Nr. 2 - Ekonomika.lt

10 Diskutuokime Nr. 22010 m. spalio 11–17 d.»Atėjo atsiskaitymometas už dykai suteiktąšiltą ar šaltą kąsnį ir dėmesį– stresinę konfliktinęsituaciją.INBOX2010 10 05 Šilumos karas Ukmergėje tęsiasiMan, kaip valstybės piliečiui,gaila paprastų žmogelių, kurietampa aukštesniųjų manipuliavimoįrankėliais. Juk visas apstumdymas,stresas, dujų situacijayra dėl rajono vadovų, kuriesudarė tam sąlygas: leido, vežėmaistą ir t. t. Atėjo atsiskaitymometas už dykai suteiktą šiltą aršaltą kąsnį ir dėmesį – stresinękonfliktinę situaciją.Ar taip reikia spręsti tokiassituacijas? Mąstančiam piliečiuitikrai suvokiama, kad ne! Betkiek pas mus valstybėje yra mąstančių?Nebijau teigti, kad ne perdaug, bet valdantiesiems kartaistai labai palanku, nes gali manipuliuotižmonėmis.-AlvisGERIAUSIwww.ek.ltSKAITYTOJŲ KOMENTARAIeks bankininkas2010-10-06 08:17musu zmogeliai ir vel neriasibanku kilpa ant kaklo... matyttoks jau musu artoju budas , kolpats asmeniskai neisbandys, jokiubudu nepatikes... kol nebus fiziniuasmenu bankroto istatymo,tol su bankais draugauti gali tiksilpnaprotis...rokas2010-10-05 13:45na irode, kad kvailesniu bobu uzblondines nera:) Bravopilietis2010-10-04 13:40Nesunku patikrinti prekybininkus,nes jie turi sutartis su gamintojais,kuriose numatyta mokėjimaiuž apyvartą, lentyną, baudos užnetinkamą prekių pristatymą, kuruž vienos prekės trijų litų vertėstrūkumą, numatomos šimtatūkstantinėsbaudos. Prekybos tinklaidarosi monopolininkais ir jųšimtaprocentinis antkainis yra nepagrįstas.Todėl prekybininkamsreikia apriboti antkainių dydį, kadjis neviršytų 20 procentų įsigijimokainos. Galų gale paprastasvartotojas, norėdamas valgyti,sumoka didžiausią PVM, nors irtaip yra apiplėšiamas darbdavių.Kodėl esant tokiems prekybininkųpelnams, pardavėjų atlyginimaslieka žemiau minimumo? Kodėltenai dirbami viršvalandžiai iruž juos tinkamai nemokama?Kur žiūri darbo inspekcija? Galtik skundas juos priverčia pakeltišikną nuo kėdės?dar2010-10-04 15:38Gerai nesiskolinam, bet pensijasir pasalpas pamirskit, europiniulesu isisavinimas irgi strigtu,nes nebutu dalinio finansavimois vyriausybes ir t.t. O 40 procBVP skola europiniu masteliunera didele. Portalo pavadinimasturetu buti populistai.lt, one „ekonomistai”. Kur tie visiprotingi buvo anksciau?pilietis2010-10-04 13:44O Europai Vilnius jau nebeįdomus,jie pasiryžę keliauti poBaltarusiją, nes ten pabuvojoKubilius, nes reikėjo prašytis politinioprieglobsčio pas Lukašenką.Kubilius žiūri į ateitį rimtai.vilnietė2010-10-04 15:05Kiekvieną mėnesį mokame užnamo techninę priežiūrą (apie12 litų) tačiau neatliekama jokiatechninė priežiūra. Kai reikiapatys pasikviečiam specialistus irsusimokam už remontą. Kas galipaaiškinti kur tie milijonai dingstaProblemos žinomos, bet nieko nedaroma■Kodėl antrus metus išeilės neužkertamas keliasoro bendrovės bankrotui,nors apie tai buvo žinomadar gerokai prieš sunkumus?Apie tai kalbama portaloEkonomika.lt vaizdo diskusijoje,kurios įrašą rasitewww.ekonomika.lt.Diskusijoje dalyvavęsLietuvos socialdemokratųpartijos pirmininkas, buvęssusisiekimo ministrasAlgirdas Butkevičius teigia,jog apie blogėjančią„Star1 Airlines“ finansinęsituaciją kalbos sklandė darbalandžio mėnesį. „Aš šiąinformaciją gavau iš TarptautinioVilniaus oro uosto(TVOU) darbuotojų ir teiravausiCivilinės aviacijosadministracijos (CAA), kuriatsakė, kad jokių grėsmiųnėra“, – kalbėjo jis.Tik pradėjus „Star1 Airlines“veiklą, daliai specialistųbuvo aišku, jogbendrovė ateityje susidurssu sunkumais, nes turi tikvieną lėktuvą. Anot A. Butkevičiaus,statistika rodo,kad norint sėkmingai vykdytiveiklą, reikia bent trijųlėktuvų, nors patariamaturėti 6–7, o sėdimų vietųužpildymas skrydžių metuneturėtų būti mažesnis nei52 proc. „Yra suskaičiuota,kiek valandų lėktuvas galistovėti, skrydžių intensyvumasir kainų politika.Jei bus dirbama dempingoprincipu, bendrovė egzistuostrumpai. Be to, lėktuvodraudimo suma 250 tūkst.litų, nors, mano nuomone,ji turėjo būti mažiausiai 2–4mln. litų“, – aiškino buvęssusisiekimo ministras.„Kaip dirbantis opozicijoje,aš galėjau šaukti irprieštarauti, tačiau taippat esu buvęs ir susiekimoministru, todėl šios sritieskritikuoti man neleidžiaširdis“, – paklaustas kodėlnieko nedarė, nors žinojoapie bendrovės problemas,atsakė A. Butkevičius.Būdamas susisiekimoministru pašnekovas žinojo,kad ir pernai bankrutavusi„flyLAL“ turėjo finansiniųsunkumų. „Mes neleidomearba tiesiog nevertėme jųbankrutuoti, nes norėjomeiš jų išspausti kiek galimadaugiau, kad dalį lėšų įdėtųį įmonės gelbėjimą“, – sakėjis. Tuometinė vyriausybėbuvo paruošusi ir planąprieš krizę: „flyLAL“ pranešus,kad ji nebegali funkcionuoti,būtų leista vykdyti»Kaip dirbantis opozicijoje, aš galėjaušaukti ir prieštarauti, tačiau taip pat esubuvęs ir susiekimo ministru, todėl šiossrities kritikuoti man neleidžia širdisPOPULIARIAUSIwww.ek.lt/videorestruktūrizaciją, tačiaupasikeitus ministrų kabinetui,planas kažkur dingo, ooro bendrovė nuskrido bankrotokeliu.Kinai neišgelbėsSkelbiama, kad potencialiu„Star1 Airlines“ gelbėtojugali tapti investuotojaiiš Kinijos „HNA Group“,tačiau A. Butkevičius taivadina tik įtampos mažinimu.„Aš nematau jokiųgalimybių šiai kompanijaiatsitiesti. Būtų gerai, kadklientų nuostolius ji galėtųpadengti bent iš dalies“, –kalbėjo jis.Anot Seimo opozicijoslyderio, su įvairiais investuotojaisiš Kinijos deramasidar nuo 2007 metų.„Kiekvienais metais jie sakydavo,kad perka naujuslėktuvus, plečia oro uostus,netgi įvardindavo kiek investuos,kiek lėktuvų pirksir nuolat pabrėždavo, kadnori palaikyti kontaktus suSAVAITĖS DISKUSIJA.Kodėl Lietuvos aviacijos sektorius atsidūrė šiandieninėjesituacijoje? Kodėl antri metai iš eilėsbankrutuoja avialinijos? Kokią tolimesnę strategijąturėtume rinktis?FAKTAI••Vyriausybė vietoj nacionaliniovežėjo kūrimo nusprendėskirti 15 mln. litų strateginėmskryptims plėtoti.••Tarptautinis Vilniaus orouostas skelbia baigęs valdymopertvarkymo etapą irtaip kitąmet sutaupysiantis15 mln. litų. Tačiau A. Butkevičiausduomenimis, šiemetTVOU planuoja metus užbaigtisu 22 mln. litų nuostoliu.Apie „Star1 Airlines“ problemasbuvo žinoma dar balandžiomėnesį. Fotodienos nuotr.Lietuva“, – dėstė A. Butkevičius.Ignoruokime EKPašnekovas mano, jog vienintelėišeitis išgelbėti Lietuvosaviacijos sektorių –nacionalinis vežėjas arba josutartys su stambiomis aviacijosbendrovėmis. Tiesa,norėdama greitai pritrauktididelių žaidėjų į šalį, vyriausybėturėtų skirti tam tikrassubsidijas, nors tai prieštaraujaEuropos Komisijos(EK) direktyvoms.„Europos Sąjungos teisėsgalbūt reikėtų nepaisyti, nesvisgi pirmiausia reikia gintisavo interesus. Pavyzdys –Ryga. EK perspėjo, kad negalisubsidijuoti „airBaltic“,SAS pasiskundė Arbitražoteismui, tačiau keli metaijau praėjo, o jie labai dauglaimėjo“, – sakė A. Butkevičius.Dabartinį vyriausybėsplaną, 15 mln. litų remti strateginesskrydžių kryptis, jisvadina trumpalaikiu.čia jungiasiwww.ek.lt draugaiLANKOMIAUSIwww.ek.ltSAVAITĖS STRAIPSNIAISugalvotas naujasmokestisVyriausybė pritarė Civiliniokodekso pataisoms, kuriomisbūtų numatomos privalomosįmokos daugiabučiųremontui. Tam dar turi pritartiSeimas. Vyriausybė ne kartąyra žadėjusi, kad sunkmečiunaujų mokesčių nebus, betelgiasi atvirkščiai. Aplinkos ministerijosvadovai ramina, jogtai būtų kelių centų mokestisvienam kvadratiniam metruibuto ploto.15 užgauliausiųkompiuterinių žaidimųžmonijos istorijojeKai kurie iš šių žaidimų ironiški,kiti – iškrypėliški, dar kiti– aiškiai infantilūs, o likusieji…spręskite patys.TVF perspėja apie naująpasaulinį krachąTarptautinis valiutos fondas(TVF) perspėjo, kad didėjantisskilimas paskubomis reformuojantpasaulinę bankininkystėspramonę – tiesus kelias įfinansų krizę. Nerimą keliančiamepranešime TVF skelbiapavojų dėl kylančių skirtumųtarp vyriausybių visame pasaulyje,kai jos bando suvaldytiriziką ir kontroliuoti besaikįišlaidavimą.Pelningiausi sandoriaiper krizęPer pastaruosius kelerius metusnieko nestebino Lietuvos irpasaulio kompanijų milžiniškinuostoliai ir bankrotai. Ekonomika.ltkartu su investuotojųasociacija išrinko tris Lietuvosverslininkus, kurie per krizę sugebėjosėkmingai vystyti versląarba įvykdyti itin naudingussandėrius.Prasiskolinusi ir praskolintaLietuvaRudeniop Lietuva vėl pradėjoaktyviai klimpti į skolas.Vosprieš savaitę neskelbiamomispalūkanomis ir neįvardijamamterminui Lietuva pasiskolino dar75 mln. eurų (259 mln. litų). Irtai ne riba.