You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
<strong>Nr</strong>. <strong>27</strong><br />
2011 m. liepos 18–31 d.<br />
Paskutinis puslapis 31<br />
Ar verslininkais gimstama?<br />
Buvimas verslininku yra užkoduotas žmogaus DNR ar to galima išmokyti?<br />
Ar noras tapti verslininku užkoduotas mūsų genuose?. AFP<br />
Naujas Babsono<br />
koledžo atliktas<br />
tyrimas parodė:<br />
jei verslo<br />
studentai yra<br />
dalyvavę bent dviejose pagrindinėse<br />
paskaitose apie<br />
verslą, tai gali turėti „teigiamą<br />
įtaką“ pradedant savo<br />
verslą ir kuriant naujas kompanijas.<br />
Masačusetso valstijoje<br />
esančio koledžo profesoriai<br />
apklausė daugiau kaip<br />
3,7 tūkst. buvusių studentų<br />
ir nustatė, kad mažiausiai<br />
dvi paskaitos apie verslininkystės<br />
pagrindus smarkiai<br />
paveikė studentų sprendimą<br />
įkurti savo kompanijas. Taip<br />
pat nustatyta, kad skatinimas<br />
studentus kurti ir rašyti<br />
verslo planus turėjo šiokią<br />
tokią įtaką skatinant juos vėliau<br />
pradėti savo verslą.<br />
„Atėjo laikas atmesti išankstinę<br />
abejonę, ar verta<br />
mokyti verslo, nes dabar mes<br />
turime empirinių įrodymų,<br />
kad tai turi įtaką, – rašoma<br />
profesorių pateiktoje ataskaitoje<br />
apie atliktą tyrimą. – Mes<br />
manome, kad verslininkauti<br />
turi būti mokoma ne tik dėl<br />
verslininkų rengimo, tačiau<br />
ir tam, kad padėtume studentams<br />
apsispręsti, ar jie pasirengę<br />
tapti verslininkais.“<br />
Tiriant nebuvo atrasta ryšio<br />
tarp studentų potraukio<br />
tapti verslininkais ir to, kad<br />
jų tėvai yra ar buvo verslininkai.<br />
Taip pat nustatyta,<br />
kad vyrai labiau linkę tapti<br />
verslininkais nei moterys.<br />
Be to, kuo didesnės studentų<br />
pajamos, tuo mažiau jie linkę<br />
imtis verslo, rodo apklausos<br />
rezu<strong>lt</strong>atai. Kitas svarbus atradimas<br />
tas, kad buvę studentai<br />
labiau linkę pradėti<br />
savo verslą, jei jų netenkina<br />
dabartinės darbo sąlygos.<br />
„Esame įsitikinę, kad verslumo<br />
turi būti mokomi visi<br />
verslo studentai, nes tai yra<br />
visų verslo šakų pradžia, –<br />
rašo Babsono koledžo profesoriai.<br />
– Jei niekada nebūtų<br />
buvę jokių verslininkų, nebūtų<br />
ir verslo mokyklų.“<br />
2002 metais Harvardo<br />
verslo mokyklos atliktas tyrimas<br />
parodė, kad sugebėjus<br />
įtikinti studentus, jog jie pajėgūs<br />
valdyti savo verslą, jie<br />
bus linkę taip ir padaryti.<br />
„Darant prielaidą, kad<br />
dauguma mūsų studentų<br />
linkę pasinaudoti pasitaikančiomis<br />
galimybėmis, turi<br />
tikslą, yra gudrūs ir sugeba<br />
sunkiai dirbti, mums telieka<br />
jiems suteikti įrankius ir metodus,<br />
kad padidintume jų<br />
sėkmės galimybes“, – teigė<br />
Harvardo universiteto profesorius<br />
Howardas H. Stevensonas.<br />
»Apklausos duomenimis, kuo didesnės<br />
studentų pajamos, tuo mažiau jie linkę<br />
imtis verslo<br />
Kiek valandų reikia dirbti<br />
■Ar yra kokia nors prasmė<br />
atsakyti į kelis papildomus<br />
elektroninius laiškus ir<br />
užsibūti įstaigoje vieną kitą<br />
papildomą valandą?<br />
Vienos papildomos valandos<br />
nepakaks, kad galima būtų<br />
gerai atlikti užduotį, tačiau per<br />
ilgai sėdint įstaigoje darbuotojams<br />
pradeda trūkti poilsio ir<br />
pamažu krinta jų efektyvumas,<br />
portale „Fortune“ rašo Laura<br />
Vanderkam.<br />
Konkurencingos ekonomikos<br />
aplinkoje, kurioje žmonės<br />
vis dar vertina šeimą ir poilsį,<br />
atsakymas į klausimą, koks<br />
yra optimalus darbo valandų<br />
skaičius, galėtų įmonei suteikti<br />
strateginį pranašumą. Todėl<br />
nenuostabu, kad šiuo klausimu<br />
yra daug skirtingų nuomonių.<br />
Niujorko miesto meras Michaelas<br />
Bloombergas per diplomų<br />
įteikimą studentams<br />
teigė, kad „nėra nieko blogo iš<br />
ryto darbe pasirodyti pirmam<br />
ir vakare palikti įstaigą paskutiniam.“<br />
Jasonas Friedas ir Davidas<br />
Heinemeieris didelio susidomėjimo<br />
sulaukusioje knygoje<br />
„Rework“ rašo, kad darboholikai<br />
nėra didvyriai.<br />
„Jie neišgelbsti pasaulio, jie<br />
paprasčiausiai išeikvoja savo<br />
energiją, – teigia knygos autoriai.<br />
– Tikrieji didvyriai jau sėdi<br />
namie, nes atrado greitesnį<br />
būdą darbams atlikti.“<br />
Norėdami pateikti konkretesnių<br />
duomenų Harvardo verslo<br />
mokykla, Londono ekonomikos<br />
mokykla ir kitos institucijos neseniai<br />
pradėjo tyrimą, kuriuo<br />
bandoma atrasti ryšį tarp kompanijų<br />
generalinių direktorių<br />
darbo valandų skaičiaus ir tų<br />
kompanijų rezu<strong>lt</strong>atų. Iki šiol<br />
ištirtos tik didžiosios Italijos<br />
kompanijos ir jų vadovų darbo<br />
laikas.<br />
Harvardo universiteto profesorė<br />
Raffaella Sadun teigė,<br />
kad buvo atrastas glaudus ryšys<br />
tarp kompanijų vadovų darbe<br />
praleistų valandų ir įmonės<br />
produktyvumo (išreikšto pajamomis,<br />
tenkančiomis vienam<br />
darbuotojui) bei pelningumo.<br />
Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad<br />
M. Bloombergas buvo teisus.<br />
Tiriant taip pat atrasti produktyvumo<br />
skirtumai, kylantys<br />
iš to, kaip kompanijų vadovai<br />
praleidžia šias darbo valandas.<br />
Susitikimai su darbuotojais skatina<br />
didesnį produktyvumą, tačiau<br />
to negalima būtų pasakyti<br />
apie vadovų susitikimus su konsu<strong>lt</strong>antais<br />
ar kitais kompanijoje<br />
nedirbančiais asmenimis.<br />
Tyrimas atliktas apklausiant<br />
kompanijų vadovų asistentus,<br />
tad, pasak R. Sadun, jame neatsispindi<br />
vadovų valandos,<br />
kiek jie dirbo savaitgaliais ar<br />
atliko užduočių namie. Italijos<br />
kompanijų vadovai dirba mažiau<br />
valandų nei įprastai kompanijų<br />
vadovai, tačiau R. Sadun<br />
nemano, kad dėl to italus<br />
galima laikyti tinginiais. Pasak<br />
jos, po 48 valandas per savaitę<br />
dirbantys Italijos kompanijų<br />
vadovai sugeba sėkmingai vadovauti<br />
savo įmonėms konkurencingame<br />
pasaulyje.<br />
Kompanijos „Xerox“ vyriausioji<br />
rinkodaros darbuotoja<br />
Christa Carone teigia, kad darbas<br />
jau nebėra vien vieta, tai<br />
tampa pasąmonės būsena.<br />
„Mano darbo valandas atspindi<br />
ne tai, kada išjungiu<br />
įstaigos šviesas, o tai, kada išjungiu,<br />
bent jau pasąmonėje,<br />
savo elektroninį paštą“, – sako<br />
Ch. Carone.<br />
»Mano darbo valandas atspindi ne tai,<br />
kada išjungiu įstaigos šviesas, o tai, kada<br />
išjungiu, bent jau pasąmonėje, savo<br />
elektroninį paštą<br />
Niujorko meras M. Bloombergas mano, kad darbe reikia pasirodyti pirmam,<br />
o išeiti paskutiniam. Reuters<br />
TINKLARAŠTIS<br />
Japoniškas šansas Visaginui<br />
Praėjusią savaitę paaiškėjo,<br />
kad strateginiu investuotoju<br />
į Visagino atominę elektrinę<br />
tapo japonų koncernas<br />
„Hitachi“ su padaliniu „GE<br />
Hitachi“. Japonai ne tik atsiveš<br />
nemenką, tačiau kol kas<br />
nežinomą pinigų sumą, bet ir<br />
savo branduolinį reaktorių.<br />
Kaip informavo energetikos<br />
viceministras Romas Švedas,<br />
jėgainę statys visi: ir lietuviai,<br />
ir japonai. Pastarųjų į Lietuvą,<br />
tiksliau, Visaginą, turėtų atvykti<br />
gausus pulkas. Tačiau jie<br />
nebus apsikarstę fotoaparatais<br />
ir nefiksuos kiekvieno savo<br />
žingsnio, kaip mes esame<br />
įpratę. Bet, tikėkimės, uoliai<br />
kurs branduolinės jėgainės<br />
širdį.<br />
Šioje vietoje turėtų suklusti<br />
visi, kurie turi verslininko<br />
gyslelę.<br />
Kaip žinoma, branduolinės<br />
jėgainės per metus nepastatomos.<br />
Vyriausybė planuoja, kad<br />
Visagino atominė elektrinė<br />
veikti pradės 2020 metais.<br />
Žinant, kaip pas mus statomi<br />
tokio lygio objektai, lieka<br />
nemaža tikimybė, kad darbai<br />
užtruks ir ilgiau. Taigi japonai<br />
į Visaginą atvyks ne vieniems<br />
metams. Teko girdėti, kad<br />
tokiais atvejais inžinieriai iš<br />
Tolimųjų Rytų atkeliauja net<br />
su šeimomis.<br />
Kad ir kaip didžiuotumės<br />
savo nacionaline virtuve,<br />
tačiau didžkukuliai, vėdarai ir<br />
kiti užsieniečiams dažnai nesuprantami<br />
kulinarijos šedevrai<br />
japonų turbūt nesužavės.<br />
Taigi, Visagino restoranų<br />
savininkai, išmokykite savo<br />
šefus ridenti sušius, o gal net<br />
įrenkite rytietiškas virtuves –<br />
iki 2020 metų klientų tikrai<br />
turėsite.<br />
Taip pat vargu ar japonai<br />
visą laiką gyvens statybininkų<br />
nameliuose – dar vienas<br />
pajamų ša<strong>lt</strong>inis Visagino viešbučiams<br />
ir svečių namams.<br />
Neabejoju, kad verslūs<br />
lietuviai sugalvos dar ne vieną<br />
būdą, kaip prasimanyti iš šios<br />
situacijos.<br />
Taigi, mieli lietuvaičiai,<br />
sukite galvas ir iki japonų atvykimo<br />
dar spėsite išmokti kelis<br />
raktinius žodžius Tekančios<br />
Saulės šalies kalba.<br />
Japonų inžinieriai gali nemažai<br />
pagelbėti Visagino verslininkams.<br />
Fotodiena
Change language