nuo 18 iki 55 metų. Startinis m okestis: 100 Lt ... - Ekonomika.lt
nuo 18 iki 55 metų. Startinis m okestis: 100 Lt ... - Ekonomika.lt
nuo 18 iki 55 metų. Startinis m okestis: 100 Lt ... - Ekonomika.lt
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
14<br />
Daugiabučius atnaujinti<br />
galima trečdaliu pigiau<br />
Kai kurie žmonės artėjančią žiemą ir kalbas apie brangstantį šildymą<br />
pasitinka ramiai. Tai – atnaujintų daugiabučių gyventojai, kurie už šildymą<br />
moka <strong>iki</strong> 60 proc. mažiau. Siekdama palengvinti namų modernizavimą<br />
valstybė siūlo finansinę paramą, kuria pasinaudoję gyventojai gali gerokai –<br />
<strong>iki</strong> 30 proc. atpiginti būsto atnaujinimą.<br />
rapOLaS GaBryS<br />
info@ekonomika.<strong>lt</strong><br />
Šalyje yra apie 34<br />
tūkst. <strong>iki</strong> 1993 <strong>metų</strong><br />
statytų daugiabučių,<br />
kurių dauguma –<br />
energetiškai neefektyvūs ir<br />
kuriuose gyvenantiesiems<br />
tenka labai daug mokėti už<br />
šildymą. Modernizavimas<br />
gali padėti sutaupyti <strong>iki</strong> 50<br />
ar net 60 proc. šių išlaidų.<br />
Tiesa, kaip neretai pasitaiko,<br />
tam, kad išleistum mažiau<br />
ateityje, re<strong>iki</strong>a daugiau investuoti<br />
dabar. Mažesnės energijos<br />
sąnaudos yra visų – ir<br />
kiekvieno iš mūsų, ir visos<br />
valstybės interesas. Siekiant<br />
prieš atnaujinimą ir po atnaujinimo.<br />
dauguma apklaustų gyventojų, atnaujinusių būstą, patvirtino, kad po<br />
modernizavimo smarkiai padidėjo nekilnojamojo turto vertė ir pagerėjo<br />
gyvenimo kokybė.<br />
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros archyvo <strong>nuo</strong>tr.<br />
padėti gyventojams ir palengvinti<br />
atnaujinimą, buvo<br />
sukurtos palankios paramos<br />
priemonės, kurios padės<br />
sumažinti gyventojų investicijas,<br />
o nepasiturintiems<br />
– kompensuoti visas išlaidas.<br />
Vyriausybė parengė daugiabučių<br />
namų atnaujinimo<br />
(modernizavimo) programą,<br />
pagal kurią lėšos skiriamos<br />
iš keleto ša<strong>lt</strong>inių. Parama<br />
šiam projektui skiriama iš<br />
Europos Sąjungos ir valstybės<br />
biudžeto lėšų pagal JES-<br />
SICA iniciatyvą.<br />
Valstybė kompensuoja <strong>iki</strong><br />
1993 <strong>metų</strong> pastatytų daugiabučių<br />
atnaujinimo projekto<br />
dokumentacijos parengimo<br />
Nekilnojamasis turtas<br />
ir projekto įgyvendinimo<br />
organizavimo išlaidas, jeigu<br />
atnaujintas namas pasieks ne<br />
mažesnę nei D pastato energetinio<br />
efektyvumo klasę (A<br />
klasė žymi efektyviausią, G<br />
– mažiausiai efektyvų pastatą)<br />
ir šilumos energijos suvartojimas<br />
sumažės bent 20<br />
proc. Tiesa, šimtaprocentinė<br />
projekto parengimo kompensacija<br />
pagal šiuo metu galiojančią<br />
tvarką bus te<strong>iki</strong>ama<br />
<strong>iki</strong> 2013 <strong>metų</strong> pabaigos. Nuo<br />
2014 <strong>metų</strong> pradžios bus kompensuojama<br />
pusė šių išlaidų.<br />
parama <strong>iki</strong> 30 proc.<br />
Valstybė finansuos dalį viso<br />
projekto įgyvendinimo kai-<br />
Nr. 44<br />
2011 m. lapkričio 21–27 d.<br />
nos, kitaip sakant, apmokės<br />
15–30 proc. sumos, kurią gyventojai<br />
turės sumokėti darbus<br />
atliekančioms įmonėms.<br />
15 proc. modernizavimo<br />
projekto vertės siekianti<br />
parama bus skiriama nepriklausomai<br />
<strong>nuo</strong> pasiektos<br />
energetinio efektyvumo<br />
klasės. O jeigu atnaujinus<br />
pastatą šilumos sąnaudos<br />
sumažės 40 ir daugiau procentų,<br />
gyventojams bus suteikta<br />
dar papildoma 15 proc.<br />
parama. Taigi iš viso išlaidas<br />
su valstybės parama galima<br />
sumažinti 30 proc., neskaičiuojant<br />
kompensacijos už<br />
projektą, administravimo<br />
sąnaudas.<br />
Įgyvendinus efektyvias<br />
energiją taupančias priemones<br />
tipinis Lietuvos daugiabutis<br />
šildymui vidutiniškai<br />
suvartoja perpus mažiau<br />
energijos. BUPA specialistų<br />
<strong>nuo</strong>mone, kompleksiškai<br />
atnaujinus daugiabutį – apši<strong>lt</strong>inus<br />
namo sienas, stogą,<br />
pakeitus langus, įstiklinus<br />
balkonus, atnaujinus šilumos<br />
punktą, galima sutaupyti<br />
apie 64 proc. ir daugiau<br />
energijos. Tokio namo gyventojai<br />
gaus – 30 proc. paramą<br />
atnaujinimui ir bent<br />
perpus mažesnes sąskaitas<br />
už šildymą.<br />
palankios paskolų sąlygos<br />
Garantuojamos palankios<br />
paskolų būsto atnaujinimui<br />
sąlygos. Anksčiau gyventojams<br />
tekdavo mokėti 5–12<br />
proc. metines palūkanas<br />
už paskolas, o dabar šioms<br />
paskoloms nustatyta ne<br />
didesnė kaip 3 proc. riba.<br />
Palūkanos nesikeis visą laikotarpį,<br />
kuris gali siekti <strong>iki</strong><br />
20 <strong>metų</strong>.<br />
Be to, gyventojai gali<br />
gauti valstybės paramą ir<br />
paskolą būstui atnaujinti ne-<br />
įkeisdami turto, o pradinis<br />
įnašas, remiantis naujuoju<br />
daugiabučių atnaujinimo finansavimo<br />
modeliu, negali<br />
būti didesnis nei 5 procentai.<br />
Taip pat projekto įgyvendinimo<br />
laikotarpiu (<strong>iki</strong> 2<br />
<strong>metų</strong>) yra atidedamas kredito<br />
grąžinimas – gyventojams<br />
tuo metu tere<strong>iki</strong>a mokėti<br />
nedideles palūkanas.<br />
„Tai naudinga, nes po atnaujinimo<br />
gyventojai išleis<br />
mažiau pinigų šildymui ir<br />
iš sutaupytų lėšų galės mokėti<br />
paskolos įmokas. Be<br />
to, paimtą paskolą jie galės<br />
grąžinti ir anksčiau, nemokėdami<br />
paprastai taikomų<br />
mokesčių už anksčiau už<br />
terminą grąžintus pinigus“,<br />
– aiškina BUPA direktorius<br />
A. Čepas.<br />
Lengvatos<br />
Būsto atnaujinimas prieinamas<br />
ir jautriausiems sluoksniams<br />
– nepasiturintiems<br />
žmonėms, kuriems išlaidos<br />
už šildymą yra didžiausia<br />
našta.<br />
Gyventojams, kurie turi<br />
teisę į kompensaciją už šildymą<br />
ir karštą vandenį,<br />
bus visu <strong>100</strong> procentų apmokama<br />
ir paskola, reikalinga<br />
būstui atnaujinti, ir palūkanos.<br />
O po atnaujinimo šie<br />
gyventojai ir toliau galės<br />
naudotis lengvata šildymui.<br />
Būsto atnaujinimas – patraukli<br />
investicija. Skaičiuojama,<br />
kad 60 kv. m. ploto<br />
buto efektyvumui padidinti<br />
<strong>iki</strong> D klasės re<strong>iki</strong>a vidutiniškai<br />
7 tūkst. litų, o <strong>iki</strong> C<br />
– <strong>18</strong> tūkst. litų. Su valstybės<br />
parama šias sumas galima<br />
sumažinti <strong>iki</strong> 30 proc. Renovuotame<br />
name esančio buto<br />
vertė išauga kelis kartus didesne,<br />
nei buvo skirta atnaujinimui,<br />
suma. O kur dar didesnis<br />
komfortas, gražesnė<br />
ir saugesnė aplinka.<br />
Daugiau informacijos – www.atnaujinkbusta.<strong>lt</strong><br />
arba nemokamu telefonu 8 800 20 012.<br />
2,2 mlrd.<br />
UŽ TOKIĄ SUMĄ TREčIĄJĮ 2011 METų KETVIRTĮ LIETUVOJE BUVO ATLIKTA STATyBOS DARBų<br />
Į sąvartynus turi patekti tik tos atliekos, kurių neįmanoma perdirbti ar kitaip panaudoti. Fotodiena<br />
SiLViJa BENiUŠiENė<br />
info@ekonomika.<strong>lt</strong><br />
Nr. 44<br />
2011 m. lapkričio 21–27 d.<br />
Nekilnojamasis turtas 15<br />
»robertas dargis, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos<br />
prezidentas: Siūlome subendrinti nekilnojamojo turto mokesčio<br />
įstatyme žemę kartu su priklausiniais, kad tai būtų vienas aiškus<br />
m<strong>okestis</strong>, ir apibrėžti panašiomis ribomis, koks šiandien yra NT<br />
m<strong>okestis</strong> – <strong>nuo</strong> 0,1 <strong>iki</strong> 1 proc.<br />
Į sąvartynus –<br />
kuo mažiau atliekų<br />
Į Aplinkos ministeriją vieni po kitų vyksta regionų savivaldybių atstovai.<br />
Visi be išimties raginami paskubėti savo teritorijose kurti biologiškai<br />
skaidžių atliekų (BSA) tvarkymo sistemas. Tam ministerija iš ES fondų<br />
yra paskirsčiusi net 450 mln. litų.<br />
Aplinkos ministerijos<br />
viešųjų<br />
ryšių vyriausioji<br />
specialistė<br />
Raimonda Karnackaitė<br />
patvirtina, kad ministerijoje<br />
pastaruoju metu<br />
jau lankėsi Vilniaus, Kauno,<br />
Utenos regionų savivaldybių<br />
vadovai. Visi dėl tos pačios<br />
priežasties – kuriamos bioskaidžių<br />
atliekų tvarkymo sistemos.<br />
Visi išgirdo raginimą<br />
paskubėti. Priešingu atveju<br />
gali netekti dalies ES finansavimo,<br />
o tai reiškia, kad savo<br />
gyventojams negalės garantuoti<br />
visaverčių paslaugų.<br />
Kaip tai paaiškinsite žmonėms,<br />
kuriems atstovaujate,<br />
– retorinis klausimas.<br />
„Pagal projektus, kuriuos<br />
pateikė dešimt apskrityse<br />
ve<strong>iki</strong>ančių ir savivaldybėms<br />
pavaldžių regioninių atliekų<br />
tvarkymo centrų, matyti,<br />
kad pla<strong>nuo</strong>jama padaryti<br />
išties nemažai, – sakė R.<br />
Karnackaitė. – Šešiuose regio<strong>nuo</strong>se<br />
numatoma tvarkyti<br />
BSA išgaunant biodujas, šios<br />
bus naudojamos energijos<br />
gamybai. Visuose regio<strong>nuo</strong>se<br />
bus skatinamas individualus<br />
kompostavimas atliekų susidarymo<br />
vietose, plėtojamas<br />
atskiras biologiškai skaidžių<br />
atliekų surinkimas. Numatoma<br />
statyti rūšiavimo įrenginius,<br />
kuriuose iš mišraus<br />
atliekų srauto bus išskiriamos<br />
bioskaidžios atliekos,<br />
atskiriamos antrinės žaliavos<br />
ir perdirbti netinkamos,<br />
tačiau energetinę vertę turinčios<br />
atliekos, kurias numatoma<br />
deginti.“<br />
»Siekiame, kad tvarkyti ir rūšiuoti atliekas<br />
apsimokėtų labiau nei vežti į sąvartynus<br />
Jos žodžiais, prognozuojama,<br />
kad įgyvendinus projektus<br />
sąvartynus pasieks<br />
tik trečdalis susidarančio<br />
atliekų kiekio. Tai itin aktualu<br />
netoli sąvartynų prieigų<br />
gyvenantiems žmonėms –<br />
bus galutinai išspręsta nemalonių<br />
kvapų problema.<br />
Jos paprasčiausiai nebeliks.<br />
pajus finansinę naudą<br />
Raminta Radavičienė, Aplinkos<br />
ministerijos Atliekų departamento<br />
Atliekų valdymo<br />
skyriaus vedėja, paaiškino:<br />
bendras visų mūsų tikslas<br />
– visomis įmanomomis priemonėmis<br />
mažinti į sąvartynus<br />
patenkančių atliekų<br />
kiekį. Kodėl? Todėl, kad atliekomis<br />
re<strong>iki</strong>a ne tiesiog atsikratyti<br />
ir versti jų kalnus, o<br />
išspausti iš jų naudą. Kaip?<br />
Pakartotinai jas naudojant,<br />
perdirbant, išgaunant energiją.<br />
Kartu bus taupomi<br />
resursai, mažinamas neigiamas<br />
pove<strong>iki</strong>s aplinkai ir<br />
žmonių sveikatai.<br />
R. Radavičienė pabrėžė,<br />
kad už sklandžiai ve<strong>iki</strong>ančią<br />
BSA atliekų tvarkymo sistemą<br />
pirmiausia atsakingos<br />
projektus įgyvendinančios<br />
savivaldybės. Kartu su regioniniais<br />
atliekų tvarkymo<br />
centrais, atliekų vežėjais ir<br />
galiausiai vartotojais.<br />
„Siekiame, kad tvarkyti ir<br />
rūšiuoti atliekas apsimokėtų<br />
labiau nei vežti jas į sąvartynus,<br />
– aiškino Atliekų valdymo<br />
skyriaus vedėja. – Gyventojai<br />
savo ruožtu turėtų<br />
pajusti ir finansinę naudą.<br />
Ypač tie, kurie bioskaidžias<br />
atliekas kompostuos jų susidarymo<br />
vietose. Tokios<br />
atliekos sudaro apie 60 proc.<br />
bendro komunalinių atliekų<br />
kiekio. Jas tinkamai išrūšiavus<br />
ar kompostuojant vietoje<br />
atliekų vežėjui atiduodamas<br />
kur kas mažesnis kiekis.<br />
Logika paprasta: mažiau<br />
atliekų – mažesnė ir įmoka<br />
už jų išvežimą.“.<br />
Naujas biurų kompleksas<br />
■Vilniuje, besiformuojančiame<br />
modernių biurų<br />
kvartale, Ukmergės ir Geležinio<br />
Vilko g. sankirtoje,<br />
pradėta trijų mažaaukščių<br />
a klasės biurų komplekso<br />
„Ba<strong>lt</strong>ic hearts“ statyba.<br />
„Ba<strong>lt</strong>ic Hearts“ projektą<br />
plėtojančios UAB ŽVC direktorius<br />
Donatas Minkus sako,<br />
kad naujieji biurai duris atvers<br />
kitų <strong>metų</strong> rudenį.<br />
Į mažaaukščių biurų kompleksą,<br />
kurį sudaro trys<br />
pastatai, prieš trejus metus<br />
buvo investuota 20 mln.<br />
litų, o statyboms baigti prireiks<br />
dar apie 35 mln. litų.<br />
didmiesčiuose pigo butai<br />
■„Ober-haus“ Lietuvos<br />
butų kainų indekso (OhBi),<br />
fiksuojančio butų kainų<br />
pokyčius Vilniuje, Kaune,<br />
Klaipėdoje, Šiauliuose ir panevėžyje,<br />
reikšmė šių <strong>metų</strong><br />
spalį smuktelėjo 0,2 proc.<br />
Palyginti su praėjusių<br />
<strong>metų</strong> spaliu, per metus butų<br />
Spalį didmiesčiuose nežymiai smuktelėjo butų kainos. Fotodiena<br />
Statoma mažiau<br />
■Trečiąjį 2011-ųjų ketvirtį<br />
statybos mastai augo, tačiau,<br />
remiantis Statistikos<br />
departamento duomenimis,<br />
gyvenamųjų namų<br />
statyba sumenko.<br />
eLTa<br />
Taip pat gerokai mažiau<br />
išduodama statybos leidimų.<br />
Trečiąjį <strong>metų</strong> ketvirtį<br />
Vilniuje statomas naujas biurų<br />
kompleksas. Gamintojų <strong>nuo</strong>tr.<br />
kainos Lietuvos didmiesčiuose<br />
sumažėjo 0,1 proc.<br />
Spalį butų kainos Vilniuje<br />
ir Klaipėdoje sumažėjo 0,2<br />
proc., Šiauliuose krito 0,5<br />
proc., o Kaune ir Panevėžyje<br />
išliko stabilios. Lietuvos didmiesčiuose<br />
užfiksuotas tik<br />
senos statybos butų kainų<br />
sumažėjimas.<br />
baigta statyti 660 gyvenamųjų<br />
namų, kuriuose įrengta<br />
825 butai. Tai 23 proc. mažiau<br />
nei 2010 <strong>metų</strong> trečiąjį<br />
ketvirtį. Per tą patį laikotarpį<br />
išduota 1 435 statybos leidimai.<br />
Tai <strong>18</strong> proc. mažiau nei<br />
2010 <strong>metų</strong> trečiąjį ketvirtį. 22<br />
proc. sumažėjo leistų statyti<br />
butų skaičius.<br />
Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvoje vis mažiau statoma<br />
gyvenamųjų namų. Fotodiena
Change language