19.01.2015 Views

Skalūnų dujų burbulas 5,3 - Ekonomika.lt

Skalūnų dujų burbulas 5,3 - Ekonomika.lt

Skalūnų dujų burbulas 5,3 - Ekonomika.lt

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

Nr. 20<br />

Nr. 20<br />

18 Užsienyje 2011 m. gegužės 23–29 d.<br />

2011 m. gegužės 23–29 d. Užsienyje 19<br />

Demokratijos<br />

fronto linija<br />

Praėjusią savaitę skridau į Bengazį susitikti su Libijos<br />

nacionaline permainų taryba. Buvau pirmasis Vakarų<br />

užsienio reikalų ministras, aplankęs Libiją, kai šalyje<br />

prasidėjo krizė.<br />

„Moody's“ vienu laipteliu<br />

sumažino šešių Danijos bankų<br />

reitingus. AFP<br />

Sumažino bankų reitingus<br />

■Reitingų agentūra „Moody's“<br />

vienu laipteliu sumažino<br />

šešių Danijos bankų<br />

reitingus, nes susilpnėjo jų<br />

finansinis pajėgumas.<br />

Sumažinti „Jyske Bank“,<br />

„Sydbank“, „Spar Nord Bank“,<br />

„Ringkjoebing Landbobank“<br />

ir „BankNordik” bankų ilgalaikio<br />

skolinimosi ir finansinio<br />

pajėgumo reitingai. „Moody's“<br />

vienu laipteliu sumažino<br />

„Danske Bank“ ilgalaikio skolinimosi<br />

reitingą, tačiau patvirtino<br />

jo finansinio pajėgumo reitingą.<br />

„Didėja bankų išlaidos, mes<br />

tai vertiname kaip ilgalaikę problemą,<br />

– sakė analitikas Oscaras<br />

Heemerskerkas. – Tai gali priversti<br />

užsienio investuotojus atsargiau<br />

vertinti Danijos bankus,<br />

o tai dar labiau padidins finansavimo<br />

išlaidas.“<br />

TIK SKAIČIAI<br />

13,6 mlrd.<br />

Japonijos farmacijos įmonė „Takeda Pharmaceutical“ už 13,6 mlrd. JAV<br />

dolerių įsigijo Šveicarijos vaistų gamintoją „Nycomed“<br />

6,8 mlrd.<br />

Tikimasi, kad prieš artėjantį pirminį viešą<br />

akcijų siūlymą prekybos milžinės „Glencore“<br />

vertė sieks 6,8 mlrd. svarų sterlingų<br />

Radoslavas Sikorskis<br />

Project-syndicate.org<br />

Tai, ką čia pamačiau, priminė<br />

Lenkiją prieš 20 metų,<br />

kai įvyko pirmieji laisvi<br />

rinkimai, o po pusės metų<br />

Berlyno sienos griuvimas<br />

simbolizavo ša<strong>lt</strong>ojo karo pabaigą.<br />

Nuo autoritarinio režimo<br />

pereinantys žmonės grumiasi<br />

dėl sprendimų, kurie<br />

lems jų likimą ateinančiais<br />

dešimtmečiais. Kaip turėtų<br />

būti traktuojami buvusio režimo<br />

piktadariai ir saugumo<br />

policija Ar turi būti uždrausta<br />

buvusi valdančioji<br />

partija Kaip gali būti užtikrinta<br />

civilinė ir demokratinė<br />

kariuomenės bei policijos<br />

kontrolė Kokį vaidmenį<br />

visuomenės reikaluose turi<br />

vaidinti religija Kokią valdymo<br />

formą turėtų įtvirtinti<br />

konstitucija: prezidentinę ar<br />

parlamentinę<br />

Buvęs komunistinis pasaulis<br />

šiuos sprendimus<br />

priėmė prieš 20 metų. Ta-<br />

čiau Lenkijoje, Vengrijoje,<br />

Čekoslovakijoje, Ba<strong>lt</strong>ijos šalyje,<br />

buvusiose sovietinėse<br />

respublikose Centrinėje<br />

Azijoje ir Rytų Vokietijoje<br />

buvo priimti labai skirtingi<br />

sprendimai. Šių sprendimų<br />

rezu<strong>lt</strong>atai leidžia sudaryti<br />

reikšmingą duomenų bazę.<br />

Šiandien arabų šalių reformų<br />

vykdytojai gali pasiremti<br />

mūsų sėkme ir išvengti<br />

mūsų klaidų.<br />

Mes, Centrinės Europos<br />

gyventojai, žinojome komunizmo<br />

bėdas. Dėl to žinojome,<br />

kuo norime pakeisti<br />

šią sistemą – modernia,<br />

Europos demokratinėmis ir<br />

rinkos vertybėmis paremta<br />

sistema. Demokratijos<br />

struktūroms kurti reikia<br />

laiko, disciplinos, kančių ir<br />

kantrybės. Tačiau visa tai<br />

atsiperka. Liepą Lenkija<br />

pirmą kartą perims pirmininkavimą<br />

ES. Mes užsitarnavome<br />

šią galimybę pusę<br />

metų vadovauti Europos<br />

reikalams. Lenkija išmoko,<br />

kad reikalauti pokyčių ir<br />

»Lenkija išmoko, kad reikalauti pokyčių<br />

ir nepaklusti priespaudai yra ne taip<br />

sudėtinga kaip formuluoti ir pateikti<br />

aiškią ir pagrįstą ateities programą<br />

CV Radoslavas Sikorskis<br />

Nuo 2007 m. – Lenkijos užsienio<br />

reikalų ministras.<br />

2005–2007 m. – Lenkijos nacionalinio<br />

saugumo ministras.<br />

Baigė filosofijos studijas Oksfordo<br />

universitete.<br />

Dirbo leidinių ,,The Spectator”,<br />

,,The Observer” ir ,,The Sunday<br />

Telegraph” žurnalistu<br />

nepaklusti priespaudai yra<br />

ne taip sudėtinga kaip formuluoti<br />

ir pateikti aiškią ir<br />

pagrįstą ateities programą.<br />

Ne visi liaudies laisvių reikalavimai<br />

buvo sėkmingi:<br />

sumaišties metu priešiškos<br />

jėgos gali imtis veiksmų. Šacho<br />

nuvertimas Irane sukėlė<br />

pražūtingų pasekmių šalyje.<br />

Ba<strong>lt</strong>arusija išsikovojo nepriklausomybę<br />

1991 metais, tačiau<br />

nuo 1994 metų prezidentas<br />

Aleksandras Lukašenka<br />

begėdiškai perėmė sovietinius<br />

simbolius ir valdymo<br />

metodus, kad įsitvirtintų<br />

valdžioje. Šioje valstybėje<br />

Europa turi nebaigtų darbų.<br />

Šiandien visoje Šiaurės<br />

Afrikoje milijonai žmonių<br />

reikalauja išgirsti jų balsą,<br />

kuris apspręs jų likimą. Kiekviena<br />

valstybė siekia pokyčių<br />

ir nori judėti į priekį.<br />

Maroko karalius paskelbė,<br />

kad bus priimtos konstitucinės<br />

pataisos, garantuosiančios<br />

šalies gyventojams<br />

teisę dalyvauti sprendimų<br />

priėmimo procese, bus suformuota<br />

nepriklausoma<br />

teismų sistema ir įsteigtos<br />

savivaldos institucijos. Tai<br />

turint omenyje, visa apimančios<br />

reformos gali tapti<br />

modeliu kitiems. Reformų<br />

šalininkai arabų pasaulyje<br />

sulaukė didžiulės paramos<br />

iš Kataro – jis pateikė tvirto<br />

vadovavimo pavyzdį tokiose<br />

šalyse kaip Libija, pasitelkdamas<br />

naujienų kanalą „Al<br />

Jazeera“ paskatino pokyčius<br />

regione.<br />

Visą komentarą skaitykite<br />

www.ekonomika.<strong>lt</strong><br />

Pasak R. Sikorskio, Šiaurės Afrikos valstybės turi daug ko pasimokyti iš buvusių sovietinių valstybių. reuters<br />

Niujorko Times skvere aikštėje iškaba su JAV skolos skačiuokle rodo, kad šalis perkopė savo skolos limitą. Reuters<br />

Skola skandina<br />

Ameriką<br />

Praėjusią savaitę JAV viršijo 14,294 trln. dolerių valstybės<br />

skolos limitą. Jei jis nebus padidintas, taikant specialias<br />

priemones valstybė dar galės skolintis iki rugpjūčio<br />

2 dienos, bet kas tada<br />

Ingrida Mačiulaitytė<br />

ingrida.maciulaityte@ekonomika.<strong>lt</strong><br />

JAV iždo vadovas Timas<br />

Geithneris Kongresui<br />

pranešė, kad<br />

iki rugpjūčio reikės<br />

stabdyti investicijas į federalinius<br />

šalies pensijų fondus,<br />

kad atsirastų vietos Vyriausybei<br />

skolintis rinkose.<br />

Jis įspėjo, kad šalies skolinimosi<br />

ribos turi būti vėl<br />

teisiškai išplėstos, ,,jog amerikiečiai<br />

išvengtų katastrofiškų<br />

ekonominių pasekmių.”<br />

Tačiau JAV Kongresas skolos<br />

ribų ke<strong>lt</strong>i neketina – nebent<br />

prezidentas Barackas Obama<br />

sutiks griežtai mažinti valstybės<br />

išlaidas.<br />

Bankrotas – rugpjūtį<br />

T. Geithnerio teigimu, jei šalis<br />

nesugebės praplėsti skolinimosi<br />

ribų, rugpjūčio 2<br />

dieną JAV gresia bankrotas.<br />

Iki šios dienos Iždas pavedė<br />

JAV institucijoms susitarti<br />

dėl naujo skolos limito.<br />

Kas gali nutikti, jei JAV<br />

valdžios institucijos nesusitars<br />

dėl skolinimosi ribų praplėtimo,<br />

taip ir lieka neaišku.<br />

Šiuo atveju valstybės Iždas<br />

kaip institucija netenka galios<br />

skolintis, o JAV gali būti<br />

pripažinta nemokia.<br />

Kad JAV valdžia nesusitars<br />

dėl naujo skolos limito<br />

– mažai tikėtina, nes<br />

tai reikštų pripažinimą, kad<br />

Amerika nebesugeba vykdyti<br />

savo įsipareigojimų. Tai tik<br />

sul\ke<strong>lt</strong>ų naują chaosą. Tačiau<br />

čia ji atsidūrė spastuose<br />

– stabdydama skolinimąsi ir<br />

išlaidas ji gali suke<strong>lt</strong>i naują<br />

ekonomikos depresiją, tačiau<br />

skolinimasis dabartiniu<br />

tempu sukels neišvengiamą<br />

finansų griūtį.<br />

Iždo triukai<br />

,,Kitos valstybės, planuodamos<br />

savo metų biudžetą, skaičiuoja<br />

būsimas pajamas bei<br />

išlaidas ir mato, kiek reikės<br />

skolintis, tik ne JAV, – ,,Wall<br />

Street Journal” teigė Prinstono<br />

universiteto ekonomikos<br />

profesorius Alanas S.<br />

Blinderis. – Mūsų Kongresas<br />

sugeba patvirtinti biudžetą,<br />

kai skolintis reikės daugiau<br />

nei leidžia įstatymai – dėl šių<br />

metų biudžeto skola išaugs<br />

net iki 15 trln. dolerių.” A. S.<br />

Blinderis priminė, kad JAV<br />

biudžeto pajamos šiemet sudarys<br />

tik 60 proc. jo išlaidų.<br />

Taigi pasiekus skolos ribą jos<br />

išlaidos turėtų sumažėti bent<br />

40 proc.<br />

Pasak jo, JAV iždas laikinai<br />

taikys įvairių triukų perdėliodamas<br />

pinigus iš vienos<br />

krūvelės į kitą. Panašu, kad<br />

pinigų neliks kariuomenei,<br />

transportui, švietimui, tyrimams.<br />

,,40 proc. skylė – tai 4<br />

mlrd. dolerių kasdien įskaitant<br />

savaitgalius. T. Geithneriui<br />

reikės giliai pasikuisti<br />

savo triukų maišelyje, kad<br />

rastų priemonių kasdien<br />

užkonservuoti tokią pinigų<br />

sumą”, – tvirtino A. S. Blinderis.<br />

Spekuliacijos nepadeda<br />

Pasak ekonomistų, politinės<br />

kovos dėl biudžeto demokratinėje<br />

valstybėje yra normalu,<br />

bet grasinimas bankrotu gali<br />

turėti svarbių pasekmių doleriui,<br />

palūkanų normoms ir<br />

visai JAV ekonomikai.<br />

Harvardo profesorius, buvęs<br />

TVF vyriausiasis ekonomistas<br />

Kennethas Rogoffas<br />

interviu naujienų agentūrai<br />

»Stabdydama skolinimąsi ir išlaidas ji<br />

gali suke<strong>lt</strong>i naują ekonomikos depresiją,<br />

tačiau skolinimasis dabartiniu tempu sukels<br />

neišvengiamą finansų griūtį<br />

AP sakė, kad, neatsižvelgiant<br />

į tai, jog JAV labai reikia reformų,<br />

skolos limitas turi<br />

būti padidintas nedelsiant.<br />

,,Kai esi didžiausia pasaulio<br />

skolininkė, negali ke<strong>lt</strong>i<br />

panikos kalbomis apie nemokumą”,<br />

– sakė K. Rogoffas.<br />

Nebeišsimokės<br />

Tarptautinės reitingų agentūros<br />

„Standard & Poor’s”<br />

analitikai pateikė griežtą<br />

JAV ekonomikos ateities viziją,<br />

esą šalis gali niekada nebesugebėti<br />

grąžinti milžiniškos<br />

skolos: šių metų biudžeto<br />

planai sutaupyti 38 mlrd.<br />

dolerių būtų tik lašas skolos<br />

jūroje, nors taupymą pajus<br />

kiekvienas amerikietis.<br />

JAV respublikonai siūlo<br />

skolą mažinti ne milijardais,<br />

o trilijonais – tuomet valstybė<br />

bent dešimtmetį nebeteiktų<br />

beveik jokių viešųjų paslaugų,<br />

o tik rinktų mokesčius<br />

ir taip neabejotinai įgrimztų į<br />

dar vieną krizę.<br />

FAKTAI<br />

JAV skola<br />

••<br />

JAV Kongresas nustato limitą,<br />

kiek daugiausia valstybei<br />

galima skolintis per<br />

vertybinius popierius ir investicijas<br />

į socialinės ir sveikatos<br />

apsaugos fondus.<br />

••<br />

Pirmasis JAV skolos limitas<br />

buvo nustatytas 1917<br />

metais ir siekė 11,5 mlrd.<br />

dolerių.<br />

••<br />

Nuo 1962 metų šis limitas<br />

buvo padidintas 74<br />

kartus, nuo 2001-ųjų – 10<br />

kartų.<br />

••<br />

JAV valstybės skola kas<br />

minutę padidėja vidutiniškai<br />

2,5 mln. dolerių.<br />

••<br />

Balandį reitingų agentūra<br />

,,Standard & Poor’s”<br />

sumažino JAV skolinimosi<br />

reitingą į C (galimas įsipareigojimų<br />

nevykdymas).

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!