami<br />
pinigai<br />
LT<br />
eUr<br />
LT<br />
eUr<br />
eUr<br />
LT<br />
Maksimalus<br />
skolinimo<br />
laikotarpis<br />
40<br />
40<br />
40<br />
25<br />
30<br />
40<br />
darbuotojo<br />
skaičiuota<br />
palūkanų<br />
norma<br />
3,2<br />
3,5<br />
3,2<br />
3,6<br />
3,7<br />
3.45<br />
Sutarties<br />
m<strong>okestis</strong><br />
0,3 proc.<br />
0,25 proc.<br />
0,5 proc.<br />
0,2 proc.<br />
0,25 proc.<br />
0,25 proc.<br />
malią skolintiną sumą.<br />
Pokalbio metu mergina,<br />
kaip ir visų bankų darbuotojai,<br />
užsiminė, kad neseniai<br />
pasikeitė skolinimosi taisyklės:<br />
„Matote, šiek tiek pasikeitė<br />
taisyklės <strong>nuo</strong> lapkričio<br />
1 dienos: anksčiau buvo galima<br />
visą paskolą iškart imti,<br />
o dabar tik dalį – nelabai patogu<br />
klientui. Dabar ir iš tėvų<br />
savo įnašui skolintis pinigų<br />
negalima.“<br />
Pasiteiravus, kokie būdai<br />
galimi, jei prarasčiau<br />
darbą ir mokėti negalėčiau,<br />
darbuotoja pateikė nemažai<br />
a<strong>lt</strong>ernatyvų – paskolos restruktūrizavimas,<br />
mokėjimo<br />
atidėjimas arba paskolos termino<br />
pratęsimas.<br />
Prieš baigiant pokalbį dar<br />
Mėnesinė<br />
įmoka litais<br />
<strong>55</strong>4<br />
433<br />
630<br />
430<br />
743<br />
777<br />
papasakojo apie specialią<br />
programą perkantiesiems<br />
būstą – „Būstas plius“.<br />
ragino skolintis atsakingai<br />
„Nordea“ darbuotojo skaičiavimais,<br />
maksimalus paskolos<br />
laikotarpis būtų 30 <strong>metų</strong>, o<br />
suma – 165 tūkst. litų skolinantis<br />
eurais. Konsu<strong>lt</strong>anto<br />
nurodytos palūkanos – vienos<br />
didžiausių iš visų. Eurais<br />
jos galėtų siekti apie 3,7 proc.,<br />
o litais – 4,1 proc.<br />
Kilus nemokumo problemai<br />
patraukliausios atrodo<br />
„Nordea“ banko darbuotojo<br />
įvardytos sąlygos – bankas<br />
nemokumo atveju sute<strong>iki</strong>a<br />
galimybę atidėti mokėjimą<br />
dvejiems metams ir mokėti<br />
tik palūkanas arba visai<br />
nieko – darbuotojo žodžiais,<br />
galima „pritaikyti nulinę<br />
maržą.“<br />
Vertėtų paminėti, kad vienintelio<br />
„Nordea“ banko konsu<strong>lt</strong>antas<br />
paprašytas patarimo<br />
paragino į skolinimąsi<br />
žiūrėti atsakingai: „Jeigu<br />
norite nešališko patarimo,<br />
neskubėkite, pere<strong>iki</strong>te ir kitus<br />
bankus – visi jie turi savo<br />
politiką ir savas taisykles.<br />
Jeigu imsite kreditą, atidžiai<br />
perskaitykite sutartį ir gerai<br />
pagalvokite – net jeigu kreditą<br />
gautumėte ne 30 ar 40 , o<br />
10 <strong>metų</strong>, vis tiek viską re<strong>iki</strong>a<br />
gerai pasverti – juk tai ilgas<br />
laikas.“<br />
Norint įnešti didesnę<br />
sumą į „Nordea“ palūkanų<br />
perskaičiavimo dieną tai galima<br />
padaryti nemokamai, o<br />
kitomis dienomis iš kliento<br />
prašoma sumokėti palūkanų<br />
skirtumą.<br />
dNB: ragino rinktis šį banką<br />
Į DNB atvykau nesusitaręs:<br />
pamėginus užsiregistruoti į<br />
banką iš anksto, aptarnaujanti<br />
moteris užsirašė duomenis<br />
ir pažadėjo, kad vadybininkė<br />
perskambins, tačiau<br />
skambučio nesulaukiau.<br />
DNB apytikslės palūkanos<br />
– 3,5 proc. Maksimali skolinama<br />
suma eurais čia yra 130<br />
tūkst litų, o litais – 112 tūkst.<br />
Mergina ir eurais, ir litais paskolos<br />
palūkanas paskaičiavo<br />
su 3,5 proc. palūkanomis,<br />
tačiau paprašyta patikslinti<br />
elektroniniu paštu jau paminėjo,<br />
kad litais palūkanos<br />
didesnės – 4 proc. Beje, taip<br />
elgėsi beveik visų bankų darbuotojai<br />
– rašydami el. paštu<br />
palūkanas jau padidino bent<br />
keliomis dešimtosiomis procento.<br />
Mergina dar papasakojo<br />
apie akciją „Pirmi namai“,<br />
o prieš išeinant pasiteiravo,<br />
ar ruošiuosi eiti į kitus bankus.<br />
Kai atsakiau teigiamai,<br />
pat<strong>iki</strong>no, kad vertėtų pasirinkti<br />
DNB: „Stengiamės<br />
būti pirmi, todėl sute<strong>iki</strong>ame<br />
geriausias sąlygas. Be to,<br />
noriu gauti paskolą<br />
priklausome norvegams, tad<br />
jeigu ką, tikrai galime ir iš jų<br />
pagalbos tikėtis.“<br />
profesionaliai smalsus<br />
„Swedbank“ darbuotoja<br />
pokalbį iškart pradėjo <strong>nuo</strong><br />
asmeninių klausimų: kur ir<br />
kuo dirbu, kiek uždirba tėvai.<br />
Ji vienintelė iš bankų konsu<strong>lt</strong>antų<br />
į mane kreipėsi „tu“.<br />
Iš pradžių klausimai šiek<br />
tiek sutrikdė – net pamiršau,<br />
kokia mano išgalvota profesija<br />
ir darbo sritis, tačiau<br />
šiaip taip perėjome prie paskolos<br />
detalių. Maksimali<br />
išduodamos paskolos suma<br />
– 170 tūkst. litų, terminas – 40<br />
<strong>metų</strong>. Tiesa, vėliau darbuotoja<br />
pridūrė, kad paskolos<br />
suma gali būti šiek tiek sumažinta.<br />
Apskaičiuotos 3,2 proc.<br />
palūkanos imant litais. Pateikus<br />
užklausą elektroniniu<br />
paštu palūkanas litais mergina<br />
patikslino – 3,1–3,6 proc.<br />
skolinantis litais, o eurais<br />
– 3,6–4,3 proc. Vertėtų paminėti,<br />
kad ši darbuotoja viena<br />
parodė iš sraigtasparnio<br />
Vilniuje svečiavęsi Europos Komisijos atstovai Luisas<br />
Borisas Sanchezas ir Johanas Magnussonas palankiai<br />
įvertino Lietuvos sostinės susisiekimo plėtros projektus,<br />
pla<strong>nuo</strong>jamus įgyvendinti <strong>iki</strong> 2020 <strong>metų</strong>.<br />
rapOLaS GaBryS<br />
info@ekonomika.<strong>lt</strong><br />
Vilniaus meras Artūras<br />
Zuokas su svečiais iš Europos<br />
Sąjungos institucijos<br />
sraigtasparniu apžiūrėjo<br />
vietas, kuriose pastarąjį<br />
dešimtmetį vyko darbai,<br />
taip pat vietas, kur pla<strong>nuo</strong>jamos<br />
būtinos investicijos į<br />
susisiekimą sostinėje.<br />
Anot EK atstovų, Vilniui<br />
pavyksta tinkamai įgyvendinti<br />
pla<strong>nuo</strong>tus kelių<br />
infrastruktūros projektus.<br />
Teigiamai įvertintos ir<br />
plėtros pla<strong>nuo</strong>se esančios<br />
ekologiško visuomeninio<br />
transporto perspektyvos<br />
įrengti dvi ekotramvajaus<br />
linijas, įsigyti elektra varomų<br />
autobusų, pastatyti<br />
elektrinių automobilių<br />
įkrovimo stotelių.<br />
Į susisiekimo infrastruktūrą<br />
sostinėje <strong>iki</strong> šiol investavus<br />
beveik 963 mln. litų<br />
(279 mln. eurų), iš kurių net<br />
42 proc. – per 400 mln. litų –<br />
skyrė Vilniaus savivaldybė,<br />
vidutinis transporto judėjimo<br />
mieste greitis padidėjo<br />
40 procentų – <strong>nuo</strong> 29,3<br />
<strong>iki</strong> 40,9 km/h, o pastačius<br />
pietinį aplinkkelį automobilių<br />
srautai Naujamiesčio<br />
gatvėse sumažėjo beveik<br />
2–3 kartus.<br />
Projektams, supla<strong>nuo</strong>tiems<br />
<strong>iki</strong> 2014 <strong>metų</strong>, Europos<br />
Sąjunga skyrė 52 proc.<br />
profesionaliausių – viską aiškino<br />
<strong>nuo</strong>sekliai ir išsamiai,<br />
nesiblaškė ir neskubėjo. Ji<br />
vienintelė pasidomėjo, kiek<br />
pinigų man paprastai re<strong>iki</strong>a<br />
pragyvenimui, ar turėsiu iš<br />
ko įsirengti apdailą ir pan.<br />
SEB: turi paslapčių<br />
Į susit<strong>iki</strong>mą su SEB banko<br />
darbuotoja atėjau susitaręs<br />
iš anksto, tačiau įvyko nesusipratimas:<br />
moteriai niekas<br />
neperdavė, kad atvyksiu, todėl<br />
kelias minutes ji žiūrėjo<br />
įtariai ir manęs klausinėjo,<br />
ar tikrai ko nesupainiojau<br />
čia ateidamas. Vėliau pasiteiravo<br />
mano asmens kodo<br />
– nenorėjau išsiduoti, todėl<br />
atsisakiau pasakyti. „Tada aš<br />
jūsų neaptarnausiu“, – juokais<br />
atsakė moteris.<br />
Maksimali banko skolinama<br />
suma – 150 tūkst. litų,<br />
– 440 mln. litų, Lietuvos Vyriausybė<br />
– 6 proc. – 58 mln.<br />
litų.<br />
„Prieš 7 metus sraigtasparniu<br />
virš Vilniaus skraidinau<br />
Europos Komisijos<br />
atstovus, kad parodyčiau<br />
susisiekimo problemas ir<br />
įt<strong>iki</strong>nčiau skirti ES lėšų, –<br />
sakė A. Zuokas. – Taip 2003–<br />
2011 metais susisiekimui<br />
gerinti Vilniuje skirtas beveik<br />
1 mlrd. litų. Šiandien<br />
vėl pabrėžėme Europos Komisijos<br />
atstovams poreikį<br />
skirti naują finansavimą<br />
2012–2020 metams.“<br />
Investicijų į sostinės<br />
transporto sistemą pore<strong>iki</strong>s<br />
<strong>iki</strong> 2020 <strong>metų</strong> siekia 2,7<br />
mlrd. litų, iš kurių lygiomis<br />
dalimis – po 0,2 mlrd. litų –<br />
skirtų Vilniaus savivaldybė<br />
ir Lietuvos Vyriausybė, likusi<br />
85 proc. lėšų dalis būtų<br />
finansuojama ES fondų.<br />
„Šiomis lėšomis pla<strong>nuo</strong>jama<br />
baigti Vakarinį<br />
aplinkkelį, įrengti transeuropinio<br />
transporto koridoriaus<br />
(IXB) sankryžas<br />
su Jočionių gatvėmis, Vilniaus<br />
oro uostu, Liepkalnio<br />
ir Gurių gatvėmis, pastatyti<br />
Vakarų aplinkkelio<br />
jungtis – Šiaurinę, Mykolo<br />
Lietuvio gatves, įrengti<br />
Nemenčinės kelią <strong>nuo</strong><br />
Kairėnų gatvės <strong>iki</strong> miesto<br />
ribos, rekonstruoti Pilaitės–Vievio<br />
kelią, – planus<br />
pristatė A. Zuokas. – Taip<br />
o darbuotojos apskaičiuotos<br />
palūkanos vienos mažiausių<br />
– 3,2 proc.<br />
Vertėtų pabrėžti, kad vieninteliame<br />
SEB banke imant<br />
paskolą su laiduotojais, kurie<br />
jūsų nemokumo atveju turėtų<br />
grąžinti paskolą, jie būtų<br />
ir turto bendraturčiai.<br />
Pasiteiravus papildomos<br />
informacijos el. paštu – galimas<br />
palūkanas ir litais, ir<br />
eurais, darbuotoja neatsakė –<br />
laiške paaiškino, kad komercinės<br />
sąlygos bus atskleistos<br />
tik pasirašius sutartį su<br />
banku.<br />
Standartinis sutarties m<strong>okestis</strong><br />
SEB banke siekia 0,3<br />
proc., bet turi būti ne mažesnis<br />
nei 400 litų, o jei norite<br />
pinigus įnešti pirma laiko,<br />
suma priklauso <strong>nuo</strong> to, ar<br />
pinigus įnešite palūkanų perskaičiavimo<br />
dieną.<br />
»Jeigu norite nešališko patarimo,<br />
neskubėkite, pere<strong>iki</strong>te ir kitus bankus –<br />
visi jie turi savo politiką ir savas taisykles<br />
pat ketinama investuoti į<br />
viešojo transporto sistemą<br />
– įrengti dvi ekologiško<br />
tramvajaus linijas, įsigyti<br />
ekologiškų elektra varomų<br />
autobusų, pastatyti elektrinių<br />
automobilių įkrovimo<br />
stotelių.“<br />
Artimiausią dešimtmetį<br />
pla<strong>nuo</strong>jamomis priemonėmis<br />
kelionių atstumai Vilniuje<br />
bus sumažinti beveik<br />
penktadaliu, 17 proc. padidės<br />
transporto judėjimo<br />
greitis, ketvirtadaliu sumažės<br />
avaringumas, 15 proc.<br />
padidės kelionių viešuoju<br />
transportu, sumažės oro<br />
užterštumas ir triukšmingumas<br />
gyvenamuosiuose<br />
rajo<strong>nuo</strong>se.<br />
Su Europos Komisijos<br />
„DG Regio H3“ skyriaus<br />
vadovais L. B. Sanchezu<br />
ir J. Magnussonu Vilniaus<br />
savivaldybėje šiandien susitiko<br />
ir apie perspektyvas<br />
kalbėjosi sostinės meras<br />
A. Zuokas, mero pavaduotojas<br />
Romas Adomavičius,<br />
susisiekimo viceministrai<br />
Arūnas Štaras ir Rimvydas<br />
Vaštakas, Transporto<br />
investicijų direkcijos vadovas<br />
Alminas Mačiulis,<br />
Lietuvos automobilių kelių<br />
direkcijos prie Susisiekimo<br />
ministerijos Skirmantas<br />
Skrinskas.<br />
Prezentacija EK atstovams „Europos Sąjungos<br />
lėšų panaudojimas Vilniaus transporto<br />
infrastruktūrai 2007–2013 ir 2014–2020“:<br />
http://tiny.<strong>lt</strong>/ESVilniui2020<br />
išvada: neskubėkite<br />
Atlikus eksperimentą aiški<br />
išvada, kad ir paskolų te<strong>iki</strong>mo<br />
sąlygos, ir aptarnavimo<br />
kokybė bankuose labai skirtinga,<br />
todėl besirengiantiesiems<br />
imti būsto paskolą vertėtų<br />
neskubėti ir susižinoti<br />
visų bankų sąlygas.<br />
Lentelėje galite matyti<br />
maksimalias banko išduodamas<br />
paskolų sumas, skaičiuotas<br />
kintamomis palūkanomis<br />
anuiteto (kai paskola mokama<br />
lygiomis dalimis) būdu.<br />
Skolinama suma pate<strong>iki</strong>ama<br />
skirtingomis valiutomis atsižvelgiant<br />
į banko darbuotojų<br />
rekomendacijas ir į palūkanų<br />
dydį. Nustatytos palūkanų<br />
normos – apytikriai bankų<br />
darbuotojų skaičiavimai. Tačiau<br />
jos – tik orientacinio pobūdžio,<br />
mat kai kurių klientų<br />
patirtis byloja, jog jau pasirašant<br />
galutinę sutartį kai<br />
kuriuose bankuose palūkanų<br />
norma gerokai padidėja.<br />
Kitoje lentelėje balais <strong>nuo</strong><br />
vieno <strong>iki</strong> dešimties įvertinta<br />
vilniaus savivaldybės skolos per praėjusią kadenciją padidėjo daugiau nei 500 mln. <strong>lt</strong><br />
Ša<strong>lt</strong>inis – Vilniaus miesto savivaldybė<br />
2000 11 15 –<br />
2003 04 09<br />
kadencija<br />
900<br />
800<br />
700<br />
600<br />
500<br />
400<br />
300<br />
200<br />
292,8<br />
289,3 244,7 252,2<br />
2001 01 01<br />
2002 01 01<br />
2003 01 01<br />
2003 04 09 –<br />
2007 04 08<br />
kadencija<br />
2004 01 01<br />
352,0<br />
327,1<br />
247,2<br />
236,8<br />
*273,6<br />
2005 01 01<br />
2006 01 01<br />
2007 01 01<br />
2007 05 01<br />
2007 04 17 –<br />
2011 04 19<br />
kadencija<br />
457,3<br />
607,6<br />
704,6<br />
798,9<br />
2011 04 19 –<br />
–<br />
kadencija<br />
819,0<br />
„pricewaterhouseCoopers“: „Vyriausybė netinkamai planavo Gyventojų pajamų mokesčio (GpM) pajamas savivaldybės<br />
biudžete, dėl ko miesto biudžetas negavo 227 mln. litų. ydingas planavimas buvo vienas iš svarbiausių veiksnių,<br />
nulėmusių Savivaldybės skolų didėjimą 2007-2010 metais“<br />
GPM PasiskirstyMas tarP Miestų*<br />
*– Tūkst. litų, pla<strong>nuo</strong>jamame 2012 <strong>metų</strong> biudžete<br />
Savivaldybė<br />
vilniaus miesto<br />
kauno miesto<br />
klaipėdos miesto<br />
Maže<strong>iki</strong>ų rajono<br />
GpM dalis<br />
savivaldybėje<br />
846817<br />
303108<br />
154094<br />
37706<br />
Darbuotojų aptarnavimo kokybė (maksimalus<br />
vertinimas – 10 balų)<br />
seB<br />
dnB<br />
„swedbank“<br />
„danske“<br />
„nordea“<br />
„snoras“<br />
darbuotojų aptarnavimo kokybė.<br />
Atsižvelgta į daugelį dalykų<br />
– ar dėl būsto paskolos<br />
paskirta atskira konsu<strong>lt</strong>a-<br />
2008 01 01<br />
Į savivaldybės<br />
biudžetą patenkanti<br />
GpM dalis (proc.)<br />
40<br />
94<br />
86<br />
95<br />
2009 01 01<br />
Suteikta<br />
informacijos<br />
per pokalbį<br />
8<br />
9<br />
10<br />
10<br />
9<br />
7<br />
2010 01 01<br />
2011 01 01<br />
Į valstybės<br />
iždo sąskaitą<br />
508 090<br />
<strong>18</strong> <strong>18</strong>6<br />
21 573<br />
1 885<br />
2011 05 01<br />
darbuotojų<br />
aptarnavimo<br />
kokybė<br />
8<br />
8<br />
10<br />
10<br />
10<br />
7<br />
cija, kaip bendravo ir kiek<br />
informacijos pokalbio metu<br />
pateikė darbuotojai, kaip<br />
išsamiai atsakė į el. paštu išsiųstus<br />
klausimus ir t. t.<br />
pagal laikomų indėlių sumą<br />
„Swedbank“ – didžiausias bankas<br />
Lietuvoje.<br />
eLTa<br />
»Ji vienintelė<br />
pasidomėjo, kiek<br />
pinigų man paprastai<br />
re<strong>iki</strong>a pragyvenimui,<br />
ar turėsiu iš ko<br />
įsirengti apdailą ir<br />
pan.<br />
* – 2007 04 01<br />
Gyventojų pajamų mokesčio paskirstymas<br />
Į savivaldybės<br />
biudžetą<br />
338 727<br />
284 922<br />
132 521<br />
35 821<br />
Šiuo metu surenkamo gyventojų pajamų mokesčio (GpM) paskirstymas tarp miestų yra ydingas – Vilniui tenka tik 40<br />
proc. <strong>nuo</strong> surenkamo GpM, kai kitiems miestams skiriama dalis pastaraisiais metais buvo didinama ir dabar siekia<br />
daugiau kaip 85 proc. Tai reiškia, kad jeigu gyventojas sumoka <strong>100</strong> <strong>Lt</strong> mokesčio, tai į sostinės biudžetą patenka tik 40 <strong>Lt</strong>,<br />
tuo tarpu Kaune iš sumokėtų <strong>100</strong> <strong>Lt</strong> mokesčio, miesto biudžete atsiranda 94 <strong>Lt</strong>, Klaipėdoje – 86 <strong>Lt</strong>, o kituose miestuose –<br />
tiek, kiek ir sumokėta.
8<br />
NUOMONĖ<br />
Kitu žvilgsniu<br />
K. Kupšys: ruoškimės<br />
blogiausiam scenarijui<br />
Banko „Snoras“ akcininkams ir investuotojams vilčių susigrąžinti lėšas<br />
niekas nesute<strong>iki</strong>a. Tačiau, anot asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“<br />
vykdomojo direktoriaus Kęstučio Kupšio, Lietuva turėdama valstybinį<br />
banką gali išlošti.<br />
CV Kęstutis Kupšys<br />
Vilniaus universitete studijavo<br />
ekonominę kibernetiką ir filosofiją,<br />
Eichstaetto katal<strong>iki</strong>škajame<br />
universitete (Vokietija) – finansų<br />
rinkas ir verslo vadybą.<br />
Finansų makleris <strong>nuo</strong> 1996<br />
<strong>metų</strong>. Dirbo makleriu biržoje,<br />
įmonių finansų specialistu<br />
banke.<br />
FaKTai<br />
VErTyBiNiai pOpiEriai<br />
• Spalio 1 dienos duomenimis,<br />
išleistų „Snoro“ skolos<br />
vertybinių popierių suma<br />
sudarė 566 mln. litų.<br />
• Iš viso išplatinta 12 skolos<br />
vertybinių popierių emisijų.<br />
• Investuotojų asociacija<br />
skaičiuoja, kad 3,7 tūkst.<br />
smulkiųjų akcininkų turimų<br />
„Snoro“ akcijų kapitalizacija,<br />
skaičiuojant pagal jų<br />
kainą Vilniaus biržoje, buvo<br />
7,2 mln. eurų.<br />
EVELiNa pOViLaiTyTė<br />
evelina.povilaityte@ekonomika.<strong>lt</strong><br />
?<br />
ar buvo galima tikėtis, to kas<br />
atsitiko „Snorui“?<br />
Rinkoje „Snoro“ reputacija<br />
nebuvo pati aukščiausia,<br />
palyginti su kitais bankais.<br />
Nuojautos tų, kurie turėjo<br />
reikalų su bankais ir stebėjo<br />
rinką, matyt, pasiteisino.<br />
Šis atvejis neturi precedento,<br />
tad viską išbandysime<br />
savo kailiu. Galime tik pažiūrėti<br />
į latvius – tai turėtų<br />
mums padėti priimti teisingus<br />
sprendimus.<br />
Nuo 1998 <strong>metų</strong> įkūrė finansų ir<br />
rinkodaros konsu<strong>lt</strong>acijų verslą.<br />
Dirbo Valstybinėje mokesčių<br />
inspekcijoje, Ūkio ministerijoje,<br />
Seime.<br />
Visuomeninė veikla – asociacijos<br />
„Už sąžiningą bankininkystę“<br />
vykdomasis direktorius.<br />
pasak K. Kupšio, vieno banko griūtis yra<br />
nemažas smūgis finansų sistemai.<br />
ruslano kondratjevo <strong>nuo</strong>tr.<br />
Jeigu „Snoro“ gelbėjimo<br />
planas pavyks, turėsime<br />
įdomų efektą: kitose Europos<br />
šalyse pastebima, kad<br />
finansų rinkoje išgelbėjus<br />
vieną instituciją kitos linkusios<br />
elgtis ne taip atsakingai,<br />
nes žino, kad patyrus sunkumų,<br />
ranką išties valstybė.<br />
?<br />
Vyriausybė ėmėsi kraštutinių<br />
priemonių. Kaip jos atsilieps<br />
bankų sektoriui?<br />
Vieno banko griūtis yra<br />
nemažas smūgis finansų sistemai.<br />
Tačiau pasirinktos<br />
gelbėjimo priemonės yra<br />
Kas gali tikėtis atgauti investicijas iš „Snoro“?<br />
pateks į „blogą“ banką akcininkai yra paskutiniai<br />
Algirdas Butkevičius, Seimo narys:<br />
Taip, patvirtinu, kad dalis indėlininkų savo indėlių gali ir nebeatgauti, nes<br />
valstybei atskyrus du bankus, į „blogą“ pateks obligacijos, indėliai per<br />
350 tūkst. litų ir negarantuotos paskolos. Taip pat gali būti, kad visus šiuos<br />
indėlius teks išmokėti mokesčių mokėtojų pinigais<br />
eLTa<br />
įprastos Europos ir pasaulio<br />
kontekste. Galime tik pasidžiaugti,<br />
kad mūsų valstybei<br />
jos kainavo ne tiek jau<br />
ir brangiai: šiuo metu pate<strong>iki</strong>ama<br />
informacija leidžia tikėtis,<br />
kad jos bus kelių šimtų<br />
milijonų litų dydžio.<br />
Lietuvos banko vadovas<br />
skelbia atradęs apie milijardo<br />
litų dydžio skylę banke. Gal ji<br />
ir mažesnė, bet su dabartiniu<br />
banko turtu tai reikštų <strong>nuo</strong>stolius<br />
„Snoro“ akcininkams<br />
ir turintiems banko obligacijų.<br />
Tačiau pagrindiniams<br />
banko klientams – indėlinin-<br />
Nr. 44<br />
2011 m. lapkričio 21–27 d.<br />
kams ir laikantiems pinigus<br />
einamosiose sąskaitose – prarasti<br />
lėšas grėsmės nėra.<br />
Beje, tokiu gana keistu<br />
ir drastišku būdu Lietuvoje<br />
sukurtas valstybinis komercinis<br />
bankas. Daug <strong>metų</strong><br />
apie tai buvo kalbama. Manau,<br />
kad visai sistemai būtų<br />
sveika, jei valstybė keletą<br />
<strong>metų</strong> valdytų „Snorą“ ir neskubėtų<br />
jo parduoti. Galbūt<br />
valstybinis bankas gali kon-<br />
kuruoti įkainiais, parodyti<br />
kitokius etikos standartus.<br />
?<br />
Įstatymai numato, kad<br />
akcininkams už akcijas turi būti<br />
atlyginta pagal tikrąją jų vertę?<br />
Kaip manote, kokia bus ta „tikroji“<br />
vertė? Juk smulkieji „Snoro“ akcininkai<br />
turėjo daugiau nei 7 mln.<br />
eurų vertės akcijų.<br />
Šiuo klausimu mes solidarūs<br />
su Investuotojų asociacija,<br />
kad smulkiesiems<br />
banko akcininkams re<strong>iki</strong>a<br />
rengtis blogiausiam scenarijui<br />
ir visiškam jų investicijų<br />
nuvertėjimui. T<strong>iki</strong>mybė, kad<br />
jie gali atgauti bent dalį investuotų<br />
pinigų, mano <strong>nuo</strong>mone,<br />
menka.<br />
Akcininkai pagal visus<br />
ekonomikos dėsnius yra daugiausia<br />
rizikuojantys ir pinigus<br />
atgauna paskutiniai. Dabar<br />
dėl akcininkų šioks toks<br />
nujaučiamas aiškumas yra:<br />
banko kapitalas yra „pravalgytas“,<br />
todėl jiems vargu ar<br />
gali kas nors likti. Tačiau<br />
didesnė intriga yra dėl obligacijų<br />
turėtojų ir naujosios<br />
akcijų emisijos pirkėjų. Čia<br />
jokio aiškumo. Viskas priklausys<br />
<strong>nuo</strong> to, kokio dydžio<br />
sumų „Snore“ bus rasta.<br />
?<br />
Kaip patartumėte elgtis smulkiesiems<br />
„Snoro“ akcininkams<br />
ir žmonėms, įsigijusiems banko<br />
obligacijų?<br />
Blogiausias scenarijus<br />
būtų, kad tie smulkieji akcininkai<br />
kiekvienas už savo<br />
akcijas gautų po vieną centą.<br />
Tai būtų pavyzdys, kaip visai<br />
neseniai gerai kotiruojamas<br />
bankas gali greitai prarasti<br />
vertę po įprastos laikraščio<br />
publikacijos. Iš to, ką žinome<br />
šiandien, nemanau, kad akcininkai<br />
galėtų ko nors realiai<br />
tikėtis.<br />
Jie pagal kapitalo rinkos<br />
taisykles žinojo, kur investuoja<br />
pinigus, ir dabar tikėtis,<br />
kad valstybė jiems kompen-<br />
»Banko kapitalas yra „pravalgytas“, todėl<br />
akcininkams vargu ar gali kas nors likti<br />
Ingrida Šimonytė, finansų ministrė:<br />
kokia dalis kreditorių atgaus savo pinigus, priklausys <strong>nuo</strong> faktinės banko turto<br />
būklės. ir bankroto atveju ne visada visi kreditoriai atgauna savo turėtas lėšas -<br />
tam ir egzistuoja kreditorių eilė, kurioje pirmiausia stovi banko darbuotojai,<br />
o akcininkai yra paskutiniai<br />
eLTa<br />
suos realią kainą, truputėlį<br />
naivu.<br />
?<br />
Bet signalų, bent jau iš priežiūros<br />
institucijų, kad banką gali<br />
ištikti toks l<strong>iki</strong>mas, kaip ir nebuvo.<br />
Būtų sudėtingas teisinis<br />
procesas bandyti įrodyti, kad<br />
Lietuvos bankas nesugebėjo<br />
sureguliuoti šio galbūt apgaulingai<br />
veikusio banko. Galiu<br />
priminti istoriją iš netolimos<br />
praeities, kai Panevėžio<br />
gamyklos „Ekranas“ direktorius<br />
t<strong>iki</strong>no, kad jie pu<strong>iki</strong>ai investuos<br />
ir bankrotas įmonei<br />
negresia. O bankrutavo kitą<br />
dieną. Buvo panaši situacija:<br />
buvo tvirti argumentai ir<br />
iš pačios įmonės, ir iš Vertybinių<br />
popierių komisijos,<br />
atlikusios patikrinimus. Tai<br />
kelia klausimą apie verslininkų<br />
moralinę atsakomybę<br />
visuomenei. Nepanašu, kad<br />
šioje srityje pasistūmėjome<br />
<strong>nuo</strong> laukinio kapitalizmo buvusio<br />
prieš dešimtmetį. Akcininkų<br />
ir obligacijų savininkų<br />
teisės lyg geriau ginamos, bet<br />
spragų vis dar nemažai.<br />
?<br />
Kalbama, kad kai kurie Seimo<br />
nariai ir verslininkai žinojo apie<br />
„Snorui“ gresiančias sankcijas ir<br />
tuo pasinaudojo. Kaip galima tai<br />
vertinti?<br />
Aš juos visiškai pateisinu,<br />
nes tai atitinka dabartinę<br />
mūsų ekonominę padėtį. Mes<br />
elgiamės taip, kaip esame<br />
išmokyti. Parlamentarai nė<br />
kiek ne geresni už žmones,<br />
kurie juos rinko. Ekonomikoje<br />
jie elgiasi vienodai, vadinasi,<br />
logiška, kad nujausdami<br />
bėdą jie atsiima savo<br />
indėlį, o įmonė išsiima pinigus<br />
iš savo sąskaitos „Snore“<br />
po publikacijų žiniasklaidoje.<br />
O ko buvo galima tikėtis? Kad<br />
ten parlamentarai supuls norėdami<br />
padėti savo indėlius?<br />
Logiška, kad žmonės taip<br />
elgiasi. Pučiamas politinis<br />
burbulas kvepia nelabai sąžiningu<br />
elgesiu prieš politinius<br />
oponentus.<br />
Visą interviu skaitykite www.ekonomika.<strong>lt</strong>
10<br />
»Negi valdžia yra tiek<br />
trumparegė, kad dėl<br />
vienkartinės išmokos,<br />
kurios dalį privalo<br />
sumokėti pati,<br />
ims ir na<strong>iki</strong>ns visą<br />
žuvininkystės šaką<br />
vieniša mama<br />
2011-11-17<br />
Taigi šįryt neturiu nei cento, už<br />
darbą pervesta alga „Snoro“<br />
kortelėje palaidota, taip pat ir<br />
visos santaupos. Iš ko teks pirkti<br />
maisto vaikui vakare? Košmariškas<br />
sapnas.<br />
Klausimas<br />
2011-11-16<br />
Tai dabar mes visi „Snoro“, „Lietuvos<br />
ryto“, krepšinio komandos ir<br />
slidinėjimo arenos akcininkai... Na<br />
ir pirkinys per vieną vakarą...<br />
LT<br />
2011-11-16<br />
Skaudi tema užkabinta. Permečiau<br />
komentarus, dar yra lietuvių,<br />
kuriems ne dzin. Nesvarbu laivas<br />
naujas ar senas, viskas eina prie<br />
to, kad tuoj atsiras užsienio<br />
investuotojas, jei ne – tai, kaip<br />
visada, būtinai pasikviesim ir<br />
su gerom sąlygom, lengvatom,<br />
arba atiduosim už 1 litą, arba dar<br />
primokėsim. Kad būtų užsienio<br />
ponas virš mūsų galvos, Drožia jau<br />
svetimšaliai devynis kailius. Nafta,<br />
degalinės, bankai, telefonai, maistas<br />
ir visas kitas pinigų surinkimo<br />
vietas jau valdo ne lietuviai, ir<br />
išveža mūsų pinigus užsienin. Kad<br />
paskui vėl duotų pašalpą užstatant<br />
mūsų visų turtą? Kada tai baigsis?<br />
Kiek dar kentėsim? Ar ne laikas<br />
prabusti?<br />
T<strong>iki</strong>Takis<br />
2011-11-15<br />
Tai sistema, ES leidžianti taip<br />
vadinamoms senbuvėms mažinti<br />
naųjų narių konkurencingumą<br />
visose srityse. Žuvininkystės ūkis<br />
– ne pirmoji Lietuvos ūkio šaka,<br />
kurioje taikoma tokia praktika, tas<br />
pats vyksta ir žemės ūkyje. Problema<br />
ne ta, kad žmonės pjausto<br />
tuos laivus, atsisako ūkininkavimo,<br />
bet vyriausybės požiūris į tokius<br />
žmones. O kad pas mus viskas daroma<br />
per „antrą galą“, tai čia gal<br />
jau ir ne tik politikų, bet ir mūsų<br />
pačių problema. Visi renkamės<br />
lengvesnį kelią, jei tik atsiranda<br />
galimybė, vietoje to, kad kažką<br />
bandytume pakeisti.<br />
mes<br />
2011-11-14<br />
Galima numanyti, kad netrukus<br />
reikalai visame pasaulyje pakryps<br />
į blogąją pusę. Gandai apie ES<br />
išgelbėjimo planus sąmoningai fabrikuojami,<br />
kad nežlugtų akcijų ir<br />
obligacijų rinkos. Niekas nežino ką<br />
daryti, kad scenarijus nepakryptų<br />
karinio konflikto (pasaulinio)<br />
link... Kadangi visų problemų<br />
priežastys – vidinės, suke<strong>lt</strong>os<br />
superegoizmo, tai ir jų sprendimas<br />
turi būti vidinis. Neišvengiamai<br />
kiekvienas turėsime mokytis, dirbti<br />
su savimi, keisti savo požiūrį į save,<br />
savo santykį su kitais, į savo paskirtį<br />
visuomenėje. Tai turės tapti<br />
svarbiausia kiekvieno žmogaus<br />
pareiga. Kito kelio tiesiog nėra.<br />
Diskutuokime<br />
INBOX<br />
GEriaUSi<br />
Kam re<strong>iki</strong>a metro Vilniuje?<br />
LaNKOMiaUSi<br />
KOMENTarai SaVaiTėS STraipSNiai<br />
www.ek.<strong>lt</strong> www.ek.<strong>lt</strong><br />
diNa SErGiJENKO<br />
dina@ekonomika.<strong>lt</strong><br />
■Kalbos, kad sostinei esą<br />
reikėtų naujų viešojo transporto<br />
rūšių, pasigirdo prieš<br />
beveik dešimtmetį. Tuomet<br />
Vilniui vadovavęs meras<br />
artūras Zuokas kalbėjo<br />
apie tramvajaus linijas, dar<br />
vėliau mero regalijas gavęs<br />
Juozas imbrasas pareiškė,<br />
kad Vilniuje turėtų būti<br />
įrengtas metro.<br />
Užuot tyliai per keletą<br />
<strong>metų</strong> užgesusi, metro Vilniuje<br />
idėja atgimė.<br />
Miesto savivaldybėje<br />
rudenį pristatytoje naujų<br />
transporto rūšių diegimo<br />
Vilniaus mieste specialiojo<br />
plano koncepcijoje ir strateginių<br />
pasekmių aplinkai<br />
vertinimo ataskaitoje vertinti<br />
įvairūs miesto transporto<br />
variantai, tarp jų – ir<br />
metro.<br />
Vilniaus miesto transporto<br />
vizijoje buvo pristatyti<br />
aštuoni galimi susisiekimo<br />
mieste būdai.<br />
Vienas iš jų buvo paliktas<br />
toks pats, kaip dabar – kai<br />
miesto viešąjį transportą<br />
sudaro autobusai ir troleibusai,<br />
kituose variantuose<br />
Vilniuje siūlyta įvesti tramvajų<br />
linijas, greituosius autobusus,<br />
metro.<br />
Pasiūlymu nagrinėti metropoliteno<br />
būtinumą Vilniaus<br />
mieste tik kaip vieną<br />
iš galimų transporto vizijos<br />
būdų liko nepatenkinti<br />
asociacijos „Metro sąjūdis“<br />
nariai.<br />
Jų <strong>nuo</strong>mone, parengta ir<br />
pristatyta koncepcija neįvertina<br />
nagrinėtų susisiekimo<br />
mieste būdų ir neišspręs<br />
dabar kylančių eismo<br />
problemų.<br />
Anot asociacijos narių,<br />
metro turėtų tapti pagrindine<br />
miesto transporto<br />
pOpULiariaUSi<br />
www.ek.<strong>lt</strong>/video<br />
šaka, o autobusai ir troleibusai<br />
atlikti tik pagalbinę<br />
funkciją.<br />
renkasi kas trečias<br />
„Miestas yra persotintas.<br />
Dabar spūstys sumažėjo,<br />
tačiau jų vis tiek yra daug.<br />
Įvedus tramvajų, dar vieną<br />
antžeminio transporto<br />
rūšį, situacija nepagerės.<br />
Metro netrukdo antžeminiam<br />
transportui, kaip ir<br />
antžeminis transportas netrukdo<br />
jam“, – aiškino VšĮ<br />
„Vilniaus metro“ vadovas<br />
Rimantas Pūkelis.<br />
Buvo apskaičiuota, kad<br />
prieš gerą dešimtmetį vie-<br />
»Grąžinti žmones į visuomeninį<br />
transportą padėtų tik įkurtas naujas kito<br />
lygmens transportas<br />
SaVaiTėS KLaUSiMaS<br />
Ar Vilniuje reikalingas<br />
metro?<br />
Nr. 44<br />
2011 m. lapkričio 21–27 d.<br />
2011-11-17<br />
skaitau ir nė kiek nekeista. Juk<br />
šitaip Lietuvos valdžia elgiasi <strong>nuo</strong><br />
pat nepriklausomybės atkūrimo<br />
pradžios. Turėjome įvairių gamyklų,<br />
fermų, normalią pramonę,<br />
likusią dar <strong>nuo</strong> sovietinių laikų.<br />
viskas buvo išdraskyta, išvogta,<br />
išsidalyta. Šiandien tie, kurie spėjo<br />
šuoju Vilniaus transportu<br />
naudojosi apie 80 proc. vilniečių,<br />
o šiandien troleibusus<br />
ir autobusus renkasi<br />
tik kiek daugiau nei kas<br />
trečias sostinės gyventojas.<br />
„Grąžinti žmones į visuomeninį<br />
transportą padėtų<br />
tik įkurtas naujas kito<br />
lygmens transportas, ne kokie<br />
nors sukiužę dešimties<br />
<strong>metų</strong> senumo autobusai<br />
ar troleibusai, – buvo kategoriškas<br />
R. Pūkelis. – O<br />
ir plėsti gatvių tinklą nėra<br />
galimybių.“<br />
Milijardinės investicijos<br />
Nusprendus įrengti metro<br />
sistemą Vilniuje, vargu ar<br />
miesto savivaldybė pajėgtų<br />
statyboms rasti lėšų. Metro<br />
entuziastai skaičiavo,<br />
kad vieno kilometro metro<br />
pasivogti geresnę techniką, gyvena<br />
pu<strong>iki</strong>ai, o valstybė skursta.<br />
Tas pats ir čia, su žuvies pramone.<br />
kam reikėjo sutikti mažinti tų žvejybinių<br />
laivų skaičių, kam reikėjo sutikti<br />
juos pjaustyti? negi valdžia yra<br />
tiek trumparegė, kad dėl vienkartinės<br />
išmokos, kurios dalį privalo su-<br />
FaKTai<br />
METrO ViLNiUJE<br />
• Apskaičiuota, kad metro<br />
sistemos Vilniuje statybos<br />
kai<strong>nuo</strong>tų apie 5 mlrd. litų.<br />
• VšĮ „Vilniaus metro“ duomenimis,<br />
metro investuotojams<br />
atsipirktų per 20–25<br />
metus.<br />
• Vilniaus Gedimino technikos<br />
universiteto (VGTU)<br />
mokslininkų skaičiavimais,<br />
2007 m. spūstyse Vilniaus<br />
mieste buvo prarasta apie<br />
3,7 mlrd. litų.<br />
• Metro entuziastai skaičiuoja,<br />
kad metro sistema<br />
naudotųsi 50 proc. vilniečių,<br />
nors dabar viešuoju<br />
transportu naudojasi tik 36<br />
proc. sostinės gyventojų.<br />
• Skaičiuojama, kad Vilniaus<br />
mieste tenka apie<br />
580 automobilių 1 000 gyventojų.<br />
Metro idėjos skeptikų <strong>nuo</strong>mone,<br />
naivu tikėtis, kad metro sistema<br />
naudosis kas antras vilnietis.<br />
aFp/scanpix<br />
trasos sostinėje įrengimas<br />
atsieitų apie 130 mln. litų.<br />
„Pirmoji trasa, kurią,<br />
mūsų skaičiavimais, būtų<br />
galima įrengti <strong>nuo</strong> Pilaitės<br />
mikrorajono <strong>iki</strong> centro,<br />
kai<strong>nuo</strong>tų apie vieną milijardą<br />
litų“, – skaičiavo<br />
„Vilniaus metro“ vadovas.<br />
Iš viso metro statybos kai<strong>nuo</strong>tų<br />
apie 5 mlrd. litų.<br />
Vis dar egzistuoja galimybė<br />
metro statyboms Vilniuje<br />
gauti Europos Sąjungos<br />
(ES) skiriamą paramą.<br />
2007–2013 m. paramos<br />
laikotarpiu ES yra numačiusi<br />
finansuoti naujų<br />
transporto rūšių diegimą.<br />
Tačiau tam, kad paramą<br />
pavyktų gauti, anot R. Pūkelio,<br />
re<strong>iki</strong>a paskubėti.<br />
Visą straipsnį skaitykite<br />
www.ekonomika.<strong>lt</strong><br />
čia jungiasi<br />
www.ek.<strong>lt</strong> draugai<br />
mokėti pati, ims ir na<strong>iki</strong>ns visą žuvininkystės<br />
šaką? o kas atsakys už<br />
tai, kad lietuvaičiams žuvis dabar<br />
taps prabangos preke, kaip jau yra<br />
mėsa, pieno produktai ir duona?<br />
atrodo, kalbama gražiai, žadama<br />
daug, o vėl nusivili išrinktųjų bukais<br />
sprendimais. gliūkas<br />
Su „Snoru“ vyriausybei<br />
atiteks dar du bankai<br />
vyriausybei perimant banko<br />
„snoras“ akcijas, jos globon<br />
patenka ir „snoro“ antrinės<br />
įmonės. Buvo skelbta, kad<br />
keičiasi tik „snoro“ akcininkai,<br />
tačiau „mąstant išvestiniu<br />
būdu“ dabartinės antrinės<br />
banko „snoras“ bendrovės<br />
taptų antrinėmis valstybinio<br />
banko, kurį žada steigti vyriausybė,<br />
bendrovėmis.<br />
informatoriai, kuriems<br />
mokami milijonai<br />
Terminas „skundikas milijonierius“<br />
posovietinėje erdvėje<br />
nežinomas. Jav vienas iš<br />
tokių gerai mokamų skundikų<br />
Carlosas sagastume padėjo<br />
nuteisti viktorą Butą, o pati<br />
turtingų informatorių gamybos<br />
sistema atvirai egzistuoja<br />
jau 25 metus.<br />
a. Kubilius: iš „Snoro“<br />
buvo išsiunčiamos<br />
didelės sumos<br />
paskutinėmis dienomis prieš<br />
banko „snoras“ perėmimą<br />
buvo persiunčiami pinigai į<br />
užsienio sąskaitas, kuriuos<br />
galėjo siųsti ir banko „snoras“<br />
akcininkai, trečiadienį ryte<br />
sakė ministras pirmininkas<br />
andrius kubilius.<br />
ar bankuose laikomi<br />
26 mlrd. litų yra saugūs?<br />
prastėjant žinioms apie pasaulio<br />
ekonomiką lietuviai skuba<br />
saugoti pinigus ir augina<br />
indėlius bankuose: šiemet šalies<br />
bankuose lietuvių laikomų<br />
santaupų skaičius indėliais<br />
buvo rekordinis – daugiau nei<br />
26 mlrd. litų. Tačiau ne visi kalbinami<br />
ekspertai indėlį banke<br />
vadina saugiausia investicija.<br />
Į kosmosą gali ki<strong>lt</strong>i ir<br />
lietuviai<br />
į kosmosą gali paki<strong>lt</strong>i ir lietuvis<br />
– tere<strong>iki</strong>a būti geriausiam<br />
savo srityje, teigia lietuviškų<br />
šaknų turintis Jav astronautas<br />
karolas J. Bobko ir buvęs<br />
rusijos kosmonautas igoris<br />
petrovičius volkas.<br />
italija – šalis,<br />
kuriai draudžiama žlugti<br />
išaugęs investuotojų nerimas<br />
dėl italijos valstybės skolos<br />
europą įstūmė į naują skolų<br />
krizės etapą. kuris scenarijus<br />
pildosi? kol padėtis Gra<strong>iki</strong>joje<br />
bent jau kol kas atrodo kontroliuojama,<br />
pasaulis sužiūro<br />
į italiją.
12 Tryliktas puslapis Nr. 44<br />
Nr. 44<br />
2011 m. lapkričio 21–27 d.<br />
2011 m. lapkričio 21–27 d. Tryliktas puslapis 13<br />
KRIMINALINĖS<br />
NAUJIENOS<br />
pareikšti įtarimai<br />
■atsistatydinusiam policijos<br />
generalinio komisaro<br />
pavaduotojui Visvaldui<br />
račkauskui pareikšti įtarimai<br />
dėl piktnaudžiavimo ir<br />
dokumentų klastojimo.<br />
Įtarimai pareikšti ir dar vienam,<br />
kol kas neskelbiamam<br />
asmeniui. Iš viso artimiausiu<br />
metu įtarimai turėtų būti pareikšti<br />
šešiems asmenims.<br />
Prokurorų duomenimis,<br />
Užkliuvo a. ignoto veikla<br />
■Seimo narys profesorius<br />
Kęstutis Masiulis kreipėsi<br />
į Generalinę prokuratūrą,<br />
Specialiųjų tyrimų tarnybą<br />
(STT) ir Valstybės saugumo<br />
departamentą (VSd)<br />
prašydamas pradėti tyrimą<br />
dėl galimai korupcinės<br />
buvusio Ūkio ministerijos<br />
sekretoriaus aniceto ignoto<br />
veiklos.<br />
Parlamentaras taip pat prašo<br />
įvertinti veiksmus valstybės ir<br />
teisėsaugos pareigūnų, kurie<br />
žinojo apie tokią veiką, tačiau<br />
nesiėmė adekvačių veiksmų,<br />
kad tam būtų užkirstas kelias.<br />
„Jeigu STT ir VSD turėjo informacijos<br />
apie pono Ignoto<br />
imamus kyšius, apie kenkimą<br />
SaVaiTėS<br />
KriMiNaLų<br />
TOP 3<br />
nusikalstamos veikos truko<br />
daugiau negu vienus metus,<br />
įtarimus asmenims nuspręsta<br />
pareikšti po kratų, pareigūnų<br />
namuose atliktų prieš daugiau<br />
kaip savaitę. V. Račkausko,<br />
kaip ir kitų aštuonių aukštų<br />
policijos pareigūnų, namuose<br />
buvo atliktos kratos tikrinant<br />
pranešimus, kad policija galėjo<br />
žinoti apie kauniečio Drąsiaus<br />
Kedžio 2010-ųjų rudenį pla<strong>nuo</strong>jamas<br />
žmogžudystes.<br />
V. adamkus savo knygoje apie<br />
a. ignotą atsiliepė neigiamai. eLTa<br />
valstybės interesams, tačiau<br />
nesiėmė jokių veiksmų, tai<br />
skandalinga. Jeigu tiesa, kad<br />
jis dirbo nežinia kieno interesams,<br />
gavo dideles pinigų<br />
sumas, sabotavo valstybinės<br />
reikšmės klausimus, kodėl niekas<br />
neužkirto kelio?“ – klausė<br />
Seimo narys.<br />
VOKIETIJA. Vokietijos<br />
energetikos koncernas E.ON<br />
Konstituciniam Teismui įteikė<br />
ieškinį šalies vyriausybei dėl jos<br />
sprendimo atsisakyti atominės<br />
energetikos. E.ON vadovybės<br />
<strong>nuo</strong>mone, toks vyriausybės<br />
sprendimas pažeidė kompanijos<br />
teises į privačią <strong>nuo</strong>savybę, ekonominę<br />
laisvę, taip pat į laisvą<br />
profesijos pasirinkimą. Dėl tokio<br />
sprendimo koncernas patyrė<br />
milijardų eurų vertės <strong>nuo</strong>stolių ir<br />
siekia, kad jie būtų padengti.<br />
JAPONIJA. Pirmą kartą po<br />
žemės drebėjimo ir cunamio<br />
reporteriams buvo leista apsilankyti<br />
pažeistos Fukušimos branduolinės<br />
jėgainės teritorijoje.<br />
Anksčiau valdžia atmesdavo<br />
žurnalistų prašymus apsilankyti<br />
jėgainėje ir motyvuodavo, kad<br />
radiacijos lygis per aukštas ir<br />
kad apsilankymas gali sutrikdyti<br />
tvarkymo darbus. Šis vizitas buvo<br />
surengtas parodyti, kad padėtis<br />
jėgainėje pamažu stabilizuojasi.<br />
KALIFORNIJA. Dešimtis medicininės<br />
marihuanos vaistinių<br />
Kalifornijos valstijoje <strong>iki</strong> šeštadienio<br />
liepta uždaryti, nes valstija<br />
pana<strong>iki</strong>no įstatymą, leidžiantį<br />
vartoti marihuaną kaip vaistus.<br />
Kalifornijos valstijoje marihuanos<br />
vartojimas medicinos tikslais<br />
buvo legalizuotas 1996-aisiais,<br />
bet pagal federalinius įstatymus<br />
marihuana draudžiama.<br />
Medicininės marihuanos rėmėjai<br />
tvirtina, kad ji yra pagrindinis<br />
vaistas sunkių ligonių simptomams<br />
mažinti. Ją naudoja<br />
sergantieji vėžiu, chronišku<br />
skausmu, glaukoma ir artritu.<br />
Sutraiškė verslo ir<br />
politikos gniaužtai<br />
Naujoje savo knygoje „Kruvinasis mafijos maršrutas” žurnalistas Dailius Dargis<br />
teigia, kad 2004-ųjų balandį Kaune nušauto verslininko Valdo Jakučio žudiko ir<br />
jo užsakovų ieškoma <strong>iki</strong> šiol. Bet kauniečio aplinkoje autorius nerado nė vieno<br />
žmogaus, kuris tikėtų šio nusika<strong>lt</strong>imo tyrimo sėkme.<br />
daiLiUS darGiS<br />
info@ekonomika.<strong>lt</strong><br />
Nužudytojo S. Čiapo<br />
(praėjusiuose numeriuose„<strong>Ekonomika</strong>.<strong>lt</strong>”<br />
aiškinosi<br />
šio verslininko praeities ir<br />
nužudymo aplinkybes – red.<br />
past.) artimieji policijos tyrėjams<br />
pasakojo, kad V. Jakutis<br />
su Sigitu buvo bendramoksliai<br />
– mokėsi vienoje Kauno<br />
vidurinėje mokykloje. Abu<br />
neblogai sutardavo, bet 1994<br />
metais pradėjo tarpusavyje<br />
konkuruoti alkoholio prekybos<br />
versle.<br />
Liudijimas prokurorams<br />
Tais metais S. Čiapą pasiekdavo<br />
alkoholio siuntos iš<br />
Gintaro Pluščiausko bendrovės<br />
Vokietijoje. Atitinkamai<br />
G. Pluščiauskas verslo ryšių<br />
turėjo ir su V. Jakučiu, kol galiausiai<br />
pradėjo konkuruoti<br />
Sigitas ir Valdas.<br />
„1994–1995 metais V. Jakutis<br />
verslo reikalais buvo<br />
susijęs ir su Vokietijoje pagarsėjusiu<br />
cigarečių kontrabandos<br />
karaliumi Andreasu<br />
Nimptschke, kurio prisibijojo<br />
G. Pluščiauskas ir net buvo<br />
prašęs S. Čiapo, kad šis jam<br />
per savo ryšius teisėsaugoje<br />
parūpintų legalų ginklą savigynai.<br />
Po G. Pluščiausko<br />
žmogžudystės Hamburge V.<br />
Jakutis pradėjo skleisti kalbas,<br />
kad tai organizavo S.<br />
Čiapas, ir visais įmanomais<br />
būdais jį juodino, šmeižė“, –<br />
liudijo S. Čiapo šeimos nariai.<br />
Ką pats V. Jakutis 1996<br />
metais balandžio 22 dieną,<br />
praėjus kelioms savaičių po<br />
S. Čiapo mirties, kalbėjo Generalinės<br />
prokuratūros Organizuoto<br />
nusikalstamumo<br />
ir korupcijos tyrimo skyriaus<br />
vyriausiajam prokurorui Algimantui<br />
Kliunkai?<br />
„Pažinojau S. Čiapą, – prokurorams<br />
pasakojo V. Jakutis.<br />
– Mačiau jį 1994 metais<br />
G. Pluščiausko laidotuvėse.<br />
Šiaip su juo nebendravau,<br />
nežinau, kodėl jis mane visur<br />
skųsdavo, kad esu kontrabandininkas.<br />
Man tai pasakydavo<br />
kiti verslininkai. Be to, pats S.<br />
Čiapas sekdavo mūsų įmonės<br />
mašinas, fotografuodavo<br />
kraunamas transporto priemones,<br />
nors kroviniai buvo<br />
legalūs. Supratau, kad jis<br />
seka Jorindą Pluščiauskienę<br />
ir bando nustatyti mūsų tarpusavio<br />
ryšius.<br />
Šiaip jis kenkdavo daugeliui<br />
verslininkų. Jam buvo<br />
būdinga apskundus ar apšmeižus<br />
žmogų po to atsiprašyti,<br />
atseit viskas gerai,<br />
»Nužudytasis kaunietis <strong>nuo</strong>lat džiaugėsi<br />
gyvenimu ir nefilosofuodavo apie mirtį<br />
Nužudytas V. Jakutis kol kas užbaigė nušautų Kauno verslininkų estafetę. Bet ar tikrai jis bus paskutinis? akistata<br />
kad užslopintų budrumą ir<br />
galėtų paslapčia kenkti. S.<br />
Čiapas verslininkus visada<br />
gąsdindavo Daktarais. Kilus<br />
nesutarimams dėl verslo, kitai<br />
ginčo pusei jis sakydavo,<br />
kad ateitų aiškintis į „Viliją“.<br />
Paskutiniu metu girdavosi<br />
pažįstantis daugelį valdžios<br />
ir teisėsaugos žmonių. Sakydavo,<br />
kad jo planas – pašalinti<br />
konkurentus. Taip jis sakydavo<br />
dar G. Pluščiauskui.<br />
Jis paprasčiausiai žlugdė<br />
firmas ir kenkė, kam galėjo,<br />
gal vykdė kokią užduotį kaip<br />
buvęs KGB darbuotojas.<br />
Jis turėjo nepaprastai daug<br />
priešų, visus apgaudinėdavo<br />
ir šmeiždavo.“<br />
Bemiegės naktys<br />
Kai S. Čiapas buvo nužudytas,<br />
jo šeimą persekiojo nesibaigiančios<br />
nelaimės. Buvo susprogdintas<br />
Jolantos Čiapienės<br />
grožio salonas „Jolanta“<br />
Kaune, sudeginta jauki kavinė<br />
Juodkrantėje, susprogdintas<br />
baras Šiauliuose – nukentėjo<br />
penki žmonės.<br />
Taip jau susiklostė mano<br />
gyvenimas, kad baigęs vidurinės<br />
mokyklos 11 klasę, visą<br />
1996-ųjų vasarą praleidau<br />
dirbdamas diskotekų vedėju<br />
minėtame Čiapų bare Juodkrantėje,<br />
kuri buvo vos keli<br />
žingsniai <strong>nuo</strong> jūros. Ko gero,<br />
tai buvo vienintelė mano<br />
gyvenime tokia audringa,<br />
linksma, neįpareigojanti ir<br />
bemiegė vasara. Visas kavinės<br />
personalas, kurio daugumą<br />
sudarė kauniečiai, žinojo<br />
apie S. Čiapo nužudymą,<br />
tačiau šia tema niekas nebuvo<br />
linkęs plačiau diskutuoti.<br />
Tą vasarą dailiai atrodančią<br />
verslininko našlę į kavinę<br />
Juodkrantėje vakarais atlydėdavo<br />
vienas jaunas simpatiškos<br />
išvaizdos apsaugos darbuotojas.<br />
Dieną Jolantą ir jos<br />
šeimą saugodavo juodžiausią<br />
gyvenimą savo akimis regėję<br />
„Aro“ pareigūnai iš Klaipėdos.<br />
Iki šiol neaišku, ar jie<br />
buvo išmesti, ar savo noru pasitraukė<br />
iš elitinės tarnybos.<br />
Tačiau kaskart padauginę<br />
degtinės jie tapdavo agresyvūs,<br />
o siekdami nusiraminti<br />
netikėtai man ir tuomečiam<br />
klasės draugui Nerijui išsiliedavo<br />
atvirai pasakodami apie<br />
tais laikais uostamiestyje<br />
klestėjusį banditizmą. Tuo<br />
metu jau buvau parašęs keletą<br />
publikacijų ne mokyklos,<br />
o tikroje spaudoje, tačiau<br />
„ariečių“ pasakojimai manęs<br />
tada pernelyg nesužavėjo.<br />
J. Čiapienė visiškai nes<strong>iki</strong>šo<br />
į kavinės veiklą. Apsilankiusi<br />
vakarais moteris<br />
ramiai gurkšnodavo vyną, o<br />
prieš vidurnaktį palikdavo<br />
pramogų vietą, tokiu metu<br />
čia ir prasidėdavo audringiausios<br />
naktys.<br />
atsisakė apsaugos<br />
„Po vyro žūties mane, kaip<br />
svarbiausią liudytoją, ir<br />
mano vaikus kurį laiką saugojo<br />
policija, – telefonu man<br />
yra sakiusi J. Čiapienė. – Matyt,<br />
jiems buvo skirti kokie<br />
nors limitai, todėl po kurio<br />
laiko jie atsisakė mus saugoti.<br />
Kurį laiką mus saugojo ir<br />
vyro firmos „Agoros“ apsaugos<br />
padalinys, tačiau paskui<br />
turėjau kreiptis į kitas privačias<br />
saugos tarnybas. Buvo<br />
metas, kai mūsų šeimą visur<br />
lydėjo ir buvę „Aro“ pareigūnai.“<br />
Neapsikentusi <strong>nuo</strong>latinio<br />
gyvenimo sargybinių šešėlyje<br />
grožio pramonės atstovė J.<br />
Čiapienė atsisakė apsaugos<br />
palydos. „Dabar jokios paranojos<br />
ar mane skrodžiančių<br />
kreivų žvilgsnių nepastebiu,<br />
bet kartais vis dar nemaloniai<br />
pasijuntu stovėdama parduotuvėje<br />
ir aiškiai matydama,<br />
kai į mane badoma pirštais“,<br />
– kalbėjo iš viešo gyvenimo<br />
pasitraukusi J. Čiapienė.<br />
didžiojo verslo žaidėjas<br />
Bendrovės „Italian International“<br />
prezidentas V. Jakutis<br />
buvo nužudytas 2004 <strong>metų</strong><br />
balandžio 23 dieną maždaug<br />
14 valandą prie savo namo<br />
Kaune, judriame Sukilėlių<br />
prospekte, vartų. Karštais<br />
pėdsakais sulaikyti žudikų,<br />
kaip įprasta, nepavyko. Nusika<strong>lt</strong>imas<br />
buvo įvykdytas<br />
vidury dienos, kai brolio lydimas<br />
V. Jakutis išėjo iš namų<br />
ir pasuko prie automobilio.<br />
Tuomet pribėgęs jaunas vyras<br />
iš pistoleto V. Jakučiui<br />
į kūną bei galvą paleido šūvių<br />
seriją. Mirtinai sužeistas<br />
verslininkas griuvo ant<br />
asfa<strong>lt</strong>o. Tą nelemtą popietę<br />
Valdas buvo trumpam grįžęs<br />
namo paimti svarbius vieno<br />
objekto dokumentus, kuriuos<br />
reikėjo nuvežti patvirtinti notarų<br />
biure.<br />
Iki šiol netyla kalbos, kad<br />
prieš mirtį V. Jakutis buvo<br />
rimtai sus<strong>iki</strong>rtęs su vienu<br />
įtakingiausių buvusių Daškinių<br />
gaujos šulų dėl dalyvavimo<br />
paslapties apgaubtame<br />
„Alitos“ alkoholio gamybos<br />
kompanijos privatizavimo<br />
procese. Todėl ši versija daugeliui<br />
atrodė bene įt<strong>iki</strong>miausia<br />
prisiminus V. Jakučio<br />
mirtį.<br />
Daugumos verslininko<br />
aplinkos žmonių <strong>nuo</strong>mone,<br />
dėl tikrųjų V. Jakučio mirties<br />
tyrimo aplinkybių nesuinteresuota<br />
dabartinė valdžia ir<br />
teisėsauga. Antraip galėtų<br />
pasitvirtinti hipotezės, kad<br />
sprendimas nutildyti verslininką<br />
buvo priimtas aukštuose<br />
sluoksniuose.<br />
Alkoholinius gėrimus<br />
gaminančios ir jais prekiaujančios<br />
bendrovės „Italiana<br />
International“ savininko komercinė<br />
veikla, jo vaidmuo<br />
nušalinto prezidento Rolando<br />
Pakso rinkimų kampanijoje,<br />
ryšiai su daug įtarimų keliančiomis<br />
struktūromis jau gerokai<br />
anksčiau buvo pagrindas<br />
įdėmiau pažvelgti į slaptą gyvenimą<br />
mėgusio verslininko<br />
portretą.<br />
„Praėjus dešimtmečiui po<br />
šių įvykių galima pasakyti,<br />
kad Ilgas (Rolandas Dromantas,<br />
buvęs įtakingas Daškinių<br />
gaujos žmogus – red. past.),<br />
Daškė (Remigijus Daškevičius,<br />
nežinomo snaiperio nužudytas<br />
2001 m. lapkritį – red.<br />
past.) ir V. Jakutis tais laikais<br />
Kaliningrade turėjo oficialų<br />
cigarečių verslą. Tačiau Valdas<br />
gerokai išsiskyrė iš jų.<br />
Jis buvo žmogus iš didžiosios<br />
raidės“, – taip apibūdindamas<br />
anų laikų cigarečių kontrabandos<br />
verslo gerai pažįstamas<br />
situacijas man pasakojo<br />
buvęs Daškinių aplinkos<br />
žmogus ir nužudytojo V. Jakučio<br />
verslo partneris, nenorintis<br />
atskleisti tapatybės.<br />
Šampano įvertinimas<br />
2004-ųjų vasarą, praėjus trims<br />
mėnesiams po V. Jakučio<br />
žūties, gavau netikėtą kvietimą:<br />
susitikti mane pakvietė<br />
buvusi įmonės „Italiana International“<br />
darbuotoja, save<br />
laikanti artima V. Jakučio<br />
drauge. Ji panoro pagaliau<br />
sugriauti neva neigiamą velionio<br />
savo vadovo įvaizdį ir<br />
atskleisti kai kuriuos tik jai<br />
gerai žinomus jo gyvenimo<br />
užkulisius. „Paskutiniais<br />
gyvenimo mėnesiais Valdas<br />
dažnai atrodė nuliūdęs, – pasakojo<br />
kaunietė. – Vėliau<br />
»V. Jakutis gerokai išsiskyrė iš kitų. Jis buvo<br />
žmogus iš didžiosios raidės<br />
sužinojau, kad jis ypač krimtosi<br />
dėl to, jog jo vardas <strong>nuo</strong>lat<br />
buvo minimas garsiojoje<br />
Valstybės saugumo departamento<br />
(VSD) pažymoje, susijusioje<br />
su prezidento Rolando<br />
Pakso aplinka. Dažnai apie<br />
tai pasiteiraudavau ir girdėjau,<br />
kad saugumiečiai taip ir<br />
nespėjo jo apklausti. Tuomet<br />
jo entuziazmas buvo išblėsęs,<br />
tačiau jo įsuktas verslas<br />
nesustojo – per tą juodąjį<br />
laikotarpį įmonė sutelkė nemažas<br />
pajėgas savireklamai,<br />
o parduotuvių prekystalius<br />
pasiekė iš karto trijų naujų<br />
rūšių alkoholiniai gėrimai.“<br />
Kaunietės žodžiais, tą<br />
dieną, kai prie savo namų<br />
buvo nušautas V. Jakutis, bendrovės<br />
„Italiana International“<br />
pagamintam šampanui<br />
Sankt Peterburge buvo skirtas<br />
prestižinis Didysis prizas.<br />
„Ši pergalė tąsyk niekam<br />
nerūpėjo, bet ji tarsi patvirtino<br />
kadaise Valdo ištartus<br />
žodžius: „Jei jau ką nors darome,<br />
padarykime geriausiai“,<br />
– prisiminė įmonės<br />
senbuvė.<br />
prislėgė milžiniškos skolos<br />
Tuometis Lietuvos teniso sąjungos<br />
prezidentas Andrius<br />
Augūnas V. Jakutį artimai<br />
pažinojo 14 <strong>metų</strong>. „Abu įsiveržėme<br />
į verslo pasaulį, tačiau<br />
vėliau dėl skirtingo požiūrio<br />
mūsų keliai išsiskyrė, o juk<br />
panašios skyrybos niekada<br />
nebūna draugiškos“, – taip<br />
2004 <strong>metų</strong> vasarą man sakė A.<br />
Augūnas.<br />
Yra duomenų, kad šis<br />
verslininkas, baimindamasis<br />
suėmimo iš karto po kolegos<br />
žūties, pats nuvyko į Policijos<br />
departamentą aiškintis. Manoma,<br />
kad tikrieji V. Jakučio<br />
žudikai galėjo pasinaudoti šia<br />
bendrovės „Italiana International“<br />
vadovo ir jo pirmojo<br />
verslo partnerio nesantaika.<br />
Tuo metu A. Augūnas šeimos<br />
narius jau buvo išsiuntęs<br />
į Floridą (JAV), o po kelių<br />
savaičių ir pats pasitraukė<br />
iš Lietuvos. Prieš porą <strong>metų</strong><br />
žiniasklaidoje pasirodė publikacijų,<br />
kad vienam Jungtinių<br />
Amerikos Valstijų bankui A.<br />
Augūnas skolingas net 25,31<br />
milijono JAV dolerių, kuriuos<br />
buvo gavęs neva vienos kompanijos<br />
butams statyti Čikagos<br />
mieste.<br />
Nei G. Pluščiausko, nei R.<br />
Daškevičiaus, nei V. Jakučio<br />
nužudymo užsakovai ir vykdytojai<br />
<strong>iki</strong> šių dienų nenustatyti.<br />
V. Jakutis kol kas baigė<br />
nužudytų Kauno verslininkų<br />
estafetę. Bet ar tikrai jis paskutinis<br />
šiame juodajame sąraše?<br />
Kas kitas?<br />
Kitame „<strong>Ekonomika</strong>.<strong>lt</strong>”<br />
numeryje skaitykite:<br />
kurie šalies gangsteriai iš Lietuvos<br />
išgabeno paskutinius rublius?
14<br />
Daugiabučius atnaujinti<br />
galima trečdaliu pigiau<br />
Kai kurie žmonės artėjančią žiemą ir kalbas apie brangstantį šildymą<br />
pasitinka ramiai. Tai – atnaujintų daugiabučių gyventojai, kurie už šildymą<br />
moka <strong>iki</strong> 60 proc. mažiau. Siekdama palengvinti namų modernizavimą<br />
valstybė siūlo finansinę paramą, kuria pasinaudoję gyventojai gali gerokai –<br />
<strong>iki</strong> 30 proc. atpiginti būsto atnaujinimą.<br />
rapOLaS GaBryS<br />
info@ekonomika.<strong>lt</strong><br />
Šalyje yra apie 34<br />
tūkst. <strong>iki</strong> 1993 <strong>metų</strong><br />
statytų daugiabučių,<br />
kurių dauguma –<br />
energetiškai neefektyvūs ir<br />
kuriuose gyvenantiesiems<br />
tenka labai daug mokėti už<br />
šildymą. Modernizavimas<br />
gali padėti sutaupyti <strong>iki</strong> 50<br />
ar net 60 proc. šių išlaidų.<br />
Tiesa, kaip neretai pasitaiko,<br />
tam, kad išleistum mažiau<br />
ateityje, re<strong>iki</strong>a daugiau investuoti<br />
dabar. Mažesnės energijos<br />
sąnaudos yra visų – ir<br />
kiekvieno iš mūsų, ir visos<br />
valstybės interesas. Siekiant<br />
prieš atnaujinimą ir po atnaujinimo.<br />
dauguma apklaustų gyventojų, atnaujinusių būstą, patvirtino, kad po<br />
modernizavimo smarkiai padidėjo nekilnojamojo turto vertė ir pagerėjo<br />
gyvenimo kokybė.<br />
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros archyvo <strong>nuo</strong>tr.<br />
padėti gyventojams ir palengvinti<br />
atnaujinimą, buvo<br />
sukurtos palankios paramos<br />
priemonės, kurios padės<br />
sumažinti gyventojų investicijas,<br />
o nepasiturintiems<br />
– kompensuoti visas išlaidas.<br />
Vyriausybė parengė daugiabučių<br />
namų atnaujinimo<br />
(modernizavimo) programą,<br />
pagal kurią lėšos skiriamos<br />
iš keleto ša<strong>lt</strong>inių. Parama<br />
šiam projektui skiriama iš<br />
Europos Sąjungos ir valstybės<br />
biudžeto lėšų pagal JES-<br />
SICA iniciatyvą.<br />
Valstybė kompensuoja <strong>iki</strong><br />
1993 <strong>metų</strong> pastatytų daugiabučių<br />
atnaujinimo projekto<br />
dokumentacijos parengimo<br />
Nekilnojamasis turtas<br />
ir projekto įgyvendinimo<br />
organizavimo išlaidas, jeigu<br />
atnaujintas namas pasieks ne<br />
mažesnę nei D pastato energetinio<br />
efektyvumo klasę (A<br />
klasė žymi efektyviausią, G<br />
– mažiausiai efektyvų pastatą)<br />
ir šilumos energijos suvartojimas<br />
sumažės bent 20<br />
proc. Tiesa, šimtaprocentinė<br />
projekto parengimo kompensacija<br />
pagal šiuo metu galiojančią<br />
tvarką bus te<strong>iki</strong>ama<br />
<strong>iki</strong> 2013 <strong>metų</strong> pabaigos. Nuo<br />
2014 <strong>metų</strong> pradžios bus kompensuojama<br />
pusė šių išlaidų.<br />
parama <strong>iki</strong> 30 proc.<br />
Valstybė finansuos dalį viso<br />
projekto įgyvendinimo kai-<br />
Nr. 44<br />
2011 m. lapkričio 21–27 d.<br />
nos, kitaip sakant, apmokės<br />
15–30 proc. sumos, kurią gyventojai<br />
turės sumokėti darbus<br />
atliekančioms įmonėms.<br />
15 proc. modernizavimo<br />
projekto vertės siekianti<br />
parama bus skiriama nepriklausomai<br />
<strong>nuo</strong> pasiektos<br />
energetinio efektyvumo<br />
klasės. O jeigu atnaujinus<br />
pastatą šilumos sąnaudos<br />
sumažės 40 ir daugiau procentų,<br />
gyventojams bus suteikta<br />
dar papildoma 15 proc.<br />
parama. Taigi iš viso išlaidas<br />
su valstybės parama galima<br />
sumažinti 30 proc., neskaičiuojant<br />
kompensacijos už<br />
projektą, administravimo<br />
sąnaudas.<br />
Įgyvendinus efektyvias<br />
energiją taupančias priemones<br />
tipinis Lietuvos daugiabutis<br />
šildymui vidutiniškai<br />
suvartoja perpus mažiau<br />
energijos. BUPA specialistų<br />
<strong>nuo</strong>mone, kompleksiškai<br />
atnaujinus daugiabutį – apši<strong>lt</strong>inus<br />
namo sienas, stogą,<br />
pakeitus langus, įstiklinus<br />
balkonus, atnaujinus šilumos<br />
punktą, galima sutaupyti<br />
apie 64 proc. ir daugiau<br />
energijos. Tokio namo gyventojai<br />
gaus – 30 proc. paramą<br />
atnaujinimui ir bent<br />
perpus mažesnes sąskaitas<br />
už šildymą.<br />
palankios paskolų sąlygos<br />
Garantuojamos palankios<br />
paskolų būsto atnaujinimui<br />
sąlygos. Anksčiau gyventojams<br />
tekdavo mokėti 5–12<br />
proc. metines palūkanas<br />
už paskolas, o dabar šioms<br />
paskoloms nustatyta ne<br />
didesnė kaip 3 proc. riba.<br />
Palūkanos nesikeis visą laikotarpį,<br />
kuris gali siekti <strong>iki</strong><br />
20 <strong>metų</strong>.<br />
Be to, gyventojai gali<br />
gauti valstybės paramą ir<br />
paskolą būstui atnaujinti ne-<br />
įkeisdami turto, o pradinis<br />
įnašas, remiantis naujuoju<br />
daugiabučių atnaujinimo finansavimo<br />
modeliu, negali<br />
būti didesnis nei 5 procentai.<br />
Taip pat projekto įgyvendinimo<br />
laikotarpiu (<strong>iki</strong> 2<br />
<strong>metų</strong>) yra atidedamas kredito<br />
grąžinimas – gyventojams<br />
tuo metu tere<strong>iki</strong>a mokėti<br />
nedideles palūkanas.<br />
„Tai naudinga, nes po atnaujinimo<br />
gyventojai išleis<br />
mažiau pinigų šildymui ir<br />
iš sutaupytų lėšų galės mokėti<br />
paskolos įmokas. Be<br />
to, paimtą paskolą jie galės<br />
grąžinti ir anksčiau, nemokėdami<br />
paprastai taikomų<br />
mokesčių už anksčiau už<br />
terminą grąžintus pinigus“,<br />
– aiškina BUPA direktorius<br />
A. Čepas.<br />
Lengvatos<br />
Būsto atnaujinimas prieinamas<br />
ir jautriausiems sluoksniams<br />
– nepasiturintiems<br />
žmonėms, kuriems išlaidos<br />
už šildymą yra didžiausia<br />
našta.<br />
Gyventojams, kurie turi<br />
teisę į kompensaciją už šildymą<br />
ir karštą vandenį,<br />
bus visu <strong>100</strong> procentų apmokama<br />
ir paskola, reikalinga<br />
būstui atnaujinti, ir palūkanos.<br />
O po atnaujinimo šie<br />
gyventojai ir toliau galės<br />
naudotis lengvata šildymui.<br />
Būsto atnaujinimas – patraukli<br />
investicija. Skaičiuojama,<br />
kad 60 kv. m. ploto<br />
buto efektyvumui padidinti<br />
<strong>iki</strong> D klasės re<strong>iki</strong>a vidutiniškai<br />
7 tūkst. litų, o <strong>iki</strong> C<br />
– <strong>18</strong> tūkst. litų. Su valstybės<br />
parama šias sumas galima<br />
sumažinti <strong>iki</strong> 30 proc. Renovuotame<br />
name esančio buto<br />
vertė išauga kelis kartus didesne,<br />
nei buvo skirta atnaujinimui,<br />
suma. O kur dar didesnis<br />
komfortas, gražesnė<br />
ir saugesnė aplinka.<br />
Daugiau informacijos – www.atnaujinkbusta.<strong>lt</strong><br />
arba nemokamu telefonu 8 800 20 012.<br />
2,2 mlrd.<br />
UŽ TOKIĄ SUMĄ TREčIĄJĮ 2011 METų KETVIRTĮ LIETUVOJE BUVO ATLIKTA STATyBOS DARBų<br />
Į sąvartynus turi patekti tik tos atliekos, kurių neįmanoma perdirbti ar kitaip panaudoti. Fotodiena<br />
SiLViJa BENiUŠiENė<br />
info@ekonomika.<strong>lt</strong><br />
Nr. 44<br />
2011 m. lapkričio 21–27 d.<br />
Nekilnojamasis turtas 15<br />
»robertas dargis, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos<br />
prezidentas: Siūlome subendrinti nekilnojamojo turto mokesčio<br />
įstatyme žemę kartu su priklausiniais, kad tai būtų vienas aiškus<br />
m<strong>okestis</strong>, ir apibrėžti panašiomis ribomis, koks šiandien yra NT<br />
m<strong>okestis</strong> – <strong>nuo</strong> 0,1 <strong>iki</strong> 1 proc.<br />
Į sąvartynus –<br />
kuo mažiau atliekų<br />
Į Aplinkos ministeriją vieni po kitų vyksta regionų savivaldybių atstovai.<br />
Visi be išimties raginami paskubėti savo teritorijose kurti biologiškai<br />
skaidžių atliekų (BSA) tvarkymo sistemas. Tam ministerija iš ES fondų<br />
yra paskirsčiusi net 450 mln. litų.<br />
Aplinkos ministerijos<br />
viešųjų<br />
ryšių vyriausioji<br />
specialistė<br />
Raimonda Karnackaitė<br />
patvirtina, kad ministerijoje<br />
pastaruoju metu<br />
jau lankėsi Vilniaus, Kauno,<br />
Utenos regionų savivaldybių<br />
vadovai. Visi dėl tos pačios<br />
priežasties – kuriamos bioskaidžių<br />
atliekų tvarkymo sistemos.<br />
Visi išgirdo raginimą<br />
paskubėti. Priešingu atveju<br />
gali netekti dalies ES finansavimo,<br />
o tai reiškia, kad savo<br />
gyventojams negalės garantuoti<br />
visaverčių paslaugų.<br />
Kaip tai paaiškinsite žmonėms,<br />
kuriems atstovaujate,<br />
– retorinis klausimas.<br />
„Pagal projektus, kuriuos<br />
pateikė dešimt apskrityse<br />
ve<strong>iki</strong>ančių ir savivaldybėms<br />
pavaldžių regioninių atliekų<br />
tvarkymo centrų, matyti,<br />
kad pla<strong>nuo</strong>jama padaryti<br />
išties nemažai, – sakė R.<br />
Karnackaitė. – Šešiuose regio<strong>nuo</strong>se<br />
numatoma tvarkyti<br />
BSA išgaunant biodujas, šios<br />
bus naudojamos energijos<br />
gamybai. Visuose regio<strong>nuo</strong>se<br />
bus skatinamas individualus<br />
kompostavimas atliekų susidarymo<br />
vietose, plėtojamas<br />
atskiras biologiškai skaidžių<br />
atliekų surinkimas. Numatoma<br />
statyti rūšiavimo įrenginius,<br />
kuriuose iš mišraus<br />
atliekų srauto bus išskiriamos<br />
bioskaidžios atliekos,<br />
atskiriamos antrinės žaliavos<br />
ir perdirbti netinkamos,<br />
tačiau energetinę vertę turinčios<br />
atliekos, kurias numatoma<br />
deginti.“<br />
»Siekiame, kad tvarkyti ir rūšiuoti atliekas<br />
apsimokėtų labiau nei vežti į sąvartynus<br />
Jos žodžiais, prognozuojama,<br />
kad įgyvendinus projektus<br />
sąvartynus pasieks<br />
tik trečdalis susidarančio<br />
atliekų kiekio. Tai itin aktualu<br />
netoli sąvartynų prieigų<br />
gyvenantiems žmonėms –<br />
bus galutinai išspręsta nemalonių<br />
kvapų problema.<br />
Jos paprasčiausiai nebeliks.<br />
pajus finansinę naudą<br />
Raminta Radavičienė, Aplinkos<br />
ministerijos Atliekų departamento<br />
Atliekų valdymo<br />
skyriaus vedėja, paaiškino:<br />
bendras visų mūsų tikslas<br />
– visomis įmanomomis priemonėmis<br />
mažinti į sąvartynus<br />
patenkančių atliekų<br />
kiekį. Kodėl? Todėl, kad atliekomis<br />
re<strong>iki</strong>a ne tiesiog atsikratyti<br />
ir versti jų kalnus, o<br />
išspausti iš jų naudą. Kaip?<br />
Pakartotinai jas naudojant,<br />
perdirbant, išgaunant energiją.<br />
Kartu bus taupomi<br />
resursai, mažinamas neigiamas<br />
pove<strong>iki</strong>s aplinkai ir<br />
žmonių sveikatai.<br />
R. Radavičienė pabrėžė,<br />
kad už sklandžiai ve<strong>iki</strong>ančią<br />
BSA atliekų tvarkymo sistemą<br />
pirmiausia atsakingos<br />
projektus įgyvendinančios<br />
savivaldybės. Kartu su regioniniais<br />
atliekų tvarkymo<br />
centrais, atliekų vežėjais ir<br />
galiausiai vartotojais.<br />
„Siekiame, kad tvarkyti ir<br />
rūšiuoti atliekas apsimokėtų<br />
labiau nei vežti jas į sąvartynus,<br />
– aiškino Atliekų valdymo<br />
skyriaus vedėja. – Gyventojai<br />
savo ruožtu turėtų<br />
pajusti ir finansinę naudą.<br />
Ypač tie, kurie bioskaidžias<br />
atliekas kompostuos jų susidarymo<br />
vietose. Tokios<br />
atliekos sudaro apie 60 proc.<br />
bendro komunalinių atliekų<br />
kiekio. Jas tinkamai išrūšiavus<br />
ar kompostuojant vietoje<br />
atliekų vežėjui atiduodamas<br />
kur kas mažesnis kiekis.<br />
Logika paprasta: mažiau<br />
atliekų – mažesnė ir įmoka<br />
už jų išvežimą.“.<br />
Naujas biurų kompleksas<br />
■Vilniuje, besiformuojančiame<br />
modernių biurų<br />
kvartale, Ukmergės ir Geležinio<br />
Vilko g. sankirtoje,<br />
pradėta trijų mažaaukščių<br />
a klasės biurų komplekso<br />
„Ba<strong>lt</strong>ic hearts“ statyba.<br />
„Ba<strong>lt</strong>ic Hearts“ projektą<br />
plėtojančios UAB ŽVC direktorius<br />
Donatas Minkus sako,<br />
kad naujieji biurai duris atvers<br />
kitų <strong>metų</strong> rudenį.<br />
Į mažaaukščių biurų kompleksą,<br />
kurį sudaro trys<br />
pastatai, prieš trejus metus<br />
buvo investuota 20 mln.<br />
litų, o statyboms baigti prireiks<br />
dar apie 35 mln. litų.<br />
didmiesčiuose pigo butai<br />
■„Ober-haus“ Lietuvos<br />
butų kainų indekso (OhBi),<br />
fiksuojančio butų kainų<br />
pokyčius Vilniuje, Kaune,<br />
Klaipėdoje, Šiauliuose ir panevėžyje,<br />
reikšmė šių <strong>metų</strong><br />
spalį smuktelėjo 0,2 proc.<br />
Palyginti su praėjusių<br />
<strong>metų</strong> spaliu, per metus butų<br />
Spalį didmiesčiuose nežymiai smuktelėjo butų kainos. Fotodiena<br />
Statoma mažiau<br />
■Trečiąjį 2011-ųjų ketvirtį<br />
statybos mastai augo, tačiau,<br />
remiantis Statistikos<br />
departamento duomenimis,<br />
gyvenamųjų namų<br />
statyba sumenko.<br />
eLTa<br />
Taip pat gerokai mažiau<br />
išduodama statybos leidimų.<br />
Trečiąjį <strong>metų</strong> ketvirtį<br />
Vilniuje statomas naujas biurų<br />
kompleksas. Gamintojų <strong>nuo</strong>tr.<br />
kainos Lietuvos didmiesčiuose<br />
sumažėjo 0,1 proc.<br />
Spalį butų kainos Vilniuje<br />
ir Klaipėdoje sumažėjo 0,2<br />
proc., Šiauliuose krito 0,5<br />
proc., o Kaune ir Panevėžyje<br />
išliko stabilios. Lietuvos didmiesčiuose<br />
užfiksuotas tik<br />
senos statybos butų kainų<br />
sumažėjimas.<br />
baigta statyti 660 gyvenamųjų<br />
namų, kuriuose įrengta<br />
825 butai. Tai 23 proc. mažiau<br />
nei 2010 <strong>metų</strong> trečiąjį<br />
ketvirtį. Per tą patį laikotarpį<br />
išduota 1 435 statybos leidimai.<br />
Tai <strong>18</strong> proc. mažiau nei<br />
2010 <strong>metų</strong> trečiąjį ketvirtį. 22<br />
proc. sumažėjo leistų statyti<br />
butų skaičius.<br />
Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvoje vis mažiau statoma<br />
gyvenamųjų namų. Fotodiena
Nr. 44<br />
Nr. 44<br />
16 Užsienyje 2011 m. lapkričio 21–27 d.<br />
2011 m. lapkričio 21–27 d.<br />
Užsienyje 17<br />
UŽSIENIO<br />
NAUJIENOS<br />
2,62<br />
mlrd.<br />
BRITANIJOS NACIONALINIS STATISTIKOS BIURAS PRANEŠĖ, KAD<br />
ŠALIES NEDARBO LyGIS IŠAUGO IKI 8,3 PROC. IR IŠ VISO ŠALyJE<br />
yRA 2,62 MLN. BEDARBIų<br />
F. Baroinas t<strong>iki</strong>si, kad prancūzijai pavyks išvengti recesijos. reuters<br />
recesijos neprognozuoja<br />
■prancūzijos finansų ministras<br />
Francois Baroinas neprognozuoja<br />
recesijos šalyje, nors<br />
ekonomikos augimo tempai<br />
lėtėja, bei žada padaryti<br />
visa, kas įmanoma, kad būtų<br />
išsaugotas aukščiausiasis<br />
skolinimosi reitingas aaa.<br />
„Prognozuojame ekonomikos<br />
augimo sulėtėjimą, bet ne recesiją,<br />
– sakė F. Baroinas. – Darome<br />
viską, kad išsaugotume šalies<br />
skolinimosi reitingą.“ Prancūzijos<br />
ekonomika trečiąjį <strong>metų</strong> ketvirtį,<br />
palyginti su ankstesniu ketvirčiu,<br />
išaugo 0,4 proc., rodo preliminarūs<br />
Prancūzijos nacionalinio<br />
statistikos biuro duomenys. Tačiau,<br />
pasak F. Baroino, 2012 m.<br />
biudžetas leis vyriausybei užkirsti<br />
kelią ekonomikos lėtėjimui kitais<br />
metais nesugriežtinus taupymo<br />
priemonių.<br />
Badaujanti, bet nenugalėta<br />
Egzistuoja diktatūros ir egzistuoja Korėjos Demokratinė Liaudies Respublika. Branduolinis ginklas, asmenybės ku<strong>lt</strong>as,<br />
militaristinė propaganda ir komunistinis režimas – tokios asociacijos pirmiausia šauna į galvą pagalvojus apie šią<br />
Tolimųjų Rytų valstybę. Politinės naujienos viešojoje erdvėje užgožia eilinių gyventojų padėtį, kuri turėtų būti pasaulio<br />
bendruomenės dėmesio centre.<br />
aNdriUS MarTiNKUS<br />
andrius.martinkus@ekonomika.<strong>lt</strong><br />
Pastaraisiais metais<br />
pasaulyje sparčiai<br />
kylant maisto kainoms<br />
žiniasklaidoje<br />
neretai pasirodo pranešimų<br />
apie bado grėsmes. Dažniausiai<br />
ši rizika būna susijusi<br />
su sacharinės Afrikos regionais,<br />
tačiau Jungtinių Tautų<br />
Pasaulio maisto programos<br />
paskelbtame pranešime pasaulis<br />
buvo šokiruotas: Šiaurės<br />
Korėja ir vėl nebesugeba<br />
išmaitinti savo gyventojų.<br />
Gresia badas<br />
Jungtinių Tautų Organizacijos<br />
duomenimis, 24 mln. gyventojų<br />
turinčioje valstybėje<br />
bado grėsmė iškilo 6 mln.<br />
žmonių. Tokį akibrokštą lėmė<br />
neefektyvi, tačiau griežtai<br />
centralizuota planinė ekonomika,<br />
labai ša<strong>lt</strong>os žiemos ir<br />
potvyniai, suna<strong>iki</strong>nę pastarųjų<br />
<strong>metų</strong> derlius bei valdžios<br />
nenoras išleisti užsienio valiutos<br />
atsargų maisto programai.<br />
Normuojamo maisto kiekis<br />
šiuo metu tesiekia 200 g per<br />
dieną, tačiau ir jo pakanka ne<br />
visiems. Prastas ir pernelyg<br />
mažas racionas per pastaruosius<br />
dešimtmečius lėmė ligų<br />
išplitimą ir biologinius tautos<br />
pokyčius. Šiaurės Korėjos gyventojai<br />
vidutiniu ūgiu smarkiai<br />
nusileidžia kaimynams iš<br />
pietų.<br />
Korėjos knygnešiai<br />
Informacijos kontrolė neleidžia<br />
smulkiai susipažinti su<br />
esama padėtimi. Reporteriai<br />
be sienų paskelbtame žiniasklaidos<br />
laisvės reitinge Šiaurės<br />
Korėjoje užima 177 vietą iš<br />
178. Tenka remtis <strong>nuo</strong> režimo<br />
pasprukusių liudininkų pasakojimais.<br />
„The Telegraph“<br />
kalbinamų asmenų išpažintys<br />
primena apokaliptinius<br />
Kareiviai badauja: pietums – septynios mažytės bulvės. reuters<br />
tarpukario badmečio vaizdinius<br />
Ukrainoje. „Teko kopti<br />
į kalnus ir ieškoti sriubai<br />
tinkančių laukinių augalų,<br />
silpnesnieji buvo priversti<br />
valgyti gyvulių išmatas“, –<br />
prisiminė 68 <strong>metų</strong> Kimas Yeongas.<br />
Į Kiniją perbėgusi Li<br />
džiaugėsi: „Mes bent jau<br />
turėjome galimybę ką nors<br />
užsiauginti šalia namų arba<br />
»Teko kopti į kalnus ir ieškoti sriubai<br />
tinkančių laukinių augalų, silpnesnieji buvo<br />
priversti valgyti gyvulių išmatas<br />
susirasti maisto gamtoje, tuo<br />
metu dalis žmonių miestuose<br />
nebeištverdavo, savo akimis<br />
mačiau mirštančius senolius<br />
ir vaikus.“<br />
Badauja ir kariuomenė<br />
Kenčia ne tik paprasti gyventojai.<br />
„The Telegraph“<br />
teigimu, maisto nepriteklių<br />
jaučia kone pusė armijos.<br />
Slapta išgabentame vaizdo<br />
įraše kareiviai skundžiasi:<br />
„Nuo pavasario maisto porcijos<br />
sumažėjo perpus, per pietus<br />
gauname vos septynias<br />
nykščio dydžio bulves.“<br />
Režimas, tiesiogine žodžio<br />
prasme nebegalintis išmaitinti<br />
svarbiausios atramos,<br />
gali turėti rimtų problemų.<br />
Ne pirmas kartas<br />
Maisto, kaip, beje, ir elektros,<br />
transporto, švietimo ar medicinos<br />
paslaugų, trūkumas jau<br />
seniai tapo Šiaurėjos Korėjos<br />
kasdienybe. Vis dė<strong>lt</strong>o dažniausiai<br />
vyriausybei pavykdavo<br />
patenkinti bent jau šių<br />
pore<strong>iki</strong>ų minimumą. Nepaisant<br />
to, šalyje cikliškai kyla<br />
humanitarinės katastrofos.<br />
Nuo paskutinio bado tepra-<br />
bėgo vos daugiau nei dešimtmetis.<br />
Tuomet, šaliai susidūrus<br />
su tiekimo problemomis<br />
iš buvusių Sovietų Sąjungos<br />
respublikų, nelaimė nusinešė<br />
per 1 mln. žmonių gyvybių.<br />
Ka<strong>lt</strong>ina valdžią<br />
Šiaurės Korėjos viduje pašalietis<br />
vargu ar išgirs nusiskundimų,<br />
tačiau pasprukę<br />
gyventojai neslepia nepasitenkinimo<br />
komunistiniu<br />
režimu. Prieš dvejus metus<br />
vyriausybė įvedė naują valiutą,<br />
kuri suna<strong>iki</strong>no žmonių<br />
santaupas. Šis sprendimas<br />
sužlugdė nelegalų, tačiau toleruojamą<br />
smulkųjį verslą,<br />
kuris aprūpindavo visuomenę<br />
maisto produktais.<br />
Tačiau pabėgėliai teigia,<br />
kad pastaraisiais metais valdžios<br />
diktatas atlėgo, sumažėjo<br />
koncentracijų stovyklų<br />
skaičius ir grėsmė patirti kolektyvinę<br />
bausmę už šeimos<br />
narių <strong>nuo</strong>dėmes. Vis dė<strong>lt</strong>o<br />
ši valstybė žmogaus teisių<br />
pažeidinėjimo srityje išlieka<br />
tarp lyderių, skelbia „Human<br />
Rights Watch“.<br />
JaV spaudžia<br />
Rugsėjį simbolinį pagalbos<br />
gestą parodė didžiausia Šiaurės<br />
Korėjos priešininkė JAV<br />
– atsiuntė humanitarinės<br />
pagalbos už 900 tūkst. JAV dolerių.<br />
Šiuo masalu siekiama<br />
paskatinti Kim Jong Ilą grįžti<br />
prie derybų stalo dėl branduolinio<br />
nusiginklavimo<br />
mainais siūlant didesnę ekonominę<br />
pagalbą. 2008 metais<br />
JAV nutraukė paramą režimui<br />
dėl pastarojo grasinimų<br />
susidoroti su kaimyne Pietų<br />
Korėja. T<strong>iki</strong>mybė, kad diktatorius<br />
pasiduos tokiems gundymamas,<br />
– menka. Iki tol<br />
JAV buvo didžiausias humanitarinės<br />
pagalbos ša<strong>lt</strong>inis,<br />
per JTO maisto programos<br />
misijas suteikė produktų už<br />
800 mln. JAV dolerių.<br />
Kritinė situacija verčia<br />
ieškoti išeičių. Šiemet Europos<br />
Komisija nutarė skirti<br />
badaujančiai šaliai maisto už<br />
14,5 mln. JAV dolerių. Šiuo<br />
metu JAV prezidento administracija<br />
ieško galimybių<br />
vienu metu taikyti ekonomines<br />
sankcijas ir gelbėti <strong>nuo</strong><br />
bado kenčiančius žmones. Ne<br />
paslaptis, kad parama atsiduria<br />
režimo elito, kuris savo<br />
<strong>nuo</strong>žiūra paskirsto išteklius,<br />
rankose, tačiau bent jau dalis<br />
produktų galėtų pasiekti ir<br />
eilinius gyventojus.<br />
Kapitalizmas leidžia šaknis<br />
Globaliame pasaulyje kiekviena<br />
valstybė priversta<br />
ieškoti sąlyčio taškų. Pagrin-<br />
V. putinas t<strong>iki</strong>, kad rusija pajėgi padėti ES. aFp<br />
FaKTai<br />
ŠiaUrėS KOrėJa<br />
• 6 mln. Šiaurės Korėjos gyventojų<br />
gresia badas.<br />
• Šiaurės Korėja yra viena<br />
labiausiai militarizuotų<br />
valstybių pasaulyje. Aktyvią<br />
karinę tarnybą atlieka 1,1<br />
mln. gyventojų, 8,2 mln.<br />
yra kariniame rezerve.<br />
• 1994–1997 m. kilęs badas<br />
nusinešė per 1 mln. gyvybių.<br />
Tikslūs skaičiai <strong>iki</strong> šiol nėra<br />
žinomi.<br />
dinė partnerė Kinija itin palankiomis<br />
kainomis tiekia<br />
naftą, o pasienio regio<strong>nuo</strong>se<br />
aktyviai vykdoma pusiau<br />
legali prekyba. Turistai iš<br />
Rusijos ir Kinijos gali atostogauti<br />
kai kuriuose šalies regio<strong>nuo</strong>se.<br />
Vakarų piliečiams<br />
sute<strong>iki</strong>ama proga aplankyti<br />
reprezentacines vietas griežtai<br />
prižiūrint saugumo pareigūnams.<br />
Tokiu būdu fomuojamas<br />
iškreiptas socialistinio<br />
realizmo vaizdas ir pritraukiama<br />
užsienio valiuta.<br />
Šalis palengva įsileidžia ir<br />
Vakarų kompanijas, tačiau<br />
šis žingsnis greičiau tėra eksperimentas,<br />
o ne visavertis<br />
bendradarbiavimas.<br />
2004 metais pasienyje su<br />
Pietų Korėja buvo atidarytas<br />
Kaesongo pramoninis parkas,<br />
į jį pietiečiai įgijo galimybę<br />
perke<strong>lt</strong>i dalį verslo. Pigi<br />
darbo jėga, viena kalba ir mažas<br />
atstumas pritraukė įvairių<br />
gamintojų dėmesį. Nauda<br />
abipusė, Šiaurės Korėja turi<br />
galimybę įdarbinti gyventojus<br />
ir gauti užsienio valiutos,<br />
o pietiečiai – sumažinti gamybos<br />
sąnaudas ir stiprinti bendradarbiavimą.<br />
Žinoma, ši kapitalizmo<br />
sala komunistinėje valstybėje<br />
griežtai saugoma, atrenkami<br />
tik itin lojalūs partijai<br />
darbuotojai, be to, verslo<br />
galimybes riboja JAV, kurios<br />
draudžia į šalį importuoti<br />
aukštųjų technologijų produktus.<br />
2010 <strong>metų</strong> gegužę<br />
įvykęs ginkluotas „Roks Cheonan“<br />
incidentas tarp abiejų<br />
pusių trumpam įšaldė politinius<br />
santykius, tačiau užmegztas<br />
ekonominis dialogas<br />
vis dar tęsiasi. Galbūt ateityje<br />
panašiai bus bendradarbiaujama<br />
ir kituose regio<strong>nuo</strong>se<br />
Neatsakytas lieka pagrindinis<br />
klausimas. Kokią katastrofą<br />
turi patirti režimo nukamuota<br />
valstybė, kad būtų<br />
imtasi rimtos ekonominės<br />
politikos pertvarkos?<br />
rusija pasirengusi padėti ES<br />
■Susiklosčius sunkiai<br />
finansinei būklei rusija (rF)<br />
pasirengusi Europai teikti<br />
praktinę pagalbą, pirmiausia<br />
– per TVF.<br />
Tai trečiadienį per susit<strong>iki</strong>mą<br />
su Vokietijos verslininkais pareiškė<br />
RF ministras pirmininkas<br />
Vladimiras Putinas. „Mes pasirengę<br />
euro zonai teikti praktinę<br />
ir realią pagalbą, pirmiausia,<br />
žinoma, per TVF mechanizmus“,<br />
– sakė jis. Premjeras pabrėžė,<br />
kad „šiandien Rusija turi tokių<br />
galimybių“. Jis taip pat pasakė,<br />
kad „Rusijos ekonomikos padėtis<br />
pakankamai stabili“. „Bet tai nereiškia,<br />
kad ir mes nesusiduriame<br />
su sunkumais, juk dabartinės<br />
pasaulio ekonomikos sąlygomis<br />
rizikos vienose rinkose neišvengiamai<br />
atsiliepia bendrai konjunktūrai“,<br />
– pabrėžė V. Putinas.<br />
TIK SKAIČIAI<br />
27<br />
3<br />
%<br />
JAV SENATO GINKLUOTOSIOS TARNyBOS<br />
KOMITETAS SIŪLO PENTAGONO BIUDŽETĄ<br />
APKARPyTI 27 MLRD. JAV DOLERIų<br />
mlrd.<br />
ES STATISTIKOS AGENTŪROS „EUROSTAT“ DUOMENIMIS,<br />
SPALIO INFLIACIJA EURO zONOJE SIEKĖ 3 PROC.
Nr. 44<br />
Nr. 44<br />
<strong>18</strong> Užsienyje 2011 m. lapkričio 21–27 d.<br />
2011 m. lapkričio 21–27 d. Užsienyje 19<br />
Strateginio<br />
sulaikymo<br />
ekonomika<br />
Per pastarajį susit<strong>iki</strong>mą Ka<strong>nuo</strong>se G-20 valstybės<br />
atidėjo, o gal net visam laikui palaidojo mirštantį<br />
Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) daugiašalės<br />
prekybos derybų Dohos plėtros etapą.<br />
SaNJaya BarU<br />
projekt-syndicate.org<br />
Krizės išvarginta Europa<br />
ir JAV susiduria su<br />
didėjančia protekcionizmo<br />
šalininkų banga ir bando<br />
atrasti būdų, kaip sušvelninti<br />
Kinijos neskaidrios<br />
prekybos konkurenciją.<br />
JAV prezidentas Barackas<br />
Obama dar kartą nusitaikė<br />
į Kiniją ir šį sykį<br />
pristatė naują regioninės<br />
prekybos iniciatyvą. Kodėl<br />
JAV nenorėjo pritarti Dohos<br />
etapui, o dabar siekia<br />
pasirašyti regioninį laisvos<br />
prekybos susitarimą?<br />
Partnerystės abipus Ramiojo<br />
vandenyno (TPP) susitarimas,<br />
kurį pristatė B.<br />
Obama su dar aštuoniomis<br />
valstybėmis (Australija,<br />
Brunėjumi, Čile, Malaizija,<br />
Naująja Zelandija, Peru,<br />
Singapūru ir Vietnamu),<br />
yra susijęs ne vien su prekyba.<br />
B. Obama nusprendė laikytis<br />
TPP palaikančių ekonominių<br />
veiksnių, tačiau<br />
neseniai Havajuose pasibaigusio<br />
Azijos ir Ramiojo<br />
vandenyno ekonominio<br />
bendradarbiavimo (APEC)<br />
susit<strong>iki</strong>mo išvakarėse JAV<br />
valstybės sekretorė Hillary<br />
Clinton pateikė platesnį<br />
iniciatyvos strategijos kontekstą.<br />
„JAV toliau laikysis<br />
idėjos, kad [regionas] turi<br />
siekti ne tik didesnio, bet<br />
ir geresnio ekonomikos<br />
augimo, susijusio ne vien<br />
su ekonomika, – kalbėjo<br />
H. Clinton. – Atvirumas,<br />
laisvė, skaidrumas bei sąžiningumas<br />
yra reikšmingi<br />
ir už verslo ribų. Taip, kaip<br />
JAV šių principų laikosi plėtodamos<br />
ekonomiką, mes jų<br />
laikomės ir politiniame bei<br />
socialiniame kontekste.“<br />
B. Obama atkreipė dėmesį<br />
į <strong>nuo</strong>latinį JAV susirūpinimą<br />
dėl Kinijos<br />
vykdomos valiutos kurso<br />
politikos, nepakankamos<br />
intelektinės <strong>nuo</strong>savybės apsaugos<br />
ir prieigos prie rinkos<br />
kliūčių.<br />
„Tokiai šaliai kaip JAV,<br />
»Krizės išvarginta Europa ir JaV susiduria<br />
su didėjančia protekcionizmo šalininkų<br />
banga<br />
CV Sanjaya Baru<br />
Jis yra Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) Geoekonominių<br />
ir strateginių mokslų studijų skyriaus direktorius ir knygos „Strateginės<br />
Indijos ekonominio poelgio pasekmės“ autorius.<br />
pasak S. Baru, devynios valstybės nusprendė sukurti naują regioninį susitarimą. scanpix<br />
kurių didžiausias konkurencinis<br />
pranašumas yra<br />
žinios, inovacijos, patentai,<br />
autorinės teisės, negalėjimas<br />
gauti tinkamos apsaugos<br />
tokioje didelėje rinkoje<br />
kaip Kinija yra nepriimtinas<br />
dalykas“, – kalbėjo B.<br />
Obama.<br />
TPP iniciatyva turėtų<br />
būti matoma ne tik Dohos<br />
etapo žlugimo kontekste,<br />
bet ir įvertinus anksčiau<br />
minėtas aplinkybes. Devynios<br />
TPP susitarimą pasirašiusios<br />
valstybės nusprendė<br />
„sukurti naują regioninį<br />
susitarimą, kuris liberalizuos<br />
prekybą ir investicijas<br />
bei bandys spręsti naujas ir<br />
tradicines prekybos problemas<br />
bei įveikti XXI amžiaus<br />
iššūkius“.<br />
Šalių vadovai taip pat susitarė<br />
sparčiai plėtoti TPP<br />
susitarimą ir įtraukti naujų<br />
narių. Ypač svarstoma galimybė<br />
į TPP įtraukti Japoniją.<br />
TPP darbotvarkė suskirstyta<br />
į tris kategorijas:<br />
pagrindinės, kompleksinės<br />
ir naujai atsirandančios<br />
problemos. Pagrindinis<br />
tikslas – parengti tradicinį<br />
laisvos prekybos susitarimą,<br />
kuris apimtų pramonines<br />
prekes, žemės ūkį ir<br />
tekstilės pramonę. Susitarimas<br />
taip pat sukurtų intelektinės<br />
<strong>nuo</strong>savybės apsaugos<br />
sistemą ir apimtų tai,<br />
kas apibūdinama socialinių<br />
ir aplinkosaugos problemų<br />
sąvoka.<br />
Visą komentarą skaitykite<br />
www.ekonomika.<strong>lt</strong><br />
„Nokia“ nenuleidžia rankų ir kuria naujus produktus. reuters<br />
„Nokia“ mirti<br />
neketina<br />
Vis dar didžiausia, anot „Gartner“, pasaulinė mobiliųjų<br />
telefonų gamintoja „Nokia“ kitąmet rengiasi įsitvirtinti<br />
planšetinių kompiuterių rinkoje.<br />
diNa SErGiJENKO<br />
dina@ekonomika.<strong>lt</strong><br />
Kadangi būsimuosiuoseplanšetiniuosekompiuteriuose<br />
rengiamasi<br />
diegti „Windows 8“ operacinę<br />
sistemą, galima kalbėti apie<br />
suomių kompanijos išėjimą<br />
ir į asmeninių kompiuterių<br />
rinką. „Microsoft“ žadėjo,<br />
kad naujoji operacinė sistema<br />
lengvai įsikraus ir asmeniniuose<br />
kompiuteriuose,<br />
ir planšetiniuose ar išmaniuosiuose<br />
telefo<strong>nuo</strong>se.<br />
daug žadantys planai<br />
Informacija apie „Nokia“<br />
planus paaiškėjo netikėtai.<br />
Apie šį faktą prasitarė Prancūzijoje<br />
esančios „Nokia“<br />
antrinės bendrovės vadovas<br />
Paulas Amsellemas. Tikslių<br />
būsimo prietaiso charakteristikų<br />
jis neatskleidė, tačiau<br />
užsiminė, kad kitų <strong>metų</strong> birželį<br />
„Nokia“ pristatys planšetinį<br />
kompiuterį.<br />
Tikėtina, kad jeigu „Nokia“<br />
planšetiniai kompiuteriai<br />
bus tokie pat geri ir patogūs<br />
vartotojams kaip „Asus“<br />
egzemplioriai, kartu su „Windows<br />
8“ tai bus iš tiesų geras<br />
gaminys.<br />
Pirmieji „Nokia“ ir „Windows<br />
8“ bendradarbiavimo<br />
rezu<strong>lt</strong>atai jau nudžiugino<br />
gerbėjus. Apie išmaniuosius<br />
telefonus „Nokia Lumia 800“,<br />
pristatytus spalio pabaigoje,<br />
kol kas atsiliepimai tik teigiami.<br />
P. Amsellemas pat<strong>iki</strong>no,<br />
kad sustoti prie jo kompanija<br />
nesirengia.<br />
Priėmusi sprendimą bendradarbiauti<br />
su programinės<br />
įrangos gamintoja „Nokia“<br />
suteikė didelę paramą „Microsoft“.<br />
Susitarimas buvo<br />
aptariamas spaudoje, o nauja<br />
platforma susidomėjo kiti<br />
išmaniųjų telefonų gamintojai,<br />
tokie kaip HTC ir „Samsung“.<br />
Jeigu „Nokia“ tuomet<br />
būtų pasirinkusi įprastą kelią<br />
– išmaniųjų telefonų gamybą<br />
„Android“ operacinės<br />
sistemos pagrindu, – ji būtų<br />
pranykusi minioje kitų, dirbančių<br />
su šia platforma.<br />
Skaičiuoja <strong>nuo</strong>stolius<br />
Finansinė kompanijos padėtis<br />
kol kas nėra labai gera.<br />
Spalio pabaigoje „Nokia“<br />
pranešė trečiąjį 2011 <strong>metų</strong><br />
ketvirtį patyrusi <strong>nuo</strong>stolių.<br />
Jie ganėtinai reikšmingi – 71<br />
mln. eurų.<br />
Palyginti su 2010 <strong>metų</strong> tuo<br />
pačiu laikotarpiu, smarkiai<br />
sumažėjo ir „Nokia“ pajamos.<br />
Jos nukrito 13 proc. – <strong>iki</strong><br />
8,98 mln. eurų. 3 proc. nusmuko<br />
ir „Nokia“ mobiliųjų<br />
telefonų pardavimas. Dar<br />
daugiau – net 38 proc. – krito<br />
išmaniųjų telefonų pardavimas.<br />
Ir visa tai didžiulio rinkos<br />
augimo fone.<br />
Vis dė<strong>lt</strong>o vi<strong>lt</strong>ys dėl šviesesnio<br />
rytojaus investuotojų<br />
neapleidžia. Jos susietos ne<br />
tik su planšetiniais kompiuteriais<br />
ir „Microsoft“, bet ir<br />
su unikaliomis technologijomis,<br />
kurias kuria kompanija.<br />
Spalio viduryje kompanija<br />
pristatė unikalų konceptinį<br />
modelį, pavadintą „Human-<br />
Form“. Tai lašo formos išma-<br />
»Elektronika iš senojo pasaulio tampa<br />
nekonkurencinga<br />
FaKTai<br />
„NOKia“<br />
• Nuo sausio „Nokia“ jau<br />
pranešė apie 3,5 tūkst. darbuotojų<br />
atleidimą.<br />
• Pirmąjį šių <strong>metų</strong> ketvirtį,<br />
palyginti su tuo pačiu laikotarpiu<br />
prieš metus, „Nokia“<br />
grynasis pelnas smuko 300<br />
kartų – <strong>nuo</strong> 1,2 mlrd. <strong>iki</strong> 4<br />
mln. eurų. Bendrovės pajamos<br />
sumažėjo 27 proc. – <strong>nuo</strong><br />
12,7 mlrd. <strong>iki</strong> 9,3 mlrd. eurų.<br />
• Šiuo metu „Nokia“ valdo<br />
maždaug 37 proc. pasaulinės<br />
mobiliųjų telefonų rinkos.<br />
nusis telefonas su lanksčiu<br />
korpusu.<br />
Sulenkiant ir atlenkiant<br />
jį galima perjungti dainas,<br />
keisti vaizdo mastą lietimui<br />
jautriame ekrane ir pan.<br />
Konceptinis modelis atrodo<br />
<strong>nuo</strong>stabiai.<br />
O prieš kelias dienas „Nokia“<br />
pristatė naują konceptinį<br />
modelį „Nokia GEM“.<br />
Tai išmanusis telefonas, visas<br />
jautrus lietimui. Kitaip<br />
tariant, telefono funkcionalumas<br />
buvo gerokai išplėstas.<br />
Europoje trūksta vietos<br />
Liko vienintelė problema.<br />
„Nokia“ vis dar orientuota į<br />
Europos rinką, kurioje, kaip<br />
įspėja ekspertai, norintiesiems<br />
plėstis netrukus nebus<br />
ko veikti.<br />
Kitaip tariant, elektronika<br />
iš senojo pasaulio tampa nekonkurencinga.<br />
Taigi greičiausiai<br />
„Nokia“ teks žengti į<br />
Aziją, tačiau kol kas apie tai<br />
nekalbama.<br />
Kad ir kaip būtų, ekspertams<br />
ir paprastiems vartotojams,<br />
kurie prognozavo „Nokia“<br />
mirtį, greičiausiai teks<br />
atsiimti savo žodžius.<br />
ES ketina griežtai kontroliuoti<br />
reitingų agentūras. aFp<br />
agentūroms – ES apynasris<br />
■Europos Sąjunga (ES)<br />
pareiškė ketinanti leisti investuotojams<br />
reitingų agentūras<br />
paduoti į teismą ir reikalauti<br />
kompensacijų, jeigu jos „sąmoningai<br />
arba dėl aplaidumo“<br />
pažeis ES <strong>nuo</strong>status.<br />
Toks Europos Komisijos siūlymas<br />
yra dalis naujų taisyklių<br />
skolinimo reitingų agentūroms,<br />
kurios buvo užsipu<strong>lt</strong>os 2008<br />
metais ir dabar, esant euro zonos<br />
skolų krizei.<br />
Pagal <strong>nuo</strong>status, kuriuos dar<br />
turi patvirtinti ES valstybių narių<br />
vyriausybės ir Europos Parlamentas,<br />
taip pat reikalaujama,<br />
kad agentūros būtų skaidresnės<br />
spręsdamos dėl valstybės ar<br />
bendrovės skolinimosi reitingo,<br />
o obligacijų leidėjus apie reitingo<br />
pakeitimą informuotų likus<br />
dienai <strong>iki</strong> paskelbimo.<br />
TIK SKAIČIAI<br />
520<br />
mln.<br />
TIEK JAV DOLERIų KETINA GRĄŽINTI KLIENTAMS „MF GLOBAL“ TURTO VALDyTOJAS<br />
87 %<br />
PER PIRMĄJĮ PUSMETĮ LONDONO<br />
VERTyBINIų POPIERIų BIRŽOS PELNAS<br />
IŠAUGO 87 PROC.
20 Užsienyje<br />
Tadžikų imigrantų tragedija<br />
Rusijos piliečio įkalinimas Tadž<strong>iki</strong>stane sukėlė atsakomuosius veiksmus Rusijoje prieš tadžikų imigrantus,<br />
kurie čia atvyko uždarbiauti ir dabar skundžiasi, kad yra neteisėtai suimami ir deportuojami.<br />
MiNdaUGaS SaMKUS<br />
mindaugas.samkus@ekonomika.<strong>lt</strong><br />
Rusijos imigracijos<br />
tarnybos<br />
pareigūnai per<br />
pastarąsias dvi<br />
savaites sugavo<br />
mažiausiai 300 etninių tadžikų,<br />
tačiau nepriklausomi<br />
žmogaus teisių stebėtojai<br />
teigia, kad tarp sulaikytųjų<br />
skaičius gali būti didesnis<br />
dar keliais šimtais. Tadž<strong>iki</strong>stano<br />
pareigūnai pranešė,<br />
kad pirmieji iš Rusijos deportuoti<br />
darbuotojai į šalį<br />
pradėjo grįžti praėjusią savaitę,<br />
tačiau teigė neturintys<br />
žinių, kiek piliečių galiausiai<br />
bus išsiųsti namo.<br />
„Federalinės migracijos<br />
tarnybos pareigūnai su Vidaus<br />
reikalų ministerijos<br />
agentūromis vykdo Tadž<strong>iki</strong>stano<br />
piliečių išsiuntimo<br />
operaciją ir mes tai padarysime<br />
labai greitai, – naujienų<br />
agentūrai „Itar-Tass“<br />
teigė Rusijos federalinės migracijos<br />
tarnybos vadovas<br />
Konstantinas Romodanovskis.<br />
– Mums buvo įsakyta<br />
atkurti tvarką ir mes naudosime<br />
pačias griežčiausias<br />
priemones, kad tai padarytume.“<br />
antiimigracinės <strong>nuo</strong>taikos<br />
Tadžikų suėmimai paryškino<br />
milijonų Rusijoje<br />
dirbančių ir gyvenančių<br />
imigrantų pažeidžiamumą.<br />
Daugiausia tokių imigrantų<br />
atvyksta iš buvusių Centrinės<br />
Azijos sovietų respublikų.<br />
Žmogaus teisių<br />
stebėtojai tvirtina, kad šie<br />
imigrantai dažnai gyvena<br />
vargingomis sąlygomis,<br />
<strong>nuo</strong>lat patiria policijos ir<br />
smurtaujančių nacionalistų<br />
smurtą. Jie taip pat gali tapti<br />
tarptautinės ir vidaus politikos<br />
užgaidų aukomis, kaip<br />
tai parodė pastarasis atvejis<br />
su tadžikų imigrantais.<br />
Akivaizdžios valdžios<br />
pastangos paremti antiimigracines<br />
<strong>nuo</strong>taikas Rusijoje<br />
prieš gruodį vyksiančius<br />
parlamento rinkimus dar<br />
labiau apsunkino imigrantų<br />
problemas. Žinomi Rusijos<br />
visuomenės atstovai<br />
išreiškė savo paramą dėl<br />
griežtų priemonių dorojantis<br />
su tadžikais, o Rusijos<br />
prezidentas Dmitrijus Medvedevas<br />
įsakė pareigūnams<br />
dažniau tikrinti nelegalius<br />
imigrantus.<br />
„Aš daviau nurodymus<br />
migracijos tarnybai stebėti<br />
padėtį dėl šalyje gyvenančių<br />
užsienio piliečių, – kalbėjo<br />
D. Medvedevas. – Tai yra<br />
problema, ji kelia nerimą<br />
daugeliui žmonių ir, deja, neretai<br />
didina įtampą bei skatina<br />
susirėmimus etniniu<br />
pagrindu. Mes negalime į tai<br />
žiūrėti pro pirštus.“<br />
Konflikto priežastis<br />
Konfliktas kilo mėnesio pradžioje,<br />
kai Tadž<strong>iki</strong>stano teismas<br />
nuteisė Rusijos lėktuvo<br />
lakūną Vladimirą Sadovničių<br />
ir jo kolegą estą aštuoneriems<br />
su puse <strong>metų</strong> kalėjimo<br />
už tai, kad, kaip teigiama oficialiame<br />
Rusijos rašte, buvo<br />
sufabrikuoti ka<strong>lt</strong>inimai dėl<br />
neteisėto jų atvykimo į Tadž<strong>iki</strong>staną<br />
ir kontrabanda<br />
atgabento lėktuvo variklio.<br />
Šių <strong>metų</strong> kovą du lakūnai<br />
skrido į Maskvą iš krovininės<br />
misijos Afganistane. Pasak<br />
jų, Tadž<strong>iki</strong>stano pareigūnai<br />
atsisakė jiems suteikti<br />
leidimą nusileisti oro uoste<br />
„Kurgan-Tyube“, Tadž<strong>iki</strong>stane,<br />
ir pla<strong>nuo</strong>tai pasipildyti<br />
degalų. Jie vis dė<strong>lt</strong>o nusileido<br />
ir vėliau teisinosi, kad<br />
jiems nebūtų užtekę degalų<br />
grįžti į Afganistaną. Tadž<strong>iki</strong>stano<br />
atstovų tvirtinimu,<br />
nusileidimas be leidimo ir<br />
tinkamų dokumentų neturėjimas<br />
buvo pakankami<br />
įrodymai pateikti lakūnams<br />
ka<strong>lt</strong>inimus dėl kontrabandos.<br />
Du pilotai buvo sulai-<br />
kyti, pasodinti į kalėjimą ir<br />
kali <strong>iki</strong> šiol.<br />
Rusijos pareigūnai į<br />
tokius tadžikų veiksmus<br />
reagavo neigiamai, o kai<br />
kurie iš jų teigė, kad taip<br />
pasielgta siekiant gauti kyšį<br />
už lakūnų paleidimą į laisvę.<br />
Maskva oficialiai pareikalavo<br />
paleisti pilotus.<br />
papildomos priemonės<br />
Be sulaikymų ir deportacijų,<br />
Kremliui artimos jaunimo<br />
grupės surengė piketą<br />
prie Tadž<strong>iki</strong>stano ambasados<br />
Maskvoje, panašiai kaip<br />
buvo daroma per konfliktus<br />
su Gruzija ir Estija.<br />
Į konfliktą įsitraukė ir<br />
vyriausiasis Rusijos visuomenės<br />
sveikatos pareigūnas<br />
Genadijus Oniščenka,<br />
<strong>nuo</strong>lat aktyviai palaikantis<br />
aršiausius Rusijos tarptautinius<br />
konfliktus. Šį kartą G.<br />
Oniščenka pasiūlė uždrausti<br />
»Vertingiausia<br />
Tadž<strong>iki</strong>stano eksporto<br />
prekė yra žmonės<br />
Nr. 44<br />
2011 m. lapkričio 21–27 d.<br />
tadžikams atvykti į Rusiją,<br />
nes neva tarp jų pagausėjo<br />
ŽIV ir tuberkuliozės susirgimų.<br />
Anksčiau šis pareigūnas<br />
yra pateikęs siūlymus<br />
uždrausti tokius vertingus<br />
produktus kaip vynas iš<br />
Gruzijos, pienas iš Ba<strong>lt</strong>arusijos<br />
ar konservuota žuvis iš<br />
Latvijos.<br />
Gali ki<strong>lt</strong>i chaosas<br />
Vertingiausia Tadž<strong>iki</strong>stano<br />
eksporto prekė yra žmonės.<br />
Rusijos imigracijos ekspertų<br />
teigimu, šiuo metu šalyje gyvena<br />
daugiau kaip 1 mln. tadžikų,<br />
kurių dauguma dirba<br />
statybų sektoriuje arba Maskvoje<br />
esančiuose turguose.<br />
Pasaulio banko duomenimis,<br />
jų į šalį grąžinami pinigai<br />
2009 metais sudarė 35<br />
proc. Tadž<strong>iki</strong>stano BVP.<br />
Ekspertai mano, kad masinė<br />
deportacija gali būti<br />
pražūtinga Tadž<strong>iki</strong>stano<br />
ekonomikai. Pagal Rusijos<br />
įstatymus iš šalies deportuotas<br />
asmuo į Rusijos teritoriją<br />
negali grįžti 5 metus.<br />
„Jei mums nepavyks su-<br />
sitarti, gali ki<strong>lt</strong>i chaosas, –<br />
„New York Times“ žurnalistams<br />
sakė Maskvoje esančio<br />
Tadžikų darbuotojų teisių<br />
apsaugos grupės vadovas<br />
Karomatas Šaripovas. – Šie<br />
žmonės grįš namo ir mes<br />
pu<strong>iki</strong>ai žinome, kad Tadž<strong>iki</strong>stano<br />
vyriausybė negali<br />
visais jais pasirūpinti.“<br />
Kaip ir daugeliui buvusių<br />
Sovietų Sąjungos respublikų<br />
piliečių, tadžikams nere<strong>iki</strong>a<br />
specialios vizos atvykti<br />
į Rusiją, tačiau re<strong>iki</strong>a gauti<br />
leidimą, kad galėtų legaliai<br />
dirbti. Rusijos migracijos<br />
tarnyba tvirtina, kad visi<br />
sulaikytieji šalyje dirbo nelegaliai.<br />
Optimizmo nedaug<br />
Sulaikytieji teigia, kad šiuo<br />
metu viename iš Maskvos<br />
priemiestyje esančių užsienio<br />
piliečių sulaikymo centre<br />
įkalinti apie 400–450 žmonių.<br />
Dauguma jų – per pastarąsias<br />
kelias savaites sulaikyti<br />
tadžikai, per atidarytus kalėjimo<br />
langus bandantys prisišaukti<br />
lauke besisukiojan-<br />
FaKTai<br />
TadŽiKų iMiGraNTai<br />
rUSiJOJE<br />
• Šiuo metu Rusijoje gyvena<br />
per 1 mln. tadžikų imigrantų.<br />
• 2009 <strong>metų</strong> duomenimis,<br />
jų uždirbti ir namo išsiųsti<br />
pinigai sudarė 35 proc. Tadž<strong>iki</strong>stano<br />
BVP.<br />
• Tadž<strong>iki</strong>stano piliečiams<br />
norint atvykti į Rusiją nere<strong>iki</strong>a<br />
specialios vizos, tačiau<br />
re<strong>iki</strong>a gauti darbo leidimą.<br />
• Iš Rusijos deportuotas<br />
asmuo į šią šalį negali grįžti<br />
5 metus.<br />
• Rusijos migracijos pareigūnai<br />
sulaikė per 400 etninių<br />
tadžikų.<br />
Ekspertai mano, kad masinė<br />
deportacija gali būti pražūtinga<br />
Tadž<strong>iki</strong>stano ekonomikai.<br />
Reuters<br />
čius naujienų reporterius.<br />
„Jie mums pasakė, kad<br />
kol lakūnai bus laikomi kalėjime,<br />
mes čia taip pat būsime<br />
įkalinti“, – pasakojo 21 <strong>metų</strong><br />
sulaikytasis, prisistatęs Farkhato<br />
vardu.<br />
Jis teigė turėjęs darbo leidimą,<br />
tačiau per apklausą policijos<br />
pareigūnai jį suplėšė.<br />
Tadžikų bendruomenės atstovai<br />
patvirtino, kad panašias<br />
istorijas pasakoja ir kiti<br />
sulaikytieji.<br />
Reaguodami į didėjantį<br />
spaudimą Tadž<strong>iki</strong>stano prokurorai<br />
neseniai pranešė ketinantys<br />
sušvelninti bausmes<br />
dviem lakūnams, tačiau nepaskelbė,<br />
kada šie galės išeiti<br />
į laisvę.<br />
Tarp tadžikų imigrantų<br />
optimizmo, kad persekiojimai<br />
pagaliau baigsis, nedaug.<br />
„Žmonės pradeda slapstytis,<br />
– pasakojo mėsos pardavėjas<br />
tadžikas Šarifas. – Aš<br />
turiu darbo leidimą, tačiau<br />
re<strong>iki</strong>a būti atsargiam.“ Jis<br />
prisipažino, esą turguje per<br />
reidą pasislėpė savo kioske,<br />
kad išvengtų arešto.
Nr. 44<br />
Nr. 44<br />
22 Karas 2011 m. lapkričio 21–27 d.<br />
2011 m. lapkričio 21–27 d. Karas 23<br />
Be gailesčio žudantys<br />
Senovės spartiečiai tikėjo, kad pasiruošimas kovos laukui prasideda <strong>nuo</strong> gimimo. Tie, kuriems nepavykdavo<br />
pereiti pirmojo atrankos etapo, būdavo paliekami mirti ant kalno. Išgyvenusieji per ateinančius metus galbūt<br />
susimąsto, ar būtent tie atstumtieji kaip tik ir buvo laimingieji.<br />
MiNdaUGaS SaMKUS<br />
mindaugas.samkus@ekonomika.<strong>lt</strong><br />
Norėdami kuo geriau<br />
užgrūdinti<br />
jau<strong>nuo</strong>sius karius<br />
spartiečiai<br />
taikydavo itin griežtą parengimo<br />
režimą, kurio metu<br />
kariai patirdavo <strong>nuo</strong>latinį<br />
smurtą, turėdavo kęsti ša<strong>lt</strong>į,<br />
miego trūkumą ir seksualinį<br />
išnaudojimą, rašo independent.co.uk<br />
Tačiau šis režimas buvo<br />
veiksmingas: Spartos karių<br />
buvo labiausiai bijoma<br />
visoje rytinėje Viduržemio<br />
jūros pakrantėje. Nuo to<br />
laiko karo vadai vis svarstė,<br />
ar įmanoma sutrumpintį<br />
spartiečių taikytą režimą ir<br />
parengti karį, kuris galėtų<br />
žudyti be gailesčio ir sąžinės<br />
graužaties, neturėtų baimės<br />
jausmo, galėtų nepavargdamas<br />
dalyvauti viename<br />
mūšyje po kito ir apskritai<br />
elgtis labiau kaip mašina, o<br />
ne žmogus.<br />
„Negendantys“ kariai<br />
Pokario eroje buvo manoma,<br />
kad ateities karuose dalyvaus<br />
tik tankai ir raketos,<br />
didelės bežmogės mašinos,<br />
kurios galės kovoti dideliuose<br />
mūšiuose atviroje teritorijoje<br />
kur nors Šiaurės<br />
Europoje. Kariai tik spaudytų<br />
mygtukus valdymo<br />
centruose.<br />
Tačiau neskaitant bepiločių<br />
lėktuvų sukūrimo,<br />
didžioji dalis XXI amžiaus<br />
karų yra užsitęsę ir keliantys<br />
keblumų, kovojantys<br />
žmonės braido po purvą ar<br />
vaikšto kur nors dulkėtame<br />
Afganistane.<br />
Kovojama su judriomis<br />
nereguliariomis kariškių<br />
kariuomenėmis, kurios tik<br />
pasibaigus susišaudymams<br />
neria kur nors į laukus ar<br />
savo fermas. Modernieji<br />
kariai nėra vien patrankų<br />
mėsa kaip anksčiau. Gerai<br />
parengti ir pu<strong>iki</strong>ai fiziškai<br />
pasirengę jie atspindi<br />
didžiules valstybių, kurie<br />
juos siunčia į kovos lauką,<br />
investicijas. Pernelyg pavargęs,<br />
išprotėjęs ar patiriantis<br />
didelį stresą karys yra yra<br />
tarsi sugedęs ir niekam vertas<br />
tankas. O ką, jei kariai<br />
būtų rengiami taip, kad nesugestų?<br />
»Tikslas yra<br />
išna<strong>iki</strong>nti<br />
nereikalingus<br />
prisiminimus arba<br />
bent jau sumažinti<br />
neigiamą jų poveikį<br />
panašus į robotą<br />
Tobulo žudančio roboto<br />
dar reikės laukti ne vieną<br />
dešimtmetį. Iki šiol visos<br />
pastangos sukurti į žmogų<br />
panašų robotą, kuris galėtų<br />
užlipti laiptais, nekalbant<br />
jau apie kovą su talibanu,<br />
kol kas buvo juokingos. Tačiau<br />
mokslininkai skelbia<br />
pasiekę lūžį – sukūrę žmogišką<br />
terminatorių, kuris<br />
jaučia mažiau skausmo, mažiau<br />
teroro ir mažiau <strong>nuo</strong>vargio,<br />
o prie jo kūno galima<br />
prijungti galingas mašinas.<br />
FaKTai<br />
SUpErKariai<br />
• Pentagonas skiria 400 mln.<br />
JAV dolerių per metus tirdamas,<br />
kaip dar galima patobulinti<br />
karius.<br />
• Kompanija „Lockheed“<br />
sukūrė prietaisą „Hulc“, kurį<br />
pasitelkus žmogus gali pake<strong>lt</strong>i<br />
<strong>100</strong> kg krovinį ir nešti jį 16<br />
km/h greičiu.<br />
• Vartodami cheminius preparatus<br />
JAV kariai gali išbūti<br />
nemiegoję 48 valandas.<br />
• Afganistane kovojantys kariai<br />
vidutiniškai gauna 4 valandas<br />
per parą poilsio.<br />
• Eksperimentai parodė, kad<br />
propranololas leidžia ištrinti<br />
neigiamus prisiminimus.<br />
• Prognozuojama, kad TMS<br />
technologija po 20 <strong>metų</strong> bus<br />
įdiegta kiekvieno kario šalme.<br />
Vartodami stimuliuojančius<br />
preaparatus, JaV kariai be miego<br />
gali išbūti 48 valandas.<br />
reuters<br />
Jau kurį laiką buvo bandoma<br />
suprasti kario protą<br />
ir panaudoti jį geriems tikslams.<br />
Pensilvanijos valstijos<br />
universiteto bioetikos<br />
mokslų profesorius Jonathanas<br />
Moreno tyrė, kaip<br />
kariuomenė papildo neuromokslą.<br />
Anot jo, šiuo metu<br />
tai yra sparčiausiai auganti<br />
mokslo šaka.<br />
Pentagonas skiria 400<br />
mln. JAV dolerių per metus<br />
norėdamas ištirti, kaip<br />
dar galima patobulinti karį.<br />
Gynybos pramonės milžinė<br />
„Lockheed“ neseniai pristatė<br />
„Hulc“ (Universalus<br />
žmogiškasis krovinių nešikas,<br />
angl. Human Universal<br />
Load Carrier). Tai yra mokslinę<br />
fantastiką primenantis<br />
baterija varomas egzoskeletas,<br />
kuris gali pake<strong>lt</strong>i <strong>100</strong> kg<br />
svorį ir nunešti jį bėgdamas<br />
16 km/h greičiu.<br />
dvi paros be miego<br />
Antžmogiška jėga yra viena,<br />
tačiau kareiviams vis dar<br />
re<strong>iki</strong>a miegoti. Afganistane<br />
kovojantys kariai per dieną<br />
vidutiniškai gauna vos 4<br />
valandas poilsio, tad miego<br />
trūkumas yra didžiausias<br />
veiksnys, mažinantis karių<br />
efektyvumą. Pavargę kariai<br />
ne tik negali kovoti ar bėgioti<br />
mūšio lauke, jie daugiau<br />
klysta naudodamiesi<br />
sudėtingomis ginklų sistemomis,<br />
kai kurios klaidos<br />
gali tapti pražūtingos jiems<br />
ir bendražygiams.<br />
Chemijos naudojimas<br />
malšinant <strong>nuo</strong>vargį nėra<br />
naujiena. Prieš du šimtmečius<br />
Prūsijos kariai naudojo<br />
kokainą, kad išliktų budrūs,<br />
o inkų kariai dar seniau<br />
naudojo kokainmedžio lapus.<br />
Nuo tada tam tikslui<br />
sėkmingai buvo pradėtas<br />
naudoti nikotinas, amfetaminas,<br />
kofeinas ir naujos<br />
kartos stimuliatoriai, tokie<br />
kaip modafinilas. Vartodami<br />
šiuos preparatus JAV kariai<br />
be miego gali išbūti 48 valandas.<br />
Dabar chemikai bando patobulinti<br />
šių vaistų molekulinę<br />
sandarą, kad kariai dar<br />
ilgiau išbūtų be miego.<br />
kariai transformeriai<br />
ištrinti prisiminimus<br />
Kariai susiduria ne tik su<br />
<strong>nuo</strong>vargiu. Mūšyje jie patiria<br />
didžiulį stresą ir nors yra rengiami<br />
išlikti susikoncentravę<br />
net mirties akivaizdoje, ši<br />
problema išlieka. Vietnamo<br />
kare kas trečias JAV karys<br />
turėjo gydytis <strong>nuo</strong> potrauminio<br />
streso sutr<strong>iki</strong>mo (PTSD),<br />
o per Antrąjį pasaulinį karą<br />
nemaža dalis sąjungininkų<br />
šauktinių dar neprasidėjus<br />
kovai neiššovė nė vieno šūvio<br />
iš streso ar baimės. Iki šiol<br />
PTSD buvo gydomas psichoterapija<br />
ir antidepresantais.<br />
Šie būdai būdavo rezu<strong>lt</strong>atyvūs,<br />
tačiau brangūs ir ilgai<br />
trukdavo. Tačiau kaip ir <strong>nuo</strong>vargio<br />
atveju PTSD galima<br />
išvengti vartojant cheminius<br />
preparatus.<br />
ieškoma placebo<br />
Tikslas yra išna<strong>iki</strong>nti nereikalingus<br />
prisiminimus arba<br />
bent jau sumažinti neigiamą<br />
jų poveikį. Harvardo medicinos<br />
mokyklos psichiatras<br />
Rogeris Pitmanas kurį laiką<br />
eksperimentavo su propranololu<br />
– vaistu <strong>nuo</strong> infarkto,<br />
kuris paprastai vartojamas<br />
aukštam kraujo spaudimui<br />
sumažinti. Jo įsit<strong>iki</strong>nimu,<br />
šis vaistas gali pana<strong>iki</strong>nti<br />
siaubingų prisiminimų poveikį.<br />
Profesorius R. Pitmanas<br />
šiuos vaistus išbandė su jaunais<br />
savanoriais, kurie išgyveno<br />
rimtą traumą (pvz.,<br />
automobilio avariją). Tiems,<br />
kuriems buvo duodamas placebas,<br />
sap<strong>nuo</strong>davo košmarus<br />
ir išsiugdė baimę keliams.<br />
Pateikus jų avarijų įrašus jie<br />
demonstravo tipiškus streso<br />
požymius – prakaitavo, dažniau<br />
plakė širdis, išsiplėtė<br />
akių vyzdžiai. Tačiau tie, kuriems<br />
buvo duota propranololo,<br />
nerodė jokios reakcijos,<br />
»Kariams tokie atmintį koreguojantys<br />
vaistai gali reikšti, kad žiaurūs susirėmimai<br />
mūšio lauke gali suke<strong>lt</strong>i tokių pačių<br />
nepatogumų kaip, tarkim, apsilankymas<br />
sporto salėje<br />
tarsi nebūtų patyrę jokios<br />
traumos.<br />
Kariams tokie atmintį<br />
koreguojantys vaistai gali<br />
reikšti, kad žiaurūs susirėmimai<br />
mūšio lauke gali<br />
suke<strong>lt</strong>i tokių pačių nepatogumų<br />
kaip, tarkim, apsilankymas<br />
sporto salėje. Tačiau<br />
profesorius mano, kad pagrindinė<br />
problema yra ta,<br />
jog nežinoma, ką dar užblokuoja<br />
šie vaistai.<br />
„Ar mes norime, kad<br />
mūsų karo veteranai namo<br />
grįžtų be jokio ka<strong>lt</strong>ės<br />
jausmo?“ – klausia R. Pitmanas.<br />
Tačiau norint išvengti nepageidaujamo<br />
ir neigiamo<br />
karo efekto vaistų gali ir<br />
neprireikti. Pietų Kalifornijos<br />
universiteto profesorius<br />
Albertas Rizzo sukūrė „virtualaus<br />
Irako“ kompiuterinį<br />
žaidimą, kuriame karo veteranai<br />
gali iš naujo atkurti<br />
patyrimą, kad išlaisvintų<br />
savyje glūdintį stresą.<br />
Magnetinis laukas<br />
Generolai nori turėti ne tik<br />
stipresnius, budresnius ir<br />
mažiau įsitempusius, tačiau<br />
ir protingesnius karius. Vienas<br />
iš keisčiausių pastarųjų<br />
<strong>metų</strong> neuromokslo atradimų<br />
ateityje karo veteranai namo gali grįžti be jokio ka<strong>lt</strong>ės jausmo.<br />
reuters<br />
buvo tas, jog žmogaus smegenis<br />
perkėlus į galingą magnetinį<br />
lauką, jų galimybė<br />
protauti ir mokytis smarkiai<br />
išauga.<br />
Kol kas niekas gerai nežino,<br />
kaip tiksliai ve<strong>iki</strong>a<br />
„tiesioginė magnetinė stimuliacija“<br />
(angl. transcranial<br />
magnetic stimulation, TMS),<br />
tačiau Australijos neuromokslo<br />
profesorius Allanas<br />
Snyderis t<strong>iki</strong>, kad magnetiniai<br />
laukai tam tikru būdu<br />
gali „išjungti“ kai kuriuos<br />
protinius procesus, kurie<br />
paprastai aptemdo mūsų<br />
mąstymą ir leidžia grynai<br />
mąstyti.<br />
„Kiekvienas iš mūsų gali<br />
piešti kaip profesionalas ar<br />
šviesos greičiu atlikti aritme-<br />
tinius veiksmus“, – sako jis.<br />
Tiesą sakant, kai kurie<br />
TMS eksperimentai parodė,<br />
kad žmonės gali įgyti net<br />
tokių savybių, kuriomis pasižymi<br />
autistai, žmonės, galintys<br />
atlikti pritrenkiamus<br />
aritmetinius skaičiavimus<br />
ar įsiminti telefone esančius<br />
visus kontaktus.<br />
2009 metais JAV mokslų<br />
akademijos ataskaitoje buvo<br />
teigiama, kad per 20 <strong>metų</strong><br />
mes galėsime naudoti TMS,<br />
kad padidintume kareivių<br />
galimybes. Pasak profesoriaus<br />
J. Moreno, TMS mašinos<br />
karo lauke transporto<br />
priemonėse galės būti naudojamos<br />
po 10 <strong>metų</strong>, o dar po 10<br />
<strong>metų</strong> technologija bus įdiegta<br />
kiekvieno kario šalme.
Nr. 44<br />
Nr. 44<br />
24 Skaitmeninė karta 2011 m. lapkričio 21–27 d.<br />
2011 m. lapkričio 21–27 d. Skaitmeninė karta 25<br />
TIK SKAIČIAI<br />
275<br />
mln.<br />
PRIVATAUS KAPITALO ĮMONĖ „BAIN CAPITAL“, VIENA PIRMųJų<br />
INVESTUOTOJų Į „LINKEDIN“, ATSISAKO TURIMO AKCIJų<br />
PAKETO, KURIO VERTĖ SIEKIA 275 MLN. JAV DOLERIų<br />
rytų ir Centrinėje Europoje „iTunes“ pradėjo veikti rugsėjį. aFp<br />
Sudėtinga „iTunes“ rinka<br />
■Kompanijos „apple“<br />
sprendimas muzikos ir<br />
vaizdo aparatūra prekiauti<br />
Centrinėje ir rytų Europoje,<br />
linkusioje piratauti, gali<br />
tapti sudėtinga ir varginama<br />
kova.<br />
Regione ve<strong>iki</strong>ančiuose failų<br />
dalijimosi internetiniuose puslapiuose<br />
galima atrasti įvairių<br />
filmų ar televizijos laidų už visai<br />
mažą kainą ar net nemokamai,<br />
o „Apple“ siūlo produktus, kurie<br />
net neturi subtitrų vietos<br />
kalba.<br />
Kritikų teigimu, Rytų Europoje<br />
kol kas nėra tinkamai apibrėžta<br />
intelektinės <strong>nuo</strong>savybės<br />
teisė, todėl kova su muzikos ar<br />
filmų piratais tampa itin sudėtinga.<br />
„Zynga“ nori susigrąžinti<br />
MiNdaUGaS SaMKUS<br />
mindaugas.samkus@ekonomika.<strong>lt</strong><br />
Kiek anksčiau<br />
„Zynga“ vadovas<br />
pradėjo<br />
ruoštis pirminiamkompanijos<br />
akcijų siūlymui visuomenei<br />
(IPO) ir kompanijos<br />
vadovybė nusprendė, kad<br />
praeityje tam tikriems asmenims<br />
išdalyta pernelyg<br />
daug kompanijos akcijų. Neįvardytų<br />
ša<strong>lt</strong>inių teigimu,<br />
kompanijos vadovai priėmė<br />
neįprastą sprendimą: iš kai<br />
kurių darbuotojų pradėjo<br />
reikalauti, kad šie savanoriškai<br />
grąžintų turimas<br />
akcijas, rašo portalas „The<br />
Wall Street Journal“.<br />
Prieš artėjantį IPO, kurio<br />
metu specialistai prognozuoja,<br />
kad „Zynga“ vertė<br />
gali pasiekti beveik 20 mlrd.<br />
JAV dolerių, šios akcijos<br />
įgauna ypatingą reikšmę –<br />
jų turėtojams gali atnešti<br />
milijoninių turtų.<br />
Tokie „Zynga“ vadovų<br />
reikalavimai gali suke<strong>lt</strong>i bylinėjimosi<br />
teismuose bangą,<br />
kuri vėliau gali išplisti ir į<br />
kitas Silicio slėnio kompanijas,<br />
taikančias panašią<br />
praktiką, – naujos kompanijos<br />
dažnai turėdamos ribotą<br />
kiekį lėšų ir rizikuodamos<br />
žlugti neretai prisivilioja<br />
gabiausius specialistus siūlydamos<br />
jiems savo akcijas.<br />
Tokiu atveju visada kyla<br />
pavojus, kad vėliau kompanijų<br />
savininkai gali gailėtis<br />
atidavę didelį skaičių savo<br />
kompanijų akcijų. Taip<br />
pat atsiranda rizika, kad<br />
pirmieji kompanijos darbuotojai<br />
sulauks didesnės<br />
finansinės sėkmės nei tie,<br />
kurie vėliau įsitraukė į kompanijos<br />
veiklą, tačiau labiau<br />
prisidėjo prie jos augimo. Silicio<br />
slėnyje sklando istorija<br />
apie „Google“ virėją, kurio<br />
akcijos po 2004 metais įvykdyto<br />
kompanijos IPO buvo<br />
vertos 20 mln. JAV dolerių.<br />
„Google“ virėjo situacija<br />
„Zynga“ bandė išvengti tokių<br />
nesusipratimų. Vienas<br />
kompanijos ša<strong>lt</strong>inis teigė,<br />
Socialinių žaidimų kūrėjos „Zynga“ vadovas Markas Pincusas mėgo gabiausiems savo<br />
darbuotojams vietoj didelių atlyginimų duoti kompanijos akcijų. Su tokiais žaidimais kaip<br />
„FarmVille“ ir „Mafia Wars“ kompanijos vertė smarkiai išaugo ir dabar M. Pincusas gailisi,<br />
kad išdalijo tiek kompanijos akcijų.<br />
kad praėjusiais metais per<br />
susit<strong>iki</strong>mus „Zynga“ vadovai<br />
pareiškė norintys<br />
išvengti „Google“ virėjo“<br />
situacijos. Dėl šios priežasties<br />
„Zynga“ vadovai sudarė<br />
sąrašą darbuotojų, kurių<br />
veikla nepateisina turimo<br />
jų akcijų paketo. Kai kurie<br />
»Silicio slėnyje sklando istorija apie „Google“ virėją, kurio akcijos<br />
po 2004 metais įvykdyto kompanijos ipO buvo vertos 20 mln. JaV<br />
dolerių<br />
iš šių darbuotojų turėjo įmonės<br />
akcijų už dešimtis milijonų<br />
JAV dolerių. Vienas<br />
iš tokių sąrašų, kurį turėjo<br />
M. Pincusas, buvo žinomas<br />
kaip MIA (angl. missing in<br />
action) – jame buvo įrašyti<br />
vadovai, kurie dirbo taip<br />
mažai, kad jis juos laikė<br />
„dingusiais be žinios“.<br />
Į vieną iš tokių sąrašų<br />
pateko ir Andrew'as Traderis.<br />
Jis buvo vienas pirmųjų<br />
žmonių, kurį pasikvietė M.<br />
Pincusas, kai 2007 metais<br />
nusprendė įkurti „Zynga“.<br />
Paradoksalu, tačiau pirmosios<br />
A. Traderio pareigos<br />
„dell“ yra trečia pagal dydį asmeninių kompiuterių gamintoja pasaulyje. reuters<br />
akcijas<br />
»augant<br />
darbuotojų skaičiui<br />
didėjo ir išdalytų<br />
akcijų kiekis<br />
kaip tik buvo dalyti „Zynga“<br />
akcijas kompanijos darbuotojams.<br />
2010-ųjų kovą A. Traderis<br />
paliko „Zynga“, o išeidamas<br />
– ir turimų akcijų dalį, už<br />
kurias gavo solidžią kompensaciją.<br />
Kitų ša<strong>lt</strong>inių teigimu,<br />
FaKTai<br />
„ZyNGa“<br />
• Žiniasklaidos statistiką stebinčios<br />
„Developer Analytics“<br />
duomenimis, „zynga“ yra trijų<br />
populiariausių tarp facebook.<br />
com ir myspace.com vartotojų<br />
žaidimų internete kūrėja.<br />
• Po žaidimo „Cafe World“ į<br />
lyderių trijulę įeina žinomas<br />
„FarmVille“, leidžiantis sėti<br />
virtualias grūdines ku<strong>lt</strong>ūras<br />
ir auginti gyvūnus, ir „Mafia<br />
Wars“ (jame re<strong>iki</strong>a gauti virtualių<br />
ginklų ir nubausti priešus).<br />
• Kaip reklamą internete<br />
„zynga“ naudoja prekybą virtualiosiomis<br />
prekėmis. Pavyzdžiui,<br />
galima nusipirkti daržinę<br />
už 5,4 JAV dolerio arba sodo<br />
nykštuką už 2,4 JAV dolerio.<br />
Juos pirkėjai naudoja norėdami<br />
pagražinti virtualiąją<br />
fermą.<br />
• „zynga“ turi 275 mln. aktyvių<br />
žaidėjų, todėl pernai kompanija<br />
gavo beveik 400 mln.<br />
pelną.<br />
„Zynga“ yra trijų populiariausių tarp<br />
facebook.com ir myspace vartotojų<br />
žaidimų internete kūrėja .<br />
reuters<br />
2010 <strong>metų</strong> pirmoje pusėje M.<br />
Pincusas pasakė kitam kompanijos<br />
darbuotojui, kad šis<br />
potvyniai paveiks „dell“<br />
■Kompiuterių gamintoja<br />
„dell“ perspėjo, kad dėl Tailando<br />
potvynių kilęs pasaulinis<br />
standžiųjų kompiuterių diskų<br />
trūkumas gali pakenkti kompanijos<br />
pajamoms.<br />
Šių <strong>metų</strong> trečiąjį ketvirtį „Dell“<br />
pajamos siekė 15,4 mlrd. JAV<br />
dolerių, o grynasis pelnas sudarė<br />
893 mln. JAV dolerių. Vyriausiasis<br />
turi per daug „Zynga“ akcijų,<br />
ir liepė jam dalį jų grąžinti<br />
arba jis bus atleistas,<br />
o kartu neteks ir turimos<br />
akcijų dalies. Išgirdęs tokius<br />
reikalavimus darbuotojas<br />
neabejotinai nustebo ir buvo<br />
nepatenkintas, nes juk niekam<br />
nepatinka, kai reikalaujama<br />
atiduoti tai, kas tau<br />
teisėtai priklauso. Darbuotojas<br />
vėliau pasisamdė advokatą<br />
ir šiam pavyko pasiekti<br />
susitarimą su „Zynga“ – darbuotojas<br />
turėjo atiduoti dalį<br />
savo akcijų ir toliau liko<br />
dirbti kompanijoje.<br />
Vis dė<strong>lt</strong>o po kurio laiko<br />
darbuotojas paliko socialinių<br />
žaidimų kūrėją.<br />
Daugelis su tokiais<br />
„Zynga“ reikalavimais susidūrusių<br />
darbuotojų teigė<br />
neabejojantys, kad reikalaudama<br />
grąžinti išdalytas<br />
akcijas kompanija tokiu<br />
būdu bando iš naujo pripildyti<br />
akcijų paketą, kuris bus<br />
panaudotas naujiems talentams<br />
prisivilioti.<br />
Vienas iš darbuotojų<br />
net teigė, kad M. Pincusas<br />
<strong>nuo</strong>lat sudaro darbuotojų<br />
reitingus, pagal kuriuos didžiausias<br />
premijas gauna<br />
geriausius reitingus turintys<br />
specialistai.<br />
Vilioja gabius specialistus<br />
Vienas iš darbuotojų pasakojo,<br />
kad M. Pincusas iš<strong>nuo</strong>modavo<br />
teatro salę ir joje dalydavo<br />
kompanijos akcijas<br />
bei paaukštindavo nusipelniusius<br />
darbuotojus.<br />
Augant darbuotojų skaičiui<br />
didėjo ir išdalytų akcijų<br />
kiekis. 2008 metais kompanijoje<br />
dirbo apie 150 darbuotojų,<br />
2010 metais šis skaičius<br />
išaugo <strong>iki</strong> 1,4 tūkst., o dabar<br />
siekia apie 3 tūkst.<br />
M. Pincusui priklauso<br />
apie 19 proc. „Zynga“ akcijų<br />
ir dėl ypatingos vertybinių<br />
popierių reikšmės jis turi 38<br />
proc. balsavimo teisių.<br />
Bėgant metams kai kurių<br />
vyresnių kompanijos<br />
vadovų, turinčių didelius<br />
akcijų paketus, reitingai<br />
krito, jų vietas užėmė<br />
nauji gabesni specialistai.<br />
„Zynga“ vertė sparčiai augo,<br />
o kompanijos pradžioje išdalytos<br />
akcijos įgijo milijoninę<br />
vertę. Tokiu būdu kai ku-<br />
»per susit<strong>iki</strong>mus C. McCreary apie kai kuriuos<br />
asmenis atsiliepė kaip apie per daug<br />
gaunančius už savo veiklą „sulūžusius žaislus“<br />
„Dell“ finansininkas Brianas Gladdenas<br />
teigė, kad Tailando potvyniai<br />
gali reikšti, jog kompanija<br />
turės suteikti prioritetą „aukštos<br />
klasės klientams ir produktams“.<br />
Jis taip pat pridūrė, kad „Dell“<br />
greičiausiai pakels savo gaminamų<br />
kompiuterių kainas, nes<br />
potvynis privertė uždaryti kai kurias<br />
gamyklas ir padidino pasaulines<br />
standžiųjų diskų kainas.<br />
rie senesni, tačiau žemiau<br />
darbuotojų hierarchijoje<br />
atsidūrę darbuotojai buvo<br />
sukaupę daugiau nei pusę<br />
„Zynga“ akcijų, kurių vertė<br />
siekė dešimtis milijonų dolerių.<br />
Beveik prieš dvejus metus<br />
tokia tendencija „Zynga“<br />
vadovams pradėjo ke<strong>lt</strong>i nerimą.<br />
M. Pincusas, kompanijos<br />
žmogiškųjų išteklių direktorė<br />
Colleen McCreary ir<br />
vienas iš valdybos narių<br />
susitiko aptarti kompanijos<br />
TIK SKAIČIAI<br />
20<br />
TyRIMų BENDROVĖS „ENVISIONAL“ DUOMENIMIS, NELEGALIAI PARSISIųSTų ŽAIDIMų<br />
SKAIčIUS DIDŽIOJOJE BRITANIJOJE PER PASTARUOSIUS 5 METUS IŠAUGO 20 PROC.<br />
5<br />
mln.<br />
%<br />
plėtros planą ir nusprendė<br />
priimti patyrusių technologijų<br />
vadovų, kurie valdytų<br />
kompaniją, sparčiai tampančią<br />
dideliu verslu.<br />
Norinčiai juos prisivilioti<br />
kompanijai „Zynga“ reikėjo<br />
vertybinių popierių garantijų,<br />
nes dėl gabių specialistų<br />
bendrovei tenka konkuruoti<br />
su tokiomis milžinėmis kaip<br />
„Facebook“ ar „LinkedIn“.<br />
C. McCreary ir M. Pincusas<br />
kompanijos vadovybei<br />
pranešė, kad patyrusiems<br />
EKSPERTAI PROGNOzUOJA, KAD IKI ŠIų METų<br />
PABAIGOS KOMPANIJAI „AMAzON“ PAVyKS<br />
PARDUOTI 5 MLN. „KINDLE FIRE“ PLANŠETINIų<br />
KOMPIUTERIų<br />
specialistams priimti kompanijai<br />
trūksta akcijų.<br />
Vėliau buvo pranešta, kad<br />
kompanija ketina atimti dalį<br />
akcijų iš vienų darbuotojų,<br />
kurie, jų manymu, turėjo per<br />
daug, ir perduoti jas labiau<br />
nusipelniusiems. Vienas neįvardytas<br />
ša<strong>lt</strong>inis atskleidė,<br />
kad per susit<strong>iki</strong>mus C. Mc-<br />
Creary apie kai kuriuos<br />
asmenis atsiliepė kaip apie<br />
per daug gaunančius už savo<br />
veiklą „sulūžusius žaislus“.<br />
M. pincusas iš<strong>nuo</strong>modavo teatro salę ir joje dalydavo kompanijos akcijas bei paaukštindavo nusipelniusius darbuotojus. reuters
26<br />
EVELiNa pOViLaiTyTė<br />
evelina.povilaityte@ekonomika.<strong>lt</strong><br />
Pokalbio su D.<br />
A<strong>lt</strong>man istoriją,<br />
matyt, reikėtų<br />
pradėti <strong>nuo</strong> to,<br />
kodėl ji tapo rubrikos<br />
„Verslo švyturiai“<br />
heroje. Dažnai kalbinami<br />
sėkmingiausi Lietuvos verslininkai<br />
skundžiasi, kad<br />
mūsų šalies rinka maža ir<br />
nereikšminga. Tačiau Lietuvoje<br />
apsilankiusi D. A<strong>lt</strong>man<br />
gali pasigirti ne tik apie<br />
sėk-mingai išplėtotas kompanijas,<br />
nors šioje verslo srityje<br />
moterų verslininkių ne<br />
tiek jau daug, bet ir didele<br />
šeima ir aktyvia visuomenine<br />
veikla. Rinkų skirtumą<br />
D. A<strong>lt</strong>man patvirtina fraze:<br />
„Amerikoje galimybių pasitaiko<br />
dažniau“, – tačiau<br />
ji vienu iš prioritetų laiko<br />
savo veiklą Ba<strong>lt</strong>ijos šalyse, o<br />
ypač Lietuvoje.<br />
Skirtingi pasauliai<br />
D. A<strong>lt</strong>man, užaugusi Amerikos<br />
lietuvių šeimoje, stebina<br />
sklandžia lietuvių kalba:<br />
„Lankiau lietuvišką mokyklą,<br />
tautinius šokius, buvau<br />
skautė. Žodžiu, visuomet<br />
visur dalyvavau, nes man<br />
kartojo: „Būk gera studentė,<br />
gauk gerus pažymius.“ O<br />
Bostone, kuriame užaugau,<br />
Harvardas buvo geriausias<br />
universitetas. Mano charakteris,<br />
matyt, toks, kad turėjau<br />
ten patekti ir mane priėmė<br />
studijuoti ekonomiką.<br />
Norėjau būti dantų gydytoja,<br />
bet dabar suprantu,<br />
kad tai ne mano specialybė<br />
– būčiau buvusi prasta odontologė.<br />
Tačiau JAV studijų<br />
sistema skiriasi tuo, kad<br />
priimant į studijas atsižvelgiama<br />
ne tik į abituriento<br />
pažymius, bet ir į papildomą<br />
veiklą, kuria jis užsiima. Po<br />
bakalauro studijų visi eina<br />
dirbti: nesvarbu, didelėje ar<br />
mažoje įmonėje, galbūt nevyriausybinėjeorganizacijoje.<br />
Atidžiai vertinama, ką<br />
sukūrei toje firmoje, kokie<br />
tavo laimėjimai. Ir tik tada<br />
esi priimamas į magistrantūrą.“<br />
Verslo administravimo<br />
magistro studijoms D. A<strong>lt</strong>man<br />
pasirinko Jeilio universitetą,<br />
nes jis orientavosi<br />
ne tik į verslą, bet ir viešąjį<br />
administravimą bei nevyriausybinių<br />
organizacijų<br />
veiklą.<br />
„Po bakalauro studijų<br />
dvejus metus dirbau Vašingtone<br />
konsu<strong>lt</strong>avimo firmoje,<br />
kurioje daugiausia teko susidurti<br />
su sveikatos apsaugos<br />
politika ir vadyba, – pasakoja<br />
verslininkė. – Vėliau<br />
po studijų įsidarbinau „Mc-<br />
Kinsey & Company“, kuri<br />
ir lėmė mano karjerą. Mūsų<br />
švietimo sistemos skirtingos:<br />
Ba<strong>lt</strong>ijos šalių specialistai<br />
nelinkę pernelyg girtis,<br />
sakyti, kad jie geriausi. Ta-<br />
»Man patinka dirbti<br />
su žmonėmis, kurie<br />
už mane protingesni,<br />
nes turi mokėti juos<br />
suprasti<br />
Nr. 44<br />
Nr. 44<br />
Verslo švyturiai 2011 m. lapkričio 21–27 d.<br />
2011 m. lapkričio 21–27 d. Verslo švyturiai<br />
27<br />
D. A<strong>lt</strong>man –<br />
„susirgusi“ Lietuva<br />
Sunku patikėti, kai sėkminga verslininkė, išplėtojusi ne vieną sveikatos priežiūros kompaniją,<br />
sako, kad jai svarbiausia... šeima. Amerikos lietuvė Danguolė A<strong>lt</strong>man su „<strong>Ekonomika</strong>.<strong>lt</strong>“<br />
skaitytojais dalijasi patirtimi, kaip žongliruoti svarbiausiais gyvenimo kamuoliukais.<br />
čiau JAV rinkoje to re<strong>iki</strong>a, todėl to pasigendu ir tarp vizitas į Lietuvą: kaip Ba<strong>lt</strong>i-<br />
lietuvių specialistų, nors jos – Amerikos laisvės fondo<br />
jų išsilavinimo lygis, anglų valdybos narė ji dalyvauja<br />
kalbos žinios yra labai ge- susit<strong>iki</strong>muose su lietuviais,<br />
ros.“<br />
latviais ir estais, norinčiais<br />
ieško lyderių<br />
pasinaudoti šio fondo finansavimu<br />
ir išvažiuoti dvejų<br />
Būtent su tuo ir susijęs pra- <strong>metų</strong> stažuotės į pasirinktą<br />
ėjusios savaitės D. A<strong>lt</strong>man JAV kompaniją.<br />
„Svarbu, kad kandidatas<br />
apgalvotų ne tik ką pats<br />
gautų iš šios stažuotės, bet<br />
ir ką įneštų į kompaniją.<br />
Mums pasisekė, nes pu<strong>iki</strong>os<br />
bendrovės priima mūsų<br />
stažuotojus. Norėtųsi, kad<br />
abi pusės būtų patenkintos<br />
patirtimi ir ateityje kitiems<br />
kandidatams tos durys būtų<br />
atviros“, – sako D. A<strong>lt</strong>man.<br />
Po šios stažuotės dvejiems<br />
metams specialistai turi<br />
grįžti dirbti į Lietuvą. „Reikalaujama<br />
grįžti todėl, kad<br />
mes norime padėti Ba<strong>lt</strong>ijos<br />
šalims. Išvažiavusieji ne tik<br />
įgauna profesinių žinių, bet<br />
ir užmezga gilesnius ryšius<br />
su JAV kompanijomis ir gali<br />
juos palaikyti“, – teigia verslininkė.<br />
Laimingi atsitiktinumai<br />
Verslininkė sako sveikatos<br />
apsaugos sritį pasirinkusi<br />
beveik atsitiktinai, mat JAV<br />
įprasta išbandyti įvairius<br />
darbus.<br />
„Man buvo svarbu veikti<br />
ką nors svarbaus, kurti<br />
pokyčius, – pasakoja D.<br />
A<strong>lt</strong>man. – Kai baigiau universitetą,<br />
ieškojau darbo,<br />
susijusio arba su tarptautiniais<br />
ryšiais, arba svei-<br />
pasak verslininkės, jai patinka<br />
dirbti su žmonėmis , kurie yra<br />
protingesni.<br />
ruslano kondratjevo <strong>nuo</strong>tr.<br />
CV Danguolė Špakevičius–A<strong>lt</strong>man<br />
1977–1981 m. Harvardo universitete<br />
įgijo ekonomikos bakalauro<br />
laipsnį<br />
1983–1985 m. Jeilio universitete<br />
įgijo verslo administravimo<br />
magistro laipsnį<br />
1981–1983 m. „Lewin &<br />
Associates“ konsu<strong>lt</strong>avo sveikatos<br />
politikos klausimais<br />
1985–1989 m. „McKinsey<br />
& Company” dirbo su 8<br />
didžiausiomis JAV kompanijomis<br />
tobulindama jų veiklą<br />
1990–1993 m. – „Kelsey –<br />
Seybold Clinic“ asocijuota<br />
direktorė, rūpinosi įvairių klinikų<br />
pelningumu<br />
d. a<strong>lt</strong>man: aš visą laiką dirbau,<br />
bet mano vaikai ir vyras yra<br />
pirmoje vietoje.<br />
asmeninio albumo <strong>nuo</strong>tr.<br />
1993–1994 m. – „Hospital Corporation<br />
of America“ vykdomoji<br />
direktorė<br />
Nuo 1996 m. – „Fem partners“<br />
įkūrėja. Kompanija valdo moterų<br />
sveikatos priežiūros centrus<br />
2001–2006 m. – „Interlaken<br />
Ventures“ vadovė, bendradarbiavo<br />
įkuriant šią konsu<strong>lt</strong>acijų<br />
firmą<br />
Nuo 2006 m. – „Vapogenix“<br />
prezidentė, įkūrėja<br />
JAV – Ba<strong>lt</strong>ijos šalių fondo<br />
vadovė, Ba<strong>lt</strong>ijos – Amerikos<br />
laisvės fondo valdybos narė, JAV<br />
moterų verslo lyderių sveikatos<br />
apsaugos pramonės patariamosios<br />
tarybos narė<br />
katos apsauga. Geriausias<br />
pasiūlymas buvo toje konsu<strong>lt</strong>acijų<br />
firmoje. Jei būčiau<br />
gavusi geresnį pasiūlymą,<br />
susijusį su tarptautiniais<br />
reikalais, finansavimu, bankininkyste,<br />
mano karjera<br />
būtų pakrypusi visai kita<br />
linkme.“<br />
Amerikos lietuvės karjera<br />
įsibėgėjo „McKinsey &<br />
Company“, kur ji sutiko ir<br />
dabartinį savo vyrą.<br />
„Susituokę nusprendėme<br />
keisti darbą, nes tiek daug<br />
keliaudavome, kad matydavomės<br />
tik savaitgaliais,<br />
– pasakoja D. A<strong>lt</strong>man. – O<br />
ir visos savo karjeros nenorėjome<br />
praleisti konsu<strong>lt</strong>uodami.<br />
Todėl persikėlėme į<br />
vyro gimtąjį Teksasą. Vyras<br />
užsiėmė investicijomis, o aš<br />
dirbau su sveikatos priežiūros<br />
įstaigomis: administravome<br />
įvairius tyrimus atliekančias<br />
klinikas, dirbau<br />
su didelės gydytojų grupės<br />
valdymo priežiūros kontraktais,<br />
„auginome“ verslą.<br />
Per tą laiką susilaukėme ir<br />
keturių vaikų.“<br />
Tai paskatino verslininkę<br />
šiek tiek sulėtinti darbo<br />
tempus ir grįžti prie konsu<strong>lt</strong>avimo,<br />
tačiau neilgam, nes<br />
vaikams paaugus moteris<br />
ėmėsi naujų idėjų ir vizijų.<br />
„Pradėjau bendradarbiauti<br />
su gydytojais iš geriausio<br />
onkologijos Amerikoje<br />
centro „MD Anderson<br />
Cancer Center“, nes jie turėjo<br />
atradę naują nuskausminamųjų<br />
vaistų technologiją,<br />
– pasakojo D. A<strong>lt</strong>man.<br />
– Šie vaistai yra nenarkotiniai.<br />
Man idėja patiko,<br />
padėjau surasti 2,5 mln.<br />
dolerių investicijoms ir atidarėme<br />
„Vapogenix“. Šiuo<br />
metu vyksta patentavimo<br />
procedūra, galinti užtrukti<br />
<strong>iki</strong> penkerių <strong>metų</strong>. Mūsų<br />
pirmas produktas gana paprastas<br />
– kremas, tepamas<br />
vietiniam nuskausminimui<br />
prieš intervenciją ar nesudėtingą<br />
procedūrą, pavyzdžiui,<br />
apgamų šalinimą. Kol<br />
kas panašūs kremai skiriasi<br />
pove<strong>iki</strong>u: mūsiškis ve<strong>iki</strong>a<br />
iškart, o kitų pove<strong>iki</strong>o re<strong>iki</strong>a<br />
laukti apie valandą.“<br />
Žongliravimo įgūdžiai<br />
Verslininkė sako, kad nors<br />
tenka atlikti sudėtingas<br />
procedūras farmacijos rinkoje<br />
patentuojant vaistus, ji<br />
džiaugiasi galinti dirbti su<br />
profesionalais.<br />
„Man patinka dirbti su<br />
žmonėmis, kurie už mane<br />
protingesni, nes turi mokėti<br />
juos suprasti, – juokauja D.<br />
A<strong>lt</strong>man. – Bet svarbiausia<br />
– komandinis darbas. Pavyzdžiui,<br />
partnerė anglė dvidešimt<br />
<strong>metų</strong> dirbo kompanijoje<br />
„GlaxoSmithCline“ ir pu<strong>iki</strong>ai<br />
išmano farmaciją. Ji turbūt<br />
yra pamiršusi daugiau<br />
negu aš kada nors išmoksiu.<br />
Vis dė<strong>lt</strong>o aš turiu daugiau<br />
patirties kuriant produktus,<br />
rengiant strategiją, verslo<br />
planus, biudžetus, analizuojant<br />
konkurenciją, ieškant<br />
investuotojų.<br />
Apskritai mūsų srityje<br />
nėra daug moterų, bet neturiu<br />
laiko dėl to rūpintis. Re<strong>iki</strong>a<br />
eiti į priekį.“<br />
Savo balansavimą tarp<br />
darbo, šeimos ir visuomeninės<br />
veiklos ji lygina su įgudusiu<br />
žongliravimu: „Vienas<br />
draugas sako, kad visi esame<br />
žonglieriai. Svarbiausia žinoti,<br />
kuris sviedinys padarytas<br />
iš gumos, o kuris – iš<br />
stiklo. O balansas reiškia,<br />
kad turi laiku sugauti tuos<br />
stiklinius sviedinukus, kol<br />
jie nenukrito ir nesudužo.“<br />
renkasi šeimą<br />
Kalbėdama apie bet kurią<br />
savo gyvenimo sritį D. Al-<br />
tman vis pamini vieną ar<br />
kitą šeiminio gyvenimo detalę.<br />
Ji tvirtina, kad prioritetų<br />
sąraše pirmiausia įrašytų<br />
šeimą: „Turi žinoti, kas yra<br />
svarbu. Aš visą laiką dirbau,<br />
bet mano vaikai ir vyras<br />
yra pirmoje vietoje. Net<br />
kai buvau kompanijos prezidente,<br />
pasirinkau šeimą,<br />
nes vaikams trūko dėmesio,<br />
o įmonė jau buvo pakankamai<br />
išplėtota. Tik dabar<br />
suprantu, ką man anksčiau<br />
sakydavo draugės: mažiems<br />
vaikams svarbiausia jaustis<br />
mylimiems ir saugiems, o<br />
vyresniems – kad yra mama<br />
ir tėtis, kurie gali padėti paruošti<br />
pamokas, su kuriais<br />
galima pasitarti ir pasikalbėti.<br />
Juk nėra svarbiausia, kas<br />
vaiką paims trečią valandą<br />
iš mokyklos.“<br />
Verslininkė sako, kad dabar<br />
ji ir vyras stengiasi keliauti<br />
kuo mažiau bei dalytis<br />
šeimos rūpesčiais, rasti<br />
laiko visiems pabūti kartu,<br />
nors vėliau kuriam nors<br />
gali tekti <strong>iki</strong> išnaktų dirbti.<br />
„Svarbu susituokti su<br />
žmogumi, kuris panašiai<br />
vertina tuos pačius dalykus“,<br />
– šypsosi verslininkė.<br />
Pati augusi Lietuvos patriotų<br />
grafiko ir matematikos<br />
mokytojos šeimoje,<br />
D. A<strong>lt</strong>man pasakoja ir savo<br />
vaikus mokiusi lietuvių<br />
kalbos.<br />
Ir pati mielai bendrauja<br />
lietuviškai, ypač kai sulaukia<br />
svečių iš Lietuvos, mat<br />
jos vyras yra Lietuvos garbės<br />
konsulas Teksase.<br />
»Visi esame žonglieriai. Svarbiausia<br />
žinoti, kuris sviedinys padarytas iš gumos,<br />
o kuris – iš stiklo<br />
Lietuviška amerika<br />
D. A<strong>lt</strong>man lyg vakar prisimena<br />
pirmąsias keliones į<br />
tuometę sovietinę Lietuvą ir<br />
pasakoja ne vieną šiandien<br />
anekdotiškai skambančią istoriją.<br />
„Mokytoja 1976 metais<br />
organizavo mums trijų savaičių<br />
kelionę į Lietuvą. Tik<br />
„pamiršo“ oficialiai paminėti,<br />
kad mes visi pu<strong>iki</strong>ai<br />
kalbame lietuviškai. Tai<br />
visiems mus pasitikusiems<br />
buvo šokas, niekas to nesitikėjo“,<br />
– pasakoja Amerikos<br />
lietuvė.<br />
D. A<strong>lt</strong>man juokiasi, kad<br />
ir juos lydėję bendraamžiai<br />
mokiniai buvo greičiausiai<br />
pavyzdiniai komjau<strong>nuo</strong>liai,<br />
mat iš vienos mergaitės išgirdo:<br />
„Aš žinau, kaip atrodo<br />
buržuazinis kapitalizmas.<br />
Tai vyras su ūsais ir su botagu,<br />
mušantis juodaodžius.“<br />
Atsakiau, kad esu tiek pat kapitalistė,<br />
kiek tas, apie kurį ji<br />
kalba. Vakare prie laužo visi<br />
dainavo lietuviškas dainas,<br />
o mes pradėjome dai<strong>nuo</strong>ti<br />
partizanines ir dar Lietuvos<br />
himną. Mokyklos vadovybė<br />
mus greitai susodino į autobusą.<br />
Mums buvo šešiolika<br />
<strong>metų</strong>, mes manėme: „Na, ką<br />
jie gali mums padaryti?“<br />
Kitą kartą verslininkė Lietuvoje<br />
apsilankė 1990-aisiais,<br />
šaliai jau atkūrus nepriklausomybę.<br />
Atvyko su vyru, šis,<br />
nors keliavo kaip turistas, po<br />
kelionės „susirgo“ Lietuva.<br />
„Mano vyrą visada domino<br />
tarptautiniai reikalai,<br />
tad ta pirmoji kelionė į Lietuvą<br />
jį labai uždegė. Jis pamatė,<br />
kad čia tiek daug kas<br />
keičiasi ir galima prisidėti,<br />
kad tie ryšiai labai svarbūs,<br />
todėl abu aktyviai pradėjome<br />
dirbti JAV – Ba<strong>lt</strong>ijos šalių<br />
fonde“, – sako D. A<strong>lt</strong>man.
28<br />
Nr. 44<br />
Nr. 44<br />
Įdarbinti pinigai 2011 m. lapkričio 21–27 d.<br />
2011 m. lapkričio 21–27 d. Įdarbinti pinigai<br />
29<br />
„Sberbank“ ruošiasi<br />
Į Lietuvos bankininkystės sektorių<br />
žvalgosi keli Rusijos bankai,<br />
ketinantys čia atidaryti savo padalinius.<br />
Teigiama, kad vienas iš jų – Rusijos<br />
valstybinis bankas „Sberbank“.<br />
MiNdaUGaS SaMKUS<br />
mindaugas.samkus@ekonomika.<strong>lt</strong><br />
Dėl neigiamo investicinioklimato<br />
Rusijoje<br />
ir santykinės<br />
izoliacijos vietos<br />
bankams gali ki<strong>lt</strong>i tokių<br />
pačių kredito problemų, su<br />
kuriomis susiduria kiti Rytų<br />
Europos bankai, tačiau didžiausiam<br />
šalies kreditoriui<br />
– „Sberbank“, priešingai, tai<br />
sute<strong>iki</strong>a galimybę juos perimti<br />
savo žinion, rašo wsj.<br />
com.<br />
Į rusiją – atsargiai<br />
Visai neseniai Tarptautinio<br />
valiutos fondo vadovė Christine<br />
Lagarde perspėjo, kad<br />
Rytų Europos bankų sistemoje<br />
vis dar išlieka „didelių<br />
trūkumų“, nes bankai turi<br />
didelių išorės skolų bei viršija<br />
užsienio valiuta išduotų<br />
paskolų limitą. Pasak jos,<br />
reikalai gali pakrypti itin<br />
neigiama linkme, jei finansinius<br />
sunkumus išgyvenantys<br />
Vakarų Europos bankai,<br />
apgu<strong>lt</strong>i Europos valstybių<br />
skolų krizės, nuspręs atsiimti<br />
savo dalį.<br />
Pastarąjį dešimtmetį galima<br />
buvo stebėti agresyvią<br />
bankų ekspansiją į Rytų<br />
Europą, tačiau į Rusiją jie<br />
žengė atsargiai.<br />
„Užsienio bankai tradiciškai<br />
buvo atsargūs investuodami<br />
didelius pinigus<br />
į Rusiją dėl prastos verslo<br />
aplinkos“, – teigė „Royal<br />
Bank of Scotland“ besivystančių<br />
rinkų analitikas Timas<br />
Ashas.<br />
Tiesą sakant, prastas<br />
verslo klimatas Rusijoje tapo<br />
svarbiausia priežastimi, dėl<br />
ko Pasaulio banko atliktoje<br />
»Mūsų laukia<br />
grandiozinis<br />
apsipirkimas<br />
NASDAQ OMX VilNiuS biržOje – DiDžiAuSiAS teigiAMAS pOkytiS per SAVAitę*<br />
Nr. akcija<br />
pokytis apyvarta<br />
1<br />
2<br />
3<br />
4<br />
5<br />
–<br />
–<br />
–<br />
–<br />
–<br />
*– Teigiamų pokyčių šią savaitę nebuvo<br />
apklausoje „Doing Business“<br />
Rusija užėmė tik 120 iš<br />
<strong>18</strong>1 vietos, įsiterpdama tarp<br />
Dramblio Kaulo Kranto ir<br />
Kosta Rikos.<br />
Iš visų užsienio bankų paskolų<br />
Rusijoje net 80 proc.<br />
atkeliauja iš Europos bankų,<br />
tačiau bendra jų kreditų<br />
suma sudaro labai mažą dalį<br />
visos 1 trln. JAV dolerių Rusijos<br />
bankininkystės sistemos.<br />
akivaizdus lyderis<br />
Vienas iš akivaizdžiausių<br />
nugalėtojų šioje situacijoje<br />
yra valstybės valdomas<br />
„Sberbank“.<br />
Pasak vedomosti.ru., praėjusią<br />
savaitę „Sberbank“<br />
tapo trečiuoju banku Europoje<br />
pagal kapitalizaciją:<br />
valstybinio banko vertė<br />
išaugo <strong>iki</strong> 60 mlrd. dolerių<br />
ir aplenkė beveik visus žemyno<br />
grandus: „BNP Paribas“,<br />
UBS, „Deutsche Bank“,<br />
„Barclays“ ir „Royal Bank<br />
of Scotland“. Priešakyje liko<br />
tik britų HSBC (123,6 mlrd.<br />
dolerių) ir ispanų „Banco<br />
Santander“ (68,2 mlrd. dolerių).<br />
Pažymėtina, kad nė<br />
vienas iš lyderių Rusijoje<br />
neprasigyveno – krizės sąlygomis<br />
su šia rinka jiems sekėsi<br />
sunkiai. O „Sberbank“<br />
– nieko, dirba.<br />
Skolų krizė Europoje<br />
„Sberbank“ gali dar daugiau<br />
padėti – Europos Sąjungos<br />
bankai priversti nurašinėti<br />
vyriausybių skolas, kurios<br />
kadaise buvo laikomos konservatyviu<br />
ir pat<strong>iki</strong>mu indėliu.<br />
O tai yra tiesioginiai<br />
kapitalo <strong>nuo</strong>stoliai. Kiek dar<br />
tokių skolų jiems teks nurašyti,<br />
parodys laikas. O jis kol<br />
kas dirba ne Europos bankų<br />
naudai.<br />
rusų milžinas taikosi<br />
„Sberbank“ dirba ir net mėgina<br />
plėtoti verslą Europos<br />
rinkoje. Periodiškai Rusijos<br />
–<br />
–<br />
–<br />
–<br />
–<br />
laikraščiai mirga naujienomis,<br />
kad „rusų milžinas“<br />
taikosi tai į vieną Europos<br />
banką, tai į kitą. Kai kurie<br />
įsit<strong>iki</strong>nę, kad rusai dabar<br />
pradės supirkinėti aktyvus<br />
Europoje drauge su kinais.<br />
Neseniai šis bankas pademonstravo<br />
savo apetitą<br />
pateikdamas siūlymą įsigyti<br />
tarptautinį Austrijos banko<br />
–<br />
–<br />
–<br />
–<br />
–<br />
Ša<strong>lt</strong>. spekuliantai.<strong>lt</strong>, lapkričio 10–17 d. duomenys<br />
„Osterreichische Volksbanken<br />
AG“ padalinį. Turėdamas<br />
savo sąskaitos balanse<br />
28,7 mlrd. JAV dolerių „Sberbank“<br />
gali ruoštis puotai Europos<br />
brolijoje.<br />
Lenkų dienraštis<br />
„Rzeczpospolita“ baiminasi,<br />
kad į Lenkijos finansų rinką<br />
jau nusitaikęs „Sberbank“<br />
nori įeiti ne per „pagrindi-<br />
NASDAQ OMX VilNiuS biržOje – DiDžiAuSiAS NeigiAMAS pOkytiS per SAVAitę<br />
Nr. akcija<br />
pokytis apyvarta<br />
1<br />
2<br />
3<br />
4<br />
5<br />
Ūkio bankas (UkB1L)<br />
Limarko laivininkystės kompanija (LLk1L)<br />
„agrowill Group“ (avG1L)<br />
Lietuvos jūrų laivininkystė (LJL1L)<br />
LesTo (Les1L)<br />
nes duris“. „Sberbank“ scenarijus<br />
– pirkti mažą banką,<br />
o paskui perimti vieną iš<br />
rinkos lyderių“, – tokią rusų<br />
taktiką atskleidžia dienraštis.<br />
Lenkai mano, kad rusams<br />
įdomus mažas bankas<br />
galėtų būti „Alior“, kurį<br />
kontroliuoja italų grupė<br />
„Carlo Tassara“.<br />
Dienraštis tvirtina, kad<br />
–13,42%<br />
–10,00%<br />
–5,56%<br />
–5,26%<br />
–5,00%<br />
rusų bankininkai įgyvendina<br />
Kremliaus siekius Rusiją<br />
padaryti rimtu veikėju<br />
Europos finansų rinkoje, ir<br />
primena, kad „Sberbank“<br />
neseniai nusipirko austrų<br />
„Volksbank International“,<br />
kuris ve<strong>iki</strong>a Balkanų šalyse,<br />
Vengrijoje, Slovakijoje ir Čekijoje.<br />
Kai kurie ekspertai<br />
mano, kad „Sberbank“ ban-<br />
446825,60 eUr<br />
4801,73 eUr<br />
11171,20 eUr<br />
7458,72 eUr<br />
23808,56 eUr<br />
Ša<strong>lt</strong>. spekuliantai.<strong>lt</strong>, lapkričio 10–17 d. duomenys<br />
puotai<br />
dys per šią bendrovę supirkinėti<br />
Lenkijos bankus.<br />
Lenkijoje situaciją stebi<br />
ir specialiosios tarnybos.<br />
Lenkijos vidaus saugumo<br />
agentūra Finansų priežiūros<br />
komisijos nariams surengė<br />
specialius kontržvalgybos<br />
kursus ir perspėjo, kad šie<br />
neprarastų budrumo. „Turime<br />
informacijos, kad rusų<br />
specialiosios tarnybos akty-<br />
»Turėdamas savo sąskaitos balanse<br />
28,7 mlrd. JaV dolerių „Sberbank“ gali<br />
ruoštis puotai Europos brolijoje<br />
viai dalyvauja bandymuose<br />
perimti Lenkijos bankų sektorių“,<br />
– sakė aukštas vidaus<br />
saugumo pareigūnas.<br />
Jam skolina<br />
„Jeigu tikėtume Europos<br />
bankininkais, mūsų laukia<br />
grandiozinis apsipirkimas“,<br />
– rašo vedomosti.ru.– Šiame<br />
fone „Sberbank“ tikslas – <strong>iki</strong><br />
2014 <strong>metų</strong> patekti į pasaulio<br />
pačių didžiausių ir brangiausių<br />
valstybinių bankų<br />
dešimtuką – neatrodo toks<br />
jau nepasiekiamas. Paskutinė<br />
„Sberbank“ valstybinė<br />
paskola parodė, kad jis sugeba<br />
skolintis net tada, kai<br />
rinkos beveik niekam neduoda<br />
pinigų.“<br />
FaKTai<br />
„SBErBaNK“<br />
• Didžiausias Vidurio ir Rytų<br />
Europos bankas<br />
• Pagrindinis akcininkas – Rusijos<br />
centrinis bankas<br />
• Kapitalizacija – 140 mlrd. litų<br />
• 9 mėnesių finansiniai rodikliai:<br />
• Aktyvai – 840 mlrd. litų,<br />
• Kapitalas – 130 mlrd. litų,<br />
• Grynasis pelnas – 25 mlrd.<br />
litų.<br />
„Sberbank“ pradeda aktyvią<br />
invaziją į ES šalis.<br />
reuters<br />
Ekonomikos<br />
„statistų“ kaita<br />
Panašu, kad akcijų rinkų laukia labai sunkūs laikai.<br />
Ir ne Europos šalių skolos, ne problemos bankiniame<br />
sektoriuje gali būti to priežastis. Tuo labiausiai turėtų<br />
susirūpinti ilgala<strong>iki</strong>ai investuotojai. Analitikai jiems<br />
pataria būti itin atsargiems investuojant į akcijas.<br />
NaUriS TrEiGyS<br />
Spekuliantai.<strong>lt</strong> apžvalgininkas<br />
■Tokie perspėjimai neturėtų<br />
stebinti šiais laikais, kai būti<br />
pesimistu – vos ne mados<br />
reikalas. Esant tokiems rinkų<br />
svyravimams, kai rinkoms<br />
vadovauja vien investuotojų<br />
emocijos, kai sprendimai<br />
priimami vadovaujantis<br />
šios akimirkos įspūdžiais ir<br />
naujienomis, tokiam būti visiškai<br />
nesunku. dar lengviau<br />
sutrikti.<br />
Tačiau šie neramumai<br />
rinkose anksčiau ar vėliau<br />
baigsis. Tiksliau pasakius,<br />
baigsis sąlyginai, nes rinkos<br />
niekada nebūna ramios.<br />
Tačiau vis tiek bus galima<br />
tikėtis, kad priimant sprendimus,<br />
labiau bus vadovaujamasi<br />
fundamentaliais<br />
dalykais. Vienas iš tokių<br />
fundamentinių dalykų yra<br />
demografinis rodiklis.<br />
Šis rodiklis ir kelia ekonomistų<br />
bei analitikų nerimą.<br />
Apie tai kalbama seniai,<br />
tik <strong>nuo</strong>l pasitaikantys<br />
„gaisrai“ kapitalo rinkose<br />
tokius dalykus, kurių pove<strong>iki</strong>s<br />
šios dienos ekonominei<br />
padėčiai nėra toks akivaizdus,<br />
nustumia į antrą planą,<br />
gal net dar toliau.<br />
Kaip pasaulio ekonomikos<br />
atrodė ligi šiol, ypač išsivysčiusiose<br />
šalyse? Vyravo<br />
principas: kuo daugiau, tuo<br />
geriau! Didesnis BVP, didesnis<br />
eksportas, daugiau<br />
vartotojų, didesni atlyginimai,<br />
daugiau darbo vietų,<br />
daugiau prekių ir t. t. Vis<br />
daugiau ir daugiau. Pasita<strong>iki</strong>usios<br />
krizės buvo sprendžiamos<br />
sumažintomis<br />
palūkanų normomis ir didesniais<br />
valstybiniais užsakymais,<br />
t. y. į rinką įliejant<br />
dar didesnį kiekį pinigų.<br />
Šis modelis taip pat<strong>iki</strong>mai<br />
veikė, kad atrodo, jokio<br />
kitokio negali būti, kad tai<br />
ir yra ekonomikos pagrindas.<br />
Tačiau 2007–2009 <strong>metų</strong><br />
pasaulinė finansų krizė parodė,<br />
kad tokia ekonomika<br />
stovi ant molio kojų. Gal ne<br />
tiek pasaulio krizė parodė,<br />
kiek dabar sprendžiamos jos<br />
pasekmės.<br />
Sunkią situaciją dar pasunkinti<br />
gali demografinė<br />
problema. Ne tai, kad mūsų<br />
žemėje jau 7 mlrd. žmonių.<br />
Tiek žmonių žemėje dar<br />
gali pramisti. O ir augantis<br />
vartotojų skaičius turėtų<br />
džiuginti ekonomistus. Tačiau<br />
taip nėra. Nes nerimą<br />
kelia ne absoliutus gyventojų<br />
skaičiaus didėjimas, o<br />
demografiniai pjūviai.<br />
Tuos pjūvius mes jau<br />
pu<strong>iki</strong>ai žinome iš lietuviškų<br />
„Sodros“ problemų: pensininkų<br />
gretos gausėja, dirbančiųjų<br />
– mažėja. Taip yra<br />
visame pasaulyje.<br />
JAV, Europoje, Japonijoje<br />
»ateinančius <strong>18</strong> <strong>metų</strong> JaV į pensiją<br />
kasdien išeis 10 tūkst. žmonių. Šiandien<br />
tiek naujų darbo vietų JaV nesukuriama<br />
nė per mėnesį<br />
N. Treigys: pinigai išeina iš kapitalo rinkų<br />
taip pat masiškai, kaip anksčiau į ją<br />
plaukdavo.<br />
ruslano kondratjevo <strong>nuo</strong>tr.<br />
po Antrojo pasaulinio karo<br />
padidėjus gimstamumui<br />
susiformavo vadinamoji<br />
„beiby-bumerių“ karta. Ji<br />
buvo šių ekonomikų variklis.<br />
Šie vartotojai masiškai<br />
pirko ir vartojo, mokėjo mokesčius<br />
ir investavo. Šiandien<br />
šie žmonės – jau senjorai,<br />
jie išeina į pensiją ir<br />
tampa ekonomikų balastu.<br />
Kažkas apskaičiavo, kad<br />
ateinančius <strong>18</strong> <strong>metų</strong> JAV<br />
į pensiją kasdien išeis 10<br />
tūkst. žmonių. Šiandien tiek<br />
naujų darbo vietų JAV nesukuriama<br />
nė per mėnesį. O<br />
jei ir būtų sukurta, nebūtų<br />
kam jų užimti, nebent emigrantams<br />
– beje, prezidentas<br />
Barackas Obama apie tai užsimena.<br />
„Beiby-bumeriai“ investavo<br />
į savo ateitį, kaupė<br />
pensijai. Būtent jie 40 <strong>metų</strong><br />
kėlė vertybinių popierių,<br />
nekilnojamojo turto kainas.<br />
Atrodė, tai truks amžinai.<br />
Deja, šie žmonės šiandien<br />
jau neišlaidauja ir neinvestuoja.<br />
Jie išsipardavinėja<br />
nebereikalingą nekilnojamąjį<br />
turtą, o akcijas ir obligacijas<br />
parduoda šių dienų<br />
sąskaitoms apmokėti. Kitais<br />
žodžiais tariant, pinigai iš<br />
kapitalo rinkų išeina taip<br />
pat masiškai, kaip anksčiau<br />
į ją plaukdavo.<br />
Vienas bankas savo 2010<br />
<strong>metų</strong> tyrime „Ageing And<br />
Asset Prices“ atkreipė dėmesį,<br />
kad aktyvų kainos<br />
krinta proporcingai senėjimui.<br />
Tad nekilnojamojo<br />
turto kainos, anot tyrimo,<br />
kris dar apie 40 <strong>metų</strong>. O San<br />
Fransisko FED skyrius suskaičiavo,<br />
kad dėl šios problemos<br />
akcijų rodiklis P/E<br />
turės sumažėti dar perpus ir<br />
į 2010 <strong>metų</strong> lygį grįš tik 2027<br />
metais.<br />
Tiesa tai ar ne, tačiau ilgala<strong>iki</strong>s<br />
investuotojas, kaupiantis<br />
akcijas savo pensijai,<br />
vis tiek turėtų į tai atkreipti<br />
dėmesį ir akcijas rinktis<br />
kiek galima atsargiau. Tačiau<br />
mes žinome vieną gerą<br />
dėsnį: gamta nemėgsta tuštumos.<br />
Kaip pokario karta<br />
užpildė kare kritusiųjų<br />
vietą ir net su pertekliumi,<br />
šios kartos pasitraukimas iš<br />
ekonomikos arenos bus taip<br />
pat pakeistas kitais „statistais“.<br />
Tikėsimės, taip pat su<br />
pertekliumi...
Nr. 44<br />
2011 m. lapkričio 21–27 d.<br />
Jauniausias pasaulio<br />
generalinis direktorius<br />
8-metis verslininkas<br />
greičiausiai yra<br />
jauniausias generalinis<br />
direktorius<br />
ir savo kompanijos<br />
gaminamus stiklo rutuliukus<br />
jis parduoda visame pasaulyje.<br />
„Svajoju turėti savo parduotuvių<br />
tinklą, tokį kaip<br />
„Hamleys“ (seniausia ir<br />
žinomiausia žaislų parduotuvė).<br />
Tai bus viena iš didžiausių<br />
žaislų parduotuvių<br />
pasaulyje, kur bus galima<br />
nusipirkti įvairiausių rūšių<br />
stiklinių rutuliukų! – džiugiai<br />
pasakojo jaunasis kompanijos<br />
valdytojas. – Draugams<br />
patinka, kad aš turiu<br />
<strong>nuo</strong>savą verslą. Iš pradžių<br />
kai kurie iš jų nepatikėjo<br />
manimi, tačiau dabar viskas<br />
»Tai bus viena iš didžiausių žaislų<br />
parduotuvių pasaulyje, kur bus galima<br />
nusipirkti įvairiausių rūšių stiklinių rutuliukų<br />
Nebūtina iš žmogaus atimti malonumo dirbti. scanpix.<br />
TiNKLaraŠTiS<br />
pradedantieji verslininkai<br />
įkaitų dramoje<br />
Vienas kolega mėgdavo<br />
sakyti, kad darbas yra<br />
procesas, todėl svarbiausia<br />
jo nestabdyti. Tai labiausiai<br />
galioja valstybinėms institu-<br />
gerai – tai vieni geriausių<br />
mano klientų. Aš dievinu<br />
stiklinius rutuliukus ir man<br />
labai patinka, kad turiu <strong>nuo</strong>savą<br />
kompaniją.“<br />
Tarp H. Jordeano siūlomų<br />
stiklo rutuliukų galima rasti<br />
įprastų, kai<strong>nuo</strong>jančių 7,99<br />
svaro (apie 32 litus), ir gerokai<br />
brangesnių – kai<strong>nuo</strong>jančių<br />
599 svarus (apie 2 4<strong>18</strong><br />
litų) ir išleistų ribotu tiražu.<br />
Kompanijos apyvarta per<br />
metus – daugiau nei tūkstantis<br />
svarų, tad Harlis į darbą<br />
priėmė mamą ir du vyresniuosius<br />
brolius, kad galėtų<br />
susidoroti su paklausa.<br />
Savo prekiautojo stiklo<br />
rutuliukais karjerą berniukas<br />
pradėjo vaikų žaidimų<br />
aikštelėje, kai vyresnieji norėjo<br />
papildyti savo kolekciją.<br />
cijoms, kurios dažnai patenka<br />
į to uždaro proceso spąstus,<br />
kartu pasiimdamos ir keletą<br />
įkaitų. Šįkart įkaitų dramoje<br />
dalyvauja pradedantieji versli-<br />
Harlis paprašė mamos, kad<br />
ši sukurtų jam tinklalapį,<br />
kuriame berniukas galėjo<br />
pardavinėti turimus stiklo<br />
rutuliukus. Kompaniją jaunasis<br />
verslininkas pavadino<br />
„Marble King“.<br />
„Harlis susižavėjo stiklo<br />
rutuliukais, kai jam buvo<br />
šešeri, – pasakojo berniuko<br />
mama Tina. – Jo idėja buvo<br />
tokia didelė, kad ėmėme jį<br />
vadinti Marmuriniu karaliumi.<br />
Taigi kai jis pradėjo<br />
verslą, jau turėjo tinkamą<br />
vardą. Niekada nesitikėjau,<br />
kad tai taps taip populiaru.<br />
Iš visų jėgų stengiamės susidoroti<br />
su užsakymų gausa.<br />
Aš padėjau jam sukurti tinklalapį,<br />
tačiau dabar jis pats<br />
vadovauja kompanijai.“<br />
h. Jordeanas svajoja turėti<br />
parduotuvių tinklą.<br />
scanpix<br />
ninkai. Nors pastaruoju metu<br />
valdininkai itin susirūpinę<br />
lietuvių verslumo skatinimu,<br />
vieną po kitos steigia įvairiausias<br />
organizacijas bei įstaigas,<br />
kuria projektus, konkursus,<br />
vis dė<strong>lt</strong>o mūsų šalyje norint<br />
pradėti verslą tenka tam įgyti<br />
specialų išsilavinimą. Štai vienoje<br />
konferencijoje Ūkio ministerijos<br />
atstovai sako: norint<br />
pradėti paprasčiausią verslą,<br />
pavyzdžiui, atidaryti drabužių<br />
parduotuvę, re<strong>iki</strong>a gauti 7–8<br />
įvairių rūšių leidimus.<br />
Lietuvos viešbučių ir<br />
restoranų asociacijos prezidentė<br />
Evalda Šiškauskienė<br />
Paskutinis puslapis 31<br />
pripažįsta, kad restoranų ir<br />
kavinių sektoriuje padėtis<br />
dar liūdnesnė ir reikalų su<br />
valstybės tarnautojais re<strong>iki</strong>a<br />
turėti gerokai dažniau. Tad<br />
kyla logiškas klausimas, ar<br />
valstybė šioje įkaitų dramoje<br />
pernelyg nesureikšmina proceso<br />
svarbos. A<br />
rgi iš tiesų re<strong>iki</strong>a sukurti<br />
tokias sunkiai suvokiamas<br />
procedūras ir apkrauti<br />
verslininkus įvairia administracine<br />
bei mokestine našta,<br />
kad po to reikėtų pristeigti<br />
kitų įstaigų ir organizacijų,<br />
kurios mūsų šalies gyventojus<br />
mokytų, kaip pradėti verslą?<br />
Mažasis magnatas<br />
Harlis Jordeanas iš Londono<br />
vadovauja <strong>nuo</strong>savai kompanijai,<br />
pardavinėjančiai stiklo<br />
rutuliukus, ir turi itin ambicingų<br />
planų.<br />
priklausomybė <strong>nuo</strong> darbo nėra blogis<br />
■Negalite atsitraukti <strong>nuo</strong> darbinio<br />
„Blackberry“ telefono?<br />
dešimtą valandą vakaro dar<br />
paliekate balso pašto žinutę?<br />
Tuomet jūs – darboholikas.<br />
Šiais laikais tai nieko <strong>nuo</strong>stabaus.<br />
Naujausi tyrimai rodo, kad jūsų<br />
priklausomybė <strong>nuo</strong> darbo nebūtinai<br />
yra blogas dalykas.<br />
Vienoje Prancūzijos verslo<br />
mokykloje inicijuoto tyrimo duomenys<br />
rodo, kad jei darbas jums<br />
sukelia džiaugsmą ir papildo jūsų<br />
gyvenimą, tuomet būti darboholiku<br />
yra gerai. Pasak tyrimui<br />
vadovavusio profesoriaus yehudos<br />
Barucho, kol ėjimas į darbą<br />
neparemtas prievarta, jis gali<br />
įgyvendinti asmeninius laimėjimus<br />
(„Pagaliau man pavyko<br />
baigti šį projektą“, „Galiausiai<br />
išsprendžiau šią problemą“) ir<br />
kartu duoti apčiuopiamą naudą<br />
įmonei („Šį projektą baigėme<br />
pirma laiko, mūsų klientai mano,<br />
kad esame geriausi!“). Dauguma<br />
žmonių į darboholikus žiūri taip,<br />
tarsi jiems būtų reikalingas specialus<br />
gydymas kaip <strong>nuo</strong> alkoholizmo.<br />
Žmonės mano, darboholikai<br />
nesugeba rasti balanso tarp<br />
darbo ir asmeninio gyvenimo.<br />
Tačiau didelė dalis darboholikų<br />
šį balansą jaučia, tiesiog jų gyvenimo<br />
ir darbo balanso pore<strong>iki</strong>s<br />
šiek tiek kitoks. Pasak y. Barucho,<br />
priklausomybė <strong>nuo</strong> darbo<br />
tam tikrais aspektais panaši į<br />
priklausomybę <strong>nuo</strong> šokolado:<br />
reguliariai valgyti šokoladą gali<br />
būti naudinga sveikatai, jis sute<strong>iki</strong>a<br />
energijos ir pasitenkinimo.<br />
Ne tik pradėti, bet ir bendrauti<br />
su valdininkais. Nere<strong>iki</strong>a<br />
pamiršti, kad šis sudėtingas<br />
verslumo skatinimas kai<strong>nuo</strong>ja<br />
pinigus. Ir dažniausiai viena ar<br />
kita forma – mūsų pačių.<br />
O valdininkai visuomet pasižymi<br />
fantazija, kai kalbama<br />
apie procedūrų kūrimą.<br />
Štai E. Šiškauskienė<br />
pasakoja, kad visai neseniai<br />
sostinės savivaldybė buvo nusprendusi<br />
pati išvežioti verslininkams<br />
prekybos alkoholiu<br />
licencijas. Paslauga gal ir<br />
įdomi, bet daugelį verslininkų,<br />
anot asociacijos prezidentės,<br />
ištiko šokas.<br />
Taip pat yra darboholikams:<br />
jiems darbas ir užduočių atl<strong>iki</strong>mas<br />
laiku sute<strong>iki</strong>a energijos. Iki tol, kol<br />
darboholikas intensyviai dirbdamas<br />
pradeda žaloti psichinę ar<br />
fizinę savo sveikatą, y. Barucho<br />
teigimu, jis gali ramiai dirbti kiek<br />
tinkamas. Darboholizmas dažnai<br />
painiojimas su persidirbimu. Tačiau,<br />
profesoriaus teigimu, darboholizmas<br />
nėra susijęs su valandomis,<br />
ilgiau praleistomis darbe.<br />
Noras prisidėti didesnę dalį prie<br />
atlyginimo dirbant viršvalandžius<br />
arba tiesiog žiaurus bosas gali<br />
jus versti darbe praleisti daugiau<br />
laiko negu įprastai. Jeigu jūs savo<br />
bosui parodysite, kad jaučiate<br />
entuziazmą atlikdamas darbą, jis<br />
tuo gali pasinaudoti ir apkrauti jus<br />
darbais. Tada entuziazmas greitai<br />
dings ir jį pakeis <strong>nuo</strong>vargis.<br />
Valstybės institucijoms re<strong>iki</strong>a įkaitų.<br />
Fotodiena.
KIEKVIENĄ<br />
PIRMADIENĮ<br />
www.ekonomika.<strong>lt</strong><br />
SAVAITRAŠTĮ<br />
PRENUMERUOKITE:<br />
www.prenumerata.<strong>lt</strong>, www.ekonomika.<strong>lt</strong> ir<br />
„Lietuvos ryto“, „Respublikos“ bei kitose platinimo tarnybose
Change language