nuo 18 iki 55 metų. Startinis m okestis: 100 Lt ... - Ekonomika.lt
nuo 18 iki 55 metų. Startinis m okestis: 100 Lt ... - Ekonomika.lt
nuo 18 iki 55 metų. Startinis m okestis: 100 Lt ... - Ekonomika.lt
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
28<br />
Nr. 44<br />
Nr. 44<br />
Įdarbinti pinigai 2011 m. lapkričio 21–27 d.<br />
2011 m. lapkričio 21–27 d. Įdarbinti pinigai<br />
29<br />
„Sberbank“ ruošiasi<br />
Į Lietuvos bankininkystės sektorių<br />
žvalgosi keli Rusijos bankai,<br />
ketinantys čia atidaryti savo padalinius.<br />
Teigiama, kad vienas iš jų – Rusijos<br />
valstybinis bankas „Sberbank“.<br />
MiNdaUGaS SaMKUS<br />
mindaugas.samkus@ekonomika.<strong>lt</strong><br />
Dėl neigiamo investicinioklimato<br />
Rusijoje<br />
ir santykinės<br />
izoliacijos vietos<br />
bankams gali ki<strong>lt</strong>i tokių<br />
pačių kredito problemų, su<br />
kuriomis susiduria kiti Rytų<br />
Europos bankai, tačiau didžiausiam<br />
šalies kreditoriui<br />
– „Sberbank“, priešingai, tai<br />
sute<strong>iki</strong>a galimybę juos perimti<br />
savo žinion, rašo wsj.<br />
com.<br />
Į rusiją – atsargiai<br />
Visai neseniai Tarptautinio<br />
valiutos fondo vadovė Christine<br />
Lagarde perspėjo, kad<br />
Rytų Europos bankų sistemoje<br />
vis dar išlieka „didelių<br />
trūkumų“, nes bankai turi<br />
didelių išorės skolų bei viršija<br />
užsienio valiuta išduotų<br />
paskolų limitą. Pasak jos,<br />
reikalai gali pakrypti itin<br />
neigiama linkme, jei finansinius<br />
sunkumus išgyvenantys<br />
Vakarų Europos bankai,<br />
apgu<strong>lt</strong>i Europos valstybių<br />
skolų krizės, nuspręs atsiimti<br />
savo dalį.<br />
Pastarąjį dešimtmetį galima<br />
buvo stebėti agresyvią<br />
bankų ekspansiją į Rytų<br />
Europą, tačiau į Rusiją jie<br />
žengė atsargiai.<br />
„Užsienio bankai tradiciškai<br />
buvo atsargūs investuodami<br />
didelius pinigus<br />
į Rusiją dėl prastos verslo<br />
aplinkos“, – teigė „Royal<br />
Bank of Scotland“ besivystančių<br />
rinkų analitikas Timas<br />
Ashas.<br />
Tiesą sakant, prastas<br />
verslo klimatas Rusijoje tapo<br />
svarbiausia priežastimi, dėl<br />
ko Pasaulio banko atliktoje<br />
»Mūsų laukia<br />
grandiozinis<br />
apsipirkimas<br />
NASDAQ OMX VilNiuS biržOje – DiDžiAuSiAS teigiAMAS pOkytiS per SAVAitę*<br />
Nr. akcija<br />
pokytis apyvarta<br />
1<br />
2<br />
3<br />
4<br />
5<br />
–<br />
–<br />
–<br />
–<br />
–<br />
*– Teigiamų pokyčių šią savaitę nebuvo<br />
apklausoje „Doing Business“<br />
Rusija užėmė tik 120 iš<br />
<strong>18</strong>1 vietos, įsiterpdama tarp<br />
Dramblio Kaulo Kranto ir<br />
Kosta Rikos.<br />
Iš visų užsienio bankų paskolų<br />
Rusijoje net 80 proc.<br />
atkeliauja iš Europos bankų,<br />
tačiau bendra jų kreditų<br />
suma sudaro labai mažą dalį<br />
visos 1 trln. JAV dolerių Rusijos<br />
bankininkystės sistemos.<br />
akivaizdus lyderis<br />
Vienas iš akivaizdžiausių<br />
nugalėtojų šioje situacijoje<br />
yra valstybės valdomas<br />
„Sberbank“.<br />
Pasak vedomosti.ru., praėjusią<br />
savaitę „Sberbank“<br />
tapo trečiuoju banku Europoje<br />
pagal kapitalizaciją:<br />
valstybinio banko vertė<br />
išaugo <strong>iki</strong> 60 mlrd. dolerių<br />
ir aplenkė beveik visus žemyno<br />
grandus: „BNP Paribas“,<br />
UBS, „Deutsche Bank“,<br />
„Barclays“ ir „Royal Bank<br />
of Scotland“. Priešakyje liko<br />
tik britų HSBC (123,6 mlrd.<br />
dolerių) ir ispanų „Banco<br />
Santander“ (68,2 mlrd. dolerių).<br />
Pažymėtina, kad nė<br />
vienas iš lyderių Rusijoje<br />
neprasigyveno – krizės sąlygomis<br />
su šia rinka jiems sekėsi<br />
sunkiai. O „Sberbank“<br />
– nieko, dirba.<br />
Skolų krizė Europoje<br />
„Sberbank“ gali dar daugiau<br />
padėti – Europos Sąjungos<br />
bankai priversti nurašinėti<br />
vyriausybių skolas, kurios<br />
kadaise buvo laikomos konservatyviu<br />
ir pat<strong>iki</strong>mu indėliu.<br />
O tai yra tiesioginiai<br />
kapitalo <strong>nuo</strong>stoliai. Kiek dar<br />
tokių skolų jiems teks nurašyti,<br />
parodys laikas. O jis kol<br />
kas dirba ne Europos bankų<br />
naudai.<br />
rusų milžinas taikosi<br />
„Sberbank“ dirba ir net mėgina<br />
plėtoti verslą Europos<br />
rinkoje. Periodiškai Rusijos<br />
–<br />
–<br />
–<br />
–<br />
–<br />
laikraščiai mirga naujienomis,<br />
kad „rusų milžinas“<br />
taikosi tai į vieną Europos<br />
banką, tai į kitą. Kai kurie<br />
įsit<strong>iki</strong>nę, kad rusai dabar<br />
pradės supirkinėti aktyvus<br />
Europoje drauge su kinais.<br />
Neseniai šis bankas pademonstravo<br />
savo apetitą<br />
pateikdamas siūlymą įsigyti<br />
tarptautinį Austrijos banko<br />
–<br />
–<br />
–<br />
–<br />
–<br />
Ša<strong>lt</strong>. spekuliantai.<strong>lt</strong>, lapkričio 10–17 d. duomenys<br />
„Osterreichische Volksbanken<br />
AG“ padalinį. Turėdamas<br />
savo sąskaitos balanse<br />
28,7 mlrd. JAV dolerių „Sberbank“<br />
gali ruoštis puotai Europos<br />
brolijoje.<br />
Lenkų dienraštis<br />
„Rzeczpospolita“ baiminasi,<br />
kad į Lenkijos finansų rinką<br />
jau nusitaikęs „Sberbank“<br />
nori įeiti ne per „pagrindi-<br />
NASDAQ OMX VilNiuS biržOje – DiDžiAuSiAS NeigiAMAS pOkytiS per SAVAitę<br />
Nr. akcija<br />
pokytis apyvarta<br />
1<br />
2<br />
3<br />
4<br />
5<br />
Ūkio bankas (UkB1L)<br />
Limarko laivininkystės kompanija (LLk1L)<br />
„agrowill Group“ (avG1L)<br />
Lietuvos jūrų laivininkystė (LJL1L)<br />
LesTo (Les1L)<br />
nes duris“. „Sberbank“ scenarijus<br />
– pirkti mažą banką,<br />
o paskui perimti vieną iš<br />
rinkos lyderių“, – tokią rusų<br />
taktiką atskleidžia dienraštis.<br />
Lenkai mano, kad rusams<br />
įdomus mažas bankas<br />
galėtų būti „Alior“, kurį<br />
kontroliuoja italų grupė<br />
„Carlo Tassara“.<br />
Dienraštis tvirtina, kad<br />
–13,42%<br />
–10,00%<br />
–5,56%<br />
–5,26%<br />
–5,00%<br />
rusų bankininkai įgyvendina<br />
Kremliaus siekius Rusiją<br />
padaryti rimtu veikėju<br />
Europos finansų rinkoje, ir<br />
primena, kad „Sberbank“<br />
neseniai nusipirko austrų<br />
„Volksbank International“,<br />
kuris ve<strong>iki</strong>a Balkanų šalyse,<br />
Vengrijoje, Slovakijoje ir Čekijoje.<br />
Kai kurie ekspertai<br />
mano, kad „Sberbank“ ban-<br />
446825,60 eUr<br />
4801,73 eUr<br />
11171,20 eUr<br />
7458,72 eUr<br />
23808,56 eUr<br />
Ša<strong>lt</strong>. spekuliantai.<strong>lt</strong>, lapkričio 10–17 d. duomenys<br />
puotai<br />
dys per šią bendrovę supirkinėti<br />
Lenkijos bankus.<br />
Lenkijoje situaciją stebi<br />
ir specialiosios tarnybos.<br />
Lenkijos vidaus saugumo<br />
agentūra Finansų priežiūros<br />
komisijos nariams surengė<br />
specialius kontržvalgybos<br />
kursus ir perspėjo, kad šie<br />
neprarastų budrumo. „Turime<br />
informacijos, kad rusų<br />
specialiosios tarnybos akty-<br />
»Turėdamas savo sąskaitos balanse<br />
28,7 mlrd. JaV dolerių „Sberbank“ gali<br />
ruoštis puotai Europos brolijoje<br />
viai dalyvauja bandymuose<br />
perimti Lenkijos bankų sektorių“,<br />
– sakė aukštas vidaus<br />
saugumo pareigūnas.<br />
Jam skolina<br />
„Jeigu tikėtume Europos<br />
bankininkais, mūsų laukia<br />
grandiozinis apsipirkimas“,<br />
– rašo vedomosti.ru.– Šiame<br />
fone „Sberbank“ tikslas – <strong>iki</strong><br />
2014 <strong>metų</strong> patekti į pasaulio<br />
pačių didžiausių ir brangiausių<br />
valstybinių bankų<br />
dešimtuką – neatrodo toks<br />
jau nepasiekiamas. Paskutinė<br />
„Sberbank“ valstybinė<br />
paskola parodė, kad jis sugeba<br />
skolintis net tada, kai<br />
rinkos beveik niekam neduoda<br />
pinigų.“<br />
FaKTai<br />
„SBErBaNK“<br />
• Didžiausias Vidurio ir Rytų<br />
Europos bankas<br />
• Pagrindinis akcininkas – Rusijos<br />
centrinis bankas<br />
• Kapitalizacija – 140 mlrd. litų<br />
• 9 mėnesių finansiniai rodikliai:<br />
• Aktyvai – 840 mlrd. litų,<br />
• Kapitalas – 130 mlrd. litų,<br />
• Grynasis pelnas – 25 mlrd.<br />
litų.<br />
„Sberbank“ pradeda aktyvią<br />
invaziją į ES šalis.<br />
reuters<br />
Ekonomikos<br />
„statistų“ kaita<br />
Panašu, kad akcijų rinkų laukia labai sunkūs laikai.<br />
Ir ne Europos šalių skolos, ne problemos bankiniame<br />
sektoriuje gali būti to priežastis. Tuo labiausiai turėtų<br />
susirūpinti ilgala<strong>iki</strong>ai investuotojai. Analitikai jiems<br />
pataria būti itin atsargiems investuojant į akcijas.<br />
NaUriS TrEiGyS<br />
Spekuliantai.<strong>lt</strong> apžvalgininkas<br />
■Tokie perspėjimai neturėtų<br />
stebinti šiais laikais, kai būti<br />
pesimistu – vos ne mados<br />
reikalas. Esant tokiems rinkų<br />
svyravimams, kai rinkoms<br />
vadovauja vien investuotojų<br />
emocijos, kai sprendimai<br />
priimami vadovaujantis<br />
šios akimirkos įspūdžiais ir<br />
naujienomis, tokiam būti visiškai<br />
nesunku. dar lengviau<br />
sutrikti.<br />
Tačiau šie neramumai<br />
rinkose anksčiau ar vėliau<br />
baigsis. Tiksliau pasakius,<br />
baigsis sąlyginai, nes rinkos<br />
niekada nebūna ramios.<br />
Tačiau vis tiek bus galima<br />
tikėtis, kad priimant sprendimus,<br />
labiau bus vadovaujamasi<br />
fundamentaliais<br />
dalykais. Vienas iš tokių<br />
fundamentinių dalykų yra<br />
demografinis rodiklis.<br />
Šis rodiklis ir kelia ekonomistų<br />
bei analitikų nerimą.<br />
Apie tai kalbama seniai,<br />
tik <strong>nuo</strong>l pasitaikantys<br />
„gaisrai“ kapitalo rinkose<br />
tokius dalykus, kurių pove<strong>iki</strong>s<br />
šios dienos ekonominei<br />
padėčiai nėra toks akivaizdus,<br />
nustumia į antrą planą,<br />
gal net dar toliau.<br />
Kaip pasaulio ekonomikos<br />
atrodė ligi šiol, ypač išsivysčiusiose<br />
šalyse? Vyravo<br />
principas: kuo daugiau, tuo<br />
geriau! Didesnis BVP, didesnis<br />
eksportas, daugiau<br />
vartotojų, didesni atlyginimai,<br />
daugiau darbo vietų,<br />
daugiau prekių ir t. t. Vis<br />
daugiau ir daugiau. Pasita<strong>iki</strong>usios<br />
krizės buvo sprendžiamos<br />
sumažintomis<br />
palūkanų normomis ir didesniais<br />
valstybiniais užsakymais,<br />
t. y. į rinką įliejant<br />
dar didesnį kiekį pinigų.<br />
Šis modelis taip pat<strong>iki</strong>mai<br />
veikė, kad atrodo, jokio<br />
kitokio negali būti, kad tai<br />
ir yra ekonomikos pagrindas.<br />
Tačiau 2007–2009 <strong>metų</strong><br />
pasaulinė finansų krizė parodė,<br />
kad tokia ekonomika<br />
stovi ant molio kojų. Gal ne<br />
tiek pasaulio krizė parodė,<br />
kiek dabar sprendžiamos jos<br />
pasekmės.<br />
Sunkią situaciją dar pasunkinti<br />
gali demografinė<br />
problema. Ne tai, kad mūsų<br />
žemėje jau 7 mlrd. žmonių.<br />
Tiek žmonių žemėje dar<br />
gali pramisti. O ir augantis<br />
vartotojų skaičius turėtų<br />
džiuginti ekonomistus. Tačiau<br />
taip nėra. Nes nerimą<br />
kelia ne absoliutus gyventojų<br />
skaičiaus didėjimas, o<br />
demografiniai pjūviai.<br />
Tuos pjūvius mes jau<br />
pu<strong>iki</strong>ai žinome iš lietuviškų<br />
„Sodros“ problemų: pensininkų<br />
gretos gausėja, dirbančiųjų<br />
– mažėja. Taip yra<br />
visame pasaulyje.<br />
JAV, Europoje, Japonijoje<br />
»ateinančius <strong>18</strong> <strong>metų</strong> JaV į pensiją<br />
kasdien išeis 10 tūkst. žmonių. Šiandien<br />
tiek naujų darbo vietų JaV nesukuriama<br />
nė per mėnesį<br />
N. Treigys: pinigai išeina iš kapitalo rinkų<br />
taip pat masiškai, kaip anksčiau į ją<br />
plaukdavo.<br />
ruslano kondratjevo <strong>nuo</strong>tr.<br />
po Antrojo pasaulinio karo<br />
padidėjus gimstamumui<br />
susiformavo vadinamoji<br />
„beiby-bumerių“ karta. Ji<br />
buvo šių ekonomikų variklis.<br />
Šie vartotojai masiškai<br />
pirko ir vartojo, mokėjo mokesčius<br />
ir investavo. Šiandien<br />
šie žmonės – jau senjorai,<br />
jie išeina į pensiją ir<br />
tampa ekonomikų balastu.<br />
Kažkas apskaičiavo, kad<br />
ateinančius <strong>18</strong> <strong>metų</strong> JAV<br />
į pensiją kasdien išeis 10<br />
tūkst. žmonių. Šiandien tiek<br />
naujų darbo vietų JAV nesukuriama<br />
nė per mėnesį. O<br />
jei ir būtų sukurta, nebūtų<br />
kam jų užimti, nebent emigrantams<br />
– beje, prezidentas<br />
Barackas Obama apie tai užsimena.<br />
„Beiby-bumeriai“ investavo<br />
į savo ateitį, kaupė<br />
pensijai. Būtent jie 40 <strong>metų</strong><br />
kėlė vertybinių popierių,<br />
nekilnojamojo turto kainas.<br />
Atrodė, tai truks amžinai.<br />
Deja, šie žmonės šiandien<br />
jau neišlaidauja ir neinvestuoja.<br />
Jie išsipardavinėja<br />
nebereikalingą nekilnojamąjį<br />
turtą, o akcijas ir obligacijas<br />
parduoda šių dienų<br />
sąskaitoms apmokėti. Kitais<br />
žodžiais tariant, pinigai iš<br />
kapitalo rinkų išeina taip<br />
pat masiškai, kaip anksčiau<br />
į ją plaukdavo.<br />
Vienas bankas savo 2010<br />
<strong>metų</strong> tyrime „Ageing And<br />
Asset Prices“ atkreipė dėmesį,<br />
kad aktyvų kainos<br />
krinta proporcingai senėjimui.<br />
Tad nekilnojamojo<br />
turto kainos, anot tyrimo,<br />
kris dar apie 40 <strong>metų</strong>. O San<br />
Fransisko FED skyrius suskaičiavo,<br />
kad dėl šios problemos<br />
akcijų rodiklis P/E<br />
turės sumažėti dar perpus ir<br />
į 2010 <strong>metų</strong> lygį grįš tik 2027<br />
metais.<br />
Tiesa tai ar ne, tačiau ilgala<strong>iki</strong>s<br />
investuotojas, kaupiantis<br />
akcijas savo pensijai,<br />
vis tiek turėtų į tai atkreipti<br />
dėmesį ir akcijas rinktis<br />
kiek galima atsargiau. Tačiau<br />
mes žinome vieną gerą<br />
dėsnį: gamta nemėgsta tuštumos.<br />
Kaip pokario karta<br />
užpildė kare kritusiųjų<br />
vietą ir net su pertekliumi,<br />
šios kartos pasitraukimas iš<br />
ekonomikos arenos bus taip<br />
pat pakeistas kitais „statistais“.<br />
Tikėsimės, taip pat su<br />
pertekliumi...
Change language