nuo 18 iki 55 metų. Startinis m okestis: 100 Lt ... - Ekonomika.lt
nuo 18 iki 55 metų. Startinis m okestis: 100 Lt ... - Ekonomika.lt
nuo 18 iki 55 metų. Startinis m okestis: 100 Lt ... - Ekonomika.lt
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
4<br />
NUOMONĖ<br />
»Nepatogumų atsirado dėl kai kurių žiniasklaidos<br />
priemonių. Buvo pakeistas šio banko reikalų<br />
tvarkymo planas. Kadangi savaitgalį paprastai<br />
neve<strong>iki</strong>a internetinė bankininkystė, šį reikalą teko<br />
tvarkyti šiek tiek anksčiau<br />
raimondas Kuodis,<br />
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas<br />
Nr. 44<br />
Nr. 44<br />
Savaitės tema 2011 m. lapkričio 21–27 d.<br />
2011 m. lapkričio 21–27 d. Savaitės tema<br />
5<br />
»Natūralu, kad tie, kurie turėjo informacijos, turėjo<br />
galimybę išvengti nepatogumų kitų indėlininkų<br />
sąskaita. ir Vyriausybei perėmus akcijas, esant tokiai<br />
valstybės padėčiai, buvo perimta be tų 200 mln. litų,<br />
o jie tokioje situacijoje būtų labai naudingi.<br />
Visada atsiranda lygesnių už lygius<br />
Žilvinas Šilgalis,<br />
parlamentaras, Biudžeto ir finansų komiteto narys<br />
„Snoro“ nacionalizacija<br />
Vyriausybės sprendimas nacionalizuoti banką „Snoras“ paliko daugiau neaiškumų, klausimų, nei suteikė atsakymų.<br />
MarTyNaS paSiLiaUSKaS<br />
martynas.pasiliauskas@ekonomika.<strong>lt</strong><br />
Atsakingi žmonės<br />
– premjeras<br />
Andrius<br />
Kubilius, finansų<br />
ministrė<br />
Ingrida Šimonytė, Lietuvos<br />
banko valdybos pirmininkas<br />
Vitas Vasiliauskas – mieliau<br />
ragina nepanikuoti, kartoja,<br />
kad žmonių indėliai nedings.<br />
Tačiau paklausti, kodėl<br />
nebuvo imtasi veiksmų anksčiau,<br />
kai „Snorui” rinkos<br />
reguliuotojai grūmojo jau ne<br />
kartą, kur dingo vertybiniai<br />
popieriai už 1 mlrd. litų ir kas<br />
ištuštino banko atsargas dar<br />
prieš viešai paskelbiant apie<br />
„Snoro“ nacionalizavimą,<br />
slepiasi po konfidencialumo<br />
siena. Neva tai gali paveikti<br />
Generalinės prokuratūros<br />
<strong>iki</strong>teisminį tyrimą, kuris pradėtas<br />
pagal keleto nusika<strong>lt</strong>imų<br />
finansų sistemai, valstybės<br />
tarnybai ir <strong>nuo</strong>savybei<br />
požymius.<br />
Įmonės – nežinioje<br />
Didžioji indėlių dalis banke<br />
„Snoras“ – fizinių asmenų,<br />
tačiau dėl banko veiklos sustabdymo<br />
nukentėjo ne viena<br />
bendrovė. Lietuvos bankų<br />
asociacijos duomenimis, privačių<br />
įmonių indėliai banke<br />
siekia 1,4 mlrd. litų. Jos<br />
skundžiasi, kad daugiausia<br />
dėmesio skiriama gyventojų<br />
indėliams, o verslininkai paliekami<br />
nežinioje. Nepate<strong>iki</strong>ama<br />
aiškios informacijos,<br />
kada bus atidarytos bendrovių<br />
sąskaitos, kredito linijos<br />
ir kiti instrumentai, reikalingi<br />
verslui išgyventi.<br />
„Dalis apklaustų įmonių<br />
pareiškė, kad „Snore“ turi<br />
tik atsiskaitomąją sąskaitą,<br />
kurioje pinigų nėra daug, be<br />
to, atsiskaitomųjų sąskaitų<br />
turi ir kituose bankuose. Jos<br />
»remiantis<br />
paskelbta informacija<br />
smulkieji akcininkai<br />
praras beveik <strong>100</strong><br />
proc. investuotų lėšų<br />
dėl šios padėties problemų<br />
neturi, – pareiškė Lietuvos<br />
pramonininkų konfederacijos<br />
viceprezidentas Gediminas<br />
Rainys. – Tačiau kai kurių<br />
įmonių gana didelės lėšos<br />
užstrigo. Tai kelia problemų<br />
atsiskaitant su žaliavų tiekėjais,<br />
nes limitas sute<strong>iki</strong>amas<br />
<strong>iki</strong> tam tikro lygmens ir laikotarpio.“<br />
Kitoms bendrovėms buvo<br />
įšaldyti kredito ištekliai.<br />
Viena įmonė, kurios pašnekovas<br />
neįvardijo, neteko priėjimo<br />
prie Europos Sąjungos<br />
struktūrinių fondų parama<br />
vykdomų projektų lėšų. Pasak<br />
G. Rainio, bendrovės tvirtino,<br />
kad jei lėšų įšaldymas<br />
tęsis ilgiau, vėluos atlyginimai,<br />
valstybė gaus mažiau<br />
pajamų iš sumokamų lėšų.<br />
Lietuvos pramonininkų<br />
konfederacijos viceprezidentas<br />
nenorėjo atskleisti<br />
konkrečių įmonių pavadinimų,<br />
tačiau minėjo, kad<br />
tai mėsos perdirbėjų, langų<br />
ir durų gamintojų bei medienos<br />
pramonės asociacijų<br />
narės. Nukentėjo ne tik pramonininkai<br />
– investicijų<br />
bendrovė „Invalda“ pranešė,<br />
kad „Snore“ įšalo 12 proc. jos<br />
turimų laisvų lėšų. Bendrovė<br />
turi įsigijusi banko 20 mln.<br />
litų vertės indėlio sertifikatą.<br />
Jo vertė sudaro apie 4,1 proc.<br />
„Invaldos“ turto.<br />
Nutekėję milijonai<br />
Visuomenei taip pat nepaaiškinama,<br />
kas per pusantros<br />
dienos ištuštino „Snoro“ atsargas.<br />
V. Vasiliauskas aiškino,<br />
kad vienas iš pagrindinių<br />
motyvų, lėmusių spartų<br />
banko akcijų perėmimą, buvo<br />
skubus „Snoro“ atsargų mažėjimas<br />
Lietuvos banke. Praėjusios<br />
savaitės antradienio<br />
rytą „Snoras“ Lietuvos banke<br />
turėjo 250 mln. litų atsargų,<br />
tos pačios dienos vakare jų<br />
bebuvo 111 mln. litų, o trečiadienį<br />
perpiet – tik 44 mln.<br />
litų. Informacija apie „Snoro“<br />
problemas viešai buvo paskelbta<br />
tik trečiadienį apie 16<br />
valandą.<br />
Seime greitai pasklido kalbos,<br />
jog pinigų kiekis greitai<br />
mažėjo dėl to, kad iš banko<br />
suskubo išsiimti indėlius tie,<br />
kurie informaciją sužinojo<br />
anksčiau, nei ji buvo paviešinta.<br />
Teigiama, kad tai galėjo<br />
būti asmenys, susiję su Vyriausybe<br />
ir Seimu.<br />
„Šią informaciją mums turėtų<br />
pateikti tyrimą atliekanti<br />
Generalinė prokuratūra arba<br />
Finansinių nusika<strong>lt</strong>imų tyrimo<br />
tarnyba (FNTT), – sakė<br />
parlamentaras Andrius Še-<br />
»Tarp fizinių ir juridinių asmenų, kurie<br />
atsiėmė pinigus, yra žmonių, artimai<br />
susijusių su Vyriausybe ar Seimu<br />
džius. – Mano žiniomis, kurių<br />
ša<strong>lt</strong>inio neprivalau atskleisti,<br />
tarp fizinių ir juridinių asmenų,<br />
atsiėmusių pinigus,<br />
yra žmonių, artimai susijusių<br />
su Vyriausybe ar Seimu. Tikslius<br />
atsakymus turi pateikti<br />
tyrimą atliekančios institucijos.<br />
Informacija, aišku, bus<br />
konfidenciali, tačiau kai bus<br />
pateikta, žmonėms, išsiėmu-<br />
siems pinigus ar įspėjusiems<br />
įmones, artimuosius apie tai,<br />
kas grėsė bankui, turi būti<br />
pradėtas apka<strong>lt</strong>os procesas.“<br />
Po tokio A. Šedžiaus pasisakymo<br />
Seimo Etikos ir<br />
procedūrų komisija (EPK),<br />
parlamento pirmininkės<br />
Irenos Degutienės liepimu<br />
ėmėsi tirti, ar kas nors iš<br />
parlamentarų ar jų artimųjų<br />
»prieš atliekant tokius tyrimus yra galybė parengiamųjų veiksmų.<br />
informacija buvo įvertinta, patikslinta ir atliekti įvairūs parengiamieji<br />
veiksmai. remiantis informaciją, kurią turėjome tuo metu, nebuvo jokio<br />
pagrindo riboti tų asmenų (banko vadovų – red. past.) judėjimo ar reikšti<br />
jiems pretenzijų<br />
darius raulušaitis,<br />
generalinio prokuroro pavaduotojas<br />
smogė verslui<br />
šiomis dienomis skubiai atsiėmė<br />
indėlius iš „Snoro“.<br />
A. Šedžius su EPK nepanoro<br />
pasidalyti turima informacija.<br />
Biudžeto ir finansų komiteto<br />
pirmininkas Kęstutis<br />
Glaveckas prisipažino, kad<br />
rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo<br />
pradžioje atsiėmė 17 tūkst.<br />
litų termi<strong>nuo</strong>tą indėlį, mat<br />
baigėsi terminas. Jis t<strong>iki</strong>no,<br />
kad tuo metu informacijos<br />
apie „Snoro“ problemas dar<br />
nebuvo.<br />
Laiko buvo pakankamai<br />
Kaip teigė V. Vasiliauskas,<br />
„Snoro“ veikla buvo apribota<br />
dar sausio <strong>18</strong> dieną. Taip pat<br />
bankui buvo liepta <strong>iki</strong> rugsėjo<br />
15 dienos pervesti oficialiai<br />
rodomus vertybinius<br />
popierius į Lietuvos banko<br />
vertybinių popierių depozitoriumą.<br />
„Snoras“ pervedė tik<br />
mažą dalį, todėl buvo kreiptasi<br />
į teisėsaugos institucijas.<br />
Taigi galėjusiųjų prieiti prie<br />
informacijos ratas pasidarė<br />
FaKTai<br />
ĮVyKių ChrONOLOGiJa<br />
• Pate<strong>iki</strong>ame banko „Snoras“<br />
kelią <strong>iki</strong> nacionalizavimo:<br />
• 2011 <strong>metų</strong> sausio <strong>18</strong> dieną<br />
Lietuvos bankas apribojo<br />
„Snoro“ veiklą, nurodė galutinį<br />
terminą paskolų portfelio<br />
struktūrai pakeisti, tačiau į tai<br />
banko vadovai nereagavo.<br />
• Lietuvos bankas <strong>iki</strong> rugsėjo<br />
15 dienos nurodė „Snorui“<br />
pervesti vertybinių popierių<br />
skaičių, kurį bankas teigė turįs,<br />
į Lietuvos banko vertybinių<br />
popierių depozitoriumą. Buvo<br />
pervesta tik labai maža dalis.<br />
• Lapkričio 9 dieną Lietuvos<br />
bankas kreipėsi į teisėsaugos<br />
institucijas.<br />
• Lapkričio 11 dieną Lietuvos<br />
bankas baigė „Snoro“ veiklos<br />
inspektavimą.<br />
• Lapkričio 15 dieną žiniasklaidoje<br />
pasirodė anoniminė<br />
publikacija, kad nusitaikyta<br />
suna<strong>iki</strong>nti lietuviškus bankus.<br />
• Lapkričio 16 dieną apie 16<br />
val. Lietuvos bankas paskelbė,<br />
kad nušalina „Snoro“ vadovybę,<br />
pradeda taikyti la<strong>iki</strong>nąsias<br />
banko turto apsaugos priemones,<br />
skiria la<strong>iki</strong>nąjį adminstratorių.<br />
• Lapkričio 16 dieną apie 17<br />
val. 30 min. baigėsi Vyriausybės<br />
neeilinis posėdis, po jo<br />
paskelbta, kad Vyriausybė perima<br />
banko akcijas.<br />
• Lapkričio 17 dieną Seimas<br />
priėmė septynias įstatymų pataisas,<br />
kad būtų galima greitai<br />
atskirti dalį „Snoro“ turto ir<br />
perduoti jį valstybės įsteigtam<br />
bankui.<br />
Ekspertų t<strong>iki</strong>nimu, jei praėjusią savaitę<br />
skubiai nebūtų buvęs nacionalizuotas<br />
„Snoras“, padėtis šiandien būtų buvusi<br />
daug liūdnesnė. Fotodiena<br />
ne toks ir mažas.<br />
La<strong>iki</strong>nasis „Snoro“ administratorius<br />
Simonas Freakley<br />
praėjusią savaitę taip<br />
pat negalėjo pasakyti, kur<br />
per kelias dienas iškeliavo<br />
per 200 mln. litų.<br />
abejotina ataskaita<br />
Neaiškumų kelia ir „Snoro“<br />
finansų ataskaitos, kurių<br />
auditą vykdo tarptautinė<br />
bendrovė „Ernst & Young“.<br />
Bendrovės parengtoje banko<br />
2010 <strong>metų</strong> audito ataskaitoje<br />
pate<strong>iki</strong>ama teigiama išvada.<br />
Parlamentarė, Seimo Audito<br />
komiteto pirmininkė<br />
Loreta Graužinienė t<strong>iki</strong>no,<br />
kad banko turtas ir akcijos<br />
<strong>nuo</strong> praėjusių <strong>metų</strong> iš esmės<br />
nekito. Be to, ji sakė gavusi<br />
informacijos, rodančios tam<br />
tikrus neatit<strong>iki</strong>mus, tačiau jų<br />
viešai komentuoti negalinti.<br />
Buvo nuspręsta kreiptis į<br />
Generalinę prokuratūrą, kad<br />
ši gindama viešąjį interesą<br />
ištirtų audito bendrovės ataskaitą.<br />
Tai būtų ne pirma didelė<br />
„Ernst & Young“ darbuotojų<br />
klaida. Praėjusią savaitę<br />
Indijos energetikos ministerija<br />
nusprendė uždrausti<br />
šiai audito bendrovei teikti<br />
paslaugas šalies energetikos<br />
sektoriuje, mat ši neteisingai<br />
įvertino finansinius Sasan<br />
jėgainės projekto siūlymus.<br />
„Ernst & Young“ į savaitraščio<br />
„<strong>Ekonomika</strong>. <strong>lt</strong>“ pateiktus<br />
klausimus neatsakė.<br />
Dar gegužę reitingų agentūros<br />
„Fitch“ analitikai sumažino<br />
„Snoro“ reitingą <strong>iki</strong><br />
B- ir atkreipė dėmesį, kad per<br />
krizę bankui tik vargais negalais<br />
pavyko parodyti nedidelį<br />
pelną. Blogų aktyvų dalis<br />
2010 <strong>metų</strong> pabaigoje sudarė<br />
23,3 proc., o rezervo, kuris<br />
galėtų padengti <strong>nuo</strong>stolius,<br />
bankas akivaizdžiai neturėjo.<br />
Anot agentūros, rezervo nepadengti<br />
blogi aktyvai viršijo<br />
kapitalą 1,35 karto.<br />
Špyga investuotojams<br />
Vyriausybei nusprendus<br />
perimti „Snoro“ akcijas nežinioje<br />
atsidūrė ir 3,7 tūkst.<br />
smulkiųjų akcininkų, valdančių<br />
6,59 proc. banko akcijų,<br />
kurių vertė, vertinant<br />
pagal jų kainą biržoje „Nasdaq<br />
OMX Vilnius“, yra 7,2<br />
mln. eurų. Finansų ministrė<br />
I. Šimonytė pažadėjo, kad<br />
akcininkams bus atlyginta<br />
pagal tikrąją akcijų vertę,<br />
kuri paaiškės atlikus banko<br />
turto vertinimą. Gali atsitikti<br />
taip, kad akcijų vertė bus nulis.<br />
Tai pripažino ir ministrė:<br />
„Jeigu bus ką mokėti, akcininkams<br />
bus sumokėta į jų<br />
nurodytas sąskaitas.“<br />
Tokios pačios <strong>nuo</strong>monės<br />
laikosi ir Investuotojų asociacijos<br />
valdybos pirmininkas<br />
Vytautas Plunksnis.<br />
„Remiantis paskelbta informacija,<br />
akivaizdu, kad<br />
smulkieji akcininkai praras<br />
beveik <strong>100</strong> proc. investuotų<br />
lėšų. Už akcijas bus atlyginta<br />
sąžiningai, tačiau jei banko<br />
įsipareigojimai yra didesni<br />
už turtą, sąžininga kaina yra<br />
nulis“, – konstatavo jis.<br />
„atominiai“ įtarimai?<br />
Atsargesni investuotojai ir<br />
verslininkai „Snorą“ jau<br />
kurį laiką apeidavo ratu, mat<br />
bankui teigiamą reputaciją<br />
išlaikyti buvo sunku. Jis<br />
<strong>nuo</strong>lat sulaukdavo neigiamų<br />
atsiliepimų iš Lietuvos<br />
banko, Didžioji Britanija dėl<br />
klaidinančios informacijos<br />
nesutiko įsileisti jo į šalį. Praėjusią<br />
savaitę buvo mestas<br />
dar vienas akmuo į „Snoro“<br />
daržą. „W<strong>iki</strong>leaks“ paviešintame<br />
dokumente, kuriame<br />
pate<strong>iki</strong>amas JAV diplomatų<br />
susirašinėjimas su Vokietijos<br />
finansų žvalgybos agentūros<br />
(FICS) pareigūnais, teigiama,<br />
kad „Snoras“ gali būti susijęs<br />
su Irano branduolinės programos<br />
finansavimu.<br />
FICS aptiko, kad 200 tūkst.<br />
eurų už Irano branduolinių<br />
objektų įrangą buvo pervesti<br />
iš sąskaitos banke „Snoras“<br />
Lietuvoje. Sąskaita priklausė<br />
britų bendrovei „Priory Trading<br />
LTD“. FICS pripažino,<br />
kad operacija Lietuvos įstatymų<br />
nepažeidė, tačiau įtarimų<br />
kėlė skubiai, vos atlikus<br />
pavedimą, uždaryta sąskaita.<br />
Vokiečiai neišsiaiškino, kodėl<br />
mokėjimas buvo atliktas<br />
Lietuvoje. Šie įvykiai įtarimų<br />
sukėlė JAV diplomatams – jie<br />
norėjo sužinoti, kieno vardu<br />
buvo atliktas pavedimas, tačiau<br />
šią informacją saugojo<br />
Lietuvos bankininkystės<br />
įstatymai.<br />
Byla krypsta<br />
nauja linkme<br />
rapOLaS GaBryS<br />
info@ekonomika.<strong>lt</strong><br />
■Verslininkė Nijolė Veličkienė<br />
bando įrodyti, kad 6 mln.<br />
JaV dolerių skolos reikalaujančios<br />
Šveicarijos ir prancūzijos<br />
bendrovės esą galėjo<br />
suklastoti dokumentus.<br />
Dėl to prokurorai jau<br />
atlieka <strong>iki</strong>teisminį tyrimą,<br />
o N. Veličkienė dėl galimai<br />
neteisėtų pareigūnų<br />
veiksmų iš valstybės sieks<br />
prisiteisti <strong>100</strong> tūkst. litų neturtinės<br />
žalos atlyginimą,<br />
skelbia naujienų portalas<br />
delfi.<strong>lt</strong>.<br />
Garsioji N. Veličkienės<br />
byla dėl milijoninės skolos<br />
bendrovėms „Mayer & Cie<br />
AG“ ir „Compagnie Industrielle<br />
de Pelleteries C.A.“<br />
krypsta nauja linkme:<br />
Vilniaus apygardos prokuratūra<br />
aiškinasi, ar šios<br />
bendrovės nesuklastojo dokumentų,<br />
kurių pagrindu<br />
reikalauja grąžinti milžiniškus<br />
pinigus.<br />
Be to, Lietuvos Aukščiausiasis<br />
Teismas (LAT)<br />
yra sustabdęs jau įsiteisėjusio<br />
sprendimo, kuriuo iš N.<br />
Veličkienės užsienio kompanijoms<br />
priteista skola ir<br />
palūkanos, vykdymą <strong>iki</strong> kasacinės<br />
instancijos sprendimo<br />
paskelbimo.<br />
Prašymą pradėti <strong>iki</strong>teisminį<br />
tyrimą paprašė pati<br />
N. Veličkienė. Tiesa, prokurorai<br />
net du kartus nusprendė,<br />
kad nėra pagrindo<br />
atlikti tyrimą, tačiau <strong>iki</strong>teisminio<br />
tyrimo pareigūnų<br />
veiksmus Vilniaus apygardos<br />
teismas pripažino kaip<br />
neteisėtus, rašo „Delfi“.<br />
Pasak N. Veličkienei atstovaujančios<br />
advokatės Danutės<br />
Puzirauskienės, tik<br />
tuomet, kai verslininkė su<br />
skundu kreipėsi į Generalinę<br />
prokuratūrą, reikalai<br />
pajudėjo – <strong>iki</strong>teisminis tyrimas<br />
buvo pradėtas.<br />
„Kada nors kas nors turės<br />
pasakyti, kad karalius<br />
<strong>nuo</strong>gas“, – sakė advokatė<br />
ir atkreipė dėmesį, kad dar<br />
bylą nagrinėjant apeliacinės<br />
instancijos teisme tei-<br />
sėjų kolegija pabrėžė, jog<br />
dalis sąskaitų, kuriomis<br />
grindžiami užsienio bendrovių<br />
reikalavimai, esą<br />
gali būti suklastotos. Dėl<br />
to teismas buvo pasiūlęs<br />
N. Veličkienei pateikti tai<br />
patvirtinančius įrodymus,<br />
bet prokurorai esą nesiėmė<br />
tirti šio fakto.<br />
N. Veličkienė teigia,<br />
kad užsienio bendrovės<br />
už prekes sąskaitas išrašė<br />
atgaline data – bendrovė<br />
„Nijolė ir partneriai“ buvo<br />
įregistruota 1999-ųjų rugpjūčio<br />
16-ąją, tačiau nemažai<br />
sąskaitų išrašyta dar<br />
1998-aisiais.<br />
N. Veličkienė žada Vilniaus<br />
miesto 1-ajam apylinkės<br />
teismui pateikti ieškinį<br />
dėl <strong>100</strong> tūkst. <strong>Lt</strong> neturtinės<br />
žalos, patirtos esą neteisėtais<br />
prokurorų veiksmais,<br />
atlyginimo. Pasak advokatės,<br />
prokurorai verslininkei<br />
padarė žalos, kai vengė<br />
pradėti <strong>iki</strong>teisminį tyrimą<br />
dėl galimo dokumentų klastojimo.<br />
„N. Veličkienė nesulaukė<br />
valstybės pagalbos, kai jai<br />
tai buvo reikalinga“, – pabrėžė<br />
teisininkė.<br />
Primename, kad teismas<br />
iš N.Veličkienės ir jos bendrovės<br />
solidariai „Compagnie<br />
Industrielle de Pelleteries<br />
C.A.“ yra priteisęs 445<br />
tūkst. JAV dolerių skolos<br />
ir 76 tūkst. JAV dolerių palūkanų.<br />
Kol bus padengtas<br />
įsiskolinimas, bus skaičiuojamos<br />
6 proc. metinės palūkanos.<br />
Kompanijai „Mayer &<br />
Cie AG“ teismas priteisė 4<br />
mln. 778 tūkst. JAV dolerių<br />
skolos ir 600 tūkst. JAV dolerių<br />
palūkanų.<br />
Kailių verslu užsiimanti<br />
Šveicarijos bendrovė<br />
„Mayer & Cie AG“ savo ieškinyje<br />
nurodė, kad bendrovės<br />
„Nijolė ir partneriai“,<br />
„Vobekra“ ir N. Veličkienė<br />
neatsiskaitė už 1998–2002<br />
metais aukcio<strong>nuo</strong>se įsigytus<br />
kailius bei jų perdirbimą.<br />
Su palūkanomis<br />
šveicarai siekė prisiteisti<br />
daugiau kaip 6 mln. JAV<br />
dolerių.<br />
N. Veličkienė dėl galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų iš valstybės sieks<br />
prisiteisti <strong>100</strong> tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimą. eLTa
Change language